144.Lietuvos Respublikos teisės aktai visiems asmenims garantuoja nevaržomą minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę. Kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, taip pat pakeisti savo pasirinkimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo; tikintieji turi teisę laisvai jungtis į religines bendruomenes, bendrijas ir kurti religines organizacijas. Tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims garantuojama teisė išpažinti bet kurią religiją ar neišpažinti jokios, atlikti gimtąja kalba religines apeigas ir nacionalinius ritualus.
\n
145.2007 metais Lietuvoje veikė 131 tautinių mažumų religinė bendruomenė (priedo 12 lentelė).
\n
146.Stačiatikių, sentikių, musulmonų sunitų (totorių), judėjų, graikų apeigų katalikų ir karaimų religinės bendruomenės Lietuvoje laikomos Lietuvos socialinio, kultūrinio, istorinio palikimo dalį sudarančiomis tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis (Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis). Be to, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad ir kitos religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, tačiau jos turi būti palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauti įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Iki šiol nė viena etnokonfesinė bendruomenė nesikreipė į Lietuvos Respublikos Seimą dėl valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso.
\n
147.Religinės bendrijos registravimas suteikia juridinio asmens teises, tačiau Lietuvoje gali veikti ir neregistruotos bendruomenės. Tiek registruotoms, tiek neregistruotoms bendruomenėms nedaromi apribojimai praktikuoti jų narių išpažįstamą religiją ar tikėjimą.
\n
148.2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų yra Romos katalikai (79 procentai). 93 procentai lenkų, 85 procentai lietuvių, 13 procentų ukrainiečių, 47 procentai baltarusių save priskyrė Romos katalikų bendruomenei, 11 procentų rusų – sentikių bendruomenei. Duomenys apie Lietuvoje veikiančių tautinių mažumų religinių bendruomenių tikinčiuosius pateikti priedo 13 lentelėje.
\n
149.Lietuvos tradicinėms religinėms bendruomenėms įstatymų nustatyta tvarka gali būti teikiama finansinė parama. Duomenys apie 2004– 2007 metais iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto suteiktą finansinę paramą pateikti priedo 14 lentelėje. viii) teisė į įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę 150. Lietuvos Respublikos įstatymai visiems asmenims lygiais pagrindais garantuoja teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims, lygiai taip pat kaip ir kitiems asmenims, garantuojama visuomenės informavimo laisvė, t.y. teisė kurti savo visuomenės informavimo priemones ir naudotis visuomenės informavimo priemonėmis gimtąja kalba.
\n
151.Kai rengiamas šis pranešimas, leidžiami periodiniai leidiniai rusų, lenkų, vokiečių ir jidiš kalbomis. Lietuvos totoriai ir graikai savo laikraščius leidžia lietuvių arba rusų kalba su gimtosios kalbos intarpais. Apie savo veiklą tautinės bendrijos skelbia ir Tautinių bendrijų informaciniame biuletenyje, kurį leidžia Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas ir viešoji įstaiga Tautinių bendrijų namai. Periodinių leidinių, skirtų tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims, sąrašas pateiktas priedo 15 lentelėje.
\n
152.Viešasis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija – pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2319; 2005, Nr. 153-5639) nustatytus reikalavimus privalo užtikrinti, kad laidos būtų skirtos įvairių tautybių ir įsitikinimų žmonėms. Pagal šį reikalavimą Lietuvos nacionalinis radijas transliuoja įvairios trukmės informacines laidas, skirtas rusų, baltarusių, totorių, ukrainiečių, žydų ir kitoms tautinėms mažumoms. Kasdien per pirmąją Lietuvos radijo programą transliuojama pusės valandos informacinė laida rusų kalba. Antroji Lietuvos radijo programa „Klasika“ kasdien po valandą transliuoja kultūrinę švietėjišką laidą „Santara“, skirtą įvairioms Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms, taip pat kasdien rengiama pusvalandžio trukmės laida lenkų kalba (priedo 16 lentelė).
\n
153.Lietuvoje taip pat veikia privačios radijo stotys, transliuojančios programas tautinių mažumų kalbomis: rusų – „Russkoje radijo“ (transliuoja laidas visą parą); lenkų – „Znad Wilii“ (transliuoja laidas visą parą) ir „Baltijos bangų“ radijo stotis, daug laidų transliuojanti baltarusių kalba. Laidas rusų kalba transliuoja ir vietinės radijo stotys Visagine ir Klaipėdoje.
\n
154.Per Lietuvos televiziją transliuojama irgi nemažai laidų, skirtų Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms (priedo 17 lentelė). 2004– 2007 metais tautinėms mažumoms rengiamų laidų nesumažėjo, tačiau nuo 2007 metų birželio jos nekartojamos.
\n
155.Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę teikti finansinę paramą kultūros ir šviečiamiesiems projektams. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas skelbia konkursus dalinei valstybės paramai gauti, kurių tikslas – skatinti nacionalinei kultūrai reikšmingų, išliekamąją vertę turinčių projektų šalyje ir regionuose kūrimą, laiduoti jų tęstinumą, užtikrinti minimalią paramą viešajai raiškai, prevencijos programų įgyvendinimui, vaikų ir jaunimo doroviniam ugdymui.
\n
156.2004– 2007 metais fondas suteikė paramą 24 spaudos ir elektroninės žiniasklaidos projektams Lietuvos tautinių mažumų kalbomis. Šiam tikslui skirta 354 900 litų. Minėti projektai prisideda prie Lietuvos tautinių mažumų tapatumo plėtros, Lietuvos ir Europos visuomenės integracijos skatinimo, įvairių kalbų dialogo puoselėjimo.
\n
ix)teisė į taikius susirinkimus ir asociacijų laisvę 157. Lietuvos Respublikos įstatymai visiems asmenims, nesvarbu, kokios jie rasės ar tautybės, garantuoja teisę į taikius susirinkimus ir asociacijų laisvę. 2004 m. vasario 14 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja asociacijų – viešųjų juridinių asmenų, kurių tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, steigimo ir veiklos ypatumus. Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotos asociacijos, visuomeninės organizacijos ir visuomeninių organizacijų padaliniai, iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti kaip juridiniai asmenys, laikomi juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo.
\n
158.Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas taip pat numato teisinį pagrindą įgyvendinti asociacijų laisvę. Šis įstatymas tautinėms mažumoms garantuoja teisę jungtis į tautines kultūros organizacijas.
\n
159.2007 metais Lietuvos Respublikoje veikė 300 tautinių mažumų asociacijų ir tautinių mažumų kultūros centrų (priedo 18 lentelė).
\n
160.Valstybės pastangomis sukurtas, finansuojamas ir toliau plėtojamas tautinių bendrijų centrų tinklas. Naudojantis šiuo tinklu, sėkmingai plėtojama tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų veikla.
\n
161.Vilniuje aktyviai dirba viešoji įstaiga Tautinių bendrijų namai. Jie padeda išsaugoti Lietuvos tautinių mažumų kultūrinį ir etninį savitumą integruojantis į šalies visuomeninį gyvenimą. Tautinių bendrijų namuose veikia Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija, Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimas, Baltarusių klubas „Siabryna“, Lietuvos estų draugija, Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacija, Graikų bendruomenė Lietuvoje „Pontos“, Lietuvos latvių visuomeninių organizacijų koordinacinė taryba, Vilniaus latvių draugija, Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“, Vilniaus ukrainiečių bendrija, Vilniaus vokiečių bendruomenė, Lietuvos stačiatikių švietimo draugija „Živoj Kolos“.
\n
162.Toliau sėkmingai veikia 2001 metais įsteigtas Romų visuomenės centras. Be to, 2004 metais įsteigta viešoji įstaiga Kauno įvairių tautų kultūrų centras, 2005 metais – Lietuvos tautinių mažumų etnografijos ir folkloro centras, 2006 metais – Visagino tautinių kultūrų centras. Šios įstaigos prisideda prie visaverčio tautinių mažumų integravimosi į visuomenę, padeda išsaugoti jų kultūrinį ir etninį savitumą, puoselėja gyventojų tautinę toleranciją.
\n
163.Nuolat stiprinami tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų lyderių organizaciniai ir administraciniai gebėjimai. Specialiai jiems rengiami seminarai, konferencijos. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas 2005– 2006 metais nevyriausybinių organizacijų lyderiams organizavo seminarus „Kultūros projektas: nuo idėjos iki ataskaitos“ ir „Lietuvos nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondai“. Nevyriausybinių organizacijų lyderiams surengtas teorinis ir praktinis mokymas, kaip tinkamai parengti paraiškas finansuoti organizacijų veiklą, suteikta informacija apie nevyriausybinių organizacijų rėmimo programas.
\n
164.Siekiant skatinti tautines mažumas aktyviau įsilieti į pilietinę visuomenę, 2007 m. balandžio 11 d. surengta tarptautinė konferencija „Tautinių mažumų dalyvavimas pilietinėje visuomenėje“. Konferenciją organizavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas kartu su nevyriausybine organizacija Žmogaus teisių centru ir Mykolo Romerio universitetu. Konferencijoje analizuota užsienio valstybių patirtis, esami teisinės sistemos trūkumai, neleidžiantys tautinėms mažumoms aktyviai įsilieti į pilietinę visuomenę.
\n
165.Sukurtos tautinių mažumų kultūros centrų interneto svetainės. 2005 metais sukurta Kauno įvairių tautų kultūrų centro interneto svetainė (www.minority.lt). Joje paskelbta ir nuolat atnaujinama informacija apie Kauno tautinių mažumų nevyriausybines organizacijas. 2005 metais atnaujinta Tautinių bendrijų namų interneto svetainė www.tbn.lt, kurioje skelbiama informacija apie rusų, baltarusių, azerbaidžaniečių ir kitas nevyriausybines organizacijas, įsikūrusias Tautinių bendrijų namuose.
\n
e)teisės ekonominėje, socialinėje ir kultūros srityje
\n
i)teisė į darbą, laisvą darbo pasirinkimą, teisingas ir palankias darbo sąlygas, apsaugą nuo nedarbo, vienodą atlyginimą už vienodą darbą, teisingą ir patenkinamą apmokėjimą Statistinė informacija 166. 2004– 2007 metais Lietuvos darbo rinkoje mažėjo darbo jėgos pasiūla ir didėjo paklausa. Tai lėmė sparti ūkio plėtra, naujų darbo vietų kūrimas ir gyventojų emigracija.
\n
167.Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pastaruosius ketverius metus matyti bendra 15– 64 metų gyventojų užimtumo didėjimo tendencija: vidutinis metinis užimtumo lygis 2004 metais buvo 61,1 procento, 2005 metais – 62,2 procento, 2006 metais – 63,3 procento, o 2007 metais – 64,9 procento. Vyrų užimtumas didesnis nei moterų. 2007 metais 15– 64 metų vyrų užimtumo lygis sudarė 67,9 procento, moterų – 62,2 procento. Privačiame sektoriuje dirba tris kartus daugiau asmenų nei valstybės sektoriuje. 2007 metais valstybės sektoriuje dirbo 26,2 procento, privačiame – 73,8 procento užimtų šalies gyventojų.
\n
168.Nedarbas per pastaruosius ketverius metus sumažėjo beveik tris kartus ir 2007 metais siekė 4,3 procento (priedo 19 lentelė).
\n
169.Gyventojų pagal tautybę užimtumo tyrimai paskutinį kartą atlikti 2002 metais. Tuo metu nedarbas buvo 13,8 procento, tačiau tautinių mažumų atstovų nedarbas buvo didesnis už vidutinį: rusų – 20,3 procento (vyrų – 20,6 procento, moterų – 19,9 procento), lenkų – 17,8 procento (vyrų – 15,5 procento, moterų – 19,9 procento), kitų tautybių asmenų – 17,4 procento (vyrų – 19,1 procento, moterų – 15,8 procento). Nuo to laiko tokie tyrimai neatliekami.
\n
Teisės aktai 170. Pagrindinis darbo santykius reguliuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569) įtvirtina darbo teisės subjektų lygybę, nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Darbdavio pareiga įgyvendinti lygias galimybes darbe nustatyta ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme. Darbdavys, neatsižvelgdamas į asmens amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją ar įsitikinimus, privalo priimdamas jį į darbą, į valstybės tarnybą taikyti vienodus atrankos kriterijus įsidarbinimo sąlygoms, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, sudaryti vienodas darbo, valstybės tarnybos sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, siekti sudėtingesnio profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas; taikyti vienodus darbo ir vykdomos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus; taikyti vienodus atleidimo iš darbo ir iš valstybės tarnybos vertinimo kriterijus; už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, vykdyti kitus įstatyme numatytus įpareigojimus.
\n
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, darbdavys privalo darbuotojams sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
\n
Užsieniečių darbas 171. Lietuvai tapus ES nare, užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 2004 metais priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įsigaliojus šiam įstatymui, netaikoma užsieniečių įsidarbinimo kvota, o leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Leidimą dirbti užsienietis privalo gauti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką.
\n
172.Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtintas Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, kuris taikomas užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pagal darbo sutartį, ir užsieniečiams, atsiųstiems laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, kai jų nuolatinė darbo vieta yra užsienyje. Atskira leidimų dirbti išdavimo tvarka taikoma užsieniečiams, teisėtai esantiems Lietuvos Respublikoje. Šią tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. A1-223/1V-310 (Žin., 2004, Nr. 149-5435) patvirtintas Leidimo dirbti užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Pagal šį aprašą vienas iš pagrindų, kada leidimas dirbti gali būti išduotas užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, – kai jis dirba vienoje iš ekonominės veiklos rūšių, kurioje nustatytas tam tikros profesijos darbuotojų trūkumas, ir dėl to ribojamos įmonės, kurioje užsienietis dirba, veiklos galimybės. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis nuo 2007 metų kas pusmetį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
\n
173.Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodžius darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs. ES valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams leidimo dirbti įsigyti nereikia.
\n
174.Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos darbo biržos gauna vis daugiau prašymų įdarbinti užsieniečius ir išduodama vis daugiau leidimų dirbti. 2007 metais leidimų dirbti užsieniečiams išduota beveik 2 kartus (90 procentų) daugiau nei 2006 metais (priedo 20 lentelė).
\n
175.2006 metais daugiausia leidimų dirbti išduota užsieniečiams, atvykusiems iš Baltarusijos (37 procentai), Ukrainos (32 procentai) ir Rumunijos (14 procentų), 2007 metais – užsieniečiams, atvykusiems iš Baltarusijos (38 procentai), Ukrainos (36 procentai) ir Turkijos (7 procentai) (priedo 21 lentelė). 2007 metais 42 procentus įdarbintų užsieniečių sudarė vairuotojai, 12 procentų – mūrininkai, 8 procentus – suvirintojai, 7 procentus – surinkėjai, 5 procentus – betonuotojai, 26 procentus – kitų profesijų atstovai.
