TARPTAUTINĖS DARBO ORGANIZACIJOS KONVENCIJĄ DĖL DARBO JŪRŲ LAIVYBOJE

TARPTAUTINĖS DARBO ORGANIZACIJOS KONVENCIJĄ DĖL DARBO JŪRŲ LAIVYBOJE Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje 2006 m. konvencija dėl darbo JŪRŲ LAIVYBOJE Preambulė Tarptautinės darbo organizacijos Generalinė konferencija, Tarptautinio darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 2006 m. vasario 7 d. susirinkusi į devyniasdešimt ketvirtąją sesiją, norėdama sukurti vieną nuoseklų dokumentą, kuriame, kiek tai įmanoma, būtų visi naujausi jau esančių tarptautinių darbo jūrų laivyboje konvencijų ir rekomendacijų standartai, taip pat pagrindiniai principai iš kitų tarptautinių darbo konvencijų, ypač: 1930 m. Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29); 1948 m. Konvencijos dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87); 1949 m. Konvencijos dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98); 1951 m. Konvencijos dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100); 1957 m. Konvencijos dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 105); 1958 m. Konvencijos dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111); 1973 m. Konvencijos dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Nr. 138); 1999 m. Konvencija dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti (Nr. 182), ir atmindama Organizacijos pagrindinę pareigą skatinti tinkamas darbo sąlygas, prisimindama 1998 m. TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, taip pat atmindama, kad jūrininkams taikomos kitų TDO dokumentų nuostatos ir kad jie turi kitų teisių, kurios nustatytos kaip visiems asmenims taikytinos pagrindinės teisės ir laisvės, atsižvelgdama į tai, kad dėl pasaulinės laivybos pramonės pobūdžio jūrininkams reikia specialios apsaugos, taip pat atmindama tarptautinius laivų saugos, žmonių saugumo ir kokybiško laivų valdymo standartus, nustatytus 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, su pakeitimais, 1972 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, su pakeitimais, taip pat jūrininkų rengimo ir jų kompetencijos reikalavimus, nustatytus 1978 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl jūrininkų parengimo, atestavimo ir budėjimo, su pakeitimais, prisimindama, kad 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje nustatoma bendroji teisinė sistema, kuria turi būti grindžiama bet kokia veikla vandenynuose ir jūrose ir kuri turi strateginės reikšmės kaip pagrindas nacionalinei, regioninei ir pasaulinei veiklai bei bendradarbiavimui, ir kad reikia išlaikyti jos vientisumą, prisimindama, kad 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 94 straipsnyje nustatytos valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, pareigos ir įsipareigojimai, susiję inter alia su darbo sąlygomis, įgulos suformavimu ir socialiniais reikalais su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, prisimindama Tarptautinės darbo organizacijos įstatų 19 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatoma, kad jokia konferencijos priimta konvencija ar rekomendacija arba bet kurios narės ratifikuota konvencija neturi poveikio jokiam įstatymui, sprendimui, papročių teisei ar susitarimui, užtikrinančiam palankesnes sąlygas darbuotojams nei nustatytos konvencijoje ar rekomendacijoje, pasiryžusi parengti šį naują dokumentą taip, kad jį priimtų kiek įmanoma daugiau vyriausybių, laivų savininkų ir jūrininkų, kurie taiko tinkamo darbo principus, kad jį būtų paprasta atnaujinti ir kad jį būtų galima veiksmingai įgyvendinti ir vykdyti jo užduotis, nusprendusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl tokio dokumento įgyvendinimo ir tai yra vienintelis sesijos darbotvarkės klausimas, nutarusi šiems pasiūlymams suteikti tarptautinės konvencijos formą, du tūkstančiai šeštų metų vasario dvidešimt trečią dieną priima šią Konvenciją, kuri gali būti vadinama 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje. Bendrieji įsipareigojimai I straipsnis 1. Šią Konvenciją ratifikuojančios Organizacijos narės įsipareigoja visiškai ir iki galo įgyvendinti jos nuostatas taip, kaip nustatyta VI straipsnyje, kad garantuotų visiems jūrininkams teisę į tinkamą darbą. 2. Organizacijos narės bendradarbiauja viena su kita, siekdamos užtikrinti efektyvų šios Konvencijos įgyvendinimą ir vykdymą. Apibrėžtys ir taikymo sritis II straipsnis 1. Šioje Konvencijoje ir, jeigu nenustatyta kitaip, konkrečiose nuostatose sąvoka: a) kompetentinga institucija – ministerija, vyriausybės departamentas ar kita valdžios institucija, turinti įgaliojimus leisti ir įgyvendinti teisės norminius aktus, įsakymus ir kitas instrukcijas, turinčius įstatymo galią dėl tam tikrų nuostatų dalyko; b ) darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija – 5.1.3 taisyklėje minima deklaracija; c) bendroji talpa – bendroji talpa, apskaičiuota pagal laivų matmenų nustatymo taisykles, pateiktas 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I priede arba bet kurioje pakeičiančioje konvencijoje; laivų, kuriems taikoma Tarptautinės jūrų organizacijos patvirtinta matmenų nustatymo tarpinė sistema, bendroji talpa yra talpa, nurodyta Tarptautinio matmenų liudijimo (1969 m.) skiltyje „Pastabos“; d) darbo jūrų laivyboje liudijimas – 5.1.3 taisyklėje minimas liudijimas; e) šios Konvencijos reikalavimai – šių straipsnių, taisyklių ir šios Konvencijos Kodekso A dalies reikalavimai; f) jūrininkas – bet kuris asmuo, įdarbintas, pasamdytas ar dirbantis bet kokiose pareigose laive, kuriam taikoma ši Konvencija; g) jūrininko darbo sutartis apima darbo sutartį ir susitarimo straipsnius; h) jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnyba – bet koks asmuo, valstybiniam ar privačiajam sektoriui priklausanti bendrovė, institucija, agentūra ar kita organizacija, besiverčianti jūrininkų samdymu laivų savininkų vardu ir jūrininkų įdarbinimu dirbti laivų savininkams; i) laivas – kiekvienas laivas, išskyrus tą, kuris plaukioja išimtinai vidaus vandenyse arba uždaruose vandenyse arba labai arti jų, arba teritorijose, kuriose galioja uosto taisyklės; j) laivo savininkas – laivo savininkas arba kita organizacija ar kitas asmuo, pvz., valdytojas, agentas ar laivo be įgulos frachtuotojas, iš savininko perėmęs atsakomybę už laivo veiklą, kuris, prisiimdamas tokią atsakomybę, sutiko prisiimti laivo savininkui taikomas pareigas ir įsipareigojimus pagal šią Konvenciją, neatsižvelgiant į tai, ar bet kuri kita organizacija ar asmenys vykdo tam tikras pareigas ir įsipareigojimus laivo savininko vardu. 2. Jei nenustatyta kitaip, ši Konvencija taikoma visiems jūrininkams. 3. Kilus abejonių dėl to, ar taikant šią Konvenciją visų kategorijų asmenys turi būti laikomi jūrininkais, klausimą turi spręsti kiekvienos Organizacijos narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, kurioms svarbus šis klausimas. 4. Jei aiškiai nenustatyta kitaip, ši Konvencija taikoma visiems ir valstybiniams, ir privatiems laivams, kurie paprastai verčiasi komercine veikla, išskyrus žvejybos ar panašios paskirties laivus bei tradicinės konstrukcijos laivus, būtent vienstiebius kabotažinius laivus ir džonkas. Ši Konvencija netaikoma karo laivams ir karinio laivyno pagalbiniams laivams. 