{"html": "<div class=\"lf-doc\"><div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">192.</span>Elektrinės ir pastotės, kurių schemose nenaudojami apeinamieji jungtuvai (pavyzdžiui, keturkampis, pusantrinė schema ir kt.), 330 ir 400 kV įtampos linijoms reikia įrengti atskirą pakaitinės apsaugos komplektą, kuris būtų prijungiamas prie linijos, pakeičiant patikrinimui atjungtos veikiančios linijos apsaugą, jei būtina, kad linija veiktų, kai likusios apsaugos netenkina nustatytų reikalavimų. Atskiras apsaugos komplektas įrengiamas 110 kV įtampos linijoms, prijungtoms pagal tiltelio ar daugiakampio schemą ir neturinčioms atskiros pagrindinės apsaugos, jei tikrinant veikiančios linijos apsaugą techniškai neįmanoma likviduoti jos trumpųjų jungimų, naudojant paprastesnes priemones, tenkinančias nustatytus reikalavimus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">193.</span>6–35 kV įtampos komplektinių skirstomųjų įrenginių pusiau uždarų ir nehermetiškai uždarų ertmių apsaugai, kai jose kilę trumpieji jungimai kitomis apsaugomis išjungiami per ilgesnį kaip 0,1 sekundės laikotarpį, būtina įrengti specialias apsaugas kilus elektros lankui (toliau – lanko apsauga). Lanko apsaugai paleisti naudojami šviesos, slėgio ar kitokie jutikliai. Lanko apsaugų veikimo selektyvumui užtikrinti turi būti kontroliuojamas trumpojo jungimo srovės tekėjimas į gedimo vietą. Lanko apsauga turi išjungti artimiausius jungtuvus, per kuriuos teka trumpojo jungimo srovė į gedimo vietą, ir uždrausti (nepaleisti) AKĮ, ARĮ.</div>\n<p class=\"lf-p\">6–35 kV įtampos komplektinių skirstomųjų įrenginių hermetiškose ertmėse arba jei srovinių dalių izoliacija užtikrina apsaugą nuo trumpojo jungimo atsiradimo per visą eksploatavimo periodą (deklaruojama skirstomųjų įrenginių gamintojo), tai tokiuose komplektiniuose skirstomuosiuose įrenginiuose lanko apsaugų įrengti nereikia.</p>\n<p class=\"lf-p\">IX. MIKROPROCESORINĖ RELINĖS APSAUGOS IR AUTOMATIKOS ĮRANGA 194. Mikroprocesoriniai RAA įtaisai turi turėti reikalingas funkcijas ar jų rinkinius, vidinės logikos diagnostikos funkcijas, reikalingas sąsajas su valdymo ir monitoringo sistemomis, būti pagaminti pagal IEC standartų reikalavimus, o pagal reikmę turi turėti laisvai programuojamą logiką, sutrikimų registratorių, skystųjų kristalų ekraną, kuriame atvaizduojama objekto būsenos mnemoschema bei įtaiso konfigūraciniai duomenys, terminalų valdymo, pranešimų signalų atvaizdavimo įrenginius ir kita. Objekte šie įtaisai turi būti įrengti pagal įtaiso gamintojo, Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">195.</span>Mikroprocesoriniai įtaisai, kurie yra skirti elektros perdavimo ir skirstymo sistemų elektros įrangos trumpųjų jungimų apsaugai, elektros sistemos stabilumo ir darbo patikimumo užtikrinimui, turi būti atskiri kiekvienam elektros įrenginių arba prijunginių montavimo vienetui (linija, transformatorius, generatorius, šynos, įvadas, generatoriaus-transformatoriaus blokas ir t. t.).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">196.</span>110 kV ir aukštesnės įtampos prijunginio kelių RAA funkcijų įrengimas viename mikroprocesoriniame įtaise (terminale) negalimas, kai atskiros trumpojo jungimo apsaugos funkcijos tarpusavyje viena kitą dubliuoja arba rezervuoja pagal Taisyklių 47–48 punktuose nurodytas artimojo rezervavimo sąlygas. Analogiškas principas taikytinas 330–400 kV RAA terminalų montavimui į spintas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">197.</span>110 kV ir žemesnės įtampos linijoms bei kitiems prijunginiams, kai prijunginiui naudojamas vienintelis apsaugų nuo trumpojo jungimo komplektas, viename mikroprocesoriniame įtaise gali būti integruojamos visos valdymo, apsaugos ir automatikos funkcijos, tai yra taikomas „vienos dėžutės principas“.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">198.</span>Įtaisų skaitmeniniai (binariniai) įėjimai patikimai turi veikti esant 75 proc. vardinės operatyvinės srovės įtampai ir neveikti esant žemesnei kaip 60 proc. vardinės operatyvinės srovės įtampai. Objekte sumontuotų RAA įtaisų įėjimai neturi suveikti nuo talpiniais ryšiais susietų gretimų grandinių, komutuojant jose elektros srovę, kai operatyvinės srovės įtampa 1.15 Uv.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">199.</span>330–400 kV linijos, kuriai naudojamas VAKĮ, trumpojo jungimo apsaugos įtaisai turi turėti individualius pažeistos fazės išrinkimo elementus ir atskirus išėjimus pažeistos fazės išjungimui suformuoti.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">200.</span>Informacijos mainai tarp RAA įtaisų organizuojami IEC 61850 standarto nustatytu horizontaliu ryšiu, išskyrus tuos mainus, dėl kurių komunikacijos sutrikimų gali būti pažeistas apsaugos nuo avarinio režimo įtaisų veikimo autonomiškumas ir kurie dėl šios priežasties turi būti organizuojami laidiniais ryšiais. Informacijos mainai tarp mikroprocesorinių RAA įtaisų ir elektromechaninių RAA įtaisų turi būti organizuojami laidiniais ryšiais.</div>\n<p class=\"lf-p\">IV. AUTOMATIKA IR TELEINFORMACINĖS SISTEMOS I. TAIKYMO SRITIS 201. Šio skyriaus reikalavimai taikomi elektros energetikos sistemos, elektrinių, elektros tinklų, elektros įrenginių automatikos ir teleinformacinių sistemų įtaisams, kurie likviduoja trumpųjų jungimų pasekmes, stabdo avarijų plitimą, užtikrina režimų saugumą, didina elektros persiuntimo patikimumą, sudaro sąlygas ekonomiškai pagrįstiems režimams realizuoti, gerina elektros energijos kokybę ir naudojami atliekant perjungimus:</p>\n<p class=\"lf-p\">201.1. automatinio kartotinio įjungimo įtaisams, pakartotinai įjungiantiems linijas (linijų fazes), šynas ir kitus elektros įrenginius po jų neoperatyvinio išjungimo;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.2. automatinio rezervo įjungimo įtaisams, elektros persiuntimo sutrikimų metu įjungiantiems rezervinį maitinimą arba rezervinius įrenginius;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.3. automatiniams sinchronizatoriams, padedantiems greitai įjungti į tinklą lygiagrečiam darbui sinchroninius generatorius;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.4. automatiniams sinchroninių mašinų žadinimo, transformatorių įtampos, reaktyviosios galios šaltinių (kondensatorių baterijų) galios reguliatoriams, valdantiems žadinimo srovę, tinklo mazgų įtampą ir tinklo šakų reaktyviąją galią;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.5. automatiniams pirminiams ir antriniams dažnio ir aktyviųjų galių reguliatoriams, stabilizuojantiems dažnį ir valdantiems aktyviąsias galias;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.6. automatiniams generatorių greito turbinų valdymo, išjungimo, stabdymo ir kitiems įtaisams, apsaugantiems elektros energetikos sistemą nuo stabilumo pažeidimų;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.7. automatiniams asinchroninio režimo nutraukimo įtaisams, likviduojantiems asinchroninį darbo režimą elektros energetikos sistemoje;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.8. automatiniams dažninio nukrovimo (toliau – ADN) įtaisams, ribojantiems dažnio sumažėjimą;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.9. automatiniams dažnio padidėjimo nutraukimo įtaisams, ribojantiems dažnio padidėjimą;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.10. automatiniams nukrovimo sumažėjus įtampai įtaisams, ribojantiems įtampos sumažėjimą;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.11. automatiniams šuntuojamųjų reaktorių įjungimo įtaisams, ribojantiems įtampos padidėjimą;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.12. automatiniams apkrovos ribojimo įtaisams, apsaugantiems sisteminės reikšmės objektus nuo perkrovos;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.13. įvairių lygių dispečerinio valdymo sistemoms, valdančioms elektros generavimo, perdavimo ir skirstymo procesus, įrenginių valdymo įtaisams, iš jų:</p>\n<p class=\"lf-p\">201.13.1. prijunginių ir įrenginių valdiklių įtaisams;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.13.2. pastotės valdymo įrenginiams;</p>\n<p class=\"lf-p\">201.13.3. dispečerinio valdymo sistemoms.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">202.</span>Automatinio valdymo funkcijas, nurodytas Taisyklių 201.4–201.13 punktuose, apibrėžia faktinės elektros energetikos sistemos darbo sąlygos. Jos turi būti suderintos su sinchroniškai veikiančių kaimyninių elektros energetikos sistemų analogiškų automatikos sistemų veikimu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">203.</span>Elektros energetikos sistemose ir energetikos objektuose kartais įrengiami automatinio valdymo įrenginiai, kurių neapima šis Taisyklių skyrius ir kuriuos reglamentuoja kiti norminiai teisės aktai. Tokių įrenginių veikimas turi būti suderintas su šiame skyriuje nagrinėjamų automatinių įtaisų ir sistemų veikimu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">204.</span>Įmonių (elektros vartotojų) elektros tinkluose reikia naudoti automatikos įtaisus, kurie neleidžia sutrikdyti pagrindinių technologinių procesų, trumpam laikui nutraukus elektros persiuntimą, atsiradus trumpiesiems jungimams išorės ir vidaus elektros tinkluose ir veikiant relinės apsaugos ir automatikos įtaisams.</div>\n<p class=\"lf-p\">II. AUTOMATINIS KARTOTINIS ĮJUNGIMAS 205. AKĮ įtaisų paskirtis – greitai atnaujinti vartotojų elektros įrenginių maitinimą arba atkurti tarpsistemines ir sistemų vidines jungtis, automatiškai įjungiant jungtuvus, kuriuos išjungė relinės apsaugos įtaisai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">206.</span>Automatinis kartotinis įjungimas turi būti naudojamas šiems objektams:</div>\n<p class=\"lf-p\">206.1. 1000 V ir aukštesnės įtampos visų tipų oro bei mišrioms (kabelių ir oro) linijoms; 35 kV ir žemesnės įtampos kabelių linijoms reikia naudoti AKĮ įtaisus, kai yra didelė tikimybė gedimų, kurių metu susidaro atviras lankas (pavyzdžiui, esant kelioms tarpinėms rinklėms, viena linija maitinant kelias pastotes), ir kai reikia ištaisyti neselektyviojo apsaugų suveikimo pasekmes; AKĮ panaudojimas 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijoms turi būti pagrįstas projektavimo metu įvertinant konkrečias sąlygas;</p>\n<p class=\"lf-p\">206.2. elektrinių ir pastočių šynoms (Taisyklių 239–243 punktai);</p>\n<p class=\"lf-p\">206.3. transformatoriams (Taisyklių 244 punktas);</p>\n<p class=\"lf-p\">206.4. elektros varikliams, kurie automatiškai išjungiami užtikrinant kitų elektros variklių savilaidą (Taisyklių 256 punktas).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">207.</span>AKĮ įtaisai turi neveikti šiais atvejais:</div>\n<p class=\"lf-p\">207.1. kai vykdomas operatyvinis jungtuvų išjungimas;</p>\n<p class=\"lf-p\">207.2. kai jungtuvą išjungia relinė apsauga tuoj pat po operatyvinio įjungimo;</p>\n<p class=\"lf-p\">207.3. kai jungtuvą išjungia lanko apsauga;</p>\n<p class=\"lf-p\">207.4. kai jungtuvą išjungia transformatorių ir elektros variklių apsaugos nuo vidinių gedimų arba priešavarinės automatikos įtaisai, po kurių veikimo AKĮ yra neleistinas, išskyrus kai kuriuos aptartus atvejus (pavyzdžiui, po ADN įtaisų suveikimo dažninis AKĮ turi veikti pagal Taisyklių 313 punkto reikalavimus).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">208.</span>AKĮ įtaisai turi nevykdyti daugkarčio jungtuvo įjungimo, neišnykstančio trumpojo jungimo metu atsiradus sutrikimui įtaiso schemoje, kurio metu susiformuoja neišnykstanti jungtuvo įjungimo komanda.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">209.</span>Po sėkmingo įjungimo AKĮ įtaisai per nustatytą laiką turi automatiškai grįžti į parengties padėtį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">210.</span>Naudojant AKĮ įtaisus, numatomas relinės apsaugos veikimo pagreitinimas kartotinio įjungimo metu. Pagreitinimas naudojamas ir kitais atvejais, pavyzdžiui, įjungiant jungtuvą valdymo raktu, televaldymo ar ARĮ įtaisais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">211.</span>Linijos apsaugos nereikia greitinti po AKĮ, kai įtampa jau paduota iš kito jos galo (t. y. esant įtampoms visose linijos fazėse, rodančioms, kad linija nesugedusi).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">212.</span>Trifazio AKĮ (toliau – TAKĮ) įtaisus gali paleisti relinės apsaugos ar kitu būdu suformuotos komandos, pavyzdžiui, atsiradus neatitikimui tarp į jungtuvą pasiųstos paskutinės operatyvinės komandos ir jo faktinės padėties (kai paskutinė operatyvinė komanda buvo „įjungti“ ir po tam tikro laiko jungtuvą išjungė apsauga arba kitų įtaisų ir darbuotojų klaidingai duota komanda).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">213.</span>Naudojami vienkarčio ir daugkarčio veikimo TAKĮ įtaisai; tai priklauso nuo galimų pasikartojančių trumpųjų jungimų įtakos tinklui (nesėkmingų įjungimų metu) ir linijos jungtuvų komutacinių galimybių.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">214.</span>Daugkarčio TAKĮ įtaisai naudotini pavienėms maitinamoms iš vienos pusės oro linijoms, kurių vartotojai neturi rezervinio elektros šaltinio.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">215.</span>Izoliuotosios (kompensuotosios) neutralės tinkluose AKĮ įtaisų veikimas po pirmojo ciklo, jei po jo atsirado vienfazis įžemėjimas, paliekamas arba nutraukiamas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">216.</span>TAKĮ uždelsimas kiekvienam kitam veikimo ciklui turi būti didinamas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">217.</span>Greitinant elektros perdavimo normalaus režimo atkūrimą, vienpusio maitinimo TAKĮ įtaiso pirmojo ciklo uždelsimas turi būti parenkamas kuo trumpesnis, įvertinant lanko užgesimo ir aplinkos dejonizacijos trumpojo jungimo vietoje laiką, taip pat jungtuvo bei jo pavaros parengties kartotiniam įjungimui laiką:</div>\n<p class=\"lf-p\">217.1. Dvipusio maitinimo linijų TAKĮ įtaiso pirmojo ciklo uždelsimas turi būti reikiamai ilgas, atsižvelgiant į galimą nevienalaikį trumpojo jungimo išjungimą abiejuose linijos galuose; šiuo atveju nereikia įvertinti apsaugų, skirtų tolimajam rezervavimui, suveikimo laiko. Nebūtina atsižvelgti į skirtingą linijos galų jungtuvų išjungimo laiką, kai ją saugo greitaveikės apsaugos (pavyzdžiui, su aukštadažniais ar kitais ryšio kanalais).</p>\n<p class=\"lf-p\">217.2. Vienkarčio TAKĮ sėkmingo įjungimo tikimybė padidinama ilginant jo uždelsimą. Būtina atsižvelgti į tokio pailginimo įtaką vartotojų elektros įrenginiams.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">218.</span>Linijose, kurių išjungimas nenutraukia elektrinio ryšio tarp generuojančių šaltinių, pavyzdžiui, lygiagrečiosiose vienpusio maitinimo linijose, reikia įrengti TAKĮ įtaisus be sinchronizmo kontrolės.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">219.</span>Pavienėse linijose, jungiančiose dvi elektros energetikos sistemos dalis (nesant šuntuojamųjų jungčių), numatoma viena iš šių trifazio AKĮ rūšių (arba jų kombinacijų):</div>\n<p class=\"lf-p\">219.1. greitaveikis TAKĮ (toliau – GAKĮ);</p>\n<p class=\"lf-p\">219.2. nesinchroninis TAKĮ (toliau – NAKĮ);</p>\n<p class=\"lf-p\">219.3. TAKĮ su sinchronizmo kontrole (toliau – AKĮSK);</p>\n<p class=\"lf-p\">219.4. vienfazis AKĮ (toliau – VAKĮ), veikiantis kartu su kitomis TAKĮ rūšimis, kai jungtuvų atskiros fazės valdomos atskirai ir veikiant VAKĮ nepažeidžiamas atskirų elektros energetikos sistemos dalių lygiagretaus veikimo stabilumas.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">220.</span>AKĮ rūšys parenkamos pagal elektros energetikos sistemos ir jos įrenginių veikimo konkrečių sąlygų visumą, atsižvelgiant į Taisyklių 221–227 punktų nurodymus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">221.</span>330–400 kV linijų kartotinio įjungimo atveju pirmenybę reikia teikti greitaveikiui AKĮ (kai abiejų linijos galų jungtuvai įjungiami tuo pačiu momentu ir su minimaliu uždelsimu), esant nedideliam sujungiamų sistemų ekvivalentinių elektrovaros jėgų (toliau – EVJ) vektorių kampų skirtumui. GAKĮ naudojamas esant greitaveikiams jungtuvams ir apsaugoms, jei po įjungimo yra išsaugomas elektros energetikos sistemų sinchroniškas veikimas ir sinchroninių generatorių didžiausias elektromagnetinis momentas įjungimo metu yra mažesnis (įvertinant būtinąją atsargą) už trifazio trumpojo jungimo metu ant mašinos išvadų sukuriamą elektromagnetinį momentą. Šis momentas turi būti apskaičiuojamas pagal didžiausią galimą sistemų EVJ kampų skirtumą GAKĮ metu. GAKĮ turi būti paleidžiamas, kai suveikia greitaveikė apsauga, kurios veikimo zona apima visą liniją. GAKĮ veikimas turi būti blokuojamas suveikiant rezervinėms apsaugoms; veikiant jungtuvų rezervavimo įtaisams, GAKĮ turi būti blokuojamas arba uždelsiamas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">222.</span>Jei po nesėkmingo GAKĮ elektros energetikos sistemos stabilumo išsaugojimo tikimybė nedidelė (arba papildomai reikia sudėtingos priešavarinės automatikos), naudoti GAKĮ netikslinga.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">223.