LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Gaires pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje pagal 2008–2013 m. daugiametę ir 2008 m. metinę programas. Jis nustato paraiškų teikimo terminus ir bendrąsias finansavimo sąlygas.
Ką jis reguliuoja

Reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, siekiantiems gauti finansinę paramą iš Europos pabėgėlių fondo.
Paraiškų teikimo terminus paramai gauti.
Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametės 2008–2013 m. programos ir metinės 2008 m. programos įgyvendinimą.
Europos pabėgėlių fondo lėšų investavimo sritis ir prioritetus Lietuvoje.
Kam tai aktualu

Juridiniams asmenims, teikiantiems paraiškas pagal kvietimus teikti paraiškas.
Institucijoms, atsakingoms už Europos pabėgėlių fondo lėšų administravimą ir projektų priežiūrą.
Pagrindiniai punktai

Paraiškos Europos pabėgėlių fondo paramai gauti gali būti teikiamos iki 2008 m. rugsėjo 12 d.
Galimas ilgiausias daugiamečio projekto įgyvendinimo laikotarpis yra treji kalendoriniai metai.
EPF lėšos investuojamos į priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimą, užsieniečių integraciją, valstybių narių gebėjimų plėtojimą ir techninę paramą.
Lietuva 2008–2013 m. laikotarpiu įgyvendins 2 prioritetus, iš kurių vienas yra Bendrijos acquis prieglobsčio srityje nustatytų principų ir priemonių įgyvendinimas, kuriam Bendrijos įnašas gali būti padidintas iki 75 proc. tam tikriems specialiesiems prioritetams.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 
 LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
 ĮSAKYMAS
 DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE DAUGIAMETĘ 2008–2013 M. PROGRAMĄ IR EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĘ 2008 M. PROGRAMĄ PATVIRTINIMO
m. liepos 9 d. Nr. A1-239
 Vilnius
 Įgyvendindama Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametę 2008–2013 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-236, ir Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinę 2008 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-235:
Tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametę 2008–2013 m. programą ir Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinę 2008 m. programą (pridedama).
Nustatau, kad paraiškos Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje paramai gauti gali būti teikiamos iki 2008 m. rugsėjo 12 d.
Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos sekretorei Violetai Murauskaitei.
 SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                  VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ
 (ES vėliava)
 EUROPOS SĄJUNGA
 Europos pabėgėlių fondas
 EPF
 EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDAS
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo 
 ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-239
 LIETUVOS RESPUBLIKOS
 SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
 Kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2008/AP (metiniams projektams) ir 
 kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2008/MAP (daugiamečiams projektams)
 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS
 „EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDAS“
 PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2008 M. LIEPOS 9 D. ĮSAKYMU NR. A1-236 PATVIRTINTĄ EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE DAUGIAMETĘ 2008–2013 M. PROGRAMĄ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2008 M. LIEPOS 9 D. ĮSAKYMU NR. A1-235 PATVIRTINTĄ EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĘ 2008 M. PROGRAMĄ
 2008
 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
Kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2008/AP (metiniams projektams) ir kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2008/MAP (daugiamečiams projektams) Europos pabėgėlių fondo gairės pareiškėjams (toliau vadinama – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje (toliau vadinama – EPF) pagal EPF Lietuvoje daugiametę 2008–2013 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-236, ir EPF Lietuvoje metinę 2008 m. programą patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-235.
Gairės parengtos remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gegužės 23 d. bendrai priimtu sprendimu Nr. 573/2007/EB (toliau vadinama – Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007/EB) dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinančiu Tarybos sprendimą Nr. 2004/904/EB (OL 144 L 2007, p. 1), Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2008/22/EB, nustatančiu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (toliau vadinama – Įgyvendinimo taisyklės), ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-236 patvirtinta EPF Lietuvoje daugiamete 2008–2013 m. programa bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-235 patvirtinta EPF Lietuvoje metine 2008 m. programa (toliau vadinama – Programa).
EPF remiami projektai įgyvendinami naudojant ribotos trukmės paramos teikimo ir tiesioginio finansavimo skyrimo procedūras.
Šiose Gairėse vartojamos sąvokos:
 Atsakinga institucija – institucija, pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 25 straipsnio 1 dalies a punktą paskirta vykdyti atsakingos institucijos funkcijas.
 Audito institucija – institucija, pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 25 straipsnio 1 dalies c punktą paskirta vykdyti audito institucijos funkcijas.
 Bendrojo finansavimo lėšos – projektui finansuoti skirtos lėšos, papildančios EPF finansavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB nustatytą tvarką. Bendrojo finansavimo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kaip parama projektui, ir (arba) privačios lėšos bei kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, išskyrus kitus Europos Sąjungos finansinės paramos šaltinius.
 Deleguota institucija – institucija, pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 25 straipsnio 1 dalies d punktą paskirta vykdyti atsakingos institucijos jai pavestas funkcijas.
 EPF daugiametė programa – tam tikros srities veiklos rūšys, skirtos programai įgyvendinti per dvejus ir (ar) trejus metus. EPF programa numato galimybę minėtas veiklos rūšis finansuoti iš EPF, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšų. Patvirtinta daugiametė programa įgyvendinama vykdant metines programas.
 EPF daugiametis projektas – projekto vykdytojo vykdomų specifinių praktinių priemonių visuma, skirta EPF remiamiems veiksmams įgyvendinti ilgiausiai per trejus kalendorinius metus nuo metinės programos išlaidų tinkamumo periodo pradžios.
 EPF metinis projektas – projekto vykdytojo vykdomų specifinių praktinių priemonių visuma, skirta EPF remiamiems veiksmams įgyvendinti per dvejus kalendorinius metus nuo metinės programos išlaidų tinkamumo periodo pradžios.
 EPF metinė programa – tam tikros srities veiklos rūšys, skirtos programai įgyvendinti per dvejus metus. EPF programa numato galimybę minėtas veiklos rūšis finansuoti iš EPF, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšų.
 Išlaidų deklaracija – pagal Europos Komisijos nustatytą formą atsakingos institucijos parengtas ir tvirtinančios institucijos patvirtintas dokumentas, patvirtinantis, kad visos ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti; išlaidų deklaracijoje yra nurodomi duomenys, kurių reikia rengiant Europos Komisijai teikiamą prašymą dėl mokėjimo.
 Įtariama nusikalstama veika – įtariamas pažeidimas, kuriuo siekiama neteisėtai gauti ar panaudoti Europos Sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir dėl kurio galima pradėti administracinį ar teismo procesą.