\n
Užimtumo politika 176. Iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas kitų valstybių piliečiams, taip pat asmenims be pilietybės buvo taikomas bendra tvarka, išskyrus atvejus, kuriuos reglamentavo atskiri įstatymai arba tarptautinės sutartys. Jį pakeitęs ir šio pranešimo rengimo metu galiojantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2762) vienodomis sąlygomis taikomas tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams. Šis įstatymas ir kiti teisės aktai užimtumo rėmimo srityje visiems Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantiems asmenims numato lygias teises, nurodydami, kad užimtumo rėmimo sistemos uždaviniai ir užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinamos vadovaujantis vyrų ir moterų lygių galimybių ir nediskriminacijos principais. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad kai kurių tautinių mažumų atstovų (pavyzdžiui, romų) užimtumo būklė yra prastesnė nei kitų Lietuvos gyventojų, valstybė imasi papildomų priemonių šiai atskirčiai įveikti ir šių asmenų sėkmingai integracijai į darbo rinką užtikrinti. Papildomų valstybės veiksmų reikia ir dėl to, kad uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, o tai labiausiai paveiks Visagino gyventojų, kurių beveik 85 procentai – ne lietuviai, socialinę ir ekonominę būklę.
\n
Parama romų integracijai į darbo rinką 177. Dalyvavimas darbo rinkoje – būtina sėkmingos integracijos sąlyga, tačiau romai – nepakankamai išsilavinę, neturi profesijos, darbdavių požiūris į juos nepalankus, dėl to jiems sunku įsilieti į darbo rinką ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. 2001 metais atlikto tyrimo duomenimis, apie 50 procentų vyrų ir apie 70 procentų moterų teigė niekur nedirbą, tik 5 procentai vyrų ir 0,7 procento moterų teigė turintys nuolatinį darbą. Beveik pusė apklaustų Vilniaus Kirtimų gyvenvietės romų teigė norintys dirbti bet kokį darbą, tačiau pasiūlymai dirbti viešuosius darbus didelės socialinės atskirties sąlygomis neefektyvūs.
\n
178.Romų nedarbo mažinimui skiriama ypač daug dėmesio. 2000– 2004 metais įgyvendinta Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000– 2004 metų programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2000, Nr. 54-1580), numatė priemones romų socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti. Net ir pasibaigus šios programos įgyvendinimo laikotarpiui Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas kasmet romų integracijos priemonėms įgyvendinti skyrė 265 tūkst. litų ir toliau vykdė minėtos programos priemones. Viena iš svarbiausių priemonių – užtikrinti viešosios įstaigos Romų visuomenės centro, kuris teikia socialines paslaugas ir konsultuoja įvairiais įdarbinimo klausimais, veiklą. Pageidaujantiems įsidarbinti romams teikiama įvairi pagalba: ieškoma darbo skelbimų, padedama pasirengti pokalbiui, pateikti būtinus dokumentus ir panašiai. Padidėjus ekonominei migracijai, šalyje daugėja laisvų darbo vietų, į kurias gali pretenduoti nekvalifikuoti darbuotojai, todėl romams atsiranda daugiau galimybių įsidarbinti.
\n
179.Romų užimtumo skatinimas – vienas pagrindinių naujosios romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008– 2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 309 (Žin., 2008, Nr. 42-1555), uždavinių. Pagal šią programą pirmiausia bus atlikta romų įtraukimo į darbo rinką studija (tyrimas) ir parengtos romų įtraukimo į darbo rinką rekomendacijos. Be to, bus organizuojamas profesinio mokymo programų bedarbiams romams adaptavimas. Kas ketvirtį Romų visuomenės centre bus rengiamos darbo rinkos dienos, per kurias romų bendruomenės nariams teikiama informacija apie galimybes įsidarbinti, dalyvauti įgyvendinant profesinio mokymo programas, romai konsultuojami juos dominančiais darbo rinkos klausimais. Įgyvendinant programą, Romų visuomenės centre bus įsteigtas informacijos paieškos centras, jam teikiama metodinė ir praktinė pagalba. Numatoma parengti ir išleisti romų bendruomenei skirtą informacinį lankstinuką apie darbo biržų teikiamas paslaugas, aktyvias darbo rinkos priemones, galimybes įsidarbinti, mokyti įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas teikiančius darbuotojus, profesinio orientavimo ir mokymo specialistus dirbti su darbo ieškančiais romais.
\n
180.Romų įdarbinimo problemą bandoma spręsti ir įgyvendinant vieną iš EQUAL iniciatyvos projektų (informacija apie tai toliau).
\n
EQUAL 181. Lietuvai įstojus į ES, atsirado galimybė dalyvauti įgyvendinant Europos Bendrijų iniciatyvą EQUAL, kuri išbando ir skatina naujus kovos su darbo rinkoje sutinkama visų formų diskriminacija ir nelygybe, kurią patiria tiek dirbantys, tiek ir ieškantys darbo asmenys, būdus.
\n
182.2004– 2007 metais įgyvendintas EQUAL projektas „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“. Siekta parengti romus darbo rinkai, formuoti palankesnį visuomenės požiūrį į romus ir romų požiūrį į visuomenę. Projektas įgyvendintas dviem kryptimis: pirma kryptis – romų mokymas tapti socialinių darbuotojų padėjėjais, antra kryptis – pavienių romų bendruomenės narių profesinės kvalifikacijos tobulinimas ir įsidarbinimo galimybių didinimas. Projekto novatoriškumas pasireiškė tuo, kad romų integracijos į darbo rinką kūrimo mechanizmas pagrįstas specialisto socialinio darbuotojo ir jo padėjėjo romo socialine partneryste. Integruojant romus, daugiausia dėmesio skirta būtent šios sukurtos naujos socialinės partnerystės aktyviai veiklai, kurios pagrindinis uždavinys – padėti pavieniams romams įgyti pageidaujamą kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir ieškoti darbo.
\n
183.Įgyvendinant projektą dalyvavo valstybės institucijos – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ukmergės darbo birža, Vilniaus miesto ir Ukmergės rajono savivaldybių administracijos, nevyriausybinės organizacijos Lietuvos vaikų fondas, Romų visuomenės centras, Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“. Romų integracijos į darbo rinką mechanizmas išbandytas Vilniaus mieste, Ukmergės, Šalčininkų rajonuose, kur šiuo metu gyvena gausesnės romų bendruomenės.
\n
184.Nuo 2004 metų įgyvendinamas EQUAL projektas „Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“. Pagal projektą kuriami bendradarbiavimo tinklai, jungiantys valstybines, nevyriausybines, privataus sektoriaus organizacijas, taip pat įvairių vietovių darbo biržas, savivaldybes. Šiuos tinklus padeda kurti specialiai šiam tikslui Vilniuje, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose atrinkti asmenys – lyderiai – daugiausia tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kiti projekto dalyviai – globėjai – padeda tautinių mažumų atstovams įsitvirtinti naujoje darbo vietoje. Jie prižiūri, skatina ir palaiko bedarbius, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neranda darbo. Kai rengiamas šis pranešimas, įgyvendinamas trečiasis projekto etapas.
\n
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas ir tautinių mažumų padėtis 185. Palaipsnis valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau vadinama – Ignalinos AE) eksploatavimo nutraukimas iki 2009 m. gruodžio 31 d. – naujas iššūkis, nes daliai Ignalinos AE darbuotojų integruotis į šalies darbo rinką gali būti sunku, kadangi dauguma Visagino gyventojų, kurių beveik 85 procentai – ne lietuviai, dirba šioje elektrinėje ar su ja susijusiose įmonėse arba įmonėse ir įstaigose, aptarnaujančiose elektrinės darbuotojus.
\n
186.Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva 2001 metais parengta Ignalinos AE regiono socialinės ekonominės stebėsenos programa ir jos įgyvendinimo metodologija regione vykstantiems socialiniams ekonominiams procesams stebėti ir įgyvendinamų priemonių poreikiui ir poveikiui nustatyti. Programą vykdo ir metodiką taiko samdyti ekspertai, finansuojami iš Ignalinos AE eksploatavimui nutraukti skirtų lėšų. Ši programa skirta kasmetiniams padėties regione vertinimams atlikti ir vykdoma nuo 2002 metų. Apie stebėsenos rezultatus informuojama Ignalinos AE regiono visuomenė, suinteresuotos valstybės institucijos.
\n
187.Siekdama sušvelninti socialines ir ekonomines Ignalinos AE uždarymo pasekmes, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti atitinkamas darbo rinkos politikos priemones. Nuosekliai stiprinami Ignalinos darbo biržos instituciniai gebėjimai. Nuo 2001 metų Ignalinos AE patalpose veikia mini darbo birža, kurioje visiems besikreipiantiems teikiama informacija apie laisvas darbo vietas, padėtį darbo rinkoje, persikvalifikavimo galimybes, įsidarbinimą užsienyje. Ypač daug dėmesio skiriama konsultacijoms, susijusioms su Ignalinos AE uždarymu.
\n
188.Nuo 2002 metų Visagine veikia Informacijos ir konsultacijų centras, kurį įsteigė Ignalinos darbo birža ir Visagino savivaldybė, remiamos Tarptautinės migracijos tarnybos. Šiame centre, naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, Visagino miesto gyventojai gali laisvai gauti informaciją apie padėtį darbo rinkoje, profesinio mokymosi galimybes ir sąlygas, taip pat kitą su užimtumu susijusią informaciją. Kadangi dauguma šio centro lankytojų nepakankamai moka valstybinę kalbą, pagrindinė informacija (teisinė, užimtumo ir mokymosi galimybės) pateikiama ir rusų kalba.
\n
189.Stiprinant Ignalinos darbo biržos gebėjimus spręsti darbo rinkos problemas, jeigu būtų atleista daug darbuotojų, 2003– 2006 metais įgyvendintas Švedijos nacionalinės darbo rinkos ir Lietuvos darbo biržos projektas „Aktyvi darbo rinkos politika Ignalinos AE regione“. Remiantis Švedijos patirtimi, įsteigti ir veikia Valdymo koordinacinis komitetas ir darbo grupė, kurie koordinuoja veiksmus ir skleidžia informaciją tarp suinteresuotų institucijų – Ignalinos AE administracijos, profsąjungų, regiono darbo biržų, savivaldybių, Ignalinos AE regiono plėtros agentūros. Šių institucijų atstovai dalyvauja sprendimus priimančių valdymo struktūrų veikloje, kai jos sprendžia regiono plėtros ir nedarbo problemas. Remiantis Švedijos patirtimi, sustiprinti Ignalinos AE regiono darbo biržų gebėjimai, išleista informacinė medžiaga atleidžiamiems ir atleistiems Ignalinos AE darbuotojams.
\n
190.Viena didžiausių kliūčių daliai atleistų Ignalinos AE darbuotojų integruotis į šalies darbo rinką gali būti nepakankamas valstybinės kalbos mokėjimas ir vartojimas. Šio šalies strateginio objekto techninė dokumentacija yra rusų kalba (sertifikuota Tarptautinės atominės energijos agentūros kaip viena iš kalbų techninei dokumentacijai rengti), taigi Ignalinos AE techniniams darbuotojams nebūtina darbe vartoti valstybinę kalbą. Dėl to dalis Ignalinos AE darbuotojų nemoka ir nevartoja valstybinės kalbos, o tai ateityje gali trukdyti jiems konkuruoti šalies darbo rinkoje.
\n
191.Siekiant spręsti šią problemą ir taip gerinti tautinių mažumų galimybes konkuruoti darbo rinkoje, Visagino savivaldybėje veikiančiame Valstybinės kalbos centre organizuojami kelių lygių kalbos mokymo kursai pagal besimokančiųjų poreikius ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį (pradedantiesiems, pažengusiesiems ir kitiems). 2006 metais Ignalinos AE regiono plėtros agentūra įgyvendino projektą „Visagino tautinių mažumų atstovų gebėjimų ugdymas, integruojantis į darbo rinką“. Visagino tautinių mažumų atstovams organizuotas aukštos kokybės teorinis ir praktinis mokymas, profesinės konsultacijos.
\n
192.2004– 2007 metais toliau įgyvendintos Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo (Žin., 2003, Nr. 48-2106) nustatytos garantijos. Vadovaujantis šiuo įstatymu, atleidžiami ir atleisti iš darbo darbuotojai dėl Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo ir atleidžiamų ar atleistų darbuotojų šeimos nariai turi teisę į papildomas užimtumo rėmimo garantijas. Ignalinos darbo birža 2004– 2007 metais papildomas socialines garantijas suteikė 377 iš Ignalinos AE atleistiems asmenims (376 asmenys gavo papildomą išeitinę išmoką, 111 asmenų skirta ir kas mėnesį išmokama priešpensinė bedarbio išmoka, 28 asmenims apmokėtos persikėlimo išlaidos).
\n
193.Regiono gyventojų požiūris į krašto socialinės ir ekonominės raidos perspektyvas gana palankus – net trečdalis greta elektrinės esančių Ignalinos ir Zarasų rajonų gyventojų tikisi pagerėjimo. Šis rodiklis, palyginti su 2001 metais atliktos apklausos duomenimis, išaugo beveik du kartus. Vis palankiau į ateitį žiūri ir Visagino gyventojai, nors optimistų čia perpus mažiau. Palyginti su 2001 metų apklausų duomenimis, 2,5 karto daugiau Visagino gyventojų nurodė, kad jų gyvenimas per pastaruosius 2 metus pagerėjo. iii) Teisė į gyvenamąjį plotą Statistinė informacija 194. 2001 metais atlikto Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 1 000 Lietuvos gyventojų teko 371 būstas. Labiausiai paplitę buvo butai – 61,2 procento, individualūs namai ir jų dalys – 37,4 procento, bendrabučiai – apie 1,3 procento visų būstų. Elektrą turėjo 99,8 procento, vandentiekį – 79,9 procento, karštą vandenį – 67,8 procento, kanalizaciją – 77,3 procento visų būstų. Labiausiai paplitęs centrinis šildymas: 52,9 procento būstų šiluma buvo tiekiama iš šilumos tinklų, 25,6 procento – iš vietinio šilumos šaltinio, 25,2 procento būstų naudojosi kitu šildymo šaltiniu, 0,2 procento būstų šildymo nebuvo (naudojosi keliais šildymo būdais).
\n
Romų būsto problema 195. Iš visų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų daugiausia būsto problemų turi romai. Apibendrintų duomenų apie jų būstų kokybę nėra, sukaupta duomenų tik apie Vilniaus miesto savivaldybės Kirtimų tabore esančių romų būstų kokybę. Čia gyvenančių romų gyvenimo sąlygos vis dar problemiškos. Vilniaus Kirtimų taboro namai ir nameliai (maždaug 70), pastatyti savavališkai, skurdūs, juose nėra paprasčiausių sanitarinės higienos sąlygų. Tik vienas taboro namas teisiškai įregistruotas (Dariaus ir Girėno g. 185), kitų pastatų teisinė registracija nesutvarkyta, nors kai kurie iš jų atitiktų keliamus reikalavimus ir galėtų būti įteisinti.
\n
196.Sociologinio tyrimo duomenimis, trečdalis Kirtimų taboro romų nepatenkinti savo gyvenamąja aplinka, ypač blogai savo padėtį vertina žemutinio taboro gyventojai – tik apie 6 procentus apklaustųjų norėtų jame pasilikti gyventi. Pagrindinės Vilniaus miesto Kirtimų teritorijos problemos – nesutvarkytos gatvės ir apšvietimas, geriamojo vandens stoka, blogos buities sąlygos, taip pat neparengtas teritorijos plėtros ilgalaikis planas ir būsto politikos priemonės.