</span>NAKĮ naudojamas 110 kV įtampos linijose, jei:</div>\n<p class=\"lf-p\">223.1. sinchroninių generatorių nesinchroninio įjungimo metu sukuriamas didžiausias elektromagnetinis momentas yra mažesnis (įvertinant būtinąją atsargą) už elektromagnetinį momentą, kuris sukuriamas esant trifaziam trumpajam jungimui ant mašinos išvadų (šiuo atveju NAKĮ leistinumo praktinis kriterijus yra statoriaus srovių periodinių dedamųjų pradinės vertės, jei kampas tarp sistemų EVJ linijos įjungimo momentu yra lygus 180°);</p>\n<p class=\"lf-p\">223.2. esant 180° įjungimo kampui, didžiausia transformatoriaus (autotransformatoriaus) srovė yra mažesnė už jo išvadų trumpojo jungimo srovę, kai jis yra maitinamas iš didelės (begalinės) galios šynų;</p>\n<p class=\"lf-p\">223.3. po AKĮ užtikrinama gana greita resinchronizacija; jei po NAKĮ gali kilti ilgalaikis asinchroninis darbo režimas, turi būti naudojamos specialios priemonės jam išvengti arba nutraukti;</p>\n<p class=\"lf-p\">223.4. jei tenkinami pirmiau išvardyti reikalavimai, NAKĮ naudojamas vienai iš lygiagrečiųjų linijų, kai kita išjungta (pavyzdžiui, remontuojama);</p>\n<p class=\"lf-p\">223.5. numatomos priemonės, leidžiančios išvengti kartotinio įtampos padavimo į sugedusią liniją. Todėl NAKĮ metu reikia jungtuvus įjungti tam tikra tvarka, pavyzdžiui, išbandyti įjungiant vieno linijos galo jungtuvą, o kito galo jungtuvą įtaisui leisti įjungti tik esant įtampai linijoje (ši įtampa rodo, kad trumpasis jungimas išnyko).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">224.</span>Trifazis AKĮ su sinchronizmo kontrole (toliau – AKĮSK) naudojamas, kai kitos AKĮ rūšys negali būti panaudotos. Sinchronizmo kontrolės elementas gali nedrausti įjungti jungtuvą, kai sinchronizmo sąlygos nėra visiškai patenkintos: pavyzdžiui, esant slydimui didesniam už nulį (iki 0,04 santykinio vieneto) ir leistinajai abiejų sistemos dalių ekvivalentinių įtampų kampo vertei. Tuo atveju turi būti galimybė suformuoti įjungimo komandą. Sinchronizmo sąlygos kontroliuojamos viename linijos gale. Numatoma galimybė keisti linijos galų jungtuvų įjungimo, patikrinus sinchronizmo sąlygas, tvarką. Didžiausias leistinasis įjungimo kampas turi būti nustatytas vadovaujantis Taisyklių 223 punkto reikalavimais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">225.</span>AKĮSK įtaisą operatyviniai darbuotojai gali naudoti linijai įjungti (pusiau automatinė sinchronizacija).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">226.</span>Vienfazis automatinis kartotinis įjungimas naudojamas tik tiesiogiai įžemintos neutralės tinkluose:</div>\n<p class=\"lf-p\">226.1. VAKĮ įtaisas (jei jis yra atskiras įrenginys) turi būti įrengiamas taip, kad jį išjungus arba sutrikus įėjimo srovės ar įtampos grandinėms, linijos apsaugos galėtų automatiškai išjungti visas tris fazes.</p>\n<p class=\"lf-p\">226.2. Vienfazio trumpojo jungimo metu sugedusios fazės turi būti nustatomos naudojant specialius pažeistos fazės išrinkimo elementus.</p>\n<p class=\"lf-p\">226.3. VAKĮ uždelsimas parenkamas ilgesnis už vienfazio trumpojo jungimo vietoje kilusio lanko užgesimo ir aplinkos dejonizavimo laiką, įvertinant apsaugos nevienalaikį suveikimą linijos galuose ir išrinkimo elementų kaskadinio veikimo galimybę. VAKĮ uždelsimas nustatomas vienodas abiems linijos galams.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">227.</span>Linijų VAKĮ (Taisyklių 226 punktas) turi būti naudojamas kartu su kitomis TAKĮ rūšimis. TAKĮ vykdomas po nesėkmingo VAKĮ, jei tai leidžia jungtuvo leidžiamų operacijų seka. Turi būti galimybė uždrausti TAKĮ visais atvejais arba tik po nesėkmingo VAKĮ. Šiais atvejais TAKĮ pradžioje turi (uždelsdamas ir kontroliuodamas, ar nėra įtampos linijoje) įjungti vieno linijos galo jungtuvą; antrasis linijos galas turi būti įjungiamas Taisyklių 230–233 punktuose nurodytais automatikos įtaisais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">228.</span>Pavienėse linijose su dvipusiu maitinimu, kurios jungia elektros energetikos sistemą su nedidelės galios elektrinėmis, naudojami:</div>\n<p class=\"lf-p\">228.1. hidroelektrinėse – TAKĮ su automatine hidrogeneratorių savaimine sinchronizacija;</p>\n<p class=\"lf-p\">228.2. hidroelektrinėse ir šiluminėse elektrinėse – TAKĮ kartu su dalymo (elektrinių atskyrimo) įtaisais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">229.</span>Parenkant AKĮ įtaisus linijoms su dvipusiu maitinimu, turinčioms kelias apeinamąsias jungtis, reikia vadovautis toliau pateiktais kriterijais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">230.</span>Esant dviem apeinamosioms jungtims arba trims jungtims, jei yra galimybė vienu metu išjungti dvi iš šių jungčių (pavyzdžiui, yra dvigrandė linija), turi būti įrengiami šie įtaisai:</div>\n<p class=\"lf-p\">230.1. nesinchroninis AKĮ (daugiausia 110 kV įtampos linijoms, kai tenkinamos Taisyklių 223 punkto sąlygos, tik tuo atveju, kai išjungiamos visos jungtys);</p>\n<p class=\"lf-p\">230.2. AKĮ su sinchronizmo kontrole (kai nesinchroninis AKĮ netenkina Taisyklių 223 punkto sąlygų, tik tuo atveju, kai išjungiamos visos apeinamosios jungtys).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">231.</span>Svarbioms linijoms, kai yra dvi jungtys, arba esant trims jungtims, kai dvi iš jų yra dvigrandės linijos, jei NAKĮ netenkina reikalavimų, naudotini VAKĮ, GAKĮ ar AKĮSK (Taisyklių 221, 222, 224, 226 punktai). Naudojamus VAKĮ ir GAKĮ įtaisus reikia papildyti AKĮSK įtaisu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">232.</span>Esant keturioms ir daugiau apeinamųjų jungčių, taip pat esant trims jungtims, kai dviejų jungčių ilgalaikis išjungimas vienu metu yra mažai tikėtinas (pavyzdžiui, jei visos linijos yra viengrandės), naudojamas AKĮ be sinchronizmo patikrinimo (NAKĮ).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">233.</span>AKĮSK įtaisai viename linijos gale turi kontroliuoti įtampos nebuvimą, o kitame – sinchronizmą, kai linijoje atsiranda įtampa. Abiejų linijos galų kontrolės įtaisai turi būti vienodi, kad būtų galimybė paeiliui keisti jungtuvų veikimo sąlygas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">234.</span>Linijose kartu naudotinos kelios trifazio AKĮ rūšys, pavyzdžiui, GAKĮ ir TAKĮSK. Taip pat naudotini ir nevienodi trifazio AKĮ įtaisai skirtinguose linijos galuose, pavyzdžiui, NAKĮ (Taisyklių 223 punktas) viename linijos gale ir TAKĮSK (Taisyklių 224 punktas) – kitame.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">235.</span>TAKĮ naudojamas neselektyviųjų apsaugų klaidingo suveikimo pasekmėms ištaisyti.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">236.</span>Linijose, maitinančiose transformatorius, kurių aukštesniosios įtampos grandinėje įrengti trumpikliai ir skirtuvai, naudojamo trifazio vienkarčio AKĮ suveikimo laikas turi būti ilgesnis už trumpiklio įjungimo ir skirtuvo išjungimo suminį laiką, kad skirtuvas būtų išjungiamas besrovės pauzės metu. Naudojamo daugiakarčio veikimo trifazio AKĮ (Taisyklių 213–216 punktai) pirmojo ciklo suveikimo laikas pagal nurodytą sąlygą neturi būti ilginamas, jei skirtuvo išjungimas yra numatytas AKĮ antrojo ar kitų ciklų besrovės pauzės metu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">237.</span>Jei veikiant AKĮ yra galimybė nesinchroniškai įjungti sinchroninius elektros variklius, kai toks jų įjungimas yra neleistinas ir vengiant trumpojo jungimo vietos papildomo maitinimo iš šių mašinų, reikia numatyti naudoti sinchroninių mašinų automatinį išjungimą išnykus maitinimui arba perjungti jas į asinchroninį režimą, išjungiant žadinimo slopinimo automatą ir vėliau automatiškai jį įjungiant arba panaudojant automatinę resinchronizaciją po sėkmingo AKĮ atsinaujinus maitinimo įtampai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">238.</span>Pastotėse, prie kurių prijungti sinchroniniai elektros generatoriai arba varikliai, turi būti naudojamos priemonės, kurios leistų išvengti nereikalingų automatinio dažninio nukrovimo (ADN) įtaisų suveikimo AKĮ ciklo metu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">239.</span>Elektrinių ir pastočių šynų AKĮ (jei šynos turi specialią apsaugą ir tinkamus jungtuvus) įrengiamas siekiant vieno iš dviejų tikslų:</div>\n<p class=\"lf-p\">239.1. automatiškai išbandyti šynas, įjungiant vieną šynų maitinimo šaltinį, pavyzdžiui, liniją ar transformatorių;</p>\n<p class=\"lf-p\">239.2. automatiškai surinkti elektros persiuntimo schemą, pirmiausia įjungiant vieną maitinimo objektą (liniją, transformatorių), ir po sėkmingo įjungimo vykdyti kitą etapą – kuo tikslesnį prieš avariją buvusio režimo schemos automatinį atkūrimą, įjungiant kitus objektus.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">240.</span>Įrengiant šynų AKĮ turi būti naudojamos priemonės, leidžiančios išvengti nesinchroninio įjungimo (jei jis yra neleistinas).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">241.</span>Nesėkmingo AKĮ atveju turi būti užtikrinamas pakankamas šynų apsaugos jautrumas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">242.</span>Dviejų žeminamųjų transformatorių pastotėse transformatoriams veikiant atskirai turi būti įrengiami viduriniosios ir žemesniosios įtampų šynų AKĮ įtaisai, kurių veikimas suderintas su ARĮ įtaisais: esant transformatorių vidiniams gedimams turi veikti ARĮ, o esant kitiems gedimams – AKĮ (Taisyklių 261 punktas).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">243.</span>Jei dviejų transformatorių pastotės normaliam darbo režimui yra numatytas lygiagretus transformatorių darbas, o apkrovos maitinimui pakanka vieno, tai greta AKĮ įtaiso įrengiamas ARĮ įtaisas, skirtas režimui, kai vienas transformatorių yra rezerve.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">244.</span>Elektros pastočių visiems pavieniams žeminamiesiems 1000 kVA ir didesnės galios transformatoriams, turintiems maitinimo pusėje jungtuvus ir maksimaliosios srovės apsaugas, reikia įrengti AKĮ įtaisus, jei išjungiant transformatorių nutraukiamas elektros energijos persiuntimas vartotojams.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">245.</span>Kai elektros tinklo objektas (šynos, linija, transformatorius) prijungtas dviem ar daugiau jungtuvų, po nesėkmingo pirmojo jungtuvo AKĮ likusių šio objekto jungtuvų AKĮ turi būti uždraustas (neturi veikti).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">246.</span>Jei pastotėje arba elektrinėje yra naudojami jungtuvai su elektromagnetinėmis pavaromis ir jei AKĮ įtaisas tuo pačiu momentu gali įjungti du ar daugiau jungtuvų, tai būtina užtikrinti pakankamai aukštą elektromagneto ritės įtampą įjungimo metu: padidinti įjungimo elektromagnetų maitinimo grandinių kabelių skerspjūvius ir numatyti jungtuvų įjungimo eilę (skirtingus įjungimo komandų padavimo momentus).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">247.</span>AKĮ įtaisų veikimas turi būti fiksuojamas signalinėmis relėmis, įmontuotais į reles suveikimo indikatoriais, suveikimo skaitikliais, įvykių registratoriais arba kitais analogiškos paskirties prietaisais.</div>\n<p class=\"lf-p\">III. AUTOMATINIS REZERVINIO MAITINIMO IR REZERVINIŲ ĮRENGINIŲ ĮJUNGIMAS 248. Automatinio rezervo įjungimo (toliau – ARĮ) įtaisų paskirtis – greitas elektros persiuntimo atnaujinimas, automatiškai įjungiant rezervinį maitinimo šaltinį, išsijungus pagrindiniam šaltiniui ir nutrūkus vartotojo elektros įrenginių maitinimui. ARĮ įtaisai naudojami rezerviniams įrenginiams automatiškai įjungti, kai pagrindinių įrenginių išjungimas gali sutrikdyti technologinius procesus:</p>\n<p class=\"lf-p\">248.1. Reikia naudoti ARĮ įtaisus pakeičiant žiedinius tinklus spinduliniais ir padalytais į sekcijas tinklais, jei juos pritaikius supaprastinama relinė apsauga, sumažinama trumpųjų jungimų srovė ir įrangos kaina.</p>\n<p class=\"lf-p\">248.2. ARĮ įtaisai įrengiami transformatoriams, linijoms, sekciniams ir šyniniams jungtuvams, elektros varikliams ir kitiems objektams.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">249.</span>ARĮ įtaisas turi veikti išnykus maitinamo objekto šynų įtampai, įskaitant ir įtampos sumažėjimą atsiradus šių šynų trumpiesiems jungimams (pastaruoju atveju – kai nėra šynų AKĮ įtaiso, įrengto pagal Taisyklių 261 punkto reikalavimus). Šiluminių elektrinių savųjų reikmių 6 ir 0,4 kV skirstomųjų įrenginių ARĮ įtaisų veikimas turi būti automatiškai uždraudžiamas veikiant sekcijos darbinio maitinimo šaltinio įvado apsaugai (srovės, distancinei ir kt.) ir savųjų reikmių JRĮ įtaisui.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">250.</span>Išsijungus pagrindiniam maitinimo šaltiniui, ARĮ įtaisas privalo kuo greičiau įjungti rezervinio maitinimo šaltinio jungtuvą (Taisyklių 260 punktas). ARĮ įtaisas turi veikti vieną kartą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">251.</span>Užtikrinant ARĮ veikimą dingus įtampai pagrindiniame maitinimo šaltinyje, papildomai turi būti įrengtas minimaliosios įtampos paleidimo elementas, išjungiantis pagrindinės elektros persiuntimo schemos priėmimo galo jungtuvą ir paleidžiantis pagrindinį ARĮ įtaisą. Dingus maitinimo šaltinyje įtampai, o rezerviniame maitinimo šaltinyje esant įtampai, šis elementas privalo suveikti ir uždelsdamas paduoti išjungimo komandą. ARĮ minimaliosios įtampos paleidimo elemento įrengti nereikia, jei pagrindinis ir rezervinis objektai (pavyzdžiui, linijos, transformatoriai) yra prijungti prie to paties maitinimo šaltinio.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">252.</span>Greitinant transformatorių ir trumpųjų elektros linijų ARĮ įtaisų veikimą, tikslinga įrengti relinę apsaugą, išjungiančią perdavimo ir priėmimo galo jungtuvus. Išjungiant labai svarbių elektros vartotojų (pavyzdžiui, elektrinių savųjų reikmių) pagrindinės maitinimo grandinės jungtuvą, visais atvejais turi būti užtikrintas ir priėmimo grandinės jungtuvo išjungimas. Šio principo turi būti laikomasi, kad ARĮ metu nesusidarytų galimybė paduoti įtampą iš žemesniosios įtampos pakopos tinklo į aukštesniosios pakopos įžemintos neutralės tinklą (atbulinė transformacija).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">253.</span>ARĮ įtaiso minimaliosios įtampos paleidimo elementas, reaguojantis į pagrindinio šaltinio įtampos sumažėjimą, turi nesuveikti sumažėjus įtampai elektros variklių savilaidos ir tolimų trumpųjų jungimų metu. Įtampos kontrolės elemento, prijungto prie rezervinio šaltinio šynų, suveikimo įtampa turi būti parenkama mažesnė už mažiausią leistinąją šių šynų įtampą normalių režimų metu. ARĮ įtaiso minimaliosios įtampos paleidimo elementas neturi klaidingai suveikti, kai perdega įtampos transformatoriaus aukštesniosios arba žemesniosios įtampos apvijų grandinių vienas saugiklis; išjungiant žemesniosios įtampos apvijos apsaugai naudojamą automatinį jungiklį, turi būti blokuojamas paleidimo elemento veikimas. Jei vykdant šį reikalavimą būtina įrengti papildomą įtampos transformatorių, tai 6–10 kV įtampos skirstomųjų tinklų ARĮ įtaisams leidžiama šio reikalavimo netaikyti.</div>\n<p class=\"lf-p\">ARĮ paleidimo elemento suveikimo laikas turi būti ilgesnis už išorinių trumpųjų jungimų, kuriems esant nuo įtampos sumažėjimo suveikia minimaliosios įtampos elementas, išjungimo laiką ir už maitinimo grandinės objekto AKĮ įtaiso suveikimo laiką.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">254.</span>Jei naudojant ARĮ įtaiso minimaliosios įtampos paleidimo elementą faktinis jo suveikimo laikas neleistinai pailgėja (pavyzdžiui, kai sinchroninių elektros variklių dalis sudaro žymią apkrovos dalį), reikia kartu su minimaliosios įtampos paleidimo elementu papildomai naudoti kitų tipų paleidimo elementus (pavyzdžiui, reaguojančius į srovės dingimą, dažnio sumažėjimą, galios krypties pasikeitimą ir kt.):</div>\n<p class=\"lf-p\">254.1. Dažninis ARĮ paleidimo elementas uždelsdamas turi išjungti pagrindinio maitinimo šaltinio jungtuvą, kai dažnis pagrindinio maitinimo šaltinio grandinėje sumažėja iki nustatytos vertės, o rezervinio maitinimo grandinėje jis yra normalus.</p>\n<p class=\"lf-p\">254.2. Esant technologiniam būtinumui, rezervinių įrenginių automatinio įjungimo įtaisai paleidžiami nuo specialių daviklių (slėgio, lygio ir kt.) signalais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">255.</span>Elektrinių savųjų reikmių maitinimo sistemos ARĮ įtaisai po vieno rezervinio maitinimo šaltinio, pakeičiančio atsijungusį pagrindinį šaltinį, įjungimo turi išsaugoti galimybę veikti išsijungus kitiems pagrindiniams maitinimo šaltiniams.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">256.</span>Įrengiant ARĮ įtaisus reikia tikrinti rezervinio maitinimo šaltinio perkrovos ir elektros variklių savilaidos sąlygas ir, jei yra pernelyg didelė perkrova arba nėra užtikrinama savilaida, reikia veikiant ARĮ įtaisui sumažinti apkrovą (pavyzdžiui, išjungti nesvarbius, o kai kuriais atvejais ir dalį svarbių elektros variklių; šiems varikliams geriausia naudoti AKĮ atsistačius įtampai šynose).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">257.</span>ARĮ įtaisai turi neveikti, kai vartotojų elektros įrenginius išjungia ADN įtaisai. Tam naudojamos specialios priemonės, pavyzdžiui, blokuotė pagal dažnio nuokrypį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">258.</span>Kai veikiant ARĮ yra galimybė paduoti įtampą į trumpojo jungimo vietą, turi būti numatytas ARĮ atliekančio jungtuvo apsaugos veikimo pagreitinimas (Taisyklių 210 punktas). Šiuo atveju turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios išjungti rezervinio maitinimo per apsaugos pagreitinimo grandinę, kai įjungimo metu padidėja srovė vykstant variklių savilaidai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">259.