{"html": "<div class=\"lf-doc\"><div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">292.</span>Slėgvamzdžiuose nereikia daryti orlaidžių. Slėgvamzdis privalo atlaikyti slėgį, 1,5 karto viršijantį didžiausią darbinį slėgį. Nuotekų tekėjimo slėgvamzdžiu greitis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m/s ir ne didesnis kaip 2,3 m/s. Slėgvamzdžio skersmuo turi būti ne mažesnis už nurodytą 2 lentelėje.</div>\n<p class=\"lf-p\">2 lentelė. Mažiausias vardinis slėgvamzdžio skersmuo Nuotekų kėlyklos pobūdis DNmin Nesmulkintų srutinių nuotekų kėlykla 80 Smulkintų srutinių nuotekų kėlykla 32 Paplavų kėlykla 32 Riboto pritaikymo nesmulkintų srutinių nuotekų kėlykla 25 Riboto pritaikymo smulkintų srutinių nuotekų kėlykla 20 293. Nuotekų kėlyklos įtekamajame vamzdyje turi būti statomas čiaupas, o slėgvamzdyje – atbulinis vožtuvas ir uždarymo čiaupas. Mažesnio kaip 80 mm skersmens paplavų ir paviršinių nuotekų slėgvamzdžiuose galima nestatyti uždarymo čiaupų, kai nenumatyti atbulinio vožtuvo plovimo ir vamzdyno ištuštinimo įtaisai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">294.</span>Srutinių nuotekų kėlyklų rezervuarai turi būti vėdinami; vėdinimo vamzdis jungiamas prie stovo vėdinamosios dalies arba vėdinimo stovo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">295.</span>Nuotekų keltuvo našumas turi būti didesnis už įtėkio debitą, o slėgis kuo artesnis reikiamam.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">296.</span>Nuotekų kėlyklos rezervuaro naudingasis tūris apskaičiuojamas taip:</div>\n<p class=\"lf-p\">V = Qs · T, [l], kai Qs – keltuvo našumas, l/s; T – keltuvo veikimo trukmė, s. Mažiausia leistina keltuvo veikimo trukmė nurodyta 3 lentelėje.</p>\n<p class=\"lf-p\">3 lentelė. Trumpiausia nuotekų keltuvo veikimo trukmė Kėliklio variklio galia, kW Kėliklio veikimo trukmė T, s Mažesnė už 2,5 2,2 Nuo 2,5 iki 7,5 5,5 Didesnė už 7,5 8,5 297. Kad nuotekos neužsistovėtų slėgvamzdyje, nuotekų kėlyklos rezervuaro naudingasis tūris turi būti didesnis už slėgvamzdžio atkarpos tarp atbulinio vožtuvo ir apsauginės kilpos tūrį. Rezervuaro talpa turi būti ne mažesnė kaip 20 litrų.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">298.</span>Riboto pritaikymo srutinių nuotekų kėlyklos turi būti projektuojamos ir įrengiamos pagal standarto [7.6.11] reikalavimus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">299.</span>Kai į komunalinę nuotekų surinkimo sistemą suleidžiamų gamybinių nuotekų savybės neatitinka įgaliotųjų įstaigų reikalavimų, neleistinos priemaišos turi būti pašalintos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">300.</span>Valymo technologija bei įrenginiai parenkami atsižvelgiant į teršalų pobūdį ir reikalavimus valytoms nuotekoms.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">301.</span>Vietinės nuotekų valyklos turi atitikti bendruosius reikalavimus, nustatytus standarte [7.6.12].</div>\n<h3 class=\"lf-part\">VIII SKYRIUS. LAUKO VANDENTIEKIO ESMINIAI REIKALAVIMAI</h3>\n<h3 class=\"lf-part\">XXXV SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">302.</span>Lauko vandentiekis (toliau-vandentiekis) turi būti suprojektuotas ir sumontuotas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius vandentiekio, kaip inžinerinio statinio (inžinerinių tinklų) reikalavimus [7.1.1].</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">303.</span>Esminiai lauko vandentiekio reikalavimai nustatyti Reglamento šio skyriaus trisdešimt šeštajame – keturiasdešimt pirmajame skirsniuose.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">XXXVI SKIRSNIS. MECHANINIS ATSPARUMAS IR PASTOVUMAS [7.3.2]</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">304.</span>Vandentiekio mechaninio atsparumo ir pastovumo esmė yra ta, kad vandentiekį veikiančios apkrovos nesukeltų šių pasekmių:</div>\n<p class=\"lf-p\">304.1. vandentiekio suirimo (griūties);</p>\n<p class=\"lf-p\">304.2. didesnių už leistinas vandentiekio deformacijų;</p>\n<p class=\"lf-p\">304.3. žalos arti jo (viršuje, apačioje, greta) esamiems pastatams (ar jų dalims) bei inžineriniams statiniams (ar jų dalims);</p>\n<p class=\"lf-p\">304.4. žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios vandentiekio suirimui (griūčiai) (šalia jo esamų pastatų ar jų dalių, inžinerinių statinių ar jų dalių deformacijos ar griūtys).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">305.</span>Vandentiekio mechaninis patvarumas ir pastovumas sąlygojamas jo konstrukcijos ribinės būklės.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">306.</span>Vandentiekio, kaip konstrukcijos, mechaninis atsparumas ir pastovumas statinio projekte užtikrinamas, taikant įvairius projektavimo metodus, atsižvelgiant į visus su šiuo esminiu reikalavimu susijusius parametrus, tarp jų – statybos produktų, iš kurių jis sumontuotas, savybes, Reglamento ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus reikalavimus, statišką (kaip konstrukcijos) pastovumą statybos metu ir naudojant, esant normalioms naudojimo sąlygoms.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">307.</span>Projektuojant vandentiekį (atliekant statinius skaičiavimus) turi būti įvertinti:</div>\n<p class=\"lf-p\">307.1. nuolatiniai poveikiai: gravitacijos (vandentiekio vamzdžio ir jame esančio vandens svoriai), grunto, vandentiekio statybinių konstrukcijų bei elementų apkrovos, vandens slėgis vamzdžio viduje, atmosferos slėgis (susidarius vakumui), hidrostatinis gruntinio vandens slėgis į vamzdžio išorę ir galimos deformacijos statybos metu bei esant skaičiuotiniam didžiausiam darbo slėgiui;</p>\n<p class=\"lf-p\">307.2. laikinieji poveikiai (statybos bei užbaigto montuoti vandentiekio išbandymo metu atsiradusios papildomos apkrovos).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">308.</span>Atliekant vandentiekio statinius skaičiavimus poveikių, nurodytų Reglamento 307 punkte, reikšmės turi būti sumuojamos arba sudaromi tokie jų deriniai, kurie sudaro didžiausią pavojų vandentiekio mechaniniam atsparumui ir pastovumui.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">309.</span>Skaičiuojamuoju vandens slėgiu turi būti priimamas slėgis, kuris lygus galimam didžiausiam slėgiui pagal vandentiekio darbo sąlygas vamzdyje (įvairiose jo ilgio atkarpose) labiausiai nepalankaus darbo režimo atveju, neįskaičiuojant slėgio padidėjimo dėl hidraulinio smūgio, arba įskaičiuojant slėgio padidėjimą dėl šio smūgio, tačiau įvertinant nuo šio smūgio apsaugojančio įtaiso poveikį, jei šis padidėjęs slėgis turės didžiausią poveikį į vandentiekį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">310.</span>Vandentiekio, kaip inžinerinio statinio (inžinerinių tinklų), esminių reikalavimų praktinė išraiška, nurodoma vandentiekio projekto A kategorijos techninėse specifikacijose, vadovaujantis šiomis nuostatomis:</div>\n<p class=\"lf-p\">310.1. vandentiekio naudojimo reikalavimai turi būti tokie, kad nesusidarytų vandentiekio kaip statinio ribinė būklė. Be reikalavimų, nustatytų Reglamente, turi būti atsižvelgta į papildomus naudojimo reikalavimus, nurodytus statytojo (užsakovo) projektavimo užduotyje bei naudojimo reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;</p>\n<p class=\"lf-p\">310.2. vandentiekio, kaip statinio dalies (konstrukcijos), nuovargis gali būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į skirtingą jo dalių ilgaamžiškumą ar apkrovos pasikartojimo dažnumą;</p>\n<p class=\"lf-p\">310.3. nustatant poveikių ir statybos produktų savybių reikšmes, gali būti taikomi nustatyti [7.3.9, 7.3.10] daliniai saugos koeficientai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">311.</span>Vandentiekio mechaninis atsparumas gali būti nustatomas ir paprastesniais būdais:</div>\n<p class=\"lf-p\">311.1. atliekant patikslinamuosius supaprastintus skaičiavimus, įvertinus kritinę ir (arba) naudojimo ribinę būklę;</p>\n<p class=\"lf-p\">311.2. atliekant patikslinamuosius supaprastintus skaičiavimus, įvertinus tik naudojimo ribinę būklę, kai tiksliai įvertinti kritinę būklę nereikalaujama;</p>\n<p class=\"lf-p\">311.3. neatliekant patikslinamųjų skaičiavimų ir vadovaujantis statybos taisyklėmis ar kitais savanoriško taikymo dokumentais, nustatančiais vandentiekio projektavimo būdus ir metodus;</p>\n<p class=\"lf-p\">311.4. neatliekant techniškai nesudėtingo vandentiekio (kaip inžinerinio statinio) savybių patikrinamųjų skaičiavimų, vadovaujantis bendrąja patirtimi (metodikomis, technine literatūra, mokslo darbais, lentelėmis ir pan.).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">312.</span>Statybos produktų, iš kurių sumontuotas vandentiekis (vamzdžių, armatūros ir kt.) reikalavimai nustatomi statinio projekto techninėse specifikacijose, vadovaujantis B kategorijos techninėmis specifikacijomis – standartais ir techniniais liudijimais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">313.</span>Statybos produktų rodikliai yra sąlygojami jų naudojimo savybių, reikalingų konkrečiam vandentiekiui ir nurodytų statinio projekte. Jame taip pat turi būti nurodomi skaičiavimo, matavimo ir bandymo metodai kartu su atitikties kriterijais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">314.</span>Vandentiekio statybos produktams, pagamintiems iš plieno, ketaus, plastmasės ir kt. medžiagų B kategorijos techninėse specifikacijose turi būti pateikti:</div>\n<p class=\"lf-p\">314.1. matmenų nuokrypiai;</p>\n<p class=\"lf-p\">314.2. patvarumas vidaus slėgio atžvilgiu;</p>\n<p class=\"lf-p\">314.3. patvarumas išorinio slėgio atžvilgiu;</p>\n<p class=\"lf-p\">314.4. patvarumas išorinio lenkimo atžvilgiu;</p>\n<p class=\"lf-p\">314.5. patvarumas ilgio kitimo atžvilgiu;</p>\n<p class=\"lf-p\">314.6. ilgaamžiškumas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas savybes, bei grunte esamų ar į jį įvairiais būdais pernešamų medžiagų veikimą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">315.</span>Vandentiekio projekto sprendiniai bei reikalavimai, nurodyti projekto techninėse specifikacijose, turi atitikti šiuos reikalavimus:</div>\n<p class=\"lf-p\">315.1. vandentiekio statybos produktai turi būti parinkti iš tokių medžiagų ir suprojektuota taip, kad būtų pakankamai atsparūs statybos ir naudojimo metu galimiems išoriniams ir vidiniams mechaniniams, cheminiams bei mikrobiologiniams procesams, tarp jų – išoriniams, atsirandantiems dėl grunto bei gruntinio vandens savybių, ir vidiniams – dėl tiekiamo vandens savybių, su sąlyga, kad nepakeistų tiekiamo vandens kokybės;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.2. turi būti sumažinta gretimų (prie vandentiekio) pastatų (ar jų dalių) ar inžinerinių statinių (ar jų dalių) pažeidimo arba kitokio apgadinimo dėl vandens nutekėjimo rizikos;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.3. jei vandentiekio statybos produktai netenkina 315.1 ir 315.2 punktuose nurodytų reikalavimų, turi būti numatytos papildomos techninės priemonės šiems reikalavimams pasiekti: vandentiekio padengimas apsauginėmis dangomis, izoliacijomis, dažais ir pan., apsaugančiais nuo korodavimo, biologinės plėvelės susidarymo, drėgmės kondensavimosi, taip pat priemonės, apsaugančios nuo klaidžiojančių elektros srovių (katodinė apsauga);</p>\n<p class=\"lf-p\">315.4. turi būti įrengiamos atramos vamzdžių horizontalių ir vertikalių posūkių vietose, kai atsiradusių įražų negali perimti vamzdžių jungtys; kai vandentiekis klojamas iš plieninių vamzdžių (juos suvirinant), atramos turi būti įrengiamos, jei vertikalaus posūkio kampas yra 30o ir didesnis. Jei vamzdžiai sujungiami movomis, esant darbo slėgiui 1,0 MPa ir posūkio kampui, mažesniam kaip 10o – leidžiama atramų neįrengti;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.5. turi būti įrengti kompensatoriai ašiniams poslinkiams kompensuoti:</p>\n<p class=\"lf-p\">315.5.1. vamzdyne, kai vamzdžių jungtys nekompensuoja poslinkių, sukeliamų vandens, grunto temperatūros pasikeitimų;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.5.2. plieniniame vamzdyne, klojamame tuneliuose, kanaluose, ant estakadų ar atramų;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.5.3. vamzdyne, įklotame grunte, kuris gali nusėsti;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.6. atstumai tarp kompensatorių ir nejudamų atramų apskaičiuojami priklausomai nuo jų konstrukcijos. Jei vandentiekis klojamas žemėje iš plieninių vamzdžių su suvirinimo jungtimis, kompensatoriai įrengiami junginės ketinės armatūros montavimo vietose. Tuo atveju, kai junginė ketinė armatūra apsaugota nuo ašinių įtempių (kietai įtvirtinus plieninius vamzdžius šulinio sienose, įrengiant specialius arba apslegiant vamzdžius sutankintu gruntu), leidžiama kompensatorių neįrengti. Apslegiant vamzdžius gruntu prieš junginę ketinę armatūrą turi būti naudojamos paslankios jungtys (pailginta įmova, mova ir pan.). Kompensatoriai ir paslankios jungtys turi būti įrengiamos šuliniuose (kai vandentiekis klojamas žemėje);</p>\n<p class=\"lf-p\">315.7. turi būti numatytos priemonės apsaugoti nuo arti vandentiekio (viršuje, apačioje, greta) esamų pastatų (ar jų dalių), inžinerinių statinių (ar jų dalių) bei jų naudojimo apkrovų ir poveikių į vandentiekį neigiamų pasekmių:</p>\n<p class=\"lf-p\">315.7.1. įmaunant vandentiekį į dėklus žemiau nurodytose vietose ir pagal žemiau išvardintus reikalavimus:</p>\n<p class=\"lf-p\">315.7.1.1. vandentiekio perėjose (kertant susisiekimo komunikacijas) po viešojo naudojimo geležinkeliais [7.1.3] ir po valstybės bei krašto keliais [7.1.2];</p>\n<p class=\"lf-p\">315.7.1.2. dėklai įrengiami vykdant statybą uždaru arba atviru būdu;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.7.1.3. vertikalus atstumas nuo dėklo išorinės sienelės viršaus iki bėgio apačios arba iki kelio dangos viršaus nustatomas norminiais reikalavimais. Jei nuo šalčio gruntas, kuriame klojamas dėklas, gali pūstis, dėklo gylis nustatomas atlikus šiluminius skaičiavimus;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.7.1.4. dėklo vidaus skersmuo priklausomai nuo klojimo būdo turi būti:</p>\n<p class=\"lf-p\">315.7.1.5. klojant atviru būdu – 200 mm didesnis už vamzdžio išorinį diametrą, klojant uždaru būdu – pagal techninio projekto dalį „Pasirengimas statybai ir statybos darbų organizavimas“, priklausomai nuo uždaro būdo darbų vykdymo metodikos. Viename dėkle galima kloti kelis vamzdžius, tarp jų – elektros bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) kabelių įvėrimui;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.7.1.6. įrengiant vandentiekio perėjas per elektrifikuotus geležinkelius turi būti numatytos priemonės apsaugoti vamzdžius nuo klajojančių elektros srovių;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.7.2. vandentiekio perėjose per susisiekimo komunikacijas, nurodytas Reglamento 315.7.1.1 punkte, turi būti numatytos priemonės išvengti grunto išplovimui ir geležinkelių bei kelių apsėmimui, kuriuos gali sukelti atsiradęs vandens ištėkis į aplinką;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.7.3. vandentiekio perėjų per susisiekimo komunikacijas, nurodytas Reglamento 315.7.1.1 punkte, žemesniame gale turi būti įrengtas šulinys su uždarymo armatūra, o aukštesniame gale – požeminė uždarymo armatūra arba šulinys su uždarymo armatūra;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.8. diukerio vamzdžio povandeninės dalies gylis nuo vandens telkinio dugno iki vamzdžio viršaus turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o laivakelio ribose – ne mažesnis kaip 1 m, įvertinant galimą vandens telkinio vagos išplovimą ir pasikeitimą;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.9. vandentiekio pagrindas klojant grunte turi būti parenkamas priklausomai nuo grunto laikomosios galios ir apkrovų dydžio:</p>\n<p class=\"lf-p\">315.9.1. visuose gruntuose, išskyrus uolinius, sudurpėjusius, dumblius, vandentiekis klojamas ant gamtinio nepažeistos struktūros grunto, prieš tai jį išlyginant ir, jei reikia, profiliuojant pagrindą;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.9.2. uoliniuose gruntuose turi būti numatytas pagrindo išlyginimas smėliniu gruntu 10 cm virš uolienos iškyšų. Leidžiama tam tikslui naudoti vietinį gruntą (priesmėlį ir priemolį) su sąlyga, kad jis bus sutankintas iki grunto skeleto savistovio sunkio 1,5 t/m3;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.9.3. drėgnuose-rišliuose, molinguose gruntuose (priemolis, molis) būtinumas įrengti smėlio paklotą nustatomas atsižvelgiant į gruntinio vandens horizonto pažeminimą, taip pat į vamzdžių tipą;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.9.4. dumbliuose, sudurpėjusiuose ir kituose vandeniu įsotintuose gruntuose turi būti įrengiamas dirbtinis pagrindas;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.10. turi būti numatytos techninės priemonės vamzdžių ir kitos įrangos vibracijai išvengti ar ją sumažinti montuojant siurblius ant vibroizoliacinių pamatų ir įdedant vibroizoliacinius intarpus siurblio sujungimo su slėgine ir siurbiamąja linijomis vietose tvirtinant vamzdžius ir įrangą tvirtikliais prie atitvarų;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.11. turi būti numatyta įranga hidrauliniams smūgiams išvengti (sumažinti) (žr. Reglamento 356 punktą);</p>\n<p class=\"lf-p\">315.12. turi būti numatytos priemonės apsaugoti arti (viršuje, apačioje, greta) esančius pastatus (jų dalis) ir inžinerinius statinius (jų dalis) nuo vandentiekio apkrovų ir poveikių sukeliamų neigiamų pasekmių:</p>\n<p class=\"lf-p\">315.12.1. kloti vandentiekį ant geležinkelio tiltų ir viadukų, pėsčiųjų tiltų virš geležinkelių, kelių ir pėsčiųjų tuneliuose, taip pat pralaidose, draudžiama;</p>\n<p class=\"lf-p\">315.12.2. vandentiekis virš geležinkelio turi būti klojamas dėkle ant specialių estakadų, taikant dėklams tuos pačius reikalavimus, kurie nustatyti Reglamento 315.7 punkte.