📄 Įstatymo tekstas
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS INSTITUTO STANDARTŲ TARYBOS
N U T A R I M A S
DĖL VERSLO APSKAITOS STANDARTŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 18 d. Nr. 1
Vilnius
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų taryba nutaria patvirtinti pridedamus verslo apskaitos standartus:
1. 1-ąjį verslo apskaitos standartą „Finansinė atskaitomybė“;
2. 2-ąjį verslo apskaitos standartą „Balansas“;
3. 3-iąjį verslo apskaitos standartą „Pelno (nuostolių) ataskaita“;
4. 4-ąjį verslo apskaitos standartą „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“;
5. 5-ąjį verslo apskaitos standartą „Pinigų srautų ataskaita“;
6. 6-ąjį verslo apskaitos standartą „Aiškinamasis raštas“;
7. 7-ąjį verslo apskaitos standartą „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“;
8. 8-ąjį verslo apskaitos standartą „Nuosavas kapitalas“;
9. 9-ąjį verslo apskaitos standartą „Atsargos“;
10. 10-ąjį verslo apskaitos standartą „Pardavimo pajamos“;
11. 11-ąjį verslo apskaitos standartą „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“;
12. 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“;
13. 13-ąjį verslo apskaitos standartą „Nematerialusis turtas“;
14. 19-ąjį verslo apskaitos standartą „Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“;
15. 20-ąjį verslo apskaitos standartą „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“;
16. 21-ąjį verslo apskaitos standartą „Dotacijos ir subsidijos“;
17. 22-ąjį verslo apskaitos standartą „Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“.
STANDARTŲ TARYBOS PIRMININKAS GINTARAS ČERNIUS
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.
gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1
1-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio standarto tikslas – nurodyti metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką bei reikalavimus, pagal kuriuos sudarytą finansinę atskaitomybę būtų galima palyginti ir su tos pačios įmonės ankstesnių laikotarpių finansine atskaitomybe, ir su kitų įmonių finansine atskaitomybe.
2. Standartas taikomas sudarant ir pateikiant metinę finansinę atskaitomybę pagal Verslo apskaitos standartus.
3. Šis standartas nustato finansinės atskaitomybės pateikimo tvarką, sudėtį ir bendruosius ataskaitų turinio reikalavimus. Finansinių ataskaitų sudarymas, ūkinių operacijų bei įvykių pripažinimas, įvertinimas ir atskleidimas nagrinėjami kituose verslo apskaitos standartuose.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Aiškinamasis raštas – metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikta finansinės atskaitomybės ataskaitose. Į aiškinamąjį raštą įtraukiama Verslo apskaitos standartų reikalaujama pateikti informacija, taip pat kita informacija, būtina teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.
Apskaitos politika – bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.
Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio finansinė atskaitomybė yra rengiama.
Balansas – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.
Įmonė – pelno siekiantis ūkio subjektas.
Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.
Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.
Pelno (nuostolių) ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai.
Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.
III. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS TIKSLAS
4. Finansinės atskaitomybės tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
5. Finansinėje atskaitomybėje pateikiama ši informacija:
5.1. turtas;
5.2. nuosavas kapitalas;
5.3. įsipareigojimai;
5.4. pajamos ir sąnaudos;
5.5. pinigų srautai.
IV. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDĖTIS
6. Pilną finansinę atskaitomybę sudaro:
6.1. balansas;
6.2. pelno (nuostolių) ataskaita;
6.3. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
6.4. pinigų srautų ataskaita;
6.5. aiškinamasis raštas.
7. Trumpą finansinę atskaitomybę sudaro:
7.1. balansas;
7.2. pelno (nuostolių) ataskaita;
7.3. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
7.4. aiškinamasis raštas.
8. Įmonės, atsižvelgdamos į rodiklių dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516), turi pasirinkti finansinės atskaitomybės ataskaitų formas, kurios pateikiamos verslo apskaitos standartų prieduose.
V. FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTAI
9. Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal jų ekonominę prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai naudojami įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti:
9.1. balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas – apibūdina įmonės finansinę būklę;
9.2. pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.
10. Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos:
10.1. turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Turtas gali teikti ekonominės naudos ne tik parduodant, bet ir keičiant jį į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti;
10.2. turtas nebūtinai turi turėti fizinę formą (pavyzdžiui, patentai ir autorių teisės taip pat yra turtas, jei jis yra įmonės nuosavybė ir iš jo tikimasi gauti ekonominės naudos). Ekonominės naudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali turėti ekonominės naudos ir iš turto, kuris nėra jos nuosavybė, tačiau ji juo disponuoja ir gauna to turto teikiamą naudą;
10.3. turtas apskaitoje paprastai pripažįstamas tada, kai patiriamos išlaidos jam įsigyti. Tačiau būna atvejų, kai turtas pripažįstamas nepatyrus išlaidų (pavyzdžiui, nemokamai gautas turtas, vyriausybės dotacijų forma gautas turtas ir pan.). Turto apskaitos reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai „Nematerialusis turtas“, „Ilgalaikis materialusis turtas“, „Finansinės priemonės“, „Atsargos“ ir kiti.
