Commission Regulation

Commission Regulation Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS tarp Europos ekonominės bendrijos ir Egipto Arabų Respublikos JO DIDENYBĖ BELGIJOS KARALIUS, JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, AIRIJOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO KARALIŠKOJI DIDENYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS KUNIGAIKŠTIS, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ, JOS DIDENYBĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS JUNGTINĖS KARALYSTĖS KARALIENĖ, bei EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA ir EGIPTO ARABŲ RESPUBLIKOS PREZIDENTAS PREAMBULĖ NORĖDAMI pademonstruoti jų bendrą ryžtą išlaikyti ir sustiprinti draugiškus savo santykius, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos principų, NUSPRENDĘ pradėti platų bendradarbiavimą, kuris prisidės prie Egipto ekonominės ir socialinės plėtros ir padės sustiprinti santykius tarp Bendrijos ir Egipto, NUSPRENDĘ skatinti ekonominį ir prekybos bendradarbiavimą tarp Bendrijos ir Egipto, atsižvelgiant į atitinkamą išsivystymo lygį, ir sudaryti tam patikimą pagrindą pagal savo tarptautinius įsipareigojimus, NUSPRENDĘ sukurti naują santykių tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių modelį, suderinamą su tarptautinės bendruomenės teisingesnės ir labiau subalansuotos ekonominės tvarkos siekiu; PAŽYMĖDAMI, kad 1972 m. gruodžio 18 d. Briuselyje pasirašyto Susitarimo 17 straipsnis numato naujo, platesnio Susitarimo sudarymą, NUSPRENDĖ sudaryti šį Susitarimą ir paskyrė tokius įgaliotuosius atstovus: JO DIDENYBĖ BELGIJOS KARALIUS: Renaat VAN ELSLANDE Užsienio reikalų ministrę, JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ: Jens CHRISTENSEN Ambasadorių, nuolatinį Generalinio sekretoriaus pavaduotoją, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: Hans-Dietrich GENSCHER Federalinį užsienio reikalų ministrą, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: Louis de GUIRINGAUD Užsienio reikalų ministrą, AIRIJOS PREZIDENTAS: Garret FITZGERALD Užsienio reikalų ministrą, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: Arnaldo FORLANI Užsienio reikalų ministrą, JO KARALIŠKOJI DIDENYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS KUNIGAIKŠTIS: Gaston Thorn Liuksemburgo Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausybės pirmininką ir užsienio reikalų ministrą, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ: Max van den STOEL Nyderlandų Karalystės užsienio reikalų ministrą, JOS DIDENYBĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS JUNGTINĖS KARALYSTĖS KARALIENĖ: Anthony CROSLAND, MP Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės užsienio ir sandraugos reikalų valstybės sekretorių, Europos BENDRIJŲ TARYBA: Anthony CROSLAND, MP Europos Bendrijų Tarybos pirmininką, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės užsienio ir sandraugos reikalų valstybės sekretorių, Claude CHEYSSON Europos Bendrijų Komisijos narį, EGIPTO ARABŲ RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: Zakareya Tawfik ABDEL-FATTAH Egipto Arabų Respublikos užsienio prekybos ministrą. 1 straipsnis Šio Susitarimo tarp Bendrijos ir Egipto tikslas – skatinti bendrąjį bendradarbiavimą tarp Susitariančiųjų Šalių, siekiant prisidėti prie Egipto ekonominės ir socialinės plėtros ir sustiprinti santykius tarp Šalių. Tuo tikslu bus patvirtintos ir įgyvendinamos nuostatos ir priemonės ekonominio, techninio ir finansinio bendradarbiavimo bei prekybos srityse. I ANTRAŠTINĖ DALIS TECHNINIS IR FINANSINIS BENDRADARBIAVIMAS 2 straipsnis Bendrija ir Egiptas pradeda bendradarbiavimą, kuriuo siekiama prisidėti prie Egipto plėtros padedant paties Egipto pastangoms ir kuo labiau stiprinti esamus ekonominius ryšius abipusei Šalių naudai. 3 straipsnis Siekiant 2 straipsnyje nurodyto bendradarbiavimo, visų pirma atsižvelgiama į tokius dalykus: – Egipto plėtros planų ir programų tikslus ir prioritetus; – schemų, į kurias integruojamos įvairios operacijos, svarbą; – regioninio bendradarbiavimo tarp Egipto ir kitų valstybių skatinimo svarbą. 4 straipsnis 1. Bendradarbiavimo tarp Bendrijos ir Egipto tikslas yra visų pirma remti: – Bendrijos dalyvavimą Egiptui stengiantis plėtoti jo gamybos ir ekonomikos infrastruktūrą, kad būtų diversifikuota jo ekonominė struktūra. Toks dalyvavimas visų pirma turėtų būti susijęs su Egipto industrializacija ir jo žemės ūkio modernizacija; – rinkodarą ir Egipto eksportuojamų produktų prekybos skatinimą; – pramoninį bendradarbiavimą, skirtą padidinti Egipto pramonės gamybą tokiomis priemonėmis: – skatinant Bendrijos dalyvavimą įgyvendinant Egipto pramonės plėtros programas, – globojant ryšių ir susitikimų tarp Egipto ir Bendrijos pramonės politikos formuotojų, rėmėjų ir įmonių organizavimą, kad būtų skatinama užmegzti naujus santykius pramonės srityje, atitinkančius šio Susitarimo tikslus, – lengvinant patentų ir kitos pramoninės nuosavybės įsigijimą palankiomis sąlygomis finansavimu pagal 1 Protokolą ir (arba) kitais atitinkamais susitarimais su Bendrijos įmonėmis ir institucijomis, – leidžiant pašalinti netarifines ir nekvotines kliūtis, kurios gali trukdyti patekti į bet kurią rinką, – bendradarbiavimą mokslo, technologijos ir aplinkos apsaugos srityse; – Bendrijos ūkio subjektų dalyvavimą tiriant, išgaunant ir perdirbant Egipto išteklius ir užsiimant bet kokia veikla, kuri plėtotų tokius išteklius vietoje, ir tinkamą bendradarbiavimo ir investicinių sutarčių, tuo tikslu sudarytų tarp jų ūkio subjektų, vykdymą; – bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje; – privačių investicijų, kuriomis suinteresuotos abi Šalys, skatinimą; – keitimąsi informacija apie ekonominę ir socialinę padėtį ir apie jos raidą, kai to reikia tinkamam Susitarimo funkcionavimui. 2. Susitariančiosios Šalys gali nuspręsti dėl papildomų bendradarbiavimo sričių. 5 straipsnis 1. Bendradarbiavimo taryba reguliariai nustatys bendradarbiavimo gaires, kad būtų pasiekti Susitarime iškelti tikslai. 2. Bendradarbiavimo taryba yra atsakinga už kelių ir priemonių pradėti bendradarbiavimą 4 straipsnyje apibrėžtose srityse ieškojimą. Tuo tikslu ji įgaliojama priimti sprendimus. 6 straipsnis Bendrija dalyvauja finansuojant bet kokias Egipto plėtros skatinimo priemones pagal 1 Protokole dėl techninio ir finansinio bendradarbiavimo nustatytus reikalavimus, atsižvelgdama į trišalio bendradarbiavimo siūlomas galimybes. 7 straipsnis Susitariančiosios Šalys padeda tinkamai vykdyti bendradarbiavimo ir investicines sutartis, kuriomis suinteresuotos abi Šalys ir kurios patenka į Susitarimo sferą. II ANTRAŠTINĖ DALIS PREKYBOS BENDRADARBIAVIMAS 8 straipsnis Prekybos srityje šio Susitarimo tikslas yra skatinti prekybą tarp Susitariančiųjų Šalių, atsižvelgiant į atitinkamą jų išsivystymo lygį ir poreikį užtikrinti geresnį jų prekybos balansą, siekiant padidinti Egipto prekybos augimo tempą ir pagerinti Bendrijos rinkos prieinamumo sąlygas jo produktams. A. Pramonės produktai 9 straipsnis Pagal 13, 14 ir 16 straipsnių nuostatas muitai ir lygiavertį poveikį turintys mokesčiai Egipto kilmės produktų, išskyrus išvardytuosius Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties II priede ir išvardytuosius A priede, importui į Bendriją naikinami pagal tokį tvarkaraštį: Tvarkaraštis Sumažinimas (%) Nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos Nuo 1977 m. liepos 1 d. 80 100 10 straipsnis 1. Pagrindiniai muitai už kiekvieną produktą, kuriems taikytinas 9 straipsnyje numatytas sumažinimas, yra tokie: – pradinės sudėties Bendrijoje: muitai, 1975 m. sausio 1 d. iš tikrųjų taikyti Egiptui pagal 1972 m. gruodžio 18 d. Susitarimo tarp Bendrijos ir Egipto I priedo nuostatas; – Danijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje: muitai, 1972 m. sausio 1 d. iš tikrųjų taikyti Egiptui. 2. Sumažinti muitai, apskaičiuojami pagal 9 straipsnį, taikomi suapvalinus vienos dešimtosios tikslumu. Tačiau, Bendrijai taikant 1972 m. sausio 22 d. Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį dėl Airijos ir Jungtinės Karalystės specifinių muitų ar muito tarifų mišriųjų muitų specifinės dalies, 9 straipsnis taikomas apvalinant vienos dešimttūkstantosios tikslumu. 11 straipsnis 1. Jei muitai susideda iš apsauginio elemento ir fiskalinio elemento, 9 straipsnis taikomas apsauginiam elementui. 2. Jungtinė Karalystė pakeičia fiskalinio pobūdžio muitus ir tokių muitų fiskalinį elementą vidaus mokesčiu pagal 10 straipsnyje nurodyto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 38 straipsnį. 12 straipsnis Nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos Egipto kilmės produktų, išskyrus išvardytuosius Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties II priede ir išvardytuosius B priede, importo į Bendriją kiekybiniai apribojimai ir jiems lygiavertį poveikį turinčios priemonės naikinami. 13 straipsnis Egiptui taikomos 10 straipsnyje nurodyto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 7 Protokolo 1 straipsnyje numatytos priemonės dėl motorinių transporto priemonių importo ir motorinių transporto priemonių surinkimo pramonės Airijoje. 14 straipsnis 1. Toliau nurodytų produktų importui taikomos metinės ribos, kurias viršijus, pagal 2–6 straipsnius gali būti vėl apmokestinama trečiosioms šalims iš tikrųjų taikomais muitais; kiekvienu atveju nurodytas ribinis kiekis, nustatytas Susitarimo įsigaliojimo metams. BMT pozicijos Nr. Aprašas Ribinis kiekis (tonomis) 27.10 Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys: A. Lengvosios alyvos: III. Skirtos kitiems tikslams B. Vidutiniosios alyvos: III. Skirtos kitiems tikslams C. Sunkiosios alyvos: I. Gazoliai:

1. c)Skirti kitiems tikslams II. Degalai
2. c)Skirti kitiems tikslams III. Tepalinės alyvos; kitos alyvos:
3. c)Skirtos maišyti pagal 27 skirsnio 7 papildomą pastabą
4. d)Skirtos kitiems tikslams 27.11 Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai: A. Ne mažiau kaip 99 % grynumo propanas: I. Skirtas naudoti kaip variklių degalai arba šildymo kuras B. Kiti: I. Komercinis propanas ir komercinis butanas:
5. c)Skirti kitiems tikslams 450 000 27.12 Vazelinas: A. Nevalytasis: III. Skirtas kitiems tikslams B. Kiti 27.13 Parafinas, mikrokristalinis naftos vaškas, anglių dulkių vaškas, ozokeritas (kalnų vaškas), lignito (rusvųjų anglių) vaškas, durpių vaškas, kiti mineraliniai vaškai, dažyti arba nedažyti: B. Kiti: I. Nevalytieji:
