Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomąją ekspertizę.
\nJeigu teismas nesutinka su eksperto išvada dėl jos nepagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar kitiems ekspertams.
\nValstybinio valdymo organai, teismo įtraukti dalyvauti procese ar Įstoję į procesą savo iniciatyva, duoda savo išvadą teismo posėdyje. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti tų organų įgaliotiniams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti.
\nVisuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų nuomonę išdėsto teismo posėdyje jų atstovai. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti šiems atstovams klausimus visuomenės nuomonei dėl nagrinėjamos bylos išaiškinti ir patikslinti.
\nIšnagrinėjus visus įrodymus, pirmininkaujantysis paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą.
\nJeigu pareiškiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartis patenkinti arba atmesti prašymus.
\nIšsprendus prašymus ir atlikus reikiamais atvejais papildomus veiksmus, taip pat nesant prašymų, pirmininkaujantysis paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, ir teismas pradeda klausyti teisminių ginčų bei prokuroro išvados.
\nTeisminiai ginčai susideda iš dalyvaujančių byloje asmenų kalbų.
\nTeisminiuose ginčuose pirmieji pasisako ieškovas ir jo atstovas, po to atsakovas ir jo atstovas.
\nTrečiasis asmuo, pareiškusis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko jau pradėtame procese, ir jo atstovas pasisako po šalių. Trečiasis asmuo, nepareiškusis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas pasisako po ieškovo arba atsakovo, kurio pusėje trečiasis asmuo dalyvauja byloje.
\nProkuroras, taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų įgaliotiniai ar atskiri piliečiai, kurie kreipėsi. į teismą šio Kodekso 5 straipsnyje numatyta tvarka, pasisako teisminiuose ginčuose pirmieji.
\nValstybinio valdymo organų įgaliotiniai, teismo įtraukti dalyvauti procese arba įstoję į procesą savo iniciatyva šio Kodekso 55 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka, pasisako teisminiuose ginčuose po šalių ir trečiųjų asmenų.
\nVisuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai, kuriems leista dalyvauti teisminiame nagrinėjime, pasisako teisminiuose ginčuose po asmenų, nurodytų šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse.
\nPo to, kai pasisakė visi teisminių ginčų dalyviai, jie gali pasisakyti antrą kartą ryšium su tuo, kas pasakyta ginčuose. Paskutinės replikos teisė visada priklauso atsakovui ir jo atstovui.
\nTeismas neturi teisės apriboti dalyvaujančių teisminiuose ginčuose asmenų pasisakymų trukmę, bet pirmininkaujantysis turi teisę sustabdyti pasisakantįjį. jeigu jis išeina už nagrinėjamosios bylos esmės ribų.
\nDalyvaujantis byloje prokuroras duoda išvadą dėl visos bylos esmės po teisminių ginčų.
\nTeisminių ginčų dalyviai ar duodantis išvadą prokuroras neturi teisės savo pasisakymuose remtis aplinkybėmis, kurių teismas neaiškino, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.
\nJeigu teismas teisminių ginčų ar prokuroro išvados metu pripažįsta esant reikalinga išaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso teisminių ginčų ir prokuroro išvados bendra tvarka.
\nPo teisminių ginčų ir prokuroro išvados teismas išeina į pasitarimo kambarį priimti sprendimo. Apie tai pirmininkaujantysis paskelbia esantiesiems teismo posėdžio salėje.
\nPasirašęs sprendimą, teismas grįžta į teismo posėdžio salę, ir pirmininkaujantysis arba liaudies tarėjas paskelbia teismo sprendimą.
\nVisi esantieji posėdžio salėje, jų tarpe ir teismo sudėtis, sprendimo išklauso stovėdami.
\nSprendimą paskelbus, pirmininkaujantysis išaiškina sprendimo turinį, jo apskundimo tvarką ir terminą.
\nPenkioliktasis skirsnis Teismo sprendimas
\nPirmosios instancijos teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas sprendimą.
\nTeismas priima ir paskelbia sprendimą Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vardu.
\nTeismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais, kurie ištirti teismo posėdyje.
\nSprendimą teismas priima pasitarimo kambaryje.Pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu pasitarimo kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie yra tos bylos teismo sudėtyje. Būti pasitarimo kambaryje kitiems“asmenims neleidžiama.
\nTeisėjai neturi teisės pagarsinti nuomonių, pareikštų, besitariant pasitarimo kambaryje.
\nPriimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kuris įstatymas turi būti taikomas šioje Byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas.
\nTeismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų.
\nTeismas, pasitarimo metu pripažinęs esant reikalinga išaiškinti naujas aplinkybes, turinčias bylai reikšmės, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigęs nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso teisminių ginčų ir prokuroro išvados.
\nTeismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.
\nNeleidžiama priimti sprendimus, kurių; įvykdymas daromas priklausomas nuo tam tikros sąlygos įvykimo arba neįvykimo.
\nSprendimas priimamas tuojau pat po bylos išnagrinėjimo.
\nTeismo sprendimas priimamas balsų dauguma„ išdėstomas raštu ir. visų teisėjų pasirašomas.
\nPataisos sprendime turi būti aptariamos prieš teisėjų parašus.
\nTeisėjas, likęs, mažumoje, turi teisę išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę.
\nTeisėjo atskira nuomonė, skelbiant sprendimą, neskaitoma, bet prijungiama prie bylos.
\nJeigu byla, kurioje yra atskira nuomonė, nebuvo nagrinėjama kasacinės instancijos teisme, tai, sprendimui įsiteisėjus, atskira nuomonė kartu su byla turi būti pasiunčiama Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis išspręstų sprendimo už protestavimo klausimą.
\nPirmininkaujantysis ar liaudies tarėjas, dalyvavęs, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminei civilinių bylų kolegijai priimant sprendimą, ir likęs atskiros nuomonės, praneša apie tai Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis išspręstų sprendimo užprotestavimo klausimą.
\nTeismo sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:
\nAprašomojoje sprendimo dalyje turi būti:
\nMotyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodoma:
\nPriimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, įvykdymą atideda arba išdėsto, taip pat imasi priemonių įvykdymui užtikrinti.
\nŠio Kodekso 235 straipsnyje nurodytais atvejais teismas nutaria nukreipti sprendimą skubiai vykdyti, o 236 straipsnyje nurodytais atvejais išsprendžia klausimą, ar leidžiama sprendimą skubiai vykdyti, ir tai nurodo sprendime.
\nPriklausomai nuo paaiškėjusių bylos aplinkybių, teismas gali išeiti už ieškovo pareikštų reikalavimų ribų, jeigu to reikia valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų arba piliečių teisėms ir įstatymo saugomiems interesams apginti.
\nTeismas, priimdamas sprendimą išieškoti pinigų sumas iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kliokiu kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodo, koks yra išieškomųjų sumų pobūdis ir iš kurios atsakovo sąskaitos kredito įstaigoje turi būti nurašyta priteistoji suma.
\nPriteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu, sprendimą vykdant, paaiškėtų, kad priteistojo turto nėra.
\nPriimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo sąskaita ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytuosius veiksmus gali atlikti arba nutraukti tiktai atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas.
\nPriimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai, teismas nurodo, kuri sprendimo dalis liečia kiekvieną iš jų, arba nurodo, kad išieškojimo teisė yra solidarinė.
\nPriimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi įvykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų atsakomybė yra solidarinė arba subsidiarinė.
\nŠalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčiamas teismo sprendimo nuorašas.
\nPaskelbus byloje sprendimą, priėmusis sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.
\nTeismas gali, savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti ištaisymų klausimą.
\nDėl teismo nutarties ištaisymų sprendime klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nTeismas, priėmusis byloje sprendimą, gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat savo iniciatyva, priimti papildomąjį sprendimą:
\nIškelti klausimą dėl papildomojo sprendimo priėmimo galima per dešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
\nPapildomąjį sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomojo sprendimo nuorašai pasiunčiami šalims ir tretiesiems asmenims šio Kodekso 229 straipsnyje nustatytais atvejais ir terminu.
\nPapildomasis sprendimas gali būti apskundžiamas ir užprotestuojamas kasacinę tvarka per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos.
\nDėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas papildomojo sprendimo priėmimo reikalu, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nJeigu sprendimas yra neaiškus, tai priėmusis sprendimą teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat savo iniciatyva, išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
\nSprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas.
\nSprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.
\nDėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nLiaudies teismo sprendimas įsiteisėja, pasibaigus kasacinio apskundimo ir užprotestavimo terminui, jeigu jis nėra apskųstas arba užprotestuotas. Tuo atveju, kada paduotas kasacinis skundas arba kasacinis protestas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja, Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą.
\nLietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo sprendimas Įsiteisėja tuojau pat po jo paskelbimo.
\nSprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškininių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
\nJeigu bylą pradėjo prokuroras, valstybinio valdymo organas, profesinė sąjunga, valstybinė įstaiga, įmonė, kolūkis ir kitokia kooperatinė ar visuomeninė organizacija arba pilietis šio Kodekso 5 straipsnyje numatyta tvarka, tai įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas asmeniui, kurio interesais buvo pradėta byla.
\nJeigu, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, esmingai pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžio nustatymui ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.
\nTeismo sprendimai vykdomi, jiems įsiteisėjus, išskyrus tuos atvejus, kuriais jie vykdomi skubiai.
\nSkubiai vykdytini šie sprendimai:
\nTeismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį;
\nLeisdamas sprendimą skubiai vykdyti šio straipsnio 4 punkte nurodytais pagrindais, teismas gali pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo sprendimas bus panaikintas.
\nJeigu leidimo skubiai vykdyti klausimas nebuvo išspręstas, priimant sprendimą, tai priėmusis sprendimą teismas, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, gali, prieš sprendimui įsiteisint, leisti jį skubiai vykdyti. Šiais atvejais leidimo sprendimą skubiai vykdyti klausimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti skubaus vykdymo klausimą.
