VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS INSTITUTO STANDARTŲ TARYBOS N U T A R I M A S DĖL VERSLO APSKAITOS STANDARTŲ PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. 1 Vilnius Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų taryba nutaria patvirtinti pridedamus verslo apskaitos standartus:

1. 1-ąjį verslo apskaitos standartą „Finansinė atskaitomybė“;
2. 2-ąjį verslo apskaitos standartą „Balansas“;
3. 3-iąjį verslo apskaitos standartą „Pelno (nuostolių) ataskaita“;
4. 4-ąjį verslo apskaitos standartą „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“;
5. 5-ąjį verslo apskaitos standartą „Pinigų srautų ataskaita“;
6. 6-ąjį verslo apskaitos standartą „Aiškinamasis raštas“;
7. 7-ąjį verslo apskaitos standartą „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“;
8. 8-ąjį verslo apskaitos standartą „Nuosavas kapitalas“;
9. 9-ąjį verslo apskaitos standartą „Atsargos“;
10. 10-ąjį verslo apskaitos standartą „Pardavimo pajamos“;
11. 11-ąjį verslo apskaitos standartą „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“;
12. 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“;
13. 13-ąjį verslo apskaitos standartą „Nematerialusis turtas“;
14. 19-ąjį verslo apskaitos standartą „Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“;
15. 20-ąjį verslo apskaitos standartą „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“;
16. 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“;
17. 22-ąjį verslo apskaitos standartą „Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“. STANDARTŲ TARYBOS PIRMININKAS GINTARAS ČERNIUS PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 1-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS
18. Šio standarto tikslas – nurodyti metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką bei reikalavimus, pagal kuriuos sudarytą finansinę atskaitomybę būtų galima palyginti ir su tos pačios įmonės ankstesnių laikotarpių finansine atskaitomybe, ir su kitų įmonių finansine atskaitomybe.
19. Standartas taikomas sudarant ir pateikiant metinę finansinę atskaitomybę pagal Verslo apskaitos standartus.
20. Šis standartas nustato finansinės atskaitomybės pateikimo tvarką, sudėtį ir bendruosius ataskaitų turinio reikalavimus. Finansinių ataskaitų sudarymas, ūkinių operacijų bei įvykių pripažinimas, įvertinimas ir atskleidimas nagrinėjami kituose verslo apskaitos standartuose. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Aiškinamasis raštas – metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikta finansinės atskaitomybės ataskaitose. Į aiškinamąjį raštą įtraukiama Verslo apskaitos standartų reikalaujama pateikti informacija, taip pat kita informacija, būtina teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Apskaitos politika – bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio finansinė atskaitomybė yra rengiama. Balansas – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Įmonė – pelno siekiantis ūkio subjektas. Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Pelno (nuostolių) ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai. Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos. III. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS TIKSLAS
21. Finansinės atskaitomybės tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
22. Finansinėje atskaitomybėje pateikiama ši informacija: 5.
23. turtas; 5.
24. nuosavas kapitalas; 5.
25. įsipareigojimai; 5.
26. pajamos ir sąnaudos; 5.
27. pinigų srautai. IV. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDĖTIS
28. Pilną finansinę atskaitomybę sudaro: 6.
29. balansas; 6.
30. pelno (nuostolių) ataskaita; 6.
31. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 6.
32. pinigų srautų ataskaita; 6.
33. aiškinamasis raštas.
34. Trumpą finansinę atskaitomybę sudaro: 7.
35. balansas; 7.
36. pelno (nuostolių) ataskaita; 7.
37. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 7.
38. aiškinamasis raštas.
39. Įmonės, atsižvelgdamos į rodiklių dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516), turi pasirinkti finansinės atskaitomybės ataskaitų formas, kurios pateikiamos verslo apskaitos standartų prieduose. V. FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTAI
40. Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal jų ekonominę prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai naudojami įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti: 9.
41. balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas – apibūdina įmonės finansinę būklę; 9.
42. pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.
43. Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos: 10.
44. turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Turtas gali teikti ekonominės naudos ne tik parduodant, bet ir keičiant jį į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti; 10.
45. turtas nebūtinai turi turėti fizinę formą (pavyzdžiui, patentai ir autorių teisės taip pat yra turtas, jei jis yra įmonės nuosavybė ir iš jo tikimasi gauti ekonominės naudos). Ekonominės naudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali turėti ekonominės naudos ir iš turto, kuris nėra jos nuosavybė, tačiau ji juo disponuoja ir gauna to turto teikiamą naudą; 10.
46. turtas apskaitoje paprastai pripažįstamas tada, kai patiriamos išlaidos jam įsigyti. Tačiau būna atvejų, kai turtas pripažįstamas nepatyrus išlaidų (pavyzdžiui, nemokamai gautas turtas, vyriausybės dotacijų forma gautas turtas ir pan.). Turto apskaitos reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai „Nematerialusis turtas“, „Ilgalaikis materialusis turtas“, „Finansinės priemonės“, „Atsargos“ ir kiti.
47. Įsipareigojimai – prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti: 11.
48. paprastai įsipareigojimai įforminami sutartimi (pavyzdžiui, mokėtini atlyginimai darbuotojams pagal darbo sutartis, mokėtinos sumos už gautas prekes ir paslaugas pagal tiekimo ar paslaugų sutartis); 11.
49. įsipareigojimai gali būti esamieji ir būsimieji. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esamieji įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ateityje yra būsimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą kapitalą. Kai kuriais atvejais įsipareigojimai gali pasibaigti, nors nėra įvykdyti (pavyzdžiui, kai jų neįmanoma įvykdyti, šalių susitarimu, kai skolininkas yra likviduojamas); 11.
50. kai kurie įsipareigojimai gali būti nustatomi skaičiavimo būdu, naudojant tam tikrus įvertinimus. Tokie įsipareigojimai vadinami atidėjimais (pavyzdžiui, atidėjimai garantiniams remontams, atidėjimai pensijų įsipareigojimams ir pan.).
51. Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“.
52. Svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniai pelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos: 13.
53. pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus; 13.
54. sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą; 13.
55. pajamos ir sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskirti nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai, sprendžia pati įmonė. Pavyzdinis pajamų ir sąnaudų grupavimas yra pateiktas 3-iajame verslo apskaitos standarte „Pelno (nuostolių) ataskaita“.
56. Pajamų apibrėžimas apibūdina pajamas, gaunamas iš įmonės įprastinės veiklos, ir pagautę. Įprastinės veiklos pajamos paprastai skirstomos į pardavimo pajamas, kitos veiklos pajamas, finansinės veiklos pajamas, investicinės veiklos pajamas: 14.
57. pardavimo pajamų pripažinimą nustato 10-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“; 14.
58. pajamų priskyrimą kitos, finansinės arba investicinės veiklos pajamoms nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“. Kitos, finansinės ir investicinės veiklos pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kada jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.
59. Sąnaudų apibrėžimas apibūdina įprastinės veiklos sąnaudas ir netekimus. Įprastinės veiklos sąnaudoms priskiriama pardavimo savikaina, veiklos sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos, finansinės veiklos sąnaudos, investicinės veiklos sąnaudos ir pelno mokesčio sąnaudos: 15.
60. pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų pripažinimo tvarką nustato 11-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“; 15.
61. sąnaudų priskyrimą kitos, finansinės arba investicinės veiklos sąnaudoms nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“. Kitos, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kada jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų išmokėjimą; 15.
62. pelno mokesčio sąnaudų rodiklis apskaičiuojamas remiantis kaupimo principu. VI. FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTŲ ĮVERTINIMAS
63. Įvertinimas – procesas, kurio metu nustatoma vertė, kuria finansinių ataskaitų elementai pateikiami finansinėje atskaitomybėje. Finansinių ataskaitų elementai gali būti įvertinami įvairiais būdais ir jų deriniais (įsigijimo savikaina, tikrąja verte, einamųjų išlaidų verte, realizavimo verte, grynąja galimo realizavimo verte, dabartine verte): 16.
64. įsigijimo savikaina – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas įsigijimo metu sumokėto atlygio tikrąja verte, o įsipareigojimai – gautina arba mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, kurią numatoma gauti ar sumokėti normaliomis verslo sąlygomis; 16.
65. tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą; 16.
66. einamųjų išlaidų vertė – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų arba pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo atsiskaityta už tokio pat turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Įsipareigojimai registruojami nediskontuota pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurios prireiktų įsipareigojimui padengti esamomis verslo sąlygomis; 16.
67. realizavimo vertė – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo metu esamomis rinkos kainomis. Įsipareigojimai įvertinami nediskontuota jų įvykdymo suma, kurios prireiktų padengti įsipareigojimui normaliomis verslo sąlygomis; 16.
68. grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas; 16.
69. dabartinė vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią, kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis. Įsipareigojimai įvertinami diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo sąlygomis.
70. Paprastai įmonės pasirenka įsigijimo savikainos būdą, kurį derina su kitais būdais (pavyzdžiui, atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri mažesnė, rinkoje nesunkiai parduodami vertybiniai popieriai gali būti registruojami tikrąja verte, pensijų įsipareigojimai – dabartine verte). Įmonės gali pačios pasirinkti finansinių ataskaitų elementų įvertinimo būdus, jeigu Verslo apskaitos standartai nenustato kitaip. VII. PAGRINDINIAI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI
71. Finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija turi būti tarpusavyje susieta.
72. Finansinė atskaitomybė turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
73. Duomenys metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus.
74. Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai.
75. Jei dėl apskaitos politikos pakeitimo ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės rodiklių neįmanoma palyginti su praėjusių ataskaitinių laikotarpių rodikliais, informacija turi būti pateikiama 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka.
76. Jei metinė finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant Verslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte. Nesilaikyti Verslo apskaitos standartų leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina, norint teisingai parodyti įmonės finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus.
77. Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos straipsnius, kurie pagal Verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui. Privalomus straipsnius galima papildyti įterpiant papildomas eilutes, jei to reikia, siekiant teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
78. Duomenys, pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje, turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų. VIII. APSKAITOS POLITIKA
79. Įmonė turi pasirinkti ir taikyti apskaitos politiką taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
80. Jei Verslo apskaitos standartuose nėra nurodyta kurios nors ūkinės operacijos ar įvykio registravimo ir pateikimo tvarka, įmonė turi vadovautis apskaitos politika, kuri užtikrintų, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija: 27.
81. būtų naudinga jos vartotojams; 27.
82. teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus; 27.
83. atspindėtų ūkinių operacijų ir įvykių turinį bei ekonominę prasmę, o ne tik formalius pateikimo reikalavimus; 27.
84. būtų nešališka ir neutrali; 27.
85. būtų parengta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais; 27.
86. būtų visais reikšmingais atžvilgiais išsami. IX. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI
87. Įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, turi vadovautis šiais bendraisiais apskaitos principais: 28.
88. įmonės; 28.
89. veiklos tęstinumo; 28.
90. periodiškumo; 28.
91. pastovumo; 28.
92. piniginio mato; 28.
93. kaupimo; 28.
94. palyginimo; 28.
95. atsargumo; 28.
96. neutralumo; 28.
97. turinio svarbos.
98. Įmonės principas reiškia, kad kiekviena finansinę atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į finansinę atskaitomybę turi būti įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų srautai.
99. Veiklos tęstinumo principas reiškia, kad: 30.
100. rengiant finansinę atskaitomybę daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir jos nenumatoma likviduoti, todėl, rengdama finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė turi įvertinti, ar įmonė gali tęsti veiklą; 30.
101. finansinė atskaitomybė turi būti rengiama vadovaujantis veiklos tęstinumo principu, nebent įmonės savininkai nuspręstų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą arba jie privalėtų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą; 30.
102. jei, rengiant finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė žino faktų, kurie gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte. Priimant sprendimą, ar galima taikyti veiklos tęstinumo principą, turi būti atsižvelgiama į visą turimą informaciją; 30.
103. jei finansinė atskaitomybė rengiama nesilaikant veiklos tęstinumo principo, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte, nurodant priežastį, kodėl įmonė nesilaiko šio principo; 30.
104. jei dėl tam tikrų priežasčių veiklos tęstinumo principo nesilaikoma, visas įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais. Turtas turi būti įvertinamas grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimai – įvertintomis galutinio atsiskaitymo sumomis.
