21972A0722(03)

(03)Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA, ir ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA, NORĖDAMOS dėl Europos ekonominės bendrijos plėtros stiprinti ir plėtoti esamus Bendrijos ir Šveicarijos ekonominius santykius ir, tinkamai atsižvelgdamos į sąžiningos konkurencijos sąlygas, užtikrinti jų prekybos darnią plėtrą tam, kad būtų prisidedama prie Europos kūrimo proceso; Todėl NUSPRENDUSIOS palaipsniui panaikinti iš esmės visos jų prekybos kliūtis vadovaujantis Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos nuostatomis, susijusiomis su laisvosios prekybos zonų kūrimu; PAREIKŠDAMOS, kad jos yra pasirengusios išnagrinėti bet kuriuo susijusiu požiūriu ir visų pirma atsižvelgdamos į įvykius Bendrijoje, galimybę plėtoti ir gilinti tarpusavio santykius tose srityse, kurios pasirodytų esančios naudingos jų ekonominiams interesams ir išplėsti jas į tas sritis, kurios nėra aptariamos šiame susitarime; NUSPRENDĖ, kad siekiant šių tikslų ir atsižvelgiant į tai, kad jokia šio susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip atleidžianti Susitariančiąsias Šalis nuo įsipareigojimų, kuriuos joms privalu vykdyti pagal kitus tarptautinius susitarimus, SUDARĖ ŠĮ SUSITARIMĄ: 1 straipsnis Šio susitarimo tikslas yra:

