407.Prieš valant nuotekas tvenkiniuose, jos gali būti valomos parengtinio valymo įrenginiuose.
\n
408.Prieš valant nuotekas aeruojamuose tvenkiniuose, jos turi būti valomos grotose arba sietuose.
\n
409.Turi būti galimybė mašinoms privažiuoti prie bet kurios tvenkinių vietos atlikti jų krantų priežiūrą, nupjauti žoles, šalinti iš tvenkinių dumblą.
\n
410.Gruntiniai tvenkiniai turi būti sandarūs ir visiškai užpildyti valomomis nuotekomis iki numatyto lygio.
\n
411.Projektuojant nuotekų valymo tvenkinius, reikia įvertinti šias sąlygas:
\n
411.1. ar vietos klimato sąlygos leidžia įrengti kaskadinę nuotekų nuoseklaus valymo biologiniuose tvenkiniuose sistemą – aerobinius tvenkinius, švarinimo tvenkinius;
\n
411.2. galimybę įrengti ne mažiau kaip 1 m gylio tvenkinius (įvertinant ir nusėdusio dumblo užimamą dalį prieš valant tvenkinį). Tai svarbiausia nusodinimo ir anaerobiniams tvenkiniams;
\n
411.3. nuotekų įleidimo ir išleidimo vietų išdėstymą įvertinant nusodinto dumblo lygį, priėjimus ir privažiavimus prie tvenkinių dėl jų valymo;
\n
411.4. dumblo iš tvenkinių šalinimo dažnumą;
\n
411.5. aeruojamųjų tvenkinių aeravimo įtaisų tipą, kiekį ir pajėgumą, tinkančius numatytam tvenkinio gyliui, įvertinant galimą tvenkinio dugno ardymą;
\n
411.6. siekiant nuotekų valymo tvenkinio tūrio valomojo pajėgumo maksimalaus išnaudojimo, valomų nuotekų įleidimo ir išleidimo vietos turi būti kuo toliau viena nuo kitos (pavyzdžiui, pratekant nuotekoms stačiakampio formos tvenkinyje įstrižainės trajektorija);
\n
411.7. parenkant baigiamojo valytų nuotekų švarinimo tvenkinio gylį, reikia panaudoti galimą saulės radiacijos poveikį, kartu įvertinant ir radiacijos sukeliamą intensyvų dumblių vystymąsi bei jų poveikį vandens telkiniams – valytų nuotekų priimtuvams;
\n
411.8. galimus nuotekų dumblo šalinimo ir apdorojimo būdus;
\n
411.9. nuotekų debitų padidėjimo liūčių metu poveikį valymo įrenginiams (esant mišriems arba pusatskiriams nuotakynams).
\n
412.Vandeniui nelaidžios sintetinės plėvelės, kuriomis išklojami nuotekų tvenkiniai, turi būti atsparios trinčiai ir ultravioletinių spindulių poveikiui.
\n
413.Išklojant tvenkinius sintetine plėvele turi būti numatytos priemonės prieš dujų kaupimąsi po plėvele.
\n
414.Tvenkinių dugno dangos sintetinių plėvelių storis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.
\n
415.Tvenkinių dugno hidroizoliavimui naudojant molį, jo sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.
\n
416.Projektuojant tvenkinius, turi būti numatytos priemonės apsaugoti nuo pažeidimo jų dugno hidroizoliacinius sluoksnius tuštinant tvenkinius arba pakilus gruntinio vandens lygiui.
\n
417.Gruntinių nuotekų tvenkinių šlaitų statumas neturi būti didesnis kaip 1:2, o šlaitai turi būti apsaugoti nuo griuvimo dėl paplovimo.
\n
418.Aeruojamuosiuose nuotekų tvenkiniuose šlaitai turi būti specialiai apsaugoti tose vietose, kuriose galimas paplovimas dėl aeratorių sukeliamo bangavimo, stiprinant šlaitų viršutines dalis, esančias 0,3 m aukščiau ir 0,3 m žemiau vandens lygio tvenkiniuose.
\n
419.Molio sluoksniu apsaugotų tvenkinių šlaitų statumas turi būti ne didesnis kaip 1:3, o molio šlaitai apsaugoti nuo sutrūkinėjimo (pvz., išdžiūvus).
\n
420.Įrengiant kelis tvenkinius, pirmajame (pagal nuotekų pratekėjimo kryptį) tvenkinyje, nuotekų įtekėjimo zonoje, turi būti priemonės sulaikyti ir lengvai pašalinti išplūdas. x SKIRSNIS. MECHANINIO FILTRAVIMO ĮRENGINIAI 421. Nuotekų mechaninio filtravimo įrenginiai yra:
\n
421.1. grūdėtos medžiagos filtrai (nejudantys ir judantys);
\n
421.2. sietai (mikrokoštuvai ir būgniniai filtrai);
\n
421.3. kylančios tėkmės filtrai (žvyro, tinkliniai, šepetiniai);
\n
421.4. žolės sklypeliai.
\n
422.Filtravimo įrenginiuose smulkios nuotekų drumzlės yra sulaikomos vykstant mechaniniam filtravimui (nevykstant biologinio valymo procesams).
\n
423.Filtravimo įrenginiuose aeravimas yra skirtas oro srautu pašalinti nuotekų priemaišų kietąsias daleles, sulaikytas vykstant filtravimui.
\n
424.Filtravimo įrenginiai gali būti suprojektuoti ir šalinti iš nuotekų fosfatus.
\n
425.Grūdėtos medžiagos nejudantys filtrai gali būti su kylančia ar krentančia tėkme.
\n
426.Grūdėtos medžiagos nejudančiuose filtruose, nuotekoms sunkiantis per filtruojantį sluoksnį, nuotekų kietosios dalelės sulaikomos visame sluoksnyje.
\n
427.Filtravimosi greitis grūdėtuose nejudančiuose filtruose yra didelis, juose greitai kaupiasi sulaikomos nuotekų kietosios dalelės, didėja pasipriešinimas filtravimuisi (didėja slėgio nuostoliai). Nuotekų tiekimas į filtrus turi būti periodiškai nutraukiamas ir filtrai praplaunami naudojant filtruotas nuotekas, kartais ir oro srautus. Filtrai plaunami kylančiais srautais praplaunant visą filtrą ir tiekiant į juos valytas nuotekas siurbliais arba sifonu.
\n
428.Nejudančio grūdėto filtro praplovimas gali būti atliekamas ir virš filtro paviršiaus judančiu praplovimo vežimėliu.
\n
429.Nepertraukiamo veikimo grūdėtos judančios medžiagos filtruose žemyn tekančia arba kylančia kryptimi tiekiamos nuotekos sunkiasi per mineralinės medžiagos sluoksnį, kuriame sulaikomos nuotekų kietosios dalelės. Vandenkėliu (erliftu) filtruojanti užteršta grūdėta medžiaga iš apatinės filtro dalies pakeliama, praplaunama ir išleidžiama ant filtro paviršiaus. praplovimo dėka galimas nepertraukiamas filtro veikimas.
\n
430.Mikrokoštuvai ir būgniniai filtrai yra ant horizontalios ašies besisukantys cilindrai, kurių filtruojamąjį paviršių sudaro sietas arba audeklas. Filtruojantis cilindras yra patalpintas rezervuare, į kurį tiekiamos valomos nuotekos. Būgniniai filtrai yra iš dalies arba visai panerti į filtruojamas nuotekas, o mikrokoštuvų cilindro panėrimas į nuotekas – apie du trečdaliai cilindro skersmens.
\n
431.Mikrokoštuvuose valomos nuotekos iš cilindro vidaus teka per filtruojamąjį (košiantįjį) cilindro paviršių, o būgniniuose filtruose valomos nuotekos filtruojasi per išorinį cilindro (būgno) paviršių į cilindro vidų.
\n
432.Virš mikrokoštuvo cilindro paviršiaus yra įrengti žemyn nukreipti filtruojančiojo cilindro praplovimo antgaliai, iš kurių trykštančios filtruotų nuotekų čiurkšlės išstumia filtruojančiojo cilindro paviršiuje įstrigusias valomų nuotekų kietąsias daleles, kurios kartu su praplovimo vandeniu, nukrenta į besisukančio cilindro viduje įrengtą surinkimo lataką.
\n
433.Būgninių filtrų viduje esantys filtruojančio cilindro paviršiaus praplovimo antgaliai yra nukreipti horizontalia kryptimi ir išdėstyti arti cilindro audinio paviršiaus. Siurblių į praplovimo antgalius tiekiamos filtruotų nuotekų čiurkšlės išstumia filtruojančiame audinyje sulaikytas teršalų kietąsias daleles į rezervuarą, pripildytą filtruojamų nuotekų, ir taip praplaunamas filtruojantis cilindro audinys. Būgniniai filtrai sukasi ir jų filtruojančio audinio periodiško praplovimo metu.
\n
434.Kylančios tėkmės filtrai yra negilūs rezervuarai, su filtruojančia medžiaga viduje. Filtruojanti medžiaga yra sudėta į skylėtą padėklą, panertą į nevalytas nuotekas. Nuotekoms tekant kylančia tėkme per filtruojančiąją medžiagą, vyksta nuotekų drumzlių dribsniavimasis. Susidarę dribsniai nusėda ant filtro rezervuaro dugno, esančio žemiau filtracinės medžiagos padėklo, arba sunkiasi per filtruojantįjį sluoksnį ir yra jame sulaikomi.
\n
435.Kylančios tėkmės filtrai gali būti atskiri filtravimo įrenginiai arba būti, kaip priedas, įmontuoti esamuose antriniuose nusodintuvuose, arti nuotekų paviršiaus ir netoli nusodintuvų nuotekų persipylimo slenksčių.
\n
436.Kylančios tėkmės filtruose sulaikytos nuotekų kietosios dalelės šalinamos nutraukus nuotekų tiekimą į juos, o po to, pažeminus nuotekų lygį iki filtruojančios medžiagos apačios lygio, valytų nuotekų čiurkšle praplaunant filtro medžiagą ir ją palaikančio padėklo apačią. Iš filtro išplautas dumblas nusėda ant filtro rezervuaro dugno ir yra nugriebiamas arba savitaka nuteka į dumblo kanalą, iš kurio dumblas išleidžiamas arba išsiurbiamas.
\n
437.Naudojant filtravimui žolės sklypelius, nuotekos teka per turintį nedidelį nuolydį, žole užsėtą sklypelį. Nuotekų kietosios dalelės yra sulaikomos žolėje ir palengva biologiškai suyra arba tampa gruntu.
\n
438.Projektuojant mechaninius nuotekų filtrus, reikia įvertinti reikalingo ploto dydį, valomų nuotekų charakteristikas, debitus ir jų kitimus, reikalingą valytų nuotekų kokybę, reikalingą filtrų priežiūros apimtį.
\n
439.Nuotekų mechaninis filtravimas turi būti naudojamas tik kaip antrinio valymo įrenginiuose valytų nuotekų kietųjų dalelių atskyrimo priemonė.
\n
440.Projektuojant nuotekų valymo mechaninio filtravimo įrenginius, reikia įvertinti:
\n
440.1. nuotekoms valyti naudojamo antrinio valymo įrenginių tipą ir efektyvumą;
\n
440.2. reikalingą nuotekų mechaninio filtravimo įrenginių pajėgumą ir matmenis;
\n
440.3. galimus filtravimo įrenginiuose valytų nuotekų kokybės kitimus, įrenginių hidraulines ir drumzlių apkrovas;
\n
440.4. neveikiančių zonų filtruose ir kenksmingų nuosėdų susikaupimo rezervuaruose bei kanaluose išvengimo galimybes;
\n
440.5. būtinumą įrengti keletą to paties tipo įrenginių ar kitų techninių priemonių, kad būtų užtikrinta reikalinga valytų nuotekų kokybė tais atvejais, kai sutrinka ar nutrūksta vieno ar kelių filtravimo įrenginių veikimas;
\n
440.6. plovimo nuotekų galutinio apdorojimo ir šalinimo galimybes;
\n
440.7. procesų techninių parametrų matavimo ir kontrolės priemones.
\n
441.Projektuojant mechaninio filtravimo įrenginius, reikia nagrinėti ir parinkti:
\n
441.1. filtravimo įrenginių tūrines apkrovas (m3/m2•d);
\n
441.2. filtravimo įrenginių apkrovas drumzlėmis (kg/m3•d);
\n
441.3. filtruojančios medžiagos grūdelių ar tuštumų tarp jų dydį;
\n
441.4. maksimalų nuotekų poreikį filtrų praplovimui, išreiškiamą procentais nuo valomų nuotekų kiekio;
\n
441.5. filtravimo įrenginių praplovimo periodiškumą, reikalingą normaliam jų veikimui;
\n
441.6. filtrų praplovimui naudotų nuotekų apdorojimą, užtikrinantį tinkamą sulaikytų kietųjų dalelių šalinimą;
\n
441.7. tinkamą pritekančių nuotekų apdorojimą tuo metu, kai vyksta filtrų praplovimas.
\n
442.Filtruojanti medžiaga turi turėti didelį filtravimo paviršių su mažomis akutėmis arba tuštumomis, kuriomis tekės nuotekos ir kuriose bus sulaikomos jų drumzlės.
\n
443.Filtruojanti medžiaga turi sudaryti kuo mažesnius pasipriešinimus nuotekoms pratekėti.
\n
444.Turi būti numatytos priemonės praplauti filtravimo paviršius atgaliniais nuotekų srautais arba plautuvu.
\n
445.Filtravimo įrenginiuose valytose nuotekose kinta koloidinėje ir ne koloidinėje būklėje esančių teršalų santykis. Mikrokoštuvų naudojimas tokiems teršalams šalinti yra mažiau tinkamas, negu kitų tipų filtravimo įrenginių naudojimas.
\n
446.Parenkant tinkamiausius mechaninio filtravimo procesus, turi būti atlikti įvairių galimų naudoti procesų bandymai ir nustatyta, kokią galima pasiekti valytų nuotekų kokybę.
\n
447.Parenkant filtruojančiąją medžiagą, reikia įvertinti:
\n
447.1. galimą jos naudojimo trukmę;
\n
447.2. valomų nuotekų rodiklius;
\n
447.3. reikalavimus dėl filtruojančiosios medžiagos pakeitimo;
\n
447.4. filtruojančiosios medžiagos pakeitimo patogumą;
\n
447.5. filtruojančiosios medžiagos patvarumą dūlėjimo ir saulės radiacijos poveikio požiūriais;
\n
447.6. patvarumą veikiant koroduojančioms ir cheminėms medžiagoms;
\n
447.7. atsparumą biologiniam skaidymuisi;
\n
447.8. atsparumą nuotekų abrazyvinių dalelių poveikiui filtro atgalinio praplovimo metu;
\n
447.9. tinkamiausią filtro medžiagos akučių dydį.
\n
448.Mechaniniams filtrams naudojama grūdėtoji medžiaga gali būti:
\n
448.1. rūšiuota natūrali mineralinė medžiaga;
\n
448.2. iš plastikinių tam tikros (taisyklingos) formos gabaliukų;
\n
448.3. iš plastikinių įvairių (netaisyklingų) formų gabaliukų.
\n
449.pageidautina, kad filtruojančioji grūdėtoji medžiaga, būtų sferinės formos ir ji būtų sudaryta iš vienodo arba artimo dydžio gabaliukų ir būtų sudarytas didelio poringumo filtruojančios medžiagos sluoksnis su slidžiu dalelių paviršiumi, kurį galima lengviau praplauti.
\n
450.Filtro grūdėtosios medžiagos grūdelių dydis, grūdelių išsidėstymas pagal dydį ir filtruojančio sluoksnio storis turi būti parenkami įvertinant valomų nuotekų charakteristikas ir reikalavimus valytoms nuotekoms.
\n
451.Negiliems (0,3–0,5 m gylio) dvisluoksniams grūdėtosios medžiagos filtrams grūdelių dydis yra nuo 0,5 mm iki 0,8 mm (vieno sluoksnio) ir nuo 0,6 mm iki 1,2 mm (kito sluoksnio).
\n
452.Giliems (nuo 1,6 m iki 3,0 m) dvisluoksniams statiniams ir judančios filtruojančiosios medžiagos filtrams plačiausiai naudojami grūdelių dydžiai yra nuo 1,0 mm – 2,0 mm (vieno sluoksnio) iki 2,0 mm–4,0 mm (kito sluoksnio).
\n
453.Daugiasluoksniams mechaniniams filtrams naudojamos filtruojančiosios medžiagos turi būti įvairių rūšių ir įvairaus sunkumo, kas sudaro galimybę nuotekų kietosioms dalelėms prasiskverbti tarpeliais tarp grūdelių per visą filtro storį ir tuo padidinti filtravimosi trukmę.
\n
454.Mikrokoštuvų ir būgninių filtrų filtruojantieji paviršiai gali būti pagaminti iš:
\n
454.1. nerūdijančio plieno tinklelio;
\n
454.2. austinio tinklelio, uždėto ant cilindro būgno.
\n
455.Mikrokoštuvų filtruojančiojo tinklelio akučių dydis yra ribose nuo 65 μm iki 15 µm.
\n
456.Kylančiosios tėkmės filtrų filtruojančiojo sluoksnio storis būna nuo 100 mm iki 300 mm. Projektuojant reikia įvertinti filtro gylio įtaką jo atgaliniam praplovimui.
\n
457.Kylančios tėkmės filtrams naudojamos medžiagos:
\n
457.1. žvyras (nuo 6 mm iki 25 mm);
\n
457.2. pleištinio skerspjūvio vielos tinklelis;
\n
457.3. plastmasinis/nailoninis tinklelis;
\n
457.4. poliuretano/putų lakštai.
\n
458.Mechaniniam filtravimui naudojant žolės sklypelius, tinka bet kurios rūšies žolė.
\n
459.Vykdant mechaninį filtravimą, filtruose susikaupia sulaikytosios nuotekų kietosios dalelės, kurios užkemša tarp filtro grūdelių esančius tarpelius, didėja hidraulinis pasipriešinimas filtruojamų nuotekų tėkmei, blogėja filtruotų nuotekų kokybė. Filtruojančiąją medžiagą reikia praplauti, atstatant jos pirmykštį filtracinį pajėgumą.
\n
460.Filtrų praplovimui atgaliniu srautu galima sunaudoti iki 10 % nuotekų vidutinio paros debito, nes didesni nuotekų kiekiai sudarytų ženklią nuotekų valyklos papildomą hidraulinę apkrovą.
\n
461.Grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimas atgaliniu srautu yra atliekamas naudojant tam valytas nuotekas ir (dažnai) orą.
\n
462.Grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimui reikalingos valytos nuotekos turi būti laikomos rezervuare.
\n
463.Grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimas atgaliniu srautu atliekamas nustatytais reguliariais laiko tarpsniais arba reaguojant į iki nustatytos ribos padidėjusį filtro hidraulinį pasipriešinimą valomų nuotekų tėkmei.
\n
464.Praplaunant grūdėtosios medžiagos filtrą nustatytais reguliariais laiko tarpais, praplovimas turi būti pradėtas, kai slėgio nuostoliai filtre pasiekia nustatytą kritinę ribą, kurią viršijus nuotekos nebūtų išvalomos.
\n
465.Nuotekų valykla turi būti suprojektuota taip, kad, išjungus vieną grūdėtosios medžiagos filtrą, kiti filtrai galėtų priimti visą nuotekų valyklos apkrovą ir išvalyti nuotekas iki projektinio lygio.
\n
466.Jeigu grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimas vykdomas periodiškai, turi būti įrengtas išlyginamasis rezervuaras iš filtro praplovimo metu šalinamam dumblo vandeniui kaupti.
\n
467.Nuotekų valykloje turi būti naudojama grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimo programa, nes praplovimas nuotekomis ir oru gali vykti atskirai arba vienu metu.
