{"html": "

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, apygardos teismo skyriaus pirmininkas, apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 18,2 16,02 -11,98 14,98 -6,49 -3,22 -17,69 Apylinkės teismo pirmininkas (teismai, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų) 17,7 15,58 -11,98 14,41 -7,51 -3,29 -18,59 Apygardos teismo teisėjas, apygardos administracinio teismo teisėjas 17,2 15,14 -11,98 14 -7,53 -3,2 -18,6 Apylinkės teismo pirmininkas (teismai, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų) 16,7 14,7 -11,98 13,6 -7,48 -3,1 -18,56 Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas (teismai, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų ) 16 14,08 -12 13,02 -7,53 -2,98 -18,63 Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas (teismai, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų) 15,3 13,46 -12,03 12,45 -7,5 -2,85 -18,63 Apylinkės teismo teisėjas 14,2 12,5 -11,97 11,56 -7,52 -2,64 -18,59 Taigi ginčijamas teisinis reguliavimas, nustatytas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), turėjo tokią įtaką teisėjų atlyginimo mažinimui (nevertinant bazinio dydžio pokyčių):

\n
–sumažinti visų teisėjų pareigybių pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai;
\n
–teisėjų pareigybių pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai sumažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 17,69 proc. (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, apygardos teismo skyriaus pirmininko, apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo) iki 35,06 proc. (Konstitucinio Teismo teisėjo);
\n
–teisėjų pareigybių pareiginės algos koeficientai sumažinti didesniu mastu, vertinant procentais, negu daugumos 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai (nuo 0,58 iki 18,92 proc.); Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientai sumažinti daug didesniu mastu, vertinant procentais (atitinkamai 34,98 ir 35,06 proc.), negu valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai;
\n
–daugumos teisėjų (t. y. bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų) pareigybių pareiginės algos koeficientai sumažinti nuo 17,69 proc. (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, apygardos teismo skyriaus pirmininko, apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo) iki 18,63 proc. (apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo);
\n
–Konstitucinio Teismo pirmininko atlyginimo koeficientas sumažintas 34,98 proc., Konstitucinio Teismo teisėjo – 35,06 proc., taigi šie koeficientai sumažinti akivaizdžiai didesniu mastu, vertinant procentais, nei kitų teisėjų pareigybių pareiginės algos koeficientai; pažymėtina, kad tokiu mastu sumažinti Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjų atlyginimų koeficientai iš esmės priartinti prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareiginės algos koeficiento (iki teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų sumažinimo Konstitucinio Teismo teisėjo atlyginimo koeficientas buvo 35,25 proc. didesnis už Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareiginės algos koeficientą, o sumažinus teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus šis skirtumas yra 7,87 proc.).
\n

Taip pat pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams nenumatytas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, sudaromos prielaidos Konstitucinio Teismo pirmininko, teisėjo atlyginimą iš esmės priartinti prie kai kurių bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Lietuvos apeliacinio teismo skyriaus pirmininko, apygardos teismo pirmininko, apygardos administracinio teismo pirmininko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo), kuriems mokami maksimalūs šiuo metu įmanomi (21 proc., 2014 m. bus 24 proc.) arba gana dideli priedai už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, atlyginimų, suvienodinti su tais atlyginimais ar net padaryti mažesnį už juos.

\n
10.Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į sunkėjančią valstybės ekonominę, finansinę padėtį, kai inter alia nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti, 2009 metais buvo priimti teisės aktai, kuriais sumažinti ne tik teisėjų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai.
\n

10.1. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d., sumažinti inter alia valstybės politikų (išskyrus savivaldybių merus, merų pavaduotojus) pareiginės algos koeficientai. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu sumažinti inter alia savivaldybių merų, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai ir antrą kartą – kitų valstybės politikų pareiginės algos koeficientai.

\n

10.1.1. Iš šio teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinti valstybės politikų pareiginės algos koeficientai, matyti, kad pareiginės algos koeficientai skirtingų grupių valstybės politikams sumažinti skirtingu mastu, vertinant procentais:

\n
–Seimo ir Vyriausybės nariams pareiginės algos koeficientai mažinti du kartus; jie sumažinti nuo 20,77 proc. (Seimo nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojų ir Seimo frakcijų seniūnų pavaduotojų, kai frakcijos dydis nuo 7 iki 10 narių, pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 19,6 iki 15,53, Seimo frakcijų seniūnų, kai frakcijos dydis nuo 21 iki 30 narių, ir Seimo frakcijų seniūnų pavaduotojų, kai frakcijos dydis nuo 31 iki 40 narių, – nuo 20,7 iki 16,40) iki 20,82 proc. (frakcijų seniūnų, kai frakcijos dydis daugiau kaip 40 narių, pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 21,9 iki 17,34 ir Seimo narių – nuo 19,4 iki 15,36);
\n
–savivaldybių merų ir merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai mažinti vieną kartą; jie sumažinti 10 proc. (merų pareiginės algos koeficientai 10,5 ir 12,2 sumažinti atitinkamai iki 9,45 ir 10,98, merų pavaduotojų pareiginės algos koeficientai 8,8 ir 10,5 sumažinti atitinkamai iki 7,92 ir 9,45).
\n

10.1.2. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo (2008 m. lapkričio 11 d. redakcija) 15 straipsnyje nustatytas Respublikos Prezidento mėnesinio darbo užmokesčio dydis nebuvo mažinamas.

