GEN
Trumpai
Šis dokumentas yra sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, nustatanti jos narystės sąlygas ir susijusius Europos Sąjungos sutarčių pakeitimus.
Ką jis reguliuoja
- Kroatijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą sąlygas.
- Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomąsias pataisas.
- Pereinamojo laikotarpio priemones įvairiose srityse, tokiose kaip laisvas prekių, asmenų ir kapitalo judėjimas, žemės ūkis, aplinka.
- Konkrečius Kroatijos Respublikos įsipareigojimus, prisiimtus stojimo derybose, įskaitant laivų statybos ir plieno sektorių restruktūrizavimą.
Kam jis rūpi
- Kroatijos Respublikai.
- Europos Sąjungos valstybėms narėms (Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei, Jungtinei Didžiajai Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei).
Pagrindiniai punktai
- Sutartis apima institucines nuostatas, sutarčių pritaikomąsias pataisas, nuolatines ir laikinas nuostatas.
- Nustatomos pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su laisvu prekių, asmenų ir kapitalo judėjimu, žemės ūkiu, maisto sauga, žuvininkyste, transportu, mokesčiais, laisve, saugumu ir teisingumu bei aplinka.
- Prieduose pateikiami sąrašai konvencijų ir protokolų, prie kurių Kroatija prisijungia, Šengeno acquis nuostatų, institucijų priimtų aktų adaptacijų ir kitų nuolatinių bei pereinamojo laikotarpio nuostatų.
- Įtraukiami konkretūs Kroatijos įsipareigojimai dėl laivų statybos ir plieno pramonės restruktūrizavimo.
Įstatymo tekstas
GEN TURINYS A. Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Kroatijos Respublikos sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą........................................................................................ B...... Aktas dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomųjų pataisų ........ Pirma dalis: Principai ................................................................................................................ Antra dalis: ........................................................................... Sutarčių pritaikomosios pataisos I antraštinė dalis: Institucinės nuostatos .......................................................... II antraštinė dalis: Kitos pritaikomosios pataisos .............................................. Trečia dalis: Nuolatinės nuostatos ............................................................................................ Ketvirta dalis: Laikinosios nuostatos ........................................................................................... I antraštinė dalis: Pereinamojo laikotarpio priemonės ...................................... II antraštinė dalis: Institucinės nuostatos .......................................................... III antraštinė dalis: Finansinės nuostatos ............................................................ IV antraštinė dalis: Kitos nuostatos .................................................................... Penkta dalis: Nuostatos, susijusios su šio akto įgyvendinimu.................................................... I antraštinė dalis: Institucijų darbo tvarkos taisyklių ir komitetų taisyklių bei darbo tvarkos taisyklių adaptacijos................................ II antraštinė dalis: Institucijų priimtų aktų taikomumas..................................... III antraštinė dalis: Baigiamosios nuostatos........................................................ PRIEDAI I priedas:............ Konvencijų ir protokolų, prie kurių Kroatijos Respublika prisijungia įstodama į Europos Sąjungą, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 3 straipsnio 4 dalyje)............................................... II priedas:........... Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą, nuostatų ir jos pagrindu priimtų ar kitaip su ja susijusių aktų, privalomų ir taikomų Kroatijos Respublikoje nuo įstojimo, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje)............................................................................. III priedas:......... Stojimo akto 15 straipsnyje nurodytas sąrašas: institucijų priimtų aktų adaptacijos............................................................................................. 1. Laisvė teikti paslaugas...................................................................................... 2. Intelektinės nuosavybės teisė............................................................................ I. Bendrijos prekės ženklas......................................................................... II. Papildomos apsaugos liudijimai.............................................................. III. Bendrijos dizainas................................................................................... 3. Finansinės paslaugos......................................................................................... 4. Žemės ūkis........................................................................................................ 5. Žuvininkystė..................................................................................................... 6. Mokesčiai.......................................................................................................... 7. Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas............................. 8. Aplinka............................................................................................................. IV priedas: Stojimo akto 16 straipsnyje nurodytas sąrašas: kitos nuolatinės nuostatos.......................................................................................... 1. Intelektinės nuosavybės teisė............................................................................ 2. Konkurencijos politika...................................................................................... 3. Žemės ūkis........................................................................................................ 4. Žuvininkystė..................................................................................................... 5. Muitų sąjunga................................................................................................... IV priedo priedėlis..................................................................................................... V priedas: Stojimo akto 18 straipsnyje nurodytas sąrašas: pereinamojo laikotarpio priemonės ............................................................................ 1. Laisvas prekių judėjimas................................................................................... 2. Laisvas asmenų judėjimas................................................................................. 3. Laisvas kapitalo judėjimas................................................................................ 4. Žemės ūkis........................................................................................................ I. Kroatijai taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės........................... II. Žaliaviniam cukranendrių rafinuoti skirtam cukrui taikoma pereinamojo laikotarpio tarifinė kvota........................................................................................... III. Kroatijai skirtos laikinos tiesioginių išmokų priemonės........................... 5. Maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politika ...................................... I. Vištos dedeklės ...................................................................................... II. Mėsos, pieno, žuvies ir gyvūninės kilmės šalutinių produktų sektorių įmonės ....................................................................................... III. Sėklų prekyba.......................................................................................... IV. Neumas.................................................................................................... 6. Žuvininkystė..................................................................................................... 7. Transporto politika............................................................................................ 8. Mokesčiai.......................................................................................................... 9. Laisvė, saugumas ir teisingumas...................................................................... 10. Aplinka............................................................................................................. I. Horizontalieji teisės aktai........................................................................ II. Oro kokybė.............................................................................................. III. Atliekų tvarkymas................................................................................... IV. Vandens kokybė...................................................................................... V. Taršos integruota prevencija ir kontrolė.................................................. VI. Cheminės medžiagos............................................................................... V priedo priedėlis....................................................................................................... VI priedas: Kaimo plėtra (nurodyta Stojimo akto 35 straipsnio 2 dalyje)...................................... VII priedas: Konkretūs įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė stojimo derybose (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje).............................................. VIII priedas: Įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė Kroatijos laivų statybos pramonės restruktūrizavimo srityje (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje) IX priedas: Įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė plieno sektoriaus restruktūrizavimo srityje (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje).................................................................................................... PROTOKOLAS Protokolas dėl tam tikrų priemonių, susijusių su galimu vienkartiniu pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą išduodamų nustatytosios normos vienetų perdavimu Kroatijos Respublikai ir susijusia kompensacija BAIGIAMASIS AKTAS I. Baigiamojo akto tekstas................................................................................................................ II. Deklaracijos A. Esamų valstybių narių bendra deklaracija ........................................................ Bendra deklaracija dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo .. B. Įvairių esamų valstybių narių bendra deklaracija ............................................. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos bendra deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Kroatija ..................................... C. Esamų valstybių narių ir Kroatijos Respublikos bendra deklaracija ................ Bendra deklaracija dėl Europos plėtros fondo ....................................... D. Kroatijos Respublikos deklaracija..................................................................... Kroatijos Respublikos deklaracija dėl perinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su Kroatijos žemės ūkio paskirties žemės rinkos liberalizavimu................. III. Pasikeitimas laiškais tarp Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos dėl informavimo ir konsultavimosi tvarkos priimant tam tikrus sprendimus ir tvirtinant kitas priemones, kurių reikia imtis iki įstojimo ........ BELGIJOS KARALYSTĖS, BULGARIJOS RESPUBLIKOS, ČEKIJOS RESPUBLIKOS, DANIJOS KARALYSTĖS, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS, AIRIJOS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS, ISPANIJOS KARALYSTĖS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS, ITALIJOS RESPUBLIKOS, KIPRO RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS, LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS, VENGRIJOS RESPUBLIKOS, MALTOS RESPUBLIKOS, NYDERLANDŲ KARALYSTĖS, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS, LENKIJOS RESPUBLIKOS, PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS, RUMUNIJOS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS, SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS, SUOMIJOS RESPUBLIKOS, ŠVEDIJOS KARALYSTĖS, JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS (EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ) IR KROATIJOS RESPUBLIKOS SUTARTIS DĖL KROATIJOS RESPUBLIKOS STOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, AIRIJOS PREZIDENTAS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KROATIJOS RESPUBLIKA, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS, VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, MALTOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS, LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, RUMUNIJOS PREZIDENTAS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ, JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ, SUVIENYTI noro toliau siekti įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus, PASIRYŽĘ tęsti vis glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo ant jau padėtų pamatų procesą, ATSIŽVELGDAMI į tai, kad Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnis Europos valstybėms suteikia galimybę tapti Sąjungos narėmis, ATSIŽVELGDAMI į tai, kad Kroatijos Respublika pareiškė norą tapti Sąjungos nare, ATSIŽVELGDAMI į tai, kad Taryba, gavusi Komisijos nuomonę ir Europos Parlamento pritarimą, yra pareiškusi pritarimą Kroatijos Respublikos priėmimui, SUSITARĖ dėl priėmimo sąlygų bei dėl pritaikomųjų pataisų, kurios turi būti padarytos Europos Sąjungos sutartyje, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje, ir šiuo tikslu savo įgaliotaisiais atstovais paskyrė: JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, Ministrą Pirmininką Elio DI RUPO BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką Boyko BORISSOV ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką Petr NECAS JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ, Ministrę Pirmininkę Helle THORNING-SCHMIDT VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Kanclerę Dr. Angela MERKEL ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką Andrus ANSIP AIRIJOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką (Taoiseach) Enda KENNY GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką Lucas PAPADEMOS JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS, Vyriausybės Pirmininką José Luis RODRIGUEZ ZAPATERO PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Europos reikalų ministrą Jean LEONETTI KROATIJOS RESPUBLIKA, Prezidentą Ivo JOSIPOVIĆ, Ministrę Pirmininkę Jadranka KOSOR ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrų Tarybos Pirmininką Sen. Prof. Mario MONTI KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Prezidentą Demetris CHRISTOFIAS LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką Valdis DOMBROVSKIS LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Prezidentę Dalią GRYBAUSKAITĘ JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS, Ministrą Pirmininką, valstybės ministrą Jean-Claude JUNCKER VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką Viktor ORBÁN MALTOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką Lawrence GONZI JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ, Ministrą Pirmininką, bendrųjų reikalų ministrą Mark RUTTE AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS, Federalinį Kanclerį Werner FAYMANN LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką Donald TUSK PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką Pedro PASSOS COELHO RUMUNIJOS PREZIDENTAS, Prezidentą Traian BĂSESCU SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką Borut PAHOR SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrę Pirmininkę Iveta RADICOVA SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministrą Pirmininką Jyrki KATAINEN ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ, Ministrą Pirmininką Fredrik REINFELDT JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ, Ministrą Pirmininką Rt. Hon. David CAMERON KURIE, pasikeitę tinkamai įformintais ir patvirtintais įgaliojamaisiais raštais, SUSITARĖ: 1 straipsnis 1. Šia Sutartimi Kroatijos Respublika tampa Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nare. 2. Kroatijos Respublika tampa Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties su pakeitimais ar papildymais Šalimi. 3. Priėmimo sąlygos ir dėl tokio priėmimo padarytos 2 dalyje nurodytų Sutarčių pritaikomosios pataisos yra išdėstytos prie šios Sutarties pridedamame Akte. To Akto nuostatos yra neatskiriama šios Sutarties dalis. 2 STRAIPSNIS Šiai sutarčiai taikomos Sutartyse, kurių Šalimi pagal 1 straipsnio 2 dalį tampa Kroatijos Respublika, išdėstytos nuostatos dėl valstybių narių teisių ir įsipareigojimų bei Sąjungos institucijų galių ir jurisdikcijos. 3 straipsnis 1. Šią Sutartį Aukštosios Susitariančios Šalys ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. Ratifikavimo dokumentai iki 2013 m. birželio 30 d. deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei. 2. Be to, laikoma, kad ratifikuodama šią Sutartį Kroatijos Respublika ratifikavo ar patvirtino visus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sutarčių pakeitimus, kurie šios Sutarties ratifikavimo Kroatijos Respublikoje momentu yra pateikti ratifikuoti ar patvirtinti valstybėms narėms pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnį, taip pat visus tuo momentu ar prieš jį priimtus institucijų aktus, kurie įsigalioja tik po to, kai juos valstybės narės patvirtina pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. 3. Ši Sutartis įsigalioja 2013 m. liepos 1 d., jei iki tos dienos bus deponuoti visi ratifikavimo dokumentai. 4. Nepaisant 3 dalies, Sąjungos institucijos iki įstojimo gali patvirtinti 1 straipsnio 3 dalyje nurodyto Akto 3 straipsnio 7 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 6 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 6 straipsnio 6 dalies antroje ir trečioje pastraipose, 6 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje, 6 straipsnio 8 dalies trečioje pastraipoje, 17 straipsnyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 5 dalyje, 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 38, 39, 41, 42, 43, 44, 49, 50 ir 51 straipsniuose bei IV–VI prieduose nurodytas priemones. Šios priemonės įsigalioja tik tuo atveju, jei įsigalioja ši Sutartis, ir tik jos įsigaliojimo dieną. 5. Nepaisant 3 dalies, 1 straipsnio 3 dalyje nurodyto Akto 36 straipsnis taikomas nuo šios Sutarties pasirašymo. 4 straipsnis Ši vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis sudaryta Sutartis, kurios tekstai kiekviena iš šių kalbų yra vienodai autentiški, deponuojama Italijos Respublikos Vyriausybės archyvuose, o Italijos Respublikos Vyriausybė patvirtintą Sutarties kopiją perduoda kiekvienos kitos ją pasirašiusios valstybės Vyriausybei. TAI PALIUDYDAMI šią Sutartį pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai. AKTAS DĖL KROATIJOS RESPUBLIKOS STOJIMO SĄLYGŲ IR EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES, SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO BEI EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES PRITAIKOMŲJŲ PATAISŲ PIRMA DALIS PRINCIPAI 1 STRAIPSNIS Šiame Akte: – pirminės Sutartys:
- a)Europos Sąjungos sutartis (ES sutartis) ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) su pakeitimais ar papildymais, padarytais sutartimis arba kitais aktais, įsigaliojusiais prieš Kroatijos Respublikos įstojimą;
- b)Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (EAEB sutartis) su pakeitimais ar papildymais, padarytais sutartimis arba kitais aktais, įsigaliojusiais prieš Kroatijos Respublikos įstojimą; – esamos valstybės narės – Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė; – Sąjunga – Europos Sąjunga, grindžiama ES sutartimi ir SESV, ir (arba) atitinkamais atvejais –Europos atominės energijos bendrija; – institucijos – ES sutartimi įsteigtos institucijos. 2 STRAIPSNIS Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų priimtų aktų nuostatos Kroatijai yra privalomos ir joje taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis. Jei valstybių narių vyriausybių atstovai pagal ES sutarties 48 straipsnio 4 dalį susitaria dėl pirminių Sutarčių pakeitimų Kroatijai ratifikavus Stojimo sutartį ir jei tie pakeitimai neįsigalioja iki įstojimo dienos, Kroatija ratifikuoja tuos pakeitimus pagal savo konstitucines nuostatas. 3 STRAIPSNIS 1. Kroatija prisijungia prie Europos Vadovų Taryboje posėdžiavusių valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovų priimtų sprendimų ir susitarimų. 2. Kroatija prisijungia prie Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtų sprendimų ir susitarimų. 3. Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos deklaracijų ar rezoliucijų arba jų priimtų kitų pozicijų atžvilgiu ir valstybių narių bendru susitarimu dėl Sąjungos priimtų deklaracijų, rezoliucijų ar kitų pozicijų atžvilgiu Kroatijos padėtis yra tokia pat kaip ir esamų valstybių narių. Kroatija atitinkamai laikysis iš tų deklaracijų, rezoliucijų ar kitų pozicijų kylančių principų bei gairių ir imsis tokių priemonių, kurių gali prireikti jų įgyvendinimui užtikrinti. 4. Kroatija prisijungia prie I priede išvardytų konvencijų ir protokolų. Šios konvencijos ir protokolai Kroatijai įsigalioja 5 dalyje nurodytuose sprendimuose Tarybos nustatytą dieną. 5. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai sprendžia dėl visų pritaikomųjų pataisų, reikalingų dėl prisijungimo prie 4 dalyje nurodytų konvencijų ir protokolų, ir adaptuotus tekstus skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 6. Kroatija įsipareigoja dėl 4 dalyje nurodytų konvencijų ir protokolų įvesti administracines ir kitokias priemones kaip tos, kurias iki įstojimo dienos priėmė esamos valstybės narės ar Taryba, ir palengvinti praktinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių institucijų ir organizacijų. 7. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, spręsdama vieningai gali papildyti I priedą iki įstojimo dienos pasirašytomis atitinkamomis konvencijomis, susitarimais ir protokolais. 4 STRAIPSNIS 1. Šengeno acquis nuostatos, nurodytos Protokole dėl į Europos Sąjungos sistemą integruoto Šengeno acquis (toliau – Šengeno protokolas), pridėtame prie ES sutarties ir SESV, ir jos pagrindu priimti ar kitaip su juo susiję aktai, išvardyti II priede, taip pat visi kiti tokie aktai, priimti iki įstojimo dienos, yra privalomi ir taikomi Kroatijoje nuo įstojimo dienos. 2. Šios į Europos Sąjungos sistemą integruoto Šengeno acquis nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, nenurodyti 1 dalyje, nors ir privalomi Kroatijai nuo įstojimo dienos, Kroatijoje taikomi tik remiantis atitinkamu Tarybos sprendimu, kuris priimamas po to, kai pagal taikomas Šengeno acquis vertinimo procedūras patikrinama, ar Kroatijoje yra įvykdytos reikiamos visų atitinkamų acquis dalių taikymo sąlygos, įskaitant veiksmingą visų Šengeno taisyklių taikymą laikantis sutartų bendrų standartų ir pagrindinių principų. Tokį sprendimą priima Taryba, laikydamasi taikytinų Šengeno procedūrų ir atsižvelgdama į Komisijos ataskaitą, kurioje patvirtinama, kad Kroatija toliau vykdo su Šengeno acquis susijusius įsipareigojimus, prisiimtus vykstant stojimo deryboms. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendimą priima vieningu jos narių, atstovaujančių valstybių narių, kurioms šioje dalyje nurodytos nuostatos jau įsigaliojo, vyriausybėms, ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės atstovo susitarimu. Tarybos nariai, atstovaujantys Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybėms, dalyvauja priimant tokį sprendimą tiek, kiek jis susijęs su Šengeno acquis nuostatomis ir jos pagrindu priimtais ar kitaip su ja susijusiais aktais, kuriuos taikant šios valstybės narės dalyvauja. 5 STRAIPSNIS Nuo įstojimo dienos Kroatija dalyvauja ekonominėje ir pinigų sąjungoje kaip valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, kaip apibrėžta SESV 139 straipsnyje. 6 STRAIPSNIS 1. Sąjungos su viena ar daugiau trečiųjų šalių, tarptautine organizacija arba trečiosios šalies piliečiu sudaryti ar laikinai taikomi susitarimai yra privalomi Kroatijai pirminėse Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis. 2. Kroatija įsipareigoja šiame Akte nustatytomis sąlygomis prisijungti prie esamų valstybių narių ir Sąjungos su viena ar daugiau trečiųjų šalių ar su tarptautine organizacija sudarytų ar pasirašytų susitarimų. Jei pirmoje pastraipoje nurodytuose konkrečiuose susitarimuose nenumatyta kitaip, dėl Kroatijos prisijungimo prie tokių susitarimų Taryba, vieningai spręsdama valstybių narių vardu, susitaria su atitinkama trečiąja šalimi ar trečiosiomis šalimis arba tarptautine organizacija, sudarydama protokolą, pridedamą prie tokių Susitarimų. Komisija arba, tais atvejais, kai susitarimas išimtinai arba daugiausia susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis), konsultuodamiesi su komitetu, sudarytu iš valstybių narių atstovų, derasi dėl šių protokolų valstybių narių vardu, remdamiesi Tarybos vieningai patvirtintais derybų nurodymais. Protokolų projektus Komisija arba vyriausiasis įgaliotinis perduoda sudaryti Tarybai. Ši procedūra neturi poveikio Sąjungos kompetencijai ir Sąjungos bei valstybių narių galių paskirstymui dėl tokių susitarimų sudarymo ateityje ar dėl bet kokių kitų su stojimu nesusijusių pakeitimų. 