\n
197.Pastaraisiais metais Lietuvos valdžios ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijos deda nemažai pastangų Vilniaus miesto Kirtimų gyvenvietės romų būsto problemoms spręsti. Iš esmės sutvarkyti šią teritoriją trukdo tai, kad Vilniaus romų Kirtimų gyvenvietė neįteisinta. Norint spręsti romų būsto problemas, iš pradžių būtina atlikti romų būsto teisinės registracijos ir gyvenamosios aplinkos kokybės analizę, romų būsto įsigijimo ir kokybės gerinimo galimybių studiją. Pagal Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008– 2010 metų programą šią studiją numatyta atlikti 2008– 2009 metais.
\n
198.Kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Kirtimų gyvenvietės, nuolat stengiamasi gerinti šios bendruomenės gyvenimo sąlygas. 2004– 2007 metais Kirtimų taboro teritorijoje atlikta nemažai darbų: Vilniaus miesto savivaldybės administracija išasfaltavo sporto aikštelę ir privažiavimo prie romų gyvenvietės kelią, įrengė vaikų žaidimo aikštelę, šaligatvį prie Romų visuomenės centro, lietaus rinktuvą, pastatė kelio atitvarus, atnaujino 1 500 kv. metrų žvyrkelio dangą, įrengė 20 naujų žibintų.
\n
199.Elektra Kirtimų tabore gyvenantiems romams kaip ir visiems kitiems šalies gyventojams tiekiama už tam tikrą mokestį. Dalis romų (apie 10 namų), mokančių už elektrą, ją turi nuolat. Asmenims, turintiems įsiskolinimų, elektra netiekiama. Kirtimų teritorijoje įrengtos 4 geriamojo vandens kolonėlės, prie jų įrengti filtraciniai šuliniai su trapais. Veikia valstybės finansuojamas sanitarijos ir higienos centras, kuriame yra pirtis ir skalbimo mašinos. Kasmet skiriamos lėšos kietajam kurui įsigyti. Romams aprūpinti kietuoju kuru 2004 metais skirta 9 625 litai (76 šeimoms), 2005 metais – 9 875 litai (79 šeimoms), 2006 metais – 10 000 litų (92 šeimoms), 2007 metais – 21 200 litų (101 šeimai). Kirtimuose gyvenantiems romams užtikrintas susisiekimas su Vilniaus centru: nuo Kirtimų gyvenvietės iki miesto centro važiuoja kelių maršrutų autobusai. Pažymėtina, kad visuomenė neigiamai žiūri į papildomų išimčių ir lengvatų romams taikymą. Vyrauja nuomonė, kad romams turėtų priklausyti tokios pat lengvatos kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams.
\n
200.Romų būsto problema iš dalies sprendžiama jiems nuomojant socialinį būstą. Socialinis būstas romams kaip ir visiems į jį pretenduojantiems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikiamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188), kurį įgyvendina savivaldybės vykdomosios institucijos. Vilniaus miesto savivaldybė parengė ir Romų visuomenės centro darbuotojams išdalijo informaciją apie galimybes išsinuomoti socialinį būstą. Raštu ir žodžiu paaiškinta, kokių dokumentų reikia, kad būtum įrašytas į būsto nuomos sąrašus.
\n
201.2004 metais į socialinio būsto nuomos sąrašus įrašyta 11 romų šeimų (asmenų), 2005 metais – 40 šeimų (asmenų), 2006 metais – dar apie 40 romų šeimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu, 18 šeimų su mažamečiais vaikais, kurie pateikė reikalaujamus dokumentus ir deklaravo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, išnuomoti butai pagal terminuotą nuomos sutartį. Vienam asmeniui (be šeimos) išnuomotas kambarys bendrabutyje.
\n
202.Dėl netvarkingų, savavališkai pastatytų statinių kyla nesutarimų tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Kirtimų tabore gyvenančios romų bendruomenės. 2004 m. gruodžio 203. 2– 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iniciatyva romų taboro teritorijoje, Kirtimuose, nugriauti 5 gyvenamieji namai ir vienas negyvenamasis pastatas. Pastatų griovimą inicijavę savivaldybės pareigūnai aiškino, kad griaunami pastatai pastatyti savavališkai, neatitiko gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo reikalavimų, taigi galėjo būti pavojingi asmenų sveikatai ir gyvybei. Į šią situaciją operatyviai sureagavus kitoms valstybės institucijoms, tarp jų vaiko teisių apsaugos kontrolieriui ir lygių galimybių kontrolieriui, statinius griauti liautasi. Nukentėję taboro gyventojai kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2007 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjams (20 romų tautybės asmenų) priteisė 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
\n
iv)teisė į sveikatos apsaugą, medicinos pagalbą, socialinį aprūpinimą ir visuomenines paslaugas 204. Pagal galiojančius teisės aktus sveikatos priežiūros paslaugos tiek piliečiams, tiek užsieniečiams ir asmenims be pilietybės teikiamos vadovaujantis gyvenamosios vietos principu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) 6 straipsniu, draudžiamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu neskirstomi pagal tautybę, rasę ar lytį. Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami visi asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Be to, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami ir laikinai Lietuvoje gyvenantys ir teisėtai čia dirbantys užsieniečiai ir nepilnamečiai jų šeimos nariai. Visi nurodytieji asmenys, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka sumokėję (arba jeigu už juos yra sumokėta) nustatytojo dydžio įmokas, tampa apdraustaisiais ir gali gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūra apmokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis).
\n
205.2005 metų balandį priėmus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą, privalomuoju sveikatos draudimu pradėti drausti nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir labiausiai socialiai pažeidžiami papildomą ir laikiną apsaugą gavę užsieniečiai (asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, pensinio amžiaus sulaukę asmenys). Šie asmenys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis. Minėta įstatymo nuostata atsirado siekiant užpildyti įstatymo spragą, kai užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvoje, pasibaigus jų individualios socialinės integracijos laikotarpiui, dar neturėdavo nuolatinio Lietuvos gyventojo statuso ir niekur neįsidarbindavo, todėl negalėdavo gauti sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
\n
206.Iki buvo priimtas minėtas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo asmenims, neturintiems teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, atvejai buvo sprendžiami individualiai. Galima paminėti Afganistano pilietės Mariam Kamahwal atvejį, kai pagal galiojančius teisės aktus (iki 2005 metų galiojusią Sveikatos draudimo įstatymo redakciją) ji neturėjo teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, nes ji ir jos motina dar nebuvo gavusios leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, o jos motinos individualios socialinės integracijos laikotarpis (kurį užtikrinama sveikatos priežiūra) jau buvo pasibaigęs. Siekiant išspręsti problemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1122 „Dėl lėšų skyrimo“ (Žin., 2004, Nr. 136-4949) lėšų minėtai Afganistano pilietei gydyti skirta iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo.
\n
Informacija apie nemokamos būtinosios medicinos pagalbos teikimą 207. Atsakydami į Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamųjų išvadų 22 punkte pareikštą susirūpinimą ir papildomuose klausimuose pateiktą prašymą paaiškinti, kas laikoma būtinąja medicinos pagalba, pateikiame informaciją apie nemokamos būtinosios pagalbos teikimą Lietuvoje.
\n
208.Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys turi teisę nemokamai gauti šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas:
\n
207.1. prevencinę medicinos pagalbą; medicinos pagalbą (pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijas; įstatymo nustatytas draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijas; valstybės paramą ortopedijos technikos priemonėms įsigyti); medicininę reabilitaciją; slaugą; socialines paslaugas ir patarnavimus, priskirtus asmens sveikatos priežiūrai; asmens sveikatos ekspertizę.
\n
209.Privalomojo sveikatos draudimo neturintys asmenys nemokamai turi teisę gauti tik nemokamą būtinąją medicinos pagalbą, už visas kitas sveikatos priežiūros paslaugas asmuo turi mokėti pats.
\n
210.Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka bei mastas patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 (Žin., 2004, Nr. 55-1915). Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir (ar) stacionarines paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba.
\n
211.Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam (pacientui) bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.
\n
212.Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubioji medicinos pagalba teikiama, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš keturių kategorijų, nurodytų skubiosios medicinos pagalbos masto lentelėje, arba pradedamas ilgalaikis paciento gyvybinių funkcijų palaikymas ir tokią būklę konstatuoja ne mažiau kaip trijų skirtingų specialybių gydytojų konsiliumas kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijos atstovu. Paciento mirtį konstatuoja gydytojas arba kitas asmens sveikatos priežiūros specialistas.
\n
213.Skubiosios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka ir kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas.
\n
214.Gimdančiajai teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepriskiriamos skubiajai medicinos pagalbai, tačiau asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi suteikti jai reikiamą medicinos pagalbą.
\n
215.Ilgalaikio gyvybinių funkcijų palaikymo paslaugos (dirbtinės plaučių ventiliacijos, hemodializės, dirbtinės širdies, dirbtinių kepenų) ir organų bei audinių transplantacijos paslaugos nepriskiriamos skubiajai medicinos pagalbai.
\n
Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas romų tautinei mažumai priklausantiems asmenims 216. Atsakydami į Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamųjų išvadų 22 punkte pareikštą susirūpinimą dėl romų sveikatos būklės, pateikiame informaciją apie pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą romų tautinei mažumai priklausantiems asmenims ir papildomas priemones, kurių imasi valstybės ir savivaldybių valdžios institucijos, siekdamos spręsti šią problemą.
\n
217.Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą romų tautinei mažumai priklausantys asmenys turi lygias su visais kitais gyventojais teises į sveikatos apsaugą. Pirminė medicinos pagalba (jos turinys apibrėžtas prieš tai einančioje pranešimo dalyje) suteikiama visiems asmenims – ir apsidraudusiems, ir neapsidraudusiems. Antrinės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik apdraustiems asmenims. Taigi sveikatos priežiūros paslaugų problemų kyla tik neapdraustiems romams.
\n
218.Antroji valstybinė romų integracijos programa kaip ir ankstesnioji numato sveikatos priežiūros priemones, skatinančias romus gyventi sveikai. Pagal programą bus vykdomi sveikos gyvensenos ugdymo projektai, organizuojami sveiką gyvenseną skatinantys renginiai kompaktiškai romų gyvenamose ir mokymosi vietose, tikrinama romų sveikata pagal šeimos gydytojo kompetenciją ir pateikiami apibendrinti šio tikrinimo rezultatai. Specialios priemonės numatytos romų moterims ir mergaitėms. Joms bus organizuojamas atskiras paskaitų ciklas sanitarijos ir higienos klausimais. Už šių priemonių vykdymą atsakingi Vilniaus apskrities Visuomenės sveikatos ugdymo centras, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Skatinant romus gyventi sveikai, Vilniaus miesto romų Kirtimų gyvenvietėje šalia viešosios įstaigos numatoma įrengti sporto salę.
\n
219.Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama užtikrinti neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu Vilniaus mieste gyvenantiems romams (Vilniaus mieste gyvena apie 640 romų, iš jų 450 – Vilniaus miesto Kirtimų gyvenvietėje) sveikatos priežiūros paslaugas, šių paslaugų teikimo išlaidas apmoka iš 2005 metų gegužę Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintoje Vilniaus romų bendruomenės ir šalia taboro esančių teritorijų priežiūros ir saugumo užtikrinimo bei romų segregacijos mažinimo 2005– 2010 metų programoje numatytų lėšų.
\n
220.Už suteiktas neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu Vilniaus miesto gyventojams (taip pat ir romams) ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios neįtrauktos į būtinosios medicinos pagalbos paslaugų sąrašą, moka Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas.
\n
221.Romų sveikatos būklę ir gyvenimo trukmę lemia skurdžios gyvenimo sąlygos ir lengvai prieinamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis, 2003 metais Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijoje (Kirtimų teritorijoje) buvo apie 30 asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, o 2006 metais – 43 tokie asmenys. Šie duomenys rodo, kad narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja vis daugiau romų. Taigi narkomanijos prevencija – vienas svarbiausių visų romų integracijai skirtų programų uždavinių. Narkomanijos prevencija buvo atliekama ir narkomanija gydoma įgyvendinant Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000– 2004 metų programą, tokios priemonės numatytos ir patvirtintoje antrojoje Romų integracijos programoje: rengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos konkursus romams, vykdyti tarp romų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones.
\n
222.Šią problemą bando spręsti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projektui „Mėlynojo autobusiuko – ŽIV prevencijos tarp narkotikų vartotojų programa“ įgyvendinti 2004 metais Vilniaus miesto savivaldybė skyrė 100 000 litų. Autobusiukas važiavo į narkomanų susibūrimo vietas, taip pat ir prie romų taboro Kirtimų gyvenvietėje, buvo keičiami švirkštai ir adatos, dalijami prezervatyvai, spiritinės servetėlės, tvarsčiai. Siekta palaikyti ryšius su aktyviais narkomanais, vartojančiais intraveninius narkotikus, ir sekso paslaugų teikėjais, taip pat naujais programos klientais. Mėginta užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir plėsti paslaugų įvairovę. Tirti programos klientų poreikiai, vertintos teikiamos paslaugos, organizuotas medicinos paslaugų teikimas (chirurgo, ginekologo, dermatovenerologo) narkomanams, vartojantiems intraveninius narkotikus, ir sekso paslaugų teikėjams, neturintiems sveikatos draudimo. Įdiegta siuntimų sistema. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Lazdynų, Šeškinės, Naujininkų poliklinikomis, Odos ir veneros ligų centru. Klientų pageidavimu daromi ŽIV ir hepatito C tyrimai, jie konsultuojami po to, kai gaunami tyrimų rezultatai.
\n
223.Nuo 2004 metų gruodžio Vilniaus priklausomybės ligų centras keletą mėnesių įgyvendino programą „Mobilios sveikatos paslaugos romų bendruomenėje“. Šiai programai įgyvendinti skirta 15 000 litų. Teiktos nesudėtingos sveikatos paslaugos Kirtimų romų tabore, romams, priklausomiems nuo narkotikų, dalijamas metadonas. Nuo 2005 metų kovo romų taboro gyventojams pasiūlyta tęsti pakaitinį gydymą metadonu viešojoje įstaigoje Naujininkų poliklinikoje (draustiems privalomuoju sveikatos draudimu) ir Vilniaus priklausomybės ligų centre.
\n
Socialinė parama romams 224. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymą (Žin., 1990, Nr. 32-761) Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi lygias teises į socialinį aprūpinimą, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse. Romų tautinei mažumai priklausantys asmenys priskiriami asmenims, kuriems būtina visokeriopa socialinė parama.
\n
225.2004– 2007 metais Vilniaus miesto savivaldybė romų bendruomenės nariams toliau teikė socialinę paramą (įvairios socialinės paslaugos ir išmokos). Romams skirtos vienkartinės pašalpos gaisro nuostoliams padengti (6 šeimoms 8 930 litų), vaikų mokymosi priemonėmis įsigyti (159 šeimoms 32 780 litų), romų bendruomenė paremta drabužiais, avalyne, namų apyvokos reikmenimis (už 13 644 litus), sumokėta už asmens dokumentus.
\n
226.Socialines paslaugas romams taip pat teikia viešoji įstaiga Romų visuomenės centras. Kelerius metus iš eilės jis dalyvauja socialinėje akcijoje „Maisto bankas“. Kirtimų gyvenvietės romai kelis kartus per metus nemokamai gauna būtinų maisto prekių. Viešosios įstaigos Romų visuomenės centro socialiniai darbuotojai romams nuolat padeda tvarkyti dokumentus socialinei paramai ir socialiniam būstui gauti, konsultuoja socialiniais klausimais.
