4.Visų laivų kajutkompanijose turėtų būti pakankamai stalų ir atitinkamų pritvirtintų arba nešiojamų kėdžių, kad bet kuriuo metu tilptų kuo didesnis jūrininkų skaičius.
\n
5.Kai jūrininkai yra laive, jame visą laiką turėtų būti:
\n
a)patogioje vietoje pastatytas šaldytuvas, pakankamos talpos, kad patenkintų kajutkompanija ar kajutkompanijomis besinaudojančių asmenų poreikius;
\n
b)įrenginiai karštiems gėrimams; ir
\n
c)šalto vandens įrenginiai.
\n
6.Kai maisto sandėliukai nėra pasiekiami iš kajutkompanijos, turėtų būti pakankamai spintelių valgymo reikmenims ir tinkamos sąlygos jiems plauti.
\n
7.Stalviršiai ir kėdės turėtų būti iš drėgmei atsparios medžiagos.
\n
B3.1.7 gairė. Sanitarinės patalpos 1. Praustuvės ir vonios turėtų būti pakankamo dydžio ir pagamintos iš patvirtintos medžiagos, lygaus paviršiaus, nelinkusio į trūkinėjimus, lupinėjimąsi ar rūdijimą.
\n
2.Visi klozetai turėtų būti patvirtinto modelio ir su pakankamu kiekiu nuleidžiamo vandens arba su kitomis tinkamomis vandens nuleidimo priemonėmis, tokiomis kaip oras, kurios būtų prieinamos bet kuriuo metu ir nepriklausomai valdomos.
\n
3.Sanitarinės patalpos, skirtos naudotis daugiau nei vienam asmeniui, turėtų atitikti šiuos reikalavimus:
\n
a)grindys turėtų būti pagamintos iš patvirtintos patvarios medžiagos, nepralaidžios drėgmei ir tinkamai drenuojamos;
\n
b)pertvaros turėtų būti iš plieno ar kitos patvirtintos medžiagos, sandarios, mažiausiai 23 centimetrus virš denio lygio;
\n
c)patalpos turėtų būti pakankamai apšviestos, šildomos ir vėdinamos;
\n
d)tualetai turėtų būti įrengti patogioje vietoje miegamųjų patalpų ir prausyklų atžvilgiu, bet atskirti nuo jų, į juos neturėtų būti galima tiesiogiai patekti iš miegamųjų patalpų, koridorių tarp miegamųjų patalpų ir tualetų, į kuriuos nėra jokio kito įėjimo; šis reikalavimas netaikomas, kai tualetas yra skyriuje tarp dviejų miegamųjų patalpų, kuriose iš viso gyvena ne daugiau kaip keturi jūrininkai; ir
\n
e)kai patalpoje yra daugiau nei vienas klozetas, jie turėtų būti pakankamai atskirti vienas nuo kito, kad būtų užtikrintas privatumas.
\n
4.Jūrininkams naudoti skirtose skalbimo patalpose turėtų būti:
\n
a)skalbyklės;
\n
b)džiovinimo mašinos ar atitinkamai šildomos ir vėdinamos džiovinimo patalpos; ir
\n
c)lygintuvai, lyginimo lentos ar kitos lygiavertės priemonės.
\n
B3.1.8 gairė. Patalpos ligoniams 1. Patalpos ligoniams turėtų būti suprojektuotos taip, kad būtų patogu konsultuoti ir suteikti pirmąją pagalbą ir užkirstas kelias plisti užkrečiamosioms ligoms.
\n
2.Įėjimo vieta, gultai, apšvietimas, vėdinimas, šildymas ir vandentiekis turėtų būti įrengti taip, kad būtų užtikrintas patogumas ir palengvintas ligonių gydymas.
\n
3.Reikiamą gultų ligoniams skaičių turėtų nustatyti kompetentinga institucija.
\n
4.Sanitarinės patalpos turėtų būti suteiktos vien tik asmenų, esančių patalpose ligoniams, naudojimui; jos gali sudaryti dalį patalpos ligoniams arba būti arti jos. Tokiose sanitarinėse patalpose turėtų būti mažiausiai vienas klozetas, viena praustuvė ir viena vonia arba dušas.
\n
B3.1.9 gairė. Kitos patalpos 1. Kai mašinų skyriaus personalui skiriamos atskiros persirengimo patalpos:
\n
a)jos turėtų būti įrengtos ne mašinų skyriuje, bet lengvai pasiekiamos iš jo; ir
\n
b)jose turėtų būti asmeninės užrakinamos drabužių spintelės, taip pat vonios ar dušai arba visa tai, ir praustuvės su tekančiu karštu ir šaltu vandeniu.
\n
B3.1.10 gairė. Patalynė, valgymo reikmenys ir kitos nuostatos 1. Kiekviena Organizacijos narė turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų taikyti tokių principų:
\n
a)švarią patalynę ir valgymo reikmenis visiems laive dirbantiems jūrininkams turėtų parūpinti laivo savininkas, o jūrininkai turėtų būti atsakingi už jų grąžinimą kapitono nurodytu laiku ir pasibaigus tarnybos laive laikui;
\n
b)patalynė turi būti geros kokybės, lėkštės, puodeliai ir kiti valgymo reikmenys turi būti pagaminti iš patvirtintos medžiagos ir lengvai plaunami; ir
\n
c)rankšluosčius, muilą ir tualetinį popierių visiems jūrininkams turėtų parūpinti laivo savininkas.
\n
B3.1.11 gairė. Poilsio sąlygos, paštas ir vizitai laive 1. Poilsio sąlygos ir paslaugos turėtų būti dažnai peržiūrimos, kad būtų užtikrinta, jog jos yra tinkamos, atsižvelgiant į dėl technologijų, veiklos ir kitų laivybos pramonės naujovių kintančius jūrininkų poreikius.
\n
2.Poilsio patalpose turėtų būti bent jau knygų spinta, skaitymui bei rašymui ir, kai taikytina, žaidimams skirti baldai.
\n
3.Dėl poilsio patalpų išplanavimo kompetentinga institucija turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų valgyklos.
\n
4.Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar, kiek įmanoma, įrengtinos tokios patalpos ar sudarytinos tokios sąlygos ne jūrininkų sąskaita:
\n
a)rūkomosios patalpos;
\n
b)televizijos ir radijo transliacijų patalpos;
\n
c)filmų rodymo patalpos; filmų atsargos turėtų būtų pakankamos visai reiso trukmei ir, jei būtina, praėjus tam tikram laikui keičiamos;
\n
d)sporto įranga, įskaitant treniruoklius, stalo ir denio žaidimus;
\n
e)kur įmanoma, galimybė plaukioti;
\n
f)biblioteka, kurioje būtų profesinio pobūdžio ir kitokių knygų, kurių turėtų pakakti visam reisui ir, praėjus tam tikram laikui, jos turėtų būti keičiamos;
\n
g)patalpos, skirtos poilsio metu užsiimti rankdarbiais;
\n
h)elektroninė įranga, pavyzdžiui, radijas, televizorius, vaizdo grotuvas, DVD/CD grotuvas, asmeninis kompiuteris ir programinė įranga, kasečių grotuvas;
\n
i)kur tinkama ir jei tai neprieštarauja nacionaliniams, religiniams ar socialiniams papročiams, laive turėtų būti barai jūrininkams; ir
\n
j)tinkamos galimybės naudotis „laivas– krantas“ telefono ryšiu, elektroniniu paštu ir internetu, jei tam yra galimybės; naudojimosi tokiomis paslaugomis mokesčiai turi būti pagrįsto dydžio.
\n
5.Reikėtų dėti visas pastangas, kad būtų patikimai ir kuo greičiau išsiunčiamas jūrininkų paštas. Taip pat reikėtų pasirūpinti, kad jūrininkams nereikėtų mokėti papildomų pašto mokesčių, kai paštas turi būti persiųstas dėl aplinkybių, kurių jie negali valdyti.
\n
6.Reikėtų apsvarstyti priemones, užtikrinančias, kad laikantis galiojančių nacionalinių įstatymų ar tarptautinių ar kitų teisės aktų, kai tik įmanoma ir pagrįsta, jūrininkams būtų operatyviai duodamas leidimas laivui esant uoste į laivą kaip svečius pasikviesti savo partnerius, gimines ir draugus. Tokios priemonės turėtų atitikti bet kokius saugumo patikrinimo reikalavimus.
\n
7.Reikėtų apsvarstyti galimybę leisti jūrininkams, kad juos retkarčiais reisuose lydėtų jų partneriai, jei tai įmanoma ir pagrįsta. Tokie partneriai turėtų turėti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų; laivų savininkai turėtų visokeriopai padėti jūrininkui susitvarkyti tokį draudimą.
\n
B.3.1.12 gairė. Triukšmo ir vibracijos prevencija 1. Gyvenamosios, poilsio ir maitinimo patalpos turėtų būti įrengtos kiek įmanoma toliau nuo mašinų skyriaus, vairavimo mechanizmo skyriaus, gervių denio, vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo įrangos, taip pat kitų triukšmingų mechanizmų ir aparatų.
\n
2.Konstruojant pertvaras, denio antlubius ir denius triukšmą keliančiuose skyriuose ir atliekant jų apdailą, reikėtų naudoti garso izoliacijos ir kitas atitinkamas garso sugėrimo medžiagas, taip pat įrengti savaime užsidarančias triukšmą sugeriančias duris mašinų skyriuje.
\n
3.Mašinų skyriuose ir kituose mechanizmų skyriuose, kur įmanoma, turėtų būti garsui nepralaidžios centralizuoto valdymo patalpos mašinų skyriaus personalui. Tarnybinės patalpos, pavyzdžiui, mechanikos cechas, turėtų būti, kiek tai įmanoma, izoliuotos nuo bendrojo mašinų skyriaus ir reiktų imtis priemonių mechanizmų keliamam garsui sumažinti.
\n
4.Triukšmo lygio darbo ir gyvenamosiose patalpose ribos turi atitikti TDO tarptautines gaires dėl poveikio lygių, įskaitant ir 2001 m. TDO praktikos kodekso gaires, pavadintas „Aplinkos faktoriai darbo vietoje“ ir, kur taikytina, konkrečias apsaugos rekomendacijas, pateiktas Tarptautinės jūrų organizacijos su visais vėlesniais taisymo ir papildymo dokumentais dėl priimtinų triukšmo lygių laivuose. Galiojančio dokumento kopija anglų ar laivo darbo kalba turi būti laive ir prieinama jūrininkams.
\n
5.Jokiose gyvenamosiose, poilsio ar maitinimo patalpose neturėtų būti per didelė vibracija.
\n
Taisyklė 3.2. Maistas ir maitinimas Tikslas. Užtikrinti, kad jūrininkai gautų geros kokybės maistą ir geriamąjį vandenį, tiekiamą laikantis nustatytų higienos sąlygų 1. Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai turėtų laive ir tiektų tinkamos kokybės, maistinės vertės ir kiekio maistą ir geriamąjį vandenį, kurių pakaktų laivo poreikiams patenkinti ir kuriuos tiekiant būtų atsižvelgta į skirtingą kultūrinę ir religinę kilmę.
\n
2.Jūrininkai darbo laive laikotarpiu maistą gauna nemokamai.
\n
3.Jūrininkai, dirbantys laivo virėjais ir atsakingi už maisto paruošimą, turi būti apmokyti ir kvalifikuotai atlikti savo pareigas laive.
\n
A3.2 standartas. Maistas ir maitinimas 1. Kiekviena Organizacijos narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus ar kitas priemones, kad būtų užtikrinti minimalūs maisto ir geriamojo vandens kiekio ir kokybės standartai ir maitinimo standartai jūrininkams su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose, ir vykdo švietėjišką veiklą, skatindama išmanymą apie šioje dalyje minimus standartus ir jų įgyvendinimą.
\n
2.Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose laikomasi tokių minimalių standartų:
\n
a)maisto ir geriamojo vandens atsargų kiekis, maistinė vertė, kokybė ir įvairovė turi būti tinkama, atsižvelgiant į jūrininkų skaičių laive, jų religinius poreikius ir kultūrinę praktiką, susijusią su maistu, reiso trukme ir pobūdžiu;
\n
b)maitinimo skyrius turi būti taip organizuotas ir turėti tokią įrangą, kad jūrininkams būtų galima patiekti tinkamus, įvairius ir maistingus valgius, paruoštus ir patiektus higieniškomis sąlygomis; ir
\n
c)maitinimo skyriaus darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti ar instruktuoti, kaip atlikti savo pareigas.
\n
3.Laivų savininkai užtikrina, kad laivų virėjais samdomi jūrininkai būtų apmokyti, kvalifikuoti ir kompetentingi atlikti savo pareigas pagal tam tikros Organizacijos narės įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
\n
4.Reikalavimai pagal šio standarto 3 dalį apima kompetentingos institucijos patvirtintų arba pripažintų mokymo kursų užbaigimą, kurie apima maisto gaminimo praktiką, maisto ir asmens higieną, maisto laikymą, atsargų kontrolę, aplinkos apsaugą ir sveiką maitinimą bei saugą.
\n
5.Kompetentinga institucija gali nereikalauti, kad dėl įgulos dydžio arba prekybinio reiso pobūdžio laivuose, kuriuose turi dirbti mažiau nei dešimt įgulos narių, būtų visapusiškai kvalifikuotas virėjas; tačiau bet kuris virtuvėje maistą ruošiantis asmuo apmokomas maisto ir asmeninės higienos, taip pat maisto tvarkymo ir laikymo laive.
\n
6.Jei yra išskirtinė būtinybė, kompetentinga institucija gali išduoti išimtinio atvejo leidimą nekvalifikuotam virėjui dirbti nurodytame laive nurodytą ribotą laikotarpį, kol laivas atvyks į artimiausią tinkamą uostą arba ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, su sąlyga, kad asmuo, kuriam išduodamas toks išimtinio atvejo leidimas, apmokomas ir gauna nurodymus dėl maisto ir asmeninės higienos, taip pat nurodymus, kaip maisto tvarkymo ir laikymo laive.
\n
7.Laikydamasi atitikties procedūrų pagal 5 dalį, kompetentinga institucija reikalauja, kad laive kapitonas atliktų arba kapitonui vadovaujant būtų atliekami dažni dokumentais patvirtinami patikrinimai:
\n
a)maisto ir geriamojo vandens atsargų;
\n
b)visų patalpų ir įrangos, naudojamų maistui ir geriamajam vandeniui laikyti ir tvarkyti; ir
\n
c)virtuvės ir kitos įrangos, naudojamos valgiui ruošti ir tiekti.
\n
8.Jūrininkai iki 18 metų negali būti įdarbinti, samdomi arba dirbti laivo virėjais.
\n
B3.2 gairė. Maistas ir maitinimas B3.2.1 gairė. Tikrinimas, švietimas, tyrimas ir skelbimas 1. Kompetentinga institucija, bendradarbiaudama su kitomis susijusiomis agentūromis ir organizacijomis, turėtų rinkti naujausią informaciją apie mitybą ir maisto pirkimo, laikymo, gaminimo ir tiekimo metodus atsižvelgdama į specialius maitinimo laive reikalavimus. Tokia informacija turėtų būti prieinama, nemokama arba įperkama maisto atsargų ir įrangos gamintojams ir pardavėjams, aprūpinantiems laivus, kapitonams, laivo palydovams, suinteresuotoms laivų savininkų ir jūrininkų organizacijoms. Tam reiktų naudotis atitinkamomis viešumo formomis, pavyzdžiui, žinynais, brošiūromis, plakatais, schemomis ar skelbimais prekybos žurnaluose.
\n
2.Kompetentinga institucija turėtų išleisti rekomendacijas, kaip išvengti maisto nuostolių, lengviau laikytis tinkamų higienos standartų ir užtikrinti maksimaliai patogią darbo vietą.
\n
3.Kompetentinga institucija turėtų dirbti su susijusiomis agentūromis ir organizacijomis ir rengti švietėjišką medžiagą ir informaciją laive apie metodus, užtikrinančius tinkamą maisto tiekimą ir maitinimo paslaugas.
\n
4.Kompetentinga institucija turėtų glaudžiai dirbti su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis bei su nacionalinėmis ar vietinėmis valdžios institucijomis spręsdama maisto ir sveikatos klausimus ir prireikus gali pasinaudoti tokių valdžios institucijų paslaugomis.
\n
B3.2.2 gairė. Laivo virėjai 1. Jūrininkai turėtų įgyti teisę dirbti laivo virėjais, jei jie:
\n
a)ištarnavo jūroje mažiausią kompetentingos institucijos nurodytą laikotarpį, kuris gali keistis atsižvelgiant į turimą svarbią kvalifikaciją arba patirtį;
\n
b)išlaikė kompetentingos institucijos nurodytą egzaminą arba išlaikė atitinkamą egzaminą patvirtintuose virėjų mokymo kursuose.
\n
2.Egzaminuoti ir pažymėjimus suteikti gali pati kompetentinga institucija arba, jai kontroliuojant, patvirtinta virėjų mokykla.
\n
3.Prireikus kompetentinga institucija turi nustatyti laivo virėjų kvalifikacijos pažymėjimų, kuriuos išduoda kitos Organizacijos narės, ratifikavusios šią Konvenciją arba 1946 m. Laivų virėjų atestavimo konvenciją (Nr. 69), arba kita patvirtinta institucija, pripažinimą.
\n
4 dalis. Sveikatos apsauga, sveikatos priežiūra, gerbūvis ir socialinė apsauga Taisyklė 4.1. Sveikatos priežiūra laive ir krante Tikslas. Saugoti jūrininkų sveikatą ir užtikrinti jiems galimybę greitai gauti sveikatos priežiūros pagalbą laive ir krante 1. Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad visiems jūrininkams su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų taikomos atitinkamos jų sveikatos apsaugos priemonės ir jiems būtų suteikiama greita ir tinkama sveikatos priežiūra, kai jie dirba laive.
\n
2.Apsauga ir priežiūra pagal šios taisyklės 1 dalį iš esmės jūrininkams turi nieko nekainuoti.
\n
3.Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad laivuose jų teritorijoje esantys jūrininkai, kuriems reikia skubios sveikatos priežiūros, krante galėtų pasinaudoti Organizacijos narės medicinos paslaugomis.