\n
468.Naudojant daugiasluoksnį grūdėtosios medžiagos filtrą, jo praplovimo programa turi užtikrinti dvi funkcijas – filtro medžiagos valymą ir filtro sluoksnių išdėstymo struktūros palaikymą.
\n
469.Naudojant judančios grūdėtos medžiagos filtrus (nepertraukiamo veikimo filtrus), jų praplovimo programa yra nereikalinga, nes juose dalis filtruojančios medžiagos yra nuolat praplaunama.
\n
470.Grūdėtosios medžiagos filtrų su nejudančia ir judančia įkrova praplovimo intensyvumas turi būti pakankamas iki minimumo sumažinti biologinį dumblo formavimąsi ant filtruojančiosios medžiagos paviršiaus, nes tai sumažintų medžiagos savitąjį sunkį ir sudarytų sąlygas filtruojančiajai medžiagai ištekėti iš filtro kartu su filtruotomis nuotekomis.
\n
471.Projektuojant mikrokoštuvus ir būgninių filtrų praplovimo sistemas, reikia spręsti šiuos klausimus:
\n
471.1. sudaryti sąlygas optimaliam slėgiui visame filtruojančio sieto ar audinio paviršiuje;
\n
471.2. siekti kuo mažesnio praplovimui naudojamų nuotekų kiekio;
\n
471.3. sudaryti mikrokoštuvų ir būgninių filtrų sukimosi greičių ir praplovimo siurblių veikimo kontrolės galimybę;
\n
471.4. numatyti priemones, apsaugančias nuo būgninių filtrų, praplovimo siurblių ir vamzdynų užsikimšimo;
\n
471.5. parinkti tinkamą mikrokoštuvo viduje esančio latako, skirto nuo filtruojančio tinklelio nuplautų teršalų surinkimui, nuolydį;
\n
471.6. parinkti tinkamą įrangą mikrokoštuvo tinklelyje sulaikytų teršalų periodiškam intensyviam šalinimui, numatant galimybę panaudoti tinklelio valymui ir chemikalus bei orą;
\n
471.7. parinkti geros konstrukcijos neužsikemšančius antgalius, iš kurių praplaunamas filtruojantis audinys ar tinklelis;
\n
471.8. ar reikalingas švitinimas UV lempomis siekiant išvengti biologinio dumblo susidarymo filtruose;
\n
471.9. numatyti eksploatacijos techninius rodiklius – pasipriešinimus filtruose, filtrų praplovimui reikalingo vandens kiekį, praplovimų periodiškumą, laiko tarpsnį tarp filtruojančiojo audeklo pakeitimų.
\n
472.Būgniniuose filtruose, siekiant užtikrinti tinkamą filtravimo efektyvumą, reikia reguliariai keisti filtruojantįjį audinį.
\n
473.Kai kylančios tėkmės filtre labai padidėja hidrauliniai pasipriešinimai arba pablogėja filtruotų nuotekų kokybė, filtras turi būti išjungtas ir praplautas atgaliniu srautu.
\n
474.Kylančios tėkmės filtrai praplaunami išleidus iš jų nuotekas žemiau perforuoto padėklo ir praplaunant atgaliniu srautu filtruotų nuotekų čiurkšlėmis filtro išorinius paviršius.
\n
475.Turi būti numatytos priemonės pašalinti teršalų kietųjų medžiagų daleles, kurios kylančios tėkmės filtruose nusėdo jų apatinėje dalyje. Galimos tokios priemonės ir techniniai sprendiniai:
\n
475.1. filtrų rezervuarų sienučių nuolydis (horizonto atžvilgiu) turi būti ne mažesnis kaip 550;
\n
475.2. įrengti dumblo grandiklius;
\n
475.3. įrengti dumblo surinkimo kanalą;
\n
475.4. įrengti dumblo siurblį;
\n
475.5. įrengti vakuuminę dumblo šalinimo sistemą.
\n
476.Įrengiant mechaniniam filtravimui žolės sklypelius, reikia numatyti tai, kad reikia periodiškai nutraukti nuotekų išleidimą į žolės sklypelius ir sudaryti sąlygas grunto aeravimui, žolės pjovimui ir atžėlimui.
\n
477.Nupjauta žolė turi būti pašalinta iš žolės sklypelių prieš atnaujinant nuotekų tiekimą į juos.
\n
478.Grūdėtosios medžiagos filtrai gali būti stačiakampės formos plane arba apskritimo formos.
\n
479.Stačiakampės formos grūdėtosios medžiagos filtrų kraštinių santykis turi būti ne mažesnis kaip 2:1.
\n
480.Grūdėtosios medžiagos filtruose filtruojančiosios medžiagos sluoksnio aukštis turi būti nuo 0,3 m iki 0,5 m sekliems filtrams ir nuo 1,0 m iki 3,0 m giliems filtrams.
\n
481.Grūdėtosios medžiagos filtrai su judančia filtruojančiąja įkrova paprastai yra apskritimo formos plane. Jų skersmenys būna nuo 2 m iki 4 m, o gyliai – nuo 1 m iki 2,5 m.
\n
482.Grūdėtosios medžiagos rezervuarų sienučių aukštis virš filtruojančiosios medžiagos paviršiaus turi būti toks, kad talpintų ant įkrovos paviršiaus leidžiamų (filtruojamų) nuotekų sluoksnį.
\n
483.Paprastai įrengiami ne mažiau kaip trys grūdėtosios medžiagos filtrai su nejudančia įkrova. Tai leidžia, išjungus vieną filtrą, kitą filtrą tuo metu naudoti, o trečiąjį filtrą – valyti.
\n
484.Įrengiant grūdėtosios medžiagos filtrus su judančia filtruojančiąja įkrova, turi būti ne mažiau kaip du filtrai. Vienas iš jų veikiantis, o antrasis – atsarginis.
\n
485.Mikrokoštuvų ir būgninių filtrų būgnai būna nuo 1 iki 3 m skersmens ir iki 5 m ilgio.
\n
486.Mikrokoštuvų ir būgninių filtrų sukimosi greitis būna iki 0,5 m/s arba nuo 2 aps./min. iki 4 aps./min.
\n
487.Turi būti įrengiami ne mažiau kaip du mikrokoštuvai ar būgniniai filtrai. Vienas jų – atsarginis.
\n
488.Kylančios tėkmės filtruose nuotekos filtruojamos per 100-300 mm storio filtruojantįjį sluoksnį.
\n
489.Turi būti įrengti ne mažiau kaip du kylančios tėkmės filtrai. Vienas jų – atsarginis.
\n
490.Nuotekų mechaniniam filtravimui naudojant žolės sklypelius, turi būti įrengiami ne mažiau kaip du sklypeliai.
\n
491.Žolės sklypelių dydžiai turi būti ribose nuo 0,1 ha iki 3 ha. Jų forma priklauso nuo vietos sąlygų. Daugiausia naudojami stačiakampės formos žolės sklypeliai.
\n
492.Žolės sklypeliai turi būti atskirti vienas nuo kito ne mažiau kaip 0,3 m aukščio sienutėmis arba pylimėliais.
\n
493.Mechaninio filtravimo įrenginių sėkmingo veikimo sąlyga yra tolygus valomų nuotekų paskleidimas visame įrenginių filtruojančiajame paviršiuje.
\n
494.Projektuojant mechaninio filtravimo įrenginius su filtruojančiosios medžiagos praplovimu, reikia spręsti:
\n
494.1. filtruotų nuotekų surinkimo būdo parinkimą, numatant jas naudoti filtro praplovimui;
\n
494.2. oro, naudojamo filtrui praplauti, tiekimo reikalingumą ir parinkti tam techninius sprendinius;
\n
494.3. filtro praplovimui panaudotų nuotekų nepertraukiamą grąžinimą į nuotekų valyklą, siekiant kuo mažesnio nuotekų poveikio aplinkai.
\n
495.Nuotekų tiekimo ir skirstymo grūdėtos filtruojančios medžiagos įrenginiuose tinklas turi būti suprojektuotas taip, kad tiekiamos nuotekos kuo mažiau drumstų filtruojančiosios medžiagos paviršių. Nuotekos gali būti paskirstomos per persipylimo slenksčius ir kanalų tinklą arba įrengiant kiauravamzdžių tinklą.
\n
496.Grūdėtosios medžiagos filtrai gali būti įrengiami ant sukiaurintų padėklų ir turėti nuotekų skirstymo vamzdyną su nuotekų išleidimo antgaliais (purkštuvais) arba turėti nuotekų skirstymo sistemą su čerpėmis, per kurią nuotekos nuteka į filtruojančiąją medžiagą ir teka ja žemyn arba nuotekos nuteka į kylančios tėkmės filtrus.
\n
497.Kylančios tėkmės filtruose filtruotos nuotekos gali tekėti filtruojančiosios medžiagos paviršiumi mažu greičiu, kuo mažiau drumsdamos filtruojančiąją medžiagą arba siekiant išvengti filtruojančiosios medžiagos grūdelių išnešimo, filtro paviršiuje yra plūduriuojančios medžiagos (lengvi plastikai ar pan.) sluoksnis, kuris neleidžia išplukdyti iš filtro grūdėtąją filtruojančiąją medžiagą kartu su valytomis nuotekomis.
\n
498.Būgniniuose filtruose gali būti įranga, skirta surinkti ir šalinti filtruotų nuotekų susidribsniavusias kietųjų medžiagų daleles.
\n
499.Kylančios tėkmės filtruose valomos nuotekos turi būti tolygiai paskirstytos po filtruojančiosios medžiagos sluoksniu.
\n
500.Kylančios tėkmės filtruose su žvyro sluoksniu nuotekų įtekėjimo į filtrą vietoje statomi atmušai, nukreipiantys nuotekų tėkmę po žvyro įkrovos sluoksniu. Atmušo apačia turi būti bent 300 mm žemiau sukiaurintų plokščių, ant kurių yra sukrauta filtruojančioji žvyro įkrova. Atmušo viršus turi būti bent 75 mm aukščiau nuotekų ištekėjimo iš filtro slenksčio, o atmušo apačia – ne mažiau kaip 225 mm žemiau šio slenksčio. Tai neleidžia filtro praplovimo metu filtruojančiai medžiagai ištekėti iš filtro. Atmušo galai turi būti įtvirtinti filtro sienučių grioveliuose.
\n
501.Filtruotų nuotekų ištekėjimo iš kylančios tėkmės filtro slenksčio viršus turi būti apie 300 mm aukščiau filtruojančiosios įkrovos. Toks konstruktyvinis sprendimas neleidžia, pučiant stipriam vėjui, išplauti iš filtruojančiosios medžiagos sulaikytas teršalų kietąsias daleles.
\n
502.Į žolės sklypelius filtravimui įtekančių nuotekų srautas turi būti kuo tolygiau paskirstytas visame žolės sklypelyje. Tam gali būti įrengiami skirstymo kanalai su slenksčiais arba kiauravamzdžiai (perforuoti vamzdžiai).
\n
503.Žolės ploteliai turi būti su 1 %–2 % nuolydžiu.
\n
504.Molio gruntuose, siekiant išvengti užpelkėjimo ir dėl to blogo žolės augimo, po žolės sklypeliais yra įrengiamas vandentraukis.
\n
505.Nuo žolės sklypelių nutekančios valytos nuotekos turi būti surenkamos kanalais.
\n
506.Mechaninio filtravimo įrenginiuose gali susidaryti ženklūs hidrauliniai ir mechaniniai krūviai, ypač ištuštinant arba praplaunant juos.
\n
507.Mechaninio filtravimo įrenginiuose, siekiant apsaugoti įrenginius nuo galimų hidraulinių ir mechaninių perkrovų, naudojama automatinio atjungimo arba nuotekų srautų nukreipimo įranga.
\n
508.Mechaninio filtravimo įrenginių konstrukcijų apsaugai nuo galimų hidraulinių perkrovų turi būti įrengtas vandentraukis, veikiantis savitaka arba naudojant siurblius.
\n
509.Mechaninio filtravimo įrenginių konstrukcijos, kurios yra sąlytyje su nefiltruotomis arba filtruotomis nuotekomis, turi būti iš cheminei ir elektrolitinei korozijai atsparių medžiagų.
\n
510.Grūdėtos medžiagos filtrų sienos ir pagrindas turi būti vandeniui nelaidūs ir atlaikyti hidraulinius krūvius esant rezervuarams visiškai užpildytiems nuotekomis.
\n
511.Grūdėtos medžiagos filtrų viršus turi būti atviras arba atidaromas, kad būtų galima juos patogiai apžiūrėti ir patikrinti.
\n
512.Tikslinga prie grūdėtos medžiagos filtrų įrengti du rezervuarus nuotekoms. Vieną – filtruotų nuotekų laikymui, o kitą – filtrų praplovimui filtruotomis nuotekomis.
\n
513.Įrengiant mikrokoštuvus ir būgninius filtrus, ypatingą dėmesį reikia skirti įrangos patvarumui, jos techninei priežiūrai ir mazgų bei elementų patogaus pakeitimo galimybei:
\n
513.1. cilindrų velenų guolių;
\n
513.2. cilindro galų riebokšlių;
\n
513.3. cilindrų pavaros mechanizmo;
\n
513.4. filtruojančio audinio ar sietų plokštės.
\n
514.Įrengiant mikrokoštuvus, reikia nagrinėti ir priimti dėmesin tokius galimus projektinius sprendinius ir reikalavimus:
\n
514.1. filtrų praplovimo dumblo surinkimo bunkerių šlaitų statumas turi būti ne mažesnis kaip 550 (horizonto atžvilgiu);
\n
514.2. filtrų praplovimo purkštuvų antgaliai turi būti neužsikemšantys ir pakeičiami;
\n
514.3. UV švitinimo lempų, skirtų išvengti mikroorganizmų plėvelės susidarymo ant mikrofiltro filtruojančiojo paviršiaus, įrengimas;
\n
514.4. įrangos, skirtos tiekti cheminius valiklius į mikrokoštuvo praplovimo antgalius, parinkimas.
\n
515.Projektuojant būgninius filtrus, reikia kreipti dėmesį į racionalų šių klausimų sprendimą:
\n
515.1. filtruojančio audinio tvirtinimą;
\n
515.2. filtro praplovimo siurblių, antgalių ir vamzdynų parinkimą;
\n
515.3. dumblo nuo būgninio filtro rezervuaro dugno šalinimą.
\n
516.Projektuojant kylančios tėkmės filtrus, reikia įvertinti krūvius, kurie įrenginio eksploatacijos, ypač jo praplovimo metu, gali veikti filtro skylėtąjį padėklą, ant kurio yra sudėta filtruojančioji medžiaga.
\n
517.Nuotekų mechaniniam filtravimui naudojami žolės sklypeliai turi būti atskirti vienas nuo kito ne mažesnio kaip 0,3 m aukščio betono plokštėmis arba žemės pylimėliais.
\n
518.Jei žolių sklypeliai yra atskirti vienas nuo kito žemės pylimėliais, apsaugančiais nuo nuotekų pratekėjimo iš vieno sklypelio į kitą, pylimėlių šlaitų konstrukcijoje turi būti vandeniui nelaidi membrana, kurios apačia yra nuo 0,25 m iki 1,75 m žemiau sklypelio paviršiaus.
\n
519.Grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimo atgaliniu nuotekų srautu debitas turi būti ne mažesnis kaip 30 m3/m2•h ir filtro valymui tiekiamo oro srauto debitas ne mažesnis kaip 0,5 m3/m2•min.
\n
520.Grūdėtosios medžiagos filtrų praplovimas paprastai būna automatizuotas ir gali būti pradedamas automatiškai, kai pasiekiamas nustatytas filtruojančios medžiagos pasipriešinimas ir atitinkamas nuotekų lygis filtre arba pradedamas periodiškai, praėjus nustatytam laiko tarpsniui.
\n
521.Mikrokoštuvai ir būgniniai filtrai praplaunami 100 kPa-350 kPa slėgio vandens srautu. Jo slėgis turi būti pakankamas pašalinti mikrokoštuvuose ir būgniniuose filtruose sulaikytas priemaišas, sunaudojant minimalų vandens kiekį.
\n
522.Mikrokoštuvų būgninių filtrų praplovimo kontrolė grindžiama reagavimu į skirtingus slėgio nuostolius įvairiose besisukančių filtrų cilindrų vietose.
\n
523.Būgniniuose filtruose jų praplovimo siurblių veikimas kontroliuojamas naudojant skysčio lygio jutiklius.
\n
524.Mikrokoštuvuose skysčio lygio jutikliu gali būti padidinamas arba sumažinamas mikrokoštuvo cilindro sukimosi greitis.
\n
525.Kylančios tėkmės filtruose, kad būtų pašalinamos sulaikytos priemaišos, praplovimo vanduo tiekiamas 100 kPa-350 kPa slėgio srautu.
\n
526.Nuotekų mechaniniam filtravimui skirtuose žolės sklypeliuose naudojamos mašinos turi minimaliai slėgti šių sklypelių paviršių.
\n
527.Nuotekų mechaninio filtravimo įrenginiuose turi būti stebimi ir matuojami:
\n
527.1. pritekančių nuotekų kiekis;
\n
527.2. tyrimui imami pritekančių nuotekų ėminiai;
\n
527.3. matuojami slėgio nuostoliai;
\n
527.4. filtravimo įrenginių praplovimo dažnumas.
\n
528.Reikia laikytis filtravimo įrenginių saugaus eksploatavimo ir priežiūros reikalavimų:
\n
528.1. užtikrinti patogų priėjimą prie įrenginių;
\n
528.2. laiku aptarnauti įrenginius.
\n
529.Turi būti reguliariai apžiūrimos ir aptarnaujamos filtravimo įrenginių dalys, mazgai ir agregatai:
\n
529.1. filtravimo audinys;
\n
529.2. praplovimo siurbliai;
\n
529.3. praplovimo čiurkšlių antgaliai;
\n
529.4. guoliai;
\n
529.5. pavaros;
\n
529.6. būgnų tarpikliai ir riebokšliai.
\n
530.Filtravimo įrenginiai turi būti apsaugoti nuo per didelių hidraulinių apkrovų. Tam gali būti įrengti nuotekų srauto persipylimo įtaisai.
\n
531.Filtravimui skirtuose žolės sklypeliuose reikia naikinti piktžoles. xI SKIRSNIS. CHEMINIS VALYMAS. NUOTEKŲ VALYMAS NUSODINIMO BŪDU 532. Nuotekų cheminiame valyme skiriami du pagrindiniai procesai:
\n
532.1. reakcijos fazė, kurios metu, veikiant cheminėms medžiagoms, ištirpusioje būklėje esančios dalelės ir koloidinės dalelės sudaro dribsnius;
\n
532.2. atskyrimo fazė, kurios metu dribsniai atsiskiria nuo nuotekų ir nusėda.
\n
533.Nuotekų cheminiam valymui naudojami įrenginiai – reaktoriai ir dribsnių skirtuvai (nusodinimo rezervuarai, flotatoriai ir kt.) gali būti sujungti su kitais nuotekų valyklos įrenginiais (naudojant parengtinį nusodinimą, simultaninį nusodinimą) arba sudaryti atskirą nuotekų valyklos dalį (naudojant baigiamąjį nusodinimą, tiesioginį nusodinimą).
\n
534.Nuotekose ištirpusioje ir koloidinėje būklėje esančių teršalų krekėjimui (koaguliacijai) ir nusodinimui pasiekti į nuotekas dedama katijoninė cheminė medžiaga. Dažniausiai ši medžiaga yra aliuminio arba geležies druskos (gali būti naudojamos ir kalkės). Jei siekiama tik krekėjimo (teršalų dalelių pašalinimo), galima naudoti katijoninius polimerus – vien tik juos arba kaip metalų druskų priedus.
