24 iliustracija. Užtveriamos prijungties (kairėje) ir už jos toliau esančios prijungties (dešinėje) apstatymas kelio ženklais 259. Apie visišką vienos krypties eismo ir prijungties vietų užtvėrimą jau prieš 2 savaites rekomenduojama paskelbti atitinkamose automagistralės ar greitkelio vietose ir susijusiame su automagistrale ar greitkeliu žemesnės kategorijos kelių tinkle, taip pat per žiniasklaidos priemones.
\n
Įvažos laikinose eismo organizavimo zonose 260. Įvažas laikinose eismo organizavimo zonose reikia numatyti su greitėjimo juostomis, prireikus daryti jas trumpesnes, laikinos formos. Jei jų numatyti neįmanoma, reikia apsvarstyti, ar būtina užtverti įvažą. Jei ir tai neįmanoma, naudojamas Nr. 204-asis VŽ „Stop“ (prastas sprendimas), be to, normaliu atveju, atsižvelgiant į pirmenybę turintį transportą, įvažiuojančio transporto matomumo zonoje reikia pastatyti nukreipiamąjį gulekšnį arba bortą.
\n
Priverstinio sustojimo aikštelių įrengimas 261. Ilgalaikėse darbo vietose, kurių ilgis yra daugiau kaip 1 km, pagal galimybę reiktų įrengti priverstinio sustojimo aikšteles.
\n
262.Jei darbai užtvertoje vienos krypties važiuojamojoje dalyje eismo organizavimo 4+0 atveju leidžia, gali būti pasinaudojama, pvz., skiriamosios juostos pervažomis, kuriose galima nuleisti arba pakelti apsauginio barjero sijas. Priverstinio sustojimo aikšteles nuo darbo zonos galima apsaugoti kilnojamosiomis apsauginėmis sienelėmis.
\n
III SKIRSNIS. EISMO REGULIAVIMAS
\n
Tipinės eismo schemos (TES) 263. Apie tai, kaip automagistralėse ir greitkeliuose aptveriamos, paženklinamos ir apšviečiamos darbo vietos, paaiškina (iliustruoja) TES. Kaip naudotis TES, nurodyta V skyriaus V skirsnyje.
\n
264.Eismo organizavimo atvejų sutrumpintas žymėjimas nustatomas pagal eismo juostų skaičiaus eismo zonoje duomenis, atsižvelgiant į vienos krypties važiuojamąsias dalis. Be to, nežymima kryptis eismo juostose, kurios naudojamos vienoje važiuojamojoje dalyje (dėl santrumpų papildomo žymėjimo žr. 9 ir 10 lentelių išnašose).
\n
265.Atskirai galioja schemos šiais taikymo atvejais:
\n
–darbo vietoms, nenukreipiant eismo į priešingos krypties važiuojamąją dalį – TES nuo A I/1 iki A I/7,
\n
–darbo vietoms, nenukreipiant eismo į priešingos krypties važiuojamąją dalį įvažų ir išvažų zonose – TES nuo A I/8 iki A I/10,
\n
–darbo vietoms, nukreipiant eismą į priešingos krypties važiuojamąją dalį – TES nuo A II/1 iki A II/6,
\n
–darbo vietoms, nukreipiant eismą į priešingos krypties važiuojamąją dalį, įvažų ir išvažų zonose – TES A II/7, A II/8 (TES taikymas pagal organizavimo atvejus pateiktas 11 lentelėje).
\n
11 lentelė. Tipinių eismo schemų (TES) taikymas įvažų ir išvažų atvejais Eismo organizavimas Važiuojamoji dalis be darbo vietų (TES kairioji pusė) su darbo vietomis (TES dešinioji pusė) Išvaža Įvaža Išvaža Įvaža Lėtėjimo juosta Greitėjimo juosta Lėtėjimo juosta Greitėjimo juosta yra nėra*) yra nėra*) yra nėra*) yra nėra*) 2n+2 3n+3 Normali situacija analogiškai A I/10 analogiškai A II/8 dešinėje analogiškai A I/10 analogiškai A II/8 dešinėje 2n+1 3n+2 Normali situacija A I/10 analogiškai A II/8 dešinėje A I/10 analogiškai A II/8 dešinėje 2n+2s 3n+2s Normali situacija A I/8 A I/9 A I/8 A I/9 3s+1 A II/7 A I/9 A II/7 A I/9 A I/10 analogiškai A II/8 dešinėje A I/10 analogiškai A II/8 dešinėje 2+0 4+0 Normali situacija A II/7 dešinėje A II/8 dešinėje A II/7 dešinėje A II/8 dešinėje 4s+0 3s+0 5s+0 A II/7 kairėje A I/9 A II/7 kairėje A I/9 A II/7 dešinėje A II/8 dešinėje A II/7 dešinėje A II/8 dešinėje *) Be lėtėjimo, greitėjimo juostos numatoma tik išimtiniais atvejais 266. Darbo vietose, kuriose eismas organizuojamas 2+0 tik darbo dienomis, o savaitgaliais panaikinamas, išimtinai gali būti naudojamas nuimamas (lengvai pašalinamas) ženklinimas, nukreipiamieji gulekšniai arba bortai.
\n
Didžiausias greitis 267. Dažniausiai didžiausias leistinas greitis ilgalaikių darbo vietų zonose yra 70 km/h, tačiau gali būti 80 km/h ir iki 100 km/h (nustatymo sąlygas žr. 270–272 punktuose).
\n
Atlankų (prieš darbo vietas), grįžtamiesiems (už darbo vietų) ruožams ir vienos krypties važiuojamųjų dalių pereigoms (skiriamųjų juostų pervažiavimo vietoms) galioja didžiausias leistinas greitis 70 km/h.
\n
268.Ar didžiausias leistinas greitis turi būti 50 km/h, ypač reikia patikrinti šiais atvejais, kai:
\n
–sunkiasvoriams automobiliams skirtos eismo juostos plotis yra mažesnis kaip 3,25 m,
\n
–darbų zona yra betarpiškai greta eismo zonos (apribojimas tik darbo metu),
\n
–važiuojamosios dalies danga eismo zonoje (pvz., sustojimo juostų paviršius) yra blogos būklės,
\n
–eismo zonos išilginis nuolydis yra didesnis kaip 4,0 %.
\n
269.Dėl važiavimo greičio apribojimo iki 30 km/h reikia spręsti tik esant ypač pavojingiems atvejams darbo vietų zonose, pvz., užkylose ant laikinų tiltų, prie pavojingai nukastų šlaitų palei važiuojamosios dalies kraštą.
\n
Esant 30 km/h apribojimui gali būti statomas įspėjamasis ženklas (pvz., 120-asis VŽ „Nelygus kelias“).
\n
270.Gali būti nustatytas didžiausias leistinas greitis iki 100 km/h, jei laikinos eismo juostos nuo darbo vietų atskirtos skiriamosiomis juostomis, stacionariais barjerais arba kilnojamomis apsauginėmis sienelėmis ir kairiųjų laikinų eismo juostų plotis yra ne mažesnis kaip 3,0 m, dešiniųjų – 3,5 m ir jei išvardytos sąlygos viena kitai neprieštarauja. Prireikus vienos krypties važiuojamosiose dalyse, atlankų (prieš darbo vietas) arba grįžtamuosiuose (už darbo vietų) ruožuose greitį atitinkamai reikia apriboti.
\n
271.Vadovaujantis tuo, kad kilnojamųjų apsauginių sienelių plotis yra 0,6 m, ir atsižvelgus į prieš tai paaiškintą reikalaujamą važiuojamosios dalies ženklinimą, taip pat ir susijusius skaičiavimų duomenis pagal nurodytus reikalavimus, pvz., priimant sprendimą dėl 4s+0 eismo organizavimo, gaunami leidžiantys naudoti 100 km/h greitį minimalūs eismo juostų pločio matmenys:
\n
–dešiniųjų eismo juostų, įskaitant važiuojamosios dalies apribojimo ištisine ženklinimo linija plotį – 3,50 m;
\n
–kairiųjų eismo juostų, atskaičius eismo juostų apribojimo brūkšnine ženklinimo linija plotį – 2,88 m;
\n
–kilnojamos apsauginės sienelės plotį (kaip pavyzdys) – 0,60 m;
\n
–kairiųjų eismo juostų, atskaičius eismo juostų apribojimo brūkšnine ženklinimo linija plotį – 2,88 m;
\n
–dešiniųjų eismo juostų, įskaitant važiuojamosios dalies apribojimo ištisine ženklinimo linija plotį – 3,50 m, tada būtinas bendras plotis yra 13,60 m (t. y. pridėjus brūkšninių linijų plotį 0,12x2=0,24 m).
\n
272.Nustatant didžiausią leistiną greitį pereigose svarbiausi kriterijai yra atsparumas slydimui, esant drėgnai dangai, ir transporto priemonių stabilumas esant bet kokiai važiuojamosios dalies būklei. Lyginant toliau pateiktus pereigų parametrus su reglamente KTR 1.01 [6.6] nurodytais projektiniais greičiais ir priklausančiais geometriniais dydžiais, reikia atsižvelgti į tai, kad pereigos ruožas trasuojamas paprastai pagal apskritimo lanką, kurio standartinis spindulys – 350 m. Be to, pereigoms reikia planuoti standartinį ruožo ilgį, ne mažesnį kaip 135 m.
\n
272.1. pereigų trasavimą galima pritaikyti prie vietos sąlygų. Labai vingiuotose kelio atkarpose 135 m standartinio ilgio ruože pereigų spindulį galima sumažinti iki 300 m, o vienos juostos pereigos spindulį galima padidinti iki 500 m.
\n
272.2. Dėl pereigų ir grįžtamųjų ruožų įrengimo trumpesnėse skiriamųjų juostų pervažose rekomenduojama suderinti sutartyje.
\n
272.3. S formos pereigose tarp priešingos krypties lankų įterpiamas tiesus intarpas. Šio intarpo ilgis turi būti ne mažesnis kaip 20 m, jeigu pereiga turi vieną eismo juostą – ne mažesnis kaip 30 m. Priešingos krypties vingių ruožuose jungtis daroma ne mažesnio kaip 10 m ilgio tiesiame ruože, jeigu pereiga su viena eismo juosta – ne mažesnio kaip 15 m ilgio tiesiame ruože. Trasos linijos optinis vaizdas turi būti be staigių posūkių.
\n
272.4. Trasuojama eismo juostų kraštų linijomis. Pereigose su dviem eismo juostomis tarp abiejų eismo juostų reikia įrengti lęšio formos atskiriamąją juostą, kurios didžiausias plotis būtų iki 1,50 m.
\n
273.Vadovaujantis patirtimi, įprastų geometrinių dydžių pereigose (pvz., kai nuo skiriamųjų juostų eina dvišlaitis nuolydis, ne didesnis kaip 2,5 %) pakanka leistiną greitį apriboti iki 70 km/h. Jeigu esamos sąlygos yra nepalankesnės (pvz., skiriamoji juosta yra su didesniu priešingos krypties vienpusiu nuolydžiu), reikia patikrinti, ar tokioje pereigoje, naudojant laikinas konstrukcines priemones, galima sušvelninti skersinį nuolydį, o gal pereigą galima perkelti į kitą vietą, kur skersinis nuolydis (posūkio pereinamojoje zonoje) yra mažesnis. Kitu atveju yra numatoma didžiausią leistiną greitį apriboti iki 50 km/h arba iki 30 km/h. Dėl didelio pakrautų sunkiasvorių automobilių apsivertimo pavojaus gali būti svarstoma didžiausią leistiną greitį riboti tik sunkiasvoriams automobiliams.
\n
Kiekvienu atveju prieš tokias pereigas įrengiamas 120-asis VŽ „Nelygus kelias“.
\n
Transportui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų bei kelių techninės priežiūros statinių teritorijos 274. Eismo organizavimą, kai darbo vietos yra transportui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų bei kelių techninės priežiūros statinių teritorijų eismo zonose, reikia patikrinti vietoje ir nustatyti, kuriuos taisyklių T DVAER skyrius (XII, XIII, XIV) reikia taikyti eismui reguliuoti.
\n
IV SKIRSNIS. TRUMPALAIKĖS DARBO VIETOS
\n
275.Trumpalaikės darbo vietos žymimos ir eismas organizuojamas nenaudojant nuolatinio atitvėrimo, o vadovaujantis TES nuo A III/1 iki A III/7, taip pat atsižvelgiama į V skyriaus V skirsnio nurodymus.
\n
276.Priklausomai nuo vietos ir eismo sąlygų reikia kruopščiai patikrinti, ar reikia papildomų greičio ribojimo, įspėjamųjų VŽ, priekinių įspėjamųjų įtaisų arba NK. Leistinas greitis bet kokiu atveju neturėtų būti didesnis kaip 90 km/h.
\n
277.Važiuojamojoje dalyje trumpalaikėms darbo vietoms apsaugoti dažniausiai naudojami kilnojamieji atitvėrimo skydai su blyksinčiomis rodyklėmis. Nuo darbo vietų šiuos skydus reikia statyti ne mažesniu kaip 50 m atstumu (rampose – 20 m atstumu). Tai galioja ir tuo atveju, kai kilnojamasis atitvėrimo skydas pritvirtinamas prie transporto priemonės arba jos priekabos.
\n
278.Jei stacionariose trumpalaikėse darbo vietose atitvėrimo skydai naudojami be vilkiko, minimalus nuotolis – 50 m.
\n
279.Sankryžų ir prijungčių rampose 277, 278 punktuose nurodytą atstumą galima sumažinti, tačiau jis neturi būti mažesnis kaip 20 m.
\n
280.Tik išimtiniais atvejais ir kai judriųjų darbo vietų eigos greitis didesnis kaip 5 km/h arba mažesnis kaip 60 km/h, kilnojamasis atitvėrimo skydas gali būti tempiamas ta pačia darbine transporto priemone arba darbinė transporto priemonė pagal apsauginį ženklinimą jau yra su kilnojamuoju atitvėrimo skydu.
\n
281.Dėl darbo vietose dirbančių asmenų saugos yra naudojami kilnojamieji atitvėrimo skydai su blyksinčiais kryžmai įrengtais SŽ tada, kai trumpalaikės darbo vietos yra ant sustojimo juostos arba greta sustojimo juostos iš dešinės pusės. Vietoj kilnojamųjų atitvėrimo skydų ant sustojimo juostos gali būti naudojamos darbinės transporto priemonės, paženklintos didesniu kiekiu apsauginių ženklų (žr. VIII skyriaus I skirsnį). Dirbant ant sustojimo juostos, reikia naudoti blyksinčius kryžmai įrengtus SŽ (žr. VII skyriaus II skirsnį arba VIII skyriaus I skirsnį).
\n
282.Visais atvejais naudinga papildomai naudoti NK (750 mm aukščio, vieną nuo kito statomus 10 m atstumu), skirtus riboms nustatyti važiuojamojoje dalyje.
\n
283.Kilnojamuosius atitvėrimo skydus reikia papildyti priekiniais įspėjamaisiais įtaisais (pagal VII skyriaus III skirsnį), kurių reikia zonose, kuriose leistinas greitis didesnis kaip 110 km/h, arba kai atitvėrimo skydų nematyti 800 m atstumu. Priekinių įspėjamųjų įtaisų atstumas iki kilnojamojo atitvėrimo skydo turėtų sudaryti nuo 600 iki 1000 m. Jei kilnojamojo atitvėrimo skydo matomumas yra mažesnis kaip 400 m, tai tarp 300 ir 600 m reikia pastatyti antrą priekinį įspėjamąjį įtaisą.
\n
284.Galimi kilnojamųjų atitvėrimo skydų ir priekinių įspėjamųjų įtaisų variantai išdėstyti 12 lentelėje ir TES nuo A III/1 iki A III/7.
