| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas yra tarptautinė konvencija, kuria siekiama uždrausti cheminio ginklo kūrimą, gamybą, kaupimą ir panaudojimą bei įpareigoti jo sunaikinimą, siekiant visiškai pašalinti cheminio ginklo naudojimo galimybę.

Ką jis reguliuoja

Cheminio ginklo kūrimą, gamybą, įsigijimą, kaupimą, laikymą, perdavimą ir panaudojimą.
Cheminio ginklo ir jo gamybos objektų sunaikinimą.
Masinių neramumų malšinimo medžiagų naudojimą kaip kariavimo priemonę.
Valstybių įsipareigojimus teikti deklaracijas apie cheminį ginklą, seną cheminį ginklą, paliktą cheminį ginklą ir cheminio ginklo gamybos objektus.

Kam jis rūpi

Valstybėms – šios Konvencijos šalims.
Bet kuriai valstybei, kurios teritorijoje yra palikto cheminio ginklo.

Pagrindiniai punktai

Draudžiama kurti, gaminti, įsigyti, kaupti, laikyti, perduoti ir naudoti cheminį ginklą.
Draudžiama vykdyti karinius pasiruošimus cheminiam ginklui panaudoti.
Draudžiama padėti, skatinti ar raginti kitus užsiimti veikla, kurią draudžia ši Konvencija.
Valstybės įsipareigoja sunaikinti visą cheminį ginklą ir cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra jų nuosavybė ar kuriuos jos valdo, arba kurie yra jų jurisdikcijai priklausančioje ar jų kontroliuojamoje vietoje.
Valstybės įsipareigoja sunaikinti visą cheminį ginklą, kurį jos yra palikusios kitos valstybės-šalies teritorijoje.
Draudžiama naudoti masinių neramumų malšinimo medžiagas kaip kariavimo priemonę.
Valstybės privalo pateikti deklaracijas apie cheminį ginklą, seną cheminį ginklą, paliktą cheminį ginklą ir cheminio ginklo gamybos objektus ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo Konvencijos įsigaliojimo.

Įstatymo tekstas

KONVENCIJA DĖL CHEMINIO GINKLO KŪRIMO, GAMYBOS, KAUPIMO IR PANAUDOJIMO UŽDRAUDIMO BEI JO SUNAIKINIMO (Pataisyta pagal depozitaro pranešimą C. N.246.1993 TREATIES-5 ir 1994 m. rugpjūčio 8 d. protokolą dėl Konvencijos originalo pataisymo) PREAMBULĖ Valstybės – šios Konvencijos šalys, pasiryžusios griežtos ir efektyvios tarptautinės kontrolės sąlygomis siekti esminės pažangos visuotinio ir visiško nusiginklavimo srityje, įskaitant visų masinio naikinimo ginklo rūšių uždraudimą ir sunaikinimą, trokšdamos prisidėti prie Jungtinių Tautų Chartijos tikslų ir principų įgyvendinimo, prisimindamos, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra ne kartą pasmerkusi visus veiksmus, prieštaraujančius 1925 m. birželio 17 dieną Ženevoje pasirašyto Protokolo dėl troškinamųjų, nuodingųjų ar kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių kovos metodų (1925 m. Ženevos protokolo) principams ir tikslams, pripažindamos, kad ši Konvencija patvirtina 1925 m. Ženevos protokolo bei Konvencijos dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo ir jų sunaikinimo, pasirašytos 1972 m. balandžio 10 d. Londone, Maskvoje ir Vašingtone, principus ir tikslus bei iš jų atsirandančius įsipareigojimus, turėdamos mintyje tikslą, numatytą Konvencijos dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimų, gamybos ir saugojimo uždraudimo ir jų sunaikinimo IX straipsnyje, pasiryžusios visos žmonijos labui visiškai pašalinti galimybę panaudoti cheminį ginklą, įgyvendindamos šios Konvencijos nuostatas, papildančias įsipareigojimus, priimtus remiantis 1925 m. Ženevos protokolu, pripažindamos atitinkamuose susitarimuose ir tarptautinės teisės principuose įtvirtintą draudimą naudoti herbicidus kaip kariavimo priemonę, laikydamos, kad pasiekimai chemijos srityje turėtų būti naudojami tik žmonijos labui, trokšdamos skatinti laisvą prekybą cheminėmis medžiagomis bei tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi technine informacija cheminės veiklos srityje šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams, siekdamos skatinti ekonominį ir technologinį visų valstybių-šalių vystymąsi, įsitikinusios, kad visiškas ir veiksmingas cheminio ginklo kūrimo, gamybos, įsigijimo, kaupimo, laikymo, perdavimo ir panaudojimo uždraudimas ir jo sunaikinimas yra būtinas žingsnis, siekiant šių bendrų tikslų, susitarė: I STRAIPSNIS BENDRI ĮSIPAREIGOJIMAI 1. Kiekviena valstybė – šios Konvencijos šalis įsipareigoja niekada ir jokiomis aplinkybėmis: (

a)nekurti, negaminti, kitokiu būdu neįsigyti, nekaupti ir neišsaugoti cheminio ginklo ir neperduoti, tiesiogiai ar netiesiogiai, cheminio ginklo kam nors kitam; (
b)nenaudoti cheminio ginklo; (
c)nevykdyti jokių karinių pasiruošimų cheminiam ginklui panaudoti; (
d)jokiu būdu nepadėti, neskatinti ar neraginti kitų užsiimti veikla, kurią ši Konvencija draudžia valstybėms-šalims. 2. Kiekviena valstybė-šalis pasižada, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, sunaikinti cheminį ginklą, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje. 3. Kiekviena valstybė-šalis pasižada, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, sunaikinti visą cheminį ginklą, kurį ji yra palikusi kitos valstybės-šalies teritorijoje. 4. Kiekviena valstybė-šalis pasižada, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, sunaikinti bet kuriuos cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra jos nuosavybė ar ji juos valdo, arba yra kurioje nors jos jurisdikcijai priklausančioje arba jos kontroliuojamoje vietoje. 5. Kiekviena valstybė-šalis pasižada nenaudoti kaip kariavimo priemonės medžiagų, skirtų masiniams neramumams malšinti. II STRAIPSNIS SĄVOKOS IR KRITERIJAI Šioje Konvencijoje: 1. „Cheminis ginklas“ kartu ar atskirai reiškia: (
a)nuodingąsias chemines medžiagas bei jų pirmtakus, išskyrus atvejus, kai jos panaudojamos tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia, jei jų rūšys ir kiekiai yra suderinami su tais tikslais; (
b)šaudmenis ir įtaisus, specialiai skirtus tam, kad sukeltų mirtį ar padarytų kitokią žalą panaudojant toksines savybes paragrafo (
a)punkte nurodytų nuodingųjų cheminių medžiagų, kurios pasklistų aplinkoje, panaudojus tokius šaudmenis ar įtaisus; (
c)bet kokius įrengimus, skirtus tiesiogiai panaudoti šaudmenims ir įtaisams, nurodytiems šio paragrafo (
b)punkte. 2. „Nuodingoji cheminė medžiaga“ reiškia: bet kokią cheminę medžiagą, kuri savo poveikiu gyvybiniams procesams gali sukelti mirtį, laikiną nedarbingumą arba kitaip pakenkti žmonių ar gyvūnų sveikatai. Šioms medžiagoms priskiriamos visos tokiu poveikiu pasižyminčios cheminės medžiagos, nepaisant jų kilmės ir gamybos metodų, bei to, ar jos gaminamos objekte, susidaro šaudmenyse ar kur kitur. (Siekiant įgyvendinti šią Konvenciją, nuodingosios cheminės medžiagos, identifikuotos tikrinimo tikslams, yra išvardytos atskiruose sąrašuose, esančiuose Cheminių medžiagų priede.) 3. „Pirmtakas“ reiškia: bet kokį cheminį reagentą, kuris bet kokiu būdu naudojamas kurioje nors nuodingosios cheminės medžiagos gamybos stadijoje. Šis terminas apima bet kokį pagrindinį binarinės ar daugiakomponentės cheminės sistemos komponentą. (Šiai Konvencijai įgyvendinti pirmtakai, kuriems numatytas tikrinimas, yra išvardyti Cheminių medžiagų priede esančiuose sąrašuose.) 4. „Pagrindinis binarinių ar daugiakomponenčių cheminių sistemų komponentas“ (toliau vadinamas „pagrindiniu komponentu“) reiškia: pirmtaką, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį nulemiant galutinio produkto toksines savybes ir greitai reaguojantį su kitomis cheminėmis medžiagomis binarinėje arba daugiakomponentėje sistemoje. 5. „Senas cheminis ginklas“ reiškia: (
a)cheminį ginklą, pagamintą iki 1925 metų; arba (
b)cheminį ginklą, pagamintą 1925–1946 metais, ir kuris dėl savo senumo yra nebetinkamas naudoti kaip cheminis ginklas. 6. „Paliktas cheminis ginklas“ reiškia: cheminį ginklą, įskaitant seną cheminį ginklą, kurį po 1925 metų kuri nors valstybė paliko kitos valstybės teritorijoje be pastarosios sutikimo. 7. „Masinių neramumų malšinimo medžiaga“ reiškia: bet kokią Priede nenurodytą cheminę medžiagą, galinčią sukelti ūmų žmogaus jutimo organų sudirginimą arba kitą žalojantį fizinį poveikį, kuris, nutraukus jos naudojimą, per trumpą laiką išnyksta. 8. „Cheminio ginklo gamybos objektas“ reiškia: (
a)bet kokius įrengimus, taip pat bet kurį pastatą, kuriame tokie įrengimai laikomi, suprojektuotus, pastatytus arba naudojamus nuo 1946 metų sausio 1 dienos: (
i)kaip cheminių medžiagų gamybos stadijos dalis („galutinė technologinė stadija“), kur įrengimams dirbant medžiagų srautą sudarytų:

(1)bet kuri cheminė medžiaga, pateikta Cheminių medžiagų priedo 1 sąraše; arba

(2)bet kuri kita cheminė medžiaga, kuri nėra panaudojama kiekiais, didesniais už vieną toną, Konvencijos neuždraustiems tikslams valstybės-šalies teritorijoje arba bet kurioje kitoje vietoje, kuri priklauso valstybės-šalies jurisdikcijai, ar yra jos kontroliuojama, tačiau kuri gali būti panaudota cheminio ginklo gamybai; arba (

