261.OL trasoje miškų ir želdinių proskynų iškirsti nebūtina. Tokiu atveju atstumas iki medžių nuo labiausiai įlinkusių ar priartėjusių laidų turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Miškingose vietovėse, miesteliuose ir kaimuose, apaugusiuose medžiais, reikia naudoti OKL.
\n
262.Kertantis žemesnės ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL, turi būti atsižvelgta į Taisyklių 399–404 punktų reikalavimus. Kiti OL įrengimo reikalavimai:
\n
262.1. Mažiausias horizontalusis atstumas tarp lygiagrečiai nutiestų arba suartėjančių iki 1000 V įtampos OL, taip pat tarp OKL, tarp OL ir OK, taip pat tarp iki 1000 V įtampos OL arba OKL ir 6–10 kV įtampos OKL turi būti ne mažesnis kaip aukščiausios atramos aukštis – neankštuose trasos ruožuose ir ne mažesnis kaip 1,5 m – ankštuose ruožuose.
\n
262.2. Mažiausias horizontalusis atstumas tarp lygiagrečiai nutiestų ar suartėjančių iki 1000 V įtampos OL arba OKL ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL turi būti toks pat kaip ir mažiausias horizontalusis atstumas tarp suartėjančių aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL (Taisyklių 5 priedo 14 lentelė), o tarp 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais ir 1000 V įtampos OL arba OKL turi būti ne mažesnis kaip 1,62 m.
\n
262.3. Žemesnės ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL laidai tiesiami ant skirtingų arba ant tų pačių atramų.
\n
262.4. Toje pačioje atramoje susikertančius OL laidus reikia tiesti pagal Taisyklių 359 punkto reikalavimus.
\n
262.5. Viršutinės OL laidai prie smaiginių izoliatorių turi būti tvirtinami dvigubai.
\n
262.6. Iki 1000 V įtampos OL kabliai, smeigės ir armatūra turi būti įžeminti sankirtą su aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL ribojančiose atramose ir atramose, kuriose kartu nutiestos ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos grandys. Įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip 30 OMEGA.
\n
263.Iki 1000 V įtampos OL gali kirstis atramoje arba tarpatramyje. Vertikalusis atstumas atramoje ir tarpatramyje tarp susikertančių OL laidų turi būti ne mažesnis kaip 1 m, kai aplinkos temperatūra 15 °C ir nėra vėjo. Toks pat vertikalusis atstumas atramoje ir tarpatramyje turi būti taip pat tarp 6–10 kV įtampos OKL ir iki 1000 V įtampos OL. Kertantis OL tarpatramyje, sankirtos vietą reikia parinkti kuo arčiau viršutinės OL atramos. Nuo šios atramos iki kertamosios linijos laidų turi būti ne mažesnis kaip 2 m atstumas. OL sankirtos vietose naudojamos inkarinės arba tarpinės atramos. Atramų smeigių, kablių ir naudojamos armatūros įžeminimo ir įnulinimo reikalavimai pateikti EĮĮBT.
\n
264.Elektros linijai kertant RL ir LRTL, parenkamas vienas iš šių variantų:
\n
264.1. OL laidai neizoliuoti, o RL ir LRTL laidai izoliuoti;
\n
264.2. OL laidai neizoliuoti, o RL, LRTL požeminis arba kabamasis kabelis;
\n
264.3. OL, RL ir LRTL laidai neizoliuoti;
\n
264.4. OKL, RL ir LRTL laidai neizoliuoti;
\n
264.5. OL požeminis kabelio intarpas, o RL ir LRTL laidai neizoliuoti.
\n
265.OL kirtimosi su RL ir LRTL kampas turi būti kuo statesnis.
\n
266.Vertikalusis atstumas nuo OL laidų iki RL, LRTL laidų arba kabamųjų RL ir LRTL kabelių sankirtos tarpatramyje, esant didžiausiam laidų įlinkiui (aukščiausia temperatūra, apšalas), turi būti ne mažesnis kaip 1,25 m. Vertikalusis atstumas nuo OL laidų iki LRTL laidų arba LRTL ir KTL kabelio, kai jie nutiesti ant bendrų atramų arba kai kertasi toje pačioje atramoje, turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m.
\n
267.OL laidų ar OK sankirtos su RL ir LRTL vieta turi būti ne arčiau kaip 2 m iki OL atramos.
\n
268.Kertantis OL neizoliuotiems laidams su RL ar LRTL izoliuotais laidais, laikomasi šių reikalavimų:
\n
268.1. OL ir RL laidai gali kirstis tik tarpatramyje. OL ir LRTL laidai gali kirstis ir tarpatramyje, ir bendroje atramoje;
\n
268.2. OL sankirtos su magistralinių ir zoninių ryšių tinklų linijomis atramos turi būti inkarinės, o su kitų RL ir LRTL – inkarinės arba tarpinės;
\n
268.3. sankirtos ruože OL, RL ir LRTL linijų izoliuoti laidai turi turėti atmosferos poveikiui atsparią izoliaciją, kurios bandomoji įtampa ne žemesnė kaip 2 kV, o laidų atsparumo įtempiui atsargos koeficientas blogiausiomis meteorologinėmis sąlygomis ne mažesnis kaip 1,5;
\n
268.4. OL laidai turi būti virš RL ir LRTL laidų. Sankirtą ribojančiose atramose OL laidai arba OK laikantieji lynai turi būti tvirtinami dvigubai. Jeigu 400/230 V ir žemesnės įtampos OL laidai tiesiami žemiau RL ir LRTL laidų, nutiestų ant namų stogų pritvirtintų stovų, RL ir LRTL laidai sankirtą ribojančiuose stovuose turi būti tvirtinami dvigubai;
\n
268.5. OL laidai, taip pat ir RL ar LRTL laidai sankirtos tarpatramyje neturi būti sujungiami. Neizoliuoti OL aliumininiai laidai sankirtoje turi būti daugiavieliai ir ne mažesnio kaip 25 mm2 skerspjūvio.
\n
269.OL neizoliuotiems laidams kertantis su RL ir LRTL požeminiu ar kabamuoju kabeliu, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:
\n
269.1. Atstumas nuo RL ir LRTL požeminių kabelių iki OL atramos įžemintuvo arba gelžbetoninės atramos urbanizuotoje teritorijoje turi būti ne mažesnis kaip 3 m, neurbanizuotoje – 10 m.
\n
269.2. Horizontalusis atstumas nuo RL ar LRTL kabelio atramos pagrindo iki OL artimiausio laido projekcijos į horizontaliąją plokštumą turi būti ne mažesnis kaip OL atramos aukštis.
\n
269.3. OL kirtimosi su RL ir LRTL vietoje naudoti RL ir LRTL kabelio intarpus netikslinga, jeigu dėl to reikėtų įrengti papildomą ar perkelti jau esantį RL stiprinimo punktą arba jeigu bendras LRTL kabelio intarpų ilgis viršytų leistinąjį.
\n
270.Kertantis OL neizoliuotiems laidams su RL ir LRTL neizoliuotais laidais, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
\n
270.1. OL ir RL laidai turi kirstis tik tarpatramyje. OL ir LRTL laidai gali kirstis ir tarpatramyje, ir bendroje atramoje. OL neizoliuoti laidai susikirsti su abonentinių ir maitinimo linijų (fiderinių) LRTL laidais, kurių įtampa tarp laidų iki 360 V, gali ir OL atramoje;
\n
270.2. sankirtoje OL atramos turi būti inkarinės;
\n
270.3. RL laidų atsparumo įtempiui atsargos koeficientas, esant blogiausioms sąlygoms (apšalas arba žemiausia temperatūra), turi būti ne mažesnis kaip 2,2;
\n
270.4. OL laidai turi būti virš RL ir LRTL laidų ar kabamojo ryšių kabelio. Sankirtą ribojančiose atramose OL laidai arba OK laikantieji lynai turi būti tvirtinami dvigubai. 400/230 V ir žemesnės įtampos OL laidai tiesiami žemiau LRTL laidų, nutiestų ant namų stogų pritvirtintų stovų. Šiuo atveju LRTL laidai sankirtą ribojančiuose stovuose turi būti tvirtinami dvigubai;
\n
270.5. OL laidai, taip pat ir RL ar LRTL laidai sankirtos tarpatramyje neturi būti sujungiami. Neizoliuoti OL aliumininiai laidai sankirtoje turi būti daugiavieliai ir ne mažesnio kaip 25 mm2 skerspjūvio.
\n
271.Visais Taisyklių 268 ir 270 punktuose minėtais atvejais sankirtos atramose laidai turi būti tvirtinami dvigubai.
\n
272.Kertantis OL požeminiam kabelio intarpui su RL ir LRTL neizoliuotais laidais, reikia laikytis šių reikalavimų:
\n
272.1. atstumas nuo OL požeminio kabelio intarpo iki RL ir LRTL atramos ir jos įžemintuvo turi būti ne mažesnis kaip 1 m, o klojant kabelį izoliaciniame vamzdyje – ne mažesnis kaip 0,5 m;
\n
272.2. horizontalusis atstumas nuo OL kabelio intarpo atramos pagrindo iki artimiausio RL ir LRTL laido projekcijos į horizontaliąją plokštumą turi būti ne mažesnis kaip RL ir LRTL atramos aukštis.
\n
273.Elektros OL einant lygiagrečiai su RL ir LRTL atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis už bet kurios linijos didžiausios atramos aukštį, o ankštuose trasos ruožuose – ne mažesnis kaip 1,5 m.
\n
274.Elektros OL priartėjimas prie radijo perdavimo centrų antenų įrenginių, radijo priėmimo centrų, išskirtųjų radiofikacijos priėmimo punktų ir vietinių radijo mazgų nereglamentuojamas.
\n
275.Horizontalusis atstumas tarp OL laidų ir RL bei LRTL laidų, televizijos kabelių ir TV antenų atvadų turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m. Be to, OL atvadų ir įvadų laidai neturi kirstis su RL ir LRTL atvadų laidais ir neturi būti žemiau RL ir LRTL laidų.
\n
276.Ant bendrų atramų neturi būti tiesiami OL ir RL arba LRTL neizoliuoti laidai. Ant bendrų atramų tiesiami OL laidai ir RL kabeliai, LRTL izoliuoti laidai, optinės ryšių linijos ir kabelinės televizijos kabeliai. Ant bendrų atramų ankščiau nutiestų LRTL neizoliuotų laidų keisti nėra būtina. Kai OL yra rekonstruojama, turi būti keičiami ir LRTL neizoliuoti laidai. Visais atvejais turi būti įvykdytos šios sąlygos:
\n
276.1. OL įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 400/230 V;
\n
276.2. RL, LRTL ir KTL vardinė įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 360 V;
\n
276.3. OL laidai turi būti virš RL kabelio, LRTL laidų ir KTL, o vertikalusis atstumas nuo apatinio OL laido iki viršutinio LR kabelio, LRTL laido (kabelio), neatsižvelgiant į jų tarpusavio išdėstymą, turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m atramoje ir ne mažesnis kaip 1,25 m tarpatramyje.
\n
277.Ant bendrų atramų tiesiami ne aukštesnės kaip 400/230 V įtampos OL laidai ir RL, KTL kabeliai, optinių ryšių kabeliai ir LRTL izoliuoti laidai, jeigu tenkinami Taisyklių 276 punkte nurodyti reikalavimai.
\n
278.Ant bendrų atramų tiesiami ne aukštesnės kaip 400/230 V įtampos OL ir telemechanikos grandinių laidai, jeigu telemechanikos grandinės nenaudojamos kaip telefoninio ryšio laidiniai kanalai ir laikomasi Taisyklių 276 punkte išvardytų reikalavimų. Tiesiami telemechanikos grandinių laidai ir iki 10 kV įtampos OK, taip pat kabelinės telemechanikos grandinės, kurių izoliacija skirta ne žemesnei kaip 10 kV įtampai, ir 10 kV įtampos OL neizoliuoti laidai.
\n
279.Geležinkelį, AM, I, II kategorijų kelius ir A1, A2, B1 ir B2 kategorijų gatves OL turi kirsti tiktai kabelio intarpu. OL sankirtose su kitais keliais naudojamos inkarinės arba tarpinės atramos. Kai OL kerta geležinkelius ar eina lygiagrečiai su jais, turi būti laikomasi Taisyklių 388 ir 420–422 punktuose išvardytų reikalavimų. Kai OL kerta automobilių kelius ar eina lygiagrečiai su jais, turi būti laikomasi Taisyklių 425–429 punktuose išvardytų reikalavimų.
\n
280.OL priartėjant prie automobilių kelių ar juos kertant, atstumas nuo linijos laidų iki kelio ženklų ir juos laikančių lynų turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Šiose vietose kelio ženklus laikantys lynai turi būti įžeminti, įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip 10 W.
\n
281.OL priartėjant prie troleibusų kontaktinių tinklų ir kontaktinius laidus (trolėjus) laikančių lynų ar juos kertant turi būti laikomasi šių reikalavimų:
\n
281.1. OL neturi būti tiesiamos kontaktinių tinklų užimtoje zonoje ir ant jų atramų;
\n
281.2. OL laidai kontaktinio tinklo užimtoje zonoje turi būti virš kontaktinio tinklo laikančiųjų lynų, tačiau neturi būti tiesiami lygiagrečiai virš kontaktinio tinklo laidų. OL laidai turi būti daugiavieliai. Aliumininiai laidai turi būti ne mažesnio kaip 35 mm2 skerspjūvio. OL laidų sankirtos tarpatramyje neturi būti sujungiamos;
\n
281.3. atstumas nuo labiausiai įlinkusių OL laidų iki važiuojamosios gatvės dalies paviršiaus troleibusų linijos zonoje turi būti ne mažesnis kaip 10,5 m. Be to, visais atvejais atstumas nuo OL laidų iki laikančiojo lyno ar kontaktinių laidų turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m. Kontaktinių tinklų zonoje OL atramos turi būti inkarinės, o laidų tvirtinimas dvigubas;
\n
281.4. OL negali kirsti kontaktinio tinklo ties jo skersėmis.
\n
282.OL kertantis arba priartėjant prie lynų kelių arba virš žemės nutiestų metalinių vamzdynų, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:
\n
282.1. OL turi būti nutiesta žemiau lynų kelio;
\n
282.2. OL laidams atitverti lynų kelio apačioje turi būti įrengti tilteliai arba tinklai;
\n
282.3. OL einant po lynų keliu arba vamzdynu, laidai turi būti nutolę ne mažiau kaip 1 m nuo lynų kelio tiltelių ir atitveriamųjų tinklų arba vamzdyno, kai laidai įlinkę mažiausia, ir tuo atveju, kai laidai daugiausia įlinkę ir labiausiai atlenkti nuo vėjo;
\n
282.4. OL kertant apačioje esantį vamzdyną, atstumas nuo labiausiai įlinkusių laidų iki vamzdyno elementų turi būti ne mažesnis kaip 1 m;
\n
282.5. horizontalusis atstumas nuo OL laidų iki lygiagrečiai einančio lynų kelio ar vamzdyno turi būti ne mažesnis kaip atramos aukštis, o ankštuose trasos ruožuose – ne mažesnis kaip 1 m didžiausio laidų atsilenkimo vietoje;
\n
282.6. sankirtoje su OL vamzdynai turi būti įžeminti. Įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip 10 W.
\n
283.OL priartėjant prie įrenginių, kuriuose gali kilti gaisras ar įvykti sprogimas, reikia laikytis Taisyklių 443 punkto reikalavimų, o priartėjant prie oro uostų – Taisyklių 454 punkto reikalavimų.
\n
284.Iki 1000 V įtampos OL neturi būti tiesiamos per mokyklų, stadionų ir sporto kompleksų teritorijas.
\n
VII. IKI 1000 V ĮTAMPOS ELEKTROS OKL 285. OKL vietoje OL neizoliuotais laidais tikslinga naudoti miškingose vietovėse ir miesteliuose ir kaimuose, apaugusiuose medžiais. OK panaudojimas eksploatuojamų OL laidumui padidinti turi būti pagrindžiamas techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.
\n
286.OKL skaičiuojamosios klimato sąlygos turi būti numatomos pagal Taisyklių VI skyriaus II skirsnio reikalavimus. Skaičiuojamosios apkrovos nustatomos pagal Taisyklių VII skyriaus II skirsnio reikalavimus, padauginus apkrovas iš pataisos koeficiento:
\n
K=(dp + 2*bekv) / (10 + 2*bekv); (2) čia: dp – skaičiuojamasis izoliuotų laidų pynės (bendro apvalkalo) skersmuo milimetrais; bekv – ekvivalentinis laido apšalo sienelės storis milimetrais.
\n
Skaičiuojant OKL atramas, turi būti numatoma tokia vėjo kryptis, kai jėgos, veikiančios atramą, yra didžiausios. Visais skaičiuojamaisiais režimais aerodinaminis OK pasipriešinimo koeficientas turi būti lygus 1,2.
\n
VIII. OK, ARMATŪRA, ATRAMOS 287. OKL naudojami šie OK:
\n
287.1. Izoliuoti faziniai laidai, susukti į vieną pynę kartu su izoliuotu arba neizoliuotu sustiprintu nuliniu laidu.
\n
287.2. Sustiprinti izoliuoti faziniai ir nulinis laidai, susukti į vieną pynę, turintys bendrą apvalkalą arba jo neturintys.
\n
287.3. Izoliuoti faziniai ir nulinis laidai, susukti į vieną pynę su laikančiuoju lynu.
\n
287.4. Naudojami OK turi atitikti Lietuvos standarto LST 1790:2002 „Vardinės Uo/U(Um): 0,6/1 (1,2) kV įtampos oriniai skirstomieji kabeliai“ reikalavimus.
\n
288.Mechaninis OKL laidininkų skaičiavimas turi būti atliekamas įvertinant šias sąlygas:
\n
288.1. Didžiausią išorinę apkrovą.
\n
288.2. Žemiausią temperatūrą, kai nėra išorinės apkrovos.
\n
288.3. Vidutinę apkrovą.
\n
288.4. Visas mechanines apkrovas turi atlaikyti OK sustiprinti laidai arba tik sustiprintas nulinis laidas.
\n
288.5. Fizikines ir mechanines laidų charakteristikas ir leistinąsias elektrines apkrovas reikia nustatyti atsižvelgiant į gamintojų techninių dokumentų reikalavimus.
\n
288.6. Leistinieji mechaniniai įtempiai OK laikančiuosiuose laiduose (sustiprintame nuliniame laide) pateikti Taisyklių 2 priedo 3 lentelėje.
\n
289.OK arba sustiprintas nulinis laidas tarpinėse ir kampinėse atramose turi būti tvirtinamas specialiais laikančiaisiais gnybtais, o inkarinėse atramose – tempiamaisiais tvirtinimo gnybtais. OK arba sustiprintas izoliuotas nulinis laidas tvirtinimo gnybtuose turi turėti izoliuojančius įdėklus. OK faziniai ir nuliniai laidai jungiami apspaudžiamaisiais jungiamaisiais gnybtais. Inkarinėse atramose OK sujungti naudojami ir varžtiniai gnybtai. Tokie gnybtai naudojami ir įžeminimo laidininkams sujungti.