\nDėl teismo nutarties sprendimo skubaus vykdymo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Teismo nutarties leisti sprendimą skubiai vykdyti apskundimas ar užprotestavimas nesustabdo skubaus vykdymo.
\nPriėmusis sprendimą teismas gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, imtis priemonių nenukreipto skubiai vykdyti sprendimo Įvykdymui užtikrinti pagal taisykles, nustatytas šio Kodekso dvyliktajame skirsnyje.
\nPriėmusis byloje sprendimą teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, remdamasis turtine šalių padėtimi ar kitomis aplinkybėmis, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
\nNurodytieji klausimai išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą.
\nDėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimu, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nŠešioliktasis skirsnis Bylos sustabdymas
\nTeismas privalo sustabdyti bylą šiais atvejais:
\nTeismas gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, sustabdyti bylą šiais atvejais:
\nDėl teismo nutarties sustabdyti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nByla sustabdoma;
\nByla atnaujinama, pašalinus aplinkybės, dėl kurių ji buvo sustabdyta, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva. Atnaujinta byla vyksta pagal šio Kodekso nustatytas bendrąsias taisykles.
\nSeptynioliktasis skirsnis Bylos nutraukimas
\nTeismas nutraukia;bylą:
\nByla nutraukiama teismo, nutartimi. Jeigu, byla nutraukiama dėl jos nežinybingumo teismo organams, teismas privalo nurodyti į kurį organą pareiškėjas turi kreiptis.
\nDėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo.pačiu pagrindu neleidžiama.
\nAštuonioliktasis skirsnis Ieškinio palikimas nenagrinėto
\nTeismas ieškinį palieka nenagrinėtą:
\nTais atvejais, kada ieškinys paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiamą teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio Kodekso 245 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą.
\nPašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas ieškiniui palikti nenagrinėtam, ieškovas turi teisę vėl pareikšti tą patį ieškinį bendra tvarka.
\nDėl teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nDevynioliktasis skirsnis Teismo nutartis
\nPirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis.
\nTeismas priima nutartis pasitarimo kambaryje šio Kodekso 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Jas pasirašo visa teismo sudėtis.
\nIšspręsdamas nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį, pasitaręs vietoje, neišeidamas į pasitarimo kambarį. Tokią nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą.
\nNutartys, jas priėmus, tuojau balsu perskaitomos.
\nNutartyje turi būti nurodoma:
\nNutartyje, kurią teismas priima, neišeidamas į pasitarimo kambarį, turi būti žinios, išvardytos šio straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose.
\nŠalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti, bylą, palikti ieškinį nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal teismingumą nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos.
\nJeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškelia aikštėn atskirų pareigūnų arba piliečių padarytus teisėtumo ar socialistinio bendro gyvenimo taisyklių pažeidimus arba esminius trūkumus valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų darbe, jis priima atskirąją nutartį ir pasiunčia ją atitinkamoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, pareigūnams arba darbo žmonių kolektyvams. Šie privalo pranešti teismui apie priemones, kurių jie ėmėsi, per vieną mėnesį nuo atskirosios nutarties nuorašo gavimo dienos.
\nDėl teismo atskirosios nutarties gali būti duodamas atskirasis protestas.
\nJeigu, nagrinėdamas civilinę bylą, teismas išaiškina šalies arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymius, jis praneša apie tai prokurorui arba iškelia baudžiamąją bylą.
\nŠiais atvejais teismas, priklausomai nuo bylos aplinkybių, arba išnagrinėja civilinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylą, arba perduoda civilinį ieškinį nagrinėti baudžiamojoje byloje.
\nDvidešimtasis skirsnis Protokolai
\nApie kiekvieną pirmosios instancijos teismo posėdį, taip pat apie kiekvieną atskirą procesinį veiksmą, atliekamą ne posėdyje, rašomas protokolas.
\nTeismo posėdžio ar atskiro ne posėdyje atlikto procesinio veiksmo protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai.
\nProtokole, konkrečiai imant, nurodoma:
\nProtokolus rašo sekretorius pačiame teismo posėdyje arba atliekant atskirą procesinį veiksmą ne posėdyje.
\nDalyvaujantys byloje asmenys turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jie laiko esminėmis bylai.
\nProtokolas turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.
\nProtokolą pasirašo pirmininkaujantysis ir sekretorius. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti protokole aptariami.
\nDalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris dienas nuo tos dienos, kurią jis pasirašytas, gali pateikti rašytines pastabas dėl protokolo, nurodydami jo neteisingumus ir neišsamumą.
\nPastabas dėl protokolo išnagrinėja pirmininkaujantysis. Sutikdamas su pastabomis, jis patvirtina, kad jos yra teisingos.
\nJeigu pirmininkaujantysis nesutinka su pateiktosiomis pastabomis, jos pateikiamos nagrinėti teismui. Šiuo atveju pirmininkaujantysis ir bent vienas „iš liaudies tarėjų turi būti iš dalyvavusių bylos nagrinėjime teisėjų tarpo.
\nReikiamais atvejais šaukiami pateikusieji pastabas dėl protokolo asmenys. Išnagrinėjęs pastabas, teismas priima nutartį patvirtinti jų teisingumą arba atmesti jas. Ir vienu, ir antru atveju pastabos prijungiamos prie bylos.
\nPastabos,dėl protokolo turi būti: išnagrinėjamos per tris dienas nuo jų pateikimo: dienos.
\nII. BYLŲ, KYLANČIŲ Iš ADMINISTRACINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ, TEISENA Dvidešimt pirmasis skirsnis Bendrieji nuostatai
\nTeismas nagrinėja bylas:
\nBylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių, teismai nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.
\nDvidešimt antrasis skirsnis Skundų dėl netaisyklingumo rinkėjų sąrašuose teisena
\nKiekvienas pilietis, nesutikdamas su Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, priimtu pagal jo pareiškimą dėl netaisyklingumo rinkėjų sąrašuose (neįrašymas į sąrašą, netaisyklingas Įrašymas į sąrašą, išbraukimas iš sąrašo, pavardės, vardo, tėvavardžio iškraipymas), gali dėl vykdomojo komiteto sprendimo paduoti skundą atitinkamos rinkimų apylinkės buveinės vietos liaudies teismui.
\nTeismas priima skundą savo žinion tuo atveju, jeigu pareiškimą nagrinėjo ir atmetė atitinkamos Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, paskelbęs rinkėjų sąrašus.
\nJeigu skundas paduodamas teismui, prieš tai ne padavus pareiškimo Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, teisėjas perduoda skundą atitinkamam vykdomajam komitetui ir apie tai praneša pareiškėjui.
\nSkundas turi būti išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo padavimo momento.
\nSkundą nagrinėja teismas, pranešęs pareiškėjui ir Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, o tais atvejais, kai skundas liečia ne pareiškėją, o kitą pilietį,– taip pat ir šiam piliečiui. Tačiau nurodytų šiame straipsnyje asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą. Bylą pagal skundą dėl netaisyklingumo rinkėjų sąraše teismas nagrinėja, būtinai dalyvaujant prokurorui.
\nTeismo sprendimas, kuriuo nustatomas netaisyklingumas rinkėjų sąraše, yra galutinis. Jis yra pagrindas Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui padaryti pataisas rinkėjų sąraše. Šį sprendimą priėmus, jo nuorašas tuojau pasiunčiamas atitinkamam Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui.
\nDvidešimt trečiasis skirsnis Skundų dėl administracinių organų veiksmų teisena
\nĮstatymo numatytais atvejais teismas šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėja piliečių ir pareigūnų skundus dėl veiksmų tų administracinių organų ar pareigūnų, kuriems įstatymas yra suteikęs teisę administracine tvarka skirti ir išieškoti baudas.
\nPer dešimt dienų nuo tos dienos, kurią įteiktas administracinių organų, ar pareigūnų nutarimo skirti baudą arba daryti išiešką, administracine tvarka nuorašas, piliečiai ir pareigūnai turi teisę apskųsti atitinkamus administracinių organų ar pareigūnų veiksmus savo gyvenamosios vietos liaudies teismui.
\nSkundo padavimas sustabdo išieškojimą administracine tvarka.
\nTeismas nagrinėja skundą per penkiolika dienų nuo skundo gavimo dienos, šaukdamas padavusį skundą asmenį, o reikiamais atvejais – taip pat ir liudytojus.
\nApie skundo nagrinėjimo dieną pranešama prokurorui, taip pat skyrusiam baudą administraciniam organui ar pareigūnui.
\nNurodytųjų asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.
\nNagrinėdamas bylą, teismas privalo nustatyti, ar asmuo, kuriam skirta bauda, yra kaltas administraciniu nusižengimu, patikrinti paskyrusio baudą administracinio organo ar pareigūno veiksmų teisėtumą, patikrinti, ar bauda skirta, remiantis galiojančiaisiais įstatymais, ar ją skyrė turintis tokią teisę organas arba pareigūnas, ar paskirtos baudos suma neviršija įstatymo nustatyto dydžio, ar, nustatant baudą, atsižvelgta į nusižengimo sunkumą, į asmens, kuriam skirta bauda, asmenybę ir turtinę jo padėtį, taip pat ar nėra pasibaigę baudai skirti senaties terminai.
\nJeigu išieškojimas nukreiptas Į turtą, teismas privalo patikrinti, ar turto areštas atitinka įstatymo.reikalavimus.
\nTeismas priima byloje vieną iš šių sprendimų: skundą atmesti, jeigu nutarimas skirti baudą yra teisėtas; sumažinti baudos sumą iki įstatymo nustatytos ribos, jeigu skirtosios baudos suma–viršija tą riba; panaikinti nutarimą, kuriuo skirta bauda, jeigu tas nutarimas yra neteisėtas.