6. c)Skirti kitiems tikslams II. Kiti 27.14 Naftos bitumas, naftos koksas ir kiti naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, likučiai: C. Kiti: II. Kiti 31.03 Mineralinės arba cheminės fosforo trąšos 35 000 55.05 Medvilnės siūlai, neskirti mažmeninei prekybai 7 000 55.09 Kiti austiniai medvilnės audiniai 3 250 2. Nuo kitų metų šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos kasmet didinamos 5 %. 3. Bendrija pasilieka teisę nustatyti kiekybinius apribojimus Bendrojo muitų tarifo 28.40 B II subpozicijoje (fosfatai, įskaitant polifosfatus, išskyrus amoniaką) ir 76 skirsnyje (aliuminis) klasifikuojamiems produktams. 4. Kai pasiekiama šiuo straipsniu reglamentuojamų produktų importui nustatyta riba, atitinkamo produkto importas iki kalendorinių metų pabaigos gali būti vėl apmokestinamas trečiosioms šalims iš tikrųjų taikomais muitais. 5. Kai produkto, kuriam taikoma riba, importas pasiekia 75 % nustatyto lygio, Bendrija informuoja Bendradarbiavimo tarybą. 6. Šiame straipsnyje numatytos ribos gali būti panaikintos ne anksčiau kaip 1979 m. gruodžio 31 d. 15 straipsnis 1. Bendrija pasilieka teisę keisti nuostatas, taikomas naftos produktams, klasifikuojamiems Bendrojo muitų tarifo 27.10, 27.10 A bei B I, 27.12, 27.13 B ir 27.14 subpozicijose ir pozicijose : – patvirtinus bendrą naftos produktų kilmės apibrėžimą; – priėmus sprendimą pagal bendrą prekybos politiką; – įvedus bendrą energetikos politiką. 2. Tokiu atveju Bendrija užtikrina, kad šių produktų importui būtų taikomos lengvatos, lygiavertės šiame Susitarime numatytoms lengvatoms. Šiai straipsnio daliai taikyti bet kurios Šalies reikalavimu Bendradarbiavimo taryboje vyksta konsultacijos. 3. Pagal šio straipsnio 1 dalį šis Susitarimas neturi įtakos naftos produktų importui taikomoms netarifinėms taisyklėms. 16 straipsnis Prekių, gaunamų perdirbant C priede išvardytus žemės ūkio produktus, atveju 9 straipsnyje nustatytas sumažinimas taikomas šių produktų importui į Bendriją nustatyto mokesčio fiksuotam komponentui. B. Žemės ūkio produktai 17 straipsnis 1. Tokių Egipto kilmės produktų importui į Bendriją taikomi muitai sumažinami kiekvienam jų nustatytu procentiniu dydžiu: BMT pozicijos Nr. Aprašas Sumažinimas (%) 03.03 Vėžiagyviai ir moliuskai, su geldelėmis arba be geldelių, švieži (gyvi arba negyvi), šaldyti, užšaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu ar išdžiovinti; vėžiagyviai, su kiautais, paprasti išvirti vandenyje: A. Vėžiagyviai: ex IV. Krevetės: – Šviežios ar užšaldytos 50 05.04 Gyvūnų (išskyrus žuvis) žarnos, pūslės ir skrandžiai, sveiki arba jų gabalai 80 07.01 Daržovės, šviežios arba šaldytos: A. Bulvės: II. Šviežios: ex
7. a)Nuo sausio 1 d. iki gegužės 15 d. – Nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. 40 F. Ankštinės daržovės, gliaudytos arba negliaudytos: II. Pupos (Phaseoulus): – Nuo spalio 1 d. iki birželio 30 d. – Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d. 60 Svogūnai, askaloniniai česnakai, valgomieji česnakai – Svogūnai, nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. 60 – Česnakai, nuo vasario 1 d. iki gegužės 31 d. 50 M. Pomidorai: ex I. Nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 14 d.: – Nuo gruodžio 1 d. iki kovo 31 d. ex S. Saldžiosios paprikos: 60 – Nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 30 d. 40 07.05 Džiovintos ankštinės daržovės, gliaudytos, su luobelėmis arba be luobelių, skaldytos arba neskaldytos: B. Kitos (išskyrus skirtas sėjai) 80 08.01 Datulės, bananai, kokosai, braziliniai riešutai (bertoletijos), anakardžio riešutai, ananasai, avokadai, mangai, guajavos ir mangostanai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų: ex. A. Datulės: – Džiovintos: 80 H. Kiti (mangai, guajavos ir mangostanai) 40 08.02 Citrusų vaisiai, švieži arba džiovinti: ex A. Apelsinai: – Švieži 60 ex. B. Mandarinai (įskaitant tanžerinus (tangerines) ir satsumas (satsumas)); klementinos (clementines), vilkingai (wilkings) ir panašūs citrusų hibridai: – Švieži 60 ex C. Citrinos: – Šviežios 40 D. Greipfrutai: 80 ex E. Kiti – Žaliosios citrinos 80 08.04 Vynuogės, šviežios arba džiovintos: A. Šviežios: I. Valgomosios vynuogės: ex
8. a)Nuo lapkričio 1 d. iki liepos 14 d.: – Nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 30 d. 60 ex 08.09 Kiti vaisiai, švieži: – Arbūzai, nuo balandžio 1 d. iki birželio 15 d. 50 08.12 Džiovinti vaisiai, išskyrus klasifikuojamus 08.01–08.05 pozicijose E. Papajos 50 09.04 Pipirai (Piper genties); pimentos (Capsicum ir Pimenta genčių): 80 09.09 Anyžinės ožiažolės, žvaigždanyžių (badijonų), pankolio, kalendrų, kmynų, paprastųjų kmynų, kadagių sėklos 80 12.03 Sėklos, vaisiai ir sporos, tinkamos sėti: E. Kiti
9. a)50 12.07 Medžių, krūmų, krūmokšnių ir kitų augalų sodinukai ir dalys (įskaitant sėklas ir vaisius), dažniausiai naudojami parfumerijoje, farmacijoje arba kaip insekticidai, fungicidai ar panašiai, švieži arba džiovinti, supjaustyti arba nesupjaustyti, grūsti arba negrūsti, sumalti į miltelius arba nemalti: A. Skaistenis (žiedai, lapai, stiebai, žievė ir šaknys) 80 B. Saldymedžio šaknys 80 C. Tonkininės pupelės 80 ex D. Kiti: – Ramunėlės, mėtos, chininmedžio žievė, musmedis (mediena ir žievė), Physostigma venenosum pupelės, kubebos milteliai, kokamedžio lapai, kitokia mediena, šaknys ir žievė, samanos, kerpės ir dumbliai 80 12.08 Baltosios Amerikos akacijos pupelės, šviežios ar džiovintos, smulkintos, maltos arba ne, daugiau neapdorotos; vaisių kauliukai ir kiti daržovių produktai, dažniausiai naudojami žmonių maistui, neklasifikuojami jokioje kitoje pozicijoje 80 16.05 Vėžiagyviai ir moliuskai, paruošti arba konservuoti: ex B. Kiti: – Krevetės 50 20.01 Daržovės ir vaisiai, paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi, su cukrumi arba be jo, su druska, prieskoniais ar garstyčiomis arba be jų: A. Mango salotos 80
10. a)Ši lengvata taikoma tik sėkloms, atitinkančioms Direktyvų dėl prekybos sėklomis ir augalais nuostatas. 2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma Bendrojo muitų tarifo 08.02 ex C subpozicijoje klasifikuojamoms šviežioms citrinoms, jei iš Egipto importuojamų citrinų kaina Bendrijos vidaus rinkoje po muitinės formalumų atlikimo ir išskaičiavus importo mokesčius (išskyrus muitus), yra ne mažesnė kaip referencinė kaina plius tos kainos sumažėjimas dėl muitų, iš tikrųjų taikomų trečiosioms šalims, ir fiksuota 1,20 apskaitos vienetų 100-ui kilogramų suma. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti importo mokesčiai, išskyrus muitus, – tai mokesčiai, naudojami skaičiuojant įvežimo kainas, nurodytas Reglamente (EEB) Nr. 1035/72 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo. Tačiau, Bendrija turi teisę atimamą sumą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų importo mokesčių, išskyrus muitus, skaičiuoti pagal kilmę taip, kad išvengtų sunkumų, kurie gali susidaryti dėl tų mokesčių sumažinamos įvežimo kainos. Toliau taikomi reglamento (EEB) Nr. 1035/72 23–28 straipsniai. 4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei iki 1978 m. sausio 1 d. Bendrojo muitų tarifo 08.02 ex A subpozicijoje klasifikuojamų šviežių apelsinų ir Bendrojo muitų tarifo 08.02 ex B subpozicijoje klasifikuojamų šviežių mandarinų (įskaitant tanžerinus ir satsumas), klementinų, vilkingų ir panašių citrusų hibridų importui leidžiama taikyti muitus, kurie negali būti mažesni kaip nurodyti D priede. 18 straipsnis BMT pozicijos Nr. Aprašas Sumažinimas (%) 07.04 Džiovintos, dehidruotos arba išgarintos daržovės, sveikos, supjaustytos stambiais gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltelius, bet toliau neapdorotos: A. Svogūnai ex B. Kitos 15 – Česnakai 14 19 straipsnis 1. Bendrija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad mokestis už Egipto kilmės ryžių, klasifikuojamų Bendrojo muitų tarifo 10.06 pozicijoje, importą į Bendriją būtų importo mokestis, apskaičiuojamas pagal Reglamento (EEB) Nr. 1418/79 dėl bendrojo ryžių rinkos organizavimo 11 straipsnį, atimant sumą, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalį. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos metiniam kiekiui, neviršijančiam 32 000 t, jei Egiptas apmokestina toje dalyje nurodytų produktų eksportą specialiu mokesčiu ir šis specialus mokestis, kuris lygus sumai, kuria importo mokestis sumažinamas, yra atspindėtas importo į Bendriją kainoje. 3. Sumą, kuria mažinamas importo mokestis, Bendrija nustato kiekvieną ketvirtį. Ji lygi 25 % vidutinio mokesčių lygio, taikomo per ataskaitinį laikotarpį. Šis ataskaitinis laikotarpis ir šio straipsnio taikymo taisyklės nustatomos pasikeičiant laiškais tarp Susitariančiųjų Šalių. 4. Bendradarbiavimo taryboje galima surengti konsultacijas dėl šiame straipsnyje numatytos sistemos veikimo. 20 straipsnis 1. Bendrija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad mokestis už Egipto kilmės sėlenų, išsijų ir kitų sijojimo, malimo arba kito javų arba ankštinių augalų apdorojimo liekanų, klasifikuojamų Bendrojo muitų tarifo 23.02 A subpozicijoje, importą į Bendriją būtų importo mokestis, apskaičiuojamas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2744/75 dėl perdirbant javus ir ryžius gaunamų produktų importo ir eksporto sistemos 2 straipsnį, atimant fiksuotą sumą, lygią 60 % mokesčio kintamojo komponento. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos, jei Egiptas apmokestina toje dalyje nurodytų produktų eksportą specialiu mokesčiu, lygiu sumai, kuria importo mokestis sumažinamas, ir atspindėtu importo į Bendriją kainoje. 3. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės nustatomos pasikeičiant laiškais tarp Susitariančiųjų Šalių. 4. Bet kurios Susitariančiosios Šalies reikalavimu Bendradarbiavimo taryboje galima surengti konsultacijas dėl šiame straipsnyje numatytos sistemos veikimo. 21 straipsnis 1. 17 straipsnyje nurodytos sumažinimo normos taikomos muitams, iš tikrųjų taikomiems trečiosioms šalims. 2. Tačiau muitai, gaunami pritaikius Danijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės taikomą sumažinimą, jokiu būdu negali būti mažesni už tuos, kuriuos minėtos šalys taiko pradinės sudėties Bendrijai. 3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, jei dėl jos taikymo tarifai laikinai nebeatitinka galutinio muito mokesčio išlyginimo, Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė gali išlaikyti savo muitus iki jų lygis bus pasiektas vėlesniu išlyginimu arba jos gali pradėti taikyti po vėlesnio išlyginimo nustatytą muitą iškart, kai besikeičiantis tarifas pasieks arba viršys minėtą lygį. 4. Sumažinti mokesčiai, apskaičiuojami pagal 17 straipsnį, taikomi suapvalinus vienos dešimtosios tikslumu. Tačiau, Bendrijai taikant Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį dėl Airijos ir Jungtinės Karalystės specifinių muitų ar muito tarifų mišriųjų muitų specialiosios dalies, sumažinti tarifai taikomi apvalinant vienos dešimttūkstantosios tikslumu. 5. Mokestis, kuriam valstybės narės taiko 19 straipsnyje numatytą sumažinimą, yra mokestis, iš tikrųjų taikomas trečiosioms šalims. 6. Naujosiose valstybėse narėse 19 straipsnyje nurodyto mokesčio kintamasis komponentas skaičiuojamas atsižvelgiant į normas, iš tikrųjų taikomas trečiosioms šalims. 22 straipsnis 1. Jei įgyvendinant Bendrijos žemės ūkio politiką arba pakeitus esamas taisykles būtų įvestos specialiosios taisyklės arba keistųsi ar būtų sukurtos žemės ūkio politikos įgyvendinimo nuostatos, Bendrija gali keisti Susitarime nustatytas nuostatas dėl atitinkamų produktų. Tokiais atvejais Bendrija atitinkamai atsižvelgia į Egipto interesus. 