 Mokėjimo prašymas – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą projekto vykdytojo užpildytas dokumentas, kuris teikiamas deleguotai institucijai kartu su išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis bei projekto įgyvendinimą įrodančių dokumentų kopijomis.
 Paraiška atsakingai institucijai dėl lėšų pervedimo projektų vykdytojams – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą deleguotos institucijos parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo remiantis yra rengiama mokėjimo paraiška Lietuvos Respublikos valstybės iždui.
 Paraiška dėl projekto finansavimo (toliau vadinama – paraiška) – atsakingos institucijos nustatytos formos dokumentas, kurį pildo ir deleguotai institucijai teikia pareiškėjas, siekiantis gauti paramą projektui.
 Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos EPF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama nustačius paramos skyrimo projektui sąlygas, kurios kartu su ES ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas.
 Paramos intensyvumas – teikiamos paramos atitikmuo procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų sumos.
 Paramos sutartis – paramos skyrimo projektams, įgyvendinantiems EPF programą sutartis.
 Paramos teikimo sutartis – nustatytos formos teisinis susitarimas, kurio pagrindu projekto vykdytojui skiriama parama. Paramos sutartis nustato skiriamų paramos lėšų panaudojimo, projekto įgyvendinimo ir kitas sąlygas. Paramos sutartį pasirašo atsakinga institucija, deleguota institucija ir projekto vykdytojas.
 Pareiškėjas – juridinis asmuo, teikiantis paraišką pagal deleguotos institucijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas.
 Paskirtos institucijos – institucijos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 25 straipsnį paskirtos įgyvendinti daugiametę ir metines programas valstybėje narėje.
 Pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir (ar) Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, padarytas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto nuostolių.
 Prioritetas – veiksmai, Europos Komisijos patvirtintose strateginėse gairėse dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB įgyvendinimo (OL L 815, 2007, p. 29; toliau vadinama – EK strateginės gairės) apibrėžti kaip prioritetiniai.
 Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą.
 Priežiūros komitetas – iš įvairių kompetentingų institucijų atstovų atsakingos institucijos sudarytas komitetas, atliekantis projektų atrankos ir EPF remiamų projektų įgyvendinimo priežiūros funkcijas.
 Specialusis prioritetas – EK strateginėse gairėse apibrėžta veiksmų visuma, kurių didesnė dalis gali būti finansuojama pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 14 straipsnio 4 dalį.
 Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai.
 Tvirtinanti institucija – institucija, pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 25 straipsnio 1 dalies b punktą paskirta vykdyti tvirtinančios institucijos funkcijas.
 Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.
 II SKYRIUS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDAS IR JO PARAMA LIETUVAI
 PIRMASIS SKIRSNIS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO DAUGIAMETĖ 2008–2013 M. PROGRAMA
Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametė 2008–2013 m. programa (toliau vadinama – daugiametė programa) – atsakingos institucijos parengtas ir Europos Komisijai pritarus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas strateginis šaliai skiriamų EPF investicijų planavimo dokumentas, nustatantis EPF prioritetus, paramos investavimo kryptis bei veiklas, paramos administravimo principus, tikslų įgyvendinimo strategiją, suderinamumą su kitais finansiniais instrumentais ir pan.
Vadovaudamiesi daugiamete programa ir atitinkamų metų metinėmis programomis, projektų vykdytojai turi teisę rengti daugiamečius projektus. Visų atitinkamų metų metinių programų prioritetai ir tikslai yra tokie patys ir atitinka daugiametes programos prioritetus bei tikslus.
Galimas ilgiausias daugiamečio projekto įgyvendinimo laikotarpis yra treji kalendoriniai metai. Išlaidos tinkamomis pripažįstamos pagal metinių programų reikalavimus.
 ANTRASIS SKIRSNIS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĖ 2008 M. PROGRAMA
Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinė 2008 m. programa (toliau vadinama – metinė programa) – atsakingos institucijos parengtas ir Europos Komisijai pritarus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas strateginis šaliai skiriamų EPF investicijų planavimo dokumentas, skirtas 2008 metų programai įgyvendinti ir nustatantis EPF paramos investavimo kryptis bei veiklas, jų tikslus ir numatomus rezultatus.
Vadovaudamiesi metine programa, projektų vykdytojai turi teisę rengti metinį projektą.
 TREČIASIS SKIRSNIS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE PROGRAMOS VEIKLOS SRITYS
Remiantis daugiamete ir metine programomis, EPF lėšos yra investuojamos į:
1. priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimą;
2. užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integraciją;
3. valstybių narių gebėjimus plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo;
4. techninę paramą (tik EPF paramą administruojančioms institucijoms).
 KETVIRTASIS SKIRSNIS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE PROGRAMOS PRIORITETAI
Vadovaudamasi EK strateginėmis gairėmis, 2008–2013 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins 2 prioritetus:
1. Bendrijos acquis prieglobsčio srityje nustatytų principų ir priemonių, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, įgyvendinimas (1 prioritetas).
 Tai turėtų padėti užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas, sąžiningas ir veiksmingas procedūras bei visapusišką ir visiems galiojantį 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlio statuso taikymą EPF tikslinėms grupėms.
 Šioje srityje Bendrijos įnašas galėtų būti padidintas iki 75 proc. projektams, skirtiems įgyvendinti šiuos specialiuosius prioritetus:
1.1. veiksmai, kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių, pirmiausia nelydimų mažamečių, poreikius ir į juos tinkamai reaguoti, bei specifinės priemonės, kuriomis siekiama geriau apibrėžti sąvokas ir valstybių narių taikomą tvarką nustatant pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus;
1.2. veiksmai, dėl kurių pagerės asmenų kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymas ir (arba) prieglobsčio prašymų pasienyje tvarkymas, pirmiausia plėtojant specialias mokymo programas.
2. Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas, siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis (2 prioritetas).
 Šioje srityje Bendrijos įnašas galėtų būti padidintas iki 75 proc. projektams, skirtiems įgyvendinti šiuos specialiuosius prioritetus:
2.1. priemonės, skirtos nepriklausomai nacionalinės prieglobsčio sistemos darbo ir galimybių ją patobulinti peržiūrai atlikti;
2.2. priemonių kuriomis siekiama nacionaliniu lygmeniu nuosekliau priimti sprendimus dėl acquis taikymo, pvz., siekiant, kad prieigą prie teisminės praktikos duomenų bazių turėtų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, kūrimas:
2.3. priemonės, skirtos nacionalinių prieglobsčio tarnybų galimybėms bendradarbiauti su kitų valstybių narių prieglobsčio tarnybomis didinti, ypač rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie kilmės šalis arba kilmės regionus, kad tokia informacija būtų galima keistis su kitomis valstybėmis narėmis.
