1.1.1.2. Nusakyti lietuvių tautos sąsajas su senosiomis baltų gentimis, pastarųjų palikimą ir sąsajas su slavais.
\n1.1.1.3. Pateikti duomenų apie lietuvių tautos (kitataučiai gali ir savo tautos) svarbiausius istorijos periodus.
\nMokiniai diskutuoja, kas jungia tos pačios tautos žmones, kuo tautos panašios ir kuo skiriasi viena nuo kitos. Pasinaudodami mitologija, „istorinėmis“ legendomis, šiuolaikinėmis mokslo teorijomis, aiškinasi lietuvių tautos (kitataučiai gali ir savo tautos) ir jos vardo kilmę, sąsajas su baltų gentimis. Nagrinėja baltų vaidmenį dabartinių rytų ir vakarų slavų tautų etnogenezėje, baltų ir slavų kultūrų sąsajas bei mainus įvairiais istoriniais laikotarpiais. Aptaria ryškiausius lietuvių tautos (kitataučiai gali ir savo tautos) istorijos periodus, valstybingumo laikotarpius, etninių žemių kaitą. Diskutuoja apie Lietuvos kultūros padėtį tarp Rytų ir Vakarų, aiškinasi istorines ir kultūrines aplinkybes, dėl kurių ankstyvojoje LDK formavosi raštija senąja rusų (rusėnų) kalba, vėlyvojoje LDK – lenkakalbė Lietuvos kultūra (gente Lituanus, natione Polonus samprata).
\n1.1.2. Analizuoti etninės kultūros įtaką tautinės ir pilietinės savimonės raidai Lietuvoje. Išsakyti argumentuotą nuomonę dėl Lietuvos tautinių simbolių reikšmės, diskutuoti apie tautos švenčių tradicijas.
\n1.1.2.1. Paaiškinti pilietinės ir tautinės savimonės sampratas.
\n1.1.2.2. Suvokti pilietinės ir tautinės savimonės raidą Lietuvoje.
\n1.1.2.3. Nurodyti Lietuvos tautinių simbolių kilmę ir ypatybes.
\nNagrinėja tautinės ir pilietinės savimonės raidą Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a., koks toje raidoje buvo etninės kultūros vaidmuo, kuo ypatingas dabartinis laikotarpis.
\nAnalizuoja Lietuvos tautinių simbolių (vėliava, herbas, himnas) kilmę, ypatybes ir svarbą. Svarsto, kokios yra ar galėtų būti svarbiausių Lietuvos valstybės švenčių ir atmintinų dienų tradicijos (Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Valstybės dienos, Sausio 13-osios, Baltų vienybės dienos ir kita). Aptaria Dainų švenčių, festivalių, amatų dienų, miestų ir gyvenviečių jubiliejų įtaką tautos, bendruomenių tradicijų plėtrai.
\n1.1.2.4. Išvardyti svarbiausias Lietuvos valstybės šventes ir atmintinas dienas, kitas su tautos tradicijomis susijusias šventes.
\n1.1.3. Nagrinėti tautiečių bendruomenių užsienyje tradicijas, emigracijos priežastis, diskutuoti apie užsienio lietuvių sąsajų su Lietuva stiprinimą.
\n1.1.3.1. Pateikti tautiečių bendruomenių įvairiose šalyse pavyzdžių ir apibūdinti jų veiklą.
\n1.1.3.2. Nusakyti emigracijos priežastis.
\nRemiantis istorija ir dabartimi, aptariamos tautiečių bendruomenės ir jų tradicijos, švietimo ir kultūros padėtis kitose šalyse (etninėse žemėse ir emigracijoje). Gvildenamos įvairios emigracijos priežastys, kokios yra emigrantų ir kitų užsienio lietuvių kultūrinės sąsajos su Lietuva, svarstoma, ar jos galėtų būti glaudesnės ir kaip to pasiekti.
\n1.1.4. Tyrinėti Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų ypatumus. Nagrinėti lietuvių ir kaimyninių tautų ryšius, diskutuoti apie bendradarbiavimą su kitomis šalimis puoselėjant baltų paveldą.
\n1.1.4.1. Pateikti duomenų apie Lietuvos tautinių bendrijų kultūras.
\n1.1.4.2. Nusakyti lietuvių tautos ryšius su kaimyninėmis tautomis.
\n1.1.4.3. Nurodyti kitas šalis, kuriose esama baltų kultūros paveldo.
\nMokiniai aptaria nuo seno Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrų ypatumus. Nagrinėja lietuvių ir gudų sąsajas Rytų Lietuvoje, lietuvių ir gudų etnokultūrinio paveldo indėlį dabartinių Lietuvos lenkų kultūroje. Jei yra galimybė, užmezga su tautinių bendrijų mokykla kultūrinių mainų ryšius, organizuoja bendrus renginius.
\nDiskutuoja apie lietuvių tautos kultūrinius, istorinius ir politinius ryšius su kaimyninėmis tautomis, jų (ypač kultūrinį) stiprinimą. Apibūdina dviejų išlikusių baltų tautų – lietuvių ir latvių – sąsajas, bendradarbiavimą su kitomis šalimis puoselėjant baltų kultūros paveldą.
\n1.2. Paprotinė teisė ir elgesys Nuostatos: gerbti savo ir kitų tautų bendravimo papročius ir paprotinę teisę; puoselėti paprotinio elgesio normas ir bendravimo tradicijas.
\n1.2.1. Analizuoti ir vertinti paprotinės teisės ypatybes Lietuvoje, diskutuoti apie jos reikšmę. Vertinti bendravimo papročių reikšmę tradicinėje kultūroje. Palyginti savo tautos ir kitų tautų bendravimo papročius ir elgesio normas.
\n1.2.1.1. Pateikti duomenų apie paprotinę teisę ir teisėtvarkos pradmenis Lietuvoje.
\n1.2.1.2. Pateikiant pavyzdžių, įvardyti tradicinės bendruomenės paprotinį elgesį bendraujant su skirtingo amžiaus, įvairios socialinės padėties ir pašaukimo, kitos tautybės ir tikėjimo žmonėmis.
\nMokiniai nagrinėja paprotinę teisę, reguliuojančią šeimos ir bendruomenės santykius (paveldėjimas, kraitis, senelių karšinimas, išimtinės davimas, prekybinis ir kitoks susitarimas žodžiu, garbės žodžio laikymasis ir kita), aiškinasi skirtingų laikotarpių nuosavybės ir teisėtumo sampratą Lietuvoje, teisėtvarkos pradmenis (LDK statutai, kiti teisiniai dokumentai).
\nAptaria paprotinį elgesį bendraujant su bendraamžiais, vyresniais ir jaunesniais už save, pagarbų požiūrį į kultūrą ir jos kūrėjus, kitus šviesuolius (mokytojus, kunigus, gydytojus, dievdirbius, pasakotojus, dainininkus, muzikantus ir kita). Pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir papročių, nagrinėja, kokios tradicinėje bendruomenėje gyvavo bendravimo nuostatos su įvairios socialinės padėties (taip pat su neįgaliaisiais, socialinės atskirties asmenimis, pavyzdžiui, elgetomis), skirtingo pašaukimo žmonėmis, pavyzdžiui, žolininkais, užkalbėtojais, kokias teises turėjo vyrai ir moterys, kokios buvo skirtingų lyčių bendravimo ypatybės, kaip elgdavosi su kitos tautybės ir tikėjimo žmonėmis. Palygina savo tautos ir kitų tautų bendravimo papročius ir elgesio normas.
\n1.3. Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos Nuostata: gerbti savo ir kitų tautų žmogaus gyvenimo ciklo apeigas bei papročius, puoselėti pagarbų požiūrį į įvairaus amžiaus žmones.
\n1.3.1. Nagrinėti žmogaus gyvenimo ciklo tarpsnių ir svarbiausių ritualų sampratą etninėje kultūroje.
\n1.3.1.1. Įvardyti žmogaus pagrindinius gyvenimo tarpsnius, nusakyti jų sampratą etninėje kultūroje.
\n1.3.1.2. Apibūdinti Arnoldo van Gennepo perėjimo ritualų teoriją.
\nRemdamiesi metodinėmis priemonėmis ir etnologų darbais, mokiniai aptaria pagrindinių žmogaus gyvenimo tarpsnių (kūdikystės, vaikystės, paauglystės, jaunystės, suaugusio amžiaus ir senatvės) sampratą etninėje kultūroje, panašumus ir skirtumus lyginant su dabartimi. Aiškinasi, kodėl svarbiausiais žmogaus gyvenimo momentais laikyti ne tik gimimas ir mirtis, bet ir vestuvės (simboliškai prilygintos gimimui ir mirčiai), susipažįsta su Arnoldo van Gennepo perėjimo ritualų teorija. Palygina su šiuolaikine gimimo, vestuvių ir mirties samprata.
\n1.3.2. Palyginti gyvybės laukimo, gimtuvių, krikštynų, gimtadienių ir vardadienių papročius etninėje ir šiuolaikinėje kultūroje.
\n1.3.2.1. Nusakyti gyvybės laukimo, gimtuvių ir krikštynų papročius, gimtadienių ir vardinių tradicijas šių dienų ir etninėje kultūroje.
\n1.3.2.2. Pateikti senųjų tautinių vardų pavyzdžių.
\nRemdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aiškinasi ateinančios gyvybės laukimo, gimtuvių ir krikštynų papročius tradicinėje bendruomenėje, juos palygina su šiuolaikiniais papročiais. Aptaria gimtadienių ir vardadienių reikšmę etninėje kultūroje, palygina su dabartinėmis jų šventimo tradicijomis. Apžvelgia senųjų tautinių vardų įvairovę, nagrinėja jų kilmę ir prasmę, palygina savo prosenelių, senelių, tėvų ir dabartinius jaunimo, vaikų vardus.
\n1.3.3. Nagrinėti tradicines vestuves lyginant įvairių regionų, savo ir kitų tautų papročius, ieškant jų atspindžių šiuolaikinėse vestuvėse.
\n1.3.3.1. Išvardyti savo ir kitų tautų tradicinių vestuvių pagrindines dalis, nusakyti jų papročius, apeigas ir folklorą.
\n1.3.3.2. Pateikti šiuolaikinių vestuvių papročių pavyzdžių.
\nPasinaudodami metodinėmis priemonėmis ir įvairiais informacijos šaltiniais, mokiniai aptaria vedybas tradicinėje bendruomenėje – pagrindines ritualo dalis (sutartuves, piršlybas, mergvakarį, didvakarį, vestuves jaunosios ir jaunojo pusėje, sugrįžtuves), jų papročius ir apeigas, apeiginę atributiką, vestuvių tautosaką, muzikinį ir choreografinį folklorą, aiškinasi jų ypatybes, paskirtį ir prasmę. Aptaria žiedo, rūtų vainiko, vaikino kepurės simboliką, kraičio ir pasogos reikšmę. Palygina skirtingų etnografinių regionų, savo tautos ir kitų tautų tradicines vestuves. Aiškinasi, kokios tradicijos ar jų atspindžiai išliko dabartinėse vestuvėse, diskutuoja apie vestuvių įvairovę šiuolaikinėje kultūroje.
\n1.3.4. Lyginant vertinti seno (jauno) sampratą ir požiūrį į senolius tradicinėje bendruomenėje ir šiuolaikinėje kultūroje.
\nNusakyti seno (jauno) sampratą tradicinėje bendruomenėje ir šiuolaikinėje kultūroje.
\nRemdamiesi tautosakos pavyzdžiais ir etnologijos duomenimis, aiškinasi seno (jauno) sampratą ir požiūrį į senolius tradicinėje bendruomenėje, palygina su šiuolaikinėje kultūroje įsivyravusiomis senatvės (seno) neigimo ir jaunystės, grožio kulto nuostatomis. Aptaria kai kurių jaunimo organizacijų, pavyzdžiui, skautų, tradicijas, kurios grindžiamos pagarba vyresniems, senų žmonių globa. Susipažįsta su kitų tautų, pavyzdžiui, gruzinų, kultūrose iki šiol reiškiama pagarba senoliams.
\n1.3.5. Nagrinėti laidojimo ir mirusiųjų minėjimo papročių kaitą Lietuvoje, palyginti su kitų tautų papročiais.
\n1.3.5.1. Apibūdinti įvairių laikotarpių laidojimo papročius Lietuvoje.
\n1.3.5.2. Pateikti pavyzdžių apie kitų tautų laidotuvių bei mirusiųjų minėjimo papročius.
\nMokiniai nagrinėja laidotuvių ir mirusiųjų minėjimo papročius, jų kaitą. Palygina įvairių laikotarpių kapų (pilkapių, senkapių, senųjų kaimo kapinaičių, dabartinių kapinių) ir antkapinių krikštų, kryžių, paminklų ypatybes. Aiškinasi laidojimo ritualo eigą (marinimas, šarvojimas, šermenys, išlydėjimas į kapines, laidojimas, gedulingi pietūs, atminai), susipažįsta su laidotuvių kalbomis, muzikiniu folkloru (raudomis, giesmėmis, maršais), apeiginiais veiksmais ir archajiškomis šokio, žaidimo tradicijomis. Palygina su kitų tautų laidotuvių bei atminų papročiais.
\n1.4. Jaunimo brandos apeigos ir papročiai Nuostatos: suvokti tradicinių jaunimo brandos apeigų ir bendravimo papročių vertę; branginti protėvių požiūrį į meilę ir draugystę, tradicines jaunimo ir meilės dainas.
\n1.4.1. Nagrinėti ir vertinti tradicinių jaunimo brandos apeigų ypatybes. Diskutuoti apie jaunimo bendravimo papročius, jaunystės sampratą palyginant savo ir vyresniųjų kartų tradicijas.
\n1.4.1.1. Pateikiant pavyzdžių, nusakyti tradicinę ir dabartinę jaunystės sampratą, simbolius.
\n1.4.1.2. Papasakoti apie tradicines jaunimo brandos apeigas šeimoje, kaimynų ir jaunimo bendrijose, per vestuves, konfesines apeigas.
\n1.4.1.3. Papasakoti apie jaunimo bendravimo tradicijas pateikiant pavyzdžių iš tėvų, senelių ir prosenelių prisiminimų, vietos tradicijų.
\nAptariama jaunystės samprata ir simboliai etninėje kultūroje, palyginama su dabartimi. Mokiniai susipažįsta su tradicinėmis jaunimo brandos apeigomis: šeimoje (fiziologinės brandos, pirmąkart iškeptos duonos pažymėjimas), kaimynų bendrijoje (pirties apeigos, pirmoji talka), per vyresnės sesers ar brolio vestuves, jaunimo bendrijoje („įrašymas į bernus“, „įrašymas į mergas“), per konfesines apeigas (konfirmacija Mažojoje Lietuvoje, jaunimo mišios). Nagrinėja merginų ir vaikinų iniciacinių papročių skirtumus, brandos apeigų ryšį su darbo ir kalendoriniais papročiais (linamynio, velykinio lalavimo ir kita), jaunimo bendravimo papročius per šokius, gegužines, viešus vakarėlius su vaidinimais, talkas, patalkius ir kita. Apžvelgia regioninius savitumus, iniciacinių papročių kaitą. Nagrinėja vietos papročius, savo tėvų, senelių ir prosenelių prisiminimus apie jų jaunystės tradicijas, palygina su dabartiniais jaunimo papročiais.
\n1.4.2. Palyginant tradicinę bendruomenę ir šiuolaikinę visuomenę, diskutuoti apie požiūrį į meilę ir draugystę, tradicines meilės ir jaunimo dainas.
\n1.4.2.1. Savais žodžiais apibūdinti požiūrį į meilę ir draugystę tradicinėje bendruomenėje bei šiuolaikinėje visuomenėje.
\n1.4.2.2. Pateikti tradicinių jaunimo ir meilės dainų pavyzdžių.
\nAptaria požiūrį į meilę ir draugystę tradicinėje bendruomenėje bei šiuolaikinėje visuomenėje. Atkreipiamas dėmesys, kad tradicinėje kultūroje vaikinai merginas vadindavo seselėmis, o merginos vaikinus – broleliais, pavyzdžiui, kai kuriose karinėse-istorinėse dainose. Apibūdina tradicines jaunimo ir meilės dainas, jų skirtumus nuo kitų tautų šio žanro dainų, palygina su vėlyvesnėmis meilės dainomis – romansais. Mokiniai renka gražiausias tradicines jaunimo ir meilės dainas, jų mokosi.
\n1.5. Kultūrinis kraštovaizdis ir tradicinė architektūra Nuostatos: puoselėti kultūrinį kraštovaizdį ir tradicinę architektūrą; branginti ir saugoti Lietuvos kultūros, istorijos bei gamtos paminklus, saugomas teritorijas.
\n1.5.1. Nagrinėti baltų palikimą kultūriniame kraštovaizdyje, jo buvusią ir dabartinę reikšmę. Diskutuoti apie Lietuvos saugomų teritorijų aktualijas. Analizuoti ir vertinti kultūrinio kraštovaizdžio pokyčius per pastarąjį šimtmetį.
\n1.5.1.1. Pateikti duomenų apie piliakalnius, šventvietes ir kitą baltų palikimą kultūriniame kraštovaizdyje.
\n1.5.1.2. Nurodyti ir bendrais bruožais apibūdinti įvairias Lietuvos saugomas teritorijas.
\n1.5.1.3. Nusakyti įvairių tipų tradicinių kaimų ir kitų pastarojo šimtmečio kultūrinio kraštovaizdžio objektų bruožus.