\n
535.Fosforas nuotekose gali būti tokiose formose:
\n
535.1. organiškai surištas fosforas;
\n
535.2. neorganinis fosforas:
\n
535.2.1. polifosfatai;
\n
535.2.2. ortofosfatai.
\n
536.Polifosfatai dėl cheminių reakcijų pereina į ortofosfatus, o organiškai surištas fosforas nuotekų biologinio valymo eigoje paverčiamas į ortofosfatus.
\n
537.Nuotekų pirminio valymo metu su nusėdančiomis priemaišomis išskiriama dalis fosforo – nuo 5 % iki 15 % bendrojo į nuotekų valyklas pritekančiose nuotekose esančio fosforo.
\n
538.Nuotekų biologinio (antrinio) valymo eigoje dalis fosforo – nuo 10 % iki 30 % į nuotekų valyklas pritekančiose nuotekose esančio fosforo – yra sunaudojama veikliojo dumblo mikroorganizmų naujų ląstelių statybai (sintezei).
\n
539.Jei nuotekų biologinio valymo proceso metu be aerobinio proceso papildomai vyksta ir anaerobiniai procesai, kurių metu susidaro lakiosios riebalinės rūgštys ir išsiskiria fosfatai, nenaudojant cheminių medžiagų pasiekiamas didesnis visuminio fosforingumo (VF) sumažėjimas – nuo 60 % iki 90 % į nuotekų valyklas pritekančiose nuotekose esančio VF.
\n
540.Nuotekų priemaišų cheminio nusodinimo metu į nuotekas dedama aliuminio sulfato, geležies sulfato, geležies chlorido ar kalcio hidroksido. Ortofosfatų fosforas nusodinamas kaip metalo ortofosfatas. Aliuminio ir geležies jonai Al3+ ir Fe3+ sudaro koloidinius hidroksidus. Susidarančių nuosėdų tirpumas priklauso nuo aplinkos aktyviosios reakcijos pH.
\n
541.Koloidinėje ir drumzlių būklėje esančioms nuotekų priemaišoms nusodinti naudojami dribsnikliai (organiniai polielektrolitai).
\n
542.Cheminis dribsniavimas ir nusodinimas gali būti vykdomas įvairiais būdais, tokiais kaip:
\n
542.1. tiesioginis nusodinimas;
\n
542.2. parengtinis nusodinimas;
\n
542.3. vienalaikis nusodinimas;
\n
542.4. baigiamasis nusodinimas;
\n
542.5. daugiataškis nusodinimas;
\n
542.6. nusodinimas filtruose.
\n
543.Tiesioginis nusodinimas yra naudojamas nuotekų valyklose, kuriose nėra nuotekų biologinio valymo įrenginių.
\n
544.Nuotekų valyklose su tiesioginiu nusodinimu dribsnikliai turi būti dedami į nuotekas po jų parengtinio valymo (grotose, smėliagaudėse, pirminiuose nusodintuvuose).
\n
545.Dribsnikliai į nuotekas turi būti įmaišomi taip, kad jie būtų greitai ir visiškai sumaišyti su nuotekomis.
\n
546.Po dribsniklio sumaišymo su nuotekomis jų priemaišų dribsniavimasis vyksta rezervuare.
\n
547.Įmaišyto dribsniklio poveikyje susidarę dribsniai atskiriami nuo valomų nuotekų nusodintuve arba kitokiame dribsnių atskyrimo įrenginyje.
\n
548.Parengtinis cheminis nusodinimas gali būti naudojamas nuotekų valyklose, kuriose yra mechaninio (pirminio) ir biologinio (antrinio) valymo įrenginiai.
\n
549.Naudojant parengtinį cheminį nusodinimą, dribsnikliai į nuotekas dedami prieš biologinio (antrinio) valymo įrenginius, dažnai prieš aeruojamas smėliagaudes, pirminius nusodintuvus ar parengtinio aeravimo rezervuarus.
\n
550.Cheminių reagentų poveikyje susidarę nuotekų dribsniai atskiriami kartu su pirminiu dumblu pirminiuose nusodintuvuose.
\n
551.Cheminių reagentų poveikyje susidarę nuotekų dribsniai, kurie nenusėda pirminiuose nusodintuvuose, su valomomis nuotekomis patenka į antrinius nusodintuvus ir juose išskiriami kartu su veikliuoju dumblu.
\n
552.Vienalaikis cheminis nusodinimas gali būti naudojamas taikantis prie nuotekų valyklos technologinės schemos ypatingu laikotarpiu (laikinai padidėjus teršalų) nuotekų valykloje, kurioje yra biologinio valymo veikliuoju dumblu įrenginiai.
\n
553.Naudojant vienalaikį cheminį nusodinimą, dribsnikliai yra įleidžiami į aeravimo rezervuaro galinę dalį arba tiekiami į aerotanką kartu su grąžinamuoju veikliuoju dumblu.
\n
554.Veikliojo dumblo ir dribsniklio mišinys yra atskiriamas nuo valytų nuotekų antriniame nusodintuve arba išplukdymo įrenginiuose.
\n
555.Vienalaikio cheminio nusodinimo įrenginių grąžinamajame dumble, pertekliniame dumble ir veikliojo mišinio drumzlėse neorganinių medžiagų yra daug daugiau kaip valymo veikliuoju dumblu įrenginiuose, kuriuose nenaudojamas cheminis nusodinimas.
\n
556.Baigiamasis cheminis nusodinimas gali būti naudojamas įvairių tipų biologinio valymo įrenginiuose (valymo veikliuoju dumblu įrenginiuose, biologiniuose filtruose ir kt.).
\n
557.Baigiamojo cheminio nusodinimo įrenginiuose dribsniklis yra maišomas kameroje su nuotekomis iš antrinių nusodintuvų.
\n
558.Baigiamojo cheminio nusodinimo įrenginiuose dribsniai susidaro kameroje, o po jo esančiame baigiamojo nusodinimo rezervuare dribsniai nusėda ir šalinami iš jo. Galima valytas nuotekas atskirti nuo dribsnių ir kreivinėse arba išplukdymo rezervuaruose.
\n
559.Naudojant daugiataškį cheminį nusodinimą, dribsnikliai įleidžiami dviejose ar trijose vietose, pavyzdžiui į smėliagaudę, aeravimo rezervuarą, baigiamąjį smėlio filtrą.
\n
560.Nusodinimas filtruose yra papildomas valymas po fosforo biologinio šalinimo, po parengtinio nusodinimo arba po vienalaikio nusodinimo.
\n
561.Naudojant nusodinimą filtruose, dribsniklis yra leidžiamas į kanalą arba vamzdį, kuriuo nuteka į filtrą. Dribsniklis turi būti intensyviai maišomas su valomomis nuotekomis.
\n
562.Cheminiam nusodinimui dažniausiai naudojamos medžiagos, nurodytos 1 lentelėje:
\n
1 lentelė. Nusodinimui naudojamos cheminės medžiagos Nusodinimo pobūdis Aliuminio sulfatas Aliuminio chloridas Geležies sulfatas Geležies chloridas Kalkės Tiesioginis nusodinimas X X - X X Parengtinis nusodinimas X X X X X Vienalaikis nusodinimas X X X X - Baigiamasis nusodinimas X X - X X Daugiataškis nusodinimas X X (X) X X Nusodinimas filtruose X X X X - 563. Naudojamų chemikalų tipas ir dozės priklauso nuo nuotekų pobūdžio ir jose esančių hidrokarbonatų kiekio.
\n
564.Nusodinimui reikalingo chemikalo tipas ir dozė parenkami atliekant bandymus.
\n
565.Reikalingo chemikalo ir jo dozės tam tikram nuotekų srautui parinkimo bandymai gali būti atliekami laboratorijoje, pilotinėje arba veikiančioje nuotekų valykloje.
\n
566.Sandėliuojant chemikalus, reikia laikytis jų gamintojų instrukcijų.
\n
567.Sandėliuojant chemikalus, reikia:
\n
567.1. laikytis chemikalų laikymo ir naudojimo taisyklių (saugos akiniai, respiratoriai, dujokaukės ir kt.);
\n
567.2. sekti ir neviršyti chemikalų laikymo terminų;
\n
567.3. naudoti saugos priemones, skirtas išvengti chemikalų nutekėjimo iš rezervuarų.
\n
568.Nuotekų cheminiam valymui naudojamos aliuminio druskos: aliuminio sulfatas ir polialiuminio chloridas.
\n
569.Sausas granuliuotas aliuminio sulfatas yra nekoroduojanti medžiaga ir gali būti laikomas kontakte su visomis konstrukcijų medžiagomis. Aliuminio sulfato laikymo bakas turi būti sandarus ir apsaugotas nuo drėgmės. Aliuminio sulfato tirpalai yra rūgštūs ir koroduojantys. Juos laikyti galima plastikinėse arba nerūdijančio plieno talpose.
\n
570.Polialiuminio chlorido tirpalai yra rūgštūs, todėl jie gali būti laikomi korozijai atspariuose rezervuaruose (plastiknėse arba guma dengtose plieno talpose).
\n
571.Nuotekų cheminiam valymui naudojamos geležies druskos: geležies sulfatas (monohidratas), geležies sulfatas (heptahidratas) ir geležies chloridas.
\n
572.Sausas granuliuotas geležies sulfatas (monohidratas) yra koroduojantis. Jo laikymo rezervuarai turi būti sandarūs, kad nepatektų drėgmė. Jo tirpalai yra koroduojantys ir turi būti laikomi nerūdijančio plieno arba plastikinėse talpose.
\n
573.Geležies sulfatas (heptahidratas) yra žalia kristalinė medžiaga, rūgšti ir koroduojanti. Su juo kontaktuojančios konstruktyvinės medžiagos turi būti atsparios korozijai (nerūdijantis plienas, plastikas arba plastiku apsaugotas betonas). Geležies sulfatas (heptahidratas) nuotekų valykloje dedamas tiesiai į skiedinio ruošimo rezervuarus.
\n
574.Geležies chloridas yra rūgštus ir laikomas korozijai atspariuose rezervuaruose (guma dengtose plieno arba plastikinėse talpose).
\n
575.Nuotekų cheminiam valymui naudojami kalcio junginiai – kalcio druskos (negesintos kalkės) ir kalcio hidroksidas (gesintos kalkės). Jos turi būti laikomos sausai. Kalcio hidroksidas gali būti laikomas bunkeriuose (silosuose).
\n
576.Chemikalų dozavimo įranga turi būti dubliuota atsarginu komplektu, įmontuotu naudojimo vietoje arba laikomu sandėlyje.
\n
577.kai kurių chemikalų reagavimas su nuotekomis yra labai intensyvus ir greitas, todėl chemikalai turi būti tolygiai paskleisti visame apdorojamų nuotekų tūryje.
\n
578.Greitam chemikalų sumaišymui su nuotekomis gali būti naudojami sroviniai siurbliai arba įvairios maišymo sistemos.
\n
579.Projektuojant reikia numatyti galimybę šalinti ant rezervuarų vidaus sienučių susiformavusias nuosėdas.
\n
580.Aliuminio sulfatas gali būti tiekiamas sausame pavidale, tačiau dažniausiai naudojamas skiestas vandeniu, paprastai jo koncentracija skiedinyje būna nuo 10 % iki 15 %, tačiau, siekiant išvengti metalų hidroksidų nusodinimo, turi būti ne mažesnė kaip 5 %.
\n
581.Aliuminio sulfato skiedinio tekėjimo greitis, siekiant išvengti chemikalo nuogulų vamzdžių viduje, turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m/s.
\n
582.Techninis polialiuminio chloridas į nuotekas dozuojamas tiesiogiai iš jo laikymo cisternų. Šis chemikalas yra rūgštus, todėl jam tiekti turi būti naudojami korozijai atsparūs siurbliai. Tiekimo vamzdžiai ir sklendės turi būti pagaminti iš guma dengto plieno arba skiedinio poveikiui atsparaus plastiko.
\n
583.Geležies sulfato (monohidrato) grūdeliai sliekiniu dozatoriumi tiekiami į tirpalo paruošimo talpą.
\n
584.Geležies sulfatas (heptahidratas) tirpinamas rūgštims atsparios medžiagos (pvz., stiklo pluoštu sustiprinto poliesterio) rezervuare. Galimas geležies sulfato nusėdimas, todėl prieš dozavimą tirpalas filtruojamas. Dozuojant tiekiamas kaip soties būklę pasiekęs tirpalas.
\n
585.Geležies sulfato tirpalo aerozoliai ardo dantis, todėl įrenginius aptarnaujantis operatorius turi būti su apsaugine kauke, jeigu ruošiamas geležies sulfato tirpalas yra maišomas aeruojant.
\n
586.Geležies chlorido tirpalas į valomas nuotekas įleidžiamas nepraskiestas, tiesiogiai iš jo laikymo rezervuarų. Tirpalo tiekimo siurbliai turi būti atsparūs korozijai ir pagaminti iš tinkamos plastiko arba guma dengto plieno.
\n
587.Negesintos kalkės gesinamos kalkių gesintuve. Atskiedžiant vandeniu, paruošiamas kalkių pienas, kuris dozavimo siurbliu tiekiamas į nuotekas.
\n
588.Gesintos kalkės paimamos iš jų laikymo bunkerio apatinės dalies sraigtiniu siurbliu. Sausos kalkės maišymo rezervuare yra skiedžiamos vandeniu ir dozavimo siurbliu tiekiamos į nuotekas. Kadangi yra galimas tiekimo vamzdžių užsikimšimas, projektuojant reikia numatyti galimybę patogiai pravalyti vamzdžius. Galimi ir kiti projektiniai sprendiniai:
\n
588.1. numatyti nepertraukiamą kalkių skiedimo cirkuliaciją jų tiekimo vamzdžiuose;
\n
588.2. periodiškas kalkių tiekimo vamzdynų praplovimas;
\n
588.3. kalkių pieno tiekimo liniją galima daryti ir iš guminių vamzdžių. Tai sumažina jų užsikimšimo galimybę.
\n
589.Chemikalų laikymo talpyklos ir rezervuarai turi būti statomi arti chemikalų dozavimo įtaisų.
\n
590.Chemikalų tiekimo vamzdžiai turi būti kiek galima trumpesni. Vamzdžiuose neturi būti staigių posūkių, zonų, kuriose gali nusėsti chemikalai. Tai ypač svarbu naudojant nuotekų apdorojimui kalkes arba ištirpintus chemikalus (pvz., aliuminio sulfatą).
\n
591.Chemikalų ar jų skiedinių maišymo su nuotekomis sistemos turi būti pajėgios greitai ir gerai sumaišyti chemikalus su nuotekomis.
\n
592.Chemikalų maišymo įtaisai turi būti lengvai iškeliami iš rezervuarų, kuriuose jie įmontuoti, netuštinant rezervuarų.
\n
593.Projektuojant cheminio valymo įrenginius su dribsniavimosi įtaisais, reikia numatyti priemones, neleidžiančias į nuotekas įleidžiamų chemikalų skiedinių pratekėjimo rezervuaruose trumpiausiu keliu.
\n
594.Atstumai tarp dribsniavimosi talpų ir dribsnių atskyrimo įrenginių (cheminio dumblo nusodintuvų arba išplukdymo rezervuarų) turi būti kiek galima mažesni.
\n
595.Iš dribsniavimosi įtaisų į cheminio dumblo nusodintuvus tekančių nuotekų tekmės greitis turi neviršyti 0,10 m/s.
\n
596.Iš dribsniavimosi įtaisų cheminio dumblo nusodintuvų tekančios nuotekos neturi būti veikiamos didesnių šlyties jėgų, kokios buvo dribsniavimosi įtaise, todėl dribsniavimosi įtaisai turi būti įrengiami kuo arčiau cheminio dumblo nusodintuvų arba įrengti juose.
\n
597.Nusodintuvuose cheminis dumblas turi būti atskirtas nuo chemiškai valytų nuotekų ir sukauptas jų koncentravimo zonoje, iš kurios dumblas šalinamas.
\n
598.Cheminio dumblo nusodinimo rezervuarai gali būti su vertikalia tėkme, horizontalia tėkme arba kreivinių tipo. Reikalavimai, taikomi projektuojant nusodinimo rezervuarus, yra nurodyti Reglamento skirsnyje „Pirminis nusodinimas“.
\n
599.Susidarančio cheminio dumblo masė ir tūris priklauso nuo nuotekų valyklose apdorotų teršalų kiekio ir cheminiam valymui naudotų chemikalų tipo.
\n
600.Cheminio dumblo šalinimas turi būti reguliarus, nes to reikalauja kiti dumblo apdorojimo procesai – jo tankinimas arba tolesnis apdorojimas.
\n
601.Išplukdymo rezervuaruose oro burbuliukai iškelia į paviršių nuotekų teršalų daleles. Jos nugriebiamos kaip dumblas.
\n
602.Išplukdymui naudojamas nuotekose ištirpintas oras.
\n
603.Išplukdytas dumblas nugriebiamas paviršiniu graibytuvu.
\n
604.Išplukdymo rezervuaruose ant jų dugno nusodintam sunkesniam dumblui šalinti turi būti įrengti jo surinkimo įtaisai.
\n
605.Fizikinis filtravimas yra naudojamas kaip papildomas valymas po cheminiu būdu valomų nuotekų nusodinimo ir išplukdymo, siekiant mažinti nuotekų drumzlinumą.
\n
606.Filtravimas gali būti ir savarankiškas nuotekų cheminio valymo procesas.
\n
607.Jeigu planuojama iš chemikalais apdorotų nuotekų atskirti cheminį dumblą smėlio filtruose, prieš cheminio valymo įrenginius turi būti pirminiai nusodintuvai.
\n
608.Jeigu nuotekų teršalų nusodinimui naudojamos kalkės, fizinis filtravimas nenaudojamas.
\n
609.Nuotekų cheminio valymo, naudojant nusodinimui metalų druskas, metu susidaro mišrus fosfato hidroksido cheminis dumblas. Dažniausiai gaunamo cheminio dumblo apytikris kiekis:
\n
609.1. sunaudojus 1 g Al, susidaro 4 g drumzlių;
\n
609.2. sunaudojus 1 g Fe, susidaro 2 g drumzlių;
\n
609.3. sunaudojus 1 g Ca, susidaro 0,7 g drumzlių.
\n
610.Nuotekų valymo praktikoje susidarančių drumzlių (cheminio dumblo) kiekis gali skirtis nuo aukščiau nurodytų. Jie gali būti patikslinami nusodinimo bandymais.
\n
611.Nuotekų cheminio valymo išdavoje susidarančio cheminio dumblo dalelės yra trapios struktūros, ypač aliuminio hidroksido ir aliuminio fosfato dumblo dribsniai.
\n
612.Geležies fosfato dumblas pasižymi geresnėmis nusodinimo ir tankinimo savybėmis negu aliuminio fosfato dumblas ir yra labiau kompaktiškas.
\n
613.Kalcio fosfato dumblas pasižymi geromis nusodinimo savybėmis ir sudaro taip pat kompaktišką dumblą.
\n
614.Siekiant pagerinti cheminio dumblo tirštinimo ir sausinimo savybes, į juos gali būti dedama polimerų.
\n
Xii SKIRSNIS. DEZINFEKAVIMAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI 615. Nuotekų valyklose valytų nuotekų dezinfekavimas gali būti atliekamas naudojant šiuos principus:
\n
615.1. mikroorganizmų inaktyvaciją, dėl kurios mikroorganizmai nebetenka reprodukavimo (dauginimosi) gebos;
\n
615.2. pašalinant mikroorganizmus iš nuotekų (pvz., filtruojant), bet nebūtinai juos inaktyvuojant.
\n
616.Daugiausia naudojami nuotekų dezinfekavimo mikroorganizmų inaktyvacijos principu būdai yra:
\n
616.1. švitinimas ultravioletiniais spinduliais;
\n
616.2. ozonavimas;
\n
616.3. chloravimas.