\n
290.Prie OKL atvadams, gatvių apšvietimo šviestuvams ir kontrolės prietaisams prijungti turi būti naudojami atšakos gnybtai. Visi OKL naudojami gnybtai, išskyrus gnybtus, naudojamus neizoliuotiems nuliniams laidams sujungti, turi turėti izoliacinius apsauginius gaubtus.
\n
291.Laikantiesiems ir tempiamiesiems gnybtams tvirtinti prie atramų ir pastatų konstrukcijų naudojami kabliai arba gembės (kronšteinai). Jie turi būti apskaičiuoti ribinių būvių metodu, kai laidai ir trosai nenutrūkę. Kablių, gembių ir linijinės armatūros mechaninis atsparumas turi tenkinti Taisyklių V ir VI skyrių reikalavimus.
\n
292.OK turi būti apsaugoti nuo laidų išsipynimo abiejose sujungimo gnybtų pusėse. Sujungti OK galai turi būti apsaugoti gaubtais su šviesos poveikiui atsparia izoliacija.
\n
293.OKL naudojamos visų tipų atramos. Jų įrengimo reikalavimai pateikti Taisyklių V ir VI skyriuose.
\n
IX. OKL ATSTUMAI IKI KITŲ OBJEKTŲ, SANKIRTOS IR PRIARTĖJIMAI 294. Atstumas nuo labiausiai įlinkusių OK iki kelių (gatvių) važiuojamosios dalies paviršiaus priklausomai nuo kelio kategorijos privalo atitikti Taisyklių 309 punkto reikalavimus ir neturi būti mažesnis kaip 5,5 m. Atstumas nuo atvadų į pastatus iki šaligatvių ir pėsčiųjų ėjimo vietų turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, o atstumas nuo atvado iki žemės – ne mažesnis kaip 2,75 m. Atstumas nuo OK iki žemės paviršiaus urbanizuotose teritorijose turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m, neurbanizuotose teritorijose – 5 m, sunkiai prieinamose vietovėse – 3,5 m.
\n
295.Horizontalusis atstumas nuo daugiausia atlenktų OK iki balkonų, terasų ir langų turi būti ne mažesnis kaip 1 m, iki aklinų sienų – 0,15 m, o iki stogo atbrailos – 0,5 m.
\n
296.OK tiesiami ant gamybos paskirties pastatų stogų, išskyrus pastatus, kuriuose gali įvykti sprogimų ir kilti gaisrų. Atstumas iki stogų turi būti ne mažesnis kaip 2 m.
\n
297.Atstumas nuo OK, nutiestų statinių sienomis ir konstrukcijomis, iki vietų, kur dažnai būna žmonių, turi būti ne mažesnis kaip:
\n
297.1. 0,3 m virš langų ir durų bei 0,5 m po balkonais ir langais – kai linijos nutiestos horizontaliai;
\n
297.2. 0,5 m iki langų ir durų, 1 m iki balkonų ir 2,5 m iki žemės paviršiaus – kai linijos nutiestos vertikaliai;
\n
297.3. 0,06 m. nuo OK, nutiestų pastatų išorėje, iki sienų.
\n
298.Atstumas nuo OK iki laivybai nenaudojamų upių ir vandens telkinių vandens paviršiaus, esant aukščiausiam jo lygiui, turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o iki ledo paviršiaus, kai lauko temperatūra minus 5 °C ir laidai apšalę, – ne mažesnis kaip 4,5 m.
\n
299.Po OKL, nutiestomis per miškus ir želdinius, medžių šakos neturi liesti OK.
\n
300.OKL sankirtos ir priartėjimas prie aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL turi atitikti Taisyklių 302 ir 393–404 punktų reikalavimus.
\n
301.Ant bendrų atramų tiesiami iki 1000 V įtampos OK ir 6–10 kV įtampos OL izoliuoti arba neizoliuoti laidai, atsižvelgiant į Taisyklių 359 punkto reikalavimus.
\n
302.Tiesiant ant bendrų atramų kelias OK grandis, horizontalusis ir vertikalusis atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. Atstumas tarp OK ir iki 1000 V įtampos OL neizoliuotų laidų, nutiestų ant bendrų atramų, oro temperatūrai esant 15 °C ir nesant vėjo, turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m. OK turi būti nutiestas žemiau OL laidų arba skirtingose atramos pusėse. Ant bendrų atramų tiesiami OK, RL ir KTL kabeliai ir LRTL izoliuotais laidais, jeigu:
\n
302.1. OKL įtampa ne aukštesnė kaip 400/230 V;
\n
302.2. vardinė RL, KTL ir LRTL linijos įtampa ne aukštesnė kaip 360 V;
\n
302.3. skaičiuojamieji RL ir KTL kabelių bei LRTL izoliuotų laidų įtempiai ne didesni kaip 160 Mpa;
\n
302.4. OK nutiesti virš RL ir KTL kabelių bei LRTL laidų ir vertikalusis atstumas iki viršutinio RL ir KTL kabelio bei LRTL laido atramoje ir tarp atramų ne mažesnis kaip 0,5 m;
\n
302.5. OK ir RL, KTL kabeliai, LRTL laidai bei optinės ryšio linijos pirmiausiai išdėstomos skirtingose atramų pusėse, jei tokios galimybės nėra – toje pačioje pusėje.
\n
303.Susikertant OKL su aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL, atstumas tarp OK ir OL laidų turi būti ne mažesnis kaip 1,62 m.
\n
304.Iki 1000 V įtampos OKL tarpusavio ir su iki 1000 V įtampos OL sankirtos įrengiamos bendrose tarpinėse atramose ir naudojant tarpines atramas tarpatramyje. Vertikalusis atstumas tarp susikertančių OL laidų ir OK, kai oro temperatūra 15 °C ir nėra vėjo, turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m. Atstumas tarp atskirų susikertančių iki 1000 V įtampos OK, taip pat tarp susikertančių iki 1000 V įtampos ir 6–10 kV OK turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. Susikertant OKL tarpusavyje ar su OL tarpatramyje, sankirtai vietą reikia parinkti kuo arčiau viršutinės kertančiosios OL atramos. Horizontalusis atstumas tarp kertamosios linijos laidų ir kertančiosios linijos atramos turi būti ne mažesnis kaip 2 m, jeigu susikerta OKL su OL, ir ne mažesnis kaip 1 m, jeigu susikerta dvi OKL.
\n
305.OKL susikirsti su RL gali tik tarpatramyje, o su LRTL – tarpatramyje ir bendroje atramoje. Su magistralinėmis ryšių tinklų linijomis susikertančių OKL atramos turi būti inkarinės. OKL kertant kitas ryšių linijas naudojamos inkarinės arba tarpinės didesnio atsparumo atramos (sudvejintos, su spyriais ir pan.). Jei 400 V ir žemesnės įtampos OKL tiesiamos žemiau LRTL, OK turi būti tvirtinamas tempiamaisiais gnybtais. OK neturi būti suduriamas sankirtos tarpatramyje.
\n
306.Vertikalusis atstumas nuo OK iki RL (LRTL) laidų arba kabelių, esant didžiausiam OKL įlinkiui, tarpatramyje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Toks pat atstumas turi būti ir susikertant OKL su LRTL kabeliu arba laidais bendroje atramoje.
\n
307.Horizontalusis atstumas nuo OK iki RL, LRTL ir radijo antenų įvadų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
\n
308.Ant bendrų atramų tiesiami OK ir LRTL izoliuotais laidais, jeigu:
\n
308.1. OKL įtampa ne aukštesnė kaip 400 V;
\n
308.2. vardinė LRTL linijos įtampa ne aukštesnė kaip 360 V;
\n
308.3. skaičiuojamieji LRTL izoliuotais laidais laidų įtempiai ne didesni kaip 160 MPa;
\n
308.4. OK nutiesti virš LRTL laidų ir vertikalusis atstumas iki viršutinio LRTL laido atramoje ir tarpatramyje ne mažesnis kaip 0,5 m.
\n
309.OKL sankirtose su geležinkeliais, su AM, I, II kategorijų keliais ir su A1, A2, B1 ir B2 kategorijų gatvėmis būtina naudoti požeminius kabelių intarpus, kurie turi būti įrengiami pagal Taisyklių IV skyriaus reikalavimus. Vertikalusis atstumas nuo OK iki rajoninių ir vietinės reikšmės kelių ir C1, C2, D1, D2, E1, E2, F1 ir F2 kategorijų gatvių važiuojamosios dangos turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m. Sankirtose su keliais ir gatvėmis naudojamos ir tarpinės atramos.
\n
310.OKL priartėjant prie automobilių kelių, atstumas nuo laidų iki kelio ženklų ir juos laikančių lynų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Kelio ženklų ir laikančiųjų lynų įžeminti nereikalaujama.
\n
311.Įrengiant iki 1000 V įtampos OKL, reikia papildomai vadovautis Taisyklių 255, 267, 272, 274, 278 ir 283 punktų reikalavimais.
\n
VI. AUKŠTESNĖS KAIP 1000 V ĮTAMPOS OL I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 312. Mechaninis laidų, izoliatorių ir armatūros, OL atramų ir jų pamatų atsparumas turi būti skaičiuojamas ribinių būvių metodu pagal faktines apkrovas. Kitų skaičiavimo metodų taikymas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas projekte.
\n
313.Iki 35 kV įtampos OL fazių transpozicijos pastotėse būtinumas nustatomas projektiniuose sprendiniuose. 110–400 kV įtampos ilgesnėse kaip 100 km OL turi būti atliekamas vienas pilnas (simetrinis) transpozicijos ciklas.
\n
314.Pravažiuoti išilgai 110 kV ir aukštesnės įtampos OL trasos ir privažiuoti prie jos turi būti išvalyta ne siauresnė kaip 2,5 m žemės juosta: joje neturi likti želdinių, kelmų ir akmenų. Reikalavimas netaikomas šiais atvejais:
\n
314.1. pelkėtose ir labai raižytose vietovėse, kur neįmanoma važiuoti. Šiose vietose palei OL trasą reikia įrengti ne siauresnius kaip 0,8 m pėsčiųjų takelius su tilteliais;
\n
314.2. soduose, vertingų kultūrų plotuose ir želdiniuose, skirtuose geležinkeliams ir keliams apsaugoti nuo sniego.
\n
315.OL turi būti tiesiamos atokiau nuo upių, aplenkiant nuolat paplaunamus krantus, galimus upės vagos poslinkius ir užliejamas vietoves, taip pat vietas, kur galimi lietaus arba kitokio vandens srautai, ledonešis ir kt. (raguvos, upių užliejami slėniai ir pan.). Jei OL atramų nėra galimybės pastatyti atokiau nuo nurodytų vietų, jas reikia apsaugoti nuo pažeidimų (specialiais pamatais, krantų, šlaitų, atšlaičių sutvirtinimais, vandens nutekėjimo grioviais, įrengiant lytlaužas arba kitus statinius ir pan.). Atramos neturi būti statomos nuošliaužų ruožuose. Aukščiausias ledonešio ir potvynio vandens lygio horizontas nustatomas 2 proc. tikimybe (pasikartoja 1 kartą per 50 metų) arba pagal stebėjimų duomenis.
\n
316.Ant OL atramų 1,7–3 m aukštyje turi būti pritvirtinti nuolatiniai ženklai:
\n
316.1. Eilės numeris ant visų atramų.
\n
316.2. OL numeris arba sutartinis žymuo (pavadinimas), įspėjimo ženklas ant linijos pirmosios ir linijos atšakos atramų, ant atramų vienodos įtampos linijų sankirtos vietose, ant atramų abiejose sankirtos su geležinkeliais ir valstybinės reikšmės keliais (magistraliniais, krašto ir rajoniniais) pusėse, taip pat ant visų lygiagrečiai nutiestų linijų atramų, jeigu atstumas tarp jų ašių mažesnis kaip 200 m. Ant dvigrandžių ir daugiagrandžių OL atramų turi būti pažymėta kiekviena grandis.
\n
316.3. Ženklai, kuriuose nurodyti atstumai nuo OL atramos iki kabelių ryšių linijos, ant atramų, įrengtų mažesniu kaip pusės atramos aukščio atstumu iki ryšių kabelio.
\n
316.4. Neturi būti naudojami lipnūs ženklai išorėje ant konstrukcijų.
\n
316.5. Prie automobilių kelių ant atramų įrengiami ženklai turi būti tokio dydžio, kad neblaškytų vairuotojų dėmesio.
\n
317.Metalinės atramos ir visos OL gelžbetoninių atramų metalinės detalės turi būti apsaugotos nuo korozijos, jos turi būti dengiamos nerūdijančiais metalais (cinku, aliuminiu–cinku) arba gaminamos iš nerūdijančių medžiagų. OL atramos turi būti įžemintos. OL įžeminimo reikalavimai pateikti EĮĮBT.
\n
318.Pastotėse turi būti įrengti specialūs prietaisai 110 kV ir aukštesnės įtampos OL gedimų vietai nustatyti. Jei šios OL nutiestos rajonuose, kuriuose apšalo sienelių storis 20 mm ir daugiau ir toks apšalas dažnai pasikartoja, reikia įrengti prietaisus, signalizuojančius apie apšalo atsiradimą.
\n
319.Projektuojant OL, reikia apeiti pelkes ir vietas, kur susidaro nuošliaužos, storas apšalo sluoksnis, būna stiprūs vėjai ir pan. Trasos parinkimą reikia pagrįsti lyginamaisiais techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.
\n
II. KLIMATO SĄLYGOS 320. OL konstrukcijoms skaičiuoti klimato sąlygos turi būti nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos apšalo ir vėjo rajonų žemėlapius, pateiktus Taisyklių 2 priedo 1 ir 2 paveiksluose.
\n
321.Skaičiuojamieji (didžiausi) vėjo slėgio dydžiai, apšalo bei šerkšno sluoksnių storiai 6–400 kV įtampos OL turi būti:
\n
321.1. 6–10 kV įtampos OL – pasikartojantys kartą per 10 metų;
\n
321.2. 35 kV ir aukštesnės įtampos OL – pasikartojantys kartą per 25 metus.
\n
322.Didžiausias vėjo greitis, pasikartojantis vieną kartą per 10 ir 25 metus 10 m aukštyje nuo žemės paviršiaus neurbanizuotoje teritorijoje, turi būti nustatomas vadovaujantis normatyvais.
\n
323.Vėjo slėgio pataisos koeficientai, esant kitokiam kaip 10 m aukščiui atvirose (neurbanizuotose) teritorijose, urbanizuotose teritorijose arba teritorijose su aukštesnėmis kaip 10 m ir iki 25 m aukščio kliūtimis ir miestuose arba teritorijose su aukštesnėmis kaip 25 m kliūtimis, pateikti Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje. Vėjo slėgis OL laidams turi būti nustatomas perskaičiuoto visų laidų svorio centro aukštyje, o vėjo slėgis trosams – trosų svorio centro aukštyje, kuris randamas pagal formulę: hp=hv – 2/3*f; (3) čia: hv – vidutinis laidų tvirtinimo prie izoliatorių aukštis arba vidutinis trosų tvirtinimo prie atramų aukštis metrais skaičiuojamas nuo žemės paviršiaus atramų pastatymo vietos; f – didžiausias laido arba troso įlinkis metrais, esant aukščiausiai temperatūrai arba esant apšalui be vėjo.
\n
Vėjo slėgis (greitis) tarpiniuose, nei yra pateikta Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje, aukščio taškuose randamas tiesinės interpoliacijos būdu.
\n
324.Didžiausias ekvivalentinis apšalo sienelės storis, kuris gali susidaryti ant 10 mm skersmens laidų 10 m aukštyje nuo žemės, turi būti pasirenkamas vadovaujantis nustatytais normatyvais. Atsižvelgiant į daugiamečių stebėjimų duomenis ir vykusių avarijų pobūdį, linijų statybos vietose apšalo sienelės storis tikslinamas projektavimo metu. Parenkant OL izoliuotus laidus trečiajame apšalo rajone, skaičiuojamasis apšalo sienelių storis turi būti nustatomas kaip antrajame apšalo rajone, o ketvirtajame – kaip trečiajame apšalo rajone (mažinama vienu apšalo rajonu).
\n
325.Vėjo slėgis atramų konstrukcijoms nustatomas atsižvelgiant į zonos vidurinio taško aukštį nuo žemės paviršiaus. Pataisos koeficiento vertės nustatomos pagal Taisyklių 2 priedo 1 lentelę.
\n
326.OL ruožams, įrengiamiems urbanizuotoje teritorijoje, didžiausias normatyvinis vėjo slėgis koreguojamas įvertinant Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje B ir C tipo vietovėms pateiktus pataisos koeficientus. Taip pat normatyvinis vėjo slėgis koreguojamas, jeigu OL trasoje pagal vietinius stebėjimus arba atliktus matavimus jis labai skiriasi nuo normatyvinio (įkalnės, miškai ir pan.).
\n
327.Skaičiuojant vėjo slėgį laidams ir trosams, vėjo kryptis numatoma statmena OL. Skaičiuojant atramas, vėjo kryptis pasirenkama 90°, 45° ir 0° kampu į OL.
\n
328.Normatyvinė laidų ir trosų vėjo apkrova, esant vėjo slėgiui q, kPa/m2, pučiant vėjui pfi laipsnių kampu į laidą (trosą), kiekvienam skaičiuojamajam režimui nustatoma pagal formulę:
\n
Pv = alfa*Kl.*Cx*qv*F*sin2pfi, kPa; (4) čia: alfa – koeficientas, įvertinantis vėjo slėgio netolygumą OL tarpatramyje, lygus 1,0 – kai vėjo slėgis iki 0,27 kPa/m2; 0,85 – kai vėjo slėgis 0,40 kPa/m2; 0,75 – kai vėjo slėgis 0,55 kPa/m2; 0,7 – kai vėjo slėgis 0,76 kPa/m2 ir didesnis (tarpinės vertės nustatomos tiesinės interpoliacijos būdu);
\n
Kl – koeficientas, įvertinantis vėjo apkrovos priklausomybę nuo tarpatramio ilgio, lygus: 1,2 – kai tarpatramio ilgis iki 50 m; 1,1 – kai tarpatramio ilgis 100 m; 1,05 – kai tarpatramio ilgis 150 m; 1,0 – kai tarpatramio ilgis 250 m ir daugiau (tarpinės Kl vertės nustatomos tiesinės interpoliacijos metodu);
\n
Cx – aerodinaminis koeficientas lygus: 1,1 – neapšalusiems laidams ir trosams, kurių skersmuo 20 mm ir didesnis; 1,2 – visiems apšalusiems laidams ir trosams, taip pat neapšalusiems laidams ir trosams, kurių skersmuo mažesnis kaip 20 mm; qv – skaičiuojamojo režimo vėjo slėgis kilopaskaliais į kvadratinį metrą;
\n
F – laido išilginio pjūvio plotas kvadratiniais metrais (atsižvelgiama į apšalo sienelės storį, kai apkrova skaičiuojama apledėjus laidui); pfi – kampas tarp vėjo krypties ir OL ašies, laipsniais.
