| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, kurios tikslas – skatinti Lietuvos ekonomikos augimą ir užimtumą, siekiant tapti konkurencingesne ir dinamiškesne žinių ekonomika.

Ką jis reguliuoja

Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos patvirtinimą.
Programos priemonių finansavimo šaltinius 2005–2008 metais.
Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų įpareigojimą įtraukti programos priemones į strateginius veiklos planus.

Kam tai aktualu

Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms.

Pagrindiniai aspektai

Programa įgyvendinama 2005–2008 metais.
Finansavimas numatomas iš Lietuvos valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, kitų programų ir privataus sektoriaus lėšų.
Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos privalo įtraukti programos priemones į 2006–2008 metų strateginius veiklos planus ir numatyti jų finansavimą.
Pagrindiniai nacionaliniai prioritetai yra makroekonominis stabilumas ir spartus ekonomikos augimas, Lietuvos įmonių konkurencingumo skatinimas ir užimtumo bei investicijų į žmogiškąjį kapitalą didinimas.

Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL NACIONALINĖS LISABONOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS 2005 m. lapkričio 22 d. Nr. 1270 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 670 „Dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo ir koordinavimo Lietuvoje“ (Žin., 2005, Nr. 78-2823) ir atsižvelgdama į Briuselio Europos Vadovų Tarybos 2005 m. kovo 22–23 d. išvadas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą (pridedama).
Nustatyti, kad Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemonės įgyvendinamos 2005–2008 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kitų programų ir privataus sektoriaus lėšomis.
Įpareigoti ministerijas ir Vyriausybės įstaigas į rengiamus 2006–2008 metų strateginius veiklos planus įtraukti atitinkamas Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemones ir numatyti jų finansavimą. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Ūkio ministras Kęstutis Daukšys Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa Įžanga Europos Vadovų Tarybos (toliau vadinama – EVT) 2000 metais patvirtinta Lisabonos strategija nustatė strateginį tikslą – per 10 metų Europos Sąjungą (toliau vadinama – ES) paversti „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje“, spartinant technologinę pažangą, kuriant žinių visuomenę, atliekant būtinas ekonomines reformas ir mažinant socialinę atskirtį. Iššūkiai pasirodė esantys stipresni nei manyta: stiprėjo tarptautinė konkurencija, sulėtėjo ES augimo tempai, taigi minėtas siekis nebuvo sėkmingai įgyvendinamas. 2005 metų kovą EVT, apsvarsčiusi pirmųjų penkerių metų Lisabonos darbotvarkės vykdymą, iš naujo apsvarstė Lisabonos strategiją ir nusprendė daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimui ir užimtumui. Siekdami aiškiau apsibrėžti konkrečius 2005–2008 metų siekius, Europos vadovai 2005 metų birželį pritarė integruotų gairių paketui (žr. 4 priedą). Sutarta, kad vadovaudamasi šiomis gairėmis ir atsižvelgdama į savo šalies situaciją kiekviena ES valstybė narė parengs nacionalinę artimiausių trejų metų reformų programą. Integruotos gairės įgyvendinamos realizuojant bendros ekonominės politikos gaires (toliau vadinama – BEPG) ir užimtumo strategijos gaires. Be to, kiekviena ES valstybė narė parengs nacionalinę reformų programą, kurioje pateiks konkrečias priemones, užtikrinančias ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą artimiausius trejus metus. Rengdamasi narystei ES, Lietuva sėkmingai vykdė sistemines ūkio ir socialinės politikos reformas, įveikė gamybos smukimą ir užsitikrino spartų ekonomikos augimą. Kaip pažymima aukšto lygio ekspertų darbo grupės, vadovaujamos buvusio Nyderlandų premjero Wim‘o Kok‘o, 2004 metų pranešime, gamybos apimtis ir darbo našumas Lietuvoje, taip pat ir kitose septyniose Vidurio Europos ir Baltijos šalyse tuometinėse ES kandidatėse 1999–2003 metais didėjo dukart sparčiau nei JAV ir juolab sparčiau nei ES. Lietuvos ekonominės strategijos pagrindinis tikslas – mažinti šalies ekonominio išsivystymo lygio atsilikimą nuo ES šalių vidurkio. Šis tikslas konkretizuojamas ekonominėje politikoje, kuri grindžiama įsipareigojimais, susijusiais su visateise naryste Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Pagrindinės veiklos kryptys – užtikrinti makroekonominį stabilumą, vykdant darbo rinkos struktūrines reformas, skatinant konkurencingumą, užtikrinant finansinio sektoriaus patikimumą. Tai laiduos sparčią ir tolygią realią konvergenciją su ES šalimis ir stabilią makroekonominę aplinką. Lietuva įsipareigojusi vykdyti tvarią fiskalinę politiką, teikiančią optimalias sąlygas plėtoti ekonomiką. Svarbus uždavinys ir toliau – vykdomos pensijų reformos ir sveikatos apsaugos sistemos efektyvumas ir finansinis stabilumas. 2005 metais įgyvendinta mokesčių sistemos reforma, planuojami valstybės išlaidų politikos pokyčiai leis efektyviau paskirstyti išteklius, užtikrinant biudžeto pajamų ir išlaidų stabilumą, vidutiniu laikotarpiu sumažinti atotrūkį tarp darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo. Ekonomikos augimo ir fiskalinės politikos prioritetai bus glaudžiau siejami su socialinės sanglaudos tikslais, apimančiais ne tik bendro užimtumo lygio didinimą, bet ir teigiamus darbo užmokesčio pokyčius. Ilgalaikis tikslas ir toliau – integruotas požiūris į pagrindines visuomeninio gyvenimo sritis, derinant fiskalinės politikos priemones su socialiniais visuomenės poreikiais, strateginių struktūrinių reformų įgyvendinimą, darbo ir kapitalo rinkų stabilumą, naujų technologijų ir mokslinės tiriamosios veiklos aktyvumą. Vienas iš pagrindinių Lietuvos ekonominės politikos tikslų vidutinės trukmės laikotarpiui – nuo 2007 m. sausio 1 d. visateisis dalyvavimas Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Sėkmingas nominalių konvergencijos kriterijų vykdymas patvirtina lūkesčius, susijusius su ankstyvu dalyvavimu Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, o tai sustiprins Lietuvos galimybes vykdyti realią konvergenciją. Lietuva siekia ugdyti žinių visuomenę, sukurti žiniomis pagrįstą ekonomiką ir eiti suderintos plėtros keliu, kurti ir plėtoti modernų, dinamišką, konkurencingą ūkį. Pagrindinė tokio siekio sąlyga – visapusiškas šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP) sistemos plėtojimas. Socialiniai partneriai (privatus verslas) kviečiami ir skatinami didinti investicijas į MTEP. Valstybės inovacijų politika turės būti orientuota į visus sektorius, įskaitant pramonę ir paslaugas, aukštųjų technologijų ir tradicinių šakų įmones. Viena iš esminių inovacinės veiklos ir žiniomis grįstos ekonomikos plėtros sąlygų – informacinių ir ryšių technologijų sklaida. Valstybė ir toliau plėtos jai būtiną infrastruktūrą, sudarys palankias sąlygas teikti viešąsias paslaugas, suderinusi valstybės informacijos šaltinius (registrus, informacines sistemas). Verslo įmonių konkurencingumas vidutinės trukmės laikotarpiu bus stiprinamas tinkamai naudojantis esamais lyginamaisiais pranašumais, tačiau vis didesnę reikšmę įgis ne paveldėti, o šalyje sukuriami lyginamieji pranašumai, nuo kurių priklausys verslo konkurencingumas globalioje ekonomikoje. Naujų lyginamųjų pranašumų kūrimą lems visų ūkio sektorių gebėjimas naudoti ir kurti naujas technologijas, plėtoti inovacinę veiklą, darbuotojų gebėjimas kelti ir keisti kvalifikaciją. Ekonomikos augimo tvarumas reikalauja užtikrinti tvarų išteklių naudojimą – prekių ir paslaugų apimtis turi didėti greičiau negu gamtos išteklių naudojimas joms kurti. Tokiam tikslui pasiekti svarbus platesnis antrinių žaliavų naudojimas gamybai. Be to, pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagos turi būti keičiamos nepavojingomis, o išsenkantys ištekliai – atsinaujinančiais. Užtikrinant vidaus rinkos plėtrą ir gerinant verslo aplinką, Lietuvos ekonominėje politikoje bus siekiama mažinti administracinę naštą verslui geresniu reglamentavimu, tobulesniu naujų teisės aktų poveikio vertinimu, konkurencingumo rinkoje palaikymu. Vidaus rinkos plėtrą labai skatins smulkus ir vidutinis verslas. Jis turi sulaukti didesnės paramos. Šiuo tikslu steigiami konsultavimo centrai, verslo inkubatoriai, technologijų parkai. Plečiant ir tobulinant Europos mastu infrastruktūrą ir įgyvendinant prioritetinius tarpvalstybinius projektus, daug dėmesio bus skiriama tam, kad laiku būtų modernizuojama transeuropinių tinklų infrastruktūra. Lietuvai ypač svarbus Lietuvos ir Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos elektros tiltų, „Amber“ dujotiekio ir „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimas, taip pat tolesnė I ir IX multimodalinių koridorių bei jų atšakų plėtra ir modernizavimas, jungčių su transeuropiniais tinklais gerinimas, Klaipėdos jūrų uosto modernizavimas ir sąveikos su multimodaliniais transporto koridoriais gerinimas, tarptautinių oro uostų infrastruktūros modernizavimas, skrydžių saugos ir saugumo didinimas. Ekonominės ir socialinės politikos jungtį užtikrins Lietuvos užimtumo politika, skirta siekti visiško užimtumo, geresnės darbo kokybės ir našumo. Šios politikos esmė – sudaryti teisines sąlygas lanksčiau organizuoti darbo santykius, tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius ir palengvinti darbuotojų prisitaikymą prie pokyčių, kartu užtikrinti jų socialinę ir darbo apsaugą. Lietuva yra nustačiusi tokius nacionalinius prioritetus, kurie bus įgyvendinami siekiant ekonominio augimo ir užimtumo didėjimo: makroekonomikos srityje – išlaikyti spartų ekonomikos augimą, makroekonominį stabilumą ir siekti visateisės narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje; mikroekonomikos srityje – skatinti Lietuvos įmonių konkurencingumą; užimtumo srityje – skatinti užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Šią programą, be įžangos ir priedų, sudaro trys dalys. Pirma dalis skirta makroekonominei politikai, antra – mikroekonominei politikai, trečia – užimtumo politikai. Kiekvienos dalies medžiaga teikiama pagal tokią loginę schemą: pirmajame skyriuje apibūdinama esama padėtis, nurodomos problemos, apibrėžiami tikslai ir uždaviniai, būtini įgyvendinti prioritetinei strateginei nuostatai, siektini rezultatai. Antrajame skyriuje pateiktos konkrečios priemonės tikslams pasiekti ir uždaviniams išspręsti. I. Makroekonominė politika, siekiant išlaikyti spartų ūkio (ekonomikos) augimą ir makroekonominį stabilumą Bendra situacija, pagrindinės problemos, tikslai ir uždaviniai Prioritetas – išlaikyti spartų ūkio (ekonomikos) augimą, makroekonominį stabilumą IR SIEKTI visATEISĖS NARYSTĖS EKONOMINĖJE IR PINIGŲ SĄJUNGOJE
Pastaraisiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP) augimas buvo vienas didžiausių tarp ES šalių. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis (toliau vadinama – Statistikos departamentas), 2004 metų realus BVP augimas siekė 7 procentus. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2005 metų pirmojo pusmečio realaus BVP augimas (palyginti su 2004 metų I pusmečiu) buvo 6,4 procento. Šalies ūkio augimas yra pagrindas teigiamai vertinti fiskalinės politikos tvarumą ir siekius artėti prie vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Siekti artėti prie vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio deficito užduoties, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto nuostatas dėl biudžeto disciplinos, yra vienas pagrindinių fiskalinės politikos tikslų. Siekiant fiskalinio konsolidavimo, 2000 metais iš esmės pakeista fiskalinės politikos orientacija. 2000 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5 procento BVP, 2001 metais jis sumažėjo iki 2 procentų BVP. 2003 metais valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas buvo 1,2 procento BVP, o 2004 metais – 1,4 procento BVP (valdžios sektoriaus finansų 2000–2004 metų ir ankstesniųjų metų duomenys patikslinti atsižvelgiant į Eurostato sprendimą dėl įsipareigojimų gyventojams dėl nekilnojamojo turto restitucijos ir atkurtųjų rublinių santaupų apskaitos).
Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (toliau vadinama – BPD) Lietuvai 2004–2006 metais teikiama ES struktūrinių fondų parama. BPD numatytoms priemonėms įgyvendinti Lietuvai pirmuosius trejus narystės ES metus numatoma skirti 895,172 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų ir 309,465 mln. eurų Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų (iš viso 1204,637 mln. eurų). Pagrindinis BPD keliamas plėtros tikslas – gerinti ilgalaikio šalies ūkio konkurencingumo didėjimo ir sparčios žiniomis grindžiamo ūkio plėtros, išreikštos visų pirma realaus BVP bei užimtumo augimu ir vedančios prie didėjančios gerovės ir aukštesnių gyvenimo standartų visoje šalyje visiems jos gyventojams, sąlygas. Ekonominių pokyčių apžvalga (1 ir 6 gairės)
Einamosios sąskaitos deficitas (toliau vadinama – ESD) Lietuvoje išaugo nuo 6,8 procento BVP 2003 metais iki 7,7 procento BVP 2004 metais. Labiausiai ESD veikė padidėjęs užsienio prekybos deficitas, o paslaugų balanso perviršis buvo deficitą mažinantis veiksnys. Pirmąjį 2005 metų pusmetį ESD sudarė 2,1 mlrd. litų, arba 6,5 procento BVP, ir palyginti su 2004 metų atitinkamu laikotarpiu sumažėjo 18,6 procento. ESD kaitą lėmė sumažėjęs užsienio prekybos deficitas. Eksportui didėjant greičiau nei importui, užsienio prekybos deficitas per metus sumažėjo 1,2 procento BVP ir pirmąjį pusmetį sudarė 10,2 procento BVP. Dėl įplaukų iš ES 0,3 procento BVP padidėjo einamųjų pervedimų teigiamas balansas ir šiek tiek (0,7 procento BVP) sumažėjo pajamų deficitas. Teigiamas paslaugų balansas padidėjo iki 3,6 procento BVP. Analizuojant ESD keturių ketvirčių slenkamąsias sumas, nuo 2004 metų antrosios pusės matyti šio rodiklio mažėjimo tendencija. 2004 metų III ketvirtį ESD keturių ketvirčių slenkamoji suma buvo didžiausia per penkerius metus (8,7 procento BVP). 2004 metų antrojoje pusėje, sparčiau už BVP augant eksportui, šis rodiklis pradėjo mažėti ir 2005 metų II ketvirtį sudarė 6,6 procento BVP. Vertinant pagal santaupas ir investicijas, ESD mažėjimą lėmė tiek dėl vidaus paklausos sulėtėjimo truputį sumažėjusios investicijos, tiek padidėjusi vidaus taupymo norma (2005 metų I ketvirčio duomenimis) 2004 metais tiesioginės užsienio investicijos (toliau vadinama – TUI) buvo pagrindinis ESD finansavimo šaltinis – jos siekė 3,4 procento BVP. 2005 metų pirmąjį pusmetį tiesioginių investicijų ir kapitalo pervedimų srautas į šalį, t. y. užsienio skolos nedidinantys kapitalo srautai, finansavo 2 (iš 6,5) procentus BVP einamosios sąskaitos deficito. Grynosios investicijų portfelio įplaukos sudarė dar 0,8 procento BVP. Keturių ketvirčių slenkamųjų sumų analizė rodo, kad tarptautinių kapitalo srautų tendencijos 2005 metų II ketvirtį nežymiai keitėsi. Grynasis tiesioginių investicijų srautas į Lietuvą sumažėjo, tačiau pagausėjo kitų investicijų, be to, pastaraisiais ketvirčiais išaugo tiek TUI srautas į Lietuvą, tiek Lietuvos investuotojų tiesioginės investicijos užsienyje. Šiek tiek daugiau negu pusę visų tiesioginių investicijų srauto į Lietuvą sudaro reinvesticijos, o Lietuvos investuotojai užsienyje daugiausia investuoja tiesiogiai į įmonių akcinį kapitalą. Paskutinių keturių ketvirčių Lietuvos investicijų į užsienį suma I ir II šių metų ketvirčiais sudarė po 1,1 procento BVP, iš jų investicijų į akcinį kapitalą – atitinkamai 0,7 ir 0,6 procento BVP. Pirmąjį pusmetį Lietuvos įmonės daugiausia investavo į atsivėrusių naujų rinkų ir ES naujųjų šalių (Ukrainos, Čekijos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos) įmonių akcinį kapitalą. Tarp Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje vyravo investicijos į didmeninę ir mažmeninę prekybą, guminių ir plastikinių gaminių gamybą.
2004 metų viduryje Lietuvos ūkio subjektams iš užsienio suteikiamų paskolų srauto keturių ketvirčių suma pasiekė istoriškai aukščiausią lygį (6,1 procento BVP). Pastaraisiais ketvirčiais bankams vis aktyviau skolinantis vidaus rinkoje labai sumažėjo pagrindinių bankų suteikiamų paskolų apimtis. Pirmąjį pusmetį paskolų srauto į Lietuvą keturių ketvirčių suma buvo 2,1 procento BVP. Užsienio prekybos apyvarta 2004 metais, palyginti su ankstesniais metais, augo 18,7 procento. Tai lėmė didėjanti naftos produktų importo ir eksporto apimtis. Jeigu neskaičiuotume mineralinių produktų, 2004 metais užsienio prekybos apyvarta padidėjo tik 14,6 procento. 2005 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2004 metų pirmuoju pusmečiu, užsienio prekių apyvarta padidėjo 21,6 procento (be mineralinių produktų – 12,8 procento). Nominalusis importo metinis augimas 2005 metų II ketvirtį paspartėjo ir sudarė 24,1 procento. Tai daugiausia lėmė padidėjęs naftos produktų importas. Neskaitant kuro ir benzino, metinis importo augimas II ketvirtį sulėtėjo iki 6,4 procento. 2005 metų pirmąjį pusmetį nominalusis eksportas didėjo sparčiai – palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, išaugo 24,2 procento (neskaitant kuro ir benzino – 18,9 procento). Spartų eksporto augimą daugiausiai lėmė atsivėrusios ES rinkos ir ES eksporto subsidijos kai kurių žemės ūkio produktų eksportui į ne ES šalis. Labiausiai eksportas augo dėl didėjančio tarpinio vartojimo (11,4 procentinio punkto) ir vartojimo prekių (5,9 procentinio punkto) – ypač maisto produktų – eksporto. 2005 metų sausio–liepos mėnesių užsienio prekybos rezultatai patvirtina, kad Lietuvos ūkis išlieka konkurencingas. Nors dėl pakitusios užsienio prekybos metodikos sunku vertinti eksporto augimo perspektyvas, tačiau eksporto plėtrą skatintų euro įvedimas, todėl tikėtina, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Lietuva galės plėsti eksporto rinkas ir konkuruoti esamose.
Svarbi ekonominio stabilumo sąlyga – maža rizika, susijusi su bankų paskolų portfelio kitimu. 2004 metais buvo itin sparti kredito plėtra, kurią lėmė keletas priežasčių: maža paskolų bazė (vidaus kredito ir BVP santykis 2004 metais sudarė tik 30 procentų, o ES šalių vidurkis 2003 metais – 120 procentų), pailgėjusi vidutinė paskolos trukmė, pagerėję gyventojų ir įmonių lūkesčiai, palyginti gera įmonių finansinė būklė. Palanki makroekonominė aplinka skatino nuosaikesnį kredito įstaigų požiūrį į paskolų riziką, tai rodė sumažėję palūkanų normų rizikos priedai ir sušvelnėjusios paskolų išdavimo sąlygos. Šiuos reiškinius lėmė ir didelė bankų konkurencija. Dabar šalies komerciniai bankai gali palyginti lengvai pasiskolinti paskolų portfeliui didinti reikalingas lėšas iš pagrindinių užsienio bankų. Paskolų ir indėlių santykis šalies bankų sistemoje artimas vienetui. Kredito pasiūla esant dabartinėms mažoms palūkanų normoms mažai elastinga palūkanų normos pokyčiams, todėl pagrindiniu kredito pokyčių veiksniu išlieka paklausos pokyčiai. Įmonių skolinimosi paklausą formavo didesnis investicijų poreikis. Namų ūkių lūkesčiai, susiję su būsimu darbo užmokesčio didėjimu, ir žemas įsiskolinimo lygis (12 procentų disponuojamųjų pajamų) skatino sparčią būsto ir vartojamųjų paskolų portfelio plėtrą. Sparti kredito plėtra gali neigiamai veikti ūkio plėtrą ilgos trukmės laikotarpiu. Ypač tuo atveju, jeigu finansiniai ištekliai būtų skirstomi neefektyviai. Egzistuoja rizika, kad tuo atveju, kai vis didesnę dalį bendrojo paskolų portfelio sudaro paskolos gyventojams (2003 metų pabaigoje – 18,4 procento, 2004 metų pabaigoje – 26,4 procento), kredito plėtra mažiau skatina našių investicijų didėjimą. Antra vertus, dėl geros bankų sistemos kapitalizacijos, ryšių su pagrindiniais bankais ir rizikos perkėlimo mechanizmų naudojimo grėsmė bankų sistemai kol kas nedidelė. 1 lentelė. Pagrindiniai makroekonominių rodiklių netolygumai, palyginti su ES šalių vidurkiu Rodiklio matmuo Lietuvos padėtis ES

