, (9.5) čia:
\nNEd – įtempimų, veikiančių Ac0 plote, atstojamoji; fcud,eff – ekvivalentinis betono glemžiamasis stipris, apskaičiuojamas pagal formulę , (9.6) čia js – koeficientas, įvertinantis skersinio armavimo įtaką vietinio gniuždymo zonoje: k), l) ir n) (žr. 19 pav.). js = 1,0, skersinį armavimą įvertinant pagal sąlygą, skersinės armatūros tinklai uždėti plote, ne mažesniame kaip 19 pav. pažymėta punktyrinėmis linijomis. Kai apkrauta pagal a), b), c), d), e), f), g), h), i), j) (žr. 19 pav.), js koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę , (9.7) čia Aeff – betono plotas, apibrėžtas kraštiniais tinklo strypais ir esantis Ac1 plote. . čia: rxy – skersinio armavimo koeficientas; fyd,xy – tinklų armatūros skaičiuotinis stipris.
\nJeigu glemžimo ploto kontūrai išeina už skersinio armavimo tinklo ribų, tai nustatant glemžimo plotą Ac0 ir pasiskirstymo plotą Ac1 įvertinamas tik betono plotas, esantis tinklelio kontūre. Tinklelio strypų skerspjūvio plotas jo ilgio ir pločio kryptimis neturi skirtis daugiau kaip 1,5 karto, o jų išdėstymo žingsnis neviršyti 100 mm ir ¼ mažesniosios skerspjūvio kraštinės.
\nF – atplėšiamoji (tempiamoji) jėga; ds – atstumas nuo jėgos pridėties taško iki išilginės armatūros masės centro;
\n20 pav. Gelžbetoninių elementų atplėšiamojo stiprio apskaičiavimo schema ds ir b reikšmės nustatomos atsižvelgiant į atplėšiamosios apkrovos pobūdį ir jos uždėjimą ant elemento (per gembes, priglaustus kitus elementus, įdėtines detales ir pan.).
\n111.1. apvalaus skersmens ir kai skersmuo ne didesnis kaip 3,5d;
\n111.2. stačiakampio skerspjūvio, kurio perimetras ne didesnis kaip 11d, ir skerspjūvio kraštinių c1 ir c2 santykis ne didesnis kaip 2;
\n111.3. kitų skerspjūvio formų, taikant analogiškus matmenų apribojimo reikalavimus.
\nKai skerspjūvis neatitinka Reglamento 111 p. reikalavimų, plokštės stipris apskaičiuojamas sumuojant jos praspaudžiamąjį ir kerpamąjį stiprius. Kerpamųjų pjūvių zonos nustatomos remiantis 22 pav. pateiktomis schemomis.
\n21 pav. Plokštės praspaudimo skaičiuotinė schema:
\nKritinis perimetras ir kolonos perimetras apriboja vadinamąją kritinę plokštumą.
\nKaip naudingasis plokštės storis imamas pastovusis. Kai jis skirtingas y ir z ašyse, imamas jų vidurkis: , (9.9) čia dy ir dz yra naudingasis plokštės aukštis statmenose ašyse.
\n22 pav. Kritinio perimetro nustatymo būdingiausieji atvejai Jei nuo kritinio perimetro arčiau nei 6d atstumu yra laisvas (neparemtas) plokštės kraštas, kampas ar anga, kritinio perimetro ilgis nustatomas remiantis schemomis, pateiktomis 23 ir 24 paveiksluose.
\n23 pav. Kritinio perimetro nustatymas plokštės pakraštyje ar kampe 24 pav. Kritinio perimetro nustatymas prie angos (A – anga) 113. Praspaudžiamosios plokštės pjūvis ties kritinio perimetro linija naudingojo aukščio ribose yra pavojingasis pjūvis. Kai plokštė pastoviojo aukščio, jis statmenas plokštės plokštumai. Kai plokštė kintamojo aukščio – statmenas tempiamajam (labiau tempiamam) plokštės kraštui.
\n25 pav. Kolona su kapiteliu, kurio lH <1,5hH:
\nA – pavojingasis pjūvis; B – vietinės apkrovos veikiamas plotas Stačiakampei kolonai su stačiakampiu kapiteliu, kurio lH < 1,5 hH ir matmenys l1 ir l2 (l1 = c1 + 2lH1, l2 = c2 + 2lH2, l1 ≤ l2), apskaičiuojant praspaudimą imama mažesnioji rcont reikšmė iš dviejų: , (9.11) rcont = 1,5d + 0,69l1 . (9.12) 115. Kolonoms su kapiteliais, kurių lH > 1,5(d + hH) arba posvyrio kampas γ mažesnis nei θ (žr. 26 pav.), atstumas nuo kolonos centro iki kritinio pjūvio apskaičiuojamas pagal tokias formules: rcont,ex = lH + 1,5d + 0,5c, (9.13) rcont„int = 1,5(d + hH) + 0,5c. (9.14) 26 pav. Kolona su kapiteliu, kurio lH > 1,5(d + hH):
\nA – pavojingasis pjūvis; B – vietinės apkrovos veikiamas plotas 116. Kai kapitelio 1,5hH < lH < 1,5(d + hH), atstumas nuo kolonos centro iki kritinio pjūvio apskaičiuojamas pagal formulę rcont = 1,5lH + 0,5c. (9.15) 117. Apskaičiuojant pamatų plokštės praspaudžiamąjį stiprį, pavojingojo pjūvio aukštį imti tokį, koks parodytas 27 paveiksle.
\n27 pav. Pamatų plokštės praspaudimo schema:
\nA – vietinės apkrovos veikiamas plotas;
\nJei pavojingajame pjūvyje vEd viršija vRd,c , būtina dėti skersinę armatūrą.
\nKoeficientas β apskaičiuojamas pagal formulę , (9.19) čia: u1 – kritinio perimetro ilgis; k – koeficientas, priklausantis nuo kolonos matmenų c1 ir c2 santykio, randamas 18 lentelėje;
\nW1 – perimetro u1 funkcija (žr. 28 pav.): , (9.20) čia: dl – perimetro elementarusis ilgis; e – atstumas nuo dl iki ašies, apie kurią veikia momentas MEd.
\n18 lentelė Koeficiento k priklausomybė nuo kolonos matmenų santykio c1/c2 ≤ 0,5 1,0 2,0 ≥ 3,0 k 0,45 0,60 0,70 0,80 28 pav. Kirpimas plokštės ir vidinės kolonos sandūroje, veikiant nepusiausvyriems lenkimo momentams Stačiakampio skerspjūvio kolonoms: , (9.21) čia: c1 – kolonos matmuo, lygiagretus jėgos ekscentricitetui; c2 – kolonos matmuo, statmenas jėgos ekscentricitetui.
\nSkritulio skerspjūvio vidinei kolonai: , (9.22) čia D – skritulio skerspjūvio kolonos skersmuo.
\nKai apkrova veikia ekscentriškai abiem kryptimis, stačiakampio skerspjūvio kolonoms koeficientas β apskaičiuojamas taip: , (9.23) čia: ey ir ez – ekscentricitetas MEd / NEd atitinkamai y kryptimi nuo momento, veikiančio apie z ašį, ir z kryptimi nuo momento, veikiančio apie y ašį; by ir bz – kritinio perimetro matmenys (žr. 22 pav.).
\nJei ekscentricitetas yra abiem statmenomis linkmėmis, β gali būti nustatytas pagal formulę , (9.24) čia: u1 – visas kritinis perimetras (žr. 23 pav.); u1* – ekvivalentinis kritinis perimetras (žr. 29 pav.); epar – ekscentricitetas, lygiagretus plokštės kraštui, nuo momento, veikiančio apie ašį, statmeną plokštės kraštui; k – iš 18 lentelės;
\nW1 – apskaičiuojamas kaip visam perimetrui u1 (žr. 22 pav.).
\nStačiakampio skerspjūvio kolonai W1 apskaičiuojamas pagal 9.25 formulę (žr. 28 pav.) . (9.25) Jei statmenas plokštės kraštui ekscentricitetas neina vidaus link, galioja 9.19 formulė. Apskaičiuojant W1, ekscentricitetas e imamas nuo kolonos centro iki kritinio perimetro.
\n29 pav. Ekvivalentinis kritinis perimetras: a) kraštinei kolonai; b) kampinei kolonai 123. Kampinių kolonų sandūroms, kai ekscentricitetas eina į plokštės vidų, laikoma, kad praspaudimo jėga vienodai pasiskirsto išilgai ekvivalentinio kontrolinio perimetro u1*, kaip parodyta 29 paveiksle. Koeficientas β apskaičiuojamas taip: . (9.26) Jei ekscentricitetas eina į išorę, galioja 9.19 formulė.
\n30 pav. Apytikslės koeficiento β reikšmės:
\nA – vidinė kolona; B – kraštinė kolona; C – kampinė kolona 125. Skersinė jėga, kurią atlaiko betonas plokštės pavojingojo pjūvio ploto vienete vRd,c, apskaičiuojama pagal formulę , (9.27) čia fck ir fctd imti MPa; , d (mm); , čia ρly, ρlz – armavimo koeficientai, atitinkamai y ir z ašių linkmėmis; ρly ir ρlz apskaičiuojama ruože, kurio plotis lygus kolonos pločiui, pridedant po 3d į kiekvieną kolonos pusę; , čia σcy , σcz – normaliniai įtempiai betono pavojingajame pjūvyje, atitinkamai y ir z ašių linkmėmis (MPa), gniuždymo atveju imamas minuso ženklas; ir , čia:
\nNEd,y , NEd,z – išilginė jėga nuo išorinės apkrovos ar išankstinio apspaudimo į visą piramidę vidinėms kolonoms ir išilginė jėga į pavojingąjį pjūvį kraštinėms kolonoms;
\nAc – betono skerspjūvio plotas, nusakomas kaip ir NEd.
\nVEd – koloną veikianti jėga; ∆VEd – nagrinėjamojo kritinio perimetro viduje į viršų veikianti jėga, t. y. į viršų veikiantis grunto slėgis minus savasis plokštės svoris.
\nVEd = VEd,red / ud. , (9.29) čia a – atstumas nuo kolonos krašto iki nagrinėjamojo kritinio perimetro.
\nEkscentriniam apkrovimui: , (9.30) čia k – randamas 18 lentelėje.