11. Įsipareigojimai – prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti:
11.1. paprastai įsipareigojimai įforminami sutartimi (pavyzdžiui, mokėtini atlyginimai darbuotojams pagal darbo sutartis, mokėtinos sumos už gautas prekes ir paslaugas pagal tiekimo ar paslaugų sutartis);
11.2. įsipareigojimai gali būti esamieji ir būsimieji. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esamieji įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ateityje yra būsimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą kapitalą. Kai kuriais atvejais įsipareigojimai gali pasibaigti, nors nėra įvykdyti (pavyzdžiui, kai jų neįmanoma įvykdyti, šalių susitarimu, kai skolininkas yra likviduojamas);
11.3. kai kurie įsipareigojimai gali būti nustatomi skaičiavimo būdu, naudojant tam tikrus įvertinimus. Tokie įsipareigojimai vadinami atidėjimais (pavyzdžiui, atidėjimai garantiniams remontams, atidėjimai pensijų įsipareigojimams ir pan.).
12. Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“.
13. Svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniai pelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos:
13.1. pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus;
13.2. sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą;
13.3. pajamos ir sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskirti nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai, sprendžia pati įmonė. Pavyzdinis pajamų ir sąnaudų grupavimas yra pateiktas 3-iajame verslo apskaitos standarte „Pelno (nuostolių) ataskaita“.
14. Pajamų apibrėžimas apibūdina pajamas, gaunamas iš įmonės įprastinės veiklos, ir pagautę. Įprastinės veiklos pajamos paprastai skirstomos į pardavimo pajamas, kitos veiklos pajamas, finansinės veiklos pajamas, investicinės veiklos pajamas:
14.1. pardavimo pajamų pripažinimą nustato 10-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“;
14.2. pajamų priskyrimą kitos, finansinės arba investicinės veiklos pajamoms nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“. Kitos, finansinės ir investicinės veiklos pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kada jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.
15. Sąnaudų apibrėžimas apibūdina įprastinės veiklos sąnaudas ir netekimus. Įprastinės veiklos sąnaudoms priskiriama pardavimo savikaina, veiklos sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos, finansinės veiklos sąnaudos, investicinės veiklos sąnaudos ir pelno mokesčio sąnaudos:
15.1. pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų pripažinimo tvarką nustato 11-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“;
15.2. sąnaudų priskyrimą kitos, finansinės arba investicinės veiklos sąnaudoms nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“. Kitos, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kada jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų išmokėjimą;
15.3. pelno mokesčio sąnaudų rodiklis apskaičiuojamas remiantis kaupimo principu.
VI. FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTŲ ĮVERTINIMAS
16. Įvertinimas – procesas, kurio metu nustatoma vertė, kuria finansinių ataskaitų elementai pateikiami finansinėje atskaitomybėje. Finansinių ataskaitų elementai gali būti įvertinami įvairiais būdais ir jų deriniais (įsigijimo savikaina, tikrąja verte, einamųjų išlaidų verte, realizavimo verte, grynąja galimo realizavimo verte, dabartine verte):
16.1. įsigijimo savikaina – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas įsigijimo metu sumokėto atlygio tikrąja verte, o įsipareigojimai – gautina arba mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, kurią numatoma gauti ar sumokėti normaliomis verslo sąlygomis;
16.2. tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą;
16.3. einamųjų išlaidų vertė – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų arba pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo atsiskaityta už tokio pat turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Įsipareigojimai registruojami nediskontuota pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurios prireiktų įsipareigojimui padengti esamomis verslo sąlygomis;
16.4. realizavimo vertė – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo metu esamomis rinkos kainomis. Įsipareigojimai įvertinami nediskontuota jų įvykdymo suma, kurios prireiktų padengti įsipareigojimui normaliomis verslo sąlygomis;
16.5. grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas;
16.6. dabartinė vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią, kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis. Įsipareigojimai įvertinami diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo sąlygomis.
17. Paprastai įmonės pasirenka įsigijimo savikainos būdą, kurį derina su kitais būdais (pavyzdžiui, atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri mažesnė, rinkoje nesunkiai parduodami vertybiniai popieriai gali būti registruojami tikrąja verte, pensijų įsipareigojimai – dabartine verte). Įmonės gali pačios pasirinkti finansinių ataskaitų elementų įvertinimo būdus, jeigu Verslo apskaitos standartai nenustato kitaip.
VII. PAGRINDINIAI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI
18. Finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija turi būti tarpusavyje susieta.
19. Finansinė atskaitomybė turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
20. Duomenys metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus.
21. Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai.
22. Jei dėl apskaitos politikos pakeitimo ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės rodiklių neįmanoma palyginti su praėjusių ataskaitinių laikotarpių rodikliais, informacija turi būti pateikiama 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka.
23. Jei metinė finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant Verslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte. Nesilaikyti Verslo apskaitos standartų leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina, norint teisingai parodyti įmonės finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus.
24. Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos straipsnius, kurie pagal Verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui. Privalomus straipsnius galima papildyti įterpiant papildomas eilutes, jei to reikia, siekiant teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
25. Duomenys, pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje, turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų.
