Lietuvos Respublikos ir Kroatijos Respublikos laisvosios prekybos sutartis PREAMBULĖ Norėdamos plėtoti ir stiprinti draugiškus santykius, ypač ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos srityse, siekdamos prisidėti prie abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo pažangos ir padidinti tarpusavio prekybos apimtis, Lietuvos Respublika ir Kroatijos Respublika (toliau – Šalys); prisimindamos savo ketinimą aktyviai dalyvauti ekonominės integracijos procese Europoje ir išreikšdamos savo pasirengimą bendradarbiauti ieškant būdų ir priemonių šiam procesui stiprinti, pareikšdamos, kad yra pasirengusios dirbti skatinant darnią prekybos plėtrą, taip pat plėsti ir įvairinti tarpusavio bendradarbiavimą bendrų interesų srityse, įskaitant ir tas sritis, kurioms ši Sutartis netaikoma, ir taip sukurti pagrindą ir palankią aplinką, pagrįstą lygybe, nediskriminavimu bei teisių ir įsipareigojimų pusiausvyra, remdamosi abipusiu Šalių interesu dėl tolesnio daugiašalės prekybos sistemos stiprinimo ir laikydamos, kad 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – GATT 1994) ir Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) nuostatos ir dokumentai yra jų užsienio prekybos politikos pagrindas, nusprendusios šiuo tikslu pateikti nuostatas, kad laipsniškai būtų panaikintos prekybos tarp Šalių kliūtys remiantis šių dokumentų, ypač susijusių su laisvosios prekybos zonų kūrimu, nuostatomis, nusprendusios įgyvendinti šią Laisvosios prekybos sutartį, kartu siekdamos išsaugoti ir apsaugoti aplinką bei užtikrinti optimalų gamtos išteklių naudojimą pagal tolydaus augimo principą, nusprendė, vadovaudamosi šiais tikslais, sudaryti šią Sutartį (toliau – ši Sutartis). 1 straipsnis Tikslai 1. Šalys, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatomis ir GATT 1994 XXIV straipsniu bei kitais daugiašaliais susitarimais dėl prekybos prekėmis, pridėtais prie PPO steigimo sutarties, laipsniškai įkuria laisvosios prekybos erdvę. 2. Šios Sutarties tikslai:

1. a)plėsti ir stiprinti Šalių ekonominį bendradarbiavimą ir kelti abiejų šalių gyventojų gyvenimo lygį;
2. b)laipsniškai panaikinti prekybos prekėmis sunkumus ir apribojimus, įskaitant taip pat ir žemės ūkio prekes;
3. c)plečiant tarpusavio prekybą skatinti darnų ekonominių ryšių tarp Šalių stiprinimą;
4. d)prekyboje tarp Šalių užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas;
5. e)šalinant prekybos kliūtis prisidėti prie pasaulinės prekybos darnaus vystymosi ir plėtros. 2 straipsnis Prekių klasifikacija 1. Prekių klasifikacijai taikoma Suderinta prekių apibūdinimo ir kodavimo sistema (HS). 2. Šioje Sutartyje numatytuose prekybiniuose mainuose į jų muitinės teritoriją importuojamų prekių klasifikacijai Šalys taiko savo atitinkamus muitų tarifus. I SKYRIUS PRAMONINĖS PREKĖS 3 straipsnis Taikymas Šio skyriaus nuostatos taikomos prekėms, turinčioms Šalių kilmę, klasifikuojamoms Suderintos prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemos 25–97 skyriuose, išskyrus šios Sutarties I priede nurodytas prekes. 4 straipsnis Importo muito mokesčiai ir jiems lygiavertės rinkliavos 1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedami jokie nauji importo muito mokesčiai ar jiems lygiavertės rinkliavos. 2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos panaikinami importo muito mokesčiai ir jiems lygiavertės rinkliavos. 5 straipsnis Fiskaliniai muito mokesčiai 4 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir fiskaliniams muito mokesčiams. 6 straipsnis Eksporto muito mokesčiai ir jiems lygiavertės rinkliavos 1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedami jokie nauji eksporto muito mokesčiai ar jiems lygiavertės rinkliavos. 2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos panaikinami visi eksporto muito mokesčiai ir jiems lygiavertės rinkliavos. 7 straipsnis Kiekybiniai importo apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės 1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedami jokie nauji kiekybiniai importo apribojimai ar jiems lygiavertės priemonės. 2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos tarp Šalių panaikinami visi kiekybiniai importo apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės. 8 straipsnis Kiekybiniai eksporto apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės 1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos prekyboje tarp Šalių neįvedami jokie nauji kiekybiniai eksporto apribojimai ar jiems lygiavertės priemonės. 2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos tarp Šalių panaikinami visi kiekybiniai eksporto apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės. 9 straipsnis Techniniai reglamentai 1. Su standartais ar techniniais reglamentais susijusios Šalių teisės ir įsipareigojimai bei atitinkamos priemonės nustatomos vadovaujantis PPO sutartimi dėl techninių prekybos kliūčių. 2. Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu pateikia informaciją apie tam tikrus konkrečius atvejus, susijusius su standartais, techniniais reglamentais ar atitinkamomis priemonėmis. 3. Šalys siekia mažinti technines prekybos kliūtis. Prireikus Šalys tuo tikslu pradeda derybas dėl sutarčių sudarymo abipusio pripažinimo atitikties įvertinimo srityje vadovaudamosi PPO sutarties dėl techninių prekybos kliūčių rekomendacijomis. II SKYRIUS ŽEMĖS ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS PREKĖS 10 straipsnis Taikymas 1. Šio skyriaus nuostatos taikomos Šalių kilmę turinčioms žemės ūkio ir žuvininkystės prekėms. 2. Šioje Sutartyje „žemės ūkio ir žuvininkystės prekės“ – tai Suderintos prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemos 1–24 skirsniuose klasifikuojamos prekės bei prekės, išvardytos šios Sutarties I priede. 11 straipsnis Pasikeitimas nuolaidomis 1. Šalys, neprieštaraudamos savo žemės ūkio politikos nuostatoms, pareiškia apie savo pasirengimą skatinti darnią prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės prekėmis plėtrą ir reguliariai aptarti šį klausimą Jungtiniame komitete. 2. Siekdamos šio tikslo Šalys suteikia viena kitai I protokole nurodytas nuolaidas, numatydamos priemones prekybai žemės ūkio ir žuvininkystės prekėmis skatinti pagal šio skyriaus ir I protokolo nuostatas. 3. Atsižvelgdamos į žemės ūkio vaidmenį atitinkamoje jų ūkio struktūroje, prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės prekėmis plėtrą, ypatingą žemės ūkio prekių jautrumą, atitinkamas jų žemės ūkio politikos taisykles, Šalys Jungtiniame komitete nagrinėja tolesnių abipusių nuolaidų prekybai žemės ūkio ir žuvininkystės prekėmis suteikimo galimybes. 12 straipsnis Veterinarinės, sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės Šalys nešališkai taiko savo teisės aktus veterinarijos, sanitarijos ir fitosanitarijos klausimais ir neįdiegia jokių naujų priemonių, nepagrįstai trukdančių prekybai arba sukuriančių savavališką ar nepateisinamą diskriminaciją arba užslėptą apribojimą prekybai tarp jų. Šalys taiko savo veterinarines, sanitarines ir fitosanitarines priemones vadovaudamosi atitinkamų PPO sutarčių nuostatomis. 13 straipsnis Ypatingosios apsaugos priemonės Nepaisant kitų šios Sutarties, ir ypač 22 straipsnio nuostatų, jei ypatingai jautrių žemės ūkio ir žuvininkystės prekių, turinčių Šalies kilmę, kurioms pagal šią Sutartį taikomos nuolaidos, importas smarkiai trikdo kitos Šalies rinkas, abi Šalys, siekdamos rasti tinkamą sprendimą, nedelsdamos pradeda konsultacijas. Laukdama tokio sprendimo, suinteresuotoji Šalis gali imtis, jos manymu, būtinų priemonių. III SKYRIUS PASLAUGOS IR INVESTICIJOS 14 straipsnis Bendradarbiavimas paslaugų ir investicijų srityje 1. Šalys pripažįsta tam tikrų sričių, pavyzdžiui, paslaugų ir investicijų, didėjančią svarbą. Siekdamos laipsniškai plėtoti ir vystyti tarpusavio bendradarbiavimą, ypač Europos integracijos kontekste, jos bendradarbiaus, kad būtų pasiektas laipsniškas jų rinkų liberalizavimas ir rinkos būtų atvertos investicijoms ir prekybai paslaugomis, atsižvelgiant į Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) atitinkamas nuostatas. 2. Jungtiniame komitete Šalys aptaria galimybes toliau plėsti ir stiprinti santykius remiantis šiuo straipsniu. IV SKYRIUS Bendrosios nuostatos 15 straipsnis Vidaus mokesčiai 1. Šalys susilaiko nuo bet kokių vidaus fiskalinio pobūdžio priemonių ar veiksmų, tiesiogiai ar netiesiogiai sudarančių galimybę diskriminuoti vienos Šalies prekes ir panašias kitos Šalies kilmės prekes. 2. Eksportuojamoms į Šalių teritoriją prekėms negali būti grąžinti didesni vidaus mokesčiai, nei visų tiesioginių ar netiesioginių mokesčių, kuriais jos buvo apmokestintos, suma. 16 straipsnis Prekybos santykiai, reglamentuojami kitomis sutartimis 1. Ši Sutartis netrukdo Šalims turėti arba kurti muitų sąjungas, laisvosios prekybos zonas arba susitarimus dėl pasienio prekybos su trečiosiomis šalimis tais atvejais, kai tai nedaro neigiamos įtakos prekybos režimui ir ypač šia Sutartimi nustatytoms prekių kilmės taisyklių nuostatoms. 2. Pasikeitimas informacija, susijęs su tokių muitų sąjungų ar laisvosios prekybos zonų kūrimo sutartimis, vyksta Jungtiniame komitete bet kurios Šalies prašymu. 17 straipsnis Struktūrinis reguliavimas 1. Šalys gali imtis ribotos trukmės išimtinių priemonių, nukrypstančių nuo 4 straipsnio nuostatų – padidinti muito mokesčius. 2. Šios priemonės gali būti taikomos tik naujoms pramonės šakoms, ar tam tikroms ūkio šakoms, kuriose vykdomas struktūrinis pertvarkymas arba susidaro didelių sunkumų, visų pirma, jei tie sunkumai sukelia svarbių socialinių problemų. 3. Šalyje importo muito mokesčiai prekėms, turinčioms kitos Šalies kilmę, taikant šias priemones, negali būti didesni kaip 25 proc. ad valorem, ir juose turi būti nustatytas preferencijos elementas prekėms, turinčioms kitos Šalies kilmę. Bendra importuojamų prekių, kurioms taikomos šios priemonės, vertė negali viršyti 15 proc. viso kitos Šalies pramoninių prekių, kaip nurodyta 3 straipsnyje, importo, remiantis paskutiniųjų metų turimais statistiniais duomenimis. 4. Šios priemonės gali būti taikomos ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui, jei Jungtinis komitetas nenumatė ilgesnio laikotarpio. 5. Tokios priemonės negali būti įvestos prekei, jei praėjo daugiau negu treji metai nuo visų mokesčių ir kiekybinių apribojimų ar rinkliavų bei joms lygiaverčių priemonių panaikinimo tai prekei. 6. Šalys informuoja Jungtinį komitetą apie bet kokias išimtines priemones, kurias jos ketina taikyti, ir Šalies prašymu dar prieš jų taikymą Jungtiniame komitete rengiamos konsultacijos dėl šių priemonių ir ūkio šakų, kurioms šios priemonės bus taikomos. Taikydamos tokias priemones, Šalys Jungtiniam komitetui pateikia pagal šį straipsnį įvestų muito mokesčių panaikinimo tvarkaraštį. Šiame tvarkaraštyje numatomas laipsniškas šių mokesčių panaikinimas vienodomis metinėmis dalimis, pradedant vėliausiai po dvejų metų nuo jų įvedimo. Jungtinis komitetas gali nuspręsti sudaryti kitokį tvarkaraštį. 18 straipsnis Dempingas Jei Šalis nustato, kad šia Sutartimi grindžiamuose prekybiniuose santykiuose atsiranda dempingas pagal GATT 1994 VI straipsnį, ji gali imtis atitinkamų priemonių prieš tokią veiklą, vadovaudamasi GATT 1994 VI straipsniu ir PPO sutartyse, susijusiose su minėtu straipsniu, nustatytomis taisyklėmis pagal šios Sutarties 22 straipsnyje numatytas sąlygas ir tvarką. 19 straipsnis Nepaprastieji veiksmai importuojant tam tikras prekes Jeigu kuri nors prekė importuojama tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kurios sukelia ar gali sukelti:
