LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO 2012 METŲ PROGRAMĄ PATVIRTINIMO 2012 m. rugpjūčio 23 d. Nr. A1-386 Vilnius Įgyvendindamas Europos pabėgėlių fondo 2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A1-248 (Žin., 2012, Nr. 59-2974): 1. T v i r t i n u Gaires pareiškėjams pagal Europos pabėgėlių fondo 2012 metų programą (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad paraiškos Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje paramai gauti gali būti teikiamos iki 2012 m. lapkričio 15 d. 3. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-386 (Ženklas) LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2012/AP GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS Pagal EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO 2012 metų programą I SKYRIUS Bendrosios nuostatos 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2012/AP Europos pabėgėlių fondo gairės pareiškėjams (toliau – šios Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje (toliau – EPF) pagal EPF 2012 metų programą (toliau – EPF 2012 metų programa), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A1-248 (Žin., 2012, Nr. 59-2974). 2. Šios Gairės parengtos remiantis 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo ir panaikinančiu Tarybos sprendimą 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p.1) (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007/EB), 2007 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 2007/815/EB, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 573/2007/EB dėl 2008–2013 m. strateginių gairių priėmimo (OL 2007 L 326, p. 29) (toliau – EK strateginės gairės), 2007 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 2008/22/EB, nustatančiu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 7, p.1), 2009 m. liepos 9 d., 2010 m. kovo 8 d., 2011 m. kovo 3 d. Europos Komisijos sprendimais Nr. 2009/533/EB, Nr. 2010/163/EB ir Nr. 2011/152/ES, iš dalies keičiančiais sprendimą Nr. 2008/22/EB, nustatantį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2009 L 179, p. 62; OL 2010 L 69, p. 16; OL 2011 L 62, p. 46) (toliau – Europos Komisijos patvirtintos Įgyvendinimo taisyklės), Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiamete 2008–2013 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-236 (Žin., 2008, Nr. 79-3126) (toliau – EPF daugiametė 2008–2013 m. programa), bei EPF 2012 metų programa. 3. EPF remiami projektai įgyvendinami naudojant ribotos trukmės paramos teikimo ir tiesioginio finansavimo skyrimo procedūras. 4. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai administravimą, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2893) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl atsakingų institucijų paskyrimo) paskirta vykdyti atsakingos institucijos funkcijas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 27 straipsnyje. Audito institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti audito institucijos funkcijas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 30 straipsnyje. Bendrojo finansavimo lėšos – projektui finansuoti skirtos lėšos, papildančios EPF finansavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB nustatytą tvarką. Bendrojo finansavimo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kaip parama projektui, ir (arba) privačios lėšos bei kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, išskyrus kitus Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos šaltinius. Bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, kaip numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290). Įgaliota institucija – Europos socialinio fondo agentūra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti įgaliotos institucijos funkcijas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 28 straipsnyje. Išlaidų deklaracija – pagal Europos Komisijos nustatytą formą atsakingos institucijos parengtas ir tvirtinančios institucijos patvirtintas dokumentas, patvirtinantis, kad visos ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti; išlaidų deklaracijoje yra nurodomi duomenys, kurių reikia rengiant Europos Komisijai teikiamą prašymą dėl mokėjimo. Mokėjimo prašymas – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą projekto vykdytojo užpildytas dokumentas, kuris teikiamas įgaliotai institucijai kartu su išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis bei projekto įgyvendinimą įrodančių dokumentų kopijomis. Paraiška atsakingai institucijai dėl lėšų pervedimo projektų vykdytojams – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą įgaliotos institucijos parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo remiantis yra rengiama mokėjimo paraiška Lietuvos Respublikos valstybės iždui. Paraiška dėl projekto finansavimo (toliau – paraiška) – atsakingos institucijos nustatytos formos dokumentas, kurį pildo ir įgaliotai institucijai teikia pareiškėjas, siekiantis gauti paramą projektui. Parama projektui – pagal paramos projektui sutartį projektui skiriamos EPF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama nustačius paramos skyrimo projektui sąlygas, kurios kartu su ES ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas. Paramos intensyvumas – teikiamos paramos atitikmuo procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos projektui sutartis – nustatytos formos teisinis susitarimas, kurio pagrindu projekto vykdytojui skiriama parama. Paramos projektui sutartis nustato skiriamų paramos lėšų panaudojimo, projekto įgyvendinimo ir kitas sąlygas. Paramos projektui sutartį pasirašo atsakinga institucija, įgaliota institucija ir projekto vykdytojas. Pareiškėjas – juridinis asmuo, teikiantis paraišką pagal įgaliotos institucijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas. Paskirtos institucijos – institucijos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 25 straipsnį paskirtos įgyvendinti daugiametę ir atitinkamų metų programas valstybėje narėje. Pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir (

1. ar)ES teisės aktų nuostatų pažeidimas, padarytas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir (
2. ar)ES biudžeto nuostolių. Pažeidžiami asmenys – mažamečiai, nelydimi nepilnamečiai, neįgalieji, pagyvenę žmonės, nėščios moterys, vieniši tėvai, turintys nepilnamečių vaikų, bei kankinimo arba išprievartavimo ar kitokių sunkių formų psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto ar išnaudojimo, prekybos žmonėmis aukos ar asmenys, kuriems reikalinga pirmoji medicininė pagalba ir būtinas ligos gydymas. Prioritetas – veiksmai, EK strateginėse gairėse apibrėžti kaip prioritetiniai. Projektas – projekto vykdytojo vykdomų veiklų visuma, skirta EPF remiamiems veiksmams įgyvendinti. Finansavimo reikalavimus atitinkantis laikotarpis tęsiasi N+2 m. birželio 30 d., t. y. išlaidos, susijusios su projektu, turi būti patirtos ir apmokėtos iki šios dienos (N – atitinkamų metų programos išlaidų tinkamumo pradžia). Projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip nusprendžia pats pareiškėjas. Projekto pajamos – pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo (pvz., pardavus įgyvendinant projektą sukurtus rezultatus), nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių (pvz., dalyvių mokymo mokestis), banko sąskaitoje sukauptų palūkanų ir kitų panašių pajamų. Pajamos atitinkamai sumažina projekto vykdytojui išmokamų lėšų sumą. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą. Projektų atrankos ir priežiūros komitetas (toliau – komitetas) – iš įvairių kompetentingų institucijų atstovų atsakingos institucijos sudarytas komitetas, atliekantis projektų atrankos ir projektų įgyvendinimo priežiūros funkcijas. Religinė bendruomenė – asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus. Ji gali būti atitinkamos religinės bendrijos vietinis padalinys, kaip numatyta Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 89-1985). Religinės bendrijos – bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų – bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip dvi religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę, kaip numatyta Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant, kaip numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 21 straipsnyje (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597). Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant 2007 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. 2008/22/EB, jo pakeitimų ir kitų ES bei nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Tvirtinanti institucija – Europos socialinio fondo agentūra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti tvirtinančios institucijos funkcijas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 29 straipsnyje. Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. II SKYRIUS EPF TIKSLAS IR PRIORITETAI, REMIAMI veiksmai, veiklos IR RODIKLIAI, FINANSAVIMo lėšos IR PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS PIRMASIS SKIRSNIS EPF TIKSLAS IR prioritetai 5. Pagrindinis EPF tikslas – remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis bei atsakant už jų priėmimo padarinius, atsižvelgiant į šioje srityje priimtus Bendrijos teisės aktus, bendrai finansuojant Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 573/2007/EB numatytus veiksmus. 6. Vadovaudamasi Europos Komisijos strateginėmis gairėmis, Lietuva įgyvendina du EPF remiamus prioritetus: 6.1. Bendrijos acquis prieglobsčio srityje nustatytų principų ir priemonių, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, įgyvendinimas (pirmasis prioritetas); 6.2. orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas, siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis (antrasis prioritetas). ANTRASIS SKIRSNIS REMIAMI veiksmai 7. EPF lėšomis galima finansuoti šiuos veiksmus: 7.1. priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimo; 7.2. užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos; 7.3. valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, visų pirma, siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo, tobulinimo. TREČIASIS SKIRSNIS REMIAMOS VEIKLOS IR RODIKLIAI 8. EPF parama skiriama veikloms, įgyvendinančioms veiksmą „Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas“: Veiklos Nr. Veiklos pavadinimas Rodiklis 8.1. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygų Užsieniečių registracijos centre pagerinimas suremontuotų objektų skaičius Užsieniečių registracijos centro patalpų pritaikymas, kad būtų galima apgyvendinti: remonto atlikimas ir (arba) patalpų įrengimas yra skaičiuojamas kaip 1 vienetas 8.2. Materialinių priėmimo sąlygų gerinimas aprūpinant maistu, higienos prekėmis, būtiniausiais drabužiais ir avalyne materialinės pagalbos ir (arba) paramos gavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kuriems suteikta materialinė pagalba ir (arba) parama 8.3. Teisinės konsultacijos ir paslaugos teisinę pagalbą ir (arba) konsultacijas gavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kuriems suteikta teisinė pagalba ir (arba) konsultacijos 8.4. Vertimo raštu ir (arba) žodžiu paslaugos tikslinės grupės atstovų, kuriems buvo suteiktos vertimo paslaugos, skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kuriems buvo suteiktos vertimo paslaugos 8.5. Asmens ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos sveikatos priežiūros paslaugas gavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kuriems buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos 8.6. Psichologinė pagalba ir (arba) konsultacijos psichologinę pagalbą ir (arba) konsultacijas gavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kuriems buvo suteikta psichologinė pagalba ir (arba) konsultacijos 8.7. Lietuvių kalbos mokymai ir (arba) kursai lietuvių kalbos mokymuose, kursuose dalyvavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kurie dalyvavo lietuvių kalbos mokymuose, kursuose 8.8. IT mokymai ir (arba) kursai IT mokymuose, kursuose dalyvavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kurie dalyvavo IT mokymuose, kursuose 8.9. Tokios bendrosios socialinės paslaugos: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo socialinę pagalbą gavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kuriems suteikta tokia socialinė pagalba: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas 8.10. Sociokultūrinių ir socialinių įgūdžių ugdymo paslaugų teikimas (laisvalaikio organizavimo paslaugos), kad būtų išvengta socialinių problemų mažinant socialinę atskirtį, aktyvinant bendruomenę per renginius kartu su tikslinės grupės atstovais ir kurias teikiant asmenys (šeimos) gali bendrauti, dalyvauti grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, ugdant darbinius įgūdžius (siuvimo, mezgimo, audimo, dailės dirbiniai, keramika, savarankiško patalpų, aplinkos tvarkymo ir pan.) užsiimti mėgstama veikla, vaikai – ruošti pamokų ir pan. renginiuose dalyvavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kurie dalyvavo renginiuose, skirtuose tikslinės grupės atstovams kartu su vietos bendruomene renginių, skirtų tikslinės grupės atstovams kartu su vietos bendruomene, skaičius skaičiuojamas renginių, skirtų tikslinės grupės atstovams kartu su vietos bendruomene, skaičius sporto užsiėmimuose ir kituose laisvalaikio užimtumo užsiėmimuose dalyvavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kurie dalyvavo sporto užsiėmimuose ir kituose laisvalaikio užimtumo užsiėmimuose (grupinio socialinio darbo, darbinių įgūdžių ugdymo, pamokų ruošimo ir pan.) 9. EPF parama skiriama veikloms, įgyvendinančioms veiksmą „Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracija“: Veiklos Nr. Veiklos pavadinimas Rodiklis 9.1. Tikslinės grupės atstovų pragyvenimo sąlygų gerinimas aprūpinant maistu, higienos prekėmis, būtiniausiais drabužiais ir avalyne materialinės pagalbos ir (arba) paramos gavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kuriems buvo suteikta materialinė pagalba ir (arba) parama 9.2. Teisinės konsultacijos ir paslaugos teisinę pagalbą ir (arba) konsultacijas gavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kuriems suteikta teisinė pagalba ir (arba) konsultacijos 9.3. Asmens ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos sveikatos priežiūros paslaugas gavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kuriems buvo suteiktos asmens ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos 9.4. Psichologinė pagalba ir (arba) konsultacijos psichologinę pagalbą ir (arba) konsultacijas gavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kuriems buvo suteikta psichologinė pagalba ir (arba) konsultacijos 9.5. Lietuvių kalbos mokymai ir (arba) kursai lietuvių kalbos mokymuose, kursuose dalyvavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kurie dalyvavo lietuvių kalbos mokymuose, kursuose 9.6. IT mokymai ir (arba) kursai IT mokymuose, kursuose dalyvavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kurie dalyvavo IT mokymuose, kursuose 9.7. Profesinis orientavimas ir konsultavimas bei profesinis mokymas profesinio konsultavimo paslaugas gavusių ir (arba) mokymuose dalyvavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kurie gavo profesinio konsultavimo paslaugas ir (arba) dalyvavo profesiniuose mokymuose 9.8. Asmeninių kompetencijų kėlimo (motyvacijos, bendravimo įgūdžių, prisistatymo darbdaviui ir pan.) užsiėmimai, mokymai, kursai ir pan. asmeninių kompetencijų kėlimo užsiėmimus lankiusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kurie lankė asmeninių kompetencijų kėlimo užsiėmimus, mokymus, kursus ir pan. Asmeninė kompetencija – tai žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys, kurių reikia asmeninei savirealizacijai ir vystymuisi, įsijungimui į visuomenę, įsidarbinimui ir pan. 9.9. Tokios bendrosios socialinės paslaugos: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo socialinę pagalbą gavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kuriems suteikta tokia socialinė pagalba: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas 9.10. Sociokultūrinių ir socialinių įgūdžių ugdymo paslaugų teikimas (laisvalaikio organizavimo paslaugos), kad būtų išvengta socialinių problemų mažinant socialinę atskirtį, aktyvinant bendruomenę per renginius kartu su tikslinės grupės atstovais ir kurias teikiant asmenys (šeimos) gali bendrauti, dalyvauti grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, ugdant darbinius įgūdžius (siuvimo, mezgimo, audimo, dailės dirbiniai, keramika, savarankiško patalpų, aplinkos tvarkymo ir pan.) užsiimti mėgstama veikla, vaikai – ruošti pamokų ir pan. renginiuose dalyvavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kurie dalyvavo renginiuose, skirtuose tikslinės grupės atstovams kartu su vietos bendruomene renginių, skirtų tikslinės grupės atstovams kartu su vietos bendruomene, skaičius skaičiuojamas renginių, skirtų tikslinės grupės atstovams kartu su vietos bendruomene, skaičius sporto užsiėmimuose ir kituose laisvalaikio užimtumo užsiėmimuose dalyvavusių tikslinės grupės atstovų skaičius skaičiuojami unikalūs tikslinės grupės atstovai, kurie dalyvavo sporto užsiėmimuose ir kituose laisvalaikio užimtumo užsiėmimuose (grupinio socialinio darbo, darbinių įgūdžių ugdymo, pamokų ruošimo ir pan.) 10. EPF parama skiriama veikloms, įgyvendinančioms veiksmą „Valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, visų pirma, siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo, tobulinimas“: Veiklos Nr. Veiklos pavadinimas Rodiklis 10.1. Informacijos apie kilmės šalis rinkimas ir kaupimas turint tikslą rengti pažymas, susijusias su prieglobsčio bylų nagrinėjimu pažymų apie kilmės šalis skaičius skaičiuojamas pažymų apie kilmės šalis skaičius 10.2. Informacijos apie kilmės šalis sklaida ir (arba) platinimas (įskaitant vertimą) Migracijos departamento prie VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus informacijos apie kilmės šalis interneto svetainėje informacijos apie kilmės šalis sklaida ir (arba) platinimas informacinėje sistemoje skaičiuojamas funkcionuojančių informacinių sistemų, kuriose kaupiama informacija apie kilmės šalis, skaičius 10.3. Valstybės įstaigų specialistų, dirbančių prieglobsčio srityje, kvalifikacijos vertinti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo tobulinimas apmokytų valstybės įstaigų specialistų skaičius skaičiuojami unikalūs valstybės įstaigų specialistai, kurie dalyvavo mokymuose ir kursuose prieglobsčio procedūros vykdymo klausimais 10.4. Darbo su prieglobsčio prašytojais, kurie priskiriami pažeidžiamai asmenų grupei, metodikos parengimas bendras sukurtų metodikų skaičius skaičiuojamas sukurtų metodikų skaičius KETVIRTASIS SKIRSNIS FINANSAVIMO LĖŠOS EPF 2012 METŲ PROGRAMAI ĮGYVENDINTI 11. Pagal EPF 2012 metų programą remiamiems veiksmams, nurodytiems šių Gairių 7 punkte, įgyvendinti numatyta skirti 2 414 750,24 Lt, iš jų EPF lėšos sudaro 1 811 062,68 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 603 687,56 Lt. 12. EPF 2012 metų programos finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (EPF programa, finansuojama EPF lėšomis ir bendrojo finansavimo lėšomis) ir privačių šaltinių teikiamos lėšos (jei taikoma). Visi pareiškėjai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdami atitinkamą, ne mažesnį kaip reikalaujama, finansinį indėlį (jei taikoma). 13. Mažiausia rekomenduojama projekto suma pagal veiksmus, nurodytus šių Gairių 7 punkte, yra 100 000,00 Lt. PENKTASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS 14. Projekto įgyvendinimo laikotarpis privalo atitikti EPF 2012 metų programos išlaidų tinkamumo laikotarpį: 14.1. visi projektai pagal EPF 2012 metų programą turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) nuo paramos projektui sutartyje numatytos datos iki 2014 m. birželio 30 d. Tuo atveju, kai projekto įgyvendinimo pabaigos data, nurodyta paramos projektui sutartyje, yra ankstesnė nei 2014 m. birželio 30 d., tada projektas turi būti įgyvendintas, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) iki paramos projektui sutartyje numatytos datos; 14.2. išlaidų tinkamumas, nurodytas šių Gairių 14.1 punkte, gali būti ir trumpesnis, jeigu taip pasirenka pats pareiškėjas. Paramos projektui sutartyje projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis yra apibrėžiamas tiksliai. 15. Projekto vykdytojas šių Gairių 1 priede nurodo tikslią planuojamo projekto įgyvendinimo pradžią ir pabaigą bei projekto įgyvendinimo trukmę mėnesiais. III SKYRIUS REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 16. Visi teikiami projektai turi atitikti EPF 2012 metų programoje bei Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 573/2007/EB nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Projektai turi: 16.1. prisidėti prie EPF 2012 metų programos prioritetų įgyvendinimo per šių Gairių 8, 9, 10 punktuose numatytas veiklas ir atitikti vieną iš šių Gairių 7 punkte išvardytų remiamų veiksmų; 16.2. siekti aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių EPF 2012 metų programoje nustatytus veiksmo tikslus ir siekti šiose Gairėse nurodytų konkrečiam veiksmui numatytų EPF 2012 metų programos rodiklių; 16.3. organizaciniu požiūriu būti pajėgūs tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą; 16.4. turėti aiškų finansavimo paketą: apibrėžtus, aiškius ir užtikrintus projekto išlaidų finansavimo šaltinius; 16.5. užtikrinti efektyvų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimą; 16.6. atitikti šių Gairių 2 priedo paraiškos pildymo instrukcijoje numatytus reikalavimus; 16.7. pasižymėti išlaidų efektyvumu bei tinkamumu. Projekto išlaidos turi atitikti tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas ir bendruosius tinkamumo principus; 16.8. būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projektų vykdytojų ir partnerių nuosavos lėšos (jeigu taikoma) išmokėtos taip, kaip nurodyta šių Gairių V skyriuje; 16.9. būti įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jeigu tinkamai pagrįsta – ir kitų ES valstybių narių teritorijoje; 16.10. nebūti gavę ir šiuo metu negauti paramos iš ES fondų ir kitų ES iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti. EPF programos projektai gali būti tęstiniai, skirti tai pačiai veiklai toliau plėtoti; 16.11. įgyvendinant veiksmus atsižvelgti į su lyčių problema susijusius klausimus, vaiko interesus, ypatingą pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, mažamečių, nelydimų nepilnamečių, neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių, nėščių moterų, vienišų tėvų, turinčių nepilnamečių vaikų, bei kankinimo arba išprievartavimo ar kitokių sunkių formų psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto ar išnaudojimo, prekybos žmonėmis aukų ar asmenų, kuriems reikalinga pirmoji medicininė pagalba ir būtinas ligos gydymas, padėtį; 16.12. numatyti privalomas informavimo ir viešinimo priemones. Vien tik viešinti skirti projektai negali būti finansuojami. Jeigu įmanoma, projekto metu sukurti rezultatai turi būti viešai prieinami ir kitiems subjektams, nedalyvavusiems įgyvendinant projektą. 17. Pareiškėjai ir partneriai turi atitikti nustatytus tinkamumo reikalavimus, nurodytus šio skyriaus trečiajame skirsnyje. ANTRASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 18. Bendrieji projektų atrankos kriterijai pateikti šių Gairių 3 priede. TREČIASIS SKIRSNIS BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 19. Norėdamas gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma. Pagrindinis pareiškėjas, teikdamas paraišką projektui: 19.1. pagal šių Gairių 7.1 punkte paminėtą veiksmą turi turėti ne mažiau kaip vienerių metų darbo su tikslinės grupės atstovais, kurie nurodyti šių Gairių 30 punkte, patirties (ši nuostata netaikoma projekto partneriams); 19.2. pagal šių Gairių 7.2 punkte paminėtą veiksmą turi turėti ne mažiau kaip vienerių metų darbo su tikslinės grupės atstovais, kurie nurodyti šių Gairių 34.1–34.3 punktuose, patirties (ši nuostata netaikoma projekto partneriams); 19.3. pagal šių Gairių 7.3 punkte paminėtą veiksmą turi turėti ne mažiau kaip vienerių metų darbo patirties veiklose, nurodytose šių Gairių 10.1–10.4 punktuose (ši nuostata netaikoma projekto partneriams). 20. Pareiškėjui negali būti skiriama parama, jeigu: 20.1. jam yra iškelta bankroto byla, pradėta neteisminė bankroto procedūra arba jis yra likviduojamas ar reorganizuojamas; 20.2. jis yra neįvykdęs mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 20.3. jis paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinamą informaciją; 20.4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 20.5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją, daryti įtaką atsakingai ir (
3. ar)įgaliotai institucijai arba paskirtiems vertintojams, komitetui ar atskiriems jo nariams tada, kai buvo vertinamos dabartinės ar ankstesnės projektų paraiškos arba vykdomas atrankos procesas. 21. Pareiškėjai gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse be partnerio (-ių) arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriai gali būti juridiniai asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais yra aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. 22. Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai kaip ir pareiškėjams. 23. Pareiškėjai ir projekto partneriai turi turėti pakankamų gebėjimų, kompetencijos projekto veikloms vykdyti ir finansinių išteklių (jeigu taikoma), kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą. 24. Partneris negali būti juridinis asmuo, kuris įgyvendinant projektą teikia (parduoda) paslaugas pareiškėjui, pvz., mokymo ar konsultavimo paslaugas. Visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos turi būti perkamos laikantis šių Gairių V ir VII skyriuose nustatytos tvarkos. 25. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turi atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais. Partnerio dalyvavimas projekte negali būti formalus, o turi būti aiškiai pagrįstas. Nepagrindus partnerio (-ių) dalyvavimo tikslingumo, įgaliota institucija vertinimo metu gali pasiūlyti atsisakyti partnerio (-ių). 26. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais sudaro jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). 