Nutarimas dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. 1 Vilnius Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų taryba nutari

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS INSTITUTO STANDARTŲ TARYBOS N U T A R I M A S DĖL VERSLO APSKAITOS STANDARTŲ PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. 1 Vilnius Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų taryba nutaria patvirtinti pridedamus verslo apskaitos standartus:

STANDARTŲ TARYBOS PIRMININKAS GINTARAS ČERNIUS PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 1-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šio standarto tikslas – nurodyti metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką bei reikalavimus, pagal kuriuos sudarytą finansinę atskaitomybę būtų galima palyginti ir su tos pačios įmonės ankstesnių laikotarpių finansine atskaitomybe, ir su kitų įmonių finansine atskaitomybe.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Aiškinamasis raštas – metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikta finansinės atskaitomybės ataskaitose. Į aiškinamąjį raštą įtraukiama Verslo apskaitos standartų reikalaujama pateikti informacija, taip pat kita informacija, būtina teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

Apskaitos politika – bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.

Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio finansinė atskaitomybė yra rengiama.

Balansas – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Įmonė – pelno siekiantis ūkio subjektas.

Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Pelno (nuostolių) ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai.

Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.

III. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS TIKSLAS 4. Finansinės atskaitomybės tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

5.1. turtas;

5.2. nuosavas kapitalas;

5.3. įsipareigojimai;

5.4. pajamos ir sąnaudos;

5.5. pinigų srautai.

IV. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDĖTIS 6. Pilną finansinę atskaitomybę sudaro:

6.1. balansas;

6.2. pelno (nuostolių) ataskaita;

6.3. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

6.4. pinigų srautų ataskaita;

6.5. aiškinamasis raštas.

7.1. balansas;

7.2. pelno (nuostolių) ataskaita;

7.3. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

7.4. aiškinamasis raštas.

V. FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTAI 9. Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal jų ekonominę prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai naudojami įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti:

9.1. balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas – apibūdina įmonės finansinę būklę;

9.2. pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.

10.1. turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Turtas gali teikti ekonominės naudos ne tik parduodant, bet ir keičiant jį į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti;

10.2. turtas nebūtinai turi turėti fizinę formą (pavyzdžiui, patentai ir autorių teisės taip pat yra turtas, jei jis yra įmonės nuosavybė ir iš jo tikimasi gauti ekonominės naudos). Ekonominės naudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali turėti ekonominės naudos ir iš turto, kuris nėra jos nuosavybė, tačiau ji juo disponuoja ir gauna to turto teikiamą naudą;

10.3. turtas apskaitoje paprastai pripažįstamas tada, kai patiriamos išlaidos jam įsigyti. Tačiau būna atvejų, kai turtas pripažįstamas nepatyrus išlaidų (pavyzdžiui, nemokamai gautas turtas, vyriausybės dotacijų forma gautas turtas ir pan.). Turto apskaitos reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai „Nematerialusis turtas“, „Ilgalaikis materialusis turtas“, „Finansinės priemonės“, „Atsargos“ ir kiti.

11.1. paprastai įsipareigojimai įforminami sutartimi (pavyzdžiui, mokėtini atlyginimai darbuotojams pagal darbo sutartis, mokėtinos sumos už gautas prekes ir paslaugas pagal tiekimo ar paslaugų sutartis);

11.2. įsipareigojimai gali būti esamieji ir būsimieji. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esamieji įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ateityje yra būsimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą kapitalą. Kai kuriais atvejais įsipareigojimai gali pasibaigti, nors nėra įvykdyti (pavyzdžiui, kai jų neįmanoma įvykdyti, šalių susitarimu, kai skolininkas yra likviduojamas);

11.3. kai kurie įsipareigojimai gali būti nustatomi skaičiavimo būdu, naudojant tam tikrus įvertinimus. Tokie įsipareigojimai vadinami atidėjimais (pavyzdžiui, atidėjimai garantiniams remontams, atidėjimai pensijų įsipareigojimams ir pan.).

13.1. pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus;

13.2. sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą;

13.3. pajamos ir sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskirti nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai, sprendžia pati įmonė. Pavyzdinis pajamų ir sąnaudų grupavimas yra pateiktas 3-iajame verslo apskaitos standarte „Pelno (nuostolių) ataskaita“.

14.1. pardavimo pajamų pripažinimą nustato 10-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“;

14.2. pajamų priskyrimą kitos, finansinės arba investicinės veiklos pajamoms nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“. Kitos, finansinės ir investicinės veiklos pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kada jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.

15.1. pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų pripažinimo tvarką nustato 11-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“;

15.2. sąnaudų priskyrimą kitos, finansinės arba investicinės veiklos sąnaudoms nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“. Kitos, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kada jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų išmokėjimą;

15.3. pelno mokesčio sąnaudų rodiklis apskaičiuojamas remiantis kaupimo principu.

VI. FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTŲ ĮVERTINIMAS 16. Įvertinimas – procesas, kurio metu nustatoma vertė, kuria finansinių ataskaitų elementai pateikiami finansinėje atskaitomybėje. Finansinių ataskaitų elementai gali būti įvertinami įvairiais būdais ir jų deriniais (įsigijimo savikaina, tikrąja verte, einamųjų išlaidų verte, realizavimo verte, grynąja galimo realizavimo verte, dabartine verte):

16.1. įsigijimo savikaina – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas įsigijimo metu sumokėto atlygio tikrąja verte, o įsipareigojimai – gautina arba mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, kurią numatoma gauti ar sumokėti normaliomis verslo sąlygomis;

16.2. tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą;

16.3. einamųjų išlaidų vertė – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų arba pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo atsiskaityta už tokio pat turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Įsipareigojimai registruojami nediskontuota pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurios prireiktų įsipareigojimui padengti esamomis verslo sąlygomis;

16.4. realizavimo vertė – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo metu esamomis rinkos kainomis. Įsipareigojimai įvertinami nediskontuota jų įvykdymo suma, kurios prireiktų padengti įsipareigojimui normaliomis verslo sąlygomis;

16.5. grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas;

16.6. dabartinė vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią, kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis. Įsipareigojimai įvertinami diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo sąlygomis.

VII. PAGRINDINIAI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI 18. Finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija turi būti tarpusavyje susieta.

VIII. APSKAITOS POLITIKA 26. Įmonė turi pasirinkti ir taikyti apskaitos politiką taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

27.1. būtų naudinga jos vartotojams;

27.2. teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus;

27.3. atspindėtų ūkinių operacijų ir įvykių turinį bei ekonominę prasmę, o ne tik formalius pateikimo reikalavimus;

27.4. būtų nešališka ir neutrali;

27.5. būtų parengta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais;

27.6. būtų visais reikšmingais atžvilgiais išsami.

IX. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI 28. Įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, turi vadovautis šiais bendraisiais apskaitos principais:

28.1. įmonės;

28.2. veiklos tęstinumo;

28.3. periodiškumo;

28.4. pastovumo;

28.5. piniginio mato;

28.6. kaupimo;

28.7. palyginimo;

28.8. atsargumo;

28.9. neutralumo;

28.10. turinio svarbos.

