LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI METINĘ 2011 M. PROGRAMĄ PATVIRTINIMO 2011 m. liepos 14 d. Nr. A1-337 Vilnius Įgyvendindamas Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2011 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A1-284 (Žin., 2011, Nr. 74-3571): 1. Tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2011 m. programą (pridedama). 2. Nustatau, kad paraiškos Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai paramai gauti gali būti teikiamos iki 2011 m. rugsėjo 30 d. 3. Pavedu šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministras             Donatas Jankauskas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-337 EUROPOS SĄJUNGA Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2011/5 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS „EUROPOS FONDAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI“ Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. a1-284 patvirtintĄ EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI metinĘ 2011 M. programĄ 2011 I SKYRIUS Bendrosios nuostatos 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2011/5 Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau vadinama – EIF) gairės pareiškėjams (toliau vadinama – šios Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš EIF pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2011 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A1-284 (Žin., 2011, Nr. 74-3571 ) (toliau vadinama – 2011 m. metinė programa). 2. Šios Gairės parengtos remiantis 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimu 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) (toliau vadinama – Tarybos sprendimas 2007/435/EB), 2008 m. kovo 5 d. Europos Komisijos sprendimu 2008/457/EB nustatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 167, p. 69), 2009 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimu 2009/534/EB, iš dalies keičiančiu sprendimą 2008/457/EB nustatančiu Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2009 L 179, p. 64), 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimu, iš dalies keičiančiu sprendimą 2008/457/EB nustatančiu Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2011 L 62, p. 32) (toliau vadinama – Komisijos sprendimas 2008/457/EB), Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai daugiamete programa (2007–2013 m.), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278 (Žin., 2008, Nr. 90-3610) (toliau vadinama – EIF daugiametė (2007–2013 m.) programa), bei 2011 m. metine programa. 3. EIF remiami projektai įgyvendinami naudojant ribotos trukmės paramos teikimo ir tiesioginio finansavimo skyrimo procedūras. 4. Parama EIF programos projektams yra teikiama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5) (toliau vadinama – Reglamentas Nr. 1998/2006). 5. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai administravimą, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2893); toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl atsakingų institucijų paskyrimo) paskirta vykdyti atsakingos institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 25 straipsnyje. Audito institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti audito institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 28 straipsnyje. Bendrojo finansavimo lėšos – projektams finansuoti skirtos lėšos, papildančios EIF finansavimą pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB nustatytą tvarką. Bendrojo finansavimo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kaip parama projektui, ir (arba) privačios lėšos bei kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, išskyrus kitus Europos Sąjungos finansinės paramos šaltinius. Bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, kaip numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290). Įgaliota institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti įgaliotos institucijos funkcijas, kaip numatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 26 straipsnyje. Išlaidų deklaracija – pagal Europos Komisijos nustatytą formą atsakingos institucijos parengtas ir tvirtinančios institucijos patvirtintas dokumentas, patvirtinantis, kad visos ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti; išlaidų deklaracijoje yra nurodomi duomenys, kurių reikia rengiant Europos Komisijai teikiamą prašymą dėl mokėjimo. Mokėjimo prašymas – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą projekto vykdytojo užpildytas dokumentas, kuris teikiamas įgaliotai institucijai kartu su išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis bei projekto įgyvendinimą įrodančių dokumentų kopijomis. Paraiška atsakingai institucijai dėl lėšų pervedimo projektų vykdytojams – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą įgaliotos institucijos parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo remiantis yra rengiama mokėjimo paraiška Lietuvos Respublikos valstybės iždui. Paraiška dėl projekto finansavimo (toliau vadinama – paraiška) – atsakingos institucijos nustatytos formos dokumentas, kurį pildo ir įgaliotai institucijai teikia pareiškėjas, siekiantis gauti paramą projektui. Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos EIF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama, nustačius paramos skyrimo projektui sąlygas, kurios kartu su ES ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas. Paramos intensyvumas – teikiamos paramos atitikmuo procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos sutartis – nustatytos formos teisinis susitarimas, kurio pagrindu projekto vykdytojui skiriama parama. Paramos sutartis nustato skiriamų paramos lėšų panaudojimo, projekto įgyvendinimo ir kitas sąlygas. Paramos sutartį pasirašo atsakinga institucija, įgaliota institucija ir projekto vykdytojas. Pareiškėjas – juridinis asmuo, teikiantis paraišką pagal įgaliotos institucijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas. Paraiškas taip pat gali teikti tarptautinės organizacijos arba jų padaliniai, kaip nustatyta šių Gairių 28 punkte. Paskirtos institucijos – institucijos, pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 23 straipsnį paskirtos įgyvendinti daugiametę ir atitinkamų metų programas valstybėje