3. Nuo įstojimo dienos ir iki 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų reikiamų protokolų įsigaliojimo Kroatija taiko 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų iki įstojimo dienos sudarytų ar iki tos dienos laikinai taikomų susitarimų nuostatas, išskyrus Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo [1]. Kol įsigalios 2 dalies antroje pastraipoje nurodyti protokolai, Sąjunga ir valstybės narės, veikdamos kartu pagal savo atitinkamą kompetenciją, imasi visų tinkamų priemonių. 4. Kroatija prisijungia prie 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo [2], taip pat prie dviejų susitarimų, kuriais atitinkamai tas Susitarimas iš dalies keičiamas, pasirašytų 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge [3] ir pateiktų pasirašyti 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu [4]. 5. Kroatija įsipareigoja šiame Akte nustatytomis sąlygomis prisijungti prie Europos ekonominės erdvės susitarimo [5] pagal to Susitarimo 128 straipsnį. 6. Nuo įstojimo dienos Kroatija taiko Sąjungos su trečiosiomis šalimis sudarytas dvišales sutartis ir susitarimus dėl tekstilės gaminių. Sąjungos taikomi kiekybiniai apribojimai tekstilės gaminių ir drabužių importui pritaikomi, kad būtų atsižvelgta į Kroatijos įstojimą į Sąjungą. Šiuo tikslu Sąjunga gali derėtis su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl pirmoje pastraipoje nurodytų dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl tekstilės gaminių pakeitimų iki įstojimo dienos. Jei dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl tekstilės gaminių pakeitimai neįsigalioja iki įstojimo dienos, Sąjunga priima reikiamas jos taisyklių dėl tekstilės gaminių ir drabužių importo iš trečiųjų šalių pritaikomąsias pataisas, kad būtų atsižvelgta į Kroatijos įstojimą. 7. Sąjungos taikomi kiekybiniai apribojimai plieno ir plieno gaminių importui pritaikomi atsižvelgiant į plieno ir plieno gaminių, kurių kilmės vieta yra atitinkamos tiekiančiosios šalys, importą į Kroatiją pastaraisiais metais. Šiuo tikslu dėl Sąjungos su trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl plieno reikiamų pakeitimų deramasi iki įstojimo dienos. Jei dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl plieno pakeitimai neįsigalioja iki įstojimo dienos, taikomos pirmos pastraipos nuostatos. 8. Nuo įstojimo dienos Kroatijos su trečiosiomis šalimis iki tos dienos sudarytus žvejybos susitarimus administruoja Sąjunga. Kroatijos teisės ir įsipareigojimai pagal tuos susitarimus nepasikeičia, kol šių susitarimų nuostatos laikinai galioja toliau. Kuo greičiau ir bet kokiu atveju iki pirmoje pastraipoje nurodytų susitarimų galiojimo pabaigos Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsų dauguma kiekvienu atveju priima atitinkamus sprendimus dėl žvejybos pagal šiuos susitarimus tęsimo, įskaitant galimybę pratęsti tam tikrų susitarimų galiojimą, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams. 9. Kroatija pasitraukia iš visų laisvosios prekybos sutarčių, sudarytų su trečiosiomis šalimis, įskaitant Vidurio Europos laisvosios prekybos sutartį su pakeitimais. Kai Kroatijos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių susitarimai yra nesuderinami su iš šio Akto kylančiais įsipareigojimais, Kroatija imasi visų reikiamų priemonių šiems nustatytiems nesuderinamumams pašalinti. Jei Kroatija susiduria su sunkumais pritaikydama susitarimą, sudarytą su viena ar daugiau trečiųjų šalių, ji pasitraukia iš to susitarimo. Kroatija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad nuo įstojimo dienos būtų laikomasi šioje dalyje nustatytų įpareigojimų. 10. Šiame Akte nustatytomis sąlygomis Kroatija prisijungia prie esamų valstybių narių sudarytų vidaus susitarimų siekiant įgyvendinti 2 ir 4 dalyse nurodytus susitarimus. 11. Kroatija prireikus imasi atitinkamų priemonių pritaikyti savo poziciją dėl tarptautinių organizacijų ir tų tarptautinių susitarimų, kurių šalimis taip pat yra Sąjunga ar kitos valstybės narės, pagal teises ir pareigas, kylančias dėl Kroatijos įstojimo į Sąjungą. Kroatija visų pirma pasitraukia iš tarptautinių žvejybos susitarimų ir organizacijų, kurių šalimi taip pat yra Sąjunga, išskyrus atvejus, kai jos narystė yra susijusi su kitais klausimais nei žuvininkystė. Kroatija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad nuo įstojimo dienos būtų laikomasi šioje dalyje nustatytų įpareigojimų. 7 STRAIPSNIS 1. Šio Akto nuostatos, jeigu jame nenustatyta kitaip, negali būti pakeistos, panaikintos ar sustabdytas jų taikymas kitokia tvarka negu ta, kuri pirminėse Sutartyse nustatyta tų Sutarčių peržiūrėjimui. 2. Institucijų priimti aktai, su kuriais yra susijusios šiame Akte nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, išlaiko savo teisinį statusą; visų pirma ir toliau laikomasi tų aktų keitimo tvarkos. 3. Šio Akto nuostatos, kurių paskirtis ar poveikis yra panaikinti ar pakeisti institucijų priimtus aktus, nebent tokios nuostatos būtų pereinamojo laikotarpio pobūdžio, turi tą patį teisinį statusą kaip ir nuostatos, kurias jos panaikina ar iš dalies pakeičia, ir joms taikomos tos pačios taisyklės kaip ir toms nuostatoms. 8 STRAIPSNIS Pereinamuoju laikotarpiu pirminės Sutartys ir institucijų priimti aktai taikomi atsižvelgiant į šiame Akte numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas. ANTRA DALIS SUTARČIŲ PRITAIKOMOSIOS PATAISOS I ANTRAŠTINĖ DALIS INSTITUCINĖS NUOSTATOS 9 STRAIPSNIS Prie ES sutarties, SESV ir EAEB sutarties pridėtas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto iš dalies keičiamas taip: 1) 9 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Kas treji metai yra keičiama dalis teisėjų; keičiami keturiolika teisėjų.“ 2) 48 straipsnis pakeičiamas taip: „48 straipsnis Bendrąjį Teismą sudaro dvidešimt aštuoni teisėjai.“. 10 STRAIPSNIS Prie ES sutarties ir SESV ir pridėtas Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto iš dalies keičiamas taip: 1) 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje:
- a)įvadinis sakinys pakeičiamas taip: „1. Banko kapitalą sudaro 233 247 390 000 EUR, kuriuos valstybės narės įsigyja pasirašymo būdu taip:“;
- b)tarp įrašų, skirtų Rumunijai ir Slovakijai, įrašoma: „Kroatija 854 400 000;“. 2) 9 straipsnio 2 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip: „2. Direktorių valdybą sudaro dvidešimt devyni direktoriai ir devyniolika pakaitinių direktorių. Direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba; po vieną direktorių pasiūlo kiekviena valstybė narė ir vieną pasiūlo Komisija. Pakaitinius direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba tokiu būdu: – du pakaitinius direktorius pasiūlo Vokietijos Federacinė Respublika, – du pakaitinius direktorius pasiūlo Prancūzijos Respublika, – du pakaitinius direktorius pasiūlo Italijos Respublika, – du pakaitinius direktorius pasiūlo Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, – vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika, – vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Belgijos Karalystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Nyderlandų Karalystė, – du pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Danijos Karalystė, Graikijos Respublika, Airija ir Rumunija, – du pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Estijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Austrijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė, – keturis pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Kroatijos Respublika, Kipro Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika, – vieną pakaitinį direktorių pasiūlo Komisija.“. 11 STRAIPSNIS EAEB sutarties 134 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, kurioje nustatoma Mokslo ir technikos komiteto sudėtis, pakeičiama taip: „2. Komitetą sudaro keturiasdešimt du nariai, kuriuos, pasikonsultavusi su Komisija, skiria Taryba.“. II ANTRAŠTINĖ DALIS KITOS PRITAIKOMOSIOS PATAISOS 12 STRAIPSNIS SESV 64 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo sakiniu: „Kroatijoje atitinkama data, atsižvelgiant į nacionalinėje teisėje galiojančius apribojimus, yra 2002 m. gruodžio 31 d.“ 13 STRAIPSNIS ES sutarties 52 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Šios Sutartys taikomos Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Kroatijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei bei Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.“. 14 STRAIPSNIS 1. ES sutarties 55 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Ši vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis sudaryta Sutartis, kurios tekstai kiekviena iš šių kalbų yra vienodai autentiški, deponuojama Italijos Respublikos Vyriausybės archyvuose, o Italijos Respublikos Vyriausybė patvirtintą Sutarties kopiją perduoda kiekvienos kitos ją pasirašiusios valstybės Vyriausybei.“. 2. EAEB sutarties 225 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: „Vadovaujantis stojimo sutartimis, šios Sutarties tekstai airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų ir vengrų kalbomis taip pat yra autentiški.“. TREČIA DALIS NUOLATINĖS NUOSTATOS 15 STRAIPSNIS III priede išvardyti aktai pritaikomi, kaip nurodyta tame priede. 16 STRAIPSNIS IV priede išvardytos priemonės taikomos tame priede nustatytomis sąlygomis. 17 STRAIPSNIS Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai daryti šio Akto nuostatų, susijusių su bendra žemės ūkio politika, adaptacijas, kurių gali prireikti pakeitus Sąjungos taisykles. KETVIRTA DALIS LAIKINOSIOS NUOSTATOS I ANTRAŠTINĖ DALIS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS 18 STRAIPSNIS V priede išvardytos priemonės Kroatijai taikomos tame priede nustatytomis sąlygomis. II ANTRAŠTINĖ DALIS INSTITUCINĖS NUOSTATOS 19 STRAIPSNIS 1. Nukrypstant nuo Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie ES sutarties, SESV ir EAEB sutarties, 2 straipsnio ir nuo ES sutarties 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyto didžiausio Europos Parlamento narių skaičiaus, Europos Parlamento narių skaičius laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki 2009–2014 m. Europos Parlamento kadencijos pabaigos padidinamas 12 narių iš Kroatijos, kad būtų atsižvelgta į Kroatijos įstojimą. 2. Nukrypstant nuo ES sutarties 14 straipsnio 3 dalies, Kroatija, remdamasi tiesiogine visuotine rinkimų teise ir laikydamasi acquis nuostatų, iki įstojimo dienos surengia Europos Parlamento narių ad hoc rinkimus, kurių metu išrenkama tiek narių, kiek nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, laikantis Sąjungos acquis. Tačiau jeigu įstojimo diena yra mažiau nei šeši mėnesiai iki kitų rinkimų į Europos Parlamentą dienos, Kroatijai atstovaujančius Europos Parlamento narius gali iš savo narių tarpo paskirti nacionalinis Kroatijos Parlamentas, jeigu tie asmenys buvo išrinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise. 20 STRAIPSNIS Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie ES sutarties, SESV ir EAEB sutarties, 3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 235 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymui, iki 2014 m. spalio 31 d. galioja toliau išdėstytos nuostatos. Tai atvejais, kai Europos Vadovų Taryba ir Taryba sprendimus privalo priimti kvalifikuota balsų dauguma, narių balsai paskirstomi taip: Belgija 12 Bulgarija 10 Čekija 12 Danija 7 Vokietija 29 Estija 4 Airija 7 Graikija 12 Ispanija 27 Prancūzija 29 Kroatija 7 Italija 29 Kipras 4 Latvija 4 Lietuva 7 Liuksemburgas 4 Vengrija 12 Malta 3 Nyderlandai 13 Austrija 10 Lenkija 27 Portugalija 12 Rumunija 14 Slovėnija 4 Slovakija 7 Suomija 7 Švedija 10 Jungtinė Karalystė 29 Kai pagal Sutartis reikalaujama, kad sprendimai būtų priimami remiantis Komisijos pasiūlymu, jiems priimti reikia ne mažiau kaip 260 balsų „už“, atiduotų narių daugumos. Kitais atvejais sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 260 balsų „už“, atiduotų ne mažiau kaip dviejų trečdalių narių. Kai aktas priimamas Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos kvalifikuota balsų dauguma, Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos narys gali reikalauti patikrinti, ar kvalifikuotą daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Sąjungos gyventojų skaičiaus. Jei paaiškėja, kad tos sąlygos nesilaikoma, aktas nepriimamas.“. 21 STRAIPSNIS 1. Kroatijos pilietis paskiriamas Komisijos nariu laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki 2014 m. spalio 31 d. Naują Komisijos narį kvalifikuota balsų dauguma paskiria Taryba bendru sutarimu su Komisijos pirmininku, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir laikydamasi ES sutarties 17 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytų kriterijų. 2. Pagal 1 dalį paskirto nario kadencija baigiasi tuo pat metu, kaip ir tų narių, kurie įstojimo dieną jau buvo nariai, kadencija. 