I PIELIKUMS

I PIELIKUMS Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras KONVENCIJA DĖL BENDROSIOS TRANZITO PROCEDŪROS AUSTRIJOS RESPUBLIKA, SUOMIJOS RESPUBLIKA, ISLANDIJOS RESPUBLIKA, NORVEGIJOS KARALYSTĖ, ŠVEDIJOS KARALYSTĖ, ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA, toliau – Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys, EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA, toliau – Bendrija, ATSIŽVELGDAMOS į laisvosios prekybos susitarimus tarp Bendrijos ir kiekvienos ELPA šalies, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrąją deklaraciją dėl kvietimo sukurti Europos ekonominę erdvę, priimtą ELPA šalių ministrų ir Europos Bendrijų Komisijos kartu su Bendrijos valstybėmis narėmis 1984 m. balandžio 9 d. Liuksemburge, ir ypač į joje išreikštą siekį supaprastinti pasienio formalumus ir prekių kilmės taisykles, ATSIŽVELGDAMOS į Konvenciją dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimą, sudarytą tarp ELPA šalių ir Bendrijos, įvedančią bendrąjį administracinį dokumentą, skirtą naudoti šioje prekyboje, ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad šio bendrojo dokumento naudojimas atliekant bendrąją tranzito procedūrą, kai prekės gabenamos tarp Bendrijos ir ELPA šalių bei tarp atskirų ELPA šalių, leistų supaprastinti formalumus, PRIPAŽINDAMOS, kad tinkamiausias būdas šiam tikslui pasiekti būtų tranzito procedūros, šiuo metu taikomos gabenant prekes Bendrijos viduje, tarp Bendrijos ir Austrijos bei Šveicarijos, taip pat tarp Austrijos ir Šveicarijos, taikymo išplėtimas tose ELPA šalyse, kuriose ji netaikoma, TAIP PAT ATSIŽVELGDAMOS į Šiaurės tranzito tvarką, taikomą Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, NUTARĖ sudaryti šią Konvenciją. Bendrosios nuostatos 1 straipsnis 1. Šia Konvencija nustatomos priemonės, taikomos gabenant prekes tranzitu tarp Bendrijos ir ELPA šalių bei tarp atskirų ELPA šalių, įskaitant, atitinkamais atvejais, perkrautas, peradresuotas ar sandėliuotas prekes, įvedant bendrą tranzito procedūrą, taikomą nepriklausomai nuo prekių rūšies ir kilmės. 2. Nepažeidžiant šios Konvencijos nuostatų, ypač nuostatų dėl garantijų, laikoma, kad prekėms, cirkuliuojančioms Bendrijos viduje, taikoma Bendrijos tranzito procedūra. 3. Pagal tolesnių 7 – 12 straipsnių nuostatas, bendros tranzito procedūros taisykles nustato šios Konvencijos I ir II priedai. 4. Tranzito deklaracijos ir tranzito dokumentai, naudojami taikant bendrą tranzito procedūrą, sudaromi vadovaujantis III priedu ir atitika to priedo reikalavimus. 2 straipsnis 1. Bendroji tranzito procedūra priklausomai nuo konkretaus atvejo toliau apibrėžiama kaip T1 procedūra arba T2 procedūra. 2. T1 procedūra gali būti taikoma bet kurioms prekėms, gabenamoms vadovaujantis 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 3. T2 procedūra turi būti taikoma prekėms, gabenamoms vadovaujantis 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis:

1. a)Bendrijoje, bet tik tada, kai prekės atitinka Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 9 ir 10 straipsnių nustatytas sąlygas ir joms nebuvo taikyti muitinės eksporto formalumai dėl grąžinamųjų išmokų skyrimo eksportuojant į šalis, kurios nėra Bendrijos valstybės narės, vadovaujantis bendrosios žemės ūkio politikos nuostatomis, arba jeigu prekės įvežamos pagal Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį ir remiantis šios Sutarties nuostatomis laisvai cirkuliuoja Bendrijoje (Bendrijos prekės);
2. b)ELPA šalyje, bet tik tada, kai prekės į šią ELPA šalį buvo įvežtos taikant T2 procedūrą ir persiųstos vadovaujantis specialiosiomis nuostatomis, apibrėžtomis toliau nurodytame 9 straipsnyje. 4. Šioje Konvencijoje nustatytos specialiosios sąlygos dėl T2 procedūros taikymo prekėms taip pat taikomos išduodant T2L dokumentus, patvirtinančius prekių Bendrijos statusą ir prekėms pagal T2L dokumentą taikomas toks pat režimas, kaip ir vadovaujantis T2 procedūra vežamoms prekėms, išskyrus tai, kad T2L dokumentas neturi lydėti prekių. 3 straipsnis 1. Šioje Konvencijoje:
3. a)„tranzitas“ – tai muitinės procedūra, kurią taikant muitinės prižiūrimos prekės gabenamos iš vienos šalies muitinės įstaigos į kitą tos pačios arba kitos šalies muitinės įstaigą bent per vieną sieną;
4. b)„šalis“ – tai bet kuri ELPA šalis arba Bendrijos valstybė narė;
5. c)„trečioji šalis“ – tai bet kuri valstybė, kuri nėra ELPA šalis arba Bendrijos valstybė narė. 2. Taikydamos šioje Konvencijoje nustatytas taisykles T1 ir T2 procedūroms, ELPA šalys ir Bendrija bei jos valstybės narės turi tas pačias teises ir pareigas. 4 straipsnis 1. Ši Konvencija neapriboja bet kurių kitų tarptautinių susitarimų, susijusiųs su tranzito procedūra, taikymo, ypač TIR procedūra arba Reino manifesto deklaracija, su sąlyga, jeigu atsižvelgiama į atitinkamus jų taikymo apribojimus prekių gabenimui iš vienos Bendrijos vietos į kitą Bendrijos vietą ir atitinkamus T2L deklaracijos, patvirtinančios Bendrijos prekių statusą, išdavimo apribojimus. 2. Ši Konvencija taip pat neapriboja:
6. a)prekių gabenimo pagal laikinojo įvežimo procedūrą bei
7. b)susitarimų dėl pasienio susisiekimo taikymo. 5 straipsnis Jeigu nesudarytas Susitariančiųjų Šalių ir trečiosios šalies susitarimas, pagal kurį prekės iš vienos Susitariančiosios Šalies į kitą gali būti gabenamos per šią trečiąją šalį taikant T1 arba T2 procedūrą, tokia procedūra gali būti taikoma prekėms, gabenamoms per šią trečiąją šalį, tik tada, jeigu prekės per ją gabenamos su tuo pačiu transporto dokumentu, įformintu Susitariančiosios Šalies teritorijoje, o nurodytosios procedūros taikymas trečiosios šalies teritorijoje laikinai sustabdomas. 6 straipsnis Jeigu užtikrinamas prekėms taikomų priemonių įgyvendinimas, šalys, taikydamos T1 arba T2 procedūrą pagal dvišalius arba daugiašalius susitarimus, gali tam tikrų rūšių transportui taikyti supaprastintas procedūras. Apie tokius susitarimus pranešama Europos Bendrijų Komisijai, kuri praneša kitoms šalims. Tranzito procedūros taikymas 7 straipsnis 1. Atsižvelgdamos į visas specialiąsias šios Konvencijos nuostatas, ELPA šalių kompetentingos muitinės įstaigos įgaliojamos vykdyti išvykimo įstaigų, tranzito įstaigų, paskirties įstaigų ir garantijos įstaigų funkcijas. 