(25)vidurkis Netolygumo laipsnis 2003 metais 2004 metais 2005 metais 2004 metais Realaus BVP augimas, procentais 10,5 7,0 6,4I 2,3 didelis, bet teigiamas Valdžios sektoriaus deficitas, BVP procentais -1,2 -1,4 -2,3p -2,6 nėra Mokėjimų balanso einamoji sąskaita, BVP procentais -6,8 -7,7 -6,5I -0,2 didelis Šaltinis: Eurostatas, Statistikos departamentas, Europos centrinis bankas. p – prognozė I – pirmas pusmetis Ilgalaikis valstybės finansų tvarumas (2 gairė)

2004 metais pradėjo veikti 2-oji pensijų sistemos reformos pakopa – savanoriško pensijų kaupimo sistema. Jos įmokos sudaromos perskirstant dalį privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pensijų kaupimo sutartys pradėtos sudaryti 2003 metais, ir 2004 metais jas jau buvo pasirašę daugiau kaip 50 procentų apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu. 3-ioji pensijų sistemos reformos pakopa – papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistema – Lietuvoje dar tik pradeda veikti. 2005 metais (rugsėjo 1 d. duomenys) pensijų kaupimo sutartis 3-iosios pakopos papildomo savanoriško pensijų kaupimo fonduose sudarė 5763 asmenys. Nors artimiausiu metu pensijų sistemos reformai vis dar reikės valstybės biudžeto dotacijos, valstybinio socialinio draudimo įmokų perskirstymas esamai pensijų sistemai ir pensijų kaupimui mažina valstybės įsipareigojimus ateities pensininkams, taip pat neigiamą visuomenės senėjimo poveikį ilguoju laikotarpiu.
Siekiant išvengti nepagrįsto valstybės išlaidų sveikatos priežiūrai didėjimo ir jų neigiamo poveikio makroekonominiam stabilumui, būtina užtikrinti sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą, prieinamumą ir paslaugų kokybę. Tuo tikslu toliau bus restruktūrizuojamos sveikatos priežiūros įstaigos, įgyvendinama nacionalinė vaistų politika, plėtojama sveikatos draudimo sistema. Įgyvendinamos reformos leis efektyviau naudoti valstybės lėšas, skirtas sveikatos apsaugai, gerins darbo sąlygas, drauge didins darbo našumą. Plėtojant sveikatos draudimo sistemą, siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems šalies gyventojams, didinti sveikatos sistemos efektyvumą, diegti efektyvesnes lėšų naudojimo formas (žr. 1 priedą). Fiskaliniam tvarumui didelį poveikį daro valstybės skolos politika. Lietuvoje valdžios sektoriaus skola 2004 metų pabaigoje sudarė 19,5 procento BVP (valdžios sektoriaus skolos rodiklis pateiktas pagal patikslintą 2004 metų BVP). Toks rodiklis tenkino Mastrichto kriterijų ir buvo vienas mažiausių tarp ES narių (žr. 1 priedą). Valdžios sektoriaus išlaidų kokybė (3 gairė)
Valdžios sektoriaus išlaidos 2000–2004 metais sudarė vis mažesnę BVP dalį: 2000 metais – 39,2 procento, o 2004 metais (preliminariais Statistikos departamento duomenimis) – 33,2 procento BVP. Šias tendencijas lėmė griežta fiskalinio deficito mažinimo politika ir vis mažesnis valdžios sektoriaus dalyvavimas prekių ir paslaugų rinkoje. Valdžios sektoriaus subsidijos 2000–2004 metais svyravo apie 0,8 procento BVP ir išlaikė mažėjimo tendenciją. Nuo 1999 metų valdžios sektoriuje mažėjo bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimo išlaidos ir 2001 metais jos siekė 2,2 procento BVP, tačiau 2002 metais šios išlaidos vėl ėmė didėti ir 2004 metais siekė 3,4 procento BVP (žr. 1 priedą). Valstybės vykdoma valstybės biudžeto politika suformuota atsižvelgiant į strateginius nacionalinius ir ES prioritetus ir pagrįsta reformomis, skatinančiomis išteklių paskirstymo efektyvumą. Nuo 2000 metų išlaidos, susijusios su integracija į ES, yra prioritetinės, tad siekiama maksimaliai užtikrinti projektų, susijusių su ES, įgyvendinimą. 2000–2004 metais priimti teisės aktai, apibrėžiantys biudžeto viešumo, svarbiausias strateginio planavimo, daugumos nebiudžetinių fondų įtraukimo į biudžetą nuostatas. Vykdant biudžeto reformas, pradėtas taikyti strateginio planavimo ir programinio biudžeto sudarymo modelis, kuris leido derinti asignavimų valdytojų veiklą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatomais prioritetais. Rengiant 2006 metų valstybės biudžeto projektą, pradėta diegti nauja vertinimo kriterijų sistema. Planuodamos 2006–2008 metų veiklą, institucijos turi sukurti trijų lygių vertinimo kriterijų sistemą, atspindinčią ne tik institucijos suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, bet ir strateginių tikslų bei programų tikslų įgyvendinimą. Siekiant efektyviau naudoti ES paramos lėšas, Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikta teisė perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, investavimo sričių ir ekonominės klasifikacijos straipsnių ES paramos ir bendrojo finansavimo programoms bei projektams skirtas lėšas, taip pat lėšas minėtų programų ir projektų pridėtinės vertės mokesčiui mokėti, ES paramos programų laikinam lėšų stygiui padengti ir nenumatytoms įmokoms į ES biudžetą panaudoti valstybės biudžeto apyvartos bei skolintas lėšas. Mokesčių politika (3 gairė)
Mokesčių politikos pagrindinis siekis – spartus BVP augimas ir stabilios biudžeto pajamos. Šiuo metu yra nemažas atotrūkis tarp darbo ir kapitalo apmokestinimo – didesnė apmokestinimo našta tenka darbui. Kapitalo apmokestinimas yra lengvesnis, todėl mokesčių sistema iš esmės skatina verslą per juridinius asmenis, be to, nemažos darbo jėgos sąnaudos stabdo konkurencingumo didėjimą regione, ieškoma būdų, kaip slėpti dalį darbo užmokesčio, nedidinti jo oficialiai. Nuoseklus darbo apmokestinimo mažinimas ir numatomi pajamų išlyginimo svertai leis išvengti staigaus pajamų kritimo ir užtikrins valstybės finansų stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703), siekiant užtikrinti Lietuvos verslo konkurencingumo didėjimą ir geresnį darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimo balansą nuosekliai mažinant gyventojų pajamų mokesčio naštą, 2005 metais priimti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais 2006–2008 metais pajamų mokesčio tarifas palaipsniui mažinamas nuo 33 iki 24 procentų, taip pat sudaromos palankios užsienio valstybėse gautų pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo sąlygos. Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. balandžio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 63-2243), aiškiau reglamentuojantį mokesčių administravimo teisinius santykius. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą (Žin., 2001, Nr. 110-3992) atitinkamai sutvarkius užsienio įmonių pajamų apmokestinimą (apmokestinimo prie šaltinio, nuolatinės buveinės koncepcija), dividendų apmokestinimą, pereita prie laisvai rinkai būdingų bendrųjų apmokestinimo principų. Darbo rinka ir darbo našumo tendencijos (4 ir 5 gairės)
Lanksčiai prisitaikančios prie išorės pokyčių prekių, paslaugų ir darbo rinkos tampa privaloma Lietuvos stojimo į EPS sąlyga ir viena iš prioritetinių tolesnių struktūrinių reformų krypčių, kurioms bus skiriamas nuolatinis dėmesys, siekiant palaikyti esamą reformų spartą. Pastaraisiais metais aktyviai taikomos kompleksinės mokesčių ir socialinės politikos sričių priemonės, užtikrinančios visų socialinių grupių, ypač menkai aprūpintų gyventojų, pajamų didėjimą ir skatinančios bendrą užimtumo bei gyvenimo lygio augimą. Pastaruosius kelerius metus buvo pastebimos teigiamos bendro užimtumo lygio augimo tendencijos – nuo 57,2 procento 2001 metais iki 61,1 procento 2004 metais. Sparčiai didėja ir vyresnio amžiaus gyventojų užimtumas. Lietuvoje 2004 metais šis rodiklis siekė 46,9 procento ir žymiai viršijo ES vidurkį. 2005 metų II ketvirtį užimtumo lygis sudarė 62,6 procento, o pagyvenusių žmonių – 50,4 procento.
Statistikos departamento skaičiavimais, atliktais remiantis atskirų ekonominės veiklos rūšių bendrosios pridėtinės vertės ir faktiškai dirbtų valandų įvertinimu, šalies ūkio darbo našumas 2004 metais, palyginti su 2000 metais, padidėjo 27,2 procento. Sparčiausiai darbo našumas ir pridėtinė vertė didėjo su gamyba ir vartojimu susijusioje veikloje (pramonės, statybos ir gamybinių paslaugų). Pastaraisiais metais darbo sąnaudų (vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio) didėjimas iš esmės atitiko darbo našumo didėjimą ir leido išlaikyti konkurencingumą kylančio nominaliojo lito kurso sąlygomis. Nuo 2002 metų iki 2004 metų vidurio darbo užmokesčiui ir darbo našumui per metus didėjant vidutiniškai apie 5 procentus, vienetinių darbo sąnaudų metinis augimas buvo artimas nuliui ir neturėjo poveikio infliacijai. Nuo 2004 metų antrosios pusės sparčiau didėjantis darbo užmokestis ėmė lenkti darbo našumo kilimą. 2004 metų IV ketvirtį vienetinės darbo sąnaudos per metus padidėjo 2,7 procento, 2005 metų I ketvirtį – 7,6 procento (žr. 1 priedą), o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), Statistikos departamento duomenimis, 2005 metų I ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2004 metų laikotarpiu, padidėjo 10,8 procento, II ketvirtį – 9 procentais. Darbo užmokesčio didėjimą lėmė nuo 2004 metų gegužės mėnesio minimaliosios mėnesinės algos ir bazinės mėnesinės algos padidinimas, didesnis darbo dienų skaičius, sezoniniai svyravimai ir kiti veiksniai. 2 lentelė. Pagrindiniai makroekonominių rodiklių netolygumai, palyginti su ES šalių vidurkiu Rodiklio matmuo Lietuvos padėtis ES

