2007 metai Susidarantis gamybinių atliekų kiekis, tūkst. t / mln. Lt BVP 63,1 74,6 71,5 67,8 60,4 53,3 50,1* ––––––––––––––––––––– * Išankstiniai duomenys.
\nŠaltinis – Statistikos departamentas.
\nŠaltinis – Eurostatas.
\n20 pav. Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais.
\nŠaltinis – Eurostatas.
\nDėl sparčios eksporto plėtros 2008 metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto santykis su BVP išaugo: jis siekė 59,2 procento ir buvo aukščiausias pastaraisiais metais. Tai rodo, jog lietuviškos prekės ir paslaugos yra gana konkurencingos.
\nLietuvos prekių ir paslaugų eksporto santykis su BVP yra vienas didžiausių tarp Baltijos jūros regiono valstybių. Pagal šį rodiklį mūsų šalis atsilieka tik nuo Estijos (ten – 76,3 procento).
\nUžsienio prekyba Lietuva 2008 metais eksportavo 55,5 mlrd. litų (16,1 mlrd. eurų) vertės prekių ir importavo prekių, kurių vertė – 72,6 mlrd. litų (21 mlrd. eurų). 2008 metais, palyginti su 2007 metais, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 28,4 procento ir 18 procentų. Eksporto didėjimo spartai lenkiant importo prieaugį, Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo 6,5 procento mažesnis, palyginti su 2007 metais, ir sudarė 17,1 mlrd. litų (5 mlrd. eurų).
\n26 lentelė. Užsienio prekybos balansas, mln. litų Eksportas Importas Balansas 2008 metai 55 477,4 72 593,2 -17 115,8 I ketvirtis 12 581,1 17 963,4 -5 382,3 II ketvirtis 14 887,4 19 440,5 -4 553,1 III ketvirtis 15 534,9 19 508,1 -3 973,2 IV ketvirtis 12 474 15 681,2 -3 207,2 2007 metai 43 192,4 61 503,5 -18 311,1 I ketvirtis 9 654,9 13 716 -4 061,1 II ketvirtis 10 942 15 867,6 -4 925,6 III ketvirtis 11 562,6 15 967,5 -4 404,9 IV ketvirtis 11 032,9 15 952,4 -4 919,5 Šaltinis – Statistikos departamentas.
\nLietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio prekybos rodiklių palyginimas 2008 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvos eksporto apimtis buvo didesnė už Latvijos ir Estijos, kartu sudėjus. Lietuvos eksportas sudarė 15039 mln. eurų, o Latvijos ir Estijos atitinkamai siekė 5 825,8 mln. eurų ir 7 838,6 mln. eurų. Visos trys šalys daugiausia eksportavo į ES valstybes, tačiau Latvijos ir Estijos eksporto dalis į ES sudarė daugiau kaip 70 procentų, o Lietuvos buvo 10 procentinių punktų mažesnė – 60,4 procento. 2008 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuva gerokai lenkė Latviją ir Estiją eksporto prieaugio sparta.
\n27 lentelė. Eksporto ir importo metinis pokytis 2008 metų sausio–lapkričio mėnesiais, procentais Lietuva Latvija Estija Eksporto metinis pokytis 31,2 11,2 5,7 Importo metinis pokytis 20,8 -2,4 -1,8 Šaltinis – Statistikos departamentas.
\nLietuvoje užsienio prekybos deficitas 2008 metų sausio–lapkričio mėnesiais buvo didesnis už kaimyninių Baltijos šalių, bet Latvija nedaug atsiliko nuo Lietuvos: užsienio prekybos deficitas Lietuvoje – 4449,4 mln. eurų, Latvijoje – 4021,9 mln. eurų, Estijoje –2268,9 mln. eurų.
\nEinamosios sąskaitos deficitas, palyginti su BVP, 2008 metų III ketvirtį Lietuvoje sudarė 9,4 procento ir buvo mažesnis už Latvijos (12,6 procento), bet didesnis už Estijos (7,5 procento).
\n21 pav. Baltijos šalių užsienio prekybos balansas 2008 metų sausio–lapkričio mėnesiais, mln. eurų.
\nŠaltinis – Statistikos departamentas.
\nLietuvos užsienio prekybos rodikliai atrodo stabiliausi tarp Baltijos šalių. Tačiau 2008 metų IV ketvirtį stipriai sumažėjusi eksporto apimtis, tikėtina, pablogins ir Lietuvos pozicijas kaimynių atžvilgiu. Dėl pasaulio ekonomikos krizės Lietuvos eksporto galimybės ir toliau prastės.
\nLietuvos ir ES užsienio prekybos rodiklių palyginimas 2008 metų sausio–spalio mėnesiais Lietuvos eksporto metinis didėjimas buvo sparčiausias ES ir siekė 33 procentus. Šis prieaugis buvo 4 kartus didesnis už vidutinį ES eksporto prieaugį (8 procentai). Arčiausiai Lietuvos pagal eksporto didėjimo spartą buvo naujosios ES narės – Bulgarija (19 procentų), Rumunija (19 procentų), Slovakija (18 procentų).
\nSparčiai Lietuvos eksporto plėtrai 2008 metų sausio–spalio mėnesiais didelę įtaką turėjo 2,5 karto išaugęs naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, eksportas. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 15,1 procento. Taip pat didelę įtaką sparčiai eksporto plėtrai turėjo trąšų (91,1 procento), javų (2,4 karto) išvežimas.
\n22 pav. ES valstybių eksporto metinis prieaugis 2008 metų sausio–spalio mėnesiais.
\nŠaltinis – Eurostatas.
\nPrastesnės užsienio paklausos tendencijos mažina eksporto plėtros prognozes. Eksporto didėjimą 2008 metais labiausiai skatino atsigavęs mineralinių produktų eksportas, kurio poveikis 2009 metais išblės. Eksporto artimiausių metų perspektyvos mažiau palankios dėl gerokai sulėtėsiančio išorės paklausos didėjimo. Per artimiausius metus smarkiai sulėtės ekonomikos plėtra svarbiausiose Lietuvos eksporto rinkose – euro zonoje, Baltijos šalyse, net Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse.
\nKasybos ir karjerų eksploatavimo produkcija; apdirbamosios gamybos parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, išskyrus rafinuotus naftos produktus, palyginti su kasybos ir karjerų eksploatavimo produkcija; apdirbamosios gamybos parduota produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, procentais Daugelis kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos įmonių išlieka labiau orientuotos į užsienio rinkas, nors pasaulinio ekonominio nuosmukio laikotarpiu mažėja tiek vidaus, tiek išorės paklausa. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų sausio–gruodžio mėnesiais, palyginti su 2007 metų sausio–gruodžio mėnesių laikotarpiu, kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos pardavimo ir paslaugų dalis ne Lietuvos rinkoje padidėjo 5 procentiniais punktais ir sudarė 60 procentų, Lietuvos rinkoje sumažėjo 5 procentiniais punktais ir sudarė 40 procentų.
\n2008 metų sausio–gruodžio mėnesiais, palyginti su 2007 metų sausio–gruodžio mėnesių laikotarpiu, pagrindinių metalų gamybos įmonėse produkcijos pardavimo ir paslaugų dalis ne Lietuvos rinkoje padidėjo 22,1 procentinio punkto ir sudarė 73,5 procento, variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonėse – 10,6 procentinio punkto ir sudarė 68,8 procento, rafinuotų naftos produktų gamybos įmonėse – 9,5 procentinio punkto ir sudarė 76,3 procento, radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamybos įmonėse – 8 procentiniais punktais ir sudarė 86,3 procento, kitų ne metalo mineralinių produktų gamybos įmonėse – 3,6 procentinio punkto ir sudarė 19,4 procento, guminių ir plastikinių dirbinių gamybos įmonėse – 2,4 procentinio punkto ir sudarė 54 procentus, mašinų ir įrangos gamybos įmonėse – 2,2 procentinio punkto ir sudarė 58,1 procento, baldų gamybos, kitos niekur kitur nepriskirtos gamybos įmonėse – 2,2 procentinio punkto ir sudarė 54,3 procento, chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamybos įmonėse – 1,9 procentinio punkto ir sudarė 80,3 procento.
\nIšankstiniais Statistikos departamento duomenimis, kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, išskyrus rafinuotus naftos produktus, palyginti su kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos parduota produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, per 2008 metų sausio–gruodžio mėnesius sudarė 53,5 procento.
\n28 lentelė. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos parduotos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, eksporto dalis, procentais 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos parduotos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, eksporto dalis, procentais 55,6 54,9 54,3 53,7 52,6 51,2 52,4 53,5 Šaltinis – Statistikos departamentas.
\nLyginant statistinius duomenis nuo 2000 metų, matyti, kad šis rodiklis šiek tiek sumažėjo (1,3 procentinio punkto).
\nŠALIES ŪKIO KONKURENCINGUMO SĖKMĖS RODIKLIAI (suvestinė) 29 lentelė. Šalies ūkio konkurencingumo rodiklių dinamika 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai 1. Makroekonominės aplinkos rodikliai BVP, tenkantis vienam gyventojui (perkamosios galios standartais) 8 200 9 000 10 200 10 900 11 900 13 100 14 800 15 500* Darbo našumas (1) – pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais, galiojusiomis kainomis 17,5 18,4 20 22 23,8 27,1 30,6 32,81) Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais 982,3 1 013,9 1 072,6 1 149,3 1 276,2 1 495,7 1 802,4 2 174* Santykiniai kainų lygiai, ES-27 = 100. Santykiniai kainų lygiai yra perkamosios galios paritetų (PGP) santykiai su rinkos oficialiais nacionalinių valiutų santykiais. Santykis rodo šalies kainų lygį, palyginti su ES-27 vidurkiu (ES-27 = 100) 54,1 54,2 52,3 53,5 54,8 57,1 59,6 Vidutiniai metiniai suderinto vartotojų kainų indekso prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais 1,6 0,3 -1,1 1,2 2,7 3,8 5,8 11,1 Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, procentais 21,9 25,3 24,1 25,8 33,2 34,9 36,2*
\n57,5 59,1 54,4* 59,1* Kasybos ir karjerų eksploatavimo produkcija; apdirbamosios gamybos parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, išskyrus rafinuotus naftos produktus, palyginti su kasybos ir karjerų eksploatavimo produkcija; apdirbamosios gamybos parduota produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, procentais 55,6 54,9 54,3 53,7 52,6 51,2 52,4 53,5 ––––––––––––––––––––––––––––- * Išankstiniai duomenys.
\nŠaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija.
\nIII. LIETUVOS 2007–2013 METŲ Europos Sąjungos STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007–2013 metais teikiama pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir atskiras veiksmų programas, skirtas strategijai įgyvendinti. Strategija siekiama spręsti iššūkius konkurencingumui, taip pat struktūrinių pokyčių ir ekonominio atsilikimo problemas.
\nLietuvai 2007–2013 metų programavimo laikotarpiui skirta 23 394,42 mln. litų ES struktūrinės paramos. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d.) skirta visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes investicijos į Lietuvos žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai garantuoja ilgalaikį ūkio augimą. Šiai veiksmų programai skirta 3 228,43 mln. litų (13,8 procento) ES struktūrinės paramos lėšų. Veiksmų programa finansuojama iš Europos socialinio fondo.
\nEkonomikos augimo veiksmų programai (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d.) numatoma skirti didžiausią paramos lėšų dalį – 10 699,72 mln. litų (45,72 procento). Labai svarbu, kad net 10 procentų lėšų numatoma ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Veiksmų programa finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo.
\nSanglaudos skatinimo veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d.) turi įgyvendinti viziją apie darnesnę visuomenę. Gyvenimo aplinkai ir kokybei gerinti, mažinant atskirų regionų skirtumus, skiriama 9 141,46 mln. litų (39,08 procento) visos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos. Veiksmų programa finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo.
\nTechninės paramos veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 18 d.) – specialioji, papildoma veiksmų programa, skirta teminėms veiksmų programoms administruoti. Šiai veiksmų programai skirta 322,11 mln. litų (1,4 procento) ES struktūrinės paramos lėšų.
\nES struktūrinės paramos ryšys su Lisabonos strategija Bendrijos sanglaudos politikos strateginėmis gairėmis buvo siekiama ES sanglaudos politikos tikslus glaudžiau susieti su atnaujintos Lisabonos strategijos tikslais, todėl ir Lietuvos parengtuose ES struktūrinės paramos panaudojimo dokumentuose daug dėmesio skiriama sritims, susijusioms su atnaujintos Lisabonos strategijos tikslais. Tai reiškia, kad tiek Lietuvos ES struktūrinės paramos panaudojimo strateginiai dokumentai, tiek Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa turi tą patį pagrindą – atnaujintą Lisabonos strategiją. Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti 2 priede yra išskirtas ES struktūrinės paramos panaudojimas Lisabonos strategijos įgyvendinimo tikslais. Pažymėtina, kad daugiau nei pusė ES struktūrinės paramos (54,6 procento) yra numatyta sritims, susijusioms su pagrindiniais atnaujintos Lisabonos strategijos prioritetais.
\n2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimas Parengti ir patvirtinti visi 2007–2013 metų ES struktūrinei paramai panaudoti reikalingi nacionaliniai teisės aktai.
\nUž veiksmų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos šiuo metu jau yra paskelbusios kvietimų teikti paraiškas arba patvirtinusios valstybės / regionų projektų sąrašų už daugiau nei 10 567,49 mln. litų (t. y. 46 procentus visos institucijų administruojamos sumos).
\n23 pav. Paskelbtų kvietimų ir sudarytų sąrašų sumos (mln. litų) pagal veiksmų programas.
\nŠaltinis – Finansų ministerija.
\nPaskelbta 15 kvietimų teikti paraiškas 2007–2013 metų ES struktūrinei paramai gauti bendrai 1 987,63 mln. litų finansavimo sumai. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 kvietimų teikti paraiškas suma sudarė 304,32 mln. litų, Ekonomikos augimo veiksmų programos 8 kvietimų teikti paraiškas suma – 1 236,3 mln. litų, o Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 kvietimų teikti paraiškas suma – 447,01 mln. litų.
\nSudaryti 54 valstybės projektų planavimo būdu atrenkamų projektų sąrašai. Iš viso pagal šiuos sąrašus planuota skirti 7 109,31 mln. litų finansavimo. Pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą sudarytuose 19 valstybės projektų planavimo būdu atrenkamų projektų sąrašuose planuota skirti finansavimo suma – 338,55 mln. litų, pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą sudarytuose 5 valstybės projektų planavimo būdu atrenkamų projektų sąrašuose planuota skirti finansavimo suma – 3 321,75 mln. litų, pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą sudarytame 21 valstybės projektų planavimo būdu atrenkamų projektų sąraše planuojama skirti finansavimo suma – 1 470,55 mln. litų.
\nSudaryti 6 regioninių projektų planavimo būdu atrenkamų projektų sąrašai. Iš viso pagal šiuos sąrašus planuota skirti 1 470,55 mln. litų finansavimo sumą.
\nPagal vykdomus kvietimus ir sudarytus projektų sąrašus teikti paraiškas iki 2009 m. sausio 15 d. buvo gautos 1 622 paraiškos, iš kurių 908 – pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, 395 – pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą, 293 – pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, 26 – pagal Techninės paramos veiksmų programą. Pagal pateiktas paraiškas bendra prašomo skirti finansavimo suma siekia 5 352,18 mln. litų.
