LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S dėl gairių pareiškėjams pagal Europos FONDO trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2010 m. programą PATVIRTINIMO 2010 m. birželio 28 d. Nr. A1-300 Vilnius Įgyvendindamas Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2010 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-192 (Žin., 2010, Nr. 56-2774): 1. T v i r t i n u Gaires pareiškėjams pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2010 m. programą (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad paraiškos Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai paramai gauti gali būti teikiamos iki 2010 m. rugsėjo 30 d. 3. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal nustatytą veiklos sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministras             Donatas Jankauskas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-300 (Europos Sąjungos vėliava) EUROPOS SĄJUNGA Europos  fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2010/4 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS „EUROPOS FONDAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI“ Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010  m.  gegužės 10 d. įsakymu Nr. a1-192 patvirtintĄ EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI metinĘ 2010 M. programĄ 2010 I. Bendrosios nuostatos 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. EIF/2010/4 Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau vadinama – EIF) gairės pareiškėjams (toliau vadinama – šios Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš EIF pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2010 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-192 (Žin., 2010, Nr. 56-2774) (toliau vadinama – 2010 m. metinė programa). 2. Šios Gairės parengtos remiantis 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimu 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) (toliau vadinama – Tarybos sprendimas 2007/435/EB), 2008 m. kovo 5 d. Europos Komisijos sprendimu 2008/457/EB nustatyti Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 167, p. 69) (toliau vadinama – Komisijos sprendimas 2008/457/EB), Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai daugiamete programa (2007–2013 m.), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278 (Žin., 2008, Nr. 90-3610) (toliau vadinama – EIF daugiametė (2007–2013 m.) programa), bei 2010 m. metine programa. 3. EIF remiami projektai įgyvendinami naudojant ribotos trukmės paramos teikimo ir tiesioginio finansavimo skyrimo procedūras. 4. Parama EIF programos projektams yra teikiama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5) (toliau vadinama – Reglamentas Nr. 1998/2006). 5. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai administravimą, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2893); toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl atsakingų institucijų paskyrimo) paskirta vykdyti atsakingos institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 25 straipsnyje. Audito institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti audito institucijos funkcijas, numatytas Tarybos sprendimo 2007/435/EB 28 straipsnyje. Bendrojo finansavimo lėšos – projektams finansuoti skirtos lėšos, papildančios EIF finansavimą pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB nustatytą tvarką. Bendrojo finansavimo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kaip parama projektui, ir (arba) privačios lėšos bei kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, išskyrus kitus Europos Sąjungos finansinės paramos šaltinius. Įgaliota institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti įgaliotos institucijos funkcijas, kaip numatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 26 straipsnyje. Išlaidų deklaracija – pagal Europos Komisijos nustatytą formą atsakingos institucijos parengtas ir tvirtinančios institucijos patvirtintas dokumentas, patvirtinantis, kad visos ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti; išlaidų deklaracijoje yra nurodomi duomenys, kurių reikia rengiant Europos Komisijai teikiamą prašymą dėl mokėjimo. Mokėjimo prašymas – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą projekto vykdytojo užpildytas dokumentas, kuris teikiamas įgaliotai institucijai kartu su išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis bei projekto įgyvendinimą įrodančių dokumentų kopijomis. Paraiška atsakingai institucijai dėl lėšų pervedimo projektų vykdytojams – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą įgaliotos institucijos parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo remiantis yra rengiama mokėjimo paraiška Lietuvos Respublikos valstybės iždui. Paraiška dėl projekto finansavimo (toliau vadinama – paraiška) – atsakingos institucijos nustatytos formos dokumentas, kurį pildo ir įgaliotai institucijai teikia pareiškėjas, siekiantis gauti paramą projektui. Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos EIF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama, nustačius paramos skyrimo projektui sąlygas, kurios kartu su ES ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas. Paramos intensyvumas – teikiamos paramos atitikmuo procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos sutartis – nustatytos formos teisinis susitarimas, kurio pagrindu projekto vykdytojui skiriama parama. Paramos sutartis nustato skiriamų paramos lėšų panaudojimo, projekto įgyvendinimo ir kitas sąlygas. Paramos sutartį pasirašo atsakinga institucija, įgaliota institucija ir projekto vykdytojas. Pareiškėjas – juridinis asmuo, teikiantis paraišką pagal įgaliotos institucijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas. Paraiškas taip pat gali teikti tarptautinės organizacijos arba jų padaliniai, kaip nustatyta šių Gairių 29 punkte. Paskirtos institucijos – institucijos, pagal Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 23 straipsnį paskirtos įgyvendinti daugiametę ir atitinkamų metų programas valstybėje narėje. Pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės aktų nuostatų pažeidimas, padarytas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių. Prioritetas – veiksmai, Europos Komisijos sprendime Nr. 2007/VIII/21, įgyvendinančiame Tarybos sprendimą nr. 2007/435/EB dėl 2007–2013 m. strateginių gairių priėmimo (OL L 168, 2007 6 28, p.18) (toliau vadinama – EK strateginės gairės), apibrėžti kaip prioritetiniai. Projektas – projekto vykdytojo vykdomų veiklų visuma, skirta EIF remiamiems veiksmams