\n
617.Daugiausia naudojami nuotekų dezinfekavimo pašalinant mikroorganizmus iš nuotekų būdai yra:
\n
617.1. membraninė filtracija;
\n
617.2. valytų nuotekų baigiamojo švarinimo tvenkiniai;
\n
617.3. filtravimas grunte.
\n
618.Jeigu dezinfekavimas yra reikalingas, jis būna paskutiniuoju procesu nuotekų valymo grandyje.
\n
619.Dezinfekavimo įrenginių efektyvumui kenkia nepatenkinamas prieš dezinfekavimo įrenginius esančių valymo įrenginių veikimas.
\n
620.Jeigu valytos nuotekos, prieš jas naudojant drėkinimui, yra kaupiamos, jas tikslinga dezinfekuoti po išbuvimo kaupimo rezervuare (tvenkinyje) prieš pat jų naudojimą, nes tai sumažina mikroorganizmų atsigavimo ir dauginimosi pavojų.
\n
621.Projektuojant dezinfekavimo įrenginius, reikia įvertinti:
\n
621.1. reikalingą pasiekti nuotekų dezinfekavimo efektyvumą;
\n
621.2. dezinfekavimo proceso technologiją;
\n
621.3. eksploatavimo ypatumus ir reikalavimus;
\n
621.4. būtinas saugos priemones;
\n
621.5. poveikį aplinkai;
\n
621.6. poveikį nuotekų kokybei (jų BDS5, ChDS, Dr, P, VF sumažinimui);
\n
621.7. dezinfekavimo medžiagų atliekų žalą;
\n
621.8. nuodingų ir galinčių kauptis augaluose ir gyvūnuose šalutinių produktų susidarymą.
\n
621.9. elektros energijos poreikį.
\n
622.Nuotekų dezinfekavimas turi sumažinti žmogui pavojingų patogeninių mikroorganizmų kiekį iki tokio lygio, kad dezinfekuotos nuotekos sudarytų minimalų infekcinių ligų sukėlimo pavojų, tačiau dezinfekavimas nėra skirtas sunaikinti visus patogeninius mikroorganizmus;
\n
623.Reikalingas nuotekų dezinfekavimas ir kiti reikalavimai yra nustatomi Lietuvos higienos normomis ar kitais sveikatos apsaugos norminiais dokumentais.
\n
624.Nuotekų dezinfekavimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad:
\n
624.1. būtų pasiekiamas viso nuotekų tūrio dezinfekavimas;
\n
624.2. reikiamas dezinfekavimas būtų pasiekiamas ir esant maksimaliems nuotekų debitams.
\n
625.Kad būtų pasiekiamas tinkamas nuotekų dezinfekavimas, neturi būti nuotekų pratekėjimo trumpiausia trajektorija dezinfekavimo įrenginiuose, pratekėjimo aplankos vamzdynais ar kanalais.
\n
626.Ultravioletinis (UV) dezinfekavimas yra atliekamas švitinant nuotekas UV spinduliais, skleidžiamais reaktoriuose įmontuotų UV lempų. Tinkama UV švitinimo dozė visiškai ir negrįžtamai inaktyvuoja mikroorganizmus, nesukeldama jokių kitų pokyčių nuotekose.
\n
627.UV švitinimo sistemos nuotekoms dezinfekuoti yra skiriamos pagal:
\n
627.1. UV reaktoriaus tipą (savitakio tėkmės atviruose kanaluose, uždaruose rezervuaruose);
\n
627.2. UV lempų tipą (žemo slėgio ar vidutinio slėgio gyvsidabrio lempos);
\n
627.3. UV lempų konfigūraciją (į nuotekas panardintos lempos, įmontuotos kvarcinio stiklo gaubtuose lempos, bekontaktinės sistemos).
\n
628.UV dezinfekavimo sistemos gali būti sudarytos iš vieno ar kelių UV reaktorių. UV reaktoriai gali būti sujungti nuosekliai arba lygiagrečiai.
\n
629.Projektuojant UV nuotekų dezinfekavimo sistemas, reikia įvertinti tokius vietinius specifiškus parametrus:
\n
629.1. minimalią reikalingą UV švitinimo dozę;
\n
629.2. maksimalų dezinfekuojamų nuotekų debitą;
\n
629.3. minimalų nuotekų laidumą UV spinduliams.
\n
630.Minimali UV švitinimo dozė yra UV spinduliavimas, reikalingas sumažinti nuotekų mikroorganizmų kiekį iki reikalingo dezinfekavimo lygio. Minimali UV švitinimo dozė nepriklauso nuo UV švitinimo sistemos, naudojamos nuotekoms dezinfekuoti. Minimali UV švitinimo dozė priklauso nuo reikalingo nuotekų dezinfekavimo, išreiškiamo:
\n
630.1. atitinkama indikatorinių ir/arba patogeninių organizmų koncentracija;
\n
630.2. naudojama ėminių ėmimo ir analizių metodika (fotoregeneracijos galimybės);
\n
630.3. dezinfekavimo lygio statistiniais kriterijais;
\n
630.4. nuotekų charakteristikomis;
\n
630.5. drumzlių koncentracija;
\n
630.6. mikroorganizmų koncentracija prieš UV švitinimą.
\n
631.Reikalinga UV švitinimo minimali dozė gali būti apskaičiuojama pagal eksperimentus, pagal pilotinių valymo įrenginių tyrimų rezultatus arba kitų nuotekų valyklų patirtį.
\n
632.Turint nustatytą reikalingą minimalią UV švitinimo dozę, maksimalų debitą ir minimalų nuotekų laidumą UV spinduliams, gali būti suprojektuota UV dezinfekavimo sistema, pajėgi tiekti reikalingą UV švitinimo dozę.
\n
633.Nuotekų UV dezinfekavimo sistemos projektavimas, jos matmenų ir kitų parametrų parinkimas yra specifiškas uždavinys. Nuotekų valyklos rangovai turi pateikti statytojui galimus patikrinti duomenis apie nuotekų UV švitinimo reikalingos dozės skaičiavimus, paremtus biologiniais tyrimais arba UV intensyvumo paskirstymo skaičiavimais.
\n
634.Ypatingą reikšmę saugios ir efektyvios nuotekų UV dezinfekavimo sistemos įrengimui turi tinkami hidrauliniai skaičiavimai ir UV lempų efektyvumas.
\n
635.Rangovas turi pateikti statytojui informaciją apie numatomą įrengti nuotekų UV dezinfekavimo sistemą iš nepriklausomo šaltinio.
\n
636.Nuotekų UV dezinfekavimo hidrauliniais skaičiavimais turi būti patvirtinta, kad:
\n
636.1. nėra galimybės nuotekoms pratekėti per aplankos vamzdyną ar aplankos kanalą nedezinfekuotoms;
\n
636.2. visas nuotekų srauto skerspjūvis UV dezinfekavimo reaktoriuje bus švitinamas UV spinduliais;
\n
636.3. dezinfekuojamų nuotekų tėkmė UV dezinfekavimo įrenginyje bus artima skersinio susimaišymo tėkmei;
\n
636.4. UV dezinfekavimo įrenginiuose nuotekų tėkmės pobūdis bus artimas statmenojo susimaišymo tėkmei.
\n
637.Nuotekų valyklos rangovo nurodytas UV dezinfekavimo sistemos efektyvumas gali būti patikrintas:
\n
637.1. biologiniais tyrimais;
\n
637.2. tyrimais analogiškuose pilotiniuose valymo įrenginiuose;
\n
637.3. gamybiniuose valymo įrenginiuose.
\n
638.Dezinfekavimo sistemoms su panardinamomis UV lempomis turi būti nustatyta tokių lempų su kvarcinio stiklo gaubtais valymo tvarka.
\n
639.Dezinfekavimo sistemoms su žemo slėgio gyvsidabrio UV lempomis jų valymo dažnumas turi būti ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites.
\n
640.Dezinfekavimo sistemoms su vidutinio slėgio gyvsidabrio UV lempomis gali būti reikalingos didesnis valymo dažnumas.
\n
641.UV dezinfekavimo lempos turi būti keičiamos vadovaujantis jų gamintojo nurodytais terminais.
\n
642.Nuotekų dezinfekavimas ozonavimu yra brangus, rečiau naudojamas būdas.
\n
643.Ozonas yra nuodingos dujos. Ozonavimo eigoje gali susidaryti kiti pašaliniai produktai (chloratas, bromatas ir organinis peroksidas).
\n
644.Projektuojant nuotekų ozonavimo stotį, turi būti laikomasi visų ozono gavybos ir naudojimo saugos taisyklių.
\n
645.Dėl ozono nuodingumo jo likučiai nuotekose turi būti sunaikinti.
\n
646.Visos su ozonu kontaktuojančios ozonavimo įrenginių dalys turi būti uždara sistema, vėdinama per ozoną sunaikinantį įtaisą – destruktorių.
\n
647.Liekamoji ozono koncentracija išmetamuose dujų likučiuose turi būti stebima ir neviršyti 0,02 mg/m3.
\n
648.Jeigu liekamoji ozono koncentracija išmetamuose dujų likučiuose viršija 0,02 mg/m3, ozono generatorius turi būti automatiškai išjungiamas.
\n
649.Liekamosios ozono koncentracijos išmetamuose dujų likučiuose sunaikinimo sistemos būna tokių tipų:
\n
649.1. terminio ardymo (T > 350 oC, tk > 2s);
\n
649.2. katalitinio ardymo (pvz., Palladium/CuO-MnO, temperatūra nuo 60 oC iki 80 oC);
\n
649.3. aktyviosios anglies (aktyvioji anglis yra oksiduojama ir sunaudojama ozonui ardyti).
\n
650.Nuotekų dezinfekavimo ozonavimu sistemą sudaro:
\n
650.1. ozono generatorius;
\n
650.2. kontaktorius;
\n
650.3. reaktorius;
\n
650.4. ozonavimo dujų likučių destruktorius.
\n
651.Ozonas yra labai intensyviai reaguojančios ir nestabilios dujos, kurių negalima sandėliuoti. Jos turi būti ruošiamos naudojimo vietoje.
\n
652.Ozonas yra labai koroduojantis. Visos įrengimų dalys, kurios yra kontakte su ozonu, turi būti atsparios ozono poveikiui. Ypatingai atsparūs ozono poveikiui turi būti sujungimų sandarikliai.
\n
653.Ozonavimo efektyvumui didelės įtakos turi ozono įterpimas į nuotekas. Jis vyksta kontaktoriuose.
\n
654.Dažniausiai naudojami tokių tipų ozono kontaktoriai:
\n
654.1. suskaidytų burbuliukų (priešsrovinio ir pasrovinio tekėjimo);
\n
654.2. įšvirkštimo, esant manometriniam slėgiui;
\n
654.3. įšvirkštimo, esant mažajam slėgiui (Venturi kontaktorius);
\n
654.4. mechaninio maišymo;
\n
654.5. įkrautinės kolonos.
\n
655.Ozono tiekimo į dezinfekuojamas nuotekas efektyvumas gali būti padidintas naudojant daugialaipsnį kontaktorių, kuriame ozonas ir nuotekos teka priešingomis kryptimis.
\n
656.Ozonavimo reaktorius turi užtikrinti ozono ir nuotekų sąveikos laiką, pakankamą įvykti dezinfekavimo reakcijoms. Reaktoriuje turi būti palaikomas skersinis susimaišymas, išvengiant nuotekų pratekėjimo trumpiausiu keliu. Kontaktorius ir reaktorius gali būti apjungti viename rezervuare.
\n
657.Nuotekų dezinfekavimui reikalinga ozono dozė priklauso nuo reikalingo nuotekų dezinfekavimo lygio. Reikalinga ozono dozė priklauso nuo vietos sąlygų ir yra nustatoma bandymų keliu. Reikalingas ozono ir nuotekų kontakto laikas turi būti priimamas naudojant pilotinių bandymų duomenis.
\n
658.Liekamoji ozono koncentracija nuotekose turi būti ribose nuo 0,1 g/m3 iki 1 g/m3.
\n
659.Chloravimas dezinfekuojant nuotekas technologiniu požiūriu yra panašus į geriamojo vandens chloravimą.
\n
660.Nuotekų chloravimo sistema susideda iš:
\n
660.1. cheminių dezinfekavimo medžiagų sandėlio;
\n
660.2. dezinfekuojančių skiedinių paruošimo ir dozavimo;
\n
660.3. nuotekų ir dezinfekuojančio skiedinio maišymo;
\n
660.4. reakcijos kameros arba kontaktinio rezervuaro, kuriame vyksta dezinfekavimo reakcijos;
\n
660.5. nuotekų dechloravimo prieš išleidžiant dezinfekuotas nuotekas.
\n
661.Dezinfekavimui chloravimu naudojamos medžiagos yra nuodingos ir pavojingos. Daugiausia chloravimui naudojamos medžiagos:
\n
661.1. natrio hipochlorito tirpalas;
\n
661.2. chloro dujos;
\n
661.3. chloro dioksidas.
\n
662.Nuotekų dezinfekavimui naudojamų cheminių medžiagų sandėliavimas, paruošimas ir dozavimas priklauso nuo šių medžiagų rūšies.
\n
663.Natrio hipochlorito skiedinys (NaOCl) būna parduodamas 5 %–15 % koncentracijos. Jis gali būti laikomas bakuose ir dozuojamas tūriniais siurbliais.
\n
664.Reikia įvertinti chloro aktyvumo mažėjimą laikui bėgant. Chloro aktyvumo mažėjimas intensyvėja kylant aplinkos temperatūrai.
\n
665.Chloro dujos turi būti laikomos hermetiškuose dujų bakuose.
\n
666.Patalpos, kuriose gali būti chloro dujų nutekėjimai, esant nesandariems dujų bakams (įtrūkimai ir kt.), turi būti kontroliuojamos chloro dujų detektoriais.
\n
667.Chloro dujos gali būti dozuojamos įleidžiant jas į dezinfekuojamų nuotekų srauto atšaką sroviniais siurbliais. Ši atšaka naudojama kaip hipochlorito rūgšties skiedinio paruošimo ir įleidimo į nuotekas vieta. Tokiose chloravimo vietose turi būti:
\n
667.1. slėgio/vakuumo reguliatorius;
\n
667.2. hipochlorito rūgšties skiedinio tiekimo intensyvumo kontrolės įtaisas;
\n
667.3. sroviniai (Venturi tipo) siurbliai;
\n
667.4. nuotekų debito matavimo įtaisas.
\n
668.Chloro dioksidas yra nestabilios dujos, kurios lengvai gali sprogti. Jų negalima kaupti prieš naudojant. Jų reikia gaminti tik tiek, kiek tuo metu reikalinga dezinfekavimui, tačiau 5 % chloro dioksido skiedinio laikymas yra galimas, laikantis atitinkamų gamintojo instrukcijų.
\n
669.Chloro dioksido skiedinį galima gaminti jo naudojimo vietoje naudojant įvairius būdus ir vykstant reakcijoms tarp:
\n
669.1. natrio chlorido ir chloro dujų;
\n
669.2. natrio chlorido ir druskos rūgšties;
\n
669.3. natrio chlorido, druskos rūgšties ir natrio hipochlorito.
\n
670.Chloro dioksido reaktoriai turi būti suprojektuoti taip, kad jie:
\n
670.1. efektyviai gamintų chloro dioksidą iš tam skirtų cheminių medžiagų;
\n
670.2. tiektų chloro dioksido skiedinį su maža chloro koncentracija.
\n
671.Chloro dioksidas yra efektyvi baktericidinė medžiaga, veikli didelėse pH ribose ir daugeliu atvejų efektyvesnė už chlorą, tačiau skirtingai nuo chloro chloro dioksidas nereaguoja su amoniaku ir nesudaro chloraminų.
\n
672.Nuotekų ir dezinfekuojančio skiedinio maišymas turi būti labai intensyvus ir mažai trunkantis.
\n
673.Dezinfekavimo reakcija vyksta kontaktiniuose bakuose (rezervuaruose), išbūnant nuotekoms kontakte su dezinfekuojančiomis chlorinėmis medžiagomis.
\n
674.Reikalinga dezinfekuojančio skiedinio dozė priklauso nuo dezinfekuojančios medžiagos rūšies ir vietos sąlygų. Dezinfekuojančios medžiagos dozavimas turi būti reguliuojamas pagal pratekančių dezinfekuojamų nuotekų debitą ir dezinfekuojančios medžiagos sunaudojimo intensyvumą taip, kad nuotekų ir chloro kontakto rezervuare būtų palaikoma pastovi liekamojo chloro koncentracija. Ji turi būti apie 0,2 mg/l laisvo chloro. Esant mažesnei liekamojo laisvojo chloro koncentracijai, gali būti nepakankamas chloro baktericidinis poveikis, o, esant didesnei liekamajai koncentracijai, būtų kenkiama vandens telkinio – nuotekų priimtuvo mikroorganizmams. Be to, vandens telkinyje susidarytų daug nuodingų chloro šalutinių produktų. Nuotekų priimtuvų mikroorganizmams kenkia net mažos – 0,05–0,1 mg/l – laisvojo chloro liekamosios koncentracijos valytose nuotekose.
\n
675.Siekiant išvengti chloruotų nuotekų neigiamo poveikio vandens telkiniams – nuotekų priimtuvams, jos turi būti dechloruotos (iš jų pašalinti chloro likučiai).
\n
676.Valytoms nuotekoms dezinfekuoti gali būti naudojami membraninės nuotekų filtracijos procesai:
\n
676.1. ultrafiltracija;
\n
676.2. mikrofiltracija.
\n
677.Nuotekas dezinfekuojant ultrafiltracijos arba mikrofiltracijos būdu, naudojamos porėtos membranos, kurios veikia kaip sietai.
\n
678.Naudojant membraninę filtraciją, nuotekos slėgiu prastumiamos per membranos poras. Slėgį gali sudaryti siurblys, tiekiantis nuotekas į membraną, hidrostatinis slėgis arba vakuumo siurblys. Pastaruoju atveju vakuumas turi būti sudaromas už membranos, o nuotekos priteka vamzdžiais iš kitos membranos pusės (prieš membraną).
\n
679.Membraninės filtracijos sistemą sudaro šie elementai:
\n
679.1. moduliai su membranomis, kurios gali būti tuščiaviduris pluoštas, vamzdeliai arba klosčių formos kasetės, plokšti arba spiralės formos lakštai. Moduliuose yra pritekančių nuotekų skirstymo, sulaikytų priemaišų koncentravimo ir per membranas prasisunkusių nuotekų (filtrato) surinkimo sistemos;
\n
679.2. siurbliai arba vakuumo siurbliai;
\n
679.3. membranų praplovimo ir/arba membranų praplovimo cheminėmis medžiagomis įtaisai.
\n
680.Membranose vykstančių procesų pobūdis priklauso nuo:
\n
680.1. membranų porų dydžio (mikrofiltracija arba ultrafiltracija);
\n
680.2. membranų medžiagos (organinės arba neorganinės medžiagos);
\n
680.3. membranų modulių tipo (tuščiaviduris pluoštas, klosčių formos kasetės, plokšti arba spiralės formos lakštai);
\n
680.4. naudojimo būdo (aklakelio ar skersinės tėkmės);
\n
680.5. nuotekų būklės (nusodintos nuotekos arba sumaišytos nuotekos).
\n
681.Projektuojant nuotekų dezinfekavimo membraninės filtracijos metodu sistemas, turi būti įvertinti tokie veiksmai ir aplinkybės:
\n
681.1. membranų praplovimui ar valymui galimi panaudoti srautai;
\n
681.2. galimos membranų praplovimo ir valymo operacijos;
\n
681.3. elektros energijos sąnaudos.