\n

10.1.3. Lyginant teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficiento mažinimo mastą su valstybės politikų pareiginės algos mažinimo mastu pažymėtina, kad:

\n
–daugumos teisėjų (t. y. bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų) pareigybių pareiginės algos koeficiento mažinimo mastas, vertinant procentais (nuo 17,69 iki 18,63 proc.), iš esmės nesiskyrė nuo vienos valstybės politikų grupės – Seimo ir Vyriausybės narių pareiginės algos koeficientų mažinimo masto, vertinant procentais (nuo 20,77 iki 20,82 proc.); tačiau Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientai sumažinti daug didesniu mastu, vertinant procentais (atitinkamai 34,98 ir 35,06 proc.);
\n
–visų teisėjų pareigybių pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, yra daug didesnis negu kitos valstybės politikų grupės – savivaldybių merų ir merų pavaduotojų.
\n

10.2. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d., sumažinti inter alia valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu antrą kartą sumažinti inter alia valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai.

\n

Iš šio teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinti valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, matyti, kad pareiginės algos koeficientai skirtingų grupių valstybės pareigūnams sumažinti skirtingu mastu, vertinant procentais:

\n
–daugumos valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai mažinti du kartus, kai kurių – vieną kartą (Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų, pavaduotojų ir narių, kitų Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų institucijų ir įstaigų pareigūnų);
\n
–valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 2 proc. (Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų narių, kitų Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų institucijų ir įstaigų pareigūnų pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 7 iki 6,86) iki 18,62 proc. (valstybės kontrolieriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 13,8 iki 11,23, Seimo kontrolierių – nuo 14,5 iki 11,8, lygių galimybių kontrolieriaus, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus – nuo 13 iki 10,58).
\n

10.2.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinti valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, galioja iki šiol. Taip pat pažymėtina, kad šis teisinis reguliavimas buvo keičiamas – buvo išskirta valstybės pareigūnų grupė, kuriai pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas didesnis už nustatytąjį iki sumažinimo: inter alia Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkams Seimas 2012 m. birželio 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2012 m. rugpjūčio 1 d., nustatė padidintą nuo 10,10 iki 12,3 pareiginės algos koeficientą; 12,3 koeficientas yra didesnis už iki valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo tiems patiems pareigūnams nustatytą pareiginės algos koeficientą 12.

\n

10.2.2. Lyginant teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastą su valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastu pažymėtina, kad:

\n
–daugumos teisėjų (t. y. bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų) pareigybių pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais (nuo 17,69 iki 18,63 proc.), iš esmės nesiskyrė nuo tų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo masto, kuriems šis koeficientas mažintas daugiausia (18,58–18,62 proc. sumažinta valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams, Seimo kontrolierių įstaigos vadovui, Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui), tačiau jis yra didesnis ar net daug didesnis negu kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas; Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientai sumažinti daug didesniu mastu, vertinant procentais (atitinkamai 34,98 ir 35,06 proc.), negu valstybės pareigūnams;
\n
–galiojant teisiniam reguliavimui, kuriuo sumažinti teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tam tikros valstybės pareigūnų grupės išskyrimu – nustatymu jai net didesnio pareiginės algos koeficiento, negu buvo nustatytas iki sumažinimo, prisidedama prie iki pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų sumažinimo buvusių teisėjų ir valstybės pareigūnų atlyginimų dydžių proporcijų iškreipimo.
\n

10.3. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d., sumažinti inter alia Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai; kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu mažinami nebuvo. Ir Generalinės prokuratūros, ir kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai sumažinti Seimo 2009 m. liepos 17 d. priimto Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu.

\n

Iš šio teisinio reguliavimo, nustatyto Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnyje, matyti, kad prokurorams pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai sumažinti nuo 18,55 proc. (generalinio prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 15,2 iki 12,38, departamento prokuroro – nuo 13,1 iki 10,67) iki 18,65 proc. (skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 14,1 iki 11,47); kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai mažinti mažesniu mastu, vertinant procentais: nuo 3 proc. (rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų prokurorų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 8,0 iki 7,76) iki 7,46 proc. (apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 11,8 iki 10,92).

\n

10.3.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinti valstybės politikų ir pareigūnų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek jis susijęs su prokurorų pareiginės algos koeficientų nustatymu, buvo keičiamas Seimo 2011 m. gruodžio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymu, kuriuo pakeistas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis „Prokurorų pareiginės algos“. Šis įstatymas įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d.

\n

Pažymėtina, kad pagal šiame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą:

\n
–Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai iš esmės nebuvo pakeisti, palyginti su sumažintaisiais pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnį;
\n
–kitiems prokurorams – apygardų prokuratūrų prokurorams ir apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorams (buvusiems Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų, kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų prokurorams) – iš esmės atkurti arba nustatyti didesni nei iki pareiginės algos koeficientų mažinimo pareiginės algos koeficientai (pavyzdžiui, apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui nustatytas pareiginės algos koeficientas 11,97, o iki pareiginės algos koeficientų mažinimo jis buvo 11,8; apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui nustatytas pareiginės algos koeficientas 11,64, o iki pareiginės algos koeficientų mažinimo jis buvo 10,8; apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,72, o iki pareiginės algos koeficientų mažinimo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,8, Šiaulių ir Panevėžio miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams – 9,7, kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams – 9,3; apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,54, o iki pareiginės algos koeficientų mažinimo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojams buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,3, Šiaulių ir Panevėžio miestų apylinkių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojams – 9,2, kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojams – 8,8).
\n

10.3.2. Lyginant teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastą su prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastu pažymėtina, kad:

