21972A0722(03)

21972A0722(03) Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA, ir ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA, NORĖDAMOS dėl Europos ekonominės bendrijos plėtros stiprinti ir plėtoti esamus Bendrijos ir Šveicarijos ekonominius santykius ir, tinkamai atsižvelgdamos į sąžiningos konkurencijos sąlygas, užtikrinti jų prekybos darnią plėtrą tam, kad būtų prisidedama prie Europos kūrimo proceso; Todėl NUSPRENDUSIOS palaipsniui panaikinti iš esmės visos jų prekybos kliūtis vadovaujantis Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos nuostatomis, susijusiomis su laisvosios prekybos zonų kūrimu; PAREIKŠDAMOS, kad jos yra pasirengusios išnagrinėti bet kuriuo susijusiu požiūriu ir visų pirma atsižvelgdamos į įvykius Bendrijoje, galimybę plėtoti ir gilinti tarpusavio santykius tose srityse, kurios pasirodytų esančios naudingos jų ekonominiams interesams ir išplėsti jas į tas sritis, kurios nėra aptariamos šiame susitarime;  NUSPRENDĖ, kad siekiant šių tikslų ir atsižvelgiant į tai, kad jokia šio susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip atleidžianti Susitariančiąsias Šalis nuo įsipareigojimų, kuriuos joms privalu vykdyti pagal kitus tarptautinius susitarimus, SUDARĖ ŠĮ SUSITARIMĄ: 1 straipsnis Šio susitarimo tikslas yra:  a) plėtojant abipusę prekybą prisidėti prie darnios ekonominių ryšių tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos plėtros ir tokiu būdu skatinti Bendrijoje ir Šveicarijoje ekonominės veiklos pažangą, gyvenimo ir užimtumo sąlygų gerinimą bei produktyvumo ir finansinio stabilumo augimą, b) prekyboje tarp Susitariančiųjų Šalių užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas, c) šalinant prekybos kliūtis taip prisidėti prie pasaulinės prekybos darnaus vystymosi ir plėtros. 2 straipsnis Šis susitarimas taikomas Bendrijos arba Šveicarijos kilmės produktams: i) kurie klasifikuojami Briuselio nomenklatūros 25 –99 skirsniuose, išskyrus1 priede išvardytus produktus. ii) kurie yra apibūdinti protokole Nr. 2 tinkamai atsižvelgiant į šiame protokole numatytus susitarimus.  3 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedamas joks naujas importo muitas.  2. Importo muito mokesčiai palaipsniui panaikinami vadovaujantis šiuo tvarkaraščiu: a) 1973 m. balandžio 1 d. visi muitai sumažinami iki 80% bazinio muito; b) keturi tolesni sumažinimai – 20% kiekvienas atliekami: 1974 m. sausio 1 d., 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d.  4 straipsnis 1. Su importo muitų palaipsniu panaikinimu susijusios nuostatos taip pat taikomos fiskalinio pobūdžio importo muitams. Susitariančiosios Šalys fiskalinio pobūdžio importo muitą ar kitą fiskalinį muito elementą gali pakeisti vidaus mokesčiu. 2. Taikydamos Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 38 straipsnį iki 1976 m. sausio 1 d. Danija, Airija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė gali išlaikyti fiskalinio pobūdžio muitą arba muito fiskalinį elementą. 3. Laikydamasi 18 straipsnio reikalavimų, Šveicarija gali laikinai išlaikyti muitus, atitinkančius fiskalinį elementą importo muituose, taikomuose II priede apibūdintiems produktams. 29 straipsnyje nurodytas Jungtinis komitetas nagrinėja, ar laikomasi ankstesnėje straipsnio dalyje nustatytų sąlygų, visų pirma ar nebuvo padaryta pakeitimų dėl fiskalinio elemento dydžio.  Jungtinis komitetas išnagrinėja situaciją siekdamas perskaičiuoti tokius muitus į vidaus mokėjimus prieš 1980 m. sausio 1 d. arba prieš bet kurią kitą datą, kurią galima nustatyti atsižvelgiant į aplinkybes.  5 straipsnis 1. Kiekvienam produktui taikytinas bazinis muitas, kuris vėliau mažinimas vadovaujantis 3 straipsniu ir protokolu Nr. 1, yra muitas, kuris faktiškai taikomas 1972 m. sausio 1d.  2. Jei, po 1972 m. sausio 1 d., bet koks tarifų sumažinimas dėl muitų susitarimų, sudarytų po Prekybos konferencijos, vykusios Ženevoje nuo 1964 m. iki 1967 m. tampa taikytini, tokie sumažinti muitai pakeičia 1 dalyje nurodytus bazinius muitus. 3. Pagal 3 straipsnį 1 dalį ir protokolą Nr. 1 apskaičiuoti sumažinti muitai taikant suapvalinami iki pirmosios dešimtainės trupmenos skilties. Bendrijai taikant Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį konkrečių muitų arba konkrečios mišrių muitų airių muitų tarifų sistemoje dalies atžvilgiu taikomas 3 straipsnis ir protokolas Nr. 1 suapvalinant iki ketvirtosios dešimtainės trupmenos skilties. 6 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedamas joks naujas importo muitui lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas.  2. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai, įvesti 1972 m. sausio 1 d. arba vėliau, panaikinami šiam susitarimui įsigaliojus. Importo muitams lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kurie 1972 m. gruodžio 31 d. yra didesni nei tie, kurie buvo faktiškai taikomi 1972 m. sausio 1 d., įsigaliojus šiam susitarimui sumažinami iki pastarojo dydžio.  3. Importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai palaipsniui panaikinami vadovaujantis šiuo tvarkaraščiu: a) vėliausiai iki 1974 m. sausio 1 d. visi mokėjimai sumažinami iki 60% mokėjimo, taikyto 1972 m. sausio 1 d., dydžio. b) keturi tolesni sumažinimai – 20% kiekvienas atliekami: 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d.  7 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedamas joks eksporto muitas arba lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas.  Ne vėliau kaip 1974 m. sausio 1 d. panaikinami eksporto muitai ir lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai. 2. Dėl III priede išvardytų produktų – Susitariančiosios Šalys savo nustatyta forma gali imtis priemonių, būtinų savo tiekimo politikai įgyvendinti.  8 straipsnis Protokole Nr. 1 nustatomas tam tikriems produktams taikomas tarifų režimas bei susitarimai. 9 straipsnis Protokole Nr. 2 nustatomas tarifų režimas ir susitarimai, taikytini tam tikriems produktams, gautiems apdorojus žemės ūkio produktus.  10 straipsnis 1. Jei nustatomos konkrečios taisyklės dėl žemės ūkio politikos arba jei pakeičiamos bet kurios galiojančios taisyklės, atitinkama Susitariančioji Šalis gali pakeisti dėl šio Susitarimo sudarytus susitarimus dėl produktų, kurie yra tų taisyklių ar pakeitimų objektas.  2. Tokiais atvejais konkreti Susitariančioji Šalis tinkamai atsižvelgia į kitos Susitariančiosios Šalies interesus. Šiuo tikslu Susitariančiosios Šalys gali konsultuotis tarpusavyje Jungtiniame komitete. 11 straipsnis Protokolas Nr. 3 nustato kilmės taisykles. 12 straipsnis Susitariančioji Šalis, kuri svarsto, ar sumažinti veiksmingo lygmens muitus arba lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus trečiosioms valstybėms, kurios naudojasi palankiausio režimo statusu, arba kuri svarsto, ar sustabdyti jų taikymą, kiek tai gali būti įmanoma praneša ne vėliau kaip prieš 30 dienų apie tokio sumažinimo ar sustabdymo įsigaliojimą Jungtiniam komitetui. Ji atkreipia dėmesį į bet kuriuos kitos Susitariančiosios Šalies pasisakymus dėl bet kurių dėl to galinčių atsirasti iškraipymų.  13 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Šveicarijos neįvedamas jokie nauji importo kiekybiniai apribojimai arba lygiaverčio poveikio priemonės.  