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">316.</span>Statinio projekto techninėse specifikacijose turi būti nurodoma užbaigto montuoti vandentiekio išbandymo būdas, bandymo metu naudojamas slėgis ir kiti bandymo parametrai (priklausomai nuo bandymo būdo).</div>\n<h3 class=\"lf-part\">XXXVII SKIRSNIS. GAISRINĖ SAUGA [7.3.3]</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">317.</span>Lauko vandentiekiui, kaip inžineriniam tinklui, taikomi šie gaisrinės saugos reikalavimai:</div>\n<p class=\"lf-p\">317.1. antžeminio priešgaisrinio vandentiekio arba bet kurios kitos paskirties vandentiekio, kuris be pagrindinės paskirties taip pat skirtas gaisrui gesinti, statybos produktai turi būti stabilūs gaisro metu ir gebantys atlikti savo funkcijas;</p>\n<p class=\"lf-p\">317.2. bet kurios paskirties antžeminio vandentiekio, tiesiamo teritorijose įmonių, kurių pastatai pagal sprogimo ir gaisro pavojų yra Asg, Bsg ar Cg kategorijų [7.3.11], statybos produktai turi būti nedegūs arba kitaip apsaugoti nuo užsidegimo.</p>\n<h3 class=\"lf-part\">XXXVIII SKIRSNIS. HIGIENA, SVEIKATA, APLINKOS APSAUGA [7.3.4]</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">318.</span>Šis esminis reikalavimas išreiškiamas žemiau išvardintais parametrais ir jų reikšmėmis [7.2.1]:</div>\n<p class=\"lf-p\">318.1. vandens tinkamumas gerti – (žr. Reglamento 30.1 punktą);</p>\n<p class=\"lf-p\">318.2. negeriamojo vandens švarumas – (žr. Reglamento 30.4 punktą).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">319.</span>Vandentiekio vamzdžiai ir kita įranga, kuri liečiasi su vandeniu, turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kad į vandenį negalėtų išsiskirti sveikatai kenksmingos medžiagos ir kad nebūtų sudarytos sąlygos mikroorganizmų augimui vandentiekyje bei nesuteiktų vandeniui jokio kvapo ir skonio.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">320.</span>Statinio projekte, turi būti pateikti tokie vandentiekio (bet kurios paskirties) projektiniai sprendiniai ir jo, kaip statinio dalies, A kategorijos techninėse specifikacijose nustatyti žemiau išvardinti paskirties ir naudojimo savybių reikalavimai, kurie neleistų:</div>\n<p class=\"lf-p\">320.1. sąveikos su nuotekomis (užterštu vandeniu ar dvokiančiu oru) – klojant vandentiekį nustatytais horizontaliniais ir vertikaliniais atstumais nuo nuotakų, įrengiant vandentiekio tinklų ir įrenginių apsaugos zonas [7.1.4];</p>\n<p class=\"lf-p\">320.2. sąveikos su išoriniais skystais ir kitokiais teršalais – klojant vandentiekį nustatytais horizontaliniais ir vertikaliniais atstumais nuo inžinerinių technologinių vamzdynų, tiekiančių kurą, cheminius ir kitus skysčius, taip pat naudojant statybos produktus, kurie turi atitinkamas hidroizoliacines savybes, bei vengiant kloti vandentiekį patalpose ar statybinėse konstrukcijose (kanaluose, nišose, šachtose ir pan.), kur galima tokia tarša;</p>\n<p class=\"lf-p\">320.3. taršos mineraliniais ar organiniais teršalais, išsiskiriančiais vamzdynų ir kitos įrangos viduje ar išorėje iš komponentų, sąveikaujančių su vandeniu, naudojant:</p>\n<p class=\"lf-p\">320.3.1. statybos produktus, pagamintus iš tokių medžiagų, kurių savybės nesudaro sąlygų teršalų migracijai iš vamzdžių ir kitos įrangos į jų vidų ir atvirkščiai bei sandarias vamzdžių ir kitos įrangos jungtis;</p>\n<p class=\"lf-p\">320.3.2. statybos produktus, pagamintus iš ilgaamžių medžiagų (išvengiant senėjimo) ir kurios taip pat turi antikorozinių bei antierozinių savybių;</p>\n<p class=\"lf-p\">320.4. mikrobiologinio užterštumo – draudžiant kloti vandentiekius per savartynų, asenizacijos laukų, filtracijos laukų, drėkinimo nuotekomis laukų, kapinių, gyvulių laidojimo vietų, pramonės ir žemės ūkio gamybos įmonių teritorijos, naudojant chemines medžiagas vandenruošos technologijoje (mažinant organinių medžiagų kiekį vandenyje); naudojant vamzdžius ir kitą įrangą, pagamintus iš medžiagų, kurios yra atsparios sąveikaujančių su vandeniu mikroorganizmų dauginimuisi šių medžiagų paviršiuje, užsandarinant geriamojo vandens rezervuaro dangčius, įrengiant geriamojo vandens rezervuare į jį patenkančio oro valymo įtaisus;</p>\n<p class=\"lf-p\">320.5. geriamos kokybės vandens sąveikos su tos kokybės neatitinkančiu negeriamuoju vandeniu – nejungiant geriamojo vandentiekio su kitos paskirties vandentiekiais, kuriais tiekiamas vanduo neatitinka geriamojo vandens reikalavimų;</p>\n<p class=\"lf-p\">320.6. gruntinio vandens patekimo į vandentiekio šulinius – vandeningame grunte įrengiamus vandentiekio šulinius aprūpinant hidrauline izoliacija, kurios viršus turi būti ne žemiau kaip 0,5 m virš aukščiausio gruntinio vandens lygio.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">321.</span>Kad būtų įvykdyti A kategorijos techninių specifikacijų reikalavimai projektiniuose sprendiniuose turi būti naudojami žemiau išvardinti statybos produktai, kurių B kategorijos techninėse specifikacijose nustatyti šie rodikliai:</div>\n<p class=\"lf-p\">321.1. vamzdžiams, armatūrai, jungliams – atsparumas korozijai, dilimui, hidraulinis šiurkštumas;</p>\n<p class=\"lf-p\">321.2. visoms su vandeniu sąveikaujančioms medžiagoms – atsparumas teršalų migracijai ir mikroorganizmų dauginimuisi (priklausomai nuo statybos produktų geometrinės formos);</p>\n<p class=\"lf-p\">321.3. visoms su vandeniu sąveikaujančioms medžiagoms – atsparumas korozijai, dilimui;</p>\n<p class=\"lf-p\">321.4. rezervuarams, cisternoms, vamzdžiams, armatūrai ir jungliams – geometrinė forma, sandarumas.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">322.</span>Statinio projekto techninėse specifikacijose turi būti nurodoma užbaigtos montuoti ar pakeistos geriamojo vandentiekio linijos, išplėstos ar pakeistos lauko vandentiekio dalies dezinfekavimo būdas, priemonės ir parametrai.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">XXXIX SKIRSNIS. SAUGUS NAUDOJIMAS [7.3.5]</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">323.</span>Taikant statinio esminį reikalavimą – saugus naudojimas – vandentiekiui šis reikalavimas išreiškiamas šiomis nuostatomis:</div>\n<p class=\"lf-p\">323.1. vandentiekio šuliniuose turi būti įrengtos lipynės;</p>\n<p class=\"lf-p\">323.2. šuliniuose, kuriuose įrengtos armatūros negalima prižiūrėti ar remontuoti stovint šulinio dugne, turi būti įrengtos priežiūros aikštelės;</p>\n<p class=\"lf-p\">323.3. pastatų, skirtų vaikams (vaikų darželiai, vaikų namai, mokyklos ir kt panašios paskirties pastatai) teritorijoje vandentiekio šulinių dangčiai privalo turėti papildomus įtaisus, kliudančius juos lengvai atidaryti.</p>\n<h3 class=\"lf-part\">XL SKIRSNIS. APSAUGA NUO TRIUKŠMO [7.3.6]</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">324.</span>Vandentiekio skleidžiamas leidžiamo garso slėgio dydis turi neviršyti esamo garso slėgio dydžio gatvėje ar kitoje trasoje, kuria praeina vandentiekis, pagal HN [7.4.2] reikalavimus.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">XLI SKIRSNIS. ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS [7.3.7]</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">325.</span>Lauko vandentiekio, kaip statinio, esminis energijos taupymo ir išsaugojimo reikalavimas išreiškiamas šiomis nuostatomis:</div>\n<p class=\"lf-p\">325.1. vandentiekis turi būti klojamas tokiame gylyje, kad vamzdžio išorės sienelės apačia būtų 0,5 m giliau nei oro temperatūros 0 oC prasiskverbimo į gruntą gylis. Šis gylis apskaičiuojamas atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas, t. y. faktišką įšalimo gylį, nustatytą daugiamečiais stebėjimais šalčiausios žiemos su plona sniego danga, bei vandentiekio naudojimo patirtį, įvertinant galimą įšalimo gylio sumažėjimą dėl teritorijos charakteristikų pokyčių (sniego valymas, susisiekimo komunikacijų netradicinių dangų įrengimas ir pan.);</p>\n<p class=\"lf-p\">325.2. vandentiekio vamzdžiams, montuojamiems virš žemės (ant estakadų, atramų ir pan.) ir naudojamiems esant oro neigiamoms temperatūroms, turi būti apsaugoti įrengiant apšiltinimą ar apšildymą;</p>\n<p class=\"lf-p\">325.3. jei vandentiekis numatomas naudoti tik šiltuoju metu laiku ir montuojamas virš žemės (ant estakadų, atramų ir pan.), jis privalo turėti įtaisus, leidžiančius vandentiekį atjungti nuo jį maitinančių linijų, šaltuoju metų periodu. Šie įtaisai turi būti įrengti apšildomose patalpose ar vandentiekio šulinyje.</p>\n<h3 class=\"lf-part\">IX SKYRIUS. LAUKO VANDENTIEKIS. STATINIO SAUGOS IR</h3>\n<p class=\"lf-p\">PASKIRTIES REIKALAVIMAI</p>\n<h3 class=\"lf-part\">XLII SKIRSNIS. VANDENS ŠALTINIAI. VANDENTIEKIŲ KLASIFIKAVIMAS</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">326.</span>Vandens šaltiniu vandentiekai gali būti naudojami požeminiai ir paviršiniai gamtinio vandens telkiniai, o išimtiniais atvejais – atmosferos krituliai ar jūros vanduo. Vandens šaltinis tinkamas vandentiekai, kai jo vanduo atitinka vartotojų reikalavimus arba iš jo lengvai galima paruošti pageidaujamos kokybės vandenį, kai telkinio pajėgumas pakankamas ir vandens ėmimas nepakenks susiklosčiusiai ekologinei sistemai, kai vandenį galima imti be pertrūkių.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">327.</span>Požeminiai vandens telkiniai išplitę įvairiame gylyje. Lietuvoje gėlo vandens aptinkama iki 300 m gylyje nuo žemės paviršiaus (priklausomai nuo vietovės), giliau vanduo mineralizuotas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">328.</span>Gėlas požeminis vanduo gali būti gruntinis (viršutinio vandeningojo sluoksnio) ir gelminis (tarpsluoksninis). Gruntinio vandens ėmimui naudojami kastiniai šuliniai, surinkimo drenos, sifoninės linijos, versmių rinktuvai, gręžtiniai ir kt. šuliniai. Gelminiam požeminiam vandeniui imti naudojami gręžtiniai šuliniai. Mineraliniam vandeniui imti paprastai naudojami gręžtiniai šuliniai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">329.</span>Paviršiniai vandens telkiniai: upės, ežerai, tvenkiniai ir jūra. Mineralizuotas yra jūros vanduo, o kitų telkinių vanduo yra gėlas. Paviršinių telkinių vandeniui imti naudojami krantiniai, vaginiai, mišrieji, kaušiniai ir infiltravimo įrenginiai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">330.</span>Pagal tai, kokie yra vandentiekos objektai, lauko vandentiekiai gali būti komunaliniai, pramoniniai ir vietiniai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">331.</span>Komunaliniu vandentiekiu tiekiamas geriamasis vanduo gyventojų buitinėms reikmėms, viešojo naudojimo pastatams, maisto pramonės ir kitų įmonių poreikiams. Dėl išplėtoto tinklo ir nuolatinio veikimo, juo tiekiamas vanduo taip pat naudojamas gaisrams gesinti.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">332.</span>Pramoninis vandentiekis yra skirtas tiekti negeriamos kokybės vandenį, paprastai imamą iš paviršinių šaltinių; gali būti naudojamas ir požeminis vandens šaltinis. Tiekiamo vandens kokybė priklauso nuo vartotojų poreikių. Pramoninio vandentiekio vanduo gali būti naudojamas teritorijai laistyti ir gaisrams gesinti.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">333.</span>Vietiniu vandentiekiu tiekiamas vanduo pavieniam objektui, negalinčiam gauti vandens iš komunalinio ar pramoninio vandentiekio.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">334.</span>Komunalinis vandentiekis gali būti vienos arba kelių zonų. Tai priklauso nuo aprūpinamosios teritorijos dydžio ir reljefo. Zonos parenkamos taip, kad slėgis lauko vandentiekyje neviršytų 6 barų ir nebūtų mažesnis kaip 1 baras.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">XLIII SKIRSNIS. LAUKO VANDENTIEKIŲ KLASIFIKAVIMAS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI LAUKO VANDENTIEKIAMS</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">335.</span>Pagal tiekiamo vandens paskirtį, lauko vandentiekis gali būti: geriamasis, gamybinis, gaisrinis, specialusis ir jungtinis (tiekiantis vandenį, vartojamą keliems reikalams). Komunalinis lauko vandentiekis paprastai būna jungtinis – ir geriamasis, ir gamybinis, ir gaisrinis. Pramoninis vandentiekis paprastai būna tik gamybinis; gali būti ir jungtinis gamybinis-gaisrinis (jei gamybinis veikia be pertrūkių). Atskiri gaisriniai ir specialieji vandentiekiai būna tik vietiniai. Gaisrinis vandentiekis tiekia geriamos arba negeriamos kokybės vandenį gaisrams gesinti; atskiras gaisrinis vandentiekis įrengiamas labai retai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">336.</span>Specialiuoju vandentiekiu tiekiamas ypatingų savybių vanduo jo naudotojams. Mineralinio vandens vandentiekis tiekia mineralinį vandenį gydymo tikslams, specialios produkcijos gamybai ir technologiniams reikalams. Vandentiekis gali būti įrengtas jūros vandeniui tiekti gydymo, sporto tikslams arba technologiniams reikalams.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">337.</span>Lauko vandentiekiai turi būti įrengiami taip, kad vandens vartotojai gautų vandens tiek ir tokiu slėgiu bei tokiu patikimumu ir tvarka, kaip yra sutarta ir nurodyta techninėse projektavimo sąlygose.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">338.</span>Lauko vandentiekis tiekia vandenį tokios kokybės, kuri atitinka daugumos vartotojų reikalavimus. Komunalinis vandentiekis turi tiekti vartotojams geriamąjį vandenį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">339.</span>Skirtingų tiekėjų geriamojo vandens vandentiekių sujungimas leistinas tik tuo atveju, kai tam palankios maišomų vandenų cheminės ir fizikinės savybės ir dėl to nepakenkiama vandens kokybei.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">340.</span>Komunalinis ir pramoninis (jungtinis gamybinis-gaisrinis) vandentiekiai turi atitikti priešgaisrinių normų [7.3.12] reikalavimus.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">XLIV SKIRSNIS. LAUKO VANDENTIEKIO DALIŲ KLASIFIKAVIMAS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TINKLO DALIMS</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">341.</span>Lauko vandentiekis susideda (žr. Reglamento 11 ir 12 priedus) iš vandentiekio vamzdyno, paprastai vadinamo vandentiekio tinklu, siurblinių, tiekiančių vandenį į tinklą ir palaikančių jame slėgį, ir talpyklų, vandens atsargoms laikyti ar slėgiui palaikyti. Vandentiekio tinklas susideda iš vandentakių, magistralių, skirstomųjų linijų ir įvadų į pastatus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">342.</span>Vandentiekio tinklo schema turi būti tokia, kad būtų galima tiekti vandenį visiems aprūpinamosios teritorijos vartotojams. Parenkant vamzdyno trasą reikia atsižvelgti į: nepalankius gruntus ir neprieinamas teritorijas; galimybę patogiai privažiuoti apžiūrint ar taisant; grėsmę medžiams ir jų šaknų keliamą pavojų; vamzdyno medžiagą ir antikorozinę apsaugą agresyviuose arba užterštuose gruntuose; trasos trumpumą; krašto ir vietinius projektus; aplinkosaugą; įšalo gylį; kitų komunikacijų sudaromą ir joms keliamą grėsmę.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">343.</span>Vandentakiai turi būti su vandens išleistuvais, orlaidžiais ir uždarymo armatūra, suteikiančia galimybę išjungti arba perjungti ne didesnius kaip 2000 m ilgio vamzdyno barus. Vandens išleidimas gali būti daromas ir atskiruose šuliniuose.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">344.</span>Magistralėmis vanduo esminiai paskirstomas po rūpinamąją teritoriją (daugiausia be vartotojų įvadų jungčių), tiekiamas iš vieno rajono į kitą arba į grupę įmonių bei atskirą įmonę. Prie magistralių paprastai nejungiami įvadai. Magistralę dalančioji uždarymo armatūra išdėstoma ne rečiau, kaip kas 1000 m. Magistralės paprastai išdėstomos žiedine schema.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">345.</span>Skirstomosios linijos tiesiamos gatvėse ir kvartaluose. Kai reikalinga užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą, skirstomosios linijos sujungiamos į žiedinį tinklą. Magistralių ir skirstomųjų linijų žiedinis tinklas taip pat įrengiamas, kai vanduo tiekiamas gaisrams gesinti. Kitais atvejais skirstomųjų linijų tinklas daromas šakotinis. Uždarymo armatūra statoma atšakoms ir apie 500 m ilgio skirstomųjų linijų barams atjungti. Orlaidžiai statomi tik ten, kur nėra galimybės orui išleisti pro vandens vartotojų čiaupus. Išleistuvai rengiami visose žemiausiose tinklo vietose.