105. Periodiškumo principas reiškia, kad: 31.
106. finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir parodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įmonės savininkų sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir pateikiami to laikotarpio atskaitomybėje. Jeigu įmonės veiklą reglamentuojantys įstatymai ar įmonės įstatai numato prievolę administracijai ar kitam įmonės valdymo organui rengti pelno paskirstymo projektą, šis projektas turi būti pateikiamas finansinės atskaitomybės, kuri pristatoma tvirtinti, aiškinamajame rašte. Tačiau pelno paskirstymas pripažįstamas įvykusia ūkine operacija tik tada, kai pelno paskirstymą įstatymų numatyta tvarka patvirtina įmonės savininkai; 31.
107. paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama, likviduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, vieneri finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių. Jie gali būti trumpesni nei 12, ilgesni nei 12 mėnesių, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Tokiu atveju aiškinamajame rašte turi būti nurodytos finansinės atskaitomybės laikotarpio pakeitimo priežastys ir pateikta pastaba, kad pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusio laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenimis.
108. Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Finansinės atskaitomybės straipsnių klasifikavimas ar informacijos pateikimo būdas gali būti keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės.
109. Piniginio mato principas reiškia, kad visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.
110. Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos.
111. Palyginimo principas reiškia, kad: 35.
112. pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius. Todėl įmonės turi pasirinkti tokią apskaitos politiką, kuri leistų taikyti naujus apskaitos metodus, nepažeidžiant finansinės atskaitomybės palyginimo principo; 35.
113. finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienerių finansinių metų informacija. Jei buvo pakeistas finansinės atskaitomybės straipsnių pateikimas ar klasifikavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka.
114. Atsargumo principas reiškia, kad: 36.
115. įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta; 36.
116. rengiant finansinę atskaitomybę, turi būti patikrinami visi subjektyvūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjimai, rezervai. Finansinės atskaitomybės rengėjai turi įsitikinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios, t. y. turtas ir pajamos parodytos ne didesne (mažesne), o įsipareigojimai ir sąnaudos – ne mažesne (didesne) verte.
117. Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka. Jos pateikimas neturi priklausyti nuo siekio priversti apskaitos informacijos vartotojus priimti įmonei palankius sprendimus.
118. Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir įvykius didžiausias dėmesys kreipiamas į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus. Ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jų turinį ir ekonominę prasmę net ir tada, kai pateikimas skiriasi nuo teisinių dokumentų (pavyzdžiui, pagal turimus dokumentus įmonė perleido turtą ir nuosavybės teises į tą turtą kitai įmonei, tačiau sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį įmonė ir toliau naudosis turto teikiama ekonomine nauda, todėl įregistravus apskaitoje informaciją apie turto perleidimą finansinėje atskaitomybėje nebus teisingai atskleista sandorio esmė, todėl turtas ir toliau turėtų būti rodomas įmonės balanse). X. INFORMACIJOS REIKŠMINGUMAS
119. Informacija yra reikšminga, jei jos nepateikimas ar neatskleidimas gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams.
120. Nustatant reikšmingumą, vertinamas ne tik straipsnio dydis, bet ir pobūdis. Priimant sprendimą, lemiamą įtaką gali turėti bet kuris kriterijus. Kiekvienas reikšmingas straipsnis finansinėje atskaitomybėje pateikiamas atskirai. Nereikšmingos sumos gali būti sujungiamos su panašaus pobūdžio ar paskirties sumomis ir atskirai nepateikiamos. XI. TARPUSAVIO UŽSKAITA
121. Turtas ir įsipareigojimai negali būti tarpusavyje užskaitomi, nebent tai numatyta kitame verslo apskaitos standarte.
122. Pajamos ir sąnaudos finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiamos atskirai, tačiau verslo apskaitos standartų numatytais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsniai gali būti tarpusavyje užskaityti pateikiant tik grynąjį rezultatą (pavyzdžiui, grynasis rezultatas gali būti parodomas perleidus ilgalaikį turtą, gavus kompensaciją už patirtus nuostolius, keičiant užsienio valiutą). XII. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS IDENTIFIKAVIMAS
123. Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kurią skelbia įmonė. Verslo apskaitos standartai taikomi sudarant finansinę atskaitomybę, todėl labai svarbu, kad informacijos vartotojai galėtų atskirti pagal Verslo apskaitos standartus parengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri gali būti naudinga, bet rengiama vadovaujantis kitomis taisyklėmis.
124. Pateikiant finansinę atskaitomybę, kiekvienoje finansinės atskaitomybės ataskaitoje turi būti nurodyta: 44.
125. atskaitomybę pateikiančios įmonės pavadinimas, adresas ir kodas; 44.
126. ar tai atskiros įmonės, ar įmonių grupės finansinė atskaitomybė; 44.
127. finansinės atskaitomybės laikotarpis, paskutinės finansinių metų dienos data ir patvirtinimo data; 44.
128. finansinės atskaitomybės valiuta; 44.
129. finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis. Finansinės atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais litų. Tūkstančiais litų informacija gali būti pateikiama tik tuo atveju, jei dėl to nebus prarandama svarbios informacijos. XIII. BALANSAS
130. Balanse pateiktinos informacijos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“. XIV. PELNO (NUOTOLIŲ) ATASKAITA
131. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktinos informacijos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“. XV. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
132. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje pateiktinos informacijos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 4-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“. XVI. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
133. Pinigų srautų ataskaitos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 5-asis verslo apskaitos standartas „Pinigų srautų ataskaita“. XVII. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
134. Aiškinamojo rašto reikalavimus nustato 6-asis verslo apskaitos standartas „Aiškinamasis raštas“. XVIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
135. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 2-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „BALANSAS“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS
136. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.
137. Standartas nustato balanso sudarymo tvarką ir pavyzdines formas (išskyrus konsoliduotų balansų). Standarte nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos sudarytą balansą būtų galima palyginti su kitais pagal Verslo apskaitos standartus parengtais balansais. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Atidėjimas – įsipareigojimas, kurio galutinės padengimo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti. Balansas – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Ilgalaikis turtas – turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytąją. Ilgalaikis įsipareigojimas – įsipareigojimas, už kurį įmonė privalės atsiskaityti vėliau nei per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Įsipareigojimas – prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, kuri turės būti įvykdyta ir kurios dydį galima objektyviai nustatyti. Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis. Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo. Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams. Trumpalaikiai įsipareigojimai – įsipareigojimai, už kuriuos įmonė privalės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikis turtas – turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę. III. INFORMACIJOS PATEIKIMAS BALANSE
138. Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę. Balanse turi būti pateikta tokia informacija: 3.
139. nematerialusis turtas; 3.
140. materialusis turtas; 3.
141. finansinis turtas (išskyrus 3.5 ir 3.6 papunkčiuose nurodytas sumas); 3.
142. atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys; 3.
143. gautinos sumos; 3.
144. pinigai ir jų ekvivalentai; 3.
145. kapitalas ir rezervai; 3.
146. finansinės ilgalaikės skolos; 3.
147. trumpalaikės prekybos skolos ir kitos trumpalaikės mokėtinos sumos; 3.
148. pelno mokesčio įsipareigojimas; 3.
149. atidėjimai. IV. TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
150. Balanse turtas ir įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.
151. Ilgalaikiam turtui priskiriamas nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas.
152. Trumpalaikis turtas – turtas, kurį tikimasi realizuoti arba sunaudoti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įprastinį įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikiam turtui priskiriamos atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, kurių naudojimo laikotarpis nėra ribotas, bei kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą.
153. Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Ilgalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriamos trumpalaikės paskolos, jei jų grąžinimo terminas pratęstas arba yra sudaryta pakartotinio finansavimo sutartis ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.
154. Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Trumpalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriama ilgalaikių įsiskolinimų ir įsipareigojimų dalis, kuri turės būti apmokėta (įvykdyta) per vienerius metus. V. BALANSE PATEIKIAMOS INFORMACIJOS GRUPAVIMAS
155. Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka: 9.
156. A. Ilgalaikis turtas; 9.
157. I. Nematerialusis turtas; 9.
158. II. Materialusis turtas; 9.
159. III. Finansinis turtas; 9.
160. B. Trumpalaikis turtas; 9.
161. I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 9.
162. II. Per vienerius metus gautinos sumos; 9.
163. III. Kitas trumpalaikis turtas; 9.
164. IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai; 9.
165. C. Nuosavas kapitalas; 9.
166. I. Kapitalas; 9.
167. II. Perkainojimo rezervas (rezultatai); 9.
168. III. Rezervai; 9.
169. IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai); 9.
170. D. Dotacijos, subsidijos; 9.
171. E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai; 9.
172. I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai; 9.
173. II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.
174. Standarto 9 punkte nurodyti straipsniai yra privalomi, t. y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai sumos lygios nuliui. Pavyzdinėse formose nurodytus straipsnius galima papildyti ir kitomis nei nurodyta pavyzdinėse formose eilutėmis. Tarpiniai straipsniai, nurodyti pavyzdinėse formose, spausdinant gali būti praleidžiami, jeigu likučiai lygūs nuliui. Jei pildant trumpą formą 3 punkte nurodyti straipsnių likučiai nelygūs nuliui, jie turi būti pateikiami atskiromis eilutėmis tarpiniuose straipsniuose pilnoje balanso formoje nurodytose vietose. VI. ILGALAIKIS TURTAS
175. Ilgalaikio turto straipsnyje parodomas nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas.
176. Nematerialusis turtas – nepiniginis, neturintis fizinės formos turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Nematerialusis turtas balanse parodomas likutine verte. Nematerialiojo turto apskaitos reikalavimus nustato 13-asis verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“.
177. Materialusis turtas – fizinę formą turintis turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Materialusis turtas balanse parodomas likutine verte. Materialiojo turto apskaitos reikalavimus nustato 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“.
178. Finansinio turto straipsnyje pateikiama informacija apie ilgalaikį finansinį turtą. Finansinio turto apskaitos reikalavimus nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinės priemonės“. VII. TRUMPALAIKIS TURTAS
179. Trumpalaikio turto straipsnyje parodomos atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas bei pinigai ir pinigų ekvivalentai.
180. Atsargos balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Atsargų apskaitos reikalavimus nustato 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“.
181. Per vienerius metus gautinos sumos parodomos grynąja verte, atėmus įvertintas neatgautinas sumas.
182. Kito trumpalaikio turto straipsnyje parodomas trumpalaikis finansinis turtas bei kitas trumpalaikis turtas, kuris nebuvo parodytas kituose turto straipsniuose.
183. Pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje parodomi banke ir kasoje esantys pinigai įvairia valiuta bei pinigų ekvivalentai.
184. Sukauptos pajamos parodomos gautinų sumų straipsniuose, o ateinančio laikotarpio sąnaudos – išankstinių apmokėjimų straipsniuose. Jeigu sukauptų pajamų ir ateinančio laikotarpio sąnaudų sumos yra reikšmingos, jos gali būti rodomos atskiromis eilutėmis ir paaiškinamos aiškinamajame rašte. VIII. NUOSAVAS KAPITALAS
185. Nuosavo kapitalo straipsnyje parodomas kapitalas, perkainojimo rezervas (rezultatai), rezervai ir nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“.
186. Kapitalo straipsnyje parodomas pasirašytasis įstatinis kapitalas, nurodant neapmokėtą pasirašytojo įstatinio kapitalo dalį, akcijų priedus ir savas akcijas.
187. Perkainojimo rezervo (rezultatų) straipsnyje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimas.
188. Rezervų straipsnyje parodomi rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno.
189. Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) straipsnyje parodomas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba nepadengti nuostoliai. IX. DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS
190. Šiame straipsnyje registruojamos dotacijos ir subsidijos. Dotacijų ir subsidijų apskaitos reikalavimus nustato 21-asis verslo apskaitos standartas „Dotacijos ir subsidijos“. X. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
191. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje parodomos po vienerių ir per vienerius metus mokėtinos sumos, atidėjimai bei kiti įsipareigojimai. Įsipareigojimų apskaitos reikalavimus nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinės priemonės“.
192. Po vienerių metų mokėtinos sumos – skolos, kurias reikės sumokėti per laikotarpį, ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos.
