{"html": "

142.3. integruoti aplinkos ir visuomenės sveikatos saugos aspektus į nacionalinės transporto politikos sprendimo priėmimo, stebėsenos ir poveikio vertinimo procesus;

\n

142.4. didinti kelių transporto veiklos energinį veiksmingumą.

\n
143.Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonomines ir teisines sąlygas, skatinančias mažiau aplinką teršiančio ir saugesnio transporto vystymąsi, geriau organizuoti ir reguliuoti kelių transporto eismą, didinti jo saugumą, mažinti oro taršą ir triukšmą, pasiekti, kad oro tarša ir triukšmas miestuose neviršytų leistinų normatyvų.
\n
144.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

144.1. sumažinti tranzitinio transporto srautus per miestus ir ypač centrines jų dalis;

\n

144.2. plėtoti viešąjį transportą, teikti pirmenybę ne tokioms taršioms ir mažesnį triukšmą keliančioms transporto priemonėms;

\n

144.3. padidinti eismo saugumą, siekiant, kad iki 2010 metų transporto aukų sumažėtų apie du kartus.

\n

Pramonė 145. Ilgalaikis tikslas – sukurti naujausiomis, palankiomis aplinkai technologijomis pagrįstą, ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriais veiksmingą pramonę.

\n
146.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

146.1. padidinti gamybos ir gaminių ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, pasiekti, kad BVP vienetui pagaminti energijos ir vandens reikėtų mažiau, pagal šiuos rodiklius pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį;

\n

146.2. padidinti aukštosiomis technologijomis pagrįstą gamybą, pasiekti, kad pagal šį rodiklį Lietuva artėtų prie ES valstybių vidurkio (20–25 procentai);

\n

146.3. užtikrinti, kad cheminės medžiagos būtų gaminamos, tvarkomos ir naudojamos taip, kad nekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai ir atitiktų ES cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) reglamentą ir jo įgyvendinimo priemonių planą.

\n
147.Trumpalaikiai tikslai – sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai, padidinti vietinių atsikuriančiųjų ir antrinių žaliavų perdirbimą, plačiau diegti švaresnės gamybos metodus ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones.
\n
148.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

148.1. skatinti Lietuvos pramonės įmones taikyti gaminių būvio ciklo vertinimo ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones (aplinkos vadybos sistemas, ekologinį gaminių projektavimą, ekologinį ženklinimą, darnaus pramonės vystymosi ataskaitas);

\n

148.2. sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai ir pasiekti, kad ne mažiau kaip trečdalis Lietuvos pramonės įmonių taikytų švaresnės gamybos metodus;

\n

148.3. didinti antrinių žaliavų perdirbimą.

\n

Energetika 149. Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugų, palankų aplinkai, konkurencingą ir į bendrą ES energetikos sistemą integruotą energetikos sektorių, užtikrinti patikimą ir diversifikuotą energijos išteklių tiekimą, padidinti energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą; išplėsti atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą.

\n
150.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

150.1. modernizuoti esamas ir pagal naudingosios šilumos energijos poreikį pastatyti naujas didelio efektyvumo kogeneracines elektrines;

\n

150.2. didinti elektros energijos, šilumos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą, sumažinti energijos nuostolius skirstomuosiuose tinkluose;

\n

150.3. sumažinti teršalų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagamintos energijos vienetui;

\n

150.4. sumažinti šalies priklausomybę nuo kuro importo, padidinant energijos gamybą iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių;

\n

150.5. kompleksiškai integruoti Lietuvos energetikos sistemas, ypač elektros ir dujų tiekimo sektorius, į ES sistemas ir ES energijos rinką.

\n
151.Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti patikimą ir saugų, neviršijantį numatytųjų taršos limitų, energijos tiekimą visoms Lietuvos ūkio šakoms, didinti energijos taupymą ir naudojimo efektyvumą, tinkamai naudojant ES struktūrinių paramos fondų, valstybės ir privačias lėšas.
\n
152.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

152.1. pasiekti, kad šiluma, pagaminta iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių, 2010 metais sudarytų 17 procentų bendro šilumos gamybos balanso, o elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų daugiau kaip 7 procentus visos šalyje suvartojamos elektros energijos;

\n

152.2. padidinti pirminės energijos transformavimo veiksmingumą elektros energetikos ir ypač centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, mažinti šilumos perdavimo nuostolius;

\n

152.3. didinti energijos taupymą ir vartojimo efektyvumą.

\n

Žemės ūkis 153. Ilgalaikiai tikslai – sukurti ekonomiškai efektyvų ir konkurencingą žemės ūkį, pagrįstą mažesnį poveikį aplinkai darančiu ūkininkavimu, plėtoti ekologinius ūkius ir aukštos kokybės sertifikuotų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, tausoti gamtos išteklius.

\n
154.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

154.1. intensyviai plėtoti ekologiškų augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą, pasiekti, kad 2013 metais sertifikuoti ekologinės gamybos plotai sudarytų ne mažiau kaip 5 procentus, o 2020 metais – 10 procentų visų žemės ūkio naudmenų;

\n

154.2. skatinti efektyvią biodegalų gamybos plėtrą: pasiekti, kad 2010 metais biologiniais degalais būtų pakeista ne mažiau kaip 5,75 procento, o 2020 metais – 15 procentų transportui naudojamų degalų.

\n
155.Trumpalaikiai tikslai – sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, ypač ekologiškai jautriose teritorijose, gerinti ekonominę ir teisinę aplinką, tinkamą plėtoti tradiciniams (ypač smulkiems ir vidutiniems), ekologiniams ūkiams, padidinti vidutinių ir smulkių ūkių konkurencingumą, aprūpinti vartotojus aukštos kokybės mitybos poreikius atitinkančiais maisto produktais.
\n
156.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

156.1. sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį ekologiškai jautrioms teritorijoms, padidinti jų stabilumą;

\n

156.2. didinti vidutinių ir mažų ūkių konkurencingumą, užtikrinti, kad juose būtų ūkininkaujama mažiau veikiant aplinką;

\n

156.3. mažinti neigiamą organinių ir mineralinių trąšų bei pesticidų poveikį aplinkai ir žemės ūkio produkcijos kokybei;

\n

156.4. mažinti amoniako patekimą į aplinką.

\n

Būstas 157. Ilgalaikiai tikslai – sukurti šiuolaikišką būsto infrastruktūrą, geras, higieniškas buities sąlygas, padidinti būsto energinį naudingumą, užtikrinti šiuolaikiškas, geros kokybės visiems prieinamas viešąsias socialines paslaugas, sumažinti neigiamą būsto poveikį aplinkai, skatinti socialinę sanglaudą.

\n
158.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

158.1. padidinti būstų energinį efektyvumą, spartinti daugiabučių namų modernizavimą;

\n

158.2. gerinti būstų kokybę, pasiekti, kad būsto naudingas plotas vienam gyventojui padidėtų iki 28–29 kv. metrų ir būtų artimas esamam ES valstybių senbuvių vidurkiui;

\n

158.3. plėtoti socialinio nuomojimo būsto fondą.

\n
159.Trumpalaikiai tikslai – toliau įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą.
\n
160.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

160.1. užtikrinti, kad teikiama valstybės parama skatintų daugiabučių namų butų savininkus įgyvendinti energiniu požiūriu efektyvius namų modernizavimo projektus;

\n

160.2. skatinti daugiabučių namų modernizavimą – viešinti, informuoti ir konsultuoti daugiabučių namų butų savininkus, parengti tipinius ir demonstracinius projektus, galimybių studijas, mokyti būsto sektoriaus dalyvius.

\n

Turizmas 161. Ilgalaikiai tikslai – įgyvendinti darnaus vystymosi principus, planuojant ir vykdant teritorinę turizmo plėtrą, įgyvendinant turizmo infrastruktūros projektus nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis.

\n
162.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

162.1. didinti turizmo paslaugų apimtį ir įvairovę, plėtoti turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą, geriau naudoti šalies regionų gamtos ir kultūros savitumą, etnokultūros vertybes;

\n

162.2. tobulinti šalies turizmo ir rekreacijos valdymo, planavimo ir rėmimo sistemą, teikti pirmenybę kultūrinio, ekologinio, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo turizmo plėtrai, skatinti šią veiklą, pirmiausia remti projektus, užtikrinančius aplinkos kokybės išsaugojimą, racionalų rekreacinių išteklių naudojimą;

\n

162.3. sukurti moksliškai pagrįstas turizmo išteklių tyrimo, rinkos stebėsenos, žmogiškųjų išteklių ugdymo sistemas, leisiančias veiksmingai plėtoti turizmo sektorių ir aktyviai formuoti Lietuvos – kaip patrauklios turizmui valstybės – įvaizdį;

\n

162.4. inicijuoti projektus, kurie gerintų Lietuvos turizmo objektų pasiekiamumą, didintų kultūros, komunikacijos, sveikatinimo, kitų paslaugų ir pramogų pasiūlą;

\n

162.5. skatinti ir visokeriopai remti dviračių ir vandens turizmo viešosios infrastruktūros plėtrą, didinti informacijos sklaidą.

\n
163.Trumpalaikiai tikslai – sukurti geros kokybės kultūrinio, aktyvaus poilsio, sveikatingumo, kaimo turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, sistemingai ugdyti žmoniškųjų išteklių gebėjimus, užtikrinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ir racionalų naudojimą.
\n
164.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

164.1. plėtoti turizmo potencialą šalies regionuose ir turizmo centruose, veiksmingai naudojant valstybės, savivaldybių, ES, kitų tarptautinių fondų paramos lėšas;

\n

164.2. suderinti turizmo infrastruktūros plėtrą šalies teritorijoje, atsižvelgiant į rekreacinių išteklių potencialą ir regionų ekologinį talpumą;

\n

164.3. skleisti šalyje ir užsienyje informaciją apie Lietuvos poilsio ir turizmo galimybes, kaupti informaciją apie šalies gamtos ir kultūros vertybes.

\n

Socialinis vystymasis 165. Daugiausia dėmesio Strategijos skirsnyje „Socialinis vystymasis“ skirta užimtumo, skurdo ir socialinės atskirties, visuomenės sveikatos problemoms. Kadangi Strategijos įgyvendinti neįmanoma be aktyvios visuomenės paramos ir dalyvavimo, joje daug vietos skirta visuomenės švietimui (taip pat aplinkosauginiam švietimui ir aplinkai mažiau kenkiančio gyvenimo būdo propagavimui), kultūros savitumo išsaugojimui. Prie socialinės srities priskirtas ir mokslinių tyrimų vaidmens didinimas, veiksmingesnis tyrimų rezultatų naudojimas pagrindinėms darnaus vystymosi nuostatoms įgyvendinti, taip pat naujas poskyris „Tausojantis vartojimas“.

\n

Užimtumas 166. Ilgalaikiai tikslai – skatinti gyventojų užimtumą, investicijas į žmogiškąjį kapitalą, naujų ir geros kokybės darbo vietų kūrimą, užtikrinti lygias galimybes visiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, taip stiprinti socialinę sanglaudą.

\n
167.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

167.1. vykdyti aktyvią užimtumo ir žmogiškųjų išteklių ugdymo politiką, pagerinti darbo kokybę, padidinti jo našumą, sustiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą;

\n

167.2. siekti, kad vidutinis metinis užimtumo lygis šalyje padidėtų iki 70 procentų, sudaryti sąlygas, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti Lietuvos gyventojas rastų savęs vertą ir tinkamą darbą;

\n

167.3. gerinti darbo rinkos poreikių atitiktį, sudaryti sąlygas tobulinti kompetenciją ir didinti užimtumo gebėjimus – plėtoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir geriau jas naudoti;

\n

167.4. skatinti darbo rinkos lankstumą, derinti jį su užimtumo garantijomis, užtikrinti aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą šiame procese.

\n
168.Vidutinės trukmės tikslai – padidinti darbo jėgos gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, įtraukti į darbo rinką kuo daugiau asmenų, turinčių integravimosi į darbo rinką problemų, užtikrinant geros kokybės ir saugų užimtumą, sumažinti nedeklaruojamą darbą; sustiprinti socialinę partnerystę ir įmonių socialinę atsakomybę.
\n
169.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

169.1. pasiekti, kad vidutinis metinis užimtumo lygis šalyje padidėtų iki 68,8 procento, o jau pasiektas moterų 61 procento ir pagyvenusių (55–64 metų) žmonių 53 procentų užimtumo lygis nemažėtų;

\n

169.2. padidinti ieškančių darbo asmenų (ypač jaunimo) užimtumą ir darbo patrauklumą, vykdyti nedarbo (ypač ilgalaikio) prevenciją, patobulinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones;

\n

169.3. sumažinti nedeklaruojamą darbą, sudaryti sąlygas pereiti iš nelegalaus darbo į legalų, diegti naujus darbo organizavimo būdus;

\n

169.4. sudaryti tinkamas sąlygas vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims išlikti aktyviems darbo rinkoje, išlaikyti kuo ilgiau darbo rinkoje patyrusius darbuotojus, tobulinti sveikatinimo veiklą, užtikrinti kuo didesnį gyventojų darbingumą;

\n

169.5. sudaryti tinkamas mokymosi visą gyvenimą sąlygas, plėtoti profesinio orientavimo paslaugas, tobulinti savaiminiu ir neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos vertinimą ir pripažinimą;

\n

169.6. įgyvendinti priemones, užtikrinančias darbingumo, sveikatos ir gyvybės išsaugojimą darbo vietoje.

\n

Skurdas ir socialinė atskirtis 170. Ilgalaikiai tikslai – padidinti gyventojų pajamas, sumažinti visuomenės diferenciaciją ir skurdą, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, siekti efektyvios socialinės apsaugos – sudaryti palankias sąlygas šeimoms, užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją.

\n
171.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

171.1. sumažinti visuomenės diferenciaciją ir skurdą, regioninius socialinio vystymosi skirtumus;

\n

171.2. įgyvendinti socialinio teisingumo ir solidarumo principais pagrįstą socialinę politiką.

\n
172.Vidutinės trukmės tikslai – užtikrinti socialinio draudimo išmokų, pirmiausia pensijų, gavėjams pakankamą jų prarastų pajamų kompensavimą, socialinę paramą skirti tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, užtikrinti kiekvienam socialinės atskirties grupėms priklausiančiam asmeniui bent minimalų ekonominį ir socialinį saugumą, įveikti ypač didelį skurdą.
\n
173.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

173.1. išlaikyti pakankamą socialinio draudimo išmokų, pirmiausia pensijų, lygį, derinti jį su finansinėmis socialinio draudimo ir pensijų sistemos galimybėmis;

\n

173.2. užtikrinti tinkamą paramą jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus;

\n

173.3. užtikrinti socialinės paramos priemonių tikslingumą ir dydį, leidžiantį pagrįstai šią paramą gaunantiems asmenims turėti jų orumo nežeminančias pajamas;

\n

173.4. didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę.

\n

Visuomenės sveikata 174. Ilgalaikiai tikslai – gerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę, pailginti gyvenimo trukmę – mažinti sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą, ypač nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų, kraujotakos sistemos, onkologinių ligų, psichikos sveikatos sutrikimų, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.