VIII. APSKAITOS POLITIKA
26. Įmonė turi pasirinkti ir taikyti apskaitos politiką taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
27. Jei Verslo apskaitos standartuose nėra nurodyta kurios nors ūkinės operacijos ar įvykio registravimo ir pateikimo tvarka, įmonė turi vadovautis apskaitos politika, kuri užtikrintų, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija:
27.1. būtų naudinga jos vartotojams;
27.2. teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus;
27.3. atspindėtų ūkinių operacijų ir įvykių turinį bei ekonominę prasmę, o ne tik formalius pateikimo reikalavimus;
27.4. būtų nešališka ir neutrali;
27.5. būtų parengta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais;
27.6. būtų visais reikšmingais atžvilgiais išsami.
IX. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI
28. Įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, turi vadovautis šiais bendraisiais apskaitos principais:
28.1. įmonės;
28.2. veiklos tęstinumo;
28.3. periodiškumo;
28.4. pastovumo;
28.5. piniginio mato;
28.6. kaupimo;
28.7. palyginimo;
28.8. atsargumo;
28.9. neutralumo;
28.10. turinio svarbos.
29. Įmonės principas reiškia, kad kiekviena finansinę atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į finansinę atskaitomybę turi būti įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų srautai.
30. Veiklos tęstinumo principas reiškia, kad:
30.1. rengiant finansinę atskaitomybę daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir jos nenumatoma likviduoti, todėl, rengdama finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė turi įvertinti, ar įmonė gali tęsti veiklą;
30.2. finansinė atskaitomybė turi būti rengiama vadovaujantis veiklos tęstinumo principu, nebent įmonės savininkai nuspręstų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą arba jie privalėtų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą;
30.3. jei, rengiant finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė žino faktų, kurie gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte. Priimant sprendimą, ar galima taikyti veiklos tęstinumo principą, turi būti atsižvelgiama į visą turimą informaciją;
30.4. jei finansinė atskaitomybė rengiama nesilaikant veiklos tęstinumo principo, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte, nurodant priežastį, kodėl įmonė nesilaiko šio principo;
30.5. jei dėl tam tikrų priežasčių veiklos tęstinumo principo nesilaikoma, visas įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais. Turtas turi būti įvertinamas grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimai – įvertintomis galutinio atsiskaitymo sumomis.
31. Periodiškumo principas reiškia, kad:
31.1. finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir parodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įmonės savininkų sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir pateikiami to laikotarpio atskaitomybėje. Jeigu įmonės veiklą reglamentuojantys įstatymai ar įmonės įstatai numato prievolę administracijai ar kitam įmonės valdymo organui rengti pelno paskirstymo projektą, šis projektas turi būti pateikiamas finansinės atskaitomybės, kuri pristatoma tvirtinti, aiškinamajame rašte. Tačiau pelno paskirstymas pripažįstamas įvykusia ūkine operacija tik tada, kai pelno paskirstymą įstatymų numatyta tvarka patvirtina įmonės savininkai;
31.2. paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama, likviduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, vieneri finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių. Jie gali būti trumpesni nei 12, ilgesni nei 12 mėnesių, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Tokiu atveju aiškinamajame rašte turi būti nurodytos finansinės atskaitomybės laikotarpio pakeitimo priežastys ir pateikta pastaba, kad pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusio laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenimis.
32. Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Finansinės atskaitomybės straipsnių klasifikavimas ar informacijos pateikimo būdas gali būti keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės.
33. Piniginio mato principas reiškia, kad visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.
34. Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos.
35. Palyginimo principas reiškia, kad:
35.1. pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius. Todėl įmonės turi pasirinkti tokią apskaitos politiką, kuri leistų taikyti naujus apskaitos metodus, nepažeidžiant finansinės atskaitomybės palyginimo principo;
35.2. finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienerių finansinių metų informacija. Jei buvo pakeistas finansinės atskaitomybės straipsnių pateikimas ar klasifikavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka.
36. Atsargumo principas reiškia, kad:
36.1. įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta;
36.2. rengiant finansinę atskaitomybę, turi būti patikrinami visi subjektyvūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjimai, rezervai. Finansinės atskaitomybės rengėjai turi įsitikinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios, t. y. turtas ir pajamos parodytos ne didesne (mažesne), o įsipareigojimai ir sąnaudos – ne mažesne (didesne) verte.
37. Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka. Jos pateikimas neturi priklausyti nuo siekio priversti apskaitos informacijos vartotojus priimti įmonei palankius sprendimus.
38. Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir įvykius didžiausias dėmesys kreipiamas į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus. Ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jų turinį ir ekonominę prasmę net ir tada, kai pateikimas skiriasi nuo teisinių dokumentų (pavyzdžiui, pagal turimus dokumentus įmonė perleido turtą ir nuosavybės teises į tą turtą kitai įmonei, tačiau sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį įmonė ir toliau naudosis turto teikiama ekonomine nauda, todėl įregistravus apskaitoje informaciją apie turto perleidimą finansinėje atskaitomybėje nebus teisingai atskleista sandorio esmė, todėl turtas ir toliau turėtų būti rodomas įmonės balanse).
X. INFORMACIJOS REIKŠMINGUMAS
39. Informacija yra reikšminga, jei jos nepateikimas ar neatskleidimas gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams.
