Bendra Šiaurės šalių elektros rinka – vienas svarbiausių Baltijos šalių elektros rinkų sujungimo plano (BEMIP) ir Lietuvos energetikos strategijos tikslų.
\nPriėmus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, sukurtos teisinės sąlygos integruoti Lietuvos elektros rinką į Šiaurės šalių ir bendrą Europos elektros biržą. 2012 metų rugpjūtį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, AB įsigijo 2 procentus elektros biržos „Nord Pool Spot“ akcijų. Tai leidžia Lietuvos bendrovei dalyvauti elektros prekybos sistemos „Nord Pool Spot“ ir biržos valdyboje. Taigi Baltijos energetikos rinka laikoma lygiaverte partnere planuojant bendros Europos elektros rinkos plėtrą.
\nĮgyvendinant perdavimo veiklos atskyrimo nuo skirstymo, tiekimo ir gamybos veiklos principą, vertikaliai integruotos įmonės uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės, kuri valdo gamybos veiklą vykdančią akcinę bendrovę „Lietuvos energija“, AB ir skirstymo veiklą vykdančią akcinę bendrovę „Lesto“, akcijos patikėjimo teise perduotos Ūkio ministerijai, o uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės valdytos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, AB akcijos perduotos Energetikos ministerijai pavaldžiai uždarajai akcinei bendrovei „EPSO-G“. Taigi Ūkio ministerija atsako už ūkinę komercinę elektros energetikos sritį, o Energetikos ministerija – strateginių elektros energetikos uždavinių vykdymą. Tačiau Ūkio ministerija, formuodama įmonių veiklos valdymo, įmonių teisės, konkurencijos, verslo aplinkos gerinimo, investicijų, eksporto skatinimo ir kitą su ūkio subjektų veikla ir jos reglamentavimu susijusią politiką ir valdydama uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės akcijas, galėjo patekti į natūralų interesų konfliktą, todėl 2013 metų vasarį uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės, kaip Lietuvos elektros energetikos sektoriaus įmonių grupės, akcijos perduotos valdyti Finansų ministerijai.
\nNepažeidžiant elektros energetikos sistemos saugumo, 2012 m. gruodžio 19 d. priimtas Vyriausybės nutarimas, mažinantis remiamos elektros energijos gamybos Lietuvos elektrinėje 2013 metais kiekį nuo 1,53 iki 0,9 TWh, dėl to planuota elektros energijos kaina, turėjusi įsigalioti nuo 2013 m. sausio 1 d., sumažėjo 1–1,5 cento už kWh.
\n12.3. Dujų sektorius Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikalavimų neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo plano pakeitimui.
\nNuspręsta teisiniu, funkciniu ir organizaciniu požiūriais iki 2013 m. liepos 31 d. atskirti akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo, o iki 2014 m. spalio 31 d. – skirstymo veiklą.
\n12.4. Atsinaujinantys energijos ištekliai Dėl netobulo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, lėmusio nedarnią, paties įstatymo tikslų neatitinkančią saulės šviesos energijos elektrinių plėtrą, buvo susidariusi kritinė situacija, kai 2012 metais pateikta apie 15 tūkst. prašymų instaliuoti beveik 500 MW suminės galios saulės šviesos energijos elektrinių (iki 30 kWh galingumo). Nustatytoms supirkimo kainoms užtikrinti būtų prireikę papildomai apie 500 mln. litų subsidijų kasmet, o tai elektros energiją vartotojams būtų pabranginę iki 5 centų už kWh. Taigi 2013 metų sausį parengtas šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, leidęs išvengti galimo elektros energijos kainos vartotojams didėjimo, be to, apribota mažųjų (iki 30 kW galios) saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, pasiekta, kad nebūtų sudaromos išskirtinės verslo sąlygos plėtoti tokius projektus.
\n12.5. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Rengiamas direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę planas. Jie skirti visiems statybos proceso dalyviams.
\nŠilumos energijos sąnaudos atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose sumažintos 104,8 GWh (2012 metų tikslas – 93,3 GWh).
\n12.6. Šilumos ūkis 2012 metais parengtas ir Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo projektas. Naujos redakcijos įstatymo tikslas – užtikrinti, kad centralizuotai pagaminta šiluma gyventojams būtų tiekiama už ekonomiškai pagrįstą mažiausią kainą.
\n2013 metais bus toliau tobulinama šilumos tiekimo veiklos reguliavimo ir kontrolės sistema, siekiant mažinti šilumos kainas vartotojams. Esminė šilumos ūkio pertvarka numatoma 2014 metais.
\nXIII. TRANSPORTAS 2012 metais siekta išlaikyti didelį Lietuvos transporto paslaugų konkurencingumą ir užtikrinti darnią Lietuvos transporto infrastruktūros plėtrą. Tačiau metų pradžia transporto sektoriui buvo nelengva – gerokai sumažėjo geležinkeliais vežtų krovinių ir krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tik nuo 2012 metų II pusmečio transporto sektoriaus būklė ėmė pamažu gerėti ir baigiantis metams jam pavyko atsigauti ir net kompensuoti praradimus. Išankstiniais duomenimis, 2012 metais transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje sukurta 14,5 mlrd. litų bendrosios pridėtinės vertės, arba apie 13 procentų daugiau nei 2011 metais (2011 metais – 12,8 mlrd. litų). (pav.) 15 pav. Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje 2008–2012 metais sukurta bendroji pridėtinė vertė (mlrd. litų) Šaltinis – Lietuvos statistikos departamento duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr.
\nŽin., 2013, Nr. 35-1702, 34 psl. ** Susisiekimo ministro valdymo sričiai priskirtos valstybės valdomos įmonės (18 valstybės įmonių ir 8 akcinės bendrovės) 2012 metais uždirbo 211 mln. litų pelno, 18 procentų daugiau nei 2011 metais, kai pelnas siekė 178,2 mln. litų. Išankstiniais duomenimis, daugiausia pelno 2012 metais uždirbo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ – 136 mln. litų, nors, palyginti su 2011 metais, jos pelnas sumažėjo beveik 8 procentais (2011 metais uždirbta 147,3 mln. litų).
\nAtsižvelgiant į viso transporto sektoriaus veiklos 2012 metų rezultatus, 2013 metais bus ieškoma būdų, kaip didinti krovinių ir stabilizuoti netvarų vežimo verslą, kad nuolat didėjančios degalų ir vežimo kainos, kiti mokesčiai kuo mažiau veiktų galutinius sektoriaus veiklos rezultatus.
\nSusisiekimo ministerijos koordinuojamiems transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti iki 2012 metų pabaigos panaudota 3,3 mlrd. litų ES struktūrinės paramos, arba 60 procentų visos šiam laikotarpiui skirtos paramos. 2012 metais –––––––––––––– * Išankstiniai 2012 metų duomenys. į Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimą investuota 1,56 mlrd. litų valstybės lėšų, iš jų 867 mln. litų ES struktūrinės paramos. Iš ES struktūrinės paramos gerinta valstybinės ir regioninės reikšmės kelių infrastruktūra, diegtos saugaus eismo priemonės, toliau modernizuota geležinkelių ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra.
\nViešųjų logistikos centrų kūrimas. Siekiant užtikrinti geresnę skirtingų rūšių transporto sąveiką, didinti krovinių mobilumą ir transporto priemonių naudojimo efektyvumą, gerinti logistikos ir susijusių paslaugų kokybę, didinti Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą ir sudaryti sąlygas plėtoti intermodalinį vežimą, 2012 metais toliau dirbti viešųjų logistikos centrų kūrimo darbai – baigti rengti Vilniaus ir Kauno viešųjų logistikos centrų steigimo detalieji planai ir techniniai projektai, paskelbti rangos darbų pirkimo konkursai. 2013 metais planuojama pradėti šių intermodalinių terminalų statybos darbus.
\nGeležinkelių transporto sektorius. Įgyvendinant europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą, kurio tikslas – sujungti Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją, 2012 metais pereita nuo techninio projektavimo prie statybos darbų ir taip sudarytos sąlygos iki 2015 metų pabaigos baigti numatytus darbus. Daug dėmesio skirta projekto įgyvendinimo problemų sprendimui tarptautiniu lygmeniu. 2012 metų rugsėjį Baltijos šalių ministrai pirmininkai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame dar kartą patvirtino standartinės „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės (1 435 milimetrai) tiesimo galimybę ir būtinybę finansuoti projektą ES 2014–2020 metų finansinės paramos lėšomis. Įsteigta darbo grupė „Task Force“, kurios veikloje dalyvauja Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos transporto srities ministerijų atstovai.
\nAutomobilių kelių plėtra. Transeuropinių kelių tinklo infrastruktūros modernizavimas – ilgalaikis ir nekintantis procesas kelių transporto sektoriuje. Transeuropinio tinklo kelyje E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstruota Jakų sankryža – įrengtos dviejų eismo juostų estakados (0,85 kilometro) Kauno–Palangos ir Palangos–Kauno kryptimis. Tinklo kelio E272 ruože rekonstruotas kelias Šiauliai–Radviliškis (1,92 kilometro) ir nutiestas Kairių aplinkkelis (7,2 kilometro). Toliau buvo tiesiamas Vilniaus pietinis aplinkkelis. Išasfaltuota 100 kilometrų žvyrkelių, pertvarkytos avaringos sankryžos, atliktas 6 tiltų kapitalinis ir 17 tiltų paprastasis remontas, didinant kelių saugumą rekonstruotas ar reorganizuotas eismas 67 sankryžose, nutiesta 24 kilometrai pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimas įrengtas 16 kilometrų, tinklo tvoros ir atitvarai – 65 kilometrų kelio ruožuose. Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti skirta 1 057 mln. litų.
\nSaugaus eismo užtikrinimas. 2012 metais pakeistos Kelių eismo taisyklių nuostatos, reglamentuojančios vaikų vežimą automobiliuose ir mokykliniuose autobusuose. Suvienodintas motociklų ir lengvųjų automobilių greitis automagistralėse ir greitkeliuose, nustatytas maksimalus leistinas triračių, keturračių, galingųjų keturračių greitis, sudaryta galimybė leisti maršrutiniam transportui skirtomis juostomis važiuoti lengviesiems automobiliams, kuriuose važiuoja ne mažiau kaip 4 eismo dalyviai, ir panašiai.
\nĮgyvendinant Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programą, svarbiausias prioritetas – mažinti žuvusiųjų keliuose, pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių 1 mln. šalies gyventojų Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių ES valstybių (ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų). Išankstiniais duomenimis, 2012 metais Lietuvos keliuose užfiksuota beveik 2,9 procento mažiau eismo įvykių ir 5,3 procento sumažėjo sužeistųjų, bet 1,3 procento daugiau žuvusiųjų. 2012 metais keliuose žuvo 301 žmogus (2011 metais – 297 žmonės), užfiksuoti 3 173 eismo įvykiai (2011 metais – 3 312 eismo įvykių), per juos sužeista 3 712 žmonių (2011 metais – 3 975 žmonės).
\n2012 metais surengta daug saugaus eismo viešinimo kampanijų, kurių tikslas – keisti eismo dalyvių elgesį, ugdyti suvokimą, kaip svarbu laikytis Kelių eismo taisyklių, elgtis kultūringai kelyje. Daug dėmesio skirta dviračių takų tinklo plėtrai. Jonavoje ir Elektrėnuose nutiesti dviračių takai, kurie taps pavyzdžiu kitiems miestams, kaip kurti žmonėms patrauklų kasdieninio naudojimo dviračių takų tinklą.
\nLietuvos jūrų transporto plėtra. Nors pagal krovinių apyvartą Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2012 metais tarp Baltijos šalių uostų pirmavo, tačiau jame ir Būtingės terminale krauta 43,76 mln. tonų jūrinių krovinių, arba 3,9 procento mažiau nei 2011 metais. Didinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą, 2012 metais rekonstruota 1 727 metrai krantinių, suremontuota 112 metrų krantinių ir 250 metrų uosto geležinkelio kelių. 2012 metais planuota Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste įsteigti Baltijos jūrų konteinerių skirstymo centrą, tačiau jis neįsteigtas. Atliekant šį darbą, pasirašyta rangos sutartis ir pradėti vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių statybos darbai.
\nPasirašyta 10 metų trukmės bendradarbiavimo su antra pagal dydį pasaulyje konteinerius gabenančia laivybos bendrove „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) sutartis, kuri garantuos Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui naujus krovinių srautus ir išimtinį „hub“ statusą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
\nOro transporto plėtra. Lietuvos tarptautiniams oro uostams 2012 metai – patys sėkmingiausi per visą veiklos istoriją – jų rezultatai dar geresni nei rekordiniais 2011 metais. 2012 metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso aptarnauta beveik 3,2 mln. keleivių – 17,4 procento daugiau negu 2011 metais. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, taikiusiame skatinimo priemones, keleivių srautai augo greičiausiai iš visų Lietuvos tarptautinių oro uostų – tiesioginių reguliariųjų skrydžių padaugėjo 8,3 procento, o keleivių aptarnauta 29 procentais daugiau negu 2011 metais.
\nNors 2012 metais iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir į jį tiesioginiais reguliariaisiais reisais skrista 30 krypčių, iš Kauno oro uosto ir į jį – 17 krypčių ir Tarptautinio Palangos oro uosto – 3 kryptimis (Ryga, Kopenhaga ir Oslas), tačiau vis dar opi naujų oro vežėjų pritraukimo į Lietuvos oro uostus problema.
\nPašto sektoriaus konkurencingumo didinimas. Pašto ir pasiuntinių rinkos pajamos 2012 metais, palyginti su 2011 metais, padidėjo 13,7 procento ir siekė 309,5 mln. litų. Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ ir toliau pirmauja pagal užimamą pašto paslaugų rinkos dalį, kuri, 2012 metų 9 mėnesių duomenimis, siekė 93 procentus pagal pajamas ir 86,7 procento pagal paslaugų apimtį. Šios bendrovės suteiktų pašto paslaugų apimtis per minėtą laikotarpį augo sparčiau negu kitų rinkos dalyvių. 2012 metais pirmą kartą Lietuvos pašto istorijoje valstybei išmokėta 589 082 litai dividendų.
\n2012 metais akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ įsigijo likviduojamo banko „Snoras“ mažmeninį tinklą. Buvusiuose banko kioskuose sukurta 100 naujų darbo vietų, naujuose pašto skyriuose „PayPost“ teikiamos finansinės paslaugos: mokamos įmokos ir mokesčiai, siunčiamos ir gaunamos perlaidos, išduodami vartojimo kreditai ir kita. Ateityje ketinama pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų.
\nXIV. Aplinkosauga ir urbanistika Oro taršos mažinimas ir klimato kaitos poveikio švelninimas. Parengta ir patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, kurioje nustatytas Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginis tikslas – pasiekti, kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau, negu daugėja išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir įsipareigota sumažinti šių dujų bent 20 procentų, palyginti su 1990 metais. Šiam tikslui pasiekti rengiamos priemonės, kurios bus pradėtos įgyvendinti 2013 metais.
\nKlimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuoti energijos efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių projektai, kuriuos įgyvendinus sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų transporto, energetikos ir pramonės sektoriuose. Pagal atsinaujinančių energijos šaltinių įrenginių diegimo kryptį finansuota 10 ekologiško viešojo transporto infrastruktūros plėtros projektų, daugiausia paramos skirta mažai taršiems miesto autobusams pirkti didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dalis lėšų skirta 32 projektams, kurių paskirtis – įrengti biokuro katilus (nuo 500 kW iki 5 MW galingumo) šilumai centralizuotai tiekti mažesnėse savivaldybėse, ir 56 projektams, kurių paskirtis – įrengti biokuro katilus (iki 500 kW galingumo) visuomeninės paskirties pastatuose. Finansuota 16 švietimo įstaigų pastatų atnaujinimo projektų, 24 atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose projektais ir 37 vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo projektais.