22 STRAIPSNIS 1. Teisingumo Teismo teisėjo ir Bendrojo Teismo teisėjo iš Kroatijos, kurie Kroatijai įstojus paskirti pagal ES sutarties 19 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, kadencijos baigiasi atitinkamai 2015 m. spalio 6 d. ir 2013 m. rugpjūčio 31 d. 2. Sprendžiant bylas, kurių iki įstojimo dienos Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas dar nebaigė nagrinėti ir kuriose žodinis procesas prasidėjo dar iki tos dienos, visos sudėties Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo ar jų kolegijų sudėtis lieka ta pati, kokia buvo iki įstojimo, ir taikomas dieną prieš įstojimą galiojęs Procedūros reglamentas. 23 STRAIPSNIS 1. Nukrypstant nuo SESV 301 straipsnio pirmos pastraipos, kurioje nustatytas didžiausias Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių skaičius, Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie ES sutarties, SESV ir EAEB sutarties, 7 straipsnis pakeičiamas taip: „7 straipsnis Kol įsigalios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 301 straipsnyje nurodytas sprendimas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai pasiskirsto taip: Belgija 12 Bulgarija 12 Čekija 12 Danija 9 Vokietija 24 Estija 7 Airija 9 Graikija 12 Ispanija 21 Prancūzija 24 Kroatija 9 Italija 24 Kipras 6 Latvija 7 Lietuva 9 Liuksemburgas 6 Vengrija 12 Malta 5 Nyderlandai 12 Austrija 12 Lenkija 21 Portugalija 12 Rumunija 15 Slovėnija 7 Slovakija 9 Suomija 9 Švedija 12 Jungtinė Karalystė 24 “ 2. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių skaičius laikinai padidinamas iki 353, siekiant atsižvelgti į Kroatijos įstojimą, laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki kadencijos, kurios metu Kroatija įstoja į Sąjungą, pabaigos arba iki SESV 301 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos, priklausomai nuo to, kuri diena ankstesnė. 3. Jeigu SESV 301 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas sprendimas iki įstojimo dienos jau priimtas, nukrypstant nuo SESV 301 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyto didžiausio Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių skaičiaus, Kroatijai laikinai paskiriamas atitinkamas narių skaičius iki kadencijos, kurios metu ji įstoja į Europos Sąjungą, pabaigos. 24 STRAIPSNIS 1. Nukrypstant nuo SESV 305 straipsnio pirmos pastraipos, kurioje nustatytas didžiausias Regionų komiteto narių skaičius, Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie ES sutarties, SESV ir EAEB sutarties, 8 straipsnis pakeičiamas taip: „8 straipsnis Kol įsigalios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 305 straipsnyje nurodytas sprendimas, Regionų komiteto nariai pasiskirsto taip: Belgija 12 Bulgarija 12 Čekija 12 Danija 9 Vokietija 24 Estija 7 Airija 9 Graikija 12 Ispanija 21 Prancūzija 24 Kroatija 9 Italija 24 Kipras 6 Latvija 7 Lietuva 9 Liuksemburgas 6 Vengrija 12 Malta 5 Nyderlandai 12 Austrija 12 Lenkija 21 Portugalija 12 Rumunija 15 Slovėnija 7 Slovakija 9 Suomija 9 Švedija 12 Jungtinė Karalystė 24 “ 2. Regionų komiteto narių skaičius laikinai padidinamas iki 353, siekiant atsižvelgti į Kroatijos įstojimą, laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki kadencijos, kurios metu Kroatija įstoja į Sąjungą, pabaigos arba iki SESV 305 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos, priklausomai nuo to, kuri diena ankstesnė. 3. Jeigu SESV 305 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas sprendimas iki įstojimo dienos jau priimtas, nukrypstant nuo SESV 305 straipsnio pirmos pastraipos, kurioje nustatytas didžiausias Regionų komiteto narių skaičius, Kroatijai laikinai paskiriamas atitinkamas narių skaičius iki kadencijos, kurios metu ji įstoja į Sąjungą, pabaigos. 25 STRAIPSNIS Europos investicijų banko Direktorių valdybos direktoriaus, kurį pasiūlė Kroatija ir kuris paskirtas Kroatijai įstojus į ES, kaip numatyta Protokolo dėl Europos investicijų banko statuto 9 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, kadencija baigiasi metinio Valdytojų tarybos posėdžio, kuriame svarstoma 2017 finansinių metų metinė ataskaita, pabaigoje. 26 STRAIPSNIS 1. Pirminėmis Sutartimis ar institucijų priimtais aktais įsteigtų komitetų, grupių, agentūrų ar kitų organų nauji nariai skiriami laikantis nustatytų tų komitetų, grupių, agentūrų ir kitų organų narių skyrimo sąlygų bei procedūrų. Šių naujai paskirtų narių kadencija baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir tų narių, kurie įstojimo dieną jau buvo nariai, kadencija. 2. Pirminėmis Sutartimis arba institucijų priimtais aktais įsteigtų komitetų, grupių, agentūrų ar kitų organų, kurių narių skaičius nustatytas neatsižvelgiant į valstybių narių skaičių, sudėtis visiškai atnaujinama Kroatijai įstojus į ES, nebent esamų narių kadencija baigtųsi per 12 mėnesių nuo įstojimo. III ANTRAŠTINĖ DALIS FINANSINĖS NUOSTATOS 27 STRAIPSNIS 1. Kroatija nuo įstojimo dienos sumoka šią sumą, kuri yra jos kapitalo įnašo į pasirašytąjį kapitalą dalis, kaip apibrėžta Europos investicijų banko statuto 4 straipsnyje: Kroatija 42 720 000 EUR Šis įnašas sumokamas aštuoniomis lygiomis dalimis, mokant 2013 m. lapkričio 30 d., 2014 m. lapkričio 30 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. 2. Kroatija aštuoniomis lygiomis dalimis 1 dalyje numatytomis dienomis į atsargas ir atsargoms lygiaverčius atidėjimus ir į šioms atsargomis ir atidėjimams asignuotiną sumą, atitinkančią pelno ir nuostolio ataskaitos likutį, nustatytą mėnesio prieš įstojimą pabaigoje, nurodytą Europos investicijų banko balanse, sumoka tokias sumas, kurios atitinka šiuos atsargų ir atidėjimų procentinius dydžius: Kroatija 0,368 % 3. Kroatija sumoka 1 ir 2 dalyse numatytą kapitalą ir sumas eurais grynaisiais pinigais, išskyrus atvejus, kai spręsdama vieningai Europos investicijų banko Valdytojų taryba padaro išimtį. 4. Kroatijai skirtos sumos, nurodytos 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 punkte, gali būti patikslintos Europos investicijų banko valdymo organų sprendimu remiantis naujausiais galutiniais BVP duomenimis, Eurostato paskelbtais prieš įstojimą. 28 STRAIPSNIS 1. Kroatija į Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondą, nurodytą Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2002 m. vasario 27 d. sprendime 2002/234/EAPB dėl finansinių pasekmių pasibaigus EAPB sutarties galiojimo laikui ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo [6], moka šią sumą: (EUR, galiojančiomis kainomis) Kroatija 494 000. 2. Įnašas į Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondą mokamas keturiomis toliau nurodytomis dalimis pradedant 2015 m., visais atvejais – kiekvienų metų pirmo mėnesio pirmąją darbo dieną: – 2015: 15 %, – 2016: 20 %, – 2017: 30 %, – 2018: 35 %. 29 STRAIPSNIS 1. Viešuosius pirkimus, dotacijų skyrimus ir pasirengimo narystei finansinės pagalbos mokėjimus pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA), nustatytos 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1085/2006 [7], pereinamojo laikotarpio pagalbos ir institucijų kūrimo komponentą ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą, lėšų, paskirtų prieš įstojimą atveju, išskyrus tarpvalstybines programas „Kroatija–Vengrija“ ir „Kroatija–Slovėnija“, ir pagalbos pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, kaip nurodyta 30 straipsnyje, atveju nuo įstojimo dienos valdo Kroatijos įgyvendinančios agentūros. Viešiesiems pirkimams ir dotacijų skyrimui taikoma Komisijos ex-ante kontrolė nutraukiama Komisijos tam skirtu sprendimu, kai Komisija įsitikina, kad atitinkama valdymo ir kontrolės sistema veikia veiksmingai, laikantis kriterijų ir sąlygų, nustatytų 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento [8] 56 straipsnio 2 dalyje ir 2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 718/2007, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) [9], 18 straipsnyje. Jei Komisija iki įstojimo dienos nepriima sprendimo nutraukti ex-ante kontrolę, visos sutartys, pasirašytos nuo įstojimo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos, laikomos neatitinkančiomis reikalavimų gauti pasirengimo narystei finansinę pagalbą ir paramą pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, nurodytą pirmoje pastraipoje. 2. Iki įstojimo dienos prisiimtus biudžetinius įsipareigojimus pagal 1 dalyje minėtą pasirengimo narystei finansinės pagalbos priemonę ir Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, įskaitant vėlesnių atskirų teisinių įsipareigojimų ir po įstojimo dienos atliktų mokėjimų užbaigimą bei įregistravimą, toliau reglamentuojama pasirengimo narystei finansinėms priemonėms taikomomis taisyklėmis; iki atitinkamų programų bei projektų galutinio užbaigimo jie įskaitomi į atitinkamus biudžeto skyrius. 3. Po įstojimo dienos toliau bus taikomos nuostatos dėl biudžetinių įsipareigojimų pagal finansavimo susitarimus dėl 1 dalies pirmoje pastraipoje minėtos pasirengimo narystei finansinės pagalbos vykdymo ir dėl IPA kaimo plėtros komponento, kiek tai susiję su prieš įstojimą priimtais sprendimais dėl finansavimo. Tai bus reglamentuojama taisyklėmis, taikomomis pasirengimo narystei finansinėms priemonėms. Nepaisant to, viešųjų pirkimų procedūros, pradėtos po įstojimo, vykdomos vadovaujantis atitinkamomis Sąjungos direktyvomis. 4. Pasirengimo narystei lėšos administracinėms išlaidoms padengti, kaip nurodyta 44 straipsnyje, gali būti skiriamos pirmuosius dvejus metus po įstojimo. Pasirengimo narystei lėšos audito ir įvertinimo išlaidoms gali būti skiriamos ne ilgiau kaip penkerius metus po įstojimo. 30 STRAIPSNIS 1. Pirmaisiais narystės metais Sąjunga Kroatijai teikia laikiną finansinę pagalbą (toliau – Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonė), kuria siekiama vystyti ir stiprinti jos administracinius ir teisminius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą bei skatinti tarpusavio keitimąsi geriausia patirtimi. Iš tos pagalbos finansuojami institucijų plėtros projektai ir su jais susijusios ribotos nedidelio masto investicijos. 2. Pagalba skiriama ilgalaikiam poreikiui stiprinti institucinius gebėjimus tam tikrose srityse priemonėmis, kurios negali būti finansuojamos iš struktūrinių fondų arba kaimo plėtros fondų. 3. Institucinei plėtrai skirtiems poriniams projektams tarp valstybinių institucijų toliau taikoma kvietimo teikti pasiūlymus per informacinių punktų valstybėse narėse tinklą tvarka. 4. Kroatijai įsipareigoti asignavimai Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonei galiojančiomis kainomis yra iš viso 29 milijonai EUR 2013 m., kurie skiriami nacionaliniams ir horizontaliems prioritetams. 5. Sprendimai dėl pagalbos pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę priimami ir įgyvendinami pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 arba remiantis kitomis techninėmis nuostatomis, kurios reikalingos šiai Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonei vykdyti ir kurias turi priimti Komisija. 6. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti, kad veiksmai tinkamai derėtų su numatoma parama pagal Europos socialinį fondą administracinėms reformoms ir institucijų gebėjimams stiprinti. 31 STRAIPSNIS 1. Šiuo dokumentu nustatoma Šengeno priemonė – laikina priemonė (toliau – laikina Šengeno priemonė) padėti Kroatijai nuo įstojimo dienos iki 2014 m. pabaigos finansuoti naujoms Sąjungos išorės sienoms skirtas priemones, susijusias su Šengeno acquis įgyvendinimu ir išorės sienų kontrole. 2. 2013 m. liepos 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pagal laikiną Šengeno priemonę Kroatijai išmokamos šios vienkartinės išmokos (galiojančiomis kainomis): (mln. EUR, galiojančiomis kainomis) 2013 m. 2014 m. Kroatija 40 80 3. 2013 m. skirta metinė suma išmokama Kroatijai 2013 m. liepos 1 d., o 2014 m. skirta metinė suma suteikiama pirmąją darbo dieną po 2014 m. sausio 1 d. 4. Vienkartinės išmokos panaudojamos per trejus metus nuo pirmosios išmokos gavimo. Ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo šio trejų metų laikotarpio pabaigos Kroatija pateikia išsamią ataskaitą apie galutinį išmokų pagal laikiną Šengeno priemonę panaudojimą su išlaidas pagrindžiančiu dokumentu. Komisija susigrąžina visas nepanaudotas arba nepagrįstai išleistas lėšas. 5. Komisija gali patvirtinti technines nuostatas, reikalingas šiai laikinai Šengeno priemonei vykdyti. 32 STRAIPSNIS 1. Sukuriama grynųjų pinigų srautų priemonė – laikina priemonė (toliau – laikina grynųjų pinigų srautų priemonė), skirta padėti Kroatijai laikotarpiu nuo įstojimo dienos iki 2014 m. pabaigos pagerinti grynųjų pinigų srautą nacionaliniame biudžete. 2. 