 PENKTASIS SKIRSNIS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO REMIAMI VEIKSMAI
Pagrindinis EPF tikslas – remti ir skatinti valstybių narių pastangas įgyvendinti ES prieglobsčio politiką. Fondo lėšomis gali būti papildomas, skatinamas ir spartinamas siekiamų tikslų įgyvendinimas, mažinami skirtumai ir didinami standartai.
EPF parama skiriama veiksmams, susijusiems su prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis:
1. apgyvendinimo infrastruktūrai gerinti ar paslaugoms teikti:
2. mokymams, skirtiems užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojams būtų taikomos prieglobsčio procedūros:
3. materialinei pagalbai ir medicininei priežiūrai ar psichologinei pagalbai teikti:
4. socialinei pagalbai, informacijai ar pagalbai administraciniams ir (arba) teisminiams formalumams atlikti, informavimui apie galimą prieglobsčio procedūros pabaigą ar konsultavimui šiuo klausimu, įskaitant tokius aspektus kaip savanoriškas grįžimas:
5. teisinei ir kalbinei pagalbai teikti:
6. švietimui, kalbos mokymui ir kitoms atitinkamo asmens statusą atitinkančioms iniciatyvoms:
7. paramos paslaugoms, tokioms kaip vertimas ir mokymas, skirtoms priėmimo sąlygoms ir prieglobsčio procedūrų veiksmingumui bei kokybei gerinti, teikti:
8. informacijai vietos bendruomenėms teikti bei vietos valdžios institucijų bendrausiančių su priimančioje šalyje priimtais asmenimis, personalo mokymams ir pan.
EPF parama skiriama veiksmams, susijusiems su prieglobsčio prašytojų integracija:
1. patarimams ir pagalbai tokiose srityse kaip aprūpinimas būstu, lėšos pragyvenimui, integracija į darbo rinką medicinos priežiūra, psichologinė pagalba ir socialinė rūpyba:
2. veiksmams, sudarantiems sąlygas prieglobsčio prašytojams adaptuotis valstybės narės visuomenėje socialiniu bei kultūriniu požiūriu ir bendrai dalintis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis:
3. veiksmams, skatinantiems ilgalaikį ir tvarų bendradarbiavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime:
4. priemonėms, skirtoms švietimui, profesiniam mokymui, kvalifikacijoms ir diplomams pripažinti:
5. veiksmams, skirtiems skatinti asmenis naudotis savo teisėmis ir sudaryti šiems asmenims galimybes pasirūpinti savimi:
6. veiksmams, kurie skatina šių asmenų ir priimančiosios visuomenės naudingus kontaktus ir konstruktyvų dialogą, įskaitant veiksmus, skatinančius pagrindinių dalyvių pavyzdžiui, plačiosios visuomenės, vietos valdžios institucijų pabėgėlių asociacijų savanorių grupių ir platesnės pilietinės visuomenės, dalyvavimą;
7. priemonėms, padedančioms šiems asmenims įgyti bendravimo įgūdžių įskaitant kalbos mokymą:
8. veiksmams, kurie skatina tiek vienodas galimybes bendradarbiauti, tiek vienodas galimybes pasiekti rezultatus šiems asmenims tvarkant reikalus su viešosiomis institucijomis ir pan.
EPF parama skiriama veiksmams, susijusiems su valstybių narių gebėjimais plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką:
1. veiksmams, kuriais skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį įskaitant vertimą
2. veiksmams, kuriais stiprinami gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis:
3. veiksmams, kuriais stiprinami gebėjimai vertinti prieglobsčio prašymus, įskaitant apeliacinius skundus:
4. veiksmams, kuriais prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionaliniam poveikiui įvertinti, tikslinių grupių apklausoms, rodikliams ir lyginamajai metodikai nustatyti.
EPF parama taip pat skiriama lydimosioms priemonėms – privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Informaciją apie EPF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones (iš kurių bent dvi yra privalomos pasirinktinai):
1. plakatus (stendus patalpose):
2. specialius leidinius ir informacinę medžiagą
3. informacinius renginius:
4. pranešimus žiniasklaidoje:
5. atminimo lentas:
6. reprezentacines prekes:
7. kita.
Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su EPF programos veiklomis, pagal kurias finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai turi būti tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiklos apimčiai. Vien tik viešinimo veiklai skirti projektai negali būti finansuojami.
Įgyvendinant veiksmus, atsižvelgiama į su lyčių problema susijusius klausimus, vaiko interesus, ypatingą pažeidžiamų asmenų pavyzdžiui, mažamečių nelydimų nepilnamečių neįgaliųjų pagyvenusių žmonių, nėščių moterų vienišų tėvų turinčių nepilnamečių vaikų, bei kankinimo arba išprievartavimo ar kitokių sunkių formų psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto ar išnaudojimo, prekybos žmonėmis aukų ar asmenų kuriems reikalinga pirmoji medicininė pagalba ir būtinas ligos gydymas, padėtį.
 ŠEŠTASIS SKIRSNIS. LĖŠOS EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE PROGRAMAI ĮGYVENDINTI. METINIAI IR DAUGIAMEČIAI PROJEKTAI
EPF 2008 m. programai įgyvendinti numatyta skirti 2 847 273,21 Lt, iš jų EPF lėšos sudaro 2 199 848,25 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 647 424,96 Lt. Preliminarus 2008–2013 m. daugiametės programos finansinis planas pagal prioritetus ir atitinkamus metus yra pateiktas daugiametės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-236, 6 dalyje.
EPF programos finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (specialioji EPF programa, skirta EPF programai įgyvendinti (EPF lėšos) bei specialioji EPF programa, skirta EPF programai įgyvendinti (bendrojo finansavimo lėšos), ir valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšos, kurias kaip nuosavas lėšas projektui bendrai finansuoti skiria valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (jei taikoma). Visi pareiškėjai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų skirdami atitinkamą, ne mažesnį nei reikalaujama, finansinį indėlį.
Nuosavas lėšas (jei taikoma) pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos 7 lentelėje „Projekto finansavimo šaltiniai“ (Gairių priedas Nr. 1). Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs pateikiant paraišką (jei pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) atitinkamų metų asignavimai). Pareiškėjas kartu su projekto paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti.
Mažiausia rekomenduojama suma pagal EPF programos veiklų sritis, nurodytas šių Gairių 10.1–10.3 punktuose, kurioms galima sudaryti paramos sutartis pagal šį kvietimą teikti paraiškas, yra 100 000 Lt.
Visi EPF programos metiniai projektai turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) iki 2009 m. gruodžio 31 d.