\nSiekiant modernizuoti oro kokybės stebėjimų sistemą ir užtikrinti išsamių ir patikimų duomenų apie oro kokybę surinkimą, modernizuota 17 oro monitoringo stočių (14 miestuose ir 3 kaimo vietovėse), pakeista susidėvėjusi, atnaujinta sena matavimo įranga. Įsigyta mobili oro monitoringo stotis, pagrindinių teršalų matavimo ir mėginių ėmimo vėlesnei analizei laboratorijoje atlikti įranga.
\nVandens kokybės užtikrinimas ir nuotekų mažinimas. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytos nuostatos, susijusios su geriamojo vandens tiekimo įmonių stambinimu, siūloma nauja kainodara, nustatytas visiems vandens tiekėjams privalomas licencijavimas, vandens tiekėjų atsakomybė už paslaugų organizavimo pažeidimus. Priėmus įstatymą, bus rengiami jo įgyvendinamieji teisės aktai (nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencijavimo procedūros, kainodaros, atsiskaitymo už paslaugas principai ir kita).
\nNaudojant ES paramos lėšas, 2012 metais buvo įgyvendinami 124 vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros projektai (2012 metais užbaigta 13 tokių projektų). Jiems skirta 1,9 mlrd. litų (iš jų ES lėšos – 1,7 mlrd. litų ir bendrojo finansavimo lėšos – 0,2 mlrd. litų).
\nPrie nuotekų tinklų 2012 metais prijungta daugiau kaip 46 tūkst. gyventojų (iki 2015 metų numatoma prijungti 156,4 tūkst. gyventojų), modernizuota 135 gyvenviečių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (iki 2015 metų numatoma tai padaryti 378 gyvenvietėse).
\nAtliekų tvarkymas. Naudojant ES paramos lėšas, 2012 metais buvo įgyvendinami 26 atliekų tvarkymo projektai (senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas, pavojingų atliekų sąvartyno statyba). Jiems įgyvendinti skirta 648,8 mln. litų (iš jų ES lėšos – 633 mln. litų ir bendrojo finansavimo lėšos – 16 mln. litų). Vykdyti 106 senųjų sąvartynų uždarymo darbai. Įrengtos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės – sukurti pajėgumai apdoroti apie 40 tūkst. tonų žaliųjų atliekų. Nupirkta ir išdalyta 70,6 tūkst. įvairaus tūrio (600–900 litrų) kompostavimo konteinerių, skirtų individualioms ūkių valdoms, – sudarytos galimybės apdoroti apie 10 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų ir apie 2 procentus sumažinti šių atliekų šalinimo sąvartyne apimtį.
\nGaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis 2012 metais plėtota komunalinių atliekų rūšiavimo infrastruktūra – įrengtos 106 antrinių žaliavų surinkimo aikštelės savivaldybėse, nupirkta 69 tūkst. rūšiavimo konteinerių individualių gyvenamųjų namų kvartalams, 1,5 tūkst. antrinėms žaliavoms rūšiuoti viešosios paskirties pastatuose skirtų dėžių (160 institucijų), sutvarkyta daugiau kaip 4 tūkst. tonų padangų atliekų.
\nSiekiant spręsti užterštų teritorijų problemą, parengtas ir patvirtintas Užterštų teritorijų tvarkymo 2013–2020 metų planas, kuriame numatyta sudaryti cheminėmis medžiagomis užterštų savivaldybių teritorijų pagal pavojingumą aplinkai tvarkymo prioritetų sąrašus, atlikti užterštų teritorijų ekogeologinius tyrimus (požeminio, paviršinio vandens, dirvožemio ir grunto taršos), sutvarkyti pavojingiausiai cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas, informuoti visuomenę apie užterštų teritorijų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, taip pat atlikti kitus darbus.
\nBioįvairovės ir kraštovaizdžio apsauga. 2012 metais parengti ir patvirtinti teisės aktai, reikalingi saugomų teritorijų kontrolės veiklos modeliui pakeisti ir prevencinei veiklai saugomose teritorijose vykdyti. Saugomų teritorijų kontrolė, pagrįsta prevencija, šiuo metu vykdoma 8 saugomų teritorijų direkcijose. Pakeisti Valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatai – tiksliau perskirstytos funkcijos ir atsakomybė tarp regionų aplinkos apsaugos departamentų ir saugomų teritorijų direkcijų.
\nSkatinant moksliškai pagrįstą ir ekologiškai darnią saugomų teritorijų rekreacinio naudojimo sistemos plėtrą, valstybiniuose parkuose įrengti 6 lankytojų centrai, 12 lankytojų centrų įrengtos vidaus ekspozicijos, 8 saugomose teritorijose – lauko informacinės sistemos.
\nNaudojant ES paramos lėšas, 2012 metais buvo įgyvendinama 13 biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos projektų, kuriems skirta 264,7 mln. litų (iš jų ES lėšos – 225 mln. litų ir bendrojo finansavimo lėšos – 40 mln. litų). Įgyvendinti du projektai – „Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų rengimas (I etapas)“ ir „Retų rūšių apsaugos bei invazinių rūšių gausumo reguliavimo veiksmų planų parengimas“ (šį projektą įgyvendinant parengti 25 rūšių apsaugos veiksmų planai ir 7 invazinių rūšių gausumo reguliavimo planai).
\nŽemės išteklių valdymas. Siekdama iš esmės baigti žemės grąžinimą ir privatizavimą, geodezijos ir kartografavimo darbus, sutvarkyti teisinius žemės santykius, mažinti bendrasavininkiškumo, konsoliduoti sklypus, plėsti žemės rinką, Aplinkos ministerija 2012 metais organizavo valstybinės reikšmės miškų plotų kadastrinių matavimų ir registravimo Nekilnojamojo turto registre darbus. Dėl ilgai trunkančio galbūt neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miškus, žemės reformos darbų klaidų nagrinėjimo ir teisinio įvertinimo, be to, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams žemėtvarkos skyriams per nustatytą terminą nespėjant patikrinti ir suderinti daugybės pateiktų kadastrinių bylų, valstybinės reikšmės miškų registravimas Nekilnojamojo turto registre užsitęsė. Šiuo metu iš 1 113 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų Nekilnojamojo turto registre jau įregistruota 826 tūkst. hektarų (miškų urėdijos 2011 metais iš viso įregistravo 167 tūkst. hektarų, o 2012 metais – 60 tūkst. hektarų miškų).
\nTeritorijų planavimas, darnus vystymasis. Siekiant padaryti aiškesnį teisinį teritorijų planavimo reguliavimą, pakeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklės – nustatytas žemės naudojimo būdo keitimo nerengiant detaliųjų planų mechanizmas; pakeistas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas. Daug dėmesio skirta paprastesniam teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo miestuose ir miesteliuose reglamentavimui – padidinta atvejų, kuriais galima formuoti sklypus, nerengiant detaliųjų planų. Supaprastintas pagrindinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžių sąrašas – nustatytas aiškus skirtumas tarp pramonės / sandėliavimo pobūdžio ir atliekų tvarkymo, patikslintas visuomeninės paskirties teritorijų turinys.
\nParengtas Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektas – nustatyti architekto veiklos principai, architektūros kokybės kriterijai, architekto profesinės veiklos sritys, architekto teisės, pareigos ir atsakomybė vykdant architekto veiklą, suderinti valstybės ir savivaldybių architektūros veiklos tikslai ir uždaviniai.
\nLietuva dalyvavo Pietų Korėjoje vykusioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“, kurios pagrindinė tema – „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“. Parodoje pristatytos naujausios jūros išteklių naudojimo technologijos, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemos, vandenynų ir jūrų pakrantėse gyvenančių tautų kultūra. Lietuva parodoje pristatyta kaip gintaro kraštas. Už kūrybiškumą atskleidžiant pagrindinę parodos temą Tarptautinio parodų biuro sudaryta nepriklausomų ekspertų komisija mūsų šalies paviljonui skyrė sidabro apdovanojimą.
\nViešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumas. Siekiant užtikrinti didesnį viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą, sukurtos ir interneto adresu http://alis.am.lt pradėtos teikti elektroninės paslaugos 17 aplinkosaugos leidimų gauti (mėgėjiškos žūklės leidimas, leidimas kirsti mišką, leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką arba išvežti iš jos gyvūnus, jų dalis ir gaminius iš jų ir kiti). Naudojantis aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema 2012 metais išduota apie 23 tūkst. leidimų.
\nSukurtas aplinkos informacijos portalas www.aplinka.lt, skirtas aplinkosaugos duomenims ir informacijai viešinti, surengti Aplinkos informacijos valdymo integruotos kompiuterinės sistemos (AIVIKS) teikiamų elektroninių paslaugų, skirtų juridiniams ir fiziniams asmenims, viešinimo seminarai.
\nXV. KONKURENCINGAS ŽEMĖS ŪKIS IR ĮVAIRIAPUSĖ KAIMO PLĖTRA 2012 metai žemės ūkio gamybai buvo itin palankūs. Išankstiniais skaičiavimais, 2012 metais pagaminta žemės ūkio produkcijos už 9,4 mlrd. litų (palyginti su 2011 metais, žemės ūkio produkcijos padaugėjo 13,8 procento). Dera pažymėti, kad žemės ūkio produkcijos daugėjimą lėmė augalininkystės produkcijos augimas – dėl palankių oro sąlygų 2012 metais gautas rekordinis grūdinių augalų derlius (4,7 mln. tonų, arba 43 procentais daugiau negu 2011 metais).
\nLietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – Programa) įgyvendinimas. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios pateikta 770,7 tūkst. paraiškų, kuriose prašoma 8,57 mlrd. litų paramos, pasirašyta paramos sutarčių už 6,55 mlrd. litų, išmokėta 5,08 mlrd. litų, arba 64 procentai visų Programai skirtų lėšų. Per 2012 metus pasirašyta 73,42 tūkst. paramos sutarčių, kuriose numatyta 1,08 mlrd. litų, išmokėta 929,8 mln. litų paramos, arba 12 procentų visam Programos laikotarpiui skirtos sumos.
\nBioenergetikos plėtra. 2012 metais (ne galutiniais duomenimis) šalyje pagaminta 120 tūkst. tonų biodegalų, arba 20 procentų daugiau negu 2011 metais. Spartesnei biodegalų gamybos plėtrai kliudė padidėjusios žaliavų kainos ir nepalanki biodegalų rinkos būklė.
\nProgramos parama suteikta 3 biodujų jėgainių statybos ir 43 šiaudų granulių gamybos projektams įgyvendinti. 2012 metų pabaigoje kaimo vietovėse pastatytų šiaudų granulių gamybos įrenginių instaliuota galia viršijo 80 tūkst. tonų (2011 metais – 20 tūkst. tonų), o medžio granulių gamybos pajėgumai padidėjo iki 100 tūkst. tonų (2011 metais buvo 35 tūkst. tonų).
\nTiesioginės išmokos. Už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, taip pat gyvulius ir pieną Lietuvos žemdirbiams už 2012 metus iš ES ir valstybės biudžeto iš viso bus išmokėta beveik 1,3 mlrd. litų tiesioginių išmokų. Nuo 2004 metų kasmet mažėja paraiškų gauti tiesiogines išmokas, kadangi vykstant struktūriniams žemės ūkio pokyčiams stambėja ūkiai, dalis paramos gavėjų pasitraukia iš žemės ūkio gamybos. 2011 metais 167,7 tūkst. paramos tiesioginėmis išmokomis prašiusių pareiškėjų deklaravo 2,73 mln. hektarų, o 2012 metais 157 tūkst. pareiškėjų – 2,75 mln. hektarų.
\nŽemdirbiai ir kaimo visuomenė nebuvo tinkamai informuoti apie 2012 metų liepą priimtą Europos Komisijos sprendimą dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų mažinimo sąlygų. Paskelbta tik žodinė informacija per susirinkimus su žemdirbių atstovais. Be to, nepasinaudota 2 mėnesių terminu apskųsti minėtą Komisijos sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
\nŽemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimas. Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2012 metais eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 14,6 mlrd. litų (26,9 procento daugiau nei 2011 metais), importuota – už 11,2 mlrd. litų (17,4 procento daugiau nei 2011 metais). teigiamas prekybos balansas 2012 metais sudarė 3,39 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metais, padidėjo 1,4 mlrd. litų, arba 74 procentais.
\nPastaruosius kelerius metus didėja eksportas, plečiasi eksporto rinkos (gyvūnai, gyvūniniai produktai ir pašarai eksportuoti į 95 pasaulio šalis). Suderintas ir patvirtintas veterinarijos sertifikatas, suteikiantis teisę eksportuoti žuvininkystės produktus į Kiniją. (pav.) 16 pav. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais, mln. litų Šaltinis – Lietuvos statistikos departamento duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr.
\nŽin., 2013, Nr. 35-1702, 38 psl. ** Žemės reforma, žemės tvarkymas ir administravimas. Iki 2013 m. sausio 1 d. kaimo vietovėse piliečių nuosavybės teisės atkurtos į 3,97 mln. hektarų žemės, arba 98,84 procento ploto, nurodyto piliečių prašymuose, miestų teritorijose – į 31,7 tūkst. hektarų žemės, arba 79,67 procento ploto, nurodyto piliečių prašymuose. Per 2012 metus kaimo vietovėje nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procentas padidėjo 0,38, o miestų teritorijoje – 6,98 procentiniais punktais.
\nŽemėtvarkos planavimo dokumentuose suformuota iš viso 20,1 tūkst. hektarų žemės sklypų nuosavybės teisėms į žemę, mišką ir vandens telkinius atkurti ir asmeninio ūkio žemei įteisinti (2011 metais suformuota 16,16 tūkst. hektarų tokių sklypų).
\nSudaryta daugiau valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorių. 2012 metais parduota 65,7 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės, arba 41 procentu daugiau nei 2011 metais (46,6 tūkst. hektarų). Be to, patvirtintuose žemėtvarkos planavimo dokumentuose suformuoti 128,35 tūkst. hektarų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuos numatoma parduoti.
\n2012 metais miškų ūkio paskirties žemės sklypus pradėta parduoti aukcionuose, už juos gautomis lėšomis numatyta kompensuoti už valstybės išperkamą žemę – per metus įvyko 33 miškų ūkio paskirties žemės sklypų aukcionai, kuriuose už 2,5 mln. litų parduoti 29 žemės sklypai. Per 2012 metus išmokėta 1,4 mln. litų piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius.
\nGyvulių skaičiaus didinimas. 2013 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje laikoma 683,9 tūkst. galvijų, iš jų 316,4 tūkst. karvių. Karvių per metus sumažėjo beveik 12 tūkst., arba 3,6 procento. Karvių kasmet mažėja labai sparčiai, ir tai rodo, kad būtina imtis neatidėliotinų priemonių gyvulininkystei plėtoti.
\nLietuvoje yra 287 tūkst. hektarų apleistos (nenaudojamos) žemės, kurią būtų galima naudoti gyvulininkystei plėtoti. Būtina 2013 metais nustatyti apleistų žemės ūkio naudmenų plotus, numatyti priemones, kurios didintų ūkinių gyvūnų skaičių, skatintų veislinių gyvulių bandų augimą, ypač daug dėmesio skirti mėsinės galvijininkystės ir avininkystės plėtojimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, taip pat parengti projektus teisės aktų, kurie supaprastintų aplinkosauginius, teritorijų planavimo, kitus reikalavimus ir palengvintų smulkių ir vidutinių fermų (iki 300 sutartinių galvijų) plėtrą.
