KONVENCIJA DĖL CHEMINIO GINKLO KŪRIMO, GAMYBOS, KAUPIMO IR PANAUDOJIMO UŽDRAUDIMO BEI JO SUNAIKINIMO (Pataisyta pagal depozitaro pranešimą C. N.246.1993 TREATIES-5 ir 1994 m. rugpjūčio 8 d. protokolą dėl Konvencijos originalo pataisymo) PREAMBULĖ Valstybės – šios Konvencijos šalys, pasiryžusios griežtos ir efektyvios tarptautinės kontrolės sąlygomis siekti esminės pažangos visuotinio ir visiško nusiginklavimo srityje, įskaitant visų masinio naikinimo ginklo rūšių uždraudimą ir sunaikinimą, trokšdamos prisidėti prie Jungtinių Tautų Chartijos tikslų ir principų įgyvendinimo, prisimindamos, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra ne kartą pasmerkusi visus veiksmus, prieštaraujančius 1925 m. birželio 17 dieną Ženevoje pasirašyto Protokolo dėl troškinamųjų, nuodingųjų ar kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių kovos metodų (1925 m. Ženevos protokolo) principams ir tikslams, pripažindamos, kad ši Konvencija patvirtina 1925 m. Ženevos protokolo bei Konvencijos dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo ir jų sunaikinimo, pasirašytos 1972 m. balandžio 10 d. Londone, Maskvoje ir Vašingtone, principus ir tikslus bei iš jų atsirandančius įsipareigojimus, turėdamos mintyje tikslą, numatytą Konvencijos dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimų, gamybos ir saugojimo uždraudimo ir jų sunaikinimo IX straipsnyje, pasiryžusios visos žmonijos labui visiškai pašalinti galimybę panaudoti cheminį ginklą, įgyvendindamos šios Konvencijos nuostatas, papildančias įsipareigojimus, priimtus remiantis 1925 m. Ženevos protokolu, pripažindamos atitinkamuose susitarimuose ir tarptautinės teisės principuose įtvirtintą draudimą naudoti herbicidus kaip kariavimo priemonę, laikydamos, kad pasiekimai chemijos srityje turėtų būti naudojami tik žmonijos labui, trokšdamos skatinti laisvą prekybą cheminėmis medžiagomis bei tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi technine informacija cheminės veiklos srityje šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams, siekdamos skatinti ekonominį ir technologinį visų valstybių-šalių vystymąsi, įsitikinusios, kad visiškas ir veiksmingas cheminio ginklo kūrimo, gamybos, įsigijimo, kaupimo, laikymo, perdavimo ir panaudojimo uždraudimas ir jo sunaikinimas yra būtinas žingsnis, siekiant šių bendrų tikslų, susitarė: I STRAIPSNIS BENDRI ĮSIPAREIGOJIMAI 1. Kiekviena valstybė – šios Konvencijos šalis įsipareigoja niekada ir jokiomis aplinkybėmis: (a) nekurti, negaminti, kitokiu būdu neįsigyti, nekaupti ir neišsaugoti cheminio ginklo ir neperduoti, tiesiogiai ar netiesiogiai, cheminio ginklo kam nors kitam; (b) nenaudoti cheminio ginklo; (c) nevykdyti jokių karinių pasiruošimų cheminiam ginklui panaudoti; (d) jokiu būdu nepadėti, neskatinti ar neraginti kitų užsiimti veikla, kurią ši Konvencija draudžia valstybėms-šalims. 2. Kiekviena valstybė-šalis pasižada, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, sunaikinti cheminį ginklą, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje. 3. Kiekviena valstybė-šalis pasižada, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, sunaikinti visą cheminį ginklą, kurį ji yra palikusi kitos valstybės-šalies teritorijoje. 4. Kiekviena valstybė-šalis pasižada, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, sunaikinti bet kuriuos cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra jos nuosavybė ar ji juos valdo, arba yra kurioje nors jos jurisdikcijai priklausančioje arba jos kontroliuojamoje vietoje. 5. Kiekviena valstybė-šalis pasižada nenaudoti kaip kariavimo priemonės medžiagų, skirtų masiniams neramumams malšinti. II STRAIPSNIS SĄVOKOS IR KRITERIJAI Šioje Konvencijoje: 1. „Cheminis ginklas“ kartu ar atskirai reiškia: (a) nuodingąsias chemines medžiagas bei jų pirmtakus, išskyrus atvejus, kai jos panaudojamos tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia, jei jų rūšys ir kiekiai yra suderinami su tais tikslais; (b) šaudmenis ir įtaisus, specialiai skirtus tam, kad sukeltų mirtį ar padarytų kitokią žalą panaudojant toksines savybes paragrafo (a) punkte nurodytų nuodingųjų cheminių medžiagų, kurios pasklistų aplinkoje, panaudojus tokius šaudmenis ar įtaisus; (c) bet kokius įrengimus, skirtus tiesiogiai panaudoti šaudmenims ir įtaisams, nurodytiems šio paragrafo (b) punkte. 2. „Nuodingoji cheminė medžiaga“ reiškia: bet kokią cheminę medžiagą, kuri savo poveikiu gyvybiniams procesams gali sukelti mirtį, laikiną nedarbingumą arba kitaip pakenkti žmonių ar gyvūnų sveikatai. Šioms medžiagoms priskiriamos visos tokiu poveikiu pasižyminčios cheminės medžiagos, nepaisant jų kilmės ir gamybos metodų, bei to, ar jos gaminamos objekte, susidaro šaudmenyse ar kur kitur. (Siekiant įgyvendinti šią Konvenciją, nuodingosios cheminės medžiagos, identifikuotos tikrinimo tikslams, yra išvardytos atskiruose sąrašuose, esančiuose Cheminių medžiagų priede.) 3. „Pirmtakas“ reiškia: bet kokį cheminį reagentą, kuris bet kokiu būdu naudojamas kurioje nors nuodingosios cheminės medžiagos gamybos stadijoje. Šis terminas apima bet kokį pagrindinį binarinės ar daugiakomponentės cheminės sistemos komponentą. (Šiai Konvencijai įgyvendinti pirmtakai, kuriems numatytas tikrinimas, yra išvardyti Cheminių medžiagų priede esančiuose sąrašuose.) 4. „Pagrindinis binarinių ar daugiakomponenčių cheminių sistemų komponentas“ (toliau vadinamas „pagrindiniu komponentu“) reiškia: pirmtaką, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį nulemiant galutinio produkto toksines savybes ir greitai reaguojantį su kitomis cheminėmis medžiagomis binarinėje arba daugiakomponentėje sistemoje. 5. „Senas cheminis ginklas“ reiškia: (a) cheminį ginklą, pagamintą iki 1925 metų; arba (b) cheminį ginklą, pagamintą 1925–1946 metais, ir kuris dėl savo senumo yra nebetinkamas naudoti kaip cheminis ginklas. 6. „Paliktas cheminis ginklas“ reiškia: cheminį ginklą, įskaitant seną cheminį ginklą, kurį po 1925 metų kuri nors valstybė paliko kitos valstybės teritorijoje be pastarosios sutikimo. 7. „Masinių neramumų malšinimo medžiaga“ reiškia: bet kokią Priede nenurodytą cheminę medžiagą, galinčią sukelti ūmų žmogaus jutimo organų sudirginimą arba kitą žalojantį fizinį poveikį, kuris, nutraukus jos naudojimą, per trumpą laiką išnyksta. 8. „Cheminio ginklo gamybos objektas“ reiškia: (a) bet kokius įrengimus, taip pat bet kurį pastatą, kuriame tokie įrengimai laikomi, suprojektuotus, pastatytus arba naudojamus nuo 1946 metų sausio 1 dienos: (i) kaip cheminių medžiagų gamybos stadijos dalis („galutinė technologinė stadija“), kur įrengimams dirbant medžiagų srautą sudarytų: (1) bet kuri cheminė medžiaga, pateikta Cheminių medžiagų priedo 1 sąraše; arba (2) bet kuri kita cheminė medžiaga, kuri nėra panaudojama kiekiais, didesniais už vieną toną, Konvencijos neuždraustiems tikslams valstybės-šalies teritorijoje arba bet kurioje kitoje vietoje, kuri priklauso valstybės-šalies jurisdikcijai, ar yra jos kontroliuojama, tačiau kuri gali būti panaudota cheminio ginklo gamybai; arba (ii) cheminiam ginklui užpildyti, įskaitant, be kita ko, šaudmenų, įtaisų arba talpų užpildymą medžiagomis, išvardytomis 1 sąraše; surenkamų konteinerių, įeinančių į binarinių šaudmenų ir įtaisų sudėtį, užpildymą cheminėmis medžiagomis; arba surenkamų cheminių sprogmenų dalių, įeinančių į unitarinius šaudmenis ir įtaisus, užpildymą ir konteinerių ir cheminių sprogmenų pakrovimą į atitinkamus šaudmenis ir įrengimus; (b) nereiškia: (i) bet kurio objekto, kurio gamybiniai pajėgumai, skirti cheminių medžiagų, nurodytų (a)(i) papunktyje gamybai, yra mažesni kaip viena tona; (ii) bet kurio objekto, kuriame (a)(i) papunktyje nurodyta cheminė medžiaga yra arba buvo gaminama kaip neišvengiamas šalutinis produktas veiklos, kurios ši Konvencija nedraudžia, su sąlyga, kad tokia cheminė medžiaga sudaro ne daugiau kaip tris procentus nuo bendros produkcijos ir kad objektas deklaruojamas ir inspektuojamas pagal Įgyvendinimo ir patikrinimo priedą (toliau vadinamas „Patikrinimo priedu“); (iii) vienintelio nedidelio objekto, skirto 1 sąraše išvardytų cheminių medžiagų gamybai šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams, kaip numato Patikrinimo priedo VI dalis. 