(25)vidurkis 2004 metais Netolygumo laipsnis 2003 metais 2004 metais 2005 metais Nedarbo lygis, procentais 12,4 11,4 8,5II 9 mažas Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis*, litais 1073 1158 1331,5II n/d n/d Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio didėjimas*, procentais 5,8 7,9 9II n/d n/d Šaltinis: Eurostatas, Statistikos departamentas. p – prognozė II – ketvirtis *Be individualių įmonių. Pinigų ir valiutos kurso politika (6 gairė)

Dalyvavimas dinamiškoje ir gerai veikiančioje EPS – vienas pagrindinių ekonominės politikos prioritetų vidutinės trukmės laikotarpiu, todėl bus siekiama prisidėti prie politikos krypčių derinio, kuris stiprina ekonomikos plėtrą, fiskalinės politikos tvarumą ir yra suderinamas su kainų stabilumu ir vykdoma pinigų politika. Lietuvoje 2004 metų vartotojų kainų kaitos tendencijos – kainos ėmė didėti, ir metinė infliacija, apskaičiuota suderinto vartotojų kainų indekso (toliau vadinama – SVKI) pagrindu, gruodžio mėnesį buvo 2,8, o vidutinė metinė infliacija – 1,1 procento. 2005 metų pradžioje metinė infliacija nežymiai svyravo apie 3 procentus, o nuo gegužės mėnesio, išnykus 2004 metų gegužės mėnesio vienkartinio kainų šuolio poveikiui, metinė infliacija sumažėjo iki 2 procentų. Rugpjūčio mėnesį metinė infliacija siekė 2,3 procento, rugsėjo mėnesį – 2,6 procento. Pagrindinės infliacijos tendencijų pokyčio ir tolesnio didėjimo Lietuvoje priežastys – maisto produktų, administruojamųjų ir degalų kainų kaita. Fiksuoto valiutos kurso sistemos įdiegimas pagal valiutų valdybos principus buvo svarbus stabilios makroekonominės plėtros veiksnys. Tai stabilizavo infliacinius lūkesčius, mažino šalies ir valiutos rizikos premijas, didino pasitikėjimą šalies ekonomine politika, spartino nominalią ir realią konvergenciją. Sėkmingam fiksuoto lito kurso strategijos taikymui palankūs Lietuvos ekonomikos bruožai: ekonomikos atvirumas; stabilaus valiutos kurso svarba kainų lygiui; santykinis kainų ir darbo užmokesčio lankstumas. Tapdama ES nare, Lietuva įsipareigojo ateityje litą pakeisti euru. Lietuva sėkmingai dalyvauja diegiant valiutų keitimo kurso mechanizmą (VKM II), vienašališkai įsipareigojusi išlaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu stabilų nacionalinės valiutos kursą. Vykdoma ekonominė ir fiskalinė politika apima priemones, kurių sėkmingas įgyvendinimas užtikrins Lietuvos atitiktį Mastrichto kriterijams ir galimybę užsitikrinti teigiamą ES Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos sprendimą dėl euro įsivedimo 2007 metų pradžioje. Pagrindiniai makroekonominės politikos tikslai ir uždaviniai vidutinės trukmės laikotarpiu 1 tikslas – išlaikyti stabilią makroekonominę aplinką ir valstybės finansų tvarumą, sudarantį palankias augimO ir darbo vietų kūrimO sąlygas
Pagrindiniai uždaviniai (1 gairė): 13.
išlaikyti spartų ūkio augimą vidutinės trukmės laikotarpiu; 13.
išlaikyti einamosios sąskaitos balanso tvarumą, įgyvendinant atitinkamas priemones. 2 tikslas – užtikrinti ilgalaikį fiskalinės politikos tvarumą kaip didesnio užimtumo pagrindą
Pagrindiniai uždaviniai (2 ir 3 gairės): 14.
siekti valstybės skolos tvarumo ilguoju laikotarpiu; 14.
vykdyti efektyvią pensijų sistemos reformą; 14.
siekti sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo ir finansinio stabilumo, toliau restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigas; 14.
skatinti užimtumo ir darbo našumo augimą, būtiną valdžios sektoriaus finansų stabilumui užtikrinti; 14.
vykdyti valstybės biudžeto politiką, atsižvelgiant į strateginius nacionalinius ir ES prioritetus, grįsti ją reformomis, skatinančiomis išteklių paskirstymo efektyvumą. 3 tikslas – skatinti ekonominės politikos, struktūrinių reformų ir socialinės politikos sanglaudą, didinančią darbo našumą ir konkurencingumą
Pagrindiniai uždaviniai (4 ir 5 gairės): 15.
skatinti politinį dialogą nominalaus darbo užmokesčio sistemų, atitinkančių ekonomikos ir darbo rinkos plėtrą, tobulinimo atsižvelgiant į atskiras socialines grupes klausimu; 15.
toliau vykdyti pradėtas reformas darbo ir produktų rinkose, siekiant prisitaikyti prie globalizacijos, technologijos ir ciklinių pokyčių. 4 tikslas – siekti VISateisio dalyvavimo nuo 2007 m. sausio 1 d. Ekonominėje ir pinigų sąjungoje
Siekti visateisės narystės EPS, vykdyti tvarią fiskalinę politiką, išlaikyti mažus bazinių palūkanų rizikos priedus ir mažą infliaciją. Siektini rezultatai (vadovaujamasi makroekonominėmis projekcijomis, sudarytomis 2005 m. rugsėjo 29 d.) Vidutinės trukmės ekonominės politikos scenarijus (1 ir 6 gairės)
Lietuvos makroekonominė aplinka ir valdžios sektoriaus fiskalinė politika veikiamos įsipareigojimų, susijusių su naryste ES. Ypač daug dėmesio skiriama biudžeto drausmei ir Mastrichto kriterijų nustatytiems reikalavimams, siekiant užsitikrinti galimybę dalyvauti EPS. Lietuvos politiniai prioritetai ir prognozuojama sparti ūkio plėtra vidutinės trukmės laikotarpiu leidžia tikėtis teigiamų rezultatų, vykdant pagrindinių visuomeninio gyvenimo sričių struktūrines reformas. Fiskalinės politikos tikslas – siekti, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2005–2008 metais neviršytų 3 procentų BVP ir artėtų prie vidutinės trukmės deficito užduoties. Tuo tikslu būtina įgyvendinti Lietuvos konvergencijos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 54 (Žin., 2005, Nr. 11-341), numatytas priemones. Siekiama, kad 2005–2008 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų atitinkamai 2,3 procento BVP; 1,8 procento BVP; 1,5 procento BVP; 1,3 procento BVP (fiskalinio deficito projekcijos pateikiamos pagal metų Konvergencijos programą). Vidutinės trukmės valdžios sektoriaus deficito tikslams pasiekti bus toliau vykdomos Lietuvos konvergencijos programoje numatytos priemonės. Tikėtina, kad fiskalinės politikos tikslų įgyvendinimą 2007–2008 metais teigiamai veiks ir ryžtingesnis 2007–2013 metų ES finansinės paramos naudojimas (ES struktūrinė parama 2007–2013 metais Lietuvoje galės būti naudojama tik parengus ir suderinus su Europos Komisija Nacionalinę ES struktūrinės paramos naudojimo strategiją ir atskiras veiksmų programas šiai strategijai įgyvendinti.
Įgyvendinama valstybės ekonominė politika, skirta stabiliai makroekonominei aplinkai sukurti, darbo rinkos reformoms vykdyti, užimtumui didinti ir darbo aplinkai gerinti, lemia spartų ekonomikos augimą ir visuomenės gyvenimo kokybės gerėjimą. Prognozuojama, kad Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikys spartų ekonomikos augimą: 2005 metais BVP gali augti 7 procentais, 2006 metais – 6 procentais, 2007 metais – 5,3 procento, o 2008 metais – 6,8 procento. Ypač skatinti ūkio augimą ES parama turėtų 2005 metais. Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos sąlygos atitinka paskelbtąsias Europos Komisijos (toliau vadinama – EK) (2005 metų EK ketvirtinėje euro zonos ataskaitoje) dėl valiutų kurso ir naftos kainų. Nors naftos kainų kitimas nepalankus ūkiui, nepanaudotų 2004 ir 2005 metais ES paramos lėšų panaudojimas 2006 metais, dėl ES paramos pagerėjusi ūkio infrastruktūra ir padidėję gamybos pajėgumai 2007–2008 metais kompensuotų neigiamą didelių kuro kainų poveikį. Nuo 2003 metų vyraujančios tendencijos rodo, kad vidaus paklausa ir toliau veiks ekonomikos augimą. 2005–2008 metais sparčiai didės investicijos ir vartojimas, o nominalaus eksporto augimą skatins prekybos su ES liberalizavimas. Didėjant investuotojų pasitikėjimui ūkio stabilumu, investicijos sudarys vis didesnę BVP dalį. Vartojimo augimą nagrinėjamu laikotarpiu skatins sparčiau didėjantis darbo užmokestis, mažėjantis nedarbas, atsiveriančios ES darbo rinkos, geri vartotojų ekonomikos plėtros lūkesčiai. Importuotos naujos technologijos stiprins ūkio gebėjimą konkuruoti tarptautinėse rinkose. Vėliau dėl ES finansinės paramos padidėję gamybos pajėgumai leis tenkinti vidaus paklausą šalyje gaminamomis prekėmis ir paslaugomis.
2003–2004 metais sparčiai plėtęsis vartotojų kreditavimas didina vartojimą ir investicijas. 2005 metų pirmąjį pusmetį bankų klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 17 procentų (2004 metų pirmąjį pusmetį – atitinkamai 16,7 procento), todėl tikėtina, kad investuotojų ir vartotojų kredito portfelis 2005 metais irgi didės sparčiai, tačiau augimo tempai bus panašūs kaip ir 2003–2004 metais. Didėjančios vidaus paklausos spaudimą 2006–2008 metais mažins mažėjanti valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų dalis BVP. Euro įvedimas 2007 m. sausio 1 d. skatintų užsienio investicijas, eksporto augimą. Spartus produktyvumo didėjimas išliktų po 2008 metų ir lemtų, kad Lietuva 2007–2013 metų laikotarpiu priartėtų prie ES gyvenimo lygio vidurkio. Ilgalaikis valstybės finansų tvarumas (2 gairė)
Pastarųjų metų sparti Lietuvos ūkio raida įrodo, kad buvo vykdoma tvari fiskalinė politika, užtikrinusi valstybės finansų stabilumą, pelniusi vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimą. Valdžios sektoriaus finansų tvarumo kontekste pagrindinis Lietuvos siekis – sklandžiai ir efektyviai vykdyti pensijų ir sveikatos apsaugos sistemų reformas, stiprinančias valstybės finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu.
Įgyvendinant pensijų reformą, sumažės tiesioginiai valstybės finansiniai įsipareigojimai būsimiems pensininkams. Tai sudarys sąlygas išvengti pensijų sistemos krizės dėl demografinių pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje. Išankstiniais duomenimis, 2004 metais pensijų kaupimo fondams pervesta 173 mln. litų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Prognozuojama, kad 2005 metais bus pervesta apie 300 mln. litų, 2006 metais – 497 mln. litų, 2007 metais – 666 mln. litų, 2008 metais – 715 mln. litų. Kapitalo pervedimai į privačius pensijų kaupimo fondus kasmet didės nuo 0,3 procento BVP 2004 metais iki 0,8 procento BVP – 2008 metais. Numatyta dalį šių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų finansuoti iš šio fondo biudžeto pertekliaus, susidariusio dėl trumpalaikio demografinės būklės pagerėjimo, taip pat valstybės biudžeto asignavimų ir kitų šaltinių. Pensijų sistemos reforma didins finansinių rinkų likvidumą, skatins spartesnę ekonomikos plėtrą. Nors vykdant pensijų reformą susidarys didesnis fiskalinis deficitas, lėšos, sukauptos pensijų kaupimo fonduose, sumažins tiesioginius valstybės finansinius įsipareigojimus būsimiems pensininkams. Tiesiogiai su pensijų sistema susijusi užimtumo didinimo priemonė – senatvės pensijos amžiaus didinimas. Planuojama nuo 2012 metų pradėti šį amžių didinti po 2 mėnesius vyrams ir 4 mėnesius moterims kasmet, kol abiejų lyčių asmenų senatvės pensijos amžius 2026 metais pasieks 65 metus. Pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų palengvintų finansinę naštą dirbantiems ir socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams.
Siekiant užtikrinti prieinamas, geros kokybės ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas visiems šalies gyventojams, restruktūrizuojamos sveikatos priežiūros įstaigos. Šio proceso tikslai ir prioritetai yra: pirminės sveikatos priežiūros ir ambulatorinių paslaugų plėtra, stacionarinių paslaugų optimizavimas ir alternatyvių veiklos formų plėtra, medicininės slaugos ir ilgalaikio bei palaikomojo gydymo paslaugų plėtra. Naudojant valstybės kapitalo investicijų lėšas, numatoma diegti naujas medicinos technologijas, renovuoti ir restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigas, sukurti integralią, atvirą plėtrai informacinę sistemą. Reformuojant visuomenės sveikatos sistemą, siekiama priartinti ją prie bendruomenės – dalį funkcijų perduoti savivaldybėms, skatinti jas prisidėti finansiškai ir taip plėtoti galimybes greitai reaguoti į sveikatai iškylančias grėsmes.
Plėtojant sveikatos draudimo sistemą, skatinamas savanoriškas sveikatos draudimas, kuris pritrauks papildomas privačias lėšas ir prisidės prie papildomo sveikatos apsaugos finansavimo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos skirstomos pagal gyventojų statistinius demografinius rodiklius, t. y. atsižvelgiama į aptarnaujamo regiono gyventojų skaičių, lytį ir amžių. Investicijos į sveikatos sistemos reformą, siekiant efektyviau naudoti valstybės šiai sistemai skiriamas lėšas, yra valstybės ilgalaikis indėlis į visuomenės socialinę ir ekonominę gerovę, gerinantis gyvenimo kokybę, skatinantis darbo našumo, žmonių verslumo didėjimą ir didesnius ūkio laimėjimus.
Vertinant valstybės skolinimosi tendencijas, pagrindinis tikslas – užtikrinti valstybės išlaidų ir valstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų finansavimą iš skolintų lėšų kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutinės trukmės laikotarpiu, neviršijant nustatytųjų skolos ir skolinimosi limitų, ir laikytis reikalavimų, keliamų ES valstybėms narėms, siekiančioms įsivesti eurą. Prognozuojama, kad 2005 metais valdžios sektoriaus skolos lygis (pagal PDP reikalavimus) išliks panašus kaip ir 2004 metais, vėliau nežymiai išaugs iki 20,1 procento prognozuojamo BVP 2006 metais, o vidutinės trukmės laikotarpiu nuosekliai mažės iki 19,2 procento prognozuojamo BVP 2008 metų pabaigoje. 3 lentelė. Valdžios sektoriaus skolos ir mokėtinų palūkanų projekcijos Palyginti su BVP, procentais 2004 metais 2005 metais 2006 metais 2007 metais 2008 metais Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje 19,5 19,5 20,1 20,0 19,2 Palūkanos 1,0 0,9 0,8 0,8 0,8 Šaltinis: Finansų ministerija. Valdžios sektoriaus išlaidų kokybė (3 gairė)
