{"html": "

Pastaba. Apskaičiuojant Isl tarpines h1 / heff reikšmes leidžiama tiesinė interpoliacija.

\n
122.Būtina apskaičiuoti sudėtinio skerspjūvio sijos sienelės ruožo virš atramos, sustandinto sąstandomis, pastovumą iš plokštumos kaip statramstį, apkrautą atramine reakcija. Į šio statramsčio skaičiuotinį skerspjūvį įtraukiami skersinės sąstandos skerspjūvis ir sienelės 0,65 tw pločio juostos iš kiekvienos sąstandos pusės skerspjūvis. Statramsčio skaičiuojamasis aukštis imamas lygus sienelės aukščiui.
\n

Atraminių sąstandų apatiniai galai (žr. 7.15 pav.) turi būti nudrožti arba glaudžiai prigludę prie sijos apatinės juostos, arba privirinti prie jos. Įtempiai šiuose skerspjūviuose, veikiant atraminei reakcijai, neturi viršyti: pirmuoju atveju (žr. 7.15 a pav.) – skaičiuotinio glemžiamojo plieno stiprio fp,d, kai ap £ 1,5 tp , ir skaičiuotinio gniuždomojo plieno stiprio fy,d, kai ap >1,5 tp; antruoju atveju (žr. 7.15 b pav.) – skaičiuotinio glemžiamojo plieno stiprio fp,d.

\n

Jei atraminė sąstanda privirinta prie sijos apatinės juostos, virintinės siūlės turi būti apskaičiuotos atraminės reakcijos poveikiui.

\n
123.Vienpusė sąstanda, įrengta sutelktosios apkrovos pridėjimo prie viršutinės juostos vietoje, skaičiuojama kaip ekscentriškai gniuždomas statramstis su ekscentricitetu, lygiu atstumui nuo sienelės vidurinės plokštumos iki statramsčio skaičiuotinio skerspjūvio sunkio centro. Į šio statramsčio skaičiuotinį skerspjūvį įtraukiami sąstandos skerspjūvis ir sienelės 0,65 tw pločio juostos iš kiekvienos sąstandos pusės skerspjūvis. Statramsčio skaičiuojamasis aukštis imamas lygus sienelės aukščiui. a) b) 7.15 pav. Atraminės sąstandos konstrukcija: a – galas nudrožtas; b – nutolusi nuo galo ir glaudžiai prigludusi arba privirinta prie apatinės juostos
\n

XV SKIRSNIS. CENTRIŠKAI, EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ IR GNIUŽDOMŲJŲ-LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ SIENELĖS PASTOVUMAS

\n
124.Centriškai gniuždomų, taip pat ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų sienelės skaičiuojamojo aukščio santykis su storiu heff /tw (žr. 7.16 pav.), išskyrus atvejus, nurodytus 127 p., kaip įprasta neturi viršyti reikšmių, kai sąlyginio ribinio sienelės liaunio reikšmė nustatoma iš 7.26 lentelės.
\n

7.16 pav. Ekscentriškai gniuždomų dvitėjo ir dėžinio skerspjūvio elementų schema 125. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų dvitėjo ir dėžinio skerspjūvio elementų (žr. 7.16 pav.), skaičiuojamų pagal (7.82) formulę, sienelės skaičiuojamojo aukščio santykis su storiu heff /tw nustatomas atsižvelgiant į reikšmę ; čia: – didžiausi gniuždymo įtempiai prie sienelės skaičiuotinio krašto, imami su „+“ ženklu ir skaičiuojami neįvertinant koeficientų je, je,yz ar cjz; - atitinkami įtempiai prie sienelės priešingo skaičiuotinio krašto ir imami ne didesnių reikšmių, nustatomų:

\n
a)kai a £ 0,5 – pagal 124 p.;
\n
b)kai a ³ 1 – pagal formulę , (7.124) čia ,
\n
–vidutiniai tangentiniai įtempiai nagrinėjamame skerspjūvyje;
\n
c)kai 0,5 < a < 1, taikoma tiesinė interpoliacija tarp reikšmių, apskaičiuotų, kai ir a = 1.
\n

7.26 lentelė Sąlyginiai ribiniai sieneles liauniai Santykinis ekscentricitetas Elemento skerspjūvis ir reikšmės Formulės nustatyti Dvitėjis , bet ne daugiau kaip 2 Dėžinis, lovinis valcuotasis , bet ne daugiau kaip 1,6 Lovinis, išskyrus valcuotąjį , bet ne daugiau kaip 1,6 Dvitėjis, dėžinis , bet ne daugiau kaip 3,1 Žymenys:

\n
–elemento sąlyginis liaunis, imamas skaičiuojant pastovumą centrinio gniuždymo atveju;
\n
–elemento sąlyginis liaunis, imamas skaičiuojant pastovumą momento veikimo plokštumoje.
\n

Pastabos:

\n
1.Dėžiniams priskiriami uždarieji stačiakampiai profiliuočiai (sudėtiniai, lankstyti stačiakampiai ir kvadratiniai).
\n
2.Dėžiniame skerspjūvyje, kai, reikšmė nustatoma sienelei, lygiagrečiai su lenkimo momento plokštuma.
\n
3.Kai 0 < erel < 1,0, reikšmė nustatoma tiesiškai interpoliuojant reikšmes, apskaičiuotas, kai erel = 0 ir erel = 1,0.
\n
126.Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų kitokio nei dvitėjo ir dėžinio (išskyrus tėjinio) skerspjūvio elementų pagal 125 p. nustatytos santykio heff /tw reikšmės turi būti dauginamos iš koeficiento 0,75.
\n
127.Centriškai, ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų tėjinio skerspjūvio elementų, kurių sąlyginis liaunis nuo 0,8 iki 4, tėjo sienelės skaičiuojamojo aukščio santykis su storiu, kai 1 £ bf /heff £ 2 , neturi viršyti reikšmių, apskaičiuotų pagal formulę , (7.125) čia: bf – tėjo lentynos plotis; heff – skaičiuojamasis tėjo sienelės aukštis.
\n

Kai < 0,8 arba > 4, tai (7.125) formulėje imami atitinkamai = 0,8 arba = 4.

\n

Kai elemento skerspjūvis parenkamas pagal ribinį liaunį, taip pat atitinkamai pagrindus skaičiavimais, didžiausios heff/ tw reikšmės dauginamos iš koeficiento (čia jm = j arba jm = je; ), bet ne didesnio kaip 1,25.

\n
128.Centriškai gniuždomų dvitėjo skerspjūvio elementų sienelėms su skaičiuojamuoju aukščiu heff ir sustandintomis dviguba sienelės viduryje išilgine sąstanda heff/tw reikšmė, apskaičiuota pagal 124 p., turi būti padauginta iš koeficiento b, nustatyto, kai pagal formulę , (7.126) čia – išilginės sąstandos skerspjūvio inercijos momentas.
\n

Kai ekscentriškai gniuždomo ar gniuždomojo-lenkiamojo elemento sienelė sustandinama sienelės viduryje įrengta išilgine sąstanda su inercijos momentu , tai labiau apkrauta sienelės dalis tarp juostos ir sąstandos ašies turi būti nagrinėjama kaip atskira plokštelė ir tikrinama pagal 124 arba 125 p. reikalavimus.

\n
129.Kai sąstanda įrengiama iš vienos sienelės pusės, jos inercijos momentas turi būti apskaičiuojamas ašies, sutapdintos su artimiausiu sienelės kraštu, atžvilgiu.
\n

Išilginės sąstandos įtraukiamos į skaičiuotinį elemento skerspjūvį.

\n

Kai išilginė sąstanda konstruojama kaip sienelės klostė, tai skaičiuojant heff įvertinamas ištiesintos klostės ilgis.

\n

Išsikišusios išilginės sąstandos dalies mažiausi matmenys imami pagal 120 p. reikalavimus.

\n
130.Kai faktinė heff / tw reikšmė viršija reikšmę, nustatytą pagal 124 p. (centriškai gniuždomiems elementams ne daugiau kaip du kartus), skaičiuojamosiose formulėse vietoj A reikšmės imama Ared reikšmė, apskaičiuota, kai sienelės aukštis yra hred,w (kai yra dėžinis skerspjūvis hred,w ir hred,w,1 nustatomi plokštelėms, sudarančioms skerspjūvį ir išdėstytoms atitinkamai lygiagrečiai ir statmenai lenkimo plokštumai):
\n
a)dvitėjo ir lovinio skerspjūvio ;
\n
b)dėžinio skerspjūvio: centriškai gniuždomo elemento ; ekscentriškai gniuždomo ir gniuždomojo-lenkiamojo elemento .
\n
131.Sienelės aukščio hred,w reikšmė 130 p. nustatoma:
\n
a)centriškai gniuždomo lovinio skerspjūvio elemento pagal formulę , (7.127) čia – sąlyginis ribinis lovinio skerspjūvio sienelės liaunis, imamas iš 7.26 lentelės;
\n
b)centriškai gniuždomo dvitėjo ir dėžinio skerspjūvio elemento pagal formulę , (7.128) čia: – sąlyginis ribinis atitinkamo skerspjūvio sienelės liaunis, imamas iš 7.26 lentelės, kai erel = 0,
\n
–sąlyginis sienelės liaunis; kai skaičiuojamas hred,w,1, imamas lygus , k – koeficientas, imamas lygus: dvitėjo skerspjūvio k = 1,2 + 0,15 (kai > 3,5, imama= 3,5); dėžinio skerspjūvio k = 2,9 + 0,2 – 0,7(kai > 2,3, imama = 2,3), čia - sąlyginis elemento liaunis, imamas iš 7.26 lentelės;
\n
c)ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų – pagal (7.128) formulę, čia reikšmė skaičiuojama iš 7.26 lentelės, o k reikšmė imama esant sąlygai = .
\n

Nurodyti sienelės skaičiuojamojo aukščio pakeitimai imami tik apskaičiuojant skerspjūvio plotą A, kai skaičiuojama pagal (7.7), (7.75) ir (7.92) formules.

\n
132.Ištisinių kolonų sieneles, kai heff /tw ³ 2,3, reikia sustandinti skersinėmis sąstandomis, išdėstytomis viena nuo kitos atstumu (2,5 – 3)heff; kiekviename siunčiamame elemente turi būti ne mažiau kaip dvi sąstandos (dvigubos arba viengubos).
\n

Skersinių sąstandų išsikišusios dalies mažiausi matmenys turi būti imami pagal 120 p. reikalavimus.

\n

XVI SKIRSNIS. CENTRIŠKAI, EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ, GNIUŽDOMŲJŲ-LENKIAMŲJŲ IR LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ JUOSTŲ LAKŠTŲ PASTOVUMAS

\n
133.Juostų lakštų (lentynų) skaičiuojamasis nuosvyrų plotis imamas lygus atstumui: suvirintinių elementų – nuo sienelės krašto (kai yra vienpusės siūlės – nuo sienelės krašto iš siūlių pusės) iki juostos lakšto (lentynos) krašto; valcuotųjų profiliuočių – nuo vidinio užlanko pradžios iki lentynos krašto; lankstytųjų profiliuočių (žr. 7.11 pav.) – nuo sienelės išraitos iki juostos lakšto (lentynos) krašto.
\n
134.Centriškai, ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų, kurių sąlyginis liaunis yra nuo 0,8 iki 4, juostos lakšto (lentynos) nuosvyros skaičiuojamojo pločio santykis su storiu imamas ne didesnis nei apskaičiuotas pagal 7.27 lentelės formules.
\n

Kai<0,8 arba > 4 , 7.27 lentelės formulėse imama atitinkamai = 0,8 arba = 4.

\n
135.Lenkiamųjų elementų gniuždomosios juostos nuosvyros pločio beff santykis su storiu tf imamas ne didesnių reikšmių, nei apskaičiuotos pagal 7.28 lentelės formules.
\n
136.Lentyną sustandinančios sąstandos (užlankos) aukštis aeff, matuojamas nuo jos ašies, turi būti ne mažesnis kaip 0,3beff elementuose, nesustiprintuose antdėklais (žr. 7.11 pav.), ir turi būti ne mažesnis kaip 0,2beff elementuose, sustiprintuose antdėklais; sąstandos storis turi būti ne mažesnis kaip .
\n

7.27 lentelė Didžiausios santykio reikšmės Lentynos (juostos lakšto) ir elemento skerspjūvio charakteristika Didžiausias santykis Nesustandinto dvitėjo ir tėjo Sustandinto sąstanda dvitėjo ir tėjo Nesustandintų lygiašonių kampuočių ir lankstytų profiliuočių (išskyrus lovį) Sustandintų sąstanda lygiašonių kampuočių ir lankstytų profiliuočių Nesustandinto lovio ir nelygiašonio kampuočio didžioji lentyna Lankstytųjų profiliuočių, sustiprintų antdėklais ir sustandintų užlankomis 7.28 lentelė Didžiausios santykio reikšmės Lenkiamųjų elementų skaičiavimas Nuosvyros charakteristika Didžiausios santykio reikšmės Neviršijant tampriųjų deformacijų (tamprioji stadija) Nesustandinta Sustandinta Atsižvelgiant į plastines deformacijas 1) Nesustandinta , bet ne daugiau kaip Sustandinta , bet ne daugiau kaip Žymenys:

\n
–skaičiuojamasis sijos sienelės aukštis;
\n
–sijos sienelės storis.
\n

Pastaba.

\n

Kai , didžiausia santykio reikšmė imama: nesustandintos lentynos ; sustandintos lentynos .

\n
137.Centriškai gniuždomų dėžinio skerspjūvio elementų didžiausias juostos skaičiuojamojo pločio ir storio santykis imamas pagal 7.26 lentelę kaip dėžinio skerspjūvio sienelėms.
\n

Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų – lenkiamųjų dėžinio skerspjūvio elementų didžiausias santykis imamas:

\n
a)kai erel £ 0,3, kaip centriškai gniuždomų elementų;
\n
b)kai ir , ;
\n
c)kai ir , .
\n

Kai santykinio ekscentriciteto reikšmės 0,3 < erel < 1, didžiausios beff / tf reikšmės nustatomos tiesiškai interpoliuojant tarp beff / tf reikšmių, apskaičiuotų, kai erel = 0,3 ir erel = 1.

\n
138.Parenkant skerspjūvius pagal ribinį liaunį centriškai, ekscentriškai gniuždomiems ir gniuždomiesiems-lenkiamiesiems elementams, o lenkiamiesiems elementams – pagal ribinius įlinkius, taip pat atitinkamai pagrindus skaičiavimais, didžiausios nuosvyros skaičiuojamojo pločio santykis su storiu turi būti dauginamas iš koeficiento , bet ne didesnės reikšmės kaip 1,25.
\n

Čia būtina imti:

\n
a)centriškai, ekscentriškai gniuždomiems ir gniuždomiesiems-lenkiamiesiems elementams:
\n
–mažiausia iš , , , reikšmių, naudotų tikrinant elemento pastovumą; ;
\n
b)lenkiamiesiems elementams: = 1;
\n
–didžiausia iš įtempių reikšmių arba
\n

XVII SKIRSNIS. SUVIRINTINĖS JUNGTYS

\n
139.Konstruojant plienines suvirintines konstrukcijas, būtina pašalinti liekamųjų deformacijų kenksmingos įtakos galimybę, numatant tam tikrus konstrukcinius sprendimus (su įmanomai tolygiu įtempių pasiskirstymu elementuose ir detalėse, be staigių skerspjūvio pokyčių ir kitokių įtempius koncentruojančių sprendinių) bei technologines priemones (surinkimo ir suvirinimo eiliškumą, išankstinį išlinkį, mechaninį apdirbimą drožiant, frezuojant, valant abrazyviniu būdu ir kt.).
\n
140.Plieninių konstrukcijų suvirintinėms jungtims užtikrinti būtina pašalinti trapiosios montuojamų ir eksploatuojamų konstrukcijų irties galimybę dėl nepalankaus šių veiksnių poveikio:
\n
a)didelių vietinių įtempių dėl sutelktųjų apkrovų poveikio ar jungties detalių deformacijų, taip pat liekamųjų įtempių;
\n
b)staigių skerspjūvio pokyčių (įtempių koncentratorių) didelių vietinių įtempių ruožuose ir orientuotų skersai veikiančių tempimo įtempių;
\n
c)žemų temperatūrų, kuriose plienas dėl cheminės sudėties, struktūros ir valcuotojo gaminio storio tampa trapus.
\n
141.Konstruojant suvirintines konstrukcijas, būtina įvertinti, kad konstrukcijose su ištisine sienele yra mažesnė įtempių koncentracija ir, palyginti su spragotosiomis konstrukcijomis, jos ne tokios jautrios ekscentricitetams.
\n
142.Konstrukcijoms su suvirintinėms jungtimis būtina:
\n
a)numatyti našius mechanizuotus suvirinimo būdus;
\n
b)užtikrinti laisvą priėjimą prie suvirintinių jungčių virinimo vietų, įvertinant pasirinktą suvirinimo būdą ir technologiją.
\n
143.Suvirinimui jungtys paruošiamos pagal LST EN ISO 9692 – 1 [7.26] ir LST EN ISO 9692 – 2 [7.27].
\n

Virintinių (lydytinių) kertinių (kampinių) siūlių matmenys ir forma parenkami įvertinant tokias sąlygas:

\n
a)statiniai kf turi būti ne didesni nei 1,2 t, kur t – ploniausio iš jungiamųjų elementų storis;
\n
b)statiniai kf apskaičiuojami, bet imami ne mažesni nei nurodyti 7.29 lentelėje;
\n
c)siūlės skaičiuojamasis ilgis turi būti ne mažesnis nei 4 kf ir ne mažesnis nei 40 mm;
\n
d)šoninės siūlės skaičiuojamasis ilgis turi būti ne didesnis nei 85 bwf kf (bwf – koeficientas, imamas iš 7.30 lentelės), išskyrus siūles, kuriose įrąža veikia visu siūlės ilgiu;
\n
e)užlaidos plotis turi būti ne mažesnis kaip penki ploniausio iš suvirinamų elementų storiai;
\n
f)siūlės statinių santykis dažniausiai esti 1:1. Kai suvirinami skirtingo storio elementai, leidžiamos asimetriškos (nevienodo statinio aukščio) siūlės; šiuo atveju statinis arčiausiai plonesniojo elemento turi atitikti 143 a p. reikalavimus, o statinis šalia storesniojo elemento -143 b p. reikalavimus;
\n
g)konstrukcijų, veikiamų dinaminių ir vibracinių apkrovų, siūlės turi būti įgaubtos ir sklandžiai pereiti į pagrindinį metalą. Tai pagrindžiama patvarumo arba stiprumo skaičiavimu, kai atsižvelgiama į trapiąją irtį.
\n
144.Sąstandas, diafragmas ir juostas virintiniuose dvitėjuose pagal 112, 113, 244 ir 265 p. bei 4-os grupės konstrukcijose leidžiama prijungti vienpusėmis virintinėmis siūlėmis, kurių statinius kf būtina apskaičiuoti, bet jie neturi būti mažesni nei nurodyta 7.29 lentelėje.
\n

7.29 lentelė Mažiausi kertinių (kampinių) siūlių statiniai Jungtis Suvirinimo būdas Plieno takumo riba, N/mm2 Mažiausi siūlių statiniai kf, mm, kai storesniojo iš suvirinamų elementų storis t, mm 4-5 6-10 11-16 17-22 23-32 33-40 41-80 Tėjinė su dvipusėmis kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis; užleistinė ir kampinė Rankinis ≤ 430 4 5 6 7 8 9 10 > 430 ≤ 530 5 6 7 8 9 10 12 Automatinis ir pusiau automatinis ≤ 430 3 4 5 6 7 8 9 > 430 ≤ 530 4 5 6 7 8 9 10 Tėjinė su vienpusėmis kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis Rankinis ≤ 380 5 6 7 8 9 10 12 Automatinis ir pusiau automatinis 4 5 6 7 8 9 10 Pastabos:

\n
1.Konstrukcijų iš plieno, kurio takumo riba viršija 530 N/mm2, taip pat iš visų plienų, kai elemento storis viršija 80 mm, kertinių (kampinių) siūlių statiniai parenkami pagal specialiąsias technines sąlygas.
\n
2.4-os grupės konstrukcijų mažiausi vienpusių kertinių (kampinių) siūlių statiniai mažinami 1 mm, kai virinamų elementų storis siekia iki 40 mm, ir 2 mm, kai elementų storis didesnis nei 40 mm.
\n
145.Vienpusių siūlių naudoti neleidžiama:
\n
-1-os grupės konstrukcijose;
\n
-konstrukcijose, eksploatuojamose vidutiniško, aukšto ir labai aukšto koroziškumo kategorijos aplinkoje pagal LST EN ISO 12944 – 2 [7.43].
\n
146.Turi būti nurodytas virintinių siūlių tipas, elektrodai arba suvirinimo viela, siūlės padėtis virinant.
\n
147.Lakštai paprastai jungiami skersinėmis sudurtinėmis virintinėmis siūlėmis, kurios turi būti visiškai įvirintos ir naudojant pridėtines siūlės pradžios ir pabaigos plokšteles.
\n

Montavimo sąlygomis leidžiamas vienpusis suvirinimas su siūlės šaknies įvirinimu ir suvirinimas ant liekamojo plieninio padėklo.