\n
v)teisė į mokslą ir profesinį parengimą 227. Lietuvos švietimo sistema užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kiekvienam asmeniui ji laiduoja prieinamą švietimą, bendrojo išsilavinimo ir pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują.
\n
228.Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu bendruomenė prašo, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba. Bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios veiklos nuostatuose, atsižvelgiant į tėvų ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas vyksta arba kai kurių dalykų mokoma tautinės mažumos kalba.
\n
229.Mokymas tautinių mažumų mokyklose organizuojamas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, kuriuos patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija ir pagal kuriuos turi būti mokoma gimtosios kalbos (valandų tiek pat kaip lietuvių daugumos mokyklose: po 7 pamokas per savaitę 1– 4 klasėse, po 5 pamokas 5– 8 klasėse, po 4 pamokas 9– 10 klasėse, po 3– 4 pamokas 11– 12 klasėse; tai – privalomos pamokos, mokykla gali skirti papildomai pamokų gimtajai kalbai mokyti iš savo nuožiūra skiriamų valandų) ir lietuvių kaip valstybinės kalbos; kiti dalykai gali būti papildomi etnokultūriniais elementais.
\n
230.Per pastaruosius metus parengti originalūs rusų ir lenkų gimtosios kalbos vadovėliai pačių tautinių mažumų atstovų (universitetų dėstytojų ir geriausių mokytojų) jėgomis – 26 rusų kalbos ir 26 lenkų kalbos. Vadovėliai nuolat atnaujinami arba keičiami alternatyviais. Matematikos, istorijos ir kitų dalykų vadovėliai verčiami iš lietuvių kalbos į rusų ir lenkų kalbas.
\n
231.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 30 straipsnio 3 dalimi, pastaraisiais metais pradedamos sudaryti sąlygos tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos visur, kur mokyklos mokomoji kalba skiriasi nuo mokinio gimtosios kalbos. Taigi tautinių mažumų grupėms priklausantys asmenys savo gimtosios kalbos gali mokytis ne tik mokyklose, kuriose tradiciškai dėstoma lenkų, rusų ar baltarusių kalbomis, bet ir kiekvienoje kitoje Lietuvos mokykloje. Bendrojo lavinimo mokyklų bendrieji ugdymo planai nustato, kad gimtosios kalbos mokymą galima organizuoti tada, kai to pageidauja 5 vaikai ir mokykloje yra šio dalyko mokytojas. Tai ypač svarbu nedidelėms tautinių mažumų grupėms, kurios iki šiol turėjo vienintelę galimybę mokytis gimtosios kalbos – neformaliojo ugdymo institucijose, iš kurių labiausiai paplitusios – šeštadieninės (sekmadieninės) mokyklos.
\n
232.Kiek Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skirti bendrojo lavinimo mokykloms, kurių steigėjos yra savivaldybės, nustatoma pagal sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką. Sutartinių mokinių apskaičiavimo metodika nustato, kiek reikia lėšų per metus vienam vaikui ugdyti atsižvelgiant į mokyklos tipą (pradinė, pagrindinė, vidurinė ar kitokia mokykla), ugdymo koncentrą (1– 4 klasių, 5– 8 klasių, 9– 10 klasių, 11– 12 klasių), vietovę – mieste ar kaime yra mokykla, specialiųjų poreikių mokinius, tautinių mažumų mokyklų mokinius, kitus rodiklius. Tautinių mažumų bendrojo lavinimo mokyklų mokiniui šioje metodikoje numatytas 10 procentų didesnis koeficientas, kad padengtų ugdymo plano išlaidas, susijusias su tautinių mažumų švietimo poreikių tenkinimu (ugdymo plane tautinių mažumų mokykloms numatoma daugiau pamokų per savaitę, nes vaikai, be tų pačių mokomųjų dalykų, dar mokosi gimtosios kalbos). 10 procentų daugiau lėšų iš krepšelio tenka ir vadovėliams įsigyti. Gausėjant mokinio krepšelio lėšų, atitinkamai daugiau jų tenka ir tautinių mažumų mokyklų ugdymui finansuoti. Nuo 2008 m. sausio 1 d. bazinis mokinio krepšelio dydis – 2 684 litai, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. – 3 059 litai. Apskaičiuojant krepšelį tautinių mažumų mokykloms, sutartinių mokinių koeficientai didinami 20 procentų. Mokinio krepšelyje numatyta lėšų vadovėliams įsigyti: kai rengiamas šis pranešimas, tam skiriama 68,97 lito, tautinių mažumų mokyklų mokiniams – 83,4 lito.
\n
233.Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2007– 2008 mokslo metų pradžioje Lietuvoje veikė 1 448 bendrojo lavinimo mokyklos, iš jų 157 bendrojo lavinimo mokyklos tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis (priedo 22 lentelė).
\n
234.Vilniuje veikia dvi nevalstybinės valstybinio standarto išsilavinimą teikiančios tautinių mažumų mokyklos: Marinos Mižigurskajos bendrojo lavinimo mokykla rusų dėstomąja kalba ir žydų vidurinė mokykla „Menachemo namai“.
\n
235.Kai kurios tautinės mažumos, pvz., lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, vokiečiai, žydai, latviai, armėnai, karaimai, totoriai, čečėnai, uzbekai, turi šeštadienines (sekmadienines) mokyklas. 2007– 2008 mokslo metais veikia 44 šeštadieninės (sekmadieninės) mokyklos (lenkų – 14, armėnų – 3, rusų – 5, baltarusių – 2, karaimų – 1, ukrainiečių – 3, totorių – 3, rumunų – 1, vokiečių – 4, latvių – 2, uzbekų – 1, čečėnų – 3 ir žydų – 2). Šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų veikla finansiškai remiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
\n
236.Šeštadieninės (sekmadieninės) mokyklos, taip pat klasės bendrojo lavinimo mokyklose negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms mažumoms suteikia galimybes mokytis gimtosios kalbos.
\n
237.Lietuvos aukštosios mokyklos rengia pedagogus, kurie gimtosios kalbos moko tautinių mažumų mokyklose. Pedagogams sudaromos galimybės įgyti ir tobulinti kvalifikaciją, pasirengti dirbti ugdymo įstaigose, kuriose mokymas organizuojamas skirtingomis kalbomis.
\n
Romų švietimas 238. Romų švietimas – svarbiausias naujosios Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008– 2010 metų programos uždavinys. Joje numatyta 10 priemonių, kurių tikslas – skatinti romus įsitraukti į valstybės švietimo sistemą: organizuoti papildomą romų vaikų ikimokyklinį, priešmokyklinį ir kitą neformalųjį švietimą; parengti mokomąją medžiagą ir metodines ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus romų vaikų ugdymo rekomendacijas; konkurso būdu finansuoti nevyriausybinių organizacijų projektus, skatinančius romų vaikus ir jaunimą įsitraukti į neformalųjį ugdymą; organizuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarus mokytojams, dirbantiems su romų vaikais; skirti stipendijas socialiai remtiniems romams, besimokantiems profesinėse ir aukštosiose mokyklose; organizuoti valstybinės kalbos ir kompiuterinio raštingumo kursus; steigti mokytojų padėjėjų etatus mokyklose, kuriose mokosi romų vaikai, nemokantys valstybinės kalbos arba turintys vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų mokymosi poreikių, ir kita. Už šių priemonių vykdymą atsakingi Švietimo ir mokslo ministerija ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Savivaldybėms, kuriose gyvena romų tautybės asmenų, siūloma prisidėti prie papildomo romų vaikų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kito neformaliojo švietimo organizavimo.
\n
239.Oficialūs duomenys apie tautinę bendrojo lavinimo sistemos mokinių kilmę nerenkami, tačiau Tautinių mažumų ir išeivijos departamento 2005 metais iš savivaldybių švietimo skyrių surinkta informacija parodė, kad pastaraisiais metais romai vis labiau įsitraukia į mokymo procesą: 2004 – 2005 metais Lietuvoje mokyklas lankė 597 romų mokiniai, o 1996– 1997 metais – tik 276. Taigi teigiamų tendencijų yra, tačiau apie 75 procentai mokyklas lankančių romų vaikų įgyja tik pradinį išsilavinimą, o kas aštuntas jų mokosi specialiojoje mokykloje.
\n
240.Vilniaus miesto Kirtimų teritorijoje veikiančiame Romų visuomenės centre kiekvieną dieną vyksta priešmokyklinio ugdymo pamokėlės, vaikai nemokamai maitinami, organizuojamas jų papildomas ugdymas: veikia dailės, šokio, dainavimo būreliai. Paaugliams ir suaugusiesiems organizuojami kompiuterinio raštingumo (sudaryta galimybė nemokamai naudotis interneto paslaugomis) ir valstybinės kalbos kursai, parengtos specialios metodikos, kalbos mokymo priemonės, padedančios romams lengviau išmokti valstybinę kalbą. 2004 metais paremta romams skirtos kompaktinės plokštelės „Popietė su lietuvių kalba“ leidyba. Romų visuomenės centrui teikiama finansinė parama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. 2005 metais Romų visuomenės centrui iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirta 215 000 litų, 2006 metais – 241. 218 000 litų, 2007 metais – 235 000 litų. Vilniaus miesto savivaldybė šiam centrui kasmet skiria apie 40 000 litų.
\n
242.Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 2005 metais Vilniaus mokyklose mokėsi 117 romų vaikų. Siekiant sudaryti palankias sąlygas romų vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokyklose pagal amžių ir išsilavinimo lygį (pagal bendrąsias, adaptuotas, modifikuotas programas), imamasi papildomų priemonių. Iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto skirtos lėšos visiems romų vaikams nemokamai aprūpinti vadovėliais. Mokiniai iš socialiai remtinų šeimų nemokamai maitinami, jiems organizuojamas poilsis vasaros stovyklose. Mokyklose dirbantys logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai romų vaikams teikia būtiną pagalbą. Romų vaikai įtraukiami į užklasinę veiklą (mokyklose, sporto mokyklose, moksleivių sveikatos centre). Skiriami socialinio pedagogo etatai dirbti su romų mokiniais. Tokie etatai jau įsteigti Vilniaus miesto Saulėtekio vidurinėje (67 romų vaikai), Senamiesčio vidurinėje (23 romų vaikai) ir Naujininkų vidurinėje (16 romų vaikų) mokyklose (2005 metų duomenimis). Socialiniai pedagogai bendradarbiauja su Romų visuomenės centro specialistais. Organizuotas bendras seminaras „Romų mokinių ugdymosi poreikiai, problemos ir sprendimų paieška“. Vadovaujamasi užsienio valstybių patirtimi, kaip dirbti su romų vaikais. Romų tėvams nuolat teikiama informacija apie administracinę atsakomybę už tai, kad vaikas nelanko mokyklos.
\n
vi)teisė vienodai dalyvauti kultūrinėje veikloje 243. Remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą – vienas svarbesnių Lietuvos kultūros politikos uždavinių. Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų tradicijos, kultūros paveldas, papročiai, gyvenimo būdas turtina krašto kultūrą. Lietuvos valstybė, remdama tautinių mažumų kultūrą, siekia įtvirtinti kitų tautų Lietuvos piliečių kultūros teises, sudaryti sąlygas jiems įsilieti į šalies gyvenimą, puoselėti jų kultūros tradicijas ir paveldą.
\n
244.Lietuvoje nuo 2001 metų veikia ir toliau plėtojamas tautinių bendrijų centrų tinklas, kuris padeda išsaugoti Lietuvos tautinių mažumų kultūrinį ir etninį savitumą (daugiau informacijos apie tautinių bendrijų centrus – prie informacijos pagal 5 straipsnio d) ix) punktą). Kasmet finansuojami tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų kultūros ir švietimo projektai, remiama tautinių mažumų kultūros centrų veikla (priedo 23, 24 ir 25 lentelės).
\n
245.2005 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas įsteigė Lietuvos tautinių mažumų etnografijos ir folkloro centrą. Šio centro pagrindinės funkcijos – rinkti ir dokumentuoti nematerialųjį tautinių mažumų paveldą, tautinių mažumų folklorą, teikti metodinę ir praktinę pagalbą folkloro kolektyvams, leisti surinktos medžiagos rinkinius ir kompaktines plokšteles. Tai – vienintelė tokio pobūdžio valstybės finansuojama institucija, kompetentingai vykdanti jai patikėtą misiją – saugoti tautinių mažumų tradicinę kultūrą.
\n
246.Centras nuolat organizuoja tradicinio folkloro ekspedicijas tautinių mažumų gyvenamose Lietuvos teritorijose. Ekspedicijose užrašyta medžiaga sisteminama, pateikiama visuomenei kompaktiniais diskais. 2007 metų pabaigoje išleista kompaktinė plokštelė „Lietuvos tautinių mažumų tradicinė muzika“, kurioje – lenkų, latvių, rusų sentikių, karaimų, ukrainiečių, totorių, baltarusių, žydų, romų folkloras, tradicinė muzika.
\n
247.Lietuvos tautinių mažumų etnografijos ir folkloro centras rūpinasi Lietuvos tautinių mažumų kultūros sklaida Lietuvoje ir užsienyje. Kasmet rengiamas tarptautinis festivalis „Pokrovskije kolokola“, organizuojami tarptautiniai etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursai „Tradicija“.
\n
248.Kultūros ministerija finansuoja Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Trakų istorijos muziejaus filialo – Karaimų muziejaus – veiklą, Lietuvos rusų dramos teatrą, skatina mėgėjų veiklą, remdama tautinių mažumų meno kolektyvus, teikia finansinę paramą tautinių mažumų kultūros programoms. Trakų rajono kultūros rūmams Lietuvos tautinių bendrijų meno festivaliui „Čia mūsų namai“ surengti 2004– 2005 metais skirta po 10 000 litų.
\n
249.Nemažai pastangų dedama, kad būtų išsaugotas unikalus romų kultūros ir lingvistikos paveldas. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento iniciatyva 2004 metais išleistas kompaktinis diskas „Gelem gelem...“, 2007 metais paremta romų šiuolaikinės muzikos kompaktinio disko „Bango Collective“ leidyba. 2007 metais kartu su čigonų bendrija „Čigonų laužas“ ir Romų visuomenės centru surengtas IV tarptautinis romų muzikos festivalis.
\n
250.Švietimo ir mokslo ministerija kartu su romų bendruomenės atstovais parengė ir 2004 metais išleido dvikalbį „Romani bukvi“ vadovėlį, kuris padėjo rašytinės romani kalbos Lietuvoje pagrindus. Vadovėlis skirtas ne tik romų vaikams, bet ir tiems, kurie mokosi kartu su romais vienoje klasėje, vienoje mokykloje. Vadovėlyje daug autentiškų dainų, pasakų, patarlių ir priežodžių, šie tekstai pateikiami romų ir lietuvių kalbomis. Vilniaus universiteto antropologai surinko vertingą medžiagą – Lietuvos romų gyvenimo istorijas, kurias artimiausiu metu rengiamasi išleisti. Romų nevyriausybinių organizacijų kultūros ir švietėjiškiems projektams remti 2005 metais skirta 34,7 tūkst. litų, 2006 metais – 41 tūkst. litų, 2007 metais – 28 tūkst. litų.