2. Bendrijos valstybių narių kompetentingos muitinės įstaigos įgaliojamos išduoti T1 arba T2 dokumentus tranzitui į paskirties įstaigą, esančią ELPA šalyje. Atsižvelgdamos į visas specialiąsias šios Konvencijos nuostatas, jos įgaliojamos išduoti T2L dokumentus prekėms, siunčiamoms į ELPA šalį. 3. Kai, remiantis I priedėlio 16 straipsnio 2 dalimi, kelios prekių siuntos sugrupuojamos kartu, pakraunamos į vieną transporto priemonę, išsiunčiamos iš vienos išvykimo įstaigos į vieną paskirties įstaigą kaip jungtinis krovinys, skirtas pristatyti vienam gavėjui, ir vienas vykdytojas atlieka vieną T1 arba T2 operaciją, Susitariančioji Šalis gali reikalauti, kad šios siuntos būtų įformintos viena T1 arba T2 deklaracija, prie kurios pridedami atitinkami krovinio aprašai, išskyrus išimtinius, deramai pateisinamus atvejus. 4. Nepaisant to, kad reikalaujama tam tikrais atvejais nustatyta tvarka patvirtinti prekėms taikomą Bendrijos statusą, iš asmens, užbaigiančio eksporto formalumus Susitariančiosios Šalies pasienio muitinės įstaigoje, nereikalaujama, kad siunčiamoms prekėms būtų taikyta T1 arba T2 procedūra, neatsižvelgiant į muitinės procedūrą, kuriai įforminti šios prekės bus pateiktos kaimyninėje pasienio muitinės įstaigoje. 5. Nepaisant to, kad reikalaujama tam tikrais atvejais nustatyta tvarka patvirtinti prekėms taikomą Bendrijos statusą, Susitariančiosios Šalies pasienio muitinės įstaiga, kurioje užbaigiami eksporto formalumai, gali atsisakyti taikyti prekėms T1 arba T2 procedūrą, jeigu ši procedūra turi būti užbaigta kaimyninėje pasienio muitinės įstaigoje. 8 straipsnis Gabenant prekes su T1 arba T2 dokumentu, negalima papildomai pakrauti kitų prekių, taip pat iškrauti arba pakeisti prekių, ypač tais atvejais kai siuntos suskaidomos, perkeliamos į kitos rūšies transportą ir sujungiamos. 9 straipsnis 1. Prekes, įvežtas į ELPA šalį taikant T2 procedūrą ir galinčias būti peradresuotas taikant tą pačią procedūrą, visą laiką prižiūri šios šalies muitinė tam, kad būtų užtikrinta, jog nepakito jų tapatumas arba būklė. 2. Jeigu prekės iš ELPA šalies peradresuojamos į kitą šalį po to, kai joms toje ELPA šalyje buvo taikoma kuri nors muitinės procedūra, kita nei tranzito arba sandėliavimo procedūra, T2 procedūra joms gali būti netaikoma. Tačiau ši nuostata netaikoma prekėms, laikinai įvežamoms demonstruoti parodoje, mugėje arba panašiame viešame renginyje ir neapdorotoms, išskyrus operacijas, reikalingas jų pradinei būklei išsaugoti arba siuntoms išskaidyti. 3. Jeigu prekės ELPA šalyje peradresuojamos į kitą šalį po to, kai jos buvo saugomos taikant sandėliavimo procedūrą, T2 procedūra gali būti taikoma tik tada, jeigu laikomasi šių sąlygų: – prekių sandėliavimo laikotarpis neviršija penkerių metų; tačiau prekėms, klasifikuojamoms Prekių klasifikavimo muitų tarifuose nomenklatūros (Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos tarptautinė konvencija, 1983 m. birželio 14 d). 1 – 24 skyriuose, šis laikotarpis neviršija šešių mėnesių, – prekės buvo saugomos specialiai tam skirtose vietose ir nebuvo apdorojamos, išskyrus operacijas, reikalingas jų pradinei būklei išsaugoti arba siuntoms išskaidyti, nepakeičiant prekių įpakavimo, – bet kokios operacijos su prekėmis vyko prižiūrint muitinei. 4. Bet kuriame ELPA šalies muitinės įstaigos išduotame T2 arba T2L dokumente turi būti nuoroda į atitinkamą T2 arba T2L dokumentą, su kuriuo prekės buvo atgabentos į tą ELPA šalį, bei visi nurodytame dokumente buvę specialieji įrašai. 10 straipsnis 1. Išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 2 dalyje arba priedėliuose nustatyta kitaip, bet kuriai T1 arba T2 operacijai turi būti taikoma garantija, galiojanti visose šalyse, kuriose ši operacija vykdoma. 2. 1 dalies nuostatos neapriboja teisės:
8. a)Susitariančiosioms Šalims tarpusavyje susitarti, kad garantijos netaikomos T1 arba T2 operacijoms, atliekamoms tik jų teritorijose;
9. b)Susitariančiajai Šaliai nereikalauti garantijos T1 arba T2 operacijos daliai tarp išvykimo įstaigos ir pirmosios tranzito įstaigos. 3. Taikant fiksuoto dydžio garantijas, nurodytas šios Konvencijos I ir II priedėliuose, ECU prilyginamas bendrai šių dydžių sumai: 0,719 Vokietijos markės, 0,0878 svaro sterlingo, 1,31 Prancūzijos franko, 140 Italijos lirų, 0,256 Olandijos guldeno, 3,71 Belgijos franko, 0, 14 Liuksemburgo franko, 0,219 Danijos kronos, 0,00871 Airijos svaro, 1,15 Graikijos drachmos. ECU vertė, išreikšta kuria nors iš nurodytųjų valiutų, yra lygi pirmiau nurodytų dydžių, išreikštų šia valiuta, sumai. 11 straipsnis 1. Paprastai prekių tapatumas užtikrinamas plombuojant. 2. Plombuojama:
10. a)vieta, kurioje laikomos prekės, jeigu transporto priemonė pagal kitus muitų teisės aktus arba išvykimo įstaigos pripažinta kaip tinkama užplombuoti;
11. b)kitu atveju kiekvienas atskiras paketas. 3. Transporto priemonės gali būti pripažintos kaip tinkamos užplombuoti su sąlyga, jei:
12. a)plombas ant jų galima paprastai ir lengvai uždėti;
13. b)jos taip sukonstruotos, kad prekių neįmanoma išimti arba įdėti nepaliekant akivaizdžių įsibrovimo pėdsakų ar nesulaužant muitinės plombos;
14. c)jose nėra slaptų ertmių, kuriose galima paslėpti prekes;
15. d)ertmės, kuriose galima laikyti prekes, muitinio tikrinimo metu nėra lengvai prieinamos. 4. Išvykimo įstaiga gali neplombuoti, jei, atsižvelgiant į kitas galimas tapatumo nustatymo priemones, T1 ar T2 deklaracijoje arba papildomuose dokumentuose pateiktas prekių aprašymas jas leidžia lengvai atpažinti. 12 straipsnis 1. Kol nesusitarta dėl statistinės informacijos pasikeitimo tvarkos, siekiant užtikrinti, kad ELPA šalys ir Bendrijos valstybės narės turėtų duomenis, būtinus rengiant jų statistinius duomenis apie tranzitą, T1 ir T2 deklaracijų 4-asis egzempliorius, nebent Susitariančioji Šalis jo nereikalauja, pateikiamas:
16. a)pirmajai tranzito įstaigai kiekvienoje ELPA šalyje;
17. b)pirmajai tranzito įstaigai Bendrijoje, jeigu prekės gabenamos vykdant T1 arba T2 operaciją, pradėtą ELPA šalyje. 2. Tačiau pirmiau nurodytas papildomas egzempliorius nereikalaujamas, jeigu prekės gabenamos pagal II priedėlio IV antraštinės dalies I skyriuje apibrėžtas sąlygas. 3. Nacionalinių žinybų, atsakingų už statistinius duomenis apie tranzitą, prašymu, atstovaujamasis arba jo įgaliotas atstovas pateikia bet kokią informaciją, susijusią su T1 arba T2 deklaracijomis, būtiną siekiant surinkti statistinius duomenis. Administracinė pagalba 13 straipsnis 1. Suinteresuotų šalių muitinės teikia viena kitai visą jų turimą informaciją, būtiną norint patikrinti, ar ši Konvencija yra tinkamai įgyvendinama. 2. Suinteresuotų šalių muitinės prireikus viena kitai pateikia visus jų surinktus duomenis, dokumentus, pranešimus, bylų medžiagą ir informaciją, susijusius su transporto operacijomis, vykdytomis taikant T1 arba T2 procedūrą, taip pat su nusižengimais arba pažeidimais, padarytais vykdant šias operacijas. Be to, prireikus jos viena kitai pateikia visus surinktus duomenis, susijusius su prekėmis, kurios yra tarpusavio pagalbos objektas ir kurioms buvo taikoma muitinio sandėliavimo procedūra. 3. Jeigu įtariami nusižengimais arba pažeidimai, susiję su prekėmis, į vieną šalį įvežtomis iš kitos šalies, gabentomis per šalį arba saugotomis joje taikant muitinio sandėliavimo procedūrą, suinteresuotų šalių muitinės paprašytos viena kitai pateikia visą informaciją, susijusią su:
18. a)šių prekių gabenimo sąlygomis: – jeigu jos buvo atgabentos į šalį, kuriai adresuotas prašymas, su T1, T2 arba T2L dokumentu, neatsižvelgiant į jų tolesnį peradrasavimą arba – jeigu jos buvo persiųstos iš šalies, kuriai adresuotas prašymas, neatsižvelgiant į tai, kaip jos buvo atgabentos ;
19. b)šių prekių sandėliavimo sąlygomis, jeigu jos buvo atgabentos į šalį, kuriai adresuotas prašymas, su T1 arba T2L dokumentu arba jeigu jos buvo peradresuotos toje šalyje į kitą šalį įforminant T1arba T2L dokumentu. 4. Kiekviename prašyme, pateikiamame vadovaujantis 1–3 dalimis, turi būti nurodytas atvejis arba atvejai, su kuriais jis susijęs. 5. Jeigu šalies muitinė prašo pagalbos, kurios ji, gavusi atitinkamą prašymą, pati būtų negalėjusi suteikti, savo prašyme ji turi atkreipti dėmesį į tokį faktą. Toks prašymas gali būti tenkinamas ji gavusios muitinės nuožiūra. 6. Informacija, gauta remiantis 1–3 dalimis, naudojama tik šios Konvencijos tikslais, ir ją gavusioje šalyje jai taikoma tokia pati apsauga, kokia taikoma panašaus pobūdžio informacijai pagal šios šalies nacionalinius teisės aktus. Ši informacija gali būti naudojama kitais tikslais tik gavus raštišką ją pateikusios muitinės sutikimą ir vadovaujantis visais šios muitinės nustatytais apribojimais. Jungtinis komitetas 14 straipsnis 1. Šiuo dokumentu steigiamas Jungtinis komitetas, kuriame atstovaujama kiekvienai šios Konvencijos Susitariančiajai Šaliai. 2. Jungtinis komitetas veikia vadovaudamasis tarpusavio sutarimo principu. 3. Jungtinis komitetas posėdžiauja esant reikalui, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali pareikalauti sušaukti posėdį. 4. Jungtinis komitetas tvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose inter alia yra nuostatos, reglamentuojančios posėdžių sušaukimą, pirmininko paskyrimą ir jo įgaliojimų trukmę. 5. Jungtinio komiteto sprendimu gali būti sudaromi pakomitečiai arba darbo grupės, galintys teikti jam pagalbą vykdant savo pareigas. 15 straipsnis 1. Jungtinis komitetas atsako už šios Konvencijos administravimą ir užtikrina tinkamą jos įgyvendinimą. Siekdamos šio tikslo, Susitariančiosios Šalys reguliariai informuoja Jungtinį komitetą apie šios Konvencijos taikymo patirtį, o jis teikia rekomendacijas ir o 3 dalyje nurodytais atvejais priima sprendimus. 2. Visų pirma jis teikia rekomendacijas dėl:
20. a)šios Konvencijos pakeitimų, kitus nei nurodyta 3 dalyje;
21. b)bet kokių kitų priemonių, reikalingų jai taikyti. 3. Jungtinis komitetas savo sprendimais tvirtina:
22. a)Konvencijos priedėlių pakeitimus;
23. b)ECU apibrėžimo, kaip pateikta 10 straipsnio 3 dalyje, pakeitimus;
24. c)kitus šios Konvencijos pakeitimus, būtinas dėl padarytų jos priedų pataisų;
25. d)priemones, kurių imamasi pagal I priedėlio 28 straipsnio 2 dalį;
26. e)pereinamojo laikotarpio priemones, reikalingas į Bendriją įstojus naujoms valstybėms narėms. Tokie sprendimai Susitariančiosiose Šalyse įsigalioja jų įstatymų nustatyta tvarka. 4. Jeigu Susitariančiosios Šalies atstovas Jungtiniame komitete priima sprendimą su išlyga dėl konstitucinių reikalavimų įvykdymo, sprendimas įsigalioja antrojo mėnesio pirmąją dieną po to, kai pranešama apie išlygos panaikinimą. Įvairios ir baigiamosios nuostatos 16 straipsnis Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi atitinkamų priemonių veiksmingam ir suderintam šios Konvencijos nuostatų taikymui užtikrinti, atsižvelgdamos į tai, kad reikia kiek įmanoma operacijų vykdytojams supaprastinti formalumus ir rasti abipusiai priimtinus sprendimus dėl bet kurių sunkumų, kylančių dėl šių nuostatų įgyvendinimo. 17 straipsnis Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie nuostatas, priimtas dėl šios Konvencijos įgyvendinimo. 18 straipsnis Šios Konvencijos nuostatos netrukdo taikyti Susitariančiųjų Šalių arba Bendrijos valstybių narių įvestus prekių importo, eksporto arba tranzito draudimus ar apribojimus, grindžiamus viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos, nacionalinių vertybių, turinčių meninę, istorinę arba archeologinę vertę, apsaugos arba pramoninės ar komercinės nuosavybės apsaugos reikmėmis. 19 straipsnis Šios Konvencijos priedai ir papildomi protokolai sudaro neatskiriamą jos dalį. 20 straipsnis 1. Ši Konvencija taikoma teritorijose, kuriose taikoma Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis ir pagal toje sutartyje apibrėžtas sąlygas bei ELPA šalių teritorijose. 