LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S dėl gairių pareiškėjams pagal Europos pabėgėlių FONDO lietuvoje 2010 metų programą PATVIRTINIMO 2010 m. birželio 28 d. Nr. A1-292 Vilnius Įgyvendindamas Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A1-179 (Žin., 2010, Nr. 51-2522): 1. T v i r t i n u Gaires pareiškėjams pagal Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2010 metų programą (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad paraiškos Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje paramai gauti gali būti teikiamos iki 2010 m. rugsėjo 17 d. 3. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal nustatytą veiklos sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministras             Donatas Jankauskas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-292 LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2010/AP GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS „EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDAS“ PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2010 M. BALANDŽIO 29 D. ĮSAKYMU NR. A1-179 PATVIRTINTĄ EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE 2010 METŲ PROGRAMĄ 2010 I SKYRIUS Bendrosios nuostatos 1. Kvietimo teikti paraiškas Nr. EPF/2010/AP Europos pabėgėlių fondo gairės pareiškėjams (toliau vadinama – Gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, norintiems gauti finansinę paramą iš Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje (toliau vadinama – EPF) pagal EPF 2010 metų programą (toliau vadinama – 2010 metų programa), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A1-179 (Žin., 2010, Nr. 51-2522). 2. Gairės parengtos remiantis 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo ir panaikinančiu Tarybos sprendimą 2004/904/EB (OL 144 L 2007, p.1) (toliau vadinama – Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007/EB), 2007 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 2008/22/EB, nustatančiu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 7 L, 2008, p. 1) (toliau vadinama – Europos Komisijos patvirtintos Įgyvendinimo taisyklės), 2009 m. liepos 9 d. ir 2010 m. kovo 8 d. Europos Komisijos sprendimais Nr. 2009/533/EB ir Nr. 2010/163/EB, iš dalies keičiančiais sprendimą Nr. 2008/22/EB, nustatantį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 179 L, 2009, p. 62; OL 69 L, 2010, p. 16). 3. EPF remiami projektai įgyvendinami naudojant ribotos trukmės paramos teikimo ir tiesioginio finansavimo skyrimo procedūras. 4. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai administravimą, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2893; toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl atsakingų institucijų paskyrimo) paskirta vykdyti atsakingos institucijos funkcijas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 27 straipsnyje. Audito institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti audito institucijos funkcijas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 30 straipsnyje. Bendrojo finansavimo lėšos – projektui finansuoti skirtos lėšos, papildančios EPF finansavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB nustatytą tvarką. Bendrojo finansavimo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kaip parama projektui, ir (arba) privačios lėšos bei kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, išskyrus kitus Europos Sąjungos finansinės paramos šaltinius. Įgaliota institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti įgaliotos institucijos funkcijas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 28 straipsnyje. Išlaidų deklaracija – pagal Europos Komisijos nustatytą formą atsakingos institucijos parengtas ir tvirtinančios institucijos patvirtintas dokumentas, patvirtinantis, kad visos ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti; išlaidų deklaracijoje yra nurodomi duomenys, kurių reikia rengiant Europos Komisijai teikiamą prašymą dėl mokėjimo. Mokėjimo prašymas – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą projekto vykdytojo užpildytas dokumentas, kuris teikiamas įgaliotai institucijai kartu su išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis bei projekto įgyvendinimą įrodančių dokumentų kopijomis. Paraiška atsakingai institucijai dėl lėšų pervedimo projektų vykdytojams – pagal atsakingos institucijos nustatytą formą įgaliotos institucijos parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo remiantis yra rengiama mokėjimo paraiška Lietuvos Respublikos valstybės iždui. Paraiška dėl projekto finansavimo (toliau vadinama – paraiška) – atsakingos institucijos nustatytos formos dokumentas, kurį pildo ir įgaliotai institucijai teikia pareiškėjas, siekiantis gauti paramą projektui. Parama projektui – pagal paramos sutartį projektui skiriamos EPF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Paramos intensyvumas – teikiamos paramos atitikmuo procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos sutartis – nustatytos formos teisinis susitarimas, kurio pagrindu projekto vykdytojui skiriama parama. Paramos sutartis nustato skiriamų paramos lėšų panaudojimo, projekto įgyvendinimo ir kitas sąlygas. Paramos sutartį pasirašo atsakinga institucija, įgaliota institucija ir projekto vykdytojas. Pareiškėjas – juridinis asmuo, teikiantis paraišką pagal įgaliotos institucijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas. Paskirtos institucijos – institucijos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 25 straipsnį paskirtos įgyvendinti daugiametę ir atitinkamų metų programas valstybėje narėje. Pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės aktų nuostatų pažeidimas, padarytas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių. Prioritetas – veiksmai, Europos Komisijos 2007 m. lapkričio 29 d. patvirtintose strateginėse gairėse dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB įgyvendinimo (OL 326 L, 2007, p. 29; toliau vadinama – EK strateginės gairės) apibrėžti kaip prioritetiniai. Projektas – projekto vykdytojo vykdomų veiklų visuma, skirta EPF remiamiems veiksmams įgyvendinti. Finansavimo reikalavimus atitinkantis laikotarpis tęsiasi N+2 m. birželio 30 d., t.y. išlaidos, susijusios su projektu, turi būti patirtos iki šios dienos (N – atitinkamų metų programos išlaidų tinkamumo pradžia). Projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jeigu taip nusprendžia pats pareiškėjas. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, atsakingas už projekto įgyvendinimą. Projektų atrankos ir priežiūros komitetas (toliau vadinama – komitetas) – iš įvairių kompetentingų institucijų atstovų atsakingos institucijos sudarytas komitetas, atliekantis projektų atrankos ir projektų įgyvendinimo priežiūros funkcijas. Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant 2007 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. 