40. Nustatant reikšmingumą, vertinamas ne tik straipsnio dydis, bet ir pobūdis. Priimant sprendimą, lemiamą įtaką gali turėti bet kuris kriterijus. Kiekvienas reikšmingas straipsnis finansinėje atskaitomybėje pateikiamas atskirai. Nereikšmingos sumos gali būti sujungiamos su panašaus pobūdžio ar paskirties sumomis ir atskirai nepateikiamos.
XI. TARPUSAVIO UŽSKAITA
41. Turtas ir įsipareigojimai negali būti tarpusavyje užskaitomi, nebent tai numatyta kitame verslo apskaitos standarte.
42. Pajamos ir sąnaudos finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiamos atskirai, tačiau verslo apskaitos standartų numatytais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsniai gali būti tarpusavyje užskaityti pateikiant tik grynąjį rezultatą (pavyzdžiui, grynasis rezultatas gali būti parodomas perleidus ilgalaikį turtą, gavus kompensaciją už patirtus nuostolius, keičiant užsienio valiutą).
XII. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS IDENTIFIKAVIMAS
43. Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kurią skelbia įmonė. Verslo apskaitos standartai taikomi sudarant finansinę atskaitomybę, todėl labai svarbu, kad informacijos vartotojai galėtų atskirti pagal Verslo apskaitos standartus parengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri gali būti naudinga, bet rengiama vadovaujantis kitomis taisyklėmis.
44. Pateikiant finansinę atskaitomybę, kiekvienoje finansinės atskaitomybės ataskaitoje turi būti nurodyta:
44.1. atskaitomybę pateikiančios įmonės pavadinimas, adresas ir kodas;
44.2. ar tai atskiros įmonės, ar įmonių grupės finansinė atskaitomybė;
44.3. finansinės atskaitomybės laikotarpis, paskutinės finansinių metų dienos data ir patvirtinimo data;
44.4. finansinės atskaitomybės valiuta;
44.5. finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis. Finansinės atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais litų. Tūkstančiais litų informacija gali būti pateikiama tik tuo atveju, jei dėl to nebus prarandama svarbios informacijos.
XIII. BALANSAS
45. Balanse pateiktinos informacijos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“.
XIV. PELNO (NUOTOLIŲ) ATASKAITA
46. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktinos informacijos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“.
XV. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
47. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje pateiktinos informacijos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 4-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“.
XVI. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
48. Pinigų srautų ataskaitos reikalavimus ir šios ataskaitos pavyzdines formas nustato 5-asis verslo apskaitos standartas „Pinigų srautų ataskaita“.
XVII. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
49. Aiškinamojo rašto reikalavimus nustato 6-asis verslo apskaitos standartas „Aiškinamasis raštas“.
XVIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
50. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.
______________
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.
gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1
2-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „BALANSAS“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.
2. Standartas nustato balanso sudarymo tvarką ir pavyzdines formas (išskyrus konsoliduotų balansų). Standarte nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos sudarytą balansą būtų galima palyginti su kitais pagal Verslo apskaitos standartus parengtais balansais.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Atidėjimas – įsipareigojimas, kurio galutinės padengimo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.
Balansas – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.
Ilgalaikis turtas – turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytąją.
Ilgalaikis įsipareigojimas – įsipareigojimas, už kurį įmonė privalės atsiskaityti vėliau nei per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos.
Įsipareigojimas – prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, kuri turės būti įvykdyta ir kurios dydį galima objektyviai nustatyti.
Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.
Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.
Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.
Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.
Trumpalaikiai įsipareigojimai – įsipareigojimai, už kuriuos įmonė privalės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įmonės veiklos ciklą.
Trumpalaikis turtas – turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.
Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.
III. INFORMACIJOS PATEIKIMAS BALANSE
3. Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę. Balanse turi būti pateikta tokia informacija:
3.1. nematerialusis turtas;
3.2. materialusis turtas;
3.3. finansinis turtas (išskyrus 3.5 ir 3.6 papunkčiuose nurodytas sumas);
3.4. atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys;
3.5. gautinos sumos;
3.6. pinigai ir jų ekvivalentai;
3.7. kapitalas ir rezervai;
3.8. finansinės ilgalaikės skolos;
3.9. trumpalaikės prekybos skolos ir kitos trumpalaikės mokėtinos sumos;
3.10. pelno mokesčio įsipareigojimas;
3.11. atidėjimai.
IV. TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
4. Balanse turtas ir įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.
5. Ilgalaikiam turtui priskiriamas nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas.
6. Trumpalaikis turtas – turtas, kurį tikimasi realizuoti arba sunaudoti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įprastinį įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikiam turtui priskiriamos atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, kurių naudojimo laikotarpis nėra ribotas, bei kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą.
7. Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Ilgalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriamos trumpalaikės paskolos, jei jų grąžinimo terminas pratęstas arba yra sudaryta pakartotinio finansavimo sutartis ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.
8. Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Trumpalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriama ilgalaikių įsiskolinimų ir įsipareigojimų dalis, kuri turės būti apmokėta (įvykdyta) per vienerius metus.