\nPusiausvyros tarp verslo laisvės ir saugaus maisto gamybos skatinimas, reikalavimų smulkiajam ir vidutiniam verslui mažinimas, vartotojų teisių gynimas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasirašė 23 bendradarbiavimo sutartis su verslo asociacijomis, su kuriomis aptarti veiklos reguliavimo klausimai.
\nŪkio subjektų veiklos priežiūra (kontrolė) buvo pagrįsta jų vykdomos veiklos rizikos vertinimu, todėl didžiausios rizikos ūkio subjektai tikrinti vidutiniškai 3 kartus dažniau nei tie, kurie tinkamai įgyvendina teisės aktų nuostatas. 90,1 procento tikrintų maisto tvarkymo subjektų tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus (planinių patikrinimų dalis sudarė 65 procentus).
\nProporcingos ir efektyvios valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės rezultatas – aukštas maisto saugos lygis, kuris yra būtina sąlyga plėtoti konkurencingą ūkinę veiklą. 2012 metais daugiau nei 99 procentai visų laboratorijoje tirtų maisto mėginių atitiko saugos reikalavimus.
\n2012 metų birželį Europos Komisija priėmė sprendimą, kuris pripažino Lietuvą enzootinės galvijų leukozės neapimta šalimi. Šis sprendimas labai prisidės prie prekybos galvijais su kitomis ES ir trečiosiomis valstybėmis.
\n2012 metais priimti teisės aktai, mažinantys administracinę naštą verslui: sudaryta galimybė ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti leidimus įvežti (išvežti) gyvūnus (jų dalis ir gaminius), pateikti dokumentus elektroninėje leidimų išdavimo informacinėje sistemoje. Įteisinta galimybė skersti mažą kiekį paukščių ir kiškinių gyvūnų ir tiekti šviežią mėsą vietinei rinkai.
\nXVI. VALSTYBĖS VALDYMAS 16.1. Valstybės tarnybos pertvarka Įgyvendinant valstybės tarnybos reformą, nustatytas naujas bendras reikalavimas valstybės tarnautojams – turėti visumą privalomų jų veikloje bendrųjų gebėjimų, o vadovaujantiems valstybės tarnautojams – ir visumą vadovavimo gebėjimų. Įsteigtas naujas patariamasis institutas – Personalo valdymo komisija, nustatytas lankstesnis valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindas – šalių susitarimu.
\nĮgyvendintos tam tikros valstybės tarnybos modernizavimo iniciatyvos, sudarančios sąlygas kurti ir diegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje modelį ir vykdyti nešališką, skaidrią ir veiksmingą atranką į valstybės tarnautojų pareigas, pavyzdžiui, suteikti teisę konkursuose dalyvauti visuomenės atstovams.
\nDrauge būtina konstatuoti, kad dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų nesudarytos būtinos sąlygos nuo 2013 m. sausio 1 d. įdiegti iš dalies centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojų pareigas sistemą. Šie kompleksiniai veiksmai bus atlikti iki 2013 m. birželio 1 dienos.
\n16.2. Valstybės valdymo tobulinimas Viešojo valdymo sistemos problema – vis dar neracionalus funkcijų pasiskirstymas tarp valdymo lygių ir institucijų, neužtikrintas reikiamas viešojo valdymo institucijų atvirumas ir jų teikiamų paslaugų kokybė, nepakankamai efektyvus šių institucijų veiklos ir išteklių valdymas. Siekiant išspręsti šias problemas, patvirtinta Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa. Bus patvirtintas šios programos įgyvendinimo 2013–2015 metų veiksmų planas.
\nArtimiausiu metu daug dėmesio numatoma skirti viešojo valdymo institucijų atliekamų funkcijų peržiūrai (perteklinių funkcijų atsisakymas, funkcijų dubliavimo panaikinimas ir racionalesnis jų paskirstymas) ir bendrųjų funkcijų (personalo, finansų, turto, informacinių technologijų valdymo) optimizavimui. Siekiant užtikrinti geresnę viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, numatoma nustatyti tokių institucijų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus ir pagal juos pradėti kasmet viešinti šių institucijų vertinimą ir vertinimo rezultatus.
\n2012 metais nepakito asmenų aptarnavimo viešojo valdymo institucijose kokybės rodiklis – administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumo koeficientas. Jo reikšmė 2012 metais – 0,85, 2011 metais – 0,85 (maksimali koeficiento reikšmė – 1). (pav.) 17 pav. Pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo kokybės vertinimas Šaltinis – Vidaus reikalų ministerijos užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tyrimai“ 2012 metų birželį atliktos gyventojų apklausos tyrimo ataskaita _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr.
\nŽin., 2013, Nr. 35-1702, 39 psl. ** 16.3. Savivaldos plėtojimas ir savivaldybių atsakomybės didinimas Vietos valdžios sprendimai dažnai priimami nepasikonsultavus su bendruomene, neįvertinus pačių vietos gyventojų nuomonės.
\nSkatinant gyventojus aktyviau dalyvauti sprendžiant viešuosius vietos savivaldos reikalus, parengtos ir priimtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisos, kurios įpareigoja sprendimus dėl bendruomenei svarbių klausimų priimti pasikonsultavus su pačia bendruomene, supaprastina vietos gyventojų apklausų organizavimą ir suteikia apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę seniūnams. 2012 metais tik 17 procentų gyventojų pareiškė nuomonę apie vietos viešųjų reikalų sprendimą.
\nSiekiant stiprinti bendruomeniškumą, bus tobulinamas tiek gyventojų dalyvavimo sprendžiant vietos viešuosius reikalus, tiek seniūnijų ir seniūnų veiklos teisinis reglamentavimas, seniūnijų veiklos planavimas.
\nSiekiant užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį viešųjų finansų valdymą, geresnius savivaldybių veiklos rezultatus, parengti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų projektai, sudarysiantys sąlygas įdiegti bendrą savivaldos institucijų strateginio planavimo dokumentų stebėsenos sistemą.
\n16.4. Regionų politika 2014 metais prasidės naujasis ES paramos programavimo laikotarpis. 2007–2013 metų laikotarpio patirtis rodo, kad reikia didinti regionų plėtros tarybų vaidmenį, stiprinti jų įtaką skirstant regionams tenkančią ES struktūrinės paramos fondų dalį.
\n2012 metais įgyvendinti 6 atskirų miesto teritorijų kompleksinės plėtros projektai, pradėta tvarkyti 12 naujų teritorijų, atnaujinti 24 daugiabučiai gyvenamieji namai probleminėse teritorijose (304 šiuo metu vis dar atnaujinami), 39 kaimo vietovėse ir miestuose iki 3 000 gyventojų sutvarkyta viešoji aplinka. Probleminėse teritorijose sukurtos 132 naujos darbo vietos ir skirta subsidija 1 500 asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimą.
\n2012 metais padidėjusią sanglaudą atspindi BVP, tenkančio vienam gyventojui, pokyčiai – pagal šį rodiklį regionų ekonominiai skirtumai sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Didžiausia problema ta, kad visos regionuose vykdomos priemonės nustatytos centralizuotai, ne visuomet atsižvelgta į regionų lūkesčius, interesus, plėtros kryptis, vyravo siauras sektorinis požiūris. Nacionalinėje pažangos programoje nustatyti aiškūs regioninių priemonių takoskyros kriterijai, bendradarbiaujant su regionų plėtros tarybomis rengiamas iš konkrečių priemonių sudarytas tarpinstitucinis veiklos planas. Tai leis regionų plėtros taryboms dalyvauti priimant sprendimus dėl paramos naudojimo visose svarbiausiose regionų plėtrai srityse.
\nŠiek tiek tobulinamas ir tiesioginių valstybės intervencijų (paramos tikslinėms teritorijoms) mechanizmas. Galimas didesnis jo lankstumas ir platesnis taikymas, nes numatomas tikslinių teritorijų išskyrimo pagrindas – tam tikro dydžio teritorijų grupės problemos. Į tikslinių teritorijų išskyrimą bus įtrauktos ir regionų plėtros tarybos.
\nVis dėlto tokių sprendimų įgyvendinimas priklausys nuo Vyriausybės ir ministerijų (nepavykus suderinti su ministerijomis, bus ir toliau planuojama „iš viršaus“).
\nXVII. KOVA SU KORUPCIJA Kovos su korupcija 2012 metų tikslas – mažinti korupcijos sąlygų ir jas šalinti labiausiai jos pažeistose srityse, tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2011–2014 metų programą. Svarbiausios kovos su korupcija priemonės skirtos reglamentavimui paprastinti ir biurokratijos mažinimo politikai įgyvendinti, korupcijos galimybių mažinti, teisėkūros ir kitų viešų sprendimų viešumui ir tikslingumui užtikrinti, atsakomybei už korupciją taikyti, viešosioms paslaugoms perkelti į elektroninę erdvę, kitiems svarbiems ir reikalingiems veiksmams atlikti.
\nOrganizacijos „Transparency International“ duomenimis, pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuvai 2010 metais skirti 5 balai (10 balų labai skaidri, 0 balų – labai korumpuota valstybė), 2011 metais korupcijos suvokimo indeksas buvo 4,8 balo, o 2012 metais Lietuvai skirti 54 balai (100 – labai skaidri valstybė, 0 – labai korumpuota valstybė), Lietuva užėmė 48 vietą tarp 176 šalių.
\nTeisėkūros proceso skaidrumas. Korupcijos apraiškoms teisėkūroje mažinti yra aktualus Seimo priimtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas (turėtų įsigalioti 2014 m. sausio 1 d.), sumažinęs galimybių neviešu ir neskaidriu būdu daryti įtaką teisėkūros procesui, priimti sprendimus, palankius tam tikroms interesų grupėms ar sudarančius sąlygas reikštis korupcijai.
\nVerslo reguliavimo skaidrumas. Siekiant mažinti veiklos priežiūros ir reglamentavimo naštą ūkio subjektams, buvo skatinamas platesnis priežiūros institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimas, tobulinama ūkio subjektų veiklos priežiūra, optimizuojamos institucijų atliekamos priežiūros funkcijos. Pagrindinis pertvarkos tikslas – priežiūros institucijos turi tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis. Minėtų subjektų bendradarbiavimas, pakitęs priežiūros institucijų požiūris į verslą, metodinės pagalbos galimybė skatina ūkio subjektus pasitikėti priežiūros institucijomis, su jomis konsultuotis, kaip laikytis teisės aktų reikalavimų, taigi mažina nelegalių mokėjimų paskatų. Vertinant verslo reguliavimo politikos formavimo skaidrumą, pažymėtina, kad Pasaulio ekonomikos forumo 2012–2013 metais atliktos vykdomųjų vadovų apklausos duomenimis, Lietuva yra 48 tarp 144 valstybių, atitinkamai įvertinta 4,6 balo (7 balų skalėje). 2011–2012 metų apklausoje Lietuva buvo 46 tarp 142 valstybių.
\nViešųjų pirkimų skaidrumas. Vykdoma nuosekli viešųjų pirkimų skaidrumo didinimo politika davė teigiamų rezultatų – skelbiami pirkimai sudarė apie 80,7 procento visų 2012 metais įvykusių viešųjų pirkimų (2011 metais – 74,7 procento), elektroninių viešųjų pirkimų vertė sudarė 75,2 procento visos per šį laikotarpį vykdytų viešųjų pirkimų vertės (2011 metais – 75,7 procento), centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertė, palyginti su 2011 metais, išaugo ir sudarė apie 12,9 procento visos 2012 metais vykdytų viešųjų pirkimų vertės (2011 metais – 12,5 procento).
\nNors korupcijos apraiškų mažinimo vykdant viešuosius pirkimus rodikliai gerėja, šiuos pirkimus skaidrinti vis dar trukdo ilgos ir sudėtingos jų procedūros ir tai, kad renkamasi mažiausia kaina, o ne ekonominio efektyvumo kriterijus. Neretai nepagrįsta administracinė našta atsiranda dėl daugybės dokumentų, kuriuos turi pateikti tiekėjai. Papildomai derėtų svarstyti ir priemonę, kuri numato privalomą techninių specifikacijų projektų skelbimą leidžiant dalyviams pateikti pastabas per 10 dienų. Paprastai dalyviai nesinaudoja šia galimybe, bet tai ilgina viešųjų pirkimų procedūras.
\nTeritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skaidrumas. Kryptingai plėtojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema „Infostatyba“ leidžia siekti užsibrėžtų kovos su korupcija tikslų. Naudojantis šia informacine sistema 2012 metais pateikta 34,65 procento visų prašymų teikti su statyba susijusias paslaugas, tai kelis kartus viršijo užsibrėžtą 2012 metais pasiekti 5 procentų rodiklį. Aktyvi institucijų konsultavimo veikla ir konstruktyvus suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas teritorijų planavimo ir statybos procese galėtų būti vienas iš savavališkos statybos atvejų mažėjimo priežasčių. 2011 metais nustatyta 841 savavališka statyba, o 2012 metais – 717 tokių statybų (sumažėjo 15 procentų).
\nTeismų veiklos skaidrumas. Kovojant su korupcija teismuose, sukurta ir Teisėjų tarybos sprendimu patvirtinta Korupcijos pasireiškimo tikimybės Lietuvos Respublikos teismuose nustatymo metodika, kuri leis orientuotai įvertinti korupcijos apraiškų galimybes teismuose ir padės jų išvengti. Patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų antikorupcinė programa, kuri apima visą teismų sistemą ir kurioje, atsižvelgiant į korupcijos apraiškų riziką, nustatytos korupcijos sąlygų mažinimo priemonės.
\nAtsparumo korupcijai didėjimas. Lietuvos policijos duomenimis, 2012 metais užregistruota 301 papirkimo atveju daugiau nei 2011 metais. Užregistruota ir 50 kyšininkavimo atvejų daugiau nei ankstesniais metais. Tai galėtų būti sietina su sėkminga Policijos departamente 2011 metais įsteigtos Imuniteto valdybos veikla. Atliktų sociologinių tyrimų duomenimis, 2010 metais policija pasitikėjo 60 procentų, 2011 metais – 58 procentai, o 2012 metais – 62 procentai respondentų.
\nSpecialiųjų tyrimų tarnyba, aktyviai ir kryptingai veikdama, 2012 metais nustatė 4 procentais daugiau nei 2011 metais nusikalstamų veikų, iš jų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams – 23 procentais daugiau. 2012 metais nustatyta daugiau kyšininkavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnis), prekybos poveikiu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnis) atvejų, mažiau nustatyta piktnaudžiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnis) atvejų.
\nBandyta sumažinti korupcijos apraiškų sąlygų bausmių vykdymo sistemoje. Su bausmių vykdymu susijusiuose teisės aktuose nustatyti ir sėkmingai taikomi konkretūs kriterijai, kuriais remiantis galima objektyviai nuspręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo asmeniui galimybės. 2012 m. liepos 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimai suteikė visuomenės atstovams galimybę dalyvauti nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų procese. Taip užtikrinamas visuomenės atstovų dalyvavimas sprendžiant asmenų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimus, priimant su tuo susijusius sprendimus.
\nSiekdama užtikrinti atitiktį tarptautiniams kovos su korupcija standartams, gerinti tarptautinį keitimąsi informacija tarp teisėsaugos institucijų, kovojančių su korupcija, ir tobulinti jų administracinius gebėjimus, Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir aktyviai dalyvauja jos įgyvendinimo priežiūros mechanizmo veikloje.