narėje. Pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės aktų nuostatų pažeidimas, padarytas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių. Prioritetas – veiksmai, Europos Komisijos sprendime Nr. 2007/VIII/21, įgyvendinančiame Tarybos sprendimą nr. 2007/435/EB dėl 2007–2013 m. strateginių gairių priėmimo (OL L 168, 2007 6 28, p.18) (toliau vadinama – EK strateginės gairės), apibrėžti kaip prioritetiniai. Projektas – projekto vykdytojo vykdomų veiklų visuma, skirta EIF remiamiems veiksmams įgyvendinti. Finansavimo reikalavimus atitinkantis laikotarpis tęsiasi N+2 m. birželio 30 d., t. y. išlaidos, susijusios su projektu, turi būti patirtos iki šios dienos (N – atitinkamų metų programos išlaidų tinkamumo pradžia). Pvz., 2011 metų programos išlaidų tinkamumo pradžia yra 2011 m. sausio 1 d., o pabaiga – 2013 m. birželio 30 d. Projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip nusprendžia pats pareiškėjas. Projekto pajamos – pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo (pvz., pardavus įgyvendinant projektą sukurtus rezultatus), nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių (pvz., dalyvių mokymo mokestis), banko sąskaitoje sukauptų palūkanų ir kitų panašių pajamų. Pajamos atitinkamai sumažina tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą. Projektų atrankos ir priežiūros komitetas – iš įvairių kompetentingų institucijų atstovų atsakingos institucijos sudarytas komitetas, atliekantis projektų atrankos ir EIF programos įgyvendinimo priežiūros funkcijas. Religinė bendruomenė – asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus. Ji gali būti atitinkamos religinės bendrijos vietinis padalinys, kaip numatyta Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 89-1985). Religinės bendrijos – bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų – bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip dvi religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę kaip numatyta Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 89-1985). Tinkamos finansuoti išlaidos – projekto įgyvendinimo metu patirtos išlaidos, nurodytos šiose Gairėse ir paramos sutartyje, būtinos projektui vykdyti bei atitinkančios ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tvirtinanti institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti tvirtinančios institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 27 straipsnyje. II SKYRIUS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS, programos tikslai, tikslinės grupės, PRIORITETAI, veiksmai, komponentai IR FINANSAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS 6. Projekto įgyvendinimo laikotarpis privalo atitikti 2011 m. metinės programos išlaidų tinkamumo laikotarpį: 6.1. visi projektai pagal 2011 m. metinę programą turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) nuo paramos sutartyje numatytos datos iki 2013 m. birželio 30 d.; 6.2. išlaidų tinkamumas, nurodytas šių Gairių 6.1 punkte, gali būti ir trumpesnis, jeigu taip pasirenka pats pareiškėjas. Paramos sutartyse projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis yra apibrėžiamas tiksliai. 7. Projekto vykdytojas šių Gairių 1 priede nurodo tikslią planuojamo projekto įgyvendinimo pradžią ir pabaigą bei projekto įgyvendinimo trukmę mėnesiais. antrasis SKIRSNIS programos tikslai, tikslinės grupės 8. EIF yra viena iš keturių Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos dalių. Šia programa siekiama palaipsniui įdiegti integruotą Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) išorės sienų valdymą ir įgyvendinti bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis. Šios programos pagrindu įsteigti keturi fondai: Išorės sienų fondas, Europos grąžinimo fondas, Europos pabėgėlių fondas (III), Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai. EIF yra įsteigtas Tarybos sprendimu Nr. 2007/435/EB. 9. EIF programa siekiama šių tikslų: 9.1. bendras EIF tikslas – remti valstybių narių pastangas padedant skirtingos ekonominės padėties, socialinių sąlygų, kultūrų, religijų, kalbų ir etninės priklausomybės trečiųjų šalių piliečiams tenkinti apsigyvenimo sąlygas ir palengvinti jų integraciją Europos šalių visuomenėse; 9.2. EIF prisideda prie šių konkrečių tikslų: 9.2.1. priėmimo tvarkos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos procesu ir jo rėmimu, rengimo ir įgyvendinimo procedūrų supaprastinimo; 9.2.2. naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso plėtros ir įgyvendinimo; 9.2.3. valstybių narių gebėjimų tobulinti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtą politiką ir priemonių didinimą; 9.2.4. keitimosi informacija, geriausia praktika ir bendradarbiavimo valstybėse narėse skatinimo. 10. Bendrąja prasme EIF programos tikslinė grupė yra trečiosios šalies teritorijoje esantys trečiųjų šalių piliečiai, kuriems taikomos konkrečios priemonės iki išvykimo ir (arba) kurie atitinka nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, be kita ko, susijusias su gebėjimu integruotis tos valstybės narės visuomenėje, nes EIF programa pirmiausia skirta remti veiksmams, susijusiems su naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracija. Trečiųjų šalių piliečiais laikomi asmenys, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, t. y. tie, kurie neturi ES valstybės narės pilietybės. Svarbiausias EIF programos tikslinės grupės bruožas – trečiosios šalies pilietybės turėjimas ir teisėtas gyvenimas valstybėje narėje. Teisėtai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje yra suprantami kaip turintys leidimus gyventi užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams išduodami šie leidimai gyventi: 10.1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi, kategorijos. EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1–7, 12–13 punktais, 40 straipsnio 2 dalimi. EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–11 punktais. Leidimus laikinai gyventi turintys komandiruoti darbuotojai taip pat nepatenka į EIF tikslinę grupę. 10.2. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau vadinama – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai nuolat gyventi, kategorijos. EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 1–3, 5,6, 8 punktais, 53 straipsnio 2 dalimi. EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9 punktais. 