5. Kilus abejonių, ar ši Konvencija taikoma laivui ar konkrečiai laivų kategorijai, klausimą sprendžia kiekvienos Organizacijos narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis. 6. Kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad tuo metu netikslinga ar praktiškai nėra galimybės taikyti tam tikras Kodekso nuostatas, nurodytas VI straipsnio 1 dalyje, laivui ar konkrečioms laivų, plaukiojančių su Organizacijos narės vėliava, kategorijoms, atitinkamos Kodekso nuostatos netaikomos, jei nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėse sutartyse ar kituose dokumentuose tam tikras dalykas traktuojamas kitaip. Tokį sprendimą galima priimti tik pasitarus su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis ir tik dėl mažesnių nei 200 bendrosios talpos laivų, neplaukiojančių tarptautiniais reisais. 7. Bet kokie pagal šio straipsnio 3, 5 ar 6 dalį Organizacijos narės priimti sprendimai perduodami Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui, kuris informuoja Organizacijos nares. 8. Jei aiškiai nenurodyta kitaip, nuoroda į šią Konvenciją yra ir nuoroda į taisykles ir Kodeksą. Pagrindinės teisės ir principai III straipsnis Kiekviena Organizacijos narė įsitikina, kad jos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis šios Konvencijos kontekste gerbiamos pagrindinės teisės: a) asociacijų laisvė ir veiksmingas teisės į kolektyvines derybas pripažinimas; b) visų priverstinio ar privalomojo darbo formų panaikinimas; c) veiksmingas vaikų darbo panaikinimas; ir d) su užimtumu ir profesija susijusios diskriminacijos panaikinimas. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės IV straipsnis 1. Visi jūrininkai turi teisę į saugią ir saugos standartus atitinkančią darbo vietą. 2. Visi jūrininkai turi teisę į sąžiningas įdarbinimo sąlygas. 3. Visi jūrininkai turi teisę į tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas laive. 4. Visi jūrininkai turi teisę į sveikatos apsaugą, sveikatos priežiūrą, socialines gerbūvio priemones ir kitas socialinės apsaugos formas. 5. Kiekviena Organizacijos narė, remdamasi savo jurisdikcija, užtikrina, kad pagal šią Konvenciją būtų visiškai įgyvendintos šio straipsnio ankstesnėse dalyse nustatytos jūrininkų darbo ir socialinės teisės. Jei šioje Konvencijoje nenurodyta kitaip, tokį įgyvendinimą galima pasiekti per nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat per galiojančias kolektyvines sutartis ar kitas priemones arba praktiškai. Atsakomybė už įgyvendinimą ir vykdymą V straipsnis 1. Kiekviena Organizacijos narė įgyvendina ir vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitas priemones, kurias patvirtino, kad įgyvendintų savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją dėl laivų ir jūrininkų, kurie patenka į jų jurisdikciją. 2. Kiekviena Organizacijos narė veiksmingai taiko savo jurisdikciją su jos vėliava plaukiojantiems laivams ir kontroliuoja juos sukurdama sistemą, užtikrinančią, kad bus laikomasi šios Konvencijos reikalavimų, įskaitant reguliarius patikrinimus, ataskaitų teikimą, stebėseną ir teisines procedūras pagal galiojančius įstatymus. 3. Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai turėtų darbo jūrų laivyboje liudijimą ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaraciją, kaip reikalaujama pagal šią Konvenciją. 4. Laivas, kuriam taikoma ši Konvencija, pagal tarptautinę teisę gali būti tikrinamas Organizacijos narės, kuri nėra jūrų laivo vėliavos valstybė, kai laivas yra viename iš jos uostų, siekiant nustatyti, ar laivas atitinka šios Konvencijos reikalavimus. 5. Kiekviena Organizacijos narė efektyviai taiko savo jurisdikciją jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnyboms ir kontroliuoja jas, jei jos yra įsisteigusios šalių teritorijoje. 6. Kiekviena Organizacijos narė draudžia pažeisti šios Konvencijos reikalavimus ir, laikydamasi tarptautinės teisės, savo įstatymuose nustato sankcijas arba reikalauja imtis priemonių padėčiai taisyti, kurios būtų pakankamos tokiems pažeidimams varžyti. 7. Kiekviena Organizacijos narė vykdo savo pareigas pagal šią Konvenciją taip, kad užtikrintų, jog laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės, kuri nėra ratifikavusi šios Konvencijos, vėliava nebūtų taikomos palankesnės sąlygos nei laivams, plaukiojantiems su bet kurios šią Konvenciją ratifikavusios valstybės vėliava. Taisyklės ir Kodekso A ir B dalys VI straipsnis 1. Taisyklės ir Kodekso A dalies nuostatos yra privalomos. Kodekso B dalies nuostatos nėra privalomos. 2. Visos Organizacijos narės įsipareigoja gerbti Taisyklėse nustatytas teises ir principus ir įgyvendinti kiekvieną taisyklę taip, kaip nustatyta atitinkamose Kodekso A dalies nuostatose. Be to, Organizacijos narė skiria pakankamai dėmesio savo pareigų vykdymui taip, kaip nurodyta Kodekso B dalyje. 3. Organizacijos narė, negalinti įgyvendinti teisių ir principų taip, kaip nurodyta Kodekso A dalyje, gali, jei šioje Konvencijoje aiškiai nenurodyta kitaip, įgyvendinti A dalį per savo įstatymus ir kitus teisės aktus arba kitas priemones, kurie iš esmės būtų lygiaverčiai A dalies nuostatoms. 4. Tik taikant šio straipsnio 3 dalies nuostatas, bet koks įstatymas, teisės aktas, kolektyvinė sutartis ar kita įgyvendinamoji priemonė laikomi iš esmės lygiaverčiais šios Konvencijos kontekste, jei Organizacijos narė įsitikina, kad: a) jie leidžia visiškai įgyvendinti atitinkamas Kodekso A dalies nuostatas ar nuostatų bendrąjį tikslą; b) jie įgyvendina Kodekso A dalies nuostatą ar nuostatas. Konsultavimasis su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis VII straipsnis Sprendimą dėl bet kokios leidžiančios nukrypti nuostatos, išimties ar kitokio lankstaus šios Konvencijos taikymo, dėl kurių pagal Konvenciją reikalaujama pasikonsultuoti su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, tais atvejais, kai Organizacijos narėje nėra laivų savininkams ar jūrininkams atstovaujančių organizacijų, galima priimti tik tai Organizacijos narei pasikonsultavus su XIII straipsnyje minimu Komitetu. Įsigaliojimas VIII straipsnis 1. Oficialūs šios Konvencijos ratifikavimo dokumentai siunčiami Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui įregistruoti. 2. Ši Konvencija privaloma tik toms Tarptautinės darbo organizacijos narėms, kurių ratifikavimo dokumentus yra įregistravęs Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius. 3. Ši Konvencija įsigalioja po 12 mėnesių nuo dienos, kai užregistruojami mažiausiai 30 narių, kurių laivynai sudaro 33 procentus viso pasaulio laivyno bendrosios talpos, ratifikavimo dokumentai. 4. Vėliau kiekvienai Organizacijos narei ši Konvencija įsigalioja po 12 mėnesių nuo jos ratifikavimo dokumentų įregistravimo dienos. Denonsavimas IX straipsnis 1. Šią Konvenciją ratifikavusi Organizacijos narė praėjus dešimčiai metų nuo Konvencijos įsigaliojimo dienos gali ją denonsuoti, perduodama Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui įregistruoti pareiškimą dėl denonsavimo. Denonsavimas įsigalioja po metų nuo jo įregistravimo dienos. 