Svarbus veiksnys įgyvendinant užsibrėžtus tikslus yra valdžios sektoriaus finansavimo efektyvumas. Lietuvos Respublikos biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai, nustatyti patvirtintuose strateginiuose dokumentuose, tarpusavyje susiję ir sudaro integralią sistemą. Pagrindiniai nacionalinio biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai išdėstyti Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, BPD, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, regionų plėtros planuose, stojimo į ES ir NATO dokumentuose. Sudarant vidutinės trukmės laikotarpio (iki 2008 metų) biudžetą ir rengiant atitinkamas programas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 221 (Žin., 2005, Nr. 30-944) patvirtintais strateginiais tikslais (prioritetais): stiprinti Lietuvos įtaką formuojant ES ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais ir siekti dalyvauti euro zonoje nuo 2007 metų; siekti darnaus vystymosi ir tolygesnės regioninės socialinės ekonominės plėtros; užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; užtikrinti nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą; didinti užimtumą, užtikrinti teisingus darbo santykius, tinkamas darbo sąlygas ir mažinti socialinę atskirtį; plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, skatinti visuomenės teisinį švietimą; užtikrinti darnią viešosios transporto infrastruktūros plėtrą ir kita. Mokesčių politika (3 gairė)
Gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas palaipsniui užtikrins geresnį darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimo balansą, skatinantį užimtumą, o kartu ir konkurencingumo didėjimą regione, kurį lems sumažėjusios darbo jėgos sąnaudos. Pelno mokesčio įstatymo nustatytas vienas mažiausių pelno mokesčio tarifų tarp ES valstybių narių, palankios dividendų apmokestinimo taisyklės, užtikrinančios Lietuvos ir užsienio investuotojams jų lėšų likvidumą, įgyvendinami laisvajai rinkai būdingi bendrieji apmokestinimo principai turėtų užtikrinti ne tik konkurencingumo didėjimą regione, bet ir skatinti investicines įplaukas. Mokesčių politikos priemonės skatins investicijas į žmogiškąjį kapitalą, darbo rinkoje dalyvaujančių asmenų gebėjimą prisitaikyti prie paklausos darbo rinkoje pokyčių, spartins technologinę pažangą.
Išankstiniais skaičiavimais, gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų poveikis valdžios sektoriaus pajamoms 2006–2008 metais sudarys apie 3354 mln. litų (kaupiamuoju principu). Valdžios sektoriaus pajamų netekimas dėl sumažėjusio gyventojų pajamų mokesčio tarifo bus kompensuojamas laikinuoju socialiniu mokesčiu, skaičiuojamu nuo juridinių asmenų pelno (išankstiniais skaičiavimais, įsigaliojus šiam mokesčiui, valstybės biudžetas 2006–2008 metais papildomai gautų 0,8 mlrd. litų pajamų), teigiamą poveikį taip pat turės nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas – nuo 2006 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto mokestis bus mokamas ne tik už įmonėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir už gyventojams nuosavybės teise priklausantį komerciniams tikslams naudojamą nekilnojamąjį turtą (išankstiniais skaičiavimais, dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo nacionalinis biudžetas kasmet gaus apie 20 mln. litų pajamų). Sumažėjęs gyventojų pajamų mokesčio tarifas taip pat lems šio mokesčio elastingumo didėjimą, skatins užimtumo ir spartesnį ekonomikos augimą, didesnes biudžeto pajamas vidutiniu laikotarpiu. Tai leis išvengti ciklinio BVP augimo lėtėjimo 2007–2008 metais.
Ateityje mokesčių įstatymų nuostatos bus keičiamos atsižvelgiant į ES mokestinės politikos pokyčius, Europos Teisingumo Teismo praktiką, EK darbo grupių veiklos rezultatus, pažangiausią pasaulinę apmokestinimo praktiką, taip pat ekonominio augimo, konkurencingumo ir užimtumo skatinimo potencialą. Darbo rinka ir darbo našumo tendencijos (4 ir 5 gairės)
Išliekanti užimtumo augimo tendencija rodo, kad įmonės išnaudojo turimus darbo jėgos išteklius ir toliau didinti gamybos apimtį bus galima samdant daugiau darbuotojų. Užimtumo didėjimą skatins ir ES finansinė parama. Darbuotojų vidutinės trukmės laikotarpiu gausės, o tai prisidės prie gamybos plėtros. Visapusiškai įvertinus šalies ekonominį potencialą, politinius, socialinius ir ekonominius tikslus, numatoma pasiekti 70 procentų užimtumą, sumažinti ir stabiliai išlaikyti nedidelį nedarbą – apie 6–7 procentų per artimiausius 12–15 metų.
Vidutinės trukmės laikotarpiu teigiamas darbo užmokesčio tendencijas skatins darbo apmokestinimo sąlygų gerinimas (gyventojų pajamų mokesčio mažinimas) ir įgyvendinamos ilgalaikės socialinės politikos struktūrinės reformos, kurios papildomai skatins įsitraukti į darbo rinką ir gerins socialinių garantijų sistemą. Pastaraisiais metais įmonės dirba pelningiau, o tai leidžia didinti darbo užmokestį ir neprarasti konkurencingumo. Saikingas darbo užmokesčio didinimas (nuo palyginti mažo) taip pat padės pasiekti einamosios sąskaitos tvarumą. Įgyvendinamos reformos leidžia tikėtis, kad realiai padidės neto darbo užmokestis, mažės šešėlinio darbo užmokesčio dalis, taip pat didės regiono konkurencingumas ir darbo našumas. Teigiamus darbo užmokesčio pokyčius skatins ir darbo jėgos paklausos didėjimas, augantis produktyvumas, numatomas minimaliosios mėnesinės algos didinimas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir ekonominio augimo tempus, gerėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai ir kainų konvergencija. Numatoma, kad 2004 metais prasidėjusios tendencijos išliks ir toliau – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje didės vis sparčiau – nuo 1158 litų 2004 metais iki 1600 litų 2008 metais.
Darbo jėgos persikvalifikavimas iš žemo darbo našumo sektoriaus į aukštesnio darbo našumo sektorių vidutinės trukmės laikotarpiu tampa svarbiu BVP augimo veiksniu, galinčiu apsaugoti nuo darbo jėgos trūkumo: 2004 metais sumažėjęs užimtųjų žemės ūkyje skaičius lėmė apie 13 procentų padidėjusį darbo našumą šiame sektoriuje, likusiems darbuotojams sugebant išlaikyti ankstesnę gamybos apimtį. Siekiant užtikrinti makroekonominį stabilumą ir augimą, bus skatinamas darbo našumo didėjimo tempus atitinkantis darbo užmokesčio augimas. Siekiama, kad 2005–2008 metais vidutinis kasmetinis darbo našumo pokytis sudarytų 4–5 procentus. Atsižvelgiant į darbo našumo augimo tempus, taip pat į tai, kad pelno mokesčio tarifas yra vienas mažiausių tarp ES valstybių, Lietuva turėtų likti patraukli užsienio investuotojams. Spartėjančios tiesioginės užsienio investicijos – viena pagrindinių darbo našumo didėjimo sąlygų.
Vykdomos struktūrinės reformos darbo ir produktų rinkose, įgyvendinama mokesčių politika, kryptingas ES struktūrinės paramos naudojimas, politiniai įsipareigojimai vykdyti ekonominę ir socialinę politiką leidžia tikėtis, kad vidutinės trukmės laikotarpiu bus išlaikytas ekonomikos augimo tempas, gerės darbo našumo rodikliai, bus įvykdyti socialinės politikos įsipareigojimai ir darbo rinkos reformos. Pinigų ir valiutos kurso politika (6 gairė)
Siekiant visateisės narystės EPS, svarbu užtikrinti makroekonominių rodiklių atitiktį Mastrichto kriterijams, ypač daug dėmesio skirti kainų stabilumui.
Infliacijos pokyčius artimiausioje ateityje daugiausia lems toliau didėjančios pasaulinės naftos kainos ir krintantis JAV dolerio atžvilgiu euro kursas. Infliacija gali pasireikšti tose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse, kurios mažiau veikiamos konkurencijos. Tačiau pinigų paklausos augimo lėtėjimas ir kredito prieaugio mažėjimas, didesnė konkurencija rinkoje panaikintų palankias sąlygas didėti kainoms. Infliacijos projekcijos pagrįstos prielaida, kad pavyks išvengti prociklinio mokesčių tarifų mažinimo poveikio bent iki 2006 metų antrosios pusės. Pasitvirtinus prielaidoms, 2005 metais vidutinė metinė infliacija būtų 2,5 procento, o 2006 metais – 2,1 procento.
Galima tikėtis, kad dalis mokesčių naštos darbui mažinimo 2005–2007 metais dėl konkurencijos bus panaudota mažoms kainoms išlaikyti. Gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas, efektyvesnis ekonominio potencialo naudojimas ir darbo našumo didėjimas, iš dalies kompensuojantys spartėjančio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimą, pristabdys kainų kilimą ateityje. Infliacija 2007 metais būtų šiek tiek didesnė dėl euro įvedimo išlaidų ir galimo pristabdytos infliacijos efekto. Vidutinės trukmės laikotarpio pabaigoje vidutinė metinė infliacija svyruos apie stabiliosios infliacijos vertę – 2,5 procento. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1050 (Žin., 2005, Nr. 117-4235) patvirtinti Nacionalinis euro įvedimo planas ir Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija.
Siekiant išlaikyti prekių ir paslaugų kainų stabilumą po euro įvedimo, bus įgyvendinamos Nacionaliniame euro įvedimo plane numatytos priemonės: 36.
kainas (pensijas, darbo užmokestį, kitas išmokas) eurais ir litais bus privaloma nurodyti ne trumpiau kaip 60 kalendorinių dienų iki euro įvedimo ir 60 kalendorinių dienų įvedus eurą; 36.
bus taikoma dviejų valiutų apyvarta; 36.
kainos bus apvalinamos pagal nustatytas taisykles; 36.
prekybos organizacijos bus skatinamos priimti Geros verslo praktikos (valios) kodeksą, kuriuo įsipareigotų perskaičiuojant kainas vykdyti kainų lygio išlaikymo ir nediskriminavimo įsipareigojimą, siekti grąžą duoti eurais ir kita; 36.
institucijos ir visuomenė bus informuojamos apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, registruojant kainas litais ir eurais ir atsižvelgiant į kainų litais perskaičiavimo į kainas eurais poveikį bendrajam vartotojų kainų pokyčiui.
Bus imtasi visų galimų priemonių, kad keitimo proceso metu būtų išvengta piktnaudžiavimo didinant kainas ir nepagrįstų infliacijos lūkesčių. Perėjimas prie euro skatins investicijas ir prekybos ryšius, sudarys palankesnes sąlygas augti valstybės ekonomikai, spartins gyventojų pajamų didėjimą. 4 lentelė. Lietuvos makroekonominės politikos 2005–2008 metų siekiai Rodiklis Lietuvos 2005–2008 metų siekis ES 2005-2008 metų siekis Fiskalinis deficitas, BVP procentais <3, siekti vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio deficito užduoties <3, artėti prie subalansuoto Mokėjimų balanso einamoji sąskaita, BVP procentais išlaikyti tvarumą išlaikyti tvarumą Nedarbo lygis, procentais 7,5 mažinti Vidutinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio didėjimas*, procentais 8–9 n/d Šaltinis: Finansų ministerija. *Be individualių įmonių.
Vidutinės trukmės laikotarpiu bus vykdoma tvari valstybės finansų politika, visų pirma orientuota į vidutinės trukmės tikslus ir fiskalinio deficito užduotį. Įgyvendinamos pensijų ir sveikatos apsaugos sistemų reformos, bendro užimtumo lygio augimas, valstybės skolos stabilumas užtikrins ilgalaikį valstybės finansų tvarumą. Ekonomikos augimo tendencijos, struktūrinės reformos produktų ir darbo rinkose, nuoseklus darbo našumo didėjimas, investuotojų pasitikėjimas vidaus rinka, mokesčių politikos priemonės, lūkesčiai, susiję su naryste EPS, leidžia tikėtis, kad bus artėjama prie šioje programoje užsibrėžtų nacionalinių tikslų įgyvendinimo. Makroekonominės politikos įgyvendinimo priemonės, atsakomybės pasiskirstymas ir finansinių lėšų poreikis
Atsižvelgiant į pagrindinius ekonominės politikos prioritetus ir tikslus vidutinės trukmės laikotarpiu, numatomos šios nacionalinės priemonės: Lėšų poreikis – papildomos lėšos Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemonėms įgyvendinti numatomos atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, ir jų poreikis tikslinamas rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Valstybės investicijų programą, ES struktūrinės paramos naudojimo strategiją ir veiksmų programas. 1 tikslas – IŠLAIKYTI stabilią makroekonominę aplinką ir valstybės finansų tvarumą, sudarantį palankias augimo ir darbo vietų kūrimo sąlygas (1 gairė) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Išlaikyti spartų ūkio augimą vidutinės trukmės laikotarpiu
Įdiegti ir tobulinti Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos (monitoringo) sistemą, siekiant analizuoti šalies ūkio raidos rezultatus ir teikti pasiūlymus dėl ūkio krypčių ir strateginių dokumentų atitikties Lisabonos strategijos tikslams Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Statistikos departamentas 2005 metų IV ketvirtis bendrieji asignavimai
Parengti pasiūlymus dėl Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) ir tendencijų tyrimo (atsižvelgiant į Lietuvos politinių partijų ir akademinės bendruomenės institucijų 2004 m. birželio 22 d. memorandumo nuostatas) Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija 2005 metų IV ketvirtis bendrieji asignavimai
Atsižvelgiant į šalies ūkio tendencijas, ES strategijų (Lisabonos, Gioteborgo, Europos užimtumo strategijų) prioritetus, ES 2007–2013 metų sanglaudos politikos strategines gaires ir nacionalinius strateginius dokumentus, teikti pasiūlymus dėl rengiamos Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos naudojimo strategijos ir veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti, valdymo ir administravimo institucinės sistemos kūrimo ir funkcionavimo, bendros struktūrinių fondų lėšų administravimo informacinės sistemos diegimo Finansų ministerija ir kitos valstybės institucijos 2005 metai–2006 metų IV ketvirtis bendrieji asignavimai
Rengti vidutinio laikotarpio šalies ūkio raidos analizę ir prognozes, tirti struktūrinių reformų ekonominį poveikį ir teikti išvadas įgyvendinamos ekonominės politikos klausimais Finansų ministerija 2005–2008 metai bendrieji asignavimai
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir ūkio augimo tendencijas, teikti pasiūlymus dėl papildomų valstybės asignavimų ir fiskalinių priemonių MTEP sektoriui stiprinti, derinant procesą su struktūrinės paramos naudojimu ir socialinių partnerių pasiūlymais; siekti, kad bendrosios investicijos į MTEP 2008 metais būtų 1,2 procento BVP Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija ir Finansų ministerija 2006–2008 metai bendrieji asignavimai
Analizuojant ūkio ekonominės raidos rodiklius, biudžeto pajamų surinkimo tendencijas ir nustatomų mokesčių įstatymų pažeidimų pobūdį bei mastą, nustatyti mokesčių vengimo požiūriu rizikingiausias ekonominės veiklos sritis ir remiantis šia analize parengti ir įgyvendinti kovos su šešėline ekonomika metų priemones (programas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2006 metų I ketvirtis; 2007 metų I ketvirtis; 2008 metų I ketvirtis bendrieji asignavimai Įgyvendinti priemones, užtikrinančias einamosios sąskaitos balanso tvarumą