2008/22/EB, jo pakeitimų ir kitų ES bei nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Tvirtinanti institucija – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl atsakingų institucijų paskyrimo paskirta vykdyti tvirtinančios institucijos funkcijas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 29 straipsnyje. Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. II SKYRIUS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS, PRIORITETAI, REMIAMI veiksmai, veiklos IR FINANSAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS 5. Projekto įgyvendinimo laikotarpis privalo atitikti 2010 metų programos išlaidų tinkamumo laikotarpį: 5.1. visi projektai pagal 2010 metų programą turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos (jeigu taikoma) nuo paramos sutartyje numatytos datos iki 2012 m. birželio 30 d.; 5.2. išlaidų tinkamumas, nurodytas šių Gairių 5.1 punkte, gali būti ir trumpesnis, jeigu taip pasirenka pats pareiškėjas. Paramos sutartyse projektų išlaidų tinkamumo laikotarpis yra apibrėžiamas tiksliai. 6. Projekto vykdytojas šių Gairių priede Nr. 1 nurodo tikslią planuojamo projekto įgyvendinimo pradžią ir pabaigą bei projekto įgyvendinimo trukmę mėnesiais. ANTRASIS SKIRSNIS PRIORITETAI 7. Vadovaudamasi Europos Komisijos strateginėmis gairėmis, Lietuva įgyvendina 2 EPF remiamus prioritetus: 7.1. Bendrijos acquis prieglobsčio srityje nustatytų principų ir priemonių, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, įgyvendinimas (1 prioritetas). Specialieji prioritetai, susiję su veiksmais: 7.1.1. kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių, pirmiausia nelydimų mažamečių, poreikius ir į juos tinkamai reaguoti, bei specifinės priemonės, kuriomis siekiama geriau apibrėžti sąvokas ir valstybių narių taikomą tvarką, nustatant pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus; 7.1.2. dėl kurių pagerės asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymas ir (arba) prieglobsčio prašymų pasienyje tvarkymas, pirmiausia plėtojant specialias mokymo programas. 7.2. Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas, siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis (2 prioritetas). Specialieji prioritetai, susiję su priemonėmis: 7.2.1. kurios skirtos nepriklausomai nacionalinės prieglobsčio sistemos darbo ir galimybių ją patobulinti peržiūrai atlikti; 7.2.2. kuriomis siekiama nacionaliniu lygmeniu nuosekliau priimti sprendimus dėl acquis taikymo, pvz., siekiant, kad prieigą prie teisminės praktikos duomenų bazių turėtų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys; 7.2.3. skirtomis nacionalinių prieglobsčio tarnybų galimybėms bendradarbiauti su kitų valstybių narių prieglobsčio tarnybomis didinti, ypač rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie kilmės šalis arba kilmės regionus, kad tokia informacija būtų galima keistis su kitomis valstybėmis narėmis. TREČIASIS SKIRSNIS REMIAMI veiksmai 8. EPF lėšomis galima finansuoti šiuos veiksmus: 8.1. priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimą; 8.2. užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integraciją; 8.3. valstybių narių gebėjimus plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo. KETVIRTASIS SKIRSNIS REMIAMOS VEIKLOS 9. Pagrindinis EPF tikslas – remti ir skatinti valstybių narių pastangas įgyvendinti ES prieglobsčio politiką. Fondo lėšomis gali būti papildomas, skatinamas ir spartinamas siekiamų tikslų įgyvendinimas, mažinami skirtumai ir didinami standartai. 10. EPF parama skiriama veikloms, susijusioms su prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis: 10.1. apgyvendinimo infrastruktūrai gerinti ar paslaugoms teikti; 10.2. mokymams, skirtiems užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojams būtų taikomos prieglobsčio procedūros; 10.3. materialinei pagalbai ir medicininei priežiūrai ar psichologinei pagalbai teikti; 10.4. socialinei pagalbai, informacijai ar pagalbai administraciniams ir (arba) teisminiams formalumams atlikti, informavimui apie galimą prieglobsčio procedūros pabaigą ar konsultavimui šiuo klausimu, įskaitant tokius aspektus kaip savanoriškas grįžimas; 10.5. teisinei ir kalbinei pagalbai teikti; 10.6. švietimui, kalbos mokymui ir kitoms atitinkamo asmens statusą atitinkančioms iniciatyvoms; 10.7. paramos paslaugoms, tokioms kaip vertimas ir mokymas, skirtoms priėmimo sąlygoms ir prieglobsčio procedūrų veiksmingumui bei kokybei gerinti, teikti; 10.8. informacijai vietos bendruomenėms teikti bei vietos valdžios institucijų, bendrausiančių su priimančioje šalyje priimtais asmenimis, personalo mokymams ir pan. 11. EPF parama skiriama veikloms, susijusioms su prieglobstį gavusių užsieniečių integracija: 11.1. patarimams ir pagalbai tokiose srityse kaip aprūpinimas būstu, lėšos pragyvenimui, integracija į darbo rinką, medicinos priežiūra, psichologinė pagalba ir socialinė rūpyba; 11.2. veikloms, sudarančioms sąlygas prieglobstį gavusiems užsieniečiams adaptuotis valstybės narės visuomenėje socialiniu bei kultūriniu požiūriu ir bendrai dalintis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis; 11.3. veikloms, skatinančioms ilgalaikį ir tvarų bendradarbiavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime; 11.4. priemonėms, skirtoms švietimui, profesiniam mokymui, kvalifikacijoms ir diplomams pripažinti; 11.5. veikloms, skirtoms skatinti asmenis naudotis savo teisėmis ir sudaryti šiems asmenims galimybes pasirūpinti savimi; 11.6. veikloms, kurios skatina šių asmenų ir priimančiosios visuomenės naudingus kontaktus ir konstruktyvų dialogą, įskaitant veiklas, skatinančias pagrindinių dalyvių, pavyzdžiui, plačiosios visuomenės, vietos valdžios institucijų, pabėgėlių asociacijų, savanorių grupių ir platesnės pilietinės visuomenės, dalyvavimą; 11.7. priemonėms, padedančioms šiems asmenims įgyti bendravimo įgūdžių, įskaitant kalbos mokymą; 11.8. veikloms, kurios skatina tiek vienodas galimybes bendradarbiauti, tiek vienodas galimybes pasiekti rezultatus šiems asmenims tvarkant reikalus su viešosiomis institucijomis ir pan. 12. EPF parama skiriama veikloms, susijusioms su valstybių narių gebėjimais plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką: 12.1. veikloms, kuriomis skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį, įskaitant vertimą; 12.2. veikloms, kuriomis stiprinami gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą, integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis; 12.3. veikloms, kuriomis stiprinami gebėjimai vertinti prieglobsčio prašymus, įskaitant apeliacinius skundus; 12.4. veikloms, kuriomis prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionaliniam poveikiui įvertinti, tikslinių grupių apklausoms, rodikliams ir lyginamajai metodikai nustatyti. 