\n
329.Vėjo slėgis ir apšalo sienelės storis 10 mm skersmens laidui 10 m aukštyje, kai vėjo greitis ir apšalas pasikartoja kartą per 5, 10 ir 25 metus, turi būti atsižvelgiama ir nustatoma pagal Lietuvos Respublikos teritorijos daugiamečių meteorologinių stebėjimų ir įvykusių avarijų dėl apšalo su vėju duomenis. Atsižvelgiant į daugiamečių stebėjimų duomenis, priklausomai nuo vietos sąlygų (miškingumo, vėjo krypties OL atžvilgiu apšalo metu, vietovės aukščio ir pan.) apšalo sienelės storis projektavimo metu turi būti tikslinamas.
\n
330.OL laidų apšalo sienelės storis, esant kitokiam nei 10 m aukščiui, turi būti nustatomas OL laidų apšalo sienelės storį (10 mm skersmens laidui 10 m aukštyje) dauginant iš pataisos koeficientų, pateiktų Taisyklių 2 priedo 2 ir 3 lentelėse. Gabaritiniame tarpatramyje perskaičiuoto laidų arba trosų svorio centro aukštis hp metrais nustatomas pagal (3) formulę.
\n
331.Trosų ir laidų apšalo skaičiuojamoji masė yra 0,9 g/cm3.
\n
332.Parenkant OL izoliuotus laidus antrajame apšalo rajone skaičiuojamasis apšalo sienelių storis turi būti skaičiuojamas kaip pirmajame apšalo rajone, trečiajame – kaip antrajame ir ketvirtajame – kaip trečiajame (mažinama vienu apšalo rajonu).
\n
333.OL ruožams, nutiestiems per hidroelektrinių užtvankas ir arti aušinimo tvenkinių, kai nėra stebėjimų duomenų, apšalo sienelės storį reikia skaičiuoti 5 mm didesnį, kaip reikalaujama šiam rajonui.
\n
334.Oro skaičiuojamoji temperatūra nustatoma pagal faktinių stebėjimų duomenis arba pagal Taisyklių 233 punktą.
\n
335.OL nenutrūkusių laidų ir trosų atveju skaičiavimus reikia atlikti šiomis klimato sąlygomis:
\n
335.1. Aukščiausia temperatūra, vėjo ir apšalo nėra.
\n
335.2. Žemiausia temperatūra, vėjo ir apšalo nėra.
\n
335.3. Vidutinė metinė temperatūra, vėjo ir apšalo nėra.
\n
335.4. Laidai ir trosai apšalę, temperatūra minus 5 °C, vėjo nėra.
\n
335.5. Didžiausias normatyvinis vėjo slėgis qmax, temperatūra minus 5 °C, apšalo nėra.
\n
335.6. Laidai ir trosai apšalę, temperatūra minus 5 °C, vėjo slėgis 0,25 qmax (vėjo greitis 0,5 vmax).
\n
335.7. Vietovėse, kur apšalo sienelės storis 15 mm ir didesnis, vėjo slėgis, esant apšalui, turi būti imamas ne mažesnis kaip 0,14 kPa/m2 (vėjo greitis – ne mažesnis kaip 15 m/sek.).
\n
336.OL nutrūkusio vieno ar kelių laidų arba trosų atveju skaičiavimus reikia atlikti šiomis klimato sąlygomis:
\n
336.1. vidutinė metinė temperatūra, vėjo ir apšalo nėra;
\n
336.2. žemiausia temperatūra, vėjo ir apšalo nėra;
\n
336.3. laidai ir trosai apšalę, temperatūra minus 5 °C, vėjo nėra;
\n
336.4. laidai ir trosai apšalę, temperatūra minus 5 °C, vėjo slėgis 0,25 qmax.
\n
337.Tikrinant OL atramų atitiktį eksploatavimo sąlygoms, reikia atsižvelgti į šias klimato sąlygas: temperatūra minus 15 °C, vėjo slėgis 15 m aukštyje nuo žemės 0,625 kPa/m2, apšalo nėra.
\n
338.Skaičiuojant laidų priartėjimą prie OL atramų elementų ir statinių, reikia įvertinti:
\n
338.1. didžiausią normatyvinį vėjo slėgį qmax, kai temperatūra minus 5 °C, esant darbo įtampai (Taisyklių 355 punktas);
\n
338.2. vėjo slėgį q = 0,1qmax (v » 0,3 vmax), bet ne mažesnį kaip 6,25 daN/m2, kai temperatūra +15 °C, esant arba vidiniams, arba atmosferiniams viršįtampiams. Priartėjimai skaičiuojami ir tada, kai vėjo nėra;
\n
338.3. kai temperatūra minus 15 °C, vėjo ir apšalo nėra ir norima saugiai įlipti į atramą esant įtampai.
\n
Vėjo slėgio qmax vertė tokia pati, kaip ir nustatant vėjo slėgį, tenkantį laidams.
\n
Laidų ir trosų atsilenkimo kampas laipsniais nustatomas naudojantis formule: tg(gama) = (k*P) / G1+0,5*Gg; (5) čia: k – koeficientas, įvertinantis laido svyravimų dinamiką laidui atsilenkiant, lygus: 1,0 – kai vėjo slėgis iki 0,40 kPa/m2; 0,95 – kai vėjo slėgis iki 45 kPa/m2; 0,9 – kai vėjo slėgis iki 55 kPa/m2; 0,85 – kai vėjo slėgis iki 65 kPa/m2; 0,8 – kai vėjo slėgis iki 80 kPa/m2 ir didesnis (tarpinės vertės nustatomos tiesinės interpoliacijos būdu);
\n
P – normatyvinė vėjo apkrova, tenkanti laidui, dekaniutonais;
\n
G – girliandos apkrova nuo laidų svorio dekaniutonais;
\n
Gg – izoliatoriaus girliandos svorio apkrova dekaniutonais.
\n
III. LAIDAI IR TROSAI 339. OL tiesiamos su vienu ar keliais laidais fazėje. Fazė, kurioje yra keli laidai, vadinama išskaidytąja. Laidų skersmuo, skerspjūvis ir skaičius fazėje, taip pat atstumas tarp išskaidytosios fazės laidų nustatomas skaičiuojant.
\n
340.Pagal mechaninio atsparumo sąlygas OL turi būti naudojami daugiavieliai laidai ir trosai:
\n
340.1. Laidų parametrai turi būti skaičiuojami pagal gamintojų pateiktus mechaninio atsparumo duomenis.
\n
340.2. Trosams reikia naudoti daugiavielius plieninius, ne mažesnio kaip 35 mm2 skerspjūvio lynus, kurių ribinis atsparumas ne mažesnis kaip 0,12 kPa/mm2. Ypač svarbiose perėjose ir didesnio cheminio poveikio ruožuose, taip pat apsaugos nuo perkūnijos trosus naudojant aukšto dažnio ryšiams ir tais atvejais, kai tai būtina pagal terminio atsparumo sąlygas (Taisyklių 344 punktas), šiems trosams reikia naudoti bendrosios paskirties plieno–aliuminio arba specialius laidus.
\n
340.3. Ant 330 kV ir žemesnės įtampos OL atramų savinešiai šviesolaidiniai kabeliai tiesiami teisės aktų nustatyta tvarka.
\n
340.4. 110–330 kV įtampos OL naudojami trosai su šviesolaidiniais kabeliais turi būti ne mažesnio mechaninio ir terminio atsparumo, kaip nurodyta Taisyklių 340.2 punkte.
\n
340.5. OL ir geležinkelių sankirtoms nuo perkūnijos apsaugoti reikia naudoti plieninius trosus, kurių ribinis atsparumas ne mažesnis 0,12 kPa/mm2, o skerspjūvis – ne mažesnis kaip 35 mm2 pirmojo apšalo rajonuose ir ne mažesnis kaip 50 mm2 kituose rajonuose.
\n
341.35–400 kV OL tarpatramių ilgiai turi būti nustatomi atsižvelgiant į gamintojų pateiktas laidų ir atramų mechanines charakteristikas ir įvertinant papildomas apkrovas. 10 kV ir žemesnės įtampos OL tarpatramio ilgis nustatomas pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus patvirtintus techninius dokumentus (techninius albumus ir statybos taisykles). 10 kV įtampos OL su smaiginiais izoliatoriais tarpatramių ilgiai nustatomi vadovaujantis techniniais normatyviniais dokumentais. 10 kV OL plieno–aliuminio laidų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 35 mm2.
\n
342.Tiesiant OL vietovėse, kuriose plieno–aliuminio laidus gali veikti korozija (jūrų pakrantėse, chemijos įmonėse, pramonės rajonuose ir pan.), reikia naudoti korozijai atsparius laidus. Jeigu eksploatavimo duomenų nėra, tai ten, kur reikia naudoti korozijai atsparius laidus, pakrantės lygumų juostos plotis turi būti 5 km, o juostos nuo chemijos įmonių plotis – atsižvelgiant į vietos sąlygas.
\n
343.Esant altitudėms iki 1000 m virš jūros lygio, pagal vainikinio išlydžio sąlygas OL naudoti tokio skerspjūvio laidus kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 4 lentelėje arba, įvertinus vietos sąlygas, skerspjūvis parenkamas vadovaujantis techniniais sprendiniais. Pasirenkant OL konstrukciją ir laidų skaičių fazėje, taip pat atstumus tarp OL fazių, laidų paviršiuje elektros lauko įtampą reikia apriboti iki vainikinio išlydžio ir radijo trikdžių leistino lygio.
\n
344.Turi būti patikrintas troso, parinkto pagal mechaninį atsparumą, terminis atsparumas. Troso terminio atsparumo tikrinti nereikia ruožuose, kur jis pritvirtintas prie izoliatorių.
\n
345.Aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL laidų ir trosų mechanines apkrovas reikia skaičiuoti esant šioms sąlygoms:
\n
345.1. didžiausioms išorinėms apkrovoms;
\n
345.2. žemiausiai temperatūrai, kai nėra išorinių apkrovų;
\n
345.3. vidutinei metinei temperatūrai, kai nėra išorinių apkrovų.
\n
346.OL laidų ir trosų mechaniniams skaičiavimams reikia naudoti gamintojų pateiktas fizikines ir mechanines charakteristikas.
\n
347.Mechaniniai įtempiai, atsirandantys aukščiausiuose plieno–aliuminio laidų pakabinimo taškuose, turi neviršyti 105 proc. gamintojų techniniuose dokumentuose nurodytų reikalavimų. Įtempiai aukščiausiuose plieno–aliuminio laidų pakabinimo taškuose visuose OL ruožuose, taip pat ir didelėse perėjose turi neviršyti 110 proc. gamintojų pateiktų verčių, jei gamintojas leidžia.
\n
348.OL laidai ir trosai turi būti apsaugoti nuo vibracijos įvertinant techninių dokumentų reikalavimus.
\n
349.Išskaidytos fazės laidai tarpatramiuose ir inkarinių atramų kilpose turi būti su spyriais. Atstumas nuo atramos iki pirmojo spyrio arba spyrių grupės turi neviršyti 75 m, esant neizoliuotiems spyriams, ir neviršyti 40 m, esant izoliuotiems spyriams. Atstumai tarp atskirų spyrių arba spyrių grupių turi atitikti normas.
\n
IV. LAIDŲ IR TROSŲ IŠDĖSTYMAS IR ATSTUMAI TARP JŲ 350. OL laidai ant atramų išdėstomi bet kokia tvarka. 35 kV ir aukštesnės įtampos OL, išdėstant laidus keliais aukštais, gretimų aukštų laidai turi būti perstumti horizontaliai (Taisyklių 353–355 punktai). Rajonuose, kur apšalo sienelės storis 15 ir 20 mm, taip pat rajonuose, kur dažnas laidų švytavimas, jie turi būti išdėstyti horizontaliai. 110 kV ir aukštesnės įtampos OL, kai apšalo sienelės storis didesnis kaip 20 mm, laidai turi būti išdėstyti tik horizontaliai; 35 kV ir aukštesnės įtampos OL, kai apšalo sienelės storis didesnis kaip 20 mm, laidai išdėstomi horizontaliai arba trikampiu.
\n
351.Atstumai tarp OL laidų turi būti parenkami pagal darbo tarpatramyje sąlygas, pagal Taisyklių 338 punkto reikalavimus ir leistinus tarp laidų ir atramos elementų izoliacinius atstumus, taikomus OL apsaugoti nuo viršįtampių ir žmonėms saugiai pakilti į atramą. Atstumas tarp laidų, taip pat tarp laidų ir trosų parenkamas pagal darbo tarpatramyje ir apsaugos nuo atmosferinių viršįtampių sąlygas ir pagal laidų įlinkį, atitinkantį gabaritinį tarpatramį, t. y. pagal Taisyklių 352–355 punktų ir pagal apsaugos nuo viršįtampių reikalavimus. Šiuo atveju troso įlinkis turi būti ne didesnis už laido įlinkį. Atskiriems tarpatramiams, parinktiems išdėstant atramas ir viršijantiems gabaritinius tarpatramius ne daugiau kaip 25 proc., didinti atstumų tarp laidų, apskaičiuotų gabaritiniam tarpatramiui, nereikia. Tarpatramių, kurių ilgis viršija gabaritinius tarpatramius daugiau kaip 25 proc., atstumus tarp laidų reikia patikrinti pagal Taisyklių 352–354 punktų reikalavimus, o tarp laidų ir trosų – pagal Taisyklių 357 punktą ir apsaugos nuo viršįtampių reikalavimus. Šiuo atveju tarp laidų atstumai nustatomi pagal Taisyklių 352–354 punktuose pateiktas formules, neatsižvelgiant į Taisyklių 2 priedo 6 ir 7 lenteles.
\n
352.35 kV ir aukštesnės įtampos OL su kabamaisiais izoliatoriais horizontaliai išdėstant laidus mažiausias atstumas tarp laidų (d), metrais, pagal priartėjimo sąlygas tarpatramyje, atsižvelgiant į vardinę linijos įtampą ir laidų didžiausią įlinkį, nustatomas pagal formulę: d=1,0+U/110+0,6*(f)^1/2; (6) čia: U – OL vardinė įtampa, kV; f – didžiausias laido įlinkis, atitinkantis gabaritinį tarpatramį, m.
\n
Ilgesnių kaip 500 m OL tarpatramių atstumai tarp laidų nustatomi pagal didžiausią laido įlinkį pereinamajame tarpatramyje. Atstumai tarp laidų, esant laido įlinkiui iki 16 m, apskaičiuoti pagal pirmiau pateiktą formulę ir suapvalinami iki verčių, kurios dalijasi iš 0,25, pateikti Taisyklių 2 priedo 5 lentelėje. Kai atstumas d didesnis kaip 8 m, jis apvalinamas iki verčių, kurios dalijasi iš 0,5, o kai atstumas d didesnis kaip 12 m – iki verčių, kurios dalijasi iš 1.
\n
353.Atstumai tarp 35–330 kV OL su kabamaisiais izoliatoriais nehorizontaliai išdėstytų laidų tarpinėse atramose, esant laidų įlinkiui iki 16 m, pagal darbo sąlygas tarpatramyje turi būti:
\n
353.1. Rajonuose, kuriuose laidų švytavimas pasikartoja rečiau kaip kartą per 5–10 metų, atstumai tarp laidų nustatomi pagal Taisyklių 2 priedo 6 lentelę. Šiuo atveju rajonuose, kur apšalo sienelės storis 5–10 mm, papildomai tikrinti apšalo sąlygų nereikia. Tais atvejais, kai atstumų negalima nustatyti pagal Taisyklių 2 priedo 6 lentelę (pavyzdžiui, esant mažesniam kaip nurodyta lentelėje vertikaliajam atstumui), atstumas tarp laidų turi būti ne mažesnis, kaip reikalaujama horizontaliai išdėstant laidus (Taisyklių 352 punktas). Rajonuose, kur apšalo sienelės storis 15–20 mm, atstumai tarp laidų nustatomi pagal Taisyklių 2 priedo 6 lentelę ir papildomai patikrinami pagal formulę: d=1,0+U/110+0,6*(f)^1/2+0,15*h; (7) čia: U – OL vardinė įtampa, kV; f – didžiausias laido įlinkis, atitinkantis gabaritinį tarpatramį, m; h – vertikalusis atstumas tarp laidų, m.
\n
Iš dviejų atstumų, nustatytų pagal Taisyklių 4 priedo 6 lentelę ir apskaičiuotų pagal (7) formulę, reikia pasirinkti didesnį.
\n
353.2. Rajonuose, kuriuose laidų švytavimas pasikartoja kartą per 5 metus, vertikalusis atstumas nustatomas pagal Taisyklių 4 priedo 7 lentelę, papildomai netikrinant apšalo sąlygų. Tais atvejais, kai atstumų tarp laidų negalima nustatyti pagal Taisyklių 2 priedo 7 lentelę, atstumai tarp laidų turi būti ne mažesni, kaip apskaičiuojami pagal (7) formulę.
\n
353.3. Vietovėse, kuriose laidų švytavimas pasikartoja kartą per 5 metus, OL, apsaugotoms nuo skersinių vėjų, vietovės reljefo, miško masyvo, statinių, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2/3 atramų aukščio, parenkant laidų išdėstymo būdą ir atstumą tarp jų reikia vadovautis Taisyklių 2 priedo 6 lentelėje pateiktais duomenimis.
\n
353.4. Tarpinėse atramose, kai laidų įlinkis didesnis kaip 16 m, atstumai tarp laidų apskaičiuojami pagal (5) formulę.
\n
354.Inkarinėse atramose atstumai tarp laidų skaičiuojami pagal (6) formulę. Inkarinėse atramose mažiausi horizontalieji gretimų lygių (aukštų) laidų poslinkiai turi būti ne mažesni kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 8 lentelėje.
\n
355.Visų tipų atramoms horizontaliai perstumti laidų nereikia, jeigu vertikalusis atstumas tarp neišskaidytų laidų didesnis kaip: d = 0,8 f + U/250; (8) ir išskaidytų laidų d = f + U/250; (9) čia: U – OL vardinė įtampa, kV; f – didžiausias laido įlinkis, atitinkantis gabaritinį tarpatramį, m.
\n
(7), (8) ir (9) formulės tinka ir 400 kV OL. Šiuo atveju horizontalusis gretimų aukštų laidų poslinkis turi būti ne mažesnis kaip nurodytas Taisyklių 2 priedo 9 lentelėje. Linijose, nutiestose rajonuose, kur nebūna apšalo, horizontaliai perstumti laidų nereikia, o atstumas tarp laidų visų tipų atramoms nustatomas pagal Taisyklių 352 punkte pateiktą formulę. Kai naudojama įranga OL laidams apsaugoti nuo šokinėjimo, atstumas tarp laidų apskaičiuojamas pagal (6) formulę, o horizontalusis gretimų aukštų poslinkis – pagal Taisyklių 2 priedo 8 lentelę.