\nLietuva ratifikavo Susitarimą dėl tarptautinės organizacijos – Antikorupcinės akademijos – įsteigimo ir tapo jos nare. Lietuvos teisėsaugos institucijos gali dalyvauti visose Tarptautinės antikorupcijos akademijos organizuojamuose mokymo renginiuose ir naudotis naujausia mokslinių tyrimų informacija.
\nAntikorupcinis švietimas ir nepakantumo korupcijai ugdymas. Siekdamos ugdyti visuomenės sąmoningumą ir nepakantumą korupcijai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos kartu su nevalstybinio sektoriaus partneriais 2012 metais atrinko veiksmingas antikorupcines iniciatyvas. Šios iniciatyvos apdovanotos minint Tarptautinę antikorupcijos dieną (gruodžio 9-ąją). Apdovanojimai įteikti aktyviai antikorupcijos srityje dirbantiems mokytojams ir mokykloms, skaidrų ir sąžiningą verslą propaguojančių iniciatyvų autoriams, daugiausiai pareigūnus papirkti bandžiusių kelių eismo taisyklių pažeidėjų sulaikę pareigūnai, Specialiųjų tyrimų tarnybos organizuojamų konkursų „Žiniasklaida prieš korupciją 2012“ ir moksleivių eilėraščių konkurso „Lietuva be korupcijos“ laureatai.
\nSprendžiant su korupcija susijusias problemas, numatoma toliau didinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir kontrolę, šalinti korupcijos sąlygas sveikatos priežiūros sistemoje, gerinti administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę, užtikrinti viešumą ir skaidrumą priimant viešuosius sprendimus, antikorupcinio švietimo priemonėmis didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir skatinti ją įsitraukti į kovos su korupcija veiklą.
\nXVIII. TEISĖ IR TEISĖTVARKA Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, 2012 metais Lietuvoje nusikalstamų veikų užregistruota 3,7 procento daugiau nei 2011 metais, visų pirma todėl, kad padaugėjo užregistruotų fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų (5 kartus daugiau) ir grasinimų nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą arba asmens terorizavimo atvejų (beveik 2 kartus daugiau). Tai susiję su 2011 metų gruodį įsigaliojusio Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimu.
\nGyventojų apklausų duomenys rodo, kad nuo 2009 metų saugiau besijaučiančių gyventojų daugėja – 2012 metais 70 procentų apklaustųjų nurodė, kad jie jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone). (pav.) 18 pav. Gyventojų vertinimai, ar jie jaučiasi saugiai savo gyvenamojoje vietovėje, procentais Šaltinis – Gyventojų apklausų duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr.
\nŽin., 2013, Nr. 35-1702, 42 psl. ** Įsigaliojus Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, policijos pareigūnų darbo krūvis padidėjo, tačiau šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti policijai neskirta papildomų lėšų. Dėl to policija neįstengia tokiu pat mastu vykdyti prevencijos ir viešosios tvarkos palaikymo priemonių, o tai gali turėti neigiamos įtakos viešajam saugumui.
\nBūtina tobulinti policijos ir kitų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos teisinių santykių reguliavimą – didinti pareigūnų motyvaciją, nes daug pareigūnų palieka tarnybą dėl sumažėjusio atlyginimo ir siaurėjančių socialinių garantijų, taip pat spręsti senas problemas, susijusias su pareigūnų rengimu ir studijų finansavimu.
\nBendruomenių iniciatyvų skatinimas. Siekiant skatinti visuomenę drauge kurti saugią aplinką, toliau plėtota 2011 metų pabaigoje pradėta įgyvendinti bendruomenės pareigūnų steigimo iniciatyva – pernai specializuoti bendruomenės pareigūnų padaliniai įsteigti Utenos ir Panevėžio apskrityse.
\n2012 metais saugios kaimynystės grupių, palyginti su 2011 metais, padaugėjo nuo 1090 iki 1444. Toliau plėtoti saugios kaimynystės idėjas trukdo lėšų stygius.
\nKompleksinių priemonių kovai su organizuotu nusikalstamumu įgyvendinimas. 2012 metais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija, nustatyta 13,1 mln. litų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų ir apskaičiuota 788 tūkst. litų mokėtinų mokesčių. Iš viso Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2012 metais atskleidė 42,4 mln. litų nuslėptų mokesčių (2 procentais mažiau negu 2011 metais). Ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai atlyginta žala sudarė daugiau kaip 4 mln. litų (35,7 procento daugiau nei 2011 metais), o turto, į kurį per ikiteisminį tyrimą laikinai apribota nuosavybės teisė, vertė – daugiau kaip 64 mln. litų.
\nSiekiant stiprinti kovą su prekybą žmonėmis, 9 Baltijos jūros regiono valstybėse inicijuotas ir pradėtas įgyvendinti tarptautinis projektas, skirtas kovai su prekyba žmonėmis priverstiniam darbui. 2012 metais sėkmingai pirmininkauta įgyvendinant Baltijos jūros regiono kovos su organizuotu nusikalstamumu projektą „Task force on organized crime“.
\nSvarbu išplėsti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimus kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir nelegalia migracija. Tuo tikslu Seimui bus teikiamas Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
\nViešojo saugumo paslaugų infrastruktūros tobulinimas. Viena iš svarbių gyventojų saugumo užtikrinimo krypčių 2012 metais buvo plėtoti Bendrojo pagalbos centro veiklą visoje valstybės teritorijoje. Pernai šio centro regioniniai skyriai pagalbos skambučius administravo jau 57 savivaldybių teritorijoje. Būtina toliau plėtoti centro veiklą ir integruoti greitosios medicinos pagalbos tarnybų valdymą į bendrojo pagalbos telefono numerio 112 tinklą.
\n2012 metais sukurta Gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinė sistema (GPIIS), pavojaus atveju leidžianti perspėti ir informuoti gyventojus siunčiamais trumpaisiais pranešimais į jų mobiliuosius telefonus. Atsižvelgiant į pavojaus mastą, pranešimus vienu metu galima siųsti visiems gyventojams, esantiems bet kurioje šalies geografinėje zonoje.
\nDėl lėšų stygiaus sudėtinga užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią visų savivaldybėse veikiančių ugniagesių komandų veiklą.
\n18.2. Migracijos politika Užsienio šalių aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų šeimos nariams atvykimo į Lietuvą sąlygų supaprastinimas. Pakeitus Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, sudarytos palankesnės atvykimo sąlygos užsieniečiams, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalingą darbą: nuo 6 iki 2 mėnesių sutrumpintas prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas, taikomos palankesnės sąlygos atvykti tokių asmenų šeimos nariams, apibrėžta sąvoka „aukšta profesinė kvalifikacija“, nustatytos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalingą darbą, sąlygos.
\nAsmens dokumentų ir kelionės dokumentų su biometriniais duomenimis išdavimo ir kontrolės sistemos plėtra. 2012 m. birželio 30 d. priimti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai įtvirtina biometrinių duomenų įrašymą į užsieniečiams išduodamus kelionės dokumentus: užsieniečio pasą, asmens be pilietybės kelionės dokumentą, pabėgėlio kelionės dokumentą, taip pat užsieniečiams išduodamus leidimus gyventi. Biometriniai leidimai gyventi su elektroninėje laikmenoje įrašytu veido atvaizdu užsieniečiams pradėti išduoti 2012 m. sausio 9 d., su įrašytais pirštų atspaudais – 2012 m. gegužės 20 dieną.
\nParengtas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma atsisakyti reikalavimo vaikui iki vienų metų dalyvauti pateikiant migracijos tarnybai dokumentus asmens tapatybės kortelei jam išduoti ar pakeisti.
\nPraktinis bendradarbiavimas migracijos klausimais su gretimomis Rytų valstybėmis. 2012 m. balandžio 19 d. Maskvoje pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės protokolas dėl 2006 m. gegužės 25 d. susitarimo tarp Europos Bendrijos ir Rusijos Federacijos dėl readmisijos įgyvendinimo (patvirtintas Vyriausybės 2012 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 792).
\n2012 m. lapkričio 6 d. priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl asmenų readmisijos ratifikavimo“.
\nXIX. TEISĖSAUGA Teisėkūros proceso tobulinimas. Vyriausybės per metus parengiamų teisės aktų skaičius iš esmės nekinta. 2012 metais Vyriausybė priėmė 1 582 nutarimus, beveik tiek pat kaip ankstesniais metais. (pav.) 19 pav. Teisės aktų skaičiaus kaita Šaltinis – Ministro Pirmininko tarnybos duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr.
\nŽin., 2013, Nr. 35-1702, 43 psl. ** 2012 metų Seimo VIII (pavasario) sesijai Vyriausybė pasiūlė Seimui svarstyti 282 prioritetinių teisės aktų projektus (iš jų 117 pagrindinių), iš kurių priimta 100 teisės aktų (iš jų 55 pagrindiniai).
\nSeimo IX (rudens) sesijoje iš Vyriausybės siūlytų Seimui svarstyti 225 prioritetinių teisės aktų projektų (iš jų 81 pagrindinis) priimta 60 teisės aktų (iš jų 28 pagrindiniai). Deja, nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų sukurti palankesnę aplinką verslui – iš 41 teikiamo teisės akto projekto priimtas tik vienas įstatymas.
\nIš 2012 metų Seimo VII–IX sesijose priimtų 399 įstatymų 1741 įstatymų projektai (iš jų 160 prioritetinių) pateikti Vyriausybės, tai sudaro 43,6 procento visų priimtų įstatymų.
\nViena iš esminių teisėkūros problemų – nestabilus teisinis reguliavimas. Dažnas ir skubotas teisės aktų keitimas neaptarus jų su visomis suinteresuotomis pusėmis, neįvertinus ilgalaikio poveikio atskiroms sritims, nuolat verčia tobulinti teisinį reguliavimą.
\nKita problema – prastas planavimas. 2012 metais iš 161 planuoto parengti ir pateikti Seimui įstatymų projekto neparengti ir nepateikti 73 teisės aktų projektai, tačiau pateikta daugiau kaip 150 teisės aktų projektų, kurie nebuvo planuoti ir siūlyti įtraukti į Seimo sesijų darbų programas. ________________ 1 Naudojami duomenys iš Seimo tinklalapyje www.lrs.lt skelbiamos Seimo darbo statistikos.
\nSiekiant spręsti šias problemas, bus sustiprintos Ministro Pirmininko tarnybos teisės aktų projektų vertinimo, teisinio reguliavimo poveikio vertinimo kokybės priežiūros kompetencijos, padidinta ministerijų atsakomybė už pagrįstą teisėkūros proceso planavimą.
\nTeismų darbo organizavimo tobulinimas. Siekiant užtikrinti teismų veiklos efektyvumą, didinti teisėjų socialines garantijas, 2012 metais tobulintas teisinis reguliavimas. Priimtas Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 1183 „Dėl Išlaidų, susijusių su laikinu teisėjo perkėlimu, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“, didinantis kompensacijas gaunančių teisėjų, plečiantis laikinai perkeltam teisėjui kompensuojamų išlaidų sąrašą ir detaliau reglamentuojantis su laikinu teisėjo perkėlimu susijusių išlaidų kompensavimą.
\nSiekiant tobulinti pretendentų į teisėjus atrankos procesą ir geriau įvertinti psichologinį pretendentų į teisėjus pasirengimą dirbti šį darbą, parengti ir patvirtinti reikalavimai pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas.
\nTeismų darbo skaidrumui užtikrinti 2012 metais parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, reguliuojantys susipažinimą su teismuose išnagrinėtų civilinių ir baudžiamųjų bylų medžiaga, dokumentų pateikimą teismui elektroninių ryšių priemonėmis ir dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis, reikalavimus teismo posėdžio garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimą nagrinėjant civilines ir administracines bylas.
\nRegistrų paslaugų kokybės gerinimas. Siekiant išvengti neteisingų duomenų įrašymo į politinių partijų narių sąrašus ir užtikrinti politinių partijų finansinės veiklos skaidrumą, kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui nuo 2012 m. liepos 1 d. per e-valdžios portalą sudaryta galimybė Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje patikrinti savo narystę politinėje partijoje. Nuo 2012 metų IV ketvirčio atnaujinti politinių partijų narių sąrašai gali būti teikiami ištisus metus.
\nSiekiant didinti elektroninių paslaugų skaičių, siūlant numatyti galimybę nustatytais atvejais parengti ir pateikti elektroniniu būdu sudarytus įgaliojimus juos registruojant įgaliojimų registre ir taip aktyvinti civilinių santykių apyvartą, užtikrinti notarinio ar jam prilyginto patvirtinimo nereikalingų, taip pat ir supaprastintai tvirtinamų įgaliojimų tvarkymo saugumą, parengtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas, papildytas Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro duomenų teikėjų sąrašas – nustatyta, kad duomenis šiam registrui tiesiogiai galės teikti ir laisvės atėmimo vietų vadovai, patvirtinę ar panaikinę asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimus. Papildytas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenų gavėjų sąrašas – nustatyta, kad registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti ir sveikatos priežiūros įstaigos bei antstoliai.
\nPriimti Vyriausybės nutarimai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, įgyvendinantys Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros fondų įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo nuostatas dėl naujos teisinės formos – mažosios bendrijos, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo nuostatas dėl papildomų komanditinės ūkinės bendrijos ir kitų teisinių formų juridinių asmenų duomenų registravimo Juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registro nuostatai papildyti nuostatomis dėl juridinių asmenų virtualiojo adreso atskleidimo, atsisakyta juridinių asmenų, jų filialų ir atstovybių, užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialų ir atstovybių registravimo pažymėjimų ir jų dublikatų, sudarytos teisinės sąlygos išvengti lietuvių bendrinės kalbos normų neatitinkančių juridinių asmenų pavadinimų vartojimo.
\nNuo 2012 m. rugsėjo 1 d. norintieji užsiimti verslu gali steigti mažąją bendriją. Sudarytos sąlygos vadovą turinčias mažąsias bendrijas steigti ir registruoti elektroniniu būdu. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Juridinių asmenų registre iš viso užregistruotos 1 209 mažosios bendrijos, iš jų – 659 (54,5 procento) elektroniniu būdu. Mažųjų bendrijų, kurių valdymo organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, steigimo ir registravimo elektroniniu būdu priemonės šiuo metu kuriamos.
\nPatobulintas Hipotekos registras – nuo 2012 m. liepos 1 d. atsisakyta teisėjo funkcijos registruojant hipoteką. Naudodamasis elektronine sistema, notaras parengia, patvirtina hipotekos sandorį ir duomenis apie jį elektroniniu būdu pateikia registruoti Hipotekos registrui.
\nPriimtas Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 622 „Dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų prašymų įregistruoti nuosavybės teisę į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatantis prašymų įregistruoti religinių bendruomenių nuosavybės teisę į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą, nurodytą Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjimo tvarką.
\nBausmių vykdymas ir bausmių politika. Priemonių, susijusių su kaltinamojo / nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, elektroninės nuteistųjų stebėjimo sistemos, nuteistųjų elgesio korekcijos programų ir individualių darbo principų diegimu, savanorių ir asociacijų įtraukimu į bausmių vykdymą, įgyvendinimas 2012 metais lėmė, kad sumažėjo asmenų, anksčiau teistų laisvės atėmimo bausme, kuriems per vienus metus po to, kai išeina į laisvę, vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, procentas. 2012 metais tik 16,4 procento tokių asmenų per vienus metus vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors planuota, kad tokių asmenų bus 20 procentų (2012 metais laisvės atėmimo bausme nuteisti 536 asmenys, 2011 metais – 558, 2010 metais – 757 asmenys). (pav.) 20 pav. Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų, kurie anksčiau jau buvo teisti laisvės atėmimo bausme ir kuriems per vienus metus, kai išeina į laisvę, vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, procentais Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 metų veiklos ataskaita Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir kitų su juo susijusių įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, užtikrinantys sklandžią ir veiksmingą probacijos sistemos veiklą.