\nAsw – apie koloną esančios skersinės armatūros skerspjūvio plotas; sr – atstumas tarp skersinės armatūros eilių radialine linkme; α – kampas tarp skersinės armatūros ir plokštės ašies; fywd,ef – skersinės armatūros efektyvusis skaičiuotinis praspaudžiamasis stipris, fywd,ef = 250 + 0,25d ≤ fywd MPa); d – plokštės naudingasis aukštis (mm).
\nReikalavimai skersinei armatūrai duoti XVII skyriaus VI skirsnyje.
\nDidžiausias gretimo kolonai pjūvio betono praspaudžiamasis stipris vRd,max: , (9.32) čia: u0 imama: u0 = kolonos kraštinių ilgiui – vidinėms kolonoms; u0 = cx +3d ≤ cx + 2cy – kraštinėms kolonoms; u0 = 3d ≤ cx + cy – kampinėms kolonoms; cy , cz – kolonos kraštinių matmenys, cy – kolonos matmuo, lygiagretus plokštės kraštui.
\n31 pav. Vidinių kolonų kritinis perimetras:
\nA – perimetras uout; B – perimetras uout,ef Kito tipo skersinei armatūrai – atlankoms ar tinkleliams – vRd,cs, skaičiuotinis plokštės su skersine armatūra nagrinėjamojo pavojingojo pjūvio praspaudžiamasis stipris gali būti nustatytas bandymais.
\nAan – suminis labiausiai apkrautos inkarų eilės skerspjūvio plotas;
\nNan – didžiausioji tempimo įrąža vienoje inkarų eilėje, lygi: (10.2) Van – šlyties jėga vienai inkarų eilei: (10.3)
\nVisų kitų eilių inkarų plotas turi būti pasirenkamas lygus labiausiai apkrautos eilės inkarų plotui.
\nFormulėse (10.2) ir (10.4) statmenoji jėga N imama teigiama, jei ji nukreipta nuo įdėtinės detalės (žr. 32 pav.), ir neigiama – jei nukreipta į ją. Tais atvejais, kai statmenosios jėgos Nan ir , taip pat šlyties jėga Van apskaičiuojant pagal (10.2)–(10.4) formules gaunamos neigiamos, (10.1)–(10.3) ir (10.6) formulėse jos imamos lygios nuliui. Be to, jeigu Nan gaunama neigiama, tai (10.3) formulėje imama .
\nKai betonuojamos konstrukcijos įdėtinės detalės yra elemento viršuje, koeficiento l reikšmė mažinama 20 %, o reikšmė pasirenkama lygi nuliui.
\nBe to, turi būti įrengiami ir statmeni inkarai, apskaičiuojami pagal (10.1) formulę. Kai d = 1,0 ir esant Van reikšmėms, lygioms 0,1 šlyties įrąžos, apskaičiuoti pagal (10.3) formulę.
\nTaikant įvairius suvirinimo būdus, kurie užtikrina didelės plokštelės dalies pasipriešinimą inkaro ištraukimui, pagrindus, galimas (10.8) lygties patikslinimas.
\nPlokštelės storis taip pat turi atitikti virinimui keliamus technologinius reikalavimus.
\nSkaičiavimas grindžiamas tuo, kad veikiant daugkartiniam apkrovimui nagrinėjamuose pjūviuose armatūros ir betono pažeidimai neviršija leistinų.
\nTuo atveju, kai apskaičiuoti sct > fctd, atliekant tolimesnius skaičiavimus skerspjūvio ekvivalentinis plotas imamas be tempiamosios zonos betono ploto.
\n135.1. įprastajai armatūrai – ssR = ftd gsR gsRs;
\n135.2. įtemptajai – ssR = ftd gsR; ftd = ft /gs.
\nKoeficiento gsR reikšmė imama iš 19 lentelės. Koeficientas gsRs įvertina armatūros strypų suvirintinių sujungimų tipą. Suvirintiniai armatūros sujungimai ir gsRs reikšmės gali būti naudojami daugkartinio apkrovimo veikiamuose elementuose tik remiantis atitinkamų modelių bandymais.
\nDaugkartinio apkrovimo atveju neleistini tempimo įtempiai gniuždomosios zonos betone. Gniuždomosios zonos armatūros patvarumas neskaičiuojamas.
\nNeleistina, kad daugkartiniu apkrovimu būtų veikiamos betoninės ar surenkamosios monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos.
\nDaugkartinio apkrovimo veikiamos konstrukcijos turi tenkinti abiejų ribinių grupių reikalavimus, kai jas veikia tik statinė apkrova.
\n19 lentelė Armatūros darbo sąlygų koeficientai gsR, veikiant daugkartinei apkrovai Armatūros klasė Armatūros darbo sąlygų koeficientai gsR, veikiant daugkartinei apkrovai ir esant ciklo asimetrijos koeficientui ksR –1,0 –0,2 0 0,2 0,4 0,7 0,8 0,9 1,0 S240 0,41 0,63 0,70 0,77 0,90 1,00 1,00 1,00 1,00 S400, S500 0,31 0,36 0,40 0,45 0,55 0,81 0,91 0,95 1,00 S800 – – – – 0,27 0,55 0,69 0,87 1,00 S1200 – – – – 0,19 0,53 0,67 0,87 1,00 S1400 – – – – – 0,68 0,84 1,00 1,00 Ciklo asimetrijos koeficientas ksR =ss,min / ss,max; čia ss,min, ss,max – atitinkamai mažiausi ir didžiausi armatūros įtempiai viename cikle.
\nPastaba. Apskaičiuojant lenkiamuosius elementus iš sunkiojo betono su neįtemptąja armatūra, išilginei armatūrai imti: ksR = 0,30, kai 0 £ Mmin /Mmax < 0,20; ksR = 0,15+0,8Mmin /Mmax , kai 0,20 £ Mmin /Mmax £ 0,75; ksR = Mmin /Mmax , kai Mmin /Mmax > 0,75; čia Mmin, Mmax – atitinkamai skaičiuojamojo pjūvio mažiausia ir didžiausia lenkimo momento reikšmė viename cikle.
\n20 lentelė Leistinieji armatūros įtempių cikle pokyčiai Armatūrinis elementas DssR, MPa Neįtemptoji armatūra:
\nKai armatūra įtempiama automatizuotai, (12.2) formulėje skaitiklio dydis 360 keičiamas į 90.
\nPd, eop – nustatomi pagal (12.7) ir (12.8) formules imant ir reikšmes, įvertinus pirmuosius išankstinio įtempio nuostolius; yp1, yp2 – tie patys pažymėjimai, kaip ir Reglamento 144 p.; .
\nPastaba. Konstrukcijų iš LC12/13 klasių lengvojo betono reikšmės ir neturi viršyti atitinkamai 400 ir 500 MPa.
\nKai armatūra įtempiama mechaniniu būdu, Dgp reikšmės laikomos lygiomis 0,1, o kai įtempiama elektroterminiu ir elektromechaniniu būdais, nustatomos pagal formulę , (12.6) čia: p, sp – žr. Reglamento 139 ir 141 p.; np – armatūros įtemptųjų strypų skaičius elemento skerspjūvyje.
\nNustatant armatūros išankstinio įtempimo nuostolius, taip pat apskaičiuojant elementų plyšių atsivėrimą ir deformacijas leidžiama Dgsp reikšmes laikyti lygiomis nuliui.
\nElemento išilginei ašiai normaliniuose pjūviuose įtempiai nustatomi laikant, kad elementas yra iš tampriųjų medžiagų. Šiuo atveju nagrinėjamas ekvivalentinis skerspjūvis, įvertinant betono skerspjūvio susilpninimą kanalais, grioveliais ir pan., taip pat visos armatūros (įtemptosios ir neįtemptosios) skerspjūvio plotą, padaugintą iš armatūros tamprumo santykio ae modulio su betono deformacijos moduliu. Kai elemento skerspjūvyje yra skirtingų klasių ar rūšių betonai, jų skerspjūvis keičiamas į vienos klasės ar rūšies betono skerspjūvį, įvertinant jų deformacijos modulių santykius.
\nIšankstinio apspaudimo jėga Pd ir jos pridėties ekvivalentinio skerspjūvio centro atžvilgiu ekscentricitetas eop (žr. 33 pav.) nustatomi pagal formules: , (12.7) , (12.8) čia: sp1 ir sp2 – elemento tempiamosios ir gniuždomosios zonų neįtemptosios armatūros įtempiai dėl betono susitraukimo ir valkšnumo; yp1, yp2, ys1, ys2 – armatūros atstojamųjų jėgų atstumai nuo ekvivalentinio skerspjūvio centro (žr. 33 pav.).
\nKreivinės įtemptosios armatūros sp1 ir sp2 reikšmės yra dauginamos atitinkamai iš cosQ ir cosQ ¢; čia Q ir Q ¢ – armatūros ašies posvyrio išilginės ašies atžvilgiu kampas (nagrinėjamame skerspjūvyje).
\nĮtempiai sp1 ir sp2 imami: betono apspaudimo stadijoje – įvertinant pirmuosius nuostolius; naudojimo stadijoje – įvertinant pirmuosius ir antruosius nuostolius.
\nĮtempiai ss1 ir ss2 imami: betono apspaudimo stadijoje – įtempimo nuostoliai dėl greitai pasireiškiančio betono valkšnumo pagal 9 lentelės 6 poziciją; naudojimo stadijoje – įtempimo nuostoliai dėl betono susitraukimo ir valkšnumo pagal 9 lentelės 6, 8 ir 9 pozicijas.
\nĮtempiai scp nustatomi gniuždomojo betono kraštiniame sluoksnyje įvertinant išankstinio įtempimo nuostolius pagal 9 lentelės 1–6 punktus, laikant, kad armatūros įtempimo tikslumo koeficientas gsp lygus vienetui.