\n
–teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) ir Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai buvo mažinami du kartus, kitų nei Generalinės prokuratūros prokurorų – vieną;
\n
–daugumos teisėjų (t. y. bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų) pareigybių pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais (nuo 17,69 iki 18,63 proc.), iš esmės nesiskyrė nuo Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo masto (nuo 18,55 iki 18,65 proc.), tačiau jis buvo daug didesnis negu kitų prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas (nuo 3 iki 7,46 proc.); Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientai sumažinti daug didesniu mastu, vertinant procentais (atitinkamai 34,98 ir 35,06 proc.), negu visų prokurorų;
\n
–galiojant teisiniam reguliavimui, kuriuo sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tam tikros prokurorų grupės išskyrimu – nustatymu jai net didesnio pareiginės algos koeficiento, negu buvo nustatytas iki sumažinimo, prisidedama prie iki pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų sumažinimo buvusių teisėjų ir prokurorų atlyginimų dydžių proporcijų iškreipimo.
\n

10.4. Apibendrinant pažymėtina, kad, lyginant teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastą, vertinant procentais, su valstybės politikų, valstybės pareigūnų, prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastu:

\n
–teisėjų pareigybių pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, yra daug didesnis negu vienos valstybės politikų grupės – savivaldybių merų ir merų pavaduotojų, kai kurių valstybės pareigūnų, kitų nei Generalinės prokuratūros prokurorų;
\n
–Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo atlyginimo koeficientų mažinimo mastas, vertinant procentais, yra daug didesnis negu visų valstybės politikų, pareigūnų ir prokurorų;
\n
–galiojant teisiniam reguliavimui, kuriuo sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tam tikrų valstybės pareigūnų ir prokurorų grupių išskyrimu – nustatymu joms net didesnio pareiginės algos koeficiento, negu buvo nustatytas iki sumažinimo, prisidedama prie iki pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų sumažinimo buvusių teisėjų ir valstybės pareigūnų ir prokurorų atlyginimų dydžių proporcijų iškreipimo.
\n

10.5. Pažymėtina, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.

\n

VII 1. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktis inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n
2.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes ir juo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas; jo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose; šio principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant.
\n

2.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

\n

2.2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamą reikalavimą užtikrinti žmogaus teises ir laisves, taip pat yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai).

\n

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų.

\n

2.3. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Tai yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teisingumas gali būti įgyvendindamas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos.

\n

2.4. Konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant ir į socialinio solidarumo principo turinį. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo našta tam tikra apimtimi turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

\n
3.Kaip minėta, konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
\n

3.1. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

\n

Aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai.

\n

Pabrėžtina, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų. Tai – esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai).

\n

3.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ir Vyriausybė, pagal Konstituciją turinti įgaliojimus vykdyti valstybės biudžetą, ir Seimas, pagal Konstituciją valstybės biudžetą tvirtinantis įstatymu, negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis; savaime suprantama, kad valstybėje susiklosčius tokiai padėčiai gali būti nesurenkamos valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytos pajamos, taigi negaunama ir reikiamų lėšų atitinkamoms valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti.

\n

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarime, siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę, konstituciškai pateisinami galimi nukrypimai nuo reikalavimų, iš Konstitucijos, inter alia konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų, kylančių valstybės biudžeto ir jo pajamoms bei išlaidoms įtakos turinčių įstatymų priėmimui ir įsigaliojimui. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu valstybėje susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis yra ilgalaikė ir trunka ne vienus metus, pagal Konstituciją netoleruotina, kad priimant valstybės biudžeto ir jo pajamoms bei išlaidoms įtakos turinčius įstatymus būtų nepaisoma jų priėmimui ir įsigaliojimui iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, tai teisinant būtinybe priimti skubius sprendimus siekiant suvaldyti ekonomikos krizės padarinius (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas).

\n
4.Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimai).
\n
5.Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.
\n

5.1. Pažymėtina, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų.

\n

5.2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir proporcingumo principo turinį valstybės tarnautojų (ir kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų mažinimo kontekste, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime yra konstatavęs, kad:

\n
–valstybės tarnautojų atlyginimai gali būti laikinai mažinami valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, tačiau ir tokiu atveju turi būti paisoma proporcingumo principo reikalavimų; konstitucinis proporcingumo principas yra neatsiejamas nuo kitų Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo principų;
\n
–konstitucinis proporcingumo principas inter alia reiškia, kad, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms (ir kitiems iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamiems darbuotojams) atlyginimai būtų mažinami taip, kad nebūtų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos;
\n
–konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.;
\n
–pagal Konstituciją netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybėje būtų sumažinti neproporcingai, inter alia taip, kad atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo arba tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimai būtų sumažinti atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir pan.; tokiais atvejais būtų ne tik paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, bet ir nukrypta nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą;
\n
–konstituciniai teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principai nereiškia, kad negali būti nustatyta tokia valstybės tarnautojo atlyginimo dydžio riba, žemiau kurios net ir valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybės tarnautojams (ir kitiems darbuotojams, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) nustatytas atlyginimas būtų nemažinamas; nustatant šią ribą reikia atsižvelgti į tą aplinkybę, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojo atlyginimas būtų sumažintas iki tokio dydžio, kad nebebūtų užtikrinti jo minimalūs socialiai priimtini poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos.
\n

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad šiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis atskleisti iš Konstitucijos kylantys reikalavimai teisiniam reguliavimui, kuriuo mažinamas valstybės tarnautojų atlyginimų dydis valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, mutatis mutandis taikytini ir teisiniam reguliavimui, kuriuo mažinamas teisėjų atlyginimų dydis.

\n

5.3. Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime konstatavo, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata – atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas – suponuoja, kad tokiais atvejais, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė, finansinė būklė ir įstatymų leidėjas nusprendžia pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį yra nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, t. y. priima sprendimą mažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimą už darbą, sumažinti atlyginimai gali būti mokami tik laikinai, t. y. tol, kol valstybėje yra susidariusi tam tikra ypatinga situacija; nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje nustatyti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų dydžiai.