\nŠiuo metu pagal visas programas jau pasirašytos projektų finansavimo ir administravimo sutartys ir pradėti įgyvendinti projektai, kurių bendra tinkamų finansuoti išlaidų vertė siekia 2 584,63 mln. litų. Pagal įgyvendinamus projektus tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis pripažinta 795,36 mln. litų, iš jų ES fondų lėšos – 608,04 mln. litų.
\nES struktūrinių fondų parama po 2013 metų Siekiant efektyviai atstovauti Lietuvos interesams derybose dėl ES sanglaudos politikos ateities ir tinkamai pasirengti 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos panaudojimui, Finansų ministerijos užsakymu atliekamas vertinimas dėl Lietuvos plėtros prioritetų 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpiu. Planuojama, kad galutinę vertinimo ataskaitą ekspertai pateiks 2009 metų I ketvirtį.
\nIV. ŽINIŲ IR INOVACIJŲ INFRASTRUKTŪROS IR VALSTYBEI SVARBIŲ EKONOMINIŲ PROJEKTŲ VYKDYMAS Mokslo ir studijų įstaigų infrastruktūros ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bazės atnaujinimas ir plėtra (pagal parengtą programą) Įgyvendinta:
\nMokymosi visą gyvenimą programos parengimas ir jos projektų įgyvendinimas Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475 buvo patvirtinta 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Antras šios programos prioritetas – mokymasis visą gyvenimą. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedas buvo patvirtintas Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 789. Šio priedo prioritete „Mokymasis visą gyvenimą“ numatyta ir šiuo metu patvirtinta 18 įgyvendinimo priemonių, kurias administruoja Švietimo ir mokslo ministerija. Projektams pagal šias priemones finansuoti numatyta apie 978 mln. litų.
\n2008 metais atnaujinta Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. ISAK–2795/A1–347. Strategijoje numatytos ir apibrėžtos mokymosi visą gyvenimą plėtros kryptys ir jų įgyvendinimo priemonės, akcentuojant profesinio mokymo ir suaugusiųjų tęstinio mokymo sritis. Priemones planuojama realizuoti pasinaudojant 2007–2013 metų Europos socialinio fondo teikiama parama.
\nMokslo, studijų ir verslo integravimo tinklo sukūrimas Siekiant paspartinti žinių visuomenės kūrimą, vyksta integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimosi procesas. Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) (toliau vadinama – slėnis) – tai vienoje teritorijoje sutelktas mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir mokslui imlaus verslo potencialas, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo. Slėniuose bus sudaromos sąlygos kurtis verslo įmonių tyrimų padaliniams, mokslinių tyrimų rezultatų komerciniu pagrindu formuotis imlaus žinioms verslo įmonių pradmenims. Sėkmingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas suartina verslą ir mokslinius tyrimus, padeda efektyviau naudoti turimus išteklius, žinios greičiau pritaikomos naujų produktų ir paslaugų kūrimui, jų pateikimui rinkai.
\n24 pav. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) išsidėstymas Lietuvoje.
\nŠaltinis – Ūkio ministerija.
\nVyriausybė 2008 metais patvirtino slėnių Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai, „Nemunas“, „Santaka“, „Saulėtekis“ ir „Santara“ plėtros programas. Vyriausybei patvirtinus parengtas slėnių plėtros programas, jos bus pradėtos įgyvendinti šiose srityse: lazeriai ir šviesos technologijos; medžiagotyra ir nanotechnologijos; puslaidininkių fizika ir elektronika; civilinė inžinerija; biotechnologija, inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija; ekosistemos ir darnus vystymasis; informatika ir komunikacijų technologijos; darnioji chemija (apimant biofarmaciją); mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos; ateities energetika (apimant aplinkos inžineriją); informacinės ir telekomunikacinės technologijos; agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė; maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas; jūros aplinka; jūros technologijos.
\nSlėnių plėtra turėtų sudaryti realias sąlygas toliau tobulinti ir didinti inovacijų paramos paslaugų spektrą, gerinti kokybę ir prieinamumą, kartu užtikrinti neekonominių paskatų inovacijoms versle realizavimą.
\nAukštojo mokslo ir studijų reforma Reformos pagrindinis tikslas – modernizuoti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir siekti studijų kokybės pakeičiant mokslo ir studijų finansavimo tvarką, optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą, suteikiant valstybinėms aukštosioms mokykloms autonomiją užtikrinantį teisinį statusą ir teisę disponuoti įsigytu ir valstybės patikėtu turtu.
\nTikslui pasiekti nutarta parengti naują Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektą, jungiantį dabar galiojančius Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymą, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą.
\nPlanuojama, kad 2009 metais studentų priėmimui ir jų studijoms finansuoti jau bus taikomos naujojo įstatymo nuostatos.
\nDalis pertvarkos veiklų bus finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšų.
\nRizikos kapitalo fondo įkūrimas 2008 m. spalio 1 d. buvo pasirašyta trišalė finansavimo sutartis tarp Ūkio ministerijos, veikiančios kaip asignavimų valdytoja ir ministerija, atsakinga už Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Kontroliuojantysis fondas“, Finansų ministerijos, veikiančios kaip vadovaujančioji institucija, ir Europos investicijų fondo. Pagal šią sutartį rizikos kapitalui numatyta skirti 23 mln. eurų.
\nĮsteigtas 275 mln. litų Kontroliuojantysis fondas. Kontroliuojančiajam fondui valdyti pasirinktas Europos investicinis fondas, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 44(b)(i) straipsnyje ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006 43 straipsnio trečiojoje pastraipoje.
\nProtų susigrąžinimo ir pritraukimo programos parengimas (numatant kiekybinius rodiklius) ir įgyvendinimas Parengta Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programa (patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-3207) ir pradėta įgyvendinti: parengta Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programa (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 732) ir pradėta įgyvendinti; parengtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytos galimybės aukštosioms mokykloms rengti užsieniečiams skirtas programas užsienio kalba; atlikta užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos analizė; įgyvendintos tarptautinės sutartys (30); vykdyta Lietuvos aukštojo mokslo sklaida užsienyje (dalyvauta 4 tarptautinėse parodose).
\nInvesticijų skatinimo programos parengimas ir įgyvendinimas. Pramoninių parkų (Šiauliuose, Kėdainiuose, Visagine, Marijampolėje, Panevėžyje, Alytuje, Naujojoje Akmenėje ir kitur) įrengimas ir laisvų ekonominių zonų (Kaune ir Klaipėdoje) plėtra Ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 4-369 (ūkio ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 4-560 redakcija) patvirtintas Pramoninių parkų infrastruktūros įrengimo valstybės planuojamų projektų sąrašas.
\nŪkio ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 4-368 patvirtintas priemonės „Invest LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašas.
\n2008 metais buvo įgyvendinami 8 pramoninių parkų ir 2 laisvųjų ekonominių zonų projektai. Ūkio ministerija skyrė paramą 13 inžinerinės infrastruktūros įrengimo techninių projektų parengti 6 pramoniniuose parkuose (Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio miestų, Kėdainių ir Akmenės rajonų, Marijampolės) ir 2 laisvose ekonominėse zonose (Kauno ir Klaipėdos). Parengus techninę dokumentaciją, savivaldybių administracijos galės teikti paraiškas ES struktūrinei paramai gauti inžinerinei infrastruktūrai pramoniniuose parkuose ir laisvosiose ekonominėse zonose įrengti. 2004–2006 metų ES struktūrinės paramos lėšomis 2008 metais buvo baigta įrengti inžinerinė infrastruktūra Šiaulių pramoninio parko I etapo teritorijoje, Kėdainių pramoninio parko I etapo teritorijoje, Radviliškio ir Pagėgių pramoniniuose parkuose. Iš viso investuotojams buvo įrengta apie 140 hektarų pramoninių parkų teritorijos.
\nKompleksinių programų, kurios bus skirtos konkrečios MTEP srities ir jai giminingo mokslui imlaus verslo sektoriaus kompleksinei plėtrai ir specialistų rengimui užtikrinti, įgyvendinimas Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-963 patvirtintas 7 rengtinų nacionalinių kompleksinių programų sąrašas: biotechnologijos ir biofarmacijos; darniosios chemijos; informacinių technologijų; jūrinio sektoriaus; lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų; mechatronikos; žemės, miškų ir maisto ūkio.
\nRengėjai pateikė šių nacionalinių kompleksinių programų projektus. Vyksta parengtų projektų vertinimas.
\nŠvietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-3376 patvirtintas 2 rengtinų nacionalinių kompleksinių programų sąrašas: medicinos mokslų;
\nLietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų.
\nŠiuo metu rengiami šių programų projektai.
\nPlačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų plėtra Lietuvos kaimiškosiose vietovėse Siekiant mažinti atskirtį tarp didžiųjų miestų ir atokių vietovių, 2005–2008 metais buvo įgyvendinamas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ (toliau vadinama – RAIN projektas). Šiuo projektu įgyvendinama Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategija. RAIN projekto tikslas – suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą visoms kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus administravimo institucijoms, ligoninėms, laboratorijoms, mokykloms, muziejams, bibliotekoms, viešosios prieigos prie interneto taškams, taip pat gyventojams ir verslo įmonėms. Projektas, kurio vertė 75 mln. litų, finansuotas ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis. 2008 metų III ketvirtį projektas baigtas įgyvendinti: nutiesta 3 357 kilometrai šviesolaidinių kabelinių linijų, įrengti 509 RAIN tinklo mazgai, kuriais 467 kaimiškosios seniūnijos sujungtos su 51 savivaldybe, prie šviesolaidinės infrastruktūros prijungta 330 mokyklų. Projektą įgyvendino partneriai: Susisiekimo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Matematikos ir informatikos institutas, viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“.
\nVykdant projektą (I etapas – 2006–2008 metai), buvo sprendžiami šie uždaviniai:
\nSprendžiant šiuos uždavinius, buvo įgyvendinamos šios priemonės:
\nPažymėtina, kad RAIN projektas 2007 metais Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitoje Europos Komisijai buvo atrinktas tarp gerosios praktikos projektų.
\n25 pav. RAIN tinklo infrastruktūra kaimiškosiose seniūnijose.
\nŠaltinis – Susisiekimo ministerija.
\nLietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategijos nuostatoms įgyvendinti planuojama vykdyti projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (toliau vadinama – RAIN-2 projektas). Šio projekto pagrindinis strateginis tikslas yra išspręsti skaitmeninės atskirties tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių problemą ir iš esmės paspartinti žinių ir informacinės visuomenės vystymąsi Lietuvoje. Numatoma RAIN-2 projekto įgyvendinimo trukmė – 40 mėnesių (pradžia – 2009 metų birželis).
\nĮgyvendinus RAIN-2 projektą, dar labiau sumažės interneto naudojimo procentinis atotrūkis tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių, kuris 2008 metais siekė daugiau kaip 20 procentų (26 pav.).
\n26 pav. Plačiajuosčio ryšio miestuose ir kaimiškosiose vietovėse plėtros dinamika 2003–2008 metais.
\nŠaltinis – Susisiekimo ministerija.
\n2008 metų IV ketvirčio pradžioje Lietuvoje buvo 672 tūkst. interneto prieigos abonentų (į šį skaičių neįeina 1 339,7 tūkst. abonentų, kurie naudojosi interneto prieigos viešojo judriojo telefono ryšio galiniame įrenginyje paslauga WAP).
\nRyšių reguliavimo tarnybos duomenimis, plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų (įskaitant abonentus, prisijungusius judriojo telefono ryšio tinklu) per metus padaugėjo daugiau kaip 29 procentais ir 2008 metų IV ketvirčio pradžioje buvo 668 tūkstančiai. 2008 metų III ketvirčio pabaigoje plačiajuosčio ryšio, naudojant fiksuoto ryšio technologijas, skverbtis (abonentų skaičius 100 gyventojų) Lietuvoje buvo 16,9 procento, Ispanijoje – 16,9 procento, Portugalijoje – 14,7 procento, o plačiajuosčio ryšio skverbtis, įskaitant abonentus, prisijungusius judriuoju telefono ryšio tinklu, Lietuvoje – 19,9 procento, Ispanijoje – 19,4 procento, Airijoje – 25,9 procento. Interneto ir plačiajuosčio ryšio skverbties dinamika pateikta 27 paveiksle.
\n27 pav. Interneto ir plačiajuosčio ryšio skverbtis. –––––––––––––– *Prognozė.
\nŠaltinis – Ryšių reguliavimo tarnyba.
\nTrečia dalis NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2008 METŲ ATASKAITA I. NACIONALINIO SAUGUMO RIZIKOS VEIKSNIAI Lietuvos geostrateginę aplinką 2008 metais veikė šie pagrindiniai veiksniai:
\nPasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. Krizės poveikis šalių ekonomikai, finansinėms sistemoms, pasaulinėms energetikos išteklių kainoms verčia koreguoti tų šalių geopolitinius tikslus, politinę retoriką, iš naujo įvertinti santykius su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir suvokti naują savo vaidmenį visuotiniuose politiniuose procesuose. Tai iššūkis, bet kartu ir galimybė Lietuvai pasinaudoti situacija ir sutvirtinti savo pozicijas kintančioje saugumo aplinkoje.
\nAtsakas į krizę tarptautinių finansų rinkoje ir pasaulio ekonominis nuosmukis buvo vienas ES prioritetų. Ieškant išeičių iš susidariusios situacijos, naudotos ES vidaus politikos priemonės ir plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas.
\nJAV Prezidento rinkimai. B. Obamos išrinkimas JAV prezidentu ir pirmieji naujosios administracijos veiksmai leidžia tikėtis intensyvesnio transatlantinio dialogo ir partnerystės, pirmiausia platesnio tarptautinės bendruomenės įtraukimo į globalių saugumo klausimų sprendimą, intensyvesnio dialogo ekonomikos ir energetinio saugumo klausimais.
\n2008 metais didėjo didžiųjų valstybių neoficialių konsultacijų – G-8 bei G-20 – svarba. Tai leidžia tikėtis intensyvesnio svarbiausių pasaulio politikų įsitraukimo į visuotinės reikšmės klausimų svarstymą ir sprendimą.
\nSuaktyvėję Rusijos užsienio politikos veiksmai, pasireiškę strateginio-doktrininio pobūdžio dokumentų paskelbimu ir pareiškimais, kuriais siekiama keisti esamą saugumo Europoje (Rusijos Federacijos Prezidento D. Medvedevo iniciatyvos) sistemą.
\nRusijos pastangos naudojantis energetiniais ir kitais svertais kurti atskirą galios centrą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) erdvėje, neaplenkiant ir Rytų Europos ir kitų regionų. Aiškus to pavyzdys – Ukrainos ir Rusijos konfliktas dėl dujų tiekimo Europai.
\nRusijos tęsiamas Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties vykdymo suspendavimas ir grasinimai dislokuoti raketas „Iskander“ Karaliaučiaus srityje.
\nRusijos rugpjūčio karinė agresija Gruzijoje ir po to prasidėję mėginimai suskaldyti Gruzijos teritorinį vientisumą, pripažįstant Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, taip pat Ženevos proceso pradžia.