6. a)didelę žalą vietiniams panašių ar tiesiogiai konkuruojančių prekių gamintojams arba
7. b)didelius trukdymus bet kurioje ūkio srityje ar sunkumus, dėl kurių gali gerokai pablogėti regiono ekonominė padėtis, suinteresuotoji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 22 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 20 straipsnis Reeksportas ir didelis prekių stygius Jei laikantis 6 ir 8 straipsnio nuostatų:
8. a)vyksta reeksportas į trečiąją šalį, kurios atžvilgiu eksportuojanti Šalis tam tikrai prekei taiko kiekybinius eksporto apribojimus, eksporto muito mokesčius arba lygiavertes priemones ar rinkliavas arba
9. b)susidaro eksportuojančiai Šaliai būtinos prekės didelis stygius ar jo atsiradimo grėsmė ir kai pirmiau minėta situacija sukelia ar gali sukelti didelių sunkumų eksportuojančiai Šaliai, ta Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 22 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. Priemonės yra nediskriminuojančios ir panaikinamos, kai pagal susiklosčiusias aplinkybes jos nepasiteisina. 21 straipsnis Valstybės monopoliai 1. Šalys laipsniškai sureguliuoja bet kurį komercinio pobūdžio valstybės monopolį siekdamos užtikrinti, kad praėjus ketveriems metams nuo šios Sutarties įsigaliojimo nebūtų jokios Šalių fizinių ir juridinių asmenų diskriminacijos dėl prekių įsigijimo ir pardavimo sąlygų. 2. Jungtinis komitetas informuojamas apie priemones, kurių buvo imtasi įgyvendinant šį tikslą. 22 straipsnis Apsaugos priemonių taikymo tvarka 1. Prieš pradėdamos taikyti apsaugos priemones, nurodytas šiame straipsnyje, Šalys apie tai praneša viena kitai. Šalys stengiasi visus tarpusavio nesutarimus išspręsti tiesioginių konsultacijų metu. 2. 13, 18, 19, 20, 25, 26 ir 34 straipsniuose numatytais atvejais Šalis, ketinanti imtis apsaugos priemonių, apie tai skubiai praneša Jungtiniam komitetui. Suinteresuotoji Šalis Jungtiniam komitetui suteikia visą reikiamą informaciją ir pagalbą, reikalingą šiam atvejui išnagrinėti. Siekiant rasti bendrai priimtiną sprendimą, Jungtiniame komitete nedelsiant surengiamos Šalių konsultacijos. 3. Jei per vieno mėnesio laikotarpį nuo pranešimo Jungtiniam komitetui minėta Šalis nenutraukia nepageidaujamos veiklos arba nepašalina kliūčių, apie kurias buvo pranešta, ir Jungtinis komitetas tuo klausimu nepriima sprendimo, suinteresuotoji Šalis gali imtis apsaugos priemonių, kurias ji laiko būtinomis susidariusiai padėčiai ištaisyti. 4. Apie apsaugos priemones, kurių imtasi, nedelsiant pranešama Jungtiniam komitetui. Priemonių mastas ir trukmė griežtai ribojami iki padėčiai, dėl kurios priemonės taikomos, ištaisyti būtino lygio ir neturi pranokti ginčytinos veiklos ar susidariusios keblios situacijos padarytos žalos dydžio. Pirmenybė teikiama tokioms priemonėms, kurios mažiausiai trukdys šios Sutarties veikimui. 5. Dėl taikomų apsaugos priemonių nuolat konsultuojamasi Jungtiniame komitete siekiant jas sušvelninti arba panaikinti, kai pagal susiklosčiusias aplinkybes jas taikyti nebetikslinga. 6. Kai esant išimtinėms aplinkybėms būtina nedelsiant veikti ir išankstinis tyrimas neįmanomas, suinteresuotoji Šalis 13, 18, 19, 20, 25, 26 ir 34 straipsniuose numatytais atvejais gali nedelsdama taikyti prevencines priemones, tik būtinas situacijai ištaisyti. Apie priemones Jungtiniam komitetui pranešama nedelsiant ir jame surengiamos Šalių konsultacijos. 23 straipsnis Kilmės taisyklės ir muitinių administracijų bendradarbiavimas 1. II protokolas nustato kilmės taisykles ir administracinio bendradarbiavimo metodus. 2. III protokolas nustato Šalių tarpusavio pagalbos būdus muitinių veiklos klausimais. 24 straipsnis Mokėjimai 1. Bet kokiems iš šioje Sutartyje numatytų prekybinių mainų atsirandantiems mokėjimams konvertuojamąja valiuta ir tokių mokėjimų pervedimams į Šalies, kurioje yra kreditorius, teritoriją netaikomi jokie apribojimai. 2. Šalys susilaiko nuo bet kokių valiutos keitimo ar administracinių apribojimų trumpalaikių ar vidutinės trukmės kreditų, susijusių su prekyba prekėmis, kurioje dalyvauja Šalies gyventojas, teikimui, grąžinimui ar priėmimui. 25 straipsnis Įmonių konkurencijos taisyklės 1. Toliau išvardyti atvejai yra nesuderinami su tinkamu šios Sutarties veikimu, kiek jie gali turėti įtakos prekybai tarp Šalių:
10. a)visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinta įmonių veikla, kurių tikslas arba rezultatas yra konkurencijos trukdymas, ribojimas ar iškraipymas;
11. b)vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visoje Šalies teritorijoje arba didesnėje jos dalyje. 2. 1 dalies nuostatos taikomos visų įmonių, įskaitant ir valstybines įmones bei įmones, kurioms Šalys suteikia specialias ar išskirtines teises, veiklai. Įmonėms, kurioms patikėtas visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimas, arba valstybės pajamas uždirbančių monopolių tipo įmonėms 1 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, kai šių nuostatų taikymas netrukdo vykdyti pagal įstatymą ar faktiškai joms patikėtų valstybinių užduočių. 3. II skyriuje nurodytų prekių atžvilgiu 1 dalies a punkto nuostatos netaikomos tokiems susitarimams, sprendimams ir veiklai, kurie yra neatskiriama šalies rinkos organizavimo dalis. 4. Jeigu Šalis mano, kad tam tikra veikla yra nesuderinama su šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis arba jei tokia praktika kenkia arba gali smarkiai pakenkti tos Šalies interesams ar daro materialinių nuostolių jos vietinei pramonei, suinteresuotoji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 22 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 26 straipsnis Valstybės pagalba 1. Bet kuria forma Šalies arba iš valstybės išteklių suteikiama pagalba, kuri iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją teikiant privilegijų tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai tiek, kiek ji gali turėti įtakos prekybai tarp Šalių, yra nesuderinama su deramu šios Sutarties veikimu. 2. 1 dalies nuostatos netaikomos II skyriuje nurodytoms prekėms. 3. Šalys užtikrina skaidrumą valstybės pagalbos srityje vadovaujantis Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių bei PPO/GATT 1994 nuostatomis ir bet kuri Šalis, kitai Šaliai paprašius, suteikia informaciją apie pagalbos programas ir apie konkrečius individualius valstybės pagalbos atvejus. 4. Jei Šalis mano, kad tam tikra veikla: - yra nesuderinama su šio straipsnio 1 dalies sąlygomis ir - kenkia ar gali rimtai pakenkti tos Šalies interesams ar atnešti materialinių nuostolių jos vietinei pramonei, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal 22 straipsnyje nustatytas sąlygas ir nuostatas. Tokių atitinkamų priemonių galima imtis tik vadovaujantis tvarka ir sąlygomis, išdėstytomis 1994 m. Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos ir Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartyje, ypač Sutartyje dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių bei bet kuriuose kituose jomis remiantis sudarytuose atitinkamuose dokumentuose, taikomuose santykiuose tarp Šalių. 27 straipsnis Mokėjimų balanso sunkumai Jei bet kuri iš Šalių turi didelių mokėjimų balanso sunkumų arba susidaro grėsmė jiems kilti, suinteresuotoji Šalis pagal atitinkamas PPO/GATT 1994 ir Tarptautinio valiutos fondo sutarties straipsnių VIII straipsnio nuostatas gali taikyti ribojamąsias priemones, kurios yra ribotos trukmės ir nėra didesnės nei būtina mokėjimų balansui pagerinti. Suinteresuotoji Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai, kad įveda tokias priemones, ir kaip galima greičiau pateikia kitai Šaliai jų panaikinimo tvarkaraštį. 28 straipsnis Intelektinė, pramoninė ir komercinė nuosavybė 1. Šalys užtikrina tinkamą ir veiksmingą intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą remiantis PPO sutartimi dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPs sutartis) ir kitomis tarptautinėmis sutartimis. Tai sudaro veiksmingas šių teisių įgyvendinimo priemones. 2. Šalys reguliariai vertina, kaip įgyvendinamas šis straipsnis. Jeigu susidarę sunkumai dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių daro įtaką prekybai, bet kuri Šalis gali reikalauti neatidėliotinų konsultacijų abipusiai priimtiniems sprendimams rasti. 29 straipsnis Viešieji pirkimai 1. Šalys siekia viešųjų pirkimų kontraktų skyrimą padaryti atvirą vadovaujantis nediskriminavimo ir abipusiškumo principais. 2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo abi Šalys suteikia viena kitos bendrovėms ne mažiau palankias galimybes dalyvauti kontraktų suteikimo konkursuose nei tos, kurios suteikiamos bet kurios kitos šalies bendrovėms. 30 straipsnis Jungtinio komiteto įkūrimas 1. Šia Sutartimi įkuriamas Jungtinis komitetas, kuriame atstovaujama Šalims. Jungtinis komitetas yra atsakingas už šios Sutarties administravimą ir užtikrina jos tinkamą įgyvendinimą. 2. Siekdamos tinkamai įgyvendinti šią Sutartį Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Šalies prašymu rengia konsultacijas Jungtiniame komitete. Jungtinis komitetas nagrinėja ir vertina galimybes toliau šalinti prekybos tarp Šalių kliūtis. 3. Šioje Sutartyje numatytais atvejais Jungtinis komitetas gali priimti sprendimus pagal 31 straipsnio 3 dalį. Kitais klausimais Jungtinis komitetas gali teikti rekomendacijas. 31 straipsnis Jungtinio komiteto darbo tvarka 1. Siekdamas, kad ši Sutartis būtų tinkamai įgyvendinama, Jungtinis komitetas atitinkamu lygiu posėdžiauja pageidavus, kai yra būtina, tačiau bent vieną kartą per metus. Kiekviena Šalis gali prašyti sušaukti posėdį. 2. Jungtinis komitetas priima sprendimus bendru sutarimu. 3. Jeigu Šalies atstovas Jungtiniame komitete su išlyga pritarė sprendimui, kuris turi būti patvirtintas pagal konstitucinius reikalavimus, sprendimas įsigalioja tą dieną, kai raštu pranešama apie šių reikalavimų įgyvendinimą, jei sprendime nenurodyta vėlesnė data. 4. Jungtinis komitetas gali nuspręsti įsteigti tokius pakomitečius ir darbo grupes, kokius jis laiko esant būtinus siekiant padėti komitetui įvykdyti jo užduotis. 32 straipsnis Saugumo išimtys Jokios šios Sutarties nuostatos nedraudžia Šalims imtis bet kurių priemonių, kurias jos laiko būtinomis, kad:
12. a)užkirstų kelią svarbiausiems jų saugumo interesams priešingos informacijos atskleidimui;
13. b)apsaugotų jų svarbiausius saugumo interesus arba įgyvendintų tarptautinius įsipareigojimus ar valstybės politiką:
14. i)susijusią su ginklų, amunicijos ir karo priemonių judėjimu bei kitų prekių, medžiagų ir paslaugų prekyba, vykdoma tiesiogiai ar netiesiogiai kariniam personalui aprūpinti; arba