\n
682.Projektuojant turi būti įvertintos galimybės saugiai šalinti membraninio filtravimo metu sulaikytas priemaišas.
\n
683.Membraninio filtravimo metu sulaikytos priemaišos gali būti išleidžiamos apdorojimui į antrinio valymo įrenginius. Tai įvertinama projektuojant ir eksploatuojant šiuos įrenginius.
\n
684.Membranų valymas gali būti atliekamas praplaunant atgaliniu srautu, oro plautuvais, cheminėmis medžiagomis.
\n
685.Valytų nuotekų biologinis dezinfekavimas gali būti atliekamas baigiamojo švarinimo tvenkiniuose. Reikalinga valomų nuotekų išbuvimo švarinimo tvenkiniuose trukmė – nuo 5 iki 20 d.
\n
686.Biologiniam dezinfekavimui naudojamuose švarinimo tvenkiniuose nuotekos turi pratekėti kiek galima ilgesnė trajektorija, išvengiant tekėjimo trumpiausiu keliu. Tvenkiniai turi būti ištemptos formos, t. y. ilgi ir siauri plane. Tvenkiniai gali būti ir serpentininės formos.
\n
687.Rekomenduojama statyti ne vieną, bet kelis pratekamus (nuosekliai sujungtus) nuotekų biologinio dezinfekavimo tvenkinius.
\n
688.Reikia priimti dėmesin tai, kad, apšviečiant saulei, o taip pat šaltu metų laiku, švarinimo tvenkinių dezinfekcinis poveikis yra mažesnis negu kitų dezinfekavimo būdų.
\n
689.Projektuojant nuotekų dezinfekavimo filtravimu grunte įrenginius, reikia gerai įvertinti statybos sklypo hidrogeologines sąlygas ir gruntų filtravimo savybes.
\n
690.Teritorija nuotekų dezinfekavimui filtravimu grunte turi būti nusausinta. Minimalus atstumas tarp filtruojančio grunto sluoksnio apačios ir aukščiausio gruntinio vandens lygio turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.
\n
691.Dezinfekavimui filtravimu grunte tinkamiausi yra smėlio ir priesmėlio gruntai.
\n
692.Turi būti atliekama nuotekų dezinfekavimo procesų poveikio aplinkai stebėsena siekiant:
\n
692.1. išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai dėl nekontroliuojamo dezinfekavimo medžiagų prasisunkimo;
\n
692.2. išvengti žalos vandens telkiniams – valytų nuotekų priimtuvams dėl dezinfekavimo medžiagų perdozavimo;
\n
692.3. užtikrinti dezinfekavimo medžiagų dozes, pakankamas dezinfekuoti nuotekas bet kuriuo metu;
\n
692.4. optimizuoti dezinfekavimo medžiagų dozavimą ir elektros energijos sąnaudas dezinfekavimui.
\n
693.Patalpose, kuriose laikomos žmonių sveikatai ir saugumui pavojingos cheminės dezinfekavimo medžiagos, turi būti įranga, kuri, esant aplinkoje pavojingai cheminių medžiagų koncentracijai, nutrauktų tų medžiagų tiekimą ir duotų pavojaus signalą.
\n
694.Cheminių dezinfekavimo medžiagų perdozavimui išvengti turi būti vykdoma automatizuota dozavimo kontrolė ir tikrinama dezinfekavimo medžiagų koncentracija išleidžiamose dezinfekuotuose nuotekose. Tai taikoma naudojant dezinfekavimui chloravimą ir ozonavimą.
\n
695.Kenksmingų dezinfekavimo medžiagų koncentracijas matuojantys jutikliai turi būti nuolat prižiūrimi ir periodiškai kalibruojami.
\n
696.Įvertinant galimus gedimus cheminių dezinfekavimo medžiagų automatinėje stebėjimo ir kontrolės sistemoje, turi būti įrengta atsarginė cheminių medžiagų dozavimo sistema, tiekianti dezinfekavimo medžiagas proporcingai pratekančių dezinfekuojamų nuotekų debitams.
\n
697.Jeigu dezinfekuojančių medžiagų poreikis svyruoja nedidelėse ribose, gali būti įrengta dezinfekuojančios medžiagos dozavimo proporcingai nuotekų debitams principu veikianti sistema.
\n
698.Jeigu į nuotekų valyklą nuotekos yra perpumpuojamos vienodu intensyvumu, dezinfekavimo medžiagų tiekimas gali būti valdomas rankiniu būdu.
\n
699.Naudojant nuotekų dezinfekavimui UV švitinimą, jo intensyvumas turi būti reguliuojamas nustatant švitinimo intensyvumą kiekviename UV reaktoriuje. Jei reikiamas UV švitinimo intensyvumas nepasiekiamas, reikia valyti UV lempų gaubtus arba pakeisti lempas naujomis.
\n
700.Naudojant membraninę filtraciją, reikia stebėti, kad nebūtų prasisunkimo aplenkiant membranas. Iš membraninės filtracijos įtaisų ištekančių nuotekų drumstumo padidėjimo stebėjimas gali būti pakankamas nustatyti esamus nutekėjimus membraninės filtracijos sistemoje.
\n
701.Nuotekų dezinfekavimui naudojant chemines medžiagas, ekonomiškiausias dezinfekavimo sistemos eksploatavimas pasiekiamas kontroliuojant cheminių medžiagų dozavimą.
\n
702.UV dezinfekavimo sistemose, kuriose yra keletas UV reaktorių, ekonomiškas eksploatavimas pasiekiamas įjungiant ir išjungiant atskirus UV reaktorius, tačiau reikia priimti dėmesin tai, kad dažnas UV lempų įjungimas ir išjungimas trumpina jų veikimo trukmę.
\n
703.Nuotekų dezinfekavimo procesai, ypač naudojant dezinfekavimui medžiagas, kurios (arba jų šalutiniai produktai) yra koroduojančios, naudojamos konstrukcijos, medžiagos ir gaminiai turi būti atsparios korozijai.
\n
704.Dezinfekavimo sistemoje dengtos ertmės (talpos), kuriose gali susikaupti žmogui pavojingos medžiagos, turi turėti tinkamą vėdinimo sistemą.
\n
705.Nuotekų dezinfekavimo sistemos turi būti suprojektuotos, įrengtos ir eksploatuojamos taip, kad nebūtų pavojaus darbuotojams ir kaimyninėms teritorijoms.
\n
706.Nuotekų dezinfekavimo sistemas aptarnaujantys darbuotojai turi būti apmokyti saugiai eksploatuoti šias sistemas.
\n
707.Įvertinant kai kurių dezinfekavimo procesų sudaromą pavojų dirbančiųjų sveikatai ir gyvybei, darbo saugos užtikrinimas yra ypatingai svarbus dėl:
\n
707.1. žmogui pavojingų medžiagų naudojimo ir susidarymo;
\n
707.2. UV spinduliavimo;
\n
707.3. aukštos įtampos elektros srovės;
\n
707.4. į nuotekas panertų elektros įrenginių.
\n
708.Dezinfekavimo procesuose naudojamos žmogui ypatingai nuodingos medžiagos:
\n
708.1. chloro dujos;
\n
708.2. chloro dioksido dujos;
\n
708.3. ozono dujos.
\n
709.Dezinfekavimo procesuose naudojamos arba sukuriamos nuodingosios medžiagos yra labai pavojingos žmogui, nes dėl jų susidaro galimybė:
\n
709.1. žmogui būti veikiamam nuodingų dujų;
\n
709.2. žmogaus kontakto su nuodingais ar koroduojančiais skysčiais;
\n
709.3. sprogimų dėl slėginiuose rezervuaruose laikomų dujų;
\n
709.4. gaisro ir sprogimų dėl susikaupusių degiųjų dujų;
\n
709.5. gaisro ir sprogimų dėl stiprių oksidantų ar deguonies laikymo.
\n
710.Įvertinant galimus dezinfekavimo sistemų pavojus, turi būti laikomasi griežtų darbo saugos reikalavimų.
\n
711.Nuotekų dezinfekavimo procesai, kurių metu naudojamos arba išsiskiria žmogui labai nuodingos medžiagos, projektavimo stadijoje ir eksploatavimo metu turi būti parinkti ir valdomi taip, kad jų poveikio žmonėms trukmė ir apimtis neviršytų leistinų ribų.
\n
712.Dezinfekavimo sistemos pastatai, kuriuose laikomos, naudojamos ar išsiskiria žmogui nuodingos medžiagos ir dujos, turi būti reguliariai stebimi, įmontavus juose tinkamą stebėjimo ir signalizavimo aparatūrą.
\n
713.Nuotekų valyklos teritorijoje, ypač dezinfekavimo sistemos pastatuose, turi būti lengvai pasiekiamos reikiamos saugos priemonės (dujokaukės ir pan.).
\n
714.Turi būti sudarytas ir reguliariai pratybose tikrinamas žmonių evakuacijos avarijų atvejais planas.
\n
715.UV spinduliavimas gali erzinti akis ir odą, todėl UV švitinimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad UV švitinimas negalėtų veikti akis ir odą.
\n
Xiii SKIRSNIS. DUMBLO APDOROJIMAS IR SANDĖLIAVIMAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI 716. Dumblo apdorojimo būdas ir procesai priklauso nuo nuotekų valyklos dydžio, dumblo rūšies, jo susidarymo šaltinio ir charakteristikų, numatomo dumblo šalinimo ir galutinio panaudojimo.
\n
717.Parenkant dumblo apdorojimo būdą ir procesus, pirmenybę reikia teikti tiems būdams ir procesams, kurie sudaro galimybę dumblą panaudoti ne vienoje, bet keliose srityse.
\n
718.Svarstant dumblo apdorojimo galimybes, reikia panagrinėti centralizuoto apdorojimo įrenginių statybos galimybes, leidžiančias naudoti pažangias technologijas, įrenginius ir įrangą.
\n
719.Reikia numatyti pakankamo tūrio dumblo laikymo talpas dumblo susidarymo ir apdorojimo vietose, kad būtų galima, susiklosčius bet kurioms aplinkybėms, išvengti dumblo išsiliejimų į aplinką ir jos teršimo.
\n
720.Projektuojant dumblo apdorojimo ir šalinimo įrenginius, reikia įvertinti daugelį veiksnių, turinčių esminę įtaką projektinių sprendinių techniniam ir ekonominiam efektyvumui:
\n
720.1. dumblo šalinimo ir naudojimo variantus, galimus transportavimo kelius ir trasas;
\n
720.2. dumblo sudėties (mitybinių medžiagų kiekį dumble, kenksmingų medžiagų koncentracijas, dumblo šiluminę vertę) charakteristikas;
\n
720.3. organinių medžiagų kiekius dumble;
\n
720.4. minimalių ir maksimalių per parą išskiriamo dumblo kiekius (tūrius ir masę);
\n
720.5. dumblo kiekį pradiniu laikotarpiu ir perspektyvoje;
\n
720.6. įvairių medžiagų koncentracijų galimų kitimų ribas;
\n
720.7. dumblo visuminę kietųjų medžiagų koncentraciją ir lakiųjų medžiagų koncentraciją;
\n
720.8. dumblo fizikines charakteristikas (klampumą, temperatūrą);
\n
720.9. dumblo biologines charakteristikas (teršalų skaidymosi ir toksines savybes, rodiklius);
\n
720.10. dumblo agresyvumą ir korozines savybes;
\n
720.11. biodujų ir kvapų išsiskyrimą iš dumblo;
\n
720.12. stambių priemaišų, galinčių sukelti užsikimšimus ir sutrikimus, pobūdį, savybes ir kiekį;
\n
720.13. abrazyvinių ir nusėdančių priemaišų kiekius (smėlį, žvyrą ir pan.);
\n
720.14. nuotekų valymui naudotus priedus (krekiklius, dribsniklius) ir jų galimą įtaką naudojant apdorotą dumblą;
\n
720.15. į nuotekų valymo ciklą grąžinamo dumblo sunkos įtaką valymo procesams, pavyzdžiui, dumblo apdorojimo metu išsiskyrusio amoniako ir fosforo junginių ūminių krūvių įtaką;
\n
720.16. galimą įtaką valymo įrenginių operatorių ir kitų žmonių saugumui ir sveikatai (nuodingų ir sprogiųjų dujų susidarymo galimybes);
\n
720.17. trukdymų galimybes (kvapų ir regėjimą erzinančių medžiagų susidarymą);
\n
720.18. įtaką aplinkai (galimą nutekėjimų poveikį ir pan.).
\n
721.Turi būti numatyta galimybė imti apdorojamo dumblo ėminius prieš ir po kiekvieno technologinio įrenginio.
\n
722.Dumblo tirštinimas gali būti atliekamas nepertraukiamo ar periodinio veikimo įrenginiuose, naudojant gravitacinius dumblo tirštintuvus, mechaninio tirštinimo įrangą – filtrus ir centrifugas arba išplukdymo ištirpintu oru įrangą.
\n
723.Parenkant dumblo tirštinimo metodus ir projektuojant dumblo tirštinimo įrenginius, reikia įvertinti tokius faktorius:
\n
723.1. į kiekvieną dumblo apdorojimo grandį tiekiamo dumblo charakteristikas;
\n
723.2. dumblo kietųjų dalelių išskyrimo iš dumblo būdą;
\n
723.3. išskirtų iš dumblo fosforo junginių galimą grįžimą su dumblo sunka, naudojant gravitacinį dumblo tankinimą;
\n
723.4. dumblo išbuvimo tirštintuve trukmę, kuri, prailginus išbuvimą daugiau kaip viena para, gali sukelti putojimą, dumblo išsipūtimą ir pablogėjusį jo sausinimą;
\n
723.5. dumblo tiekimo į tirštintuvą intensyvumą ir dumblo sunkos šalinimo dažnumą, taip pat jos laikymą ir kontroliuojamą grąžinimą, kai yra reikalingas jos nitrifikavimas ar denitrifikavimas.
\n
724.Dėl padidinto klampumo sutirštintam dumblui perpumpuoti turi būti naudojami tūriniai siurbliai.
\n
725.Projektuojant dumblo gravitacinį tirštintuvą, reikia nuspręsti, ar nėra reikalinga atlikti dumblo tyrimus ir analizes.
\n
726.Gravitacinių dumblo tirštintuvų gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 m.
\n
727.Gravitacinių dumblo tirštintuvų dugno nuolydis turi būti ne mažesnis nei 500 kūginės formos bunkeriams ir ne mažesnis nei 600 piramidės formos bunkeriams.
\n
728.Darant dumblo tirštintuvą su horizontaliais dugnais, reikia įrengti maišytuvą arba grėbtuvą su prie dugno įrengtais grandikliais.
\n
729.Projektuojant gravitacinius dumblo tirštintuvus, taip pat turi būti nagrinėjama:
\n
729.1. išplūdų sulaikymas ir šalinimas;
\n
729.2. nusistojusio skysčio išleidimo, esant jam įvairiuose lygiuose, galimybė (pvz., naudojant vertikalia kryptimi slankiojančius įtaisus);
\n
729.3. galimybė stebėti išleidžiamo nusistojusio skysčio kokybę;
\n
729.4. vėdinimas ir iš dengtų dumblo tirštintuvų ištraukiamo oro kvapo šalinimas.
\n
730.Gravitacinių dumblo tirštintuvų projektinius sprendinius įtakoja:
\n
730.1. tirštintuvo ploto hidraulinė apkrova (tirštintuvo paviršiaus krūvis pagal kiekį);
\n
730.2. tirštintuvo ploto apkrova teršalais (tirštintuvo paviršiaus krūvis pagal masę);
\n
730.3. kietųjų medžiagų išbuvimo tirštintuve trukmė;
\n
730.4. bendras dumblo tirštinimo zonos aukštis.
\n
731.Dumblo mechaniniam tirštinimui daugiausia naudojami:
\n
731.1. būgniniai filtrai;
\n
731.2. juostiniai filtrai;
\n
731.3. centrifugos.
\n
732.Dumblo mechaninio tirštinimo įrenginiai turi:
\n
732.1. normaliai veikti automatiniame režime, esant automatinio veikimo kontrolės įtaisams;
\n
732.2. turėti savo sudėtyje įrengimus ir vietą dribsnikliams (flokuliantams) sandėliuoti, paruošti ir dozuoti;
\n
732.3. būti dengti arba įrengti gerai vėdinamose patalpose, tuo siekiant sumažinti rūdijimą ir apsaugoti operatorių sveikatą.
\n
733.Reikalavimai ir pagrindinės mechaninio dumblo tirštinimo nuostatos, yra analogiškos dumblo mechaniniam sausinimui taikomiems reikalavimams ir pagrindinėms nuostatoms.
\n
734.Perteklinis dumblas ir biologinių filtrų praplovimo vanduo gali būti tirštinamas, naudojant išplukdymą ištirpusio oro burbulėliais.
\n
735.Projektuojant išplukdymo ištirpusio oro burbulėliais įrenginius, reikia įvertinti:
\n
735.1. ploto hidraulinį krūvį;
\n
735.2. ploto krūvį teršalais pagal masę;
\n
735.3. oro ir kietųjų medžiagų santykį.
\n
736.Dumblo dezinfekavimas gali būti atliekamas cheminiu būdu arba terminiu būdu.
\n
737.Dumblo dezinfekavimui gali būti naudojami tokie procesai:
\n
737.1. aerobinis stabilizavimas;
\n
737.2. aerobinis stabilizavimas, kaip parengtinis apdorojimas prieš mezofilinį pūdymą;
\n
737.3. terminiai procesai – šiluminis apdorojimas, džiovinimas;
\n
737.4. termofilinis pūdymas, kaip parengtinis apdorojimas prieš mezofilinį pūdymą;
\n
737.5. kompostavimas;
\n
737.6. kalkių pridėjimas į skystą dumblą ar į sutirštintą dumblą;
\n
737.7. mezofilinis pūdymas, jungiamas su ilgalaikiu sandėliavimu.
\n
738.Dumblo stabilizavimas yra lengvai skylančių organinių medžiagų virtimo į mineralines ar lėtai skylančias organines medžiagas procesas.
\n
739.Dumblo apdorojimas kalkėmis ar dumblo džiovinimas yra vadinamas pseudostabilizavimu.
\n
740.Dumblo stabilizavimas ir pseudostabilizavimas leidžia išvengti dumblo organinio skaidymo tol, kol palaikomos tam tikros sąlygos (pH ar drėgnumas), bet šie procesai atsinaujina jų nebepalaikant ar pasikeitus sąlygoms.
\n
741.Pseudostabilizavimo procesai gali būti naudojami siekiant sumažinti kvapo išsiskyrimą iš dumblo jo sandėliavimo metu, palengvinti dumblo pervežimą, o taip pat dezinfekuoti dumblą.
\n
742.Pseudostabilizavimo procesas yra dumblo apdorojimo alternatyva prieš jo panaudojimą žemės ūkyje, tačiau pseudostabilizavimas nesumažina galimybės perspektyvoje naudoti dumblą dujų gavybai, kuri turi būti analizuojama, jeigu dumblą numatoma gabenti į sąvartyną.
\n
743.Dalinis dumblo stabilizavimas gali būti pasiekiamas naudojant nuotekoms valyti ilgojo aeravimo procesą.