11. Įgyvendinant EIF programos remiamus komponentus, projektų veiklose taip pat gali dalyvauti ir kita suinteresuota grupė, kuri yra susijusi su trečiųjų šalių piliečių integracija ir turi tiesioginį ryšį su projekto pagal remiamą komponentą įgyvendinimu, pavyzdžiui, Lietuvos visuomenės atstovai, kompetentingų įstaigų, įmonių ir organizacijų darbuotojai, kitos suinteresuotos šalys, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos priemonėmis ir pan. Kita suinteresuota grupė – asmenys, kurie nėra trečiųjų šalių piliečiai, kaip apibrėžta šių Gairių 10 punkte. 12. Įgaliota institucija, vykdydama teisės aktuose numatytas funkcijas ir norėdama patikrinti, ar projekte dalyvaujantis asmuo priklauso tikslinei grupei, turi teisę gauti dalyvio asmens duomenis iš valstybės registrų. trečiasis SKIRSNIS LĖŠOS EIF 2011 METŲ PROGRAMAI ĮGYVENDINTI 13. EIF 2011 m. metinei programai įgyvendinti numatyta skirti 3.708.691,94 Lt (įskaitant techninės pagalbos lėšas). 14. Remiantis EIF 2011 m. metine programa, EIF programą administruojančioms institucijoms gali būti teikiama techninė pagalba. Techninės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka nustatoma ES ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose taisyklėse. Techninei pagalbai pagal EIF 2011 m. metinę programą skirta 217.014,90 Lt. Ši suma 100 procentų skiriama iš EIF lėšų. 15. EIF metinės programos finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa, finansuojama EIF lėšomis ir bendrojo finansavimo lėšomis) ir privačių šaltinių teikiamos lėšos (jei taikoma). Visi pareiškėjai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdami atitinkamą (ne mažesnį nei reikalaujama) finansinį indėlį. 16. Nuosavas lėšas (jei taikoma) pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos (šių Gairių 1 priedas) 7 lentelėje „Projekto finansavimo šaltiniai“. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs pateikiant paraišką (jei pareiškėjas ir (arba) partneris(-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir (arba) jo partnerio(-ių) atitinkamų metų asignavimai). Pareiškėjas kartu su projekto paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti. 17. Mažiausia rekomenduojama projekto suma pagal komponentus, nurodytus šių Gairių 21.1.1-21.1.5, 21.2, 22.1–22.2 punktuose, kuriems galima sudaryti paramos sutartis, yra 200 000,00 Lt. Tinkamumo vertinimo metu įgaliota institucija turi teisę siūlyti sumažinti ar padidinti paramos projektui sumą, kuri yra didesnė ar mažesnė negu nustatyta mažiausia rekomenduojama suma šiose Gairėse. ketvirtasis SKIRSNIS prioritetai, veiksmai, komponentai 18. EIF parama teikiama pagal atsakingos institucijos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas EIF daugiametę (2007–2013 m.) ir 2011 m. metinę programas. EIF daugiametė (2007–2013 m.) programa – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas ir Europos Komisijai pritarus patvirtintas strateginis šaliai skiriamos EIF paramos planavimo dokumentas, nustatantis 2007–2013 metų EIF ir bendrojo finansavimo paramos kryptis, prioritetus ir remiamus veiksmus. EIF 2011 m. metinė programa – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas ir Europos Komisijai pritarus patvirtintas strateginis šaliai skiriamos EIF paramos planavimo dokumentas, nustatantis 2011 metų EIF ir bendrojo finansavimo paramos kryptis, prioritetus, remiamus veiksmus ir komponentus. Prioritetai, veiksmai, komponentai, naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi apibrėžti Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinėje 2011 m. programoje. EIF parama teikiama pagal EIF 2011 m. metinėje programoje nustatytus remiamus prioritetus, veiksmus, komponentus. 19. Paraiška gali būti teikiama dėl projekto, kuris įgyvendins vieną iš šiose Gairėse nustatytų remiamų komponentų. 20. Remiantis EIF 2011 m. metine programa EIF parama teikiama projektams, kurie atitinka šiuos prioritetus: 20.1. veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“; 20.2. valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose. 21. EIF parama skiriama veiksmams, kurie įgyvendina šių Gairių 20.1 punkte nurodytą prioritetą: 21.1. aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams. Šiam veiksmui iš viso skiriama 2 096 258,44 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 5 komponentai: 21.1.1. priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas: 21.1.1.1. komponento tikslas: valstybės gebėjimų derinti trečiųjų šalių piliečių priėmimo procedūras ir jų integracijos poreikius stiprinimas, priėmimo tvarkos kokybės gerinimas ir pan.; 21.1.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: stiprinami valstybės gebėjimai derinti priėmimo procedūras, integracijos politikos priemones ir pačių trečiųjų šalių piliečių poreikius tarpusavyje; gerinama priėmimo tvarkos kokybė ir pan.; 21.1.1.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių Gairių 11 punkte; 21.1.2. programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas: 21.1.2.1. komponento tikslas: siekiama sudaryti galimybę trečiųjų šalių piliečiams įgyti lietuvių kalbos įgūdžių, taip pat žinių apie Lietuvos istoriją, institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinį gyvenimą ir pagrindines normas ir vertybes; 21.1.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: rengiamos ir vykdomos įvadinės programos, apimančios lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir kultūros mokymo, pilietinio supažindinimo ir panašius kursus; rengiamos ir vykdomos lietuvių kalbos mokymo programos, orientuotos į aktualias darbines ir visuomenines aplinkybes; rengiamos ir vykdomos skirtingo lygmens įvadinės programos įvairioms trečiųjų šalių piliečių grupėms atsižvelgiant į jų žinių ir išsilavinimo lygį (ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms); steigiami informacijos ir mokymo centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir pan.; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą; 21.1.2.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose; 21.1.3. lanksčių įvadinių programų ir veiklos, leidžiančių trečiųjų šalių piliečiams tuo pačiu metu dirbti ar mokytis, kūrimas ir tobulinimas: 21.1.3.1. komponento tikslas: aktyvesnio trečiųjų šalių piliečių dalyvavimo įvadinėse programose ir kursuose skatinimas, taip pat trečiųjų šalių piliečių žinių apie Lietuvą gerinimas, įvairių integracijai reikalingų įgūdžių stiprinimas; 21.1.3.