LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PAPILDOMO KVIETIMO GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE 2011 METŲ PROGRAMĄ PATVIRTINIMO 2012 m. vasario 3 d. Nr. A1-58 Vilnius Vadovaudamasis Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-297 „Dėl projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 78-4045), 5 punktu: 1. T v i r t i n u Papildomo kvietimo Gaires pareiškėjams pagal Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2011 metų programą (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad paraiškos Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje paramai gauti gali būti teikiamos iki 2012 m. kovo 30 d. 3. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministras             Donatas Jankauskas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. A1-58 EUROPOS SĄJUNGA Europos pabėgėlių fondas (logotipas) EPF Europos pabėgėlių fondas (logotipas) LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Papildomo kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2011/AP/P1 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. BALANDŽIO 26 d. įsakymu Nr. a1-212 PATVIRTINTĄ EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE 2011 metų programą I SKYRIUS Bendrosios nuostatos 1. Papildomo kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2011/AP/P1 Europos pabėgėlių fondo gairės pareiškėjams (toliau vadinama – šios Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje (toliau vadinama – EPF) pagal EPF 2011 metų programą (toliau vadinama – 2011 metų programa), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. A1-212 (Žin., 2011, Nr. 51-2481). 2. Šios Gairės parengtos remiantis 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo ir panaikinančiu Tarybos sprendimą 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p.1) (toliau vadinama – Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007/EB), 2007 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 2008/22/EB, nustatančiu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 7, p.1), 2009 m. liepos 9 d., 2010 m. kovo 8 d., 2011 m. kovo 3 d. Europos Komisijos sprendimais Nr. 2009/533/EB, Nr. 2010/163/EB ir Nr. 2011/152/ES, iš dalies keičiančiais sprendimą Nr. 2008/22/EB, nustatantį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2009 L 179, p.62; OL 2010 L 69, p.16; OL 2011 L 62, p.46) (toliau vadinama – Europos Komisijos patvirtintos Įgyvendinimo taisyklės), Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiamete 2008–2013 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-236 (Žin., 2008, Nr. 79-3126) (toliau vadinama – EPF daugiametė 2008–2013 m. programa), bei 2011 metų programa. 3. EPF remiami projektai įgyvendinami naudojant ribotos trukmės paramos teikimo ir tiesioginio finansavimo skyrimo procedūras. 4. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai administravimą, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2893); toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl atsakingų institucijų paskyrimo) paskirta vykdyti atsakingos institucijos funkcijas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 27 straipsnyje. Audito institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti audito institucijos funkcijas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 30 straipsnyje. Bendrojo finansavimo lėšos – projektui finansuoti skirtos lėšos, papildančios EPF finansavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB nustatytą tvarką. Bendrojo finansavimo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kaip parama projektui, ir (arba) privačios lėšos bei kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, išskyrus kitus Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) finansinės paramos šaltinius. Bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje, kaip numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290). Įgaliota institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti įgaliotos institucijos funkcijas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 28 straipsnyje. Išlaidų deklaracija – pagal Europos Komisijos nustatytą formą atsakingos institucijos parengtas ir tvirtinančios institucijos patvirtintas dokumentas, patvirtinantis, kad visos ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti; išlaidų deklaracijoje yra nurodomi duomenys, kurių reikia rengiant Europos Komisijai teikiamą prašymą dėl mokėjimo. Mokėjimo prašymas – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą projekto vykdytojo užpildytas dokumentas, kuris teikiamas įgaliotai institucijai kartu su išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis bei projekto įgyvendinimą įrodančių dokumentų kopijomis. Paraiška atsakingai institucijai dėl lėšų pervedimo projektų vykdytojams – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą įgaliotos institucijos parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo remiantis yra rengiama mokėjimo paraiška Lietuvos Respublikos valstybės iždui. Paraiška dėl projekto finansavimo (toliau vadinama – paraiška) – atsakingos institucijos nustatytos formos dokumentas, kurį pildo ir įgaliotai institucijai teikia pareiškėjas, siekiantis gauti paramą projektui. Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos EPF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Paramos intensyvumas – teikiamos paramos atitikmuo procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos sutartis – nustatytos formos teisinis susitarimas, kurio pagrindu projekto vykdytojui skiriama parama. Paramos sutartis nustato skiriamų paramos lėšų panaudojimo, projekto įgyvendinimo ir kitas sąlygas. Paramos sutartį pasirašo atsakinga institucija, įgaliota institucija ir projekto vykdytojas. Pareiškėjas – juridinis asmuo, teikiantis paraišką pagal įgaliotos institucijos paskelbtą papildomą kvietimą teikti paraiškas. Paskirtos institucijos – institucijos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 25 straipsnį paskirtos įgyvendinti daugiametę ir atitinkamų metų programas valstybėje narėje. Pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktų nuostatų pažeidimas, padarytas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių. Prioritetas – veiksmai, 2007 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos sprendime Nr. 2007/815/EB, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 573/2007/EB dėl 2008–2013 m. strateginių gairių priėmimo (OL 2007 L 326, p. 29) (toliau vadinama – EK strateginės gairės) apibrėžti kaip prioritetiniai. Projektas – projekto vykdytojo vykdomų veiklų visuma, skirta EPF remiamiems veiksmams įgyvendinti. Finansavimo reikalavimus atitinkantis laikotarpis tęsiasi N+2 m. birželio 30 d., t.y. išlaidos, susijusios su projektu, turi būti patirtos iki šios dienos (N – atitinkamų metų programos išlaidų tinkamumo pradžia). Projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip nusprendžia pats pareiškėjas. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą. Projektų atrankos ir priežiūros komitetas (toliau vadinama – komitetas) – iš įvairių kompetentingų institucijų atstovų atsakingos institucijos sudarytas komitetas, atliekantis projektų atrankos ir projektų įgyvendinimo priežiūros funkcijas. Religinė bendruomenė – asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus. Ji gali būti atitinkamos religinės bendrijos vietinis padalinys, kaip numatyta Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 89-1985). Religinės bendrijos – bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų – bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip dvi religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę kaip numatyta Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 89-1985). Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant 2007 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. 2008/22/EB, jo pakeitimų ir kitų ES bei nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Tvirtinanti institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti tvirtinančios institucijos funkcijas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 29 straipsnyje. Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. II SKYRIUS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS, EPF PRIORITETAI, REMIAMI veiksmai, veiklos IR FINANSAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS 5. Projekto įgyvendinimo laikotarpis privalo atitikti 2011 metų programos išlaidų tinkamumo laikotarpį: 5.1. visi projektai pagal 2011 metų programą turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) nuo paramos sutartyje numatytos datos iki 2013 m. birželio 30 d.; 5.2. išlaidų tinkamumas, nurodytas šių Gairių 5.1 punkte, gali būti ir trumpesnis, jeigu taip pasirenka pats pareiškėjas. Paramos sutartyse projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis yra apibrėžiamas tiksliai. 6. Projekto vykdytojas šių Gairių 1 priede nurodo tikslią planuojamo projekto įgyvendinimo pradžią ir pabaigą bei projekto įgyvendinimo trukmę mėnesiais. ANTRASIS SKIRSNIS PRIORITETAI 7. Vadovaudamasi Europos Komisijos strateginėmis gairėmis, Lietuva įgyvendina du EPF remiamus prioritetus: 7.1. Bendrijos acquis prieglobsčio srityje nustatytų principų ir priemonių, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, įgyvendinimas (pirmasis prioritetas). Specialieji prioritetai, susiję su veiksmais: 7.1.1. kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių, pirmiausia nelydimų mažamečių, poreikius ir į juos tinkamai reaguoti, bei specifinės priemonės, kuriomis siekiama geriau apibrėžti sąvokas ir valstybių narių taikomą tvarką, nustatant pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus; 7.1.2. dėl kurių pagerės asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymas ir (arba) prieglobsčio prašymų pasienyje tvarkymas, pirmiausia plėtojant specialias mokymo programas. 7.2. Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas, siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis (antrasis prioritetas). Specialieji prioritetai, susiję su priemonėmis: 7.2.1. kurios skirtos nepriklausomai nacionalinės prieglobsčio sistemos darbo ir galimybių ją patobulinti peržiūrai atlikti; 7.2.2. kuriomis siekiama nacionaliniu lygmeniu nuosekliau priimti sprendimus dėl acquis taikymo, pvz., siekiant, kad prieigą prie teisminės praktikos duomenų bazių turėtų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys; 7.2.3. skirtomis nacionalinių prieglobsčio tarnybų galimybėms bendradarbiauti su kitų valstybių narių prieglobsčio tarnybomis didinti, ypač rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie kilmės šalis arba kilmės regionus, kad tokia informacija būtų galima keistis su kitomis valstybėmis narėmis. TREČIASIS SKIRSNIS REMIAMI veiksmai 8. Pagal šias Gaires finansuojami šie EPF veiksmai: 8.1. priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas; 8.2. valstybių narių gebėjimas plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo. KETVIRTASIS SKIRSNIS REMIAMOS VEIKLOS 9. Pagrindinis EPF tikslas – remti ir skatinti valstybių narių pastangas įgyvendinti ES prieglobsčio politiką. EPF lėšomis gali būti papildomas, skatinamas ir spartinamas siekiamų tikslų įgyvendinimas, mažinami skirtumai ir didinami standartai. 10. EPF parama skiriama veikloms, susijusioms su prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis: 10.1. apgyvendinimo infrastruktūrai gerinti ar paslaugoms teikti; 10.2. mokymams, skirtiems užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojams būtų taikomos prieglobsčio procedūros; 10.3. materialinei pagalbai ir medicininei priežiūrai ar psichologinei pagalbai teikti; 10.4. socialinei pagalbai, informacijai ar pagalbai administraciniams ir (arba) teisminiams formalumams atlikti, informavimui apie galimą prieglobsčio procedūros pabaigą ar konsultavimui šiuo klausimu, įskaitant tokius aspektus kaip savanoriškas grįžimas; 10.5. teisinei ir kalbinei pagalbai teikti; 10.6. švietimui, kalbos mokymui ir kitoms atitinkamo asmens statusą atitinkančioms iniciatyvoms; 10.7. paramos paslaugoms, tokioms kaip vertimas ir mokymas, skirtoms priėmimo sąlygoms ir prieglobsčio procedūrų veiksmingumui bei kokybei gerinti, teikti; 10.8. informacijai vietos bendruomenėms teikti bei vietos valdžios institucijų, bendrausiančių su priimančioje šalyje priimtais asmenimis, personalo mokymams. 11. EPF parama skiriama veikloms, susijusioms su valstybių narių gebėjimais plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką: 11.1. veikloms, kuriomis skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį, įskaitant vertimą; 11.2. veikloms, kuriomis stiprinami gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą, integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis; 11.3. veikloms, kuriomis stiprinami gebėjimai vertinti prieglobsčio prašymus, įskaitant apeliacinius skundus; 11.4. veikloms, kuriomis prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionaliniam poveikiui įvertinti, tikslinių grupių apklausoms, rodikliams ir lyginamajai metodikai nustatyti. 