1. a)plėtojant abipusę prekybą prisidėti prie darnios ekonominių ryšių tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos plėtros ir tokiu būdu skatinti Bendrijoje ir Šveicarijoje ekonominės veiklos pažangą, gyvenimo ir užimtumo sąlygų gerinimą bei produktyvumo ir finansinio stabilumo augimą,
2. b)prekyboje tarp Susitariančiųjų Šalių užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas,
3. c)šalinant prekybos kliūtis taip prisidėti prie pasaulinės prekybos darnaus vystymosi ir plėtros. 2 straipsnis Šis susitarimas taikomas Bendrijos arba Šveicarijos kilmės produktams:
4. i)kurie klasifikuojami Briuselio nomenklatūros 25 –99 skirsniuose, išskyrus1 priede išvardytus produktus.
5. ii)kurie yra apibūdinti protokole Nr. 2 tinkamai atsižvelgiant į šiame protokole numatytus susitarimus. 3 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedamas joks naujas importo muitas. 2. Importo muito mokesčiai palaipsniui panaikinami vadovaujantis šiuo tvarkaraščiu:
6. a)1973 m. balandžio 1 d. visi muitai sumažinami iki 80% bazinio muito;
7. b)keturi tolesni sumažinimai – 20% kiekvienas atliekami: 1974 m. sausio 1 d., 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. 4 straipsnis 1. Su importo muitų palaipsniu panaikinimu susijusios nuostatos taip pat taikomos fiskalinio pobūdžio importo muitams. Susitariančiosios Šalys fiskalinio pobūdžio importo muitą ar kitą fiskalinį muito elementą gali pakeisti vidaus mokesčiu. 2. Taikydamos Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 38 straipsnį iki 1976 m. sausio 1 d. Danija, Airija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė gali išlaikyti fiskalinio pobūdžio muitą arba muito fiskalinį elementą. 3. Laikydamasi 18 straipsnio reikalavimų, Šveicarija gali laikinai išlaikyti muitus, atitinkančius fiskalinį elementą importo muituose, taikomuose II priede apibūdintiems produktams. 29 straipsnyje nurodytas Jungtinis komitetas nagrinėja, ar laikomasi ankstesnėje straipsnio dalyje nustatytų sąlygų, visų pirma ar nebuvo padaryta pakeitimų dėl fiskalinio elemento dydžio. Jungtinis komitetas išnagrinėja situaciją siekdamas perskaičiuoti tokius muitus į vidaus mokėjimus prieš 1980 m. sausio 1 d. arba prieš bet kurią kitą datą, kurią galima nustatyti atsižvelgiant į aplinkybes. 5 straipsnis 1. Kiekvienam produktui taikytinas bazinis muitas, kuris vėliau mažinimas vadovaujantis 3 straipsniu ir protokolu Nr. 1, yra muitas, kuris faktiškai taikomas 1972 m. sausio 1d. 2. Jei, po 1972 m. sausio 1 d., bet koks tarifų sumažinimas dėl muitų susitarimų, sudarytų po Prekybos konferencijos, vykusios Ženevoje nuo 1964 m. iki 1967 m. tampa taikytini, tokie sumažinti muitai pakeičia 1 dalyje nurodytus bazinius muitus. 3. Pagal 3 straipsnį 1 dalį ir protokolą Nr. 1 apskaičiuoti sumažinti muitai taikant suapvalinami iki pirmosios dešimtainės trupmenos skilties. Bendrijai taikant Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį konkrečių muitų arba konkrečios mišrių muitų airių muitų tarifų sistemoje dalies atžvilgiu taikomas 3 straipsnis ir protokolas Nr. 1 suapvalinant iki ketvirtosios dešimtainės trupmenos skilties. 6 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedamas joks naujas importo muitui lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas. 2. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai, įvesti 1972 m. sausio 1 d. arba vėliau, panaikinami šiam susitarimui įsigaliojus. Importo muitams lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kurie 1972 m. gruodžio 31 d. yra didesni nei tie, kurie buvo faktiškai taikomi 1972 m. sausio 1 d., įsigaliojus šiam susitarimui sumažinami iki pastarojo dydžio. 3. Importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai palaipsniui panaikinami vadovaujantis šiuo tvarkaraščiu:
8. a)vėliausiai iki 1974 m. sausio 1 d. visi mokėjimai sumažinami iki 60% mokėjimo, taikyto 1972 m. sausio 1 d., dydžio.
9. b)keturi tolesni sumažinimai – 20% kiekvienas atliekami: 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. 7 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedamas joks eksporto muitas arba lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas. Ne vėliau kaip 1974 m. sausio 1 d. panaikinami eksporto muitai ir lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai. 2. Dėl III priede išvardytų produktų – Susitariančiosios Šalys savo nustatyta forma gali imtis priemonių, būtinų savo tiekimo politikai įgyvendinti. 8 straipsnis Protokole Nr. 1 nustatomas tam tikriems produktams taikomas tarifų režimas bei susitarimai. 9 straipsnis Protokole Nr. 2 nustatomas tarifų režimas ir susitarimai, taikytini tam tikriems produktams, gautiems apdorojus žemės ūkio produktus. 10 straipsnis 1. Jei nustatomos konkrečios taisyklės dėl žemės ūkio politikos arba jei pakeičiamos bet kurios galiojančios taisyklės, atitinkama Susitariančioji Šalis gali pakeisti dėl šio Susitarimo sudarytus susitarimus dėl produktų, kurie yra tų taisyklių ar pakeitimų objektas. 2. Tokiais atvejais konkreti Susitariančioji Šalis tinkamai atsižvelgia į kitos Susitariančiosios Šalies interesus. Šiuo tikslu Susitariančiosios Šalys gali konsultuotis tarpusavyje Jungtiniame komitete. 11 straipsnis Protokolas Nr. 3 nustato kilmės taisykles. 12 straipsnis Susitariančioji Šalis, kuri svarsto, ar sumažinti veiksmingo lygmens muitus arba lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus trečiosioms valstybėms, kurios naudojasi palankiausio režimo statusu, arba kuri svarsto, ar sustabdyti jų taikymą, kiek tai gali būti įmanoma praneša ne vėliau kaip prieš 30 dienų apie tokio sumažinimo ar sustabdymo įsigaliojimą Jungtiniam komitetui. Ji atkreipia dėmesį į bet kuriuos kitos Susitariančiosios Šalies pasisakymus dėl bet kurių dėl to galinčių atsirasti iškraipymų. 13 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedamas jokie nauji importo kiekybiniai apribojimai arba lygiaverčio poveikio priemonės. 2. Kiekybiniai importo apribojimai panaikinami 1973 m. sausio 1 d. ir kitos lygiaverčio kiekybiniams apribojimams poveikio importo priemonės panaikinamos ne vėliau kaip 1975 m. sausio 1 d. 14 straipsnis 1. Bendrija pasilieka teisę pakeisti naftos produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatūros pozicijose 27.10, 27.11, 27.12, ex 27.13 (parafino vaškas, mikro-kristalinis vaškas ar bituminiai skalūnai arba kitas mineralinis vaškas) ir 27.14. taikomus susitarimus dėl sprendimų priėmimo pagal bendrą komercinę politiką dėl naftos produktų arba dėl bendros energijos politikos sukūrimo. Tokiu atveju, Bendrija tinkamai atsižvelgia į Šveicarijos interesus tuo tikslu informuodama Jungtinį komitetą, kuris renkasi laikydamasis 31 straipsnyje numatytų sąlygų. 2. Šveicarija pasilieka sau teisę imtis panašių veiksmų, jei jai susidurtų su panašiomis situacijomis. 3. Pagal 1 ir 2 dalis, susitarimas neapriboja netarifinių taisyklių, taikomų naftos produktų importui. 15 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys paskelbia apie savo pasirengimą skatinti tiek, kiek leidžia jų žemės ūkio politika, prekybos žemės ūkio produktais, kuriems netaikomas susitarimas, darnią plėtrą. 2. Susitariančiosios Šalys nešališkai taiko savo norminius teisės aktus veterinarijos, sveikatos ir augalų sveikatos klausimais ir neįdiegia jokių naujų priemonių, nepagrįstai trukdančių prekybai. 3. Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi 31 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, nagrinėja sunkumus, kurie gali kilti prekiaujant žemės ūkio produktais, ir siekia ieškoti tinkamų sprendimų. 16 straipsnis Nuo 1977 m. liepos 1 d. Šveicarijos kilmės produktams juos importuojant į Bendriją nebus taikomas palankesnis režimas nei tas, kurį taiko Bendrijos valstybės narės tarpusavyje. 17 straipsnis Susitarimas netrukdo išlaikyti ir steigti muitų sąjungas, laisvosios prekybos zonas ar sudaryti pasienio prekybos susitarimus, išskyrus tuos atvejus, kai jie keičia šiuo susitarimu numatytus prekybos susitarimus, ypač susijusius su kilmės taisyklėmis. 18 straipsnis Susitariančiosios Šalys nesiima jokių vidaus fiskalinio pobūdžio priemonių ar veiksmų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai skirtingai vertinami vienos Susitariančiosios Šalies produktai ir panašūs produktai, kilę kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. Eksportuojamiems į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją produktams negali būti grąžinti didesni vidaus mokesčiai, negu visų tiesioginių ar netiesioginių mokesčių, kuriais jie buvo apmokestinti, suma. 19 straipsnis Su prekyba prekėmis susiję mokėjimai ir tokių mokėjimų pervedimas į Bendrijos valstybę narę, kurios rezidentas yra kreditorius, arba į Šveicariją, yra atliekamas be jokių apribojimų. Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo bet kokių valiutos keitimo ar administracinių apribojimų dotacijoms, trumpalaikiams ir vidutinės trukmės kreditams, skirtiems prekybiniams sandoriams, kuriuose dalyvauja Šalies atstovas, gauti arba grąžinti. 20 straipsnis Šis Susitarimas netrukdo taikyti importo draudimus ar apribojimus, eksporto ar prekių tranzito pateisinamo visuomenės dorovės, teisėtvarkos ar visuomenės saugumo pagrindais, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ir sveikatos apsauga, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsauga, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga, arba su auksu ar sidabru susijusiais nuostatais. Tačiau tokie draudimai ar apribojimai neprivalo tapti savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo priemone prekyboje tarp Susitariančiųjų Šalių. 21 straipsnis Jokia susitarimo nuostata netrukdo Susitariančiajai Šaliai imtis šių priemonių:
10. a)kurios, jos manymu, yra būtinos siekiant neleisti atskleisti informaciją, prieštaraujančią pagrindiniams jos saugumo interesams;
11. b)kurios susiję su prekyba ginklais, amunicija ar karo reikmenimis arba su būtinais gynybos tikslais moksliniais tyrimais, taikomąja veikla ar gamyba, jei tokios priemonės nepablogina konkurencijos sąlygų produktų, kurie nėra konkrečiai skirti kariniams tikslams, atžvilgiu;
12. c)kurios, jos manymu, yra esminės jos saugumui karo ar didelių tarptautinių neramumų metu. 22 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys nesiima jokių priemonių, kurios galėtų sukelti pavojų, kad susitarimo tikslai nebus įgyvendinti. 2. Jos imasi visų bendrojo pobūdžio arba konkrečių priemonių, būtinų tam, kad būtų vykdomi jų įsipareigojimai pagal susitarimą. Jei viena Susitariančioji Šalis mano, kad kita Susitariančioji Šalis neįvykdė įsipareigojimo pagal susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal 27 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 23 straipsnis 1. Toliau išvardyti atvejai yra nesuderinami su tinkamu susitarimo veikimu, kiek jie gali turėti įtakos prekybai tarp Bendrijos ir Šveicarijos:
13. i)visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti įmonių veiksmai, kurių tikslas arba rezultatas yra prekių gamybos ar prekybos konkurencijos prevencija, apribojimas ar iškraipymas;
14. ii)vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visose Susitariančiųjų Šalių teritorijose arba didesnėje jų dalyje. iii) bet kokia viešoji pagalba, kuri iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją palaikydama tam tikras įmones ar tam tikrų prekių gamybą. 2. Jei Susitariančioji Šalis yra tos nuomonės, kad ta praktika yra nesuderinama su šiuo straipsniu, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal 27 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 24 straipsnis Jei padidėjęs tam tikros prekės importas yra arba gali būti žalingas gamybos veiklai, vykdomai vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, ir kai šis padidėjimas atsiranda dėl to:
15. i)kad importuojančioje Susitariančioje Šalyje iš dalies ar visiškai, kaip numatyta susitarime, panaikinami muitai ir lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kuriais apmokestinama konkreti prekė; ir
16. ii)kad muitai ar lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kuriais eksportuojanti Susitariančioji Šalis apmokestina žaliavų arba tarpinių produktų, naudojamų atitinkamų produktų gamyboje, importą, yra daug mažesni už atitinkamus muitus ir mokėjimus, kuriais apmokestina importuojančioji Susitariančioji Šalis; suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 27 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 25 straipsnis Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių sužino, kad prekiaujant su kita Susitariančiąja Šalimi vyksta dempingas, ji gali imtis atitinkamų priemonių, nukreiptų prieš tokius veiksmus, vadovaudamasi Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo susitarimu bei laikydamasi 27 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. 26 straipsnis Jei kyla didelių sutrikimų bet kuriame ūkio sektoriuje arba jei kyla sunkumų, kurie galėtų sukelti didelį regiono ekonominės situacijos pablogėjimą, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių laikydamasi 27 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. 27 straipsnis 1. Tokiu atveju kai viena Susitariančioji Šalis dėl tam tikrų prekių importo, galinčio sukelti 24 ir 26 straipsniuose minimą situaciją, taiko administracinę procedūrą, kurios tikslas – greitai gauti informacijos apie tarpusavio prekybos srautų tendencijas; apie tai ji praneša kitai Susitariančiajai Šaliai. 2. 22 –27 straipsniuose nurodytais atvejais, prieš imdamasi juose numatytų priemonių, arba tais atvejais, kai taikomas šio straipsnio 3 dalies d punktas, kiek galima greičiau, atitinkama Susitariančioji Šalis teikia Jungtiniam komitetui visą susijusią informaciją, kurios reikia nuodugniai išnagrinėti situaciją siekiant rasti Susitariančiosioms Šalims priimtiną sprendimą. Pasirenkant priemones, privalu teikti pirmenybę toms priemonėms, kurios turi mažiausią poveikį susitarimo veikimui. Apie apsaugos priemones nedelsiant pranešama Jungtiniam komitetui ir dėl jų turi būti periodiškai tariamasi komitete, ypač jei siekiama jų atsisakyti kai tik tai padaryti leidžia aplinkybės. 3. Įgyvendinant 2 dalį, taikomos šios nuostatos:
17. a)dėl 23 straipsnio – bet kuri Susitariančioji Šalis gali perduoti klausimą Jungtiniam komitetui, jei ji mano, kad ta konkreti praktika yra nesuderinama su tinkamu susitarimo veikimu, kaip apibrėžta 23 straipsnio 1 dalyje. Susitariančiosios Šalys Jungtiniam komitetui teikia visą susijusią informaciją ir teikia jam pagalbą, kurios komitetui reikia norint išnagrinėti situaciją ir prireikus panaikinti veiklą, dėl kurios pareikšti prieštaravimai. Jei atitinkama Susitariančioji Šalis nenutraukia veiklos, dėl kurios yra pareikšti prieštaravimai, per Jungtinio komiteto nustatytą laikotarpį, arba kai Jungtiniame komitete nesutariame per tris mėnesius nuo to laiko, kai klausimas buvo perduotas jam spręsti, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis bet kurių apsaugos priemonių, kurios jos manymu yra būtinos iškilus dideliems sunkumams, atsirandantiems dėl konkrečios veiklos, visų pirma, ji gali atšaukti tarifų nuolaidas.
18. b)dėl 24 straipsnio – sunkumai, kylantys dėl šiame straipsnyje nurodytos situacijos, perduodami nagrinėti Jungtiniam komitetui, kuris gali priimti bet kurį sprendimą, kurio reikia tokiems sunkumams išspręsti. Jei Jungtinis komitetas arba eksportuojanti Susitariančioji Šalis nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų galima išspręsti sunkumus, per 30 dienų nuo to laiko, kai jam buvo pateiktas klausimas, importuojančiai Susitariančiajai Šaliai leidžiama apmokestinti importuojamą prekę kompensaciniu mokesčiu. Kompensacinis mokestis apskaičiuojamas remiantis atitinkamų prekių verte dėl tarifų neatitikimo žaliavų arba jų sudėtyje esančių tarpinių produktų atžvilgiu.
19. c)dėl 25 straipsnio – konsultacijos Jungtiniame komitete vyksta prieš suinteresuotai Susitariančiajai Šaliai imantis atitinkamų priemonių. kai dėl ypatingų aplinkybių, reikalaujančių imtis skubių priemonių, negalima iš anksto išnagrinėti situacijos, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis 24, 26 ir 25 straipsniuose nurodytais atvejais bei taip pat tuo atveju, kai valstybės pagalba eksportui turi tiesioginio ir neatidėliotino poveikio prekybai, gali tuoj pat imtis atsargumo priemonių, kurių imtis griežtai būtina siekiant pataisyti padėtį. 28 straipsnis Jei viena ar daugiau Bendrijos valstybių narių ar Šveicarija susiduria su sunkumais arba jei joms kyla didelių sunkumų grėsmė dėl mokėjimo balanso, atitinkama Susitariančioji Šalis gali imtis būtinų apsaugos priemonių. Ji nedelsdama apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai. 29 straipsnis 1. Įkuriamas Jungtinis komitetas, kuris yra atsakingas už susitarimo administravimą ir užtikrina jo tinkamą įgyvendinimą. Šiuo tikslu jis teikia rekomendacijas ir priima sprendimus susitarime numatytais atvejais. Susitariančiosios Šalys šiuos sprendimus įgyvendina vadovaudamosi savo taisyklėmis. 2. Siekdamos tinkamai įgyvendinti susitarimą, Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu rengia konsultacijas Jungtiniame komitete. 3. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarko taisykles. 30 straipsnis 1. Jungtinį komitetą sudaro Bendrijos ir Šveicarijos atstovai. 2. Jungtinis komitetas veikia bendru sutarimu. 31 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis pirmininkauja Jungtiniame komitete pagal susitarimus, kurie turi būti numatyti komiteto darbo tvarkos taisyklėse. 2. Pirmininkas šaukia Jungtinio komiteto posėdžius bent jau kartą per metus tam, kad būtų svarstomas bendras susitarimo veikimas. Be to Jungtinis komitetas susirenka kai to reikia dėl specialių aplinkybių bet kurios Susitariančios Šalies prašymu ir vadovaujantis sąlygomis, kurios turi būti numatytos komiteto darbo tvarkos taisyklėse. 3. Jungtinis komitetas gali nuspręsti sukurti darbo grupę, kuri jam padėtų vykdyti jo funkcijas. 32 straipsnis 1. Jeigu Susitariančioji Šalis mano, kad Susitariančiųjų Šalių bendram interesui būtų naudinga susitarimu įtvirtintus santykius toliau plėtoti ir stiprinti apimant ir kitas sritis, kurių susitarimas neapima, ji pateikia kitai Susitariančiajai Šaliai pagrįstą siūlymą. Susitariančiosios Šalys gali pavesti Jungtiniam komitetui išnagrinėti tokį siūlymą ir prireikus parengti joms rekomendacijas, ypač siekiant pradėti derybas. 2. Susitarimai, kurie sudaromi įvykus 1 dalyje nurodytoms deryboms, turi būti ratifikuoti arba patvirtinti pagal Susitariančiųjų Šalių vidaus procedūras. 33 straipsnis Susitarimo priedai ir protokolai sudaro jo neatskiriamą dalį. 34 straipsnis Viena Susitariančioji Šalis gali susitarimą denonsuoti apie tai pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai. Susitarimas nustoja galioti praėjus 12 mėnesių nuo tokio pranešimo dienos. 35 straipsnis Susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis ir vadovaujantis toje Sutartyje numatytomis sąlygomis, bei Šveicarijos Konfederacijos teritorijai. 36 straipsnis Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, danų, italų, norvegų olandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Susitariančiosios Šalys susitarimą patvirtina laikydamosi savo procedūrų. Jis įsigalioja 1973 m. sausio 1d., jei Susitariančiosios Šalys iki tos dienos pranešė viena kitai, kad tam reikalingos procedūros yra užbaigtos. Vėliau susitarimas įsigalioja pirmą antro mėnesio po to, kai buvo gautas toks pranešimas, dieną. Galutinė tokio pranešimo diena yra 1973 m. lapkričio 30 d. 1973 m. balandžio 1 d. taikomos nuostatos taikomos šio susitarimo įsigaliojimo dieną, jei jis įsigalioja po tos dienos. Udfaerdiget i bruxelles , den toogtyvende juli nitten hundrede og tooghalvfjerds . Geschehen zu bruessel am zweiundzwanzigsten juli neunzehnhundertzweiundsiebzig . Done at brussels on this twenty-second day of july in the year one thousand nine hundred and seventy-two . Fait a bruxelles , le vingt-deux juillet mil neuf cent soixante-douze . Fatto a bruxelles , il ventidue luglio millenovecentosettantadue . Gedaan te brussel , de tweeentwintigste juli negentienhonderdtweeenzeventig . Utferdiget i brussel , tjueandre juli nitten hundre og syttito . Paa raadet for de europaeiske faellesskabers vegne Im namen des rates der europaeischen gemeinschaften In the name of the council of the european communities Au nom du conseil des communautes europeennes A nome del consiglio delle comunita europee Namens de raad van de europese gemeenschappen For raadet for de europeiske fellesskap Fuer die schweizerische eidgenossenschaft Pour la confederation suisse Per la confederazione svizzera I PRIEDAS PRODUKTŲ, NURODYTŲ SUSITARIMO 2 STRAIPSNYJE, SĄRAŠAS Briuselio nomenklatūros pozicijos Nr. Aprašymas Ex 35.01 Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai Ex 35.02 Albuminai, albuminatai ir kiti albumino dariniai: – Albuminai: – Kiti: – Ovalbuminas ir laktalbuminas: – Džiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo) – Kiti 45.01 Gamtinė kamštiena, neapdorota, trupinta, granuliuota arba malta; kamštienos atliekos 54.01 Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir sukedentą žaliavą) 57.01 Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) II PRIEDAS PRODUKTŲ, NURODYTŲ SUSITARIMO 4 STRAIPSNYJE, SĄRAŠAS Šveicarijos muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Apsauginis elementas, kuris turi būti panaikintas CHF/100 kg bruto 2707. Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai; panašūs produktai, apibrėžti 27 skirsnio 2 pastaboje: – Nekrekinguoti: 10 – Skirti varikliams 12 – Skirti kitiems tikslams __ – Krekinguoti: – Produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 200 °C temperatūros (benzolas, toluolas, ksilolas, etc): 20 – Skirti varikliams 22 – Skirti kitiems tikslams __ – Kitos alyvos ir distiliavimo produktai, tokie, kaip fenolio, kreozoto, naftaleno ir antraceno alyvos, etc.: 30 – Skirti varikliams 32 – Skirti kitiems tikslams 2709. Neapdorotos naftos alyvos (žalia nafta) ir neapdorotos alyvos, gautos iš bituminių mineralų: 10 – Skirtos varikliams 20 – Skirtos kitiems tikslams __ 2710. Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70% masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys: – Skirtos varikliams – Produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros 10 – Benzinas ir jo frakcijos ( petroleteris, benzinas, etc.) – 12 – Vaitspiritas – – Kiti produktai ir distiliatai: 20 – Dyzelinė alyva – 22 – Nafta – 24 – Kiti – – Skirti kitiems tikslams: – Produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros 30 – Benzinas ir jo frakcijos ( petroleteris, benzinas, etc.) – 32 – Vaitspiritas – 40 – Produktai, kurie distiliuojasi aukštesnėje nei 135 °C temperatūroje, kurių mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros ir daugiau kaip 65 % tūrio iki 250 °C temperatūros (nafta) _ 2710. (tęsinys) – Produktai, kurių mažiau kaip 20 % tūrio distiliuojasi iki 300 °C temperatūros (mineralinės tepalinės alyvos, parafino alyvos, vazelino alyvos ir panašios alyvos): CHF/100 kg bruto 50 – Nesumaišyti – 52 – Sumaišyti – 60 – Kiti distiliatai ir produktai, tokie, kaip gazoliai, etc. – 64 – Mineraliniai tepalai, skirti tepimui – 70 – Alyvos, skirtos šildymo tikslams – 2711. Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai: 10 – Skirti varikliams – 20 – Skirtos kitiems tikslams – 2901. Angliavandeniliai: – Nearomatiniai: – Dujiniai, suskystinti arba nesuskystinti – Kiti: 12 – Skirti varikliams – Ex 30 – Aromatiniai: Naudojami variklių veikimui – 2904. Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: Ex 10 – Metanolis (metilo alkoholis): Nudojami kaip variklių degalai Ex 30 – Propilo alkohoholiai ir aukštesnieji vienhidroksiliai alkoholiai: Naudojami kaip variklių degalai – 3706.01 Kino juostos, eksponuotos ir išryškintos, sudarytos tik iš garso takelio, negatyvai arba pozityvai vienam metrui 3707. Kitos kino juostos, eksponuotos ir išryškintos, su garso takeliu arba be garso takelio, negatyvai arba pozityvai: – Kitos, kurių plotis: 20 – Ne mažesnis kaip 35 mm – 22 Mažesnis kaip 35 mm – Ex 3814.01 Antidetonaciniai preparatai, oksidacijos inhibitoriai, dervų susidarymo inhibitoriai, tirštikliai, antikoroziniai preparatai ir kiti paruošti mineralinių alyvų priedai: Nudojami kaip variklių degalai – Ex 3818.01 Sudėtiniai tirpikliai ir skiedikliai, skirti lakams ir panašiems produktams: Naudojami kaip variklių degalai _ 3819. Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje: Ex 38 –Alkilarilo mišiniai: – Naudojami kaip variklių degalai Ex 50 – Kiti: – Naudojami kaip variklių degalai CHF/100 kg bruto 8406. Stūmokliniai vidaus degimo varikliai: – Skirti automobiliams: Ex 20 – Dyzeliniai varikliai: Skirti motorinėms transporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijose, išskyrus stūmoklius ir stūmoklių segmentus Ex 22 – Kiti: Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijose, išskyrus stūmoklius ir stūmoklių segmentus – 8702. Autotransporto priemonės, skirtos keleiviams, prekėms ar medžiagoms vežti (įskaitant sportines transporto priemones, išskyrus klasifikuojamas 8709 pozicijoje): – Lengvieji automobiliai, kurių kiekvieno masė: 10 – Ne didesnė kaip 800 kg 29,0 12 – Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1200 kg 38,0 14 – Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1600 kg 41,0 16 – Didesnė kaip 1600 kg 59,0 Viešųjų paslaugų keleivinės transporto priemonės (tolimojo susisiekimo autobusai, autobusai, troleibusai ) ir autotransporto priemonės, skirtos prekėms ar medžiagoms vežti, kurių kiekvienos masė: 20 – Ne didesnė kaip 800 kg – 21 – Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1200 kg – 22 – Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1600 kg – Ex 8704.01 Autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8701, 8702 arba 8703 pozicijose, važiuoklės su pritvirtintais varikliais: 8705. Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 pozicijose Autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8701, 8702 arba 8703 pozicijose, kėbulai (įskaitant kabinas): Kaip 8702.10/22 subpozicijai Ex 12 – Kiti: Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje __ 8706. Autotransporto priemonių, klasifikuojamų . 8701, 8702 arba 8703 pozicijose, dalys ir priedai: – Kiti: – Skirti kitoms autotransporto priemonėms: Ex 20 – Kėbulų komponentai: Autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje, išskyrus lentynas bagažui, numerio ženklo laikiklius ir lentynas slidėms __ – Šarnyriniai velenai, kurių kiekvieno masė: Ex 26 – Ne didesnė kaip 25 kg: Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje Ex 34 – Kiti: Skirti utotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje, išskyrus saugos diržus, pagamintus ratus su padangomis arba be padangų, vandens radiatorius, skirtus varikliams, nesukietėjusio vulkanizuoto kaučiuko kilimėlius ir vairo užvalkalus __ III PRIEDAS Produktų, nurodytų susitarimo 7 straipsnyje, sąrašas Briuselio nomenklatūros pozicijos Nr. Aprašymas Ex 26.03 Pelenai ir liekanos (išskyrus geležies arba plieno gamybos liekanas), kurių sudėtyje yra metalų arba jų junginių: – Kurių sudėtyje yra aliuminio – Kurių sudėtyje yra švino – Kurių sudėtyje yra vario – Cinko liekanos (šteinai), gautos cinkuojant karštuoju būdu Ex 74.01 Vario šteinas; neapdorotas varis (rafinuotas arba nerafinuotas); vario atliekos ir laužas: – Vario atliekos ir laužas Ex 75.01 Nikelio šteinai, nikelio oksido aglomeratai ir kiti tarpiniai nikelio metalurgijos produktai; neapdorotas nikelis (išskyrus elektrolitinio dengimo anodus); nikelio atliekos ir laužas: – Nikelio atliekos ir laužas Ex 76.01 Neapdorotas aliuminis; aliuminio atliekos ir laužas: – Aliuminio atliekos ir laužas Ex 78.01 Neapdorotas švinas (įskaitant sidabringąjį šviną); švino atliekos ir laužas: – Švino atliekos ir laužas Ex 79.01 Neapdorotas cinkas; cinko atliekos ir laužas: – Cinko atliekos ir laužas PROTOKOLAS NR. 1 dėl tam tikriems produktams taikomo režimo A SKYRIUS TAM TIKRŲ ŠVEICARIJOS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTUI Į BENDRIJĄ TAIKOMAS REŽIMAS 1 straipsnis 1. Muitai į Bendriją, nustatyti pradžioje ir taikomi produktams, kurie klasifikuojami bendrojo muitų tarifo 48 ir 49 skyriuose, išskyrus poziciją Nr. 48.09 (statybinės medienos plaušo arba augalinių pluoštų plokštės, sujungtos arba nesujungtos gamtinėmis arba dirbtinėmis dervomis arba su panašiomis rišamosiomis medžiagomis) palaipsniui panaikinami pagal tokį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Produktai, klasifikuojami pozicijose ir subpozicijose Nr. 48.01 C II, 48.01 E, 48.07 B, 48.13 ar 48.15 B Muito norma – procentinis dydis Kiti produktai Taikomo bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 11-5 95 1974 m. sausio 1 d. 11 90 1975 m. sausio 1 d. 10-5 85 1976 m. sausio 1 d. 10 80 1977 m. liepos 1 d. 8 65 1979 m. sausio 1 d. 6 50 1980 m. sausio 1 d. 6 50 981 m. sausio 1 d. 4 35 1982 m. sausio 1 d. 4 35 1983 m. sausio 1 d. 2 20 1984 m. sausio 1 d. 0 0 2. Importo muitai į Airiją, taikomi 1 dalyje nurodytiems produktams, panaikinami palaipsniui pagal tokį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomas bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 85 1974 m. sausio 1 d. 70 1975 m. sausio 1 d. 55 1976 m. sausio 1 d. 40 1977 m. liepos 1 d. 20 1979 m. sausio 1 d. 15 1980 m. sausio 1 d. 15 1981 m. sausio 1 d. 10 1982 m. sausio 1 d. 10 1983 m. sausio 1 d. 5 1984 m. sausio 1 d. 0 3. Nepaisant susitarimo 3 straipsnio, Danija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė taiko tokius importo muitus Šveicarijos kilmės produktams, nurodytiems 1 dalyje: Tvarkaraštis Produktai, klasifikuojami pozicijose ir subpozicijose Nr. 48.01 C II, 48.01 E, 48.07 B, 48.13 ar 48.15 B Muito norma – procentinis dydis Kiti produktai Taikomas bendrojo muitų tarifo muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 0 0 1974 m. sausio 1 d. 3 25 1975 m. sausio 1 d. 4-5 37-5 1976 m. sausio 1 d. 6 50 1977 m. liepos 1 d. 8 65 1979 m. sausio 1 d. 6 50 1980 m. sausio 1 d. 6 50 1981 m. sausio 1 d. 4 35 1982 m. sausio 1 d. 4 35 1983 m. sausio 1 d. 2 20 1984 m. sausio 1 d. 0 0 4. Laikotarpiu nuo 1974 m. 1974 m. sausio 1 d. iki 1983 m. gruodžio 31 d. Danija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė turi teisę kiekvienais metais Šveicarijos kilmės produktų importui pradėti taikyti nulinio tarifo kvotas, kurių dydžiai 1974 metams yra pateikti A priede ir kurie prilygsta vidutinei importo apimčiai nuo 1968 m. iki 1971 m., padidintai keturiais 5% padidėjimais; nuo 1975 m. sausio 1 d. tų tarifų kvotų dydis kiekvienais metais išauga po 5%. 5. Frazė „pradinės sudėties Bendrija“ – tai Belgijos Karalystė, Vokietijos Federalinė Respublika, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Didžioji Liuksemburgo Kunigaikštystė ir Nyderlandų Karalystė. 2 straipsnis 1. Importo muitai į pirminės sudėties Bendriją ir į Airiją 2 dalyje nurodytiems produktams palaipsniui mažinami iki nurodytų lygių pagal šį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomas bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 75 1977 m. sausio 1 d. 60 1978 m. sausio 1 d. 40 taikant didžiausią 3% ad valorem (išskyrus subpozicijas Nr. 78.01 A II ir 79.01 A) 1979 m. sausio 1 d. 20 1980 m. sausio 1 d. 0 Tarifų subpozicijoms Nr. 78.01 A II ir 79.01 A, nurodytoms 2 dalyje pateiktoje lentelėje, pradinės sudėties Bendrijos atžvilgiu ir nepaisant susitarimo 5 straipsnio 3 dalies, tarifai mažinamai suapvalinant iki antrosios dešimtainės trupmenos skilties. 2. Pirmesnėje straipsnio dalyje nurodyti produktai yra šie: Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas ex 73.02 Ferolydiniai, išskyrus feronikelį ir produktus, nurodytus EAPB sutartyje 76.01 Neapdorotas aliuminis, aliuminio atliekos ir laužas:
20. a)neapdorotas 78.01 Neapdorotas švinas (įskaitant argentiferinį šviną) švino atliekos ir laužas
21. a)neapdorotas
22. ii)kiti 79.01 Neapdorotas cinkas, cinko atliekos ir laužas:
23. a)neapdorotas 81.01 volframas, neapdorotas ar apdorotas, ir jo dirbiniai 81.02 molibdenas, apdorotas ar neapdorotas, ir jo dirbiniai 81.03 tantalas, apdorotas ar neapdorotas, ir jo dirbiniai 81.04 kiti netaurieji metalai, apdoroti arba neapdoroti, ir jų dirbiniai; kermetai, apdoroti arba neapdoroti, ir jų dirbiniai:
24. b)kadmis
25. c)kobaltas
26. ii)apdorotas
27. d)chromas
28. e)germanis
29. f)hafnis (celtis)
30. g)manganas
31. h)niobis (kolumbis)
32. ij)stibis
33. k)titanas
34. l)vanadis
35. m)uranas, kuriame sumažintas U 235
36. o)cirkonis
37. p)renis
38. q)galis; indis; talis
39. r)kermetas 3 straipsnis Importui, kuriam taikomas tarifų režimas nurodytas 1 ir 2 straipsniuose, išskyrus neapdorotą šviną, kitą nei sidabringasis švinas (klasifikuojamiems bendrojo muitų tarifo subpozicijoje Nr. 78.01 A II) taikomos metinės nurodomosios ribos, kurias viršijant taikomi muitai trečiųjų šalių atžvilgiu gali būti pakartotinai įvedami pagal šias nuostatas:
40. a)atsižvelgiant į Bendrijos teisę sustabdyti viršutinių ribų taikymą tam tikriems produktams, 1973 m. nustatytos viršutinės ribos pateikiamos B priede. Šios ribos yra apskaičiuojamos darant prielaidą, kad pradinės sudėties Bendrija ir Airija atlieka pirmąjį tarifų mažinimą 1973 m. balandžio 1 d. 1974 m. viršutinė riba atitinka 1973 . taikomą ribą, pakartotinai kasmet pakoregavus Bendrijai ir padidinus 5 %. Nuo 1975 m. sausio 1 d. viršutinės ribos kiekvienais metais padidinamos 5%. Šiame protokole nurodytiems produktams, kurie nėra įtraukti į B priedą, Bendrija pasilieka teisę įvesti viršutines ribas, kurios prilygsta vidutinei importo į Bendriją apimčiai remiantis paskutinių ketverių metų statistiniais duomenimis, padidintus apimtį 5%; kitiems metams tos viršutinės ribos kiekvienais metais padidinamos 5%.
41. b)Jei dvejus metus iš eilės produkto importas, kuriam taikomos viršutinės ribos yra mažesnis nei 90% nustatyto dydžio, Bendrija sustabdo šios ribos taikymą.
42. c)Iškilus trumpalaikiams ekonominiams sunkumams Bendrija pasilieka teisę po konsultacijų Jungtiniame komitete vieneriems metams išlaikyti nustatytą praeitų metų lygį.
43. d)Kiekvienais metais gruodžio mėn. 1 d. Bendrija Jungtiniam komitetui nurodo sąrašą produktų, kuriems ateinančiais metais taikomos viršutinės ribos ir tų ribų lygius.
44. e)Importas pagal tarifų kvotas, atidarytas pagal 1straipsnio 4 dalį, sugretinamas su tokiems pat produktams nustatytais viršutinių ribų lygiais.
45. f)Nepaisant susitarimo 3 straipsnio ir 1 ir 2 šio protokolo straipsnių, kai pasiekiama šiame protokole nurodyto produkto importo viršutinė riba, bendrojo muitų tarifo muitai konkretaus produkto importui gali būti pakartotinai įvesti iki kalendorinių metų pabaigos. Tuo atveju, iki 1977 m. liepos 1 d.:
46. i)Danija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė pakartotinai įveda šiuos muitus: Metai Taikomas bendrojo muitų tarifo muitų procentinis dydis 1973 0 1974 40 1975 60 1976 80
47. ii)Airija pakartotinai įveda muitus, taikomus trečiosioms šalims: Šio protokolo 1 ir 2 straipsniuose nurodyti muitai pakartotinai įvedami sekančių metų sausio 1 d.
48. g)po 1977 m. liepos 1 d. Susitariančiosios Šalys Jungtiniame komitete išnagrinėja galimybę peržiūrėti procentinį dydį, kuriuo padidinamos viršutinės ribos atsižvelgiant į vartojimo tendencijas ir importą į Bendriją ir patirtį, įgytą taikant šį straipsnį.
49. h)viršutinės ribos panaikinamos tarifų panaikinimo laikotarpio pabaigoje, kaip numatyta šio protokolo 1 ir 2 straipsniuose. 4 straipsnis 1. Pradinės sudėties Bendrija iki 1975 m. gruodžio 1 d. išlaiko mažiausią muitų normą šių produktų importui: Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Išlaikyta mažiausia norma 91.01 Kišeniniai, rankiniai laikrodžiai ir kiti laikrodžiai, įskaitant sekundmačius 0-35 AV dirbiniui 91.07 laikrodžių mechanizmai (įskaitant sekundmačių mechanizmus, sujungti iš dalių 0-28 AV dirbiniui
50. a)su balansyru ir su plaukine spyruokle 91.11 Kitos laikrodžių dalys:
51. c)laikrodžių mechanizmai, nesurinkti:
52. i)su balansyru ir su plaukine spyruokle 0-28 AV dirbiniui 2. 1 straipsnio dalyje nurodyti muitai panaikinami dviem vienodais etapais 1976 m. sausio 1 d. ir 1977 m. liepos 1 d. Nepaisant susitarimo 5 straipsnio 3 dalies, tokiu būdu sumažinti muitai taikomi suapvalinat iki antrosios dešimtainės trupmenos skilties. 3. Susitarimo nuostatos taikomos produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatūros 91 skyriuje, jei Šveicarija taiko 1967 m. susitarimo, papildančio Šveicarijos Konfederacijos ir Europos ekonominės bendrijos ir jos valstybių narių susitarimą dėl laikrodžių gamybos pramonės produktų, pasirašyto 1972 m. liepos 20 d., nuostatas. Papildomame susitarime nustatytos prievolės laikomos prievolėmis kaip apibrėžta šio susitarimo 22 straipsnyje. B SKYRIUS REŽIMAS, TAIKOMAS TAM TIKRŲ BENDRIJOS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTUI Į ŠVEICARIJĄ 5 straipsnis 1. Pradinės sudėties Bendrijos ir Airijos kilmės ir šio protokolo c priede išvardytų produktų importo muitai į Šveicariją palaipsniui panaikinami pagal šį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomas bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 80 1977 m. liepos 1 d. 65 1979 m. sausio 1 d. 50 1980 m. sausio 1 d. 50 1981 m. sausio 1 d. 35 1982 m. sausio 1 d. 35 1983 m. sausio 1 d. 20 1984 m. sausio 1 d. 0 2. Produktų, klasifikuojamų Briuselio nomenklatūros pozicijoje Nr. 44.18, turinčių pradinės sudėties Bendrijos ir Airijos kilmės statusą, importo į Šveicariją muitai palaipsniui mažinami pagal šį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomas bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 80 1977 m. liepos 1 d. 65 1979 m. sausio 1 d. 50 1980 m. sausio 1 d. 40 1981 m. sausio 1 d. 20 1982 m. sausio1 d. 0 3. Nepaisant susitarimo 3 straipsnio, Šveicarija pasilieka teisę, atsižvelgdama į ekonominius poreikius ir administracines aplinkybes, taikyti šiuos muitus Danijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės kilmės ir C priede nurodytų produktų importui: Tvarkaraštis Taikomas bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 0 1974 m. sausio 1 d. 25 1975 m. sausio 1 d. 37-5 1976 m. sausio 1 d. 50 1977 m. liepos 1 d. 65 1979 m. sausio 1 d. 50 1980 m. sausio 1 d. 50 1981 m. sausio 1 d. 35 1982 m. sausio 1 d. 35 1983 m. sausio 1 d. 20 1984 m. sausio 1 d. 0 6 straipsnis Produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatūros pozicijose Nr. 44.18, 48.01 ir 48.07, iškilus didelių sunkumų Šveicarija pasilieka teisę įvesti viršutines nurodomąsias ribas pagal šio protokolo 3 straipsnyje nurodytą tvarką. Importui, viršijančiam šias ribas, gali būti įvedami ne didesni nei taikomi trečiosioms šalims muitai. A PRIEDAS 1974 m. tarifinių kvotų sąrašas DANIJA, NORVEGIJA, JUNGTINĖ KARALYSTĖ Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Dydis (metrinėmis tonomis) Danija Norvegija Jungtinė Karalystė 48 skirsnis POPIERIUS IR KARTONAS; POPIERIAUS PLAUŠIENOS, POPIERIAUS ARBA KARTONO DIRBINIAI 48.01 Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), pagaminti mašina, ritininis arba lakštinis: C. Kraftpopierius ir kraftkartonas: Ex II. Kiti, išskyrus kraftpopierių išoriniams daugiasluoksnio kartono sluoksniams (Kraftliner ) ir maišinį kraftpopierių – – 145 Ex E. Kiti: – Biblinis popierius (Indijos popierius), kopijavimo popierius ir kitas rašomasis popierius, kurio sudėtyje nėra mechaninės medienos plaušienos arba kurio sudėtyje mechaninė plaušiena sudaro ne daugiau kaip 5 % – – 202 – Tapetai – – 244 48.03 Pergamentas arba nelaidus riebalams pergamentinis popierius ir kartonas, taip pat jo imitacijos ir glazūruotas permatomas popierius, ritininis ir lakštinis – ,– 126 48.07 Popierius ir kartonas, įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba spausdintas (nesudarantis 49 skirsnyje klasifikuojamų spaudinių) ritininis arba lakštinis B. Kiti: – Padengtas spausdinimo arba rašomasis popierius – – 152 – Kitas _ – 586 48.16 Dėžės, krepšiai ir kitos pakuotės iš popieriaus arba kartono – – 207 48.21 Kiti dirbiniai iš popieriaus masės, popieriaus, kartono arba celiuliozės vatos: B. Kiti – – 147 ex 48 skirsnis Kiti produktai, klasifikuojami 48 skirsnyje, išskyrus produktus, klasifikuojamus 48.01 A subpozicijoje ir 48.09 pozicijoje 1261 309 522 ex 49 skirsnis Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės dirbiniai; rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai, kuriems taikomi bendrojo muitų tarifo muitai (49.03, 49.05 A, 49.07 A, 49.07 Ο II, 49.08, 49.09, 49.10, 49.11 B pozicijos) 190 96 756918,00