\n
175.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

175.1. sutelktomis visuomenės ir visų sektorių pastangomis sumažinti aplinkos, socialinių ir ekonominių veiksnių neigiamą poveikį sveikatai: vidutinę būsimo gyvenimo trukmę prailginti iki 72,5 metų, pasiekti ES valstybių senbuvių esamą kūdikių mirtingumo lygį;

\n

175.2. sumažinti rūkymo paplitimą, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimą;

\n

175.3. sumažinti traumatizmą, sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir mirtingumą nuo jų;

\n

175.4. pagerinti gyventojams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę;

\n

175.5. sumažinti Lietuvos regionų, vyrų ir moterų sveikatos skirtumus;

\n

175.6. vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę.

\n
176.Trumpalaikiai tikslai – sukurti modernią ir gerai veikiančią sveikatos priežiūros sistemą, pagrįstą socialinių partnerių bendradarbiavimu ir skatinančią sveiką gyvenseną, sveiką aplinką, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą.
\n
177.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

177.1. sumažinti gyventojų mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų;

\n

177.2. stabilizuoti jaunesnių nei 65 metų gyventojų mirštamumą nuo kraujotakos sistemos ligų;

\n

177.3. gerinti visuomenės psichikos sveikatą ir sumažinti savižudybių; ypač daug dėmesio skirti priklausomybės ligų prevencijai;

\n

177.4. gerinti sveikatos rizikos veiksnių valdymą, sumažinti kaimo ir miesto gyventojų sveikatos skirtumus;

\n

177.5. užtikrinti greitą reagavimą į pavojus visuomenės sveikatai;

\n

177.6. sustiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse – priartinti ją prie bendruomenės.

\n

Švietimas ir mokslas 178. Ilgalaikiai tikslai – išugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, sustiprinti intelektinį visuomenės potencialą, kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą.

\n
179.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

179.1. užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą;

\n

179.2. sukurti nuolat besimokančią visuomenę, sudaryti sąlygas asmenims, norintiems keisti ar kelti kvalifikaciją, mokytis visą gyvenimą;

\n

179.3. skleisti darnaus vystymosi idėjas visais švietimo lygmenimis;

\n

179.4. užtikrinti sistemingą mokslo ir technologijų vystymąsi, leidžiantį kurti mokslu, naujausiomis, aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darančiomis technologijomis ir inovacijomis pagrįstą žinių visuomenę;

\n

179.5. įgyvendinti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JTEEK) darnaus vystymosi švietimo strategijos veiksmų planą ir šios strategijos įgyvendinimo Vilniaus gaires (CEP/AC. 13/2005/3/Rev.1);

\n

179.6. vykdyti tarpkryptinius ir tarpdalykinius tyrimus, aprėpiančius socialinius ir gamtos mokslus, skatinti jų sąveiką su politikos formavimo procesu, siekti, kad priimami sprendimai būtų grindžiami mokslo tyrimais ir ekonominių, socialinių bei aplinkosaugos tikslų, uždavinių ir įgyvendinimo priemonių integralumu.

\n
180.Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti spartų švietimo, mokslo ir technologijų vystymąsi, pasiekti, kad švietimas, mokslas ir naujausios technologijos didintų tarptautinį Lietuvos konkurencingumą visose gyvenimo srityse ir skatintų darnų Lietuvos vystymąsi.
\n
181.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

181.1. stiprinti bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų sanglaudą;

\n

181.2. skatinti mokslo, technologijų kūrimo ir verslo institucijų sąveiką, kurti naujausias ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančias technologijas;

\n

181.3. pasiekti, kad žinios ir mokslas taptų svarbiu veiksniu, užtikrinančiu spartų ekonominį ir socialinį vystymąsi, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, švarią ir sveiką aplinką, spartinti žinių visuomenės kūrimą;

\n

181.4. padidinti mokslinių tyrimų efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą, sumažinti protų nutekėjimą.

\n

Kultūros savitumo išsaugojimas 182. Ilgalaikiai tikslai – išsaugoti lietuvių kalbą, lietuvių etninę ir regioninę kultūrą, istorinį Lietuvos kultūros paveldą, Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrinį savitumą.

\n
183.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

183.1. formuoti Lietuvos piliečių vertybinę orientaciją, siejančią su Lietuvos kultūra, padėti pažinti ir suvokti Lietuvos kultūros savitumą ir ypatumus;

\n

183.2. kryptingai ugdyti tvarią kaimo bendruomenę, gebančią išsaugoti ir perduoti ateities kartoms pagrįstą nacionalinėmis kultūros vertybėmis Lietuvos kaimo materialinį ir dvasinį paveldą;

\n

183.3. užtikrinti lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, skatinti jos vystymąsi žinių visuomenės poreikiams tenkinti;

\n

183.4. išsaugoti etninę kultūrą, vietos tradicijas, saugoti paveldą, jo vertę;

\n

183.5. remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą;

\n

183.6. spręsti užsienyje esančio Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo problemas.

\n
184.Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti kultūros paveldo apsaugą – stiprinti tiesioginę valstybės institucijų ir visuomenės atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą.
\n
185.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

185.1. skatinti kuo aktyvesnį visuomenės dalyvavimą išsaugant Lietuvos ir jos etninių regionų savitumą;

\n

185.2. plėtoti regioninę kultūros politiką, saugoti regioninius kultūros paveldo skirtumus.

\n

Tausojantis vartojimas 186. Ilgalaikiai tikslai – augant bendram gaminių ir paslaugų vartojimui, pasiekti, kad didėjantis vartojimas neprastintų aplinkos būklės, pirmenybę teikti palankioms aplinkai paslaugoms ir gaminiams, kurių gamybai ir eksploatavimui sunaudojama kuo mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių, nenaudojama toksinių medžiagų, kurie daro kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai per visą būvio ciklą.

\n
187.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

187.1. pasiekti, kad aplinkai palankūs (žalieji) pirkimai apimtų visą viešąjį sektorių ir atitiktų pirmaujančių šioje srityje ES valstybių lygį;

\n

187.2. skatinti individualius palankius aplinkai (žaliuosius) pirkimus ir ekologiškų produktų vartojimą;

\n

187.3. teikti perkančiosioms organizacijoms ir visuomenei metodinę pagalbą žaliųjų pirkimų klausimais;

\n

187.4. pasiekti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos laikytųsi tausojančio vartojimo standartų.

\n
188.Trumpalaikiai tikslai – ištirti vartotojų vertybines nuostatas, vartojimo įpročius ir elgseną, nustatyti palankesnio aplinkai vartojimo prioritetus, sukurti ir pradėti įgyvendinti tausojančio vartojimo politiką, pagrįstą produktų ir paslaugų, darančių kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, vartojimu.
\n
189.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

189.1. atlikti vartotojų vertybinių nuostatų, įpročių ir elgsenos tyrimus, nustatyti palankesnio aplinkai vartojimo prioritetus;

\n

189.2. skatinti gamintojus plėsti gaminių, turinčių ES ir / ar Lietuvos ekologinį ženklą, gamybą.

\n

Teritorijų vystymasis 190. Ilgalaikiai tikslai – užtikrinti tolygų šalies teritorinį vystymąsi, palankias socialinio ir ekonominio vystymosi sąlygas, gerą aplinkos kokybę visoje Lietuvos teritorijoje.

\n
191.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

191.1. pertvarkyti esamą teritorijų planavimo sistemą, sukurti šiuolaikišką, stabilią, skaidrią, suprantamą ir logišką teritorijų planavimo ir įgyvendinimo sistemą;

\n

191.2. sumažinti teritorinius gyvenimo kokybės skirtumus ir užtikrinti nuo šalies vidurkio atsiliekančių šalies regionų ir probleminių teritorijų spartesnį ekonominį vystymąsi, sumažinti švytuoklinę gyventojų migraciją į didžiuosius šalies miestus – sumažinti transporto poreikį ir jo lemtą aplinkos taršą bei klimato kaitą;

\n

191.3. užtikrinti palankias kaimo ir miesto sąveikos ir partnerystės sąlygas.

\n
192.Trumpalaikiai tikslai – optimizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sistemą ir jų funkcijų pasidalijimą, sustiprinti vietos bendruomenes, kuo sparčiau išspręsti probleminių teritorijų ekonominio ir socialinio vystymosi problemas, sustabdyti jų depopuliacijos procesus.
\n
193.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

193.1. sustiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis, jų ekonominį ir socialinį potencialą, gerinti jose žmonių gyvenimo kokybę;

\n

193.2. sustiprinti savivaldybių institucijas ir įstaigas bei jų gebėjimus;

\n

193.3. veiksmingiau naudoti vietinius išteklius, tausoti gamtos ir kultūros vertybes;

\n

193.4. skatinti visuomenę aktyviau dalyvauti valdant savivaldybes.

\n

Vystomasis bendradarbiavimas 194. Ilgalaikiai tikslai – prisidėti prie Jungtinių Tautų patvirtintų Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo, taikos užtikrinimo pasaulyje, skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių mažinimo, besivystančių valstybių integravimo į pasaulio ekonomiką ir jų darnaus vystymosi, konfliktų prevencijos.

\n
195.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

195.1. suderinti Lietuvos Respublikos vykdomą vystomojo bendradarbiavimo politiką su ES vystomojo bendradarbiavimo politikos principais ir tikslais;

\n

195.2. didinti Lietuvos oficialią paramą vystymuisi, atsižvelgiant į Lietuvos finansines galimybes.

\n
196.Trumpalaikiai tikslai – aktyviai prisidėti prie ES vystomojo bendradarbiavimo plėtros pagal ES įsipareigojimus, įgyvendinti dvišalius Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus prioritetinėse valstybėse.
\n
197.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

197.1. užtikrinti Lietuvos privalomųjų įmokų tarptautinėms organizacijoms, kurios įskaitomos kaip dalis Lietuvos oficialios paramos vystymuisi, mokėjimą;

\n

197.2. sustiprinti Lietuvos vykdomų dvišalių ir daugiašalių projektų ir programų valdymo administracinius gebėjimus.

\n

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS Strategijos įgyvendinimas ir priežiūra 198. Siekiant sustiprinti darnaus vystymosi koordinavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 888 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1950) sudaryta Nacionalinė darnaus vystymosi komisija.

\n
199.Strategijos įgyvendinimo monitoringui vykdyti, išsamesnei pokyčių ir priežastinių ryšių analizei atlikti aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 672 (Žin., 2004, Nr. 4-79) sudaryta Ekspertų grupė Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo eigai vertinti ir atitinkamoms rekomendacijoms rengti.
\n
200.Nacionalinė darnaus vystymosi komisija turi svarstyti dvimetes darnaus vystymosi ataskaitas, kurios nustatytąja tvarka pateikiamos Jungtinių Tautų ir ES institucijoms. Su šiomis ataskaitomis turi būti supažindinama visuomenė. Tai organizuoja atitinkami Aplinkos ministerijos padaliniai.
\n

Darnaus vystymosi rodikliai 201. Darnaus vystymosi rodikliai sugrupuoti pagal 3 pagrindinius darnaus vystymosi sektorius – aplinkos būklė, ekonominis vystymasis ir socialinis vystymasis. Šis sugrupavimas gana sąlyginis, nes didelė dalis pateikiamų rodiklių tarpsektoriniai, apibūdinantys sektorių sąveiką. Atskirai pateikiami teritorijų vystymosi rodikliai, atspindintys padėtį apskrityse, savivaldybėse ir smulkesniuose teritorijos vienetuose.

\n

202.

\n

Aplinkos būklės rodikliai Atsakinga institucija 202.1. išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis CO2 ekvivalentu – iš viso, mln. tonų, BVP vienetui, iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis, tonų / tūkst. litų Aplinkos apsaugos agentūra 202.2. išmetamų į atmosferą sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir amoniako kiekis – iš viso, tūkst. tonų, BVP vienetui, iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis, tonų / tūkst. litų Aplinkos apsaugos agentūra 202.3. miestų oro kokybė – dienų, kai azoto dioksido, kietųjų dalelių ir pažemio ozono koncentracijos viršija leistinus normatyvus, skaičius per metus Aplinkos apsaugos agentūra 202.4. valytų nuotekų (mln. kub. metrų) atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams per metus, procentais Aplinkos apsaugos agentūra 202.5. paviršinio vandens kokybė – organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginių koncentracija upėse, ežeruose, Kuršių mariose, Baltijos jūros priekrantės zonoje, mg / l Aplinkos apsaugos agentūra 202.6. požeminio vandens sąnaudos, mln. kub. metrų ir procentais, esamuose požeminio vandens ištekliuose Aplinkos apsaugos agentūra 202.7. požeminio vandens kokybės normas atitinkančių mėginių požeminio vandens telkiniuose, procentais Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 202.8. organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginių prietaka į Baltijos jūrą, tūkst. tonų Aplinkos apsaugos agentūra 202.9. saugomų teritorijų plotas iš viso Lietuvos teritorijos ploto, procentais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 202.10. miškų plotų iš viso Lietuvos teritorijos ploto, procentais Valstybinė miškotvarkos tarnyba 202.11. pažeistos žemės, eksploatuojamų ir išeksploatuotų naudingųjų iškasenų karjerų, durpynų ir sąvartynų plotas, hektarais Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 202.12. nenaudojamos žemės, netinkamos žemės ūkio augalams auginti arba dėl mažos ūkinės vertės dirvožemio netinkamos nuolat ganyti ir šienauti, plotas, hektarais Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 202.13. surinktų komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui per metus, kilogramais Aplinkos apsaugos agentūra 202.14. gamybos atliekų kiekis, tenkantis BVP vienetui, iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis, tonų / tūkst. litų Aplinkos apsaugos agentūra 202.15. žaliavų perdirbimas – perdirbtų popieriaus, stiklo, plastiko, metalo atliekų kiekis Aplinkos apsaugos agentūra 202.16. surinktas pavojingų atliekų kiekis – pagal rūšis, tonomis Aplinkos apsaugos agentūra 202.17. žaliųjų viešųjų pirkimų iš visų viešųjų pirkimų, procentais, litais

\n

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 203.

\n

Ekonomikos vystymosi rodikliai 203.1.

\n

BVP to meto kainomis, mln. litų, BVP augimas, procentais, bendrosios pridėtinės vertės augimas pagal ekonominės veiklos rūšis, procentais Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) 203.2.