2. Kiekybiniai importo apribojimai panaikinami 1973 m. sausio 1 d. ir kitos lygiaverčio kiekybiniams apribojimams poveikio importo priemonės panaikinamos ne vėliau kaip 1975 m. sausio 1 d.  14 straipsnis 1. Bendrija pasilieka teisę pakeisti naftos produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatūros pozicijose 27.10, 27.11, 27.12, ex 27.13 (parafino vaškas, mikro-kristalinis vaškas ar bituminiai skalūnai arba kitas mineralinis vaškas) ir 27.14. taikomus susitarimus dėl sprendimų priėmimo pagal bendrą komercinę politiką dėl naftos produktų arba dėl bendros energijos politikos sukūrimo. Tokiu atveju, Bendrija tinkamai atsižvelgia į Šveicarijos interesus tuo tikslu informuodama Jungtinį komitetą, kuris renkasi laikydamasis 31 straipsnyje numatytų sąlygų. 2. Šveicarija pasilieka sau teisę imtis panašių veiksmų, jei jai susidurtų su panašiomis situacijomis. 3. Pagal 1 ir 2 dalis, susitarimas neapriboja netarifinių taisyklių, taikomų naftos produktų importui.   15 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys paskelbia apie savo pasirengimą skatinti tiek, kiek leidžia jų žemės ūkio politika, prekybos žemės ūkio produktais, kuriems netaikomas susitarimas, darnią plėtrą.  2. Susitariančiosios Šalys nešališkai taiko savo norminius teisės aktus veterinarijos, sveikatos ir augalų sveikatos klausimais ir neįdiegia jokių naujų priemonių, nepagrįstai trukdančių prekybai. 3. Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi 31 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, nagrinėja sunkumus, kurie gali kilti prekiaujant žemės ūkio produktais, ir siekia ieškoti tinkamų sprendimų. 16 straipsnis Nuo 1977 m. liepos 1 d. Šveicarijos kilmės produktams juos importuojant į Bendriją  nebus taikomas palankesnis režimas nei tas, kurį taiko Bendrijos valstybės narės tarpusavyje. 17 straipsnis Susitarimas netrukdo išlaikyti ir steigti muitų sąjungas, laisvosios prekybos zonas ar sudaryti pasienio prekybos susitarimus, išskyrus tuos atvejus, kai jie keičia šiuo susitarimu numatytus prekybos susitarimus, ypač susijusius su kilmės taisyklėmis. 18 straipsnis Susitariančiosios Šalys nesiima jokių vidaus fiskalinio pobūdžio priemonių ar veiksmų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai skirtingai vertinami vienos Susitariančiosios Šalies produktai ir panašūs produktai, kilę kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.   Eksportuojamiems į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją produktams negali būti grąžinti didesni vidaus mokesčiai, negu visų tiesioginių ar netiesioginių mokesčių, kuriais jie buvo apmokestinti, suma. 19 straipsnis Su prekyba prekėmis susiję mokėjimai ir tokių mokėjimų pervedimas į Bendrijos valstybę narę, kurios rezidentas yra kreditorius, arba į Šveicariją, yra atliekamas be jokių apribojimų. Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo bet kokių valiutos keitimo ar administracinių apribojimų dotacijoms, trumpalaikiams ir vidutinės trukmės kreditams, skirtiems prekybiniams sandoriams, kuriuose dalyvauja Šalies atstovas, gauti arba grąžinti. 20 straipsnis Šis Susitarimas netrukdo taikyti importo draudimus ar apribojimus, eksporto ar prekių tranzito pateisinamo visuomenės dorovės, teisėtvarkos ar visuomenės saugumo pagrindais, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ir sveikatos apsauga, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsauga, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga, arba su auksu ar sidabru susijusiais nuostatais. Tačiau tokie draudimai ar apribojimai neprivalo tapti savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo priemone prekyboje tarp Susitariančiųjų Šalių. 21 straipsnis Jokia susitarimo nuostata netrukdo Susitariančiajai Šaliai imtis šių priemonių: a) kurios, jos manymu, yra būtinos siekiant neleisti atskleisti informaciją, prieštaraujančią pagrindiniams jos saugumo interesams; b) kurios susiję su prekyba ginklais, amunicija ar karo reikmenimis arba su būtinais gynybos tikslais moksliniais tyrimais, taikomąja veikla ar gamyba, jei tokios priemonės nepablogina konkurencijos sąlygų produktų, kurie nėra konkrečiai skirti kariniams tikslams, atžvilgiu; c) kurios, jos manymu, yra esminės jos saugumui karo ar didelių tarptautinių neramumų metu.  22 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys nesiima jokių priemonių, kurios galėtų sukelti pavojų, kad susitarimo tikslai nebus įgyvendinti.  2. Jos imasi visų bendrojo pobūdžio arba konkrečių priemonių, būtinų tam, kad būtų vykdomi jų įsipareigojimai pagal susitarimą. Jei viena Susitariančioji Šalis mano, kad kita Susitariančioji Šalis neįvykdė įsipareigojimo pagal susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal 27 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 23 straipsnis 1. Toliau išvardyti atvejai yra nesuderinami su tinkamu susitarimo veikimu, kiek jie gali turėti įtakos prekybai tarp Bendrijos ir Šveicarijos: i) visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti įmonių veiksmai, kurių tikslas arba rezultatas yra prekių gamybos ar prekybos konkurencijos prevencija, apribojimas ar iškraipymas; ii) vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visose Susitariančiųjų Šalių teritorijose arba didesnėje jų dalyje. iii) bet kokia viešoji pagalba, kuri iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją palaikydama tam tikras įmones ar tam tikrų prekių gamybą. 2. Jei Susitariančioji Šalis yra tos nuomonės, kad ta praktika yra nesuderinama su šiuo straipsniu, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal 27 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką.  24 straipsnis Jei padidėjęs tam tikros prekės importas yra arba gali būti žalingas gamybos veiklai, vykdomai vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, ir kai šis padidėjimas atsiranda dėl to: i) kad importuojančioje Susitariančioje Šalyje iš dalies ar visiškai, kaip numatyta susitarime, panaikinami muitai ir lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kuriais apmokestinama konkreti prekė; ir  ii) kad muitai ar lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kuriais eksportuojanti Susitariančioji Šalis apmokestina žaliavų arba tarpinių produktų, naudojamų atitinkamų produktų gamyboje, importą, yra daug mažesni už atitinkamus muitus ir mokėjimus, kuriais apmokestina importuojančioji Susitariančioji Šalis;  suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 27 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 25 straipsnis Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių sužino, kad prekiaujant su kita Susitariančiąja Šalimi vyksta dempingas, ji gali imtis atitinkamų priemonių, nukreiptų prieš tokius veiksmus, vadovaudamasi Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo susitarimu bei laikydamasi 27 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.  26 straipsnis Jei kyla didelių sutrikimų bet kuriame ūkio sektoriuje arba jei kyla sunkumų, kurie galėtų sukelti didelį regiono ekonominės situacijos pablogėjimą, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių laikydamasi 27 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.  