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">346.</span>Grunto užterštumas organinėmis medžiagomis, pvz., angliavandeniliais ar chlorbenzenais, gali pakenkti vandens kokybei (prasiskverbdamos pro vamzdyno sieneles), plastikinių vamzdyno dalių savybėms, elastomerinių vamzdyno sandūrų atsparumui ir sandarumui, metalinių vamzdyno dalių antikoroziniam patvarumui. Iš grunto tyrinėjimų paaiškėjus, kad gruntas užterštas tokiomis medžiagomis, projektuotojas turėtų tose zonose: pavartoti mažiau pažeidžiamos medžiagos vamzdžius, apsaugoti pralaidžius vamzdžius apsauginiais vamzdžiais, sandarinimui parinkti tinkamus elastomerus, pritaikyti tinkamą antikorozinę metalinių vamzdyno dalių apsaugą, pakeisti gruntą, pakeisti vamzdyno trasą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">347.</span>Jungčių su elastomeriniais sandarikliais konstrukcija turi būti tokia, kad visą projektinę veikimo trukmę jungtis būtų sandari, nepaisant sandariklio medžiagos savybių (tamprumo, tvirtumo, deformacijų grįžtamumo, temperatūros jautrumo ir t. t.) pokyčio su laiku arba galimo jungties pajudėjimo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">348.</span>Lygiagretūs nuotakams ar jų trasas kertantieji vamzdynai turėtų būti nutiesti aukščiau. Jei tokios galimybės nėra, reikia pasirūpinti, kad nešvarus vanduo neprasiskverbtų į vandentiekį (pvz., įrengti apsauginį drenažą, ties sankirta nedaryti jungčių, vandentiekį tiesti apsauginiame dėkle).</div>\n<h3 class=\"lf-part\">XLV SKIRSNIS. VANDENTIEKIO TINKLO ĮRANGA, YPATINGIEJI</h3>\n<p class=\"lf-p\">TIESINIAI, ŠULINIAI 349. Pagrindinė vandentiekio tinklo įranga yra: uždarymo armatūra (sklendės, skridininiai uždoriai), hidrantai, vandenpylės, orlaidžiai (didžiaangiai, mažaangiai), apsaugos nuo hidraulinių smūgių vožtuvai, kompensatoriai, išleistuvai, remontiniai intarpai ir slėgio reguliatoriai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">350.</span>Uždarymo armatūra turi leisti, prireikus, lengvai atjungti tinklo ruožą. Atjungiamų vartotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į sutartą aprūpinimo būdą. Išdėstant uždarymo armatūrą reikia įvertinti vietines aplinkybes: užstatymo tankumą, ligoninių, mokyklų, gyvenamųjų namų, pramonės įmonių išsidėstymą. Atšakų uždarymo armatūra turi būti kuo arčiau pratakios linijos. Atstumai tarp uždarymo armatūros neturėtų viršyti: vandentakiuose – 2 km, magistralėse – 1 km, kaimo vandentiekio tinkle ir miesto skirstomosiose linijose – 0,3 km. Uždarymo armatūra gali būti statoma šuliniuose arba be šulinių (požeminė).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">351.</span>Uždarymo armatūrą ir slėgmačius reikia išdėstyti taip, kad būtų lengviau ieškoti ištėkių. Tarp dviejų baro uždorių apsimoka įrengti slėgio mažinimo, oro išleidimo ir ištuštinimo įtaisus, tačiau magistralėse bei skirstomosiose linijose tam užtenka gaisrinių hidrantų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">352.</span>Hidrantai skirti didelio vandens srauto ėmimui gaisrams gesinti. Kai gaisro gesinimo debitas yra iki 15 l/s, pakanka vieno hidranto, kai 15 l/s ir didesnis, reikalingi du hidrantai, iš kurių bent vienas įrengtas žiediniame tinkle. Atstumas tarp hidrantų apskaičiuojamas hidrauliškai, bet turi būti ne didesnis kaip 200 m. Hidrantai gali būti požeminiai, statomi važiuojamoje gatvės dalyje ar šalia jos, ir antžeminiai, statomi nevažiuojamoje gatvės dalyje. Bet kuriuo atveju hidrantai turi būti ne toliau kaip 2,5 m nuo prievažos, bet ne arčiau kaip 5 m iki pastato sienos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">353.</span>Vandenpylės skirtos vandens įleidimui iš lauko vandentiekio į kibirą ar kitą atvirą indą. Vienos vandenpylės aptarnavimo spindulys iki 100 m. Jos statomos ten, kur kai kurie vandens vartotojai neturi pastatuose vandentiekio.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">354.</span>Vamzdynuose turi būti įtaisai dideliems oro kiekiams išeiti pripildant vamzdyną vandens ir įeiti ištuštinant (didžiaangiai orlaidžiai arba hidrantai). Iš vandens išsiskiriančiam orui pasišalinti įrengiami mažaangiai orlaidžiai. Orlaidžius ir jų šulinius reikia taip įrengti, kad pro juos nepatektų pašalinis vanduo iš išorės.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">355.</span>Orlaidžiai paprastai statomi aukščiausiose vandentakių, magistralių ir skirstomųjų linijų vietose. Orlaidis gali būti mažaangiai, su viena kamera, skirta tik išsiskiriančiam iš vandens orui išleisti ir tokiam pat oro kiekiui įleisti. Orlaidžio angos pralaidumas – 4 % vamzdyno didžiausiojo debito, skaičiuojant atmosferos slėgio oro tūrį. Didžiaangis orlaidis yra su dviem kameromis, kurių vienos anga maža (apie 2 mm) ir skirta išsiskiriančiam iš vandens orui išleisti, o antros anga didelė, skirta vamzdyno apsaugai nuo vakuumo, kai vamzdynas tuštinamas ar jame įvyksta hidraulinis smūgis. Orlaidžių angų dydis ir pralaidumas apskaičiuojamas. Kai kurių orlaidžių duomenys nurodyti 13 priede.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">356.</span>Projektuojant vamzdyną, reikia išnagrinėti ir įvertinti hidraulinio smūgio pavojų. Vandentakiuose ar magistralėse staiga pasikeitus skysčio tekmės greičiui, atsiranda slėgio padidėjimo ir sumažėjimo bangos, sklindančios išilgai vamzdyno, ir įvyksta hidraulinis smūgis. Yra kelios pagrindinės hidraulinio smūgio priežastys:</div>\n<p class=\"lf-p\">356.1. staigus siurblio, tiekiančio vandenį į vandentakį, arba visų siurblių sustabdymas (išnykus elektros energijos tiekimui);</p>\n<p class=\"lf-p\">356.2. staigus siurblio paleidimas prie atidarytos sklendės;</p>\n<p class=\"lf-p\">356.3. greitas sklendžių, vožtuvų ar hidrantų uždarymas;</p>\n<p class=\"lf-p\">356.4. oro buvimas vazmdyne;</p>\n<p class=\"lf-p\">356.5. neteisingas apsaugos prietaisų veikimas.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">357.</span>Nuo hidraulinio smūgio padeda apsisaugoti šie ir kitokie sprendiniai:</div>\n<p class=\"lf-p\">357.1. švelnus siurblių paleidimas ir stabdymas;</p>\n<p class=\"lf-p\">357.2. slėginių linijų atbulinių vožtuvų su lėtu atsidarymu ir užsidarymu įrengimas;</p>\n<p class=\"lf-p\">357.3. vandentakių padalinimas į barus ir atbulinių vožtuvų įtaisymas kiekviename jų;</p>\n<p class=\"lf-p\">357.4. dalinai oro pripildytų bakų įrengimas siurblių slėgvamzdžiuose;</p>\n<p class=\"lf-p\">357.5. apsauginių vožtuvų arba dviangių orlaidžių įtaisymas aukščiausiose vandentakių vietose.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">358.</span>Orlaidžiai statomi virš oro rinktuvų, kurių dydis priklauso nuo vamzdyno skersmens. Tarp oro rinktuvo ir orlaidžio yra statoma uždaromoji armatūra, kurios vardinis skersmuo lygus orlaidžio atvamzdžio skersmeniui.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">359.</span>Kompensatoriai statomi ten, kur gali keistis vandens, oro ar grunto temperatūra arba gruntas yra nesusigulėjęs ir gali atsirasti vamzdžių deformacijos. Kompensatoriai statomi prie estakadų, tuneliuose ir komunikacijų kolektoriuose.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">360.</span>Montavimo intarpai statomi junginės armatūros išmontavimo patogumui.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">361.</span>Išleistuvai įrengiami žemiausiose teritorijos vietose (ištuštinimui, plovimui). Skersmuo priklauso nuo išleistino vandens kiekio, tam skirto laiko, išleisto vandens pašalinimo galimybių; paprastai nedaromas didesnis kaip DN200. Turi būti slopinama kinetinė išleidžiamo srauto energija. Reikia atsižvelgti į poveikį aplinkai ir, prireikus, numatyti dezinfekcinio tirpalo surinkimo ar neutralizavimo įrenginius. Išleistuvus reikia taip įrengti, kad nebūtų pastebimai pabloginta paviršinio vandens kokybė.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">362.</span>Remontuojant tinklą, vanduo paprastai išleidžiamas į vandentiekio šulinį, o vandens ištekėjimo ištuštinamame vamzdyje greitis turi būti ne mažesnis kaip 1 m/s. Vieno tinklo baro ištuštinimas neturi trukti ilgiau kaip 2 valandas. Vandenį galima išleisti taip pat į lietaus nuotaką, griovį ar daubą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">363.</span>Tinklo plovimo vandens išleistuvai turi būti tokio skersmens, kad plaunančio vandens tekėjimo greitis būtų ≥ 1,1 m/s. Plovimo vandens išleistuvai gali būti sutapdinti su paprastais vandens išleistuvais iš tinklo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">364.</span>Slėgio reguliatoriai statomi ten, kur vartotojas pageidauja gauti vandenį mažesniu slėgiu, negu esamas tinkle.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">365.</span>Diukeriai įrengiami po upėmis, upeliais ir kitais vandens telkiniais. Diukeriams taikomi tokie pat reikalavimai, kaip atitinkamos kategorijos vandentakiams. Paprastai tiesiamos dvi diukerio gijos, su prošvaisa tarp jų 1,5 m, o vamzdžių viršus įgilinamas upės dugne 0,5 m (kai upė laivybinė – 1,0 m). Diukerio galai gali kilti ne didesniu kaip 20º pasvirimu. Diukerio galuose įrengiamos kameros vamzdžiams sujungti.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">366.</span>Estakados įrengiamos virš geležinkelių, autokelių, pakabinant vandentiekį po tiltais ir viadukais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">367.</span>Dėklai skirti apsaugoti statinį (geležinkelį, pastatą ar kitą inžinerinį įrenginį) nuo jo pagrindo išplovimo ir įvykdyti vandentiekio tinklo statybą uždaru būdu, kuomet kasti atviras tranšėjas yra brangu arba pavojinga.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">368.</span>Tuneliai ir komunikacijų kolektoriai įrengiami daugelio inžinerinių tinklų nutiesimui požemyje, kuomet atskiro tinklo tiesimas grunte yra brangus arba kai daug komunikacijų yra sutelktos siaurame ruože. Tuneliuose gali būti statoma vamzdynų armatūra, kurios dėl tam tikrų aplinkybių negali liesti gruntas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">369.</span>Skirstomojo tinklo atšakos nuo magistralių daromos trišakiais, įtaisant uždarymo armatūrą. Trišakis ir uždarymo armatūra statomi šulinyje arba grunte. Skirstomasis tinklas gali turėti daug atšakų ir kiekviena jų atskiriama uždarymo armatūra. Kai viename taške yra dvi armatūros ar daugiau, joms įrengiamas šulinys ar kamera. Kai armatūra viena, ji daroma požeminė, su sūkliu ir antvožu. Įvadų atšakos paprastai jungiamos balnais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">370.</span>Šulinių ir kamerų dydžiai priklauso nuo talpinamos armatūros kiekio, paskirties, skersmens ir t. t. Šulinių matmenys nustatomi projektavimo metu (būtinieji mažiausi vamzdyno padėties šulinyje atstumai nurodyti 14 priede). Mažiausias leistinas darbo kameros aukštis 1,5 m, rekomenduojamas – 1,8 m. Šuliniai su orlaidžiu turi būti vėdinami. Dangčių stiprumas ir tipas parenkami pagal statymo vietos sąlygas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">371.</span>Šulinio ar požeminės armatūros antvožo dangtis turi būti viename lygyje su gatvės arba šaligatvio danga, 50-70 mm virš žaliosios vejos gyvenamuosiuose kvartaluose ir 200 mm virš žemės paviršiaus neužstatytose teritorijose.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">372.</span>Šulinių ir požeminės armatūros antvožų vieta turi būti nurodyta informacinėse lentelėse, pritvirtinamose prie pastovių konstrukcijų aiškiai matomose vietose. Informacinės lentelės turi būti patvarios ir atsparios orų poveikiui.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">XLVI SKIRSNIS. NEPERTRAUKIAMO VANDENS TIEKIMO UŽTIKRINIMAS IR NETOLYGAUS VARTOJIMO IŠLYGINIMAS</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">373.</span>Vandentiekis daromas tokio patikimumo, kad atitiktų miesto arba konkretaus vandens vartotojo reikalavimus. Pagal vandens tiekimo patikimumą vandentiekiai gali būti trijų kategorijų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">374.</span>Pirmai kategorijai priskiriami komunaliniai vandentiekiai, tiekiantieji vandenį ir gaisrams gesinti. Jie turi būti įrengti taip patikimai, kad vandens tiekimas dėl avarijos sustotų ne ilgiau kaip 10 min., o siurblinės atitiktų Reglamento 382 punkto reikalavimus. Miesto gyvenamiesiems rajonams ir įmonėms leidžiama tam tikram laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 3 paroms, sumažinti vandens tiekimą (abonentinėje sutartyje numatytomis aprūpinimo vandeniu sąlygomis).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">375.</span>Antrai kategorijai priskirtini komunaliniai ir pramoniniai vandentiekiai, kuriuose dėl gedimų vandens tiekimas atskirose vietovėse, bet ne gaisrui gesinti, gali būti nutrauktas 2,5 valandoms. Miesto gyvenamiesiems rajonams ir įmonėms leidžiama tam tikram laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 10 parų, sumažinti vandens tiekimą (abonentinėje sutartyje numatytomis aprūpinimo vandeniu sąlygomis). Gaisrams gesinti įrengiamos talpyklos ar tvenkiniai. Siurblinės įrengiamos pagal Reglamento 383 punkto reikalavimus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">376.</span>Trečiai kategorijai priklauso miesteliai ir pavieniai vandens ėmėjai. Jiems dėl vandentiekio gedimų vandens tiekimas gali būti nutrauktas 24 valandoms. Gyventojams ir įmonėms leidžiama tam tikram laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 15 parų, sumažinti vandens tiekimą (abonentinėje sutartyje numatytomis aprūpinimo vandeniu sąlygomis). Siurblinės įrengiamos pagal Reglamento 384 punkto reikalavimus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">377.</span>Vandentiekio statiniai turi būti apsaugoti nuo paviršinių vandenų apsėmimo: pirmos kategorijos vandens siurblinių ir ruošyklų grindys turi būti bent 0,5 m aukščiau 1 % tikimybės vandens lygio; antros kategorijos siurblinės grindys – 0,5 m aukščiau 3 % tikimybės vandens lygio; diukerio kamerų viršus – 0,5 m aukščiau 5 % tikimybės vandens lygio.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">378.</span>Vandens ėmimo ir ruošimo įrenginiai bei jų vamzdynai apskaičiuojami didžiausio vandens poreikio paros vidutiniam sekundės debitui. Antrojo ir papildomojo kėlimo siurblinės bei vandentakiai ir skirstomasis tinklas skaičiuojami didžiausio vandens poreikio paros didžiausiam sekundės debitui. Didžiausio ir vidutinio sekundės debitų skirtumas priklauso nuo vartotojų gausumo ir įmonių savitumo. Sekundės debitų santykis yra nuo 1,3 dideliuose miestuose iki 6,0 mažuose miesteliuose. Kai nėra tikslesnių duomenų, galima imti paros vartojimo netolygumo koeficientą nuo 1,5 (kai gyventojų virš 10000) iki 2,0 ir daugiau (kai gyventojų iki 2000). Kai vartotojų daugiau kaip 10000, didžiausias valandos vandens poreikis gali būti dvigubai didesnis už vidutinį valandinį, o kai vartotojų mažiau kaip 2000, penkiagubai didesnis.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">379.</span>Kai tinklas skirtas tiekti vandenį vartotojams ir gaisrams gesinti, antrojo ir papildomojo kėlimo siurblinės bei vandentakiai ir skirstomasis tinklas skaičiuojami didžiausio vandens poreikio paros didžiausiam sekundės debitui plius gaisrams gesinti didžiausiam debitui. Debito tarp vidutinio ruošiamo ir didžiausio pareikalaujamo gaisro metu skirtumas turi būti kaupiamas atitinkamose talpyklose. Vandens talpyklų aprūpinimo linijas nėra reikalo parinkti pagal didžiausiąjį debitą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">380.</span>Nustatant būtiną švaraus vandens rezervuarų (ŠVR) talpą reikia apskaičiuoti tiekimo ir vartojimo skirtumų išlyginimą, atsižvelgiant į šias aplinkybes: ŠVR aprūpinimo vamzdyno taisymo trukmė; siurblių ar energijos sutrikimų poveikis; alternatyvaus aprūpinimo galimybės; viengubas ar dvigubas ŠVR aprūpinimo vamzdynas; televaldymo laipsnis; valandinio netolygumo koeficientas; pramonės, ugniagesybos ir kt. vartotojų aprūpinimo reikalavimai. Rezervuarai turi garantuoti reikiamą tiekimo patikimumą ir nesukelti juntamo vandens kokybės pablogėjimo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">381.</span>Vandentiekio sistemos patikimumas priklauso nuo daugelio dalykų:</div>\n<p class=\"lf-p\">381.1. elektros tiekimo ar energijos šaltinio patikimumo;</p>\n<p class=\"lf-p\">381.2. siurblių kokybės ir automatinio rezervavimo;</p>\n<p class=\"lf-p\">381.3. siurblių korpuso pastatymo atžvilgiu vandens lygio, kuriam esant gali jungtis siurbliai;</p>\n<p class=\"lf-p\">381.4. vandentiekio vamzdžių ir armatūros medžiagos;</p>\n<p class=\"lf-p\">381.5. visų dalių statybos ir montavimo kokybės.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">382.</span>Pirmos kategorijos vartotojų siurblinė turi turėti I kategorijos energijos tiekimo šaltinį (kai neįmanoma garantuoti I patikimumo kategorijos elektros tiekimą, reikia įrengti atsarginį, vidaus degimo variklio sukamą elektros generatorių), mažiausiai du darbo ir vieną atsarginį (dar 1 sandėlyje) siurblius, įrengtus žemiau vandens lygio rezervuare paleidimo metu, dvi siurbimo ir dvi slėgines susietas linijas, kiekviena 100 % pralaidumo, ir žiedinį vandentiekio tinklą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">383.