12. EPF parama taip pat skiriama lydimosioms priemonėms – privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Informaciją apie EPF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones (iš kurių bent dvi yra privalomos pasirinktinai): 12.1. plakatus (stendus patalpose); 12.2. specialius leidinius ir informacinę medžiagą; 12.3. informacinius renginius; 12.4. pranešimus žiniasklaidoje; 12.5. atminimo lentas; 12.6. reprezentacines prekes; 12.7. kita. 13. Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su 2011 metų programos veiksmais, pagal kuriuos finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai turi būti tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiksmo apimčiai. Išsamesni viešinimo išlaidoms numatyti reikalavimai numatyti šių Gairių V skyriaus antrojo skirsnio 1.5.4 punkte. 14. Įgyvendinant veiksmus, atsižvelgiama į su lyčių problema susijusius klausimus, vaiko interesus, ypatingą pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, mažamečių, nelydimų nepilnamečių, neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių, nėščių moterų, vienišų tėvų, turinčių nepilnamečių vaikų, bei kankinimo arba išprievartavimo ar kitokių sunkių formų psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto ar išnaudojimo, prekybos žmonėmis aukų ar asmenų, kuriems reikalinga pirmoji medicininė pagalba ir būtinas ligos gydymas, padėtį. PENKTASIS SKIRSNIS LĖŠOS EPF 2011 METŲ PROGRAMAI ĮGYVENDINTI 15. Pagal 2011 metų programą remiamiems veiksmams, nurodytiems šių Gairių 8 punkte, įgyvendinti numatyta skirti 2 336 519,43 Lt, iš jų EPF lėšos sudaro 1 752 389,57 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 584 129,86 Lt. 16. EPF metinės programos finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (specialioji Europos pabėgėlių fondo programa, finansuojama EPF lėšomis ir bendrojo finansavimo lėšomis) ir privačių šaltinių teikiamos lėšos (jei taikoma). Visi pareiškėjai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdami atitinkamą, ne mažesnį nei reikalaujama, finansinį indėlį (jei taikoma). 17. Nuosavas lėšas (jei taikoma) pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos 7 lentelėje „Projekto finansavimo šaltiniai“ (šių Gairių 1 priedas). Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs pateikiant paraišką (jei pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) atitinkamų metų asignavimai). Pareiškėjas kartu su projekto paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti. 18. Mažiausia rekomenduojama projekto suma pagal veiksmus, nurodytus šių Gairių 8 punkte, kuriems galima sudaryti paramos sutartis, yra 100 000,00 Lt. III SKYRIUS REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 19. Visi projektai turi atitikti 2011 metų programoje bei Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 573/2007/EB nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Projektai turi: 19.1. prisidėti prie 2011 metų programos prioritetų įgyvendinimo per šių Gairių 10 ir 11 punktuose numatytas veiklas ir atitikti vieną iš šių Gairių 8 punkte išvardytų remiamų veiksmų; 19.2. siekti aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių 2011 metų programoje nustatytus veiksmo tikslus; 19.3. organizaciniu požiūriu būti pajėgūs tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą; 19.4. turėti aiškų finansavimo paketą: apibrėžtus, aiškius ir užtikrintus projekto išlaidų finansavimo šaltinius; 19.5. užtikrinti efektyvų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimą; 19.6. atsižvelgti į su lyčių problema susijusius klausimus, vaiko interesus, ypatingą pažeidžiamų asmenų padėtį; 19.7. atitikti šių Gairių 2 priedo paraiškos pildymo instrukcijoje numatytus reikalavimus; 19.8. būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projektų vykdytojų ir partnerių nuosavos lėšos (jeigu taikoma) išmokėtos taip, kaip nurodyta šių Gairių V skyriuje; 19.9. būti įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jeigu tinkamai pagrįsta – ir kitų ES valstybių narių teritorijoje; 19.10. nebūti gavę ir šiuo metu negauti paramos iš ES fondų ir kitų ES iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti. EPF programos projektai gali būti tęstiniai, skirti tai pačiai veiklai toliau plėtoti. ANTRASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 20. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 573/2007/EB yra nustatyti bendrieji projektų atrankos kriterijai: 20.1. projektas turi padėti įgyvendinti EPF 2011 metų programos prioritetus ir remiamus veiksmus; 20.2. projektas turi pasižymėti išlaidų efektyvumu, atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių; 20.3. turi būti tinkama pareiškėjo kompetencija ir patirtis; 20.4. projektas turi papildyti kitus iš ES bendrojo biudžeto arba pagal nacionalines programas finansuojamus veiksmus. 21. Kiti projektų atrankos kriterijai pateikti šių Gairių 3 priede. TREČIASIS SKIRSNIS BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 22. Norėdamas gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma. Pagrindinis pareiškėjas privalo turėti ne mažiau kaip vienerių metų darbo su tikslinės grupės atstovais patirtį (ši nuostata netaikoma projekto partneriams). 23. Pareiškėjui negali būti skiriama parama, jeigu: 23.1. jam yra iškelta bankroto byla, pradėta neteisminė bankroto procedūra arba jis yra likviduojamas ar reorganizuojamas;  23.2. jis yra neįvykdęs mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 23.3. jis paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinamą informaciją; 23.4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 23.5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją, daryti įtaką atsakingai ir (ar) įgaliotai institucijai arba paskirtiems vertintojams, komitetui ar atskiriems jo nariams tada, kai buvo vertinamos dabartinės ar ankstesnės projektų paraiškos arba vykdomas atrankos procesas. 24. Pareiškėjai gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse be partnerio (-ų) arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriai gali būti juridiniai asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais yra aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Nepagrindus partnerių dalyvavimo tikslingumo, įgaliota institucija, atlikdama vertinimą, gali pasiūlyti atsisakyti partnerio.    25. Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai, kaip ir pareiškėjams. 