\n
356.6–10 kV OL su smaiginiais izoliatoriais, esant bet kokiam laidų išdėstymui, atstumas tarp laidų pagal jų suartėjimo tarpatramyje sąlygas turi būti ne mažesnis už vertes, apskaičiuotas pagal formulę: d=U/110+0,19*(f*b)^1/2; (10) čia: U – OL vardinė įtampa, kV; f – didžiausias laido įlinkis, atitinkantis gabaritinį tarpatramį, m; b – apšalo sienelės storis, milimetrais (6–10 kV OL su smaiginiais izoliatoriais d = 10 mm).
\n
Atstumas tarp 6–10 kV įtampos OL tos pačios grandies izoliuotų laidų atramoje ir tarpatramyje, nepriklausomai nuo laidų išdėstymo ir klimatinio rajono, turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m.
\n
357.Vertikalusis atstumas tarp troso ir laido 35–400 kV įtampos OL atramoms su vienu trosu gabaritiniams tarpatramiams nustatomas pagal apsaugos nuo viršįtampių sąlygas. Tarpatramiuose, parinktuose išdėstant atramas pagal profilį ir ilgesniuose kaip gabaritiniai, naudojamos atramos, kur atstumas tarp laidų ir trosų parinktas pagal gabaritinius tarpatramius. 35–400 kV įtampos OL atramose su horizontaliai išdėstytais laidais ir dviem trosais horizontalieji poslinkiai tarp troso ir artimiausio laido turi būti ne mažesni kaip:
\n
357.1. 1 m – 35 kV įtampos OL.
\n
357.2. 1,75 m – 110 kV įtampos OL.
\n
357.3. 2,75 m – 330 kV įtampos OL.
\n
357.4. 400 kV įtampos OL tarpinėse atramose horizontalieji poslinkiai tarp troso ir artimiausio laido nurodyti Taisyklių 2 priedo 9 lentelėje.
\n
357.5. 35–400 kV įtampos OL inkarinėse atramose trosas kabinamas ir virš horizontaliai neperstumto laido, jeigu tokios atramos pasikartoja vidutiniškai kas du linijos kilometrai.
\n
358.Tų pačių ir skirtingų įtampų OL neizoliuotus ir izoliuotus laidus bei OK tiesiant ant bendrų atramų aukštesnės įtampos elektros linijų grandys turi būti tiesiamos aukščiau žemesnės įtampos grandžių. Dvigrandės (daugiagrandės) OL atramose atstumai tarp artimiausių skirtingų grandžių neizoliuotų laidų pagal darbo tarpatramyje sąlygas turi būti:
\n
358.1. Ne mažesni kaip 2 m – iki 10 kV įtampos OL su smaiginiais izoliatoriais.
\n
358.2. Ne mažesni kaip 2,5 m – 35 kV įtampos OL su smaiginiais izoliatoriais.
\n
358.3. Ne mažesni kaip 3 m – 35 kV įtampos OL su kabamaisiais izoliatoriais.
\n
358.4. Ne mažesni kaip 4 m – 110 kV įtampos OL.
\n
358.5. Ne mažesni kaip 7 m – 330 kV įtampos OL.
\n
358.6. Ne mažesni kaip 8,5 m – 400 kV įtampos OL.
\n
358.7. Esant skirtingoms grandžių įtampoms, turi būti imamas aukštesnės įtampos OL nurodytas atstumas.
\n
358.8. Atstumas tarp artimiausių skirtingų grandžių laidų dvigrandėse (daugiagrandėse) 6–10 kV įtampos izoliuotais laidais OL turi būti ne mažesnis kaip 0,62 m.
\n
358.9. Atstumai tarp artimiausių grandžių laidų taip pat turi atitikti Taisyklių 352–354 punktų reikalavimus.
\n
358.10. Iki 35 kV įtampos izoliuotosios neutralės tinklų linijų, turinčių bendro pakabinimo su aukštesnės įtampos OL ruožus, elektromagnetinis ir elektrostatinis poveikis, esant normaliam tinklo režimui, neturi sukelti didesnio kaip 15 proc. fazinės įtampos dydžio neutralės poslinkio.
\n
359.Ant bendrų atramų kabinami 6–10 kV įtampos OL izoliuoti ir neizoliuoti laidai ir OK, taip pat 6–10 kV OL izoliuoti ir neizoliuoti laidai ir OK kartu su 1000 V ir žemesnės įtampos OL neizoliuotais laidais ir OK. Šiuo atveju iki 1000 V įtampos OK turi būti parinkti pagal 6–10 kV įtampos OL skaičiuojamąsias sąlygas. Kiti reikalavimai ir sąlygos:
\n
359.1. 6–10 kV įtampos OL izoliuoti ir neizoliuoti laidai turi būti nutiesti virš 1000 V ir žemesnės įtampos OK. Izoliuoti ir neizoliuoti laidai turi būti tvirtinami dvigubai. Izoliuoti laidai turi būti tvirtinami naudojant dvi rišimo spirales, o neizoliuoti laidai dvigubai.
\n
359.2. Vertikalusis atstumas tarp 1000 V ir žemesnės įtampos OK ir 6–10 kV įtampos OL izoliuotų laidų atramoje ir tarpatramyje, oro temperatūrai esant +15 °C ir nesant vėjo, turi būti ne mažesnis kaip 1,62 m; tarp 6–10 kV įtampos OK ir 1000 V ir žemesnės įtampos OL neizoliuotų laidų – 1 m.
\n
359.3. Atstumas tarp 6–10 kV OK ir 1000 V ir žemesnės įtampos OK turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.
\n
359.4. Atstumas tarp 6–10 kV OK ir izoliuotų 6–10 kV įtampos OL laidų turi būti ne mažesnis kaip 0,62 m. Jei 6–10 kV įtampos OL yra su neizoliuotais laidais, tai esant toms pačioms sąlygoms šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 1,62 m. Toks pat atstumas turi būti ir tarp 6–10 kV įtampos izoliuotų ir neizoliuotų laidų.
\n
359.5. Vertikalusis atstumas tarp 6–10 kV įtampos izoliuotų laidų ir 1000 V bei žemesnės įtampos neizoliuotų laidų atramoje ir tarpatramyje turi būti ne mažesnis kaip 1,62 m, esant +15 °C oro temperatūrai ir nesant vėjo.
\n
V. IZOLIACIJA 360. Visose 35 kV ir aukštesnės įtampos OL atramose ir 10 kV įtampos OL galinėse inkarinėse ir sankirtos atramose turi būti naudojami tik kabamieji izoliatoriai. Kitais atvejais 10 kV ir žemesnės įtampos OL naudojami kabamieji arba smaiginiai izoliatoriai.
\n
361.10 kV įtampos OL turi būti naudojami smaiginiai izoliatoriai, kurių išlydžio įtampa turi būti ne žemesnė kaip 40 kV, kai jie šlapi. Smaiginių izoliatorių pramušimo įtampos santykis su išlydžio įtampa, kai izoliatoriai yra sausi, turi būti ne mažesnis kaip 1,5.
\n
10–35 kV įtampos OL kabamųjų izoliatorių, kurių nuotėkio kelio ilgis ne mažesnis kaip 25 cm, skaičius girliandose turi būti toks: 2 izoliatoriai – 10 kV įtampos OL, 3 izoliatoriai – 35 kV įtampos OL. 10–35 kV įtampos OL kabamųjų izoliatorių skaičius girliandoje ir smaiginių izoliatorių tipas parenkamas neatsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio.
\n
362.110–400 kV įtampos OL kabamųjų girliandos stiklinių izoliatorių skaičius girliandoje parenkamas pagal patikimo darbo užtikrinimo sąlygas. Be to, mažiausias lyginamasis girliandos nuotėkio kelio ilgis neužterštos atmosferos rajonuose turi būti ne mažesnis kaip 1,3 cm/kV didžiausios įtampos, įvertinant izoliatoriaus nuotėkio kelio ilgio panaudojimo efektyvumo koeficientą OL. Girliandos izoliatorių skaičius, gautas pagal mažiausio lyginamojo nuotėkio kelio ilgio sąlygą, turi būti padidintas vienu izoliatoriumi 110 kV įtampos OL ir dviem izoliatoriais 330–400 kV įtampos OL, kad, pramušus vieną arba du izoliatorius, linijoje išliktų pakankamas izoliacijos lygis. Izoliatorių girlianda, parinkta pagal darbo įtampą, tikrinama pagal komutacinių viršįtampių (Taisyklių 2 priedo 10 lentelė) poveikio sąlygas, jei izoliatorių nuotėkio kelio ilgio santykis su girliandos ilgiu didesnis kaip 2,3.
\n
363.Polimeriniai strypiniai izoliatoriai renkami pagal nuotėkio kelią (įvertinus vietovės užteršimą), mechanines jėgas ir gamintojo nurodymus. Kabamųjų stiklinių izoliatorių kiekis girliandoje parenkamas pagal šiuos reikalavimus:
\n
363.1. 110 kV įtampos OL tempiamosiose girliandose visų tipų kabamųjų izoliatorių skaičių reikia padidinti vienu izoliatoriumi, lyginant su laikančiųjų girliandų skaičiumi;
\n
363.2. aukštesnėse kaip 40 m perėjų atramose izoliatorių skaičių girliandose reikia padidinti vienu izoliatoriumi kas 10 m atramos aukščio, viršijančio 40 m;
\n
363.3. nutiestų vietovėmis, kur izoliacija užteršiama, OL izoliatorių kiekis ir tipai parenkami įvertinant vietos sąlygas.
\n
364.Izoliatorių atsparumo atsargos koeficientas (izoliatoriaus suardančios mechaninės apkrovos santykis su didžiausia normatyvine apkrova) turi būti ne mažesnis kaip 2,7, o esant vidutinei metinei temperatūrai ir nesant apšalo ir vėjo – ne mažesnis kaip 5, kai laidai ir trosai nenutrūkę. 400 kV įtampos OL kabamųjų izoliatorių atsparumo atsargos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 2, o 330 kV ir žemesnės įtampos OL – ne mažesnis kaip 1,8, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrūkę. Izoliatorių apkrovos, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrūkę, nustatomos pagal Taisyklių 341–343, 345 punktus.
\n
VI. ARMATŪRA 365. Laidus prie kabamųjų izoliatorių ir trosus reikia tvirtinti naudojant laikančiuosius arba tempiamuosius gnybtus. Tempiamieji gnybtai turi būti tokie, kuriuos naudojant nereikia perpjauti laido. Prie smaiginių izoliatorių laidai turi būti tvirtinami vieliniais raiščiais arba specialiais gnybtais.
\n
366.Laikantieji gnybtai naudojami aklinieji arba su riboto tvirtumo kaiščiu. Patikimiau naudoti aklinuosius gnybtus. Trosus prie atramų reikia tvirtinti tik aklinaisiais gnybtais. Didelėse perėjose naudojamos daugiaritės pakabos ir specialieji gnybtai.
\n
367.Laidus ir trosus reikia sujungti naudojant jungiamuosius gnybtus arba suvirinti. Viename OL tarpatramyje kiekvienas laidas arba trosas turi būti sujungiamas ne daugiau kaip du kartus. Mažiausias atstumas nuo vieno jungiamojo gnybto iki kito gnybto su riboto tvirtumo kaiščiu turi būti ne mažesnis kaip 25 m.
\n
368.Laidų ir trosų tvirtinimo stiprumas jungiamuosiuose ir tempiamuosiuose gnybtuose turi būti ne mažesnis kaip 90 proc. ribinio laido arba troso atsparumo.
\n
369.Linijų armatūros atsparumo atsargos koeficientas, t. y. mažiausios ardančiosios apkrovos santykis su normatyvine apkrova, tenkančia armatūrai, turi būti ne mažesnis kaip 2,5, kai laidai ir trosai nenutrūkę, ir ne mažesnis kaip 1,7, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrūkę. Kablių ir smeigių atsparumo atsargos koeficientai turi būti ne mažesni kaip 2,0, kai laidai ir trosai nenutrūkę, ir ne mažesni kaip 1,3, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrūkę. Veikiančios armatūrą, kablius ir smeiges apkrovos, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrūkę, nustatomos pagal Taisyklių 373–375 ir 377 punktus.
\n
VII. ATRAMOS 370. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL atramos yra dviejų pagrindinių tipų: inkarinės, atlaikančios laidų ir trosų tempimą gretimuose tarpatramiuose, ir tarpinės, laidų tempimo neatlaikančios arba atlaikančios jį iš dalies. Inkarinės atramos naudojamos tiesiuose linijos ruožuose, linijos posūkiuose, galuose ir laidų išdėstymui keisti (transpozicijai). Atsižvelgiant į pakabinamų grandžių skaičių, atramos skirstomos į viengrandes, dvigrandes ir t. t. Tarpinės atramos turi būti lanksčios ir standžios konstrukcijos. Inkarinės atramos turi būti standžios. Atramos naudojamos su atotampomis ir be jų. Atramų pamatai ir pagrindai turi būti skaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartais ir normatyvais.
\n
371.Atramos turi būti apskaičiuotos pagal apkrovas, kai laidai ir trosai nenutrūkę ir kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrūkę. Inkarinės atramos turi būti apskaičiuotos pagal laidų ir trosų tempimo jėgų skirtumą, kuris susidaro dėl nevienodų ekvivalentinių tarpatramių ilgių abiejose atramos pusėse. Šiuo atveju sąlygos apskaičiuoti tempimo jėgų skirtumą nustatomos priklausomai nuo atramos konstrukcijos. Visais tempimo režimų atvejais dvigrandės atramos turi būti apskaičiuotos pagal sąlygas, kai nutiesta tik viena grandis. Atramos turi būti patikrintos pagal apkrovas, atsirandančias jas surenkant ir pastatant, taip pat montuojant laidus ir trosus. Atramų metalinės konstrukcijos turi atitikti Taisyklių 247 punkto reikalavimus.
\n
372.OL atramos turi būti skaičiuojamos šiomis sąlygomis:
\n
372.1. Laidai ir trosai nenutrūkę ir be apšalo, esant maksimaliam vėjo slėgiui ir minus 5 °C temperatūrai.
\n
372.2. Laidai ir trosai nenutrūkę, su apšalu, esant 25 proc. maksimaliam vėjo slėgiui, minus 5 °C temperatūrai (Taisyklių 335 punktas).
\n
372.3. Inkarinės ir tarpinės kampinės atramos taip pat skaičiuojamos žemiausios temperatūros sąlygomis, kai nėra vėjo, jeigu laidų arba trosų tempimo jėga šiuo režimu didesnė kaip didžiausių apkrovų režimu.
\n
372.4. Galinės atramos skaičiuojamos pagal vienpusį visų laidų ir trosų tempimą, atsižvelgiant į tai, kad pastotės arba gretimo su didele perėja tarpatramio pusėje laidai ir trosai nenutiesti.
\n
373.Tarpinės OL atramos su laikančiosiomis girliandomis ir aklinaisiais gnybtais turi būti skaičiuojamos pagal horizontaliąsias statines apkrovas įvertinant šias sąlygas:
\n
373.1. Nutrūkęs vienas laidas arba vienos fazės laidai (esant bet kokiam laidų skaičiui atramoje), trosai nenutrūkę.
\n
373.2. Nutrūkęs vienas trosas, laidai nenutrūkę.
\n
373.3. Skaičiuojamų atramos elementų įrąžos nustatomos pridedant sąlyginę apkrovą to laido arba troso tvirtinimo vietoje, kuriam nutrūkus, įrąža susidaro didžiausia. Atramos laidų ir trosų apkrovas reikia nustatyti pagal vidutines eksploatavimo sąlygas (be apšalo ir vėjo).
\n
373.4. Skaičiuojant OL atramas su neišskaidytomis fazėmis reikia įvertinti 50 proc. didžiausių laidų apkrovų metalinėms atramoms be atotampų ir gelžbetoninėms atramoms su atotampomis arba 40 proc. didžiausių laidų apkrovų, kai laidų skerspjūvis 205 mm2 ir didesnis.
\n
373.5. Skaičiuojant OL gelžbetoninėms atramoms be atotampų atramas su neišskaidytomis fazėmis reikia įvertinti: 30 proc. didžiausių laidų apkrovų arba 25 proc. didžiausių apkrovų, kai laidų skerspjūvis 205 mm2 ir didesnis.
\n
373.6. Skaičiuojant iki 330 kV įtampos OL atramas su išskaidytomis į du laidus fazėmis, normatyvinė apkrova nustatoma padauginant vertes, nurodytas Taisyklių 373.4 ir 373.5 punktuose, iš papildomo koeficiento 0,8; išskaidant į tris laidus – iš koeficiento 0,7, išskaidant į keturis laidus – iš koeficiento 0,6.
\n
373.7. Skaičiuojant 400 kV įtampos OL atramas su išskaidytomis fazėmis, normatyvinė sąlyginė apkrova vienos fazės laido tvirtinimo vietoje turi būti lygi 15 proc. didžiausios, bet ne mažesnė kaip 0,18 kPa.
\n
373.8. Tarpinės atramos apkrovą, naudojant išilgines apkrovas ribojančias priemones (kai tvirtinama riboto tvirtumo kaiščiais, blokais ir kt.), reikia skaičiuoti pagal normatyvines apkrovas, atitinkančias šias ribojančias priemones. Apskaičiuota apkrova turi būti ne didesnė už sąlyginę apkrovą, numatomą tvirtinant laidus aklinaisiais gnybtais.
\n
373.9. Sąlyginė troso horizontalioji apkrova turi būti lygi 50 proc. didžiausios apkrovos.
\n
373.10. Lanksčioms atramoms (gelžbetoninėms atramoms be atotampų) normatyvinė apkrova nustatoma nutrūkus trosui ir įvertinant atramos lankstumą.
\n
373.11. Skaičiuojant įvertinamas atramų prilaikymas nenutrūkusiais laidais ir trosais, esant vidutinei metinei temperatūrai be apšalo ir vėjo. Šiuo atveju normatyvines sąlygines apkrovas reikia numatyti ir metalinėms atramoms be atotampų, ir gelžbetoninėms atramoms su atotampomis, o mechaniniai įtempiai, susidarantys palaikančiuose laiduose ir trosuose, turi neviršyti 70 proc. ribinio atsparumo.
\n
374.Tarpinės atramos, kuriose laidai vieliniais raiščiais tvirtinami prie smaiginių izoliatorių, skaičiuojamos pagal išilgai linijos veikiančią horizontaliąją jėgą, lygią vieno laido tempimo jėgai, bet ne didesnę kaip 0,15 kPa, esant vidutinei metinei temperatūrai be apšalo ir vėjo, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrūkę.
\n
375.Inkarines atramas reikia skaičiuoti pagal atvejį, kai nutrūkę būtent tie laidai ir trosai, dėl kurių nutrūkimo atramos elementuose susidaro didžiausi įtempiai. Skaičiuojama pagal šiuos atvejus:
\n
375.1. OL su bet kokio skerspjūvio aliumininiais ir iki 150 mm2 plieno–aliuminio laidais, kai viename tarpatramyje nutrūkę dviejų fazių laidai, o trosai nenutrūkę esant bet kokiam grandžių skaičiui atramoje (inkarinės atramos) ir kai viename tarpatramyje nutrūkę vienos fazės laidai, o trosai nenutrūkę esant bet kokiam grandžių skaičiui atramoje (lengvesnės konstrukcijos inkarinės atramos);
\n
375.2. viename tarpatramyje nutrūkę vienos fazės laidai, o trosai nenutrūkę esant bet kokiam grandžių skaičiui atramoje, jeigu OL yra 185 mm2 ir didesnio skerspjūvio plieno–aliuminio laidai (inkarinės atramos);
\n
375.3. inkarinėms atramoms – neatsižvelgiant į kabamųjų laidų markę ir skerspjūvį, viename tarpatramyje nutrūkęs vienas trosas, o laidai nenutrūkę.