2. Kiekvienai Organizacijos narei, kuri ratifikavo šią Konvenciją ir pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam dešimties metų terminui per metus nepasinaudojo šiame straipsnyje nustatyta denonsavimo teise, Konvencija galios dar dešimt metų, o vėliau Organizacijos narė galės ją denonsuoti pasibaigus kiekvienam dešimties metų terminui šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Įsigaliojimo poveikis X straipsnis Ši Konvencija patikslina šias konvencijas: 1920 m. Konvencija dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus jūroje (Nr. 7), 1920 m. Konvencija dėl kompensacijų nuo nedarbo (laivo avarijos atveju) (Nr. 8), 1920 m. Konvencija dėl jūrininkų įdarbinimo (Nr. 9), 1921 m. Konvencija dėl jūroje dirbančio jaunimo sveikatos patikrinimo (Nr. 16), 1926 m. Konvencija dėl jūrininkų darbo sutarčių (Nr. 22), 1926 m. Konvencija dėl jūrininkų repatriacijos (Nr. 23), 1936 m. Konvencija dėl laivo karininkų kompetencijos liudijimų (Nr. 53), 1936 m. Konvencija dėl apmokamų atostogų (dirbantiems jūroje) (Nr. 54), 1936 m. Konvencija dėl laivų savininkų atsakomybės jūrininkų ligos ir sužalojimų atveju (Nr. 55), 1936 m. Konvencija dėl jūrininkų ligos draudimo (Nr. 56), 1936 m. Konvencija dėl darbo laiko jūroje ir įgulos komplektavimo (Nr. 57), 1936 m. Konvencija dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus jūroje (pakeista) (Nr. 58), 1946 m. Konvencija dėl laivų įgulos maisto ir maitinimo (Nr. 68), 1946 m. Konvencija dėl laivų virėjų atestavimo (Nr. 69), 1946 m. Konvencija dėl jūrininkų socialinio draudimo (Nr. 70), 1946 m. Konvencija dėl jūrininkų apmokamų atostogų (Nr. 72), 1946 m. Konvencija dėl jūrininkų sveikatos patikrinimo (Nr. 73), 1946 m. Konvencija dėl kvalifikuotų jūreivių atestacijos (Nr. 74), 1946 m. Konvencija dėl įgulų apgyvendinimo (Nr. 75), 1946 m. Konvencija dėl darbo užmokesčio, darbo laiko jūroje ir įgulos komplektavimo (Nr. 76), 1949 m. Konvencija dėl jūrininkų apmokamų atostogų (pataisyta) (Nr. 91), 1949 m. Konvencija dėl įgulų apgyvendinimo (pataisyta) (Nr. 92), 1949 m. Konvencija dėl darbo užmokesčio, darbo laiko jūroje ir įgulos komplektavimo (pataisyta) (Nr. 93), 1958 m. Konvencija dėl darbo užmokesčio, darbo laiko jūroje ir įgulos suformavimo (pataisyta) (Nr. 109), 1970 m. Konvencija dėl įgulų apgyvendinimo (su papildomomis nuostatomis) (Nr. 133), 1970 m. Konvencija dėl jūrininkų nelaimingų atsitikimų prevencijos (Nr. 134), 1976 m. Konvencija dėl nepertraukiamo jūrininkų darbo (Nr. 145), 1976 m. Konvencija dėl kasmetinių apmokamų jūrininkų atostogų (Nr. 146), 1976 m. Konvencija dėl prekybinės laivybos minimalių standartų (Nr. 147), 1976 m. Konvencijos dėl prekybinės laivybos minimalių standartų 1996 m. protokolas (Nr. 147), 1987 m. Konvencija dėl jūrininkų gerbūvio (Nr. 163), 1987 m. Konvencija dėl jūrininkų sveikatos apsaugos ir priežiūros (Nr. 164), 1987 m. Konvencija dėl jūrininkų socialinio draudimo (pataisyta) (Nr. 165), 1987 m. Konvencija dėl jūrininkų repatriacijos (pataisyta) (Nr. 166), 1996 m. Konvencija dėl jūrininkų darbo inspekcijos (Nr. 178), 1996 m. Konvencija dėl jūrininkų samdos ir įdarbinimo (Nr. 179), 1996 m. Konvencija dėl jūrininkų darbo laiko ir laivų įgulų komplektavimo (Nr. 180). Depozitaro funckijos XI straipsnis 1. Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius informuoja visas Tarptautinės darbo organizacijos nares apie visų ratifikavimo ir prisijungimo dokumentų ir pareiškimų dėl denonsavimo, kuriuos jam atsiuntė Organizacijos narės, įregistravimą. 2. Kai bus įvykdytos VIII straipsnio 3 dalies sąlygos, generalinis direktorius atkreipia Organizacijos narių dėmesį į šios Konvencijos įsigaliojimo datą. XII straipsnis Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius perduoda Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įregistruoti pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį išsamius duomenis apie visus ratifikavimo ir prisijungimo dokumentus ir pareiškimus dėl denonsavimo, kuriuos jis yra įregistravęs pagal šios Konvencijos nuostatas. Specialusis trišalis komitetas XIII straipsnis 1. Tarptautinio darbo biuro Administracinė taryba per savo įsteigtą komitetą, kuris turi reikalingą darbo jūrų laivybos standartų srityje kompetenciją, nuolat stebi, kaip veikia ši Konvencija. 2. Sprendžiant klausimus pagal šią Konvenciją, Komitetą sudaro po du kiekvienos šią Konvenciją ratifikavusios Organizacijos narės vyriausybės paskirti atstovai ir laivų savininkų bei jūrininkų atstovai, kuriuos paskiria Administracinė taryba, pasikonsultavusi su Paritetine jūrinių reikalų komisija. 3. Organizacijos narių, kurios dar nėra ratifikavusios šios Konvencijos, vyriausybės gali dalyvauti Komitete, tačiau neturi teisės balsuoti dėl pagal šią Konvenciją sprendžiamų klausimų. Administracinė taryba gali pakviesti kitas organizacijas ar institucijas Komitete būti atstovaujamoms stebėtojų. 4. Kiekvieno laivų savininkų ir jūrininkų atstovo balsai Komitete skaičiuojami taip, kad būtų užtikrinta, jog laivų savininkų grupė ir jūrininkų grupė turėtų pusę visų vyriausybių, kurioms atstovaujama susirinkime ir kurios turi teisę balsuoti, balsavimo teisės. Konvencijos pakeitimai XIV straipsnis 1. Bet kurių šios Konvencijos nuostatų pakeitimai gali būti priimti Tarptautinės darbo organizacijos generalinės konferencijos pagal Tarptautinės darbo organizacijos įstatų 19 straipsnį ir konvencijoms priimti taikomas Organizacijos taisykles ir tvarką. Kodekso pakeitimai taip pat gali būti priimami XV straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Organizacijos narėms, kurių šios Konvencijos ratifikavimo dokumentai buvo užregistruoti prieš priimant pakeitimus, pakeitimų tekstas pateikiamas ratifikuoti. 3. Kitoms Organizacijos narėms pakeistas Konvencijos tekstas pateikiamas ratifikuoti, kaip nustatyta Įstatų 19 straipsnyje. 4. Pakeitimai laikomi priimtais, kai atsižvelgiant į tai, kas įregistruojama, pakeitimo arba pakeistos Konvencijos ratifikavimo dokumentus, įregistruoja mažiausiai 30 Organizacijos narių, kurių laivynai sudaro ne mažiau kaip 33 procentus viso pasaulio laivyno bendrosios talpos. 5. Pagal Įstatų 19 straipsnį priimti pakeitimai įpareigoja tik tas Organizacijos nares, kurių ratifikavimo dokumentus Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius jau įregistravo. 6. Bet kuriai šio straipsnio 2 dalyje minėtai Organizacijos narei pakeitimai įsigalioja po 12 mėnesių nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos priėmimo dienos arba po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai įregistruojami jų pakeitimų ratifikavimo dokumentai, bet kuriuo atveju nuo tos datos, kuri yra vėlesnė. 7. Atsižvelgiant į šio straipsnio 9 dalį šio straipsnio 3 dalyje išvardytoms Organizacijos narėms Konvencija su pakeitimais įsigalioja po 12 mėnesių nuo šio straipsnio 4 dalyje minėto priėmimo arba po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai įregistruojami Konvencijos ratifikavimo dokumentai, bet kuriuo atveju nuo tos datos, kuri yra vėlesnė. 8. Toms Organizacijos narėms, kurių šios Konvencijos ratifikavimo dokumentai buvo įregistruoti prieš priimant pakeitimus, bet kurios neratifikavo pakeitimų, ši Konvencija galioja be tokių pakeitimų. 9. Bet kuri Organizacijos narė, kurios šios Konvencijos ratifikavimo dokumentai įregistruojami po pakeitimų priėmimo, bet iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos dienos, su ratifikavimo dokumentu pateikiamoje deklaracijoje nurodo, kad ratifikuojama Konvencija be pakeitimų. Jei ratifikuojama su tokia deklaracija, tokioms Organizacijos narėms Konvencija įsigalioja po 12 mėnesių nuo ratifikavimo dokumentų įregistravimo dienos. Kai su ratifikavimo dokumentu nepateikiama tokia deklaracija arba ratifikavimo dokumentai įregistruojami 4 dalyje nurodytą dieną arba vėliau, tokioms Organizacijos narėms Konvencija įsigalioja po 12 mėnesių nuo ratifikavimo dokumentų įregistravimo dienos ir, jai įsigaliojus pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas, pakeitimai tampa privalomi tokioms Organizacijos narėms, nebent pakeitimuose nustatyta kitaip. Kodekso pakeitimai XV straipsnis 1. Kodeksas gali būti keičiamas arba XIV straipsnyje nustatyta tvarka, arba, jei aiškiai nenurodyta kitaip, šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Kodekso pakeitimus Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui gali siūlyti bet kurios Organizacijos narės vyriausybė arba grupė laivų savininkų atstovų, arba grupė jūrininkų atstovų, paskirtų į XIII straipsnyje nurodytą Komitetą. Vyriausybės teikiamus pakeitimus turi būti pasiūliusios arba parėmusios bent penkių šią Konvenciją ratifikavusių Organizacijos narių vyriausybės arba šioje dalyje minėtų laivų savininkų ar jūrininkų atstovų grupė. 