{"html": "
16.Komercinėms ir mažoms pramoninėms reikmėms suvartojamo vandens matavimui leidžiama naudoti bet kurį Skaitiklį, kurio ilgalaikio darbo srautas 1,5 ≤ Q3 ≤ 100 m3/h ir kuris tenkina sąlygas: Q3/Q1 ≥ 10 ir Q2/Q1 = 1,6. Penkerius metus nuo Reglamento įsigaliojimo santykis Q2/Q1 gali būti 2,5, 4 arba 6,3.
\n
17.Visais atvejais leidžiama pasirinkti tikslesnį Skaitiklį, nei nurodyta šio priedo 15 ir 16 punktuose.
\n
18.Pradedami naudoti Skaitikliai turi tenkinti:
\n

18.1. klimatinės aplinkos temperatūrų ribas: +5 ÷ +30 °C (šalto vandens skaitikliai), +5 ÷ +55 °C (karšto vandens skaitikliai);

\n

18.2. mechaninės aplinkos M1 klasės sąlygas;

\n

18.3. elektromagnetinės aplinkos E1 klasės sąlygas.

\n
19.Vadovaudamiesi šio skirsnio 14–17 punktų nuostatomis, vandens tiekėjai arba jų įgalioti fiziniai ar juridiniai asmenys privalo parengti naujas arba suderinti su Reglamento reikalavimais anksčiau parengtas Skaitiklių transportavimo, įrengimo, naudojimo ir priežiūros taisykles.
\n

IX. NAUDOJAMŲ SKAITIKLIŲ METROLOGINIS PATVIRTINIMAS IR PRIEŽIŪRA 20. Naudojamų Skaitiklių teisinis metrologinis patvirtinimas ir priežiūra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

\n
21.Valstybinė metrologijos tarnyba užtikrina Skaitiklių metrologinių charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams patvirtinimą ir nustato jų patikros tvarką bei periodiškumą.
\n
22.Skaitikliams, kurie naudojami buitinių reikmių apskaitai, gali būti taikoma atrankinė patikra pagal Valstybinės metrologijos tarnybos patvirtintą atrankinės patikros metodiką.
\n
23.Lietuvos metrologijos inspekcija vykdo Skaitiklių teisinę metrologinę priežiūrą.
\n
24.Skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą Skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. ______________ Matavimo priemonių techninio reglamento MP-002 priedas DUJŲ SKAITIKLIAI IR TŪRIO PERSKAIČIAVIMO ĮTAISAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 11. Reglamento atitinkami 1 priedo esminiai reikalavimai, šio priedo savitieji reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros taikomi dujų skaitikliams ir tūrio perskaičiavimo įtaisams (toliau – Skaitikliai ir perskaičiavimo įtaisai), skirtiems matuoti dujinio kuro, suvartojamo buitinėms, komercinėms ir mažoms pramoninėms reikmėms, tūrį.
\n
2.Šiame priede vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
\n

Dujų skaitiklis – matavimo priemonė, skirta matuoti, kaupti matavimo rezultatus ir rodyti per jį pertekančio dujinio kuro kiekį (tūrį arba masę).

\n

Perskaičiavimo įtaisas – prie dujų skaitiklio prijungtas įtaisas, kuris automatiškai perskaičiuoja matavimo sąlygomis išmatuotą kiekį į bazinėms sąlygoms atitinkantį kiekį.

\n

Mažiausiasis srautas (Qmin) – mažiausias srautas, kuriam tekant dujų skaitiklis užtikrina rodmenis, atitinkančius didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) reikalavimus.

\n

Didžiausias srautas (Qmax) – didžiausias srautas, kuriam tekant dujų skaitiklis užtikrina rodmenis, atitinkančius didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) reikalavimus.

\n

Pereinamasis srautas (Qt) – srautas, atitinkantis tarpinę vertę tarp mažiausiojo ir didžiausiojo srauto verčių, kuri srauto sritį padalija į du intervalus „viršutinę sritį“ ir „apatinę sritį“. Kiekvienas iš intervalų turi būdingąją DLP.

\n

Perkrovos srautas (Qr) – didžiausias srautas, kuriam esant skaitiklis trumpą laiką veikia patenkinamai ir nesugenda.

\n

Bazinės sąlygos – apibrėžtos sąlygos, į kurias perskaičiuojamas išmatuotas dujinio kuro kiekis.

\n

Buitinės reikmės – dujinio kuro vartojimas maistui ir karštam vandeniui ruošti daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų butuose.

\n

Komercinės reikmės – dujinio kuro vartojimas komunaliniame sektoriuje. Prie jo taip pat priskiriamas dujinio kuro vartojimas daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų butams šildyti.

\n

Mažos pramoninės reikmės – tam tikras dujinio kuro vartojimas gamybiniams tikslams pramonės sektoriuje. Šios sąvokos naudojimas paprastai ribojimas tam tikra metine dujinio kuro suvartojimo verte, vartotojo rūšimi ar dujų skaitiklio vardiniu dydžiu.

\n

II. ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRŲ MODULIAI 3. Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų atitiktis tinkamiems esminiams reikalavimams, pateiktiems Reglamento 1 priede, ir šio priedo savitiesiems reikalavimams įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties įvertinimo procedūrų modulių: B + F arba B + D arba H1.

\n

Išsamūs šių modulių aprašymai pateikti atitinkamai Reglamento B, D, F ir H1 prieduose.

\n

III. SKAITIKLIŲ IR PERSKAIČIAVIMO ĮTAISŲ TIEKĖJAI 4. Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų, nurodytų šio priedo 1 punkte, gamintojai, importuotojai ir prekiautojai negali tiekti ir parduoti Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų, jei jie netenkina šio Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

IV. SKAITIKLIŲ IR PERSKAIČIAVIMO ĮTAISŲ SAVININKAI 5. Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų savininkai negali naudoti dujų vartojimo apskaitai Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų, kurie netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

V. SKAITIKLIŲ IR PERSKAIČIAVIMO ĮTAISŲ NAUDOTOJAI 6. Draudžiama Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų, nurodytų šio priedo 1 punkte, naudotojams sąmoningai keisti jų rodmenis arba daryti įtaką teisingam jų veikimui.

\n

VI. ŽENKLINIMAS 7. Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų atitiktis Reglamento esminiams ir savitiesiems reikalavimams privalo būti pažymėta „CE“ ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip nurodyta Reglamento VIII skirsnyje.

\n

VII. SKAITIKLIŲ IR PERSKAIČIAVIMO ĮTAISŲ SAVITIEJI REIKALAVIMAI 8. Skaitiklių savitieji reikalavimai 8.1. Norminės veikimo sąlygos Gamintojas turi nurodyti dujų skaitiklio normines veikimo sąlygas, atsižvelgdamas į:

\n

8.1.1. dujų srauto sritį, kuri turi atitikti bent šias sąlygas:

\n

Klasė Qmax/Qmin Qmax/Qt Qr/Qmax 1,5 ≥ 150 ≥ 10 1,2 1,0 ≥ 20 ≥ 5 1,2 8.1.2. dujų temperatūros sritį, ne mažesnę kaip 40 °C;

\n

8.1.3. sąlygas, priklausančias nuo dujinio kuro.

\n

Dujų skaitiklis turi būti suprojektuotas paskirties šalyje vartojamų dujų rūšiai ir tiekimo slėgiui. Visų pirma gamintojas turi nurodyti:

\n
–dujų šeimą arba grupę;
\n
–didžiausią veikimo slėgį;
\n

8.1.4. ne mažesnę kaip 50 °C klimatinės aplinkos temperatūros sritį;

\n

8.1.5. kintamosios maitinimo įtampos vardinę vertę ir (arba) nuolatinės maitinimo įtampos ribines vertes.

\n

8.2. Didžiausia leidžiamoji paklaida (DLP) 8.2.1. Skaitiklis, rodantis tūrį matavimo sąlygomis arba masę, turi tenkinti 1 lentelėje nurodytus reikalavimus.

\n

1 lentelė. DLP vertės Klasė 1,5 1,0 Qmin ≤ Q < Qt 3 % 2 % Qt ≤ Q ≤ Qmax 1,5 % 1 % Kai visos paklaidos nuo Qt iki Qmax turi tą patį ženklą, jos visos turi būti ne didesnės kaip 1 % 1,5 klasei ir 0,5 % 1,0 klasei.

\n

8.2.2. Skaitikliui su temperatūriniu perskaičiavimu, rodančiam tik perskaičiuotą dujų tūrį, skaitiklio DLP padidinama 0,5% 30°C temperatūros srityje, kurios vidurys yra gamintojo apibrėžta temperatūros vertė, esanti nuo 15°C iki 25°C. Už šios srities ribų leidžiamas papildomas didinimas 0,5% kiekvienam 10°C intervalui.