\nNaudodamiesi įvairiais šaltiniais ir žiniomis, įgytomis per pažintines-edukacines išvykas, mokiniai aptaria išskirtinę Lietuvos kraštovaizdžio ypatybę – piliakalnius, jų vaidmenį baltų kultūroje, kaip apie juos formavosi senieji valsčiai ir žemės, kaip jie kito ir kas išliko iki šiandien. Nagrinėja, kuo senosios baltų šventvietės panašios ar skiriasi nuo kitų pasaulio kultūrų senųjų šventyklų. Apibūdina senojo kraštovaizdžio palikimą menančius mitologinius akmenis, ypatingus medžius, stebuklingus šaltinius ir versmes, nagrinėja jų reikšmę šių dienų kultūroje. Aptaria svarbiausias Lietuvos saugomas teritorijas (nacionalinius, regioninius ir kitus parkus, draustinius, rezervatus), jų paskirtį ir specifiką, susijusias aktualijas. Apibūdina įvairių tipų tradicinius kaimus (padrikieji, kupetiniai, gatviniai, vienkieminiai), gyvenvietes, bažnytkaimius, miestelius, dvarus, miestus, bažnyčias, kapines, žemėvaldos struktūras, pievas, miškus, pelkes ir kita.
\n1.5.2. Išsamiai apibūdinti tradicinės architektūros statinių įvairovę, paskirtį ir regionines ypatybes, kelti etnografinių kaimų ir sodybų išsaugojimo problemas, palyginti su kitų šalių tradicinės architektūros puoselėjimo pavyzdžiais.
\n1.5.2.1. Pateikiant pavyzdžių, nurodyti įvairių tradicinių statinių paskirtį.
\n1.5.2.2. Nusakyti Lietuvos etnografinių regionų tradicinės architektūros bruožus.
\n1.5.2.3. Pateikti duomenų apie etnografinius kaimus ir sodybas.
\n1.5.2.4. Pateikti kitų šalių tradicinės architektūros pavyzdžių.
\nMokiniai aiškinasi tradicinės architektūros statinių įvairovę ir paskirtį Lietuvoje: gyvenamieji namai (regionuose vadinami skirtingai – troba, pirkia, gryčia, stuba), ūkiniai statiniai (svirnas, kluonas, tvartas, daržinė, pirtis, rūsys ir kita), smulkioji architektūra (koplytstulpiai, kryžiai, šuliniai, aviliai, tvoros ir kita), religiniai pastatai (bažnyčios, koplyčios), visuomeninės paskirties statiniai (mokyklos, skaityklos, malūnai, smuklės ir kita). Nagrinėja tradicinės architektūros ypatumus etnografiniuose regionuose. Naudodamiesi sukaupta informacija ir asmenine patirtimi, aptaria etnografinių kaimų ir sodybų būklę, svarsto jų išsaugojimo problemas. Pasinaudodami informaciniais šaltiniais ir vaizdine medžiaga, pateikia kitų šalių tradicinės architektūros pavyzdžių.
\n1.6. Tradicinė ūkinė veikla Nuostatos: puoselėti domėjimąsi tradiciniais darbais ir verslais, su jais susijusiomis tradicijomis; branginti tradicinių mugių Lietuvoje savitumą.
\n1.6.1. Nagrinėti tradicinės ūkinės veiklos reikšmę ir ypatybes, susijusius papročius, apeigas ir folklorą. Tyrinėti tradicinių mugių raidą ir ypatybes Lietuvoje.
\n1.6.1.1. Papasakoti apie įvairius tradicinius kaimo verslus ir darbus, su jais susijusius papročius ir apeigas, pateikti pavyzdžių iš tautosakos ir muzikinio folkloro.
\n1.6.1.2. Nurodyti, kokie technikos ir mechaniniai įrenginiai, susisiekimo priemonės buvo naudojami tradicinėje ūkinėje veikloje.
\n1.6.1.3. Pateikti tradicinės prekybos formų pavyzdžių, nurodyti prekybinius ryšius Lietuvos viduje ir su kitomis šalimis įvairiais laikotarpiais.
\n1.6.1.4. Nusakyti Kaziuko mugės Vilniuje ir kitų tradicinių mugių ypatybes.
\nNaudodamiesi archeologijos, istorijos, etnologijos, tautosakos duomenimis, mokiniai apibūdina pagrindinius tradicinius kaimo verslus ir darbus (žemdirbystę, gyvulių auginimą, medžioklę, žvejybą, bitininkystę, miško ir kitų gamtos gėrybių rinkimą, namų ūkio darbus, būstų statymą, darbo ir buities reikmenų gamybą, miško ūkio verslus ir kita). Aptaria tradicinių amatų bei verslų raidą, paskirtį ir reikšmę Lietuvos ūkiui, žmonių gyvenime. Nagrinėja įvairių darbų papročius, apeigas, su jais susijusią tautosaką ir muzikinį folklorą.
\nLankydamiesi muziejuose, naudodamiesi artimųjų patirtimi ir informacijos šaltiniais, aptaria tradicinėje ūkinėje veikloje naudotus technikos ir mechaninius įrenginius (vėjo ir vandens malūnus, vandentiekius, įvairius matavimo prietaisus), susisiekimo priemones (vežimus, brikas, roges, brastas, tiltus, valtis, keltus), analizuoja jų kaitos tendencijas.
\nNagrinėja įvairias tradicinės prekybos formas (turgūs, mugės). Aptaria, kokie tradiciniai prekybiniai ryšiai gyvavo Lietuvos viduje ir su kitomis šalimis įvairiais istorijos laikotarpiais. Tyrinėja Kaziuko mugės Vilniuje ir kitų tradicinių mugių ypatybes bei raidą Lietuvoje.
\n1.7. Liaudies astronomija Nuostata: suvokti liaudies astronomijos savitumą ir vertę, branginti su ja susijusią tautosaką ir tautodailę.
\n1.7.1. Vertinti liaudies žiniją apie dangaus šviesulius, astronominius reiškinius, nagrinėti liaudies astronomijos sąsajas su kalendorinėmis šventėmis ir ūkio darbais. Apibūdinti liaudies sukurtus laiko matavimo būdus, dangaus šviesulių stebėjimo įrenginius.
\n1.7.1.1. Išvardyti senuosius dangaus šviesulių vardus, pateikti duomenų apie lietuvišką „zodiaką“, liaudies žiniją apie dangaus šviesulius ir astronominius reiškinius, jų sąsajas su žmonių gyvenimu.
\n1.7.1.2. Nusakyti, kokius būdus liaudis naudojo astronominiam, kalendoriniam ir paros laikui bei pasaulio kryptims nustatyti.
\n1.7.1.3. Pateikti su dangaus šviesuliais, reiškiniais, pasaulio modelio samprata susijusių tautosakos ir vizualaus liaudies meno pavyzdžių.
\nRemdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai apibūdina dangaus šviesulių ir astronominių reiškinių aiškinimą bei supratimą tradicinėje kultūroje. Palygina dangaus šviesulių senuosius ir dabar vartojamus vardus, aiškinasi, kuo pasižymi lietuviškas „zodiakas“. Nagrinėja liaudies žiniją apie dangaus šviesulių įtaką gamtai, augalams, gyvuliams ir žmonėms. Aptaria kalendorinių švenčių, ūkio darbų sąsajas su astronominiais reiškiniais ir dangaus šviesuliais.
\nPasinaudodami informacijos šaltiniais, vaizdine medžiaga, lankydami muziejus, rinkdami medžiagą apie paleoastronomines stebyklas, mokiniai nagrinėja laiko matavimo raidą (kaip būdavo nustatoma paros ir metų seka, mėnulio fazės), liaudies naudotus būdus nustatyti kalendorinį ir paros laiką bei pasaulio kryptis, senuosius dangaus šviesulių stebėjimo įrenginius, dirbtinius laiko matavimo prietaisus (smėlio, saulės laikrodžius ir kita).
\nAptaria su dangaus šviesuliais bei reiškiniais susijusias liaudies dainas, pasakojimus, sakmes ir kitus tautosakos pavyzdžius. Nagrinėja jiems būdingas simbolines šeimos narių sąsajas su dangaus šviesulių šeimyna (Saulė – motulė, Mėnuo – tėvelis, Žvaigždė – seselė, Sietynas – brolelis, Aušrinė – mergelė). Apibūdina tradicinės ornamentikos, tautodailės ir tradicinių dirbinių (velykinių margučių, audinių, verpsčių ir kitų drožinių, žalvarinių papuošalų) pavyzdžių sąsajas su dangaus šviesulių įvaizdžiais ir senąja pasaulio modelio samprata.
\n1.8. Kalendoriniai papročiai Nuostatos: branginti kalendorinius papročius suvokiant jų reikšmę žmogaus gyvenime; jausti atsakomybę už kalendorinių tradicijų išsaugojimą bei tęstinumą.
\n1.8.1. Nagrinėti kalendorinių papročių ypatybes ir sąsajas su ūkio darbais, religija.
\nNurodyti kalendorinių papročių sąsajas su ūkio darbais ir religinėmis tradicijomis.
\nRemdamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, mokiniai aiškinasi, kaip kalendorinės šventės siejasi su tradiciniais ūkio darbais ir religinėmis šventėmis. Nagrinėja lokalinius kalendorinių švenčių ypatumus, aiškinasi jų paplitimą, sąsajas su ekonomine ir sociokultūrine krašto padėtimi, atlaidų tradicijomis ir panašiai.
\n1.8.2. Analizuoti vasaros pabaigos, rudens papročius tradicinėje bendruomenėje ir dabar.
\nPalyginti lietuvių ir kitų tautų mirusiųjų minėjimo papročius.
\n1.8.2.1. Nurodyti tradicinius vasaros pabaigos ir rudens darbus, talkas, su jais susijusius papročius.
\n1.8.2.2. Pateikti dabartinių jaunimo talkų pavyzdžių.
\n1.8.2.3. Nusakyti lietuvių ir kitų tautų mirusiųjų minėjimo ir kapų lankymo papročius.
\nAptaria vasaros pabaigos ir rudens darbus tradicinėje bendruomenėje (linarūtė, bulviakasis, linamynis, kūlimas), talkų ir patalkių papročius, jaunimo vaidmenį juose. Palygina tradicines ir šių dienų talkas (akcija „Darom“, medelių sodinimas ir kita), jauno žmogaus požiūrį ir indėlį į jas.
\nNagrinėja mirusiųjų minėjimo ir kapų lankymo papročius Lietuvoje, palygina lietuvių ir įvairių Lietuvos tautinių bendrijų tradicijas, taip pat su kaimyninių ir tolimesnių tautų papročiais.
\n1.8.3. Apibūdinti žiemos švenčių ir periodų lietuviškus papročius, jaunimo vaidmenį juose, palyginti su šiuolaikiniais papročiais, kai kuriomis kitų šalių tradicijomis.
\n1.8.3.1. Pateikti duomenų apie šv. Liucijos dienos papročius.
\n1.8.3.2. Papasakoti apie advento ir kitų žiemos periodų bei švenčių lietuviškus papročius, pateikti šio laikotarpio tautosakos ir folkloro pavyzdžių, atspindinčių jaunimo tarpusavio santykius.
\n1.8.3.3. Nusakyti Pusiaužiemio, Grabnyčių, šv. Agotos švenčių papročius.
\n1.8.3.4. Pateikti duomenų apie „žiemos išvijimo“ karnavalus kitose šalyse.
\n1.8.3.5. Apibūdinti Pelenų dienos, gavėnios ir Pusiaugavėnio papročius.
\nMokiniai susipažįsta su įvairiose Europos šalyse švenčiamos šv. Liucijos dienos (gruodžio 13 d.) papročiais.
\nPalygindami su kitų tautų papročiais, mokiniai aiškinasi, kokiomis ypatybėmis pasižymi lietuviški advento (pradedant nuo šv. Andriejaus dienos papročių, spėjimų), Kūčių, Kalėdų ir tarpušvenčio papročiai. Aptaria jaunimo vaidmenį juose, jaunimo bendravimą atspindinčią to laikotarpio tautosaką, žaidybinį ir šokamąjį folklorą. Apibūdina senąją kalėdinių vaidinimų tradiciją, pavyzdžiui, Sidaro ir jo padėjėjų vaidinimus Aukštaitijoje, sugretina su šiuolaikinio jaunimo mėgstamais persirenginėjimais ir vaidinimais („pižamų vakarėliais“, mergvakariais ir kitais).
\nAptaria Pusiaužiemio, Grabnyčių, šv. Agotos švenčių papročius.
\nNaudodamiesi savo patirtimi ir įvairiais informacijos šaltiniais, palygina lietuviškas Užgavėnes su tradiciniais kitų šalių „žiemos išvijimo“ karnavalais.
\nAiškinasi Pelenų dienos, gavėnios prasmę ir papročius, kas yra Pusiaugavėnis, kuo jis skiriasi nuo gavėnios.
\n1.8.4. Nagrinėti tradicinių pavasario švenčių būdingiausius bruožus. Diskutuoti apie kai kurių su meile ir draugyste susijusių švenčių naujas tradicijas Lietuvoje bei jų ištakas.
\n1.8.4.1. Nusakyti tradicines pavasario šventes, jų papročius ir tautosaką, muzikinį folklorą.
\n1.8.4.2. Pateikti duomenų apie Lietuvoje švenčiamas Valentino, Mildos ir Gegutės šventes, jų kilmę.
\nPasinaudodami įvairiais šaltiniais ir savo patirtimi, mokiniai aptaria tradicines pavasario šventes (pavasario lygiadienį, Velykas, Jurgines, Sekmines ir kita). Analizuoja jų sąsajas su astronominiais ir gamtos reiškiniais, ūkio darbais, jose pasireiškiančią mitinės pasaulėžiūros ir krikščionybės jungtį, palygina su kitų tautų pavasario šventėmis.
\nAptaria Lietuvoje populiarėjančias naujas šventes, susijusias su meile ir draugyste (Valentino dieną, Mildos šventę, Gegutės šventę), svarsto jų vietą šiuolaikinėje kultūroje.
\n1.8.5. Analizuoti pagrindinių vasaros (Joninių ir Žolinių) švenčių papročius, simbolius, kilmę ir prasmę, palyginti lietuvių ir kitų tautų papročius.
\n1.8.5.1. Nurodyti vasaros tradicinių švenčių sąsajas su vasaros darbais.
\n1.8.5.2. Papasakoti apie Joninių (Rasos, Kupolės) šventės papročius, pateikti pavyzdžių apie analogiškos šventės tradicijas Latvijoje ir kitose šalyse.
\n1.8.5.3. Nusakyti Žolinių papročius Lietuvoje, pateikti pavyzdžių iš kaimyninių ir kitų šalių.
\nMokiniai nagrinėja vasaros tradicinių švenčių sąsajas su vasaros darbais (šienapjūte, medkopiu, rugiapjūte ir kitais). Remdamiesi asmenine patirtimi ir įvairiais šaltiniais, mokiniai išsamiai nagrinėja Joninių (Rasų, Kupolių) papročius tradicinėje bendruomenėje, jų reikšmę šiuolaikinėje kultūroje. Apibūdina pagrindinius šventės simbolius (ugnis, vanduo, augalai), apeiginius veiksmus (vainikų pynimas, kupoliavimas, šokiai, šokinėjimas per laužą, prausimasis rasa ir kita), tinkamą, šventės vietos parinkimą, aptaria šventės muzikinį folklorą. Lietuvos tradicijas palygina su Latvijoje švenčiama Lyguo ir Janių švente, kaimyninių ir kitų šalių vasaros saulėgrįžos švente.
\nAptaria Žolinių šventės kilmę ir papročius, susipažįsta su šios šventės tradicijomis kaimyninėse bei kitose šalyse.
\n2.1.1. Nagrinėti tautosakos užrašymo istoriją. Analizuoti liaudies kūrybos prigimtį ir raiškos galimybes, ją vertinti atskiriant nuo kičo.
\n2.1.1.1. Bendrais bruožais nusakyti tautosakos užrašymo istoriją Lietuvoje, išvardyti ryškiausius rinkėjus, gausiausius folkloro, tarmių ir tautodailės fondus.
\n2.1.1.2. Paaiškinti sąvokas liaudies kūryba, mėgėjų kūryba, populiarioji kultūra, masinė kultūra, kičas.
\nMokiniai aptaria tautosakos užrašymo istoriją, ryškiausius rinkėjus (L. Rėza, S. Stanevičius, S. Daukantas, broliai Juškos, Ch. Barčas, J. Basanavičius, A. Sabaliauskas, R. Niemi, J. Balys ir kitus), organizuoto tautosakos rinkimo pradžią ir tolesnę raidą, gausiausius Lietuvoje sukauptus folkloro, tarmių ir tautodailės fondus.
\nNagrinėja liaudies kūrybos kolektyvinę prigimtį ir individualios kūrybinės raiškos galimybes. Aptaria sąvokas liaudies kūryba, mėgėjų kūryba, populiarioji kultūra, masinė kultūra, kičas. Svarsto, kuo liaudies kūryba skiriasi nuo mėgėjų kūrybos, populiariosios ir masinės kultūros, kokia kūryba yra vertinga, o kokia – kičas.
\n2.1.2. Analizuoti tarmių savitumus, gyvosios tradicijos būklę Lietuvoje. Tarmiškai atlikti tautosakos kūrinių, tęsti tarmiškos kalbėsenos tradicijas.
\n2.1.2.1. Pateikti ryškių tarmės požymių pavyzdžių, juos apibūdinti.
\n2.1.2.2. Pateikti tarmių gyvosios tradicijos puoselėjimo pavyzdžių.
\nMokiniai išsamiai nagrinėja tarmių ir potarmių įvairovę Lietuvoje, aptaria savo nuostatas tarmių gyvosios tradicijos puoselėjimo atžvilgiu. Svarsto, kaip tarmės gyvuoja šeimose, kaimynų ir bendraamžių aplinkoje, viešoje erdvėje, žiniasklaidoje, šiuolaikinėje kūryboje. Klausydamiesi garso įrašų, nagrinėja įvairių tarmių ypatybes, pateikia įvairių tautosakos pavyzdžių su ryškiais tarmės požymiais, aiškinasi kai kurių retesnių tarmiškų žodžių reikšmę. Mokosi tautosakos kūrinių, išlaikydami jiems būdingą tarmę ar potarmę. Klausosi šiuolaikinės tarmiškos kūrybos pavyzdžių, atkartoja juos, ieško jos panašumų ir skirtumų su tradicine kūryba. Jei yra galimybė, mokykloje ar vietos bendruomenėje surengiama tarmių viktorina ar tarmiškos kūrybos vakaras. Mokytojas skatina mokinius tarmiškai atlikti tautosakos kūrinius įvairiose šeimos, mokyklos ir kitose šventėse, renginiuose, skatina dalyvauti regiono ir šalies tarmiškos kūrybos ar tautosakos atlikėjų konkursuose.