\n
4.Kodekse nustatyti reikalavimai, taikomi sveikatos apsaugai ir priežiūrai laive, apima priemonių, skirtų jūrininkų sveikatos apsaugai ir priežiūrai, standartus, kurie būtų kiek įmanoma labiau panašūs į standartus, paprastai taikomus darbuotojams krante.
\n
A4.1 standartas. Sveikatos priežiūra laive ir krante 1. Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad būtų patvirtintos priemonės, nustatančios sveikatos apsaugą ir priežiūrą, įskaitant ir būtiną dantų priežiūrą, laive, plaukiojančiame su jos vėliava, dirbantiems jūrininkams, kurios:
\n
a)užtikrintų bet kokių bendrųjų nuostatų dėl profesinės sveikatos priežiūros ir apsaugos, susijusių su jų pareigomis, taip pat specialių nuostatų būdingų darbui laive galiojimą jūrininkams;
\n
b)užtikrintų, kad jūrininkams būtų suteikta sveikatos apsauga ir priežiūra, kiek įmanoma labiau panaši į paprastai suteikiamą darbuotojams krante, įskaitant galimybę greitai gauti būtinų vaistų, medicininę įrangą ir galimybes nustatyti diagnozę bei gydyti, taip pat gauti medicininę informaciją ir vertinimus;
\n
c)suteiktų jūrininkams teisę neatidėliotinai apsilankyti pas gydytoją arba odontologą atplaukimo uostuose, kai tai įmanoma;
\n
d)užtikrintų, kad tiek, kiek tai atitinka Organizacijos narės nacionalinius įstatymus ir praktiką, sveikatos priežiūros ir apsaugos paslaugos, kai jūrininkas yra laive arba išsilaipinęs užsienio uoste, jūrininkams būtų suteiktos nemokamai; ir
\n
e)neapsiribotų sergančių ar sužeistų jūrininkų gydymu, bet apimtų ir profilaktikos priemones, tokias kaip sveikatos skatinimo ir sveikatos švietimo programas.
\n
2.Kompetentinga institucija patvirtina standartinę medicininės ataskaitos formą, skirtą naudotis kapitonams ir atitinkamam medicinos personalui krante ir laive. Užpildyta forma ir jos turinys laikomi konfidencialiais ir naudojami tik jūrininkų gydymui palengvinti.
\n
3.Kiekviena Organizacijos narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus, nustatančius reikalavimus laivų patalpoms ligoniams gydyti ir sveikatos priežiūros patalpoms bei įrangai, taip pat mokymui su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose.
\n
4.Nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose mažiausiai turi būti nustatyti tokie reikalavimai:
\n
a)visuose laivuose turi būti namų vaistinėlė, medicininė įranga ir medicinos žinynas, kurių specifiką nustato ir reguliariai tikrina kompetentinga institucija; nacionaliniuose reikalavimuose atsižvelgiama į laivo tipą, asmenų skaičių laive, reisų pobūdį, paskirties vietą, trukmę ir svarbius rekomenduotus nacionalinius ir tarptautinius medicinos standartus;
\n
b)laivuose, kuriuose yra 100 ar daugiau asmenų ir kurie paprastai plaukioja tarptautiniais ilgesniais nei trijų dienų reisais, turi būti kvalifikuotas gydytojas, atsakingas už sveikatos priežiūrą; nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose taip pat nurodoma, kuriems kitiems laivams reikia turėti gydytoją, atsižvelgiant inter alia į tokius faktorius, kaip reiso trukmė, pobūdis ir sąlygos bei jūrininkų skaičius laive;
\n
c)turi būti reikalaujama, kad laivuose, kuriuose nėra gydytojo, bent vienas jūrininkas be savo įprastų pareigų dar būtų atsakingas už sveikatos priežiūrą ir vaistų skyrimą arba bent vienas jūrininkas būtų kompetentingas suteikti pirmąją pagalbą; už sveikatos priežiūrą laive atsakingi asmenys, kurie nėra gydytojai, turi būti tinkamai užbaigę sveikatos priežiūros mokymus pagal 1978 m. Tarptautinės Konvencijos dėl jūreivių parengimo, jų atestavimo ir budėjimo laive (STCW), su pakeitimais, reikalavimus; jūrininkai, paskirti teikti pirmąją pagalbą turi būti tinkamai užbaigę pirmosios pagalbos mokymus pagal STCW reikalavimus; nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose turi būti nurodytas reikalingo patvirtinto mokymo lygis, atsižvelgiant inter alia į tokius faktorius, kaip reiso trukmė, pobūdis ir sąlygos bei jūrininkų skaičius laive; ir
\n
d)kompetentinga institucija užtikrina per iš anksto parengtą sistemą, kad jūroje esantys laivai visą parą turėtų galimybę radijo ar palydoviniu ryšiu gauti medicinines konsultacijas; visiems laivams, kad ir su kokia vėliava jie plaukiotų, medicininės konsultacijos, įskaitant siunčiamų medicininių žinučių, kuriomis konsultuojama, perdavimą radijo ar palydoviniu ryšiu tarp laivo ir kranto, yra nemokamos.
\n
B4.1 gairė. Sveikatos priežiūra laive ir krante B4.1.1 gairė. Sveikatos priežiūros teikimas 1. Kompetentinga institucija, nustatydama medicininio mokymo, suteikiamo laivuose, kuriems nereikia turėti gydytojo, lygį, turėtų reikalauti, kad:
\n
a)laivuose, paprastai galinčiuose pasiekti vietą, kurioje gali gauti kvalifikuotą sveikatos priežiūrą ir pasinaudoti medicinine įranga, per aštuonias valandas, būtų mažiausiai vienas jūrininkas, pabaigęs patvirtintus pirmosios pagalbos mokymus, reikalaujamus pagal STCW, kurie leistų tokiems asmenims skubiai ir veiksmingai veikti nelaimingų atsitikimų ar ligos atvejais laive, ir pasinaudoti medicininėmis konsultacijomis, teikiamomis radijo ar palydoviniu ryšiu; ir
\n
b)visuose kituose laivuose turėtų būti mažiausiai vienas paskirtas jūrininkas, baigęs patvirtintus sveikatos priežiūros mokymus, reikalaujamus pagal STCW, įskaitant praktinį mokymą ir gyvybės gelbėjimo techniką, pvz., intraveninę terapiją, leidžiančią tokiems asmenims veiksmingai dalyvauti suderintose medicininės pagalbos laivams jūroje programose ir suteikti sergantiems ar sužeistiems asmenims tinkamo lygio sveikatos priežiūrą per laikotarpį, kurį jie greičiausiai liks laive.
\n
2.Šios gairės 1 dalyje minimas mokymas turėtų būti pagrįstas Tarptautinio medicininio vadovo laivams, Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo vadovo, skirto naudotis įvykus nelaimingiems atsitikimams pavojingus krovinius vežančiuose laivuose, Orientacinio dokumento: tarptautinis jūrų mokymo vadovas, Tarptautinio signalų sąvado medicininės dalies, taip pat panašių nacionalinių gidų naujausių leidimų turiniu.
\n
3.Asmenys, nurodyti šios gairės 1 dalyje, ir kiti jūrininkai, kaip gali reikalauti kompetentinga institucija, kas maždaug penkerius metus turėtų mokytis kvalifikacijos kėlimo kursuose, kad išlaikytų ir gilintų savo žinias bei įgūdžius ir žinotų naujoves.
\n
4.Laive turima namų vaistinėlė ir jos turinys, taip pat medicininė įranga ir medicininis žinynas turėtų būti tinkamai prižiūrimi ir reguliariai tikrinami (ne rečiau kaip kas 12 mėnesių) atsakingos institucijos paskirtų atsakingų asmenų, kurie turėtų užtikrinti, kad būtų tikrinami, ženklinami visi vaistai, nustatoma jų galiojimo data ir laikymo sąlygos bei nurodymai, kaip juos vartoti, ir visa įranga veiktų, kaip to reikalaujama. Kompetentinga institucija, priimdama arba peržiūrėdama nacionaliniu mastu naudojamą laivo medicininį žinyną ir nustatydama namų vaistinėlės turinį ir medicininę įrangą, turėtų atsižvelgti į tarptautines rekomendacijas šioje srityje, įskaitant naujausią Tarptautinio medicininio vadovo laivams leidimą, taip pat ir kitus vadovus, minimus šios gairės 2 dalyje.
\n
5.Jei pavojingų krovinių kategorijai priskiriamas krovinys nėra įtrauktas į naujausią Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo vadovo, skirto naudotis įvykus nelaimingiems atsitikimams su pavojingais kroviniais leidimą, jūrininkai turi būti suteikta būtina informacija apie medžiagų prigimtį, galimą pavojų, būtinas asmeninės apsaugos priemones, svarbias medicinines procedūras ir specifinius priešnuodžius. Jei laive vežami pavojingi kroviniai, jame turėtų būti tokie specifiniai priešnuodžiai ir asmeninės apsaugos priemonės. Ši informacija turėtų būti įtraukta į laivo politiką ir programas dėl profesinės saugos ir sveikatos, apibrėžtas 4.3 taisyklėje ir susijusiose Kodekso nuostatose.
\n
6.Visuose laivuose turėtų būti naujausias ir išsamus radijo stočių, per kurias galima gauti medicininę konsultaciją, sąrašas; ir, jei laive yra palydovinio ryšio sistema, naujausias bei išsamus kranto radijo stočių palydovinėje ryšio sistemoje, per kurias galima gauti medicininę konsultaciją, sąrašas. Jūrininkai, atsakingi už sveikatos priežiūrą ir pirmąją pagalbą laive, turėtų gauti nurodymus, kaip naudotis laivo medicininiu žinynu ir Tarptautinio signalų sąvado medicinine dalimi, kad suprastų, kokios informacijos reikia konsultuojančiam gydytojui ir suprastų gautą patarimą.
\n
B4.1.2 gairė. Medicininės ataskaitos forma 1. Standartinė jūrininkų medicininės ataskaitos forma, kurios reikalaujama pagal šio Kodekso A dalį, skirta tam, kad ligos ar sužeidimu atveju palengvintų laivo ir kranto keitimąsi medicinine ir su tuo susijusia informacija apie konkrečius jūrininkus.
\n
B4.1.3 gairė. Sveikatos priežiūra krante 1. Jūrininkams gydyti skirtos medicininės priemonės ir įranga krante turėtų būti pakankamos tam tikslui. Gydytojai, odontologai ir kitas medicinos personalas turėtų būti reikiamos kvalifikacijos.
\n
2.Reiktų imtis priemonių užtikrinti, kad būdami uoste jūrininkai galėtų:
\n
a)naudotis ambulatoriniu gydymu, jei serga ar yra sužeisti;
\n
b)prireikus būti paguldomi į ligoninę; ir
\n
c)pasinaudoti dantų gydymo paslaugomis, ypač kritiškais atvejais.
\n
3.Reikėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų palengvintas sergančių jūrininkų gydymas. Visų pirma, jūrininkai turėtų būti skubiai priimti į klinikas ir ligonines krante, be jokių sunkumų ir nepaisant tautybės ar religinių įsitikinimų ir, kai tik įmanoma, reikėtų užtikrinti, kad jie, kai būtina, galėtų tęsti gydymą, papildantį medicinines galimybes, kuriomis jie gali naudotis.
\n
B4.1.4 gairė. Medicininė pagalba kitiems laivams ir tarptautinis bendradarbiavimas 1. Kiekviena Organizacijos narė turėtų skirti tinkamą dėmesį tarptautiniam bendradarbiavimui sveikatos apsaugos ir priežiūros pagalbos, programų ir tyrimų srityje. Toks bendradarbiavimas galėtų būti:
\n
a)paieškos ir gelbėjimo pastangos ir jų koordinavimas, greitos medicininės pagalbos organizavimas sunkiai sergantiems ar sužeistiems laive ir jų evakavimas jūroje, naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip periodinio pranešimo apie laivo buvimo vietą sistemos, gelbėjimo koordinavimo centrai ir greitosios pagalbos sraigtasparnių tarnybos, laikantis 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos, su pakeitimais, ir Tarptautinės aeronautinės ir jūrinės paieškos ir gelbėjimo (IAMSAR) vadovo.
\n
b)optimalus pasinaudojimas visais laivais, kuriuose yra gydytojas, ir jūroje dislokuotais laivais, kurie gali suteikti ligoninės ir gelbėjimo priemones;
\n
c)gydytojų ir sveikatos priežiūros įrangos, kuria galima naudotis visame pasaulyje, kai jūrininkams reikia būtiniausios sveikatos priežiūros, tarptautinių sąrašų sudarymas ir palaikymas;
\n
d)jūrininkų išlaipinimas į krantą būtiniausiam gydymui;
\n
e)užsienyje paguldytų į ligoninę jūrininkų repatrijavimas kiek įmanoma greičiau, laikantis už gydymą atsakingų gydytojų patarimų, kuriuose atsižvelgiama į jūrininko norus ir poreikius;
\n
f)pagalbos repatrijuojant jūrininkus suorganizavimas, laikantis už gydymą atsakingų gydytojų patarimų, kuriuose atsižvelgiama į jūrininko norus ir poreikius;
\n
g)pastangos įsteigti sveikatos centrus jūrininkams, kad būtų galima:
\n
i)atlikti jūrininkų sveikatos būklės tyrimus, suteikti jiems medicininį gydymą ir profilaktinę sveikatos priežiūrą; ir
\n
ii)mokyti medicinos ir sveikatos paslaugų darbuotojus jūrų laivybos medicinos;
\n
h)statistinių duomenų apie profesinius jūrininkų nelaimingus atsitikimus, ligas ir mirtį, kaupimas ir vertinimas, jų įtraukimas ir suderinimas su nacionaline statistikos apie kitų kategorijų darbuotojų profesinius nelaimingus atsitikimus ir ligas sistema;
\n
i)tarptautinio keitimosi technine informacija, mokomąja medžiaga ir personalu, taip pat tarptautinių mokymo kursų, seminarų ir darbo grupių organizavimas;
\n
j)specialių gydomųjų ir prevencinių sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugų suteikimas visiems jūrininkams uoste arba galimybės jiems naudotis bendrosiomis sveikatos, medicinos ir reabilitacijos paslaugomis suteikimas; ir
\n
k)mirusių jūrininkų kūnų arba pelenų repatriacijos organizavimas, atsižvelgiant į artimiausių giminaičių pageidavimus, ir kuo skubiau.
\n
2.Tarptautinis bendradarbiavimas jūrininkų sveikatos apsaugos ir priežiūros srityje turėtų būti pagrįstas dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais arba konsultacijomis tarp Organizacijos narių.
\n
B4.1.5 gairė. Jūrininkų išlaikytiniai 1. Kiekviena Organizacijos narė turėtų patvirtinti priemones, užtikrinančias tinkamą ir pakankamą sveikatos priežiūrą jūrininkų išlaikytiniams, gyvenantiems jos teritorijoje, kol kuriama sveikatos priežiūros sistema, apimsianti visus darbuotojus ir jų išlaikytinius, jei tokios paslaugos neteikiamos, ir turi informuoti Tarptautinį darbo biurą apie priemones, kurių imtasi šiuo tikslu.
\n
4.2 taisyklė. Laivų savininkų atsakomybė Tikslas. Užtikrinti, kad jūrininkai būtų apsaugoti nuo finansinių ligos, sužeidimo ar mirties, susijusių su jų darbu, padarinių 1. Kiekviena narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų priemonės pagal šį Kodeksą, laive dirbantiems jūrininkams užtikrinančios laivo savininko garantuojamą teisę į materialią pagalbą ir paramą dėl finansinių ligos, sužeidimo ar mirties, ištinkančių jūrininkus, kai jie dirba pagal jūrininkų darbo sutartį ar kylančių dėl jų darbo pagal tokią sutartį, padarinių.
\n
2.Ši taisyklė nedaro įtakos kitoms teisinėms teisės gynimo priemonėms, kuriomis jūrininkas gali naudotis.
\n
A4.2 standartas. Laivų savininkų atsakomybė 1. Kiekviena Organizacijos narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalaujančius, kad su jų vėliava plaukiojančių laivų savininkai būtų atsakingi už visų laivuose dirbančių jūrininkų sveikatos apsaugą ir priežiūrą pagal tokius minimalius standartus:
\n
a)laivų savininkai yra atsakingi už jų laivuose dirbančių jūrininkų išlaidas dėl ligos ar sužeidimo laikotarpiu nuo tarnybos pradžios iki dienos, kai jie laikomi tinkamai repatrijuotais, arba išlaidas, kylančias dėl jų darbo tokiu laikotarpiu;
\n
b)laivų savininkai suteikia finansinį kompensacijos jūrininko mirties arba ilgalaikio neįgalumo dėl profesinio sužeidimo, ligos ar pavojaus garantą, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose, jūrininkų darbo sutartyse arba kolektyvinėje sutartyje;
\n
c)laivų savininkai yra atsakingi už sveikatos priežiūros, įskaitant medicininį gydymą ir būtinų vaistų bei gydomųjų priemonių suteikimą, taip pat pragyvenimo ir apgyvendinimo, kol jūrininkas yra ne namie, išlaidas, kol sergantis arba sužeistas jūrininkas pasveiks arba kol bus nustatyta, kad liga yra nepagydoma arba nedarbingumas yra nuolatinis.
\n
d)laivų savininkai yra atsakingi už laidojimo išlaidų apmokėjimą, jei mirtis ištinka laive arba krante įdarbinimo laikotarpiu.
\n
2.Nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai gali riboti laikotarpį, per kurį laivo savininkas yra atsakingas už sveikatos priežiūros ir pragyvenimo bei apgyvendinimo išlaidų padengimą, tačiau toks laikotarpis neturi būti trumpesnis nei 16 savaičių nuo sužeidimo ar ligos pradžios.
\n
3.Jei dėl ligos arba sužeidimo jūrininkas tampa nedarbingas, laivo savininkas yra atsakingas už:
\n
a)visų atlyginimų sumokėjimą, kol sergantys ar sužeisti jūrininkai yra laive arba kol jūrininkai repatrijuojami pagal šią Konvenciją; ir
\n
b)visų arba dalinių atlyginimų sumokėjimą, kaip nustatyta nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse, nuo tada, kai jūrininkai repatrijuojami ar išlaipinami į krantą, iki kol jie pasveiksta arba, jei tai nutinka anksčiau, kol jie įgyja teisę į pinigines pašalpas pagal konkrečios Organizacijos narės įstatymus.