2. Ši Konvencija taip pat taikoma Lichtenšteino Kunigaikštystėje, kol ši Kunigaikštystė yra saistoma su Šveicarijos Konfederacija muitų sąjungos sutartimi. 21 straipsnis Bet kuri Susitariančioji Šalis gali išstoti iš šios Konvencijos, jeigu ji prieš 12 mėnesių raštu praneša apie tai depozitarui, kuris praneša visoms kitoms Susitariančiosioms Šalims. 22 straipsnis 1. Ši Konvencija įsigalioja 1988 m. sausio 1 d., jeigu Susitariančiosios Šalys iki 1987 m. lapkričio 1 d. deponuoja priėmimo prie šios Konvencijos dokumentus Europos Bendrijų Tarybos sekretoriate, kuris yra Konvencijos depozitaras. 2. Jeigu ši Konvencija neįsigalioja 1988 m. sausio 1 d., ji įsigalioja antrojo mėnesio pirmąją dieną po to, kai deponuotas paskutinysis prėmimo dokumentas. 3. Depozitaras praneša apie kiekvienos Susitariančiosios Šalies priėmimo dokumento deponavimo datą ir šios Konvencijos įsigaliojimo datą. 23 straipsnis 1. Įsigaliojus šiai Konvencijai, Austrijos ir Šveicarijos sudaryti atitinkamai 1972 m. lapkričio 30 d. ir 1972 m. lapkričio 23 d. susitarimai su Bendrija dėl Bendrijos tranzito taisyklių taikymo, taip pat šių šalių ir Bendrijos 1977 m. liepos 12 d. susitarimas dėl Bendrijos tranzito taisyklių taikymo srities išplėtimo nebetaikomi. 2. 1 dalyje nurodyti susitarimai tebetaikomi T1 arba T2 operacijoms, pradėtoms iki šios Konvencijos įsigaliojimo. 3. Šiaurės šalių tranzito tvarka, taikoma Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, nustojama taikyti nuo šios Konvencijos įsigaliojimo datos. 24 straipsnis Ši Konvencija, kuri parengiama vienu egzemplioriumi anglų, danų, graikų, islandų, ispanų, italų, norvegų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Konvencija deponuojama Europos Bendrijų Tarybos sekretoriate, kuris patvirtintas jos kopijas pateikia visoms šios Konvencijos Susitariančiosioms Šalims. Priimta 1987 m. gegužės 20 d., Interlakene I PRIEDĖLIS I ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis 1. Šioje Konvencijoje nustatyta tranzito procedūra taikoma pagal Konvencijos 1 straipsnio 1 dalį gabenamoms prekėms. 2. Konvencijos 2 straipsnis taikomas T1 arba T2 procedūrai. 2-10 straipsniai (Šiame priedėlyje nėra 2–10 straipsnių). 11 straipsnis Šioje Konvencijoje:
27. a)„Vykdytojas“ – tai asmuo, asmeniškai arba per įgaliotą atstovą ir laikydamasis nustatytų muitinės formalumų deklaracijoje išreiškęs pageidavimą gauti leidimą įforminti tranzito procedūrą bei taip kompetentingoms valdžios institucijoms įsipareigojęs procedūrą atlikti pagal taisykles;
28. b)„transporto priemonė“ – tai visų pirma: – kelių transporto priemonė, priekaba, puspriekabė, – geležinkelio keleivinis arba prekių vagonas, – valtis arba laivas, – orlaivis, – konteineris kaip apibrėžta Muitinių konvencijoje dėl konteinerių;
29. c)„išvykimo įstaiga“ – tai muitinės įstaiga, kurioje prasideda tranzito operacija įforminama bendroji tranzito procedūra;
30. d)„tranzito įstaiga“ – tai: – muitinės įstaiga, veikianti ne išvykimo šalyje, atvykimo į tą šalį vietoje, arba – taip pat muitinės įstaiga, veikianti išvykimo iš Susitariančiosios Šalies vietoje, per kurią vykdant tranzito operaciją prekių siunta išgabenama iš tos Susitariančiosios Šalies muitų teritorijos per sieną tarp tos Susitariančiosios Šalies ir trečiosios šalies;
31. e)„paskirties įstaiga“ – tai muitinės įstaiga, kuriai privalo pateiktos prekės operacijai užbaigti;
32. f)„garantijos įstaiga“ – tai įstaiga, kurioje pateikiama bendroji garantija;
33. g)„vidaus siena“ – tai: siena, bendra dviems Susitariančiosioms Šalims. Prekės, pakrautos vienos Susitariančiosios Šalies jūrų uoste ir iškrautos kitos Susitariančiosios Šalies jūrų uoste, laikomos kirtusiomis vidaus sieną, jeigu sienos kirtimas įformintas viename transporto dokumente. Prekės, iš trečiosios šalies gabenamos jūra ir perkraunamos Susitariančiosios Šalies uoste, norint jas iškrauti kitos Susitariančiosios Šalies uoste, nelaikomos kirtusiomis vidaus sieną. II ANTRAŠTINĖ DALIS T1 PROCEDŪRA 12 straipsnis 1. Visoms prekėms, gabentinoms taikant T1 procedūrą, remiantis šioje Konvencijoje nustatytomis sąlygomis, turi būti įforminta T1 deklaracija. T1 deklaracija laikoma deklaracija, kurios blankas atitinka III priedėlyje pateiktus pavyzdžių blankus. 2. Prireikus kartu su 1 dalyje nurodytu T1 blanku gali būti pateikiami vienas arba daugiau papildomų (bis) lapų, atitinkančių III priedėlyje pateiktus papildomų lapų pavyzdžių blankus. 3. T1 bis ir T2 bis blankai spausdinami ir pildomi Susitariančiosios Šalies valstybine kalba, priimtina išvykimo šalies kompetentingai institucijai. Prireikus su T1 operacija susijusios šalies kompetentingos institucijos gali prašyti vertimo į tos šalies valstybinę arba vieną iš valstybinių kalbų. 4. T1 deklaraciją pasirašo asmuo, pageidaujantis gauti leidimą įforminti T1 procedūrą, arba jo įgaliotas atstovas, ir išvykimo įstaigai pateikiami bent trys jos egzemplioriai. 5. Kartu su T1 deklaracija pateikti papildomi dokumentai yra jos neatskiriama dalis. 6. Kartu su T1 deklaracija pateikiamas transporto dokumentas. Išvykimo įstaiga gali nereikalauti, kad šis dokumentas būtų pateiktas atliekant muitinės formalumus. Tačiau gabenant prekes bet kuriuo metu privalu pateikti transporto dokumentą muitinei pareikalavus. 7. Jeigu išvykimo šalyje T1 procedūra įforminama baigus kitą muitinės procedūrą, T1 deklaracijoje nurodoma ši procedūra arba atitinkami muitinės dokumentai. 13 straipsnis Vykdytojas atsako už tai, kad:
34. a)per nustatytą laikotarpį, tinkamai vadovaujantis kompetentingos institucijos nustatytais reikalavimais paskirties įstaigai prekės būtų pateiktos nesugadintos siekiant užtikrinti prekių tapatumo nustatymą;