9. „Tikslai, kurių ši Konvencija nedraudžia“ reiškia: (a) pramonės, žemės ūkio, tyrimų, medicinos, farmacijos ar kitus taikius tikslus; (b) apsaugos tikslus, būtent, tiesiogiai su apsauga nuo nuodingųjų cheminių medžiagų ir apsauga nuo cheminio ginklo susijusius tikslus; (c) karinius tikslus, nesusijusius su cheminio ginklo panaudojimu ir nepriklausančius nuo cheminių medžiagų toksinių savybių panaudojimo kaip kariavimo priemonės; (d) teisėtvarkos tikslus, įskaitant masinių neramumų malšinimą valstybėje. 10. „Gamybos pajėgumai“ reiškia: metinį kiekybinį tam tikros cheminės medžiagos gamybos potencialą, žinomą remiantis faktiniu naudojamu technologiniu procesu arba, jei procesas dar neįdiegtas, planuojamu panaudoti tame objekte. Gamybos pajėgumai yra laikomi lygiais nominaliam pajėgumui, arba, jei nominalus pajėgumas nežinomas, projektiniam pajėgumui. Nominalus pajėgumas – tai produkto gamyba, esant objekto sąlygoms, optimaliai pritaikytoms gaminti maksimalų produkcijos kiekį, kaip parodė vienas ar daugiau bandomųjų gamybos veiksmų. Projektinis pajėgumas yra atitinkamos teoriškai apskaičiuotos produkto pagaminimo apimtys. 11. „Organizacija“ reiškia Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją, įkurtą remiantis šios Konvencijos VIII straipsniu. 12. VI straipsnyje: (a) „gamyba“ reiškia cheminės medžiagos gavimą cheminės reakcijos būdu; (b) „cheminės medžiagos perdirbimas“ reiškia fizikinį procesą, pavyzdžiui, formavimą, ekstrahavimą ir gryninimą, kurio metu nesusidaro nauja cheminė medžiaga; (c) „cheminės medžiagos suvartojimas“ reiškia jos pavertimą kita chemine medžiaga cheminės reakcijos būdu. III STRAIPSNIS DEKLARACIJOS 1. Kiekviena valstybė-šalis ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo jos atžvilgiu pateikia Organizacijai šias deklaracijas, kuriose ji: (a) cheminio ginklo atžvilgiu: (i) deklaruoja, ar ji turi ar valdo kokį nors cheminį ginklą arba kurioje nors jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje yra cheminio ginklo; (ii) nurodo tikslią vietą, visą kiekį ir detalų inventorių cheminio ginklo, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, vadovaujantis Patikrinimo priedo IV(A) dalies 1-3 paragrafais, išskyrus chemines medžiagas, nurodytas paragrafo (iii) punkte; (iii) praneša apie bet kurį jos teritorijoje esantį cheminį ginklą, kuris priklauso kitai valstybei arba yra jos nuosavybė, vadovaujantis Patikrinimo priedo IV(A) dalies 4 paragrafu; (iv) deklaruoja, ar yra perdavusi ar gavusi tiesiogiai ar netiesiogiai kokio nors cheminio ginklo po 1946 m. sausio 1 dienos, ir konkrečiai nurodo apie tokio cheminio ginklo perdavimą arba gavimą, vadovaujantis Patikrinimo priedo IV(A) dalies 5 paragrafu; (v) pateikia cheminio ginklo, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, sunaikinimo bendrąjį planą, kaip numato Patikrinimo priedo IV(A) dalies 6 paragrafas; (b) seno cheminio ginklo ir palikto cheminio ginklo atžvilgiu: (i) deklaruoja, ar turi savo teritorijoje seno cheminio ginklo, ir suteikia visą turimą informaciją, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(B) dalies 3 paragrafe; (ii) deklaruoja, ar jos teritorijoje yra palikto cheminio ginklo, ir suteikia visą turimą informaciją, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(B) dalies 8 paragrafe; (iii) deklaruoja, ar yra palikusi cheminio ginklo kitų valstybių teritorijoje, ir suteikia visą turimą informaciją, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(B) dalies 10 paragrafe; (c) cheminio ginklo gamybos objektų atžvilgiu: (i) deklaruoja, ar po 1946 m. sausio 1 dienos turi ar yra turėjusi cheminio ginklo gamybos objektų, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra ar buvo kokioje nors jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje; (ii) konkrečiai nurodo visus cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra ar buvo jos nuosavybė arba kuriuos ji valdo ar valdė, arba kurie yra ar buvo bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje po 1946 m. sausio 1 dienos, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 1 paragrafe, išskyrus objektus, nurodytus paragrafo (iii) punkte; (iii) praneša apie visus jos teritorijoje esančius cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra ar buvo jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo ar valdė, ir kuriuos turi ar turėjo kita valstybė ir kurie yra ar buvo kitos valstybės jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje po 1946 m. sausio 1 dienos, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 2 paragrafe; (iv) deklaruoja, ar po 1946 m. sausio 1 dienos yra perdavusi ar gavusi, tiesiogiai ar netiesiogiai, kokius nors įrengimus, skirtus cheminio ginklo gamybai, ir konkrečiai nurodo tokių įrengimų perdavimą arba gavimą, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo V dalies 3–5 paragrafai; (v) pateikia bendrą cheminio ginklo gamybos objektų, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, sunaikinimo planą, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 6 paragrafe; (vi) nurodo veiksmus, kurių būtina imtis, kad uždarytų cheminio ginklo gamybos objektus, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 1 paragrafo (i) punkte; (vii) pateikia bendrą planą dėl laikino bet kokio cheminio ginklo gamybos objekto, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, pavertimo į cheminio ginklo naikinimo objektą, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 7 paragrafe; (d) kitų objektų atžvilgiu: nurodo tikslią vietą, pobūdį ir bendras veiklos apimtis visų objektų ar įrenginių, kurie yra jos nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba yra įkurti bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, kurie buvo suprojektuoti, pastatyti ar naudoti po 1946 m. sausio 1 dienos, pirmiausia cheminiam ginklui kurti. Tokioje deklaracijoje, be kita ko, turi būti nurodytos laboratorijos bei bandymų ir įvertinimo poligonai ir aikštelės; (e) medžiagų masiniams neramumams malšinti atžvilgiu: nurodo kiekvienos cheminės medžiagos, kurią valstybė-šalis turi masiniams neramumams malšinti, pavadinimą, jos struktūrinę formulę ir Chemical Abstracts Service (CAS) registracijos numerį, jei toks suteiktas. Ši deklaracija turi būti atnaujinama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bet kurių pasikeitimų įsigaliojimo. 2. Šio straipsnio nuostatos ir atitinkamos Patikrinimo priedo IV dalies nuostatos valstybės-šalies nuožiūra nėra taikomos cheminiam ginklui, palaidotam jos teritorijoje iki 1977 m. sausio 1 dienos, ir kuris lieka palaidotas arba kuris buvo palaidotas jūroje iki 1985 m. sausio 1 dienos. IV STRAIPSNIS CHEMINIS GINKLAS 1. Šio straipsnio nuostatos ir detalios jo įgyvendinimo procedūros taikomos visam cheminiam ginklui, kuris yra valstybės-šalies nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, išskyrus seną cheminį ginklą ir paliktą cheminį ginklą, kuriam taikoma Patikrinimo priedo IV (B) dalis. 