2. Jei Bendrija, taikydama šio straipsnio 1 dalį, pakeičia šio Susitarimo nuostatas dėl Europos ekonominės bendrijos steigimo Sutarties II priede nurodytų produktų, ji suteikia Egipto kilmės importui lengvatas, sulyginamas su numatytomis šiame Susitarime. 3. Dėl šio straipsnio taikymo gali būti konsultuojamasi Bendradarbiavimo taryboje. C. Bendrosios nuostatos 23 straipsnis 1. Šiame Susitarime nurodytiems Egipto kilmės produktams, importuojant juos į Bendriją, negali būti taikomos palankesnis režimas nei tas, kurį tarpusavyje taiko valstybės narės. 2. Taikant šio straipsnio 1 dalį neatsižvelgiama į lygiaverčio poveikio muitus ir mokesčius, atsirandančius taikant 10 straipsnyje nurodyto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 32, 36 ir 59 straipsnius. 24 straipsnis 1. Laikydamasis specialiųjų nuostatų dėl pasienio zonos prekybos, Egiptas prekybos srityje suteikia Bendrijai režimą, ne mažiau palankų už didžiausio palankumo režimą. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma prižiūrint arba įkuriant muitų sąjungas arba laisvosios prekybos zonas. 3. Be to, Egiptas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų, jei priemonės skirtos regioninei ekonominei integracijai arba besivystančioms šalims. Bendrija informuojama apie tokias priemones. 25 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys pasirašydamos šį Susitarimą informuoja viena kitą apie nuostatas, kurias taiko pagal savo prekybos susitarimus. 2. Egiptas turi teisę naujuose prekybos susitarimuose su Bendrija nustatyti naujus muitus ar lygiaverčio poveikio priemones, naujus kiekybinius apribojimus ar lygiaverčio poveikio priemones, padidinti muitus, sugriežtinti kiekybinius apribojimus, padidinti mokesčius ar lygiaverčio poveikio priemones, taikomas Bendrijos kilmės ar jai skirtiems produktams, kai tokios priemonės būtinos Egipto industrializacijos ir plėtros reikmėms. Bendrija informuojama apie tokias priemones. Dėl šių priemonių taikymo bet kurios Susitariančiosios Šalies reikalavimu Bendradarbiavimo taryboje vyksta konsultacijos. 26 straipsnis Kai Egiptas taiko kiekybinius apribojimus kvotų ar piniginių asignavimų forma tam tikram produktui pagal savo teisės aktus, jis traktuoja Bendriją kaip atskirą subjektą. 27 straipsnis Per Susitarimo 46 straipsnyje numatytus persvarstymus Susitariančiosios Šalys ieško galimybių šalinti kliūtis prekybai, atsižvelgdamos į esminius Egipto plėtros reikalavimus. 28 straipsnis Įgyvendinant šią antraštinę dalį taikomos šio Susitarimo 2 Protokole nustatomos kilmės taisyklės. 29 straipsnis Pasikeitus Susitariančiųjų Šalių muitų tarifų nomenklatūrai, turinčiai įtakos šiame Susitarime nurodytiems produktams, Bendradarbiavimo taryba gali priderinti šių produktų tarifų nomenklatūrą, kad ji atitiktų tuos pakeitimus. 30 straipsnis Susitariančiosios Šalys netaiko jokių vidinio fiskalinio pobūdžio priemonių ar praktikos, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai nevienodai traktuojami vienos Susitariančiosios Šalies produktai ir iš kitos Susitariančiosios Šalies teritorijos kilę produktai. Už į vienos iš Susitariančiųjų šalių teritoriją eksportuojamus produktus negali būti grąžinama daugiau vidaus mokesčių, nei jie yra tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti. 31 straipsnis Mokėjimams, susijusiems su prekybiniais sandoriais, atliekamomis pagal užsienio prekybos ir valiutų keitimo taisykles, ir tokių mokėjimų pervedimui į Bendrijos valstybę narę, kurioje gyvena kreditorius, arba į Egiptą, netaikomi jokie apribojimai. 32 straipsnis Susitarimas nedraudžia taikyti draudimus ar apribojimus importui, eksportui ar tranzitu vežamoms prekėms, kurie yra pateisinami visuomenės moralės, valstybinės politikos ar valstybinio saugumo; žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos; meninės, istorinės ar archeologinės vertės nacionalinio turto apsaugos; pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos ar su auksu arba sidabru susijusių taisyklių sumetimais. Tačiau tokie draudimai ar apribojimai negali būti savavališko diskriminavimo arba užslėpto prekybos tarp Susitariančiųjų Šalių ribojimo priemonė. 33 straipsnis 1. Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių nustato, kad, prekiaujant su kita Susitariančiąja Šalimi, vyksta dempingas, jie gali imtis reikiamų priemonių prieš tokią praktiką pagal Susitarimą dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo, pagal sąlygas ir tvarką, nustatytą 35 straipsnyje. 2. Jei priemonės nukreiptos prieš subsidijas, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja laikytis Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VI straipsnio nuostatų. 34 straipsnis Jei bet kuriame ekonomikos sektoriuje atsiranda rimtų sutrikimų ar sunkumų, kurie gali rimtai pakenkti ekonominei padėčiai regione, atitinkama Susitariančioji Šalis gali imtis būtinų apsaugos priemonių pagal sąlygas ir tvarką, nustatytą 35 straipsnyje. 35 straipsnis 1. Jei Susitariančioji Šalis 34 straipsnyje minėtus sunkumus sukeliančiam produktų importui taiko administracinę procedūrą, kurios tikslas suteikti skubią informaciją apie prekybos srautų tendenciją, ji turi informuoti kitą Susitariančiąją Šalį. 2. 33 ir 34 straipsniuose nurodytais atvejais Susitariančioji Šalis, prieš imdamasi ten nurodytų priemonių arba, tais atvejais, kai taikomas šio straipsnio 3 dalies b punktas, nedelsdama pateikia Bendradarbiavimo tarybai visą reikiamą informaciją, būtiną išsamiai išnagrinėti padėtį ir priimti abiem Susitariančiosioms Šalims priimtiną sprendimą. Renkantis priemones pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trikdo Susitarimo funkcionavimą. Tokios priemonės neturi būti ne griežtesnės, nei būtina išspręsti atsiradusius sunkumus. Bendradarbiavimo taryba nedelsiant informuojama apie bet kokias apsaugines priemones ir dėl jų periodiškai konsultuojamasi Bendradarbiavimo taryboje, visų pirma siekiant jas kuo greičiau panaikinti, kai tik leidžia aplinkybės. 3. Įgyvendinant šio straipsnio 2 dalį taikomos tokios nuostatos:
11. a)dėl 33 ir 34 straipsnių – prieš atitinkamai Susitariančiajai Šaliai imantis priemonių konsultuojamasi Bendradarbiavimo taryboje;
12. b)jei dėl išskirtinių aplinkybių, dėl kurių veiksmų reikia imtis nedelsiant, išankstinis nagrinėjimas neįmanomas, atitinkama Susitariančioji Šalis 33 ir 34 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis gali nedelsdama taikyti tokias apsaugines priemones, kurios griežtai būtinos padėčiai ištaisyti. 36 straipsnis Jei viena ar keletas Bendrijos valstybių narių arba Egiptas susiduria su rimtais sunkumais arba jiems gresia sunkumai dėl mokėjimų balanso, atitinkama Susitariančioji Šalis gali imtis būtinų apsaugos priemonių. Renkantis priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trikdo Susitarimo funkcionavimą. Kita Susitariančioji Šalis nedelsiant informuojama apie jas ir dėl jų periodiškai konsultuojamasi Bendradarbiavimo taryboje, visų pirma siekiant jas panaikinti, kai tik leidžia aplinkybės. III ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS IR GALUTINĖS NUOSTATOS 37 straipsnis 1. Įkuriama Bendradarbiavimo taryba, kuri, siekiant šiame Susitarime nustatytų tikslų, turi teisę priimti sprendimus Susitarime numatytais atvejais. Priimti sprendimai privalomi Susitariančiosioms Šalims, kurios imasi tokių priemonių, kurių reikia jiems įgyvendinti. 2. Bendradarbiavimo taryba taip pat gali priimti rezoliucijas, rekomendacijas ar pareikšti nuomonę, kurios jai atrodo reikalingos bendriesiems Susitarimo tikslams pasiekti ir jam sklandžiai funkcionuoti. 3. Bendradarbiavimo taryba priima savo darbo tvarkos taisykles. 38 straipsnis 1. Bendradarbiavimo tarybą sudaro Bendrijos bei jos valstybių narių atstovai ir Egipto atstovai. 2. Bendradarbiavimo taryba veikia bendru Bendrijos ir Egipto susitarimu. 39 straipsnis 1. Bendradarbiavimo tarybos pirmininko pareigas pakaitomis eina Susitariančiosios Šalys pagal darbo tvarkos taisyklių nuostatas. 2. Bendradarbiavimo tarybos posėdžius pirmininkas kviečia vieną kartą per metus. Prireikus, Bendradarbiavimo taryba susirenka bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu, kaip nustatyta jos darbo tvarkos taisyklėse. 40 straipsnis 1. Bendradarbiavimo taryba gali priimti sprendimą įkurti komitetą, kuris jai padėtų vykdyti jos pareigas. 2. Savo darbo tvarkos taisyklėse Bendradarbiavimo taryba nustato tokių komitetų sudėtį, pareigas ir darbo tvarką. 41 straipsnis Bendradarbiavimo taryba imasi bet kokių atitinkamų priemonių padėti reikiamam bendradarbiavimui ir ryšiams tarp Europos Parlamento ir Egipto Liaudies Asamblėjos atstovų. 42 straipsnis Bet kuri Susitariančioji Šalis, jei to prašo kita Susitariančioji Šalis, suteikia visą susijusią informaciją apie bet kokius susitarimus, kuriuos ji sudaro dėl tarifų ar prekybos nuostatų ir apie bet kokius jos muitų tarifo ar užsienio prekybos susitarimų pakeitimus. Kai tokie pakeitimai ar susitarimai turi tiesioginį ir konkretų poveikį Susitarimo funkcionavimui, bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu Bendradarbiavimo taryboje surengiamos atitinkamos konsultacijos, kad galima būtų atsižvelgti į Susitariančiųjų Šalių interesus. 43 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys imasi bet kokių bendrųjų ar specialiųjų priemonių, reikalingų jų įsipareigojimams pagal Susitarimą vykdyti. Jos užtikrina, kad būtų pasiekti Susitarime nustatyti tikslai. 2. Jei bet kuri Susitariančioji Šalis mano, kad kita Susitariančioji Šalis neįvykdė įsipareigojimo pagal Susitarimą, ji gali imtis reikiamų priemonių. Prieš taip darydama ji pateikia Bendradarbiavimo tarybai visą susijusią informaciją, kurios reikia išsamiai išnagrinėti padėčiai ir priimti abiems Susitariančiosioms Šalims priimtiną sprendimą. Renkantis priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trikdo Susitarimo funkcionavimą. Bendradarbiavimo taryba nedelsiant informuojama apie tokias priemones, o kitai Susitariančiajai Šaliai pareikalavus Bendradarbiavimo taryboje dėl jų vyksta konsultacijos. 44 straipsnis Nė viena šio Susitarimo nuostata nedraudžia Susitariančiajai Šaliai imtis priemonių:
13. a)kurios jai atrodo būtinos neleisti atskleisti informaciją, pažeidžiančią esminius jos saugumo interesus;
14. b)kurios yra susijusius su prekyba ginklais, amunicija ar karinėmis medžiagomis arba tyrimais, plėtra ar gamyba, kurie būtini gynybos tikslais, jei tokios priemonės neblogina konkurencijos sąlygų produktams, neskirtiems konkrečiai kariniams tikslams;