\n

BVP vienam gyventojui, litais ir perkamosios galios standartu Statistikos departamentas 203.3. valdžios sektoriaus bendroji skola, palyginti su BVP, procentais Statistikos departamentas 203.4. bendrosios investicijos, palyginti su BVP, procentais, iš viso ir pagal sektorius Statistikos departamentas 203.5. darbo našumas (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai), litais, šalies ir pagal ekonominės veiklos rūšis; darbo našumas vienam darbuotojui, perkamosios galios standartais Statistikos departamentas 203.6. ūkio šakose sunaudotas galutinės energijos kiekis, tenkantis BVP vienetui, iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis Statistikos departamentas 203.7. gamybai sunaudotas vandens kiekis, tenkantis BVP vienetui, iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis Aplinkos apsaugos agentūra 203.8. krovinių ir keleivių pervežimo pasiskirstymas pagal transporto rūšis, mln. tonkilometrių ir BVP vienetui, mln. keleivio kilometrų Statistikos departamentas 203.9. biodegalų sunaudojimas transporte ir jų dalis, palyginti su visu transporte sunaudotų degalų kiekiu, tūkst. tonų ir procentais Statistikos departamentas 203.10. lengvųjų automobilių skaičius 1 000 gyventojų Statistikos departamentas 203.11. senesnių kaip 10 metų lengvųjų automobilių iš visų lengvųjų automobilių, procentais Statistikos departamentas 203.12. gamyklų, turinčių kokybės vadybos sistemų sertifikatą ISO 9000 arba ISO 9001, skaičius, vienetais, ir iš visų įmonių, procentais Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos standartizacijos departamentas) 203.13. gamyklų, turinčių ISO 14001 arba EMAS sertifikatą, skaičius, vienetais, ir iš visų įmonių, procentais Lietuvos standartizacijos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra 203.14. apdirbamosios gamybos įmonių sukurtos pridėtinės vertės dalis, kurią sudaro aukštųjų technologijų sektoriaus sukurta pridėtinė vertė, procentais Statistikos departamentas 203.15. atsinaujinančių energijos išteklių iš visų energijos sąnaudų, procentais Statistikos departamentas 203.16. elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, iš visos pagamintos elektros energijos, procentais Statistikos departamentas 203.17. elektros energijos, pagamintos kogeneracinėse elektrinėse, iš visos pagamintos elektros energijos, procentais Statistikos departamentas 203.18. elektros suvartojimas namų ūkiuose per metus – iš viso ir vienam gyventojui, GWh Statistikos departamentas 203.19. pasėlių, skirtų biologiniam kurui gaminti, plotas, tūkst. hektarų, ir iš viso žemės ūkio naudmenų ploto, procentais

\n

Statistikos departamentas 203.20. ekologinių ūkių žemės plotas, tūkst. hektarų, ir iš viso žemės ūkio naudmenų ploto, procentais Žemės ūkio ministerija 203.21. ekologinės žemės ūkio produkcijos gamybos plotai, hektarais, pagal produkcijos rūšis (daržovės, grūdai, bulvės, vaisiai ir uogos), pieną ir jo gaminius, mėsą pagal sertifikuotų gyvulių skaičių, vienetais Žemės ūkio ministerija 203.22. pesticidų naudojimas (iš viso panaudota pesticidų pagal veikliąją medžiagą), tūkst. tonų ir kilogramais hektarui naudojamų žemės ūkio naudmenų Valstybinė augalų apsaugos tarnyba 203.23. būstuose gyventojų sunaudotas vandens kiekis, litrais vienam gyventojui per parą Aplinkos apsaugos agentūra 203.24. būstuose sunaudotos šilumos energijos kiekis, tne, ir sunaudotos elektros energijos kiekis, tenkantis vienam gyventojui per metus, kWh Statistikos departamentas 203.25. gyventojų, aprūpinamų centralizuotai tiekiamu vandeniu, iš visų šalies gyventojų, procentais, – iš viso ir atskirai – miesto, kaimo gyventojų Aplinkos apsaugos agentūra 203.26. gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, iš visų šalies gyventojų, procentais, – iš viso ir atskirai – miesto, kaimo gyventojų Aplinkos apsaugos agentūra 203.27. gyventojų, kurie naudojasi viešąja komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, iš visų šalies gyventojų, procentais, – iš viso ir atskirai – miesto, kaimo gyventojų Aplinkos apsaugos agentūra 203.28. namų ūkio trumpalaikės piniginės išlaidos būstui, vandeniui, dujoms, kurui – vidutinių namų ūkio išlaidų dalis, procentais, palyginti su vidutinėmis namų ūkio pajamomis, litais Statistikos departamentas 203.29. bendrosios pridėtinės vertės dalis, kurią sudaro turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė, procentais Statistikos departamentas 203.30. suteiktų nakvynių viešbučiuose, sveikatingumo ir poilsio, kaimo turizmo ir kitose apgyvendinimo įmonėse skaičius, tūkst. vienetų Statistikos departamentas 203.31. pagal nustatytuosius reikalavimus įrengtų dviračių turizmo trasų ilgis, kilometrais Lietuvos savivaldybių asociacija 204.

\n

Socialinio vystymosi rodikliai 204.1.

\n

15–64 metų asmenų užimtumo lygis, procentais Statistikos departamentas 204.2. nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygis, procentais Statistikos departamentas 204.3.

\n

BVP dalis, kurią sudaro socialinės apsaugos išlaidos, procentais Statistikos departamentas 204.4. skurdo rizikos lygis, procentais Statistikos departamentas 204.5. pajamų pasiskirstymo koeficientas Statistikos departamentas 204.6. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (iš viso ir pagal lytį), metais Statistikos departamentas 204.7. natūrali gyventojų kaita 1 000 gyventojų Statistikos departamentas 204.8. gyventojų mirties atvejų iš visų kvėpavimo sistemos ligų 100 000 gyventojų Statistikos departamentas 204.9. gyventojų mirties atvejų iš visų kraujotakos sistemos ligų 100 000 gyventojų Statistikos departamentas 204.10. gyventojų mirties atvejų iš visų piktybinių navikų ligų 100 000 gyventojų Statistikos departamentas 204.11. gyventojų mirties dėl kelių transporto įvykių atvejų skaičius, iš viso ir 100 000 gyventojų Statistikos departamentas 204.12. per kelių transporto įvykius sužeistų gyventojų skaičius per metus, iš viso ir 100 000 gyventojų Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 204.13. susirgimų salmonelioze atvejų skaičius 100 000 gyventojų Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras 204.14. naujagimių iki vienerių metų mirtingumas (mirusių kūdikių 1 000 gimusiųjų) Statistikos departamentas 204.15. vidutiniškai vienam gyventojui tenkantis naudingasis gyvenamasis plotas – mieste, kaime, kv. metrais Statistikos departamentas 204.16. asmenų, žuvusių dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius Valstybinė darbo inspekcija 204.17. atitinkamo triukšmo garso lygio veikiamų teritorijų plotas, kv. kilometrais, šalia pagrindinių transporto infrastruktūrų Valstybinis aplinkos sveikatos centras 204.18. atitinkamo triukšmo garso lygio veikiamų žmonių skaičius aglomeracijose ir šalia pagrindinių transporto infrastruktūrų Valstybinis aplinkos sveikatos centras 204.19. švietimui skiriamos lėšos, BVP procentais Statistikos departamentas 204.20. kultūrai skiriamos lėšos, BVP procentais Statistikos departamentas 204.21. išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, BVP procentais Statistikos departamentas 204.22. aukštųjų mokyklų studentų (visų tais metais baigusių studijas) skaičius, palyginti su 20–24 metų asmenų skaičiumi, procentais Statistikos departamentas 204.23. bendrojo lavinimo mokyklų mokinių (visų tais metais įgijusių pagrindinį, vidurinį išsilavinimą) skaičius, palyginti su 15–19 metų asmenų skaičiumi, procentais Švietimo ir mokslo ministerija, Statistikos departamentas 204.24. profesinio mokymo mokinių iš visų vidurinio mokymo lygmens mokinių, procentais Statistikos departamentas 204.25.

\n

18–24 metų jaunuoliai, turintys tik pagrindinį išsilavinimą ir toliau nesimokantys, procentais Statistikos departamentas 204.26. aukštojo mokslo studento finansavimo krepšelio dydis, litais Švietimo ir mokslo ministerija 204.27. asmenų, baigusių universitetų trečiosios pakopos studijas ir įgijusių mokslo laipsnį, skaičius per metus Statistikos departamentas 205.

\n

Teritorijų vystymosi rodikliai 205.1. regiono BVP, tenkantis vienam gyventojui, ir santykis su šalies vidurkiu, procentais Statistikos departamentas 205.2. materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, mln. litų, ir santykis su šalies vidurkiu, procentais Statistikos departamentas 205.3. gyventojų, kuriems regiono teritorijoje centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, skaičius, procentais, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą Aplinkos apsaugos agentūra 205.4. gyventojų, kurie regiono teritorijoje prijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo, skaičius, procentais, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą Aplinkos apsaugos agentūra 205.5. regiono teritorijoje centralizuotai patiekto geriamojo vandens kiekis, vidutiniškai kub. metrais vienam gyventojui per parą Aplinkos apsaugos agentūra 205.6.

\n

15–64 metų gyventojų užimtumo lygis, procentais, ir santykis su šalies vidurkiu Statistikos departamentas 205.7. nedarbo lygis, procentais, ir santykis su šalies vidurkiu Statistikos departamentas 205.8. regiono teršalų emisija į orą, tonomis 1 kv. kilometrui, ir santykis su šalies vidurkiu Aplinkos apsaugos agentūra 205.9. regiono miškingumas, procentais Valstybinė miškotvarkos tarnyba _________________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1247 redakcija) NACIONALINĖS DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS Tikslai Uždaviniai Uždavinių įgyvendinimo priemonės Įvykdymo terminas (metai) Vykdytojai I. APLINKOS KOKYBĖ Oras ir klimato kaita 1. Ilgalaikiai tikslai – užtikrinti nepavojingą žmonių sveikatai ir atitinkančią reikalavimus oro kokybę visoje šalies teritorijoje, pasiekti, kad į atmosferą išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugėtų dvigubai lėčiau, negu auga gamyba ir paslaugos, o ozono sluoksnį ardančios medžiagos iš viso nebūtų vartojamos 1.1. Užtikrinti, kad išmetamų į atmosferą teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuriamo BVP vienetui sumažėtų perpus ir neviršytų nustatytųjų nacionalinių limitų 1.1.1. Užtikrinti, kad šiluminėse elektrinėse iki 2015 metų būtų pasiekti naujiems dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatyti aplinkosaugos reikalavimai 2015 Aplinkos ministerija 1.1.2. Organizuoti ir koordinuoti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinės strategijos įgyvendinimą 2009–2012 Aplinkos ministerija 1.1.3. Parengti Klimato kaitos valdymo nacionalinės politikos strategiją ir jos įgyvendinimo 2013–2020 metų priemonių planą 2012 Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Energetikos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija 1.1.4. Ekonominėmis priemonėmis skatinti naudoti biologinį kurą ir gaminti elektrą ir šilumą kogeneracinėse elektrinėse 2009–2020 Energetikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija 1.1.5. Nustatyti ES oro kokybės gerinimo ir klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimą užtikrinančius nacionalinius strateginius ūkio sektorių vystymo tikslus, atitinkančius sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, amoniako ir pirminių kietųjų dalelių (KD2,5) 2020 metų nacionalinius emisijos limitus 2011–2020 Aplinkos ministerija 1.1.6. Parengti Nacionalinę į atmosferą išmetamo teršalų kiekio valdymo (ribojimo) iki 2020 metų programą ir koordinuoti jos įgyvendinimą

\n

2010–2020 Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija 1.2. Užtikrinti, kad nebūtų viršijami aplinkos oro taršos normatyvai 1.2.1. Rengti ir tobulinti aplinkos oro taršos ir kokybės vertinimą ir valdymą reglamentuojančius teisės aktus 2009–2020 Aplinkos ministerija 1.2.2. Nustatytaisiais terminais atnaujinti Aplinkos oro kokybės vertinimo programą, jos įgyvendinimo priemonių planą ir savivaldybių programas aplinkos oro užterštumo lygiui mažinti ir veiksmingai juos įgyvendinti 2009–2020 Aplinkos ministerija, savivaldybės 1.2.3. Remti inovatyvių ir efektyvių technologijų, darančių mažiausią neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, diegimą 2009–2020 Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija 1.2.4. Plėtoti visuomeninį transportą 2009–2020 savivaldybės, Susisiekimo ministerija 1.3. Iki 2015 metų atsisakyti ozono sluoksnį ardančių medžiagų vartojimo, išskyrus išimties atvejus, kai nėra tinkamų alternatyvų arba alternatyvų taikymas nepriimtinas ekonominiu ar techniniu požiūriu 1.3.1. Ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis, taip pat vykdant atitinkamus projektus skatinti naudoti neardančias ozono sluoksnio medžiagas, technologijas arba taikyti kitas alternatyvias priemones 2010–2020 Aplinkos ministerija 2. Trumpalaikiai tikslai – pasiekti, kad vystantis pramonės, energetikos ir transporto sektoriams iki 2010 metų į atmosferą išmetamų teršalų kiekis nedidėtų, palyginti su 2001–2005 metais, tinkamai naudojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, privačias lėšas ir ES paramą 2.1. Užtikrinti, kad būtų įgyvendinti taršos mažinimo reikalavimai didelėse deginimo įmonėse 2.1.1. Užtikrinti, kad bendras SO2 ir NOx kiekis, išmetamas 2009–2010 metais gaminant elektros energiją, neviršytų Lietuvos stojimo į ES sutartyje nustatytų normatyvų 2009–2010 Aplinkos ministerija 2.2. Užtikrinti, kad į atmosferą išmetamas sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir amoniako kiekis neviršytų nustatytųjų nacionalinių limitų 2.2.1. Parengti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektus – nustatyti savivaldybių atsakomybę už aplinkos oro kokybės valdymo priemonių nustatymą ir įgyvendinimą 2009 Aplinkos ministerija 2.2.2. Nustatyti biokurą ir biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus 2009–2010 Aplinkos ministerija 2.3. Užtikrinti, kad įgyvendinant oro taršos mažinimo priemones kietųjų dalelių koncentracija neviršytų nustatytųjų aplinkos oro kokybės normų

\n

2.3.1. Sukurti transporto priemonių keliamos taršos reguliavimo sistemą, laikantis atsakomybės („teršėjas moka“) principo 2009 Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, savivaldybės Vanduo 1. Ilgalaikiai tikslai – pasiekti, kad požeminio vandens, upių, ežerų, Kuršių marių ir Baltijos jūros būklė būtų gera, vandens ekosistemos išlaikytų didelę įvairovę, paviršiniai vandens telkiniai tiktų poilsio reikmėms tenkinti, o visi šalies gyventojai gautų saugos ir 1.1. Sumažinti vandenų taršą pavojingomis medžiagomis tiek, kad pavojingų medžiagų išmetimai neviršytų ES normatyvų ir netrukdytų siekti geros vandens telkinių būklės 1.1.1. Remti inovatyvių ir efektyvių technologijų, leidžiančių taupiau naudoti vandens išteklius ir mažinti jų taršą, diegimą 2009–2015 Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija 1.1.2. Vykdyti Baltijos jūros ir vidaus vandenų maudyklų vandens kokybės monitoringą 2009–2020 savivaldybės 1.2. Sumažinti Baltijos jūros, Kuršių marių taršą iš sausumos šaltinių, laivų bei veiklos jūroje ir kituose vandens telkiniuose 1.2.1. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis, ypač Baltarusija, Rusijos Federacija ir Lenkija, siekiant bendrų Baltijos jūros ir kitų paviršinių bei požeminių vandenų apsaugos, naudojimo ir taršos mažinimo veiksmų 2009–2020 Aplinkos ministerija kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį 1.2.2. Tobulinti jūros aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, stiprinti jūros apsaugos institucinius pajėgumus 2009–2020 Aplinkos ministerija 1.3. Mažinti vandenų taršą iš žemės ūkio šaltinių 1.3.1. Ekonominėmis, teisinėmis ir informacinėmis priemonėmis skatinti taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo priemonių diegimą ūkiuose 2009–2013 Žemės ūkio ministerija 1.3.2. Parengti ir patvirtinti aplinkosaugos reikalavimus ūkiams, auginantiems daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių 2010 Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija 1.4. Užtikrinti požeminių vandenų apsaugą nuo taršos ir skatinti racionalų požeminio vandens išteklių naudojimą 1.4.1. Nustatyti turimų požeminio vandens išteklių kiekį, kokybės požiūriu geriausius požeminio vandens telkinius vandeniui tiekti, numatyti optimalius vandens naudojimo būdus, ištirti jo kokybę 2010–2020 Aplinkos ministerija 1.4.2. Nustatyti potencialius požeminio vandens taršos židinius vandenviečių poveikio zonose, ištirti jų grėsmės vandenviečių išteklių kokybei mastą ir likviduoti taršos židinius 2010 Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba), Aplinkos ministerija, savivaldybės