\n

Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime taip pat konstatuota, kad nuostata, jog atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas, negali būti interpretuojama kaip reiškianti, kad valstybė, įstatymų leidėjui sumažinus iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimus, per ekonomikos krizę yra atleidžiama nuo pareigos ieškoti būdų užtikrinti lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams, kokie buvo iki jų sumažinimo, mokėti, sukaupimą; priešingai, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimai, turi būti panaikintas.

\n

5.4. Minėta, jog Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo našta tam tikra apimtimi turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, inter alia įsipareigojimų, susijusių su atlyginimų valstybės tarnautojams, teisėjams mokėjimu, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingą dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymą visuomenės nariams, inter alia valstybės tarnautojams ir teisėjams.

\n

5.4.1. Kartu pažymėtina, kad konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiškinamas kitų konstitucinių principų (inter alia proporcingumo, teisingumo) kontekste, nereiškia socialinės lygiavos, inter alia nepaneigia reikalavimo diferencijuoti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų mokamų atlyginimų dydžių atsižvelgiant į juos gaunančių asmenų atliekamų funkcijų pobūdį, jų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, šias pareigas einančių asmenų profesinį lygį, kvalifikaciją; šio reikalavimo privalu paisyti ir nustatant apmokėjimo už darbą mažinimo priemones valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai.

\n

5.4.2. Pabrėžtina, kad konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiškinamas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo atlyginimai būtų proporcingai mažinami visoms šių asmenų kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas jie eina.

\n

5.5. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:

\n
–nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti jos nariams, inter alia valstybės tarnautojams, teisėjams;
\n
–atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo ar net suvienodintas su juo; negalima tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinti atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis;
\n
–atlyginimų mažinimas turi būti nediskriminacinis: atlyginimai turi būti proporcingai mažinami visoms asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas šie asmenys eina;
\n
–reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų, teisėjų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.
\n
6.Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę.
\n

Konstitucinis Teismas 2007 m. kovo 20 d. nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas); ši asmens teisė (remiantis ir Konstitucijos 23 straipsniu) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad teisėjams taikytinos ne mažesnio masto garantijos negu kitiems asmenims.

\n

Atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą sąsają su nuosavybės teise, šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu, kuris prieštarautų Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, būtų sudaromos prielaidos pažeisti ir Konstitucijos 23 straipsnį.

\n
7.Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama inter alia įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktis Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
\n

7.1. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę teisėjo ir teismų nepriklausomumo doktriną, kurioje konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo imperatyvas aiškinamas konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai).

\n

7.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra ne privilegija, bet viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, kylanti iš Konstitucijoje garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Teisėjo nepriklausomumas yra užtikrinamas inter alia įtvirtinus teisminės valdžios, kaip visavertės, savivaldą, finansinį ir materialinį techninį aprūpinimą, nustačius teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumo, teisėjo asmens neliečiamumo, teisėjo socialines (materialines) garantijas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai).

\n

7.3. Ne kartą pažymėta ir tai, kad teisėjas, kuriam tenka pareiga nagrinėti visuomenėje kylančius konfliktus, taip pat asmens konfliktus su valstybe, turi būti ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos, bet ir materialiai nepriklausomas, saugus dėl savo ateities (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Pagal Konstituciją teisėjams nustatytos materialinės ir socialinės garantijos turi būti tokios, kad atitiktų konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai).

\n

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnyje) įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumą vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių ūkinių struktūrų, kitų juridinių ir fizinių asmenų įtakos. Konstitucinio Teismo inter alia 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimuose konstatuota, kad valstybei tenka pareiga nustatyti tokį teisėjo atlyginimą, kuris atitiktų teisminės valdžios ir teisėjo statusą, vykdomas funkcijas ir atsakomybę.

\n

7.4. Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimuose, 2011 m. vasario 14 d. nutarime pažymėjo, kad sąvoka „teisėjo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto lėšų. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų atlyginimų nustatymu, gali įtvirtinti, kad atlyginimas – teisėjo socialinė (materialinė) garantija – susideda ne iš vienos, o iš kelių sudedamųjų dalių, inter alia pareiginės algos, priedų, priemokų. Pagal Konstituciją kurios nors teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies mažinimas didinant kitą teisėjo atlyginimo sudedamąją dalį, kai pats teisėjo atlyginimas nemažėja, nereiškia teisėjo atlyginimo, kaip teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, mažinimo (Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas).

\n

7.5. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad teisėjų socialinio (materialinio) pobūdžio garantijos gali būti diferencijuojamos (paisant Konstitucijos) pagal su teisingumo vykdymu sprendžiant bylas nesusijusius kriterijus, pavyzdžiui, pagal asmens darbo teisėju trukmę, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad asmens darbo teisėju trukmės kriterijus gali būti pakeistas kitu, iš esmės skirtingu, kriterijumi. Pagal Konstituciją, inter alia vienodo teisėjų statuso principą, teisėjų, kad ir kokios teismų sistemos teisėjai jie būtų, atlyginimų įtvirtinimo principai, inter alia jų sudedamosios dalys, turi būti tokie patys (Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas).

\n

7.6. Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus ir kitas socialines (materialines) garantijas; bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines (materialines) garantijas arba teismų finansavimo ribojimas traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2011 m. vasario 14 d. nutarimas).