\n

8.3. Leidžiamasis trikdžių poveikis 8.3.1. Elektromagnetinis atsparumas:

\n

8.3.1.1. Elektromagnetinių trikdžių poveikis Skaitikliui arba perskaičiavimo įtaisui turi būti toks, kad:

\n
–matavimo rezultato pokytis neviršytų ribinės pokyčio vertės, apibrėžtos 8.3.1.3 punkte, arba
\n
–matavimo rezultato rodmuo taptų toks, kad jo negalima būtų interpretuoti kaip teisingo rezultato, ir jo momentiniai pokyčiai nebūtų interpretuojami, registruojami arba perduodami kaip matavimo rezultatai.
\n

8.3.1.2. Paveiktas elektromagnetinių trikdžių, dujų skaitiklis turi:

\n
–vėl veikti DLP ribose, ir
\n
–išsaugoti visas matavimo funkcijas, ir
\n
–leisti atkurti visus matavimo duomenis, buvusius prieš pat pradedant veikti trikdžiams.
\n

8.3.1.3. Ribinė pokyčio vertė yra mažesnioji iš šių dviejų verčių:

\n
–išmatuoto kiekio vertės dalis, atitinkanti viršutinei sričiai taikomos DLP modulio pusę;
\n
–per vieną minutę, esant didžiausiam srautui, pratekančio kiekio dalis, atitinkanti DLP.
\n

8.3.2. Prieš srovę ir pasroviui atsirandančių srauto trikdžių poveikis Įrengus pagal gamintojo apibrėžtas sąlygas, srauto trikdžių poveikis neturi būti didesnis kaip viena trečioji DLP vertės.

\n

8.4. Patvarumas Po atitinkamo bandymo praėjus gamintojo nustatytam laikui, turi būti tenkinami šie kriterijai:

\n

8.4.1. 1,5 klasės skaitikliai:

\n

8.4.1.1. Srautams srityje nuo Qt iki Qmax matavimo rezultato nuokrypis po patvarumo bandymo, palyginti su pradinio matavimo rezultatu, neturi būti didesnis daugiau kaip 2 %.

\n

8.4.1.2. Rodmens paklaida po patvarumo bandymo neturi būti daugiau kaip du kartus didesnė už 8.2 punkte apibrėžtą DLP vertę.

\n

8.4.2. 1,0 klasės skaitikliai:

\n

8.4.2.1. Matavimo rezultato nuokrypis po patvarumo bandymo, palyginti su pradinio matavimo rezultatu, neturi būti didesnis kaip viena trečioji 8.2 punkte apibrėžtos DLP vertės.

\n

8.4.2.2. Rodmens paklaida po patvarumo bandymo neturi būti didesnė kaip 8.2 punkte apibrėžta DLP vertė.

\n

8.5. Tinkamumas 8.5.1. Skaitiklis, maitinamas iš tinklo (kintamosios arba nuolatinės srovės), turi turėti avarinio maitinimo įtaisą arba kitokią priemonę, kad, sugedus pagrindiniam maitinimo šaltiniui, būtų išsaugotos visos matavimo funkcijos.

\n

8.5.2. Priskirtojo maitinimo šaltinio naudojimo trukmės laikas turi būti ne mažesnis kaip penkeri metai. Praėjus 90% naudojimo trukmės laiko, turi būti rodomas atitinkamas įspėjimas.

\n

8.5.3. Rodmenų įtaisas turi turėti pakankamą skaičių skaitmenų, siekiant užtikrinti, kad dėl dujų kiekio, praėjusio per 8000 h esant Qmax, rodmuo negrįžtų į pradinės vertės padėtį.

\n

8.5.4. Skaitiklis turi veikti bet kurioje padėtyje, kurią įrengimo instrukcijoje nurodė gamintojas.

\n

8.5.5. Skaitiklis turi būti aprūpintas bandymo įrenginiu, kuris leistų atlikti bandymus per priimtiną laiką.

\n

8.5.6. Skaitiklis turi atitikti DLP reikalavimus bet kuriai srauto krypčiai arba tik vienai aiškiai paženklintai srauto krypčiai.

\n

8.6. Vienetai Išmatuotas kiekis turi būti rodomas kubiniais metrais arba kilogramais.

\n
9.Perskaičiavimo įtaisų savitieji reikalavimai Perskaičiavimo įtaisas yra surenkamasis mazgas, apibrėžtas šio priedo 2 punkte.
\n

Perskaičiavimo įtaisui taikomi skaitiklio esminiai reikalavimai, jei jie taikytini. Be to, taikomi toliau pateikiami reikalavimai.

\n

9.1. Bazinės perskaičiuotų kiekių sąlygos Gamintojas turi nurodyti bazines sąlygas perskaičiuotiems kiekiams.

\n

9.2. Didžiausia leidžiamoji paklaida (DLP):

\n

9.2.1. ± 0,5 %, esant aplinkos temperatūrai 20 °C ± 3 °C, aplinkos drėgmei 60 % ± 15 % ir vardinėms maitinimo vertėms;

\n

9.2.2. ± 0,7 % temperatūrinio perskaičiavimo įtaisams, esant norminėms veikimo sąlygoms;

\n

9.2.3. ± 1 % kitiems perskaičiavimo įtaisams, esant norminėms veikimo sąlygoms.

\n

Pastaba. Neatsižvelgiama į skaitiklio paklaidą.

\n

9.3. Tinkamumas 9.3.1. Elektroninis perskaičiavimo įtaisas turi sugebėti aptikti, kai jis veikia už gamintojo nustatytos (-ų) veikimo srities (-čių) pagal tuos parametrus, kurie susiję su matavimo tikslumu. Tokiu atveju perskaičiavimo įtaisas turi nustoti sumuoti perskaičiuotą kiekį ir gali atskirai sumuoti perskaičiuotą kiekį tą laiką, kurį jis veikia už veikimo srities (-čių) ribų.

\n

9.3.2. Elektroninis perskaičiavimo įtaisas turi sugebėti rodyti visus matavimui svarbius duomenis nenaudojant papildomos įrangos.

\n

VIII. NAUDOJIMO PRADŽIA 10. Turi būti užtikrinta, kad dujų tiekėjas arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis įgaliojimus Skaitikliui ir perskaičiavimo įtaisui įrengti, įvykdytų šio priedo 8 ir 9 punktų reikalavimus taip, kad Skaitiklis ir perskaičiavimo įtaisas galėtų tiksliai matuoti numatytą ar numatomą suvartoti tūrį.

\n
11.Buitinėms reikmėms suvartojamų dujų matavimui leidžiama naudoti bet kurį 1,5 klasės skaitiklį ir taip pat 1,0 klasės skaitiklius, kurių Qmax/Qmin santykis lygus 150 arba didesnis. Vardinis skaitiklio dydis – mažesnis arba lygus G6.
\n
12.Komercinėms ir mažoms pramoninėms reikmėms suvartojamų dujų matavimui leidžiama naudoti bet kurį 1,5 klasės skaitiklį. Vardinis skaitiklio dydis – mažesnis arba lygus G25.
\n
13.Visais atvejais leidžiama pasirinkti tikslesnį skaitiklį, nei nurodyta šio priedo 11 ir 12 punktuose.
\n
14.Priduodami naudoti Skaitikliai ir perskaičiavimo įtaisai turi tenkinti:
\n

14.1. klimatinės aplinkos temperatūrų ribas, įrengiant patalpose, nuo –25 iki +30 °C; įrengiant lauke – nuo –40 iki +40 °C (temperatūrų skirtumas ne mažesnis kaip 50 °C);

\n

14.2. dujų temperatūros ribas nuo –30 iki +30 °C (temperatūrų skirtumas ne mažesnis kaip 40 °C);

\n

14.3. mechaninės aplinkos M1 klasės sąlygas;

\n

14.4. elektromagnetinės aplinkos E1 klasės sąlygas.

\n
15.Vadovaudamiesi šio priedo 10–14 punktų nuostatomis, dujų tiekėjai arba jų įgalioti fiziniai ar juridiniai asmenys privalo parengti naujas arba suderinti su Reglamento reikalavimais anksčiau parengtas Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų transportavimo, įrengimo, naudojimo ir priežiūros taisykles.
\n

IX. NAUDOJAMŲ SKAITIKLIŲ IR PERSKAIČIAVIMO ĮTAISŲ METROLOGINIS PATVIRTINIMAS IR PRIEŽIŪRA 16. Naudojamų Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų teisinis metrologinis patvirtinimas ir priežiūra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

\n
17.Valstybinė metrologijos tarnyba užtikrina Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų metrologinių charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams patvirtinimą ir nustato jų patikros tvarką bei periodiškumą.
\n
18.Skaitikliams, kurie naudojami buitinių reikmių apskaitai, gali būti taikoma atrankinė patikra pagal Valstybinės metrologijos tarnybos patvirtintą atrankinės patikros metodiką.
\n
19.Lietuvos metrologijos inspekcija vykdo Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų teisinę metrologinę priežiūrą.
\n
24.Naudojamiems Skaitikliams taikomos didžiausios leidžiamosios paklaidos kaip nustatyta:
\n

24.1. membraniniams skaitikliams OIML R31:1995 5 skyriaus 5.1 punkte;

\n

24.2. rotaciniams ir turbininiams skaitikliams OIML R32:1989 5 skyriaus 5.1 punkte.