\nAtskirais atvejais, priklausomai nuo nusižengimo sunkumo, pažeidėjo asmenybės ir turtinės jo padėties, teismas turi teisę sumažinti baudą, vietoj skirtosios baudos pažeidėją įspėti arba perduoti jo atžvilgiu medžiagą jo darbo, mokymosi ar gyvenamosios vietos draugiškajam teismui arba visuomeninėms organizacijoms, kad būtų imtasi visuomeninio poveikio priemonių.
\nTeismo sprendimas yra galutinis.
\nDvidešimt ketvirtasis skirsnis Bylos dėl valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, privalomojo ancdėlinio draudimo ir apsimokestinimo nepriemokų išieškojimo iš piliečių
\nPareiškimą dėl valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, privalomojo ančdėlinio draudimo ir apsimokestinimo nepriemokų išieškojimo iš piliečių paduoda atitinkamai nepriemokininko gyvenamosios vietos ar jo nuolatinio darbo vietos rajono ar miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto finansų skyrius arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas.
\nPareiškime turi būti nurodoma: nepriemokininko pavardė, vardas, tėvavardis ir jo gyvenamoji vieta, įstatymas, pagal kurį pilietis turi sumokėti atitinkamas įmokas; įmokų suma ir jų sumokėjimo terminai; išieškotina nepriemokos ir delspinigių suma, taip pat įmokos, dėl kurios susidarė nepriemoka, terminas.
\nPrie pareiškimo turi būti pridedama: mokamojo pranešimo ar draudimo liudijimo nuorašas arba išrašas iš nepriemokininko asmeninės sąskaitos, kartu nurodant mokamojo dokumento įteikimo nepriemokininkui laiką, įmokos dydį ir terminus; išrašas iš visuotinio piliečių susirinkimo nutarimo apsimokestinti ir apie apsimokestinimo sumą; aktas apie nepriemokininko turto areštą, o jeigu nepriemokininkas neturi turto, į kurį pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas,– aktas apie turto nebuvimą ir kitų asmenų pažyma apie priklausančias iš jų nepriemokininkui pinigų sumas.
\nNagrinėdamas bylą, teismas turi patikrinti: ar įstatymas numato šią įmokos rūšį; ar yra teisėtas pagrindas reikalauti, kad pilietis sumokėtų tą įmoką; ar išieškojimo organai laikėsi įstatymo nustatytos tvarkos pareikalauti, kad pilietis sumokėtų tą įmoką; ar išieškojimo organai atsižvelgė į lengvatas, jeigu pilietis pagal įstatymą turi teisę į jas; ar turto areštas atitinka TSR Sąjungos įstatymų dėl mokesčių ir nemokestinių įmokų išieškojimo reikalavimus.
\nJeigu teismas nustato, kad įmokos dydis apskaičiuotas neteisingai, jis savo nutartimi sustabdo bylą ir pasiunčia medžiagą išieškojimo organui patikrinti. Jeigu išieškojimo organas nesutinka su teismo nutartimi, byla gali būti atnaujinama su sąlyga, kad pareiškimą dėl išieškojimo patvirtina aukštesnės įstaigos, kuriai pavaldus išieškojimo organas, vadovas.
\nTeismas, nustatęs, kad reikalavimas išieškoti nepriemoką yra teisėtas, priima sprendimą paimti iš nepriemokininko turtą pagal pateiktą teismui turto arešto aktą, o jeigu turto nėra,–nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, priklausančias nepriemokininkui iš kitų asmenų.
\nJeigu į turto arešto aktą įtrauktas turtas, į kurį pagal įstatymą išieškojimas negali būti nukreipiamas, teismas panaikina areštą tam turtui.
\nJeigu teismas nustato, kad reikalavimas išieškoti nepriemoką yra neteisėtas, jis pareikštąjį reikalavimą atmeta.
\nĮsiteisėjusį teismo sprendimą išieškoti iš piliečių valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, privalomojo ančdėlinio draudimo ir apsimokestinimo nepriemokas vykdo atitinkamas išieškojimo organas pagal TSR Sąjungos įstatymų numatytas taisykles.
\nIII. YPATINGOJI TEISENA Dvidešimt penktasis skirsnis Bendrieji nuostatai
\nPrie bylų, teismo nagrinėjamų ypatingosios teisenos: tvarka, priklauso bylos:
\nYpatingosios teisenos bylas teismai nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis, ir. papildymais, kuriuos nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR Įstatymai.
\nYpatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja, pranešęs pareiškėjui ir suinteresuotiems piliečiams, valstybinio valdymo organams, valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms.
\nJeigu, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, kyla ginčas dėl teisės, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą ir išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį bendrais pagrindais.
\nDvidešimt šeštasis skirsnis Turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymas
\nTeismas nustato faktus, nuo kurių priklauso piliečių arba organizacijų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas.
\nTeismas nagrinėja bylas:
\nTeismas nustato turinčius juridinę reikšmę faktus tiktai tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų.
\nBylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos liaudies teismui, išskyrus bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise faktų, taip pat palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo, dėl kurių pareiškimai paduodami atitinkamai pastato buvimo vietos ir palikimo atsiradimo vietos teismui.
\nPareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia pareiškėjui nustatyti tą faktą, nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atstatyti dokumentų, patvirtinančių tą faktą, nurodomi įrodymai, patvirtinantys šį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima atstatyti prarastų dokumentų.
\nTais atvejais, kada teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu.
\nĮsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti faktą, kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos organuose arba įformintas kituose organuose, yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti arba įforminti, tačiau neatstoja tų organų duodamų dokumentų.
\nDvidešimt septintasis skirsnis Piliečio pripažinimas nežinia kur esančiu ir piliečio paskelbimas mirusiu
\nPareiškimą dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu arba dėl piliečio paskelbimo mirusiu suinteresuoti asmenys paduoda pareiškėjo gyvenamosios vietos liaudies teismui.
\nPareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia: pareiškėjui pripažinti pilietį nežinia kur esančiu arba paskelbti pilietį mirusiu, taip pat turi būti išdėstomos aplinkybės, patvirtinančios piliečio nežinia kur buvimą, arba aplinkybės, sudariusios dingusiajam be žinios piliečiui mirties grėsmę ir duodančios pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo.
\nLiaudies teisėjas, ruošdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, išaiškina, kurie asmenys (giminaičiai, bendradarbiai ir pan.) gali suteikti žinių apie nesantįjį, taip pat užklausia paskutinės žinomos nesančioj o gyvenamosios ir darbo vietos atitinkamas organizacijas (namų valdybas, milicijos organus, Darbo žmonių deputatų tarybas) apie turimas apie jį žinias. ...
\nPriėmęs pareiškimą, liaudies teisėjas gali pasiūlyti globos ir rūpybos organui, kad šis įsteigtų nesančioj o turtui globą, arba imasi kitokių priemonių nesančioj o turtui apsaugoti bei tvarkyti, taip pat duoti iš to turto lėšų išlaikyti nesančiojo išlaikytiniams, kuriuos jis pagal įstatymą privalėjo išlaikyti.
\nPriėmęs pareiškimą, liaudies teisėjas priima nutartį paskelbti vietiniame laikraštyje apie bylos dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu arba dėl piliečio paskelbimo mirusiu iškėlimą. Laikraštyje tai skelbiama pareiškėjo lėšomis.
\nJeigu per tris mėnesius nuo paskelbimo laikraštyje dienos negaunama tikrų žinių apie piliečio, dėl kurio pripažinimo nežinia kur esančiu arba paskelbimo mirusiu iškelta byla, buvimo vietą, teisėjas skiria bylą nagrinėti.
\nPasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio pirmojoje dalyje, teismas išnagrinėja bylą per terminus, nustatytus šio Kodekso 121 straipsnyje, šaukdamas pareiškėją, kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis ir pareiškime nurodytus liudytojus.
\nBylą dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu arba dėl piliečio paskelbimo mirusiu teismas nagrinėja, būtinai dalyvaujant prokurorui.
\nTeismo sprendimas pripažinti pilietį nežinia kur esančiu yra pagrindas nesančiojo piliečio turto buvimo vietos globos ir rūpybos organui įsteigti šiam turtui globą.
\nĮsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti pilietį mirusiu yra pagrindas teismo buveinės vietos civilinės metrikacijos organui įrašyti į civilinės metrikacijos knygą mirties Įrašą, taip pat yra pagrindas globos ir rūpybos organui, jeigu yra reikalas, įsteigti paskelbto mirusiu piliečio turtui globą.
\nJeigu pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas mirusiu pilietis atvyksta ar paaiškėja jo buvimo vieta, liaudies teismas nauju sprendimu panaikina pirmiau priimtą savo sprendimą.
\nNaujajam teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašai pasiunčiami globos ir rūpybos organui – piliečio turto globai panaikinti ir civilinės metrikacijos organui – mirties Įrašui anuliuoti.
\nDvidešimt aštuntasis skirsnis Piliečio pripažinimas neveiksniu arba ribotai veiksniu
\nByla dėl piliečio pripažinimo neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės arba ribotai veiksniu dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis gali būti pradedama jo šeimos narių, prokuroro, globos ir rūpybos organo, psichiatrinės gydymo įstaigos ir visuomeninių organizacijų pareiškimu.
\nPareiškimas dėl piliečio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu paduodamas to piliečio gyvenamosios vietos liaudies teismui, o jeigu tas pilietis atiduotas į psichiatrinę gydymo įstaigą,– gydymo įstaigos buveinės vietos liaudies teismui.
\nPareiškime dėl piliečio pripažinimo neveiksniu turi būti išdėstomos aplinkybės, rodančios psichinį sutrikimą, dėl kurio tas pilietis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų.
\nPareiškime dėl piliečio pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstomos aplinkybės, rodančios, kad dėl to piliečio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis jo šeima atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje.