\nNATO viršūnių susitikime nepasiekta sutarimo dėl Narystės veiksmų plano suteikimo Gruzijai ir Ukrainai, tačiau įtvirtinta nuostata, kad šios valstybės ateityje taps NATO narėmis.
\nNATO užsienio reikalų ministrų sprendimas dėl Rusijos veiksmų Gruzijoje siekiant įšaldyti įprastą bendradarbiavimą su Rusija, t. y. sustabdyti politinį dialogą, apriboti praktinius santykius ir karinį bendradarbiavimą.
\nNesėkmingas bandymas referendumu ratifikuoti Lisabonos sutartį Airijoje 2008 metų birželį pratęsė ir pasunkino diskusijas dėl ES konstitucinės reformos, taip pat diskusijas dėl ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos, energetikos, NATO ir ES plėtros perspektyvų.
\nJAV planai Vidurio Europoje dislokuoti nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos elementus ir Rusijos reakcija į šiuos ketinimus.
\nIšliekanti visuotinė masinio naikinimo ginklo ir jo elementų platinimo keliama grėsmė ir tarptautinio bendradarbiavimo atsakant į šį iššūkį būtinybė.
\nGrėsmės kibernetiniam saugumui, įskaitant atakas prieš Lietuvos informacines sistemas 2008 metų vasarą.
\nES buvo sprendžiami svarbūs bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) klausimai: Vakarų Balkanų valstybių santykių su ES ateitis, Europos kaimynystės politika, Gruzijos, Ukrainos, Moldovos ir Baltarusijos santykiai su ES ir Rusija, pagalba Afganistanui. Iš naujo apsvarstyta Europos saugumo strategija ir patvirtinti dokumentai dėl tarptautinio saugumo ir Europos pajėgumų stiprinimo.
\nES ir NATO daug dėmesio skyrė stabilumo Vakarų Balkanų regione užtikrinimui, ypač pripažinus Kosovo nepriklausomybę. Itin ryškus ES vaidmuo sprendžiant Gruzijos ir Rusijos karinį konfliktą, atkuriant Gruzijos ekonomiką ir infrastruktūrą, užtikrinant stabilumą tarpinėse zonose.
\nPasiekta pažanga plėtojant ES strategiją Europos Rytuose. Europos Komisijos paskelbti pasiūlymai dėl Rytų partnerystės – didelis laimėjimas, inicijuotas Lenkijos ir Lietuvos pastangomis. Rytų partnerystė sudaro geras sąlygas stiprinti santykius su Lietuvai svarbiausiomis ES kaimynėmis.
\nPasiekta didelė pažanga formuojant Europos energetikos politiką, tai leido aktualizuoti Lietuvos energetinio saugumo interesus.
\nEuropos Vadovų Taryba 2008 m. gruodžio 11–12 d. pritarė Europos Komisijos pasiūlymui pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą skirti 5 mlrd. eurų transeuropinių energetikos jungčių ir plačiajuosčio duomenų perdavimo projektui remti. Iš jų 1,5 mlrd. eurų ketinama skirti energetikos projektams (taip pat Baltijos jungčių plano įgyvendinimo projektui). Įgyvendinus šiame plane numatytus projektus, būtų sudarytos tinkamos sąlygos sukurti bendrą ES energetikos rinką, Lietuva taptų jos dalimi.
\nES siekė įsitvirtinti kaip savarankiškas tarptautinių santykių subjektas ir plėtoti lygiaverčius santykius su JAV, Kinija, Japonija, Rusija, Indija.
\nES valstybės pasiekė kompromisą dėl mandato suteikimo Europos Komisijai pradėti derybas su Rusija dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties. Lietuvai pavyko pasiekti, kad į Europos Komisijos derybų su Rusija mandatą būtų įtraukti Lietuvai itin svarbūs klausimai dėl energetikos, teisinio bendradarbiavimo, konfliktų Moldovoje ir Gruzijoje. Nors Rusijos kariniai veiksmai Gruzijoje privertė atidėti derybas keletui mėnesių, jos atnaujintos. 2008 metais vyko diskusijos dėl ES bendros politikos Rusijai peržiūros. Atsižvelgdama į Rusijos karinius veiksmus Gruzijoje, ES viršūnių taryba pavedė Tarybai ir Europos Komisijai išsamiai įvertinti ES ir Rusijos santykius, o lapkritį Europos Komisijos pateiktame dokumente dėl santykių peržiūros pažymėta, kad peržiūra bus tęstinis procesas.
\nRytų Europos ir kitos NVS valstybės stengėsi plėtoti bendradarbiavimą su ES ir NATO.
\nRyškėjo (ypač tada, kai Prancūzija pirmininkavo ES) didžiųjų ES valstybių noras vienašališkai ieškoti atsakymų į kylančius iššūkius.
\nVisuotinės globalizacijos sąlygomis nacionalinis saugumas neišvengiamai vis labiau siejasi su regioniniu ir tarptautiniu saugumu. Tradiciniai nacionalinio saugumo elementai, tokie kaip infrastruktūros saugumas, energetinis saugumas, pereina į tarptautinį lygmenį. Saugumo sąvoka vis dažniau suprantama kaip žmogaus saugumas (angl. human security) ir apima netradicines saugumo sritis, tokias kaip žmogaus teisės, aplinkosauga, sveikatos apsauga.
\nKilo pasaulinės maisto, finansinė ir ekonominė krizės, kurios kartu su grėsmingomis klimato kaitos apraiškomis pradėtos vadinti visuotine, arba sistemine, krize. Vakarų ir Rytų, Šiaurės ir Pietų skirtingi požiūriai į priemones šiai krizei ir jos padariniams įveikti, tačiau sutariama, kad priimti skubius sprendimus būtina.
\nPrasidėjo diskusijos dėl tarptautinių finansinių institucijų (angl. International Financial Institutions, IFI) reformos.
\nToliau diskutuojama apie Jungtinių Tautų ir jų Saugumo Tarybos reformą. Didėja daugiašališkumo principo laikymosi svarba. Vieningai sutariama, kad visuotinės krizės sąlygomis Jungtinės Tautos turi intensyviau bendradarbiauti ir geriau koordinuoti savo veiklą su kitomis organizacijomis ir kitais dalyviais – nevyriausybinėmis organizacijomis, privataus verslo, akademinių sluoksnių atstovais, taip pat reikia plėsti Saugumo Tarybą ir tobulinti jos darbo metodus. Saugumo Tarybos personalinė sudėtis turi atspindėti regioninį balansą, balansą tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių, valstybių indėlį į Jungtinių Tautų veiklą.
\n2008 metais ir toliau neslūgo spaudimas tradiciniams ginkluotės ir neplatinimo kontrolės režimams, nemažėjo masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmė. Toliau išliko takoskyra tarp valstybių, siekiančių užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui, iš jų – 5 branduolinių valstybių (pagal Branduolinio neplatinimo sutartį), siekiančių išlaikyti teisę į branduolinį ginklą kaip į atgrasinimo priemonę, ir valstybių, remiančių visuotinį nusiginklavimą ir teikiančių pirmenybę ne branduolinio ginklo platinimo kontrolei, bet visiškam branduoliniam nusiginklavimui ir kiekvienos valstybės teisei į taikų branduolinės energijos naudojimą. Vis dėlto Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinių programų keliama grėsmė regioniniam ir pasaulio stabilumui skatino tarptautinę bendruomenę suvokti, kad būtinas tinkamas atsakas į branduolinio ginklo platinimo grėsmę.
\nLenkijos Respublikos Vyriausybė siekė vykdyti pragmatišką užsienio politiką. Buvo pastebimas Lenkijos ir Rusijos santykių suaktyvėjimas. Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija tai įvardija kaip vieną svarbiausių užsienio politikos laimėjimų. Dvišaliuose santykiuose su Lietuva Lenkijos pareigūnai pradėjo aktyviai kelti tautinių mažumų klausimus, kai kuriais atvejais siedami tai su kitais bendradarbiavimo klausimais. Lenkija oficialiai pareiškė pageidavimą stiprinti savo įtaką Lietuvos naftos sektoriui – įsigyti akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų.
\n2008 metų II pusmetį Latvijoje prasidėjo didelė ekonomikos recesija, padėtį sunkino antro pagal dydį komercinio banko mokumo problemos. Taigi Latvijos Respublikos Vyriausybė kreipėsi paramos į Tarptautinį valiutos fondą, dėl to prabilta apie galimą lato devalvavimą. Tai padidino ir kitų Baltijos valstybių valiutos riziką.
\n2008 metais pasaulyje terorizmo grėsmė nesumažėjo. Teroristinės organizacijos „Pagrindinė Al Qaeda“ vadovaujamas teroristų tinklas sugebėjo išplėsti savo įtaką ir ryšius, ypač Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybėse, Pakistane ir Jemene. „Pagrindinė Al Qaeda“ laikytina didžiausią grėsmę tarptautiniam saugumui keliančia teroristine organizacija.
\nLietuvos regioninė aplinka stabili. 2008 metų rudenį pagerėjo geopolitinė Baltarusijos padėtis – JAV ir ES nusprendė keisti tarptautinio Baltarusijos ignoravimo ir izoliavimo politiką – gerinti santykius su šia valstybe. Į šį procesą aktyviai įsitraukė ir regiono valstybės (Lenkija ir Baltijos valstybės), tačiau dvišalių ir daugiašalių santykių su Baltarusija ateitis labai neaiški.
\nVidaus saugumo ir gerovės rizikos veiksniai Ekonominiai rizikos veiksniai. Pasaulinė finansų krizė destabilizavo ekonomiką, pasunkino Baltijos valstybių ūkio plėtrą. Baltijos valstybėse prasidėjo ekonominė recesija.
\n2008 metais Lietuvoje išryškėjo šios objektyvios tendencijos, vertintinos kaip ekonominiai rizikos veiksniai ir galimų grėsmių valstybės ekonominiam saugumui indikatoriai – tarptautinės finansų sistemos krizės pradžia ir jos poveikis Lietuvos finansų ir kredito sektoriui; šalies ekonomikos lėtėjimas; stambių įmonių, neatlaikančių konkurencijos tarptautinėje rinkoje, bankrotai; socialinės įtampos didėjimas. Ekonomikos lėtėjimas ypač juntamas nekilnojamojo turto, statybų ir su statybomis susijusių paslaugų sektoriuose, taip pat į eksportą daugiausiai orientuotuose ūkio sektoriuose (maisto, medienos, tekstilės pramonė). 2008 metais Lietuvoje pradėjo didėti nedarbas, daugėti bendrovių ir fizinių asmenų, laiku neatsiskaitančių su kreditoriais.
\nNegalutiniai 2008 metų IV ketvirčio rezultatai – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 2 procentais – patvirtina faktą, kad Lietuvos ūkis išgyvena suintensyvėjusios visuotinės finansinės krizės poveikio realiajai ekonomikai padarinius. Pasaulyje prekybos ir gamybos nuosmukis, o Lietuvoje – dar ir staigus skolintų pinigų paklausos ir pasiūlos lėtėjimas, būsto rinkos pokyčiai.
\nFinansų ministerijos duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas 2008 metais – 2,9 procento BVP, nors Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatyta, kad jis negali būti didesnis kaip 0,5 procento BVP. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas – apie 1 procentą BVP.
\nPažymėtina, kad iki 2008 metų vidurio beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai intensyviai plėtėsi, tačiau metų antrojoje pusėje jų plėtra labai sulėtėjo. Tačiau blogėjant padėčiai pasaulinėje finansų sistemoje, Lietuvoje kritinė riba pasiekta nebuvo.
\nViena iš išorinių grėsmių – sąlyginė priklausomybė nuo tarptautinių finansų rinkų būklės, veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi politiką. Tarptautinių finansų rinkų sukrėtimai 2008 metais iš esmės paveikė Lietuvos skolinimosi kainą ir apribojo jo galimybes iki minimumo.
\nDidėjanti suirutė pasaulio finansų rinkose, investuotojų patiriami nuostoliai suteikė papildomų progų piktnaudžiauti rinka, padidėjo nelegalios investicinės veiklos rizika. Siekiant efektyviai užtikrinti investuotojų interesus, daugiau išteklių skirta nelegaliai investicinei veiklai tirti (gavus apie tai žinių).
\n2008 metų II pusmetį pasaulyje prasidėjusi finansinė ir ekonominė krizė iš esmės pakeitė metų pradžioje buvusią žemės ūkio būklę. Prekės ir žaliavos liovėsi brangti, krito žemės ūkio produktų supirkimo kainos, sumažėjo vartojimas ir eksportas. Padėtį sunkino didėjanti infliacija, brangstančios žaliavos, kuras, energija, transportas, darbo jėga, nuvertėjęs JAV doleris ir kiti pokyčiai, kurie neigiamai veikė žemės ūkį. Padėtį veikė ir natūralūs demografiniai pokyčiai, vidaus migracija, didelė emigracija, be to, dalis žemės ūkio darbuotojų pasinaudojo 2004–2006 metų Lietuvos kaimo plėtros programos priemone – anksčiau pasitraukė iš žemės ūkio gamybos. Būta ir kitų priežasčių.
\nEkonominė krizė neigiamai paveikė ir transporto sektoriaus įmones, teikiančias krovinių ir keleivių vežimo paslaugas. Kyla didelė bankroto tikimybė ilgalaikes paskolas transportavimo įrangai paėmusioms ar išperkamosios nuomos sutartis sudariusioms įmonėms.
\nSkrydžių bendrovės „Flylal“ ir „Air Baltic“ labai sumažino skrydžių iš Vilniaus, taigi oro susisiekimas su Lietuva pasunkėjo. Tiesioginių skrydžių stoka gali neigiamai paveikti šalies įvaizdį, mažinti patrauklumą užsienio investuotojams, pakenkti turizmo, politiniams ir kultūriniams ryšiams.
\nVidutiniu laikotarpiu rizika kils dėl pernelyg lėto šalies nekilnojamojo turto rinkos susibalansavimo, neracionalaus ir nelankstaus statybų sektoriaus, galinčio sukelti pernelyg didelius turto kainų pokyčius ir labiau sulėtinti šalies ūkio augimą.
\nSocialiniai rizikos veiksniai. Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių – mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius. Išankstiniais duomenimis, 2009 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3350,1 tūkst. gyventojų, arba 16,3 tūkst. mažiau negu 2008 metų pradžioje. Gyventojų mažėjo dėl dviejų priežasčių – mažo gimstamumo ir migracijos, nors 2008 metais migracijos procesas lėtėjo, o gimstamumas didėjo. Minėtos priežastys lemia ir šalies gyventojų senėjimą.
\n2008 metų pabaigoje pagrindiniu darbo rinkos rizikos veiksniu tapo didėjantis nedarbas. Eurostato duomenimis, 2008 metų gruodį šis rodiklis padidėjo iki 8 procentų, taigi tapo didesnis negu ES (7,4 procento). Susiformavo ryškus struktūrinis nedarbas tiek tam tikrose teritorijose, tiek pagal profesijas.
\nVis dar opi skurdo ir socialinės atskirties problema. Gyventojų pajamų augimas (darbo pajamos, socialinės apsaugos išmokos) skatino gyvenimo lygio kilimą, tačiau Lietuvos gyventojų pajamos vis dar gerokai mažesnės negu senosiose ES valstybėse. Dažniausiai patirti skurdą rizikuoja vienas suaugęs asmuo, išlaikantis vieną ar kelis vaikus, taip pat šeimos, turinčios 3 ir daugiau vaikų, bedarbiai.