Visi EPF programos daugiamečiai projektai turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) už pirmuosius projekto įgyvendinimo metus iki 2009 m. gruodžio 31 d., už antruosius projekto įgyvendinimo metus – iki 2010 m. gruodžio 31 d.
 III SKYRIUS. REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS
 SEPTINTASIS SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI
Visi EPF programos projektai turi atitikti daugiametėje ir metinėje programose bei Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 573/2007/EB nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Projektai turi:
1. prisidėti prie EPF programos veiksmų įgyvendinimo;
2. atitikti bent vieną iš šių Gairių 10.1–10.3 punktuose išvardytų remiamų veiklos sričių
Kiti projektų tinkamumo reikalavimai:
1. projekto trukmė:
1.1. visi metiniai projektai turi būti įgyvendinti, projektų išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projektų vykdytojų ir partnerių nuosavos lėšos (jeigu taikoma) išmokėtos iki 2009 m. gruodžio 31 d. Visi su projektų įgyvendinimu susiję išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti iki šios datos;
1.2. visi daugiamečiai projektai turi būti įgyvendinti, projektų išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projektų vykdytojų ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) už pirmuosius projekto įgyvendinimo metus iki 2009 m. gruodžio 31 d., už antruosius projekto įgyvendinimo metus – iki 2010 m. gruodžio 31 d. Visi su projektų įgyvendinimu susiję išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai už pirmuosius projekto įgyvendinimo metus turi būti išrašyti iki 2009 m. gruodžio 31 d., už antruosius projekto įgyvendinimo metus – iki 2010 m. gruodžio 31 d.;
2. projekto įgyvendinimo vieta: projektai pagal veiklos sritis, nurodytas šių Gairių 10.1–10.3 punktuose, turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje;
3. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES struktūrinių fondų ar kitų Europos Bendrijų iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti. EPF programos projektai gali būti tęstiniai, skirti tai pačiai veiklai toliau plėtoti; projekto vykdytojai, vykdydami projektą turi įgyvendinti pasirinktinai bent dvi privalomas informavimo ir viešinimo priemones, nurodytas šių Gairių 16 punkte.
 AŠTUNTASIS SKIRSNIS. BENDRIEJI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
EPF metinėje programoje ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 573/2007/EB yra nustatyti bendrieji projektų atrankos kriterijai, kuriais remiantis prioritetas bus teikiamas projektams:
1. geriausiai prisidedantiems prie EPF daugiametės programos prioritetų ir tikslų pasiekimo:
1.1. prisideda prie priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų tobulinimo (jeigu taikoma);
1.2. padidina tikslinių grupių asmenų mokymosi / įsidarbinimo / integracijos į visuomenę galimybes ir gebėjimus (jeigu taikoma);
1.3. didina valstybių narių praktinio bendradarbiavimo galimybes, siekiant kaupti, analizuoti, plėtoti ir vertinti prieglobsčio politiką (jeigu taikoma);
2. pasižymintiems išlaidų efektyvumu, atsižvelgiant į su projektu susijusių tikslinės grupės asmenų skaičių
3. diegiantiems novatoriškus metodus ir priemones pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų sistemai tobulinti;
4. numatantiems platų įvairių partnerių bendradarbiavimą (nevyriausybinių organizacijų socialinių partnerių regioninių/vietos valdžios institucijų) ir jų finansinę paramą
5. kuriuos įgyvendina pareiškėjai, turintys didesnę veiklos atitinkamoje srityje patirtį.
 DEVINTASIS SKIRSNIS. BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS
Kad galėtų gauti paramą pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma. Pagrindinis pareiškėjas taip pat privalo turėti ne mažiau kaip vienerių metų darbo su tikslinės grupės atstovais patirtį (ši nuostata netaikoma projekto partneriams).
Pareiškėjui negali būti skiriama parama, jeigu:
1. jam yra iškelta bankroto byla, pradėta neteisminė bankroto procedūra arba jis yra likviduojamas;
2. jis yra neįvykdęs mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai);
3. jis paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją
4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo;
5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją daryti įtaką deleguotai institucijai arba jos paskirtiems vertintojams, atsakingai institucijai, projektų Priežiūros komitetui ar atskiriems jo nariams tada, kai buvo vertinamos dabartinės ar ankstesnės projektų paraiškos arba vykdomas atrankos procesas.
Pareiškėjai gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse be partnerio (-ių) arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriai gali būti juridiniai asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais yra aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Nepagrindus partnerių dalyvavimo tikslingumo, deleguota institucija, atlikdama vertinimą gali pasiūlyti atsisakyti partnerio.
Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai kaip ir pareiškėjams, išskyrus darbo su tikslinės grupės atstovais patirtį.
Pareiškėjai ir projekto partneriai turi turėti pakankamų gebėjimų kompetencijos projekto veikloms vykdyti ir finansinių išteklių kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą.
Visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau vadinama – Viešųjų pirkimų įstatymas) ir deleguotos institucijos patvirtintomis pirkimų taisyklėmis. Jei pareiškėjas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija, su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos tūri būti perkamos vadovaujantis deleguotos institucijos patvirtintu pirkimų tvarkos aprašu. Tokie patys reikalavimai keliami ir projekto partneriams.
Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį įgyvendinant ES ir (ar) EPF paramos lėšomis finansuojamus projektus bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmonių ir finansiniais ištekliais. Partnerio dalyvavimas projekte negali būti formalus, o turi būti aiškiai pagrįstas.
Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais sudaro jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau vadinama – jungtinės veiklos sutartis).
Jungtinės veiklos sutartis turi atitikti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris (-iai), jungdami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos.
1. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta:
1.1. jungtinės veiklos sutarties numeris ir pavadinimas, sudarymo data ir vieta;
1.2. jungtinės veiklos sutarties šalys (projekto vykdytojas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys;
1.3. jungtinės veiklos sutarties tikslas.
2. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota:
2.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą;
2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys;
2.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklas, jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra;
2.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius, kai lėšos pateks į projekto vykdytojo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka;
2.5. kas bus atsakingas už bendrų partnerių reikalų tvarkymą ir koordinavimą įgyvendinant projektą
2.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą, kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto įgyvendinimo rezultatai;
2.7. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos sutartyje, arba šie dokumentai, projektui pasibaigus, turi būti perduoti projekto vykdytojui;
2.8. jungtinės veiklos sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka. Pagrindai nutraukti ar pakeisti sutartį yra šie:
2.8.1. jungtinės veiklos sutartis nutraukiama:
2.8.1.1. projekto vykdytojui vienašališkai atsisakius paramos sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinamos sumokėtos paramos lėšos;
2.8.1.2. atsakingai institucijai priėmus sprendimą nutraukti paramos sutartį ir apie tai pranešus projekto vykdytojui;
2.8.2. jungtinės veiklos sutartis keičiama:
2.8.2.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems šioje jungtinės veiklos sutartyje;
2.8.2.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) deleguotai institucijai bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes;
2.8.3. projekto vykdytojas, likus ne daugiau kaip 10 dienų iki jungtinės veiklos sutarties keitimo, apie tai raštu praneša deleguotai institucijai.
3. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti:
3.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
3.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip projekto vykdytojas ketina informuoti partnerius apie deleguotos institucijos ir atsakingos institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos projekto vykdytoją apie projekto pažangą ir kita;
3.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai;
3.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką.
4. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių adresai ir rekvizitai bei projekto vykdytojo ir partnerių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašai ir antspaudai.
 IV SKYRIUS. EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: REMIAMOS VEIKLOS SRITYS, TINKAMI PAREIŠKĖJAI IR PROJEKTO PARTNERIAI, FINANSAVIMO DYDIS
 DEŠIMTASIS SKIRSNIS. PRIĖMIMO SĄLYGOS IR PRIEGLOBSČIO PROCEDŪROS
Pagal veiklos sritį „Priėmimo sąlygos ir prieglobsčio procedūros“ bus įgyvendinami veiksmai, apibrėžti šių Gairių 13 punkte.
Tikslinės grupės:
1. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti bet kokios formos apsaugą;
2. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurių teisė į laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje yra nustatinėjama.
Tinkami pareiškėjai ir partneriai – viešieji juridiniai asmenys, registruoti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje, arba viešieji juridiniai asmenys, kurių registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma. Pagrindinis pareiškėjas privalo turėti ne mažiau kaip vienerių metų darbo su tikslinės grupės atstovais patirtį (ši nuostata netaikoma projekto partneriams).
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams yra nurodyti šių Gairių 28–36 punktuose.
EPF metinio projekto paramos intensyvumas ir dydis:
1. numatoma, kad bendra suma, skiriama šiai veiklos sričiai įgyvendinti, yra 690 560,00 Lt (75 procentai EPF lėšos – 517 920,00 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 172 640,00 Lt). Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kiekvieno konkretaus kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp Gairių 48.1 ir 55.1 punktuose nurodytų veiklos sričių. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų;
2. rekomenduojamas minimalus projekto finansavimo dydis – 100 000,00 Lt;
3. teikiant paraišką, pateikiamas detalus metinio projekto biudžetas ir jo pagrindimas.
EPF daugiamečio projekto paramos intensyvumas ir dydis:
1. numatoma, kad bendra suma, skiriama šiai veiklos sričiai įgyvendinti pirmiems metams, yra 690 560,00 Lt (75 procentai EPF lėšos – 517 920,00 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 172 640,00 Lt). Antriems metams skiriama preliminari 700 000,00 Lt suma (75 procentai EPF lėšos – 525 000,00 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 175 000,00 Lt). Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų;
2. rekomenduojamas minimalus daugiamečio projekto finansavimo dydis – 300 000,00 Lt;
3. teikiant paraišką pateikiamas detalus daugiamečio projekto pirmųjų ir antrųjų metų biudžetas ir jo pagrindimas.
Projektų vykdytojai, įgyvendinsiantys daugiamečius projektus, juos vykdys atitinkamoms metinėms programoms patvirtintomis metinėmis lėšomis, todėl kiekvienų metų lėšų tinkamumas nustatomas iki einamųjų metų gruodžio 31 d.
 VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS. UŽSIENIEČIŲ, GAVUSIŲ PRIEGLOBSTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOJE, INTEGRACIJA
Pagal veiklos sritį „Užsieniečių gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracija“ bus įgyvendinami veiksmai, apibrėžti šių Gairių 14 punkte.
Tikslinės grupės:
1. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems leidžiama kaip pabėgėliams gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus;
3. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi laikina apsauga Lietuvos Respublikoje.
Tinkami pareiškėjai ir partneriai: viešieji juridiniai asmenys, registruoti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje, arba viešieji juridiniai asmenys, kurių registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams yra nurodyti šių Gairių 28–36 punktuose.
EPF metimo projekto paramos intensyvumas ir dydis:
1. numatoma, kad bendra suma, skiriama šiai veiklos sričiai įgyvendinti, yra 1 150 933,32 Lt (75 procentai EPF lėšos – 863 199,99 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 287 733,33 Lt). Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kiekvieno konkretaus kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp 41.1 ir 55.1 punktuose nurodytų veiklos sričių Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų
2. rekomenduojamas minimalus projekto finansavimo dydis – 100 000,00 Lt;
3. teikiant paraišką, pateikiamas detalus metinio projekto biudžetas ir jo pagrindimas.
EPF daugiamečio projekto paramos intensyvumas ir dydis:
1. numatoma, kad bendra suma, skiriama šiai veiklos sričiai įgyvendinti pirmiems metams, yra 1 150 933,32 Lt (75 procentai EPF lėšos – 863 199,99 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 287 733,33 Lt). Antriems metams skiriama preliminari 1 154 388,39 Lt suma (75 procentai EPF lėšos – 865 791,29 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 288 597,10 Lt). Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų
2. rekomenduojamas minimalus daugiamečio projekto finansavimo dydis – 300 000,00 Lt;
3. teikiant paraišką, pateikiamas detalus daugiamečio projekto pirmųjų ir antrųjų metų biudžetas ir jo pagrindimas.
Projektų vykdytojai, įgyvendinsiantys daugiamečius projektus, juos vykdys atitinkamoms metinėms programoms patvirtintomis metinėmis lėšomis, todėl kiekvienų metų lėšų tinkamumas nustatomas iki einamųjų metų gruodžio 31 d.
 DVYLIKTASIS SKIRSNIS. VALSTYBIŲ NARIŲ GEBĖJIMAS PLĖTOTI, STEBĖTI IR VERTINTI SAVO PRIEGLOBSČIO POLITIKĄ SIEKIANT PRAKTINIO BENDRADARBIAVIMO
Pagal veiklos sritį „Valstybių narių gebėjimas plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką siekiant praktinio bendradarbiavimo“ bus įgyvendinami veiksmai, apibrėžti šių Gairių 15 punkte.
Tikslinės grupės:
1. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems leidžiama kaip pabėgėliams gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus;
3. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi laikina apsauga Lietuvos Respublikoje;
4. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti bet kokios formos apsaugą.