\n
744.Projektuojant dumblo pūdymo įrenginius ir svarstant galimybę pūdymui naudoti šildymą, reikia įvertinti tokius faktorius:
\n
744.1. reikalingų dumblo lakiųjų medžiagų sumažinimą;
\n
744.2. reikalingą dumblo teršalų skaidymąsi;
\n
744.3. dumblo pūdymo temperatūrą;
\n
744.4. dumblo pūdymo temperatūros kontrolės būdus;
\n
744.5. dumblo hidraulinės tvermės trukmę;
\n
744.6. vidutinius ir maksimalius dumblo drumzlių krūvius;
\n
744.7. dumblo pūdytuvo matmenis;
\n
744.8. vienagrandžio ar dvigrandžio proceso parinkimą;
\n
744.9. galimų gauti pūdymo dujų kiekį (vidutinį ir maksimalų);
\n
744.10. dujų laikymą ir naudojimą;
\n
744.11. dujų išsiskyrimo apribojimus;
\n
744.12. kvapo išsiskyrimo apribojimus;
\n
744.13. dumblo tiekimo pūdymui dažnumą;
\n
744.14. išplūdų ir putų kontrolę ir šalinimą;
\n
744.15. mikroorganizmų įveisimą;
\n
744.16. dumblo maišymą;
\n
744.17. dumblo pratekėjimo jo apdorojimo įrenginiuose trumpiausiu keliu ir neveikiančių zonų išvengimo galimybes;
\n
744.18. energijos poreikį dumblui maišyti (Wh/m3•d) ir maišymo intensyvumą (W/m3);
\n
744.19. šiluminės izoliacijos priemones;
\n
744.20. agresyvių komponentų iš dumblo ir dujų susidarymo galimybes;
\n
744.21. dumblo apdorojimo įrenginių vidinių paviršių apsaugą nuo biodujų poveikio;
\n
744.22. dujų rezervuarų apsaugą nuo korozijos;
\n
744.23. maksimalų hidrostatinį ir galimą maksimalų dujų slėgio poveikį;
\n
744.24. statinių ir dinaminių krūvių (nuo veikiančių maišyklių, siurblių, grąžinamo dumblo srautų, temperatūros svyravimų ir kt.) poveikį;
\n
744.25. galimybę atlikti dumblo pūdytuvo remontą ar jo mazgų pakeitimą netuštinant pūdytuvo;
\n
744.26. stebėjimo lango pūdytuvo viršuje su išoriniu ir vidiniu valytuvais įrengimą;
\n
744.27. perteklinio slėgio pūdytuve sumažinimo ir medžiagų dozavimo įrangą.
\n
745.Į pūdytuvą tiekiamo dumblo visuminė sausų kietųjų medžiagų koncentracija neturi viršyti 4 % (pagal masę).
\n
746.Prie pūdytuvo, žemiau minimalaus galimo dumblo lygio pūdytuve, jungiamų vamzdžių tarpas tarp pūdytuvo ir sklendės turi būti apsaugotas šilumine izoliacija nuo galimo užšalimo.
\n
747.Tarp pūdytuvų ir dujų rezervuarų įrengiami dujų filtrai, sieros junginių šalinimo įtaisai ir dujų matavimo prietaisai turi turėti aplankos vamzdynus.
\n
748.Kai dumblas pūdomas šildant, turi būti stebima ir registruojama:
\n
748.1. pūdymo temperatūra;
\n
748.2. dumblo lygis;
\n
748.3. įleidžiamo dumblo ir gaunamų dujų kiekis;
\n
748.4. dujų tūris dujų rezervuaruose;
\n
748.5. slėgio nuostoliai dujų gavybos ir laikymo sistemoje.
\n
749.Turi būti galimybė pastatyti ar nuimti pūdytuvo jutiklius neištuštinant pūdytuvo.
\n
750.Turi būti numatyta galimybė paimti šviežio dumblo, pūdytuvuose esančio dumblo, pūdyto dumblo ir biodujų ėminius.
\n
751.Nuotekų valyklų dumblo pūdymas natūraliomis sąlygomis (nekaitinant) gali vykti atviruose pūdytuvuose – dumblo tvenkiniuose, atviruose rezervuaruose, uždaruose rezervuaruose ir dviaukščiuose nusodintuvuose.
\n
752.Atviri šviežio dumblo pūdytuvai gali būti naudojami tik nuotekų valykloje, aptarnaujančioje iki 1000 GE (gyventojų ekvivalentų), ir jeigu pūdymo metu išskiriantys kvapai ir kitos lakiosios medžiagos, įskaitant metano dujas, yra priimtinos aplinkosauginiu požiūriu.
\n
753.Naudojant dumblo pūdymą natūraliomis sąlygomis, reikia:
\n
753.1. įrengti ne mažiau kaip du dumblo tvenkinius arba dumblo rezervuarus;
\n
753.2. numatyti lygiagretų visų dumblo tvenkinių ar dumblo rezervuarų veikimą;
\n
753.3. įvertinti pūdyto (stabilizuoto) dumblo panaudojimo galimybes ir būdus;
\n
753.4. įrengti išplūdų sulaikymo lentas stabilizuoto dumblo išleidimo vietose.
\n
754.Dumblo pūdymas (stabilizavimas) šildant yra pranašesnis už pūdymą (stabilizavimą) nešildant, nes pūdymo šildant kontrolė ir pūdymo procesas yra labiau patikimi.
\n
755.Iš kitų objektų (nuotekų duobių, kitų nuotekų valyklų) į nuotekų valyklą atvežtas dumblas turi būti apdorojamas grotose arba smulkinamas ir į nuotekų valyklos šildomus pūdytuvus tiekiamas betarpiškai arba primaišant jį į nuotekų valyklos dumblą.
\n
756.Projektuojant apdorojimo šildant dumblą įrenginius, reikia įvertinti tokius veiksnius ir sprendinius:
\n
756.1. šildymo įrenginių išdėstymą už pūdytuvo ribų;
\n
756.2. galimus kondensato smūgius (jei į pūdytuvus tiekiamas oras);
\n
756.3. nuosėdų šalinimą;
\n
756.4. minimalius greičius vamzdžiuose (jei tėkmės greičiai vamzdžiuose mažesni kaip 1 m/s, reikalingas periodiškas vamzdžių praplovimas);
\n
756.5. slėgio nuostolius vamzdynuose;
\n
756.6. šiluminę izoliaciją ir šilumos balansą;
\n
756.7. apdorojimo, šildant dumblą, maišymo įrenginių sistemas;
\n
756.8. dumblo srautų grąžinimo (išorinio ar vidinio) sistemą;
\n
756.9. dumblo pūdytuvo dydžius ir formą;
\n
756.10. kokio tipo numatyti pūdytuvus – visiško sumaišymo pūdytuvus ar pūdytuvus su kartu vykstančiu dumblo tirštinimu ir nusistovėjusio skysčio šalinimu;
\n
756.11. kaip išvengti neveikiančių zonų ir dumblo pratekėjimo pūdytuve trumpiausia trajektorija.
\n
757.Kad būtų pasiekiamas veiksmingas dumblo maišymas ir grąžinimas į pūdytuvą, grąžinamo į pūdytuvą dumblo tūris (m3) turi būti ne mažesnis kaip penki dumblo pūdytuvo tūriai per parą.
\n
758.Išplūdos, putos ir nuogulos ant pūdytuvo dugno sukelia rimtus pūdymo proceso sutrikimus. Kad jų nebūtų, reikia išnagrinėti:
\n
758.1. kaip išvengti išplūdų sluoksnio ir dumblo nuogulų ant pūdytuvo dugno susidarymo;
\n
758.2. priemones išplūdoms šalinti neištuštinant pūdytuvo;
\n
758.3. sveikatos ir saugos priemones eksploatuojant įrenginius;
\n
758.4. apsaugos priemones išvengti putų patekimo į dujų tinklus, įrengiant putų surinkimo ir šalinimo įtaisus;
\n
758.5. smėlio iš pūdytuvo šalinimą jam veikiant.
\n
759.Dumblo aerobinis stabilizavimas įprastai vyksta tam tikrose sąlygose ir uždaruose rezervuaruose. Projektuojant dumblo aerobinio stabilizavimo įrenginius, reikia nagrinėti ir įvertinti:
\n
759.1. apdorojamo dumblo rūšį ir jo savybes;
\n
759.2. dumblo kietųjų medžiagų koncentracijas;
\n
759.3. dumblo klampumą;
\n
759.4. reikalingą dumblo stabilizavimą;
\n
759.5. dumblo dezinfekavimo poreikį;
\n
759.6. dumblo temperatūras ir jų kontrolę;
\n
759.7. dumblo išbuvimo stabilizavimo įrenginyje trukmę;
\n
759.8. vidutinius ir maksimalius stabilizavimo įrenginių krūvius;
\n
759.9. dumblo įleidimo į dumblo stabilizavimo įrenginius dažnumą;
\n
759.10. dumblo stabilizavimo įrenginių matmenis;
\n
759.11. šiluminės izoliacijos įrengimą;
\n
759.12. kokį parinkti dumblo apdorojimo procesą – vienagrandį ar dvigrandį;
\n
759.13. dumblo maišymo intensyvumą (W/m3);
\n
759.14. priemones išvengti anaerobinių sąlygų;
\n
759.15. priemones išvengti nuogulų susidarymo dumblo stabilizavimo įrenginyje;
\n
759.16. reikalingą švaraus vandens deguoninimo gebą (kg/h) ir švaraus vandens deguoninimo našumą (kg/kWh);
\n
759.17. putojimo kontrolę ir įrenginių eksploatavimą pasireiškus putojimui;
\n
759.18. kvapo sklidimo priemones;
\n
759.19. šilumos regeneravimą ir šilumos balansą;
\n
759.20. priėjimo prie šilumokaičių jų paviršių mechaniniam valymui galimybę.
\n
760.Vykdant dumblo aerobinį stabilizavimą ir dezinfekavimą terminėse sąlygose, stabilizavimo įrenginiai turi būti uždari ir padengti šilumine izoliacija.
\n
761.Kad nebūtų reikalingas papildomas šildymas, į aerobinio stabilizavimo įrenginius tiekiamo dumblo lakiųjų medžiagų koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 25 kg/m3.
\n
762.Dumblo pseudostabilizavimas gali būti atliekamas pridedant chemines medžiagas (pvz., kalkes), pakeliant dumblo pH (pH > 12), tuo nutraukiant dumble mikrobiologinius procesus. Tada įvyksta pageidaujamas dumblo dezinfekavimas.
\n
763.Šviežio dumblo cheminis apdorojimas gali būti pakankamas apdoroto dumblo naudojimui žemės ūkyje arba gali būti alternatyviu sprendiniu, sutrikus dumblo anaerobinio apdorojimo (pūdymo) įrenginiams.
\n
764.Naudojant dumblo cheminį apdorojimą, reikia įvertinti šiuos veiksnius:
\n
764.1. amoniako išsiskyrimą dėl dumblo pH pakėlimo;
\n
764.2. vėdinimą ir užteršto oro valymą.
\n
765.Naudojant skysto dumblo dezinfekavimą, reikia nagrinėti ir numatyti:
\n
765.1. kaip padidinti dumblo pH. Ji turi būti nemažesnė kaip 12 (pH > 12);
\n
765.2. reikalingą apdoroto dumblo išlaikymo trukmę;
\n
765.3. daug dumblo sandėliavimo rezervuarų (skyrių);
\n
765.4. pH dydžio reguliavimą, sandėliuojant (laikant) apdorotą dumblą;
\n
765.5. kad, prieš apdorojant dumblą kalkėmis, vyks jo sluoksniavimasis, gali reikėti parengtinio paruošimo praleidžiant dumblą per grotas;
\n
765.6. dumblo maišymą, siekiant išvengti jo nuogulų.
\n
766.Sausintas dumblas gali būti apdorojamas pridedant negesintų kalkių. Vykstant egzoterminiams procesams, dumblo temperatūra gali pasiekti 55 oC. Negesintomis kalkėmis apdorotas sausintas dumblas savo savybėmis (plastine deformacija ir takumu) gali būti tinkamas naudojimui.
\n
767.Sausintam dumblui dezinfekuoti naudojant negesintas kalkes, reikia tokių sąlygų:
\n
767.1. numatyti dumblo apdorojimo trukmę ne mažesnę kaip 24 h, esant dumblo temperatūrai 55 oC ir jo pH daugiau kaip 12 (pavyzdžiui, laikant su kalkėmis sumaišytą dumblą talpose su šilumine izoliacija);
\n
767.2. matuoti dumblo temperatūrą netoli jo paviršiaus;
\n
767.3. dumblo dalelių dydis neturi būti didesnis kaip 10 mm;
\n
767.4. intensyvaus maišymo;
\n
767.5. dumblo masės kietėjimo ir kietųjų medžiagų koncentracijos joje didėjimo dėl pridedamų negesintų kalkių.
\n
768.Cheminių medžiagų laikymui naudojamų talpyklų tūris turi būti ne mažesnis kaip vienos autocisternos talpa. Šios talpyklos turi turėti:
\n
768.1. patogų priėjimą;
\n
768.2. izoliuotą cheminių medžiagų tiekimo vamzdį;
\n
768.3. slėgio apsaugos vožtuvus;
\n
768.4. ištraukiamo oro valymo filtrus;
\n
768.5. cheminių medžiagų dozavimo kontrolės įtaisus;
\n
768.6. blokuotus saugos įtaisus;
\n
768.7. priemones matuoti cheminių medžiagų kiekį.
\n
769.Visos talpos ir įrengimai turi būti atsparūs korozijai ir cheminių medžiagų poveikiui.
\n
770.Turi būti numatytos priemonės prieš galimą abrazyvinių medžiagų poveikį.
\n
771.Projektuojant sausinto dumblo ir gesintų kalkių maišymo įrenginius, reikia numatyti:
\n
771.1. nelaidžius dulkėms maišytuvus;
\n
771.2. išorinius guolius ir velenų riebokšlius;
\n
771.3. apžiūros angas su blokuotėmis;
\n
771.4. pastatų vėdinimą;
\n
771.5. kvapo, dulkių ir kitų išmetalų į orą kontrolės priemones.
\n
772.Jeigu naudojami organiniai polimerai, reikia nagrinėti ir numatyti:
\n
772.1. kokius polimerus – skystus ar kietus – tikslinga naudoti;
\n
772.2. polimerų paruošimą partijomis atskiruose konteineriuose, vėlesnį jų sumaišymą ir galutinį paruošimą;
\n
772.3. pakankamą ruošiamų polimerinių medžiagų laikymo konteinerių tūrį;
\n
772.4. polimerų tirpinimui naudojamo švaraus vandens tiekimo šaltinį, reikalingą vandens kiekį ir jo kokybę;
\n
772.5. priemones išvengti luitų susidarymo;
\n
772.6. paruoštų polimerų praskiedimą vandeniu prieš sumaišymą su dumblu;
\n
772.7. būtinumą užtikrinti reikiamą ruošiamo polimerų skiedinio praskiedimo vandeniu santykį, nepriklausomai nuo slėgio svyravimų vandens tiekimo tinkle;
\n
772.8. būtinumą intensyviai maišyti apdorojamą dumblą su polimerais;
\n
772.9. vykdyti polimerų dozavimo kontrolę.
\n
773.Dumblo džiovinimo aikštelės turi būti nemažesnės kaip dviejų skyrių.
\n
774.Dumblo džiovinimo aikštelės įrengiamos su poringu filtruojančių medžiagų sluoksniu ir drenažo vamzdžiais.
\n
775.Dumblo džiovinimo aikštelės gali būti įrengiamos iš kelių smėlio ir žvyro sluoksnių, kuriuose dalelių dydis didėja nuo viršaus žemyn.
\n
776.Dumblo džiovinimo aikštelių viršutinis filtruojantis sluoksnis, sudarytas iš smulkiausių dalelių, yra iš dalies šalinamas kartu su sausintu dumblu ir po kelių dumblo šalinimo kartų turi būti atstatytas.
\n
777.Dumblo džiovinimo aikštelių viršutinio filtruojančio smėlio sluoksnio storis turi būti nuo 50 mm iki 100 mm, o po juo esančio žvyro sluoksnio storis – nuo 300 mm iki 400 mm.
\n
778.Dumblo džiovinimo aikštelių filtruojančiame apatiniame žvyro sluoksnyje įrengiamo vandentraukio (drenažo) vamzdžio minimalus skersmuo – 80 mm.
\n
779.Į dumblo džiovinimo aikšteles išleidžiamo anaerobinėse sąlygose pūdyto dumblo sluoksnio storis neturi viršyti 300 mm, o kitaip apdoroto dumblo – 100 mm.
\n
780.Iš dumblo pūdytuvų rekomenduojama pūdytą dumblą išleisti iš jo apatinės dalies (nuo dugno).
\n
781.Išleidus iš pūdytuvo į dumblo džiovinimo aikšteles apdorotą dumblą ir dėl to kritus slėgiui, jame ištirpusios dujos išsiskiria ir išplukdo į dumblo paviršių kietąsias medžiagas, tuo sudarydamos sąlygas dumblo skysčiui greitai patekti į vandentraukio vamzdžius.
\n
782.Iš dumblo aikštelių sausintas dumblas gali būti šalinamas rankiniu būdu arba naudojant mechanizmus.
\n
783.Turi būti įrengtas patogus privažiavimas transporto priemonėms prie dumblo džiovinimo aikštelių išvežti sausintą dumblą.
\n
784.Mechaninis dumblo sausinimas yra atliekamas po dumblo cheminio kondicionavimo (panaudojant kalkes, geležies druskas ar dribsniavimąsi sukeliančius polimerus), tretinio kondicionavimo arba po šaldymo.
\n
785.Naudojamos dumblo mechaninio sausinimo priemonės:
\n
785.1. juostiniai filtrpresai;
\n
785.2. centrifugos;
\n
785.3. sekcijiniai filtrpresai;
\n
785.4. membraniniai filtrpresai.
\n
786.Projektuojant ir išdėstant dumblo sausinimo įrenginius, reikia nagrinėti tokius klausimus:
\n
786.1. vamzdynų ir gamybinių patalpų apsauga nuo šalčio;
\n
786.2. gamybinių įrenginių vietinis priverstinis vėdinimas;
\n
786.3. gamybinių patalpų vėdinimas, tenkinantis minimalios oro taršos darbo vietose ir apsaugos nuo korozijos reikalavimus;
\n
786.4. patalpų valymas;
\n
786.5. neslidžios grindys;
\n
786.6. nesausinto dumblo laikymas, sutrikus sausinimo įrenginiams;
\n
786.7. dumblo homogenizavimo, jo laikymo rezervuaruose poreikis;
\n
786.8. dumblo sluoksniavimasis talpose prieš dumblo siurblius;
\n
786.9. dumblo sunkos apdorojimas;
\n
786.10. dumblo sunkos laikymas ir jo tėkmės kontrolė, ypač aktualūs tais atvejais, kai dumble yra daug amonio.
\n
787.Projektuojant ir parenkant dumblo mechaninio sausinimo įrengimus, reikia įvertinti:
\n
787.1. sausinamo dumblo rūšį ir visuminę kietųjų medžiagų koncentraciją;
\n
787.2. dumblo sunkos atskyrimo galimus būdus;
\n
787.3. reikalingas apdoroto dumblo savybes, įvertinant numatomą jo panaudojimą ir galutinį šalinimą;
\n
787.4. galimybes tiekti dumblo apdorojimui reikalingą vandenį (vandens kokybę, debitus ir slėgį);
\n
787.5. suspausto oro tiekimo poreikį (reikalingo tiekti oro debitai ir slėgiai);
\n
787.6. numatomą sausinto dumblo kiekį (sausinto ar džiovinto dumblo masę), įskaitant maksimalų sausinto dumblo kiekį, iš centrifugų gaunamo dumblo kietųjų medžiagų kiekį;
\n
787.7. maksimalių sausinimui tiekiamo dumblo kiekį (m3/h), jo masę (kg sausos medžiagos/h);
\n
787.8. polimerų ar kitų medžiagų dumblui kondicionuoti poreikis tiekiamo dumblo masės vienetui;
\n
787.9. sausinto dumblo masės koncentraciją, esant projektiniam nuotekų valyklos krūviui;
\n
787.10. dumblo sausos masės išeigą esant projektiniam nuotekų valyklos krūviui;
\n
787.11. polimerų arba kitų dumblo kondicionavimo medžiagų poreikį, esant projektiniam nuotekų valyklos krūviui;
\n
787.12. reikalingų mechaninių įrenginių tipus, jų matmenis, visas reikalingas medžiagas ir apsaugos nuo korozijos priemones;
\n
787.13. numatomą elektros energijos poreikį visiems technologiniams įrengimams, maksimalias ir vidutines elektros energijos sąnaudas;
\n
787.14. jei tai įmanoma, automatizuotą dumblo apdorojimo stoties veikimą;
\n
787.15. signalizaciją valdymo skyde apie sutrikimus technologinėje grandinėje;
\n
787.16. technologinių įrengimų automatinį išjungimą sutrikimų atvejais;
\n
787.17. technologinės įrangos automatinį paleidimą ir išjungimą;
\n
787.18. gamybinio ir švaraus vandens sunaudojimą, įskaitant reikalingą paruošti ir praskiesti polimerus ar dumblo kondicionavimo medžiagas;
\n
787.19. darbo sąnaudas dumblo apdorojimo įrenginiams aptarnauti.
