Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl gairių pareiškėjams pagal europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2011 m. programą…

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI METINĘ 2011 M. PROGRAMĄ PATVIRTINIMO 2011 m. liepos 14 d. Nr. A1-337 Vilnius Įgyvendindamas Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2011 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A1-284 (Žin., 2011, Nr. 74-3571):

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-337 EUROPOS SĄJUNGA Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2011/5 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS „EUROPOS FONDAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI“ Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. a1-284 patvirtintĄ EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI metinĘ 2011 M. programĄ 2011

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2011/5 Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau vadinama – EIF) gairės pareiškėjams (toliau vadinama – šios Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš EIF pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2011 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A1-284 (Žin., 2011, Nr. 74-3571 ) (toliau vadinama – 2011 m. metinė programa).

Komisijos sprendimu 2009/534/EB, iš dalies keičiančiu sprendimą 2008/457/EB nustatančiu Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2009 L 179, p. 64), 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimu, iš dalies keičiančiu sprendimą 2008/457/EB nustatančiu Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2011 L 62, p. 32) (toliau vadinama – Komisijos sprendimas 2008/457/EB), Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai daugiamete programa (2007–2013 m.), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr.

A1-278 (Žin., 2008, Nr. 90-3610) (toliau vadinama – EIF daugiametė (2007–2013 m.) programa), bei 2011 m. metine programa.

Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai administravimą, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2893); toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl atsakingų institucijų paskyrimo) paskirta vykdyti atsakingos institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 25 straipsnyje.

Audito institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti audito institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 28 straipsnyje.

Bendrojo finansavimo lėšos – projektams finansuoti skirtos lėšos, papildančios EIF finansavimą pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB nustatytą tvarką. Bendrojo finansavimo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kaip parama projektui, ir (arba) privačios lėšos bei kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, išskyrus kitus Europos Sąjungos finansinės paramos šaltinius.

Bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, kaip numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290).

Įgaliota institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti įgaliotos institucijos funkcijas, kaip numatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 26 straipsnyje.

Išlaidų deklaracija – pagal Europos Komisijos nustatytą formą atsakingos institucijos parengtas ir tvirtinančios institucijos patvirtintas dokumentas, patvirtinantis, kad visos ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti; išlaidų deklaracijoje yra nurodomi duomenys, kurių reikia rengiant Europos Komisijai teikiamą prašymą dėl mokėjimo.

Mokėjimo prašymas – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą projekto vykdytojo užpildytas dokumentas, kuris teikiamas įgaliotai institucijai kartu su išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis bei projekto įgyvendinimą įrodančių dokumentų kopijomis.

Paraiška atsakingai institucijai dėl lėšų pervedimo projektų vykdytojams – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą įgaliotos institucijos parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo remiantis yra rengiama mokėjimo paraiška Lietuvos Respublikos valstybės iždui.

Paraiška dėl projekto finansavimo (toliau vadinama – paraiška) – atsakingos institucijos nustatytos formos dokumentas, kurį pildo ir įgaliotai institucijai teikia pareiškėjas, siekiantis gauti paramą projektui.

Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos EIF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama, nustačius paramos skyrimo projektui sąlygas, kurios kartu su ES ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas.

Paramos intensyvumas – teikiamos paramos atitikmuo procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

Paramos sutartis – nustatytos formos teisinis susitarimas, kurio pagrindu projekto vykdytojui skiriama parama. Paramos sutartis nustato skiriamų paramos lėšų panaudojimo, projekto įgyvendinimo ir kitas sąlygas. Paramos sutartį pasirašo atsakinga institucija, įgaliota institucija ir projekto vykdytojas.

Pareiškėjas – juridinis asmuo, teikiantis paraišką pagal įgaliotos institucijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas. Paraiškas taip pat gali teikti tarptautinės organizacijos arba jų padaliniai, kaip nustatyta šių Gairių 28 punkte.

Paskirtos institucijos – institucijos, pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 23 straipsnį paskirtos įgyvendinti daugiametę ir atitinkamų metų programas valstybėje narėje.

Pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės aktų nuostatų pažeidimas, padarytas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių.

Prioritetas – veiksmai, Europos Komisijos sprendime Nr. 2007/VIII/21, įgyvendinančiame Tarybos sprendimą nr. 2007/435/EB dėl 2007–2013 m. strateginių gairių priėmimo (OL L 168, 2007 6 28, p.18) (toliau vadinama – EK strateginės gairės), apibrėžti kaip prioritetiniai.

Projektas – projekto vykdytojo vykdomų veiklų visuma, skirta EIF remiamiems veiksmams įgyvendinti. Finansavimo reikalavimus atitinkantis laikotarpis tęsiasi N+2 m. birželio 30 d., t. y. išlaidos, susijusios su projektu, turi būti patirtos iki šios dienos (N – atitinkamų metų programos išlaidų tinkamumo pradžia). Pvz., 2011 metų programos išlaidų tinkamumo pradžia yra 2011 m. sausio 1 d., o pabaiga – 2013 m. birželio 30 d.

Projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip nusprendžia pats pareiškėjas.

Projekto pajamos – pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo (pvz., pardavus įgyvendinant projektą sukurtus rezultatus), nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių (pvz., dalyvių mokymo mokestis), banko sąskaitoje sukauptų palūkanų ir kitų panašių pajamų. Pajamos atitinkamai sumažina tinkamų finansuoti išlaidų sumą.

Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą.

Projektų atrankos ir priežiūros komitetas – iš įvairių kompetentingų institucijų atstovų atsakingos institucijos sudarytas komitetas, atliekantis projektų atrankos ir EIF programos įgyvendinimo priežiūros funkcijas.

Religinė bendruomenė – asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus. Ji gali būti atitinkamos religinės bendrijos vietinis padalinys, kaip numatyta Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 89-1985).

Religinės bendrijos – bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų – bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip dvi religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę kaip numatyta Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 89-1985).

Tinkamos finansuoti išlaidos – projekto įgyvendinimo metu patirtos išlaidos, nurodytos šiose Gairėse ir paramos sutartyje, būtinos projektui vykdyti bei atitinkančios ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Tvirtinanti institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti tvirtinančios institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 27 straipsnyje.

II SKYRIUS

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS, programos tikslai, tikslinės grupės, PRIORITETAI, veiksmai, komponentai IR FINANSAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS 6. Projekto įgyvendinimo laikotarpis privalo atitikti 2011 m. metinės programos išlaidų tinkamumo laikotarpį:

6.1. visi projektai pagal 2011 m. metinę programą turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) nuo paramos sutartyje numatytos datos iki 2013 m. birželio 30 d.;

6.2. išlaidų tinkamumas, nurodytas šių Gairių 6.1 punkte, gali būti ir trumpesnis, jeigu taip pasirenka pats pareiškėjas. Paramos sutartyse projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis yra apibrėžiamas tiksliai.

9.1. bendras EIF tikslas – remti valstybių narių pastangas padedant skirtingos ekonominės padėties, socialinių sąlygų, kultūrų, religijų, kalbų ir etninės priklausomybės trečiųjų šalių piliečiams tenkinti apsigyvenimo sąlygas ir palengvinti jų integraciją Europos šalių visuomenėse;

9.2. EIF prisideda prie šių konkrečių tikslų:

9.2.1. priėmimo tvarkos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos procesu ir jo rėmimu, rengimo ir įgyvendinimo procedūrų supaprastinimo;

9.2.2. naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso plėtros ir įgyvendinimo;

9.2.3. valstybių narių gebėjimų tobulinti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtą politiką ir priemonių didinimą;

9.2.4. keitimosi informacija, geriausia praktika ir bendradarbiavimo valstybėse narėse skatinimo.

10.1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi, kategorijos.

EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1–7, 12–13 punktais, 40 straipsnio 2 dalimi.

EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–11 punktais. Leidimus laikinai gyventi turintys komandiruoti darbuotojai taip pat nepatenka į EIF tikslinę grupę.

10.2. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau vadinama – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai nuolat gyventi, kategorijos.

EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 1–3, 5,6, 8 punktais, 53 straipsnio 2 dalimi.

EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9 punktais.

20.1. veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“;

20.2. valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose.