\n
4.Nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai gali riboti laikotarpį, per kurį laivo savininkas yra atsakingas už visų arba dalinių atlyginimų sumokėjimą jūrininkui, kurio nebėra laive, tačiau toks laikotarpis neturi būti trumpesnis nei 16 savaičių nuo sužeidimo ar ligos pradžios.
\n
5.Nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai gali panaikinti laivo savininko atsakomybę dėl:
\n
a)sužeidimo, patirto nedirbant laive;
\n
b)sužeidimo ar ligos dėl ligonio, sužeistojo ar mirusiojo sąmoningo aplaidumo; ir
\n
c)ligos ar negalios, tyčia nuslėptų įsidarbinant.
\n
6.Nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai gali atleisti laivo savininką nuo atsakomybės padengti sveikatos priežiūros, pragyvenimo bei apgyvendinimo ir laidojimo išlaidas, jei tokią atsakomybę prisiima valstybės institucijos.
\n
7.Laivų savininkai arba jų atstovai imasi priemonių, kad apsaugotų laive likusį sergančių, sužeistų ar mirusių jūrininkų turtą ir grąžintų jį jūrininkams ar jų artimiausiems giminaičiams.
\n
B4.2 gairė. Laivų savininkų atsakomybė 1. Visi atlyginimai, kuriuos reikalaujama sumokėti pagal A4.2 standarto 3 dalies a punktą, gali būti be premijų.
\n
2.Nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose gali būti nustatyta, kad laivo savininkas nustoja būti atsakingas už sergančio arba sužeisto jūrininko išlaidų padengimą nuo to laiko, kai toks jūrininkas gali kreiptis sveikatos pašalpų pagal privalomojo ligos draudimo, privalomojo nelaimingo atsitikimo draudimo arba kompensacijų darbuotojams nelaimingo atsitikimo atveju schemą.
\n
3.Nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose gali būti nustatyta, kad laivo savininko sumokėtas laidojimo išlaidas gali kompensuoti draudimo įstaiga tais atvejais, kai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius socialinio draudimo ar darbuotojų kompensacijas, mokama laidojimo pašalpa už mirusį jūrininką.
\n
4.3 taisyklė. Sveikatos apsauga ir saugumas, nelaimingų atsitikimų prevencija Tikslas. Užtikrinti, kad jūrininkų darbo aplinka laivuose skatintų darbų saugą ir darbuotojų sveikatą 1. Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose jūrininkams būtų užtikrinta sveikatos apsauga ir kad jūreiviai laive gyventų, dirbtų ir mokytųsi saugioje ir higieniškoje aplinkoje.
\n
2.Kiekviena Organizacijos narė, pasikonsultavusi su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis ir atsižvelgdama į galiojančius kodeksus, gaires ir standartus, rekomenduojamus tarptautinių organizacijų, nacionalinių valdymo institucijų ir jūrų laivybos pramonės organizacijų, parengia ir paskelbia nacionalines gaires dėl darbų saugos ir sveikatos su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose.
\n
3.Kiekviena Organizacijos narė, atsižvelgdama į tiesiogiai susijusius tarptautinius dokumentus, priima įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitas priemones, skirtas Kodekse nurodytiems reikalavimams, ir nustato darbų saugos, sveikatos apsaugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose standartus.
\n
A4.3 standartas. Sveikatos apsauga ir sauga, nelaimingų atsitikimų prevencija 1. Pagal 4.3 taisyklės 3 dalį priimti įstatymai ir kiti teisės aktai bei priemonės turi apimti šiuos dalykus:
\n
a)darbų saugos ir sveikatos strategijos bei programų priėmimą ir sėkmingą įgyvendinimą bei skatinimą laivuose, plaukiojančiuose su Organizacijos narės vėliava, įskaitant rizikos vertinimą, taip pat jūrininkų mokymą ir instruktavimą;
\n
b)pagrįstas apsaugos priemones, užkertančias laive kelią nelaimingiems atsitikimams, sužeidimams ir ligoms dėl darbo, įskaitant priemones, skirtas žalingam aplinkos faktorių ir chemikalų poveikiui sumažinti, taip pat sužeidimo ar ligos pavojui, kurį kelia įrangos ir mechanizmų naudojimas laivuose, sumažinti ir užkirsti jam kelią;
\n
c)nelaimingų atsitikimų, sužeidimų ir ligų darbe prevencijos programas laive ir nuolatinį darbų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimą, įtraukiant jūrininkų atstovus ir visus kitus asmenis, susijusius su jų įgyvendinimu, atsižvelgiant į prevencines priemones, įskaitant inžinerinę ir projekto kontrolę, procesų pakeitimą ir kolektyvinių bei individualių užduočių procedūras ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimą; ir
\n
d)reikalavimus nesaugių darbo sąlygų tikrinimui, pranešimui apie jas ir jų ištaisymui, taip pat nelaimingų atsitikimų dirbant laive tyrimą ir pranešimą apie juos.
\n
2.Šio standarto 1 dalyje minimose nuostatose:
\n
a)atsižvelgiama į susijusius tarptautinius dokumentus, nagrinėjančius darbų saugą ir sveikatos apsaugą apskritai, specifinę riziką, taip pat visus reikalavimus, svarbius nelaimingų atsitikimų, sužeidimų ir ligų darbe prevencijai, kurie gali būti taikomi jūrininkų darbui ir visų pirma tuos, kurie yra susiję su darbu jūrų laivyboje;
\n
b)aiškiai nurodomas laivų savininkų, jūrininkų ir kitų susijusių asmenų įsipareigojimas laikytis galiojančių standartų ir laivo darbų saugos ir sveikatos apsaugos politikos ir programos, ypatingą dėmesį skiriant jūrininkų iki 18 metų saugai ir sveikatai;
\n
c)nurodomos kapitono arba kapitono paskirto asmens arba abiejų pareigos prisiimti specifinę atsakomybę už laivo darbų saugos ir sveikatos apsaugos politikos ir programos įgyvendinimą ir laikymąsi; ir
\n
d)nurodomi laivo jūrininkų, paskirtų ar išrinktų būti saugos atstovais ir dalyvauti laivo saugos komiteto susirinkimuose, įgaliojimai. Toks komitetas sudaromas laive, kuriame yra penki ar daugiau jūrininkų.
\n
3.Įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat kitos priemonės minimos 4.3 taisyklės 3 dalyje, turi būti reguliariai peržiūrimi konsultuojantis su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijų atstovais ir, jei reikia, pataisomi atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir tyrimus, kad būtų galima nuolat gerinti darbų saugos ir sveikatos politiką ir programas ir užtikrinti saugią darbo aplinką jūrininkams laivuose, plaukiojančiuose su Organizacijos narės vėliava.
\n
4.Laikoma, kad galiojančių tarptautinių dokumentų dėl darbo aplinkos pavojų poveikio priimtino lygio laivuose ir dėl darbų saugos ir sveikatos politikos ir programų įgyvendinimo laivuose reikalavimų laikymasis atitinka šios Konvencijos reikalavimus.
\n
5.Kompetentinga institucija užtikrina:
\n
a)kad apie nelaimingus atsitikimus, sužeidimus ir ligas darbe būtų tinkamai pranešama, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos rekomendaciją dėl pranešimo apie nelaimingus atsitikimus ir ligas darbe ir jų registravimo;
\n
b)kad būtų tvarkoma, analizuojama ir skelbiama išsami tokių nelaimingų atsitikimų ir ligų statistika ir, kai tinkama, tiriamos bendrosios tendencijos ir nustatyti pavojai; ir
\n
c)kad nelaimingi atsitikimai būtų tiriami.
\n
6.Klausimai, susiję su darbų sauga ir sveikata, tiriami ir apie juos pranešama taip, kad būtų užtikrinta jūrininkų asmens duomenų apsauga ir atsižvelgiama į Tarptautinės darbo organizacijos rekomendaciją šiuo klausimu.
\n
7.Kompetentinga institucija bendradarbiauja su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, kad atkreiptų visų jūrininkų dėmesį į informaciją apie konkrečius pavojus laive, pavyzdžiui, iškabinant oficialius pranešimus su atitinkamais nurodymais.
\n
8.Kompetentinga institucija reikalauja, kad laivų savininkai, atlikdami rizikos vertinimą darbų saugos ir sveikatos valdymo atžvilgiu, remtųsi atitinkama statistine informacija iš savo laivų, ir bendrąja statistika, pateikiama kompetentingos institucijos.
\n
B4.3 rekomendacija. Sveikatos apsauga ir sauga, nelaimingų atsitikimų prevencija B4.3.1 gairė. Nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų, sužeidimų ir ligų darbe 1. Pagal A4.3 standartą reikalaujamose nuostatose turėtų būti atsižvelgta į TDO praktikos kodeksą „Nelaimingų atsitikimų laivuose jūroje ir uoste prevencija“ (1996 m.) ir vėlesnes redakcijas, taip pat į kitus TDO ir kitus tarptautinius standartus, rekomendacijas ir praktikos kodeksus, susijusius su darbų sauga ir sveikatos apsauga, įskaitant bet kokias poveikio ribas, kurios juose gali būti nustatytos.
\n
2.Kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad nacionalinėse gairėse dėl darbų saugos ir sveikatos valdymo būtų aptariami šie klausimai, visų pirma:
\n
a)bendrosios ir pagrindinės nuostatos;
\n
b)struktūrinės laivo savybės, įskaitant patekimo į laivą galimybes ir su asbestu susijusią riziką;
\n
c)mechanizmai;
\n
d)labai žemos arba labai aukštos bet kokių paviršių, prie kurių jūrininkai gali liestis, temperatūros poveikis;
\n
e)triukšmo darbo aplinkoje ir gyvenamosiose laivo patalpose poveikis;
\n
f)vibracijos darbo aplinkoje ir gyvenamosiose laivo patalpose poveikis;
\n
g)aplinkos faktorių, išskyrus minėtus e ir f punktuose, darbo aplinkoje ir gyvenamosiose laivo patalpose, įskaitant tabako dūmus, poveikis;
\n
h)specialios saugos priemonės denyje ir po deniu;
\n
i)pakrovimo ir iškrovimo įranga;
\n
j)gaisro prevencija ir gaisro gesinimas;
\n
k)inkarai, grandinės ir lynai;
\n
l)pavojingi kroviniai ir balastas;
\n
m)jūrininkų asmeninės apsaugos įranga;
\n
n)darbas uždarose erdvėse;
\n
o)fizinis ir psichinis nuovargio poveikis;
\n
p)priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio poveikis;
\n
q)ŽIV / AIDS apsauga ir prevencija; ir
\n
r)atsakas į avarijas ir kritiškas situacijas.
\n
3.Atliekant šios gairės 2 dalyje minimą rizikos vertinimą ir siekiant sumažinti jos poveikį, reikėtų atsižvelgti į poveikius fizinei darbuotojų sveikatai, įskaitant rankinį krovinių tvarkymą, triukšmą ir vibraciją, cheminį ir biologinį poveikį darbuotojų sveikatai, psichinį poveikį darbuotojų sveikatai, fizinį ir psichinį nuovargio poveikį ir nelaimingus atsitikimus darbe. Taikant būtinas priemones, reikėtų tinkamai atsižvelgti į prevencinį principą, pagal kurį, be kita ko, kova su rizika šaltinyje, darbo pritaikymas atskiram asmeniui, ypač darbo vietos įrengimo atžvilgiu, pavojingų medžiagų pakeitimas nepavojingomis arba mažiau pavojingomis turi viršenybę prieš jūrininkų asmeninės apsaugos įrangą.
\n
4.Be to, kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į sveikatos ir saugos reikšmę, ypač šiose srityse:
\n
a)atsako į avarijas ir kritiškas situacijas;
\n
b)priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio poveikio; ir
\n
c)ŽIV / AIDS apsaugos ir prevencijos.
\n
B4.3.2 gairė. Triukšmo poveikis 1. Kompetentinga institucija, kartu su kompetentingomis tarptautinėmis institucijomis ir suinteresuotų laivų savininkų bei jūrininkų organizacijų atstovais, turėtų reguliariai analizuoti triukšmo laivuose problemą, kad, kiek tai įmanoma, būtų pagerinta jūrininkų apsauga nuo neigiamo triukšmo poveikio.
\n
2.Atliekant šios gairės 1 dalyje minimą analizę, reikėtų atsižvelgti į neigiamą per didelio triukšmo poveikį jūrininkų klausai, sveikatai ir patogumui ir į nustatytinas arba rekomenduotinas priemones, skirtas triukšmui laive mažinti, kad būtų apsaugoti jūrininkai. Svarstytinos priemonės turėtų apimti:
\n
a)jūrininkų informavimą apie pavojus klausai ir sveikatai dėl per ilgo didelio triukšmo poveikio ir apie tinkamą naudojimąsi apsaugos nuo triukšmo priemonėmis ir įranga;
\n
b)patvirtintos klausos apsaugos įrangos suteikimą jūrininkams, jei to reikia; ir
\n
c)rizikos vertinimą ir triukšmo poveikio sumažinimą visose gyvenamosiose, poilsio ir maitinimo patalpose, taip pat mašinų skyriuje ir kitose mašinų patalpose.
\n
B4.3.3 gairė. Vibracijos poveikis 1. Kompetentinga institucija, kartu su kompetentingomis tarptautinėmis institucijomis ir suinteresuotų laivų savininkų bei jūrininkų organizacijų atstovais, prireikus atsižvelgdama į susijusius tarptautinius standartus, turėtų nuolat analizuoti vibracijos laivuose problemą, kad, kiek tai įmanoma, būtų pagerinta jūrininkų apsauga nuo neigiamo vibracijos poveikio.
\n
2.Atliekant šios gairės 1 dalyje minimą analizę, reikia atsižvelgti į neigiamą per didelės vibracijos poveikį jūrininkų sveikatai ir patogumui ir į nustatytinas arba rekomenduotinas priemones, skirtas vibracijai laive mažinti, kad būtų apsaugoti jūrininkai. Svarstytinos priemonės turėtų apimti:
\n
a)jūrininkų informavimą apie pavojus jų sveikatai dėl per ilgo vibracijos poveikio;
\n
b)patvirtintos asmeninės apsaugos įrangos suteikimą jūrininkams, jei to reikia; ir
\n
c)rizikos vertinimą ir vibracijos poveikio sumažinimą visose gyvenamosiose, poilsio ir maitinimo patalpose patvirtinant priemones pagal 2001 m. TDO praktikos kodekso gaires pavadintas „Aplinkos faktoriai darbo vietoje“ ir visas vėlesnes redakcijas, atsižvelgiant į poveikio skirtumą tose vietose ir darbo vietoje.
\n
B4.3.4 gairė. Laivų savininkų įsipareigojimai 1. Paprastai, bet koks laivo savininko įsipareigojimas suteikti apsauginę įrangą ar kitokias nelaimingų atsitikimo prevencijos priemones turėtų būti lydimas nuostatų, kuriose būtų reikalaujama, kad jūrininkai jas naudotų ir reikalavimo, kad jūrininkai laikytųsi susijusių nelaimingų atsitikimų prevencijos ir sveikatos apsaugos priemonių.
\n
2.Taip pat reikėtų atsižvelgti į 1963 m. Konvencijos dėl mašinų apsaugos (Nr. 119) 7 ir 11 straipsnius ir atitinkamas 1963 m. Rekomendacijos dėl mašinų apsaugos (Nr. 118) nuostatas, pagal kurias įsipareigojimas užtikrinti reikalavimo tinkamai apsaugoti naudojamas mašinas ir neleisti naudoti mašinų be tinkamos apsaugos laikymąsi tenka darbdaviui, o darbuotojo įsipareigojimas – nenaudoti mašinų be apsaugos ir nepašalinti esamos apsaugos.
\n
B4.3.5 gairė. Statistinių duomenų paskelbimas ir kaupimas 1. Apie visus nelaimingus atsitikimus, sužeidimus ir ligas darbe turėtų būti pranešama, kad juos būtų galima ištirti ir kaupti, analizuoti ir skelbti jų statistinius duomenis, atsižvelgiant į su tuo susijusių jūrininkų asmeninių duomenų apsaugą. Pranešimai neturėtų apsiriboti mirtimis ar nelaimingais atsitikimais, į kuriuos patenka laivas.
\n
2.Šios gairės 1 dalyje minima statistika turėtų apimti nelaimingų atsitikimų, sužeidimų ir ligų darbe skaičių, pobūdį, priežastis ir padarinius, aiškiai nurodant, esant reikalui, laivo skyrių, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, jo tipą ir ar jis įvyko jūroje, ar uoste.
\n
3.Kiekviena Organizacijos narė turėtų tinkamai atsižvelgti į bet kokią Tarptautinės darbo organizacijos parengtą tarptautinę sistemą ar modelį, skirtą jūrininkus ištikusiems nelaimingiems atsitikimams registruoti.
\n
B4.3.6 gairė. Tyrimai 1. Kompetentinga institucija turėtų imtis tirti visų nelaimingų atsitikimų, sužeidimų ir ligų darbe, kurių rezultatas – gyvybės netekimas ar stiprus asmens sužeidimas, taip pat kitų atvejų, kurie gali būti nurodyti nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose, priežastis ir aplinkybes.
\n
2.Tiriant reikėtų atsižvelgti į tokius dalykus:
\n
a)darbo aplinka, pavyzdžiui, darbiniai paviršiai, mechanizmų išdėstymas, prieigos priemonės, apšvietimas ir darbo metodai;
\n
b)nelaimingų atsitikimų, sužeidimų ir ligų darbe atvejų dažnumas pagal skirtingas amžiaus grupes;
\n
c)ypatingos fiziologinės ir psichologinės problemos, keliamos laivo aplinkos;
\n
d)problemos, kylančios dėl fizinio streso laive, ypač dėl padidėjusio darbo krūvio;
\n
e)problemos, kylančios dėl technikos raidos, taip pat technikos raidos poveikis, jos įtaka įgulos sudėčiai; ir
\n
f)problemos, kylančios dėl bet kokių žmogiškųjų klaidų.