\n

1.4.3. Parengti ir patvirtinti Gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo (monitoringo, ekogeologinio tyrimo) tvarkos aprašą 2010 Aplinkos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba 1.5. Sukurti veiksmingą potvynių rizikos vertinimo ir valdymo sistemą, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius aspektus 1.5.1. Atlikti preliminarų potvynių rizikos įvertinimą tose teritorijose, kuriose nustatytas didelis potvynių pavojus, parengti potvynių rizikos žemėlapius ir potvynių masto, neigiamo poveikio ir žemės naudojimo tose teritorijose ataskaitą 2011 Aplinkos ministerija 2. Trumpalaikiai tikslai – pasiekti, kad būtų sumažinta paviršinio ir požeminio vandens tarša, tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių, 2.1. Siekti sumažinti sutelktąją taršą azotu 810 tonų, fosforu – 85 tonomis, biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras – 1050 tonų, palyginti su 2004 metais 2.1.1. Vykdyti miestų nuotekų valymo įrenginių modernizavimo ir plėtros projektus valstybės, savivaldybių, privačiomis ir ES paramos lėšomis 2010 savivaldybės privačias ir ES struktūrinių fondų paramos lėšas 2.2. Sumažinti pasklidąją taršą azotu ir fosforu 2.2.1. Sudaryti Lietuvos Respublikos jautrumo žemės ūkio taršai žemėlapį 2009 Aplinkos ministerija 2.2.2. Parengti maistinių medžiagų balanso skaičiavimo metodiką, skirtą vandenų taršos priklausomybei nuo dirvožemio tipo, ūkininkavimo sąlygų ir kitų veiksnių nustatyti 2009 Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija 2.2.3. Atnaujinti Valstybinę vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą 2012 Žemės ūkio ministerija 2.3. Įdiegti upių baseinų principu pagrįstą decentralizuotą vandens išteklių valdymo sistemą – sudaryti galimybes visiems šalies gyventojams aktyviai dalyvauti nustatant vandens telkinių vandensaugos tikslus ir parenkant jų įgyvendinimo priemones 2.3.1. Parengti upių baseinų valdymo planų ir priemonių programų projektus ir suderinti juos su visuomene ir upių baseinų rajonų koordinavimo tarybomis 2009 Aplinkos ministerija 2.3.2. Sukurti efektyvią informacijos apie vandens telkinių būklę ir ūkinės veiklos poveikį jai rinkimo ir valdymo sistemą 2009 Aplinkos ministerija 2.4. Užtikrinti, kad visa ūkinė veikla būtų organizuota taip, kad nesudarytų sąlygų į paviršinius ir požeminius vandens telkinius patekti pavojingoms aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagoms 2.4.1. Sugriežtinti gamybos nuotekų išleidimo į Kuršių marias ir Nemuną žemiau Neries įtekėjimo vietos kontrolę 2009 Aplinkos ministerija

\n

2.4.2. Nustatyti požeminio vandens pabaseinių (lokalaus paplitimo telkinių) išteklius, parengti pagrindinių požeminio vandens baseinų erdvinius hidrogeologinius modelius 2010 Aplinkos ministerija 2.4.3. Nustatyti faktines vandenviečių išteklių formavimosi teritorijas (poveikio zonas) ir jų galimus pokyčius 2008–2020 metų eksploatavimo laikotarpiu 2010 Aplinkos ministerija 2.4.4. Pakeisti Nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, siekiant įgyvendinti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje nuostatas 2010 Aplinkos ministerija Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė 1. Ilgalaikiai tikslai – išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, atkurti pažeistus gamtinius elementus, užtikrinti racionalų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės naudojimą 1.1. Išsaugoti valstybės ir jos etnografinių regionų kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę ir savitumą, užtikrinti racionalų jų naudojimą, mažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei 1.1.1. Įgyvendinti agrarinėse teritorijose kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės vertybių apsaugos priemones 2010–2020 Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija 1.1.2. Remti gamtai palankias ūkininkavimo didelę gamtinę vertę turinčiose pievose, ganyklose ir šlapynėse formas 2009–2013 Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija 1.2. Plėtoti saugomų teritorijų tinklą ir gamtinį karkasą, derinti juos prie Europos ekologinių tinklų, padidinti Lietuvos saugomų teritorijų plotą iki 16–18 procentų šalies teritorijos 1.2.1. Parengti pažeidžiamiausių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ ir kitų Lietuvos saugomų teritorijų arba jų dalių gamtotvarkos planus ir organizuoti jų įgyvendinimą 2009–2020 Aplinkos ministerija 1.3. Užtikrinti rekreacinių išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą, padidinti saugomų teritorijų atvirumą visuomenei, skleisti informaciją apie saugomų teritorijų svarbą ir tikslus 1.3.1. Organizuoti valstybiniuose parkuose pažintinio turizmo (pėsčiųjų, dviračių, vandens, automobilių, žirginio ir kitokio) takų ir trasų įrengimą, sukurti pažintinio turizmo takų sistemą, organizuoti ekologinio švietimo kampanijas 2010–2020 Aplinkos ministerija 1.3.2. Įsteigti lankytojų centrus visuose valstybiniuose parkuose 2009–2020 Aplinkos ministerija 1.3.3. Organizuoti upių renatūralizavimo projektų įgyvendinimą 2010–2020 Aplinkos ministerija 1.4. Per Strategijos galiojimo laiką (iki 2020 metų) padidinti 3 procentais Lietuvos miškingumą, plėsti kitos natūralios daugiametės augmenijos plotus, sumažinti teritorinį miškų išsidėstymo netolygumą, ypač daug dėmesio skirti mažiausiai miškingų rajonų miškingumo didinimui

\n

1.4.1. Skatinti žemės ūkio naudmenų savininkus ir valdytojus aktyviau naudotis ES parama miškui želdinti 2009–2020 Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija 1.4.2. Parengti miškų atkūrimo ir įveisimo ekologiniu-genetiniu pagrindu projektus, derinti miško želdinimą su savaiminiu atžėlimu 2009–2012 Aplinkos ministerija 1.4.3. Skatinti medelynų plėtrą siekiant užtikrinti miško sodmenų kokybę ir asortimentą 2009–2012 Aplinkos ministerija 1.5. Sustiprinti jūros kranto, Kuršių marių kranto zonos kraštovaizdžio ir jūros ekosistemų biologinės įvairovės apsaugą, derinti apsaugą su racionaliu jų naudojimu visuomenės reikmėms 1.5.1. Įgyvendinti ES nustatytus krantų apsaugos, integruoto kranto zonos vystymo reikalavimus, nuolat vykdyti Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų apsaugos ir tvarkymo priemones, parinkti tinkamiausią pajūrio žemėnaudos struktūrą 2010–2020 Aplinkos ministerija, savivaldybės 1.5.2. Formuojant Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, atrinkti biologinės įvairovės apsaugai svarbiausias teritorijas Lietuvai priklausančioje jūros dalyje 2009–2012 Aplinkos ministerija 1.6. Saugoti ir gausinti želdynus ir kitas natūralias urbanizuoto kraštovaizdžio teritorijas 1.6.1. Parengti ir įgyvendinti urbanizuoto kraštovaizdžio ekologines ir rekreacines funkcijas atliekančių natūralių ir subnatūralių teritorijų gausinimo ir tvarkymo projektus 2010–2020 Aplinkos ministerija, savivaldybės 1.7. Tobulinti biologinės įvairovės apsaugos metodus, plėtoti biologinės įvairovės, ūkinės veiklos poveikio ir saugomų teritorijų režimo veiksmingumo tyrimus 1.7.1. Tirti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę 2009–2020 Aplinkos ministerija 1.7.2. Papildyti atnaujinamas bendrojo lavinimo vidurinio ugdymo bendrąsias programas kompetencijos apie gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, tvarkymą ir racionalų naudojimą ugdymu, rekomenduoti tai įtraukti į kuriamą studijų programų turinį, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ugdymo modulius 2009–2011 Švietimo ir mokslo ministerija 2. Trumpalaikis tikslas – sukurti šiuolaikišką, Lietuvos nacionalinius interesus ir ES reikalavimus atitinkančią kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo sistemą 2.1. Tobulinti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo teisinę bazę ir strategines nuostatas 2.1.1. Atnaujinti Lietuvos biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją ir veiksmų planą, siekiant integruoti biologinės įvairovės apsaugą į atskirus ūkio šakų sektorius 2010 Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija 2.1.2. Atnaujinti Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, numatančią ilgalaikius aplinkos sektoriaus prioritetus

\n

2011 Aplinkos ministerija 2.2. Tobulinti Lietuvos saugomų teritorijų sistemą ir gamtinį karkasą, užtikrinti kertinių miško buveinių apsaugą, užbaigti steigti paukščių apsaugai svarbias teritorijas 2.2.1. Atrinkti kertines miško buveines, tinkamas įtraukti į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų tinklą, sudaryti su privačių miškų savininkais kertinių miško buveinių apsaugos sutartis 2009–2010 Aplinkos ministerija 2.2.2. Baigti formuoti Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, kuo labiau jį integruoti į Lietuvos saugomas teritorijas 2012 Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2.3. Plačiau naudoti saugomas teritorijas, visų pirma nacionalinius ir regioninius parkus, pažintiniam-ekologiniam turizmui, taip pat miestų želdynus ekologiniam švietimui, gamtos ir kultūros vertybių propagavimui 2.3.1. Organizuoti ekologinio švietimo seminarus, pažintinius žygius saugomose teritorijose 2010 savivaldybės, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija 2.4. Atkurti labiausiai pažeistus kraštovaizdžio elementus, saugoti ir gausinti estetines kraštovaizdžio vertybes, stiprinti tradicinio kaimo kraštovaizdžio apsaugą, sumažinti jo vizualinę taršą 2.4.1. Parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų ir apleistų karjerų rekultivavimo projektus 2011 savivaldybės, Aplinkos ministerija 2.4.2. Parengti rekomendacijas, kokių rūšių medžius parinkti miškui atkurti ir įveisti, atsižvelgiant į įvairius aplinkos veiksnius 2010 Aplinkos ministerija Atliekų tvarkymas 1. Ilgalaikiai tikslai – sukurti socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriais tinkamiausią komunalinių, gamybos ir kitoje ūkio veikloje susidarančių atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti atliekų susidarymą ir jų neigiamą poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai, užtikrinti racionalų atliekų energijos išteklių naudojimą, informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais 1.1. Pasiekti, kad atliekų daugėtų kur kas lėčiau negu auga gamyba, o atliekų, tenkančių pagamintam BVP vienetui, kiekis neviršytų atitinkamų gamybos šakų atliekų kiekio ES valstybių narių vidurkio 1.1.1. Remti inovatyvių ir efektyvių technologijų, leidžiančių taupiau naudoti gamtos išteklius ir vengti atliekų susidarymo, diegimą 2010–2020 Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija 1.2. Sukurti veiksmingas regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir pasiekti, kad iki 2013 metų būtų surinkta ir perdirbta ar kitaip panaudota ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų, o iki 2020 metų sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių atliekų kiekio

\n

1.2.1. Užtikrinti, kad Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas būtų laiku atnaujintas ir pakeistas 2009–2020 Aplinkos ministerija 1.2.2. Plėsti regionines atliekų tvarkymo sistemas, įgyvendinti iš dalies ES paramos lėšomis finansuojamus projektus 2009–2011 savivaldybės 1.2.3. Uždaryti visus ES reikalavimų neatitinkančius sąvartynus 2009–2015 savivaldybės 1.3. Teikti visuomenei informaciją apie atliekų tvarkymą, plėtoti ekologinį švietimą 1.3.1. Nuolat informuoti visuomenę apie atliekų prevenciją, rūšiavimo ir perdirbimo svarbą, šviesti ją šiais klausimais, ugdyti palankią nuomonę apie gaminių pakartotinį naudojimą ir pagamintus iš atliekų produktus, organizuoti visuomenės informacines kampanijas, akcijas, renginius, kurti informacinius ir publicistinius vaizdo ir garso siužetus, spaudos ir lauko reklamos maketus, rengti ir spausdinti straipsnius, leidinius, lankstinukus, skrajutes 2009–2020 Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės 1.4. Veiksmingai tvarkyti nuotekų dumblą 1.4.1. Sukurti regionines dumblo tvarkymo sistemas (didžiuosiuose miestuose pastatyti reikalavimus atitinkančius dumblo apdorojimo įrenginius, kurių našumo pakaktų regionuose susidarančiam dumblui tvarkyti) 2009–2013 savivaldybės 1.5. Veiksmingai naudoti atliekų energetinius išteklius 1.5.1. Sukurti likusių surūšiavus komunalines atliekas netinkamų perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus 2009–2013 savivaldybės 2. Trumpalaikiai tikslai – sudaryti sąlygas sukurti šiuolaikišką komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, pavojingų atliekų tvarkymo sistemą ir išplėsti viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, ugdyti gyventojams atliekų tvarkymo kultūrą ir kelti visuomenės ekologinį sąmoningumą 2.1. Sudaryti sąlygas užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą ir plėtoti regionines atliekų tvarkymo sistemas 2.1.1. Parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą 2009 Aplinkos ministerija 2.1.2. Nustatyti minimalius viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus 2009 Aplinkos ministerija 2.2. Užtikrinti kompleksinį pavojingų atliekų tvarkymą – surinkimą, klasifikavimą, apdorojimą, naudojimą, šalinimą 2.2.1. Parengti Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo 2009–2013 metų programos projektą 2009 Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija 2.3. Tobulinti pavojingų atliekų tvarkytojų kvalifikaciją