\nProbacijos sistemos pokyčiai lėmė, kad sumažėjo asmenų, kuriems paskirta probacija ir kuriems probacijos vykdymo laikotarpiu pradėti ikiteisminiai tyrimai: 2011 metais tokių asmenų buvo 7,2 procento, o 2012 metais – 6,36 procento.
\nNauja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka įsigaliojo tik 2012 m. liepos 1 d., tačiau jau matyti teigiamų jos taikymo rezultatų: 2012 metų II pusmetį lygtinai paleisti 689 nuteistieji, arba 35 procentais daugiau nei 2012 metų I pusmetį ir 27 procentais daugiau nei 2011 metų II pusmetį. Iš viso 2012 metais lygtinai paleisti 1 198 nuteistieji, arba 7 procentais daugiau nei 2011 metais. Įdiegus nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sistemą ir pradėjus taikyti naują lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką, pataisos įstaigose daugėja pageidaujančių mokytis ar imtis kitokios naudingos veiklos nuteistųjų. (pav.) 21 pav. Lygtinai paleistų asmenų skaičius Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 metų veiklos ataskaita _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr.
\nŽin., 2013, Nr. 35-1702, 45 psl. ** Įgyvendinant Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų planą, patvirtintą Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nuveikti toliau nurodyti darbai.
\nŪkio ministerijos užsakymu atliktos Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio tardymo izoliatorių-pataisos namų statybos ir paslaugų teikimo investicijų projektų, įgyvendinamų viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, galimybių studijos.
\nPradėtos projekto „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus m. centrinės dalies 1-asis etapas“ viešųjų pirkimų procedūros: 2012 m. birželio 6 d. paskelbtas konkursas, kviečiantis privačius investuotojus iškeldinti sostinės centre įsikūrusį Lukiškių kalėjimą į Pravieniškes ir administruoti šias patalpas ateityje. 2012 m. rugpjūčio 7 d. Kalėjimų departamente atrinkti 5 kandidatai, su kuriais šiuo metu vyksta konkurencinis dialogas.
\nRekonstruotas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-osios valdybos sveikatos priežiūros ir drausmės grupės pastatas.
\nParengtas ir pateiktas Seimui projektas įstatymo, kurio tikslas – sumažinti nuostatų, per daug formalizuojančių baudžiamąjį procesą, užtikrinti proceso dalyvių teises ir laisves baudžiamajame procese, efektyviau įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje nustatytą principą – per trumpiausią laiką atlikti tyrimus ir atskleisti nusikalstamas veikas, optimizuoti ir supaprastinti baudžiamąjį procesą sprendžiant Europos arešto orderio išdavimo klausimus. Parengtas ir pateiktas Seimui projektas įstatymo, kurio tikslas – tobulinti kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo mechanizmą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos nacionalinių teismų suėmimo skyrimo ir taikymo praktines problemas.
\nXX. KRAŠTO GYNYBA IR NACIONALINIS SAUGUMAS Krašto gynybos politika 2012 metais formuota ir įgyvendinta siekiant įtvirtinti narystę NATO ir ES, vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus.
\nAtsižvelgiant į tarptautinės saugumo aplinkos pokyčius, atnaujinti ir priimti nacionalinį saugumą ir gynybos politiką apibrėžiantys dokumentai – Nacionalinio saugumo strategija ir Lietuvos Respublikos karinė strategija. Ypač daug dėmesio juose skirta ne tik konvenciniams, bet ir naujiems saugumo iššūkiams – energetiniam, kibernetiniam, informaciniam saugumui.
\nNarystę NATO laikant esminiu Lietuvos saugumo garantu, aktyviai dalyvauta formuojant Aljanso politiką. 2012 metais Čikagoje vykusio NATO valstybių vadovų susitikimo sprendimuose ir dokumentuose įrašytos Lietuvai svarbios nuostatos: NATO oro policijos misijos Baltijos valstybėse pratęsimas; energetinio saugumo svarba NATO veikloje ir Lietuvoje įkurto NATO energetinio saugumo kompetencijos centro palaikymas; sprendimas plėtoti visas NATO šalis ginančią priešraketinės gynybos sistemą. Įgyvendintos praktinės NATO ir kiekvieno sąjungininko matomumo didinimo regione iniciatyvos. Glaudžiai bendradarbiauta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Baltijos regiono gynybos planavimo klausimais. Baltijos regione vyko įvairaus masto ir pobūdžio NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų pratybos, stiprinančios Lietuvos kariuomenės ir civilinių institucijų pasirengimą efektyviai veikti kartu su sąjungininkais. Vienas svarbiausių NATO buvimo regione elementų – NATO oro policijos misija, kuriai su kitomis Baltijos valstybėmis užtikrinta priimančiosios šalies parama.
\nPrisidėdama prie tarptautinio saugumo ir stabilumo stiprinimo, Lietuva dalyvavo NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistane. 2012 metais daugiausia pastangų skirta sklandžiam atsakomybės už saugumą perdavimo procesui. Kadangi nuo 2012 m. gruodžio 31 d. visa Goro provincija dalyvauja atsakomybės perdavimo procese, Lietuva planuoja iki 2013 metų vidurio visiškai perduoti atsakomybę Goro saugumo pajėgoms ir baigti Provincijos atkūrimo grupės veiklą. 2012 metais Afganistano pietuose išlaikytas Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų eskadronas.
\nLietuva toliau aktyviai dalyvavo NATO greitojo reagavimo pajėgų veikloje. 2012 metais šiose pajėgose budėjo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų padalinys, iš logistikos vienetų suformuoti judėjimo kontrolės ir vidutinių sunkvežimių bei vandenvalos padaliniai.
\n2012 metų gruodį į NATO operaciją Kosove išvyko Lietuvos karys, dalyvausiantis NATO pajėgų judėjimo kontrolės veikloje.
\nToliau dalyvauta įgyvendinant ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką. Rengiantis 2013 metais pirmininkauti ES Tarybai, nustatyti saugumo ir gynybos srities pirmininkavimo prioritetai (pagrindinės kryptys – energetinis saugumas ir Rytų kaimynystė). Lietuva prisidėjo prie ES kovos su piratavimu operacijos ATALANTA, išlaikydama vieną štabo karininką ATALANTA operacijų štabe Jungtinėje Karalystėje. Pradėta rengtis dalyvauti operacijoje ATALANTA nuo 2013 metų II pusmečio su autonomine laivo apsaugos grupe. Susitarta dėl dalyvavimo Jungtinės Karalystės kovinės grupės ir Šiaurės šalių kovinės grupės veikloje.
\nLietuvos gynybinės sistemos pagrindas – Lietuvos kariuomenė, sudaryta iš profesinės ir savanorių karo tarnybos bei rezervo. 2012 metais keista kariuomenės struktūra – reorganizuota pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, pertvarkytos krašto apsaugos savanorių pajėgos (du brigados batalionai ir krašto apsaugos savanorių pajėgų dragūnų batalionas tiesiogiai pavaldūs sausumos pajėgų vadui). Vis dar svarbus iššūkis – kariuomenės vienetų (ypač operacinių) komplektavimas ir kovinės parengties išlaikymas. Dėl nepakankamo finansavimo visapusiškai apribota krašto apsaugos sistemos plėtra, taigi daugiausia dėmesio skiriama prioritetiniams kariuomenės pajėgumams. Pradėti įgyvendinti aštuonių prioritetinių pajėgumų ilgalaikiai plėtros planai ir rengiami keturių naujų pajėgumų plėtros planai.
\nKrašto apsaugos ministerijai skirtas finansavimas neleido nuosekliai modernizuoti kariuomenės ir aprūpinti jos visa reikiama karine įranga ir ginkluote. Taigi krašto apsaugos sistema įsigijo tik tai, kas tenkino gyvybiškai svarbius kariuomenės poreikius ir ko reikėjo prioritetiniams pajėgumams plėtoti. Toliau vykdytas oro erdvės stebėjimo sistemos sukūrimo projektas, tęstas minų medžiojimo laivų, didelio pravažumo visureigių, sunkiųjų kulkosvaidžių, apžvalgos radarų, automatinių granatsvaidžių įsigijimas. Pradėti nauji įsigijimo projektai: transporto priemonių, ryšių konteinerių ir aerodromo aptarnavimo technikos iš Nyderlandų, taip pat paieškos ir gelbėjimo sistemos sukūrimo projektai, bendrai su kitomis Baltijos šalimis ketinama įsigyti balso ryšio su orlaiviais sistemą. Plėtotas karinių oro pajėgų aviacijos bazės infrastruktūros projektas, siekiant parengti infrastruktūrą ir apsirūpinti reikiama technika ir įranga pagal tarptautinių partnerių, NATO ir nacionalinius reikalavimus ir poreikį. Siekiant efektyviau keistis informacija su suinteresuotomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir optimaliai naudoti valstybės institucijų turimas jūros stebėjimo technines priemones ir informacines sistemas, vykdytas integruotos jūros stebėjimo sistemos kūrimo projektas.
\nĮgyvendinant nuostatą, kad valstybės gynyba – ne tik kariuomenės, bet visos valstybės uždavinys, toliau sėkmingai rengtas rezervas. Organizuoti 3 mėnesių trukmės baziniai kariniai mokymai (juos baigė 613 asmenų) ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (pakviesti 233 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai), 6 daliniuose surengtos kartotinės atsargos karių pratybos (dalyvavo 374 atsargos kariai). Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija patvirtino Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos parengimo valstybės ginkluotai gynybai veiksmų planą. Toliau plėtota valstybės mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos sistema. Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, rengtos valstybinės mobilizacinės užduotys valstybės ir savivaldybių institucijoms, organizuotos priimančiosios šalies paramos pratybos.
\nRiboti ištekliai neleido visapusiškai prisidėti prie pilietiškumo ugdymo ir stiprinti kariuomenės ryšių su visuomene. Toliau diegtas bandomasis krašto gynybos modulis mokyklose, stiprintas Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo neformalaus ugdymo procese, tik iš dalies teikta parama Lietuvos šaulių sąjungai, organizuojančiai mobiliąsias vasaros stovyklas, remti nevyriausybinių organizacijų pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo projektai.
\nPagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidurta 2012 metais užtikrinant tinkamą krašto apsaugos sistemos uždavinių vykdymą, padiktuoti riboto finansavimo. Pasiekta kritinė per pastarąjį dešimtmetį gynybos išlaidų riba – 0,77 procento BVP. Lietuva pagal šį rodiklį – viena mažiausiai gynybai skiriančių NATO valstybių.
\nXXI. ES IR UŽSIENIO POLITIKA Siekiant pritraukti į Lietuvą užsienio investicijų, 36 Europos ir pasaulio valstybėse organizuoti 35 susitikimai su potencialiais investuotojais, verslo misijos, kiti verslo renginiai. Pasirašytas investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos susitarimas su Mauritanija. Oficialiai atnaujintas Lietuvos prašymas tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.
\nPriimtas Lietuvos interesus atitinkantis reglamentas dėl ES bendrųjų tarifų lengvatų taikymo besivystančioms šalims. Apginti Lietuvos pramonės interesai inicijavus naujus antidempingo ir antisubsidijų tyrimus dėl fotovoltinių kristalinio silicio modulių (angl. solar panels), dviračių importo iš Kinijos; antidempingo tyrimą dėl biodegalų importo iš Indonezijos ir Argentinos; taip pat inicijuota PET importui nustatytų antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūra (neinicijavus peržiūros, priemonės būtų nustojusios galioti).
\nEuropos Vadovų Taryboje priimtas Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriame numatyti tikslai ir priemonės bendrajai rinkai stiprinti ir atsižvelgta į Lietuvos pasiūlymą, kad po 2015 metų nė viena valstybė narė nebebūtų atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų.
\nBrazilijoje, San Paulo mieste, atidarytas Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas. Nuo 2012 metų gruodžio interneto svetainėje http://keliauk.urm.lt Lietuvos piliečiai gali registruoti keliones į užsienį, kad Lietuvos pareigūnai galėtų susisiekti su asmeniu jo buvimo valstybėje atsitikus stichinei nelaimei, kilus kariniam konfliktui ar susidarius kitokiai ekstremaliai situacijai.
\nDiplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose toliau daugėjo išduodamų vizų: 2012 metais išduotos 415 889 vizos, tai yra apie 23 procentus daugiau nei 2011 metais. Už konsulines paslaugas surinkta 62,214 mln. litų, tai yra 20 procentų daugiau nei 2011 metais. Per 28 išvažiuojamąsias konsulines misijas aptarnauti 1 399 asmenys. Užsienio reikalų ministerijoje 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę veikiančiu pagalbos telefonu užregistruota 13 780 skambučių ir vieno langelio principu aptarnauta 3 340 interesantų.
\nStiprinant ryšius su užsienio lietuviais, sėkmingai organizuotas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas Čikagoje, inicijuoti ir pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir organizacija „Globalios Lietuvos lyderiai“. Siekiant išsaugoti užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybę, organizuotas švietimo ir kultūros specialistų darbas neformaliojo lituanistinio švietimo ir kultūros įstaigose, surengtas kvalifikacijos tobulinimo seminaras užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, daugiau nei 165 užsienyje veikiančios lituanistinio švietimo įstaigos aprūpintos literatūra, periodiniais leidiniais ir metodinėmis mokymo priemonėmis, Užsienio reikalų ministerija finansine ir organizacine parama prisidėjo prie 97 užsienio lietuvių organizacijų projektų.
\nTeigiamam Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje formuoti surengti 95 kultūrinės diplomatijos renginiai ir 8 šalių žurnalistų vizitai Lietuvoje.
\n21.1. Lietuva – aktyvi ES valstybė narė Siekiant ieškoti paramos strateginiams Lietuvos energetikos ir transporto projektams, plėtojant išorinės ES energetikos matmenį, organizuota tarptautinių renginių ar aktyviai juose dalyvauta (daugiau nei 200). Lietuvos pasiūlymai dėl branduolinės saugos ir saugumo, atominių elektrinių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (stress testų atlikimo) trečiosiose šalyse įtraukti į Europos Vadovų Tarybos išvadas.
\nSiekiant užtikrinti sklandų pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai, patvirtintas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 metais tarpinstitucinis 2013–2014 metų veiklos planas, nustatytas pirmininkavimo turinys (Vyriausybės pirmininkavimo klausimų sąvadas, derybiniai aprašai), ES institucijoms pateiktas Lietuvos indėlis į 18 mėnesių ES Tarybos (Trejeto – Airijos, Lietuvos ir Graikijos) programą, priimtas Seimo sprendimas dėl išankstinio mandato suteikimo ES Tarybos darbo grupių pirmininkams, Vyriausybės nutarimas, pavedantis įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programą Nuolatinei atstovybei ES, sudaryta pirmininkavimo komanda. Siekiant užtikrinti tinkamą pirmininkavimo funkcijas atliekančių asmenų kvalifikaciją, surengti mokymo renginiai 1 535 asmenims. Paskelbtas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių kalendorius ir patvirtinti Lietuvos pristatymo per pirmininkavimą diplomatinėse atstovybėse planai.
\nPasiekta, kad pasirengimo pirmininkauti ir Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu vyksiančioje 2013 metų Europos Vadovų Taryboje, be ES karinių pajėgumų ir Europos gynybos pramonės klausimų, būtų diskutuojama ir kitais Lietuvai svarbiais – partnerysčių, energetinio ir kibernetinio saugumo, NATO ir ES bendradarbiavimo – klausimais.