30.1. rengiant finansinę atskaitomybę daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir jos nenumatoma likviduoti, todėl, rengdama finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė turi įvertinti, ar įmonė gali tęsti veiklą;

30.2. finansinė atskaitomybė turi būti rengiama vadovaujantis veiklos tęstinumo principu, nebent įmonės savininkai nuspręstų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą arba jie privalėtų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą;

30.3. jei, rengiant finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė žino faktų, kurie gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte. Priimant sprendimą, ar galima taikyti veiklos tęstinumo principą, turi būti atsižvelgiama į visą turimą informaciją;

30.4. jei finansinė atskaitomybė rengiama nesilaikant veiklos tęstinumo principo, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte, nurodant priežastį, kodėl įmonė nesilaiko šio principo;

30.5. jei dėl tam tikrų priežasčių veiklos tęstinumo principo nesilaikoma, visas įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais. Turtas turi būti įvertinamas grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimai – įvertintomis galutinio atsiskaitymo sumomis.

31.1. finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir parodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įmonės savininkų sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir pateikiami to laikotarpio atskaitomybėje. Jeigu įmonės veiklą reglamentuojantys įstatymai ar įmonės įstatai numato prievolę administracijai ar kitam įmonės valdymo organui rengti pelno paskirstymo projektą, šis projektas turi būti pateikiamas finansinės atskaitomybės, kuri pristatoma tvirtinti, aiškinamajame rašte. Tačiau pelno paskirstymas pripažįstamas įvykusia ūkine operacija tik tada, kai pelno paskirstymą įstatymų numatyta tvarka patvirtina įmonės savininkai;

31.2. paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama, likviduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, vieneri finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių. Jie gali būti trumpesni nei 12, ilgesni nei 12 mėnesių, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Tokiu atveju aiškinamajame rašte turi būti nurodytos finansinės atskaitomybės laikotarpio pakeitimo priežastys ir pateikta pastaba, kad pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusio laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenimis.

35.1. pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius. Todėl įmonės turi pasirinkti tokią apskaitos politiką, kuri leistų taikyti naujus apskaitos metodus, nepažeidžiant finansinės atskaitomybės palyginimo principo;

35.2. finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienerių finansinių metų informacija. Jei buvo pakeistas finansinės atskaitomybės straipsnių pateikimas ar klasifikavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka.

36.1. įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta;

36.2. rengiant finansinę atskaitomybę, turi būti patikrinami visi subjektyvūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjimai, rezervai. Finansinės atskaitomybės rengėjai turi įsitikinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios, t. y. turtas ir pajamos parodytos ne didesne (mažesne), o įsipareigojimai ir sąnaudos – ne mažesne (didesne) verte.

X. INFORMACIJOS REIKŠMINGUMAS 39. Informacija yra reikšminga, jei jos nepateikimas ar neatskleidimas gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams.

XI. TARPUSAVIO UŽSKAITA 41. Turtas ir įsipareigojimai negali būti tarpusavyje užskaitomi, nebent tai numatyta kitame verslo apskaitos standarte.

XII. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS IDENTIFIKAVIMAS 43. Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kurią skelbia įmonė. Verslo apskaitos standartai taikomi sudarant finansinę atskaitomybę, todėl labai svarbu, kad informacijos vartotojai galėtų atskirti pagal Verslo apskaitos standartus parengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri gali būti naudinga, bet rengiama vadovaujantis kitomis taisyklėmis.

44.1. atskaitomybę pateikiančios įmonės pavadinimas, adresas ir kodas;

44.2. ar tai atskiros įmonės, ar įmonių grupės finansinė atskaitomybė;

44.3. finansinės atskaitomybės laikotarpis, paskutinės finansinių metų dienos data ir patvirtinimo data;

44.4. finansinės atskaitomybės valiuta;

44.5. finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis. Finansinės atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais litų. Tūkstančiais litų informacija gali būti pateikiama tik tuo atveju, jei dėl to nebus prarandama svarbios informacijos.

XIII. BALANSAS 45. Balanse pateiktinos informacijos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“.

XIV. PELNO (NUOTOLIŲ) ATASKAITA 46. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktinos informacijos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“.

XV. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 47. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje pateiktinos informacijos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 4-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“.

XVI. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 48. Pinigų srautų ataskaitos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 5-asis verslo apskaitos standartas „Pinigų srautų ataskaita“.

XVII. AIŠKINAMASIS RAŠTAS 49. Aiškinamojo rašto reikalavimus nustato 6-asis verslo apskaitos standartas „Aiškinamasis raštas“.

XVIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 50. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 2-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „BALANSAS“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Atidėjimas – įsipareigojimas, kurio galutinės padengimo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

Balansas – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Ilgalaikis turtas – turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytąją.

Ilgalaikis įsipareigojimas – įsipareigojimas, už kurį įmonė privalės atsiskaityti vėliau nei per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos.

Įsipareigojimas – prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, kuri turės būti įvykdyta ir kurios dydį galima objektyviai nustatyti.

Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.

Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.

Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.

Trumpalaikiai įsipareigojimai – įsipareigojimai, už kuriuos įmonė privalės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Trumpalaikis turtas – turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.

III. INFORMACIJOS PATEIKIMAS BALANSE 3. Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę. Balanse turi būti pateikta tokia informacija:

3.1. nematerialusis turtas;

3.2. materialusis turtas;

3.3. finansinis turtas (išskyrus 3.5 ir 3.6 papunkčiuose nurodytas sumas);

3.4. atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys;

3.5. gautinos sumos;

3.6. pinigai ir jų ekvivalentai;

3.7. kapitalas ir rezervai;

3.8. finansinės ilgalaikės skolos;

3.9. trumpalaikės prekybos skolos ir kitos trumpalaikės mokėtinos sumos;

3.10. pelno mokesčio įsipareigojimas;

3.11. atidėjimai.

IV. TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 4. Balanse turtas ir įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.

V. BALANSE PATEIKIAMOS INFORMACIJOS GRUPAVIMAS 9. Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:

9.1. A. Ilgalaikis turtas;

9.2. I. Nematerialusis turtas;

9.3. II. Materialusis turtas;

9.4. III. Finansinis turtas;

9.5. B. Trumpalaikis turtas;

9.6. I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys;

9.7. II. Per vienerius metus gautinos sumos;

9.8. III. Kitas trumpalaikis turtas;

9.9. IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai;

9.10. C. Nuosavas kapitalas;

9.11. I. Kapitalas;

9.12. II. Perkainojimo rezervas (rezultatai);

9.13. III. Rezervai;

9.14. IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai);

9.15. D. Dotacijos, subsidijos;

9.16. E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai;

9.17. I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai;

9.18. II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

VI. ILGALAIKIS TURTAS 11. Ilgalaikio turto straipsnyje parodomas nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas.

VII. TRUMPALAIKIS TURTAS 15. Trumpalaikio turto straipsnyje parodomos atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas bei pinigai ir pinigų ekvivalentai.

VIII. NUOSAVAS KAPITALAS 21. Nuosavo kapitalo straipsnyje parodomas kapitalas, perkainojimo rezervas (rezultatai), rezervai ir nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“.

IX. DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS 26. Šiame straipsnyje registruojamos dotacijos ir subsidijos. Dotacijų ir subsidijų apskaitos reikalavimus nustato 21-asis verslo apskaitos standartas „Dotacijos ir subsidijos“.

X. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 27. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje parodomos po vienerių ir per vienerius metus mokėtinos sumos, atidėjimai bei kiti įsipareigojimai. Įsipareigojimų apskaitos reikalavimus nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinės priemonės“.

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 32. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 1 priedas (Pavyzdinė pilno balanso forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________BALANSAS (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų TURTAS Pastabos Nr.

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai A.

ILGALAIKIS TURTAS I.

NEMATERIALUSIS TURTAS I.1.

Plėtros darbai I.2.

Prestižas I.3.

Patentai, licencijos I.4.

Programinė įranga I.5.

Kitas nematerialusis turtas II.

MATERIALUSIS TURTAS II.1.

Žemė II.2.

Pastatai ir statiniai II.3.

Mašinos ir įrengimai II.4.

Transporto priemonės II.5.

Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai II.6.

Nebaigta statyba II.7.

Kitas materialusis turtas III.

FINANSINIS TURTAS III.1.

Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones III.2.

Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms III.3.

Po vienerių metų gautinos sumos III.4.

Kitas finansinis turtas B.

TRUMPALAIKIS TURTAS I.

ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS I.1.

Atsargos I.1.1.

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai I.1.2.

Nebaigta gamyba I.1.3.

Pagaminta produkcija I.1.4.

Pirktos prekės, skirtos perparduoti I.2.

Išankstiniai apmokėjimai I.3.

Nebaigtos vykdyti sutartys II.

PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS II.1.

Pirkėjų įsiskolinimas II.2.

Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos II.3.

Kitos gautinos sumos III.

KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS III.1.

Trumpalaikės investicijos III.2.

Terminuoti indėliai III.3.

Kitas trumpalaikis turtas IV.

PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI TURTO IŠ VISO:

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Pastabos Nr.

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai C.

NUOSAVAS KAPITALAS I.

KAPITALAS I.1.

Įstatinis (pasirašytasis) I.2.

Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-) I.3.

Akcijų priedai I.4.

Savos akcijos (-) II.

PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) III.

REZERVAI III.1.

Privalomasis III.2.

Savoms akcijoms įsigyti III.3.

Kiti rezervai IV.

NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) IV.1.

Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) IV.2.

Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) D.

DOTACIJOS, SUBSIDIJOS E.

MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI I.

PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI I.1.

Finansinės skolos I.1.1.

Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai I.1.2.

Kredito įstaigoms I.1.3.

Kitos finansinės skolos I.2.

Skolos tiekėjams I.3.

Gauti išankstiniai apmokėjimai I.4.

Atidėjimai I.4.1.

Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo I.4.2.

Pensijų ir panašių įsipareigojimų I.4.3.

Kiti atidėjimai I.5.

Atidėtieji mokesčiai I.6.

Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai II.

PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI II.1.

Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis II.2.

Finansinės skolos II.2.1.

Kredito įstaigoms II.2.2.

Kitos skolos II.3.

Skolos tiekėjams II.4.

Gauti išankstiniai apmokėjimai II.5.

Pelno mokesčio įsipareigojimai II.6.

Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai II.7.

Atidėjimai II.8.

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: __________________________________ ___________________________ (įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas) ______________ 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 2 priedas (Pavyzdinė trumpo balanso forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________BALANSAS (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų TURTAS Pasta-bos Nr.

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai A.

ILGALAIKIS TURTAS I.

NEMATERIALUSIS TURTAS II.

MATERIALUSIS TURTAS III.

FINANSINIS TURTAS B.

TRUMPALAIKIS TURTAS I.

ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS II.

PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS III.

KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS IV.

PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI TURTO IŠ VISO:

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI C.

NUOSAVAS KAPITALAS I.

KAPITALAS II.

PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) III.

REZERVAI IV.

NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) D.

DOTACIJOS, SUBSIDIJOS E.

MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI I.

PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS ir ilgalaikiai įsipareigojimai II.

PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS ir trumpalaikiai įsipareigojimai NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: __________________________________ ___________________________ (įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas) ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 3-IASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Išlaidos – turto ar paslaugų sunaudojimas bei turto vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį.

Įprastinė veikla – pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla.

Ypatingieji straipsniai – straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.

Netipinė veikla – ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla.

Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.

Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.

III. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS SUDĖTIS 4. Duomenys apie įmonės veiklą per ataskaitinį laikotarpį pelno (nuostolių) ataskaitoje grupuojami į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius.

IV. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS DUOMENŲ PATEIKIMAS IR ATSKLEIDIMAS 10. Duomenys apie įmonės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį gali būti pateikti pilna ar trumpa forma.

11.1. I. Pardavimo pajamos;

11.2. II. Pardavimo savikaina;

11.3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);

11.4. IV. Veiklos sąnaudos;

11.5. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);

11.6. VI. Kita veikla;

11.7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;

11.8. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);

11.9. IX. Pagautė;

11.10. X. Netekimai;

11.11. XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;

11.12. XII. Pelno mokestis;

11.13. XIII Grynasis pelnas (nuostoliai).

V. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS 13. Pardavimo pajamų straipsnyje turi būti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos. Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pardavimo pajamų apskaitos reikalavimus nustato 10-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“.

VI. REZULTATŲ PATEIKIMAS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE 23. Pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti apskaičiuoti ir pateikti ataskaitinio laikotarpio tipinės, įprastinės ir visos įmonės veiklos rezultatai bei ypatingieji straipsniai. Tam naudojami bendrojo, veiklos, įprastinės veiklos, pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą ir grynojo pelno (nuostolių) rodikliai.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 29. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 1 priedas (Pavyzdinė pilnos pelno (nuostolių) ataskaitos forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų Eil. Nr.

Straipsniai Pastabos Nr.

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai I.

PARDAVIMO PAJAMOS II.

PARDAVIMO SAVIKAINA III.

BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) IV.

VEIKLOS SĄNAUDOS IV.1.

Pardavimo IV.2.

Bendrosios ir administracinės V.

TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) VI.

KITA VEIKLA VI.1.

Pajamos VI.2.

Sąnaudos VII.

FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA VII.1.

Pajamos VII.2.

Sąnaudos VIII.

ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) IX.

PAGAUTĖ X.

NETEKIMAI XI.

PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ XII.

PELNO MOKESTIS XIII.

GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) __________________________________ ___________________________ (įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas) ______________ 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 2 priedas (Pavyzdinė trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________PELNO NUOSTOLIŲ ATASKAITA (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų Eil. Nr.

Straipsniai Pasta-bos Nr.

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai I.

PARDAVIMO PAJAMOS II.

PARDAVIMO SAVIKAINA III.

BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) IV.

VEIKLOS SĄNAUDOS V.

TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) VI.

KITA VEIKLA VII.

FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA VIII.

ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) IX.

PAGAUTĖ X.

NETEKIMAI XI.

PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ XII.

PELNO MOKESTIS XIII.

GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) __________________________________ ___________________________ (įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas) ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 4-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Akcijų priedai – skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos.

Dividendai – įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui, atsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančių akcijų klasę ir kiekį.

Įstatinis kapitalas – pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma.

Nepaskirstytasis pelnas – įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas.

Nepaskirstytieji nuostoliai – įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai.

Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.

Privalomasis rezervas – rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti.

Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savų įmonės akcijų įsigijimo vertei padengti.