\n
251.Paramą tautinių bendrijų kultūros veiklai teikia vietos savivaldybės. Klaipėdos miesto savivaldybė kasmet remia tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų kultūros projektus. 2007 metais iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto rusų, latvių, vokiečių, ukrainiečių, žydų ir totorių organizacijų kultūros projektams įgyvendinti iš viso skirta 38 500 litų.
\n
252.Alytaus miesto savivaldybė remia rusų kultūros draugijos „Malachit“ ir Alytaus tautinių mažumų kultūros centro projektus. Skatinamos pilietinės iniciatyvos, tradicijų puoselėjimas, dorinis ugdymas tiek lietuviškose, tiek tautinių mažumų mokyklose. Finansuojami tradicijų puoselėjimo ir pilietiškumo renginiai: ikimokyklinių įstaigų projektai „Ruskij suvenir“ ir „Zimnije posidelki“; ukrainiečių bendruomenės organizuojama nacionalinių patiekalų šventė, poezijos vakaras, skirtas ukrainiečiams poetams. Jau keleri metai finansiškai prisidedama prie tarptautinio vaikų piešinių konkurso „Slavų šaltinis“ organizavimo. 2007 metais minėtiems projektams ir renginiams skirta 5900 litų.
\n
253.Visagino miesto savivaldybė remia tautinių bendrijų asociacijų veiklos projektus. 2007 metais viešojoje įstaigoje Visagino tautinių kultūrų centre veikė 10 tautinių kolektyvų ir 6 sekmadieninės mokyklos klasės (ukrainiečių, baltarusių, totorių, armėnų, vokiečių, lenkų).
\n
254.Vilniaus miesto savivaldybė penktus metus vykdo Kultūros rėmimo programą, kurioje daug dėmesio skiriama tautinių mažumų, socialinę atskirtį mažinančių kultūros projektų rėmimui. 2007 metais iš savivaldybės biudžeto tautinių mažumų teiktiems kultūros projektams įgyvendinti skirta 19 000 litų: paremtos ukrainiečių kultūros dienos, totorių kultūros paveldo pristatymas, pasaulinis lenkų scenos festivalis, projektas „Lietuvos romanso teatras“, projektas „Rusų liaudies tradicijos dainose ir šokiuose“, projektas „Fotomeno albumas „Lietuvių totorių bruožai Vilniuje – Lukiškių mečetės 450 jubiliejui“ ir kiti projektai.
\n
f)teisė naudotis visomis viešosiomis paslaugomis 255. Lietuvos Respublikos įstatymai visiems asmenims, nesvarbu, kokios jie rasės ar tautybės, garantuoja teisę naudotis visomis viešosiomis paslaugomis. 2004– 2007 metais kompetentingos Lietuvos institucijos gavo 2 skundus dėl etninės diskriminacijos paslaugų srityje. Abu skundus nagrinėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
\n
256.Vienas iš skundų buvo susijęs su galimybe pasinaudoti lizingo bendrovės paslaugomis, kai ši atsisakė sudaryti išperkamosios nuomos sutartį su Lietuvos piliečiu, pareiškusi, kad šis gauna pensiją iš Rusijos Federacijos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pagal gautą skundą pradėjo tyrimą, tačiau pareiškėjui nepateikus papildomų dokumentų skundo tyrimas nutrauktas, nes pristigo objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.
\n
257.Kitame skunde prašyta išnagrinėti, ar vienas iš muziejų, taikydamas Lietuvos piliečiams nuolaidą bilietams įsigyti, nepažeidžia ES teisės aktų ir neleistinai nediskriminuoja kitų valstybių piliečių. Kadangi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jau anksčiau per Lietuvos nacionalinę televiziją buvo pareiškusi, kad tokie muziejaus veiksmai prieštarauja ES teisei, muziejaus administracija savo iniciatyva nutraukė lygias teises pažeidžiančius veiksmus. Taigi tyrimas šiuo klausimu nutrauktas.
\n
Prekybos narkotikais problema Vilniaus miesto Kirtimų gyvenvietėje 258. Narkotikų prekybos Vilniaus Kirtimų tabore ir jo prieigose problemai Lietuvos teisėsaugos institucijos skiria daug dėmesio, tačiau reikėtų pripažinti, kad kova ne visada efektyvi. Manoma, kad prekyba narkotikais – vienas pagrindinių romų pajamų šaltinių, todėl patys romai nesuinteresuoti kovoti su šiuo reiškiniu. Dauguma Kirtimų tabore gyvenančių suaugusių asmenų teisti už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nemažai jų – ne vieną kartą.
\n
259.Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos Narkotikų kontrolės valdyba kaupia ir analizuoja su neteisėta narkotikų apyvarta susijusią informaciją, stebi tendencijas ir vertina policijos veiklos rezultatus.
\n
260.Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, siekdamas sudaryti nepalankias sąlygas gaminti narkotikus ir jais prekiauti tiek pačiame romų tabore, tiek jo prieigose, skiria nemažas pajėgas kompleksinėms priemonėms vykdyti. Šio komisariato kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnai kas mėnesį organizuoja 2– 3 tikslines priemones, skirtas nustatyti asmenims, kurie verčiasi neteisėta narkotikų apyvarta Kirtimų tabore. Pavyzdžiui, Viešosios tvarkos tarnybos Mobiliosios kuopos pareigūnai 2007 metais tabore organizavo 42 tikslines priemones, sulaikė 426 asmenis, kurie patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnį „Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo“.
\n
261.Taboro teritoriją aptarnaujančio policijos komisariato pareigūnai 2007 metais organizavo ir atliko 37 tikslines prevencijos priemones ir sulaikė 788 asmenis, kurie patraukti administracinėn atsakomybėn už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės skyrius, vykdydamas tikslines viešo ir neviešo pobūdžio narkotikų pasiūlos mažinimo priemones, 2007 metais pradėjo 11 ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis Kirtimų tabore, iš jų 10 – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnį „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“.
\n
262.Kasmet policijos įstaigos vykdo ir kompleksinę priemonę „Aguona“ – organizuojami tiksliniai reidai Vilniaus romų tabore, tikrinamos sodų bendrijos, kaimai, miškų masyvai, siekiant nustatyti neteisėtus aguonų ir kanapių pasėlius.
\n
263.Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai 2006 metų pabaigoje baigė ilgalaikę operaciją, per kurią pagal operatyvinės veiklos metodus nustatyti ir sulaikyti pagrindiniai neteisėto narkotikų verslo Kirtimų tabore organizatoriai. Pastaruoju metu romų tautybės asmenys vis dažniau sulaikomi ne tabore, o kitose Vilniaus miesto vietose, grupėmis kartu su kitų tautybių asmenimis platinantys narkotines medžiagas.
\n
6 straipsnisStatistiniai duomenys apie nusikalstamų veikų rasinius motyvus
\n
264.Statistiniai duomenys apie užregistruotas nusikalstamas veikas tvarkomi Vidaus reikalų ministerijos nusikalstamų veikų žinybiniame registre. Teisėsaugos pareigūnai pildo šio registro objektų statistines korteles, kuriose, be kita ko, nurodomi ir nusikalstamos veikos motyvai. Nuo 2006 metų tyrimo rezultatų ir nukentėjusio asmens statistinės kortelės papildytos naujomis skiltimis – vieta pažymėti, ar nusikaltimo motyvas buvo nepakantumas (neapykanta) kitos rasės, tautybės, religijos, lytinės orientacijos, socialinės padėties ar kitos grupinės priklausomybės asmenims. Tačiau tuo metu, kai rengtas šis pranešimas, tikslių duomenų apie ištirtas nusikalstamas veikas, kurių motyvas būtų rasinis nepakantumas, nebuvo. Situacija turėtų iš esmės pasikeisti priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo įstatymą, kuriame bus numatyta, kad nusikaltimų rasiniai motyvai – atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
\n
Policijos atliekami tyrimai 265. Kasmet į Lietuvą atvyksta ar joje apsigyvena vis daugiau užsieniečių, taigi tobulinama duomenų apie nepakantumo nusikaltimus kaupimo sistema. 2007 metais Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, siekdamas analizuoti šalyje padaromus teisės pažeidimus prieš užsieniečius dėl jų tautybės, kilmės, rasės, numatyti galimas tendencijas ir vertinti prevencijos ar kitų priemonių poreikį, nurodė šalies teritorinėms policijos įstaigoms nuolat kaupti ir teikti informaciją apie teisės pažeidimus, padarytus prieš užsieniečius dėl jų tautybės, kilmės, rasės.
\n
266.Pagal teritorinių policijos įstaigų pateiktą informaciją 2007 metų II pusmetį užregistruoti 4 atvejai, kai užsienio piliečiai nukentėjo (buvo sumušti ar užgauliojami) galbūt dėl rasinės ar tautinės priklausomybės. Visi šie atvejai užregistruoti Vilniuje, dėl jų pradėti ikiteisminiai tyrimai.
\n
Prokuratūros atliekami tyrimai 267. Generalinės prokuratūros iniciatyva imamasi konkrečių priemonių ikiteisminių tyrimų, susijusių su asmenų diskriminavimu, rasinės ar kitokios formos neapykantos kurstymu, rezultatyvumui didinti, diskriminacijos ir rasizmo prevencijai Lietuvoje užtikrinti.
\n
268.Siekiant efektyviau ištirti nusikalstamas veikas, susijusias su asmenų diskriminavimu ir neapykantos kurstymu, 2006 m. kovo 8 d. generalinio prokuroro įsakymu išplėsta Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus kompetencija. Jam pavesta koordinuoti ir atlikti ikiteisminius tyrimus dėl asmens lygiateisiškumo ir sąžinės laisvės pažeidimų ir jiems vadovauti, taip pat formuoti vienodą tokių nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo praktiką.
\n
269.Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos 2006 m. rugsėjo 29 d. posėdyje aptartos Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto ir Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) baigiamosios išvados ir rekomendacijos. Kolegija pritarė pasiūlymams stiprinti prokuratūros, kaip ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios institucijos, vaidmenį ir veiklą sprendžiant rekomendacijose nurodytas problemas. Pritarta pasiūlymui tobulinti prokurorų kvalifikaciją, stiprinti jų teorinius ir praktinius gebėjimus, susijusius su vadovavimu nusikalstamų veikų, padarytų rasiniais, nacionalistiniais motyvais, diskriminuojant ar kurstant prieš tam tikras žmonių grupes ar jų narius, ikiteisminiam tyrimui.
\n
270.2006 m. spalio 11 d. raštu generalinis prokuroras kreipėsi į visų Lietuvos teritorinių apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovus, atkreipdamas dėmesį į Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto ir ECRI išvadas ir rekomendacijas. Generalinis prokuroras rekomendavo prokuratūros teritorinių padalinių vadovams ir prokurorams veiksmingiau vadovauti ikiteisminiams tyrimams, pradėtiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 („Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės“) ir 170 („Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“) straipsnius, pradėtiems pagal asmenų pranešimus, pareiškimus ar skundus. Be to, generalinis prokuroras rekomendavo geriau naudotis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnyje numatyta teise prokurorui tiesiogiai nustatyti nusikalstamos veikos požymius ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorams rekomenduota gilintis į šios srities tarptautinės teisės aktus, ratifikuotus Lietuvos Respublikos, dažniau ir veiksmingiau juos taikyti nagrinėjant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 ir 170 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo bylas.
\n
271.Generalinis prokuroras atkreipė teritorinių prokuratūrų vadovų ir prokurorų dėmesį ir į tai, kad pasitaiko atvejų, kai tirdami smurtinio pobūdžio įvykius ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir tyrimui vadovaujantys prokurorai ne visada atsižvelgia į liudytojų ir nukentėjusiųjų nurodytus šių įvykių rasinius, nacionalistinius ar diskriminacinius motyvus. Prokurorams rekomenduota tokiais atvejais ne tik objektyviai ir nešališkai organizuoti ikiteisminį tyrimą, užtikrinus, kad per jį būtų įvertintos minėtos aplinkybės, bet ir visais be išimties atvejais dėl jų priimti atitinkamus procesinius sprendimus.
\n
272.Generalinis prokuroras paragino teritorinių prokuratūrų prokurorus regionuose dažniau imtis iniciatyvos savarankiškai atlikti regioninės žiniasklaidos stebėseną. Aptikus tam tikrų žmonių grupių ar asmenų diskriminavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnis), kurstymo prieš juos dėl tautybės, rasės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnis) požymių žiniasklaidoje, prokurorai paraginti nelaukti nuo tokių veikų nukentėjusių asmenų pareiškimų, o pradėti jų ikiteisminį tyrimą; tokį tyrimą inicijuoti ir tais atvejais, kai per regionuose vykstančius viešus renginius (mitingus, demonstracijas, sporto varžybas, parodas ir panašiai) arba pagal jų pobūdį pasitaiko įvairių formų rasistinių, ksenofobinių ar kitokių netolerancijos apraiškų.
\n
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tiriami skundai 273. 2005 metais įsigaliojus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai suteikti įgaliojimai tirti skundus dėl rasinės ar etninės diskriminacijos. 2005 metais ištirta 18 skundų, kuriuose nurodyta diskriminacija dėl etninės priklausomybės. Absoliučią daugumą sudarė romų skundai – 11. Iš jų 4 – dėl būsto (3 – pakartotiniai), 3 – dėl asmens dokumentų, 2 – dėl darbo santykių ir po vieną dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus sprendimo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiklos. Kitų tautybių asmenys (7) skundėsi šiais klausimais: 2 – dėl darbo santykių, 2 – dėl diskriminacijos paslaugų srityje, 2 – dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, vienas dėl kalbos ir nepagarbaus, įžeidžiančio elgesio.
\n
274.2006 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 20 skundų, kuriuose minima diskriminacija dėl etninės priklausomybės. Gauti 3 skundai, kuriuose, be kitų problemų, keltas ir pilietybės klausimas. Vienas jų nepasitvirtino, tačiau dviejuose konstatuota tiesioginė diskriminacija ir atitinkamai kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą dėl diskriminacinių nuostatų panaikinimo. Daugiausia skundų buvo švietimo klausimais. Į tarnybą kreipėsi 3 užsieniečiai, 10 skundų gauta iš juridinių asmenų.
\n
275.2007 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gauti 23 skundai dėl etninės diskriminacijos. Daugiausia skundžiamasi valdžios ir valdymo institucijų veikla – 11, netinkamais darbo santykiais – 8, socialinės apsaugos klausimu – 1. Būsto ir švietimo klausimais skundų nebuvo, tik viena pareiškėja kreipėsi, nurodydama, kad žydų religinė bendruomenė „Chassidei Chabat Lubavitch“ organizuoja vasaros poilsį žydų vaikams. Kadangi šią stovyklą organizavo religinė bendruomenė, skunde diskriminacijos nenustatyta. Su skundais kreipėsi 8 vyrai ir 8 moterys, 7 skundai gauti iš juridinių asmenų. Skundus pateikė 4 užsieniečiai. Viename jų nagrinėjamas atvejis, kai juodaodį studentą iš Klaipėdos troleibuso kontrolierė įžeidė pavadinusi jį rusiškai „beždžione“. Ištyrus įvykio aplinkybes nustatyta, kad kontrolierė, tikrindama bilietus, nemandagiai elgėsi su keleiviu ir jį įžeidė, taigi padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jai skirta drausminė nuobauda – pastaba. Atsižvelgiant į šiuos faktus ir į tai, kad savivaldybės įmonės administracija skyrė kontrolierei drausminę nuobaudą, nuspręsta tyrimą nutraukti ir savivaldybės įmonės administracijai rekomenduota užtikrinti etišką savo tarnautojų elgesį, kuris nepažeistų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo.