35. b)būtų laikomasi nuostatų, susijusių su T1 procedūra ir tranzitu kiekvienoje šalyje, kurios teritorija gabenamos prekės. 14 straipsnis 1. Kiekviena šalis, atsižvelgdama į sąlygas, kurias ji gali nustatyti, gali numatyti nacionalinę tvarką dėl T1 dokumento naudojimo. 2. Už kito asmens, išskyrus vykdytoją, T1 deklaracijoje pateikiamus papildomus duomenis atsako pastarasis pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nacionalinėmis nuostatomis. 15 straipsnis (Šiame priedėlyje nėra 15 straipsnio). 16 straipsnis 1. Prekės gali būti pakraunamos į tą pačią transporto priemonę daugiau kaip vienoje išvykimo įstaigoje ir iškraunamos daugiau kaip vienoje paskirties įstaigoje. 2. Kiekvienoje T1 deklaracijoje nurodomos tik prekės, pakrautos arba numatomos pakrauti į vieną transporto priemonę norint jas gabenti iš vienos išvykimo įstaigos į vieną paskirties įstaigą. Taikant ankstesniąją pastraipą, viena transporto priemone laikoma:
36. a)kelių transporto priemonė su priekaba (–omis) ir/arba puspriekabe (-ėmis);
37. b)į sąstatą sukabinti keleiviniai arba prekiniai geležinkelio vagonai;
38. c)vieną vilkstinę sudarantys laivai;
39. d)į transporto priemonę pakrauti konteineriai, kaip apibrėžta pakrauti šiame straipsnyje. 17 straipsnis 1. Išvykimo įstaiga įregistruoja T1 deklaraciją, nustato laikotarpį, per kurį prekės privalo būti pateiktos paskirties įstaigai, ir imasi tokių prekių tapatumo nustatymo priemonių, kurias ji laiko būtinomis. 2. Įrašiusi reikiamus duomenis į T1 deklaraciją, išvykimo įstaiga pasilieka sau vieną jos egzempliorių, o kitus grąžina vykdytojui arba jo atstovui. 18 straipsnis (Šiame priedėlyje nėra 18 straipsnio). 19 straipsnis 1. T1 deklaracijos egzemplioriai, kuriuos vykdytojui arba jo atstovui pateikia išvykimo įstaiga, turi lydėti prekes. 2. Prekės gabenamos per T1 dokumente nurodytas tranzito įstaigas. Esant pateisinamoms aplinkybėms gali būti naudojamos kitos tranzito įstaigos. 3. Kiekviena šalis priežiūros tikslais savo teritorijoje gali nustatyti tranzito maršrutus. 4. Kiekviena šalis pateikia Europos Bendrijų Komisijai muitinės įstaigų, turinčių teisę atlikti susijusius su T1 operacijomis formalumus, sąrašą ir nurodo jų darbo valandas. Komisija perduoda šią informaciją kitoms šalims. 20 straipsnis Visose šalyse T1 dokumento egzemplioriai pateikiami muitinėms pareikalavus, kurios gali patikrinti, ar plombos nėra pažeistos. Prekės netikrinamos, nebent įtariamas koks nors nusižengimas, galintis tapti piktnaudžiavimu. 21 straipsnis Prekių siunta kartu su T1 dokumento egzemplioriais pateikiama kiekvienai tranzito įstaigai. 22 straipsnis 1. Kiekvienai tranzito įstaigai vežėjas pateikia tranzito kontrolės lakštą. Tranzito kontrolės lakšto forma nustatyta II priedėlyje. 2. Tranzito įstaigos prekių netikrina, nebent įtariamas koks nors nusižengimas, galintis tapti piktnaudžiavimu. 3. Jei pagal 19 straipsnio 2 dalies nuostatas prekės gabenamos ne per tą tranzito įstaigą, kuri nurodyta T1 dokumente, ta tranzito įstaiga nedelsdama siunčia tranzito kontrolės lakštą dokumente nurodytai įstaigai. 23 straipsnis Jeigu prekės pakraunamos arba iškraunamos bet kurioje tarpinėje įstaigoje, privalu pateikti išvykimo įstaigos (-ų) išduotus T1 dokumento egzempliorius. 24 straipsnis 1. Prekės, aprašytos T1 dokumente, gali būti perkrautos neįforminant naujos deklaracijos į kitą transporto priemonę, prižiūrint šalies, kurios teritorijoje perkraunama, muitinei. Tokiu atveju muitinė į T1 dokumentą įrašo atitinkamus duomenis. 2. Muitinė gali leisti atlikti tokį perkrovimą jai neprižiūrint, jei laikomasi jos nustatytų sąlygų. Tokiu atveju vežėjas į T1 dokumentą įrašo atitinkamus duomenis ir apie tai praneša kitai muitinės įstaigai, kurioje prekės privalo būti pateiktos, tam kad muitinė oficialiai patvirtintų perkrovimą. 25 straipsnis 1. Jeigu gabenant prekes plombos pažeidžiamos be vežėjo valios, jis nedelsdamas kreipiasi į šalies, kurioje tuo metu yra transporto priemonė, muitinė arba, jei jos nėra, į bet kurią kitą kompetentingą instituciją, prašydamas surašyti patvirtintą protokolą. Ši institucija, jeigu įmanoma, uždeda naujas plombas. 2. Dėl eismo nelaimės priverstinai perkraunant prekes į kitą transporto priemonę, taikomos 24 straipsnio 1 dalies nuostatos. Jeigu arti nėra muitinės, vietoj jos, remdamasi 24 straipsnio 1 dalyje apibrėžtomis sąlygomis, atitinkamus veiksmus gali atlikti bet kuri kita patvirtinta institucija. 3. Gresiant neišvengiamam pavojui, dėl kurio būtina nedelsiant iškrauti visą krovinį arba krovinio dalį, vežėjas gali veikti savo iniciatyva. Atliktus veiksmus jis privalo aprašyti T1 dokumente. Šiuo atveju taikomos 1 dalies nuostatos. 4. Jeigu dėl eismo nelaimių arba kitų atsitikimų, įvykusių gabenant prekes, vežėjas negali laikytis 17 straipsnyje nurodyto laiko apribojimo, jis nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai, numatytai 1 dalyje. Ši institucija reikiamus duomenis įrašo į T1 dokumentą. 26 straipsnis 1. Paskirties įstaiga įrašo T1 dokumento egzemplioriuose jos atlikto tikrinimo duomenis ir nedelsdama siunčia vieną egzempliorių išvykimo įstaigai, o kitą pasilieka sau. 2. (Šiame straipsnyje nėra 2 dalies). 3. Jeigu prekės paskirties įstaigai pateikiamos pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam laikotarpiui ir jeigu šis laiko apribojimas pažeistas dėl aplinkybių, paaiškintų paskirties įstaigai priimtinu būdu ir nepriklausiusių nuo vežėjo arba vykdytojo valios, laikoma, kad pastarieji nustatyto prekių pristatymo į paskirties vietą laiko apribojimo nepažeidė. 4. Nepažeidžiant II priedėlio 34 ir 51 straipsnių, T1 procedūra gali būti užbaigta bet kurioje kitoje įstaigoje, nenurodytoje T1 dokumente, jeigu abi įstaigos priklauso tai pačiai Susitariančiajai Šaliai. Tuomet tokia įstaiga tampa paskirties įstaiga. Jeigu išimties atveju paaiškėtų, kad norint užbaigti prekių vežimą prekes būtina pateikti kitai įstaigai, nenurodytai T1 dokumente, ir kad abi įstaigos priklauso tai pačiai Susitariančiajai Šaliai, muitinės įstaiga, kurioje pateikiamos prekės, gali leisti pakeisti paskirties įstaigą. Naujoji paskirties įstaiga T1 dokumento grąžinamojo egzemplioriaus langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ be frazių, kurias jį paprastai privalo jame įrašyti, įrašo vieną šių frazių: – Diferencias: mercancias presentadas en la aduana.. (nombre y pais), – Forskelle: det toldsted, hvor varerne blev frembudt..