27 straipsnis 1. Tokiu atveju kai viena Susitariančioji Šalis dėl tam tikrų prekių importo, galinčio sukelti 24 ir 26 straipsniuose minimą situaciją, taiko administracinę procedūrą, kurios tikslas – greitai gauti informacijos apie tarpusavio prekybos srautų tendencijas; apie tai ji praneša kitai Susitariančiajai Šaliai. 2. 22 –27 straipsniuose nurodytais atvejais, prieš imdamasi juose numatytų priemonių, arba tais atvejais, kai taikomas šio straipsnio 3 dalies d punktas, kiek galima greičiau, atitinkama Susitariančioji Šalis teikia Jungtiniam komitetui visą susijusią informaciją, kurios reikia nuodugniai išnagrinėti situaciją siekiant rasti Susitariančiosioms Šalims priimtiną sprendimą. Pasirenkant priemones, privalu teikti pirmenybę toms priemonėms, kurios turi mažiausią poveikį susitarimo veikimui.  Apie apsaugos priemones nedelsiant pranešama Jungtiniam komitetui ir dėl jų turi būti periodiškai tariamasi komitete, ypač jei siekiama jų atsisakyti kai tik tai padaryti leidžia aplinkybės.  3. Įgyvendinant 2 dalį, taikomos šios nuostatos: a) dėl 23 straipsnio – bet kuri Susitariančioji Šalis gali perduoti klausimą Jungtiniam komitetui, jei ji mano, kad ta konkreti praktika yra nesuderinama su tinkamu susitarimo veikimu, kaip apibrėžta 23 straipsnio 1 dalyje.  Susitariančiosios Šalys Jungtiniam komitetui teikia visą susijusią informaciją ir teikia jam pagalbą, kurios komitetui reikia norint išnagrinėti situaciją ir prireikus panaikinti veiklą, dėl kurios pareikšti prieštaravimai.  Jei atitinkama Susitariančioji Šalis nenutraukia veiklos, dėl kurios yra pareikšti prieštaravimai, per Jungtinio komiteto nustatytą laikotarpį, arba kai Jungtiniame komitete nesutariame per tris mėnesius nuo to laiko, kai klausimas buvo perduotas jam spręsti, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis bet kurių apsaugos priemonių, kurios jos manymu yra būtinos iškilus dideliems sunkumams, atsirandantiems dėl konkrečios veiklos, visų pirma, ji gali atšaukti tarifų nuolaidas.  b) dėl 24 straipsnio – sunkumai, kylantys dėl šiame straipsnyje nurodytos situacijos, perduodami nagrinėti Jungtiniam komitetui, kuris gali priimti bet kurį sprendimą, kurio reikia tokiems sunkumams išspręsti. Jei Jungtinis komitetas arba eksportuojanti Susitariančioji Šalis nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų galima išspręsti sunkumus, per 30 dienų nuo to laiko, kai jam buvo pateiktas klausimas, importuojančiai Susitariančiajai Šaliai leidžiama apmokestinti importuojamą prekę kompensaciniu mokesčiu.    Kompensacinis mokestis apskaičiuojamas remiantis atitinkamų prekių verte dėl tarifų neatitikimo žaliavų arba jų sudėtyje esančių tarpinių produktų atžvilgiu.  c) dėl 25 straipsnio – konsultacijos Jungtiniame komitete vyksta prieš suinteresuotai Susitariančiajai Šaliai imantis atitinkamų priemonių. kai dėl ypatingų aplinkybių, reikalaujančių imtis skubių priemonių, negalima iš anksto išnagrinėti situacijos, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis 24, 26 ir 25 straipsniuose nurodytais atvejais bei taip pat tuo atveju, kai valstybės pagalba eksportui turi tiesioginio ir neatidėliotino poveikio prekybai, gali tuoj pat imtis atsargumo priemonių, kurių imtis griežtai būtina siekiant pataisyti padėtį.  28 straipsnis Jei viena ar daugiau Bendrijos valstybių narių ar Šveicarija susiduria su sunkumais arba jei joms kyla didelių sunkumų grėsmė dėl mokėjimo balanso, atitinkama Susitariančioji Šalis gali imtis būtinų apsaugos priemonių. Ji nedelsdama apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai.  29 straipsnis 1. Įkuriamas Jungtinis komitetas, kuris yra atsakingas už susitarimo administravimą ir užtikrina jo tinkamą įgyvendinimą. Šiuo tikslu jis teikia rekomendacijas ir priima sprendimus susitarime numatytais atvejais. Susitariančiosios Šalys šiuos sprendimus įgyvendina vadovaudamosi savo taisyklėmis.  2. Siekdamos tinkamai įgyvendinti susitarimą, Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu rengia konsultacijas Jungtiniame komitete. 3. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarko taisykles. 30 straipsnis 1. Jungtinį komitetą sudaro Bendrijos ir Šveicarijos atstovai. 2. Jungtinis komitetas veikia bendru sutarimu. 31 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis pirmininkauja Jungtiniame komitete pagal susitarimus, kurie turi būti numatyti komiteto darbo tvarkos taisyklėse.  2. Pirmininkas šaukia Jungtinio komiteto posėdžius bent jau kartą per metus tam, kad būtų svarstomas bendras susitarimo veikimas.  Be to Jungtinis komitetas susirenka kai to reikia dėl specialių aplinkybių bet kurios Susitariančios Šalies prašymu ir vadovaujantis sąlygomis, kurios turi būti numatytos komiteto darbo tvarkos taisyklėse.  3. Jungtinis komitetas gali nuspręsti sukurti darbo grupę, kuri jam padėtų vykdyti jo funkcijas. 32 straipsnis 1. Jeigu Susitariančioji Šalis mano, kad Susitariančiųjų Šalių bendram interesui būtų naudinga susitarimu įtvirtintus santykius toliau plėtoti ir stiprinti apimant ir kitas sritis, kurių susitarimas neapima, ji pateikia kitai Susitariančiajai Šaliai pagrįstą siūlymą. Susitariančiosios Šalys gali pavesti Jungtiniam komitetui išnagrinėti tokį siūlymą ir prireikus parengti joms rekomendacijas, ypač siekiant pradėti derybas. 2. Susitarimai, kurie sudaromi įvykus 1 dalyje nurodytoms deryboms, turi būti ratifikuoti arba patvirtinti pagal Susitariančiųjų Šalių vidaus procedūras. 33 straipsnis Susitarimo priedai ir protokolai sudaro jo neatskiriamą dalį. 34 straipsnis Viena Susitariančioji Šalis gali susitarimą denonsuoti apie tai pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai. Susitarimas nustoja galioti praėjus 12 mėnesių nuo tokio pranešimo dienos.  35 straipsnis Susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis ir vadovaujantis toje Sutartyje numatytomis sąlygomis, bei Šveicarijos Konfederacijos teritorijai.  36 straipsnis Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, danų, italų, norvegų olandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Susitariančiosios Šalys susitarimą patvirtina laikydamosi savo procedūrų. Jis įsigalioja 1973 m. sausio 1d., jei Susitariančiosios Šalys iki tos dienos pranešė viena kitai, kad tam reikalingos procedūros yra užbaigtos. Vėliau susitarimas įsigalioja pirmą antro mėnesio po to, kai buvo gautas toks pranešimas, dieną. Galutinė tokio pranešimo diena yra 1973 m. lapkričio 30 d. 1973 m. balandžio 1 d. taikomos nuostatos taikomos šio susitarimo įsigaliojimo dieną, jei jis įsigalioja po tos dienos. Udfaerdiget i bruxelles , den toogtyvende juli nitten hundrede og tooghalvfjerds . Geschehen zu bruessel am zweiundzwanzigsten juli neunzehnhundertzweiundsiebzig . Done at brussels on this twenty-second day of july in the year one thousand nine hundred and seventy-two . Fait a bruxelles , le vingt-deux juillet mil neuf cent soixante-douze . Fatto a bruxelles , il ventidue luglio millenovecentosettantadue . Gedaan te brussel , de tweeentwintigste juli negentienhonderdtweeenzeventig . Utferdiget i brussel , tjueandre juli nitten hundre og syttito . Paa raadet for de