\n
B4.3.7 gairė. Nacionalinės apsaugos ir prevencijos programos 1. Kad būtų užtikrintas tvirtas pagrindas priemonėms, skirtoms darbų saugai ir sveikatos apsaugai ir nelaimingų atsitikimų, sužeidimų ir ligų, kylančių dėl konkrečių darbo jūrų laivyboje pavojų, prevencijai skatinti, reikėtų tirti bendrąsias tendencijas ir statistikos atskleistus pavojus.
\n
2.Apsaugos ir prevencijos programų, skirtų darbų saugai ir sveikatos apsaugai skatinti, įgyvendinimas turėtų būti organizuojamas taip, kad kompetentinga institucija, laivų savininkai ir jūrininkai ar jų atstovai ir kitos atitinkamos institucijos galėtų vaidinti aktyvų vaidmenį, įskaitant tokias priemones, kaip informacinės kampanijos, gairės laivui dėl maksimalių potencialiai pavojingų darbinės aplinkos faktorių, kitų pavojų poveikio arba sisteminio rizikos vertinimo rezultatai. Visų pirma, turėtų būti kuriami nacionaliniai ar vietos darbų saugos, sveikatos apsaugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos jungtiniai komitetai ar laikinosios darbo grupės bei laivo komitetai, kuriuose būtų atstovaujama suinteresuotoms laivų savininkų ir jūrininkų organizacijoms.
\n
3.Kai tokia veikla vyksta bendrovės lygiu, reikėtų apsvarstyti atstovavimą jūrininkams bet kokiame tokio laivo savininko laivo saugos komitete.
\n
B4.3.8 gairė. Apsaugos ir prevencijos programų turinys 1. Reikėtų apsvarstyti, ar įtrauktina į komitetų ir kitų institucijų, minimų B4.3.7 gairės 2 dalyje, funkcijas ši veikla:
\n
a)nacionalinių darbų saugos ir sveikatos valdymo sistemų gairių ir politikos krypčių, taip pat nelaimingų atsitikimų prevencijos nuostatų, taisyklių ir vadovų parengimas;
\n
b)darbų saugos ir sveikatos apsaugos bei nelaimingų atsitikimų prevencijos mokymo ir programų organizavimas;
\n
c)darbų saugos, sveikatos apsaugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos propagavimo organizavimas, įskaitant filmus, plakatus, pranešimus ir brošiūras; ir
\n
d)literatūros ir informacijos apie darbų saugą, sveikatos apsaugą ir nelaimingų atsitikimų prevenciją platinimas, kad ji pasiektų jūrininkus laivuose.
\n
2.Rengiant tokius darbų saugos, sveikatos apsaugos ir nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos priemonių ar rekomenduojamos praktikos tekstus, reikėtų atsižvelgti į atitinkamų nacionalinių institucijų ar organizacijų arba tarptautinių organizacijų priimtas su jais susijusias nuostatas ar rekomendacijas.
\n
3.Formuluodama darbų saugos, sveikatos apsaugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos programas, kiekviena Organizacijos narė turėtų tinkamai atsižvelgti į bet kokį praktikos kodeksą, susijusį su jūrininkų sauga ir sveikata, kurį galėjo išleisti Tarptautinė darbo organizacija.
\n
B4.3.9 gairė. Mokymai apie darbų saugą, sveikatos apsaugą ir nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją 1. A4.3 standarto 1 dalies a punkte minima mokymo programa turėtų būti periodiškai peržiūrima ir atnaujinama, atsižvelgiant į laivų tipą ir dydį bei jų įrangą, taip pat į įgulos formavimo praktikos pasikeitimus, tautybę, kalbą ir darbo organizavimą laivuose.
\n
2.Reikėtų nuolat skleisti informaciją apie darbų saugą, sveikatos apsaugą ir nelaimingų atsitikimų prevenciją. Gali būti tokios šios informacijos skleidimo formos:
\n
a)švietėjiška garso ir vaizdo medžiaga, pavyzdžiui, filmai, kurie būtų rodomi jūrininkų profesinio mokymo centruose ir, kur įmanoma, laivuose;
\n
b)laivuose kabinami plakatai;
\n
c)straipsnių apie darbo jūrų laivyboje pavojus ir darbų saugą, sveikatos apsaugą ir nelaimingų atsitikimų prevencijos priemones įtraukimas į jūrininkų skaitomus periodinius leidinius; ir
\n
d)specialios kampanijos, naudojant įvairias informacijos skleidimo priemones, per kurias jūrininkams duodami nurodymai, įskaitant saugaus darbo praktikos kampanijas.
\n
3.Šios gairės 2 dalyje minimos informacijos sklaidos metu reikėtų atsižvelgti į tai, kad laivuose yra skirtingų tautybių, kalbų ir kultūrų jūrininkų.
\n
B4.2.10 gairė. Jaunų jūrininkų saugos ir sveikatos švietimas 1. Saugos ir sveikatos taisyklės turėtų remtis bet kokiomis bendromis nuostatomis dėl sveikatos tyrimų prieš įsidarbinimą ir dirbant, taip pat dėl nelaimingų atsitikimų prevencijos ir sveikatos apsaugos dirbant, kurios gali būti taikomos jūrininkų darbui. Tokiose taisyklėse turėtų būti nurodomos priemonės, maksimaliai sumažinsiančios pavojų darbe jauniems jūrininkams šiems atliekant savo pareigas.
\n
2.Išskyrus tuos atvejus, kai kompetentinga institucija pripažįsta, kad jaunas jūrininkas yra visapusiškai kvalifikuotas ir turi reikalingų įgūdžių, taisyklėse turėtų būti nustatyti apribojimai, taikomi jauniems jūrininkams, kurie be atitinkamos priežiūros ir nurodymų imasi tam tikrų darbų, keliančių ypatingą nelaimingų atsitikimų ar kenksmingo poveikio sveikatai ar fizinei raidai riziką, arba kuriems reikia tam tikros brandos, patirties ar įgūdžių. Nuspręsdama, kokius darbus riboti taisyklėmis, kompetentinga institucija gali visų pirma apsvarstyti darbą, susijusį su:
\n
a)sunkių krovinių ar objektų kėlimu, perkėlimu ar nešimu;
\n
b)patekimu į katilines, cisternas ir kesonus;
\n
c)kenksmingo triukšmo ir vibracijos lygio poveikiu;
\n
d)keltuvų ir kitų elektrinių mašinų ir įrankių valdymu ar signalizuotojo tokios įrangos operatoriams darbu;
\n
e)švartavimosi ar vilkimo lynų ar inkaro nuleidimo įrangos tvarkymu;
\n
f)laivavirvėmis;
\n
g)darbu aukštai viršuje arba denyje blogu oru;
\n
h)naktiniais budėjimais;
\n
i)elektros įrangos priežiūra;
\n
j)potencialiai kenksmingų medžiagų arba kenksmingų fizinių veiksnių, pavyzdžiui, pavojingų ar toksinių medžiagų ir jonizuojančiosios spinduliuotės, poveikiu;
\n
k)maitinimo įrengimų valymu; ir
\n
l)laivo valčių tvarkymu ar atsakomybe už jų priežiūrą.
\n
3.Kompetentinga institucija turėtų imtis praktinių priemonių, kad atkreiptų jaunų jūrininkų dėmesį į informaciją, susijusią su nelaimingų atsitikimų prevencija ir jų sveikatos apsauga laivuose, arba tokių priemonių imtis per atitinkamus mechanizmus. Tokios priemonės gali apimti atitinkamus mokymus kursuose, oficialios informacijos apie nelaimingų atsitikimų prevenciją, skirtos jauniems asmenims, sklaidą ir profesionalius nurodymus jauniems jūrininkams bei jų priežiūrą.
\n
4.Jaunų jūrininkų švietimas ir mokymas ir krante, ir laivuose turėtų apimti informaciją apie žalingą alkoholio, narkotikų ir kitų potencialiai kenksmingų medžiagų vartojimo poveikį jų sveikatai ir gerovei, taip pat pavojus ir susirūpinimą, susijusius su ŽIV/AIDS ir informaciją apie kitokią, susijusią su pavojais sveikatai, veiklą.
\n
B4.3.11 gairė. Tarptautinis bendradarbiavimas 1. Organizacijos narės, prireikus atitinkamai padedamos tarpvyriausybinių ir kitų tarptautinių organizacijų, bendradarbiaudamos tarpusavyje turėtų stengtis siekti didžiausio įmanomo veiksmų, skirtų darbų saugai, sveikatos apsaugai ir nelaimingų atsitikimų prevencijai skatinti, suderinimo.
\n
2.Kiekviena Organizacijos narė, rengdama darbų saugą, sveikatos apsaugą ir nelaimingų atsitikimų prevenciją skatinančias programas pagal A4.3 standartą, turėtų tinkamai atsižvelgti į susijusius Tarptautinės darbo organizacijos išleistus praktikos kodeksus ir atitinkamus tarptautinių organizacijų standartus.
\n
3.Organizacijos narės turėtų atsižvelgti į tarptautinio bendradarbiavimo poreikį nuolat skatinant veiklą, susijusią su darbų sauga, sveikatos apsauga ir nelaimingų atsitikimų darbe prevencija. Gali būti tokios šio bendradarbiavimo formos:
\n
a)dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai dėl suderinamumo taikant darbų saugos, sveikatos apsaugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos standartus ir apsaugos priemones;
\n
b)keitimasis informacija apie konkrečius pavojus, veikiančius jūrininkus, ir apie darbų saugos, sveikatos apsaugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos skatinimo priemones;
\n
c)pagalba bandant įrangą ir atliekant tikrinimą pagal nacionalinius laivo vėliavos šalies teisės aktus;
\n
d)bendradarbiavimas rengiant ir platinant darbų saugos, sveikatos apsaugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos nuostatas, taisykles ar vadovus;
\n
e)bendradarbiavimas gaminant ir naudojant mokymo priemones; ir
\n
f)bendra infrastruktūra arba abipusė pagalba jūrininkų mokymui dėl darbų saugos, sveikatos apsaugos, nelaimingų atsitikimų prevencijos ir saugaus darbo praktikos.
\n
4.4 taisyklė. Galimybė naudotis krante esančiomis gerbūvio priemonėmis Tikslas. Užtikrinti, kad laive dirbantys jūrininkai galėtų naudotis krante esančiomis priemonėmis ir teikiamomis paslaugomis, užtikrinančiomis jų sveikatą ir gerbūvį 1. Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad krante esančios gerbūvio priemonės būtų lengvai pasiekiamos visur, kur tokios yra. Organizacijos narė taip pat skatina gerbūvio priemonių, tokių kaip išvardyta Kodekse, plėtrą nustatytuose uostuose, kad uostuose esančių laivų jūrininkai turėtų galimybę naudotis tinkamomis gerbūvio priemonėmis ir paslaugomis.
\n
2.Kiekvienos Organizacijos narės atsakomybė už krante esančias priemones, būtent gerbūvio, kultūros, poilsio ir informacijos priemones ir paslaugas, nustatyta Kodekse.
\n
A4.4 standartas. Galimybė naudotis krante esančiomis gerbūvio priemonėmis 1. Kiekviena Organizacijos narė reikalauja, kad jos teritorijoje esančiomis gerbūvio priemonėmis galėtų naudotis visi jūrininkai, neatsižvelgiant į jų tautybę, rasę, spalvą, lytį, religiją, politinę nuomonę ar socialinę kilmę ir nepaisant to, su kokia vėliava plaukioja laivas, kuriame jie yra įdarbinti, pasamdyti ar dirba.
\n
2.Kiekviena Organizacijos narė skatina gerbūvio priemonių plėtrą atitinkamuose šalies uostuose ir, pasikonsultavusi su suinteresuotomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, nusprendžia, kurie uostai turi būti laikomi tinkamais.
\n
3.Kiekviena Organizacijos narė skatina gerbūvio tarybų, kurios reguliariai tikrintų gerbūvio priemones ir paslaugas ir užtikrintų, kad jos būtų tinkamos, atsižvelgiant į dėl techninių, veiklos ir kitų laivybos pramonės pokyčių kintančius jūrininkų poreikius, steigimą.
\n
B4.4 gairė. Galimybė naudotis krante esančiomis gerbūvio priemonėmis B4.4.1 gairė. Organizacijos narių atsakomybė 1. Kiekviena Organizacijos narė turėtų:
\n
a)imtis priemonių užtikrinti, kad jūrininkams būtų prieinamos tinkamos gerbūvio priemonės ir teikiamos paslaugos nustatytuose įplaukimo uostuose ir kad savo darbą atliekantiems jūrininkams būtų teikiama tinkama apsauga; ir
\n
b)vykdydama šias priemones, atsižvelgti į specialiuosius jūrininkų poreikius, ypač jiems esant užsienio šalyse ir įplaukiant į karo zonas, susijusius su jų sauga, sveikata ir laisvalaikiu.
\n
2.Veikloje, susijusioje su gerbūvio priemonių ir paslaugų priežiūra, turėtų dalyvauti suinteresuotos atstovaujančios laivų savininkų ir jūrininkų organizacijos.
\n
3.Organizacijos narės turėtų imtis priemonių, skirtų laisvam gerbūvio medžiagos, tokios kaip filmai, knygos, laikraščiai ir sporto įrenginiai, kuria jūrininkai naudotųsi laivuose ir gerbūvio centruose krante, judėjimą tarp laivų, centrinių aprūpinimo agentūrų ir gerbūvio įstaigų.
\n
4.Organizacijos narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje skatindamos jūrininkų gerbūvį jūroje ir uoste. Toks bendradarbiavimas turėtų apimti:
\n
a)kompetentingų institucijų konsultacijas, kurių tikslas – jūrininkų gerbūvio priemonių ir paslaugų užtikrinimas ir gerinimas tiek uoste, tiek laivuose;
\n
b)susitarimus dėl išteklių sutelkimo ir bendro gerbūvio priemonių parūpinimo pagrindiniuose uostuose, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimosi;
\n
c)tarptautinių sporto varžybų organizavimą ir jūrininkų dalyvavimo sporto veikloje skatinimą; ir
\n
d)tarptautinių seminarų jūrininkų gerbūvio jūroje ir uoste tema organizavimą.
\n
B4.4.2 gairė. Gerbūvio priemonės ir paslaugos uostuose 1. Kiekviena Organizacijos narė turėtų teikti ar užtikrinti, kad atitinkamuose šalies uostuose būtų teikiamos tokios gerbūvio priemonės ir paslaugos, kokių gali reikėti.
\n
2.Gerbūvio priemonės ir paslaugos turėtų būti teikiamos atsižvelgiant į nacionalines sąlygas ir praktiką ir tai turėtų daryti viena ar kelios iš jų:
\n
a)valdžios institucijos;
\n
b)suinteresuotos laivų savininkų ir jūrininkų organizacijos pagal kolektyvines sutartis ar kitus susitarimus; ir
\n
c)savanoriškos organizacijos.
\n
3.Uostuose turėtų būti parengtos ar plėtojamos būtinos gerbūvio ir poilsio priemonės. Jos turėtų apimti:
\n
a)reikalingus susitikimų ir poilsio kambarius;
\n
b)priemones sportui ir priemones atvirame ore, įskaitant varžybas;
\n
c)švietimo priemones; ir
\n
d)kur tinkama, priemones religinėms apeigoms ir asmeninėms konsultacijoms.
\n
4.Šios priemonės gali būti parūpintos siekiant suteikti galimybes jūrininkams, atsižvelgiant į jų poreikius, naudotis bendresnės paskirties priemonėmis.
\n
5.Kai dėl nemažo skirtingų tautybių jūrininkų skaičiaus reikia viešbučių, klubų ir sporto priemonių tam tikrame uoste, kompetentinga institucijos ar jūrininkų kilmės šalies arba laivo vėliavos šalies institucijos, taip pat suinteresuotos tarptautinės asociacijos turėtų konsultuotis ir bendradarbiauti su šalies, kurioje yra toks uostas, kompetentingomis institucijomis ir kitomis įstaigomis, taip pat tarpusavyje ir siekti sutelkti išteklius ir išvengti nereikalingo dubliavimosi.
\n
6.Viešbučiai ar nakvynės namai, tinkami jūrininkams, turėtų būti ten, kur jie reikalingi. Juose turėtų būti patogumai, lygiaverčiai tiems, kurie suteikiami geros klasės viešbutyje, ir, kai tik įmanoma, jie turėtų būti gerose vietose, toliau nuo dokų. Tokie viešbučiai ir nakvynės namai turėtų būti tinkamai prižiūrimi, kainos juose turėtų būti prieinamos ir, kai būtina ir įmanoma, turėtų būti pasirūpinta jūrininkų šeimų apgyvendinimu.
\n
7.Tokios apgyvendinimo paslaugos turėtų būti prieinamos visiems jūrininkams, neatsižvelgiant į tautybę, rasę, spalvą, lytį, religiją, politinius įsitikinimus ar socialinę kilmę ir nepaisant to, su kokia vėliava plaukioja laivas, kuriame jie įdarbinti, pasamdyti ar dirba. Tam tikruose uostuose, jokiais būdais nepažeidžiant šio pricipo, gali prireikti kelių apgyvendinimo paslaugų rūšių, kurios būtų panašaus lygio, bet pritaikytos skirtingų jūrininkų grupių papročiams ir poreikiams.
\n
8.Reiktų imtis priemonių, kad prireikus būtų užtikrinta, kad be savanorių darbuotojų visą darbo dieną būtų įdarbinti techniškai kompetentingi asmenys jūrininkų gerbūvio priemonėms ir paslaugoms teikti.
\n
B4.4.3 gairė. Gerbūvio tarybos 1. Gerbūvio tarybos, atsižvelgiant į situaciją, turėtų būti įkurtos uosto, regioniniu ir nacionaliniu lygiu. Jų funkcijos turėtų apimti:
\n
a)prieinamų gerbūvio priemonių tinkamumo tikrinimą ir stebėjimą, ar reikia parūpinti papildomų priemonių ar pašalinti nepakankamai naudojamas priemones; ir
\n
b)pagalbą ir patarimus už gerbūvio priemonių parūpinimą atsakingiems asmenims ir jų koordinavimo užtikrinimą.