\n
285.Jei kairiosiose eismo juostose įrengtose trumpalaikėse darbo vietose kairėje greta šių juostų nėra galimybės naudoti priekinių įspėjamųjų įtaisų, tam, kad galima būtų įspėti, kairiojoje juostoje reikia statyti antrą kilnojamąjį atitvėrimo skydą. Teritoriją tarp šių skydų prieš faktines darbo vietas reikia apsaugoti (pvz., naudoti NK) nuo vėl į kairę sukančių transporto priemonių. Priekinių signalinių skydų ant sustojimo juostos atstumui sureguliuoti taikomas atskaitos taškas nuo pirmojo atitvėrimo skydo eismo kryptimi.
\n
12 lentelė. Trumpalaikių darbo vietų apsaugos variantai Važiuojamosios dalies užtverta dalis Kilnojamųjų atitvėrimo skydų matomumo atstumas Variantai Priekinis įspėjamasis įrenginys Statymo vieta Atstumas nuo kilnojamųjų atitvėrimo skydų 2) 1000–1400 600–1000 300–600 Dešinioji arba dešinioji ir vidurinė eismo juostos 400–800 m Normalus atvejis Sustojimo juosta A Skiriamoji juosta 329-asis VŽ Ypatingas atvejis 1) Sustojimo juosta C A Skiriamoji juosta < 400 m Normalus atvejis Sustojimo juosta A A Skiriamoji juosta 329-asis VŽ (329-asis VŽ) Ypatingas1) atvejis Sustojimo juosta C A Skiriamoji juosta 329-asis VŽ Kairioji arba kairioji ir vidurinė eismo juostos 400–800 m Normalus atvejis Sustojimo juosta A Skiriamoji juosta 329-asis VŽ Ypatingas1) atvejis Sustojimo juosta A Skiriamoji juosta C arba B 329-asis VŽ < 400 m Normalus atvejis Sustojimo juosta A A Skiriamoji juosta 329-asis VŽ 329-asis VŽ Ypatingas1) atvejis Sustojimo juosta A A Skiriamoji juosta C arba B 329-asis VŽ (329-asis VŽ)
\n
1)Alternatyva, kai nepakankamai matomas dešinėje pastatytas priekinis įspėjamasis įtaisas (pvz., dėl tankiai važiuojančių sunkiasvorių automobilių);
\n
2)A – priekinis signalinis skydas (žr. 10 iliustracijos a) dalį), B – įspėjamoji gairė (žr. 5 iliustraciją), C – mažoji blyksinti rodyklė (žr. 13 iliustraciją), (329-asis VŽ) – rekomenduotinas 329-asis kelio ženklas „Ribotas greitis“ 286. Esant judriosioms darbo vietoms paprastai priekinis signalinis skydas (10 iliustracijos a) dalis) statomas ant sustojimo juostos. Ant važiuojamųjų dalių, kurių šoninės juostos nėra sustiprintos, priekinius įspėjamuosius įtaisus reikia statyti greta važiuojamosios dalies.
\n
287.Trumpalaikėse darbo vietose vienos eismo krypties važiuojamojoje dalyje su daugiau kaip 2 eismo juostomis transportui galima leisti važiuoti tik pro vieną pusę. Jei reikia užtverti daugiau kaip vieną eismo juostą, tai kiekvieną eismo juostą reikia užtverti diferencijuotai (pakopomis). Kiekviena eismo juosta užtveriama kilnojamuoju atitvėrimo skydu. Atstumas tarp skydų galėtų sudaryti 200 m (žr. TES A III/5 ir A III/6).
\n
288.Jei trumpalaikius darbus reikia atlikti kairiosios arba vidurinės eismo juostos zonoje, eismas darbo vietose turėtų būti organizuojamas dviejose juostose ir naudojama sustojimo juosta. Ant sustojimo juostos nuo 400 iki 500 m prieš kilnojamąjį atitvėrimo skydą reikia pastatyti priekinį signalinį skydą (10 iliustracijos b) dalis). Paprastai ne mažesniu kaip 100 m atstumu (žr. ERS A III/4, ERS A III/6) reikia papildomai paženklinti naudojant nuimamas (lengvai pašalinamas priemones) – geltonas linijas arba tankiai sustatytus NK (aukštis 750 mm), nukreipiamuosius gulekšnius ar bortus su mažomis NG (žr. 126 punktą). Atstumas tarp mažų NG – 3 m. Papildomai ženklinti pradedama nuo priekinio signalinio skydo pastatymo vietos, ženklinama palei važiuojamosios dalies apribojimo zoną ištisine ženklinimo linija ir už atstumo, lygaus skydo aukščiui, nuo važiuojamosios dalies krašto padaroma atlanka.
\n
289.Susiaurinti eismo juostą galima tik tada, jei laukiamas eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 1500 aut./h viena kryptimi.
\n
290.Jei atliekant trumpalaikius darbus apsauga arba efektyvus eismo valdymas nepakankamai užtikrinamas, šias darbo vietas, kaip ir ilgalaikes darbo vietas, reikia apstatyti kelio ženklais ir atitverti. Išilginiam atitvėrimui leidžiama naudoti NK (aukštis 750 mm) ir juos statyti kas 10 m. Apatinės kelio ženklų briaunos turi būti ne žemiau kaip 0,6 m nuo važiuojamosios dalies krašto.
\n
291.Trumpalaikėse darbo vietose, kuriose išimtinai dirbama tamsiuoju paros metu arba dėl permainingų oro sąlygų būna blogas matomumas, reikia naudojant supaprastintą formą organizuoti ir reguliuoti eismą, vadovaujantis TES A I arba A II, ir atsižvelgti į didesnę grėsmę naktį. Vietoj NG taip pat galima naudoti šviesą atspindinčius NK (aukštis 750 mm). Mažas NG (žr. 126 punktą) galima naudoti priešpriešinėms eismo juostoms atskirti.
\n
SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI IR SANTRUMPOS (ženklas) – nukreipiamosios gairės (NG), 149-asis VŽ; (ženklas) – įspėjamosios gairės; (ženklas) – 146-ojo ir 147-ojo VŽ segmentai (S); (ženklas) – geltonos šviesos signaliniai žibintai (SŽ) arba žybčiojantys švyturėliai; (ženklas) – raudonos šviesos SŽ; (ženklas) – aptvėrimo barjerai (AB); (ženklas) – nukreipianieji kūgiai (NK); (ženklas) – kelio ženklo pastatymo vieta; (ženklas) – darbo vietų zona; (ženklas) – nukreipiamasis gulekšnis su mažomis NG;
\n
Laikinas ženklinimas (LŽ): (ženklas) – geltonos spalvos ištisinė linija; (ženklas) – geltonos spalvos brūkšninė linija; (ženklas) – geltonos spalvos rodyklė.
\n
Paaiškinimas Darbo vietomis aptverti naudojamos techninės eismo reguliavimo priemonės ir jų išdėstymas kiekviename tipinių eismo schemų (TES) lape aprašyti iš eilės, pradedant nuo lapo viršaus AUTOMAGISTRALĖS IR GREITKELIAI (A) I DALIS (A I) Tipinės eismo schemos (TES) ilgalaikėse darbo vietose be pereigos į priešingos eismo krypties važiuojamąją dalį (iliustracija) TES A I/1 Eismo organizavimas 2n+2 1 eismo juosta ir 1 laikina eismo juosta susiaurintoje važiuojamojoje dalyje su dviem eismo juostomis Analogiškai atliekant darbus prie skiriamosios juostos Analogiškai esant trijų eismo juostų važiuojamajai daliai Skersinis atitvėrimas – NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; atlankos pokrypis – apie 1:10 Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – NG; ant kiekvienos iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:10
\n
1)Pakartojami 1000 m atstumu, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 2000 m
\n
2)Jei dirbant skiriamojoje juostoje kairiosios eismo juostos mažiausias plotis 2,5 m, prireikus įrengiamas 325-asis „Lenkti draudžiama“
\n
3)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m *) Galima numatyti su SŽ PASTABA. Jeigu prieš darbo vietas leistinas greitis yra kitoks nei 120 km/h, 329-asis VŽ atitinkamai nurodomas kitu ribojimo žingsniu (žr. 95 punktą) Matmenys metrais (iliustracija) TES A I/2 Eismo organizavimas 2n+2 2 laikinos eismo juostos susiaurintoje važiuojamojoje dalyje su dviem eismo juostomis Analogiškai dirbant prie skiriamosios juostos Skersinis atitvėrimas – NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; atlankos pokrypis – apie 1:10 Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – S **); didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; atlankos pokrypis – apie 1:20
\n
1)Kai darbo vietų ilgis mažesnis kaip 500 m, eismo juostos apribojamos geltona ištisine ženklinimo linija vietoj brūkšninės linijos
\n
2)Pakartojami kas 1000 m (matuojant nuo paskutinio ženklo, esančio prieš darbo vietas), jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 2000 m
\n
3)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m
\n
4)Skydas, nurodantis atlankų vietas
\n
5)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
6)Saugos zona *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG PASTABA. Jeigu prieš darbo vietas leistinas greitis yra kitoks nei 120 km/h, 329-asis VŽ atitinkamai nurodomas kitu ribojimo žingsniu (žr. 95 punktą) Matmenys metrais (iliustracija) TES A I/3 Eismo organizavimas 2n+1:
\n
1 eismo juosta arba laikina juosta ant susiaurintos dviejų juostų važiuojamosios dalies Skersinis atitvėrimas – NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; atlankos pokrypis – apie 1:10 Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – S **); didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 Išilginis ir skersinis atitvėrimas – kaip nurodyta anksčiau
\n
1)Pakartojami kas 1000 m (matuojant nuo paskutinio ženklo prieš darbo vietas), jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 2000 m
\n
2)Skydas, nurodantis atlankos vietą
\n
3)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
4)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m
\n
5)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
6)Saugos zona *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG PASTABA. Jeigu prieš darbo vietas leistinas greitis yra kitoks nei 110 km/h, 329-asis VŽ atitinkamai nurodomas kitu ribojimo žingsniu (žr. 95 punktą) Matmenys metrais (iliustracija) TES A I/4 Eismo organizavimas 2n+2s:
\n
2 laikinos eismo juostos atliekant darbus prie skiriamosios juostos ir esant sustojimo juostai Skersinis atitvėrimas – NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; atlankos pokrypis – apie 1:20 Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – S **) ir NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20
\n
1)Kai darbo vietų ilgis mažesnis kaip 500 m, eismo juostos apribojamos geltona ištisine ženklinimo linija vietoj brūkšninės linijos
\n
2)Pakartojami kas 1000 m (matuojant nuo paskutinio ženklo prieš darbo vietas), jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 2000 m
\n
3)Skydas, nurodantis atlankų vietą
\n
4)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m
\n
5)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
6)Saugos zona *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG PASTABA. Jeigu prieš darbo vietas leistinas greitis yra kitoks nei 110 km/h, 329-asis VŽ atitinkamai nurodomas kitu ribojimo žingsniu (žr. 95 punktą) Matmenys metrais (iliustracija) TES A I/5 Eismo organizavimas 3n+3:
\n
3 laikinos eismo juostos ant susiaurintos trijų juostų važiuojamosios dalies Analogiškai atliekant darbus prie skiriamosios juostos Skersinis atitvėrimas – NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; atlankos pokrypis – apie 1:10 Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – S **); didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20
\n
1)Kai darbo vietų ilgis mažesnis kaip 500 m, eismo juostos apribojamos geltona ištisine ženklinimo linija vietoj brūkšninės linijos
\n
2)Skydas, nurodantis atlankų vietą
\n
3)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m
\n
4)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
5)Saugos zona *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG PASTABA. Jeigu prieš darbo vietas leistinas greitis yra kitoks nei 130 km/h, 329-asis VŽ atitinkamai nurodomas kitu ribojimo žingsniu (žr. 95 punktą) Matmenys metrais (iliustracija) TES A I/6 Eismo organizavimas 3n+2:
\n
2 laikinos arba eismo juostos ant susiaurintos trijų eismo juostų važiuojamosios dalies Skersinis atitvėrimas – NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; atlankos pokrypis – apie 1:10 Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – NG ir S **); didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 Išilginis ir skersinis atitvėrimas – kaip nurodyta anksčiau
\n
1)Kai darbo vietų ilgis mažesnis kaip 500 m, eismo juostos apribojamos geltona ištisine ženklinimo linija vietoj brūkšninės linijos
\n
2)Pakartojami kas 1000 m (matuojant nuo paskutinio ženklo prieš darbo vietas), jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 2000 m
\n
3)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
4)Skydas, nurodantis atlankų vietą
\n
5)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m
\n
6)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
7)Saugos zona *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG PASTABA. Jeigu prieš darbo vietas leistinas greitis yra kitoks nei 130 km/h, 329-asis VŽ atitinkamai nurodomas kitu ribojimo žingsniu (žr. 95 punktą) Matmenys metrais (iliustracija) TES A I/6a Eismo organizavimas 3n+2s:
\n
2 laikinos juostos ant susiaurintos trijų eismo juostų važiuojamosios dalies, atliekant darbus prie skiriamosios juostos Skersinis atitvėrimas – NG ir S **) (S **) – su SŽ); didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; atlankos pokrypis – apie 1:10;
\n
Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – S **) ir NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas –S **); didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20
\n
1)Kai darbo vietų ilgis mažesnis kaip 500 m, eismo juostos apribojamos geltona ištisine ženklinimo linija vietoj brūkšninės linijos
\n
2)Pakartojami kas 1000 m (matuojant nuo paskutinio ženklo prieš darbo vietas), jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 2000 m
\n
3)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
4)Skydas, nurodantis atlankų vietą
\n
5)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m
\n
6)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
7)Saugos zona *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG PASTABA. Jeigu prieš darbo vietas leistinas greitis yra kitoks nei 130 km/h, 329-asis VŽ atitinkamai nurodomas kitu ribojimo žingsniu (žr. 95 punktą) Matmenys metrais (iliustracija) TES A I/7 Eismo organizavimas 3n+2s:
\n
2 laikinos eismo juostos ant susiaurintos trijų juostų važiuojamosios dalies, atliekant darbus prie skiriamosios juostos ir esant sustojimo juostai Skersinis atitvėrimas – NG, didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; atlankos pokrypis – apie 1:20 Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – S **) ir NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kiekvienų iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 Išilginis atitvėrimas – kaip nurodyta anksčiau Skersinis atitvėrimas –S **); didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20
\n
1)Kai darbo vietų ilgis mažesnis kaip 500 m, eismo juostos apribojamos geltona ištisine ženklinimo linija vietoj brūkšninės linijos
\n
2)Pakartojami kas 1000 m (matuojant nuo paskutinio ženklo prieš darbo vietas), jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 2000 m
\n
3)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m
\n
4)Skydas, nurodantis atlankų vietą
\n
5)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
6)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
7)Saugos zona *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG PASTABA. Jeigu prieš darbo vietas leistinas greitis yra kitoks nei 130 km/h, 329-asis VŽ atitinkamai nurodomas kitu ribojimo žingsniu (žr. 95 punktą) Matmenys metrais (iliustracija) TES A I/8 Eismo organizavimas ties prijungčių vietomis Eismo organizavimas 2n+2s Dažniausias atvejis Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m
\n
1)Kelio ženklų vieta nustatoma pagal vietos sąlygas
\n
2)Atsižvelgiant į aplinkybes, dėl komplikuotos įvažiavimo ir išvažiavimo situacijos greitį galima sumažinti iki 50 km/h
\n
3)Pakartojami kas 1000 m (matuojant nuo paskutinio ženklo prieš darbo vietas), jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 2000 m
\n
4)602-asis VŽ „Išankstinė krypčių rodyklė“; išvažos kryptis gali būti su 329-uoju VŽ „Ribotas greitis“, pvz., 50 km/h
\n
5)Prireikus kraštas apribojamas nukreipiamaisiais gulekšniais
\n