(navn og land), – Unstimmigkeiten: Zollstelle der Gestellung..(Name und Land), – DiajoreV: emporeumata proskomisqenta sto telwneio… (onoma kai cwra), – Differences: office where goods were presented…(name and country) [Skirtumai: įstaiga, kuriai pateiktos prekės... (pavadinimas ir valstybė)], – Différences: marchandises presentées au bureau.... …. (nom et pays), – Differenze: ufficio al quale sono state presentate le merci .... (nome e paese), – Verschillen: kantoor waar de goederen zijn aangebracht.... (naam en land), – Diferenças: mercadorias apresentadas na estància.... (nome e pais), – Muutos: toimipaikka, jossa tavarat esitetty.... (nimi ja maa), – Breying: Tollstjoraskrifstofa øar sem vörum var framvisad.... (Nafn og land), – Forskjell: det tollsted hvor varene ble fremlagt.... (navn og land), – Avvikelse: tullanstalt där varorna anmäldes.... (namn och land). Tačiau paskirties įstaigos neleidžiama keisti, jei T1 deklaracijoje yra vienas iš šių sakinių: – Salida de la Comunidad sometida a restricciones, – Udførsel fra Faellesskabet undergivet restriktioner, – Ausgang aus der Gemeinschaft Beschränkungen unterworfen, – ExodoV apo thn Koinothta upokeimenh se periorismouV. , – Export fom the Community subject to restrictions (Eksportui iš Bendrijos taikomi apribojimai), – Sortie de la Communaute soumise à des restrictions, – Uscita dalla Comunità assoggettata a restrizioni, – Verlaten van de Gemeenschap aan beperkingen onderworpen, – Saida da Comunidade sujeita a restrições, – Salida de la Comunidad sujeta a pago de derechos, – Udfoersel fra Faellesskabet betinget af afgiftsbetaling, – Ausgang aus der Gemeinschaft Abgabenerhebung unterworfen, – ExodoV apo thn Koinothta upokeimenh se epibarunsh, – Export from the Community subject to duty [Eksportui iš Bendrijos taikomi muito mokesčiai], – Sortie de la Communaute soumise a imposition, – Uscita dalla Comunita assoggettata a tassazione, – Verlaten van de Gemeenschap aan belastingheffing onderworpen, – Saida da Comunidade sujeita a pagamento de imposições. Išvykimo įstaiga nebaigia įforminti T1 dokumento, kol neįvykdyti visi įsipareigojimais, susiję su paskirties įstaigos pakeitimu. Prireikus ji informuoja garantą apie tokį įforminimo nebaigimą. 27 straipsnis 1. Siekiant užtikrinti, kad būtų surinkti muitai ir kiti mokesčiai, kuriuos kiekviena šalis turi teisę taikyti gabenamoms per jos teritoriją prekėms atliekant T1 operaciją, vykdytojas privalo pateikti garantiją, išskyrus atvejus, kai priedėlyje nustatyta kitaip. 2. Garantija gali būti bendroji, taikoma tam tikram skaičiui T1 operacijų, arba vienkartinė, taikoma vienai T1 operacijai. 3. Atsižvelgiant į 33 straipsnio 2 dalį garantija laikoma solidarioji garantija, pateikta trečiojo fizinio arba juridinio asmens, įsteigto šalyje, kurioje pateikiama garantija, ir šioje šalyje pripažinto garanto. 28 straipsnis 1. Asmuo, pagal 27 straipsnyje nustatytas sąlygas prisiėmęs garanto įsipareigojimus, atsako už fizinio arba juridinio asmens, vykdytojo vardu taip pat prisiimančio garanto įsipareigojimus, paskyrimą kiekvienoje šalyje, per kurią taikant T1 procedūrą bus gabenamos prekės. Toks garantas turi būti įsteigtas toje konkrečioje šalyje ir prisiimti įsipareigojimus bendrai su vykdytoju arba skyrium sumokėti visus muitus arba kitus mokesčius, taikomus toje šalyje. 2. 1 dalis taikoma vadovaujantis Jungtinio komiteto sprendimu, priimtu įvertinus aplinkybes, leidusias Susitariančiosioms Šalims pagal 36 straipsnį taikyti teisę į išieškojimą. 29 straipsnis 1. 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos pateikiamos garantijos blankas turi atitikti vieną pavyzdinių blankų, pateiktų atitinkamai šio priedėlio I arba II pavyzdyje. 2. Kiekviena šalis gali leisti, kad būtų naudojami kitokio pavyzdžio garantijų blankai, jeigu to reikalauja nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos arba įprastinė praktika ir jeigu tos garantijos turi tokią pačią teisinę galią, kokią turi nurodytieji pavyzdiniai blankai. 30 straipsnis 1. Bendroji garantija pateikiama garantijos įstaigai. 2. Garantijos įstaiga nustato garantijos dydį, priima garanto įsipareigojimus ir išduoda leidimą, suteikiantį vykdytojui teisę neatsižvelgiant į išvykimo įstaigą ir neviršijant garantijos sumos atlikti bet kurią T1 operaciją. 3. Vadovaujantis suinteresuotų šalių kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis, kiekvienam leidimą gavusiam asmeniui gali būti išduoti vienas arba daugiau garantijos sertifikato egzempliorių. Garantijos sertifikato blanko pavyzdys pateikiamas II priedėlyje. 4. Garantijos sertifikatas turi būti nurodytas kievienoje T1 deklaracijoje. 31 straipsnis 1. Garantijos įstaiga gali panaikinti leidimą naudoti garantiją, jeigu nebėra sąlygų, kurioms esant jis buvo išduotas. 2. Kiekviena šalis informuoja Europos Bendrijų Komisiją apie leidimo panaikinimą. Komisija šią informaciją perduoda kitoms šalims. 32 straipsnis 1. Kiekviena šalis gali nustatyti, kad bet koks trečiasis fizinis arba juridinis asmuo, prisiimantis garanto įsipareigojimus pagal 27 ir 28 straipsniuose nustatytas sąlygas, garantuoja už fiksuoto dydžio vienkartinės garantijos 7 000 ECU dydžio sumą, įsipareigodamas pagal kiekvieną deklaraciją sumokėti muitus ir kitus mokesčius, kurie gali būti mokėtini atliekant T1 operaciją, už kurios įvykdymą jis atsako neatsižvelgiant į tai, kas yra vykdytojas. Jeigu prekių vežimas kelia padidintą riziką, visų pirma atsižvelgiant į vienoje arba daugiau šalių taikomų muitų ir mokesčių sumas, išvykimo įstaiga nustato didesnę fiksuoto dydžio garantijos sumą. Garantijos, nurodytos pirmojoje pastraipoje, blankas turi atitikti šio priedėlio III pavyzdį. 2. Pagal šią konvenciją taikomas ECU keitimo į nacionalinę valiutą kursas apskaičiuojamas kartą per metus. 3. II priedėlyje nustatoma:
40. a)prekių judėjimas, dėl kurio gali padidėti fiksuotos garantijos suma, ir sąlygos, pagal kurias taikomas toks padidėjimas;
41. b)sąlygos, pagal kurias bet kokiai T1 operacijai taikoma 1 dalyje nurodyta garantija;