21.1. aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams. Šiam veiksmui iš viso skiriama 2 096 258,44 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 5 komponentai:

21.1.1. priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas:

21.1.1.1. komponento tikslas: valstybės gebėjimų derinti trečiųjų šalių piliečių priėmimo procedūras ir jų integracijos poreikius stiprinimas, priėmimo tvarkos kokybės gerinimas ir pan.;

21.1.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: stiprinami valstybės gebėjimai derinti priėmimo procedūras, integracijos politikos priemones ir pačių trečiųjų šalių piliečių poreikius tarpusavyje; gerinama priėmimo tvarkos kokybė ir pan.;

21.1.1.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių Gairių 11 punkte;

21.1.2. programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas:

21.1.2.1. komponento tikslas: siekiama sudaryti galimybę trečiųjų šalių piliečiams įgyti lietuvių kalbos įgūdžių, taip pat žinių apie Lietuvos istoriją, institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinį gyvenimą ir pagrindines normas ir vertybes;

21.1.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: rengiamos ir vykdomos įvadinės programos, apimančios lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir kultūros mokymo, pilietinio supažindinimo ir panašius kursus; rengiamos ir vykdomos lietuvių kalbos mokymo programos, orientuotos į aktualias darbines ir visuomenines aplinkybes; rengiamos ir vykdomos skirtingo lygmens įvadinės programos įvairioms trečiųjų šalių piliečių grupėms atsižvelgiant į jų žinių ir išsilavinimo lygį (ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms); steigiami informacijos ir mokymo centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir pan.; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą;

21.1.2.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose;

21.1.3. lanksčių įvadinių programų ir veiklos, leidžiančių trečiųjų šalių piliečiams tuo pačiu metu dirbti ar mokytis, kūrimas ir tobulinimas:

21.1.3.1. komponento tikslas: aktyvesnio trečiųjų šalių piliečių dalyvavimo įvadinėse programose ir kursuose skatinimas, taip pat trečiųjų šalių piliečių žinių apie Lietuvą gerinimas, įvairių integracijai reikalingų įgūdžių stiprinimas;

21.1.3.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: skatinamas aktyvesnis trečiųjų šalių piliečių dalyvavimas įvadinėse programose ir kursuose; gerinamos trečiųjų šalių piliečių žinios apie Lietuvą; stiprinami įvairūs integracijai reikalingi įgūdžiai;

21.1.3.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose;

21.1.4. programų ir veiklos, skirtų užmegzti ir palaikyti ryšius su konkrečiomis trečiųjų šalių piliečių grupėmis (pavyzdžiui, asmenų, kuriems taikoma priėmimo tvarka, išlaikytiniais, vaikais, moterimis, pagyvenusio amžiaus, neįgaliais ar neraštingais asmenimis), kūrimas ir tobulinimas:

21.1.4.1. komponento tikslas: siekiama gerinti specifinių trečiųjų šalių piliečių grupių žinias apie Lietuvą bei stiprinti integracijai reikalingus įgūdžius;

21.1.4.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: rengiamos ir vykdomos skirtingo lygmens įvadinės ir (ar) mokymo programos bei organizuojami kursai, kurie būtų skirti tenkinti specifinius konkrečių grupių poreikius, ir panašūs kursai; kuriamos pagalbos ar palaikymo grupės, padedančios konkrečioms trečiųjų šalių piliečių grupėms adaptuotis naujoje aplinkoje, vykdoma jų veikla; steigiami informacijos ir mokymo centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir pan.; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą;

21.1.4.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose;

21.1.5. programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas:

21.1.5.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti trečiųjų šalių piliečių žinias apie darbo paieškos bei švietimo sistemas, viešąsias ir privačias paslaugas, taip sudarant palankesnes sąlygas gauti atitinkamas paslaugas;

21.1.5.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: rengiamos programos ir vykdomos veiklos, kuriomis trečiųjų šalių piliečiai būtų konsultuojami ir (ar) informuojami apie įvairių paslaugų teikimą Lietuvoje arba jiems būtų teikiamos tikslinės paslaugos, atitinkančios specifinius imigrantų poreikius; rengiamos informacinės kampanijos, skirtos informuoti trečiųjų šalių piliečius apie galimybes pasinaudoti Lietuvoje teikiamomis paslaugomis; skatinamas aktyvesnis imigrantų iš trečiųjų šalių ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimas; steigiami informacijos teikimo ir konsultavimo centrai, tarnybos, kuriami informaciniai tinklalapiai ir pan.; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą;

21.1.5.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose;

21.2. abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas. Šiam veiksmui iš viso skiriama 443 996,83 Lt. Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Šį veiksmą sudaro 1 komponentas – programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas:

21.2.1. komponento tikslas: siekiama sustiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės ir pagerinti įvairių visuomenės grupių tarpusavio supratimą, taip gerinant trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso sąlygas;

21.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: skatinamas aktyvesnis imigrantų iš trečiųjų šalių ir visuomenės narių bendradarbiavimas bei mažinama socialinė įtampa; įgyvendinamos programos bei steigiami centrai, klubai ir kitos panašios priemonės, skirtos bendrai veiklai, bendravimui ir konstruktyviam tarpkultūriniam bei tarpreliginiam dialogui; skatinami trečiųjų šalių piliečiai kartu su Lietuvos visuomenės nariais dalyvauti savanoriškoje veikloje, grupėse ir pan.; ugdomas Lietuvos visuomenės narių sąmoningumas ir supratimas bei didinama tolerancija (informacinės ir sąmoningumo ugdymo kampanijos ir kt.); mažinami prietarai ir stereotipai, susiję su trečiųjų šalių piliečiais; įgyvendintos mentorių programos; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą;

21.2.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiųjų šalių piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 10, 10.1 ir 10.2 punktuose, ir kita suinteresuota grupė, kaip nustatyta šių Gairių 11 punkte.

22.1. tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais:

22.1.1. komponento tikslas: siekiama pagerinti politikos kūrėjų, tarnautojų ir kitų susijusių asmenų įvairovės valdymo žinias ir tarpkultūrinę kompetenciją, sustiprinti jų gebėjimus vykdyti jiems priskirtas funkcijas, taip gerinant integracijos politikos priemonių kokybę;

22.1.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: rengiamos mokymo programos, skirtos įvairių sektorių darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis; organizuojami tarpkultūrinės kompetencijos, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai valstybinio ir privataus sektoriaus, taip pat nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą;

22.1.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių Gairių 11 punkte;

22.2. kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas:

22.2.1. komponento tikslas: siekiama sustiprinti trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos koordinavimą įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose, bendradarbiavimą tarp institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bei pagerinti jų gebėjimus valdyti imigracijos ir integracijos politikos priemones;

22.2.2. komponentą įgyvendinančios veiklos: kuriamos ir tobulinamos konsultacinės platformos, koordinavimo tinklai ir panašios priemonės, skirtos įgyvendinti ir stebėti integracijos politikos priemones; steigiami centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir kitos priemonės, skirtos teikti informaciją ir konsultacijas dėl integracijos politikos bei kitas kultūrų įvairovės valdymo paslaugas; įgyvendinami kiti projektai, kurie atitiktų komponentą;

22.2.3. projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja kitos suinteresuotos grupės, kaip nustatyta šių Gairių 11 punkte.

23.1. plakatus (stendus patalpose);

23.2. specialius leidinius ir informacinę medžiagą;

23.3. informacinius renginius;

23.4. pranešimus žiniasklaidoje;

23.5. reprezentacines prekes;

23.6. kita.

Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto dalį, susijusią su EIF programos veiklomis, pagal kurias finansuojamas projektas. Viešinimo mastai turi būti tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiklos apimčiai ir neviršyti šių Gairių IV skyriaus antrojo skirsnio 1.5.4 punkte numatytos ribos. Vien tik viešinimui skirti projektai negali būti finansuojami. Jeigu įmanoma, projekto metu sukurti rezultatai turi būti viešai prieinami ir kitiems subjektams, nedalyvavusiems įgyvendinant projektą.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 24. Visi teikiami projektai turi atitikti ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus projektams keliamus reikalavimus. Projektų tinkamumo reikalavimai:

24.1. projektas turi prisidėti prie EIF programos tikslų įgyvendinimo;

24.2. projektas turi siekti aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių metinėje programoje nustatytus komponentus;

24.3. organizaciniu požiūriu būti pajėgūs tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą;

24.4. turėti aiškų finansavimo paketą: apibrėžtus, aiškius ir užtikrintus projekto išlaidų finansavimo šaltinius;

24.5. užtikrinti efektyvų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimą;

24.6. atitikti šių Gairių 2 priedo paraiškos pildymo instrukcijoje numatytus reikalavimus;

24.7. atitikti nereikšmingos (de minimis) pagalbos sąlygas pagal Reglamentą Nr. 1998/2006: įmonių ir kitų juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos (pvz., projekto vykdytojo ir (ar) partnerio darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, metodikų ir kitų projekto rezultatų, skirtų naudoti tik projekto vykdytojui ir (ar) partneriui, sukūrimas ir pan.) (toliau vadinama – ūkio subjektai) projektams EIF programos parama teikiama vadovaujantis Reglamento Nr. 1998/2006 nuostatomis. Tokiu atveju didžiausia galima finansuoti suma (bendra suma, apimanti ir anksčiau gautą pagalbą) vienam ūkio subjektui per trejus fiskalinius metus negali viršyti 690 560,00 Lt (200 000,00 eurų), o vienam kelių transporto sektoriaus ūkio subjektui – 345 280,00 Lt (100 000,00 eurų). Prašomos skirti sumos teisėtumas pagal nereikšmingą (de minimis) pagalbą turi būti įrodomas vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registre pateiktais duomenimis. Taip pat taikomas reikalavimas, kad ūkio subjekto veiklos sritis nepatektų į Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnyje nustatytus įmonių veiklos sektorius.