Skatinti eksportuojančių įmonių veiklą – tirti rinkų liberalizavimo poveikį, fiskalinėmis priemonėmis ir ES struktūrinių fondų lėšomis remti mokslinius tyrimus ir inovacijų potencialo stiprinimą, diegti klasterizacijos koncepciją, inovacinių projektų subsidijavimo tvarką Finansų ministerija ir kitos valstybės institucijos 2005–2006 metai 53,4 mln. litų (pagal BPD)
Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos nutarimo dėl eksporto plėtros ir skatinimo 2005–2008 metų strateginių krypčių projektą Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija 2005 metai bendrieji asignavimai
Stebėti įgyvendinamos mokesčių reformos poveikį valstybės biudžeto pajamoms ir fiskaliniam deficitui, teikti pasiūlymus dėl mokesčių administravimo gerinimo ir įgyvendinamų fiskalinių svertų, mažinančių riziką viršyti 3 procentų BVP valdžios sektoriaus deficito ribą Finansų ministerija, kitos institucijos 2005–2008 metai bendrieji asignavimai 2 tikslas – užtikrinti ilgalaikį fiskalinės politikos tvarumą kaip didesnio užimtumo pagrindą (2 ir 3 gairės) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Siekti valstybės skolos tvarumo ilguoju laikotarpiu
Užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 602 (Žin., 2005, Nr. 70–2533), nustatytų limitų Finansų ministerija 2005–2008 metai palūkanos už viso valdžios sektoriaus skolą 2006–2008 metais sudarytų 1985 mln. litų (planuojamos palūkanos); finansavimas – valstybės biudžeto lėšos
Finansuoti didžiąją dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio išleidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose
Išleidžiant vidaus rinkoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, koncentruotis į 3, 5, 10 metų trukmės skolinimąsi ir taip sukurti kelias sąlygiškai likvidžias emisijas
Skolintis litais ir eurais arba kita valiuta, kuri būtų keičiama į litus ar eurus naudojant išvestines finansines priemones
Palaipsniui mažinti valstybės skolinius įsipareigojimus užsienio valiutomis, kurių kurso kitimas lito ir euro atžvilgiu galėtų sukelti nepageidaujamus skolos aptarnavimo išlaidų pokyčius
Siekti, kad eurais denominuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai sudarytų vis didesnę dalį valstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų, ir daryti gana dideles ir likvidžias eurais denominuotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, kuriais būtų prekiaujama tarptautinėse elektroninėse vertybinių popierių prekybos sistemose, emisijas Vykdyti efektyvią pensijų sistemos reformą
Parengti nacionalinės pensijų sistemos modernizavimo koncepcijos projektą, atsižvelgiant į pensijų sistemos plėtros trumpalaikes ir ilgalaikes tendencijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2006 metų IV ketvirtis; 2007 metų II ketvirtis pensijų kaupimo fondams 2005–2008 metais bus per-vesta apie 2178 mln. litų (prognozė); fi-nansavimas: Vals-tybinio socialinio draudimo fondo biudžetas; Rezervi-nis (stabilizavimo) fondas (2005 me-tais – 149,9 mln. litų; 2006 metais – 248,5 mln. litų)
Dalyvauti įgyvendinant ES valstybių narių programą, skirtą taikyti atviram koordinavimo metodui, apimančiam šių valstybių bendrus tikslus kovojant su visuomenės senėjimo pasekmėmis ir užtikrinant nacionalinės pensijų sistemos ilgalaikį stabilumą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2005–2008 metai
Sukurti Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių vidutinės trukmės ir ilgalaikio prognozavimo modelį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos valstybės institucijos 2006 metų IV ketvirtis
Atlikti naujosios pensijų kaupimo sistemos stebėseną ir demografinių pokyčių prognozes, vadovaujantis šios stebėsenos rezultatais, prireikus parengti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant tobulinti naująją pensijų kaupimo sistemą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija, Statistikos departamentas, Vertybinių popierių komisija, Draudimo priežiūros komisija 2005–2008 metai
Nuolat tobulinti pensijų sistemą reglamentuojančius teisės aktus, kad jie atitiktų socialinės ir ekonominės politikos kryptis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija ir kitos valstybės institucijos 2005–2008 metai Siekti sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo ir finansinio stabilumo, toliau restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigas
Parengti ir patvirtinti nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatinimo veikloje, skatinimo priemones Sveikatos apsaugos ministerija 2006 metai bendrieji asignavimai
Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos nacionalinės vaistų politikos 2006–2010 metų programos projektą Sveikatos apsaugos ministerija 2005 metai bendrieji asignavimai
Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sveikatos priežiūros investicijų strategijos projektą Sveikatos apsaugos ministerija 2006 metai bendrieji asignavimai
Parengti Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstatymo projektą, numatantį kokybės vadybos sistemų diegimą, sudarantį palankias sąlygas veikti privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerija 2006 metai bendrieji asignavimai
Įdiegti nacionalinę e. sveikatos sistemą Sveikatos apsaugos ministerija 2005–2008 metai 75 mln. litų (Pasaulio banko paskola, ES struktūriniai fondai)
Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos projektą Sveikatos apsaugos ministerija 2005 metų IV ketvirtis bendrieji asignavimai
Toliau plėtoti pirminę asmens sveikatos priežiūrą – pagrindinę paslaugų dalį perduoti privačioms gydymo įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerija 2005–2008 metai 195,6 mln. litų (ES struktūriniai fondai, valstybės biudžetas)
Optimizuoti stacionarines paslaugas – taikyti diferencijuotus ligoninių modelius pagal nustatytus kriterijus Sveikatos apsaugos ministerija 2005–2008 metai 507,7 mln. litų (ES struktūriniai fondai, valstybės biudžetas)
Plėtoti ambulatorinės reabilitacijos apimtį ir formas – optimizuoti stacionarinę reabilitaciją Sveikatos apsaugos ministerija 2005–2008 metai 21 mln. litų (ES struktūriniai fondai, valstybės biudžetas)
Integruoti slaugos paslaugas į bendrojo pobūdžio ligonines, pradėti teikti jas kartu su globos paslaugomis, plėtoti slaugą paciento namuose Sveikatos apsaugos ministerija 2005–2008 metai 42 mln. litų (ES struktūriniai fondai, valstybės biudžetas)
Parengti ir patvirtinti Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašą Sveikatos apsaugos ministerija 2006 metų IV ketvirtis bendrieji asignavimai Skatinti užimtumo ir produktyvumo didėjimą, būtiną valdžios sektoriaus finansų stabilumui užtikrinti
Dalyvauti įgyvendinant ES valstybių narių programą, mažinančią skurdą ir socialinę atskirtį pagal atviro koordinavimo metodą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2005–2006 metai bendrieji asignavimai
Įgyvendinti Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo 2005–2013 metų priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 5 (Žin., 2005, Nr. 5-112) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija ir kitos institucijos 2008 metų IV ketvirtis
Siekiant skatinti įvairią ekonominę veiklą kaime, įgyvendinti Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), priemones Žemės ūkio ministerija 2005–2006 metai 375,9 mln. litų (pagal BPD)
Parengti ir pateikti EK 2007–2013 metų kaimo plėtros planą Žemės ūkio ministerija 2006 metai bendrieji asignavimai
Parengti valstybinės kaimo plėtros 2006–2008 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių projektą, jas įgyvendinti Žemės ūkio ministerija ir kitos atsakingos institucijos 2005 metų IV ketvirtis – parengimas; 2006–2008 metai – įgyvendinimas bendrieji asignavimai
Didinti jaunimo įsidarbinimo galimybes – skatinti jaunimo verslumą, centrų ir asocijuotų struktūrų kūrimąsi, bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybės institucijomis (t. p. žr. užimtumo politikos įgyvendinimo priemones) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė jaunimo reikalų taryba, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos institucijos 2005–2008 metai bendrieji asignavimai
Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti specializuotas konsultavimo ir motyvacijos didinimo programas ir pagyvenusiems žmonėms, kad jie įgytų paklausą turinčias specialybes ir išliktų darbo rinkoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos institucijos 2006 metų IV ketvirtis – parengimas; 2008 metų IV ketvirtis –įgyvendinimas bendrieji asignavimai Formuoti valstybės biudžeto politiką, atsižvelgiant į strateginius nacionalinius ir ES prioritetus ir grindžiant ją reformomis, skatinančiomis išteklių paskirstymo efektyvumą
Sudaryti institucines ir administracines sąlygas kuo efektyviau naudoti ES biudžeto ir bendro finansavimo lėšas investicijų projektams finansuoti, plėtojant viešojo ir privataus sektorių partnerystę Finansų ministerija ir kitos institucijos 2005–2008 metai bendrieji asignavimai
Efektyviau valdyti valdžios sektoriaus finansinius srautus, siekiant mažinti papildomą krūvį biudžetui, galintį atsirasti dėl išlaidų, susijusių su naryste ES ir NATO Finansų ministerija 2005–2008 metai
Tobulinti valstybės finansų valdymą pagal ES valstybėse narėse taikomą valstybės finansų apskaitos, finansinių rodiklių vertinimo ir prognozavimo metodologiją – gerinti techninę bazę ir kelti specialistų kvalifikaciją Finansų ministerija 2005–2008 metai 3 tikslas – SKATINTI ekonominės politikos, struktūrinių reformų ir socialinės politikos sanglaudĄ, didinančią darbo našumą ir konkurencingumą (4 ir 5 gairės) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Skatinti politinį dialogą nominalaus darbo užmokesčio sistemų, atitinkančių ekonomikos ir darbo rinkos plėtrą, tobulinimo atsižvelgiant į atskiras socialines grupes klausimais
Pasiekti geresnio darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimo balanso – parengti mokesčių įstatymų ir jų pakeitimų įstatymų projektus Finansų ministerija 2005–2008 metai bendrieji asignavimai
Atsižvelgiant į Trišalės tarybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus ir valstybės finansines galimybes, rengiamame atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti asignavimus minimaliajai mėnesinei algai padidinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija 2005–2008 metai
Organizuoti informavimo, konsultavimo kampanijas, seminarus, taip skatinti darbo kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio ir tarifų įmonės ir šakos lygiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005–2008 metai bendrieji asignavimai
Teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl minimaliosios mėnesinės algos, valstybės remiamų pajamų, bazinių socialinių išmokų ir kitų dydžių didinimo ar indeksavimo, atsižvelgiant į šalies ūkio plėtrą, vartotojų kainų indekso augimą ir valdžios sektoriaus biudžeto galimybes; siekti, kad iki 2008 metų vidutinis darbo užmokestis padidėtų iki 1800 litų, minimalioji mėnesinė alga – iki 800 litų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija 2005–2008 metai bendrieji asignavimai
Nuosekliai, atsižvelgiant į darbo našumo tendencijas, didinti darbo užmokestį valstybiniame sektoriuje; parengti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija 2006 metų I ketvirtis –parengimas; 2007 metų I ketvirtis – įgyvendinimas bendrieji asignavimai Toliau vykdyti pradėtas reformas darbo ir produktų rinkose, siekiant prisitaikyti prie globalizacijos, technologijos ir ciklinių pokyčių
Kasmet atlikti darbo rinkos poreikių prognozę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2005–2008 metai bendrieji asignavimai
Skatinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, žinias ir inovacijas, taip pat plynojo lauko investicijas, investicijas į viešąją infrastruktūrą ir pramoninių zonų kūrimą Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra 2005 metai
Užtikrinti efektyvų struktūrinės paramos (2004–2006 metų pagal BPD, 2007–2013 metų) naudojimą Finansų ministerija ir kitos institucijos 2005–2008 metai
Sklandžiai įgyvendinti mokesčių reformą, siekiant darbo ir kapitalo apmokestinimo balanso Finansų ministerija 2005–2008 metai
Įgyvendinti ES bendrosios žemės ūkio politikos priemones Žemės ūkio ministerija 2005–2008 metai
Užbaigti atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę, mišką ir vandens telkinius) Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija 2007 metų III ketvirtis 2006 metais – 137 mln. litų (valstybės biudžetas), 2007–2008 metais – 448,5 mln. litų * T. p. žr. mikroekonominės politikos ir užimtumo politikos įgyvendinimo priemones. 4 tikslas – siekti ViSateisio dalyvavimo nuo 2007 m. sausio 1 d. Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (6 gairė) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Siekti visateisės narystės Ekonominėje pinigų sąjungoje, vykdyti tvarią fiskalinę politiką; išlaikyti mažus bazinių palūkanų rizikos priedus ir mažą infliaciją
Vykdyti tvarią fiskalinę politiką, atitinkančią Mastrichto kriterijus ir kitus įsipareigojimus, susijusius su ES Finansų ministerija ir kitos valstybės institucijos 2005–2008 metai bendrieji asignavimai
Kasmet (iki euro įvedimo) rengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti Lietuvos konvergencijos programą Finansų ministerija 2005–2006 metai bendrieji asignavimai
Sukurti suderinto vartotojų kainų indekso prognozavimo modelį Finansų ministerija 2005 metai bendrieji asignavimai
Stebėti vartotojų kainų indeksą, atlikti valdžios sektoriaus fiskalinio deficito ir kitų ekonomikos rodiklių stebėseną Finansų ministerija 2005–2008 metai bendrieji asignavimai
Įgyvendinti Nacionalinį euro įvedimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1050 (Žin., 2005, Nr. 117-4235) Finansų ministerija, Lietuvos bankas 2005–2007 metai apie 140 mln. litų (Lietuvos banko ištekliai)
Skelbti informaciją, susijusią su euro įvedimu, spaudiniuose, internete, informuoti visuomenę Finansų ministerija ir kitos valstybės institucijos 2005–2007 metai 10–11mln. litų (EK ir Europos centrinis bankas finansuos ne mažiau kaip 50 procentų)