\n2.1.3. Palyginti įvairių tautų sakytinę tautosaką, vertinti jos interpretacijas grožinėje literatūroje. Mokėti sakytinės tautosakos kūrinių. Apibūdinti įvairias rašytines šiuolaikinės tautosakos formas. Surengti šiuolaikinės tautosakos konkursą ir (ar) jame dalyvauti.
\n2.1.3.1. Pateikti įvairių sakytinės tautosakos pavyzdžių (savo ir kitų tautų).
\n2.1.3.2. Pateikti tautosakos panaudojimo grožinėje literatūroje pavyzdžių.
\n2.1.3.3. Bendrais bruožais nusakyti įvairias rašytines šiuolaikinės tautosakos formas, pateikti jų pavyzdžių.
\nNaudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, mokiniai palygina lietuvių (tautinės bendrijos savo) ir pasirinktos kitos tautos sakytinę tautosaką. Nagrinėja tautosakos tipažus ir būdingus siužetus, vertybines nuostatas, vertina jų interpretacijas grožinėje literatūroje. Mokosi sakytinės tautosakos kūrinių, aiškinasi jų tradicinio atlikimo stilistiką. Naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, apklausdami jaunesnius ir vyresnius už save mokinius, aptaria įvairias rašytines šiuolaikinės tautosakos formas, renka jų pavyzdžius (mokyklos švenčių, mergvakario ar vestuvių scenarijus, taisykles ir patarimus, rimtuosius ir humoristinius atminimus, mokyklinius „dokumentus“ ir panašiai). Surengia šiuolaikinės tautosakos kūrėjų ir atlikėjų konkursą ir (ar) jame dalyvauja.
\n2.1.4. Išsamiai nagrinėti pasirinktus atskirų etnografinių regionų dainuojamojo folkloro ir instrumentinės liaudies muzikos žanrus, palyginti su kitų tautų kūryba, vertinti liaudies muzikos panaudojimo profesionaliojoje ir šiuolaikinėje muzikoje pavyzdžius. Panaudoti liaudies muziką savo kūrybinėje raiškoje.
\n2.1.4.1. Pateikti pasirinktų įvairių regionų dainuojamojo folkloro žanrų pavyzdžių, nurodyti jų atlikimo stilistikos ypatumus.
\n2.1.4.2. Pateikti instrumentinės liaudies muzikos žanrų pavyzdžių, nurodyti jų paskirtį.
\n2.1.4.3. Pateikti kitų tautų tradicinės muzikos pavyzdžių.
\n2.1.4.4. Pateikti liaudies muzikos panaudojimo profesionaliojoje kūryboje, postfolklore, popkultūroje ir alternatyvioje muzikoje pavyzdžių.
\nMokiniai išsamiai nagrinėja, kokiomis ypatybėmis pasižymi tam tikrų etnografinių regionų ir atskirų žanrų dainuojamasis folkloras, pavyzdžiui, kalendorinės, vaišių, jaunimo ir meilės, karinės-istorinės, partizanų, tremtinių ar emigrantų dainos, palygina su kitų tautų tradicine muzika. Renka gražiausią kiekvieno žanro dainą, jų mokosi. Aptaria, kokia dainos paskirtis buvo seniau ir kokia tapo dabar.
\nAptaria instrumentinės liaudies muzikos ypatybes, stilistiką, paskirtį, prasmę ir raidą. Lygina savo etnografinio regiono ir kitų regionų, lietuvių (tautinės bendrijos ir savo) ir kitų tautų instrumentinę liaudies muziką, ieško panašumų ir skirtumų.
\nMokiniai aptaria, kaip vokalinė ir instrumentinė liaudies muzika panaudojama profesionaliojoje kūryboje, postfolklore, popkultūroje ir alternatyvioje muzikoje.
\nIšlaikydami tradicinę atlikimo stilistiką, mokosi atlikti dainuojamojo ir instrumentinio folkloro kūrinius, muzikuoti folkloro ansamblyje (pasiskirsto balsais, aiškinasi ansamblinio muzikavimo ypatumus ir kita). Savarankiškai arba mokytojo padedami mokosi liaudies muzikos aranžavimo ar kurti liaudies muzikos elementais pagrįstą originalią kūrybą, improvizacijos pradmenų.
\n2.1.5. Tyrinėti jaunimo šokių vakarėlių papročius, palyginti su dabartine tradicinių šokių klubų veikla Lietuvoje ir kitose šalyse, šiuolaikiniais jaunimo šokiais. Šokti tradicinius šokius, žaisti žaidimus. Surengti tradicinių šokių vakaronę, šokių ar žaidimų varžytuves ir (ar) jose dalyvauti.
\n2.1.5.1. Apibūdinti jaunimo šokių vakarėlių papročius tradicinėje bendruomenėje.
\n2.1.5.2. Pateikti duomenų apie tradicinių šokių klubų veiklą Lietuvoje ir kitose šalyse.
\n2.1.5.3. Pateikti pavyzdžių apie dabartines jaunimo šokių tradicijas.
\n2.1.5.4. Pateikti Baltijos šalių tradicinių šokių pavyzdžių.
\n2.1.5.5. Pateikti tradicinių sportinių žaidimų pavyzdžių, juos apibūdinti.
\nPasinaudodami senolių pasakojimais, publikuotais šaltiniais, mokiniai nagrinėja jaunimo šokių vakarėlių papročius tradicinėje bendruomenėje – kas, kur ir kada juos organizuodavo, dalyvaudavo, koks būdavo repertuaras, kokia šokių seka, kas grieždavo, kaip būdavo ateinama į šokius ir kaip išeinama, kokia buvo bendravimo ir šokio etika. Palygina su dabartinėmis jaunimo šokių tradicijomis, susipažįsta su tradicinių šokių klubų veikla Lietuvoje ir kitose šalyse. Taip pat susipažįsta su kitų Baltijos šalių tradiciniais šokiais, vieną kitą išmoksta šokti.
\nMokiniai aiškinasi, kuo pasižymi senieji tradiciniai sportiniai žaidimai – taiklumo ir vikrumo, pavyzdžiui, vaikščiojimas su kojūkais, „Duonos kepimas“, „Kazio dūrimas“, jėgų bandymo, pavyzdžiui, rankų lenkimas, „rovimas už lazdos“, „Katinais eiti“, komandiniai žaidimai, pavyzdžiui, „Ritinis“, „Kiaulikė“, „Rekežys“ ir kita.
\nMokiniai plečia savo choreografinį ir žaidybinį repertuarą, moko šokių ir žaidimų vieni kitus. Rengia tradicinių šokių vakarones, šokių ar žaidimų varžytuves, jose dalyvauja.
\n2.1.6. Nagrinėti teatralizuotų vaidinimų tradicijas, Klojimo teatro ir Lietuvių folkloro teatro veiklą bei reikšmę. Taikyti įgytas žinias savo teatralizuotoje kūryboje.
\nPapasakoti apie įvairius tradicinius vaidinimus, pateikti duomenų apie Klojimo teatro ir Lietuvių folkloro teatro veiklą.
\nMokiniai aptaria vakarėlių su vaidinimais, „klojimo vakarų“, „lietuviškų vakarų“ ir kitų teatralizuotų vaidinimų tradicijas Lietuvoje.
\nIšsamiau nagrinėja Klojimo teatro raidą, ypatybes ir reikšmę Lietuvos kultūrai, dabartinę veiklą. Analizuoja Lietuvių folkloro teatro veiklą ir reikšmę folklorinio judėjimo plėtrai Lietuvoje.
\nSavo etnokultūrines žinias ir gebėjimus panaudoja įvairiuose teatralizuotuose vaidinimuose, kuriant spektaklių scenarijus ir panašiai.
\n2.1.7. Nagrinėti regionines tautodailės tradicijas, analizuoti tautodailės atspindžius profesionaliojoje dailėje. Kurti įvairių rūšių liaudies meno kūrinius arba liaudies meno elementus panaudoti savo kūryboje.
\n2.1.7.1. Apibūdinti regionines tautodailės tradicijas, liaudies meno darbų ypatybes.
\n2.1.7.2. Pateikti liaudies meno atspindžių profesionaliojoje dailėje pavyzdžių.
\nPanaudodami publikuotus liaudies meno albumus, mokymosi priemones, kitus informacijos šaltinius, apsilankę mugėse, liaudies meno parodose, mokytojo padedami mokiniai apibūdina regionines tautodailės tradicijas (Vilniaus verbos, pajūrio gintaro juvelyrika, Žemaitijos medžio dirbiniai ir keramika, Aukštaitijos audiniai ir kitas). Nagrinėja, kaip liaudies menas atsispindi profesionaliojoje dailėje (panaudojant meno darbų ir amatų dirbinių techniką, formas, pavidalus, spalvas, įvaizdžius, simbolius). Kiek leidžia galimybės mokosi kurti įvairių rūšių liaudies meno kūrinius, daryti tradicinius dirbinius arba liaudies meno elementus panaudoti savo kūryboje. Mokytojas skatina mokinius bendradarbiauti kūrybiniuose projektuose, dalyvauti tautodailės parodose, konkursuose.
\n2.2. Dalyvavimas etnokultūrinėje veikloje Nuostata: puoselėti tradicijas, jausti atsakomybę už jų tęstinumą.
\n2.2.1. Rengti kalendorines ar kitas tradicines šventes, kitus renginius, kurti jų projektus ir scenarijus, juose dalyvauti atliekant įvairių folkloro rūšių kūrinius.
\n2.2.1.1. Žinoti tradicinių kalendorinių ar kitų tradicijomis grindžiamų švenčių papročius, jų pritaikymo kūrybiniams projektams galimybes.
\n2.2.1.2. Pažinti sakytinio, dainuojamojo, instrumentinio, šokamojo ir žaidybinio folkloro atlikimo stilistiką, skirtingų žanrų repertuarą.
\nMokiniai rengia tradicines kalendorines ar kitas tradicijomis grindžiamas šventes mokykloje ar vietos bendruomenėje, pavyzdžiui, pakvietę žemesnių klasių mokinius, dešimtokai organizuoja Užgavėnių šventę su tradicinėmis vaikštynėmis ir baigiamąja šokių vakarone. Organizuodami šventes, mokiniai kūrybiškai interpretuoja papročius, pasigamina būdingą atributiką, dalyvauja šventėje kaip atlikėjai – griežia liaudies muzikos instrumentais, dainuoja, šoka. Pritaikydami savo žinias, kuria įvairių etninės kultūros renginių scenarijus, projektus, juos įgyvendina.
\nMokytojas skatina mokinius atlikti įvairių rūšių folklorą šeimos, mokyklos, bendruomenės ir kitose šventėse, renginiuose, dalyvauti regionoe ar šalies folkloro atlikėjų konkursuose. Jei yra galimybė, mokykloje ar vietos bendruomenėje mokiniai surengia tautosakos atlikėjų konkursą ar kitą renginį, jame dalyvauja. _________________ Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos 5 priedas PAGRINDINIO ugdymo etninės kultūros bendrosios programos mokinių vertinimas 5–10 klasėse 1 lentelė Mokinių pasiekimų lygių požymiai 5–6 klasėse Lygiai Pasiekimų sritys Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Etninės kultūros vertybių bei reiškinių pažinimas ir vertinimas Mokytojo ir šeimos narių padedamas nusako šeimos ir giminės tradicijas, fragmentiškai apibūdina jų ypatybes.
\nMokytojo padedamas nagrinėja kai kuriuos paprotinio elgesio ir vertybių elementus.
\nBendrais bruožais nusako kai kurias savo sąsajas su tauta ir bendruomene.
\nSuvokia, kas yra pakantumas kitų tautų ir religijų žmonėmis.
\nDomisi šeimos ir giminės tradicijomis, jaučia atsakomybę ir pareigą jas puoselėti.
\nMokytojo padedamas nagrinėja paprotinį elgesį ir vertybes, suvokia jų išsaugojimo svarbą.
\nBendrais bruožais nusako savo sąsajas su tauta ir bendruomene, puoselėja meilę gimtajam kraštui.
\nFormuojasi nuostatas pagarbiai elgtis su kitų tautų ir religijų žmonėmis.
\nIšsamiai apibūdina šeimos ir giminės tradicijas, jas vertina, jaučia atsakomybę ir pareigą jas puoselėti.
\nDomisi ir kryptingai nagrinėja paprotinį elgesį ir vertybes, suvokia jų išsaugojimo bei tęstinumo svarbą.
\nApibūdina savo sąsajas su tauta ir bendruomene, puoselėja meilę Tėvynei.
\nGeba parodyti pagarbą kitų tautų ir religijų žmonėms.
\nPadedamas išskiria bent vieno Lietuvos etnografinio regiono ypatumus, apibūdina kai kuriuos artimiausios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio objektus.
\nPadedamas nurodo kai kuriuos gamtos reiškinių, augalijos ir gyvūnijos įvaizdžius tradicinėje pasaulėžiūroje ir tautosakoje.
\nBendrais bruožais nusako baltų kalendorius, kai kuriuos būdingiausius kalendorinius papročius, mokytojo padedamas palygina kai kurias tradicines ir dabartines šventes, nurodo kai kuriuos tradicinius darbus ir amatus.
\nMokytojo padedamas apibūdina Lietuvos etnografinius regionus ir gyvenamosios vietovės kultūrinį kraštovaizdį, vietos tradicijas, jas puoselėja.
\nMokytojo padedamas aptaria gamtos reiškinių, augalijos ir gyvūnijos įvaizdžius tradicinėje pasaulėžiūroje ir tautosakoje, ugdosi pagarbą gamtai.
\nApibūdina baltų kalendorius, tradicinius kalendorinius papročius, mokytojo padedamas palygina kai kurias tradicines ir dabartines šventes. Brangina tautos kalendorinius papročius.
\nApibūdina tradicinius darbus ir amatus. Suvokia darbštumą kaip itin gerą žmogaus savybę.
\nApibūdina pagrindinius Lietuvos etnografinių regionų ypatumus, domisi gyvenamosios aplinkos kultūriniu kraštovaizdžiu, vietos tradicijomis, jas vertina ir puoselėja.
\nIšsamiai apibūdina gamtos reiškinių, augalijos, gyvūnijos įvaizdžius tradicinėje pasaulėžiūroje ir tautosakoje, ugdosi pagarbą gamtai, ekologines nuostatas.
\nApibūdina baltų kalendorius, domisi ir kryptingai tyrinėja kalendorinius papročius, palygina tradicines ir dabartines šventes. Brangina tautos kalendorinius papročius, paaiškina jų vertę.
\nApibūdina tradicinius darbus ir amatus, palygina su dabartiniais darbais. Vertina darbštumą kaip itin gerą žmogaus savybę, siekia įgyti tradicinių amatų gebėjimų.
\nPadedamas randa etnokultūrinės informacijos mokytojo nurodytuose šaltiniuose, paskatintas klausia, kartais išsako savo nuomonę. Paaiškina tik elementarias išmoktas etnokultūrines sąvokas, tinkamai jas vartoja.
\nRanda etnokultūrinės informacijos mokytojo nurodytuose šaltiniuose, paskatintas klausia apie kai kuriuos etninės kultūros reiškinius ir vertybes, išsako savo nuomonę. Supranta ir tinkamai vartoja daugumą išmoktų etnokultūrinių sąvokų.
\nRanda etnokultūrinės informacijos mokytojo nurodytuose šaltiniuose, klausia ir ieško atsakymų apie kai kuriuos etninės kultūros reiškinius ir vertybes, išsako savo nuomonę. Supranta ir tinkamai vartoja beveik visas išmoktas etnokultūrines sąvokas.
\nMoka bent vieno žanro folkloro (sakytinio, dainuojamojo ar instrumentinio) kūrinių. Šoka kai kuriuos nesudėtingus liaudies šokius. Moka žaisti kelis tradicinius žaidimus. Sukuria kelis nesudėtingus tautodailės ir tradicinių amatų dirbinius.
\nMokytojo padedamas mokosi atpažinti skirtingas tarmes ir potarmes, atskirų etnografinių regionų folklorą, įvairias tautodailės formas. Bendrauja su savo vietovės liaudies kūrybos pateikėjais, folkloro ansambliais ir tautodailininkais.
\nDomisi sakytinio, dainuojamojo, instrumentinio folkloro įvairaus žanro kūriniais, dalį jų moka, sugeba pasidaryti bent vieną nesudėtingą liaudies muzikos instrumentą. Šoka nesudėtingus liaudies šokius, žaidžia kai kuriuos tradicinius žaidimus. Kuria nesudėtingus tautodailės ir tradicinių amatų dirbinius.
\nDomisi ir atpažįsta skirtingas tarmes ir potarmes, apibūdina atskirų etnografinių regionų folklorą, įvairias tautodailės formas. Aktyviai bendrauja su savo vietovės liaudies kūrybos pateikėjais, folkloro ansambliais ir tautodailininkais.
\nMoka sakytinio, dainuojamojo, instrumentinio folkloro įvairaus žanro kūrinių, geba pasidaryti nesudėtingus liaudies muzikos instrumentus. Šoka nesudėtingus liaudies šokius ir kitus moko juos šokti. Žaidžia kai kuriuos tradicinius žaidimus ir paskatina kitus juos žaisti. Kuria nesudėtingus tautodailės ir tradicinių amatų dirbinius Skatinamas dalyvauja mokyklos etnokultūrinėje veikloje (kalendorinėse šventėse ir kituose renginiuose), atlieka jam paskirtą nesudėtingą vaidmenį. Dalyvauja kai kuriose bendruomenės tradicinėse šventėse. Skatinamas dalyvauja mokyklos ar vietos bendruomenės talkose.