2013 m. liepos 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pagal grynųjų pinigų srautų priemonę Kroatijai išmokamos šios vienkartinės išmokos (galiojančiomis kainomis): (mln. EUR, galiojančiomis kainomis) 2013 m. 2014 m. Kroatija 75 28,6 3. Kiekviena metams skirta suma turi būti padalyta į lygias mėnesines įmokas, kurios turi būti mokamos kiekvieno mėnesio pirmą darbo dieną. 33 STRAIPSNIS 1. 2013 m. Kroatijai paskiriama 449,4 milijono EUR (galiojančiomis kainomis) įsipareigojimų asignavimų suma iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo. 2. Trečdalis 1 dalyje minėtos sumos skiriama iš Sanglaudos fondo. 3. Laikotarpiu, kuriuo bus taikoma kita finansinė programa, sumos, kurios turi būti paskirtos Kroatijai kaip įsipareigojimų asignavimai iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, apskaičiuojamos remiantis tuo metu taikoma Sąjungos acquis. Šios sumos pakoreguojamos laikantis šio laipsniško paramos teikimo tvarkaraščio: – 70 % 2014 m. – 90 % 2015 m. – 100 % nuo 2016 m. 4. Jeigu įmanoma pagal naująjį Sąjungos acquis, atliekamas koregavimas siekiant užtikrinti, kad Kroatijai skiriamos lėšos 2014 m. padidėtų 2,33 karto, palyginti su 2013 m. paskirta suma, o 2015 m. – 3 kartus, palyginti su 2013 m. paskirta suma. 34 STRAIPSNIS 1. 2013 m. iš Europos žuvininkystės fondo Kroatijai bus paskirta 8,7 milijono EUR (galiojančiomis kainomis) įsipareigojimų asignavimų suma. 2. Išankstinis finansavimas iš Europos žuvininkystės fondo sudaro 25 % visos 1 dalyje nurodytos sumos ir mokamas vienu kartu. 3. Kitos finansinės programos taikymo laikotarpiu, sumos, kurios turi būti paskirtos Kroatijai kaip įsipareigojimų asignavimai, apskaičiuojamos remiantis tuo metu taikoma Sąjungos acquis. Šios sumos pakoreguojamos laikantis šio laipsniško paramos teikimo tvarkaraščio: – 70 % 2014 m., – 90 % 2015 m., – 100 % nuo 2016 m. 4. Jeigu įmanoma pagal naująją Sąjungos acquis, atliekamas koregavimas siekiant užtikrinti, kad Kroatijai skiriamos lėšos 2014 m. padidėtų 2,33 karto, palyginti su 2013 m. skirta suma, o 2015 m. – 3 kartus, palyginti su 2013 m. skirta suma. 35 STRAIPSNIS 1. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai [10] netaikomas Kroatijai visą 2007–2013 m. programavimo laikotarpį. 2013 m. Kroatijai skiriama 27,7 mln. EUR (galiojančiomis kainomis) pagal kaimo plėtros komponentą, nurodytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 1085/2006 12 straipsnyje. 2. VI priede pateikiamos laikinos papildomos kaimo plėtros priemonės Kroatijai. 3. Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti taisykles, būtinas VI priedui taikyti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis tvarkos, nustatytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 90 straipsnio 2 dalyje, siejant su 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai [11], 13 straipsnio 1 dalies b punktu, ar atitinkamos tvarkos, nustatytos taikytinuose teisės aktuose. 4. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, daro VI priedo adaptacijas, kai tai būtina siekiant užtikrinti suderinamumą su kaimo plėtros reglamentais. IV ANTRAŠTINĖ DALIS KITOS NUOSTATOS 36 STRAIPSNIS 1. Komisija atidžiai stebi, kaip Kroatija vykdo visus stojimo derybų metu prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant tuos, kurie turi būti įvykdyti prieš įstojimą ar ne vėliau kaip įstojimo dieną. Komisijos vykdoma stebėsena apima nuolat atnaujinamų stebėsenos lentelių rengimą, dialogą pagal Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kroatijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (toliau – SAS) [12], tarpusavio vertinimo misijas, pasirengimo narystei ekonominę programą, pranešimus apie fiskalinę padėtį ir prireikus išankstinio įspėjimo laiškus Kroatijos valdžios institucijoms. 2011 m. rudenį Komisija pateiks pažangos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. 2012 m. rudenį ji pateiks išsamią stebėsenos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai . Stebėsenos proceso metu Komisija taip pat remiasi valstybių narių pastabomis ir atsižvelgia atitinkamai į tarptautinių ir pilietinės visuomenės organizacijų pastabas. Vykdydama stebėseną Komisija daug dėmesio visų pirma skiria Kroatijos įsipareigojimams, prisiimtiems teisminių institucijų ir pagrindinių teisių srityje (VII priedas), be kita ko, tikrina, ar Kroatija nuolat užtikrina gerus rezultatus teismų reformos ir teismų sistemos veiksmingumo, nešališko karo nusikaltimų bylų nagrinėjimo ir kovos su korupcija srityse. Vykdydama stebėseną Komisija taip pat daug dėmesio skiria laisvės, saugumo ir teisingumo sričiai, įskaitant Sąjungos reikalavimų, susijusių su išorės sienų valdymu, policijos bendradarbiavimu, kova su organizuotu nusikalstamumu ir teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bei baudžiamosiose bylose, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat įsipareigojimams konkurencijos politikos srityje, įskaitant laivų statybos pramonės (VIII priedas) ir plieno sektoriaus (IX priedas) restruktūrizavimą. Iki Kroatijos įstojimo Komisija kas šešis mėnesius skelbia Kroatijos prisiimtų įsipareigojimų šiose srityse vykdymo įvertinimus, kurie yra neatsiejama jos įprastinių stebėsenos lentelių ir ataskaitų dalis. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti imtis visų reikiamų priemonių, jeigu stebėsenos proceso metu nustatoma susirūpinimą keliančių klausimų. Priemonės taikomos ne ilgiau nei būtinai reikalinga; bet kuriuo atveju jų taikymą nutraukia Taryba laikydamasi tos pačios procedūros, kai veiksmingai išsprendžiami atitinkami susirūpinimą keliantys klausimai. 37 STRAIPSNIS 1. Jei iki trejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos kuriame nors ūkio sektoriuje kyla didelių sunkumų, kurie gali užsitęsti arba kurie galėtų labai pakenkti kurio nors regiono ekonominei padėčiai, Kroatija gali prašyti leidimo imtis apsaugos priemonių padėčiai ištaisyti ir atitinkamam sektoriui pritaikyti prie vidaus rinkos ekonomikos. Esant tokioms pačioms aplinkybėms, bet kuri esama valstybė narė gali prašyti leidimo imtis apsaugos priemonių Kroatijos atžvilgiu. 2. Atitinkamos valstybės prašymu Komisija skubos tvarka nustato, jos manymu, būtinas apsaugos priemones bei joms taikytinas jų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Kilus dideliems ekonominiams sunkumams ir atitinkamai valstybei narei pateikus aiškų prašymą, Komisija priima sprendimą per penkias darbo dienas nuo prašymo kartu su atitinkama paaiškinamąja informacija gavimo. Tokiu būdu patvirtintos priemonės taikomos nedelsiant, atsižvelgiant į visų atitinkamų šalių interesus ir nesiimant sienų kontrolės priemonių. 3. Pagal šį straipsnį leistos taikyti priemonės gali apimti priemones, leidžiančias nukrypti nuo ES sutarties, SESV ir šio Akto taisyklių tokiu mastu ir tokiems laikotarpiams, kurie yra būtini šioje apsaugos sąlygoje nurodytiems tikslams pasiekti. Pirmenybė teikiama priemonėms, kurios mažiausiai trikdo vidaus rinkos veikimą. 38 STRAIPSNIS Jei Kroatija nevykdo stojimo derybų metu prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus bet kurioje sektorių politikoje, susijusioje su tarpvalstybinį poveikį turinčia ekonomine veikla, ir tai labai sutrikdo vidaus rinkos veikimą arba sukelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams ar sukelia realų tokio sutrikdymo pavojų arba grėsmę, Komisija, gavusi pagrįstą valstybės narės prašymą arba savo pačios iniciatyva, iki trejų metų nuo įstojimo dienos laikotarpio pabaigos gali imtis atitinkamų priemonių. Šios priemonės turi būti proporcingos, o prioritetas teikiamas vidaus rinkos veikimą mažiausiai trikdančioms priemonėms bei, atitinkamais atvejais, esamų sektorių apsaugos schemų taikymui. Apsaugos priemonės pagal šį straipsnį neturi tapti savavališkos diskriminacijos arba užslėpto prekybos tarp valstybių narių ribojimo priemonėmis. Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, apsaugos sąlygą galima taikyti netgi prieš įstojimą; patvirtintos priemonės įsigalioja nuo įstojimo dienos, išskyrus atvejus, kai jose numatyta vėlesnė data. Priemonės taikomos ne ilgiau nei būtinai reikalinga; bet kuriuo atveju jų taikymas nutraukiamas, kai įvykdomas atitinkamas įsipareigojimas. Tačiau jos gali būti taikomos ir pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, kol įvykdomi atitinkami įsipareigojimai. Atsižvelgdama į Kroatijos padarytą pažangą vykdant savo įsipareigojimus, Komisija taikomas priemones gali atitinkamai priderinti. Prieš atšaukdama apsaugos priemones, Komisija tinkamu laiku informuoja Tarybą ir deramai atsižvelgia į visas Tarybos dėl to pareikštas pastabas. 39 STRAIPSNIS Jei perkeliant ar įgyvendinant aktus, kuriuos institucijos priėmė pagal SESV trečiosios dalies V antraštinę dalį, ir aktus, kuriuos iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo institucijos priėmė pagal ES sutarties VI antraštinę dalį arba Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinę dalį, Kroatijoje esama didelių trūkumų arba realaus tokių trūkumų pavojaus, Komisija, gavusi pagrįstą valstybės narės prašymą arba savo pačios iniciatyva ir pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, iki trejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos gali patvirtinti reikiamas priemones, nurodydama joms taikytinas jų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Šios priemonės gali būti atitinkamų nuostatų ir sprendimų dėl Kroatijos ir kitos valstybės narės arba valstybių narių santykių taikymo laikinas sustabdymas, nedarant poveikio glaudaus teisminio bendradarbiavimo tęstinumui. Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, apsaugos sąlygą galima taikyti netgi prieš įstojimą; patvirtintos priemonės įsigalioja nuo įstojimo dienos, išskyrus atvejus, kai jose numatyta vėlesnė data. Priemonės taikomos ne ilgiau nei būtinai reikalinga; bet kuriuo atveju jų taikymas nutraukiamas, kai trūkumai pašalinami. Tačiau jos gali būti taikomos ir pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, kol yra trūkumų. Atsižvelgdama į Kroatijos padarytą pažangą šalinant nustatytus trūkumus, Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, taikomas priemones gali atitinkamai priderinti. Prieš atšaukdama apsaugos priemones, Komisija tinkamu laiku informuoja Tarybą ir deramai atsižvelgia į visas Tarybos dėl to pareikštas pastabas. 40 STRAIPSNIS Kad nebūtų trukdoma vidaus rinkai tinkamai veikti, dėl Kroatijos nacionalinių taisyklių laikymosi užtikrinimo V priede nurodytais pereinamaisiais laikotarpiais neturi būti pradėta taikyti pasienio kontrolė tarp valstybių narių. 41 STRAIPSNIS Jei perėjimui nuo Kroatijoje esamo režimo prie režimo, kuris atsiranda dėl bendros žemės ūkio politikos taikymo pagal šiame Akte išdėstytus reikalavimus, palengvinti yra būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės, jas patvirtina Komisija laikydamasi tvarkos, nurodytos 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) [13] 195 straipsnio 2 dalyje, siejant su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 [14] 13 straipsnio 1 dalies b punktu, ar atitinkamos tvarkos, nustatytos taikytinuose teisės aktuose. Jas galima patvirtinti per trejų metų laikotarpį nuo įstojimo dienos, ir jos taikomos tik tuo laikotarpiu. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai pratęsti šį laikotarpį. Pirmoje pastraipoje nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės prireikus gali būti patvirtintos ir iki įstojimo dienos. Tokias priemones, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma patvirtina Taryba, arba, jei jos daro įtaką Komisijos pirmiau priimtiems dokumentams, Komisija, laikydamasi procedūros, kurios būtina laikytis siekiant priimti atitinkamus dokumentus. 42 STRAIPSNIS Jei pereinamojo laikotarpio priemonės yra būtinos perėjimui nuo esamo režimo Kroatijoje prie režimo, kuris atsiranda dėl Sąjungos veterinarijos, fitosanitarijos ir maisto saugos taisyklių taikymo, palengvinti, tokias priemones patvirtina Komisija laikydamasi atitinkamos tvarkos, nustatytos taikytinuose teisės aktuose. Šių priemonių imamasi per trejų metų laikotarpį nuo įstojimo dienos, ir jos taikomos tik tuo laikotarpiu. 43 STRAIPSNIS Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato sąlygas, kuriomis:
- a)SESV 28 straipsnio 2 dalyje nurodytiems produktams, išvežamiems iš Kroatijos teritorijos pervežimo per Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją Neume („Neumo koridorius“) tikslais, gali būti netaikomas reikalavimas pateikti išvežimo bendrąją deklaraciją;