13. EPF parama taip pat skiriama lydimosioms priemonėms – privalomoms informavimo ir viešinimo priemonėms. Informaciją apie EPF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones (iš kurių bent dvi yra privalomos pasirinktinai): 13.1. plakatus (stendus patalpose); 13.2. specialius leidinius ir informacinę medžiagą; 13.3. informacinius renginius; 13.4. pranešimus žiniasklaidoje; 13.5. atminimo lentas; 13.6. reprezentacines prekes; 13.7. kita. 14. Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su 2010 metų programos veiksmais, pagal kuriuos finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai turi būti tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiksmo apimčiai. 15. Įgyvendinant veiksmus, atsižvelgiama į su lyčių problema susijusius klausimus, vaiko interesus, ypatingą pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, mažamečių, nelydimų nepilnamečių, neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių, nėščių moterų, vienišų tėvų, turinčių nepilnamečių vaikų, bei kankinimo arba išprievartavimo ar kitokių sunkių formų psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto ar išnaudojimo, prekybos žmonėmis aukų ar asmenų, kuriems reikalinga pirmoji medicininė pagalba ir būtinas ligos gydymas, padėtį. PENKTASIS SKIRSNIS FINANSAVIMAS 16. Pagal 2010 metų programą remiamiems veiksmams, nurodytiems šių Gairių 8.1–8.3 punktuose, įgyvendinti numatyta skirti 2 257 389,37 Lt, iš jų EPF lėšos sudaro 1 693 042,03 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 564 347,34 Lt. 17. EPF programos finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos ir valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšos, kurias kaip nuosavas lėšas projektui bendrai finansuoti skiria valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (jei taikoma). Visi pareiškėjai projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, privalo bendrai finansuoti iš nuosavų lėšų, skirdami atitinkamą, ne mažesnį nei reikalaujama, finansinį indėlį (jeigu taikoma). 18. Nuosavas lėšas (jei taikoma) pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos 7 lentelėje „Projekto finansavimo šaltiniai“ (Gairių priedas Nr. 1). Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs pateikiant paraišką (jei pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) atitinkamų metų asignavimai). Pareiškėjas kartu su projekto paraiška turi pateikti įstaigos vadovo patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kurios biudžeto programos lėšų numatoma skirti projektui finansuoti. 19. Mažiausia rekomenduojama projekto suma pagal veiksmus, nurodytus šių Gairių 8 punkte, kuriems galima sudaryti paramos sutartis, yra 100 000,00 Lt. III SKYRIUS REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI PROJEKTŲ TINKAMUMO REIKALAVIMAI 20. Visi projektai turi atitikti 2010 metų programoje bei Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 573/2007/EB nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Projektai turi: 20.1. prisidėti prie programos prioritetų įgyvendinimo (žr. Gairių antrąjį skirsnį); 20.2. atitikti bent vieną iš šių Gairių 8 punkte išvardytų remiamų veiksmų; 20.3. būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, atitinkami mokėjimai atlikti bei projektų vykdytojų ir partnerių nuosavos lėšos (jeigu taikoma) išmokėtos taip, kaip nurodyta šių Gairių 5 punkte. Visi su projektų įgyvendinimu susiję išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti iki paramos sutartyse nurodytos datos; 20.4. būti įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje; 20.5. nebūti gavęs ir šiuo metu negauti paramos iš ES fondų ir kitų Europos Bendrijų iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti. EPF programos projektai gali būti tęstiniai, skirti tai pačiai veiklai toliau plėtoti. ANTRASIS SKIRSNIS PROJEKTŲ BENDRIEJI ATRANKOS KRITERIJAI 21. Projektų bendrieji atrankos kriterijai, kuriais remiantis prioritetas bus teikiamas projektams: 21.1. geriausiai prisidedantiems prie programos veiksmų įgyvendinimo: 21.1.1. priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų tobulinimo (jeigu taikoma); 21.1.2. tikslinių grupių asmenų mokymosi, įsidarbinimo, integracijos į visuomenę galimybių ir gebėjimų didinimo (jeigu taikoma); 21.1.3. valstybių narių praktinio bendradarbiavimo galimybių, siekiant kaupti, analizuoti, plėtoti ir vertinti prieglobsčio politiką didinimo (jeigu taikoma); 21.2. pasižymintiems išlaidų efektyvumu (įdarbinto personalo darbo užmokesčio, vykdomų veiklų, tikslinės grupės asmenų skaičiaus atžvilgiu ir pan.); 21.3. diegiantiems novatoriškus arba plėtojant jau esamus metodus ir priemones pabėgėlių ir (ar) prieglobsčio prašytojų sistemai tobulinti; 21.4. numatantiems partnerystę (nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, regioninių (vietos valdžios institucijų); 21.5. tiems, kuriuos įgyvendina pareiškėjai, turintys veiklos atitinkamoje srityje su tiksline grupe, patirtį. TREČIASIS SKIRSNIS BENDRIEJI TINKAMUMO REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PROJEKTO PARTNERIAMS 22. Norėdamas gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma. Pagrindinis pareiškėjas privalo turėti ne mažiau kaip vienerių metų darbo su tikslinės grupės atstovais patirtį (ši nuostata netaikoma projekto partneriams). 23. Pareiškėjui negali būti skiriama parama, jeigu: 23.1. jam yra iškelta bankroto byla, pradėta neteisminė bankroto procedūra arba jis yra likviduojamas ar reorganizuojamas; 23.2. jis yra neįvykdęs mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 23.3. jis paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinamą informaciją; 23.4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 23.5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją, daryti įtaką atsakingai ir (ar) įgaliotai institucijai arba paskirtiems vertintojams, komitetui ar atskiriems jo nariams tada, kai buvo vertinamos dabartinės ar ankstesnės projektų paraiškos arba vykdomas atrankos procesas. 24. Pareiškėjai gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse be partnerio (-ių) arba kartu su partneriu (-iais). Projekto partneriai gali būti juridiniai asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais yra aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Nepagrindus partnerių dalyvavimo tikslingumo, įgaliota institucija, atlikdama vertinimą, gali pasiūlyti atsisakyti partnerio. 25. Projekto partneriams taikomi tokie patys tinkamumo kriterijai, kaip ir pareiškėjams. 26. Pareiškėjai ir projekto partneriai turi turėti pakankamų gebėjimų, kompetencijos projekto veikloms vykdyti ir finansinių išteklių (jeigu taikoma), kad galėtų sėkmingai įgyvendinti projektą. 27. Visos su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau vadinama – Viešųjų pirkimų įstatymas) ir atsakingos institucijos patvirtintomis pirkimų taisyklėmis. Jei pareiškėjas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija, su projekto įgyvendinimu susijusios prekės ir paslaugos tūri būti perkamos vadovaujantis atsakingos institucijos patvirtintu pirkimų tvarkos aprašu. Tokie patys reikalavimai keliami ir projekto partneriams. 28. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį, įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus, bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmonių ir finansiniais ištekliais. Partnerio dalyvavimas projekte negali būti formalus, o turi būti aiškiai pagrįstas. 29. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais sudaro jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau vadinama – jungtinės veiklos sutartis). 30. Jungtinės veiklos sutartis turi atitikti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatytus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutartimi projekto vykdytojas ir projekto partneris (-iai), jungdami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja bendrai veikti, siekdami įgyvendinti projektą. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos. 31.1. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta: 31.1.1. jungtinės veiklos sutarties numeris ir pavadinimas, sudarymo data ir vieta; 31.1.2. jungtinės veiklos sutarties šalys (projekto vykdytojas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys; 31.1.3. jungtinės veiklos sutarties tikslas. 31.2. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota: 31.2.1. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai į projektą; 31.2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 31.2.3. jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai, asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklas, jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 31.2.4. jungtinės veiklos sutarties dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo (kaip paramos lėšos pasieks visus jungtinės veiklos sutarties dalyvius, kai lėšos pateks į projekto vykdytojo sąskaitą, ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma), išlaidų, nuostolių ir dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo arba nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių tvarka; 31.2.5. kas bus atsakingas už bendrų partnerių reikalų tvarkymą ir koordinavimą, įgyvendinant projektą; 31.2.6. kas bus atsakingas už bendro turto apsaugą, kokios bus partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam, kokiomis dalimis priklausys galutiniai projekto įgyvendinimo rezultatai; 31.2.7. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir partnerių atsakomybė šioje srityje. Bendras reikalavimas partneriams – jie turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie nustatyti pareiškėjams paramos sutartyje, arba šie dokumentai, projektui pasibaigus, turi būti perduoti projekto vykdytojui. 31.2.8. Jungtinės veiklos sutartis nutraukiama: 31.2.8.1. projekto vykdytojui vienašališkai atsisakius paramos sutarties, jei nebuvo išmokėta jokia paramos dalis arba jei grąžinamos sumokėtos paramos lėšos; 31.2.8.2. atsakingai institucijai priėmus sprendimą nutraukti paramos sutartį ir apie tai pranešus projekto vykdytojui. 31.2.9. Jungtinės veiklos sutartis keičiama: 31.2.9.1. pasikeitus bet kuriems duomenims, pateiktiems šioje jungtinės veiklos sutartyje; 31.2.9.2. projekto vykdytojui pateikus motyvuotą prašymą (siūlymą) įgaliotai institucijai bei nurodžius pagrindžiančias aplinkybes. 31.3. Jungtinės veiklos sutartyje rekomenduojama nustatyti: 31.3.1. ginčų nagrinėjimo tvarką: kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata – nesutarimai sprendžiami derybomis, o jei derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka); 31.3.2. jungtinės veiklos sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką: kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kaip projekto vykdytojas ketina informuoti partnerius apie įgaliotos institucijos ir atsakingos institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka partneriai bus supažindinti su projekto vykdytojo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu partneriai informuos projekto vykdytoją apie projekto pažangą ir kita; 31.3.3. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimą: viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai; 31.3.4. bendrų sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priėmimo tvarką. 31.4. Jungtinės veiklos sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių adresai ir rekvizitai bei projekto vykdytojo ir partnerių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašai ir antspaudai. IV SKYRIUS TIKSLINĖS GRUPĖS IR PROJEKTŲ FINANSAVIMO DYDŽIAI PAGAL VEIKSMUS PIRMASIS SKIRSNIS PRIĖMIMO SĄLYGOS IR PRIEGLOBSČIO PROCEDŪROS 32. Pagal veiksmą „Priėmimo sąlygos ir prieglobsčio procedūros“ bus įgyvendinamos veiklos, apibrėžtos šių Gairių 10 punkte. 33. Tikslinė grupė yra bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti bet kokios formos apsaugą. 34. Tinkami pareiškėjai ir partneriai yra nurodyti šių Gairių 22 punkte. 35. Projektų paramos intensyvumas ir dydis: 35.1. pagal 2010 metų programą numatoma, kad bendra suma, skiriama šiam veiksmui įgyvendinti, yra 500 656,00 Lt (75 procentai EPF lėšos – 375 492,00 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 125 164,00 Lt). Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp šių Gairių 8.2–8.3 punktuose nurodytų veiksmų. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų; 35.2. teikiant paraišką, pateikiamas detalus projekto biudžetas (šių Gairių priedas Nr. 3) ir jo pagrindimas (šių Gairių Nr. 4). ANTRASIS SKIRSNIS UŽSIENIEČIŲ, GAVUSIŲ PRIEGLOBSTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOJE, INTEGRACIJA 36. Pagal veiksmą „Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracija“ bus įgyvendinamos veiklos, apibrėžtos šių Gairių 11 punkte. 37. Tikslinės grupės: 37.1. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems, kaip pabėgėliams, leidžiama gyventi Lietuvos Respublikoje; 37.2. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus; 37.3. trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. 38. Tinkami pareiškėjai ir partneriai yra apibrėžti šių Gairių 22 punkte. 39. Projektų paramos intensyvumas ir dydis: 39.1. pagal 2010 metų programą numatoma, kad bendra suma, skiriama šiam veiksmui įgyvendinti, yra 1 584 093,37 Lt (75 procentai EPF lėšos – 1 188 070,03 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 396 023,34 Lt). Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp 8.1 ir 8.3 punktuose nurodytų veiksmų. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų; 39.2. teikiant paraišką, pateikiamas detalus projekto biudžetas (šių Gairių priedas Nr. 3) ir jo pagrindimas (šių Gairių Nr. 4). TREČIASIS SKIRSNIS VALSTYBIŲ NARIŲ GEBĖJIMAS PLĖTOTI, STEBĖTI IR VERTINTI SAVO PRIEGLOBSČIO POLITIKĄ SIEKIANT PRAKTINIO BENDRADARBIAVIMO 40. Pagal veiksmą „Valstybių narių gebėjimas plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką siekiant praktinio bendradarbiavimo“ bus įgyvendinamos veiklos, apibrėžtos šių Gairių 12 punkte. 41. Tikslinės grupės: 41.1. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems, kaip pabėgėliams, leidžiama gyventi Lietuvos Respublikoje; 41.2. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus; 41.3. bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti bet kokios formos apsaugą. 42. Tinkami pareiškėjai ir partneriai: viešieji juridiniai asmenys, registruoti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje, arba viešieji juridiniai asmenys, kurių registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma. 43. Projektų paramos intensyvumas ir dydis: 43.1. pagal 2010 metų programą numatoma, kad bendra suma, skiriama šiam veiksmui įgyvendinti, yra 172 640,00 Lt (75 procentai EPF lėšos – 129 480,00 Lt ir 25 procentai bendrojo finansavimo lėšos – 43 160,00 Lt). Šias lėšas atsakinga institucija gali perskirstyti, atsižvelgdama į kvietimo teikti paraiškas rezultatus, tarp 8.1 ir 8.2 punktuose nurodytų veiksmų. Visi projektai gali būti finansuojami iki 100 procentų; 43.2. teikiant paraišką, pateikiamas detalus projekto biudžetas (šių Gairių priedas Nr. 3) ir jo pagrindimas (šių Gairių Nr. 4). V SKYRIUS PROJEKTO IŠLAIDOS PIRMASIS SKIRSNIS PROJEKTO IŠLAIDŲ TINKAMUMAS, APMOKĖJIMAS IR PROJEKTO VYKDYTOJO TEIKIAMOS ATASKAITOS 44. Pagrindinės išlaidų tinkamumo kategorijos yra išsamiai apibrėžtos Europos Komisijos patvirtintame Įgyvendinimo taisyklių 11 priede. Paraiškoje turi būti nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (EPF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir projekto partnerio (-ių) indėliui. Tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti gero finansų valdymo principus išlaidų efektyvumo atžvilgiu ir būti: 44.1. būtinos projektui įgyvendinti ir numatytos paramos sutartyje. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų planą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą bei atitiktį projekto veiklų planui. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklos planą. Projekto išlaidų dydis turi būti planuojamas, atsižvelgiant į vidutinį kainų augimą; 44.2. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ir (arba) projekto partnerių apskaitoje ir pagrįstos išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais, kurių išrašymo data turi atitikti šių Gairių 5 punkte nurodytus reikalavimus; 44.3. išlaidos turi būti patirtos Lietuvos Respublikos teritorijoje. 45. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo ir (ar) partnerio pateiktos paslaugų tiekėjo išrašytos sąskaitos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, kartu pateikiant pasirašytus suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus (jeigu taikoma). 46. Projekto vykdytojas privalo atsidaryti atskirą sąskaitą banke EPF programos paramos lėšoms. Jei paramos lėšos yra pervedamos į jo turimą banko sąskaitą, toks paramos lėšų pervedimas yra laikomas tinkamu, tačiau projekto vykdytojas turėtų pateikti banko išrašą, patvirtinantį, kad sąskaita yra tuščia ir nenaudojama – kitu atveju ir visa atsakomybė dėl tokio paramos lėšų pervedimo tenka projekto vykdytojui. 47. Paramos lėšos išmokamos pagal projekto vykdytojo įgaliotai institucijai teikiamus mokėjimo prašymus. Projekto vykdytojas teikia įgaliotai institucijai avansinį (-ius), tarpinius ir galutinį mokėjimo prašymus. Prie mokėjimo prašymų, kuriuose deklaruojamos patirtos išlaidos (tiesioginės ir netiesioginės), projekto vykdytojas prideda projekto pažangos ar galutinę ataskaitas, išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas, patvirtintas juridinio asmens vadovo (arba jo įgalioto asmens) parašu bei antspaudu, ir kitus reikalaujamus dokumentus. Mokėjimo prašymų teikimo tvarka ir terminai nustatomi paramos sutartyje. Netiesioginėms išlaidoms yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir tiesioginėms projekto išlaidoms. 48. Projekto vykdytojui paramos lėšos gali būti išmokamos vienu iš dviejų būdų: 48.1. avansinio mokėjimo; 48.2. kompensavimo su avansu. ANTRASIS SKIRSNIS AVANSINIS MOKĖJIMO BŪDAS IR PROJEKTO VYKDYTOJO TEIKIAMOS ATASKAITOS 49. Avansinis mokėjimo būdas taikomas projektų vykdytojams, kurie yra valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos institucijos ir įstaigos (toliau vadinama – biudžetinės įstaigos) arba kiti juridiniai asmenys, kurie kartu su pirmuoju ir antruoju avansiniu mokėjimo prašymu gali pateikti banko garantiją arba laidavimo draudimo sutartį dėl avanso sumos. Reikalavimas dėl banko garantijos arba laidavimo draudimo sutarties netaikomas projektų vykdytojams, kurie yra biudžetinės įstaigos. Projekto vykdytojui taikant avansinį mokėjimo būdą pagal 2010 metų programą, paramos lėšos išmokamos per du kartus pagal jo įgaliotai institucijai pateiktus pirmąjį ir antrąjį avansinius mokėjimo prašymus, kurie teikiami paramos sutartyje nustatyta tvarka: 49.1. 50 procentų avanso suma nuo paramos sutartyje numatytos lėšų sumos projekto vykdytojui išmokama pateikus avansinį mokėjimo prašymą šiai sumai sutartyje numatytais terminais. Kartu su avansiniu mokėjimo prašymu turi būti pateikiama banko garantija arba laidavimo draudimo sutartis dėl šios avanso sumos (jeigu taikoma); 49.2. likusi 50 procentų suma nuo paramos sutartyje numatytos lėšų sumos projekto vykdytojui išmokama pateikus avansinį mokėjimo prašymą šiai sumai sutartyje numatytais terminais. Kartu su avansiniu mokėjimo prašymu turi būti pateikiama banko garantija arba laidavimo draudimo sutartis dėl likusios 50 procentų paramos sumos (jeigu taikoma). Avansinis mokėjimo prašymas likusiai 50 procentų sumai nuo paramos sutartyje numatytos lėšų sumos teikiamas įgaliotai institucijai patikrinus pažangos ataskaitas kartu su tarpiniais mokėjimo prašymais ir nustačius, kad projekto vykdytojas panaudojo ne mažiau kaip 60 procentų gautos pirmojo avanso sumos; 49.3. pažangos ataskaitos ir tarpiniai mokėjimo prašymai, kuriuose deklaruojamos visos patirtos ir apmokėtos išlaidos, teikiami kartu su išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintomis kopijomis. Tokiu atveju projekto vykdytojas pagal su įgaliota institucija suderintą mokėjimo prašymų teikimo grafiką turi įgaliotai institucijai teikti tarpinius mokėjimo prašymus nuo sutartyje nustatytos projekto įgyvendinimo pradžios datos iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino; 49.4. baigęs įgyvendinti projektą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius po projekto įgyvendinimo pabaigos, nustatytos paramos sutartyje, projekto vykdytojas privalo įgaliotai institucijai pateikti galutinę ataskaitą, galutinį mokėjimo prašymą, kartu pateikdamas išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas, baigiamąją audito ataskaitą bei auditoriaus išvadą. TREČIASIS SKIRSNIS KOMPENSAVIMO SU AVANSU BŪDAS IR PROJEKTO VYKDYTOJO TEIKIAMOS ATASKAITOS 50. Kompensavimo su avansu būdas taikomas projektų vykdytojams, kuriems avanso suma išmokama pagal jų pateiktą avansinį mokėjimo prašymą, o likusios paramos sutartyje numatytos lėšos kompensuojamos pagal teikiamus tarpinius ir galutinį mokėjimo prašymus. Avanso suma, kurios projekto vykdytojas gali prašyti avansiniame mokėjimo prašyme, priklauso nuo banko garantijos arba laidavimo draudimo sutarties avanso sumai pateikimo (netaikoma projektų vykdytojams, kurie yra biudžetinės įstaigos). 