26. Pareiškėjai ir projekto partneriai turi turėti pakankamų gebėjimų, kompetencijos projekto veikloms vykdyti ir finansinių išteklių (jeigu taikoma), kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą. 27. Partneris negali būti juridinis asmuo, kuris projekto įgyvendinimo eigoje teikia (parduoda) paslaugas pareiškėjui, pvz., mokymo ar konsultavimo paslaugas. Visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos turi būti perkamos laikantis šių Gairių V skyriuje ir VII skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos tvarkos. 28. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turi atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį, įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus, bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais. Partnerio dalyvavimas projekte negali būti formalus, o turi būti aiškiai pagrįstas. 29. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais sudaro jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau vadinama – jungtinės veiklos sutartis). 30. Jungtinės veiklos sutartis turi atitikti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin, 2000, Nr. 74-2262) nustatytus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris (-iai), jungdami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. 31. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. 31.1. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta: 31.1.1. jungtinės veiklos sutarties numeris ir pavadinimas, sudarymo data ir vieta; 31.1.2. jungtinės veiklos sutarties šalys (projekto vykdytojas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys; 31.1.3. jungtinės veiklos sutarties tikslas. 31.2. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota: 31.2.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą; 31.2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 31.2.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklas, jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 31.2.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius, kai lėšos pateks į projekto vykdytojo sąskaitą, ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka; 31.2.5. kas bus atsakingas už partnerių bendrų reikalų tvarkymą ir koordinavimą įgyvendinant projektą; 31.2.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą, kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam, kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto įgyvendinimo rezultatai; 31.2.7. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos sutartyje, arba šie dokumentai, projektui pasibaigus, turi būti perduoti projekto vykdytojui. 31.3. Jungtinės veiklos sutartis nutraukiama: 31.3.1. projekto vykdytojui vienašališkai atsisakius paramos sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinamos sumokėtos paramos lėšos; 31.3.2. atsakingai institucijai priėmus sprendimą nutraukti paramos sutartį ir apie tai pranešus projekto vykdytojui. 31.4. Jungtinės veiklos sutartis keičiama: 31.4.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems šioje jungtinės veiklos sutartyje; 31.4.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) įgaliotai institucijai bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes. 31.5. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti: 31.5.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka); 31.5.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip projekto vykdytojas ketina informuoti partnerius apie įgaliotos institucijos ir atsakingos institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos projekto vykdytoją apie projekto pažangą, ir kita; 31.5.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai; 31.5.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką. 31.6. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių adresai ir rekvizitai bei projekto vykdytojo ir partnerių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašai. IV SKYRIUS TIKSLINĖS GRUPĖS IR PROJEKTŲ FINANSAVIMO DYDŽIAI PAGAL VEIKSMUS PIRMASIS SKIRSNIS PRIĖMIMO SĄLYGŲ IR PRIEGLOBSČIO PROCEDŪRŲ GERINIMAS 32. Pagal EPF pirmo prioriteto veiksmą „Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas“ bus įgyvendinamos veiklos, apibrėžtos šių Gairių 10 punkte. 33. Tikslinės grupės atstovai yra trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Šio veiksmo tikslinei grupei priklausantys asmenys privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau vadinama – UTPĮ; Žin., 2004, Nr. 73-2539) 78 straipsnį, išskyrus užsienietį (prieglobsčio prašytoją) pagal UTPĮ 2 straipsnio 20 dalį, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. 34. Įgaliota institucija, vykdydama teisės aktuose numatytas funkcijas ir norėdama patikrinti, ar projekte dalyvaujantis asmuo priklauso tikslinei grupei, turi teisę gauti dalyvio asmens duomenis iš valstybės registrų. 35. Tinkami pareiškėjai ir partneriai yra nurodyti šių Gairių 22 punkte. 36. Bendra suma, skiriama šių Gairių 8.1 punkte nurodytam veiksmui įgyvendinti, yra 210 000,00 Lt. Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į šio papildomo kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp šių Gairių 8 punkte nurodytų veiksmų. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų. ANTRASIS SKIRSNIS VALSTYBIŲ NARIŲ GEBĖJIMAS PLĖTOTI, STEBĖTI IR VERTINTI SAVO PRIEGLOBSČIO POLITIKĄ SIEKIANT PRAKTINIO BENDRADARBIAVIMO 37. Pagal EPF antro prioriteto veiksmą „Valstybių narių gebėjimas plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką siekiant praktinio bendradarbiavimo“ bus įgyvendinamos veiklos, apibrėžtos šių Gairių 11 punkte. 38. Tikslinės grupės atstovai: 38.1. trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems, kaip pabėgėliams, leidžiama gyventi Lietuvos Respublikoje, t.y. trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas pagal UTPĮ 86 straipsnį; 38.2. trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus, t.y. trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kuriems suteikta papildoma apsauga pagal UTPĮ 87 straipsnį arba laikinoji apsauga pagal UTPĮ 92 straipsnį; 39. trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, t.y. asmenys, turintys užsieniečio registracijos pažymėjimą pagal UTPĮ 78 straipsnį, išskyrus užsienietį (prieglobsčio prašytoją) pagal UTPĮ 2 straipsnio 20 dalį, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. 