(1)B PRIEDAS 1973 M. NUSTATYTŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ SĄRAŠAS Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Dydis (metrinėmis tonomis) 73.02 Ferolydiniai: C. Ferosilicis 6617 76.01 Neapdorotas aliuminis; aliuminio atliekos ir laužas: A. Neapdorotas 9824 C PRIEDAS Produktų, kuriems Šveicarija sumažins Bendrijos atžvilgiu taikomus muitus pailgintu pereinamuoju laikotarpiu, sąrašas Šveicarijos muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas 4801. Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), pagaminti mašina, ritininis arba lakštinis: 4803. Pergamentas arba nelaidus riebalams pergamentinis popierius, taip pat jo imitacijos ir glazūruotas permatomas popierius, ritininis arba lakštinis 20 – Kitas 4807. Popierius ir kartonas, įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba spausdintas (nesudarantis 49 skirsnyje klasifikuojamų spaudinių) ritininis arba lakštinis 4815. Kitas popierius ir kartonas, supjaustyti pagal nustatytus matmenis arba formą: 22 – Kitas 4821. Kiti dirbiniai iš popieriaus masės, popieriaus, kartono arba celiuliozės vatos: 20 – Staltiesės, servetėlės, ir nosinės Protokolas Nr. 2 dėl produktų, kuriems taikomos specialios priemonės, kad būtų atsižvelgta į jų sudėtyje esančių žemės ūkio produktų kainų skirtumus 1 straipsnis Siekiant atsižvelgti į žemės ūkio produktų, sudarančių prekes, kurios nurodomos prie šio protokolo pridedamose lentelėse, kainų skirtumus, šis susitarimas netrukdo:

1. i)importuojant apmokestinti kintamo dydžio komponentu arba nustatytu dydžiu arba taikyti vidaus kainos kompensavimo priemones;
2. ii)taikyti dėl eksporto priimtas priemones. 2 straipsnis 1. Prie šio protokolo pridėtose lentelėse nurodytų produktų baziniai muitai yra šie:
3. a)pirminės sudėties Bendrijai: muitai, kurie buvo faktiškai taikyti 1972 m. sausio 1 d.;
4. b)Danijai, Airijai, Norvegijai ir Jungtinei Karalystei:
5. i)Reglamente (EEB) Nr. 1059/69 nurodytų produktų atžvilgiu: Airijai, – Danijai, Norvegijai ir Jungtinei Karalystei – produktams, kuriems netaikoma Konvencija, įsteigianti Europos laisvosios prekybos asociaciją: Muitai taikant Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 47 straipsnį; kuris buvo parengtas ir priimtas Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu; Jungtiniam komitetui laiku pranešama apie šiuos bazinius muitus, tačiau bet kuriuo atveju iki 2 dalyje numatyto pirmojo sumažinimo:
6. ii)kitų produktų atžvilgiu: muitai, kurie buvo faktiškai taikyti 1972 m. sausio 1 d.;
7. c)Šveicarijai: prie šio protokolo pridėtoje II lentelėje nurodyti muitai. 2. Taip apibrėžtų bazinių muitų ir 1977 m. liepos 1 d. taikomų muitų, kurie nurodyti prie šio protokolo pridėtose lentelėse, skirtumai bus palaipsniui mažinami penkis kartus po 20%, kiekvieną sumažinimą atliekant šiomis datomis: 1973 m. balandžio 1 d., 1974 m. sausio 1 d., 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. Tačiau, jeigu 1977 m. liepos 1 d. taikomas muitas yra bazinis muitas, skirtumas tarp šių muitų turi būti sumažintas 40% 1974 m. sausio 1 d., o kitą kartą – po 20 % kiekvieną iš toliau nurodytų datų: 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. 3. Nepaisant susitarimo 5 straipsnio 3 dalies ir Bendrijai taikant Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį, konkrečių muitų arba konkrečios mišrių muitų Jungtinės Karalystės muitų tarifų sistemoje dalies atžvilgiu, toliau išvardytiems produktams taikomos 1 ir 2 dalys suapvalinant iki ketvirtosios dešimtainės trupmenos skilties: Jungtinės Karalystės muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas 22.06 Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti aromatiniais ekstraktais Ex 22.09 Spiritai (kiti nei klasifikuojami pozicijoje Nr. 22.08); likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai, sudėtiniai alkoholiniai preparatai (žinomi kaip „koncentruoti ekstraktai“), naudojami gėrimų gamybai: Spiritai, kiti nei romas, arakas, tafija, džinas, viskis, degtinė, kurių etilo alkoholio kiekis 45-2° ar mažiau, ir slyvų, kriaušių arba vyšnių brendis, turintys kiaušinių ar kiaušinio trynių ir/arba cukraus (sacharozės ar invertuoto cukraus) 4. Produktams, kurie klasifikuojami Jungtinės Karalystės muitų tarifo pozicijose Nr. 19.03, 22.06 ir 35.01 ir kurie nurodyti prie šio protokolo pridėtoje I lentelėje, Jungtinė Karalystė iki 1973 m. liepos 1 d. gali atidėti pirmąjį tarifo sumažinimą. 3 straipsnis 1. Šis protokolas taip pat taikomas Bendrojo muitų tarifo subpozicijoje 22.09 C klasifikuojamiems alkoholiniams gėrimams, kurie nenurodyti prie šio protokolo pridėtose I ir II lentelėse. Taisykles, reglamentuojančias šiems produktams taikomą tarifų sumažinimą, priima Jungtinis komitetas. Nustatant šias taisykles arba vėliau, Jungtinis komitetas sprendžia, ar įrašyti į šį protokolą kitus Briuselio nomenklatūros 1-24 skirsniuose nurodytus produktus, kuriems Susitariančiųjų Šalių teritorijose netaikomi žemės ūkio norminiai aktai. 2. Tuo atveju Jungtinis komitetas prireikus papildo protokolo Nr. 3 II ir III priedus. 1 LENTELĖ EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Baziniai muitai Muitas, taikomas nuo 1997 m. liepos 1 d. 15.10 Riebalų rūgštys, rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant, riebalų alkoholiai: Ex C. Kitos riebalų rūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant: – Produktai gauti iš pušų medienos, kurių ne mažiau kaip 90 % masės sudaro riebiosios rūgštys 4,5 % 0 17.04 Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos: A. Saldišaknės ekstraktas, kurio sudėtyje esanti sacharozė sudaro daugiau kaip 10 % masės , bet nėra kitų medžiagų priedų 21 % 12 % B. Kramtomoji guma 8 % + ne daugiau kaip 23 % KDK KDK C. Baltasis šokoladas 13 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC KDK D. Kiti 13 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC KDK 18.06 Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos: A. Kakavos milteliai, saldinti tik pridedant sacharozę 10 % + KDK KDK B. Grietininiai ledai (kurių sudėtyje nėra ledų miltelių) ir kiti ledai 12 % + ne daugiau kaip 27% KDK + PMC KDK C. Šokoladas ir šokolado produktai, įdaryti arba neįdaryti; konditerijos gaminiai iš cukraus ir jų pakaitalai, pagaminti iš cukraus pakaitalų, turintys kakavos 12 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC KDK 18.06 (tęsinys) D. Kiti: I. Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų arba kurių sudėtyje esantys šie riebalai sudaro mažiau kaip 1,5 % masės:
8. a)Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC KDK
9. b)Kiti: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1kg 19 % + KDK KDK – Kiti 19 % + KDK 6 % + KDK II. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro:
10. a)Ne mažiau kaip 1,5 %, bet ne daugiau kaip 6,5 % 1.
11. a)Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC KDK 2. Kiti: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1kg 19 % + KDK KDK – Kiti 19 % + KDK 6 % + KDK
12. b)Daugiau kaip 6,5 % masės, bet mažiau kaip 26 % masės 1.
13. a)Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + KDK KDK 2. Kiti: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1kg 19 % + KDK KDK – Kiti 19 % + KDK 6 % + KDK
14. c)Ne mažiau kaip 26 % masės: 1.
15. a)Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + KDK KDK 2. Kiti: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1kg 19 % + KDK KDK – Kiti 19 % + KDK 6 % + KDK 19.01 Salyklo ekstraktas 8 % + KDK KDK 19.02 Maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, naudojami kūdikių maistui arba dietiniams arba kulinariniams tikslams, kurių sudėtyje esanti kakava sudaro mažiau kaip 50% masės 11% + KDK KDK 19.03 Makaronai, spageti ir panašūs gaminiai 12 % + KDK KDK 19.04 Tapijoka ir sago palmių šerdys; tapijokos ir sago palmių šerdžių pakaitalai, pagaminti iš bulvių arba kitų krakmolų 10 % + KDK KDK 19.05 Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (išpūsti ryžiai, kukurūzų dribsniai ir panašūs gaminiai) 8 % + KDK KDK 19.06 Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai 7 % + KDK KDK 19.07 Duona, džiuvėsiai ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus, medaus, kiaušinių, riebalų; sūrio arba vaisių A. Duoniniai traškučiai 9 % + ne daugiau kaip 24 % KDK + PMM KDK B. Macai 6 % + ne daugiau kaip 20 % KDK + PMM KDK C. Diabetikams skirta duona su glitimu 14 % + KDK KDK D. Kiti 14 % + KDK KDK 19.08 Pyragai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis kakavos arba kurių sudėtyje nėra kakavos: A. Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai 13 % + KDK KDK B. Kiti 13 % + ne daugiau kaip 30 % KDK + PMM arba 35 % + PMC KDK 21.01 Skrudintų trūkažolių (cikorijų) ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: A.Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai: II. Kiti 8 % + KDK KDK B. Produktų, aprašytų A subpozicijoje, ekstraktai, esencijos ir koncentratai: II. Kiti 14 % + KDK KDK 21.04 Padažai, sumaišyti uždarai ir sumaišyti pagardai: B. Kiti: – Kurių sudėtyje yra pomidorų 18 % 10 % – Nenurodyti 18 % 6% 21.05 Sriubos ir sultiniai, skysto, kieto arba miltelių pavidalo, homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai A. Sriubos ir sultiniai, skysti, tiršti arba miltelių pavidalo: – Kurių sudėtyje yra pomidorų 18 % 10 % – Nenurodyti 18% 6 % 21.06 Natūralios mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); paruošti kepimo milteliai: A. Aktyviosios natūralios mielės: II. Kepimo mielės 15 % + KDK KDK B. Neaktyviosios natūralios mielės: I. Tablečių, kubelių arba panašių pavidalų arba tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13% 4% II. Kitos 8% 4% 21.07 Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: A. Grūdai, turintys grūdų arba burbuolių pavidalą, apvirti arba paruošti kitu būdu 13 % + KDK KDK B. Ravioliai, makaronai, spageti ir panašūs produktai, neįdaryti, virti; pirmiau nurodyti produktai, įdaryti 13 % + KDK KDK 21.07 (tęsinys) C. Grietininiai ledai (kurių sudėtyje nėra ledų miltelių) ir kiti ledai 13 % + KDK KDK D. Paruoštas jogurtas; paruoštas pienas, miltelių pavidalo, naudojami kūdikiams maitinti skirtiems produktams arba dietiniams ar kulinarijos tikslams 13 % + KDK KDK E. Sūris fondues 13 % + ne daugiau kaip 35 AV 100 kg neto masės KDK su ne daugiau kaip 25 AV 100 kg neto masės F. Kiti: I. Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų arba kurių sudėtyje esantys tokie riebalai sudaro mažiau kaip 1,5 % masės:
16. a)Kurių sudėtyje nėra sacharozės arba kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro mažiau kaip 5 % masės: ex. 1. Kurių sudėtyje nėra krakmolo arba kurių sudėtyje esantis krakmolas sudaro mažiau kaip 5 % masės: – Baltymų hidrolizatai, mielių autolizatai 20 % 6 % 2. Kurių sudėtyje esantis krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės 13 % + KDK KDK
17. b)Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 5 %, bet mažiau kaip 15 % masės 13 % + KDK KDK
18. c)Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 15 %, bet mažiau kaip 30 % masės 13 % + KDK KDK
19. d)Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 30 %, bet mažiau kaip 50 % masės 13 % + KDK KDK
20. e)Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 50 %, bet mažiau kaip 85 % masės 13 + KDK KDK
21. f)Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 85 % masės 13 % + KDK KDK II. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 1,5 %, bet mažiau kaip 6 % masės 13 % + KDK KDK III. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 6 %, bet mažiau kaip 12 % masės 13 % + KDK KDK IV. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 12 %, bet mažiau kaip 18 % masės 13 % + KDK KDK V. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 18 %, bet mažiau kaip 26 % masės 13 % + KDK KDK VI. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 26 %, bet mažiau kaip 45 % masės: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + KDK KDK – Kiti 13 % + KDK 6 % + KDK VII. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 26 %, bet mažiau kaip 45 % masės: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + KDK KDK – Kiti 13% + KDK 6% + KDK VIII. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 65 %, bet mažiau kaip 85 % masės: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + KDK KDK – Kiti 13 % + KDK 6 % + KDK 21.07 (tęsinys) F. IX. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 85 % masės: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + KDK KDK – Kiti 13 % + KDK 6 % + KDK 22.02 Limonadai, aromatizuoti mineraliniai vandenys ir aromatizuoti gazuotieji vandenys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, į kuriuos nepridėta vaisių ir daržovių sulčių, klasifikuojamų 20.07 pozicijoje: ex A. Kurių sudėtyje nėra pieno arba pieno riebalų: – Į kuriuos pridėta cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus) 15 % 0 B. Kiti 8 % + KDK KDK 22.03 Salyklinis alus 24 % 10 % 22.06 Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti aromatiniais ekstraktais: A. Kurių faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18°, induose, kurių talpa: I. Ne didesnė kaip 2 litrai 17 AV/hl 0 II. Didesnė kaip 2 litrai 14 AV/hl 0 B. Kurių faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18°, bet ne didesnė kaip 22°, induose, kurių talpa: 19 AV/hl 0 I. Ne didesnė kaip 2 litrai II. Didesnė kaip 2 litrai 16 AV/hl 0 C. Kurių faktinė alkoholio koncentracija didesnė kaip 22°, induose, kurių talpa: I. Ne didesnė kaip 2 litrai 1,60 AV/hl alkoholio laipsniui + 10 AV/hl 0 II. Didesnė kaip 2 litrai 1,60 AV/hl alkoholio laipsniui 0 22.09 Spiritai (išskyrus klasifikuojamus 22.08 pozicijoje); likeris ir kiti spiritiniai gėrimai; sudėtiniai alkoholiniai preparatai (vadinami „koncentruotais ekstraktais“), skirti gėrimų gamybai: C. Spiritiniai gėrimai: Ex V. Kiti: – Kurių sudėtyje yra kiaušinių arba kiaušinių trynių ir/arba cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus):
22. a)Ne didesnė kaip 2 litrai 1,60 AV/hl alkoholio laipsniui + 10 AV/hl 1 AV/hl alkoholio laipsniui +6 AV/hl
23. b)Didesnė kaip 2 litrai 1,60 AV/hl alkoholio laipsniui 1 AV/hl alkoholio laipsniui 29.04 Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: C. Polihidroksiliniai alkoholiai: II. Manitolis 12 % + KDK 8 % + KDK 29.04 C. III. Gliucitolis (sorbitolis) (tęsinys)
24. a)Vandeniniame tirpale: 1. Kurio sudėtyje esantis manitolis, išreikštas gliucitolio (sorbitolio) kiekiu, sudaro ne daugiau kaip 2 % masės 12 % + KDK 6 % + KDK 2. II. Kiti 9 % + KDK 6 % + KDK
25. b)Kiti: 1. Kurio sudėtyje esantis manitolis, išreikštas gliucitolio (sorbitolio) kiekiu, sudaro ne daugiau kaip 2 % masės 12 % + KDK 6 % + KDK 2. Kiti 9 % + KDK 6 % + KDK 29.10 Acetaliai ir hemiacetaliai, ir acetaliai ir hemiacetaliai, kurių molekulėsera deguoninių funkcinių grupių, ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: ex B. Kiti: – Metilogliukozidai 14,4 % 8 % 29.14 Monokarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: Ex A. Sočiosios alifatinės monokarboksirūgštys: – Manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) esteriai Nuo 8,8 % iki 18,4 % 8 % Ex B. Nesočiosios alifatinės monokarboksirūgštys: – Manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) esteriai Nuo 12 % iki 13,6 % 8% 29.15 Polikarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: A. Alifatinės polikarboksirūgštys: Ex V. Kiti: – Itakono rūgštis ir jos druskos bei esteriai: 10,4 % 0 29.16 Karboksirūgštys, kurių molekulėse yra alkoholinė, fenolinė, aldehidinė ar ketoninė funkcinė grupė ir kitos karboksirūgštys, kurių molekulėse yra deguoninių funkcinių grupių, ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: A. Karboksirūgštys, kurių molekulėse yra alkoholinė funkcija: I. Pieno rūgštis ir jos druskos bei esteriai 13,6 % 0 IV. – Citrinų rūgštis ir jos druskos bei esteriai:
26. a)Citrinų rūgštis 15,2 % 0
27. b)Neapdorotas kalcio citratas 5,6 % 0
28. c)Kiti 16 %· 0 Ex VIII. Kiti: – Glicerolio, glikolio, cukraus, izocukraus ir heptacukraus rūgštys ir jų druskos bei esteriai 12 % 8·% 29.35 Heterocikliniai junginiai; nukleino rūgštys: Ex Q. Kiti: – Bevandeniai manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) junginiai, išskyrus maltolį ir izomaltolį 10,4 % 8% 29.43 Chemiškai gryni cukrūs, išskyrus sacharozę, gliukozę ir laktozę; cukrų eteriai ir cukrų esteriai bei jų druskos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 29.39, 29.41 ir 29.42 pozicijose: B. Kiti 20 % 8·% 29.44 Antibiotikai: A. Penicilinai 16,8 % 0 35.01 Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai: A. Kazeinas: 1. Skirtas regeneruotų tekstilės pluoštų gamybai(
29. a)2% 0 II. Skirtas naudoti pramonėje, išskyrus maisto produktų ir pašarų gamybą (a): , Kurio sudėtyje esančio vandens kiekis sudaro ne mažiau kaip 50 % masės – Kiti 5·% 5 % 0 3 % III. Kiti 14 % 12 % B. Kazeino klijai 13 % 11 % C. Kiti 10 % 8 % 35.05 Dekstrinai ir dekstrininiai klijai; tirpūs arba skrudinti krakmolai; krakmolo klijai: A. Dekstrinai; tirpūs arba skrudinti krakmolai 14% + KDK KDK B. Klijai, pagaminti iš dekstrino arba krakmolo 13 % + ne daugiau kaip 18 % KDK KDK 35.06 Paruošti klijai, nenurodyti kitoje vietoje; produktai, tinkami naudoti kaip klijai, pateikiami mažmeninei prekybai kaip klijai, kurių pakuotės masė ne didesnė kaip 1 kg: A. Paruošti klijai, nenurodyti kitoje vietoje: Ex II. Kiti klijai: – Daugiausia sudaryti iš natrio silikato emulsijos 12,8 % 0 – Produktai, tinkami naudoti kaip klijai, pateikiami mažmeninei prekybai kaip klijai pakuotėse, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg: – Daugiausia sudaryti iš natrio silikato emulsijos 15,2 % 0 38.12 Paruošti dažiklių fiksatoriai, užpildai ir kandikai, naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose: A. Paruošti dažiklių fiksatoriai ir paruošti užpildai: I. Daugiausia iš krakmolingų medžiagų 13 % + ne daugiau kaip 20 % KDK KDK 38.19 Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje: Q. Liejimo gurgučių rišikliai daugiausia sudaryti iš sintetinių dervų 12,8 % 8 % ex T. Kiti: – Gliucitolio (sorbitolio) krekingo produktai 14,4 %· 8 % 39.02 Polimerizacijos ir kopolimerizacijos produktai (pavyzdžiui, polietilenas, politetrahaloetilenai, poliizobutilenas, polistirenas, polivinilchloridas, polivinilacetatas, polivinilchloracetatas ir kiti polivinilo dariniai, poliakriliiniai ir polimetakriliniai dariniai, kumaroninės,ideninės dervos): Ex C. Kiti: – Klijai, daugiausia sudaryti iš dervų emulsijų Nuo 12 % iki 18,4 % 0 39.06 Kiti stambiamolekuliniai polimerai, dirbtinės dervos ir dirbtiniai plastikai, įskaitant algino rūgštį, jos druskas ir esterius; linoksinas: ex B. Kiti: – Dekstranas 16 % 6 % – Nenurodyti, išskyrus linoksiną 16 %. 8 % Pastaba: Šiame sąraše sutrumpinimai KDK – kintamojo dydžio komponentas, PMC – papildomas muitas cukrui, PMM – papildomas muitas miltams. II LETELĖ ŠVEICARIJA Šveicarijos muitų tarifų pozicijos Nr. Aprašymas Bazinis muitas (*) Muitas, taikomas nuo 1997 m. liepos 1 d.( *) CHF/100 kg bruto CHF/100 kg bruto 1510. Riebalų rūgštys, rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant, riebalų alkoholiai: Ex 20 – Talo alyvos riebalų rūgštys 1,0 0 1704. Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos: 20 – Kramtomoji guma 41,0 + ne daugiau kaip 70,0 KDK KDK 30 – Kiti 53,0 + ne daugiau kaip 90,0 KDK KDK 1806.01 Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos: Ex – Grietininiai ledai 50,0 47,50 Ex – Kiti, išskyrus mišinius, kurių sudėtyje esantys sviesto riebalai sudaro daugiau kaip 12 % masės arba daugiau kaip 20 % pieno sudedamųjų dalių, didesnėse kaip 1 kg neto masės pakuotėse 50,0 40,0 1901.01 Salyklo ekstraktas 20,0 + KDK KDK 1902. Maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, naudojami kūdikių maistui arba dietiniams arba kulinariniams tikslams, kurių sudėtyje esanti kakava sudaro mažiau kaip 50% masės: Ex 10 – Maisto produktai, kuriuose bulvių miltai dominuoja manų kruopose, dribsniuose, etc. arba ne ir maisto produktai, kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro daugiau kaip 12 % masės, didesnėse kaip 2 kg neto masės pakuotėse 10,0 + KDK KDK Ex 20 – Kiti, išskyrus maisto produktus , kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro daugiau kaip 12 % masės, didesnėse kaip 2 kg neto masės pakuotėse 20,0 + ne daugiau kaip 40,0 KDK KDK 1903.01 Makaronai, spageti ir panašūs gaminiai 3,0 + ne daugiau kaip 25,0 KDK KDK 1904. Tapijoka ir sago palmių šerdys; tapijokos ir sago palmių šerdžių pakaitalai, pagaminti iš bulvių arba kitų krakmolų: 10 – Tapijoka, pagaminta iš bulvių krakmolo 5,0 4,0 20 – Kiti 2,50 2,0 1905.01 Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus: Išpūsti ryžiai, kukurūzų dribsniai ir panašūs gaminiai 25,0 20,0 1906.01 Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai 40,0 32,0 1907. Duona, džiuvėsiai ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus, medaus, kiaušinių, riebalų; sūrio arba vaisių: 10 – Nepateikti supakuoti parduoti 5,0 4,0 20 – Pateikti bet kaip supakuoti parduoti 53,0 + ne daugiau kaip 35,0 KDK KDK 1908. Pyragai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis kakavos arba kurių sudėtyje nėra kakavos: 10 – Į kuriuos nepridėta cukraus, kakavos arba šokolado 27,0 + ne daugiau kaip 55,0 KDK KDK 20 – Kiti 60,0 + ne daugiau kaip 100,0 KDK KDK 2101. Skrudintų trūkažolių (cikorijų) ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: Ex 10 – Skrudinti kavos pakaitalai, sveiki arba supjaustyti gabalais, išskyrus skrudintas trūkažoles 2,0 1,60 Ex 12 – Kiti, išskyrus skrudintos trūkažolės produktus 21,0 + ne daugiau kaip 50,0 KDK KDK 2104. Padažai, sumaišyti uždarai ir sumaišyti pagardai: 10 – Skirti pramoninei gamybai 10,0 0 20 – Kiti: –Produktai, kurių sudėtyje yra pomidorų 50,0 27,50 – Kiti 50,0 0 2105. Sriubos ir sultiniai, skysto, kieto arba miltelių pavidalo, homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai: 10 – Sriubos ir sultiniai, skysti, tiršti arba miltelių pavidalo – Produktai, kurių sudėtyje yra pomidorų 50,0 27,50 – Kiti 50,0 0 2106. Natūralios mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); paruošti kepimo milteliai: Ex 20 – Kitos natūralios mielės 10,0 4,0 2107. Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: Ex 10 – Daržovių koncentratų ir ekstraktų nealkoholiniai mišiniai, į kuriuos pridėta cukraus arba ne 120 + KDK 16 – Javų grūdai, smulkinti ir paruošti kukurūzų dribsnių gamybai ir panašūs produktai 6,0 4,80 20 – Konservuoti kukurūzai 13 + ne daugiau kaip 25 KDK KDK 22 – Greitai išverdantys ryžiai 30,0 24,0 26 – Kūdikiams maitinti skirti produktai 50,0 40,0 Ex 40 – Grietininiai ledai 110,0 100,0 (
30. a)Ex 40 – Baltymų hidrolizatai, mielių autolizatai 110,0 30,0 Ex 40 – Paruošti jogurtai 110,0 100,0 Ex 40 – Kiti, išskyrus produktus, kurių sudėtyje esantys sviesto riebalai sudaro daugiau kaip 12 % masės arba daugiau kaip 20 % pieno sudedamųjų dalių, didesnėse kaip 1 kg neto masės pakuotėse 44 + KDK KDK 2202. Limonadai, aromatizuoti mineraliniai vandenys ir aromatizuoti gazuotieji vandenys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, į kuriuos nepridėta vaisių ir daržovių sulčių, klasifikuojamų 20.07 pozicijoje: 40 – Kiti 8,0 6,40 2203. Salyklinis alus: 08 – Cisternose arba statinėse, kurių talpa didesnė kaip 2 hektolitrai 15,0