51. Taikant kompensavimo su avansu būdą, paramos lėšos projekto vykdytojui pagal 2010 metų programą yra išmokamos pagal jo teikiamus mokėjimo prašymus: 51.1. ne daugiau kaip 50 procentų avanso suma nuo paramos sutartyje numatytos lėšų sumos išmokama per paramos sutartyje nustatytą terminą, jei projekto vykdytojas ne vėliau kaip iki paramos sutartyje nustatyto termino kartu su avansiniu mokėjimo prašymu pateikia banko garantiją arba laidavimo draudimą dėl avanso sumos (netaikoma projektų vykdytojams, kurie yra biudžetinės įstaigos) arba 51.2. ne daugiau kaip 50 000,00 Lt avanso suma per paramos sutartyje nustatytą terminą, jei projekto vykdytojas ne vėliau kaip iki paramos sutartyje nustatyto termino kartu su avansiniu mokėjimo prašymu negali pateikti banko garantijos arba laidavimo draudimo; 51.3. paramos sutartyje nustatyta likusi paramos lėšų dalis išmokama, projekto vykdytojui pateikus ir įgaliotai institucijai patikrinus projekto pažangos ataskaitas bei tarpinius mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruojamos visos patirtos ir apmokėtos išlaidos, pagrįstos pridedamomis išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintomis kopijomis. Tokiu atveju projekto vykdytojas pagal su įgaliota institucija suderintą mokėjimo prašymų teikimo grafiką teikia tarpinius mokėjimo prašymus nuo paramos teikimo sutartyje nustatytos projekto įgyvendinimo pradžios datos iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino; 51.4. baigęs įgyvendinti projektą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius po projekto įgyvendinimo pabaigos, nustatytos paramos sutartyje, projekto vykdytojas privalo įgaliotai institucijai pateikti galutinę ataskaitą, galutinį mokėjimo prašymą, kartu pateikdamas išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas bei audito ataskaitą ir auditoriaus išvadą. Įgaliotai institucijai patikrinus gautinę ataskaitą ir galutinį mokėjimo prašymą yra išmokamas paramos lėšų likutis, jei bendra pagal projekto vykdytojo pateiktus mokėjimo prašymus pervesta (įskaitant ir avansu projekto vykdytojui išmokėtą sumą) suma nesiekia projektui įgyvendinti skirtos paramos lėšų sumos; 51.5. kai bendra pagal projekto vykdytojo pateiktus mokėjimo prašymus pervesta (įskaitant ir avansu projekto vykdytojui išmokėtą sumą) suma pasiekia projektui įgyvendinti skirtą paramos lėšų sumą, paramos lėšos projekto vykdytojui nebepervedamos. KETVIRTASIS SKIRSNIS TINKAMOS TIESIOGINĖS IŠLAIDOS 52. Tiesioginės išlaidos techniniam personalui yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu jos skirtos asmenims, tiesiogiai susijusiems su projektu ir įgyvendinantiems tiesiogines projekto veiklas (pavyzdžiui, jei viena iš projekto veiklų yra lietuvių kalbos mokymas, tai dėstytojo, projekte įdarbinto pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio išlaidos priskiriamos tiesioginėms išlaidoms). Išlaidos kitiems galutinio paramos gavėjo organizacijoje dirbantiems darbuotojams, kurių vaidmuo yra tik pagalbinis ir kurie tiesiogiai neįgyvendina projekto veiklų (pavyzdžiui direktoriui, apskaitininkui, pirkimus organizuojantiems, informacinių technologijų specialistams, padėjėjams, projektų vadovams, projektų veiklų koordinatoriams, projektų vadovų asistentams, koordinatorių asistentams ir pan.) neatitinka finansavimo reikalavimų kaip tiesioginės išlaidos ir yra laikomos netiesioginėmis išlaidomis (žr. šių Gairių V skyriaus 5 skirsnį). Atskirose biudžeto eilutėse nurodomos darbuotojų pareigos, skaičius ir įdarbinamų asmenų pavardės. Jeigu asmenų pavardės dar nežinomos arba negali būti nurodytos, projekto biudžeto pagrindime turi būti aiškiai nurodomi asmenų profesiniai ir techniniai gebėjimai, leidžiantys jiems vykdyti projekte numatytas funkcijas ir užduotis, už kurias jiems bus mokamas atlyginimas. Skaičiuojant darbo užmokesčio fondą, būtina įvertinti atostoginius, atsižvelgiant į konkretaus asmens planuojamą projekte dirbti laiką. Projekto darbuotojų, dirbančių projekto vykdytojo ir (ar) partnerio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, darbo laiko įkainiai negali viršyti jų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu darbui projekte yra įdarbinamas asmuo iš išorės, jo darbo laiko įkainiai negali viršyti vidutinių darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Projekto biudžete numatomi įkainiai su įstatymuose numatytais mokesčiais (darbdavio mokamais socialinio draudimo mokesčiais, Garantinio fondo įmokomis). Teikiant paraišką, privaloma pateikti dokumentus (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėnesių darbo užmokesčio, mokamo pagal pagrindinę darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraščius), kuriuose būtų pateikti duomenys, kad biudžete numatyti darbo įkainiai neviršija darbuotojams mokamų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu projekto vykdytojo ar partnerio organizacija yra biudžetinė įstaiga, kurioje įdarbinamas projekto personalas, ji privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655). Kitu atveju projekto biudžete bus patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlygis. 53. Biudžetinių įstaigų darbuotojų ir valstybės tarnautojų, įgyvendinančių projektą, darbo užmokesčio išlaidos laikomos tiesioginėmis tinkamomis išlaidomis, jeigu: 53.1. projekto vykdytojas ar projekto partneris pagal darbo sutartį įdarbina asmenį projektui įgyvendinti; 53.2. projekto vykdytojo ar projekto partnerio įdarbintas asmuo atlieka konkrečiai su projekto įgyvendinimu susijusį darbą arba tinkamai įformintu organizacijos sprendimu paskiriamas atlikti konkrečiai su projekto įgyvendinimu susijusias užduotis, kurios nėra jo įprastinio darbo dalis, o jo įprastinį darbą atlieka kitas organizacijos įdarbintas asmuo. Išlaidos administraciniam projekto personalui, kurio vaidmuo tik pagalbinis, yra laikomos netiesioginėmis išlaidomis (žr. šių Gairių V skyriaus 5 skirsnį). 54. Įrangos nusidėvėjimo, išperkamosios nuomos ar nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu: 54.1. tokioms išlaidoms padengti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., įranga buvo įsigyta už Europos Bendrijos dotacijas); 54.2. įranga būtina projektui įgyvendinti. Jeigu svarstomos išperkamosios nuomos, nuomos ar pirkimo (tinkamos nusidėvėjimo išlaidos, kurios patiriamos tik įgyvendinant projektą) galimybės, visada reikia pasirinkti pigiausią variantą. Su nuoma ir išperkamąja nuoma susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą projektui skirtos įrangos nuomos ar išperkamosios nuomos trukmę ir faktinio įrangos naudojimo su projektu susijusioms reikmėms dažnumą. Jeigu įranga perkama prieš pradedant įgyvendinti projektą ar jį įgyvendinant, atsižvelgiama tik į projekto trukmę atitinkančią įrangos nusidėvėjimo dalį ir faktinio įrangos naudojimo su projektu susijusioms reikmėms dažnumą. Išlaidos įrangai, kuri skirta projekto vykdytojo ar partnerio kasdieninei administracinei veiklai, laikomos netiesioginėmis išlaidomis (žr. šių Gairių V skyriaus 5 skirsnį). 