2. Detalios šio straipsnio įgyvendinimo procedūros yra numatytos Patikrinimo priede. 3. Visos vietos, kuriose saugomas arba naikinamas 1 paragrafe išvardytas cheminis ginklas, turi būti sistemingai tikrinamos inspekcijų vietoje bei stebėjimų priemonėmis vietoje pagalba, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(A) dalyje. 4. Kiekviena valstybė-šalis iškart po to, kai pagal III straipsnio 1(a) paragrafą padaro pareiškimą, leidžia susipažinti su jos cheminiu ginklu, nurodytu 1 paragrafe, kad būtų atliktas sisteminis pareiškimo patikrinimas vietoje. Po to valstybė-šalis jokiu būdu neliečia šio cheminio ginklo, išskyrus jo perkėlimą į cheminio ginklo naikinimo objektą. Valstybė-šalis leidžia susipažinti su tokiu cheminiu ginklu, kad būtų atliktas sistemingas patikrinimas. 5. Kiekviena valstybė-šalis leidžia susipažinti su bet kuriuo cheminio ginklo naikinimo objektu ir jo saugojimo vieta, kuris yra jos nuosavybė ar kurį ji valdo, arba kuris yra bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, siekiant kad būtų atliktas sistemingas patikrinimas inspektuojamoje vietoje ir vietoje esančiais instrumentais vykdomi stebėjimai. 6. Kiekviena valstybė-šalis sunaikina visą cheminį ginklą, nurodytą 1 paragrafe, vadovaudamasi Patikrinimo priedu ir pagal nustatytą sunaikinimo laiką ir seką (toliau vadinama „sunaikinimo tvarka“). Toks sunaikinimas pradedamas praėjus ne vėliau kaip dvejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo toje valstybėje ir baigiamas ne vėliau kaip per 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Valstybė-šalis gali sunaikinti savo cheminį ginklą ir per trumpesnį laiką. 7. Kiekviena valstybė-šalis: (a) ne vėliau kaip per 60 dienų iki kasmetinio sunaikinimo periodo pradžios pateikia detalius planus dėl cheminio ginklo, nurodyto 1 paragrafe, sunaikinimo, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(A) dalies 29 paragrafe; detalūs planai apima visas atsargas, skirtas sunaikinimui per ateinantį metinį sunaikinimo periodą; (b) ne vėliau kaip per 60 dienų nuo metinio sunaikinimo periodo pabaigos pateikia metines deklaracijas dėl turimo cheminio ginklo, nurodyto 1 paragrafe, sunaikinimo plano įgyvendinimo; ir (c) ne vėliau kaip per 30 dienų po sunaikinimo proceso pabaigos patvirtina, kad visas cheminis ginklas, nurodytas 1 paragrafe, buvo sunaikintas. 8. Jei valstybė ratifikuoja šią Konvenciją arba prie jos prisijungia jau pasibaigus 6 paragrafe nurodytam 10 metų sunaikinimo periodui, ji sunaikina 1 paragrafe nurodytą cheminį ginklą kuo skubiau. Sunaikinimo tvarką ir patikrinimo procedūras tokiai valstybei-šaliai nustato Vykdomoji taryba. 9. Jei valstybė-šalis, jau pateikusi deklaraciją dėl turimo cheminio ginklo, randa kokį nors cheminį ginklą, ji praneša apie jo aptikimą ir užtikrina jo saugų laikymą ir sunaikinimą, kaip numatyta Patikrinimo priedo IV(A) dalyje. 10. Kiekviena valstybė-šalis, perveždama, imdama pavyzdžius, saugodama ir sunaikindama cheminį ginklą, didžiausią svarbą teikia žmonių saugumo ir aplinkos apsaugos užtikrinimui. Valstybė-šalis cheminį ginklą perveža, ima pavyzdžius, saugo ir sunaikina vadovaudamasi nacionaliniais saugumo ir teršalų išmetimo standartais. 11. Kiekviena valstybė-šalis, savo teritorijoje turinti cheminį ginklą, kuris yra kitos valstybės nuosavybė ar kurį pastaroji valdo, arba kuris yra kitos valstybės jurisdikcijai priklausančioje ar yra jos kontroliuojamoje vietoje, imasi visų įmanomų pastangų, kad užtikrintų to cheminio ginklo pašalinimą iš jos teritorijos ne vėliau kaip per metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo šiai valstybei. Jei cheminis ginklas per metus nebuvo pašalintas, valstybė-šalis gali kreiptis į Organizaciją ir kitas valstybes-šalis, prašydama suteikti jai pagalbą sunaikinant šį cheminį ginklą. 12. Kiekviena valstybė-šalis saugaus ir efektyvaus cheminio ginklo sunaikinimo metodų ir technologijų klausimais bendradarbiauja su kitomis valstybėmis-šalimis, prašančiomis informacijos ar pagalbos dvišaliu pagrindu arba per Techninį sekretoriatą. 13. Atliekant patikrinimo procedūras, remiantis šiuo straipsniu ir Patikrinimo priedo IV (A) dalimi, Organizacija svarsto priemones, kaip išvengti nereikalingo valstybių-šalių dvišalių ir daugiašalių susitarimų dėl cheminio ginklo saugojimo ir patikrinimo bei jo sunaikinimo dubliavimo. Tam Vykdomoji taryba nusprendžia apriboti patikrinimą priemonėmis, papildančiomis priemones, vykdomas pagal dvišalį ar daugiašalį susitarimą, jei taryba mano, kad: (a) tokio susitarimo nuostatos dėl patikrinimo atitinka patikrinimo nuostatas, numatytas šiame straipsnyje ir Patikrinimo priedo IV(A) dalyje; (b) tokio susitarimo įgyvendinimas suteikia pakankamas garantijas, kad bus laikomasi atitinkamų šios Konvencijos reikalavimų; ir (c) dvišalio ar daugiašalio susitarimo šalys pateikia Organizacijai visą informaciją apie jų atliekamą tikrinimo veiklą. 14. Jei Vykdomoji taryba priima sprendimą, kaip numatyta 13 paragrafe, Organizacija turi teisę vykdyti dvišalio ar daugiašalio susitarimo įgyvendinimo stebėjimą. 15. Jokia iš 13 ir 14 paragrafuose numatytų nuostatų nepaneigia valstybės-šalies įsipareigojimo pateikti deklaraciją, kaip to reikalauja III straipsnis, šis straipsnis ir Patikrinimo priedo IV(A) dalis. 16. Kiekviena valstybė-šalis padengia cheminio ginklo, kurį ji įsipareigoja sunaikinti, sunaikinimo išlaidas, taip pat šio cheminio ginklo sunaikinimo patikrinimo išlaidas, išskyrus atvejus, jei Vykdomoji taryba nusprendžia kitaip. Jei Vykdomoji taryba numato apriboti Organizacijos atliekamo patikrinimo priemones, kaip numatyta 13 paragrafe, papildomos patikrinimo ir stebėjimo, kuriuos vykdo Organizacija, išlaidos apmokamos pagal Jungtinių Tautų apmokestinimo skalę, kaip numatyta VIII straipsnio 7 paragrafe. 17. Valstybės-šalies nuožiūra šio straipsnio nuostatos bei atitinkamos Patikrinimo priedo IV dalies nuostatos nėra taikomos cheminiam ginklui, palaidotam jos teritorijoje iki 1977 m. sausio 1 dienos, ir kuris toliau lieka palaidotas, arba kuris buvo palaidotas jūroje iki 1985 m. sausio 1 dienos. V STRAIPSNIS CHEMINIO GINKLO GAMYBOS OBJEKTAI 1. Šio straipsnio nuostatos ir detalios įgyvendinimo procedūros taikomos bet kuriems ir visiems cheminio ginklo gamybos objektams, kurie yra valstybės-šalies nuosavybė ar kuriuos ji valdo, arba kurie yra jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje. 2. Detalios šio straipsnio įgyvendinimo procedūros yra pateiktos Patikrinimo priede. 3. Visi cheminio ginklo gamybos objektai, nurodyti 1 paragrafe, turi būti sistemingai tikrinami, atliekant inspekcijas vietoje ir vykdant stebėjimą ten esančiais instrumentais, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalyje. 4. Kiekviena valstybė-šalis tuojau pat nutraukia visą veiklą cheminio ginklo gamybos objektuose, nurodytuose 1 paragrafe, išskyrus veiklą, reikalingą tokiam objektui uždaryti. 5. Valstybė-šalis negali statyti naujų cheminio ginklo gamybos objektų arba modifikuoti jau esančių objektų, pritaikant juos cheminio ginklo gamybai arba bet kuriai kitai veiklai, kurią draudžia ši Konvencija. 