Persvarstyti finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus ir prireikus priimti atitinkamus jų pakeitimus Finansų ministerija ir kitos valstybės institucijos 2005–2006 metai bendrieji asignavimai II. Mikroekonominė politika, siekiant skatinti LIETUVOS įmonių konkurencingumą Bendra situacija, pagrindinės problemos, tikslai ir uždaviniai Prioritetas – SKATINTI LIETUVOS ĮMONIŲ KONKURENCINGUMĄ
Nacionalinis konkurencingumas – valstybių gebėjimas konkuruoti tarptautiniu mastu ir ilguoju laikotarpiu užtikrinti dideles gyventojų pajamas ir mažą nedarbą. Šalies pramonės įmonių konkurencingumas – nacionalinio konkurencingumo varomoji jėga, skatinanti visos šalies konkurencingumo didėjimą. Lietuvos pramonės, o drauge verslo ir visos valstybės konkurencingumas ir gebėjimas integruotis į pasaulio ekonomiką priklauso nuo pramonės gebėjimo kurti ir diegti naujas technologijas, plėtoti inovacinę veiklą, valstybėje sukurtos palankios verslo infrastruktūros, skatinančios įmonių konkurencingumą vietos rinkoje, pakankamų kvalifikuotos darbo jėgos, finansinių išteklių ir paslaugų išteklių. Investicijų, pirmiausia privataus verslo, į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą didinimas (7 gairė), inovacijų kultūros versle ugdymas ir įmonių inovacinių gebėjimų didinimas (8 gairė)
Žinios, gebėjimas pasinaudoti naujausiais atradimais, kurti naujas žinias ir technologijas – pagrindinė ne tik šiuolaikinio ūkio, bet ir daugelio kitų gyvenimo sričių varomoji jėga. Viena svarbiausių šalies raidos ir modernizavimo sąlygų – inovacijomis, žiniomis pagrįsta ekonomika, gebėjimas kurti ir visose gyvenimo srityse taikyti naujas žinias. Daugelis valstybių žinių visuomenę pripažįsta kaip siektiną tikslą ar jau egzistuojantį reiškinį. Suvokiant inovacijų svarbą tiek įmonėms, tiek šalies ūkio konkurencingumui ir ekonomikos plėtrai, jau dabar daugelyje Lietuvos strateginių dokumentų pabrėžiama būtinybė skatinti inovacijas ir žinių naudojimą konkurencingiems produktams ir procesams kurti ir teikti į rinką. Kartu pripažįstama, kad per mažas įmonių aktyvumas investuojant į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas gali turėti rimtų pasekmių ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai ir ekonomikos augimui. Nepakankamos lėšos MTEP, neefektyvus jų naudojimas, netobuli verslo investicijų į MTEP skatinimo mechanizmai taip pat labai veikia esamą situaciją. Pasekmes rodo MTEP apibūdinantys struktūriniai rodikliai (žr. 5 lentelę). 5 lentelė. Pagrindinių MTEP rodiklių palyginimas su ES šalių vidurkiu Rodiklis Metai Lietuva ES vidurkis Netolygumo laipsnis Apibendrintas inovacijų indeksas – SII (balais) 2004 0,26 0,44* didelis Bendros investicijos į MTEP (BVP procentais), iš jų: 2003 0,68 1,94 didelis viešojo sektoriaus lėšos 2003 0,54 0,67 didelis verslo sektoriaus lėšos 2003 0,14 1,27 didelis Tyrėjų tūkstančiui darbo jėgos 2004 4,0 5,68** didelis iš jų verslo įmonėse (procentais) 2004 6,7 49,7** didelis Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonės darbuotojų (visų darbuotojų procentais) 2003 3,03 6,60 didelis Aukštųjų technologijų paslaugų sektoriaus darbuotojų (visų darbuotojų procentais) 2003 1,66 3,19 didelis Europos patentų biurui pateiktos paraiškos milijonui gyventojų (vienetais) 2002 2,6 133,6 didelis Jungtinių Amerikos Valstijų patentų biurui pateiktos paraiškos milijonui gyventojų (vienetais) 2002 0,5 59,9 didelis *ES-15 rodiklis. **2002 metai.
Sėkminga inovacinė veikla neatsiejama nuo žmogiškųjų išteklių gerinimo, kur aukštosioms mokykloms tenka esminis vaidmuo. Dabar Lietuvoje įmonės ir aukštosios mokyklos bendradarbiauja per mažai, tai pasakytina ir apie sąveiką tarp mokslo institutų bei verslo įmonių. Be to, išsivysčiusiose šalyse valstybės mokslo institucijos tiesiogiai dalyvauja inovacinėje veikloje – konsultuoja įmones, kuria technologijas, generuoja inovacines įmones. Lietuvos mokslo institucijose tokia veikla kol kas silpna. MTEP ir inovacijų plėtra neatsiejama nuo mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimo. Komercializavimo būdai įvairūs: nuo bendradarbiavimo su tyrimų rezultatais suinteresuotomis įmonėmis, jų užsakymų atlikimo iki pačių mokslo institucijų atliekamų tyrimų rezultatų komercializavimo, tuo tikslu kuriant pradedančiąsias modernių technologijų ir „pumpurines“ (mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigų padalinių ar tyrėjų grupių pagrindu besikuriančias) įmones. Valstybei naudingiausia kurti tokio tipo aukštesniųjų technologijų įmones, nes jos sukuria didžiausią pridedamąją vertę, steigia naujas darbo vietas aukščiausiosios kvalifikacijos specialistams ir panašiai.
Inovacijų ir naujausių technologijų plėtrai svarbi ne tik finansinė parama, reikia ir kitokios pagalbos. Minėtai paramai užtikrinti Lietuvoje kuriama viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra, kuriai priskirtinos įvairių tipų ne pelno siekiančios įstaigos, pavyzdžiui, verslo informacijos centrai, verslo inkubatoriai, technologiniai verslo inkubatoriai, mokslo ir technologijų parkai, inovacijų ir technologijų centrai, taip pat agentūros, atliekančios su ekonomine plėtra, verslo skatinimu, technologijų ir inovacijų plėtojimu susijusias funkcijas. Lietuvoje 2005 metų viduryje veikė 6 mokslo ir technologijų parkai, Lietuvos inovacijų centras, 42 verslo informacijos centrai, 7 verslo inkubatoriai (iš jų vienas technologinis verslo inkubatorius), kitokios įstaigos. Ši viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra pradėta kurti palyginti neseniai ir dauguma jos įstaigų yra pradinėje plėtros stadijoje, kai daugiausia dėmesio skiriama įstaigų fizinės infrastruktūros plėtrai, techninės bazės stiprinimui, kompetencijos ugdymui, pasirengimui teikti geros kokybės paslaugas, partnerystei su kitomis organizacijomis ir visuomenės pripažinimui.
Skatinant inovacijų kultūrą ir siekiant užtikrinti informacijos apie inovacijas sklaidą, sukurtas ir veikia specializuotas tinklalapis (inovacijų portalas) www. innovation. lt, kurį administruoja Lietuvos inovacijų centras. Šis portalas teikia nemokamą informaciją apie inovacijų galimybes Lietuvoje ir pasaulyje – vieno langelio principu teikiama informacija apie inovacijų paramos paslaugas, politiką, renginius Lietuvoje, ES ir kitose šalyse. Skatinant šalies regionų inovacinį aktyvumą, šiuo metu pradėti vykdyti 2 projektai, susiję su regioninių inovacijų strategijų (toliau vadinama – RIS) parengimu. Tikimasi, kad šios strategijos, skatinančios iniciatyvas „iš apačios“, įvairių institucijų – verslo, verslo ir inovacijų paramos, savivaldos ir valstybės valdžios – bendradarbiavimą, modernių technologijų diegimą ir naujų gaminių rinkoms kūrimą, prisidės prie regionų ir nacionalinės inovacijų plėtros, konkurencingumo didinimo.
Vertinant esamą padėtį, galima konstatuoti, kad Lietuvos MTEP sistema atsilieka nuo pirmaujančių ES valstybių sistemos. Tai susiję su šiomis pagrindinėmis problemomis: 45.
verslas retai naudojasi šalies mokslo ir studijų sistemos MTEP rezultatais, nes mokslinių tyrimų kryptys menkai susijusios su verslo plėtra ir poreikiais; 45.
mokslo ir studijų sistema vis dar vangiai reaguoja į valstybės ilgalaikės plėtros reikmes, nepakanka aukštos kvalifikacijos specialistų, atitinkančių modernios pramonės ir verslo poreikius; 45.
verslas mažai investuoja į MTEP ir nepakankamai skatinamas tai daryti; 45.
aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos negeneruoja naujų inovacinių įmonių. Informacinių ir ryšių technologijų sklaida, veiksmingo naudojimo palengvinimas, visapusiškai imlios žinių visuomenės sukūrimas (9 gairė)
Pagrindinis ekonomikos plėtros, darbo vietų kūrimo ir socialinės gerovės veiksnys – žinių visuomenės kūrimas. Lietuvoje informacinės ir žinių visuomenės plėtra – vienas iš strateginių tikslų, tačiau Lietuvai, kaip ir daugeliui naujųjų ES valstybių narių, informacinių ir ryšių technologijų (toliau vadinama – IRT) naudojimas vis dar labai aktualus, nors kompiuteriais ir internetu naudojamasi vis plačiau. 6 lentelė. Pagrindinių IRT rodiklių palyginimas su ES šalių vidurkiu (2004 metai) Analizuojamas rodiklis Rodiklio matmuo Vertė (Lietuva) Vertė (ES vidurkis) Netolygumo laipsnis Nuolatiniai interneto vartotojai šalies gyventojai, bent kartą per savaitę naudojantys internetą, procentais 26 39 vidutinis Namų ūkių internetizavimas namų ūkiai, turintys internetą, procentais 12 42 didelis Plačiajuosčio ryšio technologijas naudojantys abonentai namų ūkiai, naudojantys plačiajuostį ryšį, procentais 4 15 didelis Viešųjų elektroninių paslaugų lygis pagrindinės viešosios paslaugos, pasiekiamos internetu, procentas 59 72 vidutinis Viešojo judriojo telefono ryšio vartotojai viešojo judriojo telefono ryšio abonentų 100 gyventojų, vienetais 79 83 mažas
Atlikto 2005 metais tyrimo duomenimis, mieste kompiuterius turėjo 36 procentai namų ūkių, kaime – 14 procentų. Mieste internetą namuose turėjo 20 procentų gyventojų, kaime – 4 procentai. IRT naudojimas labai priklauso nuo gyventojų amžiaus. Kompiuteriu daugiau naudojasi jauni žmonės: 89 procentai 16–24 metų gyventojų ir tik 4 procentai 65–74 metų gyventojų. Dėl menkai išplėtotos infrastruktūros plačiajuosčiais duomenų perdavimo tinklais naudojosi 4 procentai namų ūkių. Atlikto 2005 metais tyrimo duomenimis, 15 procentų 15–74 metų Lietuvos gyventojų buvo nors kartą internetu kreipęsi į viešojo administravimo institucijas (lankėsi jų interneto svetainėse). Daugėja gyventojų, viešojo administravimo institucijų interneto svetainėse pildžiusių formas arba atlikusių tam tikras procedūras. Atlikto 2005 metais tyrimo duomenimis, elektroniniu būdu viešojo administravimo institucijų teikiamomis paslaugomis naudojosi 6,3 procento Lietuvos gyventojų (2004 metais – 4 procentai, 2003 metais – 2,6 procento). Pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis 2005 metais Lietuvoje siekė 64 procentus. Verslui skirtos paslaugos į internetą perkeliamos sparčiau (76 procentai) negu skirtosios gyventojams (56 procentai).
Problemos: 48.
Lietuvoje išlieka gana didelių IRT naudojimo skirtumų geografiniu (tarp miestų ir kaimų gyventojų) ir socialiniu požiūriu; 48.
Lietuvos gyventojai vis dar per mažai naudojasi informacinėmis technologijomis, per menkai išplėtota jų infrastruktūra, dar nedaug valstybės teikiamų viešųjų paslaugų perkelta į elektroninę terpę. Nacionalinės pramonės konkurencingumo stiprinimas (10 gairė)
Nuo gebėjimo kurti ir diegti naujas technologijas, plėtoti inovacinę veiklą priklauso valstybės pramonės šakų konkurencingumas. Pastaraisiais metais Lietuvos pramonės produkcijos pardavimai dideli. Lietuvos išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės įmonės 2004 metais pardavė 29,9 mlrd. litų (be pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo), atitinkamai 2005 metų pirmąjį pusmetį – 16,4 mlrd. litų, vertės pagamintos produkcijos. Vis dėlto Lietuvos pramonės įmonių darbo našumas buvo vienas mažiausių ES. 7 lentelė. Pagrindinių darbo našumo rodiklių palyginimas su ES šalių vidurkiu Rodiklis Lietuvoje ES vidurkis Netolygumo laipsnis Prekių gamyba vienam darbuotojui, 1000 eurų per metus, 2003 metais 31,9 169,7 didelis Pridėtinė vertė vienam darbuotojui, 1000 eurų per metus, 2003 metais 9,7 45,1 didelis Darbo našumas vienam darbuotojui, 2004 metais (ES-25=100) 49,8 100 didelis Verslo investicijos, procentais, 2004 metais 18,7 17 vidutinis
Pagrindinės Lietuvos pramonės problemos: 50.
nešiuolaikiška pramonės struktūra (mažai mokslui imlius produktus gaminančių įmonių); 50.
neišplėtota įvairių ūkio subjektų kooperacija; 50.
mažas darbo našumas; 50.
per lėtai didėja tiesioginės užsienio investicijos; 50.
neatitinkanti šiuolaikinės sparčiai kintančios rinkos reikalavimų profesinė ir vadybinė kompetencija; 50.
nedaugelis įmonių vykdo tiriamąją ir inovacinę veiklą; 50.
į pramonės reikmes neorientuota mokslo ir tyrimų sistema; 50.
fragmentiška ir ribota įmonių investicijų į technologijų plėtrą skatinimo sistema; 50.
per menkai išplėtota verslo paslaugų infrastruktūra. Tvarus išteklių naudojimas (11 gairė)
Lietuvos konkurencingumas priklauso ir nuo energijos išteklių vartojimo efektyvumo, aplinkos apsaugos ir augimo sąvokos stiprinimo, energijos tiekimo patikimumo. Ilgalaikiai ekonominės ir socialinės raidos tikslai ir uždaviniai daugiausia susiję su esamais sektorių ES rodikliais: energijos ir gamtos išteklių sąnaudos BVP vienetui, išmetimų į orą, gamybinių nuotekų ar atliekų kiekis BVP vienetui ir panašiai.
Lietuva susiduria su tokiomis pagrindinėmis tvaraus išteklių vartojimo problemomis: 52.
sparčiai daugėja individualių automobilių, daug senų automobilių (92 procentai nuosavų automobilių – senesni nei 10 metų), apkrautos miestų centrinės gatvės, transportas neefektyviai naudoja energiją; 8 lentelė. Pagrindiniai aplinkosaugos ir tvarios plėtros netolygumų rodikliai Rodiklis Metai Lietuvoje ES vidurkis Netolygumo laipsnis Iki nustatytųjų reikalavimų išvalomų nuotekų, procentais 2003 69 92 didelis Galutinės energijos sąnaudos BVP vienetui, t (naftos ekvivalento)/JAV dol. 2002 0,132 0,124 artimas Galutinė energija vienam gyventojui, t (naftos ekvivalento)/gyv. 2002 1,38 2,6 labai didelis Šaltinis – Statistikos departamentas, Eurostatas. 52.
Lietuvos ūkis labai priklauso nuo vienos šalies strateginių žaliavų, nuo vieno iš pagrindinių iškastinių energijos išteklių – naftos, labai teršiančios aplinką; 52.
neefektyviai naudojama energija gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose; 52.
nepakankamai efektyviai naudojama energija ir energijos ištekliai gamybos procesuose. Vidaus rinkos plėtimas ir gilinimas (12 gairė), rinkų atvirumo ir konkurencingumo Europoje ir už jos ribų užtikrinimas (13 gairė)