\n
Laidų ir trosų apkrovos yra lygios laidų arba trosų tempimo jėgai, esant minus 5 °C temperatūrai ir apšalui bei nesant vėjo arba esant žemiausiai temperatūrai, jeigu tempimo jėga šiuo atveju didesnė kaip esant apšalui be vėjo.
\n
376.Inkarinės atramos turi būti tikrinamos šiomis sąlygomis:
\n
376.1. Viename tarpatramyje nutiesti visi laidai ir trosai, kitame tarpatramyje jie nenutiesti. Tempimo jėga nutiestuose laiduose ir trosuose santykinai lygi 66 proc. didžiausios tempimo jėgos. Klimato sąlygos nustatomos pagal Taisyklių 337 punktą. Šiuo atveju atrama ir jos tvirtinimas grunte turi turėti normomis reglamentuojamą stiprumą, neįrengiant laikinųjų atotampų.
\n
376.2. Viename iš tarpatramių, esant bet kokiam laidų skaičiui atramoje, vienas po kito bet kokia tvarka montuojami vienos grandies laidai, trosai nenutiesti.
\n
376.3. Viename iš tarpatramių, esant bet kokiam trosų skaičiui atramoje, vienas po kito bet kokia tvarka tiesiami trosai, laidai nenutiesti.
\n
376.4. Tikrinant pagal Taisyklių 376.2 ir 376.3 punktus, laikoma, kad atskiri atramos elementai laikinai sutvirtinti atotampomis.
\n
377.Apskaičiuojant didelių perėjų tarpines atramas su neišskaidytais laidais fazėje, įtvirtintais aklinuosiuose gnybtuose, normatyvinė apkrova turi būti lygi redukuotai tempimo jėgai, susidarančiai nutrūkus laidui, esant apšalui ir be vėjo. Išskaidytiems laidams normatyvinė apkrova sumažinama iki 80 proc. didžiausios apkrovos, esant dviem laidams fazėje, iki 70 proc. – esant trims laidams fazėje ir iki 60 proc. – esant keturiems laidams fazėje. Kiti reikalavimai:
\n
377.1. Tiesiant laidus ir trosus, santykinė apkrova, veikianti išilgai linijos, imama 0,20 kPa esant vienam laidui fazėje, 0,35 kPa – esant dviem laidams fazėje, 0,50 kPa – esant trims ir daugiau laidų fazėje.
\n
377.2. Viengrandžių didelių perėjų tarpinės atramos apskaičiuojamos laikant, kad vienas laidas arba vienos fazės visi laidai nutrūkę, o dvigrandėse linijose – nutrūkę dviejų fazių laidai, o apkrovos skaičiuojamuose atramos elementuose yra didžiausios. Šiuo atveju teigiama, kad trosai nenutrūkę.
\n
377.3. Didelių perėjų tarpinių atramų normatyvinė apkrova nuo aklinu gnybtu pritvirtinto troso turi būti lygi didžiausiai troso tempimo jėgai, kai laidai nenutrūkę.
\n
377.4. Viengrandės didelių perėjų inkarinės atramos su 185 mm2 ir didesnio skerspjūvio plieno–aliuminio laidais skaičiuojamos teigiant, kad nutrūkęs vienos fazės laidas arba visi išskaidytos fazės laidai. Viengrandės didelių perėjų inkarinės atramos su mažesnio kaip 150 mm2 skerspjūvio plieno–aliuminio laidais, taip pat visos dvigrandės inkarinės atramos su bet kokio skerspjūvio laidais skaičiuojamos laikant, kad nutrūkę dviejų fazių laidai, o trosai nenutrūkę.
\n
377.5. Didelių perėjų inkarinių atramų normatyvinė apkrova nuo troso turi būti lygi didžiausiai troso tempimo jėgai, kai laidai nenutrūkę.
\n
377.6. Nustatant atramos elementų apkrovas, įvertinamos didžiausios sąlyginės apkrovos arba nesubalansuoti įtempiai, atsirandantys nutrūkus laidams arba trosams.
\n
378.Aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL atramos turi būti tikrinamos pagal apkrovas, atitinkančias projekte numatytą įrengimo būdą, įvertinant tempiančiojo troso apkrovų ir tiesiamų laidų (arba trosų) bei izoliatorių svorio dedamąsias, taip pat papildomas svorio apkrovas nuo elektrotechnikos darbuotojo, įrangos ir įrankių. Skersijų (traversų) konstrukcijose turi būti nustatytos takelažo tvirtinimo vietos. Skaičiuojamosios tiesiamų laidų (arba trosų) ir girliandų svorio apkrovos nustatomos:
\n
378.1. Tarpinėse atramose, įvertinant dvigubą tarpatramio laidų (trosų) be apšalo ir girliandos svorį, laikant, kad tiesiamus laidus (trosus) ir girliandą yra galimybė pakelti vienu skrysčių bloku.
\n
378.2. Inkarinėse atramose, įvertinant traukiamojo lyno apkrovą. Traukiamojo lyno apkrova nustatoma laikant, kad traukimo mechanizmas yra 2,5 karto toliau nuo atramos, lyginant su vidurinės fazės laido kabinimo atramoje aukščiu.
\n
378.3. Izoliatorių tvirtinimo vietoje elektrotechnikos darbuotojo ir įrangos svorio normatyvinė apkrova turi būti lygi 0,25 kPa – 400 kV įtampos OL atramoms; 0,2 kPa – iki 330 kV įtampos OL inkarinėms atramoms su kabamaisiais izoliatoriais; 0,15 kPa – iki 330 kV įtampos OL tarpinėms atramoms su kabamaisiais izoliatoriais ir 0,1 kPa – atramoms su smaiginiais izoliatoriais.
\n
379.Kiekviena dvigrandės ir trigrandės tempiamosios girliandos grandis prie atramų turi būti tvirtinama atskirai. Tempiamosios daugiau kaip trijų grandžių girliandos, taip pat didelių perėjų (nuo 700 m) atramų girliandos turi būti tvirtinamos prie atramų ne mažiau kaip dviejuose taškuose. OL su kabamaisiais izoliatoriais 120 mm2 ir didesnio skerspjūvio neišskaidytais laidais sankirtose su geležinkeliais, AM ir I kategorijos keliais, miestų gatvėmis, troleibusų linijomis tempiamosios girliandos turi būti dvigrandės, kiekviena grandis atskirai tvirtinama prie inkarinių atramų. OL laidai prie smaiginių izoliatorių urbanizuotoje teritorijoje ir sankirtose su inžineriniais įrenginiais, nurodytais Taisyklių 399–452 punktuose, turi būti tvirtinami dvigubai. OL izoliuoti laidai turi būti tvirtinami specialiais spyruokliniais raiščiais.
\n
380.110 kV ir aukštesnės įtampos OL atramų konstrukcijos turi būti tokios, kad remonto darbus būtų galima atlikti neišjungiant įtampos.
\n
381.Stacionarieji kėlimosi į atramą įrenginiai turi prasidėti 3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Atramų elementus reikia patikrinti pagal žmogaus svorio apkrovą, lygią 0,1 kPa. OL atramų konstrukcija turi būti tokia, kad prižiūrintys elektrotechnikos darbuotojai galėtų patogiai pakilti į atramą. Šiam tikslui turi būti numatytos įrengti tokios priemonės:
\n
381.1. metalinėse atramose iki 20 m aukščio, kai atstumai tarp atramos stovo gretimų skersinių jungčių yra didesni kaip 0,6 m arba kai skersinių jungčių pasvirimo kampas didesnis kaip 30°, tai ant vieno atramos stovo turi būti įrengti specialūs laipteliai;
\n
381.2. metalinėse atramose, kurių aukštis didesnis kaip 20 m ir mažesnis kaip 50 m, ant vienos atramos stovo turi būti įrengti specialūs laipteliai, siekiantys viršutinę skersiję, arba kopėčios be aptvarų. Metalinėse dvigrandėse ir daugiagrandėse atramose, kurių aukštis mažesnis kaip 50 m, laipteliai turi būti įrengti taip, kad būtų galimybė pasikelti nuo atjungtos grandies pusės;
\n
381.3. metalinėse atramose, kurių aukštis 50 m ir didesnis, turi būti įrengtos kopėčios su aptvaromis iki atramos viršūnės. Šiuo atveju ant kiekvienos atramos sekcijos turi būti įrengtos aikštelės su aptvaromis. Aptvaros taip pat turi būti įrengtos ant šių atramų skersijų;
\n
381.4. iki gelžbetoninių atramų apatinės skersijės turi būti galimybė pakilti mechanizuotomis priemonėmis. 35–400 kV įtampos OL atramose gelžbetoniniams stovams pakelti virš apatinės skersijės turi būti įrengti specialūs laipteliai. Šis reikalavimas netaikomas 35 kV įtampos OL keturkampėms gelžbetoninėms atramoms. Kad 35–400 kV įtampos OL gelžbetoninėse atramose būtų galimybė pakilti į trosų stovus ir atramų metalines dalis, įrengiami specialūs laipteliai;
\n
381.5. ant gelžbetoninių atramų, prie kurių negali privažiuoti automobiliuose įrengti bokštai (sunkiai prieinama vietovė, intensyvaus žemės dirbimo ruožai, atramų tvirtinimas grunte ant pylimų ir pan.), arba prie kurių nėra galimybės įrengti kopėčių bei panaudoti specialių kėlimosi priemonių (pavyzdžiui, atramos su atotampomis arba vidiniais ryšiais, pritvirtintais ant stovo žemiau apatinės skersijės, turi būti įrengtos stacionariosios kopėčios be aptvarų, siekiančios apatinę skersiję;
\n
381.6. atramų konstrukcija turi užtikrinti montavimo priemonių tvirtinimą unifikuotomis detalėmis ir techninę priežiūrą atliekančių elektrotechnikos darbuotojų priėjimą prie girliandų tvirtinimo mazgų, kad būtų galimybė tvirtinti girliandas, laidus ir trosus.
\n
382.Atstumai tarp inkarinių atramų nereglamentuojami ir nustatomi atsižvelgiant į trasos sąlygas, kai 35 kV ir aukštesnės įtampos OL laidai pakabinti ant tarpinių atramų aklinaisiais gnybtais arba gnybtais su riboto tvirtumo kaiščiais, 10 kV ir žemesnės įtampos OL su smaiginiais izoliatoriais atstumai tarp inkarinių atramų turi neviršyti 10 km – rajonuose, kur apšalo sienelės storis yra iki 10 mm, ir 5 km – rajonuose, kur apšalo sienelės storis yra 15 mm ir didesnis.
\n
383.Inkarinės atramos naudojamos Taisyklių 400, 413, 423, 426, 431, 435, 438 ir 445 punktuose nustatytais atvejais. Lengvesnės konstrukcijos inkarinės atramos statomos linijos posūkiuose ir sankirtose su įvairiais objektais, kai pagal OL eksploatavimo sąlygas tarpinės atramos neužtikrina būtino patikimumo.
\n
384.Ant gelžbetoninių atramų stiebų turi būti gamyklos žymuo, nurodantis stiebo šifrą, ir stiebo įgilinimą nurodančios žiedinės žymės.
\n
VIII. OL NEURBANIZUOTOSE TERITORIJOSE IR SUNKIAI PRIEINAMOSE VIETOVĖSE 385. Atstumai nuo OL laidų iki žemės paviršiaus neurbanizuotoje teritorijoje ir sunkiai prieinamoje vietovėje, kai laidai ir trosai nenutrūkę, turi būti ne mažesni, kaip nurodyti Taisyklių 2 priedo 11 lentelėje. Mažiausias atstumas nuo 6–10 kV įtampos OL izoliuotų laidų iki žemės paviršiaus neurbanizuotoje teritorijoje turi būti 6 m. Mažiausi atstumai turi būti nustatomi esant didžiausiam laidų įlinkiui (esant aukščiausiai oro temperatūrai, neatsižvelgiant į laidų įšilimą nuo elektros srovės, arba esant apšalui be vėjo).
\n
386.Tiesiant OL ir OKL per neurbanizuotas teritorijas pavieniai statiniai gali patekti į linijų apsaugos zonas tiktai suderinus su šias linijas eksploatuojančiais operatoriais.
\n
IX. OL TIESIMAS PER MIŠKUS IR ŽELDINIUS 387. Tiesiant OL per miškus ir želdinius, turi būti iškirstos proskynos. Miško aukštį būtina nustatyti, įvertinant medžių vainiko išsiplėtimą per ateinančius 25 metus. Nutiestų per miškus ir želdinius OL proskynų plotis turi būti:
\n
387.1. Žemaūgiuose želdiniuose, kurių aukštis iki 4 m, – ne mažesnis kaip atstumas tarp kraštinių OL laidų, plius 6 m (po 3 m į kiekvieną pusę nuo kraštinių laidų). Tiesiant OL per sodus, kai želdinių aukštis ne didesnis kaip 4 m, proskynų kirsti nebūtina.
\n
387.2. Aukštesniuose kaip 4 m želdiniuose proskynų plotis turi būti toks, kad atstumas nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainiko būtų ne mažesnis, kaip nurodyta Taisyklių 388 punkte. Šalia proskynos augančios medžių grupės ir pavieniai medžiai, kurie virsdami galėtų kliudyti OL (medžiai, pasvirę į linijos pusę, silpnai įsitvirtinę grunte), turi būti iškirsti.
\n
387.3. 35–400 kV įtampos OL, kurios yra vienintelis elektros persiuntimo šaltinis, proskynų plotis turi būti ne mažesnis kaip horizontalusis atstumas tarp kraštinių laidų plius pagrindinio miško masyvo aukštis į kiekvieną pusę nuo kraštinių OL laidų. Šiuo atveju medžių grupės arba atskiri medžiai, augantys šalia OL proskynos, turi būti iškirsti, jeigu jų aukštis didesnis kaip atstumas nuo medžių iki OL laidų.
\n
387.4. Nutiestų per miškus ir žaliuosius želdinius 6–10 kV įtampos OKL proskynų plotis turi būti ne mažesnis kaip atstumas tarp kraštinių OK plius 0,4 m kiekvienoje linijos pusėje nepriklausomai nuo želdinių aukščio. Tiesiant OL izoliuotais laidais per miškus ir žaliuosius želdinius bei sodus, kuriuose želdinių aukštis didesnis kaip 4 m, atstumas nuo kraštinių linijos laidų iki vaismedžių turi būti ne mažesnis kaip 1,25 m. Atstumas OK nuo medžių šakų ir kamienų turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m.
\n
387.5. Šlaitais ir daubomis nutiestų OL, kai atstumas nuo laidų iki medžių viršūnių didesnis kaip 8 m, proskyna žemyn šlaitu turi būti kertama 2 m horizontaliuoju atstumu nuo kraštinių laidų.
\n
388.Parkuose, draustiniuose, žaliosiose zonose aplink miestelius ir kaimus, vertinguose miškų masyvuose, apsauginėse geležinkelių, plentų, vandenų juostose OL proskynų plotis turi būti toks, kad atstumai nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainiko būtų ne mažesni kaip: 3 m – 6–10 kV įtampos OL; 1,25 m – 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais; 0,4 m – 6–10 kV įtampos OK; 4 m – 35–110 kV įtampos OL; 6 m – 330–400 kV įtampos OL.
\n
X. OL URBANIZUOTOSE TERITORIJOSE 389. OL, tiesiamos urbanizuota teritorija, susikirtimo su gatvėmis (keliais) kampas nereglamentuojamas.
\n
390.Laidai prie smaiginių izoliatorių turi būti tvirtinami dvigubai, o naudojant kabamuosius izoliatorius laidai turi būti tvirtinami aklinaisiais gnybtais. 300 mm2 ir didesnio skerspjūvio laidams naudojami aklini gnybtai arba su riboto tvirtumo kaiščiais. 6–10 kV įtampos izoliuoti laidai prie smaiginių izoliatorių turi būti tvirtinami dvigubai specialiais spyruokliniais raiščiais. OL sankirtose su gatvėmis (keliais) laidai ir trosai turi būti be sudūrimų.
\n
391.Urbanizuotoje teritorijoje atstumai nuo OL izoliuotų arba neizoliuotų laidų iki žemės paviršiaus (gatvių važiuojamosios dalies paviršiaus), esant didžiausiam laidų įlinkiui (neatsižvelgiant į laidų įšilimą nuo elektros srovės), turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 12 lentelėje.
\n
392.OL ir gatvių, kelių ir pan. sankirtoje vertikalieji atstumai nuo OL mažesnio kaip 185 mm2 skerspjūvio laidų iki žemės paviršiaus turi būti patikrinti tuo atveju, jei laidas nutrūktų gretimame tarpatramyje, esant vidutinei metinei temperatūrai be vėjo ir apšalo, neatsižvelgiant į laidų įšilimą nuo elektros srovės. Šie atstumai turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 12 lentelėje. Miestuose specialiais koridoriais tiesiamų OL nepriklausomai nuo laidų skerspjūvio ir visur tiesiamų OL su 185 mm2 ir didesnio skerspjūvio laidais, nutrūkus laidui, tikrinti vertikaliojo atstumo nereikia.
\n
393.Mažiausias atstumas nuo 6–10 kV įtampos OK iki žemės paviršiaus arba iki kelio dangos urbanizuotose teritorijose turi būti ne mažesnis kaip 6 m, neurbanizuotose teritorijose – ne mažesnis kaip 5,5 m, o sunkiai prieinamoje vietovėje – ne mažesnis kaip 3,5 m. Horizontalusis atstumas nuo OL atramos pagrindo iki gatvės (įvažiavimo) važiuojamosios dalies krašto turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m; atstumas iki šaligatvių ir pėsčiųjų takelių nereglamentuojamas.
\n
394.OL per stadionus ir vaikų įstaigų teritorijas draudžiama tiesti. Žemesnės kaip 330 kV įtampos OL virš statinių degių stogų ir virš gyvenamosios bei visuomeninės paskirties pastatų draudžiama tiesti. 400 kV įtampos OL virš statinių draudžiama tiesti. Vertikalieji atstumai nuo OL laidų iki pramonės paskirties pastatų ir negyvenamosios paskirties pastatų nedegių stogų, esant didžiausiam laidų įlinkiui, turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 12 lentelėje. Po 330 kV įtampos OL esančiose gamybos paskirties patalpose dirbantys žmonės turi būti apsaugoti nuo elektros lauko poveikio. Metaliniai stogai, virš kurių nutiestos OL, turi būti įžeminti. Stogų įžeminimo varža ne didesnė kaip 30 W.