</span>Vykdant Taisyklių 258 punkto reikalavimą, elektrinių savųjų reikmių rezervinio maitinimo šaltinių jungtuvams apsaugos pagreitinimas turi būti numatomas tik tada, kai jos uždelsimas yra ilgesnis kaip 1–1,2 sekundės; šiuo atveju apsauga privalo turėti papildomą uždelsimą (apie 0,5 sekundės). Kitų elektros įrenginių uždelsimo vertės nustatomos atsižvelgiant į konkrečias sąlygas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">260.</span>Kai veikiant ARĮ įtaisui gali nesinchroniškai įsijungti sinchroniniai elektros varikliai (kai tai jiems neleistina) ir norint to išvengti, reikia, nutraukus maitinimą, automatiškai išjungti sinchronines mašinas arba perjungti jas į asinchroninį režimą, išjungiant žadinimo slopinimo automatą, o vėliau, po sėkmingo ARĮ atsikūrus įtampai, automatiškai jas įjungti arba resinchronizuoti:</div>\n<p class=\"lf-p\">260.1. Apsisaugant nuo rezervinio maitinimo šaltinio įjungimo, kol neišjungtos sinchroninės mašinos, naudotinas ARĮ uždelsimas. Jei uždelsimas neleistinas likusiajai apkrovos daliai, tai ARĮ metu išjungiama linija, kuri jungia pagrindinio maitinimo šynas su sinchroninių elektros variklių apkrova.</p>\n<p class=\"lf-p\">260.2. Pastotėse, prie kurių prijungti sinchroniniai elektros varikliai ar elektros generatoriai, turi būti naudojamos priemonės, neleidžiančios klaidingai suveikti ADN įtaisams, kai veikia ARĮ (Taisyklių 311 punktas).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">261.</span>Saugant rezervinį maitinimo šaltinį (kai rezervavimui naudojamas veikiantis įrenginys) nuo tiesioginio įtampos padavimo į trumpojo jungimo vietą ir perkrovos, lengvinant savilaidos sąlygas ir numatant poavarinio išjungimo normalios elektros persiuntimo schemos atkūrimą, reikia naudoti mišrų ARĮ bei AKĮ įtaisų veikimą. ARĮ įtaisai turi veikti, kai yra pagrindinio maitinimo šaltinio vidiniai gedimai, o AKĮ – esant kitiems gedimams.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">262.</span>Sėkmingai suveikus AKĮ arba ARĮ įtaisams turi būti atkuriama kuo tikslesnė prieš avariją buvusio darbo režimo schema.</div>\n<p class=\"lf-p\">IV. GENERATORIŲ ĮJUNGIMAS 263. Generatoriai, kad veiktų lygiagrečiai, turi būti įjungiami naudojant šiuos būdus:</p>\n<p class=\"lf-p\">263.1. tiksliąją sinchronizaciją (rankinę, pusiau automatinę ar automatinę);</p>\n<p class=\"lf-p\">263.2. savaiminę sinchronizaciją (rankinę, pusiau automatinę ar automatinę).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">264.</span>Tiksliosios automatinės arba pusiau automatinės sinchronizacijos būdas kaip pagrindinis, esant normaliems veikimo režimams, turi būti naudojamas šiems generatoriams:</div>\n<p class=\"lf-p\">264.1. didesnės kaip 3000 kW galios turbogeneratoriams, kurių apvijų laidininkai aušinami tiesiogiai ir kurie tiesiogiai prijungti prie generatorių įtampos skirstomųjų šynų, kai jiems nėra galimybės taikyti savaiminės sinchronizacijos įjungimo būdo (Taisyklių 266 punktas);</p>\n<p class=\"lf-p\">264.2. TVV, TVF, TGV ir TVM tipų turbogeneratoriams, kurių apvijų laidininkai aušinami tiesiogiai;</p>\n<p class=\"lf-p\">264.3. 50 000 kW ir didesnės galios hidrogeneratoriams.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">265.</span>Avarinių elektros energetikos sistemos režimų metu turi būti numatyta galimybė generatorius (jei tai numatyta gamintojo techninėje dokumentacijoje) nepriklausomai nuo jų aušinimo sistemos konstrukcijos ir galios įjungti, kad dirbtų lygiagrečiai, savaiminės sinchronizacijos būdu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">266.</span>Savaiminės sinchronizacijos įjungimo būdas kaip pagrindinis naudojamas:</div>\n<p class=\"lf-p\">266.1. iki 3000 kW galios turbogeneratoriams;</p>\n<p class=\"lf-p\">266.2. didesnės kaip 3000 kW galios turbogeneratoriams, kurių apvijų laidininkai aušinami netiesiogiai, tiesiogiai prijungtiems prie skirstomųjų šynų, jei šiuo būdu įjungiant juos į tinklą pereinamosios srovės periodinės dedamosios vertė ne daugiau kaip 3,5 karto didesnė už vardinės srovės vertę;</p>\n<p class=\"lf-p\">266.3. turbogeneratoriams, kurių apvijų laidininkai aušinami netiesiogiai, sudarantiems bloką su transformatoriais;</p>\n<p class=\"lf-p\">266.4. iki 50 000 kW galios hidrogeneratoriams;</p>\n<p class=\"lf-p\">266.5. tarpusavyje sujungtiems hidrogeneratoriams, turintiems bendrą jungtuvą, kai jų suminė galia yra ne didesnė kaip 50 000 kW.</p>\n<p class=\"lf-p\">266.6. Taisyklių 266.1–266.5 punktuose nurodytiems generatoriams numatomi automatinės ar pusiau automatinės tiksliosios sinchronizacijos įtaisai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">267.</span>Kai generatoriui įjungti naudojamas savaiminės sinchronizacijos būdas yra pagrindinis, hidrogeneratoriams reikia įrengti automatinius savaiminės sinchronizacijos įtaisus, o turbogeneratoriams – rankinius ar pusiau automatinius savaiminės sinchronizacijos įtaisus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">268.</span>Kai generatoriui įjungti naudojamas tiksliosios sinchronizacijos būdas yra pagrindinis, reikia įrengti automatinius ir pusiau automatinius tiksliosios sinchronizacijos įtaisus. Iki 15 000 kW galios generatoriams naudojama rankinė tikslioji sinchronizacija kartu su nesinchroninio įjungimo blokuote.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">269.</span>Visi generatoriai privalo turėti atitinkamus sinchronizavimo įtaisus, įrengtus hidroelektrinių centriniame arba vietiniame valdymo punkte ir šiluminių elektrinių – pagrindiniame valdymo punkte arba bloko valdymo pulte. Nepaisant naudojamo sinchronizavimo būdo, visi generatoriai privalo turėti rankinius sinchronizacijos įtaisus (su nesinchroninio įjungimo blokuote), kurie, esant būtinumui, panaudojami įjungiant generatorius.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">270.</span>Tiksliosios sinchronizacijos būdu į tinklą vienu bendru jungtuvu jungiami du arba daugiau hidrogeneratorių iš anksto sinchronizuojami, tarpusavyje naudojant savaiminės sinchronizacijos būdą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">271.</span>Pagrindinio tinklo tranzitinėse pastotėse ir elektrinėse, kur reikalinga atskirų elektros energetikos sistemos dalių sinchronizacija, turi būti įrengiami pusiau automatinės arba rankinės tiksliosios sinchronizacijos įtaisai.</div>\n<p class=\"lf-p\">V. AUTOMATINIS ŽADINIMO, ĮTAMPOS IR REAKTYVIOSIOS GALIOS REGULIAVIMAS 272. Žadinimo, įtampos ir reaktyviosios galios automatinio reguliavimo įtaisų paskirtis yra atlikti šias valdymo operacijas:</p>\n<p class=\"lf-p\">272.1. palaikyti elektros energetikos sistemos mazgų ir elektros imtuvų įtampos lygį pagal nustatytus reikalavimus elektros energetikos sistemos normalaus veikimo metu;</p>\n<p class=\"lf-p\">272.2. paskirstyti reaktyviąją apkrovą tarp reaktyviosios galios šaltinių pagal nustatytą dėsnį (algoritmą) elektros energetikos sistemos normalaus veikimo metu;</p>\n<p class=\"lf-p\">272.3. gerinti elektros energetikos sistemų statinio ir dinaminio stabilumo sąlygas ir slopinti švytavimus pereinamųjų veikimo režimų metu.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">273.</span>Sinchroninės mašinos (generatoriai, kompensatoriai, elektros varikliai) privalo turėti automatinius žadinimo reguliavimo (toliau – AŽR) įtaisus. Automatiniai žadinimo reguliatoriai turi atitikti galiojančių žadinimo sistemų standartų ir žadinimo sistemų techninių sąlygų reikalavimus:</div>\n<p class=\"lf-p\">273.1. Mažesnės kaip 2500 kW galios generatoriams, išskyrus elektrinių generatorius, veikiančius izoliuotai arba nedidelės galios elektros energetikos sistemoje, galimi naudoti vien tik relinio žadinimo forsavimo įtaisai.</p>\n<p class=\"lf-p\">273.2. Sinchroniniai elektros varikliai privalo turėti žadinimo forsavimo arba kompaundavimo įtaisus. Kai sinchroniniai varikliai pagal savo galią gali užtikrinti apkrovos mazgo įtampos ar reaktyviosios galios reguliavimą, jie privalo turėti AŽR, atitinkantį pirmiau pateiktus šio skirsnio reikalavimus.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">274.</span>AŽR ir kitiems žadinimo sistemos įtaisams turi būti nenutrūkstamai paduodamos įėjimo įtampos bei srovės ir pagalbinis maitinimas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">275.</span>Prijungus AŽR prie įtampos transformatoriaus, turinčio saugiklius pirminėje grandinėje, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:</div>\n<p class=\"lf-p\">275.1. AŽR ir kiti žadinimo sistemos įtaisai, kurie, nutrūkus įėjimo įtampai, gali persikrauti arba neleistinai sumažinti mašinos žadinimo srovę, turi būti prijungiami prie jų antrinių išvadų, nenaudojant saugiklių ir automatinių jungiklių;</p>\n<p class=\"lf-p\">275.2. relinio forsavimo įtaisas turi būti įrengtas taip, kad jis klaidingai nesuveiktų, perdegus vienam iš įtampos transformatorių pirminės grandinės saugiklių.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">276.</span>Prijungus AŽR prie saugiklių pirminėje grandinėje neturinčio įtampos transformatoriaus, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:</div>\n<p class=\"lf-p\">276.1. AŽR ir kiti žadinimo sistemos įtaisai turi būti prijungiami prie jų antrinių išvadų per automatinius jungiklius;</p>\n<p class=\"lf-p\">276.2. turi būti numatytos įrengti specialios priemonės, kurios pašalina žadinimo sistemos perkrovą arba mašinos žadinimo srovės neleistinąjį sumažėjimą, kai išsijungia automatiniai jungikliai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">277.</span>Įtampos transformatoriai, prie kurių jungiami AŽR, ir kiti žadinimo sistemos įtaisai neturi būti naudojami kitiems tikslams. Žadinimo sistemos įtaisai prie žadinimo sistemos įtampos transformatorių prijungiami, naudojant atskirus automatinius jungiklius arba saugiklius.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">278.</span>Hidrogeneratorių AŽR įtaisai turi riboti statoriaus įtampos didėjimą, kad veikiant greičio reguliatoriui ir sumažėjus aktyviajai apkrovai nesuveiktų įtampos padidėjimo apsauga (Taisyklių 146 punktas). Prireikus AŽR įtaisas papildomas reliniu greitaveikiu žadinimo mažinimo įtaisu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">279.</span>Relinio žadinimo forsavimo įtaise turi būti numatyta galimybė perjungti jo išėjimą prie rezervinio žadintuvo, kai jis pakeičia pagrindinį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">280.</span>Žadinimo kompaundavimo įtaisai turi būti prijungiami prie srovės transformatorių iš generatoriaus išvado pusės (iš šynų pusės).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">281.</span>Kai elektrinių ir pastočių valdymo pulte nėra nuolat budinčiųjų operatyvinių darbuotojų, sinchroniniams generatoriams turi būti įrengti automatiniai žadinimo srovės uždelsto veikimo ribotuvai, kurių suveikimo laikas trumpėja didėjant perkrovos srovės santykiui su vardine srove:</div>\n<p class=\"lf-p\">281.1. generatoriams, kurių apvijų laidininkai aušinami tiesiogiai;</p>\n<p class=\"lf-p\">281.2. 15 MW ir didesnės galios generatoriams;</p>\n<p class=\"lf-p\">281.3. 15 MVA ir didesnės galios kompensatoriams;</p>\n<p class=\"lf-p\">281.4. nesant galimybių įrengti automatinių žadinimo srovės ribotuvų, turinčių priklausomą nuo srovės uždelsimą, iki 200 MVA galios mašinoms įrengiami ribotuvai su nepriklausomu nuo srovės uždelsimu;</p>\n<p class=\"lf-p\">281.5. automatiniai perkrovos ribotuvai privalo nustatytu laikotarpiu (priklausančiu nuo mašinos tipo) leisti forsuoti žadinimą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">282.</span>100 MW ir didesnės galios generatoriams reikia įrengti greitaveikes žadinimo sistemas ir stipraus veikimo automatinius žadinimo reguliatorius arba AŽR su specialiais stabilizavimo įtaisais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">283.</span>Tam tikrais atvejais, priklausančiais nuo elektrinės veikimo elektros energetikos sistemoje sąlygų, įrengiami lėto veikimo AŽR arba lėtai veikiančios žadinimo sistemos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">284.</span>AŽR įtaisai ir žadinimo sistema turi užtikrinti stabilų reguliavimą kintant žadinimo srovei nuo mažiausios iki didžiausios leistinosios vertės. Generatorių, veikiančių bloke su transformatoriumi, įtampos nuostoliams kompensuoti turi būti numatyta galimybė panaudoti AŽR neigiamą reguliavimo statiškumą (srovės kompensaciją).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">285.</span>Kai agregatų skaičius hidroelektrinėje ar šiluminėje elektrinėje yra lygus 4 ar didesnis ir generatorių galia lygi 2500 kW ar didesnė, AŽR turi būti prijungiami prie šių elektrinių automatizuoto įtampos ir reaktyviosios galios valdymo sistemų (grupinių žadinimo valdymo sistemų).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">286.</span>Perdavimo ir skirstomojo tinklo pastočių ir elektrinių savųjų reikmių transformatoriams su REA turi būti naudojami automatiniai įtampos reguliatoriai, palaikantys nustatytą įtampą arba keičiantys ją pagal reikiamą dėsnį. Esant būtinumui, automatiniai reguliatoriai gali turėti neigiamą statiškumo koeficientą (priešpriešinį reguliavimą, srovės kompensaciją). Pastotėse, kur yra numatytas transformatorių (autotransformatorių) lygiagretus veikimas ir transformacijos koeficiento automatinis reguliavimas, turi būti įrengiama bendra pastotės įtampos automatinio valdymo sistema (grupinio valdymo sistema), ribojanti neleistinas išlyginamąsias sroves, tekančias iš vieno transformatoriaus į kitą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">287.</span>Kondensatorių įrenginiai ir reaktyviosios galios šaltiniai privalo turėti automatinio reguliavimo įtaisus, atitinkančius tinklo ar elektros persiuntimo sistemos reikalavimus, paskirstant reaktyviąsias galias ir palaikant leistinąsias įtampas.</div>\n<p class=\"lf-p\">VI. AUTOMATINIS DAŽNIO IR AKTYVIOSIOS GALIOS REGULIAVIMAS 288. Automatinio dažnio ir aktyviosios galios reguliavimo (toliau – ADGR) sistemų paskirtis yra atlikti šias funkcijas:</p>\n<p class=\"lf-p\">288.1. jungtinėse ir izoliuotai veikiančiose elektros energetikos sistemose normalių režimų metu palaikyti nustatytą dažnį;</p>\n<p class=\"lf-p\">288.2. jungtinėse elektros energetikos sistemose palaikyti nustatytus tarpsisteminius galių srautus, padengiant savo vidinės apkrovos nuokrypius, ir riboti vidinių linijų galios srautus;</p>\n<p class=\"lf-p\">288.3. paskirstyti aktyviąsias galias (pagal ekonomiško darbo ar elektros rinkos reikalavimus) tarp elektrinių ir blokų, dalyvaujančių reguliuojant dažnį;</p>\n<p class=\"lf-p\">288.4. avarinių režimų metu teikti pagalbą (rezervinius galios reguliavimo išteklius) elektros energetikos kaimyninėms sistemoms.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">289.</span>Dažnio ir tarp elektros energetikos sistemų galios srautų leistinieji nuokrypiai palaikomi pagal bendruosius jungtinės sistemos reikalavimus ir elektros kokybės standartus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">290.</span>ADGR sistemą privalo sudaryti:</div>\n<p class=\"lf-p\">290.1. pirminiai elektrinių blokų (agregatų) dažnio reguliatoriai, greitai reaguojantys į dažnio nuokrypius;</p>\n<p class=\"lf-p\">290.2. antrinis sistemos (valdymo rajono) dažnio reguliatorius, paskirstantis apkrovą tarp energetikos blokų, dalyvaujančių reguliuojant dažnį, ir galutinai likviduojantis dažnio ir galios mainų tarp elektros energetikos sistemų nuokrypius; jis gali perskirstyti galias pagal ekonominio efektyvumo ar elektros rinkos kriterijus;</p>\n<p class=\"lf-p\">290.3. dažnio bei aktyviosios galios srautų davikliai ir teleinformacinės priemonės.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">291.</span>Elektros energetikos sistemoje turi būti numatyti reikiami valdomų aktyviųjų galių ištekliai, sudarantys sąlygas pirminio ir antrinio dažnio reguliavimo sistemoms veikti. Automatizuotos dispečerinio valdymo sistemos privalo turėti galimybes užtikrinti veikimo režimų planavimą, kad kiekvienu momentu būtų pakankami pirminiam ir antriniam dažnio reguliavimui reikiami aktyviosios galios ištekliai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">292.</span>Elektrinių blokų pirminiai dažnio reguliatoriai turi užtikrinti siunčiamų iš antrinio dažnio reguliatoriaus galios keitimo komandų vykdymą. Nedalyvaujantys reguliuojant dažnį elektrinių blokai turi palaikyti pastovią galią arba leistinuoju tempu dalyvauti apkrovos sekimo procese.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">293.</span>Elektrinių blokų pirminių reguliatorių nejautrumo zona turi būti ne didesnė kaip ± 10 mHz, bet turi būti palikta galimybė ją padidinti. Reguliatorių statiškumo koeficientas turi būti keičiamas nuo 2 iki 6 proc.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">294.</span>Hidroelektrinių dažnio ir galios valdymo sistemos privalo turėti agregatų paleidimo ir stabdymo automatinius įtaisus ir įtaisus, esant būtinumui, pervedančius agregatus į sinchroninio kompensatoriaus režimą, ir atvirkščiai – įvertinančius elektrinių ir elektros energetikos sistemos veikimo režimus, sąlygas ir agregatų veikimo ribojimus. Hidroelektrinėse, kurių galią lemia vandens srauto režimas, reikia įrengti automatinius galios reguliatorius, palaikančius vandens srautą atitinkančią galią.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">295.