193. Atidėjimai – įsipareigojimai, kurie paskutinę finansinių metų dieną yra tikėtini arba garantuoti, tačiau jų sumos arba įvykdymo laikotarpis nėra visiškai aiškūs.
194. Per vienerius metus mokėtinos sumos – skolos, kurias įmonė turės sumokėti per laikotarpį, trumpesnį nei 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos.
195. Sukauptos sąnaudos parodomos kitų įsipareigojimų, o ateinančio laikotarpio pajamos – gautų išankstinių apmokėjimų straipsniuose. Jeigu sukauptų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų sumos yra reikšmingos, jos gali būti rodomos atskiromis eilutėmis ir paaiškinamos aiškinamajame rašte. XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
196. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 1 priedas (Pavyzdinė pilno balanso forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________BALANSAS (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų TURTAS Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai A. ILGALAIKIS TURTAS I. NEMATERIALUSIS TURTAS I.
197. Plėtros darbai I.
198. Prestižas I.
199. Patentai, licencijos I.
200. Programinė įranga I.
201. Kitas nematerialusis turtas II. MATERIALUSIS TURTAS II.
202. Žemė II.
203. Pastatai ir statiniai II.
204. Mašinos ir įrengimai II.
205. Transporto priemonės II.
206. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai II.
207. Nebaigta statyba II.
208. Kitas materialusis turtas III. FINANSINIS TURTAS III.
209. Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones III.
210. Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms III.
211. Po vienerių metų gautinos sumos III.
212. Kitas finansinis turtas B. TRUMPALAIKIS TURTAS I. ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS I.
213. Atsargos I.1.
214. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai I.1.
215. Nebaigta gamyba I.1.
216. Pagaminta produkcija I.1.
217. Pirktos prekės, skirtos perparduoti I.
218. Išankstiniai apmokėjimai I.
219. Nebaigtos vykdyti sutartys II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS II.
220. Pirkėjų įsiskolinimas II.
221. Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos II.
222. Kitos gautinos sumos III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS III.
223. Trumpalaikės investicijos III.
224. Terminuoti indėliai III.
225. Kitas trumpalaikis turtas IV. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI TURTO IŠ VISO: NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai C. NUOSAVAS KAPITALAS I. KAPITALAS I.
226. Įstatinis (pasirašytasis) I.
227. Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-) I.
228. Akcijų priedai I.
229. Savos akcijos (-) II. PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) III. REZERVAI III.
230. Privalomasis III.
231. Savoms akcijoms įsigyti III.
232. Kiti rezervai IV. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) IV.
233. Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) IV.
234. Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) D. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI I.
235. Finansinės skolos I.1.
236. Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai I.1.
237. Kredito įstaigoms I.1.
238. Kitos finansinės skolos I.
239. Skolos tiekėjams I.
240. Gauti išankstiniai apmokėjimai I.
241. Atidėjimai I.4.
242. Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo I.4.
243. Pensijų ir panašių įsipareigojimų I.4.
244. Kiti atidėjimai I.
245. Atidėtieji mokesčiai I.
246. Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI II.
247. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis II.
248. Finansinės skolos II.2.
249. Kredito įstaigoms II.2.
250. Kitos skolos II.
251. Skolos tiekėjams II.
252. Gauti išankstiniai apmokėjimai II.
253. Pelno mokesčio įsipareigojimai II.
254. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai II.
255. Atidėjimai II.
256. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: __________________________________ ___________________________ (įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas) ______________ 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 2 priedas (Pavyzdinė trumpo balanso forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________BALANSAS (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų TURTAS Pasta-bos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai A. ILGALAIKIS TURTAS I. NEMATERIALUSIS TURTAS II. MATERIALUSIS TURTAS III. FINANSINIS TURTAS B. TRUMPALAIKIS TURTAS I. ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS IV. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI TURTO IŠ VISO: NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI C. NUOSAVAS KAPITALAS I. KAPITALAS II. PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) III. REZERVAI IV. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) D. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS ir ilgalaikiai įsipareigojimai II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS ir trumpalaikiai įsipareigojimai NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: __________________________________ ___________________________ (įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas) ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 3-IASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS
257. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.
258. Standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno (nuostolių) ataskaitų (išskyrus konsoliduotų) formas.
259. Išimtiniais atvejais gali būti pateikiamos ir kitokios, šiame standarte nenurodytos, pelno (nuostolių) ataskaitos formos, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Išlaidos – turto ar paslaugų sunaudojimas bei turto vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį. Įprastinė veikla – pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla. Ypatingieji straipsniai – straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai. Netipinė veikla – ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla. Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms. Tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine. Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą. III. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS SUDĖTIS
260. Duomenys apie įmonės veiklą per ataskaitinį laikotarpį pelno (nuostolių) ataskaitoje grupuojami į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius.
261. Įprastine įmonės veikla laikomos pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su visa įmonės veikla. Įprastinės veiklos duomenys dar grupuojami į tipinės ir netipinės veiklos straipsnius.
262. Duomenys apie tipinę įmonės veiklą yra pardavimo pajamos, pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos.
263. Duomenys apie netipinę įmonės veiklą yra kita, finansinė ir investicinė veikla.
264. Ypatinguosius straipsnius sudaro pagautė ir netekimai. Šie straipsniai turi būti pateikiami atskirai.
265. Duomenys apie įmonės veiklą grupuojami atsižvelgiant į šiame standarte nurodytus kriterijus ir veiklos specifiką. Pasirinktas grupavimo būdas turi būti taikomas nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemia grupavimo pakeitimą. IV. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS DUOMENŲ PATEIKIMAS IR ATSKLEIDIMAS
266. Duomenys apie įmonės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį gali būti pateikti pilna ar trumpa forma.
267. Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius: 11.
268. I. Pardavimo pajamos; 11.
269. II. Pardavimo savikaina; 11.
270. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai); 11.
271. IV. Veiklos sąnaudos; 11.
272. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai); 11.
273. VI. Kita veikla; 11.
274. VII. Finansinė ir investicinė veikla; 11.
275. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai); 11.
276. IX. Pagautė; 11.
277. X. Netekimai; 11.
278. XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą; 11.
279. XII. Pelno mokestis; 11.
280. XIII Grynasis pelnas (nuostoliai).
281. Sudarant pelno (nuostolių) ataskaitą, pavyzdinėse formose pateikti, bet 11 punkte neišvardyti straipsniai gali būti praleidžiami, jeigu jų reikšmės ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais lygios nuliui. Taip pat leidžiama papildyti pelno (nuostolių) ataskaitą papildomais straipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus. V. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS
282. Pardavimo pajamų straipsnyje turi būti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos. Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pardavimo pajamų apskaitos reikalavimus nustato 10-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“.
283. Pardavimo savikainos straipsnyje turi būti pateikiama grynoji pardavimo savikaina. Ataskaitinio laikotarpio pardavimo savikainos apskaitos reikalavimus nustato 11-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“.
284. Veiklos sąnaudos apima pardavimo bei bendrąsias ir administracines sąnaudas. Ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų apskaitos reikalavimus nustato 11-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“.
285. Kitos veiklos straipsnis parodo netipinės (išskyrus finansinės ir investicinės) veiklos rezultatą.
286. Kitos veiklos pajamų straipsnyje parodomos pajamos arba pelnas iš įprastinės, bet netipinės veiklos, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą. Kitos veiklos pajamoms priskiriama: netipinės veiklos produkcijos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo pajamos, pajamos iš įmonės ilgalaikio turto naudojimo, honorarai (pavyzdžiui, patentų, prekių ženklų, autorių teisių, kompiuterių programų ir kt.), ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo pelnas ir kt.
287. Kitos veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos sąnaudos ir nuostoliai, susiję su kitos veiklos pajamomis. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriama: parduotos netipinės veiklos produkcijos, perparduotų prekių ar paslaugų savikaina, ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo nuostoliai ir kt.
288. Finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos finansinės ir investicinės veiklos pajamos. Šioms pajamoms priskiriamos palūkanos už suteiktas klientams ar įmonės darbuotojams paskolas, palūkanos už banke laikomus pinigus, pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo, pripažintos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, dividendų pajamos, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo pelnas ir pan., jei kiti verslo apskaitos standartai nenustato kitaip.
289. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį patirtos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriami nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimo, mokėtinos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo nuostoliai, jei kiti verslo apskaitos standartai nenustato kitaip, palūkanos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjant turtą, palūkanų sąnaudos, susijusios su paskolomis ir kt.
290. Ypatinguosiuose straipsniuose parodomi atsitiktinių ūkinių įvykių, kurie negali būti priskirti įprastinei veiklai, rezultatai. Ar įvykis skiriasi nuo įmonės įprastinės veiklos, nustatoma pagal jo pobūdį, lyginant su įprastine įmonės veikla, o ne pagal tokio įvykio dažnumą. Pasikartojimo dažnumas yra tik vienas iš kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar straipsnis yra ypatingasis.
291. Pelno mokestis apskaičiuojamas taikant kaupimo principą. VI. REZULTATŲ PATEIKIMAS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE
292. Pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti apskaičiuoti ir pateikti ataskaitinio laikotarpio tipinės, įprastinės ir visos įmonės veiklos rezultatai bei ypatingieji straipsniai. Tam naudojami bendrojo, veiklos, įprastinės veiklos, pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą ir grynojo pelno (nuostolių) rodikliai.
293. Bendrojo pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atimant pardavimo savikainą.
294. Tipinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atimant veiklos sąnaudas.
295. Įprastinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis parodo įmonės įprastinės (tipinės ir netipinės) veiklos rezultatą per ataskaitinį laikotarpį. Šis rodiklis apskaičiuojamas prie tipinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos rezultatus.
296. Pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos ir ypatingųjų straipsnių rezultatą. Jis apskaičiuojamas prie įprastinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant pagautę ir atimant netekimus.
297. Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t. y. įmonėje liekantį pelną, kuris gali būti paskirstytas, arba nuostolius. Grynojo pelno rodiklis apskaičiuojamas iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudų rodiklį. VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
298. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 1 priedas (Pavyzdinė pilnos pelno (nuostolių) ataskaitos forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų Eil. Nr. Straipsniai Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai I. PARDAVIMO PAJAMOS II. PARDAVIMO SAVIKAINA III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) IV. VEIKLOS SĄNAUDOS IV.
299. Pardavimo IV.
300. Bendrosios ir administracinės V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) VI. KITA VEIKLA VI.
301. Pajamos VI.
302. Sąnaudos VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA VII.
303. Pajamos VII.
304. Sąnaudos VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) IX. PAGAUTĖ X. NETEKIMAI XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ XII. PELNO MOKESTIS XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) __________________________________ ___________________________ (įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas) ______________ 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 2 priedas (Pavyzdinė trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________PELNO NUOSTOLIŲ ATASKAITA (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų Eil. Nr. Straipsniai Pasta-bos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai I. PARDAVIMO PAJAMOS II. PARDAVIMO SAVIKAINA III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) IV. VEIKLOS SĄNAUDOS V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) VI. KITA VEIKLA VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) IX. PAGAUTĖ X. NETEKIMAI XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ XII. PELNO MOKESTIS XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) __________________________________ ___________________________ (įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas) ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 4-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS
305. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.
306. Standartas nustato įmonės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos sudarymo tvarką ir pavyzdinę šios ataskaitos (išskyrus konsoliduotos) formą.
307. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei kiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neparodyti pelno (nuostolių) ataskaitoje. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Akcijų priedai – skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos. Dividendai – įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui, atsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančių akcijų klasę ir kiekį. Įstatinis kapitalas – pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma. Nepaskirstytasis pelnas – įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas. Nepaskirstytieji nuostoliai – įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai. Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo. Privalomasis rezervas – rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti. Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams. Rezervas savoms akcijoms įsigyti – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savų įmonės akcijų įsigijimo vertei padengti. III. NUOSAVO KAPITALO APSKAITA
308. Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“. IV. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS DUOMENŲ PATEIKIMAS
309. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomi visi nuosavo kapitalo pokyčiai. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje turi būti nurodyta: 5.
310. nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio ir lyginamojo laikotarpių pradžioje ir pabaigoje; 5.
311. apskaitos politikos pakeitimo rezultatas; 5.
312. klaidų taisymo rezultatas; 5.