\nJeigu yra pakankamai duomenų apie piliečio psichinę ligą ar silpnaprotystę, liaudies teisėjas bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui tvarka skiria psichinei jo būsenai nustatyti teisminę psichiatrinę ekspertizę ir išreikalauja kitus dokumentus, rodančius jo sveikatos būklę.
\nIšimtiniais atvejais, jeigu asmuo aiškiai vengia teisminės psichiatrinės ekspertizės, teismas savo posėdyje, dalyvaujant prokurorui ir psichiatrui, gali priimti nutartį priverstinai pasiųsti pilietį, teisminei psichiatrinei ekspertizei padaryti.
\nBylą dėl piliečio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu teismas nagrinėja, būtinai dalyvaujant prokurorui ir globos ir rūpybos organo atstovui. Pilietis, dėl kurio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu nagrinėjama byla, šaukiamas į teismo posėdį, jeigu tai galima, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę.
\nTeismo išlaidos, susijusios su išnagrinėjimu bylos dėl piliečio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, padengiamos iš valstybės lėšų.
\nJeigu teismas nustato, jog šeimos nariai veikė nesąžiningai, siekdami, kad žinomai nepagrįstai būtų atimtas arba apribotas piliečio veiksnumas, tai išieško iš jų visas teismo išlaidas.
\nTeismo sprendimas pripažinti pilietį neveiksniu arba ribotai veiksniu yra pagrindas globos ir rūpybos organui skirti neveiksniajam globėją, o ribotai veiksniam – rūpintoją.
\nJeigu pripažintas neveiksniu pilietis pasveiksta arba žymiai pagerėja jo sveikatos būklė, teismas, globėjo, taip pat šio Kodekso 283 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų pareiškimu, remdamasis atitinkama teisminės psichiatrinės ekspertizės išvada, priima sprendimą pripažinti pasveikusįjį veiksniu.
\nJeigu pilietis nustoja piktnaudžiavęs alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis, teismas, paties šio piliečio, jo rūpintojo, taip pat šio Kodekso 283 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų pareiškimu, priima sprendimą panaikinti piliečio veiksnumo apribojimą.
\nTeismo sprendimo nuorašas pasiunčiamas globos ir rūpybos organui piliečio globai arba rūpybai panaikinti.
\nDvidešimt devintasis skirsnis Skundų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus organų veiksmų išsprendimas
\nSuinteresuotas asmuo, laikantis neteisingu notarinį veiksmą, atliktą notaro ar organo, atliekančio notarinius veiksmus, arba atsisakymą atlikti tokį veiksmą, turi teisę paduoti dėl to skundą teismui.
\nSkundas paduodamas valstybinės notarinės kontoros ar kito organo, atliekančio notarinius veiksmus, buveinės vietos liaudies teismui per dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kada pareiškėjas sužinojo apie atliktą notarinį veiksmą arba apie atsisakymą atlikti tokį veiksmą.
\nReikalavimą, pagrįstą vykdomuoju užrašu, skolininkas gali ginčyti tiktai pagal bendras ieškininės teisenos taisykles.
\nTeismas nagrinėja skundą, pranešęs pareiškėjui, notarinei kontorai ar kitam organui, kurio veiksmas ar atsisakymas atlikti veiksmą yra skundžiamas. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.
\nPatenkindamas skundą, teismas priima sprendimą, kuriuo panaikina atliktą notarini veiksmą arba įpareigoja notarą ar organą, atliekanti notarinius veiksmus, atlikti notarini veiksmą.
\nĮsiteisėjusio sprendimo nuorašas pasiunčiamas notarinei kontorai ar atliekančiam notarinius veiksmus organui.
\nTrisdešimtasis skirsnis Civilinės metrikacijos įrašų neteisingumo nustatymas
\nPareiškimas dėl Įrašo civilinės metrikacijos knygose neteisingumo nustatymo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos liaudies teismui.
\nTeismas nagrinėja bylą dėl įrašo civilinės metrikacijos knygose neteisingumo nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos organai atsisakė ištaisyti tą įrašą.
\nPareiškime turi būti nurodoma, kuo yra neteisingas įrašas civilinės metrikacijos knygose, kada ir kuris civilinės metrikacijos organas atsisakė“, ištaisyti tą įrašą.
\nTeismas nagrinėja pareiškimą dėl įrašo civilinės metrikacijos knygose ištaisymo, šaukdamas pareiškėją, civilinės metrikacijos organo atstovą ir kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis.
\nĮsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas Įrašo civilinės metrikacijos knygose neteisingumas, yra pagrindas civilinės metrikacijos organams tą Įrašą ištaisyti.
\nTrisdešimt pirmasis skirsnis Turto pripažinimas bešeimininkiu
\nPareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu paduoda vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, finansų organas arba kolūkis turto buvimo vietos liaudies teismui.
\nPareiškime turi būti nurodoma, kuris turtas yra pripažintinas bešeimininkiu, taip pat turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad negalima nustatyti turto savininko.
\nTeisėjas, paruošdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, išaiškina, kurie asmenys (savininkai, faktiniai turto valdytojai ir kt.) gali suteikti žinių apie tai, kam turtas priklauso, taip pat užklausia atitinkamas organizacijas (namų valdybas„ apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybas, komunalinio ūkio organus), kokias jos turi apie šį turtą žinias.
\nTeismas nagrinėja pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, šaukdamas pareiškėją ir kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis.
\nTeismas, pripažinęs, kad turtas neturi savininko arba turto savininkas nežinomas, priima sprendimą pripažinti turtą bešeimininkiu ir perduoti ji valstybės arba kolūkio nuosavybėn.
\nTrisdešimt antrasis skirsnis Teisių pagal prarastus pareikštinius dokumentus atstatymas (saukiamoji teisena)
\nAsmuo, praradusis pareikštinį dokumentą, Įstatymo nurodytais atvejais, konkrečiai imant, praradęs valstybinės darbo taupomosios kasos išduotą pareikšime taupomąją knygelę ar valstybinių paskolų obligacijų priėmimo pasaugoti liudijimą, gali prašyti rajono (miesto) liaudies teismą pripažinti prarastą dokumentą negaliojančiu ir atstatyti teises pagal prarastą dokumentą.
\nPareiškimas dėl prarasto pareikštinio dokumento pripažinimo negaliojančių paduodamas išdavusios tą dokumentą įstaigos buveinės vietos liaudies teismui.
\nPareiškime turi būti nurodomi prarasto dokumento ..skiriamieji požymiai ir išdavusios tą dokumentą įstaigos pavadinimas, taip pat išdėstomos aplinkybės, kuriomis dokumentas prarastas.
\nPriėmęs pareiškimą, liaudies teisėjas priima nutartį įdėti pareiškėjo lėšomis skelbimą vietiniame laikraštyje.
\nSkelbime turi būti:
\nPaskelbdamas laikraštyje, liaudies teisėjas kartu išsiunčia išdavusiai dokumentą įstaigai nutartį, kuria uždraudžiama pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti daiktus.
\nDėl atsisakymo priimti nutartį paskelbimo reikalu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nDokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paduoti liaudies teismui pareiškimą apie savo teises į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą.
\nJeigu teisme gaunamas dokumento turėtojo pareiškimas, prieš sueinant trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos, teismas savo nutartimi palieka praradusio dokumentą asmens paduotą pareiškimą nenagrinėtą ir nustato naują terminą, per kurį išdavusiai dokumentą įstaigai uždraudžiama išmokėti pagal jį pinigus ir išduoti daiktus. Tas terminas. neturi būti ilgesnis kaip du mėnesiai.
\nKartu teismas išaiškina pareiškėjui jo teisę bendra tvarka pareikšti dokumento turėtojui ieškinį dėl to dokumento išreikalavimo, o dokumento turėtojui – jo teisę išieškoti iš pareiškėjo nuostolius, kuriuos padarė teismo panaudotos uždraudimo priemonės.
\nDėl teismo nutarties šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nPasibaigus trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos, jeigu iš dokumento turėtojo negauta pareiškimo sutinkamai su reikalavimais, nustatytais šio Kodekso 302 straipsnyje, teismas nagrinėja bylą dėl prarasto dokumento pripažinimo negaliojančiu per terminus, numatytus šio Kodekso 121 straipsnyje.
\nJeigu pareiškėjo prašymas patenkinamas, teismas priima sprendimą, kuriuo pripažįsta prarastą dokumentą negaliojančiu. Teismo sprendimas yra pagrindas išmokėti pareiškėjui indėlį ar išduoti vietoj pripažinto negalioj ančių naują dokumentą.
\nDokumento turėtojas, dėl kurių nors priežasčių laiku nepareiškęs apie savo teises į tą dokumentą, įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti dokumentą negaliojančiu, gali pareikšti asmeniui, kuriam pripažinta teisė gauti naują dokumentą vietoj prarasto, ieškinį dėl turto nepagrįsto Įgijimo ar sutaupymo.
\nTrisdešimt trečiasis skirsnis Prarastos teismo ar vykdomosios bylos atstatymas
\nPrarastą teismo ar vykdomąją bylą teismas gali atstatyti, dalyvavusių byloje asmenų ar prokuroro pareiškimu, taip pat savo iniciatyva.
\nPareiškimas dėl prarastos teismo bylos atstatymo paduodamas nagrinėjusiam tą bylą teismui, o pareiškimas dėl prarastos vykdomosios bylos atstatymo – vykdymo vietos teismui.
\nPareiškime turi būti nurodomos smulkios žinios apie prarastą bylą, ir prie jo turi būti pridedami dokumentai ar jų nuorašai, kurie yra išlikę pas pareiškėją ir turi ryšį su prarasta byla.
\nNagrinėdamas bylą, teismas pasinaudoja išlikusia bylos dalimi, dokumentais, išduotais iš bylos piliečiams ir įstaigoms, prieš prarandant ją, tų dokumentų nuorašais, kitomis pažymomis ir raštais, turinčiais ryšį su byla.