</span>ADGR įtaisai privalo turėti suderinimo parametrų operatyvaus keitimo įtaisus, turi būti aprūpinti signalizacijos, blokuotės ir apsaugos įtaisais, leidžiančiais išvengti netinkamo jų veikimo tais atvejais, kai pažeidžiami valdomų objektų normalūs veikimo režimai, atsiradus gedimams pačiuose reguliavimo įtaisuose, taip pat leidžiančiais išvengti tų veiksmų, kurie gali sutrikdyti avarinės automatikos įtaisų veikimą. Šiluminių elektrinių dažnio ir galios reguliatoriai privalo turėti elementus, kurie apriboja technologinių parametrų nuokrypius, viršijančius nustatytas vertes.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">296.</span>Teleinformacinės sistemos turi užtikrinti vidinių ir tarpsisteminių galios srautų faktinių verčių perdavimą į ADGR sistemas, valdymo poveikių perdavimą valdomiems objektams, taip pat būtinos informacijos perdavimą iš valdomų objektų į aukštesnio lygio valdymo centrus. Teleinformacinių sistemų įtaisų suminis signalų uždelsimas turi neviršyti 5 sekundžių.</div>\n<p class=\"lf-p\">VII. APSAUGA NUO STABILUMO PAŽEIDIMŲ 297. Apsaugos nuo elektros energetikos sistemų stabilumo pažeidimų įtaisai turi būti įrengiami ten, kur jų panaudojimas yra techniškai ir ekonomiškai tikslingas išsaugant dinaminį stabilumą ir užtikrinant teisės aktais nustatytą statinio stabilumo atsargą poavariniais režimais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">298.</span>Apsaugos nuo elektros energetikos sistemų stabilumo pažeidimų įtaisus reikia įrengti numatant jų veikimą šiais atvejais:</div>\n<p class=\"lf-p\">298.1. kai dirbant didesnės elektros apkrovos režimu ar pagal remonto schemas išjungiama nesugedusi linija arba įvykus vienfaziam trumpajam jungimui linijoje veikiant pagrindinei apsaugai atsijungia viena linijos fazė ir veikia VAKĮ. Taip pat apsauga naudotina elektros energetikos sistemos normaliomis schemomis ir režimais, jeigu jai nesuveikus dėl gedimo, sistemos stabilumo pažeidimas neturi įtakos daugeliui elektros vartotojų (pavyzdžiui, veikiant ADN);</p>\n<p class=\"lf-p\">298.2. kai esant normaliai ar remontinei elektros tinklo schemai įvyksta tarpfazis trumpasis jungimas ir liniją išjungia pagrindinė apsauga. Šiuo atveju nėra būtina vertinti rečiausiai pasitaikančių elektros linijų padidėjusios apkrovos režimų;</p>\n<p class=\"lf-p\">298.3. kai esant normaliam elektros energetikos sistemos darbo režimui ir normaliai elektros tinklo schemai trumpojo jungimo metu sutrinka jungtuvas ir veikia JRĮ;</p>\n<p class=\"lf-p\">298.4. kai elektros energetikos sistema atsiskiria nuo jungtinės sistemos;</p>\n<p class=\"lf-p\">298.5. kai elektros energetikos sistemoje atsiranda didelis avarinis aktyviosios galios deficitas arba perteklius;</p>\n<p class=\"lf-p\">298.6. kai esant normaliai schemai ir normaliam režimui veikia GAKĮ ar kiti AKĮ įtaisai;</p>\n<p class=\"lf-p\">298.7. Taisyklių 298 punkte paminėtų automatikos įtaisų veikimo tvarka turi būti koordinuojama su lygiagrečiai veikiančių kaimyninių elektros energetikos sistemų analogiškų įtaisų veikimu.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">299.</span>Elektros energetikos sistemų apsaugos nuo stabilumo pažeidimų įtaisai gali vykdyti šias atskirų objektų valdymo operacijas:</div>\n<p class=\"lf-p\">299.1. išjungti hidroelektrinių, šiluminių ar branduolinių elektrinių (išimtiniais atvejais) generatorius arba blokus;</p>\n<p class=\"lf-p\">299.2. greitai sumažinti arba padidinti garo turbinų apkrovą pagal šiluminių įrenginių galimybes (automatiškai neatkuriant ankstesnės apkrovos);</p>\n<p class=\"lf-p\">299.3. trumpam laikotarpiui greitai sumažinti garo turbinų apkrovą (po to automatiškai atkuriant ankstesnę apkrovą);</p>\n<p class=\"lf-p\">299.4. atskirti elektros energetikos sistemą nuo jungtinės sistemos (jei Taisyklių 299.1–299.3 punktuose nurodytos priemonės yra nepakankamos);</p>\n<p class=\"lf-p\">299.5. trumpam laikui nutraukti elektros persiuntimą daliai elektros vartotojų (išimtiniais atvejais);</p>\n<p class=\"lf-p\">299.6. minėti poveikiai gali pakeisti išilginės ir skersinės talpinės kompensacijos ir kitų elektros energetikos sistemos įrenginių veikimo režimus (pavyzdžiui, šuntuojamųjų reaktorių, generatorių automatinių žadinimo reguliatorių ir kt.), todėl jiems būtinas papildomas valdymas. Atsiradus gedimams pagal Taisyklių 298 punkto sąlygas, pageidautina riboti elektrinių aktyviosios galios sumažinimą iki būtinos apimties, kuri nesukelia elektros energetikos sistemos ADN įtaisų suveikimo ar kitų nepageidautinų pasekmių.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">300.</span>Valdymo poveikio, kurį lemia elektros energetikos sistemos apsaugos nuo stabilumo pažeidimų automatiniai įtaisai, intensyvumas (pavyzdžiui, išjungiamų generatorių galia arba turbinų ar vartotojų nukrovimo laipsnis) turi atitikti trukdžio intensyvumą (pavyzdžiui, perduodamos aktyviosios galios sumažėjimą trumpojo jungimo metu ir jo trukmę) arba pereinamojo proceso ir pradinio režimo sunkumą, kurie turi būti fiksuojami automatiškai.</div>\n<p class=\"lf-p\">VIII. AUTOMATINIS ASINCHRONINIO REŽIMO NUTRAUKIMAS 301. Nutraukiant atsiradusį asinchroninį režimą turi būti naudojami automatikos įtaisai, skiriantys asinchroninį režimą nuo sinchroninių švytavimų, trumpųjų jungimų arba kitų nenormalių veikimo režimų.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">302.</span>Šie įtaisai pirmiausia turi daryti poveikį, lengvinantį resinchronizacijos sąlygas:</div>\n<p class=\"lf-p\">302.1. greitai padidinti turbinų apkrovą arba išjungti dalį vartotojų elektros įrenginių (kai elektros energetikos sistemoje atsirado aktyviosios galios deficitas);</p>\n<p class=\"lf-p\">302.2. sumažinti elektros energetikos sistemos generuojamą galią, perduodant atitinkamas komandas į turbinų sukimosi dažnio reguliatorius arba išjungiant dalį generatorių (kai sistemoje atsirado aktyviosios galios perteklius).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">303.</span>Jei šis poveikis (Taisyklių 302 punktas) neužtikrina resinchronizacijos, tai elektros energetikos sistema automatiškai atskiriama nuo kitų sistemų arba daloma į kelias nesinchroniškai veikiančias dalis; automatinis dalymo įtaisas gali suveikti kontroliuodamas leistiną asinchroninio švytavimo ciklų skaičių arba jų trukmę.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">304.</span>Kai asinchroninis režimas yra neleistinas ir resinchronizacija yra pavojinga arba neefektyvi, jį būtina kuo greičiau (pirmojo asinchroninio švytavimo ciklo metu) nutraukti (padalyti sistemą).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">305.</span>Asinchroninio režimo nutraukimo automatikos veikimo tvarka turi būti derinama su kaimyninėmis sinchroniškai veikiančiomis elektros energetikos sistemomis.</div>\n<p class=\"lf-p\">IX. AUTOMATINIS DAŽNIO MAŽĖJIMO RIBOJIMAS 306. Automatinis dažnio mažėjimas turi būti ribojamas taip, kad esant bet kokiam galimam aktyviosios galios deficitui jungtinėje elektros energetikos sistemoje, atskirai veikiančioje elektros energetikos sistemoje arba elektros energetikos sistemos mazge, dažnio sumažėjimas neviršytų nustatyto lygio ir trukmės:</p>\n<p class=\"lf-p\">306.1. dažnio sumažėjimas mažiau kaip 45 Hz – neleistinas;</p>\n<p class=\"lf-p\">306.2. kai dažnis kinta tarp 45 ir 47 Hz – leistina 20 sekundžių trukmė;</p>\n<p class=\"lf-p\">306.3. kai dažnis kinta tarp 47 ir 49 Hz – leistina 60 sekundžių trukmė.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">307.</span>Dažnis nuo 49,2 Hz iki normalios vertės 50 Hz atkuriamas operatyvinio valdymo arba specialiomis automatikos priemonėmis.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">308.</span>Tam tikrais laikotarpiais (pavyzdžiui, kartą per metus) nurodyti reikalavimai tikslinami. Jungtinės elektros energetikos sistemos leistinojo dažnio sumažėjimo reikalavimai turi būti suderinti su visomis lygiagrečiai sinchroniškai veikiančiomis elektros energetikos sistemomis.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">309.</span>Automatinė dažnio mažėjimo ribojimo sistema turi vykdyti šias valdymo operacijas:</div>\n<p class=\"lf-p\">309.1. automatinio aktyviosios galios rezervo naudojimo (veikiančių agregatų galios didinimo);</p>\n<p class=\"lf-p\">309.2. vartotojų elektros įrenginių išjungimo – automatinio dažninio nukrovimo (toliau – ADN);</p>\n<p class=\"lf-p\">309.3. papildomo vartotojų elektros įrenginių išjungimo – papildomo dažninio nukrovimo;</p>\n<p class=\"lf-p\">309.4. automatinio kartotinio išjungtų vartotojų elektros įrenginių maitinimo įjungimo atsikūrus dažniui (toliau – DAKĮ);</p>\n<p class=\"lf-p\">309.5. elektrinių arba generatorių su subalansuota apkrova atskyrimo ir generatorių atskyrimo elektrinių savosioms reikmėms maitinti.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">310.</span>Sumažėjus dažniui turi būti taikomas automatinis aktyviosios galios rezervo panaudojimas (generatorių galios didinimas), tuo mažinant išjungiamų vartotojų elektros įrenginių skaičių ir jų maitinimo nutraukimo trukmę šiomis priemonėmis:</div>\n<p class=\"lf-p\">310.1. didinant veikiančių šiluminių elektrinių agregatų (blokų) aktyviąją galią iki didžiausios leistinosios vertės ir leistinu greičiu;</p>\n<p class=\"lf-p\">310.2. automatiškai paleidžiant, įjungiant ir apkraunant rezerve esančius hidroagregatus;</p>\n<p class=\"lf-p\">310.3. automatiškai pervedant sinchroninio kompensatoriaus režimu veikiančius hidrogeneratorius į aktyviosios galios generavimo režimą;</p>\n<p class=\"lf-p\">310.4. automatiškai paleidžiant, įjungiant ir apkraunat dujinių turbinų agregatus;</p>\n<p class=\"lf-p\">310.5. automatiškai išjungiant hidroakumuliacinių elektrinių agregatus, veikiančius siurblio režimu.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">311.</span>Automatinio dažninio nukrovimo įtaisai turi kontroliuoti dažnio žemėjimą ir trukmę (gali kontroliuoti ir dažnio žemėjimo greitį). ADN įtaisai pagal veikimo laiką ir pobūdį, remiantis Taisyklių 306 punkto reikalavimais, skirstomi:</div>\n<p class=\"lf-p\">311.1. Pirmosios grupės įtaisai (toliau – ADN1) turi stabdyti greitą dažnio žemėjimą, dalimis (eilėmis) išjungdami vartotojų elektros įrenginius.</p>\n<p class=\"lf-p\">311.2. Antrosios grupės įtaisai (toliau – ADN2) turi stabdyti lėtą dažnio žemėjimą ir atkurti dažnį, didesnį už 49,2 Hz, dalimis (eilėmis) išjungdami vartotojų elektros įrenginius.</p>\n<p class=\"lf-p\">311.3. ADN įtaisai turi būti įrengiami elektros energetikos sistemos ir vartotojų pastotėse. Išjungimų apkrovų apimtis yra nustatoma pagal ADN įtaisų veikimo efektyvumo kriterijus, esant bet kokiems galimiems aktyviosios galios deficitams; išjungimų eiliškumas parenkamas taip, kad būtų sumažinami nuostoliai dėl elektros persiuntimo nutraukimo svarbesniems vartotojams prijungiant prie ADN eilių, kurių suveikimo tikimybė mažesnė. ADN veikimas turi būti suderintas su AKĮ ir ARĮ įtaisų veikimu. ADN įtaisų išjungto objekto AKĮ ir ARĮ įtaisai neturi veikti, kol neatsikuria dažnis. Operatyviniai darbuotojai privalo vengti veiksmų, mažinančių ADN veiksmingumą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">312.</span>Papildomo dažninio nukrovimo įtaisai turi būti naudojami tose elektros energetikos sistemos dalyse (mazguose), kuriose yra galimas ypač didelis vietinis aktyviosios galios deficitas ir dažnio mažėjimą sustabdyti ADN1 grupės įtaisų išjungiamos apkrovos dydis yra nepakankamas. Elektros energetikos sistemai turi būti nustatytas papildomo nukrovimo reikalingumas, jo apimtis ir didelio galios deficito atsiradimo aplinkybės (konkrečių maitinimo elementų išjungimas, didelis generatorių galios sumažėjimas ir kt.), kurioms susidarius turi pradėti veikti šis nukrovimas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">313.</span>Atsikūrus dažniui (pavyzdžiui, po išsijungusios elektros linijos sinchronizacijos ar resinchronizacijos arba įjungus naujus aktyviosios galios generavimo šaltinius) gali veikti DAKĮ įtaisai, kurie mažina išjungtų vartotojų elektros įrenginių maitinimo nutraukimo trukmę. Išdėstant DAKĮ įtaisus ir paskirstant jų eiles, reikia atsižvelgti į vartotojų imtuvų grupę, jų išjungimo tikimybę veikiant ADN. DAKĮ apkrovos įjungimo eiliškumas turi būti atvirkščias, palyginti su ADN eiliškumu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">314.</span>Elektrinių ar atskirų generatorių, turinčių subalansuotą apkrovą, atskyrimas arba generatorių atskyrimas savosioms reikmėms maitinti turi būti naudojami siekiant šių tikslų:</div>\n<p class=\"lf-p\">314.1. užtikrinti elektrinių savųjų reikmių elektros įrenginių maitinimą;</p>\n<p class=\"lf-p\">314.2. išvengti visiško elektrinių sustabdymo, sugedus dažnio mažėjimo ribojimo (ADN) įtaisams arba kai jie veikia nepakankamai veiksmingai (Taisyklių 311 ir 313 punktai);</p>\n<p class=\"lf-p\">314.3. užtikrinti ypač svarbių vartotojų elektros įrenginių (imtuvų) maitinimą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">315.</span>Papildomų dažninio nukrovimo įtaisų vietos, apimties ir nuostatų parametrų parinkimas atliekamas vadovaujantis atitinkamais norminiais teisės aktais.</div>\n<p class=\"lf-p\">X. AUTOMATINIS DAŽNIO DIDĖJIMO RIBOJIMAS 316. Vengiant neleistino šiluminių elektrinių agregatų dažnio padidėjimo, kuris gali atsirasti jiems lygiagrečiai veikiant su kur kas didesnės galios hidroagregatais, kai jie atsiskiria nuo elektros energetikos sistemos ir izoliuotoje dalyje susidaro generuojančios galios perteklius, turi būti naudojami automatikos įtaisai, kurie suveikia, kai dažnis padidėja iki 52–53 Hz. Šie įtaisai pirmiausia turi išjungti atskirus hidrogeneratorius. Taip pat naudojami įtaisai, atskiriantys šilumines elektrines nuo hidroelektrinių kartu su apkrova, atitinkančia šių elektrinių galią.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">317.</span>Elektros energetikos sistemos mazguose, kuriuose yra tik hidroelektrinės, turi būti įrengiami įtaisai, neleidžiantys avarinio režimo metu padidėti dažniui daugiau kaip 60 Hz. Šis dažnio ribojimas realizuojamas išjungiant dalį generatorių ir tuo užtikrinant variklinės apkrovos normalų veikimą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">318.</span>Elektros energetikos sistemos mazguose, kuriuose yra tik termofikacinės elektrinės, turi būti įrengiami įtaisai, ribojantys ilgalaikį dažnio padidėjimą iki vertės, kuriai esant energetikos blokų apkrova negali nukrypti už jų galios reguliavimo diapazono ribų.</div>\n<p class=\"lf-p\">XI. AUTOMATINIS ĮTAMPOS MAŽĖJIMO RIBOJIMAS 319. Automatiniai įtampos mažėjimo ribojimo įtaisai turi būti įrengiami apsaugant elektros energetikos sistemą nuo apkrovos stabilumo pažeidimo ir įtampos mažėjimo griūties atsiradimo poavarinių veikimo režimų metu.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">320.</span>Šie įtaisai turi kontroliuoti elektros energetikos sistemos mazgo įtampą (papildomai gali kontroliuoti jos kitimo greitį ir kitus parametrus) ir jai sumažėjus paduoti komandas, greitai didinančias sinchroninių mašinų žadinimo srovę (įjungiančias forsavimą), kondensatorių baterijų galią ir mažinančias šuntuojamųjų reaktorių galią (arba juos išjungiančių); jei šios poveikio priemonės neduoda efekto, arba kai reguliuojančių įrenginių nėra, reikia išjungti vartotojų elektros įrenginius.</div>\n<p class=\"lf-p\">XII. AUTOMATINIS ĮTAMPOS DIDĖJIMO RIBOJIMAS 321. Ribojant linijos (330–400 kV) ir kitų įrenginių įtampą, kai ji padidėja išjungus vieno jos galo apkrovą, turi būti naudojami automatiniai įtampos ribojimo įtaisai. Jie turi suveikti, kai įtampa padidėja iki 110–130 proc. jų vardinės įtampos; papildomai šiuose įtaisuose naudojama linijos reaktyviosios galios dydžio ir krypties kontrolė.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">322.</span>Įtampos ribojimo įtaisai turi uždelsdami įjungti šuntuojamuosius reaktorius arba padidinti jų galią (jei jie yra elektrinėje arba pastotėje, kurioje padidėjo įtampa). Uždelsimo trukmė turi būti ilgesnė už komutacinių ir atmosferinių viršįtampių ir galimų švytavimų trukmę. Jei elektrinėje arba pastotėje nėra jungtuvais valdomų šuntuojamųjų reaktorių arba jei reaktorių įjungimas nepakankamai sumažina įtampą, tai šie įtaisai turi išjungti liniją.</div>\n<p class=\"lf-p\">XIII. AUTOMATINIS ĮRENGINIŲ PERKROVOS IŠVENGIMAS 323. Įrenginių automatiniai perkrovos išvengimo įtaisai skirti srovių, kurios viršija perdavimo tinklo linijų, transformatorių, išilginės kompensacijos įrenginių ir kt. leistiną perkrovos srovę mažiau kaip 10–20 minučių, trukmei apriboti.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">324.</span>Šie įtaisai gali sumažinti elektrinių galią, išjungti vartotojų elektros įrenginius, padalyti elektros energetikos sistemą ar išjungti perkrautus įrenginius. Visais atvejais turi būti imamasi priemonių, kurios neleistų pažeisti elektros energetikos sistemos stabilumo ir apsaugotų nuo kitų nepageidaujamų pasekmių.