\n33 pav. Armatūros išankstinio įtempimo atstojamųjų gelžbetoninio elemento skerspjūvyje schema 22 lentelė Betono apspaudimo leidžiamieji įtempiai Skerspjūvio įtempių būvis Armatūros įtempimo būdas Betono apspaudimo stadijoje gniuždymo įtempiai dalimis nuo betono stiprumo apspaudimo metu scp /fcp, ne daugiau kaip kai skaičiuotinė oro temperatūra
\nPastabos:
\nApskaičiuojant saugos ribiniam būviui: (12.9) ir tinkamumo ribiniam būviui: ; (12.10) , (12.11) čia:
\nPd – skaičiuotnė išankstinio apspaudimo jėga; gp – išankstinio apspaudimo jėgos dalinis patikimumo koeficientas, lygus 0,9 ir 1,0, kai apspaudimas duoda naudingą efektą (pvz., padidina pastovumą), ir 1,0–1,2 – neigiamą (pvz., konstrukcijos stiprumas apspaudimo metu); rsup – koeficientas, apskaičiuojant saugos ribiniam būviui imamas 1,05, kai armatūra įtempiama į betoną be sukibimo, 0,9, kai įtempiama į atramas; rinf – koeficientas, imamas: 0,95, kai įtempiama į betoną, ir 0,9, kai įtempiama į atsparas; Pm.t – vidutinio išankstinio apspaudimo jėga laike t > t0 (įvertinus visus nuostolius):
\n147.1. kai armatūra įtempiama į atsparas: , (12.12) 147.2. kai armatūra įtempiama į betoną: ; (12.13) , (12.14) čia:
\nPm.0 – apspaudimo jėga laike t = t0;
\nDPt(t) – armatūros įtempimo nuostoliai laiku t dėl betono susitraukimo ir valkšnumo bei armatūros įtempių relaksacijos;
\nDPsp – nuostoliai dėl betono glemžimo po spiralinės arba žiedinės armatūros vijomis;
\nDPob – nuostoliai dėl apgniuždymo tarp blokų deformacijų.
\nSkaičiavimas tinkamumo ribiniam būviui pateiktas XIV skyriuje.
\nPastaba. Dilatacija – gniuždomo kūno tūrio padidėjimas, vykstantis dėl daugelio mikroplyšių, taip pat ilgų plyšių atsiradimo.
\nGelžbetonio be plyšių stiprumo sąlyga turi būti sudaryta remiantis sudedamųjų medžiagų, kaip dvikomponentės terpės, stiprumo sąlygomis.
\n154.1. plyšių pasvirimo armatūros atžvilgiu kampus ir plyšių sankirtos schemas;
\n154.2. plyšių atsivėrimą ir jų kraštų (krantų) šlytį;
\n154.3. armatūros standumą: ašinės – įvertinant sukibimą su betono tarp plyšių juostomis arba blokais; tangentinės – įvertinant betoninio pagrindo prie plyšio kraštų lankstumą (elastingumą) ir atitinkamai ašinius bei tangentinius armatūros įtempius plyšiuose;
\n154.4 betono standumą: tarp plyšių – veikiant ašinėms ir šlyties jėgoms (sumažinamas persikertančiųjų plyšių schemoms); plyšiuose – veikiant ašinėms ir šlyties jėgoms dėl nežymiai atsivėrusių plyšių kraštų (krantų) sukibimo;
\n154.5. dalinę armatūros ir betono ašinių deformacijų tarp plyšių darnos pažaidą.
\nNearmuotųjų elementų su plyšiais deformavimosi modelyje paisoma tik betono tarp plyšių standumo.
\nAtsiradus įstrižiesiems plyšiams, reikia įvertinti betono virš įstrižųjų plyšių deformavimosi ypatumus.
\n156.1. laikoma, kad suirimas įvyksta dėl pavojingiausiuose plyšiuose, bendruoju atveju įstrižuose armatūros strypų atžvilgiu, žymaus armatūros pailgėjimo ir betono juostų bei blokų tarp arba už plyšių (pavyzdžiui, plokštės gniuždomojoje zonoje virš plyšių) sutrumpėjimo;
\n156.2. betono atsparumas gniuždymui sumažėja dėl statmena kryptimi kilusio tempimo, iš anksto įtemptosios armatūros sukibimo jėgų, taip pat dėl armatūros skersinių perslinkimų prie plyšių kraštų;
\n156.3. nustatant betono stiprumą, atsižvelgiama į plyšių sudarymo schemą ir plyšių poslinkio armatūros atžvilgiu kampą;
\n156.4. armatūros strypuose paprastai įvertinami normaliniai įtempiai, nukreipti išilgai jų ašies; leidžiama įvertinti plyšių vietose armatūros tangentinius įtempius (virbalo efektas), tariant, kad strypų orientacija nekinta;
\n156.5. laikoma, kad suirimo plyšyje visi jį kertantys strypai pasiekia skaičiuotinius tempiamuosius stiprius (armatūros, neturinčios takumo ribos, įtempimai turi būti kontroliuojami apskaičiuojant deformacijas).
\nSkirtingų zonų betono stiprumą būtina įvertinti pagal jo, kaip komponento dvikomponentinėje terpėje, įtempius (atmetus ekvivalentinius armatūros tarp plyšių įtempius, nustatomus įvertinant įtempius plyšiuose, armatūros su betonu sukibimo ir dalinės ašinių deformacijų darnos pažeidimą).
\n160.1. galioja plokščiųjų pjūvių hipotezė;
\n160.2. labiausiai tempiamo betono sluoksnio didžiausias santykinis pailgėjimas lygus 160.3. gniuždomosios zonos (jeigu ji yra) betono įtempiai nustatomi įvertinant tampriąsias ir plastines betono deformacijas, pastarosios įvertinamos mažinant r atstumą tarp skerspjūvio viršūnės ir sunkio centro (žr. 34 pav.);
\n160.4. tempiamosios zonos betono įtempiai yra pasiskirstę tolygiai ir yra lygūs stipriui fctk;
\n160.5. iš anksto neįtemptosios armatūros įtempiai lygūs įtempių, sukeltų betono deformacijų prieaugio apie šią armatūrą, taip pat atsiradusių įtempių dėl susitraukimo ir valkšnumo, algebrinei sumai;
\n160.6. iš anksto įtemptosios armatūros įtempiai lygūs išankstinio įtempimo (atsižvelgiant į visus nuostolius) ir šią armatūrą supančio betono deformacijų prieaugio sukeltų įtempių algebrinei sumai.
\nŠios prielaidos netaikomos elementams, kuriuos veikia daugkartinis apkrovimas. Turi būti įvertintas iš anksto įtemptosios be inkarų armatūros įtempių ir sumažėjimas įtempių perdavimo zonos ilgyje lbpd (žr. Reglamento 241 p.), dauginant juos iš santykio lx /lbpd. Čia lx – atstumas nuo įtempių perdavimo pradžios iki nagrinėjamojo pjūvio, kuriame tikrinamas plyšio atsiradimas.
\nLenkiamųjų, ekscentriškai gniuždomųjų, taip pat ekscentriškai tempiamųjų elementų plyšių atsiradimas tikrinamas pagal sąlygą , (14.3) čia Mr – vienoje pjūvio pusėje esančių išorinių jėgų momentas apie ašį, lygiagrečią neutraliajai ašiai ir praeinančią per branduolio tašką, labiausiai nutolusį nuo pjūvio tempiamosios zonos, kurios plyšių atsiradimas yra tikrinamas (žr. Reglamento 163 p.). Momentas Mr apskaičiuojamas pagal charakteristinį apkrovų derinį 6.8b [9.5], kai norima įsitikinti, ar elementas supleišės, ir pagal pagrindinį apkrovų derinį 6.4 [9.5], kai naudojamas elementas neturi turėti plyšių.
\nMomentas Mcr apskaičiuojamas pagal formulę , (14.4) čia Mr.p – jėgos Pd momentas apie tą pačią, kaip ir apskaičiuojant momentą Mr, ašį. Kai momentų Mr.p ir Mr sukimo kryptys yra priešingos, (14.4) formulėje imamas pliuso ženklas, minusas – kai kryptys sutampa.
\n1 – branduolio viršūnė; 2 – ekvivalentinio skerspjūvio centras kai yra lenkiamieji elementai (žr. 34 a pav.); , (14.6) kai yra ekscentriškai gniuždomieji elementai (žr. 34 b pav.); , (14.7) kai yra ekscentriškai tempiamieji elementai (žr. 34 c pav.).
\n35 pav. Įrąžų schema ir įtempių diagrama elemento skerspjūvyje, apskaičiuojant normalinių išilginei elemento ašiai plyšių atsiradimą tempiamojoje zonoje veikiant išankstinio apspaudimo jėgai:
\n1 – branduolio viršūnė; 2 – ekvivalentinio skerspjūvio sunkio centras (14.10) ir (14.11) formulėse: , (14.13) bet imamas ne mažesnis kaip 0,7 ir ne didesnis kaip 1,0. sc,max – didžiausi gniuždomojo betono įtempiai dėl veikiančios išorinės apkrovos ir išankstinio apspaudimo jėgos, apskaičiuoti kaip tampriajam kūnui ekvivalentiniame pjūvyje;
\nWpl – apskaičiuojamas pagal (14.16) formulę; ae – žr. 14.2 formulę.
\nApskaičiuojant plyšių atsiradimą sudėtinių ir blokinių konstrukcijų neklijuotinėse sandūrose, fctk reikšmė (14.2) ir (14.4) formulėse imama lygi nuliui.
\nApskaičiuojant išorinių apkrovų tempiamosios zonos plyšių atsiradimą elementų ruožuose su pradiniais plyšiais, reikia Mcr reikšmę pagal (14.4) formulę mažinti dydžiu . Koeficientas , (14.14) čia jm – nustatomas pagal (14.46) formulę, bet imamas ne mažesnis kaip 0,45. Kai l reikšmė pagal (14.14) yra neigiama, ji imama lygi nuliui. Dydis , (14.15) čia y – atstumas nuo ekvivalentinio skerspjūvio sunkio centro iki labiausiai išorinės apkrovos tempiamo betono sluoksnio. Kai konstrukcijos armuotos vieline ir strypine (kurios sy ³ 800 MPa) armatūra, pagal (14.15) formulę apskaičiuotos d reikšmės mažinamos 15 %.
\nSct ir Scc – betono tempiamosios ir gniuždomosios zonų plotų statiniai momentai apie neutraliąją ašį;
\nSs1 ir Ss2 – tempiamosios ir gniuždomosios armatūros skerspjūvio plotų statiniai momentai apie neutraliąją ašį;
\nIcc – betono gniuždomosios zonos ploto inercijos momentas apie neutraliąją ašį;
\nIs1 ir Is2 – tempiamosios ir gniuždomosios armatūros skerspjūvio plotų inercijos momentai apie neutraliąją ašį.