15. c)kurios jai atrodo būtinos jos saugumui karo ar rimtos tarptautinės įtampos metu. 45 straipsnis Šio Susitarimo taikymo srityse: – Egipto Bendrijai taikomi susitarimai neturi nevienodai traktuoti valstybių narių, jų piliečių, jų įmonių ar kompanijų; – Bendrijos Egiptui taikomi susitarimai neturi nevienodai traktuoti Egipto piliečių, įmonių ar kompanijų. 46 straipsnis Susitariančiosios Šalys paties Susitarimo deryboms nustatyta tvarka, iš pradžių 1979 m. pradžioje, o vėliau – 1984 m. pradžioje persvarsto Susitarimo rezultatus ir bet kokius patobulinimus, kurie galėtų būti padaryti bet kurios šalies nuo 1980 m. sausio 1 d. ir 1985 m. sausio 1 d., remiantis patirtimi, įgytą Susitarimui veikiant, ir jame nustatytais tikslais. 47 straipsnis 1 bei 2 Protokolai ir A, B, C bei D priedai yra neatskiriama Susitarimo dalis. Deklaracijos ir pasikeitimai laiškais pateikiami Baigiamajame akte, kuris yra neatskiriama Susitarimo dalis. 48 straipsnis Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai. Susitarimas nustoja galioti po 12 mėnesių po tokio pranešimo. 49 straipsnis Šis Susitarimas taikomas teritorijoje, kurioje galioja Europos ekonominės bendrijos steigimo Sutartis, laikantis toje Sutartyje nustatytų sąlygų, ir Egipto Arabų Respublikos teritorijoje. 50 straipsnis Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais danų, olandų, anglų, prancūzų, vokiečių, italų ir arabų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. 51 straipsnis Šį Susitarimą Susitariančiosios Šalys tvirtina pagal savo procedūras. Šis Susitarimas įsigalioja antro mėnesio, einančio po mėnesio, kurį pranešama apie šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytų procedūrų užbaigimą, pirmą dieną. Tą pačią dieną nustoja galioti 1972 m. gruodžio 18 d. Susitarimas tarp Europos ekonominės bendrijos ir Egipto Arabų Respublikos. Tai paliudydami šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai. Til bekræftelse heraf har undertegnede befuldmægtigede underskrevet denne aftale. Zu Urkund dessen haben die unterzeichneten Bevollmächtigten ihre Unterschriften unter dieses Abkommen gesetzt. In witness whereof, the undersigned Plenipotentiaries have affixed their signatures below this Agreement. En foi de quoi, les plénipotentiaires soussignés ont apposé leurs signatures au bas du présent accord. In fede di che, i plenipotenziari sottoscritti hanno apposto le loro firme in calce al presente accordo. Ten blijke waarvan de ondergetekende gevolmachtigden hun handtekening onder deze Overeenkomst hebben gesteld. Pasirašyta Briuselyje, tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septintųjų metų sausio aštuonioliktą dieną. Udfærdiget i Bruxelles, den attende januar nitten hundrede og syvoghalvfjerds. Geschehen zu Brüssel am achtzehnten Januar neunzehnhundertsiebenundsiebzig. Done at Brussels on the eighteenth day of January in the year one thousand nine hundred and seventy-seven. Fait à Bruxelles, le dix-huit janvier mil neuf cent soixante-dix-sept. Fatto a Bruxelles, addì diciotto gennaio millenovecentosettantasette. Gedaan te Brussel, de achttiende januari negentienhonderd zevenenzeventig. Europos Bendrijų Tarybos vardu For Rådet for De europæiske Fællesskaber, Für den Rat der Europäischen Gemeinschaften, For the Council of the European Communities, Pour le Conseil des Communautés européennes, Per il Consiglio delle Comunità europee, Voor de Raad van de Europese Gemeenschappen, A PRIEDAS dėl 9 straipsnyje nurodytų produktų, kurie nebuvo įtraukti į Susitarimą BMT pozicijos Nr. Aprašymas 17.02 Kiti cukrūs; cukrų sirupai; dirbtinis medus (sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi); karamelė: A. Laktozė ir laktozės sirupas: I. Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 99% sausojo gryno produkto masės B. Gliukozė ir gliukozės sirupas: I. Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 99 % sausojo gryno produkto masės 22.03 Salyklinis alus 22.06 Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti aromatiniais ekstraktais 22.09 Spiritai (išskyrus klasifikuojamus 22.08 pozicijoje); likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai; sudėtiniai alkoholiniai preparatai (vadinamieji „koncentruotieji ekstraktai“), skirti gėrimų gamybai: B. Sudėtiniai alkoholiniai preparatai (vadinamieji “koncentruotieji ekstraktai), skirti gėrimų gamybai C. Spiritiniai gėrimai 35.01 Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai: A. Kazeinas C. Kiti 35.02 Albuminai, albuminatai ir kiti albumino dariniai: A. Albuminai: II. Kiti:
16. a)Ovalbuminas ir laktalbuminas B PRIEDAS Produktai, kuriems netaikomos 12 straipsnio nuostatos BMT pozicijos Nr. Aprašymas 55.07 Marlė 55.08 Kilpiniai medvilniniai rankšluosčių audiniai ir panašūs kilpiniai medvilniniai audiniai 55.09 Kiti austi medvilniniai audiniai 58.02 Kiti kilimai, kiliminės dangos, kilimėliai, dembliai ir medžiagos dembliams gaminti, ir 'Kelem', 'Schumacks' ir 'Karamante kilimėliai ir panašūs kilimėliai (gatavi arba negatavi): A. Kilimai, kiliminės dangos, kilimėliai, dembliai ir medžiagos dembliams gaminti: ex II. Kiti: — Iš medvilnės ex 58.04 Pūkiniai audiniai ir šeniliniai audiniai (išskyrus kilpinius rankšluostinius arba panašius kilpinius audinius iš medvilnės, klasifikuojamus pozicijoje Nr. 55.08 ir audinius, klasifikuojamus pozicijoje Nr. 58.05): — Iš medvilnės ex 58.05 Siaurieji audiniai ir siaurieji audiniai (bolduc), kuriuos sudaro tik metmenys be ataudų, surišti adhezyvais, išskyrus dirbinius, klasifikuojamus 58.07 pozicijoje: — Iš medvilnės ex 58.08 Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos, išskyrus austas, megztas arba nertas medžiagas), paprastos: — Iš medvilnės ex 58.09 Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos (išskyrus austas, megztas arba nertas medžiagas), raštuotos; rankiniu arba mechaniniu būdu pagaminti nėriniai, rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais: — Iš medvilnės ex 58.10 Siuvinėjimai rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais: — Iš medvilnės ex 59.01 Vata ir vatos dirbiniai, tekstilės dulkės ir gumuliukai: – Iš medvilnės ex 59.13 Elastiniai audiniai ir papuošimai (išskyrus megztus arba nertus dirbinius), į kurių sudėtį įeina tekstilės medžiagos, kombinuotos su guminiais siūlais: — Iš medvilnės 60.01 Megzti ar nerti audiniai, neelastiniai arba negumuoti: ex C. Iš kitų tekstilės medžiagų: — Iš medvilnės ex 60.02 Pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės, megztos arba nertos, neelastinės arba negumuotos: – Iš medvilnės 60.04 Apatiniai drabužiai, megzti arba nerti, neelastiniai arba negumuoti: A. Iš medvilnės ex 60.05 Viršutiniai drabužiai ir kiti dirbiniai, megzti arba nerti, neelastiniai arba negumuoti: — Iš medvilnės ex 60.06 Megzti arba nerti audiniai ir jų gaminiai, elastiniai arba gumuoti (įskaitant elastinius antkelius ir elastines kojines): — Iš medvilnės ex 61.01 Vyriški ir berniukų viršutiniai drabužiai: — Iš medvilnės ex 61.02 Moteriški, mergaičių ir kūdikių viršutiniai drabužiai: — Iš medvilnės ex 61.03 Vyriški ir berniukų apatiniai drabužiai, įskaitant apykakles, marškinius ties krūtine ir rankogalius: — Iš medvilnės ex 61.04 Moteriški, mergaičių ir kūdikių apatiniai drabužiai: — Iš medvilnės 61.05 Nosinės: A. Iš medvilninio audinio, kurio vertė daugiau kaip 15 a. v. už kg neto masės ex B. Kiti: — Iš medvilnės ex 61.06 Šaliai, kaklaskarės, šalikai, skraistės, vualiai ir panašūs dirbiniai: — Iš medvilnės ex 61.07 Kaklaraiščiai, peteliškės ir kaklajuostės: — Iš medvilnės ex 61.08 Apykaklės, kykai, suknelių papuošimai ir siuvinėjimai, korsažai, žabo, rankogaliai, volanai, korsažai ir panašūs moteriškų ir mergaičių drabužių drabužių priedai: — Iš medvilnės ex 61.09 Liemenėlės, juosmenėlės, korsetai, petnešos, keliaraiščiai ir panašūs dirbiniai (įskaitant megztus arba nertus) , elastiniai arba neelastiniai: — Iš medvilnės ex 61.10 Pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės, puspirštinės, kojinės ir puskojinės, nesantys megzti arba nerti gaminiai: — Iš medvilnės ex 61.11 Gatavi drabužių priedai (pavyzdžiui suknelės skydeliai, petukai ir kiti pamušai, diržai, movos, antrankoviai, kišenės): — Iš medvilnės 62.01 Antklodės ir kelioniniai pledai: B. Kiti: I. Iš medvilnės ex 62.02 Lovos skalbiniai, stalo skalbiniai, skalbiniai kūno priežiūrai ir virtuvės skalbiniai, užuolaidos ir kiti patalpų įrengimui skirti dirbiniai: — Iš medvilnės 62.03 Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti: B.— Iš kitų tekstilės medžiagų: ex II. Kiti: — Iš medvilnės 62.04 Dirbiniai iš brezento, burės, tentai, markizės, palapinės ir kempingų įranga: A. Iš medvilnės 62.05 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai, įskaitant drabužių iškarpas (lekalus): ex B. Grindų šluostės, indų pašluostės, dulkių šluostės ir panašios valymo šluostės: — Iš medvilninio audinio C PRIEDAS dėl 16 straipsnyje nurodytų produktų BMT pozicijos Nr. Aprašymas ex 17.04 Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos, išskyrus saldišaknių ekstraktus, kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro daugiau kaip 10 % masės, tačiau į kurių sudėtį nepridėta kitų medžiagų 18.06 Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos 19.01 Salyklo ekstraktas 19.02 Maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, naudojami kūdikių maistui arba dietiniams arba kulinariniams tikslams, kurių sudėtyje esanti kakava sudaro mažiau kaip 50% masės 19.03 Makaronai, spageti ir panašūs produktai 19.04 Tapijoka ir sagas; tapijokos ir sago pakaitalai, gauti iš bulvių ar kitų krakmolų 19.05 Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (išpūsti ryžiai, kukurūzų dribsniai ir panašūs gaminiai) 19.06 Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai 19.07 Duona, džiuvėsiai ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus, medaus, kiaušinių, riebalų, sūrio arba vaisių 19.08 Pyragai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis kakavos arba kurių sudėtyje nėra kakavos ex 21.01 Skrudintų trūkažolių (cikorijų) ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: — Išskyrus skrudintas trūkažoles (cikorijas) ir jų ekstraktus 21.06 Natūralios mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); paruošti kepimo milteliai: A. Aktyviosios natūralios mielės: II. Kepimo mielės ex 21.07 Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kuriuose yra cukraus, pieno produktų, javų arba produktų, pagamintų ne iš javų ([1]) ex 22.02 Limonadai, aromatinti mineraliniai vandenys ir aromatinti gazuotieji vandenys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, kurių sudėtyje nėra vaisių ir daržovių sulčių, klasifikuojamų pozicijoje Nr. 20.07: — Kurių sudėtyje yra pieno arba pieno riebalų 29.04 Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: C. Polihidroksiliniai alkoholiai: II. Manitolis III. Gliucitolis (sorbitolis) 35.05 Dekstrinai ir dekstrininiai klijai; tirpūs arba skrudinti krakmolai; krakmolo klijai 38.12 Paruošti dažiklių fiksatoriai, užpildai ir kandikai, naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose: A. Paruošti dažiklių fiksatoriai ir paruošti užpildai: I. Daugiausia iš krakmolingų medžiagų 39.19 Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje: T. Gliucitolis (sorbitolis), išskyrus klasifikuojamą 29.04 C III subpozicijoje D PRIEDAS Minimalūs likutiniai muitai, kurie gali būti taikomi atsižvelgiant į 17 straipsnio 4 dalį I. DANIJA Danijos muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Muito norma 1 08.02 Citrusinių vaisiai, švieži arba džiovinti: A. Apelsinai: I. Tikrieji apelsinai, švieži:
17. a)Nuo balandžio 1 d. iki 30 d. 2-6 %