ii)cheminiam ginklui užpildyti, įskaitant, be kita ko, šaudmenų, įtaisų arba talpų užpildymą medžiagomis, išvardytomis 1 sąraše; surenkamų konteinerių, įeinančių į binarinių šaudmenų ir įtaisų sudėtį, užpildymą cheminėmis medžiagomis; arba surenkamų cheminių sprogmenų dalių, įeinančių į unitarinius šaudmenis ir įtaisus, užpildymą ir konteinerių ir cheminių sprogmenų pakrovimą į atitinkamus šaudmenis ir įrengimus; (
b)nereiškia: (
i)bet kurio objekto, kurio gamybiniai pajėgumai, skirti cheminių medžiagų, nurodytų (a)(
i)papunktyje gamybai, yra mažesni kaip viena tona; (
ii)bet kurio objekto, kuriame (a)(
i)papunktyje nurodyta cheminė medžiaga yra arba buvo gaminama kaip neišvengiamas šalutinis produktas veiklos, kurios ši Konvencija nedraudžia, su sąlyga, kad tokia cheminė medžiaga sudaro ne daugiau kaip tris procentus nuo bendros produkcijos ir kad objektas deklaruojamas ir inspektuojamas pagal Įgyvendinimo ir patikrinimo priedą (toliau vadinamas „Patikrinimo priedu“); (iii) vienintelio nedidelio objekto, skirto 1 sąraše išvardytų cheminių medžiagų gamybai šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams, kaip numato Patikrinimo priedo VI dalis. 9. „Tikslai, kurių ši Konvencija nedraudžia“ reiškia: (
a)pramonės, žemės ūkio, tyrimų, medicinos, farmacijos ar kitus taikius tikslus; (
b)apsaugos tikslus, būtent, tiesiogiai su apsauga nuo nuodingųjų cheminių medžiagų ir apsauga nuo cheminio ginklo susijusius tikslus; (
c)karinius tikslus, nesusijusius su cheminio ginklo panaudojimu ir nepriklausančius nuo cheminių medžiagų toksinių savybių panaudojimo kaip kariavimo priemonės; (
d)teisėtvarkos tikslus, įskaitant masinių neramumų malšinimą valstybėje. 10. „Gamybos pajėgumai“ reiškia: metinį kiekybinį tam tikros cheminės medžiagos gamybos potencialą, žinomą remiantis faktiniu naudojamu technologiniu procesu arba, jei procesas dar neįdiegtas, planuojamu panaudoti tame objekte. Gamybos pajėgumai yra laikomi lygiais nominaliam pajėgumui, arba, jei nominalus pajėgumas nežinomas, projektiniam pajėgumui. Nominalus pajėgumas – tai produkto gamyba, esant objekto sąlygoms, optimaliai pritaikytoms gaminti maksimalų produkcijos kiekį, kaip parodė vienas ar daugiau bandomųjų gamybos veiksmų. Projektinis pajėgumas yra atitinkamos teoriškai apskaičiuotos produkto pagaminimo apimtys. 11. „Organizacija“ reiškia Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją, įkurtą remiantis šios Konvencijos VIII straipsniu. 12. VI straipsnyje: (
a)„gamyba“ reiškia cheminės medžiagos gavimą cheminės reakcijos būdu; (
b)„cheminės medžiagos perdirbimas“ reiškia fizikinį procesą, pavyzdžiui, formavimą, ekstrahavimą ir gryninimą, kurio metu nesusidaro nauja cheminė medžiaga; (
c)„cheminės medžiagos suvartojimas“ reiškia jos pavertimą kita chemine medžiaga cheminės reakcijos būdu. III STRAIPSNIS DEKLARACIJOS 1. Kiekviena valstybė-šalis ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo jos atžvilgiu pateikia Organizacijai šias deklaracijas, kuriose ji: (
a)cheminio ginklo atžvilgiu: (
i)deklaruoja, ar ji turi ar valdo kokį nors cheminį ginklą arba kurioje nors jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje yra cheminio ginklo; (
ii)nurodo tikslią vietą, visą kiekį ir detalų inventorių cheminio ginklo, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, vadovaujantis Patikrinimo priedo IV(A) dalies 1-3 paragrafais, išskyrus chemines medžiagas, nurodytas paragrafo (iii) punkte; (iii) praneša apie bet kurį jos teritorijoje esantį cheminį ginklą, kuris priklauso kitai valstybei arba yra jos nuosavybė, vadovaujantis Patikrinimo priedo IV(A) dalies 4 paragrafu; (
iv)deklaruoja, ar yra perdavusi ar gavusi tiesiogiai ar netiesiogiai kokio nors cheminio ginklo po 1946 m. sausio 1 dienos, ir konkrečiai nurodo apie tokio cheminio ginklo perdavimą arba gavimą, vadovaujantis Patikrinimo priedo IV(A) dalies 5 paragrafu; (
v)pateikia cheminio ginklo, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, sunaikinimo bendrąjį planą, kaip numato Patikrinimo priedo IV(A) dalies 6 paragrafas; (
b)seno cheminio ginklo ir palikto cheminio ginklo atžvilgiu: (
i)deklaruoja, ar turi savo teritorijoje seno cheminio ginklo, ir suteikia visą turimą informaciją, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(B) dalies 3 paragrafe; (
ii)deklaruoja, ar jos teritorijoje yra palikto cheminio ginklo, ir suteikia visą turimą informaciją, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(B) dalies 8 paragrafe; (iii) deklaruoja, ar yra palikusi cheminio ginklo kitų valstybių teritorijoje, ir suteikia visą turimą informaciją, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(B) dalies 10 paragrafe; (
c)cheminio ginklo gamybos objektų atžvilgiu: (
i)deklaruoja, ar po 1946 m. sausio 1 dienos turi ar yra turėjusi cheminio ginklo gamybos objektų, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra ar buvo kokioje nors jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje; (
ii)konkrečiai nurodo visus cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra ar buvo jos nuosavybė arba kuriuos ji valdo ar valdė, arba kurie yra ar buvo bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje po 1946 m. sausio 1 dienos, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 1 paragrafe, išskyrus objektus, nurodytus paragrafo (iii) punkte; (iii) praneša apie visus jos teritorijoje esančius cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra ar buvo jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo ar valdė, ir kuriuos turi ar turėjo kita valstybė ir kurie yra ar buvo kitos valstybės jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje po 1946 m. sausio 1 dienos, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 2 paragrafe; (
iv)deklaruoja, ar po 1946 m. sausio 1 dienos yra perdavusi ar gavusi, tiesiogiai ar netiesiogiai, kokius nors įrengimus, skirtus cheminio ginklo gamybai, ir konkrečiai nurodo tokių įrengimų perdavimą arba gavimą, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo V dalies 3–5 paragrafai; (
v)pateikia bendrą cheminio ginklo gamybos objektų, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, sunaikinimo planą, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 6 paragrafe; (
vi)nurodo veiksmus, kurių būtina imtis, kad uždarytų cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 1 paragrafo (
i)punkte; (vii) pateikia bendrą planą dėl laikino bet kokio cheminio ginklo gamybos objekto, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, pavertimo į cheminio ginklo naikinimo objektą, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 7 paragrafe; (
d)kitų objektų atžvilgiu: nurodo tikslią vietą, pobūdį ir bendras veiklos apimtis visų objektų ar įrenginių, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba yra įkurti bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, kurie buvo suprojektuoti, pastatyti ar naudoti po 1946 m. sausio 1 dienos, pirmiausia cheminiam ginklui kurti. Tokioje deklaracijoje, be kita ko, turi būti nurodytos laboratorijos bei bandymų ir įvertinimo poligonai ir aikštelės; (
e)medžiagų masiniams neramumams malšinti atžvilgiu: nurodo kiekvienos cheminės medžiagos, kurią valstybė-šalis turi masiniams neramumams malšinti, pavadinimą, jos struktūrinę formulę ir Chemical Abstracts Service (CAS) registracijos numerį, jei toks suteiktas. Ši deklaracija turi būti atnaujinama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bet kurių pasikeitimų įsigaliojimo. 2. Šio straipsnio nuostatos ir atitinkamos Patikrinimo priedo IV dalies nuostatos valstybės-šalies nuožiūra nėra taikomos cheminiam ginklui, palaidotam jos teritorijoje iki 1977 m. sausio 1 dienos, ir kuris lieka palaidotas arba kuris buvo palaidotas jūroje iki 1985 m. sausio 1 dienos. IV STRAIPSNIS CHEMINIS GINKLAS 1. Šio straipsnio nuostatos ir detalios jo įgyvendinimo procedūros taikomos visam cheminiam ginklui, kuris yra valstybės-šalies nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, išskyrus seną cheminį ginklą ir paliktą cheminį ginklą, kuriam taikoma Patikrinimo priedo IV (B) dalis. 2. Detalios šio straipsnio įgyvendinimo procedūros yra numatytos Patikrinimo priede. 3. Visos vietos, kuriose saugomas arba naikinamas 1 paragrafe išvardytas cheminis ginklas, turi būti sistemingai tikrinamos inspekcijų vietoje bei stebėjimų priemonėmis vietoje pagalba, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(A) dalyje. 4. Kiekviena valstybė-šalis iškart po to, kai pagal III straipsnio 1(
a)paragrafą padaro pareiškimą, leidžia susipažinti su jos cheminiu ginklu, nurodytu 1 paragrafe, kad būtų atliktas sisteminis pareiškimo patikrinimas vietoje. Po to valstybė-šalis jokiu būdu neliečia šio cheminio ginklo, išskyrus jo perkėlimą į cheminio ginklo naikinimo objektą. Valstybė-šalis leidžia susipažinti su tokiu cheminiu ginklu, kad būtų atliktas sistemingas patikrinimas. 5. Kiekviena valstybė-šalis leidžia susipažinti su bet kuriuo cheminio ginklo naikinimo objektu ir jo saugojimo vieta, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, siekiant kad būtų atliktas sistemingas patikrinimas inspektuojamoje vietoje ir vietoje esančiais instrumentais vykdomi stebėjimai. 6. Kiekviena valstybė-šalis sunaikina visą cheminį ginklą, nurodytą 1 paragrafe, vadovaudamasi Patikrinimo priedu ir pagal nustatytą sunaikinimo laiką ir seką (toliau vadinama „sunaikinimo tvarka“). Toks sunaikinimas pradedamas praėjus ne vėliau kaip dvejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo toje valstybėje ir baigiamas ne vėliau kaip per 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Valstybė-šalis gali sunaikinti savo cheminį ginklą ir per trumpesnį laiką. 7. Kiekviena valstybė-šalis: (
a)ne vėliau kaip per 60 dienų iki kasmetinio sunaikinimo periodo pradžios pateikia detalius planus dėl cheminio ginklo, nurodyto 1 paragrafe, sunaikinimo, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(A) dalies 29 paragrafe; detalūs planai apima visas atsargas, skirtas sunaikinimui per ateinantį metinį sunaikinimo periodą; (
b)ne vėliau kaip per 60 dienų nuo metinio sunaikinimo periodo pabaigos pateikia metines deklaracijas dėl turimo cheminio ginklo, nurodyto 1 paragrafe, sunaikinimo plano įgyvendinimo; ir (
c)ne vėliau kaip per 30 dienų po sunaikinimo proceso pabaigos patvirtina, kad visas cheminis ginklas, nurodytas 1 paragrafe, buvo sunaikintas. 8. Jei valstybė ratifikuoja šią Konvenciją arba prie jos prisijungia jau pasibaigus 6 paragrafe nurodytam 10 metų sunaikinimo periodui, ji sunaikina 1 paragrafe nurodytą cheminį ginklą kuo skubiau. Sunaikinimo tvarką ir patikrinimo procedūras tokiai valstybei-šaliai nustato Vykdomoji taryba. 9. Jei valstybė-šalis, jau pateikusi deklaraciją dėl turimo cheminio ginklo, randa kokį nors cheminį ginklą, ji praneša apie jo aptikimą ir užtikrina jo saugų laikymą ir sunaikinimą, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(A) dalyje. 10. Kiekviena valstybė-šalis, perveždama, imdama pavyzdžius, saugodama ir sunaikindama cheminį ginklą, didžiausią svarbą teikia žmonių saugumo ir aplinkos apsaugos užtikrinimui. Valstybė-šalis cheminį ginklą perveža, ima pavyzdžius, saugo ir sunaikina vadovaudamasi nacionaliniais saugumo ir teršalų išmetimo standartais. 11. Kiekviena valstybė-šalis, savo teritorijoje turinti cheminį ginklą, kuris yra kitos valstybės nuosavybė ar kurį pastaroji valdo, arba kuris yra kitos valstybės jurisdikcijai priklausančioje ar yra jos kontroliuojamoje vietoje, imasi visų įmanomų pastangų, kad užtikrintų to cheminio ginklo pašalinimą iš jos teritorijos ne vėliau kaip per metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo šiai valstybei. Jei cheminis ginklas per metus nebuvo pašalintas, valstybė-šalis gali kreiptis į Organizaciją ir kitas valstybes-šalis, prašydama suteikti jai pagalbą sunaikinant šį cheminį ginklą. 12. Kiekviena valstybė-šalis saugaus ir efektyvaus cheminio ginklo sunaikinimo metodų ir technologijų klausimais bendradarbiauja su kitomis valstybėmis-šalimis, prašančiomis informacijos ar pagalbos dvišaliu pagrindu arba per Techninį sekretoriatą. 13. Atliekant patikrinimo procedūras, remiantis šiuo straipsniu ir Patikrinimo priedo IV (A) dalimi, Organizacija svarsto priemones, kaip išvengti nereikalingo valstybių-šalių dvišalių ir daugiašalių susitarimų dėl cheminio ginklo saugojimo ir patikrinimo bei jo sunaikinimo dubliavimo. Tam Vykdomoji taryba nusprendžia apriboti patikrinimą priemonėmis, papildančiomis priemones, vykdomas pagal dvišalį ar daugiašalį susitarimą, jei taryba mano, kad: (
a)tokio susitarimo nuostatos dėl patikrinimo atitinka patikrinimo nuostatas, numatytas šiame straipsnyje ir Patikrinimo priedo IV(A) dalyje; (
b)tokio susitarimo įgyvendinimas suteikia pakankamas garantijas, kad bus laikomasi atitinkamų šios Konvencijos reikalavimų; ir (
c)dvišalio ar daugiašalio susitarimo šalys pateikia Organizacijai visą informaciją apie jų atliekamą tikrinimo veiklą. 14. Jei Vykdomoji taryba priima sprendimą, kaip numatyta 13 paragrafe, Organizacija turi teisę vykdyti dvišalio ar daugiašalio susitarimo įgyvendinimo stebėjimą. 15. Jokia iš 13 ir 14 paragrafuose numatytų nuostatų nepaneigia valstybės-šalies įsipareigojimo pateikti deklaraciją, kaip to reikalauja III straipsnis, šis straipsnis ir Patikrinimo priedo IV(A) dalis. 16. Kiekviena valstybė-šalis padengia cheminio ginklo, kurį ji įsipareigoja sunaikinti, sunaikinimo išlaidas, taip pat šio cheminio ginklo sunaikinimo patikrinimo išlaidas, išskyrus atvejus, jei Vykdomoji taryba nusprendžia kitaip. Jei Vykdomoji taryba numato apriboti Organizacijos atliekamo patikrinimo priemones, kaip numatyta 13 paragrafe, papildomos patikrinimo ir stebėjimo, kuriuos vykdo Organizacija, išlaidos apmokamos pagal Jungtinių Tautų apmokestinimo skalę, kaip numatyta VIII straipsnio 7 paragrafe. 17. Valstybės-šalies nuožiūra šio straipsnio nuostatos bei atitinkamos Patikrinimo priedo IV dalies nuostatos nėra taikomos cheminiam ginklui, palaidotam jos teritorijoje iki 1977 m. sausio 1 dienos, ir kuris toliau lieka palaidotas, arba kuris buvo palaidotas jūroje iki 1985 m. sausio 1 dienos. V STRAIPSNIS CHEMINIO GINKLO GAMYBOS OBJEKTAI 1. Šio straipsnio nuostatos ir detalios įgyvendinimo procedūros taikomos bet kuriems ir visiems cheminio ginklo gamybos objektams, kurie yra valstybės-šalies nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje. 2. Detalios šio straipsnio įgyvendinimo procedūros yra pateiktos Patikrinimo priede. 3. Visi cheminio ginklo gamybos objektai, nurodyti 1 paragrafe, turi būti sistemingai tikrinami, atliekant inspekcijas vietoje ir vykdant stebėjimą ten esančiais instrumentais, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalyje. 4. Kiekviena valstybė-šalis tuojau pat nutraukia visą veiklą cheminio ginklo gamybos objektuose, nurodytuose 1 paragrafe, išskyrus veiklą, reikalingą tokiam objektui uždaryti. 5. Valstybė-šalis negali statyti naujų cheminio ginklo gamybos objektų arba modifikuoti jau esančių objektų, pritaikant juos cheminio ginklo gamybai arba bet kuriai kitai veiklai, kurią draudžia ši Konvencija. 6. Kiekviena valstybė-šalis nedelsdama pateikia deklaraciją, kaip to reikalauja III straipsnio 1(
c)paragrafas, ir leidžia susipažinti su cheminio ginklo gamybos objektais, nurodytais 1 paragrafe, siekiant užtikrinti sistemingą deklaracijos patikrinimą, atliekant inspekcijas vietoje. 7. Kiekviena valstybė-šalis: (
a)ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo šalyje uždaro visus cheminio ginklo gamybos objektus, nurodytus 1 paragrafe, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalyje, ir apie tai informuoja; ir (
b)juos uždarius, leidžia susipažinti su cheminio ginklo gamybos objektais, nurodytais 1 paragrafe, sistemingo patikrinimo inspektuojant vietoje ir vietoje esančiais instrumentais atliekant stebėjimą, kad būtų įsitikinta, jog objektas lieka uždarytas ir galiausiai bus sunaikintas. 8. Kiekviena valstybė-šalis sunaikina visus cheminio ginklo gamybos objektus, nurodytus 1 paragrafe, taip pat su jais susijusius objektus ar įrengimus, kaip numatyta Patikrinimo priede ir pagal sutartą sunaikinimo tempą ir seką (toliau vadinamus „sunaikinimo tvarka“). Toks sunaikinimas prasideda ne vėliau kaip vieneri metai nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei ir baigiasi ne vėliau kaip 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Valstybė-šalis tokius objektus gali sunaikinti ir anksčiau. 9. Kiekviena valstybė-šalis: (
a)pateikia detalius planus dėl cheminio ginklo gamybos objektų, nurodytų 1 paragrafe, sunaikinimo, ne vėliau kaip per 180 dienų iki prasidedant kiekvieno iš tų objektų sunaikinimui; (
b)ne vėliau kaip per 90 dienų po kiekvieno kasmetinio sunaikinimo periodo pateikia kasmetines deklaracijas dėl visų cheminio ginklo gamybos objektų, nurodytų 1 paragrafe, sunaikinimo planų įgyvendinimo; ir (
c)ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sunaikinimo proceso pabaigos patvirtina, kad visi cheminio ginklo objektai, nurodyti 1 paragrafe, yra sunaikinti. 10. Jei valstybė ratifikuoja šią Konvenciją arba prie jos prisijungia praėjus 10 metų sunaikinimo laikotarpiui, numatytam 8 paragrafe, ji kaip galima greičiau sunaikina 1 paragrafe nurodytus cheminio ginklo gamybos objektus. Sunaikinimo tvarką ir griežto patikrinimo procedūras tokiai valstybei-šaliai nustato Vykdomoji taryba. 11. Per cheminio ginklo gamybos objektų sunaikinimo laikotarpį valstybė-šalis skiria kuo didžiausią dėmesį žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai užtikrinti. Kiekviena valstybė-šalis sunaikina cheminio ginklo gamybos objektus, remdamasi savo nacionaliniais saugumo ir teršalų išmetimo standartais. 12. Cheminio ginklo gamybos objektai, nurodyti 1 paragrafe, gali būti laikinai pritaikyti cheminio ginklo naikinimui, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 18–25 paragrafuose. Toks reorganizuotas objektas turi būti sunaikintas iškart, kai tik nebėra naudojamas cheminio ginklo naikinimui, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. 13. Išskirtiniais neatidėliotinos būtinybės atvejais valstybės-šalys gali prašyti leidimo naudoti 1 paragrafe nurodytus cheminio ginklo gamybos objektus šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams. Vykdomajai tarybai rekomendavus, valstybių-šalių Konferencija nusprendžia, ar patenkinti tokį prašymą, ir nustato sąlygas, kuomet suteikiamas toks pritarimas, vadovaujantis Patikrinimo priedo V dalies D skirsniu. 14. Cheminio ginklo gamybos objektas yra reorganizuojamas tokiu būdu, kad šio reorganizuoto objekto nebūtų įmanoma atstatyti kaip cheminio ginklo gamybos objekto, kaip ir bet kurio kito objekto, naudojamo pramoniniams, žemės ūkio, tyrimų, medicininiams, farmaciniams ar kitiems taikiems tikslams, nesusijusiems su 1 sąraše išvardytomis cheminėmis medžiagomis. 15. Visi reorganizuoti objektai yra sistemingai tikrinami, atliekant inspekcijas vietose ir stebėjimą vietoje esančiais instrumentais, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo V dalies D skirsnis. 16. Vykdant tikrinimą, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo V dalis ir šis straipsnis, Organizacija svarsto priemones, kad būtų išvengta nereikalingo valstybių-šalių pasirašytų dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl cheminio ginklo gamybos objektų ir jų sunaikinimo dubliavimo. Tam Vykdomoji taryba nusprendžia apriboti patikrinimą tik priemonėmis, papildančiomis jau esančias, vykdomas pagal tokį dvišalį ar daugiašalį susitarimą, jei ji mano, kad: (
a)tokiame susitarime numatytos patikrinimo nuostatos atitinka šio straipsnio ir Patikrinimo priedo V dalies nuostatas; (
b)susitarimo įgyvendinimas suteikia pakankamas garantijas, kad yra laikomasi atitinkamų šios Konvencijos nuostatų; ir (