25.1. projekto įgyvendinimo vieta: projektas turi būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tinkamai pagrįstais atvejais projekto veiklos gali būti atliekamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje;

25.2. projekto įgyvendinimo trukmė: visi projektai turi būti įgyvendinti, projektų išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projektų vykdytojų ir partnerių nuosavos lėšos (jeigu taikoma) išmokėtos iki 2013 m. birželio 30 d. Visi su projektų įgyvendinimu susiję išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti iki šios datos. Išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip pasirenka pats pareiškėjas. Paramos sutartyse projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis yra apibrėžiamas tiksliai. Projekto vykdytojas (šių Gairių 1 priedas) nurodo tikslią planuojamo projekto įgyvendinimo pradžią ir pabaigą bei projekto įgyvendinimo trukmę mėnesiais;

25.3. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES struktūrinių fondų ir kitų EB iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti;

25.4. pareiškėjo ir partnerių tinkamumas: pareiškėjai ir partneriai turi atitikti nustatytus tinkamumo reikalavimus, nurodytus šio skyriaus trečiajame skirsnyje;

25.5. išlaidų tinkamumas: prašoma paramos suma turi atitikti nustatytus reikalavimus, projekto išlaidos turi atitikti tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas ir bendruosius tinkamumo principus.

ANTRASIS SKIRSNIS bendrieji PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 26. Tarybos sprendime Nr. 2007/435/EB yra nustatyti bendrieji projektų atrankos kriterijai:

26.1. projektas turi padėti įgyvendinti EIF 2011 m. metinės programos prioritetus ir remiamus veiksmus, komponentus;

26.2. projektas turi pasižymėti išlaidų efektyvumu, atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių;

26.3. turi būti tinkama pareiškėjo kompetencija ir patirtis;

26.4. projektas turi papildyti kitus iš ES bendrojo biudžeto arba pagal nacionalines programas finansuojamus veiksmus.

TREČIASIS SKIRSNIS BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 28. EIF parama yra teikiama tik Lietuvos Respublikoje registruotiems ir veikiantiems juridiniams asmenims arba tarptautinėms organizacijoms ar jų padaliniams (atstovybėms, filialams, biurams ir kt.), teisėtai veikiantiems Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjas taip pat privalo turėti darbo patirties su tikslinės grupės atstovais arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus. Patirtis įgyvendinant remiamus veiksmus gali būti suprantama ir kaip patirtis, įgyta įgyvendinant panašius veiksmus bei priemones.

29.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto, jis yra likviduojamas ar reorganizuojamas;

29.2. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

29.3. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

29.4. jis projekto paraiškoje arba jos prieduose įgaliotai institucijai pateikė neteisingą informaciją;

29.5. jis pažeidė kitos sutarties nuostatas, susijusias su paramos lėšų skyrimu iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto;

29.6. jis bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką institucijai ar komitetui, atliekančiam dabartinį arba ankstesnį paraiškų vertinimą ar atranką;

29.7. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo.

34.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą;

34.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys;

34.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklas, jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra;

34.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į projekto vykdytojo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka;

34.5. kas bus atsakingas už bendrų partnerių reikalų tvarkymą ir koordinavimą, įgyvendinant projektą;

34.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą, kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam, kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto rezultatai;

34.7. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos sutartyje, arba šie dokumentai, projektui pasibaigus, turi būti perduoti projekto vykdytojui;

34.8. jungtinės veiklos sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka.

35.1. projekto vykdytojui vienašališkai atsisakius paramos sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinamos sumokėtos paramos lėšos;

35.2. atsakingai institucijai priėmus sprendimą nutraukti paramos sutartį ir apie tai pranešus projekto vykdytojui.

36.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems jungtinės veiklos sutartyje;

36.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) įgaliotai institucijai bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes.

38.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);

38.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip projekto vykdytojas ketina informuoti partnerius apie įgaliotos institucijos ir atsakingos institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos projekto vykdytoją apie projekto pažangą, ir kita;

38.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai, ir kita;

38.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką.

42.1. išlaidos turi būti skirtos EIF veiklai ir atitikti jo tikslus, kaip nustatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 1, 2 ir 3 straipsniuose;

42.2. išlaidos turi būti skirtos finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams, nustatytiems Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 4 straipsnyje;

42.3. išlaidos turi būti reikalingos projekto veiklai, kurios atitinka Europos Komisijos patvirtintas daugiametes ir metines programas;

42.4. išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti patikimo finansų valdymo, visų pirma, kainos ir kokybės santykio ir išlaidų veiksmingumo principus;

42.5. išlaidas turi faktiškai patirti, užregistruoti apskaitoje ir pagrįsti išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais projekto vykdytojas ir (arba) projekto partneriai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Šių dokumentų išrašymo data turi atitikti šių Gairių 6 punkte nurodytus reikalavimus;

42.6. išlaidos turi būti patiriamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tinkamai pagrįstais atvejais gali būti patiriamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje;

42.7. išlaidos turi būti susijusios su tikslinėmis grupėmis;

42.8. išlaidos turi būti patirtos pagal paramos sutarties nuostatas.

46.1. tiesioginės tinkamos išlaidos yra tokios, kurios pagal bendruosius išlaidų tinkamumo principus gali būti suprantamos kaip konkrečios tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos (žr. antrąjį skirsnį „Tinkamos išlaidos“). Tiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių Gairių 4 priedas);

46.2. netiesioginės tinkamos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, kurios nelaikomos tiesiogiai susijusios su projektu (žr. antrąjį skirsnį „Tinamos išlaidos“). Netiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių Gairių 4 priedas).

ANTRASIS SKIRSNIS TINKAMOS IŠLAIDOS 48. Tinkamos pagal šias Gaires finansuoti išlaidų kategorijos (numeracija lentelėje atitinka šių Gairių 4 priedo „Detalus projekto biudžetas“ pateiktą išlaidų numeraciją) yra šios:

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos pavadinimas Reikalavimai, paaiškinimai Tiesioginės projekto išlaidos 1.1. Personalo darbo užmokesčio išlaidos Šiai eilutei priskiriamas tiek projektą vykdančiam, tiek administruojančiam personalui planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis bei išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo mokesčiai, įmokos garantiniam fondui, darbo užmokestis už kasmetines atostogas projekto vykdymo laikotarpiu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas).

Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri yra tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir yra apskaičiuota ir išmokėta už darbo laiką, dirbtą vykdant projektą. Rekomenduojama su projekto personalu sudaryti atskiras darbo sutartis.

Jei projekto vykdytojas ar partneris yra tarptautinė organizacija, tai darbo užmokesčio sąnaudas sudaro apskaičiuotas darbo užmokestis kartu su tarptautinės organizacijos mokamais privalomais mokesčiais, išskyrus atidėjimus galimiems būsimiems įsipareigojimams (žr. trečiąjį skirsnį „Netinkamos išlaidos“).

Projekto darbuotojų, dirbančių projekto vykdytojo ir (ar) partnerio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, darbo laiko įkainiai negali viršyti jų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu darbui projekte yra įdarbinamas asmuo iš išorės, jo darbo laiko įkainiai negali viršyti vidutinių darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje jis įdarbinamas darbui projekte.

Teikiant paraišką, privaloma pateikti dokumentus (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėnesių darbo užmokesčio, mokamo pagal pagrindinę darbo sutartį įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje asmuo įdarbinamas dirbti projekte, darbo laiko apskaitos žiniaraščius), kuriuose būtų pateikti duomenys, kad biudžete numatyti darbo įkainiai neviršija darbuotojams mokamų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje jis įdarbinamas dirbti projekte. Nepateikus šių įrodymų projekto biudžete galės būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.

Įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, darbuotojų ir valstybės tarnautojų, įgyvendinančių projektą, darbo užmokesčio išlaidos kartu su aukščiau išvardintais darbo užmokesčio išlaidų tinkamumo reikalavimais laikomos tinkamomis, jeigu:

Jeigu projekto vykdytojas ar partneris darbo užmokesčio įkainį projekte nustatys, nesivadovaudamas šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, projekto biudžete galės būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.

Atskirose biudžeto eilutėse nurodomos darbuotojų pareigos, darbuotojų skaičius. Paraiškoje turi būti išsamiai aprašyta projekte numatytų įdarbinti asmenų funkcijos 1.2. Išlaidos įrangai Šiai eilutei priskiriamos įrangos nusidėvėjimo, išperkamosios nuomos ar nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu įranga būtina tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti.

Jeigu svarstomos išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) galimybės, visada reikia pasirinkti pigiausią variantą. Teikiant paraišką būtina pateikti detalius apskaičiavimus, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas – išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) – yra pigiausias variantas. Kitu atveju šios išlaidos galės būti pripažintos netinkamomis finansuoti iš paramos lėšų.

Su nuoma ir išperkamąja nuoma susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos ar išperkamosios nuomos trukmę ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veiklomis vykdyti, naudojimą.

Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu:

Jei įranga, kuri naudojama projekto reikmėms, jau būna pilnai nudėvėta iki projekto įgyvendinimo pradžios, tai tokios įrangos nusidėvėjimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti projekto lėšomis.