įgyvendinti. Finansavimo reikalavimus atitinkantis laikotarpis tęsiasi N+2 m. birželio 30 d., t. y. išlaidos, susijusios su projektu, turi būti patirtos iki šios dienos (N – atitinkamų metų programos išlaidų tinkamumo pradžia). Pvz., 2010 metų programos išlaidų tinkamumo pradžia yra 2010 m. sausio 1 d., o pabaiga 2012 m. birželio 30 d. Projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip nusprendžia pats pareiškėjas. Projekto pajamos – pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo (pvz., pardavus įgyvendinant projektą sukurtus rezultatus), nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių (pvz., dalyvių mokymo mokestis), banko sąskaitoje sukauptų palūkanų ir kitų panašių pajamų. Pajamos atitinkamai sumažina tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą. Projektų atrankos ir priežiūros komitetas – iš įvairių kompetentingų institucijų atstovų atsakingos institucijos sudarytas komitetas, atliekantis projektų atrankos ir EIF programos įgyvendinimo priežiūros funkcijas. Tinkamos finansuoti išlaidos – projekto įgyvendinimo metu patirtos išlaidos, nurodytos šiose Gairėse ir paramos teikimo sutartyje, būtinos projektui vykdyti bei atitinkančios ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tvirtinanti institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti tvirtinančios institucijos funkcijas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 29 straipsnyje. II. EUROPOS FONDAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI IR JO PARAMA LIETUVAI PIRMASIS SKIRSNIS BENDROJI INFORMACIJA APIE EUROPOS FONDĄ TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI 6. EIF yra viena iš keturių Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos dalių. Šia programa siekiama palaipsniui įdiegti integruotą Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) išorės sienų valdymą ir įgyvendinti bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis. Šios programos pagrindu įsteigiami keturi fondai: Išorės sienų fondas, Europos grąžinimo fondas, Europos pabėgėlių fondas (III), Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai. EIF yra įsteigtas Tarybos sprendimu Nr. 2007/435/EB. 7. EIF programa siekiama šių tikslų: 7.1. bendras EIF tikslas – remti valstybių narių pastangas padedant skirtingos ekonominės padėties, socialinių sąlygų, kultūrų, religijų, kalbų ir etninės priklausomybės trečiųjų šalių piliečiams tenkinti apsigyvenimo sąlygas ir palengvinti jų integraciją Europos šalių visuomenėse. 7.2. EIF prisideda prie šių konkrečių tikslų: 7.2.1. priėmimo tvarkos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos procesu ir jo rėmimu, rengimo ir įgyvendinimo procedūrų supaprastinimo; 7.2.2. naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso plėtros ir įgyvendinimo; 7.2.3. valstybių narių gebėjimų tobulinti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtą politiką ir priemonių didinimą; 7.2.4. keitimosi informacija, geriausia praktika ir bendradarbiavimo valstybėse narėse skatinimo. 8. Bendrąja prasme EIF programos tikslinė grupė yra trečiosios šalies teritorijoje esantys trečiųjų šalių piliečiai, kuriems taikomos konkrečios priemonės iki išvykimo ir (arba) kurie atitinka nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, be kita ko, susijusias su gebėjimu integruotis tos valstybės narės visuomenėje, nes EIF programa pirmiausia skirta remti veiksmams, susijusiems su naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracija. Trečiųjų šalių piliečiais laikomi asmenys, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, t. y. tie, kurie neturi ES valstybės narės pilietybės. Svarbiausias EIF programos tikslinės grupės bruožas – trečiosios šalies pilietybės turėjimas ir teisėtas gyvenimas valstybėje narėje. Teisėtai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje yra suprantami kaip turintys leidimus gyventi užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams išduodami šie leidimai gyventi: 8.1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi, kategorijos. EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1–7, 12–13 punktais, 40 straipsnio 2 dalimi. EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–11 punktais. Leidimus laikinai gyventi turintys komandiruoti darbuotojai taip pat nepatenka į EIF tikslinę grupę. 8.2. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau vadinama – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai nuolat gyventi, kategorijos. EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 1–3, 5–6, 8 punktais, 53 straipsnio 2 dalimi. EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9 punktais. 81. planuojant įtraukti tikslinės grupės atstovus į projekto veiklas, prioritetas turėtų būti teikiamas naujai atvykusiems trečiosios šalies piliečiams, t. y. trečiosios šalies pilietybę turintiems asmenims, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje ne ilgiau kaip 5 metus ir turintiems šių Gairių 8.1 ir 8.2 punktuose nurodytus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. 9. Įgyvendinant EIF programos remiamus veiksmus, projektų veiklose taip pat gali dalyvauti ir kita tikslinė grupė, kuri yra susijusi su trečiųjų šalių piliečių integracija ir turi tiesioginį ryšį su projekto pagal remiamą veiksmą įgyvendinimu, pavyzdžiui, Lietuvos visuomenės atstovai, kompetentingos įstaigos, įmonės ir organizacijos bei jų darbuotojai ir pan. ANTRASIS SKIRSNIS EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI programOS 10. EIF parama teikiama pagal atsakingos institucijos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas EIF daugiametę (2007–2013 m.) ir 2010 m. metinę programas. 11. EIF daugiametė (2007–2013 m.) programa – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas ir, Europos Komisijai pritarus, patvirtintas strateginis šaliai skiriamos EIF paramos planavimo dokumentas, nustatantis 2007–2013 metų EIF ir bendrojo finansavimo paramos kryptis, prioritetus ir remiamus veiksmus. 12. EIF 2010 m. metinė programa – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas ir, Europos Komisijai pritarus, patvirtintas strateginis šaliai skiriamos EIF paramos planavimo dokumentas, nustatantis 2010 metų EIF ir bendrojo finansavimo paramos kryptis, prioritetus ir remiamus veiksmus. 13. Remiantis EIF 2010 m. metine programa, EIF parama teikiama projektams, kurie atitinka šiuos prioritetus: 13.1. veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“; 13.2. valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose. 14. EIF parama teikiama pagal EIF 2010 m. metinėje programoje nustatytus remiamus veiksmus, kurie įgyvendina šių Gairių 13 punkte nurodytus prioritetus. 