\n
148.Naudoti mišriąsias jungtis, kai įrąžos dalį perima virintinė siūlė, o dalį – varžtai, neleidžiama.
\n
149.Naudoti trūkiąsias siūles, taip pat virintines kniedytines, virinamas rankiniu būdu iš anksto išgręžtose skylėse, leidžiama tik 4 – os grupės konstrukcijoms.
\n
150.Centriškai tempiamos arba gniuždomos suvirintinės sandūrinės jungtys skaičiuojamos pagal formulę , (7.129) čia: t – ploniausiojo iš jungiamųjų elementų storis; lw,eff – virintinės (lydytinės) siūlės skaičiuojamasis ilgis, lygus visam jos ilgiui, sumažintam 2t, arba visam jos ilgiui tuo atveju, kai siūlės galai išvedami už jungties ribų.
\n

Skaičiuojant elementų, apskaičiuotų pagal 57 p., suvirintines sandūrines jungtis, (7.129) formulėje vietoj fw,y,d imama fw,u,d / gu.

\n
151.Suvirintinių sandūrinių jungčių skaičiuoti nereikia, jei naudojamos III skirsnyje nurodytos suvirinimo medžiagos, virintinė siūlė yra visiškai įvirinta ir fiziškai kontroliuojama tempiamųjų siūlių kokybė.
\n
152.Suvirintinės jungtys su kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis, veikiant išilginei ir skersinei jėgoms, turi būti skaičiuojamos sąlyginiam kirpimui dviejuose pjūviuose (žr. 7.17 pav.):
\n
-per siūlės metalą (1 pjūvis): , (7.130)
\n
-per sulydymo srities metalą (2 pjūvis): , (7.131) čia: lw,eff – vienos virintinės (lydytinės) siūlės skaičiuojamasis ilgis, imamas 10 mm trumpesnis nei visas jos geometrinis ilgis; bwf ir bwz – koeficientai, naudojami, kai virinamų plieninių elementų takumo riba:
\n
-iki 530 N/mm2 pagal 7.30 lentelę;
\n
-didesnė kaip 530 N/mm2, neatsižvelgiant į suvirinimo būdą, siūlės padėtį ir elektrodinės vielos skersmenį bwf = 0,7 ir bwz = 1.
\n

7.17 pav. Suvirintinės jungties su kertine (kampine) siūle skaičiuotinių pjūvių schema:

\n

1 – pjūvis per siūlės metalą; 2 – pjūvis per sulydymo srities metalą 153. Tėjinės jungtys, skaičiuojamos tempimo jėgai dviejuose pjūviuose pagal 152 p., papildomai turi būti skaičiuojamos tempimui per pagrindinį metalą pjūvyje, statmename jėgos veikimo krypčiai (žr. 7.18 pav. 3 – 3 pjūvį).

\n

Neparuošta jungtis su dvipuse siūle (žr. 7.18 a pav.) 3-3 pjūvyje skaičiuojama pagal formulę . (7.132) Jungtis su dvipuse siūle ir prijungiamojo elemento K nuosklemba 3-3 pjūvyje turi būti skaičiuojama pagal formulę

\n
-kai siūlė visiškai įvirinta (žr. 7.18 b pav.) ; (7.133)
\n
-kai siūlė nevisiškai įvirinta (žr. 7.18 c pav.) ; (7.134)
\n
-tėjinė jungtis su vienpuse sudurtine siūle ir pusine prijungiamojo elemento nuosklemba (žr. 7.18 d pav.) 3-3 pjūvyje turi būti skaičiuojama pagal formulę . (7.135) (7.132 ) – (7.135) formulėse: lw – vienpusės virintinės siūlės ilgis; t – jungiamojo elemento storis; hp – nuosklembos gylis; fth,d – skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris gaminio storio kryptimi (žr. 7.3 lentelę).
\n
154.Jungtis (žr. 7.18 pav.) 3-3 pjūvyje neskaičiuojama tokiais atvejais:
\n
a)kai jungtys su dvipuse kertine (kampine) siūle neparuoštos (žr. 7.18 a pav.), taip pat kai yra paruoštos su nevisiškai įvirinta siūle, prijungiančia jungiamąjį elementą (žr. 7.18 c pav.), galiojant sąlygai, kad suvirinamų elementų plieno charakteristiniai stipriai pagal stiprumo ribą yra fu,1 ≤ fu,2;
\n
b)kai yra jungtys su dvipuse kertine (kampine) siūle ir prijungiamojo elemento K nuosklemba (žr. 7.18 b pav.), galiojant sąlygai fy,1 ≤ 0,65 fu,2.
\n

Suvirinimo medžiagas reikia parinkti taip, kad virintinės siūlės metalo stipriai pagal takumo ir stiprumo ribą, pailgėjimas, smūginis tąsumas būtų ne mažesni už suvirinamų elementų plieno atitinkamas charakteristikas.

\n
155.Plieninių elementų, kurių takumo riba iki 285 N/mm2, kertinėms (kampinėms) siūlėms, kai matmenys apskaičiuojami, turi būti naudojami glaistytieji elektrodai arba elektrodinė viela pagal reglamento 38 p., kurių skaičiuotinis kerpamasis siūlės metalo stipris fvw,f,d turi būti didesnis už fvw,z,d, o virinant rankiniu būdu – ne mažiau kaip 1,1 karto viršytų siūlės sulydymo srities skaičiuotinį kerpamąjį metalo stiprį fvw,z,d, bet neviršytų fvw,z,d bwz / bwf; elementams iš plieno, kurio takumo riba viršija 285 N/mm2, leidžiama naudoti glaistytuosius elektrodus arba elektrodinę vielą, kurie tenkina sąlygą . (7.136) a) b) c) d) 7.18 pav. Tėjinės jungties skaičiuotinio pjūvio per pagrindinį metalą, statmeno tempimo krypčiai, schemos 156. Suvirintinės jungtys su kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis, kai momentas veikia plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai, skaičiuojamos dviejuose pjūviuose:
\n
-per siūlės metalą ; (7.137)
\n
-per sulydymo srities metalą , (7.138) čia: Wwf – kertinės (kampinės) siūlės metalo skerspjūvio atsparumo momentas;
\n

Wwz – kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities skerspjūvio atsparumo momentas.

\n
157.Suvirintinės jungtys su kertinėmis (kampinėms) siūlėmis, kai momentas veikia šių siūlių plokštumoje, turi būti skaičiuojamos dviejuose pjūviuose
\n
-per siūlės metalą ; (7.139)
\n
-per sulydymo srities metalą , (7.140) čia: Ify ir Ifz – skaičiuotinio pjūvio per siūlės metalą inercijos momentas svarbiausių ašių atžvilgiu;
\n

Izy ir Izz – tas pats per sulydymo srities metalą; y ir z – siūlės taško, labiausiai nutolusio nuo siūlių skaičiuotinio pjūvio sunkio centro, koordinatės šio pjūvio svarbiausių ašių atžvilgiu.

\n

7.30 lentelė Koeficientai bwf ir bwz Suvirinimo būdas, kai elektrodinės vielos skersmuo dw, mm Siūlės padėtis Koeficientas bwf ir bwz koeficientų reikšmės, kai siūlių statiniai, mm 3-8 9-12 14-16 18 ir daugiau Automatinis, kai dw = 3-5 Laiveliu bwf 1,1 0,7 bwz 1,15 1,0 Žemutinė bwf 1,1 0,9 0,7 bwz 1,15 1,05 1,0 Automatinis ir pusiau automatinis, kai dw = 1,4-2 Laiveliu bwf 0,9 0,8 0,7 bwz 1,05 1,0 Žemutinė, gulsčioji, stačioji bwf 0,9 0,8 0,7 bwz 1,05 1,0 Rankinis; pusiau automatinis vientisojo skerspjūvio viela, dw < 1,4 arba milteline elektrodine viela Laiveliu, žemutinė, gulsčioji, stačioji, lubinė bwf 0,7 bwz 1,0 Pastaba. Koeficientų reikšmės atitinka normalius suvirinimo režimus.

\n
158.Suvirintinės sandūrinės jungtys, kurių kokybė nekontroliuojama fizinės kontrolės būdais, vienu metu viename ir tame pačiame pjūvyje, veikiant normaliniams ir tangentiniams įtempiams, turi būti patikrintos pagal (7.45) formulę, kurioje sw,x,Ed, sw,z,Ed, tw,xz,Ed ir fy,d reikšmės yra: sw,x,Ed = swy ir sw,z,Ed = swz – normaliniai įtempiai suvirintinėje jungtyje dviem tarpusavyje statmenomis kryptimis; tw,xz,Ed = twyz – tangentiniai įtempiai suvirintinėje jungtyje; fy,d = fw,y,d.
\n
159.Skaičiuojant suvirintines jungtis su kertinėmis (kampinėms) siūlėmis, vienu metu veikiamas ašinės ir skersinės jėgų ir momento, turi būti tenkinamos sąlygos: ir , (7.141) čia twf ir twz – įtempiai skaičiuotiniame pjūvyje atitinkamai per siūlės metalą ir per sulydymo srities metalą. Jie lygūs geometrinėms sumoms įtempių, sukeltų ašinės ir skersinės jėgų bei momento.
\n

XVIII SKIRSNIS. Varžtinės jungtys

\n
160.Naudoti mišriąsias jungtis, kai įrąžos dalį perima varžtai, o dalį – virintinė siūlė, neleidžiama.
\n
161.Skylės plieninių konstrukcijų detalėse gręžiamos vadovaujantis LST L ENV 1090 [7.28].
\n

A gaminio klasės varžtai naudojami surinktų elementų jungtyse, kuriose išgręžtos projektinio skersmens skylės. Taip pat ir tada, kai pavieniuose elementuose ir detalėse skylės pragręžtos ar prakirstos pagal konduktorius mažesnio skersmens, o vėliau surinktuose elementuose pragręžiamos iki projektinio skersmens.

\n

B ir C gaminio klasių varžtai naudojami daugiavaržtėse jungtyse konstrukcijoms, gaminamoms iš plieno, kurio takumo riba iki 380 N/mm2.

\n

Mazge elementus leidžiama jungti vienu varžtu.

\n
162.Varžtų, kurių neįsriegtoje dalyje yra skirtingo skersmens ruožai, neleidžiama naudoti jungtyse, kur šie varžtai yra kerpami.
\n
163.Po varžtų veržlėmis būtina dėti apvalias poveržles pagal LST EN ISO 7091 [7.24], po įtempiamųjų varžtų galvutėmis ir veržlėmis būtina dėti poveržles pagal LST EN ISO 7089 [7.23], LST EN ISO 7090 [7.24] arba analogiškas.
\n
164.Konstrukcijose po įtempiamaisiais varžtais, kurių galvutės ir veržlės didesnės už įprastinių bei skirtumas tarp nominaliojo skylės ir varžto skersmens neviršija 3 mm, leidžiama padėti vieną poveržlę po veržle, o konstrukcijose, pagamintose iš plieno, kurio laikinasis stipris ne mažesnis nei 440 N/mm2 ir kai skirtumas tarp nominaliojo skylės ir varžto skersmens neviršija 4 mm, po šiais varžtais taip pat leidžiama padėti vieną poveržlę po veržle.
\n
165.Varžto, veikiamo šlyties įrąžos, įsriegtoji dalis neturi būti giliau nei pusė elemento, prigludusio prie veržlės, storio arba giliau nei 5 mm, išskyrus struktūrines konstrukcijas, elektros linijų atramas ir atvirus skirstomuosius įrenginius bei transporto kontaktinius tinklus, kur įsriegtoji dalis turi būti jungiamųjų elementų išorėje.
\n
166.Varžtus (taip pat įtempiamuosius) būtina išdėstyti taip, kaip nurodyta 7.31 lentelėje.
\n

7.31 lentelė Mažiausi ir didžiausi varžtų išdėstymo atstumai Atstumo charakteristika Varžtų išdėstymo atstumai 1. Atstumai tarp varžtų centrų bet kuria kryptimi:

\n
a)mažiausi
\n
b)didžiausi kraštinėse eilėse, kai nėra sustandinančių kampuočių tempiant ir gniuždant
\n
c)didžiausi vidurinėse eilėse, taip pat kraštinėse eilėse, kai yra sustandinantys kampuočiai: tempiant gniuždant 2. Atstumas nuo varžto centro iki elemento krašto:
\n
a)mažiausias įrąžos kryptimi
\n
b)tas pat statmena įrąžai kryptimi kai kraštai apipjauti kai kraštai valcuoti
\n
c)didžiausias
\n
d)mažiausias įtempiamiesiems varžtams esant bet kokiam krašto apdirbimui ir bet kokios krypties įrąžai 2,5 d0 1) 8 d0 arba 12 t 16 d0 arba 24 t 12 d0 arba 18 t 2 d0 1,5 d0 1,2 d0 4 d0 arba 8 t 1,3 d0 Pastaba. 1) Jungiamiesiems elementams iš plieno, kurio takumo riba viršija 380 N/mm2, mažiausias atstumas tarp varžtų imamas 3d0.
\n

Žymenys: d0 – varžto skylės skersmuo; t – ploniausiojo išorinio elemento storis.

\n
167.Jungiamieji varžtai jungtyse ir mazguose paprastai išdėstomi mažiausiais atstumais.
\n
168.Varžtus išdėstant šachmatine tvarka, atstumai tarp jų centrų įrąžos veikimo kryptimi turi būti ne mažesni nei p2 + 1,5d0, čia p2 – atstumas tarp eilių statmenai įrąžos veikimo krypčiai, d0 – varžto skylės skersmuo. Taip išdėsčius varžtus, elemento pjūvis Anet nustatomas įvertinant jo susilpnėjimą dėl skylių, išdėstytų tik viename pjūvyje statmenai įrąžai (ne zigzagu).
\n
169.Prijungiant kampuotį viena lentyna, skylė varžtui, labiausiai nutolusi nuo jo galo, gręžiama ant rėžio, esančio arčiausiai kampo.
\n
170.Jungtyse su A, B ir C gaminio klasių varžtais (išskyrus nepagrindinių konstrukcijų jungimą ir jungtis su įtempiamaisiais varžtais) turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios veržlėms atsisukti (spyruoklinės poveržlės ar antveržlės arba veržlės su įspraudžiamąja dalimi).
\n
171.Varžtinėse jungtyse, veikiant ašinei jėgai N, einančiai per jungties sunkio centrą, šios jėgos pasiskirstymas tarp varžtų laikomas vienodu.
\n
172.Skaičiuotinis vieno varžto atsparis apskaičiuojamas:
\n
-kerpamasis ; (7.142)
\n
-glemžiamasis ; (7.143)
\n
-tempiamasis . (7.144) (7.142)-(7.144) formulių žymenys: fbs,d, fbp,d, fbt,d – varžtinių jungčių skaičiuotiniai stipriai; d – varžto skersmuo;
\n

Ab = p·d2 / 4 – varžto skerspjūvio plotas;

\n

Ab,net – varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas; varžto su metriniais sriegiais Ab,net reikšmė imama iš 7.32 lentelės ir vadovaujantis LST EN ISO 898 – 1:2000 [7.13];

\n

S t – mažiausias suminis elementų, glemžiamų viena kryptimi, storis; ns – varžto kirpimo plokštumų skaičius; gb – varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas, imamas iš 7.33 lentelės.

\n

7.32 lentelė Varžtų grynieji (neto) skerspjūvio plotai pagal LST EN ISO 898 – 1:2000 [7.13] d (mm) M16 M18 M20 M22 M24 M27 M30 M33 M36 M39 Ab,net (mm2) 157 192 245 303 353 459 561 694 817 976 7.33 lentelė Varžtinių jungčių darbo sąlygų koeficientas Jungties charakteristika Jungties darbo sąlygų koeficientas gb 1. Daugiavaržtė, skaičiuojant kirpimui ir glemžimui, kai varžtai:

\n
-A gaminio klasės;
\n
-B ir C gaminio klasių, įtempiamieji su nereguliuojamu įtempimu 2. Vienvaržtė ir daugiavaržtė, skaičiuojant glemžimui, kai e1= 1,5 d0, ir p1 = 2 d0 konstrukcijų elementams iš plieno, kurio takumo riba, N/mm2: – ≤ 285
\n
-> 285 ≤ 380 1,0 0,9 0,8 0,75 Žymenys: e1 – atstumas nuo elemento krašto iki artimiausios skylės centro jėgos veikimo kryptimi; p1 – atstumas tarp skylių eilių centrų jėgos veikimo kryptimi; d0 – varžto skylės skersmuo.
\n

Pastabos:

\n
1.1 ir 2 poz. nustatyti koeficientai vertinami vienu metu.
\n
2.Kai e1 ir p1 reikšmės yra tarp nurodytų 2 poz. ir 7.31 lentelėje, koeficientas gb nustatomas tiesine interpoliacija.
\n
173.Būtina įvertinti vienvaržčių jungčių darbo sąlygų koeficientą gc vadovaujantis 174 p. reikalavimais.
\n
174.Varžtų, esančių vienoje jungties pusėje, skaičius n, veikiant ašinei jėgai NEd, apskaičiuojamas pagal formulę , (7.145) čia Fmin – vieno varžto mažiausia skaičiuotinio atspario reikšmė, apskaičiuota pagal 172 p.
\n
175.Kai jungtį veikia lenkimo momentas, sukeliantis jungiamųjų elementų pasislinkimą, įrąžų pasiskirstymas varžtams imamas proporcingai atstumams nuo jungties sunkio centro iki nagrinėjamojo varžto.
\n
176.Vienu metu kerpami ir tempiami varžtai turi būti atskirai patikrinti kirpimui, tempimui bei jų poveikio atstojamajai.
\n

Varžtai, kerpami dėl vienu metu veikiančių ašinės jėgos ir lenkimo momento poveikio, turi būti tikrinami lygiavertei įrąžai.