\nKlausiamas nurodo savo mokymosi sunkumus ir sėkmingos veiklos sritis.
\nDalyvauja mokyklos etnokultūrinėje veikloje, bendruomenių šventėse ir etninės kultūros renginiuose (kalendorinėse šventėse, vakaronėse, viktorinose, konkursuose ir kita). Skatinamas dalyvauja mokyklos ar vietos bendruomenės talkose, veikia siekdamas bendrų tikslų.
\nApmąsto savo mokymosi sunkumus ir pasiekimus, nurodo labiausiai patinkamą etnokultūrinės veiklos sritį.
\nNoriai dalyvauja mokyklos etnokultūrinėje veikloje, bendruomenių šventėse ir etninės kultūros renginiuose (kalendorinėse šventėse, vakaronėse, viktorinose, konkursuose ir kita.). Dalyvauja mokyklos ar vietos bendruomenės talkose siekdamas individualių ir bendrų tikslų.
\nSėkmingai taiko mokymosi strategijas, jaučia atsakomybę už mokymosi rezultatus, tardamasis su mokytoju išsikelia mokymosi uždavinius.
\n2 lentelė Mokinių pasiekimų lygių požymiai 7–8 klasėse Lygiai Pasiekimų sritys Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Etnokultūros vertybių bei reiškinių pažinimas ir vertinimas Bendrais bruožais nusako skirtingoje aplinkoje gyvenančių žmonių bendruomeninio gyvenimo tradicijas.
\nPadedamas pateikia paprotinio elgesio ir tradicinio etiketo pavyzdžių.
\nFragmentiškai nusako tautinio kostiumo raidą Lietuvoje, pateikia kai kurių kitų šalių tautinio kostiumo pavyzdžių.
\nParodo pakantumą kitoms tautoms ir religijoms.
\nApibūdina bendruomeninio gyvenimo raidą ir tradicijas Lietuvoje, suvokia jų vertę.
\nNagrinėja paprotinį elgesį ir tradicinį etiketą, palygina savo ir kitų tautų bei religijų papročius, juos gerbia.
\nApibūdina tautinio kostiumo raidą Lietuvoje, suvokia jo kaip tautos simbolio prasmę ir svarbą, palygina su kitų tautų tradicijomis.
\nPagarbiai elgiasi su kitų tautų ir religijų žmonėmis.
\nIšsamiai apibūdina bendruomeninio gyvenimo raidą ir tradicijas Lietuvoje, suvokia jų vertę.
\nKryptingai tyrinėja paprotinį elgesį ir tradicinį etiketą, palygina savo ir kitų tautų bei religijų papročius, paprotinio elgesio normas taiko kasdieniame gyvenime.
\nIšsamiai apibūdina tautinio kostiumo raidą Lietuvoje, suvokia jo kaip tautos simbolio prasmę ir svarbą. Lygindamas su kitomis šalimis nagrinėja, kaip dabar puoselėjamos tautinio kostiumo tradicijos.
\nNuosekliai laikosi pagarbos kitoms tautoms ir religijoms nuostatų.
\nBendrais bruožais nusako kai kuriuos namų sampratos etninėje kultūroje požymius.
\nPadedamas apibūdina baltų pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, formuojasi pagarbų požiūrį į gamtą.
\nApibūdina visiems žinomiausius kalendorinius papročius, palygina kai kurias tradicines ir dabartines šventes, pateikia kai kurių kitų religijų kalendorinių papročių pavyzdžių.
\nTuri žinių apie tradicinius amatus, apibūdina kai kurias savo krašto amatininkystės tradicijas.
\nApibūdina namų sampratą etninėje kultūroje, brangina ir puoselėja ryšį su gimtaisiais namais.
\nNagrinėja baltų pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, formuojasi pagarbų požiūrį ir atsakomybe grįstą elgesį su gamta.
\nNurodo kalendorinių papročių ryšį su gamtos ir astronominiais reiškiniais, apibūdina šventes ir jų papročius, palygina kai kurias tradicines ir dabartines šventes, nurodo Kalėdų ir Velykų skirtumus įvairiose konfesijose. Vertina ir puoselėja kalendorinius papročius.
\nNagrinėja tradicinius amatus, aptaria savo vietovės amatininkystės tradicijas.
\nIšsamiai apibūdina namų sampratą etninėje kultūroje, brangina ir puoselėja ryšį su gimtaisiais namais.
\nNagrinėja baltų pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, jų dermę su krikščionybe etninėje kultūroje, formuojasi pagarbų požiūrį ir atsakomybe grįstą elgesį su gamta.
\nPaaiškina kalendorinių papročių ryšį su gamtos ir astronominiais reiškiniais, nagrinėja švenčių reikšmę ir prasmę, palygina kai kurias tradicines ir dabartines šventes, apibūdina Kalėdų ir Velykų skirtumus įvairiose konfesijose. Vertina ir puoselėja kalendorinius papročius.
\nNagrinėja tradicinius amatus ir verslus, jų raidą, aptaria savo vietovės tradicijas, ugdosi nuostatą puoselėti tradicinę amatininkystę.
\nTinkamai vartoja kai kurias išmoktas etnokultūrines sąvokas. Randa etnokultūrinę informaciją mokytojo nurodytuose šaltiniuose, išsako savo nuomonę.
\nSupranta ir tinkamai vartoja daugumą išmoktų etnokultūrinių sąvokų. Randa etnokultūrinę informaciją mokytojo nurodytuose šaltiniuose, domisi etnine kultūra, dažniausiai argumentuotai išsako savo nuomonę.
\nSupranta ir tinkamai įvairiuose kontekstuose vartoja visas išmoktas etnokultūrines sąvokas. Randa etnokultūrinės informacijos mokytojo nurodytuose ir savarankiškai pasirinktuose šaltiniuose, kryptingai domisi etnine kultūra, argumentuotai išsako savo nuomonę.
\nMokosi įvairių folkloro kūrinių, kelis geba atlikti. Moka šokti bent vieną liaudies šokį, gana pasyviai dalyvauja šokių vakaronėje. Žino kai kuriuos tradicinius žaidimus. Padedamas padaro nesudėtingus tautodailės dirbinius.
\nAtpažįsta įvairias tarmes ir potarmes, folkloro žanrus, kai kuriuos palygina, kokie jie yra skirtinguose regionuose, apibūdina tautodailės rūšis, liaudies meno simboliką. Mokosi atpažinti autentišką ir stilizuotą, transformuotą liaudies kūrybą.
\nMoka įvairaus žanro folkloro (sakytinio, dainuojamojo ir instrumentinio) kūrinių, suvokia jų regioninę specifiką. Šoka įvairius liaudies šokius, dalyvauja šokių vakaronėse. Žaidžia įvairius tradicinius žaidimus, moko jų kitus. Kuria įvairius tautodailės ir tradicinių amatų dirbinius.
\nPateikia įvairių tarmių ir potarmių pavyzdžių, suvokia folkloro įvairovę, palygina skirtingų etnografinių regionų liaudies kūrybos pavyzdžius, nagrinėja tautodailės rūšis, liaudies meno simboliką. Geba atpažinti autentišką ir stilizuotą, transformuotą liaudies kūrybą.
\nMoka įvairaus žanro folkloro (sakytinio, dainuojamojo ir instrumentinio) kūrinių, suvokia jų regioninę ir tradicinio atlikimo specifiką. Šoka įvairius liaudies šokius, dalyvauja šokių vakaronėse. Žaidžia ir moko kitus tradicinių žaidimų. Kuria įvairius tautodailės ir tradicinių amatų dirbinius išmėgindamas įvairias technikas.
\nMokytojo skatinamas kartais dalyvauja mokyklos etnokultūrinėje veikloje, kai kuriose bendruomenės šventėse. Pasyvus mokyklos ir vietos bendruomenės talkose.
\nDalyvauja įvairioje mokyklos ir bendruomenės etnokultūrinėje veikloje. Mokyklos ir bendruomenės talkų tradicijas tapatina su socialine veikla, joje dalyvauja.
\nPritaikydamas savo žinias, aktyviai dalyvauja mokyklos etnokultūrinėje veikloje ir bendruomenės etnokultūriniuose renginiuose. Mokyklos ir vietos bendruomenės talkų tradicijas tapatina su socialine veikla ir aktyviai joje dalyvauja.
\nDirbdamas individualiai ar su grupe atlieka, kas nurodyta. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.
\nDirbdamas individualiai ir su grupe jaučia atsakomybę už bendrą rezultatą. Siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų tobulinti savo etnokultūrinius gebėjimus.
\nAktyviai įsitraukia į veiklą, imasi vadovauti grupei, veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų tobulinti savo etnokultūrinius gebėjimus, taip pat skatina tobulėti kitus.
\n3 lentelė Mokinių pasiekimų lygių požymiai 9–10 klasėse Lygiai Pasiekimų sritys Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Etninės kultūros vertybių bei reiškinių pažinimas ir vertinimas Bendrais bruožais apibūdina žmogaus gyvenimo ciklo apeigas ir papročius. Padedamas apibūdina paprotinę teisę, bendravimo su įvairaus amžiaus, socialinės padėties, lyties, tautybės ir tikėjimo žmonėmis papročius.
\nAptaria tautos sampratą ir tradicijas, tautinės bei pilietinės savimonės raidą Lietuvoje. Apibūdina kai kuriuos kitų tautų kultūrinius bei religinius ypatumus, pagarbiai vertina kultūrų įvairovę.
\nApibūdina žmogaus gyvenimo ciklo apeigas ir papročius, suvokia jų prasmę. Tyrinėja paprotinę teisę, bendravimo su įvairaus amžiaus, socialinės padėties, lyties, tautybės ir tikėjimo žmonėmis papročius.
\nApibūdina tautos sampratą ir tradicijas, tautinės bei pilietinės savimonės raidą Lietuvoje, jaučia atsakomybę už savo tautą ir jos likimą. Gerbia kitų tautų kultūrinius bei religinius ypatumus, pagarbiai vertina kultūrų įvairovę.
\nIšsamiai analizuoja žmogaus gyvenimo ciklo apeigas ir papročius, suvokia jų prasmę. Tyrinėja ir vertina paprotinę teisę, bendravimo su įvairaus amžiaus, socialinės padėties, lyties, tautybės ir tikėjimo žmonėmis papročius.
\nNagrinėja tautos sampratą ir tradicijas, vertina tautinės bei pilietinės savimonės raidą Lietuvoje, jaučia atsakomybę už savo tautą ir jos likimą. Tyrinėja ir gerbia kitų tautų kultūrinius bei religinius ypatumus, pagarbiai vertina kultūrų įvairovę.
\nBendrais bruožais nusako pagrindines Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio ir tradicinės architektūros ypatybes, suvokia jų vertę.
\nTyrinėja Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį ir tradicinę architektūrą, palygina su kitų šalių tradicine architektūra. Laikosi nuostatos puoselėti kultūros paveldą Lietuvoje ir pasaulyje.
\nKryptingai tyrinėja Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį, tradicinę architektūrą, vertina savitumus ir palygina su kitų šalių tradicine architektūra. Laikosi nuostatos puoselėti kultūros paveldą Lietuvoje ir pasaulyje.
\nAptaria liaudies žiniją apie dangaus šviesulius, nurodo kai kuriuos jų įvaizdžius tautosakoje, tautodailėje ir tradicinėje pasaulėžiūroje.
\nApibūdina kalendorinius papročius ir jaunimo vaidmenį juose, kai kurias tradicines ir dabartines kalendorines šventes, jaučia pagarbą tradicijoms.
\nAnalizuoja liaudies žiniją apie dangaus šviesulius, apibūdina jų įvaizdžius tautosakoje, tautodailėje ir tradicinėje pasaulėžiūroje.
\nTyrinėja kalendorinių papročių įvairovę, vertina jaunimo vaidmenį juose, palygina kai kurias tradicines ir dabartines kalendorines šventes, savo ir kitų tautų tradicijas, jas gerbia.
\nAnalizuoja ir vertina liaudies žiniją apie dangaus šviesulius, apibūdina jų įvaizdžius tautosakoje, tautodailėje ir tradicinėje pasaulėžiūroje, sąsajas su pasaulio modelio samprata.
\nTyrinėja kalendorinių papročių įvairovę, vertina jaunimo vaidmenį juose, palygina kai kurias tradicines ir dabartines kalendorines šventes, savo ir kitų tautų tradicijas. Jaučia atsakomybę už kalendorinių papročių išsaugojimą.
\nNusako įvairius tradicinius verslus, amatus ir darbus, kitą tradicinę ūkinę veiklą, apibūdina kai kuriuos jos ypatumus, vertina tradicinių amatų ir verslų reikšmę dabarčiai.
\nNagrinėja tradicinius verslus, amatus ir darbus, kitą tradicinę ūkinę veiklą, apibendrina svarbiausius jos ypatumus, vertina tradicinių amatų ir verslų reikšmę dabarčiai.
\nIšsamiai nagrinėja tradicinius verslus, amatus ir darbus, kitą tradicinę ūkinę veiklą, apibendrina svarbiausius jos ypatumus, vertina tradicinių amatų ir verslų reikšmę dabarčiai, svarsto galimas plėtros perspektyvas.
\nSupranta kai kurias išmoktas etnokultūrines sąvokas, tinkamai jas vartoja. Kartais dalyvauja diskusijose aktualiais etninės kultūros klausimais, žino kai kuriuos etnokultūrinės informacijos šaltinius.
\nSupranta ir tinkamai vartoja daugumą išmoktų etnokultūrinių sąvokų. Kelia etninės kultūros puoselėjimo problemas, siūlo jų sprendimo galimybes ir diskutuoja aktualiais klausimais, atsirenka etnokultūrinės informacijos šaltinius.
\nPaaiškina ir tinkamai įvairiuose kontekstuose vartoja išmoktas etnokultūrines sąvokas. Kelia etninės kultūros puoselėjimo problemas, siūlo originalias jų sprendimo galimybes, diskutuoja aktualiais klausimais ir savarankiškai gilinasi į etninės kultūros sritį, kritiškai vertina ir atsirenka etnokultūrinės informacijos šaltinius.
\nMoka bent poros žanrų folkloro (sakytinio, dainuojamojo ar instrumentinio) kūrinių, suvokia jų regioninę specifiką. Sugeba pašokti kelis liaudies šokius, dalyvauja šokių vakaronėse. Moka tradicinių žaidimų. Sukuria kelis tautodailės ir tradicinių amatų dirbinius.
\nSuvokia liaudies kūrybos prigimtį, svarsto tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo problemas. Apibūdina įvairių folkloro žanrų ir tautodailės rūšių regionines ypatybes, kai kuriuos palygina su kitų tautų kūryba. Vertina liaudies kūrybos interpretacijas profesionaliajame mene. Geba skirti liaudies kūrybą nuo kičo.
\nMoka įvairaus žanro folkloro kūrinių, suvokia jų vertę ir regioninę specifiką. Šoka įvairius liaudies šokius, dalyvauja šokių vakaronėse. Moka ir kitus moko įvairių tradicinių žaidimų. Kuria tautodailės ir tradicinių amatų dirbinius.
\nSuvokia liaudies kūrybos prigimtį, svarsto tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo problemas. Tyrinėja įvairius folkloro žanrus ir tautodailės rūšis, jų regionines ypatybes, palygina su kitų tautų kūryba. Vertina liaudies kūrybos interpretacijas mėgėjų ir profesionaliajame mene, šiuolaikinėje kūryboje. Geba skirti liaudies kūrybą nuo kičo.
\nMoka įvairaus žanro folkloro kūrinių, suvokia jų vertę, regioninę ir tradicinio atlikimo specifiką. Šoka įvairius liaudies šokius, dalyvauja šokių varžytuvėse ir (ar) vakaronėse. Moko kitus įvairių tradicinių žaidimų, dalyvauja jų varžytuvėse. Panaudodamas įvairias technikas, kuria tautodailės ir tradicinių amatų dirbinius.
\nPaskatintas dalyvauja mokyklos ir vietos bendruomenės etnokultūrinėse veiklose, pritaikydamas savo etnokultūrinius gebėjimus, padeda įgyvendinti bendras idėjas.
\nTalkų tradicijas tapatina su socialine veikla, paskatintas joje dalyvauja, stengiasi sąžiningai atlikti paskirtą vaidmenį.
\nDalyvauja mokyklos ir bendruomenės etnokultūrinėse veiklose, pritaikydamas savo žinias, kuria įvairių etninės kultūros renginių scenarijus, projektus, juos įgyvendina.
\nTalkų tradicijas tapatina su socialine veikla, joje dalyvauja, kultūrinei talkų daliai pritaiko savo etnokultūrines žinias ir gebėjimus.
\nAktyviai dalyvauja mokyklos ir bendruomenės etnokultūrinėse veiklose, pritaikydamas savo žinias, kuria įvairių etninės kultūros renginių scenarijus, projektus, aktyviai ir kūrybiškai juos įgyvendina, įtraukia kitus.
\nTalkų tradicijas tapatina su socialine veikla, aktyviai joje dalyvauja ir skatina dalyvauti kitus, kultūrinei talkų daliai pritaiko savo etnokultūrines žinias ir gebėjimus.
\nNusako savo etnokultūrinius interesus, gebėjimų pobūdį ir tobulinimosi galimybes, grįžtamąją informaciją panaudoja tolesnio mokymosi tikslais.
\nNumato savo etnokultūrinių interesų plėtojimo būdus, tikslingai naudojasi etninės kultūros mokymosi strategijomis, grįžtamąją informaciją panaudoja tolesnio mokymosi tikslais.
\nNumato savo etnokultūrinės patirties tobulinimo būdus, grįžtamąją informaciją panaudoja keldamas naujus tikslus, teikia siūlymus dėl kitų mokinių etnokultūrinės veiklos. Tikslingai ir veiksmingai naudojasi etninės kultūros mokymosi strategijomis. _________________ Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos 6 priedas Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos integravimo į atskirus dalykus pagal temines sritis pavyzdžiai Nr.