15. ii)susijusią su biologinio ir cheminio ginklo, branduolinio ginklo ar kitų branduolinių sprogmenų neplatinimu; arba iii) karo atveju ar kitų didelių tarptautinių nesutarimų metu, kai iškyla karo grėsmė. 33 straipsnis Bendrosios išimtys Ši Sutartis netrukdo prekių importui, eksportui ar tranzitui taikyti draudimų ar apribojimų, grindžiamų visuomenės dorove, valstybės politika ar visuomenės saugumu; žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsauga; nacionalinio turto, turinčio meninę, istorinę ar archeologinę vertę, apsauga; intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga. Tačiau tokie draudimai ar apribojimai neturi tapti savavališko diskriminavimo ar užslėpto ribojimo priemone prekyboje tarp Šalių. 34 straipsnis Įsipareigojimų vykdymas 1. Šalys imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų įgyvendinami šios Sutarties tikslai ir būtų vykdomi jų įsipareigojimai pagal šią Sutartį. 2. Jei viena Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė šios Sutarties įsipareigojimų, suinteresuotoji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal šios Sutarties 22 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 35 straipsnis Evoliucijos straipsnis 1. Jeigu bet kuri Šalis mano, kad Šalių ūkiui būtų naudinga šia Sutartimi įtvirtintus santykius toliau plėtoti apimant ir kitas sritis, kurių ši Sutartis neapima, ji pateikia kitai Šaliai pagrįstą siūlymą. Šalys gali pavesti Jungtiniam komitetui išnagrinėti šį siūlymą ir prireikus parengti joms rekomendacijas, ypač siekiant pradėti derybas. 2. Sutartys, sudarytos 1 dalyje nurodyta tvarka, turi būti ratifikuotos arba patvirtintos pagal šios Sutarties Šalių nacionalinės teisės reikalavimus. 36 straipsnis Pakeitimai Šios Sutarties, taip pat jos priedų ir protokolų pakeitimai įsigalioja pirmąją antro mėnesio dieną po to, kai diplomatiniais kanalais gaunamas paskutinis raštiškas pranešimas, kad Šalys įvykdė nacionalinės teisės reikalavimus, būtinus pakeitimams įsigalioti. 37 straipsnis Protokolai ir priedai Šios Sutarties protokolai ir priedai yra neatskiriama jos dalis. Jungtinis komitetas gali nuspręsti pakeisti protokolus ir priedus pagal Šalių nacionalinės teisės reikalavimus. 38 straipsnis Trukmė ir nutraukimas 1. Ši Sutartis sudaryta neribotam laikotarpiui. 2. Kiekviena Šalis gali denonsuoti šią Sutartį raštu pranešdama kitai Šaliai. Denonsavimas įsigalioja pirmąją septinto mėnesio dieną nuo tos dienos, kai kita Šalis gauna pranešimą apie denonsavimą. 3. Abi Šalys sutinka, kad, bet kuriai iš Šalių tapus Europos Sąjungos nare, ši Sutartis bus nutraukta be kompensacijos kitai Šaliai. 39 straipsnis Įsigaliojimas Ši Sutartis įsigalioja pirmąją antro mėnesio dieną po to, kai diplomatiniais kanalais gaunamas paskutinis raštiškas pranešimas, kad Šalys įvykdė nacionalinės teisės reikalavimus, būtinus šiai Sutarčiai įsigalioti. Pasirašyta Zagrebe du tūkstančiai antrųjų metų spalio 28 dieną dviem originaliais egzemplioriais lietuvių, kroatų ir anglų kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šios Sutarties aiškinimo, remiamasi tekstu anglų kalba. LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU KROATIJOS RESPUBLIKOS VARDU ______________ I PRIEDAS (3 ir 10 straipsniuose nurodytų prekių sąrašas) HS Kodas Trumpas prekės apibūdinimas 2905 43 00 Manitolis 2905 44 Dgliucitolis (sorbitolis) 3302 10 29 Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai 3501 – Kazeinas: 3501 10 10 – Skirtas regeneruotų tekstilės pluoštų gamybai 3501 10 50 – Skirtas naudoti pramonėje, išskyrus maisto produktų ir pašarų gamybą 3501 10 90 – Kitas – Kitas 3501 90 90 – Kitas 3502 Albuminai (įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus, kurių sudėtyje išrūgų baltymai sudaro daugiau kaip 80% sauso produkto masės), albuminatai ir kiti albuminų dariniai: – Kiaušinių albuminas: – Džiovintas: 3502 11 10 – Netinkamas arba skirtas padaryti netinkamu maistui 3502 11 90 – Kitas – Kitas: 3502 19 10 – Netinkamas arba skirtas padaryti netinkamu maistui 3502 19 90 – Kitas Pieno albuminas, įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus: 3502 20 10 – Netinkamas arba skirtas padaryti netinkamu maistui – Kitas: 3502 20 91 – Džiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo) 3502 20 99 – Kitas Kiti: – Albuminai, išskyrus kiaušinių albuminą ir pieno albuminą (laktalbuminą): 3502 90 20 – Netinkami arba skirti padaryti netinkamais maistui 3502 90 70 – Kiti 3502 90 90 – Albuminatai ir kiti albumino dariniai 3505 10 Dekstrinai ir kiti modifikuoti krakmolai 3505 10 10 Dekstrinai 3505 10 90 Kiti 3505 20 Klijai 3809 Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažymui arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, nenurodyti kitoje vietoje 3809 10 Daugiausia iš krakmolingų medžiagų Kiti 3809 91 00 – Naudojami tekstilės pramonėje arba panašiose pramonės šakose (išskyrus 3809 91 00 90 11 19) 3809 92 00 – Naudojami popieriaus pramonėje arba panašiose pramonės šakose (išskyrus 3809 92 00 90 00) 3809 93 00 – Naudojami odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose (išskyrus 3809 93 00 90 00) 3824 60 Gliucitolis (sorbitolis), išskyrus klasifikuojamą 2905.44 subpozicijoje 4501 Gamtinė kamštiena, žaliavinė arba paprastai paruošta; kamštienos atliekos; trupinta, granuliuota arba malta kamštiena: 4501 10 00 Gamtinė kamštiena, žaliavinė arba paprastai paruošta 4501 90 00 Kita 5201 00 Nekaršta ir nešukuota medvilnė 5301 Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) 5302 Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą ______________ I PROTOKOLAS (nurodytas 11 straipsnio 2 dalyje) PASIKEITIMAS NUOLAIDOMIS ŽEMĖS ŪKIO SRITYJE 1 straipsnis Šio Protokolo 1 priede išvardytos Kroatijos Respublikos kilmę turinčios prekės į Lietuvos Respubliką importuojamos pagal tame priede nurodytas sąlygas. 2 straipsnis Šio Protokolo 2 priede išvardytos Lietuvos Respublikos kilmę turinčios prekės į Lietuvos Respubliką importuojamos pagal tame priede nurodytas sąlygas. 3 straipsnis Muitai, kurie yra mažinami pagal šį Protokolą, yra didžiausio palankumo statuso muitai, kurie buvo taikomi šios Sutarties įsigaliojimo dieną. 4 straipsnis Jei po šios Sutarties įsigaliojimo taikomos bet kokios muitų tarifų nuolaidos erga omnes pagrindu, ypač nuolaidos, atsirandančios derantis dėl tarifų PPO, šie sumažinti muitai nuo jų taikymo dienos pakeičia 3 straipsnyje nurodytus muitus. ______________ I PROTOKOLO 1 PRIEDAS (Kroatijos eksportas į Lietuvą) KN Kodas Apibūdinimas Kvota (tonomis) Preferenciniai muitai kvotos ribose (%) 0403 Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė 100 60% didžiausio palankumo statuso muito 0406 Sūriai ir varškė 250 60% didžiausio palankumo statuso muito 10 Javai 1000 50% didžiausio palankumo statuso muito 1107 Salyklas, skrudintas arba neskrudintas 300 50% didžiausio palankumo statuso muito 1517 Margarinas 150 50% didžiausio palankumo statuso muito 1601 Dešros ir panašūs produktai 100 70% didžiausio palankumo statuso muito 1602 Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos 100 70% didžiausio palankumo statuso muito 1604 Gaminiai arba konservai iš žuvų neribota 0% 1704 Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos 50 50% didžiausio palankumo statuso muito 1806.31 1806.32 1806.90 Šokoladas: - įdaryti - neįdaryti - kiti 50 50% didžiausio palankumo statuso muito 1901.90 - Kitos prekės 100 50% didžiausio palankumo statuso muito 1905 Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai 100 50% didžiausio palankumo statuso muito 2007 Džemai, vaisių drebučiai (želė), marmeladai, vaisių arba riešutų tyrės ir pastos (išskyrus iš obuolių) 100 2% 2102 Mielės 50 50% didžiausio palankumo statuso muito ex. 2103.90.90.8 Kiti padažai ir jų gaminiai - Vegeta 500 1% 2104 Sriubos ir sultiniai bei jų pusgaminiai (koncentratai) 200 1% 2105 Grietininiai ledai 50 50% didžiausio palankumo statuso muito 2204 Vynas, išskyrus klasifikuojamą 220410 subpozicijoje, ir vynas, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 22% tūrio 100 50% didžiausio palankumo statuso muito I PROTOKOLO 2 PRIEDAS (Lietuvos eksportas į Kroatiją) KN Kodas Apibūdinimas Kvota (tonomis) Preferenciniai muitai kvotos ribose (%) 03 Žuvis 350 1% 0402 Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių 100 60% didžiausio palankumo statuso muito 0406 Sūriai ir varškė 350 60% didžiausio palankumo statuso muito 0701.10.00 Sėklinės bulvės 100 1% 0704.90.10 0706.10.00 0706.90 Daržovės (kopūstai, morkos ir ropės, kitos daržovės) 100 50% didžiausio palankumo statuso muito 0709.51 0709.59 Grybai 50 50% didžiausio palankumo statuso muito 10 Javai 1000 50% didžiausio palankumo statuso muito 1601 Dešros ir panašūs produktai 100 70% didžiausio palankumo statuso muito 1602 Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos 100 70% didžiausio palankumo statuso muito 1604 Gaminiai arba konservai iš žuvų neribota 0% 1704 Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos 50 50% didžiausio palankumo statuso muito 1806.32 1806.90 Šokoladas: - neįdaryti - kiti 50 50% didžiausio palankumo statuso muito 1905 Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai 100 50% didžiausio palankumo statuso muito 2105 Grietininiai ledai 50 50% didžiausio palankumo statuso muito ______________ II PROTOKOLAS dėl sąvokos „prekių kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų TURINYS I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS - 1 straipsnis Sąvokos II DALIS SĄVOKOS „PREKIŲ KILMĖ“ APIBRĖŽIMAS - 2 straipsnis Bendrieji reikalavimai - 3 straipsnis Kumuliacija Kroatijoje - 4 straipsnis Kumuliacija Lietuvoje - 5 straipsnis Visiškai gautos prekės - 6 straipsnis Pakankamai apdirbtos arba perdirbtos prekės - 7 straipsnis Nepakankamo apdirbimo arba perdirbimo operacijos - 8 straipsnis Kvalifikavimo vienetas - 9 straipsnis Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai - 10 straipsnis Komplektai - 11 straipsnis Neutralūs elementai III DALIS TERITORINIAI REIKALAVIMAI - 12 straipsnis Teritoriškumo principas - 13 straipsnis Tiesioginis transportavimas - 14 straipsnis Parodos IV DALIS MUITO MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESČIŲ - 15 straipsnis Draudimas grąžinti muito mokesčius arba atleisti nuo muito mokesčių V DALIS KILMĖS ĮRODYMAS - 16 straipsnis Bendrieji reikalavimai - 17 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo tvarka - 18 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimas po eksportavimo - 19 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato išdavimas - 20 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas pagal anksčiau išduotą ar išrašytą kilmės įrodymą - 20a straipsnis Apskaitos atskyrimas - 21 straipsnis Deklaracijos įrašymo sąskaitoje-faktūroje sąlygos - 22 straipsnis Patikimas eksportuotojas - 23 straipsnis Kilmės įrodymo galiojimas - 24 straipsnis Kilmės įrodymo pateikimas - 25 straipsnis Importavimas dalimis - 26 straipsnis Atleidimas nuo kilmės įrodymo pateikimo - 27 straipsnis Papildomi dokumentai - 28 straipsnis Kilmės įrodymo ir papildomų dokumentų saugojimas - 29 straipsnis Neatitikimai ir formalios klaidos - 30 straipsnis Sumos, išreikštos eurais VI DALIS SUSITARIMAI DĖL ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO - 31 straipsnis Tarpusavio pagalba - 32 straipsnis Kilmės įrodymų patikrinimas - 33 straipsnis Ginčų sprendimas - 34 straipsnis Baudos - 35 straipsnis Laisvosios zonos VII DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS - 36 straipsnis Priedai - 37 straipsnis Tranzitu gabenamos arba sandėliuojamos prekės Priedų sąrašas I priedas II priedo sąrašo įvadinės pastabos II priedas Apdirbimo ar perdirbimo procesų, kuriuos reikia atlikti su kilmės neturinčiomis medžiagomis, norint, kad pagaminta prekė įgytų kilmės statusą, sąrašas III priedas Judėjimo sertifikato EUR.1 ir prekių judėjimo sertifikato anketos (pareiškimo) pavyzdžiai IV priedas Deklaracijos sąskaitoje-faktūroje tekstas ______________ I DALIS BENDROSIOs nuostatos 1 straipsnis Sąvokos Šiame Protokole:
16. a)„gamyba“ – bet koks apdirbimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą ar konkrečias operacijas;
17. b)„medžiaga“ – bet kokia prekės gamybai panaudota sudedamoji dalis, žaliava, komponentas arba detalė ir t. t.;
18. c)„produktas“ – gaminamas produktas, netgi jei jis skirtas naudoti vėliau kitoje gamybinėje operacijoje;
19. d)„prekės“ – medžiagos ir produktai;
20. e)„muitinė vertė“ – pagal 1994 m. Sutartį dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl muitinio įvertinimo) nustatyta vertė;
21. f)„ex-works kaina“ – kaina, sumokėta už prekę (ex-works) gamintojui Kroatijoje arba Lietuvoje, kurio įmonėje atliktas galutinis apdirbimas ar perdirbimas, jei į kainą įeina visų panaudotų medžiagų vertė, atskaičiavus vidaus mokesčius, kurie eksportuojant gautą prekę yra ar gali būti grąžinami;
22. g)„medžiagų vertė“ – panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų muitinė vertė importavimo metu arba, jei ji nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už medžiagas Kroatijoje arba Lietuvoje;
23. h)„kilmės statusą turinčių medžiagų vertė“ – g punkte nurodytų medžiagų vertė, taikoma mutatis mutandis;
24. i)„pridėtinė vertė“ – ex-works kaina, atėmus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 3 ir 4 straipsniuose, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtintą kainą, sumokėtą už medžiagas Kroatijoje ar Lietuvoje;
25. j)„skirsniai“ ir „pozicijos“ – skirsniai ir pozicijos (keturženkliai kodai), vartojami nomenklatūroje, sudarančioje Suderintą prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemą, šiame Protokole vadinamą „Suderinta sistema“ arba „HS“;
26. k)„klasifikuotas“ – tam tikrai pozicijai priskirta prekė ar medžiaga;
27. l)„siunta“ – vieno eksportuotojo vienam gavėjui tuo pat metu siunčiamos prekės, arba prekės, siunčiamos su transporto dokumentu, kuriame nurodytas maršrutas nuo eksportuotojo iki gavėjo, arba, jei tokio dokumento nėra, naudojant bendrą sąskaitą-faktūrą;
28. m)„teritorijos“ – apima teritorinius vandenis. II DALIS SĄVOKOS „PREKIŲ KILMĖ“ APIBRĖŽIMAS 2 straipsnis Bendrieji reikalavimai 1. Įgyvendinant šią Sutartį, šios prekės laikomos turinčiomis Kroatijos kilmės statusą:
29. a)visiškai gautos Kroatijoje prekės, kaip apibrėžta 5 straipsnyje;
30. b)Kroatijoje gautos prekės, savo sudėtyje turinčios medžiagų, kurios joje nėra visiškai gautos, jei tokios medžiagos Kroatijoje pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, kaip apibrėžta 6 straipsnyje. 2. Įgyvendinant šią Sutartį, šios prekės laikomos turinčiomis Lietuvos kilmės statusą:
31. a)visiškai gautos Lietuvoje prekės, kaip apibrėžta 5 straipsnyje;
32. b)Lietuvoje gautos prekės, savo sudėtyje turinčios medžiagų, kurios joje nėra visiškai gautos, jei tokios medžiagos Lietuvoje pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, kaip apibrėžta 6 straipsnyje. 3 straipsnis Kumuliacija Kroatijoje 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Kroatijoje, jeigu jos gautos šioje šalyje jų gamybai naudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Lietuva, Bulgarija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Islandija, Kroatija, Latvija, Norvegija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakijos Respublika, Turkija ar Europos Bendrija pagal Protokolo dėl kilmės taisyklių, pridedamo prie sutarčių tarp Kroatijos ir kiekvienos iš minėtų valstybių, nuostatas, jei Kroatijoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas yra didesnio masto nei 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos. Nebūtina, kad šios medžiagos būtų pakankamai apdirbtos ar perdirbtos. 2. Jeigu Kroatijoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas nėra didesnio masto nei 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos, gauta prekė laikoma kilusia Kroatijoje tik tuo atveju, jeigu čia sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios kitos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmės statusą turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią Kroatijoje pagamintos prekės vertės dalį. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šalių ir kurios nėra apdirbamos ar perdirbamos Kroatijoje, eksportavus į Lietuvą, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, kurioms kilmės statusas buvo suteiktas pagal kilmės taisykles, tapačias nurodytoms šiame Protokole. Kroatija Lietuvai pateikia informaciją apie sutartis ir jų atitinkamas kilmės taisykles, kurios taikomos kitoms šalims, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje. 4 straipsnis Kumuliacija Lietuvoje 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Lietuvoje, jeigu jos gautos šioje šalyje jų gamybai naudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Kroatija, Bulgarija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Islandija, Lietuva, Latvija, Norvegija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakijos Respublika, Turkija ar Europos Bendrija pagal Protokolo dėl kilmės taisyklių, pridedamo prie sutarčių tarp Lietuvos ir kiekvienos iš minėtų valstybių, nuostatas, jei Lietuvoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas yra didesnio masto nei 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos. Nebūtina, kad šios medžiagos būtų pakankamai apdirbtos ar perdirbtos. 2. Jeigu Lietuvoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas nėra didesnio masto nei 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos, gauta prekė laikoma kilusia Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu čia sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios kitos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmės statusą turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią Lietuvoje pagamintos prekės vertės dalį. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šalių ir kurios nėra apdirbamos ar perdirbamos Lietuvoje, eksportavus į Kroatiją, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, kurioms kilmės statusas buvo suteiktas pagal kilmės taisykles, tapačias nurodytoms šiame Protokole. Lietuva Kroatijai pateikia informaciją apie sutartis ir jų atitinkamas kilmės taisykles, kurios taikomos kitoms šalims, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje. 5 straipsnis Visiškai gautos prekės 1. Visiškai gauti(-
33. os)Kroatijoje ar Lietuvoje laikomi(-os):
34. a)mineraliniai produktai, išgauti iš jų žemės gelmių ar iš jų jūros dugno;
35. b)jose išauginti augaliniai produktai;
36. c)jose gimę ir užauginti gyvūnai;
37. d)prekės, pagamintos iš jose užaugintų gyvūnų;
38. e)prekės, gautos iš jose vykdomos medžioklės ar žvejybos;
39. f)jūrų žvejybos ir kiti jūros produktai ne iš Kroatijos ar Lietuvos teritorinių vandenų, gauti naudojantis jų laivais;
40. g)jų plaukiojančiose įmonėse pagamintos prekės tik iš produktų, nurodytų f punkte;
41. h)jose surinkti naudoti daiktai, tinkami naudoti tik žaliavų regeneravimui, įskaitant naudotas padangas, tinkamas tik restauruoti arba panaudoti kaip atliekas;
42. i)jose vykdomų gamybos procesų atliekos ir laužas;
43. j)produktai, išgauti iš jūros dugno ar iš žemės gelmių už jų teritorinių vandenų, jei šalis turi išskirtines teises naudotis šių vandenų dugnu ar žemės gelmėmis;
44. k)jose pagamintos prekės tik iš a–j punktuose išvardytų produktų. 2. 1 dalies f ir g punktuose minimi terminai „jų laivai“ ir „jų plaukiojančios įmonės“ taikomi tik laivams ir plaukiojančioms įmonėms:
45. a)kurie yra registruoti arba įrašyti į laivų registrą Kroatijoje ar Lietuvoje;
46. b)kurie plaukioja su Kroatijos ar Lietuvos vėliava;
47. c)kurių bent 50 proc. nuosavybės priklauso Kroatijos ar Lietuvos piliečiams ar kompanijai, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje iš Valstybių ir kurios vadovas ar vadovai, direktorių tarybos ar stebėtojų tarybos pirmininkas ir dauguma tokių tarybų narių yra Kroatijos ar Lietuvos piliečiai, ir kurios, be to, jei tai yra ūkinė bendrija arba ribotos atsakomybės bendrovė, bent pusė kapitalo priklauso toms Valstybėms, jų valstybinėms institucijoms arba piliečiams;
48. d)kurių kapitonas ir laivo komanda yra Kroatijos ar Lietuvos piliečiai; ir
49. e)kurių bent 75 proc. laivo įgulos narių yra Kroatijos ar Lietuvos piliečiai. 6 straipsnis Pakankamai apdirbtos ar perdirbtos prekės 1. Kaip apibrėžta 2 straipsnyje, prekės, kurios nėra visiškai gautos, vadinamos pakankamai apdirbtomis ar perdirbtomis, jei atitinka II priedo sąraše nurodytas sąlygas. Pirmiau nurodytos sąlygos numato, kad visos šioje Sutartyje numatytos prekės privalo būti apdirbtos ar perdirbtos panaudojant gamyboje kilmės statuso neturinčias medžiagas, ir taikomos tik tokioms medžiagoms. Atitinkamai, jei prekė įgijo kilmės statusą įvykdžius sąraše nurodytas sąlygas, ir po to ji naudojama kitos prekės gamyboje, tai sąlygos, kurios taikomos gaminamai prekei, nėra taikomos ankstesnei prekei ir nėra įvertinamos neturinčios kilmės medžiagos, kurios galėjo būti panaudotos ją gaminant. 2. 1 dalies nuostatų neturinčios kilmės statuso medžiagos, kurios pagal sąraše nurodytas sąlygas neturėtų būti naudojamos šios prekės gamybai, vis dėlto gali būti naudojamos, jei:
50. a)jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. prekės ex-works kainos;
51. b)taikant šią dalį, sąraše nurodyta neturinčių kilmės statuso medžiagų didžiausios vertės procentinė išraiška neviršijama. Ši dalis netaikoma prekėms, klasifikuojamoms Suderintos sistemos 50–63 skirsniuose. 3. 1 ir 2 dalys yra taikomos vadovaujantis 7 straipsnio nuostatomis. 7 straipsnis Nepakankamo apdirbimo arba perdirbimo operacijos 1. Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų ir nepriklausomai nuo to, įvykdyti ar neįvykdyti 6 straipsnio reikalavimai, kilmės statuso nesuteikia šios nepakankamo apdirbimo ar perdirbimo operacijos:
52. a)išsaugojimo operacijos, užtikrinančios, kad būtų išsaugota gera prekių būklė sandėliuojant bei transportuojant;
53. b)prekių pakuočių išardymas ir surinkimas;
54. c)plovimas, valymas; dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių apvalkalų nuvalymas;
55. d)tekstilės lyginimas ar spaudimas;
56. e)paprastos dažymo ir poliravimo operacijos;
57. f)grūdų ar ryžių lukštenimas, dalinis ar visiškas balinimas, poliravimas ir glazūravimas;
58. g)cukraus dažymo ar gabalinio cukraus formavimo operacijos;
59. h)vaisių, riešutų ir daržovių lupimas, kauliukų išėmimas, išlukštenimas;
60. i)galandimas, paprastas tekinimas ar paprastas pjaustymas;
61. j)sijojimas, pirminė atranka, rūšiavimas, klasifikavimas, įvertinimas, suderinimas (įskaitant gaminių komplektų sudarymą);
62. k)paprastas išpilstymas į butelius, skardines ar kitas talpyklas, dėjimas į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimas, kitos paprastos pakavimo operacijos;
63. l)ženklų, etikečių, lipdukų ar kitų panašių atpažinimo ženklų tvirtinimas ar spausdinimas ant prekių ar jų pakuočių;
64. m)paprastas vienos ar kelių rūšių prekių sumaišymas;
65. n)paprastas prekės surinkimas iš dalių sudarant užbaigtą gaminį arba prekės išardymas į dalis;
66. o)dviejų ar kelių operacijų, išvardytų a – n punktuose, atlikimas;
67. p)gyvulių skerdimas. 2. Nustatant, ar pagal 1 dalies sąlygas tam tikros prekės apdirbimas ar perdirbimas yra nepakankamas, kartu vertinamos visos Kroatijoje ar Lietuvoje atliktos operacijos. 8 straipsnis Kvalifikavimo vienetas 1. Pagal šį Protokolą kvalifikavimo vienetas yra tam tikra prekė, vertinama kaip bazinis vienetas, apibrėžiant klasifikavimą pagal Suderintos sistemos nomenklatūrą. Laikoma, kad:
68. a)kai prekė, sudaryta iš gaminių grupės arba rinkinio, klasifikuojama pagal Suderintos sistemos sąlygas vienoje pozicijoje, toji visuma sudaro kvalifikavimo vienetą;
69. b)kai siuntą sudaro daug tapačių prekių, klasifikuojamų toje pačioje Suderintos sistemos pozicijoje, šio Protokolo nuostatos taikomos kiekvienai prekei atskirai. 2. Jei pagal Suderintos sistemos 5 bendrąją taisyklę įpakavimas klasifikuojamas kartu su preke, nustatant kilmę jis taip pat vertinamas kartu su preke. 9 straipsnis Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai, siunčiami kartu su įrenginiu, mašina, aparatu ar transporto priemone, jei jie yra įrenginio dalis ir įtraukti į jo kainą, arba kuriems nėra pateikiama atskira sąskaita-faktūra, laikomi viena preke kartu su tuo įrenginiu, mašina, aparatu ar transporto priemone. 10 straipsnis Komplektai Komplektai, apibrėžti pagal Suderintos sistemos 3 bendrąją taisyklę, turi kilmės statusą, jei visos juos sudarančios prekės turi tokį statusą. Tačiau, jei komplektas sudarytas iš kilmės statusą turinčių ir jo neturinčių prekių, komplektas, kaip visuma, laikomas turinčiu kilmės statusą tuo atveju, kai kilmės statuso neturinčių prekių vertė sudaro ne daugiau kaip 15 proc. komplekto ex-works kainos. 11 straipsnis Neutralūs elementai Siekiant nustatyti, ar prekė turi kilmės statusą, nebūtina nustatyti jos gamybai naudojamų žemiau nurodomų elementų kilmę:
70. a)energijos ir kuro;
71. b)pagrindinių gamybos priemonių ir įrangos;
72. c)mašinų ir įrankių;
73. d)produktų, kurie neįeina ir neįeis į galutinę prekės sudėtį. III DALIS TERITORINIAI REIKALAVIMAI 12 straipsnis Teritoriškumo principas 1. Kroatijoje arba Lietuvoje visada laikomasi II dalyje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 3 ir 4 straipsniuose bei šio straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas. 2. Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose numatytas sąlygas, tais atvejais, kai iš Kroatijos arba Lietuvos kilmės statusą turinčios prekės eksportuotos į kitą šalį yra grąžinamos atgal, tos prekės turi būti laikomos kilmės statuso neturinčiomis prekėmis, jei muitinei nepateikiami pakankami įrodymai, kad:
74. a)grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir
75. b)jos nebuvo perdirbtos, išskyrus operacijas, būtinas jų gerai būklei išsaugoti toje šalyje arba eksportavimo metu. 3. Iš Kroatijos arba Lietuvos eksportuotų medžiagų apdirbimas ar perdirbimas ne Kroatijos arba Lietuvos teritorijoje ir vėlesnis pakartotinis jų importavimas neturi įtakos kilmės statusui įgyti pagal II dalyje išdėstytas sąlygas, jei:
76. a)minėtos medžiagos yra visiškai gautos Kroatijoje arba Lietuvoje arba jos buvo apdirbtos ar perdirbtos, neapsiribojant 7 straipsnyje apibrėžtomis nepakankamo apdirbimo ar perdirbimo operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir
77. b)jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad:
78. i)pakartotinai importuotos prekės buvo gautos apdirbant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir
79. ii)bendra pridėtinė vertė, gauta ne Kroatijos arba Lietuvos teritorijose, pagal šio straipsnio nuostatas sudaro ne daugiau kaip 10 proc. galutinės prekės, kuriai reikalaujama suteikti kilmės statusą, ex-works kainos. 4. Pagal 3 dalies nuostatas II dalyje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos tada, kai apdirbama ar perdirbama už Kroatijos arba Lietuvos teritorijos ribų. Tačiau kai pagal II priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti didžiausią visų kilmės statuso neturinčių sudedamųjų medžiagų vertę nustatant galutinės prekės kilmės statusą, bendra kilmės statuso neturinčių sudedamųjų medžiagų vertė atitinkamos šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtine verte, įgyta už Kroatijos arba Lietuvos teritorijos ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, negali būti didesnė nei nurodytas procentinis dydis. 5. Taikant 3 ir 4 dalių nuostatas, „bendra pridėtinė vertė“ – tai visos ne Kroatijos arba Lietuvos teritorijoje turėtos išlaidos, įskaitant ir medžiagų vertę. 6. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II priedo sąraše apibrėžtų sąlygų arba kurios laikomos pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, tik jei taikomas 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis leistinas nuokrypis. 7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, nurodytoms Suderintos sistemos 50–63 skirsniuose. 8. Bet koks apdirbimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos ir kuris atliekamas ne Kroatijos arba Lietuvos teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus. 13 straipsnis Tiesioginis transportavimas 1. Preferencinis režimas pagal šią Sutartį taikomas tik šio Protokolo reikalavimus atitinkančioms prekėms, kurios tiesiogiai transportuojamos tarp Kroatijos ir Lietuvos arba per kitų valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, teritorijas. Tačiau, jei susidaro tokia situacija, vieną atskirą siuntą sudarančios prekės gali būti transportuojamos, perkraunamos ar laikinai sandėliuojamos kitose teritorijose, tuo atveju, jei prekės yra tranzito ar sandėliavimo šalių muitinių priežiūroje, su jomis neatliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, pakartotinį krovimą ar operacijas, reikalingas jų gerai būklei išsaugoti. Kilmės statusą turinčios prekės gali būti transportuojamos vamzdynais per kitas nei Kroatijos ar Lietuvos teritorijas. 2. Kad būtų įrodyta, jog įvykdytos 1 dalyje pateiktos sąlygos, importuojančios šalies muitinei pateikiama:
80. a)bendrasis transportavimo dokumentas, kuriame nurodytas maršrutas iš eksportuojančios šalies per tranzito šalį; arba
81. b)tranzito šalies muitinės išduotas sertifikatas, kuriame yra:
82. i)tikslus prekių apibūdinimas;
83. ii)prekių iškrovimo ir pakartotinio pakrovimo datos ir atitinkamais atvejais laivų ar kitų transporto priemonių pavadinimai; ir iii) sąlygų, kuriomis prekės buvo laikomos tranzito šalyje, patvirtinimas; arba
84. c)jei šių nėra, kiti patvirtinantys dokumentai. 14 straipsnis Parodos 1. Kilmės statusą turinčioms prekėms, nusiųstoms į parodą į kitą valstybę nei Kroatija ar Lietuva ir po parodos parduotoms importuoti į Kroatiją arba Lietuvą, taikomos šioje Sutartyje numatytos lengvatos, jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad:
85. a)eksportuotojas atsiuntė šias prekes iš Kroatijos arba Lietuvos į valstybę, kurioje vyko paroda, ir ten jas eksponavo;
86. b)šis eksportuotojas pardavė ar kitaip perdavė prekes asmeniui Kroatijoje arba Lietuvoje;
87. c)prekės buvo perduotos parodos metu ar netrukus po jos; perduodant jos buvo tos pačios būklės, kaip ir atsiųstos į parodą; ir
88. d)kadangi prekės buvo gabenamos į parodą, jos nebuvo naudojamos jokiais kitais tikslais, išskyrus demonstravimą parodoje. 2. Kilmės įrodymas turi būti išduotas arba išrašytas pagal V dalies nuostatas ir pateiktas importuojančios šalies muitinei įprasta tvarka. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Kai būtina, gali būti reikalaujama papildomų dokumentinių įrodymų apie prekių eksponavimo sąlygas įvykusioje parodoje. 3. 1 dalies sąlygos taikomos bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam demonstravimui, kuris nėra organizuojamas privačiais tikslais parduotuvėse ar verslo patalpose norint parduoti užsienines prekes ir kurių metu prekės yra muitinės prižiūrimos. IV DALIS MUITO MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESČIŲ 15 straipsnis Draudimas grąžinti muito mokesčius arba atleisti nuo muito mokesčių 1. Kroatijoje arba Lietuvoje neturi būti taikomas muito mokesčio grąžinimas ar atleidimas nuo bet kurios rūšies muito mokesčių už neturinčias kilmės statuso medžiagas, panaudotas gaminant Kroatijoje arba Lietuvoje kilusias prekes, kurioms pagal V dalies nuostatas išduotas ar išrašytas kilmės statuso įrodymas. 2. 1 dalyje nurodytas draudimas taikomas bet kuriam muito mokesčių ar jiems lygiaverčių rinkliavų, taikomų Kroatijoje arba Lietuvoje medžiagoms, panaudotoms gamyboje, daliniam ar visiškam grąžinimui, atleidimui nuo mokesčių ar jų nemokėjimui, kur toks grąžinimas, atleidimas ar nemokėjimas yra taikomi, aiškiai ir veiksmingai, kai iš nurodytų medžiagų pagamintos prekės yra eksportuojamos, bet ne tuomet, kai jos lieka vidaus vartojimui. 3. Prekių, kurioms išduodamas kilmės statuso įrodymas, eksportuotojas turi būti pasiruošęs bet kuriuo metu, muitinei reikalaujant, pateikti visus reikalingus dokumentus, įrodančius, kad prekių gamybai naudotoms kilmės statuso neturinčioms medžiagoms nebuvo taikytas muito grąžinimas ir kad visi šioms medžiagoms taikomi muito mokesčiai ar jiems lygiavertės rinkliavos iš tikrųjų buvo sumokėtos. 4. 1–3 dalių nuostatos taip pat taikomos įpakavimui, kaip apibrėžta 8 straipsnio 2 dalyje, priedams, atsarginėms dalims ir įrankiams – kaip apibrėžta 9 straipsnyje, ir komplektams – kaip apibrėžta 10 straipsnyje, jei jie neturi kilmės statuso. 5. 1–4 dalių nuostatos taikomos tik tokioms medžiagoms, kurioms taikoma ši Sutartis. Be to, jos netrukdo taikyti eksporto kompensavimo sistemos žemės ūkio prekėms, taikomoms eksportui pagal šios Sutarties nuostatas. V DALIS KILMĖS ĮRODYMAS 16 straipsnis Bendrieji reikalavimai 1. Turinčioms Kroatijos kilmės statusą prekėms, importuojamoms į Lietuvą ir turinčioms Lietuvos kilmės statusą prekėms, importuojamos į Kroatiją Sutartyje numatytos lengvatos suteikiamos pateikus vieną iš nurodytų dokumentų:
89. a)judėjimo sertifikatą EUR.1, kurio pavyzdys pateikiamas III priede; arba
90. b)21 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais deklaraciją, toliau vadinamą „deklaracija sąskaitoje-faktūroje“, eksportuotojo įrašytą sąskaitoje-faktūroje, važtaraštyje ar kitame komerciniame dokumente, kuriame prekės apibūdinamos pakankamai išsamiai, kad būtų galima jas identifikuoti; deklaracijos sąskaitoje-faktūroje tekstas pateikiamas IV priede. 2. Nepaisant 1 dalies, 26 straipsnyje nurodytais atvejais prekėms, įgijusioms kilmės statusą pagal šio Protokolo sąlygas, šios Sutarties lengvatos taikomos nepateikiant aukščiau išvardytų dokumentų. 17 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo tvarka 1. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduoda eksportuojančios šalies muitinė eksportuotojui arba eksportuotojo atsakomybe jo įgaliotam atstovui, pateikus paraišką raštu. 2. Eksportuotojas arba jo įgaliotas atstovas užpildo judėjimo sertifikatą EUR.1 ir prašymo formą, kurių pavyzdžiai pateikiami III priede. Šios formos užpildomos pagal eksportuojančios šalies įstatymus kalbomis, kuriomis sudaryta ši Sutartis. Jei pildoma ranka, tai rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis. Prekių apibūdinimas tam skirtame langelyje turi būti rašomas nepaliekant tuščių eilučių. Jei langelis prirašytas ne iki galo, po paskutine parašyta eilute braukiama horizontali linija, o tuščia erdvė perbraukiama. 3. Eksportuotojas, kuris kreipiasi dėl EUR.1 sertifikato išdavimo, turi būti pasirengęs, judėjimo sertifikatą EUR.1 išduodančios eksportuojančios šalies muitinei reikalaujant, bet kuriuo metu pateikti visus reikalingus atitinkamų prekių kilmę ir kitų šio Protokolo reikalavimų įvykdymą įrodančius dokumentus. 4. Judėjimo sertifikatas EUR.1 išduodamas Kroatijos ar Lietuvos muitinėje, jei atitinkamos prekės gali būti laikomos kilusios iš Kroatijos ar Lietuvos arba vienos iš 3 ir 4 straipsniuose minimų valstybių ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. Judėjimo sertifikato EUR.1, išduoto 3 ir 4 straipsniuose nurodytais atvejais, langelyje „Pastabos“ yra tokia nuoroda: „…………………………………………………. kumuliacija“ (šalies (-ių) pavadinimas) 5. Sertifikatus EUR.1 išduodančios muitinės imasi visų būtinų priemonių prekių kilmei ir kitų šio Protokolo reikalavimų įvykdymui patikrinti. Tam jos turi teisę reikalauti bet kurių įrodymų, patikrinti eksportuotojo sąskaitas ar atlikti kitokį reikalingą patikrinimą. Jos taip pat turi užtikrinti, kad 2 dalyje nurodytos formos būtų užpildytos teisingai. Svarbiausia, jos tikrina, ar prekių apibūdinimui skirta erdvė užpildyta taip, kad neliktų vietos apgaulingiems papildomiems įrašams. 6. Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo data nurodoma sertifikato 11 langelyje. 7. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduoda muitinė ir perduoda eksportuotojui, kai tik eksportavimas faktiškai yra įvykdytas arba garantuotas. 18 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas po eksportavimo 1. Nepaisant 17 straipsnio 7 dalies, išskirtiniais atvejais judėjimo sertifikatas EUR.1 gali būti išduotas jau eksportavus jame nurodytas prekes, jei:
91. a)jis nebuvo išduotas eksportavimo metu dėl klaidų, netyčinio aplaidumo ar esant ypatingoms aplinkybėms; arba
92. b)muitinei įtikinamai įrodoma, kad judėjimo sertifikatas EUR.1 buvo išduotas, bet dėl techninių priežasčių importuojant nepripažintas. 2. Vykdydamas 1 dalies sąlygas, eksportuotojas savo paraiškoje turi nurodyti prekių, kurioms išduodamas judėjimo sertifikatas EUR.1, eksportavimo vietą, datą ir prašymo priežastis. 3. Muitinė gali išduoti judėjimo sertifikatą EUR.1 po eksportavimo, tik patikrinusi, ar eksportuotojo paraiškoje pateikti duomenys atitinka duomenis kituose atitinkamuose eksporto dokumentuose. 4. Po eksportavimo išduodami judėjimo sertifikatai EUR.1 turi būti patvirtinti viena iš šių frazių: EN „ISSUED RETROSPECTIVELY“ LT „IŠDUOTAS PO EKSPORTAVIMO“ HR „NAKNADNO IZDANO“ 5. 4 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas judėjimo sertifikato EUR.1 langelyje „Pastabos“. 19 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato išdavimas 1. Judėjimo sertifikato EUR.1 vagystės, pametimo ar sunaikinimo atveju eksportuotojas gali kreiptis į jį išdavusią muitinę, kad pagal joje saugomus eksporto dokumentus būtų išduotas dublikatas. 2. Taip išduotas dublikatas turi būti patvirtintas vienu iš šių žodžių: EN „DUPLICATE“ LT „DUBLIKATAS“ HR „DUPLIKAT“ 3. 2 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato langelyje „Pastabos“. 4. Dublikatas, kuriame turi būti nurodyta judėjimo sertifikato EUR.1 originalo išdavimo data, įsigalioja nuo tos datos. 20 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas pagal anksčiau išduotą ar išrašytą kilmės įrodymą Kai kilmės statusą turinčios prekės yra Kroatijos arba Lietuvos muitinės įstaigos priežiūroje, norint persiųsti visas ar dalį šių prekių kitur Kroatijos arba Lietuvos teritorijoje, kilmės įrodymo dokumento originalą galima pakeisti vienu ar keliais judėjimo sertifikatais EUR.1. Pakeičiantis judėjimo sertifikatas (-
93. ai)EUR.1 išduodamas muitinės įstaigoje, kuri prekes prižiūri. 20a straipsnis Apskaitos atskyrimas 1. Jei kyla didelių sunkumų dėl kaštų ar materialinių sunkumų atskirai sandėliuojant kilmės statusą turinčias ir jo neturinčias medžiagas, kurios yra tapačios ir gali būti pakeistos viena kita, muitinė, gavusi suinteresuotųjų raštišką prašymą, gali leisti naudoti vadinamąjį „apskaitos atskyrimo“ metodą tvarkant tokias atsargas. 2. Šis metodas privalo užtikrinti, kad tam tikru ataskaitiniu laikotarpiu gautų prekių, kurios gali būti laikomos turinčiomis kilmės statusą prekėmis, yra tiek, kiek jų būtų gauta, jeigu atsargos būtų fiziškai atskirtos. 3. Muitinė tokį leidimą gali suteikti pagal sąlygas, kurias ji laiko tinkamomis. 4. Šis metodas taikomas pagal bendruosius šalies, kurioje prekė pagaminta, apskaitos principus. 5. Šio leidimo gavėjas gali išduoti kilmę įrodantį dokumentą arba kreiptis dėl jo išdavimo tokiam kiekiui prekių, kurios gali būti laikomos turinčiomis kilmės statusą. Muitinei pareikalavus, leidimo gavėjas turi pateikti tų prekių tvarkymo ataskaitą. 6. Muitinė stebi, kaip naudojamasi suteiktu leidimu ir gali jį atšaukti bet kuriuo metu, jei leidimo gavėjas kokiu nors būdu leidimu naudojasi netinkamai arba nevykdo kitų šiuo Protokolu nustatytų sąlygų. 21 straipsnis Deklaracijos įrašymo sąskaitoje-faktūroje sąlygos 1. 16 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą deklaraciją sąskaitoje-faktūroje gali įrašyti:
94. a)patikimas eksportuotojas, kaip apibrėžta 22 straipsnyje, arba
95. b)bet kuris eksportuotojas kiekvienai siuntai, sudarytai iš vieno ar daugiau paketų, kuriuose supakuotos kilmės statusą turinčios prekės, jei jų bendra vertė yra ne didesnė kaip 6000 eurų. 2. Deklaracija sąskaitoje-faktūroje gali būti įrašoma, jei sąskaitoje-faktūroje išvardytos prekės gali būti laikomos kilusiomis Kroatijoje, Lietuvoje arba vienoje iš valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. 3. Įrašantis deklaraciją sąskaitoje-faktūroje eksportuotojas, eksportuojančios šalies muitinei reikalaujant, bet kuriuo metu turi būti pasirengęs pateikti visus reikiamus dokumentus, įrodančius atitinkamų prekių kilmę ir kitų šio Protokolo reikalavimų įvykdymą. 4. Eksportuotojas deklaraciją, kuri pateikta IV priede, gali spausdinti mašinėle ar kompiuteriu, atspausti ar spausdinti spaustuvėje sąskaitoje-faktūroje, važtaraštyje ar kitame komerciniame dokumente viena iš šiame priede nurodytų kalbų, laikantis eksportuojančios šalies teisės aktų. Jei deklaracija pildoma ranka, turi būti rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis. 5. Deklaraciją sąskaitoje-faktūroje turi pasirašyti pats eksportuotojas. Tačiau patikimo eksportuotojo, kaip apibrėžta 22 straipsnyje, galima ir nereikalauti, kad jis pats pasirašytų deklaraciją, jei jis eksportuojančios valstybės muitinei pateikia raštišką įsipareigojimą dėl visiškos atsakomybės už visas jo vardu pasirašytas deklaracijas sąskaitose-faktūrose. 6. Eksportuotojas gali įrašyti deklaraciją sąskaitoje-faktūroje, kai joje nurodytos prekės yra eksportuojamos arba jau eksportuotos, tuo atveju, kai deklaracija pateikiama importuojančioje valstybėje ne vėliau kaip per dvejus metus po prekių, kurioms ji skirta, importavimo. 22 straipsnis Patikimas eksportuotojas 1. Eksportuojančios šalies muitinė gali suteikti teisę bet kuriam eksportuotojui, toliau vadinamam „patikimu eksportuotoju“, dažnai pagal šią Sutartį siunčiančiam prekes, įrašyti deklaraciją sąskaitoje-faktūroje nepriklausomai nuo siunčiamų prekių vertės. Šių teisių siekiantis eksportuotojas privalo pateikti muitinei visas būtinas garantijas prekių kilmės statusui patikrinti, taip pat vykdyti kitus šio Protokolo reikalavimus. 2. Muitinė gali suteikti patikimo eksportuotojo statusą vadovaudamasi sąlygomis, kurias ji mano esant būtinas. 3. Muitinė suteikia patikimam eksportuotojui muitinės įgaliojimo numerį, kuris nurodomas deklaracijoje, įrašytoje sąskaitoje-faktūroje. 4. Muitinė stebi, kaip patikimas eksportuotojas naudojasi įgaliojimais. 5. Muitinė gali nutraukti įgaliojimus bet kuriuo metu. Ji tai padaro, jei patikimas eksportuotojas nebeteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų, nevykdo 2 dalyje nurodytų sąlygų ar kitaip netinkamai naudojasi įgaliojimais. 23 straipsnis Kilmės įrodymo galiojimas 1. Kilmės įrodymas galioja keturis mėnesius nuo išdavimo datos eksporto šalyje ir per nurodytą laikotarpį privalo būti pateiktas importo šalies muitinei. 2. Kilmės įrodymai, pateikiami importuojančios šalies muitinei po 1 dalyje nurodytos galutinės pateikimo datos, gali būti priimti norint taikyti preferencinį režimą, jei kilmės įrodymai nebuvo pateikti iki nustatytos galutinės datos tik dėl išskirtinių aplinkybių. 3. Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios šalies muitinė gali pripažinti kilmės įrodymus, jei prekės buvo pateiktos iki nurodytos galutinės datos. 24 straipsnis Kilmės įrodymo pateikimas Kilmės įrodymai pateikiami importuojančios šalies muitinei toje šalyje nustatyta tvarka. Nurodyta muitinė gali reikalauti kilmės įrodymų vertimo, taip pat gali reikalauti, kad importuotojas kartu su importo deklaracija pateiktų įrodymus, kad prekės atitinka šios Sutarties sąlygas. 25 straipsnis Importavimas dalimis Kai importuotojo prašymu ir pagal importuojančios šalies muitinės nurodytas sąlygas išmontuoti ar nesurinkti gaminiai, kurie pagal Suderintos sistemos 2(
96. a)bendrąją taisyklę klasifikuojami Suderintos sistemos XVI ir XVII skyriuose arba 7308 ir 9406 pozicijose, yra importuojami dalimis, importuojant pirmąją dalį, muitinei pateikiamas bendras tokių prekių kilmės įrodymas. 26 straipsnis Atleidimas nuo kilmės įrodymo pateikimo 1. Prekės, kurias mažais paketais fiziniai asmenys siunčia kitiems fiziniams asmenims, arba kurios sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį, laikomos turinčiomis kilmės statusą, ir nereikalaujama pateikti kilmės įrodymą tuo atveju, kai šios prekės nėra importuojamos prekybos tikslais ir buvo deklaruotos kaip atitinkančios šio Protokolo reikalavimus, ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. Kai prekės siunčiamos paštu, ši deklaracija gali būti įrašyta muitinės deklaracijoje CN22/CN23 arba popieriaus lape, pridedamame prie šio dokumento. 2. Atsitiktinis importas, kurį sudaro tik asmeniniam gavėjų ar keleivių, ar jų šeimų naudojimui skirtos prekės, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš prekių rūšies ir kiekio akivaizdu, kad jos nėra importuojamos komerciniais tikslais. 3. Be to, bendra šių prekių vertė neturi būti didesnė kaip 500 eurų, kai jos siunčiamos mažais paketais, arba ne didesnė kaip 1200 eurų, kai jos sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį. 27 straipsnis Papildomi dokumentai 17 straipsnio 3 dalyje ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai reikalingi įrodyti, kad prekės, kurioms išduodamas judėjimo sertifikatas EUR.1 arba deklaracija sąskaitoje-faktūroje, yra laikomos kilusiomis Kroatijoje, Lietuvoje arba vienoje iš 3 ir 4 straipsniuose minimų valstybių ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus, inter alia, gali būti šie:
97. a)eksportuotojo arba tiekėjo veiklos įsigyjant nurodytas prekes aiškus pagrindimas, kuris, pavyzdžiui, yra jo buhalterinėse knygose arba vidaus sąskaitose;
98. b)Kroatijoje arba Lietuvoje išduoti ar išrašyti dokumentai, įrodantys gamyboje panaudotų medžiagų kilmę, jei pagal šalies įstatymus tokie dokumentai naudojami;
99. c)dokumentai, įrodantys medžiagų apdirbimą ar perdirbimą Kroatijoje arba Lietuvoje, išduoti ar išrašyti Kroatijoje arba Lietuvoje, jei pagal šalies įstatymus tokie dokumentai naudojami;