III. NUOSAVO KAPITALO APSKAITA 4. Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“.

IV. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS DUOMENŲ PATEIKIMAS 5. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomi visi nuosavo kapitalo pokyčiai. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje turi būti nurodyta:

5.1. nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio ir lyginamojo laikotarpių pradžioje ir pabaigoje;

5.2. apskaitos politikos pakeitimo rezultatas;

5.3. klaidų taisymo rezultatas;

5.4. perskaičiuoti (atsižvelgiant į 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodytus koregavimus) nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje;

5.5. ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas;

5.6. finansinio turto perkainojimo rezultatas;

5.7. savos akcijos;

5.8. kitas pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai);

5.9. ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai);

5.10. paskelbti dividendai ir kitos su pelno paskirstymu susijusios išmokos;

5.11. įstatinio kapitalo padidėjimas/sumažėjimas bei likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

5.12. rezervų pasikeitimai bei likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 8. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ 4-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“ 1 priedas Pavyzdinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų Apmokėtas įstatinis kapitalas Akcijų priedai Savos akcijos (-) Perkainojimo rezervas (rezultatai) Įstatymo numatyti rezervai Kiti rezervai Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) Iš viso Ilgalaikio materialiojo turto Finansinio turto Privalomasis Savų akcijų įsigijimo 1. Likutis 20X1 m. gruodžio 31 d.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Finansinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su nuosavo kapitalo ir įmonės įsipareigojimų, susijusių su pasiskolintais pinigais, pasikeitimais.

Investicijos – pinigai ir įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti įmonės funkcijų įgyvendinimą.

Investicinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su ilgalaikio turto ir kitų ilgalaikių investicijų įsigijimu bei perleidimu.

Išmokos – bet koks pinigų išleidimas.

Nerealizuotas valiutų kursų pasikeitimas – valiutinių straipsnių perkainojimo rezultatas.

Pagrindinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su pagrindine (gamybine, prekybine ir paslaugų teikimo) įmonės veikla, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą.

Pinigai – pinigai įmonės kasoje ir bankų sąskaitose.

Pinigų ekvivalentai – trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius nėra priskiriamos pinigų ekvivalentams.

Pinigų srautai – pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį.

Realizuotas valiutų kursų pasikeitimas – valiutinių ūkinių operacijų rezultatas, susidaręs dėl skirtingo valiutos kurso operacijos įregistravimo dieną ir atsiskaitymo dieną.

III. PINIGŲ SRAUTŲ GRUPAVIMAS 3. Ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai pinigų srautų ataskaitoje turi būti grupuojami pagal pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą.

IV. PAGRINDINĖ ĮMONĖS VEIKLA 7. Įmonės pagrindinės veiklos pinigų srautai parodo, kiek pagrindinė (gamybinė, prekybinė, paslaugų teikimo) įmonės veikla, išskyrus investicinę ir finansinę, gali kurti pinigų srautus. Šie pinigų srautai yra pagrindinis finansavimo šaltinis, leidžiantis palaikyti ir plėtoti įmonės veiklą, grąžinti paskolas, išmokėti dividendus bei daryti naujas investicijas.

8.1. pinigų įplaukos pardavus prekes ir suteikus paslaugas;

8.2. pinigų įplaukos, susijusios su komisiniais mokesčiais, honorarais ir kitomis pajamomis;

8.3. pinigų įplaukos, gautos pirkėjams iš anksto sumokėjus už prekes;

8.4. pinigų įplaukos, gautos susigrąžinus prekybines skolas;

8.5. gautos draudimo išmokos;

8.6. pinigų įplaukos pardavus perparduoti skirtą ilgalaikį turtą;

8.7. pinigų įplaukos pardavus perparduoti pirktus kitų įmonių vertybinius popierius (pavyzdžiui, akcijas, obligacijas) ir kitas trumpalaikes investicijas;

8.8. iš kitų įmonių gauti dividendai (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos);

8.9. gautos palūkanos (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos).

9.1. pinigų išmokos žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams;

9.2. pinigų išmokos įmonės darbuotojams;

9.3. sumokėti mokesčiai;

9.4. pinigų išmokos trumpalaikėms investicijoms pirkti;

9.5. sumokėtos draudimo įmokos;

9.6. pinigų išmokos perkant perparduoti skirtą ilgalaikį turtą;

9.7. pinigų išmokos perkant perparduoti skirtus kitų įmonių vertybinius popierius;

9.8. sumokėti dividendai (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos);

9.9. sumokėtos palūkanos (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos).

V. INVESTICINĖ ĮMONĖS VEIKLA 10. Investicinės veiklos pinigų srautai parodo pinigų sumas, per ataskaitinį laikotarpį išleistas įsigyjant turtą, kuris ilgą laiką teiks ekonominės naudos, taip pat pinigų įplaukas šį turtą perleidžiant.

11.1. pinigų įplaukos perleidžiant ilgalaikį turtą (išskyrus įsigytą perparduoti);

11.2. pinigų įplaukos susigrąžinant paskolas iš trečiųjų asmenų;

11.3. pinigų įplaukos perleidžiant ne perparduoti įsigytus kitų įmonių vertybinius popierius;

11.4. iš kitų įmonių gauti dividendai (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie investicinės veiklos);

11.5. gautos palūkanos už suteiktas paskolas (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie investicinės veiklos);

11.6. gautos palūkanos už finansinėse įstaigose laikomus pinigus (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie investicinės veiklos).

12.1. pinigų išmokos įsigyjant ilgalaikį turtą (išskyrus skirtą perparduoti);

12.2. pinigų išmokos statant, rekonstruojant ar remontuojant ilgalaikį materialųjį turtą, kuriuo įmonė disponuoja ir kurio vertė yra didinama;

12.3. pinigų išmokos skolinant pinigus tretiesiems asmenims;

12.4. pinigų išmokos įsigyjant vertybinius popierius.

VI. FINANSINĖ ĮMONĖS VEIKLA 13. Įmonės finansinės veiklos pinigų srautai parodo, kaip per ataskaitinį laikotarpį įmonė naudojosi išoriniais finansavimo šaltiniais.

14.1. pinigų įplaukos išleidžiant visų rūšių akcijas;

14.2. pinigų įplaukos išleidžiant obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius;

14.3. pinigų įplaukos skolinantis (neatsižvelgiant į grąžinimo terminą) iš trečiųjų asmenų (tarp jų ir kredito įstaigų).

15.1. pinigų išmokos, sumokamos už superkamas savas akcijas;

15.2. sumokėti dividendai (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie finansinės veiklos);

15.3. pinigų išmokos, sumokamos išperkant anksčiau įmonės išleistas obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius;

15.4. paskolų grąžinimas;

15.5. sumokėtos palūkanos už paskolas (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie finansinės veiklos);

15.6. pinigų išmokos už lizingą (finansinę nuomą).

VII. YPATINGŲJŲ STRAIPSNIŲ PINIGŲ SRAUTAI 16. Ypatingieji pinigų srautai turi būti atskleisti atskira eilute pinigų srautų ataskaitos pabaigoje.

VIII. ĮMONĖS PAGRINDINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTŲ PATEIKIMAS 17. Įmonės pagrindinės veiklos pinigų srautai gali būti pateikiami tiesioginiu arba netiesioginiu būdu.