- b)produktams, kurie patenka į a punkto taikymo sritį ir kurie, pervežus per Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją Neume, vėl įvežami į Kroatijos teritoriją, gali būti netaikomas reikalavimas pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją. 44 STRAIPSNIS Komisija gali imtis visų reikiamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad visas būtinas personalas tebedirbtų Kroatijoje ilgiausiai 18 mėnesių po įstojimo. Šiuo laikotarpiu pareigūnams, laikinajam personalui ir pagal sutartį įdarbintam personalui, kurie paskirti į pareigas Kroatijoje iki įstojimo ir kurie turi likti tose pareigose Kroatijoje po įstojimo dienos, taikomos tos pačios finansinės bei materialinės sąlygos, kurios buvo taikomos iki įstojimo pagal Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 [15] nustatytus Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas. Administracinės išlaidos, įskaitant darbo užmokestį kitam būtinam personalui, dengiamos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. PENKTA DALIS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ŠIO AKTO ĮGYVENDINIMU I ANTRAŠTINĖ DALIS INSTITUCIJŲ DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ IR KOMITETŲ TAISYKLIŲ BEI DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ ADAPTACIJOS 45 STRAIPSNIS Institucijos, laikydamosi pirminėse Sutartyse numatytų atitinkamų procedūrų, atlieka tokias savo darbo tvarkos taisyklių adaptacijas, kurios tampa būtinos dėl įstojimo. Pirminėmis Sutartimis įsteigtų komitetų taisyklių bei jų darbo tvarkos taisyklių adaptacijos, kurios tampa būtinos dėl įstojimo, atliekamos kuo greičiau po įstojimo. II ANTRAŠTINĖ DALIS INSTITUCIJŲ PRIIMTŲ AKTŲ TAIKOMUMAS 46 STRAIPSNIS Pagal pirmines Sutartis, Kroatijai įstojus į ES, laikoma, kad jai yra skirtos direktyvos ir sprendimai, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje. Išskyrus direktyvas ir sprendimus, kurie įsigaliojo pagal SESV 297 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir 297 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, Kroatijai įstojus laikoma, kad ji gavo pranešimą apie tokias direktyvas ir sprendimus. 47 STRAIPSNIS 1. Kroatija įgyvendina priemones, būtinas, kad nuo įstojimo dienos būtų laikomasi direktyvų ir sprendimų nuostatų, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai šiame Akte numatytas kitas laiko terminas. Kroatija praneša apie šias priemones Komisijai iki įstojimo dienos arba, jei vėliau, iki šiame Akte numatyto laiko termino. 2. Jei dėl direktyvų, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, pakeitimų, padarytų šiuo Aktu, būtina keisti esamų valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, esamos valstybės narės įgyvendina priemones, kuriomis nuo Kroatijos įstojimo dienos įgyvendinamos direktyvos su pakeitimais, išskyrus atvejus, kai šiame Akte numatytas kitas laiko terminas. Jos praneša apie šias priemones Komisijai iki įstojimo dienos arba vėliau – iki šiame Akte numatyto laiko termino. 48 STRAIPSNIS Apie įstatymais, kitais teisės aktais arba administraciniais veiksmais nustatytas nuostatas, kuriomis siekiama Kroatijos teritorijoje užtikrinti darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų, pagal EAEB sutarties 33 straipsnį Kroatija praneša Komisijai per tris mėnesius nuo įstojimo. 49 STRAIPSNIS Tinkamai pagrįstu prašymu, kurį Kroatija pateikia Komisijai ne vėliau kaip įstojimo dieną, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, arba Komisija, jeigu pirminį aktą priėmė Komisija, gali imtis priemonių, nustatančių laikinas nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo institucijų aktų, priimtų nuo 2011 m. liepos 1 d. iki įstojimo dienos. Šios priemonės priimamos laikantis balsavimo taisyklių, reglamentuojančių akto, dėl kurio prašoma laikinų leidžiančių nukrypti nuostatų, priėmimą. Jei tos leidžiančios nukrypti nuostatos priimtos po įstojimo, jas galima taikyti nuo įstojimo dienos. 50 STRAIPSNIS Tais atvejais, kai dėl stojimo būtina daryti iki įstojimo dienos institucijų priimtų aktų adaptacijas, ir kai būtinos adaptacijos nebuvo numatytos šiame Akte ir jo prieduose, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma arba Komisija, jeigu pirminį aktą priėmė Komisija, šiuo tikslu priima būtinus aktus. Jei tie aktai priimami po įstojimo, juos galima taikyti nuo įstojimo dienos. 51 STRAIPSNIS Jei šiame Akte nenumatyta kitaip, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima priemones, būtinas šio Akto nuostatoms įgyvendinti. 52 STRAIPSNIS Iki įstojimo institucijų priimtų aktų tekstai, tų institucijų parengti kroatų kalba, nuo įstojimo dienos yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir esamomis oficialiomis kalbomis parengti tekstai. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei tie tekstai esamomis oficialiomis kalbomis jame buvo paskelbti. III ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 53 STRAIPSNIS I–IX priedai, priedėliai ir protokolas yra neatsiejama šio Akto dalis. 54 STRAIPSNIS Italijos Respublikos Vyriausybė perduoda Kroatijos Respublikos Vyriausybei Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties bei sutarčių, kuriomis jos keičiamos arba papildomos, įskaitant Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sutartį, Graikijos Respublikos stojimo sutartį, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sutartį, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutartį, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutartį bei Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sutartį, patvirtintą kopiją airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Pirmoje dalyje nurodytų sutarčių tekstai, parengti kroatų kalba, pridedami prie šio Akto. Tie tekstai yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip esamomis oficialiomis kalbomis parengti tų sutarčių tekstai. 55 STRAIPSNIS Generalinis sekretorius perduoda Kroatijos Respublikos Vyriausybei tarptautinių susitarimų, deponuotų Tarybos generalinio sekretoriato archyvuose, patvirtintą kopiją. I priedas Konvencijų ir protokolų, prie kurių Kroatijos Respublika prisijungia įstodama į Europos Sąjungą, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 3 straipsnio 4 dalyje) 1. 1990 m. liepos 23 d. Konvencija dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL L 225, 1990 8 20, p. 10) – 1995 m. gruodžio 21 d. Konvencija dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL C 26, 1996 1 31, p. 1) – 1999 m. gegužės 25 d. Protokolas, iš dalies keičiantis 1990 m. liepos 23 d. Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL C 202, 1999 7 16, p. 1) – 2004 m. gruodžio 8 d. Konvencija dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL C 160, 2005 6 30, p. 1) 2. 1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 316, 1995 11 27, p. 49) – 1996 m. rugsėjo 27 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamas prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL C 313, 1996 10 23, p. 2) – 1996 m. lapkričio 29 d. Protokolas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos preliminariais nutarimais aiškinti Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 151, 1997 5 20, p. 2) – 1997 m. birželio 19 d. Antrasis protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamas prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL C 221, 1997 7 19, p. 12) 3. 1997 m. gegužės 26 d. Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu (OL C 195, 1997 6 25, p. 2) 4. 1997 m. gruodžio 18 d. Konvencija dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 24, 1998 1 23, p. 2) 5. 1998 m. birželio 17 d. Vairuotojų teisių atėmimo konvencija, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 216, 1998 7 10, p. 2) 6. 2000 m. gegužės 29 d. Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba (OL C 197, 2000 7 12, p. 3) – 2001 m. spalio 16 d. Protokolas prie Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba (OL C 326, 2001 11 21, p. 2) ________________ II PRIEDAS Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą, nuostatų ir jos pagrindu priimtų ar kitaip su ja susijusių aktų, privalomų ir taikomų Kroatijos Respublikoje nuo įstojimo, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje) 1. 1985 m. birželio 14 d. Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių susitarimas dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo [16]. 2. 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, su ja susijusio Baigiamojo akto ir bendrų deklaracijų [17] su pakeitimais, padarytais tam tikrais šio priedo 8 punkte išvardytais aktais, šios nuostatos: 1 straipsnis, kiek jis susijęs su šio punkto nuostatomis; 26 straipsnis; 39 straipsnis; 44–49 straipsniai (išskyrus 47 straipsnio 4 dalį ir 49 straipsnio a punktą), 51 straipsnis, 54–58 straipsniai; 62 straipsnio 3 dalis; 67–69 straipsniai; 71 ir 72 straipsniai; 75 ir 76 straipsniai; 82 straipsnis; 91 straipsnis; 126–130 straipsniai, kiek jie susiję su šio punkto nuostatomis; ir 136 straipsnis; Baigiamojo akto 1 ir 3 bendros deklaracijos. 3. Susitarimų dėl prisijungimo prie 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, jų baigiamųjų aktų ir susijusių deklaracijų su pakeitimais, padarytais tam tikrais šio priedo 8 punkte išvardytais aktais, šios nuostatos:
- a)1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Danijos Karalystės prisijungimo: – 5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnis;
- b)1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Suomijos Respublikos prisijungimo: – 5 straipsnis, – Suomijos Respublikos Vyriausybės deklaracija dėl Alandų Salų, pateikta Baigiamojo akto III dalyje;
- c)1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Švedijos Karalystės prisijungimo: – 5 straipsnis. 4. Šie Šengeno acquis pagrindu sudaryti ar kitaip su ja susiję susitarimai: – 1999 m. gegužės 18 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytas susitarimas dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, įskaitant jos priedus, baigiamąjį aktą, deklaracijas ir pasikeitimus laiškais, patvirtintas Tarybos sprendimu 1999/439/EB (OL L 176, 1999 7 10, p. 35) – 1999 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos karalystės sudarytas susitarimas dėl teisių ir įsipareigojimų nustatymo Airijos bei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės bei Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės šioms valstybėms taikomose Šengeno acquis srityse, patvirtintas Tarybos sprendimu 2000/29/EB (OL L 15, 2000 1 20, p. 1) – Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, pasirašytas 2004 m. spalio 26 d. ir patvirtintas Tarybos sprendimu 2008/146/EB bei Tarybos sprendimu 2008/149/TVR (OL L 53, 2008 2 27, p. 1 ir p. 50) – Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolas dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, pasirašytas 2008 m. vasario 28 d. ir patvirtintas Tarybos sprendimu 2011/349/ES bei Tarybos sprendimu 2011/350/ES (OL L 160, 2011 6 18, p. 1 ir p. 19) – Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimas dėl minėtų valstybių dalyvavimo Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros veikloje sąlygų, įskaitant prie jo pridėtą bendrą deklaraciją, pasirašytas 2007 m. vasario 1 d. ir patvirtintas Tarybos sprendimu 2007/511/EB (OL L 188, 2007 7 20, p. 15) – Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimas dėl minėtų valstybių dalyvavimo Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros veikloje sąlygų, įskaitant jo priedą ir prie jo pridėtas bendras deklaracijas, pasirašytas 2009 m. rugsėjo 30 d. ir patvirtintas Tarybos sprendimu 2010/490/ES (OL L 243, 2010 9 16, p. 2) – Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimas dėl papildomų taisyklių, susijusių su Išorės sienų fondu 2007–2013 m. laikotarpiu, įskaitant prie jo pridėtas deklaracijas, pasirašytas 2010 m. kovo 19 d. ir patvirtintas Tarybos sprendimu 2011/305/ES (OL L 137, 2011 5 25, p. 1) [18]. 5. Šių Vykdomojo komiteto, įsteigto 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašyta Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, sprendimų (žr. OL L 239, 2000 9 22, p. 1) su pakeitimais, padarytais tam tikrais šio priedo 8 punkte išvardytais aktais, nuostatos: – SCH/Com-ex
- a)23 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Nedarant poveikio 43b straipsnio taikymui, kiekviena valstybė narė pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurį turi valstybių narių piliečiai, išduotą buvusioje Jugoslavijoje, arba kurių rengimas prasidėjo:
- a)Slovėnijoje – iki 1991 m. birželio 25 d. ir
- b)Kroatijoje – iki 1991 m. spalio 8 d., jei pirmiau minėtų valstybių narių institucijos patvirtina, kad toks įrodymas jų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas įrodymas, o architektų atveju — kaip VI priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, dėl galimybės užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio profesine veikla, vaistininko profesine veikla, nurodyta 45 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta 48 straipsnyje, ir dėl vertimosi tokia veikla. Kartu su tokiu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu turi būti pateikiamas tų pačių institucijų išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jų teritorijoje ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.“.