\n
276.Informacija apie Lygių galimybių kontrolieriaus 2005– 2007 metais priimtus sprendimus dėl susijusių su etnine diskriminacija skundų pateikta priedo 26 lentelėje.
\n
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos tiriami skundai 277. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius tiria skundus dėl vaiko teisių pažeidimų, taip pat pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje. Taigi iš tautinių mažumų atstovų ar užsieniečių gauti skundai, kuriuose nurodomi vaikų teisių ar jų teisėtų interesų pažeidimai, tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su pareiškėjų kilme, nagrinėjami išimtinai vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo, apsaugos ir gynimo požiūriu.
\n
278.Dauguma Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos gaunamų skundų susiję su socialiniais ir ekonominiais klausimais. Vyrauja romų tautybės pareiškėjų ir pabėgėlių iš Čečėnijos skundai, kuriuose minima socialinio būsto suteikimo problema – vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas (gyvenamąjį būstą) pažeidimas. Kituose skunduose minimos vaiko globos nustatymo, socialinės paramos gavimo ir nepilnamečių romų tautybės asmenų sulaikymo problemos.
\n
279.Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, reaguodamas į romų tautybės pareiškėjų skundus ir informaciją visuomenės informavimo priemonėse, pagal kompetenciją inicijuoja romų tautybės vaikų problemų sprendimą ir dalyvauja jas sprendžiant, taip pat periodiškai domisi vaikų užsieniečių (pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų) padėtimi. Kasmet Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai lankosi Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.
\n
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos tiriami skundai 280. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių turi visi asmenys, nesvarbu, kokia jų etninė kilmė. 2004– 2007 metais skundų, kurie būtų susiję su diskriminacija etniniu pagrindu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga negavo.
\n
Nukentėjusių asmenų teisė į materialinės ir (ar) moralinės žalos atlyginimą 281. Lietuvos Respublikos teisės aktai garantuoja nuo rasinės ar etninės diskriminacijos nukentėjusiems asmenims teisę į materialinės ir (ar) moralinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, t.y. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas.
\n
282.Teisės aktai numato ir galimybę gauti kompensaciją už nusikaltimu padarytą žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Jeigu kaltinamasis arba už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys neturi lėšų žalai atlyginti, įstatymų numatytais atvejais ir tvarka žala gali būti kompensuojama iš valstybės tam skirtų lėšų.
\n
283.Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą (Žin., 2005, Nr. 85-3140) Teisingumo ministerija nagrinėja asmenų prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. 2006 metais patenkinta 20 prašymų kompensuoti žalą, apskaičiuota išmokėti 55 888 litus kompensacijų, vidutiniškai po 2 794 litus. 2007 metais priimti 57 sprendimai kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padaryta žalą, išmokėta 247 382 litai kompensacijų.
\n
284.Kai rengiamas šis pranešimas, Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyta dar daugiau garantijų nuo diskriminacijos nukentėjusiems asmenims. Siekiant garantuoti, kad būtų skirta veiksminga, proporcinga ir atgrasanti kompensacija už lygių galimybių pažeidimą, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme numatyta įtvirtinti, kad nuo diskriminacijos, taip pat ir rasinės, nukentėję asmenys turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
\n
7 straipsnis
\n
285.Dėl migracijos Lietuvoje daugėja ne lietuvių tautybės asmenų, ilgainiui didžiuosiuose miestuose pradės formuotis naujos etninės, rasinės ir religinės gyventojų grupės. Tai kels naujų iššūkių pilietinei ir demokratinei visuomenei, nes nemaža dalis Lietuvos visuomenės neturi bendravimo su kitų kultūrų, papročių ir religijų atstovais patirties. Taigi visuomenės informavimas ir švietimas – būtina ir svarbi etninių, kultūrinių, religinių konfliktų grėsmės mažinimo ir etninių grupių atskirties formavimosi prevencijos priemonė.
\n
Švietimas 286. Kovoti su stereotipais, ugdyti toleranciją ir tarpusavio supratimą padeda visuomenės švietimas. Žmogaus teisių apsaugos, tolerancijos klausimai įtraukiami tiek į mokytojų rengimo programas, tiek ir į bendrąsias ugdymo programas.
\n
287.Daug dėmesio demokratinės visuomenės vertybėms, tolerancijai, žmogaus teisėms skiriama istorijos, pilietiškumo pagrindų, etikos, tikybos, geografijos ir kitų dalykų pamokose. Pagrindinio ugdymo grandyje (5– 10 klasėse) žmogaus teisių ir tolerancijos tema įtraukta į dorinį ugdymą (etiką ir tikybą), pilietiškumo pagrindų, istorijos, geografijos programas. Pilietinio ugdymo integruojamojoje programoje įrašyta nuostata: „Pripažinti kiekvienos kultūros išskirtinumą, tolerantiškai priimti ir vertinti kultūrų įvairovę, gerbti kitą, toleruoti įvairias vertybes ir požiūrius.“ 288. Išleista metodinė ir mokomoji medžiaga mokytojams ir mokiniams: „Žmogaus teisių mokymo integracinės pamokos“ (elektroninė leidyba, 2005 metai); „Atraskime humanitarinę teisę. Vadovėlis VII– XII klasei“ (2004 metai). 1999– 2000 metais Lietuvoje išverstas ir išleistas UNESCO trijų dalių leidinys „Tolerancija – taikos pradžia“. Šio leidinio dalys skirtos pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojams ir mokytojų rengėjams. Šiose knygose pateiktos rekomendacijos mokytojams, metodų pavyzdžiai, reikalingiausia informacija ir tolerancijai ugdyti svarbūs dokumentai: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Vaiko teisių deklaracija, Vaiko teisių konvencijos apžvalga.
\n
289.2007 metais Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Teisingumo ministerija, 50 mokyklų aprūpino vadovėliu „Teisė kiekvienam“ (1 000 egz.). Vadovėlyje yra su tolerancijos skatinimu, žmogaus teisių ugdymu susijusių temų.
\n
290.Praeities pažinimas – būtina sąlyga suprasti ir toleruoti kitą kultūrą. Šiame kontekste Lietuvos žydų istorijos temai, ypač Lietuvos žydų bendruomenės tragedijai nacių okupacijos metais, skiriama itin daug dėmesio. Aktyviai veikia Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (toliau vadinama – Tarptautinė komisija). Nuo 2002 metų įgyvendinama Švietimo apie totalitarinių režimų nusikaltimus, nusikaltimų žmoniškumui prevencijos ir tolerancijos ugdymo programa (Tolerancijos ugdymo programa), siekianti ugdyti brandžią ir atsakingą pilietinę visuomenę, skatinti toleranciją ir pagarbą universalioms žmogiškosioms vertybėms. Pagal Tolerancijos ugdymo programą nuo 2003 metų su Tarptautine komisija bendradarbiaujančios mokyklos pradėjo steigti tolerancijos ugdymo centrus. 2007 metų rugsėjo duomenimis, Lietuvoje veikė 46 tolerancijos ugdymo centrai. Įgyvendinant Tolerancijos ugdymo programą, organizuojami seminarai mokytojams, skelbiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai projektai bendrojo lavinimo mokykloms, mokytojai skatinami juos vykdyti. Į Tolerancijos ugdymo programos įgyvendinimą siekiama įtraukti ne tik istorijos, bet ir kitų dalykų (etikos ir tikybos, kalbų, muzikos, dailės) mokytojus.
\n
291.Tarptautinė komisija kartu su tolerancijos ugdymo centrais organizuoja Lietuvos žydų genocido dienos minėjimą, į kurį kviečiama vidurinių mokyklų ir vietos bendruomenė, holokausto liudytojai.
\n
Kultūra 292. Vienas valstybės kultūros politikos uždavinių – remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą, siekiant įtvirtinti kitų tautų Lietuvos piliečių kultūros teises, puoselėti jų kultūros tradicijas ir paveldą, sudaryti sąlygas įsilieti į šalies gyvenimą. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kasmet remiami tautinių mažumų kultūros sklaidai skirti nevyriausybinių organizacijų projektai, jiems skiriama apie 30 tūkst. litų.
\n
293.Kultūrų dialogo požiūriu apskričių ir savivaldos lygiu labai svarbios tautinių mažumų, dvišalio bendradarbiavimo ir neformalaus švietimo srityse veikiančios organizacijos, kurių Lietuvoje yra apie 300. Šioje srityje aktyviai veikia ir jaunimo organizacijos. 2003– 2004 metais Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacija vykdė projektą „Geltona, žalia, raudona“, kurio pagrindinė idėja – sukurti vaizdinę kulinarinių receptų knygą apie įvairių Lietuvoje gyvenančių kultūrų atstovų tradicinius patiekalus.
\n
294.Pastaraisiais metais sparčiai daugėja įvairių menininkų bendrų iniciatyvų, kurių tikslas – kultūrinis dialogas. Viena jų – tarptautinės menininkų grupės vykdytas projektas „Involved“. Sėkmingai muzikinę veiklą Lietuvoje plėtoja grupė „Skamp“, kurios nariai gimė ir užaugo skirtingų kultūrų valstybėse (Malyje, Lietuvoje, Airijoje). Kita grupė „InCulto“, kurios įkūrėjas – lietuvių kilmės kolumbietis, savo dainose sėkmingai sujungia įvairias muzikines tradicijas.
\n
Visuomenės informavimas 295. Siekiant visuomenę šviesti diskriminacijos, galimų jos apraiškų klausimais ir skatinti jos toleranciją kitos rasės ar tautybės asmenims, nuolat rengiamos antidiskriminacinės visuomenės informavimo kampanijos, seminarai ir konferencijos kovos su diskriminacija ir tolerancijos skatinimo temomis.
\n
Europos lygių galimybių visiems metų renginiai 296. ES 2007-ieji paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais. Šiais metais Lietuvos valstybės institucijos, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, įgyvendino nemažai projektų, kuriais siekta skatinti visuomenės toleranciją, kovoti su diskriminacijos apraiškomis ir informuoti žmones apie jų turimas teises ir galimybes rasti pagalbą, jeigu būtų diskriminuojami.
\n
297.Lygių galimybių visiems metais atlikti amžiaus diskriminacijos viešajame sektoriuje, neįgaliųjų įsidarbinimo ir mokslo galimybių, LGBT bendruomenės socialinės atskirties, diskriminacijos dėl religijos ir įsitikinimų, Romų bendruomenės socialinės integracijos galimybių tyrimai, parengti dokumentinių filmų, radijo laidų ciklai. Siekiant informuoti kuo daugiau visuomenės grupių, plėtota socialinė reklama: gatvėse įrengti stendai, per televiziją transliuota reklama, išleisti ir platinti toleranciją skatinantys atvirukai, lankstinukai. Organizuoti Lygybės dienų renginiai (kovo 21 d. paminėta Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena). Siekiant įtraukti žiniasklaidos atstovus į kovą su netolerancija, įsteigtas įvairovės apdovanojimas metų žurnalistui, rašančiam apie tolerancijos skatinimą.
\n
Europos jaunimo kampanija „Visi skirtingi – visi lygūs“ 298. 2006 metų birželį– 2007 metų rugsėjį Lietuvos valdžios institucijos aktyviai dalyvavo Europos jaunimo kampanijoje „Visi skirtingi – visi lygūs“. Kampaniją organizavo Europos Taryba kartu su Europos Komisija ir Europos jaunimo forumu. Siekta padrąsinti jaunus žmones dalyvauti kuriant taikias bendruomenes, pagrįstas įvairove ir socialine įtrauktimi, kuriose vyrautų pagarba, tolerancija ir savitarpio supratimas.
\n
299.Sukurtas kampanijos interneto puslapis (www.visiskirtingivisilygus.lt), pagaminta 3 750 ženkliukų, 35 000 lipdukų, 100 plakatų, 100 marškinėlių, vėliava; radijo stotys „M-1“ ir „Lietus“ skelbė informacinius pranešimus apie „Jaunimo gatvės“ renginius įvairiose Lietuvos vietose ir žmogaus teisių mėnesiui skirtus nemokamus filmų seansus. Visoje Lietuvoje įgyvendintas projektas „Jaunimo gatvė“ – 10 jaunimo renginių skirtingose Lietuvos apskrityse. Siekiant skatinti teigiamą požiūrį į įvairovę sporte, organizuotas grafitų piešėjų konkursas „Visi skirtingi – visi lygūs sporte“.
\n
300.Paskutinis kampanijos renginys – 2007 m. spalio 19 d. vykusi baigiamoji konferencija, po kurios jos dalyviai, apžvelgę kampanijos veiklą ir rezultatus Lietuvoje, pareiškė norį, kad kampanijos vertybės būtų toliau puoselėjamos. Rezoliucijoje konstatuota, kad žmogaus teisių ugdymas Lietuvoje nepakankamas ir nevisavertis, pateiktos rekomendacijos, kaip tobulinti žmogaus teisių ugdymą ir skatinti bendravimo kultūrą.
\n
Savaitė prieš rasinę diskriminaciją 301. 2007 m. kovo 18– 26 d. Europoje minėta Savaitė prieš rasinę diskriminaciją. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas kartu su partneriais organizavo jos renginius: apskritojo stalo diskusiją „Rasinės diskriminacijos kaina: lygių galimybių politikos efektyvumas Lietuvoje“ ir po to vykusią spaudos konferenciją, kurioje pristatytas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento išleistas antrasis pranešimas apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis), taip pat kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru parengta ir išleista knygelė anglų kalba „Human Rights. Minority Rights“. Be to, departamentas kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu organizavo žymaus fotomenininko Andrew Mikšio fotografijų parodą apie Lietuvos romus ir menininko fotografijų albumo „Baxt“ pristatymą. Renginyje šoko Romų visuomenės centro šokėjos. Klube INTRO organizuoti kovai su rasine diskriminacija skirti renginiai jaunimui: filmų peržiūra ir populiarių muzikos grupių koncertas.
\n
Informacijos apie Durbano konferencijos baigiamuosius dokumentus skleidimas 302. 2007 metais Užsienio reikalų ministerija išleido į lietuvių kalbą išverstus 2001 metų Pasaulio konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją baigiamuosius dokumentus – Durbano deklaraciją ir veiksmų programą. Leidinys išdalytas valstybės ir savivaldybių institucijoms, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje, nevyriausybinėms organizacijoms, tolerancijos ugdymo centrams.
\n
Tolerancijos skatinimas per visuomenės informavimo priemones 303. 2006 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas 7 tūkst. litų parėmė laidų ciklą, skirtą visuomenės tolerancijai ugdyti. Ciklas transliuotas per radijo stotį „Znad Wilii“. 2006– 2007 metais parengti spaudai 4 straipsniai apie tautinių santykių darnumo politiką Lietuvoje. Straipsniai išspausdinti dienraštyje „Lietuvos žinios“, savaitraščiuose „Veidas“ ir „Ekstra“.