\n
20.Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų savininkai yra atsakingi už tinkamą Skaitiklių ir perskaičiavimo įtaisų techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. ______________ Matavimo priemonių techninio reglamento MP-003 priedas AKTYVIOS ELEKTROS ENERGIJOS SKAITIKLIAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamento atitinkami 1 priedo esminiai reikalavimai, šio priedo savitieji reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros taikomi aktyvios elektros energijos skaitikliams (toliau – Skaitiklis), skirtiems matuoti elektros energijos, suvartojamos buitinėms, komercinėms ir mažoms pramoninėms reikmėms, kiekį.
\n

Pastaba. Elektros energijos skaitikliai gali būti naudojami kartu su išoriniais skaitiklių transformatoriais, atsižvelgiant į taikomą matavimo metodą. Tačiau šis priedas taikomas tik elektros energijos skaitikliams, bet ne skaitiklių transformatoriams.

\n
2.Šiame priede vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
\n

Aktyviosios elektros energijos skaitiklis – įtaisas, matuojantis grandinėje suvartotą aktyviąją elektros energiją.

\n

I – per skaitiklį tekanti elektros srovė.

\n

In – specifikacijoje nustatyta atskaitos srovė, kuriai skaitiklis, veikiantis kaip keitiklis, buvo projektuojamas.

\n

Ist – mažiausioji deklaruota I vertė, kuriai esant skaitiklis registruoja aktyviąją elektros energiją, kai galios faktorius lygus vienetui (daugiafaziai skaitikliai su simetrine apkrova).

\n

Imin – I vertė, nuo kurios paklaida neviršija didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) vertės (daugiafaziai skaitikliai su simetrine apkrova).

\n

Itr – I vertė, nuo kurios paklaida neviršija mažiausios DLP vertės, atitinkančios skaitiklio klasės indeksą.

\n

Imax – didžiausia I vertė, kuriai esant paklaida neviršija DLP vertės.

\n

U – prie skaitiklio prijungta įtampa.

\n

Un – specifikacijoje nustatyta vardinė įtampa. f – prie skaitiklio prijungtos įtampos dažnis. fn – specifikacijoje nustatytas vardinis dažnis.

\n

PF – galios faktorius cosφ, lygus = I ir U fazių skirtumo φ kosinusui.

\n

Buitinės reikmės – elektros energijos vartojimas buičiai gyvenamajame sektoriuje.

\n

Komercinės reikmės – elektros energijos vartojimas komunaliniame sektoriuje. Prie jo gali būti priskiriamas mažas elektros energijos vartojimas kitiems tikslams, tačiau nesusijusiems su gamybiniais procesais.

\n

Mažos pramoninės reikmės – tam tikras elektros energijos vartojimas gamybiniams tikslams pramonės sektoriuje. Šios sąvokos naudojimas paprastai ribojimas tam tikra metine elektros energijos suvartojimo verte, vartotojo rūšimi ar elektros skaitiklių vardiniu dydžiu.

\n

II. ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRŲ MODULIAI 3. Skaitiklių atitiktis atitinkamiems esminiams reikalavimams, pateiktiems Reglamento I priede, ir šio priedo savitiesiems reikalavimams, įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties įvertinimo procedūrų modulių: B + F arba B + D arba H1.

\n

Išsamūs šių modulių aprašymai pateikti atitinkamai Reglamento B, D, F ir H1 prieduose.

\n

III. SKAITIKLIŲ TIEKĖJAI 4. Skaitiklių, nurodytų šio priedo 1 punkte, gamintojai, importuotojai ir prekiautojai negali tiekti ir parduoti Skaitiklių, jei jie netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

IV. SKAITIKLIŲ SAVININKAI 5. Skaitiklių savininkai atsako už tai, kad už aktyvios elektros energijos vartojimą būtų atsiskaitoma tik pagal Skaitiklių, kurie atitinka Reglamento reikalavimams, rodmenis.

\n

V. SKAITIKLIŲ NAUDOTOJAI 6. Draudžiama Skaitiklių, nurodytų šio priedo 1 punkte, naudotojui sąmoningai keisti jų rodmenis arba daryti įtaką teisingam jų veikimui.

\n

VI. ŽENKLINIMAS 7. Skaitiklių atitiktis Reglamento esminiams ir savitiesiems reikalavimams privalo būti pažymėta „CE“ ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip nurodyta Reglamento VIII skirsnyje.

\n

VII. SAVITIEJI REIKALAVIMAI 8. Tikslumas Gamintojas turi nurodyti Skaitiklio klasės indeksą. Klasių indeksai apibrėžiami kaip A, B ir C klasė.

\n
9.Norminės veikimo sąlygos 9.1. Gamintojas apibrėžia skaitiklio normines veikimo sąlygas, visų pirma: fn, Un, In, Ist, Imin, Itr ir Imax vertes, kurios taikomos Skaitikliui. Skaitiklis pagal nurodomas srovių vertes turi atitikti 1 lentelėje pateiktas sąlygas.
\n

1 lentelė. Srovių vertės A klasė B klasė C klasė Tiesiogiai jungiamiems Skaitikliams 1 2 3 4 Ist ≤ 0,05 × Itr ≤ 0,04 × Itr ≤ 0,04 × Itr Imin ≤ 0,5 × Itr ≤ 0,5 × Itr ≤ 0,3 × Itr Imax ≥ 50 × Itr ≥ 50 × Itr ≥ 50 × Itr 1 2 3 4 Per matavimo keitiklį jungiamiems Skaitikliams Ist ≤ 0,06 × Itr ≤ 0,04 × Itr ≤ 0,02 × Itr Imin ≤ 0,4 × Itr ≤ 0,2 × Itr (1) ≤ 0,2 × Itr In = 20 × Itr = 20 × Itr = 20 × Itr Imax ≥ 1,2 × Itr ≥ 1,2 × Itr ≥ 1,2 × Itr

\n
(1)B klasės elektromechaniniams skaitikliams taikoma Imin ≤ 0,4 × Itr.
\n

9.2. Toliau nurodyti įtampos, dažnio ir galios faktoriaus intervalai, kurių ribose Skaitiklis turi atitikti DLP reikalavimus, apibrėžtus 2 lentelėje. Šie intervalai turi atspindėti komunalinių skirstomųjų tinklų tiekiamos elektros energijos tipines charakteristikas.

\n

9.3. Įtampos ir dažnio intervalai turi būti ne mažesni kaip:

\n

9.3.1. 0,9 × Un ≤ U ≤ 1,1 × Un;

\n

9.3.2. 0,98 × fn ≤ f ≤ 1,02 × fn.

\n

9.4. Galios faktoriaus sritis turi būti ne mažesnė kaip: nuo cosφ = 0,5 induktyvinis iki cosφ = 0,8 talpinis.

\n
10.Didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) 10.1. Įvairių matuojamųjų dydžių ir paveikiųjų dydžių (a, b, c,...) poveikis yra įvertinamas atskirai, užtikrinant visų matuojamųjų dydžių arba paveikiųjų dydžių santykinį pastovumą jų vardinių verčių atžvilgiu Matavimo paklaida, kuri turi būti ne didesnė kaip 2 lentelėje nurodyta DLP, yra apskaičiuojama kaip:
\n

10.2. Kai Skaitiklis naudojamas esant kintančiai apkrovos srovei, procentinės paklaidos neturi viršyti 2 lentelėje nurodytų ribų.

\n

2 lentelė. DLP, išreikšta procentais, esant norminėms veikimo sąlygoms ir apibrėžtoms apkrovos srovės bei veikimo temperatūros vertėms Veikimo temperatūra Veikimo temperatūra Veikimo temperatūra Veikimo temperatūra + 5... + 30°C –10... + 5°C arba + 30... +40 °C –25... –10°C arba + 40... +55°C –40... –25°C arba + 55... + 70°C Skaitiklio klasė A B C A B C A B C A B C Vienfazis skaitiklis; daugi daugiafazis skaitiklis, jei veikia esant simetrinėms apkrovoms Imin ≤ I < Itr 3,5 2 1 5 2,5 1,3 7 3,5 1,7 9 4 2 Itr ≤ I ≤ Imax 3,5 2 0,7 4,5 2,5 1 7 3,5 1,3 9 4 1,5 Daugiafazis skaitiklis esant vienfazei apkrovai Itr ≤ I ≤ Imax, žr. išimtį toliau 4 2,5 1 5 3 1,3 7 4 1,7 9 4,5 2 Elektromechaninių daugiafazių skaitiklių srovės sritis esant vienfazei apkrovai ribojama iki 5Itr ≤ I ≤ Imax 10.3. Kai Skaitiklis veikia esant skirtingiems temperatūros intervalams, taikomos atitinkamos DLP vertės.