6. Kiekviena valstybė-šalis nedelsdama pateikia deklaraciją, kaip to reikalauja III straipsnio 1(c) paragrafas, ir leidžia susipažinti su cheminio ginklo gamybos objektais, nurodytais 1 paragrafe, siekiant užtikrinti sistemingą deklaracijos patikrinimą, atliekant inspekcijas vietoje. 7. Kiekviena valstybė-šalis: (a) ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo šalyje uždaro visus cheminio ginklo gamybos objektus, nurodytus 1 paragrafe, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalyje, ir apie tai informuoja; ir (b) juos uždarius, leidžia susipažinti su cheminio ginklo gamybos objektais, nurodytais 1 paragrafe, sistemingo patikrinimo inspektuojant vietoje ir vietoje esančiais instrumentais atliekant stebėjimą, kad būtų įsitikinta, jog objektas lieka uždarytas ir galiausiai bus sunaikintas. 8. Kiekviena valstybė-šalis sunaikina visus cheminio ginklo gamybos objektus, nurodytus 1 paragrafe, taip pat su jais susijusius objektus ar įrengimus, kaip numatyta Patikrinimo priede ir pagal sutartą sunaikinimo tempą ir seką (toliau vadinamus „sunaikinimo tvarka“). Toks sunaikinimas prasideda ne vėliau kaip vieneri metai nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei ir baigiasi ne vėliau kaip 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. Valstybė-šalis tokius objektus gali sunaikinti ir anksčiau. 9. Kiekviena valstybė-šalis: (a) pateikia detalius planus dėl cheminio ginklo gamybos objektų, nurodytų 1 paragrafe, sunaikinimo, ne vėliau kaip per 180 dienų iki prasidedant kiekvieno iš tų objektų sunaikinimui; (b) ne vėliau kaip per 90 dienų po kiekvieno kasmetinio sunaikinimo periodo pateikia kasmetines deklaracijas dėl visų cheminio ginklo gamybos objektų, nurodytų 1 paragrafe, sunaikinimo planų įgyvendinimo; ir (c) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sunaikinimo proceso pabaigos patvirtina, kad visi cheminio ginklo objektai, nurodyti 1 paragrafe, yra sunaikinti. 10. Jei valstybė ratifikuoja šią Konvenciją arba prie jos prisijungia praėjus 10 metų sunaikinimo laikotarpiui, numatytam 8 paragrafe, ji kaip galima greičiau sunaikina 1 paragrafe nurodytus cheminio ginklo gamybos objektus. Sunaikinimo tvarką ir griežto patikrinimo procedūras tokiai valstybei-šaliai nustato Vykdomoji taryba. 11. Per cheminio ginklo gamybos objektų sunaikinimo laikotarpį valstybė-šalis skiria kuo didžiausią dėmesį žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai užtikrinti. Kiekviena valstybė-šalis sunaikina cheminio ginklo gamybos objektus, remdamasi savo nacionaliniais saugumo ir teršalų išmetimo standartais. 12. Cheminio ginklo gamybos objektai, nurodyti 1 paragrafe, gali būti laikinai pritaikyti cheminio ginklo naikinimui, kaip numatyta Patikrinimo priedo V dalies 18–25 paragrafuose. Toks reorganizuotas objektas turi būti sunaikintas iškart, kai tik nebėra naudojamas cheminio ginklo naikinimui, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 metų po šios Konvencijos įsigaliojimo. 13. Išskirtiniais neatidėliotinos būtinybės atvejais valstybės-šalys gali prašyti leidimo naudoti 1 paragrafe nurodytus cheminio ginklo gamybos objektus šios Konvencijos nedraudžiamiems tikslams. Vykdomajai tarybai rekomendavus, valstybių-šalių Konferencija nusprendžia, ar patenkinti tokį prašymą, ir nustato sąlygas, kuomet suteikiamas toks pritarimas, vadovaujantis Patikrinimo priedo V dalies D skirsniu. 14. Cheminio ginklo gamybos objektas yra reorganizuojamas tokiu būdu, kad šio reorganizuoto objekto nebūtų įmanoma atstatyti kaip cheminio ginklo gamybos objekto, kaip ir bet kurio kito objekto, naudojamo pramoniniams, žemės ūkio, tyrimų, medicininiams, farmaciniams ar kitiems taikiems tikslams, nesusijusiems su 1 sąraše išvardytomis cheminėmis medžiagomis. 15. Visi reorganizuoti objektai yra sistemingai tikrinami, atliekant inspekcijas vietose ir stebėjimą vietoje esančiais instrumentais, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo V dalies D skirsnis. 16. Vykdant tikrinimą, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo V dalis ir šis straipsnis, Organizacija svarsto priemones, kad būtų išvengta nereikalingo valstybių-šalių pasirašytų dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl cheminio ginklo gamybos objektų ir jų sunaikinimo dubliavimo. Tam Vykdomoji taryba nusprendžia apriboti patikrinimą tik priemonėmis, papildančiomis jau esančias, vykdomas pagal tokį dvišalį ar daugiašalį susitarimą, jei ji mano, kad: (a) tokiame susitarime numatytos patikrinimo nuostatos atitinka šio straipsnio ir Patikrinimo priedo V dalies nuostatas; (b) susitarimo įgyvendinimas suteikia pakankamas garantijas, kad yra laikomasi atitinkamų šios Konvencijos nuostatų; ir (c) dvišalio ar daugiašalio susitarimo šalys pateikia Organizacijai visą informaciją apie jų vykdomą tikrinimo veiklą. 17. Jei Vykdomoji taryba priima sprendimą remdamasi 16 paragrafu, Organizacija turi teisę vykdyti dvišalio ar daugiašalio susitarimo įgyvendinimo stebėjimą. 18. Jokia iš 16 ir 17 paragrafuose esančių nuostatų nepaneigia valstybės-šalies įsipareigojimo pateikti deklaracijas, kaip to reikalauja III straipsnis, šis straipsnis ir Patikrinimo priedo V dalis. 19. Kiekviena valstybė-šalis padengia cheminio ginklo gamybos objektų, kuriuos privalo sunaikinti, sunaikinimo išlaidas. Jos taip pat padengia patikrinimo, atliekamo remiantis šiuo straipsniu, išlaidas, išskyrus tuos atvejus, kai Vykdomoji taryba nusprendžia kitaip. Jei Vykdomoji taryba nusprendžia apriboti Organizacijos atliekamas patikrinimo priemones, kaip numatyta 16 paragrafe, papildomo Organizacijos atliekamo patikrinimo išlaidos padengiamos pagal Jungtinių Tautų apmokestinimo skalę, kaip numatyta VIII straipsnio 7 paragrafe. VI STRAIPSNIS VEIKLA, KURIOS ŠI KONVENCIJA NEDRAUDŽIA 1. Kiekviena valstybė-šalis turi teisę, atsižvelgdama į šios Konvencijos nuostatas, kurti, gaminti, kitokiu būdu įsigyti, saugoti, perduoti ir naudoti nuodingas chemines medžiagas ir jų pirmtakus tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia. 2. Kiekviena valstybė-šalis imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog nuodingosios cheminės medžiagos bei jų pirmtakai būtų kuriami, gaminami, kitokiu būdu įsigyjami, laikomi, perduodami arba naudojami jos teritorijoje ar bet kurioje kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia. Šiuo tikslu bei siekiant patikrinti, ar veikla atitinka pagal šią Konvenciją prisiimtus įsipareigojimus, valstybės-šalys leidžia patikrinti, kaip numatyta Patikrinimo priede, nuodingas chemines medžiagas ir jų pirmtakus, išvardytus 1, 2 ir 3 sąrašuose, esančiuose Cheminių medžiagų priede, taip pat objektus, susijusius su šiomis cheminėmis medžiagomis, ir bet kuriuos kitus objektus, nurodytus Patikrinimo priede, kurie yra jos teritorijoje ar bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje. 3. Kiekviena valstybė-šalis taiko 1 sąraše išvardytų cheminių medžiagų (toliau vadinamų „1-ojo sąrašo cheminėmis medžiagomis“) atžvilgiu draudimą gaminti, įsigyti, saugoti, perduoti ir naudoti, kaip to reikalauja Patikrinimo priedo VI dalis. Ji leidžia sistemingai tikrinti 1-ojo sąrašo chemines medžiagas ir Patikrinimo priedo VI dalyje nurodytus objektus, atliekant inspekcijas vietoje bei stebėjimą, naudojant vietoje esančius instrumentus, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje. 4. Kiekviena valstybė-šalis vykdo cheminių medžiagų, išvardytų 2-ajame sąraše (toliau vadinamų „2-ojo sąrašo cheminėmis medžiagomis“) ir Patikrinimo priedo VII dalyje išvardintų objektų duomenų stebėjimą ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje. 5. Kiekviena valstybė-šalis vykdo cheminių medžiagų, išvardytų 3-ajame sąraše (toliau vadinamų „3-ojo sąrašo cheminėmis medžiagomis“) ir Patikrinimo priedo VIII dalyje išvardytų objektų duomenų stebėjimą ir patikrinimą vietoje, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje. 6. Kiekviena valstybė-šalis vykdo objektų, nurodytų Patikrinimo priedo IX dalyje, duomenų stebėjimą ir patikrinimą vietoje, kaip numatyta toje Patikrinimo priedo dalyje, išskyrus tuos atvejus, kai valstybių-šalių konferencija nusprendžia kitaip, kaip numatyta Patikrinimo priedo IX dalies 22 paragrafe. 