42. c)ECU keitimo į nacionalinę valiutą kurso taikymo išsamios taisyklės. 33 straipsnis 1. Vienkartinė garantija, taikoma vienai T1 operacijai, pateikiama išvykimo įstaigai. 2. Kaip garantija gali būti naudojamas piniginis užstatas. Šiuo atveju garantijos dydį nustato suinteresuotų šalių komepetentingos institucijos, ir ši garantija privalo būti atnaujinama kiekvienoje tranzito įstaigoje, kaip apibrėžta 11 straipsnio d punkto pirmojoje įtraukoje. 34 straipsnis Nepažeisdamos nacionalinių nuostatų, apibrėžiančių kitus atleidimo nuo muitų ir mokesčių atvejus, suinteresuotų šalių komepetentingos institucijos gali atleisti vykdytoją nuo muitų ir kitų mokesčių mokėjimo šiais atvejais:
43. a)kai tinkamai įrodoma, kad prekės sunaikintos dėl force majeure arba dėl neišvengiamo nelaimingo atsitikimo, arba
44. b)kai oficialiai pripažįstami trūkumai, atsiradę dėl prekių prigimties. 35 straipsnis Įforminus T1 dokumentą išvykimo įstaigoje, garantas atleidžiamas nuo savo įsipareigojimų šaliai, per kurią T1 operacijos metu buvo gabenamos prekės. Jeigu išvykimo šalies kompetentinga muitinė nepraneša garantui, kad T1 dokumento įforminimas nebaigtas, jo įsipareigojimų galiojimas taip pat nutrūksta praėjus 12 mėnesių nuo T1 deklaracijos įregistravimo datos. Jeigu išvykimo šalies kompetentinga muitinė per antrojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį praneša garantui, kad T1 dokumento įforminimas nebaigtas, jam be to privalu pranešti, kad iš jo reikalaujama arba gali būti reikalaujama sumokėti pinigų sumas, susijusias su atitinkama T1 operacija. Tokį pranešimą garantas privalo gauti ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo T1 deklaracijos įregistravimo datos. Garanto įsipareigojimų galiojimas taip pat nutrūksta, jeigu iki nurodytojo laikotarpio pabaigos jis tokio pranešimo negauna. 36 straipsnis 1. Jeigu nustatoma, kad atliekant T1 operaciją tam tikroje šalyje padarytas pažeidimas arba nusižengimas, muitai ir kiti mokėtini mokesčiai išieškomi toje šalyje vadovaujantis įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatytomis nuostatomis, nepažeidžiant baudžiamosios bylos iškėlimą reglamentuojančių nuostatų. 2. Jeigu pažeidimo arba nusižengimo vietos neįmanoma nustatyti, laikoma, kad jis padarytas:
45. a)jei atliekant T1 operaciją pažeidimas arba nusižengimas išaiškinamas tranzito įstaigoje, esančioje prie vidaus sienos – toje šalyje, iš kurios ką tik išvyko transporto priemonė arba buvo išgabentos prekės;
46. b)jei atliekant T1 operaciją pažeidimas arba nusižengimas išaiškinamas tranzito įstaigoje, nurodytoje 11 straipsnio d punkto antrojoje įtraukoje – toje šalyje, kuriai toji įstaiga priklauso;
47. c)jei atliekant T1 operaciją pažeidimas arba nužengimas išaiškinamas kitoje šalies teritorijos vietoje, bet ne tranzito įstaigoje – toje šalyje, kurioje jis išaiškintas;
48. d)jei prekių siunta nepateikta paskirties įstaigai – paskutinėje šalyje, į kurią sprendžiant pagal tranzito kontrolės lakštą įvažiavo transporto priemonė arba buvo įvežtos prekės;
49. e)jei pažeidimas arba nusižengimas išaiškinamas užbaigus T1 operaciją – toje šalyje, kurioje jis išaiškintas. 37 straipsnis 1. Vienos šalies muitinės institucijų nustatyta tvarka išduoti T1 dokumentai bei prekių tapatumo nustatymo priemonės kitose šalyse turi tokią pačią teisinę galią kaip kiekvienoje šių šalių nustatyta tvarka muitinių išduoti T1 dokumentai bei prekių tapatumo nustatymo priemonės. 2. Šalies kompetentingų institucijų pagal T1 procedūrą atlikto patikrinimo metu nustatyti faktai kitose šalyse turi tokią pačią galią kaip faktai, nustatyti kitų šalių kompetentingų institucijų. 38 straipsnis (Šiame priedėlyje nėra 38 straipsnio). III ANTRAŠTINĖ DALIS T2 PROCEDŪRA 39 straipsnis 1. Visoms prekėms, gabenamoms taikant T2 procedūrą, turi būti įforminta T2 deklaracija, remiantis šioje konvencijoje nustatytomis sąlygomis ir naudojant blankus, atitinkančius III priedėlyje pateiktus pavyzdžius. Šio straipsnio 1 pastraipoje nurodytoje deklaracijoje pateikiamas „T2“ simbolis. Naudojant papildomus blankų lapus, šiuose lapuose privalu nurodyti „T2 bis“ simbolį. 2. II antraštinės dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos T2 procedūrai. 40 ir 41 straipsniai (Šiame priedėlyje nėra 40 ir 41 straipsnių). IV ANTRAŠTINĖ DALIS SPECIALIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS TAM TIKROMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS 42 straipsnis 1. Suinteresuotų šalių geležinkelio įstaigos atleidžiamos nuo reikalavimo pateikti garantiją. 2. 19 straipsnio 2 ir 3 dalies, 21 straipsnio ir 22 straipsnio nuostatos netaikomos prekių gabenimui geležinkelių transportu. 3. Taikant 36 straipsnio 2 dalies d punktą įstaigų turimi apskaitos dokumentai atstoja tranzito kontrolės lakštus. 43 straipsnis 1. Reikalavimas pateikti garantiją netaikomas prekių gabenimui Reinu arba Reino vandenų keliais. 2. Kiekviena šalis turi teisę netaikyti reikalavimo pateikti garantiją, jeigu prekės gabenamos kitais esančiais jos teritorijoje vandenų keliais. Apie tokias taikytas priemones ji perduoda informaciją Europos Bendrijų Komisijai, kuri informaciją praneša kitoms šalims. 44 straipsnis 1. Prekėms, kurias vežant kertama vidaus siena, kaip apibrėžta 11 straipsnio g punkto antrajame papunktyje, prieš kertant nurodytą sieną T1 arba T2 procedūros įforminti nebūtina. 2. 1 dalis netaikoma, kai prekės turi būti gabenamos jūra, o iškrovus jas uoste pagal vieną vežimo sutartį turi būti toliau vežamos sausumos arba vidaus vandenų kelių transportu taikant tranzito procedūrą, išskyrus atvejus, kai prekių gabenimui iš to uosto turi būti taikoma Reino manifesto procedūra. 3. Jeigu T1 arba T2 procedūra prekėms įforminta prieš jų gabenimą per vidaus sieną, šios procedūros taikymas sustabdomas, kol prekės gabenamos atvirąja jūra. 4. Prekių gabenimui jūra reikalavimas pateikti garantiją netaikomas. 45 straipsnis 1. Gabenant prekes oro transportu T1 arba T2 procedūros įforminti neprivaloma, išskyrus atvejus, kai prekėms taikomos jų naudojimo arba pristatymo į paskirties vietą kontrolės priemonės. 