Įrangos nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta metine nusidėvėjimo (amortizacijos) norma. Tačiau jei projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedą ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams ir pateikia įrodymus, jog, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, taip nusidėvėjimas skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti.

Išlaidos įrangai, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, skeneriai ir pan.) ar kasdieninei administracinei veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų 1.3. Išlaidos nekilnojamajam turtui Šiai eilutei priskiriamas nekilnojamojo turto nuomos išlaidos, jeigu nekilnojamojo turto techninės savybės yra tokios, kokių reikia projektui įgyvendinti, taip pat jis atitinka galiojančias normas bei standartus (turi būti tinkamas, kad būtų įgyvendintos projekto veiklos ir pasiekti projekto rezultatai, pvz., tinkamas gyventi ar steigti konsultacinį centrą).

Nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu:

Patalpų (pvz., konferencijos salė, posėdžių salės ir pan.), skirtų konferencijoms ar panašiems renginiams suorganizuoti, nuoma nėra laikoma nekilnojamojo turto nuoma, o suprantama kaip paslaugos pirkimas ir išlaidos numatomos subrangos išlaidų eilutėje (detalaus projekto biudžeto eilutė Nr. 1.4).

Išlaidos nekilnojamajam turtui, kuris skirtas projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., biuro patalpų nuomos išlaidos ir pan.) ar kasdieninei administracinei projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), kuri tiesiogiai nesusijusi su projekto veiklomis, nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų 1.4. Išlaidos subrangai Projekto vykdytojas ar projekto partneriai turi turėti galimybę su projektu susijusias veiklas įgyvendinti patys. Šioje biudžeto eilutėje numatomas specifinių paslaugų ar darbų, kurių negali projekto vykdytojas ar parneris atlikti savo jėgomis ar neturi teisės atlikti, įsigijimas (pvz., vertimo paslaugos, leidinių spausdinimas, mokymų organizavimas, seminarų ir konferencijų išlaidos). Pagal projektą atitinkamų subrangos (paslaugų) darbų suma turi būti aiškiai nurodyta projekto biudžete ir aiškiai detalizuota projekto biudžeto pagrindime. Šioje eilutėje numatomų paslaugų ar darbų išlaidos yra tinkamos su projekto vykdytojo ir (arba) partnerio mokamais Lietuvos Respublikos įstatymais numatytais mokesčiais.

Su toliau nurodytomis subrangos sutartimis susijusios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti iš EIF lėšų:

Visi subrangovai įsipareigoja pateikti visoms audito ir kontrolės institucijoms visą reikalingą informaciją, susijusią su pagal subrangos sutartis vykdoma veikla 1.5. Kitos tiesioginės išlaidos (1.5.1+1.5.2+1.5.3+1.5.4+1.5.5) 1. 5.1. Kelionių ir pragyvenimo išlaidos Šiai eilutei priskiriamos komandiruočių išlaidos, jei jos yra susijusios su projekto vykdytojo ar projekto partnerio projekte įdarbintais asmenimis ir kurių kelionė būtina projekto veikloms įgyvendinti (įskaitant komandiruočių į EIF programą administruojančių institucijų organizuojamus seminarus ir renginius išlaidos). Komandiruočių išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jei apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės (visomis transporto priemonėmis) faktiškai patirtos išlaidos (keliaujant lėktuvu, autobusu ar traukiniu, turi būti pasirinktas ekonomiškiausias kelionės būdas). Tokiu atveju, kai naudojamasi asmeniniu automobiliu, išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal viešojo transporto tarifus arba pagal projekto vykdytojo ar projekto partnerių taikomas kuro normas pagal faktiškai nuvažiuotų kilometrų skaičių, atsižvelgiant į oficialius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Kelionės lėktuvu išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jei kelionė (į abi puses) viršija 800 km ribą arba geografinis atstumas patvirtina kelionės lėktuvu būtinumą, turi būti išsaugoti įlaipinimo į lėktuvą talonai (boarding passes) ir bilietų kopijos.

Jeigu komandiruotės metu asmeniui išmokėti dienpinigiai, maitinimo išlaidos nėra dengiamos. Jei organizacija turi savo dienpinigių ar pragyvenimo išmokų normas, jos neturi viršyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų normų.

Taip pat kelionių išlaidos yra tinkamos finansuoti projekto lėšomis, jei jos yra susijusios su asmenimis, dalyvaujančiais projekto veikloje ir kurių kelionė būtina projektui įgyvendinti (pvz., mokymų kursų lankytojai, jei mokymai vyksta kitoje nei jų gyvenamojoje vietovėje, t. y. kitame mieste, gyvenvietėje, rajone ir pan.) Išlaidos, skirtos vienkartiniams bilietams, vardiniams mėnesiniams bilietams, terminuotiesiems bilietams, nėra tinkamos kompensuoti paramos lėšomis.

Kelionių išlaidos asmenims, kurie teikia paslaugas ar darbus, kurių projekto vykdytojas ar partneris negali atlikti savo jėgomis, t. y. gaunantiems atlygį iš projekto biudžeto subrangos eilutės (detalaus projekto biudžeto eilutė Nr. 1.4), kelionių išlaidos nėra tinkamos kompensuoti paramos lėšomis.

Taip pat netinkamos kelionių išlaidos, skirtos darbuotojų važiavimui į darbo vietą ir iš jos 1.5.2. Patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos Šioje eilutėje nurodomos detalaus projekto biudžeto eilutėje Nr. 1.3 numatyto nekilnojamojo turto išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos laikomos tiesioginėmis tinkamomis išlaidomis, jei jas galima nustatyti ir jos tiesiogiai reikalingos projekto veikloms vykdyti.

Išlaidos biuro reikmėms, smulkioms administracinės veiklos reikmėms (pvz., kanceliarinėms prekėms), svečių priėmimo išlaidos, patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos, reikalingos projekto vykdytojo ar projekto partnerių reikmėms, projekto darbuotojų darbo vietoms išlaikyti ir normalioms darbo sąlygoms sukurti (pvz., telefono, interneto, pašto, patalpų valymo, komunalinių paslaugų, draudimo, personalo mokymo ir panašios išlaidos, išlaidos kanceliarinėms prekėms), kurios tiesiogiai nesusijusios su projekto veiklomis, nėra priskiriamos tiesioginėms išlaidoms 1.5.3. Išlaidos ekspertams Šioje eilutėje numatomos lėšos, skirtos vienkartinėms, nepasikartojančioms papildomoms ekspertų paslaugoms, be kurių nebūtų galima įgyvendinti pagrindinių projekto veiklų, pirkti.

Išlaidos ekspertams – tai notariniai mokesčiai (pvz., jei perkant nekilnojamąjį turtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais yra būtinas notaro patvirtinimas) ir techninių bei finansų ekspertų paslaugų išlaidos (pvz., įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti gautas nepriklausomo kvalifikuoto vertintojo arba deramai įgaliotos oficialios įstaigos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad pirkinio kaina neviršija rinkos vertės, ir paliudijantis, kad nekilnojamasis turtas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, arba nurodantis, kas jų neatitinka, jei numatyta, kad atitinkamus pataisymus projekto įgyvendinimo laikotarpiu padarys projekto vykdytojas) pripažįstamos tinkamomis, jei atitinka vidutinius rinkos įkainius 1.5.4. Išlaidos, tiesiogiai susijusios su bendram ES finansavimui taikomais reikalavimais Išlaidos, tiesiogiai susijusios su bendram ES finansavimui taikomais reikalavimais, – tai išlaidos, reikalingos su bendru ES finansavimu susijusiems reikalavimams vykdyti, pavyzdžiui, viešumo (viešinimo), skaidrumo, projekto vertinimo ir išorinio audito, banko garantijų išlaidos, laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų tiesioginėmis išlaidomis.

Jeigu bus įsigytas ilgalaikis turtas, tai nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta metine nusidėvėjimo (amortizacijos) norma. Tačiau jei projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedą ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, ir pateikia įrodymus, jog, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, taip nusidėvėjimas skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti.

Šioje eilutėje numatomos išlaidos pagal Gaires privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Informaciją apie EIF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones (iš kurių bent dvi yra privalomos pasirinktinai):

Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su 2011 metų programos veiklomis, pagal kuriuos finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai turi būti tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiksmo apimčiai, ir viešinimui skirtos išlaidos neturi viršyti 8000,00 Lt Netiesioginės projekto išlaidos 2. Netiesioginės išlaidos Netiesioginėms tinkamoms išlaidoms priskiriamos išlaidos, kurios nelaikomos tiesiogiai su projekto veiklomis, projekto vykdymu susijusiomis išlaidomis ir yra skirtos projektą administruojančių ir vykdančių asmenų reikmėms. Tai galėtų būti šios išlaidos:

Netiesiogines tinkamas išlaidas sudaro bendros finansavimo reikalavimus atitinkančių tiesioginių išlaidų sumos fiksuota procentinė dalis, kuri negali viršyti 7 procentų visos tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Reikalavimas neviršyti 7 procentų visos tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų sumos taikomas ir projekto partneriui, t. y. netiesioginių išlaidų suma, skirta partneriui, neturi viršyti 7 procentų partnerio patirtų tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų sumos.