7. Kiekviena valstybė-šalis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo jai pateikia atitinkamų cheminių medžiagų ir objektų pirmines deklaracijas, kaip numatyta Patikrinimo priede. 8. Kiekviena valstybė-šalis, vadovaudamasi Patikrinimo priedu, pateikia metines atitinkamų cheminių medžiagų ir objektų deklaracijas. 9. Siekdamos įgyvendinti patikrinimus vietoje, valstybės-šalys suteikia inspektoriams teisę įeiti ir apžiūrėti objektus, kaip numatyta Patikrinimo priede. 10. Atliekant patikrinimą, Techninis sekretoriatas vengia nereikalingo kišimosi į valstybės-šalies cheminę veiklą, vykdomą tikslams, neprieštaraujantiems šiai Konvencijai, ir laikosi Slaptos informacijos apsaugos priede (toliau vadinamame „Slaptumo priedu“) išdėstytų nuostatų. 11. Šio straipsnio nuostatos yra įgyvendinamos tokiu būdu, kad būtų netrukdoma valstybės-šalies ekonominiam ir technologiniam vystymuisi ir tarptautiniam bendradarbiavimui cheminės veiklos srityje, vykdomam tikslams, kurių ši Konvencija nedraudžia, įskaitant tarptautinius apsikeitimus moksline bei technine informacija, ir cheminėmis medžiagomis bei įranga cheminėms medžiagoms gaminti, perdirbti ar panaudoti tikslams, kai ši Konvencija to nedraudžia. VII STRAIPSNIS NACIONALINĖS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Bendrieji įsipareigojimai 1. Kiekviena valstybė-šalis, remdamasi savo konstitucinėmis procedūromis, imasi reikiamų priemonių, skirtų įgyvendinti šios Konvencijos keliamus įsipareigojimus. Konkrečiai ji: (a) uždraudžia fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems jos teritorijoje arba bet kurioje kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje, kaip numato tarptautinė teisė, imtis bet kokios veiklos, kurią valstybei-šaliai draudžia ši Konvencija, tokios veiklos atžvilgiu priima baudžiamuosius įstatymus; (b) neleidžia bet kurioje jos kontroliuojamoje vietoje vykdyti veiklos, kurią valstybei-šaliai draudžia ši Konvencija; ir (c) išplečia savo baudžiamosios teisės bazę, kaip numato (a) punktas, ir taiko ją bet kokiai ir bet kurioje vietoje fizinių asmenų, turinčių jos pilietybę, vykdomai veiklai, kurią valstybei-šaliai draudžia ši Konvencija, kaip numato tarptautinė teisė. 2. Siekdamos užtikrinti savo įsipareigojimų, kylančių iš 1 paragrafo, įgyvendinimą, valstybės-šalys bendradarbiauja su kitomis valstybėmis-šalimis ir teikia atitinkamą teisinę pagalbą. 3. Kiekviena valstybė-šalis, įgyvendindama šioje Konvencijoje nustatytus savo įsipareigojimus, skiria didžiausią dėmesį žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai užtikrinti ir šiuo tikslu deramai bendradarbiauja su kitomis valstybėmis-šalimis. Santykiai tarp valstybės-šalies ir Organizacijos 4. Siekdama įgyvendinti šioje Konvencijoje nustatytus savo įsipareigojimus, kiekviena valstybė-šalis paskiria arba įkuria nacionalinę instituciją, kuri yra nacionalinis centras, užtikrinantis efektyvų ryšį su Organizacija ir kitomis valstybėmis-šalimis. Kiekviena valstybė-šalis informuoja Organizaciją apie savo nacionalinę instituciją tuo metu, kai valstybėje įsigalioja ši Konvencija. 5. Kiekviena valstybė-šalis informuoja Organizaciją apie teisines ir administracines priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti šią Konvenciją. 6. Kiekviena valstybė-šalis informaciją ir duomenis, kuriuos ji slaptai gauna iš Organizacijos ryšium su šios Konvencijos įgyvendinimu, laiko slapta ir skiria ypatingą dėmesį ją naudojant. Valstybė-šalis naudoja tokią informaciją ir duomenis tik ryšium su savo teisėmis ir įsipareigojimais, kylančiais iš šios Konvencijos, ir pagal nuostatas, išdėstytas Slaptumo priede. 7. Kiekviena valstybė-šalis įsipareigoja bendradarbiauti su Organizacija pastarajai vykdant visas jos funkcijas ir ypač teikti pagalbą Techniniam sekretoriatui. VIII STRAIPSNIS ORGANIZACIJA A. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybės-šalys, prisijungusios prie šios Konvencijos, siekdamos įgyvendinti šios Konvencijos tikslą ir uždavinius, užtikrinti jos nuostatų įgyvendinimą, įskaitant tarptautinio tikrinimo nuostatas dėl suderinamumo su šia Konvencija, ir sukurti forumą valstybių-šalių konsultacijoms ir bendradarbiavimui, įkuria Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją. 2. Visos valstybės – šios Konvencijos šalys yra Organizacijos narės. Valstybei-šaliai negali būti atimta teisė būti Organizacijos nare. 3. Organizacijos būstinė yra įsikūrusi Hagoje, Nyderlandų Karalystėje. 4. Įkuriamos šios Organizacijos institucijos: valstybių-šalių Konferencija, Vykdomoji taryba ir Techninis sekretoriatas. 5. Organizacija vykdo tikrinimo veiklą, kaip to reikalauja ši Konvencija, mažiausiai trukdančiu būdu, atitinkančiu savalaikį ir efektyvų jos tikslų įgyvendinimą. Ji prašo tik tokios informacijos ir duomenų, kurie yra reikalingi jos funkcijų, kylančių iš šios Konvencijos, vykdymui. Ji imasi visų atsargumo priemonių, kad, įgyvendindama šią Konvenciją, apsaugotų informacijos apie civilinę ir karinę veiklą bei jai žinomus objektus, slaptumą ir, konkrečiai, laikosi reikalavimų, nurodytų Slaptumo priede. 6. Vykdydama tikrinimo veiklą, Organizacija svarsto priemones, kaip pritaikyti mokslo ir technologijos pažangą. 7. Organizacijos veiklos išlaidas pagal Jungtinių Tautų apmokestinimo skalę, pritaikytą, atsižvelgiant į narystės Jungtinėse Tautose ir Organizacijoje skirtumus ir pagal IV ir V straipsnių nuostatas, apmoka valstybės-šalys. Valstybių-šalių finansiniai įnašai į Paruošiamąją komisiją yra atitinkamai išskaičiuojami iš tų šalių įnašų į bendrąjį biudžetą. Organizacijos biudžetą sudaro du atskiri skyriai: vienas – administracinių išlaidų, kitas – tikrinimo išlaidų. 8. Organizacijos narė, nesumokėjusi savo finansinių įnašų Organizacijai, praranda balso teisę Organizacijoje, jei įsiskolinimų suma sudaro arba viršija sumą įnašų, kuriuos ji turėjo sumokėti už paskutinius dvejus metus. Tačiau tokiai narei gali būti suteikta teisė balsuoti, jei valstybių-šalių Konferencija nusprendžia, kad nebuvo sumokėta dėl nuo tos narės nepriklausančių aplinkybių. B. VALSTYBIŲ ŠALIŲ KONFERENCIJA Sudėtis, procedūros ir sprendimų priėmimas 9. Valstybių-šalių Konferenciją (toliau vadinama „Konferencija“) sudaro visi Organizacijos nariai. Visi nariai turi po vieną atstovą Konferencijoje, kurį gali lydėti pavaduotojai ir patarėjai. 10. Pirmąją Konferencijos sesiją depozitaras sušaukia ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konvencijos įsigaliojimo. 11. Konferencija renkasi į eilines sesijas, kurios vyksta kasmet, jei ji nenusprendžia kitaip. 