\n
304.Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į pliuralizmo stoką Lietuvos žiniasklaidoje, 2007 metais surengti seminarai regioninės žiniasklaidos atstovams: „Žiniasklaidos pliuralizmo, pilietinės visuomenės ir tautinių mažumų įvaizdžio gerinimas Lietuvoje“ ir „Žiniasklaidos pliuralizmas ir lygių galimybių užtikrinimas Lietuvoje“. Seminare dalyvavo 20 regioninės žiniasklaidos atstovų iš Klaipėdos, Ukmergės, Širvintų, Mažeikių, Kretingos, Kupiškio ir kitų Lietuvos miestų.
\n
305.2007 m. gruodžio 12– 13 d. Klaipėdoje įvyko konferencija-seminaras „Tautinė tolerancija: dabartis ir ateities iššūkiai“. Konferencijoje dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės, regioninės žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų, policijos atstovai, studentai. Konferencijos dalyviai konstatavo, kad tautinės tolerancijos problema Lietuvoje egzistuoja, ypač didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje ir Klaipėdoje, kurie tautiniu ir rasiniu požiūriu įvairialypiai ir daugiakultūriai.
\n
306.2006 metais parengti kasmetinės nominacijos „Už tautinę toleranciją“ nuostatai. Nominacijos tikslas – apdovanoti asmenis už tautinės tolerancijos skatinimą ir propagavimą visuomenės informavimo priemonėse. 2007 metais pirmą kartą apdovanotas tolerantiškiausias žiniasklaidos atstovas.
\n
307.2006 metais Tautinių mažumų iš išeivijos departamentas inicijavo pirmojo trumpametražio filmo (iš ciklo „Lietuvos tautinės mažumos“) apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą sukūrimą.
\n
Informacija apie prekybos žmonėmis padėtį Lietuvoje 308. Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas baigiamųjų išvadų 24 punkte pareiškė susirūpinimą dėl to, kad Lietuva yra prekybos moterimis ir mergaitėmis tranzitinė valstybė, ir rekomendavo stiprinti kovą su prekybą žmonėmis, teikti pagalbą prekybos žmonėmis aukoms ir atlikti operatyvius ir nešališkus tyrimus siekiant nubausti nusikaltėlius. Atsakydami į šią komiteto rekomendaciją, teikiame informaciją apie prekybos žmonėmis padėtį Lietuvoje, taip pat priemones, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią šiam reiškiniui ir su juo kovoti.
\n
309.Lietuvos Respublikos teisės aktai iš esmės atitinka tarptautinių teisės aktų, t. y. Jungtinių Tautų, ES, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių institucijų, nustatytus prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos reikalavimus. Be to, siekdama stiprinti prekybos žmonėmis aukų socialinės paramos sistemą ir tarptautines pastangas kovoti su prekyba žmonėmis, 2008 metų vasarį Lietuvos Respublika pasirašė 2005 metų Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis. Pažymėtina, kad kasmet Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamentas pagal 2000 metų prievartos ir prekybos žmonėmis aukų apsaugos įstatymą pasauliniu mastu vertina užsienio valstybių vyriausybių kovos su prekyba žmonėmis pastangas. Beje, Lietuva, įgyvendinanti valstybines kovos su prekyba žmonėmis priemones, jau 5 metus iš eilės patenka į valstybių, kurios ypač stengiasi kovoti su prekyba žmonėmis, grupę.
\n
310.Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos prekybos žmonėmis (147 straipsnis) ir vaiko pirkimo arba pardavimo (157 straipsnis) nusikaltimų sudėtys ir griežtos sankcijos: už prekybą žmonėmis – iki 12 metų, už vaiko pirkimą arba pardavimą – iki 15 metų laisvės atėmimas. Nustatyta ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus. Tai labai svarbu, kai traukti baudžiamojon atsakomybėn tenka modelių, įdarbinimo ar turistinių agentūrų vadovus, kurie įtariami prisidėję prie prekybos žmonėmis. Pagal tarptautinių ir ES teisės aktų nuostatas, ginančias asmenis nuo vergovės, prekybos žmonėmis ir kitokio ekonominio išnaudojimo, 2005 metais Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas papildytas nauju straipsniu – nustatyta baudžiamoji atsakomybė už išnaudojimą priverstiniam darbui (1471 straipsnis).
\n
311.2005 metais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Kodeksas papildytas nuostata, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ar (ir) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese.
\n
312.2006 metais Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ papildytas 491 straipsniu „Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis“, kuriame nustatyta, kad užsieniečiui, dėl kurio tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismas, leidimas laikinai gyventi išduodamas 6 mėnesiams. Šis įstatymas taip pat papildytas nuostata, kad užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į užsienio valstybę, jeigu jam suteiktas apsisprendimo laikotarpis, per kurį jis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar su teismu (130 straipsnio 4 dalis).
\n
313.Lietuvos Respublikos institucijų, nevalstybinių ir tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir diplomatinių atstovybių duomenimis, žinomų prekybos žmonėmis aukų nuo 2002 metų (800– 1 000 aukų) iki 2007 metų (50– 70 aukų) kasmet mažėja (priedo 27 ir 28 lentelės).
\n
314.Lietuvos Respublikos Vyriausybė prekybos žmonėmis problemai skiria daug dėmesio. Siekiant iš esmės pagerinti prekybos žmonėmis prevenciją, kontrolę ir paramą prekybos žmonėmis aukoms, parengta ir sėkmingai įgyvendinta kompleksinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2002, Nr. 6-231) patvirtinta Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002– 2004 metų programa. Tai pirmoji Baltijos regione specializuota programa, apėmusi švietimo, socialinių-ekonominių, medicininių, nacionalinio ir tarptautinio lygmens teisinių, mokslinių, informacinių, finansinių ir kitokių priemonių kompleksą.
\n
315.Siekiant toliau dirbti darbus, pradėtus įgyvendinant Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002– 2004 metų programą, nuo 2005 metų vykdoma Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005– 2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 558 (Žin., 2005, Nr. 65-2333).
\n
316.Pagal minėtą programą Lietuvoje sukurta teisėsaugos institucijų, kovojančių su prekyba žmonėmis, sistema: 2006 metais Lietuvos kriminalinės policijos biure įsteigtas specializuotas Prekybos žmonėmis tyrimo skyrius; generalinio prokuroro įsakymu paskirti 32 specializuoti generalinės, apygardų ir kai kurių apylinkių prokuratūrų prokurorai nusikalstamų veikų dėl prekybos žmonėmis tyrimui koordinuoti, organizuoti ir vadovauti. Stiprinant šią sistemą, 2007 metais 10 aukštesnės pakopos policijos komisariatų įsteigta 10 pareigybių kovos su prekyba žmonėmis funkcijai atlikti. Dėl to darbas prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais tapo decentralizuotas ir geriau koordinuotas.
\n
317.Stiprinami įvairių sričių specialistų gebėjimai dirbti su asmenimis, nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis. 2005 metais organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursai pagal parengtą mokymo programą „Darbo su prekybos žmonėmis aukomis ypatumai ir pagalbos būdai“. Šių kursų tikslas – supažindinti socialinius darbuotojus, socialinius pedagogus, policijos pareigūnus ir kitus socialinius partnerius su prekybos žmonėmis samprata, šio reiškinio raida ir paplitimu, pagalbos būdais. Atnaujinta ir pakartotinai išleista Tarptautinės migracijos organizacijos kartu su Vilniaus universitetu parengta metodinė medžiaga socialiniams darbuotojams „Prekyba moterimis: problemos, prevencija, pagalba aukoms“. 2006 metais organizuotas mokymas (seminarai) policijos pareigūnams „Prekybos žmonėmis tyrimo specifika“ ir valstybės sienos apsaugos pareigūnams „Prekyba žmonėmis ir prostitucijos prevencija ir kontrolė“. 2007 metais organizuotas mokymas Vilniaus pedagoginio universiteto Sveikatos ugdymo katedroje. Čia skaityti pranešimai apie darbo su prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis ypatumus.
\n
318.Didinama pagalba prekybos žmonėmis aukoms. 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas. Pagal šį įstatymą prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, priskirtos papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų grupei. Tuo pagrindu asmenys, pateikę pažymėjimus, patvirtinančius, kad baigtos minėtos programos, įtraukiami į remiamo įdarbinimo priemones, kurios remiamos Užimtumo fondo lėšomis. Įstatymo nuostatos įgyvendinamos bendradarbiaujant darbo biržoms, institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms socialinę pagalbą aukai.
\n
319.Kasmet Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis remiami valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti socialinei pagalbai prekybos žmonėmis aukoms, jų apsaugai ir grąžinimui į visuomenę. Antai 2005 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis paremta 11 projektų, pagal kuriuos pagalba suteikta 287 potencialioms ir esamoms prekybos žmonėmis aukoms (visos aukos – moterys), 73 iš jų suteiktos apgyvendinimo, kitoms – konsultavimo ir informavimo paslaugos. Iš 287 projektus įgyvendinant dalyvavusių prekybos žmonėmis aukų 76 prekybos žmonėmis aukos įgijo bendrąjį ir (ar) profesinį išsilavinimą, 63 integravosi į darbo rinką, o 107 grįžo į visuomenę. Daugiausia projektus įgyvendinant dalyvavusių prekybos žmonėmis aukų yra palyginti jaunos merginos ir moterys – beveik 70 procentų visų dalyvavusiųjų jaunesnės nei 26 metų.
\n
320.Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis 2006 metais paremta 13 projektų, kuriuos įgyvendinant dalyvavo 402 potencialios arba esamos prekybos žmonėmis aukos, iš jų 3 vyrai ir 399 moterys (iš jų – 111 turi vaikų). 83 aukoms (iš jų – 35 turinčioms vaikų) suteiktos apgyvendinimo, 319 (iš jų – 76 turinčioms vaikų) – konsultavimo ir informavimo paslaugos. Iš 402 projektus įgyvendinant dalyvavusių prekybos žmonėmis aukų 90 įgijo bendrąjį ir (ar) profesinį išsilavinimą, 122 integravosi į darbo rinką, 149 grįžo į visuomenę, o 245 lankė persikvalifikavimo, kompiuterinio raštingumo kursus, toliau mokėsi, lankė įvairias paskaitas ir konsultacijas.
\n
321.Įgyvendinant Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005– 2008 metų programą, 2007 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis paremta 13 projektų, kuriuos įgyvendinant dalyvavo 438 asmenys. Iš jų 137 priverstinės prostitucijos, esamos ar potencialios prekybos žmonėmis aukos grįžo į visuomenę, 79 aukos įsiliejo į darbo rinką, 322. 48 asmenys įgijo bendrąjį ir (arba) profesinį išsilavinimą, 174 aukoms suteikta kitokia socialinė parama. Šiems projektams įgyvendinti kasmet iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama po 400 000 litų.
\n
323.Tobulinamas duomenų apie nukentėjusius nuo prekybos žmonėmis asmenis rinkimas. 2006 metais sukurta ir įdiegta depersonalizuota bendra duomenų apie prekybos žmonėmis aukas bazė, skirta socialinę pagalbą teikiančioms institucijoms. Ši duomenų bazė leidžia nevyriausybinėms organizacijoms keistis turima informacija apie prekybos žmonėmis aukas. Statistine ir analitine medžiaga, atnaujinama kas pusę metų, gali naudotis ir valstybės institucijos. Minėtoje duomenų bazėje kaupiami ne tik kiekybiniai duomenys apie prekybos žmonėmis aukų amžių, išsilavinimą, išvežimo valstybę ir panašiai, bet ir kokybiniai duomenys, nurodantys būdus, kuriais aukos verbuotos, taip pat pagalbą, kurią prekybos žmonėmis aukoms suteikė nevyriausybinės organizacijos, ir panašiai. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 metų duomenimis, vienas asmuo, nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis, buvo užsienio pilietis.
\n
324.Aktyviai vykdoma prekybos žmonėmis prevencija. Kasmet organizuojamos informacinės kovos su prekyba žmonėmis kampanijos. 2006 metais sukurtas vaizdo klipas, rodytas per Lietuvos nacionalinę televiziją, taip pat garso klipas, transliuotas per labiausiai jaunimo klausomą radijo stotį. Specialios informacinės akcijos organizuojamos naktiniuose klubuose. Transporto stotelėse, specialiuose stenduose ir laikraščiuose skelbti plakatai su šūkiu „Atskirk gyvenimą nuo iliuzijos. Netapk preke“. Visoms Lietuvos mokykloms išdalyta informacinė medžiaga – 10 000 plakatų, tiek pat kalendorių, 4 000 tušinukų, 60 000 atvirukų, 40 000 lipdukų ir kitų priemonių, informuojančių apie prekybos žmonėmis keliamą grėsmę ir pagalbos, patekus į prekeivių rankas, šaltinius. Be to, apie 10 000 mokinių nemokamai parodytas vaidybinis filmas „Lilija amžinai“, sukurtas pagal tikrą parduotos merginos istoriją.
\n
325.Lietuva aktyviai prisideda prie tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis. Aktyviai dalyvaujama Baltijos jūros valstybių tarybos darbo grupės prieš prekybą žmonėmis, taip pat Europos policijos biuro (Europolo) darbo grupės prieš prekybą žmonėmis ir Baltijos jūros regiono valstybių kovos su organizuotu nusikalstamumu darbo grupės Operatyvinės ekspertų grupės kovai su prekyba žmonėmis veikloje. Iki 2006 metų birželio veikė Šiaurės ir Baltijos šalių aukšto politinio lygio specialios paskirties darbo grupė kovai su prekyba žmonėmis. Šios grupės veikloje taip pat aktyviai dalyvauta. Be to, Lietuvos policijos atstovo vadovaujama tarptautinė darbo grupė parengė Europos policijos biuro (CEPOL) Prekybos žmonėmis mokymo programą.
\n
326.Vilniuje 2005 m. balandžio 26 d. surengtas tarptautinis seminaras „Prekybos žmonėmis prevencija Lietuvoje: problemos ir sprendimo būdai“. 2006 m. gruodžio 14– 15 d. Vilniuje organizuota tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Tarptautinis bendradarbiavimas kovojant su prekyba žmonėmis“. 2007 m. spalio 25– 26 d. surengta Vilniaus konferencija „Prekybos žmonėmis prevencija: iššūkiai ir sprendimai“, kurią bendrai organizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras. Konferencijoje nagrinėti prekybos žmonėmis paklausos mažinimo klausimai, analizuotas verslo, žiniasklaidos ir švietimo vaidmuo užkertant kelią prekybai žmonėmis, pristatyta pirmoji nepriklausoma prekybos žmonėmis padėties Lietuvoje ataskaita. _________________ Ketvirtojo ir penktojo periodinio pranešimo pagal Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo priedas 1 lentelė. Lietuvos gyventojai 2007 m. sausio 1 d. duomenimis Gyventojų Vyrų Moterų iš viso, tūkstančiais procentais iš viso, tūkstančiais procentais iš viso, tūkstančiais procentais Iš viso 3 384,9 100 1 577 46,59 1 807,9 53,41 Mieste 2 260,2 66,77 1 031,6 45,64 1 228,6 54,36 Kaime 1 124,7 33,23 545,4 48,49 579,3 51,51 Statistikos departamento duomenys.