3. Patikrinęs, ar pakeitimų pasiūlymas atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, generalinis direktorius skubiai nusiunčia pasiūlymą kartu su bet kokiais komentarais ar pasiūlymais, kurie laikomi reikalingais, visoms Organizacijos narėms, pakviesdamas jas per šešis mėnesius ar per kitokį Administracinės tarybos nustatytą laikotarpį (kuris neturi būti trumpesnis nei trys mėnesiai ir ilgesnis nei devyni mėnesiai) atsiųsti savo pastabas ar pasiūlymus, susijusius su pasiūlymu. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigoje pasiūlymas kartu su bet kokių pastabų ar pasiūlymų, pateiktų pagal tos dalies nuostatas, suvestine perduodami Komitetui apsvarstyti susirinkime. Pakeitimai laikomi priimti Komiteto, jei: a) mažiausiai pusės Organizacijos narių, ratifikavusių šią Konvenciją, vyriausybėms atstovaujama susirinkime, kuriame svarstomas toks pasiūlymas; ir b) mažiausiai dviejų trečdalių Komitetų narių dauguma balsuoja už pakeitimą, ir c) šią daugumą sudaro ne mažiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių vyriausybių, pusė laivų savininkų ir pusė jūrininkų atstovų, užsiregistravusių Komiteto narių susirinkime, kuriame siūloma balsuoti už pasiūlymą, balsų. 5. Pagal šio straipsnio 4 dalį priimti pakeitimai pateikiami tvirtinti per kitą Konferencijos sesiją. Tokiam patvirtinimui reikia dviejų trečdalių dalyvaujančių delegatų balsų daugumos. Jei tokia dauguma nesurenkama, pasiūlytas pakeitimas grąžinamas Komitetui persvarstyti, jei Komitetas to pageidautų. 6. Apie Konferencijos patvirtintus pakeitimus generalinis direktorius praneša kiekvienai Organizacijos narei, kurios šios Konvencijos ratifikavimo dokumentai buvo įregistruoti iki tokio patvirtinimo Konferencijoje dienos. Tokios narės toliau vadinamos „ratifikavusiomis Organizacijos narėmis“. Pranešime daroma nuoroda į šį straipsnį ir nurodomas laikotarpis, per kurį galima atsiųsti bet kokį oficialų nepritarimą. Šis laikotarpis yra dveji metai nuo pranešimo dienos, nebent tvirtinimo metu Konferencija nustatytų kitokį laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis nei vieneri metai. Pranešimo kopija siunčiama kitoms Organizacijos narėms susipažinti. 7. Konferencijos patvirtintas pakeitimas laikomas priimtu, jei iki nurodyto laikotarpio pabaigos generalinis direktorius negauna oficialaus nepritarimo iš daugiau kaip 40 procentų Konvenciją ratifikavusių Organizacijos narių, kurių laivynai sudaro ne mažiau kaip 40 procentų visų Konvenciją ratifikavusių Organizacijos narių laivyno bendrosios talpos. 8. Pakeitimas, kuris laikomas priimtu, visoms ratifikavusioms Organizacijos narėms įsigalioja po šešių mėnesių nuo nurodyto laikotarpio pabaigos, išskyrus Organizacijos nares, kurios oficialiai nepritarė pagal šio straipsnio 7 dalį ir neatšaukė tokio nepritarimo pagal 11 dalį. Tačiau: a) prieš baigiantis nustatytam laikotarpiui bet kuri ratifikavusi Organizacijos narė gali pranešti generaliniam direktoriui, kad ją pakeitimas įpareigos tik nuo tada, kai ji vėliau praneš apie pritarimą jam; ir b) prieš įsigaliojant pakeitimui, bet kuri ratifikavusi Organizacijos narė gali pranešti generaliniam direktoriui, kad ji neįgyvendins to pakeitimo nurodytą laikotarpį. 9. Pakeitimas, dėl kurio įteikiamas šio straipsnio 8 dalies a punkte nurodytas pranešimas, įsigalioja Organizacijos narei, pateikiančiai tokį pranešimą, po šešių mėnesių nuo dienos, kai ji praneša generaliniam direktoriui apie pakeitimo priėmimą arba nuo pakeitimo pirmojo įsigaliojimo dienos, bet kuriuo atveju nuo tos datos, kuri yra vėlesnė. 10. Šio straipsnio 8 dalies b punkte minėtas laikotarpis negali būti ilgesnis nei vieneri metai nuo pakeitimo įsigaliojimo dienos ar bet koks ilgesnis laikotarpis, kurį Konferencija nustato pakeitimo patvirtinimo metu. 11. Oficialų nepritarimą pakeitimui pareiškusi Organizacijos narė gali bet kuriuo metu tokį nepritarimą atšaukti. Jei generalinis direktorius gauna pranešimą apie tokį atšaukimą po pakeitimo įsigaliojimo, tai Organizacijos narei pakeitimas įsigalioja po šešių mėnesių nuo pranešimo įregistravimo dienos. 12. Įsigaliojus pakeitimui, Konvencija gali būti ratifikuojama tik su pakeitimais. 13. Tiek, kiek darbo jūrų laivyboje liudijimas yra susijęs su įsigaliojusiu Konvencijos pakeitimu: a) tą pakeitimą priėmusi Organizacijos narė nebus įpareigota šią Konvenciją taikyti darbo jūrų laivyboje liudijimams, išduodamiems laivams, plaukiojantiems su vėliava kitos Organizacijos narės, kuri: i) pagal šio straipsnio 7 dalį oficialiai pareiškė nepritarimą pakeitimui ir neatšaukė to nepritarimo; arba ii) remiantis šio straipsnio 8 dalies a punktu, pranešė, kad jos pakeitimui priimti būtinas vėlesnis specialus pranešimas ir kad ji nepriėmė pakeitimo; ir b) Organizacijos narė, kuri priėmė pakeitimą, praplečia šios Konvencijos galiojimą darbo jūrų laivyboje liudijimams, išduodamiems laivams, plaukiojantiems su vėliava kitos Organizacijos narės, kuri pagal šio straipsnio 8 dalies b punktą pranešė, kad ji nevykdys to pakeitimo per pagal šio straipsnio 10 dalį nurodytą laikotarpį. oficialios kalbos XVI straipsnis Šios Konvencijos teksto angliška ir prancūziška versijos galioja vienodai. Aiškinamasis raštas, pridedamas prie Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje taisyklių ir kodekso 1. Šis aiškinamasis raštas, kuris nėra Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje dalis, yra bendrojo pobūdžio vadovas prie Konvencijos. 2. Konvenciją sudaro trys atskiros, bet susijusios dalys: straipsniai, taisyklės ir kodeksas. 3. Straipsniuose ir taisyklėse nustatytos šią Konvenciją ratifikavusių narių esminės teisės ir principai bei pagrindiniai įsipareigojimai. Straipsnius ir taisykles keisti gali tik Konferencija pagal Tarptautinės darbo organizacijos įstatų 19 straipsnį (žr. Konvencijos XIV straipsnį). 4. Kodekse išsamiai nurodoma, kaip įgyvendinti taisykles. Jį sudaro A dalis (privalomi standartai) ir B dalis (neprivalomos gairės). Kodeksas gali būti keičiamas laikantis paprastos tvarkos, kuri nustatyta šios Konvencijos XV straipsnyje. Kadangi Kodeksas yra susijęs su nuosekliu įgyvendinimu, jo pakeitimai turi atitikti straipsnių ir taisyklių esmines nuostatas. 5. Taisyklės ir Kodeksas suskirstyti į penkias pagrindines dalis: 1 dalis: Minimalūs reikalavimai jūrininkams darbui laive 2 dalis: Įdarbinimo sąlygos 3 dalis: Apgyvendinimas, poilsio sąlygos, maistas ir maitinimas 4 dalis: Sveikatos apsauga, sveikatos priežiūra, gerbūvis ir socialinė apsauga 5 dalis: Laikymasis ir vykdymas 6. Kiekvienoje dalyje yra grupės nuostatų, susijusių su konkrečia teise ar principu (arba vykdymo priemone 5 dalyje) su suderinta numeracija. Pavyzdžiui, pirmąją grupę 1 dalyje sudaro 1.1 taisyklė, A1.1 standartas ir B1.1 gairė, susiję su minimaliu amžiumi. 7. Konvencija turi tris svarbiausius tikslus: a) nustatyti straipsniuose ir taisyklėse tvirtą teisių ir principų rinkinį; b) Kodekso pagalba užtikrinti, kad Organizacijos narės galėtų pakankamai lanksčiai įgyvendinti tas teises ir principus; ir c) 5 dalies nuostatų pagalba užtikrinti tinkamą teisių ir principų laikymąsi ir vykdymą. 8. Pagrindinės lankstaus įgyvendinimo sritys yra dvi: viena – galimybė Organizacijos narei, kai to reikia (žr. VI straipsnio 3 dalį), vykdyti išsamius Kodekso A dalies reikalavimus remiantis esminiais ekvivalentais (kaip apibrėžta VI straipsnio 4 dalyje). 