18. b)Nuo gegužės 1 d. iki 15 d. 1-2 %
19. c)Nuo gegužės 16 d. iki spalio 15 d. 0-8 %
20. d)Nuo spalio 16 d. iki kovo 31 d. 4% II. Kiti: ex
21. a)Nuo balandžio 1 d. iki spalio 15 d.: — Švieži 3 % ex
22. b)Nuo spalio 16 d. iki kovo 31 d.: — Švieži 4% ex B. Mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus (tangerines) ir likerinius mandarinus (satsumas)); klementinos (clementines), vilkingai (wilkings) ir kiti panašūs citrusinių hibridai: — Švieži 4% II. AIRIJA Airijos muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Muito norma 1 7 3 08.02 Citrusinių vaisiai, švieži arba džiovinti: A. Apelsinai: I. Tikrieji apelsinai, švieži:
23. a)Nuo balandžio 1 d. iki 30 d. 2-6 %
24. b)Nuo gegužės 1 d. iki 15 d. 1 -2 %
25. c)Nuo gegužės 16 d. iki spalio 15 d. 0-8 %
26. d)Nuo spalio 16 d. iki kovo 31 d. 4% II. Kiti:
27. a)Nuo balandžio 1 d. iki spalio 15 d.: I. Švieži 3 %
28. b)Nuo spalio 16 d. iki kovo 31 d.: 1. Švieži 4% B. Mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus (tangerines) ir likerinius mandarinus (satsumas)); klementinos (clementines), vilkingai (wilkings) ir kiti panašūs citrusinių hibridai: I. Švieži 4% III. JUNGTINĖ KARALYSTĖ Jungtinės Karalystės muitų tarifo pozicijos Nr. Aprašymas Muito norma 1 2 3 08.02 Citrusinių vaisiai, švieži arba džiovinti: A. Apelsinai: I. Tikrieji apelsinai, švieži:
29. a)Nuo balandžio 1 d. iki 30 d. 2-6 % minimaliai apmokestinant 0,0688 svarų sterlingų už 100 kg
30. b)Nuo gegužės 1 d. iki 15 d. 1 -2 % minimaliai apmokestinant 0,0688 svarų sterlingų už 100 kg
31. c)Nuo gegužės 16 d. iki spalio 15 d. 0-8 % minimaliai apmokestinant 0,0688 svarų sterlingų už 100 kg
32. d)Nuo spalio 16 d. iki kovo 31 d. 1. Nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. 4% minimaliai apmokestinant 0,0688 svarų sterlingų už 100 kg 2. Nuo gruodžio 1 d. iki kovo 31 d. 4-4 % II. Kiti:
33. a)Nuo balandžio 1 d. iki spalio 15 d.: 1. Švieži 3% minimaliai apmokestinant 0,0688 svarų sterlingų už 100 kg
34. b)Nuo spalio 16 d. iki kovo 31 d.: 1. Švieži:
35. aa)Nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. 4% minimaliai apmokestinant 0,0688 svarų sterlingų už 100 kg
36. bb)Nuo gruodžio 1 d. iki kovo 31 d. 4-4 % B. Mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus (tangerines) ir likerinius mandarinus (satsumas)); klementinos (clementines), vilkingai (wilkings) ir kiti panašūs citrusinių hibridai: I. Švieži:
37. a)Nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. 4% minimaliai apmokestinant 0,0688 svarų sterlingų už 100 kg
38. b)Nuo gruodžio 1 d. iki kovo 31 d. 4-4 % 1 PROTOKOLAS dėl techninio ir finansinio bendradarbiavimo 1 straipsnis Kiek tai susiję su finansiniu ir techniniu bendradarbiavimu, Bendrija dalyvauja finansuojant priemones, kurios skatins Egipto ekonominį ir socialinį vystymą. 2 straipsnis 1. Remiantis 1 straipsniu, laikotarpiui, kuris baigiasi 1981 m. spalio 31 d. bendra 170 milijonų Europos apskaitos vienetų suma gali būti paskirstyta taip:
39. a)93 milijonų Europos apskaitos vienetų kaip paskolos iš Europos investicijų banko, toliau – Bankas, kurias jis suteikia iš savo nuosavų išteklių jo statute numatytomis sąlygomis;
40. b)14 milijonų Europos apskaitos vienetų kaip paskolos specialiomis sąlygomis;
41. c)63 milijonų Europos apskaitos vienetų kaip dotacijos. Gali būti nustatyta sąlyga, kad įnašai rizikos kapitalui formuoti būtų mokami nuo b punkte nurodytos sumos. 2. 1 dalies a punkte nurodytoms paskoloms dažniausiai taikomos ne didesnės kaip 2 % palūkanų subsidijos, finansuojamos iš 1 dalies c punkte nurodytų lėšų. 3 straipsnis 1. 2 straipsnyje nurodyta bendra suma naudojama finansuoti arba dalinai finansuoti: — kapitalo projektams gamybos ir ūkio infrastruktūros srityje, pirmiausiai skirtiems Egipto ūkio struktūrai plėtoti ir, ypač, jos industrializacijai skatinti bei žemės ūkiui modernizuoti; — išankstiniam ar papildomam techniniam bendradarbiavimui dėl kapitalo projektų, kuriuos parengė Egiptas; — techniniam bendradarbiavimui mokymo srityje. 2. Bendrijos pagalba naudojama padengti išlaidoms, neišvengiamai atsiradusioms dėl patvirtintų projektų ar priemonių vykdymo. Ji negali būti panaudota einamosioms administracinėms, priežiūros ar veiklos išlaidoms padengti. 4 straipsnis 3 straipsnyje paminėtų projektų ir programų finansavimo ir dalinio finansavimo sąlygos nustatomos atsižvelgiant į 2 ir 6 straipsnio nuostatas, pagal kiekvieno projekto ir programos pobūdį ir esmines charakteristikas. 5 straipsnis 1. Kasmet kiekvienai atskirai pagalbos rūšiai skirtos sumos turi būti paskirstytos kiek galima tolygiau šio Protokolo taikymo laikotarpiu. Tačiau pradiniu taikymo laikotarpiu gali būti paskirta atitinkamai didesnė suma, neviršijanti pagrįstų ribų. 2. Lėšos nepaskirtos iki laikotarpio, nurodyto 2 straipsnio 1 dalyje, pabaigos sunaudojamos tokia pačia tvarka, kaip numatyta šiame Protokole. 6 straipsnis 1. Paskoloms, kurias bankas suteikia iš savo nuosavų išteklių, taikomos sąlygos dėl trukmės, nustatomos pagal projektų, kuriems šios paskolos yra skirtos, ekonomines ir finansines charakteristikas. Palūkanų normos yra tos, kurias Bankas taiko tuo metu, kai pasirašoma kiekviena paskolos sutartis, atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą palūkanų normos subsidiją. 2. Paskolos specialiomis sąlygomis suteikiamos 40 metų, kai pagrindinei paskolos sumai grąžinti skiriamas 10 metų laikotarpis . Palūkanų norma turi būti 1 %. 3. Pagal susitarimą su Bendrija, remiantis projektų ekonominėmis ir finansinėmis charakteristikomis paskolos gali būti suteiktos per Valstybės tarpininką arba atitinkamas Egipto įstaigas su sąlyga, kad jie perskolins šias sumas gavėjams pagal sutartas sąlygas. 7 straipsnis Bendrijos teikiama pagalba tam tikrų projektų įvykdymui, Egiptui sutikus, gali būti bendrai finansuojama ir, ją teikiant, pirmiausia galėtų dalyvauti kredito bei plėtros įstaigos ir Egipto, valstybių narių arba trečiųjų valstybių institucijos arba tarptautinės organizacijos. 8 straipsnis Finansiniame ir techniniame bendradarbiavime turi teisę dalyvauti:
42. a)apskritai: — Egipto valstybė;
43. b)Egipto valstybei pritarus, jos patvirtintuose projektuose ar priemonėse: — Egipto oficialiosios plėtros agentūros, — privačios agentūros dirbančios Egipte ekonominės ir socialinės plėtros srityje, — įmonės, kurios savo veiklą vykdo pagal pramonės ir verslo valdymo metodus ir pagal Egipto įstatymus yra įsteigtos kaip bendrovės arba firmos, — gamintojų, kurie yra Egipto piliečiai, grupės ir išskirtinais atvejais, jei tokių grupių nėra, pavieniai gamintojai, — stipendijų gavėjai ir stažuotojai, kuriuos Egiptas siunčia pagal 3 straipsnyje nurodytas mokymo programas. 9 straipsnis 1. Įsigaliojus Susitarimui, Bendrija ir Egiptas, remdamosi Egipto plėtros plane nustatytais prioritetais, abipusiu susitarimu nustato tam tikrus finansinio ir techninio bendradarbiavimo tikslus. Šie tikslai gali būti patikslinti abipusiu susitarimu tam, kad būtų įvertinti pasikeitimai, susiję su Egipto ekonomine padėtimi arba tikslais ir prioritetais, išdėstytais jo plėtros plane. 2. Atsižvelgiant į 1 dalį, finansinis ir techninis bendradarbiavimas taikomas projektams ir priemonėms, kuriuos parengė Egiptas arba kiti tos šalies paskirti naudos gavėjai. 10 straipsnis 1. 8 straipsnio a punkte nurodytas naudos gavėjas arba, Egiptui sutikus, 8 straipsnio b punkte nurodyti subjektai, kiekvieną kartą prašydami suteikti finansinę pagalbą pagal šį Protokolą, turi pateikti Bendrijai dokumentus. 2. Bendrija, bendradarbiaudama su Egipto valstybe ir naudos gavėjais, įvertina prašymus dėl finansavimo pagal 9 straipsnio 1 dalyje numatytus tikslus ir praneša jiems, kokius sprendimus priėmė dėl šių prašymų. 11 straipsnis Už programų, finansuojamų pagal šį Protokolą, vykdymą, valdymą ir priežiūrą atsako Egiptas arba kiti šio Protokolo 8 straipsnyje nurodyti naudos gavėjai. Bendrija turi įsitikinti, kad ši finansinė pagalba naudojama pagal sutartus asignavimus ir siekiant gauti kuo didesnės ekonominės naudos. 12 straipsnis 1. Galimybė dalyvauti Bendrijos finansuojamų projektų ir priemonių konkursų procedūrose ir kitose sutarčių sudarymo procedūrose turi būti suteikta visiems valstybių narių ir Egipto juridiniams bei fiziniams asmenims lygiomis teisėmis. 2. Siekiant paskatinti Egipto įmones dalyvauti darbų sutarčių vykdyme, paraiškų konkursai gali būti skelbiami pagreitinta tvarka, kai atitinkamos Bendrijos įstaigos pasiūlymu paraiškų pateikimui taikomi trumpesni laikotarpiai, jei šiais darbais, dėl jų apimties, yra ypač suinteresuotos Egipto įmonės. Tokia pagreitinta tvarka gali būti taikoma paraiškų konkursui, vertinamam mažiau kaip vienu milijonu Europos apskaitos vienetų. 3. Dėl kitų šalių dalyvavimo Bendrijos finansuojamose sutartyse nusprendžiama abipusiu susitarimu išimtinais atvejais. Gali būti priimtas sprendimas ir dėl trečiųjų šalių dalyvavimo tokiomis pat aplinkybėmis, jei Bendrija kartu su kitais lėšų šaltiniais dalyvauja finansuojant programas. 13 straipsnis Egiptas pagal galiojančius nacionalinius įstatymus sutartims, sudarytoms Bendrijos finansuojamiems projektams ir priemonėms vykdyti, taiko tokias pat palankias fiskalines ir muitų procedūras kaip ir kitoms tarptautinėms organizacijoms. 14 straipsnis Jei paskola suteikiama ne Egipto valstybės naudos gavėjui, Bendrija gali pareikalauti, kad jis pateiktų garantiją arba, kad būtų pateiktos kitos tinkamos garantijos, kaip sąlyga paskolai suteikti. 15 straipsnis Paskolų, teikiamų pagal šį Protokolą laikotarpiu, Egiptas įsipareigoja gavusiems šias paskolas skolininkams sudaryti sąlygas palūkanas, komisinius ir pagrindinę paskolos sumą sumokėti užsienio valiuta. 16 straipsnis Bendradarbiavimo taryba kasmet išnagrinėja finansinio ir techninio bendradarbiavimo rezultatus. Jei būtina, ji nustato pagrindines šio bendradarbiavimo gaires. 2 PROTOKOLAS dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų I ANTRAŠTINĖ DALIS „Kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimas 1 straipsnis Siekiant įgyvendinti šį Susitarimą, produktai, kurie buvo transportuojami tiesiogiai, kaip apibrėžta 5 straipsnyje, laikomi: 1.Egipto kilmės produktais:
44. a)visiškai Egipte gauti produktai,
45. b)Egipte išgauti produktai, kurių gamybai buvo naudojami ne Egipte išgauti produktai, su sąlyga, kad jie buvo pakankamai apdoroti arba perdirbti, kaip nurodyta 3 straipsnyje. Tačiau ši sąlyga netaikoma produktams, kurie, remiantis šiuo Protokolu, yra kilę iš Bendrijos; 2. Bendrijos kilmės produktais:
46. a)visiškai Bendrijoje gauti produktai;
47. b)Bendrijoje išgauti produktais, kurių gamybai buvo naudojami ne Bendrijoje išgauti produktai, su sąlyga, kad jie buvo pakankamai apdoroti arba perdirbti, kaip nurodyta 3 straipsnyje. Tačiau ši sąlyga netaikoma produktams, kurie, remiantis šiuo Protokolu, yra kilę iš Egipto. Šis protokolas laikinai netaikomas IV priedo C sąraše išvardytiems produktams. 2 straipsnis Visiškai gautais Bendrijoje arba Egipte, kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte, laikomi šie produktai:
48. a)naudingosios iškasenos, išgautos iš jų žemės gelmių ar iš jūros dugno;
49. b)jose išaugę augalinės kilmės produktai;
50. c)jose gimę ir užaugę gyvūnai;
51. d)produktai iš tose teritorijose užaugusių gyvūnų;
52. e)jose vykusios medžioklės ar žvejybos produktai;
53. f)jūrų žvejybos ir kiti jūros produktai, gauti naudojantis jų laivais;
54. g)jų plaukiojančiose įmonėse pagaminti produktai tik iš produktų, nurodytų f punkte;
55. h)jose surinkti naudoti daiktai, tinkami tik žaliavų regeneravimui;
56. i)jose vykdomų gamybos procesų atliekos ir laužas;
57. j)jose pagamintos prekės tik iš a–i punktuose išvardytų produktų. 3 straipsnis 1. Siekiant įgyvendinti 1 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 dalies b punkto nuostatas, pakankamu apdirbimu arba perdirbimu laikomas:
58. a)apdirbimas ar perdirbimas, kurio metu gauti produktai yra klasifikuojami kitoje pozicijoje negu apdirbti arba perdirbti produktai, išskyrus II priedo A sąraše nurodytą apdirbimą arba perdirbimą, kuriam taikomos specialios šio sąrašo nuostatos;
59. b)III priedo B sąraše nurodytas apdirbimas ar perdirbimas. Briuselio nomenklatūroje prekėms klasifikuoti pagal muitų tarifus naudojami „skirsnis“, „skyrius“ ir „pozicija“ reiškia skirsnį, skyrių ir poziciją. 2. Jei tam tikram gautam produktui A ir B sąrašo procentinio dydžio taisyklė apriboja medžiagų ir dalių, kurios gali būti naudojamos, vertę, bendra tų medžiagų ir dalių, dėl kurių apdirbimo, perdirbimo arba surinkimo metu pasikeitė arba nepasikeitė tarifo pozicija, neviršijant šiuose abiejuose sąrašuose nustatytų apribojimų ir sąlygų, vertė, lyginant su gautu produktu, negali būti didesnė už vertę, atitinkančią bendrąją normą, jei normos abiejuose sąrašuose yra vienodos, arba didesnę iš dviejų normų, jei jos skiriasi. 3. Siekiant įgyvendinti 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 dalies b punktą, šios operacijos vis tiek laikomos nepakankamu apdirbimu ar perdirbimu, kad produktui būtų suteiktas kilmės statusą, nepriklausomai nuo to, ar pasikeitė tarifo pozicija: operacijos, kuriomis siekiama išsaugoti produktų būklę jų gabenimo ir saugojimo metu (ventiliacija, išskleidimas, džiovinimas, atšaldymas, laikymas sūryme, sieros diokside ar kituose vandeniniuose tirpaluose, sugadintų dalių šalinimas ir kitos panašios operacijos);
60. b)paprastos operacijos, kurias sudaro dulkių šalinimas, produktų persijojimas ar perrinkimas, rūšiavimas, klasifikavimas, derinimas (įskaitant gaminių rinkinių sudarymą), plovimas, dažymas, pjaustymas; (
61. c)
62. i)pakuotės pakeitimas ir prekių siuntų išskirstymas bei surinkimas,
63. ii)paprastas išpilstymas į butelius, flakonus, sukrovimas į krepšius, dėžes, pritvirtinimas prie lentų ar plokščių ir pan. bei visos kitos paprastos pakavimo operacijos;
64. d)ženklų, etikečių ir panašių skiriamųjų ženklų tvirtinimas ant produktų ar jų pakuočių;
65. e)paprastas skirtingų ar vienodų rūšių produktų maišymas, jei vienas ar daugiau mišinio komponentų neatitinka sąlygų, nurodytų šiame Protokole, būtinų kilmės statusui įgyti;
66. f)paprastas produktų surinkimas iš dalių sudarant užbaigtą gaminį;
67. g)dviejų ar daugiau a–f punktuose nurodytų operacijų derinys;
68. h)gyvūnų skerdimas. 4 straipsnis Jei pagal 3 straipsnyje nurodytus A ir B sąrašus nustatoma, kad Egipte ar Bendrijoje gautos prekės laikomos turinčiomis jų kilmės statusą tik tuo atveju, kai apdirbtų ar perdirbtų produktų vertė neviršija nustatyto procentinio gautų prekių vertės dydžio, nustatant tokį procentinį dydį, vertės, į kurias atsižvelgiama, yra šios: — viena vertus: dėl produktų, kurių importą galima įrodyti: jų muitinė vertė importavimo metu, dėl produktų, kurių kilmė nenustatyta: anksčiausiai nustatyta kaina, sumokėta už tokius produktus Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kurioje vyksta gamyba; — kita vertus: gautų prekių ex-works kaina, atėmus grąžintus vidaus mokesčius arba grąžintus eksportuojant. 5 straipsnis Siekiant įgyvendinti 1 straipsnį, kilmės produktai, kurie transportavimo metu nepateko į kitą nei Susitariančiosios Šalies teritoriją, laikomi tiesiogiai transportuotais iš Egipto į Bendriją arba iš Bendrijos į Egiptą. Tačiau, Egipto arba Bendrijos kilmės prekės, sudarančios vieną atskirą siuntą, kuri nepadalijama į mažesnes, gali būti transportuojamos per teritorijas, išskyrus Susitariančių Šalių teritorijas ir, jei susidaro situacija, transportuojamos ar laikinai sandėliuojamos tose teritorijose su sąlyga, kad gabenimas per šių šalių teritorijas pateisinamas geografiniu požiūriu, kad prekės prižiūrimos tranzito ar sandėliavimo šalių muitinių, kad jos nepateko į tų šalių prekybą arba nebuvo jose išleistos vidaus vartojimui ir kad su jomis nebuvo atliekama jokių operacijų, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar bet kurias operacijas, reikalingas jų gerai būklei išsaugoti. Kad būtų įrodyta, jog įvykdytos 1 dalyje nurodytos sąlygos, kompetentingai Bendrijos ar Egipto muitinei pateikiama:
69. a)tranzitinį važtaraštį, išduotą eksportuojančioje šalyje, kuriame nurodytas maršrutas per tranzito šalį; arba
70. b)tranzito šalies muitinės išduotą pažymą, kurioje: — pateikiamas tikslus prekių aprašymas, — nurodomos prekių iškrovimo ir perkrovimo arba jų pakrovimo į laivus ar iškrovimo iš tų laivų, nurodant juos, datos, — patvirtinamos sąlygos, kuriomis prekės buvo tranzito šalyje;
71. c)jei nėra šių dokumentų, kiti įrodantys dokumentai. II ANTRAŠTINĖ DALIS Susitarimai dėl administracinio bendradarbiavimo 6 straipsnis 1. Prekių kilmės statusas įrodomas, remiantis šiuo protokolu, naudojant EUR.1 judėjimo sertifikatą, kurio pavyzdys pateikiamas šio protokolo V priede. Tačiau produktų, esančių pašto siuntose (įskaitant siuntinius), kurias sudaro tik kilmės statusą turintys produktai ir vienos siuntos vertė viršija 1 000 apskaitos vienetų, kilmė, kaip apibrėžta šiame Protokole, gali būti įrodoma EUR 2 forma, kurios pavyzdys pateiktas šio Protokolo VI priede. Apskaitos vieneto (a.v.) vertė yra 0,88867088 gramo aukštos kokybės aukso. Jei apskaitos vienetas pasikeičia, Susitariančiosios Šalys susitinka Bendradarbiavimo taryboje, kad iš naujo nustatytų vertę auksu. 2. Nepažeidžiant šio protokolo 3 straipsnio 3 dalies, jeigu, muitinei prekes deklaruojančio asmens prašymu, išrinktas ar nesurinktas gaminys, klasifikuojamas Briuselio nomenklatūros 84 arba 85 skyriuje, yra importuojamas keliomis siuntomis laikantis kompetentingų institucijų nustatytų sąlygų, jis laikomas vienu gaminiu, o judėjimo sertifikatas gali būti pateiktas visam gaminiui importuojant pirmąją siuntą. 3. 3. Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai, kurie yra įrenginio dalis ir įeina į jo kainą arba nėra atskirai įvertinti, siunčiami su įrenginiu, mechanizmu, aparatu ar transporto priemone, yra laikomi neatskiriamais nuo to įrenginio, mechanizmo, aparato ar transporto priemonės. 7 straipsnis 1. Eksportuojančios valstybės muitinė išduoda EUR.1 judėjimo sertifikatą, kai produktai, kuriems jis skirtas, yra eksportuojami. Eksportuotojas jį gali gauti, kai faktiškai įvykdomas ar užtikrinamas eksportas. 2. Išskirtiniais atvejais EUR.1 judėjimo sertifikatas gali būti išduotas ir eksportavus produktus, jeigu jis nebuvo išduotas eksporto metu dėl netyčinių klaidų, neapsižiūrėjimo ar nenumatytų aplinkybių. Tokiu atveju sertifikate turi būti nurodomos sąlygos, kuriomis jis buvo išduotas. 3. EUR.1 judėjimo sertifikatas išduodamas tik tada, kai eksportuotojas pateikia paraišką raštu. Tokios paraiškos forma, kurios pavyzdys pateiktas šio Protokolo V priede, užpildoma remiantis šiuo Protokolu. 4. EUR.1 judėjimo sertifikatas gali būti išduodamas tik tada, kai jis gali būti naudojamas kaip dokumentinis įrodymas, privalomas įgyvendinant Susitarimą. 5. Eksportuojančios valstybės muitinė prašymus EUR.1 judėjimo sertifikatui gauti turi saugoti mažiausiai dvejus metus. 8 straipsnis 1. EUR 1 judėjimo pažymėjimą išduota eksportuojančios šalies muitinės, jei prekės gali būti laikomos kilmės statusą turinčiais produktais, kaip apibrėžta šiame Protokole. 2. Norėdamos patikrinti, ar laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, muitinės turi teisę prašyti bet kokio dokumentinio įrodymo arba atlikti bet kokį, jų manymu, reikiamą patikrinimą. 3. Eksportuojančios valstybės muitinė turi užtikrinti, kad 9 dalyje nurodytos formos būtų tinkamai užpildytos. Pirmiausia tikrinama, kad vieta, skirta prekėms aprašyti, būtų taip užpildyta, kad neliktų jokios galimybės prirašyti fiktyvių duomenų. Todėl aprašant prekes nepaliekama tuščių eilučių. Jeigu liko tuščios vietos, visa žemiau einanti eilutė perbraukiama horizontalia linija, o tuščia šios vietos dalis perbraukiama įstrižai. 4. Judėjimo sertifikato išdavimo data turi būti nurodyta toje sertifikato dalyje, kurią pildo muitinė. 9 straipsnis EUR.1 judėjimo sertifikatai parengiami pagal Protokolo V priede pateiktą pavyzdį. Šios formos spausdinamos viena ar keliomis kalbomis, kuriomis sudarytas Susitarimas. Sertifikatai parengiami viena šių kalbų, laikantis eksportuojančios šalies vidaus teisės aktų; jei sertifikatai pildomi ranka, turi būti rašoma rašalu didžiosiomis raidėmis. Kiekvieno sertifikato matmenys – 210x297 mm. Lapas gali būti 5 mm trumpesnis arba 8 mm ilgesnis. Popierius turi būti baltos spalvos, rašomasis, be mechaninių priemaišų ir sveriantis ne mažiau kaip 25 g/m2. Popieriaus fonas – atspausdintas žalias rėminio ornamento motyvas, leidžiantis aiškiai pastebėti bet kokią klastotę, atliktą mechaninėmis ar cheminėmis priemonėmis. Eksportuojančios šalys gali pasilikti teisę pačios spausdinti sertifikatus, arba juos gali spausdinti patikimos spaustuvės. Jei sertifikatus spausdina patikima spaustuvė, kiekviename sertifikate turi būti nuoroda į tokį patvirtinimą. Kiekviename sertifikate turi būti nurodytas spaustuvės pavadinimas ir adresas arba ženklas, pagal kurį būtų galima identifikuoti spaustuvę. Taip pat turi būti atspausdintas arba neatspausdintas serijos numeris, pagal kurį galima būtų identifikuoti formą. 10 straipsnis 1. Eksportuotojo atsakomybe jis ar jo įgaliotasis atstovas pateikia prašymą išduoti EUR.l judėjimo sertifikatą. 2. Eksportuotojas ar jo atstovas su prašymu pateikia bet kokį papildomą dokumentą, įrodantį, kad eksportuojamos prekės atitinka reikalavimus, keliamus išduodant EUR.1 sertifikatą. 11 straipsnis Eksportuojančios valstybės muitinės išduotas EUR.1 judėjimo sertifikatas per penkis mėnesius nuo jo išdavimo dienos turi būti pateiktas importuojančios valstybės, į kurią prekės įvežamos, muitinei. 12 straipsnis EUR.1 judėjimo sertifikatas pateikiamas importuojančios valstybės muitinei laikantis tos valstybės nustatytų procedūrų. Minėta muitinė gali pareikalauti, kad sertifikatas būtų išverstas. Be to, ji gali reikalauti, kad prie importo deklaracijos būtų pridėtas importuotojo patvirtinimas apie tai, kad prekės atitinka Susitarimo įgyvendinimui būtinas sąlygas. 