</span>Antros kategorijos vartotojų siurblinė turi turėti II kategorijos energijos tiekimo šaltinį (jei tai neįmanoma, reikia numatyti galimybę prijungti vidaus degimo variklio sukamą elektros generatorių), vieną atsarginį siurblį, dvi siurbimo ir dvi slėgines susietas linijas, kiekviena 100 % pralaidumo, ir žiedinį vandentiekio tinklą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">384.</span>Trečios kategorijos siurblinė gali turėti III kategorijos energijos tiekimo šaltinį, vieną atsarginį siurblį, vieną siurbimo ir vieną slėginę atitinkamo pralaidumo liniją bei šakotinį vandentiekio tinklą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">385.</span>Visų kategorijų siurblinių kiekvieno siurblio slėgvamzdyje statomas atbulinis vožtuvas ir uždarymo armatūra, taip pat apsaugos nuo hidraulinio smūgio įranga. Siurbvamzdyje uždarymo armatūra statoma, kai reikia atsitverti nuo vandens tekėjimo iš talpyklos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">386.</span>Vandentiekio siurblinių numatymą bei siurblių parinkimą reikia grįsti nuodugniu nagrinėjimu, naudojantis tinklo apskaičiavimais ir tinklo optimizavimu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">387.</span>Siurblių valdymo sistemoje reikia numatyti apsaugos nuo slėgio kritimo siurbvamzdyje ir neleistino debito slėgvamzdyje prietaisus. Taip pat reikia išvengti bereikalingo pakartotinio junginėjimo ar sukimosi dažnio keitinėjimo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">388.</span>Siurblius reikia parinkti taip, kad būtų išvengta kavitacijos, nepastovaus veikimo (našumo šokinėjimo), perkrovų (per didelio energijos poreikio). Siurblių keliamas triukšmas neturi viršyti nustatyto lygio.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">389.</span>Siurblinės vamzdynai ir armatūra turi būti tokie, kad slėgio nuostoliai būtų kuo mažesni ir būtų galima atjungti bei išmontuoti siurblius.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">390.</span>Naudojant automatiškai užsidarančius uždorius ar atbulinius vožtuvus reikia įvertinti greito užsidarymo poveikį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">391.</span>Kai būtina užtikrinti vandens tiekimą, įrengiamas dvigubas siurblių ir kitos įrangos kiekis. Svarbios siurblinės aprūpinamos atsargine įranga, garantuojančia vandens tiekimą nutrūkus elektros srovei, kitoms siurblinėms gali užtekti kilnojamų elektros jėgainių.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">392.</span>Kai sistema tiekia vandenį vartotojams ir gaisrams gesinti, tinklo atšakos į hidrantus neturi būti ilgesnės kaip 200 m, o mažiausias tinklo skersmuo 100 mm.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">XLVII SKIRSNIS. VANDENTIEKIO LAUKO TINKLŲ HIDRAULIKA</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">393.</span>Hidrauliniais apskaičiavimais įrodomas: vandens poreikio tenkinimas, veikimas nuosaikiais tekėjimo greičiais, veikimas reikiamais slėgiais. Nustatomas darbinis sistemos slėgis ir didžiausi slėgiai tam tikrose sistemos vietose.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">394.</span>Parenkant tekėjimo greičius reikia turėti galvoje: užsistovėjimą, drumstumą, slėgio sąlygas, slėgio šuorus, siurblines. Stengiamasi parinkti saikingus greičius – nuo 0,5 iki 2,0 m/s. Kartais greitis gali siekti 3,5 m/s. Ekonomiškumo sumetimais reikėtų vamzdyno skersmenis įvertinti finansiškai. Paprastai bendramatės išlaidos esti mažiausios, kai greičiai būna tarp 0,8 ir 1,4 m/s. Parenkant greičius ir vamzdžių skersmenis galima vadovautis 15 priedu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">395.</span>Vandentiekio tinklas turi gebėti praleisti didžiausiąjį debitą. Be to, pralaidumo turi užtekti ir ugniagesybai aprūpinti. Kai vartotojų mažai, lauktini didesni netolygumo koeficientai, negu magistralėse ar vandentakiuose. Jei nėra tikslių duomenų ir ypatingų priešgaisrinių reikalavimų, gyvenamųjų rajonų, kuriuose gyvena iki 250 asmenų, vamzdyno skersmenys gali būti tokie (tariant, kad vanduo tiekiamas tik iš vienos pusės): 30-čiai asmenų aprūpinti – DN50 (kai ilgis neviršija 100 m); 100-tui asmenų – DN80; 250-čiai – DN100.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">396.</span>Bendriesiems lauko vandentiekio dalių išsidėstymo, vandens reikmės, slėgio ir debito ryšiams tyrinėti pravartu panaudoti suprastintą tinklo modelį. Reikia apsispręsti dėl analizės tikslų: ar daryti statinį modelį (atitinkantį tam tikrą vartojimo momentą), ar dinaminį. Modeliui reikia šių pagrindinių duomenų: vamzdyno projekto; smulkios informacijos apie siurblines ir rezervuarus; debitmačių vietos; esamas ir lauktinas vandens poreikis; vamzdžių medžiaga, klasė, šiurkštumas; smulkūs eksploataciniai duomenys ir kitos aplinkybės. Reikėtų modeliuoti keletą sistemos būsenų: didžiausio, vidutinio ir mažiausio vartojimo. Geresniems rezultatams gauti ir įvertinti nuo laiko priklausantiems parametrams reikia turėti 24 valandų vartojimą imituojantį modelį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">397.</span>Vandentakiai ir kiti tinklai turi būti projektuojami su nuolydžiu, ne mažesniu kaip 0,002. Kuomet reljefas labai lygus, leidžiama nuolydį imti 0,0005.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">XLVIII SKIRSNIS. LAUKO VANDENTIEKIO SAVININKO NUSTATOMI PRIVALOMIEJI REIKALAVIMAI</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">398.</span>Lauko vandentiekio savininkas, duodamas raštišką sutikimą jungtis prie tinklo ir tranzitu tiekti pageidaujamą vandens kiekį, pateikia technines sąlygas, kuriose nurodo absoliutų pjezometrinį slėgį tinklo jungimosi vietoje ir reikalavimus tiekiamo vandens apskaitai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">399.</span>Kai lauko vandentiekio savininkas pats tiesia iki vartotojo naują tinklą, vandentiekio tinklo savininkas gauna iš vartotojo paraišką, kurioje nurodyti pageidaujami sekundės (didžiausio poreikio valandos), paros ir metų debitai bei vandens įvado vieta. Debito apskaitos vieta nustatoma abipusiu sutarimu, laikantis Reglamento XI skirsnio reikalavimų. Projekto rengimą ir statybą organizuoja ir už darbus apmoka vandentiekio tinklo savininkas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">400.</span>Naujai nutiestą vartotojo tinklą prie lauko vandens tiekėjo tinklo prijungia darbus vykdanti organizacija, gavusi vandens tiekėjo leidimą ir jam dalyvaujant.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">401.</span>Siekiant apsaugoti lauko vandentiekį bei jo įrenginius nuo pažeidimo, nustatoma jų apsaugos zona po 5 m į abi puses nuo vamzdyno ašies bei įrenginių sienų [7.1.4]. Apsaugos zonos naudojimas ir darbai joje turi vykti tik [7.1.4] nustatyta tvarka.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">X SKYRIUS. LAUKO NUOTAKYNO ESMINIAI REIKALAVIMAI</h3>\n<h3 class=\"lf-part\">XLIX SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">402.</span>Lauko nuotakynas turi būti suprojektuotas ir sumontuotas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą pastato naudojimo trukmę užtikrintų esminius lauko nuotakyno, kaip inžinerinio statinio (inžinerinių tinklų), reikalavimus [7.1.1].</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">403.</span>Esminiai lauko nuotakyno reikalavimai nustatyti Reglamento šio skyriaus penkiasdešimtajame – penkiasdešimt penktajame skirsniuose.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">L SKIRSNIS. MECHANINIS ATSPARUMAS IR PASTOVUMAS [7.3.2]</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">404.</span>Nuotekų šalintuvo mechaninio atsparumo ir pastovumo esmė yra ta, kad veikiančios apkrovos nesukeltų šių pasekmių:</div>\n<p class=\"lf-p\">404.1. jo suirimo (griūties);</p>\n<p class=\"lf-p\">404.2. didesnių už leistinas jo deformacijų;</p>\n<p class=\"lf-p\">404.3. žalos arti jo (viršuje, apačioje, greta) esamiems: pastatams (ar jų dalims) bei inžineriniams statiniams (ar jų dalims);</p>\n<p class=\"lf-p\">404.4. žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios jo suirimui (griūčiai) šalia jo esamų pastatų (ar jų dalių), inžinerinių statinių ar jų dalių deformacijos ar griūtys.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">405.</span>Lauko nuotakyno, kaip konstrukcijos, mechaninis patvarumas ir pastovumas sąlygojamas jo konstrukcijos ribinės būklės.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">406.</span>Lauko nuotakyno mechaninis atsparumas ir pastovumas statinio projekte užtikrinamas, taikant įvairius projektavimo metodus, atsižvelgiant į visus su šiuo esminiu reikalavimu susijusius parametrus, tarp jų – statybos produktų, iš kurių jis sumontuotas savybes, Reglamento ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus reikalavimus, statišką (kaip konstrukcijos) pastovumą statybos metu ir naudojant esant normalioms naudojimo sąlygoms.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">407.</span>Projektuojant lauko nuotakyną (atliekant statinius skaičiavimus) turi būti įvertinti:</div>\n<p class=\"lf-p\">407.1. nuolatiniai poveikiai: gravitacijos (nuotakyno ir jame esančių nuotekų svoriai), grunto, nuotakyno statybinių konstrukcijų bei elementų apkrovos, nuotekų slėgis nuotakyno viduje bei atmosferos slėgis (susidarius vakuumui slėginiame nuotakyne), hidrostatinis gruntinio vandens slėgis į vamzdžio išorę ir galimos deformacijos statybos metu;</p>\n<p class=\"lf-p\">407.2. laikinieji poveikiai (statybos bei užbaigto montuoti nuotakyno išbandymo metu atsiradusios papildomos apkrovos).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">408.</span>Atliekant lauko nuotakyno statinius skaičiavimus poveikių, nurodytų šio skirsnio 407 punkte, reikšmės turi būti sumuojamos arba sudaromi tokie jų deriniai, kurie sudaro didžiausią pavojų nuotakyno mechaniniam atsparumui ir pastovumui.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">409.</span>Skaičiuotiniu nuotekų slėgiu slėginiame nuotakyne turi būti imamas slėgis, kuris lygus galimam didžiausiam slėgiui pagal nuotekų šalinimo nuotakyne sąlygas (įvairiose jo ilgio atkarpose) labiausiai nepalankaus darbo režimo atveju, neįskaičiuojant slėgio padidėjimo dėl hidraulinio smūgio, arba įskaičiuojant slėgio padidėjimą dėl šio smūgio, tačiau įvertinant nuo šio smūgio apsaugojančio įtaiso poveikį, jei šis padidėjęs slėgis turės didžiausią poveikį į nuotakyną.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">410.</span>Lauko nuotakyno, kaip inžinerinio statinio (inžinerinių tinklų), esminių reikalavimų praktinė išraiška, nurodoma lauko nuotakyno projekto A kategorijos techninėse specifikacijose, vadovaujantis šiomis nuostatomis:</div>\n<p class=\"lf-p\">410.1. lauko nuotakyno naudojimo reikalavimai turi būti tokie, kad nesusidarytų lauko nuotakyno ribinė būklė. Be reikalavimų, nustatytu Reglamento šio skyriaus V skirsnyje, turi būti atsižvelgta į papildomus naudojimo reikalavimus, nurodytus statytojo (užsakovo) projektavimo užduotyje, bei naudojimo reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;</p>\n<p class=\"lf-p\">410.2. turi būti įvertintos ne tik apkrovos, nurodytos Reglamento šio skyriaus ir šio skirsnio 407 punkte, bet ir apkrovos, kurios gali atsirasti naudojimo metu dėl specifinių sąlygų;</p>\n<p class=\"lf-p\">410.3. lauko nuotakyno, kaip statinio dalies (konstrukcijos), nuovargis gali būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į skirtingą jo dalių ilgaamžiškumą ar apkrovos pasikartojimo dažnumą;</p>\n<p class=\"lf-p\">410.4. nustatant poveikių ir statybos produktų savybių reikšmes, gali būti taikomi nustatyti [7.3.7] daliniai saugos koeficientai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">411.</span>Lauko nuotakyno mechaninis atsparumas gali būti nustatomas ir paprastesniais būdais:</div>\n<p class=\"lf-p\">411.1. atliekant patikslinamuosius supaprastintus skaičiavimus, įvertinus kritinę ir (arba) naudojimo ribinę būklę;</p>\n<p class=\"lf-p\">411.2. atliekant patikslinamuosius supaprastintus skaičiavimus, įvertinus tik naudojimo ribinę būklę, kai tiksliai įvertinti kritinę būklę nereikalaujama;</p>\n<p class=\"lf-p\">411.3. neatliekant patikslinamųjų skaičiavimų ir vadovaujantis statybos taisyklėmis ar kitais savanoriško taikymo dokumentais nustatančiais lauko nuotakyno projektavimo būdus ir metodus;</p>\n<p class=\"lf-p\">411.4. neatliekant techniškai nesudėtingo lauko nuotakyno (kaip inžinerinio statinio) savybių patikrinamųjų skaičiavimų, vadovaujantis bendrąja patirtimi (metodikomis, technine literatūra, mokslo darbais, lentelėmis ir pan.).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">412.</span>Statybos produktų, iš kurių sumontuotas lauko nuotakynas (vamzdžių, armatūros ir kt.) reikalavimai nustatomi statinio projekto techninėse specifikacijose, vadovaujantis B kategorijos techninėmis specifikacijomis – standartais ir techniniais liudijimais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">413.</span>Statybos produktų rodikliai yra sąlygojami jų naudojimo savybių, reikalingų konkrečiam lauko nuotakynui ir nurodytų statinio projekte. Jame taip pat turi būti nurodomi apskaičiavimo, montavimo ir bandymo metodai, kartu su atitikties kriterijais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">414.</span>Lauko nuotakyno dalims ir kitai įrangai, pagamintiems iš plieno, ketaus, plastmasės ir kt. medžiagų B kategorijos techninėse specifikacijose turi būti pateikti:</div>\n<p class=\"lf-p\">414.1. matmenų nuokrypiai;</p>\n<p class=\"lf-p\">414.2. patvarumas vidaus slėgio atžvilgiu (slėginiams lauko nuotakynams);</p>\n<p class=\"lf-p\">414.3. patvarumas išorinio slėgio atžvilgiu;</p>\n<p class=\"lf-p\">414.4. patvarumas išorinio lenkimo atžvilgiu;</p>\n<p class=\"lf-p\">414.5. patvarumas ilgio kitimo atžvilgiu;</p>\n<p class=\"lf-p\">414.6. ilgaamžiškumas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas savybes, bei grunte esamų ar į jį įvairiais būdais pernešamų medžiagų veikimą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">415.</span>Lauko nuotakyno projekto sprendiniai bei reikalavimai, nurodyti projekto techninėse specifikacijose, turi atitikti šiuos reikalavimus:</div>\n<p class=\"lf-p\">415.1. nuotakyno dalys ir kita įranga turi būti parinkta iš tokių statybos produktų ir suprojektuota taip, kad būtų pakankamai atsparūs statybos ir naudojimo metu galimiems išoriniams ir vidiniams mechaniniams, cheminiams bei mikrobiologiniams procesams tarp jų – išoriniams, atsirandantiems dėl grunto bei gruntinio vandens savybių, ir vidiniams – dėl nuotekų savybių, su sąlyga, kad nebūtų pabloginta nuotekų kokybė.