6)Laikinos lėtėjimo juostos ilgis
\n
7)Laikinos greitėjimo juostos ilgis
\n
8)Vietoj 148-ojo VŽ „ Eismo krypčių išsiskyrimas“ galima naudoti įspėjamąją gairę (žr. 5 iliustraciją) su SŽ *) Galima numatyti su SŽ Matmenys metrais (iliustracija) TES A I/9 Eismo organizavimas ties prijungčių vietomis Eismo organizavimas 2n+2s Išimtinis atvejis i)
\n
i)Tik išimtiniu atveju, kai negalima nei greitėjimo juostos išsaugoti arba jos įrengti, nei prijungties vietos užtverti Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m
\n
1)STOP linija (B=0,50 m) ir blokavimas geltonos spalvos (B=0,3 m) 1,5/1,5 m brūkšnine ženklinimo linija
\n
2)Ženklų statymo vieta nustatoma pagal vietos sąlygas
\n
3)Pakartojami kas 1000 m (matuojant nuo paskutinio ženklo prieš darbo vietas), jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 2000 m
\n
4)Prireikus dėl komplikuotos įvažiavimo ir išvažiavimo situacijos, greitį galima sumažinti iki 50 km/h
\n
5)602-asis VŽ „Išankstinė krypčių rodyklė“; išvažos kryptis gali būti su 329-uoju VŽ „Ribotas greitis“, pvz., 50 km/h
\n
6)Tik išimtiniais atvejais, kai negalima nei lėtėjimo juostos įrengti, nei prijungties vietos užtverti, įvažiavimo į įvažą zonoje sumažinamas greitis
\n
7)Vietoj 148-ojo VŽ „ Eismo krypčių išsiskyrimas“ galima naudoti įspėjamąją gairę (žr. 5 iliustraciją) su SŽ *) Galima numatyti su SŽ Matmenys metrais (iliustracija) TES A I/10 Eismo organizavimas ties prijungčių vietomis Eismo organizavimas 2n+1 Dažniausias atvejis
\n
i)Išimtiniu atveju, kai negalima nei greitėjimo juostos išsaugoti arba jos įrengti, nei prijungties vietos užtverti; analogiškai – TES A I/9 Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Išilginis atitvėrimas –S **) su vienpusiais SŽ įvažos dešinėje ir išvažos kairėje; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m
\n
1)Ženklų statymo vieta nustatoma pagal vietos sąlygas
\n
2)Nukreipiamųjų gulekšnių išdėstymas, įvažiuojančio į nuolatinį eismą transporto matomumo zonoje
\n
3)Blokavimas geltona brūkšnine (B=0,3 m) 3,0/3,0 m ženklinimo linija
\n
4)Pakartojami kas 1000 m (matuojant nuo paskutinio ženklo prieš darbo vietas), jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 2000 m
\n
5)602-asis VŽ „Išankstinė krypčių rodyklė“; išvažos kryptis gali būti su 329-uoju VŽ „Ribotas greitis“, pvz., 50 km/h
\n
6)Išdėstyti nukreipiamieji gulekšniai išvažai aiškiau nurodyti
\n
7)Minimalus lėtėjimo juostos ilgis
\n
8)Minimalus greitėjimo juostos ilgis
\n
9)Vietoj 148-ojo VŽ „Eismo krypčių išsiskyrimas“ galima naudoti įspėjamąją gairę (žr. 5 iliustraciją) su SŽ *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais AUTOMAGISTRALĖS IR GREITKELIAI (A) II DALIS (A II) Tipinės eismo schemos (TES) ilgalaikėse darbo vietose su pereiga į priešingos eismo krypties važiuojamąją dalį (iliustracija) Paaiškinimas Dėl greičio ribojimo žingsnio galioja A I dalies TES pastabos (iliustracija) TES A II/1a Eismo organizavimas 3s+1 3 laikinos eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje, 1 eismo juosta arba laikina juosta susiaurintoje važiuojamojoje dalyje Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Didžiausias atstumas tarp vienpusių NG ir S **) pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ Skersinis atitvėrimas – NG ir S **); didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 (susiaurinimas iki laikinos eismo juostos pločio) Didžiausias atstumas tarp vienpusių NG grįžtamajame ruože – 20 m; ant kiekvienos iš jų – SŽ Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis pereigos vietą ir eismo kryptis juostose
\n
3)Pakartojami kas 2000 m
\n
4)Saugos zona
\n
5)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas
\n
6)Įspėjamoji gairė (žr. 5 iliustraciją) su SŽ *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/1b Eismo organizavimas 3s+1 3 laikinos eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje, 1 eismo juosta arba laikina juosta susiaurintoje važiuojamojoje dalyje Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – NG ir S **);didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 (susiaurinimas iki laikinų eismo juostų pločio) Didžiausias atstumas tarp S **) ir vienpusių NG pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ Didžiausias atstumas tarp S **) ir vienpusių NG grįžtamajame ruože – 20 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis atlankų vietas ir eismo kryptis juostose
\n
3)Skydas, nurodantis pereigų vietas ir eismo krypties juostas
\n
4)Pakartojami kas 2000 m
\n
5)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas
\n
6)Įspėjamoji gairė su SŽ *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/2a Eismo organizavimas 4s+0 4 laikinos eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje Didžiausias atstumas tarp vienpusių NG ir S **) pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ (susiaurinimas iki laikinų eismo juostų pločio) Didžiausias atstumas tarp vienpusių NG grįžtamajame ruože – 20 m; ant kiekvienos iš jų – SŽ Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis pereigos vietą ir eismo kryptis juostose
\n
3)Saugos zona
\n
4)Pakartojami kas 2000 m
\n
5)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/2b Eismo organizavimas 4s+0 4 laikinos eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje Išilginis atitvėrimas – NG su SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – NG ir S **); didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 (susiaurinimas iki laikinų eismo juostų pločio) Didžiausias atstumas tarp vienpusių S **) ir NG pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis atlankų vietas ir eismo kryptis juostose
\n
3)Skydas, nurodantis pereigų vietas ir eismo kryptis juostose
\n
4)Pakartojami kas 2000 m
\n
5)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/3a Eismo organizavimas 2+0 2 eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje Didžiausias atstumas tarp vienpusių NG ir S **) pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ Didžiausias atstumas tarp vienpusių NG grįžtamajame ruože – 20 m; ant kiekvienos iš jų – SŽ Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas S **); didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 (susiaurinimas iki vienos eismo juostos pločio)
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis pereigos vietą ir eismo kryptis juostose
\n
3)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
4)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
5)Pakartojami kas 2000 m
\n
6)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas
\n
7)Saugos zona *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/3b Eismo organizavimas 2+0 2 eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje Skersinis atitvėrimas – S **); didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 (susiaurinimas iki vienos eismo juostos pločio) Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Didžiausias atstumas tarp vienpusių S **) ir NG pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis pereigos vietą
\n
3)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
4)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
5)Pakartojami kas 2000 m
\n
6)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/4a Eismo organizavimas 3s+0 3 laikinos eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje Didžiausias atstumas tarp vienpusių NG ir S **) pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ Didžiausias atstumas tarp NG grįžtamajame ruože – 20 m; ant kiekvienos iš jų – vienpusis SŽ Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – S **); didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 (susiaurinimas iki vienos eismo juostos pločio)
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis pereigos vietą ir eismo kryptis juostose
\n
3)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
4)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
5)Pakartojami kas 2000 m
\n
6)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/4b Eismo organizavimas 3s+0 3 laikinos eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – NG ir S **); didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 (susiaurinimas iki laikinų eismo juostų pločio) Didžiausias atstumas tarp vienpusių S **) ir NG pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis pereigos vietą
\n
3)Skydas, nurodantis atlankų vietą ir eismo kryptis juostose
\n
4)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
5)Pakartojami kas 2000 m
\n
6)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/5a Eismo organizavimas 4+0 4 laikinos eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje (nenaudojant sustojimo juostos) Didžiausias atstumas tarp vienpusių NG ir S **) pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ Didžiausias atstumas tarp NG grįžtamajame ruože – 20 m; ant kiekvienos iš jų – vienpusis SŽ Išilginis atitvėrimas – NG *); (dešinėje pusėje ant kas antros NG – SŽ) didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – S **); didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 (susiaurinimas iki laikinų eismo juostų pločio)
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
3)Skydas, nurodantis pereigos vietą ir eismo kryptis juostose
\n
4)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
5)Pakartojami kas 2000 m
\n
6)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas
\n
7)Saugos zona *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/5b Eismo organizavimas 4+0 4 laikinos eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje (nenaudojant sustojimo juostas) Skersinis atitvėrimas –S **); didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 Išilginis atitvėrimas – NG *); didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Didžiausias atstumas tarp vienpusių NG ir S **) pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ Didžiausias atstumas tarp S **) susiaurinimo iki laikinų eismo juostų pločio zonoje – 20 m; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
3)Skydas, nurodantis atlankų vietą ir eismo kryptis juostose
\n
4)Skydas, nurodantis pereigos vietą ir eismo kryptis juostose
\n
5)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
6)Pakartojami kas 2000 m
\n
7)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas
\n
8)Perėjimo į tiesų ruožą zona *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/6a Eismo organizavimas 5s+0 5 laikinos eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje Didžiausias atstumas tarp vienpusių NG ir S **) pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ Didžiausias atstumas tarp NG grįžtamajame ruože – 20 m; ant kiekvienos iš jų – vienpusis SŽ Išilginis atitvėrimas – NG *); (dešinėje pusėje ant kas antros NG – SŽ) didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – S **); didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 (susiaurinimas iki laikinų eismo juostų pločio)
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
3)Skydas, nurodantis pereigos vietą ir eismo kryptis juostose
\n
4)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
5)Pakartojami kas 2000 m
\n
6)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas
\n
7)Saugos zona *) Galima numatyti su SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II6/b Eismo organizavimas 5s+0 5 laikinos eismo juostos priešingos krypties važiuojamojoje dalyje Išilginis atitvėrimas – NG su SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 20 m Skersinis atitvėrimas – NG ir S **); didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno iš jų – SŽ; atlankos pokrypis – apie 1:20 (susiaurinimas iki laikinų eismo juostų pločio) Didžiausias atstumas tarp vienpusių NG ir S **) pereigos zonoje – 10 m; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Skydas, nurodantis pereigos vietą
\n
3)Skydas, nurodantis atlankų vietą ir eismo kryptis juostose
\n
4)Išankstinės informacijos skydas (žr. 11 iliustraciją ir 139 punktą)
\n
5)Pakartojami kas 2000 m
\n
6)Priekinis blyksintis SŽ, kurio šviesos stiprumas naktį sumažinamas *) Perėjimo į tiesų ruožą zona **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/7 Eismo organizavimas ties prijungties vieta Eismo organizavimas 4s+0 Įvažos (skiriamosios juostos zonoje) atitvėrimas, naudojama S **); didžiausias atstumas tarp jų – 5 m; ant kiekvieno S **) – SŽ Įvažos (darbo vietų zonoje) išilginis atitvėrimas S **) ir vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; vienpusiai SŽ ant kas antro S **) ir NG
\n
1)Kelio ženklų vieta nustatoma pagal vietos sąlygas
\n
2)Saugumo salelė nuolatinės skiriamosios juostos zonoje žymima geltonai, prireikus papildomai apribojama nukreipiamaisiais gulekšniais
\n
3)STOP linija (B=0,5 m) ir blokavimas (B=0,3 m) 1,5/1,5 m geltonos spalvos brūkšnine ženklinimo linija
\n
4)Pakartojama už 1000 m
\n
5)Blokavimas (B=0,3 m) 3,0/3,0 m geltonos spalvos brūkšnine ženklinimo linija
\n
6)Išvažos išilginis atitvėrimas S **) ir vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; vienpusiai SŽ ant kas antro S **) ir NG
\n
7)Prireikus kraštai apribojami nukreipiamaisiais gulekšniais
\n
8)Prireikus, atsižvelgiant į eismo padidėjimą, įvažoje ir išvažoje greitis gali būti sumažinamas iki 50 km/h
\n
9)Skydas, nurodantis eismo kryptis juostose
\n
10)Vietoj 148-ojo VŽ „Eismo krypčių išsiskyrimas“ galima naudoti įspėjamąją gairę (žr. 5 iliustraciją ) su SŽ
\n
11)602-asis VŽ „Išankstinė krypčių rodyklė“; išvažos krypties rodyklė darbo vietų pusėje gali būti su 329-uoju VŽ „Ribotas greitis“, pvz., 50 km/h *) Tik darbiniam transportui **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A II/8 Eismo organizavimas ties prijungties vieta Eismo organizavimas 2+0
\n
i)Išimtiniu atveju, kai negalima nei greitėjimo juostos įrengti, nei prijungties vietos užtverti (visuomet panašu į TES A I/8)
\n
1)Pakartojami kas 1000 m
\n
2)Kelio ženklai įrengiami, atsižvelgiant į vietos sąlygas
\n
3)STOP linija (B=0,5 m) ir blokavimas (B=0,3 m) 3,0/3,0 m geltona brūkšnine ženklinimo linija
\n
4)Saugumo salelė nuolatinės skiriamosios juostos zonoje su geltonos spalvos ženklinimu, prireikus papildomai apribojama nukreipiamaisiais gulekšniais
\n
5)Išilginis atitvėrimas išvažos ir įvažos zonose, naudojant S **) ir vienpuses NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antro iš jų – vienpusis SŽ
\n
6)Nukreipiamieji gulekšniai išvažai aiškiau nurodyti
\n
7)Prireikus kraštai apribojami nukreipiamaisiais gulekšniais
\n
8)Vietoj 148-ojo VŽ „Eismo krypčių išsiskyrimas“ galima naudoti įspėjamąją gairę (žr. 5 iliustraciją) su SŽ *) Tik darbiniam transportui **) Galima naudoti NG Matmenys metrais AUTOMAGISTRALĖS IR GREITKELIAI (A) III DALIS (A III) Tipinės eismo schemos (TES) trumpalaikėse darbo vietose (iliustracija) TES A III/1 Trumpalaikės darbo vietos vienos eismo krypties važiuojamosios dalies vienoje iš eismo juostų Matomumas > 800 m ir esamas greitis apribojamas <= 110 km/h Darbinė transporto priemonė arba darbo vietos * Nuo darbo vietų kilnojamieji atitvėrimo skydai pastatomi be vilkiko:
\n
L >= 50 m atstumu kelyje, L >= 20 m atstumu rampose Atitvėrimui būtina naudoti NK (0,75 m aukščio) ir juos išdėstyti: –išilgai didžiausiu atstumu tarp jų – 10 m, –skersai – ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:10 (esant judriosioms darbo vietoms, NK naudoti nebūtina) Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčia rodykle (iliustracija) Darbinė transporto priemonė arba darbo vietos * Nuo darbo vietų kilnojamieji atitvėrimo skydai pastatomi be vilkiko:
\n
L >= 50 m atstumu kelyje, L >= 20 m atstumu rampose Atitvėrimui būtina naudoti NK (0,75 m aukščio) ir juos išdėstyti: –išilgai didžiausiu atstumu tarp jų – 10 m, –skersai – ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:10 (esant judriosioms darbo vietoms, NK naudoti nebūtina) Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčia rodykle PASTABA. Vietoj NK galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A III/2a Trumpalaikės darbo vietos vienos eismo krypties važiuojamosios dalies dešiniojoje eismo juostoje Matomumas < 800–400 m Apsauga naudojant tik priekinį signalinį skydą Esant darbo vietoms vidinėje eismo juostoje – analogiškai arba pagal TES A III/3a, arba pagal A III/3b Darbinė transporto priemonė arba darbo vietos * Nuo darbo vietų kilnojamieji atitvėrimo skydai pastatomi be vilkiko:
\n
L >= 50 m atstumu kelyje, L >= 20 m atstumu rampose Atitvėrimui būtina naudoti NK (0,75 m aukščio) ir juos išdėstyti: –išilgai didžiausiu atstumu tarp jų – 10 m, –skersai – ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:10 (esant judriosioms darbo vietoms, NK naudoti nebūtina) Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčia rodykle
\n
1)Priekinis signalinis skydas (žr. 10 iliustracijos a) dalį)
\n
2)Jeigu kilnojamojo atitvėrimo skydo matomumas mažesnis kaip 400 m, prireikus papildoma priekiniu signaliniu skydu PASTABA. Vietoj NK galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A III/2b Trumpalaikės darbo vietos vienos eismo krypties važiuojamosios dalies dešiniojoje eismo juostoje Matomumas < 800 m Apsauga naudojant tik įvairius priekinius signalinius įtaisus Darbinė transporto priemonė arba darbo vietos * Nuo darbo vietų kilnojamieji atitvėrimo skydai pastatomi be vilkiko:
\n
L >= 50 m atstumu kelyje, L >= 20 m atstumu rampose Atitvėrimui būtina naudoti NK (0,75 m aukščio) ir juos išdėstyti: –išilgai didžiausiu atstumu tarp jų – 10 m, –skersai – ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:10 (esant judriosioms darbo vietoms, NK naudoti nebūtina) Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčia rodykle
\n
1)Priekinis signalinis skydas (žr. 10 iliustracijos a) dalį)
\n
2)Mažoji blyksinti rodyklė PASTABA. Vietoj NK galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A III/3a Trumpalaikės darbo vietos vienos eismo krypties važiuojamosios dalies kairiojoje eismo juostoje Matomumas – 400–800 m Apsauga su įvairiais priekiniais signaliniais įtaisais (Alternatyva TES A III/2a) Darbinė transporto priemonė arba darbo vietos * Nuo darbo vietų kilnojamieji atitvėrimo skydai pastatomi be vilkiko:
\n
L >= 50 m atstumu kelyje, L >= 20 m atstumu rampose Atitvėrimui būtina naudoti NK (0,75 m aukščio) ir juos išdėstyti: –išilgai didžiausiu atstumu tarp jų – 10 m, –skersai – ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:10 (esant judriosioms darbo vietoms, NK naudoti nebūtina) Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčia rodykle
\n
1)Priekinis signalinis skydas (žr. 10 iliustracijos a) dalį)
\n
2)Mažoji blyksinti rodyklė arba įspėjamoji gairė su signaline vėliavėle PASTABA. Vietoj NK galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A III/3b Trumpalaikės darbo vietos vienos eismo krypties važiuojamosios dalies kairiojoje eismo juostoje Matomumas < 400 m Apsauga su skirtingais priekiniais signaliniais įtaisais (Alternatyva TES A III/2a) Darbinė transporto priemonė arba darbo vietos * Nuo darbo vietų kilnojamieji atitvėrimo skydai pastatomi be vilkiko:
\n
L >= 50 m atstumu kelyje, L >= 20 m atstumu rampose Atitvėrimui būtina naudoti NK (0,75 m aukščio) ir juos išdėstyti: –išilgai didžiausiu atstumu tarp jų – 10 m, –skersai – ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:10 (esant judriosioms darbo vietoms, NK naudoti nebūtina) Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčia rodykle
\n
1)Priekinis signalinis skydas
\n
2)Rekomenduojama papildyti 329-uoju VŽ „Ribotas greitis“ (90 km/h)
\n
3)Mažoji blyksinti rodyklė arba įspėjamoji gairė su signaline vėliavėle PASTABA. Vietoj NK galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A III/4 Trumpalaikės darbo vietos vienos eismo krypties važiuojamosios dalies kairiojoje eismo juostoje Eismas organizuojamas dviem juostomis, naudojama sustojimo juosta Darbinė transporto priemonė arba darbo vietos * Nuo darbo vietų kilnojamieji atitvėrimo skydai pastatomi be vilkiko:
\n
L >= 50 m atstumu kelyje, L >= 20 m atstumu rampose Atitvėrimui būtina naudoti NK (0,75 m aukščio) ir juos išdėstyti: –išilgai didžiausiu atstumu tarp jų – 10 m, –skersai – ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:10 Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčia rodykle Nuimamasis ženklinimas naudojant tankią NK eilę arba nukreipiamuosius gulekšnius Priekinis signalinis skydas pagal VII skyriaus 10 iliustracijos b) dalį)
\n
1)Jei kilnojamojo atitvėrimo skydo matomumas mažesnis kaip 800 m, prireikus papildoma priekiniu signaliniu skydu PASTABA. Vietoj NK galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A III/5 Trumpalaikės darbo vietos, kai užtvertos vidurinė ir dešinioji eismo juostos vienos krypties eismo važiuojamojoje dalyje Matomumas < 800 m Esant darbo vietoms vidurinėje ir kairiojoje eismo juostose, analogiškai TES A III/2a arba TES A III/3b Darbinė transporto priemonė arba darbo vietos * Nuo darbo vietų kilnojamieji atitvėrimo skydai pastatomi be vilkiko:
\n
L >= 50 m atstumu kelyje, L >= 20 m atstumu rampose Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčia rodykle Atitvėrimui būtina naudoti NK (0,75 m aukščio) ir juos išdėstyti: –išilgai didžiausiu atstumu tarp jų – 10 m, –skersai – ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:10 Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčia rodykle
\n
1)Priekiniai signaliniai įtaisai pagal TES A III/2a arba TES A III/2b
\n
2)329-ieji VŽ „Ribotas greitis“ (90 km/h) pagal TES A III/2a arba TES A III/2b PASTABA. Vietoj NK galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A III/6 Trumpalaikės darbo vietos vienos eismo krypties važiuojamojoje dalyje, kai užtveriamos vidurinė ir kairioji eismo juostos Matomumas < 800 m Analogiškai esant darbo vietoms vidurinėse ir kairiosiose eismo juostose Darbinė transporto priemonė arba darbo vietos * Nuo darbo vietų kilnojamieji atitvėrimo skydai pastatomi be vilkiko:
\n
L >= 50 m atstumu kelyje, L >= 20 m atstumu rampose Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčia rodykle Atitvėrimui būtina naudoti NK (0,75 m aukščio) ir juos išdėstyti: –išilgai didžiausiu atstumu tarp jų – 10 m, –skersai – ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:10 Nuimamasis ženklinimas, naudojama tanki NK eilė arba nukreipiamieji gulekšniai Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčia rodykle Priekinis signalinis skydas pagal VII skyriaus 10 iliustracijos b) dalį)
\n
1)Priekinis signalinis skydas, pritaikoma pagal VII skyriaus 10 iliustracijos a) dalį
\n
2)Prireikus papildoma priekiniu signaliniu skydu (žr. VII skyriaus 10 iliustracijos a) dalį), jeigu priekinio signalinio skydo matomumas mažesnis kaip 400 m 1 PASTABA. Vietoj NK galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES A III/7 Trumpalaikės darbo vietos vienos eismo krypties važiuojamojoje dalyje, darbai atliekami sustiprintoje šoninėje juostoje Darbinė transporto priemonė arba darbo vietos * Nuo darbo vietų kilnojamieji atitvėrimo skydai pastatomi be vilkiko:
\n
L >= 50 m atstumu kelyje, L >= 20 m atstumu rampose Rekomenduojama naudoti NK (0,75 aukščio); kai atstumas >= 50 m – NK būtini (esant judriosioms darbo vietoms, NK naudoti nebūtina) Kilnojamasis atitvėrimo skydas su blyksinčiais kryžmai įrengtais žibintais PASTABA. Vietoj NK galima naudoti NG Matmenys metrais
\n
XIII SKYRIUS. KELIAI UŽ GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ RIBŲ
\n
I SKIRSNIS. BENDRIEJI NURODYMAI
\n
292.Keliai už gyvenamųjų vietovių ribų yra visi vienos važiuojamosios dalies keliai su priešpriešiniu eismu ir kelių važiuojamųjų dalių keliai su vieno lygio sankryžomis. Gyvenamųjų vietovių žymėjimas nurodytas XIV skyriaus I skirsnyje.
\n
293.Kelių už gyvenamųjų vietovių ribų darbo vietų aptvėrimą ir eismo reguliavimą reglamentuoja taisyklių T DVAER I–XI skyrių nuostatos ir reikalavimai. Šiame skyriuje pateikiamos pritaikyti ir papildyti pagal specifines eismo sąlygas keliuose už gyvenamųjų vietovių ribų eismo reguliavimo nurodymai. Kai leistinas greitis mažesnis kaip 50 km/h, ypač tikslinga taikyti XIV skyriaus nuostatas.
\n
Pagal taisykles KVŽT [6.10] keliuose su dviem ir daugiau eismo juostų įrengiami 2-os dydžio grupės VŽ, tačiau ypač pavojinguose ruožuose, pagrindus naudojimo tikslingumą, gali būti naudojami 4-os dydžio grupės VŽ.
\n
Taip pat šiame skyriuje pateiktos tipinių TES I ir II dalys, kurios žymimos santrumpomis K I, K II.
\n
II SKIRSNIS. ILGALAIKĖS DARBO VIETOS
\n
Kelio ženklų įrengimo atstumas 294. Paprastai apie darbo vietas informuojama 400 m atstumu nuo darbo vietų įrengus 106-ąjį VŽ „Darbai kelyje“. Nuo šio ženklo 100 m atstumu įrengiami reikalingi įspėjamieji, draudžiamieji ir nukreipiamieji ženklai. Jei dėl darbo vietų gali susidaryti dažnos grūstys, tada didesniu atstumu reikia pastatyti 106-ąjį VŽ „Darbai kelyje“ su papildoma lentele 801-uoju VŽ „Atstumas iki objekto“, informuojančiais apie darbo vietas.
\n
295.Atstumo atskaitos taškas nustatomas nuo eismo juostų susiaurinimo vietos arba atlankų pradžios.
\n
Eismo organizavimas 296. Darbo vietų zonoje reikia išlaikyti esamą eismo juostų skaičių. Be to, reikia stengtis taip organizuoti eismą, kad vis dar būtų įmanomas dvipusis eismas.
\n
297.Jei lieka tik viena eismo juosta, vadovaujantis vietos situacija ir eismo intensyvumu reikia patikrinti, ar galima eismą organizuoti kintamu režimu (žr. šio skyriaus III skirsnio pastraipą „Pirmenybės eismo reguliavimas susiaurintose vietose“) ir (arba) nukreipti apylankomis (žr. XI skyriaus II skirsnį).
\n
298.Esant dideliam eismo intensyvumui ir neturint galimybės naudoti apylankos, reikia stengtis įrengti laikiną važiuojamąją dalį darbo vietoms apvažiuoti (žr. TES K/1/9).
\n
299.Ypač didelį dėmesį reikia skirti pėsčiųjų ir dviratininkų eismui. Pėsčiųjų eismo negalima organizuoti važiuojamąja dalimi, nerekomenduojama ir kad būtų einama skersai per važiuojamąją dalį. Organizuojant eismą per darbo vietas, reikia numatyti ypatingą apsaugą nuo pavojų keliančių statybinių medžiagų arba mechanizmų.
\n
Eismo juostų plotis 300. Normaliu atveju eismo juostų plotį reikia išlaikyti ne mažesnį kaip 2,75 m. Paženklinus laikiną eismo juostą, prireikus galima organizuoti priešpriešinį eismą, jeigu likutinis važiuojamosios dalies plotis yra ne mažesnis kaip 5,5 m.
\n
301.Kai darbo vietose eismas organizuojamas keičiant jo kryptį, važiuojamosios dalies likutinis plotis turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Eismui reguliuoti naudojant šviesoforų postą, šis plotis išimtiniu atveju gali būti sumažintas iki 2,75 m.
\n
302.Nustatant eismo juostų plotį, reikia atsižvelgti, kad apsauginis atstumas tarp atitveriamųjų įtaisų ir iškasos briaunos būtų ne mažesnis kaip 0,5 m.
\n
Atitvėrimas 303. Skersine ir išilgine kryptimis darbo vietos dažniausiai apsaugomos naudojant nukreipiamąsias gaires (NG).
\n
304.Išilgine kryptimi NG statomos ne didesniu kaip 20 m atstumu. Skersine kryptimi atitveriama smailiu kampu, darbo vietų pradžioje NG eilė pakreipiama 1:10 važiuojamosios dalies atžvilgiu, o darbo vietų pabaigoje – 1:3. Darbo vietų pradžioje atstumas tarp NG lygiagrečiai su kelio ašimi sudaro ne daugiau kaip 6 m (skersai į važiuojamosios dalies ašį ne daugiau kaip 0,6 m), o darbo vietų pabaigoje – ne daugiau kaip 3 m (skersai į važiuojamosios dalies ašį – ne daugiau kaip 1 m).
\n
305.Jei viena važiavimo kryptimi reikia užtverti keletą eismo juostų, reikia naudoti atskirtas vieną nuo kitos skersinio atitvėrimo smailiu kampu zonas, be to, dažniausiai susiaurinti reikia iš kairės. Tarp atitvėrimo smailiu kampu zonų gali būti padaromi ilgesni tarpiniai ruožai (perstumtasis eismo juostų susiaurinimas).
\n
306.Šviesos elementų junginius (žr. 145 punktą) reikia naudoti tik blogai apžvelgiamose vietose, esant neįprastai daug posūkių.
\n
III SKIRSNIS. EISMO REGULIAVIMAS
\n
Tipinės eismo schemos (TES) 307. Kaip reikia atitverti, apstatyti kelio ženklais, ženklinti, apšviesti darbo vietas, esančias keliuose už gyvenamųjų vietovių ribų, nurodyta TES nuo K I/1 iki K I/ 9. Apie TES naudojimą taip pat aiškinama taisyklių T DVAER 42–47 punktuose.
\n
308.Kai darbo vietos yra važiuojamosios dalies zonoje arba betarpiškai šalia pėsčiųjų ir (arba) dviračių eismo zonos, analogiškai naudojami XIV skyriaus V skirsnio punktų nurodymai (žr. TES G II).
\n
Didžiausias greitis 309. Darbo vietų zonoje leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h. Prieš nurodytą 50 km/h pagal ribojimo žingsnį nurodomas 70 km/h važiavimo greitis.
\n
310.Išimtiniais atvejais ir dėl darbo vietose nesusiaurintos važiuojamosios dalies eismo zonoje gali būti leistinas ir 70 km/h važiavimo greitis.
\n
Kaip alternatyva atitinkamai gali būti nurodytas 60 km/h arba 80 km/h važiavimo greitis.
\n
311.Darbo vietų zonose, kuriose yra besikeičianti eismo kryptis (205-asis VŽ „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir 206-asis VŽ „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“) išimtiniais atvejais laukiančiųjų krypties pusėje gali būti apribotas greitis iki 40 km/h. Šiuo atveju greitis mažinamas palaipsniui nuo 80 km/h kas 20 km/h, t. y. 60 km/h, 40 km/h, laikantis taisyklėse KVŽT [6.10]. nurodyto greičio ribojimo žingsnio.
\n
Važiavimo pirmenybės reguliavimas susiaurintose vietose 312. Reikia patikrinti, ar užtenka vien KET [6.4] nurodymų. Jei šiuos nurodymus reikia sugriežtinti ar važiavimo pirmenybė turi būti suteikta kitai krypčiai, reikia naudoti 205-ąjį VŽ „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir 206-ąjį VŽ „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“. Šis eismo reguliavimas yra leistinas, jei įvykdomos šios sąlygos:
\n
–susiaurinta vieta, įskaitant skersinius atitvėrimus, turėtų būti ne ilgesnė kaip 50 m,
\n
–susiaurinta vieta iš abiejų važiavimo krypčių turi būti aiškiai matoma,
\n
–susiaurintos vietos privalomojo laukimo nuovažoje (205-asis VŽ „Priešpriešinio eismo pirmenybė“) neturi susidaryti grūstis,
\n
–eismo intensyvumas abiem kryptimis bet kuriuo paros metu turi būti mažesnis kaip 500 aut./h.
\n
313.Važiuojamosiose dalyse, kuriose yra daugiau kaip viena eismo juosta kiekviena kryptimi, eismui reguliuoti neturėtų būti naudojami 205-ieji VŽ „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir 206-ieji VŽ „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“.
\n
314.Jei automobilių eismą abiem kryptimis reikia išlaikyti dešinėje, o sąlygų eismui reguliuoti naudojant 205-ąjį VŽ „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir 206-ąjį VŽ „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“ nėra, reikia naudoti šviesoforų postus arba ne mažiau kaip vieną eismo kryptį nukreipti apylanka.