\n21.2. Lietuva ir tarptautinės organizacijos Čikagoje vykusiame NATO valstybių vadovų susitikime buvo iškeltos ir dokumentuose įtvirtintos Lietuvai svarbios nuostatos: pratęsta NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse; patvirtinta energetinio saugumo svarba NATO veikloje; įtvirtintas priešraketinės gynybos visiems sąjungininkams kūrimas; patvirtintas NATO narystės perspektyvų šalims kandidatėms išlaikymas; įvertinta Gruzijos pažanga, siekiant narystės NATO; pareikštas NATO susirūpinimas dėl stiprėjančios militarizacijos Aljansui gretimuose Rusijos regionuose; patvirtintas branduolinės politikos status quo išlaikymas; pažymėta pratybų, stiprinančių greitą sąjungininkų reagavimą į iššūkius Aljanso teritorijoje, svarba.
\n2012 metais toliau daugėjo nekarinių NATO ISAF krovinių, vežamų į Afganistaną ir iš Afganistano per Lietuvą. Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, per kurios teritoriją pradėtas atgalinis ISAF krovinių tranzitas. 2012 metais per Klaipėdos uostą į Afganistaną ir iš jo iš viso vežta 6 094 TEU konteineriai ISAF krovinių.
\nLietuva 2011–2012 metais atliko NATO kontaktinės ambasados Gruzijoje funkcijas ir užsitikrino kitą NATO kontaktinės atstovybės funkcijų atlikimo ciklą Švedijoje. Energetinio saugumo centras akredituotas kaip NATO energetinio saugumo kompetencijos centras ir jam suteiktas tarptautinės karinės organizacijos statusas. Lietuvoje atidarytas Branduolinio saugumo kompetencijos centras. Lietuva pirmą kartą dalyvavo Pietų Korėjoje vykusiame branduolinio saugumo viršūnių susitikime.
\nVykdant ISAF operaciją, Afganistano Goro provincijoje vyko keli atsakomybės už saugumą perdavimo vietos saugumo pajėgoms etapai.
\n21.3. Lietuva ir regioninis bendradarbiavimas Lietuva 2012 metais koordinavo Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) bendradarbiavimą. Lietuvai pirmininkaujant Baltijos Ministrų Tarybai, bendru šios tarybos pareiškimu patvirtintas sutarimas dėl aktualiausių dvišalių ir daugiašalių bendradarbiavimo klausimų: sutarta dėl tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimo Baltijos valstybėms pirmininkaujant ES Tarybai, numatyti bendri veiksmai, skatinantys inovacijų ekonomiką, patvirtinti trijų Baltijos valstybių įsipareigojimai, susiję su strateginiais regioniniais energetikos ir transporto infrastruktūros projektais.
\nSiekiant stiprinti ryšius su Lenkija, atnaujinta tarpvyriausybinės Ekonominio bendradarbiavimo komisijos veikla, organizuotas Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo suvažiavimas. Lietuvai koordinuojant Šiaurės, Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimo iniciatyvą e-PINE, sutelkta parama Moldovos reformoms ir regiono eurointegracijos tikslams.
\nUžsienio politikos srityje nepasinaudota visomis bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis galimybėmis, vangiai plėtojami santykiai su Vokietija, komplikuoti santykiai su Lenkija. Taigi nuo pat šešioliktosios Vyriausybės darbo pradžios ryžtingai siekiama gerinti santykius su kaimynais: pirmųjų vizitų Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras vyko į Šiaurės Europos ir Baltijos šalis. Iš naujo atvertos durys politiniams kontaktams Lenkijoje, šiuo metu vyksta reguliarus ir konstruktyvus dialogas.
\n21.4. Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimynėmis Užtikrinta pažanga plėtojant ES dialogą su Rytų partnerystės šalimis: ES Užsienio reikalų taryboje priimtos išvados, patvirtinančios konkrečius kriterijus, kuriuos įgyvendinus būtų galima pasirašyti Asociacijos susitarimą su Ukraina per Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimą.
\nStiprinant ryšius su Rusijos Federacijos regionais, ratifikuota tilto statybos per Nemuną dvišalė sutartis su Rusija, toliau atliekami sienos demarkavimo darbai, įvyko 8-asis Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities regioninės ir vietos valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos posėdis.
\nLietuva atliko visas vidaus procedūras, kurių reikia, kad įsigaliotų dvišalis tarpvyriausybinis susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasienio gyventojų kelionių tvarkos.
\nSantykiai su Rusija palaikomi tik žemesniu lygiu. Tačiau siekiant gerinti santykius su kaimynais, pabrėžiant pozityvios darbotvarkės svarbą, bet neignoruojant spręstinų probleminių klausimų, konstruktyviai kalbamasi su Rusija ir kiek įmanoma – su Baltarusija. _________________ III. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2013 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI Šešioliktoji Vyriausybė sieks didinti Lietuvos konkurencingumą įgyvendindama darnią ir gyventojų lūkesčius atitinkančią politiką. Socialiniai, ekonominiai, kultūros ir kitokie netolygumai neleidžia nuosekliai kurti šalies gerovės. Ypač svarbu didinti visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir suteikti galimybę šalies piliečiams naudotis geros kokybės prieinamomis paslaugomis.
\nLietuvos ekonomikos augimas ir konkurencingumas priklauso ne tik nuo valstybės finansų subalansavimo mažinant išlaidas, bet ir nuo nuoseklios biudžetų pajamų didinimo strategijos. Daug dėmesio bus skiriama ne tik griežtai finansų sistemos kontrolei, bet ir valstybės turto valdymo efektyvumo didinimui. Iš šešėlio paimti pinigai gali svariai prisidėti prie šalies ir kiekvieno piliečio gerovės kūrimo. Taigi vienas iš prioritetų – šešėlinės ekonomikos ir korupcijos apraiškų mažinimas. Suprasdami Europos bendros valiutos euro tiesioginę įtaką finansiniam stabilumui ir teikiamus pranašumus eksporto ir bankininkystės srityse, stengsimės kuo greičiau pasirengti tapti visaverte euro zonos nare.
\nEnergetinis efektyvumas – visai valstybei ir kiekvienam piliečiui opus klausimas. Pirmiausia įsipareigojame dėti didžiules pastangas, kad būtų plėtojama visuotinė daugiabučių namų renovacija, kuri šalies mastu padės spręsti energetinio efektyvumo klausimus ir skatins šalies ūkio plėtrą. Kitų energetikai svarbių strateginių projektų įgyvendinimas elektros energijos ir dujų (ypač suskystintų gamtinių dujų) sektoriuose bus svarbus Vyriausybės įsipareigojimas piliečiams.
\nLabai reikia permainų švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugų srityse. Tai liečia kiekvieną ir gali reikšmingai pagerinti kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę, tačiau šiandien šios paslaugos ne visiems prieinamos, teikiamos neieškant ir nešalinant tikrųjų problemos priežasčių.
\n2013 metais Lietuva turi visas galimybes tapti ES šalimi lydere. Todėl visų pirma iškeliame ES klausimus ir numatome konkrečius pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai ir atsakingo pirmininkavimo darbus. Pirmininkaudami sieksime, kad pirmiausia būtų įgyvendinami Lietuvai svarbūs prioritetai, derindami visų ES valstybių narių interesus. Kartu stiprinsime užsienio ir gynybos politiką, ypač daug dėmesio skirsime bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis, tarptautinių įsipareigojimų vykdymo ir migracijos klausimams.
\nTaigi išskiriame 5 Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetus ir ypač daug dėmesio reikalingas sritis. Nustatę šiuos prioritetus, pradedame nuosekliai planuoti visų valstybės institucijų veiklą ir šiuos planus įgyvendinti. Keldami ambicingus tikslus, kartu nustatysime konkrečius rezultatus ir darbus, už kuriuos atsiskaitys institucijų vadovai.
\nŠEŠIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS I. Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas I.1. Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas.
\nI.2. Nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas.
\nI.3. Kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra siekiant subalansuotos mokesčių naštos ir sistemos efektyvumo didinimo.
\nI.4. Tinkamas pasirengimas ES 2014–2020 metų finansinei perspektyvai.
\nII. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir laipsniškas biudžetų pajamų didinimas II.1. Nuoseklus nacionalinio ir „Sodros“ biudžetų deficito mažinimas.
\nII.2. Kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas.
\nII.3. Kovos su korupcija stiprinimas.
\nII.4. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo diegimas.
\nII.5. Valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas.
\nII.6. Valstybės finansų valdymo efektyvumo didinimas.
\nII.7. Šalies pasirengimas įsivesti bendrą Europos valiutą eurą.
\nIII. Energetinio efektyvumo ir saugumo didinimas III.1. Visuotinė daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija.
\nIII.2. Nacionalinės energetikos strategijos peržiūra siekiant ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo energijos ištekliais.
\nIII.3. Strateginių energetikos projektų įgyvendinimo tąsa (suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimas; tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; integracija į ES energetikos rinką ir kita).
\nIII.4. Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.
\nIV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant kokybę ir prieinamumą IV.1. Švietimo ir aukštojo mokslo sistemos kokybės ir konkurencingumo didinimas.
\nIV.2. Studijų prieinamumo sąlygų gerinimas.
\nIV.3. Mokslo ir verslo integracija skatinant naujų inovatyvių ir aplinkai draugiškų produktų kūrimą.
\nIV.4. Informacinės visuomenės plėtra.
\nIV.5. Kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas.
\nIV.6. Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas.
\nIV.7. Mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas.
\nV. ES, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas V.1. Pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir atsakingas pirmininkavimas.
\nV.2. Glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais, stipresnė sąveika su ES ir NATO valstybėmis narėmis.
\nV.3. Nacionalinių pajėgumų stiprinimas ir tarptautinių įsipareigojimų gynybos ir saugumo srityje įgyvendinimas.
\nV.4. Migracijos politikos gairių nustatymas. _________________ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitos 1 priedas Lietuvos ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJŲ 2012 metų ATASKAITA Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. X-921 „Dėl Seimo ir Vyriausybės veiklos principų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) kiekvienais metais pateikti Seimui išsamią šalies ūkio konkurencingumo tendencijų ataskaitą (toliau – konkurencingumo ataskaita), Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir šiai strategijai įgyvendinti būtinų nacionalinės svarbos projektų, susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu, įgyvendinimo ataskaitą, taip pat kartu su konkurencingumo ataskaita pateikti šalies sėkmės rodiklių duomenis.
\nVyriausybė, vykdydama šį Seimo įpareigojimą, teikia Seimui konkurencingumo ataskaitą, kurią sudaro trys dalys: „I. Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijos ir jų vertinimas“, „II. Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionalinė aplinka“ ir „III. Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimas“.
\nI. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJOS IR JŲ VERTINIMAS Nors daugelis ES valstybių narių susidūrė su ekonomikos augimo problemomis, Lietuvos ekonomika – viena iš sparčiausiai augančių, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais realusis BVP Lietuvoje padidėjo 3,6 procento. BVP augimui didžiausią įtaką turėjo pramonės (4,2 procento), žemės ūkio (8,6 procento) ir paslaugų (4,1 procento) sektorių augimas. Neigiami išliko tik statybos veiklos pokyčiai (–5 procentai).
\nSvarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, kaip ir 2011 metais, buvo eksportas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais, palyginti su 2011 metais, prekių eksportas išaugo 14,5 procento.
\nRegistruotas nedarbas per 2012 metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto ir siekė 11,7 procento. Teigiamos įtakos užimtumo didėjimui turėjo pramonės ir paslaugų sektorių augimas, šalyje vykdomos darbo rinkos reformos. Tikėtina, kad užimtumas šalyje toliau didės dėl augančio darbo užmokesčio ir vykdomų struktūrinių reformų.
\nVerslo aplinkos vertinimas (Pasaulio banko tyrimas „Doing Business 2013“) 2012 metų Pasaulio banko tyrime1 „Doing Business 2013“ Lietuva užima 27 vietą tarp 185 verslui palankių pasaulio valstybių (nukrito viena pozicija, palyginti su ankstesniais metais). Kritimą lėmė pasikeitusi tyrimo vertinimo skaičiavimo metodika ir kitų šalių padaryta pažanga įgyvendinant reformas. _______________ 1 „Doing Business“ tyrimo metu Pasaulio bankas pagal savo parengtą metodologiją įvertina 185 pasaulio valstybių verslo aplinką. Tai pagrindinis verslo aplinką įvertinantis rodiklis, suteikiantis galimybę palyginti Lietuvos verslo aplinkos esamą situaciją su kitomis šalimis. „Doing Business“ tyrimą sudaro šių indeksų įvertinimas: 1) verslo pradžia, 2) statybos leidimų išdavimas, 3) prijungimas prie elektros tinklų, 4) nuosavybės registravimas, 5) kreditų gavimas, 6) investuotojų apsauga, 7) mokesčių mokėjimas, 8) užsienio prekyba, 9) sutarčių sudarymas, 10) verslo pabaiga (nemokumas). Atskirai pateikiami darbuotojų įdarbinimo rezultatai. Pasaulio bankas kasmet pateikia klausimynus savo partneriams (konsultacinėms įmonėms, advokatų kontoroms) kiekvienoje šalyje ir pagal gautus atsakymus apibendrintus rezultatus paskelbia savo interneto svetainėje.
\nLietuvoje geriau vertinamos sritys, susijusios su prijungimu prie elektros tinklų, užsienio prekyba ir sutarčių vykdymu. Užsienio prekybos srityje reikalingų eksporto dokumentų sumažinta nuo 6 iki 5, importo procedūrų terminai sutrumpinti nuo 9 iki 8 dienų, o eksporto išlaidos sumažintos nuo 870 iki 825 JAV dolerių.
\nVerslo pabaigos (nemokumo) srities reitingas nepakito (40 vieta). Šioje srityje supaprastintas nemokumo klausimų sprendimas nustatant, kuriais atvejais turėtų būti kreipiamasi į bankroto bylas nagrinėjantį teismą dėl įmonės turto, sugriežtinti sprendimų apskundimo terminai, panaikinta teismo pareiga individualiai pranešti kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie restruktūrizavimo proceso eigą, taip pat nustatyti nauji kreditorių reikalavimų pateikimo terminai.
\nPrasčiausiai vis dar vertinamos sritys, susijusios su verslo pradžia, investuotojų apsauga, mokesčių mokėjimu ir kreditų gavimu. Verslo pradžios srityje įgyvendintas įmonės steigimas internetu be steigimo dokumentų patvirtinimo pas notarą procedūros, tačiau šios pažangos nepakako, nes indekso pablogėjimą lėmė kitų šalių pasiekta pažanga.
\nArtimiausios Lietuvos kaimynės „Doing Business 2013“ tyrime užėmė šias vietas: Estija – 21 vieta (palyginti su 2011 metais, nukrito iš 19 vietos), Latvija – 25 vieta (–4), Baltarusija – 58 vieta (–2), Rusija – 112 vieta (+6), Lenkija – 55 vieta (+19).
\nPasaulio reitingo viršūnėje – Singapūras (nepasikeitė ir aukščiausią įvertinimą gavusių šalių penketukas: Honkongas, Naujoji Zelandija, JAV, Danija), ambicingiausias ekonomines reformas įgyvendinusi šalis – Lenkija (pakilo iš 74 į 55 poziciją).