</p>\n<p class=\"lf-p\">415.2. turi būti sumažinta gretimų pastatų (ar jų dalių) ar inžinerinių statinių (ar jų dalių) pažeidimo arba kitokio apgadinimo dėl nuotekų ištėkio rizika;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.3. jei lauko nuotakyno dalis ir kita įranga netenkina 415.1 ir 415.2 punktuose nurodytų reikalavimų, turi būti numatytos papildomos techninės priemonės šiems reikalavimams pasiekti: nuotakyno padengimas atitinkamomis dangomis, dažais, izoliacijomis ir pan., apsaugančiais nuo korodavimo, biologinės plėvelės susidarymo, drėgmės kondensavimosi, taip pat priemonės, apsaugančios nuo klaidžiojančių elektros srovių (katodinė apsauga);</p>\n<p class=\"lf-p\">415.4. slėginiuose lauko nuotakynuose turi būti įrengiamos atramos vamzdžių horizontalių ir vertikalių posūkių vietose (kai atsiradusių įtempių negali perimti vamzdžių jungtys); kai nuotakynas klojamas iš plieninių vamzdžių (juos suvirinant), atramos turi būti įrengiamos, jei vertikalaus posūkio kampas yra 30o ir didesnis. Jei vamzdžiai sujungiami movomis, esant darbo slėgiui iki 1,0 MPa ir posūkio kampui, mažesniam kaip 10o, leidžiama atramų neįrengti;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.5. turi būti įrengti kompensatoriai ašiniams poslinkiams kompensuoti:</p>\n<p class=\"lf-p\">415.5.1. vamzdžių, kurių jungtys nekompensuoja poslinkių, sukeliamų nuotekų, grunto temperatūros pasikeitimų;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.5.2. slėginių lauko nuotakynų plieniniame vamzdyne, klojamame tuneliuose, kanaluose, ant estakadų ar atramų;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.5.3. vamzdyne, įklotame grunte, kuris gali nusėsti;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.6. atstumai tarp kompensatorių ir nejudamų atramų apskaičiuojami priklausomai nuo jų konstrukcijos. Jei lauko nuotakynas klojamas žemėje iš plieninių vamzdžių su suvirinimo jungtimis, kompensatoriai įrengiami junginės ketinės armatūros montavimo vietose. Tuo atveju, kai junginė ketinė armatūra apsaugota nuo ašinių įtempių (kietai įtvirtinus plieninius vamzdžius šulinio sienose, įrengiant specialius arba apslegiant vamzdžius sutankintu gruntu), leidžiama kompensatorių neįrengti. Apslegiant vamzdžius gruntu prieš junginę ketinę armatūrą turi būti naudojamos paslankios jungtys (pailginta įmova, mova ir pan.). Kompensatoriai ir paslankios jungtys turi būti įrengiamos šuliniuose (kai lauko nuotakynas klojamas žemėje);</p>\n<p class=\"lf-p\">415.7. turi būti numatytos priemonės apsaugoti nuo arti lauko nuotakyno (viršuje, apačioje, greta) esamų pastatų (ar jų dalių), inžinerinių statinių (ar jų dalių) bei jų naudojimo apkrovų ir poveikių neigiamų pasekmių:</p>\n<p class=\"lf-p\">415.7.1. įmaunant nuotakus į dėklus žemiau nurodytose vietose, apskaičiuojant maksimalų vamzdžio ar kolektoriaus, klojamo uždaru (skydiniu) būdu gylį, priklausomai nuo vamzdžių medžiagos, grunto sąlygų, statybos vykdymo būdo ir pagal žemiau išvardintus reikalavimus:</p>\n<p class=\"lf-p\">415.7.1.1. nuotakų perėjose (kertant susisiekimo komunikacijas) po viešojo naudojimo geležinkeliais [7.1.3] ir po valstybės bei krašto keliais [7.1.2];</p>\n<p class=\"lf-p\">415.7.1.2. dėklai įrengiami vykdant statybą uždaru būdu arba tuneliuose;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.7.1.3. vertikalus atstumas nuo dėklo išorinės vamzdžio sienelės viršaus iki bėgio apačios arba iki kelio dangos viršaus nustatomas norminiais reikalavimais. Jei gruntas, kuriame klojamas dėklas, šaldamas gali išsipūsti, dėklo gylis nustatomas atlikus šiluminius skaičiavimus (kad būtų išvengta neigiamų pasekmių, kurias gali sukelti grunto išsipūtimas nuo šalčio);</p>\n<p class=\"lf-p\">415.7.1.4. dėklo vidaus skersmuo, klojant atviru būdu, turi būti 200 mm didesnis už vamzdžio išorės skersmenį, klojant uždaru būdu – pagal techninio projekto dalį „Pasirengimas statybai ir statybos darbų organizavimas“, priklausomai nuo uždaro būdo darbų vykdymo metodikos. Viename dėkle galima kloti kelis vamzdžius, tarp jų elektros bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) kabelių įvėrimui;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.7.1.5. įrengiant nuotako perėjas per elektrifikuotus geležinkelius turi būti numatytos priemonės apsaugoti vamzdžius nuo klajojančių elektros srovių;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.7.2. nuotakų perėjose per susisiekimo komunikacijas, nurodytas Reglamento 423.7.1 punkte, turi būti numatytos priemonės išvengti grunto išplovimui ir geležinkelių bei kelių apsėmimui, kuriuos gali sukelti nuotekų ištėkis į aplinką;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.7.3. nuotako perėjose per susisiekimo komunikacijas, nurodytas Reglamento 315.7.1.1 punkte, žemesniame gale turi būti įrengtas šulinys su uždarymo armatūra, išleistuvu ir revizija tarpuvamzdžio sausumui patikrinti, o aukštesniame gale – požeminė uždarymo armatūra arba šulinys su uždarymo armatūra;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.8. diukerio vamzdžio povandeninės dalies gylis nuo vandens telkinio dugno iki vamzdžio viršaus turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o laivakelio ribose – ne mažesnis kaip 1 m, įvertinant galimą vandens telkinio vagos išplovimą ir pasikeitimą;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.9. nuotakų pagrindas klojant grunte turi būti parenkamas priklausomai nuo grunto laikomosios gebos ir apkrovų dydžio:</p>\n<p class=\"lf-p\">415.9.1. visuose gruntuose, išskyrus uolas, durpes, dumblą, nuotakai klojami ant natūralaus nepažeistos struktūros grunto, prieš tai jį išlyginant ir, jei reikia, profiliuojant pagrindą;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.9.2. uoliniuose gruntuose turi būti numatytas pagrindo išlyginimas smėliu 10 cm virš uolos iškyšų. Leidžiama tam tikslui naudoti vietinį gruntą (priesmėlį ir priemolį) su sąlyga, kad jis bus sutankintas iki grunto skeleto tankio 1,5 t/m3;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.9.3. šlapiuose, rišliuose gruntuose (priemolis, molis) būtinumas įrengti smėlio pagrindą nustatomas atsižvelgiant į gruntinio vandens horizonto pažeminimą, taip pat į vamzdžių tipą;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.9.4. dumbluose, uždurpėjusiuose ir kituose silpnuose vandeninguose gruntuose turi būti įrengiamas dirbtinis pagrindas, atitinkantis nuotako apkrovas;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.10. turi būti numatytos techninės priemonės vamzdžių ir kitos įrangos vibracijai išvengti ar ją sumažinti montuojant siurblius ant vibroizoliacinių pamatų ir įdedant vibroizoliacinius intarpus siurblio sujungimo su slėgine ir siurbiamąja linijomis vietose tvirtinant vamzdžius ir įrangą tvirtikliais prie atitvarų;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.11. turi būti numatyta įranga hidrauliniams smūgiams išvengti (sumažinti);</p>\n<p class=\"lf-p\">415.12. turi būti numatytos priemonės apsaugoti arti (viršuje, apačioje, greta) esančius pastatus (jų dalis) ir inžinerinius statinius (jų dalis) nuo lauko nuotakyno apkrovų ir poveikių sukeliamų neigiamų pasekmių:</p>\n<p class=\"lf-p\">415.12.1. tiesti lauko nuotakyną ant geležinkelio tiltų ir viadukų, pėsčiųjų tiltų virš geležinkelių, kelių ir pėsčiųjų tuneliuose, taip pat pralaidose, draudžiama;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.12.2. nuotakas virš geležinkelio turi būti klojamas dėkle ant specialių estakadų, taikant dėklams tuos pačius reikalavimus, kurie nustatyti vandentiekio perėjų po geležinkeliais ir keliais dėklams;</p>\n<p class=\"lf-p\">415.13. statinio projekto techninėse specifikacijose turi būti nurodoma užbaigto montuoti lauko nuotakyno išbandymo būdas, bandymo metu naudojamas slėgis ir kiti bandymo parametrai (priklausomai nuo bandymo būdo).</p>\n<h3 class=\"lf-part\">LI SKIRSNIS. GAISRINĖ SAUGA [7.3.3]</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">416.</span>Lauko nuotakynui, kaip statiniui, taikomi šie gaisrinės saugos reikalavimai:</div>\n<p class=\"lf-p\">416.1. lauko nuotakyno, tiesiamo teritorijose įmonių, kurių pastatai pagal sprogimo ir gaisro pavojų yra Asg, Bsg ar Cg kategorijų [7.3.10], vamzdžiai ir armatūra turi būti nedegūs arba kitaip apsaugoti nuo užsidegimo;</p>\n<p class=\"lf-p\">416.2. atstumas tarp lygiagretaus nuotako, kuris šalina nuotekas, turinčias savo sudėtyje lakių sprogstamųjų medžiagų su dujų bei garų savituoju tankiu oro atžvilgiu mažesniu kaip 0,8, ir praeinamojo tunelio išorinės sienos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o iki rūsio patalpų – ne mažesnis kaip 6 m. Nuotako, šalinančio šiame punkte nurodytas nuotekas, jungtys turi būti padidinto sandarumo. Pastatų išvaduose, šalinančiuose nuotekas, kurių sudėtyje yra lengvai užsidegančių, degių ir sprogių medžiagų, turi būti įrengiamos kameros su hidraulinėmis užtvaromis.</p>\n<h3 class=\"lf-part\">LII SKIRSNIS. HIGIENA, SVEIKATA, APLINKOS APSAUGA [7.3.4]</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">417.</span>Šis esminis reikalavimas išorės lauko nuotakynui išreiškiamas žemiau išvardintais reikalavimais (techniniais parametrais, jų skaitinėmis reikšmėmis ar kita forma), užtikrinant apsaugą nuo:</div>\n<p class=\"lf-p\">417.1. kvapų sklidimo [7.2.1]:</p>\n<p class=\"lf-p\">417.1.1. nuotakyno viduje esančio mažesnio slėgio ir nuotakyno išorėje esančio slėgio skirtumais, neleidžiančiais cirkuliuoti orui iš nuotakyno vidaus į gruntą ar į orą (kai nuotakynas tiesiamas virš žemės); 417.1.2. nuotakyno vėdinimu šviežiu oru;</p>\n<p class=\"lf-p\">417.1.2.1. įrengiant pastatuose vėdinimo stovus ir stovų vėdinamąsias dalis;</p>\n<p class=\"lf-p\">417.1.2.2. įrengiant vėdinimo stovus diukerio kamerose, šuliniuose (nuotekų greičio staigaus mažėjimo vietose, kai vamzdžio skersmuo didesnis už 400 mm) ir kritimo šuliniuose, kai kritimo aukštis ≥ 1 m ir nuotekų kiekis didesnis už 50 l/s;</p>\n<p class=\"lf-p\">417.1.2.3. kiekviename išvade (tekinančiame nuotekas, užterštas toksinėmis medžiagomis) įrengiant ne mažesnio kaip 200 mm skersmens vėdinimo stovus ir išdėstant juos apšildomose pastato dalyse. Šie stovai privalo būti sujungti su hidraulinės užtvaros pasrovine dalimi ir jų vėdinamosios dalys turi būti išvestos virš stogo ne mažiau kaip 0,7 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">417.1.2.4. nuotakuose, prie kurių šiame punkte nurodyti išvadai neprijungiami, vėdinimo stovai turi būti įrengiami kas 250 m. Jei tame bare nėra pastatų, vėdinimo stovai įrengiami 300 mm skersmens ir ne žemesni kaip 5 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">417.1.2.5. įrengiant lauko nuotakyno mechaninį vėdinimą (jei natūralus vėdinimas dėl tam tikrų priežasčių neefektyvus);</p>\n<p class=\"lf-p\">417.1.2.6. įterpiant vėdinimo kioskus lauko nuotakynuose, statomuose uždaru būdu;</p>\n<p class=\"lf-p\">417.2. lauko nuotakyno ir vandentiekio susijungimo pavojaus [7.2.1]:</p>\n<p class=\"lf-p\">417.2.1. įrengiant patikrinimo įtaisus nuotakyno vietose, kur gali kilti lauko nuotakyno ir vandentiekio susijungimo pavojus;</p>\n<p class=\"lf-p\">417.3. nutekėjimų iš nuotakyno (mikrobiologinės taršos) [7.2.1]:</p>\n<p class=\"lf-p\">417.3.1. lauko nuotakyno dalys, kurios liečiasi su nuotekomis, turi būti pagamintos iš tokių statybos produktų, kurie neišskirtų sveikatai kenksmingos medžiagos ir kad nebūtų sudarytos sąlygos mikroorganizmų augimui grunte, gruntiniame vandenyje, o kai nuotakynas klojamas virš žemės – ir žemės paviršiuje;</p>\n<p class=\"lf-p\">417.3.2. statinio projekte turi būti pateikti tokie lauko nuotakyno projektiniai sprendiniai ir jo, kaip inžinerinio statinio, A kategorijos techninėse specifikacijose nustatyti žemiau išvardinti reikalavimai, kurie neleistų:</p>\n<p class=\"lf-p\">417.3.2.1. sąveikos su arti nuotakyno (greta, apačioje, viršuje) esančio vandentiekio vandeniu, klojant lauko nuotakyną nustatytais horizontaliais ir vertikaliais atstumais nuo vandentiekio;</p>\n<p class=\"lf-p\">417.3.2.2. taršos mineraliniais ar organiniais teršalais, išsiskiriančiais iš nuotakyno, galinčiais sąveikauti su gruntu, gruntiniu vandeniu ir vandentiekio tiekiamu vandeniu, naudojant:</p>\n<p class=\"lf-p\">417.3.2.2.1. nuotakyno dalis, pagamintas iš tokių medžiagų, kurių savybės nesudaro sąlygų teršalų migracijai iš vamzdžių ir kitos įrangos į išorę bei sandarias vamzdžių ir kitos įrangos jungtis;</p>\n<p class=\"lf-p\">417.3.2.2.2. nuotakyno dalis, pagamintas iš ilgaamžių medžiagų ir kurios taip pat turi antikirozinių bei antierozinių savybių.</p>\n<p class=\"lf-p\">417.4. gruntinio vandens patekimo į nuotakyno šulinius – vandeningame grunte įrengiamus nuotakyno šulinius aprūpinant hidrauline izoliacija, kurios viršus turi būti ne žemiau kaip 0,5 m virš aukščiausio gruntinio vandens lygio.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">418.</span>Lauko nuotakynui, be projektinių sprendinių ir reikalavimų, nurodytų 417.1-417.4 punktuose, atstumas tarp nuotako, kuris šalina nuotekas, turinčias savo sudėtyje nuodingų medžiagų, kurių dujų bei garų savitasis tankis oro atžvilgiu yra mažesnis už 0,8, ir praeinamojo tunelio išorinės sienos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o iki rūsio patalpų – ne mažiau 6 m.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">419.</span>Kad būtų įvykdyti A kategorijos techninių specifikacijų reikalavimai projektiniuose sprendiniuose turi būti naudojami žemiau išvardinti statybos produktai, kurių B kategorijos techninėse specifikacijose nustatyti šie rodikliai:</div>\n<p class=\"lf-p\">419.1. vamzdžiams, armatūrai, jungliams – atsparumas korozijai, dilimui, pralaidumas;</p>\n<p class=\"lf-p\">419.2. visoms su nuotekomis sąveikaujančioms medžiagoms – atsparumas teršalų migracijai ir mikroorganizmų dauginimuisi (priklausomai nuo statybos produktų geometrinės formos);</p>\n<p class=\"lf-p\">419.3. visoms su nuotekomis sąveikaujančioms medžiagoms punktą – atsparumas korozijai, dilimui);</p>\n<p class=\"lf-p\">419.4. rezervuarams, cisternoms, vamzdžiams, armatūrai ir jungliams – geometrinė forma, sandarumas.</p>\n<h3 class=\"lf-part\">LIII SKIRSNIS. SAUGUS NAUDOJIMAS [7.3.5]</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">420.</span>Taikant statinio esminį reikalavimą saugus naudojimas nuotakynui šis reikalavimas išreiškiamas šiomis nuostatomis:</div>\n<p class=\"lf-p\">420.1. nuotakyno šuliniuose turi būti įrengtos lipynės arba kopėčios;</p>\n<p class=\"lf-p\">420.2. nuotakyno šuliniuose, kuriuose įrengtos armatūros negalima prižiūrėti ar remontuoti stovint šulinio dugne, turi būti įrengtos priežiūros aikštelės. Nuotakyno, kuris šalina chemiškai agresyvias nuotekas, šuliniuose draudžiama naudoti metalines lipynes ar metalines kopėčias;</p>\n<p class=\"lf-p\">420.3. pastatų, skirtų vaikams (vaikų darželiai, vaikų namai, mokyklos ir kt panašios paskirties pastatai) teritorijoje lauko nuotakyno šulinių dangčiai privalo turėti papildomus įtaisus, kliudančius juos lengvai atidaryti;</p>\n<p class=\"lf-p\">420.4. atstumas tarp nuotako, šalinančio chemiškai agresyvias nuotekas, ir praeinamojo tunelio išorinės sienos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o iki rūsio patalpų – ne mažesnis kaip 6 m. Šios paskirties lauko nuotakus tikslinga kloti vėdinamuose praeinamuose ar pusiau praeinamuose kanaluose. Leidžiama taip pat šiuos lauko nuotakus kloti nepraeinamuose kanaluose, įrengiant apžiūros kameras.</p>\n<h3 class=\"lf-part\">LIV SKIRSNIS. APSAUGA NUO TRIUKŠMO</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">421.</span>Lauko nuotakyno skleidžiamas leidžiamo garso slėgio dydis turi neviršyti esamo garso slėgio dydžio gatvėje ar kitoje trasoje, kuria praeina nuotakynas, pagal HN [7.4.2] reikalavimus.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">LV SKIRSNIS. ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS [7.3.5]</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">422.</span>Taikant statinio esminį reikalavimą Energijos taupymas ir išsaugojimas lauko nuotakynui, šis reikalavimas išreiškiamas šiomis nuostatomis:</div>\n<p class=\"lf-p\">422.1. savitakis lauko nuotakynas turi būti klojamas tokiame gylyje, kad vamzdžio viršus būtų ne aukščiau kaip 0,8 m nuo žemės paviršiaus. Slėginių nuotakų įklojimo gylis turi atitikti šio Reglamento 325.1 punkto reikalavimus;</p>\n<p class=\"lf-p\">422.2. mažiausias lauko nuotakyno įgylis grunte gali būti nustatomas šilumos technikos ir statiniais apskaičiavimais;</p>\n<p class=\"lf-p\">422.3. kai lauko nuotakyno kolektorius tiesiamas tuneliniu (skydiniu) būdu, mažiausias jo išorės įgilinimas nuo žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">422.4. nuotakai, montuojami virš žemės (ant estakadų, atramų ir pan.) ir naudojami esant neigiamoms oro temperatūroms, turi būti apsaugoti įrengiant šilumos izoliaciją; šilumos izoliacijos statybos produktai neturi teršti aplinkos kenksmingomis sveikatai dulkėmis, cheminėmis medžiagomis bei neskleisti nemalonių kvapų;</p>\n<p class=\"lf-p\">422.5. jei nuotakas naudojamas tik šiltuoju metų laiku ir montuojamas virš žemės (ant estakadų, atramų ir pan.), jis privalo turėti įtaisus, leidžiančius atjungti jį nuo lauko nuotakyno linijų, maitinančių šaltuoju metų periodu. Šie įtaisai turi būti įrengti apšildomose patalpose ar nuotakyno šulinyje, kurio gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m (iki vamzdžio išorinės sienelės viršaus).</p>\n<h3 class=\"lf-part\">XI SKYRIUS. LAUKO NUOTAKYNAS. STATINIO SAUGOS IR</h3>\n<p class=\"lf-p\">PASKIRTIES REIKALAVIMAI</p>\n<h3 class=\"lf-part\">LVI SKIRSNIS. NUOTEKŲ PRIIMTUVAI. IŠLEIDŽIAMŲ NUOTEKŲ SUDĖTIES REIKALAVIMAI. NUOTEKŲ ŠALINIMO SCHEMOS</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">423.</span>Nuotėkio baseinuose susidaro (iš vartoto vandens, kritulių ir gamybos vyksmuose išskiriamų medžiagų) trys būdingos nuotekų rūšys: buitinės, gamybinės ir paviršinės. Jos skiriasi šalinimui esminėmis savybėmis: pasklidimu baseino teritorijoje, kiekiu ir sudėtimi.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">424.</span>Nuotekoms tvarkyti įrengiami nuotekų šalintuvai. Šalintuvas susideda iš pastatų bei lauko nuotakyno (juo nuotekos surenkamos iš baseino ir tekinamos į valymo ar išleidimo vietą) ir nuotekų valyklos; čia nuotekos ruošiamos išleisti į priimtuvą. Nuotekų šalinimo sistemos schema pateikta 17 priede.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">425.</span>Nuotekų priimtuvas yra bet koks vandens telkinys (upelis, upė, ežeras, tvenkinys, marios ir jūra), taip pat vandeningasis žemės sluoksnis. Nuotekos, išleidžiamos į gamtinę aplinką, turi būti valomos taip, kad nedarytų neleistino poveikio aplinkai, bet ne blogiau, negu nustatyta aplinkosaugos reikalavimais nuotekoms valyti.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">426.</span>Nuotėkio baseinas, kuriame įrengiamas lauko nuotakynas gali apimti visą miesto ar kitokios gyvenvietės teritoriją arba jos dalį; visą teritoriją apimantis nuotekų šalintuvas vadinamas centralizuotu, atskiras jos dalis – vietiniu. Buitinėms ir gamybinėms nuotekoms sudoroti paprastai įrengiami centralizuoti nuotekų šalintuvai, paviršinėms – vietiniai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">427.