55. Nekilnojamojo turto pirkimo, statybos, atnaujinimo arba nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu nekilnojamasis turtas yra būtinas projektui įgyvendinti ir yra tiesiogiai susijęs su projekto veiklų vykdymu. Pastatytų pastatų pirkimo arba nekilnojamojo turto statybos išlaidos gali būti tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, nepažeidžiant griežtesnių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, jei atitinka toliau išdėstytas sąlygas: 55.1. tinkamos yra tik projekto trukmę ir faktinį nekilnojamojo turto naudojimo projekto reikmėms dažnumą atitinkančios turto nusidėvėjimo išlaidos. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal projekto vykdytojo ar partnerio įstaigoje galiojančias apskaitos taisykles; 55.2. nekilnojamasis turtas būtinas projektui įgyvendinti; 55.3. turi būti gautas nepriklausomo kvalifikuoto vertintojo arba deramai įgaliotos oficialios įstaigos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad pirkinio kaina neviršija rinkos vertės, ir paliudijantis, kad nekilnojamasis turtas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, arba nurodantis, kas jų neatitinka, jei numatyta, kad atitinkamus pataisymus projekto įgyvendinimo laikotarpiu padarys projekto vykdytojas; 55.4. prieš pradedant įgyvendinti projektą nekilnojamajam turtui pirkti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už Europos Bendrijos dotacijas); 55.5. nekilnojamasis turtas naudojamas tik projekte nustatytai paskirčiai ne trumpiau kaip penkerius metus nuo projekto pabaigos, nebent Europos Komisija išimties atveju leistų kitaip; 55.6. nekilnojamojo turto atnaujinimo išlaidos gali būti tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, nepažeidžiant griežtesnių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, jei atitinka toliau išdėstytas sąlygas: 55.6.1. tinkamos yra tik projekto trukmę ir faktinį nekilnojamojo turto naudojimo projekto reikmėms dažnumą atitinkančios turto nusidėvėjimo išlaidos. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal projekto vykdytojo ar partnerio įstaigoje galiojančias apskaitos taisykles; 55.6.2. nekilnojamasis turtas būtinas projektui įgyvendinti; 55.6.3. nekilnojamasis turtas naudojamas tik projekte nustatytai paskirčiai ne trumpiau kaip penkerius metus nuo projekto pabaigos, nebent Europos Komisija išimties atveju leistų kitaip; 55.7. nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, jeigu: 55.7.1. nekilnojamajam turtui pirkti nebuvo naudojami kiti paramos lėšų šaltiniai (pvz., nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už Europos Bendrijos dotacijas); 55.7.2. nekilnojamasis turtas naudojamas tik su projekto įgyvendinimu susijusioms reikmėms. Jeigu yra kitaip, tinkama finansuoti iš paramos lėšų tik ta išlaidų dalis, kuri susijusi su objekto naudojimu projekto reikmėms. Kasdieninei administracinei projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai, kuri tiesiogiai nesusijusi su projekto veiklomis, reikalingų biuro patalpų nuomos išlaidos laikomos netiesioginėmis išlaidomis (žr. šių Gairių V skyriaus 5 skirsnį). 56. Projekto vykdytojas ar projekto partneriai turi turėti galimybę su projektu susijusias veiklas įgyvendinti patys. Todėl subrangos sutarčių sudarymas yra ribojamas ir negali viršyti 40 procentų projekto tiesioginių finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, nebent tokias sutartis deramai pagrįstų ir iš anksto patvirtintų atsakinga institucija. Su toliau nurodytomis subrangos sutartimis susijusios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti iš EPF lėšų: 56.1. subrangos sutartys dėl darbų, susijusių su bendru projekto administravimu ir valdymu; 56.2. subrangos sutartys, kurios padidina projekto sąnaudas, atitinkamai nepadidindamos jo vertės; 56.3. subrangos sutartys su tarpininkais arba konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina išreiškiama procentine visos projekto vertės dalimi, nebent tokį mokėjimą pateisintų projekto vykdytojas, remdamasis faktine atlikto darbo arba suteiktų paslaugų verte. Visi subrangovai įsipareigoja pateikti visoms audito ir kontrolės institucijoms visą reikalingą informaciją, susijusią su pagal subrangos sutartis vykdoma veikla. 57. Kitos tiesioginės išlaidos: 57.1. Kelionių ir pragyvenimo išlaidos yra tinkamos, jei jos yra: 57.1.1. susijusios su projekto vykdytojo ar projekto partnerio projekte įdarbintais ir tiesiogiai su projektu susijusiais asmenimis; 57.1.2. išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais susijusios su projekto vykdytojo ar projekto partnerio projekte įdarbintu administraciniu personalu, kurio vaidmuo yra tik pagalbinis. Tinkamos yra su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės (visomis transporto priemonėmis) faktiškai patirtos išlaidos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, keliaujant lėktuvu, autobusu ar traukiniu, turi būti pasirinktas ekonomiškiausias kelionės būdas. Tokiu atveju, kai naudojamasi asmeniniu automobiliu, išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal viešojo transporto tarifus arba pagal projekto vykdytojo ar projekto partnerių taikomas kuro normas, atsižvelgiant į oficialius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Kelionės lėktuvu išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jei kelionė (į abi puses) viršija 800 km ribą arba geografinis atstumas patvirtina kelionės lėktuvu būtinumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turi būti išsaugoti įsodinimo talonai. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas. Jeigu komandiruotės metu asmeniui išmokėti dienpinigiai, maitinimo išlaidos nėra dengiamos. 57.2. Atlyginimai už teisines konsultacijas, notariniai mokesčiai ir techninių bei finansų ekspertų paslaugų išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jei atitinka vidutinius rinkos įkainius. Šioje eilutėje numatomos lėšos, skirtos vienkartinių, nepasikartojančių papildomų paslaugų, be kurių nebūtų galima įgyvendinti pagrindinių projekto veiklų, pirkimui. Paslaugų pirkimas, kurį atlieka projekto vykdytojas ar projekto partneris, turi būti vykdomas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka bei atsakingos institucijos parengtomis viešųjų pirkimų taisyklėmis. Jeigu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą projekto vykdytojas arba projekto partneris, atliekantis pirkimus, nėra perkančioji organizacija, būtina vadovautis atsakingos institucijos patvirtinta pirkimų tvarka. 