c)dvišalio ar daugiašalio susitarimo šalys pateikia Organizacijai visą informaciją apie jų vykdomą tikrinimo veiklą. 17. Jei Vykdomoji taryba priima sprendimą remdamasi 16 paragrafu, Organizacija turi teisę vykdyti dvišalio ar daugiašalio susitarimo įgyvendinimo stebėjimą. 18. Jokia iš 16 ir 17 paragrafuose esančių nuostatų nepaneigia valstybės-šalies įsipareigojimo pateikti deklaracijas, kaip to reikalauja III straipsnis, šis straipsnis ir Patikrinimo priedo V dalis. 19. Kiekviena valstybė-šalis padengia cheminio ginklo gamybos objektų, kuriuos privalo sunaikinti, sunaikinimo išlaidas. Jos taip pat padengia patikrinimo, atliekamo remiantis šiuo straipsniu, išlaidas, išskyrus tuos atvejus, kai Vykdomoji taryba nusprendžia kitaip. Jei Vykdomoji taryba nusprendžia apriboti Organizacijos atliekamas patikrinimo priemones, kaip numatyta 16 paragrafe, papildomo Organizacijos atliekamo patikrinimo išlaidos padengiamos pagal Jungtinių Tautų apmokestinimo skalę, kaip numatyta VIII straipsnio 7 paragrafe. VI STRAIPSNIS VEIKLA, KURIOS ŠI KONVENCIJA NEDRAUDŽIA 1. Kiekviena valstybė-šalis turi teisę, atsižvelgdama į šios Konvencijos nuostatas, kurti, gaminti, kitokiu būdu įsigyti, saugoti, perduoti ir naudoti nuodingas chemines medžiagas ir jų pirmtakus tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia. 2. Kiekviena valstybė-šalis imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog nuodingosios cheminės medžiagos bei jų pirmtakai būtų kuriami, gaminami, kitokiu būdu įsigyjami, laikomi, perduodami arba naudojami jos teritorijoje ar bet kurioje kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia. Šiuo tikslu bei siekiant patikrinti, ar veikla atitinka pagal šią Konvenciją prisiimtus įsipareigojimus, valstybės-šalys leidžia patikrinti, kaip numatyta Patikrinimo priede, nuodingas chemines medžiagas ir jų pirmtakus, išvardytus 1, 2 ir 3 sąrašuose, esančiuose Cheminių medžiagų priede, taip pat objektus, susijusius su šiomis cheminėmis medžiagomis, ir bet kuriuos kitus objektus, nurodytus Patikrinimo priede, kurie yra jos teritorijoje ar bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje. 3. Kiekviena valstybė-šalis taiko 1 sąraše išvardytų cheminių medžiagų (toliau vadinamų „1-ojo sąrašo cheminėmis medžiagomis“) atžvilgiu draudimą gaminti, įsigyti, saugoti, perduoti ir naudoti, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo VI dalis. Ji leidžia sistemingai tikrinti 1-ojo sąrašo chemines medžiagas ir Patikrinimo priedo VI dalyje nurodytus objektus, atliekant inspekcijas vietoje bei stebėjimą, naudojant vietoje esančius instrumentus, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje. 4. Kiekviena valstybė-šalis vykdo cheminių medžiagų, išvardytų 2-ajame sąraše (toliau vadinamų „2-ojo sąrašo cheminėmis medžiagomis“) ir Patikrinimo priedo VII dalyje išvardintų objektų duomenų stebėjimą ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje. 5. Kiekviena valstybė-šalis vykdo cheminių medžiagų, išvardytų 3-ajame sąraše (toliau vadinamų „3-ojo sąrašo cheminėmis medžiagomis“) ir Patikrinimo priedo VIII dalyje išvardytų objektų duomenų stebėjimą ir patikrinimą vietoje, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje. 6. Kiekviena valstybė-šalis vykdo objektų, nurodytų Patikrinimo priedo IX dalyje, duomenų stebėjimą ir patikrinimą vietoje, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje, išskyrus tuos atvejus, kai valstybių-šalių konferencija nusprendžia kitaip, kaip numatyta Patikrinimo priedo IX dalies 22 paragrafe. 7. Kiekviena valstybė-šalis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo jai pateikia atitinkamų cheminių medžiagų ir objektų pirmines deklaracijas, kaip numatyta Patikrinimo priede. 8. Kiekviena valstybė-šalis, vadovaudamasi Patikrinimo priedu, pateikia metines atitinkamų cheminių medžiagų ir objektų deklaracijas. 9. Siekdamos įgyvendinti patikrinimus vietoje, valstybės-šalys suteikia inspektoriams teisę įeiti ir apžiūrėti objektus, kaip numatyta Patikrinimo priede. 10. Atliekant patikrinimą, Techninis sekretoriatas vengia nereikalingo kišimosi į valstybės-šalies cheminę veiklą, vykdomą tikslams, neprieštaraujantiems šiai Konvencijai, ir laikosi Slaptos informacijos apsaugos priede (toliau vadinamame „Slaptumo priedu“) išdėstytų nuostatų. 11. Šio straipsnio nuostatos yra įgyvendinamos tokiu būdu, kad būtų netrukdoma valstybės-šalies ekonominiam ir technologiniam vystymuisi ir tarptautiniam bendradarbiavimui cheminės veiklos srityje, vykdomam tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia, įskaitant tarptautinius apsikeitimus moksline bei technine informacija, ir cheminėmis medžiagomis bei įranga cheminėms medžiagoms gaminti, perdirbti ar panaudoti tikslams, kai ši Konvencija to nedraudžia. VII STRAIPSNIS NACIONALINĖS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Bendrieji įsipareigojimai 1. Kiekviena valstybė-šalis, remdamasi savo konstitucinėmis procedūromis, imasi reikiamų priemonių, skirtų įgyvendinti šios Konvencijos keliamus įsipareigojimus. Konkrečiai ji: (
a)uždraudžia fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems jos teritorijoje arba bet kurioje kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, kaip numato tarptautinė teisė, imtis bet kokios veiklos, kurią valstybei-šaliai draudžia ši Konvencija, tokios veiklos atžvilgiu priima baudžiamuosius įstatymus; (
b)neleidžia bet kurioje jos kontroliuojamoje vietoje vykdyti veiklos, kurią valstybei-šaliai draudžia ši Konvencija; ir (
c)išplečia savo baudžiamosios teisės bazę, kaip numato (
a)punktas, ir taiko ją bet kokiai ir bet kurioje vietoje fizinių asmenų, turinčių jos pilietybę, vykdomai veiklai, kurią valstybei-šaliai draudžia ši Konvencija, kaip numato tarptautinė teisė. 2. Siekdamos užtikrinti savo įsipareigojimų, kylančių iš 1 paragrafo, įgyvendinimą, valstybės-šalys bendradarbiauja su kitomis valstybėmis-šalimis ir teikia atitinkamą teisinę pagalbą. 3. Kiekviena valstybė-šalis, įgyvendindama šioje Konvencijoje nustatytus savo įsipareigojimus, skiria didžiausią dėmesį žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai užtikrinti ir šiuo tikslu deramai bendradarbiauja su kitomis valstybėmis-šalimis. Santykiai tarp valstybės-šalies ir Organizacijos 4. Siekdama įgyvendinti šioje Konvencijoje nustatytus savo įsipareigojimus, kiekviena valstybė-šalis paskiria arba įkuria nacionalinę instituciją, kuri yra nacionalinis centras, užtikrinantis efektyvų ryšį su Organizacija ir kitomis valstybėmis-šalimis. Kiekviena valstybė-šalis informuoja Organizaciją apie savo nacionalinę instituciją tuo metu, kai valstybėje įsigalioja ši Konvencija. 5. Kiekviena valstybė-šalis informuoja Organizaciją apie teisines ir administracines priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti šią Konvenciją. 6. Kiekviena valstybė-šalis informaciją ir duomenis, kuriuos ji slaptai gauna iš Organizacijos ryšium su šios Konvencijos įgyvendinimu, laiko slapta ir skiria ypatingą dėmesį ją naudojant. Valstybė-šalis naudoja tokią informaciją ir duomenis tik ryšium su savo teisėmis ir įsipareigojimais, kylančiais iš šios Konvencijos, ir pagal nuostatas, išdėstytas Slaptumo priede. 7. Kiekviena valstybė-šalis įsipareigoja bendradarbiauti su Organizacija pastarajai vykdant visas jos funkcijas ir ypač teikti pagalbą Techniniam sekretoriatui. VIII STRAIPSNIS ORGANIZACIJA A. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybės-šalys, prisijungusios prie šios Konvencijos, siekdamos įgyvendinti šios Konvencijos tikslą ir uždavinius, užtikrinti jos nuostatų įgyvendinimą, įskaitant tarptautinio tikrinimo nuostatas dėl suderinamumo su šia Konvencija, ir sukurti forumą valstybių-šalių konsultacijoms ir bendradarbiavimui, įkuria Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją. 2. Visos valstybės – šios Konvencijos šalys yra Organizacijos narės. Valstybei-šaliai negali būti atimta teisė būti Organizacijos nare. 3. Organizacijos būstinė yra įsikūrusi Hagoje, Nyderlandų Karalystėje. 4. Įkuriamos šios Organizacijos institucijos: valstybių-šalių Konferencija, Vykdomoji taryba ir Techninis sekretoriatas. 5. Organizacija vykdo tikrinimo veiklą, kaip to reikalauja ši Konvencija, mažiausiai trukdančiu būdu, atitinkančiu savalaikį ir efektyvų jos tikslų įgyvendinimą. Ji prašo tik tokios informacijos ir duomenų, kurie yra reikalingi jos funkcijų, kylančių iš šios Konvencijos, vykdymui. Ji imasi visų atsargumo priemonių, kad, įgyvendindama šią Konvenciją, apsaugotų informacijos apie civilinę ir karinę veiklą bei jai žinomus objektus, slaptumą ir, konkrečiai, laikosi reikalavimų, nurodytų Slaptumo priede. 6. Vykdydama tikrinimo veiklą, Organizacija svarsto priemones, kaip pritaikyti mokslo ir technologijos pažangą. 7. Organizacijos veiklos išlaidas pagal Jungtinių Tautų apmokestinimo skalę, pritaikytą, atsižvelgiant į narystės Jungtinėse Tautose ir Organizacijoje skirtumus ir pagal IV ir V straipsnių nuostatas, apmoka valstybės-šalys. Valstybių-šalių finansiniai įnašai į Paruošiamąją komisiją yra atitinkamai išskaičiuojami iš tų šalių įnašų į bendrąjį biudžetą. Organizacijos biudžetą sudaro du atskiri skyriai: vienas – administracinių išlaidų, kitas – tikrinimo išlaidų. 8. Organizacijos narė, nesumokėjusi savo finansinių įnašų Organizacijai, praranda balso teisę Organizacijoje, jei įsiskolinimų suma sudaro arba viršija sumą įnašų, kuriuos ji turėjo sumokėti už paskutinius dvejus metus. Tačiau tokiai narei gali būti suteikta teisė balsuoti, jei valstybių-šalių Konferencija nusprendžia, kad nebuvo sumokėta dėl nuo tos narės nepriklausančių aplinkybių. B. VALSTYBIŲ ŠALIŲ KONFERENCIJA Sudėtis, procedūros ir sprendimų priėmimas 9. Valstybių-šalių Konferenciją (toliau vadinama „Konferencija“) sudaro visi Organizacijos nariai. Visi nariai turi po vieną atstovą Konferencijoje, kurį gali lydėti pavaduotojai ir patarėjai. 10. Pirmąją Konferencijos sesiją depozitaras sušaukia ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konvencijos įsigaliojimo. 11. Konferencija renkasi į eilines sesijas, kurios vyksta kasmet, jei ji nenusprendžia kitaip. 12. Neeilinės Konferencijos sesijos yra sušaukiamos: (
a)kai taip nusprendžia Konferencija; (
b)kai to prašo Vykdomoji taryba; (
c)kai to prašo bet kuris narys ir tą prašymą palaiko vienas trečdalis visų narių; arba (
d)pagal 22 paragrafą, kad būtų atlikta šios Konvencijos veikimo peržiūra. Išskyrus atvejį, numatytą paragrafo (
d)punkte, neeilinės sesijos sušaukiamos ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai Techninio sekretoriato Generalinis direktorius gavo prašymą, išskyrus atvejus, kai prašyme yra nurodyta kitaip. 13. Konferencija taip pat yra sušaukiama kaip Pataisymų konferencija, kaip numatyta XV straipsnio 2 paragrafe. 14. Konferencijos sesijos vyksta Organizacijos būstinėje, išskyrus atvejus, kai Organizacija nusprendžia kitaip. 15. Konferencija priima savo darbo reglamentą. Kiekvienos eilinės sesijos pradžioje Konferencija išrenka savo Pirmininką ir kitus pareigūnus, kurių gali prireikti. Jie užima postus tol, kol vėlesnėje eilinėje sesijoje yra išrenkami naujas Pirmininkas ir nauji pareigūnai. 16. Konferencijos kvorumą sudaro Organizacijos narių dauguma. 17. Kiekvienas Organizacijos narys Konferencijoje turi vieną balsą. 18. Konferencija sprendimus procedūriniais klausimais priima paprasta dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma. Sprendimai esminiais klausimais turi būti kaip įmanoma labiau priimami konsensuso pagrindu. Jei iškilus reikalui spręsti klausimą, konsensuso pasiekti neįmanoma, Pirmininkas atideda balsavimą 24 valandoms ir per šį laikotarpį stengiasi pasiekti konsensusą bei apie savo pastangas prieš tokio laikotarpio pabaigą atsiskaito Konferencijai. Jei praėjus 24 valandoms konsensuso pasiekti nepavyko, Konferencija priima sprendimą dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai Konferencija numato kitaip. Iškilus klausimui, ar sprendžiamasis klausimas yra esminis ar procedūrinis, toks klausimas laikomas esminiu, jeigu Konferencija dauguma balsų, reikalingų sprendimams esminiais klausimais priimti, nenusprendžia kitaip. Įgaliojimai ir funkcijos 19. Konferencija yra pagrindinė Organizacijos institucija. Ji svarsto visus klausimus ar problemas, esančius šios Konvencijos kompetencijoje, įskaitant ir klausimus, susijusius su Vykdomosios tarybos ir Techninio sekretoriato įgaliojimais ir funkcijomis. Bet kuriais klausimais ar reikalais, susijusiais su šia Konvencija, kuriuos pateikia valstybė-šalis arba Vykdomoji taryba, ji gali pateikti rekomendacijas ir priimti sprendimus. 20. Konferencija prižiūri šios Konvencijos įgyvendinimą ir veikia, palaikydama jos tikslus ir uždavinius. Konferencija prižiūri, kaip laikomasi šios Konvencijos. Ji taip pat kontroliuoja Vykdomosios tarybos ir Techninio sekretoriato veiklą ir gali bet kuriai iš šių institucijų nustatyti pagrindinius principus, kaip pagal šią Konvenciją vykdyti jų funkcijas. 21. Konferencija: (
a)svarsto ir priima savo eilinėse sesijose Organizacijos ataskaitą, programą ir biudžetą, kuriuos pateikia Vykdomoji taryba, taip pat svarsto kitus pranešimus; (
b)nustato finansinių įnašų, kuriuos valstybės-šalys moka pagal 7 paragrafą, dydį; (
c)renka Vykdomosios tarybos narius; (
d)paskiria Techninio sekretoriato Generalinį direktorių (toliau vadinamas „Generaliniu direktoriumi“); (
e)tvirtina Vykdomosios tarybos pateiktą reglamentą; (
f)įkuria tokias papildomas institucijas, kokios yra būtinos vykdant iš šios Konvencijos kylančias funkcijas; (
g)skatina taikiais tikslais tarptautinį bendradarbiavimą cheminės veiklos srityje; (
h)apžvelgia mokslinę ir technologinę pažangą, kuri gali turėti įtakos veiklai pagal šią Konvenciją, ir šiame kontekste paveda Generaliniam direktoriui įkurti Mokslinę patariamąją valdybą, įgalinančią jį jo funkcijų vykdymo eigoje teikti specializuotus patarimus mokslo bei technologijos klausimais, aktualiais šios Konvencijos kontekste, Konferencijai, Vykdomajai tarybai arba valstybėms-šalims. Mokslinė patariamoji valdyba susideda iš ekspertų, kurie skiriami vadovaujantis Konferencijos nustatyta veikla; (
i)savo pirmojoje sesijoje svarsto ir tvirtina bet kuriuos susitarimų, nuostatų ir pagrindinių principų projektus, kuriuos parengia Paruošiamoji komisija; (
j)savo pirmojoje sesijoje įkuria savanorišką paramos fondą, kaip numatyta X straipsnyje; (
k)imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šios Konvencijos ir būtų ištaisyta bei atitaisyta bet kuri situacija, prieštaraujanti šios Konvencijos nuostatoms, kaip numato XII straipsnis. 22. Praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po penktųjų ir dešimtųjų metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo datos, taip pat ir kitu metu per tą laikotarpį, kaip gali būti nuspręsta, Konferencija sušaukia neeilines sesijas, kurių metu peržiūri šios Konvencijos veikimą. Per tokias peržiūras atsižvelgiama į visus aktualius mokslo ir technologijos pasiekimus. Po to, jei nėra nuspręsta kitaip, kas penkeri metai tuo pačiu tikslu sušaukiamos tolesnės Konferencijos sesijos. C. VYKDOMOJI TARYBA Sudėtis, procedūra ir sprendimų priėmimas 23. Vykdomąją tarybą sudaro 41 narys. Kiekviena valstybė-šalis turi teisę, remiantis rotacijos principu, įeiti į Vykdomosios tarybos sudėtį. Vykdomosios tarybos narius dvejų metų laikotarpiui renka Konferencija. Siekiant užtikrinti efektyvų šios Konvencijos galiojimą, deramas dėmesys yra skiriamas tinkamam geografiniam pasiskirstymui, chemijos pramonės svarbai bei politiniams ir saugumo interesams. Vykdomąją tarybą sudaro: (
a)devynios valstybės-šalys iš Afrikos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių devynių valstybių-šalių trys narės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, skirdama šiuos tris narius, regioninė grupė taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius; (
b)devynios valstybės-šalys iš Azijos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš devynių valstybių-šalių keturios narės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, skirdama šiuos keturis narius, regioninė grupė taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius; (
c)penkios valstybės-šalys iš Rytų Europos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių penkių valstybių viena valstybė yra valstybė-šalis, turinti stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, skirdamos šį vieną narį, regiono valstybės taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius; (
d)septynios valstybės-šalys iš Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių septynių valstybių trys valstybės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, regiono valstybės, skirdamos šias tris nares, taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius; (
e)dešimt valstybių-šalių iš Vakarų Europos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių dešimties valstybių-šalių penkios narės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, regiono valstybės, skiriant šias penkias nares, taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius; (
f)dar vieną valstybę – šalį paeiliui skiria valstybės-šalys, priklausančios Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino regionams. Ją skiriant laikomasi nuostatos, kad ši valstybė-šalis yra rotuojanti narė, priklausanti šiam regionui. 24. Per pirmuosius Vykdomosios tarybos rinkimus 20 narių renkama vienerių metų laikotarpiui atsižvelgiant į nustatytas kiekybines proporcijas, kaip numatyta 23 paragrafe. 25. Visiškai įgyvendinus IV ir V straipsnius, Konferencija gali, Vykdomosios tarybos narių daugumos prašymu, peržiūrėti Vykdomosios tarybos sudėtį, atsižvelgdama į įvykius, susijusius su jos sudėtį nustatančiais principais, nurodytais 23 paragrafe. 26. Vykdomoji taryba paruošia savo reglamentą ir pateikia Konferencijai jį tvirtinti. 27. Vykdomoji taryba iš savo narių tarpo išrenka savo pirmininką. 28. Vykdomoji taryba renkasi į eilines sesijas. Tarp eilinių sesijų ji susitinka tiek kartų, kiek to gali reikalauti jos funkcijų ir įgaliojimų vykdymas. 29. Kiekvienas Vykdomosios tarybos narys turi vieną balsą. Jei Konvencija nenumato kitaip, Vykdomoji taryba esminiais klausimais sprendimus priima dviejų trečdalių visų savo narių balsų dauguma. Vykdomoji taryba procedūrinius klausimus sprendžia paprasta visų savo narių balsų dauguma. Kai kyla klausimas, ar konkretus klausimas laikytinas esminiu ar ne, toks klausimas yra sprendžiamas kaip esminis, nebent Vykdomoji taryba balsų dauguma, reikalinga esminiam klausimui priimti, nuspręstų kitaip. Įgaliojimai ir funkcijos 30. Vykdomoji taryba yra vykdomoji Organizacijos institucija. Ji atsiskaito Konferencijai. Vykdomoji taryba vykdo savo įgaliojimus ir šios Konvencijos suteiktas funkcijas, taip pat ir funkcijas, kurias jai deleguoja Konferencija. Tai atlikdama, ji veikia vadovaudamasi Konferencijos rekomendacijomis, sprendimais ir nuorodomis ir užtikrina jų deramą ir nenutrūkstamą įgyvendinimą. 31. Vykdomoji taryba skatina efektyvų šios Konvencijos įgyvendinimą ir jos laikymąsi. Ji prižiūri Techninio sekretoriato veiklą, bendradarbiauja su visų valstybių-šalių nacionalinėmis tarnybomis ir padeda konsultuotis bei bendradarbiauti tarp valstybių-šalių pastarųjų prašymu. 32. Vykdomoji taryba: (
a)svarsto ir pateikia Konferencijai Organizacijos programos ir biudžeto projektus; (
b)svarsto ir pateikia Konferencijai Organizacijos ataskaitos už šios Konvencijos įgyvendinimą projektą, ataskaitą apie savo veiklos įgyvendinimą ir bet kuriuos specialius pranešimus, kuriuos mano esant reikalinga arba kurių gali paprašyti Konferencija; (
c)organizuoja Konferencijos sesijas, įskaitant dienotvarkės projektų paruošimą. 33. Vykdomoji taryba gali paprašyti sušaukti neeilinę Konferencijos sesiją. 34. Vykdomoji taryba: (
a)esant išankstiniam Konferencijos pritarimui, Organizacijos vardu sudaro sutartis ar susitarimus su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; (
b)pagal X straipsnį Organizacijos vardu sudaro sutartis su valstybėmis-šalimis ir prižiūri savanorišką fondą, numatytą X straipsnyje; (
c)patvirtina sutartis ar susitarimus, susijusius su patikrinimo veiklos vykdymu, kurias Techninis sekretoriatas sudaro su valstybėmis-šalimis. 35. Vykdomoji taryba sprendžia visus jos kompetencijai priskirtus ir turinčius įtakos šiai Konvencijai ir jos įgyvendinimui klausimus, įskaitant Konvencijos laikymosi klausimus bei pažeidimo atvejus, ir kaip pridera informuoja valstybes-šalis ir atkreipia Konferencijos dėmesį į konkrečią problemą ar klausimą. 36. Svarstydama abejones ar susirūpinimą dėl Konvencijos laikymosi bei pažeidimo atvejų, įskaitant, be kita ko, piktnaudžiavimą šios Konvencijos suteikiamomis teisėmis, Vykdomoji taryba konsultuojasi su atitinkamomis valstybėmis-šalimis ir, kur dera, prašo per nustatytą laiko tarpą valstybės-šalies imtis priemonių pataisyti padėtį. Jei Vykdomoji taryba mano, jog reikalingi tolesni veiksmai, ji imasi, be kita ko, vienos ar daugiau šių priemonių: (
a)informuoja visas valstybes-šalis apie kilusią problemą arba klausimą; (
b)atkreipia Konferencijos dėmesį į kilusią problemą ar klausimą; (