\nTikrinant laikomosios galios visiško išnaudojimo ir plyšių atsiradimo vienu metu galimybę, pjūvio atlaikomoji įrąža, atsirandant plyšiams, nustatoma pagal (14.2) ir (14.4) formules, pakeitus jose fctk reikšmę į 1,2fctk ir imant gsp = 1,0 (žr. Reglamento 143 p.).
\nTačiau a fck,cube ³ 0,3.
\nSvarbiausieji betono tempimo (sct) ir gniuždymo (scc) įtempiai apskaičiuojami pagal formulę . (14.21) Įtempiai sx, sy ir txy nustatomi kaip tampriajam kūnui, išskyrus txy, kai veikia sukimo momentas, kuris nustatomas pagal elemento plastinės būklės formules.
\nĮtempiai sx ir sy įrašomi į (14.21) formulę su pliuso ženklu, jeigu jie yra tempimo įtempiai, ir su minusu – jei yra gniuždymo įtempiai. (14.17) sąlyga tikrinama ekvivalentinio skerspjūvio sunkio centre ir sijų sienelių ir lentynų susikirtimo vietose. Apskaičiuojant iš anksto įtemptuosius elementus su armatūra be inkarų, reikia įvertinti išankstinio įtempimo sp1 ir sp2 įtempių sumažėjimą inkaravimo zonoje (lbpd), padauginant iš santykio (žr. Reglamento 241 p.).
\nKai elementus veikia stipri agresyvi XA3 klasės aplinka, plyšiai juose yra neleidžiami.
\n23 lentelė Koeficientas j1, kai betonas įvairaus drėgnumo Skaičiuotinė situacija Derinys Betono rūšis Betonas Natūralaus drėgnumo Drėgmės prisotintas Drėgmės prisotintos ir sausos pakaitinės būsenos Nuolatinė Tariamai nuolatinis pagal 6.10 b [9.5], daugkartinis apkrovimas Sunkusis 1,60–15r1 1,20 1,75 Smulkiagrūdis:
\nA grupės B grupės 1,75 2,00 1,40 1,60 2,10 2,40 Lengvasis ³ 1,50 ³ 1,20 ³ 1,80 Trumpalaikė Charakteristinis pagal 6.8 b [9.5], tariamai nuolatinis pagal 6.10 b [9.5] Sunkusis, smulkiagrūdis, lengvasis 1,00 174. Ilgalaikio plyšių atsivėrimo plotis apskaičiuojamas nuo tariamai nuolatinio poveikių derinio 10b [9.5], imant koeficientą j l > 1,0, o trumpalaikio plyšių atsivėrimo plotis nustatomas kaip ilgalaikio plyšių atsivėrimo pločio ir plyšių atsivėrimo pločio prieaugio, padidėjus tariamai nuolatiniam poveikiui iki charakteristinio poveikių derinio (kai koeficientas j l = 1,0), suma.
\n24 lentelė Ribinės leistinosios gelžbetoninių elementų plyšių atsivėrimo pločių wlim1 ir wlim2 reikšmės, mm Konstrukcijos naudojimo sąlygos (klasės pagal 1 lent.) Iš anksto neįtemptieji elementai, kai armatūros takumo įtempiai sy £ 500 MPa Iš anksto įtemptieji elementai, kai armatūra strypinė (s0,2 £ 1000 MPa) vielinė ir lynai Elementai yra uždarose (šildomose) patalpose (XO, XC1) wlim1 = 0,40 wlim1 = 0,30 wlim2 = 0,20 wlim1 = 0,20 wlim2 = 0,10 Elementai yra atvirame ore ir grunte (XC2, XC3, XC4, XF1, XF3) wlim2 = 0,30 Plyšiai neleistini Elementai veikiami dujinės ir kintamosios agresyvios aplinkos (XA1, XA2, XD1, XF2, XF3) wlim1 = 0,20, wlim2 = 0,15 Elementai veikiami skystosios agresyvios aplinkos (XA1, XA2, XD1) wlim1 = 0,15, wlim2 = 0,10 Jei tempiamosios armatūros kraštinės eilės strypų masės centras lenkiamuosiuose ekscentriškai gniuždomuosiuose, ekscentriškai tempiamuosiuose (kai , čia d – skerspjūvio naudingasis aukštis) elementuose yra nutolęs nuo labiausiai tempiamo skerspjūvio sluoksnio atstumu a1,1 > 0,2h, reikšmė wk turi būti padidinta, dauginant iš koeficiento . (14.23) 175. Mažai armuotų (kai ir ) lenkiamųjų ir ekscentriškai gniuždomųjų elementų iš sunkiojo ir lengvojo betono plyšių atsivėrimo plotį esant charakteristiniam poveikių deriniui, kai yra trumpalaikė skaičiuotinė situacija, leidžiama nustatyti interpoliuojant tarp reikšmių wk = 0, veikiant momentui MEd = Mcr ir wk pagal (14.22) formulę, kai veikia momentas ; čia . Ilgalaikio plyšių atsivėrimo plotis veikiant tariamai nuolatiniams poveikiams nustatomas dauginant apskaičiuotąją wk reikšmę nuo charakteristinio poveikių derinio iš santykio , čia , Mr1 ir Mr2 – momentai Mr (žr. Reglamento 163 p.) veikiant tariamai nuolatiniam ir charakteristiniam poveikių deriniui.
\nElementų, kurių lengvasis betonas yra ne aukštesnės kaip C8/10 klasės, plyšių atsivėrimo plotis wk didinamas 20 %.
\nEkscentriškai tempiamųjų, kai , elementų tempiamosios armatūros įtempiai ss apskaičiuojami pagal (14.26) formulę, imant z = zs ; čia zs – atstumas tarp daugiau ir mažiau tempiamos armatūros sunkio centrų.
\nDydžio es reikšmė imama su minuso ženklu, jei tempimo jėga NEd yra tarp tempiamosios ir gniuždomosios (mažiau tempiamos) armatūros sunkio centrų.
\nVidinių jėgų petys z (14.25) ir (14.26) formulėse apskaičiuojamas pagal 14.44 formulę.
\nApskaičiuojant be išankstinio įtempimo tempiamosios armatūros įtempius ss , leidžiama jėgą Pd (14.24)–(14.26) formulėse imti lygią nuliui.
\nKai tempiamoji armatūra lenkiamųjų, ekscentriškai gniuždomųjų, taip pat ekscentriškai tempiamųjų (kai ) elementų pagal skerspjūvio aukštį išdėstyta keliomis eilėmis, apskaičiuoti pagal (14.25) ir (14.26) formules įtempiai ss dauginami iš koeficiento , (14.27) čia: x = x d, o dydis x apskaičiuojamas (14.39) formule; a1 – visos tempiamosios armatūros sunkio centro atstumas iki labiausiai tempiamo elemento skerspjūvio betono sluoksnio; a1,1 – žr. (14.23) formulę.
\nSuminiai įtempiai ss +sp (arba dnss + sp, kai tempiamosios armatūros strypai skerspjūvyje išdėstyti keliomis eilėmis) neturi viršyti fpk reikšmės.
\nElementų ruožuose, kuriuose yra atsivėrę pradiniai gniuždomosios zonos plyšiai, jėgą Pd reikia sumažinti dydžiu , (14.28) čia l dydis apskaičiuojamas pagal (14.14) formulę.
\nVEd,k – skaičiuotinė poveikių sukelta tinkamumo ribiniam būviui skersinė jėga;
\nVRd,c – apskaičiuojamas pagal (8.68) formulę, vietoje fctd imant fctk ir jc4 koeficientą dauginant iš 0,8.
\nElementams iš lengvojo betono, ne aukštesnės kaip LC8/9 klasės, plyšio pločio wk reikšmes, apskaičiuotas pagal 14.22 formulę, reikia didinti 30 %.
\nGelžbetoninio elemento deformacijos (kreivio, įlinkio arba deviacijos) pradžia laikomas būvis prieš jį apkraunant (kartu ir išankstiniu įtempimu P).
\nVertikaliųjų deformacijų ir horizontaliųjų poslinkių schemos pateiktos [9.5] priedo 11 ir 17 punktuose.
\nElemento ruožų, kurių tempiamojoje zonoje nėra susidariusių normalinių plyšių, kreivis apskaičiuojamas kaip vientiso kūno. Elemento ruožų, kurių tempiamojoje zonoje yra susidarę normaliniai plyšiai, vidutinis kreivis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tempiamosios armatūros ir gniuždomosios betono zonos deformacijas.
\nTaikomi poveikių [9.5] tinkamumo ribinių būvių daliniai koeficientai, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip.
\nM – kintamųjų ir tariamai nuolatinių poveikių (tinkamumo skaičiuotinės reikšmės) sukeltas momentas apie ekvivalentinio skerspjūvio centro ašį, statmeną lenkimo momento veikimo plokštumai; jc1 – koeficientas, kuriuo įvertinama betono trumpalaikio valkšnumo įtaka, imamas lygus 0,85 sunkiojo, smulkiagrūdžio, lengvojo su tankiu smulkiu užpildu betono elementams ir 0,70 lengvojo su poringu smulkiu užpildu betono elementams; jc2 – koeficientas, kuriuo įvertinama betono ilgalaikio valkšnumo įtaka, imamas iš 25 lentelės;
\nSkaitinė įtempių sc1 reikšmė imama lygi tempiamosios zonos įtemptosios armatūros išankstinio įtempimo nuostolių dėl betono susitraukimo ir valkšnumo pagal 9 lentelės 6, 8 ir 9 punktus sumai, o – tas pats kaip įtemptosios armatūros, jeigu ji būtų išdėstyta kraštiniame gniuždomajame sluoksnyje.
\nKreivių suma imama ne mažesnė kaip . Elementų be išankstinio įtempimo kreiviai ir laikytini lygūs nuliui.
\nRuožuose, kurių tempiamojoje zonoje atsiveria normaliniai plyšiai, tačiau esant nagrinėjamai apkrovos reikšmei garantuojamas jų užsivėrimas, kreivių , ir , įeinančių į (14.34) ir (14.35) formules, reikšmės didinamos 20 %.