Lietuvoje nėra didelių sisteminio pobūdžio problemų, susijusių ES vidaus rinka. Viena iš pagrindinių sąlygų, užtikrinančių tolygų vidaus rinkos funkcionavimą išsiplėtusioje ES – valstybėse narėse laiku ir tinkamai įgyvendintos direktyvos. Lietuva pirmauja tarp valstybių narių pagal ES direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę. 2005 metų liepos mėnesio duomenimis, direktyvų perkėlimo deficitas Lietuvoje sudarė 0,7 procento (11 direktyvų) (ES-25 vidurkis – 1,9 procento). Tačiau atsiliekama perimant Europos standartus. 2005 metų kovo mėnesio duomenimis, šioje srityje Lietuvos deficitas buvo vienas didžiausių tarp valstybių narių (perėmimo deficitas sudarė 15,5 procento visų daugiau kaip 17 tūkstančių standartų). Efektyvų ES vidaus rinkos funkcionavimą Lietuvoje atspindi ir Bendrijos teisės pažeidimų (iškeltų bylų) skaičius, rodantis direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo būklę valstybėse narėse, nacionalinių teisės aktų nesuderintose srityse atitiktį ES teisei. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja tarp ES valstybių narių – iki 2005 metų liepos mėnesio Lietuvai iškelta tik viena Bendrijos teisės pažeidimo byla.
Lietuvos prekių ir paslaugų rinkos atviros konkurencijai, pasirengimo narystei ES laikotarpiu atliktos nacionalinės teisės peržiūros, panaikinti nepagrįsti apribojimai kitų valstybių narių įmonėms, jų gaminamai produkcijai ir paslaugoms. Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvoje labai liberaliai reglamentuojamas paslaugų sektorius. Administracinėms procedūroms tvarkyti nepakankamai naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos, sudėtinga rasti informacijos apie reikalavimus įmonėms, jų gaminamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms. Toliau stiprėjant finansų rinkai, tolesnė finansų rinkų integracija priklausys nuo tarpvalstybinio finansų rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimo stiprinimo, teisinės ir finansų rinkos reguliavimo, priežiūros praktikos tobulinimo.
Lietuva yra prisijungusi prie Bendrijos mechanizmų, kuriais šalinamos kliūtys ES vidaus rinkoje (SOLVIT, nacionalinių techninių reglamentų notifikavimas). Viešųjų pirkimų rinka Lietuvoje atvira kitų valstybių narių tiekėjams jau nuo Lietuvos ir ES asocijuotos narystės sutarties įsigaliojimo. Per metus Lietuvoje atliekama apie 4000 viešųjų pirkimų, kuriems išleidžiama vidutiniškai 4 mlrd. litų (1,14 mlrd. eurų). Viešieji pirkimai sudaro 8 procentus Lietuvos BVP. Siekiant apsaugoti ekonomiką nuo konkurenciją ribojančių veiksmų ir konkurencijos iškraipymo, Lietuvoje sukurti konkurencijos teisės pagrindai ir įdiegta jų įgyvendinimo praktika, iš esmės atitinkantys ES galiojančias konkurencijos taisykles.
Problemos: 56.
Kai kurie sektoriai, kuriems reikia specifinės infrastruktūros, pirmiausia energetika ir geležinkelių transportas, neatviri. Energetikos sektoriaus liberalizavimą, energetikos rinkų plėtrą ir konkurenciją veikia specifinė Lietuvos padėtis ir priklausomybė nuo vieno tiekimo šaltinio (pirmiausia gamtinių dujų). Situaciją apsunkina tai, kad vis dar neįgyvendintas Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo projektas. 56.
Įmonės ir piliečiai dar per mažai susipažinę su bendraisiais ES teisės ir ES vidaus rinkos funkcionavimo principais, neturi užtektinai informacijos apie savo teises ir priemones šioms teisėms apginti. Ne visada pakankama valstybės institucijų ir teismų šios srities kompetencija. 56.
Lietuvos ekonomika labai priklauso nuo prekybos (prekių ir paslaugų eksportas sukuria apie 60 procentų BVP), todėl patekti į kitų šalių rinkas itin svarbu. Kai kurios trečiosios šalys, esamos ar galimos Lietuvos prekybos partnerės, nustačiusios muitus, didesnius už tuos, kurie nustatyti šių šalių produkcijai ES, turi sudariusios kitas eksporto kliūtis, trukdančias patekti į jų rinkas. Konkurencingesnės verslo aplinkos kūrimas ir privačių iniciatyvų skatinimas tobulinant reguliavimą (14 gairė), palankios verslo aplinkos mažoms ir vidutinėms įmonėms sukūrimas, verslumo kultūros skatinimas (15 gairė)
Vienas iš svarbių verslo aplinkos gerinimo elementų – teisinio reglamentavimo tobulinimas. Pastaraisiais metais Lietuvoje prioritetas teiktas ES teisės perkėlimui ir įgyvendinimui, todėl nepakankamai dėmesio skirta nacionalinės teisės kokybės gerinimui, pirmiausia – poveikio verslo aplinkai tyrimui.
Didelė administracinė našta verslui – vienas didžiausių verslo ir verslumo plėtros trukdžių. Lietuvoje nesukurta metodika, pagal kurią galima būtų įvertinti administracinę naštą, tenkančią įmonėms. Nors Lietuvoje yra nemažai geresnio reglamentavimo sistemos elementų (pavyzdžiui, sprendimų projektų poveikio vertinimo sistema), tačiau iki šiol nesukurta kompleksiška geresnio reglamentavimo principus jungianti programa, trūksta sąryšio tarp atskirų geresnio reglamentavimo elementų, teisiškai nereglamentuotas konsultacijų su interesų grupėmis mechanizmas, nėra sukurtos teisės aktų supaprastinimo programos. Reguliavimo gerinimas taip pat prisideda prie verslumo didėjimo ir mažų ir vidutinių įmonių kūrimo.
2000–2004 metais veikiančios mažos ir vidutinės įmonės sudarė 99,3 procento visų veikiančių įmonių (jų skaičius buvo stabilus). Mažose ir vidutinėse įmonėse 2004 metais sukurta 69,1 procento BVP. Verslumo lygis (įmonių skaičius 1000 gyventojų) Lietuvoje 2004 metais buvo 16, tačiau šis rodiklis regionuose labai skirtingas.
Pagrindinės problemos, susijusios su mažų ir vidutinių įmonių plėtra: 60.
nedidelis verslumas; 60.
netolygus įmonių pasiskirstymas regionuose; 60.
kvalifikuotų darbuotojų ir vadybinių žinių stygius; 60.
finansavimo šaltinių pradedančiam verslui ir inovaciniams, rizikingiems verslo projektams stoka; 60.
ganėtinai didelės įmonių administracinės išlaidos, susijusios su teisės aktų įgyvendinimu, kintanti teisinė verslo aplinka. Europos infrastruktūros plėtra, tobulinimas ir siejimas, prioritetinių tarpvalstybinių projektų įgyvendinimas (16 gairė)
Naujų tarpsisteminių energetikos tinklų jungčių su Vakarų Europos ir (arba) Skandinavijos šalimis atsiradimas ne tik didintų energijos tiekimo saugumą, bet ir sudarytų Lietuvai papildomas galimybes pasinaudoti energijos tranzito šalies statusu. Be to, atsirastų galimybė įsilieti į bendras Europos elektros ir dujų rinkas, tai teigiamai veiktų energijos kainų pokyčius. Taip iš dalies galėtų būti kompensuoti eksporto praradimai.
Lietuvos transporto sistemai ypač svarbus „Rail Baltica“ projekto, kuris įtrauktas į 2004 metų balandį Europos Parlamento priimtose naujose transeuropinio transporto tinklo plėtros gairėse patvirtintą 30 prioritetinių projektų sąrašą, sklandus įgyvendinimas, taip pat tolesnė I ir IX multimodalinių koridorių bei jų atšakų plėtra ir modernizavimas, jungčių su transeuropiniais tinklais gerinimas, Klaipėdos jūrų uosto ir tarptautinių oro uostų modernizavimas, trumpųjų nuotolių laivybos ir jūrų greitkelių plėtra, Lietuvos jūrų transporto sistemos prisijungimas prie Europos transporto tinklų, intermodalinio transporto plėtros skatinimas, viešųjų logistikos centrų kūrimas. 9 lentelė. Pagrindiniai transporto infrastruktūros netolygumų rodikliai Rodiklis Metai Lietuvoje ES vidurkis Netolygumo laipsnis Keleivių vežimas (keleivių kilometrai vienam gyventojui per metus) 2002 1153 2638 didelis Elektrifikuotos geležinkelio linijos (viso linijų ilgio procentais) 2003 7,0 52,0 labai didelis Geležinkelio linijų tankis (kilometrais/1000-iui kv. kilometrų) 2003 27 47 didelis Pagrindiniai mikroekonominės politikos tikslai ir uždaviniai vidutinės trukmės laikotarpiu 1 tikslas – sudaryti sąlygas verslui naudotis viešojo sektoriaus MTEP rezultatais ir pačiam investuoti į MTEP, plėtojant viešojo sektoriaus MTEP pajėgumus
Pagrindiniai uždaviniai (7 gairė): 63.
nustatyti prioritetines ūkio, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos kryptis; 63.
aktyviau remti verslo atliekamus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, skatinti glaudesnį verslo bendradarbiavimą su mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigomis ir kompetencijos tinklais; 63.
didinti aukštojo mokslo sistemos efektyvumą, gerinti aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų, atitinkančių modernios pramonės ir verslo poreikius, pasiūlą; 63.
didinti mokslo ir studijų sistemos MTEP veiklos efektyvumą ir atitiktį šalies ūkio poreikiams. 2 tikslas – siekti, kad kuo daugiau įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu, o pramonės ir su ja susijusios verslo struktūros ir sukuriama nacionalinio produkto dalis būtų artimos ES šalių rodikliams
Pagrindiniai uždaviniai (8, 10, 13, 14 ir 15 gairės): 64.
ugdyti inovacijų kultūrą versle ir didinti įmonių inovacinius gebėjimus; 64.
stiprinti nacionalinės pramonės konkurencingumą; 64.
užtikrinti rinkų atvirumą ir konkurencingumą Europoje ir už jos ribų; 64.
sukurti ir įdiegti geresnio reglamentavimo sistemą; 64.
skatinti verslumo kultūrą ir sukurti mažoms ir vidutinėms įmonėms palankią aplinką. 3 tikslas – sukurti žiniomis ir naujausiomis technologijomis veiklą grindžiančią visuomenę
Pagrindiniai uždaviniai (9 gairė): 65.
sudaryti sąlygas didėti gyventojų kompetencijai ir socialinei sanglaudai IRT naudojimo srityje; 65.
modernizuoti viešąjį administravimą, naudojant informacines technologijas; 65.
skatinti žiniomis, inovacijomis, mokslo laimėjimais ir informacinėmis technologijomis grindžiamą ekonomiką. 4 tikslas – skatinti tvarų išteklių naudojimą ir stiprinti aplinkos apsaugos ir augimo sąveiką
Pagrindiniai uždaviniai (11 gairė): 66.
tobulinti aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo sistemą; siekti, kad į atmosferą išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugėtų perpus lėčiau, negu auga gamyba; 66.
plačiai diegti ir ekonomiškai skatinti švarius, moderniomis technologijomis pagrįstus gamybos būdus; 66.
skatinti efektyviau vartoti energiją, plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius; 66.
išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę, skatinti atkurti pažeistus gamtinius elementus, užtikrinti racionalų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės naudojimą. 5 tikslas – užtikrinti tinkamą ES vidaus rinkos funkcionavimą Lietuvoje
Pagrindiniai uždaviniai (12 gairė): 67.
šalinti išlikusias vidaus rinkos funkcionavimo kliūtis ir imtis naujų kliūčių prevencijos; 67.
įgyvendinti paslaugų sektoriaus reformas, numatytas naujose ES iniciatyvose; 67.
stiprinti finansų rinkų funkcionavimą, priežiūrą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; 67.
skleisti informaciją apie ES vidaus rinką. 6 tikslas – sujungti Lietuvos energetikos tinklus su Vakarų Europos tinklais, plėsti ir tobulinti tarptautinės ir vietinės reikšmės transporto infrastruktūrą (16 gairė) Siektini rezultatai Investicijų, pirmiausia privataus verslo, į MTEP skatinimas, inovacijų kultūros versle ugdymas ir įmonių inovacinių gebėjimų didinimas
Lietuva siekia sukurti žinių visuomenę ir eiti darnios plėtros keliu, kurti ir plėtoti modernų, dinamišką ir konkurencingą ūkį. Pagrindinė tokio siekio įgyvendinimo sąlyga – visapusiškas šalies mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sistemos stiprinimas ir potencialo didinimas. Pagrindinės mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srities politinės iniciatyvos reglamentuotos valstybinėse strategijose ir programose (žr. 3 priedą). Esminiai Lietuvos inovacijų politikos principai nustatyti Inovacijų versle programoje ir jos 2003–2006 metų įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 911 (Žin., 2003, Nr. 71-3225). Programos tikslas – didinti Lietuvos pramonės ir verslo konkurencingumą, sudarant palankias sąlygas veikiančioms įmonėms atsinaujinti ir steigtis naujoms modernioms įmonėms, taip pat sudarant sąlygas įmonėms naudotis mokslo potencialu didelei pridėtinei vertei kurti ir konkuruoti pasaulio rinkose.
Kadangi aukštųjų technologijų įmonių Lietuvos pramonėje labai nedaug, nepaprastai svarbus vaidmuo plečiant aukštųjų technologijų gamybą tenka mokslo institucijoms. Iš valstybinio mokslinių tyrimų sektoriaus turi atsiskirti aukštesniųjų technologijų įmonės. Be to, mokslo institucijos turi bendradarbiauti su esamomis Lietuvos įmonėmis. Būtina bendradarbiauti ir su kitų šalių, daugianacionalinėmis aukštųjų technologijų kompanijomis, tai skatintų jas investuoti į Lietuvos inovacijų sistemą.
Atsižvelgiant į Lietuvos išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai dydį, esamą ir būsimą struktūrinių fondų paramą ir bendras šalies ūkio plėtros tendencijas, pripažįstama – Lietuvai bus sunku pasiekti, kad 2010 metais išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai sudarytų 3 procentus BVP, ypač verslo sektoriuje. Šiaip ar taip, Lietuvos valdžios institucijų, verslo ir mokslo organizacijų dėmesys, pastangos ir finansinės lėšos bus skirtos tam, kad išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai sudarytų 10 lentelėje nurodytą BVP dalį. 10 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 2008 ir 2010 metų siekiai (BVP procentais) Rodiklis Padėtis 2003 metais Lietuvos siekiai 2008 metais 2010 metais Investicijos į MTEP (BVP procentais), iš jų: 0,68 1,2 2,0 viešojo sektoriaus lėšos 0,54 0,7 1,0 verslo sektoriaus lėšos 0,14 0,5 1,0 Informacinių ir ryšių technologijų sklaida, veiksmingo naudojimo palengvinimas, visapusiškai imlios žinių visuomenės sukūrimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programoje įsipareigota spartinti šalies mokslo ir technologijų pažangą, informacijos ir žinių visuomenės plėtrą. Siekiant šių tikslų, Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), nurodyti šios srities prioritetai.
Siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų sėkmingai taikyti IRT kasdienėje veikloje, užtikrinti galimybes jomis naudotis, orientuojantis į lygias galimybes ir tolygią šalies raidą. Diegiant IRT, užtikrinamas viešojo administravimo modernizavimas, įgyvendinamos elektroninės valdžios iniciatyvos – didinamas viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumas, plėtojamos elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, užtikrinamas elektroninės demokratijos kūrimasis. Lietuvoje skatinama žiniomis, inovacijomis, mokslo laimėjimais, informacinėmis technologijomis grindžiamos ekonomikos plėtra.
2005 metais, baigiantis ET patvirtinto e. Europos 2005 metų veiksmų plano (COM