Tinkami pareiškėjai ir partneriai: viešieji juridiniai asmenys, registruoti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje, arba viešieji juridiniai asmenys, kurių registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
Kiti reikalavimai pareiškėjams ir partneriams yra nurodyti šių Gairių 28–36 punktuose.
EPF metimo projekto paramos intensyvumas ir dydis:
1. numatoma, kad bendra suma, skiriama šiai veiklos sričiai įgyvendinti, yra 748 206,50 Lt (75 procentai EPF lėšos – 561 154,87 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 187 051,63 Lt). Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kiekvieno konkretaus kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp 41.1 ir 48.1 punktuose nurodytų veiklos sričių Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų
2. rekomenduojamas minimalus projekto finansavimo dydis – 100 000,00 Lt;
3. teikiant paraišką pateikiamas detalus metinio projekto biudžetas ir jo pagrindimas.
EPF daugiamečio projekto paramos intensyvumas ir dydis:
1. numatoma, kad bendra suma, skiriama šiai veiklos sričiai įgyvendinti pirmiems metams, yra 748 206,50 Lt (75 procentai EPF lėšos – 561 154,87 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 187 051,63 Lt). Antriems metams skiriama preliminari 794 737,88 Lt suma (75 procentai EPF lėšos – 596 053,41 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 198 684,47 Lt). Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų
2. rekomenduojamas minimalus daugiamečio projekto finansavimo dydis – 300 000 Lt;
3. teikiant paraišką pateikiamas detalus daugiamečio projekto pirmųjų ir antrųjų metų biudžetas ir jo pagrindimas.
Projektų vykdytojai, įgyvendinsiantys daugiamečius projektus, juos vykdys atitinkamoms metinėms programoms patvirtintomis metinėmis lėšomis, todėl kiekvienų einamųjų metų lėšų tinkamumas nustatomas iki einamųjų metų gruodžio 31 d.
 V SKYRIUS. PROJEKTO IŠLAIDOS
 TRYLIKTASIS SKIRSNIS. PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMAS IR APMOKĖJIMAS
Pagrindinės išlaidų tinkamumo kategorijos yra išsamiai apibrėžtos Įgyvendinimo taisyklių 11 priede „Išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams taisyklės“ (toliau vadinama – Finansavimo taisyklės). Paraiškoje turi būti nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (EPF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir projekto partnerio (-ių) indėliui. Tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti gero finansų valdymo principus išlaidų efektyvumo atžvilgiu ir būti:
1. būtinos projektui įgyvendinti ir numatytos paramos sutartyje. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų planą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų priemonių ar paslaugų naudojimą. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklos planą. Projekto išlaidų dydis turi būti planuojamas atsižvelgiant į vidutinį kainų augimą
2. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ir (arba) projekto partnerių apskaitoje ir pagrįstos išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais, kurių išrašymo data negali būti vėlesnė nei:
2.1. EPF metimams projektams – 2009 m. gruodžio 31 d.;
2.2. EPF daugiamečiams projektams – 2009 m. gruodžio 31 d. pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais; 2010 m. gruodžio 31 d. antraisiais projekto įgyvendinimo metais.
Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus.
 Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos pagal projekto vykdytojo deleguotai institucijai teikiamus mokėjimo prašymus. Projekto vykdytojas netiesioginių projekto išlaidų pagrindimo ir tokių išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų deleguotai institucijai neteikia, tačiau privalo saugoti pas save. Atsakinga ir deleguota institucijos turi teisę patikrinti netiesiogines projekto išlaidas pagrindžiančius ir apmokėjimą įrodančius dokumentus patikros vietoje metu.
 Tinkamų finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma apskaičiuojama pripažintą tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą padauginus iš projektui nustatytos netiesioginių išlaidų dydžio normos arba pagal faktinį patyrimą, bet ne daugiau kaip 20 proc.
Projektų vykdytojai, įgyvendinantys EPF metinius projektus, teikia deleguotai institucijai šias ataskaitas:
1. pažangos ataskaita kartu su mokėjimo prašymu teikiama, kai projekto vykdytojas, gavęs 50 procentų avansą nuo paramos sutartyje numatytos lėšų sumos, panaudoja ne mažiau kaip 60 procentų gautos sumos, ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 10 d. Jei deleguota institucija, patikrinusi pažangos ataskaitą ir įvertinusi mokėjimo prašyme deklaruojamų išlaidų tinkamumą finansuoti iš paramos lėšų nustato, kad projekto vykdytojas panaudojo mažiau nei 60 procentų gauto avanso sumos, papildomai prašo pateikti pažangos ataskaitą kartu su mokėjimo prašymu;
2. pažangos ataskaitos kartu su mokėjimo prašymais teikiamos vadovaujantis su deleguota institucija suderintu planuojamų mokėjimo prašymų teikimo grafiku, kai projektų vykdytojams išmokama 10 000,00 Lt avanso suma, tačiau ne rečiau kaip kas tris mėnesius iki kito mėnesio 10 dienos;
3. galutinė ataskaita ir galutinis mokėjimo prašymas kartu su auditoriaus išvada bei audito ataskaita teikiami ne vėliau kaip po projekto įgyvendinimo pabaigos, nustatytos paramos sutartyje, iki kitų metų antro mėnesio paskutinės dienos.
Projektų vykdytojai, įgyvendinantys daugiamečius projektus, teikia deleguotai institucijai šias ataskaitas:
1. pirma pažangos ataskaita kartu su mokėjimo prašymu teikiama, kai projekto vykdytojas, gavęs 50 procentų avansą nuo pirmiesiems projekto įgyvendinimo metams paramos sutartyje numatytos lėšų sumos, panaudoja ne mažiau kaip 60 procentų gautos sumos, ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 10 d.; antra pažangos ataskaita kartu su mokėjimo prašymu teikiama, kai projekto vykdytojas, gavęs 50 procentų avansą nuo antriesiems projekto įgyvendinimo metams paramos sutartyje numatytos lėšų sumos, panaudojo ne mažiau kaip 60 procentų gautos sumos, ne vėliau kaip iki 2010 m. liepos 10 d. Jei deleguota institucija, patikrinusi pažangos ataskaitą ir įvertinusi mokėjimo prašyme deklaruojamų išlaidų tinkamumą finansuoti iš paramos lėšų, nustato, kad projekto vykdytojas panaudojo mažiau nei 60 procentų gauto avanso sumos, papildomai prašo pateikti pažangos ataskaitą kartu su mokėjimo prašymu;
2. pažangos ataskaitos kartu su mokėjimo prašymais teikiamos vadovaujantis su deleguota institucija suderintu planuojamų mokėjimo prašymų teikimo grafiku, kai projektų vykdytojams išmokama 10 000,00 Lt avanso suma pirmiesiems ir antriesiems projekto įgyvendinimo metams, tačiau ne rečiau kaip kas tris mėnesius iki kito mėnesio 10 dienos;
3. pirmųjų projekto įgyvendinimo metų galutinė ataskaita ir galutinis mokėjimo prašymas kartu su auditoriaus išvada bei audito ataskaita teikiami ne vėliau kaip po pirmųjų projekto įgyvendinimo metų pabaigos, nustatytos paramos sutartyje, iki kitų metų antro mėnesio paskutinės dienos; antrųjų projekto įgyvendinimo metų galutinė ataskaita ir galutinis mokėjimo prašymas kartu su auditoriaus išvada bei audito ataskaita teikiami ne vėliau kaip po antrųjų projekto įgyvendinimo metų pabaigos, nustatytos paramos sutartyje, iki kitų metų antro mėnesio paskutinės dienos.