Projekto vykdytojai ir (ar) partneriai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, iš projekto lėšų negali numatyti netiesioginių išlaidų, t. y. į projekto biudžetą netiesioginių išlaidų įtraukti negali.

Pareiškėjas, teikdamas paraišką, privalo detalizuoti visas netiesiogines išlaidas projekto biudžeto pagrindime 49. Tais atvejais, kai įgyvendinant projektą rengiamos studijos, metodikos, programos ir pan. (toliau vadinama – metodikos ar pan.) įgaliota institucija projekto vykdytojo patirtas išlaidas gali pripažinti tinkamomis kartu su tarpiniais mokėjimo prašymais, tačiau galutinis sprendimas dėl šių išlaidų tinkamumo finansuoti iš EIF programos lėšų priimamas tik po to, kai gaunama socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kad šios metodikos ar pan. atitinka EIF veiksmų tikslus ir prioritetus; įsitikina, kad metodikos ar pan. yra skirtos EIF tikslinei grupei. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados (pritarimas arba nepritarimas metodikoms ar pan.) įrašomos protokole ir kopija pateikiama įgaliotai institucijai, kuri atsižvelgia į gautas išvadas ir imasi atitinkamų veiksmų, kurie nurodyti protokole.

TREČIASIS SKIRSNIS FINANSAVIMO REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIOS IŠLAIDOS 50. Netinkamos projekto išlaidos (finansavimo reikalavimų neatitinkančios išlaidos) (toliau vadinama – netinkamos išlaidos) nėra finansuojamos nei iš paramos lėšų, nei iš nuosavų pareiškėjo lėšų, todėl jos negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Netinkamas išlaidas projekto vykdytojas gali padengti iš nuosavų lėšų, bet ne iš tos jų dalies, kurią jis paramos sutartyje įsipareigoja panaudoti projektui įgyvendinti.

51.1. nėra būtinos projektui įgyvendinti ir nenumatytos paramos sutartyje;

51.2. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu;

51.3. finansuojamos iš kitų nacionalinių, ES ar kitų paramos lėšų analogiškai veiklai vykdyti;

51.4. neužregistruotos projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerių apskaitoje bei nėra pagrįstos išlaidas pateisinančių ir (arba) išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais;

51.5. neatitinka šiose Gairėse nustatytų išlaidų tinkamumo taisyklių ir neatitinka Komisijos sprendime 2008/457/EB nustatytų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimų.

52.1. PVM, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojas gali įrodyti, kad negali jo susigrąžinti (žr. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 35-1271). Projekto vykdytojas ir partneriai po Paramos sutarties pasirašymo privalės užpildyti klausimyną dėl pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio tinkamumo finansuoti EIF ir bendrojo finansavimo lėšomis (šių Gairių 5 priedas);

52.2. kapitalo grąža, skolos ir skolos aptarnavimo mokesčiai, palūkanos už debetą, valiutos keitimo komisiniai mokesčiai ir nuostoliai dėl valiutos keitimo, atidėjimai nuostoliams arba galimiems būsimiems įsipareigojimams, mokėtinos palūkanos, abejotinos skolos, baudos, finansinės baudos, bylinėjimosi išlaidos, delspinigiai, neproporcingos arba netikslingos išlaidos;

52.3. išskirtinai projekto darbuotojų pramogoms skiriamos išlaidos;

52.4. žemės pirkimo ir nekilnojamojo turto pirkimo, statybos ir remonto išlaidos;

52.5. biudžetinių įstaigų darbuotojų ir valstybės tarnautojų (pareigūnų), kurie prisideda prie projekto įgyvendinimo, vykdydami užduotis, kurios yra jų įprasto darbo dalis, darbo užmokesčio išlaidos;

52.6. įnašai natūra;

52.7. paraiškos rengimo išlaidos, tarp jų išlaidos konsultantų darbo užmokesčiui už projekto paraiškos parengimą;

52.8. projekto vykdytojo išlaidos, dengiamos iš kito ES dotaciją gaunančio projekto ar darbo programos.

V SKYRIUS

PROJEKTO PARAIŠKŲ TEIKIMO, VERTINIMO IR SPRENDIMŲ DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMO TVARKA PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTO PARAIŠKŲ TEIKIMAS 53. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, atsakingos institucijos interneto svetainėje, interneto tinklalapyje www.epf-eif.lt ir viename iš šalies dienraščių. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo teikti paraiškas dokumentacija skelbiama atsakingos institucijos interneto svetainėje adresu www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“, skiltyje „EIF“).

58.1. detalus projekto biudžetas (šių Gairių 4 priedas);

58.2. detalaus projekto biudžeto pagrindimas (šių Gairių 6 priedas);

58.3. pareiškėjo ir (arba) partnerio deklaracija (šių Gairių 8 priedas), kurią pareiškėjas ir kiekvienas partneris (jeigu taikoma) užpildo savarankiškai;

58.4. nuosavą indėlį įrodantys dokumentai, jei pareiškėjas ir (ar) partneris (jei taikoma) prisideda prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis;

58.5. pareiškėjo ir jo partnerio(-ių) (jei taikoma) steigimo dokumentų (juridinio asmens registravimo pažymėjimas ir įstatai, steigimo sandoris arba veiklos nuostatai ir pan.) kopijos;

58.6. projekto jungtinės veiklos sutartys ar jų kopijos (jeigu taikoma);

58.7. pareiškėjo ir jo partnerio (-ių) (jei taikoma) atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais pažyma (originalas), išduota Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (netaikoma pareiškėjams, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga). Pažymos turi būti išduotos ne ankščiau kaip prieš mėnesį iki galutinės paraiškų pateikimo datos;

58.8. finansavimo lėšų pagal pareiškėją ir (ar) partnerius pagal de minimis pagalbą lentelė (šių Gairių 9 priedas) (reikalavimas pateikti šią lentelę taikomas tik pareiškėjams ir (ar) projekto partneriams, kurie yra ūkio subjektai, kaip apibrėžta šių Gairių 24.7 punkte);

58.9. ūkio subjektui ir jo partneriui (-iams) tenkančios naudos (rezultatų) aprašymas (šių Gairių 10 priedas) (reikalavimas pateikti šį aprašymą taikomas tik pareiškėjams, kurie yra ūkio subjektai, kaip apibrėžta šių Gairių 24.7 punkte, ir (ar) turi projekto partnerių, kurie yra ūkio subjektai, kaip apibrėžta šių Gairių 24.7 punkte);

58.10. dokumentai, įrodantys, kad pagal darbo sutartis projekte įdarbintiems asmenims numatyti darbo laiko įkainiai neviršija įprasto darbo laiko įkainio, mokamo pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (pavyzdžiui, darbo sutartys, paskutinių 12 mėnesių darbo užmokesčio, mokamo pagal pagrindinę darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai). Pirmiausia turi būti pateikti dokumentai (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėn. darbo užmokestis, mokamas pagal pagrindinę darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ar buhalterinės pažymos apie asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį), įrodantys, kad projekte įdarbinamam asmeniui pagal darbo sutartį projekte numatytas darbo laiko įkainis neviršija to paties asmens pagal pagrindinę darbo sutartį įdarbinančioje įstaigoje (projekto vykdytojo ar partnerio) gaunamo darbo laiko įkainio.

Jei konkretus asmuo įstaigoje ar organizacijoje nedirba pagal pagrindinę darbo sutartį, tuomet pateikiami dokumentai (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėn. darbo užmokestis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ar buhalterinės pažymos apie asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį), įrodantys, kad projekte įdarbinamam asmeniui pagal darbo sutartį projekte numatytas darbo laiko įkainis neviršija to paties asmens pagal kitas darbo sutartis įdarbinančioje įstaigoje (projekto vykdytojo ar partnerio) gaunamo darbo laiko įkainio. Jei projekte įdarbinamas asmuo projekto vykdytojo ar partnerio organizacijoje nėra įdarbintas pagal darbo sutartis ir niekada nedirbo įdarbinančioje įstaigoje ar asmuo planuojamas įdarbinti iš išorės tik gavus paramą, pateikiami duomenys apie projekto vykdytojo ar partnerio organizacijoje įdarbintų pagal analogiškas pareigybes darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (darbo laiko įkainis).