\n
788.Dumblo kompostavimo tikslai:
\n
788.1. aerobinių procesų stabilizavimas;
\n
788.2. dezinfekavimas;
\n
788.3. sausinimas.
\n
789.Projektuojant dumblo kompostavimo įrenginius, reikia nagrinėti, įvertinti arba numatyti:
\n
789.1. teritorijos poreikį;
\n
789.2. dumblo pylimų supylimą, aeruojamas krūvas arba dumblo laikymo rezervuaruose sistemas;
\n
789.3. medžiagos poringumą ir jos aeravimą;
\n
789.4. reikalingų mitybinių druskų sudėtį;
\n
789.5. maišymo ir užpildų poreikį;
\n
789.6. galimus kvapus, dulkes, lakius išmetalus ir biologinius kenksmingus išmetalus;
\n
789.7. vandens poreikį ir sudėtį;
\n
789.8. temperatūros reguliavimą;
\n
789.9. komposto laikymą, vandentraukio (drenažo) poreikį, transporto judėjimo kelius;
\n
789.10. komposto sandėliavimą;
\n
789.11. apsaugą nuo aplinkos teršimo ruošiant ir sandėliuojant kompostą;
\n
789.12. komposto užpildų šaltinį, jų gavimo galimybes ir patikimumą.
\n
790.Užpildai gali būti naudojami siekiant:
\n
790.1. palaikyti aerobines sąlygas;
\n
790.2. padidinti kietųjų medžiagų koncentraciją paruoštame komposte;
\n
790.3. padidinti anglies junginių koncentraciją komposte.
\n
791.Skystas dumblas laikomas rezervuaruose arba dumblo tvenkiniuose.
\n
792.Sausintas dumblas laikomas teritorijoje su kietu pagrindu arba dumblo talpyklose.
\n
793.Projektuojant dumblo pervežimo ir sandėliavimo įrenginius, reikia nagrinėti ir įvertinti:
\n
793.1. dumblo kiekį;
\n
793.2. dumblo išleidimo dažnumą;
\n
793.3. galimus pervežimų į galutinio panaudojimo vietos (į žemės ūkio naudmenų plotus arba sąvartynus) pertrūkius;
\n
793.4. dumblo sunkos įtaką nuotekų valymui;
\n
793.5. dumblo reologines charakteristikas;
\n
793.6. kvapo ir dujų išmetimus;
\n
793.7. sprogimo pavojų.
\n
794.Projektuojant skysto dumblo laikymo rezervuarus, reikia numatyti:
\n
794.1. iš dumblo nusistovėjusio skysčio šalinimą;
\n
794.2. dumblo maišymo ir grandymo priemones sekliems rezervuarams su nuožulniais dugnais;
\n
794.3. išplūdų šalinimo priemones.
\n
795.Projektuojant sausinto dumblo laikymo aikšteles, reikia numatyti:
\n
795.1. vandeniui nelaidžius pagrindus;
\n
795.2. stogus virš dumblo laikymo aikštelių;
\n
795.3. lietaus vandens surinkimą, jo debitų išlyginimą ir nutekėjimą ar pakėlimą į nuotekų valyklą.
\n
796.Įrengiant sausinto arba džiovinto dumblo talpyklas, reikia numatyti ir įvertinti:
\n
796.1. vandeniui nelaidžius pagrindus;
\n
796.2. gaisro pavojų ir laikomo dumblo temperatūros kontrolę;
\n
796.3. sprogimo dėl susikaupusių dulkių ar biodujų pavojų.
\n
797.Skysto dumblo ir dumblo sunkos vamzdynuose nepertraukiamos tėkmės greičiai turi būti ne mažesni kaip 1 m/s, jeigu nėra numatyta kitų apsaugos priemonių prieš dumblo nuogulų susidarymą.
\n
798.Jeigu skystas dumblas ir dumblo sunka teka savitaka, bet tėkmės greitis yra nepakankamas, naudojamas perpumpavimas.
\n
799.Skysto dumblo ir dumblo sunkos vamzdynai turi būti suprojektuoti taip, kad normalaus eksploatavimo metu nebūtų sujungti atskiri slėginės tėkmės vamzdynų tarpai, nes juose gali susidaryti dujos ir dideli ar pavojingi dujų slėgiai.
\n
800.Tais atvejais, kai dumblo tiekimo į nuolat užpildytus dumblo rezervuarus vamzdis yra prijungtas žemiau minimalaus dumblo lygio rezervuare ir ant šio vamzdžio yra dažnai atidarinėjama ir uždarinėjama sklendė, vamzdyje tarp šios sklendės ir rezervuaro turi būti kita rankomis uždaroma sklendė.
\n
801.Dumblo tiekimo į dumblo rezervuarą vamzdžiai ir kita įranga dumblo rezervuaro viduje turi būti atspari korozijai.
\n
802.Parenkant dumblasiurbes, reikia nagrinėti ir įvertinti:
\n
802.1. dumblo sluoksnio storį ir jo klampumą;
\n
802.2. dumble esantį smėlį, žvyrą, skudurus bei kitas stambias priemaišas;
\n
802.3. ar tikslinga įrengti prieš dumblasiurbes grotas ar smulkintuvus;
\n
802.4. užsikimšimo pavojų, abrazyvinį poveikį ir kavitaciją;
\n
802.5. dumblasiurbių susidėvėjimą;
\n
802.6. elektros energijos naudojimo ekonomiškumą;
\n
802.7. dumblasiurbės darbo rėžimą, įskaitant siurbimo ir išmetimo slėgius, debitus;
\n
802.8. vietos ir aptarnavimo sąlygas (atvirai statoma ar panardinama dumblasiurbė, vietos pakankamumas).
\n
803.Dumblasiurbės turi būti talpinamos patalpose su vėdinimo ir sunkos surinkimo įranga.
\n
804.Per dumblasiurbių tepamus riebokšlius prasisunkęs vanduo turi būti surenkamas ir šalinamas.
\n
805.Ekscentriškų sraigtinių siurblių rotorių periferinis sukimosi greitis, vengiant intensyvaus jų susidėvėjimo, darbiniame režime neturi viršyti 2 m/s.
\n
806.Dumblo pūdytuvai ir žemaslėgiai dujų rezervuarai turi būti aprūpinti saugos įtaisais, kad slėgis juose neviršytų leistino maksimalaus arba nenukristų žemiau leistino minimalaus darbinio slėgio, ir talpos neužšaltų.
\n
807.Turi būti numatyti ne mažiau kaip du įėjimai (žmogui) į dumblo pūdytuvą. Vienas iš įėjimų turi būti virš žemės paviršiaus lygio, o kitas – pūdytuvo viršuje.
\n
808.Vieno iš įėjimų į pūdytuvą plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m.
\n
809.Dujų tiekimo iš dumblo pūdytuvų vamzdynai turi būti atsparūs eksploatacijos metu galimam mechaniniam, cheminiam ir šiluminiam poveikiui.
\n
810.Atsparumo mechaniniam ir cheminiam poveikiui reikalavimą dujų tinklams tenkina nerūdijančio plieno vamzdžiai.
\n
811.Mechaninių apkrovų dėl žemės paviršiaus nusėdimo, temperatūros pokyčių ir vibracijų poveikis sumažinamas konstruktyvinėmis priemonėmis – įrengiant vamzdynų trasoje kilpas, posūkius, statant kompensatorius.
\n
812.Pūdytuvo dujų transportavimo vamzdyne, prie pūdytuvo ir prie dujų rezervuaro statoma uždaromoji armatūra (sklendės, ventiliai).
\n
813.Vamzdyne, kuriuo pūdymo dujos tiekiamos į uždaras patalpas, turi būti uždaromoji armatūra, įrengta saugioje vietoje prieš šias patalpas.
\n
814.Pūdymo dujų tiekimo vamzdyne turi būti jame galinčio susidaryti kondensato išleidimo armatūra, įrengta saugioje vietoje. Šiam reikalavimui patenkinti naudojami:
\n
814.1. kondensato automatinio išleidimo įtaisai;
\n
814.2. uždoriai su dviguba atjungimo armatūra.
\n
815.Dujų tiekimo vamzdynai turi būti ryškiai pažymėti.
\n
816.Šalinant sieros junginius iš pūdymo dujų, būtina numatyti priemones, kad:
\n
816.1. oras negalėtų patekti į pūdymo dujų tiekimo vamzdyną, o pūdymo dujos negalėtų patekti į oro tiekimo vamzdyną;
\n
816.2. oro patekimas būtų nutrauktas, kol nėra susidaręs sprogus dujų ir oro mišinys;
\n
816.3. dujų temperatūra sieros junginių šalinimo rezervuare neviršytų 600 C.
\n
817.Dujų variklių patalpose turi būti įrengtas natūralus arba dirbtinis vėdinimas.
\n
818.Dujų variklių patalpos ir dujų variklių oro ėmimo vamzdžiai turi būti įrengti taip, kad, veikiant dujų varikliams arba gedimų atveju, dujos negalėtų patekti į patalpas. Šiam reikalavimui patenkinti būtina, kad:
\n
818.1. sustojus dujų varikliui, dujos negalėtų patekti į variklių patalpas. Siekiant to, įrengiami automatinio dujų tiekimo nutraukimo, nereikalaujančio papildomos kontrolės, įtaisai;
\n
818.2. dujų variklio karterio vėdinimo vamzdžiai būtų išvedami į orą, kad variklio išmetamos dujos vėl patektų į uždarą sistemą;
\n
818.3. dujų variklių patalpų vėdinimo angos nebūtų arti variklio karterio vėdinimo vamzdžių arba arti variklio oro siurbimo arba oro išleidimo vamzdžių;
\n
818.4. dujų variklių oro siurbimo vamzdžiai būtų nutiesti iš lauko;
\n
818.5. dujų variklių degimo sistema būtų išjungta, kol variklis ir jo dujų išmetimo sistema nėra tinkamai išvalyta oro srautu.
\n
819.Dujų fakelai įrengiami ir vieta jiems parenkama taip, kad dujos, ugnis ir karštis nesudarytų pavojaus žmonėms.
\n
820.Dujų fakelams įrengiami automatinio uždegimo įtaisai, liepsnos ribotuvai ir reguliatoriai.
\n
821.Dumblo sausinimo patalpose, kuriose gali susidaryti didelės nemalonaus kvapo dujų ir garų koncentracijos, turi būti įrengta efektyvi (kokio pasikeitimo) vėdinimo sistema, skirta šioms dujoms ir garams šalinti.
\n
822.Sausinant dumblą, priklausomai nuo tam naudojamo sausinimo būdo ir technologijos, išsiskiria pavojingos dujos – amoniakas, sieros vandenilis arba metanas.
\n
823.Pavojingos dujos gali išsiskirti ir iš kondicionuoto dumblo, todėl patalpos, kuriuose jis laikomas, turi būti gerai vėdinamos.
\n
824.Mechanizuoto dumblo apdorojimo cechuose turi būti įrengtas automatizuotas technologinės įrangos valymas.
\n
825.Sprendžiant dumblo apdorojimo ir sandėliavimo klausimus, reikia įvertinti nuodingųjų ar sprogiųjų dujų kaupimosi pavojų. Turi būti įrengtas natūralus ar mechaninis vėdinimas, o taip pat parinkta sprogimui atspari įranga.
\n
826.Uždarosiose pūdymo sistemose turi būti numatyta pūdomo dumblo persiliejimo galimybė.
\n
827.Dumblo pūdytuve turi būti numatytos priemonės (pav., blokuotės), padedančios išvengti:
\n
827.1. vakuumo susidarymo;
\n
827.2. dujų slėgio pūdytuve padidėjimo virš leistinos ribos;
\n
827.3. dujų nutekėjimo iš pūdytuvo.
\n
828.Dumblo pūdymo dujų tiekimo sistemos turi būti aprūpintos žaibolaidžiais.
\n
XIv SKIRSNIS. KVAPO SLOPINIMAS IR VĖDINIMAS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI 829. Nuotekų valymo ar dumblo apdorojimo įrenginiai gali būti dengti, tuomet reikia kruopščiai įvertinti:
\n
829.1. galimo sprogimo pavojų;
\n
829.2. galimos korozijos išvengimo priemones;
\n
829.3. pavojų nuotekų valyklos personalo sveikatai ir saugumui;
\n
829.4. patogų priėjimą prie priežiūros reikalingų nuotekų valyklų mazgų.
\n
830.Nuotekų valykloje kvapai susidaro tekinant nuotekas ir jas valant, kuomet mikroorganizmai anaerobinėse sąlygose skaido nuotekose esančius organinius junginius. Gamybinėse nuotekose irgi yra specifiškus kvapus išskiriančių medžiagų. Puvimo procesus pagreitina aukštesnė aplinkos temperatūra, didelė organinių teršalų koncentracija (pagal BDS) ir redukuojančios cheminės medžiagos. Kvapus sukeliančių junginių yra labai daug. Tarp jų:
\n
830.1. sieros vandenilis;
\n
830.2. amoniakas;
\n
830.3. organiniai sieros junginiai;
\n
830.4. tioliai (pvz., merkaptanas);
\n
830.5. aminai;
\n
830.6. lakiosios riebiosios rūgštys.
\n
831.Kvapo susidarymą skatina tam tikros neretai sutrikimų sukeliamos priežastys:
\n
831.1. nepalankios sąlygos nuotakyne (ilgas nuotekų išbuvimas tinkluose, prasta priežiūra, iš pramonės įmonių išleidžiamos nuotekos);
\n
831.2. ilgi slėginiai vamzdynai;
\n
831.3. kai kurie nuotekų intensyvaus valymo procesai;
\n
831.4. anaerobiniai tvenkiniai;
\n
831.5. nuotekų dumblo apdorojimo ir sandėliavimo procesai.
\n
832.Susidariusieji kvapai kartu su nuotekomis patenka į nuotekų valyklas, sklinda per nuotekų valymo įrenginių technologinę grandinę ir išsiskiria į atmosferą, ypač tose vietose, kuriose yra turbulentiški nuotekų srautai, dideli oro ir nuotekų paviršiaus kontakto plotai. Kvapo sklidimas intensyvėja nuotekoms recirkuliuojant valymo procesų grandyse, ypač dumblo tuštinimo ir sausinimo įrenginiuose.
\n
833.Ypatingai stipriai kvapas jaučiamas:
\n
833.1. nuotekų įtekėjimo į nuotekų valyklą vietoje;
\n
833.2. pirminiuose nusodintuvuose, ypač jei į juos įteka intensyviai kvapus skleidžiančios nuotekos arba jeigu į pirminius nusodintuvus įteka perteklinis veiklusis dumblas, numatant jo akumuliavimąsi pirminiuose nusodintuvuose, ir sukelia puvimą;
\n
833.3. intensyviai apkraunamuose nuotekų antrinio valymo įrenginiuose arba jeigu į antrinio valymo įrenginius tiekiamos stiprų kvapą skleidžiančios nuotekos iš pirminių nusodintuvų;
\n
833.4. vietose, iš kurių išvežamas, sandėliuojamas ar apdorojamas dumblas, ypač nestabilizuotas dumblas;
\n
833.5. vietose, kuriose iš dumblo pūdytuvų į aplinką patenka biodujos, o taip pat ten, kur išleidžiamas pūdytas dumblas.
\n
834.Kvapo kiekybiniai matavimai atliekami siekiant išaiškinti jų sklidimo priežastis ir vietas, kuriose kvapai susidaro ar sklinda, nustatyti kvapo šaltinio poveikį ir įvertinti kvapo slopinimo įrenginių efektyvumą.
\n
835.atliekami kvapo kiekybiniai matavimai:
\n
835.1. odorimetriniai matavimai;
\n
835.2. specifinių junginių matavimai.
\n
836.Specifinių kvapniųjų junginių matavimai naudojami parenkant kvapo slopinimo įrenginių tipus ir matmenis.
\n
837.Sieros vandenilio (H2S) junginių matavimai yra paprasti ir pateikia vertingos informacijos, tačiau kai kada jų rezultatai gali būti klaidingi, pavyzdžiui, tais atvejais, kai kvapo sudėtyje vyrauja ne H2S, bet kiti junginiai (amoniakas ir organiniai sulfitai). Taip pat gali būti, kai kvapo šaltiniai yra:
\n
837.1. specifiškos gamybinės nuotekos;
\n
837.2. nuotekų antrinio valymo įrenginiai;
\n
837.3. dumblo deginimo ar džiovinimo įrenginiai.
\n
838.Atsakingi žinybų atstovai nustato, kokių oro kvapo rodiklių turi būti laikomasi. Daugeliu atveju, oro valymo gali prireikti, siekiant sumažinti kvapą ypatingai jautriose vietose.
\n
839.Nuotakyno sistema turi būti suprojektuota taip, kad joje kiek galima mažiau vyktų puvimo procesai.
\n
840.Projektuojant nuotekų valyklas, reikia įvertinti ir numatyti:
\n
840.1. stiprų kvapą skleidžiančių gamybinių nuotekų išleidimo kontrolės priemones;
\n
840.2. nuotekų valyklos statybos vietos tinkamumą kvapo slopinimo požiūriu;
\n
840.3. galimybes iki minimumo sumažinti nestabilizuoto arba pseudostabilizuoto dumblo atvirą apdorojimą ir sandėliavimą;
\n
840.4. reikiamas priemones, padedančias išvengti puvimo procesų, mažinant nusėdančio dumblo išbuvimo nusodintuvuose trukmę;
\n
840.5. tokius technologinius procesus, kurie sumažintų kvapo išsiskyrimą tais atvejais, kai numatomas neišvengiamas stiprų kvapą turinčių nuotekų pritekėjimas;
\n
840.6. sumažinti labai turbulentiškas nuotekų tėkmės zonas, ypač atvirų srautų ir išleistuvų.
\n
841.Numatyti kompaktišką nuotekų valyklos įrenginių išdėstymą, jei yra būtina, juos uždengti arba įrengti patalpose.
\n
842.Išdėstyti pagrindinius kvapo sklidimo šaltinius kuo toliau nuo jautrių vietovės zonų.
\n
843.Grupuoti pagrindinius kvapo skleidimo objektus, kad būtų galima panaudoti jiems bendras kvapo slopinimo priemones.
\n
844.Kvapo slopinimui naudojamos priemonės ir sprendiniai:
\n
844.1. kokybiškas projektas ir racionalus nuotekų valyklos įrenginių išdėstymas;
\n
844.2. gerai organizuotas nuotekų valyklos aptarnavimas;
\n
844.3. gamybinių nuotekų kiekio ir kokybės ribojimas ir kontrolė;
\n
844.4. cheminių medžiagų pridėjimas į nuotekas arba dumblą, siekiant išvengti arba sulėtinti puvimo procesus ir tuo slopinti kvapą;
\n
844.5. uždengti kvapo sklidimo šaltinius, įrengti jų vėdinimą ir šalinamo oro valymą;
\n
844.6. naudoti purškimą vandeniu, siekiant sudarytį kliūtį kvapo sklidimui arba naudoti cheminius dezodorantus;
\n
844.7. naudojant kvapo šalinimui chemines medžiagas, stebėti, ar iš jų nesusidaro kenksmingi junginiai.