c)pateikia Konferencijai rekomendacijas dėl priemonių, skirtų situacijai pataisyti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Konvencijos. Vykdomoji taryba ypatingos svarbos ir skubos atvejais pateikia kilusią problemą ar klausimą ir su juo susijusią informaciją bei išvadas tiesiogiai Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dėmesiui. Tuo pat metu apie savo veiksmus ji informuoja valstybes-šalis. D. TECHNINIS SEKRETORIATAS 37. Techninis sekretoriatas padeda Konferencijai ir Vykdomajai tarybai atlikti jų funkcijas. Techninis sekretoriatas vykdo patikrinimo priemones, kurias numato ši Konvencija, bei kitas jam patikėtas funkcijas, išplaukiančias iš šios Konvencijos, taip pat funkcijas, kurias jam deleguoja Konferencija ir Vykdomoji taryba. 38. Techninis sekretoriatas: (
a)rengia ir pateikia Vykdomajai tarybai Organizacijos programos ir biudžeto projektus; (
b)rengia ir pateikia Vykdomajai tarybai Organizacijos ataskaitos dėl šios Konvencijos įgyvendinimo projektą ir kitus pranešimus, kokių gali paprašyti Konferencija ir Vykdomoji taryba; (
c)suteikia administracinę ir techninę paramą Konferencijai, Vykdomajai tarybai ir papildomoms institucijoms; (
d)Organizacijos vardu siunčia pranešimus valstybėms-šalims ir priima pranešimus iš jų apie reikalus, susijusius su šios Konvencijos įgyvendinimu; (
e)teikia techninę paramą ir techninį įvertinimą valstybėms-šalims įgyvendinant šios Konvencijos nuostatas, įskaitant sąrašuose nurodytų ir nenurodytų cheminių medžiagų įvertinimą. 39. Techninis sekretoriatas: (
a)Vykdomajai tarybai pritarus, derasi su valstybėmis-šalimis dėl susitarimų ar sutarčių, susijusių su patikrinimų vykdymu; (
b)ne vėliau kaip per 180 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo koordinuoja skubios ir humanitarinės pagalbos, kurią valstybės-šalys teikia, remdamosi X straipsnio 7 (
b)ir 7 (
c)paragrafu, kaupimą ir saugojimą. Techninis sekretoriatas gali patikrinti laikomų resursų tinkamumą. Sukauptinų resursų sąrašą svarsto ir tvirtina Konferencija, remdamasi aukščiau esančiu paragrafu 21(i); (
c)administruoja savanorišką fondą, numatytą X straipsnyje, kaupia valstybių-šalių pateiktas deklaracijas ir registruoja, kai to prašoma, dvišalius susitarimus, kuriuos pasirašo valstybės-šalys arba valstybė-šalis ir Organizacija X straipsnyje numatytais tikslais. 40. Techninis sekretoriatas informuoja Vykdomąją tarybą apie visas iškilusias problemas, susijusias su jo funkcijų vykdymu, įskaitant abejones, neaiškumus ir dviprasmiškumus, susijusius su šios Konvencijos įgyvendinimu, kurie buvo pastebėti, vykdant patikrinimo veiksmus, ir kurių jis pats nepajėgia išspręsti ar išsiaiškinti, konsultuodamasis su atitinkama valstybe-šalimi. 41. Techninį sekretoriatą sudaro Generalinis direktorius, kuris yra jo vadovas ir vyriausiasis administratorius, inspektoriai ir tokie moksliniai, techniniai ir kiti darbuotojai, kokie gali būti reikalingi. 42. Inspektoratas yra Techninio sekretoriato dalis, veikianti prižiūrint Generaliniam direktoriui. 43. Generalinį direktorių skiria Konferencija, remdamasi Vykdomosios tarybos rekomendacija, ketverių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas dar vienai kadencijai, bet ne ilgiau. 44. Generalinis direktorius yra atsakingas Konferencijai ir Vykdomajai tarybai už personalo skyrimą ir Techninio sekretoriato organizavimą bei funkcionavimą. Didžiausias dėmesys įdarbinant personalą ir apsprendžiant tarnybos sąlygas yra skiriamas užtikrinti didžiausio efektyvumo, kompetencijos ir orumo standartus. Generaliniu direktoriumi, inspektoriais ir kitais profesionaliais ar aptarnaujančiais darbuotojais gali būti tik valstybių-šalių piliečiai. Deramas dėmesys turi būti skiriamas personalo atrankai kaip galima platesniu geografiniu mastu. Parenkant personalą vadovaujamasi principu, kad personalas turi būti minimalaus būtino dydžio, užtikrinančio deramą Techninio sekretoriato darbą. 45. Generalinis direktorius yra atsakingas už mokslinės patariamosios valdybos, numatytos 21(
h)paragrafe, organizavimą ir funkcionavimą. Generalinis direktorius, konsultuodamasis su valstybėmis-šalimis, skiria patariamosios mokslinės valdybos narius, kurie dirba individualiai. Valdybos nariai yra skiriami remiantis jų patirtimi konkrečiose mokslinėse srityse, svarbiose Konvencijos įgyvendinimui. Kai reikalinga, Generalinis direktorius, konsultuodamasis su valdybos nariais, gali įkurti laikinas mokslinių ekspertų darbo grupes, kurie pateiktų rekomendacijas konkrečiais klausimais. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, valstybės-šalys Generaliniam direktoriui siūlo ekspertų sąrašus. 46. Atlikdami savo pareigas, Generalinis direktorius, inspektoriai ir kitas personalas neprašo ar negauna instrukcijų iš kurios nors vyriausybės ar iš kokio šaltinio, esančio už Organizacijos ribų. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų turėti įtakos jų, kaip tarptautinių pareigūnų, atsakingų tik Konferencijai ir Vykdomajai tarybai, pozicijoms. 47. Valstybės-šalys gerbia išskirtinį tarptautinį Generalinio direktoriaus, inspektorių ir kitų personalo narių pareigų pobūdį ir nesiekia daryti įtakos jų pareigų vykdymui. E. PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI 48. Organizacija turi valstybės-šalies teritorijoje ir bet kurioje kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje tokį teisnumą ir tokias privilegijas bei imunitetus, kokie reikalingi jos funkcijoms įgyvendinti. 49. Valstybių-šalių atstovai, kartu su jų pavaduotojais ir patarėjais, į Vykdomąją tarybą paskirti atstovai kartu su jų padėjėjais ir patarėjais, Generalinis direktorius ir Organizacijos personalas turi tokias privilegijas ir imunitetus, kokie yra reikalingi nepriklausomai vykdyti jų funkcijas Organizacijos atžvilgiu. 50. Šiame straipsnyje minimi juridiniai įgaliojimai, privilegijos ir imunitetai yra apibrėžiami sutartyse tarp Organizacijos ir valstybių-šalių bei susitarimuose tarp Organizacijos ir valstybės, kurios teritorijoje yra Organizacijos būstinė. Šios sutartys yra svarstomos ir patvirtinamos Konferencijoje, kaip numato 21(
i)paragrafas. 51. Neatsižvelgiant į 48 ir 49 paragrafų nuostatas, tikrinimo veiksmų metu Generalinis direktoriaus ir Techninis sekretoriatas turi tokias privilegijas ir imunitetus, kokie numatyti Patikrinimo priedo II dalies B skyriuje. IX STRAIPSNIS KONSULTACIJOS, BENDRADARBIAVIMAS IR FAKTŲ NUSTATYMAS 1. Valstybės-šalys konsultuojasi ir bendradarbiauja tiesiogiai tarpusavyje arba per Organizaciją ar naudodamosi kitomis atitinkamomis tarptautinėmis procedūromis, įskaitant procedūras, taikomas Jungtinėms Tautoms ir, remiantis Jungtinių Tautų Chartija, bet kuriuo klausimu, kuris gali kilti dėl šios Konvencijos tikslų ir uždavinių arba jos nuostatų įgyvendinimo. 2. Nepažeidžiant bet kurios valstybės-šalies teisės paprašyti neeilinės inspekcijos, valstybės-šalys turėtų, kada tik įmanoma, keisdamosi informacija ir konsultuodamosi, pirmiausia dėti visas pastangas, kad išsiaiškintų ir išspręstų bet kurią problemą, kuri gali kelti abejonių dėl šios Konvencijos įgyvendinimo arba kuri kelia susirūpinimą dėl su ja susijusių klausimų, kuriuos galima laikyti dviprasmiškais. Valstybė-šalis, gavusi prašymą iš kitos valstybės-šalies paaiškinti tam tikrą klausimą, kuris kitai valstybei-šaliai kelia abejonių ar susirūpinimą, suteikia prašančiai valstybei-šaliai kaip galima greičiau, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo, informaciją, pakankamą atsakyti į išreikštas abejones ar susirūpinimą, drauge su paaiškinimu, kaip pateikta informacija leidžia spręsti šį klausimą. Jokia šios Konvencijos nuostata nepaneigia bet kurių dviejų ar daugiau valstybių-šalių teisės abipusio susitarimo pagrindu tarpusavyje organizuoti inspekcijas ar kitas procedūras, siekiant išsiaiškinti ir išspręsti bet kurį klausimą, keliantį abejonių dėl šios Konvencijos laikymosi ar susirūpinimą dėl panašių dalykų, kurie gali būti suprantami nevienareikšmiškai. Tokie susitarimai nepaneigia bet kurios valstybės-šalies teisių ir įsipareigojimų pagal šią Konvenciją. Paaiškinimo prašymo procedūra 3. Valstybė-šalis turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą padėti išsiaiškinti bet kurią situaciją, kuri gali būti laikoma dviprasmiška arba kelti susirūpinimą dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo iš kitos valstybės-šalies pusės. Vykdomoji taryba suteikia tai liečiančią atitinkamą jos turimą informaciją. 4. Valstybė-šalis turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą gauti paaiškinimą iš kitos valstybės-šalies apie bet kurią situaciją, kuri gali būti laikoma dviprasmiška arba kelti susirūpinimą dėl galimo Konvencijos pažeidimo kitoje valstybėje-šalyje. Tokiu atveju: (
a)Vykdomoji taryba persiunčia prašymą paaiškinti suinteresuotai valstybei-šaliai per Generalinį direktorių ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo gavimo; (
b)valstybė-šalis, kuriai adresuotas prašymas, pateikia paaiškinimą Vykdomajai tarybai kaip galima greičiau, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo; (
c)Vykdomoji taryba priima paaiškinimą ir perduoda jį užklaususiai valstybei-šaliai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo gavimo; (
d)jei užklaususi valstybė-šalis mano, kad gautas paaiškinimas yra nepakankamas, ji turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą reikalauti iš atsakančios valstybės-šalies tolesnio paaiškinimo; (
e)siekiant gauti tolesnį paaiškinimą, kaip numatyta paragrafo (
d)punkte, Vykdomoji taryba gali paprašyti Generalinį direktorių sudaryti ekspertų grupę iš Techninio sekretoriato personalo arba jei atitinkamo personalo Techniniame sekretoriate tuo metu nėra, iš kitur, kad tokia grupė ištirtų visą galimą informaciją ir duomenis dėl susirūpinimą keliančios situacijos. Ekspertų grupė pateikia faktinę ataskaitą Vykdomajai tarybai; (
f)jei prašančioji valstybė-šalis mano, kad paaiškinimas, gautas, kaip numatyta paragrafo (
e)punkte, yra nepakankamas, ji turi teisę prašyti sušaukti neeilinę Vykdomosios tarybos sesiją, kurioje turi teisę dalyvauti valstybės-šalys, nesančios Vykdomosios tarybos narėmis. Tokios neeilinės sesijos metu Vykdomoji taryba svarsto kilusį klausimą ir gali rekomenduoti bet kurią priemonę, kurią ji laiko tinkama situacijai išspręsti. 5. Valstybė-šalis taip pat turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą paaiškinti bet kurią situaciją, kuri yra laikoma dviprasmiška arba kelia susirūpinimą dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo. Vykdomoji taryba atsako, suteikdama reikalingą pagalbą. 6. Vykdomoji taryba informuoja valstybes-šalis apie visus prašymus pateikti paaiškinimą, kaip numato šis straipsnis. 7. Jei valstybės-šalies abejonės ar susirūpinimas dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo nepašalinamos per 60 dienų nuo prašymo paaiškinti pateikimo Vykdomajai tarybai arba jei valstybė-šalis mano, kad jos abejonės turi būti skubiai apsvarstytos, nepaisant jos teisės prašyti nenumatytos inspekcijos, ji gali paprašyti sušaukti neeilinę Konferencijos sesiją, kaip numatyta VIII straipsnio 12(
c)paragrafe. Tokios neeilinės sesijos metu Konferencija apsvarsto kilusį klausimą ir gali rekomenduoti bet kurias priemones, kurias ji mano esant tinkamomis situacijai išspręsti. Neeilinių inspekcijų procedūros 8. Kiekviena valstybė-šalis turi teisę prašyti atlikti neeilinę inspekciją bet kuriame objekte ar vietoje, kurie yra kitos valstybės-šalies teritorijoje ar bet kurioje kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, kad išsiaiškintų ir išspręstų bet kuriuos klausimus, susijusius su galimu šios Konvencijos nuostatų pažeidimo atveju, ir pasiekti, kad tokią inspekciją nedelsiant atliktų inspekcijos grupė, kurią skiria Generalinis direktorius, kaip numatyta Patikrinimo priede. 9. Valstybės-šalys privalo traktuoti prašymą dėl inspekcijos atlikimo kaip atitinkantį šią Konvenciją ir pateikti prašyme dėl inspekcijos visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu kilo abejonės ar susirūpinimas dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo, kaip yra numatyta Patikrinimo priede. Valstybės-šalys susilaiko nuo nepagrįstų prašymų skirti inspekciją ir rūpinasi, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. Neeilinės inspekcijos atliekamos vieninteliam tikslui – nustatyti faktus, susijusius su galimu šios Konvencijos pažeidimu. 10. Siekiant patikrinti, kaip laikomasi šios Konvencijos nuostatų, kiekviena valstybė-šalis leidžia Techniniam sekretoriatui atlikti neeilines inspekcijas, kaip numatyta 8 paragrafe. 11. Remiantis prašymu atlikti objekto ar vietovės inspekciją ir pagal Patikrinimo priede numatytas procedūras inspektuojama valstybė-šalis turi: (
a)teisę ir pareigą imtis visų protingų pastangų pademonstruoti, kad ji laikosi šios Konvencijos nuostatų ir šiam tikslui sudaryti inspekcijai sąlygas įgyvendinti jai suteiktą mandatą; (
b)pareigą leisti atlikti inspekciją prašomoje vietoje vieninteliu tikslu – kad būtų nustatyti faktai, keliantys susirūpinimą dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo; ir (
c)teisę imtis priemonių apsaugoti jautrias instaliacijas ir užkirsti kelią slaptos informacijos ir duomenų, nesusijusių su šia Konvencija, atskleidimui. 12. Stebėtojui taikomos šios nuostatos: (
a)prašančioji valstybė-šalis gali, esant inspektuojamos valstybės-šalies sutikimui, pasiųsti atstovą, kuris gali būti prašančiosios valstybės-šalies arba trečios valstybės-šalies pilietis, stebėti neeilinės inspekcijos eigą; (
b)inspektuojama valstybė-šalis tuomet leidžia stebėtojui susipažinti su vieta, kaip numato Patikrinimo priedas; (
c)inspektuojama valstybė-šalis paprastai priima pasiūlytą stebėtoją, tačiau jeigu inspektuojama valstybė-šalis stebėtoją priimti atsisako, tas faktas yra registruojamas galutinėje ataskaitoje. 13. Siekdama užtikrinti, kad prašymas būtų nedelsiant priimtas, prašančioji valstybė-šalis vienu metu pateikia prašymą dėl inspekcijos vietoje Vykdomajai tarybai bei Generaliniam direktoriui. 14. Generalinis direktorius nedelsdamas patikrina, ar prašymas surengti inspekciją vietoje atitinka Patikrinimo priedo X dalies 4 paragrafe numatytus reikalavimus ir, jei yra būtina, padeda prašančiajai valstybei-šaliai tinkamai užpildyti inspekcijos prašymą. Kai inspekcijos prašymas atitinka reikalavimus, prasideda pasiruošimas neeilinei inspekcijai. 15. Generalinis direktorius prašymą surengti neeilinę inspekciją inspektuojamai valstybei-šaliai perduoda ne vėliau kaip per 12 valandų iki planuojamo inspekcijos grupės atvykimo į įvažiavimo punktą. 16. Gavusi prašymą atlikti inspekciją, Vykdomoji taryba atsižvelgia į veiksmus, kurių atsižvelgiant į prašymą ėmėsi Generalinis direktorius, ir klausimą turi omenyje visos inspekcijos procedūros metu. Tačiau tokie svarstymai negali uždelsti inspekcijos proceso. 17. Ne vėliau kaip per 12 valandų nuo prašymo atlikti inspekciją gavimo Vykdomoji taryba gali trimis ketvirčiais visų savo narių balsų priimti sprendimą neorganizuoti nenumatytos inspekcijos, jei ji mano, kad prašymas atlikti inspekciją yra lengvabūdiškas, piktavališkas ar akivaizdžiai peržengiantis šios Konvencijos ribas, kaip numatyta 8 paragrafe. Priimant tokį sprendimą nedalyvauja nei prašančioji, nei inspektuojamoji valstybė-šalis. Jei Vykdomoji taryba priima sprendimą nerengti neeilinės inspekcijos, paruošiamieji darbai yra sustabdomi, nėra imamasi jokių tolesnių veiksmų, susijusių su prašymu surengti inspekciją, o atitinkamos valstybės-šalys yra apie tai informuojamos. 18. Mandatą neeilinei inspekcijai atlikti išduoda Generalinis direktorius. Inspekcijos mandatą sudaro prašymas atlikti inspekciją, kaip numatyta 8 ir 9 paragrafuose, pateiktas darbine vykdomąja forma ir atitinkantis prašymą organizuoti patikrinimą. 19. Neeilinė inspekcija yra vykdoma, remiantis Patikrinimo priedo X dalimi arba įtariant, kad buvo panaudotas cheminis ginklas, remiantis XI dalimi. Vykdydama neeilinę inspekciją, inspekcijos grupė vadovaujasi principu, įpareigojančiu ją veikti kuo mažiausiai iššaukiančiu būdu ir vadovaudamasi reikalavimu atlikti misiją efektyviai ir laiku. 20. Inspektuojama valstybė-šalis per visą neeilinės inspekcijos laiką padeda inspekcijos grupei atlikti jos darbą. Jei inspektuojama valstybė-šalis vietoj pilno ir visapusiško patikrinimo pasiūlo, remdamasi Patikrinimo priedo X dalies C straipsniu, būdus pademonstruoti, kaip ji laikosi Konvencijos reikalavimų, ji, konsultuodamasi su inspekcijos grupe, visomis priemonėmis turi siekti susitarti dėl to, kaip konkrečiai bus nustatyti faktai, demonstruojantys, kad ji laikosi Konvencijos nuostatų. 21. Galutinę ataskaitą sudaro faktologinės išvados bei inspekcijos grupės įvertinimas, kokios sąlygos jai buvo sudarytos susipažinti su objektu ir kaip tikrinamoji pusė bendradarbiavo, siekdama užtikrinti nenumatytos inspekcijos sėkmę. Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda galutinę inspekcijos grupės ataskaitą prašančiajai valstybei-šaliai, inspektuojamai valstybei-šaliai, Vykdomajai tarybai ir visoms kitoms valstybėms-šalims. Be to, Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda Vykdomajai tarybai prašančiosios ir inspektuojamos valstybių-šalių įvertinimą bei kitų valstybių-šalių nuomones, kurios gali šiuo tikslu būti perduotos Generaliniam direktoriui, ir po to pateikia jas visoms valstybėms-šalims. 22. Vadovaudamasi savo įgaliojimais ir funkcijomis, Vykdomoji taryba peržiūri inspekcijos grupės galutinę ataskaitą iškart ją gavusi ir sprendžia šiuos klausimus: (
a)ar buvo Konvencijos nuostatos pažeistos; (
b)ar prašymas neperžengė šios Konvencijos rėmų; (
c)ar nebuvo piktnaudžiaujama teise prašyti neeilinės inspekcijos. 23. Jei pagal savo įgaliojimus ir funkcijas Vykdomoji taryba nusprendžia, kad gali būti reikalingi tolesni veiksmai, remiantis 22 paragrafu, ji imasi atitinkamų priemonių pataisyti situaciją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šios Konvencijos, įskaitant konkrečias rekomendacijas Konferencijai. Piktnaudžiavimo atveju Vykdomoji taryba ištiria, ar prašančioji valstybė-šalis turėtų perimti dalį nenumatytos inspekcijos finansinių išlaidų. 24. Prašanti valstybė-šalis ir inspektuojamoji valstybė-šalis turi teisę dalyvauti peržiūros procese. Vykdomoji taryba informuoja valstybes-šalis ir po to vyksiančią Konferenciją apie proceso išdavas. 25. Jei Vykdomoji taryba priima konkrečias rekomendacijas Konferencijai, Konferencija svarsto galimybę imtis veiksmų, kaip numatyta XII straipsnyje. X STRAIPSNIS PAGALBA IR APSAUGA NUO CHEMINIO GINKLO 1. Šiame straipsnyje „pagalba“ reiškia koordinaciją ir suteikimą valstybėms-šalims apsaugos nuo cheminio ginklo priemonių, įskaitant, be kita ko, cheminio ginklo panaudojimo nustatymo įrengimus, aliarmo sistemas, apsauginius įrengimus, užterštumo pašalinimo įrengimus ir užterštumo pašalinimo priemones, medicininius priešnuodžius ir gydymo priemones ir patarimą, kaip visomis šiomis priemonėmis naudotis. 2. Jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip suvaržymas bet kurios valstybės-šalies teisės atlikti tyrimus, kurti, gaminti, įsigyti, perduoti ar naudoti apsaugos nuo cheminio ginklo priemones tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia. 3. Valstybės-šalys pasižada kuo pilniau keistis įrengimais, medžiagomis ir moksline bei technologine informacija apie apsaugą nuo cheminio ginklo ir turi teisę dalyvauti tokiuose mainuose. 4. Siekiant užtikrinti nacionalinių programų, skirtų apsisaugojimui nuo cheminio ginklo, transparentiškumą, valstybės-šalys kasmet pateikia Techniniam sekretoriatui informaciją apie savo programą, kaip numato procedūros, kurias apsvarsto ir patvirtina Konferencija, remiantis VIII straipsnio 21(
i)paragrafu. 5. Ne vėliau kaip per 180 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo Techninis sekretoriatas sukuria ir laiko bet kurios valstybės-šalies naudojimui duomenų banką, kuriame surinkta prieinama informacija apie įvairias apsaugos nuo cheminio ginklo priemones bei kita informacija, kuri gali būti pateikta valstybėms-šalims. Techninis sekretoriatas pagal savo turimus išteklius ir valstybei-šaliai prašant taip pat teikia ekspertų konsultacijas ir padeda valstybei-šaliai nustatyti, kaip galėtų būti įgyvendinamos jos programos, skirtos apsaugos nuo cheminio ginklo pajėgumams sukurti ir tobulinti. 6. Jokia šios Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suvaržymas valstybių-šalių teisės prašyti pagalbos ir ją teikti dvišaliu pagrindu bei sudaryti atskirus susitarimus su kitomis valstybėmis-šalimis dėl pagalbos nelaimės atvejais. 7. Valstybės-šalys pasižada teikti pagalbą per Organizaciją ir tam pasirenka vieną ar daugiau iš šių priemonių: (
a)prisidėti prie savanoriško pagalbos fondo, kurį Organizacija įkuria savo pirmosios sesijos metu; (