313. perskaičiuoti (atsižvelgiant į 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodytus koregavimus) nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje; 5.
314. ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas; 5.
315. finansinio turto perkainojimo rezultatas; 5.
316. savos akcijos; 5.
317. kitas pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai); 5.
318. ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai); 5.
319. paskelbti dividendai ir kitos su pelno paskirstymu susijusios išmokos; 5.
320. įstatinio kapitalo padidėjimas/sumažėjimas bei likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje; 5.
321. rezervų pasikeitimai bei likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
322. Įmonės, jei reikia, pildydamos ataskaitos formą, gali praleisti eilutes ar stulpelius, kurių reikšmės lygios nuliui, arba įrašyti papildomą informaciją.
323. Informacija apie reikšmingas nuosavo kapitalo pokyčių sumas turi būti atskleista finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
324. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ 4-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“ 1 priedas Pavyzdinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų Apmokėtas įstatinis kapitalas Akcijų priedai Savos akcijos (-) Perkainojimo rezervas (rezultatai) Įstatymo numatyti rezervai Kiti rezervai Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) Iš viso Ilgalaikio materialiojo turto Finansinio turto Privalomasis Savų akcijų įsigijimo
325. Likutis 20X1 m. gruodžio 31 d.
326. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas
327. Esminių klaidų taisymo rezultatas
328. Perskaičiuotas likutis 20X1 m. gruodžio 31 d.
329. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas/ sumažėjimas
330. Finansinio turto vertės padidėjimas/sumažėjimas
331. Savų akcijų įsigijimas/pardavimas
332. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas/nuostoliai
333. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas/nuostoliai
334. Dividendai
335. Kitos išmokos
336. Sudaryti rezervai
337. Panaudoti rezervai
338. Įstatinio kapitalo didinimas/ mažinimas
339. Likutis 20X2 m. gruodžio 31 d.
340. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas/sumažėjimas
341. Finansinio turto vertės padidėjimas/sumažėjimas
342. Savų akcijų įsigijimas
343. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas/nuostoliai
344. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas/nuostoliai
345. Dividendai
346. Kitos išmokos
347. Sudaryti rezervai
348. Panaudoti rezervai
349. Įstatinio kapitalo didinimas/mažinimas
350. Likutis 20X3 m. gruodžio 31 d. ____________________________________________________ (įmonės administracijos vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė) ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 5-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „Pinigų srautų ataskaita“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS
351. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama informacija apie įmonės pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.
352. Standartas nustato pinigų srautų ataskaitos sudarymo, pinigų srautų klasifikavimo į pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautus tvarką ir pavyzdines ataskaitų (išskyrus konsoliduotų) formas. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Finansinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su nuosavo kapitalo ir įmonės įsipareigojimų, susijusių su pasiskolintais pinigais, pasikeitimais. Investicijos – pinigai ir įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti įmonės funkcijų įgyvendinimą. Investicinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su ilgalaikio turto ir kitų ilgalaikių investicijų įsigijimu bei perleidimu. Išmokos – bet koks pinigų išleidimas. Nerealizuotas valiutų kursų pasikeitimas – valiutinių straipsnių perkainojimo rezultatas. Pagrindinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su pagrindine (gamybine, prekybine ir paslaugų teikimo) įmonės veikla, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą. Pinigai – pinigai įmonės kasoje ir bankų sąskaitose. Pinigų ekvivalentai – trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius nėra priskiriamos pinigų ekvivalentams. Pinigų srautai – pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį. Realizuotas valiutų kursų pasikeitimas – valiutinių ūkinių operacijų rezultatas, susidaręs dėl skirtingo valiutos kurso operacijos įregistravimo dieną ir atsiskaitymo dieną. III. PINIGŲ SRAUTŲ GRUPAVIMAS
353. Ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai pinigų srautų ataskaitoje turi būti grupuojami pagal pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą.
354. Pinigų srautus įmonės grupuoja pačios, atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį bei šio standarto reikalavimus.
355. Iš investicinės ir finansinės veiklos atsirandantys palūkanų ir dividendų pinigų srautai turi būti pateikti atskirai. Jie gali būti klasifikuojami kaip įmonės pagrindinės, investicinės arba finansinės veiklos pinigų srautai. Gauti bei išmokėti dividendai ir palūkanos gali būti klasifikuojami kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai arba gauti dividendai gali būti klasifikuojami kaip investicinė veikla, o sumokėti – kaip finansinė veikla. Apskaitos politikoje turi būti numatyta, kur pateikiami tokio pobūdžio pinigų srautai.
356. Atskira ūkinė operacija gali sukurti pinigų srautus, kurie gali būti klasifikuojami skirtingai. Pavyzdžiui, kai grąžinant paskolą grąžinamoji suma apima ne tik paskolos dalį, bet ir palūkanas, palūkanos gali būti priskirtos prie įmonės pagrindinės veiklos, o grąžinama paskolos dalis – prie finansinės veiklos pinigų srautų. IV. PAGRINDINĖ ĮMONĖS VEIKLA
357. Įmonės pagrindinės veiklos pinigų srautai parodo, kiek pagrindinė (gamybinė, prekybinė, paslaugų teikimo) įmonės veikla, išskyrus investicinę ir finansinę, gali kurti pinigų srautus. Šie pinigų srautai yra pagrindinis finansavimo šaltinis, leidžiantis palaikyti ir plėtoti įmonės veiklą, grąžinti paskolas, išmokėti dividendus bei daryti naujas investicijas.
358. Įmonės pagrindinės veiklos pinigų įplaukų pavyzdžiai: 8.
359. pinigų įplaukos pardavus prekes ir suteikus paslaugas; 8.
360. pinigų įplaukos, susijusios su komisiniais mokesčiais, honorarais ir kitomis pajamomis; 8.
361. pinigų įplaukos, gautos pirkėjams iš anksto sumokėjus už prekes; 8.
362. pinigų įplaukos, gautos susigrąžinus prekybines skolas; 8.
363. gautos draudimo išmokos; 8.
364. pinigų įplaukos pardavus perparduoti skirtą ilgalaikį turtą; 8.
365. pinigų įplaukos pardavus perparduoti pirktus kitų įmonių vertybinius popierius (pavyzdžiui, akcijas, obligacijas) ir kitas trumpalaikes investicijas; 8.
366. iš kitų įmonių gauti dividendai (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos); 8.
367. gautos palūkanos (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos).
368. Įmonės pagrindinės veiklos pinigų išmokų pavyzdžiai: 9.
369. pinigų išmokos žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams; 9.
370. pinigų išmokos įmonės darbuotojams; 9.
371. sumokėti mokesčiai; 9.
372. pinigų išmokos trumpalaikėms investicijoms pirkti; 9.
373. sumokėtos draudimo įmokos; 9.
374. pinigų išmokos perkant perparduoti skirtą ilgalaikį turtą; 9.
375. pinigų išmokos perkant perparduoti skirtus kitų įmonių vertybinius popierius; 9.
376. sumokėti dividendai (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos); 9.
377. sumokėtos palūkanos (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos). V. INVESTICINĖ ĮMONĖS VEIKLA
378. Investicinės veiklos pinigų srautai parodo pinigų sumas, per ataskaitinį laikotarpį išleistas įsigyjant turtą, kuris ilgą laiką teiks ekonominės naudos, taip pat pinigų įplaukas šį turtą perleidžiant.
379. Įmonės investicinės veiklos pinigų įplaukų pavyzdžiai: 11.
380. pinigų įplaukos perleidžiant ilgalaikį turtą (išskyrus įsigytą perparduoti); 11.
381. pinigų įplaukos susigrąžinant paskolas iš trečiųjų asmenų; 11.
382. pinigų įplaukos perleidžiant ne perparduoti įsigytus kitų įmonių vertybinius popierius; 11.
383. iš kitų įmonių gauti dividendai (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie investicinės veiklos); 11.
384. gautos palūkanos už suteiktas paskolas (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie investicinės veiklos); 11.
385. gautos palūkanos už finansinėse įstaigose laikomus pinigus (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie investicinės veiklos).
386. Įmonės investicinės veiklos pinigų išmokų pavyzdžiai: 12.
387. pinigų išmokos įsigyjant ilgalaikį turtą (išskyrus skirtą perparduoti); 12.
388. pinigų išmokos statant, rekonstruojant ar remontuojant ilgalaikį materialųjį turtą, kuriuo įmonė disponuoja ir kurio vertė yra didinama; 12.
389. pinigų išmokos skolinant pinigus tretiesiems asmenims; 12.
390. pinigų išmokos įsigyjant vertybinius popierius. VI. FINANSINĖ ĮMONĖS VEIKLA
391. Įmonės finansinės veiklos pinigų srautai parodo, kaip per ataskaitinį laikotarpį įmonė naudojosi išoriniais finansavimo šaltiniais.
392. Įmonės finansinės veiklos pinigų įplaukų pavyzdžiai: 14.
393. pinigų įplaukos išleidžiant visų rūšių akcijas; 14.
394. pinigų įplaukos išleidžiant obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius; 14.
395. pinigų įplaukos skolinantis (neatsižvelgiant į grąžinimo terminą) iš trečiųjų asmenų (tarp jų ir kredito įstaigų).
396. Įmonės finansinės veiklos pinigų išmokų pavyzdžiai: 15.
397. pinigų išmokos, sumokamos už superkamas savas akcijas; 15.
398. sumokėti dividendai (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie finansinės veiklos); 15.
399. pinigų išmokos, sumokamos išperkant anksčiau įmonės išleistas obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius; 15.
400. paskolų grąžinimas; 15.
401. sumokėtos palūkanos už paskolas (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie finansinės veiklos); 15.
402. pinigų išmokos už lizingą (finansinę nuomą). VII. YPATINGŲJŲ STRAIPSNIŲ PINIGŲ SRAUTAI
403. Ypatingieji pinigų srautai turi būti atskleisti atskira eilute pinigų srautų ataskaitos pabaigoje. VIII. ĮMONĖS PAGRINDINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTŲ PATEIKIMAS
404. Įmonės pagrindinės veiklos pinigų srautai gali būti pateikiami tiesioginiu arba netiesioginiu būdu.
405. Tiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitoje atskleidžiamos apibendrintos pinigų įplaukos ir pinigų išmokos per ataskaitinį laikotarpį.
406. Pinigų srautų ataskaitą rengiant tiesioginiu būdu, duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas pateikiami kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas gali būti gaunami: 19.
407. iš apskaitos įrašų, t. y. apibendrinant pinigų sąskaitų judėjimą; 19.
408. perskaičiuojant pelno (nuostolių) ataskaitos rodiklius (pajamas ir sąnaudas) į pinigų įplaukas ir išmokas.
409. Netiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje įmonės veikloje.
410. Pinigų srautų ataskaitoje pateikiant pinigų srautus, dėmesys turi būti kreipiamas į turinį ir ekonominę esmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus. Įmonės, siekdamos tiksliau parodyti ataskaitinio laikotarpio pinigų srautus, į ataskaitą gali įtraukti papildomus straipsnius arba išbraukti nenaudojamus. IX. ĮMONĖS INVESTICINĖS IR FINANSINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTŲ PATEIKIMAS
411. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte. Šių pinigų srautų pateikimas tiesioginiu ir netiesioginiu būdu rengiamose pinigų srautų ataskaitose nesiskiria, kadangi šios pinigų srautų ataskaitos dalys rengiamos tik tiesioginiu būdu.
412. Pinigų srautai, atsirandantys iš dukterinių įmonių ir kitų verslo subjektų įsigijimo ir perleidimo, turi būti pateikti atskirai, kaip investicinės veiklos pinigų srautai. X. NEPINIGINIAI SANDORIAI
413. Investiciniai bei finansiniai sandoriai, nesusiję su pinigų įplaukomis ar išmokomis per ataskaitinį laikotarpį, pinigų srautų ataskaitoje neturi būti parodomi. Informacija apie šiuos sandorius turi būti pateikiama aiškinamajame rašte.
414. Kai kurie investiciniai ir finansiniai sandoriai turi įtakos įmonės nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir turto pasikeitimams, tačiau nedaro poveikio ataskaitinio laikotarpio pinigų srautams. Dėl šios priežasties tokie sandoriai nepateikiami pinigų srautų ataskaitoje, bet aprašomi aiškinamojo rašto pastabose.