9. Antra įgyvendinimo lankstumo sritis nustatyta pateikiant bendresnę privalomų daugumos A dalies nuostatų reikalavimų formuluotę, taip leidžiant labiau vadovautis savo nuožiūra, kai sprendžiama, kokio tiksliai veiksmo reikia nacionaliniu lygiu. Tokiais atvejais įgyvendinimo gairės yra pateikiamos neprivalomoje Kodekso B dalyje. Tokiu būdu šią Konvenciją ratifikavusios Organizacijos narės gali užtikrinti veiksmus, kurių galėtų būti tikimasi iš jų pagal atitinkamą A dalyje nustatytą bendrąjį įsipareigojimą, taip pat veiksmus, kurių nebūtinai būtų reikalaujama. Pavyzdžiui, A4.1 standarte reikalaujama, kad visuose laivuose būtų įmanoma skubiai gauti būtinų vaistų sveikatos priežiūrai laive (1 dalies b punktas) ir kad laivai „turėtų namų vaistinėlę“ (4 dalies a punktas). Sąžiningas šio įsipareigojimo vykdymas aiškiai reiškia daugiau nei tik namų vaistinėlės turėjimą kiekviename laive. Tikslesnė nuoroda pateikiama atitinkamoje B4.1.1 gairėje (4 dalis), kad būtų užtikrintas tinkamas vaistinėlės laikymas, naudojimas ir papildymas. 10. Šią Konvenciją ratifikavusių Organizacijos narių neįpareigoja tam tikra gairė ir, kaip nurodyta 5 dalyje dėl valstybinės kontrolės uoste, patikrinimai bus susiję tik su atitinkamais šios Konvencijos reikalavimais (straipsnių, taisyklių ir standartų A dalyje). Tačiau reikalaujama, kad Organizacijos narės pagal VI straipsnio 2 dalį tinkamai įgyvendintų savo pareigas pagal Kodekso A dalį B dalyje nurodytu būdu. Jei Organizacijos narė, tinkamai atsižvelgusi į atitinkamas gaires, nusprendžia imtis kitokių priemonių, kurios užtikrintų tinkamą namų vaistinėlės turinio laikymą, naudojimą ir papildymą, remiantis pirmiau pateiktu pavyzdžiu, kaip reikalauja Standartas A dalyje, tai yra priimtina. Kita vertus, tokia Organizacijos narė, laikydamasi B dalyje nustatytų gairių, taip pat TDO institucijos, atsakingos už tarptautinių darbo konvencijų įgyvendinimo priežiūrą, turi įsitikinti be jokių tolesnių svarstymų, kad Organizacijos narių taikomos priemonės yra pakankamos pareigoms vykdyti pagal A dalį, su kuria gairė yra susijusi, įgyvendinti. Taisyklės ir kodeksas 1 dalis. Minimalūs reikalavimai jūrininkams darbui laive 1.1 taisyklė. Minimalus amžius Tikslas. Užtikrinti, kad laive nedirbtų nepilnamečiai asmenys. 1. Jaunesni nei minimalaus amžiaus asmenys negali būti įdarbinti ar dirbti laive. 2. Minimalus amžius nuo šios Konvencijos įsigaliojimo pradžios yra 16 metų. 3. Kodekse nustatytomis aplinkybėmis reikalaujama, kad minimalus amžius būtų didesnis. A1.1 standartas. Minimalus amžius 1. Draudžiama, kad laive būtų įdarbintas, pasamdytas ar dirbtų asmuo iki 16 metų. 2. Draudžiama, kad jūrininkai iki 18 metų dirbtų naktį. Šiame standarte sąvoka „naktis“ apibrėžiama laikantis nacionalinės teisės ir praktikos. Tai mažiausiai devynių valandų laiko tarpas, kuris prasideda ne vėliau kaip nuo vidurnakčio ir baigiasi ne anksčiau kaip 5 valandą ryto. 3. Kompetentinga institucija gali padaryti griežto draudimo dirbti naktį išimtį, kai: a) tai trukdytų veiksmingam susijusių jūrininkų apmokymui pagal nustatytas programas ir tvarkaraščius; arba b) dėl tam tikro pareigų pobūdžio arba pripažintos mokymo programos jūrininkai, kuriems taikoma išimtis, savo pareigas atlieka naktį, o institucija, pasikonsultavusi su susijusiomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, nustato, kad toks darbas nepakenks jų sveikatai ar gerovei. 4. Kai darbas kelia pavojų sveikatai ar saugumui, asmenys iki 18 metų negali būti įdarbinti ar dirbti tokio darbo. Tokius darbus nustato nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai arba kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su susijusiomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis ir laikydamasi atitinkamų tarptautinių standartų. B1.1 gairė. Minimalus amžius 1. Organizacijos narės, reglamentuodamos darbo ir gyvenimo sąlygas, ypatingą dėmesį turėtų skirti asmenų iki 18 metų poreikiams. 1.2 taisyklė. Sveikatos pažymėjimas Tikslas. Užtikrinti, kad visi jūrininkai medicininiu požiūriu būtų tinkami atlikti savo pareigas jūroje. 1. Jūrininkai neturi dirbti laive, jei neturi pažymėjimo, įrodančio, kad jie yra medicininiu požiūriu tinkami atlikti savo pareigas. 2. Išimtys leidžiamos tik tada, kai tai nurodyta Kodekse. A1.2 standartas. Sveikatos pažymėjimas 1. Kompetentinga institucija turi reikalauti, kad prieš pradėdami dirbti laive jūrininkai turėtų galiojantį sveikatos pažymėjimą, patvirtinantį, kad medicininiu požiūriu jie yra tinkami atlikti savo pareigas jūroje. 2. Siekiant užtikrinti, kad sveikatos pažymėjimai tikroviškai atspindėtų jūrininkų sveikatos būklę, atsižvelgiant į jų atliekamas pareigas, kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su susijusiomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis ir tinkamai atsižvelgdama į šio Kodekso B dalyje minėtas galiojančias tarptautines gaires, turi nustatyti sveikatos patikrinimo ir pažymėjimo esmę. 3. Šis standartas nepažeidžia 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų parengimo, jų atestavimo ir budėjimo laive (STCW) su pakeitimais. Įgyvendinant 1.2 taisyklės nuostatas, sveikatos pažymėjimą, išduotą laikantis STCW reikalavimų, turi pripažinti kompetentinga institucija. Taip pat reikia pripažinti ir sveikatos pažymėjimą, atitinkantį tų reikalavimų esmę, jei jūrininkams netaikoma STWC konvencija. 4. Sveikatos pažymėjimą turi išduoti tinkamą kvalifikaciją turintis praktikuojantis gydytojas arba, jei pažymėjimas išduodamas tik dėl regėjimo, asmuo, kompetentingos įstaigos pripažįstamas turinčiu kvalifikaciją išduoti tokį pažymėjimą. Praktikuojantis gydytojas turi turėti visišką profesinę nepriklausomybę priimdamas medicininius sprendimus, kokias medicininės apžiūros procedūras skirti. 5. Jūrininkams, kuriems išduoti pažymėjimą buvo atsisakyta arba kuriems apribojama galimybė dirbti, ypač laiko, darbo srities ar veiklos teritorijos atžvilgiu, turi būti suteikiama tolesnės apžiūros, kurią atliktų kitas nepriklausomas praktikuojantis gydytojas ar nepriklausomas medicinos ekspertas, galimybė. 6. Visuose sveikatos pažymėjimuose būtinai nurodoma, kad: a) atitinkamo jūrininko klausa ir rega, taip pat spalvų matymas, jei jūrininkas dirbs darbą, kurį atlikti trukdytų blogas spalvų matymas, yra pakankami; ir b) atitinkamo jūrininko sveikatos būklė nėra tokia, kad galėtų pablogėti dėl tarnybos jūroje arba dėl jos jūrininkas galėtų tapti netinkamas tokiai tarnybai, arba galėtų kelti pavojų kitų laive esančių žmonių sveikatai. 7. Jei trumpesnio laikotarpio nėra reikalaujama dėl specifinių pareigų, kurias turi atlikti atitinkamas jūrininkas, arba jei trumpesnio laikotarpio nėra reikalaujama pagal STCW: a) sveikatos pažymėjimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus vyresniems nei 18 metų jūrininkams, o jaunesniems jūrininkams toks pažymėjimas galioja ne ilgiau kaip metus; b) spalvų matymo liudijimas galioja ne ilgiau kaip šešerius metus. 8. Neatidėliotinais atvejais kompetentinga institucija gali leisti jūrininkui dirbti be galiojančio sveikatos pažymėjimo iki kito įplaukimo uosto, kuriame kvalifikuotas praktikuojantis gydytojas galėtų jūrininkui išduoti galiojantį sveikatos pažymėjimą, su sąlyga, kad: a) toks leistinas laikotarpis neviršytų trijų mėnesių; ir b) toks jūrininkas turi neseniai baigusį galioti sveikatos pažymėjimą. 9. Jei pažymėjimo galiojimas baigiasi reiso metu, pažymėjimas toliau galios iki kito įplaukimo uosto, kuriame kvalifikuotas praktikuojantis gydytojas galėtų jūrininkui išduoti sveikatos pažymėjimą, su sąlyga, kad tas laikotarpis nebus ilgesnis nei trys mėnesiai. 