\n
395.Horizontalieji atstumai nuo OL kraštinių laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki daugiausia išsikišusių gyvenamosios, visuomeninės ir gamybos paskirties statinių dalių turi būti ne mažesni kaip 2 m 6–10 kV įtampos OL izoliuotais ir neizoliuotais laidais, 4 m – 35–110 kV įtampos OL, 20 m – 330 kV įtampos OL ir 30 m – 400 kV įtampos OL. Horizontalieji atstumai nuo OL kraštinių laidų, kai jie labiausia atlenkti, iki daugiausia išsikišusių elektrinių ir pastočių gamybos ir ne gamybos paskirties statinių dalių turi būti ne mažesni kaip 8 m 330 kV OL ir 10 m – 400 kV įtampos OL. Nurodyti horizontalieji atstumai priartėjimuose prie nedegių aklinų gamybos paskirties statinių sienų ir atstumas tarp laido ir pastato (statinio) bet kokiu atveju turi būti ne mažesni už nurodytus Taisyklių 2 priedo 12 lentelėje vertikaliuosius atstumus iki gamybos paskirties pastatų nedegių stogų (BROOF (t1).
\n
396.OL priartėjant prie statinių, kurių patalpose gali įvykti sprogimas, taip pat priartėjant prie galinčių sprogti ir užsidegti išorinių įrenginių, atstumas turi būti toks, kad būtų tenkinamas Taisyklių 452 punkto reikalavimas.
\n
397.Atstumai nuo OL laidų iki medžių, pasodintų išilgai gatvių, parkuose ir soduose, taip pat iki kelių ženklų pakabinimo trosų turi būti ne mažesni kaip nurodyta Taisyklių 388 punkte.
\n
398.Atstumai nuo OL atramų įžemintų dalių iki žemėje paklotų galios kabelių linijų turi atitikti Taisyklių 169 punkto reikalavimus.
\n
XI. OL SANKIRTOS IR TARPUSAVIO PRIARTĖJIMAS 399. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL tarpusavio sankirtose ir sankirtose su 1000 V ir žemesnės įtampos OL kampas nereglamentuojamas. Sankirtos vieta turi būti parenkama kuo arčiau viršutinės (kertančiosios) OL atramos, tačiau horizontalusis atstumas nuo šios atramos iki apatinės (kertamosios) OL laidų, kai jie yra labiausiai atlenkti, turi būti ne mažesnis kaip 6 m, o nuo apatinės (kertamosios) OL atramos iki viršutinės (kertančiosios) OL laidų – ne mažesnis kaip 5 m. Kai 400 kV įtampos OL sankirtos vietoje yra inkarinės atramos, nurodyti atstumai turi būti ne mažesni kaip 10 m (Taisyklių 402 punktas). Susikertant 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais tarpusavyje arba su 6–10 kV įtampos neizoliuotais laidais, arba su 1000 V ir žemesnės įtampos OL neizoliuotais laidais, horizontalusis atstumas nuo viršutinės (kertančiosios) linijos atramos iki apatinės (kertamosios) OL laidų ir nuo apatinės linijos atramos iki viršutinės linijos laidų turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m. Tam tikrais atvejais OL gali susikirsti ir toje pačioje atramoje.
\n
400.330–400 kV įtampos OL tarpusavio sankirtose kertančiosios OL atramos turi būti inkarinės. 330–400 kV įtampos OL sankirtose su žemesnės įtampos OL ir visų žemesnės įtampos OL tarpusavio sankirtose naudojamos tarpinės arba inkarinės atramos. 330 kV ir žemesnės įtampos OL tiesiamos po eksploatuojamomis 330–400 kV OL tarpatramiuose, apribotuose tarpinėmis atramomis. Kertančiosios OL laidai sankirtos tarpinėse atramose turi būti tvirtinami aklinaisiais gnybtais arba dvigubai pritvirtinti prie smaiginių izoliatorių. 300 mm2 ir didesnio skerspjūvio laidai tvirtinami aklintaisiais gnybtais arba su riboto tvirtumo kaiščiais. Tiesiant OL po esančia OL, sankirtos atramose keisti laikančiųjų gnybtų nėra būtina. 6–10 kV įtampos OL izoliuoti laidai turi būti tvirtinami specialiais spyruokliniais raiščiais.
\n
401.Aukštesnės įtampos OL turi būti tiesiamos virš žemesnės įtampos OL (išimtis – kai priklausomai nuo vietos sąlygų, 35 kV OL su 120 mm2 ir didesnio skerspjūvio laidais tiesiamos virš 110 kV OL).
\n
402.Atstumai tarp susikertančių OL metalinėmis ir gelžbetoninėmis atramomis artimiausių laidų ir trosų, oro temperatūrai esant 15 °C be vėjo, turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 13 lentelėje. Kiti reikalavimai:
\n
402.1. Atstumas tarp artimiausių susikertančių 6–10 kV įtampos OL izoliuotų laidų, oro temperatūrai esant 15 °C, kai nėra vėjo, turi būti ne mažesnis kaip 0,62 m. Toks pat atstumas turi būti ir tarp susikertančių 6–10 kV įtampos OL izoliuotų laidų ir 6–10 kV įtampos OK.
\n
402.2. Susikertant 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais su 6–10 kV įtampos OL neizoliuotais laidais, su 1000 V ir žemesnės įtampos OL neizoliuotais laidais, su 1000 V ir žemesnės įtampos OK artimiausias atstumas tarp skirtingų linijų laidų, tarp laidų ir kabelio turi būti ne mažesnis kaip 1,62 m. Toks pat atstumas turi būti ir tarp susikertančių 6–10 kV įtampos OL neizoliuotų laidų ir 6–10 kV įtampos OK.
\n
402.3. Atstumas tarp artimiausių susikertančių 6–10 kV įtampos OK turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.
\n
402.4. Nustatant atstumus tarp susikertančių OL laidų reikia įvertinti abiejų OL pažeidimo nuo žaibo galimybę ir nustatyti atstumus pavojingesniam atvejui. Jeigu viršutinė OL apsaugota trosais, tai atsižvelgiama tik į apatinės OL pažeidimo galimybę.
\n
402.5. Kertamųjų iki 110 kV įtampos OL atramos po kertančiųjų OL laidais paliekamos, jeigu vertikalusis atstumas nuo kertančiosios OL laidų iki kertamosios OL atramos viršūnės yra 4 m didesnis už atstumus, nurodytus Taisyklių 2 priedo 13 lentelėje.
\n
403.OL su metalinėmis ir gelžbetoninėmis atramomis viršįtampių ribotuvų įrengti nereikia.
\n
404.Tarp lygiagrečiai nutiestų ir suartėjančių OL horizontalieji atstumai turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 14 lentelėje. Tarp lygiagrečiai nutiestų ir suartėjančių 6–10 kV įtampos OL neizoliuotais laidais ir 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais arba OK horizontalusis atstumas iki 10 kV įtampos OL turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 14 lentelėje. Horizontalusis atstumas tarp 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais ir 6–10 kV įtampos OK arba tarp atskirų lygiagrečiai nutiestų ir suartėjančių 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais turi būti ne mažesnis kaip 2,75 m – normaliuose trasos ruožuose ir ne mažesnis kaip 2 m – ankštuose trasos ruožuose. Horizontalusis atstumas tarp atskirų lygiagrečiai nutiestų ir suartėjančių 6–10 kV įtampos OK turi būti ne mažesnis kaip 2 m – normaliuose trasos ruožuose ir ne mažesnis kaip 1,5 m – ankštuose trasos ruožuose.
\n
XII. OL PRIARTĖJIMAS PRIE RYŠIŲ, SIGNALIZACIJOS IR RADIJO TRANSLIACIJOS STATINIŲ IR SANKIRTOS SU JAIS 405. Iki 35 kV įtampos OL sankirtos su RL ir LRTL turi būti atliktos vienu iš šių būdų:
\n
405.1. OL laidais, o RL ir LRTL požeminiais kabeliais;
\n
405.2. OL požeminiu kabelių intarpu, o RL ir LRTL neizoliuotais laidais;
\n
405.3. OL laidais, o RL ir LRTL neizoliuotais laidais.
\n
406.Iki 35 kV įtampos OL sankirtos su RL ir LRTL neizoliuotais laidais yra galimos tokiais atvejais:
\n
406.1. jeigu neįmanoma pakloti nei RL ir LRTL požeminio kabelio, nei OL kabelių intarpų;
\n
406.2. jeigu naudojant kabelių intarpą reikia įrengti RL papildomą arba perkelti esamą ryšių linijos stiprinimo punktą;
\n
406.3. jeigu panaudojus kabelių intarpą radijo transliacijos linijoje, bendras radijo transliacijos linijos kabelių intarpų ilgis viršija leistinąjį dydį;
\n
406.4. jeigu iki 35 kV įtampos OL panaudoti kabamieji izoliatoriai. Tokiu atveju OL sankirtos su neizoliuotais RL ir LRTL laidais ruožai turi būti didesnio laidų ir atramų mechaninio atsparumo (Taisyklių 413 punktas).
\n
407.110 kV ir aukštesnės įtampos OL sankirtose su RL ir LRTL pastarosiose linijose laidai turi būti neizoliuoti arba paklotas požeminio kabelio intarpas.
\n
408.110 kV ir aukštesnės įtampos OL susikertant su RL ir LRTL, kabelių intarpų RL ir LRTL kloti nereikia šiais atvejais (Taisyklių 410 punktas):
\n
408.1. jeigu panaudojus kabelių intarpą RL būtina įrengti papildomą arba perkelti anksčiau įrengtą RL stiprinimo punktą, o nepanaudojus šio intarpo neviršijamos OL trukdančio poveikio RL normos;
\n
408.2. jeigu panaudojus kabelių intarpą LRTL bendras kabelių intarpų ilgis viršija leistinąjį dydį, o nepanaudojus šio intarpo, neviršijamos OL trukdančio poveikio LRTL linijų normos.
\n
409.OL neturi kirstis su miesto telefono ryšio OL. Šiuo atveju RL sankirtoje turi būti paklota kabeliu.
\n
410.Susikertant OL, kuriose numatyti aukšto dažnio ryšio ir telemechanikos kanalai su aparatūra, dirbančia sutampančiais dažniais ir turinčia didesnę kaip 10 W galią vienam kanalui, su RL ir LRTL, pastarosios turi būti nutiestos požeminiais kabelių intarpais. Kabelių intarpo ilgis nustatomas pagal apskaičiuotą OL poveikį ryšių (radijo transliacijos) linijoms, o horizontalusis atstumas nuo RL ir LRTL perėjimo į kabelį atramos pagrindo iki OL kraštinio laido vertikaliosios projekcijos turi būti ne mažesnis kaip 100 m. Kitos kabelių intarpo įrengimo sąlygos:
\n
410.1. Jeigu aukšto dažnio aparatūros, dirbančios sutampančiais dažniais, galia didesnė kaip 5 W, bet neviršija 10 W vienam kanalui, tai kabelio intarpo arba kitų apsaugos priemonių ryšių (radijo transliacijos) linijose panaudojimo būtinybė nustatoma pagal skaičiuojamąjį poveikį.
\n
410.2. Jeigu aukšto dažnio aparatūros, dirbančios sutampančiais dažniais, galia iki 5 W vienam kanalui, tai naudoti kabelio intarpo pagal trukdančio poveikio sąlygas nereikia.
\n
410.3. Jeigu RL ir LRTL kabelių intarpas įrengiamas ne pagal trukdančio aukšto dažnio OL kanalų poveikio sąlygas, kai aukšto dažnio aparatūros galia iki 10 W vienam kanalui su nesutankintais, sutankintais nesutampančiais dažniais arba sutankintais sutampančiais dažniais, tai horizontalusis atstumas nuo RL ir LRTL perėjimo į kabelį atramos pagrindo iki kraštinio OL laido projekcijos į horizontaliąją plokštumą turi būti ne mažesnis kaip 15 m, neatsižvelgiant į OL laidų atlenkimą nuo vėjo.
\n
411.400 kV įtampos OL susikertant su RL ir LRTL linijomis, atstumas nuo RL ir LRTL atramos viršūnės iki OL laidų turi būti ne mažesnis kaip 20 m. OL susikirsti su RL ir LRTL požeminiu kabeliu gali bet kokiu kampu, tačiau turi būti laikomasi šių reikalavimų:
\n
411.1. atstumas nuo OL įžemintuvo ir atramų požeminės dalies iki RL ir LRTL kabelio turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 15 lentelėje. Jeigu kabelis arba kabelio intarpas, ekranuojamas po OL ir po 10 m į abi OL puses nuo kraštinių laidų klojant jį plieniniame vamzdyje arba uždengiant profiliuota sija ar pan., tai Taisyklių 2 priedo 15 lentelėje nurodyti atstumai turi būti ne mažesni kaip 5 m. Šiuo atveju sankirtoje su 110 kV ir aukštesnės įtampos OL kabelio apvalkalą abiejuose galuose reikia sujungti su profiliuota sija arba vamzdžiu;
\n
411.2. metalinė kabelių intarpo danga turi būti įžeminta abiejuose galuose;
\n
411.3. kabelių intarpų apsauga nuo perkūnijos viršįtampių, kabelių tipai, kabelių intarpo įrengimo sankirtos ruože būdai parenkami pagal keliamus RL ir LRTL kabeliams reikalavimus.
\n
412.Iki 35 kV įtampos OL kabelio intarpas susikirsti su RL ir LRTL neizoliuotais laidais gali bet kokiu kampu, tačiau turi būti laikomasi šių reikalavimų:
\n
412.1. atstumas nuo požeminio OL kabelių intarpo iki neįžemintos RL ir LRTL linijos atramos turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o iki įžemintos RL arba LRTL linijos atramos ir jos įžemintuvo – ne mažesnis kaip 10 m;
\n
412.2. horizontalusis atstumas nuo OL su nesutankintais, sutankintais nesutampančiais dažniais ir sutampančiais dažniais, atsižvelgiant į aukšto dažnio aparatūros galią ir į atstumą nuo perėjimo į kabelio intarpą atramos pagrindo iki RL ir LRTL linijos laidų projekcijos, turi būti parenkamas pagal Taisyklių 411 punkte išdėstytus reikalavimus, taikomus kaip ir OL laidams susikertant su RL ir LRTL požeminiu kabeliu;
\n
412.3. požeminiai OL kabelių intarpai turi būti įrengiami vadovaujantis Taisyklių IV skyriaus ir EĮĮBT nustatytais apsaugos nuo viršįtampių reikalavimais.
\n
413.OL susikertant su neizoliuotais RL ir LRTL laidais, reikia laikytis šių reikalavimų:
\n
413.1. OL susikirtimo su RL ir LRTL laidais kampas turi būti kuo statesnis. Ankštoje trasoje susikirtimo kampas nereglamentuojamas;
\n
413.2. susikirtimo vieta turi būti parenkama kuo arčiau OL atramos. Šiuo atveju horizontalusis atstumas nuo OL atramos iki RL ir LRTL laidų turi būti ne mažesnis kaip 7 m, o nuo RL ir LRTL atramų iki artimiausio OL laido – ne mažesnis kaip 15 m. Be to, atstumas tiesiąja nuo 400 kV įtampos OL laidų iki RL ir LRTL atramų viršūnių turi būti ne mažesnis kaip 20 m. Neturi būti statomos RL ir LRTL atramos po OL laidais;
\n
413.3. susikirtimo vietoje OL atramos turi būti inkarinės. Jeigu 35 kV ir aukštesnės įtampos OL laidai yra 120 mm2 ir didesnio skerspjūvio, tai sankirtoje statomos tarpinės atramos, o laidai tvirtinami dvigubai. OL kertantis su magistralinėmis RL, turi būti naudojamos inkarinės atramos;
\n
413.4. OL laidai turi būti tiesiami virš RL ir LRTL laidų. OL laidai sankirtoje su RL ir LRTL turi būti daugiavieliai aliumininiai ne mažesnio kaip 50 mm2 skerspjūvio arba plieno–aliuminio ne mažesnio kaip 35 mm2 skerspjūvio;
\n
413.5. OL laidai ir trosai sankirtoje turi būti be jungčių. Vienam laidui naudojamas vienas jungiamasis gnybtas, jeigu laidai yra 240 mm2 ir didesnio skerspjūvio, o išskaidytos fazės į tris laidus atveju – 150 mm2 ir didesnio skerspjūvio;
\n
413.6. OL sankirtose su RL ir LRTL turi būti naudojami tik kabamieji izoliatoriai ir aklinieji gnybtai. Išskaidant fazę ne mažiau kaip į tris laidus, taip pat naudojami gnybtai su riboto tvirtumo kaiščiais;
\n
413.7. RL ir LRTL atramų, ribojančių sankirtą su OL, įrengimo vietoje sukryžiavimo elemento vidutinio ilgio nuokrypiai neturi viršyti teisės aktuose nurodytų dydžių;
\n
413.8. atramose su skersijėmis RL ir LRTL laidai sankirtoje su OL turi būti tvirtinami dvigubai tik ant viršutinės skersijės, o atramose su kabliais – tik ant dviejų viršutinių grandžių;
\n
413.9. vertikalieji atstumai nuo OL laidų iki kertamų RL ir LRTL laidų nenutrūkus laidams bei trosams ir nutrūkus vienam arba keliems laidams gretimame OL tarpatramyje turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 16 lentelėje. Vertikalusis atstumas nuo 6–10 kV įtampos OK arba nuo OL izoliuotais laidais iki kertamų RL ir LRTL laidų turi būti ne mažesnis kaip 2 m.
\n
414.Ant OL bendrų atramų tiesiami OK ir savinešiai OK (Taisyklių 340 punktas).
\n
415.Atstumai tarp OL (OK, OL izoliuotais laidais) ir RL bei LRTL OL laidų ir apsaugos nuo elektros linijų poveikio priemonės nustatomi pagal leistinąjį ryšių įrenginiams trikdžių lygį. Mažiausias horizontalusis atstumas nuo neatlenktų izoliuotų arba neizoliuotų kraštinių OL laidų ar OK iki RL bei LRTL OL laidų turi būti didesnis už bet kurios linijos aukščiausią atramą. Šis atstumas ankštuose trasos ruožuose, kai OL izoliuoti arba neizoliuoti laidai arba OK nuo vėjo yra labiausiai atlenkti, turi būti ne mažesnis kaip 2 m iki 10 kV įtampos linijoms, 4 m 35–110 kV įtampos linijoms, 8 m 330 kV įtampos linijoms, 10 m 400 kV įtampos linijoms. Šiuo atveju atstumas tiesiąja nuo 400 kV įtampos OL laidų iki RL ir LRTL atramų viršūnių turi būti ne mažesnis kaip 20 m. OL laidų transpozicijos žingsnis pagal poveikio RL ir LRTL sąlygas nereglamentuojamas.
\n
416.OL su smaiginiais izoliatoriais posūkių ruožuose, kai OL priartėja prie RL ir LRTL, atstumas tarp linijų turi būti toks, kad laidas, atsipalaidavęs nuo įtvirtinimo kampinėje OL atramoje, nepriartėtų prie artimiausio RL ir LRTL laido arčiau, kaip nurodyta Taisyklių 415 punkte. Jeigu šio reikalavimo įvykdyti nėra galimybės, tai OL laidai, nutiesti vidinėje posūkio pusėje, turi būti pritvirtinti dvigubai.