</span>Projektuojant ir įrengiant lauko nuotakyną turi būti atsižvelgiama į jo poveikį aplinkai. Vertinant poveikį aplinkai reikia atsižvelgti į visokias galimas grėsmes, kaip antai: išleidžiamos nuotekos, mišriojo nuotakyno nuleidžiamasis nuotėkis, avariniai nuotėkiai (siurblinių, kaupimo rezervuarų), išsisunkimas (eksfiltracija), įsisunkimas (infiltracija), nuotakyno valymo atliekos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">428.</span>Nuotakynu šalinamų paviršinių (lietaus) nuotekų kiekį galima sumažinti gerdinant jas grunte arba mažinant nelaidžių paviršių plotą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">429.</span>Turi būti numatytos priemonės, mažinančios išsiliejusių kenksmingų medžiagų (pvz., avariniai išsiliejimai saugyklose, gaisrų gesinimo metu pavartoti putodariai) patekimą į nuotakyną, ypač atskirąjį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">430.</span>Iš bet kokio išleistuvo į nuotekų priimtuvą ištekančio tekalo, įskaitant paviršines nuotekas, mišriojo nuotakyno nuleidžiamąjį nuotėkį, avarinius siurblinių, valyklų nuotėkius, kokybė, kiekis ir dažnis turi atitikti įgaliotosios įstaigos reikalavimus. Nuotakynas turi būti suprojektuotas taip, kad nuotekų priimtuvas būtų apsaugotas nuo valumo gebos viršijimo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">431.</span>Projektuojamas nuotakynas turi būti saugus nuo ištvinimo ir perkrovų ištikus nustatyto intensyvumo ir dažnio liūtims, atsižvelgiant į patvankos lygį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">432.</span>Išleidžiant paviršines nuotekas į upę, upelį, kanalą, griovį, ežerą ar tvenkinį, nuotekų lygis turi būti virš aukščiausiojo vandens lygio telkiniuose, kad nesusidarytų patvankos. Kai periodinės patvankos išvengti neįmanoma, išleistuve turi būti įrengiamas atbulinis vožtuvas.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">LVII SKIRSNIS. LAUKO NUOTAKYNŲ KLASIFIKAVIMAS PAGAL</h3>\n<p class=\"lf-p\">PASKIRTĮ. BENDRIEJI REIKALAVIMAI LAUKO NUOTAKYNAMS 433. Gali būti įrengiami atskirosios, pusatskirės ir mišriosios sistemos lauko nuotakynai. Tai priklauso nuo paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo būdo; atskirojoje sistemoje jos šalinamos savarankiškais vietiniais nuotakynais, pusatskirėje – savarankišku nuotakynu šalinama tik jų dalis, mišriojoje – paviršinės (lietaus) nuotekos šalinamos tuo pačiu centralizuotu nuotakynu, kaip ir buitinės bei gamybinės.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">434.</span>Atskirasis komunalinis nuotakynas surenka buitines nuotekas iš gyventojų ir įmonių bei gamybines, po išankstinio apvalymo, įmonių nuotekas. Šis nuotakynas tekina nešvarias, bet neagresyvias tinklo medžiagoms, nuotekas į valyklą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">435.</span>Prie atskirosios sistemos buitinio ar gamybinio nuotako neturi būti jungiamas drenažo arba paviršinių (lietaus) nuotekų vamzdynas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">436.</span>Atskirasis gamybinis nuotakynas skirtas gamyboje užterštų, gali būti labai savitų, nuotekų surinkimui ir tiekimui į savarankišką nuotekų valyklą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">437.</span>Atskirasis lietaus nuotakynas skirtas lietaus ir liūčių, sniego tirpsmo, gatvių plovimo vandeniui surinkti ir nutekinti į vandens telkinį arba valyklą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">438.</span>Pusatskirės sistemos nuotakynas susideda iš dviejų tinklų (komunalinių ir lietaus), kurie prieš lietaus nuotekų išleistuvą sujungiami taip, kad labiausiai užterštos lietaus nuotekos sutekėtų į komunalinį nuotakyną, o kita dalis apyšvarių lietaus nuotekų per liūtis išbėgtų pro išleistuvą į vandens telkinį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">439.</span>Mišrios sistemos nuotakynas jungia komunalinių ir paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimą. Visos surinktos nuotekos teka tais pačiais kolektoriais. Prie vandens telkinio dažnai rengiami separatoriai, liūčių metu nukreipiantys dalį mišrių nuotekų į telkinį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">440.</span>Nuotekų puvimas nuotakyne yra nepageidaujamas ir turi būti kuo mažesnis, nes pūvant susidarantis vandenilio sulfidas yra nuodingas (potencialiai mirtinas) ir gali pakenkti valymui. Projektuojant turi būti apskaičiuojamas nuotekų stabilumas, atsižvelgiant į jų išbuvimo lauko nuotakyne trukmę ir sąlygas. Sulfido susidarymą galima slopinti tekinant nuotekas pakankamai dideliu tekėjimo greičiu, trumpinant nuotekų išbuvimo vamzdyne trukmę ir gerai vėdinant nuotakyną, kad deguonies užtektų aerobinėms skysčio sąlygoms palaikyti. Dar gali būti naudojamas aeravimas, deguonies įterpimas arba apdorojimas deguonies turinčiais chemikalais (vandenilio peroksidu, nitratais, geležies sulfatu ar kitų metalų druskomis). Reagentai turi būti parenkami atsižvelgiant į jų potencinį poveikį aplinkai.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">LVIII SKIRSNIS. LAUKO NUOTAKYNO DALIŲ KLASIFIKAVIMAS.</h3>\n<p class=\"lf-p\">BENDRIEJI REIKALAVIMAI NUOTAKYNO DALIMS 441. Lauko nuotakynas gali būti savitakis (nuotekos juo teka veikiamos gravitacijos) ir slėginis (nuotekos tekinamos siurbliu).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">442.</span>Savitakis nuotakynas susideda iš kiemo nuotakyno, nuotakų ir kolektoriųs Į kiemo nuotakyną, kurio skersmuo paprastai būna nuo 110 iki 200 mm, jungiami išvadai iš pastatų. Kiemo nuotakynai jungiasi į gatvių nuotakus – 200-300 mm (paviršinių nuotekų – ≥ 250) skersmens požeminius vamzdynus. Nuotekų kolektoriais vadinami 300 mm ir didesnio skersmens požeminiai vamzdynai, į kuriuos subėga nuotekos iš gatvių nuotakų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">443.</span>Slėginis nuotakynas yra slėginės linijos nuo nuotekų siurblinių, diukeriai po upėmis ar daubomis ir kiti vamzdynai, kuriais nuotekos teka užpildydamos visą skerspjūvį. Nuo trečios ir antros kategorijos siurblinių pakanka vienos, geros kokybės vamzdžių, slėginės linijos, nuo pirmos kategorijos – dviejų slėginių linijų, kurios kas 500 m turi turėti sąsajas. Šių vamzdynų skaičiuotinis nuotekų srauto greitis yra 1 m/s, o mažiausias skersmuo DN80.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">444.</span>Savitakiams išvadams ir nuotakams daryti naudojami vamzdžiai ir jų jungliai privalo atitikti standarto LST EN 476:2000 reikalavimus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">445.</span>Hidrauliškai spaudžiamiems slėginiams išvadams ir nuotakams daryti naudojami vamzdžiai ir jų jungliai privalo atitikti standarto LST EN 773:2000 reikalavimus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">446.</span>Pneumatiškai (atmosferos slėgiu arba suslėgtuoju oru) spaudžiamiems išvadams ir nuotakams daryti naudojami vamzdžiai ir jų jungliai privalo atitikti standarto LST EN 1293:2000 reikalavimus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">447.</span>Nuotakų ir neįeinamų kolektorių priežiūrai turi būti įrengtos prieigos: krypties arba nuolydžio pasikeitimo vietose, kiekvieno nuotako pradžioje, nuotakų sujungimuose, skersmens pokyčio vietose ir kitur, priežiūrai priimtinais atstumais (rekomenduojami atstumai nurodyti šio Reglamento 18 priede). Įeinamų kolektorių prieigos išdėstomos priežiūrai priimtinais atstumais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">448.</span>Šuliniai ir apžiūros šulinėliai turi būti išdėstomi taip, kad būtų išvengta prijungiamų nuotakų tekėjimo krypties pokyčio mažesniu kaip 90o kampu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">449.</span>Paprastai prieigai įrengiami šuliniai; apžiūros šulinėliai įrengiami ten, kur garantuojama tinkama nuotakyno priežiūra. Šuliniai, į kuriuos turi įlipti nuotakyno priežiūros personalas, turi būti ne mažesnio dydžio plane, kaip: apskriti – 1000 mm skersmens, stačiakampiai – 750 x 1200 mm, apvalaini – 900 x 1100 mm. Šuliniai darbuotojui su reikmenimis prireikus įlipti gali būti daromi mažesni, tačiau ne mažesnio kaip 800 mm skersmens ir kai šulinio gylis mažesnis kaip 3.0 m. Įlipimo anga turi būti ne mažesnio kaip 600 mm skersmens; šulinių, skirtų kolektorių valymo prietaisams nuleisti, anga turi būti priderinta prie nuleidžiamos įrangos matmenų. Apžiūros šulinėliai paprastai daromi mažesnio kaip 800 mm vidinio skersmens.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">450.</span>Šulinio ar apžiūros šulinėlio dangtis turi būti viename lygyje su gatvės arba šaligatvio danga, 50-70 mm virš žaliosios vejos gyvenamuosiuose kvartaluose ir 200 mm virš žemės paviršiaus neužstatytose teritorijose.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">451.</span>Kiemo nuotakyne prieigai numatomi šuliniai, apžiūros šulinėliai ir revizijos. Kiemo nuotakas gali būti prijungtas prie gatvės nuotako šulinyje, apžiūros šulinėlyje arba neįrengiant šulinio: įstačius gatvės nuotake įžambųjį trišakį arba, kai gatvės nuotakas ≥ DN300, įpjaunant. Kai kiemo nuotakas jungiamas į kolektorių &gt; DN500, srautai gali būti sujungiami stačiu kampu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">452.</span>Pramonės įmonių gamybiniai kiemo nuotakynai privalo turėti ne daugiau kaip vieną išvadą į komunalinį nuotakyną. Tame išvade, prieš įjungimo į komunalinį nuotaką, turi būti įrengtas kontrolinis šulinys. Kontrolinis šulinys turi būti įrengtas viešoje teritorijoje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">453.</span>Kritimo šuliniai įrengiami, kai reikalinga sumažinti nuotako įgilinimą, vandens tekėjimo greitį, išspręsti sankirtas su kitomis komunikacijomis, įrengti apsemtus išleistuvus. Nedideliems perkryčiams ir debitams įrengiami vertikalaus kritimo šuliniai, didesniems – šlaitiniai (slenksčiai); kritimo šulinio konstrukcija turi garantuoti krentančio srauto energijos nuslopinimą tokiu laipsniu, kad ištekančių nuotekų greitis neviršytų 475 punkte nurodytų dydžių. Lietaus nuotakyne perkryčiui iki 1,0 m įrengiami vertikalaus kritimo šuliniai; kai perkrytis nuo 1,0 m iki 3,0 m – kritimo šuliniai su vandens energijos slopinimo grotomis; kai perkrytis nuo 3,0 m iki 4,0 m – kritimo šuliniui su dvigubomis vandens energijos slopinimo grotomis.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">454.</span>Šulinių vieta turi būti nurodyta informacinėse lentelėse, pritvirtinamose prie pastovių konstrukcijų aiškiai matomose vietose. Informacinės lentelės turi būti patvarios ir atsparios orų poveikiui.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">455.</span>Paviršinių (lietaus) nuotekų įlajos – lietaus šulinėliai, trapai – įrengiami gatvių sankryžose, automobilių parkavimo aikštelėse, tiesiog gatvėse, žemesnėse parkų ir kiemų vietose. Lietaus šulinėlių išdėstymas priklauso nuo gatvės (aikštelės) išilginio nuolydžio, nuotėkio ploto ir apskaičiuojamas, imant nuotėkio srauto plotį prieš šulinėlius iki 2 m. Atstumas tarp lietaus šulinėlio ir nuotakyno šulinio neturi viršyti 40 m. Jungiamajame nuotake leidžiama prijungti dar vieną tarpinį lietaus šulinėlį. Jungiamojo nuotako skersmuo apskaičiuojamas, kai nuolydis 0,02, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 200 mm.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">456.</span>Lietaus nuotakyno šulinėliai paprastai daromi be nusodinimo dalies, mišriojo nuotakyno – su nusodinimo dalimi ir hidrauline užtvara. Paviršinės (lietaus) nuotekos iš atvirų griovių ir kanalų į lietaus nuotakyną nuvedamos pro šulinėlius su nusodinimo dalimi.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">457.</span>Lietaus šulinėlio viršuje turi būti grotos su tarpais iki 50 mm.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">LIX SKIRSNIS. LAUKO NUOTAKYNO SIURBLINĖS</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">458.</span>Kai savitakio nuotakyno tiesimas yra sudėtingas ir techniškai sunkiai įvykdomas, statoma nuotekų siurblinė. Siurblinių gylis ir plotas priklauso nuo aptarnaujamo baseino ploto ir jame esamo ar planuojamo užstatymo. Siurblinė gali kelti vienos sodybos, kvartalo ar net viso miesto nuotekas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">459.</span>Nuotekų siurbliai gali būti panardinamieji arba statomi sausai, bet tik taip, kad siurblio korpusas būtų žemiau nuotekų lygio, t. y. žemiau įtekančio kolektoriaus dugno. Rezervuaro talpa turi užtikrinti mažiausiai 5 min. vieno siurblio darbą. Prieš rezervuarą turi būti statoma įtekėjimo kolektorių uždarančioji armatūra. Nešmenų smulkinimas sprendžiamas kartu su siurblių parinkimu. Kiekvieno siurblio slėgvamzdyje turi būti įmontuojamas atbulinis vožtuvas ir uždarymo armatūra.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">460.</span>Nuotekų siurblinės veikimas turi būti automatizuotas, kad jose nereikėtų pastoviai dirbti žmonėms.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">461.</span>Vienos ar kelių sodybų, kurioms laikinai (iki vienos paros) gali būti nutrauktas vandens tiekimas, nuotekų siurblinės yra III kategorijos. Jos gali būti su vienu siurbliu ir elektros energija maitinamos kaip trečios kategorijos vartotojas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">462.</span>Kvartalų ar miestų nuotekų siurblinės, kurių veikimas laikinai (iki 2,5 valandos) gali dėl avarijos sustoti (nuotekos tuo laiku kaupiamos kolektoriuose prieš siurblinę arba suleidžiamos į vandens telkinį nepažeidžiant jo ekosistemos), yra II kategorijos. Jos turi būti su dviem siurbliais (vienas ar keli darbo ir vienas atsargos, prireikus galintis veikti kartu su darbiniais) ir elektros energija maitinamos kaip antros kategorijos (elektros tiekimo pertrauka iki 2,5 valandos) vartotojas. Jei nėra galimybių užtikrinti II kategorijos elektros tiekimą, turi būti numatyta galimybė prijungti kilnojamą elektros jėgainę.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">463.</span>Miestų ir įmonių nuotekų, kurių negalima kaupti kolektoriuose arba suleisti į vandens telkinį nepažeidžiant jo ekosistemos, siurblinės yra I kategorijos. Jos turi turėti mažiausiai du darbo ir vieną atsargos siurblį (dar vieną sandėlyje), įrengtus žemiau nuotekų lygio rezervuare (paleidimo metu), savarankiškas siurbimo linijas (kai siurbliai įrengiami sausai) ir dvi susietas slėgines linijas, 100% pralaidumo kiekviena. Jos turi būti maitinamos elektros energija kaip pirmos kategorijos vartotojas. Jei nėra galimybių užtikrinti I kategorijos elektros tiekimą, reikia įrengti vidaus degimo varikliu sukamą elektros generatorių.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">464.</span>Paviršinių (lietaus) nuotekų siurblinės įrengiamos kaip II kategorijos komunalinių nuotekų siurblinės. Prieš siurblinę rekomenduojama įrengti išlyginimo rezervuarą, paprastai tvenkinį.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">LX SKIRSNIS. LAUKO NUOTAKYNO HIDRAULIKA: TEKĖJIMO GREIČIAI, NUOLYDŽIAI, APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">465.</span>Buitinių ir gamybinių nuotekų debitams, jų pokyčiams per parą nustatyti galima panaudoti vandens tiekimo statistiką. Nustatant nuotekų debitus šiuo būdu, ypač svarbu išsiaiškinti vandens netektį iš vandentiekio tinklo ir vandens kiekius, nepatenkančius į nuotakyną.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">466.</span>Paviršinių (lietaus) nuotekų debitai gali būti apskaičiuojami pagal šio Reglamento 9 priede išdėstytą metodiką arba standarto LST EN 752-4:2002 11-ame sk. nurodytą metodiką. Lietaus parametrai bet kuriuo atveju turi būti imami pagal artimiausios meteorologinės stoties duomenis (žr. Reglamento 10 priedą).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">467.</span>Nuotakynas turi būti tokio hidraulinio pralaidumo, kad gebėtų tekinti gyvenamųjų, komercijos ir pramonės pastatų nuotekas iki jų valymo vietos, nekeldamas pavojaus sveikatai ir saugumui. Taip pat turi būti sudarytos prielaidos ateities plėtrai ir papildomiems nuotėkiams iki rekonstrukcijos poreikį įrodančio dydžio.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">468.</span>Dideliems lietaus nuotekų debitams išvengti, nuotėkio baseine galima įrengti debito reguliavimo įrenginius. Jų dydį galima apskaičiuoti pagal šio Reglamento 21 priedo nurodymus. Projektuojant paviršinių (lietaus) nuotekų debito reguliavimo įrenginius reikia įvertinti ne tik hidrologinius ir hidraulinius aspektus, bet ir techninius, estetinius, socialinius, architektūrinius, aplinkosauginius ir kt. veiksnius.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">469.</span>Kiemo nuotakų debitai nustatomi pagal prijungtų prietaisų skaičių ir tipą (žr. Reglamento XXXIII skirsnį). Gamybinių nuotekų debitai apskaičiuojami pagal technologinius duomenis.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">470.</span>Sudarant etapinės plėtros schemą reikia patikrinti, ar pirmajame plėtros etape valūs nuotekų greičiai bus pasiekiami tekant didžiausiam valandos debitui. Jei ne, turi būti numatytos atitinkamos valymo priemonės.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">471.