Jei pagal projekte numatytas pareigas projekto vykdytojo ar partnerio įstaigoje anksčiau nebuvo įdarbintų asmenų (nebuvo tokių ar analogiškų pareigybių) ir numatomas įdarbinti asmuo nedirba įdarbinančioje įstaigoje, tada pateikiamas įdarbinančios įstaigos vadovo sprendimas (įsakymas) ar vidaus tvarka arba lygiavertis dokumentas, įrodantis, koks valandinis atlygis būtų mokamas jei asmuo būtų įdarbintas analogiškoms pareigoms įstaigoje ne projekte. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, negali būti įtraukiami EPF ir EIF programų projektų darbo sutarčių duomenys. Nepateikus reikalaujamų įrodymų, projekto biudžete bus patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlygis;

58.11. detalūs paskaičiavimai, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas – išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) – yra pigiausias variantas, jei detaliame projekto biudžete numatytos išlaidos įrangai įsigyti (detalaus projekto biudžeto eilutė Nr. 1.2). Kitu atveju šios išlaidos galės būti pripažintos netinkamomis finansuoti iš paramos lėšų. Atliekant detalius skaičiavimus, kurie įrodytų, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas yra pigiausias variantas, reikia įvertinti, kad su nuoma, išperkamąja nuoma ir nusidėvėjimu susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų, atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos, išperkamosios nuomos ir nusidėvėjimo trukmę ir faktinio įrangos naudojimo su projektu susijusioms reikmėms dažnumą;

58.12. dokumentai, įrodantys, kad detaliame projekto biudžete ar detalaus projekto biudžeto pagrindime nurodytos prekių, paslaugų ar darbų kainos atitinka vidutinius rinkos įkainius (pvz., 3 tiekėjų apklausos pažyma, 3 tiekėjų pasiūlymai, 3 tiekėjų kainos, paskelbtos internete ir pan.);

58.13. dokumentai įrodantys pareiškėjo patirtį dirbant su paraiškoje nurodyta tiksline grupe ir (arba) įgyvendinant remiamus veiksmus (jeigu taikoma).

Europos socialinio fondo agentūra Gynėjų g. 16 Vilnius 01109 61. Paraiška ir visi jos privalomi priedai teikiami įgaliotai institucijai užklijuotame voke (ar kitame pakete). Pareiškėjas privalo viename užklijuotame voke (ar kitame pakete) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildytą paraiškos formą ir priedus), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, ir dvi (2) paraiškos (užpildytą paraiškos formą ir priedus) kopijas, ant kurių nurodyta „KOPIJA“. Paraiška ir jos visi privalomi priedai turi būti susegti į bylą, pasirašyti įstaigos vadovo (ar įgalioto asmens). Nesusegtos paraiškos ir jų kopijos nebus vertinamos.

Taip pat pristatoma paraiškos versija elektroninėje laikmenoje (CD / DVD formatu). Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas. Paraiškos versija kompiuterinėje laikmenoje pateikiama tame pačiame voke (ar kitame pakete), kuriame yra paraiškos originalas. Ant voko (ar kito paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, kvietimo numeris – EIF/2011/5, pareiškėjo kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefono ir fakso numeriai.

Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos projekto paraiškos neregistruojamos ir nenagrinėjamos.

ANTRASIS SKIRSNIS PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 64. Pareiškėjas gali pateikti klausimus apie dalyvavimo programoje tvarką ir sąlygas, pagal šį kvietimą teikti paraiškas skiriamos paramos sąlygas, paraiškos ir jos priedų pildymą bei kitus su paramos skyrimu susijusius klausimus. Klausimai gali būti pateikiami raštu, elektroniniu paštu, faksu ar žodžiu įgaliotai institucijai tinklalapyje www.epf-eif.lt nurodytais kontaktais.

66.1. aiški nuoroda į šias Gaires;

66.2. kvietimo Nr. EIF/2011/5;

66.3. asmens, kuris teiraujasi, vardas ir pavardė bei jo atstovaujamo juridinio asmens pavadinimas ir telefonas.

TREČIASIS SKIRSNIS PARAIŠKŲ VERTINIMO IR ATRANKOS TVARKA 68. Už paraiškų vertinimą atsakinga įgaliota institucija.

70.1. lygiateisiškumo – kiekviename projektų konkurse visoms paraiškoms turi būti taikomi vienodi vertinimo kriterijai;

70.2. skaidrumo, nešališkumo ir aiškios atsakomybės – ES fondų lėšas administruojančioms ir kontroliuojančioms institucijoms turi būti sudaromos sąlygos nustatyti vertinimą atlikusius bei sprendimą priėmusius asmenis; visi nepriklausomi vertintojai ir ekspertai privalo deklaruoti galimą interesų konfliktą ir būti supažindinti su savo funkcijomis bei atsakomybe atliekant vertinimą; vertinimo rezultatai turi būti viešinami;

70.3. profesionalumo ir efektyvumo – vertinimui atlikti turi būti pasitelkiami atitinkamos kompetencijos specialistai; vertinimo procesas turi būti tinkamai organizuojamas;

70.4. proporcingumo – sprendimas atmesti paraišką turi būti adekvatus neatitikties vertinimo kriterijams mastui, taip pat įtakai vertinimo procesui ir rezultatams;

70.5. konfidencialumo – turi būti užtikrintas paraiškoje pateiktos informacijos naudojimas tik vertinimo tikslais ir informacijos apie projektą neskleidimas atliekant vertinimą, išskyrus šiose Gairėse ir kituose teisės aktuose nustatytus atvejus. Atsakinga ir įgaliota institucijos teikia kitoms ES fondų lėšas administruojančioms ir kontroliuojančioms Lietuvos Respublikos institucijoms informaciją apie pareiškėją, partnerius ir rangovus, prekių tiekėjus, paslaugų teikėjus ir projekto įgyvendinimą, siekdamos užtikrinti efektyvią ES fondų lėšų skyrimo ir panaudojimo kontrolę ir sumažinti dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo riziką.

72.1. administracinio atitikimo vertinimo:

72.1.1. atliekant šį vertinimą, patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, t. y. ar pateikti visi šiose Gairėse nurodyti dokumentai, paraiškos priedai bei reikiama informacija. Šį vertinimą atlieka įgaliotos institucijos darbuotojai;

72.1.2. atliekant administracinio atitikimo vertinimą, pildoma paraiškos administracinio atitikimo vertinimo lentelė (šių Gairių 11 priedas);

72.1.3. jeigu vertinant paraišką paraiškos administracinio atitikimo lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, įgaliota institucija pareiškėjui faksu siunčia raštą, kuriame prašoma per rašte nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 darbo dienos ir ilgesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamą informaciją ar dokumentus. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, paraiška atmetama;

72.1.4. priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl administracinio atitikimo reikalavimų neatitikimo, įgaliota institucija per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia pareiškėjui informacinį pranešimą dėl paraiškos atmetimo, nurodydama paraiškos atmetimo priežastis;

72.1.5. teigiamai atsakius į visus paraiškos administracinio atitikimo vertinimo lentelės klausimus, paraiška perduodama į kitą vertinimo etapą;

72.1.6. informacija apie administracinio atitikimo vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama interneto svetainėje www.epf-eif.lt.

72.2. tinkamumo skirti paramą vertinimo:

72.2.1. atliekant šį vertinimą, nustatoma, ar pareiškėjas, partneriai (jei projektą planuojamą įgyvendinti su partneriais) ir paraiška yra tinkama gauti paramą iš EIF;

72.2.2. tinkamumo vertinimą atlieka įgaliotos institucijos darbuotojai. Atliekant projekto tinkamumo vertinimą, pildoma projekto tinkamumo vertinimo lentelė (šių Gairių 12 priedas);

72.2.3. jeigu paraiška atitinka ne visus tinkamumo kriterijus ir tinkamumo vertinimo lentelėje bent vienas vertinimo atsakymas yra „Ne“, taip pat jei vertintojams trūksta informacijos paraiškai įvertinti, pareiškėjui faksu siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 darbo dienos ir ilgesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus ar papildomus duomenis, dokumentus, patikslinti ar papildyti paraiškoje pateiktą informaciją ir pateikti atnaujintos paraiškos elektroninį variantą, išskiriant patikslintą arba atnaujintą informaciją. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama. Prireikus, vertindama paraiškoje pateiktą informaciją, įgaliota institucija gali kreiptis į atitinkamas institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją bei paraišką ir naudotis išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais;

72.2.4. tinkamumo skirti paramą vertinimo etape nustatoma maksimali siūloma tinkamų finansuoti išlaidų suma ir maksimali siūloma paramos projektui suma;

72.2.5. jeigu dalis projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo projekto veiklos sritims įgyvendinti, įgaliota institucija prašo pareiškėjo raštu pagrįsti tokias išlaidas ir (arba) pasiūlo sumažinti dalį projekto išlaidų. Jei per įgaliotos institucijos nurodytą terminą pareiškėjas nepateikia prašomos informacijos arba jo pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo projekto veiklai įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jei projekto išlaidos yra apskaičiuotos nesinaudojant realiais įkainiais, įgaliotos institucijos vertintojai, naudodami vidutinius rinkos įkainius, turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą ir atitinkamai sumažinti projekto tinkamas finansuoti išlaidas bei apie tai informuoti pareiškėją;

72.2.6. vertindama tinkamumą skirti paramą, įgaliota institucija įvertina projekto pajamas, numatomas gauti iš pardavimų, nuomos, paslaugų, mokesčių ir kitais būdais įgyvendinant projektą ir vienerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos;