- b)Įrašomas šis straipsnis: „43b straipsnis Akušerijos srityje įgytos teisės netaikomos toliau nurodytoms kvalifikacijoms, kurios įgytos Kroatijoje iki 2013 m. liepos 1 d.: viša medicinska sestra ginekološko- opstetričkog smjera (vyresnioji ginekologijos-akušerijos medicinos sesuo), medicinska sestra ginekološko-opstetričkog smjera (ginekologijos-akušerijos medicinos sesuo), viša medicinska sestra primaljskog smjera (vyresnioji medicinos sesuo, turinti akušerės kvalifikaciją), medicinska sestra primaljskog smjera (medicinos sesuo, turinti akušerės kvalifikaciją), ginekološko-opstetrička primalja (ginekologijos-akušerijos akušerė) ir primalja (akušerė).“. 2. INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖ I. BENDRIJOS PREKIŲ ŽENKLAS 32009 R 0207: 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009 3 24, p. 1): 165 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nuo Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – naujoji (-sios) valstybė (-ės) narė (-ės)) įstojimo dienos Bendrijos prekių ženklo, įregistruoto arba dėl kurio paraiška buvo paduota pagal šį reglamentą iki atitinkamos jų įstojimo dienos, galiojimas išplečiamas tų valstybių narių teritorijos atžvilgiu, siekiant užtikrinti vienodą galiojimą visoje Bendrijoje.“ II. PAPILDOMOS APSAUGOS LIUDIJIMAI 1. 31996 R 1610: 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 198, 1996 8 8, p. 30):
- a)19a straipsnyje įrašomas šis punktas: „
- m)bet kuriai galiojančio pagrindinio patento saugomai augalų apsaugos priemonei, kuriai pirmasis leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo išduotas po 2003 m. sausio 1 d., Kroatijoje gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška išduoti liudijimą paduodama per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos.“;
- b)20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Šis reglamentas taikomas papildomos apsaugos liudijimams, išduotiems pagal Čekijos, Estijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos nacionalinės teisės aktus iki atitinkamos jų įstojimo dienos.“. 2. 32009 R 0469: 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo (OL L 152, 2009 6 16, p. 1):
- a)20 straipsnyje įrašomas šis punktas: „
- m)bet kuriam medicinos produktui, apsaugotam galiojančio pagrindinio patento, kuriam pirmas leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo gautas po 2003 m. sausio 1 d., gali būti išduotas liudijimas Kroatijoje, jei paraiška dėl liudijimo buvo pateikta per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos.“
- b)21 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Šis reglamentas taikomas papildomos apsaugos liudijimams, išduotiems pagal Čekijos, Estijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos nacionalinės teisės aktus iki atitinkamos jų įstojimo dienos.“. III. BENDRIJOS DIZAINAS 32002 R 0006: 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002 1 5, p. 1): 110a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nuo Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – naujoji (-sios) valstybė (-ės) narė (-ės)) įstojimo dienos Bendrijos dizaino, saugomo arba dėl kurio paraiška buvo paduota pagal šį reglamentą iki atitinkamos jų įstojimo dienos, galiojimas išplečiamas tų valstybių narių teritorijos atžvilgiu, siekiant užtikrinti vienodą galiojimą visoje Bendrijoje.“. 3. FINANSINĖS PASLAUGOS 32006 L 0048: 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (kodifikuota redakcija) (OL L 177, 2006 6 30, p. 1). 2 straipsnyje po Prancūzijai skirto įrašo įrašoma: „– Kroatijoje – kreditne unije ir Hrvatska banka za obnovu i razvitak,“. 4. ŽEMĖS ŪKIS 1. 31991 R 1601: 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91, nustatantis bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (OL L 149, 1991 6 14, p. 1). II priede po geografinės nuorodos „Nürnberger Glühwein“ įrašoma: „Samoborski bermet“ 2. 32007 R 1234: 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).
- a)66 straipsnyje įrašoma ši dalis: „4a. Kroatijai sudaromas specialus restruktūrizavimo rezervas, kaip nustatyta IX priedo 2 punkte. Šiuo rezervu galima naudotis nuo pirmųjų kvotos metų po įstojimo balandžio 1 d. tiek, kiek 2008–2012 m. laikotarpiu bus sumažėjęs pieno ir pieno produktų vartojimas Kroatijos ūkiuose. Sprendimą pradėti rezervo naudojimą ir sprendimą dėl jo paskirstymo į pristatymo ir tiesioginio pardavimo kvotas laikydamasi 195 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos priima Komisija, remdamasi Kroatijos iki 2013 m. gruodžio 31 d. pateiktina įvertinimo ataskaita. Toje ataskaitoje pateikiami Kroatijos pienininkystės sektoriaus faktinio restruktūrizavimo proceso, visų pirma perėjimo nuo vartojimui ūkyje skirtos gamybos prie rinkai skirtos gamybos, rezultatai ir kryptys.“;
- b)103k straipsnio 1 dalyje įrašoma ši pastraipa: „2013 finansiniais metais ši dalis Kroatijai netaikoma. Kroatija pateikia Komisijai penkerių metų paramos programos, skirtos 2014–2018 m., programos laikotarpiui, projektą.“;
- c)III priedo II dalies 13 punktas iš dalies pakeičiamas taip: „13. „Nuolatinė rafinavimo įmonė“ – gamybos ūkinis vienetas: – kurio vienintelė veikla yra importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus rafinavimas, arba – kuriame 2004–2005 prekybos metais buvo rafinuota ne mažiau kaip 15 000 tonų importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus. Šioje įtraukoje Kroatijos atveju prekybos metai yra 2007–2008 m.“;
- d)VI priedas pakeičiamas taip: „VI PRIEDAS VALSTYBIŲ IR REGIONŲ KVOTOS kvotos, taikomos nuo 2010–2011 prekybos metų (tonomis) Valstybės narės ar regionai
- e)IX priedo 1 punkte po Prancūzijai skirto įrašo įrašoma: „ Valstybė narė 2008/09 2009/10 2010/11 2011/12 2012/13 2013/14 2014/15 Kroatija 765 000 765 000 “
- f)IX priedo 2 punkto lentelė pakeičiama taip: „ Valstybė narė Tonos Bulgarija 39 180 Kroatija 15 000 Rumunija 188 400 “
- g)X priede po Prancūzijai skirto įrašo įrašoma: „ Kroatija 40,70 “
- h)Xb priede įrašoma ši lentelė: „ tūkst. EUR Biudžeti-niai metai 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. nuo 2017 m. HR 0 11 885 11 885 11 885 10 832 “
- i)XIb priedo priedėlio 2 dalyje įrašomas šis punktas: „
- h)Kroatijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose paregioniuose: Moslavina, Prigorje-Bilogora, Plešivica, Pokuplje ir Zagorje-Međimurje.“
- j)XIb priedo priedėlio 3 dalyje įrašomas šis punktas: „
- h)Kroatijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose paregioniuose: Hrvatsko Podunavlje ir Slavonija.“
- k)XIb priedo priedėlio 4 dalyje įrašomas šis punktas: „
- g)Kroatijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose paregioniuose: Hrvatska Istra, Hrvatsko primorje, Dalmatinska zagora, Sjeverna Dalmacija bei Srednja ir Južna Dalmacija.“ 3. 32008 R 0110: 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).
- a)20 straipsnyje įrašoma ši dalis: „4. 1 dalyje nurodytas techninių bylų pateikimo terminas taip pat taikomas III priede išvardytoms Kroatijos geografinėms nuorodoms.“
- b)III priedo 9 punkte įrašomos šios geografinės nuorodos: „ Hrvatska loza Kroatija Hrvatska stara šljivovica Kroatija Slavonska šljivovica Kroatija “
- c)III priedo 32 punkte įrašomos šios geografinės nuorodos: „ Hrvatski pelinkovac Kroatija “
- d)III priede įrašomas šis punktas: „ 39. Maraschino/ Marrasquino/ Maraskino Zadarski maraschino Kroatija “
- e)III priedo produkto kategorijos „Kiti spiritiniai gėrimai“ sąraše įrašoma ši geografinė nuoroda: „ Hrvatska travarica Kroatija “ 4. 32009 R 0073: 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).