15. EIF parama skiriama veiksmams, kurie įgyvendina šių Gairių 13.1 punkte nurodytą prioritetą: 15.1. programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas; 15.2. programų ir veiklos, skirtų užmegzti ir palaikyti ryšius su konkrečiomis trečiųjų šalių piliečių grupėmis (pavyzdžiui, asmenų, kuriems taikoma priėmimo tvarka, išlaikytiniais, vaikais, moterimis, pagyvenusio amžiaus, neįgaliais ar neraštingais asmenimis), kūrimas ir tobulinimas; 15.3. programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas; 15.4. programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas. 16. EIF parama skiriama veiksmui, kuris įgyvendina šių Gairių 13.2 punkte nurodytą prioritetą: 16.1. tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais; 16.2. kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas. 17. Paraiška gali būti teikiama dėl projekto, kuris įgyvendins vieną iš šių Gairių 15 ir 16 punktuose nustatytų remiamų veiksmų. 18. EIF parama taip pat skiriama lydimosioms priemonėms – privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Informaciją apie EIF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones (iš kurių bent dvi yra privalomos pasirinktinai): 18.1. plakatus (stendus patalpose); 18.2. specialius leidinius ir informacinę medžiagą; 18.3. informacinius renginius; 18.4. pranešimus žiniasklaidoje; 18.5. reprezentacines prekes; 18.6. kita. 19. Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su EIF programos veiklomis, pagal kurias finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai turi būti tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiklos apimčiai. Vien tik viešinimo veiklai skirti projektai negali būti finansuojami. Jeigu įmanoma, projekto metu sukurti rezultatai turi būti viešai prieinami ir kitiems subjektams, nedalyvavusiems įgyvendinant projektą. TREČIASIS SKIRSNIS LĖŠOS EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI 2010 m. METINEI PROGRAMAI ĮGYVENDINTI 20. EIF 2010 m. metinei programai įgyvendinti numatyta skirti 3 529 275,04 Lt (1 022 148,70 eurų), iš jų EIF lėšos sudaro 2 720 460,33 Lt (787 899,77 eurų) (įskaitant techninės pagalbos lėšas), bendrojo finansavimo lėšos – 808 814,71 Lt (234 248,93 eurų). 21. Remiantis EIF 2010 m. metine programa, EIF programą administruojančioms institucijoms gali būti teikiama techninė pagalba. Techninės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka nustatoma EB ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose taisyklėse. Techninei pagalbai pagal EIF 2010 m. metinę programą skirta 294 016,21 Lt (85 152,98 eurų). Ši suma 100 procentų skiriama iš EIF lėšų. 22. EIF metinės programos finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos (specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa, finansuojama EIF lėšomis ir bendrojo finansavimo lėšomis) ir privačių šaltinių teikiamos lėšos (jei taikoma). Visi pareiškėjai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdami atitinkamą (ne mažesnį nei reikalaujama) finansinį indėlį. 23. Nuosavas lėšas (jei taikoma) pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos (šių Gairių 1 priedas) 7 lentelėje „Projekto finansavimo šaltiniai“. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs pateikiant paraišką (jei pareiškėjas ir (arba) partneris(-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir (arba) jo partnerio(-ių) atitinkamų metų asignavimai). Pareiškėjas kartu su projekto paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti. 24. Mažiausia rekomenduojama projekto suma pagal veiksmus, nurodytus šių Gairių 15–16 punktuose, kuriems galima sudaryti paramos sutartis, yra 200 000,00 Lt. Tinkamumo vertinimo metu įgaliota institucija turi teisę siūlyti sumažinti ar padidinti paramos projektui sumą, kuri yra didesnė ar mažesnė, nei nustatyta mažiausia rekomenduojama suma šiose Gairėse. III. REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS KETVIRTASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 25. Visi teikiami projektai turi atitikti EB ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus projektams keliamus reikalavimus. Projektų tinkamumo reikalavimai: 25.1. projektas turi prisidėti prie EIF bendrojo ir konkrečių tikslų įgyvendinimo; 25.2. projekto veikla turi atitikti vieną iš EIF 2010 m. metinėje programoje ir šiose Gairėse numatytų prioritetų ir remiamų veiksmų; 25.3. tikslinės grupės, kurioms skirtas projektas, turi atitikti EIF 2010 m. metinėje programoje ir šiose Gairėse nustatytus reikalavimus; 25.4. projekto įgyvendinimo vieta: projektas turi būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tinkamai pagrįstais atvejais projekto veiklos gali būti atliekamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje; 25.5. projekto įgyvendinimo trukmė: visi projektai turi būti įgyvendinti, projektų išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projektų vykdytojų ir partnerių nuosavos lėšos (jeigu taikoma) išmokėtos iki 2012 m. birželio 30 d. Visi su projektų įgyvendinimu susiję išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti iki šios datos. Išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip pasirenka pats pareiškėjas. Paramos sutartyse projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis yra apibrėžiamas tiksliai. Projekto vykdytojas (Gairių 1 priedas) nurodo tikslią planuojamo projekto įgyvendinimo pradžią ir pabaigą bei projekto įgyvendinimo trukmę mėnesiais; 25.6. projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES struktūrinių fondų ir kitų EB iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti. 26. Kiti projektų tinkamumo reikalavimai: 26.1. pareiškėjo ir partnerių tinkamumas: pareiškėjai ir partneriai turi atitikti nustatytus tinkamumo reikalavimus; 26.2. išlaidų tinkamumas: prašoma paramos suma turi atitikti nustatytus reikalavimus, projekto išlaidos turi atitikti tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas ir bendruosius tinkamumo principus; 26.3. atitiktis nereikšmingos (de minimis) pagalbos sąlygoms pagal Reglamentą Nr. 1998/2006: įmonių ir kitų juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos (pvz., projekto vykdytojo ir (ar) partnerio darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, metodikų ir kitų projekto rezultatų, skirtų naudoti tik projekto vykdytojui ir (ar) partneriui, sukūrimas ir pan.) (toliau vadinama – ūkio subjektai) projektams EIF programos parama teikiama vadovaujantis Reglamento