\n
417.OL priartėjant prie požeminių RT ir LRTL kabelių, mažiausi atstumai tarp jų nustatomi pagal leistinąjį įrenginiams trikdžių lygį ir turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 15 lentelėje.
\n
418.Atstumai nuo OL iki radijo centrų perdavimo įrenginių antenų statinių turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 17 lentelėje, pridedant faktinį arčiausiai OL esančio antenų statinio aukštį. Atstumai nuo OL iki priimančiųjų radijo centrų, radiofikacijos priėmimo punktų, vietinių radijo mazgų, televizijos ir radijo centrų ribų turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 18 lentelėje. Kai nėra galimybės išlaikyti atstumus, nurodytus Taisyklių 2 priedo 18 lentelėje, jie sumažinami, OL įrengiant trikdžius mažinančias priemones. Projektuojant OL turi būti sudarytas radijo trikdžių mažinimo priemonių projektas.
\n
419.OL priartėjimuose prie KTL ir jų sankirtose taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir OL priartėjimuose prie LRTL kabelių ir jų sankirtose.
\n
XIII. OL PRIARTĖJIMAS PRIE GELEŽINKELIŲ IR SANKIRTOS SU JAIS 420. Aukštesnės kaip 10 kV įtampos OL gali kirsti geležinkelius, o labai intensyvaus eismo geležinkeliuose, geležinkelio stotyse, pereinant per sankasas ir kitais techniškai sudėtingais atvejais turi būti naudojami kabeliai. 10 kV ir žemesnės įtampos OL geležinkelius turi kirsti tik kabelių intarpais. OL susikirtimo su elektrifikuotais geležinkeliais kampas turi būti ne mažesnis kaip 40°. Sankirtas reikia atlikti kuo statesniu kampu.
\n
421.OL priartėjant prie geležinkelių ir susikertant su jais, atstumas nuo OL atramos pagrindo iki geležinkelio gabarito ribos neelektrifikuotuose geležinkeliuose arba iki elektrifikuotų geležinkelių kontaktinio tinklo atramų ašies turi būti ne mažesnis kaip atramos aukštis plius 3 m. Ankštuose trasos ruožuose atstumai neturi būti mažesni kaip 3 m 10 kV ir žemesnės įtampos OL; 6 m 35–110 kV įtampos OL; 8 m 330 kV įtampos OL ir 10 m 400 kV įtampos OL.
\n
422.OL kertantis ir priartėjant prie geležinkelių, atstumai nuo laidų iki įvairių geležinkelio elementų turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 19 lentelėje. Kiti reikalavimai:
\n
422.1. Vertikalusis atstumas nuo laidų iki įvairių geležinkelio elementų, taip pat iki elektrifikuotų geležinkelių viršutinio laido arba laikančiojo troso nustatomas esant didžiausiam laidų įlinkiui, įvertinant papildomą laidų įšilimą nuo elektros srovės, kai laidai ir trosai nenutrūkę. Kai nėra duomenų apie OL elektros apkrovas, laidų temperatūra įvertinama 70 °C. Vertikalieji atstumai sankirtose vieno ar kelių laidų arba trosų nutrūkimo gretimame tarpatramyje atveju tikrinami esant vidutinei metinei temperatūrai, kai nėra vėjo, ir tik toms OL, kurių laidų skerspjūvis mažesnis kaip 185 mm2.
\n
422.2. Kontaktinio tinklo atramos paliekamos po kertančiosios OL laidais, jei vertikalusis atstumas nuo OL laidų iki kontaktinio tinklo atramų viršūnės yra ne mažesnis kaip 7 m iki 110 kV įtampos OL, 9 m iki 330–400 kV įtampos OL.
\n
422.3. OL priartėjant prie geležinkelių, išilgai kurių nutiestos ryšių ir signalizacijos linijos, ir susikertant su jais, reikia laikytis Taisyklių 2 priedo 19 lentelėje nurodytų reikalavimų ir OL sankirtoms ir priartėjimams prie ryšių statinių keliamų reikalavimų.
\n
423.Kertant elektrifikuotus geležinkelius OL atramos, esančios sankirtos vietoje, turi būti inkarinės. Intensyvaus traukinių eismo geležinkelio ruožuose šios atramos turi būti metalinės. Šiame sankirtos tarpatramyje, apribotame inkarinėmis atramomis, jei reikia, tarpinės atramos statomos bet kurių geležinkelio kelių sankasos pakraščiuose ir tarp kelių, kurie nėra skirti reguliariam keleivinių traukinių eismui. Šios atramos turi būti metalinės arba gelžbetoninės. Laidų tvirtinimas šiose atramose turi būti dvigubas, o tvirtinimo gnybtai aklini. Kertant ūkio subjektų geležinkelius naudojamos ir lengvesnės konstrukcijos inkarinės atramos arba tarpinės atramos su aklinaisiais gnybtais įtvirtintais laidais. Visų tipų atramos, statomos sankirtose su ūkio subjektų geležinkeliais, naudojamos su atotampomis ir be jų. Tempimo girliandose laidai turi būti tvirtinami pagal Taisyklių 379 punkto reikalavimus. OL sankirtose su geležinkeliais smaiginiai izoliatoriai neturi būti naudojami.
\n
424.OL susikertant su geležinkeliu, turinčiu apsauginių želdinių, reikia vadovautis Taisyklių 388 punkto reikalavimais.
\n
XIV. OL PRIARTĖJIMAS PRIE AUTOMOBILIŲ KELIŲ IR GATVIŲ IR SANKIRTOS SU JAIS 425. OL susikirtimo su automobilių keliais ir gatvėmis kampas nereglamentuojamas.
\n
426.OL atramos sankirtose su AM ir I kategorijos keliais ir A1, A2, B1 ir B2 kategorijų gatvėmis turi būti inkarinės. Kiti OL įrengimo reikalavimai:
\n
426.1. OL su kabamaisiais arba smaiginiais izoliatoriais laidai turi būti tvirtinami pagal Taisyklių 379 punkto reikalavimus.
\n
426.2. Linijų atramos sankirtose su II, III ir IV kategorijų keliais ir C1, C2, D1, D2, E1, E2, F1 bei F2 kategorijų gatvėmis naudojamos tarpinės arba lengvesnės konstrukcijos inkarinės.
\n
426.3. Tarpinėse atramose su kabamaisiais izoliatoriais laidai turi būti tvirtinami aklinaisiais gnybtais; o ant atramų su smaiginiais izoliatoriais laidų tvirtinimas turi būti dvigubas. Izoliuoti 6–10 kV įtampos laidai turi būti tvirtinami specialiais spyruokliniais raiščiais. Esant fazei, išskaidytai ne mažiau kaip į tris laidus, naudojami gnybtai su riboto tvirtumo kaiščiais. Sankirtoms su V kategorijos keliais taikomi tie patys reikalavimai kaip ir tiesiant OL neurbanizuota teritorija.
\n
427.Visais OL priartėjimo prie automobilių kelių ir gatvių atvejais ir susikertant su jais, atstumai turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 20 lentelėje. Vertikalusis atstumas nuo OK iki kelio ar gatvės dangos turi būti ne mažesnis kaip 6 m. Vertikalieji atstumai, kai laidai ir trosai nenutrūkę, tikrinami, esant didžiausiam laidų įlinkiui, neatsižvelgiant į laidų įšilimą nuo elektros srovės. Atstumai vieno arba kelių laidų ar trosų nutrūkimo gretimame tarpatramyje atveju tikrinami esant vidutinei metinei temperatūrai, kai nėra apšalo ir vėjo, ir tik toms OL, kurių skerspjūvis mažesnis kaip 185 mm2.
\n
428.OL sankirtos su keliais apsaugos zonose kelio ženklai neturi būti įrengiami.
\n
429.Automobilių kelių sankirtos su 400 kV įtampos OL vietoje, prie apsaugos zonos ribų, reikia įrengti kelio ženklus, draudžiančius sustoti linijų apsaugos zonose.
\n
XV. OL PRIARTĖJIMAS PRIE TROLEIBUSŲ LINIJŲ IR SANKIRTOS SU JOMIS 430. OL sankirtos su troleibusų linijomis kampas nereglamentuojamas.
\n
431.OL sankirtų su troleibusų linijomis atramos turi būti inkarinės. OL su 120 mm2 ir didesnio skerspjūvio laidais naudojamos ir tarpinės atramos, kuriose laidai prie kabamųjų izoliatorių tvirtinami aklinaisiais gnybtais, o prie smaiginių izoliatorių laidai tvirtinami dvigubai. 6–10 kV įtampos OL izoliuoti laidai turi būti tvirtinami specialiais spyruokliniais raiščiais. Esant fazei, išskaidytai ne mažiau kaip į tris laidus, naudojami ir gnybtai su riboto tvirtumo kaiščiais. Naudojant inkarines atramas, laidus reikia tiesti pagal Taisyklių 379 punkto reikalavimus.
\n
432.OL priartėjant prie troleibusų linijų ir susikertant su jomis, vertikalieji atstumai, kai laidai ir trosai nenutrūkę ir esant didžiausiam laidų įlinkiui, turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 21 lentelėje (į laidų įšilimą nuo elektros srovės neatsižvelgiama). Vieno arba kelių laidų ar trosų nutrūkimo gretimame tarpatramyje atveju vertikalieji atstumai tikrinami esant vidutinei metinei temperatūrai, kai nėra apšalo ir vėjo, ir tik toms OL, kurių skerspjūvis mažesnis kaip 185 mm2.
\n
433.Kontaktinio tinklo atramų po kertančiosios OL laidais vietose vertikalusis atstumas nuo OL laidų iki kontaktinio tinklo atramų viršūnės turi būti ne mažesnis kaip 7 m iki 110 kV įtampos OL, 9 m – 330 ir 400 kV įtampos OL.
\n
XVI. OL SANKIRTOS SU VANDENS TELKINIAIS 434. OL susikirtimo su vandens telkiniais (upėmis, kanalais, ežerais, uostais ir t. t.) kampas nereglamentuojamas.
\n
435.OL atramos sankirtose su vandens telkiniais, kuriais vyksta reguliarus laivų eismas, turi būti inkarinės (išimtys: OL su 120 mm2 ir didesnio skerspjūvio plieno–aliuminio laidais ir 50 mm2 bei didesnio skerspjūvio plieniniais trosais naudojamos ir tarpinės atramos arba lengvesnės konstrukcijos inkarinės atramos). Jei naudojamos tarpinės arba lengvesnės konstrukcijos inkarinės atramos, tai gretimos joms atramos turi būti inkarinės. Sankirtoje naudojant tarpines atramas, laidai ir trosai prie jų turi būti tvirtinami aklinaisiais arba specialiaisiais gnybtais. Sankirtoms su vietinės reikšmės vandens keliais, kurių navigacinis gylis iki 1,65 m, mažomis upėmis, kurių gylis iki 1,0 m, ir laivininkystei nenaudojamais vandens telkiniais taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir tiesiant OL neurbanizuotomis teritorijomis, papildomai pagal Taisyklių 2 priedo 22 lentelę tikrinami atstumai iki aukščiausio vandens lygio, ledo ir iki laivų.
\n
436.Atstumai nuo apatinių OL laidų iki vandens paviršiaus turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 22 lentelėje. Skaičiuojamieji ledo ir vandens lygiai imami pagal stebėjimų duomenis, neatsižvelgiant į OL laidų įšilimą nuo elektros srovės. Tiesiant OL arti nepakeliamųjų tiltų, po kuriais plaukiančių laivų stiebai ir vamzdžiai turi būti nuleisti, atstumai sumažinami nuo OL laidų iki aukščiausio vandens lygio, suderinus su suinteresuotais ūkio subjektais pagal Taisyklių 2 priedo 22 lentelę.
\n
437.OL sankirtos su laivininkystei naudojamomis upėmis, kanalais ir pan. turi būti pažymėtos krantuose įrengtais signaliniais ženklais pagal teisės aktų reikalavimus.
\n
XVII. OL TIESIMAS PER TILTUS 438. Tiesiant OL per tiltus, paskutinė linijos atrama prieš tiltą, pirmoji atrama arba kitos laikančiosios konstrukcijos ant tilto ir prie pakeliamosios tilto dalies turi būti inkarinės. Visos kitos atramos ir kitos laikančiosios konstrukcijos ant tiltų naudojamos tarpinės su laidais, tvirtinamais aklinaisiais gnybtais arba tvirtinamais dvigubai prie smaiginių izoliatorių. 6–10 kV įtampos OL su izoliuotais laidais atramos ir laikančiosios konstrukcijos ant tiltų naudojamos tarpinės, o laidai specialiais spyruokliniais raiščiais tvirtinami prie smaiginių izoliatorių arba prie izoliacinių pakabų.
\n
439.Ant metalinių geležinkelio tiltų su apačioje esančia važiuojamąja dalimi, turinčių visu ilgiu viršutines konstrukcijas, laidai kabinami virš arba šalia tilto konstrukcijų, išlaikant nustatytus atstumus iki tilto konstrukcijų ir elektrifikuotų geležinkelių kontaktinio tinklo elementų. Atstumai nuo OL laidų iki kitų linijų, nutiestų tilto konstrukcijomis, nustatomi pagal Taisyklių 422 punkto reikalavimus kaip ir ankštuose trasos ruožuose. Miestų ir plentų tiltuose laidai tiesiami už tilto statinio ribų, taip pat pėsčiųjų ir transporto eismo zonoje.
\n
440.Didžiausias laidų įlinkis ir atstumai nuo OL laidų iki įvairių tilto dalių nustatomi esant aukščiausiai skaičiuojamajai oro temperatūrai arba didžiausiam laidų apšalui.
\n
XVIII. OL TIESIMAS PER UŽTVANKAS IR PYLIMUS 441. Tiesiant OL per užtvankas, pylimus ir pan., atstumai nuo OL laidų, kai jie daugiausia įlinkę ir atlenkti, iki įvairių užtvankos ir pylimo dalių turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 23 lentelėje. Tiesiant OL užtvankomis ir pylimais, kuriais nutiesti ir keliai, OL turi taip pat atitikti reikalavimus, keliamus OL sankirtoms ir priartėjimams prie atitinkamų susisiekimo kelių objektų. Didžiausias laidų įlinkis turi būti nustatomas temperatūrai esant minus 5 °C su apšalu ir aukščiausiai skaičiuojamajai temperatūrai.
\n
XIX. OL PRIARTĖJIMAS PRIE VANDENS AUŠINTUVŲ 442. Priartėjant OL prie vandens aušintuvų, atstumai nuo kraštinių OL laidų iki vandens aušintuvų nustatomi vadovaujantis norminiais teisės aktais. Jeigu priartėjimo atstumas nenurodytas vandens aušintuvų techniniuose dokumentuose, tai atstumas nuo OL ašies iki vandens aušintuvų turi būti ne mažesnis kaip pusantro atramos aukščio, o ankštuose trasos ruožuose suderintas su atitinkamais ūkio subjektais.
\n
XX. OL PRIARTĖJIMAS PRIE ĮRENGINIŲ, GALINČIŲ SPROGTI IR UŽSIDEGTI 443. OL priartėjimo prie statinių ir išorinių technologinių įrenginių, kuriuose išgaunamos, gaminamos, naudojamos ir saugomos galinčios sprogti ir užsidegti medžiagos, reikalavimai nustatomi norminiais teisės aktais. Jeigu priartėjimo atstumas nenurodytas techniniuose dokumentuose, tai atstumas nuo OL ašies iki nurodytų statinių ir išorinių technologinių įrenginių turi būti ne mažesnis kaip pusantro atramos aukščio, o ankštuose trasos ruožuose šis atstumas sumažinamas tik suderinus su atitinkamais ūkio subjektais.
\n
XXI. OL PRIARTĖJIMAS PRIE IŠORINIŲ VAMZDYNŲ, LYNŲ KELIŲ IR SANKIRTOS SU JAIS 444. OL susikirtimo su išoriniais dujų, naftos ir naftos produktų vamzdynais kampas turi būti kuo statesnis. OL susikirtimo su kitais išoriniais vamzdynais kampas nereglamentuojamas. Po eksploatuojamomis 110 kV ir aukštesnės įtampos OL neturi būti tiesiami nauji išoriniai magistraliniai dujų, naftos ir naftos produktų vamzdynai. OL gali kirsti vienvamzdžius išorinius magistralinius dujų, naftos ir naftos produktų vamzdynus ir eksploatuojamų magistralinių vamzdynų techninius koridorius, kai šie vamzdynai pakloti sankasoje 1000 m atstumu į abi puses nuo OL.
\n
445.OL atramos sankirtose su išoriniais vamzdynais ir lynų keliais turi būti inkarinės. OL su 120 mm2 ir didesnio skerspjūvio plieno–aliuminio laidais ir 50 mm2 ir didesnio skerspjūvio plieniniais trosais naudojamos inkarinės arba lengvesnės konstrukcijos inkarinės atramos ar tarpinės atramos, jei laidai tvirtinami aklinaisiais gnybtais. Esant fazei, išskaidytai ne mažiau kaip į tris laidus, naudojami ir gnybtai su riboto tvirtumo kaiščiais.
\n
446.OL laidai turi būti kabinami virš vamzdynų ir lynų kelių. Tam tikrais atvejais iki 110 kV įtampos OL tiesiamos po lynų keliais, kurie turi apačioje atitveriančius OL tiltelius arba tinklus. Tilteliai ir tinklai prie OL atramų neturi būti tvirtinami. OL sankirtos vietas su išoriniais dujotiekiais, išskyrus vamzdynus, nutiestus pylimais, reikia apsaugoti aptvaromis. Aptvaros abiejose sankirtos pusėse turi būti nutolusios nuo labiausiai atsilenkusių kraštinių OL laidų projekcijų ne mažiau kaip 3 m iki 10 kV įtampos OL; 4 m – 35–110 kV įtampos OL; 6 m – 330 kV įtampos OL; 6,5 m – 400 kV įtampos OL. Atstumai nuo OL iki tiltelių, tinklų ir aptvarų nustatomi kaip ir iki išorinių vamzdynų ir lynų (Taisyklių 447 punktas).
\n
447.OL priartėjimo prie išorinių vamzdynų, lynų kelių ir susikirtimo su jais atstumai turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 24 lentelėje. Vertikalieji atstumai, nenutrūkus OL laidams, nustatomi esant didžiausiam laidų įlinkiui ir neatsižvelgiant į jų įšilimą nuo elektros srovės. Vertikalieji atstumai, nutrūkus vienam ar keliems laidams gretimame tarpatramyje, tikrinami tik toms OL, kurių laidų skerspjūvis mažesnis kaip 185 mm2, esant vidutinei metinei temperatūrai, kai nėra vėjo ir apšalo.
\n
448.Sankirtų su OL tarpatramyje metaliniai vamzdynai, išskyrus paklotus pylimuose, kabamieji keliai, aptvaros, tilteliai ir tinklai turi būti įžeminti. Dirbtinių įžemintuvų varža turi būti ne didesnė kaip 10 OMEGA.