\n

2.3.1. Nustatyti reikalavimus mokymo programoms, skirtoms pavojingų atliekų tvarkymo darbų vadovams ir specialistams, norintiems gauti kvalifikacijos atestatus 2009 Aplinkos ministerija 2.4. Užtikrinti efektyvų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą atsižvelgiant į gamybos ir kitos ūkinės veiklos, taip pat komunalinių biologiškai skaidžių atliekų bendro tvarkymo galimybes 2.4.1. Organizuoti bandomojo biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo Šiaulių regione projekto parengimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą 2009–2010 Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija 2.4.2. Parengti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo rekomendacijas, taip skatinti ūkio subjektų bendradarbiavimą tvarkant gamybos, kitos ūkinės veiklos ir komunalines biologiškai skaidžias atliekas 2010 Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija 2.5. Skatinti techninio komposto, taip pat išvalyto nuo naftos ir jos produktų taršos grunto ir dirvožemio naudojimą dirvai tręšti, pakelėms apželdinti, pažeistam reljefui atkurti, karjerams rekultivuoti, energetiniams želdiniams auginti ir kitoms reikmėms 2.5.1. Parengti Techninio komposto naudojimo programą 2009 Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija 2.5.2. Nustatyti išvalyto nuo naftos ir jos produktų taršos grunto ir dirvožemio naudojimo reikalavimus ir rekomendacijas, kaip juos įgyvendinti 2009 Aplinkos ministerija II. EKONOMIKOS VYSTYMASIS Bendras ekonomikos vystymasis 1. Ilgalaikis bendrasis tikslas – sukurti šiuolaikišką žiniomis ir mokslu pagrįstą stabiliai ir teritoriškai tolygiai augančią ekonomiką, užtikrinančią spartų gyvenimo kokybės gerėjimą nebloginant aplinkos kokybės 1.1. Ilgalaikio makroekonominės aplinkos tvarumo sąlygomis užtikrinti stabilų 6–7 procentų kasmetinį ekonomikos (BVP) augimą ir pagal vienam gyventojui sukuriamą BVP (perkamosios galios standartu) pasiekti 2003 metų ES valstybių senbuvių lygį 1.1.1. Įgyvendinant visų ekonomikos šakų vidutinės trukmės ir ilgalaikius uždavinius, skatinti vykdyti priemones, numatančias aukštųjų ir naujausių technologijų bei gaminių diegimą ir galinčias padidinti darbo našumą iki ES valstybių 2003 metų atitinkamos gamybos šakos lygio 2009–2020 Ūkio ministerija 1.2. Sumažinti regionų ekonominio išsivystymo netolygumus 1.2.1. Skirti probleminėms teritorijoms ir regioniniams ekonomikos augimo centrams didesnę ES paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto investicijų dalį, kurti juose naujas geros kokybės darbo vietas 2010–2020 Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija

\n

1.3. Sukurti aplinką, palankią įmonių socialinės atsakomybės plėtrai 1.3.1. Parengti Nacionalinę įmonių socialinės atsakomybės plėtros programą 2009–2013 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Transportas 1. Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugią, ekonomiškai efektyvią ir palankią aplinkai transporto sistemą, daugiau naudojančią alternatyvių degalų, sumažinti transporto neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam keleivių vežimui 1.1. Padidinti transporto sektoriaus ekonominį ir ekologinį veiksmingumą ir pasiekti, kad degalų sąnaudos ir į orą išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didėtų dvigubai lėčiau nei krovinių ir keleivių pervežimo apimtis 1.1.1. Gerinti kelių infrastruktūrą, nutiesti pagrindinius Lietuvos Respublikos bendrajame plane numatytus miestų aplinkkelius 2010–2020 savivaldybės, Susisiekimo ministerija 1.1.2. Teikti prioritetą valstybinės reikšmės rajoninių kelių, kuriais naudojasi viešasis maršrutinis transportas, asfaltavimui 2009–2020 Susisiekimo ministerija 1.1.3. Didžiuosiuose miestuose diegti modernias koordinuoto automatinio eismo valdymo sistemas, reaguojančias į eismo pokyčius 2010–2020 savivaldybės, Susisiekimo ministerija 1.1.4. Įgyvendinti švietimo priemones, kurios skatintų transporto priemonių savininkus teikti pirmenybę mažiau degalų naudojančioms ir ne tokioms taršioms, taip pat mažesnį triukšmą keliančioms kelių transporto priemonėms 2010–2020 Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija 1.2. Plėtoti aplinką mažiau teršiantį ir mažesnį poveikį žmonių sveikatai turintį transportą, ypač geležinkelių ir jūrų transportą, multimodalines (daugiarūšes) ir intermodalines (įvairiarūšes) transporto sistemas 1.2.1. Ekonominėmis priemonėmis užtikrinti, kad krovinių vežimas geležinkeliu ir jūrų transportu būtų ekonomiškai racionalesnis ir nuolat didėtų, dėl to mažėtų oro tarša, taip pat plėtoti vandens transporto infrastruktūrą ir taip didinti galimybes naudoti ekologiškai švaresnį vandens transportą 2009–2020 Susisiekimo ministerija 1.2.2. Skatinti logistikos centrų infrastruktūros plėtrą ir siekti, kad būtų vis plačiau naudojamos daugiarūšio transporto sistemos, maksimaliai naudojant visų rūšių transporto potencialą 2009–2020 Susisiekimo ministerija 1.2.3. Plėsti vandens kelių tinklą ir reikalingą vandens turizmui viešąją infrastruktūrą 2009–2020 Susisiekimo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas)

\n

1.2.4. Plėtoti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą miestuose, gyvenvietėse, užmiesčio ir valstybinės reikšmės keliuose 2009–2020 savivaldybės, Susisiekimo ministerija 1.2.5. Mažinti Lietuvos transporto sistemos, ypač geležinkelių, atskirtį – įgyvendinti ir plėtoti projektą „Rail Baltica“ 2009–2020 Susisiekimo ministerija 1.2.6. Atlikus ekonominį vertinimą, apsispręsti dėl giliavandenio jūrų uosto statybos 2009–2018 Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija 1.3. Integruoti aplinkos ir visuomenės sveikatos saugos aspektus į nacionalinės transporto politikos sprendimo priėmimo, stebėsenos ir poveikio vertinimo procesus 1.3.1. Atsižvelgiant į kasmetines galimybes, parengti ir įgyvendinti žvyrkelių asfaltavimo planus, taip gerinti eismo sąlygas ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai 2009–2020 savivaldybės 1.4. Didinti kelių transporto veiklos energinį veiksmingumą 1.4.1. Siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti eismo saugą kelių transporte, diegti efektyvesnes kontrolės sistemas 2009–2015 savivaldybės, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2. Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonomines ir teisines sąlygas, skatinančias mažiau aplinką teršiančio ir saugesnio transporto vystymąsi, geriau organizuoti ir reguliuoti kelių transporto eismą, didinti jo saugumą, mažinti oro taršą ir triukšmą, pasiekti, kad oro tarša ir triukšmas miestuose neviršytų leistinų normatyvų 2.1. Sumažinti tranzitinio transporto srautus per miestus ir ypač centrines jų dalis 2.1.1. Įdiegti miestų transporto reguliavimo sistemas, sureguliuoti transporto srautus miestuose taip, kad jo būtų mažiau miestų centruose, sumažėtų transporto spūstys, oro tarša ir triukšmas 2009–2010 savivaldybės, Susisiekimo ministerija 2.2. Plėtoti viešąjį transportą, teikti pirmenybę ne tokioms taršioms ir mažesnį triukšmą keliančioms transporto priemonėms 2.2.1. Plačiau taikyti ekonomines ir administracines priemones, ribojančias kelių transporto priemonių keliamą oro taršą ir triukšmą 2009–2011 Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, savivaldybės 2.3. Padidinti eismo saugumą, siekiant, kad iki 2010 metų transporto aukų sumažėtų apie du kartus 2.3.1. Atlikti išsamią, moksliškai pagrįstą eismo įvykių Lietuvos keliuose tendencijų ir priežasčių analizę, patikslinti Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 metų programą, numatyti ir įgyvendinti šia analize pagrįstas eismo saugumo didinimo priemones 2009–2010 Susisiekimo ministerija

\n

Pramonė 1. Ilgalaikis tikslas – sukurti naujausiomis, palankiomis aplinkai technologijomis pagrįstą, ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriais veiksmingą pramonę 1.1. Padidinti gamybos ir gaminių ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, pasiekti, kad BVP vienetui pagaminti energijos ir vandens reikėtų mažiau, pagal šiuos rodiklius pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį 1.1.1. Remti pramonės įmonėse ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą didinančių priemonių taikymo iniciatyvą 2010–2020 Ūkio ministerija 1.2. Padidinti aukštosiomis technologijomis pagrįstą gamybą, pasiekti, kad pagal šį rodiklį Lietuva artėtų prie ES valstybių vidurkio (20–25 procentai) 1.2.1. Skirti daugiausia ES struktūrinių fondų paramos verslui lėšų žiniomis ir aukštosiomis technologijomis pagrįstoms pramonės šakoms, užtikrinančioms didelį darbo našumą, skatinti 2010–2020 Ūkio ministerija 1.3. Užtikrinti, kad cheminės medžiagos būtų gaminamos, tvarkomos ir naudojamos taip, kad nekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai ir atitiktų ES cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) reglamentą ir jo įgyvendinimo priemonių planą 1.3.1. Skatinti keisti gamybai naudojamas pavojingas aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagas mažiau pavojingomis medžiagomis, o išsenkančius išteklius – atsinaujinančiais ištekliais 2010–2020 Ūkio ministerija, Energetikos ministerija 2. Trumpalaikiai tikslai – sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai, padidinti vietinių atsikuriančiųjų 2.1. Pasiekti, kad teršalų išmetimas į orą augtų ne mažiau kaip du kartus lėčiau nei gamyba 2.1.1. Nustatytąja tvarka ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuoti pramonės ir energetikos įmonių oro taršos mažinimo ir monitoringo sistemų diegimo projektus 2010–2012 Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija ir antrinių žaliavų perdirbimą, plačiau diegti švaresnės gamybos metodus ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones 2.2. Kuo daugiau Lietuvos pramonės įmonėse taikyti gaminių būvio ciklo vertinimo ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones (aplinkos vadybos sistemas, ekologinį gaminių projektavimą, ekologinį ženklinimą, darnaus pramonės vystymosi ataskaitas) 2.2.1. Platinti informacinę ir metodinę medžiagą apie darnaus pramonės vystymosi priemones ir jų taikymą 2010–2011 Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija 2.3. Sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai ir pasiekti, kad kuo daugiau Lietuvos pramonės įmonių taikytų švaresnės gamybos metodus 2.3.1. Remti sertifikuotų aplinkos vadybos sistemų (ISO 14001 ir EMAS) diegimą pramonės įmonėse

\n

2009–2010 Ūkio ministerija 2.4. Didinti antrinių žaliavų perdirbimą 2.4.1. Remti privataus kapitalo investicijų į vietinių antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo pajėgumų kūrimą iniciatyvą 2010–2011 Ūkio ministerija Energetika 1. Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugų, palankų aplinkai, konkurencingą ir į bendrą ES energetikos sistemą integruotą energetikos sektorių, užtikrinti patikimą ir diversifikuotą energijos išteklių tiekimą, padidinti energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo 1.1. Modernizuoti esamas ir pagal naudingosios šilumos energijos poreikį pastatyti naujas didelio efektyvumo kogeneracines elektrines 1.1.1. Išanalizuoti teisines ir finansines sąlygas statyti Lietuvos elektrinėje naują iki 450 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbininį bloką 2009–2012 Energetikos ministerija 1.1.2. Išanalizuoti teisines ir finansines sąlygas statyti Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, kitų vietovių elektrinėse kombinuotojo ciklo dujų turbininius blokus 2009–2012 Energetikos ministerija, savivaldybės 1.1.3. Pagal poreikius ir galimybes organizuoti Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose miestuose kogeneracinių elektrinių, naudojančių biokurą arba netinkamas perdirbti energinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas, statybą 2012–2020 Energetikos ministerija, savivaldybės efektyvumą, išplėsti atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą 1.2. Didinti elektros energijos, šilumos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą, sumažinti energijos nuostolius skirstomuosiuose tinkluose 1.2.1. Koordinuoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir plėtrą, šilumos tiekimo tinklų renovavimą – sudaryti sąlygas šilumos gamintojams konkuruoti, o vartotojams – galimybę reguliuoti šilumos suvartojimą 2009–2020 savivaldybės, Energetikos ministerija 1.2.2. Organizuoti elektros energijos tiekimo infrastruktūros atnaujinimą (transformatorių pastočių modernizavimą, iš dalies – elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų renovavimą) – sudaryti sąlygas prisijungti naujiems elektros energijos gamintojams 2010–2020 Energetikos ministerija 1.3. Sumažinti teršalų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagamintos energijos vienetui 1.3.1. Koordinuoti ES saugumo reikalavimus atitinkančios naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimą 2009–2018 Energetikos ministerija 1.4. Sumažinti šalies priklausomybę nuo kuro importo, padidinant energijos gamybą iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių 1.4.1. Išanalizuoti teisines ir finansines sąlygas, kurios užtikrintų efektyvią energijos gamybą, naudojant vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius

\n

2010 Energetikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija 1.4.2. Organizuoti ir koordinuoti, kad visas ekonomiškai pateisinamas miško kirtimo atliekų potencialas – apie 150 tūkst. tne (apie 900 tūkst. kietmetrių) per metus – būtų sunaudotas energijos gamybai 2009–2020 Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija 1.5. Kompleksiškai integruoti Lietuvos energetikos sistemas, ypač elektros ir dujų tiekimo sektorius, į ES sistemas ir ES energijos rinką 1.5.1. Koordinuoti Lietuvos aukštosios įtampos elektros tinklų sujungimo su Skandinavijos valstybių ir Lenkijos tinklais projektų įgyvendinimą 2009–2015 Energetikos ministerija 1.5.2. Išanalizuoti teisines ir finansines sąlygas statyti suskystintų dujų terminalą ir plėtoti gamtinių dujų perdavimo tinklus 2009–2015 Energetikos ministerija 2. Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti patikimą ir saugų, neviršijantį numatytųjų taršos limitų energijos tiekimą visoms Lietuvos ūkio šakoms, didinti energijos taupymą ir naudojimo efektyvumą, tinkamai naudojant ES struktūrinių paramos fondų, valstybės ir privačias lėšas 2.1. Pasiekti, kad šiluma, pagaminta iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių, 2010 metais sudarytų 17 procentų bendro pirminės energijos gamybos balanso, o elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų daugiau kaip 7 procentus visos šalyje suvartojamos elektros energijos 2.1.1. Patikslinti Kogeneracijos plėtros planą, siekiant iš esmės padidinti šilumos ir elektros energijos gamybą iš biokuro 2010 Energetikos ministerija 2.1.2. Parengti projektą teisės akto, reglamentuojančio elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimą 2010–2020 metais, siekiant kuo plačiau naudoti atsinaujinančius ir vietinius energijos išteklius 2010 Energetikos ministerija 2.1.3. Parengti ir patvirtinti Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo 2010–2020 metų veiksmų planą 2010 Energetikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija 2.2. Padidinti pirminės energijos transformavimo veiksmingumą elektros energetikos ir ypač centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, mažinti šilumos perdavimo nuostolius 2.2.1. Nustatyti subalansuotą, efektyvų ir ekonomiškai konkurencingą bendrą centralizuotos šilumos ir elektros energijos gamybos poreikį šalyje, didinti biokuro naudojimą, įgyvendinti Kogeneracijos plėtros planą 2010 Energetikos ministerija, savivaldybės 2.3. Didinti energijos taupymą ir vartojimo efektyvumą 2.3.1. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2011–2015 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektą

\n

2010 Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija 2.3.2. Įgyvendinti energiją taupančias ūkio šakų priemones, kurios leistų per 3 metus sumažinti lyginamąsias galutinės energijos sąnaudas 1,5 procento, palyginti su 2007 metais 2010 Energetikos ministerija, Ūkio ministerija Žemės ūkis 1. Ilgalaikiai tikslai – sukurti ekonomiškai efektyvų ir konkurencingą žemės ūkį, pagrįstą mažesnį poveikį aplinkai darančiu ūkininkavimu, plėtoti ekologinius ūkius ir aukštos kokybės sertifikuotų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, tausoti gamtos išteklius 1.1. Intensyviai plėtoti ekologiškų augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą, pasiekti, kad 2013 metais sertifikuoti ekologinės gamybos plotai sudarytų ne mažiau kaip 5 procentus, o 2020 metais – 10 procentų visų žemės ūkio naudmenų 1.1.1. Teikti ekonominę paramą ekologiniams ūkiams plėtoti, propaguoti ekologinį ženklą 2009–2013 Žemės ūkio ministerija 2. Trumpalaikiai tikslai – sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, ypač ekologiškai jautriose teritorijose, gerinti ekonominę ir teisinę aplinką, tinkamą plėtoti tradiciniams (ypač smulkiems ir vidutiniams), ekologiniams ūkiams, padidinti vidutinių ir smulkių ūkių konkurencingumą, aprūpinti vartotojus aukštos kokybės mitybos poreikius atitinkančiais maisto produktais 2.1. Sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį ekologiškai jautrioms teritorijoms, padidinti jų stabilumą 2.1.1. Parengti Biržų regioninio parko teritorijos dalies gamtotvarkos planą, numatantį tinkamas karstinio regiono apsaugos ir tvarkymo priemones 2011 Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2.1.2. Skatinti ekologiškai jautriose teritorijose (karstinis regionas, kalvoti regionai) ūkininkauti ekologiškai 2009–2013 Žemės ūkio ministerija 2.2. Didinti ekologiškų produktų realizavimo šalyje ir užsienyje galimybes 2.2.1. Plėtoti ekologinės gamybos, ekologiškų produktų kokybės ir ekologiškų produktų rinkos mokslinius tyrimus ir duomenų apie tai bazes, skatinti vartotojų švietimą ir informavimą 2009–2010 Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija 2.3. Didinti vidutinių ir mažų ūkių konkurencingumą, užtikrinti, kad juose būtų ūkininkaujama mažiau veikiant aplinką 2.3.1. Skatinti vidutinius ir mažus ūkius imtis netradicinės alternatyvios augalininkystės ir gyvulininkystės, ūkininkauti pagal rentabilesnius ir mažiau aplinką veikiančius metodus 2009–2010 Žemės ūkio ministerija 2.3.2. Ekonominėmis priemonėmis skatinti mažų žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių steigimąsi 2009–2010

\n

Žemės ūkio ministerija 2.4. Mažinti neigiamą organinių ir mineralinių trąšų, pesticidų poveikį aplinkai ir žemės ūkio produkcijos kokybei 2.4.1. Siekti, kad mineralinės trąšos būtų naudojamos laikantis mokslo institucijų parengtų rekomendacijų, o pesticidai – laikantis geros augalų apsaugos praktikos taisyklių ir integruotų kontrolės reikalavimų, griežčiau kontroliuoti jų kokybę ir naudojimą 2009–2010 Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija 2.5. Mažinti amoniako patekimą į aplinką 2.5.1. Ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinti statyti ES reikalavimus atitinkančias mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudoti šiuolaikiškas organinių trąšų įterpimo ir skleidimo priemones, mažinančias amoniako patekimą į aplinką 2009–2010 Žemės ūkio ministerija Būstas 1. Ilgalaikiai tikslai – sukurti šiuolaikišką būsto infrastruktūrą, geras, higieniškas buities sąlygas, padidinti būsto energinį naudingumą, užtikrinti šiuolaikiškas, geros kokybės visiems prieinamas viešąsias paslaugas, sumažinti neigiamą būsto poveikį aplinkai, skatinti socialinę sanglaudą 1.1. Padidinti būstų energinį efektyvumą, spartinti daugiabučių namų modernizavimą 1.1.1. Įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą – tobulinti priemones programos tikslams įgyvendinti, kooperuoti ES struktūrinių fondų, Ignalinos programos ir kitų programų lėšas, valstybės biudžeto asignavimus ir privataus kapitalo lėšas 2009–2020 Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės 1.1.2. Parengti „pasyvaus energijos vartojimui pastato“ – maksimaliai taupančio energiją pastato – normatyvinę bazę ir įgyvendinti demonstracinį projektą 2010 Aplinkos ministerija 1.2. Gerinti būstų kokybę, pasiekti, kad būsto naudingas plotas vienam gyventojui padidėtų iki 28–29 kv. metrų ir būtų artimas esamam ES valstybių senbuvių vidurkiui 1.2.1. Užtikrinti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo ir techninės priežiūros kontrolę, pagerinti būstų statybos kokybės kontrolę 2009–2020 savivaldybės, Aplinkos ministerija 1.3. Plėtoti socialinio būsto fondą 1.3.1. Analizuoti socialinio būsto poreikį, prognozuoti jo pokyčius, tobulinti valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo sąlygas ir tvarką, ypač daug dėmesio skirti jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus 2009–2020 Aplinkos ministerija 2. Trumpalaikiai tikslai – toliau įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą 2.1. Užtikrinti, kad teikiama valstybės parama skatintų daugiabučių namų butų savininkus įgyvendinti energiniu požiūriu efektyvius namų modernizavimo projektus

\n

2.1.1. Teikti ir administruoti valstybės paramą namų modernizavimo projektams parengti ir įgyvendinti 2009–2011 Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra 2.2. Skatinti daugiabučių namų modernizavimą –viešinti jį, informuoti ir konsultuoti daugiabučių namų butų savininkus, parengti tipinius ir demonstracinius projektus, galimybių studijas, mokyti būsto sektoriaus dalyvius 2.2.1. Parengti ir įgyvendinti daugiabučių namų modernizavimo viešinimo priemones (pranešimai spaudai, radijo ir televizijos laidos, skrajutės ir kita) 2009–2011 Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija 2.2.2. Teikti konsultacijas daugiabučių namų butų savininkams, būsto sektoriaus dalyviams organizuoti mokymo ir kitus renginius, supažindinančius su daugiabučių namų priežiūra, modernizavimu, racionaliu energijos išteklių naudojimu 2009–2011 Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, Aplinkos ministerija 2.2.3. Kasmet parengti ne mažiau kaip 5 tipinius daugiabučių namų modernizavimo projektus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ES struktūrinės paramos lėšomis 2009–2011 Aplinkos ministerija, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra Turizmas 1. Ilgalaikiai tikslai – įgyvendinti darnaus vystymosi principus, planuojant ir vykdant teritorinę turizmo plėtrą, įgyvendinant turizmo infrastruktūros projektus nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis 1.1. Didinti turizmo paslaugų apimtį ir įvairovę, plėtoti turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą, geriau naudoti šalies regionų gamtos ir kultūros savitumą, etnokultūros vertybes 1.1.1. Skatinti rekreacijos ir turizmo paslaugų infrastruktūros plėtrą – tenkinti didėjančius vietinio ir atvykstamojo turizmo poreikius, poilsiautojų ir turistų lūkesčius, išsaugoti teritorijų rekreacinio ir ekologinio potencialo kokybę 2009–2020 Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas 1.1.2. Inicijuoti kultūros paveldo objektų (dvarų, malūnų, kitų objektų) naudojimo turizmo reikmėms ir turistinių maršrutų viešosios infrastruktūros sukūrimo projektus 2009–2020 Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros paveldo apsaugos departamentas 1.2. Tobulinti šalies turizmo ir rekreacijos valdymo, planavimo ir rėmimo sistemą, teikti pirmenybę kultūrinio, ekologinio, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo turizmo plėtrai, skatinti šią veiklą, pirmiausia remti projektus, užtikrinančius aplinkos kokybės išsaugojimą, racionalų rekreacinių išteklių naudojimą 1.2.1. Inicijuoti nacionalinės reikšmės kultūrinio turizmo, aktyvaus poilsio (dviračių, vandens turizmo trasų) viešosios infrastruktūros sukūrimo projektus

\n

2009–2020 Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros paveldo apsaugos departamentas 1.2.2. Sukurti ir įdiegti turizmo paslaugų kokybės, rinkodaros priemonių veiksmingumo stebėsenos sistemą 2009–2020 Valstybinis turizmo departamentas, Aplinkos ministerija 1.3. Sukurti moksliškai pagrįstas turizmo išteklių tyrimo, rinkos stebėsenos, žmogiškųjų išteklių ugdymo sistemas, leisiančias veiksmingai plėtoti turizmo sektorių ir aktyviai formuoti Lietuvos – patrauklios turizmui valstybės – įvaizdį 1.3.1. Tobulinti į vartotoją orientuotą nacionalinę turizmo informacinę sistemą 2010–2020 Valstybinis turizmo departamentas 1.4. Inicijuoti projektus, kurie didintų kultūros, komunikacijos, sveikatinimo, kitų paslaugų ir pramogų pasiūlą 1.4.1. Įgyvendinti kurortų ir kurortinių teritorijų kultūrines priemones sezoniškumui mažinti 2012–2020 Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės 1.4.2. Skatinti atviro ir uždaro tipo sporto ir poilsio infrastruktūros (golfo laukai, hipodromai ir kita) plėtrą 2009–2020 Ūkio ministerija 1.4.3. Skatinti apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros plėtrą, pirmenybę teikti ekonominės klasės viešbučių ir kempingų tinklui turizmo centruose ir rekreacinėse vietovėse 2009–2020 Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės 1.4.4. Dalyvauti Europos Komisijos vykdomame turistiniame projekte „Europos patraukliausios turistinės vietovės (EDEN)“ 2009–2011 Valstybinis turizmo departamentas 1.5. Skatinti ir visokeriopai remti dviračių ir vandens turizmo viešosios infrastruktūros plėtrą, didinti informacijos sklaidą 1.5.1. Parengti nacionalinių dviračių turizmo trasų specialiuosius planus, infrastruktūros plėtros projektus, skatinti jų įgyvendinimą 2009–2015 Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės, Aplinkos ministerija 1.5.2. Inicijuoti nacionalinių vandens turizmo trasų ir jų infrastruktūros plėtros projektus, skatinti jų įgyvendinimą 2009–2015 Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, savivaldybės, Aplinkos ministerija 1.5.3. Rengti visuomenės informavimo priemones dviračių turizmui skatinti 2011–2020 Valstybinis turizmo departamentas 2. Trumpalaikiai tikslai – sukurti geros kokybės kultūrinio, aktyvaus poilsio, sveikatingumo, kaimo turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, sistemingai ugdyti žmogiškųjų išteklių gebėjimus, užtikrinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ir racionalų naudojimą 2.1. Plėtoti turizmo potencialą šalies regionuose ir turizmo centruose, veiksmingai naudojant valstybės, savivaldybių, ES, kitų tarptautinių fondų paramos lėšas 2.1.1. Įgyvendinti Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtojimo kaimo vietovėse programą

\n

2009–2013 Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas 2.1.2. Įgyvendinti programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ priemones 2009 Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė 2.2. Suderinti turizmo infrastruktūros plėtrą šalies teritorijoje, atsižvelgiant į rekreacinių išteklių potencialą ir regionų ekologinį talpumą 2.2.1. Parengti Lietuvos turizmo ir rekreacijos išteklių potencialo teritorinio vertinimo metodiką ir studiją – nustatyti didžiausio turistinio potencialo traukos vietoves 2010–2011 Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas 2.2.2. Palaikyti nacionalinės turizmo informacijos sistemos veiklą ir sistemingai atnaujinti informaciją 2009–2010 Valstybinis turizmo departamentas 2.2.3. Parengti mėgėjiškos žūklės plėtros Lietuvoje galimybių studiją 2010 Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas 2.2.4. Parengti aviaturizmo plėtros galimybių studiją 2011 Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas 2.3. Skleisti šalyje ir užsienyje informaciją apie Lietuvos poilsio ir turizmo galimybes, kaupti informaciją apie šalies gamtos ir kultūros vertybes 2.3.1. Propaguoti ir skatinti kurortinių sveikatinimo ir SPA paslaugų plėtrą – perspektyvią turizmo, gyventojų sveikatinimo ir užimtumo kurortuose ir kurortinėse teritorijose didinimo priemonę 2009–2020 Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija 2.3.2. Didinti savivaldybių ir nacionalinių parkų informacijos centrų veiklos veiksmingumą, plėsti informacijos pateikimo galimybes, sustiprinti šviečiamąją, informacijos sklaidos ir įvaizdžio kūrimo veiklą 2009–2010 Aplinkos ministerija, savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas III. SOCIALINIS VYSTYMASIS Užimtumas 1. Ilgalaikiai tikslai – skatinti gyventojų užimtumą, investicijas į žmogiškąjį kapitalą, naujų ir geros kokybės darbo vietų kūrimą, užtikrinti lygias galimybes visiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, taip stiprinti socialinę sanglaudą 1.1. Vykdyti aktyvią užimtumo ir žmogiškųjų išteklių ugdymo politiką, pagerinti darbo kokybę, padidinti jo našumą, sustiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą 1.1.1. Efektyviai taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kartu teikti psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos paslaugas, mažinančias labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų žmonių 2010–2020 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas

\n

1.1.2. Tobulinti mokymosi visą gyvenimą sistemą, užtikrinti tęstinio mokymosi paslaugų įvairovę ir prieinamumą 2010–2020 Švietimo ir mokslo ministerija 1.1.3. Kompleksiškai spręsti darbuotojų saugos ir sveikatos problemas, grindžiamas nuodugnia situacijos analize 2010–2020 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.2. Siekti, kad vidutinis metinis užimtumo lygis padidėtų iki 70 procentų, sudaryti sąlygas, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti Lietuvos gyventojas rastų savęs vertą ir tinkamą darbą 1.2.1. Užtikrinti imlią ir įtraukiąją darbo rinką, integruoti lyčių lygybės ir lygių galimybių aspektą užimtumo srityje 2010–2020 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.2.2. Sudaryti sąlygas derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą 2010–2020 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.3. Gerinti darbo rinkos poreikių atitiktį, sudaryti sąlygas tobulinti kompetenciją ir didinti užimtumo gebėjimus – plėtoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir geriau jas naudoti 1.3.1. Rengti kvalifikuotą, gebančią prisitaikyti prie rinkos pokyčių darbo jėgą – organizuoti profesinį mokymą, pirmenybę teikti darbui su naujausiomis technologijomis, skatinti asmenų, ypač priklausančių socialinės atskirties grupėms, dalyvavimą tęstinio mokymosi procese 2009–2020 Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.3.2. Taikyti vidutinės ir ilgalaikės trukmės kvalifikacijų poreikio prognozavimo metodus, tobulinti profesinio orientavimo sistemą 2009–2020 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.3.3. Sukurti ir plėtoti nacionalinę kvalifikacijų sistemą ir jos infrastruktūrą 2009–2020 Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.4. Skatinti darbo rinkos lankstumą, derinti jį su užimtumo garantijomis, užtikrinti aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą šiame procese 1.4.1. Plėtojant socialinį dialogą, tobulinti teisės aktus, reguliuojančius darbo santykius, taip siekti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros 2009–2020 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialiniai partneriai 2. Vidutinės trukmės tikslai – padidinti darbo jėgos gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, įtraukti į darbo rinką kuo daugiau asmenų, turinčių integravimosi į darbo rinką problemų, užtikrinant geros kokybės ir saugų užimtumą, 2.1. Pasiekti, kad vidutinis metinis užimtumo lygis šalyje padidėtų iki 68,8 procento, o jau pasiektas moterų 61 procento ir pagyvenusių (55–64 metų) žmonių 53 procentų užimtumo lygis nemažėtų 2.1.1. Formuoti visiems prieinamą darbo rinką, užtikrinti lygias moterų ir vyrų įsidarbinimo galimybes, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, remti darbo vietų kūrimą neįgaliesiems ir bedarbiams, jų ir gausių šeimų tėvų savarankišką užimtumą

\n

2009–2010 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.1.2. Plėtoti jaunimo verslumą 2009–2011 Švietimo ir mokslo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ūkio ministerija sumažinti nedeklaruojamą darbą; sustiprinti socialinę partnerystę ir įmonių socialinę atsakomybę 2.2. Padidinti ieškančių darbo asmenų (ypač jaunimo) užimtumą ir darbo patrauklumą, vykdyti nedarbo (ypač ilgalaikio) prevenciją, patobulinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones 2.2.1. Modernizuoti darbo rinkos institucijas, tobulinti darbo rinkos stebėsenos ir valdymo rodiklių sistemas, didinti taikomų priemonių ir paslaugų veiksmingumą, racionaliau naudoti lėšas 2009–2010 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.2.2. Remti darbo jėgos mobilumą 2009–2010 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.3. Sumažinti nedeklaruojamą darbą, sudaryti sąlygas pereiti iš nelegalaus darbo į legalų, diegti naujus darbo organizavimo būdus 2.3.1. Mažinti paskatas dirbti nelegaliai, vykdyti veiksmingą nelegalaus darbo prevenciją, stiprinti tarpinstitucinio kontrolinio darbo koordinavimą 2009–2010 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.3.2. Vykdyti įmonių socialinę atsakomybę skatinančias priemones 2009–2010 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.4. Sudaryti tinkamas sąlygas vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims išlikti aktyviems darbo rinkoje, išlaikyti kuo ilgiau darbo rinkoje patyrusius darbuotojus, tobulinti sveikatinimo veiklą, užtikrinti kuo didesnį gyventojų darbingumą 2.4.1. Plėtoti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų tinklą 2009–2010 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.4.2. Sudaryti sąlygas derinant užimtumo, visuomenės sveikatos, švietimo ir mokslo, pensijų bei socialinės partnerystės politikos priemones prailginti žmonių darbingą gyvenimą, didinti vyresniojo amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje 2010–2012 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija 2.5. Sudaryti tinkamas mokymosi visą gyvenimą sąlygas, plėtoti profesinio orientavimo paslaugas, tobulinti savaiminiu ir neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos vertinimą ir pripažinimą 2.5.1. Užtikrinti ieškantiems darbo asmenims geros kokybės mokymo ir profesinio orientavimo prieinamumą, pritaikyti ir diegti profesinio mokymo ir profesinio konsultavimo programas mažai išsilavinusiems asmenims 2009–2010 Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.5.2. Tobulinti teikiančiųjų suaugusiesiems mokymosi visą gyvenimą paslaugas sistemą

\n

2009–2012 Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.6. Įgyvendinti priemones, užtikrinančias darbingumo, sveikatos ir gyvybės išsaugojimą darbo vietoje 2.6.1. Sukurti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės darbo vietose nuolatinės stebėsenos sistemą, skirtą duomenims apie įmonių, įstaigų ir organizacijų darbo sąlygas darbo vietose kaupti 2010–2011 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija 2.6.2. Vykdyti Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategiją 2009–2012 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Skurdas ir socialinė atskirtis 1. Ilgalaikiai tikslai – padidinti gyventojų pajamas, sumažinti visuomenės diferenciaciją ir skurdą, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, siekti efektyvios socialinės apsaugos – sudaryti palankias sąlygas šeimoms, užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją 1.1. Sumažinti visuomenės diferenciaciją ir skurdą, regioninius socialinio vystymosi skirtumus 1.1.1. Rengti ir įgyvendinti skurdo ir socialinės atskirties prevencijos priemones 2010–2020 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.1.2. Užtikrinti pakankamą minimalią paramą mažas pajamas turintiems gyventojams, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes 2010–2020 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2. Vidutinės trukmės tikslai – užtikrinti socialinio draudimo išmokų, pirmiausia pensijų, gavėjams pakankamą jų prarastų pajamų kompensavimą, socialinę paramą skirti tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, užtikrinti kiekvienam socialinės atskirties grupėms priklausiančiam asmeniui bent minimalų ekonominį ir socialinį saugumą, įveikti ypač didelį skurdą 2.1. Išlaikyti pakankamą socialinio draudimo išmokų, pirmiausia pensijų, lygį, derinti jį su finansinėmis socialinio draudimo ir pensijų sistemos galimybėmis 2.1.1. Vykdyti pensijų sistemos monitoringą, siekiant nustatyti Lietuvos pensijų sistemos einamojo (valstybinio socialinio draudimo) ir kaupiamojo (pensijų fondų) modelių plėtros perspektyvas 2009–2010 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.2. Užtikrinti tinkamą paramą jaunoms šeimoms 2.2.1. Siekti sudaryti palankias sąlygas šeimoms derinti darbą ir asmeninį gyvenimą 2009–2015 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.3. Užtikrinti socialinės paramos priemonių tikslingumą ir dydį, leidžiantį pagrįstai šią paramą gaunantiems asmenims turėti jų orumo nežeminančias pajamas 2.3.1. Tobulinti piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims sistemą

\n

2009–2013 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.3.2. Rengti ir įgyvendinti skurdo ir socialinės atskirties prevencijos priemones; tobulinti skurdo ir socialinės atskirties monitoringo sistemą, reikiamas duomenų bazes, informacijos apdorojimo ir analizės sistemas 2009–2010 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.4. Didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę 2.4.1. Tobulinti socialinių paslaugų infrastruktūrą – tobulinti socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų gebėjimus 2009–2010 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Visuomenės sveikata 1. Ilgalaikiai tikslai – gerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę, pailginti gyvenimo trukmę – mažinti sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą, ypač nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų, kraujotakos sistemos ligų, onkologinių 1.1. Sutelktomis visuomenės ir visų sektorių pastangomis mažinti aplinkos, socialinių ir ekonominių veiksnių neigiamą poveikį sveikatai: vidutinę būsimo gyvenimo trukmę prailginti iki 72,5 metų, pasiekti ES valstybių senbuvių esamą kūdikių mirtingumo lygį 1.1.1. Plėtoti tarpžinybinį bendradarbiavimą, įtraukti kitus sektorius į sveikatinimo veiklą 2009–2020 Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės ligų, psichikos sveikatos sutrikimų, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę 1.1.2. Skatinti sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą, mažinti antsvorio ir nutukimo plitimą 2009–2020 Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės 1.1.3. Įgyvendinti motinos ir vaiko sveikatą užtikrinančias priemones 2009–2020 Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės 1.2. Sumažinti rūkymo paplitimą, alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą 1.2.1. Vertinti galimą poveikį visuomenės sveikatai, numatyti ir įgyvendinti neigiamo priklausomybių ligų poveikio mažinimo priemones 2009–2020 Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, Aplinkos ministerija Susisiekimo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Narkotikų kontrolės departamentas) 1.3. Sumažinti traumatizmą, sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir mirtingumą nuo jų 1.3.1. Vykdyti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją, ypač daug dėmesio skirti priklausomybių ligų prevencijai ir visuomenės psichikos sveikatai

\n

2009–2020 Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Narkotikų kontrolės departamentas 1.4. Pagerinti gyventojams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę 1.4.1. Užtikrinti saugias, geros kokybės, veiksmingas, atitinkančias ES reikalavimus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas 2011–2020 Sveikatos apsaugos ministerija 1.5. Sumažinti Lietuvos regionų, vyrų ir moterų sveikatos skirtumus 1.5.1. Plėtoti kurortų ir kurortinių teritorijų infrastruktūrą – didinti sveikatingumo ir gydymo paslaugų įvairovę ir apimtį, prieinamumą įvairiems vartotojams 2009–2020 Ūkio ministerija, savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerija 1.5.2. Vykdyti visuomenės sveikatos mokslinius tyrimus, siekiant mažinti regionų, vyrų ir moterų sveikatos netolygumus 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija 1.6. Vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę 1.6.1. Vykdyti užkrečiamųjų ligų (ypač gripo, skiepijimu valdomų, per maistą plintančių, ŽIV / AIDS, lytiškai plintančių infekcijų) profilaktiką 2009–2020 Sveikatos apsaugos ministerija 2. Trumpalaikiai tikslai – sukurti modernią ir gerai veikiančią sveikatos priežiūros sistemą, pagrįstą socialinių partnerių bendradarbiavimu ir skatinančią sveiką gyvenseną, sveiką aplinką, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą 2.1. Sumažinti gyventojų mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 2.1.1. Rengti ir įgyvendinti traumatizmo prevencijos priemones 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija 2.2. Stabilizuoti jaunesnių nei 65 metų gyventojų mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų 2.2.1. Ugdyti sveiką gyvenseną, didinti vaikų, jaunimo ir kitų amžiaus grupių asmenų fizinį aktyvumą, skatinti sveiką mitybą 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija 2.3. Gerinti visuomenės psichikos sveikatą ir sumažinti savižudybių, ypač daug dėmesio skirti priklausomybės ligų prevencijai 2.3.1. Vykdyti Psichikos sveikatos strategiją ir jos įgyvendinimo programą 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija 2.3.2. Įgyvendinti alkoholio vartojimo mažinimo priemones 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija 2.3.3. Įgyvendinti rūkymo mažinimo, ypač tarp vaikų ir jaunimo, priemones 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija

\n

2.3.4. Vykdyti narkotikų kontrolę, narkomanijos ir psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją 2009–2010 Narkotikų kontrolės departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija 2.3.5. Vykdyti visuomenės sveikatos stebėseną (monitoringą) 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija 2.3.6. Vykdyti sveikatos mokslinius tyrimus 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija 2.4. Gerinti sveikatos rizikos veiksnių valdymą 2.4.1. Tobulinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija 2.4.2. Vykdyti visuomenės sveikatos rizikos veiksnių stebėseną 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija 2.4.3. Vykdyti sveikatos rizikos veiksnių mokslinius tyrimus 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija 2.5. Užtikrinti greitą reagavimą į pavojus visuomenės sveikatai 2.5.1. Įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos 2005 m. gegužės 23 d. asamblėjoje priimtų Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje 2007–2012 metų programą 2009–2010 savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerija 2.5.2. Tobulinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų gebėjimus 2009–2010 Sveikatos apsaugos ministerija 2.6. Sustiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse – priartinti ją prie bendruomenės 2.6.1. Gerinti savivaldybių teikiamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas – steigti visuomenės sveikatos biurus, kurie leis aktyviau spręsti aktualias tam tikros teritorijos visuomenės sveikatos priežiūros problemas, aktyviau vykdyti sveikatinimo veiklą 2009–2010 savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerija Švietimas ir mokslas 1. Ilgalaikiai tikslai – išugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, sustiprinti intelektinį visuomenės potencialą, kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą 1.1. Užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą 1.1.1. Įteisinti ugdymo darnaus vystymosi reikmėms ir žinių visuomenės kūrimo pagrindines nuostatas įvairaus lygmens švietimo veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose 2010–2020 Švietimo ir mokslo ministerija 1.2. Sukurti nuolat besimokančią visuomenę, sudaryti sąlygas asmenims, norintiems keisti ar kelti kvalifikaciją, mokytis visą gyvenimą 1.2.1. Sudaryti sąlygas asmenims mokytis formaliuoju ir neformaliuoju būdu 2010–2020 Švietimo ir mokslo ministerija 1.2.2. Naudoti lanksčias mokymosi ir studijų formas ir būdus, sudarančius galimybę dirbantiems asmenims įsigyti, tęsti ir tobulinti visų lygmenų išsilavinimą

\n

2010–2020 Švietimo ir mokslo ministerija 1.3. Skleisti darnaus vystymosi idėjas visais švietimo lygmenimis 1.3.1. Vykdyti mokslinius ugdymo turinio ir metodikos tyrimus, švietimo orientavimo į darnų vystymąsi stebėseną 2010–2020 Švietimo ir mokslo ministerija 1.3.2. Inicijuoti ir plėtoti nacionalinį darnaus vystymosi švietimo kompetencijos tinklą 2010–2020 Švietimo ir mokslo ministerija 1.4. Užtikrinti sistemingą mokslo ir technologijų vystymąsi, leidžiantį kurti mokslu, naujausiomis, aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darančiomis technologijomis ir inovacijomis pagrįstą žinių visuomenę 1.4.1. Parengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas, į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos 2010–2020 Švietimo ir mokslo ministerija 1.4.2. Skatinti šalies verslą investuoti į mokslinius tyrimus ir dalyvauti kuriant ir diegiant inovacijas, stiprinant studijų, mokslinių tyrimų, inovacijų trikampį 2010–2020 Ūkio ministerija 1.4.3. Nuolat rengti ir atnaujinti darnaus vystymosi švietimo metodinę, informacinę ir kitą medžiagą, užtikrinti jos sklaidą 2010–2020 Švietimo ir mokslo ministerija 1.5. Įgyvendinti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JTEEK) Darnaus vystymosi švietimo strategiją ir šios strategijos įgyvendinimo Vilniaus gaires 1.5.1. Vykdyti Nacionalinės darnaus vystymosi švietimo programos įgyvendinimo stebėseną, grindžiamą JTEEK darnaus vystymosi švietimo strategijos rodikliais 2010–2015 Švietimo ir mokslo ministerija 1.5.2. Įgyvendinti Nacionalinę darnaus vystymosi švietimo 2007–2015 metų programą 2009–2015 Švietimo ir mokslo ministerija 1.5.3. Nuolat atnaujinti darnaus vystymosi švietimo internetinę svetainę 2010–2020 Švietimo ir mokslo ministerija 1.6. Vykdyti tarpkryptinius ir tarpdalykinius tyrimus, aprėpiančius socialinius ir gamtos mokslus, skatinti jų sąveiką su politikos formavimo procesu, siekti, kad priimami sprendimai būtų 1.6.1. Reguliariai kontroliuoti studijų kokybę, atsižvelgti į darnaus visuomenės vystymosi poreikius ir darbo rinkos pokyčius, patobulinti studijų kokybės vertinimo tvarką 2009–2020 Švietimo ir mokslo ministerija 1.6.2. Inicijuoti darnaus vystymosi mokslo tyrimams skirtus tarptautinius projektus, programas ir tinklus, dalyvauti juos įgyvendinant 2009–2020 visos ministerijos grindžiami mokslo tyrimais ir ekonominių, socialinių bei aplinkosaugos tikslų, uždavinių ir įgyvendinimo priemonių integralumu 1.6.3. Skatinti mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą su verslo institucijomis