V. BALANSE PATEIKIAMOS INFORMACIJOS GRUPAVIMAS
9. Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:
9.1. A. Ilgalaikis turtas;
9.2. I. Nematerialusis turtas;
9.3. II. Materialusis turtas;
9.4. III. Finansinis turtas;
9.5. B. Trumpalaikis turtas;
9.6. I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys;
9.7. II. Per vienerius metus gautinos sumos;
9.8. III. Kitas trumpalaikis turtas;
9.9. IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai;
9.10. C. Nuosavas kapitalas;
9.11. I. Kapitalas;
9.12. II. Perkainojimo rezervas (rezultatai);
9.13. III. Rezervai;
9.14. IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai);
9.15. D. Dotacijos, subsidijos;
9.16. E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai;
9.17. I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai;
9.18. II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.
10. Standarto 9 punkte nurodyti straipsniai yra privalomi, t. y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai sumos lygios nuliui. Pavyzdinėse formose nurodytus straipsnius galima papildyti ir kitomis nei nurodyta pavyzdinėse formose eilutėmis. Tarpiniai straipsniai, nurodyti pavyzdinėse formose, spausdinant gali būti praleidžiami, jeigu likučiai lygūs nuliui. Jei pildant trumpą formą 3 punkte nurodyti straipsnių likučiai nelygūs nuliui, jie turi būti pateikiami atskiromis eilutėmis tarpiniuose straipsniuose pilnoje balanso formoje nurodytose vietose.
VI. ILGALAIKIS TURTAS
11. Ilgalaikio turto straipsnyje parodomas nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas.
12. Nematerialusis turtas – nepiniginis, neturintis fizinės formos turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Nematerialusis turtas balanse parodomas likutine verte. Nematerialiojo turto apskaitos reikalavimus nustato 13-asis verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“.
13. Materialusis turtas – fizinę formą turintis turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Materialusis turtas balanse parodomas likutine verte. Materialiojo turto apskaitos reikalavimus nustato 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“.
14. Finansinio turto straipsnyje pateikiama informacija apie ilgalaikį finansinį turtą. Finansinio turto apskaitos reikalavimus nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinės priemonės“.
VII. TRUMPALAIKIS TURTAS
15. Trumpalaikio turto straipsnyje parodomos atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas bei pinigai ir pinigų ekvivalentai.
16. Atsargos balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Atsargų apskaitos reikalavimus nustato 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“.
17. Per vienerius metus gautinos sumos parodomos grynąja verte, atėmus įvertintas neatgautinas sumas.
18. Kito trumpalaikio turto straipsnyje parodomas trumpalaikis finansinis turtas bei kitas trumpalaikis turtas, kuris nebuvo parodytas kituose turto straipsniuose.
19. Pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje parodomi banke ir kasoje esantys pinigai įvairia valiuta bei pinigų ekvivalentai.
20. Sukauptos pajamos parodomos gautinų sumų straipsniuose, o ateinančio laikotarpio sąnaudos – išankstinių apmokėjimų straipsniuose. Jeigu sukauptų pajamų ir ateinančio laikotarpio sąnaudų sumos yra reikšmingos, jos gali būti rodomos atskiromis eilutėmis ir paaiškinamos aiškinamajame rašte.
VIII. NUOSAVAS KAPITALAS
21. Nuosavo kapitalo straipsnyje parodomas kapitalas, perkainojimo rezervas (rezultatai), rezervai ir nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“.
22. Kapitalo straipsnyje parodomas pasirašytasis įstatinis kapitalas, nurodant neapmokėtą pasirašytojo įstatinio kapitalo dalį, akcijų priedus ir savas akcijas.
23. Perkainojimo rezervo (rezultatų) straipsnyje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimas.
24. Rezervų straipsnyje parodomi rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno.
25. Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) straipsnyje parodomas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba nepadengti nuostoliai.
IX. DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS
26. Šiame straipsnyje registruojamos dotacijos ir subsidijos. Dotacijų ir subsidijų apskaitos reikalavimus nustato 21-asis verslo apskaitos standartas „Dotacijos ir subsidijos“.
X. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
27. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje parodomos po vienerių ir per vienerius metus mokėtinos sumos, atidėjimai bei kiti įsipareigojimai. Įsipareigojimų apskaitos reikalavimus nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinės priemonės“.
28. Po vienerių metų mokėtinos sumos – skolos, kurias reikės sumokėti per laikotarpį, ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos.
29. Atidėjimai – įsipareigojimai, kurie paskutinę finansinių metų dieną yra tikėtini arba garantuoti, tačiau jų sumos arba įvykdymo laikotarpis nėra visiškai aiškūs.
30. Per vienerius metus mokėtinos sumos – skolos, kurias įmonė turės sumokėti per laikotarpį, trumpesnį nei 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos.
31. Sukauptos sąnaudos parodomos kitų įsipareigojimų, o ateinančio laikotarpio pajamos – gautų išankstinių apmokėjimų straipsniuose. Jeigu sukauptų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų sumos yra reikšmingos, jos gali būti rodomos atskiromis eilutėmis ir paaiškinamos aiškinamajame rašte.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.
______________
2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“
1 priedas
(Pavyzdinė pilno balanso forma)
(įmonės pavadinimas)
(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
PATVIRTINTA
20…. m.…………………. d.
protokolo Nr……
____________________BALANSAS
(ataskaitinis laikotarpis)
20….. m……………d.
____________________________
Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų
TURTAS
Pastabos Nr.
Finansiniai metai
Praėję finansiniai metai
A.
ILGALAIKIS TURTAS
I.
NEMATERIALUSIS TURTAS
I.1.