\n
IV SKIRSNIS. TRUMPALAIKĖS DARBO VIETOS
\n
315.Darbams trumpalaikėse darbo vietose atlikti naudojama kilnojamieji atitvėrimo skydai ir apstatoma kelio ženklais, naudojamasi specialiomis darbinių mašinų teisėmis pagal KET [6.4] 193 punktą ir (arba) vadovaujamasi TES nuo K II/1 iki K II/4. Apie TES panaudojimą taip pat paaiškinama taisyklių T DVAER 42–47 punktuose.
\n
316.Judriosios darbo vietos (vietos, kuriose darbų trukmė yra kelios minutės) yra problemiškos dėl galimų matomumo pasikeitimų ir dėl to atsirandančių skirtingų darbo vietų aptvėrimo reikalavimų. Tokių darbo vietų įrengimą rekomenduojama riboti ir naudoti tik ypatingais atvejais. Pirmenybę reiktų suteikti stacionarioms trumpalaikėms darbo vietoms.
\n
317.Dienos metu trumpalaikėms darbo vietoms apsaugoti užtenka nukreipiamųjų kūgių (NK) (500 mm aukščio). Skersiniam atitvėrimui už darbo vietų reikia ne mažiau kaip 3 NK, pastatomų vienas nuo kito skersai ne didesniu kaip 1 m atstumu (pokrypis – apie 1:3), prieš darbo vietas – ne mažiau kaip 5 NK (pokrypis – apie 1:5). Didžiausias išilginis atstumas tarp nukreipiamųjų kūgių gali būti 5 m, susiaurintos vietos didžiausias ilgis – 50 m.
\n
318.Trumpalaikėms darbo vietoms apsaugoti keliuose už gyvenamųjų vietovių ribų paprastai naudojami kilnojamieji atitvėrimo skydai (žr. 8 iliustracijos a dalį). Jei jų ryškumą dėl vietovės ypatybių reikia padidinti, rekomenduojama naudoti mažų matmenų kilnojamuosius atitvėrimo skydus su blyksinčiomis rodyklėmis (žr. 8 iliustracijos c dalį).
\n
319.Jei kilnojamųjų atitvėrimo skydų negalima pamatyti iš 200 m atstumo, tai papildomai kaip priekinius įspėjamuosius įtaisus bent 200 m atstumu reikia įrengti įspėjamąsias gaires su signalinėmis vėliavėlėmis (žr. 12 iliustraciją) arba išimtiniais atvejais naudoti įspėjamuosius postus.
\n
320.Trumpalaikėms darbo vietoms apsaugoti gali būti naudojamos darbinės transporto priemonės, kurios pagal VIII skyriaus I skirsnio nurodymus turi būti su papildoma įspėjamąja įranga. Be to, joms galioja tie patys reikalavimai kaip ir kilnojamajam atitvėrimo skydui (pvz., pamatymas tinkamu laiku).
\n
321.Jei nenaudojami kilnojamieji atitvėrimo skydai, apie stacionarias trumpalaikes darbo vietas reikia informuoti, naudojant 106-ąjį VŽ „Darbai kelyje“. Judriosiose darbo vietose 106-asis VŽ „Darbai kelyje“ gali būti su papildoma lentele (galiojimo zonos arba krypties nuoroda). Šiuo atveju didžiausia leidžiama galiojimo zona gali būti 1000 m. Jei šioje zonoje prisijungia kelias, įsukantį transportą atitinkamai reikia įspėti arba panaudoti 106-ąjį VŽ „Darbai kelyje“.
\n
322.Jei atliekant trumpalaikius darbus neužtikrinama pakankama darbo vietų apsauga arba saugus eismas, darbo vietas reikia apstatyti ženklais ir atitverti kaip ir ilgalaikes darbo vietas. Išilginiam atitvėrimui taip pat gali būti naudojami NK.
\n
Geodeziniai darbai 323. Apie atliekamus geodezinius darbus galima informuoti 106–uoju VŽ „Darbai kelyje“ (žr. TES K II/1, K II/5). Tai ypač reikėtų naudoti, jei tokie darbai atliekami prie važiuojamosios dalies, o apsauginės transporto priemonės nėra.
\n
324.Reperiai ir matavimo linijos pagal galimybę turi būti važiuojamosios dalies, kurioje eismas neintensyvus, išorinėje pusėje. Jei reikia pasinaudoti važiuojamąja dalimi, turi būti ribojamas persikėlimas iš vienos kelio pusės į kitą. Reikia pasirinkti tokius geodezinių darbų metodus, kurių metu per eismo zoną būtų kuo mažiau vaikščiojama.
\n
325.Jei pasirodo, kad geodezinių darbų eiga neužtikrina juos atliekančius darbuotojų grupės apsaugos arba saugaus eismo, darbus reikia nutraukti ir darbo vietą sutvarkyti.
\n
KELIAI UŽ GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ RIBŲ (K) I DALIS (K I) Tipinės eismo schemos (TES) ilgalaikėse darbo vietose (iliustracija) TES K I/1 Važiuojamoji dalis nesusiaurinta Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 20 m; prireikus ant kas antros NG – dvipusis SŽ (žr. VII skyriaus III skirsnį)
\n
1)Pakartojami už 500 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 1000 m
\n
2)Alternatyva – 80 km/h
\n
3)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m Matmenys metrais (iliustracija) TES K I/2 Važiuojamoji dalis mažai susiaurinta Skersinis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:3; atlankoje – >= 3 NG; ant kiekvienos NG – vienpusis SŽ (alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm) Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 20 m; prireikus ant kas antros NG – dvipusis SŽ (žr. VII skyriaus III skirsnį) Skersinis atitvėrimas S **); didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:10; atlankoje – >= 3 S **); ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ
\n
1)Pakartojami už 500 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 1000 m
\n
2)Alternatyva – 80 km/h arba 60 km/h
\n
3)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m *) Dvipusiai NG arba S **) ir SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES K I/3 Eismo organizavimas, naudojant laikinas eismo juostas Skersinis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:3; atlankoje – >= 3 NG; ant kiekvienos NG – vienpusis SŽ (alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm) Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 20 m; prireikus ant kas antros NG – dvipusis SŽ (žr. VII skyriaus III skirsnį) Skersinis atitvėrimas S **); didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:10; atlankoje – >= 3 S **); ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ
\n
1)Pakartojami už 500 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 1000 m
\n
2)Alternatyva – 80 km/h arba 60 km/h
\n
3)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES K I/4 Užtverta pusė važiuojamosios dalies Eismas reguliuojamas naudojant kelio ženklus Skersinis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:3; atlankoje – >= 4 NG; ant kiekvienos NG – vienpusis SŽ (alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm) Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 20 m; prireikus ant kas antros NG – dvipusis SŽ (žr. VII skyriaus III skirsnį) Skersinis atitvėrimas S **); didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:10; atlankoje – >= 5 S **); ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ *) Įrengiami abiejose kelio pusėse
\n
1)Alternatyva – 80 km/h arba 60 km/h **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES K I/5 Užtverta pusė važiuojamosios dalies Eismas reguliuojamas naudojant šviesoforus Skersinis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:3; atlankoje – >= 4 NG; ant kiekvienos NG – vienpusis SŽ (alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm) Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 20 m; prireikus ant kas antros NG – dvipusis SŽ (žr. VII skyriaus III skirsnį) Skersinis atitvėrimas S **); didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:10; atlankoje – >= 5 S **); ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ
\n
1)Pakartojami už 500 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 1000 m
\n
2)Alternatyva – 80 km/h arba 60 km/h **) Galima naudoti vienpuses NG PASTABA. Jei šviesoforas darbų metu nustoja veikęs, eismą reguliuoja dirbančio personalo įpareigotas asmuo (žr. 158 punktą) Matmenys metrais (iliustracija) TES K I/6 Darbo vietos ties gyvenamosios vietovės riba Užtverta pusė važiuojamosios dalies Eismas reguliuojamas naudojant kelio ženklus Skersinis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:3; atlankoje – >= 5 NG; ant kiekvienos NG – vienpusis SŽ (alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm) Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 20 m; prireikus ant kas antros NG – dvipusis SŽ (žr. VII skyriaus III skirsnį) Skersinis atitvėrimas, naudojant AB (juostos aukštis 250 mm ) ir NG; ne mažiau kaip 3 geltonos spalvos SŽ (Alternatyva: S **); didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:10; atlankoje – >= 5 S **); ant kiekvieno S **) – SŽ) **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES K I/7 3-jų eismo juostų važiuojamoji dalis Vienos (dešiniosios) iš 2-jų eismo juostų ta pačia kryptimi užtvėrimas Skersinis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:3; atlankoje – >= 3 NG; (alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm) Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 20 m; prireikus ant kas antros NG – vienpusis SŽ Skersinis atitvėrimas vienpusiais S **); didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:10; atlankoje – >= 5 S **); ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ
\n
1)Pakartojami už 500 m, jeigu tarp darbo vietų ilgis didesnis kaip 1000 m
\n
2)Alternatyva – 80 km/h arba 60 km/h
\n
3)Galima įrengti abiejose pusėse
\n
4)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m
\n
5)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES K I/8 3-jų eismo juostų važiuojamoji dalis Užtverta 1-os krypties eismo juosta Skersiniai atitvėrimai – S **) ir vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankų pokrypiai:
\n
–darbo vietų pradžioje – apie 1:10,
\n
–darbo vietų pabaigoje – apie 1:3 atlankoje – >= 5 S **) (darbo vietų pabaigoje – >= 3 NG); ant kiekvieno S **) vienpusis SŽ (NG darbo vietų pabaigoje be SŽ) Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 20 m; prireikus ant kas antros NG – vienpusis SŽ (žr. VII skyriaus III skirsnį) Eismo juostos apribotos geltona ištisine ženklinimo linija arba konstrukciniais nukreipiamaisiais elementais Darbo vietų zonoje važiuojamoji dalis apribota geltona ištisine ženklinimo linija; ženklinimo liniją galima pakeisti konstrukciniais nukreipiamaisiais elementais
\n
1)Pakartojami už 500 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 1000 m
\n
2)Alternatyva – 80 km/h arba 60 km/h
\n
3)Galima pakeisti konstrukciniais nukreipiamaisiais elementais
\n
4)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m
\n
5)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
6)Skydas, nurodantis darbo vietų apvažiavimą ir eismo kryptis juostose **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES K I/9 Eismo reguliavimas, naudojant laikiną važiuojamąją dalį darbo vietomis apvažiuoti Skersinis atitvėrimas vienpusiais S **); didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:10; atlankoje – >= 5 S **) ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ Važiuojamoji dalis apribota ištisine geltona ženklinimo linija arba konstrukciniais nukreipiamaisiais elementais Skersinis atitvėrimas vienpusėmis NG, didžiausias atstumas tarp jų – 6 m; atlankos pokrypis – apie 1:10; atlankoje – >= 5 NG; ant kiekvienos NG – vienpusis SŽ
\n
1)Pakartojami už 500 m, jeigu apvažiavimo ilgis didesnis kaip 1000 m
\n
2)Alternatyva – 80 km/h arba 60 km/h
\n
3)Pakartojami kas 2000 m, jeigu darbo vietų ilgis didesnis kaip 3000 m
\n
4)Skydas, nurodantis darbo vietų apvažiavimo kryptį laikina važiuojamąja dalimi **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais KELIAI UŽ GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ RIBŲ (K) II DALIS (K II) Tipinės eismo schemos (TES) trumpalaikėse darbo vietose (iliustracija) TES K II/1 Trumpalaikės darbo vietos keliuose, kuriuose mažas eismo intensyvumas, apstatomos kelio ženklais (tik dienos metu) Skersinis atitvėrimas NK (ne mažesniais kaip 0,5 m aukščio); išdėstomi ne mažiau kaip 3 NK; pokrypis – apie 1:3 Išilginis atitvėrimas NK (ne mažesniais kaip 0,5 m aukščio); atstumas tarp jų ne didesnis kaip 5 m Skersinis atitvėrimas NK (ne mažesniais kaip 0,5 m aukščio); išdėstomi ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:10
\n
1)Išimtiniais atvejais papildomi įspėjamaisiais postais arba priekiniais įspėjamaisiais įtaisais
\n
2)Jei atliekant geodezinius darbus dažnesnės panašios užtvėrimo vietos, jos viena nuo kitos turi būti ne didesniu kaip 1000 m atstumu, Matmenys metrais (iliustracija) TES K II/2 Trumpalaikės darbo vietos, naudojami kilnojamieji atitvėrimo skydai (tik dienos metu) Skersinis atitvėrimas NK (ne mažesniais kaip 0,5 m aukščio); išdėstomi ne mažiau kaip 3 NK; pokrypis – apie 1:3 Išilginis atitvėrimas NK (ne mažesniais kaip 0,5 m aukščio); atstumas tarp jų ne didesnis kaip 5 m
\n
1)Jei kelio ruožo negalima apžvelgti, atstumas turi būti ne didesnis kaip 25 m Kilnojamasis atitvėrimo skydas (VII skyrius, 8 iliustracija)
\n
4)Alternatyva kilnojamasis atitvėrimo skydas su mažąja blyksinčia rodykle) Skersinis atitvėrimas NK (ne mažesniais kaip 0,5 m aukščio); išdėstomi ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:5
\n
2)Išimtiniais atvejais papildoma įspėjamuoju postu
\n
3)Priekinis signalinis įtaisas tik tada, jei iš 200 m atstumo negalima pamatyti atitvėrimo skydo (XIII skyriaus IV skirsnis) Matmenys metrais (iliustracija) TES K II/3 Judriosios darbo vietos (tik dienos metu)
\n
1)Jei kelio ruožo negalima apžvelgti, atstumas turi būti ne didesnis kaip 50 m Kilnojamasis atitvėrimo skydas (VII skyrius, 8 iliustracija)
\n
4)Alternatyva kilnojamasis atitvėrimo skydas su mažąja blyksinčia rodykle)
\n
2)Išimtiniais atvejais papildoma įspėjamaisiais postais arba priekiniu įspėjamuoju įtaisu
\n
3)Priekinis signalinis skydas įrengiamas tik tada, kai iš 200 m atstumo negalima pamatyti kilnojamojo atitvėrimo skydo arba apsauginės transporto priemonės Matmenys metrais (iliustracija) TES K II/4 Kelio ženklinimo darbo vietos važiuojamosios dalies viduryje (tik dienos metu) Ženklinimo automobilis su mažąja blyksinčia rodykle (žr. VII skyriaus III skirsnį) 0,3 m aukščio NK (žr. VII skyriaus II skirsnį), kurių eilės sustatymo ilgis priklauso nuo ženklinimo linijos džiūvimo laiko
\n
1)Jei neišlaikomas reikalaujamas plotis, reikia užtverti vieną važiuojamosios dalies pusę
\n
2)Tik intensyvaus eismo ir (arba) greitojo eismo ruožuose Matmenys metrais (iliustracija) TES K II/5 Geodeziniai darbai, labai susiaurinama dvipusio eismo važiuojamoji dalis Apsauga naudojant nukreipiamuosius kūgius (NK) Skersinis atitvėrimas NK (ne mažesniais kaip 0,5 m aukščio); išdėstomi ne mažiau kaip 3 NK; pokrypis – apie 1:3 Išilginis atitvėrimas NK (ne mažesniais kaip 0,5 m aukščio); atstumas tarp jų ne didesnis kaip 5 m Skersinis atitvėrimas NK (ne mažesniais kaip 0,5 m aukščio); išdėstomi ne mažiau kaip 5 NK; pokrypis – apie 1:5
\n
1)Tik tuo metu, kai važiuojamosios dalies viena pusė užimta, rekomenduojama naudoti 124-ąjį ir atitinkamai 125-ąjį VŽ Matmenys metrais
\n
XIV SKYRIUS. KELIAI IR GATVĖS (PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TAKAI) GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE
\n
I SKIRSNIS. BENDRIEJI NURODYMAI
\n
326.Keliai ir gatvės (pėsčiųjų ir dviračių takai) gyvenamosiose vietovėse (toliau – gatvės (keliai) pagal taisykles T DVAER yra gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, eismui skirtos zonos.