27. Jungtinės veiklos sutartis turi atitikti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatytus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris (-iai), jungdami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. 28. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nurodyti: 28.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigas, atsakomybę; 28.2. jungtinės veiklos sutarties trukmę; 28.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatytą mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip bus atsiskaitoma už paramos lėšų panaudojimą; kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius, kai lėšos pateks į projekto vykdytojo sąskaitą; kaip bus užtikrinama, kad apmokėta projekto vykdytojui ir partneriui (-iams) tenkanti netiesioginių išlaidų suma neviršytų 7 procentų nuo projekto vykdytojo patirtų tiesioginių išlaidų ir nuo partnerio (-ių) patirtų tiesioginių išlaidų sumos atskirai), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarką; 28.4. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos projektui sutartyje, arba šie dokumentai, projektui pasibaigus, turi būti perduoti projekto vykdytojui. IV SKYRIUS TIKSLINĖS GRUPĖS IR PROJEKTŲ FINANSAVIMO DYDŽIAI PAGAL VEIKSMUS PIRMASIS SKIRSNIS VEIKSMAS „PRIĖMIMO SĄLYGŲ IR PRIEGLOBSČIO PROCEDŪRŲ GERINIMAS“ 29. Pagal EPF pirmo prioriteto veiksmą „Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas“ bus įgyvendinamos veiklos, apibrėžtos šių Gairių 8 punkte. 30. Tikslinės grupės atstovai yra trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Šio veiksmo tikslinei grupei priklausantys asmenys privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) (toliau – UTPĮ) 78 straipsnį, išskyrus užsienietį (prieglobsčio prašytoją) pagal UTPĮ 2 straipsnio 20 dalį, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. 31. Įgaliota institucija, vykdydama teisės aktuose nustatytas funkcijas ir norėdama patikrinti, ar projekte dalyvaujantis asmuo priklauso tikslinei grupei, turi teisę gauti dalyvio asmens duomenis iš valstybės registrų. 32. EPF 2012 metų programoje numatoma, kad bendra suma, skiriama šiam veiksmui įgyvendinti, yra 964 750,23 Lt. Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp šių Gairių 7.2 ir 7.3 punktuose nurodytų veiksmų. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų. ANTRASIS SKIRSNIS VEIKSMAS „UŽSIENIEČIŲ, GAVUSIŲ PRIEGLOBSTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOJE, INTEGRACIJA“ 33. Pagal EPF pirmo prioriteto veiksmą „Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracija“ bus įgyvendinamos veiklos, apibrėžtos šių Gairių 9 punkte. 34. Tikslinės grupės atstovai: 34.1. trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems, kaip pabėgėliams, leidžiama gyventi Lietuvos Respublikoje, t.y. trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas pagal UTPĮ 86 straipsnį; 34.2. trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus, t.y. trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kuriems suteikta papildoma apsauga pagal UTPĮ 87 straipsnį arba laikinoji apsauga pagal UTPĮ 92 straipsnį; 34.3. trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. 35. Privalomi turėti leidimai: 35.1. visi šių Gairių 34.1–34.2 punkte išvardyti tikslinės grupės asmenys turi turėti leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 9 arba 10 punktus arba leidimą nuolat gyventi pagal to paties įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą; 35.2. visi šių Gairių 34.3 punkte išvardyti tikslinės grupės asmenys ir turintys leidimą nuolat gyventi pagal UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą turi turėti įrodymus, kad prieš tai jie turėjo leidimą laikinai gyventi, kuris buvo išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 9 arba 10 punktus; 35.3. jeigu šių Gairių 34.1–34.3 punkte išvardyti tikslinės grupės asmenys turi leidimus pagal UTPĮ 40 ar 53 straipsnių 1 arba 2 dalies kitus punktus, tai minėti asmenys turi pateikti įrodymus, kad prieš tai jie turėjo atitinkamą leidimą, kaip nurodyta šių Gairių 35.1 punkte. 36. Įgaliota institucija, vykdydama teisės aktuose nustatytas funkcijas ir norėdama patikrinti, ar projekte dalyvaujantis asmuo priklauso tikslinei grupei, turi teisę gauti dalyvio asmens duomenis iš valstybės registrų. 37. EPF 2012 metų programoje numatoma, kad bendra suma, skiriama šiam veiksmui įgyvendinti, yra 1 200 000,03 Lt. Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp šių Gairių 7.1 ir 7.3 punktuose nurodytų veiksmų. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų. TREČIASIS SKIRSNIS VEIKSMAS „VALSTYBIŲ NARIŲ GEBĖJIMAS PLĖTOTI, STEBĖTI IR VERTINTI SAVO PRIEGLOBSČIO POLITIKĄ, VISŲ PIRMA, SIEKIANT PRAKTINIO BENDRADARBIAVIMO“ 38. Pagal EPF antro prioriteto veiksmą „Valstybių narių gebėjimas plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, visų pirma, siekiant praktinio bendradarbiavimo“ bus įgyvendinamos veiklos, apibrėžtos šių Gairių 10 punkte. 39. Tikslinės grupės atstovai: 39.1. trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems, kaip pabėgėliams, leidžiama gyventi Lietuvos Respublikoje, t.y. trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas pagal UTPĮ 86 straipsnį; 39.2. trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus, t.y. trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kuriems suteikta papildoma apsauga pagal UTPĮ 87 straipsnį arba laikinoji apsauga pagal UTPĮ 92 straipsnį; 39.3. trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, t.y. asmenys, turintys užsieniečio registracijos pažymėjimą pagal UTPĮ 78 straipsnį, išskyrus užsienietį (prieglobsčio prašytoją) pagal UTPĮ 2 straipsnio 20 dalį, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. 40. Privalomi turėti leidimai: 40.1. visi šių Gairių 39.1–39.2 punktuose išvardyti tikslinės grupės asmenys turi turėti leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 9 arba 10 punktus arba leidimą nuolat gyventi pagal to paties įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą; 40.2. jeigu šių Gairių 39.1–39.2 punktuose išvardyti tikslinės grupės asmenys turi leidimus pagal UTPĮ 40 ar 53 straipsnių 1 arba 2 dalies kitus punktus, tai minėti asmenys turi pateikti įrodymus, kad prieš tai jie turėjo atitinkamą leidimą, kaip nurodyta šių Gairių 40.1 punkte. 41. Šio veiksmo veiklose tikslinės grupės atstovai tiesiogiai gali ir nedalyvauti, tačiau projekto veiklos ir rezultatai turi prisidėti prie naudos teikimo šiose Gairėse nurodytiems tikslinės grupės asmenims. 42. Įgaliota institucija, vykdydama teisės aktuose nustatytas funkcijas ir norėdama patikrinti, ar projekte dalyvaujantis asmuo priklauso tikslinei grupei, turi teisę gauti dalyvio asmens duomenis iš valstybės registrų. 43. EPF 2012 metų programoje numatoma, kad bendra suma, skiriama šiam veiksmui įgyvendinti, yra 249 999,98 Lt. Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp šių Gairių 7.1 ir 7.2 punktuose nurodytų veiksmų. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų. V SKYRIUS PROJEKTO IŠLAIDOS PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMO PRINCIPAI IR FINANSAVIMO REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 44. Bendrieji projekto išlaidų tinkamumo principai ir pagrindinės finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų kategorijos yra išsamiai apibrėžtos Europos Komisijos patvirtintų Įgyvendinimo taisyklių 11 priede. 45. Paraiškoje turi būti nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (EPF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir projekto partnerio (-ių) indėliui. 46. Bendrieji išlaidų tinkamumo principai: 46.1. išlaidos turi būti skirtos EPF veiklai ir atitikti jo tikslus, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 1 ir 2 straipsniuose; 46.2. išlaidos turi būti skirtos finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams, nustatytiems Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 3 straipsnyje; 46.3. išlaidos turi būti reikalingos projekto veiklai, kurios atitinka Europos Komisijos patvirtintas daugiametes ir metines programas; 46.4. išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti patikimo finansų valdymo, visų pirma, kainos ir kokybės santykio ir išlaidų veiksmingumo principus; 46.5. išlaidas turi faktiškai patirti, įregistruoti apskaitoje ir pagrįsti išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais projekto vykdytojas ir (arba) projekto partneriai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Šių dokumentų išrašymo data turi atitikti šių Gairių 14 punkte nurodytus reikalavimus; 46.6. išlaidos turi būti patirtos pagal paramos projektui sutarties nuostatas; 46.7. išlaidos turi būti susijusios su tikslinėmis grupėmis; 46.8. išlaidos turi būti patirtos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jeigu tinkamai pagrįsta – ir kitų ES valstybių narių teritorijoje. 47. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo ir (