Nr. 1998/2006 nuostatomis. Tokiu atveju didžiausia galima finansuoti suma (bendra suma, apimanti ir anksčiau gautą pagalbą) vienam ūkio subjektui per trejus fiskalinius metus negali viršyti 690 560,00 Lt (200 000,00 eurų), o vienam kelių transporto sektoriaus ūkio subjektui – 345 280,00 Lt (100 000,00 eurų). Prašomos skirti sumos teisėtumas pagal nereikšmingą (de minimis) pagalbą turi būti įrodomas vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registre pateiktais duomenimis. Taip pat taikomas reikalavimas, kad ūkio subjekto veiklos sritis nepatektų į Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnyje nustatytus įmonių veiklos sektorius. PENKTASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 27. Tarybos sprendime Nr. 2007/435/EB yra nustatyti bendrieji projektų atrankos kriterijai: 27.1. projektas geriausiai įgyvendina EIF 2010 m. metinės programos prioritetus ir remiamus veiksmus; 27.2. projektas pasižymi išlaidų efektyvumu, atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių; 27.3. pareiškėjo kompetencija ir patirtis; 27.4. projektas yra suderinamas su kitais ES ar pagal nacionalines programas finansuojamais veiksmais ir juos papildo. ŠEŠTASIS SKIRSNIS KITI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 28. Teikiant paramą projektams, taip pat atsižvelgiama į tai, ar: 28.1. projektas atitinka tikslinės grupės poreikius; 28.2. partnerių vaidmuo aiškiai apibrėžtas ir suteikia didelę pridėtinę vertę projektui; 28.3. įgyvendinant projektą, diegiami naujoviški metodai ir priemonės; 28.4. projektas tęsia ir (ar) papildo įgyvendinto ar įgyvendinamo EIF projekto veiklą. SEPTINTASIS SKIRSNIS BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 29. EIF parama yra teikiama tik Lietuvos Respublikoje registruotiems ir veikiantiems juridiniams asmenims arba tarptautinėms organizacijoms ar jų padaliniams (atstovybėms, filialams, biurams ir kt.), teisėtai veikiantiems Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjas taip pat privalo turėti darbo patirties su tikslinės grupės atstovais arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus. Patirtis įgyvendinant remiamus veiksmus gali būti suprantama ir kaip patirtis, įgyta įgyvendinant panašius veiksmus bei priemones, skatinančius kitų pažeidžiamų grupių integraciją. 30. Pareiškėjui negali būti skiriama parama, jeigu: 30.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto, jis yra likviduojamas ar reorganizuojamas; 30.2. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 30.3. jis nevykdė įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 30.4. jis projekto paraiškoje arba jos prieduose įgaliotai institucijai pateikė neteisingą informaciją; 30.5. jis pažeidė kitos sutarties nuostatas, susijusias su paramos lėšų skyrimu iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto; 30.6. jis bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką institucijai ar komitetui, atliekančiam dabartinį arba ankstesnį paraiškų vertinimą ar atranką; 30.7. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo. 31. Pareiškėjai gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse individualiai arba kartu su partneriu(-iais). Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai, kaip ir pareiškėjams, išskyrus reikalavimą turėti darbo patirties su tikslinės grupės atstovais arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus. Pareiškėjai ir projekto partneriai turi turėti pakankamų administracinių gebėjimų ir finansinių išteklių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmonių ir finansiniais ištekliais. 32. Projekto partnerių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais negali būti formalus: partnerių dalyvavimas turi būti pagrįstas ir aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Nepagrindus partnerio(-ių) dalyvavimo tikslingumo, įgaliota institucija vertinimo metu gali pasiūlyti atsisakyti partnerio(-ių). 33. Partneris negali būti juridinis asmuo, kuris projekto įgyvendinimo eigoje teikia (parduoda) paslaugas pareiškėjui, pvz., mokymo ar konsultavimo paslaugas. Visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos turi būti perkamos laikantis šių Gairių V skyriuje ir VIII skyriaus dvidešimtajame skirsnyje nustatytos tvarkos. 34. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais sudaro jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau vadinama – jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris(-iai), jungdami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. 35. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota: 35.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą; 35.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 35.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklas, jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 35.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į projekto vykdytojo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka; 35.5. kas bus atsakingas už bendrų partnerių reikalų tvarkymą ir koordinavimą, įgyvendinant projektą; 35.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą, kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam, kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto rezultatai; 35.7. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos teikimo sutartyje, arba šie dokumentai, projektui pasibaigus, turi būti perduoti projekto vykdytojui; 35.8. jungtinės veiklos sutarties galiojimo, jos nutraukimo, pakeitimo sąlygos ir tvarka. 36. Atsižvelgiant į šių Gairių 35.8 punktą, jungtinės veiklos sutartis gali būti nutraukiama: 36.1. projekto vykdytojui vienašališkai atsisakius paramos teikimo sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinamos sumokėtos paramos lėšos; 36.2. atsakingai institucijai priėmus sprendimą nutraukti paramos teikimo sutartį ir apie tai pranešus projekto vykdytojui. 37. Atsižvelgiant į šių Gairių 35.8 punktą, jungtinės veiklos sutartis gali būti keičiama: 37.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems jungtinės veiklos sutartyje; 37.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) įgaliotai institucijai bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes. 38. Projekto partneriams keičiant jungtinės veiklos sutartį, projekto vykdytojas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki šios jungtinės veiklos sutarties keitimo apie tai raštu praneša įgaliotai institucijai. 39. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti: 39.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka); 39.