\n
177.Vienam elementui tvirtinti prie kito tarpikliais ar kitais tarpiniais elementais, taip pat jungtims su vienpusiais antdėklais varžtų skaičius, lyginant su skaičiavimo rezultatais, turi būti padidintas 10 %.
\n
178.Jungiant kampuočių ar lovių lentynas trumpainiais, varžtų, pritvirtinančių vieną iš trumpainio lentynų, skaičius, lyginant su skaičiavimo rezultatais, turi būti padidintas 50 %.
\n

XIX SKIRSNIS. JUNGTYS ĮTEMPIAMAISIAIS VARŽTAIS

\n
179.Jungtys įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais skaičiuojamos teigiant, kad jungtyse veikiančios įrąžos perduodamos trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų lietimosi paviršių įtempus varžtus. Šiuo atveju teigiama, kad ašinė jėga tarp varžtų pasiskirsto vienodai.
\n

Varžtų išdėstymo reikalavimai pateikti XVIII skirsnyje.

\n
180.Skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos atsparis , (7.146) čia: fbh,d – skaičiuotinis įtempiamųjų varžtų tempiamasis plieno stipris; mh – jungties įtempiamaisiais varžtais trinties koeficientas, imamas iš 7.34 lentelės; gh – jungties įtempiamaisiais varžtais patikimumo koeficientas, imamas iš 7.34 lentelės;
\n

Ab,net – varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas, nustatomas pagal 7.32 lentelę ir LST EN ISO 898 – 1 [7.13]; gb – varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas, priklausantis nuo varžtų, būtinų skaičiuotinei įrąžai perimti, skaičiaus n ir imamas lygus:

\n

0,8, kai n < 5;

\n

0,9, kai 5 £ n < 10;

\n

1,0, kai n ³ 10.

\n
181.Jungtyje, veikiamoje ašinės jėgos, iš anksto įtempiamųjų varžtų skaičius, esantis vienoje jungties pusėje, apskaičiuojamas pagal formulę , (7.147) čia nsl – varžtinės jungties trinties paviršių skaičius.
\n

Įtempiamasis varžtas turi būti iš anksto įtempiamas ašine jėga . (7.148) 182. Jungiamųjų elementų, susilpnintų įtempiamųjų varžtų skylėmis, atsparis skaičiuojamas įvertinant, kad pusė įrąžos, tenkančios kiekvienam varžtui, nagrinėjamame pjūvyje jau perduota trinties jėgomis. Todėl susilpnintieji pjūviai tikrinami teigiant: veikiant dinaminėms apkrovoms – grynąjį (neto) plotą Anet, statinėms apkrovoms – bruto skerspjūvio plotą A, kai Anet ³ 0,85 A arba sąlyginį plotą Ac,d = 1,18 Anet, kai Anet < 0,85 A.

\n

7.34 lentelė Jungties įtempiamaisiais varžtais patikimumo ir trinties koeficientai Jungiamųjų paviršių apdirbimo (nuvalymo) būdas Varžtų įtempimo reguliavi-mo būdas Trinties koeficien-tas mh Koeficientai gh, atsižvelgiant į apkrovos pobūdį bei skylių ir varžtų nominaliųjų skersmenų skirtumą d, mm dinaminė ir kai d = 3 – 6; statinė ir kai d = 5 – 6 dinaminė ir kai d = 1; statinė ir kai d = 1 – 4 1. Dviejų paviršių valymas šratais ar šratų srautu nekonservuojant 2. Tas pats ir konservuojant (metalizavimas purškiant cinku arba aliuminiu) 3. Šratais vieną paviršių konservuojant polimeriniais klijais ir pabarstant karborundiniais milteliais, o kitą paviršių – plieniniais šepečiais ir nekonservuojant 4. Dujų liepsna dviejų paviršių nekonservuojant 5. Dviejų paviršių apdirbimas plieniniais šepečiais nekonservuojant 6. Be apdirbimo M a M a M a M a M a M a 0,58 0,58 0,50 0,50 0,50 0,50 0,42 0,42 0,35 0,35 0,25 0,25 1,35 1,20 1,35 1,20 1,35 1,20 1,35 1,20 1,35 1,25 1,70 1,50 1,12 1,02 1,12 1,02 1,12 1,02 1,12 1,02 1,17 1,06 1,30 1,20 Pastabos: 1. Varžtų įtempimo reguliavimo būdas M reiškia reguliavimą pagal sukimo momentą, o a – pagal veržlės posūkio kampą.

\n
2.Leidžiama naudoti kitus jungiamųjų paviršių apdirbimo būdus, užtikrinančius trinties koeficientų mh reikšmes ne mažesnes, nei nurodytos lentelėje.
\n

XX SKIRSNIS. JUNGTYS FREZUOTAIS GALAIS

\n
183.Elementų su frezuotais galais jungtyse (kolonų bazių sandūrose ir pan.) gniuždymo jėga visiškai perduodama galais.
\n
184.Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų – lenkiamųjų elementų virintinės siūlės ir varžtai, įskaitant įtempiamuosius varžtus, jungtyse frezuotais galais skaičiuojami didžiausiai tempimo įrąžai nuo momento ir ašinės jėgos nepalankiausio derinio poveikio, taip pat nuo skersinės jėgos sukeltos šlyties įrąžos.
\n

XXI. JUNGTYS SUDĖTINĖSE SIJOSE 185. Sudėtinių dvitėjų sijų sieneles ir juostas, jungiančias virintines siūles ir įtempiamuosius varžtus, būtina skaičiuoti pagal formules, pateiktas 7.35 lentelėje.

\n
186.Kai nėra sąstandų didelėms neslankiosioms sutelktosioms apkrovoms perduoti, viršutinės juostos prijungimą būtina skaičiuoti nuo judamosios sutelktosios apkrovos.
\n
187.Kai neslankioji sutelktoji apkrova pridėta prie sijos apatinės juostos, virintinės siūlės ir įtempiamieji varžtai, prijungiantys šią juostą prie sienelės, skaičiuojami pagal 7.35 lentelėje pateiktas (7.154) – (7.156) formules, neatsižvelgiant į tai, ar yra sąstandos apkrovos vietose.
\n
188.Įtempiamaisiais varžtais sujungtose sijose su daugialakščiais juostiniais paketais kiekvieno lakšto prijungimas prie savo teorinės irties vietos turi būti apskaičiuotas pusei įrąžos, kuri gali būti perimta lakšto skerspjūvio. Kiekvieno lakšto prijungimas ruože tarp tikrosios jo trūkio vietos ir prieš jį esančio lakšto trūkio vietos turi būti apskaičiuotas visai įrąžai, kurią gali perimti lakšto skerspjūvis.
\n

7.35 lentelė Sudėtinių dvitėjų sijų sienelės ir juostų jungčių skaičiavimas Apkrova Jungimo būdas Sudėtinių sijų juostų jungčių skaičiavimo formulės Nejudamoji Kertinės (kampinės) siūlės:

\n

Dvipusės (7.149) (7.150) Vienpusės (7.151) (7.152) Įtempiamieji varžtai (7.153) Judamoji Dvipusės kertinės (kampinės) siūlės (7.154) (7.155) Įtempiamieji varžtai (7.156) Žymenys:

\n
-skersinės (kerpamosios) jėgos VEd sukelta juostų jungčių įrąža ilgio vienetui; čia S – sijos juostos bruto statinis momentas neutraliosios ašies atžvilgiu;
\n
-sutelktosios jėgos F sukelta juostų jungčių įrąža ilgio vienetui (pokraninėms sijoms nuo krano rato slėgio be dinaminio koeficiento), čia gF – apkrovos patikimumo koeficientas, imamas iš STR 2.05.04:2003 [7.4], leff – skaičiuojamasis sutelktosios apkrovos išskirstymo ilgis, imamas iš Reglamento 68 ir 277 p.; a
\n
-koeficientas, kai apkrova veikia viršutinę sijos juostą, prie kurios sienutė pritaikyta drožiant, yra a = 0,4, o kai sienutė nepritaikyta prie viršutinės juostos arba apkrova pridėta prie apatinės juostos, tuomet a = 1; a
\n
-įtempiamųjų varžtų viršutinėje juostoje žingsnis;
\n
-skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos jungties atsparis, apskaičiuotas pagal (7.146) formulę; nsl
\n
-varžtinės jungties trinties paviršių skaičius.
\n

XXII SKIRSNIS. LAKŠTINIŲ KONSTRUKCIJŲ STIPRUMO IR PASTOVUMO SKAIČIAVIMAS

\n
189.Lakštinių konstrukcijų (sukamųjų kevalų) stiprumas skaičiuojamas, kai yra bemomentinis įtempių būvis, pagal formulę , (7.157) čia: ir – normaliniai įtempiai dviem tarpusavyje statmenomis kryptimis; gc – konstrukcijų darbo sąlygų koeficientas, imamas pagal pramonės statinių projektavimo reikalavimus.
\n

Šiuo atveju svarbiausių įtempių absoliutinės reikšmės turi būti ne didesnės nei skaičiuotinių stiprių reikšmės, padaugintos iš koeficiento gc.

\n
190.Įtempiai bemomenčiuose plonasieniuose sukamuosiuose kevaluose (žr.7.19 pav.) nuo skysčio, dujų arba biriųjų medžiagų slėgio nustatomi pagal šias formules: , (7.158) , (7.159) čia: ir – atitinkamai meridianinis ir žiedinis įtempiai; ir – kreivumo spinduliai svarbiausiomis kevalų vidurinio paviršiaus kryptimis;
\n
-skaičiuotinis slėgis į kevalo paviršių; t – kevalo storis;
\n
–kevalo viso skaičiuotinio slėgio, veikiančio kevalo dalį abc (žr. 7.19 pav.) projekcija į x ašį; ir b – spindulys ir kampas, parodyti 7.19 pav.
\n

7.19 pav. Sukamojo kevalo schema 7.20 pav. Kūginio sukamojo kevalo schema 191. Įtempiai uždaruose bemomenčiuose plonasieniuose sukamuosiuose kevaluose, veikiamuose tolygaus vidinio slėgio, apskaičiuojami pagal formules:

\n
a)cilindrinių kevalų , ; (7.160)
\n
b)sferinių kevalų ; (7.161)
\n
c)kūginių kevalų , (7.162) , (7.163) čia: - skaičiuotinis vidinis slėgis į kevalo paviršių;
\n
–vidutinis kevalo paviršiaus spindulys (žr. 7.20 pav.); b – kevalo sudaromosios ir jos x ašies kampas (žr. 7.20 pav.).
\n
192.Kevalų formos ir storio, taip pat apkrovos pasikeitimo vietose turi būti atsižvelgta į vietinius įtempius (kraštinį efektą).
\n
193.Uždarų cilindrinių sukamųjų kevalų, tolygiai gniuždomų lygiagrečia su sudaromąja kryptimi, pastovumas skaičiuojamas pagal formulę , (7.164) čia: – skaičiuotiniai kevalo įtempiai;
\n
–kritinis įtempis, lygus mažesnei iš reikšmių arba (čia – kevalo vidurinio paviršiaus spindulys; t – kevalo storis).
\n

Koeficientų reikšmės, kai , nustatomos pagal formulę . (7.165) Koeficientų c reikšmės nustatomos iš 7.36 lentelės.

\n

Ekscentrinio gniuždymo lygiagrečiai su sudaromąja arba grynojo lenkimo diametraliojoje plokštumoje atveju, kai tangentiniai įtempiai didžiausio momento vietoje neviršija reikšmės , įtempiai turi būti padidinti kartų; čia – mažiausi įtempiai (tempimo įtempiai laikomi neigiamaisiais).

\n

7.36 lentelė Koeficientų c reikšmės 100 200 300 400 600 800 1000 1500 2500 c 0,22 0,18 0,16 0,14 0,11 0,09 0,08 0,07 0,06 194. Vamzdžiai, skaičiuojami kaip gniuždomieji arba gniuždomieji-lenkiamieji strypai, kai jų sąlyginis liaunis , turi atitikti sąlygą . (7.166) Tokių vamzdžių pastovumas skaičiuojamas pagal VII skyriaus nuorodas, neatsižvelgiant į sienelių vietinio pastovumo skaičiavimą. Besiūlių ar suvirintinių vamzdžių pastovumo skaičiuoti nereikia, jei rm /t reikšmė neviršija pusės reikšmės, apskaičiuotos pagal (7.166) formulę.

\n
195.Cilindrinės plokštės, atremtos dviem sudaromosiomis ir dviem lankų kreipiamosiomis, tolygiai gniuždomos išilgai sudaromųjų, kai (čia b – plokštės plotis, išmatuotas pagal kreipiamosios lanką), pastovumas turi būti skaičiuojamas kaip plokštelės pagal šias formules:
\n
a)kai skaičiuotiniai įtempiai , ; (7.167)
\n
b)kai skaičiuotiniai įtempiai , . (7.168) Kai 0,8 fy,d < sEd < fy,d, didžiausias b/t santykis nustatomas tiesine interpoliacija.
\n

Jei , plokštės pastovumas skaičiuojamas kaip kevalo pagal 193 p. reikalavimus.

\n
196.Uždaro cilindrinio sukamojo kevalo, veikiamo išorinio tolygaus normaliniam į šoninį paviršių slėgio, pastovumas skaičiuojamas pagal formulę , (7.169) čia: - skaičiuotiniai žiediniai kevalo įtempiai;
\n
–kritiniai įtempiai, nustatomi pagal formules:
\n
a)kai , ; (7.170)
\n
b)kai , ; (7.171)
\n
c)kai , įtempiai scr,Rd,2 nustatomi tiesine interpoliacija, čia l – cilindrinio kevalo ilgis.
\n

To paties kevalo, bet sustandinto žiedinėmis sąstandomis, išdėstytomis tarp ašių žingsniu s ³ 0,5rm, pastovumas skaičiuojamas pagal (7.169) – (7.170) formules, įstatant į jas vietoj reikšmės l reikšmę s.

\n

Turi būti tenkinama sąstandos pastovumo savo plokštumoje kaip gniuždomojo strypo sąlyga pagal 58 p. reikalavimus, kai ir skaičiuojamasis strypo ilgis . Šiuo atveju sąstandos skerspjūvis apima kevalo ruožus iš abiejų sąstandos pusių pločiu , o sąlyginis strypo liaunis neturi viršyti 6,5.

\n

Kai sąstanda yra vienpusė, jos skerspjūvio inercijos momentas skaičiuojamas ašies, sutampančios su artimiausiu kevalo paviršiumi, atžvilgiu.

\n
197.Uždaro apskritiminio cilindrinio sukamojo kevalo, vienu metu veikiamo apkrovų, nurodytų 193 ir 196 p., pastovumas skaičiuojamas pagal formulę , (7.172) čia scr,Rd,1 turi būti apskaičiuotas pagal 193 p., o scr,Rd,2 – pagal 196 p. reikalavimus.
\n
198.Kūginio sukamojo kevalo, kai kūgiškumo kampas b £ 60o, veikiamo išilgai ašies gniuždymo jėgos (žr. 7.21 pav.), pastovumas skaičiuojamas pagal formulę , (7.173) čia - sukamojo kevalo pastovumo atsparis, apskaičiuojamas pagal formulę , (7.174) čia: t – kevalo storis;
\n
-įtempiai, apskaičiuoti pagal 193 p. reikalavimus, keičiant spindulį rm spinduliu rd, lygiu: . (7.175) 7.21 pav. Kūginio sukamojo kevalo, veikiamo išilginės gniuždomosios jėgos, schema 199. Kūginio sukamojo kevalo, veikiamo išorinio normalinio šoniniam paviršiui tolygaus slėgio , pastovumas skaičiuojamas pagal formulę , (7.176) čia: – kevalo žiediniai skaičiuotiniai įtempiai; scr,Rd,2 – kritiniai įtempiai, apskaičiuojami pagal formulę , (7.177) čia: h – kūginio kevalo aukštis (tarp pagrindų); rd – spindulys, apskaičiuojamas pagal (7.175) formulę.
\n
200.Kūginio sukamojo kevalo, vienu metu veikiamo apkrovų, nurodytų 198 ir 199 p., pastovumas skaičiuojamas pagal formulę , (7.178) čia Ncr,Rd ir scr,Rd,2 – reikšmės, apskaičiuojamos pagal (7.174) ir (7.177) formules.
\n
201.Sferinio kevalo (arba jo segmento), kai rm / t £ 750 ir veikiamo išorinio normalinio jo paviršiui tolygaus slėgio , pastovumas skaičiuojamas pagal formulę , (7.179) čia: – skaičiuotiniai įtempiai;
\n
–kritiniai įtempiai, imami ne didesni kaip fy,d; rm – sferos vidurinio paviršiaus spindulys.
\n

XXIII SKIRSNIS. PAGRINDINIAI MEMBRANŲ KONSTRUKCIJŲ REIKALAVIMAI

\n
202.Skaičiuojant membranų konstrukcijas, membranos kraštų atramas į kontūro tampriuosius elementus būtina laikyti lanksčiai (šarnyriškai) atremtas linijoje ir galinčias perduoti šlytį kontūro elementams.
\n
203.Membranų konstrukcijos turi būti skaičiuojamos įvertinant membranos ir kontūro sąveiką bei atsižvelgiant į membranos deformuotąjį būvį ir geometrinį netiesiškumą.
\n
204.Normaliniai ir tangentiniai įtempiai, pasiskirstę membranos kraštuose, laikomi esantys pusiausvyri atraminio kontūro gniuždymui ir lenkimui tangentinėje plokštumoje.
\n

Skaičiuojant membranų konstrukcijų kontūro atraminius elementus būtina įvertinti:

\n
a)lenkimą tangentinėje plokštumoje;
\n
b)ašinį gniuždymą kontūro elementuose;
\n
c)gniuždymą, kurį sukelia tangentiniai įtempiai membranos sąlyčio linijoje su kontūro elementais;
\n
d)lenkimą vertikaliojoje plokštumoje.
\n
205.Kai membrana pritvirtinama su ekscentricitetu kontūro elementų skerspjūvio sunkio centro atžvilgiu, būtina, išskyrus veiksnius, nurodytus 204 p., skaičiuojant kontūrą įvertinti ir sukimą.
\n
206.Apskaičiuojant įtempius apvalių plane plokščių membranų centre, leidžiama teigti, kad atraminis kontūras nesideformuoja.
\n
207.Apskaičiuojant įtempius elipsės formos membranos centre, įtvirtintos deformuojamame kontūre, leidžiama taikyti 206 p. reikalavimus, pakeičiant spindulio reikšmę didesnės svarbiausios pusašės spindulio reikšme (didesnės pusašės su mažesniąja santykis turi būti ne didesnis kaip 1,2).
\n

XXIV SKIRSNIS. ELEMENTŲ PATVARUMAS

\n
208.Plieninės konstrukcijos ir jų elementai (pokraninės sijos, darbo aikštelių sijos, bunkerių ir estakadų konstrukcijos ir kt.), tiesiogiai laikantys daugkartines veikiančias judamąsias, vibracines ar kitokio pavidalo apkrovas su apkrovimo ciklų skaičiumi ir daugiau, kurie gali turėti įtakos nuovargiui, turi būti projektuojami naudojant konstrukcinius sprendimus, nesukeliančius didelės įtempių koncentracijos, ir turi būti tikrinamas jų patvarumas.
\n

Apkrovimo ciklų skaičius imamas pagal technologinius eksploatavimo reikalavimus.

\n

Aukštų statinių (antenų, kaminų, stiebų, bokštų, kėlimo ir transportavimo statinių ir kt.) konstrukcijų, tikrinamų rezonansui nuo vėjo apkrovos, turi būti skaičiuojamas ir patvarumas.

\n

Konstrukcijų patvarumui skaičiuoti apkrovos imamos iš STR 2.05.04:2003 [7.4].