</span>Nuotako pralaidumas turimomis hidraulinio nuolydžio sąlygomis gali būti tikrinamas vadovaujantis Reglamento 19 priedo nuostatomis. Lietaus nuotakai turi būti apskaičiuojami visiškai pripildyti, tačiau be perkrovimo. Pralaidumui arba nuolydžiui apskaičiuoti gali būti vartojamos pasirinktiems vamzdžiams sudarytos skaičiavimo programos, lentelės ar nomogramos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">472.</span>Apskaičiuojant nuotako pralaidumą arba nuolydį būtina įvertinti ne tik kelio (susidarančius dėl skysčio vidinės trinties ir trinties į nuotakų paviršių), bet ir vietinius hidraulinius nuostolius (susidarančius vamzdžių jungtyse, nuotakų posūkiuose, skersmens pokyčiuose, šuliniuose). Suminiai slėgio nuostoliai gali būti apskaičiuojami dvejopai: sumuojant atskirai apskaičiuotus kelio ir vietinius nuostolius arba apskaičiuojant tik kelio nuostolius, tačiau padidinus nuotakų šiurkštumą tiek, kad būtų kompensuota srauto energijos netektis vietinėse kliūtyse. Hidrauliniams nuotakų apskaičiavimams naudojant vamzdžių tiekėjų siūlomus hidraulinio šiurkštumo dydžius būtina išsiaiškinti, ar juose įskaitytas vietinių kliūčių priedas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">473.</span>Nuotakai turi būti projektuojami taip, kad srauto sudaromos šlyties įražos neleistų susidaryti tokiam nuosėdų sluoksniui, kuris keltų ištvinimo ir užtešimo grėsmę. Minimalios hidraulinės sąlygos nurodytos Reglamento 20 priede. Kai neįmanoma išvengti nuosėdų susidarymo, apskaičiuojant reikia atsižvelgti į spindžio ploto sumažėjimą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">474.</span>Mažo spindžio nuotakų (DN mažesnis kaip 300 mm) valumas pasiekiamas, kai kasdien jame susidaro tekėjimo greitis, ne mažesnis kaip 0,7 m/s, arba jo nuolydis yra ne mažesnis už santykį 1:DN. Įgaliotoji įstaiga gali reikalauti tiesti kiemo nuotakus didesniu nuolydžiu. Kur to negalima padaryti, reikia numatyti atitinkamus priežiūros veiksmus. Didelio spindžio nuotakams gali prireikti didesnių valumą garantuojančių greičių, ypač jei lauktini stambesni nuotekų nešmenys.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">475.</span>Nuotekų greičiai nuotakyne turėtų neviršyti 4 m/s; didžiausias leistinas greitis pavieniame ruože – 7 m/s. Mažiausi greičiai diukeriuose ir slėginiuose tinkluose 1 m/s.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">476.</span>Kai reikalingi dideli nuolydžiai (dėl reljefo), turi būti atsižvelgiama į didelių greičių padarinius. Stačiuose nuotakuose susidariusiai energijai išsklaidyti gali būti vartojami kritimo šuliniai.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">LXI SKIRSNIS. LAUKO NUOTAKYNO SAVININKO NUSTATOMI PRIVALOMIEJI REIKALAVIMAI</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">477.</span>Siekiant apsaugoti lauko nuotakyną bei jo įrenginius nuo pažeidimo, nustatoma jų apsaugos zona po 5 m į abi puses nuo vamzdyno ašies bei įrenginių sienų [7.1.4]. Apsaugos zonos naudojimas ir darbai joje turi vykti tik [7.1.4] nustatyta tvarka.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">478.</span>Planuodamas užstatyti teritoriją, kurioje yra nuotakyno bei nuotekų šalinimo įrenginių, statytojas turi sudaryti ir nustatyta tvarka suderinti to nuotakyno bei įrenginių perkėlimo projektą ir jį įgyvendinti savo lėšomis.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">479.</span>Statytojas, tiesdamas, rekonstruodamas ar taisydamas gatves, priderina (pakelia arba nuleidžia) nuotakyno šulinių landas taip, kad dangčių ir gatvių paviršiai būtų viename lygyje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">480.</span>Abonentas, rekonstruodamas objektą arba keisdamas jo paskirtį, privalo gauti ir įvykdyti naujas technines nuotekų šalinimo sąlygas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">481.</span>Pastatytą arba rekonstruotą pastato nuotakyną prie veikiančio nuotekų tinklo prijungia darbus vykdanti organizacija, gavusi vandens tiekėjo leidimą ir jam dalyvaujant.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">482.</span>Priimamo naudoti nuotakyno (išskyrus išvadus) vamzdžių ir jų sandūrų kokybė iki priimamojo bandymo turi būti patikrinta televizine diagnostine aparatūra.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">483.</span>Abonentas privalo reguliariai apžiūrėti savo nuotakyną ir įrenginius bei ne rečiau kaip kartą per dvejus metus išplauti vamzdyną.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">484.</span>Abonentas, išleidžiantis gamybines nuotekas, privalo įrengti nuotekų mėginių ėmimo vietą, kad vandens tiekėjo (arba lauko nuotakyno savininko) laboratorija galėtų jas kontroliuoti. Kai vandens tiekėjas (arba lauko nuotakyno savininkas) numato įrengti automatinį nuotekų mėginių imtuvą, abonentas privalo sudaryti sąlygas prietaisui pastatyti ir garantuoti jo apsaugą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">485.</span>Abonentas turi numatyti avarines situacijas ir užkirsti kelią ūminiam nuotekų išleidimui į tiekėjo nuotakyną ir vandenvalos įrenginius.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">486.</span>Į komunalinį nuotakyną suleidžiamų pastato nuotekų debitas nustatomas sutartimi su sistemos operatoriumi.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">487.</span>Katilinių kondensatas gali būti suleistas į tas nuotakyno vietas, kurios atsparios skysčiams su vandeniliniu rodikliu (pH), ne didesniu kaip 6,5. ______________ STR 2.07.01:2003 1 priedas PASTATO VANDENTIEKIŲ SCHEMOS Eil. Nr.</div>\n<p class=\"lf-p\">Pastato vandentiekio schemos tipas Rekomenduojama taikymo sritis 1 2 3 1 Schema be specialių slėgio padidinimo įrengimų, veikianti lauko vandentiekio slėgiu Jungtiniai ar atskiri vandentiekiai, kai garantuotas slėgis lauko vandentiekio tinkle yra pakankamas sudaryti reikalingam laisvajam slėgiui bet kuriame vandens ėmimo taške, įskaitant gaisrinius čiaupus 2 Schema su nuolatos, periodiškai ar tam tikrą laiką veikiančiais siurbliais slėgiui padidinti, be vandens bakų Jungtiniai ar atskirti vandentiekiai, kai esmas slėgis lauko vandentiekyje nuolatos ar periodiškai būna nepakankamas pastato vandentiekiui ir slėgio trūkumas nedidelis arba slėgį reikia padidinti laikinai (pvz., gaisrui gesinti) 3 Schema su atvirais vandens bakais, periodiškai pripildomais veikiant lauko vandentiekio slėgiui Geriamieji vandentiekiai ypatingais atvejais, kai vandens suvartojama nedaug, o siurblius įrengti neparanku 4 Schema su atviraisiais vandens bakais ir juos pripildančiais siurbliais Jungtiniai ar atskiri vandentiekiai, kai smarkiai trūksta slėgio lauko vandentiekyje ir kai yra kur įrengti atviruosius bakus.</p>\n<p class=\"lf-p\">5 Schema su uždaraisiais (pneumatiniais), pastovaus ar kintamo slėgio vandens bakais ir siurbliais slėgiui padidinti Jungtiniai ar atskiri vandentiekiai, kai smarkiai trūksta slėgio lauko vandentiekyje 6 Schema su lauko vandentiekio slėgiu prisipildančiais atviraisiais bakais ir siurbliais slėgiui padidinti Kai iš lauko vandentiekio neįmanoma iš karto paimti reikalingo didelio vandens kiekio 7 Zoninė vandentiekio schema su vandens bakais ir siurbliais Daugiaaukščiuose pastatuose, kai slėgio lauko vandentiekyje pakanka vandeniui tiekti į 4 ar daugiau žemutinių aukštų arba kai slėgis pastato vandentiekyje, netaikant zonavimo, gali viršyti 60 m. v. st.; taip pat kai pastate reikalingi keli skirtingi hidrauliniai režimai 8 Apytakinė vandentiekio schema arba kartotinio vandens vartojimo schema Esant dideliam suvartojamo vandens kiekiui ir apytakos arba kartotinio vandens pavartojimo galimybei 9 Schema su atsargos bakais Kai būtina sumažinti bei suvienodinti slėgį prie vandens ėmimo čiaupų ir garantuoti vandens atsargą (pvz., pirtyse, skalbyklose) ______________ STR 2.07.01:2003 2 priedas SUPAPRASTINTAS VANDENTIEKIO VAMZDYNO APSKAIČIAVIMAS Vartojimo vienetu (VV) laikomas debitas 0,1 l/s. Ėmimo taškų didžiausi ir mažiausi debitai ir juos atitinkantieji vartojimo vienetai nurodyti 1 lent.</p>\n<p class=\"lf-p\">2.1 lentelė. Vandens ėmimo taškų vertės vartojimo vienetais Eil. Nr.</p>\n<p class=\"lf-p\">Ėmimo taškas qpt Vartojimo vienetai l/s l/s 1 Praustuvas, bidė, išpuodžio bakelis 0,1 0,1 1 2 Buitinė plautuvė, buitinė skalbyklė1), indų plovyklė, dušas 0,2 0,15 2 3 Pisuaras 0,3 0,15 3 4 Buitinė vonia 0,4 0,3 4 5 Laistymo arba plovimo čiaupas 0,5 0,4 5 6 Ne buitinė plautuvė su čiaupu DN20, ne buitinė vonia 0,8 0,8 8 7 Plovimo čiaupas DN20 1,5 1,0 15</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1)</span>kai prietaisas ne buitinis, reikia vadovautis gamintojo nurodymais Supaprastintas apskaičiavimo metodas taikomas standartiniams vandentiekiams. Vandentiekis gali būti laikomi standartiniu, kai jis tenkina šias tris sąlygas:</div>\n<p class=\"lf-p\">Þ vandens ėmimo taškų debitai ne didesni už nurodytus 1 lentelėje, Þ pastate suvartojamo vandens sekundės debitas ne didesnis už nurodytą 1 paveikslo diagramoje, Þ pastate nenumatytas tęstinis vandens vartojimas; tęstiniu laikomas ilgiau kaip 15 min. trunkantis vandens ėmimas (pvz., maudymosi baseino pripildymas).</p>\n<p class=\"lf-p\">Duomenys supaprastintam standartinio vandentiekio skersmenų nustatymui pateikiami 2-9 lent.; jose pavartotos santrumpos reiškia: VV – vartojimo vienetas, DN – vardinis vamzdžio skersmuo, dv – vamzdžio vidaus skersmuo, diš – vamzdžio išorės skersmuo, s – vamzdžio sienelės storis. Lentelės sudarytos pagal tokias vandens tiekimo sąlygas:</p>\n<p class=\"lf-p\">Þ mažiausias slėgis tiekiamojo vamzdyno pradžioje (po VAM arba slėgio reguliatoriaus) yra 300 kPa; iš jo 200 kPa eikvojama hidrauliniams nuostoliams dėl trinties ir vietinių kliūčių įveikti, o 100 kPa sudaro laisvąjį slėgį vandens ėmimo taške;</p>\n<p class=\"lf-p\">Þ nurodytas slėgis užtikrina 5 aukštų pastato aprūpinimą; kai turimas slėgis mažesnis, aprūpinamų aukštų skaičius turi būti mažinamas, skaičiuojant po 30 kPa kiekvienam aukštui;</p>\n<p class=\"lf-p\">Þ didžiausias vandens tekėjimo greitis magistralėse ir stovuose 2,0 m/s, jungiamuosiuose vamzdžiuose 4,0 m/s.</p>\n<p class=\"lf-p\">2.1. paveikslas. Diagrama standartinio vandentiekio skaičiuotiniams debitams, l/s, nustatyti pagal vartojimo vienetų sumą 2.2 lentelė. Plieninio karštai cinkuoto vamzdyno pralaidumas Didž. apkrova VV 6 16 40 160 300 600 1600 DN - 15 20 25 32 40 50 65 dv mm 16 21.6 27.2 35.9 41.8 53 68.8 2.3 lentelė. Varinio vamzdyno pralaidumas Didž. apkrova VV 1 2 3 3 4 6 10 20 50 165 430 1050 2100 Didž. VV - - - 2 - - 4 5 8 - - - - - diš·s mm 12·1.0 15·1.0 18·1 22·1 28·1.5 35·1.5 42·1.5 54·2 76.1·2 dv mm 10.0 13.0 16.0 20.0 25 32 39 50 72.1 Didžiausias ilgis m 20 7 5 15 9 7 - - - - - - - 2.4 lentelė. Nerūdijančio plieno vamzdyno pralaidumas Didž. apkrova VV 3 4 6 10 20 50 165 430 1050 2100 Didžiausias VV - - - 4 5 8 - - - - - diš·s mm 15·1.0 18·1 22·1 28·1.2 35·1.5 42·1.5 54·2 76.1·2 dv mm 13.0 16.0 19.6 25.6 32 39 51 72.1 Didžiausias ilgis m 15 9 7 - - - - - - - 2.5 lentelė. Polietileninio PE-X vamzdyno pralaidumas Didž. apkrova VV 1 2 3 4 5 8 16 35 100 350 700 Didžiausias VV - - - - - 4 5 8 - - - - diš·s mm 12·1.8 16·2.2 20·2.8 25·3.5 32·4.4 40·5.5 50·6.9 63·8.7 dv mm 8.4 11.6 14.4 18.0 23.2 29 36.2 45.6 Didžiausias ilgis m 13 4 9 5 4 - - - - - - 2.6 lentelė. Polibutileninio vamzdyno pralaidumas Didž. apkrova VV 1 2 3 3 4 6 13 25 55 180 500 1100 Didžiausias VV - - - 2 - - 4 5 8 - - - - diš·s mm 12·1.3 16·1.5 20·1.9 25·2.3 32·3 40·3.7 50·4.6 63·5.8 dv mm 9.4 13.0 16.2 20.4 26 32.6 40.8 51.4 Didžiausias ilgis m 20 7 5 15 9 7 - - - - - - 2.7 lentelė. Polipropileninio vamzdyno pralaidumas Didž. apkrova VV 1 2 3 3 4 6 13 30 70 200 540 970 Didž. VV - - - 2 - - 4 5 8 - - - - diš·s mm 16·2.7 20·3.4 25·4.2 32·5.4 40·6.7 50·8.4 63·10.5 75·12.5 dv mm 10.6 13.2 16.6 21.2 26.6 33.2 42 50 Didžiausias ilgis m 20 12 8 15 9 7 - - - - - - 2.8 lentelė. Polivinilchloridinio PVC-C vamzdyno pralaidumas Didž. apkrova VV 3 4 5 10 20 45 160 420 900 Didžiausias VV - - - 4 5 8 - - - - diš·s mm 16·2.0 20·2.3 25·2.8 32·3.6 40·4.5 50·5.6 63·6.9 dv mm 12.0 15.4 19.4 24.8 31 38.8 49.2 Didžiausias ilgis m 10 6 5 - - - - - - 2.9 lentelė. Sudėtinio PE-X/AL/PE-HD arba PE-MD/AL/PE-HD vamzdyno pralaidumas Didž. apkrova VV 3 4 5 6 10 20 55 180 540 1300 Didžiausias VV - - - 4 5 5 8 - - - - diš·s mm 16·2.25/16·2.0 18·2 20·2.5 26·3 32·3 40·3.5 50·4 63·4.5 dv mm 11.5/12.0 14 15 20 26 33 42 54 Didžiausias ilgis m 9 5 4 - - - - - - - ______________ STR 2.07.01:2003 3 priedas DETALUSIS ŠALTOJO VANDENTIEKIO DEBITŲ APSKAIČIAVIMAS 1. Šis metodas tinka pastato ūkinės reikmes tenkinančio šaltojo vandentiekio sistemos skaičiavimui.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Vienetinių vandens sąnaudų apibrėžimai ir sutartinis žymėjimas pateikti 1 lentelėje.</div>\n<p class=\"lf-p\">3.1 lentelė. Vandens sąnaudų apibrėžimai ir žymėjimas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Žymėjimas Mato vnt.</p>\n<p class=\"lf-p\">Apibrėžimas l/d Suminė (šaltojo ir karštojo vandens) suvartojimo norma vidutinio vartojimo parą l/d Suminė suvartojimo norma didžiausio vartojimo parą , l/d Tik karštojo arba tik šaltojo vandens suvartojimo norma vidutinio vartojimo parą , l/d Tik karštojo arba tik šaltojo vandens suvartojimo norma didžiausio vartojimo parą l/h Suminė suvartojimo norma didžiausio vartojimo valandą , l/h Tik karštojo arba tik šaltojo vandens suvartojimo norma didžiausio vartojimo valandą l/s Maišomojo ėmimo čiaupo norminis suminis sekundės debitas , l/s Ėmimo čiaupo tik šaltojo arba tik karštojo vandens norminis sekundės debitas l/h Maišomojo ėmimo čiaupo norminis suminis valandos debitas , l/h Ėmimo čiaupo tik šaltojo arba tik karštojo vandens norminis valandos debitas 3. Vienetinės vandens sąnaudos nustatomos:</p>\n<p class=\"lf-p\">3.1. vienam vartotojui (q) bei vienam vandens ėmimo (paprastam ar maišomajam) čiaupui (qpt), kai pastate yra įvairių sanitarinių prietaisų, tačiau vartotojai vienodi (pvz., gyvenamasis namas, viešbutis, ligoninė ir pan.) – pagal Vandens vartojimo normų (RSN 26-90) 4, 5, 6 lenteles;</p>\n<p class=\"lf-p\">3.2. atskiram vandens ėmimo čiaupui (qpt) nustatomas pagal 2 lentelę;</p>\n<p class=\"lf-p\">3.3. kai skirtingus sanitarinius prietaisus naudoja skirtingos vartotojų grupės: , l/s (l/h); (1) čia: Ni ir – atskirų vartotojų grupių čiaupų skaičiai ir jų veikimo tose grupėse tikimybės; qpt, i – norminis čiaupo (prietaiso) sekundės debitas, nustatomas pagal RSN 26-90 4, 5, 6 lenteles kiekvienai vartotojų grupei.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Didžiausieji šaltojo, karštojo vandens arba suminiai sekundės debitai apskaičiuojami pagal formulę: qmax=5. qpt. (, l/s (2) čia: qpt – duotajam pastatui būdingo čiaupo norminis debitas (,, ); a – koeficientas, nustatomas pagal suminį prijungtų prie ruožo (kurio debitas nustatomas) vandens ėmimo čiaupų skaičių N ir jų veikimo duotajame pastate tikimybę P; koeficiento a reikšmės pateiktos 3-ioje ir 4-oje lentelėse.</div>\n<p class=\"lf-p\">4.1. Nustatant jungtinių vandentiekių skaičiuotinius debitus, technologinėms reikmėms reikalingas vandens kiekis gali būti nustatomas sumuojant technologinių įrengimų debitus, jeigu jų veikimas yra vienalaikis; pagalbinių (buitinių) pramonės įmonių pastatų skaičiuotinį debitą leidžiama nustatyti sumuojant reikalingą buitiniams poreikiams (apskaičiuojamas pagal (2) formulę) ir dušams (apskaičiuojamas pagal dušų skaičių ir 2 lentelės duomenis) debitus; kai jungtinis vandentiekis tiekia vandenį gaisrams gesinti, debitai nustatomi atsižvelgiant į priešgaisrinių normų (RSN 137-92, RSN 138-92*) reikalavimus.</p>\n<p class=\"lf-p\">4.2. Vandens ėmimo čiaupų veikimo tikimybė P (Psum, Pš, Pk) nustatoma: · jei visas pastatas vienodos paskirties, ; (3) čia: U – vartotojų skaičius pastate, N – suminis vandens ėmimo čiaupų skaičius pastate. · jei atskiros pastato dalys skirtingos paskirties, ; (4) 5. Pastato didžiausias šaltojo, karštojo vandens arba suminis valandos debitas apskaičiuojamas pagal formulę: , (5) čia: qh, pt – vandens ėmimo čiaupo valandos debitas l/h, nustatomas pagal šio priedo 3-iojo punkto nurodymus, ah – nustatomas pagal suminį vandens imtuvų skaičių pastate N ir jų panaudojimo tikimybę Ph (3-ia ir 4-a lentelės).</p>\n<p class=\"lf-p\">5.1. Pastato vandentiekio sistemos vandens imtuvų panaudojimo tikimybė apskaičiuojama pagal formulę: ; (6) 6. Vidutinis per valandą sunaudojamo vandens debitas apskaičiuojamas atsižvelgiant į vartojimo periodą (parą, pamainą): , m3/h; (7) čia: T – vartojimo periodas valandomis.