\nLietuvos Respublikoje psichikos ligotumas pastaraisiais metais didėja: 2003 metais 100 000 gyventojų nustatyta 2 636,8 atvejo, 2006 metais – 2 756,1 atvejo, o 2007 metais – 2 795,7 atvejo.
\nLietuvoje daugėja visuomenės psichikos sveikatos problemų, sukeltų priklausomybės ligų. Į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi vis daugiau asmenų, priklausomų nuo alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų (2005 metais – 68 701, 2006 metais – 68 951 pacientas, o 2007 metais – 69 365 pacientai). Kad alkoholio vartojimo problema darosi vis opesnė, rodo didėjantis sergamumas ir ligotumas alkoholinėmis psichozėmis.
\nKasmet į gydymo įstaigas kreipiasi vis daugiau asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Didėja sergamumas narkomanija: nuo 1999 iki 2006 metų šis rodiklis padidėjo 2 kartus (iki 80,9 atvejo 100 000 gyventojų).
\nVisuomenės psichikos sveikatos būklę rodo nusižudžiusiųjų ir mėginusiųjų nusižudyti skaičius. Savižudybių dažnio rodiklis Lietuvoje pastaruosius kelerius metus nuosekliai mažėja, tačiau kol kas vis dar didelis, gerokai didesnis už ES vidurkį (17,5 atvejo 100 000 gyventojų). Specialistai nurodo, kad mėgina nusižudyti 10 kartų daugiau asmenų ir 10 kartų daugiau galvoja apie savižudybę.
\nAsmens ir visuomenės saugumo rizikos veiksniai. Nuo 2005 iki 2007 metų Lietuvoje aiškiai vyravo užregistruotų nusikalstamų veikų mažėjimo tendencijos. 2008 metais Lietuvoje nusikalstamų veikų užregistruota beveik 6 procentais daugiau negu 2007 metais. Vagysčių pagausėjo 13,2 procento (iš jų vagysčių iš gyvenamųjų patalpų – 10,2 procento, iš parduotuvių ir kitų prekybos vietų – 21,5 procento). Turto prievartavimo atvejų padaugėjo 26,4 procento, turtinės žalos padarymo apgaule atvejų – 104,1 procento. Automobilių vagysčių užregistruota 13,1 procento mažiau negu 2007 metais, plėšimų – 9,2 procento mažiau. Nusikaltimų žmogaus sveikatai sumažėjo 5,5 procento, išžaginimų – 18 procentų. Prognozuojama, kad blogėjant šalies finansinei ir ekonominei būklei nusikalstamų veikų, ypač turtinio pobūdžio, taip pat ir nepilnamečių padaromų nusikalstamų veikų, gali daugėti.
\n2008 metais toliau daugėjo nusikaltimų, susijusių su informacinių technologijų ir telekomunikacijos priemonių naudojimu. Pernai užregistruotas 91 nusikaltimas, susijęs su elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumu, tai 82 procentais daugiau negu 2007 metais. Ypač padaugėjo sukčiavimų, daromų naudojantis internetu. Šie nusikaltimai vis įvairesni ir sudėtingesni.
\nOpi ir sukčiavimo, susijusio su pridėtinės vertės mokesčiu, problema, kai apgaule šis mokestis įgyjamas ar vengiama jį sumokėti, klastojami ir naudojami suklastoti apskaitos dokumentai, verčiamasi neteisėta ūkine veikla, steigiamos įmonės neteisėtai veiklai nuslėpti. 2008 metais taip sukčiauta dažniausiai prekiaujant naftos produktais, naudotais automobiliais ir jų detalėmis, statybose, teikiant įvairias paslaugas, atliekant darbus, kuriuos sunku patikrinti ir įvertinti. Pernai nusikaltimų, susijusių su apgaulingu apskaitos tvarkymu, užregistruota 38,6 procento daugiau negu 2007 metais, o nusikalstamų veikų, susijusių su neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, – 76,1 procento daugiau. Prognozuojama, kad dėl sunkios šalies ekonominės būklės bandymų išvengti mokesčių, neteisėtai susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, kitų finansinių ir ekonominių nusikalstamų veikų toliau gausės, didės šešėlinės ekonomikos mastas.
\nTabako gaminių kontrabandos tendencijos 2008 metais nekito. Kontrabandinės cigaretės gabentos tranzitu per Lietuvą į Vakarų Europą ir Skandinaviją dviem pagrindiniais maršrutais: iš Kaliningrado srities ir Latvijos arba Baltarusijos. Padidinus nuo 2009 m. kovo 1 d. ir 2009 m. rugsėjo 1 d. tabako gaminių akcizą, jų kontrabanda gali didėti.
\nLietuvoje kaip ir kitose Europos valstybėse pamažu kinta ir psichoaktyviųjų medžiagų pasiūla. Klesti interneto rinka ir mažmeninės prekybos vietos, kur siūloma naujų sintetinių ir augalinės kilmės medžiagų bei preparatų (aromatizatoriai, odinių drabužių valikliai, rūkalai, uostomieji rūkalai, žoliniai mišiniai, oro gaivikliai ir panašiai), juos nesąžiningi verslininkai reklamuoja ir skatina naudoti ne pagal paskirtį. Žmonės, ypač jaunimas, ne tik klaidinami, bet ir keliamas rimtas pavojus jų sveikatai.
\n2008 metais, palyginti su 2007 metais, užregistruota 6,1 procento daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šios nusikalstamos veikos sudaro apie 2 procentus visų šalyje užregistruotų nusikalstamų veikų. Ištirta 81,2 procento tokių veikų. 2008 metais, palyginti su ankstesniaisiais metais, pagausėjo nepilnamečių, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta: 2008 metais – 69, 2007 metais – 46, 2006 metais – 47 nepilnamečiai asmenys.
\n2008 metais Lietuvoje atlikti 53 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Už šiuos nusikaltimus pernai nuteista 13 asmenų. Didžiuma atskleistų prekybos žmonėmis atvejų – moterų išnaudojimas – vertimas būti prostitutėmis. Kiti nusikaltimai buvo susiję su atvežtų į Lietuvą ar iš Lietuvos išvežtų asmenų išnaudojimu (priverstinis darbas). 2008 metais Lietuvoje pirmą kartą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl moterų verbavimo ir prostitucijos organizavimo elektroninėje erdvėje. Prognozuojama, kad tokių atvejų ateityje gali daugėti.
\nNustatyta, kad 2008 metais daugiausia nelegalių migrantų į Lietuvą atvyko iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Kaip ir ankstesniais metais didžiuma nelegalių imigrantų (93,4 procento) – asmenys, teisėtai atvykę į Lietuvą ir užsibuvę ilgiau, nei galioja vizos ar leista būti be vizos. Imigrantus vykti į Lietuvą skatino ne tik galimybė Šengeno erdve nelegaliai patekti į Vakarų Europos valstybes, bet ir nelegali pasiūla Lietuvos darbo rinkoje. Taigi manoma, kad trečiųjų valstybių piliečių, mėginančių neteisėtai patekti į Lietuvos Respubliką, gali daugėti.
\nĮgyvendintos kompleksinės eismo saugumo gerinimo priemonės itin teigiamai veikė eismo saugumo būklę Lietuvoje: 2008 metais, palyginti su 2007 metais, eismo įvykių sumažėjo 24 procentais, sužeistųjų – 26 procentais, o žuvusiųjų – net trečdaliu.
\nAntrus metus iš eilės mažėja žuvusiųjų gaisruose – 2008 metais, palyginti su 2007 metais, jų sumažėjo 9,1 procento. Tačiau gaisrų aukų Lietuvoje 100 000 gyventojų vis dar daug – šis rodiklis vienas didžiausių ES.
\nPagal tarptautinės organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo 2008 metų tyrimą Lietuvai skirta 4,6 balo ir 58 vieta tarp 180 valstybių, arba 28 vieta tarp ES ir kitų Vakarų Europos valstybių. Nors Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas prastėja (2007 metais – 4,8 balo), tačiau pokytis per mažas, kad būtų galima daryti išvadas apie kokius nors reikšmingus antikorupcinės politikos pokyčius.
\nIš sociologinių tyrimų ir korupcijos rizikos analizės rezultatų matyti, kad labiausiai korupcijos veikiami teritorijų planavimo ir leidimų (licencijų) statyti ir rekonstruoti, keisti žemės paskirtį ir panašiai išdavimo ir dokumentų derinimo procesai. Korupcijos paplitimas šiose srityse neleidžia visapusiškai pasireikšti rinkos mechanizmo elementams, kliudo ateiti užsienio investicijoms.
\nPrie sričių, kuriose didesnė korupcijos tikimybė, priskiriami ir viešieji pirkimai. Tačiau remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu 2008 metais atlikto tyrimo rezultatais viešieji pirkimai Lietuvoje skaidrėja.
\nGalima teigti, kad per 2008 metus nepasiekta esminių teigiamų pokyčių šioje srityje. Tai patvirtina tiek nusikalstamumo statistika, tiek sociologinių tyrimų rezultatai.
\nEkologiniai rizikos veiksniai. Lietuvos Respublikos aplinkos kokybės būklė vis dar nėra labai gera. Dar yra fiziškai ir morališkai pasenusių nuotekų valymo įrenginių (nevalomos arba nepakankamai valomos kai kurių mažų miestelių ir kaimų nuotekos), reikia plėsti geriamojo vandens tiekimo tinklus, kadangi tik apie 73 procentai visų šalies gyventojų (93 procentai didžiųjų miestų ir apie 49 procentai kaimo gyventojų) aprūpinami viešai tiekiamu saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu, grėsmę kelia buityje susidarančios pavojingos atliekos, kurios dažnai šalinamos kartu su nepavojingomis atliekomis. Dauguma Lietuvos lengvųjų automobilių senesni nei 10 metų, pasenusios ir neefektyvios eismo reguliavimo sistemos, aplinkkelių stoka didina miestų oro taršą ir triukšmą, ypač centrinėse miestų dalyse.
\nEkstremalių situacijų šaltiniai, galintys sukelti žmonių žūtį ar pakenkti sveikatai ir aplinkai, – Ignalinos atominė elektrinė, naftos ir chemijos pramonės įmonės, pavojingų cheminių medžiagų ir atliekų sandėliai, nuotekų valymo įrenginiai, gyvulininkystės kompleksai, naftos verslovės, senų pesticidų kaupai, netinkamų naudoti padangų laikymo aikštelės, bankrutavusios įmonės, hidrotechnikos statiniai, pavojingų cheminių medžiagų gabenimas, susisiekimo sistema, naftos perdirbimo pramonė ir naftotiekio tinklai (negalima atmesti teroro ir diversijos aktų galimybių).
\nEkologinė grėsmė – galimas radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką ir patekimas į aplinką iš radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių ir saugyklų Ignalinos atominėje elektrinėje. 2008 metais radioaktyviųjų medžiagų išmetimas iš Ignalinos atominėje elektrinėje esančių objektų neviršijo leistinų normų.
\nAplinkos ir kitų objektų, nuo kurių priklauso žmogaus apšvita, tarša radionuklidais – palyginti nedidelis ekologinės rizikos veiksnys. Atvejų, kad reikėtų imtis skubių radiacinės saugos priemonių, nenustatyta.
\nPavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimas. 2008 metais Lietuvoje diagnozuoti 95 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai – 65 vyrams ir 30 moterims. Iš viso 2009 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 1401 infekuotas ŽIV asmuo. ŽIV infekuotų vyrų 5 kartus daugiau nei moterų, atitinkamai 1183 ir 218.
\nNustatyta, kad 44,2 procento (2007 metais – 55,6 procento) asmenų (42 asmenys) 2008 metais ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 36,8 procento (2007 metais – 29,3 procento) – per lytinius santykius (26 asmenys – heteroseksualius ir 9 asmenys – homoseksualius), kaip užsikrėtė kiti 18 asmenų, nenustatyta.
\n2008 metais dauguma naujų užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija vartojo švirkščiamuosius narkotikus, tačiau pastarųjų penkerių metų tendencijos rodo – mažėja užsikrėtusiųjų ŽIV vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir daugėja užsikrėtusiųjų per lytinius santykius, ypač moterų.
\n2008 metais naujų asmenų, kuriems nustatyta ŽIV infekcija, amžiaus vidurkis – 35 metai.
\nŽinių visuomenės kūrimo rizikos veiksniai. Informacinės visuomenės plėtros sėkmę lemia gyventojų gebėjimas ir galimybės naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis, tačiau Lietuvoje vis dar yra šios srities problemų (rizikos veiksnių), kaip antai: atskirtis tarp Lietuvos ir kitų ES valstybių narių (Eurostato duomenimis, 2008 metais Lietuvoje 50 procentų gyventojų nuolat naudojosi internetu, o ES – 58 procentai); lėtas viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto tyrimo duomenimis, 2008 metais bendras pagrindinių viešųjų paslaugų pasiekiamumo rodiklis Lietuvoje – 73,9 procento; informacinės technologijos per mažai naudojamos privataus verslo – 2008 metų pradžioje tik 54,5 procento įmonių turėjo savo interneto puslapius; atskirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų. Miesto gyventojai labiau apsirūpinę kompiuteriais ir interneto prieiga – 2008 metais kompiuterius turėjo 54,1 procento namų ūkių miesto gyvenamosiose vietovėse ir tik 34,5 procento – kaimo gyvenamosiose vietovėse, interneto prieigą – 53,5 procento namų ūkių miesto gyvenamosiose vietovėse ir 32,9 procento namų ūkių – kaimo gyvenamosiose vietovėse; atskirtis tarp įvairių amžiaus grupių. Jauni žmonės – pagrindiniai informacinių ir ryšių technologijų vartotojai: 2008 metais kompiuteriais naudojosi 90,5 procento, internetu – 88,9 procento 16–24 metų gyventojų (65–74 metų gyventojai – atitinkamai tik 6,6 procento ir 5,6 procento); atskirtis tarp skirtingas pajamas gaunančių vartotojų grupių: 2008 metais Lietuvoje internetu naudojosi tik 12,1 procento namų ūkių, kurių pajamos – iki 800 litų, ir 88,6 procento namų ūkių, kurių pajamos – daugiau kaip 3000 litų; pasitikėjimo stoka kuriant ir teikiant elektronines paslaugas, kurių reikia elektroninių paslaugų teikėjams ir vartotojams. Saugios elektroninės erdvės sukūrimo uždavinių kompleksas – jų įvardijimas, autentifikavimas, įgaliojimų atlikti funkcijas valdymas, elektroninio parašo ir elektroninio dokumento įteisinimas – dar plačiai neįdiegtas ar praktiškai nepatikrintas reiškinys vienodo visuotinio supratimo ir sąveikos užtikrinimo (ypač tarptautiniu mastu) požiūriu; įgaliotų institucijų, atsakingų už tokias sritis kaip elektroninis asmens identifikavimas, elektroninis dokumentas, elektroniniai viešieji pirkimai ir panašiai, nedalyvavimas (bent stebėtojo teisėmis) analogiškos tematikos tarptautiniuose, ypač Europos Komisijos inicijuojamuose, plataus masto bandomuosiuose projektuose kelia riziką, kad Lietuvoje pasirinkti sprendimai, formos, produktai ar sistemos gali būti nesuderinami ES mastu. Tai tampa dar aktualesne problema, kai dėl lėšų taupymo įgaliotų institucijų atstovai nebesiunčiami į Europos Komisijos organizuojamus renginius, kuriuose dalyviams pristatomi bendrų informacinės visuomenės plėtros projektų tarpiniai ir galutiniai rezultatai, įgyvendinimo veiksmų planai;
\nvis dar aktuali žalingo turinio kūrimo ir platinimo elektroninėje erdvėje kontrolės problema, kurią norint išspręsti reikia tobulinti teisines, organizacines ir technologines priemones.