\n
327.Gyvenamoji vietovė žymima 515-uoju arba 616-uoju VŽ „Gyvenvietės pradžia“ ir 551-uoju arba 616-uoju (VŽ) „Gyvenvietės pabaiga“. Gatvėms (keliams) gyvenamosiose vietovėse galioja taisyklių T DVAER I–XI skyrių pagrindiniai nurodymai ir reikalavimai. Šiame taisyklių T DVAER skyriuje pateikiami pagal gyvenamosiose vietovėse eismo ypatumus pritaikyti ir papildyti nurodymai bei reikalavimai. Esant didžiausiam leistinam greičiui daugiau kaip 70 km/h ir (arba) esant daugiajuostėms važiuojamosioms dalims (pvz., miesto greitkeliai), tikslinga taikyti XII ir XIII skyrių nurodymus.
\n
II SKIRSNIS. ILGALAIKĖS DARBO VIETOS
\n
Kelio ženklų įrengimo atstumas 328. Vadovaujantis 13 lentelėje pateiktais atstumo duomenimis nustatoma eismo juostų susiaurinimo vietų arba atlankų pradžia (įrengimo atstumo atskaitos taškas).
\n
Taip pat šiame skyriuje pateiktos TES 3 dalys: G I, G II, G III.
\n
13 lentelė. Vertikaliųjų kelio ženklų (VŽ) įrengimo atstumas VŽ Nr.
\n
Gatvės (keliai) Su dviem ir daugiau eismo juostų viena kryptimi Su dviem eismo juostomis Lėtojo eismo zonose 106 70–100 m 50–70 m 30–50 m 123, 124, 125, 126 *) 30–50 m *) 515, skydai, nurodantys susiaurinimo vietą ir pan.
\n
50–70 m *) *) 329, 325 30–50 m 50–70 m *) 112 *) 50–100 m 50–100 m 120 30–50 m 10–30 m 10–30 m 205, 206 *) 0–10 m 0–10 m 326, 336 10–20 m 0–10 m *) *) nereikia normaliu atveju 329. 332-asis VŽ „Sustoti draudžiama“, 333-iasis VŽ „Stovėti draudžiama“ išdėstomi prieš pat darbo vietų pradžią. Esant poreikiui 0–10 m atstumu naudojamos papildomos lentelės (pvz., pradžios laikas, apribojimo periodas).
\n
330.Atsižvelgus į vietos sąlygas, įrengiant kelio ženklus, jie gali būti derinami, pvz.: 123-iasis VŽ ir 325-asis VŽ, 124-asis VŽ ir 325-asis VŽ, 112-asis VŽ ir 325-asis VŽ, 120-asis VŽ ir 329-asis VŽ, 329-asis VŽ ir 325-asis VŽ. Gatvių (kelių) darbo vietų naudojami 1-os arba 2-os dydžio grupės VŽ (žr. taisyklių KVŽT [6.10] 1 lentelę).
\n
III SKIRSNIS. EISMO ORGANIZAVIMAS VAŽIUOJAMOJOJE DALYJE
\n
Bendrieji nurodymai 331. Darbo vietų zonoje reikėtų išlaikyti esamą eismo juostų skaičių. Autobusams ir bėginiam transportui suteikiama pirmenybė organizuojant gatvių (kelių) tiesybos darbus.
\n
332.Jei abiems kryptims lieka tik viena eismo juosta, atsižvelgiant į vietos situaciją ir eismo intensyvumą, patikrinama, ar galima organizuoti eismą pakaitomis keičiant jo kryptį (žr. šio skyriaus pastraipą „Važiavimo pirmenybės reguliavimas susiaurintose vietose“) ir (arba) naudojant apylanką (žr. šio skyriaus pastraipą „Apylankos“).
\n
333.Kai yra didelis eismo intensyvumas ir nėra galimybės naudotis apylanka, reikia numatyti laikiną važiuojamąją dalį darbo vietoms apvažiuoti (pavyzdį žr. XIII skyriaus TES K I/9).
\n
334.Jei reikia sumažinti eismo juostų skaičių, kelių valdytojai, bendradarbiaudami su policija ir Kelių direkcija, turi ištirti galimybes, kaip išvengti eismo grūsčių (pvz., įrengti apylanką, panaudoti užtvertas gatves). Kad būtų išvengta eismo grūsčių, gali būti nurodoma apie grūsčių pavojų arba gali būti pastatomi įspėjamieji ženklai. Apie grūsčių pavojų pagal galimybę reiktų nurodyti tokiu atstumu, kad eismo dalyviai laiku galėtų pasitraukti į kitas gatves, kurios prireikus kaip apylankos būtų apstatytos kelio ženklais.
\n
335.Pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų eismą važiuojamojoje dalyje reikėtų organizuoti ypač rūpestingai (žr. šio skyriaus dalį „ Darbo vietos pėsčiųjų ir dviračių takuose“).
\n
Eismo juostų plotis 336. Eismo juostų plotį normaliais atvejais reikėtų išlaikyti ne mažesnį kaip 2,75 m. Eismo juostos plotis gali būti sumažinamas iki 2,60 m trumpose gatvės (kelio) atkarpose arba sumažinamas iki 2,20 m (317-asis VŽ „Ribotas plotis“), kada leidžiama važiuoti tik lengvaisiais automobiliais. Nustatant eismo juostų plotį, reikia atsižvelgti į šioje zonoje dažnas paplatintas transporto priemones, dėl kurių reikia platesnių eismo juostų.
\n
337.Jeigu važiuojamosios dalies likutinis plotis sudaro ne mažiau kaip 5,50 m, priešpriešinį eismą prireikus galima organizuoti perženklinus (susiaurinus eismo juostas) arba įrengus laikiną eismo juostą (pvz., ant automobilių statymo juostos). Kai eismo intensyvumas mažesnis, o sunkiasvorio transporto kiekis bendrame eismo sraute nedidelis, kai nėra autobusų eismo, taip pat kai darbo vietos yra trumpuose ruožuose, leidžiama organizuoti priešpriešinį eismą, jei likutinis važiuojamosios dalies plotis sudaro ne mažiau kaip 5 m.
\n
338.Kai prie darbo vietų keičiama eismo kryptis, likutinis važiuojamosios dalies plotis turi būti ne mažesnis kaip 2,75 m.
\n
339.Nustatant eismo juostų plotį, pagal aplinkybes reikia atsižvelgti, kad tarp atitvėrimo įtaisų ir iškasų krašto būtų ne mažesnis kaip 0,3 m apsauginis tarpas.
\n
Visiškas užtvėrimas 340. Išimtiniais atvejais, kai reikia uždrausti įvažiavimą, bet iš priešingos krypties eismas leidžiamas, naudojamas 301-asis VŽ „Įvažiuoti draudžiama“. Be to, reikia vadovautis taisyklių T DVAER VII skyriaus III skirsnio pastraipa „Signaliniai žibintai“.
\n
Dalinis užtvėrimas 341. Dalinis eismo juostų užtvėrimas padaromas, taikant skersinį atitvėrimą stačiu arba smailiu kampu.
\n
341.1. Skersinis atitvėrimas stačiu kampu yra toks, kai statmenai važiuojamajai daliai pastatomi aptvėrimo barjerai (AB) ir nukreipiamoji gairė (NG), kuri statoma prie AB šono, esančio prie eismo zonos.
\n
341.2. Skersinis atitvėrimas smailiu kampu yra toks, kai naudojamos vienpusės NG arba 146-ojo, 147-ojo VŽ segmentai (S). Ant visiškai užtvertos eismo juostos skersai reikia pastatyti ne mažiau kaip 4-ias NG 0,6–1 m atstumu viena nuo kitos. Atstumas išilgai turi sudaryti 1–2 m.
\n
342.Kadangi skersinis atitvėrimas tiesiogiai apsaugo nuo transporto priemonių įvažiavimo į darbų vietas, kada naudoti skersinį atitvėrimą stačiu arba smailiu kampu, pirmiausia nustatoma pagal vietines sąlygas. Kai yra dvi arba daugiau eismo juostų viena kryptimi, taip pat gatvėse (keliuose), kuriose suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas (201-asis VŽ „Pagrindinis kelias“), rekomenduojama naudoti skersinį atitvėrimą smailiu kampu.
\n
343.Jei viena kryptimi reikia užtverti keletą eismo juostų, reikia naudoti atskirtas vieną nuo kitos skersinio atitvėrimo smailiu kampu zonas. Tarp jų gali būti ilgesni tarpiniai ruožai (perstumtasis eismo juostų susiaurinimas).
\n
344.Priešingų krypčių eismo srautai dviejų juostų gatvėse (keliuose) nukreipiami į pereigų zonas, dažniausiai padarant skersinio atitvėrimo smailiu kampu zoną iš vienpusių NG arba S. Tarp abiejų NG eilių reikia numatyti didesnę apsauginę teritoriją. Jei dėl vietos kelyje trūkumo galima padaryti tik vieną eilę, reikia naudoti dvipuses NG. Atitvėrimo pradžioje ant pirmosios skersinio atitvėrimo NG įrengiamas nukreipiamam eismui skirtas 407-asis VŽ „Apvažiuoti iš dešinės“ (žr. TES G I/7).
\n
345.Eismo juostos atitvėrimo zonos pabaigoje gali būti panaudojami AB arba NG (po 3-is NG kiekvienoje visiškai užtvertoje eismo juostoje).
\n
Išilginis atitvėrimas 346. Darbo vietos išilgine kryptimi dažniausiai apsaugomos NG. Atstumas tarp NG gali sudaryti ne daugiau kaip 10 m. Jei yra vienos eismo krypties važiuojamosios dalys (nėra priešpriešinio eismo), galima statyti ir vienpuses NG.
\n
347.Jei išilginio atitvėrimo zonoje reikia tikėtis įsukančio iš trišalių sankryžų arba išvažų transporto eismo arba reikia neleisti pėstiesiems kirsti gatvės (kelio) skersai per darbo vietas, tarp NG papildomai reikia pastatyti AB.
\n
IV SKIRSNIS. EISMO REGULIAVIMAS VAŽIUOJAMOSIOS DALIES ZONOJE
\n
Tipinės eismo schemos (TES) 348. Kaip tik su automobilių eismu susijusias darbo vietas reikia užtverti, apstatyti kelio ženklais, paženklinti ir apšviesti, iliustruojama TES G I/1–G I/17. Dėl TES naudojimo paaiškinta taisyklių T DVAER V skyriaus V skirsnyje.
\n
349.Jei darbo vietos važiuojamosios dalies zonoje yra betarpiškai prie pėsčiųjų ir (arba) dviračių takų, reikia laikytis šio skyriaus V skirsnio nurodymų.
\n
Didžiausias greitis 350. Gyvenamosiose vietovėse leistinas didžiausias greitis yra 50 km/h. Ten, kur leistinas greitis yra didesnis, darbo vietų zonoje jis turi būti sumažinamas. Už darbo vietų vėl gali būti leidžiamas prieš tai galiojęs didžiausias leistinas greitis, jeigu 542-asis VŽ „Riboto greičio zona“ ir 545-asis VŽ „Riboto greičio zonos pabaiga“ nesusieti su kokiu nors įspėjamuoju ženklu ar papildoma lentele – 805-uoju VŽ „Galiojimo zona į priekį“.
\n
351.Mažesnį kaip 50 km/h greičio apribojimą reikia taikyti tada, kai pėstiesiems ir dviračių vairuotojams arba šioje zonoje dirbantiems asmenims kyla pavojus. Kiekvienu atveju reikia nuspręsti, ar prieš darbo vietas pakanka įspėjamojo ženklo ir ar nereikia papildomai apriboti greičio.
\n
Važiavimo pirmenybės reguliavimas susiaurintose vietose 352. Reikia patikrinti, ar užtenka vien tik KET [6.4] nurodymų. Jei reikia KET [6.4] nurodymus darbo vietų zonoje sugriežtinti arba, esant nuokrypiui nuo KET [6.4], kitai eismo krypčiai reikia suteikti pirmenybę, reikia apstatyti 205-aisiais VŽ „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir 206-aisiais VŽ „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“. Tokiu būdu reguliuoti eismą galima tik tuomet, kai įvykdomos šios sąlygos:
\n
–susiaurinimo vieta turi būti ne ilgesnė kaip 50 m, įskaitant skersinio atitvėrimo zonos ilgį. Jei visas nurodytas ilgis naudojamas kaip darbo vietų zona, skersiniam atitvėrimui reikia naudoti AB; gatvės (kelio) išorinėje pusėje sumažinto greičio zonoje reikia naudoti papildomą 124-ąjį VŽ „Susiaurėjimas iš dešinės“);
\n
–visa susiaurinimo vieta turi būti ištisai matoma iš abiejų eismo krypčių;
\n
–įvažiavimo į susiaurinimo vietą zonoje, kurioje reikia palaukti (205-asis VŽ „Priešpriešinio eismo pirmenybė“), neturi susidaryti transporto grūsties.
\n
353.Eismui reguliuoti neturėtų būti naudojami 205-ieji VŽ „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir 206-ieji VŽ „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“ važiuojamosiose dalyse su daugiau kaip viena eismo juosta kiekviena kryptimi.
\n
354.Jei automobilių eismą reikia išsaugoti abiejose eismo kryptyse, o sąlygos eismui reguliuoti naudojant 205-ąjį VŽ „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir 206-ąjį VŽ „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“ nėra tinkamos, reikia naudoti šviesoforų postą arba vieną eismo juostą nukreipti į apylanką.
\n
355.Gyvenamųjų vietovių gatvėse ir skersgatviuose, taip pat lėtojo eismo zonose, esant susiaurintai važiuojamai daliai, kuri ne ilgesnė kaip 20 m, galima atsisakyti važiavimo pirmenybės reguliavimo.
\n
Apylankos 356. Apylankų ruožams rekomenduojama parinkti tokias gatves (kelius), kurių pralaidumo pakanka nukreipiamojo transporto rūšiai ir kiekiui ir kuriuos pagrindus išlaidas galima įrengti.
\n
357.Jei planuojamame apylankos ruože yra mokyklų, senelių namų, ligoninių ir pan., reikia patikrinti, ar reikia priemonių (pėsčiųjų perėjų) pėstiesiems apsaugoti. Be to, pasikeitus eismo intensyvumui, reikėtų pritaikyti šviesoforų fazes ir (arba) numatyti specialias pėsčiųjų perėjimo per gatvę (kelią) priemones.
\n
Aklakelis 358. Jeigu darbo vietos yra aklakelyje, reikia įrengti 613-ąjį VŽ „Aklakelis tiesiai“, atsižvelgus į aplinkybes – su papildoma lentele, kuri nurodytų gatvės (kelio) atkarpos, į kurią įvažiavimas neapribotas, ilgį. Prireikus VŽ įrengiami iš abiejų gatvės (kelio) pusių. Jei nepakanka apstatyti kelio ženklais, gali būti tikslinga užtverti dalį gatvės (naudoti 3-is dvipuses NG).
\n
V SKIRSNIS. DARBO VIETOS PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TAKUOSE
\n
Bendrieji nurodymai 359. Darbo vietų zonose reikia užtikrinti pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų apsaugą. Ypač reikia atsižvelgti į regėjimo ir judėjimo negalią turinčius asmenis ir vaikus. Pėsčiųjų ir dviračių takus pagal galimybę reikia ir toliau naudoti, prireikus panaudoti atsarginius takus (žr. šio skirsnio pastraipą „Pėsčiųjų ir (arba) dviračių atsarginiai takai“). Jei tokios galimybės nėra, reikia patikrinti, ar nereikia įrengti pėsčiųjų perėjos.
\n
360.Tik esant atitinkamai apsaugai, dviračių vairuotojus galima nukreipti į važiuojamąją dalį (žr. šio skirsnio pastraipą „Pėsčiųjų ir (arba) dviračių atsarginiai takai“).