12. Neeilinės Konferencijos sesijos yra sušaukiamos: (a) kai taip nusprendžia Konferencija; (b) kai to prašo Vykdomoji taryba; (c) kai to prašo bet kuris narys ir tą prašymą palaiko vienas trečdalis visų narių; arba (d) pagal 22 paragrafą, kad būtų atlikta šios Konvencijos veikimo peržiūra. Išskyrus atvejį, numatytą paragrafo (d) punkte, neeilinės sesijos sušaukiamos ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai Techninio sekretoriato Generalinis direktorius gavo prašymą, išskyrus atvejus, kai prašyme yra nurodyta kitaip. 13. Konferencija taip pat yra sušaukiama kaip Pataisymų konferencija, kaip numatyta XV straipsnio 2 paragrafe. 14. Konferencijos sesijos vyksta Organizacijos būstinėje, išskyrus atvejus, kai Organizacija nusprendžia kitaip. 15. Konferencija priima savo darbo reglamentą. Kiekvienos eilinės sesijos pradžioje Konferencija išrenka savo Pirmininką ir kitus pareigūnus, kurių gali prireikti. Jie užima postus tol, kol vėlesnėje eilinėje sesijoje yra išrenkami naujas Pirmininkas ir nauji pareigūnai. 16. Konferencijos kvorumą sudaro Organizacijos narių dauguma. 17. Kiekvienas Organizacijos narys Konferencijoje turi vieną balsą. 18. Konferencija sprendimus procedūriniais klausimais priima paprasta dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma. Sprendimai esminiais klausimais turi būti kaip įmanoma labiau priimami konsensuso pagrindu. Jei iškilus reikalui spręsti klausimą, konsensuso pasiekti neįmanoma, Pirmininkas atideda balsavimą 24 valandoms ir per šį laikotarpį stengiasi pasiekti konsensusą bei apie savo pastangas prieš tokio laikotarpio pabaigą atsiskaito Konferencijai. Jei praėjus 24 valandoms konsensuso pasiekti nepavyko, Konferencija priima sprendimą dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai Konferencija numato kitaip. Iškilus klausimui, ar sprendžiamasis klausimas yra esminis ar procedūrinis, toks klausimas laikomas esminiu, jeigu Konferencija dauguma balsų, reikalingų sprendimams esminiais klausimais priimti, nenusprendžia kitaip. Įgaliojimai ir funkcijos 19. Konferencija yra pagrindinė Organizacijos institucija. Ji svarsto visus klausimus ar problemas, esančius šios Konvencijos kompetencijoje, įskaitant ir klausimus, susijusius su Vykdomosios tarybos ir Techninio sekretoriato įgaliojimais ir funkcijomis. Bet kuriais klausimais ar reikalais, susijusiais su šia Konvencija, kuriuos pateikia valstybė-šalis arba Vykdomoji taryba, ji gali pateikti rekomendacijas ir priimti sprendimus. 20. Konferencija prižiūri šios Konvencijos įgyvendinimą ir veikia, palaikydama jos tikslus ir uždavinius. Konferencija prižiūri, kaip laikomasi šios Konvencijos. Ji taip pat kontroliuoja Vykdomosios tarybos ir Techninio sekretoriato veiklą ir gali bet kuriai iš šių institucijų nustatyti pagrindinius principus, kaip pagal šią Konvenciją vykdyti jų funkcijas. 21. Konferencija: (a) svarsto ir priima savo eilinėse sesijose Organizacijos ataskaitą, programą ir biudžetą, kuriuos pateikia Vykdomoji taryba, taip pat svarsto kitus pranešimus; (b) nustato finansinių įnašų, kuriuos valstybės-šalys moka pagal 7 paragrafą, dydį; (c) renka Vykdomosios tarybos narius; (d) paskiria Techninio sekretoriato Generalinį direktorių (toliau vadinamas „Generaliniu direktoriumi“); (e) tvirtina Vykdomosios tarybos pateiktą reglamentą; (f) įkuria tokias papildomas institucijas, kokios yra būtinos vykdant iš šios Konvencijos kylančias funkcijas; (g) skatina taikiais tikslais tarptautinį bendradarbiavimą cheminės veiklos srityje; (h) apžvelgia mokslinę ir technologinę pažangą, kuri gali turėti įtakos veiklai pagal šią Konvenciją, ir šiame kontekste paveda Generaliniam direktoriui įkurti Mokslinę patariamąją valdybą, įgalinančią jį jo funkcijų vykdymo eigoje teikti specializuotus patarimus mokslo bei technologijos klausimais, aktualiais šios Konvencijos kontekste, Konferencijai, Vykdomajai tarybai arba valstybėms-šalims. Mokslinė patariamoji valdyba susideda iš ekspertų, kurie skiriami vadovaujantis Konferencijos nustatyta veikla; (i) savo pirmojoje sesijoje svarsto ir tvirtina bet kuriuos susitarimų, nuostatų ir pagrindinių principų projektus, kuriuos parengia Paruošiamoji komisija; (j) savo pirmojoje sesijoje įkuria savanorišką paramos fondą, kaip numatyta X straipsnyje; (k) imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šios Konvencijos ir būtų ištaisyta bei atitaisyta bet kuri situacija, prieštaraujanti šios Konvencijos nuostatoms, kaip numato XII straipsnis. 22. Praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po penktųjų ir dešimtųjų metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo datos, taip pat ir kitu metu per tą laikotarpį, kaip gali būti nuspręsta, Konferencija sušaukia neeilines sesijas, kurių metu peržiūri šios Konvencijos veikimą. Per tokias peržiūras atsižvelgiama į visus aktualius mokslo ir technologijos pasiekimus. Po to, jei nėra nuspręsta kitaip, kas penkeri metai tuo pačiu tikslu sušaukiamos tolesnės Konferencijos sesijos. C. VYKDOMOJI TARYBA Sudėtis, procedūra ir sprendimų priėmimas 23. Vykdomąją tarybą sudaro 41 narys. Kiekviena valstybė-šalis turi teisę, remiantis rotacijos principu, įeiti į Vykdomosios tarybos sudėtį. Vykdomosios tarybos narius dvejų metų laikotarpiui renka Konferencija. Siekiant užtikrinti efektyvų šios Konvencijos galiojimą, deramas dėmesys yra skiriamas tinkamam geografiniam pasiskirstymui, chemijos pramonės svarbai bei politiniams ir saugumo interesams. Vykdomąją tarybą sudaro: (a) devynios valstybės-šalys iš Afrikos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių devynių valstybių-šalių trys narės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, skirdama šiuos tris narius, regioninė grupė taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius; (b) devynios valstybės-šalys iš Azijos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš devynių valstybių-šalių keturios narės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, skirdama šiuos keturis narius, regioninė grupė taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius; (c) penkios valstybės-šalys iš Rytų Europos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių penkių valstybių viena valstybė yra valstybė-šalis, turinti stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, skirdamos šį vieną narį, regiono valstybės taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius; (d) septynios valstybės-šalys iš Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių septynių valstybių trys valstybės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, regiono valstybės, skirdamos šias tris nares, taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius; (e) dešimt valstybių-šalių iš Vakarų Europos, kurias skiria šiam regionui priklausančios valstybės-šalys. Skiriant laikomasi nuostatos, kad iš šių dešimties valstybių-šalių penkios narės yra valstybės-šalys, turinčios stambiausią nacionalinę chemijos pramonę regione, remiantis duomenimis, kuriuos spausdina ir publikuoja tarptautiniai šaltiniai; be to, regiono valstybės, skiriant šias penkias nares, taip pat susitaria atsižvelgti į kitus regioninius veiksnius; (f) dar vieną valstybę – šalį paeiliui skiria valstybės-šalys, priklausančios Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino regionams. Ją skiriant laikomasi nuostatos, kad ši valstybė-šalis yra rotuojanti narė, priklausanti šiam regionui. 24. Per pirmuosius Vykdomosios tarybos rinkimus 20 narių renkama vienerių metų laikotarpiui atsižvelgiant į nustatytas kiekybines proporcijas, kaip numatyta 23 paragrafe. 