\n1 lentelė. Lietuvos vertinimas pagal palankumo verslui 2013 ir 2012 metų tyrimą Vertinimas 2013 metai 2012 metai pokytis („+“ pagerėjimas, „–“ pablogėjimas) Palankumo verslui vertinimas 27 26 –1 Verslo pradžia 107 103 –4 Statybos leidimų išdavimas 48 47 –1 Prijungimas prie elektros tinklų 75 76 +1 Nuosavybės registravimas 5 5 0 Kreditų gavimas 53 52 –1 Investuotojų apsauga 70 66 –4 Mokesčių mokėjimas 60 57 –3 Užsienio prekyba 24 26 +2 Sutarčių sudarymas 14 15 +1 Verslo pabaiga 40 40 0 Šaltinis – Pasaulio bankas Pastaba. Einamieji metai rodomi kitų kalendorinių metų ataskaitoje (pavyzdžiui, 2012 metų rezultatai pateikiami „Doing Business“ tyrimo 2013 metų ataskaitoje).
\nPasaulio ekonomikos forumo 2012–2013 metų konkurencingumo tyrimo rezultatai Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame 2012 metais dalyvavo 144 valstybės.
\n2012 metų konkurencingumo tyrimo duomenimis, pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą Lietuva iš 44 vietos nusileido į 45 vietą, Estija taip pat nusileido viena pakopa žemyn (34 vieta), Latvija padarė didžiausią pažangą – pakilo 9 pozicijomis ir 2012 metais užėmė 55 vietą.
\nKaip ir ankstesniais metais, lyderių dešimtuke – Europos valstybės: Šveicarija, Suomija, Švedija, Olandija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Konkurencingiausių šalių sąraše taip pat yra JAV ir 3 Azijos šalys: Singapūras, Honkongas ir Japonija.
\nPagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonominę aplinką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, Lietuva pakilo iš 49 vietos į 45 vietą. Geriausiai įvertinta Lietuvos infrastruktūra – 40 vieta (2011 metais – 43 vieta), sveikata ir pradinis išsilavinimas – 39 vieta (2011 metais – 46 vieta). Prasčiausiai vertinama makroekonominė aplinka – 75 vieta (2011 metais – 73 vieta) ir institucinė aplinka – 60 vieta (2011 metais – 62 vieta).
\nPagal našumą skatinančius veiksnius, aprėpiančius aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos efektyvumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, Lietuva pakilo iš 48 vietos į 46 vietą. Kaip ir praėjusiais metais, gerai įvertinta Lietuvos aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo sritis – 26 vieta (2011 metais – taip pat 26 vieta) ir technologinė parengtis – 33 vieta (2010 metais – 34 vieta). Prasčiausiai vertinamas darbo rinkos efektyvumas – 65 vieta (2011 metais – 54 vieta) ir finansų rinkos plėtra – 87 vieta (2011 metais – 89 vieta). (pav.) 1 pav. Lietuvos ir kai kurių pasaulio valstybių reitingo pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą kitimas 2005–2012 metais Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumo 2012–2013 metų konkurencingumo tyrimo duomenys Korupcijos suvokimo indeksas2 („Transparency International“ 2012 metų tyrimas) _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr.
\nŽin., 2013, Nr. 35-1702, 52 psl. ** __________________ 2 „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso tyrimas – vienas iš garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms sekasi kontroliuoti korupciją. Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, kurioje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą, o 100 – labai skaidrią valstybę. „Transparency International“ atliekamo korupcijos suvokimo indekso tyrime 2012 metais dalyvavo 176 šalys. Lietuva užėmė 48 vietą (2011 metais – 50 vieta). Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 20 vietą (2011 metais – 19 vieta). Nors bendra Lietuvos antikorupcinė aplinka buvo įvertinta geriau, tačiau ES ir pasaulio kontekste padaryta minimali pažanga. Būtina skirti daugiau dėmesio ir pastangų antikorupciniams įstatymams veiksmingiau įgyvendinti.
\n2 lentelė. ES ir kitų Vakarų Europos valstybių korupcijos suvokimo 2012 metų indeksas Valstybės vieta Valstybė Korupcijos suvokimo indeksas (balai) Valstybės vieta Valstybė Korupcijos suvokimo indeksas (balai) 1 Danija 90 30 Ispanija 65 1 Suomija 90 32 Estija 64 4 Švedija 88 33 Portugalija 63 6 Šveicarija 86 37 Slovėnija 61 7 Norvegija 85 41 Lenkija 58 9 Olandija 84 43 Malta 57 11 Islandija 82 46 Vengrija 55 12 Liuksemburgas 80 48 Lietuva 54 13 Vokietija 79 54 Čekija 49 16 Belgija 75 54 Latvija 49 17 Jungtinė Karalystė 74 62 Slovakija 46 22 Prancūzija 71 66 Rumunija 44 25 Austrija 69 72 Italija 42 25 Airija 69 75 Bulgarija 41 29 Kipras 66 94 Graikija 36 Šaltinis – „Transparency International“ Lietuva sąraše lenkia Čekiją, Latviją, taip pat Malaiziją ir Turkiją (šios dalijasi 54 vieta), tačiau atsilieka nuo Estijos (32 vieta) ir Lenkijos (41 vieta). Pirmaujančių šalių trejetas nepasikeitė – Danija, Suomija ir Naujoji Zelandija užima pirmąsias tris vietas.
\nII. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO NACIONALINĖ APLINKA Valstybė vykdė struktūrines reformas, stiprinančias konkurenciją produktų, darbo ir finansų rinkose. Sparčių technologinių pokyčių epochoje valstybės politiką reikėtų sutelkti į užimtumo ir darbo rinkos lankstumo didinimą ir mokesčių politiką, užtikrinančią spartesnę inovacinės veiklos ir technologinės pažangos plėtrą. Vykdant finansų rinkų struktūrines reformas, daug dėmesio skirta rizikos kapitalui, užtikrinančiam finansinius išteklius spartesnei aukštųjų technologijų verslo ir inovacijų plėtrai.
\nMokslo ir studijų institucijų infrastruktūros, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bazės atnaujinimas ir plėtra Siekiant gerinti bendrąją mokslo ir studijų infrastruktūrą, buvo įgyvendinama 10 mokslo ir studijų institucijų vykdomų projektų, skirtų viešajai, technologinei ir informacinei MTEP infrastruktūrai kurti ir atnaujinti (taip pat ir studijų infrastruktūrai kurti ir atnaujinti mokslui imliuose ūkio subsektoriuose) (bendra projektų vertė – 119 762 tūkst. litų). Iš jų 6 projektams skirtas 26 596 tūkst. litų papildomas finansavimas. Patvirtinti 5 nauji projektai, skatinantys Lietuvos ir užsienio universitetų bendrų padalinių atsiradimą.
\nSlėnių plėtros programos plėtojamos įgyvendinant 14 MTEP infrastruktūros kūrimo projektų. Iš jų baigti 3 projektai – „Informacinių technologijų atviros prieigos centro sukūrimas“, „VGTU Civilinės inžinerijos centro plėtra“ ir „Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija“. Sukurtas naujas Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centras. Didžioji dalis įrangos, įgytos įgyvendinant slėnių projektus, jau gali būti naudojama atviros prieigos principu.
\nValstybės projektų sąrašas papildytas šiais svarbiais finansuotinais projektais: Vytauto Didžiojo universiteto projektu „VDU Muzikos akademijos tarptautinio konkurencingumo plėtojimui reikalingos infrastruktūros kūrimas“; Vilniaus dailės akademijos projektu „Pastato Nidoje (Taikos g. 43) pritaikymas tarptautinių aukščiausios kvalifikacijos tyrėjų rengimo programų vykdymui“; ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto projektu „ISM Tarptautinio verslo centras“; Vilniaus Gedimino technikos universiteto projektu „VGTU ir Edinburgo Neipiero universitetų Produktų dizaino, inovacijų ir kūrybinių industrijų centro „LINK MENŲ fabrikas“ sukūrimas“; Mykolo Romerio universiteto projektu „Mykolo Romerio universiteto tarptautinio studijų, mokslo ir akademinio mobilumo centro kūrimas“; Vytauto Didžiojo universiteto projektu „Tarptautinės kūrybinių industrijų mokyklos / International school of creative industries kūrimas“.
\nPasirašyta Mykolo Romerio universiteto ir Londono Midlsekso (Middlesex) universiteto bendradarbiavimo sutartis dėl bendro akademinio padalinio veiklų.
\nMokymosi visą gyvenimą programos parengimas ir jos projektų įgyvendinimas 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje numatyta pakelti Lietuvos mokymosi visą gyvenimą lygio rodiklį nuo 5,9 procento (2011 metų Eurostat duomenys) iki 10 procentų (2020 metų tikslas). Tačiau 2012 metais šis rodiklis sumažėjo iki 5,2 procento. ES valstybėse narėse vidutinis mokymosi visą gyvenimą lygis siekia 9,1 procento.
\n2012 metais patvirtinta 18 valstybės projektų, finansuojamų ES struktūrinių fondų lėšomis, skirtų specialistų perkvalifikavimo programoms (moduliams) parengti. Šiuo metu finansavimo ir administravimo sutartys pasirašytos su 16 vykdytojų – Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, kurios projektus vykdo bendradarbiaudamos su darbdaviais, darbdavius atstovaujančiomis organizacijomis. Projektams finansuoti skirta 11,5 mln. litų, o bendras finansavimas (skirtas finansavimas ir projektų partnerių nuosavas įnašas) sudaro 16,9 mln. litų.
\nLietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010–2012 metais įgyvendino Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Parama užimtumui ir mobilumui“. Per projektą mokėsi 1 214 bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. ES struktūrinių fondų lėšomis finansuoti 5 projektai, skirti neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų formalizavimo sistemai parengti ir įdiegti aukštojo mokslo sistemoje.
\nPagal programą „Įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją“ sudarytos 33 finansavimo ir administravimo sutartys, baigti įgyvendinti 3 projektai, įsteigti 2 universalūs daugiafunkciai centrai ir pasirašyta 20 jų plėtros ir steigimo sutarčių. Priemonei įgyvendinti skirta iš viso 9 150 tūkst. litų (ES lėšos, iš kurių 150 tūkst. litų – bendrojo finansavimo lėšos).
\nMokslo, studijų ir verslo integravimo tinklo sukūrimas 2012 metais valstybės biudžeto išlaidų MTEP dalis, palyginti su visu BVP, vis dar buvo itin maža – tik 0,39 procento (buvo numatyta skirti 0,7 procento BVP). Iš užsienio šaltinių gaunamos lėšos MTEP sudarė 0,26 procento BVP.
\nKurdami mokslo, studijų ir verslo integravimo tinklą, 2012 metais mokslinių tyrimų institutai pradėjo įgyvendinti 50 ilgalaikių institucinių MTEP programų.
\nSiekiant skatinti mokslo žiniomis pagrįstų inovatyvių produktų, technologijų ir paslaugų komercinimo procesą, jų patekimą į rinką, 2012 metais 24 projektams (14 tęstinių ir 10 naujų) skirtas bendras finansavimas – 4 470 tūkst. litų. 2012 metais buvo tęsiami 4 pramoninės biotechnologijos plėtros projektai (755 tūkst. litų), pradėti 2 nauji projektai (500 tūkst. litų).
\nPatvirtinta atnaujinta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija. Įgyvendinant šią koncepciją, patvirtintas Prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių ir jų konkrečių prioritetų nustatymo aprašas. Remdamasis šiuo aprašu, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras sieks nustatyti prioritetines MTEP ir inovacijų raidos kryptis ir jų konkrečius prioritetus.
\nPasirašytos 7 integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) infrastruktūros plėtros projektų finansavimo sutartys už 85,13 mln. litų. Iš jų 2012 metais panaudota 24,64 mln. litų. Įgyvendinant šias sutartis, slėniuose kuriama mokslo ir technologijų parkų infrastruktūra leis vykdyti verslui skirtus taikomuosius tyrimus ir technologijų plėtrą – bus sudaromos sąlygos įsikurti naujoms arba jaunoms inovatyvioms įmonėms, įrengiamos patalpos eksperimentinei gamybai. Įmonės turės sąlygas kurti bandomuosius inovatyvių produktų pavyzdžius, išbandyti naujas technologijas, kurti ir patentuoti tyrimų rezultatus, gaminti produktų prototipus. Investicijoms parengiant slėnių teritorijos plotus, bus sudarytos palankios sąlygos į imlų žinioms verslą ir mokslą pritraukti privačias ir užsienio investicijas.
\nSiekiant skatinti studentus, tyrėjus ir mokslininkus kurti aukštųjų technologijų įmones ir siekti, kad universitetuose sukauptos žinios virstų technologijomis ir produktais, finansuota 13 MTEP rezultatų komercinimo projektų (431,6 tūkst. litų), įkurta 13 įmonių. 2012 metais pradėta vykdyti 19 projektų, skirtų aukšto tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti pagal nacionalinių kompleksinių programų temas (35 312 tūkst. litų).
\n2012 metais toliau įgyvendinama 12 nacionalinių kompleksinių programų, skirtų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamajai daliai didinti ir horizontaliajam MTEP poreikiui ūkio subsektoriuose tenkinti.
\nProtų susigrąžinimo ir pritraukimo iš kitų šalių programos parengimas (kiekybinių rodiklių numatymas) ir įgyvendinimas 2012 metais Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą paskelbė dėstytojų iš užsienio vizitų finansavimo konkursą. Paramą užsieniečių dėstytojų vizitams gavo 13 universitetų ir 7 kolegijos. Vizitai finansuojami bendrai – aukštųjų mokyklų skiriamos lėšos sudarė ne mažiau kaip 30 procentų bendros vizito sumos. Vizituojantys dėstytojai atvyko iš 27 šalių. Daugiausia – 17 – tarptautinio lygio dėstytojų aukštosios mokyklos pasikvietė iš JAV, 6 – iš Portugalijos, po 5 iš Suomijos, Ispanijos ir Vokietijos; tarp atvykusiųjų – ir 6 užsienio lietuviai.
\nĮgyvendinant Lietuvoje decentralizuotą užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo modelį ir vykdant Europos socialinio fondo finansuojamą projektą (KAPRIS), parengtas leidinys „Užsienio kvalifikacijų pripažinimas“, dalyvauta tarptautinėje konferencijoje Dubline (Airija), organizuotas įvadinis užsienio kvalifikacijų vertintojų mokymas aukštosioms mokykloms Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Patvirtinta nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė.
\nSkirtos ES struktūrinių fondų lėšos 3 projektams, plėtojantiems užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų veiką. Paskirstytos 6 Lietuvos valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos lietuvių kalbą užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio šalių piliečiams. Skirta parama 148 lietuvių kilmės ir išeivijos studentams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose (2012–2013 mokslo metų rudens semestrui).
\nRizikos kapitalo priemonės JEREMIE kontroliuojančiojo fondo priemonei „Rizikos kapitalo fondai“ įgyvendinti skirta 108,8 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Pagal šią priemonę įsteigti 2 rizikos kapitalo fondai (komanditinės ūkio bendrijos „Lithuania SME Fund“ ir „LitCapital I“). Fondus sudaro 70 procentų ES struktūrinės paramos ir 30 procentų privačių investuotojų lėšų. Rizikos kapitalo fondų investicijos orientuotos į dideliu augimo potencialu pasižyminčias įmones. Rizikos kapitalo valdymo įmonės įpareigotos pradines investicijas į įmonių kapitalą padaryti per 4–5 metus. Nuo veiklos pradžios iki 2012 metų pabaigos fondai į 11 įmonių investavo 34 mln. litų (kartu su privačių investuotojų lėšomis).
\nKitai JEREMIE kontroliuojančiojo fondo rizikos kapitalo priemonei „Bendrai investuojantis fondas (verslo angelai)“ skirta 27,6 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Pagal šią priemonę įsteigtas „Verslo angelų fondas I“ nuo 2010 m. sausio 21 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. kartu su „verslo angelais“ į 17 įmonių investavo 14,7 mln. litų. Į įmonės kapitalą investuojama ne daugiau kaip 45 procentai ES struktūrinių fondų ir ne mažiau kaip 55 procentai privačių investuotojų lėšų, iš jų bent 5 procentus turi investuoti pats valdytojas, o kitą dalį privatus investuotojas – „verslo angelas“.