\n
361.Jei dėl susijusių su sauga priežasčių reikia uždrausti važiavimą dviračiais (pvz., esant kliūtims: tiltams, laiptams ir pan.), pagal vietos situaciją reikia įrengti 309-ąjį VŽ „Dviračių eismas draudžiamas“ ir 412-ąjį VŽ „Pėsčiųjų takas“.
\n
362.Visus pėsčiųjų ir dviračių takus, įskaitant ir atsarginius takus, priklausomai nuo jų paskirties reikia apstatyti kelio ženklais (411-asis VŽ „Dviračių takas“, 412-asis VŽ „Pėsčiųjų takas“, 413-asis VŽ „Pėsčiųjų ir dviračių takas“).
\n
363.Dirbant greta eismui skirtų paviršių, darbo vietas kaip ir dirbant pėsčiųjų ir dviračių takuose reikia apsaugoti ir apšviesti, jei toje pusėje vyksta transporto eismas.
\n
364.Eismui organizuoti NG reikia naudoti tik važiuojamojoje dalyje. Naudoti jų pėsčiųjų ir dviračių takuose neleidžiama.
\n
365.Apsaugą pėsčiųjų ir (arba) dviračių takų darbo vietų zonoje iliustruoja TES G II/1–G II/9. Be to, apie TES naudojimą nurodyta taisyklių T DVAER V skyriaus V skirsnyje.
\n
366.Jei darbo vietų ribos ant pėsčiųjų ir dviračių takų yra arti prie automobilių eismo zonos arba atsarginiai takai įsikišę į šią zoną, reikia laikytis šio skyriaus IV skirsnio nurodymų.
\n
367.Jei darbo vietos ant pėsčiųjų ir dviračių takų yra greta bėginio transporto zonos, gali pakakti atribojimo, kai naudojami aptvėrimo barjerai su 100 mm aukščio juosta.
\n
Mažiausias plotis 368. Darbo vietų zonoje pėsčiųjų ir dviračių takų plotį pagal galimybę reikia palikti tokį patį arba bent mažiausią nurodytą reglamente KTR 1.01 [6.6]. Esant suvaržytoms sąlygoms, takų plotis neturėtų būti mažesnis kaip:
\n
–pėsčiųjų tako – 1,0 m,
\n
–dviračių tako be priešpriešinio eismo – 0,8 m,
\n
–bendras pėsčiųjų ir dviračių tako – 1,6 m,
\n
–pėsčiųjų zonos – 3,5 m.
\n
369.Šie pločio nurodymai taip pat galioja ir organizuojant eismą per laikinus tiltus.
\n
370.Siektinas didesnis plotis, kai yra didelis pėsčiųjų eismo intensyvumas.
\n
371.Tarp iškasų kraštų ir pėsčiųjų bei dviračių takų reikia numatyti ne mažesnį kaip 0,15 m atstumą.
\n
Bendras pėsčiųjų ir dviračių takas 372. Jei reikia visiškai užtverti pėsčiųjų arba dviračių taką, pėsčiuosius ir dviračių vairuotojus kartu reikia nukreipti likusiu neužtvertu pėsčiųjų arba dviračių taku.
\n
373.Krypčiai, skirtai važiuoti dviračiais bendruoju pėsčiųjų ir dviračių taku, nurodyti yra įrengiamas 413-iasis VŽ „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, o priešingoje pusėje –129-asis VŽ „Sankirta su dviračių taku“.
\n
Skersinis atitvėrimas ir išilginis atitvėrimas 374. Pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų eismui skirtą plotą prieš darbo zonas reikia apsaugoti mažiausiai su AB (juostos aukštis – 100 mm).
\n
375.Jei nepakanka gatvių (kelių) apšvietimo ar jis neįjungtas nakties metu, tai tamsoje arba esant blogam matomumui atitveriamuosius įtaisus reikia papildyti signaliniais žibintais (SŽ): vienos krypties arba šviečiančiais visomis kryptimis (geltona nuolatinė šviesa, atstumas tarp jų skersai – 1 m, išilgai – 10 m).
\n
Pėsčiųjų ir (arba) dviračių vairuotojų atsarginiai takai 376. Jei pėsčiųjų ir (arba) dviračių vairuotojų atsarginius takus reikia įrengti ant žaliųjų, parko juostų arba važiuojamosios dalies, tai greta reikalavimų, kurie taikomi darbams pėsčiųjų ir dviračių takuose, dar papildomai galioja šie:
\n
376.1. jei atsarginį taką reikia įrengti greta važiuojamosios dalies arba joje, tai eismą reikia organizuoti važiuojamosios dalies pusėje pagal šio skyriaus III skirsnio pastraipų „Dalinis užtvėrimas“ ir „Išilginis atitvėrimas“ nurodymus. Tarp NG arba greta jų palei atsarginį taką reikia pastatyti 1 m aukščio AB ir 0,25 m aukštyje pritvirtinti kontaktines juostas akliesiems (žr. TES G III/6, taip pat žr. VII skyriaus II skirsnio pastraipą „Aptvėrimo barjerai“);
\n
376.2. jei yra pakankamai vietos, dviračių vairuotojų atsarginį taką nuo važiuojamosios dalies reikėtų atskirti geltonos spalvos važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis. Šiuo atveju papildomai pastatomas 124-asis VŽ „Susiaurėjimas iš dešinės“;
\n
376.3. jei dviračių taką už keturšalių ir trišalių sankryžų reikia nukreipti į važiuojamąją dalį, tai šias vietas reikia apsaugoti NG.
\n
VI SKIRSNIS. TRUMPALAIKĖS DARBO VIETOS
\n
Bendrieji nurodymai 377. Trumpalaikėse darbo vietose darbai atliekami su mažesnėmis atitvėrimo ir apstatymo kelio ženklais sąnaudomis (TES nuo G III/1 iki G III/2).
\n
378.Atitvėrimo galimybes galima taikyti pagal TES G I/1–G I/3, G I/5, G I/7, G I/11, G I/12, G I/16 ir G II/1. Jei darbai atliekami dienos metu, SŽ galima nenaudoti.
\n
379.Be to, TES naudojimas nurodytas V skyriaus V skirsnyje.
\n
Darbo vietos važiuojamosios dalies zonoje 380. Važiuojamosios dalies zonoje dienos metu trumpalaikėms darbo vietoms apsaugoti pakanka 500 mm aukščio nukreipiamųjų kūgių (NK). Skersiniam atitvėrimui reikia naudoti ne mažiau kaip 4 NK, kurių pokrypis – apie 1:5 (atstumas tarp jų skersai važiuojamosios dalies – ne didesnis kaip 1 m). Atstumas išilgai tarp nukreipiamųjų kūgių neturi būti didesnis kaip 5 m.
\n
381.Kai eismas reguliuojamas važiavimo pirmenybės ženklais, susiaurintos vietos ilgis gali sudaryti ne daugiau kaip 20 m.
\n
382.Trumpalaikėms darbo vietoms apsaugoti gali būti naudojami kilnojamieji atitvėrimo skydai arba apsauginės transporto priemonės, kurios pagal VII skyriaus I skirsnio nurodymus yra su papildomais įspėjamaisiais įtaisais. Kilnojamasis atitvėrimo skydas arba apsauginė transporto priemonė turi būti gerai matomi iš 50 m atstumo. Jeigu šių priemonių negalima taikyti, tam, kad būtų įspėta iš anksto, reikia pastatyti įspėjamąjį postą.
\n
383.Kai kilnojamasis atitvėrimo skydas nepastatomas, trumpalaikės stacionarios darbo vietos paženklinamos 106-uoju VŽ „Darbai kelyje“. Taikant taisyklių KVŽT [6.10] nurodymus dėl pastatymo aukščio, kelio ženklus reikia taip įrengti, kad jie gerai matytųsi. Jų niekas, pvz., pastatytos transporto priemonės, neturi užstoti.
\n
Darbo vietos pėsčiųjų ir dviračių takų zonoje 384. Atliekant trumpalaikius darbus pėsčiųjų ir dviračių takuose, kuriuose nėra tranšėjų, taip pat esant judriosioms darbo vietoms, apsaugai užtikrinti dienos metu pakanka NK (ne didesnio kaip 500 mm aukščio) arba mažų NG. Skersinio atitvėrimo zonose jas reikia pastatyti kiek galint nepaliekant tarpų. Atstumas tarp nukreipiamųjų kūgių išilgai turi būti 2,5 m.
\n
385.Kai pėsčiųjų ir dviračių takų trumpalaikėse darbo vietose yra apžiūros šulinėlių prieigų arba mažo ploto angų, reikia naudoti kilnojamąsias nuo kritimo (griuvimo) apsaugančias priemones. Jos turi garantuoti saugų atstumą iki tokių apžiūros šulinėlių arba angų (ne mažesnį kaip 0,15 m).
\n
Geodeziniai darbai 386. Reperius ir matavimo linijas pagal galimybę reikia numatyti mažo eismo intensyvumo zonose už važiuojamosios dalies ribų. Jei važiuojamojoje dalyje reikia atlikti darbus pakaitomis tai vienoje gatvės (kelio) pusėje, tai kitoje, persikelti iš vienos gatvės (kelio) pusės į kitą reikia tik būtiną kartų skaičių. Reikia parinkti tokius geodezinių darbų metodus, kad eismo erdvė būtų naudojama kuo mažiau.
\n
387.Paaiškėjus, kad geodezinių darbų metu matininkų grupės ar eismo dalyvių saugumo užtikrinti negalima, reikia nutraukti darbus ir sutvarkyti darbo vietą.
\n
388.Jei važiuojamojoje dalyje reikia būti tik trumpą laiką, darbo vietų apsaugą gerai apžvelgiamuose gatvės ruožuose esant mažam eismo intensyvumui galima užtikrinti naudojant įspėjamąjį postą.
\n
389.Kai įvairūs geodeziniai darbai atliekami pėsčiųjų ir dviračių takų zonoje ir jeigu nėra tranšėjų ir nelaukiama intensyvaus dviračių vairuotojų eismo, apsauga nebūtina. Pėstiesiems ir dviračių vairuotojams reikia palikti pakankamai vietos.
\n
KELIAI IR GATVĖS (PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TAKAI) GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE (G) I DALIS (G I) Tipinės eismo schemos (TES) važiuojamosios dalies zonos ilgalaikėse darbo vietose (iliustracija) TES G I/1 Gatvės (keliai), kuriose mažas eismo intensyvumas arba yra lėtojo eismo zona, o susiaurinimas nedidelis Esant trumpalaikėms darbo vietoms dažniausiai be SŽ Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 250 mm) arba ne mažiau kaip 3 vienpusės NG; atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ne mažiau kaip 3 vienpusiai SŽ Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros NG – dvipusis SŽ; prireikus – papildoma AB (juostos aukštis – 100 mm) *) Dvipusiai NG ir SŽ Skersinis atitvėrimas – ne mažiau kaip 3 S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ (alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm) ir dvipusės NG; ne mažiau kaip 3 vienpusiai SŽ) Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems Dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m
\n
1)Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą) **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/2 Gatvės (keliai), kuriose mažas eismo intensyvumas arba yra lėtojo eismo zona, tačiau labai susiaurintos Esant trumpalaikėms darbo vietoms dažniausiai be SŽ Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 250 mm) ir dvipusė NG; ne mažiau kaip 3 geltonos spalvos SŽ Išilginis atitvėrimas – NG; atstumas tarp jų – ne didesnis kaip 10 m; ant kas antros NG – dvipusis SŽ; prireikus – papildoma AB (juostos aukštis – 100 mm) Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems Visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m *) Dvipusiai NG ir SŽ
\n
1)Išimtiniais atvejais gali būti mažesnis plotis (žr. XIV skyriaus III skirsnio 336 punktą) 2 Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą)
\n
3)Už lėtojo eismo zonos ribų pastatomi VŽ:
\n
–124-asis, 125-asis (30–50 m atstumu);
\n
–106-asis (30–70 m atstumu) Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/3 2-jų eismo juostų mažai susiaurinta važiuojamoji dalis Analogiškai esant vienos eismo krypties važiuojamajai daliai Esant trumpalaikėms darbo vietoms dažniausiai be SŽ Skersinis atitvėrimas vienpusėmis NG (alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm); atstumas tarp NG:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvienos NG – vienpusis SŽ Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant pirmos NG, toliau ant kas antros NG ir paskutinės NG – dvipusiai SŽ; prireikus – papildoma AB (juostos aukštis – 100 mm) Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm), prireikus kontaktinės juostos akliesiems; dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m
\n
1)Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą)
\n
2)Atstumas:
\n
–esant mažam eismo intensyvumui – 30–50 m;
\n
–vienos eismo krypties važiuojamosiose dalyse – 70–100 m Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/4 2-jų juostų važiuojamoji dalis, eismas organizuojamas laikinomis eismo juostomis Analogiškai – vienos eismo krypties važiuojamojoje dalyje Skersinis atitvėrimas vienpusėmis NG (alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvienos NG – vienpusis SŽ Eismo juostų apribojimas geltonos spalvos ištisine ženklinimo linija arba konstrukciniais nukreipiamaisiais elementais Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros NG – vienpusis SŽ; prireikus – papildoma AB (juostos aukštis – 100 mm) *) Dvipusiai NG ir SŽ Skersinis atitvėrimas vienpusiais S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ (alternatyva:
\n
–AB (juostos aukštis – 250mm),
\n
–ne mažiau kaip 3 SŽ,
\n
–124-asis VŽ „Susiaurėjimas iš dešinės“ – 30–50 m atstumu) Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems; dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m
\n
1)Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą)
\n
2)Prireikus kaip laikinos juostos taip pat gali būti automobilių stovėjimo juostos ir pan.