\n
2.Tarp gerbūvio tarybos narių turėtų būti laivų savininkų ir jūrininkų organizacijų, kompetentingų institucijų ir, prireikus, savanoriškų organizacijų bei socialinių institucijų atstovai.
\n
3.Prireikus, jūrinių valstybių konsulai ir užsienio gerbūvio organizacijų vietos atstovai, pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, turėtų būti susiję su uosto, regioninėmis ir nacionalinėmis gerbūvio tarybomis.
\n
B4.4.4 gairė. Gerbūvio priemonių finansavimas 1. Atsižvelgiant į nacionalines sąlygas ir praktiką, finansinė parama uosto gerbūvio priemonėms turėtų būti gaunama per vieną ar kelis iš šių šaltinių:
\n
a)subsidijas iš viešųjų fondų;
\n
b)rinkliavas ar kitus specialius mokesčius, renkamus iš laivybos šaltinių;
\n
c)savanoriškų laivų savininkų, jūrininkų ar jų organizacijų įnašų; ir
\n
d)savanoriškų įnašų iš kitų šaltinių.
\n
2.Jei imami gerbūvio mokesčiai, rinkliavos ir specialūs mokesčiai, jie turi būti naudojami tik tais tikslais, kuriais yra renkami.
\n
B4.4.5 gairė. Informacijos skleidimas ir lengvinančios priemonės 1. Jūrininkams turėtų būti skleidžiama informacija apie atplaukimo uostuose veikiančius infrastruktūros objektus, atvirus plačiajai visuomenei, ypač apie transportą, gerbūvio objektus, pramogų ir švietimo objektus ir šventyklas, taip pat apie specialiai jūrininkams skirtus objektus.
\n
2.Bet kuriuo pagrįstu laiku turėtų būti galimybės naudotis tinkamomis transporto priemonėmis už nedidelę kainą, kad jūrininkai galėtų pasiekti miestą iš patogių vietų uoste.
\n
3.Kompetentingos institucijos turėtų imtis visų tinkamų priemonių, kad į uostą įplaukiantys laivų savininkai ir jūrininkai žinotų bet kokius specialius įstatymus ir papročius, kurių pažeidimas gali kelti pavojų jų laisvei.
\n
4.Kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad jūrininkų apsaugai uosto teritorija ir privažiavimo keliai būtų apšviesti ir su kelio ženklais bei juose reguliariai dirbtų patruliai.
\n
B4.4.6 gairė. Jūrininkai užsienio uoste 1. Jūrininkų apsaugai užsienio uostuose reikėtų imtis priemonių, kad būtų palengvinta:
\n
a)galimybė susisiekti su valstybės, kurios piliečiai jie yra, ar gyvenamosios valstybės konsulais; ir
\n
b)veiksmingas konsulų ir vietos ar nacionalinių institucijų bendradarbiavimas.
\n
2.Su užsienio uoste sulaikytais jūrininkais turėtų būti elgiamasi griežtai laikantis procesinės teisės normų ir taikant tinkamą konsulinę apsaugą.
\n
3.Jei jūrininkas yra sulaikomas dėl bet kokios priežasties Organizacijos narės teritorijoje, kompetentinga institucija, jei jūrininkas to pageidauja, turėtų skubiai informuoti laivo vėliavos valstybę ir valstybę, kurios pilietis yra jūrininkas. Kompetentinga institucija turėtų skubiai informuoti jūrininką apie jo teisę pateikti tokį prašymą. Valstybė, kurios pilietis yra jūrininkas, turėtų skubiai informuoti artimiausius jūrininko giminaičius. Kompetentinga institucija turėtų leisti tokių valstybių konsulato pareigūnams skubiai susitikti su jūrininku ir vėliau reguliariai jį lankyti, kol jis yra sulaikytas.
\n
4.Kiekviena Organizacijos narė turėtų imtis priemonių, kai tik tai būtina, kad užtikrintų jūrininkų saugumą nuo agresijos ir kitų neteisėtų veiksmų, kol laivai yra jų teritoriniuose vandenyse ir, visų pirma, uosto prieigose.
\n
5.Atsakingi asmenys uoste ir laive turėtų dėti visas pastangas, kad palengvintų jūrininkų išleidimą į krantą, kai tik tai tampa įmanoma laivui atvykus į uostą.
\n
4.5 taisyklė. Socialinė apsauga Tikslas. Užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių, garantuojančių jūrininkams socialinę apsaugą 1. Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad visi jūrininkai ir, tiek, kiek nustatyta narių nacionaliniuose įstatymuose, jų išlaikytiniai turėtų galimybę naudotis socialine apsauga pagal Kodeksą, tačiau nepažeidžiant kokių nors palankesnių sąlygų, minimų Įstatų 19 straipsnio 8 dalyje.
\n
2.Kiekviena Organizacijos narė imasi veiksmų atsižvelgdama į savo nacionalines aplinkybes, individualiai arba bendradarbiaudamos tarptautiniu mastu, kad pasiektų progresyviai visapusės jūrininkų socialinės apsaugos.
\n
3.Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad jūrininkai, kuriems yra taikomi jos socialinės apsaugos teisės aktai, ir, tiek, kiek nustatyta jos nacionaliniuose įstatymuose, jų išlaikytiniai turėtų teisę į socialinę apsaugą, kuri būtų ne mažiau palanki nei dirbantiems krante.
\n
A4.5 standartas. Socialinė apsauga 1. Sritys, kurias reikėtų apsvarstyti siekiant taikyti progresyviai visapusę socialinę apsaugą pagal 4.5 taisyklę, yra tokios: sveikatos priežiūra, ligos pašalpa, nedarbo pašalpa, senatvės išmoka, sužeidimo darbe pašalpa, šeimos pašalpa, motinystės pašalpa, neįgalumo pašalpa ir išgyvenusių asmenų pašalpa; šios sritys yra apsaugos, nustatytos pagal 4.1 taisyklę dėl sveikatos priežiūros ir 4.2 taisyklę dėl laivo savininkų atsakomybės, taip pat pagal kitas šios Konvencijos dalis, papildymas.
\n
2.Ratifikavimo metu apsauga, kiekvienos Organizacijos narės suteikiama pagal 4.5 taisyklės 1 dalį, apima mažiausiai tris iš devynių sričių, išvardytų šio standarto 1 dalyje.
\n
3.Kiekviena Organizacijos narė imamasi priemonių atsižvelgdama į savo nacionalines aplinkybes, kad visiems jūrininkams, paprastai gyvenantiems jos teritorijoje, užtikrintų papildomą socialinę apsaugą, minimą šio standarto 1 dalyje. Pavyzdžiui, tokia pareiga gali būti įgyvendinta per atitinkamus dvišalius ir daugiašalius susitarimus ar įnašais pagrįstas sistemas. Tokia apsauga turi būti ne mažiau palanki nei ta, kuri užtikrinama krante dirbantiems jų teritorijos gyventojams.
\n
4.Nepaisant pareigų priskyrimo pagal šio standarto 3 dalį, Organizacijos narės per dvišalius ir daugiašalius susitarimus ir nuostatas, priimtas regioninės ekonominės integracijos organizacijų, gali nustatyti kitas taisykles dėl socialinės apsaugos teisės aktų, kurie taikomi jūrininkams.
\n
5.Kiekvienos Organizacijos narės atsakomybė dėl jūrininkų laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava, apima atsakomybę, nustatytą 4.1 ir 4.2 taisyklėse, ir su ja susijusias Kodekso nuostatas, taip pat tai, kas būdinga jų bendriesiems įsipareigojimams pagal tarptautinius įstatymus.
\n
6.Kiekviena Organizacijos narė apsvarsto įvairius būdus, kuriais, laikantis nacionalinių įstatymų ir praktikos, panašios pašalpos būtų mokamos jūrininkams, jei būtų nepakankamai aprėpiamos šio standarto 1 dalyje minimos sritys.
\n
7.Apsauga pagal 4.5 taisyklės 1 dalį prireikus gali būti nustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, privačiose sistemose ar kolektyvinėse sutartyse ar keliuose iš jų.
\n
8.Tiek, kiek tai atitinka nacionalinius įstatymus ir praktiką, Organizacijos narės bendradarbiauja per dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar kitokias priemones, kad užtikrintų visų jūrininkų, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, teisių į socialinę apsaugą išlaikymą per įmokines ar neįmokines sistemas, kurios jau yra ar netrukus bus parengtos.
\n
9.Kiekviena Organizacijos narė sukuria sąžiningas ir veiksmingas procedūras ginčams spręsti.
\n
10.Kiekviena Organizacijos narė ratifikuodama nurodo sritis, kurioms nustatyta apsauga, pagal šio standarto 2 dalį. Vėliau ji informuoja Tarptautinio darbo biuro generalinį direktorių, kai nustato socialinę apsaugą vienai ar kelioms kitoms sritims, nustatytoms šio standarto 1 dalyje. Generalinis direktorius tvarko šios informacijos registrą ir suteikia galimybę visoms suinteresuotoms šalims naudotis juo.
\n
11.Ataskaitos Tarptautiniam darbo biurui pagal Įstatų 22 straipsnį aprėpia informaciją apie veiksmus, kurių imtasi pagal 4.5 taisyklės 2 dalį, kitų sričių apsaugai išplėsti.
\n
B4.5 gairė. Socialinė apsauga 1. Apsauga, garantuojama ratifikavimo metu, pagal A4.5 standarto 2 dalį turėtų apimti bent jau sveikatos priežiūrą, ligos pašalpą ir sužeidimo darbe pašalpą.
\n
2.A4.5 standarto 6 dalyje minimomis aplinkybėmis panašios pašalpos gali būti nustatytos per draudimo, dvišalius ir daugiašalius susitarimus ar kitas veiksmingas priemones, atsižvelgiant į tiesiogiai susijusių kolektyvinių sutarčių nuostatas. Kai patvirtinamos tokios priemonės, jūrininkai, kuriems taikomos tokios priemonės, turėtų būti informuojami, kokiais būdais bus nustatyta įvairių sričių socialinė apsauga.
\n
3.Kai jūrininkams taikomas daugiau nei vienas nacionalinis teisės aktas, aprėpiantis socialinę apsaugą, suinteresuotos Organizacijos narės turėtų bendradarbiauti, kad, atsižvelgdamos į tokius faktorius kaip apsaugos rūšis ir lygis, pagal atitinkamus teisės aktus abipusiais susitarimais nustatytų, kokie teisės aktai turi būti taikomi, kurie yra palankesni jūrininkui ir kuriuos rinktųsi jis pats.
\n
4.Procedūros, nustatytos pagal A4.5 standarto 9 dalį, turėtų būti parengtos taip, kad aprėptų visus ginčus dėl jūrininkų ieškinių, nepaisant to, kokiu būdu užtikrinama apsauga.
\n
5.Kiekviena Organizacijos narė, su kurios vėliava plaukiojančiuose laivuose dirba jūrininkai, turintys jos pilietybę, neturintys jos ar tiek turintys, tiek neturintys pilietybės (t. y. mišri įgula), turėtų nustatyti socialinę apsaugą kaip numatyta galiojančioje Konvencijoje ir periodiškai peržiūrėti socialinės apsaugos sritis, nustatytas A4.5 standarto 1 dalyje, siekdamos identifikuoti bet kokias papildomas sritis, taikytinas jūrininkams.
\n
6.Jūrininkų darbo sutartyje turėtų būti nurodyti būdai, kuriais laivų savininkai užtikrins jūrininkams įvairias socialinės apsaugos sritis, taip pat nurodyta bet kokia kita svarbi informacija, kurią žino laivo savininkas, pavyzdžiui, įstatymų nustatyti atskaitymai iš jūrininko algos ir laivų savininkų įmokos, kurios gali būti daromos laikantis nustatytų įgaliotųjų institucijų reikalavimų pagal tiesiogiai susijusias nacionalines socialinio draudimo sistemas.
\n
7.Organizacijos narė, su kurios vėliava laivas plaukioja, veiksmingai vykdydama savo jurisdikciją socialinių reikalų srityje, turėtų įsitikinti, kad vykdomi laivų savininkų įsipareigojimai susiję su socialine apsauga, įskaitant reikalaujamų įnašų mokėjimą socialinės apsaugos sistemoms.
\n
5 dalis. Atitiktis ir vykdymas 1. Šioje dalyje pateikiamose taisyklėse įtvirtinama kiekvienos Organizacijos narės atsakomybė iki galo įgyvendinti principus ir teises, numatytus šios Konvencijos straipsniuose ir konkrečius įsipareigojimus, nustatytus 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
\n
2.VI straipsnio 3 ir 4 dalys, leidžiančios įgyvendinti Kodekso A dalį per iš esmės lygiavertes nuostatas, šioje dalyje netaikomos Kodekso A daliai.
\n
3.Pagal VI straipsnio 2 dalį kiekviena Organizacijos narė vykdo savo įsipareigojimus pagal taisykles taip, kaip nustatyta atitinkamuose Kodekso A dalies standartuose, tinkamai atsižvelgdama į atitinkamas Kodekso B dalies gaires.
\n
4.Šios dalies nuostatos įgyvendinamos turint omenyje, kad jūrininkai ir laivų savininkai, kaip ir visi kiti asmenys, yra lygūs prieš įstatymą ir turi teisę į vienodą įstatymų apsaugą ir negali būti diskriminuojama jų galimybė kreiptis į teismus, specializuotus teismus ir naudotis kitais ginčų sprendimo mechanizmais. Šios dalies nuostatos nenustato teisinės jurisdikcijos ar teisėtos bylos nagrinėjimo vietos.
\n
5.1 taisyklė. Laivo vėliavos valstybės atsakomybė Tikslas. Užtikrinti, kad kiekviena Organizacijos narė įgyvendintų savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją dėl su jos vėliava plaukiojančių laivų 5.1.1 taisyklė. Bendrieji principai 1. Kiekviena Organizacijos narė yra atsakinga už savo įsipareigojimų pagal šią Konvenciją vykdymo užtikrinimą su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose.
\n
2.Kiekviena Organizacijos narė parengia veiksmingą sistemą darbo jūrų laivyboje sąlygoms tikrinti ir patvirtinti pagal 5.1.3 ir 5.1.4 taisykles, tuo užtikrinant, kad jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygos su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose atitinka ir toliau atitiks šios Konvencijos nuostatas.
\n
3.Organizacijos narė, rengdama veiksmingą darbo jūrų laivyboje sąlygų patikrinimo ir patvirtinimo sistemą, jei reikia, gali įgalioti viešąsias institucijas ar kitas organizacijas (įskaitant kitos Organizacijos narės organizaciją, jei ši sutinka), kurias ji pripažįsta kompetentingomis ir nepriklausomomis atlikti apžiūrą ir išduoti patvirtinančius pažymėjimus arba ir tai, ir tai. Visais atvejais Organizacijos narė lieka visiškai atsakinga už jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygų su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose apžiūrą ir patvirtinimą.
\n
4.Darbo jūrų laivyboje liudijimas, kartu su darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija, yra patikimas įrodymas, kad laivą tinkamai patikrino Organizacijos narė, su kurios vėliava laivas plaukioja, ir kad tiek, kiek patvirtinta liudijime, įvykdyti šios Konvencijos reikalavimai, susiję su jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygomis.
\n
5.Informacija apie sistemą, minimą šios taisyklės 2 dalyje, įskaitant metodą, taikomą jos veiksmingumui vertinti, įtraukiama į Organizacijos narės ataskaitas Tarptautiniam darbo biurui pagal Įstatų 22 straipsnį.
\n
A5.1.1 standartas. Bendrieji principai 1. Kiekviena Organizacijos narė nustato aiškius tikslus ir standartus, aprėpiančius jos patikrinimo ir patvirtinimo sistemų vykdymą, taip pat atitinkamas bendrąsias procedūras, skirtas įvertinti, kiek yra įgyvendinti tokie tikslai ir standartai.
\n
2.Kiekviena Organizacijos narė reikalauja, kad visuose su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų šios Konvencijos kopija.
\n
B5.1.1 gairė. Bendrieji principai 1. Kompetentinga institucija turėtų imtis tinkamų priemonių veiksmingam valdžios institucijų ir kitų organizacijų, minimų 5.1.1 ir 5.1.2 taisyklėse, kurioms rūpi jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygos, bendradarbiavimui skatinti.
\n
2.Kad būtų geriau užtikrintas inspektorių, laivų savininkų, jūrininkų ir jiems atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimas ir išlaikomos ar gerinamos jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygos, kompetentinga institucija turėtų reguliariai konsultuotis su tokių organizacijų atstovais, kad geriausiai būtų pasiekti šie tikslai. Tokių konsultacijų būdą turėtų nustatyti kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis.
\n
5.1.2 taisyklė. Pripažintų organizacijų įgaliojimai 1. Viešosios institucijos ar kitos organizacijos, minimos 5.1.1 taisyklės 3 dalyje („pripažintos organizacijos“), turi būti pripažintos kompetentingos institucijos, kaip atitinkančios Kodekso reikalavimus dėl kompetencijos ir nepriklausomumo. Patikrinimo ar patvirtinimo funkcijos, kurias pripažintos organizacijos gali būti įgaliotos atlikti, turi atitikti veiklos, kuri Kodekse aiškiai nustatyta kaip veikla, kurią vykdo kompetentinga institucija ar pripažinta organizacija, sritį.
\n
2.5.1.1 taisyklės 5 dalyje minimose ataskaitose turi būti informacija apie bet kokią pripažintą organizaciją, jai suteiktų įgaliojimų mastą ir priemones, kurių Organizacijos narė ėmėsi, kad užtikrintų visišką ir veiksmingą suteiktų įgaliojimų vykdymą.