72.2.7. jeigu vertinant tinkamumą skirti paramą nustatyta projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir paramos projektui suma skiriasi nuo paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir prašomos paramos dydžių, įgaliota institucija raštu apie tai informuoja pareiškėją ir su juo suderina, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su įgaliotos institucijos nustatytomis maksimalaus dydžio išlaidomis ir parama. Pareiškėjui sutikus, paraiška perduodama vertinti kitame etape. Jei pareiškėjas nesutinka, įgaliota institucija atmeta paraišką;

72.2.8. tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, pareiškėjas privalo finansuoti iš savo arba partnerių (jei taikoma) turimų lėšų ar paskolų;

72.2.9. įvertinusi tinkamumą skirti paramą, įgaliota institucija parengia išvadą, ar projektas yra tinkamas gauti paramą ir kokio maksimalaus dydžio parama gali būti suteikta, taip pat ar pareiškėjas sutinka įgyvendinti projektą su įgaliotos institucijos nustatytu paramos dydžiu;

72.2.10. įvertinus tinkamumą, paraiška atmetama, jei:

72.2.10.1. įvertinus paraiškoje šių Gairių 72.2.3 punkte nustatyta tvarka pateiktą papildomą informaciją, duomenis ir dokumentus, bent vienas iš tinkamumo vertinimo lentelės kriterijų yra vertinamas neigiamai;

72.2.10.2. pareiškėjas atsisako pateikti arba pateikia ne visą šių Gairių 72.2.3 punkte nustatyta tvarka prašomą papildomą informaciją, duomenis, dokumentus, kurių reikia tinkamumo vertinimui atlikti;

72.2.10.3. pareiškėjas pateikia šių Gairių 72.2.3 punkte nustatyta tvarka prašomą informaciją, nesilaikydamas įgaliotos institucijos rašte nurodytų terminų;

72.2.10.4. pareiškėjas nesutinka su įgaliotos institucijos siūlomu maksimaliu tinkamų projekto išlaidų dydžiu bei maksimaliu paramos dydžiu.;

72.2.11. priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl tinkamumo reikalavimų neatitikimo, įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo. Pranešime nurodomi paraiškos atmetimo motyvai;

72.2.12. teigiamai atsakius į visus projekto tinkamumo vertinimo lentelės klausimus, paraiška perduodama į kitą vertinimo etapą;

72.2.13. informacija apie tinkamumo skirti paramą vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama interneto svetainėje www.epf-eif.lt.

72.3. naudos ir kokybės vertinimo:

72.3.1. paraiškos vertinamos balais. Didžiausia paraiškai galima skirti balų suma – 100 balų. Paraiškai skiriamas balas yra balus skyrusiųjų vertintojų balų vidurkis. Privaloma minimali balų suma yra 40 balų. Paraiškos, kurios per naudos ir kokybės vertinimo etapą nesurinko nustatytos minimalios balų sumos, atmetamos atsakingos institucijos sprendimu;

72.3.2. naudos ir kokybės vertinimo etape įvertinama pateiktų projektų kokybė ir ar ji atitinka atrankos kriterijus (balais). Naudos ir kokybės vertinimą atlieka du nepriklausomi vertintojai (ekspertai), kurių atranką organizuoja įgaliota institucija, vadovaudamasi savo institucijos patvirtinta vidine tvarka. Nepriklausomi vertintojai turi būti skiriami, siekiant užtikrinti kuo skaidresnį naudos ir kokybės vertinimo procesą. Įgaliota institucija, atsižvelgdama į kandidatų kvalifikaciją, sudaro nepriklausomų vertintojų sąrašą. Prieš atlikdami vertinimą, nepriklausomi vertintojai pasirašo konfidencialumo ir nešališkumo deklaraciją. Prieš atliekant paraiškų naudos ir kokybės vertinimą, įgaliota institucija organizuoja nepriklausomų vertintojų mokymą;

72.3.3. atliekant projekto naudos ir kokybės vertinimą, pildoma projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė (šių Gairių 3 priedas);

72.3.4. vertintojai kiekvieną projektą vertina atskirai, neatsižvelgdami į kito vertintojo rezultatus. Atliekant vertinimą yra nagrinėjama visa paraiškoje pateikta informacija bei dokumentai;

72.3.5. kiekvieną projektą vertintojai įvertina balais. Jei tos pačios paraiškos galutiniai dviejų vertintojų suteikti įvertinimo balai tarpusavyje skiriasi 50 (penkiasdešimt) ir daugiau procentų, įgaliota institucija projektui vertinti skiria trečią nepriklausomą vertintoją. Visų tos pačios paraiškos vertinimo balų vidurkis nulemia galutinį įvertinimą;

72.3.6. pasibaigus paraiškų naudos ir kokybės vertinimui įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas parengia ir faksu išsiunčia raštą, kuriame informuoja pareiškėją apie individualius paraiškų vertinimo rezultatus, nurodydama galutinį vertinimo balą, kurį sudaro tos pačios paraiškos nepriklausomų vertintojų vertinimo balų vidurkis.

72.3.7. informacija apie naudos ir kokybės vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama interneto svetainėje www.epf-eif.lt.

KETVIRTASIS SKIRSNIS GALUTINIO SPRENDIMO DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMAS 77. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministras įsakymu, vadovaudamasis komiteto rekomendacijomis, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo komiteto sprendimo priėmimo. Į finansuojamų projektų sąrašą gali būti įtraukti tik tie projektai, kuriuos rekomendavo finansuoti komitetas, tačiau išimtiniais atvejais atsakinga institucija gali atsisakyti suteikti paramą komiteto rekomenduotam projektui, jei turi tam svarbių priežasčių. Apie tokį sprendimą ir jo priežastis atsakinga institucija informuoja komitetą.

PENKTASIS SKIRSNIS PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS 80. Įgaliota institucija, gavusi ir įregistravusi atsakingos institucijos sprendimą dėl paramos skyrimo, registruotu laišku arba elektroniniu paštu arba faksu šių Gairių 78 punkte nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjui išsiunčia pranešimą, kuriame:

80.1. pareiškėjas informuojamas apie suteiktą paramą, apie pasiūlymo pasirašyti paramos sutartį galiojimo terminą ir pridedamas sutarties projektas, parengtas pagal pavyzdinę paramos sutartį (šių Gairių 13 priedas);

80.2. nurodomi dokumentai, kuriuos būtina turėti pasirašant paramos sutartį įgaliotoje institucijoje, taip pat kiti pasirašytos paramos sutarties pateikimo įgaliotai institucijai būdai, jei atsakinga institucija juos numato.

VI SKYRIUS

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS PIRMASIS SKIRSNIS LĖŠŲ IŠMOKĖJIMO PROJEKTŲ VYKDYTOJAMS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA 86. Paramos lėšos išmokamos pagal projekto vykdytojo įgaliotai institucijai teikiamus mokėjimo prašymus. Projekto vykdytojas teikia įgaliotai institucijai avansinį (-ius), tarpinius ir galutinį mokėjimo prašymus. Prie mokėjimo prašymų, kuriuose deklaruojamos patirtos išlaidos (tiesioginės ir netiesioginės), projekto vykdytojas prideda projekto pažangos ar galutinę ataskaitas, išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas, patvirtintas juridinio asmens vadovo (arba jo įgalioto asmens) parašu bei antspaudu, ir kitus reikalaujamus dokumentus. Mokėjimo prašymų teikimo tvarka ir terminai nustatomi paramos sutartyje. Netiesioginėms išlaidoms yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir tiesioginėms projekto išlaidoms.

87.1. avansinio mokėjimo;

87.2. kompensavimo su avansu.

Projekto vykdytojui taikant avansinį mokėjimo būdą paramos lėšos išmokamos per du kartus pagal jo įgaliotai institucijai pateiktus pirmą ir antrą avansinius mokėjimo prašymus, kurie teikiami paramos sutartyje nustatyta tvarka:

88.1. 50 procentų avanso suma nuo paramos sutartyje numatytos lėšų sumos projekto vykdytojui išmokama pateikus avansinį mokėjimo prašymą šiai sumai sutartyje numatytais terminais. Kartu su avansiniu mokėjimo prašymu turi būti pateikiama banko garantija arba laidavimo draudimo sutartis dėl šios avanso sumos (jeigu taikoma);

88.2. likusi 50 procentų suma nuo paramos sutartyje numatytos lėšų sumos projekto vykdytojui išmokama pateikus avansinį mokėjimo prašymą šiai sumai sutartyje numatytais terminais. Kartu su avansiniu mokėjimo prašymu turi būti pateikiama banko garantija arba laidavimo draudimo sutartis dėl likusios 50 procentų paramos sumos (jeigu taikoma). Avansinis mokėjimo prašymas likusiai 50 procentų sumai nuo paramos sutartyje numatytos lėšų sumos teikiamas įgaliotai institucijai patikrinus pažangos ataskaitas kartu su tarpiniais mokėjimo prašymais ir nustačius, kad projekto vykdytojas panaudojo ne mažiau kaip 60 procentų gautos pirmojo avanso sumos;

88.3. pažangos ataskaitos ir tarpiniai mokėjimo prašymai, kuriuose deklaruojamos visos patirtos ir apmokėtos išlaidos, teikiami kartu su išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintomis kopijomis. Tokiu atveju projekto vykdytojas pagal su įgaliota institucija suderintą mokėjimo prašymų teikimo grafiką turi įgaliotai institucijai teikti tarpinius mokėjimo prašymus nuo sutartyje nustatytos projekto įgyvendinimo pradžios datos iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino;

88.4. baigęs įgyvendinti projektą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius po projekto įgyvendinimo pabaigos, nustatytos paramos sutartyje, projekto vykdytojas privalo įgaliotai institucijai pateikti galutinę ataskaitą, galutinį mokėjimo prašymą, kartu pateikdamas išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas, baigiamąją audito ataskaitą bei auditoriaus išvadą.