\nTeminė sritis Koncentras Integruotos etninės kultūros pamokos 1 Šeima, giminė ir tradicijos 5–6 kl.
\nIstorijos, etikos, lietuvių k., gimtosios k.
\nBendruomenė ir tradicijos 7–8 kl.
\nIstorijos, etikos Tauta ir tradicijos 9–10 kl.
\nIstorijos, pilietiškumo ugdymo 2 Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos 9–10 kl.
\nEtikos, lietuvių k., gimtosios k., muzikos, šokio, istorijos Jaunimo brandos apeigos ir papročiai 9–10 kl.
\nEtikos, lietuvių k., gimtosios k., muzikos, šokio 3 Paprotinis elgesys ir vertybės 5–6 kl.
\nEtikos, lietuvių k., gimtosios k., muzikos Paprotinis elgesys ir tradicinis etiketas 7–8 kl.
\nEtikos, lietuvių k., gimtosios k., muzikos Paprotinė teisė ir elgesys 9–10 kl.
\nIstorijos, pilietiškumo ugdymo 4 Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai 5–6 kl.
\nTechnologijų 5 Etnografiniai regionai 5–6 kl.
\nLietuvių k., muzikos, dailės ir technologijų, geografijos Gyvenamoji aplinka 5–6 kl.
\nIstorijos, lietuvių k., geografijos Namai etninėje kultūroje 7–8 kl.
\nLietuvių k., gimtosios k., dailės ir technologijos Kultūrinis kraštovaizdis ir tradicinė architektūra 9–10 kl.
\nIstorijos, geografijos, dailės ir technologijų 6 Gamta tradicinėje kultūroje 5–6 kl.
\nLietuvių k., gimtosios k., gamtos ir žmogaus Pasaulėjauta, mitologija ir religija 7–8 kl.
\nIstorijos, lietuvių k.
\nLiaudies astronomija 9–10 kl.
\nFizikos, lietuvių k., gimtosios k., dailės ir technologijų 7 Kalendorinės šventės ir papročiai 5–6 kl.
\nLietuvių k., gimtosios k., tikybos, muzikos, šokio, teatro, dailės ir technologijų Kalendoriniai papročiai 7–8 kl.
\n9–10 kl.
\n8 Tradiciniai darbai ir amatai 5–6 kl.
\nDailės ir technologijų, istorijos Tradiciniai amatai 7–8 kl.
\nDailės ir technologijų, istorijos Tradicinė ūkinė veikla 9–10 kl.
\nDailės ir technologijų, istorijos, lietuvių k., gimtosios k., muzikos, ekonomikos ir verslo 9 Tautinis kostiumas 7–8 kl.
\nDailės ir technologijų 10 Liaudies kūryba 5–6 kl.
\nLietuvių k., gimtosios k., muzikos, šokio, teatro, kūno kultūros, dailės ir technologijų 7–8 kl.
\n9–10 kl. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 Vidurinio ugdymo Etninės kultūros bendroji programa I. Bendrosios nuostatos 1. Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa (toliau – Programa) įgyvendina Vidurinio ugdymo bendrosiose programose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283), keliamus tikslus ir ugdo bendrąsias kompetencijas. Etninės kultūros ugdymas yra integrali bendrojo ugdymo dalis. Programa apibrėžia tikslus ir uždavinius, struktūrą, integravimo galimybes, ugdymo gaires, nurodo tinkamos mokytis aplinkos ypatybes, nustato turinio apimtis, mokinių pasiekimus, pateikia pasiekimų vertinimo pagal lygius kriterijus.
\nII. etninės kultūros UGDYMO tikslas IR uždaviniai 5. Etninės kultūros ugdymo tikslas – ugdyti asmenybę, turinčią brandžią tautinę savimonę ir savigarbą, gebėjimus ir nuostatas puoselėti artimiausios aplinkos, savo šalies ir kitų tautų kultūrą, pasaulio paveldą, suvokiančią etninės kultūros visumą ir jos santykį su dabartimi, kultūrų įvairove.
\n6.1. jaustų pagarbą iš kartos į kartą paveldėtoms vertybėms, domėtųsi etninės kultūros raida;
\n6.2. suvoktų etninės kultūros gyvybingumą ir nuolatinį atsinaujinimą, gebėtų įžvelgti papročių įtaką dabartiniam gyvenimui;
\n6.3. kūrybiškai taikytų etnokultūros žinias ir gebėjimus savo šeimos ir bendruomenės gyvenime, visuomeninėje veikloje;
\n6.4. suvoktų ir pripažintų kultūrų įvairovę kaip vertybę, kartu gebėtų tinkamai atstovauti savo tautos kultūrai;
\n6.5. tobulintų ir sistemintų savo žinias apie etninę kultūrą, suvoktų tautos kultūros visumą ir dabartinę raišką, kartu ir save kaip tos kultūros atstovą;
\n6.6. gebėtų analizuoti svarbiausių tradicijų kilmę ir prasmę, jų sąsajas ir savitumą lygindami su kitų tautų papročiais.
\nIII. PROGRAMOS STRUKTŪRA 7. Etninės kultūros ugdymas yra kompleksiškas, apimantis teorinį pažinimą ir praktinių gebėjimų ugdymą. Programą sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos dvi veiklos sritys:
\n7.1. etninės kultūros reiškinių pažinimas, visumos suvokimas ir vertinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje – ugdomosios veiklos sritis, skirta mokinių pažinimo, suvokimo ir vertinimo gebėjimų ugdymui(si), kai mokomasi atpažinti etninės kultūros apraiškas ne tik praeities, bet ir šiuolaikinėje kultūroje, suvokiant jų tęstinumą ir kaitą, tiriant, analizuojant ir vertinant skirtingų kultūrų panašumus ir skirtumus, susipažįstant su etninės kultūros globa bei paveldo apsauga Lietuvoje ir pasaulyje;
\n7.2. etnokultūrinė raiška – ugdomosios veiklos sritis, skirta mokinių praktiniams gebėjimams, pavyzdžiui, tradicinio dainavimo, šokimo, muzikavimo, pasakojamosios tradicijos, tarmių, tradicinių amatų, etnokultūrinių švenčių organizavimo, papročių pritaikymo, etnokultūrinių projektų rengimo ir įgyvendinimo, ugdyti(s). Įgytų žinių bei su(si)formuotų nuostatų taikymas„ etnokultūrinė raiška padės mokiniams įgyvendinti įvairius tiek tradicinius, tiek savitai interpretuotus kūrybinius darbus. Ši veiklos sritis skatina saviraišką, kūrybiškumą bei visuomeniškumą, sudaro galimybes pritaikyti įgytus gebėjimus ir inicijuoti etnokultūrinę raišką asmeniniame, šeimos, bendruomenės ir visuomeniniame gyvenime.
\n8.1. labiausiai etnokultūrinis ugdymas padeda siekti kultūrinės kompetencijos – skatinant sąmoningą, atsakingą ir kūrybingą mokinių dalyvavimą etninės kultūros procesuose, artimiausios aplinkos ir šalies etninės kultūros, pasaulio paveldo puoselėjimą;
\n8.2. iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetenciją mokiniai ugdosi etnokultūrinėje raiškoje rodydami iniciatyvą ir kūrybiškai taikydami žinias bei gebėjimus, inicijuodami etnokultūrinius renginius, projektus ir juos įgyvendindami;
\n8.3. socialinė pilietinė kompetencija ugdoma padedant mokiniams suvokti savo vaidmenį, puoselėjant etnokultūrines vertybes, šalies ir pasaulio paveldą, pažįstant kultūrų įvairovę, skatinant toleranciją, aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime, ugdant meilę tėvynei;
\n8.4. pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi ieškodami informacijos apie etninę kultūrą, ją nagrinėdami, keldami su etnine kultūra susijusius klausimus ir problemas, ieškodami pagrįstų atsakymų ir problemų sprendimų;
\n8.5. komunikavimo kompetenciją mokiniai išsiugdo tinkamai vartodami etnokultūrines sąvokas, pokalbiuose ir diskusijose sklandžiai, argumentuotai pagrįsdami savo nuomonę apie etninės kultūros reiškinius bei vertybes, bendraudami ir bendradarbiaudami etnokultūrinėje veikloje, remdamiesi tradicijomis ir jų pažinimu;
\n8.6. mokėjimo mokytis kompetenciją mokiniai ugdosi savarankiškai apmąstydami etninės kultūros mokymosi procesą, keldami mokymosi tikslus, taikydami įvairias sau tinkamas strategijas, pasirinkdami ir naudodami tinkamas priemones;
\n8.7. asmeninę kompetenciją mokiniai parodo pozityviai mąstydami, pasinaudodami liaudies išmintimi.
\n9.1. etnokultūrinių vertybių ir procesų pažinimą, interpretavimą bei vertinimą – ugdomas gebėjimas apibūdinti įvairių etnokultūrinių vertybių kilmę, prasmę ir svarbiausias ypatybes, išmanyti etnokultūrinių reiškinių raidą Lietuvoje, suvokti visumą, lyginti su atitinkamais kitų šalių etnokultūriniais reiškiniais, išsakyti argumentuotą nuomonę apie matytus etnokultūrinius renginius, kritiškai vertinti šiuolaikinius su etnine kultūra susijusius reiškinius, suvokti vertybes;
\n9.2. tautinės savimonės ir pagarbos kitų tautų kultūrai puoselėjimą – ugdomas domėjimasis savo ir kitų tautų etnokultūrinių reiškinių bei vertybių būkle, siekis jas išsaugoti ir tęsiant kūrybiškai plėtoti, kryptingas savo tautos tradicijų puoselėjimas šeimoje, bendruomenėje ir visuomenėje, asmeninės etnokultūrinės patirties plėtojimas siekiant geresnių gebėjimų perduoti etnokultūrines vertybes iš kartos į kartą, atstovauti savo tautai parodant pagarbą ir toleranciją savo tautos ir kitų tautų kultūrinio gyvenimo reiškiniams;
\n9.3. etnokultūrinę raišką – tobulinami sakytinio, muzikinio, šokamojo, vaidybinio ir žaidybinio folkloro atlikimo gebėjimai, tradicinių amatų pažinimas ir gebėjimas praktiškai panaudoti teorines žinias, pritaikyti papročius puoselėjant gamtą ir gyvenamąją aplinką, per šeimos ir kalendorines šventes, ruošiant maistą, puoselėjant sveikatą, dalyvaujant įvairiuose etnokultūriniuose mokyklos, vietos bendruomenės ar visuomenės renginiuose, juos organizuojant ir kuriant scenarijus; taip pat ugdomas gebėjimas kurti ir įgyvendinti etnokultūrinius projektus.
\nIV. ETNOKULTŪRINIO UGDYMO integravimo galimybės 10. Etninė kultūra dėl savo visa apimančio pobūdžio pasižymi išskirtiniu integralumu, todėl svarbu išnaudoti visas tarpdalykinės integracijos galimybes. Savo turiniu, tikslais ir uždaviniais, gebėjimų ugdymui(si) skirtomis veiklomis etninė kultūra daugiau ar mažiau siejasi su visais mokomaisiais dalykais. Ryškiausiomis sąsajomis su etnokultūriniu ugdymu pasižymi šie mokomieji dalykai:
\n10.1. Dorinis ugdymas. Etnokultūrinis ugdymas atitinka dorinio ugdymo tikslus ir uždavinius – padėti išugdyti brandžią tautinę savimonę ir savigarbą turinčią asmenybę, gebančią orientuotis pasaulėžiūrinėje ir kultūrinėje visuomenės įvairovėje, kurti pozityvius, tolerantiškus, atsakingus santykius su kitais, plėtoti kultūrinį sąmoningumą remiantis tautos ir žmonijos išmintimi, puoselėti savo šalies ir vertinti kitų tautų kultūrą. Dorinio ugdymo Filosofinės etikos modulis atveria plačias galimybes nagrinėti etninės kultūros sampratą ir reikšmę Lietuvos, Europos ir pasaulio kontekste remiantis įvairių amžių ir šiuolaikinių mąstytojų filosofiniais požiūriais. Šeimos etikos modulis glaudžiai siejasi su žmogaus gyvenimo ciklo, svarbiausių jo tarpsnių, skirtingų lyčių bendravimo, draugystės, meilės, vedybų apeigų ir kitų švenčių, santuokinio gyvenimo, vaikų auklėjimo šeimoje tradicijų nagrinėjimu.
\nProfesinės etikos modulis sudaro sąlygas pažinti ir lyginti senuosius darbo papročius, tradicinius amatus ir verslus, koks buvo darbo organizavimas ir pasiskirstymas darbais, apibūdina dabartines jaunimo profesijos pasirinkimo galimybes. Etikos ir kino modulis parankus mokiniams vaizdingai pristatyti etninės kultūros vertybes, kultūrinį kraštovaizdį, liaudies kūrybą, tradicinį žmogaus santykį su gamta ir įvairių kultūrų etiketo formas. Tikybos mokymas susijęs su etninei kultūrai svarbiais krikščioniškosios pasaulėjautos aspektais, tikėjimo ir religijos raidos tyrimais, tradicine mirties ir pomirtinio pasaulio samprata, kalendorinių švenčių tradicijomis, kryždirbystės ir religinio meno paveldo puoselėjimu.
\nPer tikybos ir religijotyros pamokas mokiniai gali susipažinti su Lietuvoje veikiančių tradicinių religinių bendruomenių gyvenimo ypatumais, taip pat su kitų kultūrų, pasaulio religijų istorijos ir naujausios raidos kontekstu, religijų išpažinėjų pažiūromis, dvasinėmis ir etninėmis kultūros vertybėmis;
\n10.2. Lietuvių kalba ir literatūra, gimtoji kalba. Etninė kultūra tiesiogiai siejasi su lietuvių kalbos ir gimtosios kalbos pažinimu, nacionalinės literatūros suvokimu. Tautą jungia bendra kalba, kurios įvairovė atsispindi tautos kūryboje, tam tikrų reiškinių ir vertybių įvardijimuose, tarmėse, papročiuose ir apeigose. Tautos etninės kultūros ir tautos kalbos ugdymas turi bendrą tikslą – formuoti asmenybę, gebančią gimtąja kalba perimti kultūros paveldą ir gyvąją tradiciją, kurti tautos kultūrai svarbias vertybes, reikšti savosios egzistencijos prasmę. Nacionalinės literatūros pažinimas pradedamas nuo tautosakos, kurios kūrybiniai principai, įvaizdžiai, ženklai ir kitos ypatybės įkvepia grožinę literatūrą, daro įtaką profesionaliajai kūrybai;
\n10.3. Istorija. Etninės kultūros pažinimas padeda geriau suprasti tautos kultūros, bendruomeninio ir socialinio gyvenimo istoriją, pažinti įvairių jos aspektų kaitą, skirtingus bruožus atskirais laikotarpiais, taip pat nuodugniau suvokti tautinės savimonės raidą, sąsajas su kitomis kultūromis, pastebėti bendrus dėsningumus. Istorija padeda atskleisti etninės kultūros kitimo tendencijas kaip Europos ir pasaulio tautų kultūros istorinio sąlygotumo, kintamumo ir tęstinumo išraišką;
\n10.4. Gamtamokslinis ugdymas. Gamtos mokslus ir etninę kultūrą sieja mokinių supratimo apie žmogų ir pasaulį formavimas, atsakomybės ir pagarbos gamtai ugdymas. Iš kartos į kartą užkoduotomis formomis perduotas pasaulio aiškinimas, dangaus šviesulių įvaizdžiai, pasaulio modelio erdvinę ir laikinę struktūrą išreiškiantys ženklai įžvelgiami audinių, drožinių, velykinių margučių ornamentuose, tautodailėje, tautosakoje ir kitoje liaudies kūryboje. Toks pasaulio atspindėjimas ir aiškinimas dažnai buvo susietas su tikėjimu. Nuo pat savo ištakų gamtos mokslai pasaulį aiškina objektyvių duomenų ir faktų kalba, todėl etninės kultūros ir gamtos mokslų integravimas turi būti labai apgalvotas. Etnine kultūra gali būti siekiama mokinius sudominti ir parodyti, kad žmonės nuo seno bandė daugiau sužinoti apie save ir pasaulį, sukaupti faktus stebint kasmet besikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos sezoninius bei astronominius reiškinius, paskatinti suvokti žmogaus ir gamtos tarpusavio priklausomybę. Daugelį aplinkosaugos, sveikos gyvensenos, darnaus vystymosi idėjų užuomazgų galima rasti etninėje kultūroje;
\n10.5. Meninis ugdymas. Etninės kultūros integraciniai ryšiai su meno dalykais – muzika, šokiu, daile, teatru – atskleidžia nacionalinio meno ištakas, leidžia geriau suvokti tautos kūrybos savitumą, pagrindinius vaizdinius, simboliką, estetinius idealus, komponavimo principus, kitas kūrybines priemones ir ypatybes. Liaudies kūrybos, apimančios sakytinį, muzikinį, šokamąjį, vaidybinį ir žaidybinį folklorą bei tautodailę, suvokimas kaip nuolat atsinaujinančios ir kartu puoselėjančios tradicijų tąsą, skatina ugdytinių kūrybines galias, leidžia perimti ir plėtoti kultūrinį tautos palikimą suprantant ankstesnių kartų indėlį, padeda formuotis asmenybei, kuri gebės rūpintis liaudies meno palikimo išsaugojimu;
\n10.6. Technologijos. Etnokultūrinis ugdymas siejamas su technologijų dalyku sudarant mokiniams galimybes pažinti tautodailę, tradicinius amatus, verslus ir darbus, įvairialypį ūkinės veiklos paveldą, puoselėti vertybines nuostatas, elgesio kultūrą ir tradicijas. Praktinis tradicinių patiekalų ruošimo ir stalo padengimo, tradicinių dirbinių gaminimo gebėjimų ugdymas leidžia mokiniams įgyti naudingos darbo patirties, kuri galės būti reikalinga tolesnėje kūrybinėje ir netgi profesinėje veikloje. Su mitybos papročiais ir kulinariniu paveldu siejasi Turizmo ir mitybos modulis, su tradiciniais amatais – Statybos ir medžio apdirbimo bei Taikomojo meno, amatų ir dizaino moduliai, su tradicine apranga – Tekstilės ir aprangos modulis;
\n10.7. Kūno kultūra. Etninė kultūra papildo kūno kultūros turinį liaudies žaidimais – taip didinamas etninės kultūros ugdymo(si) prieinamumas, mokiniams sudaromos sąlygos išgyventi gyvąją tradiciją ir tautinį tapatumą, skatinama juos burtis į įvairius šių žaidimų klubus ar komandas. Kūno kultūros bendrosios programos išplėstinio kurso Krašto gynybos modulis turi sąsajų su etnokultūriniu ugdymu, nes modulio turinys apima pilietinį, patriotinį ir tautinį ugdymą. Kitas išplėstinio kurso modulis Neolimpinės sporto šakos taip pat turi sąsajų su liaudies žaidimais. Integruoti į ugdymą sportiniai ir judrieji liaudies žaidimai gali pratutinti kūno kultūros vidurinio ugdymo programą, kartu puoselėti šių žaidimų tradicijos tęstinumą.