4. ar)partnerio pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentai už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktus (jeigu taikoma). 48. Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos pagal projekto vykdytojo įgaliotai institucijai teikiamus mokėjimo prašymus. Projekto vykdytojas netiesioginių projekto išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų įgaliotai institucijai neteikia ir įgaliota institucija šių dokumentų netikrina. Tinkamų finansuoti EPF lėšomis netiesioginių projekto išlaidų suma apskaičiuojama, pripažintą tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą padauginus iš fiksuotos procentinės dalies, nustatytos paramos projektui sutartyje, kuri negali viršyti 7 procentų. Kai projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad apmokėta projekto vykdytojui ir partneriui (-iams) tenkanti netiesioginių išlaidų suma neviršytų 7 procentų nuo projekto vykdytojo patirtų tiesioginių išlaidų ir nuo partnerio (-ių) patirtų tiesioginių išlaidų atskirai. 49. EPF remiami projektai neturi būti susiję su pelno siekimu. Jei projekto pabaigoje pajamos, įskaitant įplaukas, viršija išlaidas, EPF įnašas į projektą atitinkamai sumažinamas. Visi projekto pajamų šaltiniai turi būti fiksuojami projekto vykdytojo sąskaitose ir (
5. ar)mokesčių dokumentuose, juos turi būti galima nustatyti ir patikrinti. Įplaukos – tai pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo, nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių ar kitų panašių pajamų. 50. Finansavimo reikalavimus atitinkančios projekto išlaidos (toliau – tinkamos išlaidos) gali būti tiesioginės ir netiesioginės: 50.1. tiesioginės tinkamos išlaidos yra tokios, kurios pagal bendruosius išlaidų tinkamumo principus gali būti suprantamos kaip konkrečios tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos (žr. šių Gairių V skyriaus antrąjį skirsnį „Tinkamos išlaidos“). Tiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių Gairių 4 priedas); 50.2. netiesioginės tinkamos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, kurios nelaikomos tiesiogiai susijusios su projektu (žr. šių Gairių V skyriaus antrąjį skirsnį „Tinkamos išlaidos“) ir jų suma nurodoma detaliame projekto biudžete (šių Gairių 4 priedas). 51. Projekto biudžetas yra suskirstytas į kategorijas pagal išlaidų pobūdį. EPF finansuojamų projektų išlaidos grupuojamos pagal šių Gairių 52 punkte išvardintas biudžeto eilutes. ANTRASIS SKIRSNIS TINKAMOS IŠLAIDOS 52. Tinkamos pagal šias Gaires finansuoti išlaidų kategorijos (numeracija lentelėje atitinka šių Gairių 4 priede „Detalus projekto biudžetas“ pateiktą išlaidų numeraciją) yra šios: Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos pavadinimas Reikalavimai, paaiškinimai Tiesioginės projekto išlaidos 1.1. Personalo darbo užmokesčio išlaidos Šiai eilutei priskiriamas tiek projektą vykdančiam, tiek administruojančiam personalui planuojamas apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestis bei išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo mokesčiai, įmokos garantiniam fondui, darbo užmokestis už kasmetines atostogas projekto vykdymo laikotarpiu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas). Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri yra tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir yra apskaičiuota ir išmokėta už darbo laiką, dirbtą vykdant projektą. Rekomenduojama su projekto personalu sudaryti atskiras darbo sutartis. Jei projekto vykdytojas ar partneris yra tarptautinė organizacija, tai darbo užmokesčio sąnaudas sudaro apskaičiuotas darbo užmokestis kartu su tarptautinės organizacijos mokamais privalomais mokesčiais, išskyrus atidėjimus galimiems būsimiems įsipareigojimams (žr. šių Gairių V skyriaus trečiąjį skirsnį „Finansavimo reikalavimų neatitinkančios išlaidos“). Projekto darbuotojų, dirbančių projekto vykdytojo ir (
6. ar)partnerio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, darbo laiko įkainiai negali viršyti jų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu darbui projekte yra įdarbinamas asmuo iš išorės, jo darbo laiko įkainiai negali viršyti vidutinių darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje jis įdarbinamas darbui projekte. Teikiant paraišką privaloma pridėti dokumentus (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėnesių darbo užmokesčio, mokamo pagal pagrindinę darbo sutartį įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje asmuo įdarbinamas dirbti projekte, darbo laiko apskaitos žiniaraščius), kuriuose būtų pateikti duomenys, kad biudžete numatyti darbo įkainiai neviršija darbuotojams mokamų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje jis įdarbinamas dirbti projekte. Nepateikus šių įrodymų projekto biudžete galės būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis. Įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, darbuotojų ir valstybės tarnautojų, įgyvendinančių projektą, darbo užmokesčio išlaidos kartu su aukščiau išvardintais darbo užmokesčio išlaidų tinkamumo reikalavimais laikomos tinkamomis, jeigu: – patiriamos vykdant veiklą, kurios atitinkama biudžetinė įstaiga nevykdytų, jei nebūtų įgyvendinamas projektas; – su tokiais darbuotojais sudaromose su projekto įgyvendinimu susijusiose darbo sutartyse nustatyta darbo pradžios data negali būti ankstesnė negu projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data, o darbo pabaigos data negali būti vėlesnė negu projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos data; – projekto vykdytojo ar projekto partnerio įdarbintas asmuo atlieka konkrečiai su projekto įgyvendinimu susijusį darbą; – tokiam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydis turi būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655; 2008, Nr. 50-1867) nuostatomis arba – Mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 337 (Žin., 2007, Nr. 42-1582), kai projekto vykdytojo ar partnerio organizacija yra valstybinė aukštoji mokykla ar valstybės mokslinių tyrimų institutas, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. Jeigu projekto vykdytojas ar partneris darbo užmokesčio įkainį projekte nustatys, nesivadovaudamas šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, projekto biudžete galės būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis. Atskirose biudžeto eilutėse nurodomos darbuotojų pareigos, darbuotojų skaičius. Paraiškoje turi būti išsamiai aprašytos projekte numatytų įdarbinti asmenų funkcijos 1.2. Išlaidos įrangai Šiai eilutei priskiriamos įrangos nusidėvėjimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos projekto įgyvendinimo laikotarpiu), išperkamosios nuomos ar nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu įranga būtina tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti. Atskirų įrenginių, kainuojančių mažiau nei 5 000 Lt, finansuojama visa pirkimo kaina, jeigu įranga perkama likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki projekto pabaigos ir įgyvendinant šių Gairių 8.1 punkte nurodytą veiklą. Jeigu svarstomos išperkamosios nuomos, nuomos ar nusidėvėjimo (pirkimo (jeigu taikoma)) galimybės, visada reikia pasirinkti pigiausią variantą. Teikiant paraišką būtina pateikti detalius apskaičiavimus, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas – išperkamosios nuomos, nuomos ar nusidėvėjimo (pirkimo (jeigu taikoma)) – yra pigiausias variantas. Kitu atveju šios išlaidos galės būti pripažintos netinkamomis finansuoti iš paramos lėšų. Su nuoma ir išperkamąja nuoma susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos ar išperkamosios nuomos trukmę ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veiklomis vykdyti, naudojimą. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu: – šiam turtui įsigyti nebuvo naudojamos ES arba ne ES valstybių institucijų lėšos, dėl kurių ES fondų bendrai finansuojamam turtui lėšos būtų skiriamos ne vieną kartą; – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuotos pagal projekto vykdytojo (partnerio) patvirtintus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, parengtus remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais; – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos turi būti patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu atsižvelgiant tik į projekto trukmę atitinkančią įrangos nusidėvėjimo dalį ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veikloms vykdyti, naudojimą. Jei įranga, kuri naudojama projekto reikmėms, jau būna visiškai nudėvėta iki projekto įgyvendinimo pradžios, tai tokios įrangos nusidėvėjimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti projekto lėšomis. Įrangos nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta metine nusidėvėjimo (amortizacijos) norma. Tačiau jei projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 1 priedą ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 (Žin., 2009, Nr. 72-2921) patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams ir pateikia įrodymus, kad, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, nusidėvėjimas taip skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam, bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Išlaidos įrangai, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, skaitytuvai ir pan.) ar kasdieninei administracinei veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų 1.3. Išlaidos nekilnojamajam turtui Šiai eilutei priskiriamos statinio paprastojo remonto arba nekilnojamojo turto nuomos išlaidos, jeigu nekilnojamojo turto techninės savybės yra tokios, kokių reikia projektui įgyvendinti, taip pat jis atitinka galiojančias normas bei standartus (turi būti tinkamas, kad būtų įgyvendintos projekto veiklos ir pasiekti projekto rezultatai, pvz., tinkamas gyventi ar steigti konsultacinį centrą). Statinio paprastojo remonto išlaidos negali viršyti 340 000,00 Lt. Tinkamos finansuoti yra šios statinio paprastojo remonto išlaidos: – asmens higienos patalpų ir su jomis susijusių kanalizacijos vamzdynų remonto; – vidaus ir lauko durų keitimo; – grindų keitimo; – vidaus sienų ir lubų apdailos darbų. Nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu: – prieš pradedant įgyvendinti projektą nekilnojamajam turtui pirkti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už ES arba ne ES valstybių institucijų lėšas, dėl kurių ES fondų bendrai finansuojamam turtui lėšos būtų skiriamos ne vieną kartą); – nekilnojamasis turtas yra būtinas projektui įgyvendinti, yra tiesiogiai susijęs su projekto veiklų vykdymu ir naudojamas tik projekte nustatytai paskirčiai. Kitu atveju tinkama finansuoti laikoma tik su objekto naudojimu projekto reikmėms susijusių išlaidų dalis. Patalpų (pvz., konferencijos salė, posėdžių salės ir pan.), skirtų konferencijoms ar panašiems renginiams organizuoti, nuoma nėra laikoma nekilnojamojo turto nuoma, bet suprantama kaip paslaugos pirkimas, ir išlaidos numatomos subrangos išlaidų eilutėje (detalaus projekto biudžeto 1.4 eilutė). Išlaidos nekilnojamajam turtui, kuris skirtas projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., biuro patalpų nuomos išlaidos ir pan.) ar kasdieninei administracinei projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), kuri tiesiogiai nesusijusi su projekto veiklomis, nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų 1.4. Išlaidos subrangai Projekto vykdytojas ar projekto partneriai turi turėti galimybę su projektu susijusias veiklas įgyvendinti patys. Šioje biudžeto eilutėje numatomas specifinių paslaugų ar darbų, kurių projekto vykdytojas ar partneris negali atlikti savo jėgomis ar neturi teisės atlikti, įsigijimas (pvz., vertimo paslaugos, leidinių spausdinimas, mokymų organizavimas, seminarų ir konferencijų išlaidos). Pagal projektą atitinkamų subrangos (paslaugų) darbų suma turi būti aiškiai nurodyta projekto biudžete ir aiškiai detalizuota projekto biudžeto pagrindime. Šioje eilutėje numatomų paslaugų ar darbų išlaidos yra tinkamos su projekto vykdytojo ir (arba) partnerio mokamais Lietuvos Respublikos įstatymais numatytais mokesčiais. Paprastojo remonto atveju pareiškėjas privalo nusimatyti techninės priežiūros paslaugų pirkimo išlaidas (pvz., projekto įgyvendinimo metu numatomų pirkti statybos darbų ir su jais susijusių inžinerinių paslaugų vykdymo eigos priežiūra). Su toliau nurodytomis subrangos sutartimis susijusios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti iš EPF lėšų: – subrangos sutartys dėl darbų, susijusių su bendru projekto administravimu ir valdymu; – subrangos sutartys, kurios padidina projekto sąnaudas, atitinkamai nepadidindamos jo vertės; – subrangos sutartys su tarpininkais arba konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina išreiškiama procentine visos projekto vertės dalimi, nebent tokį mokėjimą pateisintų projekto vykdytojas, remdamasis faktine atlikto darbo arba suteiktų paslaugų verte. Visi subrangovai įsipareigoja pateikti visoms audito ir kontrolės institucijoms visą reikalingą informaciją, susijusią su pagal subrangos sutartis vykdoma veikla 1.5. Kitos tiesioginės išlaidos (1.5.1+1.5.2+1.5.3+1.5.4+1.5.5) 1.5.1. Kelionių ir pragyvenimo išlaidos Šiai eilutei priskiriamos komandiruočių išlaidos, jei jos yra susijusios su projekto vykdytojo ar partnerio projekte įdarbintais asmenimis ir kurių kelionė būtina projekto veikloms įgyvendinti (įskaitant komandiruočių į EPF programą administruojančių institucijų organizuojamus seminarus ir renginius išlaidos). Komandiruočių išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jei apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės (visomis transporto priemonėmis) faktiškai patirtos išlaidos. Tačiau keliaujant lėktuvu, autobusu ar traukiniu, turi būti pasirinktas ekonomiškiausias kelionės būdas. Tokiu atveju, kai naudojamasi asmeniniu automobiliu, išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal viešojo transporto tarifus arba pagal projekto vykdytojo ar projekto partnerių taikomas kuro normas pagal faktiškai nuvažiuotų kilometrų skaičių atsižvelgiant į oficialius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Kelionės lėktuvu išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jei kelionė (į abi puses) viršija 800 km ribą arba geografinis atstumas patvirtina kelionės lėktuvu būtinumą, turi būti išsaugoti įlaipinimo į lėktuvą kvitai (boarding passes) ir bilietų kopijos. Jeigu komandiruotės metu asmeniui išmokėti dienpinigiai, maitinimo išlaidos nėra dengiamos. Jei organizacija turi savo dienpinigių ar pragyvenimo išmokų normas, jos neturi viršyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų normų. Taip pat kelionių išlaidos yra tinkamos finansuoti projekto lėšomis, jei jos yra susijusios su asmenimis, dalyvaujančiais projekto veikloje ir kurių kelionė būtina projektui įgyvendinti (pvz., mokymų kursų lankytojai, jei mokymai vyksta kitoje nei jų gyvenamojoje vietovėje, t. y. kitame mieste, gyvenvietėje, rajone ir pan.). Išlaidos, skirtos vienkartiniams bilietams, vardiniams mėnesiniams bilietams, terminuotiesiems bilietams, nėra tinkamos kompensuoti tiesioginėmis paramos lėšomis. Kelionių išlaidos asmenims, kurie teikia paslaugas ar darbus, kurių negali projekto vykdytojas ar partneris atlikti savo jėgomis, t. y. gaunantiems atlygį iš projekto biudžeto subrangos eilutės (detalaus projekto biudžeto 1.4 eilutė), kelionių išlaidos nėra tinkamos kompensuoti paramos lėšomis. Taip pat netinkamos yra kelionių išlaidos, skirtos darbuotojų važiavimui į darbovietę ir iš jos 1.5.2. Patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos Šioje eilutėje nurodomos detalaus projekto biudžeto 1.3 eilutėje numatyto nekilnojamojo turto išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos laikomos tiesioginėmis tinkamomis išlaidomis, jei jas galima nustatyti ir jos tiesiogiai reikalingos projekto veikloms vykdyti. Išlaidos biuro reikmėms, smulkioms administracinės veiklos reikmėms (pvz., kanceliarinėms prekėms), svečių priėmimo išlaidos, patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos, reikalingos projekto vykdytojo ar projekto partnerių reikmėms, projekto darbuotojų darbo vietoms išlaikyti ir normalioms darbo sąlygoms sukurti (pvz., telefono, interneto, pašto, patalpų valymo, komunalinių paslaugų, draudimo, personalo mokymo ir panašios išlaidos, išlaidos kanceliarinėms prekėms), kurios tiesiogiai nesusijusios su projekto veiklomis, nėra priskiriamos tiesioginėms išlaidoms 1.5.3. Išlaidos ekspertams Šioje eilutėje numatomos lėšos, skirtos vienkartinėms, nepasikartojančioms papildomoms ekspertų paslaugoms, be kurių nebūtų galima įgyvendinti pagrindinių projekto veiklų, pirkti. Išlaidos ekspertams – tai notariniai mokesčiai ir techninių bei finansų ekspertų paslaugų išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jei atitinka vidutinius rinkos įkainius 1.5.4. Išlaidos, tiesiogiai susijusios su bendram ES finansavimui taikomais reikalavimais Išlaidos, tiesiogiai susijusios su bendram ES finansavimui taikomais reikalavimais, – tai išlaidos, reikalingos su bendru ES finansavimu susijusiems reikalavimams vykdyti, pavyzdžiui, viešumo (viešinimo), skaidrumo, banko garantijų išlaidos, laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų tiesioginėmis išlaidomis. Jeigu projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedą ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus ir pateikia įrodymus, kad, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, nusidėvėjimas taip skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam, bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Šioje eilutėje numatomos išlaidos pagal šias Gaires privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Informaciją apie EPF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones (iš kurių bent dvi yra privalomos pasirinktinai): – plakatus (stendus patalpose); – specialius leidinius ir informacinę medžiagą; – informacinius renginius; – pranešimus žiniasklaidoje; – atminimo lentas; – reprezentacines prekes; – kita. Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su EPF 2012 metų programos veiksmais, pagal kuriuos finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai turi būti tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiksmo apimčiai, o viešinimui skirtos išlaidos neturi viršyti 6 000,00 Lt 1.5.5. Išlaidos tikslinės grupės asmenims Su projekto tikslinės grupės asmenimis susijusios tiesioginės išlaidos yra tinkamos, kai pagalbos teikimo tikslais (kai pagalbos teikimas yra numatytas kaip remiama veikla šių Gairių II skyriaus trečiajame skirsnyje) projekto vykdytojas ar partneris atlieka: – pirkimus tikslinės grupės asmenų naudai; – tikslinės grupės asmenų patirtų išlaidų grąžinimą. Išlaidos, skirtos vienkartiniams bilietams, vardiniams mėnesiniams bilietams, terminuotiesiems bilietams, nėra tinkamos kompensuoti paramos lėšomis kaip pagalbos teikimas. Su projekto tikslinės grupės asmenimis susijusios tiesioginės išlaidos yra tinkamos, kai projekto vykdytojas 10 metų po projekto pasibaigimo laikotarpio saugo: – reikalingą informaciją ir įrodymus, kad šią paramą gavę asmenys priklauso šiose Gairėse apibrėžtai tikslinei grupei; – tikslinės grupės asmenims suteiktos paramos įrodymus (pvz., sąskaitas faktūras ir kvitus) Netiesioginės projekto išlaidos 2. Netiesioginės išlaidos Netiesioginėms tinkamoms išlaidoms priskiriamos išlaidos, kurios nelaikomos tiesiogiai su projekto veiklomis, projekto vykdymu susijusiomis išlaidomis ir yra skirtos projektą administruojančių ir vykdančių asmenų reikmėms. Tai galėtų būti šios išlaidos: – administracinės išlaidos. Administracinėms išlaidoms priskiriamos įrangos, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, skaitytuvai ir pan.) ar kasdieninei administracinei veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), kuri netiesiogiai yra susijusi su projekto veiklomis bei vykdymu, nusidėvėjimo išlaidos, tenkančios projekto įgyvendinimo laikotarpiui (pvz., spausdintuvams, nešiojamiesiems kompiuteriams, fakso aparatams, telefonams); – projekto vykdytojo ar partnerio išlaidos biuro reikmėms, smulkioms administracinės veiklos reikmėms (pvz., kanceliarinėms prekėms), svečių priėmimo išlaidos, patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos, reikalingos projekto vykdytojo ar projekto partnerių reikmėms, projekto darbuotojų darbo vietoms išlaikyti ir normalioms darbo sąlygoms sukurti (pvz., telefono, interneto, pašto, patalpų valymo, komunalinių paslaugų, draudimo, personalo mokymo ir panašios išlaidos, išlaidos kanceliarinėms prekėms), kurios tiesiogiai nesusijusios su projekto veiklomis; – banko įmokos ir mokesčiai, išskyrus banko garantijas; – išlaidos nekilnojamojo turto nuomai (pvz., biuro patalpų nuomos išlaidos ir pan.), kurios skirtos projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti ar kasdieninei administracinei projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), ir kuri tiesiogiai nesusijusi su projekto veiklomis; – kitos projektui įgyvendinti reikalingos ir būtinos išlaidos. Šios išlaidos apima kitas su projekto įgyvendinimu susijusias, būtinas projektui įgyvendinti bei pagrįstas išlaidas, kurios nenumatytos šių Gairių V skyriaus antrajame skirsnyje, jei atitinka šių Gairių 44–46 punktuose nustatytus bendruosius išlaidų tinkamumo principus. Netiesiogines tinkamas išlaidas sudaro bendros finansavimo reikalavimus atitinkančių tiesioginių išlaidų sumos fiksuota procentinė dalis, kuri negali viršyti 7 procentų visos tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų sumos ir yra nustatyta paramos projektui sutartyje. Reikalavimas neviršyti 7 procentų visos tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų sumos taikomas projekto vykdytojui ir projekto partneriui (-iams), t. y. netiesioginių išlaidų suma, skirta projekto vykdytojui, neturi viršyti 7 procentų projekto vykdytojo tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų sumos ir netiesioginių išlaidų suma, skirta partneriui, neturi viršyti 7 procentų partnerio tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų sumos. Paraiškos vertinimo metu pateikiamas išskaidymas pagal projekto vykdytojui ir partneriui (-iams) tenkančias tiesioginių ir netiesioginių išlaidų sumas (šių Gairių 13 priedas), o projektui taikoma bendra fiksuota procentinė dalis nurodoma paramos projektui sutartyje. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, privalo detalizuoti visas netiesiogines išlaidas projekto biudžeto pagrindime (šių Gairių 4 priedas) 53. Tais atvejais, kai įgyvendinant projektą rengiamos studijos, metodikos, programos ir pan. (toliau – metodikos ar pan.), įgaliota institucija projekto vykdytojo patirtas išlaidas gali pripažinti tinkamomis kartu su tarpiniais mokėjimo prašymais, tačiau galutinis sprendimas dėl šių išlaidų tinkamumo finansuoti iš EPF programos lėšų priimamas tik po to, kai gaunama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kad šios metodikos ar pan. atitinka EPF veiksmų tikslus ir prioritetus; įsitikinama, kad metodikos ar pan. yra skirtos EPF tikslinei grupei. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados (pritarimas arba nepritarimas metodikoms ar pan.) įrašomos protokole ir kopija pateikiama įgaliotai institucijai, kuri atsižvelgia į gautas išvadas ir imasi atitinkamų veiksmų, kurie nurodyti protokole. TREČIASIS SKIRSNIS FINANSAVIMO REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIOS IŠLAIDOS 54. Finansavimo reikalavimų neatitinkančios išlaidos (toliau – netinkamos išlaidos) nėra finansuojamos nei iš paramos lėšų, nei iš nuosavų pareiškėjo lėšų, todėl jos negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Netinkamas išlaidas projekto vykdytojas gali padengti iš nuosavų lėšų, bet ne iš tos jų dalies, kurią jis paramos projektui sutartyje įsipareigoja panaudoti projektui įgyvendinti (jeigu taikoma). 55. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu: 55.1. neatitinka šiose Gairėse nustatytų išlaidų tinkamumo reikalavimų; 55.2. neatitinka Europos Komisijos patvirtintų Įgyvendinimo taisyklių 11 priede nustatytų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimų; 55.3. finansuojamos iš kitų nacionalinių, ES ar kitų paramos lėšų analogiškai veiklai vykdyti; 55.4. nėra būtinos projektui įgyvendinti ir nenumatytos paramos projektui sutartyje; 55.5. neįregistruotos projekto vykdytojo ir (
7. ar)jo partnerių apskaitoje bei nėra pagrįstos išlaidas pateisinančių ir (arba) išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais; 55.6. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu. 56. Netinkamos išlaidos yra šios: 56.1. kapitalo grąža, skolos ir skolos aptarnavimo mokesčiai, palūkanos už debetą, valiutos keitimo komisiniai mokesčiai ir nuostoliai dėl valiutos keitimo, atidėjimai nuostoliams arba galimiems būsimiems įsipareigojimams, mokėtinos palūkanos, abejotinos skolos, finansinės baudos, bylinėjimosi išlaidos neproporcingos arba netikslingos išlaidos, baudos, delspinigiai; 56.2. išskirtinai projekto darbuotojų pramogoms skiriamos išlaidos; 56.3. žemės pirkimo išlaidos; 56.4. biudžetinių įstaigų darbuotojų ir valstybės tarnautojų (pareigūnų), kurie prisideda prie projekto įgyvendinimo, vykdydami užduotis, kurios yra jų įprasto darbo dalis, darbo užmokesčio išlaidos; 56.5. įnašai natūra; 56.6. paraiškos rengimo išlaidos, tarp jų išlaidos konsultantų darbo užmokesčiui už projekto paraiškos parengimą; 56.7. PVM, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojas gali įrodyti, kad negali jo susigrąžinti (žr. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 35-1271). Projekto vykdytojas ir partneriai po paramos projektui sutarties pasirašymo privalės užpildyti klausimyną dėl pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio tinkamumo finansuoti EPF ir bendrojo finansavimo lėšomis (šių Gairių 5 priedas); 56.8. projekto vykdytojo išlaidos dengiamos iš kito ES dotaciją gaunančio projekto ar darbo programos. VI SKYRIUS PROJEKTO PARAIŠKŲ TEIKIMO, VERTINIMO, ATRANKOS IR SPRENDIMŲ DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMO TVARKA PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTO PARAIŠKŲ TEIKIMAS 57. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, atsakingos institucijos interneto svetainėje, interneto tinklalapyje www.epf-eif.lt ir viename iš šalies dienraščių. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas visa kvietimo teikti paraiškas dokumentacija skelbiama atsakingos institucijos interneto svetainėje adresu www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“, skiltyje „EPF“). 58. Vadovaudamasis šiomis Gairėmis, pareiškėjas pildo atsakingos institucijos patvirtintą paraiškos dėl projekto finansavimo pagal Europos pabėgėlių fondo 2012 metų programą formą (šių Gairių 1 priedas). Paraiškos forma yra vienoda visiems EPF veiksmams, nurodytiems šių Gairių 7 punkte. Paraiškoje detaliai pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi pagal konkretų veiksmą teikiamiems projektams. 59. Paraiškos forma turi būti užpildyta vadovaujantis paraiškos dėl projekto finansavimo pagal Europos pabėgėlių fondo 2012 metų programą pildymo instrukcija (šių Gairių 2 priedas). Detalaus projekto biudžeto ir detalaus projekto biudžeto pagrindimas (šių Gairių 4 ir 6 priedai) turi būti užpildyti vadovaujantis detalaus projekto biudžeto pildymo nurodymais (šių Gairių 7 priedas). 60. Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba kompiuteriu. Ranka ir ne lietuvių kalba užpildytos paraiškos nebus nagrinėjamos. 61. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneriai turi pateikti iš anksto nustatytą ir paraiškos prieduose nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, ir kuriais vadovaudamosi vertinimą bei atranką atliekančios ir sprendimą dėl paramos skyrimo priimančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. 62. Privalomi paraiškos priedai yra šie: 62.1. detalus projekto biudžetas (šių Gairių 4 priedas); 62.2. detalaus projekto biudžeto pagrindimas (šių Gairių 6 priedas); 62.3. pareiškėjo ir (arba) partnerio deklaracija (šių Gairių 8 priedas), kurią pareiškėjas ir kiekvienas partneris (jeigu taikoma) užpildo savarankiškai; 62.4. jei pareiškėjas ir (
8. ar)partneris (jei taikoma) prisideda prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis, turi būti pateikti nuosavą indėlį įrodantys dokumentai. Pareiškėjo ir (arba) partnerio (-ių) nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs pateikiant paraišką (jei pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) atitinkamų metų asignavimai). Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) kartu su projekto paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti; 62.5. pareiškėjo ir jo partnerio (-ių) (jei taikoma) steigimo dokumentų (juridinio asmens registravimo pažymėjimas ir įstatų, steigimo sandorio arba veiklos nuostatų ir pan.) kopijos; 62.6. projekto jungtinės veiklos sutartys ar jų kopijos (jeigu taikoma); 62.7. pareiškėjo ir jo partnerio (-ių) (jei taikoma) atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais pažyma (originalas), išduota Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (netaikoma pareiškėjams, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga). Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš mėnesį iki galutinės paraiškų pateikimo datos; 62.8. dokumentai, įrodantys, kad pagal darbo sutartis projekte įdarbintiems asmenims numatyti darbo laiko įkainiai neviršija įprasto darbo laiko įkainio, mokamo pareiškėjo ir (
9. ar)partnerio (-ių) įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (pavyzdžiui, darbo sutartys, paskutinių 12 mėnesių darbo užmokesčio, mokamo pagal pagrindinę darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai). Pirmiausia turi būti pateikti dokumentai (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėn. darbo užmokestis, mokamas pagal pagrindinę darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ar buhalterinės pažymos apie asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį), įrodantys, kad projekte įdarbinamam asmeniui pagal darbo sutartį projekte numatytas darbo laiko įkainis neviršija to paties asmens pagal pagrindinę darbo sutartį įdarbinančioje įstaigoje (projekto vykdytojo ar partnerio) gaunamo darbo laiko įkainio. Jei konkretus asmuo įstaigoje ar organizacijoje nedirba pagal pagrindinę darbo sutartį, tada pateikiami dokumentai (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėn. darbo užmokestis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ar buhalterinės pažymos apie asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį), įrodantys, kad projekte įdarbinamam asmeniui pagal darbo sutartį projekte numatytas darbo laiko įkainis neviršija to paties asmens pagal kitas darbo sutartis įdarbinančioje įstaigoje (projekto vykdytojo ar partnerio) gaunamo darbo laiko įkainio. Jei projekte įdarbinamas asmuo projekto vykdytojo ar partnerio organizacijoje nėra įdarbintas pagal darbo sutartis ir niekada nedirbo įdarbinančioje įstaigoje ar asmuo planuojamas įdarbinti iš išorės tik gavus paramą, pateikiami duomenys apie projekto vykdytojo ar partnerio organizacijoje įdarbintų pagal analogiškas pareigybes darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (darbo laiko įkainis). Jei pagal projekte numatytas pareigas projekto vykdytojo ar partnerio įstaigoje anksčiau nebuvo įdarbintų asmenų (nebuvo tokių ar analogiškų pareigybių) ir numatomas įdarbinti asmuo nedirba įdarbinančioje įstaigoje, tada pateikiamas įdarbinančios įstaigos vadovo sprendimas (įsakymas) ar vidaus tvarka arba lygiavertis dokumentas, įrodantis, koks valandinis atlygis būtų mokamas, jei asmuo būtų įdarbintas analogiškoms pareigoms įstaigoje ne projekte. Atkreipiame dėmesį į tai, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį negali būti įtraukiami EPF ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programų projektų darbo sutarčių duomenys. Nepateikus reikalaujamų įrodymų projekto biudžete galės būti patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlygis; 62.9. detalūs apskaičiavimai, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas – išperkamosios nuomos, nuomos ar nusidėvėjimo (pirkimo (jeigu taikoma)) – yra pigiausias variantas, jei detaliame projekto biudžete numatytos išlaidos įrangai įsigyti (detalaus projekto biudžeto 1.2 eilutė). Kitu atveju šios išlaidos galės būti pripažintos netinkamomis finansuoti iš paramos lėšų. Atliekant detalius skaičiavimus, kurie įrodytų, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas yra pigiausias variantas, reikia įvertinti, kad su nuoma, išperkamąja nuoma ar nusidėvėjimu susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos, išperkamosios nuomos ar nusidėvėjimo trukmę ir faktinio įrangos naudojimo su projektu susijusioms reikmėms dažnumą; 62.10. dokumentai, įrodantys, kad detaliame projekto biudžete ar detalaus projekto biudžeto pagrindime nurodytos prekių, paslaugų ar darbų kainos atitinka vidutinius rinkos įkainius (pvz., 3 tiekėjų apklausos pažyma, 3 tiekėjų pasiūlymai, 3 tiekėjų kainos, paskelbtos internete ir pan.); 62.11. dokumentai, įrodantys pareiškėjo patirtį dirbant su paraiškoje nurodyta tiksline grupe (jeigu taikoma) arba dokumentai, įrodantys pareiškėjo ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį veiklose, nurodytose šių Gairių 10.1–10.4 punktuose; 62.12. pareiškėjo ar partnerio, kaip įstaigos, atlikta analizė, tyrimas išsiaiškinant tikslinės grupės atstovų poreikius ne anksčiau kaip 2010 m., jeigu pareiškėjas ar partneris, kaip įstaiga, atliko analizę, tyrimus išsiaiškindami tikslinės grupės atstovų, nurodytų šių Gairių 30, 34, 39 punktuose, poreikius; 62.13. išlaidų paskirstymo tarp pareiškėjo ir partnerio (-ių) lentelė (šių Gairių 13 priedas) (jei projektas bus įgyvendinamas su partneriu (-iais)); 62.14. numatomų remontuoti patalpų brėžiniai iš inventorinės bylos (jeigu taikoma); 62.15. preliminarūs darbų apimčių žiniaraščiai, kuriuose nurodytos orientacinės darbų kainos, atitinkančios rinkos kainas (jeigu taikoma). 63. Pareiškėjas kartu su projekto paraiška gali pateikti papildomų dokumentų, kurie padėtų objektyviau priimti sprendimą dėl pareiškėjo tinkamumo skirti paramą, teikiamo projekto naudos ir kokybės ar atrankos. 64. Paraiška turi būti pateikta vienu iš šių būdų: 64.1. įteikta asmeniškai pareiškėjo ar jį atstovaujančio asmens; 64.2. pristatyta pašto kurjerio; 64.3. atsiųsta paštu. 65. Paraiška turi būti pateikta šiuo adresu: Europos socialinio fondo agentūrai Gynėjų g. 16 LT-01109 Vilnius 66. Paraiška ir visi jos privalomi priedai teikiami įgaliotai institucijai užklijuotame voke (ar kitame pakete). Pareiškėjas privalo viename užklijuotame voke (ar kitame pakete) pateikti vieną