\nNaujai JEREMIE kontroliuojančiojo fondo rizikos kapitalo priemonei „Pradinės stadijos rizikos kapitalo ir rizikos kapitalo fondai“ skirta 58,7 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Įsteigti Pradinės stadijos rizikos kapitalo (6 mln. eurų) ir Rizikos kapitalo (15,7 mln. eurų) fondai, kurie investuoja akcinį kapitalą į labai mažas, mažas ir vidutines Lietuvos įmones. 2012 metų II pusmetį fondas į 6 įmones investavo 956 tūkst. litų (kartu su privačių investuotojų lėšomis).
\nPaskelbtas uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ valdomo fondo naujos rizikos kapitalo priemonės „Inovacijų plėtra“ (vertė – 40 mln. litų) valdytojo atrankos konkursas. Šia priemone siekiama skatinti mokslo ir studijų institucijose generuojamų idėjų perdavimą verslui (komercinimą). Šiam tikslui bus steigiami du rizikos kapitalo fondai – „Seed“ ir „Start-up“, kurie investuos į ankstyvosios vystymosi stadijos mažas ir vidutines įmones, veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose. „Seed“ fondas investuos į pradinės idėjos ar koncepcijos plėtojimą, o „Start-up“ fondas – į įmones, kurios dar neprekiauja savo produktais ar paslaugomis ir negeneruoja pajamų produktui vystyti ir rinkodarai.
\nEuropos investicijų fondas ir trijų Baltijos šalių atstovai pasirašė Baltijos inovacijų fondo, skirto rizikos kapitalo rinkų plėtrai skatinti, įkūrimo sutartį. Per ateinančius 4 metus šis fondas investuos 100 mln. eurų, taip paskatins investuoti į Baltijos regione veikiančias didelį augimo potencialą turinčias labai mažas, mažas ir vidutines įmones ir jų augimą. Europos investicijų fondas į Baltijos inovacijų fondą investuos 40 mln. eurų, o kiekvienos šalies nacionalinė agentūra – po 20 mln. eurų.
\nInvesticijų skatinimo programos parengimas ir įgyvendinimas. Pramoninių parkų (Šiauliuose, Kėdainiuose, Visagine, Marijampolėje, Panevėžyje, Alytuje, Naujojoje Akmenėje ir kitur) įrengimas ir laisvų ekonominių zonų (Kaune ir Klaipėdoje) kūrimas Lietuvoje iki 2012 metų veikė 2 – Kauno ir Klaipėdos – laisvosios ekonominės zonos ir 8 pramoniniai parkai. Nuo veiklos pradžios Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonės šioje zonoje investavo apie 1 419 mln. litų, o Kauno laisvosios ekonominės zonos įmonės – 194,18 mln. litų. (pav.) 2 pav. 2005–2011 metų investicijos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, mln. litų Šaltiniai: uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė ir uždarosios akcinės bendrovės Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr.
\nŽin., 2013, Nr. 35-1702, 56 psl. ** Nuo 2005 metų vystytų Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių pramoninių parkų veiklos rezultatai neatitiko lūkesčių, todėl šių teritorijų pagrindu 2011 metų pabaigoje – 2012 metų pradžioje įsteigtos naujos Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos.
\n2012 metais paskelbti tarptautiniai konkursai parengti Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų geriausius verslo planus bei zonų statutus ir parinkti steigėjų grupes. Gauti pasiūlymai dėl Kėdainių, Panevėžio ir Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų verslo planų ir statutų parengimo.
\nPlačiajuosčio elektroninio ryšio tinklo plėtra Lietuvos kaimo vietovėse Susisiekimo ministerija kartu su partnere viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas“ įgyvendina projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“. Įgyvendinus projektą, 98,7 procento šalies kaimo vietovių gyventojų ir organizacijų galės naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, bus sudaryta plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo konkurencinė aplinka, o pagrindiniai žinių centrai šiose vietovėse – mokyklos, bibliotekos ir viešojo interneto centrai – prijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklų.
\nĮgyvendinant projektą, iš visų iki 2013 m. lapkričio 30 d. numatytų nutiesti 5 400 kilometrų šviesolaidinių kabelių linijų nutiesta 4 916 kilometrų, o prie RAIN plačiajuosčio ryšio tinklo iš viso prijungti 775 miesteliai ir kaimai; iki projekto įgyvendinimo pabaigos prie šio tinklo planuojama prijungti 950 miestelių ir kaimų.
\n2012 metais plačiajuosčiu tinklu suteikta 2 281 didmeninė ryšio paslauga – 391 paslauga, arba 20,7 procento, daugiau nei 2011 metais. (pav.) 3 pav. Viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ paslaugų masto kaita Šaltinis – viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr.
\nŽin., 2013, Nr. 35-1702, 57 psl. ** 3 lentelė. Šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių pokyčiai 2007 metais 2008 metais 2009 metais 2010 metais 2011 metais 2012 metais Lietuvos statistikos departamento duomenys Darbo našumas (1) – pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais veikusiomis kainomis 31 34,7 31,5 33,9 37,6* 41,7* Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais 1 802,4 2 151,7 2 056 1 988,1 2 045,9 2 137* _______________ * Išankstiniai duomenys. ** Patikslinti duomenys.
\n2007 metais 2008 metais 2009 metais 2010 metais 2011 metais 2012 metais Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, procentais 35,8 28,4 34,5 36,3 35,8 Užimtumo lygis (15–64 metų asmenų), procentais; užimtųjų ir tiriamojo amžiaus gyventojų santykis, procentais 64,9 64,3 60,1 57,8 60,3** 62,2 Išlaidų MTEP dalis, kurią sudaro verslo įmonių lėšos, procentais 32,8 29,3 30,8 32,4 28,1 Išlaidų MTEP dalis, kurią sudaro valdžios lėšos, procentais 46,9 54,6 52,7 46 42,3 Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui darbo jėgos 8,4 8,4 8,5** 8,6** 11,7 Verslumo lygis (1) – įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų (metų pradžioje) 19** 20** 21** 20** 22 21 Verslumo lygis (2) – fizinių asmenų, užsiimančių individualia veikla, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, skaičius tūkstančiui gyventojų (metų pradžioje) 26** 35** 38** 40** 26 33 Galutinės energijos intensyvumas, tne / mln. litų BVP (grandininė apimtis) 60,3 57,7** 61,3** 62,5** 58,2* Užimtųjų žemės ūkyje iš visų užimtųjų, procentais (EVRK 2 red.) 10,4 7,9 9,2 9 8,7** Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė (vidutinė būsimo gyvenimo trukmė) 70,9 71,9 73,1 73,5 73,9 Kūdikių mirtingumas Lietuvoje (tūkstančiui gyvų gimusių) 5,9 5 5 4,3 4,2 Transporto ir saugojimo sukuriama bendrosios pridėtinės vertės dalis (EVRK 2 red.), procentais 9,9 9,4 10,7 12,1** 11,7* Transporto paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais 5,9 6,1** 5,6 6,6 7,2* Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu / mln. litų BVP 0,253 0,217 0,217 0,218 Surinktas gamybinių atliekų kiekis, tonų / mln. litų BVP 44,5 39,6** 41,8 42,5** 39,5* Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais 53,7 59,6** 54,1** 67,9** 77,5** Kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, procentais (EVRK 2 red.) 52,9 54,2 55,7 59,6 60,2 60,5 Eksporto dalis, kurią sudaro aukštųjų technologijų prekės, procentais 7,3** 6,5** 5,8** 6** 5,6 5,8* Eurostato duomenys BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, perkamosios galios standartais 15 500 16 200 13 600 14 900 16 600 Santykiniai kainų lygiai, ES-27 = 100. Santykiniai kainų lygiai yra perkamosios galios paritetų (PGP) santykiai su rinkos oficialiais nacionalinių valiutų santykiais. Santykis rodo valstybės kainų lygį, palyginti su ES-27 vidurkiu (ES-27 = 100) 60 66** 66,9** 65** 65,8** Suderinto vartojimo kainų indekso prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais 5,8 11,1 4,2 1,2 4,1 3,2 Mokymosi visą gyvenimą lygis, procentais (25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, procentais) 5,3 4,9 4,5 4 5,9 Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP, procentais (rodiklis parodo, kokia BVP dalis skiriama mokslo tiriamajai veiklai)
\n0,81 0,8** 0,84** 0,8** 0,92* Pateikta paraiškų Europos patentų (EPO) biurui milijonui gyventojų 2,9 4,8 5,6 6,5 Pateikta paraiškų JAV patentų ir prekių ženklų (USPTO) tarnybai milijonui gyventojų Plačiajuosčio ryšio interneto skvarba šimtui gyventojų 12,7 16,1 18,2 19,6 21,1 III. LIETUVOS 2007–2013 METŲ ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS Europos Komisijos 2012 m. gruodžio 31 d. pateiktais duomenimis, pagal 2007–2013 metų ES fondų lėšų panaudojimą tarp naujų Europos Sąjungos valstybių narių, įstojusių į ES po 2004 metų, Lietuva yra pirmoje vietoje, o tarp visų ES valstybių narių – antroje vietoje po Airijos, tačiau reikėtų pažymėti, kad Lietuva 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu administruoja 9 kartus daugiau ES lėšų nei Airija.
\n2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimas Nuo 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo pradžios iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo įgyvendinama ar įgyvendinta beveik 6 700 projektų, jiems įgyvendinti skirtos lėšos kartu su projektų vykdytojų lėšomis sudarė 27,4 mlrd. litų, iš jų 21,1 mlrd. litų – ES fondų lėšos (tai sudaro 90 procentų ES fondų lėšų, numatytų Lietuvai 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu).
\nĮgyvendinant projektus, iš skiriamų ES ir valstybės biudžeto, taip pat projektų vykdytojų ir partnerių lėšų pagal visas 2007–2013 metų veiksmų programas iki 2012 m. gruodžio 31 d. išmokėta 17,6 mlrd. litų, iš jų 13,8 mlrd. litų – ES fondų lėšos (tai sudaro 59 procentus ES fondų lėšų, numatytų Lietuvai 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu). Tik per 2012 metus projektams įgyvendinti išmokėta 3,5 mlrd. litų ES lėšų (15 procentų) ir ES fondų lėšos panaudojamos tokiu pat tempu, koks pasiektas ankstesniais metais. Daugiausia ES fondų lėšų 2012 metais išmokėta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros (413,9 mln. litų), transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimo ir plėtros (219,5 mln. litų), saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimo, miestų aplinkkelių tiesimo (194 mln. litų), mokslo ir studijų infrastruktūros stiprinimo (158,7 mln. litų) sričių projektų vykdytojams. (pav.) 4 pav. Lietuvos 2007–2013 metų ES lėšų panaudojimo strategijos įgyvendinimas iki 2012 m. gruodžio 31 d., mlrd. litų Šaltinis – 2007–2013 metų struktūrinės paramos ES struktūrinių fondų kompiuterinės, informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (SFMIS) duomenys _____________________ ** TIC pastaba. Pav. žr.
\nŽin., 2013, Nr. 35-1702, 59 psl. ** Nors ES struktūrinės paramos lėšos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, panaudojamos sparčiai, 2012 metų pradžioje institucijų, administruojančių ES struktūrinę paramą, patvirtinti lėšų panaudojimo planai nebuvo visiškai įgyvendinti. Dalį priemonių vėluota įgyvendinti planavimo (dokumentacijos, reikalingos atitinkamiems projektams ir (ar) priemonėms įgyvendinti parengimo, projektų planavimo, paraiškų vertinimo ir atrankos) etape, todėl buvo vėluojama pasirašyti sutartis. Taip pat buvo vėluojama įgyvendinti projektų veiklas ir atitinkamai laiku patirti išlaidų (ypač dėl laiku neįvykusių viešųjų pirkimų). Siekiant spręsti šias problemas, 2013 metais ypač daug dėmesio bus skiriama pareiškėjų, projektų vykdytojų ir institucijų, administruojančių ES struktūrinę paramą, žmogiškųjų išteklių ir administracinių gebėjimų stiprinimui, projektų vykdytojų konsultavimui.
\nPasirengimas panaudoti 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą 2012 metais nacionaliniu lygiu aktyviai rengtasi panaudoti 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą. Komisijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos klausimams spręsti 2012 m. lapkričio 20 d. posėdyje pritarta, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 patvirtinta 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa. Ši programa parengta siekiant įgyvendinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Kad būtų tinkamai pasirengta ES 2014–2020 metų finansinei perspektyvai, 2013 metais 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos pagrindu bus pradėti rengti 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos programavimo dokumentai (Partnerystės sutartis ir veiksmų programa).
\nPer 2013 metus planuojama sukurti 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos administravimo Lietuvoje valdymo ir kontrolės sistemą: paskirti vadovaujančiąją, tvirtinančiąją, mokėjimo ir tarpines institucijas, teisės aktuose nustatyti jų atsakomybės sritis ir atliekamas funkcijas pagal ES reglamentų reikalavimus, taip pat parengti teisės aktus, reikalingus 2014–2020 metų ES struktūrinei paramai Lietuvoje administruoti. _________________ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitos 2 priedas NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2012 METŲ ATASKAITA Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) teikia Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) nacionalinio saugumo būklės ir plėtros metinės ataskaitos dalį.
\nI. RIZIKOS VEIKSNIAI, PAVOJAI IR GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI 1. Išorės rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės Lietuvos tarptautinė padėtis 2012 metais išliko stabili. Pokyčių, kurie stipriai paveiktų nacionalinį saugumą, išorės aplinkoje neįvyko. Priklausymas NATO, Europos Sąjungai (toliau – ES) ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, konstruktyvūs ir geri tarpvalstybiniai santykiai, ypač su kaimynėmis Latvija ir Estija bei Šiaurės Europos valstybėmis, – svarbiausi esminės įtakos veiksniai, lėmę išlaikytą stabilią Lietuvos saugumo aplinką.
\nLietuvos saugumo aplinkai įtakos turėjo visuotiniai ir regioniniai procesai – pasaulio rinkų nestabilumas, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, NATO operacija Afganistane, Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinės ambicijos, tarptautinių sankcijų įgyvendinimo ir kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu problematika, nedemokratiniai integraciniai projektai rytinėje kaimyninėje erdvėje. Lietuva, kaip euroatlantinės bendrijos dalis, įgyvendino ES ir NATO politiką, susijusią su šiais globaliais rizikos veiksniais, pavojais ir grėsmėmis.
\n1.1. Ekonominė ir energetinė priklausomybė Pagrindinę grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir jo diktuojamų dujų kainų bei tiekimo sąlygų. Gamtinių dujų sektorius – pažeidžiamiausia Lietuvos energetikos sritis. Lietuva, kaip ir Latvija, Estija ir Suomija, neturėdamos jungčių su bendra ES dujų perdavimo sistema, yra izoliuotos nuo bendros ES dujų rinkos, todėl dujų kainos ir atsargų (ne)kaupimo problemos tebėra itin aktualios. Rusija toliau naudojo energetinius svertus politiniams tikslams, ypač santykių su kaimyninėmis šalimis srityje. Tiesioginę įtaką padėčiai Lietuvos dujų sektoriuje turėjo įtampa tarp šalies valdžios institucijų ir „Gazprom“ koncerno, kilusi dėl koncerno nepasitenkinimo Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus pertvarka. Vyko sudėtingos derybos su „Gazprom“ koncernu dėl ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo dujų rinkoje.