\n
209.Elementų patvarumas tikrinamas pagal formulę , (7.180) čia: – skaičiuotinis varginamasis plieno stipris, imamas iš 7.37 lentelės, atsižvelgiant į skaičiuotinį plieno stiprį pagal stiprumo ribą ir konstrukcijos elementų grupes, pateiktas 4 priedo 1 lentelėje;
\n
–koeficientas, įvertinantis apkrovimo ciklų skaičių ir apskaičiuojamas: kai , pagal formules:
\n

1 ir 2 elementų grupių ; (7.181) 3-8 elementų grupių ; (7.182) kai , koeficientas ;

\n
–koeficientas, imamas iš 7.38 lentelės, atsižvelgiant į įtempių būvį ir įtempių asimetrijos koeficientą ; čia ir – atitinkamai didžiausias ir mažiausias įtempiai pagal absoliutinę reikšmę, apskaičiuoti grynajam skerspjūviui, neįvertinant dinaminio koeficiento ir koeficientų . Įtempių asimetrijos koeficientas imamas su „-“ ženklu, kai įtempiai yra skirtingų ženklų.
\n

Skaičiuojant elementų patvarumą pagal (7.180) formulę, turi būti tenkinama sąlyga . (7.183) 210. Plieninės konstrukcijos ir jų elementai, tiesiogiai veikiami apkrovų su ciklų skaičiumi, mažesniu nei , turi būti projektuojami naudojant konstrukcinius sprendimus, nesukeliančius didelės įtempių koncentracijos. Prireikus skaičiuojamas mažaciklis stiprumas.

\n

7.37 lentelė Varginamojo plieno skaičiuotinis stipris Elementų grupės (N/mm2) reikšmės, kai skaičiuotinis plieno stipris pagal stiprumo ribą (N/mm2) 1 120 128 132 136 145 2 100 106 108 110 116 3 90 4 75 5 60 6 45 7 36 8 27 7.38 lentelė Formulės koeficientui apskaičiuoti Įtempių asimetrijos koeficientas Formulės koeficientui apskaičiuoti Tempimas Gniuždymas

\n

VIII SKYRIUS. TINKAMUMO RIBINIAI BŪVIAI

\n

XXV SKIRSNIS. KONSTRUKCIJŲ ĮLINKIAI IR POSLINKIAI

\n
211.Konstrukcijų elementų įlinkiai ir poslinkiai turi atitikti reglamente STR 2.05.04:2003 [7.4] pateiktus tinkamumo ribinio būvio reikalavimus. Įlinkiai ir poslinkiai nustatomi pagal reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] 9 priedą. Jie neturi viršyti ribinių dydžių, nurodytų reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] XVII skyriuje.
\n
212.Specialiosios paskirties plieno konstrukcijų ribiniai įlinkiai ir poslinkiai pateikti Reglamento XLIII ir XLIV skirsniuose.
\n

XXVI SKIRSNIS. DINAMINIS POVEIKIS

\n
213.Projektuojant būtina atsižvelgti į sutelktąsias apkrovas, galinčias sukelti smūgius, svyravimus ar vibraciją. Esant ribiniam tinkamumo būviui turi būti atsižvelgta į galimą vibraciją, sukeliamą įrengimų, ir į svyravimų šaltinius, galinčius sukelti rezonansą. Esminiai konstrukcijų dinaminės elgsenos reikalavimai yra pateikti reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] 9 priedo 4 p.
\n
214.Siekiant išvengti nejaukios žmonių savijautos, konstrukcijų, virš kurių vaikšto žmonės, vibracija ir svyravimai turi būti apriboti. Patalpų perdangų konstrukcijų, jeigu jomis reguliariai vaikšto žmonės, žemiausias savųjų svyravimų dažnis turi būti ne žemesnis nei 3 ciklai per sekundę. Šis apribojimas bus tenkinamas, jeigu bendras įlinkis, nustatytas pagal dažninio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.2 p.) apkrovas, neviršys 28 mm. Šio apribojimo galima netaikyti perdangoms su aukštomis dinaminėmis svyravimų slopinimo charakteristikomis.
\n

Jeigu perdanga yra ritmiškai apkraunama šokant ar šokinėjant (šokių ar sporto salėse ir pan.), žemiausias savųjų svyravimų dažnis turi būti ne žemesnis nei 5 ciklai per sekundę. Šis apribojimas bus tenkinamas, jeigu bendras įlinkis, nustatytas pagal dažninio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.2 p.) apkrovas, neviršys 10 mm.

\n

Prireikus gali būti atliekama dinaminė analizė, galinti patvirtinti, kad pagreičiai ir dažniai nesukels nejaukumo ar nepažeis pastate esančios įrangos.

\n
215.Kaip nurodyta reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] XII skyriuje, projektuojant aukštus ir liaunus statinius, būtina atsižvelgti į vėjo sukeltus svyravimus vėjo veikimo plokštumoje ir jai statmenoje plokštumose.
\n

XXVII SKIRSNIS. ATSTUMAI TARP TEMPERATŪRINIŲ SIŪLIŲ

\n
216.Didžiausi atstumai tarp vienaaukščių pastatų ir statinių plieninių karkasų temperatūrinių siūlių turi neviršyti nurodytų 8.1 lentelėje. Daugiau negu 5 % viršijus 8.1 lentelėje pateiktus atstumus, taip pat didinant pastato standumą sienomis ar kitomis konstrukcijomis, skaičiuojant būtina įvertinti aplinkos temperatūros poveikius, netampriąsias konstrukcijų deformacijas ir mazgų slankumą.
\n

8.1 lentelė Didžiausi plieninio karkaso temperatūrinių blokų matmenys Pastato ir statinio charakteristika Didžiausi atstumai, m Tarp temperatūrinių siūlių Nuo temperatūrinės siūlės ar pastato galo iki artimiausio vertikaliojo ramsčio ašies Bloko ilgiu (išilgai pastato) Bloko pločiu (skersai pastato) Šildomi pastatai Nešildomi pastatai ir karštieji cechai Atviros estakados 230 200 130 150 120 - 90 75 50 Pastaba. Kai tarp pastato ar statinio temperatūrinių siūlių yra du vertikalieji ramsčiai, atstumas tarp jų ašių neturi viršyti: pastatų – 50 m ir atvirų estakadų – 30 m.

\n

IX SKYRIUS. STRYPINIŲ KONSTRUKCIJŲ ANALIZĖ

\n

XXVIII SKIRSNIS. KONSTRUKCIJŲ MODELIAVIMAS

\n
217.Konstrukcijų skaičiavimo modelis ir pagrindinės prielaidos turi tam tikru tikslumu perteikti konstrukcijos elgseną pagal ribinius saugos ir tinkamumo būvius bei numatomą skerspjūvių, elementų, jungčių ir ramsčių elgseną.
\n
218.Metodai, taikomi konstrukcijų analizei, turi būti tokie, kad būtų galima įvertinti priimtas projektavimo prielaidas.
\n
219.Tikroji jungčių elgsenos įtaka (tikrasis standumas ir/ar stiprumas) įrąžų ir deformacijų pasiskirstymui konstrukcijoje apskritai gali būti nevertinama.
\n

Skaičiuojant konstrukcijas tikroji jungčių elgsena turi būti vertinama, kai turi pakankamai didelę įtaką įrąžų ir/ar deformacijų pasiskirstymui. Pagal mazgų standumo ir/ar stiprumo įtaką analizės rezultatams mazgai skirstomi į:

\n
a)paprastus (lankstinius), negalinčius perduoti lenkimo momento;
\n
b)vientisuosius (standžiuosius), dėl pakankamo standumo galinčius užtikrinti visišką mazgo vientisumą ir galinčius perduoti visas veikiančias įrąžas;
\n
c)pusiau vientisus (pasiduodančius), kurių standumas (tam tikrais atvejais ir stiprumas) turi būti įvertintas pagal konstrukcijų analizės metodus.
\n
220.Konstrukcijų analizėje, jei aktualu, turi būti įvertintos pagrindo deformacijos.
\n

XXIX SKIRSNIS. NETOBULUMAI

\n
221.Atitinkamos leistinosios tolerancijos turi būti įvertintos neapkrautos konstrukcijos netobulumais, kurie turi apimti liekamuosius įtempius ir geometrinius netikslumus (nuokrypis nuo vertikalės, tiesės (tiesumas), plokštumos, nuokrypiai suleidimuose ir atsitiktiniai ekscentricitetai jungtyse ir kt.).
\n
222.Ekvivalentiniai netobulumai, kurie turi būti įvertinti:
\n
a)bendrieji (globaliniai) rėmų ir ramsčių netobulumai;
\n
b)vietiniai paskirų elementų netobulumai.
\n
223.Bendrieji rėmų netobulumai (žr. 9.1 pav.) apskaičiuojami taip: , (9.1) čia ; (9.2) , ; (9.3) , , (9.4) čia: – aukštų skaičius, – kolonų skaičius, įskaitant tik tas kolonas, kuriose veikianti įrąža yra ne mažesnė už kolonų, esančių vienoje vertikaliojoje plokštumoje, 50 % vidutinės įrąžos reikšmės.
\n

Turi būti numatyta galimybė įvertinti bendruosius rėmų netobulumus visomis jų galimomis išdėstymo kryptimis. Vienu metu šie netobulumai gali būti pridėti tik viena kryptimi.

\n

Skaičiavimo patogumui bendrieji rėmo netobulumai gali būti pakeisti ekvivalentinėmis kiekvienos kolonos jėgomis (žr. 9.2 pav.).

\n
224.Atliekant ramsčių sistemos analizę turi būti numatyta galimybė įvertinti ramsčių kaip visos sistemos netobulumus. Ramsčių sistemos netobulumai (žr. 9.3 pav.) apskaičiuojami taip: , (9.5) čia: – ramsčių sistemos tarpatramis; , , (9.6) čia – suvaržytų elementų skaičius.
\n

9.1 pav. Ekvivalentiniai bendrieji rėmų netobulumai 9.2 pav. Bendrųjų rėmų netobulumų pakeitimas ekvivalentinėmis jėgomis 9.3 pav. Ramsčių netobulumai ir jų pakeitimas ekvivalentinėmis jėgomis 225. Vietiniai atskirų elementų netobulumai imami remiantis atitinkamais normatyviniais dokumentais.

\n

XXX SKIRSNIS. BENDROJI STRYPINIŲ KONSTRUKCIJŲ ANALIZĖ

\n
226.Bendruoju atveju įrąžos ir deformacijos gali būti nustatytos taikant:
\n
a)pirmosios eilės analizę, naudojant pradinę (nedeformuotą) konstrukcijos geometriją;
\n
b)antrosios eilės analizę, įvertinant deformuotą konstrukcijos būvį.
\n

Konstrukcijos deformuotos geometrijos (antrosios eilės efektų) įtaka turi būti įvertinta, jei tai labai padidina įrąžas ir/ar deformacijų reikšmes ar keičiasi jų ženklas (kryptis).

\n
227.Bendruoju atveju rėmo ar jo dalių pastovumas turi būti tikrinamas įvertinant netobulumus ir antrosios eilės efektus.
\n

Atsižvelgiant į rėmų tipą antrosios eilės efektai ir/ar netobulumai gali būti įvertinti vienu iš šių metodų:

\n
a)visiškai taikant bendrąją (globalinę) analizę;
\n
b)iš dalies taikant bendrąją analizę ir iš dalies tikrinant paskirų elementų pastovumą pagal V-VII skirsnių reikalavimus;
\n
c)tikrinant paskirų elementų pastovumą pagal V-VII skirsnių reikalavimus.
\n
228.Bendruoju atveju paskirų elementų netobulumų įtaka rėmų pastovumui gali būti nustatyta vienu iš šių metodų:
\n
a)jei antrosios eilės efektai atskiruose elementuose ir elementų netobulumai yra iki galo įvertinti bendrosios analizės metu – paskiro elemento pastovumo tikrinti nereikia;
\n
b)jei antrosios eilės efektai atskiruose elementuose ir elementų netobulumai yra ne iki galo įvertinti bendrosios analizės metu – paskiro elemento pastovumas tikrinamas pagal V-VII skirsnių reikalavimus vertinant netobulumus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta bendrosios analizės metu.
\n

Kai rėmo pastovumas yra užtikrinamas, tikrinant paskirų elementų pastovumą imami skaičiuojamieji elementų ilgiai turi būti pagrįsti bendrąja pastovumo analize įvertinant elementų ir mazgų standumą, gniuždomųjų jėgų pasiskirstymą. Šiuo atveju įrąžos apskaičiuojamos pagal pirmosios eilės teoriją neįvertinant netobulumų.

\n
229.Plienines konstrukcijas paprastai būtina skaičiuoti įvertinant netampriąsias plieno deformacijas. Projektuojant konstrukcijas iš VI skyriuje nurodytų medžiagų taikomas idealiai tamprios plastinės medžiagos modelis. Vertinant netampriąsias plieno deformacijas, įrąžos ir deformacijos gali būti apskaičiuotos:
\n
a)taikant tampriąją bendrąją analizę;
\n
b)taikant tampriąją-plastinę bendrąją analizę (plastinių lankstų (šarnyrų) arba plastinių zonų koncepcija).
\n

Tamprioji bendroji analizė gali būti taikoma visais atvejais projektuojant elementus tampriosios ar tampriosios plastinės būklės pagal šio reglamento nuostatas. Tamprioji plastinė bendroji analizė gali būti taikoma tik tuomet, jei yra suderinti bendrosios analizės ir paskirų elementų skaičiavimo metodai.

\n

X SKYRIUS. PAPILDOMI REIKALAVIMAI

\n

PASTATŲ IR STATINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMUI

\n

XXXI SKIRSNIS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

\n
230.Projektuojant pastatus ar statinius, būtina atsižvelgti į šias ypatybes:
\n
a)konstrukcijų naudojimo;
\n
b)mechaninės konstrukcijų elgsenos;
\n
c)konstrukciją veikiančių apkrovų.
\n
231.Šiame skyriuje pateiktos nuostatos turi būti taikomos drauge su kitų reglamento skyrių reikalavimais.
\n

XXXII SKIRSNIS. SANTVAROS IR STRUKTŪRINĖS PLOKŠTĖS

\n
232.Santvarų ir struktūrų strypų ašys paprastai centruojamos visuose mazguose. Strypai suvirintose santvarose turi būti centruojami pagal skerspjūvių sunkio centrus (apvalinant iki 5 mm), o sujungtose varžtais – pagal arčiausią kampuočio kampui varžtų žymėjimo ašį.
\n
233.Santvaros juostų ašių nesutapimo, keičiantis skerspjūviui, galima nevertinti, jei jis neviršija 1,5 % juostos skerspjūvio aukščio.
\n
234.Jeigu mazguose susidaro ekscentricitetai, santvarų ir struktūrų elementai turi būti skaičiuojami įvertinant atitinkamus ekscentricitetų sukeltus lenkimo momentus.
\n
235.Jeigu apkrovos pridėtis yra ne santvaros mazguose, jos juostos turi būti skaičiuojamos bendram ašinės jėgos ir lenkimo momento poveikiui.
\n
236.Kai stogo santvarų tarpatramis viršija 36 m, būtina numatyti statybinę pakylą, lygia įlinkiui nuo tariamai nuolatinio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.3 p.) apkrovų. Kai yra plokštieji stogai, statybinė pakyla turi būti numatyta nepaisant tarpatramio dydžio, laikant ją lygia įlinkiui nuo charakteristinio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.3 p.) apkrovų, pridedant 1/200 tarpatramio dydžio.
\n
237.Kai skaičiuojama santvara su elementais iš kampuočių ar tėjų, mazgų jungtis leidžiama laikyti lankstinėmis. Taikant H tipo ir vamzdinius skerspjūvius, santvarą skaičiuoti pagal lankstinę (šarnyrinę) schemą leidžiama, jei skerspjūvio aukščio santykis su elemento ilgiu neviršija 1/10. Viršijus šį santykį, būtina įvertinti papildomus lenkimo momentus elementuose, susidarančius dėl mazgų standumo.
\n
238.Atstumas tarp tinklelio ir juostų elementų kraštų suvirintų santvarų mazguose su mazginiais lakštais turi būti ne mažesnis kaip mm, bet ne didesnis kaip 80 mm (čia t – mazginio lakšto storis, mm).
\n
239.Tarp santvaros juostų jungiamųjų elementų galų, perdengiamų antdėklais, paliekamas ne mažesnis kaip 50 mm plyšys.
\n
240.Virintines siūles, prijungiančias santvaros tinklelio elementus prie mazginių lakštų, būtina pratęsti 20 mm už elemento galo.
\n
241.Santvarų mazguose su juostomis iš tėjų, dvitėjų ir pavienių kampuočių mazginių lakštų tvirtinamasis sudūrimas prie juostų lentynų turi būti atliekamas virinant per visą mazginio lakšto storį. 1-os grupės konstrukcijų mazginius lakštus prie juostų būtina prijungti pagal 4 priedo 1-os lentelės 7-ąją eilutę.
\n

XXXIII SKIRSNIS. KOLONOS

\n
242.Spragotųjų kolonų su tinkleliais dviejose plokštumose montuojamuosius elementus būtina sustandinti diafragmomis, išdėstomomis montuojamojo elemento galuose.
\n
243.Spragotųjų kolonų su jungiamuoju tinkleliu vienoje plokštumoje diafragmos išdėstomos ne rečiau kaip kas 4 m.
\n
244.Centriškai gniuždomoms kolonoms ir statramsčiams su vienpusėmis juostinėmis siūlėmis, atitinkančiomis 144 p. reikalavimus, ramsčių, sijų, spyrių ir kitų elementų tvirtinimo mazguose įrąžos perdavimo zonoje būtina naudoti dvipuses juostines siūles, išeinančias iš kiekvienos tvirtinamojo elemento kontūro (mazgo) pusės 30kf ilgiu.
\n
245.Kertinės (kampinės) siūlės, tvirtinančios sujungiamojo tinklelio mazginius lakštus prie kolonų su užlaida, apskaičiuojamos ir išdėstomos iš mazginio lakšto dviejų pusių išilgai kolonos tarpais šachmatine tvarka. šiuo atveju atstumas tarp tokių siūlių galų neturi viršyti 15 mazginio lakšto storių.
\n
246.Konstrukcijų, gaminamų virinant rankomis, siūlės turi būti nenutrūkstamos visu mazginio lakšto ilgiu.
\n
247.Kolonų montuojamosios jungtys turi būti įrengiamos su frezuotais galais, virinant sudurtinai, naudojant antdėklus, prijungtus virintinėmis siūlėmis arba paprastaisiais ar įtempiamaisiais varžtais. Virinamų antdėklų siūlės iš kiekvienos pusės turi nesiekti sandūros per 30 mm. Leidžiama naudoti flanšines jungtis, kurios perduoda gniuždomąsias įrąžas glaudaus lietimosi paviršiais, o tempiamąsias – varžtais.
\n