Plėtros darbai
I.2.
Prestižas
I.3.
Patentai, licencijos
I.4.
Programinė įranga
I.5.
Kitas nematerialusis turtas
II.
MATERIALUSIS TURTAS
II.1.
Žemė
II.2.
Pastatai ir statiniai
II.3.
Mašinos ir įrengimai
II.4.
Transporto priemonės
II.5.
Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai
II.6.
Nebaigta statyba
II.7.
Kitas materialusis turtas
III.
FINANSINIS TURTAS
III.1.
Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones
III.2.
Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms
III.3.
Po vienerių metų gautinos sumos
III.4.
Kitas finansinis turtas
B.
TRUMPALAIKIS TURTAS
I.
ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS
I.1.
Atsargos
I.1.1.
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai
I.1.2.
Nebaigta gamyba
I.1.3.
Pagaminta produkcija
I.1.4.
Pirktos prekės, skirtos perparduoti
I.2.
Išankstiniai apmokėjimai
I.3.
Nebaigtos vykdyti sutartys
II.
PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS
II.1.
Pirkėjų įsiskolinimas
II.2.
Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos
II.3.
Kitos gautinos sumos
III.
KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS
III.1.
Trumpalaikės investicijos
III.2.
Terminuoti indėliai
III.3.
Kitas trumpalaikis turtas
IV.
PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI
TURTO IŠ VISO:
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Pastabos Nr.
Finansiniai metai
Praėję finansiniai metai
C.
NUOSAVAS KAPITALAS
I.
KAPITALAS
I.1.
Įstatinis (pasirašytasis)
I.2.
Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)
I.3.
Akcijų priedai
I.4.
Savos akcijos (-)
II.
PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)
III.
REZERVAI
III.1.
Privalomasis
III.2.
Savoms akcijoms įsigyti
III.3.
Kiti rezervai
IV.
NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IV.1.
Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)
IV.2.
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)
D.
DOTACIJOS, SUBSIDIJOS
E.
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
I.
PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
I.1.
Finansinės skolos
I.1.1.
Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai
I.1.2.
Kredito įstaigoms
I.1.3.
Kitos finansinės skolos
I.2.
Skolos tiekėjams
I.3.
Gauti išankstiniai apmokėjimai
I.4.
Atidėjimai
I.4.1.
Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo
I.4.2.
Pensijų ir panašių įsipareigojimų
I.4.3.
Kiti atidėjimai
I.5.
Atidėtieji mokesčiai
I.6.
Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai
II.
PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
II.1.
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis
II.2.
Finansinės skolos
II.2.1.
Kredito įstaigoms
II.2.2.
Kitos skolos
II.3.
Skolos tiekėjams
II.4.
Gauti išankstiniai apmokėjimai
II.5.
Pelno mokesčio įsipareigojimai
II.6.
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai
II.7.
Atidėjimai
II.8.
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO:
__________________________________ ___________________________
(įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
______________
2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“
2 priedas
(Pavyzdinė trumpo balanso forma)
(įmonės pavadinimas)
(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
PATVIRTINTA
20…. m.…………………. d.
protokolo Nr……
____________________BALANSAS
(ataskaitinis laikotarpis)
20….. m……………d.
____________________________
Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų
TURTAS
Pasta-bos Nr.
Finansiniai metai
Praėję finansiniai metai
A.
ILGALAIKIS TURTAS
I.
NEMATERIALUSIS TURTAS
II.
MATERIALUSIS TURTAS
III.
FINANSINIS TURTAS
B.
TRUMPALAIKIS TURTAS
I.
ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS
II.
PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS
III.
KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS
IV.
PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI
TURTO IŠ VISO:
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
C.
NUOSAVAS KAPITALAS
I.
KAPITALAS
II.
PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)
III.
REZERVAI
IV.
NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
D.
DOTACIJOS, SUBSIDIJOS
E.
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
I.
PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS ir ilgalaikiai įsipareigojimai
II.
PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS ir trumpalaikiai įsipareigojimai
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
IŠ VISO:
__________________________________ ___________________________
(įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
______________
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.
gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1
3-IASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.
2. Standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno (nuostolių) ataskaitų (išskyrus konsoliduotų) formas.
3. Išimtiniais atvejais gali būti pateikiamos ir kitokios, šiame standarte nenurodytos, pelno (nuostolių) ataskaitos formos, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Išlaidos – turto ar paslaugų sunaudojimas bei turto vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį.
Įprastinė veikla – pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla.
Ypatingieji straipsniai – straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.
Netipinė veikla – ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla.
Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.
Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.
Tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.
Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.
III. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS SUDĖTIS
4. Duomenys apie įmonės veiklą per ataskaitinį laikotarpį pelno (nuostolių) ataskaitoje grupuojami į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius.
5. Įprastine įmonės veikla laikomos pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su visa įmonės veikla. Įprastinės veiklos duomenys dar grupuojami į tipinės ir netipinės veiklos straipsnius.
6. Duomenys apie tipinę įmonės veiklą yra pardavimo pajamos, pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos.
7. Duomenys apie netipinę įmonės veiklą yra kita, finansinė ir investicinė veikla.
8. Ypatinguosius straipsnius sudaro pagautė ir netekimai. Šie straipsniai turi būti pateikiami atskirai.
9. Duomenys apie įmonės veiklą grupuojami atsižvelgiant į šiame standarte nurodytus kriterijus ir veiklos specifiką. Pasirinktas grupavimo būdas turi būti taikomas nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemia grupavimo pakeitimą.