\n11.1. Užsienio kalbos. Užsienio kalbų mokymasis padeda mokiniams susipažinti su kitų tautų papročiais ir tradicijomis, nustatyti bendrumus ir skirtumus, ugdyti pagarbą kitoms kultūroms;
\n11.2. Matematika. Etninę kultūrą su matematika sieja skaičiavimo sistemų kilmė, archajiškų kalendorinių matavimų patirtis, liaudiški matai ir saikai;
\n11.3. Informacinės technologijos. Naudodami informacines technologijas, mokiniai veiksmingiau ir greičiau randa reikiamą informaciją etnokultūrine tema internete, rengia projektus, stebi mokomąją vaizdo medžiagą, naudojasi skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, turi galimybę bendrauti ir bendradarbiauti su kitų tautų atstovais, gauti naudingos informacijos apie kitų tautų tradicijas ir papročius;
\n11.4. Geografija. Etnokultūrinį ugdymą su geografijos dalyku sieja savo krašto, gimtosios ir gyvenamosios vietovės geografinio savitumo, reikšmingų gamtos ir kultūros paveldo objektų pažinimas, tautos etninės kultūros suvokimas ne tik kaip savitos, bet ir kaip daugialypės, paturtintos kaimyninių ir kitų tautų patirtimi.
\nV. ETNOKULTŪRINIO ugdymo gairės 13. Remdamiesi Programa ir atsižvelgdami į etnografinio regiono, mokyklos, vietos bendruomenių tradicijas, turimas priemones, šalia gyvenančias kitas tautas, mokytojai galės lanksčiai planuoti konkrečią ugdymo situaciją atitinkantį etninės kultūros dalyko turinį. Planuojant svarbu atsižvelgti į mokinių gebėjimus, pasiekimų lygį, etnokultūrinius polinkius ir mokymosi poreikius, mokymo(si) sąlygas, ieškoti etnokultūrinio ugdymo sąsajų ir turinio integracijos su įvairiais mokomaisiais dalykais, bendradarbiauti su tų dalykų mokytojais.
\nVI. ETNOKULTŪRINIO UGDYMO mokymosi aplinka 17. Ugdant mokinių etnokultūrinį mąstymą, plėtojant jų gebėjimus, įgūdžius ir žinias, labai svarbi tinkama emocinė mokymosi aplinka: mokytojo ir mokinio, pačių mokinių tarpusavio bendradarbiavimas ir bendravimas, skatinantis kūrybiškumą, formuojantis vertybinius santykius su kitais žmonėmis, aplinkiniu gyvuoju ir materialiuoju pasauliu. Etninės kultūros pamokoms gali būti naudojamas ne tik tinkamai įrengtas etninės kultūros kabinetas, bet ir muziejus, biblioteka, informacinis centras, regioninis parkas. Svarbu, kad pati aplinka vizualiai pagelbėtų etnokultūriniam ugdymui. Etninės kultūros kabinete, be etnokultūrinių vertybių, mokomosios medžiagos, turėtų būti vaizdo medžiagos peržiūros įranga, informaciniai leidiniai, vaizdo ir garso įrašai. Fizinė aplinka, pritaikyta įvairių poreikių mokiniams, turi būti saugi, estetiška ir funkcionali.
\nVII. Etnokultūrinio ugdymo mokinių pasiekimai, turinio apimtis ir vertinimas 18. Mokinių pasiekimams keliami reikalavimai pateikiami Programos 1 priede.
\n19.1. Etninės kultūros samprata. Mokiniai aiškinasi etninio tapatumo bei tautinės savimonės ypatumus, ryšius su etnine kultūra. Analizuoja etninės kultūros ir kitas susijusias sąvokas. Nagrinėja veiksnius, turėjusius įtakos etninės kultūros formavimuisi ir kaitai. Diskutuoja apie etninės kultūros integravimą į šiuolaikinę kultūrą, santykį su profesionaliąja kultūra;
\n19.2. Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. Mokiniai apžvelgia baltų pasaulėžiūros, mitologijos ir religijos šaltinius, raidą ir įtakos turėjusius veiksnius. Aiškinasi būdingų mitinių vaizdinių prasmę, požiūrį į žmogaus santykį su gamta. Nagrinėja pomirtinio gyvenimo sampratą baltų pasaulėžiūroje, jos apraiškas kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, folklore, tradicinėje architektūroje, dirbiniuose, tautodailėje ir kitame pavelde. Baltų pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją lygina su kitų kultūrų palikimu. Nagrinėja senojo tikėjimo ir krikščionybės persipynimą etninėje kultūroje;
\n19.3. Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos. Mokiniai aptaria svarbiausius žmogaus gyvenimo etapus nuo kūdikystės iki senatvės. Aiškinasi jaunimo bendravimo papročius ir brandos apeigas, lygina jas su šiuolaikiniu jaunimo gyvenimu. Nagrinėja vedybų papročius ir apeigas etninėje kultūroje, jų prasmę, vestuvinį folklorą. Lygina savo tautos ir kitų tautų vedybinius papročius, aptaria tradicijų atspindžius šiuolaikinėse vestuvėse. Apžvelgia gimtuvių, vardynų bei krikštynų papročius ir apeigas, jų raidą, atspindžius šiuolaikinėse krikštynose ar vardynose. Aptaria senolių vaikų auginimo ir auklėjimo patirtį, vaikams skirtą tautosaką, svarsto tradicijų taikymo dabartiniam vaikų auklėjimui šeimoje ir ugdymo įstaigose galimybes. Nagrinėja tradicinę mirties ir pomirtinio pasaulio sampratą, požiūrį į senatvę. Aptaria laidotuvių papročius ir apeigas, muzikinį folklorą, lygina su kitų tautų ar šalių tradicijomis. Apibūdina kapų priežiūros ir lankymo papročius, jų kaitą;
\n19.4. Sveikatos tausojimo papročiai ir gydymas. Mokiniai nagrinėja sveikatos ir ligos sampratą etninėje kultūroje, senuosius sveikatos tausojimo ir higienos laikymosi papročius. Aptaria tradicinėje virtuvėje ir liaudies medicinoje naudojamus gydomuosius augalus bei produktus, kitus liaudies medicinos ir veterinarijos ypatumus. Nagrinėja ligonio slaugymo ir lankymo papročius. Aiškinasi tradicinės bendruomenės požiūrį į žalingus įpročius;
\n19.5. Kulinarinis paveldas ir mitybos papročiai. Mokiniai aptaria tradicinius mitybos papročius, jų kaitą. Nagrinėjamus atskirų Lietuvos etnografinių regionų kulinarinio paveldo bruožus, svarbiausių kalendorinių švenčių tradicinį valgiaraštį, vaišinimosi tradicijas lygina su dabartiniais svetingumo ir vaišių papročiais. Apžvelgia Lietuvos tautinių bendrijų tradicinės virtuvės ypatumus. Aiškinasi kulinarinio paveldo sklaidą Lietuvoje;
\n19.6. Etnografiniai regionai. Mokiniai nagrinėja Lietuvos etnografinių regionų ypatumus lėmusias gamtines, istorines, sociokultūrines ir kitas priežastis, skirtingą regionų raidą, sąsajas su baltų gentimis. Analizuoja, kaip etnografinių regionų ypatybės atsispindi materialinėje ir dvasinėje etninėje kultūroje, kai kurių požymių įsismelkimą pereinamose, mišriose teritorijose;
\n19.7. Kultūrinis kraštovaizdis ir tradicinė architektūra. Mokiniai lygina skirtingų Lietuvos etnografinių regionų kultūrinį kraštovaizdį ir tradicinę architektūrą. Nagrinėja tradicinės sodybos pastatų ir jų dalių simbolinę reikšmę, namo statybos, įkurtuvių papročius ir apeigas. Aptaria tradicinės sodybos kaitą pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos kaime. Palygina tradicinės architektūros bei kultūrinio kraštovaizdžio dabartiniu metu puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse;
\n19.8. Kalendorinės šventės ir papročiai. Mokiniai nagrinėja ciklinę laiko sampratą tradicinėje pasaulėžiūroje, agrarinių švenčių ryšį su gamtos ciklais. Aptaria pagrindines savo tautos kalendorines šventes – rudens, žiemos, pavasario ir vasaros, kai kurias analizuoja išsamiau, lygina su panašiomis kitų tautų šventėmis. Ankstesnio laikotarpio švenčių apeigas ir papročius lygina su dabartinėmis tradicijomis, naujais reiškiniais. Nagrinėja kalendorinės tautosakos ir folkloro ypatybes, semantiką ir raidą;
\n19.9. Tradiciniai amatai, verslai ir darbai. Mokiniai aptaria tradicinės bendruomenės darbo papročius ir apeigas, jų sąsajas su mitiniais vaizdiniais ir simbolika. Nagrinėja su tradiciniais darbais susijusią liaudies kūrybą. Aiškinasi įvairius tradicinius amatus ir verslus, jų raidą, kaitos priežastis. Aptaria tradicinių dirbinių, kitų produktų realizavimo būdus praeityje ir dabar. Nagrinėja šių dienų tradicinių amatų ir verslų plėtrą, senųjų darbo papročių rekonstrukcijas įvairiose šventėse. Svarsto tradicinių amatų ir darbų naudojimo kultūrinio turizmo plėtrai galimybes Lietuvoje, lygina su kitų šalių pavyzdžiais;
\n19.10. Archeologinis ir tautinis kostiumas. Mokiniai aptaria I–XVI a. baltų aprangą, archeologinių radinių reikšmę jai atkurti. Svarsto archeologinio kostiumo atkūrimo ir pasigaminimo galimybes, autentiškumo ir interpretacijos klausimus, reikšmę dabarčiai. Apžvelgia XVII a.–XIX a. pabaigos lietuvių valstiečių tradicinės aprangos bendruosius bruožus ir regioninius skirtumus. Analizuoja tradicinio kostiumo kitimo priežastis, tautinio kostiumo susiformavimo aplinkybes, jo inovacijas tradicinio kostiumo kontekste. Lietuvišką kostiumą lygina su kitų tautų nacionaliniais kostiumais, apžvelgia Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų tautinių kostiumų ypatumus. Aiškinasi tautinio kostiumo reikšmę ir pritaikymą šiuolaikinio žmogaus gyvenime Lietuvoje bei kitose šalyse.
\n19.11. Liaudies kūryba. Mokiniai aptaria folkloro – sakytinio, muzikinio, šokamojo, žaidybinio, vaidybinio – įvairovę, taip pat šiuolaikinio folkloro pavyzdžius. Pasirinktinai nagrinėja atskirus folkloro žanrus ir liaudies muzikos instrumentus, jų plitimą etnografiniuose regionuose, ypatybes, paskirtį ir semantiką. Analizuoja tarmių ir patarmių ypatumus, svarsto tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo problemas. Nagrinėja tautosakos ir tarmių apraiškas grožinės literatūros kūriniuose, poezijoje. Apibūdina tautodailės įvairovę Lietuvoje, jos raidą, domisi įvairiais tradiciniais amatais, mokosi kurti tautodailės kūrinius. Aptaria įvairios liaudies kūrybos naudojimą mėgėjų ir profesionalų kūryboje – aranžuotėse, stilizacijose, autoriniuose kūriniuose.
\n19.12. Etninės kultūros tyrimai, sklaida, valstybinė globa. Mokiniai aiškinasi, ką tyrinėja su etnine kultūra susiję įvairūs mokslai. Susipažįsta su Lietuvoje sukauptais folkloro, tarmių, etnografijos ir kitais fondais, jų duomenų bazėmis internete, svarbiausiomis mokslinių tyrimų ir kultūros įstaigomis. Aptaria, kokiose aukštosiose mokyklose rengiami etninės kultūros specialistai. Susipažįsta su įvairiomis etnokultūrinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, interneto tinklalapiais, aptaria etninės kultūros sklaidą kitose masinėse informavimo priemonėse. Nagrinėja kultūros paveldo ir etninės kultūros valstybinę globą Lietuvoje. Aiškinasi, kaip materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą globoja tarptautinės organizacijos, kokios Lietuvos etnokultūrinės vertybės įrašytos į UNESCO sudarytą Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.
\nVIII. Programos įgyvendinimo modeliŲ aprašymas 21. Programos įgyvendinimo modeliai gali būti įvairūs:
\n21.1. pasirenkamasis etninės kultūros dalykas 11–12 klasėms;
\n21.2. pasirenkamieji etninės kultūros moduliai 11–12 klasėms (modulių apimtis priklauso nuo skiriamų valandų skaičiaus). Pavyzdžiui: Kalba ir etninė kultūra, Menai ir etninė kultūra, Technologijos ir etninė kultūra, Etninė kultūra ir socializacija, Papročiai ir etika. Modulius sudarančių teminių sričių pavyzdžiai pateikiami Programos 3 priede;
\n21.3. Programos integravimas į įvairius mokomuosius dalykus, pasirenkant iš Programos temines sritis kiekvienam koncentrui ir pagal jas planuojant integruotas pamokas, vedamas vieno, dviejų ar daugiau dalykų mokytojų. Integravimo pagal temines sritis pavyzdžiai pateikiami Programos 4 priede;
\n21.4. etninės kultūros integravimas į visus mokomuosius dalykus ir į daugelį mokyklos gyvenimo sričių, kai aktualios etninės kultūros temos nagrinėjamos ne tik per mokomųjų dalykų pamokas, bet ir neformalųjį švietimą, mokyklos bendruomeninį gyvenimą, pavyzdžiui, įgyvendinant mokyklos pasirinktą sustiprinto etnokultūrinio ugdymo kryptį ar tam tikrą projektinę veiklą;
\n21.5. etninės kultūros įgyvendinimas neformaliojo švietimo srityje, kai mokyklų, vykdančių vidurinio ugdymo programą, etninės kultūros kolektyvų – folkloro ansamblių, klubų, amatų būrelių ir kitų – vadovai, neformaliojo švietimo mokyklų mokytojai įgyvendina Programos etnokultūrinės raiškos veiklą, ją pagal galimybes papildydami pasirinktomis etnokultūros vertybių bei reiškinių pažinimo ir vertinimo veiklos srities temomis. _________________ Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos 1 priedas Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos mokinių pasiekimAI 1. Etninės kultūros reiškinių pažinimas, visumos suvokimas ir vertinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje Nuostatos: puoselėti savo tautinę savimonę, kultūrą, toleruoti ir branginti kitų tautų kultūras; vertinti savo tautos kultūros unikalumą, jausti atsakomybę už jos išsaugojimą; vadovautis tradicinėmis vertybėmis, savo šeimoje ir visuomenės gyvenime puoselėti iki šiol aktualias tradicijas; suvokti save kaip savo tautos etninės kultūros kūrėją, skleidėją ir puoselėtoją.
\nEsminiai gebėjimai: analizuoti ir vertinti įvairius etninės kultūros reiškinius bei vertybes, jų pokyčius ir reikšmę šiuolaikinėje kultūroje; palyginti įvairias senesnes ir naujesnes etninės kultūros formas, savo ir kitų tautų kultūros reiškinius; puoselėti ir kūrybiškai tęsti tautos kultūros tradicijas.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Etninės kultūros samprata 1.1.1. Analizuoti tautinės, etninės savimonės ypatumus.
\n1.1.1.1. Nurodyti tautų ir etnosų susiformavimą lėmusias priežastis.
\n1.1.1.2. Paaiškinti etninės kultūros ištakas, apibūdinti įtakas, veikusias etninės kultūros formavimąsi. Paaiškinti etninės kultūros sąvoką, tautos ir etninės kultūros ryšį.
\n1.1.1.3. Bendrais bruožais nusakyti dvasinę ir materialinę tautos kultūrą – nematerialųjį ir materialųjį kultūros paveldą.
\n1.1.1.4. Aptarti lietuvių etninės kultūros sąsajas su kaimu, valstietija, taip pat su dvarais, miesteliais, miestais, kitų šalių kultūromis.
\n1.1.2. Vertinti įvairias įtakas tradicijoms. Diskutuoti etninės kultūros tęstinumo poreikio ir galimybių klausimais, pateikti siūlymų plėtoti etninės kultūros reiškinius savo bendruomenėje.
\n1.1.2.1. Pateikti etninės kultūros kitimo ir atsinaujinimo pavyzdžių.
\n1.1.2.2. Palyginti tradicijos ir inovacijos, kultūrinės asimiliacijos, daugiakultūriškumo, kultūrinio sinkretizmo sąvokas, nurodyti jų santykį.
\n1.1.2.3. Nusakyti etninių tradicijų kaitą vykstant socialiniams, vertybiniams, ekonominiams, politiniams, kultūriniams pokyčiams, santykiams su kitomis kultūromis, globalizacijai.