\nTeismas gali apklausti kaip liudytojus asmenis, buvusius, atliekant procesinius veiksmus, o reikiamais atvejais – ir asmenis, kurie buvo nagrinėjusio prarastąją bylą teismo sudėtyje, taip pat vykdžiusius teismo sprendimą asmenis.
\nDalyvavusieji byloje asmenys turi teisę pateikti teismui apsvarstyti savo paruoštą atstatomojo sprendimo ar nutarties projektą.
\nRemdamasis surinkta ir patikrinta medžiaga, teismas priima sprendimą atstatyti visą prarastą bylą ar jos dalį, kurią, teismo nuomone, reikia atstatyti.Teismo sprendimas ar nutartis nutraukti bylą, jeigu jie buvo priimti prarastoje byloje, būtinai turi būti atstatomi.
\nJeigu surinktos medžiagos neužtenka prarastai bylai atstatyti, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą. Šiuo atveju pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka.
\nIšlaidos, teismo turėtos, nagrinėjant bylą dėl prarastos bylos atstatymo, padengiamos iš valstybės lėšų.
\nTais atvejais, kai pareiškimas yra žinomai neteisingas, teismo išlaidos išieškomos iš pareiškėjo.
\nTREČIASIS SKYRIUS PROCESAS KASACINĖJE INSTANCIJOJE Trisdešimt ketvirtasis skirsnis Teismo sprendimų apskundimas ir užprotestavimas
\nVisų teismų sprendimus, išskyrus Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo sprendimus, šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys gali apskųsti kasacine tvarka.
\nProkuroras paduoda protestą dėl neteisėto arba nepagrįsto teismo sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar jis dalyvavo toje byloje.
\nBylas dėl kasacinių skundų ir protestų nagrinėja Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas.
\nKasacinis skundas arba protestas paduodamas per tą teismą, kuris priėmė sprendimą.
\nSkundo arba; protesto padavimas nustatytu terminu tiesiogiai kasacinei instancijai nekliudo išnagrinėti skundą arba protestą.
\nKasacinis skundas arba protestas gali būti paduodamas per dešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundas arba protestas, paduotas, pasibaigus šiam terminui, paliekamas nenagrinėtas ir grąžinamas padavusiam jį asmeniui.
\nJeigu terminas sprendimui apskųsti arba užprotestuoti praleistas dėl svarbių priežasčių, tai asmenys, turintys teisę paduoti skundą arba protestą, gali prašyti teismą, priėmusį sprendimą, atstatyti praleistą terminą šio Kodekso 127 straipsnyje nustatyta tvarka.
\nKasaciniame skunde arba proteste turi būti:
\nKasacini skundą pasirašo paduodantis jį asmuo. Kasacini protestą pasirašo prokuroras. .
\nPrie atstovo paduodamo kasacinio skundo turi būti pridedamas įgaliojimas arba kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgalinimą, jeigu tokio įgalinimo nėra byloje.
\nKasacinis skundas arba protestas pateikiamas teismui su tiek nuorašų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.
\nReikiamais atvejais teisėjas gali įpareigoti asmenį, paduodantį kasacinį skundą, arba prokurorą, paduodantį kasacinį protestą, pateikti tiek pridedamos prie skundo arba protesto rašytinės medžiagos nuorašų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.
\nJeigu kasacinis skundas ar kasacinis protestas paduodamas nepasirašytas paduodančių jį asmenų, arba nenurodant apskundžiamo ar užprotestuojamo sprendimo, arba nepridedant visų reikiamų nuorašų, taip pat jeigu paduodamas skundas, neapmokėtas valstybiniu mokesčiu, teisėjas priima nutartį neduoti skundui arba protestui eigos ir nustato padavusiam skundą arba protestą asmeniui terminą trūkumams pašalinti.
\nJeigu padavusis skundą arba protestą asmuo nustatytu terminu įvykdo nutartyje, esančius nurodymus, tai skundas arba protestas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju skundas arba protestas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
\nGavus kasacinį skundą arba kasacinį protestą, liaudies teisėjas privalo:
\nIki sprendimo įsiteisėjimo niekas negali išreikalauti bylos iš teismo. Dalyvaujantys byloje asmenys ir prokuroras turi teisę susipažinti teisme su bylos medžiaga ir su gautaisiais skundais arba protestu.
\nBylai esant itin sudėtingai ir kitais išimtiniais atvejais Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas arba jo pavaduotojas gali nukelti bylos nagrinėjimą iš pirmosios instancijos teismo nurodytos dienos į kitą dieną, bet ne daugiau kaip dešimčia dienų. Šiuo atveju dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti iš anksto pranešama apie bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje dieną.
\nBendraieškoviai, bendraatsakoviai ir tretieji asmenys, stojantys procese toje pačioje pusėje, kaip ir padavusis kasacinį skundą asmuo, gali prisijungti prie paduoto skundo. Pareiškimas apie prisijungimą prie skundo valstybiniu mokesčiu neapmokamas.
\nDalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti paaiškinimus dėl kasacinio skundo arba protesto, kartu pridėdami dokumentus, patvirtinančius tuos paaiškinimus.
\nPadavusis kasacinį skundą asmuo turi teisę nuo jo atsisakyti. Tačiau teismas turi teisę nepriimti atsisakymo nuo skundo šio Kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais motyvais ir išnagrinėti bylą kasacine tvarka. Apie atsisakymo nuo kasacinio skundo priėmimą teismas priima nutartį, kuria nutraukia kasacinį procesą, jeigu sprendimas nėra ir kitų asmenų apskųstas arba užprotestuotas.
\nPadavusis kasacinį protestą prokuroras, taip pat aukštesnis prokuroras turi teisę atšaukti protestą iki teismo posėdžio pradžios.
\nApie atsisakymo nuo skundo priėmimą ir apie protesto atšaukimą teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
\nIeškovo atsisakymas nuo ieškinio arba šalių taikos sutartis, jeigu tai įvyksta, padavus kasacinį skundą arba protestą, turi būti pateikiami kasacinės instancijos teismui raštu. Prieš priimdamas“atsisakymą nuo ieškinio arba prieš tvirtindamas taikos“ sutartį, teismas išaiškina ieškovui arba šalims jų procesinių veiksmų pasekmes.
\nPriimdamas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio arba tvirtindamas šalių taikos sutartį, kasacinės instancijos teismas panaikina priimtąjį sprendimą ir nutraukia bylą. Jeigu šio Kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais pagrindais teismas nepriima atsisakymo nuo ieškinio arba netvirtina taikos sutarties, jis nagrinėja bylą kasacine tvarka.
\nNagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas pagal esančią byloje ir šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų papildomai pateiktą medžiagą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek apskųstosios, tiek ir neapskųstosios sprendimo dalies atžvilgiu, taip pat ir nepadavusių skundo asmenų atžvilgiu.
\nTeismas nėra saistomas kasacinio skundo arba protesto argumentų ir privalo patikrinti bylą visa apimtimi.
\nPirmininkaujantysis kasacinės instancijos teismo posėdyje imasi būtinų priemonių reikiamai tvarkai teismo posėdyje užtikrinti, vadovaudamasis šio Kodekso 171 ir 172 straipsniais.
\nPirmininkaujantysis atidaro teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla, ryšium su kieno skundu arba protestu ir dėl kurio teismo sprendimo turi būti nagrinėjama.
\nPirmininkaujantysis išaiškina, kurie iš dalyvaujančių byloje asmenų yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina pareigūnų ir atstovų įgalinimus.
\nPirmininkaujantysis paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas stoja prokuroru, vertėju, ir išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines jų teises ir pareigas.
\nNušalinimo pagrindus, tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, ir tokių pareiškimų patenkinimo pasekmes nustato šio Kodekso 18–25 straipsniai.
\nJeigu neatvyksta į teismo posėdi kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, reikiamai nepainformuotų apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, teismas atideda bylos nagrinėjimą.
\nNurodytų šiame straipsnyje asmenų, reikiamai painformuotų apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Tačiau teismas turi teisę ir šiais atvejais atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu pripažįsta, kad neatvykimo priežastys yra svarbios.
\nApie prokuroro ar advokato neatvykimą be svarbių priežasčių teismas praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui arba advokatų kolegijos prezidiumui.
\nDalyvaujančių byloje asmenų pareiškimus visais klausimais, susijusiais su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, teismas išsprendžia, išklausęs kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir prokuroro išvados.
\nBylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme pradedamas pirmininkaujančiojo arba vieno iš teismo narių pranešimu apie bylą.
\nPranešėjas išdėsto bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, kasacinio skundo arba protesto ir gautųjų dėl jų paaiškinimų argumentus, pateiktos teismui naujos rašytinės medžiagos turini ir kitokius duomenis, turinčius reikšmės bylai.
\nPo pranešimo apie bylą teismas išklauso atvykusių į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų. Šie asmenys turi teisę pateikti ir tokius argumentus, kurie nenurodyti kasaciniame skunde arba proteste, taip pat pateikti papildomą medžiagą.
\nPirmieji pasisako padavusis kasacinį skundą asmuo ir jo atstovas arba prokuroras, jeigu paduotas kasacinis protestas. Jeigu sprendimą apskundė abi šalys, pirmasis pasisako ieškovas.
\nValstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų įgaliotiniai ar atskiri piliečiai, dalyvaujantys byloje šio Kodekso 5 ir 55 straipsnių pagrindu, jeigu jie sprendimo neapskundė, pasisako kasacinės instancijos teisme po šalių ir trečiųjų asmenų.
\nPo dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų prokuroras duoda išvadą dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
\nPo dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir prokuroro išvados teismas išeina į pasitarimo kambarį nutarties priimti.
\nTeisėjų pasitarimas, nutarties priėmimas ir jos paskelbimas vyksta šio Kodekso 17, 213, 216 ir 220 straipsniuose nustatyta tvarka.
\nTeismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę savo nutartimi:
\nPagrindai teismo sprendimui panaikinti kasacine tvarka ir bylai perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti yra:
\nIš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais sumetimais.
\nMaterialinės teisės normos laikomos pažeistomis arba netinkamai pritaikytomis:
\nProcesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik ta sąlyga, kad dėl šios pažaidos buvo ar galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
\nSprendimas kiekvienu atveju turi būti panaikinamas:
\nTeismo sprendimas turi būti panaikinamas kasacine tvarka ir byla nutraukiama arba ieškinys paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytais pagrindais.
\nKasacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai ar kitokios atskiros klaidos nėra pagrindas sprendimui panaikinti, turi nurodyti juos kasacinėje nutartyje arba specialiai priimamoje atskirojoje nutartyje.
\nKasacinės instancijos teismas, išspręsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, priima nutartį.Teismo nutartyje turi būti nurodoma:
\nKasacinį skundą arba protestą atmesdamas, teismas privalo savo nutartyje nurodyti motyvus, kuriais skundo arba protesto argumentai pripažinti neteisingais arba nesudarančiais pagrindo sprendimui panaikinti.
\nSprendimą panaikindamas ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti, teismas privalo savo nutartyje nurodyti, kurias bylos aplinkybes reikia išaiškinti, kuriuos Įrodymus reikia išreikalauti, taip pat kuriuos kitus veiksmus turi atlikti pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
\nJeigu kasacinis skundas ar kasacinis protestas, paduoti nustatytu terminu arba atstačius praleistą terminą, yra gaunami kasacinės instancijos teisme, jau išnagrinėjus bylą dėl kitų skundų ar protesto, teismas privalo priimti tokį skundą ar protestą savo žinion. Tais atvejais, kai kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokį skundą ar protestą, prieina išvadą, kad ryšium su priimta dėl skundo ar protesto nutartimi turi būti pakeista ar panaikinta pirmiau priimta nutartis, tas teismas, priimdamas nutartį, kartu pasiunčia bylą su atskiru teikimu Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis išspręstų priežiūrinio protesto padavimo klausimą.
\nKasacinės instancijos teismo nutartis negali būti apskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.
\nKasacinės instancijos teismas šio Kodekso 250 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka priima atskirąją nutartį.
\nJeigu kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę „bylą, išaiškina šalies ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymius, jis praneša apie tai prokurorui arba iškelia baudžiamąją bylą.
\nTeismo, nagrinėjančio bylą kasacine tvarka, nurodymai, išdėstyti nutartyje, yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam tą bylą.
\nTeismas, nagrinėjantis bylą kasacine tvarka, neturi teisės nustatinėti arba laikyti įrodytomis aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos sprendime arba buvo jame atmestos, iš anksto nuspręsti klausimų dėl kurio nors įrodymo įtikinamumo arba neįtikinamumo, dėl vienų įrodymų pranašumo prieš kitus, taip pat dėl to, kuri materialinės teisės norma turi būti pritaikyta ir koks sprendimas turi būti priimtas, iš naujo nagrinėjant bylą.
\nTrisdešimt penktasis skirsnis Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimas ir užprotestavimas
\nPirmosios instancijos teismo nutartys, išskyrus Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutartis, gali būti šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų apskundžiamos ir prokuroro užprotestuojamos kasacinės instancijos teismui skyrium nuo teismo sprendimo;
\nDėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai arba atskirieji protestai negali būti duodami, bet atsikirtimai šioms nutartims gali būti įtraukiami į kasacinį skundą arba kasacinį protestą.
\nAtskirieji skundai ir atskirieji protestai paduodami ir nagrinėjami atitinkamuose šio Kodekso trisdešimt ketvirtojo skirsnio straipsniuose nustatyta tvarka.
\nKasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą arba atskirąjį protestą, turi teisę:
\nKasacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo arba atskirojo protesto, negali būti apskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.
\nKETVIRTASIS SKYRIUS ĮSITEISĖJUSIŲ SPRENDIMŲ, NUTARČIŲ IR NUTARIMŲ PERŽIŪRĖJIMAS Trisdešimt šeštasis skirsnis Priežiūrinis procesas
\nĮsiteisėję teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai gali būti peržiūrimi teisminės priežiūros tvarka dėl šio Kodekso 352 straipsnyje nurodytų pareigūnų protestų.
\nTSRS Generalinis Prokuroras, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas, Lietuvos TSR Prokuroras ir jų pavaduotojai turi teisę paduoti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminei civilinių bylų kolegijai protestus dėl įsiteisėjusių rajono (miesto) liaudies teismo sprendimo ir nutarties, taip pat dėl liaudies teisėjo vienasmeniškai priimtos nutarties.
\nTSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir Lietuvos TSR Prokuroras turi teisę paduoti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos sprendimo ir nutarties, taip pat dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko, Pirmininko pavaduotojų ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo narių vienasmeniškai priimtų nutarčių.
\nTSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, taip pat TSRS Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir jo pavaduotojai savo kompetencijos ribose turi teisę paduoti TSRS Aukščiausiojo Teismo Teisminei civilinių bylų kolegijai protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teisino Teisminės civilinių bylų kolegijos sprendimų.
\nTSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir Lietuvos TSR Prokuroras turi teisę paduoti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimų.
\nTSRS Generalinis Prokuroras ir TSRS Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas savo kompetencijos ribose turi teisę paduoti TSRS Aukščiausiojo Teismo Plenumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo ir Plenumo nutarimų.
\nLietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminė civilinių bylų kolegija nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl įsiteisėjusių rajonų (miestų) liaudies teismų sprendimų ir nutarčių, jeigu jos nebuvo nagrinėjamos kasacine tvarka.
\nLietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos sprendimų ir nutarčių.
\nLietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumas nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimų.
\nŠio Kodekso 352 straipsnyje nurodyti pareigūnai turi teisę savo kompetencijos ribose išreikalauti bet kurią civilinę bylą protesto dėl įsiteisėjusių teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo padavimo klausimui išspręsti.
\nJeigu išreikalavusiam bylą pareigūnui nesuteikta teisė paduoti protestą dėl to sprendimo, nutarties ar nutarimo, jis reikiamais atvejais kreipiasi į aukštesnį pareigūną, turinti teisę paduoti protestą, su teikimu paduoti protestą priežiūros tvarka.
\nTeisė išreikalauti bylą iš rajono (miesto) liaudies teismo priklauso taip pat ir rajono (miesto) prokurorui, kuris savo kompetencijos ribose reikiamais atvejais kreipiasi į Lietuvos TSR Prokurorą su teikimu paduoti protestą priežiūros tvarka.
\nJeigu nėra pagrindo paduoti protestui, apie tai pranešama asmeniui, kurio pareiškimu byla buvo išreikalauta patikrinti, kartu nurodant atsisakymo motyvus, o byla grąžinama atitinkamam teismui.
\nPareigūnai, kuriems suteikta teisė paduoti priežiūrinius protestus, gali sustabdyti atitinkamų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymą, iki pasibaigs priežiūrinis procesas.
\nJeigu yra pagrindas protestui paduoti, pareigūnas, kuriam suteikta teisė paduoti protestą, perduoda bylą kartu su protestu atitinkamam teismui, kad šis ją išnagrinėtų. Surašant ir paduodant protestą, taikomos taisyklės, išdėstytos šio Kodekso 316 ir 317 straipsniuose.
\nŠalims ir kiliems dalyvaujantiems byloje asmenims teismas pasiunčia paduoto jų byloje protesto nuorašus. Reikiamais atvejais šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą ir leidžiama dalyvauti bylos nagrinėjime, jeigu jie atvyksta į teismą.
\nProtesto nuorašai ir pranešimai apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pasiunčiami, taip apskaičiavus, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų pateikti rašytinius paaiškinimus dėl protesto ir papildomą medžiagą, o gavę pranešimą dėl atvykimo,– atvykti į teismą.
\nPareigūnas, padavusis protestą priežiūros tvarka, turi teisę atšaukti protestą. Prokuroro paduotą protestą gali atšaukti taip pat ir aukštesnis prokuroras. Atšaukti protestą leidžiama, tiktai iki teismui pradedant nagrinėti bylą. Apie protesto atšaukimą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.
\nNagrinėdamas bylą priežiūros tvarka, teismas pagal esančią byloje ir papildomai pateiktą medžiagą patikrina sprendimo, nutarties bei nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek užprotestuotos, tiek ir neužprotestuotos dalies atžvilgiu, taip pat ir nenurodytų proteste asmenų atžvilgiu.
\nTeismas nėra saistomas protesto argumentų ir privalo patikrinti bylą visa apimtimi.
\nNagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, taikomos taisyklės, išdėstytos šio Kodekso 326–328, 330 ir 331 straipsniuose, su šiame straipsnyje nurodomomis išimtimis ir papildymais.
\nLietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiume ir Plenume apie bylą praneša Prezidiumo pirmininkas arba, jo pavedimu, Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Prezidiumo narys ar teismo narys, pirmiau nedalyvavę bylos nagrinėjime.
\nDalyvaujančių byloje asmenų, painformuotų apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą.
\nDalyvaujantys byloje asmenys, jeigu jiems buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą ir jeigu jie atvyko į teismo posėdį, duoda paaiškinimus po pranešimo apie bylą.
\nBylos nagrinėjime teisminės priežiūros tvarka dalyvauja prokuroras. Jis palaiko savo ar aukštesnio prokuroro paduotą protestą arba duoda išvadą byloje, nagrinėjamoje dėl Aukščiausiojo Teismo Pirmininko ar jo pavaduotojų protesto.
\nLietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo nutarimas ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimas priimami atitinkamai Plenumo ir Prezidiumo narių balsų paprasta dauguma. Balsams pasidalijus pusiau, protestas kaip negavęs balsų daugumos laikomas atmestu.