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: skatinamas aktyvesnis trečiųjų šalių piliečių dalyvavimas įvadinėse programose ir kursuose; gerinamos trečiųjų šalių piliečių žinios apie Lietuvą; stiprinami įvairūs integracijai reikalingi įgūdžiai; 21.1.3.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose; 21.1.4. programų ir veiklos, skirtų užmegzti ir palaikyti ryšius su konkrečiomis trečiųjų šalių piliečių grupėmis (pavyzdžiui, asmenų, kuriems taikoma priėmimo tvarka, išlaikytiniais, vaikais, moterimis, pagyvenusio amžiaus, neįgaliais ar neraštingais asmenimis), kūrimas ir tobulinimas: 21.1.4.1. komponento tikslas: siekiama gerinti specifinių trečiųjų šalių piliečių grupių žinias apie Lietuvą bei stiprinti integracijai reikalingus įgūdžius; 21.1.4.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: rengiamos ir vykdomos skirtingo lygmens įvadinės ir (ar) mokymo programos bei organizuojami kursai, kurie būtų skirti tenkinti specifinius konkrečių grupių poreikius, ir panašūs kursai; kuriamos pagalbos ar palaikymo grupės, padedančios konkrečioms trečiųjų šalių piliečių grupėms adaptuotis naujoje aplinkoje, vykdoma jų veikla; steigiami informacijos ir mokymo centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir pan.; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą; 21.1.4.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose; 21.1.5. programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas: 21.1.5.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti trečiųjų šalių piliečių žinias apie darbo paieškos bei švietimo sistemas, viešąsias ir privačias paslaugas, taip sudarant palankesnes sąlygas gauti atitinkamas paslaugas; 21.1.5.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: rengiamos programos ir vykdomos veiklos, kuriomis trečiųjų šalių piliečiai būtų konsultuojami ir (ar) informuojami apie įvairių paslaugų teikimą Lietuvoje arba jiems būtų teikiamos tikslinės paslaugos, atitinkančios specifinius imigrantų poreikius; rengiamos informacinės kampanijos, skirtos informuoti trečiųjų šalių piliečius apie galimybes pasinaudoti Lietuvoje teikiamomis paslaugomis; skatinamas aktyvesnis imigrantų iš trečiųjų šalių ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimas; steigiami informacijos teikimo ir konsultavimo centrai, tarnybos, kuriami informaciniai tinklalapiai ir pan.; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą; 21.1.5.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose; 21.2. abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas. Šiam veiksmui iš viso skiriama 443 996,83 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 1 komponentas – programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas: 21.2.1. komponento tikslas: siekiama sustiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės ir pagerinti įvairių visuomenės grupių tarpusavio supratimą, taip gerinant trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso sąlygas; 21.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: skatinamas aktyvesnis imigrantų iš trečiųjų šalių ir visuomenės narių bendradarbiavimas bei mažinama socialinė įtampa; įgyvendinamos programos bei steigiami centrai, klubai ir kitos panašios priemonės, skirtos bendrai veiklai, bendravimui ir konstruktyviam tarpkultūriniam bei tarpreliginiam dialogui; skatinami trečiųjų šalių piliečiai kartu su Lietuvos visuomenės nariais dalyvauti savanoriškoje veikloje, grupėse ir pan.; ugdomas Lietuvos visuomenės narių sąmoningumas ir supratimas bei didinama tolerancija (informacinės ir sąmoningumo ugdymo kampanijos ir kt.); mažinami prietarai ir stereotipai, susiję su trečiųjų šalių piliečiais; įgyvendintos mentorių programos; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą; 21.2.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose, ir kita suinteresuota grupė, kaip nustatyta šių Gairių 11 punkte. 22. EIF parama skiriama veiksmui, kuris įgyvendina šių Gairių 20.2 punkte nurodytą prioritetą – gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų. Šiam veiksmui iš viso skiriama 951.421,77 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 2 komponentai: 22.1. tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais: 22.1.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti politikos kūrėjų, tarnautojų ir kitų susijusių asmenų įvairovės valdymo žinias ir tarpkultūrinę kompetenciją, sustiprinti jų gebėjimus vykdyti jiems priskirtas funkcijas, taip gerinant integracijos politikos priemonių kokybę; 22.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: rengiamos mokymo programos, skirtos įvairių sektorių darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis; organizuojami tarpkultūrinės kompetencijos, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai valstybinio ir privataus sektoriaus, taip pat nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą; 22.1.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių Gairių 11 punkte; 22.2. kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas: 22.2.1. komponento tikslas: siekiama sustiprinti trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos koordinavimą įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose, bendradarbiavimą tarp institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bei pagerinti jų gebėjimus valdyti imigracijos ir integracijos politikos priemones; 22.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: kuriamos ir tobulinamos konsultacinės platformos, koordinavimo tinklai ir panašios priemonės, skirtos įgyvendinti ir stebėti integracijos politikos priemones; steigiami centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir kitos priemonės, skirtos teikti informaciją ir konsultacijas dėl integracijos politikos bei kitas kultūrų įvairovės valdymo paslaugas; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą; 22.2.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių Gairių 11 punkte. 