\nII. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI Saugumo aplinkos formavimas Narystė NATO. Įtvirtindama savo narystę NATO, Lietuva aktyviai dalyvavo NATO tarybos ir komitetų, dvišalio bendradarbiavimo institucijų, Euroatlantinės partnerystės tarybos (EAPT), Šiaurės Atlanto tarybos, NATO ir Rusijos tarybos, NATO ir Ukrainos komisijos, Euroatlantinės partnerystės tarybos, kitų NATO komitetų veikloje, prisidėdama prie įvairių projektų ir iniciatyvų, pvz., Aljanso operacijų Afganistane, Kosove, Irake. Dėl Gruzijos ir Rusijos konflikto 2008 metų rugpjūtį NATO sustabdė įprastinį bendradarbiavimą su Rusija NATO ir Rusijos taryboje. Lietuva pritarė šiam sprendimui.
\n2008-ieji buvo NATO viršūnių susitikimo Bukarešte ir pasirengimo 2009 metų jubiliejiniam Strasbūro ir Kėlio NATO viršūnių susitikimui metai.
\nSiekta prisidėti prie Aljanso viduje formuojamo susitarimo dėl Albanijos, Kroatijos ir buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pakvietimo būti NATO narėmis, Ukrainos ir Gruzijos įtraukimo į NATO narystės veiklos plano iniciatyvas. NATO viršūnių susitikime Bukarešte priimtas sprendimas dėl Albanijos ir Kroatijos pakvietimo pradėti stojimo derybas, kurios turėtų baigtis šių valstybių priėmimu į Aljansą jubiliejiniame 2009 metų viršūnių susitikime. Bukarešto susitikimo išvadose, prie kurių labai daug prisidėjo Lietuva, konstatuotas sąjungininkų sutarimas, kad Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis, o gruodžio mėnesį NATO užsienio reikalų ministrų susitikime nuspręsta pasirengimo jų narystei procesą plėtoti per Ukrainos ir NATO, Gruzijos ir NATO komisijas ir atitinkamas nacionalines metų programas. Lietuva, siekdama prisidėti prie Ukrainos visuomenės informavimo, įsteigė NATO informacijos centrą Odesoje.
\n2008 metais Lietuva kartu su kitomis NATO narėmis dalyvavo kuriant NATO Specialiųjų operacijų koordinavimo centrą (angl. NATO Special Operations Coordination Centre), tiesiogiai prisidėjo prie valstybių, kurios dalyvaus centro veikloje, institucijų tarpusavio supratimo memorandumo projekto ir kitų su memorandumu susijusių dokumentų, kurie sustiprins NATO specialiąsias pajėgas ir pagerins jų sąveiką, rengimo. 2008 metais kartu su suinteresuotų valstybių grupe Lietuva dalyvavo diskusijose apie NATO strateginio pervežimo oru gerinimo iniciatyvą, pasirašytas tarpusavio memorandumas dėl dalyvavimo programoje, susitarta dėl C17 orlaivių įsigijimo ir naudojimo.
\nVadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. X-1184, Lietuva dalyvavo tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Balkanuose ir Gruzijoje ir taip prisidėjo prie tarptautinio saugumo ir stabilumo užtikrinimo. 2008 metais tarptautinėse operacijose ir misijose dalyvavo 673 kariai (neskaitant specialiųjų operacijų pajėgų).
\n2008 metais Lietuvos kariai toliau dalyvavo NATO operacijose Afganistane, Irake ir Kosove. 2008 metų gruodį baigėsi Lietuvos dalyvavimo JAV vadovaujamoje daugianacionalinių pajėgų operacijoje „Irako laisvė“ (angl. Iraqi Freedom, bet dažniausiai ši operacija angliškai vadinama tiesiog Multinational Force / MNF) laikas, tačiau Lietuvos kariai ir toliau dalyvauja NATO vadovaujamoje Irako saugumo pajėgų mokymų misijoje (angl. NATO Training mission Iraq / NTM-I). Lietuva toliau vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei ir Afganistano pietuose išlaikė Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų eskadroną. 2008 metais eskadronas vykdė ir specialiosios misijos Afganistane asmenų apsaugos operaciją.
\nKaip ir ankstesniais metais Afganistanas buvo pagrindinis Lietuvos teikiamos tarptautinės vystymo paramos gavėjas.
\nAfganistane nuo 2005 metų Lietuva vykdo itin svarbią užduotį: vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei. 2008 metais kariai ir civiliai, įeinantys į šią grupę, toliau stiprino centrinės Afganistano valdžios įtaką provincijoje, padėjo vietinėms saugumo institucijoms kurti saugią aplinką ir stabilumą, sudarė tinkamas sąlygas atkurti provinciją ir valstybę, skatino įvairių valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą provincijoje, tarpininkavo šiuo klausimu, toliau įgyvendino vystomojo bendradarbiavimo civilinius ir greitojo poveikio projektus, kuriais siekiama pagerinti provincijos ekonominę būklę, suteikė paramą Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms. Po 2008 m. gegužės 22 d. Goro provincijos sostinėje vykusių riaušių, per kurias žuvo Lietuvos karys, imtasi papildomų grupės stovyklos saugumo stiprinimo priemonių: skirtas papildomas personalas, sustiprinta teritorijos apsauga, gerinta stovyklos infrastruktūra, tikslinti rengimo misijai reikalavimai, įvesti nauji mokymo elementai, rengti papildomi mokymai, pakeistos veiklos procedūros, įdiegtos kitos saugumo priemonės.
\nNATO vadovaujamų Kosovo pajėgų (angl. Kosovo Force) operacijoje „Bendra sargyba“ (angl. Joint Guardian) Kosove Lenkijos ir Ukrainos bataliono POLUKRBAT sudėtyje tarnavo Lietuvos 29 karių būrys, o Kosovo pajėgų vadavietėje – 2 Lietuvos karininkai. Nuo 2008 metų antrosios pusės Lietuva skyrė 2 karius į NATO Mokymo grupę (angl. NATO Training Team in Kosovo), kurios tikslas – mokyti Kosovo saugumo pajėgas. Nuo 2008 metų lapkričio Lietuva padidino karių šioje grupėje iki 5. 2008 metais toliau dalyvauta NATO greitojo reagavimo pajėgų veikloje. Nuo 2008 m. sausio 1 d. NATO greitojo reagavimo pajėgų 10-ojoje pamainoje budėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono vandenvalos vienetas (kariai ir technika) ir specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas. Nuo 2008 m. liepos 1 d. juos pakeitė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų kariai ir karo medikai, kurie budi NATO greitojo reagavimo pajėgų 11-ojoje pamainoje (angl. NRF-11).
\n2008 metais šią misiją iš Lietuvos karinių oro pajėgų bazės Zokniuose vykdė Norvegijos, Lenkijos, Vokietijos ir JAV karinių oro pajėgų kariai. Šiaurės Atlanto Taryba yra priėmusi laikiną sprendimą dėl oro erdvės patruliavimo misijos Baltijos valstybėse iki 2011 metų ir drauge ieško galutinio sprendimo. 2009–2010 metais NATO vyks debatai dėl Baltijos valstybių oro policijos po 2011 metų tęstinumo. Vienas iš svarbiausių Baltijos valstybių darbų artimiausiais metais – išanalizuoti galimus variantus ir priimti sprendimus dėl oro policijos misijos vykdymo bent iki 2018 metų.
\n2008 metais neįvyko jokių esminių poslinkių Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties klausimu. Rusija nuo 2007 metų gruodžio buvo suspendavusi šios sutarties galiojimą: neteikė informacijos apie ginkluotę, nepriėmė inspekcijų. Lietuva kartu su kitomis NATO valstybėmis siekė išsaugoti sutarties režimą, prisidėjo prie bendrų Aljanso pastangų palaikyti konstruktyvų dialogą su Rusija ir siekė, kad ji atnaujintų įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą. Po karinio konflikto Gruzijoje dialogas su Rusija buvo nutrūkęs, tačiau mėginama jį vėl atgaivinti.
\nBukarešto viršūnių susitikimo deklaracijoje konstatuota, kad NATO, siekdama prisidėti prie energetinio saugumo užtikrinimo, skatins sąjungininkes keistis informacija, tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą, sieks didesnio stabilumo ir svarbiausios infrastruktūros apsaugos, teiks paramą pasekmių valdymo srityje. Lietuva aktyviai dalyvavo rengiant deklaracijos projektą, NATO komitetų ir darbo grupių, nagrinėjančių šias problemas, veikloje, taip pat parengė energetinio saugumo įvykių scenarijaus projektą NATO krizių valdymo pratyboms (angl. CMX-09).
\nLietuvos ambasada Baltarusijoje toliau atliko kontaktinės NATO atstovybės šioje valstybėje funkcijas. Metų pabaigoje Lietuva pratęsė NATO kontaktinės ambasados Baltarusijoje funkcijų atlikimą trečiai kadencijai ir pradėjo atlikti kontaktinės ambasados funkcijas Moldovoje.
\nNarystė Europos Sąjungoje. 2008 metais Lietuva ir toliau nuosekliai siekė, kad remiantis Europos saugumo strategijoje nustatytais geografiniais prioritetais būtų naudojamos geografiškai suderintos Europos saugumo ir gynybos politikos priemonės. Siekta, kad ES ryžtingiau naudotų ES krizių valdymo priemones, spręsdama konfliktus ES rytų kaimynystėje, kurie kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams. Taigi daugiausia dėmesio buvo skiriama ES pasienio paramos misijai Moldovos–Ukrainos pasienyje ir ES stebėjimo misijai Gruzijoje. Lietuvos ekspertai dalyvauja ES civilinėse misijose Kosove, Afganistane, Irake (apmoko Irako teisėsaugos pareigūnus), kariai – ES karinėje operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ir karinės operacijos Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, vadavietėje Mont Valérien.
\nLietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 187 sudaryta Komisija energijos tiekimo saugumo po 2009 metų problemoms nagrinėti (vadovas ambasadorius A. Abišala) aktyviai dalyvavo konsultacijose su Europos Komisija Ignalinos atominės elektrinės veiklos, Lietuvos energetinio saugumo ir būtinos infrastruktūros plėtros klausimais. 2008 metais įvyko keturi dalykinių konsultacijų su Europos Komisijos atstovais raundai. Inicijuotas bendro Energetikos saugumo veiksmų plano Lietuvai parengimas (veiksmų, kaip uždarius Ignalinos atominę elektrinę nustatyti kompensavimo priemones ir projektus, susijusius su Lenkija, Švedija, Latvija, Estija, planas). Ši komisija aktyviai dalyvavo intensyviose konsultacijose su Europos Komisija ir dėl naujų ES reikalavimų, susijusių su klimato kaita ir energetika, taikymo Lietuvai. Europos Komisijos pirmininko pasiūlymu pradėtas rengti ES Baltijos energetikos jungčių planas (angl. BIP) ir įsteigta ES aukšto lygio grupė dėl ES Baltijos energetikos jungčių plano rengimo, taip pat įsteigtos ir darbo grupės elektros, dujų jungčių, bendros Baltijos valstybių energijos rinkos sukūrimo ir kitais energetinio saugumo klausimais. 2008 metų lapkritį Europos Komisija pateikė 2-ąjį strateginės energetikos peržiūros dokumentą, kuriame Baltijos energetikos jungčių planas minimas kaip prioritetinis ES projektas, nes iš esmės spręstų ES „energetinių salų“ problemą.
\n2008 metais nuosekliai stengtasi svarstyti naftos tiekimo vamzdynu „Družba“ klausimą. Naftos tiekimo vamzdynu „Družba“ atnaujinimo klausimas įrašytas į tam tikrus ES dokumentus (ES/RF post-PCA mandatą ir Key outstanding issues with Russia).
\nSiekdama išlaikyti ES atvirumą kaimynams ir įsipareigojimus narystės perspektyvą turinčioms valstybėms, Lietuva nuosekliai rėmė tolesnę ES plėtrą ir aktyviai dalyvavo ES plėtrai pritariančių ES valstybių narių koalicijose, t. y. aktyviai rengė ES poziciją Kosovo klausimu, pripažino Kosovo Respubliką ir užmezgė su ja diplomatinius santykius, tapo Tarptautinės Kosovo valdymo grupės nare.
\nAktyviausiai prie ES pajėgumų stiprinimo Lietuva prisideda savo veikla ES kovinėse grupėse. Įgyvendinant 2006 metų pabaigoje pasirašytą Supratimo memorandumą dėl penkiašalės (Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Vokietijos) ES kovinės grupės sukūrimo, 2008 metais Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Vokietijos kovinė grupė toliau buvo rengiama budėti 2010 metų I pusmetį, o Lietuva į šią kovinę grupę skirs apie 135 žmones.
\n2008 metais Lietuva pradėjo svarstyti galimybę prisijungti prie 2011 metų II pusmetį budėsiančios Austrijos, Nyderlandų, Suomijos, Vokietijos kovinės grupės. Lietuva planuoja kovinei grupei skirti vandens valymo vienetą. 2008 metų gruodžio pabaigoje gautas oficialus Olandijos kvietimas Lietuvai dalyvauti Olandijos, Vokietijos, Suomijos ir Austrijos kovinės grupės ekspertų konsultacijose.
\nES vadovaujamoje operacijoje ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje tarnavo vienas Lietuvos štabo karininkas. Lietuva, vykdydama savo įsipareigojimus, susijusius su Europos saugumo ir gynybos politika, yra deklaravusi, kad siųs 2 štabo karininkus į ES operacijų vadavietes. 2008 metais 2 Lietuvos štabo karininkai priskirti ES vadovaujamos karinės operacijos Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje operacinei vadavietei Prancūzijoje. Šiais metais pradėta nauja ES karinė kovos su piratavimu operacija ATALANTA prie Somalio krantų. Lietuva, net ir nedalyvaudama šioje operacijoje, prisideda prie visų ES vadovaujamų karinių operacijų per ES sutartus finansinius mechanizmus ir apmoka dalį bendrųjų operacijos išlaidų iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų.
\nVeikla kitose tarptautinėse organizacijose ir daugiašalėse konsultacinėse institucijose. 2008 metais Lietuva ir toliau aktyviai dalyvavo tarptautinių neplatinimo režimų, nusiginklavimo ir ginklų kontrolės režimų veikloje.
\n2008 metais intensyviai skleistos tarptautinės humanitarinės teisės normos ir principai Lietuvoje ir regione: suorganizuoti tarptautinės humanitarinės teisės kursai Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Gruzijos ir Kroatijos civiliams ir kariškiams; pirmą kartą Lietuvoje vyko regioninis (Vidurio ir Pietryčių Europos) tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimo komitetų susitikimas.