90.1. ne daugiau kaip 50 procentų avanso suma nuo paramos sutartyje numatytos lėšų sumos išmokama per paramos sutartyje nustatytą terminą, jei projekto vykdytojas ne vėliau kaip iki paramos sutartyje nustatyto termino kartu su avansiniu mokėjimo prašymu pateikia banko garantiją arba laidavimo draudimą dėl avanso sumos (netaikoma projektų vykdytojams, kurie yra biudžetinės įstaigos) arba 90.2. ne daugiau kaip 50 000,00 Lt avanso suma per paramos sutartyje nustatytą terminą, jei projekto vykdytojas ne vėliau kaip iki paramos sutartyje nustatyto termino kartu su avansiniu mokėjimo prašymu negali pateikti banko garantijos arba laidavimo draudimo;

90.3. paramos sutartyje nustatyta likusi paramos lėšų dalis išmokama projekto vykdytojui pateikus ir įgaliotai institucijai patikrinus projekto pažangos ataskaitas bei tarpinius mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruojamos visos patirtos ir apmokėtos išlaidos, pagrįstos pridedamomis išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintomis kopijomis. Tokiu atveju projekto vykdytojas pagal su įgaliota institucija suderintą mokėjimo prašymų teikimo grafiką teikia tarpinius mokėjimo prašymus nuo paramos sutartyje nustatytos projekto įgyvendinimo pradžios datos iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino;

90.4. baigęs įgyvendinti projektą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius po projekto įgyvendinimo pabaigos, nustatytos paramos sutartyje, projekto vykdytojas privalo įgaliotai institucijai pateikti galutinę ataskaitą, galutinį mokėjimo prašymą, kartu pateikdamas išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas bei audito ataskaitą ir auditoriaus išvadą. Įgaliotai institucijai patikrinus galutinę ataskaitą ir galutinį mokėjimo prašymą yra išmokamas paramos lėšų likutis, jei bendra pagal projekto vykdytojo pateiktus mokėjimo prašymus pervesta (įskaitant ir avansu projekto vykdytojui išmokėtą sumą) suma nesiekia projektui įgyvendinti skirtos paramos lėšų sumos;

90.5. kai bendra pagal projekto vykdytojo pateiktus mokėjimo prašymus pervesta (įskaitant ir avansu projekto vykdytojui išmokėtą sumą) suma pasiekia projektui įgyvendinti skirtą paramos lėšų sumą, paramos lėšos projekto vykdytojui nebepervedamos.

ANTRASIS SKIRSNIS PIRKIMŲ REIKALAVIMAI 91. Visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programų projektų vykdytojams, esantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A1-556 (Žin., 2010, Nr. 142-7317). Jei projekto vykdytojas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija, su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programų projektų vykdytojams, nesantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A1-557 (Žin., 2010, Nr. 142-7318). Tokie patys viešųjų pirkimų reikalavimai keliami ir projekto partneriams.

TREČIASIS SKIRSNIS PARAMOS SUTARTIES PAKEITIMAI 93. Paramos sutarties pakeitimų tvarka yra nustatoma paramos sutartyje.

KETVIRTASIS SKIRSNIS NETINKAMAI ĮGYVENDINAMI PROJEKTAI 95. Netinkamai įgyvendinamų projektų sąlygos nustatytos Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programas, priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. A1-333 (Žin., 2010, Nr. 85-4468).

PENKTASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO UŽBAIGIMAS 96. Galutinę projekto ataskaitą ir galutinį mokėjimo prašymą, kartu pateikdamas išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas, auditoriaus išvadą bei audito ataskaitą, projekto vykdytojas teikia įgaliotai institucijai ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo projekto įgyvendinimo pabaigos, nustatytos paramos sutartyje. Esant būtinybei, galutinės projekto ataskaitos teikimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Ataskaitos nagrinėjimo laikotarpis – 20 darbo dienų. Jis gali būti patęstas dėl trūkstamų dokumentų siuntimo ar kitų objektyvių priežasčių, turinčių įtakos ataskaitai nagrinėti, tačiau ne ilgiau kaip 5 darbo dienas.

98.1. pateikiama projekto įgyvendinimo santrauka, išdėstoma projekto metu įgyvendinta veikla ir pasiekti rezultatai (planuoti ir faktiškai pasiekti), svarbiausi rodikliai;

98.2. aprašomos projekto partnerių pasirinkimo priežastys, atskirų partnerių atsakomybė ir bendradarbiavimas įgyvendinant projektą;

98.3. apibendrinami iškilę sunkumai ir priemonės, kurių buvo imtasi jiems spręsti, taip pat teikiamos rekomendacijos, kaip projektą buvo galima įgyvendinti geriau;

98.4. apibendrinami atlikti viešieji pirkimai ir aprašomos įgyvendintos viešinimo priemonės;

98.5. pateikiama finansinė ataskaita pagal atskirus finansavimo šaltinius, kurioje nurodomos planuotos bei faktiškai panaudotos kiekvieno šaltinio lėšos ir visos patirtos tinkamos finansuoti projekto išlaidos;

98.6. aprašomos veiklos tęstinumo galimybės: kaip planuojama naudoti projekto rezultatus, kas bus atsakingas už jų naudojimą, kaip gali būti užtikrinta projekto rezultatų sklaida.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS 100. Visi su EIF remiamo projekto įgyvendinimu susiję dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip 10 metų po projekto įgyvendinimo pabaigos.

101.1. projekto paraiškos ir jos priedų kopijas;

101.2. projekto paraiškos keitimo, atliekant vertinimą, dokumentų kopijas;

101.3. paramos sutarties ir visų jos pakeitimų originalus;

101.4. projekto tarpinių ir galutinių projekto įgyvendinimo ataskaitų bei jų priedų kopijas, projekto dalyvių sąrašus;

101.5. visus išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalus;

101.6. susirašinėjimo su įgaliota institucija ir atsakinga institucija, taip pat su kitomis paramą administruojančiomis institucijomis dokumentų kopijas;

101.7. viešųjų pirkimų arba pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas;

101.8. įgyvendintas informavimo ir viešinimo priemones įrodančius dokumentus;

101.9. kitus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus.

SEPTINTASIS SKIRSNIS SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS 102. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai turi teisę apskųsti įgaliotos institucijos, atsakingos institucijos, tvirtinančios institucijos, audito institucijos veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) nustatyta tvarka.

Pavadinimas Kodas Teisinė forma Buveinės adresas PVM mokėtojas gatvė namo nr. pašto kodas vietovė £[] Taip PVM mokėtojo kodas £[] Ne PVM nemokėjimo teisinis pagrindas 1.

Pareiškėjo atstovo parašas _______________ 4. Duomenys apie projektą, kuriam įgyvendinti prašoma paramos 4.1. Duomenys apie projektą, kuriam įgyvendinti prašoma paramos pagal prioritetą „Veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“ (jeigu taikoma) 4.1.1. Veiksmą „Aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams“ (jeigu taikoma) Eilutės Nr.

Remiami komponentai Prašoma paramos suma Kiti finansavimo šaltiniai 4.1.1.1.

Priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas 4.1.1.2.

Programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas 4.1.1.3.

Lanksčių įvadinių programų ir veiklos, leidžiančių trečiųjų šalių piliečiams tuo pačiu metu dirbti ar mokytis, kūrimas ir tobulinimas 4.1.1.4.

Programų ir veiklos, skirtų užmegzti ir palaikyti ryšius su konkrečiomis trečiųjų šalių piliečių grupėmis (pavyzdžiui, asmenų, kuriems taikoma priėmimo tvarka, išlaikytiniais, vaikais, moterimis, pagyvenusio amžiaus, neįgaliais ar neraštingais asmenimis), kūrimas ir tobulinimas 4.1.1.5.

Programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas 4.1.2. Veiksmą „Abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas“(jeigu taikoma) Eilutės Nr.

Remiami komponentai Prašoma paramos suma Kiti finansavimo šaltiniai 4.1.2.1.

Programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas Pareiškėjo atstovo parašas _______________ 4.2. Duomenys apie projektą, kuriam įgyvendinti prašoma paramos pagal prioritetą „Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose“ (jeigu taikoma) 4.2.1. Veiksmą „Gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų“ (jeigu taikoma) Eilutės Nr.

Remiami veiksmai Prašoma paramos suma Kiti finansavimo šaltiniai 4.2.1.1.

Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais 4.2.1.2.