13 straipsnis 1. EUR.1 judėjimo sertifikatai, pateikti importuojančios valstybės muitinei praėjus šio straipsnio 11 dalyje nustatytam terminui, gali būti priimti preferencinio režimo taikymo tikslais, jeigu sertifikatai nebuvo pateikti iki nustatyto termino dėl force majeure ar kitų išimtinių aplinkybių. 2. Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios valstybės muitinė gali priimti sertifikatus, jei prekės joms buvo pateiktos iki minėto termino. 14 straipsnis Jeigu aptinkami nedideli sertifikato ir dokumentų, pateiktų muitinės įstaigai, kad būtų sutvarkyti importuojamiems produktams nustatyti formalumai, duomenų neatitikimai, sertifikatas neturėtų ipso facto būti pripažintas niekiniu, jei deramai nustatoma, kad šis sertifikatas tikrai atitinka pateiktas prekes. 15 straipsnis Turi būti sudaryta galimybė vieną ar daugiau EUR.1 judėjimo sertifikatų pakeisti vienu ar daugiau kitais EUR.l judėjimo sertifikatais, jeigu tai daroma muitinės įstaigoje, kurioje yra prekės. 16 straipsnis EUR.2 formą, kurios pavyzdys pateiktas VI priede, užpildo eksportuotojas arba jo atsakomybe jo įgaliotas atstovas. Ji užpildoma viena iš kalbų, kuria parengtas Susitarimas, laikantis eksportuojančios šalies vidaus teisės aktų. Jei pildoma ranka, tai rašoma rašalu didžiosiomis raidėmis. Jei siuntoje esančios prekės jau buvo tikrintos eksportuojančioje valstybėje, siekiant nustatyti, ar jas galima laikyti turinčiomis kilmės statusą, eksportuotojas tai gali pažymėti EUR.2 formos langelyje „Pastabos“. EUR.2 formos matmenys – 210x148 mm. Lapas gali būti 5 mm trumpesnis arba 8 mm ilgesnis. Popierius turi būti baltos spalvos, rašomasis, be mechaninių priemaišų ir sveriantis ne mažiau kaip 64 g/m2. Eksportuojančios valstybės gali pasilikti teisę pačios spausdinti formas, arba jas gali spausdinti patikimos spaustuvės. Jei formas spausdina patikima spaustuvė, kiekvienoje formoje turi būti nuoroda į tokį patvirtinimą. Be to, formoje turi būti nurodytas patikimos spaustuvės skiriamasis ženklas ir serijos numeris, atspausdintas arba neatspausdintas, pagal kurį ją būtų galima identifikuoti. EUR.2 forma pildoma kiekvienai pašto siuntai. Šios nuostatos eksportuotojų neatleidžia nuo kitų muitinės ar pašto taisyklėse numatytų formalumų laikymosi. 17 straipsnis 1. Mažais paketais asmenims siunčiamos prekės arba prekės, kurios sudaro keliautojų asmens bagažo dalį, laikomos turinčiais kilmės statusą produktais, kuriems nereikia pateikti EUR.l judėjimo sertifikato arba užpildyti EUR.2 formos, jei šios prekės nėra importuojamos prekybos tikslais ir buvo deklaruotos kaip atitinkančios sąlygas, būtinas šių nuostatų taikymui, ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. 2. Atsitiktinis importas, kurį sudaro tik asmeniniam gavėjų arba keleivių ar jų šeimų naudojimui skirtos prekės, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš prekių rūšies ir kiekio akivaizdu, kad jos nėra importuojamos komerciniais tikslais. Be to, bendra tokių prekių vertė neturi viršyti 60 apskaitos vienetų, kai jos siunčiamos mažais paketais, arba 200 apskaitos vienetų, kai jos sudaro keliautojo asmens bagažą. 18 straipsnis 1. Iš Bendrijos ar Egipto į parodą kitoje valstybėje siunčiamoms prekėms, ir po parodos parduotoms importuoti į Egiptą arba į Bendriją, taikomos šio Susitarimo nuostatų lengvatos, jei prekės atitinka šio protokolo nuostatas, leidžiančias jas pripažinti Bendrijos arba Egipto kilmės prekėmis ir jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad:
72. a)eksportuotojas išsiuntė šias prekes iš Bendrijos arba iš Egipto į šalį, kurioje vyko paroda, ir ten juos eksponavo;
73. b)šis eksportuotojas prekes pardavė ar kitaip perdavė asmeniui Egipte arba Bendrijoje;
74. c)vykstant parodai ar tuoj po jos prekės buvo išsiųstos į Bendriją arba Egiptą tokios būklės, kokios jos buvo atsiųstos į parodą;
75. d)nuo to laiko, kai prekės buvo išsiųstos į parodą, jos nebuvo naudojamos jokiam kitam, išskyrus eksponavimą parodoje, tikslui. 2. EUR.1 judėjimo sertifikatas turi būti pateiktas muitinei įprastine tvarka. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Prireikus gali būti reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prekių pobūdį ir jų eksponavimo sąlygas. 3. Šio straipsnio 1 dalis taikoma bet kokiai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam visuomeniniam renginiui, kuris nėra privačiai organizuojamas parduotuvėse ar verslo patalpose, siekiant parduoti užsienines prekes, ir kurio metu prekės lieka muitinės priežiūroje. 19 straipsnis 1. Kaip apibrėžta šio Protokolo 7 straipsnio 2 dalyje, kai sertifikatas išduodamas po to, kai jame nurodytos prekės buvo faktiškai eksportuotos, eksportuotojas privalo šio Protokolo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoje paraiškoje: — nurodyti sertifikate nurodytų prekių eksportavimo vietą ir datą, — patvirtinti, kad nurodytų prekių eksportavimo metu nebuvo išduotas EUR.l judėjimo sertifikatas ir nurodyti priežastis. 2. Muitinė gali išduoti EUR.1 sertifikatą atgaline data tik patikrinusi, kad eksportuotojo prašyme pateikta informacija atitinka tą, kuri pateikiama atitinkamoje byloje. Atgaline data išduodant pažymėjimą, įrašoma viena iš tokių frazių: 'NACHTRAGLICH AUSGESTELLT, 'DELIVRE A POSTERIORI', 'RILASCIATO A POSTERIORI', 'AFGEGEVEN A POSTERIORI', 'ISSUED RETROSPECTIVELY', 'UDSTEDT EFTERF0LGENDE', 20 straipsnis EUR.1 sertifikato vagystės, praradimo ar sunaikinimo atveju eksportuotojas gali paprašyti, kad jį išdavusi muitinė, remdamasi jos turimais eksporto dokumentais, išduotų dublikatą. Išduodant dublikatą įrašomas vienas iš šių įrašų: 'DUPLIKAT', 'DUPLICATA', 'DUPLICATO', 'DUPLICAAT', 'DUPLICATE', 21 straipsnis Valstybės narės ir Rumunija imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad prekės, kuriomis prekiaujama pagal EUR.1 judėjimo sertifikatą ir kurios transportavimo metu padedamos jų teritorijoje esančioje laisvojoje zonoje, nebūtų pakeistos kitomis prekėmis ir nebūtų apdorojamos, išskyrus įprastas operacijas, skirtas apsaugoti juos nuo gedimo. 22 straipsnis Stengdamiesi užtikrinti tinkamą šios antraštinės dalies taikymą, Egiptas ir Bendrija, pasitelkdami atitinkamas muitinių administracijas, padeda vienas kitai tikrinti EUR 1 judėjimo sertifikatų autentiškumą bei informacijos apie faktinę produktų kilmę ir eksportuotojo deklaracijų, pateiktų užpildžius EUR 2 formas, tikslumą. 23 straipsnis Baudos skiriamos bet kuriam asmeniui, kuris, norėdamas, kad prekėms būtų suteiktas preferencinis režimas, neteisingai užpildo dokumentą arba dėl jo kaltės dokumentas užpildomas, nurodant neteisingą informaciją tikslu gauti EUR.l judėjimo sertifikatą arba EUR.2 formą, kurioje būtų neteisingos informacijos. 24 straipsnis 1. Vėlesnis EUR.1 judėjimo sertifikatų ir EUR.2 formų patikrinimas atliekamas atsitiktine tvarka arba tuo atveju, jeigu importuojančios valstybės muitinė turi pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo arba dėl informacijos, susijusios su tikrąja atitinkamų produktų kilmės vieta, teisingumo. 2. Siekiant įgyvendinti straipsnio 1 dalį, importuojančios valstybės muitinė grąžina EUR.1 judėjimo sertifikatą ar EUR.2 formą arba jų fotokopijas eksportuojančios valstybės muitinei, nurodydamos tam tikais atvejais pasiteiravimo formos arba turinio priežastis. Prie EUR.2 formos pridedama sąskaita-faktūra arba jos kopija, o muitinė siunčia visą gautą informaciją, patvirtinančią, kad minėtame sertifikate ar formoje pateikti duomenys yra neteisingi. Jei importuojančios valstybės muitinė nusprendžia laikinai sustabdyti susitarimo I antraštinės dalies įgyvendinimą tol, kol bus gauti patikrinimo rezultatai, ji pasiūlo importuotojui atsiimti produktus imdamasi visų, jos nuomone, būtinų atsargumo priemonių. 3. Importuojančios valstybės muitinė kiek galima greičiau informuojama apie patikrinimo rezultatus. Šie rezultatai turi padėti nustatyti, ar ginčytinas EUR.l judėjimo sertifikatas arba EUR.2 forma atitinka faktiškai eksportuotas prekes ir ar šioms prekėms iš tikrųjų galima taikyti preferencinių susitarimų sąlygas. Ginčai, kurių negali išspręsti importuojančios valstybės ir eksportuojančios valstybės muitinės arba dėl kurių kyla nesutarimų dėl šio Protokolo aiškinimo, perduodami Muitinių bendradarbiavimo komitetui. Visais atvejais ginčai, kylantys tarp importuotojo ir importuojančios valstybės muitinės, sprendžiami laikantis minėtos valstybės teisės aktų. 25 straipsnis Bendradarbiavimo taryba gali nuspręsti iš dalies pakeisti šio Protokolo nuostatas. 26 straipsnis 1. Bendrija ir Egiptas imasi priemonių, kad EUR.1 judėjimo sertifikatai ir EUR.2 formos galėtų būti pateiktos, kaip numatyta šio Protokolo 11 ir 12 straipsniuose, nuo jo įsigaliojimo dienos. 2. A.ET.1 tipo sertifikatai, kaip ir A.ET.2 formos gali būti naudojami pagal šiame Protokole nustatytas sąlygas tol, kol baigsis jų atsargos ir ne vėliau kaip 1977 m. birželio 30 d. EUR.1 judėjimo sertifikatai ir EUR.2 formos, atspausdintos valstybėse narėse prieš įsigaliojant šiam Protokolui ir neatitinkančios šio Protokolo V ir VI prieduose pateiktų pavyzdžių, pagal šiame Protokole nustatytas sąlygas gali būti naudojami tol, kol baigsis jų atsargos. 27 straipsnis Bendrija ir Egiptas imasi priemonių, būtinų šiam Protokolui įgyvendinti. 28 straipsnis Šio Protokolo priedai sudaro neatskiriamą šio protokolo dalį. 29 straipsnis Susitarimo nuostatos gali būti taikomos prekėms, kurios atitinka I antraštinės dalies nuostatas ir kurios Susitarimo įsigaliojimo dieną yra vežamos tranzitu arba yra laikinai saugomos Bendrijos arba Egipto muitinės sandėliuose ar laisvosiose zonose, jei per keturis mėnesius nuo tos datos importuojančios valstybės muitinei pateikiamas A.ET.1 sertifikatas, išduotas pagal 26 straipsnio 2 dalies sąlygas, arba EUR.1 sertifikatas, atgaline data patvirtintas eksportuojančios valstybės kompetentingų institucijų, ir dokumentai, patvirtinantys, kad prekės buvo vežamos tiesiogiai. 30 straipsnis 19 ir 20 straipsniuose nurodytas patvirtinimas įrašomas sertifikato langelyje „Pastabos“. 1 PRIEDAS PAAIŠKINIMAI 1 pastaba: 1 ir 2 straipsniai Sąvokos „Bendrija“ ir „Egiptas“ taip pat apima atitinkamai Bendrijos valstybių ir Egipto teritorinius vandenis. Jūrų laivai, įskaitant pramoninius laivus, kuriuose sugauta žuvis yra perdirbama ar apdirbama, laikomi valstybės, kuriai jie priklauso, teritorijos dalimi, jeigu jie atitinka 5 paaiškinime nustatytus reikalavimus. 2 pastaba: 1 straipsnis Siekiant nustatyti, ar prekės yra kilę Bendrijoje ar Egipte, nebūtina nustatyti, ar energija ir kuras, suvartoti jam pagaminti, gamykla, kurioje jis buvo gaminamas, įranga, mašinos ir įrankiai, kurie buvo naudojami, yra kilę iš trečiosios šalies, ar ne. 3 pastaba: 3 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 4 straipsnis Jei gautas produktas įrašomas į A sąrašą, procentinio dydžio taisyklė tampa papildomu kriterijumi kartu su bet kurio panaudoto kilmės statuso neturinčio produkto pozicijos pakeitimu. 4 pastaba: 1 straipsnis Laikoma, kad pakuotė ir joje esančios prekės sudaro vieną vienetą. Tačiau ši nuostata netaikoma pakuotėms, kurios nėra įprastinės pakuojamam gaminiui, kurios turi išliekamąją naudojamąją vertę ir yra ilgalaikės, nepaisant jų įpakavimo funkcijos. 