\nM – momentas apie ašį, statmeną lenkimo momento veikimo plokštumai ir einančią per tempiamosios armatūros skerspjūvio centrą, nuo iš visų išorės jėgų, išdėstytų vienoje nagrinėjamojo skerspjūvio pusėje, taip pat nuo išankstinio apspaudimo jėgos Pm,0; z – atstumas nuo tempiamosios armatūros skerspjūvio centro iki gniuždomosios zonos atstojamosios virš plyšio, apskaičiuotas pagal (14.44) formulę; ys – koeficientas, kuris įvertina tempiamojo betono darbą ruožuose su plyšiais ir apskaičiuojamas pagal (14.45) formulę; yc – koeficientas, kuris įvertina kraštinio gniuždomojo betono sluoksnio deformacijų netolygumą ir yra lygus: sunkiojo, smulkiagrūdžio ir lengvojo betono aukštesnės nei LC12/13 klasės – 0,9; lengvojo, LC12/13 ir žemesnės klasės – 0,7; konstrukcijoms, apskaičiuotoms daugkartinių apkrovų poveikiui, neatsižvelgiant į betono klasę ir rūšį, – 1,0; jf – pagal (14.42) formulę nustatomas koeficientas; x – sąlyginis gniuždomosios betono zonos aukštis, apskaičiuojamas pagal (14.39) formulę; v – koeficientas, apibūdinantis elastingai tamprią betono gniuždomosios zonos savybę ir imamas pagal 26 lentelę;
\nNtot – išilginės jėgos N ir apspaudimo jėgos Pm,0 atstojamoji (esant necentriniam tempimui jėga N imama su minuso ženklu).
\nLenkiamųjų ir ekscentriškai gniuždomųjų elementų iš sunkiojo betono, kai , kreivį nuo momento Mr2 veikimo leidžiama apskaičiuoti tiesiškai interpoliuojant tarp kreivio, nustatyto nuo Mcr veikimo kaip vientisam kūnui pagal Reglamento 182 ir 183 punktus, ir kreivio nuo momento veikimo pagal šio punkto nurodymus. Koeficiento y reikšmė imama pagal Reglamento 175 p., sumažinant ją du kartus, jei įvertinamos tariamai nuolatinės apkrovos.
\n26 lentelė Koeficiento n reikšmės Skaičiuotinė situacija Koeficientas n, apibūdinantis elastingai tamprią betono gniuždomosios zonos savybę betoninėms konstrukcijoms sunkiojo, lengvojo smulkiagrūdžio A B 1. Trumpalaikė 0,45 0,45 0,45 2. Nuolatinė, kai aplinkos drėgmė %:
\nSantykinis gniuždomosios zonos aukštis x apskaičiuojamas pagal formulę , (14.39) tačiau visais atvejais gauta reikšmė neturi viršyti vieneto.
\nFormulės (14.39) dešiniosios pusės viršutiniai ženklai taikomi esant gniuždomajai jėgai Ntot, o apatiniai – esant tempiamajai jėgai Ntot (žr. Reglamento 165 p.).
\nFormulėje (14.39) esantys dydžiai ir jų apibūdinimai tokie: b – koeficientas, kuris įvairios klasės betonui yra lygus: sunkiajam ir lengvajam – 1,8; smulkiagrūdžiam – 1,6; ; (14.40) , (14.41) , (14.42) čia es,tot – jėgos Ntot ekscentricitetas apie tempiamosios armatūros masės centrą. Atitinka momentą M (žr. Reglamento 184 p.) ir apskaičiuojamas pagal formulę . (14.43) Petys z apskaičiuojamas pagal formulę . (14.44) Ekscentriškai gniuždomiesiems elementams z reikšmė neturi viršyti 0,98es,tot.
\nSkerspjūviai su lentyna gniuždomojoje zonoje, kai , apskaičiuojami kaip stačiakampiai, kurių plotis lygus .
\nLentynos pločio dydis vertinamas pagal Reglamento 76 punkto nurodymus.
\nLenkiamiesiems elementams be iš anksto įtemptosios armatūros (14.45) formulės dešiniosios pusės paskutinysis narys gali būti laikomas nuliu.
\nNurodytoje (14.45) formulėje: j ls – koeficientas, lemiantis ilgalaikių apkrovų veikimą ir imamas pagal 27 lentelę; es,tot – žr. (14.43) formulę; , (14.46) tačiau neturi viršyti vieneto; čia:
\nWpl – žr. (14.16) formulę;
\nMr, Mrp – žr. Reglamento 161–163 punktus, imant teigiamuosius ženklus lenkimo momentams, sukeliantiems tempiamosios armatūros tempimą.
\nVienasluoksnėms konstrukcijoms iš akytojo betono be išankstinio įtempimo ys reikšmė apskaičiuojama pagal formulę , (14.47) čia:
\nMk – skerspjūvio tinkamumo ribinio būvio lenkimo momentas; jl – koeficientas, kuris lygus: esant trumpalaikiam apkrovų poveikiui periodinio profilio armatūrai – 0,6, tas pats, tik lygiajai armatūrai – 0,7, esant ilgalaikiam apkrovų veikimui nepaisant armatūros profilio – 0,8.
\nAtliekant konstrukcijų patvarumo skaičiavimus koeficiento ys reikšmė visada laikoma vienetu.
\n27 lentelė Koeficiento jls reikšmės Skaičiuotinė situacija Betono klasė aukštesnė kaip C8/10 C8/10 ir žemesnė 1. Trumpalaikė, kai armatūra:
\nJeigu ir kreiviai išeina su minuso ženklu, imami lygūs nuliui.
\n36 pav. Pastovaus skerspjūvio gelžbetoninių elementų lenkimo momentų ir kreivių epiūros: a – apkrovų išdėstymo schema; b – lenkimo momentų epiūra; c – kreivių epiūra 190. Pastovaus skerspjūvio be išankstinio armatūros įtempimo lenkiamųjų gelžbetoninių elementų, kurių skerspjūvių standumas ir lenkimo momentų ženklai nagrinėjamame ruože yra nekintantys, kreivį galima apskaičiuoti ties didžiausiuoju lenkimo momentu. Kitose ruožo dalyse kreivis yra proporcingas lenkimo momentui (žr. 36 pav.).
\nLenkiamiesiems elementams, kai santykis , atsižvelgiama į skersinių jėgų (šlyties deformacijų) poveikį elemento įlinkiui. Šiuo atveju visas įlinkis dtot yra lygus įlinkių dėl išilginio lenkimo dm ir šlyties deformacijos dv sumai.
\nĮlinkis dv, lemiamas šlyties deformacijų, nustatomas pagal formulę , (14.50) čia:
\nVx – ieškomo poslinkio linkme vienetinės jėgos sukelta skersinė jėga elemento tarpatramio pjūvyje, kurio įlinkis apskaičiuojamas; ex – šlyties deformacija, apskaičiuojama pagal formulę , (14.51) čia:
\nVx – skersinė jėga pjūvyje x nuo išorinių apkrovų poveikio;
\nGc – betono šlyties modulis ir Gc = 0,4Eeff; jc2 – koeficientas, darantis įtaką betono ilgalaikiam valkšnumui (žr. 25 lentelę); jcr – koeficientas, nulemiantis plyšių įtaką šlyties deformacijoms ir yra lygus: elemento ilgio ruožuose be normalinių ir įstrižųjų plyšių – 1,0; ruožuose tik su įstrižaisiais plyšiais – 4,8; ruožuose su normaliniais plyšiais arba normaliniai ir įstrižieji plyšiai – pagal formulę , (14.52) čia Mx, – atitinkamai išorės apkrovos sukeltas lenkimo momentas ir pilnutinis kreivis pjūvyje x tos apkrovos, kuriai esant apskaičiuojamas įlinkis.
\n192.1. technologinius (normalaus kranų, technologinių įrenginių, mašinų ir pan.) darbus;
\n192.2. konstrukcinius (greta esančių elementų įtaka, reikalavimai išlaikyti pasirinktus nuolydžius ir pan.);
\n192.3. estetinius (žmonių požiūris į konstrukcijos tinkamumą).
\nĮlinkių leidžiamosios ribinės reikšmės nurodytos 17.1 lentelėje [9.5].
\nLeidžiamieji ribiniai įlinkiai gali būti padidinti statybinės pakylos dydžiu, jei tai leidžia konstrukciniai arba technologiniai reikalavimai.
\nApskaičiuojant surenkamuosius gelžbetoninius elementus reikia įvertinti jų sąveiką su kitais elementais arba monolitiniu betonu, taip pat jų sujungimo deformatyvumą ir stiprumą.
\nApskaičiuojant surenkamųjų konstrukcijų elementus nurodytoms papildomoms stadijoms apkrovą nuo savojo svorio reikia imti įvertinus dinamiškumo koeficientus: 1,6 – transportuojant, 1,4 – keliant ir montuojant.
\n202.1. iki uždėtajam monolitiniam betonui pasiekiant pasirinktąjį skaičiuotinį stiprį – nuo šio betono masės ir kitų montavimo apkrovų;
\n202.2 pasiekus monolitiniam betonui reikalingą stiprį – nuo šiame etape ir naudojimo metu veikiančių apkrovų.
\n203.1. užtikrintas surenkamojo elemento ir monolitinio betono sujungimo sąlyčio stiprumas visose šios sudėtinės konstrukcijos darbo stadijose;
\n203.2. veikiant normalinėms įrąžoms, surenkamojo elemento ir monolitinio betono bendras darbas užtikrinamas visose stadijose;
\n203.3. monolitinio betono klasė ne mažesnė kaip C16/20 ir jo sluoksnio storis ne mažesnis kaip 40 mm.
\n206.1. labai lygus, gaunamas gaminant formomis su labai lygiu vidiniu paviršiumi;
\n206.2. lygus, gaunamas gaminant slenkančiomis formomis arba baigus betono sutankinimą vibruojant, be papildomo apdorojimo (užglaistymo);
\n206.3. šiurkštus, gaunamas natūraliai po betonavimo arba specialiai šiurkštinama darant iškilimus ir įdubimus, ne mažesnius kaip 3 mm ir ne rečiau kaip kas 40 mm, arba atidengiant stambųjį užpildą;
\n206.4. su sprausteliais, kurių parametrai gali būti imami pagal 37 paveikslą.