(1)6,0

(1)10 – statinėse, kurių talpa ne didesnė kaip 2 hektolitrai 9,0

(1)3,50

(1)– Buteliuose, skardinėse ir panašiose talpyklose: 12 – Stikliniuose buteliuose 16,0

(1)6,0

(1)14 – Kiti 20,0

(1)8,0

(1)2206. Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti aromatiniais ekstraktais: 10 – Kurių alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18° 30,0 0 20 – Kurių alkoholio koncentracija didesnė kaip 18° 50,0 0 2209. Spiritai (išskyrus klasifikuojamus 2208 pozicijoje); likeris ir kiti spiritiniai gėrimai; sudėtiniai alkoholiniai preparatai (vadinami „koncentruotais ekstraktais“), skirti gėrimų gamybai: Ex 40 – Likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai, į kuriuos pridėta cukraus, aromatizuoti arba nearomatizuoti: į kuriuos pridėta cukraus arba kiaušinių 75,0 45,0 2904. Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: 50 – Gliucitolis (sorbitolis) 2,20 0 Ex 60 – Manitolis 1,50 0 Ex 2910.01 – Metilogliukozidai 2,0 0 Ex 2914.44 – Manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) esteriai 1,50 0 Ex 2915.30 – Itakono rūgštis, jos druskos ir esteriai 1,50 0 2916. Karboksirūgštys, kurių molekulėse yra alkoholinė, fenolinė, aldehidinė ar ketoninė funkcinė grupė ir kitos karboksirūgštys, kurių molekulėse yra deguoninių funkcinių grupių, ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: 10 – Pieno rūgštis 0,75 0 12 – Pieno rūgšties druskos (laktatai) 5,0 0 30 – Citrinų rūgštis 2,0 0 32 – Citrinų rūgšties druskos (citratai) 2,0 0 Ex 60 – Pieno rūgšties druskos esteriai ir citrinų rūgšties esteriai; gliukono rūgštis, jos druskos ir esteriai; glicerolio, glikolio, cukraus, izocukraus ir heptacukraus rūgštys ir jų druskos bei esteriai 2,50 0 2935. Ex 30 Heterocikliniai junginiai; nukleino rūgštys: – Bevandeniai manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) junginiai (pavyzdžiui, sorbitano) išskyrus maltolį ir izomaltolį 1,50 0 2943. Chemiškai gryni cukrūs, išskyrus sacharozę, gliukozę ir laktozę; cukrų eteriai ir cukrų esteriai bei jų druskos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2939, 2941 ir 2942 pozicijose: Ex 10 – Sorbozė 8,50 0 Ex 20 – Sorbozės druskos ir esteriai 1,50 0 Ex 2944.01 Penicilinai 50,0 0 3501. Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai: 20 – kazeininiai klijai 22,0 15,0 3505.01 Dekstrinai ir dekstrininiai klijai; tirpūs arba skrudinti krakmolai; krakmolo klijai 6,0 4,80 3506. Paruošti klijai, nenurodyti kitoje vietoje; produktai, tinkami naudoti kaip klijai, pateikiami mažmeninei prekybai kaip klijai, kurių pakuotės masė ne didesnė kaip 1 kg: Ex 12 – Daugiausia sudaryti iš natrio silikato emulsijos 7,0 0 Ex 20 – Daugiausia sudaryti iš natrio silikato emulsijos 20,0 0 Ex 3812.01 Paruošti dažiklių fiksatoriai ir paruošti užpildai, daugiausia sudaryti iš krakmolo 5,0 0 3819. Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje: Ex 50 – Gliucitolio (sorbitolio) krekingo produkta; liejimo gurgučių rišikliai daugiausia sudaryti iš sintetinių dervų 1,50 0 3902. Polimerizacijos ir kopolimerizacijos produktai: Ex 20 – Klijai, daugiausia sudaryti iš dervų emulsijų 6,50 0 Ex 22 – Klijai, daugiausia sudaryti iš dervų emulsijų 6,50 0 3906. Kiti stambiamolekuliniai polimerai, dirbtinės dervos ir dirbtiniai plastikai, įskaitant algino rūgštį, jos druskas ir esterius; linoksinas: Ex 10 – Išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną 2,50 0 Ex 20 – Išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną 2,50 0 Ex 30 – Išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną 15,0 0 Ex 32 – Išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną 30,0 0 Ex 40 – Išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną 40,0 0 Ex 42 – Išskyrus algino rūgštį, jos druskas ir esterius ir išskyrus linoksiną 55,0 0 PROTOKOLAS NR. 3 dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų I DALIS Sąvokos „produktų kilmė“apibrėžimas 1 straipsnis Siekiant įgyvendinti Susitarimą ir nepažeidžiant šio protokolo 2 ir 3 straipsnių nuostatų, šie produktai laikomi: 1. Bendrijos kilmės produktais;