19.1. iš apskaitos įrašų, t. y. apibendrinant pinigų sąskaitų judėjimą;

19.2. perskaičiuojant pelno (nuostolių) ataskaitos rodiklius (pajamas ir sąnaudas) į pinigų įplaukas ir išmokas.

IX. ĮMONĖS INVESTICINĖS IR FINANSINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTŲ PATEIKIMAS 22. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte. Šių pinigų srautų pateikimas tiesioginiu ir netiesioginiu būdu rengiamose pinigų srautų ataskaitose nesiskiria, kadangi šios pinigų srautų ataskaitos dalys rengiamos tik tiesioginiu būdu.

X. NEPINIGINIAI SANDORIAI 24. Investiciniai bei finansiniai sandoriai, nesusiję su pinigų įplaukomis ar išmokomis per ataskaitinį laikotarpį, pinigų srautų ataskaitoje neturi būti parodomi. Informacija apie šiuos sandorius turi būti pateikiama aiškinamajame rašte.

26.1. dalies įmonės skolų pavertimas kapitalu;

26.2. ilgalaikio turto įsigijimas skolon, įskaitant lizingo (finansinės nuomos) būdu.

XI. VALIUTINIAI STRAIPSNIAI 27. Valiutiniai straipsniai (pavyzdžiui, turima valiuta, valiutinės skolos įmonei ir valiutinės įmonės skolos) pinigų srautų ataskaitos sudarymo dieną turi būti įkainoti litais pagal oficialų tos dienos lito ir užsienio valiutos santykį.

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 31. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ 5-ojo verslo apskaitos standarto „Pinigų srautų ataskaita“ 1 priedas (Pavyzdinė pinigų srautų ataskaitos, sudaromos tiesioginiu būdu, forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų Eil. Nr.

Straipsniai Pastabos Nr.

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai I.

Pagrindinės veiklos pinigų srautai I.1.

Ataskaitinio laikotarpio pinigų įplaukos (su PVM) I.1.1.

Pinigų įplaukos iš klientų I.1.2.

Kitos įplaukos I.2.

Ataskaitinio laikotarpio pinigų išmokos I.2.1.

Pinigai, sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams (su PVM) I.2.2.

Pinigų išmokos, susijusios su darbo santykiais I.2.3.

Sumokėti į biudžetą mokesčiai I.2.4.

Kitos išmokos Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai II.

Investicinės veiklos pinigų srautai II.1.

Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas II.2.

Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas II.3.

Ilgalaikių investicijų įsigijimas II.4.

Ilgalaikių investicijų perleidimas II.5.

Paskolų suteikimas II.6.

Paskolų susigrąžinimas II.7.

Gauti dividendai, palūkanos II.8.

Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai II.9.

Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai III.

Finansinės veiklos pinigų srautai III.1.

Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais III.1.1.

Akcijų išleidimas III.1.2.

Savininkų įnašai nuostoliams padengti III.1.3.

Savų akcijų supirkimas III.1.4.

Dividendų išmokėjimas III.2.

Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais III.2.1.

Finansinių skolų padidėjimas III.2.1.1.

Paskolų gavimas III.2.1.2.

Obligacijų išleidimas III.2.2.

Finansinių skolų sumažėjimas III.2.2.1.

Paskolų grąžinimas III.2.2.2.

Obligacijų supirkimas III.2.2.3.

Sumokėtos palūkanos III.2.2.4.

Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai III.2.3.

Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas III.2.4.

Kitų įmonės įsipareigojimų sumažėjimas III.3.

Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai III.4.

Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai IV.

Ypatingųjų straipsnių pinigų srautai IV.1.

Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų padidėjimas IV.2.

Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų sumažėjimas V.

Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui VI.

Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) VII.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje VIII.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje ____________________________________________________ (įmonės administracijos vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė) ______________ 5-ojo verslo apskaitos standarto „Pinigų srautų ataskaita“ 2 priedas (Pavyzdinė pinigų srautų ataskaitos, sudaromos netiesioginiu būdu, forma) (įmonės pavadinimas) (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 20…. m.…………………. d. protokolo Nr…… ____________________PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (ataskaitinis laikotarpis) 20….. m……………d. ____________________________ Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų Eil. Nr.

Straipsniai Pastabos Nr.

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai I.

Pagrindinės veiklos pinigų srautai I.1.

Grynasis pelnas (nuostoliai) I.2.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos I.3.

Po vienerių metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas I.4.

I.5.

I.6.

I.7.

I.8.

I.9.

Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas Nebaigtų vykdyti sutarčių (padidėjimas) sumažėjimas Pirkėjų įsiskolinimo (padidėjimas) sumažėjimas Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolų (padidėjimas) sumažėjimas Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas I.10.

Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas I.11.

Ilgalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) I.12.

Trumpalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) I.13.

I.14.

I.15.

Pelno mokesčio įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) Atidėjimų padidėjimas (sumažėjimas) I.16.

Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) I.17.

Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai II.

Investicinės veiklos pinigų srautai II.1.

Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas II.2.

Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas II.3.

Ilgalaikių investicijų įsigijimas II.4.

Ilgalaikių investicijų perleidimas II.5.

Paskolų suteikimas II.6.

Paskolų susigrąžinimas II.7.

Gauti dividendai, palūkanos II.8.

Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai II.9.

Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai III.

Finansinės veiklos pinigų srautai III.1.

Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais III.1.1.

Akcijų išleidimas III.1.2.

Savininkų įnašai nuostoliams padengti III.1.3.

Savų akcijų supirkimas III.1.4.

Dividendų išmokėjimas III.2.

Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais III.2.1.

Finansinių skolų padidėjimas III.2.1.1.

Paskolų gavimas III.2.1.2.

Obligacijų išleidimas III.2.2.

Finansinių skolų sumažėjimas III.2.2.1.

Paskolų grąžinimas III.2.2.2.

Obligacijų supirkimas III.2.2.3.

Sumokėtos palūkanos III.2.2.4 Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai III.2.3.

Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas III.2.4.

Kitų įmonės įsipareigojimų sumažėjimas III.2.5.

Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai III.2.6.

Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai IV.

Ypatingųjų straipsnių pinigų srautai IV.1.

Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų padidėjimas IV.2.

Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų sumažėjimas V.

Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui VI.

Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) VII.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje VIII.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje ____________________________________________________ (įmonės administracijos vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė) ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 6-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „AiŠkinamasis raŠtas“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kokia papildoma informacija turi būti pateikta aiškinamajame rašte, kad būtų geriau paaiškinta finansinė atskaitomybė.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Geografinis segmentas – išskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje gaminami produktai ar teikiamos paslaugos tam tikroje geografinėje ekonominėje aplinkoje ir kurios rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo dalių, veikiančių kitoje geografinėje ekonominėje aplinkoje.

Verslo segmentas – išskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje gaminami atskiri arba susiję produktai ar teikiamos atskiros arba susijusios paslaugos ir kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų įmonės verslo dalių.