\n37 pav. Sujungimo sprausteliais parametrai:
\n1 – surenkamasis elementas; 2 – monolitinis betonas Surenkamojo elemento betono ir monolitinio betono sąlyčio stiprumas šlyčiai apskaičiuojamas pagal tokią sąlygą , (15.1) čia: tEdj – išilginiai šlyties įtempiai skaičiuotinių apkrovų sąlyčio plokštumoje; tRdj – surenkamojo ir monolitinio betono sujungimo stiprumas (sąlyčio plokštumoje) šlyčiai.
\nŠlyties įtempiai tEdj nustatomi atsižvelgiant į šlyties įrąžos pasiskirstymo pagal sąlyčio plokštumos ilgį charakterį. Šios įrąžos dydis šlyties zonos ruože nustatomas kaip skirtumas normalinių jėgų, veikiančių šio ruožo galuose skerspjūvio dalyje, esančioje virš nagrinėjamos plokštumos. Didžiausius šlyties įtempius, veikiančius sąlyčio plokštumoje, leidžiama nustatyti neįvertinant netiesinio betono darbo ir lenkiamiesiems elementams jie gali būti apskaičiuoti pagal formulę , (15.2) čia: b – gniuždymo įtempių virš sąlyčio plokštumos atstojamosios ir visos atstojamosios reikšmės labiausiai apkrauto surenkamojo monolitinio elemento skerspjūvio santykis;
\nVEd – nagrinėjamojo pjūvio skaičiuotinė skersinė jėga; z – vidinių jėgų petys sudėtiniame skerspjūvyje, imama apskaičiuojant lenkiamąjį stiprį, tačiau ne didesnė kaip 0,85d – gelžbetoninėms konstrukcijoms ir 0,80d – betoninėms; bj – sąlyčio plokštumos plotis.
\nŠlyties įtempiai sąlyčio plokštumoje nuo susitraukimo ir valkšnumo deformacijų skirtumo gali būti neįvertinami, jeigu tai atitinkamai pagrįsta.
\nAj – sąlyčio paviršiaus plotas; a – kampas, pavaizduotas 37 paveiksle ir imamas nuo 450 iki 900.
\n28 lentelė Koeficientų c ir m reikšmės Paviršiaus tipas c m Labai lygus 0,025 0,5 Lygusis 0,350 0,6 Šiurkštusis 0,450 0,7 Su sprausteliais 0,500 0,9 Jeigu neįvykdoma sąlyga , (15.4) reikia apskaičiuoti skersinės armatūros kiekį, reikalingą išilginės šlyties jėgos atlaikymui.
\nSkersinė armatūra gali būti lygi arba rumbuotoji, ne aukštesnės kaip S500 klasės.
\nEsant plokščiai sąlyčio siūlei (žr. 38 a pav.), skaičiuotinis plotis bj imamas lygus sąlyčio plokštumos pločiui (bj = b). Jeigu sąlyčio plokštuma (siūlė) briaunota, plotis bj imamas pagal labiausiai pavojingą plokštumą:
\n208.1. pagal paviršių, kurį sudaro sąlyčio plotis (žr. 38 b, d pav.), t. y. bj = b arba bj = b–bj1+2h2, ir pagal visą sąlyčio paviršių (žr. 38 c pav.), t. y. bj = b+hj1.
\n38 pav. Šlyties paviršiaus schemos apskaičiuojant sąlyčio siūlės stiprumą:
\n1 – surenkamasis elementas; 2 – monolitinis betonas; 3 – šlyties plokštuma; 4 – sąlyčio siūlė 209. Surenkamųjų monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų stiprumo skaičiavimas gali būti atliekamas dviem metodais:
\n209.1. pagal skaičiuotinį deformacijų modelį, imant surenkamosios ir monolitinės skerspjūvio dalių betono atitinkamas deformavimosi s–e diagramas, įvertinant pradinį įtempių ir deformacijų būvį surenkamajame elemente iki jo monolitinimo;
\n209.2. skerspjūvių redukavimo metodu, pagal kurį vienos dalies betono stiprumo ir deformacinės charakteristikos keičiamos į kitos medžiagos atitinkamas charakteristikas. Taip pat įvertinamas surenkamojo elemento pradinis įtempimų ir deformacijų būvis, kol monolitinamas betonas pasieks reikiamą stiprumą.
\n210.1. surenkamųjų elementų deformacijos (įlinkiai), kol monolitinis betonas įsitrauks į bendrą darbą, yra sumuojamos su visos surenkamosios monolitinės konstrukcijos deformacijomis;
\n210.2. surenkamųjų monolitinių konstrukcijų skerspjūvis, sudarytas iš skirtingų savybių betono, gali būti keičiamas į vienalyčio betono skerspjūvį, naudojant jų betono tamprumo modulių santykį;
\n210.3. išankstinio apspaudimo jėga veikia tik surenkamąją konstrukcijos skerspjūvio dalį, jeigu monolitinė dalis nėra apspausta iš anksto įtemptąja armatūra statybos metu, betonui pasiekus reikiamą stiprį;
\n210.4. jeigu montuojant surenkamuosius elementus yra įrengiamos laikinos atramos, tai skaičiavimo metu reikia įvertinti galimą jų nusėdimą;
\n210.5. apskaičiuojant atsparumą supleišėjimui ir įlinkius reikia įvertinti papildomus įtempimus ir deformacijas, kurias sukelia surenkamojo ir monolitinio betono susitraukimo ir valkšnumo deformacijų skirtumas. Įrąžos nuo susitraukimo ir valkšnumo yra laikomos vidinėmis ir tarpusavio pusiausvyroje, o surenkamosios ir monolitinės dalies kreiviai yra vienodi.
\nTikrinamuosius konstrukcijų skaičiavimus reikia atlikti, kai keičiasi veikiančios apkrovos, tūrio ir planiniai sprendimai, naudojimo paskirties sąlygos, kai nustatomi konstrukcijų defektai ir pažeidimai. Tokių skaičiavimų tikslas – nustatyti konstrukcijų stiprumą ir tinkamumą normaliai naudoti pasikeitusiomis sąlygomis.
\nNepaisant konstrukcijų projektavimo ir statybos laiko, tikrinamieji skaičiavimai ir ribinių būvių reikalavimų patikrinimas atliekami pagal šį Reglamentą. Konstrukcija laikoma tinkama toliau naudoti be sustiprinimo, jei atitinka abiejų ribinių būvių reikalavimus. Jeigu tikrinamieji skaičiavimai rodo, kad konstrukcija netenkina ribinių būvių reikalavimų, tai konstrukcija stiprinama arba pakeičiama nauja. Tai grindžiama ir ekonominiu tikslingumu.
\n214.1. nuo apkrovų, veikiančių stiprinimo metu iki stiprinamiems elementams įsijungiant į bendrą darbą;
\n214.2. po stiprinimo įjungus stiprinamuosius elementus į bendrą darbą su stiprinamosiomis konstrukcijomis – nuo visiškų apkrovų naudojimo metu.
\nIki stiprinamiesiems elementams įsijungiant į bendrą darbą, gelžbetoninės konstrukcijos turi atitikti saugos ribinio būvio reikalavimus. Po įsitraukimo į bendrą darbą – sustiprinta konstrukcija turi atitikti saugos ir tinkamumo naudoti ribinių būvių ir ilgalaikiškumo reikalavimus.
\nSkaičiuojant stiprinamąsias konstrukcijas reikia įvertinti įtempimų ir deformacijų būvį, susidariusį jose iki įsitraukiant stiprinamiesiems elementams į bendrą darbą, taip pat skirtingas betono ir armatūros mechanines savybes.
\n218.1. betono B klasei (MPa), jeigu normuojama charakteristika buvo betono klasė;
\n218.2. 0,8 betono M markės (kg/cm2), nustatytos pagal 150´150´150 mm kubelius;
\n218.3. 0,85 betono M markės (kg/cm2), nustatytos pagal 200´200´200 mm kubelius.
\nJeigu tikrinamieji skaičiavimai atliekami pagal duomenis, gautus natūralaus konstrukcijų tyrimo metu, garantuota betono stiprio fc,cube reikšmė imama lygi 0,8 vidutinės betono stiprumo (MPa) reikšmės, nustatytos neardančiaisiais metodais, arba lygi garantuotam su 0,95 patikimumo betono stipriui, nustatytam pagal statistinio vertinimo metodus. Tarpinės sąlyginės betono klasės reikšmės gali būti nustatomos interpoliacijos metodu.
\nStiprinant konstrukciją armatūra, betonu ar gelžbetoniu, betono ir armatūros skaičiuotinės charakteristikos imamos pagal VII skyrių. Jeigu stiprinama metaliniais ar kitokių medžiagų elementais, skaičiuotinės jų charakteristikos turi būti pasirenkamos pagal kitus atitinkamus reglamentus ar standartus.
\nKonstrukcijų, sustiprintų po apkrova ar nukrautų, stiprumas apskaičiuojamas dviem stadijoms. Pirmiausia yra nustatomas deformacijų ir įtempimų būvis konstrukcijoje iki jos sustiprinimo. Tada apskaičiuojama sustiprinta konstrukcija, įvertinant įrąžų persiskirstymą skerspjūvyje, atsižvelgiant į tai, kad sustiprintos konstrukcijos skerspjūvį sudaro skirtingų savybių medžiagos.
\nGelžbetoninių elementų skerspjūvio matmenys turi būti tokie, kad atitiktų armatūros išdėstymo skerspjūvyje (betoninių apsauginių sluoksnių storiai, atstumas tarp armatūros strypų ir t. t.) ir inkaravimo reikalavimus.
\n29 lentelė Monolitinio gelžbetonio plokščių mažiausias storis Konstrukcija Plokščių storis, mm 1. Denginys 50 2. Daugiaaukščių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų perdangos 60 3. Daugiaaukščių pramonės pastatų perdangos 70 4. Plokštės, apkrautos sutelktąja judamąja apkrova 120 5. Besijų perdangų plokštės, esant sutelktajai atramai 150 Surenkamųjų plokščių mažiausias storis parenkamas toks, kad būtų garantuojamas reikiamas apsauginio betono sluoksnio storis ir armatūros išdėstymas plokštės skerspjūvyje (žr. Reglamento 227–235 p.).