\n1.1.2.4. Pateikti etninės kultūros integravimo(si) į šiuolaikinę kultūrą pavyzdžių.
\n1.1.2.5. Nusakyti etninės kultūros santykį su masine ir profesionaliąja kultūromis.
\n1.2. Pasaulėžiūra, mitologija ir religija 1.2.1. Analizuoti ir vertinti tradicinę pasaulėžiūrą, mitologijos ir religijos reiškinius. Interpretuoti tradicinės pasaulėžiūros atspindžius, mitinius įvaizdžius pavelde ir profesionaliajame mene.
\n1.2.1.1. Panaudojant mitologijos šaltinius ir šiuolaikinių mokslo tyrimų rezultatus, apibūdinti veiksnius, darančius įtaką pasaulėžiūros formavimuisi, mitologijos ir religijos raidai.
\n1.2.1.2. Pateikti mitinių vaizdinių apie pasaulio sukūrimą ir jo sandarą pavyzdžių, paaiškinti jų prasmę, požiūrį į žmogaus santykį su gamta.
\n1.2.1.3. Apibūdinti tradicinę dangaus šviesulių poveikio gamtai ir žmonėms sampratą.
\n1.2.1.4. Paaiškinti pomirtinio gyvenimo sampratą senojoje baltų pasaulėžiūroje, aptarti „Sovijaus mitą“.
\n1.2.2. Palyginti baltų ir kitų pasirinktų kultūrų ar tautų pasaulėžiūros, mitologijos ir religijos ypatybes.
\n1.2.2.1. Apibūdinti baltų pasaulėžiūros, mitologijos ir religijos ypatybes lyginant su kitų kultūrų palikimu.
\n1.2.2.2. Konkrečiais pavyzdžiais iš ankstyvesnio ir dabartinio laikotarpio iliustruoti baltų tikėjimo ir krikščionybės pynimosi etninėje kultūroje reiškinius.
\n1.3. Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos 1.3.1. Analizuoti žmogaus gyvenimo ciklą, svarbiausius jo tarpsnius ir apeigas.
\n1.3.1.1. Apibūdinti svarbiausius žmogaus gyvenimo etapus nuo kūdikystės iki senatvės.
\n1.3.1.2. Nurodyti skirtingus amžiaus tarpsnius tautosakoje ir kitoje liaudies kūryboje.
\n1.3.2. Palyginti jaunystės ir vedybinio amžiaus sampratą tradicinėje bendruomenėje ir šiuolaikinio jaunimo gyvenime.
\n1.3.2.1. Apibūdinti jaunimo bendravimo papročius ir brandos apeigas, jų regioninius, kultūrinius savitumus ir kaitą.
\n1.3.2.2. Nurodyti jaunimo vaidmenį bendruomeniniuose papročiuose ir apeigose.
\n1.3.3. Analizuoti vedybų papročius, apeigas, tautosaką ir muzikinį folklorą lyginant savo ir kitų tautų vedybinius papročius, nagrinėjant senųjų tradicijų tęstinumą ar transformacijas šiuolaikinėse vestuvėse.
\n1.3.3.1. Pateikti vedybų papročių ir apeigų pavyzdžių, paaiškinti jų tiesiogines ir simbolines prasmes.
\n1.3.3.2. Apibūdinti regioninius vestuvių papročių ir folkloro savitumus.
\n1.3.3.3. Palyginti savo tautos ir pasirinktinai kitų tautų vedybų papročius, folklorą.
\n1.3.3.4. Aprašyti, kaip tradicijos gyvuoja šiuolaikinėse vestuvėse, nagrinėjant papročių ir apeigų eigos, paskirties ir prasmės išlaikymą arba pokyčius, transformacijas, kūrybines naujoves dainose, instrumentinėje muzikoje ir sakytinėje tautosakoje.
\n1.3.4. Analizuoti gimtuvių, vardynų, krikštynų, vaikų auginimo papročius tradicinėje bendruomenėje ir jų tąsą bei pokyčius šiuolaikinėje kultūroje.
\n1.3.4.1. Apibūdinti gimtuvių, vardynų bei krikštynų papročius ir apeigas tradicinėje bendruomenėje.
\n1.3.4.2. Nusakyti krikštavaikių ir krikštatėvių santykius, senųjų papročių išlaikymą, pokyčius, transformacijas šiuolaikinėse krikštynose ar vardynose.
\n1.3.4.3. Aptarti tradicinės bendruomenės patirtį auginant ir auklėjant vaikus.
\n1.3.4.4. Įvertinti vaikams skirtos tautosakos ir folkloro reikšmę vaikų ugdymui.
\n1.3.5. Analizuoti tradicinę mirties ir pomirtinio pasaulio sampratą, lyginti savo ir kitų tautų laidotuvių ir atminų tradicijas.
\n1.3.5.1. Apibūdinti tradicinį požiūrį į senatvę, karšatį, mirties ir pomirtinio pasaulio sampratą.
\n1.3.5.2. Nusakyti laidotuvių papročius ir apeigas, muzikinio folkloro ypatybes, atliekamus apeiginius veiksmus, šokius ir žaidimus.
\n1.3.5.3. Pasirinktinai apibūdinti kitų tautų laidotuvių papročius.
\n1.3.5.4. Apibūdinti atminų, kapų priežiūros, lankymo papročius ir jų pokyčius pastaraisiais šimtmečiais.
\n1.4. Sveikatos tausojimo papročiai ir gydymas 1.4.1. Svarstyti sveikatos tausojimo ir higienos laikymosi papročius tradicinėje bendruomenėje, jų svarbą šiandien.
\n1.4.1.1. Apibūdinti sveikatos ir ligos sampratas, požiūrį į ligų priežastis, sveikatos tausojimo ir higienos laikymosi papročius tradicinėje bendruomenėje.
\n1.4.1.2. Nusakyti senuosius ir dabartinius grūdinimosi būdus, tradicinės pirties ypatybes.
\n1.4.1.3. Pasinaudojant įvairiais šaltiniais, nusakyti tradicinės bendruomenės požiūrį į žalingus įpročius.
\n1.4.1.4. Aprašyti tradicinius namų švarinimosi papročius, pagrindinius tvarkymosi ir puošybos darbus namuose ir sodyboje prieš svarbiausias kalendorines šventes, senųjų papročių taikymo šiuolaikiniame gyvenime galimybes.
\n1.4.2. Įvertinti senųjų gydymo būdų, ligonio slaugymo ir lankymo papročių svarbą šiandien.
\n1.4.2.1. Nusakyti liaudies medicinoje žinomiausius gydomuosius augalus, vaistažolių rinkimo ir naudojimo gydymui bei sveikatos, grožio puoselėjimui tradicijas, populiariausius senolių patarimus gydantis nuo persišaldymo, pilvo ir galvos skausmų, sužeidimų, kitų negalavimų.
\n1.4.2.2. Nusakyti liaudies medicinos ir veterinarijos, magijos ir mentalinės terapijos ypatumus bei reikšmę.
\n1.4.2.3. Apibūdinti ligonio slaugymo ir lankymo papročius tradicinėje bendruomenėje.
\n1.4.2.4. Aprašyti liaudies medicinos ir senųjų sveikatos tausojimo papročių svarbą dabartiniame žmonių gyvenime, tradicinių žinių naudojimo galimybes.
\n1.5. Kulinarinis paveldas ir mitybos papročiai 1.5.1. Analizuoti mitybos papročius etninėje kultūroje, palyginti regioninius savitumus.
\n1.5.1.1. Apibūdinti mitybos papročius įvairiais kalendoriniais laikotarpiais, per šventes, dirbant įvairius darbus ir kasdienybėje, pusryčių, pietų ir vakarienės tradicijas, metų laikų įtaką racionui ir valgymo režimui.
\n1.5.1.2. Nusakyti atskirų etnografinių regionų – Suvalkijos, Dzūkijos, Aukštaitijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos – kulinarinio paveldo būdingiausius bruožus, šventinius bei kasdienius patiekalus, tarmiškus jų pavadinimus.
\n1.5.1.3. Aprašyti tradicinius maisto ruošimo būdus, naudotą inventorių, nacionalinės virtuvės prieskonius, maistui ir gėrimams ruošti naudotus produktus.
\n1.5.1.4. Apibūdinti svarbiausių kalendorinių švenčių tradicinį valgiaraštį.
\n1.5.1.5. Nusakyti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kulinarinio paveldo ypatumus.
\n1.5.2. Vertinti mitybos papročius lyginant etnokultūrines ir šiuolaikines tradicijas.
\n1.5.2.1. Apibūdinti kasdienio ir vaišių stalo serviravimą, vaišinimosi papročius, tradicinį etiketą prie stalo tradicinėje bendruomenėje ir šiuolaikinėje visuomenėje.
\n1.5.2.2. Pateikti svetingumo ir vaišių papročių pavyzdžių iš etnokultūrinių ir šiuolaikinių tradicijų.
\n1.5.2.3. Paaiškinti mitybos kaitą ir jos priežastis, šiais laikais lietuviškais laikomų patiekalų susiformavimo aplinkybes.
\n1.5.3. Vertinti kulinarinio paveldo sklaidą Lietuvoje.
\n1.5.3.1. Apibūdinti kulinarinio paveldo sklaidą Lietuvoje, kur ir kokių galima paragauti tradicinių savo tautos ir įvairių kitų tautų patiekalų.
\n1.5.3.2. Pateikti savo tautos arba etnografinio regiono tradicinio patiekalo receptą ir detalų gamybos aprašymą.
\n1.6. Etnografiniai regionai 1.6.1. Analizuoti ir vertinti Lietuvos etnografinių regionų kultūros savitumus.
\n1.6.1.1. Apibūdinti Lietuvos etnografinių regionų ypatumus lėmusias gamtines, istorines, sociokultūrines ir kitas priežastis, skirtingą regionų raidą, sąsajas su baltų gentimis.
\n1.6.1.2. Nurodyti, kaip etnografinių regionų ypatybės atsispindi materialinėje ir dvasinėje tradicinėje kultūroje, atkreipiant dėmesį į požymių pynimąsi pereinamosiose, mišriose teritorijose.
\n1.6.1.3. Bendrais bruožais apibūdinti gyvenamojo etnografinio regiono arba to, iš kurio (-ių) yra kilę tėvai, seneliai ar proseneliai, kultūrinio kraštovaizdžio, mitybos, švenčių ir papročių, tarmės ir patarmių, tautosakos ir muzikinio folkloro savitumus.
\n1.7. Kultūrinis kraštovaizdis ir tradicinė architektūra 1.7.1. Palyginti skirtingų Lietuvos etnografinių regionų kultūrinį kraštovaizdį ir tradicinę architektūrą.
\nNusakyti skirtingų Lietuvos etnografinių regionų kultūrinį kraštovaizdį bei tradicinę architektūrą.
\n1.7.2. Išsamiai analizuoti etnografinių kaimų ir sodybų ypatumus, su namais susijusius papročius ir apeigas. Vertinti tradicinių sodybų reikšmę šiandien.
\n1.7.2.1. Nurodyti įvairios paskirties tradicinės architektūros pastatus, jų tarmiškus pavadinimus, atskirų dalių ypatybes.
\n1.7.2.2. Paaiškinti tradicinių pastatų statybos būdus, struktūros ypatybes.
\n1.7.2.3. Aprašyti tradicinio gyvenamojo namo interjerą ir jo detales.
\n1.7.2.4. Apibūdinti smulkiąją architektūrą ir tradicinės sodybos aplinką.
\n1.7.2.5. Nusakyti tradicinės sodybos pastatų ir jų dalių simbolinę reikšmę, statybų, įkurtuvių ir kitus su namais susijusius papročius, apeigas.
\n1.7.3. Diskutuoti apie tradicinės sodybos kaitą Lietuvos kaime, palyginti su tradicinės architektūros puoselėjimu kitose šalyse.
\n1.7.3.1. Pateikiant pavyzdžių, apibūdinti tradicinės sodybos kaitą pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos kaime.
\n1.7.3.2. Paaiškinti, kaip dabartiniu metu gaivinamos tradicinės architektūros ir apželdinimo tradicijos, kiek jos puoselėjamos plėtojant kaimo turizmą Lietuvoje, pateikti tradicinės architektūros puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžių.
\n1.8. Kalendorinės šventės ir papročiai 1.8.1. Nagrinėti ciklinę laiko sampratą tradicinėje pasaulėžiūroje.
\n1.8.1.1. Apibūdinti ciklinę laiko sampratą tradicinėje pasaulėžiūroje.
\n1.8.1.2. Apibūdinti kalendorinių švenčių sąsajas su tradiciniais kaimo darbais, jaunimo bendravimo papročiais ir kitais veiksniais.
\n1.8.2. Analizuoti pagrindines savo tautos kalendorines šventes lyginant su kitų tautų šventėmis. Diskutuoti Helovino šventės atėjimo į Lietuvą daromą įtaką senųjų tradicijų tęstinumui.
\n1.8.2.1. Apibūdinti derliaus ir mirties temas rudens laikotarpio tradicinėse kalendorinėse šventėse.
\n1.8.2.2. Apibūdinti Lietuvoje švenčiamų Vėlinių bei Kūčių savitumus ir panašumus lyginant su kitų Europos šalių papročiais.
\n1.8.2.3. Apibūdinti žiemos ciklo kalendorinių papročių, apeigų ir tautosakos ypatumus bei semantiką.
\n1.8.2.4. Nurodyti kalendorinių švenčių apeigų ir papročių sąsajas su dabartinėmis tradicijomis, naujais reiškiniais ir organizuojamais lokaliais ar platesnio pobūdžio renginiais.
\n1.8.2.5. Išsamiai aprašyti pasirinktos žiemos ciklo šventės ar periodo ypatumus, lyginant su kitų tautų papročiais, muzikine, žaidybine raiška.
\n1.8.2.6. Apibūdinti svarbiausius pavasario ir vasaros švenčių papročius, apeigas, folklorą, jų ypatybes ir prasmes.
\n1.8.2.7. Nusakyti baltų pasaulėjautos palikimo sąsajas su krikščionybe kalendorinėse šventėse, senesnių ir naujesnių papročių ypatumus, dabartinę šių švenčių reikšmę.
\n1.9. Tradiciniai amatai, verslai ir darbai 1.9.1. Nagrinėti tradicinės bendruomenės verslus, darbo papročius ir apeigas.
\n1.9.1.1. Nusakyti tradicinės bendruomenės darbo papročius ir apeigas, darbo organizavimą, pasiskirstymą darbais, naudotus įrankius ir kitą inventorių.
\n1.9.1.2. Aprašyti tradicinės žemdirbystės ypatumus ir svarbiausias apeigas.
\n1.9.1.3. Apibūdinti tradicinės gyvulininkystės papročius ir apeigas.
\n1.9.1.4. Paaiškinti tradicinės bendruomenės darbų apeiginę simboliką, sąsajas su mitiniais vaizdiniais.
\n1.9.1.5. Pateikti su tradiciniais darbais susijusios liaudies kūrybos pavyzdžių.
\n1.9.2. Įvertinti tradicinių amatų ir verslų šiandieninę plėtrą, diskutuoti apie jų naudojimo kultūrinio turizmo plėtrai Lietuvoje galimybes.
\n1.9.2.1. Apibūdinti tradicinių verslų ir amatų raidą Lietuvoje, kaitos priežastis.
\n1.9.2.2. Palyginti tradicinių dirbinių bei kitų produktų realizavimo būdus seniau ir dabar.
\n1.9.2.3. Pateikti tradicinių verslų ir amatų rekonstrukcijų įvairiose šventėse pavyzdžių.
\n1.10. Archeologinis ir tautinis kostiumas 1.10.1. Analizuoti I–XVI a. baltų genčių aprangos ypatumus. Diskutuoti archeologinio kostiumo autentiškumo ir interpretacijos bei reikšmės dabarčiai klausimais.
\n1.10.1.1. Apibūdinti I–XVI a. baltų genčių aprangos bruožus.
\n1.10.1.2. Nusakyti archeologinių radinių reikšmę archeologinio kostiumo atkūrimui.
\n1.10.2. Analizuoti tautinio kostiumo bendruosius bruožus, regioninius skirtumus ir raidą.
\n1.10.2.1. Apibūdinti XVII–XIX a. lietuvių valstiečių tradicinio kostiumo bendruosius bruožus ir juos formavusias aplinkybes, regioninius skirtumus.
\n1.10.2.2. Nusakyti, kas būdinga merginų, moterų ir vyrų aprangai, kokie gyvavo tradicinės nešiosenos papročiai.
\n1.10.2.3. Paaiškinti tradicinio kostiumo kitimo priežastis ir ypatumus nuo XIX a. II pusės, apibūdinti kaimo ir miesto gyventojų, kilmingųjų šventinės aprangos sąsajas.
\n1.10.2.4. Nurodyti tautinio kostiumo susiformavimo aplinkybes, jo inovacijas lyginant su tradiciniu kostiumu.
\n1.10.2.5. Paaiškinti tautinio kostiumo paskirtį, jo vilkėjimo aplinkybes.
\n1.10.2.6. Remiantis įvairiais šaltiniais, aprašyti savo regiono tradicinio kostiumo ypatumus.
\n1.10.3. Palyginti savo ir kitų tautų nacionalinius kostiumus. Diskutuoti, kokia tautinio kostiumo reikšmė ir kaip jis pritaikomas šiuolaikinio žmogaus gyvenime Lietuvoje ir kitose šalyse.
\nPalyginant apibūdinti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų, taip pat artimiausių kaimyninių šalių nacionalinių kostiumų savitumus.
\n1.11. Etninės kultūros tyrimai, sklaida, valstybinė globa 1.11.1. Analizuoti etninės kultūros paveldo tyrimų raidą Lietuvoje.
\n1.11.1.1. Nusakyti, ką tyrinėja etnologija, kultūrinė antropologija, folkloristika, dialektologija, etnomuzikologija, etnochoreologija, etnokosmologija ir kiti su etnine kultūra susiję mokslai.