\n

2009–2020 Švietimo ir mokslo ministerija 2. Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti spartų švietimo, mokslo ir technologijų vystymąsi, pasiekti, kad švietimas, mokslas ir naujausios technologijos didintų tarptautinį Lietuvos konkurencingumą visose gyvenimo srityse ir skatintų darnų Lietuvos vystymąsi 2.1. Stiprinti vidurinių, profesinių ir aukštųjų mokyklų sanglaudą 2.1.1. Parengti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700, pakeitimo projektą 2010 Švietimo ir mokslo ministerija 2.2. Skatinti mokslo, technologijų kūrimo ir verslo institucijų sąveiką, kurti naujausias ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančias technologijas 2.2.1. Ekonominėmis ir organizacinėmis priemonėmis aktyvinti dalyvavimą tarptautiniuose mokslo ir studijų mainuose, tarptautinėse mokslinių tyrimų ir naujausių technologijų kūrimo programose 2009–2010 Švietimo ir mokslo ministerija 2.3. Pasiekti, kad žinios ir mokslas taptų svarbiu veiksniu, užtikrinančiu spartų ekonominį ir socialinį vystymąsi, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, švarią ir sveiką aplinką, spartų žinių visuomenės kūrimą 2.3.1. Reformuoti švietimo įstaigų tinklą 2009–2010 Švietimo ir mokslo ministerija 2.3.2. Pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais 2009–2010 Švietimo ir mokslo ministerija 2.3.3. Išplėsti vidurinių mokyklų kompiuterizavimą, patobulinti žinių įgijimo ir naudojimo metodus 2009–2010 Švietimo ir mokslo ministerija 2.3.4. Vykdyti darniam vystymuisi skirtus mokslinius tyrimus, laikant juos vienu iš nacionalinių mokslo prioritetų 2009–2010 Švietimo ir mokslo ministerija 2.4. Padidinti mokslinių tyrimų efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą, sumažinti protų nutekėjimą 2.4.1. Gerinant mokslinių tyrimų ir finansavimo sąlygas, sumažinti protų nutekėjimą ir skatinti sugrįžti į šalies mokslo institucijas užsienyje moksliniam darbui parengtus Lietuvos mokslininkus 2009–2010 Švietimo ir mokslo ministerija Kultūros savitumo išsaugojimas 1. Ilgalaikiai tikslai – išsaugoti lietuvių kalbą, lietuvių etninę ir regioninę kultūrą, istorinį Lietuvos kultūros paveldą, Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrinį savitumą 1.1. Formuoti Lietuvos piliečių vertybinę orientaciją, siejančią su Lietuvos kultūra, padėti pažinti ir suvokti Lietuvos kultūros savitumą ir ypatumus 1.1.1. Vykdyti Ilgalaikę etninės kultūros plėtros programą 2010–2020 Kultūros ministerija 1.2. Kryptingai ugdyti tvarią kaimo bendruomenę, gebančią išsaugoti ir perduoti ateities kartoms pagrįstą nacionalinėmis kultūros vertybėmis Lietuvos kaimo materialinį ir dvasinį paveldą

\n

1.2.1. Įgyvendinti vertingiausias kultūros paveldo reikšmės suvokimo didinimo priemones, tobulinti kultūros paveldo vertybių apskaitą ir propagavimą 2009–2020 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) 1.2.2. Organizuoti ir vykdyti kultūros vertybių apsaugos monitoringą 2009–2020 Kultūros paveldo departamentas 1.2.3. Vykdyti Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros programą 2009–2015 Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybinis turizmo departamentas 1.3. Užtikrinti lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, skatinti jos vystymąsi žinių visuomenės poreikiams tenkinti 1.3.1. Stiprinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimo teisinius pagrindus 2010–2020 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 1.3.2. Užtikrinti Lietuvos bibliotekų fondų integraciją į skaitmeninę Europos kultūros paveldo erdvę 2009–2013 Kultūros ministerija 1.4. Globoti etninę kultūrą, vietos tradicijas, saugoti kultūros paveldą, jo vertę 1.4.1. Pagerinti visuomenės švietimą – įtraukti pagrindines žinias apie kultūros vertybes ir jų apsaugos būdus į bendrojo lavinimo mokyklų bendrąsias programas ir rekomenduoti įtraukti į studijų programas 2011–2015 Švietimo ir mokslo ministerija 1.4.2. Perkelti į modernias saugojimo laikmenas etninės kultūros paveldą, tyrinėti etninę kultūrą 2011–2020 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija 1.5. Remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą 1.5.1. Įgyvendinti Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo nuostatas Lietuvoje 2009–2020 Kultūros ministerija 2. Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti kultūros paveldo apsaugą – stiprinti tiesioginę valstybės institucijų ir visuomenės atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą 2.1. Skatinti kuo aktyvesnį visuomenės dalyvavimą išsaugant Lietuvos ir jos etninių regionų savitumą 2.1.1. Per šalies ir vietos visuomenės informavimo priemones supažindinti visuomenę su išlikusiomis kultūros vertybėmis, etniniais savitumais, vietos tradicijomis, siekti plačiau įtraukti visuomenę, ypač jaunimą, į jų išsaugojimą ir puoselėjimą 2009–2010 Kultūros paveldo departamentas 2.1.2. Baigti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimą, iškilmingai paminėti Lietuvos tūkstantmetį, įgyvendinti projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ renginius 2010 Kultūros ministerija, savivaldybės 2.2. Plėtoti regioninę kultūros politiką, saugoti regioninius kultūros paveldo skirtumus

\n

2.2.1. Parengti kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos regionines programas – sudėtinę regionų vystymosi programų dalį, organizuoti jų vykdymą 2009–2010 Kultūros paveldo departamentas, savivaldybės 2.2.2. Tobulinti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo sistemą 2009–2010 Kultūros ministerija 2.2.3. Rengiant kaimo plėtros programas, numatyti kultūros paveldo ir tradicijų atgaivinimo ir apsaugos priemones 2009–2010 savivaldybės Tausojantis vartojimas 1. Ilgalaikiai tikslai – augant bendram gaminių ir paslaugų vartojimui, pasiekti, kad didėjantis vartojimas neprastintų aplinkos būklės, pirmenybę teikti palankioms aplinkai paslaugoms ir gaminiams, kurių gamybai ir eksploatavimui sunaudojama kuo mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių, nenaudojama 1.1. Pasiekti, kad aplinkai palankūs (žalieji) pirkimai apimtų visą viešąjį sektorių ir atitiktų pirmaujančių šioje srityje ES valstybių lygį 1.1.1. Parengti ir įgyvendinti Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 804, pakeitimus, numatančius Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos įgyvendinimo 2012–2016 metų priemones 2011 Aplinkos ministerija 1.1.2. Reguliariai papildyti sąrašus produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkosaugos kriterijai vis nuo tolesnių metų (sudaryti vis naujas atitinkamų produktų grupes) 2010–2020 Aplinkos ministerija 1.1.3. Periodiškai nustatyti žaliųjų pirkimų kriterijus vis naujoms produktų grupėms 2010–2020 Aplinkos ministerija toksinių medžiagų, kurie daro kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai per visą būvio ciklą 1.2. Skatinti individualius palankius aplinkai (žaliuosius) pirkimus ir ekologiškų produktų vartojimą 1.2.1. Remti visuomenines organizacijas, aktyviai propaguojančias visuomenei aplinkai palankius (žaliuosius) pirkimus ir ekologiškų produktų vartojimą 2009–2020 Aplinkos ministerija 1.3. Teikti perkančiosioms organizacijoms ir visuomenei metodinę pagalbą žaliųjų pirkimų klausimais 1.3.1. Rengti ir platinti perkančiosioms organizacijoms ir visuomenei rekomendacinius ir informacinius leidinius apie žaliuosius pirkimus 2010–2020 Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Viešųjų pirkimų tarnyba), Aplinkos ministerija 1.4. Pasiekti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos laikytųsi tausojančio vartojimo standartų 1.4.1. Įdiegti valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose Europos bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal LST EN ISO14001:2005

\n

2009–2020 visos ministerijos ir savivaldybės 2. Trumpalaikiai tikslai – ištirti vartotojų vertybines nuostatas, vartojimo įpročius ir elgseną, nustatyti palankesnio aplinkai vartojimo prioritetus, sukurti ir pradėti įgyvendinti darnaus vartojimo politiką, pagrįstą produktų ir paslaugų, darančių kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, vartojimu 2.1. Atlikti vartotojų vertybinių nuostatų, įpročių ir elgsenos tyrimus, nustatyti palankesnio aplinkai vartojimo prioritetus 2.1.1. Periodiškai tobulinti Žaliųjų pirkimų mokymo programą 2009–2011 Viešųjų pirkimų tarnyba, Aplinkos ministerija 2.1.2. Organizuoti perkančiosioms organizacijoms mokymą žaliųjų pirkimų klausimais 2009–2011 Viešųjų pirkimų tarnyba, Aplinkos ministerija 2.2. Skatinti gamintojus plėsti gaminių, turinčių ES ir / ar Lietuvos ekologinį ženklą, gamybą 2.2.1. Supaprastinti Lietuvos ekologinio ženklo suteikimo procedūras 2009–2010 Aplinkos ministerija 2.2.2. Teikti interneto žaliųjų pirkimų tinklalapyje informaciją apie aplinkai palankius produktus, aplinkosaugos kriterijus, kitą perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms žaliuosius pirkimus, naudingą informaciją 2009–2011 Aplinkos ministerija 2.2.3. Pritaikyti Viešųjų pirkimų tarnybos informacinę sistemą rinkti žaliųjų pirkimų statistiką 2009–2011 Viešųjų pirkimų tarnyba IV. TERITORIJŲ VYSTYMASIS 1. Ilgalaikiai tikslai – užtikrinti tolygų šalies teritorinį vystymąsi, palankias socialinio ir ekonominio vystymosi sąlygas, gerą aplinkos kokybę visoje Lietuvos teritorijoje 1.1. Pertvarkyti esamą teritorijų planavimo sistemą, sukurti šiuolaikišką, stabilią, skaidrią, suprantamą ir logišką teritorijų planavimo ir įgyvendinimo sistemą 1.1.1. Parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, numatančio pagerinti teritorijų planavimo proceso valdymą, projektą 2010 Aplinkos ministerija 1.1.2. Modernizuoti Teritorijų planavimo dokumentų registrų informacinę sistemą – integruoti valstybės ir savivaldos teritorijų planavimo sprendinius į vieną sistemą, sukurti, įdiegti ir organizuoti teritorijų planavimo stebėsenos sistemą, siekiant pagerinti teritorijų planavimo proceso valdymą 2012 Aplinkos ministerija 1.2. Sumažinti teritorinius gyvenimo kokybės skirtumus ir užtikrinti nuo šalies vidurkio atsiliekančių šalies regionų ir probleminių teritorijų spartesnį ekonominį vystymąsi, sumažinti švytuoklinę gyventojų migraciją į didžiuosius šalies miestus – sumažinti transporto poreikį ir jo lemtą aplinkos taršą bei klimato kaitą 1.2.1. Plėtoti ir remti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus ir kitas bendruomenių priemones užimtumui didinti, skurdui ir atskirčiai mažinti, siekiant sumažinti teritorinius skirtumus

\n

2011–2020 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija 1.2.2. Periodiškai atnaujinti miestų ir rajonų plėtros planus pagal darnaus vystymosi principus 2010–2020 savivaldybės 1.2.3. Parengti projektą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo, numatančio užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, kad būtų sumažinti miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių plėtros netolygumai, sparčiau vystytųsi atsiliekantys regionai 2009 Aplinkos ministerija 1.2.4. Parengti ir patvirtinti rekomendacijas savivaldybėms naujų abonentų (vartotojų) prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros klausimais 2010 Aplinkos ministerija 1.2.5. Organizuoti nuotekų valymo įrenginių modernizavimo ir plėtros projektų, vykdomų aglomeracijose, didesnėse kaip 2 000 gyventojų, įgyvendinimą 2010 Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 1.3. Užtikrinti palankias kaimo ir miesto sąveikos ir partnerystės sąlygas 1.3.1. Rengti ir įgyvendinti ekonominio kaimo vietovių augimo ir užimtumo projektus 2011–2020 savivaldybės, Žemės ūkio ministerija 1.3.2. Skatinti aplinkos ir kultūros paveldo objektų pritaikymą turizmo ir rekreacijos reikmėms 2011–2020 Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Kultūros ministerija 1.3.3. Parengti ir patvirtinti Pajūrio juostos tvarkymo 2014–2018 metų programą, atsižvelgiant į įgyvendintų Baltijos jūros krantotvarkos priemonių efektyvumą ir kranto būklę 2013 Aplinkos ministerija, savivaldybės 2. Trumpalaikiai tikslai – optimizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sistemą ir jų funkcijų pasidalijimą, sustiprinti vietos bendruomenes, kuo sparčiau išspręsti probleminių teritorijų ekonominio ir socialinio vystymosi problemas, sustabdyti jų depopuliacijos procesus 2.1. Sustiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis, jų ekonominį ir socialinį potencialą, gerinti jose žmonių gyvenimo kokybę 2.1.1. Parengti ir patvirtinti miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normas 2009 Aplinkos ministerija 2.1.2. Baigti rengti savivaldybių ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius planus 2009–2010 savivaldybės, Aplinkos ministerija 2.1.3. Rengti ir įgyvendinti probleminių ir atsiliekančių teritorijų plėtros programas, tinkamai administruoti ir naudoti ES struktūrinių fondų paramos lėšas 2009–2020 Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

\n

2.1.4. Vykdyti regionų socialinio ir ekonominio vystymosi stebėseną, tobulinti regionų socialinio ir ekonominio vystymosi ir strateginių nacionalinės regioninės politikos dokumentų stebėsenos sistemą 2009–2020 Vidaus reikalų ministerija 2.1.5. Parengti ir patvirtinti viešojo naudojimo rekreacinių teritorijų (vandens telkinių ir jų pakrančių) tvarkymo, specialiojo plano koncepciją, kurioje bus numatyti valstybės viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų teritorijų apsaugos, tvarkymo ir naudojimo, kitos ūkinės veiklos vykdymo principai 2011 Aplinkos ministerija

", "next": 239644}