III. AIŠKINAMOJO RAŠTO BENDROJI DALIS 4. Aiškinamojo rašto bendrosios dalies pradžioje turi būti pateikiami bendrieji duomenys apie įmonę:

4.1. įmonės įregistravimo data;

4.2. įmonės filialų ir atstovybių skaičius, dukterinių ir asocijuotų įmonių pavadinimai ir buveinės;

4.3. trumpas įmonės veiklos apibūdinimas;

4.4. svarbios sąlygos, kuriomis dirba įmonė ir kurios gali paveikti įmonės plėtrą;

4.5. įmonės veikla tyrimų ir plėtros srityje, jeigu ji reikšminga;

4.6. įstatinio kapitalo pakitimai, jeigu tokių buvo, ir šių pakitimų priežastys;

4.7. vidutinis įmonės sąraše esančių darbuotojų skaičius per ataskaitinius ir praėjusius finansinius metus arba darbuotojų skaičius ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų pabaigoje.

IV. APSKAITOS POLITIKA 5. Aiškinamajame rašte turi būti pateikta informacija apie įmonės taikytą apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Pavyzdžiui:

5.1. kokiais teisės aktais ir apskaitos standartais vadovaujantis parengta finansinė atskaitomybė;

5.2. per ataskaitinius finansinius metus pakeitus apskaitos politiką turi būti nurodyta ir aptarta šio pakeitimo įtaka įmonės veiklos rezultatams, pateikti rodikliai, apskaičiuoti pagal seną ir naują metodiką;

5.3. sudarant finansinę atskaitomybę taikomi turto įkainojimo būdai (įsigijimo savikaina, grynoji galimo realizavimo vertė, tikroji vertė ar kt.);

5.4. ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitos politika;

5.5. investicijų apskaitos metodai;

5.6. biologinio turto apskaitos metodai;

5.7. turto perkainojimo metodai;

5.8. pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai;

5.9. skolinimosi ir kitų panašių išlaidų apskaitos metodai;

5.10. statybos ir ilgalaikių sutarčių, lizingo (finansinės nuomos), tyrimo ir plėtros išlaidų, atsargų, mokesčių, įskaitant atidėtuosius mokesčius, operacijų užsienio valiuta ir tarpusavio užskaitų apskaitos metodų aprašymai;

5.11. verslo ir geografinių segmentų apibūdinimas ir pajamų bei sąnaudų paskirstymo segmentams būdai;

5.12. verslo sujungimų apskaitos metodai;

5.13. pinigų ir pinigų ekvivalentų apibūdinimas (paaiškinama, kas priskiriama pinigams ir pinigų ekvivalentams);

5.14. finansinės rizikos valdymo politika;

5.15. finansinių priemonių apskaitos politika;

5.16. atidėjimų sudarymo principai;

5.17. dotacijų, subsidijų, nemokamai gauto turto apskaitos principų aprašymas;

5.18. įmonės politika ir programos aplinkos apsaugos, energijos taupymo, ekologiškai švarių medžiagų ir atliekų panaudojimo, vandens taršos ir išmetimų mažinimo srityse.

V. AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS 6. Aiškinamojo rašto pastabos – reikšmingus finansinės atskaitomybės straipsnius paaiškinančios lentelės (pažymos) ir/arba tekstinė informacija.

10.1. nematerialiojo įmonės turto būklė ir jos kitimas per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant šio turto amortizaciją ir vertės koregavimą (pavyzdinė lentelė „Nematerialusis turtas“);

10.2. ilgalaikio materialiojo įmonės turto būklė pagal svarbiausias šio turto grupes, įskaitant jo perkainojimą, nurašymą ir nusidėvėjimą bei vertės koregavimą (pavyzdinė lentelė „Ilgalaikis materialusis turtas“);

10.3. ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo periodiškumas ir priežastys (nurodoma po pavyzdine lentele „Ilgalaikis materialusis turtas“);

10.4. ilgalaikio materialiojo turto įkeitimai ir kiti nuosavybės teisių apribojimai (pavyzdinė lentelė „Ilgalaikio materialiojo turto įkeitimai“);

10.5. taikomos ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normos pagal turto grupes (pavyzdinė lentelė „Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normos“);

10.6. visiškai nusidėvėjęs, bet dar naudojamas ilgalaikis materialusis turtas ir jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina (pavyzdinė lentelė „Naudojamas nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis turtas“);

10.7. ilgalaikio finansinio įmonės turto įsigijimo vertė, taip pat jos kitimas per ataskaitinį laikotarpį;

10.8. bendra atsargų balansinė vertė ir balansinė vertė pagal atsargų rūšis (pavyzdinė lentelė „Atsargos“);

10.9. grynąja galimo realizavimo verte įtrauktų į apskaitą atsargų balansinė vertė ir nukainojimo iki šios vertės suma, bet kurio nukainojimo atstatymo suma ir paaiškinimas (pavyzdinė lentelė „Atsargos“);

10.10. įkeistų atsargų balansinė vertė (pavyzdinė lentelė „Atsargos“);

10.11. atsargos pas trečiuosius asmenis (pavyzdinė lentelė „Atsargos“);

10.12. atsargų įkainojimo skirtumai, jeigu buvo taikomas LIFO (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos atsargos) būdas (pavyzdinė lentelė „Atsargos“);

10.13. kitos įmonės, kurioje įmonė turi reikšmingą įtaką arba kontrolę, pavadinimas, valdoma dalis, veiklos pobūdis, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) ir nuosavo kapitalo dydis (pavyzdinės lentelės „Dukterinės įmonės“ ir „Asocijuotos įmonės“);

10.14. įmonės įstatinio kapitalo sudėtis, nurodant akcijų skaičių ir jų nominaliąją vertę. Valstybei, savivaldybei, įmonei (savos akcijos) ir dukterinėms įmonėms priklausančių akcijų skaičius ir sumos turi būti pateikiamos atskirai (pavyzdinė lentelė „Įstatinio kapitalo struktūra“). Tekstinėje dalyje pateikiama informacija apie nepareikalautas įmokėti ir pareikalautas, bet dar neįmokėtas sumas, atskirai išvardijant stambiausius akcininkus – skolininkus. Šioje pastaboje taip pat turi būti pateikta išsami informacija apie įmonės skolų pavertimo akcijomis galimybę;

10.15. pelno paskirstymo projektas, jei pelnas skirstomas (pavyzdinė lentelė „Pelno paskirstymo projektas“);

10.16. dividendai privilegijuotosioms akcijoms su kaupiamuoju dividendu, kuriems išmokėti nepakanka pelno;

10.17. rezervų sudarymo tikslai ir naudojimo apribojimai;

10.18. mokėtinos skolos, lizingo (finansinės nuomos) sutarčių įsipareigojimai (pagal tų įsipareigojimų padengimo laikotarpį) (pavyzdinė lentelė „Įmonės įsipareigojimų būklė“);

10.19. įmonės įsipareigojimai pagal įsiskolinimų padengimo laikotarpį, atskirai nurodant skolinius įsipareigojimus, kurių įvykdymas užtikrintas valstybės garantija ir (arba) įmonės turtu. Jei nurodytos skolos bus grąžinamos užsienio valiuta, papildomai turi būti pateiktos sumos atitinkama valiuta (pavyzdinė lentelė „Įmonės įsipareigojimų būklė“);

10.20. informacija apie atidėjimus;

10.21. informacija apie verslo ir geografinius segmentus (pavyzdinė lentelė „Informacija apie verslo segmentus“). Informaciją apie verslo ir geografinius segmentus privalo teikti tik tos įmonės, kurios rengia pilną finansinę atskaitomybę;

10.22. išlaidos aplinkosaugai;