</div>\n<p class=\"lf-p\">XIV. TELEINFORMACINĖS SISTEMOS 325. Teleinformacinių sistemų (telematavimų, telesignalizacijos, televaldymo ir telereguliavimo) priemonės turi būti naudojamos vienas nuo kito nutolusiems elektros įrenginiams, kurie tarpusavyje susieti bendru veikimo režimu, valdyti. Būtina teleinformacinių sistemų panaudojimo sąlyga – techninis ar ekonominis tikslingumas (dispečerinio valdymo veiksmingumo padidinimas, t. y. elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo procesų valdymo pagerinimas, trumpųjų jungimų ir avarijų pasekmių likvidavimo pagreitinimas, avarijų prevencija, elektros įrenginių darbo ekonomiškumo ir patikimumo padidinimas, elektros energijos kokybės gerinimas, elektros prekybos sutarčių realizavimas, įrenginių priežiūros darbuotojų mažinimas, elektros energetikos sistemos darbo atkūrimo po totalinės avarijos pagreitinimas, elektros įrenginių perjungimų saugos padidinimas ir t. t.).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">326.</span>Elektros įrenginių teleinformacinių sistemų informacijos apimtis priklauso nuo dispečerinio valdymo sistemoms keliamų tikslų. Teleinformacinės priemonės turi būti naudojamos pagrindinių komutavimo aparatų padėčiai kontroliuoti, perjungimų (planinių, remonto, operatyvinių) komandų vykdymui kontroliuoti, elektros energetikos sistemos režimams valdyti, duomenims apie įvykusius pasikeitimus kaupti.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">327.</span>Elektros energetikos sistemos objektų teleinformacinių sistemų televaldymo funkcijos turi sudaryti sąlygas sudėtingų elektros tinklų įrenginių ekonomiškam ir patikimam darbo režimų centralizuotam ar paskirstytam dispečeriniam valdymui:</div>\n<p class=\"lf-p\">327.1. Televaldymas pirmiausia turi būti naudojamas objektuose, kuriuose nuolat nebudima; telereguliavimas naudotinas objektuose, kai procesus būtina valdyti greitu tempu, aukštu tikslumu ir nuo to priklauso objekto darbo veiksmingumas (pavyzdžiui, antrinė dažnio reguliavimo sistema).</p>\n<p class=\"lf-p\">327.2. Televaldomų elektros įrenginių atliekamos operacijos neturi reikalauti papildomų operatyvinių perjungimų valdomuose objektuose (išvažiuojant operatyviniams darbuotojams į vietą arba jį iškviečiant).</p>\n<p class=\"lf-p\">327.3. Televaldymo saugai užtikrinti turi būti įrengtos blokuotės, draudžiančios įrenginių valdymą, esant neparuoštai technologinei schemai ar pan.</p>\n<p class=\"lf-p\">327.4. Televaldymo sistema turi būti sudaryta taip, kad perduodant valdymo funkciją aukštesniajai valdymo pakopai žemesniojoje pakopoje esantis raktas nutrauktų televaldymo galimybę iš jos. Turi būti užtikrinta tos pačios įrangos televaldymo galimybė vienu metu tik iš vienos vietos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">328.</span>Teleinformacinių sistemų telesignalizacijos įtaisai turi perduoti įvairių lygių dispečerinio valdymo sistemoms informaciją apie:</div>\n<p class=\"lf-p\">328.1. pagrindinių elektros įrenginių komutavimo aparatų ir įžemiklių padėtį;</p>\n<p class=\"lf-p\">328.2. kitų įtaisų padėtį, fiksuojančią faktinę tinklo schemą, kuri būtina sprendžiant įvairias režimų planavimo ir kontrolės užduotis;</p>\n<p class=\"lf-p\">328.3. atliktos įrenginio televaldymo operacijos baigtį;</p>\n<p class=\"lf-p\">328.4. signalus iš vietinių valdymo, relinės apsaugos ir automatikos įtaisų.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">329.</span>Teleinformacinių sistemų telematavimo įtaisai privalo perduoti visus reikiamus elektrinius arba technologinius dydžius (charakterizuojančius elektros įrenginių darbo režimus), kurie yra būtini elektros energetikos sistemos faktinei būklei įvertinti, televaldymui, operatyviniam planavimui bei galimiems avariniams režimams išvengti ir likviduoti.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">330.</span>Svarbiausių parametrų telematavimai, taip pat parametrų, kurių reikia dėl tolesnio retransliavimo, sumavimo arba registravimo, telematavimai turi būti nenutrūkstami ir perduodami (priimami) nustatytais diskretizavimo periodais:</div>\n<p class=\"lf-p\">330.1. Dydžių, kurių nereikia nuolat kontroliuoti, telematavimai atliekami ilgos diskretizavimo trukmės (kelių ar keliolikos minučių) periodais arba pagal iškvietimą.</p>\n<p class=\"lf-p\">330.2. Kontrolės punktų telematavimo įtaisams reikia numatyti vietinio matuojamų dydžių nuskaitymo galimybę. Telematavimų davikliams (terminalams), kurie užtikrina vietinį rodmenų nuskaitymą, jei jų matavimų tikslumo klasė atitinka reikalavimus (EĮĮBT), turi būti teikiama pirmenybė prieš vietoje įrengiamus skydinius prietaisus.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">331.</span>Naudojant telereguliavimą (pavyzdžiui, dažnio ir aktyviųjų galių, įtampų ir reaktyviųjų galių bei kt.), teleinformacijos apimtis ir reikalavimai televaldymo įtaisams ir ryšių kanalams (teleperdavimo traktui) nustatomi pagal reguliavimo sistemos veikimo technologinius ir kokybės reikalavimus. Šioms sistemoms veikti būtinų dydžių (dažnio, galios, įtampos ir kt.) telematavimai turi būti nenutrūkstami (tinkamo diskretizacijos dažnio). Teleinformacinėse sistemose turi būti numatytos apsaugos, blokuojančios televaldymo ar telereguliavimo klaidingus veiksmus, esant sistemų įrenginių ar ryšių kanalų sutrikimams.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">332.</span>Ryšių sistemos, kuriomis perduodama telereguliavimo funkcijoms reikalinga informacija, turi būti rezervuotos nepriklausomais traktais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">333.</span>Ryšių ir teleinformacinės sistemos turi užtikrinti reikiamą informacijos perdavimo ir priėmimo patikimumą ir greitį, pakankamą telematavimų perdavimo tikslumą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">334.</span>Galimos naudoti bendros elektros, dujų, vandens, šilumos tiekimo ir gatvių apšvietimo automatizuotos dispečerinio valdymo sistemos, kurioms įrengti tie patys ryšio kanalai ir informacijos apdorojimo priemonės (kompiuterinės sistemos).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">335.</span>Didelėse pastotėse ir elektrinėse, kuriose yra daug generatorių ir jų įrenginiai yra vienas nuo kito pakankamai nutolę, naudojamos vidinės teleinformacinės sistemos. Objektų vidinė teleinformacijos apimtis turi būti parenkama pagal objektų (pastočių, elektrinių) technologinio valdymo reikalavimus ir pagal konkretaus projekto techninius ir ekonominius rodiklius.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">336.</span>Dispečerinio valdymo punktuose turi būti naudojamos atvirosios sistemos, kurios leistų integruoti į vieną visumą skirtingų gamintojų techninę ir programinę įrangą, užtikrinant, kad dispečerio atliekamos operacijos bus vienodos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">337.</span>Teleinformacinių sistemų vietiniuose (elektrinių, pastočių ir kt.) kontrolės punktuose turi būti numatyta galimybė išjungti kiekvieno objekto teleinformacinių sistemų išėjimo grandines, naudojant specialius gnybtus, bandymo blokus ar kitus komutavimo elementus, kurie sudaro vizualiai pastebimą grandinės nutraukimą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">338.</span>Teleinformacinių sistemų išorinės grandinės turi būti įrengiamos pagal Taisyklių V skyriaus reikalavimus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">339.</span>Telematavimams naudojami keitikliai turi tenkinti elektrinių dydžių matavimo tikslumo reikalavimus (EĮĮBT).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">340.</span>Teleinformacinių sistemų ryšio kanalams naudojamos laidinės ryšio linijos (kabelių ir oro, sutankintos bei nesutankintos), aukštojo dažnio kanalai, įrengiami elektros perdavimo ir skirstomojo tinklo linijose, radijo ir radiorelinio ryšio linijos ir optiniai kabeliai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">341.</span>Ryšio kanalų, skirtų teleinformacijai perduoti, įrengimo būdas, jau esančių kanalų panaudojimas arba savarankiškų kanalų įrengimas ir reikalavimai šiems kanalams (patikimumas ir rezervavimo būtinumas) turi būti pagrįsti techniškai ar ekonomiškai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">342.</span>Užtikrinant perduodamos teleinformacijos patikimumą, racionaliai išnaudojant sistemų įrangą ir ryšių kanalus, reikia taikyti šias priemones:</div>\n<p class=\"lf-p\">342.1. mažinti telematavimų apimtį pakeičiant juos kontroliuojamų dydžių ribinių verčių arba jų nuokrypių nuo nustatytos vertės telesignalizacija ir registracija;</p>\n<p class=\"lf-p\">342.2. naudoti kompleksines teleinformacines sistemas nenutrūkstamai perduodant telematavimus ir telesignalizaciją vienu metu;</p>\n<p class=\"lf-p\">342.3. naudoti bendras teleinformacines sistemas, skirtas keliems dispečerinio valdymo ir kontroliuojamiems punktams.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">343.</span>Teleinformacinių sistemų įrenginiai dispečerinio valdymo ir kontroliuojamuose punktuose, taip pat ryšių sistemų, kuriomis perduodama teleinformacija, įrenginiai tarpiniuose punktuose turi būti aprūpinti pakankamos galios nenutrūkstamo elektrinio maitinimo sistemomis:</div>\n<p class=\"lf-p\">343.1. kontroliuojamuose punktuose su kintamąja operatyviąja srove ir tarpiniuose ryšių punktuose naudojant įtampos keitiklius (invertorius) su autonominėmis akumuliatorių baterijomis;</p>\n<p class=\"lf-p\">343.2. kontroliuojamuose punktuose su nuolatinės operatyviosios srovės akumuliatorių baterijomis naudojant įtampos keitiklius (invertorius), maitinamus iš šių baterijų;</p>\n<p class=\"lf-p\">343.3. dispečerinio valdymo punktuose naudojant įtampos keitiklius (invertorius), maitinamus iš autonominių arba, esant galimybei, iš nuolatinės operatyviosios srovės akumuliatorių baterijų;</p>\n<p class=\"lf-p\">343.4. nenutrūkstamo elektrinio maitinimo sistemos turi užtikrinti teleinformacinių ir ryšių sistemų įrangos maitinimą rezervinio elektrinio maitinimo sistemos įjungimo trukmei su ne mažesne kaip 10 minučių atsarga arba, nesant rezervinio maitinimo sistemos, ne mažiau kaip 2 valandų laikotarpiui;</p>\n<p class=\"lf-p\">343.5. kontroliuojamų punktų pakankamu maitinimu laikomas elektrinis maitinimas iš 2 atskirų transformatorinės pastotės šynų sekcijų per automatinio rezervo įjungimo schemą;</p>\n<p class=\"lf-p\">343.6. dispečerinio valdymo punktų pakankamu maitinimu laikomas elektrinis maitinimas iš 2 atskirų transformatorinių pastočių atskirais įvadais per automatinio rezervo įjungimo schemą arba vienu įvadu, automatiškai rezervuojamu dyzeline elektros stotimi.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">344.</span>Teleinformacinių sistemų aparatūra ir maitinimo skydeliai turi būti paženklinti ir įrengti patogiose eksploatuoti vietose.</div>\n<p class=\"lf-p\">V. ANTRINĖS GRANDINĖS I. TAIKYMO SRITIS 345. Šio skyriaus reikalavimai taikomi įrengiant elektros įrenginių antrinių analoginių dydžių grandines (relinės apsaugos ir automatikos, valdymo, signalizacijos, matavimų ir kontrolės).</p>\n<p class=\"lf-p\">II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 346. Prijunginio, nesusieto su kitais prijunginiais ir kurio antriniai įtaisai išdėstyti atskirai nuo kitų prijunginių įtaisų, antrinių grandinių darbinė įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 1000 V. Visais kitais atvejais antrinių grandinių darbinė įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 500 V.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">347.</span>Prijungiamų įtaisų parametrai ir įrengimo būdas turi atitikti aplinkos sąlygas ir darbo saugos reikalavimus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">348.</span>Antrinėse grandinėse pirmenybė turi būti teikiama varinių gyslų kontroliniams kabeliams. Varinių gyslų kontrolinius kabelius būtina naudoti šiems objektams:</div>\n<p class=\"lf-p\">348.1. šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių, kurių generatorių galia 50 MW ir didesnė, pagrindiniams ir pagalbiniams įrenginiams;</p>\n<p class=\"lf-p\">348.2. 110 kV, 330 kV ir 400 kV aukštosios įtampos pastotėms, elektrinėms ir pastotėms bei skirstykloms, prie kurių prijungtos jungiamosios (tarpvalstybinės elektros) linijos;</p>\n<p class=\"lf-p\">348.3. elektrinių technologinės apsaugos įtaisams;</p>\n<p class=\"lf-p\">348.4. 50 V įtampos kintamosios srovės ir 75 V įtampos nuolatinės srovės ir žemesnės darbinės įtampos antrinėms grandinėms, kurių kabelių ir laidų gyslų skersmuo mažesnis arba lygus 1 mm (Taisyklių 350 punktas);</p>\n<p class=\"lf-p\">348.5. elektrinių ir pastočių sprogimui pavojingose zonose;</p>\n<p class=\"lf-p\">348.6. įmonių sprogimui pavojingų zonų elektros grandinėms, nenutrūkstamo veikimo staklynų pagrindinės linijos didelio našumo mechanizmų grandinėms, ypatingosios imtuvų grupės grandinėms, taip pat 50 V įtampos kintamosios srovės, 75 V įtampos nuolatinės srovės ir žemesnės darbinės įtampos antrinėms grandinėms, kurių kabelių ir laidų gyslų skersmuo mažesnis arba lygus 1 mm (Taisyklių 350 punktas).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">349.</span>Kitiems objektams taip pat naudojami pusiau kieto aliuminio gyslų kabeliai. Įmonių elektros įrangos antrinėms grandinėms naudojami ir variuotų aliumininių gyslų arba aliumininių gyslų kontroliniai kabeliai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">350.</span>Kabelių gyslos turi tenkinti mechaninio atsparumo (mažiausio leistinojo skerspjūvio) sąlygas:</div>\n<p class=\"lf-p\">350.1. kontrolinių kabelių gyslos, prijungiamos varžtu prie skydų ir įtaisų kontaktų, privalo būti 1,5 mm2 ar didesnio skerspjūvio (naudojant specialius gnybtus – ne mažesnio kaip 1,0 mm2), kai jos varinės, ir 2,5 mm2, kai jos aliumininės; srovės grandinių gyslų mažiausias skerspjūvis – 2,5 mm2 varinių ir 4 mm2 aliumininių; mažiau svarbių antrinių kontrolės ir signalizacijos grandinių varžtu prijungiamų kabelių varinių gyslų pakankamas skerspjūvis 1 mm2;</p>\n<p class=\"lf-p\">350.2. 100 V ir aukštesnės darbinės įtampos prijungiamų lituojant kabelių gyslų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 mm2;</p>\n<p class=\"lf-p\">350.3. 50 V įtampos kintamosios srovės ir 75 V įtampos nuolatinės srovės ir žemesnės darbinės įtampos prijungiamų lituojant varinių gyslų kabelių skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 0,5 mm.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">351.</span>Vienvielės gyslos prijungiamos (varžtu arba lituojant) tik prie įtaisų nejudančių elementų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">352.</span>Judančių arba išimamų įtaiso dalių (kištukinių jungčių, išimamų blokų ir kt.) ir veikiamų vibracijos skydelių įtaisams prijungti reikia naudoti lanksčias (sudarytas iš daugelio plonų vielų) gyslas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">353.</span>Kabelių gyslų ir jungiamųjų laidų skerspjūvis turi tenkinti jų greitaveikės apsaugos nuo trumpųjų jungimų, leistinųjų srovių (EĮĮBT), terminio atsparumo (srovės transformatorių grandinių) reikalavimus ir užtikrinti įtaisų matavimo dalies tikslumo klasę. Šiuo atveju reikia laikytis šių sąlygų:</div>\n<p class=\"lf-p\">353.1. Srovės transformatoriai kartu su srovės grandinėmis turi atitikti šias tikslumo klases:</p>\n<p class=\"lf-p\">353.1.1. komercinės apskaitos – pagal EĮĮBT reikalavimus;</p>\n<p class=\"lf-p\">353.1.2. galios keitiklių, kurie yra naudojami duomenims įvesti į kompiuterizuotas informacines sistemas, – pagal EĮĮBT reikalavimus kaip kontrolinės apskaitos skaitiklių;</p>\n<p class=\"lf-p\">353.1.3. visų rūšių skydinių matavimo prietaisų ir srovės bei galios keitiklių – ne mažesnę kaip 0,5 klasę;</p>\n<p class=\"lf-p\">353.1.4. relinės apsaugos – ne didesnę kaip 10 proc. paklaidą (Taisyklių 80 punktas);</p>\n<p class=\"lf-p\">353.1.5. mikroprocesorinių relinės apsaugos įtaisų, turinčių matavimo funkciją, – ne žemesnę kaip 5P klasę.</p>\n<p class=\"lf-p\">353.2. Įtampos nuostoliai įtampos transformatorių grandinėse (nuo įtampos transformatoriaus gnybtų iki skydo gnybtų ar įtaiso įėjimo), kai prijungtos visos apsaugos ir įtaisai, turi sudaryti:</p>\n<p class=\"lf-p\">353.2.1. iki komercinės apskaitos skaitiklių – pagal EĮĮBT reikalavimus;</p>\n<p class=\"lf-p\">353.2.2. iki galios keitiklių, naudojamų duomenims į kompiuterizuotas informacines sistemas įvesti, – ne daugiau kaip 0,5 proc.;</p>\n<p class=\"lf-p\">353.2.3. iki kontrolinės apskaitos skaitiklių – ne daugiau kaip 1,5 proc.;</p>\n<p class=\"lf-p\">353.2.4. iki skydinių matavimo prietaisų ir galios keitiklių – ne daugiau kaip 1,5 proc.;</p>\n<p class=\"lf-p\">353.2.5. iki relinės apsaugos ir automatikos skydų – ne daugiau kaip 3 proc;</p>\n<p class=\"lf-p\">353.2.6. kai skirtingi matavimo prietaisai prijungiami bendra kabelio gysla, jos skerspjūvis turi būti parinktas pagal mažiausią leistinųjų įtampos nuostolių normą.</p>\n<p class=\"lf-p\">353.3. Įtampos nuostoliai operatyviosios srovės grandinėse turi sudaryti:</p>\n<p class=\"lf-p\">353.3.1. iki įtaisų skydo arba iki neturinčių forsavimo elektromagnetų – ne daugiau kaip 10 proc. (esant didžiausiai apkrovos srovei);</p>\n<p class=\"lf-p\">353.3.2. iki trigubą ir didesnį forsavimą turinčių valdymo elektromagnetų – ne daugiau kaip 25 proc. (tekant forsavimo srovei).</p>\n<p class=\"lf-p\">353.4. AŽR įtaisų įtampos grandinių įtampos nuostoliai iki matavimo elemento turi būti ne didesni kaip 1 proc.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">354.</span>Viename kontroliniame kabelyje tiesiamos nuolatinės ir kintamosios srovės valdymo, matavimo, apsaugos ir signalizacijos grandinės. Tame pačiame kabelyje naudojami ir galios grandinių laidininkai, maitinantys nedidelius elektros imtuvus (pavyzdžiui, pavarų valdymo elektros variklius):</div>\n<p class=\"lf-p\">354.1. Vengiant kabelių laidininkų induktyviosios varžos padidėjimo, srovės ir įtampos transformatorių antrines grandines reikia sujungti taip, kad visuose režimuose kiekvieno kabelio prie matavimo transformatorių prijungtų laidininkų srovių suma būtų lygi nuliui.