b)sudaryti, jei įmanoma, ne vėliau kaip per 180 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo valstybėje, sutartis su Organizacija dėl būtinos pagalbos teikimo; (
c)ne vėliau kaip per 180 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo paskelbti, kokią pagalbą valstybė-šalis galėtų teikti Organizacijai prašant. Jei valstybė-šalis vėliau nėra pajėgi suteikti pagalbą, numatytą jos pareiškime, ji vis tiek privalo suteikti pagalbą, kaip to reikalauja šis paragrafas. 8. Valstybės-šalys turi teisę prašyti pagalbos ir apsaugos ir, remiantis 9, 10 ir 11 paragrafuose nustatytomis procedūromis, ją gauti cheminio ginklo panaudojimo atveju ar esant grasinimui panaudoti cheminį ginklą, jei jos mano, kad: (
a)prieš ją buvo panaudotas cheminis ginklas; (
b)prieš ją kariavimo tikslams buvo panaudotos masinių neramumų malšinimo priemonės; arba (
c)jai kelia grėsmę bet kurios kitos valstybės veiksmai ar veikla, kurią valstybėms-šalims draudžia I straipsnis. 9. Prašymas drauge su jį pagrindžiančia informacija yra pateikiamas Generaliniam direktoriui, kuris nedelsdamas perduoda jį Vykdomajai tarybai ir visoms valstybėms-šalims. Ne vėliau kaip per 12 valandų nuo prašymo gavimo Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda prašymą valstybėms-šalims, kurios yra pasisiūliusios, kaip numato 7 (
b)ir (
c)paragrafas, suteikti skubią pagalbą valstybei-šaliai, prieš kurią yra panaudotas cheminis ginklas ar kariavimo tikslams masinių neramumų malšinimo priemonės, arba humanitarinę pagalbą, esant rimtai grėsmei, kad bus panaudotas cheminis ginklas arba masinių neramumų malšinimo priemonės. Generalinis direktorius pradeda ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo gavimo tyrimą, kuriuo nustatoma, kokie tolesni veiksmai yra reikalingi. Jis privalo baigti tyrimą per 72 valandas ir pateikti ataskaitą Vykdomajai tarybai. Jei tyrimui baigti reikalingas papildomas laikas, per tą patį laiko tarpą pateikiama tarpinė ataskaita. Papildomas laikas, reikalingas ataskaitai užbaigti, negali būti ilgesnis kaip 72 valandos, tačiau jį galima pakartotinai pratęsti tokiems pat periodams. Po kiekvieno papildomo periodo yra pateikiami pranešimai Vykdomajai tarybai. Tyrimas privalo, kaip dera ir remiantis prašymu bei prie prašymo pridedama informacija, nustatyti su prašymu susijusius faktus bei reikalingos papildomos pagalbos ir apsaugos tipą ir apimtis. 10. Vykdomoji taryba susirenka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tyrimo ataskaitos gavimo ir apsvarsto situaciją bei paprasta balsų dauguma per artimiausias 24 valandas priima sprendimą, ar instruktuoti Techninį sekretoriatą suteikti papildomą pagalbą. Techninis sekretoriatas nedelsdamas perduoda visoms valstybėms-šalims ir atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms tyrimų ataskaitą ir Vykdomosios tarybos priimtą sprendimą. Vykdomajai tarybai nusprendus, Generalinis direktorius skiria pagalbą nedelsiant. Tuo tikslu Generalinis direktorius gali bendradarbiauti su prašančiąja valstybe-šalimi, kitomis valstybėmis-šalimis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis. Valstybės-šalys imasi visų įmanomų pastangų suteikti pagalbą. 11. Jei turima informacija, gauta iš tyrimus vykdančio ar kitų patikimų šaltinių, suteikia pakankamų įrodymų, kad yra nukentėjusių dėl cheminio ginklo panaudojimo ir būtini skubūs veiksmai, Generalinis direktorius praneša apie tai visoms valstybėms-šalims ir imasi skubių pagalbos priemonių, panaudodamas išteklius, kuriuos tokiu atveju jam skiria Konferencija. Generalinis direktorius pastoviai informuoja Vykdomąją tarybą apie veiksmus, kurių ėmėsi pagal šio paragrafo nuostatas. XI STRAIPSNIS EKONOMINIS IR TECHNOLOGINIS VYSTYMAS 1. Šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimas negali trukdyti valstybių-šalių ekonominiam ir technologiniam vystymuisi bei tarptautiniam bendradarbiavimui chemijos srityje tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia, įskaitant tarptautinius mainus moksline ir technine informacija ir cheminėmis medžiagomis bei įrengimais, skirtais cheminių medžiagų gamybai, perdirbimui ar panaudojimui tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia. 2. Remiantis šios Konvencijos nuostatomis ir nepažeidžiant tarptautinės teisės principų ir taikytinų taisyklių, valstybės-šalys: (
a)turi teisę individualiai ar kolektyviai atlikti tyrimus, kurti, gaminti, įsigyti, saugoti, perduoti ir naudoti chemines medžiagas; (
b)pasižada skatinti ir turi teisę dalyvauti kuo pilniausiuose mainuose cheminėmis medžiagomis, įrengimais ir moksline bei technine informacija, susijusia su chemijos vystymu ir taikymu tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia; (
c)pasižada netaikyti tarpusavyje jokių apribojimų, įskaitant apribojimus, numatytus tarptautiniuose susitarimuose, nesuderinamų su įsipareigojimais, kylančiais iš šios Konvencijos, kurie ribotų ar trukdytų prekybą bei mokslo ir technikos pasiekimų vystymąsi ir platinimą chemijos srityje pramoniniams, žemės ūkio, tyrimų, medicininiams, farmaciniams ar kitiems taikiems tikslams; (
d)pasižada nenaudoti šios Konvencijos kaip pagrindo taikyti kitas priemones, išskyrus tas, kurias numato ar leidžia ši Konvencija, ir nenaudoti jokių kitų tarptautinių susitarimų tikslams, nesuderinamiems su šia Konvencija; (
e)pasižada peržiūrėti egzistuojančias nacionalines prekybos cheminėmis medžiagomis taisykles ir užtikrinti, kad jos atitiktų šios Konvencijos tikslus ir uždavinius. XII STRAIPSNIS PRIEMONĖS, SKIRTOS SITUACIJAI PATAISYTI IR UŽTIKRINTI, KAD BŪTŲ LAIKOMASI KONVENCIJOS, ĮSKAITANT SANKCIJAS 1. Konferencija imasi būtinų priemonių, kaip numatyta 2, 3 ir 4 paragrafuose, užtikrinti, kad būtų laikomasi šios Konvencijos nuostatų ir atitaisyti bet kurią situaciją, kuri prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms. Svarstydama veiksmus, išplaukiančius iš šio paragrafo, Konferencija atsižvelgia į visą Vykdomosios tarybos pateiktą informaciją ir rekomendacijas šiais klausimais. 2. Tais atvejais, kai Vykdomoji taryba paprašo valstybės-šalies imtis priemonių situacijai atitaisyti, nurodydama problemas, kylančias dėl įsipareigojimų laikymosi ir tais atvejais, kai valstybė-šalis neįvykdo prašymo per numatytą laiko tarpą, Konferencija gali, be kita ko, rekomenduoti Vykdomajai tarybai apriboti ar suspenduoti valstybės-šalies teises ir privilegijas, išplaukiančias iš šios Konvencijos, iki ji imsis būtinų veiksmų savo įsipareigojimams šiai Konvencijai įgyvendinti. 3. Tais atvejais, kai dėl veiklos, kurią ši Konvencija, ypač jos I straipsnis, draudžia, gali kilti rimta žala šios Konvencijos tikslams ir uždaviniams, Konferencija gali rekomenduoti valstybėms-šalims imtis kolektyvinių priemonių, vadovaujantis tarptautinės teisės reikalavimais. 4. Ypač rimtais atvejais Konferencija pateikia klausimą kartu su atitinkama informacija ir išvadomis Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. XIII STRAIPSNIS SANTYKIS SU KITAIS TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS Jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip kokiu nors būdu ribojanti ar panaikinanti įsipareigojimus, kuriuos kuri nors valstybė prisiima pagal 1925 metų birželio 17 dieną Ženevoje pasirašytą Protokolą dėl troškinamųjų, nuodingųjų ir kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių karo metodų uždraudimo ir Konvenciją dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo ir jų sunaikinimo, pasirašytą 1972 metų balandžio 10 dieną Londone, Maskvoje ir Vašingtone. XIV STRAIPSNIS GINČŲ SPRENDIMAS 1. Ginčai, kylantys dėl šios Konvencijos taikymo ar aiškinimo, yra sprendžiami vadovaujantis atitinkamomis šios Konvencijos ir Jungtinių Tautų Chartijos nuostatomis. 2. Kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau valstybių-šalių arba tarp vienos ar kelių valstybių-šalių ir Organizacijos dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, suinteresuotos šalys konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos rasti greitą ginčo sprendimą derybomis arba kitomis šalims priimtinomis priemonėmis, įskaitant kreipimąsi į atitinkamas šios Konvencijos institucijas ir, esant abipusiam sutikimui, į Tarptautinį Teismą, kaip numato šio Teismo statutas. Ginče dalyvaujančios valstybės-šalys apie savo veiksmus informuoja Vykdomąją tarybą. 3. Vykdomoji taryba gali bet kuriomis priemonėmis, kurias ji laiko tinkamomis, prisidėti prie ginčo sprendimo, įskaitant savo tarpininkavimą, kviečiant ginče dalyvaujančias valstybes-šalis joms priimtinu būdu imti spręsti ginčą ir rekomenduojant terminus bet kuriai sutartai procedūrai atlikti. 4. Konferencija svarsto klausimus, susijusius su ginčais, kilusiais tarp valstybių-šalių, arba ginčus, kuriuos jai paveda spręsti Vykdomoji taryba. Konferencija, kai mano esant reikalinga, steigia institucijas arba paveda jau esančioms institucijoms uždavinius, susijusius su tokių ginčų sprendimu, remiantis VIII straipsnio 21(
f)paragrafu. 5. Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai įgaliojus, Konferencija ir Vykdomoji taryba savarankiškai prašo Tarptautinį Teismą pateikti konsultacinę išvadą bet kuriuo juridiniu klausimu, kylančiu Organizacijos veikloje. Šiuo tikslu pasirašomas susitarimas tarp Organizacijos ir Jungtinių Tautų, kaip numato VIII straipsnio 34(
a)paragrafas. 6. Šis straipsnis nepaneigia IX straipsnio ir nuostatų dėl priemonių, skirtų situacijai atitaisyti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šios Konvencijos, įskaitant sankcijų taikymą. XV STRAIPSNIS PATAISOS 1. Bet kuri valstybė-šalis gali siūlyti šios Konvencijos pataisas. Bet kuri valstybė-šalis taip pat gali siūlyti pakeitimus, kaip numatyta 4 paragrafe, šios Konvencijos prieduose. Pataisų pasiūlymai nagrinėjami remiantis procedūromis, numatytomis 2 ir 3 paragrafuose. Pasiūlymai dėl pakeitimų, kaip numatyta 4 paragrafe, nagrinėjami pagal 5 paragrafe numatytas procedūras. 2. Siūlomos pataisos tekstas yra pateikiamas Generaliniam direktoriui, kuris jį persiunčia visoms valstybėms-šalims ir depozitarui. Siūloma pataisa svarstoma tiktai Pataisų konferencijos metu. Tokia Pataisų konferencija yra sušaukiama, jei vienas trečdalis ar daugiau valstybių-šalių informuoja Generalinį direktorių ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pasiūlymo persiuntimo, kad jos palaiko tolesnį pasiūlymo svarstymą. Pataisų konferencija sušaukiama iškart po eilinės Konferencijos sesijos, nebent prašančios valstybės-šalys pageidautų ankstesnio susirinkimo. Bet kuriuo atveju Pataisų konferencija negali būti sušaukta anksčiau kaip per 60 dienų po siūlomos pataisos išplatinimo. 3. Pataisos įsigalioja visoms valstybėms-šalims praėjus 30 dienų po to, kai visos valstybės-šalys, minimos (
b)papunktyje, deponavo ratifikavimo ar priėmimo dokumentus: (
a)kai jos yra priimtos Pataisų konferencijoje teigiama valstybių-šalių balsų dauguma, nė vienai valstybei-šaliai nebalsavus prieš, ir (
b)ratifikavus ar priėmus visoms toms valstybėms-šalims, kurios Pataisų konferencijoje balsavo „už“. 4. Užtikrinant šios Konvencijos veiksmingumą ir efektyvumą, prieduose pateiktos nuostatos gali būti keičiamos vadovaujantis 5 paragrafu, jei siūlomi pakeitimai liečia tik administracinio ar techninio pobūdžio klausimus. Visi Cheminių medžiagų priedo pakeitimai atliekami remiantis 5 paragrafo nuostatomis. Slaptumo priedo A ir C Skirsniai, Patikrinimo priedo X dalis ir Patikrinimo priedo I dalies nuostatos, susiję išskirtinai su neeilinėmis inspekcijomis, negali būti keičiami, kaip numato 5 paragrafas. 5. 4 paragrafe minimi pakeitimai atliekami pagal šias procedūras: (
a)siūlomų pakeitimų tekstas kartu su reikalinga informacija perduodamas Generaliniam direktoriui. Papildomą informaciją, reikalingą siūlymui įvertinti, gali pateikti bet kuri valstybė-šalis arba Generalinis direktorius. Generalinis direktorius skubiai perduoda visus tokius pasiūlymus ir informaciją visoms valstybėms-šalims, Vykdomajai tarybai ir depozitarui; (
b)ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pasiūlymo gavimo, Generalinis direktorius pateikia pasiūlymo vertinimą ir numato visas galimas pasiūlymo pasekmes šios Konvencijos nuostatoms ir jos įgyvendinimui, taip pat pateikia šią informaciją visoms valstybėms-šalims ir Vykdomajai tarybai; (
c)Vykdomoji taryba išnagrinėja pasiūlymą atsižvelgdama į visą turimą informaciją ir patikrina, ar pasiūlymas atitinka 4 paragrafe keliamus reikalavimus. Ne vėliau kaip per 90 dienų nuo jo gavimo Vykdomoji taryba savo rekomendacijas bei atitinkamus paaiškinimus pateikia visoms valstybėms-šalims apsvarstyti. Valstybės-šalys per 10 dienų privalo informuoti apie jų gavimą; (
d)jei Vykdomoji taryba visoms valstybėms-šalims rekomenduoja pasiūlymą priimti, pasiūlymas laikomas patvirtintu, jei nė viena valstybė-šalis per 90 dienų nuo rekomendacijos gavimo jai nepaprieštarauja. Jei Vykdomoji taryba rekomenduoja, kad pasiūlymas būtų atmestas, jis laikomas atmestu, jei nė viena valstybė-šalis per 90 dienų nuo rekomendacijos gavimo nepaprieštarauja atmetimui; (
e)jei Vykdomosios tarybos rekomendacijos negauna pritarimo, reikalingo pagal paragrafo (
d)punktą, sprendimas dėl pasiūlymo, įskaitant ir tai, ar jis atitinka 4 paragrafe keliamus reikalavimus, yra priimamas kaip esminis klausimas per artimiausią Konferencijos sesiją; (
f)Generalinis direktorius informuoja visas valstybes-šalis ir depozitarą apie visus pagal šį paragrafą priimtus sprendimus; (
g)pakeitimai, priimti remiantis šia procedūra, visoms valstybėms-šalims įsigalioja praėjus 180 dienų nuo datos, kai apie jų priėmimą informavo Generalinis direktorius, nebent Vykdomoji taryba rekomenduotų kitą laiką arba kitaip nuspręstų Konferencija. XVI STRAIPSNIS GALIOJIMO TRUKMĖ IR IŠSTOJIMAS 1. Ši Konvencija galioja neribotą laiką. 2. Kiekviena valstybė-šalis, įgyvendindama savo nacionalinį suverenitetą, turi teisę išstoti iš šios Konvencijos, jeigu nusprendžia, kad ypatingi įvykiai, susiję su šios Konvencijos objektu, kelia pavojų svarbiausiems jos šalies interesams. Apie savo sprendimą išstoti iš Konvencijos ji prieš 90 dienų informuoja visas valstybes-šalis, Vykdomąją tarybą, depozitarą ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Tokiame pranešime nurodomi tie ypatingi įvykiai, kuriuos ji laiko keliančiais pavojų svarbiausiems jos interesams. 3. Valstybės-šalies išstojimas iš šios Konvencijos jokiu būdu neliečia valstybių pareigos toliau vykdyti įsipareigojimus, kuriuos jos prisiima pagal atitinkamas tarptautinės teisės normas, ypač pagal 1925 metų Ženevos protokolą. XVII STRAIPSNIS PRIEDŲ STATUSAS Priedai yra sudėtinė šios Konvencijos dalis. Bet kokia nuoroda į šią Konvenciją yra ir nuoroda į jos priedus. XVIII STRAIPSNIS PASIRAŠYMAS Iki Konvencijos įsigaliojimo ji yra atvira pasirašyti visoms valstybėms. XIX STRAIPSNIS RATIFIKAVIMAS Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės ją ratifikuoja, vadovaudamosi savo konstitucinėmis procedūromis. XX STRAIPSNIS PRISIJUNGIMAS Bet kuri valstybė, nepasirašiusi šios Konvencijos iki jos įsigaliojimo, gali prie jos prisijungti bet kada vėliau. XXI STRAIPSNIS ĮSIGALIOJIMAS 1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus 180 dienų po 65-ojo ratifikavimo dokumento deponavimo datos, bet ne anksčiau kaip dveji metai nuo jos pateikimo pasirašymui. 2. Valstybėms, kurių ratifikavimo arba prisijungimo dokumentai yra deponuoti po šios Konvencijos įsigaliojimo datos, ji įsigalioja 30-tą dieną po jų ratifikavimo ar prisijungimo dokumentų deponavimo datos. XXII STRAIPSNIS IŠLYGOS Šios Konvencijos straipsniams išlygos negali būti taikomos. Šios Konvencijos priedams negali būti taikomos išlygos, nesuderinamos su jos tikslu ir uždaviniais. XXIII STRAIPSNIS DEPOZITARAS Šios Konvencijos depozitaru yra skiriamas Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius, kuris, be kita ko: (
a)nedelsdamas informuoja visas valstybes – signatares ir prisijungiančias valstybes apie kiekvieno Konvencijos pasirašymo, ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo datą ir šios Konvencijos įsigaliojimo datą, taip pat apie kitokių pranešimų gavimą; (
b)perduoda tinkamai patvirtintas šios Konvencijos kopijas visų pasirašančių ir prisijungiančių valstybių vyriausybėms; ir (
c)įregistruoja šią Konvenciją pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį. XXIV STRAIPSNIS AUTENTIŠKI TEKSTAI Ši Konvencija, kurios tekstai arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis yra vienodai autentiški, deponuojama Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui. TAI PALIUDYDAMI žemiau pasirašiusieji, būdami tinkamai įgalioti, pasirašė šią Konvenciją. Sudaryta Paryžiuje tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt trečiųjų metų sausio tryliktą dieną. ______________ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PRIEDAS A. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠŲ PAGRINDINIAI PRINCIPAI 1-ojo sąrašo pagrindiniai principai 1. Sprendžiant, ar nuodingoji cheminė medžiaga ar jos pirmtakai turėtų būti įtraukti į 1-ąjį sąrašą, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: (
a)ji buvo sukurta, pagaminta, sukaupta ar panaudota kaip cheminis ginklas, kaip numatyta II straipsnyje; (
b)ji kitaip kelia didelį pavojų šios Konvencijos objektui ir tikslui, nes gali būti panaudota veikloje, kurią ši Konvencija draudžia, kadangi ji atitinka vieną ar daugiau iš šių sąlygų: (
i)jos cheminė sudėtis glaudžiai susijusi su kitų nuodingųjų cheminių medžiagų, nurodytų 1 sąraše, sudėtimi ir turi arba gali turėti panašias savybes; (
ii)ji pasižymi mirtinu ar žalojančiu toksiškumu bei kitomis savybėmis, kurios įgalintų ją panaudoti kaip cheminį ginklą; (iii) ji gali būti panaudota kaip pirmtakas paskutinėje nuodingosios cheminės medžiagos, išvardytos 1 sąraše, technologinės gamybos stadijoje, nepaisant to, ar ši stadija vyksta objekte, šaudmenyse ar kur kitur; (
c)ji mažai ar visai nenaudojama tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia. 2-ojo sąrašo pagrindiniai principai 2. Nagrinėjant klausimą, ar nuodingoji cheminė medžiaga turi būti įrašyta į 2- ąjį sąrašą, jeigu ji neįrašyta nei į 1-ąjį sąrašą, nei yra pirmtakas cheminių medžiagų, nurodytų 1-ajame sąraše ir 2-ojo sąrašo A dalyje, būtina įvertinti šiuos kriterijus: (
a)ji kelia didelį pavojų šios Konvencijos objektui ir tikslams, nes pasižymi tokiu mirtinu ar žalojančiu toksiškumu bei kitomis savybėmis, kurios leidžia ją panaudoti kaip cheminį ginklą; (
b)ji gali būti panaudota kaip pirmtakas vienoje iš cheminių reakcijų galutinėje cheminės medžiagos, esančios 1-ajame sąraše ar 2-ojo sąrašo A dalyje, susidarymo stadijoje; (
c)ji kelia rimtą pavojų šios Konvencijos objektui ir tikslams, kadangi yra svarbi gaminant cheminę medžiagą, nurodytą 1-ajame sąraše arba 2-ojo sąrašo A dalyje; (
d)ji nėra gaminama dideliais komerciniais kiekiais tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia. 3-iojo sąrašo pagrindiniai principai 3. Sprendžiant, ar nuodingoji cheminė medžiaga ar pirmtakas, neišvardyti kituose sąrašuose, turėtų būti įtraukti į 3-iąjį sąrašą, vadovaujamasi šiais kriterijais: (
a)ji buvo gaminama, kaupiama ar naudojama kaip cheminis ginklas; (
b)ji kelia kitokį pavojų šios Konvencijos objektui ir tikslams, nes pasižymi tokiu mirtinu ar žalojančiu toksiškumu bei kitomis savybėmis, kurios gali leisti panaudoti ją kaip cheminį ginklą; (
c)ji kelia pavojų šios Konvencijos objektui ir tikslams, kadangi yra svarbi gaminant vieną ar daugiau cheminių medžiagų, esančių 1-ajame sąraše ir 2-ojo sąrašo B dalyje; (
d)ji gali būti gaminama dideliais komerciniais kiekiais tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia. B. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAI Žemiau pateikiami nuodingųjų cheminių medžiagų ir jų pirmtakų sąrašai. Siekiant įgyvendinti Konvenciją, šiuose sąrašuose yra išvardytos cheminės medžiagos, kurioms taikomos Patikrinimo priede numatytos patikrinimo priemonės. Remiantis II straipsnio 1(
a)paragrafu, šie sąrašai nėra cheminio ginklo apibrėžimas. (Bet kada, kai daroma nuoroda į dialkilintų cheminių medžiagų grupes, po kurių skliausteliuose seka alkilinių grupių sąrašas, visos įmanomos cheminės medžiagos su visomis įmanomomis alkilinių grupių, nurodytų skliausteliuose, kombinacijomis yra laikomos išvardytomis atitinkamame sąraše tol, kol jos konkrečiai nėra išskirtos iš sąrašo. Cheminei medžiagai, pažymėtai „*“ ir esančiai 2-ojo sąrašo A dalyje, taikomos specialios deklaravimo ir patikrinimo ribos, kaip numatyta Patikrinimo priedo VII dalyje.) 1-asis sąrašas (CAS registracijos Nr.) A. Nuodingosios cheminės medžiagos:

(1)O-Alkil (alkilas lygus arba mažesnis negu C10, įskaitant cikloalkilus) alkil (metil, etil, n-propil arba izopropil) fluorfosfonatai, pvz., zarinas: O-izopropilmetanfluorfosfonatas (107-44-8) zomanas: 1, 2, 2-trimetilpropilmetanfluorfosfonatas (96-64-0)

(2)O-Alkil (alkilas lygus arba mažesnis negu C10, įskaitant cikloalkilus)-N, N-dialkil (metil, etil, n- propil arba izopropil)-amidocianfosfatai, pvz., tabunas: O-etil-N, N-dimetilamidocianfosfatas (77-81-6)

(3)O-Alkil (alkilas lygus H arba C10, arba mažesnis negu C10, įskaitant cikloalkilus)-S-2-dialkil (metil, etil, n- propil arba izopropil)-aminoetilalkil (metil, etil, n-propil arba izopropil) tiofosfonatai ir atitinkamos alkilintos arba protonizuotos druskos, pvz., VX: O-etil-S-2-diizopropilaminoetilmetiltiofosfonatai (50782-69-9)

(4)Sieros ipritai: 2-Chloretilchlormetilsulfidas (2625-76-5) Ipritas: bis (2-chloretil) sulfidas (505-60-2) Bis (2-chloretiltio) metanas (63869-13-6) Seskviipritas: 1,2-bis(2-chloretiltio) etanas (3563-36-8) 1,3-bis(2-chloretiltio)-n-propanas (63905-10-2) 1,4-bis(2-chloretiltio)-n-butanas (142868-93-7) 1,5-bis(2-chloretiltio)-n-pentanas (142868-94-8) Bis(2-chloretiltiometil)eteris (63918-90-1) O-ipritas: bis(2-chloretiltioetil)eteris (63918-89-8)

(5)Liuizitai: Liuizitas1: 2-chlorvinidichlorarsinas (541-25-3) Liuizitas 2: bis(2-chlorvinil)chlorarsinas (40334-69-8) Liuizitas 3: tri(2-chlorvinil)arsinas (40334-70-1)

(6)Azoto ipritai: HN1: bis(2-chloretil)etilaminas (538-07-8) HN2: bis(2-chloretil)metilaminas (51-75-2) HN3: tri(2-chloretil)aminas (555-77-1)