23. EIF parama taip pat skiriama lydimosioms priemonėms – privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Informaciją apie EIF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones (iš kurių bent dvi yra privalomos pasirinktinai): 23.1. plakatus (stendus patalpose); 23.2. specialius leidinius ir informacinę medžiagą; 23.3. informacinius renginius; 23.4. pranešimus žiniasklaidoje; 23.5. reprezentacines prekes; 23.6. kita. Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto dalį, susijusią su EIF programos veiklomis, pagal kurias finansuojamas projektas. Viešinimo mastai turi būti tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiklos apimčiai ir neviršyti šių Gairių IV skyriaus antrojo skirsnio 1.5.4 punkte numatytos ribos. Vien tik viešinimui skirti projektai negali būti finansuojami. Jeigu įmanoma, projekto metu sukurti rezultatai turi būti viešai prieinami ir kitiems subjektams, nedalyvavusiems įgyvendinant projektą. III SKYRIUS REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 24. Visi teikiami projektai turi atitikti ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus projektams keliamus reikalavimus. Projektų tinkamumo reikalavimai: 24.1. projektas turi prisidėti prie EIF programos tikslų įgyvendinimo; 24.2. projektas turi siekti aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių metinėje programoje nustatytus komponentus; 24.3. organizaciniu požiūriu būti pajėgūs tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą; 24.4. turėti aiškų finansavimo paketą: apibrėžtus, aiškius ir užtikrintus projekto išlaidų finansavimo šaltinius; 24.5. užtikrinti efektyvų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimą; 24.6. atitikti šių Gairių 2 priedo paraiškos pildymo instrukcijoje numatytus reikalavimus; 24.7. atitikti nereikšmingos (de minimis) pagalbos sąlygas pagal Reglamentą Nr. 1998/2006: įmonių ir kitų juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos (pvz., projekto vykdytojo ir (ar) partnerio darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, metodikų ir kitų projekto rezultatų, skirtų naudoti tik projekto vykdytojui ir (ar) partneriui, sukūrimas ir pan.) (toliau vadinama – ūkio subjektai) projektams EIF programos parama teikiama vadovaujantis Reglamento Nr. 1998/2006 nuostatomis. Tokiu atveju didžiausia galima finansuoti suma (bendra suma, apimanti ir anksčiau gautą pagalbą) vienam ūkio subjektui per trejus fiskalinius metus negali viršyti 690 560,00 Lt (200 000,00 eurų), o vienam kelių transporto sektoriaus ūkio subjektui – 345 280,00 Lt (100 000,00 eurų). Prašomos skirti sumos teisėtumas pagal nereikšmingą (de minimis) pagalbą turi būti įrodomas vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registre pateiktais duomenimis. Taip pat taikomas reikalavimas, kad ūkio subjekto veiklos sritis nepatektų į Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnyje nustatytus įmonių veiklos sektorius. 25. Kiti projektų tinkamumo reikalavimai: 25.1. projekto įgyvendinimo vieta: projektas turi būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tinkamai pagrįstais atvejais projekto veiklos gali būti atliekamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje; 25.2. projekto įgyvendinimo trukmė: visi projektai turi būti įgyvendinti, projektų išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projektų vykdytojų ir partnerių nuosavos lėšos (jeigu taikoma) išmokėtos iki 2013 m. birželio 30 d. Visi su projektų įgyvendinimu susiję išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti iki šios datos. Išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip pasirenka pats pareiškėjas. Paramos sutartyse projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis yra apibrėžiamas tiksliai. Projekto vykdytojas (šių Gairių 1 priedas) nurodo tikslią planuojamo projekto įgyvendinimo pradžią ir pabaigą bei projekto įgyvendinimo trukmę mėnesiais; 25.3. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES struktūrinių fondų ir kitų EB iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti; 25.4. pareiškėjo ir partnerių tinkamumas: pareiškėjai ir partneriai turi atitikti nustatytus tinkamumo reikalavimus, nurodytus šio skyriaus trečiajame skirsnyje; 25.5. išlaidų tinkamumas: prašoma paramos suma turi atitikti nustatytus reikalavimus, projekto išlaidos turi atitikti tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas ir bendruosius tinkamumo principus. ANTRASIS SKIRSNIS bendrieji PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 26. Tarybos sprendime Nr. 2007/435/EB yra nustatyti bendrieji projektų atrankos kriterijai: 26.1. projektas turi padėti įgyvendinti EIF 2011 m. metinės programos prioritetus ir remiamus veiksmus, komponentus; 26.2. projektas turi pasižymėti išlaidų efektyvumu, atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių; 26.3. turi būti tinkama pareiškėjo kompetencija ir patirtis; 26.4. projektas turi papildyti kitus iš ES bendrojo biudžeto arba pagal nacionalines programas finansuojamus veiksmus. 27. Kiti projektų atrankos kriterijai pateikti šių Gairių 3 priede. TREČIASIS SKIRSNIS BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 28. EIF parama yra teikiama tik Lietuvos Respublikoje registruotiems ir veikiantiems juridiniams asmenims arba tarptautinėms organizacijoms ar jų padaliniams (atstovybėms, filialams, biurams ir kt.), teisėtai veikiantiems Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjas taip pat privalo turėti darbo patirties su tikslinės grupės atstovais arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus. Patirtis įgyvendinant remiamus veiksmus gali būti suprantama ir kaip patirtis, įgyta įgyvendinant panašius veiksmus bei priemones. 29. Pareiškėjui negali būti skiriama parama, jeigu: 29.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto, jis yra likviduojamas ar reorganizuojamas; 29.2. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 29.3. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 29.4. jis projekto paraiškoje arba jos prieduose įgaliotai institucijai pateikė neteisingą informaciją; 29.5. jis pažeidė kitos sutarties nuostatas, susijusias su paramos lėšų skyrimu iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto; 29.6. jis bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką institucijai ar komitetui, atliekančiam dabartinį arba ankstesnį paraiškų vertinimą ar atranką; 29.7. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo. 30. Pareiškėjai gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse individualiai arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai, kaip ir pareiškėjams, išskyrus reikalavimą turėti darbo patirties su tikslinės grupės atstovais arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus. Pareiškėjai ir projekto partneriai turi turėti pakankamų administracinių gebėjimų ir finansinių išteklių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmonių ir finansiniais ištekliais. 31. Projekto partnerių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais negali būti formalus: partnerių dalyvavimas turi būti pagrįstas ir aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Nepagrindžiant partnerio(-ių) dalyvavimo tikslingumo, įgaliota institucija vertinimo metu gali pasiūlyti atsisakyti partnerio(-ių). 32. Partneris negali būti juridinis asmuo, kuris projekto įgyvendinimo eigoje teikia (parduoda) paslaugas pareiškėjui, pvz., mokymo ar konsultavimo paslaugas. Visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos turi būti perkamos laikantis šių Gairių IV skyriuje ir VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos tvarkos. 33. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais sudaro jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau vadinama – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris(-iai), jungdami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. 34. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota: 34.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą; 34.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 34.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklas, jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 34.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į projekto vykdytojo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka; 34.5. kas bus atsakingas už bendrų partnerių reikalų tvarkymą ir koordinavimą, įgyvendinant projektą; 34.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą, kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam, kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto rezultatai; 34.7. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos sutartyje, arba šie dokumentai, projektui pasibaigus, turi būti perduoti projekto vykdytojui; 34.8. jungtinės veiklos sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka. 35. Atsižvelgiant į šių Gairių 34.8 punktą, jungtinės veiklos sutartis gali būti nutraukiama: 35.1. projekto vykdytojui vienašališkai atsisakius paramos sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinamos sumokėtos paramos lėšos; 35.2. atsakingai institucijai priėmus sprendimą nutraukti paramos sutartį ir apie tai pranešus projekto vykdytojui. 36. Atsižvelgiant į šių Gairių 34.8 punktą, jungtinės veiklos sutartis gali būti keičiama: 36.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems jungtinės veiklos sutartyje; 36.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) įgaliotai institucijai bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes. 37. Projekto partneriams keičiant jungtinės veiklos sutartį, projekto vykdytojas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki šios jungtinės veiklos sutarties keitimo apie tai raštu praneša įgaliotai institucijai. 38. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti: 38.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka); 38.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip projekto vykdytojas ketina informuoti partnerius apie įgaliotos institucijos ir atsakingos institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos projekto vykdytoją apie projekto pažangą, ir kita; 38.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai, ir kita; 38.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką. 39. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių adresai ir rekvizitai bei projekto vykdytojo ir partnerių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašai. iV SKYRIUS PROJEKTO IŠLAIDOS PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMO PRINCIPAI IR FINANSAVIMO REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 40. Bendrieji projekto išlaidų tinkamumo principai ir pagrindinės finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų kategorijos yra išsamiai apibrėžtos Komisijos sprendimo Nr. 2008/457/EB 11 priede. 41. Paraiškoje turi būti nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (EIF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir projekto partnerio (-ių) indėliui. 42. Bendrieji išlaidų tinkamumo principai: 42.1. išlaidos turi būti skirtos EIF veiklai ir atitikti jo tikslus, kaip nustatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 1, 2 ir 3 straipsniuose; 42.2. išlaidos turi būti skirtos finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams, nustatytiems Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 4 straipsnyje; 42.3. išlaidos turi būti reikalingos projekto veiklai, kurios atitinka Europos Komisijos patvirtintas daugiametes ir metines programas; 42.4. išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti patikimo finansų valdymo, visų pirma, kainos ir kokybės santykio ir išlaidų veiksmingumo principus; 42.5. išlaidas turi faktiškai patirti, užregistruoti apskaitoje ir pagrįsti išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais projekto vykdytojas ir (arba) projekto partneriai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Šių dokumentų išrašymo data turi atitikti šių Gairių 6 punkte nurodytus reikalavimus; 42.6. išlaidos turi būti patiriamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tinkamai pagrįstais atvejais gali būti patiriamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje; 42.7. išlaidos turi būti susijusios su tikslinėmis grupėmis; 42.8. išlaidos turi būti patirtos pagal paramos sutarties nuostatas. 43. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo ar projekto partnerių pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentai už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktus (jei taikoma). 