XXXIV SKIRSNIS. RAMSČIAI

\n
248.Projektuojant plienines konstrukcijas būtina numatyti ramsčius, užtikrinančius statinio ir jo elementų erdvinį nekintamumą montavimo ir naudojimo metu, parenkant juos pagal geometrinius statinio parametrus ir jo naudojimo ypatybes (konstrukcinė schema, tarpatramio, kranų tipai ir jų darbo režimai, temperatūros poveikiai ir t. t.).
\n
249.Kiekviename pastato temperatūriniame bloke būtina numatyti savarankišką ramsčių sistemą.
\n
250.Ilgesnių nei 12 m pokraninių sijų ir santvarų apatinės juostos turi turėti horizontaliuosius ramsčius.
\n
251.Vertikalieji ramsčiai tarp pagrindinių kolonų, žemiau pokraninių sijų lygio, esant dvišakėms kolonoms turi būti išdėstyti kiekvienos kolonos šakos plokštumoje. Tokiu atveju šakų ramsčiai tarpusavyje turi būti sujungti tinkleliu.
\n
252.Skersinius horizontaliuosius ramsčius būtina numatyti gegninių santvarų viršutinių arba apatinių juostų lygyje kiekviename pastato tarpatramyje temperatūrinių blokų galuose. Kai temperatūrinio bloko ilgis viršija 144 m, būtina numatyti skersinius horizontaliuosius ramsčius.
\n
253.Gegnines santvaras, tiesiogiai nesujungtas su skersiniais ramsčiais, būtina sujungti šių ramsčių išdėstymo plokštumoje spyriais ir templėmis.
\n
254.Skersinių ramsčių išdėstymo vietose būtina numatyti vertikaliuosius ramsčius tarp santvarų.
\n
255.Kai viršutinių juostų lygyje yra standusis stogo diskas, reikia numatyti inventorinius nuimamuosius ramsčius konstrukcijų projektinei padėčiai ir jų pastovumui montavimo metu užtikrinti.
\n
256.Pastatuose su kranais, atitinkančiais darbo režimų grupes 6K-8K pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 5 priede pateiktą klasifikaciją, stogams su pogegninėmis santvaromis, vieno tarpatramio ir dviejų tarpatramių pastatuose su 10 T (100 kN) ir galingesniais tiltiniais kranais išilgai kraštinių kolonų eilių būtina numatyti išilginius horizontaliuosius ramsčius gegninių santvarų apatinių juostų plokštumoje, o kai gegninių konstrukcijų apatinė altitudė viršija 18 m – nepaisant kranų keliamosios galios.
\n
257.Pastatams su daugiau negu 3 tarpatramiais horizontaliuosius išilginius ramsčius būtina numatyti ir išilgai vidurinių kolonų eilių, ne rečiau kaip kas antras tarpatramis pastatuose su 6K – 8K darbo režimo grupės kranais ir kas du tarpatramiai – kituose pastatuose.
\n
258.Transporto galerijų karpytųjų santvarų viršutinių ir apatinių juostų horizontaliuosius ramsčius būtina konstruoti atskirai kiekvienam tarpatramiui.
\n
259.Naudojant denginių ramsčiams kryžminius tinklelius, leidžiama juos skaičiuoti pagal sąlyginę schemą, tarus, kad spyriai perima tik tempimo įrąžas.
\n
260.Nustatant įrąžas ramsčių elementuose, santvarų juostų apspaudimas paprastai nevertinamas.
\n
261.Įrengiant membraninį paklotą santvarų apatinių juostų plokštumoje, leidžiama įvertinti membranos poveikį.
\n
262.Kabamiesiems denginiams su plokščiosiomis laikančiosiomis sistemomis (dvijuostėmis, baigtinio lenkiamojo standumo, lynų sistemomis ir t. t.) tarp laikančiųjų sistemų reikia numatyti vertikaliuosius ir horizontaliuosius ramsčius.
\n

XXXV SKIRSNIS. SIJOS

\n
263.Suvirintinių dvitėjų sijų juostoms lakštų paketai paprastai nenaudojami. Sijų su įtempiamaisiais varžtais juostoms leidžiama naudoti paketus, susidedančius iš ne daugiau kaip trijų lakštų, šiuo atveju juostų kampuočių skerspjūvio plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 % viso juostos skerspjūvio ploto.
\n
264.Suvirintinių sijų juostinės siūlės, taip pat siūlės, prie pagrindinio sijos skerspjūvio prijungiančios pagalbinius elementus (pvz., sąstandas), turi būti nepertrūkstamos.
\n
265.Vienpusės dvitėjų suvirintinių sijų juostinės siūlės, laikančios statines apkrovas, gali būti naudojamos šiais atvejais:
\n
a)kai skaičiuotinė apkrova pridėta simetriškai sijos skerspjūvio atžvilgiu;
\n
b)kai užtikrintas sijos gniuždomosios juostos pastovumas pagal 71 a p. reikalavimus;
\n
c)kai sutelktųjų jėgų pridėjimo prie sijos juostos vietose įrengtos skersinės sąstandos.
\n
266.Rėminių konstrukcijų sijose prie atraminių mazgų būtina naudoti dvipuses juostines siūles.
\n
267.Sijose, skaičiuojamose pagal 73-78 p. reikalavimus, negalima naudoti vienpusių juostinių siūlių.
\n
268.Suvirintinių sijų sąstandos turi būti nutolintos nuo sienelės sandūrinių jungčių ne mažesniu kaip 10 sienelės storių atstumu. Sijos sienelės sudurtinių siūlių sankirtos su išilgine standumo briauna vietose siūlės, pritvirtinančios briauną prie sienelės, turi nesiekti sudurtinės siūlės per 40 mm. Suvirintinėms dvitėjėms sijoms, pagal reglamento 1 lentelę priklausančioms 2-4 konstrukcijų grupei, naudotinos vienpusės sąstandos.
\n
269.Sijoms su vienpusėmis juostinėmis siūlėmis sąstandas būtina išdėstyti priešingoje vienpusių juostinių siūlių išdėstymui sienelės pusėje.
\n

XXXVI SKIRSNIS. POKRANINĖS SIJOS

\n
270.Pokraninių sijų stiprumas turi būti skaičiuojamas numatomam vertikaliųjų ir horizontaliųjų apkrovų poveikiui pagal 72 p. reikalavimus.
\n
271.7K ir 8K darbo režimo grupių kranams (pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 5 priedą) pokraninių sijų sienelių stiprumas (išskyrus sijas, kurių patvarumas skaičiuojamas) skaičiuojamas pagal (7.45) ir (7.46) formules, kuriose skaičiuojant nekarpytųjų sijų atraminius pjūvius vietoj koeficiento 1,15 naudojamas koeficientas 1,3.
\n
272.Pokraninių sijų pastovumas turi būti skaičiuojamas pagal 70 p.
\n
273.Pokraninių sijų sienelių ir juostų lakštų pastovumas turi būti tikrinimas pagal VII skyriaus reikalavimus.
\n
274.Pokraninių sijų patvarumas turi būti skaičiuojamas pagal XXIV skirsnio reikalavimus, taikant a = 0,77, kai kranai atitinka 7K ir 8K darbo režimų grupes pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 5 priedą, ir a = 1,1 kitais atvejais.
\n
275.Pokraninių sijų, skirtų 7K ir 8K darbo režimų grupių kranams, papildomai turi būti skaičiuojamas sienelių patvarumas pagal 278 p.
\n
276.Pokraninių sijų stiprumo ir patvarumo skaičiavimas turi būti atliekamas krano apkrovoms, nustatomoms pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus.
\n
277.Pokraninės sijos iš plieno, kurio takumo riba iki 400 N/mm2, sienelių gniuždomojoje zonoje turi atitikti šiuos reikalavimus: , (10.1) , (10.2) , (10.3) , (10.4) čia: (10.5) , (10.6) čia: b
\n
-koeficientas: karpytųjų sijų atraminių pjūvių b = 1,15, nekarpytųjų sijų atraminių pjūvių b = 1,3;
\n

My,Ed, Vz,Ed

\n
-skaičiuotinis lenkimasis momentas ir skersinė jėga, veikiantys sijos skerspjūvyje;
\n
-vertikaliosios koncentruotos apkrovos, sukeltos vieno krano rato, padidinimo koeficientas, parenkamas pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus;
\n

Fd

\n
-skaičiuotinis krano rato slėgis be dinaminio koeficiento; leff
\n
-skaičiuojamasis ilgis, nustatomas pagal (10.7) formulę;
\n

Tloc,Ed

\n
-vietinis skaičiuotinis sukamasis momentas, nustatomas pagal (10.8) formulę;
\n
-bėgio ir juostos savųjų sukamųjų inercijos momentų suma, čia tf ir bf – atitinkamai sijos viršutinės (gniuždomosios) juostos storis ir plotis.
\n

Skaičiuojamasis ilgis: (10.7) čia: c

\n
-koeficientas: suvirintinių ir valcuotųjų sijų , o sijų su įtempiamaisiais varžtais ;
\n

If,r

\n
-sijos juostos ir krano bėgio skerspjūvių plotų savųjų inercijos momentų suma arba bėgio ir juostos bendrasis skerspjūvio ploto inercijos momentas tuo atveju, kai bėgis privirinamas, užtikrinant bendrą bėgio ir sijos juostos darbą; (10.8) čia: e
\n
-sąlyginis ekscentricitetas, lygus 15 mm;
\n

Fd,H

\n
-skaičiuotinė horizontali apkrova, sukelta tiltinio krano susiskersavimo ir krano bėgių nelygiagretumo, parenkama pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus; hr
\n
-krano bėgio aukštis. (10.1) – (10.6) formulėse visi įtempiai naudojami su pliuso ženklu.
\n
278.Sudėtinės pokraninės sijos sienelės viršutinės zonos patvarumas skaičiuojamas pagal formulę , (10.9) čia fn,d – visų plieno rūšių, suvirintinių sijų ir sijų su įtempiamaisiais varžtais skaičiuotinis varginamasis plieno stipris, atitinkamai lygus: fn,d = 75 N/mm2 ir 95 N/mm2 – gniuždomosios viršutinės sienelės zonos (pjūviai vidurinėje sijos dalyje); fn,d = 65 N/mm2 ir 89 N/mm2 – tempiamosios viršutinės sijos sienelės zonos (nekarpytosios sijos atraminiai pjūviai).
\n
279.Įtempių dydis (10.9) formulėje turi būti nustatomas pagal 277 p. reikalavimus nuo krano apkrovų, atitinkančių STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus.
\n
280.Kranų, atitinkančių pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 7K ir 8K darbo režimų grupes, viršutinės sijų juostos siūlės turi būti įvirinamos visu sienelės storiu.
\n
281.Pokraninių sijų ir darbo aikštelių sijų, tiesiogiai perimančių judamąsias apkrovas, tempiamųjų juostų laisvieji kraštai turi būti valcuoti, drožti arba apipjauti mechanizuotu deguonies arba plazminiu-lankiniu pjovimo būdu.
\n
282.Pokraninių sijų sąstandų matmenys turi atitikti 120 p. reikalavimus, o dvipusės sąstandos atsikišusios dalies plotis turi būti ne mažesnis kaip 90 mm. Dvipusės skersinės sąstandos neturi būti privirinamos prie sijos juostų. Sąstandų galai turi būti glaudžiai pridėti prie sijos viršutinės juostos, o kranų, atitinkančių 7K ir 8K darbo režimų grupes, sijų sąstandų galus, prigludusius prie viršutinės juostos, būtina drožti.
\n
283.Kranų, atitinkančių 1K – 5K darbo režimo grupes, sijoms leidžiama naudoti vienpuses sąstandas, virinamas prie sienelės ir viršutinės juostos bei išdėstomas pagal 268 ir 269 p. reikalavimus.
\n
284.Pakabinamųjų krano bėgių (monobėgių) stiprumas turi būti skaičiuojamas įvertinant vietinius normalinius įtempimus, sukeltus krano rato ir veikiančius išilgai ir skersai sijos ašies.
\n

XXXVII SKIRSNIS. SIJOS SU KLUPIĄJA SIENELE

\n
285.Karpytosioms simetrinio dvitėjo skerspjūvio sijoms su klupiąja sienele, laikančioms statinę apkrovą ir lenkiamoms sienelės plokštumoje, turi būti naudojamas plienas su takumo riba iki 430 N/mm2.
\n

10.1 pav. Sijos su klupiąja sienele schema 286. Karpytųjų simetrinio dvitėjo skerspjūvio sijų, laikančių statinę apkrovą, lenkiamų sienelės plokštumoje, sustiprintų tik skersinėmis sąstandomis (žr. 10.1 pav.), kai sąlyginis sienelės liaunis , stiprumas tikrinamas pagal formulę , (10.10) čia: My,Ed ir Vz,Ed – skaičiuotiniai momento ir skersinės jėgos dydžiai nagrinėjamame sijos pjūvyje;

\n

Mfl,Rd – skaičiuotinis lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą, skaičiuojamas pagal formulę ; (10.11) Vfl,Rd – skaičiuotinis kerpamasis atsparis, skaičiuojamas pagal formulę . (10.12) (10.11) ir (10.12) formulėse: tw ir hw

\n
-sijos sienelės storis ir aukštis;
\n

Af

\n
-sijos juostos skerspjūvio plotas; tw,cr,Rd ir n
\n
-kritinis tangentinis įtempis ir sienelės ruožo matmenų santykis, nustatomi pagal 114 p.; b1
\n
-koeficientas, apskaičiuojamas pagal (10.13) ir (10.14) formules.
\n

Koeficientas b1: jeigu a £0,03, tai ; (10.13) jeigu 0,03<a£0,1, tai , (10.14) čia , čia:

\n

Wmin

\n
-mažiausias tėjinio skerspjūvio, susidedančio iš sijos gniuždomosios juostos ir prigludusios prie jos aukščio sienelės dalies, atsparumo momentas (savosios tėjo ašies, lygiagrečios su sijos juosta); as
\n
-sąstandų žingsnis.
\n
287.Skersinių sąstandų skerspjūvis turi būti ne mažesnis, nei nurodyta 120 p., ir turi būti tikrinamas jų pastovumas kaip strypo, gniuždomo jėga Nstiff, kuri apskaičiuojama pagal formulę . (10.15) Jos dydis turi būti ne mažesnis nei sutelktosios apkrovos, esančios virš sąstandos. Skaičiuojamasis strypo ilgis leff = hw (1 – b1), bet ne mažesnis kaip 0,7hw. Skaičiuojamas simetrinės dvipusės sąstandos centriškasis gniuždymas, vienpusės – ekscentriškasis gniuždymas su ekscentricitetu, lygiu atstumui nuo sienelės ašies iki skaičiuotinio strypo skerspjūvio sunkio centro. Skaičiuotinį strypo skerspjūvį sudaro sąstanda ir pločio sienelės dalys į abi puses nuo sąstandos.
\n
288.Sijos sienelės dalis, esanti virš atramos, turi būti sutvirtinta dvipuse atramine sąstanda, atitinkančia 122 p. reikalavimus.
\n
289.Papildoma dvipusė sąstanda turi būti statoma atstumu, ne mažesniu nei jos plotis ir ne didesniu nei nuo atraminės sąstandos. Ji turi atitikti 287 p. reikalavimus.
\n
290.Sijos pastovumo tikrinti nereikia, jei tenkinami reglamento 71 p. reikalavimai arba kai skaičiuojamasis ilgis , čia bf – gniuždomosios juostos plotis.
\n
291.Sijos gniuždomosios juostos lentynos pločio santykis su jos storiu turi būti ne didesnis kaip .
\n
292.Vietiniai sijos sienelės įtempiai , nustatyti pagal (7.43) formulę, turi būti ne didesni kaip 0,75fyd naudojant skaičiuojamąjį ilgį, nustatomą pagal (10.7) formulę.
\n
293.Nustatant sijos, turinčios tarpatramyje sąstandas, įlinkį, jos skerspjūvio ploto inercijos bruto momentas mažinamas dauginant iš koeficiento , o sijų, neturinčių sąstandų tarpatramyje, iš .
\n
294.Jeigu sijos, apibūdintos 285 p., sienelės liaunis patenka į rėžius ir jeigu ją veikia tolygiai paskirstytoji apkrova arba penkios ir daugiau vienodo dydžio tolygiai sijos ilgiu išdėstytos sutelktosios apkrovos, sijos sienelė gali būti nesutvirtinama sąstandomis. Šiuo atveju apkrova turi būti pridėta simetriškai sijos sienelės plokštumai. Tokių sijų stiprumas tikrinamas pagal formulę , (10.16) čia d – koeficientas, įvertinantis skersinės jėgos įtaką laikomajai sijos galiai ir nustatomas pagal formulę .
\n

Taip pat turi būti tenkinamos sąlygos ir .

\n

XXXVIII SKIRSNIS. SIJOS SU PERFORUOTĄJA SIENELE

\n
295.Sijos su perforuotąja sienele projektuojamos iš valcuotųjų dvitėjų sijų, paprastai iš plieno, kurio takumo riba siekia iki 530 N/mm2. Sandūrinių sienelių jungčių virintinės siūlės yra visiškai įvirinamos.
\n
296.Sijų, lenkiamų sienelės plokštumoje (žr. 10.2 pav.), stiprumas skaičiuojamas pagal 10.1 lentelės formules.
\n
297.Sijų pastovumas skaičiuojamas pagal 70 p. reikalavimus, jų geometrines charakteristikas skaičiuojant pjūvyje su kiauryme sienelėje. Sijų pastovumo tikrinti nereikia, jei tenkinami 71 p. reikalavimai.
\n
298.Sijos sienelė atraminiuose pjūviuose stiprinama sąstandomis ir skaičiuojama pagal 122 p. reikalavimus, kai (čia tw,min – mažesnysis sienelės storis), be to, atraminio pjūvio nesusilpninta sienelės dalis imama c ³ 250 mm (žr. 10.2 pav.).
\n
299.Jeigu arba kai netenkinami 68 p. reikalavimai, turi būti numatomos sąstandos pagal 120 p. reikalavimus.
\n
300.Sutelktosios apkrovos turi būti išdėstomos tik nesusilpnėjusiose dėl sienelės kiaurymių sijos pjūviuose.
\n
301.Gniuždomojo tėjinio skerspjūvio sienelės aukštis turi atitikti reglamento 129 p. reikalavimus, (8.125) formulėje taikant .
\n
302.Nustatant sijos įlinkį, jeigu (čia l – sijos tarpatramis), sijos skerspjūvio su kiauryme inercijos momentas dauginamas iš koeficiento 0,95.
\n

10.2 pav. Sijos dalies su perforuotąja sienele schema 10.1 lentelė Sijos su perforuotąja sienele skerspjūvių stiprumo tikrinimo formulės Viršutinio tėjinio Apatinio tėjinio Atraminio 1 taškas 3 taškas 2 taškas 4 taškas Lentelėje pateiktų įtempių skaičiavimo taškai parodyti 10.2 pav.

\n

Žymenys:

\n

My,Ed

\n
-skaičiuotinis lenkiamasis momentas nagrinėjamame sijos pjūvyje;
\n
-skaičiuotinės skersinės jėgos dalis, perimama viršutinio tėjo;
\n
-skaičiuotinės skersinės jėgos dalis, perimama apatinio tėjo;
\n
-skaičiuotinė skersinė jėga, veikianti sijos skerspjūvyje atstumu (c+s-0,5a) nuo atramos;
\n

Vz,Ed

\n
-skaičiuotinė skersinė jėga nagrinėjamame sijos pjūvyje; ir
\n
-viršutinio ir apatinio tėjų plotų inercijos momentai savųjų ašių y1 ir y2 atžvilgiu;
\n

Iy

\n
-sijos skerspjūvio ploto ties kiauryme sienelėje inercijos momentas y ašies atžvilgiu;
\n

Wy1,max ir Wy1,min

\n
-viršutinio tėjo skerspjūvio didžiausias ir mažiausias atsparumo momentai;
\n

Wy2,max ir Wy2,min

\n
-apatinio tėjo skerspjūvio didžiausias ir mažiausias atsparumo momentai; fy,d,1, fu,d,1, fy,d,2, fu,d,2
\n
-viršutinio ir apatinio tėjų plieno skaičiuotiniai stipriai.
\n

XXXIX SKIRSNIS. LAKŠTINĖS KONSTRUKCIJOS

\n
303.Kevalų skersinių sąstandų elementai turi būti projektuojami uždarojo kontūro.
\n
304.Sutelktosios lakštinių konstrukcijų apkrovos turi būti perduodamos numatytiems standumo elementams. Skirtingos formos kevalų sujungimo vietose būtinos glodžiosios pereigos vietiniams įtempiams mažinti.
\n
305.Visas sudurtinių jungčių siūles būtina suvirinti arba iš dviejų pusių, arba iš vienos, įvirinant siūlės šaknį ar naudoti padėklus.
\n

Projekte derėtų nurodyti konstrukcijų jungčių, kur to reikia, sandarumo būtinumą.