</p>\n<p class=\"lf-p\">354.2. Bendri kontroliniai kabeliai naudojami skirtingų prijunginių grandinėms, jei šie prijunginiai nerezervuoja vienas kito.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">355.</span>Kabeliai turi būti prijungiami prie gnybtų rinklių ar specialių kontaktinių jungčių. Draudžiama vienu varžtu jungti dviejų ar daugiau varinių kabelio laidininkų; neturi būti prijungiamas daugiau kaip vienas kabelio aliumininis laidininkas:</div>\n<p class=\"lf-p\">355.1. Kabeliai prijungiami ir tiesiogiai prie matavimo transformatorių arba kitų įtaisų gnybtų.</p>\n<p class=\"lf-p\">355.2. Prijungiant kabelius prie kito savininko pirminių ar pagalbinių įrenginių, turi būti įrengtas skiriamasis gnybtynas, kurio vienoje pusėje prijungiami vieno savininko kabeliai, kitoje – kito.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">356.</span>Jei trasos ilgis viršija kontrolinio kabelio statybinį ilgį, tuomet kontroliniai kabeliai jungiami ir nuosekliai. Turintys metalinį apvalkalą ar ekraną kabeliai turi būti jungiami naudojant hermetiškas movas. Kabelius, turinčius nemetalinį apvalkalą arba aliumininius laidininkus, reikia sujungti naudojant tarpinius gnybtus arba šio tipo kabeliams skirtas specialias movas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">357.</span>Prie gnybtų rinklių arba įtaisų prijungiami antrinių grandinių kabeliai, laidai ir kabelių laidininkai turi būti paženklinti (nurodyti adresai).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">358.</span>Antrinių grandinių laidų ir kabelių tipus, jų tiesimo ir apsaugos būdus reikia parinkti įvertinant Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių II skyriaus (toliau – ELIĮT) reikalavimus. Tiesiant laidus ir kabelius ant karštų paviršių arba tose vietose, kur jų izoliacija veikiama alyvos ar kitos chemiškai aktyvios aplinkos, reikia naudoti specialius laidus ir kabelius (ELIĮT). Kabelių šviesai neatsparia izoliacija laidai turi būti apsaugoti nuo šviesos poveikio.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">359.</span>110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių kontroliniai kabeliai, jungiantys įtampos transformatorių ir relinį skydą, privalo turėti metalinį ekraną, įžemintą abiejuose galuose. 110 kV ir aukštesnės įtampos to paties įtampos transformatoriaus pagrindinių ir papildomų apvijų grandinių kontroliniai kabeliai visoje trasoje turi būti tiesiami greta. Įtaisų, kurie yra jautrūs greta esančių grandinių ar kitų įrenginių indukuotiems pašaliniams trukdžiams, grandinėms turi būti naudojami ekranuotieji laidai, kontroliniai kabeliai su bendru ekranu, kabeliai su ekranuotomis gyslomis arba kabeliai su bendru abiejuose galuose įžemintu ekranu. Taip turi būti prijungiamos visos mikroprocesorinių relių grandinės, ateinančios iš 110 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklos atvirosios dalies. Lygiagrečiai ekranuotų kabelių pluoštams turi būti nutiesti (tomis pačiomis trasomis) potencialą išlyginantys ir kabelių įžeminimų vietas tarpusavyje jungiantys laidininkai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">360.</span>Skydinių įrenginių (skydai, pultai, spintos, dėžės ir pan.) nuolatinės ir kintamosios srovės grandinės, jungtuvų, skyriklių ir kitų įrenginių pavarų vidinių sujungimų elementai turi būti įrengiami naudojant varinius laidus ar kabelių gyslas, kurių skerspjūvis pagal mechaninio atsparumo sąlygas turi būti ne mažesnis kaip:</div>\n<p class=\"lf-p\">360.1. vienvielių gyslų, prijungiamų naudojant varžtinius gnybtus, – 1,5 mm2;</p>\n<p class=\"lf-p\">360.2. vienvielių gyslų, prijungiamų lituojant, – 0,5 mm2;</p>\n<p class=\"lf-p\">360.3. daugiavielių gyslų, prijungiamų lituojant arba naudojant specialius varžtinius antgalius, – 0,35 mm2;</p>\n<p class=\"lf-p\">360.4. daugiavielių varinių gyslų, jungiamų lituojant, kurių skerspjūvis mažesnis kaip 0,35 mm2, bet ne mažesnis kaip 0,2 mm2 naudojimas turi būti pagrįstas techniškai ir ekonomiškai;</p>\n<p class=\"lf-p\">360.5. gyslų, kurios yra prijungiamos lituojant 50 V įtampos kintamosios srovės ir 75 V įtampos nuolatinės srovės ir žemesnės įtampos grandinėse (dispečerinio valdymo skydai ir pultai, teleinformatikos bei televaldymo įtaisai ir kt.), – 0,197 mm2 (skersmuo – ne mažesnis kaip 0,5 mm).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">361.</span>Vienvielės gyslos jungiamos (varžtu arba lituojant) tik prie nejudančių įtaiso dalių. Gyslos, prijungiamos prie įtaisų judančių arba išimamų dalių (kištukinių jungčių, išimamų blokų ir kt.), turi būti lanksčios, t. y. sudarytos iš daugelio plonų vielų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">362.</span>Laidų litavimo vietos neturi būti mechaniškai apkrautos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">363.</span>Įtaisams, esantiems ant įrenginių judamų dalių (pavyzdžiui, durelių), prijungti turi būti naudojamos ne mažesnio kaip 0,5 mm2 skerspjūvio lanksčios gyslos; vienvielės gyslos naudojamos tik kai jų skerspjūvis ne mažesnis kaip 1,5 mm2, jei laidų pynė darbo metu yra tik sukama.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">364.</span>Skydams montuoti reikia naudoti degimą nepalaikančios izoliacijos laidus ir kabelius. Skydų vidui montuoti neturi būti naudojami aliumininiai laidai ir kabelių gyslos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">365.</span>Vieno skydo įtaisus reikia išdėstyti grupėmis taip, kad išjungus remontui arba techninei priežiūrai vienos grupės įtaisus, likę darbe galėtų saugiai dirbti (pavyzdžiui, juos uždengti ar kitaip išvengti neleistino poveikio vykdant darbus greta). Laidus tarp įtaisų reikia sujungti tiesiogiai, t. y. nenaudojant tarpinių gnybtų, išskyrus Taisyklių 367 punkte nurodytus atvejus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">366.</span>Grandinės, į kurias būtina įjungti bandymo ir patikros aparatus ir prietaisus, turi būti prijungtos prie gnybtų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">367.</span>Tarpinius gnybtus reikia įrengti tik tose vietose, kuriose:</div>\n<p class=\"lf-p\">367.1. laidas jungiamas prie kabelio gyslų;</p>\n<p class=\"lf-p\">367.2. išskiriamos vienos rūšies grandinės (išjungimo grandinių gnybtų rinklė, įtampos grandinių gnybtų rinklė ir pan.);</p>\n<p class=\"lf-p\">367.3. numatoma įjungti kilnojamuosius bandymų ir matavimų aparatus, jei nėra bandymų blokų arba analogiškų įtaisų;</p>\n<p class=\"lf-p\">367.4. keletas kabelių jungiami prie vieno kabelio arba yra perskirstomos skirtingų kabelių grandinės (Taisyklių 356 punktas).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">368.</span>Skirtingiems prijunginiams priklausantys gnybtai turi būti išskirti į atskiras gnybtų rinkles:</div>\n<p class=\"lf-p\">368.1. Gnybtų eilėse neturi būti arti vienas kito gnybtų, kuriuos atsitiktinai sujungus, įjungiamas arba išjungiamas prijunginys arba gali kilti trumpasis jungimas operatyviosios srovės arba žadinimo grandinėse.</p>\n<p class=\"lf-p\">368.2. Kai skyde (spintoje) yra atskiros vieno prijunginio skirtingų rūšių apsaugų arba kitų įtaisų dalys, tai kiekvieno jų nepriklausomas operatyviosios srovės maitinimas turi būti prijungtas prie gnybtų rinklių ir išvedžiotas atskirais laidais kiekvienai apsaugai arba įtaisui. Jei jungtuvo išjungimo grandinėje skirtingų komplektų apsaugos neturi tarpių, tai apsaugų išėjimo grandinės turi būti prijungtos prie išėjimo relės arba prie jungtuvo išjungimo grandinių per atskirus gnybtų rinklės gnybtus, leidžiančius nutraukti grandinę neatjungus laidų; šiuo atveju kiekvienai apsaugos rūšiai išėjimo grandinių skydo jungtys turi būti įrengtos atskirai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">369.</span>Apsaugos ir automatikos grandinių eksploatacinėms patikroms ir bandymams atlikti reikia numatyti bandymų blokus, bandymų gnybtus ar specialias jungtis, kurios leistų tai daryti neišjungiant laidų ir kabelių ir užtikrintų (išskyrus Taisyklių 355.1 punkte nurodytus atvejus) šias galimybes:</div>\n<p class=\"lf-p\">369.1. atjungti relę nuo operatyviosios srovės šaltinio; nutraukti relės išėjimo grandinių ryšius su komutavimo aparatais ar kitais įrenginiais;</p>\n<p class=\"lf-p\">369.2. atjungti relę nuo įtampos ir srovės transformatorių ir trumpai sujungti srovės transformatorių grandines;</p>\n<p class=\"lf-p\">369.3. prijungti bandymų aparatūrą įtaisams patikrinti ir derinti.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">370.</span>Relinės apsaugos ir automatikos įtaisai, kurie tam tikram laikotarpiui išjungiami ar keičiamas jų veikimo būdas (nuostatai) pagal elektros tinklo darbo režimo ir selektyvumo reikalavimus ir dėl kitų priežasčių, privalo turėti specialius elementus, leidžiančius operatyviniams darbuotojams tai padaryti.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">371.</span>Gnybtų rinklės, jungtuvų ir skyriklių blokiniai kontaktai, įtaisai ir įžeminimo laidai turi būti sumontuoti taip, kad antrinių grandinių rinklės ir įtaisai būtų lengvai prieinami prižiūrint ir užtikrinant darbų saugą, neišjungus pirminių grandinių, kurių įtampa aukštesnė kaip 1000 V.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">372.</span>Antrinėse grandinėse naudojamų įtaisų izoliacija turi atitikti reikalavimus, kurie taikomi šių grandinių maitinimo šaltinio (arba skiriamojo transformatoriaus) darbinei įtampai:</div>\n<p class=\"lf-p\">372.1. Kiekvienam neįžemintam nepriklausomam šaltiniui (kartu su skiriamaisiais transformatoriais) turi būti įrengta operatyviosios nuolatinės ir kintamosios srovės grandinių izoliacijos kontrolė.</p>\n<p class=\"lf-p\">372.2. Izoliacijos kontrolės įtaisas turi įjungti signalizaciją sumažėjus izoliacijos varžai žemiau nustatytos vertės; nuolatinės srovės grandinėse – nuolatos kontroliuoti abiejų polių izoliacijos varžą. 110–400 kV pastotėse turi būti įrengiamas operatyviosios srovės grandinių įžemėjimo vietos (prijunginio) nustatymo įtaisas.</p>\n<p class=\"lf-p\">372.3. Izoliacijos varžos kontroliuoti nėra būtina, kai operatyviosios srovės tinklas yra nedidelis.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">373.</span>Operatyvioji srovė į kiekvieno prijunginio antrines grandines turi būti tiekiama per atskirus saugiklius arba automatinius jungiklius (pirmenybė turi būti teikiama pastariesiems):</div>\n<p class=\"lf-p\">373.1. Kiekvieno prijunginio relinės apsaugos ir jungtuvų valdymo grandinių operatyvioji srovė turi būti tiekiama per atskirus automatinius jungiklius arba saugiklius, neturinčius ryšio su kitomis grandinėmis (signalizacija, elektromagnetinė blokuotė ir kt.). Valdomo įrenginio padėties signalizacijos lempos ir valdymo grandinės maitinamos kartu arba atskirai.</p>\n<p class=\"lf-p\">373.2. 330 ir 400 kV įtampos prijunginiams ir 60 MW bei didesnės galios generatoriams (blokams) turi būti numatytas įrengti pagrindinių ir rezervinių apsaugų atskiras operatyviosios srovės maitinimas (nuo skirtingų saugiklių ar automatinių jungiklių).</p>\n<p class=\"lf-p\">373.3. Kai nuosekliai sujungiami automatiniai jungikliai ir saugikliai, pastarieji turi būti įrengiami prieš automatinius jungiklius (maitinimo šaltinio pusėje).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">374.</span>Svarbių objektų relinės apsaugos, automatikos ir valdymo įtaisai privalo nuolat kontroliuoti operatyviosios srovės grandinių būklę. Tam naudojamos atskiros relės, signalizacijos lempos ar įtaisai, kontroliuojantys komutavimo aparatų išjungimo ir įjungimo grandinių būklę:</div>\n<p class=\"lf-p\">374.1. Mažesnės svarbos objektų operatyviosios srovės maitinimas kontroliuojamas įrengiant signalizaciją, kuri suveikia išjungus operatyviosios srovės grandinės automatinį jungiklį.</p>\n<p class=\"lf-p\">374.2. Išjungimo ar įjungimo grandinių kontrolė turi būti įrengta, jei yra komutavimo aparato blokinis kontaktas. Šiuo atveju išjungimo grandinės kontrolė turi būti įrengta visais atvejais, o įjungimo grandinės kontrolė – svarbių objektų jungtuvams, trumpikliams ir įrenginiams, kurie įjungiami suveikus automatinio rezervo įjungimo arba televaldymo įtaisams. Jei pavaros įjungimo grandinių parametrai neužtikrina realių kontrolės galimybių, tai ji neįrengiama.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">375.</span>Sutrikus elektros įrenginių normaliam veikimui ar juose atsiradus trumpiesiems jungimams, automatiškai turi būti įjungiama signalizacija, esanti operatyvinio valdymo punktuose:</div>\n<p class=\"lf-p\">375.1. Turi būti numatyta periodiškai tikrinti signalizacijos įtaisų būklę.</p>\n<p class=\"lf-p\">375.2. Veikiančiuose elektros įrenginiuose, kuriuose nėra nuolatos budinčiųjų operatyvinių darbuotojų, turi būti užtikrintas signalo perdavimas į operatyvinių darbuotojų buvimo vietą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">376.</span>Operatyviosios srovės grandinių įtaisai turi būti apsaugoti nuo klaidingo suveikimo, kurį gali sukelti viršįtampiai, atsiradę veikiant jungtuvų įjungimo elektromagnetams ir kitiems įtaisams ir grandinių įžemėjimų metu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">377.</span>Srovės transformatorių antrinių grandinių įžeminimą reikia įrengti viename taške, kuris yra arčiausiai prie srovės transformatorių esančioje gnybtų rinklėje arba srovės transformatorių gnybtuose:</div>\n<p class=\"lf-p\">377.1. Apsaugų, kuriose naudojami keli tarpusavyje sujungti srovės transformatorių komplektai, antrinių grandinių įžeminimas turi būti įrengtas tik viename taške; šiuo atveju įžeminama tiesiogiai arba per pramušamąjį saugiklį su ne aukštesne kaip 1 kV pramušimo įtampa ir su šuntavimo rezistoriumi (R ? 100 ??), per kurį nuteka statinis krūvis.</p>\n<p class=\"lf-p\">377.2. Antrinių tarpinių skiriamųjų transformatorių grandinių įžeminti nėra būtina.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">378.</span>Įtampos transformatoriaus antrinės apvijos turi būti įžemintos, sujungiant su įžemintuvu apvijos nulinį tašką arba vienos fazės gnybtą:</div>\n<p class=\"lf-p\">378.1. Įtampos transformatoriaus antrinės apvijos turi būti įžemintos įtampos transformatoriaus artimiausioje gnybtų rinklėje arba ant įtampos transformatoriaus gnybtų.</p>\n<p class=\"lf-p\">378.2. Vieno skirstomojo įrenginio vieno arba kelių įtampos transformatorių įžeminamos antrinės grandinės sujungiamos į bendrą įžeminamą šyną. Jei nurodytos šynos priklauso skirtingiems skirstomiesiems įrenginiams ir jos yra skirtingose patalpose (pavyzdžiui, skirtingų įtampų skirstomųjų įrenginių relinės apsaugos skydai), tai šių šynų nėra būtina sujungti tarpusavyje.</p>\n<p class=\"lf-p\">378.3. Įtampos transformatorių, naudojamų operatyviosios kintamosios srovės šaltiniui, antrinių apvijų apsauginis įžeminimas turi būti įrengtas per pramušamąjį saugiklį, jei operatyviosios srovės tinklui nenumatytas įrengti įžeminimas.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">379.</span>Įtampos transformatoriai nuo antrinių grandinių trumpųjų jungimų turi būti apsaugoti automatiniais jungikliais. Automatinius jungiklius reikia įrengti už gnybtų rinklių visuose neįžemintuose laidininkuose, išskyrus įtampos transformatorių nulinės sekos (atvirojo trikampio) grandines tiesiogiai įžemintos neutralės (110, 330, 400 kV) tinkluose:</div>\n<p class=\"lf-p\">379.1. Automatinių jungiklių nėra būtina naudoti nedideliu (iki 6 m.) atstumu išdėstytoms įtampos grandinėms.</p>\n<p class=\"lf-p\">379.2. Turi būti įrengtas įtampos transformatoriaus antrinių grandinių vizualiai pastebimas nutraukimas (kirtikliai, kištukinės jungtys ir kt.).</p>\n<p class=\"lf-p\">379.3. Draudžiama įrengti įtaisus, kurie gali nutraukti grandinę tarp įtampos transformatoriaus ir jo antrinių apvijų įžeminimo vietos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">380.</span>Izoliuotosios neutralės elektros tinkluose, kuriuose nėra talpinių srovių kompensacijos (pavyzdžiui, generatoriaus ir transformatoriaus bloko generatoriaus įtampos pusėje, elektrinių ir pastočių savųjų reikmių tinkle), reikia įrengti įtampos transformatorių apsaugą nuo viršįtampių, kurie atsiranda savaime pasikeitus neutralės potencialui. Apsauga įrengiama įjungiant rezistorius į atvirojo trikampio grandinę ar naudojant tam tikslui skirtus specialius įtaisus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">381.</span>330 ir 400 kV įtampos linijų įtampos transformatorių, turinčių skyriklį pirminėje apvijoje, antrinėse grandinėse turi būti įrengtas perjungimas prie gretimo prijunginio įtampos transformatorių. Kai įrengiamas gretimų linijų įtampos transformatorių tarpusavio rezervavimas, antrinės apvijos leistinoji galia turi būti pakankama.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">382.</span>Įtampos transformatoriai privalo turėti įtampos grandinių būklės kontrolę:</div>\n<p class=\"lf-p\">382.1. Relinė apsauga, kurios grandinės maitinamos iš įtampos transformatorių, privalo turėti įtaisus, nurodytus Taisyklių 41 punkte.