Projektų vykdytojams, įgyvendinantiems EPF metinius projektus, lėšos išmokamos dalimis: 
1. 50 procentų avanso suma nuo paramos sutartyje numatytos lėšų sumos projekto vykdytojui išmokama pateikus avanso mokėjimo prašymą ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 30 d. Kartu su avanso mokėjimo prašymu teikiama banko garantija arba laidavimo draudimo sutartis dėl 50 procentų avanso sumos (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos).
 Likusi 50 procentų avanso suma projekto vykdytojui išmokama pateikus pažangos ataskaitą kartu su mokėjimo prašymu, kai projekto vykdytojas panaudoja ne mažiau kaip 60 procentų gautos 50 procentų avanso sumos, ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 10 d. Pažangos ataskaita ir mokėjimo prašymas teikiami kartu su lydinčiaisiais dokumentais ir banko garantija arba laidavimo draudimo sutartimi dėl likusios 50 procentų paramos sumos (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos);
2. 10 000,00 Lt avanso suma projekto vykdytojui išmokama pateikus avanso mokėjimo prašymą išmokėti šią sumą ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 30 d. Likusios paramos lėšos išmokamos taikant kompensavimo su avansu mokėjimo būdą.
Projektų vykdytojams, įgyvendinantiems EPF daugiamečius projektus, lėšos išmokamos dalimis:
1. pirmųjų metų 50 procentų avanso suma nuo pirmiesiems projekto įgyvendinimo metams paramos sutartyje numatytos lėšų sumos projekto vykdytojui išmokama pateikus avanso mokėjimo prašymą ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 30 d. Kartu su avanso mokėjimo prašymu teikiama banko garantija arba laidavimo draudimo sutartis dėl 50 procentų avanso sumos (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos).
 Likusi 50 procentų avanso suma nuo pirmiesiems projekto įgyvendinimo metams paramos sutartyje numatytos lėšų sumos projekto vykdytojui išmokama pateikus pažangos ataskaitą kartu su mokėjimo prašymu, kai projekto vykdytojas panaudoja ne mažiau kaip 60 procentų gautos 50 procentų avanso sumos, ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 10 d. Pažangos ataskaita ir mokėjimo prašymas teikiami kartu su lydinčiaisiais dokumentais ir banko garantija arba laidavimo draudimo sutartimi dėl likusios 50 procentų paramos sumos (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos).
 Antrųjų metų 50 procentų avanso suma nuo antriesiems projekto įgyvendinimo metams paramos sutartyje numatytos lėšų sumos projekto vykdytojui išmokama pateikus avanso mokėjimo prašymą ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 30 d. Kartu su avanso mokėjimo prašymu teikiama banko garantija arba laidavimo draudimo sutartis dėl 50 procentų avanso sumos (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos).
 Likusi 50 procentų avanso suma nuo antriesiems projekto įgyvendinimo metams paramos sutartyje numatytos lėšų sumos projekto vykdytojui išmokama pateikus pažangos ataskaitą kartu su mokėjimo prašymu, kai projekto vykdytojas panaudoja ne mažiau kaip 60 procentų gautos 50 procentų avanso sumos, ne vėliau kaip iki 2010 m. liepos 10 d. Pažangos ataskaita ir mokėjimo prašymas teikiami kartu su lydinčiaisiais dokumentais ir banko garantija arba laidavimo draudimo sutartimi dėl likusios 50 procentų paramos sumos (netaikoma pareiškėjams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos bei įstaigos);
2. pirmųjų metų 10 000,00 Lt avanso suma projekto vykdytojui išmokama pateikus avanso mokėjimo prašymą išmokėti šią sumą ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 30 d. Likusios paramos lėšos išmokamos taikant kompensavimo su avansu mokėjimo būdą.
 Antrųjų metų 10 000,00 Lt avanso suma projekto vykdytojui išmokama pateikus avanso mokėjimo prašymą išmokėti šią sumą ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 30 d. Likusios paramos lėšos išmokamos taikant kompensavimo su avansu mokėjimo būdą.
 KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS. TINKAMOS TIESIOGINĖS IŠLAIDOS
Tiesioginės išlaidos techniniam personalui yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu jos skirtos asmenims, tiesiogiai susijusiems su projektu, pavyzdžiui, projektų vadovams ir kitiems darbuotojams, kurie dalyvauja vykdant projektą, pavyzdžiui, planuoja projekto veiklą vykdo (arba stebi) su projektu susijusią veiklą. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro apskaičiuotas darbo užmokestis kartu su darbdavio mokamomis socialinio draudimo ir Garantinio fondo įmokomis.
 Atskirose biudžeto eilutėse nurodomos darbuotojų pareigos, skaičius ir įdarbinamų asmenų pavardės. Jeigu asmenų pavardės dar nežinomos arba negali būti nurodytos, projekto biudžeto pagrindime turi būti aiškiai nurodomi asmenų profesiniai ir techniniai gebėjimai, leidžiantys jiems vykdyti projekte numatytas funkcijas ir užduotis, už kurias jiems bus mokamas atlyginimas. Skaičiuojant darbo užmokesčio fondą, būtina įvertinti atostoginius, atsižvelgiant į konkretaus asmens planuojamą projekte dirbti laiką. Numatomi projekto darbuotojų darbo laiko įkainiai turėtų neviršyti jų vidutinių įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Projekto biudžete numatomi įkainiai su įstatymuose numatytais mokesčiais (darbdavio mokamais socialinio draudimo mokesčiais, Garantinio fondo įmokomis).