\nEkscentriškai gniuždomųjų elementų skerspjūvio matmenys turi būti tokie, kad jų liaunis l0 /i visomis kryptimis neviršytų:
\n226.1. gelžbetoniniams elementams iš sunkiojo, smulkiagrūdžio ir lengvojo betono – 200;
\n226.2. kolonoms kaip pastatų elementams – 120;
\n226.3. betoniniams elementams iš sunkiojo, smulkiagrūdžio, lengvojo ir poringojo betono – 90;
\n226.4. betoniniams ir gelžbetoniniams elementams iš akytojo betono – 70.
\n228.1. armatūros skersmuo (jei jis neviršija 40 mm);
\n228.2. užpildo grūdelio didžiausias matmuo (jei jis mažesnis kaip 32 mm);
\n228.3. užpildo grūdelio didžiausias matmuo plius 5 mm (jei jis didesnis kaip 32 mm);
\n228.4. surenkamuosiuose pamatuose – 30 mm;
\n228.5. monolitiniuose pamatuose su paruošiamuoju betono sluoksniu – 35 mm;
\n228.6. monolitiniuose pamatuose be paruošiamojo betono sluoksnio – 70 mm.
\nVienasluoksnėse konstrukcijose iš lengvojo ir poringojo LC8/9 klasės betono apsauginio sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm, o išorinėms sienoms (be apdailos sluoksnio) – ne mažesnis kaip 25 mm.
\nSurenkamosioms konstrukcijoms apsauginio betono sluoksnio storį, nurodytą 30 lentelėje, galima sumažinti 5 mm, bet jis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm.
\nMažiausias atstumas nuo išilginės armatūros strypų paviršiaus iki artimiausio betono paviršiaus (apsauginis betono sluoksnis), atsižvelgiant į naudojimo sąlygų klasę, pateiktas 30 lentelėje.
\n30 lentelė Mažiausias leistinas apsauginio betono sluoksnio storis (mm) Armatūros tipai Naudojimo sąlygų klasės XO XC1 XC2, XC3, XC4 XD1, XD2, XD3, XF1, XF2, XF3, XF4 XA1 XA2 XA3 Neįtemptoji Iš anksto įtemptoji 20 20 25 30 30 35 40 50 25 35 30 40 40 50 229. Skersinės, paskirstomosios ir konstrukcinės armatūros apsauginio betono sluoksnio storis turi būti ne mažesnis už armatūros skersmenį ir ne mažesnis kaip 15 mm, kai konstrukcija naudojama normaliomis ir mažai agresyviomis sąlygomis, atitinkančiomis XO, XC1, XA1 (žr. 30 lentelę) klases. Didėjant aplinkos agresyvumui, apsauginio betono sluoksnio storį kiekvienai agresyvumo klasei reikia padidinti 5 mm.
\n230.1. strypinei armatūros, kurios fy = 600 MPa ir fy = 550 MPa, – 2f;
\n230.2. strypinei armatūros, kurios fy = 800 MPa ir fy = 1000 MPa, – 3f ir ³ 40 mm;
\n230.3. lynams – 2f ir ³ 30 mm; (čia f – mm).
\nApsauginį betono sluoksnį atraminėje zonoje įtemptajai armatūrai su inkarais ir be jų galima imti tokį pat, kaip ir pjūviuose elemento tarpatramyje tokiais atvejais: iš anksto įtemptiesiems elementams, kai atraminė reakcija perduodama sutelktai, esant atraminėms plieninėms detalėms ir konstrukcinei armatūrai (suvirintinių skersinių tinklų arba armatūrą apgaubiančių apkabų); plokštėse, skyduose, paklotuose ir elektros linijų atramose, kai galuose įdedama papildoma skersinė armatūra (lovio pavidalo suvirintiniai tinklai arba uždaros apkabos).
\nMažiausias atstumas nuo įtemptosios armatūros paviršiaus arba nuo kanalo krašto iki arčiausio betono paviršiaus, atsižvelgiant į naudojimo sąlygų klasę, elemento tarpatramio viduryje turi būti ne mažesnis už nurodytą 30 lentelėje.
\nKai įtemptoji armatūra yra išdėstyta išėmose arba elemento skerspjūvio išorėje, apsauginio betono sluoksnio, įrengiamo torkretuojant arba kitais būdais, storis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm.
\n232.1. jei konstrukcijos ilgis 9 m – 10 mm;
\n232.2. jei konstrukcijos ilgis iki 12 m – 15 mm;
\n232.3. jei konstrukcijos ilgis didesnis nei 12 m – 20 mm.
\nElementų, gaminamų vibruojamojo presavimo įrenginiuose arba naudojant adatinius vibratorius, atstumai tarp armatūros strypų turi būti tokie, kad tarp jų tilptų tokių įrenginių elementai arba vibratorių galvutės.
\n235.1. jei strypai horizontalūs arba pasvirę betonavimo kryptimi – ne mažiau kaip:
\n235.1.1. apatinei armatūrai – 25 mm;
\n235.1.2. viršutinei armatūrai – 30 mm.
\nJei apatinė armatūra sudėta daugiau negu dviem eilėmis pagal skerspjūvio aukštį, atstumas tarp strypų horizontaliąja linkme (išskyrus dviejų apatinių eilių strypus) turi būti ne mažesnis kaip 50 mm;
\n235.2. jei strypai yra vertikalios padėties – ne mažiau kaip 50 mm; jei užpildo frakcijos sistemingai kontroliuojamos, tai šis atstumas gali būti sumažintas iki 35 mm, bet ne mažesnis kaip pusantro didžiausio stambaus užpildo skersmuo. Jei strypus išdėstyti sunku dėl elementų mažų skerspjūvio matmenų, leidžiama armatūros strypus išdėstyti suglaustai poromis (be tarpo tarp jų).
\nElementų su įtemptąja armatūra, tempiama į betoną (išskyrus nepertraukiamai armuotąsias konstrukcijas), atstumas prošvaisoje tarp armatūros kanalų turi būti ne mažesnis kaip kanalo skersmuo ir ne mažesnis kaip 50 mm.
\nAtstumas prošvaisoje tarp briaunotosios armatūros strypų imamas pagal nominalųjį skerspjūvį, neįvertinant iškišų briaunų.
\n39 pav. Lygios armatūros strypų inkaravimo būdai: a, b – nevisiškai užlenkiant, c – visiškai užlenkiant, d – kilpos formos, e – privirinant skersinį strypą 31 lentelė Koeficientų a1, a2, a3, a4 ir a5 reikšmės Veiksniai Inkaravimo sąlygos Armatūra tempiamoji gniuždomoji Strypo forma tiesusis a1 = 1,0 a1 = 1,0 kitoks (žr. 39 b, c, d pav.) a1 = 0,7, kai cd > 3Æ a1 = 1,0 (žr. 40 pav.) a1 = 1,0 Apsauginis sluoksnis lygusis a2 = 1–0,15(cd–Æ)/Æ ³ 0,7 £ 1,0 a2 = 1,0 rumbuotasis (žr. 39 b, c, d pav.) a2 = 1–0,15(cd–3Æ)/Æ ³ 0,7 £ 1,0 (žr. 40 pav.) a2 = 1,0 Skersinė armatūra neprivirinta prie išilginės Visų tipų a3 = 1–K l ³ 0,7 £ 1,0 a3 = 1,0 Skersinė armatūra privirinta prie išilginės Visų tipų, padėčių ir dydžių, kaip nurodyta 39 e pav. a4 = 0,7 a4 = 0,7 Esant skersiniam apspaudimui Visų tipų a5 = 1–0,04p ³ 0,7 £ 1,0 –
\nAs – vieno inkaruojančiojo strypo didesnio skersmens skerspjūvio plotas; p – slėgis (MPa), veikiantis statmenai inkariniam strypui ir inkaravimosi ilgiu lbd; cd – skaičiuotinio apsauginio sluoksnio storio reikšmė, imama iš 40 pav.;
\nK – reikšmės pateiktos 41 pav.
\nMažiausias inkaravimo ilgis lb,min imamas:
\n237.1. tempiamiesiems strypams , (17.2) 237.2. gniuždomiesiems strypams . (17.3) Rumbuotosios armatūros strypams formulėje 17.1 koeficientų sandauga a2 a3 a5 ³ 0,7.
\n40 pav. Apsauginio sluoksnio skaičiuotinis storis cd: a – lygiesiems strypams; b – atlenktiesiems strypams ir kabliams; c – kilpoms 41 pav. Koeficiento K reikšmės sijoms ir plokštėms Bazinis inkaravimo ilgis lb apskaičiuojamas taip: , (17.4) čia: ssd –skaičiuotiniai armatūros įtempiai; fbd – armatūros ir betono sąlyčio sankibos ribiniai įtempiai, nustatomi pagal formulę , (17.5) čia fctd – skaičiuotinis betono tempiamasis stipris (kai gc = 1,5). . Betonams, kurių fck > 55 MPa, skaičiuotinį stiprį fctd imti kaip betonui fck = 55 MPa. h1 – koeficientas, įvertinantis armatūros padėtį betonavimo metu ir sukibimo sąlygas; h1 = 0,70, išskyrus atvejus, nurodytus 42 pav.
\n42 pav. Atvejai, kuriems esant koeficientas h1 = 1,0.
\nA – betonavimo kryptis, sukibimo sąlygos geros h2 – koeficientas, įvertinantis strypo skersmens įtaką, imamas kai f £ 32 mm, h2 = 1,0; kai f > 32 mm, .
\nJeigu apskaičiuojant nustatyta, kad išilgai inkaruojamų strypų tempiamajame betone susidaro plyšių, tai strypai turi būti inkaruojami betono gniuždomojoje zonoje ilgiu lbd, apskaičiuojamu pagal 17.1 formulę.
\nKai įvykdyti šių reikalavimų nėra galimybių, turi būti numatytos išilginės armatūros strypų inkaravimo priemonės, garantuojančios jų darbą visiškai išnaudojant skaičiuotinį stiprį nagrinėjamajame pjūvyje (privirinant strypų galuose inkaruojančiąsias arba įdėtinių detalių plokšteles, inkarinių strypų atlankos, šalutinės armatūros naudojimas).
\nĮdėtinių detalių tempiamųjų inkarinių strypų, inkaruotų tempiamajame arba gniuždomajame betone, kai arba , ilgis apskaičiuojamas pagal Reglamento 237 p. nurodymus kaip tempiamiesiems strypams, kitais atvejais pagal Reglamento 207 p. kaip gniuždomiesiems strypams.