10. Jūrininkams, dirbantiems laivuose, kurie paprastai plaukioja tarptautiniais reisais, sveikatos pažymėjimai turi būti išduodami bent anglų kalba. B1.2 gairė. Sveikatos pažymėjimas B1.2.1 gairė. Tarptautinės gairės 1. Kompetentinga institucija, praktikuojantys gydytojai, tikrintojai, laivų savininkai, jūrininkų atstovai ir visi kiti asmenys, susiję su jūrininkų kandidatų ir dirbančių jūrininkų medicininio tinkamumo patikrinimais, turėtų laikytis TDO/PSO gairių įskaitant bet kokias paskesnes versijas dėl jūrininkų medicininio tinkamumo patikrinimų, atliekamų prieš plaukiant į jūrą ir periodiškai, ir bet kokių kitų galiojančių tarptautinių gairių, kurias išleidžia Tarptautinė darbo organizacija, Tarptautinė jūrų organizacija ir Pasaulio sveikatos organizacija. 1.3 taisyklė. Mokymas ir kvalifikacija Tikslas. Užtikrinti, kad jūrininkai būtų apmokyti ir parengti atlikti savo pareigas laive. 1. Jūrininkai negali dirbti laive, jei nėra apmokyti ar neturi kompetencijos pažymėjimo, kad arba nėra kitaip parengti atlikti savo pareigas. 2. Jūrininkams neleidžiama dirbti laive, jei jie nėra sėkmingai baigę asmeninio saugumo laive apmokymo. 3. Laikoma, kad mokymas ir atestavimas, remiantis privalomais Tarptautinės jūrų organizacijos dokumentais, atitinka šios taisyklės 1 ir 2 dalies reikalavimus. 4. Bet kuri Organizacijos narė, kuri šios Konvencijos ratifikavimo metu buvo įpareigota 1946 m. Konvencijos dėl kvalifikuotų jūreivių atestacijos (Nr. 74), toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal tą Konvenciją, jei ir kol Tarptautinė jūrų organizacija nepriima naujų su tuo susijusių privalomų nuostatų ir kol tokios nuostatos neįsigalioja, arba kol praeina penkeri metai nuo šios Konvencijos įsigaliojimo pagal VIII straipsnio 3 dalį, bet kuriuo atveju nuo tos datos, kuri yra ankstesnė. 1.4 taisyklė. Samdymas ir įdarbinimas Tikslas. Užtikrinti, kad jūrininkai galėtų naudotis efektyvia ir gerai reglamentuota jūrininkų samdymo ir įdarbinimo sistema. 1. Visiems jūrininkams turi būti prieinama efektyvi, adekvati ir atskaitinga sistema, leidžianti nemokamai surasti darbą laive. 2. Organizacijos narės teritorijoje veikiančios jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybos turi atitikti Kodekse nustatytus standartus. 3. Kiekviena Organizacijos narė reikalauja, kad jūrininkams, dirbantiems su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose, laivų savininkai, besinaudojantys šalyse ar teritorijose, kuriose negalioja ši Konvencija, įsikūrusių jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybų paslaugomis, užtikrintų, kad tos tarnybos atitiktų Kodekse nustatytus reikalavimus. A1.4 standartas. Samdymas ir įdarbinimas 1. Kiekviena Organizacijos narė, valdanti valstybinę jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybą, turi užtikrinti, kad tarnyba veiktų tinkamai ir saugotų bei remtų jūrininkų darbo teises, kaip nustatyta šioje Konvencijoje. 2. Kai Organizacijos narės teritorijoje veikia privačios jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybos, kurių svarbiausias tikslas – jūrininkų samdymas ir įdarbinimas arba kurios samdo ir įdarbina daug jūrininkų, jos turi veikti tik laikydamosi standartizuotos licencijavimo ar sertifikavimo sistemos arba kitos reguliavimo formos. Ši sistema kuriama, pertvarkoma ar keičiama tik pasikonsultavus su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis. Kilus abejonių, ar ši Konvencija taikoma privačiai samdymo ir įdarbinimo tarnybai, klausimą sprendžia kiekvienos narės kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis. Neturėtų būti skatinamas pernelyg didelis privačių samdymo ir įdarbinimo tarnybų plitimas. 3. Šio standarto 2 dalies nuostatos taip pat taikomos tiek, kiek jos kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, sprendimu pripažįstamos tinkamomis dėl jūrininkų, kurie yra tos Organizacijos narės piliečiai, siuntimo į su tos Organizacijos narės vėliava plaukiojančius laivus, kai jūrininkų organizacija valdo samdymo ir įdabinimo tarnybas narės teritorijoje. Tarnybos, kurioms taikomos šios dalies nuostatos, turi atitikti šias nuostatas: a) samdymo ir įdarbinimo tarnyba funkcionuoja vadovaujantis tos organizacijos ir laivo savininko kolektyvine sutartimi; b) ir jūrininkų organizacija, ir laivo savininkas yra Organizacijos narės teritorijoje; c) Organizacijos narėje galioja nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai arba kolektyvinių sutarčių tvirtinimo ir registravimo tvarka, leidžianti samdymo ir įdarbinimo tarnybų veiklą; ir d) samdymo ir įdarbinimo tarnyba funkcionuoja teisėtai ir yra priemonės, saugančios ir remiančios jūrininkų darbo teises, panašios į nustatytas šio standarto 5 dalyje. 4. Niekas, kas išdėstyta šiame standarte ar 1.4 taisyklėje: a) netrukdo Organizacijos narei turėti nemokamą valstybinę jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybą, kad patenkintų jūrininkų ir laivų savininkų poreikius, kai ta tarnyba yra valstybinės įdarbinimo tarnybos, skirtos visiems darbuotojams ir darbdaviams, dalis arba jos koordinuojama; arba b) neįpareigoja Organizacijos narės savo teritorijoje kurti sistemos privačių jūrininkų samdymo ar įdarbinimo tarnybų funkcionavimui. 5. Organizacijos narė, priimanti šio standarto 2 dalyje minėtą sistemą, savo įstatymuose ir kituose teisės aktuose ar priemonėse mažų mažiausiai: a) draudžia jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnyboms naudoti priemones, mechanizmus ar sąrašus, galinčius užkirsti kelią jūrininkams ar sudaryti jiems kliūtis gauti jų kvalifikaciją atitinkantį darbą; b) reikalauja, kad už jūrininkų samdymą ar įdarbinimą jūrininkams nereikėtų tiesiogiai arba netiesiogiai mokėti mokesčio ar jo dalies, išskyrus mokestį už jūrininko gaunamą nacionalinį įstatymų nustatytą sveikatos pažymėjimą, nacionalinę jūrininko knygelę ir pasą ar kitus panašius asmens kelionės dokumentus, tačiau neįskaitant vizos mokesčio, kurį turi sumokėti laivo savininkas; ir c) užtikrina, kad jos teritorijoje veikiančios samdymo ir įdarbinimo tarnybos: i) turėtų naujausią visų per jas pasamdytų ar įdarbintų jūrininkų registrą, kurį kompetentinga institucija galėtų patikrinti; ii) užtikrintų, kad iki pradėdami dirbti arba įdarbinimo proceso metu jūrininkai būtų informuoti apie savo teises ir pareigas, nustatytas darbo sutartyse, ir kad jūrininkams būtų sudarytos tinkamos sąlygos išnagrinėti savo darbo sutartis prieš jas pasirašant ir po pasirašymo ir gauti sutarčių kopijas; iii) patikrintų, kad visi jų pasamdyti ar įdarbinti jūrininkai būtų kvalifikuoti ir turėtų savo darbui reikalingus dokumentus ir kad jūrininkų darbo sutartys atitiktų galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat bet kurią kolektyvinę sutartį, kuri yra darbo sutarties dalis; iv) įsitikintų, kiek tai įmanoma, kad laivo savininkas turi priemonių jūrininkams apsaugoti nuo palikimo likimo valiai užsienio uoste; v) išnagrinėtų ir atsakytų į bet kokį skundą dėl jų veiklos ir praneštų kompetentingai institucijai apie bet kokį neišspręstą ginčą; vi) sukurtų apsaugos sistemą, draudimo ar kitu atitinkamu būdu, kuri leistų jūrininkams kompensuoti piniginius nuostolius, kuriuos jie gali patirti, jei samdymo ar įdarbinimo tarnyba arba atitinkamas laivo savininkas nesilaikytų jūrininko darbo sutartyje nustatytų įsipareigojimų. 6. Kompetentinga institucija turi atidžiai stebėti ir kontroliuoti visas Organizacijos narės teritorijoje veikiančias jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybas. Bet kokios licencijos, liudijimai ar panašūs leidimai privačioms tarnyboms veikti teritorijoje suteikiami arba atnaujinami tik patikrinus, ar jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnyba atitinka nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. 7. Kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad skundams dėl jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybų veiklos nagrinėti, jei to prireiktų, būtų tinkami mechanizmai ir procedūros, įtraukiant, prireikus, ir laivų savininkų, ir jūrininkų atstovus. 8. Kiekviena šią Konvenciją ratifikavusi Organizacijos narė, tiek, kiek to reikia, informuoja savo piliečius apie galimas problemas pasirašant sutartį dirbti laive, plaukiojančiame su šios Konvencijos neratifikavusios valstybės vėliava, kol neįsitikina, kad taikomi standartai, atitinka standartus nustatytus šioje Konvencijoje. Priemonės, kurių imasi šią Konvenciją ratifikavusi Organizacijos narė, neturi prieštarauti laisvo darbuotojų judėjimo principui, nustatytam tarptautinėse sutartyse, kurių šalimis gali būti abi suinteresuotos valstybės. 9. Kiekviena šią Konvenciją ratifikavusi Organizacijos narė reikalauja, kad laivų, kurie plaukioja su jos vėliava, savininkai, besinaudojantys jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybų, įsikūrusių šalyse arba teritorijose, kuriose negalioja ši Konvencija, paslaugomis, užtikrintų, kiek tai įmanoma, kad tos tarnybos atitiktų šio standarto reikalavimus. 10. Niekas, kas išdėstyta šiame standarte, neturi būti suprantama, kaip mažinantis laivo savininkų ar Organizacijos narės įsipareigojimus ar atsakomybę laivo, plaukiojančio su jos vėliava, atžvilgiu. B1.4 gairė. Samdymas ir įdarbinimas B1.4.1 gairė. Organizacinės ir veiklos gairės 1. Kompetentinga institucija, vykdydama savo įsipareigojimus pagal A1.4 standarto 1 dalį, turėtų apsvarstyti: a) galimybę imtis būtinų priemonių efektyviam valstybinių ir privačių jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimui skatinti; b) jūrų laivybos pramonės poreikius ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu, kai dalyvaujant laivų savininkams, jūrininkams ir atitinkamoms mokymo institucijoms sudaromos jūrininkų, kurie yra laivo įgulos, atsakingos už saugią laivo navigaciją ir taršos prevencijos operacijas, dalis, mokymo programos; c) galimybę sudaryti tinkamas sąlygas bendradarbiauti atstovaujančioms laivų savininkų ir jūrininkų organizacijoms valstybinių jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybų organizavime ir veikloje, kur jos yra; d) galimybę nustatyti, tinkamai atsižvelgiant į teisę į privatumą ir poreikį išlaikyti konfidencialumą, sąlygas, kuriomis jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybos apdorotų jūrininkų asmeninius duomenis, įskaitant tokių duomenų rinkimą, laikymą, sisteminimą ir perdavimą trečiosioms šalims; e) galimybę organizuoti visos svarbios informacijos apie darbo jūrų laivyboje rinką rinkimą ir analizavimą, įskaitant esamą ir galimą jūrininkų, dirbančių įguloje, pasiūlą, skirstant pagal amžių, lytį, rangą ir kvalifikaciją, taip pat apie pramonės šakos poreikius, ir duomenų apie amžių ar lytį, kurie būtų naudojami tik statistiniais tikslais arba tik diskriminacijos dėl amžiaus ar lyties prevencijos programoje, rinkimą; f) galimybę užtikrinti, kad darbuotojai, atsakingi už valstybinių ir privačių jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybų, kurios ieško įgulos narių, atsakingų už saugią laivo navigaciją ir taršos prevencijos operacijas, būtų pakankamai apmokyti, įskaitant ir patvirtintą tarnybos jūroje patirtį, tinkamai išmanytų jūrų laivybos sektorių, įskaitant atitinkamus tarptautinius jūrininkystės dokumentus, reglamentuojančius mokymą, sertifikavimą ir darbo standartus; g) galimybę nustatyti jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybų veiklos standartus ir patvirtinti elgesio kodeksus bei etikos taisykles; ir h) galimybę vykdyti licencijavimo ar sertifikavimo sistemos priežiūrą remiantis kokybės standartų sistema. 2. Kuriant A1.4 standarto 2 dalyje minėtą sistemą, kiekviena Organizacijos narė turėtų apsvarstyti galimybę reikalauti, kad jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybos, įsisteigusios jos teritorijoje, sukurtų ir naudotų patikrinamą veiklos praktiką. Taikant tokią privačių jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybų ir, kiek tai taikytina, valstybinių jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybų veiklos praktiką, turėtų būti sprendžiami šie klausimai: a) medicininiai patikrinimai, jūrininkų tapatybės dokumentai ir kiti formalumai, kurių gali būti reikalaujama, kad jūrininkas gautų darbą; b) deramai atsižvelgiant į teisę į privatumą ir poreikį saugoti konfidencialumą, išsamių ir nuodugnių duomenų apie jūrininkus, kurie naudojasi jų samdymo ir įdarbinimo sistema, kuri turėtų, be viso kito, aprėpti: i) jūrininkų kvalifikaciją; ii) darbo įrašus (darbo knygeles); iii) asmeninius duomenis, susijusius su įdarbinimu, ir iv) medicininius duomenis, susijusius su įdarbinimu; c) naujausių laivų, kuriuos jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybos aprūpina jūrininkais, sąrašai ir priemonių, kuriomis nepaprastosios padėties atveju būtų galima bet kuriuo metu susisiekti su tarnybomis, užtikrinimas; d) procedūros, užtikrinančios, kad jūrininkai nebūtų išnaudojami jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybų ar jų personalo dėl įdarbinimo konkrečiuose laivuose ar konkrečiose kompanijose pasiūlymų; e) procedūros, padedančios išvengti jūrininkų išnaudojimo dėl avansų išmokėjimo ar dėl bet kokio kito finansinio sandorio tarp laivo savininko ir jūrininko, kurį tvarko jūrininkų samdymo ir įdarbinimo tarnybos; f) aiškus informacijos apie išlaidas, kurias, jei jų yra, jūrininkui gali tekti padengti samdymo proceso metu, paskelbimas; g) užtikrinimas, kad jūrininkams būtų pranešta apie bet kokias ypatingas sąlygas, taikomas darbui, kurį jie turėtų dirbti, ir apie ypatingą laivo savininko politiką, susijusią su jų darbu; h) tvarka, atitinkanti bendruosius teisingumo principus, taikomus sprendžiant nekompetentingumo ar nedrausmingumo klausimus, laikantis nacionalinių įstatymų ir praktikos bei kolektyvinių sutarčių, jei jos taikomos; i) tvarka, užtikrinanti, kiek tai įmanoma, kad įsidarbinant pateikiami privalomi pažymėjimai ir dokumentai nebūtų pasenę ir nebūtų gauti apgaulės būdu, taip pat, kad būtų patikrintos darbo rekomendacijos; j) procedūros, užtikrinančios, kad jūrininkų šeimų pateikiami informacijos ar patarimų prašymai, kol jūrininkai yra jūroje, būtų sprendžiami greitai, palankiai ir nemokamai; ir k) patikrinimas, ar darbo sąlygos laivuose, kuriuose įdarbinami jūrininkai, atitinka galiojančias kolektyvines sutartis, sudarytas tarp laivo savininko ir jūrininkams atstovaujančios organizacijos ir, atsižvelgiant į politiką, jūrininkų parūpinimas tik tiems laivų savininkams, kurie jūrininkams siūlo galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus arba kolektyvinę sutartį atitinkančias įdarbinimo sąlygas. 3. Dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautiniam Organizacijos narių ir susijusių organizacijų bendradarbiavimo skatinimui, pavyzdžiui: a) sistemingam keitimuisi informacija apie jūrų laivybos pramonę ir darbo rinką dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygiu; b) keitimuisi informacija apie darbo jūrų laivyboje teisės aktus; c) politikos, darbo metodų ir jūrininkų samdymą bei įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų suderinimui; d) tarptautinio jūrininkų samdymo ir įdarbinimo procedūrų ir sąlygų gerinimui; ir e) darbo jėgos planavimui, atsižvelgiant į jūrininkų pasiūlą ir paklausą, taip pat į jūrų laivybos pramonės poreikius. 2 dalis. Įdarbinimo sąlygos 2.1 taisyklė. Jūrininkų darbo sutartys Tikslas.Užtikrinti, kad jūrininkai turėtų nešališkas darbo sutartis 1. Jūrininko įdarbinimo sąlygos nustatomos arba nurodomos aiškiai surašytoje ir teisinę galią turinčioje sutartyje ir turi atitikti Kodekso standartus. 