\n
306.Lakštinėse konstrukcijose turi būti naudojamos suvirintinės sandūrinės jungtys. 5 mm ir mažesnio storio lakštų jungtims, taip pat montuojamosioms jungtims leidžiama konstruoti užleistines jungtis.
\n
307.Konstruojant lakštines konstrukcijas, būtina numatyti pramoninius jų gamybos ir montavimo metodus:
\n
a)naudojant didelių matmenų lakštus bei juostas;
\n
b)naudojant susuktus į ritinius, kiauto pavidalo ruošinius ir kt.;
\n
c)karpant, tuo užtikrinant mažesnį atliekų kiekį;
\n
d)automatiškai suvirinant;
\n
e)montavimo metu naudojant mažiausią virintinių siūlių skaičių.
\n
308.Projektuojant stačiakampes ar kvadratines plane plokščiąsias perdangų membranas, atraminių kontūrų kampuose reikia naudoti didesnio atsparumo korozijai plieną.
\n

XL SKIRSNIS. MONTUOJAMOSIOS JUNGTYS

\n
309.Konstrukcijas reikia dalyti į montuojamuosius elementus, įvertinant leistinuosius gabenimo gabaritus, racionalų ir ekonomišką konstrukcijų vežimą į statybvietę bei mažinant joje atliekamus konstrukcijų gamybos darbus.
\n
310.Prireikus reikia numatyti montuojamuosius elementų tvirtinimus (įrengti montavimo stalelius ir pan.), gerinančius konstrukcijų montavimo tikslumą ir saugumą.
\n
311.Montuojamosioms jungtims tikslinga naudoti B ir C gaminio klasių bei įtempiamuosius (stipriuosius) varžtus.
\n
312.Montuojamosiose jungtyse su didelėmis vertikaliosiomis įrąžomis (santvarų, rėmo sijų, rėmų ir kt.) reikia numatyti atraminius stalelius.
\n
313.Montuojamosiose jungtyse veikiant lenkiamiesiems momentams, naudojami tempiamieji B ir C gaminio klasių varžtai.
\n
314.Pastatų ir statinių montuojamosios jungtys su pokraninėmis sijomis, kurių skaičiuotas patvarumas, taip pat su konstrukcijomis, skirtomis geležinkelio sąstatams, turi būti suvirinamos arba naudojami įtempiamieji (stiprieji) varžtai.
\n
315.B ir C gaminio klasių varžtus montuojamosioms jungtims leidžiama naudoti šiais atvejais:
\n
a)ilginiams, konstrukciniams stoglangių elementams, santvarų viršutinių juostų ramsčiams (kai yra ramsčiai apatinių juostų lygyje arba esant standžiai denginio konstrukcijai), santvarų ir stoglangių vertikaliesiems ramsčiams, taip pat fachverko elementams tvirtinti;
\n
b)santvarų apatinių juostų ramsčiams, kai yra standžioji denginio konstrukcija (gelžbetoninėms arba armuotosioms plokštėms iš akytojo betono, plieniniam profiliniam paklotui ir t. t.) tvirtinti;
\n
c)jungti gegninėms ir pogegninėms santvaroms prie kolonų ir gegninėms santvaroms prie pogegninių, perduodant vertikaliąją atraminę reakciją per stalelį;
\n
d)karpytosioms pokraninėms sijoms tarp savęs, taip pat apatinei jų juostai prie kolonų, prie kurių nejungiami vertikalieji ramsčiai, tvirtinti;
\n
e)darbo aikštelių sijoms, kurių neveikia dinaminės apkrovos, tvirtinti;
\n
f)nepagrindinėms konstrukcijoms tvirtinti.
\n

XLI SKIRSNIS. KARKASINIAI PASTATAI

\n
316.Rėminių sistemų lenkimo momentams perskirstyti gali būti naudojami kolonos ir rėmo sijos jungties plieniniai antdėklai, kuriuose leistinos plastinės deformacijos. Šių antdėklų plieno takumo riba turi neviršyti 345 N/mm2. Antdėklų įrąžos turi būti nustatomos, kai yra mažiausia takumo riba sy,min = fy ir didžiausia takumo riba sy,max = fy + 100 N/mm2. Tokių antdėklų išilginiai kraštai turi būti drožti arba frezuoti.
\n

XLII SKIRSNIS. KABAMOSIOS PERDANGOS

\n
317.Kabamosioms laikančiosioms konstrukcijoms turėtų būti naudojami įvairūs lynai ir stiprioji viela. Leidžiama naudoti ir valcuotuosius gaminius.
\n
318.Kabamojo stogo atitvaros turėtų būti įrengtos tiesiogiai ant laikančiųjų lynų ir atkartoti jų sudarytą pavidalą. Stogo atitvaras leidžiama pakelti virš laikančiųjų lynų, atremiant jas ant specialių pagalbinių konstrukcijų arba pakabinti po laikančiaisiais lynais. Šiuo atveju stogo atitvarų pavidalas gali nesutapti su laikančiųjų lynų apybrėža.
\n
319.Atraminių kontūrų forma numatoma atsižvelgiant į skaičiuotinių apkrovų sukeltą įrąžų slėgį nuo prijungtų prie jų laikančiųjų lynų.
\n
320.Kabamųjų denginių pradinės formos stabilumas turėtų būti skaičiuojamas nuo laikinųjų apkrovų, įskaitant vėjo apkrovos trauką. Pradinės formos stabilumas turi užtikrinti parinktos stogo atitvaros hermetiškumą. Be to, turėtų būti tikrinamas kabamojo denginio kreivio pokytis išilgai ir skersai lynų.
\n
321.Reikalingas pradinės formos stabilumas pasiekiamas konstrukcinėmis priemonėmis: didinant laikančiųjų lynų įtempį stogo perdangos svorio sąskaita arba iš anksto įtempiant; įrengiant specialią stabilizuojančiąją konstrukciją; naudojant baigtinio lenkiamojo standumo laikančiąsias konstrukcijas; jungiant kabamųjų lynų sistemą ir denginio plokštes į bendrą konstrukciją.
\n
322.Laikančiosiomis kabamųjų denginių konstrukcijomis gali būti:
\n
a)įvairūs tinklai iš lygiagrečiai, ortogonaliai arba radialiai išdėstytų lynų;
\n
b)plokščiosios arba erdvinės dvijuostės iš anksto įtemptosios lynų sistemos;
\n
c)vantinės sijinės ir mišriosios sistemos iš lynų;
\n
d)vienjuostės arba dvijuostės baigtinio lenkiamojo standumo konstrukcijos iš valcuotųjų profiliuočių.
\n
323.Laikančiųjų lynų skerspjūvis turi būti parinktas didžiausiai skaičiuotinės apkrovos sukeltai įrąžai, nustatytai atsižvelgiant į kabamojo denginio pradinės formos pokyčius. Tinklinių sistemų elementų skerspjūviai turi būti patikrinti laikinųjų apkrovų, pridėtų tik išilgai laikančiojo lyno sukeltai įrąžai.
\n
324.Laikančiųjų kabamųjų lynų vertikalieji ir horizontalieji poslinkiai bei įrąžos juose turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į jų netiesinę elgseną.
\n
325.Laikančiųjų kabamųjų lynų ir jų tvirtinimo jungčių darbo sąlygų koeficientai imami pagal XLIV skirsnio nuorodas. Stabilizuojančiųjų lynų, jei jie nėra atraminio kontūro templės, darbo sąlygų koeficientas gc = 1.
\n
326.Laikančiųjų kabamųjų konstrukcijų iš valcuotųjų profiliuočių atraminiai mazgai turėtų būti lankstiniai (šarnyriniai).
\n

XLIII SKIRSNIS. ELEKTROS LINIJOS, ATVIRŲ SKIRSTOMŲJŲ ĮRENGINIŲ IR TRANSPORTO LINIJŲ KONTAKTINIAI TINKLAI

\n
327.Elektros oro linijų atramoms, atviros skirstomosios įrangos konstrukcijoms bei transporto kontaktinių tinklų linijoms naudojami plienai, kurių charakteristikos pateiktos 5-10 lentelėse (išskyrus S420, S460 plienus).
\n
328.Iki 100 m aukščio oro linijų atramoms ir atviros skirstomosios įrangos konstrukcijoms A, B ir C gaminio klasių varžtus reikia naudoti kaip konstrukcijoms, kurių patvarumas neskaičiuojamas, o atramoms, viršijančioms 100 m aukštį, – kaip konstrukcijoms, kurių patvarumas skaičiuojamas.
\n
329.Oro linijų atramoms, atviros skirstomosios įrangos konstrukcijoms ir kontaktinių tinklų linijoms skaičiuoti naudojami darbo sąlygų koeficientai, nurodyti VII skyriuje, taip pat 10.2 lentelėje, 342 ir 55 p.
\n

10.2 lentelė Oro linijų, transporto linijų kontaktinių tinklų, atviros skirstomosios įrangos elementų darbo sąlygų koeficientai Konstrukcijos elementai Darbo sąlygų koeficientai gc 1. Laisvai stovinčių atramų gniuždomosios juostos iš pavienių kampuočių pirmuose dviejuose tarpmazgiuose nuo pagrindo, kai mazgai sujungti:

\n
a)virinant;
\n
b)varžtais 2. Plokščių spragotųjų traversų iš pavienių lygiašonių kampuočių, pritvirtinamų viena lentyna (žr. 10.3 pav.), gniuždomieji elementai, kai:
\n
a)juostos pritvirtinamos prie atramos tiesiogiai dviem ir daugiau varžtų;
\n
b)juostos pritvirtinamos prie atramos vienu varžtu arba per mazginį lakštą;
\n
c)spyriai ir statramsčiai 3. Atotampos iš plieninių lynų ir stipriosios vielos pluoštų:
\n
a)tarpinėms atramoms normaliomis darbo sąlygomis;
\n
b)inkarinėms, inkarinėms kampinėms ir kampinėms atramoms: normaliomis darbo sąlygomis; avarinėmis darbo sąlygomis 0,95 0,9 0,9 0,75 0,75 0,9 0,8 0,9 Pastaba. Lentelėje nurodyti darbo sąlygų koeficientai netaikomi skaičiuojant elementų mazgus. a) b) 10.3 pav. Traversų schemos: a – su trikampiu tinkleliu; b – su trikampiu tinkleliu su statramsčiais 330. Atramų konstrukcinių elementų stiprumas gali būti skaičiuojamas pagal 57 p. tik tempiamųjų elementų iš pavienių kampuočių jungimo viena lentyna vietoje.
\n
331.Nustatant lyginamąjį liaunį pagal 7.3 lentelę, viso spragotojo strypo didžiausias liaunis l skaičiuojamas pagal šias formules:
\n
a)keturbriaunio lankstais (šarnyriškai) atremto galuose strypo su lygiagrečiomis juostomis ; (10.17)
\n
b)tribriaunio lankstais (šarnyriškai) atremto galuose lygiašonio strypo su lygiagrečiomis juostomis ; (10.18)
\n
c)laisvai stovinčio piramidės formos strypo , (10.19) . (10.20) (10.17) – (10.20) formulėse: l
\n
-spragotojo strypo geometrinis ilgis; b
\n
-atstumas tarp siaurosios briaunos juostų ašių; h
\n
-laisvai stovinčios spragotosios atramos aukštis; bt ir bb
\n
-atstumai tarp piramidės formos atramos juostų ašių atitinkamai viršutinėje ir apatinėje dalyse siauriausiame atramos šone; m1
\n
-skaičiuojamojo ilgio koeficientas.
\n
332.Pastoviojo skerspjūvio ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų spragotojo skerspjūvio strypų pastovumas skaičiuojamas pagal VII skyriaus reikalavimus.
\n
333.Lygiašonių tribriaunių pastoviojo spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu ar jungiamaisiais lakštais (antdėklais) santykinis ekscentricitetas erel skaičiuojamas pagal formules: lenkiant plokštumoje, statmenoje vienai iš šoninių plokštumų, , (10.21) lenkiant plokštumoje, lygiagrečioje su viena iš šoninių plokštumų, , (10.22) čia: b – atstumas tarp juostų ašių šoninėje plokštumoje; b – koeficientas, lygus 1,2, kai elementai jungiami varžtais, ir 1,0, kai suvirinami.
\n
334.Skaičiuojant ekscentriškai gniuždomus ir gniuždomuosius-lenkiamuosius spragotojo skerspjūvio strypus pagal Reglamento 82 p. reikalavimus, jeigu elementai jungiami varžtais, ekscentricitetas dauginamas iš koeficiento 1,2.
\n
335.Tikrinant ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų spragotojo skerspjūvio atramų su atotampomis atskirų juostų pastovumą, ašinė jėga kiekvienoje juostoje nustatoma įvertinant įrąžą nuo lenkimo momento M2nd,Ed, apskaičiuoto pagal deformuotą schemą. Šio momento dydis lankstais (šarnyriškai) įtvirtintos atramos viduryje turi būti nustatomas pagal formulę , (10.23) čia: d1 , Mq
\n
-lenkiamasis momentas atramos viduryje nuo statmenos jos ašiai apkrovos, nustatomas kaip įprastose sijose;
\n

I

\n
-atramos skerspjūvio ploto inercijos momentas ašies, statmenos apkrovos veikimo plokštumai, atžvilgiu; l
\n
-atramos ilgis; w
\n
-įlinkis atramos viduryje nuo statmenos jos ašiai apkrovos, nustatomas kaip įprastinėse sijose;
\n
-pradinis atramos išlinkis, lygus l/750; b
\n
-koeficientas, nurodytas 333 p.
\n
336.Skersinė jėga VEd gniuždomosiose-lenkiamosiose ir lankstais (šarnyriškai) paremtose pastoviojo spragotojo skerspjūvio atramose su atotampomis imama pastovi visu ilgiu ir nustatoma pagal formulę , (10.24) čia VEd,max – didžiausia skaičiuotinė skersinė jėga nuo išorinių apkrovų. Kiti žymenys (10.24) formulėje yra tie patys, kaip ir (10.23) formulėje.
\n
337.Gniuždomųjų strypų iš pavienių kampuočių pastovumas dažniausiai skaičiuojamas įvertinant ekscentrišką ašinių jėgų pridėtį. Tokius strypus leidžiama skaičiuoti pagal (7.7) formulę kaip centriškai gniuždomus, dauginant ašinę jėgą iš koeficientų am ir ad, ne mažesnių nei 1,0.
\n

Erdvinių varžtinių konstrukcijų, kurių konstrukcinės schemos atitinka pateiktas 7.9 pav. (išskyrus schemą 7.9 c ir galines atramas), jungiamų varžtais mazguose, centruojant strypus iš pavienių lygiašonių kampuočių pagal varžtų išdėstymo ašis, kai varžtai tinklelio elementuose išdėstyti viena eile ir spyriai pritvirtinami mazge iš dviejų juostos lentynos pusių, koeficientų am ir ad reikšmės nustatomos taip:

\n
a)juostoms, kurių sąlyginis liaunis (jeigu , skaičiuojant naudojama ), pagal formules: kai ir , ; (10.25) kai ir , ; (10.26)
\n
b)spyriams, kuriems atstumo nuo varžtų ašies iki kampuočio kampo santykis su kampuočio lentynos pločiu telpa į rėžius nuo 0,54 iki 0,60, prijungtų prie skaičiuojamojo juostos tarpmazgio, pagal formules: kai ir , ; (10.27) kai ir , . (10.28) 338. Erdvinėms varžtais sujungtoms konstrukcijoms, kurių schemos atitinka pateiktas 10.9 d, e, f pav., (10.26) ir (10.28) formulėse naudojamas santykis c/b turi tenkinti sąlygą 0,45 £ c/b < 0,55.
\n

Erdvinėms suvirintosioms konstrukcijoms, pagamintoms iš pavienių lygiašonių kampuočių, atitinkančių 10.9 b, d pav. pavaizduotas schemas (išskyrus galines atramas) su spyrių pritvirtinimu mazge tik iš vidinės juostos pusės, kai Npr,Ed / NEd £ 0,7, taikomos šios koeficientų am ir ad reikšmės:

\n
a)centruojant strypus mazguose pagal skerspjūvių sunkio centrus am = ad = 1,0;
\n
b)centruojant spyrių ašis mazguose į juostos kampuočio kampą am = ad =1 + 0,12 Npr,Ed / NEd;
\n
c)skaičiuojant konstrukcijas nuo bendro vertikalių ir skersinių apkrovų ir sukimo momento poveikio, kurį sukelia laidų ar lynų trūkis, leidžiama taikyti am = ad = 1,0. (10.25) – (10.28) formulėse naudoti šie žymenys: c
\n
-atstumas, statmenas juostos ašiai nuo juostos kampuočio kampo iki mazgo centravimo ašies; b
\n
-juostos kampuočio lentynos plotis;
\n
-sąlyginis juostos liaunis;
\n

NEd

\n
-skaičiuotinė ašinė jėga juostos tarpmazgyje;
\n

Npr,Ed

\n
-įrąžų spyriuose, prijungtuose prie tos pačios lentynos, projekcijų į juostos ašį suma, perduodama mazge, nustatoma tam pačiam apkrovų deriniui kaip ir NEd; skaičiuojant juostą imama didesnė iš Npr,Ed reikšmių, gautų tarpmazgio galuose, o skaičiuojant spyrius – mazgo, prie kurio spyris yra prijungtas.
\n
339.Pirmojo nuo apačios laisvai stovinčios spragotosios atramos spyrio iš pavienio kampuočio liaunis neturi viršyti 160.
\n
340.Atramų viršaus nuokrypiai ir vertikalieji traversų įlinkiai neturi viršyti 10.3 lentelėje pateiktų ribinių dydžių.
\n
341.Diafragmos oro linijų ir atviros skirstomosios įrangos atramų metalinėse konstrukcijose iš pavienių kampuočių išdėstomos ne rečiau kaip kas 15 m. Jos taip pat turi būti numatomos sutelktųjų jėgų pridėjimo ir juostų ašies lūžių vietose.
\n
342.Tinklelio elementų (spyrių ir statramsčių) jungtyse vienu varžtu, išskyrus nuolat perimančius tempimą, kai lentynos storis iki 6 mm ir plieno takumo riba iki 380 N/mm2, atstumas nuo elemento krašto iki skylės centro gali būti 1,35 ; čia – skylės skersmuo be mažinančios gamybinės tolerancijos, tai nurodoma projekte. Skaičiuojant jungiamųjų elementų glemžimą, mazgo darbo sąlygų koeficientas gb (7.143) formulėje imamas 0,65.
\n
343.Nuolat perimančių tempimą elementų (traversų templių, elementų, prijungtų prie laidų ir lynų tvirtinimo mazgų ir įrangos tvirtinimo vietose) jungtyse vienu varžtu atstumas nuo elemento krašto iki skylės centro įrąžos kryptimi imamas ne mažesnis nei 2.
\n
344.Jeigu spyriai tvirtinami prie juostų varžtais viename mazge, jie išdėstomi dviejose juostos kampuočio lentynos pusėse.
\n
345.Juostinių lygiašonių kampuočių varžtinėse sandūrose turi būti numatomas porinis varžtų skaičius, juos išdėstant kampuočio lentynose po lygiai.
\n
346.Varžtų skaičius, kai jie išdėstomi viena eile ar šachmatų tvarka, taip pat varžtų skersinių eilių skaičius, kai jie išdėstomi dviem eilėmis, neturi viršyti penkių vienoje kampuočio lentynoje kiekvienai sandūros pusei.
\n

10.3 lentelė Oro linijų, atviros skirstomosios įrangos, transporto linijų kontaktinių tinklų konstrukcijų ribiniai poslinkiai ir įlinkiai Konstrukcijos apibudinimas ir nuokrypio kryptis Atramų santykinės nuokrypos Santykiniai traversų įlinkiai (tarpatramio arba gembės ilgiui) Vertikalieji Horizontalieji tarpatramyje gembėje tarpatramyje gembėje 1. Galinės ir kampinės inkarinio tipo oro linijų atramos iki 60 m aukščio išilgai laidų 2. Inkarinio tipo oro linijų atramos iki 60 m aukščio išilgai laidų 3. Tarpinės oro linijų atramos (išskyrus pereinamąsias) išilgai laidų 4. Pereinamosios visų tipų oro linijų atramos, aukštesnės nei 60 m išilgai laidų 5. Atviros skirstomosios įrangos atramos išilgai laidų 6. Atviros skirstomosios įrangos atramos skersai laidų 7. Įrangos atramos 8. Įrangos sijos 1/120 1/100 Neribojama 1/140 1/100 1/70 1/100 - 1/200 1/200 1/150 1/200 1/200 Neribojama - 1/300 1/70 1/70 1/50 1/70 1/70 Neribojama - 1/250 Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama 1/200 Neribojama - - Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama 1/70 Neribojama - - Pastabos: 1. Kai yra avariniai ir montažiniai režimai, atviros skirstomosios įrangos atramų ir oro linijų traversų atramų nuokrypiai nenormuojami.