\n
XXII. OL PRIARTĖJIMAS PRIE POŽEMINIŲ VAMZDYNŲ IR SANKIRTOS SU JAIS 449. Iki 35 kV įtampos OL susikirtimo su požeminiais dujų, naftos, naftos produktų ir visais kitais požeminiais vamzdynais kampas nereglamentuojamas. 110 kV ir aukštesnės įtampos OL susikirtimo su naujai tiesiamais požeminiais dujų, naftos ir naftos produktų vamzdynais, taip pat su eksploatuojamų vamzdynų techniniais koridoriais kampas turi būti ne mažesnis kaip 60°.
\n
450.6–400 kV OL atstumai iki dujotiekių vamzdynų turi būti ne mažesni už OL apsaugos zonų ribas. Mažesni atstumai turi būti derinami su elektros tinklų ir dujotiekių operatoriais, bet neturi būti mažesni už atstumus, nustatytus urbanizuotoms teritorijoms. Kiti reikalavimai:
\n
450.1. Urbanizuotose teritorijose atstumas nuo atramos, jos pamato ir (ar) įžemintuvo 6–35 kV OL iki 16 bar slėgio dujotiekių vamzdynų turi būti ne mažesnis kaip 1 m, o iki dujotiekių vamzdynų, kurių slėgis didesnis kaip 16 bar, – ne mažesnis kaip 5 m.
\n
450.2. 110–400 kV OL urbanizuotose teritorijose atstumas nuo atramos, jos pamato ir (ar) įžemintuvo iki visų slėgių dujotiekių vamzdynų turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
\n
450.3. OL neatlenkti laidai turi būti ne arčiau kaip 300 m nuo magistralinių (didesnio kaip 16 bar slėgio) dujotiekių prapūtimo žvakių.
\n
450.4. Kai naujai tiesiami magistraliniai naftos ir naftos produktų vamzdynai neurbanizuotoje teritorijoje klojami OL apsaugos zonoje, jie turi atitikti ne mažesnės kaip trečios kategorijos vamzdynų ruožams keliamus reikalavimus.
\n
450.5. Jei Taisyklėse dujotiekių (dujų) vamzdynų medžiaga nenurodyta, laikoma, kad tai taikoma tiek plieniniams, tiek polietileniniams dujotiekiams.
\n
451.OL priartėjant ir susikertant su atšakomis nuo naftos ir naftos produktų vamzdynų į naftos bazes ir įmones, atstumai nuo OL atramos, jos pamato ir (ar) įžemintuvo iki vamzdynų turi būti ne mažesni kaip 5 m 6–35 kV įtampos OL ir 10 m – 110 kV ir aukštesnės įtampos OL.
\n
452.OL priartėjant ir susikertant su šilumotiekio, vandentiekio ir nuotekų šalintuvų (slėginių ir savitakių) vamzdynais, vandens nuleistuvais ir drenažo vamzdynais, atstumas tiesiąja nuo OL įžemintuvo ir požeminės atramos dalies (pamato) iki vamzdynų turi būti ne mažesnis kaip 2 m iki 35 kV įtampos OL ir ne mažesnis kaip 3 m – 110 kV ir aukštesnės įtampos OL. Tam tikrais atvejais, kai iki vamzdynų neįmanoma išlaikyti nurodytų atstumų (pavyzdžiui, kai OL nutiesta elektrinių, gamybos ir pramonės įmonių teritorija, miestų gatvėmis), šie atstumai gali būti sumažinti suderinus su suinteresuotais asmenimis. Tokiu atveju reikia numatyti įrengti OL atramų pamatų apsaugą nuo paplovimo ir apsaugą nuo pavojingų elektrinių potencialų susidarymo metaliniuose vamzdynuose.
\n
XXIII. OL PRIARTĖJIMAS PRIE NAFTOS IR DUJŲ FAKELŲ 453. Priartėjant prie naftos ir dujų gavybos verslovių fakelų, OL turi būti nutiesta iš vyraujančių vėjų pusės. Atstumas nuo OL iki fakelų turi būti ne mažesnis kaip 60 m.
\n
XXIV. OL PRIARTĖJIMAS PRIE ORO UOSTŲ 454. OL tiesiamos oro uostų apsaugos zonose vadovaujantis oro uostų įrengimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais. OL (nepriklausomai nuo OL atramos aukščio) priartėjimu prie oro uosto yra laikoma, kai OL nuo oro uosto ribos yra nutolusi ne daugiau kaip 15 km. Kai atramos yra 100 m ir didesnio aukščio, taip pat turi būti derinama su oro uostus eksploatuojančiomis įmonėmis. Prie oro uostų OL atramų ženklinimo būtinybė ir tvarka nustatoma vadovaujantis atitinkamais teisės aktais.
\n
XXV. OL PRIARTĖJIMAS PRIE VĖJO ELEKTRINIŲ 455. Horizontalusis atstumas tarp vėjo elektrinės išilginės bokšto ašies ir 35 kV ir aukštesnės įtampos OL kraštinio laido, turi būti ne mažesnis kaip:
\n
455.1. pusantro vėjo elektrinės vėjaračio skersmens, jei OL yra įrengti vibroslopintuvai;
\n
455.2. trys su puse vėjo elektrinės vėjaračio skersmens, jei OL neįrengti vibroslopintuvai.
\n
XXVI. AUKŠTESNĖS KAIP 1000 V ĮTAMPOS OL IZOLIUOTAIS LAIDAIS 456. Tiesiant 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais per tiltus, užtvankas ir pylimus, taip pat šioms linijoms priartėjant prie geležinkelių, automobilių kelių ir gatvių, troleibusų linijų, vandens aušintuvų, vandens telkinių, prie įrenginių, galinčių sprogti ir užsidegti, prie naftos ir dujų fakelų, oro uostų, prie antžeminių vamzdynų, lynų kelių, požeminių vamzdynų ir kertantis su jais reikia laikytis tų pačių kaip 6–10 kV OL neizoliuotais laidais reikalavimų. Kiti OL izoliuotais laidais reikalavimai pateikti Taisyklių 331, 358, 359, 385–389, 391, 395, 399, 400, 402, 404, 413, 415, 426 ir 438 punktuose.
\n
VII. ATVADŲ IR ĮVADINIŲ APSKAITOS SPINTŲ ĮRENGIMAS I. TAIKYMO SRITIS 457. Šis Taisyklių skyrius taikomas įrengiant naujų bei rekonstruojamų gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų ir daugiau butų namų, gyvenamosios paskirties kitų tipų namų (bendrabučių, vaikų namų, prieglaudų ir pan.), sodo namų (vasarnamių), administracinės paskirties pastatų, maitinimo paskirties pastatų, gamybos ir pramonės paskirties pastatų bei kitų vartotojų įvadines apskaitos spintas (toliau – ĮAS), įvadines apskaitos skirstomąsias spintas (toliau – ĮASS), skirstomuosius skydelius (skydus, spintas) (toliau – SS) ir nustato jų pagrindinius įrengimo bei prijungimo prie tinklo operatoriaus tinklo techninius reikalavimus.
\n
458.Įvade į pastatą turi būti ĮAS arba ĮASS. Pastatui įrengiamos viena ar kelios ĮAS arba ĮASS.
\n
459.Vartotojams, kurių leistinoji vartoti galia viršija 10 kW, turi būti įrengiami trifaziai įvadai.
\n
460.Iš ĮASS maitinami vartotojų įrenginiai ir kituose pastatuose, jeigu tarp šių vartotojų esama funkcinių ryšių.
\n
461.Elektros tinklo nuosavybės arba eksploatavimo riba tarp vartotojo ir operatoriaus nustatoma vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis.
\n
462.Nepriklausomai nuo to, ar maitinimo linijos pradžioje yra komutavimo aparatai, jie turi būti įrengti visuomeninės, administracinės, prekybos paskirties patalpų ir pan., taip pat administraciniu arba ūkiniu atžvilgiu atskirų vartotojų patalpų maitinimo linijų įvaduose.
\n
II. ELEKTROS SKYDINIŲ VIETOS PARINKIMAS IR JŲ ĮRENGIMAS 463. Elektros skydinės įrengiamos pastatų cokoliniuose, pirmuosiuose aukštuose arba rūsiuose, kuo arčiau apkrovų centrų ir elektros tiekimo šaltinių (transformatorinių ir kt.).
\n
464.Elektros skydinių patalpos turi būti prie išorinių sienų ir turėti atskirą įėjimą iš lauko. Atvado ilgis pastate turi būti kuo trumpesnis.
\n
465.Užliejamose vietose ĮAS, ĮASS turi būti įrengiamos aukščiau prognozuojamo užliejimo lygio. Grindys turi būti 100 mm aukštesnės nei gretimų patalpų.
\n
466.Elektros skydinės, kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m, nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Durų atsparumas ugniai tokiose priešgaisrinėse užtvarose, išskyrus duris tiesiai į lauką, parenkamas pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas.
\n
467.Per elektros skydines vandentiekio, šildymo ir nuotekų šalinimo vamzdžiai, vidaus lietvamzdžiai, vėdinimo ir kiti vamzdžiai išimtinais atvejais tiesiami su sąlyga, kad juose nebūtų atšakų, angų, sklendžių, revizinių dangčių, ventilių ir pan. Per elektros skydines neturi būti tiesiami dujotiekiai ir vamzdynai, kuriais tekėtų degios medžiagos.
\n
468.Elektros skydinėse turi būti elektros apšvietimas ir natūralaus vėdinimo sistemos. Elektros skydinėse turi būti avarinis apšvietimas, jei pastate jis įrengiamas ir kitoms patalpoms.
\n
469.Elektros skydinėse kabelių kanalai turi būti uždengti nuimamais A1 degumo klasės statybos produktų denginiais. Šiems kanalams uždengti retai atidengiamuose ruožuose (kabeliams įvesti ir remontuoti) naudojamos kanalų denginių plokštės, o dažniau atidengiamuose ruožuose – rifliuotojo plieno lakštai ar A1 degumo klasės statybos produktų denginiai.
\n
470.Elektros skydinėse iš priekinės skydo pusės priežiūrai skirti takeliai turi būti ne siauresni kaip 0,8 m (matomasis plotis) ir ne žemesni kaip 1,9 m (matomasis aukštis). Takuose neturi būti daiktų, kurie trukdytų elektrotechnikos darbuotojams vaikščioti ar nešti įrenginius. Atskirose statybinių konstrukcijų išsikišimo vietose takeliai turi būti ne siauresni kaip 0,6 m.
\n
III. ATVADŲ KABELIŲ Į ELEKTROS SKYDINES TIESIMAS 471. Atvadai į elektros skydines tiesiami vadovaujantis Taisyklių II, IV ir V skyrių reikalavimais. Kai atvadų kabelių paklojimo gylis didesnis kaip 1,5 metro, jie nuleidžiami pastato išorėje arba viduje: išorėje – prie pastato sienos įrengiant šulinį su metalinėmis kopėtėlėmis ir dangčiu, viduje – pačioje elektros skydinėje. Turi būti numatytos priemonės, kad per vamzdžius ir angas į pastato vidų nepatektų vanduo bei smulkūs gyvūnai. Kabeliai turi būti tiesiami techniniu pogrindžiu ir pastato rakinamų rūsių koridoriais atvirai ant konstrukcijų, loviuose, statybinių konstrukcijų kanaluose arba metaliniuose ir kituose A1 degumo klasės statybos produktų vamzdžiuose. Kabeliai neturi būti tiesiami atvirai per sandėlių patalpas.
\n
472.Tiesiant iš skydinės kabelius ar laidus, vertikaliosios perėjos per perdangas į kitus aukštus ir horizontaliosios į gretimas patalpas turi būti įrengiamos vadovaujantis Taisyklių 45 ir 46 punktų reikalavimais. Sandarinti reikia naudojant A1 degumo klasės statybos produktus.
\n
473.Kanalų gylis ir posūkiai turi užtikrinti didžiausio skerspjūvio leistinąjį kabelio lenkimo spindulį. Kabeliai privalo turėti atsargą pakartotinai galinei movai įrengti.
\n
IV. ĮAS, ĮASS IR JŲ ĮRENGIMAS 474. ĮAS ir ĮASS apsaugos laipsniai turi būti ne žemesni kaip:
\n
474.1. IP44 – įrengiami lauke;
\n
474.2. IP31 – įrengiami pastatų viduje.
\n
475.Naudojamos elektrotechnikos konstrukcijos turi būti gaminamos iš plastikinių, nerūdijančių medžiagų arba padengtos antikorozinėmis dangomis (Taisyklių 3 priedo 1 lentelė).
\n
476.ĮAS ir ĮASS korpusai turi atitikti šiuos reikalavimus:
\n
476.1. korpusų skardos storis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 mm;
\n
476.2. po žeme ir 100 mm virš žemės konstrukcijos, ant kurių montuojami elektrotechnikos įrenginiai, turi būti ne mažesnio kaip 2,5 mm storio ir pagamintos vienu iš šių būdų:
\n
476.2.1. poliesterio, sustiprinto stiklo pluoštu, arba nerūdijančių metalo lydinių;
\n
476.2.2. plieninės konstrukcijos, padengtos ne mažesniu kaip 150 mm storio lydaline cinko danga;
\n
476.2.3. plieninės konstrukcijos, padengtos ne mažesniu kaip 50 mm storio aliuminio ir cinko sluoksniu;
\n
476.2.4. plieninės konstrukcijos, padengtos ne mažesniu kaip 50 mm storio lydaline cinko danga ir nudažytos epoksidinėmis dervomis, kurių sausos plėvelės sluoksnis turi būti ne mažesnis kaip 200 mm.
\n
477.ĮAS ar ĮASS nuimama tvirtinimo konstrukcija prie statinių sienos turi užtikrinti ne mažiau kaip 60 mm atstumą nuo sienos, o tvirtinant kitose vietose – ne mažiau kaip 100 mm nuo jų paviršiaus.
\n
478.Elektros imtuvai, kurie priklauso skirtingoms tarifinėms grupėms, turi būti maitinami iš vienos arba kelių ĮAS. Įrengiamos kelios ĮAS, jei vartotojai turi skirtingų tarifinių grupių elektros imtuvus ar skirtingų elektros imtuvų grupes.
\n
479.Kai vieno ir daugiau butų gyvenamajame name yra kitų vartotojų (parduotuvė, įstaiga ir pan.), savininko pageidavimu jiems turi būti įrengiami atskiri apskaitos prietaisai. Jų elektros įrenginiai prijungiami nuo bendros ĮASS. Jei pastato viduje nėra galimybės nutiesti elektros linijų iki kitų vartotojų, jie prijungiami atskirai nuo operatoriaus arba nuo kito vartotojo išorėje esančio tinklo.
\n
480.Elektros tinklo operatoriaus įvadinės SS ir pastatų ĮAS ar ĮASS, esant techninėms galimybėms, įrengiamos elektros skydinėse. Operatoriaus tranzitinės SS, vartotojų ĮAS ar ĮASS turi būti įrengiamos elektros skydinėse, laiptinėse ar kitose bendrojo naudojimo ar kitose laisvai prieinamose patalpose, prie pastatų išorinių sienų, teritorijų tvorų (aptvarų) išorėje, ant OL atramų, prie kabelių linijų tranzitinių SS ir pan.
\n
481.ĮAS ir ĮASS turi būti įrengiamos kuo toliau nuo vamzdynų (vandentiekio, šildymo, nuotekų šalintuvo, dujotiekio, lietvamzdžių ir pan.). Atstumas nuo tokių vamzdynų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
\n
482.ĮASS elektros skaitiklio ir vartotojo įrenginius maitinančios linijos apsaugai ĮAS prieš elektros skaitiklį turi būti įrengiami automatiniai saugikliai. Jų vardinės srovės apskaičiuojamos pagal kiekvienam vartotojui suteiktą leistinąją galią. ĮAS, ĮASS, SS ir operatoriaus tranzitinėse spintose visi komutavimo aparatai ir kiti įrenginiai turi būti sužymėti, o vidinėje durų pusėje turi būti permatomas įdėklas su įrengtų įrenginių ir aparatų elektros grandinių schema. Visi įrašai turi būti suprantami, neištrinami ir lengvai įskaitomi.
\n
483.ĮAS, ĮASS ir pagrindinių SS elektros grandinėms tiesti turi būti naudojami laidai ištisinėmis (monolitinėmis) varinėmis gyslomis.
\n
484.Apsaugos nuo viršįtampių priemonių reikalingumas nustatomas vadovaujantis EĮĮBT VIII skyriumi. Atvado OK skerspjūvis turi būti parenkamas perspektyvinėms apkrovoms. Atvadui neturi būti naudojami kabeliai gumine izoliacija.
\n
485.ĮAS ir ĮASS įrengimo vietą elektros tinklo operatorius nurodo techninėse sąlygose.
\n
486.Patalpos, kuriose įrengtos ĮASS ir pagrindinės SS, turi būti užrakinamos, vėdinamos ir apšviestos ir turi atitikti saugaus darbo reikalavimus.
\n
V. ĮAS IR ĮASS ĮRENGIMAS DAUGIABUČIUOSE IR DAUGIAAUKŠČIUOSE NAMUOSE 487. Daugiabučiuose ar daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose pagrindinės SS ir bendriems namo poreikiams (bendrojo naudojimo laiptinių, rūsių, kitų patalpų apšvietimas, liftai, bendrojo naudojimo siurbliai ir pan.) ĮAS ar ĮASS įrengiamos elektros skydinėse.
\n
488.Butų ĮAS įrengiamos cokoliniame, pirmame pastato aukšte arba lauke ant pastato sienos ar sklypo ribos laisvai elektros tinklo operatoriui ir vartotojui prieinamoje vietoje, o vartotojų SS – kiekviename bute.
\n
489.Komerciniai elektros skaitikliai įrengiami kiekvienam butui ir bendriems namo poreikiams. Bendriems namo poreikiams suvartojamos elektros komerciniai skaitikliai įrengiami gyvenamojo namo ĮAS ar ĮASS, greta gyvenamojo namo pagrindinės SS.
\n
490.Daugiabučiuose vieno aukšto gyvenamuosiuose namuose kiekvienas butas prijungiamas prie operatoriui priklausančios elektros linijos ar SS.
\n
491.Elektros skydinėse ar gyvenamojo namo ĮASS turi būti namo vidaus elektros tinklo schemos su visomis nurodytomis ĮAS.
\n
492.Kelių korpusų pastatui įvadinės kabelių linijos į korpusus turi būti tiesiamos lauke, žemėje. Nesant įvadinių kabelių tiesimo žemėje galimybių, jie tiesiami pastato viduje vadovaujantis SEĮĮT reikalavimais.
\n
493.Butų ĮAS prijungti skirtos elektros linijos turi būti tiesiamos atskiruose kanaluose, vamzdžiuose, perdangų, sienų ir pertvarų kiaurymėse ir pan.
\n
494.Butų ĮAS prijungti skirtos elektros linijos ir įvadinės elektros linijos statiniuose turi būti tiesiamos laikantis šių Taisyklių II ir IV skyrių ir SEĮĮT reikalavimų.