100. d)judėjimo sertifikatai EUR.1 arba deklaracijos sąskaitose-faktūrose, įrodantys panaudotų medžiagų kilmę, išduoti ar išrašyti Kroatijoje arba Lietuvoje pagal šį Protokolą, arba vienoje iš valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, pagal tapačias nurodytoms Protokole kilmės taisykles. 28 straipsnis Kilmės įrodymo ir papildomų dokumentų saugojimas 1. Judėjimo sertifikato EUR.1 prašantis eksportuotojas mažiausiai trejus metus saugo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. 2. Deklaraciją sąskaitoje-faktūroje įrašantis eksportuotojas mažiausiai trejus metus saugo jos kopiją ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. 3. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduodanti eksportuojančios šalies muitinė mažiausiai trejus metus saugo paraiškos formą, nurodytą 17 straipsnio 2 dalyje. 4. Importuojančios šalies muitinė mažiausiai trejus metus saugo jai pateiktus judėjimo sertifikatus EUR.1 ir deklaracijas sąskaitose-faktūrose. 29 straipsnis Neatitikimai ir formalios klaidos 1. Vien nedideli įrašų skirtumai, pastebėti kilmės įrodymo dokumente ir muitinės įstaigai pateiktuose dokumentuose prekių importo formalumams atlikti, neturėtų savaime paversti kilmės įrodymo niekiniu, jei deramai nustatoma, kad šis dokumentas tikrai atitinka pateiktas prekes. 2. Akivaizdžiai formalios klaidos, pavyzdžiui, spausdinimo klaidos kilmės įrodyme, nekeliančios abejonių dėl dokumento įrašų teisingumo, neturi būti dokumento atmetimo priežastis. 30 straipsnis Sumos, išreikštos eurais 1. Pagal 21 straipsnio 1 dalies b punktą ir 26 straipsnio 3 dalį, jeigu prekės yra įvertintos ne eurais, o kita valiuta, Kroatijos arba Lietuvos nacionaline valiuta išreikštas sumas, ekvivalentiškas eurais išreikštoms sumoms, kasmet nustato kiekviena suinteresuota šalis. 2. Prekių siuntai taikomos 21 straipsnio 1 dalies b punkto arba 26 straipsnio 3 dalies nuostatos atsižvelgiant į sąskaitoje-faktūroje nurodytą valiutą ir į atitinkamos šalies nustatytas sumas. 3. Sumos bet kuria nacionaline valiuta turi būti ekvivalentiškos sumoms, išreikštoms eurais pirmąją spalio mėnesio darbo dieną. Apie šias sumas pranešama iki spalio 15 dienos, o jos taikomos nuo kitų metų sausio 1 dienos. 4. Šalis nacionaline valiuta išreikštas sumas, gautas konvertavus eurais išreikštas sumas, gali suapvalinti iki sveiko skaičiaus. Suapvalinta suma negali skirtis daugiau kaip 5 proc. nuo sumos, gautos po konvertavimo. Šalis gali nekeisti sumos, išreikštos eurais, ekvivalento nacionaline valiuta, jeigu 3 dalyje nustatyto kasmetinio tikslinimo metu, konvertavus šią sumą prieš ją suapvalinant, ekvivalentas nacionaline valiuta padidėja mažiau nei 15 procentų. Ekvivalentas nacionaline valiuta gali likti nepakeistas, jeigu po konvertavimo jis sumažėja. 5. Eurais išreikštas sumas Kroatijos arba Lietuvos prašymu peržiūri Jungtinis komitetas. Jungtinis komitetas, peržiūrėdamas sumas, užtikrina, kad bet kuria nacionaline valiuta išreikštos sumos faktiškai nesumažėtų. Šiuo tikslu jis gali nuspręsti pakeisti sumas, išreikštas eurais. VI DALIS susitarimaI dėl administracinio bendradarbiavimo 31 straipsnis Tarpusavio pagalba 1. Kroatijos ir Lietuvos muitinės pateikia vienos kitoms judėjimo sertifikatų EUR.1 tvirtinimui jų muitinių įstaigose naudojamų spaudų pavyzdžius ir perduoda už šių sertifikatų ir deklaracijų sąskaitose-faktūrose patikrinimą atsakingų muitinių adresus. 2. Stengdamosi užtikrinti tinkamą šio Protokolo taikymą, Kroatija ir Lietuva padeda viena kitai įgaliodamos kompetentingas muitinės institucijas tikrinti judėjimo sertifikatų EUR.1 ar deklaracijų sąskaitose-faktūrose autentiškumą ir šiuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą. 32 straipsnis Kilmės įrodymų patikrinimas 1. Vėlesni kilmės įrodymų patikrinimai atliekami atsitiktinai arba kai importuojančios šalies muitinės turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, juose išvardytų prekių kilmės statuso arba dėl kitų šio Protokolo reikalavimų vykdymo. 2. Siekiant įgyvendinti 1 dalies nuostatas, importuojančios šalies muitinė eksportuojančios šalies muitinei grąžina judėjimo sertifikatą EUR.1 ir sąskaitą-faktūrą, jei ji buvo pateikta, deklaraciją sąskaitoje-faktūroje arba šių dokumentų kopijas, nurodydama prireikus užklausos priežastis. Bet kurie gauti dokumentai ir informacija, iškeliantys prielaidą, kad kilmės įrodyme pateikta informacija yra neteisinga, persiunčiami kartu su prašymu atlikti patikrinimą. 3. Patikrinimą atlieka eksportuojančios šalies muitinė. Ji turi teisę pareikalauti bet kurių įrodymų ir atlikti bet kurį eksportuotojo sąskaitų patikrinimą ar bet kurį kitą, jos manymu, būtiną patikrinimą. 4. Jei importuojančios šalies muitinė nusprendžia sustabdyti preferencinio režimo taikymą atitinkamoms prekėms iki to laiko, kol bus gauti patikrinimo rezultatai, importuotojui siūloma išleisti prekes, panaudojant reikiamas atsargos priemones. 5. Patikrinimo prašanti muitinė apie patikrinimo rezultatus informuojama kaip galima greičiau. Šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar dokumentai autentiški ir ar nurodytos prekės yra kilusios iš Kroatijos, Lietuvos ar iš vienos kurios nors 3 ir 4 straipsniuose nurodytos valstybės, taip pat ar atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. 6. Jei esant pagrįstoms abejonėms per dešimt mėnesių nuo prašymo atlikti patikrinimą atsakymas negaunamas arba jei atsakyme nepakanka informacijos reikiamo dokumento autentiškumui arba tikrajai prekių kilmei nustatyti, prašymą pateikusi muitinė, išskyrus ypatingus atvejus, atsisako teikti lengvatas. 33 straipsnis Ginčų sprendimas Jei dėl 32 straipsnyje numatytų patikrinimo procedūrų kyla ginčai, kurių negali tarpusavyje išspręsti patikrinimo prašanti muitinė bei atsakinga už šio patikrinimo vykdymą muitinė arba kai jos nesutaria dėl šio Protokolo aiškinimo, ginčai perduodami Jungtiniam komitetui. Visais atvejais ginčai tarp importuotojo ir importuojančios šalies muitinės sprendžiami laikantis tos šalies įstatymų. 34 straipsnis Baudos Baudos skiriamos bet kuriam asmeniui, kuris, siekdamas pasinaudoti prekėms suteiktu preferenciniu režimu, neteisingai užpildo dokumentą arba dėl jo kaltės dokumente pateikiama neteisinga informacija. 35 straipsnis Laisvosios zonos 1. Kroatija ir Lietuva imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad prekės, turinčios kilmės įrodymo dokumentus, transportavimo metu padėtos šalių teritorijoje esančioje laisvojoje zonoje, nebūtų pakeičiamos kitomis ir nebūtų kitaip apdorojamos, išskyrus apsaugą nuo gedimo. 2. Netaikant 1 dalies nuostatų, kai turinčios Kroatijos arba Lietuvos kilmės statusą prekės kartu su kilmės įrodymu importuojamos į laisvąją ekonominę zoną ir yra apdirbamos ar perdirbamos, atitinkamos institucijos eksportuotojo prašymu išduoda naują judėjimo sertifikatą EUR.1, jei atliktas apdirbimas ar perdirbimas atitinka šio Protokolo nuostatas. VII DALIS Baigiamosios NUOSTATOS 36 straipsnis Priedai Šio Protokolo priedai yra neatskiriama jo dalis. 37 straipsnis Tranzitu gabenamos arba sandėliuojamos prekės Šios Sutarties nuostatos gali būti taikomos prekėms, kurios atitinka šio Protokolo nuostatas ir kurios šios Sutarties įsigaliojimo dieną yra gabenamos tranzitu arba laikinai sandėliuojamos Kroatijos arba Lietuvos muitinės sandėliuose, prekėms, už kurias neužmokėti muitai, arba laisvosiose zonose, jei importuojant į Kroatiją ar Lietuvą muitinei per keturis mėnesius nuo tos dienos pateikiamas po eksportavimo išduotas kilmės įrodymas kartu su dokumentais, įrodančiais, kad prekės buvo tiesiogiai transportuojamos. ______________ I PRIEDAS II priedo sąrašo įvadinės pastabos 1 pastaba Sąraše išdėstytos sąlygos, kurias įvykdžius visos prekės laikomos pakankamai apdirbtomis ar perdirbtomis vadovaujantis Protokolo 6 straipsniu. 2 pastaba 2.1. Pirmieji du stulpeliai sąraše skirti gautai prekei apibūdinti. Pirmame stulpelyje nurodoma pozicija arba skirsnis pagal suderintą sistemą, o antrame stulpelyje pateikiamas prekių, priskiriamų tai pozicijai ar skirsniui, apibūdinimas pagal šią sistemą. 3 ar 4 stulpelyje nurodyta kiekvienam įrašui pirmuose dviejuose stulpeliuose skirta taisyklė. Kartais kai prieš pirmąjį stulpelį yra raidės „ex“, jos rodo, kad 3 ar 4 stulpelio taisyklės taikomos tik tai pozicijos daliai, kuri aprašyta 2 stulpelyje. 2.2. Jei 1 stulpelyje sugrupuotos kelios pozicijos arba nurodytas skirsnio numeris ir todėl 2 stulpelyje prekių apibūdinimas pateiktas nedetalizuojant, tai 3 ar 4 stulpelio taisyklės taikomos visoms prekėms, pagal suderintą sistemą klasifikuojamoms skirsnio pozicijose arba bet kurioje pozicijoje iš 1 stulpelyje nurodytų pozicijų. 2.3. Jei toje pačioje pozicijoje klasifikuojamoms skirtingoms prekėms taikomos skirtingos taisyklės, kiekvienoje įtraukoje aprašoma ta pozicijos dalis, kuriai taikomos gretimos 3 ar 4 stulpelio taisyklės. 2.4. Jei įrašui pirmuose dviejuose stulpeliuose taisyklė nurodyta ir 3, ir 4 stulpelyje, eksportuotojas gali pasirinkti alternatyvą, ar taikyti 3 stulpelyje, ar 4 stulpelyje nurodytą taisyklę. Jei 4 stulpelyje nėra kilmės taisyklės, taikoma 3 stulpelyje nurodyta taisyklė. 3 pastaba 3.1. Protokolo 6 straipsnio nuostatos kilmės statusą įgijusioms prekėms, naudojamoms kitų prekių gamyboje, taikomos nepriklausomai nuo to, ar kilmės statusas įgytas toje gamykloje, kurioje šios prekės naudojamos, ar kitoje Kroatijos ar Lietuvos gamykloje. Pavyzdys Variklis, klasifikuojamas 8407 pozicijoje, kuriam taisyklė nurodo, kad neturinčių kilmės statuso medžiagų vertė negali sudaryti daugiau kaip 40 proc. ex-works kainos, yra pagamintas „iš kitų plieno lydinių, kuriems forma suteikiama kalimo būdu“, klasifikuojamų ex 7224 pozicijoje. Jei šis kaltinis dirbinys buvo nukaltas Kroatijoje iš neturinčio kilmės statuso lydinio, tai jis kilmės statusą įgavo pagal sąrašo ex 7224 pozicijai skirtą taisyklę. Apskaičiuojant variklio vertę, šis kaltinis dirbinys laikomas turinčiu kilmės statusą, nesvarbu, ar jis buvo pagamintas toje pačioje gamykloje, ar kitoje Kroatijos gamykloje. Taigi sumuojant panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę, neturinčio kilmės statuso lydinio vertė neįskaičiuojama. 3.2. Sąrašo taisyklė, apibrėžianti būtiną minimalų apdirbimą ar perdirbimą, nurodo, kad didesnis apdirbimas ir perdirbimas taip pat suteikia kilmės statusą; ir atvirkščiai, mažesnis apdirbimas ar perdirbimas kilmės statuso nesuteikia. Taigi jei taisyklėje nurodyta, kad tam tikrame gamybos etape gali būti panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga, tokią medžiagą leidžiama naudoti ankstesniame gamybos etape, bet neleidžiama jos naudoti vėlesniame etape. 3.3. Neprieštaraujant 3.2 pastabai, kur taisyklė nurodo, kad gali būti panaudotos „medžiagos, klasifikuojamos bet kurioje pozicijoje“, vadinasi, gali būti panaudotos ir tos medžiagos, kurios klasifikuojamos toje pačioje pozicijoje kaip ir prekė, tačiau tam naudojimui gali būti taikomi konkretūs apribojimai, kurie taip pat gali būti numatyti taisyklėje. Tačiau frazė „gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų bet kurioje pozicijoje, įskaitant kitas medžiagas, klasifikuojamas pozicijoje...“ arba „gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų bet kurioje pozicijoje, įskaitant kitas medžiagas, klasifikuojamas toje pačioje pozicijoje kaip ir prekė“ reiškia, kad gali būti panaudotos bet kurioje pozicijoje (pozicijose) klasifikuojamos medžiagos, išskyrus tas, kurios apibūdinamos taip pat kaip ir prekė, kurios apibūdinimas pateiktas sąrašo 2 stulpelyje. 3.4. Kai sąrašo taisyklė nurodo, kad prekė gali būti pagaminta daugiau nei iš vienos medžiagos, tai reiškia, kad gali būti panaudota bet kuri viena ar daugiau medžiagų. Nebūtina, kad būtų panaudotos visos medžiagos. Pavyzdys Audiniams, klasifikuojamiems HS 5208–5212 pozicijose, taisyklė nurodo, kad gali būti panaudoti natūralūs pluoštai ir kad su kitomis medžiagomis gali būti panaudotos ir cheminės medžiagos. Tai nereiškia, kad turi būti panaudotos abi rūšys; galima naudoti vieną ar kitą, arba abi rūšis kartu. 