\n
3)Esant mažam eismo intensyvumui atstumas – 30–50 m
\n
4)Atskiru atveju patikrinama dėl 325-ojo, 326-ojo VŽ (žr. VI skyriaus II skirsnį) naudojimo **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/5 2-jų juostų važiuojamoji dalis su užtverta viena puse ir mažu eismo intensyvumu Eismas reguliuojamas naudojant kelio ženklus Esant trumpalaikėms darbo vietoms dažniausiai be SŽ Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 250 mm) arba vienpusės NG Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros NG – dvipusis SŽ *) Dvipusiai NG ir SŽ Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems; dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m Skersinis atitvėrimas ne mažiau kaip 5 vienpusiais S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ
\n
1)Išimtiniais atvejais gali būti mažesnis plotis (žr. XIV skyriaus III skirsnio 336 punktą)
\n
2)Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą) **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/6 2-jų eismo juostų važiuojamoji dalis su užtverta viena puse Eismas reguliuojamas naudojant šviesoforus Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 250 mm) arba vienpusės NG Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros NG – dvipusis SŽ *) Dvipusiai NG ir SŽ Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems; dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m Skersinis atitvėrimas S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ
\n
1)Išimtiniais atvejais gali būti mažesnis plotis (žr. XIV skyriaus III skirsnio 336 punktą)
\n
2)Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą)
\n
3)Reikia patikrinti, ar tikslinga įjungti signalus priklausomai nuo eismo **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/7 Darbo vietos 2-jų eismo juostų važiuojamosios dalies viduryje Esant trumpalaikėms darbo vietoms dažniausiai be SŽ Skersinis atitvėrimas ne mažiau kaip 2 S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros NG – vienpusis SŽ
\n
1)Išimtiniais atvejais gali būti mažesnis plotis (žr. XIV skyriaus III skirsnio 336 punktą)
\n
2)Esant mažam eismo intensyvumui, atstumas – 50 m **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/8 2-jų eismo juostų susiaurinta iš abiejų pusių važiuojamoji dalis, eismo intensyvumas mažas Eismas reguliuojamas naudojant kelio ženklus Skersinis atitvėrimas ne mažiau kaip 2 S **) ir vienpusėmis NG; atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno iš jų – vienpusis SŽ; alternatyva – darbo vietų pabaigoje AB (juostos aukštis – 250 mm) *) Dvipusiai NG ir SŽ Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros NG – dvipusis SŽ Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems; dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m
\n
1)Išimtiniais atvejais gali būti mažesnis plotis (žr. XIV skyriaus III skirsnio 336 punktą)
\n
2)Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą) **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/9 4-ių eismo juostų važiuojamoji dalis su užtverta dešiniąja eismo juosta arba, esant 3-jų eismo juostų važiuojamajai daliai, su užtverta dešiniąja juosta (viena iš dviejų eismo juostų ta pačia kryptimi) Negaliojantis ženklinimas ištisinėmis linijomis užbraukiamas, kryžmai užklijuojama geltona ženklinimo plėvelė Skersinis atitvėrimas ne mažiau kaip 5 vienpusėmis NG ir S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; dešinėje ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ Darbo vietų pabaigoje kaip alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm) Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros ir paskutinės NG – vienpusis SŽ Važiuojamosios dalies apribojimas ištisinėmis geltonos spalvos ženklinimo linijomis arba konstrukciniais nukreipiamaisiais elementais Skersinis atitvėrimas ne mažiau kaip 4 S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ Atskyrimo pradžioje – įspėjamoji gairė prireikus su SŽ
\n
1)Atsižvelgiant į aplinkybes, greičio riboti nebūtina
\n
2)Kai yra skiriamoji juosta 329-asis VŽ įrengiamas abiejose pusėse
\n
3)Skydas, nurodantis atlankos vietą ir eismo kryptis juostose
\n
4)Įspėjamoji gairė (žr. 5 iliustraciją) **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/10 4-ių eismo juostų važiuojamoji dalis su užtverta kairiąja eismo juosta arba, esant 3-jų eismo juostų važiuojamajai daliai, su užtverta kairiąja juosta (viena iš dviejų eismo juostų ta pačia kryptimi) Eismas organizuojamas naudojant šoninę juostą Skersinis atitvėrimas ne mažiau kaip 5 vienpusėmis NG ir S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; dešinėje ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ Darbo vietų pabaigoje kaip alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm) Negaliojantis ženklinimas ištisinėmis linijomis užbraukiamas, kryžmai užklijuojama geltona ženklinimo plėvelė Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros ir paskutinės NG – vienpusis SŽ Važiuojamosios dalies apribojimas ištisinėmis geltonos spalvos ženklinimo linijomis arba konstrukciniais nukreipiamaisiais elementais Skersinis atitvėrimas S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ Esant tam tikroms aplinkybėms, atskyrimo pradžioje – įspėjamoji gairė prireikus su SŽ
\n
1)Atsižvelgiant į aplinkybes, greičio riboti nebūtina
\n
2)Kai yra skiriamoji juosta, kelio ženklai įrengiami abiejose pusėse, o priešingos eismo krypties važiuojamojoje dalyje NG nestatomos
\n
3)Skydas, nurodantis atlankų vietą **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/11 4-ių eismo juostų važiuojamoji dalis su užtverta dešiniąja eismo juosta arba, esant 3-jų eismo juostų važiuojamajai daliai su užtverta vieta 2-jų tos pačios krypties eismo juostų zonoje Esant trumpalaikėms darbo vietoms dažniausiai be SŽ Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 250 mm) arba vienpusės NG Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros ir paskutinės NG – vienpusis SŽ Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems; dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m Skersinis atitvėrimas S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ
\n
1)Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą)
\n
2)Kai yra skiriamoji juosta, VŽ įrengiami abiejose pusėse
\n
3)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/12 4-ių eismo juostų važiuojamoji dalis su užtverta kairiąja eismo juosta arba, esant 3-jų eismo juostų važiuojamajai daliai, su užtverta vieta 2-jų tos pačios krypties eismo juostų zonoje Esant trumpalaikėms darbo vietoms dažniausiai be SŽ Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 250 mm) arba vienpusės NG Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros ir paskutinės NG – vienpusis SŽ Skersinis atitvėrimas S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ
\n
1)Kai yra skiriamoji juosta, VŽ įrengiami abiejose pusėse, o NG priešingos eismo krypties važiuojamojoje dalyje nestatomos
\n
2)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/13 4-ių eismo juostų važiuojamoji dalis su užtvertomis abiejų krypčių kairiosiomis eismo juostomis Skersinis atitvėrimas darbo vietų pabaigose vienpusėmis NG; atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai;
\n
Darbo vietų pabaigose kaip alternatyva – AB (juostos aukštis – 250 mm) Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros ir paskutinės NG – vienpusis SŽ Skersinis atitvėrimas darbo vietų pradžiose S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ
\n
1)Kai yra skiriamoji juosta, VŽ įrengiami abiejose pusėse
\n
2)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/14 4-ių eismo juostų važiuojamoji dalis su užtvertomis tos pačios krypties eismo juostomis Skersinis atitvėrimas:
\n
–tarp priešpriešinių eismo srautų – S **) (atstumas tarp jų nurodytas tolimesniame skersinio atitvėrimo aprašyme); ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ,
\n
–darbo vietų pusėje naudojama AB (juostos aukštis – 250 mm) arba vienpusės NG Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros ir paskutinės NG – vienpusis SŽ Važiuojamosios dalies apribojimas ištisine geltonos spalvos ženklinimo linija arba konstrukciniais nukreipiamaisiais elementais Negaliojantis ženklinimas ištisinėmis linijomis užbraukiamas, kryžmai užklijuojama geltona ženklinimo plėvelė Skersinis atitvėrimas darbo vietų pradžioje – ne mažiau kaip po 5 S **) kiekvienoje eismo juostoje atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems; dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m
\n
1)Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą)
\n
2)Kai yra skiriamoji juosta, VŽ įrengiami abiejose pusėse
\n
3)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą ir eismo kryptis juostose **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/15 3-jų eismo juostų važiuojamoji dalis su užtverta vienos krypties eismo juosta Negaliojantis ženklinimas ištisinėmis linijomis užbraukiamas, kryžmai užklijuojama geltona ženklinimo plėvelė Skersinis atitvėrimas, naudojama ne mažiau kaip 5 S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros ir paskutinės NG – vienpusis SŽ Važiuojamosios dalies apribojimas ištisine geltonos spalvos ženklinimo linija arba konstrukciniais nukreipiamaisiais elementais Skersinis atitvėrimas:
\n
–darbo vietų pusėje, naudojama AB (juostos aukštis 250 mm) arba vienpusės NG,
\n
–tarp priešpriešinio eismo srautų, naudojama ne mažiau kaip po 5 S **); atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvieno S **) – vienpusis SŽ Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems; dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m
\n
1)Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą)
\n
2)Kai yra skiriamoji juosta, kelio ženklai įrengiami abiejose pusėse
\n
3)Skydas, nurodantis susiaurinimo vietą
\n
4)Skydas, nurodantis atlankos vietą ir eismo kryptis juostose **) Galima naudoti vienpuses NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/16 2-jų eismo juostų važiuojamoji dalis, kurios pusė užtverta Eismo reguliavimas vienos eismo krypties gatvėje (kelyje) Prireikus įrengiama apylanka Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 250 mm) Užtvertos krypties pusėje ant AB juostos ne mažiau kaip 5 vienpusiai raudonos spalvos SŽ Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros ir paskutinės NG – vienpusis SŽ Skersinis atitvėrimas, naudojama 146-asis VŽ „Posūkio kryptis į dešinę“ ir vienpusės NG; ne mažiau kaip 3 geltonos spalvos SŽ Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems; dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m
\n
1)Reikia atsižvelgti į 402-ąjį, 404-ąjį, 405-ąjį, 406-ąjį VŽ
\n
2)Išimtiniais atvejais gali būti mažesnis plotis (žr. XIV skyriaus III skirsnio 336 punktą) Matmenys metrais (iliustracija) TES G I/17 Gatvės (kelio) užtvėrimas Prireikus įrengiama apylanka Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros ir paskutinės NG – vienpusis SŽ Darbo vietų zonoje skersinis atitvėrimas, naudojamas AB (juostos aukštis – 250 m); ne mažiau kaip 5 raudonos spalvos SŽ (visiškas užtvėrimas) Išilginis atitvėrimas nuo pėsčiųjų tako, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems; dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m
\n
1)Reikia atsižvelgti į 404-ąjį, 405-ąjį, 406-ąjį VŽ
\n
2)Prireikus atitinkamoje vietoje išankstinė informacija ir (arba) apylanka Matmenys metrais KELIAI IR GATVĖS (PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TAKAI) GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE (G) II DALIS (G II) Tipinės eismo schemos (TES) pėsčiųjų ir dviračių takų zonos ilgalaikėse darbo vietose (iliustracija) TES G II/1 Darbo vietos pėsčiųjų ir dviračių takuose Esant trumpalaikėms darbo vietoms dažniausiai be SŽ Išilginis atitvėrimas, nuo važiuojamosios dalies pusės naudojamas AB (juostos aukštis – 250 m) Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm), prireikus nuo pėsčiųjų tako – kontaktinės juostos akliesiems SŽ:
\n
–esant skersiniam atitvėrimui – vienpusiai arba dvipusiai, didžiausias atstumas tarp jų – 1m,
\n
–esant išilginiam atitvėrimui – dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m Mažiausias matmuo A:
\n
–pėsčiųjų takų – 1,0 m,
\n
–dviračių takų – 0,8 m,
\n
–bendrų pėsčiųjų ir dviračių takų – 1,6 m TES G II/1 variantų žymėjimas: 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 Matmenys metrais (iliustracija) TES G II/2 Lygiagrečiai su pėsčiųjų ir dviračių taku, kai užtvertas dviračių takas (analogiškai užtvėrus pėsčiųjų taką) Važiuojamoji dalis mažai susiaurinta (analogiškai esant vienos eismo krypties važiuojamajai daliai) Skersinis ir išilginis atitvėrimai, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems Takas apribojamas geltonos spalvos ištisine ženklinimo linija SŽ:
\n
–skersinio atitvėrimo – vienpusiai, didžiausias atstumas tarp jų – 1 m,
\n
–išilginio atitvėrimo – dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys, didžiausias atstumas tarp jų – 10 m Atitvėrimas prie važiuojamosios dalies Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros NG – dvipusis SŽ
\n
1)Atstumas:
\n
–esant mažam eismo intensyvumui – 30–50 m,
\n
–esant vienos eismo krypties važiuojamajai daliai – 70–100 m Matmenys metrais (iliustracija) TES G II/3 Lygiagrečiai su pėsčiųjų ir dviračių taku, kai užtvertas dviračių takas (analogiškai užtvėrus pėsčiųjų taką) Važiuojamoji dalis mažai susiaurinta (analogiškai esant vienos eismo krypties važiuojamajai daliai) Skersinis ir išilginis atitvėrimai, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems SŽ:
\n
–skersinio atitvėrimo – vienpusiai, didžiausias atstumas tarp jų – 1 m,
\n
–išilginio atitvėrimo – dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys, didžiausias atstumas tarp jų – 10 m Atitvėrimas prie važiuojamosios dalies Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros NG – dvipusis SŽ
\n
1)Atstumas:
\n
–esant mažam eismo intensyvumui – 30–50 m,
\n
–esant vienos eismo krypties važiuojamajai daliai – 70–100 m
\n
2)Kai šoninė juosta naudojama dviračių takui, 413-asis VŽ „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ – nereikalingas Matmenys metrais (iliustracija) TES G II/4 Lygiagrečiai su pėsčiųjų ir dviračių taku, kai užtvertas dviračių takas ir susiaurintas pėsčiųjų takas Atsarginis takas važiuojamojoje dalyje (analogiškai esant vienos eismo krypties važiuojamajai daliai) Pradžia keturšalėse ir trišalėse sankryžose Bortas jungčiai su važiuojamąja dalimi Skersinis ir išilginis atitvėrimai, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems Eismo juostos apribotos ištisinėmis geltonos spalvos ženklinimo linijomis SŽ:
\n
–skersinio atitvėrimo – vienpusiai, didžiausias atstumas tarp jų – 1 m,
\n
–išilginio atitvėrimo – dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys, didžiausias atstumas tarp jų – 10 m
\n
1)Kai yra vietos, atsarginio tako galima neženklinti, bortų įrengti nereikia, tada dešinėje pusėje įrengiamas 413-asis VŽ „Pėsčiųjų ir dviračių takas“
\n
2)Už keturšalių ir trišalių sankryžų papildomai S **) su vienpusiais SŽ **) Galima naudoti NG Matmenys metrais (iliustracija) TES G II/5 Pėsčiųjų takas užtvertas Atsarginis takas – važiuojamojoje dalyje Mažo eismo intensyvumo gatvė (kelias) arba lėtojo eismo zona ir mažai susiaurinta važiuojamoji dalis Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems Vienpusiai SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 1 m Išilginis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems Dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ Atitvėrimas prie važiuojamosios dalies Skersinis atitvėrimas vienpusėmis NG; atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ne mažiau kaip 3 dvipusiai SŽ Išilginis atitvėrimas dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros NG – dvipusis SŽ; prireikus – papildoma AB (juostos aukštis – 100 mm) *) Dvipusiai NG ir SŽ
\n
1)Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą) Matmenys metrais (iliustracija) TES G II/6 Pėsčiųjų takas užtvertas Atsarginis takas važiuojamojoje dalyje (analogiškai, kai atsarginis takas šoninėje juostoje) Mažo eismo intensyvumo gatvė (kelias) arba lėtojo eismo zona ir labai susiaurinta važiuojamoji dalis Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems prie pėsčiųjų tako Vienpusiai SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 1 m Išilginis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems prie pėsčiųjų tako Dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m Atitvėrimas važiuojamojoje dalyje, naudojama AB (juostos aukštis 250 mm); ne mažiau kaip 3 SŽ su dvipusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m
\n
1)Išimtiniais atvejais, plotis gali būti sumažintas
\n
2)Kitoks plotis (žr. XIV skyriaus V skirsnio 368 punktą)
\n
3)Išskyrus lėtojo eismo zoną, 106-asis VŽ „Darbai kelyje“ pastatomas 50–70 m atstumu Matmenys metrais (iliustracija) TES G II/7 Atsarginis takas važiuojamojoje dalyje lygiagrečiai su pėsčiųjų ir dviračių taku Eismas organizuojamas naudojant šoninę juostą (analogiškai esant vienos eismo krypties važiuojamajai daliai) Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems prie pėsčiųjų tako Vienpusiai SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 1 m Išilginis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems prie pėsčiųjų tako Dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m Atitvėrimas važiuojamojoje dalyje Skersinis atitvėrimas vienpusėmis NG; atstumas tarp jų:
\n
–1–2 m – išilgai,
\n
–0,6–1 m – skersai; ant kiekvienos NG – dvipusis SŽ Važiuojamosios dalies apribojimas ištisine geltonos spalvos ženklinimo linija arba konstrukciniais nukreipiamaisiais elementais Išilginis atitvėrimas vienpusėmis NG; didžiausias atstumas tarp jų – 10 m; ant kas antros NG – vienpusis SŽ; prireikus AB (juostos aukštis – 100 mm)
\n
1)Esant mažiausiam 1,6 m pločiui, galima naudoti bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką; prireikus numatomos jungtys su važiuojamąja dalimi
\n
2)Atstumas:
\n
–esant mažam eismo intensyvumui – 30–50 m,
\n
–esant vienos eismo krypties važiuojamajai daliai – 70–100 m
\n
3)Tam tikru atveju patikrinama (žr. VI skyriaus, I skirsnio 96 punktą) dėl 325-ojo VŽ „Lenkti draudžiama“ naudojimo Matmenys metrais (iliustracija) TES G II/8 Atsarginis takas važiuojamojoje dalyje lygiagrečiai su pėsčiųjų ir dviračių taku Užtverta pusė važiuojamosios dalies Esant mažam eismo intensyvumui eismas reguliuojamas naudojant kelio ženklus (analogiškai esant vienos eismo krypties važiuojamajai daliai) Skersinis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems prie pėsčiųjų tako Vienpusiai SŽ; didžiausias atstumas tarp jų – 1 m Išilginis atitvėrimas, naudojama AB (juostos aukštis – 100 mm) ir prireikus kontaktinės juostos akliesiems prie pėsčiųjų tako Dvipusiai arba visomis kryptimis šviečiantys SŽ;