europaeiske faellesskabers vegne Im namen des rates der europaeischen gemeinschaften In the name of the council of the european communities Au nom du conseil des communautes europeennes A nome del consiglio delle comunita europee Namens de raad van de europese gemeenschappen For raadet for de europeiske fellesskap Fuer die schweizerische eidgenossenschaft Pour la confederation suisse Per la confederazione svizzera I PRIEDAS PRODUKTŲ, NURODYTŲ SUSITARIMO 2 STRAIPSNYJE, SĄRAŠAS Briuselio nomenklatūros pozicijos Nr. Aprašymas Ex 35.01 Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai Ex 35.02 Albuminai, albuminatai ir kiti albumino dariniai: – Albuminai: – Kiti: – Ovalbuminas ir laktalbuminas: – Džiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo) – Kiti 45.01 Gamtinė kamštiena, neapdorota, trupinta, granuliuota arba malta; kamštienos atliekos 54.01 Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir sukedentą žaliavą) 57.01 Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) II PRIEDAS PRODUKTŲ, NURODYTŲ SUSITARIMO 4 STRAIPSNYJE, SĄRAŠAS Šveicarijos muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Apsauginis elementas, kuris turi būti panaikintas CHF/100 kg bruto 2707. Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai; panašūs produktai, apibrėžti 27 skirsnio 2 pastaboje: – Nekrekinguoti: 10 – Skirti varikliams 12 – Skirti kitiems tikslams __ – Krekinguoti: – Produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 200 °C temperatūros (benzolas, toluolas, ksilolas, etc): 20 – Skirti varikliams 22 – Skirti kitiems tikslams __ – Kitos alyvos ir distiliavimo produktai, tokie, kaip fenolio, kreozoto, naftaleno ir antraceno alyvos, etc.: 30 – Skirti varikliams 32 – Skirti kitiems tikslams 2709. Neapdorotos naftos alyvos (žalia nafta) ir neapdorotos alyvos, gautos iš bituminių mineralų: 10 – Skirtos varikliams 20 – Skirtos kitiems tikslams __ 2710. Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70% masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys: – Skirtos varikliams – Produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros 10 – Benzinas ir jo frakcijos ( petroleteris, benzinas, etc.) – 12 – Vaitspiritas – – Kiti produktai ir distiliatai: 20 – Dyzelinė alyva – 22 – Nafta – 24 – Kiti – – Skirti kitiems tikslams: – Produktai, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros 30 – Benzinas ir jo frakcijos ( petroleteris, benzinas, etc.) – 32 – Vaitspiritas – 40 – Produktai, kurie distiliuojasi aukštesnėje nei 135 °C temperatūroje, kurių mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi iki 210 °C temperatūros ir daugiau kaip 65 % tūrio iki 250 °C temperatūros (nafta) _ 2710. (tęsinys) – Produktai, kurių mažiau kaip 20 % tūrio distiliuojasi iki 300 °C temperatūros (mineralinės tepalinės alyvos, parafino alyvos, vazelino alyvos ir panašios alyvos): CHF/100 kg bruto 50 – Nesumaišyti – 52 – Sumaišyti – 60 – Kiti distiliatai ir produktai, tokie, kaip gazoliai, etc. – 64 – Mineraliniai tepalai, skirti tepimui – 70 – Alyvos, skirtos šildymo tikslams – 2711. Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai: 10 – Skirti varikliams – 20 – Skirtos kitiems tikslams – 2901. Angliavandeniliai: – Nearomatiniai: – Dujiniai, suskystinti arba nesuskystinti – Kiti: 12 – Skirti varikliams – Ex 30 – Aromatiniai: Naudojami variklių veikimui – 2904. Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: Ex 10 – Metanolis (metilo alkoholis): Nudojami kaip variklių degalai Ex 30 – Propilo alkohoholiai ir aukštesnieji vienhidroksiliai alkoholiai: Naudojami kaip variklių degalai – 3706.01 Kino juostos, eksponuotos ir išryškintos, sudarytos tik iš garso takelio, negatyvai arba pozityvai vienam metrui 3707. Kitos kino juostos, eksponuotos ir išryškintos, su garso takeliu arba be garso takelio, negatyvai arba pozityvai: – Kitos, kurių plotis: 20 – Ne mažesnis kaip 35 mm – 22 Mažesnis kaip 35 mm – Ex 3814.01 Antidetonaciniai preparatai, oksidacijos inhibitoriai, dervų susidarymo inhibitoriai, tirštikliai, antikoroziniai preparatai ir kiti paruošti mineralinių alyvų priedai: Nudojami kaip variklių degalai – Ex 3818.01 Sudėtiniai tirpikliai ir skiedikliai, skirti lakams ir panašiems produktams: Naudojami kaip variklių degalai _ 3819. Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje: Ex 38 –Alkilarilo mišiniai: – Naudojami kaip variklių degalai Ex 50 – Kiti: – Naudojami kaip variklių degalai CHF/100 kg bruto 8406. Stūmokliniai vidaus degimo varikliai: – Skirti automobiliams: Ex 20 – Dyzeliniai varikliai: Skirti motorinėms transporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijose, išskyrus stūmoklius ir stūmoklių segmentus Ex 22 – Kiti: Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijose, išskyrus stūmoklius ir stūmoklių segmentus – 8702. Autotransporto priemonės, skirtos keleiviams, prekėms ar medžiagoms vežti (įskaitant sportines transporto priemones, išskyrus klasifikuojamas 8709 pozicijoje): – Lengvieji automobiliai, kurių kiekvieno masė: 10 – Ne didesnė kaip 800 kg 29,0 12 – Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1200 kg 38,0 14 – Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1600 kg 41,0 16 – Didesnė kaip 1600 kg 59,0 Viešųjų paslaugų keleivinės transporto priemonės (tolimojo susisiekimo autobusai, autobusai, troleibusai ) ir autotransporto priemonės, skirtos prekėms ar medžiagoms vežti, kurių kiekvienos masė: 20 – Ne didesnė kaip 800 kg – 21 – Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1200 kg – 22 – Didesnė kaip 800 kg ir mažesnė kaip 1600 kg – Ex 8704.01 Autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8701, 8702 arba 8703 pozicijose, važiuoklės su pritvirtintais varikliais: 8705. Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 pozicijose Autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8701, 8702 arba 8703 pozicijose, kėbulai (įskaitant kabinas): Kaip 8702.10/22 subpozicijai Ex 12 – Kiti: Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje __ 8706. Autotransporto priemonių, klasifikuojamų . 8701, 8702 arba 8703 pozicijose, dalys ir priedai: – Kiti: – Skirti kitoms autotransporto priemonėms: Ex 20 – Kėbulų komponentai: Autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje, išskyrus lentynas bagažui, numerio ženklo laikiklius ir lentynas slidėms __ – Šarnyriniai velenai, kurių kiekvieno masė: Ex 26 – Ne didesnė kaip 25 kg: Skirti autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje Ex 34 – Kiti: Skirti utotransporto priemonėms, klasifikuojamoms 8702.10/22 subpozicijoje, išskyrus saugos diržus, pagamintus ratus su padangomis arba be padangų, vandens radiatorius, skirtus varikliams, nesukietėjusio vulkanizuoto kaučiuko kilimėlius ir vairo užvalkalus __ III PRIEDAS Produktų, nurodytų susitarimo 7 straipsnyje, sąrašas Briuselio nomenklatūros pozicijos Nr. Aprašymas Ex 26.03 Pelenai ir liekanos (išskyrus geležies arba plieno gamybos liekanas), kurių sudėtyje yra metalų arba jų junginių: – Kurių sudėtyje yra aliuminio – Kurių sudėtyje yra švino – Kurių sudėtyje yra vario – Cinko liekanos (šteinai), gautos cinkuojant karštuoju būdu Ex 74.01 Vario šteinas; neapdorotas varis (rafinuotas