40. Privalomi turėti leidimai: 40.1. visi šių Gairių 38 punkte išvardyti tikslinės grupės asmenys turi turėti leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 9 arba 10 punktus arba leidimą nuolat gyventi pagal to paties įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą; 40.2. jeigu šių Gairių 38 punkte išvardyti tikslinės grupės asmenys turi leidimus pagal UTPĮ 40 ar 53 straipsnių 1 arba 2 dalies kitus punktus, tai minėti asmenys turi pateikti įrodymus, kad prieš tai jie turėjo atitinkamą leidimą, kaip nurodyta šių Gairių 40.1 punkte. 41. Šio veiksmo veiklose tikslinės grupės atstovai tiesiogiai gali ir nedalyvauti, tačiau projekto veiklos ir rezultatai turi prisidėti prie naudos teikimo šiose Gairėse nurodytiems tikslinės grupės asmenims. 42. Įgaliota institucija, vykdydama teisės aktuose numatytas funkcijas ir norėdama patikrinti, ar projekte dalyvaujantis asmuo priklauso tikslinei grupei, turi teisę gauti dalyvio asmens duomenis iš valstybės registrų. 43. Tinkami pareiškėjai ir partneriai yra nurodyti šių Gairių 22 punkte. 44. Bendra suma, skiriama šių Gairių 8.2 punkte nurodytam veiksmui įgyvendinti, yra 222 530,92 Lt. Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į šio papildomo kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp šių Gairių 8 punkte nurodytų veiksmų. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų. V SKYRIUS PROJEKTO IŠLAIDOS PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMO PRINCIPAI IR FINANSAVIMO REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 45. Bendrieji projekto išlaidų tinkamumo principai ir pagrindinės finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų kategorijos yra išsamiai apibrėžtos Europos Komisijos patvirtintų Įgyvendinimo taisyklių 11 priede. Paraiškoje turi būti nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (EPF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir projekto partnerio (-ių) indėliui. Bendrieji išlaidų tinkamumo principai: 45.1. išlaidos turi būti skirtos EPF veiklai ir atitikti jo tikslus, kaip nustatyta Europos Komisijos patvirtintų Įgyvendinimo taisyklių 1 ir 2 straipsniuose; 45.2. išlaidos turi būti suderintos su tinkamais finansuoti veiksmais, išvardytais Europos Komisijos patvirtintų Įgyvendinimo taisyklių 3 straipsnyje; 45.3. išlaidos turi būti reikalingos projekto veiklai ir atitinkančios daugiamečių ir metinių programų dalį, kaip patvirtinta Europos Komisijos; 45.4. išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti patikimo finansų valdymo principus; 45.5. išlaidas turi faktiškai patirti, užregistruoti apskaitoje ir pagrįsti išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais projekto vykdytojas ir (arba) projekto partneriai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Šių dokumentų išrašymo data turi atitikti šių Gairių 5 punkte nurodytus reikalavimus; 45.6. išlaidos turi būti patirtos pagal paramos projektui sutarties nuostatas; 45.7. išlaidos turi būti susijusios su tikslinėmis grupėmis; 45.8. išlaidos turi būti patirtos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jeigu tinkamai pagrįsta – ir kitų ES valstybių narių teritorijoje. 46. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo ir (ar) partnerio pateiktos paslaugų tiekėjo išrašytos sąskaitos ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentai už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktus (jeigu taikoma). 47. Netiesioginės projekto išlaidos deklaruojamos įgaliotai institucijai teikiamuose mokėjimo prašymuose, kurie teikiami kartu su netiesiogines išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintomis kopijomis. Netiesioginės projekto išlaidos, deklaruojamos teikiamuose mokėjimo prašymuose, pripažįstamos tinkamomis finansuoti EPF lėšomis pagal faktiškai patirtą sumą. Ar netiesioginių išlaidų suma neviršija 7 procentų tinkamų finansuoti iš paramos lėšų tiesioginių išlaidų sumos, tikrinama gavus galutinį mokėjimo prašymą. 48. EPF remiami projektai neturi būti susiję su pelno siekimu. Jei projekto pabaigoje pajamos, įskaitant įplaukas, viršija išlaidas, EPF įnašas į projektą atitinkamai sumažinamas. Visi projekto pajamų šaltiniai turi būti fiksuojami projekto vykdytojo sąskaitose ir (ar) mokesčių dokumentuose, juos turi būti galima nustatyti ir patikrinti. Įplaukos – tai pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo, nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių ar kitų panašių pajamų. 49. Finansavimo reikalavimus atitinkančios projekto išlaidos (toliau vadinama – tinkamos išlaidos) gali būti tiesioginės ir netiesioginės: 49.1. tiesioginės tinkamos išlaidos yra tokios, kurios pagal bendruosius išlaidų tinkamumo principus gali būti suprantamos kaip konkrečios tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos (žr. šių Gairių V skyriaus antrąjį skirsnį „Tinkamos išlaidos“). Tiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių Gairių 4 priedas); 49.2. netiesioginės tinkamos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, kurios nelaikomos tiesiogiai susijusios su projektu (žr. šių Gairių V skyriaus antrąjį skirsnį „Tinkamos išlaidos“). Netiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių Gairių 4 priedas). 50. Projekto biudžetas yra suskirstytas į kategorijas pagal išlaidų pobūdį. EPF finansuojamų projektų išlaidos grupuojamos pagal šių Gairių 51 punkte išvardintas biudžeto eilutes. ANTRASIS SKIRSNIS TINKAMOS IŠLAIDOS 51. Tinkamos pagal šias Gaires finansuoti išlaidų kategorijos (numeracija lentelėje atitinka šių Gairių 4 priede „Detalus projekto biudžetas“ pateiktą išlaidų numeraciją) yra šios: Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos pavadinimas Reikalavimai, paaiškinimai Tiesioginės projekto išlaidos 1.1. Personalo darbo užmokesčio išlaidos Šiai eilutei priskiriamas tiek projektą vykdančiam, tiek administruojančiam personalui planuojamas apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestis bei išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo mokesčiai, įmokos garantiniam fondui, darbo užmokestis už kasmetines atostogas projekto vykdymo laikotarpiu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas). Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri yra tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir yra apskaičiuota ir išmokėta už darbo laiką, dirbtą vykdant projektą. Rekomenduojama su projekto personalu sudaryti atskiras darbo sutartis. Jei projekto vykdytojas ar partneris yra tarptautinė organizacija, tai darbo užmokesčio sąnaudas sudaro apskaičiuotas darbo užmokestis kartu su tarptautinės organizacijos mokamais privalomais mokesčiais, išskyrus atidėjimus galimiems būsimiems įsipareigojimams (žr. šių Gairių V skyriaus trečiąjį skirsnį „Netinkamos išlaidos“). Projekto darbuotojų, dirbančių projekto vykdytojo ir (ar) partnerio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, darbo laiko įkainiai negali viršyti jų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu darbui projekte yra įdarbinamas asmuo iš išorės, jo darbo laiko įkainiai negali viršyti vidutinių darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje jis įdarbinamas darbui projekte. Teikiant paraišką, privaloma pateikti dokumentus (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėnesių darbo užmokesčio, mokamo pagal pagrindinę darbo sutartį įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje asmuo įdarbinamas dirbti pagal projektą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius), kuriuose būtų pateikti duomenys, kad biudžete numatyti darbo įkainiai neviršija darbuotojams mokamų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje jis įdarbinamas dirbti pagal projektą. Nepateikus šių įrodymų, projekto biudžete galės būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis. Įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, darbuotojų ir valstybės tarnautojų, įgyvendinančių projektą, darbo užmokesčio išlaidos kartu su aukščiau išvardintais darbo užmokesčio išlaidų tinkamumo reikalavimais laikomos tinkamomis, jeigu: 1) patiriamos vykdant veiklą, kurios atitinkama biudžetinė įstaiga nevykdytų, jei nebūtų įgyvendinamas projektas; 2) su tokiais darbuotojais sudaromose su projekto įgyvendinimu susijusiose darbo sutartyse nustatyta darbo pradžios data negali būti ankstesnė nei projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data, o darbo pabaigos data negali būti vėlesnė nei projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos data; 3) projekto vykdytojo ar projekto partnerio įdarbintas asmuo atlieka konkrečiai su projekto įgyvendinimu susijusį darbą; 4) tokiam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydis turi būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655; 2007, Nr. 137-5590; 2008, Nr. 50-1867) nuostatomis arba 5) Mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 337 (Žin., 2007, Nr. 42-1582), kai projekto vykdytojo ar partnerio organizacija yra valstybinė aukštoji mokykla ar valstybės mokslinių tyrimų institutas, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. Jeigu projekto vykdytojas ar partneris darbo užmokesčio įkainį projekte nustatys, nesivadovaudamas šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, projekto biudžete galės būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis. Atskirose biudžeto eilutėse nurodomos darbuotojų pareigos, darbuotojų skaičius. Paraiškoje turi būti išsamiai aprašytos projekte numatytų įdarbinti asmenų funkcijos 1.2. Išlaidos įrangai Šiai eilutei priskiriamos įrangos nusidėvėjimo, išperkamosios nuomos ar nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu įranga būtina tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti. Jeigu svarstomos išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) galimybės, visada reikia pasirinkti pigiausią variantą. Teikiant paraišką, būtina pateikti detalius paskaičiavimus, kad pasirinktas įrangos įsigijimo projekto reikmėms būdas – išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) – yra pigiausias variantas. Kitu atveju šios išlaidos galės būti pripažintos netinkamomis finansuoti iš paramos lėšų. Su nuoma ir išperkamąja nuoma susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos ar išperkamosios nuomos trukmę ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veiklomis vykdyti, naudojimą. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu: 1) šiam turtui įsigyti nebuvo naudojamos ES arba ne ES valstybių institucijų lėšos, dėl kurių ES fondų bendrai finansuojamam turtui lėšos būtų skiriamos ne vieną kartą; 2) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuotos pagal projekto vykdytojo (partnerio) patvirtintus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, parengtus remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais; 3) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos turi būti patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu, atsižvelgiant tik į projekto trukmę atitinkančią įrangos nusidėvėjimo dalį ir faktinį įrangos, reikalingos projekto veikloms vykdyti, naudojimą. Jei įranga, kuri naudojama projekto reikmėms, jau būna pilnai nudėvėta iki projekto įgyvendinimo pradžios, tai tokios įrangos nusidėvėjimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti projekto lėšomis. Įrangos nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta metine nusidėvėjimo (amortizacijos) norma. Tačiau jei projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2009, Nr. 72-2921) 1 priedą ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams ir pateikia įrodymus, jog, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, nusidėvėjimas taip skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam, bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Išlaidos įrangai, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, skeneriai ir pan.) ar kasdieninei administracinei veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų 1.3. Išlaidos nekilnojamajam turtui Šiai eilutei priskiriamas nekilnojamojo turto pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą), statybos, atnaujinimo (rekonstrukcijos, renovacijos) (projekto išlaidoms priskiriamas tik projekto trukmę ir faktinio nekilnojamojo turto naudojimo projekto reikmėms atitinkančios turto nusidėvėjimo išlaidos) arba nuomos išlaidos, jeigu nekilnojamojo turto techninės savybės yra tokios, kokių reikia projektui įgyvendinti, taip pat jis atitinka galiojančias normas bei standartus (turi būti tinkamas, kad būtų įgyvendintos projekto veiklos ir pasiekti projekto rezultatai, pvz., tinkamas gyventi ar steigti konsultacinį centrą) išlaidos. Nekilnojamojo turto atnaujinimas suprantamas kaip nekilnojamojo turto rekonstravimas ar remontas, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ar pagerina jo naudingąsias savybes ir šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (arba) patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas. Nekilnojamojo turto pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą), statybos, atnaujinimo (rekonstrukcijos, renovacijos) (projekto