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip projekto vykdytojas ketina informuoti partnerius apie įgaliotos institucijos ir atsakingos institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos teikimo sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos projekto vykdytoją apie projekto pažangą, ir kita; 39.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kita; 39.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką. 40. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių adresai ir rekvizitai bei projekto vykdytojo ir partnerių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašai ir antspaudai. IV. EIF 2010 m. METINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS AŠTUNTASIS SKIRSNIS FINANSUOJAMI PROJEKTAI PAGAL PRIORITETUS IR REMIAMUS VEIKSMUS 41. Parama šių Gairių 29 punkte nustatytų pareiškėjų projektams pagal EIF 2010 m. metinę programą bus teikiama pagal remiamus veiksmus, kurie padės įgyvendinti šiuos prioritetus: 41.1. veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“; 41.2. valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose. DEVINTASIS SKIRSNIS VEIKSMAI, SKIRTI ĮGYVENDINTI „BENDRUOSIUS PAGRINDINIUS IMIGRANTŲ INTEGRACIJOS POLITIKOS EUROPOS SĄJUNGOJE PRINCIPUS“ 42. Pagal šį prioritetą bus įgyvendinami šių Gairių 15 punkte numatyti veiksmai: 42.1. programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas: 42.1.1. veiksmo tikslas: siekiama sudaryti galimybę trečiųjų šalių piliečiams įgyti lietuvių kalbos įgūdžių, taip pat žinių apie Lietuvos istoriją, institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinį gyvenimą ir pagrindines normas ir vertybes; 42.1.2. veiksmą įgyvendinančios veiklos: įvadinių ir (ar) mokymo programų rengimas, tobulinimas ir įgyvendinimas; mokymų ir (ar) kursų trečiųjų šalių piliečiams organizavimas ir vykdymas; informacijos ir (ar) mokymo centrų, tarnybų steigimas ir (ar) veiklos vykdymas, tinklalapių kūrimas ir pan. Projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja naujai atvykę trečiosios šalies piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 81 punkte; 42.1.3. paramos intensyvumas ir dydis: šiam veiksmui iš viso skiriama 729 848,17 Lt (211 378,64 eurų). Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 42.2. programų ir veiklos, skirtų užmegzti ir palaikyti ryšius su konkrečiomis trečiųjų šalių piliečių grupėmis (pavyzdžiui, asmenų, kuriems taikoma priėmimo tvarka, išlaikytiniais, vaikais, moterimis, pagyvenusio amžiaus, neįgaliais ar neraštingais asmenimis), kūrimas ir tobulinimas; 42.2.1. veiksmo tikslas: siekiama gerinti specifinių trečiųjų šalių piliečių grupių žinias apie Lietuvą bei stiprinti integracijai reikalingus įgūdžius; 42.2.2. veiksmą įgyvendinančios veiklos: įvadinių ir (ar) mokymo programų rengimas, tobulinimas ir įgyvendinimas; mokymų ir (ar) kursų trečiųjų šalių piliečiams organizavimas ir vykdymas; pagalbos ar palaikymo grupių, padedančių konkrečioms trečiųjų šalių piliečių grupėms adaptuotis naujojoje aplinkoje, kūrimas, veikos vykdymas; informacijos ir (ar) mokymo centrų, tarnybų steigimas ir (ar) veiklos vykdymas, tinklalapių kūrimas ir pan. Projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiosios šalies piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 8, 81 punktuose; 42.2.3. paramos intensyvumas ir dydis: šiam veiksmui iš viso skiriama 443 996,80 Lt (128 590,36 eurų). Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 42.3. programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas: 42.3.1. veiksmo tikslas: siekiama sustiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės ir pagerinti įvairių visuomenės grupių tarpusavio supratimą, taip gerinant trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso sąlygas; 42.3.2. veiksmą įgyvendinančios veiklos: Lietuvos visuomenės gebėjimus stiprinančių ir (ar) mentorių programų rengimas, tobulinimas ir įgyvendinimas; informacinių ir sąmoningumo ugdymo kampanijų bei kitų renginių organizavimas ir vykdymas; bendros savanoriškos veiklos organizavimas ir vykdymas; centrų, klubų ir kitų priemonių, skirtų palaikyti konstruktyvų dialogą, steigimas ir (ar) veiklos vykdymas ir pan. Projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja Lietuvos visuomenės nariai, taip pat gali būti įtraukti trečiosios šalies piliečiai; 42.3.3. paramos intensyvumas ir dydis: šiam veiksmui iš viso skiriama 443 996,83 Lt (128 590,37 eurų). Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 42.4. programų ir veiklos, skirtų teikti įvairias konsultacijas ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas: 42.4.1. veiksmo tikslas: siekiama pagerinti trečiųjų šalių piliečių žinias apie darbo paieškos bei švietimo sistemas, viešąsias ir privačias paslaugas, taip sudarant palankesnes sąlygas gauti atitinkamas paslaugas; 42.4.2. veiksmą įgyvendinančios veiklos: programų rengimas ir veiklų vykdymas, kuriomis trečiųjų šalių piliečiai būtų konsultuojami ir (ar) informuojami apie įvairių paslaugų teikimą Lietuvoje arba jiems būtų teikiamos tikslinės paslaugos, atitinkančios specifinius imigrantų poreikius; informacinių kampanijų rengimas, skirtų informuoti trečiųjų šalių piliečius apie galimybes pasinaudoti Lietuvoje teikiamomis paslaugomis; aktyvesnis imigrantų iš trečiųjų šalių ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimo skatinamas; steigiami informacijos teikimo ir konsultavimo centrų, tarnybų steigimas, informacinių tinklalapių kūrimas ir pan. Projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja trečiosios šalies piliečiai taip, kaip nustatyta šių Gairių 8, 81 punktuose; 42.4.3. paramos intensyvumas ir dydis: šiam veiksmui iš viso skiriama 665 995,26 Lt (192 885,56 eurų). Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. dešimTASIS SKIRSNIS VALSTYBIŲ NARIŲ POLITINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS, KOORDINAVIMAS IR TARPKULTŪRINĖS KOMPETENCIJOS DIDINIMAS SKIRTINGUOSE VALDŽIOS LYGMENYSE IR INSTITUCIJOSE 43. Pagal šį prioritetą bus įgyvendinami šių Gairių 16 punkte numatyti veiksmai: 43.1. tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais: 43.1.1. veiksmo tikslas: siekiama pagerinti politikos kūrėjų, tarnautojų ir kitų susijusių asmenų įvairovės valdymo žinias ir tarpkultūrinę kompetenciją, sustiprinti jų gebėjimus vykdyti jiems priskirtas funkcijas, taip gerinant integracijos politikos priemonių kokybę; 43.1.2. veiksmą įgyvendinančios veiklos: mokymo programų rengimas, tobulinimas ir įgyvendinimas; mokymų ir (ar) kursų organizavimas ir vykdymas ir pan. Projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja įstaigų, įmonių ir organizacijų darbuotojai, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos priemonėmis; 43.1.3. paramos intensyvumas ir dydis: šiam veiksmui iš viso skiriama 570 853,05 Lt (165 330,47eurų). Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų; 43.2. kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas: 43.2.1. veiksmo tikslas: siekiama sustiprinti trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos koordinavimą įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose, bendradarbiavimą tarp institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bei pagerinti jų gebėjimus valdyti imigracijos ir integracijos politikos priemones; 43.2.2. veiksmą įgyvendinančios veiklos: konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir kitų panašių priemonių kūrimas ir veikla; susitikimai ir kiti renginiai; centrų, tarnybų, tinklalapių ir kitų mechanizmų, skirtų teikti informaciją ir konsultacijas integracijos politikos klausimais, kūrimas, steigimas ir veiklos vykdymas; konsultacijų teikimas, susitikimų ir kitų renginių vykdymas; rekomendacijų rengimas ir pan. Projekto veiklose tiesiogiai dalyvauja institucijos, organizacijos ir kitos suinteresuotos šalys, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos priemonėmis, taip pat gali būti įtrauktos institucijos, organizacijos ir kitos suinteresuotos šalys, susijusios su trečiųjų šalių piliečių imigracijos politikos priemonėmis; 43.2.3. paramos intensyvumas ir dydis: šiam veiksmui iš viso skiriama 380 568,72 Lt (110 220,32 eurų). Šio veiksmo projektams finansavimas gali siekti iki 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. V. PROJEKTO IŠLAIDOS vienuoliktASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMO PRINCIPAI IR FINANSAVIMO REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 44. Bendrieji projekto išlaidų tinkamumo principai ir pagrindinės finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų kategorijos yra išsamiai apibrėžtos Komisijos sprendimo Nr. 2008/457/EB 11 priede. 45. Paraiškoje turi būti nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (EIF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir projekto partnerio(-ių) indėliui. 46. Bendrieji išlaidų tinkamumo principai: 46.1. išlaidos turi būti skirtos EIF veiklai ir atitikti jo tikslus, kaip nustatyta Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 1, 2 ir 3 straipsniuose; 46.2. išlaidos turi būti skirtos finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams, nustatytiems Tarybos sprendimo Nr. 2007/435/EB 4 straipsnyje; 46.3. išlaidos turi būti reikalingos projekto veiklai, kurios atitinka Europos Komisijos patvirtintas daugiametes ir metines programas. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą bei atitiktį projekto veiklų planui. Projekto išlaidų dydis turi būti planuojamas atsižvelgiant į vidutinį kainų augimą; 46.4. išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti patikimo finansų valdymo, visų pirma, kainos ir kokybės santykio ir išlaidų veiksmingumo principus; 46.5. išlaidas turi faktiškai patirti, užregistruoti apskaitoje ir pagrįsti išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais projekto vykdytojas ir (arba) projekto partneriai, atitinkantys nustatytus reikalavimus; 46.6. išlaidos turi būti patiriamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tinkamai pagrįstais atvejais gali būti patiriamos ir kitų ES valstybių narių teritorijoje; 46.7. išlaidos turi būti susijusios su tikslinėmis grupėmis; 46.8. išlaidos turi būti patirtos pagal paramos teikimo sutarties nuostatas. 47. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo ar projekto partnerių pateiktos paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus (jei taikoma). 48. Netiesioginės projekto išlaidos deklaruojamos įgaliotai institucijai teikiamuose mokėjimo prašymuose, kurie teikiami kartu su netiesiogines išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintomis kopijomis. Netiesioginės projekto išlaidos, deklaruojamos teikiamuose mokėjimo prašymuose, pripažįstamos tinkamomis finansuoti EIF lėšomis pagal faktiškai patirtą sumą, tačiau neviršijant 20 procentų tinkamų finansuoti iš paramos lėšų tiesioginių išlaidų sumos. Ar netiesioginių išlaidų suma neviršija 20 procentų tinkamų finansuoti iš paramos lėšų tiesioginių išlaidų sumos, tikrinama gavus galutinį mokėjimo prašymą. 49. EIF remiami projektai neturi būti susiję su pelno siekimu. Jei projekto pabaigoje pajamos, įskaitant įplaukas, viršija išlaidas, EIF įnašas į projektą atitinkamai sumažinamas. Visi projekto pajamų šaltiniai turi būti fiksuojami projekto vykdytojo sąskaitose ir (ar) mokesčių dokumentuose, juos turi būti galima nustatyti ir patikrinti. Įplaukos – tai pajamos, gautos per finansavimo reikalavimus atitinkantį laikotarpį iš pardavimo, nuomos, paslaugų, registracijos mokesčių, banko sąskaitoje sukauptų palūkanų ir kitų panašių pajamų. 50. Finansavimo reikalavimus atitinkančios projekto išlaidos (toliau vadinama – tinkamos išlaidos) gali būti tiesioginės ir netiesioginės. 51. Tiesioginės tinkamos išlaidos yra tokios, kurios pagal bendruosius išlaidų tinkamumo principus gali būti suprantamos kaip konkrečios tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos. Tiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių Gairių 3 priedas). 52. Netiesioginės tinkamos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, kurios nelaikomos tiesiogiai susijusios su projektu. Netiesioginės išlaidos įtraukiamos į detalų projekto biudžetą (šių Gairių 3 priedas). dvylikTASIS SKIRSNIS TIESIOGINĖS TINKAMOS IŠLAIDOS 53. Tiesioginių išlaidų tinkamumas finansuoti apibrėžiamas pagal žemiau nurodytas išlaidų kategorijas. 54. Techninio personalo darbo užmokesčio išlaidos: 54.1. tiesioginės išlaidos techniniam personalui yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu jos skirtos asmenims, tiesiogiai susijusiems su projektu ir įgyvendinantiems tiesiogines projekto veiklas, pavyzdžiui, viena iš projekto veiklų yra lietuvių kalbos mokymas, tai dėstytojo, projekte įdarbinto pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio išlaidos priskiriamos tiesioginėms išlaidoms. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: apskaičiuotas darbo užmokestis kartu su darbdavio mokamomis socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokomis; Išlaidos kitiems galutinio paramos gavėjo organizacijoje dirbantiems darbuotojams, kurių vaidmuo yra tik pagalbinis ir kurie tiesiogiai neįgyvendina projekto veiklų (pavyzdžiui, direktoriui, apskaitininkui, pirkimus organizuojantiems, informacinių technologijų specialistams, padėjėjams, projektų vadovams, projektų veiklų koordinatoriams, projektų vadovų asistentams, koordinatorių asistentams ir pan.), neatitinka finansavimo reikalavimų kaip tiesioginės išlaidos ir yra laikomos netiesioginėmis išlaidomis (žr. Gairių 13 skirsnį); 54.2. atskirose biudžeto eilutėse išvardijamos darbuotojų pareigos, skaičius ir įdarbinamų asmenų pavardės. Jeigu asmenų pavardės dar nežinomos arba negali būti nurodytos, projekto biudžeto pagrindime privalo būti aiškiai nurodomi asmenų profesiniai ir techniniai gebėjimai, leidžiantys jiems vykdyti projekte numatytas funkcijas ir užduotis, už kurias jiems bus mokamas atlyginimas. Skaičiuojant darbo užmokesčio fondą, būtina įvertinti atostoginius, atsižvelgiant į konkretaus asmens planuojamą projekte dirbti laiką. Numatomi projekto darbuotojų darbo laiko įkainiai negali viršyti jų vidutinių įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu darbui projekte yra įdarbinamas asmuo iš išorės, jo darbo laiko įkainiai negali viršyti vidutinių darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Projekto biudžete numatomi įkainiai su įstatymuose numatytais mokesčiais (darbdavio mokamais socialinio draudimo mokesčiais, garantinio fondo įmokomis). Teikiant paraišką, privaloma pateikti dokumentus (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėnesių darbo užmokesčio, mokamo pagal pagrindinę darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraščius), kuriuose būtų pateikti duomenys, kad biudžete numatyti darbo įkainiai neviršija darbuotojams mokamų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu projekto vykdytojo ar partnerio organizacija yra biudžetinė įstaiga, kurioje įdarbinamas projekto personalas, ji privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655). Kitu atveju projekto biudžete bus patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlygis; 54.3. biudžetinių įstaigų darbuotojų ir valstybės tarnautojų, įgyvendinančių projektą, darbo užmokesčio išlaidos yra laikomos tiesioginėmis tinkamomis išlaidomis, jeigu projekto vykdytojas ar projekto partneris pagal darbo sutartį įdarbina asmenį projektui įgyvendinti ir projekto vykdytojo ar projekto partnerio įdarbintas asmuo atlieka konkrečiai su projekto įgyvendinimu susijusį darbą arba tinkamai įformintu organizacijos sprendimu paskiriamas atlikti konkrečiai su projekto įgyvendinimu susijusias užduotis, kurios nėra jo įprastinio darbo dalis, o jo įprastinį darbą atlieka kitas organizacijos įdarbintas asmuo; 54.4. išlaidos administraciniam projekto personalui, kurio vaidmuo yra tik pagalbinis, yra laikomos netiesioginėmis išlaidomis (šių Gairių 63.1 punktas). 55. Išlaidos įrangai: 55.1. įrangos nusidėvėjimo, išperkamosios nuomos ar nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu: 55.1.1. tokioms išlaidoms padengti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., įranga buvo įsigyta už ES dotacijas); 55.1.2. įranga būtina projektui įgyvendinti; 55.2. jeigu svarstomos išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik projekto įgyvendinimo metu) galimybės, visada reikia pasirinkti pigiausią variantą; 55.3. su nuoma ir išperkamąja nuoma susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos ar išperkamosios nuomos trukmę ir faktinio įrangos naudojimo su projektu susijusioms reikmėms dažnumą; 55.4. jeigu įranga perkama prieš prasidedant projektui ar jam vykstant, atsižvelgiama tik į projekto trukmę atitinkančią įrangos nusidėvėjimo dalį ir faktinio įrangos naudojimo su projektu susijusioms reikmėms dažnumą; 55.5. išlaidos įrangai, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio kasdieniam administraciniam naudojimui, laikomos netiesioginėmis išlaidomis (šių Gairių 63.2 punktas). 56. Išlaidos nekilnojamojo turto nuomai: 56.1. nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, kai nuoma tiesiogiai susijusi su projekto veiklų vykdymu, remiantis toliau nustatytomis sąlygomis ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų: 56.1.1. nekilnojamajam turtui pirkti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už ES dotacijas); 56.1.2. nekilnojamasis turtas naudojamas tik su projekto įgyvendinimu susijusioms reikmėms. Jeigu nekilnojamasis turtas naudojamas ir kitais tikslais, tinkama finansuoti iš paramos lėšų yra tik ta nekilnojamojo turto nuomos išlaidų dalis, kuri susijusi su objekto naudojimu projekto reikmėms; 56.2. kasdienei administracinei projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai, kuri tiesiogiai nesusijusi su projekto veikla, reikalingų biuro patalpų nuomos išlaidos laikomos netiesioginėmis išlaidomis (šių Gairių 63.4 punktas). 57. Išlaidos subrangai: 57.1. projekto vykdytojas ar projekto partneriai turi turėti galimybę su projektu susijusias veiklas įgyvendinti patys. Todėl subrangos sutarčių sudarymas yra ribojamas ir negali viršyti 40 procentų projekto tiesioginių finansavimo reikalavimus atitinančių išlaidų, nebent tokias sutartis deramai pagrįstų ir iš anksto patvirtintų atsakinga institucija; 57.2. su toliau nurodytomis subrangos sutartimis susijusios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti iš EIF lėšų: 57.2.1. subrangos sutartys dėl darbų, susijusių su bendru projekto administravimu ir valdymu; 57.2.2. subrangos sutartys, kurios padidina projekto sąnaudas, atitinkamai nepadidindamos jo vertės; 57.2.3. subrangos sutartys su tarpininkais arba konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina išreiškiama procentine visos projekto vertės dalimi, nebent tokį mokėjimą pateisintų projekto vykdytojas, remdamasis faktine atlikto darbo arba suteiktų paslaugų verte; 57.3. visų subrangos sutarčių atžvilgiu subrangovai įsipareigoja pateikti visoms audito ir kontrolės institucijoms visą reikalingą informaciją, susijusią su pagal subrangos sutartis vykdoma veikla. 58. Kitos tiesioginės išlaidos: 58.1. kelionių ir pragyvenimo išlaidos yra tinkamos, jei jos yra: 58.1.1. susijusios su projekto vykdytojo ar projekto partnerių projekte įdarbintais ir tiesiogiai su projektu susijusiais asmenimis; 58.1.2. išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais susijusios su projekto vykdytojo ar projekto partnerių projekte įdarbintu administraciniu personalu, kurių vaidmuo vykdant projektą yra tik pagalbinis. Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės (visomis transporto priemonėmis) faktiškai patirtos išlaidos. Keliaujant lėktuvu, autobusu ar traukiniu turi būti pasirinktas ekonomiškiausias kelionės būdas. Tokiu atveju, kai naudojamasi asmeniniu automobiliu, išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal viešojo transporto tarifus arba pagal projekto vykdytojo ar projekto partnerių taikomas kuro normas, atsižvelgiant į oficialius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Kelionės lėktuvu išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jei kelionė (į abi puses) viršija 800 km ribą arba geografinis atstumas patvirtina kelionės lėktuvu būtinumą. Turi būti išsaugoti įlaipinimo kvitai. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas. Jeigu komandiruotės metu asmeniui išmokėti dienpinigiai, maitinimo išlaidos nėra dengiamos; 58.2. patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos laikomos tiesioginėmis tinkamomis išlaidomis, jei jas galima nustatyti ir jos tiesiogiai reikalingos projekto veiklai vykdyti (pvz., telefono, interneto, pašto, patalpų valymo, komunalinių paslaugų išlaidos). Patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos, reikalingos projekto vykdytojo ar projekto partnerių reikmėms, kurios tiesiogiai nesusiję su projekto veiklomis (pvz., telefono, interneto, pašto, patalpų valymo, komunalinių paslaugų išlaidos), priskiriamos netiesioginėms išlaidoms, kaip nurodyta šių Gairių 63.2 punkte; 58.3. išlaidos ekspertams – tai atlyginimai už teisines konsultacijas, notariniai mokesčiai ir techninių bei finansų ekspertų paslaugų išlaidos, kurios pripažįstamos tinkamomis, jei atitinka vidutinius rinkos įkainius. Šioje eilutėje numatomos lėšos, skirtos vienkartinių, nepasikartojančių, papildomų paslaugų, be kurių nebūtų galima įgyvendinti pagrindinių projekto veiklų, pirkimui. Paslaugų pirkimas, kurį atlieka projekto vykdytojas ar projekto partneris, turi būti vykdomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis. Jeigu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą projekto vykdytojas arba projekto partneriai, atliekantys pirkimus, nėra perkančioji organizacija, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu pirkimų tvarkos aprašu; 58.4. išlaidos, tiesiogiai susijusios su bendram ES finansavimui taikomais reikalavimais, – tai išlaidos, reikalingos vykdyti su bendru ES finansavimu susijusius reikalavimus, pavyzdžiui, viešumo (viešinimo), skaidrumo, projekto rezultatų ir poveikio vertinimo, išorinio audito, banko garantijų išlaidos, laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų tiesioginėmis išlaidomis. trylikTASIS SKIRSNIS NETIESIOGINĖS TINKAMOS IŠLAIDOS 59. Netiesioginėms tinkamoms išlaidoms priskiriamos išlaidos, kurios nelaikomos tiesiogiai su projekto veiklomis susijusiomis išlaidomis ir yra skirtos projektą administruojančių ir vykdančių asmenų reikmėms. 60. Netiesiogines išlaidas sudaro bendros finansavimo reikalavimus atitinkančių tiesioginių išlaidų sumos fiksuota procentinė dalis, jeigu: 60.1. netiesioginės išlaidos sudaro mažiausią galimą dalį, o tikslią netiesioginių išlaidų procentinę dalį pagal poreikius nustato įgaliota institucija tinkamumo vertinimo metu; 60.2. netiesioginės išlaidos numatytos projekto biudžete; 60.3. netiesioginių išlaidų biudžeto eilutėje nenumatytos išlaidos, kurios jau numatytos kitoje projekto biudžeto eilutėje; 60.4. netiesioginės išlaidos nėra finansuojamos iš kitų šaltinių. Organizacijos, gaunančios veiklos dotaciją, skiriamą iš ES ir (arba) valstybių narių biudžeto, į savo organizacijos biudžetą netiesioginių išlaidų, numatytų projekto biudžete, įtraukti negali. 61. Fiksuota netiesioginių išlaidų procentinė dalis neturi viršyti 20 procentų tinkamų finansuoti iš paramos lėšų tiesioginių išlaidų sumos. 62. Jeigu šių Gairių 57.1 punkto nustatyta tvarka subrangos sutartys sudaro daugiau nei 40 procentų tinkamų tiesioginių išlaidų sumos, tokiu atveju fiksuota netiesioginių išlaidų procentinė dalis neturi viršyti 10 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų sumos ir privalo būti gautas atsakingos institucijos pritarimas. 63. Netiesioginės išlaidos gali apimti šias išlaidas: 63.1. išlaidas projekto administraciniam personalui, kurio vaidmuo yra tik pagalbinis (pvz., apskaitininkui, pirkimų (tiekimo) specialistui, žmogiškųjų išteklių specialistui, informacinių technologijų specialistui, biuro administratoriui, projekto vadovui, projekto veiklų koordinatoriui, projekto vadovo asistentui, koordinatorių asistentui ir pan.). Atskirose biudžeto eilutėse nurodomos darbuotojų pareigos, skaičius ir įdarbinamų asmenų pavardės. Jeigu asmenų pavardės dar nežinomos arba negali būti nurodytos, projekto biudžeto pagrindime turi būti aiškiai nurodomi asmenų profesiniai ir techniniai gebėjimai, leidžiantys jiems vykdyti projekte numatytas funkcijas ir užduotis, už kurias jiems bus mokamas atlyginimas. Skaičiuojant darbo užmokesčio fondą, būtina įvertinti atostoginius, atsižvelgiant į konkretaus asmens planuojamą projekte dirbti laiką. Projekto darbuotojų, dirbančių projekto vykdytojo ir (ar) partnerio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, darbo laiko įkainiai negali viršyti jų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu darbui projekte yra įdarbinamas asmuo iš išorės, jo darbo laiko įkainiai negali viršyti vidutinių darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Projekto biudžete numatomi įkainiai su įstatymuose numatytais mokesčiais (darbdavio mokamais socialinio draudimo mokesčiais, Garantinio fondo įmokomis). Teikiant paraišką privaloma pateikti dokumentus (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėnesių darbo užmokesčio, mokamo pagal pagrindinę darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraščius), kuriuose būtų pateikti duomenys, kad biudžete numatyti darbo įkainiai neviršija darbuotojams mokamų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu projekto vykdytojo ar partnerio organizacija yra biudžetinė įstaiga, kurioje įdarbinamas projekto personalas, ji privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“. Kitu atveju projekto biudžete bus patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlygis; 63.2. administracines išlaidas. Administracinėms išlaidoms priskiriamos įrangos, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio kasdieniam administraciniam naudojimui, kuris netiesiogiai susijęs su projekto veiklomis bei vykdymu, nusidėvėjimo išlaidos, tenkančios projekto įgyvendinimo laikotarpiui (pvz., spausdintuvams, nešiojamiesiems kompiuteriams, fakso aparatams, telefonams). Taip pat šiai išlaidų kategorijai …