\n
845.Kvapo slopinimui naudojamos cheminės medžiagos skirstomos į:
\n
845.1. stiprius oksidatorius, pavyzdžiui, vandenilio peroksidą ir natrio hipochloritą, kurie oksiduoja daugelį kvapiųjų junginių;
\n
845.2. deguonies šaltinius: orą, skystą deguonį ir nitratų druskas. šios medžiagos veikia kaip deguonies šaltiniai, padedantys išvengti puvimo;
\n
845.3. metalų druskas, dažnai geležies druskas. Jos naudojamos fiksuoti sulfidus ar netirpius metalo sulfidus, neleisti patekti jiems į aplinką;
\n
845.4. įvairius kvapo modifikatorius, slopinančius kvapą.
\n
846.Užteršto oro valymui naudojami būdai:
\n
846.1. biologinis oksidavimas;
\n
846.2. šlapiasis cheminis valymas;
\n
846.3. adsorbavimas nejudančiame sluoksnyje, pavyzdžiui, adsorbavimas aktyviąja anglimi;
\n
846.4. terminis oksidavimas.
\n
847.Daugelis iš nuotekų susidarančių kvapų gali būti slopinami biologiniu oksidavimu. Jis gali būti atliekamas:
\n
847.1. kvapo slopinimo biofiltruose;
\n
847.2. bioskruberiuose;
\n
847.3. esamose nuotekų antrinio valymo įrenginiuose užterštas oras daugeliu atvejų gali būti naudojamas kaip į difuzorius tiekiamas suslėgtas oras (valant veikliuoju dumblu) arba kaip į aeruojamus laistomuosius reaktorius aeravimui tiekiamas oras.
\n
848.Abiem pastaraisiais atvejais (tiekiant užterštą orą į valymo veikliuoju dumblu įrenginius ir tiekiant jį į aeruojamus laistomuosius reaktorius) oras gali būti tiekiamas tik į lengvai apkrautus valymo įrenginius, iš kurių neišsiskiria stiprus nemalonus kvapas.
\n
849.Pagrindiniai kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi parenkant kvapo slopinimo įrenginius, yra jų statybos ir priežiūros kainos. Joms įvertinti gali būti naudojami duomenys iš panašiose sąlygose veikiančių kitų nuotekų valyklų.
\n
850.Projektuojant kvapo slopinimo įrenginius, reikia įvertinti jų formą ir galimas nepalankias vietos sąlygas:
\n
850.1. kvapo slopinimo biofiltrams (pailgos formos įrenginiai) reikalingos nemažos teritorijos;
\n
850.2. bioskruberių (jiems būdinga bokšto forma) statybai gali būti nepalanki vietovės aukščių schema;
\n
850.3. nedidelė nuotekų valyklos teritorija ir apsunkintos privažiavimo sąlygos gali riboti kvapo slopinimo biofiltrų ir bioskruberių panaudojimą, nes reikalingas periodiškas adsorbuojančių medžiagų keitimas.
\n
851.Jeigu yra reikalingas labai stipraus kvapo slopinimas, gali būti naudojamas oro cheminis ir biologinis valymas.
\n
852.Dauguma naudojamų kvapo slopinimo priemonių yra paremtos pilotinių bandymų išdavomis, patvirtintomis gamybinėse sąlygose. Projektuojant kvapo slopinimo sistemas, gali būti naudojami pilotinio (bandomojo) tipo įrenginiai arba panašiose sąlygose veikiančių kvapo slopinimo sistemų veikimo patirtis.
\n
853.Kvapo susidarymui trukdančios arba kvapus naikinančios cheminės medžiagos gali būti įleidžiamos į nuotekų srautą nuotakyne arba nuotekų valyklose.
\n
854.Kvapo slopinimui gali būti naudojami:
\n
854.1. oksiduojančios medžiagos:
\n
854.2. oro deguonis;
\n
854.3. grynas (techninis) deguonis;
\n
854.4. vandenilio peroksidas;
\n
854.5. nitratai.
\n
855.Kvapus surišančios medžiagos:
\n
855.1. geležies druskos.
\n
856.Kvapo slopinimo įrenginių pajėgumas yra apibūdinamas valomo oro tėkmės debitais, nurodant ir numatomo valyti oro, o taip pat pageidautinus valyto oro kokybės rodiklius.
\n
857.Ore esančio kvapo rodikliais gali būti sieros vandenilio koncentracija ir europiniais kvapo vienetais (European Odour Units) – ouE/m3 išreikšta koncentracija. Reikalingas projektinis išleidžiamo valyto oro išmetalų kiekis (išmetamo oro kiekis, padaugintas iš kvapo koncentracijos) gali būti nustatytas modeliavimu, siekiant nustatyti galimą kvapo poveikį.
\n
858.Projektuojant naujas nuotekų valyklas tik išmetamo valyto oro parametrai gali būti pagrindu projektuoti kvapo slopinimo priemones.
\n
859.Projektuojant kvapo slopinimui sauso tipo adsorberius, turi būti numatytas minimalus laiko tarpas tarp adsorbuojančios medžiagos pakeitimų.
\n
860.Projektuojant kvapo slopinimo įrenginių gaubtus, reikia įvertinti:
\n
860.1. manometrinį ir negatyvinį slėgį po gaubtu;
\n
860.2. dengiamų įrenginių dydį ir matmenis, didžiausių dengiamų angų plotą;
\n
860.3. dangų apkrovas nuo sniego ir vėjo;
\n
860.4. statybos konstrukcijų medžiagas, jų atsparumą korozijai ir saulės šviesai;
\n
860.5. reikalavimus priėjimui prie įrenginių ir mechanizmų aptarnavimui, priežiūrai, remontui ir pakeitimui.
\n
861.Oro tūriai po kvapo slopinimo įrenginių dangomis, įskaitant jų priežiūrai ir aptarnavimui reikalingus tūrius, turi būti minimalūs.
\n
862.Reikia įrengti kuo daugiau angų ir liukų kvapo slopinimo įrenginių aptarnavimui iš išorės.
\n
863.Nerekomenduojama kvapo slopinimo įrenginius talpinti viename dideliame pastate. Įvertinant oro kokybę pastate, pirmumą reikia teikti decentralizuotiems gaubtams.
\n
864.Dengtų kvapo slopinimo įrenginių vėdinimo sistemoms keliami reikalavimai:
\n
864.1. sudaryti negatyvų slėgį, kad būtų sumažintas oro nutekėjimas iš po nesandarių gaubtų arba angų;
\n
864.2. palaikyti reikiamą oro kokybę po gaubtais, kad nesusidarytų nuodingi, koroduojantys ar sprogūs mišiniai.
\n
865.Atstumas ir tuo pačiu vėdinama ertmė tarp dangos ir skysčio turi būti minimali. Tai leidžia sumažinti vėdinimo intensyvumą ir išlaidas.
\n
866.Iš ertmės po danga ištrauktas, nedaug užterštas oras gali būti naudojamas aeruoti laistomuosius reaktorius, veiklųjį dumblą ir deginant dumblą.
\n
867.Oras, ištrauktas iš lengvai užterštų patalpų, gali būti naudojamas patalpas su aukštesniu oro užteršimo lygiu vėdinimui.
\n
868.Iš zonų, kuriose išsiskiria žalingos ar pavojingos medžiagos, oras turi būti ištraukiamas nenutrūkstamai ir kuo arčiau vietų, kuriose išsiskiria šios medžiagos.
\n
869.Projektuojant uždarąsias (patalpose įrengiamas) nuotekų valyklas, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jose dirbančių žmonių sveikatai ir saugumui, o valyklos priskiriamos uždarų gamybinių patalpų kategorijai.
\n
870.Turi būti galimybė patogiai prieiti prie vietų, kuriose matuojami oro srautų debitai ir greičiai, slėgiai, imami oro ėminiai analizėms.
\n
871.Turi būti vedamas kvapo slopinimo įrenginių eksploatacijos žurnalas. Juose įrašoma informacija apie ėminių analizėms ėmimą ir analizių rezultatus.
\n
Xv SKIRSNIS. VALDYMAS IR AUTOMATIZAVIMAS 872. Nuotekų valykloje įrengiamų valdymo ir automatizavimo sistemų paskirtis:
\n
872.1. sudaryti valyklą aptarnaujantiems darbuotojams galimybę palaikyti nuotekų valyklos veikimo efektyvumą ir ekonomiškumą;
\n
872.2. registruoti valymo procesų vyksmo eigą;
\n
872.3. stebėti ir registruoti nevalytų ir valytų nuotekų, dumblo charakteristikas ir po to tinkamai organizuoti nuotekų valyklos veikimą.
\n
873.Reikalingos nuotekų valyklos valdymo ir automatizavimo sistemos turi būti nagrinėjamos ir parenkamos nuotekų valyklos projektavimo pradiniuose etapuose, sprendžiant principinius nuotekų valyklos technologijų, jų sudėties klausimus.
\n
874.Nuotekų valyklos valdymo ir automatizavimo sistemų klausimai projektavimo stadijoje svarstomi nagrinėjant kelis variantus, įvertinančius reikalingas lėšas investicijoms ir sistemų eksploatavimui.
\n
875.Parenkant nuotekų valyklos valdymo ir automatizavimo sistemas, reikia įvertinti, kad sudėtingesnėms sistemoms aptarnauti reikia kvalifikuoto ir gerai paruošto personalo.
\n
876.Sprendžiant galimą valdymą ir automatizavimą, reikia atsižvelgti į nuotekų valyklos dydį. Mažesnėms nuotekų valykloms gali būti pakankamas paprastesnis valdymas ir automatizavimas.
\n
877.Projektuojant valdymo ir automatizavimo sistemas, reikia numatyti galimybę informuoti nuotekų valyklos vadovaujančius darbuotojus apie valdomos sistemos būklę.
\n
878.Sėkmingam nuotekų valyklos veikimui pasiekti gali būti tikslinga įrengti ne tik valyklos, bet ir lauko nuotakyno valdymo ir automatizavimo sistemą.
\n
879.Nuotekų valyklos valdymo ir automatizavimo sistema turi būti parengiama įvertinant numatomus nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo procesus, aptarnaujančio personalo darbuotojų skaičių ir jų kvalifikacijas.
\n
880.Valdymo ir automatizavimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į reikalavimus nuotekų valyklos veikimo patikimumui ir įvertinant galimus nuotekų tvarkymo sistemos veikimo sutrikimus.
\n
881.Nuotekų valyklų valdymo ir automatizavimo sistemos turi būti įrengiamos kaip kelių savarankiškų posistemių, aptarnaujamų vienos ar kelių centrinių valdymo stočių ir veikiančių kliento – hierarchinių pakopų principu. Tokių tinklų projektavimas turi tenkinti duomenų perdavimo greitį, perdavimų fiksavimą ir posistemių funkcijų poreikius.
\n
882.Valdymo ir automatizavimo sistemos turi siekti Interneto ryšių naudojimo arba juo remtis.
\n
883.Reikia tobulinti paprastas nuotekų valyklas, pertvarkant jas į įjungiant jas į sudėtingas ir centralizuoto nuotekų tvarkymo valdymo ir automatizavimo sistemas.
\n
884.Nuotekų valyklose matuojami ir registruojami šie technologiniai parametrai:
\n
884.1. nuotekų ir dumblo debitai, jų lygiai, temperatūros ir kt.;
\n
884.2. cheminiai rodikliai, pvz., pH;
\n
884.3. ištirpusio deguonies koncentracija, redukcijos – oksidacijos potencialas, drumstumas, savitasis laidumas;
\n
884.4. sudėtingesnėse valyklose vykdoma nuolatinė amoniako, nitritų, nitratų, fosfatų kiekio stebėsena;
\n
884.5. veikliojo mišinio drumzlinumas.
\n
885.Turi būti numatytos galimybės gauti duomenis apie technologinius parametrus, buvusius sutrikus duomenų perdavimo grandžiai.
\n
886.Nuotekų valyklose turi būti kontroliuojamas ir valdomas aeravimo sistemos veikimas, nitrifikavimo, denitrifikavimo, fosforo šalinimo procesai, dumblo recirkuliavimas ir jo apdorojimas.
\n
887.Nuotekų papildomo valymo sistemose įrengiamos krekiklių ir dribsniklių dozavimo kontrolės sistemos.
\n
888.Be pagrindinių valymo procesų valdymo ir automatizavimo reikia nagrinėti ir nuotekų valyklos aptarnavimo bei priežiūros valdymo ir automatizavimo poreikį:
\n
888.1. elektros energijos tiekimą, avarinį elektros energijos tiekimą, energetinio ūkio sistemą, įskaitant dujinių variklių sukamus generatorius;
\n
888.2. valdymo patalpų išdėstymo nuotekų valykloje schemos, informacijos apie nuotekų valyklos schemą, įrenginių išdėstymą, pagrindinius įrenginių aptarnavimo reikalavimus;
\n
888.3. informacijos apie sprogimo požiūriu pavojingas zonas nuotekų valykloje;
\n
888.4. informacijos apie nuotekų valyklos infrastruktūrą – telefonus, vaizdo kameras, priešgaisrinės apsaugos sistemą;
\n
888.5. informacijos apie nuotekų valyklos įrenginių aptarnavimo vietas, sujungtas tinklais su valdymo pultu;
\n
888.6. informacijos apie įrenginių, elektros energijos naudojimo taškų ir parametrų matavimo taškų identifikavimo kodų sistemą;
\n
888.7. apibrėžtų nuotekų valymo sistemos reikalavimų – ar pakanka paprasčiausių registravimų ar reikia sudėtingesnės kompiuterizuotos sistemos su automatizavimo priemonių tinklu;
\n
888.8. valdymo pultų patalpų su nuolat budinčiu arba periodiškai budinčiu personalu;
\n
888.9. signalizacijos sistemos, pateikiančios atitinkamą avarinę informaciją sutrikus nuotekų valyklos mazgams.
\n
889.Projektuojant nuotekų valyklos automatizavimo sistemą, joje numatoma:
\n
889.1. išsamus nuotekų valyklos technologinės schemos pateikimas;
\n
889.2. vamzdynų ir armatūros schema, rodanti ryšį tarp įvairių technologinių grandžių ir jų būklės kontrolę: nuotekų ir dumblo, dujų bei kitų medžiagų srautus, jų debitus, slėgius bei temperatūrą;
\n
889.3. kokie signalai bus patiekiami apie matuojamų procesų parametrus;
\n
889.4. nuotekų valyklos valdymo pulto įrenginių išdėstymo schema, darbo vietų išdėstymas, pavojaus signalų pateikimo būdas ir kitos valdymo funkcijos;
\n
889.5. nuotekų valyklos valdymo strategija, kurioje apibrėžiami aptarnavimo lygiai – vietinis ir vykdomas iš nuotekų valyklos centrinio valdymo pulto.
\n
XvI SKIRSNIS. SAUGOS PRINCIPAI. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI 890. Nuotekų valykloje turi būti sudaryta galimybė nustatyti oro sudėtį ribotoje ertmėje prieš įeinant į ją. Įsitikinus, kad pavojus žmogaus sveikatai toje ertmėje nėra, galima įeiti.
\n
891.Pavojaus zonų nustatymui gali būti naudojama stacionari ar portatyvi aparatūra, kuria būtų galima pavojų nustatyti būnant saugioje vietoje.
\n
892.Stacionari stebėsenos aparatūra gali būti naudojama paleisti veikti avarines sistemas (pvz. įjungti vėdinimą). Vėdinimo įjungimą turi rodyti atitinkami signalai.
\n
893.Stebėsenos įranga, siekiant jos patikimumo, turi būti patikrinta ir apsaugota galimų sprogimų atveju.
\n
894.Saugos sistemoje turi būti patikimas telefono ar radijo ryšys.
\n
895.Transporto priemonių pravažiavimo keliai ir pėsčiųjų takai nuotekų teritorijoje pravedami taip, kad būtų patogu aptarnauti valymo įrenginius ir būtų užtikrintas saugus privažiavimas ir priėjimas prie aptarnaujamų objektų.
\n
896.Privažiavimo keliai ir takai turi būti patogūs ir saugūs žiemos metu esant ledui ir sniegui.
\n
897.Aptarnavimo saugai būtina, kad:
\n
897.1. darbo vietos būtų pasiekiamos patogiai ir kuo tiesesniu keliu;
\n
897.2. priėjimo prie darbo vietų takai būtų lygūs ir neužgriozdinti, kad juose nebūtų valymo įrenginių išsikišančių dalių, vamzdynų, sklendžių ir pan.;
\n
897.3. priėjimų prie darbo vietų takų nekirstų atviri kanalai, o praėjimui virš konvejerių ar kanalų būtų įrengti tilteliai;
\n
897.4. patalpų grindys būtų lengvai valomos;
\n
897.5. patalpų grindų, grotelių, kelių ir takų paviršiai būtų neslidūs ir ant jų nesikauptų vanduo;
\n
897.6. priėjimo takai būtų padengti medžiagomis, atspariomis susidėvėjimui;
\n
897.7. privažiavimo kelių ir takų danga būtų lygi, be didelių tarpų tarp dangos plokščių. Dangų paviršiai turi būti neslidūs važiuojant ar einant bet kuria kryptimi ir esant nepalankioms sąlygoms (blogam orui ir kt.);
\n
897.8. avarinių išėjimų durys turi būti atidaromos į išorę.
\n
898.Transporto eismo nuotekų valyklos teritorijoje trasos parenkamos taip, kad pavojingų situacijų galimybės būtų minimalios. Dėl to:
\n
898.1. transporto trasos turi būti atokiau nuo technologinių įrenginių, statinių ir pastatų;
\n
898.2. atstumai tarp pravažiuojančio transporto kelio ir pastatų durų, išeigų, vartų, praėjimų (klotų), kopėčių turi būti ne mažesni kaip 1,0 m;
\n
898.3. transporto kelių tinklas turi būti pakankamas (kelių trasos ir plotis toks), kad jais saugiai galėtų naudotis ir transporto priemonės ir pėstieji, o transporto priemonės galėtų patogiai apsisukti;
\n
898.4. kelių, skirtų motorinėms ar bėginėms transporto priemonėms, plotis turi būti pakankamas, kad užtikrintų minimalius 0,5 m pločio tarpus (abejomis judėjimo kryptimis) tarp transporto priemonės ir kelio krašto;
\n
898.5. transporto kelių apšvietimo įranga turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad ji negalėtų sukelti avarinių situacijų, o apšvietimo intensyvumas būtų ne mažesnis kaip 5 liuksai;
\n
898.6. turi būti numatytas transporto judėjimo nuotekų valyklos teritorijoje ribinis greitis.
\n
899.Praėjimų (koridorių) pėstiesiems plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,6 m, o aukštis – 2,0 m.
\n
900.Jeigu praėjimai pėstiesiems naudojami ir kroviniams gabenti, jų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m, o aukštis – 2,0 m.
\n
901.Laipteliai ir pandusai įrengiami esant praėjimo takų aukščių skirtumams, didesniems kaip 0,2 m.
\n
902.Pandusų nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:10, juose nedaromi laipteliai.
\n
903.Jeigu nėra galimybės įrengti laiptelius ir pandusus, gali būti įrengtos stacionarinės kopėčios, laiptai, lipynės.
\n
904.Stacionarinės kopėčios, laiptai, šulinių lipynės turi būti neslidžios ir žmogaus pėdai pakankamo pločio.