(2002)263 final) įgyvendinimo terminui, rengiamos informacinės visuomenės plėtros iniciatyvos iki 2010 metų, išdėstytos EK 2005 m. birželio 1 d. komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (COM

(2005)229 final).

Atsižvelgiant į šias iniciatyvas, ypač daug dėmesio bus skiriama elektroninio turinio ir infrastruktūros plėtrai. Ryšių infrastruktūra šalyje išplėtota per mažai, taigi reikia investicijų į plačiajuostį ryšį. Plačiajuosčio ryšio (elektroninių ryšių tinklų) plėtra bus užtikrinama įgyvendinant projektus periferinėse, nekonkurencingose (rinkai neužtikrinant adekvačios plačiajuosčio ryšio prieigos) šalies teritorijose, planuojama sudaryti galimybes prie plačiajuosčių ryšių tinklų jungtis gyventojams, įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms. Taip pat norima integruoti valstybės institucijų informacines sistemas ir registrus, pasiekti, kad sukurtos valstybės institucijų informacinės sistemos naudotų vieną standartizuotą keitimosi duomenimis modelį, o kuriamos sistemos – naudotųsi atvirais standartais, tai sudarytų infrastruktūrines sąlygas teikti viešąsias paslaugas vieno langelio principu. Plėtojant elektroninį turinį, numatoma plėsti valstybės teikiamas viešąsias paslaugas, mažinti skaitmeninę atskirtį, užtikrinant, kad technologijomis būtų lengva naudotis, perteikti turinį ir teikti paslaugas, sudaryti sąlygas Lietuvos vartotojams naudotis informacinėmis technologijomis, turinčiomis lietuviškas sąsajas. Nacionalinės pramonės konkurencingumo stiprinimas
Siekiant didinti aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonei priskirtinų sektorių augimą ir tradicinių sektorių inovacinio potencialo didėjimą, būtina toliau stiprinti nacionalinę inovacijų sistemą ir didinti jos efektyvumą. Lietuvos tikslas – vengti technologiškai silpnų šalių perspektyvos, kai vietinės įmonės tarptautinėse gamybos grandinėse atlieka nesudėtingų komponentų surinkimo funkcijas su minimaliu technologijų ir žinių perdavimu. Sėkmingiausios yra tos pramonės šakos, kuriose susidaro įmonių ir kitų institucijų grupės, veiklą grindžiančios tarpusavio bendradarbiavimu ir taip siekiančios visos grupės ekonominio augimo. Taigi viena iš priemonių, kuriai planuojama skirti daugiausia dėmesio, – klasterių kūrimas, valstybės vaidmens skatinant juos kurti išryškinimas. Tvarus išteklių naudojimas
Bendras tikslas – suderinti aplinkos apsaugos ir ekonominio bei socialinio vystymosi interesus, užtikrinti švarią ir sveiką aplinką, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, ekonominę visuomenės gerovę ir stiprias socialines garantijas. Vienas iš Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), transporto uždavinių – plėtoti mažiau aplinką teršiantį transportą, ypač geležinkelius ir multimodalines transporto sistemas. Taip pat numatyta skatinti naudoti mažiau aplinką teršiančius (suskystintos naftos dujos ir suslėgtos gamtinės dujos, mažai sieringas laivų mazutas) ir alternatyvius degalus, pasiekti, kad iki 2020 metų biokuras (biodyzelinas, bioetanolis) sudarytų ne mažiau 15 procentų kelių transporto naudojamų degalų.
Atsižvelgiant į EK 2001 metų Europos transporto politikos Baltosios knygos nuostatas, daug dėmesio bus skiriama intermodalaus transporto plėtrai, skatinama naudoti mažesnį poveikį aplinkai darantį transportą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870), parengtas ūkio ministro, aplinkos ministro, susisiekimo ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 4-105/131/3-172 „Dėl Lietuvoje vartojamų naftos produktų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 30-1269) pakeitimas, kuris numato, kad nuo 2005 m. gruodžio 31 d. biodegalai turi sudaryti ne mažiau kaip 2 procentus visų ša1ies rinkoje esančių degalų, o iki 2010 m. gruodžio 31 d. – iki 5,75 procento.
Šiuo metu elektros energijos gamybos galingumas pakankamas, tačiau kasmet jos vartojama vis daugiau, be to, numatoma uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, taigi elektros energiją būtina vartoti efektyviau. Galutinės energijos intensyvumas sumažėjo nuo 80,1 tne/mln. litų BVP 2000 metais iki 70,8 tne/mln. litų BVP 2003 metais. Didelės energijos taupymo galimybės būsto sektoriuje. Nustatyta, kad iki 2020 metų šilumos energijos suvartojimą ploto vienetui galima sumažinti iki 30 procentų. Svarbu siekti, kad vis didesnę bendro pirminės energijos balanso dalį sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai (Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta siekti, kad 2010 metais atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų iki 12 procentų bendro pirminės energijos balanso). 11 lentelė. Pagrindinių rodiklių 2005–2008 metų prognozė Rodiklis Metai Lietuvoje ES vidurkis Skirtumo įvertinimas Metai Lietuvos siekis ES siekis Bendro pirminės energijos balanso dalis, kurią sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, procentais 2003 7,81 62 vidutinis (teigiamas) 2010 12 12 Visos suvartotos elektros energijos dalis, kurią sudaro elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, procentais 2003 2,73 14,24 labai didelis 2010 7 22 Vidaus rinkos plėtimas ir gilinimas, rinkų atvirumo ir konkurencingumo Europoje ir už jos ribų užtikrinimas
Pagrindinis tikslas – siekti, kad tinkamai funkcionuojanti ES vidaus rinka Lietuvoje sudarytų palankias sąlygas didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, užtikrinti visapusiškas galimybes Lietuvos ir kitų valstybių narių įmonėms ir piliečiams pasinaudoti ES vidaus rinkos teikiamais privalumais. Lietuva laikosi narystės įsipareigojimų ES vidaus rinkos srityje ir numato toliau aktyviai remti ES reformų iniciatyvas, pirmiausia paslaugų sektoriuje.
Perkeldama direktyvas į nacionalinę teisę, Lietuva ir toliau laikysis numatyto maksimalaus leistino deficito (-1,5 procento) ir sieks išlikti tarp pirmaujančių ES valstybių narių šioje srityje. Bus siekiama, kad neliktų direktyvų, kurias perkelti vėluojama daugiau kaip dvejus metus. Kliūtys ES vidaus rinkoje atsiranda ne tik dėl to, kad vėluojama perkelti direktyvas ar jos perkeliamos netiksliai, bet ir dėl to, kad priimami nacionaliniai teisės aktai, nevisiškai atitinkantys ES teisės principus. Tokių kliūčių prevencija naudojantis Bendrijoje nustatytais mechanizmais – vienas iš svarbių tikslų, kurių būtina siekti Lietuvai. Bus tobulinamas tinkamą ES vidaus rinkos funkcionavimą užtikrinančių mechanizmų (SOLVIT, nacionalinių techninių reglamentų ir nacionalinių standartų projektų notifikavimas EK pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, ir 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/48/EB, iš dalies keičiančią direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką) įgyvendinimas ir informacijos apie juos sklaida.
Daug dėmesio bus skiriama Finansinių paslaugų veiksmų plane numatytų priemonių praktiniam įgyvendinimui, bendradarbiavimo su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis skatinimui, finansų rinkos (pirmiausia draudimo srityje) reguliavimo ir priežiūros tobulinimui.
Gerinant sąlygas įmonių veiklai, bus toliau šalinamos kliūtys Lietuvos bendrovėms jungtis su bendrovėmis, įsteigtomis kitose valstybėse narėse, perkelti bendrovių buveines į kitą ES valstybę. Steigiant įmones ir gerinant priėjimą prie informacijos apie jų veiklą, bus plačiau naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos.
Siekiant užtikrinti atvirą ir konkurencingą rinką, bus toliau gerinamas teisinis reglamentavimas, nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių verslą, kokybė, mažinamos su teisės aktų įgyvendinimu susijusios verslo sąnaudos. Bus siekiama didinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856) įgyvendinimo efektyvumą, suderinti Lietuvos konkurencijos teisę, atsižvelgiant į ES teisės pokyčius konkurencijos srityje.
Liberalėjant išorinei prekybai, rinkos atvėrimo ir konkurencingumo užtikrinimo srityje tiek daugiašalėmis, tiek dvišalėmis derybomis bus siekiama atverti trečiųjų šalių rinkas Lietuvos prekėms, toliau liberalizuoti tarptautinę paslaugų prekybą. Plėtojant regioninį ekonominį bendradarbiavimą, bus siekiama gerinti prekybos su artimiausiomis Rytų Europos valstybėmis (Ukraina, Rusija) režimą, o joms įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją sudaryti su jomis laisvosios prekybos sutartis. Vis labiau atsiverianti Lietuvos rinka sudarys sąlygas didinti nacionalinės ekonomikos konkurencingumą.
Siekiant didinti energetikos sektoriaus gebėjimą konkuruoti, sudaromos teisinės sąlygos atverti elektros ir gamtinių dujų rinkas ir veiksmingiau konkuruoti. Toliau bus liberalizuojama pašto paslaugų rinka. Daug dėmesio bus skiriama infrastruktūros plėtrai ir sujungimui su ES infrastruktūra. Tai viena iš svarbių tolesnės ekonominės integracijos ir sėkmingos ES vidaus rinkos plėtros sąlygų.
Restruktūrizuojant ir atveriant konkurencijai geležinkelių transporto sektorių, pirmenybė turi būti teikiama infrastruktūros šiaurės–pietų ašyje kūrimui įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Tai sudarytų realias technines sąlygas integruotis į ES geležinkelių tinklą ir geležinkelių transporto paslaugų rinką, galimybes sukurti tinkamas konkurencijos ir naujų vežėjų atsiradimo sąlygas. 12 lentelė. Pagrindinių rodiklių 2005–2008 metų prognozė Rodiklis Lietuvos siekis (iki 2010 metų) ES siekis 2005 metais 2006 metais 2007 metais 2008 metais Keleivių vežimas (keleivių kilometrai/vienam gyventojui per metus) 2400 NA 1533 1870 2100 2355 Elektrifikuotos geležinkelių linijos (viso linijų ilgio procentais) 11,1 NA 7,0 7,0 7,0 7,0 Geležinkelio linijų tankumas (km/1000-iui kv. kilometrų) 28,6 NA 27 27 27 27 Konkurencingesnės verslo aplinkos kūrimas ir privačių iniciatyvų skatinimas tobulinant reguliavimą, palankios verslo aplinkos mažoms ir vidutinėms įmonėms sudarymas, verslumo kultūros skatinimas
Siekiant sudaryti palankias sąlygas plėtoti verslą ir sukurti konkurencingą verslo aplinką, įgyvendinamas Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2005–2006 metų priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 197 (Žin., 2005, Nr. 26-830), parengti Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių aprašas ir Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1104 (Žin., 2005, Nr. 126-4491).
Šiuo metu EK užsakymu rengiamas EBPO (Tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) tyrimas apie geresnio reglamentavimo būklę Lietuvoje, taip pat atliekamas mokslinis tyrimas „Administracinė našta verslui, verslo teisinio reglamentavimo supaprastinimo galimybės“. Remiantis šių tyrimų išvadomis ir rekomendacijomis, bus rengiamos ir įgyvendinamos priemonės, skirtos tobulinti teisiniam reglamentavimui ir verslo aplinkai. Europos infrastruktūros plėtimas, tobulinimas ir susiejimas, prioritetinių tarpvalstybinių projektų įgyvendinimas
Lietuvai prioritetiniai energetikos infrastruktūriniai projektai įtraukti į Tarybos ir Europos Parlamento sprendimo dėl transeuropinių energijos tinklų gairių, atšaukiančio sprendimus Nr. 96/391/EB ir Nr. 1229/2003/EB, projektą: Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo projektas; tranzitinio dujotiekio į ES projektas („Gintaro“ projekto studija); gamtinių dujų saugojimo Lietuvos ir (arba) ne Lietuvos teritorijoje galimybės užtikrinimas, siekiant užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą. Yra dar vienas prioritetinis energetikos infrastruktūrinis projektas, kuris neįtrauktas į dokumentą, tačiau svarbus Lietuvai. Tai Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo projektas (SwindLit).
Darni įvairių rūšių transporto plėtra numatoma steigiant viešuosius logistikos centrus, teikiant prioritetą geležinkelių transportui, siekiant naudotis Baltijos jūros greitkeliais, taip pat skatinti kombinuotą vežimą. Naujojo 2007–2013 metų finansinio laikotarpio prioritetas – geležinkelių sektorius, atsižvelgiant į gana prastą esamą infrastruktūrą ir nepakankamą naudojimąsi šio transporto sektoriaus galimybėmis: geležinkelių projektams įgyvendinti būtų skirta apie 42 procentus, kelių transporto – apie 31 procentą, vandens transporto – 9,5 procento, oro transporto – 1,6 procento, kitiems projektams – apie 15 procentų naujojo finansinio laikotarpio investicijų. Toliau bus plėtojami multimodaliniai I ir IX transporto koridoriai, gerinamos jungtys su transeuropiniu tinklu. Kai kuriuos transporto sektoriaus projektus įgyvendinti sunku dėl ribotų biudžeto galimybių, todėl ypač svarbu pritraukti privatų kapitalą. Mikroekonominės politikos įgyvendinimo priemonės, atsakomybės pasiskirstymas ir finansinių lėšų poreikis
Valstybės numatomos priemonės ir iniciatyvos, skirtos įgyvendinti tokiems nacionaliniams prioritetams ir jų tikslams: 1 tikslas – sudaryti sąlygas verslui naudotis viešojo sektoriaus MTEP rezultatais ir pačiam investuoti į MTEP, plėtojant viešojo sektoriaus MTEP pajėgumus (7 gairė) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Nustatyti prioritetines ūkio, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) politikos kryptis
Atlikti Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalgą pagal regionines ir pasaulio tendencijas Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija 2006 metų III ketvirtis 0,7 mln. litų
Išnagrinėjus įžvalgos rezultatus, suformuoti prioritetines nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis, parengti ir pradėti įgyvendinti atitinkamas veiksmų programas, siekiant, kad viešajame sektoriuje atliekami MTEP darbai kuo geriau atitiktų verslo ir rinkos poreikius Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija 2007 metų I ketvirtis 0,5 mln. litų Aktyviau remti verslo atliekamus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, skatinti glaudesnį verslo bendradarbiavimą su mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigomis ir kompetencijos tinklais
Parengti kompleksines programas, apimančias specialistų rengimą toms MTEP strateginėms ateities technologijų sritims, kuriose Lietuva turi mokslinį ir (ar) gamybinį potencialą, skirti joms įgyvendinti struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšas Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2006–2008 metai 0,5 mln. litų; 100 mln. litų (skirti šiai priemonei didesnę lėšų dalį); 2007–2013 metais – struktūriniai fondai
Struktūrinių fondų ir (ar) nacionalinio biudžeto lėšomis skatinti privačių įmonių (iš jų – bendrai su mokslinių tyrimų įstaigomis) vykdomus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (naujų produktų ir technologijų kūrimo) projektus Ūkio ministerija nuo 2005 metų 180 mln. litų (2005–2008 metais)
Nustatyti ir taikyti finansines skatinimo priemones MTEP darbus atliekantiems ūkio subjektams Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2007 metų bendrieji asignavimai
Įteisinti finansines darbdavių skatinimo priimti studentus atlikti praktiką ir įdarbinti jaunus specialistus priemones Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija nuo 2007 metų bendrieji asignavimai
Konkurso būdu finansuoti ūkio subjektų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo darbų užsakymus mokslo ir studijų institucijoms, taip skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinis mokslo ir studijų fondas, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija nuo 2005 metų 2 mln. litų (2004–2006 metais – struktūriniai fondai); 10 mln. litų (2007–2013 metais – struktūriniai fondai)
Skatinti mokslo ir studijų institucijų, privačių įmonių ir inovacijų paramos infrastruktūros įstaigų dalyvavimą ES 6-ojoje ir 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo, CIP*, COST** ir kitose tarptautinėse mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose, taip pat EUREKA*** iniciatyvoje Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija nuo 2005 metų 5 mln. litų
Sudaryti palankias sąlygas ir skatinti mokslo ir studijų institucijų, privačių įmonių dalyvavimą ES technologinėse platformose Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, kitos ministerijos nuo 2006 metų I pusmečio–2008 metai 0,6 mln. litų –studija; 5 mln. litų – įgyvendinimas
Parengti programą, pagal kurią konkurso būdu būtų finansuojamos įmonių ir aukštųjų mokyklų mokslinio bendradarbiavimo programos ir bendri kompetencijos centrai (t. y. centrai, turintys didžiausią šalyje tam tikros mokslo ar studijų srities kompetenciją) Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija 2006 metai 0,1 mln. litų Didinti aukštojo mokslo sistemos efektyvumą, gerinti aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų, atitinkančių modernios pramonės ir verslo poreikius, pasiūlą
Pasitelkus tarptautinius ekspertus, įvertinti universitetų veiklą atskirose studijų kryptyse, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias jos vietas ir teikti pasiūlymus dėl mokymo bazės stiprinimo ir specialistų rengimo kokybės gerinimo Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras 2006 metai 1,5 mln. litų
Parengti ir pradėti įgyvendinti aukštojo mokslo reformos politikos koncepciją Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2006 metų bendrieji asignavimai
Reformuoti valstybinių aukštųjų mokyklų savivaldos institucijas – tarybas, kuriose daugumą sudarytų socialiniai (išorės) partneriai ir kurių paskirtis būtų užtikrinti aukštosios mokyklos atskaitomybę visuomenei, kartu saugant aukštosios mokyklos autonomiją ir vientisumą Švietimo ir mokslo ministerija, valstybinės aukštosios mokyklos nuo 2006 metų 0,1 mln. litų
Plėtoti didelės kompetencijos centrus ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir kituose regionuose, atsižvelgiant į jų specifiką, ir užtikrinti darnią jų plėtrą Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, universitetai nuo 2006 metų 0,2 mln. litų –studijai atlikti
Atsižvelgti į šalies ūkio poreikius, nustatant, kiek studentų priimti į šalies aukštąsias mokyklas, kartu stengtis pritraukti daugiau studentų į fizinių ir technologijos mokslų studijas, plečiant jų karjeros galimybes; atlikti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros tyrimus Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos nuo 2006 metų 0,5 mln. litų; 1 mln. litų (2004–2006 metais – struktūriniai fondai)
Sudaryti sąlygas studentams atlikti praktiką mokslo centruose, įmonėse ir ūkininkų ūkiuose, skatinti juos tai daryti Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija nuo 2006 metų 0,9 mln. litų; 1,7 mln. litų (2004–2006 metais –struktūriniai fondai)
Skatinti mokslo darbuotojus, ypač – aukštųjų technologijų studijų dėstytojus – tyrėjus, dirbti konsultantais verslo įmonėse Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija nuo 2006 metų 0,3 mln. litų
Parengti programą, finansiškai skatinančią kurti verslumo centrus valstybinėse aukštosiose mokyklose Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija nuo 2006 metų 1 mln. litų
Parengti ir pradėti vykdyti reikiamos MTEP kompetencijos specialistų pritraukimo iš užsienio programą; skatinti sugrįžti užsienyje parengtus lietuvių mokslininkus Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija nuo 2006 metų 0,5 mln. litų; 2,6 mln. litų (2004–2006 metais – struktūriniai fondai)
Pertvarkyti studentų paramos sistemą, orientuojant ją į socialinę paramą, dalį lėšų skirti studentų paskolų garantijų fondui sukurti ir socialinei aplinkai sutvarkyti Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2006 metų 0,2 mln. litų; 2 mln. litų (2007–2013 metais – struktūriniai fondai) Didinti mokslo ir studijų sistemos MTEP veiklos efektyvumą ir atitiktį šalies ūki

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.