\n1.11.1.2. Apibūdinti tarmių, tautosakos, etnografijos, muzikinio folkloro ir kitos dokumentuotos etnokultūrinės medžiagos fondus, jų internetines duomenų bazes, svarbiausias mokslinių tyrimų institucijas ir jų veiklos kryptis.
\n1.11.1.3. Išvardyti, kokiose aukštosiose mokyklose dabartiniu metu galima įgyti įvairių krypčių etninės kultūros specialybę.
\n1.11.2. Įvertinti etninės kultūros plėtrą ir sklaidą Lietuvoje.
\n1.11.2.1. Apibūdinti etninės kultūros centrų, muziejų ir kitų įstaigų, užsiimančių etninės kultūros puoselėjimu ir sklaida, veiklą.
\n1.11.2.2. Nusakyti šalies, regionines ir lokalines nevyriausybines organizacijas, jų veiklos kryptis puoselėjant etninę kultūrą.
\n1.11.2.3. Apibūdinti įvairius etninei kultūrai skirtus interneto tinklalapius, etninės kultūros sklaidą kitose masinėse informavimo priemonėse – periodinės spaudos leidiniuose, nacionalinės ir regioninės televizijos laidose, radijuje.
\n1.11.3. Analizuoti etninės kultūros valstybinę globą Lietuvoje ir pasaulyje.
\n1.11.3.1. Apibūdinti valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros globą Lietuvoje.
\n1.11.3.2. Nusakyti, kaip materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą globoja UNESCO ir kitos tarptautinės organizacijos, kokios yra svarbiausios jų priimtos rekomendacijos, konvencijos ir kiti svarbūs dokumentai.
\n1.11.3.3. Paaiškinti, kaip Lietuva įgyvendina ratifikuotus tarptautinius teisės aktus saugodama gamtos ir kultūros paminklus, globodama nematerialųjį paveldą, plėtodama nacionalinių, regioninių ir kitų parkų, draustinių veiklą.
\nEsminiai gebėjimai: atlikti tautosakos, tradicinės muzikos, choreografijos kūrinius, gaminti tradicinių amatų dirbinius tęsiant tradicijas ir pritaikant šiuolaikiniame pasaulyje; liaudies kūrybos – tautosakos, muzikos, choreografijos, tautodailės – elementus, simboliką naudoti savo kūryboje; rengti etnokultūrinius renginius, kurti projektus ir juos įgyvendinti.
\nGebėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Liaudies kūryba 2.1.1. Suvokti dvasinio paveldo įvairovę, suprasti atskirų rūšių ir žanrų bruožus, atlikimo stilistikos ypatybes. Stilingai ir kūrybingai atlikti įvairius kūrinius.
\nApibūdinti įvairių dvasinio paveldo rūšių ir žanrų ypatybes, dabartinį folklorą, aptarti atspindžius profesionaliajame mene.
\n2.1.2. Analizuoti sakytinę tautosaką, rinkti ir užrašyti jos pavyzdžius, palyginti tradicinės bendruomenės ir šiuolaikinę kūrybą, atlikti pasirinktus kūrinius. Naudojant sakytinę tautosaką, kurti projektus ir scenarijus.
\n2.1.2.1. Apibūdinti sakytinio folkloro žanrus.
\n2.1.2.2. Pateikti šiuolaikinės tautosakos pavyzdžių, juos apibūdinti.
\n2.1.3. Diskutuoti apie tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo problemas. Sukurti tarmiškų žodžių viktorinos scenarijų, joje dalyvauti. Nagrinėti tarmių naudojimą grožinės literatūros, poezijos kūriniuose.
\n2.1.3.1. Pateikti atskirų tarmių ir patarmių pavyzdžių, apibūdinti jų ypatybes.
\n2.1.3.2. Apibūdinti tarmių gyvosios tradicijos būklę, pateikti tarmių naudojimo grožinėje literatūroje ir poezijoje pavyzdžių.
\n2.1.4. Analizuoti muzikinę liaudies kūrybą, atlikti pasirinktus kūrinius, muzikuoti tradiciniu muzikos instrumentu. Kurti projektus, kuriuose naudojama liaudies muzika, juose dalyvauti.
\n2.1.4.1. Apibūdinti su įvairiais papročiais susijusių liaudies dainų, sutartinių, raudų, giesmių ir kitų kūrinių stilistines ypatybes.
\n2.1.4.2. Nusakyti lopšinių, žaidinimų ir kitų vaikams ugdyti tinkamų dainų įvairovę, jų naudojimo reikšmę ir galimybes.
\n2.1.4.3. Apibūdinti tradicinių jaunimo ir meilės dainų, vėlyvesnių meilės romansų, vaišių dainų, karinių-istorinių, partizanų, tremtinių dainų stilistines ypatybes.
\n2.1.4.4. Pateikti įvairių instrumentinės liaudies muzikos pavyzdžių, atliekamų įvairiais liaudies muzikos instrumentais, skirtingų žanrų ir stilių.
\n2.1.4.5. Paaiškinti muzikos instrumentų semantines prasmes, jų paskirtį įvairiuose papročiuose ir apeigose.
\n2.1.4.6. Apibūdinti įvairias liaudies muzikos aranžuotes ir stilizacijas.
\n2.1.5. Analizuoti šokamąjį ir žaidybinį folklorą, jo taikymo galimybes šiuolaikiniame gyvenime. Atlikti įvairių regionų tradicinius šokius, ratelius ir žaidimus. Organizuoti tradicinių šokių vakaronę ir (ar) joje dalyvauti.
\n2.1.5.1. Nusakyti liaudies šokių, ratelių ir žaidimų paskirties įvairovę.
\n2.1.5.2. Aprašyti įvairių Lietuvos etnografinių regionų tradicinių šokių, ratelių ir žaidimų taikymo šiuolaikiniame gyvenime galimybes.
\n2.1.5.3. Apibūdinti vaikų ir jaunimo liaudies žaidimus.
\n2.1.5.4. Nusakyti, kuo pasižymi senieji tradiciniai varžybiniai žaidimai.
\n2.1.6. Įvertinti vaidybinio folkloro reikšmę. Mokėti suvaidinti tam tikrus persirengėlių personažus. Kurti etnine kultūra grindžiamų spektaklių scenarijus.
\n2.1.6.1. Analizuoti vaidybiškumą tradiciniuose žaidimuose, kalendorinių ir vestuvinių persirengėlių elgesyje, įvairiuose tradiciniuose vaidinimuose.
\n2.1.6.2. Nusakyti vakarėlių su vaidinimais, klojimų teatrų tradicijas.
\n2.1.6.3. Aprašyti vaidybinio folkloro integracijos šiuolaikinėje kultūroje galimybes.
\n2.1.7. Analizuoti tautodailę ir tradicinius amatus, sukurti tautodailės kūrinių ir tradicinių amatų dirbinių, gebėjimus taikyti šiuolaikinėje kūryboje.
\n2.1.7.1 Nusakyti tautodailės įvairovę ir raidą Lietuvoje.
\n2.1.7.2. Pateikti įvairių vietinių tradicinių amatų ir jų technologijų pavyzdžių.
\n2.2. Kita etnokultūrinės raiškos veikla 2.2.1. Rengti etnokultūrinius renginius, viktorinas, konkursus, dalyvauti etnokultūriniuose renginiuose. Kurti etnokultūrinius projektus ir juos įgyvendinti. Parinkti liaudies kūrybos kūrinių, tinkamų etnokultūrinei šventei ar projektui.
\nPaaiškinti pasirinktų kūrinių tinkamumą rengiamam scenarijui ar šventei.
\n2.2.2. Rengti kalendorines šventes, kitus renginius ir (ar) juose dalyvauti, atlikti folkloro kūrinius, naudoti savo sukurtus tautodailės darbus, amatų dirbinius.
\nApibūdinti kalendorinių švenčių – rudens, žiemos, pavasario, vasaros – ypatybes, pateikti kalendorinių dainų bei kitos liaudies kūrybos pavyzdžių.
\n2.2.3. Kurti tradicinių vestuvių scenarijus, juos inscenizuoti. Sakyti vestuvių oracijas, jas kurti.
\n2.2.3.1. Pateikti vedybų papročių ir apeigų tradicinėje bendruomenėje pavyzdžių.
\n2.2.3.2. Apibūdinti pasirinktus vestuvių muzikinės ir sakytinės tautosakos kūrinius, jų mokytis.
\n2.2.4. Kurti tradicinių krikštynų scenarijus, juos inscenizuoti.
\nApibūdinti krikštynų papročius ir apeigas tradicinėje bendruomenėje.
\n2.2.5. Kurti projektus, skirtus pritaikyti senąsias tradicijas auklėjant vaikus šeimoje ir ugdymo įstaigose ir (ar) juose dalyvauti.
\n2.2.5.1. Pateikti vaikams skirtos tautosakos bei kitos su vaikų ugdymu susijusios liaudies kūrybos pavyzdžių.
\n2.2.5.2. Apibūdinti senųjų tradicijų taikymo dabartiniam vaikų auklėjimui šeimoje ir ugdymo įstaigose galimybes.
\n2.2.6. Kurti, aptarti ir vertinti tradicinių amatų, verslų naudojimo kultūrinio turizmo plėtrai projektus.
\nApibūdinti tradicinių amatų ir verslų naudojimą kultūrinio turizmo plėtrai.
\n2.2.7. Pasigaminti savo tautos ar etnografinio regiono kulinarinio paveldo patiekalų. Kurti projektus, skirtus mitybos papročiams ir kulinariniam paveldui puoselėti.
\nNusakyti savo tautos ar etnografinio regiono kulinarinio paveldo kai kurių patiekalų gaminimą.
\n2.2.8. Kurti archeologinio kostiumo projektus, jo detalių naudojimo šiuolaikiniuose jaunimo drabužiuose eskizus. Pasigaminti archeologinį kostiumą ar jo dalis.
\nRemiantis įvairiais šaltiniais, aprašyti visas archeologinio kostiumo dalis ir priedus, apibūdinti jo atkūrimo ir pasigaminimo galimybes.
\n2.2.9. Kurti savo regiono tradicinio kostiumo ar jo dalių eskizus, pagaminti kai kurias dalis ar puošybos elementus. Kurti tradicinio kostiumo detalių naudojimo šiuolaikinėje aprangoje projektus.
\nNusakyti, kokiais bruožais pasižymi sudedamosios merginų, moterų ir vyrų XVII–XIX a. tradicinės aprangos dalys, kokie buvo tradiciniai audiniai ir jų gamybos būdai, audinių raštai, ornamentai, spalvos, papuošalai.
\n2.2.10. Kurti projektus ir konkursus liaudies medicinos tematika ir (ar) juose dalyvauti.
\nAprašyti vaistažoles, naudojamas liaudies medicinoje gydymo ir sveikatos stiprinimo tikslais. _________________ Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos 2 priedas Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos Mokinių pasiekimų lygių požymiai Pasiekimų lygiai Pasiekimų sritys Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Etnokultūrinių vertybių ir procesų pažinimas, interpretavimas bei vertinimas Tinkamai vartoja kai kurias etnokultūrines sąvokas.
\nApibūdina tik pačių svarbiausių etnokultūrinių vertybių kilmę, prasmę, įvardija svarbiausias ypatybes.
\nNusako tik pagrindinius etnokultūros reiškinius ir jų raidą Lietuvoje.
\nKartais išsako savo nuomonę apie matytus etnokultūrinius renginius, šiuolaikinius su etnine kultūra susijusius reiškinius, vertybes.
\nDažniausiai tinkamai vartoja etnokultūrines sąvokas.
\nĮvardija ir paaiškina etnokultūrinių vertybių kilmę ir prasmę, apibūdina svarbiausias ypatybes.
\nAnalizuoja skirtingus etnokultūrinius reiškinius, nusako jų visumą, lygina su kitų šalių etnokultūriniais reiškiniais.
\nDažnai išsako savo nuomonę apie matytus etnokultūrinius renginius, vertina šiuolaikinius su etnine kultūra susijusius reiškinius, atsirenka vertybes.
\nTinkamai vartoja etnokultūrines sąvokas.
\nAnalizuoja įvairių etnokultūrinių vertybių kilmę ir prasmę, apibūdina ypatybes.
\nPateikdamas pavyzdžių, apibūdina svarbiausius etnokultūrinius reiškinius, argumentuotai nusako jų raidą, lygina su kitų šalių etnokultūriniais reiškiniais.
\nIšsako argumentuotą nuomonę apie matytus etnokultūrinius renginius, kritiškai vertina šiuolaikinius su etnine kultūra susijusius reiškinius, atsirenka vertybes.
\nTautinės savimonės ir pagarbos kitų tautų kultūrai puoselėjimas Bendrais bruožais apibūdina savo ir kitų tautų etnokultūrinių reiškinių bei vertybių būklę, kartais diskutuoja, kaip jas išsaugoti ir plėtoti.
\nPateikia tradicijų puoselėjimo šeimoje, bendruomenėje ir visuomenėje pavyzdžių.
\nMokytojo padedamas nusako savo asmeninės etnokultūrinės patirties plėtojimo galimybes siekiant geresnių gebėjimų perduoti etnokultūrines vertybes iš kartos į kartą, atstovauti savo tautai.
\nApibūdina pagarbos bei tolerancijos savo tautos ir kitų tautų kultūroms pavyzdžius.
\nApibūdina savo ir kitų tautų etnokultūrinių reiškinių bei vertybių būklę, kelia jų išsaugojimo problemas ir siūlo problemos sprendimo būdus.
\nNusako, kaip etnokultūrinė patirtis gali būti pritaikoma asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, kokiais būdais galima dalyvauti etnokultūrinėje veikloje.
\nDažniausiai savarankiškai apibūdina savo asmeninės etnokultūrinės patirties plėtojimo galimybes siekiant geresnių gebėjimų perduoti etnokultūrines vertybes iš kartos į kartą, atstovauti savo tautai.
\nParodo pagarbą savo tautos ir kitų tautų kultūroms.
\nSavarankiškai ir išsamiai apibūdina savo ir kitų tautų etnokultūrinių reiškinių bei vertybių būklę. Kelia jų išsaugojimo problemas ir pasiūlo alternatyvius problemų sprendimo būdus.
\nArgumentuotai išsako savo nuomonę, kaip etnokultūrinė patirtis gali būti taikoma asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, kokiais būdais galima dalyvauti etnokultūrinėje veikloje.
\nSavarankiškai ir argumentuotai apibūdina savo asmeninės etnokultūrinės patirties plėtojimo galimybes siekiant geresnių gebėjimų perduoti etnokultūrines vertybes iš kartos į kartą, atstovauti savo tautai.
\nParodo pagarbą savo tautos ir kitų tautų kultūroms.
\nEtnokultūrinė raiška Atpažįsta kai kuriuos sakytinio, muzikinio, šokamojo folkloro pavyzdžius, apibendrintai nurodo tradicinių amatų specifiką.
\nDalyvauja bent viename etnokultūriniame renginyje kartu su kitais atlikdamas nesudėtingus folkloro kūrinius.
\nAtlieka paskirtą vaidmenį bent viename etnokultūriniame projekte.
\nKartais išsako nuomonę apie savo ir kitų etnokultūrinės raiškos gebėjimus.
\nPadeda organizuoti bent vieną su etnine kultūra susijusį renginį.
\nĮvardija ir paaiškina sakytinio, muzikinio, šokamojo folkloro kūrinio žanrą, apibūdina atskiras tradicinių amatų rūšis.
\nDalyvauja etnokultūriniuose renginiuose, juose atlieka folkloro kūrinius ar demonstruoja išmoktą tradicinį amatą.
\nParengia ir kartu su kitais įgyvendina bent vieną etnokultūrinį projektą, sąžiningai atlikdamas pasirinktą vaidmenį.
\nApibūdina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos veiklą, įvertina kokybę.
\nPadeda organizuoti kelis su etnine kultūra susijusius renginius.
\nNustato sakytinio, muzikinio, šokamojo folkloro žanrą, nurodo regioną, apibūdina atskiras tradicinių amatų rūšis, jų specifiką.
\nDalyvaudamas įvairiuose renginiuose, atlieka folkloro kūrinius grupėje ar savarankiškai, demonstruoja gerai išmoktą tradicinį amatą.
\nParenka repertuarą etnokultūriniams projektams, juos įgyvendina sąžiningai atlikdamas pasirinktą vaidmenį.
\nĮvertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos veiklą, pateikia aiškių ir naudingų siūlymų dėl jos tobulinimo.
\nOrganizuoja kelis su etnine kultūra susijusius renginius. _________________ Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos 3 priedas Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos atskirus modulius sudarančios teminės sritys 1. Lietuvių kalbos ir literatūros pasirenkamojo modulio Kalba ir etninė kultūra siūlomos teminės sritys:
\n1.1. Liaudies kūryba;
\n1.2. Pasaulėžiūra, mitologija ir religija;
\n1.3. Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos;
\n1.4. Etnografiniai regionai;
\n1.5. Kalendorinės šventės ir papročiai;
\n1.6. Etninės kultūros samprata;
\n1.7. Etninės kultūros tyrimai, sklaida, valstybinė globa.
\n2.1. Liaudies kūryba;
\n2.2. Kalendorinės šventės ir papročiai;
\n2.3. Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos;
\n2.4. Pasaulėžiūra, mitologija ir religija;
\n2.5. Etnografiniai regionai;
\n2.6. Tradicinė architektūra;
\n2.7. Tradiciniai amatai;
\n2.8. Archeologinis ir tautinis kostiumas.
\n3.1. Kulinarinis paveldas ir mitybos papročiai;
\n3.2. Tradiciniai amatai;
\n3.3. Tradicinė architektūra;
\n3.4. Archeologinis ir tautinis kostiumas;
\n3.5. Kalendorinės šventės ir papročiai;
\n3.6. Sveikatos tausojimo papročiai ir gydymas;
\n3.7. Etninės kultūros tyrimai, sklaida, valstybinė globa.
\n4.1. Etninės kultūros samprata;
\n4.2. Pasaulėžiūra, mitologija ir religija;