44. Netiesioginės projekto išlaidos deklaruojamos įgaliotai institucijai teikiamuose mokėjimo prašymuose, kurie teikiami kartu su netiesiogines išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintomis kopijomis. Netiesioginės projekto išlaidos, deklaruojamos teikiamuose mokėjimo prašymuose, pripažįstamos tinkamomis finansuoti EIF lėšomis pagal faktiškai patirtą sumą. Ar netiesioginių išlaidų suma neviršija 7 procentų tinkamų finansuoti iš paramos lėšų tiesioginių išlaidų sumos, tikrinama gavus galutinį mokėjimo prašymą. 45. EIF remiami projektai neturi būti susiję su pelno siekimu. Jei projekto pabaigoje pajamos, įskaitant įplaukas, viršija išlaidas, EIF įnašas į projektą atitinkamai sumažinamas. Visi projekto pajamų šaltiniai turi būti fiksuojami projekto vykdytojo sąskaitose ir (ar) mokesčių dokumentuose, juos turi būti galima nustatyti ir patikrinti. Įplaukos – tai pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo, nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių ar kitų panašių pajamų. 46. Finansavimo reikalavimus atitinkančios projekto išlaidos (toliau vadinama – tinkamos išlaidos) gali būti tiesioginės ir netiesioginės: 46.1. tiesioginės tinkamos išlaidos yra tokios, kurios pagal bendruosius išlaidų tinkamumo principus gali būti suprantamos kaip konkrečios tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos (žr. antrąjį skirsnį „Tinkamos išlaidos“). Tiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių Gairių 4 priedas); 46.2. netiesioginės tinkamos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, kurios nelaikomos tiesiogiai susijusios su projektu (žr. antrąjį skirsnį „Tinamos išlaidos“). Netiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių Gairių 4 priedas). 47. Projekto biudžetas yra suskirstytas į kategorijas pagal išlaidų pobūdį. EIF finansuojamų projektų išlaidos grupuojamos pagal šių Gairių 48 punkte išvardintas biudžeto eilutes. ANTRASIS SKIRSNIS TINKAMOS IŠLAIDOS 48. Tinkamos pagal šias Gaires finansuoti išlaidų kategorijos (numeracija lentelėje atitinka šių Gairių 4 priedo „Detalus projekto biudžetas“ pateiktą išlaidų numeraciją) yra šios: Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos pavadinimas Reikalavimai, paaiškinimai Tiesioginės projekto išlaidos 1.1. Personalo darbo užmokesčio išlaidos Šiai eilutei priskiriamas tiek projektą vykdančiam, tiek administruojančiam personalui planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis bei išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo mokesčiai, įmokos garantiniam fondui, darbo užmokestis už kasmetines atostogas projekto vykdymo laikotarpiu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas). Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri yra tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir yra apskaičiuota ir išmokėta už darbo laiką, dirbtą vykdant projektą. Rekomenduojama su projekto personalu sudaryti atskiras darbo sutartis. Jei projekto vykdytojas ar partneris yra tarptautinė organizacija, tai darbo užmokesčio sąnaudas sudaro apskaičiuotas darbo užmokestis kartu su tarptautinės organizacijos mokamais privalomais mokesčiais, išskyrus atidėjimus galimiems būsimiems įsipareigojimams (žr. trečiąjį skirsnį „Netinkamos išlaidos“). Projekto darbuotojų, dirbančių projekto vykdytojo ir (ar) partnerio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, darbo laiko įkainiai negali viršyti jų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu darbui projekte yra įdarbinamas asmuo iš išorės, jo darbo laiko įkainiai negali viršyti vidutinių darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje jis įdarbinamas darbui projekte. Teikiant paraišką, privaloma pateikti dokumentus (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėnesių darbo užmokesčio, mokamo pagal pagrindinę darbo sutartį įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje asmuo įdarbinamas dirbti projekte, darbo laiko apskaitos žiniaraščius), kuriuose būtų pateikti duomenys, kad biudžete numatyti darbo įkainiai neviršija darbuotojams mokamų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje jis įdarbinamas dirbti projekte. Nepateikus šių įrodymų projekto biudžete galės būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis. Įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, darbuotojų ir valstybės tarnautojų, įgyvendinančių projektą, darbo užmokesčio išlaidos kartu su aukščiau išvardintais darbo užmokesčio išlaidų tinkamumo reikalavimais laikomos tinkamomis, jeigu: 1) patiriamos vykdant veiklą, kurios atitinkama biudžetinė įstaiga nevykdytų, jei nebūtų įgyvendinamas projektas; 2) su tokiais darbuotojais sudaromose su projekto įgyvendinimu susijusiose darbo sutartyse nustatyta darbo pradžios data negali būti ankstesnė nei projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data, o darbo pabaigos data negali būti vėlesnė nei projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos data; 3) projekto vykdytojo ar projekto partnerio įdarbintas asmuo atlieka konkrečiai su projekto įgyvendinimu susijusį darbą; 4) tokiam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydis turi būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655; 2007, Nr. 137-5590; 2008, Nr. 50-1867) nuostatomis arba Mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 337 (Žin., 2007, Nr. 42-1582), kai projekto vykdytojo ar partnerio organizacija yra valstybinė aukštoji mokykla ar valstybės mokslinių tyrimų institutas, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. Jeigu projekto vykdytojas ar partneris darbo užmokesčio įkainį projekte nustatys, nesivadovaudamas šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, projekto biudžete galės būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis. Atskirose biudžeto eilutėse nurodomos darbuotojų pareigos, darbuotojų skaičius. Paraiškoje turi būti išsamiai aprašyta projekte numatytų įdarbinti asmenų funkcijos 1.2. Išlaidos įrangai Šiai eilutei priskiriamos įrangos nusidėvėjimo, išperkamosios nuomos ar nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu įranga būtina tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti. Jeigu svarstomos išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) galimybės, visada reikia pasirinkti pigiausią variantą. Teikiant paraišką būtina pateikti detalius apskaičiavimus, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas – išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) – yra pigiausias variantas. Kitu atveju šios išlaidos galės būti pripažintos netinkamomis finansuoti iš paramos lėšų. Su nuoma ir išperkamąja nuoma susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos ar išperkamosios nuomos trukmę ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veiklomis vykdyti, naudojimą. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu: 1) šiam turtui įsigyti nebuvo naudojamos ES arba ne ES valstybių institucijų lėšos, dėl kurių ES fondų bendrai finansuojamam turtui lėšos būtų skiriamos ne vieną kartą; 2) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuotos pagal projekto vykdytojo (partnerio) patvirtintus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, parengtus remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais; 3) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos turi būti patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu, atsižvelgiant tik į projekto trukmę atitinkančią įrangos nusidėvėjimo dalį ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veiklomis vykdyti, naudojimą. Jei įranga, kuri naudojama projekto reikmėms, jau būna pilnai nudėvėta iki projekto įgyvendinimo pradžios, tai tokios įrangos nusidėvėjimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti projekto lėšomis. Įrangos nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta metine nusidėvėjimo (amortizacijos) norma. Tačiau jei projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedą ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams ir pateikia įrodymus, jog, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, taip nusidėvėjimas skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Išlaidos įrangai, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, skeneriai ir pan.) ar kasdieninei administracinei veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų 1.3. Išlaidos nekilnojamajam turtui Šiai eilutei priskiriamas nekilnojamojo turto nuomos išlaidos, jeigu nekilnojamojo turto techninės savybės yra tokios, kokių reikia projektui įgyvendinti, taip pat jis atitinka galiojančias normas bei standartus (turi būti tinkamas, kad būtų įgyvendintos projekto veiklos ir pasiekti projekto rezultatai, pvz., tinkamas gyventi ar steigti konsultacinį centrą). Nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu: 1) prieš pradedant įgyvendinti projektą nekilnojamajam turtui pirkti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už ES arba ne ES valstybių institucijų lėšas, dėl kurių ES fondų bendrai finansuojamam turtui lėšos būtų skiriamos ne vieną kartą); 2) nekilnojamasis turtas būtinas projektui įgyvendinti ir naudojamas tik projekte nustatytai paskirčiai. Kitu atveju tinkama finansuoti laikoma tik su objekto naudojimu projekto reikmėms susijusių išlaidų dalis. Patalpų (pvz., konferencijos salė, posėdžių salės ir pan.), skirtų konferencijoms ar panašiems renginiams suorganizuoti, nuoma nėra laikoma nekilnojamojo turto nuoma, o suprantama kaip paslaugos pirkimas ir išlaidos numatomos subrangos išlaidų eilutėje (detalaus projekto biudžeto eilutė Nr. 1.4). Išlaidos nekilnojamajam turtui, kuris skirtas projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., biuro patalpų nuomos išlaidos ir pan.) ar kasdieninei administracinei projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), kuri tiesiogiai nesusijusi su projekto veiklomis, nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų 1.4. Išlaidos subrangai Projekto vykdytojas ar projekto partneriai turi turėti galimybę su projektu susijusias veiklas įgyvendinti patys. Šioje biudžeto eilutėje numatomas specifinių paslaugų ar darbų, kurių negali projekto vykdytojas ar parneris atlikti savo jėgomis ar neturi teisės atlikti, įsigijimas (pvz., vertimo paslaugos, leidinių spausdinimas, mokymų organizavimas, seminarų ir konferencijų išlaidos). Pagal projektą atitinkamų subrangos (paslaugų) darbų suma turi būti aiškiai nurodyta projekto biudžete ir aiškiai detalizuota projekto biudžeto pagrindime. Šioje eilutėje numatomų paslaugų ar darbų išlaidos yra tinkamos su projekto vykdytojo ir (arba) partnerio mokamais Lietuvos Respublikos įstatymais numatytais mokesčiais. Su toliau nurodytomis subrangos sutartimis susijusios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti iš EIF lėšų: 1) subrangos sutartys dėl darbų, susijusių su bendru projekto administravimu ir valdymu; 2) subrangos sutartys, kurios padidina projekto sąnaudas, atitinkamai nepadidindamos jo vertės; 3) subrangos sutartys su tarpininkais arba konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina išreiškiama procentine visos projekto vertės dalimi, nebent tokį mokėjimą pateisintų projekto vykdytojas, remdamasis faktine atlikto darbo arba suteiktų paslaugų verte. Visi subrangovai įsipareigoja pateikti visoms audito ir kontrolės institucijoms visą reikalingą informaciją, susijusią su pagal subrangos sutartis vykdoma veikla 1.5. Kitos tiesioginės išlaidos (1.5.1+1.5.2+1.5.3+1.5.4+1.5.5) 1. 5.1. Kelionių ir pragyvenimo išlaidos Šiai eilutei priskiriamos komandiruočių išlaidos, jei jos yra susijusios su projekto vykdytojo ar projekto partnerio projekte įdarbintais asmenimis ir kurių kelionė būtina projekto veikloms įgyvendinti (įskaitant komandiruočių į EIF programą administruojančių institucijų organizuojamus seminarus ir renginius išlaidos). Komandiruočių išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jei apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės (visomis transporto priemonėmis) faktiškai patirtos išlaidos (keliaujant lėktuvu, autobusu ar traukiniu, turi būti pasirinktas ekonomiškiausias kelionės būdas). Tokiu atveju, kai naudojamasi asmeniniu automobiliu, išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal viešojo transporto tarifus arba pagal projekto vykdytojo ar projekto partnerių taikomas kuro normas pagal faktiškai nuvažiuotų kilometrų skaičių, atsižvelgiant į oficialius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Kelionės lėktuvu išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jei kelionė (į abi puses) viršija 800 km ribą arba geografinis atstumas patvirtina kelionės lėktuvu būtinumą, turi būti išsaugoti įlaip …