\n
A5.1.2 standartas. Pripažintų organizacijų įgaliojimai 1. Dėl 5.1.2 taisyklės 1 dalyje nustatyto pripažinimo kompetentinga institucija apsvarsto suinteresuotos organizacijos kompetenciją ir nepriklausomumą ir nusprendžia, ar organizacija, tiek kiek reikia veiklai, kuriai suteikti įgaliojimai, vykdyti, parodė, kad:
\n
a)turi reikiamos kompetencijos atitinkamais šios Konvencijos aspektais ir tinkamų žinių apie laivo operacijas, įskaitant minimalius reikalavimus jūrininkams darbui laive, darbo sąlygas, apgyvendinimą, laisvalaikio infrastruktūros priemones, maistą ir maitinimą, nelaimingų atsitikimų prevenciją, sveikatos apsaugą, sveikatos priežiūrą, gerbūvio ir socialinę apsaugą;
\n
b)turi sugebėjimų išlaikyti ir atnaujinti savo darbuotojų kompetenciją;
\n
c)pakankamai žino šios Konvencijos reikalavimus, taip pat galiojančius nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus ir susijusius tarptautinius dokumentus; ir
\n
d)yra pakankamo dydžio, sudėties, turi pakankamai patirties ir išteklių, atitinkančių įgaliojimų tipą ir laipsnį.
\n
2.Bet kokie įgaliojimai, suteikti tikrinimo atžvilgiu, turi bent jau leisti pripažintai organizacijai reikalauti ištaisyti nustatytus jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygų trūkumus ir, uosto valstybės prašymu, tam atlikti patikrinimus.
\n
3.Kiekviena Organizacijos narė sukuria:
\n
a)sistemą, apimančią informaciją apie visus galiojančius nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus bei susijusius tarptautinius dokumentus, kad užtikrintų pripažintų organizacijų atliekamų darbų suderinamumą; ir
\n
b)bendravimo su tokiomis organizacijomis ir jų priežiūros procedūras.
\n
4.Kiekviena Organizacijos narė pateikia Tarptautiniam darbo biurui naujausią bet kokių pripažintų organizacijų, įgaliotų veikti jos vardu, sąrašą ir tokį sąrašą nuolat atnaujina. Sąraše nurodomos funkcijos, kurias pripažintos organizacijos yra įgaliotos atlikti. Biuras sudaro galimybes sąrašu naudotis viešai.
\n
B5.1.2 gairė. Pripažintų organizacijų įgaliojimai 1. Pripažinimo siekianti organizacija turėtų įrodyti, jog ji turi techninę, administracinę ir valdymo kompetenciją ir išteklius, kad užtikrintų tinkamos kokybės paslaugų teikimą laiku.
\n
2.Vertindama organizacijos išteklius, kompetentinga institucija turi nuspręsti, ar organizacija:
\n
a)turi pakankamai techninių, vadovaujančių ir pagalbinių darbuotojų;
\n
b)turi pakankamai kvalifikuoto profesionalaus personalo reikalingoms paslaugoms teikti visoje atitinkamoje geografinėje teritorijoje;
\n
c)įrodė sugebėjimą laiku teikti tinkamos kokybės paslaugas; ir
\n
d)yra nepriklausoma ir atskaitinga už savo veiklą.
\n
3.Kompetentinga institucija turėtų sudaryti raštišką susitarimą su bet kuria organizacija, kurią ji pripažįsta tinkama, kad jai būtų suteikti įgaliojimai. Susitarime turėtų būti šie elementai:
\n
a)taikymo sritis;
\n
b)paskirtis;
\n
c)bendrosios sąlygos;
\n
d)suteikus įgaliojimus atliekamos funkcijos;
\n
e)teisinis įgaliojimais suteiktų funkcijų pagrindas;
\n
f)atsiskaitymas kompetentingai institucijai;
\n
g)įgaliojimų, kuriuos kompetentinga institucija suteikia pripažintai organizacijai, išsamus išdėstymas; ir
\n
h)kompetentingos institucijos priežiūros veikla, kurią vykdyti pavedama pripažintai organizacijai;
\n
4.Kiekviena Organizacijos narė turėtų reikalauti, kad pripažintos organizacijos parengtų darbuotojų, kuriuos jos įdarbina inspektoriais, kvalifikacijos sistemą, užtikrinančią jų žinių ir kompetencijos atnaujinimą laiku.
\n
5.Kiekviena Organizacijos narė turėtų reikalauti, kad pripažintos organizacijos registruotų jų suteiktas paslaugas, kaip įrodymą, jog visose srityse, kurias aprėpia paslaugos, laikomasi reikalaujamų standartų.
\n
6.Kiekviena Organizacijos narė, rengdama priežiūros procedūras, minimas A5.1.2 standarto 3 dalies b punkte, turėtų atsižvelgti į „Įgaliojimų suteikimo Administracijos vardu veikiančioms organizacijoms gaires“ priimtas Tarptautinės darbo organizacijos.
\n
5.1.3 taisyklė. Darbo jūrų laivyboje liudijimas ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija 1. Ši taisyklė taikoma:
\n
a)tarptautiniais reisais plaukiojantiems laivams, kurių bendroji talpa yra 500 ar didesnė; ir
\n
b)su Organizacijos narės vėliava plaukiojantiems ir iš kitos šalies uosto išplaukiantiems ar iš vieno kitos šalies uosto į kitą tos šalies uostą plaukiantiems laivams, kurių bendroji talpa yra 500 ir didesnė.
\n
Šioje taisyklėje „tarptautinis reisas“ reiškia kelionę iš šalies į uostą, kuris yra už tos šalies ribų.
\n
2.Jei laivo savininkas paprašo suinteresuotos Organizacijos narės, ši taisyklė taip pat taikoma bet kuriam laivui, kuris plaukioja su Organizacijos narės vėliava ir kuriam netaikoma šios taisyklės 1 dalis.
\n
3.Kiekviena Organizacijos narė reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų darbo jūrų laivyboje liudijimai, patvirtinantys, kad jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygos laive, įskaitant priemones, užtikrinančias tęstinę atitiktį, įtraukiamos į darbo jūrų laivyboje atitikties deklaraciją, minimą šios taisyklės 4 dalyje, buvo patikrintos ir atitinka nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų arba kitų priemonių, kuriomis įgyvendinama ši Konvencija, reikalavimus.
\n
4.Kiekviena Organizacijos narė reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija, kurioje nurodomi šią Konvenciją įgyvendinantys nacionaliniai reikalavimai dėl jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygų ir nustatomos laivo savininko patvirtintos priemonės, užtikrinančios reikalavimų laikymąsi laive ar laivuose.
\n
5.Darbo jūrų laivyboje liudijimas ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija turi atitikti Kodekse nurodytą pavyzdį.
\n
6.Organizacijos narės kompetentinga institucija ar pripažinta organizacija, tinkamai tam įgaliota, atlikusi tyrimą ir įsitikinusi, kad su Organizacijos narės vėliava plaukiojantis laivas atitinka arba toliau atitinka šios Konvencijos standartus, išduoda arba atnaujina tai patvirtinantį darbo jūrų laivyboje liudijimą ir tokį liudijimą įregistruoja viešai prieinamame registre.
\n
7.Išsamūs darbo jūrų laivyboje liudijimo ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijos reikalavimai, įskaitant dalykų, kuriuos reikia patikrinti ir patvirtinti, sąrašą nustatyti Kodekso A dalyje.
\n
A5.1.3 standartas. Darbo jūrų laivyboje liudijimas ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija 1. Laivui darbo jūrų laivyboje liudijimą ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui išduoda kompetentinga institucija arba pripažinta organizacija, tinkamai tam įgaliota. Dalykų, kurie prieš išduodant darbo jūrų laivyboje liudijimą turi būti patikrinti ir atitikti nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba kitas priemones, kuriomis įgyvendinami šios Konvencijos reikalavimai dėl jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygų laivuose, sąrašas yra A5-I priede.
\n
2.Darbo jūrų laivyboje liudijimų galiojimas tarpiniais laikotarpiais turi būti tikrinamas kompetentingos institucijos ar pripažintos organizacijos, tinkamai tam įgaliotos, kad būtų užtikrintas tęstinis reikalavimų, įgyvendinančių šią Konvenciją, laikymasis. Jei atliekama tik viena tarpinė apžiūra, o liudijimas galioja penkerius metus, tokia apžiūra turi būti atliekama tarp antrų ir trečių liudijimo galiojimo metų. Galiojimo metai reiškia kiekvienų metų mėnesį ir dieną, atitinkančius darbo jūrų laivyboje liudijimo galiojimo termino pabaigos datą. Tarpinis patikrinimas turi būti tiek pat aprėpiantis ir nuodugnus kaip ir liudijimo atnaujinimo patikrinimas. Liudijimas patvirtinamas, jei tarpinio patikrinimo rezultatai yra palankūs.
\n
3.Nepaisant šio standarto 1 dalies, kai atnaujinimo patikrinimas atliekamas likus trims mėnesiams iki esamo darbo jūrų laivyboje liudijimo galiojimo pabaigos, naujas darbo jūrų laivyboje liudijimas galios nuo tos dienos, kai užbaigiamas atnaujinimo patikrinimas, ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį nuo esamo liudijimo galiojimo pabaigos.
\n
4.Kai atnaujinimo patikrinimas atliekamas likus daugiau nei trims mėnesiams iki esamo darbo jūrų laivyboje liudijimo galiojimo termino pabaigos, naujas darbo jūrų laivyboje liudijimas galioja ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį, prasidedantį nuo atnaujinimo patikrinimo užbaigimo dienos.
\n
5.Laikini darbo jūrų laivyboje liudijimai gali būti išduodami:
\n
a)naujiems laivams juos pristačius;
\n
b)laivui keičiant vėliavą; arba
\n
c)kai laivo savininkas prisiima atsakomybę už laivo, kuris yra naujas tam laivo savininkui, veiklą.
\n
6.Laikiną darbo jūrų laivyboje liudijimą ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui gali išduoti kompetentinga institucija ar tuo tikslu tinkamai įgaliota pripažinta organizacija.
\n
7.Laikinas darbo jūrų laivyboje liudijimas gali būti išduodamas pasitvirtinus, kad:
\n
a)laivas buvo patikrintas, tiek, kiek tai pagrįsta ir įmanoma, dėl dalykų, išvardytų A5-I priede, atsižvelgiant į dalykų pagal šios dalies b, c ir d punktus, patikrą;
\n
b)laivo savininkas įrodė kompetentingai institucijai ar pripažintai organizacijai, kad laive taikomos tinkamos procedūros, atitinkančios šią Konvenciją;
\n
c)kapitonas yra susipažinęs su šios Konvencijos reikalavimais ir atsakomybe už įgyvendinimą; ir
\n
d)kompetentingai institucijai ar pripažintai organizacijai buvo pateikta atitinkama informacija, leidžianti parengti darbo jūrų laivyboje atitikties deklaraciją.
\n
8.Prieš baigiantis laikino liudijimo galiojimui, kad būtų išduotas įprasto termino darbo jūrų laivyboje liudijimas, pagal šio standarto 1 dalį turi būti atliekamas išsamus patikrinimas. Po pirmo šešių mėnesių laikotarpio, minimo šio standarto 6 dalyje, negali būti išduodamas dar vienas laikinas liudijimas. Laikino liudijimo galiojimo laikotarpiu nereikalaujama išduoti darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijos.
\n
9.Darbo jūrų laivyboje liudijimo, laikino darbo jūrų laivyboje liudijimo ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijos forma turi atitikti A5-II priede nurodytą pavyzdį.
\n
10.Darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija pridedama prie darbo jūrų laivyboje liudijimo. Ji susideda iš dviejų dalių:
\n
a)I deklaracijos dalį parengia kompetentinga institucija, kuri: i) nustato dalykų, kurie turi būti patikrinti, sąrašą pagal šio standarto 1 dalį; ii) nustato nacionalinius reikalavimus, apimančius tiesiogiai susijusias šios Konvencijos nuostatas, darant nuorodą į atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas, taip pat, tiek, kiek reikia, glaustą informaciją apie pagrindinį nacionalinių reikalavimų turinį; iii) nurodo reikalavimus, kurie taikomi konkretiems laivo tipams pagal nacionalinės teisės aktus; iv) registruoja bet kokias esmines ekvivalentines nuostatas, patvirtintas pagal VI straipsnio 3 dalį; ir v) aiškiai nurodo bet kokias išlygas, kurias, kaip nurodyta 3 dalyje, suteikia kompetentinga institucija; ir
\n
b)II dalį parengia laivo savininkas; joje nurodomos priemonės, patvirtintos, kad būtų užtikrinta tęstinė atitiktis nacionaliniams reikalavimams tarp patikrinimų, ir priemonės, pasiūlytos siekiant užtikrinti nuolatinį atitikties gerėjimą.
\n
Kompetentinga institucija ar pripažinta organizacija, tinkamai tam įgaliota, patvirtina II dalį ir išduoda darbo jūrų laivyboje atitikties deklaraciją.
\n
11.Visų vėlesnių patikrinimų ar kitokių patikrų, atliktų konkrečiame laive, rezultatai ir bet kokie nukrypimai, nustatyti per bet kokį tokį patikrinimą, turi būti registruojami nurodant dieną, kurią trūkumai buvo pašalinti. Toks užregistruotas įrašas, kartu su vertimu į anglų kalbą, jei jis nėra įrašytas anglų kalba, pagal nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus turi būti įrašytas darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijoje arba pridėtas prie jos, arba kitaip prieinamas jūrininkams, laivo vėliavos valstybės inspektoriams, įgaliotiems pareigūnams uostų valstybėse ir laivų savininkų bei jūrininkų atstovams.
\n
12.Laive turi būti tuo metu galiojantis darbo jūrų laivyboje liudijimas ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija, kartu su vertimu į anglų kalbą, jei jie parengti ne anglų kalba, o šių dokumentų kopija turi būti iškabinta laive gerai matomoje ir jūrininkams prieinamoje vietoje. Jei pageidaujama, pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus kopija turi būti prieinama jūrininkams, laivo vėliavos valstybės inspektoriams, įgaliotiems pareigūnams uostų valstybėse ir laivų savininkų bei jūrininkų atstovams.
\n
13.Šio standarto 11 ir 12 dalyje nustatytas reikalavimas, kad būtų vertimas į anglų kalbą netaikomas, jei laivas neplaukioja tarptautiniais reisais.
\n
14.Pagal šio standarto 1 ar 5 dalį išduotas liudijimas nustoja galioti bet kuriuo iš šių atvejų:
\n
a)jei atitinkami patikrinimai neatlikti per šio standarto 2 dalyje nurodytus laikotarpius;
\n
b)jei liudijimas nėra patvirtintas pagal šio standarto 2 dalį;
\n
c)laivui keičiant vėliavą;
\n
d)laivo savininkui nustojus prisiimti atsakomybę už laivo veiklą; ir
\n
e)padarius esminius 3 dalyje nurodytos struktūros ar įrangos pakeitimus.
\n
15.Šio standarto 14 dalies c, d ar e punkte nurodytu atveju naujas liudijimas išduodamas tik tada, kai kompetentinga institucija ar pripažinta organizacija, išduodanti naują liudijimą, iki galo įsitikina, kad laivas atitinka šio standarto reikalavimus.
\n
16.Jei yra įrodymų, kad konkretus laivas nesilaiko šios Konvencijos reikalavimų ir nebuvo imtasi jokių ištaisomųjų veiksmų, kompetentinga institucija ar pripažinta organizacija, tam laivo vėliavos valstybės tinkamai įgaliota, atšaukia darbo jūrų laivyboje liudijimą.
\n
17.Svarstydama, ar darbo jūrų laivyboje liudijimas turėtų būti atšauktas pagal šio standarto 16 dalį, kompetentinga institucija ar pripažinta organizacija, atsižvelgia į trūkumų rimtumą ar dažnumą.
\n
B5.1.3 gairė. Darbo jūrų laivyboje liudijimas ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija 1. Nurodant nacionalinius reikalavimus pagal darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijos I dalį, prie kiekvieno A5-I priede išvardyto dalyko reiktų pateikti nuorodas į teisės aktų nuostatas, susijusias su jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygomis. Jei nacionaliniuose teisės aktuose tiksliai laikomasi šioje Konvencijoje nustatytų reikalavimų, gali pakakti tik nuorodos. Jei Konvencijos nuostata įgyvendinama iš esmės lygiaverčiai, kaip nustatyta VI straipsnio 3 dalyje, tokia nuostata turėtų būti nurodyta ir glaustai paaiškinta. Jei kompetentinga institucija suteikia išlygą, kaip nurodyta 3 dalyje, su tuo susijusi konkreti nuostata ar nuostatos turėtų būti aiškiai įvardytos.
\n
2.Laivo savininko parengtose darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijos II dalyje nustatytose priemonėse visų pirma turėtų būti nurodytos aplinkybės, pagal kurias bus tikrinama tęstinė atitiktis konkretiems nacionaliniams reikalavimams, asmenys, atsakingi už patikrinimą, registruojami įrašai, taip pat procedūros, kurių reikia laikytis, jei nustatoma neatitiktis. II dalis gali būti įvairių formų. Gali būti daroma nuoroda į kitus išsamesnius dokumentus, apimančius politiką ir procedūras, susijusias su kitais jūrų laivybos sektoriaus aspektais, pavyzdžiui, dokumentus, kurių reikalaujama pagal Tarptautinį saugaus valdymo (ISM) kodeksą, arba informaciją, kurios reikalaujama pagal SOLAS konvencijos XI-1 skyriaus 5 taisyklę, susijusią su laivo tęstiniu glaustu sąrašu.
\n
3.Priemonės, užtikrinančios tęstinę atitiktį, turėtų apimti bendruosius tarptautinius reikalavimus laivo savininkui ir kapitonui, kad šie būtų informuoti apie naujausią technologijų pažangą ir mokslinius atradimus, susijusius su darbo vietos projektavimu, atsižvelgiant į jūrininkams būdingus pavojus, ir atitinkamai informuotų jūrininkų atstovus tuo garantuodami aukštesnį jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų apsaugos lygį.
\n
4.Darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija visų pirma turėtų būti aiškiai parengta, kad būtų naudinga visiems suinteresuotiems asmenims, būtent laivo vėliavos valstybės inspektoriams, įgaliotiems pareigūnams uostų valstybėse ir jūrininkams, patikrinti, ar tinkamai vykdomi reikalavimai.
\n
5.Informacijos, kuri gali būti įtraukta į darbo jūrų laivyboje atitikties deklaraciją, pavyzdys pateiktas B5-I priede.