2. Jūrininkas turi sutikti su darbo sutartimi ir jam turi būti sudarytos sąlygos, užtikrinančios, kad jis turėtų galimybę peržiūrėti sutarties sąlygas ir pasikonsultuoti dėl jų bei laisvai su jomis sutikti prieš pasirašydamas. 3. Tiek, kiek tai atitinka Organizacijos narės nacionalinę teisę ir praktiką, laikoma, kad jūrininkų darbo sutartys apima ir galiojančias kolektyvines sutartis. A2.1 standartas. Jūrininkų darbo sutartys 1. Kiekviena Organizacijos narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalaujančius, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai atitiktų šiuos reikalavimus: a) su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose dirbantys jūrininkai turi turėti darbo sutartį, pasirašytą ir jūrininko, ir laivo savininko arba laivo savininko atstovo (arba, kai jie nėra darbuotojai, sutartinių ar panašių susitarimų įrodymą), užtikrinančią jiems tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas laive, kaip reikalaujama šioje Konvencijoje; b) darbo sutartį pasirašantiems jūrininkams turi būti suteikta galimybė išnagrinėti sutartį ir pasikonsultuoti prieš pasirašant, taip pat visos kitos sąlygos, reikalingos siekiant užtikrinti savanorišką sutarties pasirašymą, pakankamai suprantant savo teises ir pareigas; c) laivo savininkas ir jūrininkas turi turėti po vieną pasirašytą jūrininko darbo sutarties originalą; d) turi būti imtasi priemonių, kad būtų užtikrinta, jog jūrininkai, įskaitant ir laivo kapitoną, laive galėtų lengvai gauti aiškią informaciją apie savo darbo sąlygas ir kad tokia informacija, įskaitant jūrininkų darbo sutartį, taip pat būtų prieinama kompetentingos institucijos, įskaitant uostų, į kuriuos įplaukiama, institucijas, pareigūnams, peržiūrėti; ir e) jūrininkams turi būti išduodamas dokumentas, kuriame būtų jų darbo laive įrašai. 2. Kai kolektyvinė sutartis yra jūrininkų darbo sutartis arba darbo sutarties dalis, laive turi būti tokios sutarties kopija. Kai jūrininkų darbo sutartis ir bet kokia galiojanti kolektyvinė sutartis parengta ne anglų kalba, šie dokumentai turi būti parengti ir anglų kalba (išskyrus tik vietiniais reisais plaukiojančius laivus): a) standartinės formos sutarties kopija; ir b) kolektyvinės sutarties dalys, kurioms pagal 5.2 taisyklę taikoma valstybinė kontrolė uoste. 3. Šio standarto 1 dalies e punkte nurodytame dokumente neturi būti jokio teiginio apie jūrininkų darbo kokybę ar jų atlyginimus. Dokumento forma, įrašytini duomenys ir jų įrašymo būdas nustatomi nacionaliniuose įstatymuose. 4. Kiekviena Organizacijos narė turi priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, tiksliai apibrėžiančius dalykus, kurie turi būti įtraukti į visas jūrininkų darbo sutartis, kurioms taikomi nacionaliniai įstatymai. Jūrininkų darbo sutartyse bet kokiu atveju turi būti nurodyta ši informacija: a) jūrininko visas vardas, gimimo data arba amžius, gimimo vieta; b) laivo savininko pavadinimas ir adresas; c) jūrininko darbo sutarties sudarymo vieta ir data; d) pareigos, kurioms jūrininkas yra samdomas; e) jūrininko atlyginimų dydis arba, kai taikytina, formulė, pagal kurią jie apskaičiuojami; f) mokamų kasmetinių atostoginių suma arba, kai taikytina, formulė, pagal kurią jie apskaičiuojami; g) sutarties galiojimo pabaiga ir sutarties pabaigos sąlygos, įskaitant: i) jei sutartis buvo sudaryta neribotam laikotarpiui, sąlygas, kuriomis bet kuri šalis gali nutraukti sutartį, taip pat reikalaujamą įspėjimo laikotarpį, kuris laivo savininkui negali būti trumpesnis nei jūrininkui; ii) jei sutartis buvo sudaryta apibrėžtam laikotarpiui, jos galiojimo pabaigos datą; ir iii) jei sutartis sudaryta vienam reisui, paskirties uostą ir laiką, kuris turi praeiti nuo atvykimo iki to laiko, kai jūrininkas turėtų būti išleidžiamas. h) sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo išmokos, kurias laivo savininkas turi išmokėti jūrininkui; i) jūrininko teisė į repatriaciją; j) nuoroda į kolektyvinę sutartį, jei taikytina, ir k) bet kokia kita informacija, kurios gali būti reikalaujama pagal nacionalinius įstatymus. 5. Kiekviena Organizacijos narė turi priimti įstatymus ar kitus teisės aktus, nustatančius minimalius įspėjimo laikotarpius, kuriais jūrininkai ir laivo savininkas naudojasi, jei nori pirma laiko nutraukti jūrininko darbo sutartį. Tokių minimalių laikotarpių trukmė turi būti nustatoma pasikonsultavus su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, tačiau negali būti trumpesnė nei septynios dienos. 6. Trumpesnis už minimalų įspėjimo laikotarpis gali būti leidžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios pagal nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus arba galiojančias kolektyvines sutartis pripažįstamos pateisinančios trumpesnį įspėjimo apie sutarties nutraukimą laikotarpį arba sutarties nutraukimą be įspėjimo. Nustatant tokias aplinkybes, kiekviena Organizacijos narė turi užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į jūrininko poreikį nutraukti darbo sutartį apie tai įspėjant prieš trumpesnį laikotarpį arba visai neįspėjant ir be jokios nuobaudos už tai dėl asmeninių ar kitų neatidėliotinų priežasčių. B2.1 gairė. Jūrininkų darbo sutartys B2.1.1 gairė. Darbo knygelė 1. Nustatant, kokie duomenys turi būti įrašyti A2.1 standarto 1 dalies e punkte minėtoje darbo knygelėje, kiekviena Organizacijos narė turėtų užtikrinti, kad šiame dokumente būtų pakankamai informacijos ir jos vertimas į anglų kalbą, kad būtų lengviau vėliau gauti darbą arba kad būtų patenkinti tarnybai jūroje taikomi perkvalifikavimo ar paaukštinimo reikalavimai. Jūrininko atleidimo knygelė gali atitikti to standarto 1 dalies e punkto reikalavimus. 2.2 taisyklė. Atlyginimai Tikslas.Užtikrinti, kad jūrininkams būtų mokama už jų paslaugas. 1. Visiems jūrininkams už jų darbą turi būti mokama reguliariai ir visapusiškai laikantis jų darbo sutarties. A2.2 standartas. Atlyginimai 1. Kiekviena Organizacijos narė reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose dirbantiems jūrininkams būtų mokamos jiems priklausančios išmokos ne didesniais nei mėnesio intervalais ir laikantis galiojančios kolektyvinės sutarties. 2. Jūrininkams turi būti pateikiama mėnesio ataskaita apie jiems priklausančias išmokas ir išmokėtas sumas, įskaitant atlyginimus, papildomas išmokas ir valiutos keitimo kursą, kai išmokos mokamos kitokia, nei susitarta, valiuta ar kitokiu, nei susitarta, kursu. 3. Kiekviena Organizacijos narė reikalauja, kad laivų savininkai imtųsi tokių, kaip nustatytos šio standarto 4 dalyje, priemonių, kad suteiktų jūrininkams galimybę pervesti visą savo atlyginimą ar dalį jo savo šeimoms, išlaikytiniams arba teisėtiems gavėjams. 4. Priemonės, užtikrinančios galimybę jūrininkams pervesti savo uždarbį šeimoms, yra: a) sistema, leidžianti jūrininkams jiems įsidarbinant ar dirbant reguliariai pervesti dalį savo atlyginimo, jei jie to nori, savo šeimoms banko pavedimu ar panašiomis priemonėmis; ir b) reikalavimas, kad pervedami pinigai turėtų būti pervesti laiku ir tiesiai jūrininkų nurodytam asmeniui ar asmenims. 5. Bet koks mokestis už paslaugą pagal šio standarto 3 ir 4 dalis turi būti pagrįsto dydžio, o valiutos keitimo kursas, jei nenurodyta kitaip, laikantis nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, turi būti vyraujantis rinkos kursas arba oficialiai skelbiamas kursas; valiutos keitimo kursas neturi būti nepalankus jūrininkams. 6. Narės, priimančios nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius jūrinin …