\n

Tačiau Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai paprastai turėtų būti peržiūrimas ir mažinamas visų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų finansavimas iš biudžeto lėšų, taip pat įvairių iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų sričių finansavimas; jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebūtų galima mažinti tik teismų finansavimo, mažinti tik teisėjų atlyginimų, tai reikštų, kad teismai yra nepagrįstai išskiriami iš kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, o teisėjai – iš kitų asmenų, dalyvaujančių vykdant atitinkamų valstybės valdžios institucijų įgaliojimus; tokios teismų (teisėjų) išskirtinės padėties įtvirtinimas neatitiktų atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės bei teisingumo imperatyvų reikalavimų; bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas, mažinti teisėjų atlyginimą galima tik įstatymu, tai daryti galima tik laikinai – kol valstybės ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki; tokiu atlyginimo mažinimu neturi būti sudaroma prielaidų kitoms valstybės valdžios institucijoms, jų pareigūnams pažeisti teismų nepriklausomumo; net ir tuo atveju, kai valstybėje susidaro itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, teismų finansavimas, teisėjų atlyginimai negali būti sumažinti taip, kad teismai negalėtų atlikti savo konstitucinės funkcijos ir priedermės – vykdyti teisingumo arba teismų galimybė tai atlikti būtų suvaržyta (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).

\n

7.7. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, atskleidžiančios iš Konstitucijos kylančius reikalavimus teisiniam reguliavimui, kuriuo mažinamas valstybės tarnautojų atlyginimų dydis valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, mutatis mutandis taikytinos ir nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo mažinamas inter alia teisėjų atlyginimų dydis. Vadinasi, teisėjų atlyginimų mažinimas negali būti neproporcingas ar diskriminacinis; inter alia atlyginimai negali būti mažinami tik teisėjams arba tik tam tikrų teismų ar tam tikras pareigas einantiems teisėjams, negali būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų teisėjų pareigų (skirtingų teismų sistemų ir (ar) grandžių teismų teisėjų) atlyginimų dydžių proporcijos, taip pat teisėjų ir kitų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų (inter alia valstybės tarnautojų, politikų, pareigūnų) atlyginimų dydžių proporcijos. Šių reikalavimų nesilaikymas traktuotinas kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą, taigi kaip inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas.

\n

VIII Dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n
1.Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
2.Minėta, kad ginčijamo Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į sunkėjančią valstybės ekonominę, finansinę padėtį, kai inter alia nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti. Šio įstatymo 1 straipsniu 2009 metais taikytas bazinis dydis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo sumažintas nuo 475 iki 450 litų; lyginant šį bazinį dydį su nustatytuoju 2008 metams, iki valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai (490 litų), matyti, kad jis yra mažesnis 40 litų (8,16 proc.); šiuo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui.
\n
3.Pareiškėjai savo abejones dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio atitikties Konstitucijai grindžia tuo, kad jis pagal jo priėmimo tvarką nedera su Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsniu, kuriame inter alia įtvirtinta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis turi būti tvirtinamas ateinantiems metams; pasak pareiškėjų, ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nepaisė konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus įstatymų nustatyta tvarka ir pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalį, pagal kurią teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
\n
4.Minėta, jog Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas bazinis dydis turi būti tvirtinamas tik ateinantiems metams; šiame straipsnyje nenustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas bazinis dydis gali būti mažinamas einamaisiais metais, net ir iš esmės pablogėjus valstybės ekonominei ir finansinei būklei. Taigi konstatuotina, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo nukrypta nuo Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) nustatyto reikalavimo, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas bazinis dydis turi būti tvirtinamas tik ateinantiems metams.
\n
5.Minėta, jog aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai; leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų.
\n

Taip pat minėta, kad siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę, konstituciškai pateisinami galimi nukrypimai nuo reikalavimų, iš Konstitucijos, inter alia konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų, kylančių valstybės biudžeto ir jo pajamoms bei išlaidoms įtakos turinčių įstatymų priėmimui ir įsigaliojimui. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste tai taikytina ir galimiems nukrypimams nuo iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies ir konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, tokiu išimtiniu atveju, kai dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties nesurenkamos lėšos atitinkamoms valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti, inter alia iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų, teisėjų, valstybės politikų, karių atlyginimams mokėti.

\n

Minėta ir tai, kad ginčijamas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo bazinis dydis, taikomas inter alia teisėjų atlyginimų skaičiavimui, buvo sumažintas einamaisiais metais, priimtas atsižvelgiant į sunkėjančią valstybės ekonominę, finansinę padėtį, kai inter alia nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti. Taigi nors šiuo įstatymu buvo nukrypta nuo Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) nustatyto reikalavimo teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomą bazinį dydį tvirtinti tik ateinantiems metams, toks nukrypimas nuo iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies ir konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę.

\n
6.Minėta, kad Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra ne privilegija; valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, inter alia įsipareigojimų, susijusių su atlyginimų teisėjams mokėjimu, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingą dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymą visuomenės nariams, inter alia teisėjams. Kita vertus, kaip minėta, teisėjų atlyginimų mažinimas negali būti neproporcingas ar diskriminacinis; šių reikalavimų nesilaikymas traktuotinas kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą.
\n

Minėta ir tai, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui; taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo įstatymu nustatytas teisėjų atlyginimų mažinimo mastas buvo neproporcingas ar diskriminacinis. Taip pat minėta, kad Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisėjo ir teismų nepriklausomumo imperatyvas aiškintinas konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste;

\n

Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu padarytas nukrypimas nuo inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Vadinasi, taip pat nėra pagrindo teigti, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo pasikėsinta į Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teisėjo ir teismų nepriklausomumą.