3.5. Jei sąrašo taisyklė nurodo, kad prekė turi būti pagaminta iš tam tikros medžiagos, ši sąlyga, be abejonės, nedraudžia naudoti kitų medžiagų, kurios dėl sau būdingos prigimties negali atitikti taisyklės. (Žr. taip pat 6.2 pastabą, skirtą tekstilei). Pavyzdys Taisyklė paruoštoms maisto prekėms, klasifikuojamoms 1904 pozicijoje, tiksliai nurodo nenaudoti grūdų arba jų darinių, bet nedraudžia naudoti mineralinių druskų, cheminių medžiagų ar kitų priedų, kurie nėra grūdų gaminiai. Tačiau tai netaikoma prekėms, kurios, nors ir negali būti pagamintos iš tam tikros sąraše nurodytos medžiagos, gali būti pagamintos iš tos pačios prigimties medžiagos ankstesniame gamybos etape. Pavyzdys Jei drabužis, klasifikuojamas ex 62 skirsnyje, yra pagamintas iš neaustinių medžiagų ir jei šios rūšies gaminiams leidžiama naudoti tik neturinčius kilmės verpalus, tai negalima pradėti gamybos nuo neturinčio kilmės neaustinio audinio, net jei neaustiniai audiniai ir negali būti gaminami iš verpalų. Tokiu atveju pradinė medžiaga paprastai yra ankstesnio nei verpalai gamybos etapo gaminys, t. y. pluoštas. 3.6. Jei sąrašo taisyklėje nurodyti du maksimalūs neturinčių kilmės statuso naudotinų medžiagų procentiniai dydžiai, tai tų procentinių dydžių negalima sumuoti. Kitais žodžiais, maksimali visų panaudotų neturinčių kilmės statuso medžiagų vertė niekada negali būti didesnė už didžiausią iš nurodytų procentinių dydžių. Be to, konkrečiai medžiagai taikomi procentiniai dydžiai negali būti viršyti. 4 pastaba 4.1. Terminas „natūralus pluoštas“ sąraše yra vartojamas kitiems pluoštams, nei dirbtinis arba sintetinis pluoštas, apibūdinti. Terminas skirtas tik gamybos etapams prieš verpimą, įskaitant atliekas, apibūdinti, ir, jei kitaip neapibrėžta, apima sukarštą, šukuotą arba kitaip apdirbtą, bet nesuverptą pluoštą. 4.2. Terminas „natūralus pluoštas“ apima arklių ašutus, klasifikuojamus 0503 pozicijoje, šilką, klasifikuojamą 5002 ir 5003 pozicijose, taip pat vilnos pluoštą, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukus, klasifikuojamus nuo 5101 iki 5105 pozicijose, medvilnės pluoštą, klasifikuojamą nuo 5201 iki 5203 pozicijose, ir kitą augalų pluoštą, klasifikuojamą nuo 5301 iki 5305 pozicijos. 4.3. Terminai „tekstilinė masė“, „cheminės medžiagos“ ir „medžiagos popieriui gaminti“ vartojami sąraše apibrėžti 50–63 skirsniuose neklasifikuojamas medžiagas, kurios gali būti naudojamos dirbtiniam, sintetiniam ar popieriaus pluoštui, arba verpalams gaminti. 4.4. Terminas „dirbtinis pluoštas“ sąraše vartojamas sintetinių ar dirbtinių siūlų grįžtėms, pluoštui ar atliekoms, klasifikuojamoms nuo 5501 iki 5507 pozicijose, apibūdinti. 5 pastaba 5.1. Jei sąraše prie tam tikros prekės yra nuoroda į šią pastabą, sąrašo 3 stulpelyje pateiktos sąlygos netaikomos jokioms pagrindinėms tekstilės medžiagoms, panaudotoms šios prekės gamyboje, jei jos, kartu paėmus, sudaro 10 ar mažiau proc. bendro visų pagrindinių panaudotų tekstilės medžiagų svorio (žr. taip pat 5.3 ir 5.4 pastabas). 5.2. Tačiau 5.1 pastaboje minimas leistinasis nuokrypis gali būti taikomas tik mišrioms prekėms, pagamintoms iš dviejų ar daugiau pagrindinių tekstilės medžiagų. Pagrindinės tekstilės medžiagos yra šios: - šilkas, - vilna, - šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai, - švelniavilnių gyvūnų plaukai, - arklių ašutai, - medvilnė, - medžiagos popieriui gaminti ir popierius, - linas, - kanapės, - džiutas ir kitoks luobinis tekstilės pluoštas, - sizalis ir kiti Agave genties augalų tekstilės pluoštai, - kokoso, abakos, ramės ir kitų augalų tekstilės pluoštas, - sintetiniai siūlai, - dirbtiniai siūlai, - srovei laidūs siūlai, - sintetinis polipropileno pluoštas, - sintetinis poliesterio pluoštas, - sintetinis poliamido pluoštas, - sintetinis poliakrilnitrilo pluoštas, - sintetinis poliimido pluoštas, - sintetinis politetrafluoretileno pluoštas, - sintetinis polifenileno sulfido pluoštas, - sintetinis polivinilo chlorido pluoštas, - kitoks sintetinis pluoštas, - dirbtinis viskozės pluoštas, - kitoks dirbtinis pluoštas, - verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais polieterio segmentais, pozumentiniai arba ne, - verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais poliesterio segmentais, pozumentiniai arba ne, - prekės, klasifikuojamos 5605 pozicijoje (metalizuotieji verpalai) su ne platesne kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostele, įtvirtinta tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių skaidriais arba spalvotais klijais, - kitos prekės, klasifikuojamos 5605 pozicijoje. Pavyzdys Verpalai, klasifikuojami 5205 pozicijoje, pagaminti iš medvilnės pluošto, klasifikuojamo 5203 pozicijoje, ir iš sintetinio pluošto, klasifikuojamo 5506 pozicijoje, yra mišrūs verpalai. Todėl neturintis kilmės statuso sintetinis pluoštas, neatitinkantis kilmės taisyklių (taisyklės reikalauja gaminti iš cheminių medžiagų ar tekstilinės masės), gali sudaryti tik iki 10 proc. tų verpalų svorio. Pavyzdys Vilnonis audinys, klasifikuojamas 5112 pozicijoje, pagamintas iš vilnonių verpalų, klasifikuojamų 5107 pozicijoje, ir sintetinių verpalų iš žaliavinio pluošto, klasifikuojamo 5509 pozicijoje, yra mišrus audinys. Todėl sintetiniai verpalai, neatitinkantys kilmės taisyklių (taisyklės reikalauja gaminti iš cheminių medžiagų arba tekstilinės masės), arba vilnoniai verpalai, neatitinkantys kilmės taisyklių (taisyklės reikalauja gaminti iš nekaršto, nešukuoto ar kitaip verpimui neparuošto natūralaus pluošto), arba jų mišinys, gali būti panaudoti, jei jų bendras svoris audinyje sudaro ne daugiau kaip 10 proc. audinio svorio. Pavyzdys Kuokštuoti audiniai, klasifikuojami 5802 pozicijoje, pagaminti iš medvilninių verpalų, klasifikuojamų 5205 pozicijoje, ir medvilninio audinio, klasifikuojamo 5210 pozicijoje, yra tik tada mišri prekė, jei pats medvilninis audinys yra mišrus, t. y. pagamintas iš verpalų, klasifikuojamų dviejose skirtingose pozicijose, arba jei panaudoti medvilniniai verpalai yra mišrūs. Pavyzdys Jei kuokštuotas tekstilės audinys buvo pagamintas iš medvilninių verpalų, klasifikuojamų 5205 pozicijoje, ir sintetinio audinio, klasifikuojamo 5407 pozicijoje, tuomet akivaizdu, kad panaudoti verpalai yra dvi skirtingos bazinės tekstilės medžiagos ir atitinkamai kuokštuotas tekstilės audinys yra mišri prekė. 5.3. Kai prekių sudėtyje yra „verpalų, pagamintų iš poliuretano, segmentuotų su elastingais poliesterio segmentais, pozumentinių arba ne“, leistinasis nuokrypis šiems verpalams yra 20 proc. 5.4. Kai prekėse yra „ne platesnė kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostelė, suklijuota tarp skaidrių ar spalvotų dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių“, leistinasis nuokrypis šiai juostelei yra 30 proc. 6 pastaba 6.1. Tekstilės prekėms, prie kurių sąraše pažymėta nuoroda į šią pastabą, tekstilės medžiagos, išskyrus pamušalus ir intarpus, neatitinkančios sąrašo 3 stulpelyje nurodytos taisyklės gatavai konkrečiai prekei, gali būti panaudotos su sąlyga, jei jos klasifikuojamos kitoje nei prekė pozicijoje ir jei jų vertė sudaro ne daugiau kaip 8 proc. prekės ex-works kainos. 6.2. Neprieštaraujant 6.3 pastabai, medžiagos, kurios nėra klasifikuojamos 50–63 skirsniuose, gali būti laisvai naudojamos tekstilės prekių gamyboje, nesvarbu, ar jų sudėtyje yra, ar nėra tekstilės. Pavyzdys Jei sąrašo taisyklė nurodo, kad tam tikram tekstilės gaminiui, pavyzdžiui, kelnėms, turi būti naudojami verpalai, tai nedraudžiama naudoti ir metalo gaminių, pavyzdžiui, sagų, nes sagos nėra klasifikuojamos 50–63 skirsniuose. Dėl tos pačios priežasties taisyklė nedraudžia naudoti užtrauktukų, nors ir užtrauktukų sudėtyje paprastai yra tekstilės. 6.3. Jei apskaičiuojant neturinčių kilmės statuso panaudotų medžiagų vertę taikoma procentinio dydžio taisyklė, tuomet turi būti įskaityta ir medžiagų, kurios nėra klasifikuojamos 50–63 skirsniuose, vertė. 7 pastaba 7.1. Pozicijoms ex 2707, 2713–2715, ex 2901, ex 2902 ir ex 3403 „specifiniai procesai“ yra šie:
101. a)vakuuminė distiliacija;
102. b)redistiliacija labai tobulu frakcionavimo procesu;
103. c)krekingas;
104. d)riformingas;
105. e)ekstrakcija pasirinktais tirpikliais;
106. f)procesas, susidedantis iš šių operacijų: apdorojimo koncentruota sieros rūgštimi, oleumu arba sieros anhidridu; neutralizacija šarminiais reagentais; išblukinimas ir valymas natūraliai aktyvia mase, aktyvuota mase, aktyvuota medžio anglimi arba boksitu;
107. g)polimerizacija;
108. h)alkilinimas;
109. i)izomerizacija. 7.2. Pozicijoms 2710, 2711 ir 2712 „specifiniai procesai“ yra šie:
110. a)vakuuminė distiliacija;
111. b)redistiliacija labai tobulu frakcionavimo procesu;
112. c)krekingas;
113. d)riformingas;
114. e)ekstrakcija pasirinktais tirpikliais;
115. f)procesas, susidedantis iš šių operacijų: apdorojimo koncentruota sieros rūgštimi, oleumu arba sieros anhidridu; neutralizacija šarminiais reagentais; išblukinimas ir valymas natūraliai aktyvia mase, aktyvuota mase, aktyvuota medžio anglimi arba boksitu;
116. g)polimerizacija;
117. h)alkilinimas;
118. ij)izomerizacija;
119. k)sunkiosioms alyvoms, klasifikuojamoms tik pozicijoje ex 2710, desulfuracija vandeniliu, sumažinanti sieros kiekį ne mažiau kaip 85 proc. (ASTM D 1266-59 T metodas);
120. l)prekėms, klasifikuojamoms 2710 pozicijoje, deparafinavimas kitu nei filtravimo būdu;
121. m)tik sunkiosioms alyvoms, klasifikuojamoms tik ex 2710 pozicijoje, apdorojimas vandeniliu didesniame kaip 20 barų slėgyje ir aukštesnėje kaip 250°C temperatūroje, naudojant kitą katalizatorių nei naudojamas desulfuracijai, kai vandenilis yra aktyvusis cheminės reakcijos komponentas. Vėlesnis tepalinių alyvų, klasifikuojamų ex 2710 pozicijoje, veikimas vandeniliu (pavyzdžiui, vandenilinis valymas arba išblukinimas), siekiant pagerinti spalvą arba patvarumą, neturėtų būti laikomas specifiniu procesu;
122. n)degiosioms alyvoms, klasifikuojamoms tik ex 2710 pozicijoje, atmosferinė distiliacija su sąlyga, kad 300° C temperatūroje išgaruoja mažiau kaip 30 proc. šių prekių, įskaitant ir atliekas, tūrio (pagal ASTM D 86 metodą);
123. o)sunkiosioms alyvoms, išskyrus dujines ir degiąsias alyvas, klasifikuojamoms tik ex 2710 pozicijoje, poveikis aukšto dažnumo elektros iškrova;
124. p)neapdorotiems produktams (išskyrus vazeliną, ozokeritą (kalnų vašką), lignito (rusvųjų anglių) vašką ar durpių vašką, parafiną, kurio sudėtyje alyva sudaro mažiau kaip 0,75% masės) klasifikuojamiems tik ex 2712 pozicijoje, alyvų pašalinimas frakciniu kristalizavimu. 7.3. Pozicijose ex 2707, 2713–2715, ex 2901, ex 2902 ir ex 3403 paprastos operacijos – valymas, dekantavimas, nudruskinimas, vandens atskyrimas, filtravimas, dažymas, ženklinimas, prekių su skirtingu sieros kiekiu sumaišymas sieros kiekiui nustatyti bei šių ar panašių operacijų derinimas tarpusavyje kilmės statuso nesuteikia. ______________ II PRIEDAS APDIRBIMO AR PERDIRBIMO PROCESŲ, KURIUOS REIKIA ATLIKTI SU KILMĖS NETURINČIOMIS MEDŽIAGOMIS, NORINT, KAD PAGAMINTA PREKĖ ĮGYTŲ KILMĖS STATUSĄ, SĄRAŠAS Sutartis gali būti taikoma ne visoms sąraše nurodytoms prekėms, todėl būtina peržiūrėti ir kitas Sutarties dalis HS Kodas Prekės aprašymas Kilmės neturinčių medžiagų apdirbimas ir perdirbimas, suteikiantis prekei kilmę