25. Visiškai įgyvendinus IV ir V straipsnius, Konferencija gali, Vykdomosios tarybos narių daugumos prašymu, peržiūrėti Vykdomosios tarybos sudėtį, atsižvelgdama į įvykius, susijusius su jos sudėtį nustatančiais principais, nurodytais 23 paragrafe. 26. Vykdomoji taryba paruošia savo reglamentą ir pateikia Konferencijai jį tvirtinti. 27. Vykdomoji taryba iš savo narių tarpo išrenka savo pirmininką. 28. Vykdomoji taryba renkasi į eilines sesijas. Tarp eilinių sesijų ji susitinka tiek kartų, kiek to gali reikalauti jos funkcijų ir įgaliojimų vykdymas. 29. Kiekvienas Vykdomosios tarybos narys turi vieną balsą. Jei Konvencija nenumato kitaip, Vykdomoji taryba esminiais klausimais sprendimus priima dviejų trečdalių visų savo narių balsų dauguma. Vykdomoji taryba procedūrinius klausimus sprendžia paprasta visų savo narių balsų dauguma. Kai kyla klausimas, ar konkretus klausimas laikytinas esminiu ar ne, toks klausimas yra sprendžiamas kaip esminis, nebent Vykdomoji taryba balsų dauguma, reikalinga esminiam klausimui priimti, nuspręstų kitaip. Įgaliojimai ir funkcijos 30. Vykdomoji taryba yra vykdomoji Organizacijos institucija. Ji atsiskaito Konferencijai. Vykdomoji taryba vykdo savo įgaliojimus ir šios Konvencijos suteiktas funkcijas, taip pat ir funkcijas, kurias jai deleguoja Konferencija. Tai atlikdama, ji veikia vadovaudamasi Konferencijos rekomendacijomis, sprendimais ir nuorodomis ir užtikrina jų deramą ir nenutrūkstamą įgyvendinimą. 31. Vykdomoji taryba skatina efektyvų šios Konvencijos įgyvendinimą ir jos laikymąsi. Ji prižiūri Techninio sekretoriato veiklą, bendradarbiauja su visų valstybių-šalių nacionalinėmis tarnybomis ir padeda konsultuotis bei bendradarbiauti tarp valstybių-šalių pastarųjų prašymu. 32. Vykdomoji taryba: (a) svarsto ir pateikia Konferencijai Organizacijos programos ir biudžeto projektus; (b) svarsto ir pateikia Konferencijai Organizacijos ataskaitos už šios Konvencijos įgyvendinimą projektą, ataskaitą apie savo veiklos įgyvendinimą ir bet kuriuos specialius pranešimus, kuriuos mano esant reikalinga arba kurių gali paprašyti Konferencija; (c) organizuoja Konferencijos sesijas, įskaitant dienotvarkės projektų paruošimą. 33. Vykdomoji taryba gali paprašyti sušaukti neeilinę Konferencijos sesiją. 34. Vykdomoji taryba: (a) esant išankstiniam Konferencijos pritarimui, Organizacijos vardu sudaro sutartis ar susitarimus su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; (b) pagal X straipsnį Organizacijos vardu sudaro sutartis su valstybėmis-šalimis ir prižiūri savanorišką fondą, numatytą X straipsnyje; (c) patvirtina sutartis ar susitarimus, susijusius su patikrinimo veiklos vykdymu, kurias Techninis sekretoriatas sudaro su valstybėmis-šalimis. 35. Vykdomoji taryba sprendžia visus jos kompetencijai priskirtus ir turinčius įtakos šiai Konvencijai ir jos įgyvendinimui klausimus, įskaitant Konvencijos laikymosi klausimus bei pažeidimo atvejus, ir kaip pridera informuoja valstybes-šalis ir atkreipia Konferencijos dėmesį į konkrečią problemą ar klausimą. 36. Svarstydama abejones ar susirūpinimą dėl Konvencijos laikymosi bei pažeidimo atvejų, įskaitant, be kita ko, piktnaudžiavimą šios Konvencijos suteikiamomis teisėmis, Vykdomoji taryba konsultuojasi su atitinkamomis valstybėmis-šalimis ir, kur dera, prašo per nustatytą laiko tarpą valstybės-šalies imtis priemonių pataisyti padėtį. Jei Vykdomoji taryba mano, jog reikalingi tolesni veiksmai, ji imasi, be kita ko, vienos ar daugiau šių priemonių: (a) informuoja visas valstybes-šalis apie kilusią problemą arba klausimą; (b) atkreipia Konferencijos dėmesį į kilusią problemą ar klausimą; (c) pateikia Konferencijai rekomendacijas dėl priemonių, skirtų situacijai pataisyti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Konvencijos. Vykdomoji taryba ypatingos svarbos ir skubos atvejais pateikia kilusią problemą ar klausimą ir su juo susijusią informaciją bei išvadas tiesiogiai Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dėmesiui. Tuo pat metu apie savo veiksmus ji informuoja valstybes-šalis. D. TECHNINIS SEKRETORIATAS 37. Techninis sekretoriatas padeda Konferencijai ir Vykdomajai tarybai atlikti jų funkcijas. Techninis sekretoriatas vykdo patikrinimo priemones, kurias numato ši Konvencija, bei kitas jam patikėtas funkcijas, išplaukiančias iš šios Konvencijos, taip pat funkcijas, kurias jam deleguoja Konferencija ir Vykdomoji taryba. 38. Techninis sekretoriatas: (a) rengia ir pateikia Vykdomajai tarybai Organizacijos programos ir biudžeto projektus; (b) rengia ir pateikia Vykdomajai tarybai Organizacijos ataskaitos dėl šios Konvencijos įgyvendinimo projektą ir kitus pranešimus, kokių gali paprašyti Konferencija ir Vykdomoji taryba; (c) suteikia administracinę ir techninę paramą Konferencijai, Vykdomajai tarybai ir papildomoms institucijoms; (d) Organizacijos vardu siunčia pranešimus valstybėms-šalims ir priima pranešimus iš jų apie reikalus, susijusius su šios Konvencijos įgyvendinimu; (e) teikia techninę paramą ir techninį įvertinimą valstybėms-šalims įgyvendinant šios Konvencijos nuostatas, įskaitant sąrašuose nurodytų ir nenurodytų cheminių medžiagų įvertinimą. 39. Techninis sekretoriatas: (a) Vykdomajai tarybai pritarus, derasi su valstybėmis-šalimis dėl susitarimų ar sutarčių, susijusių su patikrinimų vykdymu; (b) ne vėliau kaip per 180 dienų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo koordinuoja skubios ir humanitarinės pagalbos, kurią valstybės-šalys teikia, remdamosi X straipsnio 7 (b) ir 7 (c) paragrafu, kaupimą ir saugojimą. Techninis sekretoriatas gali patikrinti laikomų resursų tinkamumą. Sukauptinų resursų sąrašą svarsto ir tvirtina Konferencija, remdamasi aukščiau esančiu paragrafu 21(i); (c) administruoja savanorišką fondą, numatytą X straipsnyje, kaupia valstybių-šalių pateiktas deklaracijas ir registruoja, kai to prašoma, dvišalius susitarimus, kuriuos pasirašo valstybės-šalys arba valstybė-šalis ir Organizacija X straipsnyje numatytais tikslais. 40. Techninis sekretoriatas informuoja Vykdomąją tarybą apie visas iškilusias problemas, susijusias su jo funkcijų vykdymu, įskaitant abejones, neaiškumus ir dviprasmiškumus, susijusius su šios Konvencijos įgyvendinimu, kurie buvo pastebėti, vykdant patikrinimo veiksmus, ir kurių jis pats nepajėgia išspręsti ar išsiaiškinti, konsultuodamasis su atitinkama valstybe-šalimi. 41. Techninį sekretoriatą sudaro Generalinis direktorius, kuris yra jo vadovas ir vyriausiasis administratorius, inspektoriai ir tokie moksliniai, techniniai ir kiti darbuotojai, kokie gali būti reikalingi. 42. Inspektoratas yra Techninio sekretoriato dalis, veikianti prižiūrint Generaliniam direktoriui. 43. Generalinį direktorių skiria Konferencija, remdamasi Vykdomosios tarybos rekomendacija, ketverių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas dar vienai kadencijai, bet ne ilgiau. 44. Generalinis direktorius yra atsakingas Konferencijai ir Vykdomajai tarybai už personalo skyrimą ir Techninio sekretoriato organizavimą bei funkcionavimą. Didžiausias dėmesys įdarbinant personalą ir apsprendžiant tarnybos sąlygas yra skiriamas užtikrinti didžiausio efektyvumo, kompetencijos ir orumo standartus. Generaliniu direktoriumi, inspektoriais ir kitais profesionaliais ar aptarnaujančiais darbuotojais gali būti tik valstybių-šalių piliečiai. Deramas dėmesys turi būti skiriamas personalo atrankai kaip galima platesniu geografiniu mastu. Parenkant personalą vadovaujamasi principu, kad personalas turi būti minimalaus būtino dydžio, užtikrinančio deramą Techninio sekretoriato darbą. 