1. a)visiškai gauti Bendrijoje produktai, Bendrijoje gauti produktai, kuriuos gaminant naudojami kiti nei a punkte nurodyti produktai, jei tokie produktai buvo pakankamai apdirbti ar perdirbti, kaip apibrėžta 5 straipsnyje. Tačiau šis reikalavimas netaikomas produktams, kurie kaip apibrėžta šiame protokole, yra kilę Šveicarijoje; 2. Šveicarijos kilmės statusą turintys produktai:
2. a)Šveicarijoje visiškai gauti produktai, Šveicarijoje gauti produktai, kuriuos gaminant naudojami kiti nei a punkte nurodyti produktai, jei tokie produktai buvo pakankamai apdirbti ar perdirbti, kaip apibrėžta 5 straipsnyje. Tačiau šis reikalavimas netaikomas produktams, kurie kaip apibrėžta šiame protokole, yra kilę Bendrijoje; C sąraše nurodyti produktai laikinai nepatenka į šio protokolo taikymo sritį. 2 straipsnis 1. Kadangi prekyba tarp Bendrijos ir Austrijos, Suomijos, Islandijos, Portugalijos ir Švedijos ir tarp Šveicarijos ir pastarųjų penkių valstybių ir taip pat tarp kiekvienos iš tų penkių valstybių tarpusavyje yra reglamentuojama susitarimais, kuriuose nustatomos identiškos šiam protokolui taisyklės, šie produktai laikomi: A. Bendrijos kilmės produktais; 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai juos eksportavus iš Bendrijos nebuvo apdirbti ar perdirbti bet kurioje iš šių penkių šalių arba nebuvo pakankamai perdirbti ar apdirbti, kad būtų galima jiems suteikti vienos iš šių šalių statusą kilmės statusą vadovaujantis pirmiau nurodytų susitarimų šio protokolo 1 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 straipsnio b dalies nuostatomis, tuo atveju, kai:
3. a)tik produktai kilę šiose penkiose šalyse arba Bendrijoje arba Šveicarijoje buvo panaudoti perdirbant ar apdirbant,
4. b)jei procentinė taisyklė apriboja 5 straipsnio A arba B sąrašuose pateiktų kilmės statuso neturinčių produktų, kurie gali būti panaudoti tam esant tam tikrom sąlygoms, dalį vertėje, pridedamoji vertė gaunama kiekvienoje šalyje pagal procentines taisykles ir pagal kitas taisykles, kurios pateiktos nurodytuose sąrašuose, nesudarant galimybes kumuliacijai iš vienos šalies į kitą; B. Šveicarijos kilmės statusą turintys produktai: 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti produktai juos eksportavus iš Šveicarijos nebuvo apdirbti ar perdirbti bet kurioje iš šių penkių šalių arba nebuvo pakankamai apdirbti ar perdirbti, kad būtų galima jiems suteikti vienos iš šių šalių statusą kilmės statusą vadovaujantis pirmiau nurodytų susitarimų šio protokolo 1 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 straipsnio b dalies nuostatomis, tuo atveju, kai:
5. a)tik produktai kilę šiose penkiose šalyse arba Bendrijoje arba Šveicarijoje buvo panaudoti perdirbant ar apdirbant,
6. b)jei procentinė taisyklė apriboja 5 straipsnio A arba B sąrašuose pateiktų kilmės statuso neturinčių produktų, kurie gali būti panaudoti tam esant tam tikrom sąlygoms, dalį vertėje, pridedamoji vertė gaunama kiekvienoje šalyje pagal procentines taisykles ir pagal kitas taisykles, kurios pateiktos nurodytuose sąrašuose, nesudarant galimybes kumuliacijai iš vienos šalies į kitą; 2. Siekiant įgyvendinti 1 dalies A punkto a papunktį ir B punkto b papunktį, tas faktas, kad buvo panaudoti kiti, nei šioje straipsnio dalyje nurodyti produktai ne didesne nei bendra 5% dalimi nuo bendros gautų ir importuotų į Šveicariją arba Bendriją produktų vertės, neturi poveikio nustatant tų produktų kilmę, tuo atveju, kai dėl tos priežasties iš Bendrijos arba Šveicarijos eksportuoti produktai pirmiausia nebūtų pakeitę Bendrijos arba Šveicarijos kilmės produktų kilmės statuso, jei jie būtų jų sudėtyje. 3. 1 dalies A punkto b papunktyje ir B punkto b papunktyje bei 2 dalyje nurodytais atvejais, joks produktas negali būti įtrauktas į sudėtį, jei jis perdirbamas arba apdirbamas vadovaujantis 5 straipsnio 3 dalimi. 3 straipsnis Nepaisant 2 straipsnio nuostatų ir jei vis tiek laikomasi visų tame straipsnyje numatytų sąlygų, gauti produktai nėra toliau laikomi atitinkamai Bendrijoje arba Šveicarijoje gautais produktais tuo atveju, jei apdirbtų arba perdirbtų Bendrijos arba Šveicarijos kilmės produktų vertė sudaro didžiausią gautų produktų vertės procentinį dydį. Jei taip nėra, šie produktai laikomi kilusiais toje šalyje, kurioje gauta pridėtinė vertė sudaro didžiausią jų vertės procentinį dydį. 4 straipsnis Toliau nurodyti produktai laikomi visiškai gautais Bendrijoje arba Šveicarijoje kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 straipsnio 2 dalies a punkte:
7. a)mineraliniai produktai, išgauti iš jų žemės gelmių ar iš jų jūros dugno;
8. b)jose išauginti augaliniai produktai;
9. c)jose gimę ir užauginti gyvi gyvūnai;
10. d)prekės, pagamintos iš joje užaugintų gyvūnų;
11. e)prekės, gautos iš joje vykdomos medžioklės ar žvejybos;
12. f)jūrų žvejybos produktai ir kiti laivais išgaunami iš jūros gauti produktai;
13. g)žuvų perdirbimo laivuose pagaminti produktai tik iš produktų, nurodytų f punkte;
14. h)ten surinkti panaudoti dirbiniai, tinkami tik žaliavų utilizavimui;
15. i)joje vykdomų gamybos procesų atliekos ir laužas;
16. j)joje pagamintos prekės tik iš a - j punktuose išvardytų produktų. 5 straipsnis 1. Siekiant įgyvendinti 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 straipsnio b punktą, pakankamu apdirbimu laikoma:
17. a)apdirbimas ar perdirbimas dėl kurio gautos prekės yra klasifikuojamos pagal tarifų poziciją, kitą nei ta pozicija, pagal kurią klasifikuojamas kiekvienas apdirbtas ar perdirbtas produktas, tačiau išskyrus a sąraše nurodytą apdirbimą ar perdirbimą, kai taikomos konkrečios to sąrašo sąlygos;
18. b)b sąraše nurodytas apdirbimas ar perdirbimas. „Skyriai“, „skirsniai“ ir „tarifų pozicijos“ yra Briuselio prekių nomenklatūros muitų tarifų skyriai, skirsniai ir tarifų pozicijos. 2. Jei tam tikram gautam produktui A ir B sąrašo procentinio dydžio taisyklė apriboja medžiagų ir dalių, kurios gali būti panaudotos, vertę, bendra tų medžiagų ir dalių, dėl kurių pasikeitė arba nepasikeitė tarifo pozicija dėl apdirbimo, perdirbimo ar surinkimo neviršijant šiuose sąrašuose nurodytų apribojimų ir sąlygų, vertė negali būti didesnė, lyginant su gautu produktu, nei vertė, atitinkanti bendrąją normą, jei normos abiejuose sąrašuose yra identiškos, arba didesnę iš dviejų normų, jei jos yra skirtingos. 3. Siekiant įgyvendinti 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 straipsnio b punktą, toliau nurodytos operacijos vis tiek laikomos nepakankamu apdirbimu ar perdirbimu, kad būtų galima suteikti produktui kilmės statusą, nepriklausomai nuo to, ar pasikeitė tarifo pozicija ar ne:
19. a)operacijos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą produktų būklę juos pervežant ir sandėliuojant (ventiliacija, išdėstymas, džiovinimas, atšaldymas, patalpinimas į druską, sieros dioksido ar kitą vandeninį tirpalą, sugadintų dalių pašalinimas ir panašios operacijos);
20. b)paprastos operacijos, kurias sudaro dulkių nuvalymas, sijojimas, ar pirminė atranka, rūšiavimas, klasifikavimas, suderinimas (įskaitant gaminių komplektų sudarymą), plovimas, dažymas, pjaustymas;
21. c)(
22. i)pakuotės pakeitimas ir prekių siuntų išskirstymas bei surinkimas; (
23. ii)paprastas išpilstymas į butelius, skardines ar kitas talpyklas, dėjimas į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių, ir t. t. tvirtinimas, ir kitos paprastos pakavimo operacijos;
24. d)ženklų, etikečių ar kitų panašių atpažinimo ženklų tvirtinimas ant produktų ar jų pakuočių;
25. e)paprasčiausias vienodų ar skirtingų rūšių produktų maišymas, kai vienas ra daugiau mišinio komponentų neatitinka šiame protokole numatytų sąlygų, kad būtų galima juos laikyti turinčiais Bendrijos ar Šveicarijos kilmę;
26. f)paprastas gaminių dalių, sudarančių užbaigtą produktą, surinkimas;
27. g)dviejų ar kelių operacijų, išvardytų a – f punktuose, atlikimas;
28. h)gyvulių skerdimas. 6 straipsnis 1. Jei pagal 5 straipsnyje nurodytus A ir B sąrašus nustatoma, kad Bendrijoje ar Šveicarijoje gautos prekės laikomos turinčiomis jų kilmę tik tuo atveju, kai apdirbtų ar perdirbtų produktų vertė neviršija nustatyto procentinio gautų produktų vertės dydžio; nustatant tokį procentinį dydį, vertės, į kurias atsižvelgiama, yra šios: – viena vertus, dėl produktų, kurių importą galima įrodyti – jų muitinę vertę importuojant; dėl nenustatytos kilmės produktų – anksčiausiai nustatytą kainą, sumokėtą už tokius produktus Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kurioje vyksta apdirbamoji gamyba; – kita vertus, gautų prekių ex-works kainą, atėmus grąžintus vidaus mokesčius ar grąžintiną sumą už eksportą. Šis straipsnis taip pat taikomas įgyvendinant 2 ir 3 straipsnius. 2. Kai taikomi 2 ir 3 straipsniai, „gauta pridėtinė vertė“ reiškia skirtumą tarp gautų prekių ex-works kainos, atėmus grąžintus vidaus mokesčius arba grąžintiną eksporto sumą iš atitinkamos šalies arba iš Bendrijos ir visų importuotų ir toje šalyje arba Bendrijoje apdirbtų bei perdirbtų produktų muitinę vertę. 7 straipsnis Šveicarijos arba Bendrijos kilmės prekės, kurios sudaro vieną neišardomą siuntą, gali būti transportuojamos per kitas nei Bendrijos, Šveicarijos, Austrijos, Suomijos, Islandijos, Portugalijos ar Švedijos teritorijas, prireikus perkraunamos ar laikinai sandėliuojami tose teritorijose, jei vežimas per tas teritorijas pateisinamas geografinėmis priežastimis, jei prekės buvo tranzito ar sandėliavimo šalių muitinių priežiūroje, jei jomis tose teritorijose nebuvo prekiaujama arba jos nebuvo pateiktos vidaus vartojimui ir jei su jomis nebuvo atliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar operacijas, reikalingas jų gerai būklei išsaugoti. II DALIS Administracinio bendradarbiavimo susitarimai 8 straipsnis 1. Kaip apibrėžta šio protokolo 1 straipsnyje, kilmės statusą turintiems produktams, juos importavus į Bendriją arba Šveicariją ir pateikus A.CH. 1 judėjimo sertifikatą, taikomos susitarimo nuostatos; judėjimo sertifikato pavyzdys pateikiamas šio protokolo V priede, jį išduoda Šveicarijos arba Bendrijos valstybės narės muitinės. 2. Kai taikomas 2 straipsnis ir prireikus 3 straipsnis, naudojamas A.W. 1 judėjimo sertifikatas, kurio pavyzdys pateikiamas šio protokolo VI priede. Sertifikatus išduoda kiekvienos iš susijusių šalių, kuriose prekės išsaugant jų būklę buvo laikomos prieš jas reeksportuojant arba kuriose jos buvo apdirbamos ar perdirbamos, kaip nurodyta 2 straipsnyje, muitinės pateikus anksčiau išduotus judėjimo sertifikatus. 3. Norint, kad muitinės galėtų įsitikinti, kokiomis sąlygomis kiekvienoje atitinkamoje šalyje prekės buvo laikomos tais atvejais, kai jos nebuvo muitinės sandėlyje, arba kurios tokios pat būklės turi būti reeksportuotos, anksčiau išduotus ir prekes importuojant pateiktus judėjimo sertifikatus prekių turėtojui paprašius turi pirmiau minėtos muitinės tinkamai patvirtinti importavimo metu ir vėliau kas šešis mėnesius. 4. Šveicarijos ir Bendrijos valstybių narių muitinės įgaliojamos išduoti 2 straipsnyje nurodytuose susitarimuose minimus judėjimo sertifikatus vadovaudamosi tuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis, jei sertifikatuose nurodytos prekės yra Šveicarijos arba Bendrijos teritorijoje. Naudotino sertifikato pavyzdys pateikiamas šio protokolo VI priede. 5. Kai šiame protokole vartojama sąvoka „judėjimo sertifikatas“ arba „judėjimo sertifikatai“ ir nėra nurodyta, ar atitinkamas sertifikatas ar sertifikatai priklauso 1 dalyje apibūdintam sertifikato tipui arba 2 dalyje apibūdintam sertifikato tipui, atitinkamos nuostatos vienodai taikomos abiem sertifikatų tipams. 9 straipsnis Judėjimo sertifikatas išduodamas tik eksportuotojui pateikus rašytinį prašymą šiam tikslui nustatyta forma. 10 straipsnis 1. Judėjimo sertifikatą išduoda eksportuojančios valstybės muitinė, kai eksportuojamos sertifikate nurodytos prekės. Jis turi būti pateiktas eksportuotojui tuoj po to, kai prekės buvo faktiškai eksportuotos arba kai eksportas yra garantuotas. Išimtinais atvejais judėjimo sertifikatas gali būti išduotas jame nurodytas prekes eksportavus, jei jis dėl klaidų arba netyčinio neveikimo arba ypatingų aplinkybių nebuvo išduotas eksportavimo metu. Tokiu atveju sertifikate turi būti nurodytos sąlygos, kuriomis vadovaujantis jis buvo išduotas. Judėjimo sertifikatas gali būti išduotas tik kai jis gali naudojamas kaip dokumentinis įrodymas, būtinas taikant šiame susitarime numatytą preferencinį režimą. 2. Pagal 8 straipsnio 2 arba 4 dalis išduotame judėjimo sertifikate privalo būti nuorodos į anksčiau išduotą judėjimo sertifikatą ar sertifikatus, kuriais remiantis jis buvo išduotas. 3. Prašymus išduoti judėjimo sertifikatus arba 2 dalyje nurodytus sertifikatus, kuriuos pateikus išduodami nauji sertifikatai, eksportuojančios šalies muitinės privalo saugoti bent jau dvejus metus. 11 straipsnis 1. Eksportuojančios valstybės išduotą judėjimo sertifikatą per keturis mėnesius nuo išdavimo privalo pateikti importuojančios valstybės, į kurią prekės buvo įvežtos, muitinei. 2. Judėjimo sertifikatas, pateikiamas importuojančios valstybės muitinei po šio straipsnio 1 dalyje nurodytos galutinės pateikimo datos, gali būti priimtas taikant preferencinį režimą, jei sertifikatas nebuvo pateiktas iki nustatytos galutinės datos dėl force majeure arba išskirtinių aplinkybių. Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios valstybės muitinė gali priimti sertifikatus, jei prekės buvo jai buvo pateiktos iki nurodytos galutinės datos. 3. Pagal 8 straipsnio 3 dalį patvirtintus arba nepatvirtintus judėjimo sertifikatus saugo importuojančios valstybės muitinė vadovaudamasi toje valstybėje galiojančiomis taisyklėmis. 12 straipsnis Judėjimo sertifikatai išduodami atitinkama forma, kurių pavyzdžiai pateikiami šio protokolo V ir VI prieduose, viena iš kalbų, kuria sudarytas Susitarimas, ir vadovaujantis eksportuojančios valstybės vidaus teisės nuostatomis. Jei pildoma ranka, rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis. Kiekvienos formos matmenys – 210x297 mm; Popierius privalo būti baltas, rašomasis, nustatyto dydžio, be mechaninių priemaišų ir sveriantis ne mažiau kaip 25 g/m². Popieriaus fonas – atspausdintas žalias rėminio ornamento motyvas, leidžiantis aiškiai pastebėti bet kokią klastotę, atliktą mechaninėmis ar cheminėmis priemonėmis. Bendrijos valstybės narės ir Šveicarija gali pasilikti sau teisę pačioms spausdinti sertifikatus arba sertifikatus gali spausdinti patikimos spaustuvės. Pastaruoju atveju, kiekviename sertifikate turi būti nuoroda, kad spausdino patikima spaustuvė. Kiekviename sertifikate privalo būti nurodytas spaustuvės pavadinimas bei adresas arba skiriamasis spaustuvės atpažinimo ženklas. Sertifikato formoje taip pat turi būti nurodytas serijos numeris, pagal kurį būtų galima spaustuvę atpažinti. 13 straipsnis Judėjimo sertifikatai pateikiami importuojančios valstybės muitinei vadovaujantis tos valstybės nustatyta tvarka. Minėta muitinė gali prašyti sertifikato vertimo. Ji taip pat gali prašyti, kad su importo deklaracija būtų pateiktas importuotojo pareiškimas, kuriame nurodoma, kad prekės atitinka Susitarimo įgyvendinimui būtinas sąlygas. 14 straipsnis 1. Bendrija ir Šveicarija laiko mažais paketais asmenims siunčiamas prekes arba prekes, kurios sudaro keliautojų asmens bagažo dalį, produktais, turinčiais kilmės statusą, kuriems taikomas Susitarimas nereikalaujant pateikti judėjimo sertifikato tuo atveju, kai šios prekės nėra importuojamos prekybos tikslais ir buvo deklaruotos kaip atitinkančios šių nuostatų reikalavimus, ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. 2. Atsitiktinis importas, kurį sudaro tik asmeniniam gavėjų ar keleivių, ar jų šeimų naudojimui skirtos prekės, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš prekių rūšies ir kiekio akivaizdu, kad jos nėra importuojamos komerciniais tikslais. Be to, bendra tokių prekių vertė neturi viršyti 60 apskaitos vienetų esant mažiems paketams arba 200 apskaitos vienetų – jei tai yra keliautojo asmens bagažas. 3. Apskaitos vieneto (AV) vertė yra 0.88867088 gramai aukštos kokybės aukso. Jei apskaitos vienetas pasikeičia, Susitariančiosios Šalys susitinka Jungtiniame komitete iš naujo nustatyti vertę auksu. 15 straipsnis 1. Iš Bendrijos ar Šveicarijos į parodą kitoje valstybėje nei nurodytos 2 straipsnyje siunčiamoms prekėms, ir po parodos parduotoms importuoti į Šveicariją arba į Bendriją, taikomos šio Susitarimo nuostatų lengvatos, jei prekės atitinka šio protokolo nuostatas, leidžiančias jas pripažinti Bendrijos arba Šveicarijos kilmės statusą turinčiomis prekėmis ir jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad:
29. a)eksportuotojas atsiuntė šias prekes iš Bendrijos arba Šveicarijos į valstybę, kurioje vyko paroda, ir ten jas eksponavo;
30. b)šis eksportuotojas pardavė ar kitaip perdavė prekes asmeniui Šveicarijoje arba Bendrijoje;
31. c)prekės buvo perduotos į Šveicariją arba Bendriją parodos metu ar netrukus po jos; perduodant jos buvo tos pačios būklės, kaip ir atsiųstos į parodą;
32. d)kadangi prekės buvo vežamos į parodą, jos nebuvo naudojamos jokiais kitais tikslais, išskyrus demonstravimą parodoje. 2. Judėjimo sertifikatą privalo pateikti muitinei įprastu būdu. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Jei būtina, gali būti reikalaujama papildomų dokumentinių įrodymų apie prekių prigimtį ir jų eksponavimo sąlygas įvykusioje parodoje. 3. 1 dalies sąlygos taikomos bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam demonstravimui, kuris nėra organizuojamas privačiais tikslais parduotuvėse ar verslo patalpose norint parduoti užsienines prekes, ir kurių metu prekės yra muitinės prižiūrimos. 16 straipsnis Stengdamosi užtikrinti tinkamą šios Susitarimo dalies taikymą, Bendrijos valstybės ir Šveicarija padeda viena kitai įgaliodamos atitinkamas muitinės administracijas tikrinti judėjimo sertifikatų, įskaitant tuos, kurie išduoti pagal 8 straipsnio 4 dalį, autentiškumą ir teisingumą. Jungtinis komitetas įgaliojamas priimti sprendimus, būtinus laiku taikyti administracinio bendradarbiavimo metodus Bendrijoje ir Šveicarijoje. 17 straipsnis Baudos skiriamos bet kuriam asmeniui, kuris siekdamas gauti judėjimo sertifikatą, kad būtų galima pasinaudoti prekėms suteiktu preferenciniu režimu, neteisingai užpildo dokumentą arba dėl jo kaltės dokumente pateikiama neteisinga informacija. III DALIS Baigiamosios nuostatos 18 straipsnis Bendrija ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų leisti pateikti sertifikatus pagal šio protokolo 13 straipsnį nuo 1973 m. balandžio 1 d.. 19 straipsnis Bendrija ir Šveicarija imasi būtinų priemonių siekiant įgyvendinti šį protokolą. 20 straipsnis Paaiškinamosios pastabos, A, B ir C sąrašai ir judėjimo sertifikatai sudaro šio protokolo neatskiriamą dalį. 21 straipsnis Šio Susitarimo nuostatos gali būti taikomos prekėms, kurios atitinka Susitarimo I dalies nuostatas ir kurios šio Susitarimo įsigaliojimo dieną vežamos arba laikinai sandėliuojamos Bendrijos arba Šveicarijos muitinės sandėliuose arba laisvosiose zonose, jei importuojančios valstybės muitinei per keturis mėnesius nuo tos dienos pateikiamas judėjimo sertifikatas, po eksportavimo išduotas eksportuojančios valstybės muitinės arba kompetentingų institucijų kartu su dokumentais, patvirtinančiais vežimo sąlygas. 22 straipsnis Susitariančiosios Šalys įsipareigoja imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad judėjimo sertifikatai, kuriuos išduoti yra įgaliotos Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos muitinės, būtų išduodami pagal 2 straipsnyje minimus susitarimus ir vadovaujantis juose nustatytomis sąlygomis. Jos taip pat įsipareigoja taikyti šiam tikslui būtinus administracinio bendradarbiavimo metodus, svarbiausia tikrinti prekių maršrutą pagal 2 straipsnyje minimus susitarimus ir vietas, kuriose jos buvo laikomos. 23 straipsnis 1. Nepažeidžiant Protokolo Nr. 2 1 straipsnio, Bendrijoje ir Šveicarijoje gamybai panaudotiems Bendrijos, Šveicarijos ar šio protokolo 2 straipsnyje nurodytų šalių kilmės produktams netaikomas joks muito mokesčio grąžinimas ar atleidimas nuo muito mokesčių nuo tos dienos, kai muito mokestis tos pačios rūšies produktams Bendrijoje ir Šveicarijoje buvo sumažintas iki 40 % bazinio muito. 2. Nepažeidžiant Protokolo Nr. 2 1 straipsnio, Danijoje, Norvegijoje arba Jungtinėje Karalystėje importuotiems ar panaudotiems prekių gamybai produktams, kuriems vienos iš šių trijų šalių muitinė išdavė judėjimo sertifikatą siekdama, kad Šveicarija pasinaudotų Šveicarijoje galiojančiomis nuostatomis dėl tarifų ir kuriems taikoma Susitarimo 3 straipsnio 1 dalis, netaikomas joks muito mokesčio gražinimas arba atleidimas nuo muito mokesčio. Tačiau ši taisyklė netaikoma kai panaudoti produktai yra nurodyti šio protokolo 25 straipsnio 1 dalyje. 3. Nepažeidžiant Protokolo Nr. 2 1 straipsnio, Danijoje, Norvegijoje arba Jungtinėje Karalystėje importuotiems ar panaudotiems prekių gamybai produktams, kuriems vienos iš šių trijų šalių muitinė išdavė judėjimo sertifikatą siekdama, kad Šveicarija pasinaudotų Šveicarijoje galiojančiomis nuostatomis dėl tarifų ir kuriems taikoma Susitarimo 3 straipsnio 1 dalis, netaikomas joks muito mokesčio gražinimas arba atleidimas nuo muito mokesčio. Tačiau ši taisyklė netaikoma kai panaudoti produktai yra nurodyti šio protokolo 25 straipsnio 1 dalyje. 4. Šiame ir tolesniuose straipsniuose sąvoka „muito mokesčiai“ taip pat reiškia muito mokesčiams lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus. 24 straipsnis 1. Prireikus gali būti reikalaujama judėjimo sertifikatuose nurodyti, kad produktai, kuriems jie išduoti, tapo kilmės statusą turinčiais produktais ir kad jie buvo papildomai perdirbti laikantis 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų iki tos dienos, kai minėtiems produktams taikomi muito mokesčiai buvo panaikinti prekyboje tarp pirminės sudėties Bendrijos ir Airijos bei Šveicarijos. 2. Kitais atvejais prireikus iš jų gali būti reikalaujama nurodyti gautą pridėtinę vertę kiekvienoje iš šių teritorijų:
33. i)pirminės sudėties Bendrijoje,
34. ii)Airijoje, iii) Danijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje,
35. iv)Šveicarijoje,
36. v)kiekvienoje iš šio protokolo 2 straipsnyje nurodytų penkių teritorijų. 25 straipsnis 1. Vykstam importui į Šveicariją arba Daniją, Norvegiją arba Jungtinę Karalystę Šveicarijoje arba tose trijose šalyse galiojančios tarifų nuostatos, kurios pateikiamos Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje, gali būti taikomos tik tiems produktams, kuriems buvo išduotas judėjimo sertifikatas, nurodantis, kad jie tapo kilmės statusą turinčiais produktais ir kad jie buvo papildomai perdirbti tik Šveicarijoje arba dviejose pirmiau nurodytose šalyse arba šio protokolo 2 straipsnyje nurodytose penkiose šalyse; 2. Kitais nei 1 straipsnio dalyje nurodytais atvejais, Šveicarija arba Bendrija gali priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas, skirtas neimti Susitarimo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų muitų nuo vertės, atitinkančios Šveicarijos arba Bendrijos kilmės statusą turinčių produktų vertę, kurie buvo apdirbti arba perdirbti siekiant gauti kitus produktus, atitinkančius šiame protokole nurodytus reikalavimus, ir kurie vėliau importuojami į Šveicariją arba į Bendriją. 26 straipsnis Susitariančiosios Šalys imasi priemonių, būtinų sudaryti susitarimus su Austrija, Suomija, Islandija, Portugalija ir Švedija, kad būtų galima įgyvendinti šį protokolą. 27 straipsnis 1. Įgyvendinant šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalies A punktą bet koks produktas, turintis vienos iš šiame straipsnyje nurodytų penkių valstybių kilmės statusą, laikomas kilmės statuso neturinčiu produktu per laikotarpį ar laikotarpius, kai Šveicarija taiko muito normą, taikomą trečiosioms šalims arba bet kokią kitą to produkto apsaugos priemonę nurodytos šalies atžvilgiu, vadovaudamasi nuostatomis, reglamentuojančiomis prekybą tarp Šveicarijos ir pirmiau minėtame 2 straipsnyje nurodytų penkių šalių. 2. Įgyvendinant šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalies B punktą bet koks produktas, turintis vienos iš šiame straipsnyje nurodytų penkių valstybių kilmės statusą, laikomas kilmės statuso neturinčiu produktu per laikotarpį ar laikotarpius, kai Bendrija taiko muito normą, taikomą trečiosioms šalims arba bet kokią kitą to produkto apsaugos priemonę nurodytos šalies atžvilgiu, vadovaudamasi susitarimu, sudarytu tarp Bendrijos ir tos šalies. 28 straipsnis Jungtinis komitetas gali nuspręsti pakeisti šio protokolo I dalies 5 straipsnio 3 dalies, II dalies, III dalies 23, 24 ir 25 straipsnių ir I, II, III, V ir VI priedų nuostatas. Jis visų pirma įpareigojamas imtis būtinų priemonių jas pritaikyti konkrečių prekių arba tam tikrų transportavimo būdų skirtingiems reikalavimams. I PRIEDAS: PAAIŠKINAMOSIOS PASTABOS 1 pastaba – 1 straipsnis Sąvokos „Bendrija“ arba „Šveicarija“ taip pat apima atitinkamai Bendrijos valstybių narių arba Šveicarijos teritorinius vandenis. Laivai, plaukiojantys atviroje jūroje, įskaitant žuvų perdirbimo laivus, kuriuose sugautos žuvys yra apdirbamos ar perdirbamos, laikomi valstybės, kuriai jie priklauso teritorijos dalimi, jei jie atitinka 5 paaiškinamojoje pastaboje nurodytus reikalavimus. 2 pastaba – 1, 2 ir 3 straipsniai Siekiant nustatyti, ar prekės yra kilę Bendrijoje ar Šveicarijoje ar vienoje iš 2 straipsnyje nurodytų šalių, būtina nustatyti, ar toms prekėms pagaminti naudojami energija ir kuras, mašinos ir prietaisai yra kilę trečioje šalyje, ar ne. 3 pastaba – 2 ir 5 straipsniai Siekiant įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalies A punkto b papunktį ir B punkto b papunktį, procentinio dydžio taisyklė taikoma darant nuorodą į A ir B sąrašuose pateiktas nuostatas dėl gautos pridėtinės vertės. Kai gauti produktai įrašomi į A sąrašą, procentinio dydžio taisyklė yra papildomas kriterijus kartu su tarifo pozicijos pakeitimu bet kuriam iš panaudotų kilmės statuso neturinčių produktų. Panašiai nuostatos dėl galimybės kumuliuoti A ir B sąrašuose pateiktus procentinius dydžius bet kuriam gautam produktui atmetimo taikomos kiekvienoje šalyje gautai pridėtinei vertei. 4 pastaba – 1, 2 ir 3 straipsniai Pakuotė laikoma sudarančia vienetą kartu jose esančiomis prekėmis. Tačiau ši nuostata netaikoma pakuotėms, kurios nėra normalaus tipo supakuotam gaminiui, ir kuri turi išliekamąją naudojamąją vertę ir yra ilgalaikė, neskaitant jos įpakavimo funkcijos. 5 pastaba – 4 straipsnio f punktas Sąvoka „jų laivai“ taikoma tik laivams:
37. a)kurie yra registruoti arba įrašyti Bendrijos valstybėje narėje arba Šveicarijoje;
38. b)kurie plaukioja su Bendrijos valstybės narės arba Šveicarijos vėliava;
39. c)kurių bent 50 proc. nuosavybės priklauso Bendrijos valstybės narės arba Šveicarijos piliečiams ar kompanijai, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje iš šių valstybių ir kurios vadovas ar vadovai, direktorių tarybos ar stebėtojų tarybos pirmininkas ir dauguma tokių tarybų narių yra Bendrijos valstybės narės arba Šveicarijos piliečiai ir kurios, be to, jei tai yra ūkinė bendrija arba ribotos atsakomybės bendrovė, bent pusė kapitalo priklauso toms valstybėms, jų valstybinėms institucijoms arba piliečiams;
40. d)kurių kapitonas ir vadovaujantys jūrininkai yra Bendrijos valstybės narės arba Šveicarijos piliečiai;
41. e)kurių bent 75 % įgulos narių yra Bendrijos valstybių narių arba Šveicarijos piliečiai. 6 pastaba – 6 straipsnis „Ex-works kaina“ – kaina, sumokėta už prekę gamintojui, kurio įmonėje atliktas galutinis apdirbimas ar perdirbimas, jei į kainą įeina visų gamyboje panaudotų produktų vertė. „Muitinė vertė“ – tai muitinė vertė, apibrėžta Konvencijoje dėl prekių vertimo muitinės tikslams, pasirašytoje 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje. 7 pastaba – 8 straipsnis Muitinės, kurios patvirtina judėjimo sertifikatus pagal 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, turi teisę patikrinti prekes pagal atitinkamos valstybės galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. 8 pastaba – 10 straipsnis Kai judėjimo sertifikatas išduotas prekėms, kurios pradžioje buvo importuotos iš Bendrijos valstybės narės arba iš Šveicarijos ir reeksportuotos toje pačioje valstybėje, naujuose judėjimo sertifikatuose, kuriuos išduoda reeksportuojanti valstybė, privalu, nepažeidžiant 24 straipsnio nuostatų, nurodyti kokioje valstybėje buvo išduotas judėjimo sertifikato originalas. Kai prekės nebuvo laikomos muitinės sandėlyje, sertifikatuose privalu taip pat nurodyti, kad 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti patvirtinimai buvo tinkamai atlikti. 9 pastaba – 16 ir 22 straipsniai Kai judėjimo sertifikatas buvo išduotas pagal 8 straipsnio 2 ar 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir yra išduotas toje pačioje valstybėje reeksportuotoms prekėms, paskirties šalies muitinė, taikydama administracinio bendradarbiavimo metodus, privalo gauti patvirtintas anksčiau toms prekėms išduoto judėjimo sertifikato ar sertifikatų kopijas. 10 pastaba – 23 ir 25 straipsniai „Galiojančios tarifo nuostatos“ – tai muitas, taikomas 1973 m. sausio 1 d. Danijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Šveicarijoje produktams, nurodytiems 25 straipsnio 1 dalyje, arba muitas, kuris pagal Susitarimo nuostatas, bus taikomas minėtiems produktams tais atvejais, kai šis muitas yra mažesnis nei muitas, taikomas kitiems Bendrijos ar Šveicarijos kilmės produktams. 11 pastaba – 23 straipsnis „Muito mokesčio gražinimas arba bet koks atleidimas nuo muito mokesčio“ – tai bet kokia gamybai panaudotų produktų muito mokesčio grąžinamoji išmoka arba atleidimas nuo mokesčio, dalinis arba visiškas, jei ta nuostata teisiškai ar faktiškai pripažįstamas šis gražinimas arba mokesčio netaikymas arba nenustatymas, kai iš minėtų produktų gautos prekės yra eksportuojamos, bet ne laikomos vidaus vartojimui. 12 pastaba – 24 ir 25 straipsniai 24 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalis reiškia visų pirma, kad netaikomos:
42. i)1 straipsnio 2 dalies b punkto paskutinio sakinio nuostatos – pirminės sudėties Bendrijos ir Airijos kilmės produktams, kurie buvo apdirbti ar perdirbti Šveicarijoje;
43. ii)2 straipsnyje nurodytuose susitarimuose numatytos nuostatos, atitinkančios tą sakinį – Bendrijos pirminės sudėties ir Airijos kilmės produktams, kurie buvo apdirbti ar perdirbti bet kurioje iš penkių šalių. 13 pastaba – 25 straipsnis Kai kilmės statusą turintys produktai, neatitinkantys 25 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra importuojami į Daniją, Norvegiją arba į Jungtinę Karalystę, muitas, sudarantis tarifo sumažinimo pagal Susitarimo 3 straipsnio 2 dalį pagrindą, yra tas muitas, kurį importuojanti šalis 1972 m. sausio 1 d. faktiškai taiko trečiosioms šalims. II PRIEDAS A SĄRAŠAS Apdirbimo ar perdirbimo operacijų, dėl kurių pasikeičia tarifo pozicija nesuteikiant kilmės statuso, arba suteikiamas kilmės statusas tik esant tam tikroms sąlygoms, sąrašas Gauti produktai Apdirbimas arba perdirbimas, nesuteikiantis produktams kilmės statuso Apdirbimas arba perdirbimas, suteikiantis produktams kilmės statusą kai laikomasi šių reikalavimų Muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Ex 17.04 Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos, išskyrus saldišaknių ekstraktus, kurių sudėtyje esanti sacharozė, sudaro daugiau kaip 10 % masės, tačiau į kurių sudėtį nepridėta kitų medžiagų Gamyba iš kitų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, kurių vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės Ex 18.06 Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos, išskyrus produktus, turinčius kakavos miltelių, kurie saldinti pridedant sacharozės, grietininiai ledai (kurių sudėtyje nėra ledų miltelių) ir kiti ledai, šokoladas ir šokolado produktai, įdaryti arba neįdaryti; konditerijos gaminiai iš cukraus ir jų pakaitalai, pagaminti iš cukraus pakaitalų, turintys kakavos, tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g Gamyba iš kitų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, kurių vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės 19.01 Salyklo ekstraktas Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11.07 pozicijoje 19.02 Maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, naudojami kūdikių maistui arba dietiniams arba kulinariniams tikslams, kurių sudėtyje esanti kakava sudaro mažiau kaip 50 % masės Gamyba iš javų ir jų darinių, mėsos ir pieno arba gamyba, kurioje panaudotų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės 19.03 Makaronai, spageti ir panašūs gaminiai Gamyba iš kietųjų kviečių 19.04 Tapijoka ir sago palmių šerdys; tapijokos ir sago palmių šerdžių pakaitalai, pagaminti iš bulvių arba kitų krakmolų: Gamyba iš bulvių krakmolo 19.05 Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (išpūsti ryžiai, kukurūzų dribsniai ir panašūs gaminiai) Gamyba iš bet kurių produktų, išskyrus produktus, klasifikuojamus 17 skirsnyje