(7)Saksitoksinas (35523-89-8)

(8)Ricinas (9009-86-3) B. Pirmtakai:

(9)Alkil(metil, etil, n- propil arba izopropil)-fosfonildifluoridai, pvz., DF: metilfosfonildifluoridas (676-99-3)

(10)O-alkil (alkilas lygus H arba C10, arba mažesnis negu C10, įskaitant cikloalkilus)-O-2-dialkil (metil, etil, n - propil arba izopropil)-aminoetilalkil (metil, etil, n - propil arba izopropil) fosfonitai iratitinkamos alkilintos arba protonizuotos druskos, pvz., QL: O-etil-O-2-diizopropilaminoetilmetilfosfonitas (57856-11-8)

(11)Chlorzarinas: O-izopropilmetilchlorfosfonatas (1445-76-7)

(12)Chlorzomanas: O-pinakolilmetilchlorfosfonatas (7040-57-5) 2-asis sąrašas A. Nuodingosios cheminės medžiagos

(1)Amitonas: O,O-dietil-S-[2-(dietilamino)etil] tiofosfatas ir atitinkamos alkilintos arba protonizuotos druskos (78-53-5)

(2)PFIB: 1,1,3,3,3-pentafluor-2-(trifluormetil)-1-propenas (382-21-8)

(3)BZ: 3-chinuklidinilbenzilatas (*) (6581-06-2) B. Pirmtakai:

(4)Cheminės medžiagos, išskyrus išvardintas 1-ajame sąraše, turinčios fosforo atomą, prie kurio prisijungusi viena metil-, etil- ar propil- (normali ar izo-) grupė, tačiau be tolesnių anglies atomų, pvz., metilfosfonildichloridas (676-97-1) dimetilmetilfosfonatas (756-79-6) išskyrus: fonofosas:O-etil S-feniletilfosfontioltionatas (944-22-9)

(5)N,N-dialkil(metil, etil, n - propil arba izopropil) fosforamido dihalogenidai

(6)Dialkil (metil, etil, n - propil arba izopropil)- N, N-dialkil-(metil, etil, n - propil arba izopropil)- amidofosfatai

(7)Arseno trichloridas (7784-34-1)

(8)2,2-difenil-2-hidroksiacto rūgštis (76-93-7)

(9)Chinuklidin-3-olas (1619-34-7)

(10)N,N-dialkil (metil, etil, n-propil arba izopropil) aminoetil-2-chloridai ir atitinkamos protonizuotos druskos

(11)N,N-dialkil( metil, etil, n - propil arba izopropil) aminoetan-2-oliai atitinkamos protonizuotos druskos išimtys: N,N-dimetilaminoetanolis (108-01-0) ir atitinkamos protonizuotos druskos N.N-dietilaminoetanolis ir atitinkamos protonizuotos druskos (100-37-8)

(12)N,N-dialkil(metil, etil, n-propil arba izopropil ) aminoetan-2-tioliai ir atitinkamos protonizuotos druskos

(13)Tiodiglikolis: bis(2-hidroksietil)sulfidas (111-48-8)

(14)Pinakolino alkoholis: 3,3-dimetil-2- butanolis (464-07-3) 3-iasis sąrašas A. Nuodingosios cheminės medžiagos:

(1)Fosgenas:karbonil (di) chloridas (75-44-5)

(2)Chlorcianas (506-77-4)

(3)Vandenilio cianidas (74-90-8)

(4)Chlorpikrinas: trichlornitrometanas (76-06-2) B. Pirmtakai:

(5)Fosforo oksichloridas (10025-87-3)

(6)Fosforo trichloridas (7719-12-2)

(7)Fosforo pentachloridas (10026-13-8)

(8)Trimetilfosfitas (121-45-9)

(9)Trietilfosfitas (122-52-1)

(10)Dimetilfosfitas (869-85-9)

(11)Dietilfosfitas (762-04-9)

(12)Sieros monochloridas (10025-67-9)

(13)Sieros dichloridas (10545-99-0)

(14)Tionilchloridas (7719-09-7)

(15)Etildietanolaminas (139-87-7)

(16)Metildietanolaminas (105-59-9)

(17)Trietanolaminas (102-71-6) ______________ ĮGYVENDINIMO IR PATIKRINIMO PRIEDAS („PATIKRINIMO PRIEDAS“) I DALIS APIBRĖŽIMAI 1. „Patvirtinti įrengimai“ reiškia įrenginius ir prietaisus, būtinus inspekcijos grupės darbui atlikti, Techninio sekretoriato atestuotus pagal Techninio sekretoriato parengtas taisykles, remiantis šio Priedo II dalies 27 punktu. Šiems įrengimams taip pat gali būti priskirti kanceliarijos reikmenys ar įrašymo priemonės, kuriomis naudotųsi inspekcijos grupė. 2. „Pastatas“ pagal II straipsnyje pateiktą cheminio ginklo gamybos objekto apibrėžimą apima tiek specialius, tiek ir standartinius pastatus. (