arba nerafinuotas); vario atliekos ir laužas: – Vario atliekos ir laužas Ex 75.01 Nikelio šteinai, nikelio oksido aglomeratai ir kiti tarpiniai nikelio metalurgijos produktai; neapdorotas nikelis (išskyrus elektrolitinio dengimo anodus); nikelio atliekos ir laužas: – Nikelio atliekos ir laužas Ex 76.01 Neapdorotas aliuminis; aliuminio atliekos ir laužas: – Aliuminio atliekos ir laužas Ex 78.01 Neapdorotas švinas (įskaitant sidabringąjį šviną); švino atliekos ir laužas: – Švino atliekos ir laužas Ex 79.01 Neapdorotas cinkas; cinko atliekos ir laužas: – Cinko atliekos ir laužas PROTOKOLAS NR. 1 dėl tam tikriems produktams taikomo režimo A SKYRIUS TAM TIKRŲ ŠVEICARIJOS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTUI Į BENDRIJĄ TAIKOMAS REŽIMAS 1 straipsnis 1. Muitai į Bendriją, nustatyti pradžioje ir taikomi produktams, kurie klasifikuojami bendrojo muitų tarifo 48 ir 49 skyriuose, išskyrus poziciją Nr. 48.09 (statybinės medienos plaušo arba augalinių pluoštų plokštės, sujungtos arba nesujungtos gamtinėmis arba dirbtinėmis dervomis arba su panašiomis rišamosiomis medžiagomis) palaipsniui panaikinami pagal tokį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Produktai, klasifikuojami pozicijose  ir subpozicijose Nr. 48.01 C II, 48.01 E, 48.07 B, 48.13 ar 48.15 B Muito norma – procentinis dydis Kiti produktai Taikomo bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 11-5 95 1974 m. sausio 1 d. 11 90 1975 m. sausio 1 d. 10-5 85 1976 m. sausio 1 d. 10 80 1977 m. liepos 1 d. 8 65 1979 m. sausio 1 d. 6 50 1980 m. sausio 1 d. 6 50 981 m. sausio 1 d. 4 35 1982 m. sausio 1 d. 4 35 1983 m. sausio 1 d. 2 20 1984 m. sausio 1 d. 0 0 2. Importo muitai į Airiją, taikomi 1 dalyje nurodytiems produktams, panaikinami palaipsniui pagal tokį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomas bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 85 1974 m. sausio 1 d. 70 1975 m. sausio 1 d. 55 1976 m. sausio 1 d. 40 1977 m. liepos 1 d. 20 1979 m. sausio 1 d. 15 1980 m. sausio 1 d. 15 1981 m. sausio 1 d. 10 1982 m. sausio 1 d. 10 1983 m. sausio 1 d. 5 1984 m. sausio 1 d. 0 3. Nepaisant susitarimo 3 straipsnio, Danija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė taiko tokius importo muitus Šveicarijos kilmės produktams, nurodytiems 1 dalyje:  Tvarkaraštis Produktai, klasifikuojami pozicijose  ir subpozicijose Nr. 48.01 C II, 48.01 E, 48.07 B, 48.13 ar 48.15 B Muito norma – procentinis dydis Kiti produktai Taikomas bendrojo muitų tarifo muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 0 0 1974 m. sausio 1 d. 3 25 1975 m. sausio 1 d. 4-5 37-5 1976 m. sausio 1 d. 6 50 1977 m. liepos 1 d. 8 65 1979 m. sausio 1 d. 6 50 1980 m. sausio 1 d. 6 50 1981 m. sausio 1 d. 4 35 1982 m. sausio 1 d. 4 35 1983 m. sausio 1 d. 2 20 1984 m. sausio 1 d. 0 0 4. Laikotarpiu nuo 1974 m. 1974 m. sausio 1 d. iki 1983 m. gruodžio 31 d. Danija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė turi teisę kiekvienais metais Šveicarijos kilmės produktų importui pradėti taikyti nulinio tarifo kvotas, kurių dydžiai 1974 metams yra pateikti A priede ir kurie prilygsta vidutinei importo apimčiai nuo 1968 m. iki 1971 m., padidintai keturiais 5% padidėjimais; nuo 1975 m. sausio 1 d. tų tarifų kvotų dydis kiekvienais metais išauga po 5%. 5. Frazė „pradinės sudėties Bendrija“ – tai Belgijos Karalystė, Vokietijos Federalinė Respublika, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Didžioji Liuksemburgo Kunigaikštystė ir Nyderlandų Karalystė. 2 straipsnis 1. Importo muitai į pirminės sudėties Bendriją ir į Airiją 2 dalyje nurodytiems produktams palaipsniui mažinami iki nurodytų lygių pagal šį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomas bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 75 1977 m. sausio 1 d. 60 1978 m. sausio 1 d. 40 taikant didžiausią 3% ad valorem (išskyrus subpozicijas Nr. 78.01 A II ir 79.01 A) 1979 m. sausio 1 d. 20 1980 m. sausio 1 d. 0 Tarifų subpozicijoms Nr. 78.01 A II ir 79.01 A, nurodytoms 2 dalyje pateiktoje lentelėje, pradinės sudėties Bendrijos atžvilgiu ir nepaisant susitarimo 5 straipsnio 3 dalies, tarifai mažinamai suapvalinant iki antrosios dešimtainės trupmenos skilties.  2. Pirmesnėje straipsnio dalyje nurodyti produktai yra šie: Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas ex 73.02 Ferolydiniai, išskyrus feronikelį ir produktus, nurodytus EAPB sutartyje 76.01 Neapdorotas aliuminis, aliuminio atliekos ir laužas: a) neapdorotas 78.01 Neapdorotas švinas (įskaitant argentiferinį šviną) švino atliekos ir laužas a) neapdorotas ii) kiti 79.01 Neapdorotas cinkas, cinko atliekos ir laužas: a) neapdorotas 81.01 volframas, neapdorotas ar apdorotas, ir jo dirbiniai 81.02 molibdenas, apdorotas ar neapdorotas, ir jo dirbiniai 81.03 tantalas, apdorotas ar neapdorotas, ir jo dirbiniai 81.04 kiti netaurieji metalai, apdoroti arba neapdoroti, ir jų dirbiniai; kermetai, apdoroti arba neapdoroti, ir jų dirbiniai: b) kadmis c) kobaltas ii) apdorotas d) chromas e) germanis f) hafnis (celtis) g) manganas h) niobis (kolumbis) ij) stibis k) titanas l) vanadis m) uranas, kuriame sumažintas U 235 o) cirkonis p) renis q) galis; indis; talis r) kermetas 3 straipsnis Importui, kuriam taikomas tarifų režimas nurodytas 1 ir 2 straipsniuose, išskyrus neapdorotą šviną, kitą nei sidabringasis švinas (klasifikuojamiems bendrojo muitų tarifo subpozicijoje Nr. 78.01 A II) taikomos metinės nurodomosios ribos, kurias viršijant taikomi muitai trečiųjų šalių atžvilgiu gali būti pakartotinai įvedami pagal šias nuostatas: a) atsižvelgiant į Bendrijos teisę sustabdyti viršutinių ribų taikymą tam tikriems produktams, 1973 m. nustatytos viršutinės ribos pateikiamos B priede. Šios ribos yra apskaičiuojamos darant prielaidą, kad pradinės sudėties Bendrija ir Airija atlieka pirmąjį tarifų mažinimą 1973 m. balandžio 1 d. 1974 m. viršutinė riba atitinka 1973 . taikomą ribą, pakartotinai kasmet pakoregavus Bendrijai ir padidinus 5 %. Nuo 1975 m. sausio 1 d. viršutinės ribos kiekvienais metais padidinamos 5%.  Šiame protokole nurodytiems produktams, kurie nėra įtraukti į B priedą, Bendrija pasilieka teisę įvesti viršutines ribas, kurios prilygsta vidutinei importo į Bendriją apimčiai remiantis paskutinių ketverių metų statistiniais duomenimis, padidintus apimtį 5%; kitiems metams tos viršutinės ribos kiekvienais metais padidinamos 5%. b) Jei dvejus metus iš eilės produkto importas, kuriam taikomos viršutinės ribos yra mažesnis nei 90% nustatyto dydžio, Bendrija sustabdo šios ribos taikymą. c) Iškilus trumpalaikiams ekonominiams sunkumams Bendrija pasilieka teisę po konsultacijų Jungtiniame komitete vieneriems metams išlaikyti nustatytą praeitų metų lygį. d) Kiekvienais metais gruodžio mėn. 1 d. Bendrija Jungtiniam komitetui nurodo sąrašą produktų, kuriems ateinančiais metais taikomos viršutinės ribos ir tų ribų lygius.  e) Importas pagal tarifų kvotas, atidarytas pagal 1straipsnio 4 dalį, sugretinamas su tokiems pat produktams nustatytais viršutinių ribų lygiais. f) Nepaisant susitarimo 3 straipsnio ir 1 ir 2 šio protokolo straipsnių, kai pasiekiama šiame protokole nurodyto produkto importo viršutinė riba, bendrojo muitų tarifo muitai konkretaus produkto importui gali būti pakartotinai įvesti iki kalendorinių metų pabaigos.   