\n
11.Leidžiamasis trikdžių poveikis 11.1. Bendrosios nuostatos Skaitikliai yra tiesiogiai jungiami į maitinimo tinklą ir, kadangi tinklo srovė yra vienas iš matuojamųjų dydžių, Skaitikliams taikoma speciali elektromagnetinė aplinka.
\n

Skaitiklis turi atitikti elektromagnetinės aplinkos E2 ir papildomus 11.2 bei 11.3 reikalavimus.

\n

Elektromagnetinė aplinka ir leidžiamieji poveikiai atspindi situaciją, kad yra ilgalaikiai trikdžiai, kurių poveikis tikslumui neturi būti didesnis kaip ribinės pokyčio vertės, ir pereinamųjų procesų trikdžiai, kurie gali sukelti laikiną savybių blogėjimą arba funkcinių, arba matavimo savybių praradimą, tačiau po kurių Skaitiklių savybės turi atsistatyti, ir poveikis tikslumui neturi būti didesnis kaip ribinės pokyčio vertės.

\n

Kai yra numatoma rizika dėl žaibų arba kai didesne dalimi naudojami oriniai elektros tiekimo tinklai, skaitiklio metrologinės charakteristikos turi būti apsaugotos.

\n

11.2. Ilgalaikių trikdžių poveikis 3 lentelė. Ribinės pokyčio vertės dėl ilgalaikių trikdžių Trikdis Ribinės pokyčio vertės, išreikštos procentais, skaitikliams, kurių klasė A B C Sukeista fazių seka 1,5 1,5 0,3 Įtampos nesimetriškumas (taikoma tik daugiafaziams skaitikliams) 4 2 1 Harmonikų sandai srovės grandinėse (1) 1 0,8 0,5 Nuolatinė srovė ir harmonikos srovės grandinėje (1) 6 3 1,5 Greiti trumpalaikiai šuoliai 6 4 2 Magnetiniai laukai; aukšto dažnio elektromagnetiniai laukai; radijo dažnių laukų indukuotieji trikdžiai ir atsparumas elektromagnetiniams virpesiams 3 2 1

\n
(1)Elektromechaninių elektros skaitiklių atveju ribinės pokyčio vertės dėl harmonikų sandų srovės grandinėse ir dėl nuolatinės srovės bei harmonikų srovės grandinėje nėra apibrėžiamos.
\n

11.3. Pereinamųjų elektromagnetinių reiškinių leidžiamasis poveikis 11.3.1. Elektromagnetinių trikdžių poveikis Skaitikliui turi būti toks, kad esant trikdžiui ir iškart po jo:

\n
–bet kuriame išėjime, naudojamame tikrinant Skaitiklio tikslumą, nesusidarytų impulsų arba signalų, kurie atitiktų energijos kiekį, didesnį kaip ribinė pokyčio vertė, ir per pagrįstą laiką pasibaigus trikdžiams skaitiklis turi:
\n
–vėl pradėti veikti DLP ribose;
\n
–išsaugoti visas matavimo funkcijas;
\n
–leisti atstatyti visus matavimo duomenis, turėtus prieš prasidedant trikdžiams; ir
\n
–nerodyti registruojamos energijos kiekio pokyčio, kuris būtų didesnis kaip ribinė pokyčio vertė.
\n

Ribinė pokyčio vertė, išreikšta kWh, yra lygi:

\n

M × Un × Imax × 10-6 čia m – skaitiklio matavimo elementų skaičius; Un – vardinė įtampa voltais; Imax – didžiausia srovė amperais.

\n

11.3.2. Perkrovos srovei ribinė pokyčio vertė yra 1,5 %.

\n
12.Tinkamumas 12.1. Kai įtampa yra mažesnė už norminę veikimo įtampą, skaitiklio teigiama paklaida neturi būti didesnė kaip 10 %.
\n

12.2. Suminio elektros energijos kiekio rodmenų įtaisas turi turėti pakankamą skaitmenų skaičių siekiant užtikrinti, kad skaitikliui dirbant 4000 h pilna apkrova (I = Imax, U = Un ir PF = 1), rodmuo negrįžtų į pradinės vertės padėtį, o eksploatuojant Skaitiklį turi būti neįmanoma rodmens grąžinti į nulį.

\n

12.3. Nutrūkus grandinėje elektros srovei, išmatuotą elektros energijos kiekį vis dar turi būti įmanoma nuskaityti ne trumpiau kaip 4 mėnesius.

\n

12.4. Veikimas be apkrovos Kai įtampa yra prijungta, bet srovės grandinėje srovė neteka (srovės grandinė turi būti nutraukta), Skaitiklis turi neregistruoti energijos esant bet kuriai įtampai nuo 0,8 × Un iki 1,1 × Un.

\n

12.5. Pradžia Skaitiklis turi pradėti ir tęsti registruoti esant Un, PF = 1 (daugiafaziams skaitikliams su simetrinėmis apkrovomis) ir srovei, kuri būtų lygi Ist.

\n
13.Vienetai Išmatuotas elektros energijos kiekis turi būti rodomas kilovatvalandėmis arba megavatvalandėmis.
\n

VIII. NAUDOJIMO PRADŽIA 14. Turi būti užtikrinta, kad elektros energijos tiekėjas arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis įgaliojimus Skaitikliui įrengti, įvykdytų 8 ir 9 punktų reikalavimus taip, kad Skaitiklis galėtų tiksliai matuoti numatytą ar numatomą suvartoti energijos kiekį.

\n
15.Buitiniams vartojimams matuoti gyvenamosiose patalpose leidžiama naudoti bet kurį A klasės Skaitiklį, specialiems tikslams – bet kurį B klasės Skaitiklį.
\n
16.Komerciniams ir (arba) mažiems pramoniniams vartojimams matuoti galima naudoti bet kurį B klasės Skaitiklį, specialiems tikslams – bet kurį C klasės Skaitiklį.
\n
17.Visais atvejais leidžiama pasirinkti tikslesnį skaitiklį, nei nurodyta šio priedo 15 ir 16 punktuose.
\n
18.Priduodami naudoti Skaitikliai turi tenkinti:
\n

18.1. klimatinės aplinkos temperatūrų ribas, įrengiant lauke – nuo – 40 iki + 40 °C;

\n

18.2. mechaninės aplinkos M1 klasės sąlygas;

\n

18.3. elektromagnetinės aplinkos E1 klasės sąlygas.

\n
19.Vadovaudamiesi šio skirsnio 14–18 punktų nuostatomis, elektros energijos tiekėjai arba jų įgalioti fiziniai ar juridiniai asmenys privalo parengti naujas arba suderinti su Reglamento reikalavimais anksčiau parengtas Skaitiklių transportavimo, įrengimo, naudojimo ir priežiūros taisykles.
\n

IX. NAUDOJAMŲ SKAITIKLIŲ METROLOGINIS PATVIRTINIMAS IR PRIEŽIŪRA 20. Naudojamų Skaitiklių teisinis metrologinis patvirtinimas ir priežiūra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

\n
21.Valstybinė metrologijos tarnyba užtikrina Skaitiklių metrologinių charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams patvirtinimą ir nustato jų patikros tvarką bei periodiškumą.
\n
22.Skaitikliams, kurie naudojami buitinių reikmių apskaitai, gali būti taikoma atrankinė patikra pagal Valstybinės metrologijos tarnybos patvirtintą atrankinės patikros metodiką.
\n
23.Lietuvos metrologijos inspekcija vykdo Skaitiklių teisinę metrologinę priežiūrą.
\n
24.Skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą Skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. ______________ Matavimo priemonių techninio reglamento MP-004 priedas ŠILUMOS SKAITIKLIAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamento atitinkami 1 priedo esminiai reikalavimai, šio priedo savitieji reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros taikomi šilumos skaitikliams (toliau – Skaitiklis), skirtiems matuoti šilumos energiją, suvartojamą buitinėms, komercinėms ir mažoms pramoninėms reikmėms.
\n
2.Šiame priede vartojamos sąvokos ir apibrėžtys:
\n

Šilumos skaitiklis – matavimo priemonė, skirta matuoti šilumai, kurią šilumos mainų grandinėje atiduoda skystis, vadinamas šilumnešiu.

\n

Šilumos skaitiklis yra arba vientisa matavimo priemonė arba sudėtinė matavimo priemonė, sudaryta iš surenkamųjų mazgų (srauto jutiklio, temperatūros jutiklių poros ir skaičiuotuvo), arba jų junginys. θ – šilumnešio skysčio temperatūra. θin –θ vertė šilumos mainų grandinės įėjime. θout –θ vertė šilumos mainų grandinės išėjime.

\n

Δθ – temperatūros skirtumas θin –θout, čia Δθ ≥ 0. θmax –θ viršutinė ribinė vertė, kai šilumos skaitiklis teisingai veikia DLP ribose. θmin –θ apatinė ribinė vertė, kai šilumos skaitiklis teisingai veikia DLP ribose.

\n

Δθmax – Δθ viršutinė ribinė vertė, kai šilumos skaitiklis teisingai veikia DLP ribose.