a)„Specialus pastatas“ reiškia: (
i)bet kokį pastatą, įskaitant požeminius statinius, kuriuose yra speciali gamybinė įranga, skirta gamybai ar užpildymui; (
ii)bet kokį pastatą, įskaitant požeminius statinius, turinčius ypatingų požymių, juos išskiriančių iš kitų pastatų, paprastai naudojamų cheminio ginklo gamybai ar užpildymui, kurių nedraudžia ši Konvencija. (
b)„Standartinis pastatas“ reiškia bet kokį pastatą, įskaitant požeminius statinius, pastatytus pagal galiojančias statybos normas, taikomas objektams, nenaudojamiems II straipsnio 8 (
a)(
i)punkte nurodytų cheminių medžiagų ar koroziją sukeliančių cheminių medžiagų gamybai. 3. „Inspekcija pagal pareikalavimą“ reiškia bet kokio objekto ar vietovės, kurie yra valstybės-šalies teritorijoje ar kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos valdomoje vietovėje, inspekciją, atliekamą kitos valstybės-šalies reikalavimu, remiantis IX straipsnio 8–25 punktais. 4. „Konkreti organinė cheminė medžiaga“ reiškia bet kokią cheminę medžiagą, priklausančią cheminių junginių klasei, kurią sudaro visi anglies junginiai, išskyrus jos oksidus, sulfidus bei metalo karbonatus, ir yra identifikuojami pagal savo cheminį pavadinimą, struktūrinę formulę, jei tokia žinoma, ir Chemical Abstracts Service registracijos numerį, jei toks suteiktas. 5. „Įrengimai“, kaip nurodyta II straipsnyje pateiktame cheminio ginklo gamybos įrenginio apibrėžime, apima specialius ir standartinius įrengimus. (
a)„ Specialūs įrengimai“ reiškia: (
i)pagrindinę gamybos liniją, įskaitant bet kokį reaktorių ar įrengimą, skirtą produkto sintezei, išskyrimui ar valymui, bet kokį įrengimą, tiesiogiai naudojamą šilumos perdavimui paskutiniame technologiniame etape, pvz., reaktoriuose ar produkto išskyrimo metu, taip pat bet kokį kitą įrengimą, buvusį sąlytyje su II straipsnyje 8 (
a)(
i)punkte nurodyta chemine medžiaga arba kuris būtų sąlytyje su tokia chemine medžiaga, jei įrenginys veiktų; (
ii)bet kokie mechanizmai, skirti cheminio ginklo užpildymui; (iii) bet kokie kiti įrengimai, specialiai sukonstruoti, pagaminti ar įrengti objekto, skirto gaminti cheminiam ginklui, funkcionavimui, skirtingai nuo objekto, pastatyto pagal galiojančius komercinės pramonės objektų standartus, kuriuose negaminamos bet kokios cheminės medžiagos, nurodytos II straipsnio 8 (
a)(
i)paragrafe, ar korozinės cheminės medžiagos, kaip pvz.: įrengimai, pagaminti iš daug nikelio turinčių lydinių ar kitų rūdijimui atsparių medžiagų; specialūs įrengimai atliekų kontrolei, atliekų valymui, oro filtravimui ar tirpiklių regeneracijai; specialios izoliacinės talpos bei apsauginės pertvaros; nestandartinė laboratorinė įranga, naudojama nuodingųjų cheminių medžiagų, skirtų cheminiam ginklui, analizei; specialiai sukonstruoti technologinės kontrolės pultai; arba specialių įrengimų atsarginės dalys. (
b)„Standartiniai įrengimai“ reiškia: (
i)gamybos įrengimus, kurie plačiai naudojami chemijos pramonėje ir nepriskiriami jokiai specialių įrengimų kategorijai; (
ii)kitus įrengimus, kurie paprastai naudojami chemijos pramonėje, tokių kaip: priešgaisrinės priemonės, apsaugos bei saugumo kontrolės įranga, medicininė įranga, laboratorinė įranga bei ryšių priemonės. 6. „Objektas“ VI straipsnio kontekste reiškia bet kokią gamybos zoną („gamybos zona“, „gamykla“, „įrenginys“), kurios apibrėžimai pateikti toliau: (
a)„Gamybos zona“ (gamykla, fabrikas) reiškia vietinę integraciją vienos ar daugiau gamyklų su bet kokiomis tarpinėmis administracinėmis grandimis, kurių eksploataciją kontroliuoja viena institucija ir turi šią bendrą infrastruktūrą: (
i)administraciją ir kitas tarnybas; (
ii)remonto ir techninės priežiūros cechus; (iii) medicinos punktą; (
iv)komunikacijas; (
v)centrinę analitinę laboratoriją; (
vi)tyrimų ir bandymų laboratorijas; (vii) centrinę nuotėkų ir atliekų valymo aikštelę; (viii) saugyklas. (
b)„Gamykla“ (gamybos objektas, cechas) reiškia palyginti autonominę teritoriją, struktūrą ar pastatą, turinčius vieną ar daugiau padalinių su pagalbine ir susijusia infrastruktūra, kaip: (
i)nedidelis administracinis padalinys; (
ii)žaliavų ir produkcijos laikymo/ tvarkymo aikštelė; (iii) nuotėkų / atliekų apdorojimo/valymo aikštelė; (
iv)kontrolės/analitinė laboratorija; (
v)pirmosios medicinos pagalbos tarnyba/ atitinkamas medicinos padalinys; ir (
vi)apskaitos dokumentai, susiję su deklaruotų cheminių medžiagų, jų žaliavų bei iš jų pagamintų cheminių medžiagų įvežimu į teritoriją, buvimu teritorijoje bei išvežimu iš teritorijos. (
c)„Įrenginys“ (gamybos įrenginys, technologinis įrenginys) reiškia įrengimų derinį, įskaitant reakcijos indus bei jų komplektus, reikalingus cheminės medžiagos gamybai, apdirbimui ar vartojimui. 7. „Susitarimas dėl objekto“ reiškia susitarimą tarp valstybės-šalies ir Organizacijos dėl konkretaus objekto, kuriame pagal IV, V ir VI straipsnius gali būti atliktas patikrinimas vietoje. 8. „Priimanti valstybė“ reiškia valstybę, kurios teritorijoje yra kitos, prie šios Konvencijos prisijungusios valstybės objektai ar zonos, kur gali būti atliekama inspekcija pagal šią Konvenciją. 9. „Lydintieji asmenys valstybės viduje“ reiškia asmenis, kuriuos nurodo inspektuojama valstybė-šalis ar tam tikrais atvejais Priimanti valstybė, jei to jos pageidauja, inspekcijos grupės lydėjimui ir pagalbos teikimui jos buvimo šalyje metu. 10. „Buvimo valstybėje laikotarpis“ reiškia laikotarpį nuo inspekcijos grupės atvykimo per atvykimo punktą ir iki išvykimo iš šalies per išvykimo punktą. 11. „Pirminė inspekcija“ reiškia pirmą objektų inspekciją vietoje, kurios tikslas patikrinti deklaracijas, pateiktas remiantis III, IV, V ir VI straipsniais ir šiuo Priedu. 12. „Inspektuojama valstybė-šalis“ reiškia valstybę-šalį, kurios teritorijoje ar kitoje jos jurisdikcijoje esančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje vyksta patikrinimas pagal šią Konvenciją, arba valstybė-šalis, kurios objektas ar zona, esanti priimančios valstybės teritorijoje, gali būti inspektuojama pagal šią Konvenciją; tačiau į šią sąvoką neįeina valstybė-šalis, nurodyta šio Priedo II dalies 21 punkte. 13. „Inspektoriaus padėjėjas“ reiškia Techninio sekretoriato paskirtą asmenį, kaip numatyta šio Priedo II dalies A skirsnyje, kuris padeda inspektoriams inspekcijos ar lankymosi objekte metu, kaip pvz., medicinos, apsaugos bei administracijos personalas ir vertėjai. 14. „Inspekcijos mandatas“ reiškia inspekcijos grupei duotus Generalinio direktoriaus nurodymus dėl konkrečios inspekcijos atlikimo. 15. „Inspekcijos pravedimo instrukcijos“ reiškia Techninio sekretoriato parengtą papildomų procedūrų rinkinį, kuriuo vadovaujamasi atliekant inspekcijas. 16. „Inspekcijos vieta“ reiškia bet kokį objektą ar vietą, kurioje atliekama inspekcija ir kuri konkrečiai nurodyta atitinkame susitarime dėl objekto arba reikalavime atlikti inspekciją, arba mandate, arba reikalavime atlikti inspekciją pagal alternatyvinį ar galutinį perimetrą. 17. „Inspekcijos grupė“ reiškia inspektorių bei inspektoriaus padėjėjų grupę, Generalinio direktoriaus paskirtą atlikti tam tikrą inspekciją. 18. „Inspektorius“ reiškia asmenį, kurį paskiria Techninis sekretoriatas šio Priedo II dalies A skirsnyje nustatyta tvarka, šioje Konvencijoje numatytai inspekcijai ar vizitui atlikti. 19. „Tipinis susitarimas“ reiškia dokumentą, kuriame konkretizuojama bendra forma ir turinys susitarimo, sudaryto tarp valstybės-šalies ir Organizacijos dėl šiame Priede įtvirtintų patikrinimo nuostatų įgyvendinimo. 20. „Stebėtojas“ reiškia reikalaujančios atlikti inspekciją valstybės-šalies arba trečiosios valstybės-šalies atstovą, kuris stebi inspekciją pagal pareikalavimą. 21. „Perimetras“ inspekcijos pagal pareikalavimą atveju reiškia inspektuojamos vietos išorines ribas, apibūdintas arba geografinėmis koordinatėmis, arba jų atvaizdavimu žemėlapyje: (
a)„reikalaujamas perimetras“ reiškia vietos, kurioje atliekama inspekcija, perimetrą, kaip nurodyta šio priedo X dalies 8 punkte; (
b)„alternatyvus perimetras“ reiškia inspektuojamos vietos perimetrą, kurį nurodo inspektuojama valstybė-šalis kaip alternatyvą reikalaujamam perimetrui; alternatyvus perimetras turi atitikti šio Priedo X dalies 17 punkto reikalavimus; (
c)„galutinis perimetras“ reiškia galutinį inspektuojamos vietos perimetrą, dėl kurio susitaria derybų keliu inspekcijos grupė ir inspektuojama valstybė-šalis, kaip numatyta šio Priedo X dalies 16-21 punktuose; (
d)„deklaruojamas perimetras“ reiškia objekto, deklaruojamo, kaip numatyta III, IV, V ir VI straipsniuose, išorines ribas. 22. „Inspekcijos trukmė“ pagal IX straipsnį reiškia laikotarpį nuo leidimo inspekcijos grupei įeiti į inspektuojamą vietą iki jos išvykimo iš inspektuojamos vietos, išskyrus laiką, skirtą trumpalaikiams aptarimams prieš ir po patikrinimo. 23. „ Inspekcijos trukmė“ pagal IV, V bei VI straipsnius reiškia laikotarpį nuo inspekcijos grupės atvykimo į inspektuojamą vietą iki jos išvykimo iš inspektuojamos vietos, išskyrus laiką, skirtą trumpalaikiams aptarimams prieš ir po patikrinimo. 24. „Atvykimo punktas/ išvykimo punktas“ reiškia inspekcijos grupei nurodytą vietą, per kurią ji turi atvykti į šalį atlikti patikrinimo pagal šią Konvenciją ir išvykti iš šalies užbaigus savo misiją. 25. „Reikalavimą pateikusi valstybė-šalis“ reiškia valstybę – šalį, kuri pareikalavo atlikti inspekciją pagal IX straipsnį. 26. „Tona“ reiškia metrinę toną, t. y. 1 000 kg. II DALIS BENDROSIOS PATIKRINIMO TAISYKLĖS A. INSPEKTORIŲ IR INSPEKTORIŲ PADĖJĖJŲ SKYRIMAS 1. Techninis sekretoriatas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo raštu perduoda visoms valstybėms-šalims numatomų paskirti inspektorių bei inspektorių padėjėjų pavardes, pilietybę, rangus, taip pat duomenis apie jų kvalifikaciją bei profesinę patirtį. 2. Kiekviena valstybė-šalis nedelsdama informuoja apie siūlomų paskirti inspektorių ir inspektorių padėjėjų sąrašo gavimą. Valstybė-šalis raštu informuoja Techninį sekretoriatą apie savo pritarimą kiekvieno siūlomo inspektoriaus ir inspektoriaus padėjėjo kandidatūrai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąrašo gavimo patvirtinimo. Inspektorius bei inspektoriaus padėjėjas laikomas paskirtu, jei valstybė-šalis nepraneša raštu apie savo nepritarimą per 30 dienų nuo jų sąrašo gavimo. Valstybė-šalis taip pat gali nurodyti ir tokio nepritarimo priežastį. Nepritarimo atveju siūlomas inspektorius ar inspektoriaus padėjėjas nedalyvauja patikrinime, atliekamame jo kandidatūrai nepritarusios valstybės-šalies teritorijoje ar kitoje jos jurisdikcijoje esančioje ar jos kontroliuojamoje teritorijoje. Techninis sekretoriatas prireikus papildo pirminį sąrašą naujais kandidatais. 3. Tikrinimo veiklą pagal šią Konvenciją vykdo tik paskirti inspektoriai bei inspektoriaus padėjėjai. 4. Pagal 5 punktą valstybė-šalis turi teisę bet kokiu metu užprotestuoti jau paskirto inspektoriaus ar inspektoriaus padėjėjo kandidatūrą. Apie tai ji raštu informuoja Techninį sekretoriatą, taip pat gali nurodyti užprotestavimo priežastis. Toks protestas įsigalioja per 30 dienų po to, kai jį gauna Techninis sekretoriatas. Techninis sekretoriatas nedelsdamas informuoja atitinkamą valstybę-šalį apie inspektoriaus ar inspektoriaus padėjėjo paskyrimo atšaukimą. 5. Informuota apie inspekciją valstybė-šalis nesiekia, kad būtų pašalintas iš paskirtos inspekcijos grupės bet kuris inspektorius ar inspektoriaus padėjėjas, įtrauktas į inspekcijos grupės sąrašą. 6. Inspektorių bei inspektoriaus padėjėjų, kuriems valstybė-šalis pritarė ir kurie jai paskirti, skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima užtikrinti reikiamo skaičiaus inspektorių bei inspektoriaus padėjėjų prieinamumą bei jų rotaciją. 7. Jeigu, Generalinio direktoriaus nuomone, nepritarimas pasiūlytoms inspektorių ar inspektoriaus padėjėjų kandidatūroms trukdo paskirti reikiamą skaičių inspektorių ar inspektoriaus padėjėjų ar kitaip apsunkina veiksmingai atlikti Techninio sekretoriato užduotis, Generalinis direktorius klausimą perduoda svarstyti Vykdomajai tarybai. 8. Tais atvejais, kai būtina daryti pakeitimus ar reikalaujama, kad būtų padaryti pakeitimai aukščiau minėtuose inspektorių ar inspektoriaus padėjėjų sąrašuose, vietoj jų paskirti inspektoriai bei inspektoriaus padėjėjai bus paskiriami ta pačia tvarka kaip ir sudarant pirminį sąrašą. 9. Nariai į inspekcijos grupę, atliekančią inspekciją valstybės-šalies objekte, esančiame kitos valstybės-šalies teritorijoje, skiriami šiame Priede nurodyta tvarka, kuri taikoma tiek inspektuojamai valstybei-šaliai, tiek ir priimančiajai valstybei-šaliai. B. PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI 10. Kiekviena valstybė-šalis ne vėliau kaip per 30 dienų po inspektorių bei inspektoriaus padėjėjų sąrašo gavimo ar jame padarytų pakeitimų gavimo išduoda daugkartines įvažiavimo/išvykimo vizas ir kitus panašius dokumentus, kad visi inspektoriai bei inspektoriaus padėjėjai galėtų dėl inspekcijos atlikimo atvykti ir būti tos valstybės-šalies teritorijoje. Šie dokumentai galioja ne mažiau kaip dvejus metus po jų pateikimo Techniniam sekretoriatui. 11. Tam, kad galėtų efektyviai vykdyti savo funkcijas, inspektoriams ir inspektoriaus padėjėjams suteikiamos (a)-(
i)punktuose numatytos privilegijos ir imunitetai. Privilegijos ir imunitetai suteikiami inspekcijos grupės nariams šios Konvencijos tikslams, o ne jų asmeninei naudai. Šios privilegijos ir imunitetai jiems suteikiami visam laikotarpiui nuo jų atvykimo į inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės teritoriją iki išvykimo iš jos ir atitinkamai ankstesnių veiksmų atžvilgiu, kuriuos jie atliko vykdydami savo tarnybines pareigas. (
a)Inspekcijos grupės nariams suteikiama tokia pat asmens neliečiamybė, kaip diplomatiniams atstovams pagal 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių; (
b)inspekcijos grupės, vykdančios inspekcijos veiklą, numatytą šioje Konvencijoje, gyvenamosioms bei tarnybinėms patalpoms suteikiama tokia pat neliečiamybė bei apsauga, kaip ir diplomatinių atstovų patalpoms, numatyti Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 30 straipsnio 1 punkte; (
c)inspekcijos grupės narių dokumentams ir korespondencijai, įskaitant įrašus, taikomas toks pats neliečiamumas, kaip ir diplomatinių atstovų dokumentams ir korespondencijai, kaip numatyta Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 30 straipsnio 2 punkte. Ryšiams su Techniniu sekretoriatu inspekcijos grupė turi teisę naudotis šifrais; (
d)mėginiai bei aprobuoti įrengimai, kuriuos veža inspekcijos grupė, yra neliečiami, atsižvelgiant į šios Konvencijos nuostatas, bei atleisti nuo muito mokesčių. Pavojingi mėginiai transportuojami pagal atitinkamas taisykles; (
e)inspekcijos grupės nariams taikomi tie patys imunitetai, kaip ir diplomatiniams atstovams, pagal Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 31 straipsnio 1, 2, ir 3 punktus; (
f)inspekcijos grupės nariai, vykdantys šioje Konvencijoje numatytą veiklą, atleidžiami nuo visų rinkliavų ir mokesčių, kaip numatyta Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 34 straipsnyje; (
g)inspekcijos grupės nariams leidžiama įsivežti į inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės-šalies teritoriją asmeninio naudojimo daiktus be jokių muito mokesčių ar kitų su tuo susijusių mokesčių, išskyrus daiktus, kuriuos įvežti ar išvežti draudžia įstatymai arba kuriems taikomas karantinas; (
h)inspekcijos grupės nariams suteikiamos tos pačios valiutos bei valiutos keitimo lengvatos, kaip ir užsienio valstybių vyriausybių atstovams jų trumpalaikių tarnybinių komandiruočių metu; (
i)inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės teritorijoje inspekcijos grupės nariai neturi užsiimti jokia profesine ar komercine veikla, siekdami asmeninės naudos. 12. Vykstant tranzitu per neinspektuojamos valstybės-šalies teritoriją, inspekcijos grupės nariams suteikiamos privilegijos ir imunitetai, taikomi diplomatiniams atstovams pagal Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 40 straipsnio 1 punktą. Jų vežamiems dokumentams ir korespondencijai, įskaitant užrašus, taip pat mėginiams bei aprobuotiems įrengimams taikomos tos pačios privilegijos ir imunitetai, kaip numatyta 11 (
c)ir (
d)punktuose. 13. Nepažeidžiant jų privilegijų ir imunitetų, inspekcijos grupės nariai turi gerbti inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės įstatymus ir taisykles, kiek tai suderinama su inspekcijos mandatu, taip pat neturi kištis į tos valstybės vidaus reikalus. Jei inspektuojama valstybė-šalis ar priimanti valstybė-šalis laiko, kad buvo piktnaudžiaujama šiame Priede nurodytomis privilegijomis ir imunitetais, tai ši valstybė-šalis bei Generalinis direktorius konsultuojasi tarpusavyje, kad nustatytų, ar buvo toks piktnaudžiavimas, ir kad užkirstų kelią šiam piktnaudžiavimui pasikartoti. 14. Generalinis direktorius gali atšaukti inspekcijos grupės narių imunitetą jurisdikcijai tais atvejais, kai, Generalinio direktoriaus nuomone, jis trukdo vykdyti teisingumą ir jeigu nuo jo galima atsisakyti, nepadarant žalos šios Konvencijos įgyvendinimui. Atsisakymas visuomet turi būti aiškiai išreikštas. 15. Stebėtojams suteikiamos tos pačios privilegijos ir imunitetai kaip ir inspektoriams pagal šį skirsnį, išskyrus privilegijas ir imunitetus, numatytus 11 (
d)punkte. C. NUOLATINĖS PROCEDŪROS Atvykimo punktai 16. Kiekviena valstybė-šalis paskiria atvykimo punktus ir pateikia reikalingą informaciją Techniniam sekretoriatui ne vėliau kaip per 30 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Šie atvykimo punktai turi būti tokie, kad inspekcijos grupė galėtų pasiekti bet kokią inspekcijos vietą bent iš vieno atvykimo punkto per 12 valandų. Apie atvykimo punkto buvimo vietą Techninis sekretoriatas praneša visoms valstybėms-šalims. 17. Kiekviena valstybė-šalis gali keisti atvykimo punktą, apie tai informavusi Techninį sekretoriatą. Pakeitimai įsigalioja praėjus 30 dienų po to, kai Techninis sekretoriatas gauna šią informaciją, kad jis savo ruožtu galėtų informuoti visas valstybes-šalis. 18. Jei Techninis sekretoriatas mano, kad atvykimo į šalį punktų skaičius yra nepakankamas inspekcijai atlikti laiku, arba mano, kad valstybės-šalies siūlomi atvykimo punktų pakeitimai trukdytų laiku atlikti inspekciją, jis pradeda konsultacijas su valstybe-šalimi dėl problemos sprendimo. 19. Tais atvejais, kai inspektuojamos valstybės-šalies objektai yra priimančios valstybės-šalies teritorijoje, arba jeigu norint iš atvykimo punkto pasiekti objektus ar teritorijas, kuriose reikia atlikti inspekciją, reikia vykti tranzitu per kitos valstybės-šalies teritoriją, inspektuojama valstybė-šalis visas su šia inspekcija susijusias teises ir pareigas vykdo vadovaudamasi šiuo Priedu. Priimanti valstybė-šalis palengvina šių objektų ar teritorijos patikrinimą ir teikia reikalingą paramą, kad inspekcijos grupė galėtų savo užduotis įvykdyti laiku ir efektyviai. Valstybės-šalys, per kurių teritoriją reikia vykti tranzitu, norint atlikti inspektuojamos valstybės-šalies objektų ar teritorijų patikrinimą, šiam tranzitui sudaro palankias sąlygas. 20. Tais atvejais, kai inspektuojamos valstybės-šalies objektai yra prie šios Konvencijos neprisijungusios šalies teritorijoje, inspektuojama valstybė-šalis imasi visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog šių objektų ir teritorijų patikrinimas būtų atliktas pagal šio Priedo nuostatas. Valstybė-šalis, kuri turi vieną ar daugiau objektų ar vietų prie šios Konvencijos neprisijungusios šalies teritorijoje, imasi visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog priimanti valstybė įsileis inspektorius ir inspektoriaus padėjėjus, paskirtus tai valstybei-šaliai. Jei inspektuojama valstybė-šalis negali užtikrinti jų priėmimo, ji turi parodyti, jog ėmėsi visų priemonių, kad inspektorių grupė galėtų pasiekti inspektuojamą objektą ar teritoriją. 21. Tais atvejais, kai objektai ir teritorijos, kuriose norima atlikti inspekciją, yra valstybės-šalies teritorijoje, tačiau vietovėje, kuri priklauso valstybės, kuri nėra prisijungusi prie šios Konvencijos, jurisdikcijai ar yra jos kontroliuojama, valstybė-šalis imasi visų priemonių, kurių turi imtis inspektuojama valstybė-šalis ar priimanti valstybė-šalis, kad užtikrintų tokių objektų ir teritorijų patikrinimą pagal šio Priedo nuostatas. Jei valstybė-šalis negali užtikrinti leidimo patekti į šiuos objektus ar teritorijas, ji turi parodyti, kad ėmėsi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų patekimą į juos. Šis punktas netaikomas tikrintinam objektui ar teritorijai, priklausantiems valstybei-šaliai. Nereisinių orlaivių naudojimo procedūros 22. IX straipsnyje numatytoms inspekcijoms bei kitoms inspekcijoms, kurių neįmanoma aprūpinti, kad jos atvyktų laiku reisiniu komerciniu transportu, inspekcijos grupei gali tekti pasinaudoti Techniniam sekretoriatui priklausančiu ar jo užsakytu orlaiviu. Ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo kiekviena valstybė-šalis praneša Techniniam sekretoriatui numerį nuolatinio diplomatinio leidimo naudoti nereisinį orlaivį inspekcijos grupei bei inspekcijai reikalingiems įrengimams gabenti į ir iš teritorijos, kurioje yra inspektuojama vieta. Oro maršrutai į ir iš numatyto atvykimo punkto turi eiti nustatytais tarptautiniais oro keliais, dėl kurių yra susitarusios valstybės-šalys su Techniniu sekretoriatu, kuriais remiantis išduodamas toks diplomatinis leidimas. 23. Naudojant nereisinį orlaivį, Techninis sekretoriatas per nacionalinę vyriausybinę instituciją pateikia inspektuojamajai valstybei-šaliai skrydžio planą orlaivio skrydžiui nuo paskutinio aerouosto prieš kertant šalies, kurioje yra inspektuojama vieta, oro erdvę iki atvykimo punkto ne mažiau kaip prieš 6 valandas iki grafike numatyto išvykimo laiko iš to aerouosto. Šis planas sudaromas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos numatyta tvarka, taikoma civiliniams orlaiviams. Savo nuosaviems ir užsakytiems reisams Techninis sekretoriatas skrydžio plane pastaboms skirtoje vietoje nurodo nuolatinio diplomatinio leidimo numerį ir atitinkamą ženklą, rodantį, kad tai yra inspekcijos lėktuvas. 24. Ne vėliau kaip prieš tris valandas iki numatyto inspekcijos grupės išvykimo iš paskutinio oro uosto prieš kertant inspektuojamos šalies oro erdvę, inspektuojama valstybė-šalis ar priimančioji valstybė-šalis užtikrina, kad pagal 23 punktą pateiktas skrydžio planas yra patvirtintas ir inspekcijos grupė gali atvykti į atvykimo punktą numatytu laiku. 25. Atvykimo punkte inspektuojama valstybė-šalis Techninio sekretoriato reikalavimu aprūpina orlaivį stovėjimo vieta, apsauga, aptarnavimu ir degalais, jei šis orlaivis priklauso Techniniam sekretoriatui ar yra jo užsakytas. Šiam orlaiviui nereikia mokėti nusileidimo, pakilimo ar kitų panašių mokesčių. Degalų, apsaugos bei aptarnavimo kaštus padengia Techninis sekretoriatas. Administracinės procedūros 26. Inspektuojama valstybė-šalis suteikia arba pasirūpina būtinais inspekcijos grupės patogumais, pvz., ryšių priemonėmis, vertėjų paslaugomis, kiek jos reikalingos apklausoms ar vykdant kitas užduotis, transporto priemonėmis, darbo vieta, apgyvendinimu, maitinimu bei medicinine pagalba. Organizacija atlygina inspektuojamai valstybei-šaliai išlaidas, susijusias su inspekcijos grupės buvimu. Patvirtinti įrengimai 27. Remiantis 29 punktu, inspektuojama valstybė-šalis netaiko jokių apribojimų inspekcijos grupės įsivežamiems įrengimams, patvirtintiems 28 punkte numatyta tvarka, kurie Techninio sekretoriato sprendimu yra būtini inspekcijos vykdymo poreikiams. Techninis sekretoriatas rengia ir atitinkamai atnaujina aukščiau nurodytiems tikslams reikalingą patvirtintų įrengimų sąrašą, taip pat rengia tokiems įrengimams taikomas taisykles, neprieštaraujančias šiam Priedui. Nustatydamas patvirtintų įrenginių sąrašą bei minėtas taisykles, Techninis sekretoriatas užtikrina, kad būtų visiškai atsižvelgta į visų kategorijų objektų, kuriuose gali būti panaudoti šie įrengimai, saugumo faktorius. Patvirtintų įrengimų sąrašą svarsto ir tvirtina Konferencija pagal VIII straipsnio 21 (
i)punktą. 28. Šiuos įrengimus saugoja Techninis sekretoriatas, kuris juos atrenka, kalibruoja ir tvirtina. Techninis sekretoriatas pagal galimybes atrenka įrengimus, specialiai skirtus tam tikros rūšies inspekcijai. Atrinktiems ir patvirtintiems įrengimams taikoma speciali apsauga nuo nesankcionuoto pakeitimo. 29. Inspektuojama valstybė-šalis, nepažeisdama nustatytų terminų, dalyvaujant inspekcijos grupės nariams, turi teisę tikrinti įrengimus atvykimo punkte, t. y., patikrinti įvežamų ar išvežamų iš inspektuojamos valstybės-šalies ar priimančios valstybės-šalies teritorijos įrengimų tapatybę. Kad būtų lengviau atlikti šią identifikaciją, Techninis sekretoriatas prideda dokumentus ir schemas, liudijančius, kad šiuos įrengimus atrinko ir patvirtino Techninis sekretoriatas. Patikrindama įrengimus, inspektuojama valstybė-šalis visiškai įsitikina, kad įrengimai atitinka konkrečios rūšies inspekcijai skirtų patvirtintų įrengimų aprašymą. Inspektuojama valstybė-šalis gali neįsileisti įrengimų, kurie nėra įtraukti į šį aprašymą arba prie kurių nėra pridėti aukščiau minėti dokumentai ir schemos. Įrengimų patikrinimo tvarką svarsto ir tvirtina Konferencija, remdamasi VIII straipsnio 21 (
i)punktu. 30. Tokiais atvejais, kai, inspekcijos grupės nuomone, būtina naudoti patikrinimo vietoje instaliuotus, bet Techniniam sekretoriatui nepriklausančius įrengimus, ir inspekcijos grupė paprašo valstybės-šalies leisti jais naudotis, valstybė-šalis patenkina jų reikalavimą galimybių ribose. D. IKIINSPEKCI

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.