Tuo atveju, iki 1977 m. liepos 1 d.: i) Danija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė pakartotinai įveda šiuos muitus: Metai Taikomas bendrojo muitų tarifo muitų procentinis dydis 1973 0 1974 40 1975 60 1976 80 ii) Airija pakartotinai įveda muitus, taikomus trečiosioms šalims: Šio protokolo 1 ir 2 straipsniuose nurodyti muitai pakartotinai įvedami sekančių metų  sausio 1 d.  g) po 1977 m. liepos 1 d. Susitariančiosios Šalys Jungtiniame komitete išnagrinėja galimybę peržiūrėti procentinį dydį, kuriuo padidinamos viršutinės ribos atsižvelgiant į vartojimo tendencijas ir importą į Bendriją ir patirtį, įgytą taikant šį straipsnį. h) viršutinės ribos panaikinamos tarifų panaikinimo laikotarpio pabaigoje, kaip numatyta šio protokolo 1 ir 2 straipsniuose. 4 straipsnis 1. Pradinės sudėties Bendrija iki 1975 m. gruodžio 1 d. išlaiko mažiausią muitų normą šių produktų importui: Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Išlaikyta mažiausia norma 91.01 Kišeniniai, rankiniai laikrodžiai ir kiti laikrodžiai, įskaitant sekundmačius 0-35 AV dirbiniui 91.07 laikrodžių mechanizmai (įskaitant sekundmačių mechanizmus, sujungti iš dalių 0-28 AV dirbiniui a) su balansyru ir su plaukine spyruokle 91.11 Kitos laikrodžių dalys: c) laikrodžių mechanizmai, nesurinkti: i) su balansyru ir su plaukine spyruokle 0-28 AV dirbiniui 2. 1 straipsnio dalyje nurodyti muitai panaikinami dviem vienodais etapais 1976 m. sausio 1 d. ir 1977 m. liepos 1 d. Nepaisant susitarimo 5 straipsnio 3 dalies, tokiu būdu sumažinti muitai taikomi suapvalinat iki antrosios dešimtainės trupmenos skilties. 3. Susitarimo nuostatos taikomos produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatūros 91 skyriuje, jei Šveicarija taiko 1967 m. susitarimo, papildančio Šveicarijos Konfederacijos ir Europos ekonominės bendrijos ir jos valstybių narių susitarimą dėl laikrodžių gamybos pramonės produktų, pasirašyto 1972 m. liepos 20 d., nuostatas. Papildomame susitarime nustatytos prievolės laikomos prievolėmis kaip apibrėžta šio susitarimo 22 straipsnyje. B SKYRIUS REŽIMAS, TAIKOMAS TAM TIKRŲ BENDRIJOS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTUI Į ŠVEICARIJĄ 5 straipsnis 1. Pradinės sudėties Bendrijos ir Airijos kilmės ir šio protokolo c priede išvardytų produktų importo muitai į Šveicariją palaipsniui panaikinami pagal šį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomas bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 80 1977 m. liepos 1 d. 65 1979 m. sausio 1 d. 50 1980 m. sausio 1 d. 50 1981 m. sausio 1 d. 35 1982 m. sausio 1 d. 35 1983 m. sausio 1 d. 20 1984 m. sausio 1 d. 0 2. Produktų, klasifikuojamų Briuselio nomenklatūros pozicijoje Nr. 44.18, turinčių pradinės sudėties Bendrijos ir Airijos kilmės statusą, importo į Šveicariją muitai palaipsniui mažinami pagal šį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Taikomas bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 95 1974 m. sausio 1 d. 90 1975 m. sausio 1 d. 85 1976 m. sausio 1 d. 80 1977 m. liepos 1 d. 65 1979 m. sausio 1 d. 50 1980 m. sausio 1 d. 40 1981 m. sausio 1 d. 20 1982 m. sausio1 d. 0 3. Nepaisant susitarimo 3 straipsnio, Šveicarija pasilieka teisę, atsižvelgdama į ekonominius poreikius ir administracines aplinkybes, taikyti šiuos muitus Danijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės kilmės ir C priede nurodytų produktų importui:  Tvarkaraštis Taikomas bazinio muito procentinis dydis 1973 m. balandžio 1 d. 0 1974 m. sausio 1 d. 25 1975 m. sausio 1 d. 37-5 1976 m. sausio 1 d. 50 1977 m. liepos 1 d. 65 1979 m. sausio 1 d. 50 1980 m. sausio 1 d. 50 1981 m. sausio 1 d. 35 1982 m. sausio 1 d. 35 1983 m. sausio 1 d. 20 1984 m. sausio 1 d. 0 6 straipsnis Produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatūros pozicijose Nr. 44.18, 48.01 ir 48.07, iškilus didelių sunkumų Šveicarija pasilieka teisę įvesti viršutines nurodomąsias ribas pagal šio protokolo 3 straipsnyje nurodytą tvarką. Importui, viršijančiam šias ribas, gali būti įvedami ne didesni nei taikomi trečiosioms šalims muitai. A PRIEDAS 1974 m. tarifinių kvotų sąrašas DANIJA, NORVEGIJA, JUNGTINĖ KARALYSTĖ Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Dydis (metrinėmis tonomis) Danija Norvegija Jungtinė Karalystė 48 skirsnis POPIERIUS IR KARTONAS; POPIERIAUS PLAUŠIENOS, POPIERIAUS ARBA KARTONO DIRBINIAI 48.01 Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), pagaminti mašina, ritininis arba lakštinis: C. Kraftpopierius ir kraftkartonas: Ex II. Kiti, išskyrus kraftpopierių išoriniams daugiasluoksnio kartono sluoksniams (Kraftliner ) ir maišinį kraftpopierių – – 145 Ex E. Kiti: – Biblinis popierius (Indijos popierius), kopijavimo popierius ir kitas rašomasis popierius, kurio sudėtyje nėra mechaninės medienos plaušienos arba kurio sudėtyje mechaninė plaušiena sudaro ne daugiau kaip 5 % – – 202 – Tapetai – – 244 48.03 Pergamentas arba nelaidus riebalams pergamentinis popierius ir kartonas, taip pat jo imitacijos ir glazūruotas permatomas popierius, ritininis ir lakštinis – ,– 126 48.07 Popierius ir kartonas, įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba spausdintas (nesudarantis 49 skirsnyje klasifikuojamų spaudinių) ritininis arba lakštinis B. Kiti: – Padengtas spausdinimo arba rašomasis popierius – – 152 – Kitas _ – 586 48.16 Dėžės, krepšiai ir kitos pakuotės iš popieriaus arba kartono – – 207 48.21 Kiti dirbiniai iš popieriaus masės, popieriaus, kartono arba celiuliozės vatos: B. Kiti – – 147 ex 48 skirsnis Kiti produktai, klasifikuojami 48 skirsnyje, išskyrus produktus, klasifikuojamus 48.01 A subpozicijoje ir 48.09 pozicijoje 1261 309 522 ex 49 skirsnis Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės dirbiniai; rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai, kuriems taikomi bendrojo muitų tarifo muitai (49.03, 49.05 A, 49.07 A, 49.07 Ο II, 49.08, 49.09, 49.10, 49.11 B pozicijos) 190 96 756918,00 (1) B PRIEDAS 1973 M. NUSTATYTŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ SĄRAŠAS Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Dydis (metrinėmis tonomis) 73.02 Ferolydiniai: C. Ferosilicis 6617 76.01 Neapdorotas aliuminis; aliuminio atliekos ir laužas: A. Neapdorotas 9824 C PRIEDAS Produktų, kuriems Šveicarija sumažins Bendrijos atžvilgiu taikomus muitus pailgintu pereinamuoju laikotarpiu, sąrašas Šveicarijos muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas 4801. Popierius ir kartonas (įskaitant celiuliozės vatą), pagaminti mašina, ritininis arba lakštinis: 4803. Pergamentas arba nelaidus riebalams pergamentinis popierius, taip pat jo imitacijos ir glazūruotas permatomas popierius, ritininis arba lakštinis 20 – Kitas 4807. Popierius ir kartonas, įmirkytas, padengtas, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba spausdintas (nesudarantis 49 skirsnyje klasifikuojamų spaudinių) ritininis arba lakštinis 4815. Kitas popierius ir kartonas, supjaustyti pagal nustatytus matmenis arba formą: 22 – Kitas 4821. Kiti dirbiniai iš popieriaus masės, popieriaus, kartono arba celiuliozės vatos: 20 – Staltiesės, servetėlės, ir nosinės Protokolas Nr. 2 dėl produktų, kuriems taikomos specialios priemonės, kad būtų atsižvelgta į jų sudėtyje esančių žemės ūkio produktų kainų skirtumus 1 straipsnis Siekiant atsižvelgti į žemės ūkio produktų, sudarančių prekes, kurios nurodomos prie šio protokolo pridedamose lentelėse, kainų skirtumus, šis susitarimas netrukdo: i) importuojant apmokestinti kintamo dydžio komponentu arba nustatytu dydžiu arba taikyti vidaus kainos kompensavimo priemones; ii) taikyti dėl eksporto priimtas priemones.  