\n

Δθmin – Δθ apatinė ribinė vertė, kai šilumos skaitiklis teisingai veikia DLP ribose. q – šilumnešio skysčio srautas. qs – didžiausia leidžiama trumpą laiką q vertė, kuriai esant šilumos skaitiklis teisingai veikia. qp – didžiausia leidžiama nuolat q (ilgalaikio darbo srautas) vertė, kuriai esant šilumos skaitiklis teisingai veikia. qi – mažiausia leidžiama nuolat q vertė, kuriai esant šilumos skaitiklis teisingai veikia.

\n

P – šilumos mainų šiluminė galia.

\n

Ps – leidžiamoji viršutinė ribinė P vertė, kai šilumos skaitiklis teisingai veikia.

\n

Buitinės reikmės – šilumos vartojimas daugiabučių gyvenamųjų namų butuose.

\n

Komercinės reikmės – šilumos vartojimas komunaliniame sektoriuje. Prie jų taip pat priskiriamas šilumos vartojimas, kuris apskaitomas įvadiniais skaitikliais į daugiabutį arba individualų gyvenamąjį namą.

\n

Mažos pramoninės reikmės – tam tikras šilumos vartojimas gamybiniams tikslams pramonės sektoriuje. Šios sąvokos naudojimas paprastai ribojimas tam tikra metine šilumos suvartojimo verte, vartotojo rūšimi ar šilumos skaitiklio vardiniu dydžiu.

\n

II. ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRŲ MODULIAI 3. Skaitiklių atitiktis tinkamiems esminiams reikalavimams, pateiktiems Reglamento 1 priede, ir šio priedo savitiesiems reikalavimams įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties įvertinimo procedūrų modulių: B + F arba B + D arba H1.

\n

Išsamūs šių modulių aprašymai pateikti atitinkamai Reglamento B, D, F ir H1 prieduose.

\n

III. SKAITIKLIŲ TIEKĖJAI 4. Skaitiklių, nurodytų šio priedo 1 punkte, gamintojai, importuotojai ir prekiautojai negali tiekti ir parduoti Skaitiklių, jei jie netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

IV. SKAITIKLIŲ SAVININKAI 5. Skaitiklių savininkai negali naudoti šilumos vartojimo apskaitai Skaitiklių, kurie netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

V. SKAITIKLIŲ NAUDOTOJAI 6. Draudžiama skaitiklių, nurodytų šio priedo 1 punkte, naudotojui sąmoningai keisti Skaitiklių rodmenis arba daryti įtaką teisingam jų veikimui.

\n

VI. ŽENKLINIMAS 7. Skaitiklių atitiktis Reglamento esminiams ir savitiesiems reikalavimams privalo būti pažymėta „CE“ ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip nurodyta Reglamento VIII skirsnyje.

\n

VII. SKAITIKLIŲ SAVITIEJI REIKALAVIMAI 8. Norminės veikimo sąlygos Norminės veikimo sąlygų vertės, kurias gamintojas turi apibrėžti:

\n

8.1. Skysčio temperatūros: θmax, θmin ir temperatūros skirtumo: Δθmax, Δθmin, kuriems taikomi šie apribojimai: Δθmax/Δθmin ≥ 10; Δθmin = 3 K arba 5 K arba 10 K.

\n

8.2. Skysčio slėgio: didžiausią teigiamą vidinį slėgį, kurį skaitiklis gali nuolat išlaikyti esant viršutinei temperatūros ribinei vertei.

\n

8.3. Skysčio srauto verčių: qs, qp, qi, kai qp ir qi vertėms yra taikomas šis apribojimas: qp/qi ≥ 10.

\n

8.4. Šiluminės galios: Ps.

\n
9.Tikslumo klasės Skaitikliams nustatomos šios tikslumo klasės: 1, 2, 3.
\n
10.Didžiausia leidžiamoji paklaida (DLP), taikytina vientisiems Skaitikliams Didžiausios leidžiamosios santykinės paklaidos, taikytinos vientisam Skaitikliui ir kiekvienai tikslumo klasei, išreikštos procentais atžvilgiu tikrosios vertės, yra šios:
\n

10.1.1 klasei: E = Ef + Et + Ec, kai Ef, Et, Ec pagal 14.1–14.3 punktus;

\n

10.2. 2 klasei: E = Ef + Et + Ec, kai Ef, Et, Ec pagal 14.1–14.3 punktus;

\n

10.3. 3 klasei: E = Ef+ Et + Ec, kai Ef, Et, Ec pagal 14.1–14.3 punktus.

\n
11.Leidžiamasis elektromagnetinių trikdžių poveikis 11.1. Skaitiklio neturi veikti statiniai magnetiniai laukai ir tinklo dažnio elektromagnetiniai laukai.
\n

11.2. Elektromagnetinių trikdžių poveikis turi būti toks, kad matavimo rezultato pokytis būtų ne didesnis kaip ribinė pokyčio vertė, nustatyta pagal 11.3 reikalavimą, arba matavimo rezultato rodmuo būtų toks, kad jo nebūtų galima interpretuoti kaip tinkamo rezultato.

\n

11.3. Vientiso Skaitiklio ribinė pokyčio vertė yra lygi DLP, taikytinos tam Skaitikliui (žr. 10 punktą), absoliučiajai vertei.

\n
12.Patvarumas Po atitinkamo bandymo, praėjus gamintojo nustatytam laikui, turi būti vykdomi šie kriterijai:
\n

12.1. Srauto jutikliai: matavimo rezultato pokytis po patvarumo bandymo, palyginti su pradinio matavimo rezultatu, neturi būti didesnis už ribinę pokyčio vertę.

\n

12.2. Temperatūros jutikliai: matavimo rezultato pokytis po patvarumo bandymo, palyginti su pradinio matavimo rezultatu, neturi būti didesnis kaip 0,1 °C.

\n
13.Užrašai ant Skaitiklio:
\n

13.1. gamintojo pavadinimas arba logotipas;

\n

13.2. gamybos metai;

\n

13.3. informacija apie naudojimo sąlygas;

\n

13.4. tipo identifikavimas ir numeris;

\n

13.5. tikslumo klasė;

\n

13.6. srauto ribinės vertės;

\n

13.7. temperatūros ribinės vertės;

\n

13.8. temperatūros skirtumo ribinės vertės;

\n

13.9. srauto jutiklio įrengimo vieta: tiekimo arba grįžtamajame sraute;

\n

13.10. srauto krypties nuoroda.

\n
14.Surenkamieji mazgai Surenkamųjų mazgų nuostatos gali būti taikomos surenkamiesiems mazgams, kuriuos pagamino tas pats arba skirtingi gamintojai. Jei Skaitiklis sudarytas iš surenkamųjų mazgų, esminiai reikalavimai skaitikliui taikomi atitinkamai surenkamiesiems mazgams. Be to, taikomi šie reikalavimai:
\n

14.1. Srauto jutiklio santykinė DLP, išreikšta %, tikslumo klasėms:

\n

14.1.1. 1 klasė: Ef = (1 + 0,01 qp/q), bet ne didesnė kaip 5 %;

\n

14.1.2. 2 klasė: Ef = (2 + 0,02 qp/q), bet ne didesnė kaip 5 %;

\n

14.1.3. 3 klasė: Ef = (3 + 0,05 qp/q), bet ne didesnė kaip 5 %; čia paklaida Ef nustato rodmens ar srauto jutiklio išėjimo signalo ir masės ar tūrio tikrosios vertės priklausomybės ryšį.

\n

14.2. Temperatūros jutiklių poros santykinė DLP, išreikšta %:

\n

14.2.1. Et = (0,5 + 3 × Δθmin/Δθ); čia paklaida Et suprantama kaip jutiklių poros išėjimo signalo rodomos vertės nuokrypis nuo tikrosios temperatūrų skirtumo vertės.

\n

14.3. Skaičiuotuvo santykinė DLP, išreikšta %:

\n

14.3.1. Ec = (0,5+ Δθmin/Δθ); čia paklaida Ec suprantama kaip rodomos šilumos kiekio vertės nuokrypis nuo tikrosios šilumos kiekio vertės.

\n

14.4. Ribinė pokyčio vertė Skaitiklio surenkamajam mazgui yra lygi atitinkamos DLP, taikytinos surenkamajam mazgui (žr. 14.1, 14.2 arba 14.3 punktus), absoliučiajai vertei.