10.23. finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos pagal visas reikšmingas sumas (pavyzdinė lentelė „Finansinės ir investicinės veiklos rezultatai“);

10.24. prekių ar paslaugų mainų pajamų sumos (pavyzdinė lentelė „Prekių ir paslaugų mainai“);

10.25. pagautė ir netekimai (pavyzdinė lentelė „Ypatingieji straipsniai“);

10.26. visos reikšmingos užbalansinėse sąskaitose fiksuojamos sumos, pavyzdžiui, neapibrėžti įsipareigojimai ir kiti užbalansiniai straipsniai (užstatai, garantijos ir t. t.) (pavyzdinė lentelė „Įmonės teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti balanse“);

10.27. vadovams ir susijusiems asmenims priskaičiuotos pinigų sumos, kitas perleistas turtas bei suteiktos garantijos (pavyzdinė lentelė „Finansiniai ryšiai su įmonės vadovais ir kitais susijusiais asmenimis“). Jeigu reikšmingai pasikeitė vadovų atlyginimų dydis arba apmokėjimo sistema, apie tai turi būti paaiškinta papildomai. Taip pat paaiškinami įmonės sandoriai su susijusiais asmenimis, jei jie sudaromi ne rinkos kainomis;

10.28. ištaisytų klaidų pobūdis, koregavimų sumos ir lyginamoji informacija (pavyzdinė lentelė „Informacija apie klaidų taisymą“);

10.29. jei viena įmonė įsigyja kitą (kitas), įsigyjančiosios įmonės to laikotarpio, kuriuo buvo įvykdytos operacijos, aiškinamajame rašte, nurodoma, per kurį laikotarpį įvyko turto ir teisių perleidimas iš įsigytosios įmonės ar įmonių. Vėlesniuose aiškinamuosiuose raštuose privalo būti nurodyta, kuriame aiškinamajame rašte pateikta ši informacija. Kartu su aiškinamuoju raštu pateikiamas paskutinis įsigytosios įmonės balansas (įmonių balansai) ir pateikiami apskaičiuoti skirtumai tarp to turto, kuris nudėvimas arba amortizuojamas, likutinės vertės, užfiksuotos įsigytoje įmonėje ar įmonėse ir įsigijusioje įmonėje. Įmonių dalyviai (akcijų (dalių, pajų) savininkai) nurodo įsigytosios įmonės ar įmonių akcijų nominaliąją vertę ir kainą, kuria gautos akcijos (dalys, pajai) įtraukiamos į apskaitą toje įmonėje;

10.30. reikšmingų pobalansinių įvykių, kurių neatskleidimas gali turėti reikšmingą įtaką įmonės finansinės atskaitomybės vartotojų galimybei priimti sprendimus, trumpas aprašymas.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 12. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ 1 priedas Pavyzdinės lentelių (pažymų) formos Nematerialusis turtas (Lt) Rodikliai Plėtros darbai Prestižas Patentai, licencijos ir pan.

Programinė įranga Kitas nematerialusis turtas Iš viso Likutinė vertė praėjusių finansinių metų pabaigoje

Ilgalaikio materialiojo turto įkeitimas Įkeisto turto pavadinimas Balansinė vertė (Lt) Įkeitimo pabaigos data Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normos Ilgalaikio materialiojo turto grupės* Vidutinis naudingo tarnavimo laikas (metais) Pastatai ir statiniai Mašinos ir įrengimai Transporto priemonės Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai Kitas materialusis turtas *Turtas gali būti grupuojamas ir pagal funkcinę paskirtį.

Naudojamas nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis turtas Turto grupės pavadinimas Įsigijimo savikaina (Lt) Atsargos (Lt) Rodikliai Žaliavos ir komplektavimo gaminiai Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija Pirktos prekės, skirtos perparduoti Iš viso

Įmonės teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti balanse (Lt) Rodikliai Suma Suteiktos arba neatšaukiamai (negrąžinamai) pažadėtos įmonės garantijos Tarp jų: apyvartoje esantys įmonės patvirtinti vekseliai Kita (išvardyti) Finansiniai ryšiai su įmonės vadovais ir kitais susijusiais asmenimis (Lt) Rodikliai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Likutis finansinių metų pabaigoje A. Per metus priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais:

2.1. registruojant apskaitoje ir parodant finansinėje atskaitomybėje pokyčius, kurie atsiranda dėl apskaitos politikos ar apskaitinio įvertinimo pakeitimo;

2.2. taisant klaidas, kurios buvo padarytos ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais ir nebuvo ištaisytos;

2.3. atsiradus pokyčiams pirmą kartą taikant Verslo apskaitos standartus.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Apskaitos politika – bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.

Apskaitos politikos pakeitimas – principų, metodų ir taisyklių, pagal kuriuos tvarkoma įmonės apskaita, keitimas.

Apskaitinis įvertinimas – įmonės turto vertės pasikeitimo, nusidėvėjimo ar įsipareigojimų realumo įvertinimas vadovaujantis Verslo apskaitos standartais.

Apskaitinio įvertinimo pakeitimas – įvertinimo keitimas, gavus patikslintos informacijos.

Esminė klaida – klaida, kuri išaiškėja einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu ir dėl kurios praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių finansinė atskaitomybė teisingai neatspindi įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų.

Klaida – netikslumas, kuris atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netikslaus apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo, dėl apgaulės ar apsirikimo.

Perspektyvinis būdas – kai pakeitimai ir patikslinimai atliekami nuo sprendimo juos taikyti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiais.

Retrospektyvinis būdas – kai pakeitimai ir patikslinimai atliekami ne tik nuo sprendimo juos taikyti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiais, bet ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais.

III. APSKAITOS POLITIKOS PAKEITIMAI 4. Pastovumo principas reikalauja, kad būtų galima palyginti įmonės skirtingų laikotarpių finansinę atskaitomybę. Toks palyginimas reikalingas, kad būtų galima matyti įmonės finansinės būklės, turto, pajamų, sąnaudų ir pinigų srautų keitimosi tendencijas, todėl visais ataskaitiniais laikotarpiais turi būti laikomasi tos pačios apskaitos politikos.

5.1. dėl įstatymų ar kitų teisės aktų pasikeitimo;

5.2. dėl Verslo apskaitos standartų reikalavimų;

5.3. dėl to, kad atlikus pakeitimą bus teisingiau atskleista įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai.

11.1. naujos apskaitos politikos taikymas ūkinėms operacijoms ir įvykiams, kurių turinys iš esmės skiriasi nuo ankstesnių įvykių ar ūkinių operacijų;

11.2 naujos apskaitos politikos taikymas ūkinėms operacijoms ir įvykiams, kurių įmonė iki to laiko nevykdė.

IV. APSKAITOS POLITIKOS KEITIMO ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE 13. Jei buvo atlikti apskaitos politikos pakeitimai, finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista ši informacija:

13.1. faktas, kad buvo keičiama apskaitos politika;

13.2. apskaitos politikos keitimo priežastis;

13.3. suma (-os), kuria(-omis) koreguojama kiekvieno pateikiamo laikotarpio finansinė atskaitomybė;

13.4. jei buvo taikytas perspektyvinis apskaitos politikos keitimo būdas, turi būti nurodytos jo taikymo priežastys;

13.5. jei dėl tam tikrų priežasčių nebuvo galimybės pateikti visos lyginamosios informacijos, turi būti nurodytos jos nepateikimo priežastys.