\n
2.Nuokrypiai ir įlinkiai, pateikti 7 ir 8 poz., turi būti sumažinti, jei įrangos eksploatacijos techninės sąlygos numato griežtesnius apribojimus.
\n

XLIV SKIRSNIS. TELEKOMUNIKACINIŲ ANTENŲ STATINIŲ KONSTRUKCIJOS

\n
347.Šiame poskyryje pateikiami papildomi telekomunikacinių antenų statinių, kurių aukštis neviršija 500 m, reikalavimai.
\n
348.Projektuojant telekomunikacinius antenų statinius, reikia siekti:
\n
a)sumažinti statinio ir jo elementų aerodinaminį pasipriešinimą;
\n
b)racionaliai paskirstyti įrąžas konstrukcijos elementuose, naudojant veiksmingas konstrukcines schemas ir išankstinį įtempimą;
\n
c)sugretinti laikančiąsias ir radiotechnines funkcijas.
\n
349.Antenų statinių konstrukcijoms turi būti naudojami plienai, pateikti 5-10 lentelėse (išskyrus S420 ir S460).
\n
350.Antenų įrenginių atotampoms ir elementams gali būti naudojami cinkuoti nesūkieji viengubo arba nesūkieji dvigubo kryžminio vijimo (spiraliniai) lynai su metaline šerdimi.
\n

Lynams turi būti naudojama šaltai tempta arba šaltai valcuota plieno viela, atitinkanti standarto LST EN 10264 – 1 [7.37] reikalavimus. Atotampos įrąžoms, viršijus lynų iš plieninės vielos laikomąją galią, leidžiama naudoti uždaruosius plieninius lynus iš „z“ ar pleištinio skerspjūvio cinkuotos vielos. Viela, naudojama lynams, turi būti karštai cinkuota. Cinko sluoksnio storis turi būti ne plonesnis nei 45 m. Vidiniai lyno tarpai turi būti pripildyti hidrofobinio tepalo, saugančio nuo drėgmės patekimo į lyno vidų.

\n
351.Plieninių lynų galai įvorėse arba movose gali būti užliejami cinko, cinko ir aliuminio lydiniu arba epoksidine derva su plieno šratais, užtikrinant patikimą plieno vielų inkaravimą nepasireiškiant ilgalaikiam valkšnumui.
\n
352.Antenų sistemų elementams turi būti naudojami laidai pagal standartus LST EN 50189:2001 [7.48], LST EN 50183:2001 [7.47], LST EN 50182+AC:2002 [7.46]. Variniai laidai naudojimi tik technologinio būtinumo atvejais.
\n
353.Laidų ir vielų skaičiuotinio atspario (įrąžos) reikšmė imama lygi trūkio įrąžos reikšmei, nustatytai galiojančiame standarte, padalytai iš medžiagos patikimumo koeficiento gM:
\n
a)aliumininių ir varinių laidų gM = 2,5;
\n
b)plieninių ir aliumininio laidų, kai jų nominalusis skerspjūvis, mm2:
\n

16 ir 25 gM = 2,8;

\n

35 – 95 gM = 2,5;

\n

120 ir daugiau gM = 2,2;

\n
c)bimetaliams plieniniams ir variniams laidams gM = 2,0.
\n
354.Projektuojant antenų sistemų konstrukcijas, turi būti taikomi darbo sąlygų koeficientai, nurodyti VII skyriuje, taip pat 10.4 lentelėje.
\n
355.Santykiniai atramų poslinkiai turi neviršyti reikšmių, nurodytų 10.5 lentelėje, išskyrus atramas, kurioms technine projektavimo užduotimi yra numatyti kiti leistinųjų poslinkių dydžiai.
\n

10.4 lentelė Antenų sistemų elementų darbo sąlygų koeficientai Konstrukcijų elementai Darbo sąlygų koeficientai gc Iš anksto įtempti tinklelio elementai Flanšai:

\n
-žiediniai
\n
-kitos formos Plieniniai stiebų atotampų arba antenų tinklų elementų lynai, kai jų skaičius:
\n

3 – 5 atotampos arba tinklo elementai vienam lygyje 6 – 8 atotampos viename lygyje 9 ir daugiau atotampų viename lygyje Galinių lyno kilpų tvirtinimas sąvaržomis arba taškiniu įvorių presavimu Lyno pynimas galinėse kilpose arba ant izoliatoriaus Atotampos, antenų sistemos, laidai, spyriai į atramines konstrukcijas ir inkarinius pamatus Inkarinės templės be srieginių jungčių, kai jos dirba tempimui su lenkimu Tempiamieji lakštai, maunami ant ašies Plieninių lynų tvirtiklių ir jungčių detalės:

\n
-mechaninės, išskyrus lankstų (šarnyrų) ašis
\n
-lankstų (šarnyrų) ašys glemžiant 0,90 1,10 0,90 0,80 0,90 0,95 0,75 0,55 0,90 0,65 0,65 0,80 0,90 10.5 lentelė Ribiniai antenų statinių poslinkiai Apkrovos atvejis Santykiniai poslinkiai Vėjo arba apledėjimo apkrova Vienpusis antenų tvirtinimas, kai nėra vėjo 1/100 1/300 356. Atramos dinaminio skaičiavimo atveju į pritvirtintą prie atramos antenų sistemos (tinklo) masę galima neatsižvelgti.
\n
357.Vėjo ir apledėjimo apkrovų dydis gali būti nustatomas tarpo tarp atotampų tvirtinimo vietų viduryje, o lynams – jų ilgio dviejų trečdalių aukštyje, pridedant ją kaip tolygiai išskirstytą stiebo (lyno) ilgiu.
\n
358.Sutelktosios lynų apkrovos, sukeliamos izoliatorių svorio ir jų apledėjimo, gali būti keičiamos tolygiai išskirstytąja ekvivalentine sukeliamo momento požiūriu apkrova.
\n
359.Skaičiuojant pasviruosius antenų sistemų elementus (stiebų atotampas, antenų sistemų elementus, ramsčius), skaičiavimais būtina įvertinti tik statmeną jų ašiai arba stygai apkrovų dedamąją.
\n
360.Bendras stiebo ir atskirų jo elementų pastovumas turi būti tikrinamas šiais apkrovų atvejais:
\n
a)veikiant atotampų montavimo įtempimo jėgoms be vėjo apkrovos;
\n
b)veikiant vėjo apkrovai – vienos iš atotampų kryptimi;
\n
c)veikiant apledėjimui – be vėjo apkrovos;
\n
d)veikiant apledėjimo apkrovai ir vėjo apkrovai – vienos iš atotampų kryptimi.
\n
361.Tikrinant bendrą stiebo pastovumą, nustatyta kritinė jėga turi ne mažiau kaip 1,3 karto viršyti veikiančiąją bendrąją skaičiuotinę jėgą.
\n
362.Projekte turi būti nurodyta atotampų įtempimo jėga, esant vidutinei metinei temperatūrai pagal stiebo statybos vietovę, taip pat esant ± 40 oC.
\n
363.Konstrukcijų elementų montuojamosios jungtys, perduodančios skaičiuotines įrąžas, paprastai projektuojamos su B gaminio klasės, neįtempiamaisiais 8.8 arba 10.9 kokybės klasės varžtais. Veikiant ženklą keičiančioms įrąžoms, būtina naudoti jungtis įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais arba suvirintines jungtis.
\n
364.Flanšinėse jungtyse paprastai naudojami iš anksto neįtempti 8.8 arba 10.9 kokybės klasės varžtai.
\n
365.Didesnio negu 250 liaunio kryžminio tinklelio spyriai susikirtimo vietose turi būti tarpusavyje sujungti.
\n
366.Diafragmų spyrių ir technologinių aikštelių elementų įlinkiai vertikaliojoje ir horizontaliojoje plokštumose neturi viršyti 1/250 jų tarpatramio.
\n
367.Spragotosiose atramose diafragmos turi būti įrengiamos ne rečiau kaip trigubas vidutinis mažiausias sekcijos skerspjūvio matmuo, taip pat koncentruotųjų apkrovų pridėties ir juostų ašių lūžio vietose.
\n
368.Vamzdinių elementų flanšinių jungčių varžtai išdėstomi tolygiai vienodu mažiausiu spinduliu.
\n
369.Spragotųjų konstrukcijų tinklelio elementai, sueinantys viename mazge, centruojami juostos ir jų ašių persikirtimo vietoje. Spyrių jungimo prie flanšų vietose leidžiamas ašių nuokrypis dydžiu, ne didesniu nei trečdalis juostos skerspjūvio matmens. Esant didesniems nuokrypiams, skaičiuojant turi būti vertinami susidarantys papildomi mazginiai momentai.
\n
370.Įpjautuose mazginiuose lakštuose, skirtuose tinklelio strypams iš apvaliojo plieno tvirtinti, pjūvio gale gręžiama skylė, 1,2 karto didesnė nei tinklelio strypo skersmuo.
\n
371.Stiebų su spragotuoju kamienu atotampos centruojamos į juostų ir spyrių ašių susikirtimo vietas. Atotampos sąlygine ašimi turi būti imama jos styga.
\n
372.Lakštinės kilpos atotampoms tvirtinti turi būti sustiprinamos sąstandomis, apsaugančiomis jas nuo sulenkimo.
\n
373.Atotampų tvirtinimo mazgų konstrukcijos, kurios netelpa į stiebų kamienų sekcijų gabenimo gabaritą, projektuojamos kaip atskiri standieji diafragminiai intarpai.
\n
374.Atraminė stiebo sekcija paprastai projektuojama kaip perduodanti apkrovą iš stiebo kamieno į pamatą per atraminį lankstą (šarnyrą).
\n
375.Gembės ir pakabos technologinėms aikštelėms tvirtinti turi būti įrengiamos pagrindinių kamieno konstrukcijų mazguose.
\n
376.Įtempimo įrenginiai (movos), naudojami stiebo atotampų ilgiui reguliuoti ir įtvirtinti, prie inkaravimo (pamato) elementų turi būti tvirtinami per intarpą, pagamintą iš lyno. Intarpo iš lyno ilgis tarp įvorių galų turi būti ne mažesnis nei 20 lyno skersmenų.
\n
377.Turi būti išbandytas standartinių antenų sistemų elementams naudojamų mechaninių detalių stiprumas ir patvarumas. Tempiamųjų elementų sriegiai turi būti su apvaliąja įduba.
\n
378.Stiebų atotampose ant horizontalių antenų sistemų laidų ir lynų vibracijoms slopinti būtina įrengti nuoseklų porinių žemojo dažnio (1-2,5 Hz) ir aukštojo dažnio (4-40 Hz) lingės arba kito tipo vibracijų slopintuvą. Žemojo dažnio slopintuvai parenkami atsižvelgiant į atotampos, laido ar lyno pagrindinio tono dažnį. Atstumas s iki slopintuvų pakabinimo vietos nustatomas pagal formulę , (10.29) čia: d
\n
-lyno ar laido skersmuo, mm; m
\n
-lyno ar laido 1 m masė, kg;
\n

Fp

\n
-išankstinio lyno ar laido įtempimo jėga, N.
\n
379.Aukštojo dažnio slopintuvai įrengiami atstumu s aukščiau nei žemojo dažnio slopintuvai. Slopintuvai būtinai įrengiami, kai antenų sistemų laidų ir lynų tarpatramiai viršija 300 m arba jeigu jų išankstinio įtempimo jėga viršija 10 % lyno trūkio jėgos.
\n
380.Jeigu slopintuvai neįrengiami, pirmus naudojimo metus turi būti įdėmiai stebimos lynų vibracijos ir prireikus įrengiami slopintuvai.
\n
381.Didelės amplitudės svyravimams slopinti įrengiami keičiantys laisvąjį lyno ilgį pavadėliai su svoriais. Tas pat efektas gali būti pasiektas didžiausiosios svyravimų amplitudės vietoje jungiant laikančiuosius lynus pagalbiniais lynais poromis arba po tris. Tvirtinant pavadėlius ar pagalbinius lynus, būtina imtis priemonių, mažinančių vietinį lyno lenkimą. Papildomos stiebo ir lynų apkrovos, atsirandančios naudojant minėtas slopinimo sistemas, turi būti įvertintos skaičiavimais.
\n
382.Radijo ryšio antenų įrenginius būtina dažyti kintamųjų spalvų žymėjimo juostomis pagal galiojančias Aukštų statinių ženklinimo taisykles.
\n
383.Mechaninės atotampų, izoliatorių tvirtinimo detalės ir lietinės detalės turi būti karštai cinkuotos.
\n

XI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

\n
384.Ginčiai dėl Reglamento taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ______________ STR 2.05.08:2005 1 priedas CENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ, EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ IR GNIUŽDOMŲJŲ-LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ KLUPUMO KOEFICIENTAI 1 lentelė Centriškai gniuždomų elementų klupumo koeficientai Liaunis koeficientas, kai skaičiuotinis stipris pagal takumo ribą (N/mm2) 200 240 280 320 360 400 440 480 520 560 600 640 10 0,988 0,987 0,985 0,984 0,983 0,982 0,981 0,980 0,979 0,978 0,977 0,977 20 0,967 0,962 0,959 0,955 0,952 0.949 0,946 0,943 0,941 0,938 0,936 0,934 30 0,939 0,931 0,924 0,917 0,911 0,905 0,900 0,895 0,891 0,887 0,883 0,879 40 0,906 0,894 0,883 0,873 0,863 0,854 0,846 0,849 0,832 0,825 0,820 0,814 50 0,869 0,852 0,836 0,822 0,809 0,796 0,785 0,775 0,764 0,746 0,729 0,712 60 0,827 0,805 0,785 0,766 0,749 0,721 0,696 0,672 0,650 0,628 0,608 0,588 70 0,782 0,754 0,724 0,687 0,654 0,623 0,595 0,568 0,542 0,518 0,494 0,470 80 0,734 0,686 0,641 0,602 0,566 0,532 0,501 0,471 0,442 0,414 0,386 0,359 90 0,665 0,612 0,565 0,522 0,483 0,447 0,413 0,380 0,349 0,326 0,305 0,287 100 0,599 0,542 0,493 0,448 0,408 0,369 0,335 0,309 0,286 0,267 0,250 0,235 110 0,537 0,478 0,427 0,381 0,338 0,306 0,280 0,258 0,239 0,223 0,209 0,197 120 0,479 0,419 0,366 0,321 0,287 0,260 0,237 0,219 0,203 0,190 0,178 0,167 130 0,425 0,364 0,313 0,276 0,247 0,223 0,204 0,189 0,175 0,163 0,153 0,145 140 0,376 0,315 0,272 0,240 0,215 0,195 0,178 0,164 0,153 0,143 0,134 0,126 150 0,328 0,276 0,239 0,211 0,189 0,171 0,157 0,145 0,134 0,126 0,118 0,111 160 0,290 0,244 0,212 0,187 0,167 0,152 0,139 0,129 0,120 0,112 0,105 0,099 170 0,259 0,218 0,189 0,167 0,150 0,136 0,125 0,115 0,107 0,100 0,094 0,089 180 0,233 0,196 0,170 0,150 0,135 0,123 0,112 0,104 0,097 0,091 0,085 0,081 190 0,210 0,177 0,154 0,136 0,122 0,111 0,102 0,094 0,088 0,082 0,077 0,073 200 0,191 0,161 0,140 0,124 0,111 0,101 0,093 0,086 0,80 0,075 0,071 0,067 210 0,174 0,147 0,128 0,113 0,102 0,093 0,085 0,079 0,074 0,069 0,065 0,062 220 0,160 0,135 0,118 0,104 0,094 0,086 0,077 0,073 0,068 0,064 0,060 0,057 2 lentelė Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų vientisojo skerspjūvio elementų pastovumo tikrinimo momento veikimo plokštumoje, sutampančioje su simetrijos plokštuma, klupumo koeficientai Sąlyginis liaunis koeficientai, kai santykinis lyginamasis ekscentricitetas 0,1 0,25 0,50 0,75 1,0 1,25 1,5 1,75 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 0,5 0,967 0,922 0,850 0,782 0,722 0,669 0,620 0,577 0,538 0,469 0,417 0,370 0,337 1,0 0,925 0,854 0,778 0,711 0,653 0,600 0,563 0,520 0,484 0,427 0,382 0,341 0,307 1,5 0,875 0,804 0,716 0,647 0,593 0,548 0,507 0,470 0,439 0,388 0,347 0,312 0,283 2,0 0,813 0,742 0,653 0,587 0,536 0,496 0,457 0,425 0,397 0,352 0,315 0,286 0,260 2,5 0,742 0,672 0,587 0,526 0,480 0,442 0,410 0,383 0,357 0,317 0,287 0,262 0,238 3,0 0,667 0,597 0,520 0,465 0,425 0,395 0,365 0,342 0,320 0,287 0,260 0,238 0,217
\n