\n2008 metais Lietuva pagal 1999 metų Vienos dokumentą vyko į Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Suomijos karines oro bazes ir karinius dalinius, į savo karinius dalinius priėmė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos delegacijas, pagal Atviros oro erdvės sutartį buvo atvykę Rusijos Federacijos inspektoriai, pagal papildomus dvišalius susitarimus, vykdomus pagal 1999 metų Vienos dokumento saugumą ir pasitikėjimą skatinančias priemones, su Rusijos Federacija ir Baltarusija apsikeista vertinamaisiais vizitais.
\n2008 metais Jungtinių Tautų stebėtojų misijoje Gruzijoje (angl. UN Observer Mission in Georgia, UNOMIG), kontroliuojančioje Gruzijos ir Abchazijos susitarimo dėl ugnies nutraukimo vykdymą, dalyvavo 2 Lietuvos kariniai stebėtojai, o Jungtinių Tautų paramos misijoje Afganistane (angl. UN Assistance Mission in Afghanistan, UNAMA) iki 2008 metų rugpjūčio – vienas Lietuvos karinis patarėjas. Lietuvos kariuomenė teikia logistinę ir techninę paramą 2008 metų rudenį prasidėjusiai civilinei ES stebėjimo misijai Gruzijoje.
\n2008 metais, siekiant suformuoti bendrą trišalį įnašą į NATO operacijas ir padėti Ukrainai kariniu požiūriu rengtis narystei Aljanse, pradėtos derybos dėl bendro Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bataliono (LITPOLUKRBAT) steigimo. 2008 metų antrojoje pusėje Lenkija inicijavo diskusiją dėl trijų valstybių brigados dydžio vieneto steigimo transformuojant LITPOLUKRBAT projekto idėją. Šiuo klausimu detalesnės diskusijos su partneriais dar vyksta.
\nSu Latvija ir Estija aktyviausiai bendradarbiauta trišaliu pagrindu oro policijos, Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistemos (BALTNET), bendro Baltijos valstybių bataliono pasirengimo budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose, Baltijos jūrų eskadros (BALTRON), Baltijos gynybos koledžo (BALTDEFCOL), įsigijimų srityse. Lietuva sėkmingai bendradarbiauja su Latvija ir Estija, rengdama karininkus: Latvijoje organizuojami jaunesniųjų jūros pajėgų štabo karininkų kursai, Lietuvoje – jaunesniųjų oro pajėgų karininkų kursai. Aktyviai plėtojamas specialiųjų operacijų pajėgų tarptautinis bendradarbiavimas.
\n2008 metų gegužę Lietuva kartu su Estija, Ispanija, Italija, Latvija, Slovakija, Vokietija ir NATO Vyriausiąja sąjungininkų pajėgų transformacijos vadaviete tapo Bendros kibernetinės gynybos tobulinimo centro Estijoje (Taline) steigėjomis. Lietuva pagal įsipareigojimus skyrė finansavimą šiam centrui, atrinko ir išsiuntė specialistą dirbti į šį centrą nuo 2009 metų pradžios.
\nĮgyvendindama gynybos politikos kryptis, Lietuva plėtojo tarptautinį gynybinį bendradarbiavimą ir įgyvendino bendrus gynybos projektus su Pietų Kaukazo, Vakarų Balkanų valstybėmis, Ukraina, Moldova ir Baltarusija. Toliau teikiama parama, skirta šių valstybių karinių institucijų atstovams mokytis Lietuvos ir Baltijos valstybių karinėse mokymo institucijose.
\nPatvirtinus sprendimą dėl Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 metais, Užsienio reikalų ministerija pradėjo rengtis šiam darbui: vyko konsultacijos, patvirtintas veiksmų planas, sudaryta Užsienio reikalų ministerijos darbo grupė. ESBO pirmininkės Suomijos iniciatyva sudaryta penketo grupė, į kurios sudėtį įėjo buvusios ir būsimos ESBO pirmininkės. Grupė rengė konsultacijas pagrindiniais darbotvarkės klausimais. Su 2010 metais ESBO pirmininkausiančiu Kazachstanu Lietuva parengė veiksmų planą, kuris apima bendradarbiavimą rengiantis pirmininkauti, pasikeitimą patirtimi, veiklą visais trimis ESBO klausimais.
\nLietuva tarptautiniuose forumuose nuosekliai kėlė jūrose paskandintų cheminių ginklų klausimą. 2008 metų balandį Cheminio ginklo uždraudimo organizacijoje (angl. OPCW) pateikė dokumentą, skatinantį valstybes savanoriškai bendradarbiauti keičiantis informacija apie paskandintus cheminius ginklus. Rugsėjo 30–spalio 1 d. šiuo klausimu Vilniuje surengtas tarptautinis seminaras, kuriame dalyvavo 27 valstybių, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos, Helsinkio komisijos ir kitų organizacijų atstovai. Problemos pristatytos Hagoje, ES Tarybos nusiginklavimo darbo grupėje (CODUN) ir Jungtinių Tautų Pirmajame komitete.
\nLietuva 2008 metais iškėlė darnos (angl. coherence) įprastinės ginkluotės srityje iniciatyvą, kurios tikslas – siekti, kad galiojantys ir priimami nauji teisės aktai ne dubliuotų, o papildytų vienas kitą, kad jų įgyvendinimas ir finansavimas būtų koordinuojami, keičiamasi informacija, planais ir patirtimi.
\n2008 m. liepos 14–18 d. Lietuva pirmininkavo Trečiajam dvimečiam susitikimui Jungtinių Tautų šaulių ginklų (SALW) veiksmų programai įgyvendinti. Susitikime pavyko nubrėžti Jungtinių Tautų šaulių ginklų proceso ateities gaires ir išjudinti Jungtinių Tautų šaulių ginklų procesą iš sąstingio.
\nLietuva pirmininkavo Ženevoje vykusiai Antrajai metinei Jungtinių Tautų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų (CCW) V protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų valstybių narių konferencijai (2008 m. lapkričio 10–11 d.). Lietuva – viena iš dešimties šios konvencijos įgyvendinimo rėmėjų koordinavo rėmimo programą, nuo 2008 metų pirmininkauja V protokolo dėl nuo karo likusių sprogmenų naikinimo veiklai.
\nLietuva 2008 metais kartu su Serbija pirmininkavo Priešpėstinių minų uždraudimo sutarties nuolatiniam minų atsargų naikinimo komitetui, inicijavo ir parengė pasiūlymą dėl sutarties pažeidimų prevencijos, kuris patvirtintas metiniame valstybių susitikime 2008 metais.
\n2008 metais Lietuva per ES ir Europos Komisijos projektus, dvišalius projektus su Baltarusija, finansuodama Jungtinių Tautų Minų veiksmo tarnybos (angl. UNMAS) Patikos fondą programoms Afganistane, Ženevos tarptautinį humanitarinio išminavimo centrą (angl. GICHD) ir kitus projektus, toliau rėmė tarptautinius minų veiksmus.
\nJungtinėse Tautose Lietuva aktyviai kalbėjo už užšaldytų konfliktų klausimo tolesnį svarstymą, dėjo pastangas, kad būtų išlaikytas nuolatinis Saugumo Tarybos dėmesys Gruzijai. Lietuva aktyviai dalyvavo tiek diskusijose Saugumo Tarybos reformos klausimais, tiek rengiant darbo grupės dokumentą, gindama Rytų Europos regioninės grupės teisę į vieną papildomą nenuolatinę vietą būsimoje reformuotoje Saugumo Taryboje. 2008 metais toliau rengtasi Lietuvai kandidatuoti į Saugumo Tarybos nenuolatines nares 2014–2015 metais.
\nPer 2008 metus Lietuva aktyviai skatino tarptautines organizacijas labiau įsigilinti į kibernetinio saugumo problemas. Dėl to Lietuva kartu su Estija inicijavo ir finansavo ESBO seminarą kibernetinio saugumo klausimais (renginys vyks 2009 metų kovą).
\nVykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimus Jungtinėms Tautoms, 2008 metais šeši Lietuvos policijos pareigūnai tęsė veiklą Jungtinių Tautų taikos įvedimo misijoje (angl. UNMIK) Kosove.
\nDvišalis bendradarbiavimas. 2008 metais toliau bendradarbiauta su NATO ir ES valstybėmis dvišaliais pagrindais. Pagrindinės dvišalio bendradarbiavimo su NATO sąjungininkėmis sritys buvo logistinės pagalbos Lietuvos pajėgoms operacijose teikimas, įrangos įsigijimas, bendradarbiavimas karinio mokymo srityje, specialistų konsultacijos ir apsikeitimas patirtimi, įslaptintos informacijos apsauga, oro erdvės stebėjimas ir kontrolė, strateginis pervežimas jūra, karinė geografija ir standartizacija, kitos sritys.
\nLietuva toliau aktyviai rėmė Ukrainą, Gruziją ir Moldovą, siekdama atverti joms eurotlantinės integracijos perspektyvas. Toliau teikta institucinė parama, mokyti tarnautojai – rengti seminarai tose valstybėse ir stažuotės Lietuvoje, taip stiprinti šių valstybių institucijų administraciniai gebėjimai, perduota Lietuvos reformų ir integracijos patirtis, siekta formuoti palankią visuomenės nuomonę. Palaikyta Lietuvos įsteigtų Europos integracijos studijų centrų Kišiniove (Moldovoje), Lvove ir Donecke (Ukrainoje) veikla.
\nPlėtoti tarptautiniai transporto koridoriai rytų–vakarų kryptimi, daug dėmesio skirta efektyvesniam konteinerinio traukinio „Vikingas“ darbui, jo maršruto plėtrai į Juodosios jūros regiono valstybes. Siekiant pritraukti daugiau krovinių į traukinį „Vikingas“ ir inicijuoti projekto plėtrą, 2008 m. gegužės 12 d. pasirašytas Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos transporto ministrų susitarimas dėl tarptautinio transporto koridoriaus Baltijos jūra–Juodoji jūra. 2008 m. spalio 23–24 d. Kijeve įvyko trišalės Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos konsultacijos dėl traukinio „Vikingas“, kuriose dalyvavo ir projekto plėtra suinteresuota Turkija. Įsteigta trišalė traukinio „Vikingas“ veiklos optimizavimo ir plėtojimo koordinacinė taryba.
\n2008 metais toliau stiprintas regioninis ir dvišalis bendradarbiavimas energetikos srityje su Ukraina, Prancūzija, Švedija, Lenkija ir kitomis valstybėmis. Per Ukrainos prezidento V. Juščenkos vizitą Lietuvoje 2008 m. gegužės 12 d. pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Kijevo (2008 m. gegužės 22–23 d.) ir Baku energetikos viršūnių susitikimuose (2008 m. lapkričio 14–15 d.) pasirašytas bendras pareiškimas dėl Kaspijos–Juodosios–Baltijos jūrų energetikos tranzito erdvės, deklaruota parama naftotiekio Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas projektui sparčiau įgyvendinti.
\n2008 metais sudarytoje darbo grupėje su Prancūzija dėl bendradarbiavimo energetikos srityje parengtas dvišalio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje veiklos planas (angl. Road Map). 2008 metais siekta konstruktyviai ir dalykiškai bendradarbiauti su Rusija. 2008 metais surengtas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities regioninės ir vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos posėdis, vyko komisijų posėdžiai, taip pat derybos dėl abiem šalims svarbių dvišalių sutarčių.
\nTiek dvišaliuose, tiek tarptautiniuose susitikimuose Rusija mėgino kelti karinio tranzito į Kaliningradą tvarkos pakeitimo klausimą.
\nLietuvos indėlis į tarptautinės bendruomenės kovą su terorizmu. Lietuva toliau vykdė ilgalaikes terorizmo prevencijos priemones, bendradarbiavo su ES ir NATO valstybėmis, kitais partneriais, keitėsi antiteroristine žvalgybos informacija, vykdė bendras žvalgybines operacijas. Įgyvendinant Programą prieš terorizmą, 2008 metais surengti trys Tarpžinybinės koordinacinės komisijos prieš terorizmą posėdžiai, kuriuose svarstyti kovos su terorizmu ir terorizmo prevencijos klausimai.
\nGynybos pajėgumų stiprinimas. 2008 metais Lietuva, stiprindama karinius pajėgumus nacionalinėms reikmėms užtikrinti ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, toliau vykdė pradėtą gynybos reformą ir kariuomenės transformaciją. Dabartinis Lietuvos kariuomenės transformacijos etapas – ilgalaikis ir tęstinis procesas, pradėtas 2007 metų lapkritį patvirtinus kariuomenės transformacijos plano gaires. 2008 metais pradėti pirmieji struktūriniai kariuomenės pertvarkymai: įsteigtas Jungtinis štabas, kuris atsako už jungtinių operacijų planavimą ir valdymą. 2008 metų rugsėjį Jungtinis štabas pasiekė pirminį operacinį pajėgumą ir pradėjo vadovauti visiems kariuomenės vienetams, dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose. Be to, laikantis demokratinės civilių kontrolės ginkluotosioms pajėgoms principo, 2008 metais buvo kuriama integrali Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės strateginio valdymo lygmens institucija, realiai integruojant Gynybos štabą ir jo viršininką į Krašto apsaugos ministeriją. Pradėti mažinti pajėgų štabai, buvo optimizuojamas batalionų valdymas. Šie pertvarkymai yra vieni iš pirmųjų Lietuvos kariuomenės transformacijos žingsnių prie esminio transformacijos tikslo – parengti lengvesnius, modulinius, daugiafunkcius, judrius, manevringus, lengviau perdislokuojamus, valdomus ir išlaikomus pajėgumus, kurie būtų pasirengę šiandienos ir rytdienos iššūkiams bei grėsmėms ir pajėgūs prisiimti ateities uždavinius.
\nŠie kariniai pajėgumai turi būti plėtojami taip, kad atsakant į valstybei ir Aljansui kylančius iššūkius nuo 2014 metų pabaigos apie 10 procentų sausumos pajėgumų galėtų prireikus nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose ir apie 50 procentų jų būtų tinkamai organizuoti, išmokyti, apginkluoti ir pasirengę perdislokuoti už Lietuvos ribų.
\nSiekiant įgyvendinti šį uždavinį, 2008 metais daugiausia dėmesio skirta trūkstamų sausumos pajėgų motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ perdislokuojamo pėstininkų bataliono paramos vienetų parengimui. 2008 metais toliau vykdytas motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ priskyrimo Danijos divizijai projektas ir taip stiprinama sąveika, mokoma veikti išvien su NATO pajėgomis, siekta įgyti naujos darbo divizijos ir korpuso sudėtyje patirties. Sausumos kariuomenės, kaip ir kitų rūšių kariuomenės, pajėgumas buvo plėtojamas pagal iš anksto patvirtintus veiklos planus – vykdomas jų kovinis rengimas, apsirūpinama reikiama ginkluote, karine technika ir įranga, komplektuojamas jos personalas. Pradėtas kurti aukštos parengties bataliono dydžio kovinis vienetas, skirtas reaguoti į valstybės suvereniteto pažeidimus.
\nKrašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, kaip sudedamoji sausumos pajėgų dalis, toliau buvo rengiami pagal visai kariuomenei keliamus reikalavimus. 2008 metais šios pajėgos buvo toliau pertvarkomos į aktyvųjį rezervą, formuojami specializuoti vienetai, pvz., specialiųjų operacijų, inžinierių, medikų, logistikos, karo policijos, civilių ir karių bendradarbiavimo kuopos.
\n2008 metais Lietuvos karinės oro pajėgos toliau tobulino oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kad ji atitiktų NATO ir nacionalinius reikalavimus ir galėtų būti integruota į NATO vientisą oro gynybos sistemą. Tam Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Oro erdvės kontrolės centre 2008 metais įrengti NECCIS (angl. Northern European Command Control and Information System) ir SISAM tinklai. 2008 metais sėkmingai veikė Bendras valdymo ir pranešimų centras (angl. CRC – Control and Reporting Centre), atliekantis NATO oro gynybos operacijų funkcijas Baltijos valstybių regione.
\nKarinės oro pajėgos antžeminėmis trumpojo nuotolio oro gynybos sistemomis toliau užtikrino oro erdvės apsaugą draudžiamoje skraidyti zonoje virš Ignalinos atominės elektrinės. 2008 metais pradėtas rekonstruoti Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vienas radiolokacijos postas, o kituose trijuose radiolokacijos postuose įdiegta meteorologinės informacijos atvaizdavimo įranga.
\n2008 metais karinės jūrų pajėgos sėkmingai įvykdė joms keliamas užduotis, nepertraukiamai stebėjo ir kontroliavo Lietuvos teritorinę jūrą, jos išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. Karinių jūrų pajėgų minų medžiojimo laivas M-51 „Kuršis“ rengtas budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose 2009 metų II pusmetį 13-osios pamainos sudėtyje (NRF-13). Minų medžiojimo laivo M-51 „Kuršis“ (2008 metų II pusmetį) dalyvavimas Baltijos karinių jūrų pajėgų eskadros BALTRON veikloje buvo vienas iš pasirengimo budėti NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtyje etapų.
\nLietuvos Respublikos Seimui priėmus (2008 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. X-1558) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 54 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymą, teisiškai įtvirtinta atskira kariuomenės pajėgų rūšis – specialiųjų operacijų pajėgos, kurių paskirtis – vykdyti karines specialiąsias operacijas. Siekiant sustiprinti pasirengimą veikti kartu su NATO valstybių specialiųjų operacijų pajėgomis – reaguoti į teroristinius išpuolius, dalyvauta tarptautinėse pratybose „Jackal Stone 08“.
\nSusidėvėjusi technika ir ginkluotė buvo keičiama į naują ir modernią, atitinkančią NATO reikalavimus, 2008 metais buvo toliau įsigyjama automatinių šautuvų, iš Danijos gautas pirmasis „Standard Flex“ klasės laivas, taip pat vyksta antrojo „Standard Flex“ klasės laivo įsigijimo Danijoje procesas (2007 metais su Danija pasirašyta sutartis dėl dviejų daugiafunkcių „Flyvefisken“ arba „Standard Flex 300“ klasės patrulinių laivų pardavimo Lietuvai, taip pat numatyta galimybė įsigyti ir trečiąjį laivą). Siekdama stiprinti priešmininius pajėgumus jūroje, 2008 metais Krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį su Jungtinės Karalystės gynybos ministerija dėl dviejų priešmininės kovos laivų, skirtų Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, taip pat dėl šių laivų modernizavimo paslaugų pirkimo.
\nStiprinant šalies oro erdvės stebėjimą ir apsaugą ir atsižvelgiant į NATO konsultacijų, vadovavimo ir valdymo agentūros (angl. NATO Consultation, Command and Control Agency – NC3A) atliktos Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimo karinių pajėgumų įsigijimo galimybių studijos rekomendacijų įgyvendinimo galimybes, numatoma įsigyti du didelio nuotolio oro erdvės stebėjimo radarus, kurie pakeis dabar naudojamus sovietų gamybos radarus. Pagal 2006 metų birželį Lietuvos kariuomenės ir Italijos bendrovės „Alenia Aeronautika S.p.A“ pasirašytą pirkimo sutartį 2008 metais į Lietuvą pristatytas antras taktinis transporto lėktuvas „C-27J Spartan“. Šiais taktiniais transporto lėktuvais toliau didintas Lietuvos kariuomenės transportavimo pajėgumas.
\n2008 metais Lietuvos kariuomenė teikė paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms – neutralizavo sprogmenis, skubiai gabeno donorų organus, žvalgė išsiliejusią prie Būtingės terminalo naftą, ieškojo dingusių asmenų, taip pat buvo pasirengusi nuolat padėti stichinių ir pramoninių nelaimių atvejais.
\nSiekiant perpus sumažinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, laipsniškai didinant profesinės karo tarnybos karių skaičių, 2008 metais privalomosios pradinės karo tarnybos karių sumažėjo nuo 2600 (2007 metais) iki 1600 (2008 metais), o profesinės karo tarnybos karių padaugėjo nuo 7930 (2007 metais) iki 8390 (2008 metais). Siekiant aktyviau pritraukti jaunuolius į profesinę karo tarnybą ir aktyvųjį rezervą (karius savanorius), parengta ir patvirtinta Kandidatų agitavimo ir pritraukimo į profesinę karo tarnybą ir aktyvųjį rezervą koncepcija, taip pat Kandidatų agitavimo ir pritraukimo į profesinę karo tarnybą ir aktyvųjį rezervą koncepcijos įgyvendinimo planas. Dabar aktyviau ieškoma kandidatų, optimizuojami priėmimo į profesinę karo tarnybą procesai ir institucijos. Per 2008 metus į profesinę karo tarnybą priimta 1010 jaunuolių.
\nLietuvos Respublikos Seimas 2008 m. kovo 13 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“, kurioje nurodė, kad tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės, tačiau pabrėžė ir būtinybę išsaugoti karo prievolės institutą numatant privalomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį svarstyti kiekvienais metais, Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius. Atsižvelgiant į tai, parengta naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcija. Šios koncepcijos pagrindu ketinama pertvarkyti karo prievolės administravimo sistemą ir pritaikyti ją prie pakitusių sąlygų, t.y. sustabdžius šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą.
\nDaug dėmesio skirta pilietiniam ir tautiniam ugdymui gynybos klausimais. 2008 metais pasirašytos kelios sutartys, kuriomis siekiama stiprinti vaikų ir jaunimo pilietinį ir tautinį ugdymą. 2008 m. balandžio 9 d. pasirašyta trišalė Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą krašto apsaugos klausimais sutartis. 2008 m. birželio 11 d. krašto apsaugos ministras ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal šią sutartį Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga įsipareigojo bendradarbiauti ugdant jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą valstybės gynybos srityje, siekiant sudominti jaunus žmones profesine ar savanorių karo tarnyba kariuomenėje ir savanoriškai rengiant piliečius ginkluotai valstybės gynybai. Krašto apsaugos savanorių atstovai prisidėjo prie pilietinio ir tautinio ugdymo programos mokyklose atnaujinimo; taip pat svarstomos galimybės įtraukti švietimą gynybos klausimais į kitus mokymo dalykus. Krašto apsaugos ministerija finansavo pilietinio ir tautinio ugdymo vadovėlio mokykloms parengimą.
\nAkcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla, kurios akcijos priklauso valstybei, 2008 metais toliau plėtojo dalykinius ryšius su šovinių pirkėjais užsienyje, vykdė didelės apimties jų užsakymą, leidusį ritmingai dirbti visus metus.
\nLietuvoje pagaminti šoviniai ketvirtus metus iš eilės sėkmingai išlaikė sertifikavimo patvirtinimo bandymus NATO bandymų centre, gamyklai vėl suteikta teisė abiejų kalibrų gaminamus šovinius žymėti NATO pakeičiamumo ženklu.
\nLietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės per 2008 metus 6 statutinėms organizacijoms pateikė pagal gautas iš jų 20 ginkluotės įsigijimo paraiškų (3 paraiškos – Krašto apsaugos ministerijos, 13 paraiškų – Vidaus reikalų ministerijos, 4 paraiškos – kitų organizacijų) 281 pavadinimo ginkluotę iš viso už 10,73 mln. litų.
\nKrašto apsaugos sistemos finansavimas. Krašto apsaugos ministerijai 2008 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatyta 1277,7 mln. litų, arba 1,15 procento BVP, bendrųjų asignavimų, t. y. 139,6 mln. litų daugiau nei 2007 metais. Perduota 1246,8 mln. litų asignavimų, arba 1,12 procento BVP.
\nIlgalaikių valstybinių nacionalinį saugumą stiprinančių programų vykdymas ir rengimas. Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383, buvo įgyvendinama vykdant šios programos 2007?2009 metų įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 806, taip pat kitas tikslines programas, skirtas tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijai ir kontrolei ar tam tikrų rizikos grupių asmenims. Įgyvendindamas minėtą planą, Teisės institutas parengė Atkuriamojo teisingumo sistemos Lietuvoje koncepcijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektus, atliko lyginamąjį registruoto ir latentinio nusikalstamumo rodiklių Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse tyrimą, saugumo užtikrinimo problemų miestuose tyrimą ir organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje tyrimą.
\nAtlikta visuomenės (gyventojų, verslo) savisaugos sistemos Lietuvoje būklės ir visuomenės bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis analizė ir situacinės nusikaltimų prevencijos taikymo praktikos ir plėtros Lietuvoje galimybių analizė. Minėtų tyrimų rezultatais bus naudojamasi toliau tobulinant ir plėtojant nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvoje. 2008 metais daug dėmesio skirta informacijos apie apsisaugojimo nuo nusikalstamų veikų būdus ir priemones, taip pat galimybes dalyvauti kuriant saugią aplinką sklaidai gyventojams žiniasklaidoje, interneto svetainėse, specialiuose leidiniuose ir susitikimuose. Stiprinti policijos tarnybų administraciniai gebėjimai vykdyti analitinę ir operatyvinę veiklą, tirti nusikalstamas veikas, susijusias su netikrais pinigais, intelektinės ir pramoninės teisės pažeidimais, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos gebėjimai kovoti su ES finansinės paramos lėšų neteisėtu gavimu ir naudojimu.
\nLietuvos policijos sistemos plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010, buvo įgyvendinama vykdant šios programos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 606. Pagal programą policijai skirti papildomi asignavimai leido pagerinti policijos materialinę ir techninę bazę ir sudarė sąlygas tobulinti policijos veiklą. 2008 metais pradėti esminiai policijos valdymo sistemos pertvarkos darbai – nuo 2008 m. spalio 1 d. šalyje veikia 10 (vietoj 59) teritorinių policijos įstaigų – apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, patvirtinta nauja šių įstaigų struktūra. Daugiau kaip 100 sumažinta policijos komisariatų administravimo padalinių pareigybių.
\nLaisvos pareigybės perduotos kriminalinės ir viešosios policijos padaliniams. Sumažinta įvairaus lygio vadovų pareigybių, įsteigta daugiau tyrėjų ir specialistų pareigybių. Įgyvendinant programos nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais patvirtinta Viešosios tvarkos palaikymo, nusikalstamų veikų prevencijos funkcijų decentralizavimo ir nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo funkcijų perskirstymo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, Nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo organizacinės sistemos optimizavimo programa ir jos įgyvendinimo 2009–2011 metų planas, Specialiųjų policijos funkcijų optimizavimo programa ir jos įgyvendinimo 2009 metais priemonių planas, Policijos personalo rotacijos programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas.
\nLietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos policijos generalinio komisaro bendru 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. I-60/5-V-210 patvirtintas Ikiteisminio tyrimo gerinimo planas ir jo įgyvendinimo priemonės.
\nRemiantis Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. IX-711 nuostatomis, 2008 metais parengtas Nacionalinės kovos su korupcija programos projektas. Šiam projektui parengti Ministro Pirmininko 2007 m. spalio 12 d. potvarkiu Nr. 389 sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti visų suinteresuotų institucijų atstovai ir šią programą savanoriškais pagrindais įgyvendinantys subjektai. Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms, asociacijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims dalyvauti rengiant šią programą, jos projektas viešai skelbtas Specialiųjų tyrimų tarnybos tinklalapyje, suinteresuotos organizacijos, įmonės ir piliečiai kviesti pateikti pastabas ir pasiūlymus.
\nRengiant Nacionalinės kovos su korupcija programos projektą, atsižvelgta į Valstybės kontrolės 2008 metais atlikto valstybinio audito 2008 m. vasario 29 d. ataskaitoje Nr. VA-P40-6-5 „Nacionalinė kovos su korupcija programa“ pateiktas rekomendacijas dėl programos ir jos įgyvendinimo bei priežiūros mechanizmo tobulinimo, t. y. aiškaus programos įgyvendinimo priežiūros, kontrolės ir koordinavimo funkcijų atskyrimo, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijų nustatymo, tikslesnio programos uždavinių ir jiems įgyvendinti numatytų priemonių susiejimo, didesnio dėmesio visuomenės antikorupciniam švietimui, sąmoningumo ugdymui ir kitko.
\nNacionalinės kovos su korupcija programos projektas 2008 m. liepos 28 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (projekto Nr. XP-3302). 2009 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje šiam projektui pritarta po svarstymo ir nutarta prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados.
\nLietuvos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika 2008 metais buvo pagrįsta Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110), įgyvendinimo 2008 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1404, įgyvendinimu.
\nSiekiant sumažinti su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ir rizikinga elgsena susijusių neigiamų medicininių, socialinių, ekonominių ir teisinių pasekmių visuomenei ir asmeniui, nuo 2006 metų kryptingai plėtojamos stacionariosios ir judriosios „žemo slenksčio“ paslaugos (švirkštų (adatų) keitimo, informavimo, konsultavimo ir kitos), skirtos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai vartojantiems asmenims. Tai davė gerų rezultatų, nes pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja per ataskaitinius metus užsikrėtusių ŽIV infekcija asmenų, neteisėtai vartojusių švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas.
\n2008 metais baigta įgyvendinti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo 2005–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1064-14 (konfidencialiai). Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikta tvirtinti nauja Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo 2009–2012 metų programa.
\nKrašto apsaugos ministerija kartu su kitomis institucijomis parengė Krizių valdymo sistemos plėtotės programą, kuria siekiama baigti kurti vientisą, efektyvią krizių valdymo sistemą, gebančią veikti su Europos valstybių ir tarptautinių organizacijų analogiškomis sistemomis. Ši programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. X-1808.
\nKrašto apsaugos sistemos plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-743, nustatančioje krašto apsaugos sistemos pajėgumų ilgalaikės (2006–2014 metų) plėtros kryptis ir pagrindinių Lietuvos nacionalinių poreikių užtikrinimo ir valstybei skirtų NATO pajėgų tikslų įgyvendinimo prioritetus, numatyta tęsti pradėtą gynybos reformą ir kariuomenės transformaciją. 2008 metais pradėti įgyvendinti pirmieji struktūriniai kariuomenės pertvarkymai.