2 straipsnis 1. Prie šio protokolo pridėtose lentelėse nurodytų produktų baziniai muitai yra šie: a) pirminės sudėties Bendrijai: muitai, kurie buvo faktiškai taikyti 1972 m. sausio 1 d.; b) Danijai, Airijai, Norvegijai ir Jungtinei Karalystei: i) Reglamente (EEB) Nr. 1059/69 nurodytų produktų atžvilgiu: Airijai, – Danijai, Norvegijai ir Jungtinei Karalystei – produktams, kuriems netaikoma Konvencija, įsteigianti Europos laisvosios prekybos asociaciją: Muitai taikant Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 47 straipsnį; kuris buvo parengtas ir priimtas Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu; Jungtiniam komitetui laiku pranešama apie šiuos bazinius muitus, tačiau bet kuriuo atveju iki 2 dalyje numatyto pirmojo sumažinimo: ii) kitų produktų atžvilgiu: muitai, kurie buvo faktiškai taikyti 1972 m. sausio 1 d.; c) Šveicarijai: prie šio protokolo pridėtoje II lentelėje nurodyti muitai. 2. Taip apibrėžtų bazinių muitų ir 1977 m. liepos 1 d. taikomų muitų, kurie nurodyti prie šio protokolo pridėtose lentelėse, skirtumai bus palaipsniui mažinami penkis kartus po 20%, kiekvieną sumažinimą atliekant šiomis datomis:  1973 m. balandžio 1 d., 1974 m. sausio 1 d., 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d.  Tačiau, jeigu 1977 m. liepos 1 d. taikomas muitas yra bazinis muitas, skirtumas tarp šių muitų turi būti sumažintas 40% 1974 m. sausio 1 d., o kitą kartą – po 20 % kiekvieną iš toliau nurodytų datų: 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d.  3. Nepaisant susitarimo 5 straipsnio 3 dalies ir Bendrijai taikant Europos Bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį, konkrečių muitų arba konkrečios mišrių muitų Jungtinės Karalystės muitų tarifų sistemoje dalies atžvilgiu, toliau išvardytiems produktams taikomos 1 ir 2 dalys suapvalinant iki ketvirtosios dešimtainės trupmenos skilties: Jungtinės Karalystės muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas 22.06 Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti aromatiniais ekstraktais Ex 22.09 Spiritai (kiti nei klasifikuojami pozicijoje Nr. 22.08); likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai, sudėtiniai alkoholiniai preparatai (žinomi kaip „koncentruoti ekstraktai“), naudojami gėrimų gamybai: Spiritai, kiti nei romas, arakas, tafija, džinas, viskis, degtinė, kurių etilo alkoholio kiekis 45-2° ar mažiau, ir slyvų, kriaušių arba vyšnių brendis, turintys kiaušinių ar kiaušinio trynių ir/arba cukraus (sacharozės ar invertuoto cukraus) 4. Produktams, kurie klasifikuojami Jungtinės Karalystės muitų tarifo pozicijose Nr. 19.03, 22.06 ir 35.01 ir kurie nurodyti prie šio protokolo pridėtoje I lentelėje, Jungtinė Karalystė iki 1973 m. liepos 1 d. gali atidėti pirmąjį tarifo sumažinimą. 3 straipsnis 1. Šis protokolas taip pat taikomas Bendrojo muitų tarifo subpozicijoje 22.09 C klasifikuojamiems alkoholiniams gėrimams, kurie nenurodyti prie šio protokolo pridėtose I ir II lentelėse. Taisykles, reglamentuojančias šiems produktams taikomą tarifų sumažinimą, priima Jungtinis komitetas. Nustatant šias taisykles arba vėliau, Jungtinis komitetas sprendžia, ar įrašyti į šį protokolą kitus Briuselio nomenklatūros 1-24 skirsniuose nurodytus produktus, kuriems Susitariančiųjų Šalių teritorijose netaikomi žemės ūkio norminiai aktai. 2. Tuo atveju Jungtinis komitetas prireikus papildo protokolo Nr. 3 II ir III priedus. 1 LENTELĖ EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Baziniai muitai Muitas, taikomas nuo 1997 m. liepos 1 d. 15.10 Riebalų rūgštys, rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant, riebalų alkoholiai: Ex C. Kitos riebalų rūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant: – Produktai gauti iš pušų medienos, kurių ne mažiau kaip 90 % masės sudaro riebiosios rūgštys 4,5 % 0 17.04 Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos: A. Saldišaknės ekstraktas, kurio sudėtyje esanti sacharozė sudaro daugiau kaip 10 % masės , bet nėra kitų medžiagų priedų 21 % 12 % B. Kramtomoji guma 8 % + ne daugiau kaip 23 % KDK KDK C. Baltasis šokoladas 13 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC KDK D. Kiti 13 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC KDK 18.06 Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos: A. Kakavos milteliai, saldinti tik pridedant sacharozę 10 % + KDK KDK B. Grietininiai ledai (kurių sudėtyje nėra ledų miltelių) ir kiti ledai 12 % + ne daugiau kaip 27% KDK + PMC KDK C. Šokoladas ir šokolado produktai, įdaryti arba neįdaryti; konditerijos gaminiai iš cukraus ir jų pakaitalai, pagaminti iš cukraus pakaitalų, turintys kakavos 12 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC KDK 18.06 (tęsinys) D. Kiti: I. Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų arba kurių sudėtyje esantys šie riebalai sudaro mažiau kaip 1,5 % masės: a) Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC KDK b) Kiti: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1kg 19 % + KDK KDK – Kiti 19 % + KDK 6 % + KDK II. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro: a) Ne mažiau kaip 1,5 %, bet ne daugiau kaip 6,5 % 1. a) Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + ne daugiau kaip 27 % KDK + PMC KDK 2. Kiti: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1kg 19 % + KDK KDK – Kiti 19 % + KDK 6 % + KDK b) Daugiau kaip 6,5 % masės, bet mažiau kaip 26 % masės 1. a) Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + KDK KDK 2. Kiti: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1kg 19 % + KDK KDK – Kiti 19 % + KDK 6 % + KDK c) Ne mažiau kaip 26 % masės: 1. a) Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g 12 % + KDK KDK 2. Kiti: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 500 g, bet ne didesnė kaip 1kg 19 % + KDK KDK – Kiti 19 % + KDK 6 % + KDK 19.01 Salyklo ekstraktas 8 % + KDK KDK 19.02 Maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, naudojami kūdikių maistui arba dietiniams arba kulinariniams tikslams, kurių sudėtyje esanti kakava sudaro mažiau kaip 50% masės 11% + KDK KDK 19.03 Makaronai, spageti ir panašūs gaminiai 12 % + KDK KDK 19.04 Tapijoka ir sago palmių šerdys; tapijokos ir sago palmių šerdžių pakaitalai, pagaminti iš bulvių arba kitų krakmolų 10 % + KDK KDK 19.05 Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (išpūsti ryžiai, kukurūzų dribsniai ir panašūs gaminiai) 8 % + KDK KDK 19.06 Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai 7 % + KDK KDK 19.07 Duona, džiuvėsiai ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus, medaus, kiaušinių, riebalų; sūrio arba vaisių A. Duoniniai traškučiai 9 % + ne daugiau kaip 24 % KDK + PMM KDK B. Macai 6 % + ne daugiau kaip 20 % KDK + PMM KDK C. Diabetikams skirta duona su glitimu 14 % + KDK KDK D. Kiti 14 % + KDK KDK 19.08 Pyragai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis kakavos arba kurių sudėtyje nėra kakavos: A. Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai 13 % + KDK KDK B. Kiti 13 % + ne daugiau kaip 30 % KDK + PMM arba 35 % + PMC KDK 21.01 Skrudintų trūkažolių (cikorijų) ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: A.Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai: II. Kiti 8 % + KDK KDK B. Produktų, aprašytų A subpozicijoje, ekstraktai, esencijos ir koncentratai: II. Kiti 14 % + KDK KDK 21.04 Padažai, sumaišyti uždarai ir sumaišyti pagardai: B. Kiti: – Kurių sudėtyje yra pomidorų 18 % 10 % – Nenurodyti 18 % 6% 21.05 Sriubos ir sultiniai, skysto, kieto arba miltelių pavidalo, homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai A. Sriubos ir sultiniai, skysti, tiršti arba miltelių pavidalo: – Kurių sudėtyje yra pomidorų 18 % 10 % – Nenurodyti 18% 6 % 21.06 Natūralios mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); paruošti kepimo milteliai: A. Aktyviosios natūralios mielės: II. Kepimo mielės 15 % + KDK KDK B. Neaktyviosios natūralios mielės: I. Tablečių, kubelių arba panašių pavidalų arba tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13% 4% II. Kitos 8% 4% 21.07 Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: A. Grūdai, turintys grūdų arba burbuolių pavidalą, apvirti arba paruošti kitu būdu 13 % + KDK KDK B. Ravioliai, makaronai, spageti ir panašūs produktai, neįdaryti, virti; pirmiau nurodyti produktai, įdaryti 13 % + KDK KDK 21.07 (tęsinys) C. Grietininiai ledai (kurių sudėtyje nėra ledų miltelių) ir kiti ledai 13 % + KDK KDK D. Paruoštas jogurtas; paruoštas pienas, miltelių pavidalo, naudojami kūdikiams maitinti skirtiems produktams arba dietiniams ar kulinarijos tikslams 13 % + KDK KDK E. Sūris fondues 13 % + ne daugiau kaip 35 AV 100 kg neto masės KDK su ne daugiau kaip 25 AV 100 kg neto masės F. Kiti: I. Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų arba kurių sudėtyje esantys tokie riebalai sudaro mažiau kaip 1,5 % masės: a) Kurių sudėtyje nėra sacharozės arba kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro mažiau kaip 5 % masės: ex. 1. Kurių sudėtyje nėra krakmolo arba kurių sudėtyje esantis krakmolas sudaro mažiau kaip 5 % masės: – Baltymų hidrolizatai, mielių autolizatai 20 % 6 % 2. Kurių sudėtyje esantis krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės 13 % + KDK KDK b) Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 5 %, bet mažiau kaip 15 % masės 13 % + KDK KDK c) Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 15 %, bet mažiau kaip 30 % masės 13 % + KDK KDK d) Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 30 %, bet mažiau kaip 50 % masės 13 % + KDK KDK e) Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 50 %, bet mažiau kaip 85 % masės 13 + KDK KDK f) Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau kaip 85 % masės 13 % + KDK KDK II. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 1,5 %, bet mažiau kaip 6 % masės 13 % + KDK KDK III. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 6 %, bet mažiau kaip 12 % masės 13 % + KDK KDK IV. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 12 %, bet mažiau kaip 18 % masės 13 % + KDK KDK V. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 18 %, bet mažiau kaip 26 % masės 13 % + KDK KDK VI. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 26 %, bet mažiau kaip 45 % masės: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + KDK KDK – Kiti 13 % + KDK 6 % + KDK VII. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 26 %, bet mažiau kaip 45 % masės: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + KDK KDK – Kiti 13% + KDK 6% + KDK VIII. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 65 %, bet mažiau kaip 85 % masės: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + KDK KDK – Kiti 13 % + KDK 6 % + KDK 21.07 (tęsinys) F. IX. Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 85 % masės: – Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg 13 % + KDK KDK – Kiti 13 % + KDK 6 % + KDK 22.02 Limonadai, aromatizuoti mineraliniai vandenys ir aromatizuoti gazuotieji vandenys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, į kuriuos nepridėta vaisių ir daržovių sulčių, klasifikuojamų 20.07 pozicijoje: ex A. Kurių sudėtyje nėra pieno arba pieno riebalų: – Į kuriuos pridėta cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus) 15 % 0 B. Kiti 8 % + KDK KDK 22.03 Salyklinis alus 24 % 10 % 22.06 Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti aromatiniais ekstraktais: A. Kurių faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18°, induose, kurių talpa: I. Ne didesnė kaip 2 litrai 17 AV/hl 0 II. Didesnė kaip 2 litrai 14 AV/hl 0 B. Kurių faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18°, bet ne didesnė kaip 22°, induose, kurių talpa: 19 AV/hl 0 I. Ne didesnė kaip 2 litrai II. Didesnė kaip 2 litrai 16 AV/hl 0 C. Kurių faktinė alkoholio koncentracija didesnė kaip 22°, induose, kurių talpa: I. Ne didesnė kaip 2 litrai 1,60 AV/hl alkoholio laipsniui + 10 AV/hl 0 II. Didesnė kaip 2 litrai 1,60 AV/hl alkoholio laipsniui 0 22.09 Spiritai (išskyrus klasifikuojamus 22.08 pozicijoje); likeris ir kiti spiritiniai gėrimai; sudėtiniai alkoholiniai preparatai (vadinami „koncentruotais ekstraktais“), skirti gėrimų gamybai: C. Spiritiniai gėrimai: Ex V. Kiti: – Kurių sudėtyje yra kiaušinių arba kiaušinių trynių ir/arba cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus): a) Ne didesnė kaip 2 litrai 1,60 AV/hl alkoholio laipsniui + 10 AV/hl 1 AV/hl alkoholio laipsniui +6 AV/hl b) Didesnė kaip 2 litrai 1,60 AV/hl alkoholio laipsniui 1 AV/hl alkoholio laipsniui 29.04 Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: C. Polihidroksiliniai alkoholiai: II. Manitolis 12 % + KDK 8 % + KDK 29.04 C. III. Gliucitolis (sorbitolis) (tęsinys) a) Vandeniniame tirpale: 1. Kurio sudėtyje esantis manitolis, išreikštas gliucitolio (sorbitolio) kiekiu, sudaro ne daugiau kaip 2 % masės 12 % + KDK 6 % + KDK 2. II. Kiti 9 % + KDK 6 % + KDK b) Kiti: 1. Kurio sudėtyje esantis manitolis, išreikštas gliucitolio (sorbitolio) kiekiu, sudaro ne daugiau kaip 2 % masės 12 % + KDK 6 % + KDK 2. Kiti 9 % + KDK 6 % + KDK 29.10 Acetaliai ir hemiacetaliai, ir acetaliai ir hemiacetaliai, kurių molekulėsera deguoninių funkcinių grupių, ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: ex B. Kiti: – Metilogliukozidai 14,4 % 8 % 29.14 Monokarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: Ex A. Sočiosios alifatinės monokarboksirūgštys: – Manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) esteriai Nuo 8,8 % iki 18,4 % 8 % Ex B. Nesočiosios alifatinės monokarboksirūgštys: – Manitolio ir gliucitolio (sorbitolio) esteriai Nuo 12 % iki 13,6 % 8% 29.15 Polikarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: A. Alifatinės polikarboksirūgštys: Ex V. Kiti: – Itakono rūgštis ir jos druskos bei esteriai: 10,4 % 0 2 …