45. Generalinis direktorius yra atsakingas už mokslinės patariamosios valdybos, numatytos 21(h) paragrafe, organizavimą ir funkcionavimą. Generalinis direktorius, konsultuodamasis su valstybėmis-šalimis, skiria patariamosios mokslinės valdybos narius, kurie dirba individualiai. Valdybos nariai yra skiriami remiantis jų patirtimi konkrečiose mokslinėse srityse, svarbiose Konvencijos įgyvendinimui. Kai reikalinga, Generalinis direktorius, konsultuodamasis su valdybos nariais, gali įkurti laikinas mokslinių ekspertų darbo grupes, kurie pateiktų rekomendacijas konkrečiais klausimais. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, valstybės-šalys Generaliniam direktoriui siūlo ekspertų sąrašus. 46. Atlikdami savo pareigas, Generalinis direktorius, inspektoriai ir kitas personalas neprašo ar negauna instrukcijų iš kurios nors vyriausybės ar iš kokio šaltinio, esančio už Organizacijos ribų. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų turėti įtakos jų, kaip tarptautinių pareigūnų, atsakingų tik Konferencijai ir Vykdomajai tarybai, pozicijoms. 47. Valstybės-šalys gerbia išskirtinį tarptautinį Generalinio direktoriaus, inspektorių ir kitų personalo narių pareigų pobūdį ir nesiekia daryti įtakos jų pareigų vykdymui. E. PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI 48. Organizacija turi valstybės-šalies teritorijoje ir bet kurioje kitoje jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje vietoje tokį teisnumą ir tokias privilegijas bei imunitetus, kokie reikalingi jos funkcijoms įgyvendinti. 49. Valstybių-šalių atstovai, kartu su jų pavaduotojais ir patarėjais, į Vykdomąją tarybą paskirti atstovai kartu su jų padėjėjais ir patarėjais, Generalinis direktorius ir Organizacijos personalas turi tokias privilegijas ir imunitetus, kokie yra reikalingi nepriklausomai vykdyti jų funkcijas Organizacijos atžvilgiu. 50. Šiame straipsnyje minimi juridiniai įgaliojimai, privilegijos ir imunitetai yra apibrėžiami sutartyse tarp Organizacijos ir valstybių-šalių bei susitarimuose tarp Organizacijos ir valstybės, kurios teritorijoje yra Organizacijos būstinė. Šios sutartys yra svarstomos ir patvirtinamos Konferencijoje, kaip numato 21(i) paragrafas. 51. Neatsižvelgiant į 48 ir 49 paragrafų nuostatas, tikrinimo veiksmų metu Generalinis direktoriaus ir Techninis sekretoriatas turi tokias privilegijas ir imunitetus, kokie numatyti Patikrinimo priedo II dalies B skyriuje. IX STRAIPSNIS KONSULTACIJOS, BENDRADARBIAVIMAS IR FAKTŲ NUSTATYMAS 1. Valstybės-šalys konsultuojasi ir bendradarbiauja tiesiogiai tarpusavyje arba per Organizaciją ar naudodamosi kitomis atitinkamomis tarptautinėmis procedūromis, įskaitant procedūras, taikomas Jungtinėms Tautoms ir, remiantis Jungtinių Tautų Chartija, bet kuriuo klausimu, kuris gali kilti dėl šios Konvencijos tikslų ir uždavinių arba jos nuostatų įgyvendinimo. 2. Nepažeidžiant bet kurios valstybės-šalies teisės paprašyti neeilinės inspekcijos, valstybės-šalys turėtų, kada tik įmanoma, keisdamosi informacija ir konsultuodamosi, pirmiausia dėti visas pastangas, kad išsiaiškintų ir išspręstų bet kurią problemą, kuri gali kelti abejonių dėl šios Konvencijos įgyvendinimo arba kuri kelia susirūpinimą dėl su ja susijusių klausimų, kuriuos galima laikyti dviprasmiškais. Valstybė-šalis, gavusi prašymą iš kitos valstybės-šalies paaiškinti tam tikrą klausimą, kuris kitai valstybei-šaliai kelia abejonių ar susirūpinimą, suteikia prašančiai valstybei-šaliai kaip galima greičiau, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo, informaciją, pakankamą atsakyti į išreikštas abejones ar susirūpinimą, drauge su paaiškinimu, kaip pateikta informacija leidžia spręsti šį klausimą. Jokia šios Konvencijos nuostata nepaneigia bet kurių dviejų ar daugiau valstybių-šalių teisės abipusio susitarimo pagrindu tarpusavyje organizuoti inspekcijas ar kitas procedūras, siekiant išsiaiškinti ir išspręsti bet kurį klausimą, keliantį abejonių dėl šios Konvencijos laikymosi ar susirūpinimą dėl panašių dalykų, kurie gali būti suprantami nevienareikšmiškai. Tokie susitarimai nepaneigia bet kurios valstybės-šalies teisių ir įsipareigojimų pagal šią Konvenciją. Paaiškinimo prašymo procedūra 3. Valstybė-šalis turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą padėti išsiaiškinti bet kurią situaciją, kuri gali būti laikoma dviprasmiška arba kelti susirūpinimą dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo iš kitos valstybės-šalies pusės. Vykdomoji taryba suteikia tai liečiančią atitinkamą jos turimą informaciją. 4. Valstybė-šalis turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą gauti paaiškinimą iš kitos valstybės-šalies apie bet kurią situaciją, kuri gali būti laikoma dviprasmiška arba kelti susirūpinimą dėl galimo Konvencijos pažeidimo kitoje valstybėje-šalyje. Tokiu atveju: (a) Vykdomoji taryba persiunčia prašymą paaiškinti suinteresuotai valstybei-šaliai per Generalinį direktorių ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo gavimo; (b) valstybė-šalis, kuriai adresuotas prašymas, pateikia paaiškinimą Vykdomajai tarybai kaip galima greičiau, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo; (c) Vykdomoji taryba priima paaiškinimą ir perduoda jį užklaususiai valstybei-šaliai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo gavimo; (d) jei užklaususi valstybė-šalis mano, kad gautas paaiškinimas yra nepakankamas, ji turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą reikalauti iš atsakančios valstybės-šalies tolesnio paaiškinimo; (e) siekiant gauti tolesnį paaiškinimą, kaip numatyta paragrafo (d) punkte, Vykdomoji taryba gali paprašyti Generalinį direktorių sudaryti ekspertų grupę iš Techninio sekretoriato personalo arba jei atitinkamo personalo Techniniame sekretoriate tuo metu nėra, iš kitur, kad tokia grupė ištirtų visą galimą informaciją ir duomenis dėl susirūpinimą keliančios situacijos. Ekspertų grupė pateikia faktinę ataskaitą Vykdomajai tarybai; (f) jei prašančioji valstybė-šalis mano, kad paaiškinimas, gautas, kaip numatyta paragrafo (e) punkte, yra nepakankamas, ji turi teisę prašyti sušaukti neeilinę Vykdomosios tarybos sesiją, kurioje turi teisę dalyvauti valstybės-šalys, nesančios Vykdomosios tarybos narėmis. Tokios neeilinės sesijos metu Vykdomoji taryba svarsto kilusį klausimą ir gali rekomenduoti bet kurią priemonę, kurią ji laiko tinkama situacijai išspręsti. 5. Valstybė-šalis taip pat turi teisę prašyti Vykdomąją tarybą paaiškinti bet kurią situaciją, kuri yra laikoma dviprasmiška arba kelia susirūpinimą dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo. Vykdomoji taryba atsako, suteikdama reikalingą pagalbą. 6. Vykdomoji taryba informuoja valstybes-šalis apie visus prašymus pateikti paaiškinimą, kaip numato šis straipsnis. 7. Jei valstybės-šalies abejonės ar susirūpinimas dėl galimo šios Konvencijos pažeidimo nepašalinamos per 60 dienų nuo prašymo paaiškinti pateikimo Vykdomajai tarybai arba jei valstybė-šalis mano, kad jos abejonės turi būti skubiai apsvarstytos, nepaisant jos teisės prašyti nenumatytos inspekcijos, ji gali paprašyti sušaukti neeilinę Konferencijos sesiją, kaip numatyta VIII straipsnio 12(c) paragrafe. Tokios neeilinės sesijos metu Konferencija apsvarsto kilusį klausimą ir gali rekomenduoti bet kurias priemones, kurias ji mano esant tinkamomis situacijai išspręsti. Neeilinių inspekcijų proced …