\n
7.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n

IX Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n
1.Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
2.Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjui nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:
\n
–nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti visuomenės nariams, inter alia valstybės tarnautojams; atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo ar net suvienodintas su juo;
\n
–reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.
\n
3.Minėta, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, ir Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriuo nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams:
\n
–sumažinti tik aukštesnių kategorijų (11–20) pareigybių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, t. y. nesumažinti 1–10 kategorijų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginės algos koeficientai;
\n
–11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams jų pareiginės algos koeficientų mažinimo priemonės buvo taikytos nevienodai: 11–14 kategorijų valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficientai sumažinti vieną kartą, o 15–20 kategorijų valstybės tarnautojams ši priemonė taikyta du kartus;
\n
–11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams jų pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 0,58 proc. 11 kategorijos valstybės tarnautojams iki 18,92 proc. 20 kategorijos valstybės tarnautojams;
\n
–11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų mažinimo skirtingas mastas, vertinant procentais, priklausė nuo pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje: kuo aukštesnė pareigybės kategorija (t. y. kuo sudėtingesnes ir atsakingesnes funkcijas priklauso atlikti atitinkamos pareigybės kategorijos valstybės tarnautojui ir kuo didesni profesiniai reikalavimai, inter alia būtino išsilavinimo lygio, jam yra keliami), tuo didesnis šiai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento mažinimo mastas.
\n
4.Taigi pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo nustatytas pareiginės algos koeficientų mažinimas 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, ir Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriuo nustatytas pareiginės algos koeficientų mažinimas 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, nustatytas neproporcingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, inter alia pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų valstybės tarnautojų kategorijai priskirtų skirtingų pareigybių atlyginimų dydžių proporcijos, atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo.
\n

Konstatuotina, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

\n
5.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo, o Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
6.Minėta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje buvo (ir yra) numatyta vėl taikyti iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau šio teisinio reguliavimo įsigaliojimas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėtas.
\n

Konstatavus, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n

Taip pat minėta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, kuriuo nustatytas sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų galiojimo laikas, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnių 2 dalimis buvo tris kartus pratęstas. Sumažintus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus nustatantis teisinis reguliavimas galioja iki šiol.

\n

Konstatavus, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n

X Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n
1.Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginčija inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
2.Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:
\n
–nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti jos nariams, inter alia valstybės tarnautojams; atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo ar net suvienodintas su juo; negalima tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinti atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis;
\n
–reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.
\n
3.Minėta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimų sudedamosios dalies – priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, turėjo tokią įtaką viso valstybės tarnautojų atlyginimo (neatsižvelgiant į kitus negu priedas už kvalifikacinę klasę galimus priedus ir priemokas, taip pat nevertinant bazinio dydžio ir (arba) pareiginės algos koeficientų pokyčio) mažinimui:
\n
–valstybės tarnautojams, turintiems pirmą kvalifikacinę klasę, priedą už ją sumažinus nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos, dėl to atlyginimas sumažėjo 13,33 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių pirmą ir antrą kvalifikacinę klasę, atlyginimų sumažėjo nuo 15,38 iki 8,33 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už antrą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių pirmą kvalifikacinę klasę ir neturinčių kvalifikacinės klasės, atlyginimų sumažėjo nuo 50 iki 30 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojo atlyginimą);
\n
–valstybės tarnautojams, turintiems antrą kvalifikacinę klasę, priedą už ją sumažinus nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, dėl to atlyginimas sumažėjo 7,69 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių antrą ir trečią kvalifikacinę klasę, atlyginimų sumažėjo nuo 13,04 iki 9,09 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už trečią kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių antrą kvalifikacinę klasę ir neturinčių kvalifikacinės klasės, atlyginimų sumažėjo nuo 30 iki 20 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojo atlyginimą);
\n
–valstybės tarnautojams, turintiems trečią kvalifikacinę klasę, priedą už ją sumažinus nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 4,35 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių trečią kvalifikacinę klasę ir neturinčių kvalifikacinės klasės, atlyginimų sumažėjo nuo 15 iki 10 proc. (įvertinus dydį, kuriuo trečią kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojo atlyginimą);
\n
–mažinant priedus už kvalifikacinę klasę, aukštesnių pareigybių kategorijų (11–20 kategorijų) valstybės tarnautojų atlyginimai sumažinti dar didesniu mastu, negu taikant tik pirmąją – pareiginės algos koeficientų mažinimo – priemonę: nuo 4,9 proc. 11 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta trečia kvalifikacinė klasė, iki 29,73 proc. 20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė; taigi 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo skirtingas mastas, vertinant procentais, priklausė ne tik nuo pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje, bet ir nuo valstybės tarnautojų turimos kvalifikacijos: kuo aukštesnė pareigybės kategorija ir valstybės tarnautojo kvalifikacija, tuo didesnis valstybės tarnautojo atlyginimo mažinimo mastas.
\n
4.Apibendrinant pareiškėjų ginčijamą Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį taikytos abi papildomos (be bazinio dydžio mažinimo) valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonės – pareiginės algos koeficientų mažinimas ir priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas, inter alia pažymėta:
\n
–pareiginės algos koeficientų mažinimo ir priedų už kvalifikacinę klasę mažinimo priemonių taikymas lėmė labai skirtingą valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastą, vertinant procentais (neatsižvelgiant į bazinio dydžio pokyčius): žemesnių pareigybių kategorijų (1–10 kategorijų) žemiausios kvalifikacijos ar mažiausiai patirties turintiems (neturintiems kvalifikacinės klasės) valstybės tarnautojams atlyginimai dėl šių priemonių nesumažinti, o aukštesnių pareigybių kategorijų (11–20 kategorijų) ir (ar) aukštesnės kvalifikacijos ar daugiau patirties turintiems valstybės tarnautojams (inter alia 1–10 pareigybių kategorijų, turintiems kvalifikacinę klasę) atlyginimai dėl abiejų šių priemonių sumažinti iki 29,73 proc. (20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė); 11–20 kategorijos valstybės tarnautojams, turintiems kvalifikacinę klasę, kuriems taikytos abi šios papildomos darbo užmokesčio mažinimo priemonės, atlyginimai sumažinti nuo 4,9 proc. (11 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta trečia kvalifikacinė klasė) iki 29,73 proc. (20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė);
\n
–taikant abi papildomas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemones 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo skirtingas mastas priklausė nuo atitinkamų pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje ir (ar) nuo valstybės tarnautojų turimos kvalifikacijos: kuo aukštesnė pareigybės kategorija ir valstybės tarnautojo kvalifikacija, tuo didesnis valstybės tarnautojo atlyginimo mažinimo mastas.
\n
5.Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus valstybės tarnautojų atlyginimų priedų už kvalifikacinę klasę dydžius nustatytas neproporcingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas; aukštesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę klasę; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų valstybės tarnautojų kategorijai priskirtų asmenų, einančių skirtingas pareigas, atlyginimų dydžių proporcijos. Pažymėtina, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo mažinamas tik atskiros atlyginimo sudedamosios dalies – priedo už kvalifikacinę klasę dydis, yra iš esmės ydingas, nes juo dar labiau, nei mažinant pareiginės algos koeficientą, iškreipiamos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos, atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis dar labiau priartinamas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo.
\n
6.Konstatuotina, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.
\n
7.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
8.Minėta, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnyje, 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę klasę dydžių įsigaliojimo data Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1 straipsnių 1 dalimis buvo tris kartus atidėta.
\n