\n

14.5. Užrašai ant surenkamųjų mazgų:

\n

14.5.1. Srauto jutiklis: Gamintojo pavadinimas arba logotipas Gamybos metai Identifikavimo numeris Sąlyginis skersmuo Tikslumo klasė Srauto ribinės vertės Temperatūros ribinės vertės Impulso vertė (pvz., litrai/impulsui) arba atitinkamas išėjimo signalas Srauto krypties nuoroda Didžiausias leidžiamas darbo slėgis (PN klasė) Informacija apie naudojimo sąlygas Skysčio, jei ne vanduo, rūšis 14.5.2. Temperatūros jutiklių pora: Gamintojo pavadinimas ar logotipas Gamybos metai Tipo identifikavimas (pvz., Pt 100) ir numeris Temperatūros ribinės vertės Temperatūros skirtumo ribinės vertės Didžiausias darbinis slėgis, jei montuojama tiesiogiai 14.5.3. Skaičiuotuvas: Gamintojo pavadinimas ar logotipas Gamybos metai Tipo identifikavimas ir numeris Temperatūros jutiklių tipas Temperatūros ribinės vertės Temperatūros skirtumo ribinės vertės Impulso vertė (pvz., litrai/impulsui) arba atitinkamas įėjimo signalas, ateinantis iš srauto jutiklio Srauto jutiklio įrengimo vieta: tiekimo arba grįžtamajame sraute Aplinkos sąlygos Skysčio, jei ne vanduo, rūšis VIII. NAUDOJIMO PRADŽIA 15. Turi būti užtikrinta, kad šilumos tiekėjas arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis įgaliojimus skaitikliui įrengti, įvykdytų 8.1–8.4 punktų reikalavimus taip, kad Skaitiklis galėtų tiksliai matuoti numatytą ar numatomą suvartotą šilumą.

\n
16.Buitinėms reikmėms suvartojamos šilumos matavimui leidžiama naudoti bet kurį 3 klasės Skaitiklį.
\n

Skaitiklio ilgalaikio darbo srautas – mažesnis arba lygus 1,5 m3/h.

\n
17.Komercinėms ir mažoms pramoninėms reikmėms suvartojamos šilumos matavimui leidžiama naudoti bet kurį 2 klasės Skaitiklį.
\n

Skaitiklio ilgalaikio darbo srautas – mažesnis arba lygus 100 m3/h.

\n
18.Visais atvejais leidžiama pasirinkti tikslesnį Skaitiklį, nei nurodyta šio priedo 16 ir 17 punktuose.
\n
19.Pradedami naudoti Skaitikliai turi tenkinti:
\n

19.1. klimatinės aplinkos temperatūrų ribas: + 5 ÷ + 55 °C;

\n

19.2. mechaninės aplinkos M1 klasės sąlygas;

\n

19.3. elektromagnetinės aplinkos E1 klasės sąlygas.

\n
20.Vadovaudamiesi 14–17 punktų nuostatomis, šilumos tiekėjai arba jų įgalioti fiziniai ar juridiniai asmenys privalo parengti naujas arba suderinti su Reglamento reikalavimais anksčiau parengtas Skaitiklių įrengimo ir naudojimo priežiūros taisykles.
\n

IX. NAUDOJAMŲ SKAITIKLIŲ METROLOGINIS PATVIRTINIMAS IR PRIEŽIŪRA 21. Naudojamų Skaitiklių teisinis metrologinis patvirtinimas ir priežiūra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

\n
22.Valstybinė metrologijos tarnyba užtikrina Skaitiklių metrologinių charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams patvirtinimą ir nustato jų patikros tvarką bei periodiškumą.
\n
23.Lietuvos metrologijos inspekcija vykdo Skaitiklių teisinę metrologinę priežiūrą.
\n
24.Skaitiklių savininkai ar naudotojai yra atsakingi už tinkamą Skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. ______________ Matavimo priemonių techninio reglamento MP-005 priedas MATAVIMO SISTEMOS, SKIRTOS NEPERTRAUKIAMAM IR DINAMINIAM SKYSČIŲ, IŠSKYRUS VANDENĮ, KIEKIUI MATUOTI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamento atitinkami 1 priedo esminiai reikalavimai, šio priedo savitieji reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros taikomi matavimo sistemoms, skirtoms nepertraukiamam ir dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį (toliau – Matavimo sistemos), kiekiui (tūriui arba masei) matuoti.
\n

Prireikus, terminai „tūris ir 1“ šiame priede gali būti skaitomi kaip: „masė ir kg“.

\n
2.Šiame priede vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
\n

Skaitiklis – matavimo priemonė, skirta matavimo sąlygomis nepertraukiamai matuoti, registruoti ir rodyti skysčio, pertekančio uždarame ir visiškai užpildytame kanale per matavimo jutiklį, kiekį.

\n

Skaičiuotuvas – matavimo priemonės dalis, kuri priima išėjimo signalus iš matavimo jutiklio (-ų) ir, galbūt, iš susietųjų matavimo priemonių ir rodo matavimo rezultatus.

\n

Susietoji matavimo priemonė – matavimo priemonė, prijungta prie skaičiuotuvo tam tikriems skysčiui būdingiems parametrams matuoti, siekiant gauti ištaisytuosius ir (arba) perskaičiuotus matavimo rezultatus.

\n

Perskaičiavimo įtaisas – skaičiuotuvo dalis, kuri pagal skysčio parametrus (temperatūrą, tankį ir t. t.), išmatuotus susietosiomis matavimo priemonėmis arba saugomus atmintyje, automatiškai perskaičiuoja:

\n
–skysčio tūrį, išmatuotą matavimo sąlygomis, į tūrį ir (arba) masę bazinėmis sąlygomis, arba
\n
–skysčio masę, išmatuotą matavimo sąlygomis, į tūrį matavimo sąlygomis ir (arba) į tūrį bazinėmis sąlygomis.
\n

Pastaba. Perskaičiavimo įtaisą sudaro atitinkamos susietos matavimo priemonės.

\n

Bazinės sąlygos – apibrėžtos sąlygos, į kurias perskaičiuojamas matavimo sąlygomis išmatuotas skysčio kiekis.

\n

Matavimo sistema – sistema, sudaryta iš paties skaitiklio ir visų įtaisų, kurie yra reikalingi tiksliam matavimui užtikrinti arba yra skirti matavimo veiksmams lengvinti.

\n

Degalų dozatorius – matavimo sistema, skirta įpilti degalams į motorines transporto priemones, mažus laivus ir mažus lėktuvus.

\n

Savitarnos įrenginys – įrenginys, kuris leidžia vartotojui naudoti matavimo sistemą jo reikmėms reikalingam skysčiui gauti.

\n

Savitarnos įtaisas – specialusis įtaisas, kuris yra savitarnos įrenginio dalis ir kuris sudaro sąlygas vienai arba kelioms matavimo sistemoms veikti šiame savitarnos įrenginyje.

\n

Mažiausias matuojamas kiekis (MMK) – mažiausias skysčio kiekis, kurį būtų metrologiškai priimtina matuoti matavimo sistema.

\n

Tiesioginis rodmuo – masės arba tūrio rodmuo, atitinkantis matuojamą dydį, kurį matavimo priemonė gali fiziškai išmatuoti.

\n

Pastaba. Tiesioginis rodmuo gali būti keičiamas kitu dydžiu, naudojant perskaičiavimo įtaisą.

\n

Pertraukiamoji/nepertraukiamoji matavimo sistema – sistema, kai skysčio srautas gali (negali) būti lengvai ir greitai sustabdytas.

\n

Srauto sritis – sritis nuo mažiausiojo srauto (Qmin) iki didžiausiojo srauto (Qmax).

\n

II. ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRŲ MODULIAI 3. Matavimo sistemų atitiktis tinkamiems esminiams reikalavimams, pateiktiems Reglamento 1 priede, ir šio priedo savitiesiems reikalavimams įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties įvertinimo procedūrų modulių: B + F arba B + D, arba H1, arba G.

\n

Išsamūs šių modulių aprašymai pateikti atitinkamai Reglamento B, D, F, G ir H1 prieduose.

\n

III. MATAVIMO SISTEMŲ TIEKĖJAI 4. Matavimo sistemų, nurodytų šio priedo 1 punkte, gamintojai, importuotojai ir prekiautojai negali tiekti ir parduoti Matavimo sistemų, jei jos netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

IV. MATAVIMO SISTEMŲ SAVININKAI 5. Matavimo sistemų savininkai negali naudoti nepertraukiamam ir dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį, kiekiui matuoti Matavimo sistemų, kurios netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

V. MATAVIMO SISTEMŲ NAUDOTOJAI 6. Draudžiama Matavimo sistemų, nurodytų šio priedo 1 punkte, naudotojui sąmoningai keisti jų rodmenis arba daryti įtaką teisingam jų veikimui.

\n

VI. ŽENKLINIMAS 7. Matavimo sistemų atitiktis Reglamento esminiams ir savitiesiems reikalavimams privalo būti pažymėta „CE“ ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip nurodyta Reglamento VIII skirsnyje.