\n
2 lentelė. Gyventojai pagal tautybę Tautybė 1979 metais 1989 metais 2001 metais iš viso procentais iš viso procentais iš viso procentais Lietuviai 2 712 233 80 2 924 251 79,6 2 907 293 83,5 Rusai 303 493 8,9 344 455 9,4 219 789 6,3 Lenkai 247 022 7,3 257 994 7 234 989 6,7 Baltarusiai 57 584 1,7 63 169 1,7 42 866 1,2 Ukrainiečiai 31 982 1 44 789 1,2 22 488 0,7 Žydai 14 697 0,4 12 392 0,3 4 007 0,1 Latviai 4 354 0,1 4 229 0,1 2 955 0,1 Totoriai 4 006 0,1 5 188 0,1 3 235 0,1 Romai 2 306 0,1 2 718 0,1 2 571 0,1 Kitos 13 813 0,4 15 617 0,5 10 858 0,3 Iš viso 3 391 490 100 3 674 802 100 3 483 972 100 Statistikos departamento duomenys.
\n
3 lentelė. Gyventojai pagal pilietybę* Pilietybė Gyventojų skaičius Gyventojų procentas Viena pilietybė 3 469 553 99,6 Lietuvos Respublikos pilietybė 3 448 878 99 Rusijos pilietybė 13 376 0,4 Kitų valstybių pilietybė 7 299 0,2 Dviguba pilietybė 659 0 Pilietybės neturi 10 531 0,3 Pilietybės nenurodė 3 229 0,1 Iš viso 3 483 972 100 Statistikos departamento duomenys.
\n
4 lentelė. Duomenys apie kitų valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gyvenančius Lietuvos Respublikoje Pilietybė Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Leidimas laikinai gyventi Europos Bendrijoje Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Leidimas nuolat gyventi Europos Bendrijoje Iš viso Afganistano 20 1 21 Airijos 15 11 26 Albanijos 10 1 2 13 Alžyro 6 4 10 Argentinos 3 2 5 Armėnijos 92 168 260 Australijos 5 5 10 Austrijos 15 11 4 1 31 Azerbaidžano 53 1 63 117 Baltarusijos 1888 4 1929 3821 Bangladešo 1 1 Belgijos 25 23 2 2 52 Belizo 1 1 Bolivijos 1 1 2 Bosnijos ir Hercegovinos 2 2 Brazilijos 8 3 11 Bulgarijos 104 103 13 220 Čekijos 10 8 4 22 Čilės 1 1 Danijos 131 99 9 5 244 Didžiosios Britanijos 106 85 6 4 201 Egipto 19 3 22 Ekvadoro 1 1 Eritrėjos 3 3 Estijos 51 44 21 7 123 Etiopijos 3 3 Filipinų 3 2 5 Ganos 2 2 Graikijos 13 13 2 2 30 Grenados 1 1 Gruzijos 48 82 130 Hondūro 1 1 Indijos 63 6 69 Irako 3 3 Irano 7 2 9 Islandijos 12 12 1 1 26 Ispanijos 51 46 4 4 105 Italijos 93 89 10 6 198 Izraelio 194 133 327 Jungtinių Arabų Emyratų 1 1 Japonijos 11 6 17 Jungtinių Amerikos Valstijų 205 187 392 Jordanijos 8 2 10 Jugoslavijos 2 5 7 Kambodžos 1 1 Kamerūno 3 3 Kanados 28 1 8 37 Kazachstano 53 180 233 Kenijos 1 1 Kinijos 186 49 235 Kirgizijos 9 13 22 Kolumbijos 2 3 5 Kongo 1 1 Kosta Rikos 2 2 Kroatijos 2 1 3 Kubos 1 1 Latvijos 269 255 130 59 713 Lenkijos 273 226 206 148 853 Libano 100 27 127 Liuksemburgo 1 1 2 Makedonijos 7 2 9 Malaizijos 1 1 Maltos 2 1 3 Mauritanijos 1 1 Meksikos 8 3 11 Moldovos 126 1 55 182 Mongolijos 1 1 Naujosios Zelandijos 3 1 2 6 Namibijos 1 1 Nepalo 1 1 Nyderlandų 46 43 3 2 94 Nigerijos 15 6 21 Norvegijos 79 75 4 3 161 Pakistano 37 3 3 43 Pietų Afrikos Respublikos 3 3 Peru 6 2 8 Pietų Korėjos 18 1 4 23 Portugalijos 6 6 2 2 16 Prancūzijos 88 72 12 9 181 Rumunijos 10 10 1 21 Rusijos 1705 12 10244 1 11962 Saudo Arabijos 1 1 Salvadoro 1 1 Senegalo 1 1 Serbijos 6 6 Serbijos ir Juodkalnijos 10 1 1 12 Sirijos 7 4 11 Slovakijos 8 8 16 Slovėnijos 6 6 12 Somalio 1 2 3 Suomijos 63 54 6 5 128 Surinamo 1 1 Šri Lankos 9 4 13 Švedijos 74 69 9 7 159 Šveicarijos 11 10 1 1 23 Tadžikistano 3 3 6 Tailando 8 1 9 Togo 1 1 Tuniso 5 5 Turkijos 99 14 113 Turkmėnistano 5 3 8 Ukrainos 1093 8 1236 2337 Urugvajaus 1 1 Uzbekistano 26 42 68 Venesuelos 2 2 Vengrijos 2 2 2 6 Vietnamo 11 92 103 Vokietijos 349 307 62 41 759 Be pilietybės 100 29 4795 5 4929 Iš viso 8278 1752 19932 316 30278 Gyventojų registro duomenys.
\n
5 lentelė. Prieglobsčio prašę ir jį gavę užsieniečiai Metai Prašymų suteikti prieglobstį Suteiktas pabėgėlio statusas Suteikta papildoma apsauga 1997 242 6 0 1998 159 28 0 1999 143 11 0 2000 303 15 80 2001 425 3 266 2002 546 1 287 2003 644 3 485 2004 458 12 407 2005 410 15 328 2006 459 12 385 2007 480 9 393 Iš viso 4 269 115 2 631 Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
\n
6 lentelė. Prieglobsčio prašę ir jį gavę užsieniečiai pagal lytį Metai Prašymų suteikti prieglobstį Suteiktas pabėgėlio statusas Suteikta papildoma apsauga vyrų moterų vyrams moterims vyrams moterims 2004 280 178 – – – – 2005 251 159 12 3 – – 2006 269 190 8 4 – – 2007 297 183 6 3 224 169 Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
\n
7 lentelė. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai pabėgėlio statuso nesuteikimo bylose Metai Nagrinėta bylų Priimta sprendimų palikti galioti Migracijos departamento sprendimą Priimta sprendimų panaikinti Migracijos departamento sprendimą Priimta sprendimų nutraukti administracinę bylą ir palikti skundą nenagrinėtą 2004 70 47 13 10 2005 29 20 5 2 2006 49 32 13 2 2007 78 58 8 9/3* 8 lentelė. Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų struktūra 2004– 2007 metais Metai Vyrų (procentais) Moterų (procentais) Vaikų (procentais) 2004 49 18 33 2005 45,5 19 35,5 2006 30 26 44 2007 35 24 41 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
\n
9 lentelė. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei integracijai skirtos lėšos Metai Prieglobstį gavusių užsieniečių, dalyvavusių socialinės integracijos programoje Socialinės integracijos programai vykdyti skirtos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (tūkst. litų) 1999 29 742 2000 51 529 2001 129 346 2002 186 914 2003 361 1 569 2004 404 1 464 2005 279 1 107 2006 269 1 014 2007 297 1 200 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
\n
10 lentelė. Prieglobstį gavę užsieniečiai, kuriems suteikta valstybės parama integracijai, pagal kilmės valstybę Kilmės valstybė Valstybės paramą integracijai gavusių užsieniečių 2001 metais 2002 metais 2003 metais 2004 metais 2005 metais 2006 metais 2007 metais Afganistanas 33 16 15 13 18 21 14 Rusijos Federacija 67 150 339 385 250 244 268 Iranas 6 0 0 0 0 0 0 Irakas 0 1 0 0 1 1 2 Somalis 13 10 2 1 0 0 0 Šri Lanka 4 3 3 0 0 0 0 Pakistanas 4 4 0 0 0 1 2 Kongas 0 1 1 0 0 0 0 Nigerija 0 0 1 1 4 0 0 Togas 0 0 0 0 0 1 1 Be pilietybės 0 0 0 0 0 1 0 Etiopija 0 0 0 0 0 0 3 Eritrėja 0 0 0 0 0 0 3 Kamerūnas 0 0 0 0 0 0 2 Zimbabvė 0 0 0 0 0 0 1 Sirija 0 0 0 0 0 0 1 Kitos 2 1 0 4 5 0 0 Iš viso 129 186 361 404 279 269 297 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
\n
11 lentelė. Prieglobstį gavę užsieniečiai, kuriems suteikta valstybės parama integracijai, pagal lytį Kilmės valstybė Valstybės paramą integracijai gavusių užsieniečių 2006 metais 2007 metais vyrų moterų iš viso vyrų moterų iš viso Afganistanas 16 5 21 9 5 14 Rusijos Federacija 123 121 244 137 131 268 Iranas 0 0 0 0 0 0 Irakas 1 0 1 2 0 2 Somalis 0 0 0 0 0 0 Šri Lanka 0 0 0 0 0 0 Pakistanas 1 0 1 2 0 2 Kongas 0 0 0 0 0 0 Nigerija 0 0 0 0 0 0 Togas 1 0 1 1 0 1 Be pilietybės 1 0 1 0 0 0 Etiopija 0 0 0 1 2 3 Eritrėja 0 0 0 2 1 3 Kamerūnas 0 0 0 2 0 2 Zimbabvė 0 0 0 1 0 1 Sirija 0 0 0 1 0 1 Kitos 0 0 0 0 0 0 Iš viso 269 297 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
\n
12 lentelė. Lietuvoje veikiančios tautinių mažumų religinės bendruomenės Religinė bendruomenė Skaičius 2001 metais 2007 metais Stačiatikiai (daugiausia rusai) 46 51 Sentikiai (daugiausia rusai) 27 58 Musulmonai sunitai (daugiausia totoriai) 5 7 Judėjai (žydai) 3 8 Graikų apeigų katalikai (daugiausia ukrainiečiai) 4 2 Karaimai 1 1 Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia (daugiausia armėnai) – 2 Rumunų ortodoksų bažnyčia (rumunai) – 1 Ukrainos autokefalinė stačiatikių bažnyčia (ukrainiečiai) – 1 2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo ir 2007 metų Juridinių asmenų registro duomenys.
\n
13 lentelė. Lietuvoje veikiančios tautinių mažumų religinės bendruomenės pagal tikinčiųjų skaičių Religinė bendruomenė Tikinčiųjų iš viso visų gyventojų procentais Stačiatikiai (rusai) 141 821 4,07 Sentikiai (rusai) 27 073 0,78 Musulmonai sunitai (totoriai) 2 860 0,08 Judėjai (žydai) 1 272 0,04 Graikų apeigų katalikai (ukrainiečiai) 364 0,01 Karaimai 258 0,01 Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia (armėnai) 30 <0,01 Rumunų ortodoksų bažnyčia (rumunai) – – Ukrainos autokefalinė stačiatikių bažnyčia (ukrainiečiai) – – 2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenys.
\n
14 lentelė. Religinių bendruomenių finansavimas 2004– 2007 metais (tūkst. litų) Religinė organizacija Skirta lėšų 2004 metais 2005 metais 2006 metais 2007 metais Lietuvos Vyskupų Konferencija 2 609,7 2 609,7 2 982,6 2 982,6 Lietuvos stačiatikių arkivyskupija 144 144 163,2 163,2 Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba 35,6 35,6 39,2 39,2 Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios Konsistorija 28,6 28,6 31,2 31,2 Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo Kolegija 12,7 11,6 12,3 11,1 Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodas 4 5,1 5,3 6,5 Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – Muftiatas 12,7 12,7 13,1 13,1 Lietuvos žydų religinė bendrija 9,1 9,1 9,4 8,4 Kauno žydų religinė bendruomenė 1,1 1,1 1 2 Vilniaus miesto žydų religinė bendruomenė „Chassidie Chabad Lubavitch“ 1 1 1 1 Lietuvos graikų apeigų katalikų bažnyčia (centras ir vadovybė – Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas) 10,3 10,3 10,4 10,4 Lietuvos karaimų religinė bendruomenė 10,2 10,2 10,3 10,3 Iš viso 2 879 2 879 3 279 3 279 Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
\n
15 lentelė. Periodiniai leidiniai, skirti tautinių mažumų atstovams Leidinio pavadinimas Kalba, kuria leidžiamas Periodiškumas Leidimo vieta „Ekspress-nedelia“ rusų savaitraštis Vilnius „Fan (Fakty i Novosti)“ rusų savaitraštis Visaginas „Klaipėda“ rusų dienraštis Klaipėda „Kurier Wilenski“ lenkų dienraštis, 5 kartus per savaitę Vilnius „Lietuvos Jeruzalė“ lietuvių, rusų, anglų, jidiš mėnraštis Vilnius „Lietuvos totoriai“ lietuvių, rusų mėnraštis Kaunas „Litovskij kurjer“ rusų savaitraštis Vilnius „Magazyn Wilenski“ lenkų žurnalas, kartą per mėnesį Vilnius „Spotkania“ lenkų mėnraštis Vilnius „Nasz Czas“ lenkų savaitraštis Vilnius „Obzor“ rusų savaitraštis Vilnius „Respublika“ rusų dienraštis Vilnius „Sugardas“ rusų, lietuvių savaitraštis Visaginas „Vilniaus krašto savaitraštis“ („Tygodnik Wilenszczyzny“) lietuvių, lenkų savaitraštis Vilnius „V každij dom“ rusų savaitraštis Visaginas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
\n
16 lentelė. „Santaros“ laidos, skirtos tautinių mažumų atstovams Laida Laidos periodiškumas Laida, skirta Lietuvoje gyvenančioms įvairioms tautinėms bendrijoms kiekvieną pirmadienį Laida baltarusiams kiekvieną antradienį ir šeštadienį Laida rusų kalba kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį, pirmą ir trečią mėnesio ketvirtadienį ir penktadienį Laida žydams antrą ir ketvirtą mėnesio ketvirtadienį Laida ukrainiečiams antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
\n
17 lentelė. Lietuvos nacionalinės televizijos laidos, skirtos tautinių mažumų atstovams Laidos pavadinimas Tautinė mažuma, kuriai skirta laida Laidos periodiškumas Laidos trukmė „Vilniaus albumas“ (Album Wilenski) lenkų kartą per savaitę 15 min. „Vilniaus sąsiuvinis“ (Vilenskij sšytak) baltarusių kartą per savaitę 15 min. „Menora“ žydų kartą per savaitę 10 min. „Rusų gatvė“ (Russkaja ulica) rusų kartą per savaitę 15 min. „Trembita“ ukrainiečių kartą per savaitę 10 min. „Labas“ visoms tautinėms mažumoms kartą per savaitę 10 min.
\n
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
\n
18 lentelė. Tautinių mažumų asociacijų ir kultūros centrai 2007 metais Tautybė Organizacijų skaičius Armėnai 8 Azerbaidžaniečiai 1