išlaidoms priskiriamas tik projekto trukmę ir faktinio nekilnojamojo turto naudojimo projekto reikmėms atitinkančios turto nusidėvėjimo išlaidos) arba nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu nekilnojamasis turtas yra būtinas projektui įgyvendinti ir yra tiesiogiai susijęs su projekto veiklų vykdymu. Pastatytų pastatų pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą), nekilnojamojo turto statybos ar atnaujinimo (rekonstrukcijos, renovacijos) išlaidos (projekto išlaidoms priskiriamas tik projekto trukmę ir faktinio nekilnojamojo turto naudojimo projekto reikmėms atitinkančios turto nusidėvėjimo išlaidos) gali būti tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, nepažeidžiant griežtesnių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, jei atitinka toliau išdėstytas sąlygas: 1) tinkamos yra tik projekto trukmę ir faktinį nekilnojamojo turto naudojimo projekto reikmėms dažnumą atitinkančios turto nusidėvėjimo išlaidos. Nekilnojamojo turto nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta metine nusidėvėjimo (amortizacijos) norma. Tačiau jei projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedą ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams, ir pateikia įrodymus, jog, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, nusidėvėjimas taip skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam, bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti; 2) nekilnojamasis turtas būtinas projektui įgyvendinti ir naudojamas tik projekte nustatytai paskirčiai; 3) turi būti gautas nepriklausomo kvalifikuoto vertintojo arba oficialiai įgaliotos įstaigos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad pirkinio kaina neviršija rinkos vertės, ir paliudijantis, kad nekilnojamasis turtas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, arba nurodantis, kas jų neatitinka, jei numatyta, kad atitinkamus pataisymus projekto įgyvendinimo laikotarpiu padarys projekto vykdytojas; 4) prieš pradedant įgyvendinti projektą nekilnojamajam turtui pirkti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už ES arba ne ES valstybių institucijų lėšas, dėl kurių ES fondų bendrai finansuojamam turtui lėšos būtų skiriamos ne vieną kartą). Nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu nekilnojamasis turtas yra būtinas projektui įgyvendinti ir yra tiesiogiai susijęs su projekto veiklų vykdymu: 1) prieš pradedant įgyvendinti projektą, nekilnojamajam turtui pirkti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už ES arba ne ES valstybių institucijų lėšas, dėl kurių ES fondų bendrai finansuojamam turtui lėšos būtų skiriamos ne vieną kartą); 2) nekilnojamasis turtas yra būtinas projektui įgyvendinti ir naudojamas tik projekte nustatytai paskirčiai. Kitu atveju tinkama finansuoti laikoma tik su objekto naudojimu projekto reikmėms susijusių išlaidų dalis. Patalpų (pvz., konferencijos salė, posėdžių salės ir pan.), skirtų konferencijoms ar panašiems renginiams organizuoti, nuoma nėra laikoma nekilnojamojo turto nuoma, bet suprantama kaip paslaugos pirkimas, ir išlaidos numatomos subrangos išlaidų eilutėje (detalaus projekto biudžeto 1.4 eilutė). Išlaidos nekilnojamajam turtui, kuris skirtas projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., biuro patalpų nuomos išlaidos ir pan.) ar kasdieninei administracinei projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), kuri tiesiogiai nesusijusi su projekto veiklomis, nėra laikomos tinkamomis finansuoti iš tiesioginių išlaidų 1.4. Išlaidos subrangai Projekto vykdytojas ar projekto partneriai turi turėti galimybę su projektu susijusias veiklas įgyvendinti patys. Šioje biudžeto eilutėje numatomas specifinių paslaugų ar darbų, kurių projekto vykdytojas ar partneris negali atlikti savo jėgomis ar neturi teisės atlikti, įsigijimas (pvz., vertimo paslaugos, leidinių spausdinimas, mokymų organizavimas, seminarų ir konferencijų išlaidos). Pagal projektą atitinkamų subrangos (paslaugų) darbų suma turi būti aiškiai nurodyta projekto biudžete ir aiškiai detalizuota projekto biudžeto pagrindime. Šioje eilutėje numatomų paslaugų ar darbų išlaidos yra tinkamos su projekto vykdytojo ir (arba) partnerio mokamais Lietuvos Respublikos įstatymais numatytais mokesčiais. Su toliau nurodytomis subrangos sutartimis susijusios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti iš EPF lėšų: 1) subrangos sutartys dėl darbų, susijusių su bendru projekto administravimu ir valdymu; 2) subrangos sutartys, kurios padidina projekto sąnaudas, atitinkamai nepadidindamos jo vertės; 3) subrangos sutartys su tarpininkais arba konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina išreiškiama procentine visos projekto vertės dalimi, nebent tokį mokėjimą pateisintų projekto vykdytojas, remdamasis faktine atlikto darbo arba suteiktų paslaugų verte. Visi subrangovai įsipareigoja pateikti visoms audito ir kontrolės institucijoms visą reikalingą informaciją, susijusią su pagal subrangos sutartis vykdoma veikla 1.5. Kitos tiesioginės išlaidos (1.5.1+1.5.2+1.5.3+1.5.4+1.5.5) 1.5.1. Kelionių ir pragyvenimo išlaidos Šiai eilutei priskiriamos komandiruočių išlaidos, jei jos yra susijusios su projekto vykdytojo ar partnerio projekte įdarbintais asmenimis ir kurių kelionė būtina projekto veikloms įgyvendinti (įskaitant komandiruočių į EPF programą administruojančių institucijų organizuojamus seminarus ir renginius išlaidos). Komandiruočių išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jei apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės (visomis transporto priemonėmis) faktiškai patirtos išlaidos. Tačiau keliaujant lėktuvu, autobusu ar traukiniu, turi būti pasirinktas ekonomiškiausias kelionės būdas. Tokiu atveju, kai naudojamasi asmeniniu automobiliu, išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal viešojo transporto tarifus arba pagal projekto vykdytojo ar projekto partnerių taikomas kuro normas pagal faktiškai nuvažiuotų kilometrų skaičių, atsižvelgiant į oficialius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Kelionės lėktuvu išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jei kelionė (į abi puses) viršija 800 km ribą arba geografinis atstumas patvirtina kelionės lėktuvu būtinumą, turi būti išsaugoti įlaipinimo į lėktuvą kvitai (boarding passes) ir bilietų kopijos. Jeigu komandiruotės metu asmeniui išmokėti dienpinigiai, maitinimo išlaidos nėra dengiamos. Jei organizacija turi savo