Konstatavus, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n

XI Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n
1.Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
2.Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:
\n
–nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti jos nariams, inter alia valstybės tarnautojams; atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo ar net suvienodintas su juo; negalima tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinti atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis;
\n
–reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.
\n
3.Minėta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytu ginčijamu teisiniu reguliavimu, kuriuo sumažinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų sudedamosios dalies – priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai:
\n
–nors jie sumažinti vienodu mastu, vertinant procentais – 33,33 proc. (nevertinant pareiginės algos dydžio pokyčio), atsižvelgiant į tai, kad priedai už skirtingas kvalifikacines kategorijas mažinti skirtingu dydžiu, išreikštu pareiginės algos procentais, priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimas turėjo skirtingą įtaką viso Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimo (neatsižvelgiant į kitus negu priedas už kvalifikacinę kategoriją galimus priedus ir priemokas, taip pat nevertinant pareiginės algos pokyčio) mažinimui: Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, turintiems pirmąją kvalifikacinę kategoriją, priedą už ją sumažinus nuo 45 iki 30 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 10,34 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių pirmąją ir antrąją kvalifikacinę kategoriją, atlyginimų sumažėjo nuo 11,54 iki 8,33 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už antrąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių pirmąją kvalifikacinę kategoriją ir neturinčių kvalifikacinės kategorijos, atlyginimų sumažėjo nuo 45 iki 30 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą); Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, turintiems antrąją kvalifikacinę kategoriją, priedą už ją sumažinus nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 7,69 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių antrąją ir trečiąją kvalifikacinę kategoriją, atlyginimų sumažėjo nuo 13,04 iki 9,09 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už trečiąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių antrąją kvalifikacinę kategoriją ir neturinčių kvalifikacinės kategorijos, atlyginimų sumažėjo nuo 30 iki 20 proc. (įvertinus dydį, kuriuo antrąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą); Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, turintiems trečiąją kvalifikacinę kategoriją, priedą už ją sumažinus nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, atlyginimas sumažėjo 4,35 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, turinčių trečiąją kvalifikacinę kategoriją ir neturinčių kvalifikacinės kategorijos, atlyginimų sumažėjo nuo 15 iki 10 proc.
\n

(įvertinus dydį, kuriuo trečiąją kvalifikacinę kategoriją turinčio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės kategorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimą);

\n
–kaip ir visų 11–20 kategorijų valstybės tarnautojų, dėl priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo Specialiųjų tyrimų tarnybos 11–20 kategorijų pareigūnų atlyginimai sumažinti dar didesniu mastu, vertinant procentais, negu taikant pareiginės algos koeficientų mažinimo priemonę: skirtingas 11–20 kategorijų pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas priklausė ne tik nuo pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje, bet ir nuo pareigūnų turimos kvalifikacijos: kuo aukštesnė pareigūno pareigybės kategorija ir kvalifikacija, tuo didesnis jo atlyginimo mažinimo mastas;
\n
–Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami kitokiu mastu, vertinant procentais, negu kitiems statutiniams valstybės tarnautojams (Valstybės saugumo departamento, Kalėjimų departamento pareigūnams, civilinės krašto apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutiniams tarnautojams); kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams (vidaus tarnybos, muitinės pareigūnams) šie priedai iš viso nebuvo mažinami.
\n
4.Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.
\n

Pažymėtina, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo mažinamas tik atskiros atlyginimo sudedamosios dalies – priedo už kvalifikacinę kategoriją dydis, yra iš esmės ydingas, nes juo dar labiau, nei mažinant pareiginės algos koeficientą, iškreipiamos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų dydžių proporcijos, atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos pareigūno atlyginimo dydis dar labiau priartinamas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo.

\n

Konstatuotina, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

\n
5.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
6.Minėta, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėta.
\n

Konstatavus, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n
7.Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriant Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), pagal kurią sumažinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, atitiktį Konstitucijai, nustatyta, kad pagal įstatymus, priimtus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, priedai už kvalifikacinę kategoriją sumažinti ir kai kuriems kitiems statutiniams valstybės tarnautojams: Valstybės saugumo departamento, civilinės krašto apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Kalėjimų departamento pareigūnams.
\n

7.1. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija, nuostatos, kuriomis yra įsiterpiama į ginčijamo įstatymo reguliuojamus visuomeninius santykius, privalo tai konstatuoti (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. birželio 19 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas).