415. Nepiniginių sandorių pavyzdžiai: 26.
416. dalies įmonės skolų pavertimas kapitalu; 26.
417. ilgalaikio turto įsigijimas skolon, įskaitant lizingo (finansinės nuomos) būdu. XI. VALIUTINIAI STRAIPSNIAI
418. Valiutiniai straipsniai (pavyzdžiui, turima valiuta, valiutinės skolos įmonei ir valiutinės įmonės skolos) pinigų srautų ataskaitos sudarymo dieną turi būti įkainoti litais pagal oficialų tos dienos lito ir užsienio valiutos santykį.
419. Pinigų įplaukos ir išmokos, susijusios su įmonės sandoriais, denominuotais užsienio valiuta, pinigų srautų ataskaitoje turi būti pateikiamos litais pagal pinigų gavimo (išmokėjimo) dienos valiutų keitimo kursą. Realizuotas valiutų kursų pasikeitimo poveikis daro tiesioginę įtaką pinigų kiekiui, todėl turi būti parodytas pinigų srautų ataskaitoje.
420. Nerealizuoto valiutų kursų pasikeitimo įtaka, nors ir nėra susijusi su pinigų gavimu ar išleidimu, taip pat turi būti pateikiama pinigų srautų ataskaitoje.
421. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui laikotarpio pabaigoje pateikiama pinigų srautų ataskaitoje atskira eilute atskirai nuo pagrindinės, finansinės ir investicinės veiklos, kad būtų galima palyginti pinigų kiekį laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
422. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ 5-ojo verslo apskaitos standarto „Pinigų srautų ataskaita“ 1 priedas (Pavyzdinė pinigų srautų ataskaitos, sudaromos tiesioginiu būdu, forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų Eil. Nr. Straipsniai Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai I.
423. Ataskaitinio laikotarpio pinigų įplaukos (su PVM) I.1.
424. Pinigų įplaukos iš klientų I.1.
425. Kitos įplaukos I.
426. Ataskaitinio laikotarpio pinigų išmokos I.2.
427. Pinigai, sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams (su PVM) I.2.
428. Pinigų išmokos, susijusios su darbo santykiais I.2.
429. Sumokėti į biudžetą mokesčiai I.2.
430. Kitos išmokos Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai II. Investicinės veiklos pinigų srautai II.
431. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas II.
432. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas II.
433. Ilgalaikių investicijų įsigijimas II.
434. Ilgalaikių investicijų perleidimas II.
435. Paskolų suteikimas II.
436. Paskolų susigrąžinimas II.
437. Gauti dividendai, palūkanos II.
438. Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai II.
439. Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai III. Finansinės veiklos pinigų srautai III.
440. Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais III.1.
441. Akcijų išleidimas III.1.
442. Savininkų įnašai nuostoliams padengti III.1.
443. Savų akcijų supirkimas III.1.
444. Dividendų išmokėjimas III.
445. Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais III.2.
446. Finansinių skolų padidėjimas III.2.1.
447. Paskolų gavimas III.2.1.
448. Obligacijų išleidimas III.2.
449. Finansinių skolų sumažėjimas III.2.2.
450. Paskolų grąžinimas III.2.2.
451. Obligacijų supirkimas III.2.2.
452. Sumokėtos palūkanos III.2.2.
453. Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai III.2.
454. Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas III.2.
455. Kitų įmonės įsipareigojimų sumažėjimas III.
456. Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai III.
457. Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai IV. Ypatingųjų straipsnių pinigų srautai IV.
458. Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų padidėjimas IV.
459. Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų sumažėjimas V. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui VI. Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje VIII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje ____________________________________________________ (įmonės administracijos vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė) ______________ 5-ojo verslo apskaitos standarto „Pinigų srautų ataskaita“ 2 priedas (Pavyzdinė pinigų srautų ataskaitos, sudaromos netiesioginiu būdu, forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų Eil. Nr. Straipsniai Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai I.
460. Grynasis pelnas (nuostoliai) I.
461. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos I.
462. Po vienerių metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas I.
463. I.
464. I.
465. I.
466. I.
467. I.
468. Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas Nebaigtų vykdyti sutarčių (padidėjimas) sumažėjimas Pirkėjų įsiskolinimo (padidėjimas) sumažėjimas Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolų (padidėjimas) sumažėjimas Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas I.
469. Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas I.
470. Ilgalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) I.
471. Trumpalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) I.
472. I.
473. I.
474. Pelno mokesčio įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) Atidėjimų padidėjimas (sumažėjimas) I.
475. Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) I.
476. Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai II. Investicinės veiklos pinigų srautai II.
477. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas II.
478. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas II.
479. Ilgalaikių investicijų įsigijimas II.
480. Ilgalaikių investicijų perleidimas II.
481. Paskolų suteikimas II.
482. Paskolų susigrąžinimas II.
483. Gauti dividendai, palūkanos II.
484. Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai II.
485. Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai III. Finansinės veiklos pinigų srautai III.
486. Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais III.1.
487. Akcijų išleidimas III.1.
488. Savininkų įnašai nuostoliams padengti III.1.
489. Savų akcijų supirkimas III.1.
490. Dividendų išmokėjimas III.
491. Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais III.2.
492. Finansinių skolų padidėjimas III.2.1.
493. Paskolų gavimas III.2.1.
494. Obligacijų išleidimas III.2.
495. Finansinių skolų sumažėjimas III.2.2.
496. Paskolų grąžinimas III.2.2.
497. Obligacijų supirkimas III.2.2.
498. Sumokėtos palūkanos III.2.2.4 Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai III.2.
499. Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas III.2.
500. Kitų įmonės įsipareigojimų sumažėjimas III.2.
501. Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai III.2.
502. Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai IV. Ypatingųjų straipsnių pinigų srautai IV.
503. Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų padidėjimas IV.
504. Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų sumažėjimas V. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui VI. Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje VIII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje ____________________________________________________ (įmonės administracijos vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė) ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 6-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „AiŠkinamasis raŠtas“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS
505. Šio standarto tikslas – nurodyti, kokia papildoma informacija turi būti pateikta aiškinamajame rašte, kad būtų geriau paaiškinta finansinė atskaitomybė.
506. Standartas nustato aiškinamojo rašto sudarymo tvarką ir turinį.
507. Aiškinamasis raštas yra privaloma sudedamoji finansinės atskaitomybės dalis. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Geografinis segmentas – išskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje gaminami produktai ar teikiamos paslaugos tam tikroje geografinėje ekonominėje aplinkoje ir kurios rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo dalių, veikiančių kitoje geografinėje ekonominėje aplinkoje. Verslo segmentas – išskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje gaminami atskiri arba susiję produktai ar teikiamos atskiros arba susijusios paslaugos ir kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų įmonės verslo dalių. III. AIŠKINAMOJO RAŠTO BENDROJI DALIS
508. Aiškinamojo rašto bendrosios dalies pradžioje turi būti pateikiami bendrieji duomenys apie įmonę: 4.
509. įmonės įregistravimo data; 4.
510. įmonės filialų ir atstovybių skaičius, dukterinių ir asocijuotų įmonių pavadinimai ir buveinės; 4.
511. trumpas įmonės veiklos apibūdinimas; 4.
512. svarbios sąlygos, kuriomis dirba įmonė ir kurios gali paveikti įmonės plėtrą; 4.
513. įmonės veikla tyrimų ir plėtros srityje, jeigu ji reikšminga; 4.
514. įstatinio kapitalo pakitimai, jeigu tokių buvo, ir šių pakitimų priežastys; 4.
515. vidutinis įmonės sąraše esančių darbuotojų skaičius per ataskaitinius ir praėjusius finansinius metus arba darbuotojų skaičius ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų pabaigoje. IV. APSKAITOS POLITIKA
516. Aiškinamajame rašte turi būti pateikta informacija apie įmonės taikytą apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Pavyzdžiui: 5.
517. kokiais teisės aktais ir apskaitos standartais vadovaujantis parengta finansinė atskaitomybė; 5.
518. per ataskaitinius finansinius metus pakeitus apskaitos politiką turi būti nurodyta ir aptarta šio pakeitimo įtaka įmonės veiklos rezultatams, pateikti rodikliai, apskaičiuoti pagal seną ir naują metodiką; 5.
519. sudarant finansinę atskaitomybę taikomi turto įkainojimo būdai (įsigijimo savikaina, grynoji galimo realizavimo vertė, tikroji vertė ar kt.); 5.
520. ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitos politika; 5.
521. investicijų apskaitos metodai; 5.
522. biologinio turto apskaitos metodai; 5.
523. turto perkainojimo metodai; 5.
524. pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai; 5.
525. skolinimosi ir kitų panašių išlaidų apskaitos metodai; 5.
526. statybos ir ilgalaikių sutarčių, lizingo (finansinės nuomos), tyrimo ir plėtros išlaidų, atsargų, mokesčių, įskaitant atidėtuosius mokesčius, operacijų užsienio valiuta ir tarpusavio užskaitų apskaitos metodų aprašymai; 5.
527. verslo ir geografinių segmentų apibūdinimas ir pajamų bei sąnaudų paskirstymo segmentams būdai; 5.
528. verslo sujungimų apskaitos metodai; 5.
529. pinigų ir pinigų ekvivalentų apibūdinimas (paaiškinama, kas priskiriama pinigams ir pinigų ekvivalentams); 5.
530. finansinės rizikos valdymo politika; 5.
531. finansinių priemonių apskaitos politika; 5.
532. atidėjimų sudarymo principai; 5.
533. dotacijų, subsidijų, nemokamai gauto turto apskaitos principų aprašymas; 5.
534. įmonės politika ir programos aplinkos apsaugos, energijos taupymo, ekologiškai švarių medžiagų ir atliekų panaudojimo, vandens taršos ir išmetimų mažinimo srityse. V. AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS
535. Aiškinamojo rašto pastabos – reikšmingus finansinės atskaitomybės straipsnius paaiškinančios lentelės (pažymos) ir/arba tekstinė informacija.
536. Aiškinamojo rašto pastabose turi būti pateikiamas tik reikšmingų atskaitomybės sumų detalizavimas. Kai kurios aiškinamojo rašto pastabos gali būti nepateikiamos, jeigu atskaitomybėje nurodytos sumos yra nereikšmingos įmonės būklės įvertinimui.
537. Aiškinamojo rašto pastabose pateikiama ir niekur kitur finansinėje atskaitomybėje nepateikta Verslo apskaitos standartų reikalaujama informacija ir ta informacija, kuri būtina norint tiksliau parodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos įmonės veiklai, finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams.
538. Aiškinamojo rašto pastabos numeruojamos eilės tvarka. Aiškinamojo rašto pastabos numeris turi būti nurodomas prie finansinės ataskaitos straipsnio, kurį ji paaiškina.
539. Aiškinamojo rašto pastabose pateikiamos informacijos pavyzdžiai: 10.
540. nematerialiojo įmonės turto būklė ir jos kitimas per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant šio turto amortizaciją ir vertės koregavimą (pavyzdinė lentelė „Nematerialusis turtas“); 10.
541. ilgalaikio materialiojo įmonės turto būklė pagal svarbiausias šio turto grupes, įskaitant jo perkainojimą, nurašymą ir nusidėvėjimą bei vertės koregavimą (pavyzdinė lentelė „Ilgalaikis materialusis turtas“); 10.
542. ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo periodiškumas ir priežastys (nurodoma po pavyzdine lentele „Ilgalaikis materialusis turtas“); 10.
543. ilgalaikio materialiojo turto įkeitimai ir kiti nuosavybės teisių apribojimai (pavyzdinė lentelė „Ilgalaikio materialiojo turto įkeitimai“); 10.
544. taikomos ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normos pagal turto grupes (pavyzdinė lentelė „Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normos“); 10.
545. visiškai nusidėvėjęs, bet dar naudojamas ilgalaikis materialusis turtas ir jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina (pavyzdinė lentelė „Naudojamas nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis turtas“); 10.
546. ilgalaikio finansinio įmonės turto įsigijimo vertė, taip pat jos kitimas per ataskaitinį laikotarpį; 10.
547. bendra atsargų balansinė vertė ir balansinė vertė pagal atsargų rūšis (pavyzdinė lentelė „Atsargos“); 10.