</p>\n<p class=\"lf-p\">382.2. Įtampos grandinių kontrolei turi būti įrengta bendroji signalizacija (nepaisant, yra ar nėra atskirų relinės apsaugos ir automatikos įtaisų įtampos grandinių kontrolės elementų), veikianti pagal signalus, gaunamus iš šių elementų ir įtaisų:</p>\n<p class=\"lf-p\">382.2.1. automatinių jungiklių juos išjungus – naudojant blokinius kontaktus;</p>\n<p class=\"lf-p\">382.2.2. skyriklių relinių kartotuvų, jiems sutrikus – naudojant relinių kartotuvų ir valdymo grandinių nutrūkimo kontrolės įtaisus;</p>\n<p class=\"lf-p\">382.2.3. perdegus įtampos transformatorių aukštesniosios įtampos apvijų grandinių saugikliams (tų įtampos transformatorių, kurių aukštesniosios įtampos apvijų grandinėse įrengiami saugikliai) – naudojant centrinius kontrolės įtaisus.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">383.</span>Veikiamose smūgių ir vibracijų vietose turi būti imamasi techninių priemonių, leidžiančių išvengti laidų bei jų sujungiamųjų kontaktų pažeidimų, relių klaidingo suveikimo ir įrenginių bei prietaisų greitesnio susidėvėjimo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">384.</span>Skirtingų savininkų relinė aparatūra turi būti įrengta atskirose spintose (dėžėse, paneliuose), jei nebuvo susitarta kitaip. Šios aparatūros jungtys su kitais įrenginiais turi būti įrengiamos pagal Taisyklių 355.2 punkto reikalavimus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">385.</span>Skydai ar spintos priežiūros pusėje privalo turėti užrašus, nurodančius paskirtį ir prijunginio, kuriam jie skirti, operatyvinį pavadinimą ir eilės numerį skydinėje. Jei priežiūra atliekama iš abiejų skydo pusių, tai minėti užrašai turi būti abiejose pusėse. Lauko spintų išorėje privalo būti užrašas, išskiriantis spintą iš kitų, pagal pastočių ir įrenginių ženklinimo norminius dokumentus. Spintų viduje sumontuoti įtaisai privalo turėti užrašus ir ženklus, atitinkančius žymenis schemose.</div>\n<p class=\"lf-p\">VI. ĮVAIRIŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ APSAUGA I. PUSLAIDININKINIŲ KEITIKLINIŲ ĮRENGINIŲ APSAUGA 386. Keitiklinio agregato transformatorius privalo turėti šiuos apsaugos įtaisus:</p>\n<p class=\"lf-p\">386.1. greitaveikę maksimaliosios srovės apsaugą nuo tarpfazių trumpųjų jungimų transformatoriaus apvijose, įvaduose ir, jei įmanoma, keitiklyje. Ši apsauga turi išjungti keitiklį; jos suveikimo srovė turi būti didesnė už įmagnetinimo srovės šuolį įjungiant neapkrautą transformatorių ir didžiausią galimą apkrovos srovės vertę; apsauga turi veikti selektyviai, pagal automatinių jungiklių išlygintos įtampos pusėje bei puslaidininkių keitiklių grandinės saugiklių suveikimo parametrus. Apsauga turi patikimai suveikti esant visoms nustatytoms transformatoriaus antrinės įtampos ir galimoms transformacijos koeficiento vertėms. Įrenginių, kurių aukštoji įtampa yra aukštesnė kaip 1000 V, maksimaliosios srovės apsauga turi kontroliuoti trijų fazių sroves arba dviejų fazių sroves ir jų sumą. Įrenginių, kurių pirminė įtampa yra žemesnė kaip 1000 V, transformatoriaus apsaugai turi būti naudojamas automatinis jungiklis, turintis maksimaliosios srovės atkabiklius dviejose fazėse, kai pirminės įtampos tinklo neutralė yra izoliuota, arba trijose fazėse, kai tinklo neutralė yra tiesiogiai įžeminta;</p>\n<p class=\"lf-p\">386.2. dujinę apsaugą, suveikiančią vidinių gedimų ir transformatoriaus alyvos lygio sumažėjimo metu. Dujinė apsauga turi būti įrengiama 1 MVA ir didesnės galios, o keitiklinių pastočių, įrengtų gamybos paskirties patalpose – 0,4 MVA ir didesnės galios transformatoriams. Dujinė apsauga turi įjungti signalizaciją, išsiskiriant nedideliam dujų kiekiui ir nedaug sumažėjus alyvos lygiui, ir išjungti transformatorių, intensyviai išsiskiriant dujoms. Signalinis dujinės relės elementas gali išjungti transformatorių toliau mažėjant alyvos lygiui; tai priklauso nuo dujinės relės konstrukcijos ir nuo budinčiųjų operatyvinių darbuotojų buvimo ir jų galimybių greitai atvykti prie transformatoriaus įsijungus signalizacijai. Alyvos lygio sumažėjimo transformatoriaus alyvos išsiplėtimo bake apsaugai kartais panaudojama atskira alyvos lygio relė;</p>\n<p class=\"lf-p\">386.3. hermetiškų transformatorių apsaugą nuo slėgio padidėjimo (slėgio relė), kuri įjungia signalizaciją, kai transformatoriaus galia yra iki 0,63 MVA, ir išjungia transformatorių, kai jo galia yra didesnė kaip 0,63 MVA;</p>\n<p class=\"lf-p\">386.4. apsaugą nuo viršįtampių transformatoriaus žemosios įtampos pusėje, kai išlyginta įtampa yra 600 V ir aukštesnė;</p>\n<p class=\"lf-p\">386.5. pramušamą saugiklį, įrengiamą transformatoriaus žemosios įtampos neutralėje arba fazėje, kai žemoji įtampa yra iki 1000 V;</p>\n<p class=\"lf-p\">386.6. apsaugos įtaisai turi išjungti jungtuvą, įrengtą transformatoriaus aukštosios įtampos pusėje, ir prireikus – automatinį jungiklį, įrengtą keitiklinio agregato išlygintos srovės pusėje.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">387.</span>Puslaidininkinis keitiklis privalo turėti šias apsaugas:</div>\n<p class=\"lf-p\">387.1. greitaveikius saugiklius kiekvienoje lygiagrečioje šakoje atskirų arba kelių nuosekliai sujungtų ventilių apsaugai. Perdegus dviem ir daugiau saugiklių turi būti automatiškai išjungiamas keitiklinis agregatas. Perdegus saugikliams turi įsijungti signalizacija;</p>\n<p class=\"lf-p\">387.2. greitaveikį nepolinį automatinį jungiklį vieno poliaus išlygintos įtampos pusėje apsaugai nuo trumpųjų jungimų tarp polių už keitiklio ir apsaugai nuo reversinių keitiklinių agregatų invertavimo krypties pasikeitimo, veikiant jiems pagal schemą „blokas, keitiklis ir vartotojas“. Automatinių jungiklių, būtinų keitiklio apsaugai, kiekis gali priklausyti nuo keitiklio ir vartotojo elektros įrenginių galios grandinių schemos;</p>\n<p class=\"lf-p\">387.3. valdymo impulsų išnykimo koregavimo apsaugą, kuri valdydama tiristorius leidžia išvengti srovių padidėjimo;</p>\n<p class=\"lf-p\">387.4. greitaveikį nepolinį automatinį jungiklį viename poliuje, kai prie šynų prijungti vienas arba keli lygiagrečiai sujungti puslaidininkiniai keitikliai;</p>\n<p class=\"lf-p\">387.5. apsaugą nuo vidinių ir išorinių viršįtampių.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">388.</span>Keitikliniuose agregatuose turi būti įrengti apsaugos, kontrolės ir signalizacijos įtaisai, suveikiantys, kai atsiranda šie nenormalaus veikimo režimai:</div>\n<p class=\"lf-p\">388.1. neleistinai padidėja transformatoriaus alyvos arba nedegaus skysčio temperatūra;</p>\n<p class=\"lf-p\">388.2. neleistinai padidėja puslaidininkinį keitiklį aušinančio vandens temperatūra;</p>\n<p class=\"lf-p\">388.3. perdega puslaidininkinio ventilio galios grandinės saugiklis;</p>\n<p class=\"lf-p\">388.4. nutrūksta vandens arba oro aušinimo sistemos darbas;</p>\n<p class=\"lf-p\">388.5. ilgai tęsiasi keitiklinio agregato perkrova. Keitiklinis agregatas neturi atsijungti nuo perkrovos sukeltos elektros variklių savilaidos tuo atveju, jei savilaidos užtikrinimas yra privalomas pagal taisyklių 401.4 punktą;</p>\n<p class=\"lf-p\">388.6. išnyksta valdantys impulsai;</p>\n<p class=\"lf-p\">388.7. pažeidžiama įrenginio izoliacija (sumažėja izoliacijos varža);</p>\n<p class=\"lf-p\">388.8. sutrinka keitiklinio agregato savųjų reikmių įrenginiai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">389.</span>Keitiklinių pastočių (įrenginių), kur yra budintys operatyviniai darbuotojai arba dispečeris, signalizacijos, kontrolės ir apsaugos įtaisai, įrengti laikantis Taisyklių 388.1–388.5, 388.7 ir 388.8 punktų reikalavimų, turi įjungti signalizaciją, o įtaisai pagal Taisyklių 388.6 punkto reikalavimą – išjungti keitiklinį agregatą. Keitiklinių pastočių (įrenginių), kuriuose nėra budinčiųjų operatyvinių darbuotojų, arba pastočių, iš kurių signalai neperduodami į dispečerinį punktą, signalizacijos, kontrolės ir apsaugos įtaisai, įrengti laikantis Taisyklių 388 punkto reikalavimų, turi išjungti keitiklinį agregatą. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vietines sąlygas, įtaisai, įrengti laikantis Taisyklių 388.1 punkto reikalavimų, gali įjungti signalizaciją.</div>\n<p class=\"lf-p\">II. AUKŠTESNĖS KAIP 1000 V ĮTAMPOS ASINCHRONINIŲ IR SINCHRONINIŲ ELEKTROS VARIKLIŲ APSAUGA 390. Elektros varikliams turi būti įrengta apsauga nuo tarpfazių trumpųjų jungimų (Taisyklių 395 punktas), apsauga nuo vienfazių įžemėjimų (jei būtina – pagal Taisyklių 397 punktą), apsauga nuo perkrovos srovių (Taisyklių 398 punktas) ir minimaliosios įtampos apsauga (Taisyklių 401 ir 402 punktai). Sinchroniniams elektros varikliams turi būti papildomai įrengta apsauga nuo asinchroninio režimo (Taisyklių 399 ir 400 punktai), kuri naudojama ir kaip apsauga nuo perkrovos srovių.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">391.</span>Keičiamojo (bet fiksuoto) sukimosi dažnio elektros varikliai privalo turėti atskirą kiekvienam sukimosi dažniui apsaugos komplektą ir jungtuvą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">392.</span>Elektros varikliams, kurių guoliai tepami priverstinai, reikia įrengti apsaugą, įjungiančią signalizaciją ir išjungiančią variklį, kai nustoja veikusi tepimo sistema ir neleistinai padidėja guolių temperatūra.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">393.</span>Elektros varikliams su priverstine ventiliacija reikia naudoti apsaugą, įjungiančią signalizaciją ir išjungiančią elektros variklį, kai nustoja veikusi ventiliacija ir neleistinai padidėja variklio temperatūra.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">394.</span>Elektros varikliai su apvijų ir statoriaus aktyviojo plieno vandens aušinimu ar su įrengtais oro aušintuvais, šaldomais vandeniu, privalo turėti apsaugą, įjungiančią signalizaciją, kai neleistinai sumažėja vandens srautas, ir išjungiančią elektros variklį, kai vandens srautas nutrūksta. Be to, turi būti įrengta signalizacija, suveikianti atsiradus vandeniui elektros variklio korpuso viduje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">395.</span>Elektros variklių apsaugai nuo tarpfazių trumpųjų jungimų (kai nėra galimybės naudoti saugiklių) įrengiami šie įtaisai:</div>\n<p class=\"lf-p\">395.1. vienos relės greitaveikė atkirta, prijungta prie dviejų fazių srovių skirtumo ir nesuveikianti paleidžiant variklį, esant išjungtiems paleidimo įrenginiams, įrengta panaudojant tiesioginio arba netiesioginio veikimo reles, – mažesnės kaip 2 MW galios elektros varikliams;</p>\n<p class=\"lf-p\">395.2. dviejų relių greitaveikė atkirta, kuri nesuveikia paleidžiant variklį, esant išjungtiems paleidimo prietaisams, įrengta panaudojant tiesioginio arba netiesioginio veikimo reles, – elektros varikliams, kai jų galia yra 2 MW arba didesnė ir kai jie turi apsaugą nuo vienfazių įžemėjimų, išjungiančią variklius (Taisyklių 397 punktas), ir elektros varikliams, kai jų galia yra mažesnė kaip 2 MW, kai apsauga pagal Taisyklių 395.1 punktą netenkina jautrumo reikalavimų. Kai variklis neturi apsaugos nuo vienfazių įžemėjimų, 2 MW ir didesnės galios elektros variklių srovės atkirtai turi būti naudojama trijų relių schema su trimis srovės transformatoriais. Naudojama ir dvifazė apsauga, papildyta apsauga nuo dvigubųjų įžemėjimų, įrengta panaudojant nulinės sekos srovės transformatorių ir srovės relę;</p>\n<p class=\"lf-p\">395.3. išilginė diferencinė srovės apsauga – 5 MW ir didesnės galios elektros varikliams, mažesnės kaip 5 MW galios varikliams, kai srovės atkirtos pagal Taisyklių 395.1 ir 395.2 punktus neužtikrina jautrumo reikalavimų; elektros variklių, turinčių apsaugą nuo vienfazių įžemėjimų, išilginė diferencinė apsauga turi būti dvifazė, o neturinčių šios apsaugos – trifazė su trimis srovės transformatoriais. Įrengiant dvifazę apsaugą, turi būti papildomai įrengta apsauga nuo dvigubųjų įžemėjimų, panaudojant nulinės sekos srovės transformatorių ir srovės relę. 5 MW ir didesnės galios elektros varikliams, kurių statoriaus apvija neturi išvadų neutralėje, turi būti įrengiama greitaveikė srovės atkirta.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">396.</span>Transformatoriaus ir variklio blokams turi būti įrengiama bendra apsauga nuo tarpfazių trumpųjų jungimų:</div>\n<p class=\"lf-p\">396.1. greitaveikė srovės atkirta, kuri nesuveikia paleidžiant variklį, esant išjungtiems paleidimo įrenginiams (Taisyklių 395.1 ir 395.2 punktai), – iki 2 MW galios elektros varikliams. Kai transformatoriaus apvijos sujungtos pagal schemą „žvaigždė ir trikampis“, atkirtai naudojama trijų srovės relių schema arba dvi relės, kontroliuojančios fazines sroves, ir viena – jų sumą. Kai neįmanoma sumontuoti trijų relių (pavyzdžiui, kai tiesioginio veikimo relių skaičius yra ribotas), naudojama dviejų relių ir trijų srovės transformatorių antrinių apvijų, sujungtų trikampiu, schema;</p>\n<p class=\"lf-p\">396.2. diferencinė atkirta, nesuveikianti nuo transformatoriaus įmagnetinimo srovės šuolių, – didesnės kaip 2 MW galios elektros varikliams ir 2 MW bei mažesnės galios varikliams, jei Taisyklių 396.1 punkte nurodyta apsauga netenkina jautrumo reikalavimo pagal tarpfazio trumpojo jungimo mažiausiąją srovę ant elektros variklio išvadų;</p>\n<p class=\"lf-p\">396.3. išilginė diferencinė srovės apsauga, įrengta naudojant dvi specialias srovės reles (pavyzdžiui, su tarpiniais sotinamaisiais srovės transformatoriais), – didesnės kaip 5 MW galios elektros varikliams ir 5 MW bei mažesnės galios varikliams, jei Taisyklių 396.1 ir 396.2 punktuose nurodytos atkirtos netenkina jautrumo reikalavimų;</p>\n<p class=\"lf-p\">396.4. apsaugos jautrumas turi būti įvertinamas pagal elektros variklio gnybtų trumpojo jungimo srovę, remiantis Taisyklių 61–69 punktų reikalavimais;</p>\n<p class=\"lf-p\">396.5. apsauga turi išjungti bloko jungtuvą; sinchroniniams elektros varikliams būtina išjungti žadinimo slopinimo automatą, jei jis įrengtas;</p>\n<p class=\"lf-p\">396.6. blokams su elektros varikliais, kurių galia yra didesnė kaip 20 MW, turi būti įrengta apsauga nuo vienfazio įžemėjimo, apimanti ne mažiau kaip 85 proc. elektros variklio statoriaus apvijos vijų ir po nustatyto uždelsimo įjungianti signalizaciją;</p>\n<p class=\"lf-p\">396.7. reikalavimai atskirai veikiančių transformatorių (Taisyklių 104 ir 107 punktai) ir elektros variklių apsaugoms galioja juos sujungus į transformatoriaus (autotransformatoriaus) ir elektros variklio bloką.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">397.</span>Apsauga nuo vienfazių įžemėjimų iki 2 MW galios elektros varikliams turi būti įrengiama, kai talpinė įžemėjimo srovė lygi ar didesnė kaip 10 A, jei tinkle nenaudojama kompensacija; esant kompensacijai – kai normaliomis sąlygomis liekamoji vienfazio įžemėjimo srovė viršija šią vertę. Didesnės kaip 2 MW galios elektros varikliams ši apsauga turi būti įrengiama, kai vienfazio įžemėjimo srovė lygi ar didesnė kaip 5 A:</div>\n<p class=\"lf-p\">397.1. Elektros variklių apsaugos nuo vienfazių įžemėjimų suveikimo srovė turi būti ne didesnė kaip 10 A iki 2 MW galios elektros varikliams ir ne didesnė kaip 5 A didesnės kaip 2 MW galios elektros varikliams. Geriau parinkti mažesnes suveikimo sroves, jei tam nereikia sudėtingo apsaugos įrengimo.</p>\n<p class=\"lf-p\">397.2. Apsaugą reikia prijungti prie nulinės sekos transformatoriaus ir ji turi būti greitaveikė (išskyrus atvejus, kai būtina apsaugą sulėtinti vengiant apsaugos neselektyvaus suveikimo pereinamųjų procesų metu). Nulinės sekos transformatorius reikia įrengti skirstyklos spintose. Kai šių transformatorių neįmanoma įrengti skirstykloje arba toks jų įrengimas gali padidinti apsaugos uždelsimą, jie įrengiami prie elektros variklio išvadų (pamatų duobėje).</p>\n<p class=\"lf-p\">397.3. Jei apsauga nuo vienfazių įžemėjimų privalo turėti uždelsimą pagal selektyvumo reikalavimus, tai norint greitai išjungti dvigubąjį įžemėjimą (kai vienas įžemėjimo taškas yra variklyje ir antras kitame tinklo taške) reikia įrengti papildomą srovės relę, kurios pirminė suveikimo srovė – 50–100 A.</p>\n<p class=\"lf-p\">397.4. Apsauga turi išjungti elektros variklį; sinchroniniams elektros varikliams būtina išjungti žadinimo slopinimo automatą, jei jis įrengtas.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">398.</span>Apsauga nuo perkrovos turi būti įrengta elektros varikliams, kurie būna perkrauti dėl technologinių priežasčių, ir elektros varikliams, kurių paleidimo ir savilaidos sąlygos yra ypač sunkios (kai jungiant tiesiogiai į tinklą paleidimo trukmė – 20 sekundžių ir ilgesnė) ir kurie perkraunami padidėjus paleidimo trukmei dėl sumažėjusios tinklo įtampos:</div>\n<p class=\"lf-p\">398.1. Apsauga nuo perkrovos įrengiama vienoje fazėje ir turi turėti priklausomą ar nepriklausomą nuo srovės suveikimo laiko charakteristiką, parenkant ją taip, kad apsauga nesuveiktų normaliai paleidžiant variklį ar savilaidos metu po ARĮ ir AKĮ įtaisų veikimo. Vengiant nereikalingo apsaugos suveikimo ilgo žadinimo forsavimo metu, sinchroninių elektros variklių apsaugos nuo perkrovos uždelsimas turi būti kuo artimesnis leistinajai elektros variklio perkrovos trukmei, kuri nustatoma pagal jo įšilimo kreivę.</p>\n<p class=\"lf-p\">398.2. Elektros variklių, perkraunamų dėl technologinių priežasčių, apsauga turi įjungti signalizaciją ir pagal galimybes automatiškai sumažinti mechanizmo apkrovą.</p>\n<p class=\"lf-p\">398.3. Elektros variklių išjungimas suveikus apsaugai nuo perkrovos atliekamas šiais atvejais:</p>\n<p class=\"lf-p\">398.3.1. kai jie suka mechanizmus, kurių apkrovos nėra galimybės sumažinti jų nesustabdžius arba kurie veikia be nuolat budinčiųjų operatyvinių darbuotojų;</p>\n<p class=\"lf-p\">398.3.2. kai jų sukamų mechanizmų paleidimo ar savilaidos sąlygos yra sunkios.