57.3. Išlaidos, reikalingos su bendru ES finansavimu susijusiems reikalavimams vykdyti, pavyzdžiui, viešumo (viešinimo), skaidrumo, projekto rezultatų ir poveikio vertinimo, išorinio audito, banko garantijų išlaidos, laikomos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų tiesioginėmis išlaidomis. 57.4. Patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos laikomos tiesioginėmis tinkamomis išlaidomis, jei jas galima nustatyti ir jos tiesiogiai reikalingos projekto veikloms vykdyti (pvz., telefono, interneto, pašto, patalpų valymo, komunalinių paslaugų išlaidos). Patalpų išlaikymo ir kitos administracinės išlaidos, reikalingos projekto vykdytojo ar projekto partnerių reikmėms, kurios tiesiogiai nesusijusios su projekto veiklomis (pvz., telefono, interneto, pašto, patalpų valymo, komunalinių paslaugų išlaidos), priskiriamos netiesioginėms išlaidoms, kaip nurodyta šių Gairių V skyriaus 5 skirsnyje. 57.5. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei dalyvaujantys tiesioginėse projekto veiklose. Dalyviais nelaikomas projekto techninis ir administracinis personalas (pvz., projekto veiklai įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką). Su projekto dalyviais susijusios tiesioginės išlaidos yra tinkamos, kai: 57.5.1. pagalbos teikimo tikslais projekto vykdytojas ar partneris atlieka pirkimus tikslinių grupių naudai; 57.5.2. pagalbos teikimo tikslais projekto vykdytojas ar partneris atlieka tikslinės grupės patirtų išlaidų grąžinimą. Kelionių ir pragyvenimo išlaidos yra tinkamos, jei jos yra tiesiogiai susijusios su tikslinės grupės asmenimis, kurie nėra projekto vykdytojo ar partnerio darbuotojai, tačiau dalyvauja su projektu susijusioje veikloje. Šiuo atveju turi būti sudarytas dalyvių sąrašas, kuris būtų dalyvavimą projekto veikloje patvirtinantis dokumentas. Tinkamos yra faktiškai patirtos su projekto įgyvendinimu susijusios kelionės (visomis transporto priemonėmis) išlaidos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, keliaujant lėktuvu, autobusu ar traukiniu, turi būti pasirinktas ekonomiškiausias kelionės būdas. Tokiu atveju, kai naudojamasi asmeniniu automobiliu, išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal viešojo transporto tarifus arba pagal projekto vykdytojo ar projekto partnerių taikomas kuro normas, atsižvelgiant į oficialius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Kelionės lėktuvu išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jei kelionė (į abi puses) viršija 800 km ribą arba geografinis atstumas patvirtina kelionės lėktuvu būtinumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turi būti išsaugoti įsodinimo talonai. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas. Jeigu komandiruotės metu asmeniui išmokėti dienpinigiai, maitinimo išlaidos nėra dengiamos. PENKTASIS SKIRSNIS NETIESIOGINĖS TINKAMOS IŠLAIDOS 58. Netiesioginėms išlaidoms priskiriamos išlaidos, kurios nelaikomos tiesiogiai su projektu ir tikslinės grupės reikmėmis susijusiomis išlaidomis ir yra skirtos projektą administruojančių ir vykdančių asmenų reikmėms. 59. Netiesiogines tinkamas išlaidas sudaro bendros finansavimo reikalavimus atitinkančių tiesioginių išlaidų sumos fiksuota procentinė dalis, jeigu: 59.1. netiesioginės išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų tinkamų tiesioginių finansuoti išlaidų; 59.2. netiesioginės išlaidos numatytos projekto biudžete ir pagrįstos jo pagrindime; 59.3. netiesioginių išlaidų biudžeto eilutėje nenumatytos išlaidos, kurios jau numatytos kitoje projekto biudžeto eilutėje; 59.4. netiesioginės išlaidos nėra finansuojamos iš kitų šaltinių. Organizacijos, gaunančios veiklos dotaciją, skiriamą iš ES ir (arba) valstybių narių biudžeto, į savo organizacijos biudžetą netiesioginių išlaidų, numatytų projekto biudžete, įtraukti negali. 60. Fiksuota netiesioginių išlaidų procentinė dalis neturi viršyti 20 procentų tinkamų finansuoti iš paramos lėšų tiesioginių išlaidų sumos. Jeigu subrangos sutartys sudaro daugiau nei 40 procentų tinkamų tiesioginių išlaidų sumos, tokiu atveju fiksuota netiesioginių išlaidų procentinė dalis neturi viršyti 10 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų sumos ir privalo būti gautas atsakingos institucijos pritarimas. 61. Netiesioginės išlaidos gali apimti: 61.1. išlaidas projekto administraciniam personalui, kurio vaidmuo yra tik pagalbinis (pvz., apskaitininkui, pirkimų (tiekimo) specialistui, žmogiškųjų išteklių specialistui, informacinių technologijų specialistui, biuro administratoriui, projekto vadovui, projekto veiklų koordinatoriui, projekto vadovo asistentui, koordinatorių asistentui ir pan.). Atskirose biudžeto eilutėse nurodomos darbuotojų pareigos, skaičius ir įdarbinamų asmenų pavardės. Jeigu asmenų pavardės dar nežinomos arba negali būti nurodytos, projekto biudžeto pagrindime turi būti aiškiai nurodomi asmenų profesiniai ir techniniai gebėjimai, leidžiantys jiems vykdyti projekte numatytas funkcijas ir užduotis, už kurias jiems bus mokamas atlyginimas. Skaičiuojant darbo užmokesčio fondą, būtina įvertinti atostoginius, atsižvelgiant į konkretaus asmens planuojamą projekte dirbti laiką. Projekto darbuotojų, dirbančių projekto vykdytojo ir (ar) partnerio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, darbo laiko įkainiai negali viršyti jų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu darbui projekte yra įdarbinamas asmuo iš išorės, jo darbo laiko įkainiai negali viršyti vidutinių darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Projekto biudžete numatomi įkainiai su įstatymuose numatytais mokesčiais (darbdavio mokamais socialinio draudimo mokesčiais, Garantinio fondo įmokomis). Teikiant paraišką, privaloma pateikti dokumentus (pvz., darbo sutartis, paskutinių 12 mėnesių darbo užmokesčio, mokamo pagal pagrindinę darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraščius), kuriuose būtų pateikti duomenys, kad biudžete numatyti darbo įkainiai neviršija darbuotojams mokamų įprastų darbo įkainių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jeigu projekto vykdytojo ar partnerio organizacija yra biudžetinė įstaiga, kurioje įdarbinamas projekto personalas, ji privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655). Kitu atveju projekto biudžete bus patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlygis; 61.2. administracines išlaidas, kurioms priskiriamos įrangos, skirtos projekto vykdytojo ar partnerio kasdieniam administraciniam naudojimui, netiesiogiai susijusiam su projekto veiklomis bei jų vykdymu, nusidėvėjimo išlaidos, patiriamos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (pvz., spausdintuvų, nešiojamųjų kompiuterių, fakso aparatų, telefonų). Taip pat šiai kategorijai priskiriamos projekto vykdytojo ar partnerio išlaidos biuro reikmėms, smulkioms administracinės veiklos reikmėms, išlaidos bendrosioms paslaugoms (pvz., telefono, interneto, pašto, patalpų valymo, komunalinių paslaugų, draudimo, personalo moky …