5 pastaba: 2 straipsnio f dalis Sąvoka „jų laivai“ taikoma tik laivams: — kurie yra registruoti arba įrašyti Bendrijos valstybėje narėje arba Egipte, — kurie plaukioja su tos Bendrijos valstybės narės arba Egipto vėliava, — kurių bent 50 % nuosavybės priklauso Bendrijos valstybės narės arba Egipto piliečiams ar kompanijai, kurios pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje ar Egipte, ir kurios vadovas ar vadovai, direktorių valdybos ar stebėtojų tarybos pirmininkas ir dauguma tokių valdybos ar tarybos narių yra Bendrijos valstybės narės arba Egipto piliečiai ir kurios, be to, jei tai yra ūkinė bendrija arba ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė, bent pusė kapitalo priklauso toms valstybėms ar Egiptui, jų valstybinėms institucijoms arba piliečiams, — kurių kapitonas ir vadovaujantys jūrininkai yra valstybių narių arba Egipto piliečiai, — kurių ne mažiau kaip 75 proc. laivo įgulos narių yra Bendrijos arba Egipto piliečiai. — 6 pastaba: 4 straipsnis „Ex-works kaina“ – tai kaina, sumokėta gamintojui, kurio įmonėje atliktas galutinis apdorojimas arba perdirbimas, jei į kainą įeina visų gamybai panaudotų produktų vertė. „Muitinė vertė“ – tai muitinė vertė, nustatyta Konvencijoje dėl prekių muitinio įvertinimo, pasirašytoje 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje. II PRIEDAS A SĄRAŠAS Apdirbimo ar perdirbimo operacijų, dėl kurių pasikeičia tarifo pozicija nesuteikiant kilmės statuso, arba suteikiamas kilmės statusas tik esant tam tikroms sąlygoms, sąrašas Gauti produktai . Apdirbimas arba perdirbimas, nesuteikiantis produktams kilmės statuso Apdirbimas arba perdirbimas, suteikiantis produktams kilmės statusą kai laikomasi šių reikalavimų BMT pozicijos Nr Aprašymas 02.06 Mėsa ir subproduktai (išskyrus naminių paukščių kepenis), sūdyti, sūryme, vytinti arba rūkyti Mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų, klasifikuojamų 02.01 ir 02. 04 pozicijose, sūdymas, užpilimas sūrimu, džiovinimas arba rūkymas 03.02 Žuvys, vytintos, sūdytos arba užpiltos sūrymu; rūkytos žuvys, virtos ar keptos arba nevirtos ir nekeptos prieš rūkymą arba rūkymo proceso metu Džiovinimas, sūdymas, užpilimas sūrymu; žuvies rūkymas, virtos ar keptos arba nevirtos ir nekeptos 04.02 Pienas ir grietinėlė, konservuoti, koncentruoti arba saldinti Pieno ir grietinėlės, klasifikuojamų pozicijoje 04.01, konservavimas, koncentravimas arba saldinimas cukrumi 04.03 Sviestas Gamyba iš pieno ir grietinėlės 04.04 Sūriai ir varškė Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 04.01, 04.02 ir 04.03 pozicijose 07.02 Daržovės (virtos ar nevirtos), konservuotos užšaldant Daržovių užšaldymas 07.03 Sūryme, sieros vandenyje arba kituose konservuojamuose tirpaluose konservuotos daržovės netinkamos ilgai laikyti, bet ne specialiai skirtos tiesiogiai vartoti maistui Daržovių, klasifikuojamų 07.01 pozicijoje, užpylimas sūrymu ar kitu tirpalu 07.04 Džiovintos, dehidratuotos ar išgarintos daržovės, sveikos, supjaustytos stambiais gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltus, bet toliau neapdorotos Daržovių, klasifikuojamų 07.01-07.03 pozicijose džiovinimas, dehidravimas, išgarinimas, pjaustymas, smulkinimas, malimas į miltus 08.10 Vaisiai (virti arba nevirti), konservuoti užšaldant, į kuriuos nepridėta cukraus Vaisių užšaldymas 08.11 Vaisiai, netinkami ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuoti dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais): Vaisių, klasifikuojamų 08.01- 08.09 pozicijose, užpylimas sūrymu ar kitu tirpalu 08.12 Vaisiai, džiovinti, išskyrus vaisius, klasifikuojamus pozicijose Nr. 08.01, 08.02, 08.03, 08.04 arba 08.05 Vaisių džiovinimas 11.01 Javų miltai Gamyba iš javų 11.02 Javų kruopos ir rupiniai; kitos apdirbtos kruopas (pavyzdžiui traiškytos, perdirbtos į dribsnius, poliruotos, gludintos arba smulkintos), išskyrus lukštentus, poliruotus arba skaldytus ryžius; javų gemalus, sveikus, traiškytus, perdirbtus į dribsnius arba maltus Gamyba iš javų 11.03 Ankštinių daržovių miltai, klasifikuojami 07.05 pozicijoje Gamyba iš džiovintų ankštinių daržovių 11.04 Vaisių, klasifikuojamų bet kurioje 8 skirsnio pozicijoje, miltai Gamyba iš vaisių, klasifikuojamų 8 skirsnyje 11.05 Bulvių miltai, rupiniai ir dribsniai Gamyba iš bulvių 11.06 Sago palmių šerdžių, manijokų, marantų, salepų ir kitų šakniavaisių ir gumbavaisių, klasifikuojamų 07.06 pozicijoje, miltai, ir rupiniai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 07.06 pozicijoje 11.07 Salyklas, skrudintas arba neskrudintas Gamyba iš javų 11.08 Krakmolas; inulinas Gamyba 10 skirsnyje klasifikuojamų javų arba iš 7 skirsnyje klasifikuojamų bulvių ir kitų produktų 11.09 Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas Gamyba iš kviečių ir kvietinių miltų 15.01 Kiauliniai taukai, kiti kiauliniai riebalai ir naminių paukščių riebalai, lydyti arba ekstrahuoti Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 02.05 pozicijoje 15.02 Galvijų, avių arba ožkų taukai, lydyti arba nelydyti arba ekstrahuoti (įskaitant „premier jus“) gauti iš šių nelydytų taukų Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 02.01 ir 02.06 15.04 Žuvų arba jūros žinduolių taukai ir aliejai, nerafinuoti arba rafinuoti Gamyba iš žuvies arba jūros žinduolių, sugautų trečiųjų šalių žvejybinių laivų 15.06 Kiti gyvūniniai riebalai ir aliejus (įskaitant galvijų kanopų aliejų ir riebalus iš kaulų ir atliekų) Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 2 skirsnyje ex 15.07 Nelakieji augaliniai, skysti arba kieti aliejai, neapdoroti, rafinuoti arba išvalyti, išskyrus tungų aliejų, mirtos vašką, japoniškąjį vašką arba indiškojo riešutmedžio (tungnut), oleokokos (oleococca) sėklų arba oiticikos (oiticicia) sėklų aliejų; taip pat išskyrus aliejus, naudojamus mašinose arba mechaniniuose prietaisuose ar pramonėje, išskyrus valgomųjų produktų gamybą Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 7 ir 12 skirsniuose 16.01 Dešros ir panašūs produktai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 2 skirsnyje 16.02 Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos arba mėsos subproduktų Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 2 skirsnyje 16.04 Gaminiai arba konservai iš žuvų, įskaitant ikrus ir ikrų pakaitalus Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 3 skirsnyje 16.05 Vėžiagyviai ir moliuskai, paruošti arba konservuoti Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 3 skirsnyje 17.02 Kiti cukrūs; cukrų sirupai; dirbtinis medus (sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi); karamelė Gamyba iš bet kurio produkto 17.04 Konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos Gamyba iš kitų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, kurių vertė didesnė kaip 30% gatavo produkto vertės 17.05 Cukrūs su aromatinių arba dažančiųjų medžiagų priedais, sirupai ir melasa, išskyrus vaisių sultis, turinčias cukraus priedą Gamyba iš kitų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, kurių vertė didesnė kaip 30% gatavo produkto vertės 18.06 Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, kurių vertė didesnė kaip 30% gatavo produkto vertės 19.01 Salyklo ekstraktas Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11.07 pozicijoje 19.02 Maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje esanti kakava sudaro mažiau kaip 50% masės, naudojami kūdikių maistui arba dietiniams arba kulinariniams tikslams Gamyba iš javų ir jų darinių, mėsos ir pieno arba gamyba, kurioje panaudotų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, vertė didesnė kaip 30% gatavo produkto vertės 19.03 Makaronai, spageti ir panašūs gaminiai Gamyba iš kietųjų kviečių 19.04 Tapijoka ir sago palmių šerdys; tapijokos ir sago palmių šerdžių pakaitalai, pagaminti iš bulvių arba kitų krakmolų Gamyba iš bulvių krakmolo 19.05 Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (išpūsti ryžiai, kukurūzų dribsniai ir panašūs gaminiai) Gamyba iš bet kurių produktų, išskyrus produktus, klasifikuojamus 17 skirsnyje ([2]), arba gamyba, kurioje panaudotų produktų, klasifikuojamų 17 skirsnyje, vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės 19.06 Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11 skirsnyje 19.07 Duona, džiuvėsiai ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus, medaus, kiaušinių, riebalų, sūrio arba vaisių Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11 skirsnyje 19.08 Pyragai, sausainiai, bandelės ir kiti kepiniai, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis kakavos arba kurių sudėtyje nėra kakavos Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 11 skirsnyje 20.01 Daržovės ir vaisiai, paruošti arba konservuoti actu arba acto rūgštimi, su cukrumi arba be cukraus, kurių sudėtyje yra arba nėra druskos, prieskonių arba garstyčių Šviežių arba sušaldytų, laikinai konservuotų arba konservuotų su actu daržovių konservavimas 20.02 Daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties Šviežių arba sušaldytų daržovių konservavimas 20.03 Vaisiai, konservuoti užšaldant, į kuriuos pridėta cukraus Gamyba iš 17 skirsnyje klasifikuojamų produktų, kurioje panaudotų produktų, vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės 20.04 Vaisiai, vaisių žievelės ir kitos augalų dalys, konservuotos cukruje (nusausintos, apcukruotos (glacé) arba cukruotos) Gamyba iš 17 skirsnyje klasifikuojamų produktų, kurioje panaudotų produktų, vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės Ex 20.05 Džemai, vaisių drebučiai (želė), marmeladai, vaisių tyrės ir pastos, gauti virimo būdu, į kuriuos pridėta cukraus Gamyba iš 17 skirsnyje klasifikuojamų produktų, kurioje panaudotų produktų, vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės 20.06 Vaisiai, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar alkoholio: A. Riešutai Gamyba be pridėto cukraus arba alkoholio, iš kilmę turinčių produktų, klasifikuojamų pozicijose 08.01, 08.05 ir 12.01, kurių vertė sudaro ne mažiau kaip 60% pagaminto produkto vertės B. Kiti vaisiai Pagaminti iš 17 skirsnyje klasifikuojamų produktų, kurioje panaudotų produktų, vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės ex 20.07 Vaisių sultys (įskaitant vynuogių misą), į kurias pridėta arba nepridėta cukraus, bet nefermentuotos ir be alkoholio: Gamyba iš 17 skirsnyje klasifikuojamų produktų, kurioje panaudotų produktų, vertė didesnė kaip 30 % gatavo produkto vertės ex 21.01 Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir jų ekstraktai Gamyba iš trukažolės (cikorijos) šaknų, šviežių arba džiovintų 21.05 Skystos sriubos ir sultiniai , kieto arba miltelių pavidalo, homogenizuoti maisto produktai: Gamyba iš produktų, klasifikuojamų 20.02 pozicijoje 22.02 Limonadai, aromatizuoti mineraliniai vandenys ir aromatizuoti gazuotieji vandenys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, į kuriuos nepridėta vaisių ir daržovių sulčių, klasifikuojamų 20.07 pozicijoje: Gamyba iš vaisių sulčių