548. grynąja galimo realizavimo verte įtrauktų į apskaitą atsargų balansinė vertė ir nukainojimo iki šios vertės suma, bet kurio nukainojimo atstatymo suma ir paaiškinimas (pavyzdinė lentelė „Atsargos“); 10.
549. įkeistų atsargų balansinė vertė (pavyzdinė lentelė „Atsargos“); 10.
550. atsargos pas trečiuosius asmenis (pavyzdinė lentelė „Atsargos“); 10.
551. atsargų įkainojimo skirtumai, jeigu buvo taikomas LIFO (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos atsargos) būdas (pavyzdinė lentelė „Atsargos“); 10.
552. kitos įmonės, kurioje įmonė turi reikšmingą įtaką arba kontrolę, pavadinimas, valdoma dalis, veiklos pobūdis, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) ir nuosavo kapitalo dydis (pavyzdinės lentelės „Dukterinės įmonės“ ir „Asocijuotos įmonės“); 10.
553. įmonės įstatinio kapitalo sudėtis, nurodant akcijų skaičių ir jų nominaliąją vertę. Valstybei, savivaldybei, įmonei (savos akcijos) ir dukterinėms įmonėms priklausančių akcijų skaičius ir sumos turi būti pateikiamos atskirai (pavyzdinė lentelė „Įstatinio kapitalo struktūra“). Tekstinėje dalyje pateikiama informacija apie nepareikalautas įmokėti ir pareikalautas, bet dar neįmokėtas sumas, atskirai išvardijant stambiausius akcininkus – skolininkus. Šioje pastaboje taip pat turi būti pateikta išsami informacija apie įmonės skolų pavertimo akcijomis galimybę; 10.
554. pelno paskirstymo projektas, jei pelnas skirstomas (pavyzdinė lentelė „Pelno paskirstymo projektas“); 10.
555. dividendai privilegijuotosioms akcijoms su kaupiamuoju dividendu, kuriems išmokėti nepakanka pelno; 10.
556. rezervų sudarymo tikslai ir naudojimo apribojimai; 10.
557. mokėtinos skolos, lizingo (finansinės nuomos) sutarčių įsipareigojimai (pagal tų įsipareigojimų padengimo laikotarpį) (pavyzdinė lentelė „Įmonės įsipareigojimų būklė“); 10.
558. įmonės įsipareigojimai pagal įsiskolinimų padengimo laikotarpį, atskirai nurodant skolinius įsipareigojimus, kurių įvykdymas užtikrintas valstybės garantija ir (arba) įmonės turtu. Jei nurodytos skolos bus grąžinamos užsienio valiuta, papildomai turi būti pateiktos sumos atitinkama valiuta (pavyzdinė lentelė „Įmonės įsipareigojimų būklė“); 10.
559. informacija apie atidėjimus; 10.
560. informacija apie verslo ir geografinius segmentus (pavyzdinė lentelė „Informacija apie verslo segmentus“). Informaciją apie verslo ir geografinius segmentus privalo teikti tik tos įmonės, kurios rengia pilną finansinę atskaitomybę; 10.
561. išlaidos aplinkosaugai; 10.
562. finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos pagal visas reikšmingas sumas (pavyzdinė lentelė „Finansinės ir investicinės veiklos rezultatai“); 10.
563. prekių ar paslaugų mainų pajamų sumos (pavyzdinė lentelė „Prekių ir paslaugų mainai“); 10.
564. pagautė ir netekimai (pavyzdinė lentelė „Ypatingieji straipsniai“); 10.
565. visos reikšmingos užbalansinėse sąskaitose fiksuojamos sumos, pavyzdžiui, neapibrėžti įsipareigojimai ir kiti užbalansiniai straipsniai (užstatai, garantijos ir t. t.) (pavyzdinė lentelė „Įmonės teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti balanse“); 10.
566. vadovams ir susijusiems asmenims priskaičiuotos pinigų sumos, kitas perleistas turtas bei suteiktos garantijos (pavyzdinė lentelė „Finansiniai ryšiai su įmonės vadovais ir kitais susijusiais asmenimis“). Jeigu reikšmingai pasikeitė vadovų atlyginimų dydis arba apmokėjimo sistema, apie tai turi būti paaiškinta papildomai. Taip pat paaiškinami įmonės sandoriai su susijusiais asmenimis, jei jie sudaromi ne rinkos kainomis; 10.
567. ištaisytų klaidų pobūdis, koregavimų sumos ir lyginamoji informacija (pavyzdinė lentelė „Informacija apie klaidų taisymą“); 10.
568. jei viena įmonė įsigyja kitą (kitas), įsigyjančiosios įmonės to laikotarpio, kuriuo buvo įvykdytos operacijos, aiškinamajame rašte, nurodoma, per kurį laikotarpį įvyko turto ir teisių perleidimas iš įsigytosios įmonės ar įmonių. Vėlesniuose aiškinamuosiuose raštuose privalo būti nurodyta, kuriame aiškinamajame rašte pateikta ši informacija. Kartu su aiškinamuoju raštu pateikiamas paskutinis įsigytosios įmonės balansas (įmonių balansai) ir pateikiami apskaičiuoti skirtumai tarp to turto, kuris nudėvimas arba amortizuojamas, likutinės vertės, užfiksuotos įsigytoje įmonėje ar įmonėse ir įsigijusioje įmonėje. Įmonių dalyviai (akcijų (dalių, pajų) savininkai) nurodo įsigytosios įmonės ar įmonių akcijų nominaliąją vertę ir kainą, kuria gautos akcijos (dalys, pajai) įtraukiamos į apskaitą toje įmonėje; 10.
569. reikšmingų pobalansinių įvykių, kurių neatskleidimas gali turėti reikšmingą įtaką įmonės finansinės atskaitomybės vartotojų galimybei priimti sprendimus, trumpas aprašymas.
570. Konkrečius informacijos pateikimo aiškinamajame rašte reikalavimus nustato kiti verslo apskaitos standartai, reglamentuojantys atitinkamų sričių apskaitos ir informacijos atskleidimo tvarką. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
571. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ 1 priedas Pavyzdinės lentelių (pažymų) formos Nematerialusis turtas (Lt) Rodikliai Plėtros darbai Prestižas Patentai, licencijos ir pan. Programinė įranga Kitas nematerialusis turtas Iš viso Likutinė vertė praėjusių finansinių metų pabaigoje a) Ilgalaikis nematerialusis turtas įsigijimo savikaina Praėjusių finansinių metų pabaigoje Finansinių metų pokyčiai: - turto įsigijimas - kitiems asmenims perleistas ir nurašytas turtas (-) - perrašymai iš vieno straipsnio į kitą+/(-) Finansinių metų pabaigoje b) Amortizacija Praėjusių finansinių metų pabaigoje Finansinių metų pokyčiai: - finansinių metų amortizacija - atstatantys įrašai (-) - kitiems asmenims perleisto ir nurašyto turto amortizacija (-) - perrašymai iš vieno straipsnio į kitą + / (-) Finansinių metų pabaigoje c) Vertės sumažėjimas Praėjusių finansinių metų pabaigoje Finansinių metų pokyčiai: - finansinių metų vertės sumažėjimas - atstatantys įrašai (-) - kitiems asmenims perleisto ir nurašyto turto (-) - perrašymai iš vieno straipsnio į kitą + / (-) Finansinių metų pabaigoje d) Likutinė vertė finansinių metų pabaigoje (a) – (b) – (c) Ilgalaikis materialusis turtas* (Lt) Rodikliai Žemė Pastatai ir statiniai Mašinos ir įrengimai Transporto priemonės Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai Ne-baigta statyba Kitas materialusis turtas Iš viso Likutinė vertė praėjusių finansinių metų pabaigoje a) Įsigijimo savikaina Praėjusių finansinių metų pabaigoje Finansinių metų pokyčiai: - turto įsigijimas - perleistas ir nurašytas turtas (-) - perrašymai iš vieno straipsnio į kitą+ / (-) Finansinių metų pabaigoje b) Perkainojimas Praėjusių finansinių metų pabaigoje Finansinių metų pokyčiai: - vertės padidėjimas (sumažėjimas) + / (-) - kitiems asmenims perleisto ir nurašyto turto (-) - perrašymai iš vieno straipsnio į kitą+ / (-) Finansinių metų pabaigoje c) Nusidėvėjimas Praėjusių finansinių metų pabaigoje Finansinių metų pokyčiai: - finansinių metų nusidėvėjimas - atstatantys įrašai (-) - kitiems asmenims perleisto ir nurašyto turto nusidėvėjimas (-) - perrašymai iš vieno straipsnio į kitą+ / (-) Finansinių metų pabaigoje d) Vertės sumažėjimas Praėjusių finansinių metų pabaigoje Finansinių metų pokyčiai: - finansinių metų vertės sumažėjimas - atstatantys įrašai (-) - kitiems asmenims perleisto ir nurašyto turto (-) - perrašymai iš vieno straipsnio į kitą+ / (-) Finansinių metų pabaigoje e) Likutinė vertė finansinių metų pabaigoje (a) + (b) – (c) – (d) *Informacija apie patikėjimo teise valdomą turtą pateikiama po lentele. Ilgalaikio materialiojo turto įkeitimas Įkeisto turto pavadinimas Balansinė vertė (Lt) Įkeitimo pabaigos data Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normos Ilgalaikio materialiojo turto grupės* Vidutinis naudingo tarnavimo laikas (metais) Pastatai ir statiniai Mašinos ir įrengimai Transporto priemonės Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai Kitas materialusis turtas *Turtas gali būti grupuojamas ir pagal funkcinę paskirtį. Naudojamas nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis turtas Turto grupės pavadinimas Įsigijimo savikaina (Lt) Atsargos (Lt) Rodikliai Žaliavos ir komplektavimo gaminiai Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija Pirktos prekės, skirtos perparduoti Iš viso a) Atsargų įsigijimo savikaina Praėjusių finansinių metų pabaigoje Finansinių metų pabaigoje b) Nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės (atstatymas) Praėjusių finansinių metų pabaigoje Finansinių metų pabaigoje c) Grynoji galimo realizavimo vertė finansinių metų pabaigoje (a) – (b) Įkainojimo skirtumai, jei buvo taikomas LIFO būdas Įkeistų atsargų vertė Atsargos pas trečiuosius asmenis Dukterinės įmonės Įmonės pavadinimas Veiklos pobūdis Valdoma dalis (%) Nuosavo kapitalo dydis (Lt) Grynasis pelnas (nuostoliai) (Lt) Asocijuotos įmonės Įmonės pavadinimas Veiklos pobūdis Valdoma dalis (%) Nuosavo kapitalo dydis (Lt) Grynasis pelnas (nuostoliai) (Lt) Įstatinio kapitalo struktūra Rodikliai Akcijų skaičius Suma (Lt) Akcinio kapitalo struktūra finansinių metų pabaigoje