2. Jei T1 arba T2 procedūra įforminta visam arba daliniam prekių gabenimui oro transportu, garantiją pateikti nebūtina dėl tos kelionės oro transportu dalies, kurią atlieka įmonės, turinčios teisę suinteresuotose šalyse prekes gabenti reguliariais ir nereguliariais oro susisiekimo maršrutais. 46 straipsnis 1. T1 arba T2 procedūrą įforminti neprivaloma gabenant prekes vamzdynais. 2. Jei tokia procedūra taikoma prekes gabenant vamzdynais, garantiją pateikti nebūtina. 47 straipsnis (Šiame priedėlyje nėra 47 straipsnio). V ANTRAŠTINĖ DALIS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS PAŠTO SIUNTOMS 48 straipsnis 1. Nukrypstant nuo 1 straipsnio nuostatų, T1 arba T2 procedūros netaikomos pašto siuntoms (įskaitant pašto siuntinius). 2. (Šiame straipsnyje nėra 2 dalies). VI ANTRAŠTINĖ DALIS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS KELEIVIŲ VEŽAMOMS ARBA JŲ BAGAŽE LAIKOMOMS PREKĖMS 49 straipsnis 1. Keleivių vežamoms arba jų bagaže laikomoms prekėms T1 arba T2 procedūros taikyti neprivaloma, jeigu atitinkamos prekės nėra komercinės paskirties. 2. (Šiame straipsnyje nėra 2 dalies). 50-61 straipsniai (Šiame priedėlyje nėra 50–61 straipsnių). PRIEDAS Šiame priede pateikiami garantijų formų pavyzdžiai, naudojami pagal įvairias garantijų sistemas, taikomas pagal bendrąją tranzito procedūrą ir Bendrijos tranzitą I PAVYZDYS BENDROJI TRANZITO PROCEDŪRA/BENDRIJOS TRANZITAS BENDROJI GARANTIJA (Bendroji garantija, taikoma kelioms tranzito operacijoms, atliekamoms vadovaujantis Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros ir atitinkamais Bendrijos reglamentais) I. Garanto įsipareigojimas 1. Šį dokumentą pasirašęs ([1]) ............................................................................................................. ........................................................................................................................................................., gyvenantis (turintis buveinę) ([2]) .............................................................................................................................. ........................................................................................................................................................., prisiimdamas solidariąją garantiją, garantuoja garantijos įstaigai ......................... už didžiausią ...................................................................................... sumą ir įsipareigoja sumokėti Belgijos Karalystei, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Airijai, Italijos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Nyderlandų Karalystei, Portugalijos Respublikai, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, Austrijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Islandijos Respublikai, Norvegijos Karalystei, Švedijos Karalystei ir Šveicarijos Konfederacijai([3]) bet kokią sumą, mokėtiną arba galinčią tapti mokėtina nurodytoms valstybėms dėl pažeidimų arba nusižengimų, kuriuos atlikdamas tranzito operaciją pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros/Bendrijos tranzito padarė vykdytojas .................. ..........................................................................................................................................................., įskaitant muitus ir kitus mokesčius, žemės ūkio rinkliavas ir kitus mokėjimus, susijusius su pagrindiniais arba papildomomais įsipareigojimais, išlaidomis ir papildomomis išlaidomis, išskyrus pinigines baudas([4]). 2. Šį dokumentą pasirašęs asmuo įsipareigoja, kad gavęs pirmą raštišką šio dokumento 1 punkte nurodytų valstybių kompetentingos institucijos teikimą, sumokės reikalaujamas pinigų sumas iki nurodytosios maksimalios sumos, neturėdamas teisės atidėti mokėjimą ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui nuo pranešimo dienos, išskyrus atvejus, kai per šį laikotarpį jis/ji arba bet kuris kitas suinteresuotas asmuo kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad atliekant tranzito operaciją pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros/Bendrijos tranzito nepadaryta jokių pažeidimų arba nusižengimų, nurodytų šio dokumento 1 punkte. Kompententinga institucija, gavusi šį dokumentą pasirašiusio asmens prašymą ir pripažįstanti nurodytas priežastis svarbiomis, gali nustatyti ilgesnį kaip 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo mokestinio reikalavimo pateikimo dienos, per kurį nurodytasis asmuo privalo sumokėti reikalaujamas pinigų sumas. Išlaidos, atsiradusios dėl tokio papildomo laikotarpio suteikimo, ypač bet kokie delspinigiai privalo būti skaičiuojami taip, kad jų suma būtų lygi pinigų sumai, kurią reikėtų sumokėti atitinkamos valstybės pinigų arba finansų rinkoje. Iš nurodytos pinigų sumos neatimamos sumos, kurios jau buvo sumokėtos vykdant šį įsipareigojimą, išskyrus atvejus, kai šį dokumentą pasirašiusiam asmeniui pareikštas atgręžtinis reikalavimas, susijęs su tranzito procedūra, atliekama pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros/Bendrijos tranzito ir pradėta iki ankstesniojo teikimo sumokėti reikalaujamą pinigų sumą gavimo dienos arba per 30 dienų nuo šio teikimo gavimo dienos. 3. Šis įsipareigojimas įsigalioja nuo tos dienos, kai jį priima garantijos įstaiga. Šią garantiją bet kuriuo metu gali panaikinti šį dokumentą pasirašęs asmuo arba valstybė, kurios teritorijoje veikia garantijos įstaiga. Šis panaikinimas įsigalioja šešioliktą dieną po pranešimo apie jį kitai šaliai. Tai nepanaikina šį dokumentą pasirašiusio asmens prievolės sumokėti mokėtinas pinigų sumas, susijusias su tranzito operacijomis, atliekamomis pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros/Bendrijos tranzito, kurioms taikomas šis įsipareigojimas ir kurios buvo pradėtos iki nurodytojo panaikinimo įsigaliojimo datos, net ir tuo atveju, kai reikalavimas pareikštas po šios datos. 4. Šį dokumentą pasirašęs asmuo jame nurodytų įsipareigojimų vykdymui nurodo savo įstaigos adresą