V. APSKAITINIŲ ĮVERTINIMŲ KEITIMAS 14. Apskaitinių įvertinimų tikslinimas yra neatskiriama apskaitos proceso dalis. Naujas įvertinimas atliekamas remiantis naujausia turima informacija (pavyzdžiui, remiantis nauja informacija gali būti keičiamas ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas, abejotinų skolų pripažinimas ir kt.).

17.1. laikotarpiui, kada buvo atliktas pakeitimas, jei jis turi įtakos tik tam laikotarpiui;

17.2. laikotarpiui, kada buvo atliktas pakeitimas, ir vėlesniems laikotarpiams, jei pakeitimas turės įtakos ir jiems.

VI. APSKAITINIŲ ĮVERTINIMŲ PAKEITIMO ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE 20. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti pateikta ši informacija apie reikšmingus apskaitinių įvertinimų pakeitimus:

20.1. faktas, kad buvo pakeistas apskaitinis įvertinimas ir keitimo priežastys;

20.2. apskaitinio įvertinimo pakeitimo pobūdis ir poveikis;

20.3. suma, kuri daro įtaką ataskaitinio laikotarpio rezultatui;

20.4. suma, kuri darys įtaką vėlesniems ataskaitiniams laikotarpiams;

20.5. jei skaičiavimų atlikti negalima, tai turi būti nurodyta.

VII. KLAIDŲ TAISYMAS 21. Praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinės atskaitomybės klaidos gali būti pastebėtos ataskaitiniu laikotarpiu. Klaidos gali atsirasti dėl netikslių matematinių skaičiavimų, neteisingo apskaitos politikos taikymo ar faktų interpretavimo, apgaulės ar apsirikimo. Jei šios klaidos nėra esminės, jos taisomos einamojo laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Klaidos taisymas įtraukiamas į tą pačią pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę, kurioje buvo padaryta klaida.

VIII. KLAIDŲ TAISYMO INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE 27. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista ši informacija:

27.1. klaidų pobūdis;

27.2. ataskaitinio laikotarpio ir kiekvieno ankstesnio ataskaitinio laikotarpio koregavimų suma;

27.3. koregavimų suma, susijusi su ankstesniais laikotarpiais, palyginta su lyginamąja informacija;

27.4. faktas, kad lyginamoji informacija buvo koreguota arba kad tai atlikti neįmanoma.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 28. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. ______________ PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 8-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „NUOSAVAS KAPITALAS“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti registruojama apskaitoje ir atskleidžiama finansinėje atskaitomybėje informacija, susijusi su nuosavo kapitalo formavimu ir pokyčiais.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Akcijos – vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininkų (akcininkų) teisę dalyvauti įmonės valdyme.

Akcijų priedai – skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos.

Apmokėtas įstatinis kapitalas – pasirašytų bei apmokėtų akcijų nominaliųjų verčių suma.

Dividendai – įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui, atsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančių akcijų klasę ir jų kiekį.

Įstatinis kapitalas (pasirašytasis) – pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma.

Nepaskirstytasis pelnas – įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas.

Nepaskirstytieji nuostoliai – įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai.

Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.

Privalomasis rezervas – rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti.

Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti – laikinasis (tikslinis) įmonės pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savų įmonės akcijų įsigijimo vertei padengti.

Savos akcijos – akcijos, kurias įsigijo jas išleidusi įmonė.

III. NUOSAVO KAPITALO SUDĖTIS 4. Įmonės nuosavam kapitalui priskiriama:

4.1. apmokėta įstatinio kapitalo dalis;

4.2. akcijų priedai;

4.3. perkainojimo rezervas (rezultatai);

4.4. privalomasis rezervas;

4.5. rezervas savoms akcijoms įsigyti;

4.6. kiti rezervai;

4.7. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

IV. ĮSTATINIO KAPITALO APSKAITA 6. Įmonė gali išleisti vienos ar kelių klasių akcijas. Jei išleidžiamos kelių klasių akcijos, kiekviena akcijų klasė turi būti registruojama atskirai.

V. AKCIJŲ PRIEDŲ APSKAITA 15. Akcijų priedai – įmonės nuosavo kapitalo sudedamoji dalis. Akcijų priedai atsiranda, kai akcijų emisijos kaina viršija akcijų nominaliąją vertę.

16.1. išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, suma;

16.2. kai akcijų priedų suma didinamas įstatinis kapitalas;

16.3. kai akcininkų sprendimu mažinami įmonės nuostoliai.

VI. PERKAINOJIMO REZERVO (REZULTATŲ) APSKAITA 17. Jei įmonė perkainoja ilgalaikį turtą, turto vertės padidėjimo suma registruojama turto ir nuosavo kapitalo sąskaitose. Nuosavo kapitalo dalyje ši suma registruojama perkainojimo rezervo (rezultatų) sąskaitoje.

18.1. kai šiuo rezervu ar jo dalimi didinamas įstatinis kapitalas;

18.2. kai perkainotas turtas nuvertėja;

18.3. kai perkainotas turtas nurašomas;

18.4. kai perkainotas turtas perleidžiamas;

18.5. kai perkainotas turtas neatlygintinai perduodamas kitai įmonei;

18.6. kai perkainotas turtas nudėvimas.

VII. PRIVALOMOJO REZERVO APSKAITA 23. Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Šis rezervas sudaromas ir naudojamas įstatymų nustatyta tvarka. Sudarant rezervą, apskaitoje registruojamas nepaskirstytojo pelno sumažėjimas ir privalomojo rezervo padidėjimas. Panaudojus rezervą nuostoliams mažinti, apskaitoje registruojamas nuostolių ir privalomojo rezervo sumažėjimas. Kitais teisės aktų numatytais atvejais mažinant privalomąjį rezervą, apskaitoje registruojamas jo sumažėjimas ir nepaskirstytojo pelno padidėjimas.

VIII. REZERVO SAVOMS AKCIJOMS ĮSIGYTI APSKAITA 24. Numačius sumą, kurią reikės sumokėti už planuojamas įsigyti savas akcijas, įstatymų nustatyta tvarka sudaromas rezervas savoms akcijoms įsigyti. Registruojant šį rezervą, apskaitoje mažinamas nepaskirstytasis pelnas ir sudaromas tokios pat sumos rezervas savoms akcijoms įsigyti.

IX. KITŲ REZERVŲ APSKAITA 29. Kiti rezervai sudaromi įstatymų ir įmonės įstatų nustatyta tvarka. Rezervai didinami ir mažinami įmonės įstatų nustatyta tvarka. Akcininkams priėmus sprendimą sudaryti ar panaikinti rezervus, apskaitoje registruojamas rezervo padidėjimas (sumažėjimas), ta pačia suma mažinant (didinant) nepaskirstytąjį pelną.

X. NEPASKIRSTYTOJO PELNO (NUOSTOLIŲ) APSKAITA 30. Nepaskirstytasis pelnas mažinamas registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius, savininkams priėmus sprendimą paskirstyti pelną, pardavus savas akcijas mažesne kaina nei jos buvo supirktos, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, registruojant išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalį, viršijančią akcijų priedų straipsnio sumą.