\n

7.2. Minėta, kad Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas toks Valstybės saugumo departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 20 iki 15 proc. pareiginės algos dydžio, už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 40 iki 25 proc. pareiginės algos dydžio, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos dydžio; priedas už penktąją kvalifikacinę kategoriją nebuvo mažinamas – išliko 10 proc. pareiginės algos dydžio.

\n

Taip pat pažymėta, kad pagal šį teisinį reguliavimą Valstybės saugumo departamento pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategoriją nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iš viso nebuvo mažinami.

\n

7.2.1. Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

\n

Atsižvelgiant į tai šioje byloje taip pat konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

\n

Pažymėtina, kad taip pat vertintinas ir Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas teisinis reguliavimas, nes juo taip pat buvo nustatytas neproporcingas Valstybės saugumo departamento pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Valstybės saugumo departamento pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Valstybės saugumo departamento pareigūno atlyginimo dydis buvo priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Valstybės saugumo departamento pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Valstybės saugumo departamento ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

\n

Minėta, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymui (2012 m. spalio 17 d. redakcija) neteko galios inter alia Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas.

\n

Remiantis tais pačiais argumentais darytina išvada, kad Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n

7.2.2. Minėta ir tai, kad pagal Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) buvo du kartus atidėta. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas, Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) neteko galios 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymui (2012 m. spalio 17 d. redakcija).

\n

Konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n

7.3. Minėta, kad Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto (2003 m. liepos 1 d. redakcija) 20 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas toks civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 25 iki 15 proc. pareiginės algos, už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 35 iki 20 proc. pareiginės algos, už ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 45 iki 25 proc. pareiginės algos, už penktąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 55 iki 30 proc. pareiginės algos.

\n

Taip pat pažymėta, kad pagal šį teisinį reguliavimą civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategoriją nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iš viso nebuvo mažinami.

\n

7.3.1. Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

\n

Atsižvelgiant į tai šioje byloje taip pat konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

\n

Pažymėtina, kad taip pat vertintinas ir Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas teisinis reguliavimas, nes juo taip pat nustatytas neproporcingas civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas; civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu sudėtingą darbą dirbančio aukštos kvalifikacijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančio statutinio tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių tarnautojų skirtingų pareigybių, taip pat civilinės krašto apsaugos tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

\n

Remiantis tais pačiais argumentais darytina išvada, kad Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n

7.3.2. Minėta, kad pagal Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėta.

\n

Konstatavus, kad Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n

7.4. Minėta, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nustatytas toks Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už pirmą kvalifikacinę kategoriją – nuo 35 iki 25 proc. pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę kategoriją – nuo 40 iki 28 proc. pareiginės algos, už trečią kvalifikacinę kategoriją – nuo 45 iki 30 proc. pareiginės algos, už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 35 proc. pareiginės algos, už penktą kvalifikacinę kategoriją – nuo 55 iki 38 proc. pareiginės algos.

\n

Taip pat pažymėta, kad pagal šį teisinį reguliavimą Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategoriją nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iš viso nebuvo mažinami.

\n

7.4.1. Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

\n

Atsižvelgiant į tai šioje byloje taip pat konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

\n

Pažymėtina, kad taip pat vertintinas ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas teisinis reguliavimas, nes juo taip pat buvo nustatytas neproporcingas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas; Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinio tarnautojo atlyginimo dydis buvo priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statutinių tarnautojų skirtingų pareigybių, taip pat Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

\n

Minėta, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymui (2012 m. spalio 17 d. redakcija) neteko galios inter alia Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas.

\n

Remiantis tais pačiais argumentais darytina išvada, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statuto 32 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n

7.4.2. Minėta, kad pagal Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) buvo du kartus atidėta. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) neteko galios 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymui (2012 m. spalio 17 d. redakcija).

\n

Konstatavus, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento statuto 32 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n

7.5. Minėta, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 dalyje buvo nustatytas Kalėjimų departamento pareigūnams mokamas priedas už kvalifikacinę kategoriją. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalį. Iš šio statuto 42 straipsnio 6 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad buvo nustatytas toks Kalėjimo departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos.

\n

Taip pat pažymėta, kad pagal šį teisinį reguliavimą Kalėjimų departamento pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategoriją nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iš viso nebuvo mažinami.

\n

Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

\n

Atsižvelgiant į tai šioje byloje taip pat konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

\n

Pažymėtina, kad taip pat vertintinas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, nes juo taip pat buvo nustatytas neproporcingas Kalėjimų departamento pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Kalėjimų departamento pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Kalėjimų departamento pareigūno atlyginimo dydis buvo priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Kalėjimų departamento pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Kalėjimų departamento pareigūnų ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

\n

Remiantis tais pačiais argumentais darytina išvada, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

\n

7.6. Minėta, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d.) nustatytas toks Kalėjimo departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos.

\n

Taip pat pažymėta, kad pagal šį teisinį reguliavimą Kalėjimų departamento pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategoriją nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iš viso nebuvo mažinami.

\n

7.6.1. Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.), sumažinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius nustatytas neproporcingas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimų mažinimo mastas; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimai sumažinti atsižvelgiant tik į atskirą atlyginimo sudedamąją dalį – priedą už kvalifikacinę kategoriją; kartu atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos pareigūno atlyginimo, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skirtingų pareigybių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

\n

Atsižvelgiant į tai šioje byloje taip pat konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo, socialinio solidarumo principais, kylančių reikalavimų teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai.

", "next": 238990}