3,5 0,587 0,522 0,455 0,408 0,375 0,350 0,325 0,303 0,287 0,258 0,233 0,216 0,198 4,0 0,505 0,447 0,394 0,356 0,330 0,309 0,289 0,270 0,256 0,232 0,212 0,197 0,181 4,5 0,418 0,382 0,342 0,310 0,288 0,272 0,257 0,242 0,229 0,208 0,192 0,178 0,165 5,0 0,354 0,326 0,295 0,273 0,253 0,239 0,225 0,215 0,205 0,188 0,175 0,162 0,150 5,5 0,302 0,280 0,256 0,240 0,224 0,212 0,200 0,192 0,184 0,170 0,158 0,148 0,138 6,0 0,258 0,244 0,223 0,210 0,198 0,190 0,178 0,172 0,166 0,153 0,145 0,137 0,128 6,5 0,223 0,213 0,196 0,185 0,176 0,170 0,160 0,155 0,149 0,140 0,132 0,125 0,117 7,0 0,194 0,186 0,173 0,163 0,157 0,152 0,145 0,141 0,136 0,127 0,121 0,115 0,108 8,0 0,152 0,146 0,138 0,133 0,128 0,121 0,117 0,115 0,113 0,106 0,100 0,095 0,091 9,0 0,122 0,117 0,112 0,107 0,103 0,100 0,098 0,096 0,093 0,088 0,085 0,082 0,079 10,0 0,100 0,097 0,093 0,091 0,090 0,085 0,081 0,080 0,079 0,075 0,072 0,070 0,069 11,0 0,083 0,079 0,077 0,076 0,075 0,073 0,071 0,069 0,068 0,063 0,062 0,061 0,060 12,0 0,069 0,067 0,064 0,063 0,062 0,060 0,059 0,059 0,058 0,055 0,054 0,053 0,052 13,0 0,062 0,061 0,054 0,053 0,052 0,051 0,051 0,050 0,049 0,049 0,048 0,048 0,047 14,0 0,052 0,049 0,049 0,048 0,048 0,047 0,047 0,046 0,045 0,044 0,043 0,043 0,042 Sąly-ginis liaunis koeficientai, kai santykinis lyginamasis ekscentricitetas 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 8,0 9,0 10,0 12,0 14,0 17,0 20,0 0,5 0,307 0,280 0,260 0,237 0,222 0,210 0,183 0,164 0,150 0,125 0,106 0,090 0,077 1,0 0,283 0,259 0,240 0,225 0,209 0,196 0,175 0,157 0,142 0,121 0,103 0,086 0,074 1,5 0,262 0,240 0,223 0,207 0,195 0,182 0,163 0,148 0,134 0,114 0,099 0,082 0,070 2,0 0,240 0,222 0,206 0,193 0,182 0,170 0,153 0,138 0,125 0,107 0,094 0,079 0,067 2,5 0,220 0,204 0,190 0,178 0,168 0,158 0,144 0,130 0,118 0,101 0,090 0,076 0,065 3,0 0,202 0,187 0,175 0,166 0,156 0,147 0,135 0,123 0,112 0,097 0,086 0,073 0,063 3,5 0,183 0,172 0,162 0,153 0,145 0,137 0,125 0,115 0,106 0,092 0,082 0,069 0,060 4,0 0,168 0,158 0,149 0,140 0,135 0,127 0,118 0,108 0,098 0,088 0,078 0,066 0,057 4,5 0,155 0,146 0,137 0,130 0,125 0,118 0,110 0,101 0,093 0,083 0,075 0,064 0,055 5,0 0,143 0,135 0,126 0,120 0,117 0,111 0,103 0,095 0,088 0,079 0,072 0,062 0,053 5,5 0,132 0,124 0,117 0,112 0,108 0,104 0,095 0,089 0,084 0,075 0,069 0,060 0,051 6,0 0,120 0,115 0,109 0,104 0,100 0,096 0,089 0,084 0,079 0,072 0,066 0,057 0,049 6,5 0,112 0,106 0,101 0,097 0,094 0,089 0,083 0,080 0,074 0,068 0,062 0,054 0,047 7,0 0,102 0,098 0,094 0,091 0,087 0,083 0,078 0,074 0,070 0,064 0,059 0,052 0,045 8,0 0,087 0,083 0,081 0,078 0,076 0,074 0,068 0,065 0,062 0,057 0,053 0,047 0,041 9,0 0,075 0,072 0,069 0,066 0,065 0,064 0,061 0,058 0,055 0,051 0,048 0,043 0,038 10,0 0,065 0,062 0,060 0,059 0,058 0,057 0,055 0,052 0,049 0,046 0,043 0,039 0,035 11,0 0,057 0,055 0,063 0,052 0,051 0,050 0,048 0,046 0,044 0,040 0,038 0,035 0,032 12,0 0,051 0,050 0,049 0,048 0,047 0,046 0,044 0,042 0,040 0,037 0,035 0,032 0,029 13,0 0,045 0,044 0,043 0,042 0,041 0,041 0,039 0,038 0,037 0,035 0,033 0,030

\n

0,027 14,0 0,041 0,040 0,040 0,039 0,039 0,038 0,037 0,036 0,036 0,034 0,032 0,029 0,026 Pastaba. Koeficientų reikšmės imamos ne didesnės kaip reikšmės.

\n

3 lentelė Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų spragotojo skerspjūvio elementų pastovumo tikrinimo momento veikimo plokštumoje, sutampančioje su simetrijos plokštuma, klupumo koeficientai Sąlyginis lyginamasis liaunis koeficientai, kai santykinis ekscentricitetas 0,1 0,25 0,50 0,75 1,0 1,25 1,5 1,75 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 0,5 0,908 0,800 0,666 0,571 0,500 0,444 0,400 0,364 0,333 0,286 0,250 0,222 0,200 1,0 0,872 0,762 0,640 0,553 0,483 0,431 0,387 0,351 0,328 0,280 0,243 0,218 0,197 1,5 0,830 0,727 0,600 0,517 0,454 0,407 0,367 0,336 0,311 0,271 0,240 0,211 0,190 2,0 0,774 0,673 0,556 0,479 0,423 0,381 0,346 0,318 0,293 0,255 0,228 0,202 0,183 2,5 0,708 0,608 0,507 0,439 0,391 0,354 0,322 0,297 0,274 0,238 0,215 0,192 0,175 3,0 0,637 0,545 0,455 0,399 0,356 0,324 0,296 0,275 0,255 0,222 0,201 0,182 0,165 3,5 0,562 0,480 0,402 0,355 0,320 0,294 0,270 0,251 0,235 0,206 0,187 0,170 0,155 4,0 0,484 0,422 0,357 0,317 0,288 0,264 0,246 0,228 0,215 0,191 0,173 0,160 0,145 4,5 0,415 0,365 0,315 0,281 0,258 0,237 0,223 0,207 0,196 0,176 0,160 0,149 0,136 5,0 0,350 0,315 0,277 0,250 0,230 0,212 0,201 0,186 0,178 0,161 0,149 0,138 0,127 5,5 0,300 0,273 0,245 0,223 0,203 0,192 0,182 0,172 0,163 0,147 0,137 0,128 0,118 6,0 0,255 0,237 0,216 0,198 0,183 0,174 0,165 0,156 0,149 0,135 0,126 0,119 0,109 6,5 0,221 0,208 0,190 0,178 0,165 0,157 0,149 0,142 0,137 0,124 0,117 0,109 0,102 7,0 0,192 0,184 0,168 0,160 0,150 0,141 0,135 0,130 0,125 0,114 0,108 0,101 0,095 8,0 0,148 0,142 0,136 0,130 0,123 0,118 0,113 0,108 0,105 0,097 0,091 0,085 0,082 9,0 0,117 0,114 0,110 0,107 0,102 0,098 0,094 0,090 0,087 0,082 0,079 0,075 0,072 10,0 0,097 0,094 0,091 0,090 0,087 0,084 0,080 0,076 0,073 0,070 0,067 0,064 0,062 11,0 0,082 0,078 0,077 0,076 0,073 0,071 0,068 0,066 0,064 0,060 0,058 0,056 0,054 12,0 0,068 0,066 0,064 0,063 0,061 0,060 0,058 0,057 0,056 0,054 0,053 0,050 0,049 13,0 0,060 0,059 0,054 0,053 0,052 0,051 0,050 0,049 0,049 0,048 0,047 0,046 0,045 14,0 0,050 0,049 0,048 0,047 0,046 0,046 0,045 0,044 0,043 0,043 0,042 0,042 0,041 Sąlyginis lyginamasis liaunis koeficientai, kai santykinis ekscentricitetas 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 8,0 9,0 10,0 12,0 14,0 17,0 20,0 0,5 0,182 0,167 0,154 0,143 0,133 0,125 0,111 0,100 0,091 0,077 0,067 0,056 0,048 1,0 0,180 0,165 0,151 0,142 0,131 0,121 0,109 0,098 0,090 0,077 0,066 0,055 0,046 1,5 0,178 0,163 0,149 0,137 0,128 0,119 0,108 0,096 0,088 0,077 0,065 0,053 0,045 2,0 0,170 0,156 0,143 0,132 0,125 0,117 0,106 0,095 0,086 0,076 0,064 0,052 0,045 2,5 0,162 0,148 0,136 0,127 0,120 0,113 0,103 0,093 0,083 0,074 0,062 0,051 0,044 3,0 0,153 0,138 0,130 0,121 0,116 0,110 0,100 0,091 0,081 0,071 0,061 0,051 0,043 3,5 0,143 0,130 0,123 0,115 0,110 0,106 0,096 0,088 0,078 0,069 0,059 0,050 0,042 4,0 0,133 0,124 0,118 0,110 0,105 0,100 0,093 0,084 0,076 0,067 0,057 0,049 0,041 4,5 0,124 0,116 0,110 0,105 0,100 0,096 0,089 0,079 0,073 0,065 0,055 0,048 0,040 5,0 0,117 0,108 0,104 0,100

\n

0,095 0,092 0,086 0,076 0,071 0,062 0,054 0,047 0,039 5,5 0,110 0,102 0,098 0,095 0,091 0,087 0,081 0,074 0,068 0,059 0,052 0,046 0,039 6,0 0,103 0,097 0,093 0,090 0,085 0,083 0,077 0,070 0,065 0,056 0,051 0,045 0,038 6,5 0,097 0,092 0,088 0,085 0,080 0,077 0,072 0,066 0,061 0,054 0,050 0,044 0,037 7,0 0,091 0,087 0,083 0,079 0,076 0,074 0,068 0,063 0,058 0,051 0,047 0,043 0,036 8,0 0,079 0,077 0,073 0,070 0,067 0,065 0,060 0,055 0,052 0,048 0,044 0,041 0,035 9,0 0,069 0,067 0,064 0,062 0,059 0,056 0,053 0,050 0,048 0,045 0,042 0,039 0,035 10,0 0,060 0,058 0,056 0,054 0,052 0,050 0,047 0,045 0,043 0,041 0,038 0,036 0,033 11,0 0,053 0,052 0,050 0,048 0,046 0,044 0,043 0,042 0,041 0,038 0,035 0,032 0,030 12,0 0,048 0,047 0,045 0,043 0,042 0,040 0,039 0,038 0,037 0,034 0,032 0,030 0,028 13,0 0,044 0,044 0,042 0,041 0,040 0,038 0,037 0,036 0,035 0,032 0,030 0,028 0,026 14,0 0,041 0,040 0,039 0,039 0,038 0,037 0,036 0,035 0,034 0,031 0,029 0,027 0,025 Pastaba. Koeficientų reikšmės imamos ne didesnės kaip reikšmės.

\n

4 lentelė Strypų su lanksčiai įtvirtintais galais santykinis lyginamasis ekscentricitetas Santykinis lyginamasis ekscentricitetas , kai lygus 0,1 0,5 1,0 1,5 2,0 3,0 4,0 5,0 7,0 10,0 20,0 1 0,10 0,30 0,68 1,12 1,60 2,62 3,55 4,55 6,50 9,40 19,40 2 0,10 0,17 0,39 0,68 1,03 1,80 2,75 3,72 5,65 8,60 18,50 3 0,10 0,10 0,22 0,36 0,55 1,17 1,95 2,77 4,60 7,40 17,20 4 0,10 0,10 0,10 0,18 0,30 0,57 1,03 1,78 3,35 5,90 15,40 5 0,10 0,10 0,10 0,10 0,15 0,23 0,48 0,95 2,18 4,40 13,40 6 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10 0,15 0,18 0,40 1,25 3,00 11,40 7 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10 0,50 1,70 9,50 1 0,10 0,31 0,68 1,12 1,60 2,62 3,55 4,55 6,50 9,40 19,40 2 0,10 0,22 0,46 0,73 1,05 1,88 2,75 3,72 5,65 8,60 18,50 3 0,10 0,17 0,38 0,58 0,80 1,33 2,00 2,77 4,60 7,40 17,20 4 0,10 0,14 0,32 0,49 0,66 1,05 1,52 2,22 3,50 5,90 15,40 5 0,10 0,10 0,26 0,41 0,57 0,95 1,38 1,80 2,95 4,70 13,40 6 0,10 0,16 0,28 0,40 0,52 0,95 1,25 1,60 2,50 4,00 11,50 7 0,10 0,22 0,32 0,42 0,55 0,95 1,10 1,35 2,20 3,50 10,80 1 0,10 0,32 0,70 1,12 1,60 2,62 3,55 4,55 6,50 9,40 19,40 2 0,10 0,28 0,60 0,90 1,28 1,96 2,75 3,72 5,65 8,40 18,50 3 0,10 0,27 0,55 0,84 1,15 1,75 2,43 3,17 4,80 7,40 17,20 4 0,10 0,26 0,52 0,78 1,10 1,60 2,20 2,83 4,00 6,30 15,40 5 0,10 0,25 0,52 0,78 1,10 1,55 2,10 2,78 3,85 5,90 14,50 6 0,10 0,28 0,52 0,78 1,10 1,55 2,00 2,70 3,80 5,60 13,80 7 0,10 0,32 0,52 0,78 1,10 1,55 1,90 2,60 3,75 5,50 13,00 1 0,10 0,40 0,80 1,23 1,68 2,62 3,55 4,55 6,50 9,40 19,40 2 0,10 0,40 0,78 1,20 1,60 2,30 3,15 4,10 5,85 8,60 18,50 3 0,10 0,40 0,77 1,17 1,55 2,30 3,10 3,90 5,55 8,13 18,00 4 0,10 0,40 0,75 1,13 1,55 2,30 3,05 3,80 5,30 7,60 17,50 5 0,10 0,40 0,75 1,10 1,55 2,30 3,00 3,80 5,30 7,60 17,00 6 0,10 0,40 0,75 1,10 1,50 2,30 3,00 3,80 5,30 7,60 16,50 7 0,10 0,40 0,75 1,10 1,40 2,30 3,00 3,80 5,30 7,60 16,00 čia Dvitėjų ir tėjinių skerspjūvių koeficientas 1. Dvitėjų skerspjūvių su viena simetrijos ašimi (žr. šio priedo 1 pav.) koeficientas skaičiuojamas pagal formulę , (1) čia ; – gniuždomosios jėgos ekscentricitetas y ašies atžvilgiu, kuris imamas su savo ženklu (šio priedo 1 pav. parodytas su „+“ ženklu); - atstumas tarp juostų ašių; ; ; ; čia ir – didžiosios ir mažosios juostų inercijos momentai z ašies atžvilgiu; ; ir - dydžiai, nustatomi pagal formules, pateiktas 2 priedo 3 ir 4 lentelėse.

\n

1 pav. Ekscentriškai gniuždomo dvitėjo skerspjūvio su viena simetrijos ašimi schema 2. Tėjinių skerspjūvių koeficiento reikšmė nustatoma kaip dvitėjų skerspjūvių, imant bei skaičiuojant , kad ir (žr. šio priedo 1 pav.). ______________ STR 2.05.08:2005 2 priedas SIJŲ KLUPUMO KOEFICIENTAI 1. Dvitėjo skerspjūvio sijų su dviem simetrijos ašimis koeficientui nustatyti būtina apskaičiuoti koeficientą pagal formulę , (1) čia reikšmė imama pagal šio priedo 1 ir 2 lenteles, atsižvelgiant į apkrovos pobūdį ir parametrą, kuris skaičiuojamas pagal formules:

\n
a)valcuotųjų dvitėjų , (2) čia: – sijos arba gembės skaičiuojamasis ilgis, nustatomas pagal 70 p. reikalavimus; h – visas skerspjūvio aukštis;
\n
–skerspjūvio sukamasis inercijos momentas;
\n
b)suvirintinių dvitėjų, sudarytų iš trijų lakštų, taip pat dvitėjų sijų, kai juostos su sienele sujungtos įtempiamaisiais varžtais: , (3) čia: suvirintinių dvitėjų: t – sienelės storis; ir – juostos plotis ir storis;
\n
–atstumas tarp juostų ašių; a – dydis, lygus ; dvitėjų sijų, kai juostos su sienele sujungtos įtempiamaisiais varžtais: t – sienelės ir jungiamųjų kampuočių vertikaliosios lentynos storių suma;
\n
–juostos plotis;
\n
–juostos ir jungiamojo kampuočio horizontaliosios lentynos storių suma;
\n
-atstumas tarp juostų lakštų paketų ašių; a – jungiamojo kampuočio vertikaliosios lentynos plotis atmetus horizontaliosios lentynos storį.
\n

Koeficiento reikšmė (7.48) formulėje imama: , kai ; , bet ne daugiau kaip 1,00, kai .

\n

1 lentelė Dvitėjų sijų su dviem simetrijos ašimis koeficientas Gniuždomosios juostos sutvirtinimų tarpatramyje skaičius Apkrovos pobūdis tarpatramyje Apkrautoji juosta Formulės rasti Be sutvirtinimų Sutelktoji Viršutinė Apatinė Tolygiai išskirstyta Viršutinė Apatinė Du ir daugiau, dali-jančių tarpatramį į lygias dalis Bet kuri Bet kuri Vienas viduryje Sutelktoji viduryje Bet kuri Sutelktoji ketvirtyje Viršutinė Apatinė Tolygiai išskirstyta Viršutinė Apatinė Pastaba. reikšmė imama lygi reikšmei, kai gniuždomoji juosta tarpatramyje sutvirtinta dviem ir daugiau sutvirtinimų.

\n

2 lentelė Gembinių sijų dvitėjo skerspjūvio su dviem simetrijos ašimis koeficientas Apkrovos pobūdis Apkrautoji juosta rasti, kai nėra gniuždomosios juostos sutvirtinimų Sutelktoji gembės gale Viršutinė Apatinė Tolygiai išskirstyta Viršutinė Pastaba. Kai gniuždomoji juosta sutvirtinta horizontaliojoje plokštumoje gembės gale ar jos ilgiu, koeficientas nustatomas kaip gembei be sutvirtinimų, išskyrus sutelktosios jėgos, pridėtos gembės viršutinės juostos gale, atvejį, kai ( reikšmė imama vadovaujantis šio priedo 1 lentelės pastaba).

\n
2.Dvitėjo skerspjūvio sijų su viena simetrijos ašimi (žr. 1 priedo 1 pav.) koeficientui nustatyti reikia apskaičiuoti koeficientus ir pagal formules: , (4) , (5) čia: – atstumas nuo skerspjūvio sunkio centro iki didesniosios juostos ašies;
\n
–atstumas nuo skerspjūvio sunkio centro iki mažesniosios juostos ašies;
\n
–turi tą pačią reikšmę, kaip ir šio priedo (2) formulėje;
\n
–koeficientas, skaičiuojamas pagal formulę . (6) Koeficientai B, C ir D (6) formulėje nustatomi pagal šio priedo 3 ir 4 lenteles.
\n

Dvitėjų skerspjūvių, kai , koeficientas nustatomas tiesine interpoliacija tarp reikšmių, gautų pagal šio priedo (6) formulę, kai dvitėjų skerspjūvių ir tėjinių skerspjūvių.

\n

Tėjinio skerspjūvio sijai veikiamai sutelktosios arba tolygiai išskirstytos apkrovos ir kai koeficientą reikia dauginti iš .

\n

Kai ir , koeficiento reikšmę reikia mažinti dauginant ją iš ir šiuo atveju imti ne daugiau kaip 0,95.

\n

Sijoms su mažesne gniuždomąja juosta reikšmė neleidžiama.

\n

Koeficiento reikšmę (7.48) formulėje būtina imti pagal šio priedo 5 lentelę, bet ne daugiau kaip 1,0.

\n

1 pav. Lenkiamojo elemento dvitėjo skerspjūvio su viena simetrijos ašimi schema 3 lentelė C ir D koeficientai Apkrovos pobūdis Koeficientas D Koeficientas C, kai skerspjūvis Dvitėjis Tėjinis Sutelktoji tarpatramio viduryje Tolygiai išskirstyta Grynasis lenkimas 3,265 2,247 4,315

", "next": 239911}