\nČia scd – betono gniuždomieji įtempiai, veikiantys statmenai inkariniam strypui ir apskaičiuojami kaip tampriai ekvivalentiniam skerspjūviui, veikiant pastoviajai apkrovai ir esant patikimumo koeficientui gG = 1.
\nInkarus iš lygiosios armatūros galima naudoti tik tuo atveju, kai jų galuose yra privirintos plokštelės, armatūros skersiniai trumpainiai ar suformuotos galvutės. Šių inkarų ilgis apskaičiuojamas pagal betono atsparumą išplėšimui ir glemžimui.
\nKonstrukcinėms detalėms leidžiama naudoti inkarus, kurių galuose suformuoti kabliai.
\n239.1. gniuždomojoje zonoje ne mažiau kaip 20f ir ne mažiau kaip 250 mm;
\n239.2. tempiamojoje zonoje ne mažiau kaip 0,5h + 20f ir ne mažiau kaip lbd (čia h – konstrukcijos skerspjūvio aukštis teorinio armatūros nutraukimo pjūvyje).
\n240.1. jeigu elementų skersinė armatūra dedama konstruktyviai, tempiamųjų strypų užlaidos už laisvųjų atramų vidinio krašto ilgis turi būti ne mažesnis kaip 5f;
\n240.2. jeigu skersinė armatūra parenkama skaičiavimais skersinei jėgai atlaikyti, tempiamųjų strypų užlaidos už laisvųjų atramų vidinio krašto ilgis turi būti ne mažesnis kaip:
\n240.2.1. 15f, kai užleidžiamos armatūros strypų skerspjūvio plotas ne mažesnis kaip 1/3 tarpatramio armatūros ploto, apskaičiuoto pagal didžiausią lenkimo momentą;
\n240.2.2. 10f, kai užleidžiamos armatūros skerspjūvio plotas lygus 2/3 tarpatramio armatūros ploto.
\nStrypų užlaidos už atramos vidinės briaunos ilgis imamas mažesnis už šio punkto reikalaujamą, jei dydis lbd <10f, ir imamas lygus lbd, bet ne mažesnis kaip 5f. Šiuo atveju, taip pat strypų galus privirinus prie patikimai inkaruotų įdėtinių detalių, išilginės armatūros skaičiuotinis stipris atraminiame ruože nemažinamas.
\n43 pav. Armatūros, įtempiamos į atsparas, įtempių pasiskirstymas inkaravimosi zonoje
\n32 lentelė Mažiausias išilginės armatūros kiekis gelžbetoninių elementų skerspjūvyje Armatūros darbo sąlygos Mažiausias gelžbetoninių elementų išilginės armatūros kiekis, % betono skerspjūvio ploto 1. Lenkiamųjų elementų, taip pat ir ekscentriškai tempiamųjų elementų, kai tempiamoji jėga veikia už skerspjūvio naudingojo aukščio ribų, armatūra S1 0,05 2. Ekscentriškai tempiamųjų elementų, kai tempiamoji jėga veikia tarp armatūrų S1 ir S2 0,05 3. Centriškai tempiamųjų elementų 0,2 4. Ekscentriškai gniuždomųjų elementų armatūra S1 ir S2, kai l0/i < 17 17 £ l0/i £ 35 35 < l0/i £ 83 l0/i > 83 0,05 0,10 0,20 0,25 Pastaba. Lentelėje pateiktas armatūros kiekis nustatomas pagal betono skerspjūvio plotą, lygų stačiakampio arba tėjinio (dvitėjo) skerspjūvio briaunos pločio ir skerspjūvio naudingojo aukščio d sandaugai. Kai išilginė armatūra išdėstyta tolygiai pagal skerspjūvio kontūrą, taip pat ekscentriškai tempiamiesiems elementams imamas visas betono skerspjūvio plotas.
\nElementams, kuriuose išilginė armatūra išdėstyta tolygiai pagal skerspjūvio kontūrą, taip pat centriškai tempiamiesiems elementams mažiausias visos armatūros skerspjūvio plotas turi būti imamas dvigubai didesnis, nei nurodyta 32 lentelėje.
\nEkscentriškai gniuždomuosiuose elementuose, kurių laikomoji galia esant skaičiuotiniam ekscentricitetui išnaudojama mažiau nei 50 %, nepaisant elemento liaunio armatūros S1 ir S2 kiekis imamas lygus 0,05.
\nReikalavimai, pateikti 32 lentelėje, netaikomi armatūrai, apskaičiuojamai elementų transportavimo ir montavimo stadijai. Šiuo atveju armatūros kiekis apskaičiuojamas pagal stiprumą. Jei skaičiavimais nustatoma, kad elemento laikomoji galia išnaudojama kartu su plyšių susidarymu tempiamosios zonos betone, tai armatūros kiekis padidinamas 15 %.
\nŠio punkto reikalavimai netaikomi parenkamai armatūrai, išdėstomai plokštėse pagal jų kontūrą ir lenkimą plokštės plokštumoje.
\nDidžiausias armatūros kiekis skerspjūvyje neatsižvelgiant į armatūros tipą ir betono klasę neturi būti didesnis nei 5 % kolonoms ir 4 % – kitoms konstrukcijoms. Elementams armuoti neįtemptąja armatūra naudotina armatūra, kurios takumo įtempiai fyd = 400, 500 ir 600 MPa. Armatūrą, kurios takumo riba fyd = 240 MPa, naudoti išilginiam armavimui tik atitinkamai pagrindus.
\n243.1. sunkiajam ir smulkiagrūdžiam < C20/25–40, 243.2. lengvajam LC12/13–16, LC12/13–LC20/22–25, LC25/28–40.
\n244.1. £ LC 12/13–16, 244.2. LC 16/18–LC 20/22–25, 244.3. ³ LC 25/28–32.
\nArmatūros su aukštesniais takumo įtempiais didžiausi skersmenys turi būti suderinti nustatyta tvarka.
\nEkscentriškai gniuždomųjų monolitinio gelžbetonio konstrukcijų elementų išilginių strypų skersmuo turi būti ³ 12 mm.
\nPlokštėse atstumas tarp darbo armatūros strypų atramoje turi būti ne didesnis kaip 400 mm, be to, šių strypų skerspjūvio plotas 1 m pločio ruože turi būti ne mažesnis kaip 1/3 armatūros skerspjūvio ploto, apskaičiuoto pagal didžiausią lenkiamąjį momentą elemento tarpatramyje.
\nIš anksto įtemptojo gelžbetonio kiaurymėtose (su apvaliomis kiaurymėmis) plokštėse, kurių aukštis £ 300 mm, atstumas tarp įtemptosios armatūros atramoje gali būti padidintas iki 600 mm, jei normalinių skerspjūvių, plyšių susidarymo momentas Mcrc, apskaičiuojamas pagal (14.4) formulę, yra ne mažesnis kaip 80 % momento, kurį sukelia išorinė apkrova su apkrovos patikimumo koeficientu gf = 1,0.
\nNekarpytąsias plokštes armuojant ritininiais tinklais leidžiama ties tarpinėmis atramomis visus apatinės zonos strypus atlenkti į viršutinę zoną.
\nAtstumas tarp darbo armatūros strypų ašių plokštės tarpatramio viduryje ir virš atramų (viršuje) turi būti ne didesnis kaip 200 mm, kai plokštės storis < 150 mm, ir ne didesnis kaip 1,5 h, kai plokštės storis > 150 mm; čia h – plokštės storis.
\nAtstumas tarp šios skersinės armatūros strypų ties kiekviena elemento briauna turi būti £ 500 mm ir ne didesnis už dvigubą elemento plotį.
\nEkscentriškai gniuždomuosiuose elementuose, kuriuose įtemptoji armatūra išdėstyta skerspjūvio centre (pvz., poliuose), skersinė armatūra nereikalinga, jei skersinę jėgą atlaiko vien betonas.
\nSkersinės armatūros galima nedėti ir ties lenkiamųjų elementų, kurie yra armuoti vienu išilginiu strypu arba virintiniu strypynu, plonų briaunų kraštinėmis (plotis £ 150 mm).
\nEkscentriškai gniuždomuosiuose elementuose, taip pat ir lenkiamųjų elementų gniuždomojoje zonoje, armuotoje skaičiavimais parinkta gniuždomąja armatūra, skersinė armatūra (apkabos), konstrukcijose iš sunkiojo, smulkiagrūdžio ir lengvojo betono, turi būti išdėstyta atstumu:
\n249.1. kai armatūros takumo įtempiai fyd £ 400 MPa – £ 500 mm ir ne didesniu kaip 15f, kai strypynai rištieji, ir ne didesniu kaip 20f, kai strypynai virintiniai;
\n249.2. kai fyd ³ 500 MPa – £ 400 mm ir ne didesniu kaip 12f, kai strypynai rištieji, ir ne didesniu kaip 15f, kai strypynai virintiniai.
\nAtstumas tarp ekscentriškai gniuždomųjų elementų skersinės armatūros (sankabų) darbo armatūros sandūros užleidžiant vietose turi būti ne didesnis kaip 10f.
\nJeigu skaičiavimais parinktos išilginės gniuždomosios armatūros S2 kiekis didesnis kaip 1,5 %, taip pat jei visas elemento skerspjūvis yra gniuždomas ir visas armatūros S1 ir S2 kiekis viršija 3 %, atstumas tarp skersinės armatūros (sankabų) turi būti £ 10f ir £ 300 mm.
\nTikrinant šio punkto sąlygas išilginės gniuždomosios armatūros strypai, kurie skaičiavimais neįvertinami, gali būti nepriimami, jei šių strypų skersmuo ne didesnis kaip 12 mm ir ne didesnis nei pusė apsauginio betono sluoksnio storio.
\nJeigu plokščiuosiuose strypynuose yra tarpiniai išilginiai strypai, tai jie ne rečiau kaip kas antras ir ne rečiau kaip kas 400 mm pagal elemento kraštinės plotį turi būti sujungiami smaigėmis su strypais, esančiais priešpriešiais.
\nSmaigių galima nenaudoti, kai elemento kraštinės plotis ne didesnis kaip 500 mm ir išilginių strypų kiekis prie šios kraštinės yra ne didesnis kaip 4.
\n