- a)2 straipsnio g punktas pakeičiamas taip: „
- g)„naujosios valstybės narės“ – Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija;“;
- b)6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „2. Valstybės narės, išskyrus naująsias valstybes nares, užtikrina, kad žemėje, kurioje nustatytą dieną 2003 m. paraiškoms paramai už plotus gauti buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla. Naujosios valstybės narės, išskyrus Bulgariją, Kroatiją ir Rumuniją, užtikrina, kad žemėje, kurioje 2004 m. gegužės 1 d. buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla. Bulgarija ir Rumunija užtikrina, kad žemėje, kurioje 2007 m. sausio 1 d. buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla. Kroatija užtikrina, kad žemėje, kurioje 2013 m. liepos 1 d. buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla.“;
- c)33 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktis pakeičiamas taip: „
- iv)pagal 47 straipsnio 2 dalį, 57a straipsnį , 59 straipsnį, 64 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 65 straipsnį ir 68 straipsnio 4 dalies c punktą.“;
- d)51 straipsnio 1 dalyje įrašoma ši pastraipa: „Kroatija gali nuspręsti pasinaudoti galimybėmis, numatytomis šio reglamento 52 straipsnyje ir 53 straipsnio 1 dalyje. Apie tą sprendimą Komisijai pranešama iki 2013 m. liepos 15 d.“;
- e)51 straipsnio 2 dalyje įrašoma ši pastraipa: „Nukrypstant nuo antros pastraipos, Kroatijos atveju ši viršutinė riba nustatoma remiantis nacionalinėmis viršutinėmis ribomis, nustatytomis 104 straipsnio 4 dalyje ir 112 straipsnio 5 dalyje, atitinkamai dėl 52 ir 53 straipsniuose nurodytų išmokų už avieną bei ožkieną ir išmokų už jautieną ir veršieną, laikantis 121 straipsnyje pateikto tiesioginių išmokų įvedimo tvarkaraščio.“;
- f)52 straipsnyje po pirmos pastraipos įrašoma ši pastraipa: „Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Kroatija gali pasilikti iki 50 % viršutinę ribą, nurodytą šio reglamento 51 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, atitinkančios sumos, kad kasmet ūkininkams išmokėtų papildomą išmoką.“;
- g)53 straipsnio 1 dalyje po pirmos pastraipos įrašoma tokia pastraipa: „Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Kroatija gali pasilikti visą viršutinę ribą, nurodytą šio reglamento 51 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, atitinkančią sumą arba jos dalį, kad kasmet ūkininkams išmokėtų papildomą išmoką.“;
- h)III antraštinės dalies 3 skyriaus antraštė pakeičiama taip: „Įgyvendinimas naujosiose valstybėse narėse, kurios taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą, ir Kroatijoje“;
- i)55 straipsnio antraštė pakeičiama taip: „Bendrosios išmokos schemos įdiegimas valstybėse narėse, kurios taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą, ir Kroatijoje“;
- j)55 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „1. Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, ši antraštinė dalis taikoma naujosioms valstybėms narėms, kurios taikė V antraštinės dalies 2 skyriuje numatytą vienkartinės išmokos už plotus schemą, ir Kroatijai.“;
- k)57 straipsnio 1 dalyje įrašomas šis sakinys: „Kroatijai šis mažinimas turi būti ne didesnis kaip 20 % metinės viršutinės ribos, nurodytos VIII priedo 3 lentelėje.“;
- l)57 straipsnio 3 dalyje įrašomi šie sakiniai: „Kroatijoje leidimą naudoti nacionalinį rezervą įgyvendinimo aktu suteikia Komisija, nedalyvaujant 141 straipsnyje nurodytam komitetui. Komisija visų pirma turi išnagrinėti nacionalinės tiesioginių išmokų schemos, taikytinos iki įstojimo dienos, sukūrimo galimybę ir jos taikymo sąlygas. Prašymą dėl leidimo naudoti nacionalinį rezervą Kroatija pateikia Komisijai iki 2013 m. liepos 15 d.“;
- m)Įrašomas šis straipsnis: „57a straipsnis Specialus nacionalinis išminavimo rezervas Kroatijoje 1. Kroatija sukuria specialų nacionalinį išminavimo rezervą, kuris bus naudojamas paskirstant teises į išmokas ūkininkams, kurie išminuotoje žemėje vėl vykdo žemės ūkio veiklą; rezervas bus naudojamas dešimties metų laikotarpiu po įstojimo, remiantis objektyviais kriterijais ir taip, kad ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir būtų išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo. 2. Žemei, kuri atitinka reikalavimus dėl teisių į išmokas paskirstymo pagal šį straipsnį, negali būti taikomi reikalavimai dėl teisių į išmokas paskirstymo pagal 59 ir 61 straipsnius. 3. Pagal šį straipsnį nustatytų teisių į išmokas vertė nėra didesnė nei pagal atitinkamai 59 ir 61 straipsnius nustatyta teisių į išmokas vertė. 4. Didžiausias lėšų dydis, skiriamas specialiam nacionaliniam išminavimo rezervui, yra 9 600 000 EUR ir priklauso nuo 121 straipsnyje nustatyto tiesioginių išmokų įvedimo tvarkaraščio. Didžiausi lėšų dydžiai per metus yra šie: (tūkst. EUR) Kroatija 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. Didžiausias specialaus nacionalinio išminavimo rezervo lėšų dydis 2 400 2 880 3 360 3 840 4 800 5 760 6 720 7 680 8 640 9 600 5. Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo metais Kroatija ūkininkams skirsto teises į išmokas už žemę, kuri buvo išminuota ir ūkininkai ją deklaravo paraiškose paramai gauti, pateiktose pirmaisiais bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo metais, ir kuri vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. 6. Nuo 2013 m. iki 2022 m. teisės į išmokas ūkininkams skirstomos už išminuotą žemę, kurią ūkininkai deklaravo atitinkamais metais, su sąlyga, kad tokia žemė vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai praėjusiais kalendoriniais metais, ir apie tai Komisijai buvo pranešta pagal 9 dalį. 7. Siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos lėšų panaudojimą Komisija, laikydamasi 141 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, pakeičia VIII priedo 3 lentelėje nurodytą viršutinę ribą, kad prie jos būtų pridėti specialaus nacionalinio išminavimo rezervo lėšų dydžiai, paskirstyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. 8. Visa žemė, deklaruota šio straipsnio tikslu, turi atitikti reikalavimus atitinkančio hektaro apibrėžtį, pateiktą 34 straipsnio 2 dalyje. 9. Iki 2013 m. liepos 15 d. Kroatija informuoja Komisiją apie žemės plotus, kurie atitinka reikalavimus pagal 5 dalį, nurodydama tiek žemę, atitinkančią reikalavimus dėl paramos lygių pagal 59 straipsnį, tiek žemę, atitinkančią reikalavimus dėl paramos lygių pagal 61 straipsnį. Kartu taip pat turi būti pateikiama informacija apie atitinkamus biudžeto paketus ir nepanaudotų lėšų dydžius. Nuo 2014 m. komunikatas su tokia pačia informacija kasmet pateikiamas Komisijai ne vėliau kaip sausio 31 d.; jame nurodoma su ankstesniais kalendoriniais metais susijusi informacija apie žemę, kuri vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai, ir atitinkamus biudžeto paketus. 10. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. integruotoje administravimo ir kontrolės sistemoje, sukurtoje pagal II antraštinės dalies 4 skyrių, turėtų būti nustatyta visa užminuota ir išminuota žemė, už kurią ūkininkai galėtų gauti teisę į išmokas iš šio specialaus nacionalinio išminavimo rezervo.“;
- n)59 straipsnyje įrašoma ši dalis: „4. Komisija laikydamasi 141 straipsnio 2 dalyj nurodytos tvarkos priima taisykles dėl pradinio teisių į išmokas paskirstymo Kroatijoje.“;
- o)61 straipsnyje įrašoma ši pastraipa: „Kroatijai pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos datos yra 2011 m. birželio 30 d.“;
- p)69 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu: „Kroatija gali iki įstojimo dienos nuspręsti pirmaisiais bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo metais panaudoti iki 10 % 40 straipsnyje nurodytos ir VIII priedo 3 lentelėje pateiktos nacionalinės viršutinės ribos lėšų, kaip nurodyta 59 straipsnio 2 dalyje.“;
- q)69 straipsnio 9 dalies pirmoje pastraipoje po a punkto įrašomas šis punktas: „
- aa)nustatytomis 2022 m. Kroatijai;“;
- r)104 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Taikomos šios viršutinės nacionalinės ribos: Valstybė narė Nacionalinė viršutinė riba Bulgarija 2 058 483 Čekija 66 733 Danija 104 000 Estija 48 000 Ispanija 19 580 000 Prancūzija 7 842 000 Kroatija 542 651 Kipras 472 401 Latvija 18 437 Lietuva 17 304 Vengrija 1 146 000 Lenkija 335 880 Portugalija 2 690 000 Rumunija 5 880 620 Slovėnija 84 909 Slovakija 305 756 Suomija 80 000 Iš viso 41 273 174 “
- s)112 straipsnio 5 dalyje po Prancūzijai skirto įrašo įrašoma: „ Kroatija 105 270 “
- t)121 straipsnis pakeičiamas taip: „121 straipsnis Tiesioginių išmokų įvedimas „Naujosiose valstybėse narėse, išskyrus Bulgariją, Kroatiją ir Rumuniją, tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo tvarkaraštį, kuriame išmokos išreikštos valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, tuo metu taikomų išmokų procentine dalimi: – 60 % – 2009 m., – 70 % – 2010 m., – 80 % – 2011 m., – 90 % – 2012 m., – 100 % – nuo 2013 m. Bulgarijai ir Rumunijai tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo tvarkaraštį, kuriame išmokos išreikštos valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, tuo metu taikomų išmokų procentine dalimi: – 35 % – 2009 m., – 40 % – 2010 m., – 50 % – 2011 m., – 60 % – 2012 m., – 70 % – 2013 m., – 80 % – 2014 m., – 90 % – 2015 m., – 100 % – nuo 2016 m. Kroatijai tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo tvarkaraštį, kuriame išmokos išreikštos valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, tuo metu taikomų išmokų procentine dalimi: – 25 % – 2013 m., – 30 % – 2014 m., – 35 % – 2015 m., – 40 % – 2016 m., – 50 % – 2017 m., – 60 % – 2018 m., – 70 % – 2019 m., – 80 % – 2020 m., – 90 % – 2021 m., – 100 % – nuo 2022 m.“
- u)132 straipsnio 2 dalyje po antros pastraipos įrašoma ši pastraipa: „Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a ir b punktų, Kroatija gali padidinti tiesiogines išmokas iki 100 % valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, taikomo lygio.“;
- v)VII priede po Prancūzijai skirto įrašo įrašoma: „ Kroatija 100 1 “
- w)VIII priedas papildomas šia lentele: „3 lentelė (*) Valstybė narė 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. Kroatija 93 250 111 900 130 550 149 200 186 500 223 800 261 100 298 400 335 700 373 000 (*) Viršutinės ribos apskaičiuotos atsižvelgus į 121 straipsnyje pateiktą išmokų didinimo tvarkaraštį.“ 5. ŽUVININKYSTĖ 1. 32002 R 2371: 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2002 12 31, p. 59): I priedas papildomas šiomis dalimis: „11. KROATIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS * Geografinis rajonas Valstybė narė Rūšys Svarba arba ypatingos savybės 12 mylių tik jūros rajone, į kurį Kroatija turi suverenias teises, esančiame į šiaurę nuo 45 laipsnių ir 10 minučių šiaurės platumos lygiagretės palei Vakarų Istrijos pakrantę nuo išorinės Kroatijos teritorinių vandenų ribos, kur ši lygiagretė kerta sausumos ribą Vakarų Istrijos pakrantėje (Grgatovo kyšulys, Funtana) Slovėnija Priedugnio ir smulkios pelaginės rūšys, įskaitant sardines ir ančiuvius 100 tonų ne daugiau kaip 25 žvejybos laivams, įskaitant 5 žvejybos laivus su dugniniais tralais * Pirmiau nurodytas režimas taikomas nuo tada, kai bus visiškai įgyvendintas arbitražo sprendimas pagal 2009 m. lapkričio 4 d. Stokholme pasirašytą Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės arbitražo susitarimą. 12. SLOVĖNIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS * Geografinis rajonas Valstybė narė Rūšys Svarba arba ypatingos savybės 12 mylių tik jūros rajone, į kurį Slovėnija turi suverenias teises, esančiame į šiaurę nuo 45 laipsnių ir 10 minučių šiaurės platumos lygiagretės palei Vakarų Istrijos pakrantę nuo išorinės Kroatijos teritorinių vandenų ribos, kur ši lygiagretė kerta sausumos ribą Vakarų Istrijos pakrantėje (Grgatovo kyšulys, Funtana) Kroatija Priedugnio ir smulkios pelaginės rūšys, įskaitant sardines ir ančiuvius 100 tonų ne daugiau kaip 25 žvejybos laivams, įskaitant 5 žvejybos laivus su dugniniais tralais * Pirmiau nurodytas režimas taikomas nuo tada, kai bus visiškai įgyvendintas arbitražo sprendimas pagal 2009 m. lapkričio 4 d. Stokholme pasirašytą Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės arbitražo susitarimą.“ 2. 32006 R 1198: 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL L 223, 2006 8 15, p. 1).
- a)27 straipsnis papildomas šia dalimi: „5. EŽF gali prisidėti prie žvejams, kurie galės naudotis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 su pakeitimais, padarytais Kroatijos stojimo aktu, I priedo 11 dalyje nustatytu galimybių žvejoti režimu, skirtų individualių išmokų schemos finansavimo. Ši schema gali būti taikoma tik 2014–2015 m. laikotarpiu arba, jei ta diena yra anksčiau, iki arbitražo sprendimo pagal 2009 m. lapkričio 4 d. Stokholme pasirašytą Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės arbitražo susitarimą visiško įgyvendinimo dienos.“;
- b)29 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Nukrypstant nuo 2 dalies, atokiausiuose regionuose ir nuošaliose Graikijos salose, taip pat Kroatijos Dugi Otoko, Mleto ir Lastovo salose, pagalba gali būti teikiama visoms įmonėms.“;
- c)35 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Nukrypstant nuo 3 dalies, atokiausiuose regionuose ir nuošaliose Graikijos salose, taip pat Kroatijos Dugi Otoko, Mleto ir Lastovo salose, pagalba gali būti teikiama visoms įmonėms.“;
- d)53 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „9. Kai iš EŽF lėšų yra finansuoja