572. Pagal akcijų rūšis 1.
573. Paprastosios akcijos 1.
574. Privilegijuotosios akcijos 1.
575. Darbuotojų akcijos 1.
576. Specialiosios akcijos 1.
577. Kitos akcijos IŠ VISO:
578. Valstybės arba savivaldybių kapitalas Savos akcijos, kurias turi pati įmonė Akcijos, kurias turi dukterinės įmonės Pelno paskirstymo projektas Straipsniai Suma (Lt) Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai) – praėjusių finansinių metų pabaigoje Grynasis finansinių metų rezultatas – pelnas (nuostoliai) Paskirstytinas rezultatas – pelnas (nuostoliai) – finansinių metų pabaigoje Akcininkų įnašai nuostoliams padengti Pervedimai iš rezervų Paskirstytinas pelnas Pelno paskirstymas: - į įstatymo numatytus rezervus - į kitus rezervus - dividendai - kiti Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai) – finansinių metų pabaigoje Įmonės įsipareigojimų būklė (Lt) Rodikliai Skolos ar jų dalys, apmokėtinos Mokėtinų sumų skaidymas pagal rūšis Per vienerius finansinius metus Po vienerių metų, bet ne vėliau kaip per penkerius metus Po penkerių metų Finansinės skolos: (Tarp jų dukterinėms ir asocijuotoms įmonėms)
579. Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai
580. Kredito įstaigoms
581. Kitos finansinės skolos Kitos skolos IŠ VISO Informacija apie verslo segmentus (Lt)* Rodikliai Segmentai (produkcijos, prekių, veiklos rūšys) Visos įmonės A B C 20x2 20x1 20x2 20x1 20x2 20x1 20x2 20x1 Pajamos Sąnaudos Veiklos pelnas *Panaši lentelė įmonės turimų duomenų pagrindu gali būti sudaroma ir geografiniams segmentams. Įmonės teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti balanse (Lt) Rodikliai Suma Suteiktos arba neatšaukiamai (negrąžinamai) pažadėtos įmonės garantijos Tarp jų: apyvartoje esantys įmonės patvirtinti vekseliai Kita (išvardyti) Finansiniai ryšiai su įmonės vadovais ir kitais susijusiais asmenimis (Lt) Rodikliai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Likutis finansinių metų pabaigoje A. Per metus priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais:
582. Vadovams
583. Kitiems susijusiems asmenims B. Įmonės suteiktos paskolos:
584. Vadovams
585. Kitiems susijusiems asmenims C. Gautos paskolos:
586. Iš vadovų
587. Iš kitų susijusių asmenų D. Neatlygintinai perduotas turtas ir dovanos:
588. Vadovams
589. Kitiems susijusiems asmenims X E. Suteiktos įvairios garantijos įmonės vardu:
590. Vadovams
591. Kitiems susijusiems asmenims F. Kitos reikšmingos sumos, per metus priskaičiuotos:
592. Vadovams
593. Kitiems susijusiems asmenims G. Kiti reikšmingi įsipareigojimai įmonei:
594. Vadovų
595. Kitų susijusių asmenų H. Parduotas turtas:
596. Vadovams
597. Kitiems susijusiems asmenims X Vidutinis vadovų skaičius per metus X Finansinės ir investicinės veiklos rezultatai (Lt) Rodikliai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai a) FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS Reikšmingų sumų detalizavimas: b) FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS Reikšmingų sumų detalizavimas: c) FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS REZULTATAS (a – b) Prekių ir paslaugų mainai (Lt) Prekių ar paslaugų pavadinimas Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Ypatingieji straipsniai (Lt) Rodikliai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai a) PAGAUTĖ IŠ VISO Sumų detalizavimas: b) NETEKIMAI IŠ VISO Sumų detalizavimas Informacija apie klaidų taisymą (Lt) Taisomo finansinės atskaitomybės straipsnio pavadinimas ir klaidos aprašymas Klaidos dydis Suma iki koregavimo Suma po koregavimo ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 7-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „APSKAITOS POLITIKOS, APSKAITINIŲ ĮVERTINIMŲ KEITIMAS IR KLAIDŲ TAISYMAS“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS
598. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti registruojama apskaitoje ir atskleidžiama finansinėje atskaitomybėje informacija apie įmonės apskaitos politikos bei apskaitinių įvertinimų keitimą ir klaidų taisymą.
599. Standartas turi būti taikomas: 2.
600. registruojant apskaitoje ir parodant finansinėje atskaitomybėje pokyčius, kurie atsiranda dėl apskaitos politikos ar apskaitinio įvertinimo pakeitimo; 2.
601. taisant klaidas, kurios buvo padarytos ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais ir nebuvo ištaisytos; 2.
602. atsiradus pokyčiams pirmą kartą taikant Verslo apskaitos standartus.
603. Standartas netaikomas ilgalaikio turto perkainojimo apskaitai. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Apskaitos politika – bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Apskaitos politikos pakeitimas – principų, metodų ir taisyklių, pagal kuriuos tvarkoma įmonės apskaita, keitimas. Apskaitinis įvertinimas – įmonės turto vertės pasikeitimo, nusidėvėjimo ar įsipareigojimų realumo įvertinimas vadovaujantis Verslo apskaitos standartais. Apskaitinio įvertinimo pakeitimas – įvertinimo keitimas, gavus patikslintos informacijos. Esminė klaida – klaida, kuri išaiškėja einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu ir dėl kurios praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių finansinė atskaitomybė teisingai neatspindi įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų. Klaida – netikslumas, kuris atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netikslaus apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo, dėl apgaulės ar apsirikimo. Perspektyvinis būdas – kai pakeitimai ir patikslinimai atliekami nuo sprendimo juos taikyti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiais. Retrospektyvinis būdas – kai pakeitimai ir patikslinimai atliekami ne tik nuo sprendimo juos taikyti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiais, bet ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. III. APSKAITOS POLITIKOS PAKEITIMAI
604. Pastovumo principas reikalauja, kad būtų galima palyginti įmonės skirtingų laikotarpių finansinę atskaitomybę. Toks palyginimas reikalingas, kad būtų galima matyti įmonės finansinės būklės, turto, pajamų, sąnaudų ir pinigų srautų keitimosi tendencijas, todėl visais ataskaitiniais laikotarpiais turi būti laikomasi tos pačios apskaitos politikos.
605. Apskaitos politika gali būti keičiama: 5.
606. dėl įstatymų ar kitų teisės aktų pasikeitimo; 5.
607. dėl Verslo apskaitos standartų reikalavimų; 5.
608. dėl to, kad atlikus pakeitimą bus teisingiau atskleista įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai.
609. Apskaitos politikos pakeitimai turi būti parodomi retrospektyviniu būdu, išskyrus tuos atvejus, kai taisoma ankstesnių ataskaitinių laikotarpių suma negali būti tiksliai įvertinta taikant naują politiką. Tokiu atveju gali būti taikomas perspektyvinis būdas.
610. Taikant retrospektyvinį būdą, apskaitos politikos pakeitimas parodomas taip, lyg jis būtų taikytas ūkinėms operacijoms ir įvykiams nuo jų atsiradimo.
611. Taikant retrospektyvinį būdą, koreguojamas nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis. Kartu perskaičiuojami ir pateikiami ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansinės atskaitomybės straipsniai ir aiškinamajame rašte pateikiama lyginamoji informacija.
612. Taikant perspektyvinį būdą, praėjusio laikotarpio finansinės atskaitomybės informacijos koreguoti nereikia. Pagal šį būdą nauja apskaitos politika taikoma nuo sprendimo ją taikyti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiais. Poveikis, kurį daro apskaitos politikos pakeitimas einamojo ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių rezultatams, parodomas einamojo laikotarpio finansinėje atskaitomybėje ir aprašomas aiškinamajame rašte.
613. Ne visada naujos apskaitos politikos taikymas laikomas apskaitos politikos pakeitimu.
614. Apskaitos politikos pakeitimu nelaikoma: 11.
615. naujos apskaitos politikos taikymas ūkinėms operacijoms ir įvykiams, kurių turinys iš esmės skiriasi nuo ankstesnių įvykių ar ūkinių operacijų; 11.2 naujos apskaitos politikos taikymas ūkinėms operacijoms ir įvykiams, kurių įmonė iki to laiko nevykdė.
616. Apskaitos politikos pakeitimas, atliktas pradedant taikyti Verslo apskaitos standartus, turi būti registruojamas pagal specialias pereinamąsias nuostatas, jei jos numatytos Verslo apskaitos standartuose. Jei Verslo apskaitos standartuose nėra nurodyta pereinamųjų nuostatų, apskaitos politikos pakeitimas turi būti registruojamas pagal šio standarto reikalavimus. Tokiu atveju turi būti taikomas retrospektyvinis būdas ir koreguojamas nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis anksčiausio finansinėje atskaitomybėje pateikiamo laikotarpio pradžioje bei koreguojama ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansinės atskaitomybės lyginamoji informacija. IV. APSKAITOS POLITIKOS KEITIMO ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE
617. Jei buvo atlikti apskaitos politikos pakeitimai, finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista ši informacija: 13.
618. faktas, kad buvo keičiama apskaitos politika; 13.
619. apskaitos politikos keitimo priežastis; 13.
620. suma (-os), kuria(-omis) koreguojama kiekvieno pateikiamo laikotarpio finansinė atskaitomybė; 13.
621. jei buvo taikytas perspektyvinis apskaitos politikos keitimo būdas, turi būti nurodytos jo taikymo priežastys; 13.
622. jei dėl tam tikrų priežasčių nebuvo galimybės pateikti visos lyginamosios informacijos, turi būti nurodytos jos nepateikimo priežastys. V. APSKAITINIŲ ĮVERTINIMŲ KEITIMAS
623. Apskaitinių įvertinimų tikslinimas yra neatskiriama apskaitos proceso dalis. Naujas įvertinimas atliekamas remiantis naujausia turima informacija (pavyzdžiui, remiantis nauja informacija gali būti keičiamas ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas, abejotinų skolų pripažinimas ir kt.).
624. Naujų apskaitinių įvertinimų taikymas nedaro neigiamos įtakos finansinės atskaitomybės informacijos patikimumui, todėl apskaitoje parodomas perspektyviai.
625. Jei sudėtinga nustatyti, ar pasikeitimas apskaitoje laikytinas apskaitos politikos keitimu, ar apskaitinio įvertinimo pakeitimu, toks pasikeitimas traktuojamas kaip apskaitinio įvertinimo keitimas.
626. Apskaitinio įvertinimo pakeitimo poveikis turi būti priskiriamas: 17.
627. laikotarpiui, kada buvo atliktas pakeitimas, jei jis turi įtakos tik tam laikotarpiui; 17.
628. laikotarpiui, kada buvo atliktas pakeitimas, ir vėlesniems laikotarpiams, jei pakeitimas turės įtakos ir jiems.
629. Apskaitinio įvertinimo pakeitimas gali daryti poveikį tik ataskaitiniam laikotarpiui arba tiek ataskaitiniam, tiek vėlesniems laikotarpiams. Pavyzdžiui, abejotinų skolų sumos įvertinimo pakeitimas turi įtakos tik ataskaitiniam laikotarpiui, todėl jis parodomas ataskaitiniu laikotarpiu; riboto naudojimo laiko ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiko ar ekonominio naudojimo pobūdžio pakeitimas turi įtakos nusidėvėjimo sąnaudoms ataskaitinį laikotarpį bei vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais visą likusį turto naudingo tarnavimo laiką. Abiem atvejais pakeitimo poveikis ataskaitiniam laikotarpiui yra pripažįstamas kaip to laikotarpio įprastinės veiklos pajamos ar sąnaudos. Įtaka, jei ji yra, būsimiems laikotarpiams pripažįstama būsimais laikotarpiais.
630. Apskaitinio įvertinimo keitimo poveikis turi būti įtrauktas į tą pačią pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę, kurioje buvo užfiksuotas pirminis įvertinimas. VI. APSKAITINIŲ ĮVERTINIMŲ PAKEITIMO ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE
631. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti pateikta ši informacija apie reikšmingus apskaitinių įvertinimų pakeitimus: 20.
632. faktas, kad buvo pakeistas apskaitinis įvertinimas ir keitimo priežastys; 20.
633. apskaitinio įvertinimo pakeitimo pobūdis ir poveikis; 20.
634. suma, kuri daro įtaką ataskaitinio laikotarpio rezultatui; 20.
635. suma, kuri darys įtaką vėlesniems ataskaitiniams laikotarpiams; 20.
636. jei skaičiavimų atlikti negalima, tai turi būti nurodyta. VII. KLAIDŲ TAISYMAS
637. Praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinės atskaitomybės klaidos gali būti pastebėtos ataskaitiniu laikotarpiu. Klaidos gali atsirasti dėl netikslių matematinių skaičiavimų, neteisingo apskaitos politikos taikymo ar faktų interpretavimo, apgaulės ar apsirikimo. Jei šios klaidos nėra esminės, jos taisomos einamojo laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Klaidos taisymas įtraukiamas į tą pačią pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę, kurioje buvo padaryta klaida.
638. Kai kuriais atvejais klaidos gali daryti tokį didelį poveikį praėjusio ar kelių ankstesnių laikotarpių finansinei atskaitomybei, kad tų laikotarpių finansinė atskaitomybė teisingai nebeatspindi įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų. Tokios klaidos laikomos esminėmis. Esminės klaidos pavyzdžiu gali būti atvejis, kai į ankstesnio laikotarpio finansinę atskaitomybę buvo įtraukta per didelė nebaigtų vykdyti sutarčių suma ir gautinos sumos pagal sutartis, kurios toliau nevykdomos.