\n

VII. MATAVIMO SISTEMŲ SAVITIEJI REIKALAVIMAI 8. Norminės veikimo sąlygos Gamintojas turi nurodyti Matavimo sistemos normines darbo sąlygas, visų pirma:

\n

8.1. Srauto ribas Srauto ribos turi tenkinti šiuos reikalavimus:

\n

8.1.1. Matavimo sistemos srauto ribos turi atitikti kiekvieno iš jos elementų, visų pirma skaitiklio, srauto ribas.

\n

8.1.2. Matavimo sistema turi tenkinti 1 lentelėje pateiktus reikalavimus:

\n

1 lentelė. Matavimo sistemos reikalavimai Matavimo sistemos rūšis Skysčio rūšis Qmax: Qmin mažiausias santykis 1 2 3 Degalų dozatoriai Nesuskystintosios dujos 10: 1 Suskystintosios dujos 5: 1 Matavimo sistema Kriogeniniai skysčiai 5: 1 Magistralinių vamzdynų matavimo sistemos ir laivų krovos sistemos Visi skysčiai Priklausomai nuo poreikio Visos kitos matavimo sistemos Visi skysčiai 4: 1 8.2. Matuojamojo skysčio savybes, nurodant skysčio pavadinimą arba tipą, arba jo atitinkamas charakteristikas, pvz.:

\n

8.2.1. temperatūros ribas;

\n

8.2.2. slėgio ribas;

\n

8.2.3. tankio ribas;

\n

8.2.4. klampos ribas.

\n

8.3. Kintamosios maitinimo įtampos vardinę vertę ir (arba) nuolatinės maitinimo įtampos ribines vertes.

\n

8.4. Perskaičiuotų verčių bazines sąlygas.

\n

Pastaba. 8.4 punktas nepakeičia įsipareigojimų reikalauti pagal 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo 3 straipsnio 1 dalį taikyti 15 °C temperatūrą arba pagal tos pačios direktyvos 3 straipsnio 2 dalį mazutui, suskystintosioms dujoms ir metanui taikyti kitą temperatūrą.

\n
9.Tikslumo klasės ir didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) 9.1. 2 1 ir didesniems kiekiams matavimo DLP yra tokia, kaip pateikta 2 lentelėje.
\n

2 lentelė. DLP vertės, kai matavimo kiekiai 2 l ir daugiau Tikslumo klasė 0,3 0,5 1,0 1,5 2,5 Matavimo sistemos (A) 0,3 % 0,5 % 1,0% 1,5 % 2,5 % Skaitikliai (B) 0,2 % 0,3 % 0,6 % 1,0% 1,5% 9.2. Mažesniems kaip 2 1 kiekiams matavimo DLP yra tokia, kaip pateikta 3 lentelėje.

\n

3 lentelė. DLP vertės, kai matavimo kiekiai mažesni kaip 2 l Matuojamas turis V DLP V < 0,11 4 × vertė 2 lentelėje, apskaičiuota 0,1 l tūriui 0,1L ≤ V < 0,2 l 4 × vertė 2 lentelėje 0,2 L ≤ V < 0,4 l 2 × vertė 2 lentelėje, apskaičiuota 0,4 l tūriui 0,4 L ≤ V < 1 l 2 × vertė 2 lentelėje 1L < V < 2 l Vertė 2 lentelėje, apskaičiuota 2,0 l tūriui 9.3. Tačiau neatsižvelgiant į matuojamą kiekį, kaip DLP absoliučioji vertė priimama didesnioji iš šių dviejų verčių:

\n

9.3.1. DLP absoliučioji vertė, pateikta 2 arba 3 lentelėse;

\n

9.3.2. mažiausio matuojamo kiekio DLP absoliučioji vertė (Emin).

\n

9.4. Sąlygos 9.4.1. Esant mažiausiam matuojamam kiekiui 2 l arba didesniam taikomos šios sąlygos:

\n

1 sąlyga:

\n

Emin turi tenkinti sąlygą: Emin ≥ 2 R, čia R yra rodmenų įtaiso mažiausia skalės padalos vertė.

\n

2 sąlyga:

\n

Emin aprašomas formule: Emin = (2MMK) × (A/100), kai:

\n
–MMK – mažiausias matuojamas kiekis;
\n
–A – skaitmeninė vertė, apibrėžta 2 lentelės A eilutėje.
\n

9.4.2. Esant mažiausiam matuojamam kiekiui mažesniam kaip 2 litrai taikoma pirmiau minėta 1 sąlyga, o Emin yra dviguba 3 lentelėje nurodyta vertė, atsižvelgiant į 2 lentelės A eilutę.

\n

9.5. Perskaičiuotas rodmuo Jei rodmuo yra perskaičiuotas, DLP yra kaip 2 lentelės A eilutėje.

\n

9.6. Perskaičiavimo įtaisai Perskaičiavimo įtaiso DLP sandas perskaičiuotų rodmenų paklaidoje yra lygus ± (A – B), kai A ir B yra 2 lentelėje apibrėžtos vertės.

\n

Perskaičiavimo įtaisų dalys gali būti bandomos atskirai.

\n

9.6.1. Skaičiuotuvas Skaičiuotuvui taikytinas teigiamas arba neigiamas DLP sandas skysčio kiekio rodmenų paklaidoje yra lygus vienai dešimtajai 2 lentelės A eilutėje nurodytos DLP.

\n

9.6.2. Susietosios matavimo priemonės Susietųjų matavimo priemonių tikslumas turi būti bent ne blogesnis kaip 4 lentelėje nurodytos vertės.

\n

4 lentelė. Susietųjų matavimo priemonių tikslumas DLP matuojant Matavimo sistemos tikslumo klasė 0,3 0,5 1,0 1,5 2,5 Temperatūra ± 0,3 °C ± 1,0°C ± 1,0°C Slėgis Mažiau kaip 1 MPa: ± 50 kPa Nuo 1 iki 4 MPa: ± 5 % Daugiau kaip 4 MPa: ± 200 kPa Tankis ± 1 kg/m3 ± 2 kg/m3 ± 5 kg/m3 Šios vertės taikomos skysčių būdingųjų parametrų rodmenims, rodomiems perskaičiavimo įtaise.

\n

9.6.3. Apskaičiavimo funkcijos tikslumas Kiekvieno būdingojo skysčio parametro apskaičiavimo teigiama arba neigiama DLP yra lygi dviem penktosioms b papunktyje nustatytos vertės.

\n

9.7. 9.6 punkto 9.6.1 papunkčio reikalavimas taikomas visiems apskaičiavimams, ne tik perskaičiavimui.

\n
10.Didžiausias leidžiamasis trikdžių poveikis 10.1. Elektromagnetinių trikdžių poveikis matavimo sistemai turi būti vienas iš šių:
\n

10.1.1. matavimo rezultato pokytis neturi viršyti ribinės pokyčio vertės, apibrėžtos 10.2 punkte, arba 10.1.2. pastebimas matavimo rezultato rodmens trumpalaikis pokytis, kuris negali būti interpretuotas, užregistruotas arba perduotas kaip matavimo rezultatas. Be to, pertraukiamosios sistemos atveju tai dar gali reikšti draudimą matuoti, arba 10.1.3. matavimo rezultato pokytis yra didesnis nei ribinė pokyčio vertė, tokiu atveju matavimo sistema turi leisti atstatyti matavimo rezultatą, buvusį prieš pat ribinės pokyčio vertės pasiekimo momentą, ir sustabdyti srautą.

\n

10.2. Konkrečiam išmatuotam tūriui ribinė pokyčio vertė yra didesnė kaip DLP/5 arba Emin.

\n
11.Patvarumas Po atitinkamo bandymo praėjus gamintojo nustatytam laikui, turi būti tenkinamas šis kriterijus:
\n
–matavimo rezultato pokytis po patvarumo bandymo, palyginti su pradinio matavimo rezultatu, neturi būti didesnis kaip 2 lentelės B eilutėje skaitikliams apibrėžta vertė.
\n
12.Tinkamumas 12.1. Visoms matuojamoms kiekio vertėms to paties matavimo rodmenys skirtinguose įtaisuose neturi skirtis daugiau kaip viena skalės padalos verte, jei įtaisų skalės padalos vertės yra vienodos. Jei įtaisų skalės padalos vertės skiriasi, nuokrypis neturi viršyti didžiausios skalės padalos vertės.
\n

Tačiau savitarnos įrenginio atveju matavimo sistemos pagrindinio rodmenų įtaiso skalės padalos ir savitarnos įrenginio skalės padalos vertės turi būti vienodos, matavimo rezultatai turi nesiskirti.

\n

12.2. Įprastomis naudojimo sąlygomis turi būti neįmanoma pakeisti išmatuotą kiekį taip, kad to nesimatytų.

\n

12.3. Skystyje akivaizdžiai nematoma oro arba dujų dalis neturi iššaukti paklaidos pokyčio didesnio kaip:

\n

12.3.1. 0,5% skysčiams, išskyrus gėrimus, ir skysčiams, kurių klampa ne didesnė kaip 1 mPa × s, arba 12.3.2. 1% gėrimams ir skysčiams, kurių klampa didesnė kaip 1 mPa × s.

\n

Tačiau leidžiamas pokytis niekuomet neturi būti mažesnis kaip 1% MMK. Ši vertė taikoma tam atvejui, kai yra oro arba dujų burbulų.