</p>\n<p class=\"lf-p\">398.4. Elektros varikliams, kurių apsaugai nuo trumpųjų jungimų srovių naudojami saugikliai, neturintys pagalbinių kontaktų, signalizuojančių apie saugiklių perdegimą, turi būti įrengta apsauga nuo perkrovos, galinti suveikti dirbant varikliui su dviem fazėmis.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">399.</span>Sinchroninių elektros variklių apsaugai nuo asinchroninio darbo režimo naudojama relė, reaguojanti į srovės padidėjimą statoriaus apvijose; jos uždelsimas turi būti parinktas taip, kad apsauga nesuveiktų paleidžiant variklį ar žadinimo forsavimo metu:</div>\n<p class=\"lf-p\">399.1. Apsauga turi būti su nepriklausoma nuo srovės suveikimo laiko charakteristika. Elektros varikliams, kurių trumpojo jungimo ir paleidimo srovės santykis yra didesnis kaip 1, naudotina apsauga, turinti priklausomą nuo srovės suveikimo laiko charakteristiką.</p>\n<p class=\"lf-p\">399.2. Naudotinos ir kitais principais veikiančios apsaugos, kurios patikimai suveikia atsiradus asinchroniniam darbo režimui.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">400.</span>Sinchroninių elektros variklių apsauga nuo asinchroninio darbo režimo po nustatyto uždelsimo turi paduoti komandą, vykdančią vieną iš šių operacijų:</div>\n<p class=\"lf-p\">400.1. resinchronizaciją;</p>\n<p class=\"lf-p\">400.2. resinchronizaciją su automatiniu trumpalaikiu mechanizmo apkrovos sumažinimu iki tokio lygio, kuris užtikrina elektros variklio įtraukimą į sinchronizmą (jei technologinio proceso sąlygos leidžia trumpam laikui sumažinti apkrovą);</p>\n<p class=\"lf-p\">400.3. elektros variklio išjungimą ir automatinį kartotinį paleidimą;</p>\n<p class=\"lf-p\">400.4. elektros variklio išjungimą (kai nėra galimybės sumažinti jo apkrovos, resinchronizacija neleistina arba kai pagal technologinio proceso sąlygas nebūtina jį automatiškai kartotinai paleisti ir resinchronizuoti).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">401.</span>Sumažėjus įtampai arba lengvinant įtampos lygio atkūrimo sąlygas po trumpojo jungimo išjungimo ir užtikrinant svarbių mechanizmų elektros variklių savilaidą gali būti numatoma išjungti dalį nesvarbių mechanizmų elektros variklių, panaudojant minimaliosios įtampos apsaugą:</div>\n<p class=\"lf-p\">401.1. Minimaliosios įtampos apsaugos uždelsimas turi būti 0,5–1,5 sekundės, t. y. viena selektyvumo pakopa ilgesnis už greitaveikių apsaugų nuo tarpfazių trumpųjų jungimų suveikimo laiką, ir suveikimo įtampa turi būti ne didesnė už 70 proc. jų vardinės įtampos.</p>\n<p class=\"lf-p\">401.2. Kai esant sinchroniniams elektros varikliams įtampa išjungtoje sekcijoje mažėja lėtai, greitinant ARĮ ir AKĮ veikimą, tuo atveju slopinamas svarbių mechanizmų sinchroninių elektros variklių žadinimas, tam panaudojant minimalaus dažnio apsaugą arba kitus būdus, greitai fiksuojančius maitinimo nutrūkimą.</p>\n<p class=\"lf-p\">401.3. Tokios pat priemonės naudojamos nesvarbiems sinchroniniams elektros varikliams išjungti ir išjungtų variklių nesinchroniniam įjungimui uždrausti, jei tokio įjungimo srovė viršija leistinąją vertę.</p>\n<p class=\"lf-p\">401.4. Energetikos objektų svarbių mechanizmų (maitinimo, tinklo siurblių, traukos ar pūtimo ventiliatorių ir kt.) variklių savilaida yra privaloma. Kai svarbių mechanizmų visų elektros variklių vienalaikė savilaida neįmanoma, elektros įrenginiuose naudojamas dalies svarbių mechanizmų variklių išjungimas ir jų automatinis kartotinis paleidimas, pasibaigus pirmosios elektros variklių grupės savilaidai. Kitos išjungtų variklių grupės įjungiamos kontroliuojant maitinimo šaltinio (pavyzdžiui, transformatoriaus) sroves, šynų įtampas arba uždelsiant įjungimo komandų padavimą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">402.</span>Svarbių mechanizmų elektros varikliai privalo turėti minimaliosios įtampos apsaugą su ne ilgesniu kaip 10 sekundžių uždelsimu ir ne aukštesne kaip 50 proc. jų vardinės įtampos suveikimo įtampa (išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 401 punkte). Ši apsauga būtina, kai sustojus svarbiems mechanizmams jų variklių savilaida yra neleistina dėl technologinio proceso arba dėl darbo saugos reikalavimų ir kai nėra užtikrinta svarbių mechanizmų visų elektros variklių savilaida (Taisyklių 401.4 punktas). Visais atvejais, išskyrus pirmiau nurodytas išimtis, minimaliosios įtampos apsaugą reikia naudoti ir užtikrinant nuo ARĮ įtaisų vienas kitą rezervuojančių mechanizmų elektros variklių paleidimo patikimumą. Minimaliosios įtampos apsaugos gali būti naudojamos svarbių mechanizmų, kurių savilaida yra leistina ir tikslinga, elektros variklių su keičiamuoju sukimosi dažniu automatiniam sukimosi dažniui perjungti į mažesnį dažnį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">403.</span>Sinchroniniai elektros varikliai privalo turėti automatinį žadinimo slopinimą. 2 MW ir didesnės galios variklių žadinimas automatiškai slopinamas įjungiant rezistorių į žadinimo apvijos grandinę. Mažesnės kaip 2 MW galios elektros varikliams žadinimas taip pat automatiškai slopinamas, įjungiant rezistorių į žadintuvo žadinimo apvijos grandinę. Mažesnės kaip 0,5 MW galios sinchroniniams elektros varikliams automatinis žadinimo slopinimas nebūtinas. Visų sinchroninių elektros variklių (nepaisant jų galios) su valdomų puslaidininkinių elementų žadinimo sistema automatinis žadinimo slopinimas atliekamas ir panaudojant srovės invertavimą, jei jį užtikrina maitinimo schema. Priešingu atveju žadinimas turi būti automatiškai slopinamas, įjungiant rezistorių į žadinimo apvijos grandinę.</div>\n<p class=\"lf-p\">III. IKI 1000 V ĮTAMPOS ASINCHRONINIŲ, SINCHRONINIŲ IR NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS VARIKLIŲ APSAUGA 404. Visi kintamosios srovės elektros varikliai privalo turėti apsaugą nuo tarpfazių trumpųjų jungimų (Taisyklių 405 punktas). Kintamosios srovės elektros varikliai, veikiantys tiesiogiai įžemintos neutralės tinkluose, – apsaugą nuo vienfazių trumpųjų jungimų; tam tikrais atvejais (Taisyklių 406 ir 407 punktai) – apsaugą nuo perkrovos ir minimaliosios įtampos apsaugą. Sinchroniniai elektros varikliai (kai jie negali įsitraukti į sinchronizmą esant vardinei apkrovai) papildomai privalo turėti apsaugą nuo asinchroninio veikimo režimo (Taisyklių 409 punktas). Nuolatinės srovės elektros varikliai privalo turėti apsaugą nuo trumpojo jungimo. Esant būtinumui, papildomai įrengiamos apsaugos nuo perkrovos ir nuo žymaus sukimosi dažnio padidėjimo.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">405.</span>Elektros variklių apsaugai nuo trumpųjų jungimų turi būti naudojami automatiniai jungikliai arba saugikliai:</div>\n<p class=\"lf-p\">405.1. Automatinių jungiklių atkabiklių ir saugiklių lydukų vardinės srovės turi būti parenkamos užtikrinant patikimą elektros variklio gnybtų trumpųjų jungimų išjungimą, išvengiant klaidingo apsaugos suveikimo, atsiradus normaliems elektros variklio srovės padidėjimams (technologinių apkrovų pikais, paleidimo srovės, savilaidos srovės ir kt.). Mechanizmų, kurių paleidimo sąlygos yra lengvos, elektros variklio paleidimo srovės santykis su saugiklio lyduko vardine srove turi būti ne didesnis už 2,5, o mechanizmų, kurių paleidimo sąlygos yra sunkios (ilgalaikis įsibėgėjimas, dažni paleidimai ir kt.), šis santykis turi būti lygus 1,6–2,0.</p>\n<p class=\"lf-p\">405.2. Didinant saugiklių suveikimo laiko charakteristikų suderinimo patikimumą ir siekiant, kad jie nesuveiktų nuo srovės šuolių, svarbių mechanizmų elektros varikliams šis santykis prilyginamas 1,6 nepriklausomai nuo elektros variklio paleidimo sąlygų, jei elektros variklio gnybtų trumpojo jungimo srovės kartotinumas yra ne mažesnis už nurodytąjį Taisyklių 14 punkte.</p>\n<p class=\"lf-p\">405.3. Elektros variklių grupei įrengiamas galimas ir vienas bendras apsaugos nuo trumpųjų jungimų įtaisas, jei ši apsauga užtikrina paleidimo įrangos ir apsaugų nuo perkrovos, atskirai naudojamų kiekvienam šios grupės elektros varikliui, terminį atsparumą.</p>\n<p class=\"lf-p\">405.4. Elektrinių savųjų reikmių elektros variklių, susijusių su pagrindiniu technologiniu procesu, apsaugai nuo trumpųjų jungimų turi būti naudojami automatiniai jungikliai. Jei automatinių jungiklių elektromagnetiniai atkabikliai yra nepakankamai jautrūs, elektrinių savųjų reikmių sistemoje naudojamos atskirai sumontuotos srovės relės, duodančios išjungimo komandas į jungiklio nepriklausomą atkabiklį.</p>\n<p class=\"lf-p\">405.5. Užtikrinant apsaugų selektyvumą elektrinės savųjų reikmių maitinimo tinkle elektros variklių apsaugai nuo trumpųjų jungimų reikia naudoti įtaisus, turinčius elektromagnetinį atkabiklį ir atkirtą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">406.</span>Elektros variklių apsauga nuo perkrovos turi būti įrengiama tais atvejais, kai atsiranda mechanizmo perkrova dėl technologinių priežasčių ir kai sunkiomis paleidimo arba savilaidos sąlygomis būtina apriboti paleidimo trukmę esant sumažėjusiai įtampai. Apsauga privalo turėti uždelsimą; tam naudojama šiluminė relė ar kiti įtaisai:</div>\n<p class=\"lf-p\">406.1. Apsauga nuo perkrovos turi išjungti variklį, įjungti signalizaciją arba sumažinti mechanizmo apkrovą, jei yra galimybė tai atlikti.</p>\n<p class=\"lf-p\">406.2. Apsauga nuo perkrovos nebūtina elektros varikliams, veikiantiems trumpalaikiu kartotiniu darbo režimu.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">407.</span>Minimaliosios įtampos apsauga turi būti įrengiama šiems varikliams:</div>\n<p class=\"lf-p\">407.1. nuolatinės srovės varikliams, kurių nėra galimybės tiesiogiai įjungti į tinklą;</p>\n<p class=\"lf-p\">407.2. mechanizmų, kurių savilaida jiems sustojus yra neleistina pagal technologinio proceso arba darbo saugos reikalavimus, keliamus elektros varikliams;</p>\n<p class=\"lf-p\">407.3. kitiems elektros varikliams – pagal Taisyklių 401–402 punktų reikalavimus.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">408.</span>Svarbiems elektros varikliams, kuriems būtina savilaida, jei jie valdomi kontaktoriais ir paleidikliais, turinčiais laikymo apviją, įjungimo grandinėje turi būti naudojami mechaniniai ar elektriniai uždelsimo elementai, užtikrinantys išjungto elektros variklio įjungimą atsikūrus įtampai per nustatytą laiką. Šiems elektros varikliams vietoje valdymo mygtukų naudojami ir rankiniai jungikliai, uždarantys palaikymo apvijos grandinę (apeinant paleidiklio pagalbinius kontaktus), tuo užtikrinant AKĮ atsikūrus įtampai, nepriklausomai nuo maitinimo nutraukimo trukmės, jei tai leistina pagal technologinio proceso ir darbo saugos reikalavimus. Savilaidai užtikrinti reikia vadovautis Taisyklių 401 punkte nustatytais reikalavimais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">409.</span>Sinchroninių elektros variklių apsauga nuo asinchroninio režimo turi būti įrengiama panaudojant statoriaus perkrovos apsaugą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">410.</span>Kintamosios ir nuolatinės srovės elektros variklių apsauga nuo trumpųjų jungimų turi būti įrengiama laikantis šių reikalavimų:</div>\n<p class=\"lf-p\">410.1. tiesiogiai įžemintos neutralės (poliaus) elektros įrenginiuose – visose fazėse arba poliuose;</p>\n<p class=\"lf-p\">410.2. izoliuotosios neutralės (izoliuotų polių) elektros įrenginiuose:</p>\n<p class=\"lf-p\">410.2.1. apsaugoms su saugikliais – visose fazėse arba poliuose;</p>\n<p class=\"lf-p\">410.2.2. apsaugoms su automatiniais jungikliais – ne mažiau kaip dviejose fazėse arba viename poliuje; šiuo atveju visuose elektros įrenginiuose apsauga turi būti įrengiama tose pačiose fazėse arba poliuose.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">411.</span>Kintamosios srovės elektros variklių apsauga nuo perkrovų turi būti įrengiama:</div>\n<p class=\"lf-p\">411.1. dviejose fazėse, kai elektros variklių trumpųjų jungimų apsaugai naudojami saugikliai;</p>\n<p class=\"lf-p\">411.2. vienoje fazėje, kai elektros variklių trumpųjų jungimų apsaugai naudojami automatiniai jungikliai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">412.</span>Nuolatinės srovės elektros variklių apsauga nuo perkrovų turi būti įrengiama viename poliuje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">413.</span>Elektros variklių apsaugos įtaisai turi tenkinti reikalavimus, nurodytus Taisyklių II skyriuje. Elektros variklių minimaliosios įtampos ir visos apsaugos nuo trumpųjų jungimų bei perkrovų įrengiamos naudojant atitinkamus atkabiklius, sumontuotus viename aparate.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">414.</span>Specialias apsaugas nuo darbo dviem fazėmis reikia naudoti tiems elektros varikliams, kurie neturi apsaugų nuo perkrovos, ir tikimybė netekti vienos įtampos fazės yra didelė, todėl dirbant dviem fazėmis yra pavojus sugadinti elektros variklį ir sukelti sunkias pasekmes.</div>\n<p class=\"lf-p\">IV. KONDENSATORIŲ APSAUGA 415. Kondensatorių įrenginiai privalo turėti apsaugą nuo trumpojo jungimo, nedelsiant išjungiančią įrenginį. Apsauga turi nesuveikti nuo įrenginių įjungimo srovių ir nuo srovės šuolių viršįtampių metu.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">416.</span>Kondensatorių įrenginys privalo turėti apsaugą nuo įtampos padidėjimo, išjungiančią įrenginį įtampos efektinei vertei viršijus leistinąją vertę. Įrenginys turi būti išjungiamas uždelsus 3–5 minutes. Šios apsaugos nereikia, jei kondensatorių įrenginys parinktas įvertinus didžiausią galimą grandinės įtampos vertę, t. y. taip, kad padidėjus įtampai kiekvieno kondensatoriaus ilgalaikė įtampa neviršytų 110 proc. vardinės įtampos. Kondensatorių įrenginys įjungiamas pakartotinai, kai jo įtampa sumažėja, bet ne anksčiau kaip po 5 minučių nuo išjungimo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">417.</span>Kai yra galimybė perkrauti kondensatorius aukštesniųjų harmonikų srovėmis, turi būti įrengta uždelsto suveikimo relinė apsauga, išjungianti kondensatorių, atskirų kondensatorių srovei pasiekus efektinę vertę, viršijančią 130 proc. vardinės srovės.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">418.</span>Dviejų arba daugiau vienodų lygiagrečių šakų kondensatorių baterijai reikia naudoti apsaugą, suveikiančią, kai atsiranda šių šakų srovių nevienodumas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">419.</span>Kondensatorių baterijų, kuriose kondensatoriai sujungti lygiagrečiai ir nuosekliai, kiekvienas kondensatorius, kurio įtampa aukštesnė kaip 1,05 kV, turi būti apsaugotas išoriniu saugikliu, suveikiančiu pramušus kondensatorių. Kondensatoriai, kurių įtampa 1,05 kV ir žemesnė, privalo turėti po vieną tirpųjį saugiklį kiekvienoje sekcijoje, įmontuotą korpuse ir suveikiantį pramušus sekciją.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">420.</span>Kondensatorių baterijoms, sudarytoms iš kelių sekcijų, turi būti naudojama kiekvienos sekcijos apsauga nuo trumpųjų jungimų, nors yra įrengta viso kondensatorių įrenginio apsauga. Sekcijos apsauga nebūtina, jei kiekvienas kondensatorius yra apsaugotas atskiru išoriniu arba įmontuotu saugikliu. Sekcijos apsauga turi patikimai išjungti sugedusią sekciją, kai joje trumpojo jungimo srovės kinta nuo mažiausios iki didžiausios vertės.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">421.</span>Turi būti parenkamos tokios kondensatorių baterijų ir saugiklių elektrinių jungčių schemos, kad atskirų kondensatorių izoliacijos pažeidimas nesuardytų jų korpusų, o likusiųjų veikti kondensatorių įtampa nepadidėtų daugiau kaip ilgalaikė leistinoji jos vertė ir kad nebūtų išjungta visa kondensatorių baterija:</div>\n<p class=\"lf-p\">421.1. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos kondensatorių apsaugai turi būti naudojami saugikliai, ribojantys trumpojo jungimo sroves.</p>\n<p class=\"lf-p\">421.2. Kondensatorių išoriniai saugikliai privalo turėti jų perdegimo indikatorius.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">422.</span>Kondensatorių įrenginių apsauga nuo atmosferinių viršįtampių turi būti įrengiama tais atvejais ir naudojamos tos pačios priemonės, kaip nurodyta EĮĮBT.</div>\n<p class=\"lf-p\">V. DURPYNŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ APSAUGA 423. Pastotėse, iš kurių, tarp kitų vartotojų elektros įrenginių, maitinami ir durpynų aukštesnės kaip 1000 V įtampos kilnojamieji (nestacionarieji) elektros įrenginiai, kiekvienai nueinančiai linijai turi būti įrengta selektyvioji apsauga nuo vienfazių įžemėjimų, išjungianti liniją. Turi būti įrengta antroji apsaugos pakopa, suveikianti sutrikus linijos selektyviai veikiančiai apsaugai. Antrajai apsaugos pakopai turi būti naudojama neselektyvioji nulinės sekos įtampos apsauga, suveikianti su 0,5–0,7 sekundės uždelsimu ir išjungianti šynų sekciją (sistemą), transformatorių arba visą pastotę.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">424.</span>Žemesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginiai, naudojami durpynuose ir maitinami iš transformatoriaus su izoliuotąja neutrale, privalo turėti apsaugą nuo vienfazio įžemėjimo, veikiančią be uždelsimo ir išjungiančią elektros įrenginį.</div>\n<p class=\"lf-p\">SUDERINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 15 d. raštu Nr. (13-2)-D8-2432 _________________</p></div>", "next": 0}