\nTeismas, išnagrinėjęs bylą priežiūros tvarka, savo nutartimi arba nutarimu turi teisę:
\nPagrindai teismo sprendimams, nutartims arba nutarimams panaikinti priežiūros tvarka yra jų nepagrįstumas arba esminiai materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai.
\nTeismo sprendimas, nutartis arba nutarimas turi būti panaikinamas priežiūros tvarka ir byla nutraukiama arba ieškinys paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytais pagrindais.
\nLietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos nutartis, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo ar Plenumo nutarimai, priimti, nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, turi atitikti šio Kodekso 3.41 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
\nTeisminės civilinių bylų kolegijos nutartį pasirašo visa teismo sudėtis, Prezidiumo nutarimą – pirmininkaujantysis, o Plenumo nutarimą – Plenumo pirmininkaujantysis ir sekretorius.
\nNagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, gali būti priimama atskiroji nutartis šio Kodekso 250 straipsnyje numatytais atvejais.
\nTeismo, nagrinėjančio bylą teisminės priežiūros tvarka, nurodymai, išdėstyti nutartyje arba nutarime, yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam tą. bylą.
\nTeismas, nagrinėjantis bylą teisminės priežiūros tvarka, neturi teisės nustatinėti arba laikyti įrodytomis aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos sprendime ar buvo jame atmestos, iš anksto nuspręsti klausimus dėl kurio nors įrodymo įtikinamumo arba neįtikinamumo, dėl vienų įrodymų pranašumo prieš kitus, taip pat dėl to, kuri materialinės teisės norma turi būti pritaikyta ir koks sprendimas turi būti priimtas, iš naujo nagrinėjant bylą.
\nTaip pat, nagrinėdamas bylą teisminės priežiūros tvarka, teismas, panaikindamas kasacinę nutartį, neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti kasacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą.
\nTrisdešimt septintasis skirsnis Įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių
\nĮsiteisėję sprendimai, nutartys ir nutarimai gali būti peržiūrimi dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
\nPagrindai sprendimams, nutartims ir nutarimams peržiūrėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra:
\nĮsiteisėjusius sprendimus, nutartis ir nutarimus gali peržiūrėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priėmusis sprendimą, nutartį ar nutarimą teismas, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat Lietuvos TSR Prokuroro ar Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko teikimu. Dalyvaujantys byloje asmenys tokį pareiškimą gali paduoti per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią nustatytos aplinkybės,. sudarančios pagrindą peržiūrėti.
\nTerminas pareiškimui paduoti skaičiuojamas:
\nPareiškime arba teikime peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą, nutartį ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turi būti:
\nPareiškimą arba teikimą peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teismas nagrinėja savo posėdyje, pranešęs pareiškėjui, prokurorui ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti pareiškimą arba teikimą.
\nTeismas, išnagrinėjęs pareiškimą arba teikimą peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, arba patenkina pareiškimą ar teikimą ir panaikina sprendimą, nutartį ar nutarimą, arba atmeta pareiškimą ar teikimą.
\nSprendimą, nutartį ar nutarimą panaikinus, teismas bylą nagrinėja pagal šio Kodekso nustatytas taisykles.
\nTeismo nutartis, kuria pareiškimas arba teikimas peržiūrėti sprendimą, nutarti ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių patenkintas, negali būti apskundžiamas.
\nTeismo nutartis, kuria pareiškimas arba teikimas peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą atmetamas, gali būti apskundžiamas ir užprotestuojamas pagal taisykles, numatytas šio Kodekso trisdešimt penktajame skirsnyje.
\nPENKTASIS SKYRIUS VYKDYMO PROCESAS Trisdešimt aštuntasis skirsnis Bendrieji nuostatai
\nPagal šiame skyriuje išdėstytas taisykles vykdytini:
\nVykdomieji dokumentai yra:
\nVykdomajame rašte turi būti nurodoma:
\nKitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato atitinkami įstatymai.
\nVykdomąjį raštą išieškotojui teismas išduoda, sprendimui įsiteisėjus, išskyrus skubiojo vykdymo atvejus, kada vykdomasis raštas išduodamas tuojau, kai tik priimtas sprendimas.
\nJeigu vykdomojo rašto negavo pats išieškotojas, tai teismas pasiunčia jį išieškotojui. Išieškotojo, prokuroro ir kitų asmenų, kuriems pagal šio Kodekso 5 straipsnio 3 punktą suteikta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, prašymu, teismas perduoda vykdomąjį raštą tiesiogiai vykdyti. Jeigu vykdomasis raštas perduodamas vykdyti kitam teismui, apie tai pranešama išieškotojui.
\nTais atvejais, kai konfiskuotas turtas arba kai išieškomos į valstybės pajamas pinigų sumos, kai išieškoma žala, padaryta plėšimu, grobimu ir kitokiais nusikaltimais valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų turtui, kai išieškomi alimentai, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, kai išieškomos pinigų sumos iš pareigūnų, kaltų neteisingu darbuotojų atleidimu iš darbo ar perkėlimu į kitą darbą arba nevykdymu teismo sprendimo grąžinti į darbą,– teismas savo iniciatyva perduoda vykdomąjį raštą vykdyti ir apie tai praneša atitinkamai finansų organui arba išieškotojui.
\nPagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Tačiau, jeigu turi būti vykdoma skirtingose vietose arba jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar prieš kelis atsakovus, teismas, išieškotojų prašymu, gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, kartu tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba tą sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą.
\nRemiantis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti pinigų sumas iš solidarinių atsakovų, išieškotojo prašymu, gali būti išduodami keli vykdomieji raštai pagal solidarinių atsakovų skaičių. Bylose dėl sumų išieškojimo valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, taip pat dėl sumų išieškojimo į valstybinio biudžeto pajamas, nepriklausomai nuo išieškotojo prašymo, turi būti išduodami keli vykdomieji raštai pagal solidarinių atsakovų skaičių. Kiekviename vykdomajame rašte turi būti nurodoma bendra išieškojimo suma ir išvardijami visi atsakovai, kartu nurodant, kad jų atsakomybė yra solidarinė.
\nJeigu vykdomasis raštas prarastas, tai priėmusis sprendimą teismas gali išduoti jo dublikatą. Pareiškimas dėl dublikato išdavimo nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvavusiems byloje asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti dublikato išdavimo klausimą.
\nDėl teismo nutarties dublikato išdavimo klausimu gali būti duodamas, atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nPareigūnui, kaltam perduoto jam vykdomojo rašto ar kito vykdomojo dokumento praradimu, teismas turi teisę, teismo vykdytojo teikimu, skirti iki 10 rublių baudą, jeigu pareigūno veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
\nTeismų ir kitų šio Kodekso 372 straipsnyje išvardytų organų nutarimus vykdo teismo vykdytojai, esantys prie rajonų (miestų) liaudies teismų.
\nLietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas gali, šalių prašymu arba savo iniciatyva, pavesti vykdyti bet kuri sprendimą kito liaudies teismo vykdytojui.
\nTeismo vykdytojas privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus.
\nVisuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovams gali būti leidžiama dalyvauti teismo sprendimų vykdymo stadijoje, jeigu tai reikalinga valstybės ar visuomenės interesais ir gali padėti greičiau ir teisingai įvykdyti teismo sprendimą.
\nDalyvauti teismo sprendimų vykdyme visuomenės atstovams leidžiama, jiems turint atitinkamus įgalinimus.
\nVisuomenės atstovai turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, būti, teismo vykdytojui atliekant vykdymo veiksmus, dalyvauti, kontroliuojant, ar sprendimai teisingai ir laiku vykdomi.
\nSutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 55 straipsniu teismo vykdytojo reikalavimai vykdyti teismo sprendimus yra privalomi visoms valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams visoje TSRS teritorijoje.
\nJeigu, vykdant sprendimą, teismo vykdytojui kas nors priešinasi, teismo vykdytojas, esant kviestiniams, surašo apie tai aktą ir kliūtims pašalinti kreipiasi pagalbos .į milicijos organus ir..kitus kompetentingus organus. Aktas, teismo vykdytojo ir kviestinių pasirašytas, pateikiamas liaudies teisėjui išspręsti klausimui dėl asmenų, kurie priešinosi teismo vykdytojui, patraukimo atsakomybėn.
\nAtlikdamas vykdymo veiksmus, teismo vykdytojas neturi teisės išeiti už savo Įgalinimų ribų ir bet kokia forma kėsintis į piliečių asmens laisvę bei orumą.
\nTeismo vykdytojas negali dalyvauti sprendimų vykdyme, esant pagrindams, nurodytiems šio Kodekso 19 straipsnio 2 ir 3 punktuose.
\nTvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, nustato šio Kodekso 22 ir 23 straipsniai, su ta išimtimi, kad pareiškimus dėl nušalinimo ir nusišalinimo išsprendžia teisėjas vienasmeniškai.
\nDėl teisėjo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl teismo vykdytojo nušalinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Tačiau skundo arba protesto padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų.
\nJeigu teismo vykdytojas nušalintas ir tame teisme negalima jo pakeisti kitu, vykdomasis raštas pasiunčiamas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis perduotų jį kito liaudies teismo vykdytojui.
\nSprendimą vykdo to teismo vykdytojas, kurio veiklos rajone yra. skolininko turtas arba skolininkas nuolatos gyvena ar dirba, o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo,– tai šio juridinio asmens organo buveinės ar turto buvimo vietos teismo vykdytojas.
\nReikiamais atvejais teismo vykdytojas toliau atlieka vykdymo veiksmus kitame rajone ar mieste, gretimuose su aptarnaujamuoju rajonu ar miestu, tačiau pagal specialią kiekvienu atskiru atveju teisėjo nutartį.