(1), arba gamyba, kurioje panaudotų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės 19.06 Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11 skirsnyje 19.07 Duona, džiuvėsiai ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus, medaus, kiaušinių, riebalų, sūrio arba vaisių Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11 skirsnyje 19.08 Pyragai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis kakavos arba kurių sudėtyje nėra kakavos Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11 skirsnyje Ex 21.05 Sriubos ir sultiniai, skysti, tiršti arba miltelių pavidalo Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 20.02 pozicijoje Ex 22.02 Limonadai, aromatizuoti mineraliniai vandenys ir aromatizuoti gazuotieji vandenys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, į kuriuos nepridėta vaisių ir daržovių sulčių, klasifikuojamų 20.07 pozicijoje, kurių sudėtyje nėra pieno arba pieno riebalų, bet yra cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus); kiti Gamyba iš vaisių sulčių

(1)arba gamyba, kurioje panaudotų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės 22.06 Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti aromatiniais ekstraktais Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 08.04, 20.07, 22.04 arba 22.05 pozicijose Ex 22.09 Spiritai, išskyrus romą (rum), araką (arrack), tafiją (tafia), džiną, viskį, degtinę, kurios sudėtyje yra ne daugiau kaip 45,2° etilo alkoholio, ir slyvų, kriaušių arba vyšnių brendis, kurio sudėtyje yra kiaušinių arba kiaušinių trynių ir/arba cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus) Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 08.04, 20.07, 22.04 arba 22.05 pozicijose Ex 28.13 Vandenilio chloridas Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28,01 pozicijoje

(2)Ex 28.19 Cinko oksidas Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 79.01 pozicijoje 28.27 Švino oksidai; raudonasis švino surikas ir oranžinis švino surikas Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 78.01 pozicijoje Ex 28.28 Ličio hidroksidas Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.42 pozicijoje

(2)Ex 28.29 Ličio fluoridas Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.28. arba 28.42 pozicijoje

(2)Ex 28.30 Ličio chloridas Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.28. arba 28.42 pozicijoje

(2)Ex 28.33 Bromidai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.01 arba 28.13 pozicijoje

(2)Ex 28.38 Aliuminio sulfatas Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės Ex 28.42 Ličio karbonatas Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.28 pozicijoje

(1)Ex 29.02 Organiniai bromidai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 28.01 arba 28.13 pozicijoje

(1)Ex 29.02 Trichloridi(chlofenil)etanas Etanolio pavertimas chloraliu (trichloretanaliu) ir chloralio bei monochlorbenzeno kondensacija () Ex 29.35 Piridinas; alfa-pikolinas; beta-pikolinas; gama-pikolinas Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės Ex 29.35 vinilpiridinas Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės Ex 29.38 Nikotino rūgštis Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50% gatavo produkto vertės 30.03 Medikamentai (įskaitant veterinarinius medikamentus) Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50% gatavo produkto vertės 31.05 Kitos trąšos; šiame skirsnyje klasifikuojamos prekės, tablečių, pastilių ir panašių paruoštų formų arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 32.06 Spalvotieji lakai Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 32.04 arba 32.05 pozicijoje

(1)32.07 Kitos dažiosios medžiagos; neorganiniai produktai, naudojami kaip liuminoforai Oksidų arba druskų, klasifikuojamų 28 skirsnyje, sumaišymas su minkštikliais, pvz., bario sulfatu, kreida, bario karbonatu ir satininiu baltalu

(1)33.02 Šalutiniai terpeniniai eterinių aliejų deterpenacijos produktai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 33.01 pozicijoje

(1)33.05 Eterinių aliejų vandeniniai distiliatai ir vandeniniai tirpalai, įskaitant šiuos produktus, naudojamus medicinoje Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 33.01 pozicijoje

(1)35.05 Dekstrinai ir dekstrininiai klijai; tirpūs arba skrudinti krakmolai; krakmolo klijai Gamyba iš kukurūzų arba bulvių 37.01 Fotoplokštelės ir fotojuostos, plokščiosios, įjautrintos, neeksponuotos, pagamintos iš bet kurių medžiagų, išskyrus popierių, kartoną ir tekstilės medžiagas Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 37.02 pozicijoje

(1)37.02 Ritinėlių pavidalo fotojuostos, įjautrintos, neeksponuotos, perforuotos arba neperforuotos Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 37,01 pozicijoje

(1)37.04 Įjautrintos plokštės ir juostos, eksponuotos, bet neišryškintos, negatyvai ar pozityvai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 37.01 arba 37.02 pozicijoje

(1)38.11 Dezinfekcijos priemonės, insekticidai, fungicidai, herbicidai, augalų dygimo lėtikliai, žiurkių nuodai ir panašūs produktai, suformuoti į formas arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, arba turintys preparatų arba dirbinių pavidalą (pavyzdžiui, siera apdorotos juostos, dagčiai ir žvakės bei lipnūs musgaudžiai): Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 38.12 Paruošti dažiklių fiksatoriai, užpildai ir kandikai, naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 38.13 Metalo paviršių ėsdinimo preparatai (beicai); fliusai ir kiti pagalbiniai preparatai, skirti litavimui, litavimui kietuoju lydmetaliu arba virinimui; litavimo, litavimo kietuoju lydmetaliu arba suvirinimo milteliai ir pastos iš metalų ir iš kitų medžiagų; preparatai, naudojami suvirinimo elektrodų arba strypų šerdims ar apvalkalams Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės Ex 38.14 Antidetonaciniai preparatai, oksidacijos inhibitoriai, dervų susidarymo inhibitoriai, tirštikliai, antikoroziniai preparatai ir kiti paruošti mineralinių alyvų priedai, išskyrus paruoštus tepalų priedus Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 38.15 Paruošti vulkanizacijos greitikliai Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 38.17 Gesintuvų preparatai ir užpildai; užpildytos gesinimo granatos Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 38.18 Sudėtiniai lakų ir panašių produktų tirpikliai ir skiedikliai Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės Ex 38.19 Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje, išskyrus: Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės – Fuzelį ir kaulų alyvą; – Naftenų rūgštis ir jų vandenyje netirpstančias druskas ir jų esterius; – Sulfonaftenų rūgštis, jų vandenyje netirpstančias druskas ir jų esterius – Naftos sulfonatus, išskyrus šarminių metalų, amonio arba etanolaminų naftos sulfonatus; tiofenintas alyvas, gautas iš bituminių mineralų, sulfonrūgštis ir jų druskas – Sumaišytus alkilbenzenus ir sumaišytus alkilnaftalenus: – Jonitus – Katalizatorius – Vakuuminių vamzdžių geterius – Ugniai atsparius cementus arba statybinius skiedinius ir panašius gaminius; – Šarminius geležies oksidus, skirtus dujoms gryninti; – Metalo grafito arba kitų junginių kreidas (išskyrus dirbtinius grafitus, klasifikuojamus 3801 pozicijoje), turinčias mažų plokščių, strypų arba kitą pusgaminių pavidalą Ex 39.02 Polimerizacijos produktai Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 39.07 Dirbiniai iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 39.01 iki 39.06 pozicijos Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 40.05 Plokštės, lakštai ir juostelės iš nevulkanizuoto gamtinio arba sintetinio kaučiuko, išskyrus rūkytus lakštus ir krepo lakštus, klasifikuojamus 40.01 arba 40.02 pozicijose; nevulkanizuoto gamtinio arba sintetinio kaučiuko granulės, sumaišytos ir paruoštos vulkanizacijai; nevulkanizuotas gamtinis arba sintetinis kaučiukas, į kurį primaišyta suodžių (pridėjus arba nepridėjus alyvos) arba silicio dioksido, iki koaguliacijos arba po jos, bet kurios formos, vadinamas pagrindiniu mišiniu Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 41.08 Lakinės odos ir dirbtinės lakinės odos; metalizuotos odos Odų, klasifikuojamų nuo 41.02 iki 41.07 pozicijos dengimas laku arba metalizavimas (išskyrus kryžminių Indijos veislių avių ir Indijos veislių ožkų ir ožiukų žaliamines odas, toliau neapdorotas, tik raugintas, naudojant augalinius raugus, bet akivaizdžiai netinkamas tiesiogiai odos dirbiniams gaminti), kurių žaliaminių odų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 43.03 Dirbiniai iš kailio Surinkimas iš plokščių, kryžių ir panašių formų kailių (ex 43.02 pozicija)

(1)44.21 Sukomplektuotos medinės dėžės, dėžutės, rėminė tara, būgnai ir panaši tara Gamyba iš nesupjaustytų nustatyto dydžio lentų 45.03 Gamtinės kamštienos dirbiniai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 45,01 pozicijoje 48.06 Ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas, grafuotas, liniuotas arba sužymėtas kvadratėliais, bet kitu būdu nespausdintas Gamyba iš popieriaus plaušienos 48.14 Rašymo bloknotai, vokai, kortelės laiškams, paprastieji atvirlaiškiai ir susirašinėjimo kortelės iš popieriaus arba kartono; dėžutės, maišeliai, aplankai ir rašymo rinkiniai iš popieriaus arba kartono su popieriniais raštinės reikmenimis Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 48.15 Kitas popierius ir kartonas, supjaustyti pagal nustatytus matmenis arba formą Gamyba iš popieriaus plaušienos 48.16 Dėžės, krepšiai ir kitos pakavimo talpyklos iš popieriaus arba kartono Gamyba, kurioje panaudotų produktų vertė ne didesnė kaip 50 % gatavo produkto vertės 49.09 Atvirukai su paveikslėliais, Kalėdiniai ir kiti sveikinimo atvirukai su paveikslėliais, spausdinti bet kokiu būdu su papuošimais arba be papuošimų Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 49,11 pozicijoje 49.10 Spausdinti visų rūšių kalendoriai, iš popieriaus arba kartono, įskaitant bloknotų pavidalo kalendorius Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 49.11 pozicijoje 50.04

(1)Šilko siūlai, išskyrus šilko šukuotinių pašukų arba kitų šilko atliekų verpalus, neskirti mažmeninei prekybai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 50.01 arba 50.02 pozicijose () 50.05

(1)Šilko atliekų, išskyrus šukuotines pašukas, verpalai, neskirti mažmeninei prekybai Gamyba iš nekarštų ir nešukuotų produktų, klasifikuojamų 50.03 pozicijoje 50.06

(1)Šilko šukuotinių pašukų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai Gamyba iš nekarštų ir nešukuotų produktų, klasifikuojamų 50.03 pozicijoje 50.07

(1)Šilko siūlai ir šilko šukuotinių pašukų arba kitų šilko atliekų verpalai, skirti mažmeninei prekybai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 50.01 arba 50.02 pozicijose, ir iš nekarštų ir nešukuotų produktų, klasifikuojamų 50.03 pozicijoje Ex 50.08

(1)Imituotinis šilko ketgutas Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 50.01 pozicijoje, arba iš nekarštų ir nešukuotų produktų, klasifikuojamų 50.03 pozicijoje 50.09

(2)Šilko arba šilko atliekų, išskyrus šukuotinių pašukų, audiniai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 50.02 arba 50.03 pozicijose 50.10

(2)Šilko šukuotinių pašukų audiniai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 50.02 arba 50.03 pozicijose 51.01

(1)Cheminių pluoštų (ištisinių) siūlai, neskirti mažmeninei prekybai Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės 51.02

(1)Monofilas, juostelė (dirbtiniai šiaudai ir panašūs dirbiniai) ir imituotinis ketgutas, iš cheminių pluoštų medžiagų Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės 51.03

(1)Cheminių pluoštų (ištisinių) siūlai skirti mažmeninei prekybai Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės 51.04

(2)Cheminių pluoštų (ištisinių) audiniai, įskaitant monofilo arba juostelių audinius, klasifikuojamus 51.01 arba 51.02 pozicijose Gamyba iš chemijos produktų ar tekstilinės masės 52.01

(1)Metalizuotieji siūlai iš tekstilės verpalų, susuktų su metaliniais siūlais arba padengtų metalu, naudojant bet kokį procesą Gamyba iš chemijos produktų, iš tekstilinės masės arba iš natūralių tekstilės pluoštų, neištisinių cheminių pluoštų arba jų atliekų, nekarštų ir nešukuotų 52.02

(2)Audiniai iš metalinių siūlų arba metalizuotųjų verpalų, naudojami drabužiams, baldams ir būstui dekoruoti arba panašiems tikslams • Gamyba iš chemijos produktų, iš tekstilinės masės arba iš natūralių tekstilės pluoštų, neištisinių cheminių pluoštų arba jų atliekų 53.06

(1)Sukarštos avių arba ėriukų vilnos verpalai (vilnoniai verpalai), neskirti mažmeninei prekybai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 53.01 arba 53.03 pozicijose 53.07

(1)Šukuotos avių arba ėriukų vilnos verpalai (šukuotinių vilnų verpalai), neskirti mažmeninei prekyba Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 53.01 arba 53.03 pozicijose 53.08

(1)Karštų arba šukuotų švelniavilnių gyvūnų plaukų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai Gamyba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, klasifikuojamų 53.02 pozicijoje 53.09

(1)Ašutų arba kitų šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai Gamyba iš žaliavinių šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų, klasifikuojamų 53.02 pozicijoje arba iš žaliavinių ašutų, klasifikuojamų 05.03 pozicijoje 53.10

(1)Avių arba ėriukų vilnos, ašutų arba kitų, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių, gyvūnų plaukų verpalai skirti mažmeninei prekybai Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 05.03 pozicijoje ir nuo 53.01 iki 53.04 pozicijos 53.11

(2)Audiniai iš avių arba ėriukų vilnos arba iš kitų švelniavilnių gyvūnų plaukų Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos 53.12

(2)Šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus ašutų, audiniai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų nuo 53.02 iki 53.05 pozicijos 53.13

(2)Ašutų audiniai Gamyba iš ašutų, klasifikuojamų 05.03 pozicijoje 54.03

(1)Linų arba ramės (kiniškosios dilgėlės) verpalai , neskirti mažmeninei prekybai Gamyba iš nekarštų ir nešukuotų produktų, klasifik