dienpinigių ar pragyvenimo išmokų normas, jos neturi viršyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų normų. Taip pat kelionių išlaidos yra tinkamos finansuoti projekto lėšomis, jei jos yra susijusios su asmenimis, dalyvaujančiais projekto veikloje ir kurių kelionė būtina projektui įgyvendinti (pvz., mokymų kursų lankytojai, jei mokymai vyksta kitoje nei jų gyvenamojoje vietovėje, t. y. kitame mieste, gyvenvietėje, rajone ir pan.). Išlaidos, skirtos vienkartiniams bilietams, vardiniams mėnesiniams bilietams, terminuotiesiems bilietams, nėra tinkamos kompensuoti paramos lėšomis. Kelionių išlaidos asmenims, kurie teikia paslaugas ar darbus, kurių negali projekto vykdytojas ar partneris atlikti savo jėgomis, t. y. gaunantiems atlygį iš projekto biudžeto subrangos eilutės (detalaus projekto biudžeto 1.4 eilutė), kelionių išlaidos nėra tinkamos kompensuoti paramos lėšomis. Taip pat netinkamos yra kelionių išlaidos, skirtos darbuotojų važiavimui į darbovietę ir iš jos 1.5.2. Patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos Šioje eilutėje nurodomos detalaus projekto biudžeto 1.3 eilutėje numatyto nekilnojamojo turto išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos, laikomos tiesioginėmis tinkamomis išlaidomis, jei jas galima nustatyti ir jos tiesiogiai reikalingos projekto veikloms vykdyti. Išlaidos biuro reikmėms, smulkioms administracinės veiklos reikmėms (pvz., kanceliarinėms prekėms), svečių priėmimo išlaidos, patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos, reikalingos projekto vykdytojo ar projekto partnerių reikmėms, projekto darbuotojų darbo vietoms išlaikyti ir normalioms darbo sąlygoms sukurti (pvz., telefono, interneto, pašto, patalpų valymo, komunalinių paslaugų, draudimo, personalo mokymo ir panašios išlaidos, išlaidos kanceliarinėms prekėms), kurios tiesiogiai nesusijusios su projekto veiklomis, nėra priskiriamos tiesioginėms išlaidoms 1.5.3. Išlaidos ekspertams Šioje eilutėje numatomos lėšos, skirtos vienkartinėms, nepasikartojančioms papildomoms ekspertų paslaugoms, be kurių nebūtų galima įgyvendinti pagrindinių projekto veiklų, pirkti. Išlaidos ekspertams – tai notariniai mokesčiai (pvz., jei perkant nekilnojamąjį turtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais yra būtinas notaro patvirtinimas) ir techninių bei finansų ekspertų paslaugų išlaidos (pvz., įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti gautas nepriklausomo kvalifikuoto vertintojo arba deramai įgaliotos oficialios įstaigos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad pirkinio kaina neviršija rinkos vertės, ir paliudijantis, kad nekilnojamasis turtas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, arba nurodantis, kas jų neatitinka, jei numatyta, kad atitinkamus pataisymus projekto įgyvendinimo laikotarpiu padarys projekto vykdytojas) pripažįstamos tinkamomis, jei atitinka vidutinius rinkos įkainius 1.5.4. Išlaidos, tiesiogiai susijusios su bendram ES finansavimui taikomais reikalavimais Išlaidos, tiesiogiai susijusios su bendram ES finansavimui taikomais reikalavimais, – tai išlaidos, reikalingos su bendru ES finansavimu susijusiems reikalavimams vykdyti, pavyzdžiui, viešumo (viešinimo), skaidrumo, projekto vertinimo ir išorinio audito, banko garantijų išlaidos, laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų tiesioginėmis išlaidomis. Jeigu bus įsigytas ilgalaikis turtas, tai nusidėvėjimas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta metine nusidėvėjimo (amortizacijos) norma. Tačiau jei projekto vykdytojas nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja ne pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedą ar ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, ir pateikia įrodymus, jog, neprieštaraujant nustatytai įstaigos apskaitos politikai, nusidėvėjimas taip skaičiuojamas ne tik projektui priskirtam, bet ir kitam įstaigos turtui, nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Šioje eilutėje numatomos išlaidos pagal šias Gaires privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Informaciją apie EPF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones (iš kurių bent dvi yra privalomos pasirinktinai): 1) plakatus (stendus patalpose); 2) specialius leidinius ir informacinę medžiagą; 3) informacinius renginius; 4) pranešimus žiniasklaidoje; 5) atminimo lentas; 6) reprezentacines prekes; 7) kita. Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su 2011 metų programos veiksmais, pagal kuriuos finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai turi būti tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiksmo apimčiai, o viešinimui skirtos išlaidos neturi viršyti 8 000,00 Lt 1.5.5. Išlaidos tikslinės grupės asmenims Su projekto tikslinės grupės asmenimis susijusios tiesioginės išlaidos yra tinkamos, kai pagalbos teikimo tikslais (kai pagalbos teikimas yra numatytas kaip remiama veikla šių Gairių II skyriaus ketvirtajame skirsnyje) projekto vykdytojas ar partneris atlieka: 1) pirkimus tikslinės grupės asmenų naudai; 2) tikslinės grupės asmenų patirtų išlaidų grąžinimą. Išlaidos, skirtos vienkartiniams bilietams, vardiniams mėnesiniams bilietams, terminuotiesiems bilietams, nėra tinkamos kompensuoti paramos lėšomis kaip pagalbos teikimas. Su projekto tikslinės grupės asmenimis susijusios tiesioginės išlaidos yra tinkamos, kai projekto vykdytojas 10 metų po projekto pasibaigimo laikotarpio saugo: 1) reikalingą informaciją ir įrodymus, kad šią paramą gavę asmenys priklauso šiose Gairėse apibrėžtai tikslinei grupei; 2) tikslinės grupės asmenims suteiktos paramos įrodymus (pvz., sąskaitas faktūras ir kvitus) Netiesioginės projekto išlaidos 2. Netiesioginės išlaidos Netiesioginėms tinkamoms išlaidoms priskiriamos išlaidos, kurios nelaikomos tiesiogiai su projekto veiklomis, projekto vykdymu susijusiomis išlaidomis ir yra skirtos projektą administruojančių ir vykdančių asmenų reikmėms. Tai galėtų būti šios išlaidos: 1) administracinės išlaidos. Administracinėms išlaidoms priskiriamos įrangos, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio įdarbintų asmenų darbo sąlygoms sudaryti ar darbo vietoms sukurti (pvz., kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, skeneriai ir pan.) ar kasdieninei administracinei veiklai (t. y. veiklai, kuri nėra tiesioginė projekto veikla), kuri netiesiogiai yra susijusi su projekto veiklomis bei vykdymu, nusidėvėjimo išlaidos, tenkančios projekto įgyvendin …