</p>\n<p class=\"lf-p\">3.2 lentelė. Vandens ėmimo čiaupų ir sanitarinių prietaisų (nuotekų) debitai Sanitarinis prietaisas, vandens ėmimo čiaupas Sekundinis vandens debitas, l/s Valandinis vandens debitas, l/s San. prietaiso nuotekų debitas, l/s, 1 2 3 4 5 6 7 8 1. Praustuvas su šaltojo vandens ėmimo čiaupu 0,1 0,1 - 30 30 - 0,15 2. Praustuvas su maišomuoju čiaupu 0,12 0,09 0,09 60 40 40 0,15 3. Kriauklė, plautuvė (taip pat laboratorinė) su šaltojo vandens ėmimo čiaupu 0,15 0,15 - 50 50 - 0,3 4. Plautuvė (taip pat laboratorinė) su maišomuoju čiaupu 0,12 0,09 0,09 80 60 60 0,6 5. Plautuvė su maišomuoju čiaupu viešojo maitinimo įstaigose 0,3 0,2 0,2 500 280 220 0,6 6. Vonia su maišomuoju čiaupu (taip pat bendru voniai ir praustuvui) 0,25 0,18 0,18 300 200 200 0,8 7. Vonia su vietiniu vandens šildytuvu ir maišomuoju čiaupu 0,22 0,22 - 300 300 - 1,1 8. Medicininė vonia su maišomuoju čiaupu, sąlyginio skersmens:</p>\n<p class=\"lf-p\">20 mm 25 mm 32 mm 0,4 0,6 1,4 0,3 0,4 1 0,3 0,4 1 700 750 1060 460 500 710 460 500 710 2,3 3 3 9. Vonia kojoms su maišomuoju čiaupu 0,1 0,07 0,07 220 165 165 0,5 10. Dušas su sekliąja dugnine ir maišomuoju čiaupu 0,12 0,09 0,09 100 60 60 0,2 11. Dušas su giliąja dugnine ir maišomuoju čiaupu 0,12 0,09 0,09 115 80 80 0,6 12. Grupinis dušas su maišomuoju čiaupu 0,2 0,14 0,14 500 270 230 0,2 13. Higieninis dušas (bidė) su maišomuoju čiaupu ir dušeliu 0,08 0,05 0,05 75 54 54 0,15 14. Pirties šaltojo ar karštojo vandens ėmimo čiaupas 0,4 0,4 - 1000 1000 - 0,4 15. Išpuodis su plovimo bakeliu 0,1 0,1 - 83 83 - 1,6 16. Išpuodis su plovimo čiaupu 1,4 1,4 - 81 81 - 1,4 17. Pisuaras 0,035 0,035 - 36 36 - 0,1 18. Pisuaras su pusiau automatiniu plovimo čiaupu 0,2 0,2 - 36 36 - 0,2 19. Gėrimo čiurkšlelis 0,04 0,04 - 72 72 - 0,05 20. Laistymo arba plovimo čiaupas 0,3 0,3 0,2 1080 1080 720 0,3 21. Trapas, sąlyginio skersmens:</p>\n<p class=\"lf-p\">50 mm 100 mm - - - - - - - - - - - - 0,7 2,1 3.3 lentelė. Koeficiento a (ah) reikšmės, kai P (Ph) ≤ 0,1 ir N neribotas, taip pat, kai P (Ph) &gt; 0,1 ir N &gt; 200 NP arba NPh a arba ah NP arba NPh a arba ah NP arba NPh a arba ah Mažiau 0,015 0,200 0,068 0,301 0,29 0,526 0,015 0,202 0,070 0,304 0,30 0,534 0,016 0,205 0,072 0,307 0,31 0,542 0,017 0,207 0,074 0,309 0,32 0,550 0,018 0,210 0,076 0,312 0,33 0,558 0,019 0,212 0,078 0,315 0,34 0,565 0,020 0,215 0,080 0,318 0,35 0,573 0,021 0,217 0,082 0,320 0,36 0,580 0,022 0,219 0,084 0,323 0,37 0,588 0,023 0,222 0,086 0,326 0,38 0,595 0,024 0,224 0,088 0,328 0,39 0,602 0,025 0,226 0,090 0,331 0,40 0,610 0,026 0,228 0,092 0,333 0,41 0,617 0,027 0,230 0,094 0,336 0,42 0,624 0,028 0,233 0,096 0,338 0,43 0,631 0,029 0,235 0,098 0,341 0,44 0,638 0,030 0,237 0,100 0,343 0,45 0,645 0,031 0,239 0,105 0,349 0,46 0,652 0,032 0,241 0,110 0,355 0,47 0,658 0,033 0,243 0,115 0,361 0,48 0,665 0,034 0,245 0,120 0,367 0,49 0,672 0,035 0,247 0,125 0,373 0,50 0,678 0,036 0,249 0,130 0,378 0,52 0,692 0,037 0,250 0,135 0,384 0,54 0,704 0,038 0,252 0,140 0,389 0,56 0,717 0,039 0,254 0,145 0,394 0,58 0,730 0,040 0,256 0,150 0,399 0,60 0,742 0,041 0,258 0,155 0,405 0,62 0,755 0,042 0,259 0,160 0,410 0,64 0,767 0,043 0,261 0,165 0,415 0,66 0,779 0,044 0,263 0,170 0,420 0,68 0,791 0,045 0,265 0,175 0,425 0,70 0,803 0,046 0,266 0,180 0,430 0,72 0,815 0,047 0,268 0,185 0,435 0,74 0,826 0,048 0,270 0,190 0,439 0,76 0,838 0,049 0,271 0,195 0,444 0,78 0,849 0,050 0,273 0,20 0,449 0,80 0,860 0,052 0,276 0,21 0,458 0,82 0,872 0,054 0,280 0,22 0,467 0,84 0,883 0,056 0,283 0,23 0,476 0,86 0,894 0,058 0,286 0,24 0,485 0,88 0,905 0,060 0,289 0,25 0,493 0,90 0,916 0,062 0,292 0,26 0,502 0,92 0,927 0,064 0,295 0,27 0,510 0,94 0,937 0,065 0,298 0,28 0,518 0,96 0,948 3.3 lentelės tęsinys NP arba NP a arba ah NP arba NPh a arba ah NP arba NPh a arba ah 0,98 0,959 4,5 2,386 9,1 3,858 1,00 0,969 4,6 2,421 9,2 3,888 1,05 0,995 4,7 2,456 9,3 3,918 1,10 1,021 4,8 2,490 9,4 3,948 1,15 1,046 4,9 2,524 9,5 3,978 1,20 1,071 5,0 2,558 9,6 4,008 1,25 1,096 5,1 2,592 9,7 4,037 1,30 1,120 5,2 2,626 9,8 4,067 1,35 1,144 5,3 2,660 9,9 4,097 1,40 1,168 5,4 2,693 10,0 4,126 1,45 1,191 5,5 2,726 10,2 4,185 1,50 1,215 5,6 2,760 10,4 4,244 1,55 1,238 5,7 2,793 10,6 4,302 1,60 1,261 5,8 2,826 10,8 4,361 1,65 1,283 5,9 2,858 11,0 4,419 1,70 1,306 6,0 2,891 11,2 4,477 1,75 1,328 6,1 2,924 11,4 4,534 1,80 1,350 6,2 2,956 11,6 4,592 1,85 1,372 6,3 2,989 11,8 4,649 1,90 1,394 6,4 3,021 12,0 4,707 1,95 1,416 6,5 3,053 12,2 4,764 2,00 1,437 6,6 3,085 12,4 4,820 2,1 1,479 6,7 3,117 12,6 4,877 2,2 1,521 6,8 3,149 12,8 4,934 2,3 1,563 6,9 3,181 13,0 4,990 2,4 1,604 7,0 3,212 13,2 5,047 2,5 1,644 7,1 3,244 13,4 5,103 2,6 1,684 7,2 3,275 13,6 5,159 2,7 1,724 7,3 3,307 13,8 5,215 2,8 1,763 7,4 3,338 14,0 5,270 2,9 1,802 7,5 3,369 14,2 5,326 3,0 1,840 7,6 3,400 14,4 5,382 3,1 1,879 7,7 3,431 14,6 5,437 3,2 1,917 7,8 3,462 14,8 5,492 3,3 1,954 7,9 3,493 15,0 5,547 3,4 1,991 8,0 3,524 15,2 5,602 3,5 2,029</p>\n<p class=\"lf-p\">8,1 3,555 15,4 5,657 3,6 2,065 8,2 3,585 15,6 5,712 3,7 2,102 8,3 3,616 15,8 5,767 3,8 2,138 8,4 3,646 16,0 5,821 3,9 2,174 8,5 3,677 16,2 5,876 4,0 2,210 8,6 3,707 16,4 5,930 4,1 2,246 8,7 3,738 16,6 5,984 4,2 2,281 8,8 3,768 16,8 6,039 4,3 2,317 8,9 3,798 17,0 6,093 4,4 2,352 9,0 3,828 17,2 6,147 3.3 lentelės tęsinys NP arba NPh a arba ah NP arba NPh a arba ah NP arba NPh a arba ah 17,4 6,201 36,5 11,07 69 18,79 17,6 6,254 37,0 11,19 70 19,02 17,8 6,308 37,5 11,31 71 19,25 18,0 6,362 38,0 11,43 72 19,48 18,2 6,415 38,5 11,56 73 19,71 18,4 6,469 39,0 11,68 74 19,94 18,6 6,522 39,5 11,80 75 20,18 18,8 6,575 40,0 11,92 76 20,41 19,0 6,629 40,5 12,04 77 20,64 19,2 6,682 41,0 12,16 78 20,87 19,4 6,734 41,5 12,28 79 21,10 19,6 6,788 42,0 12,41 80 21,33 19,8 6,840 42,5 12,53 81 21,56 20,0 6,893 43,0 12,65 82 21,69 20,5 7,025 43,5 12,77 83 22,02 21,0 7,156 44,0 12,89 84 22,25 21,5 7,287 44,5 13,01 85 22,48 22,0 7,417 45,0 13,13 86 22,71 22,5 7,547 45,5 13,25 87 22,94 23,0 7,677 46,0 13,37 88 23,17 23,5 7,806 46,5 13,49 89 23,39 24,0 7,935 47,0 13,61 90 23,62 24,5 8,064 47,5 13,73 91 23,85 25,0 8,192 48,0 13,85 92 24,08 25,5 8,320 48,5 13,97 93 24,31 26,0 8,447 49,0 14,09 94 24,54 26,5 8,575 49,5 14,20 95 24,77 27,0 8,701 50 14,32 96 24,99 27,5 8,828 51 14,56 97 25,22 28,0 8,955 52 14,80 98 25,45 28,5 9,081 53 15,04 99 25,68 29,0 9,207 54 15,27 100 25,91 29,5 9,332 55 15,51 102 26,36 30,0 9,457 56 15,74 104 26,82 30,5 9,583 57 15,98 106 27,27 31,0 9,707 58 16,22 108 27,72 31,5 9,832 59 16,45 110 28,18 32,0 9,957 60 16,69 112 28,63 32,5 10,08 61 16,92 114 29,09 33,0 10,20 62 17,15 116 29,54 33,5 10,33 63 17,39 118 29,89 34,0 10,45 64 17,62 120 30,44 34,5 10,58 65 17,85 122 30,90 35,0 10,70 66 18,09 124 31,35 35,5 10,82 67 18,32 126 31,80 36,0 10,94 68 18,55 128 32,25 3.3 lentelės tęsinys NP arba NPh a arba ah NP arba NPh a arba ah NP arba NPh a arba ah 130 32,70 260 61,57 495 112,25 132 33,15 265 62,66 500 113,32 134 33,60 270 63,75 505 114,38 136 34,06 275 64,85 510 115,45 138 34,51 280 65,94 515 116,52 140 34,96 285 67,03 520 117,58 142 35,41 290 68,12 525 118,65 144 35,86 295 69,20 530 119,71 146 36,31 300 70,29 535 120,78 148 36,76 305 71,38 540 121,84 150 37,21 310 72,46 545 122,91 152 37,66 315 73,55 550 123,97 154 38,11 320 74,63 555 125,04 156 38,56 325 75,72 560 126,10 158 39,01 330 76,80 565 127,16 160 39,46 335 77,88 570 128,22 162 39,91 340 78,96 575 129,29 164 40,35 345 80,04 580 130,35 166 40,80 350 81,12 585 131,41 168 41,25 355 82,20 590 132,47 170 41,70 360 83,28 595 133,54 172 42,15 365 84,36 600 134,60 174 42,60 370 85,44 605 135,66 176 43,05 375 86,52 610 136,72 178 43,50 380 87,60 615 137,78 180 43,95 385 88,67 620 138,84 182 44,40 390 89,75 625 139,90 184 44,84 395 90,82 630 140,96 186 45,29 400 91,90 635 142,02 188 45,74 405 92,97 640 143,08 190 46,19 410 94,05 645 144,14 192 46,64 415 95,12 650 145,20 194 47,09 420 96,20 655 146,25 196 47,54 425 97,27 660 147,31 198 47,99 430 98,34 665 148,37 200 48,43 435 99,41 670 149,43 205 49,49 440 100,49 675 150,49 210 50,59 445 101,56 680 151,55 215 51,70 450 102,63 685</p>\n<p class=\"lf-p\">152,60 220 52,80 455 103,70 690 153,66 225 53,90 460 104,77 695 154,72 230 55,00 465 105,84 700 155,77 235 56,10 470 106,91 705 156,83 240 57,19 475 107,98 710 157,89 245 58,29 480 109,05 715 158,94 250 59,38 485 110,11 720 160,00 255 60,48 490 111,18 725 161,06 3.3 lentelės pabaiga NP arba NPh a arba ah NP arba NPh a arba ah NP arba NPh a arba ah 730 162,11 795 175,82 920 202,10 735 163,17 800 176,87 930 204,20 740 164,22 810 178,98 940 206,30 745 165,28 820 181,08 950 208,39 750 166,33 830 183,19 960 210,49 755 167,39 840 185,29 970 212,59 760 168,44 850 187,39 980 214,68 765 169,50 860 189,49 990 216,78 770 170,55 870 191,60 1000 218,87 775 171,60 880 193,70 1250 271,14 780 172,66 890 195,70 1600 343,90 785 173,71 900 197,90 2000 426,80 790 174,76 910 200,00 3.4 lentelė. Koeficientų a (ah) reikšmės, kai P (Ph) &gt; 0,1 ir N 200 N P (Ph) 0,1 0,125 0,16 0,2 0,25 0,316 0,4 0,5 0,63 0,8 2 0,39 0,39 0,40 0,40 0,40 0,40 0,40 0,40 0,40 0,40 4 0,58 0,62 0,65 0,69 0,72 0,76 0,78 0,80 0,80 0,80 6 0,72 0,78 0,83 0,90 0,97 1,04 1,11 1,16 1,20 1,20 8 0,84 0,91 0,99 1,08 1,18 1,29 1,39 1,50 1,58 1,59 10 0,95 1,04 1,14 1,25 1,38 1,52 1,66 1,81 1,94 1,97 12 1,05 1,15 1,28 1,41 1,57 1,74 1,92 2,11 2,29 2,36 14 1,14 1,27 1,41 1,57 1,75 1,95 2,17 2,40 2,63 2,75 16 1,25 1,37 1,53 1,71 1,92 2,15 2,41 2,69 2,96 3,14 18 1,32 1,47 1,65 1,85 2,09 2,35 2,55 2,97 3,24 3,53 20 1,41 1,57 1,77 1,99 2,25 2,55 2,88 3,24 3,60 3,92 22 1,49 1,67 1,88 2,13 2,41 2,74 3,11 3,51 3,94 4,33 24 1,57 1,77 2,00 2,26 2,57 2,93 3,33 3,78 4,27 4,70 26 1,64 1,86 2,11 2,39 2,73 3,11 3,55 4,04 4,60 5,11 28 1,72 1,95 2,21 2,52 2,88 3,30 3,77 4,30 4,94 5,51 30 1,80 2,04 2,32 2,65 3,03 3,48 3,99 4,56 5,27 5,89 32 1,87 2,13 2,43 2,77 3,18 3,66 4,20 4,82 5,60 6,24 34 1,94 2,21 2,53 2,90 3,33 3,84 4,42 5,08 5,92 6,65 36 2,02 2,30 2,63 3,02 3,48 4,02 4,63 5,33 6,23 7,02 38 2,09 2,38 2,73 3,14 3,62 4,20 4,84 5,58 6,60 7,43 40 2,16 2,47 2,83 3,26 3,77 4,38 5,05 5,83 6,91 7,84 45 2,33 2,67 3,08 3,53 4,12 4,78 5,55 6,45 7,72 8,80 50 2,50 2,88 3,32 3,80 4,47 5,18 6,05 7,07 8,52 9,90 55 2,66 3,07 3,56 4,07 4,82 5,58 6,55 7,69 9,40 10,80 60 2,83 3,27 3,79 4,34 5,16 5,98 7,05 8,31 10,20 11,80 65 2,99 3,46 4,02 4,61 5,50 6,38 7,55 8,93 11,00 12,70 70 3,14 3,65 4,25 4,88 5,83 6,78 8,05 9,55 11,70 13,70 75 3,3 3,84 4,48 5,15 6,16 7,18 8,55 10,17 12,50 14,70 3.4 lentelės tęsinys N P (Ph) 0,1 0,125 0,16 0,2 0,25 0,316 0,4 0,5 0,63 0,8 80 3,45 4,02 4,70 5,42 6,49 7,58 9,06 10,79 13,40 15,70 85 3,60 4,20 4,92 5,69 6,82 7,98 9,57 11,41 14,20 16,80 90 3,75 4,38 5,14 5,96 7,15 8,38 10,08 12,04 14,90 17,70 95 3,90 4,56 5,36 6,23 7,48 8,78 10,59 12,67 15,60 18,60 100 4,05 4,74 5,58 6,50 7,81 9,18 11,10 13,30 16,50 19,60 105 4,20 4,92 5,80 6,77 8,14 9,58 11,61 13,93 17,20 20,60 110 4,35 5,10 6,02 7,04 8,47 9,99 12,12 14,56 18,00 21,60 115 4,50 5,28 6,24 7,31 8,80 10,40 12,63 15,19 18,80 22,60 120 4,65 5,46 6,46 7,58 9,13 10,81 13,14 15,87 19,50 23,60 125 4,80 5,64 6,68 7,85 9,46 11,22 13,65 16,45 20,20 24,60 130 4,95 5,82 6,90 8,12 9,79 11,63 14,16 17,08 21,00 25,50 135 5,10 6,00 7,12 8,39 10,12 12,04 14,67</p>\n<p class=\"lf-p\">17,71 21,90 26,50 140 5,25 6,18 7,34 8,66 10,45 12,45 15,18 18,34 22,70 27,50 145 5,39 6,36 7,56 8,93 10,77 12,86 15,69 18,97 23,40 28,40 150 5,53 6,54 7,78 9,20 11,09 13,27 16,20 19,60 24,20 29,40 155 5,67 6,72 8,00 9,47 11,41 13,68 16,71 20,23 25,00 30,40 160 5,81 6,90 8,22 9,74 11,73 14,09 17,22 20,86 25,60 31,30 165 5,95 7,07 8,44 10,01 12,05 14,50 17,73 21,49 26,40 32,50 170 6,09 7,23 8,66 10,28 12,37 14,91 18,24 22,12 27,10 33,60 175 6,23 7,39 8,88 10,55 12,69 15,32 18,75 22,75 27,90 34,70 180 6,37 7,55 9,10 10,82 13,01 15,73 19,26 23,38 28,50 35,40 185 6,50 7,71 9,32 11,09 13,33 16,14 19,77 24,01 29,40 36,60 190 6,63 7,87 9,54 11,36 13,65 16,55 20,28 24,64 30,10 37,60 195 6,76 8,03 9,75 11,63 13,97 16,96 20,79 25,27 30,90 38,30 200 6,89 8,19 9,96 11,90 14,30 17,40 21,30 25,90 31,80 39,50 ______________ STR 2.07.01:2003 4 priedas VANDENS BAKŲ TALPA Bake turi tilpti ne mažiau vandens, negu priklauso apskaičiuojant pagal vartotojų skaičių ir 1 lentelėje nurodytą mažiausią vienetinę talpą.</p>\n<p class=\"lf-p\">4.1 lentelė. Mažiausios vienetinės geriamojo vandens bakų talpos (kai vanduo tiekiamas ir karštajam vandeniui ruošti) Eil. Nr.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastato paskirtis Vandens vartotojo vienetas Mažiausia talpa l/vart.</p>\n<p class=\"lf-p\">1 Bendrabutis Miegamoji vieta 90 2 Viešbutis Miegamoji vieta 200 3 Įstaigos pastatas: su bufetu be bufeto Darbuotojas 45 40 4 Restoranas Pamaitinimas 7 5 Mokykla: parengiamoji arba pradinė vidurinė arba technikos Moksleivis 15 20 6 Internatinė mokykla Moksleivis 90 7 Vaikų namai ar vaikų darželis Miegamoji vieta 135 8 Kūdikių namai Miegamoji vieta 120 9 Senelių namai, sanatorija Miegamoji vieta 130 ______________ STR 2.07.01:2003 5 priedas KINTAMO SLĖGIO UŽDARĄJĮ BAKĄ PRIPILDANČIO SIURBLIO PARAMETRŲ APSKAIČIAVIMAS Siurblio, automatiškai pripildančio pneumatinį vandens baką, parametrai apskaičiuojami tokia tvarka: · nustatomas didžiausias valandinis vandens poreikis ir skaičiuotinis slėgis bako įrengimo vietoje Hsk; · nustatomas įrenginio debitas: qįr = (1-1,2); · nustatomas mažiausias reikalingas įrenginio slėgis:</p>\n<p class=\"lf-p\">Hįr = Hgeom+ Hsum+ Hsk, m v. st., kai Hgeom – bako pastatymo vietos ir nepatogiausio čiaupo aukščių skirtumas, m; · nustatomi siurblio įsijungimo ir išsijungimo slėgiai: ir ; čia koeficientas, lygus 0,8-0,75, kai sistemos slėgis iki 50 m v. st. ir 0,75-0,6, kai sistemos slėgis nuo 50 iki 100 m v. st.; · nustatomas siurblio slėgis: , m v. st. · pagal įrenginio našumą ir siurblio slėgį parenkamas šiuos parametrus atitinkantis siurblys. ______________ STR 2.07.01:2003 6 priedas PASTATO BUITINIO NUOTAKYNO APSKAIČIAVIMAS Pagrindiniai duomenys apskaičiavimui yra: mažiausias vamzdžio spindžio skersmuo, normatyvinis sanitarinio prietaiso debitas ir naudojimo koeficientas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Vardinio skersmens vamzdžių mažiausi standartiniai spindžio skersmenys pateikti 6.1 lentelėje.</p>\n<p class=\"lf-p\">6.1 lentelė. Mažiausieji vamzdžių spindžio skersmenys Vardinis skersmuo Spindžio skersmuo DN dmin, mm 30 26 40 34 50 44 56 49 60 56 70 68 80 75 90 79 100 96 125 113 150 146 200 184 225 207 250 230 300 290 Normatyviniai buitinių sanitarinių prietaisų debitai pateikti 6.2 lentelėje. Specialiųjų sanitarinių prietaisų (pvz., komercinių virtuvių) debitai turi būti nustatomi individualiai, pagal gamintojų duomenis.</p>\n<p class=\"lf-p\">6.2 lentelė. Normatyviniai buitinių sanitarinių prietaisų debitai Prietaisas I sistema II sistema III sistema IV sistema qpt, l/s qpt, l/s qpt, l/s qpt, l/s Praustuvas, bidė 0,5 0,3 0,3 0,3 Dušas be sklandžio 0,6 0,4 0,4 0,4 Dušas su sklandžiu 0,8 0,5 1,3 0,5 Pisuaras su bakeliu 0,8 0,5 0,4 0,5 Pisuaras su čiaupu 0,5 0,3 - 0,3 Latakinis pisuaras 0,2* 0,2* 0,2* 0,2* Vonia 0,8 0,6 1,3 0,5 Plautuvė 0,8 0,6 1,3 0,5 Indų plovyklė (buitinė) 0,8 0,6 0,2 0,5 Skalbyklė, iki 6 kg talpos 0,8 0,6 0,6 0,5 Skalbyklė, iki 12 kg talpos 1,5 1,2 1,2 1,0 Išpuodis su 4 l bakeliu ** 1,8 ** ** Išpuodis su 6 l bakeliu 2,0 1,8 1,2-1,7*** 2,0 Išpuodis su 7.5 l bakeliu 2,0 1,8 1,4-1,8*** 2,0 Išpuodis su 9 l bakeliu 2,5 2,0 1,6-2,0*** 2,5 Trapas DN 50 0,8 0,9 - 0,6 Trapas DN 70 1,5 0,9 - 1,0 Trapas DN 100 2,0 1,2 - 1,3 * vienam asmeniui, ** neleidžiama, *** tik sifoniniams bakeliams, – nenaudojama Sanitarinių prietaisų naudojimo koeficientas (K) priklauso nuo pastato paskirties; būdingieji koeficiento dydžiai pateikti 6.3 lentelėje.</p>\n<p class=\"lf-p\">6.3 lentelė. Būdingieji naudojimo koeficiento dydžiai Prietaiso naudojimo pobūdis K Protarpinis, pvz., namuose, pensionuose, įstaigose 0,5 Dažnas, pvz., ligoninėse, mokyklose, restoranuose, viešbučiuose 0,7 Sutelktinis, pvz., viešosiose išvietėse, dušinėse 1,0 Ypatingasis, pvz., laboratorijose 1,2 Nuotakyno arba jo dalies projektinį nuotekų debitą iš buitinių sanitarinių prietaisų (Qbn) galima apskaičiuoti taip: , l/s, kai K – santarinių prietaisų naudojimo koeficientas; – buitinių sanitarinių prietaisų normatyvinių debitų, l/s, suma.</p>\n<p class=\"lf-p\">Kai nuotakynu arba jo dalimi šalinamos nuotekos iš buitinių sanitarinių prietaisų, prietaisų su nuolatiniu nuotėkiu (pvz., aušinimo) arba nuotekos, tiekiamos siurbliu, suminis projektinis debitas apskaičiuojamas taip: , l/s, kai Qsum – suminis debitas; Qbn – buitinių sanitarinių prietaisų debitas, l/s; Qnuol – nuolatinis nuotėkis, l/s; Qsrb – siurbliuojamas debitas, l/s. Nuolatinis ir siurbliuojamas debitas pridedami be jokio mažinimo.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nevėdinamų nuotakų dydis ir naudojimo ribos įvairios sistemos nuotakynuose parenkami pagal Reglamento 7 priedo – 7.1, 7.2 ir 7.3 lentelių ir 7.1 paveikslo – nurodymus. Kai nevėdinamų nuotakų pralaidumas netenkina, nuotakai turi būti vėdinami; duomenys tokių nuotakų įrengimui įvairios sistemos nuotakynuose pateikti Reglamento 7 priedo 7.4, 7.5 bei 7.6 lentelėse ir 7.2 paveiksle.</p>\n<p class=\"lf-p\">Buitinio nuotakyno stovų, jų vėdinamųjų dalių, vėdinimo stovų ir vamzdžių bei orlaidžių pralaidumas gali būti parenkamas pagal Reglamento 8 priedo nurodymus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Išvadų pralaidumas gali būti apskaičiuojamas pagal metodiką nurodytą Reglamento 19 priede. ______________ STR 2.07.01:2003 7 priedas</p></div>", "next": 239982}