\n
6.Kai laivas keičia vėliavą, kaip nurodyta A5.1.3 standarto 14 dalies c punkte, ir kai abi suinteresuotos valstybės yra ratifikavusios Konvenciją, Organizacijos narė, su kurios vėliava anksčiau laivas turėjo teisę plaukioti, turėtų kiek įmanoma greičiau perduoti kitos Organizacijos narės kompetentingai institucijai darbo jūrų laivyboje liudijimo ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijos kopijas, kurios buvo laive prieš pakeičiant vėliavą ir, jei taikytina, tiesiogiai susijusių patikrinimų ataskaitų kopijas, jei to prašo kompetentinga institucija, per tris mėnesius po vėliavos pakeitimo.
\n
5.1.4 taisyklė. Patikrinimas ir vykdymo užtikrinimas 1. Kiekviena Organizacijos narė patvirtina per veiksmingą ir suderintą reguliarių patikrinimų, stebėsenos ir kitų kontrolės priemonių sistemą, kad laivai, plaukiojantys su jos vėliava, atitiktų šios Konvencijos reikalavimus, nustatytus nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
\n
2.Išsamūs reikalavimai dėl patikrinimų ir vykdymo užtikrinimo sistemos, minimos šios taisyklės 1 dalyje, nustatyti Kodekso A dalyje.
\n
A5.1.4 standartas. Patikrinimas ir vykdymo užtikrinimas 1. Kiekviena Organizacijos narė sukuria jūrininkų sąlygų laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava, patikrinimo sistemą, kuri apima patikrinimą, kad vykdomos su darbo ir gyvenimo sąlygomis susijusios priemonės, nustatytos darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijoje, kai taikytina, ir kad laikomasi šios Konvencijos reikalavimų.
\n
2.Kompetentinga institucija skiria pakankamai kvalifikuotų inspektorių, jos įsipareigojimams pagal šio standarto 1 dalį vykdyti. Jei pripažintos organizacijos yra įgaliotos atlikti patikrinimus, Organizacijos narė reikalauja, kad patikrinimą atliekantys darbuotojai būtų kvalifikuoti atlikti tokias pareigas, ir suteikia jiems tam būtinus teisinius įgaliojimus.
\n
3.Turi būti patvirtintos reikiamos nuostatos, siekiant užtikrinti, kad inspektoriai būtų apmokyti, turėtų reikiamą kompetenciją, užduoties sąlygas, įgaliojimus, statusą ir nepriklausomumą, būtiną ar pageidaujamą, kad galėtų atlikti patikrinimą ir užtikrinti atitiktį, minimą šio standarto 1 dalyje.
\n
4.Kai taikytina, apžiūros turi vykti A5.1.3 standarte reikalaujamais intervalais. Toks intervalas jokiais būdais negali viršyti trejų metų.
\n
5.Jei Organizacijos narė gauna skundą, kuris jai neatrodo akivaizdžiai nepagrįstas, arba gauna įrodymų, kad laivas, plaukiojantis su jos vėliava, nesilaiko šios Konvencijos reikalavimų arba kad yra didelių trūkumų įgyvendinant darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijoje nustatytas priemones, narė turi imtis priemonių tokioms aplinkybėms ištirti ir užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti.
\n
6.Kiekviena Organizacijos narė turi parengti tinkamas taisykles ir užtikrinti jų veiksmingą įgyvendinimą, kad būtų garantuota, jog inspektorių darbo statuso ir sąlygų niekaip nepaveiks vyriausybės kaita ar netinkama išorinė įtaka.
\n
7.Inspektoriai, gavę aiškias gaires, kokias užduotis atlikti, ir tinkamus įgaliojimus, gali:
\n
a)patekti į laivą, plaukiojantį su Organizacijos narės vėliava;
\n
b)atlikti tyrimą, bandymą ar apklausą, kurie jiems gali atrodyti būtini, kad įsitikintų, jog griežtai laikomasi standartų; ir
\n
c)reikalauti, kad bet kokie trūkumai būtų ištaisyti ir, jei turi pagrindo tikėti, kad trūkumai stipriai pažeidžia šios Konvencijos reikalavimus (įskaitant jūrininkų teises) ar kelia didelį pavojų jūrininkų saugai, sveikatai ar saugumui, uždrausti laivui išplaukti iš uosto, kol nesiimama būtinų veiksmų.
\n
8.Bet kokie veiksmai, kurių imamasi pagal šio standarto 7 dalies c punktą, gali būti apskųsti teisminei ar administracinei institucijai.
\n
9.Inspektoriai turi veiksmų laisvę patarinėti užuot iškeldami ar rekomenduodami iškelti bylą, jei nėra aiškiai pažeidžiami šios Konvencijos reikalavimai, keliantys pavojų konkrečių jūrininkų saugai, sveikatai ar saugumui ir jei anksčiau nebuvo panašių pažeidimų.
\n
10.Inspektoriai turi laikyti konfidencialiu bet kokio nusiskundimo ar skundo šaltinį, teigiantį, kad jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygoms kyla pavojus ar yra trūkumų arba pažeidžiami įstatymai ir kiti teisės aktai ir nepranešti apie tai laivo savininkui, laivo savininko atstovui ar laivo operatoriui, kad patikrinimas buvo atliekamas dėl tokio nusiskundimo ar skundo.
\n
11.Inspektoriams neturi būti skiriamos pareigos, kurios dėl savo skaičiaus ar pobūdžio gali trukdyti veiksmingam patikrinimui ar bet kokiu būdu pakenkti jų autoritetui ar nešališkumui jų santykiuose su laivų savininkais, jūrininkais ar kitomis suinteresuotomis šalimis. Visų pirma inspektoriams:
\n
a)draudžiama turėti bet kokį tiesioginį ar netiesioginį interesą, susijusį su veikla, kurią jie yra kviečiami tikrinti; ir
\n
b)taikomos atitinkamos sankcijos ar drausminės priemonės, neleidžiančios net nutraukus tarnybą atskleisti jokių komercinių paslapčių ar konfidencialių darbo procesų ar asmeninio pobūdžio informacijos, kurią jie gali sužinoti atlikdami savo pareigas.
\n
12.Inspektoriai apie kiekvieną patikrinimą pateikia ataskaitą kompetentingai institucijai. Viena ataskaitos kopija anglų arba laivo darbo kalba įteikiama laivo kapitonui, kita – iškabinama laivo skelbimų lentoje, kad jūrininkai susipažintų ir, esant pageidavimui, nusiunčiama jų atstovams.
\n
13.Kiekvienos Organizacijos narės kompetentingos institucijos registruoja su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose jūrininkams sudaromų sąlygų patikrinimus. Pasibaigus metams, ji paskelbia metinę patikrinimų veiklos ataskaitą per pagrįstą terminą, neviršijantį šešių mėnesių.
\n
14.Jei tyrimas pradėtas dėl svarbaus incidento, ataskaita kuo skubiau pateikiama kompetentingai institucijai, bet ne vėliau kaip per mėnesį užbaigus tyrimą.
\n
15.Kai atliekamas patikrinimas ar imamasi priemonių pagal šį standartą, dedamos visos pagrįstos pastangos, kad būtų išvengta nepagrįsto laivo sulaikymo ar užlaikymo.
\n
16.Dėl bet kokio nuostolio ar žalos, patiriamos dėl netinkamo inspektorių įgaliojimų vykdymo, pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus mokama kompensacija. Kiekvienu atveju pareiga įrodyti tenka ieškovui.
\n
17.Kiekviena Organizacijos narė turi nustatyti atitinkamas baudas ar kitas atitaisomąsias priemones ir užtikrinti jų veiksmingą taikymą dėl šios Konvencijos pažeidimų (įskaitant jūrininkų teises) ir trukdymo inspektoriams atlikti savo pareigas.
\n
B5.1.4 gairė. Patikrinimas ir vykdymo užtikrinimas 1. Kompetentinga institucija ar bet kuri kita tarnyba arba institucija, visiškai ar iš dalies suinteresuota jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygų patikrinimu, turėtų turėti išteklių, būtinų jos funkcijoms atlikti. Visų pirma:
\n
a)kiekviena Organizacijos narė turėtų imtis būtinų priemonių, kad prireikus būtų galima pasikviesti tinkamai kvalifikuotus techninius ekspertus ir specialistus, kurie padėtų inspektoriams atlikti jų darbą; ir
\n
b)inspektoriams turėtų būti suteiktos patogiai įrengtos patalpos, įranga ir transporto priemonės, kurių gali prireikti, kad jie veiksmingai atliktų savo pareigas.
\n
2.Kompetentinga institucija turėtų sukurti atitikties ir vykdymo užtikrinimo politiką, kad užtikrintų nuoseklumą ir kitaip vadovautų patikrinimui ir veiklos, susijusios su šia Konvencija, vykdymo užtikrinimui. Šio dokumento kopijos turėtų būti pateiktos visiems inspektoriams ir susijusiems teisėsaugos pareigūnams, taip pat turėtų būti prieinamos visuomenei, laivų savininkams ir jūrininkams.
\n
3.Kompetentinga institucija turėtų nustatyti paprastas procedūras, leidžiančias jai konfidencialiai gauti informacijos apie galimus šios Konvencijos reikalavimų pažeidimus (įskaitant jūrininkų teises), apie kuriuos praneša patys jūrininkai ar jūrininkų atstovai, ir leisti inspektoriams skubiai tirti tokius dalykus, įskaitant:
\n
a)galimybes kapitonams, jūrininkams ar jūrininkų atstovams prašyti atlikti patikrinimą, kai manoma, kad jo reikia; ir
\n
b)techninės informacijos ir konsultacijų suteikimą laivų savininkams, jūrininkams ir suinteresuotoms organizacijoms apie veiksmingiausius būdus, leidžiančius laikytis šios Konvencijos reikalavimų ir nuolat gerinti jūrininkų sąlygas laive gerinimu.
\n
4.Inspektoriai turėtų būti tinkamai apmokyti ir jų turi būti pakankamai, kad būtų užtikrinta, jog jie veiksmingai atliks savo pareigas, deramai atsižvelgiant į:
\n
a)pareigų, kurias inspektoriai turi atlikti svarbą, ypač į laivų, kuriuos reikia patikrinti, skaičių, pobūdį ir dydį, taip pat teisinių nuostatų, kurių vykdymą reikia užtikrinti, skaičių ir sudėtingumą;
\n
b)išteklius, kuriais gali naudotis inspektoriai; ir
\n
c)praktines sąlygas, kuriomis turi būti atlikti patikrinimai, kad jie būtų veiksmingi.
\n
5.Laikantis bet kokių sąlygų, taikomų samdymui į viešąją tarnybą, kurios gali būti nustatytos nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, inspektoriai turėtų būti kvalifikuoti ir tinkamai apmokyti atlikti savo pareigas ir, jei įmanoma, turėti jūrinį išsilavinimą ar jūrininko darbo patirties. Jie turėtų turėti pakankamų žinių apie jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygas ir mokėti anglų kalbą.
\n
6.Reiktų imtis priemonių inspektoriams jų darbo laikotarpiu toliau tinkamai mokyti.
\n
7.Visi inspektoriai turėtų aiškiai suvokti aplinkybes, kuriomis turėtų būti atliekamas patikrinimas, atliekamo patikrinimo aprėptį įvairiomis aplinkybėmis ir bendrą patikrinimo metodiką.
\n
8.Inspektoriai, gavę tinkamus įgaliojimus pagal nacionalinius įstatymus turėtų mažiausiai galėti:
\n
a)laisvai ir be išankstinio pranešimo patekti į laivus; tačiau, pradėdami patikrinimą, inspektoriai turėtų pranešti laivo kapitonui ar atsakingam asmeniui ir, jei reikia, jūrininkams ar jų atstovams apie savo buvimą;
\n
b)užduoti klausimus kapitonui, jūrininkui ar bet kuriam kitam asmeniui, įskaitant laivo savininką ar laivo savininko atstovą, bet kokia tema, susijusia su reikalavimų taikymu pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, dalyvaujant bet kokiems liudininkams, kurių asmuo gali pageidauti;
\n
c)reikalauti pateikti bet kokias knygas, laivo žurnalus, registrus, liudijimus ar kitus dokumentus arba informaciją, tiesiogiai susijusius su dalykais, kurie turi būti tikrinami, kad būtų patvirtinta atitiktis nacionaliniams įstatymams ir kitiems teisės aktams, įgyvendinantiems šią Konvenciją;
\n
d)užtikrinti, kad būtų iškabinami pranešimai, kurių reikalaujama pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, įgyvendinančius šią Konvenciją;
\n
e)tyrimo reikmėms paimti ar pašalinti produktų, krovinių, geriamojo vandens, maisto atsargų, reikmenų ir medžiagų, naudojamų ar tvarkomų, mėginius;
\n
f)po patikrinimo skubiai laivo savininką, laivo operatorių ar kapitoną informuoti apie trūkumus, kurie gali paveikti laive esančių asmenų sveikatą ir saugą;
\n
g)įspėti kompetentingą instituciją ir, jei taikytina, pripažintą organizaciją apie bet kokį trūkumą ar pažeidimą, kuriam konkrečiai netaikomi galiojantys įstatymai ar kiti teisės aktai, ir pateikti jiems pasiūlymus, kaip patobulinti įstatymus ar kitus teisės aktus; ir
\n
h)informuoti kompetentingą instituciją apie bet kokius sužeidimus darbe ar ligas, paveikiančias jūrininkus tokiais atvejais ir tokiu būdu, koks gali būti nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
\n
9.Kai imamas ar pašalinamas mėginys, minimas šios gairės 8 dalies e punkte, laivo savininkas ar laivo savininko atstovas ir, kai taikytina, jūrininkas turėtų būti įspėjami arba dalyvauti imant ar pašalinant mėginį. Inspektorius turėtų tinkamai užregistruoti tokio mėginio kiekį.
\n
10.Kiekvienos Organizacijos narės kompetentingų institucijų skelbiamoje metinėje ataskaitoje apie laivus, plaukiojančius su jų vėliavomis, turėtų būti:
\n
a)galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, tiesiogiai susijusių su jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygomis, ir bet kokių pataisų, įsigaliojusių per metus, sąrašas;
\n
b)išsami informacija apie patikrinimo sistemos organizavimą;
\n
c)statistiniai duomenys apie laivus ar kitas patalpas, kurias reikia patikrinti, ir laivus bei kitas patalpas, kurios jau buvo patikrintos;
\n
d)statistiniai duomenys apie visus jūrininkus, kuriems taikomi jos nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai;
\n
e)statistiniai duomenys ir informacija apie teisės aktų pažeidimus, skirtas baudas ir laivų sulaikymo atvejus; ir
\n
f)statistiniai duomenys apie užregistruotus jūrininkų sužeidimus darbe ir jų profesines ligas.
\n
5.1.5 taisyklė. Skundų laive procedūros 1. Kiekviena Organizacijos narė reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų nustatytos procedūros sąžiningam, veiksmingam ir operatyviam jūrininkų skundų, nurodančių šios Konvencijos reikalavimų pažeidimus (įskaitant jūrininkų teises), nagrinėjimui.
\n
2.Kiekviena Organizacijos narė draudžia bet kokį jūrininkų persekiojimą už skundo pateikimą ir baudžia už tai.
\n
3.Šios taisyklės ir susijusių Kodekso dalių nuostatos nepažeidžia jūrininko teisės siekti žalos atlyginimo bet kokiais teisėtais būdais, kurie jūrininkui atrodo tinkami.
\n
A5.1.5 standartas. Skundų laive procedūros 1. Nepažeidžiant bet kokios platesnės taikymo srities, kuri gali būti nustatyta nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba kolektyvinėse sutartyse, jūrininkai gali naudotis laive nustatytomis procedūromis, skirtomis skundui, susijusiam su bet kokiu dalyku, kuris gali būti šios Konvencijos reikalavimų (įskaitant jūrininkų teises) pažeidimas, pateikti.
\n
2.Kiekviena Organizacijos narė užtikrina savo įstatymuose ar kituose teisės aktuose, kad būtų nustatytos tinkamos skundų nagrinėjimo laive procedūros, atitinkančios 5.1.5 taisyklės reikalavimus. Tokiomis procedūromis turi būti siekiama išnagrinėti skundus kuo žemesniu lygmeniu. Tačiau visais atvejais jūrininkai turi turėti teisę skųstis tiesiogiai kapitonui ir, kai jiems atrodo būtina, atitinkamoms išorinėms institucijoms.
\n
3.Skundo laive procedūros apima jūrininko teisę būti lydimam ar atstovaujamam skundo nagrinėjimo procedūros metu ir apsaugos priemones, saugančias nuo galimybės persekioti jūrininkus dėl skundų pateikimo. Sąvoka „persekiojimas“ apima bet kokį neigiamą veiksmą, kurio imasi bet kuris asmuo prieš jūrininką dėl pateikto skundo, kuris nėra akivaizdžiai pagrįstas reikiamais įrodymais ar nėra piktavališkas.
\n
4.Visiems jūrininkams be jų jūrininko darbo sutarties kopijos turi būti pateikta skundo nagrinėjimo laive procedūros, galiojančios laive, kopija. Tai apima kompetentingos institucijos laivo vėliavos valstybėje duomenis ryšiams ir, jei skiriasi, jūrininkų gyvenamoje šalyje, asmens ar asmenų laive, kurie gali konfidencialiai suteikti jūrininkams nešališką patarimą dėl jų skundo ir kitaip jiems padėti laikytis laive esančių skundo procedūrų, pavardės.
\n
B5.1.5 gairė. Skundų laive procedūros 1. Laikydamasi bet kurių tiesiogiai susijusių galiojančios kolektyvinės sutarties nuostatų, kompetentinga institucija, nuodugniai pasikonsultavusi su laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis, visiems su Organizacijos narės vėliava plaukiojantiems laivams turėtų parengti sąžiningo, operatyvaus ir gerai dokumentais pagrįsto skundo nagrinėjimo laive procedūros modelį. Rengiant tokias procedūras, reiktų apsvarstyti tokius dalykus:
\n
a)daug skundų gali būti susiję konkrečiai su tais asmenimis, kuriems skundžiamasi, ar net su laivo kapitonu. Visais atvejais jūrininkai turėtų turėti galimybę skųstis tiesiogiai kapitonui ar pateikti skundą į išorę; ir
\n
b)kad būtų išvengta problemų dėl skundų apie dalykus, susijusius su šia Konvencija, pateikiančių jūrininkų persekiojimu, procedūra turi skatinti asmens, kuris patartų jūrininkams dėl procedūrų, kuriomis šie gali naudotis, ir, jei pageidautų skundą pateikiantis jūrininkas, taip pat dalyvautų bet kokiose susitikimuose ar skundo svarstymuose, paskyrimą laive.