\nPilietinės visuomenės stiprinimas ir su tuo susijusi veikla plėtojama vykdant Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818, numatančią galimybes įgyvendinti įvairius valstybės remiamus pilietinio ir tautinio ugdymo, pilietiškumo ir tautiškumo raiškos projektus, aktyvinančius vaikų ir jaunimo organizacijų veiklą, skatinančius visuomenės pilietinį aktyvumą. 2008 metais konkurso tvarka atrinkti ir paremti 62 nacionaliniai projektai, konkursus rengė ir 60 savivaldybių. Išleisti programos logotipai, surengti mokinių ir kolegijų studentų olimpiniai festivaliai, sporto varžybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 260 tūkst. mokinių; organizuoti mokymo renginiai mokytojams, pilietinio ir tautinio ugdymo organizatoriams, projektų kūrėjams ir vykdytojams.
\nĮgyvendinant Ekologinio saugumo užtikrinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. X-347, įgyvendinimo 2006–2010 metų priemonių planą, 2008 metais buvo įrašomi duomenys į taršos židinių informacinę sistemą. Iš viso inventorizuota per 720 potencialios taršos židinių. Toliau vykdyti būsimų seisminių stebėjimų stočių įrengimo vietų parinkimo vakarinėje ir centrinėje Lietuvoje darbai, aprašyta 10 galimų vietų naujoms seisminėms stotims įrengti. Sukurta ir pildoma gravitacinių procesų (nuošliaužų) duomenų bazė. 2008 metais su nuošliaužų susidarymu susijusių reiškinių nustatyta nedaug. Parengta ir įgyvendinama Ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo ir gelbėjimo tarnybų pareigūnų mokymo programa, 2008 metais mokyta 160 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų (iš viso nuo 2006 metų – apie 1700). Atsparumo ugniai bandymų laboratorijoje sumontuota atsparumo ugniai bandymų įranga. Apskrityse toliau buvo sprendžiami hidrotechnikos statinių, kurie neturi šeimininkų, priežiūros klausimai, parenkamos naftos produktais, cheminėmis ir kitomis pavojingomis medžiagomis užteršto grunto laikino sandėliavimo vietos. Tačiau dėl nepatenkinamo finansavimo atlikti ne visi numatyti darbai.
\n2008 metais buvo įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 948 patvirtintas Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonių planas, numatantis stiprinti šeimos institutą, formuoti teigiamą požiūrį į šeimą, sukurti palankesnę šeimų ir vaikų auklėjimo aplinką, užtikrinti geresnę šeimų gyvenimo kokybę, skirti daugiau dėmesio gausioms šeimoms, didinti galimybes derinti šeimos, profesinį ir visuomeninį aktyvumą.
\n2008 metais tikslintas Ekonominio saugumo stiprinimo programos projektas ir keletą kartų (balandžio, birželio, rugsėjo mėnesiais) teiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tačiau projektas galutinai nesuderintas su suinteresuotomis institucijomis, taigi sprendimas dėl jo nepriimtas.
\nKitos nacionalinio saugumo stiprinimo sritys. Viešojo saugumo stiprinimas. 2008 metais toliau vykdytos kovos su neteisėta narkotikų apyvarta, kontrabanda, prekyba žmonėmis ir kitu nelegaliu verslu, sudarančiu ekonominį pagrindą egzistuoti organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, priemonės. Aktyviai vykdytos priemonės, griaunančios nusikalstamo verslo organizacinę infrastruktūrą ir ryšius, kitus organizuotos nusikalstamos veiklos pagrindus, ypač daug dėmesio skirta vadovaujančioms nusikalstamų grupuočių grandims. Toliau tirti prieš kelerius ar net keliolika metų organizuotų nusikalstamų grupių padaryti rezonansiniai sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai.
\n2008 m. gegužės 28–30 d. Vilniuje organizuota 37-oji Interpolo Europos regioninė konferencija, kurioje aptarti klausimai, susiję su kova su prekyba žmonėmis, nelegalia migracija, organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais, efektyvesniu Interpolo duomenų bazių naudojimu. Per konferenciją įvyko rinkimai į Europos vykdomąjį komitetą, kurio nariu išrinktas ir Lietuvos atstovas.
\nAtsižvelgiant į turtinių nusikaltimų daugėjimo tendenciją, 2008 metais plėtotas policijos bendradarbiavimas su bankais. Policijos ir šalies bankų atstovų susitikimuose aptarti svarbūs bankų ir policijos ryšių plėtros klausimai, ieškota būdų, kaip plėsti bendro policijos pareigūnų ir bankų darbuotojų mokymo sistemą, daug dėmesio skirta bankų filialų (skyrių) ir bankomatų, patalpų, kuriose įrengti bankomatai, patikimų apsaugos sistemų, vaizdo kamerų, palydovinės stebėjimo įrangos montavimo klausimams.
\nDaugėja nusikaltimų elektroninėje erdvėje, taigi įsteigta Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba, siekiant efektyvesnės policijos veiklos kovojant su šiais nusikaltimais. Jos pagrindinės funkcijos – rezonansinių, tarpregioninių ir tarptautinių nusikaltimų elektroninėje erdvėje užkardymas, atskleidimas ir tyrimas, taip pat kitų policijos įstaigų atliekamų tyrimų koordinavimas, praktinės ir metodinės pagalbos teikimas.
\nSiekiant apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio, daugiausia dėmesio skirta nusikalstamų veikų, darančių didelę žalą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui, t. y. susijusių su sukčiavimu mokant pridėtinės vertės mokestį, ES fondų lėšų neteisėtu gavimu ir naudojimu ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, atskleidimui ir tyrimui. 2008 metais pradėti 198 ikiteisminiai tyrimai, susiję su pridėtinės vertės mokesčio grobstymu iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar vengimu jį mokėti apgaule, 20 ikiteisminių tyrimų, susijusių su ES fondų lėšų neteisėtu gavimu ir naudojimu (nustatyta, kad projektų vykdytojai pasikėsino neteisėtai gauti 11 mln. litų ES paramos lėšų ir neteisėtai gavo daugiau nei 8,5 mln. litų ES paramos lėšų), 11 ikiteisminių tyrimų dėl pinigų plovimo. Nustatyta 33 mln. litų nuslėptų mokesčių, iš jų daugiau kaip 62 procentus sudarė atskleista neteisėtai įgyto ar nesumokėto į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio suma.
\n2008 metais įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymui ir šio įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams, modernizuota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pinigų plovimo prevencijos informacinė sistema.
\nSiekiant užtikrinti patikimą ES išorės sienos kontrolę, toliau stiprinta valstybės sienos apsaugos infrastruktūra, Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniai papildomai aprūpinti moderniomis valstybės sienos kontrolės priemonėmis. Ypač daug dėmesio skirta valstybės sienos su Rusija apsaugai – telktos papildomos pajėgos. Vyko parengiamieji darbai siekiant efektyviai naudoti Išorės sienų fondo lėšas. Šiomis lėšomis numatoma plėsti techninę kontrolės ir stebėjimo sistemą prie išorės sienos ir uosto užkardos vaizdo stebėjimo sistemą, įsteigti Jūros sienos vaizdo stebėjimo sistemos centrą Kopgalio užkardoje.
\nPriešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemai tobulinti parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, siekiant patikslinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos funkcijas, įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų vadovų priešgaisrinės saugos srities pareigas, suteikti gaisro gesinimo vadovui teisę pašalinti kliūtis, trukdančias gesinti gaisrą ir patekti prie gaisravietės, atlikti tam tikri redakciniai pakeitimai.
\nSiekiant optimizuoti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdymo sistemą, užtikrinti geresnį civilinės saugos ir gelbėjimo, priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemoms nustatytų uždavinių ir funkcijų vykdymą, žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimą, 2008 metais reorganizuotos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžios įstaigos. Jų sumažinta nuo 58 iki 17. Decentralizuotos Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos personalo administravimo funkcijos. Apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų viršininkams suteikti didesni įgaliojimai atliekant ir organizuojant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, valdant ekstremalias situacijas apskrities mastu.
\nInformacijos apsauga. Parengtas Bendrųjų elektroninės informacijos saugos valstybės institucijose ir įstaigose reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891), pakeitimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 743 (Žin., 2008, Nr. 85-3393). Pagal jų nuostatas patvirtinti Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techniniai saugos reikalavimai.
\nIntegruojant valstybės registrus ir valstybės informacines sistemas į saugų valstybės institucijų ir įstaigų tinklą, saugiame valstybiniame duomenų perdavimo tinkle įdiegta perduodamų duomenų saugos įranga, sudarytos sąlygos valstybės ir savivaldos institucijoms saugiai ir efektyviai keistis informacija su ES ir jos valstybių institucijomis. 2008 metais sudarytos tinklo stebėjimo ir valdymo sistemos išplėtimo, įsilaužimo aptikimo ir prevencijos sistemos įsigijimo sutartys.
\nEkonominis saugumas. Parengta 2008 metų Lietuvos konvergencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 30, kurios valdžios sektoriaus balanso rodiklių tikslai: 2,1 procento BVP (2009 metais), 1 procentas BVP (2010 metais), 0 procentų BVP (2011 metais). Pasitvirtinus prielaidoms dėl eksporto rinkų sumažėjimo, statybų sektoriaus nelankstumo ir staigaus einamosios sąskaitos deficito sumažėjimo, siekį subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos. Vidutinės trukmės tikslas – pasiekti, kad struktūrinis deficitas būtų mažesnis už 1 procentą BVP.
\nSvarbiausiu uždaviniu tampa pigaus finansavimo išsaugojimas mažinant palūkanų priedus už riziką. Suplanuota apie 2,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficito užduotimi 2009 metais siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio finansuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir išnaudoti galimybes sudaryti sąlygas augti 2011 metų BVP.
\n2008 m. gruodžio 31 d. valdžios sektoriaus skola sudarė apie 17,4 mlrd. litų, arba 15,6 procento BVP. Palyginti su 2007 metais (16,7 mlrd. litų, arba 17 procento BVP), ši skola sumažėjo 1,4 procento BVP.
\nValstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų dalis už fiksuotą palūkanų normą 2008 metais, palyginti su 2007 metų pabaiga (99,2 procento), sumažėjo 2,6 procento ir 2008 metų pabaigoje sudarė 96,6 procento. Iš dalies tai lėmė sudėtinga situacija tarptautinėse finansų rinkose ir skolinimosi priemonių pasirinkimo ribotumas. Išlaidos palūkanoms už valstybės vardu paimtas paskolas, išleistus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus valstybės vardu prisiimtus skolinius įsipareigojimus 2008 metais sudarė mažiau nei 4 procentus į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą surinktų mokesčių metinės sumos, t. y., palyginti su 2007 metais (4,5 procento), sumažėjo apie 0,5 procentinio punkto. Palūkanų už valstybės skolą įtaka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui lieka nedidelė.
\nLietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1253 patvirtintas Finansinių krizių prevencijos ir valdymo planas, kuris nustato visumą priemonių ir veiksmų, skirtų finansų įstaigų ir draudimo įmonių priežiūros ir kitų valstybės institucijų, įmonių ir įstaigų bendradarbiavimui, įskaitant keitimąsi informacija, ir sprendimų priėmimui, finansiniam stabilumui finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje užtikrinti.
\nPagal Pasaulio ekonomikos forumo rengiamą konkurencingumo vertinimą Lietuva 2008 metais užima 44 vietą tarp 134 valstybių (2007 metais – 38 vietą iš 131, 2006 metais – 40 vietą iš 125). Siekiant sumažinti Lietuvos ir ES išsivystymo netolygumus, svarbu užtikrinti daug spartesnį nei iki šiol produktyvumo augimą, pradėjus nuo tradicinių sektorių, ypač tų, kuriuose Lietuva turi pranašumų ir patirties, ypač daug dėmesio skiriant aukštų ir vidutinių technologijų pramonės plėtrai.
\nSiekiant stiprinti šalies ūkio konkurencingumą, skatinti gamybos ir mokslo bendradarbiavimą, kuo geriau naudoti turimą mokslo potencialą, 2008 metais ir šiuo metu vyksta intensyvus integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimo procesas. Tai vienoje teritorijoje sutelktas mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir mokslui imlaus verslo potencialas, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo.
\nSocialinis saugumas. Siekiant įgyvendinti socialinio saugumo užtikrinimo prioritetus, 2008 metais daug dėmesio skirta darbo santykių lankstumui ir užimtumo saugumui. Mažinant teritorinius nedarbo skirtumus, toliau sėkmingai įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. Remiant socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie norėtų įsidarbinti, iš dalies finansuotos socialinės įmonės. Lėšos skirtos darbdaviams dalinei darbo užmokesčio kompensacijai už įdarbinimą.
\nSiekiant sudaryti sąlygas, skatinančias darbo jėgos migraciją šalies viduje, kad darbo pasiūla labiau atitiktų paklausą, o darbdaviai galėtų pasirinkti tinkamesnius darbuotojus, 2008 metais buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo 2008–2010 metų programos priemonės.
\n2008 metais buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 46 patvirtintos skurdo ir socialinės atskirties mažinimo 2007–2008 metų priemonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis, spręsdama skurdo ir socialinės atskirties problemą, daugiausia dėmesio skyrė aktyvioms skurdo mažinimo priemonėms, kurios sudaro galimybę gyventojams stiprinti gebėjimus aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime; siekta teikti geros kokybės socialines paslaugas ir paramą nepasiturinčioms ir vaikus auginančioms šeimoms.
\n2008 metais įgyvendintos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatos dėl išmokų kiekvienam vaikui iki 18 metų ir vyresniems, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, mokėjimo. Vaikams, negaunantiems išlaikymo iš tėvų, mokėtos Vaikų išlaikymo fondo išmokos. Padidintas valstybės remiamų pajamų dydis ir priimti sprendimai nuo 2009 m. sausio 1 d. didinti vienkartines išmokas gimus vaikui ir paramą globojamiems (rūpinamiems) vaikams.
\nEnergetinis saugumas. 2008 metais restruktūrizuotas Lietuvos elektros energetikos sektorius. Konsolidavus pagrindinių Lietuvos elektros energetikos įmonių, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės valdomų akcinių bendrovių „Lietuvos energija“ ir „Rytų skirstomieji tinklai“, privačiai bendrovei „NDX Energija“ priklausančias akcinės bendrovės „VST“ akcijas, sukurta bendra įmonių grupė „LEO LT“, kurios tikslas – įgyvendinti strategiškai svarbius Lietuvai energetikos projektus.
\nNacionalinio investuotojo „LEO LT“ veiklos strategijoje numatoma, kad nauja atominė elektrinė bus pradėta eksploatuoti 2016–2018 metais.
\nVykdyta 2008–2012 metų strateginiame veiklos plane numatyta Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programa ir Specialioji energijos taupymo projektų įgyvendinimo programa. Šių programų įgyvendinamas tikslas – didinti energijos tiekimo saugumą ir vartojimo efektyvumą.
\n2008 metais elektros ir šilumos sektoriuose atlikta nemažai darbų, įgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programą ir jos įgyvendinimo planą. Parengta Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sinchroninio sujungimo su UCTE (Vakarų Europos elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity) studija.
\nLietuva savo energetinį saugumą sieja su šalies energetikos sistemų integracija į ES energetikos sistemas ir veiksminga ES ir nacionaline energetikos politika. Parengtas mokslo tiriamasis darbas – suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, parengta Lenkijos ir Lietuvos dujų sistemų sujungimo galimybių studija.