639. Taisant esmines ankstesnių laikotarpių klaidas, reikia taikyti retrospektyvinį būdą, nebent būtų neįmanoma tiksliai įvertinti esminės klaidos poveikio ankstesnių laikotarpių finansinei atskaitomybei. Šiuo atveju gali būti taikomas perspektyvinis būdas.
640. Esmines klaidas reikia atskirti nuo apskaitinių įvertinimų keitimo. Apskaitiniai įvertinimai yra prognozuojamos sumos, kurias reikia peržiūrėti, kai atsiranda papildomos informacijos (pavyzdžiui, pelno ar nuostolių pripažinimas gavus naujos informacijos ir paaiškėjus faktui, kuris anksčiau negalėjo būti patikimai įvertintas, neturi būti laikomas klaida).
641. Ankstesniam laikotarpiui priklausančios esminės klaidos ištaisymo suma turi būti pateikta ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje koreguojant nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį, buvusį ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Kartu turi būti koreguojama ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės lyginamoji informacija. Jei lyginamosios informacijos pateikti negalima, tai turi būti nurodyta aiškinamajame rašte.
642. Finansinė atskaitomybė, taip pat ir lyginamoji ankstesnių laikotarpių informacija, yra pateikiama tokia, kokia būtų, jeigu esminė klaida būtų ištaisyta tuo laikotarpiu, kada ji buvo padaryta. Taisymo suma, susijusi su kiekvienu ankstesniu laikotarpiu, įtraukiama į to laikotarpio pelną ar nuostolius. Taisymo suma, priklausančia ankstesniems laikotarpiams nei finansinėje atskaitomybėje pateikiami laikotarpiai, koreguojamas anksčiausio finansinėje atskaitomybėje pateikiamo laikotarpio nepaskirstytojo pelno (nuostolių) pradinis likutis. VIII. KLAIDŲ TAISYMO INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE
643. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista ši informacija: 27.
644. klaidų pobūdis; 27.
645. ataskaitinio laikotarpio ir kiekvieno ankstesnio ataskaitinio laikotarpio koregavimų suma; 27.
646. koregavimų suma, susijusi su ankstesniais laikotarpiais, palyginta su lyginamąja informacija; 27.
647. faktas, kad lyginamoji informacija buvo koreguota arba kad tai atlikti neįmanoma. IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
648. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 8-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „NUOSAVAS KAPITALAS“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS
649. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti registruojama apskaitoje ir atskleidžiama finansinėje atskaitomybėje informacija, susijusi su nuosavo kapitalo formavimu ir pokyčiais.
650. Standartas nustato, kaip turi būti registruojamos apskaitoje ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su nuosavo kapitalo suformavimu, padidinimu, sumažinimu ar sudėties pasikeitimu.
651. Standartas netaikomas dotacijų, subsidijų ir negrąžintinai gauto turto apskaitai. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Akcijos – vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininkų (akcininkų) teisę dalyvauti įmonės valdyme. Akcijų priedai – skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos. Apmokėtas įstatinis kapitalas – pasirašytų bei apmokėtų akcijų nominaliųjų verčių suma. Dividendai – įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui, atsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančių akcijų klasę ir jų kiekį. Įstatinis kapitalas (pasirašytasis) – pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma. Nepaskirstytasis pelnas – įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas. Nepaskirstytieji nuostoliai – įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai. Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo. Privalomasis rezervas – rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti. Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams. Rezervas savoms akcijoms įsigyti – laikinasis (tikslinis) įmonės pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savų įmonės akcijų įsigijimo vertei padengti. Savos akcijos – akcijos, kurias įsigijo jas išleidusi įmonė. III. NUOSAVO KAPITALO SUDĖTIS
652. Įmonės nuosavam kapitalui priskiriama: 4.
653. apmokėta įstatinio kapitalo dalis; 4.
654. akcijų priedai; 4.
655. perkainojimo rezervas (rezultatai); 4.
656. privalomasis rezervas; 4.
657. rezervas savoms akcijoms įsigyti; 4.
658. kiti rezervai; 4.
659. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).
660. Dotacijos (subsidijos) ir kitas negrąžintinai gautas turtas pagal savo ekonominę prasmę turi ir nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimo požymių. Finansinėje atskaitomybėje dotacijos (subsidijos) priskiriamos įsipareigojimams, tačiau balanse įrašomos į atskirą eilutę. Dotacijų (subsidijų) ir negrąžintino turto apskaitos reikalavimus nustato 21-asis verslo apskaitos standartas „Dotacijos ir subsidijos“. IV. ĮSTATINIO KAPITALO APSKAITA
661. Įmonė gali išleisti vienos ar kelių klasių akcijas. Jei išleidžiamos kelių klasių akcijos, kiekviena akcijų klasė turi būti registruojama atskirai.
662. Steigiant naują įmonę, pasirašytasis įstatinis kapitalas apskaitoje registruojamas po to, kai įmonė įregistruojama įstatymų nustatyta tvarka.
663. Pasirašytasis įstatinis kapitalas registruojamas įstatinio kapitalo sąskaitoje visa suma, neatsižvelgiant į apmokėtą dalį. Neapmokėta akcijų dalis registruojama sąskaitoje, kontrarinėje įstatinio kapitalo sąskaitai.
664. Jei už išleistas akcijas atsiskaitoma turtu (įskaitant kitos įmonės akcijas), akcijų pardavimo kaina lygi už jas gauto turto tikrajai vertei.
665. Įstatinio kapitalo sąskaitoje registruojama tik akcijų nominalioji vertė.
666. Jei akcijų emisijos kaina viršija jų nominaliąją vertę, kainos perviršis registruojamas akcijų priedų sąskaitoje.
667. Jei priimtas akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą, įstatinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tada, kai įstatymų nustatyta tvarka įregistruojami pakeisti įmonės įstatai.
668. Jei akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą jau priimtas, bet pakeisti įstatai dar neįregistruoti, informacija apie sprendimą didinti (mažinti) įstatinį kapitalą turi būti atskleidžiama aiškinamajame rašte.
669. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik įstatymų nustatyta tvarka. V. AKCIJŲ PRIEDŲ APSKAITA
670. Akcijų priedai – įmonės nuosavo kapitalo sudedamoji dalis. Akcijų priedai atsiranda, kai akcijų emisijos kaina viršija akcijų nominaliąją vertę.
671. Akcijų priedų suma gali būti mažinama: 16.
672. išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, suma; 16.
673. kai akcijų priedų suma didinamas įstatinis kapitalas; 16.
674. kai akcininkų sprendimu mažinami įmonės nuostoliai. VI. PERKAINOJIMO REZERVO (REZULTATŲ) APSKAITA
675. Jei įmonė perkainoja ilgalaikį turtą, turto vertės padidėjimo suma registruojama turto ir nuosavo kapitalo sąskaitose. Nuosavo kapitalo dalyje ši suma registruojama perkainojimo rezervo (rezultatų) sąskaitoje.
676. Perkainojimo rezervas (rezultatai) turi būti mažinamas: 18.
677. kai šiuo rezervu ar jo dalimi didinamas įstatinis kapitalas; 18.
678. kai perkainotas turtas nuvertėja; 18.
679. kai perkainotas turtas nurašomas; 18.
680. kai perkainotas turtas perleidžiamas; 18.
681. kai perkainotas turtas neatlygintinai perduodamas kitai įmonei; 18.
682. kai perkainotas turtas nudėvimas.
683. Jei perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas dėl anksčiau perkainoto turto nuvertėjimo, jis mažinamas suma, kuri priskiriama tam turtui, kuris nuvertėjo. Jei turto vertės sumažėjimo suma viršija to turto perkainojimo rezervo (rezultatų) sumą, registruojamas nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo.
684. Kai perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas dėl perkainoto turto nurašymo, perleidimo ar kitokio perdavimo, jis mažinamas tik ta suma, kuri priskiriama konkrečiam turtui. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didina nepaskirstytąjį pelną (mažina nuostolius).
685. Nudėvint perkainotą turtą, suma, kuria padidėjo nusidėvėjimo sąnaudos dėl to turto perkainojimo, mažinamas ir perkainojimo rezervas (rezultatai). Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didina nepaskirstytąjį pelną (mažina nuostolius).
686. Neriboto naudojimo laiko ilgalaikio turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dalis negali būti mažinama, išskyrus tuos atvejus, kai šis turtas nuvertėja, perleidžiamas ar perduodamas kitai įmonei, arba perkainojimo rezervu didinamas įstatinis kapitalas. Todėl mažinant neriboto naudojimo laiko turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dalį, apskaitoje atliekami tokie pat įrašai kaip ir mažinant riboto naudingo tarnavimo laiko turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dalį. VII. PRIVALOMOJO REZERVO APSKAITA
687. Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Šis rezervas sudaromas ir naudojamas įstatymų nustatyta tvarka. Sudarant rezervą, apskaitoje registruojamas nepaskirstytojo pelno sumažėjimas ir privalomojo rezervo padidėjimas. Panaudojus rezervą nuostoliams mažinti, apskaitoje registruojamas nuostolių ir privalomojo rezervo sumažėjimas. Kitais teisės aktų numatytais atvejais mažinant privalomąjį rezervą, apskaitoje registruojamas jo sumažėjimas ir nepaskirstytojo pelno padidėjimas. VIII. REZERVO SAVOMS AKCIJOMS ĮSIGYTI APSKAITA
688. Numačius sumą, kurią reikės sumokėti už planuojamas įsigyti savas akcijas, įstatymų nustatyta tvarka sudaromas rezervas savoms akcijoms įsigyti. Registruojant šį rezervą, apskaitoje mažinamas nepaskirstytasis pelnas ir sudaromas tokios pat sumos rezervas savoms akcijoms įsigyti.
689. Supirktos savos akcijos registruojamos sąskaitoje, kuri yra kontrarinė įstatinio kapitalo sąskaitai, atitinkamai įregistruojamas pinigų ar kito turto sumažėjimas ar įsipareigojimas.
690. Jei supirkus akcijas rezervas savoms akcijoms įsigyti yra didesnis už įsigytų akcijų įsigijimo vertę, jis gali būti mažinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Registruojant apskaitoje rezervo mažinimą, atitinkamai didinamas nepaskirstytasis pelnas.
691. Rezervas savoms akcijoms įsigyti negali būti paskirstytas tol, kol įmonė turi savų akcijų. Anuliavus savas akcijas ar jas pardavus, rezervas savoms akcijoms įsigyti mažinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus sprendimą panaikinti rezervą, apskaitoje registruojamas rezervo savoms akcijoms įsigyti sumažėjimas ir nepaskirstytojo pelno padidėjimas.
692. Jei parduodant savas akcijas susidaro pelno ar nuostolių, jie registruojami nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitoje. IX. KITŲ REZERVŲ APSKAITA
693. Kiti rezervai sudaromi įstatymų ir įmonės įstatų nustatyta tvarka. Rezervai didinami ir mažinami įmonės įstatų nustatyta tvarka. Akcininkams priėmus sprendimą sudaryti ar panaikinti rezervus, apskaitoje registruojamas rezervo padidėjimas (sumažėjimas), ta pačia suma mažinant (didinant) nepaskirstytąjį pelną. X. NEPASKIRSTYTOJO PELNO (NUOSTOLIŲ) APSKAITA
694. Nepaskirstytasis pelnas mažinamas registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius, savininkams priėmus sprendimą paskirstyti pelną, pardavus savas akcijas mažesne kaina nei jos buvo supirktos, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, registruojant išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalį, viršijančią akcijų priedų straipsnio sumą.
695. Pelno paskirstymas apskaitoje registruojamas tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti, neatsižvelgiant į tai, kada jis buvo uždirbtas.
696. Nepaskirstytasis pelnas didinamas registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną, priėmus sprendimą mažinti arba panaikinti anksčiau sudarytus rezervus, pardavus savas akcijas didesne kaina, nei jos buvo supirktos, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, perkainojimo rezervo suma, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai.
697. Nepaskirstytieji nuostoliai mažinami registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną, gavus savininkų įnašus nuostoliams padengti, priėmus sprendimą dengti nuostolius iš rezervų ar nuostolių suma mažinant įstatinį kapitalą, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, perkainojimo rezervo suma, kuri