\n
2.Procedūros, aptartos per konsultacijas, minimas šios gairės 1 dalyje, mažiausiai turėtų apimti tokius reikalavimus:
\n
a)skundai turėtų būti adresuoti jūrininko, teikiančio skundą, skyriaus vadovui ar už jūrininką aukštesniam pareigūnui;
\n
b)tada skyriaus vadovas ar aukštesnis pareigūnas turėtų stengtis išspręsti problemą per nustatytą laiką, atitinkantį nagrinėjamo klausimo rimtumą;
\n
c)jei skyriaus vadovas ar aukštesnis pareigūnas negali išspręsti skundo taip, kad tai tenkintų jūrininką, pastarasis gali nukreipti jį kapitonui, kuris turi spręsti skundą asmeniškai;
\n
d)jūrininkai turėtų turėti teisę, kad juos lydėtų ir jiems atstovautų kitas jų pasirinktas jūrininkas, dirbantis tame laive;
\n
e)visi skundai ir sprendimai dėl jų turėtų būti registruojami, o kopija pateikiama atitinkamam jūrininkui;
\n
f)jei skundas negali būti išspręstas laive, jis turėtų būti perduodamas į krantą nagrinėti laivo savininkui, kuriam turėtų būti duotas tinkamas laikotarpis, kad jis galėtų šį klausimą išspręsti, jei reikia, pasikonsultavęs su suinteresuotais jūrininkais ar bet kokiu asmeniu, kurį jūrininkai gali paskirti savo atstovu; ir
\n
g)visais atvejais jūrininkai turėtų turėti teisę pateikti skundus tiesiogiai kapitonui, laivo savininkui ir kompetentingoms institucijoms.
\n
5.1.6 taisyklė. Avarijos jūroje 1. Kiekviena Organizacijos narė oficialiai nagrinėja bet kokias rimtas su jų vėliavomis plaukiojančių laivų avarijas jūroje, kuriose sužeidžiami ar žūsta žmonės. Galutinė tyrimo ataskaita paprastai turi būti vieša.
\n
2.Organizacijos narės tarpusavyje bendradarbiauja, kad palengvintų rimtų avarijų jūroje, minimų šios taisyklės 1 dalyje, tyrimą.
\n
A5.1.6 standartas. Avarijos jūroje (Nėra nuostatų) B1.5.6 gairė. Avarijos jūroje (Nėra nuostatų) 5.2 taisyklė. Uosto valstybės atsakomybė Tikslas. Leisti visoms Organizacijos narėms vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją dėl tarptautinio bendradarbiavimo įgyvendinant Konvencijos standartus užsienio laivuose ir užtikrinant jų laikymąsi 5.2.1 taisyklė. Patikrinimai uoste 1. Bet koks užsienio laivas, vykdydamas savo įprastą veiklą ar dėl su veikla susijusių priežasčių įplaukiantis į Organizacijos narės uostą, gali būti tikrinamas pagal V straipsnio 4 dalį, siekiant įsitikinti, kad jame laikomasi šios Konvencijos reikalavimų (įskaitant jūrininkų teises), susijusių su jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygomis laive.
\n
2.Kiekviena Organizacijos narė pripažįsta, kad darbo jūrų laivyboje liudijimas ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija, kurių reikalaujama pagal 5.1.3 taisyklę, yra patikimas įrodymas, kad laikomasi šios Konvencijos reikalavimų (įskaitant jūrininkų teises). Atitinkamai, išskyrus Kodekse nurodytas aplinkybes, patikrinimas jos uostuose apsiriboja liudijimo ir deklaracijos peržiūra.
\n
3.Patikrinimą uoste atlieka įgalioti pareigūnai pagal Kodekso nuostatas ir kitus galiojančius tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius patikrinimus Organizacijos narės uoste. Bet kuris toks patikrinimas apsiriboja patvirtinimu, kad tikrinamas dalykas atitinka tiesiogiai susijusius reikalavimus, nustatytus šios Konvencijos straipsniuose ir taisyklėse, taip pat Kodekso A dalyje.
\n
4.Patikrinimai, kuriuos galima atlikti pagal šią taisyklę, yra pagrįsti veiksminga uosto valstybės patikrinimo ir stebėsenos sistema, padedančia užtikrinti, kad jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygos laivuose, įplaukiančiuose į atitinkamos Organizacijos narės uostą, atitinka šios Konvencijos reikalavimus (įskaitant jūrininkų teises).
\n
5.Informacija apie sistemą, minimą šios taisyklės 4 dalyje, įskaitant metodą, taikomą jos veiksmingumui vertinti, įtraukiama į Organizacijos narės ataskaitas pagal Įstatų 22 straipsnį.
\n
A5.2.1 standartas. Patikrinimai uoste 1. Jei įgaliotas pareigūnas, atvykęs į laivą atlikti patikrinimo ir paprašęs, jei taikytina, darbo jūrų laivyboje liudijimo ar darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijos, nustato, kad:
\n
a)reikalingi dokumentai nepateikiami ar jų neturima arba turimi suklastoti arba kad pateiktuose dokumentuose nėra pagal šią Konvenciją reikalaujamos informacijos ar jie kitaip negalioja; arba
\n
b)yra aiškus pagrindas tikėti, kad darbo ir gyvenimo sąlygos laive neatitinka šios Konvencijos reikalavimų; arba
\n
c)yra pagrįstas pagrindas tikėti, kad laivas pakeitė vėliavą siekdamas išvengti atitikties šiai Konvencijai; arba
\n
d)yra skundas teigiantis, kad darbo ir gyvenimo sąlygos laive neatitinka šios Konvencijos reikalavimų; galima atlikti išsamesnį patikrinimą, kad būtų įsitikinta, kokios yra darbo ir gyvenimo sąlygos laive. Toks patikrinimas bet kokiu atveju atliekamas, kai yra tikėtina arba teigiama, kad gyvenimo ir darbo sąlygos yra netinkamos ir tai gali kelti akivaizdų pavojų jūrininkų saugai, sveikatai ar saugumui arba kai įgaliotas pareigūnas turi pagrindo tikėti, kad bet kokie trūkumai rimtai pažeidžia šios Konvencijos reikalavimus (įskaitant jūrininkų teises).
\n
2.Kai Organizacijos narės uoste įgalioti pareigūnai užsienio laive atlieka išsamesnį patikrinimą šio standarto 1 dalies a, b ir c punkte nurodytomis aplinkybėmis, tai iš esmės turi aprėpti dalykus, išvardytus A5-III priede.
\n
3.Jei skundas pateikiamas pagal šio standarto 1 dalies d punktą, patikrinimas paprastai apsiriboja dalykais, dėl kurių pateikiamas skundas, nors skundas ar jo tyrimas gali suteikti akivaizdų pagrindą atlikti išsamų patikrinimą pagal šio standarto 1 dalies b punktą. Šio standarto 1 dalies d punkte sąvoka „skundas“ reiškia jūrininko, profesionalaus subjekto, asociacijos, profesinės sąjungos ar apskritai bet kokio asmens, kuris yra suinteresuotas laivo sauga, įskaitant suinteresuotumą laive esančių jūrininkų sauga ar kad nekiltų pavojus jų sveikatai, suteikiamą informaciją.
\n
4.Kai po išsamesnio patikrinimo nustatoma, kad darbo ir gyvenimo sąlygos laive neatitinka šios Konvencijos reikalavimų, įgaliotas pareigūnas nedelsdamas informuoja laivo kapitoną apie nustatytus trūkumus ir nustato jų pašalinimo terminą. Jei tokie trūkumai įgaliotam pareigūnui atrodo reikšmingi arba jei jie yra susiję su skundu, pateiktu pagal šio standarto 3 dalį, įgaliotas pareigūnas informuoja apie trūkumus atitinkamas Organizacijos narės, kurioje atliekamas patikrinimas, jūrininkų ir laivų savininkų organizacijas ir gali:
\n
a)informuoti laivo vėliavos valstybės atstovą;
\n
b)suteikti svarbią informaciją kito įplaukimo uosto kompetentingoms institucijoms.
\n
5.Organizacijos narė, kurioje atliekamas patikrinimas, turi teisę perduoti pareigūno ataskaitos kopiją, kuri turi būti kartu su bet kokiu atsakymu, gautu iš laivo vėliavos valstybės kompetentingų institucijų per nustatytą terminą, Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui, siekdama tokių veiksmų, kurie gali būti laikomi tinkamais ir veiksmingais norint užtikrinti tokios informacijos registravimą ir atkreipti šalių, kurios gali būti suinteresuotos pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo procedūromis, dėmesį.
\n
6.Kai po išsamesnio patikrinimo, kuri atlieka įgaliotas pareigūnas, nustatoma, kad laivas neatitinka šios Konvencijos reikalavimų ir:
\n
a)sąlygos laive yra aiškiai pavojingos jūrininkų saugai, sveikatai ir saugumui; arba
\n
b)neatitiktis yra rimtas ar pakartotinis šios Konvencijos reikalavimų (įskaitant jūrininkų teises) pažeidimas; įgaliotas pareigūnas imasi veiksmų, kad užtikrintų, jog laivas neišplauks į jūrą, kol nebus ištaisyti neatitikimai pagal šios dalies a ir b punktus, arba kol įgaliotas pareigūnas nepatvirtins veiksmų, ištaisančių tokį neatitikimą, plano ir neįsitikins, kad planas bus veiksmingai įgyvendintas. Jei laivui neleidžiama išplaukti, įgaliotas pareigūnas nedelsdamas atitinkamai informuoja laivo vėliavos valstybę ir pakviečia dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovą, jei įmanoma, prašydamas, kad laivo vėliavos valstybė atsakytų per nustatytą terminą. Įgaliotas pareigūnas taip pat nedelsdamas informuoja atitinkamas laivų savininkų ir jūrininkų organizacijas uosto valstybėje, kurioje buvo atliktas patikrinimas.
\n
7.Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad jų įgaliotiems pareigūnams būtų duoti nurodymai, nustatyti Kodekso B dalyje dėl aplinkybių, pateisinančių laivo sulaikymą pagal šio standarto 6 dalį.
\n
8.Įgyvendindamos savo įgaliojimus pagal šį standartą kiekviena Organizacijos narė deda visas įmanomas pastangas, kad išvengtų laivo nepagrįsto sulaikymo ar užlaikymo. Jei nustatoma, kad laivas buvo nepagrįstai sulaikomas ar užlaikomas, dėl bet kokių patirtų nuostolių ar žalos mokama kompensacija. Kiekvienu atveju pareiga įrodyti tenka ieškovui.
\n
B5.2.1 gairė. Patikrinimai uoste 1. Kompetentinga institucija turėtų sukurti patikrinimų politiką įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems patikrinimą pagal 5.2.1 taisyklę. Politikos tikslas turėtų būti užtikrinti nuoseklumą ir kitaip vadovauti patikrinimo ir vykdymo užtikrinimo veiklai, susijusiai su šios Konvencijos reikalavimais (įskaitant jūrininkų teises). Šios politikos kopijos turėtų būti pateiktos visiems įgaliotiems pareigūnams ir prieinamos visuomenei, laivų savininkams ir jūrininkams.
\n
2.Kompetentinga institucija, kurdama politiką, susijusią su aplinkybėmis, pateisinančiomis laivo sulaikymą pagal A5.2.1 standarto 6 dalį, turėtų atsižvelgti į tai, kad A5.2.1 standarto 6 dalies b punkte minimų pažeidimų atžvilgiu rimtumas gali priklausyti nuo konkretaus trūkumo pobūdžio. Tai būtų ypač svarbu tuo atveju, kai pažeidžiamos pagrindinės teisės ir principai ar jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal III ir IV straipsnius. Pavyzdžiui, nepilnamečio asmens įdarbinimas turėtų būti laikomas rimtu pažeidimu, net jei laive yra tik vienas toks asmuo. Kitais atvejais reiktų atsižvelgti į įvairių trūkumų, nustatytų konkretaus patikrinimo metu, skaičių: pavyzdžiui, turėtų būti keli atvejai išaiškintų trūkumų, susijusių su apgyvendinimu, maistu ar maitinimu, kurie nekelia pavojaus saugumui ar sveikatai, kad tai būtų laikoma rimtu pažeidimu.
\n
3.Organizacijos narės turėtų kiek įmanoma daugiau tarpusavyje bendradarbiauti priimdamos tarptautiniu mastu sutartas patikrinimo politikos gaires, ypač tas, kurios yra susijusios su aplinkybėmis, pateisinančiomis laivo sulaikymą.
\n
5.2.2 taisyklė. Krante pateikiamų jūrininkų skundų nagrinėjimo procedūros 1. Kiekviena Organizacijos narė užtikrina, kad laivuose, įplaukiančiuose į uostą Organizacijos narės teritorijoje, jūrininkai, teigiantys, jog yra šios Konvencijos reikalavimų (įskaitant jūrininkų teises) pažeidimų, turėtų teisę pateikti tokį skundą, kad palengvintų greitas ir praktines žalos atlyginimo priemones.
\n
A5.2.2 standartas. Krante pateikiamų jūrininkų skundų nagrinėjimo procedūros 1. Jūrininko, teigiančio, kad pažeidžiami šios Konvencijos reikalavimai (įskaitant jūrininkų teises), skundas gali būti pateikiamas įgaliotam pareigūnui uoste, į kurį įplaukė jūrininkų laivas. Tokiais atvejais įgaliotas pareigūnas pradeda pradinį tyrimą.
\n
2.Kai taikytina, atsižvelgiant į skundo pobūdį, pradinis tyrimas apima svarstymą, ar buvo išnaudotos skundo laive procedūros pagal 5.1.5 taisyklę. Įgaliotas pareigūnas taip pat gali atlikti išsamesnį patikrinimą pagal A5.2.1 standartą.
\n
3.Kai taikytina, įgaliotas pareigūnas siekia paskatinti, kad ginčas būtų išspręstas laivo lygiu.
\n
4.Jei tyrimas ar patikrinimas pagal šį standartą parodo, kad nesilaikoma reikalavimų pagal A5.2.1 standarto 6 dalį, taikomos tos dalies nuostatos.
\n
5.Kai netaikomos šio standarto 4 dalies nuostatos ir skunde keliami klausimai neišsprendžiami laivo lygiu, įgaliotas pareigūnas nedelsdamas informuoja laivo vėliavos valstybę, prašydamas per nurodytą terminą patarimo ir atitaisomųjų veiksmų plano.
\n
6.Kai skundas neišsprendžiamas po to, kai imamasi veiksmų pagal šio standarto 5 dalį, uosto valstybė nusiunčia įgalioto pareigūno ataskaitos kopiją generaliniam direktoriui. Ataskaita turi būti pateikiama kartu su bet kokiu atsakymu, gautu per nustatytą terminą iš laivo vėliavos valstybės kompetentingos institucijos. Panašiai informuojamos ir atitinkamos laivų savininkų ir jūrininkų organizacijos uosto valstybėje. Be to, uosto valstybė reguliariai pateikia generaliniam direktoriui statistinius duomenis ir informaciją apie išnagrinėtus skundus. Toks duomenų ir informacijos teikimas nustatytas tam, kad remiantis tokiais veiksmais, kurie laikomi tinkamais ir veiksmingais, būtų registruojama tokia informacija ir atkreipiamas šalių, įskaitant laivų savininkų ir jūrininkų organizacijų, kurios gali būti suinteresuotos pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo procedūromis, dėmesys.
\n
7.Reikia imtis atitinkamų veiksmų jūrininkų pateiktų skundų konfidencialumui apsaugoti.
\n
B5.2.2 gairė. Krante pateikiamų jūrininkų skundų nagrinėjimo procedūros 1. Kai A5.2.2 standarte minimas skundas nagrinėjamas įgalioto pareigūno, pareigūnas turėtų pirmiausia patikrinti, ar skundas yra bendro pobūdžio, aktualus visiems jūrininkams laive ar jų kategorijai, ar jis susijęs tik su individualiu konkretaus jūrininko atveju.
\n
2.Jei skundas yra bendro pobūdžio, reikėtų apsvarstyti išsamesnio patikrinimo pagal A5.2.1 standartą, atlikimą.
\n
3.Jei skundas yra susijęs tik su individualiu atveju, reiktų imtis tirti bet kokios skundams tirti laive skirtos procedūros panaudojimo konkretaus skundo nagrinėjimui rezultatus. Jei tokios procedūros nebuvo išnaudotos, įgaliotas pareigūnas turėtų pasiūlyti skundo pateikėjui pasinaudoti bet kokia iš esamų procedūrų. Reiktų svarių priežasčių, kad skundas būtų svarstomas prieš tai, kai išnaudojamos bet kokios skundo laive procedūros. Tai būtų vidinių procedūrų nepakankamumas ar nepagrįstas vilkinimas arba skundą pateikiančio asmens baimė susilaukti atsakomųjų veiksmų dėl skundo pateikimo.
\n
4.Nagrinėdamas bet kokį skundą, įgaliotas pareigūnas turėtų suteikti kapitonui, laivo savininkui ar bet kuriam asmeniui, susijusiam su skundu, tinkamą galimybę išdėstyti savo nuomonę.
\n
5.Jei laivo vėliavos valstybė, reaguodama į uosto valstybės pranešimą pagal A5.2.2 standarto 5 dalį, parodo, kad ji susitvarkys su šiuo reikalu ir kad ji tam turi veiksmingų procedūrų ir pateikė priimtiną veiksmų planą, įgaliotas pareigūnas gali toliau nebedalyvauti nagrinėjant skundą.
\n
5.3 taisyklė. Su darbo suteikimu susiję įsipareigojimai