IV. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS DUOMENŲ PATEIKIMAS IR ATSKLEIDIMAS
10. Duomenys apie įmonės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį gali būti pateikti pilna ar trumpa forma.
11. Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius:
11.1. I. Pardavimo pajamos;
11.2. II. Pardavimo savikaina;
11.3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);
11.4. IV. Veiklos sąnaudos;
11.5. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);
11.6. VI. Kita veikla;
11.7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;
11.8. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);
11.9. IX. Pagautė;
11.10. X. Netekimai;
11.11. XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;
11.12. XII. Pelno mokestis;
11.13. XIII Grynasis pelnas (nuostoliai).
12. Sudarant pelno (nuostolių) ataskaitą, pavyzdinėse formose pateikti, bet 11 punkte neišvardyti straipsniai gali būti praleidžiami, jeigu jų reikšmės ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais lygios nuliui. Taip pat leidžiama papildyti pelno (nuostolių) ataskaitą papildomais straipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus.
V. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS
13. Pardavimo pajamų straipsnyje turi būti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos. Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pardavimo pajamų apskaitos reikalavimus nustato 10-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“.
14. Pardavimo savikainos straipsnyje turi būti pateikiama grynoji pardavimo savikaina. Ataskaitinio laikotarpio pardavimo savikainos apskaitos reikalavimus nustato 11-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“.
15. Veiklos sąnaudos apima pardavimo bei bendrąsias ir administracines sąnaudas. Ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų apskaitos reikalavimus nustato 11-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“.
16. Kitos veiklos straipsnis parodo netipinės (išskyrus finansinės ir investicinės) veiklos rezultatą.
17. Kitos veiklos pajamų straipsnyje parodomos pajamos arba pelnas iš įprastinės, bet netipinės veiklos, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą. Kitos veiklos pajamoms priskiriama: netipinės veiklos produkcijos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo pajamos, pajamos iš įmonės ilgalaikio turto naudojimo, honorarai (pavyzdžiui, patentų, prekių ženklų, autorių teisių, kompiuterių programų ir kt.), ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo pelnas ir kt.
18. Kitos veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos sąnaudos ir nuostoliai, susiję su kitos veiklos pajamomis. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriama: parduotos netipinės veiklos produkcijos, perparduotų prekių ar paslaugų savikaina, ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo nuostoliai ir kt.
19. Finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos finansinės ir investicinės veiklos pajamos. Šioms pajamoms priskiriamos palūkanos už suteiktas klientams ar įmonės darbuotojams paskolas, palūkanos už banke laikomus pinigus, pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo, pripažintos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, dividendų pajamos, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo pelnas ir pan., jei kiti verslo apskaitos standartai nenustato kitaip.
20. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį patirtos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriami nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimo, mokėtinos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo nuostoliai, jei kiti verslo apskaitos standartai nenustato kitaip, palūkanos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjant turtą, palūkanų sąnaudos, susijusios su paskolomis ir kt.
21. Ypatinguosiuose straipsniuose parodomi atsitiktinių ūkinių įvykių, kurie negali būti priskirti įprastinei veiklai, rezultatai. Ar įvykis skiriasi nuo įmonės įprastinės veiklos, nustatoma pagal jo pobūdį, lyginant su įprastine įmonės veikla, o ne pagal tokio įvykio dažnumą. Pasikartojimo dažnumas yra tik vienas iš kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar straipsnis yra ypatingasis.
22. Pelno mokestis apskaičiuojamas taikant kaupimo principą.
VI. REZULTATŲ PATEIKIMAS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE
23. Pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti apskaičiuoti ir pateikti ataskaitinio laikotarpio tipinės, įprastinės ir visos įmonės veiklos rezultatai bei ypatingieji straipsniai. Tam naudojami bendrojo, veiklos, įprastinės veiklos, pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą ir grynojo pelno (nuostolių) rodikliai.
24. Bendrojo pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atimant pardavimo savikainą.
25. Tipinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atimant veiklos sąnaudas.
26. Įprastinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis parodo įmonės įprastinės (tipinės ir netipinės) veiklos rezultatą per ataskaitinį laikotarpį. Šis rodiklis apskaičiuojamas prie tipinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos rezultatus.
27. Pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos ir ypatingųjų straipsnių rezultatą. Jis apskaičiuojamas prie įprastinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant pagautę ir atimant netekimus.
28. Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t. y. įmonėje liekantį pelną, kuris gali būti paskirstytas, arba nuostolius. Grynojo pelno rodiklis apskaičiuojamas iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudų rodiklį.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.
______________
3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno
(nuostolių) ataskaita“
1 priedas
(Pavyzdinė pilnos pelno (nuostolių) ataskaitos forma)
(įmonės pavadinimas)
(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
PATVIRTINTA
20…. m.…………………. d.
protokolo Nr……
____________________PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA
(ataskaitinis laikotarpis)
20….. m……………d.
____________________________
Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų
Eil. Nr.
Straipsniai
Pastabos Nr.
Finansiniai metai
Praėję finansiniai metai
I.