\nJeigu skolininkas išvyko Į kito teismo veiklos rajoną ir jo adresas teismo vykdytojui žinomas, teismo, vykdytojas pasiunčia vykdomąjį dokumentą naujos skolininko gyvenamosios vietos teismui ir apie tai praneša išieškotojui.
\nLietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko patvarkymu, teismo vykdytojas atlieka vykdymo veiksmus visoje Lietuvos TSR teritorijoje.
\nTeismo vykdytojas vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip 8 valandą ir ne vėliau kaip 22 valandą. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidžiama tiktai neatidėliojamais atvejais ir tik gavus to teismo, kurio veiklos rajone vykdoma, liaudies teisėjo leidimą.
\nTeismo vykdytojas pradeda vykdymo veiksmus, esant žodiniam ar rašytiniam išieškotojo pareiškimui arba teismo pasiūlymui, remdamasis reikiamai išduotais ir pateiktais vykdyti vykdomaisiais dokumentais.
\nBylose dėl alimentų išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, teisėjas privalo priimti nutartį daryti skolininko paiešką per milicijos organus.
\nVykdant sprendimus dėl išieškų iš piliečių valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų naudai, kada skolininko buvimo vieta nežinoma, teismas, išieškotojo ar prokuroro prašymu, o reikiamais atvejais – ir savo iniciatyva, gali priimti nutartį daryti skolininko paiešką per milicijos organus.
\nTeismo sprendimas byloje, kurioje bent viena iš šalių yra pilietis, gali būti pateikiamas priverstinai vykdyti per trejus metus nuo jo įsiteisėjimo momento, o visose kitose bylose – per vienerius metus, jeigu TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR įstatymai nenustato kitokių terminų.
\nTerminus, per kuriuos pateikiami vykdyti kitų organų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai.
\nJeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų terminų.eiga prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.
\nSenaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymas.
\nJeigu viena ar abi bylos šalys yra piliečiai, tai senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas dalinai įvykdo sprendimą.
\nPo nutraukimo senaties eiga prasideda iš naujo. Laikas, išėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaitomas.
\nTuo atveju, kai grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar dalinai neišieškota, naujas terminas pateikti dokumentui vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.
\nIšieškotojams, kurie praleido terminą vykdomajam raštui ar notaro vykdomajam užrašui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistasis terminas gali būti atstatytas, jeigu ko kita nenustato įstatymas.
\nPareiškimas dėl praleisto termino atstatymo paduodamas priėmusiam sprendimą teismui arba vykdymo vietos teismui. Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išspręsti praleisto termino atstatymo klausimą.
\nDėl teismo nutarties termino atstatymo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nTeismo vykdytojas, pradėdamas sprendimą vykdyti, pasiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Raginimas pristatomas ir skolininkui įteikiamas pagal taisykles, nustatytas šio Kodekso devintajame skirsnyje.
\nRaginime geruoju įvykdyti sprendimą turi būti:
\nJeigu teismo sprendime įvykdymo terminas nenustatytas, teismo vykdytojas paskiria tokius terminus skolininkui geruoju įvykdyti sprendimą; bylose dėl piliečių iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų – dešimt dienų, kitose bylose – ne daugiau kaip penkias dienas.
\nTais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma ir ryšium su tuo raginimo įteikti negalima, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos teismą paskirti oficialų skolininko atstovą, jeigu yra skolininko turto.
\nTais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, teismo vykdytojas turi teisę, įteikdamas raginimą, kartu areštuoti skolininko turtą.
\nBylose dėl sumų išieškojimo valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir bylose dėl turto konfiskavimo teismo vykdytojas, įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą, turį kartu areštuoti skolininko turtą arba reikiamais atvejais paimti tą turtą, kad jis būtų perduotas saugoti kitam asmeniui.
\nNe vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas sprendimui geruoju įvykdyti, teismo vykdytojas pradeda vykdyti priverstinai, jeigu skolininkas nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdė geruoju. Priverstinio vykdymo priemonės yra:
\nAtlikdamas vykdymo veiksmus, teismo vykdytojas turi teisę padaryti skolininko patalpų,ir saugyklų apžiūrą, jeigu tai reikalinga išieškojimui įvykdyti.
\nJeigu skolininkas atsisako įleisti teismo vykdytoją į patalpas arba leisti jam apžiūrėti saugyklas, teismo vykdytojas, esant reikalui, pakviečia milicijos ar kitų kompetentingų organų atstovą arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovą, taip pat kviestinį ir jų akivaizdoje atidaro patalpas ir saugyklas.
\nIšieškotojas ir skolininkas turi teisę būti patys ar per savo atstovus, atliek ant. vykdymo, veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto priklausomybę ir jo Įkainojimą, apskųsti teismo vykdytojo veiksmus. Išieškotojas turi teisę atsisakyti nuo išieškojimo.
\nTeismo vykdytojas, pradėdamas priverstinį vykdymą, privalo išaiškinti išieškotojui ir skolininkui procesines jų teises ir pareigas.
\nTaikos sutartis, sudaryta tarp šalių teismo sprendimų vykdymo procese, taip pat išieškotojo pareiškimas apie atsisakymą nuo išieškojimo paduodami raštu teismo vykdytojui. Sis ne vėliau kaip per tris dienas perduoda juos teismui tvirtinti. Dėl taikos sutarties patvirtinimo ir dėl atsisakymo nuo išieškojimo priėmimo teismas priima nutartį sutinkamai su šio Kodekso 186 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
\nTeismo vykdytojas gali atidėti vykdymo veiksmų atlikimą, tiktai remdamasis teisėjo nutartimi.
\nTeisėjas privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:
\nTeisėjas gali visiškai ar dalinai sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:
\nVykdomoji byla sustabdoma, išieškotojo ar skolininko pareiškimu, prokuroro teikimu arba teisėjo iniciatyva.
\nVykdomoji byla sustabdoma:
\nVykdomoji byla atnaujinama, išieškotojo pareiškimu, prokuroro teikimu arba teisėjo iniciatyva, išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta.
\nVykdomoji byla nutraukiama:
\nIšieškotojui atsisakius nuo išieškojimo ir išieško tojui sudarius su skolininku taikos sutartį, atitinkamai taikomos taisyklės, numatytos šio Kodekso 394 straipsnyje.
\nVykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi teismo vykdytojas, panaikinamos. Nutraukta vykdomoji byla nebegali būti pradedama iš naujo.
\nVykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nepilnutinai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui:
\nŠio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais teismo vykdytojas surašo atitinkamą aktą, kurį patikrina ir tvirtina liaudies teisėjas.
\nVykdomojo dokumento grąžinimas išieškoto į ui nekliudo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti įstatymo nustatyto termino ribose.
\nVykdomosios bylos sustabdymo, vykdomosios bylos nutraukimo, taip pat vykdomojo dokumento grąžinimo išieškoto į ui klausimus nagrinėja to liaudies teismo, kurio teismo vykdytojas vykdo šį sprendimą, liaudies teisėjas. Apie tai, pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti tuos klausimus. , Dėl teisėjo nutarties sustabdyti vykdomąją bylą, nutraukti vykdomąją bylą, taip. pat grąžinti vykdomąjį dokumentą išieško to į ui gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.“
\nReikalingos, vykdant sprendimą, išlaidos skolininko turtui saugoti ir pervežti, paskelbti apie turto pardavimą iš varžytinių, ekspertams sumokėti, teismo vykdytojo važiavimui į vykdymo vietą apmokėti daromos iš to teismo, prie kurio yra teismo vykdytojas, lėšų ir pagal teisėjo padarytą apskaičiavimą.
\nLiaudies teisėjo nutartimi tos išlaidos išieškomos iš skolininko papildyti liaudies teismo kreditui.
\nDėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nAr teismo sprendimai vykdomi tiksliai ir laiku, kontroliuoja teisėjas.
\nTrisdešimt devintasis skirsnis Sprendimų vykdymas piliečių atžvilgiu
\nIšieškojimas iš piliečių nukreipiamas į asmeninį skolininko turtą, taip pat į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kolūkiečių kiemo ar individualinio valstiečių ūkio turte.
\nĮsiskolinimo pagal kolūkiečių kiemo arba individualinio valstiečių ūkio prievolės išieškojimas nukreipiamas į kiemo arba ūkio turtą.
\nIšieškojimas į skolininko turtą nenukreipiamas, jeigu jo dydis neviršija tos mėnesinio darbo užmokesčio arba kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos dalies, į kurią pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas.
\nNusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir į kolūkiečių kiemo arba individualinio valstiečių ūkio turtą, jeigu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tas turtas įgytas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis.
\nSkolininko dalį turte, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, esant reikalui, nustato teismas, teismo vykdytojo teikimu ar suinteresuotų asmenų pareiškimu, pranešus skolininkui ir suinteresuotiems asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ši klausimą.
\nDėl teismo nutarties skolininko dalies turte nustatymo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.
\nVykdant sprendimus, išieškojimas negali būti nukreipiamas į piliečių turtą pagal sąrašą, pateiktą šio Kodekso priede Nr. 2.
\nSkolininko turto areštas yra turto aprašymas ir uždraudimo disponuoti juo paskelbimas. Tai įforminama turto arešto aktu.
\nTeismo vykdytojas aprašo skolininko turto tiek, kiek jo reikalinga priteistai išieškot o į ui sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismo vykdytojas gali aprašytuosius daiktus užantspauduoti.
\nSkolininko turtas aprašomas, esant skolininkui ir ne mažiau kaip dviem kviestiniams. Jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas, esant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių asmenų nėra,– esant namų valdybos arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovams.
\nTurtą aprašant, skolininkas turi teisę pareikšti teismo vykdytojui, į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia. Teismo vykdytojas privalo tokį pareiškimą patenkinti, jeigu tai nepažeidžia išieškotojo interesų ir nekliudo įvykdyti sprendimą.
\nTurto arešto akte turi būti nurodoma:
\n