 Biudžetinių įstaigų ir valstybės tarnautojų, įgyvendinančių projektą darbo užmokesčio išlaidos laikomos tiesioginėmis tinkamomis išlaidomis, jeigu:
1. projekto vykdytojas ar projekto partneris pagal sutartį įdarbina asmenį projektui įgyvendinti;
2. projekto vykdytojo ar projekto partnerio įdarbintas asmuo atlieka konkrečiai su projekto įgyvendinimu susijusį darbą arba tinkamai įformintu organizacijos sprendimu paskiriamas atlikti konkrečiai su projekto įgyvendinimu susijusias užduotis, kurios nėra jo įprastinio darbo dalis, o jo įprastinį darbą atlieka kitas organizacijos įdarbintas asmuo.
 Išlaidos administraciniam projekto personalui, kurio vaidmuo yra tik pagalbinis, yra laikomos netiesioginėmis išlaidomis (žr. Gairių 15 skirsnį).
Įrangos nusidėvėjimo, išperkamosios nuomos ar nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu:
1. tokioms išlaidoms padengti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., įranga buvo įsigyta už Europos Bendrijos dotacijas);
2. įranga būtina projektui įgyvendinti.
 Jeigu svarstomos išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) galimybės, visada reikia pasirinkti pigiausią variantą.
 Su nuoma ir išperkamąja nuoma susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos ar išperkamosios nuomos trukmę ir faktinio įrangos naudojimo su projektu susijusioms reikmėms dažnumą.
 Jeigu įranga perkama prieš pradedant įgyvendinti projektą ar jį įgyvendinant, atsižvelgiama tik į projekto trukmę atitinkančią įrangos nusidėvėjimo dalį ir faktinio įrangos naudojimo su projektu susijusioms reikmėms dažnumą.
 Išlaidos įrangai, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio kasdieninei administracinei veiklai, laikomos netiesioginėmis išlaidomis (žr. Gairių 15 skirsnį).
Nekilnojamojo turto pirkimo, statybos, atnaujinimo arba nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu nekilnojamasis turtas yra būtinas projektui įgyvendinti ir yra tiesiogiai susijęs su projekto veiklų vykdymu. Pastatytų pastatų pirkimo arba nekilnojamojo turto statybos išlaidos gali būti tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, nepažeidžiant griežtesnių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, jei atitinka toliau išdėstytas sąlygas:
1. tinkamos yra tik projekto trukmę ir faktinį nekilnojamojo turto naudojimo projekto reikmėms dažnumą atitinkančios turto nusidėvėjimo išlaidos. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal projekto vykdytojo ar partnerio įstaigoje galiojančias apskaitos taisykles;
2. nekilnojamasis turtas būtinas projektui įgyvendinti;
3. turi būti gautas nepriklausomo kvalifikuoto vertintojo arba deramai įgaliotos oficialios įstaigos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad pirkinio kaina neviršija rinkos vertės, ir paliudijantis, kad nekilnojamasis turtas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, arba nurodantis, kas jų neatitinka, jei numatyta, kad atitinkamus pataisymus projekto įgyvendinimo laikotarpiu padarys projekto vykdytojas;
4. prieš pradedant įgyvendinti projektą nekilnojamajam turtui pirkti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už Europos Bendrijos dotacijas);
5. nekilnojamasis turtas naudojamas tik projekte nustatytai paskirčiai ne trumpiau kaip penkerius metus nuo projekto pabaigos, nebent Europos Komisija išimties atveju leistų kitaip;
6. nekilnojamojo turto atnaujinimo išlaidos gali būti tinkamos finansuoti iš paramos lėšų. nepažeidžiant griežtesnių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, jei atitinka toliau išdėstytas sąlygas:
6.1. tinkamos yra tik projekto trukmę ir faktinį nekilnojamojo turto naudojimo projekto reikmėms dažnumą atitinkančios turto nusidėvėjimo išlaidos. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal projekto vykdytojo ar partnerio įstaigoje galiojančias apskaitos taisykles;
6.2. nekilnojamasis turtas būtinas projektui įgyvendinti;
6.3. nekilnojamasis turtas naudojamas tik projekte nustatytai paskirčiai ne trumpiau kaip penkerius metus nuo projekto pabaigos, nebent Europos Komisija išimties atveju leistų kitaip;
7. nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu:
7.1. nekilnojamajam turtui pirkti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už Europos Bendrijos dotacijas);
7.2. nekilnojamasis turtas naudojamas tik su projekto įgyvendinimu susijusioms reikmėms. Jeigu yra kitaip, tinkama finansuoti iš paramos lėšų tik ta išlaidų dalis, kuri susijusi su objekto naudojimu projekto reikmėms.
 Kasdieninei administracinei projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai, kuri tiesiogiai nesusijusi su projekto veiklomis, reikalingų biuro patalpų nuomos išlaidos laikomos netiesioginėmis išlaidomis (žr. Gairių 15 skirsnį).
Projekto vykdytojas ar projekto partneriai turi turėti galimybę su projektu susijusias veiklas įgyvendinti patys. Todėl subrangos sutarčių sudarymas yra ribojamas ir negali viršyti 40 procentų projekto tiesioginių finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, nebent tokias sutartis deramai pagrįstų ir iš anksto patvirtintų atsakinga institucija.
 Su toliau nurodytomis subrangos sutartimis susijusios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti iš EPF lėšų:
1. subrangos sutartys dėl darbų, susijusių su bendru projekto administravimu ir valdymu;
2. subrangos sutartys, kurios padidina projekto sąnaudas, atitinkamai nepadidindamos jo vertės;
3. subrangos sutartys su tarpininkais arba konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina išreiškiama procentine visos projekto vertės dalimi, nebent tokį mokėjimą pateisintų projekto vykdytojas, remdamasis faktine atlikto darbo arba suteiktų paslaugų verte.
 Visi subrangovai įsipareigoja pateikti visoms audito ir kontrolės institucijoms visą reikalingą informaciją, susijusią su pagal subrangos sutartis vykdoma veikla.
Kitos tiesioginės išlaidos:
1. Kelionių ir pragyvenimo išlaidos yra tinkamos, jei jos yra:
1.1. susijusios su projekto vykdytojo ar projekto partnerio projekte įdarbintais ir tiesiogiai su projektu susijusiais asmenimis;
1.2. išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais susijusios su projekto vykdytojo ar projekto partnerio projekte įdarbintu administraciniu personalu, kurio vaidmuo yra tik pagalbinis;
1.3. tiesiogiai susijusios su kitais asmenimis, kurie nėra projekto vykdytojo ar projekto partnerio projekte įdarbinti darbuotojai, bet kurie dalyvauja su projektu s …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.