PARDAVIMO PAJAMOS
II.
PARDAVIMO SAVIKAINA
III.
BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IV.
VEIKLOS SĄNAUDOS
IV.1.
Pardavimo
IV.2.
Bendrosios ir administracinės
V.
TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)
VI.
KITA VEIKLA
VI.1.
Pajamos
VI.2.
Sąnaudos
VII.
FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA
VII.1.
Pajamos
VII.2.
Sąnaudos
VIII.
ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IX.
PAGAUTĖ
X.
NETEKIMAI
XI.
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ
XII.
PELNO MOKESTIS
XIII.
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
__________________________________ ___________________________
(įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
______________
3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno
(nuostolių) ataskaita“
2 priedas
(Pavyzdinė trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos forma)
(įmonės pavadinimas)
(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
PATVIRTINTA
20…. m.…………………. d.
protokolo Nr……
____________________PELNO NUOSTOLIŲ ATASKAITA
(ataskaitinis laikotarpis)
20….. m……………d.
____________________________
Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų
Eil. Nr.
Straipsniai
Pasta-bos Nr.
Finansiniai metai
Praėję
finansiniai metai
I.
PARDAVIMO PAJAMOS
II.
PARDAVIMO SAVIKAINA
III.
BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IV.
VEIKLOS SĄNAUDOS
V.
TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)
VI.
KITA VEIKLA
VII.
FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA
VIII.
ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IX.
PAGAUTĖ
X.
NETEKIMAI
XI.
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ
XII.
PELNO MOKESTIS
XIII.
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
__________________________________ ___________________________
(įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
______________
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.
gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1
4-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.
2. Standartas nustato įmonės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos sudarymo tvarką ir pavyzdinę šios ataskaitos (išskyrus konsoliduotos) formą.
3. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei kiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neparodyti pelno (nuostolių) ataskaitoje.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Akcijų priedai – skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos.
Dividendai – įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui, atsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančių akcijų klasę ir kiekį.
Įstatinis kapitalas – pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma.
Nepaskirstytasis pelnas – įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas.
Nepaskirstytieji nuostoliai – įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai.
Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.
Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.
Privalomasis rezervas – rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti.
Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.
Rezervas savoms akcijoms įsigyti – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savų įmonės akcijų įsigijimo vertei padengti.
III. NUOSAVO KAPITALO APSKAITA
4. Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“.
IV. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS DUOMENŲ PATEIKIMAS
5. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomi visi nuosavo kapitalo pokyčiai. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje turi būti nurodyta:
5.1. nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio ir lyginamojo laikotarpių pradžioje ir pabaigoje;
5.2. apskaitos politikos pakeitimo rezultatas;
5.3. klaidų taisymo rezultatas;
5.4. perskaičiuoti (atsižvelgiant į 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodytus koregavimus) nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje;
5.5. ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas;
5.6. finansinio turto perkainojimo rezultatas;
5.7. savos akcijos;
5.8. kitas pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai);
5.9. ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai);
5.10. paskelbti dividendai ir kitos su pelno paskirstymu susijusios išmokos;
5.11. įstatinio kapitalo padidėjimas/sumažėjimas bei likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;
5.12. rezervų pasikeitimai bei likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
6. Įmonės, jei reikia, pildydamos ataskaitos formą, gali praleisti eilutes ar stulpelius, kurių reikšmės lygios nuliui, arba įrašyti papildomą informaciją.
7. Informacija apie reikšmingas nuosavo kapitalo pokyčių sumas turi būti atskleista finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
8. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.
______________
4-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavo
kapitalo pokyčių ataskaita“
1 priedas
Pavyzdinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma
(įmonės pavadinimas)
(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
PATVIRTINTA
20…. m.…………………. d.
protokolo Nr……
____________________NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
(ataskaitinis laikotarpis)
20….. m……………d.
____________________________
Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų
Apmokėtas įstatinis kapitalas
Akcijų priedai
Savos akcijos (-)
Perkainojimo rezervas (rezultatai)
Įstatymo numatyti rezervai
Kiti rezervai
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Iš viso
Ilgalaikio materialiojo turto
Finansinio turto
Privalomasis
Savų akcijų įsigijimo
1. Likutis 20X1 m. gruodžio 31 d.
2. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas
3. Esminių klaidų taisymo rezultatas
4. Perskaičiuotas likutis 20X1 m. gruodžio 31 d.
5. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas/
sumažėjimas
6. Finansinio turto vertės padidėjimas/sumažėjimas
7. Savų akcijų įsigijimas/pardavimas
8. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas/nuostoliai
9. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas/nuostoliai
10. Dividendai
11. Kitos išmokos
12. Sudaryti rezervai
13. Panaudoti rezervai
14. Įstatinio kapitalo didinimas/
mažinimas
15. Likutis
20X2 m.
gruodžio 31 d.
16. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas/sumažėjimas
17. Finansinio turto vertės padidėjimas/sumažėjimas
18. Savų akcijų įsigijimas
19. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas/nuostoliai
20. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas/nuostoliai
21. Dividendai
22. Kitos išmokos
23. Sudaryti rezervai
24. Panaudoti rezervai
25. Įstatinio kapitalo didinimas/mažinimas
26. Likutis
20X3 m.
gruodžio 31 d.
__________________________________________ …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.