\n

12.4. Tiesioginiuose pardavimuose naudojamos matavimo priemonės 12.4.1. Tiesioginių pardavimų matavimo sistemoje turi būti numatytos priemonės rodmens grąžinimui į nulį. Turi būti neįmanoma pakeisti išmatuotą kiekį.

\n

12.4.2. Rodmuo, kuriuo grindžiamas sandoris, turi būti rodomas tol, kol visos sandorio šalys nesutiks su matavimo rezultatu.

\n

12.4.3. Tiesioginių pardavimų matavimo sistemos turi būti pertraukiamojo tipo.

\n

12.4.4. Jokia skystyje esančio oro arba dujų dalis, neturi iššaukti paklaidos pokyčio didesnio kaip 12.3 punkte apibrėžtos vertės.

\n

12.5. Degalų dozatoriai 12.5.1. Vykstant matavimui turi būti neįmanoma degalų dozatoriaus rodmenis grąžinti į nulį.

\n

12.5.2. Naujo matavimo turi būti neįmanoma pradėti tol, kol rodmuo bus grąžintas į nulį.

\n

12.5.3. Jei matavimo sistemoje yra įtaisytas kainos rodmenų įtaisas, rodomos kainos ir kainos, apskaičiuotos pagal vieneto kainą bei rodomą kiekį, skirtumas turi būti ne didesnis kaip Emin atitinkanti kaina. Tačiau nebūtina, kad šis skirtumas būtų mažesnis už mažiausią piniginio vieneto vertę.

\n
13.Maitinimo nutrūkimas Matavimo sistema turi turėti avarinio maitinimo įtaisą, kuris pagrindinio maitinimo įtaiso gedimo laikotarpiu leistų išsaugoti visas matavimo funkcijas, arba turėti priemonę turimiems duomenims išsaugoti ir rodyti, kad galima būtų baigti vykstantį veiksmą, ir priemonę srautui sustabdyti pagrindinio maitinimo šaltinio gedimo momentu.
\n
14.Matavimo vienetai Išmatuotas kiekis turi būti rodomas mililitrais, kubiniais centimetrais, litrais, kubiniais metrais, gramais, kilogramais arba tonomis.
\n

VIII. NAUDOJIMO PRADŽIA 15. Turi būti užtikrinta, kad Matavimo sistemos savininkas arba fizinis ar juridinis asmuo, teisiškai paskirtas Matavimo sistemai įrengti, įvykdytų šio priedo 8.1, 8.2 ir 8.4 punktų reikalavimus taip, kad Matavimo sistema galėtų tiksliai matuoti numatytą ar numatomą suvartoti tūrį arba masę.

\n
16.Matavimo sistemos, pradedant jas naudoti, turi tenkinti 5 lentelėje nurodytus reikalavimus.
\n

5 lentelė. Matavimo sistemos reikalavimai Tikslumo klasė Matavimo sistemos tipai 0,3 Matavimo sistemos vamzdyne 0,5 Visos matavimo sistemos, jei kitaip nepasakyta kitoje šios lentelės vietoje, konkrečiai:

\n
–degalų dozatoriai (ne suskystintosioms dujoms);
\n
–matavimo sistemos mažos klampos skysčių (< 20 mPa × s) automobilių cisternose;
\n
–matavimo sistemos laivams ir geležinkelio bei automobilių cisternoms iš(krauti)(1);
\n
–matavimo sistemos pienui;
\n
–matavimo sistemos degalams į skraidymo aparatus pilti.
\n

1,0 Matavimo sistemos suslėgtoms suskystintosioms dujoms, matuojamoms esant –10 °C arba didesnei temperatūrai.

\n

Matavimo sistemos, kurios paprastai priskiriamos 0,3 arba 0,5 klasėms, tačiau naudojamos skysčiams:

\n
–kurių temperatūra yra mažesnė kaip –10 °C arba didesnė kaip +50 °C;
\n
–kurių dinaminė klampa yra didesnė kaip 1 000 mPa × s;
\n
–kurių didžiausias tūrinis srautas yra ne didesnis kaip 20 l/h.
\n

1,5 Matavimo sistemos suskystintajam anglies dioksidui.

\n

Matavimo sistemos suslėgtoms suskystintosioms dujoms, matuojamoms esant mažesnei kaip –10 °C temperatūrai (išskyrus kriogeninius skysčius).

\n

2,5 Matavimo sistemos kriogeniniams skysčiams (temperatūra mažesnė nei –153 °C).

\n
(1)Galima reikalauti, kad matavimo sistemos būtų 0,3 arba 0,5 tikslumo klasės, kai iš(kraunant) laivus ir geležinkelio bei automobilių cisternas, jos būtų naudojamos muito mokesčiams už naftos produktus rinkti.
\n

Pastaba. Tam tikram Matavimo sistemų tipui gamintojas gali nurodyti geresnį tikslumą.

\n
17.Visais atvejais leidžiama padidinti reikalavimus matavimo tikslumui, jei gamintojas deklaruoja geresnį Matavimo sistemos tikslumą.
\n
18.Priduodamos naudoti Matavimo sistemos turi tenkinti:
\n

18.1. Klimatinės aplinkos temperatūrų ribas, įrengiant patalpose, neužšąlantiems skysčiams matuoti nuo –25 iki +30 °C, užšąlantiems skysčiams matuoti – nuo +5 iki +35 °C; įrengiant lauke neužšalantiems skysčiams matuoti – nuo –40 iki +30 °C, užšąlantiems skysčiams matuoti – +5 iki +35 °C.

\n

18.2. Neužšąlančių skysčių temperatūros ribas nuo -40 iki +30 °C; užšąlančių skysčių – nuo +5 iki +35 °C.

\n

18.3. Mechaninės aplinkos M1 klasės sąlygas Matavimo sistemoms įrengtoms stacionariose sąlygose; M3 – įrengtoms transporto priemonėse.

\n

18.4. Elektromagnetinės aplinkos E2 klasės sąlygas Matavimo sistemoms įrengtoms stacionariose sąlygose; E3 – įrengtoms transporto priemonėse, kai Matavimo sistemos maitinamos iš transporto priemonės baterijų.

\n
19.Vadovaujantis šio priedo 16-18 punktų nuostatomis, privalu parengti naujas arba suderinti su Reglamento reikalavimais anksčiau parengtas Matavimo sistemų įrengimo, naudojimo ir priežiūros taisykles.
\n

IX. NAUDOJAMŲ MATAVIMO SISTEMŲ METROLOGINIS PATVIRTINIMAS IR PRIEŽIŪRA 20. Naudojamų Matavimo sistemų teisinis metrologinis patvirtinimas ir priežiūra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

\n
21.Valstybinė metrologijos tarnyba užtikrina Matavimo sistemų metrologinių charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams patvirtinimą ir nustato jų patikros tvarką bei periodiškumą.
\n
22.Lietuvos metrologijos inspekcija vykdo Matavimo sistemų teisinę metrologinę priežiūrą.
\n
23.Matavimo sistemų savininkai yra atsakingi už tinkamą Matavimo sistemų techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. ______________ Matavimo priemonių techninio reglamento MP-006 priedas AUTOMATINĖS SVARSTYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamento atitinkami 1 priedo esminiai reikalavimai, šio priedo savitieji reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros taikomos automatinėms svarstyklėms, skirtoms matuoti kūno masę pagal jį veikiančią sunkio jėgą.
\n
2.Šiame priede vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
\n

Automatinės svarstyklės – svarstyklės, kuriomis nedalyvaujant operatoriui matuojama produkto masė ir kurios vykdo iš anksto nustatytą svarstyklėms būdingų automatinių procesų programą.

\n

Automatinės pavienių produktų svarstyklės – automatinės svarstyklės, kuriomis matuojama atskirų iš anksto paruoštų svėrinių (pvz., fasuotų prekių) arba atskirų biriųjų medžiagų masė.

\n

Automatinės rūšiavimo svarstyklės – automatinės pavienių produktų svarstyklės, kurios suskirsto skirtingos masės produktus į du arba daugiau pogrupių pagal jų masės nuokrypius nuo vardinės privalomosios vertės.

\n

Masės ženklinimo svarstyklės – automatinės pavienių produktų svarstyklės, kurios rašo ant etiketės atskirų produktų masės vertę.

\n

Masės ir kainos ženklinimo svarstyklės – automatinės pavienių produktų svarstyklės, kurios rašo ant etiketės atskirų produktų masės vertę ir informaciją apie kainą.

\n

Automatinės fasavimo pagal masę svarstyklės – automatinės svarstyklės, kurias naudojant į talpas įpilama iš anksto nustatyta ir sąlyginai vienoda fasuojamo produkto masė.

\n

Pertraukiamo veikimo sumuojančiosios svarstyklės (sumuojančiosios bunkerių svarstyklės) – automatinės svarstyklės, kuriomis matuojama nefasuoto produkto masė, ją dalinant į atskirus svėrinius. Nuosekliai matuojama ir sumuojama kiekvieno atskiro svėrinio masė. Toliau kiekvienas atskiras svėrinys sujungiamas į vieną nefasuoto produkto masę.

\n

Nepertraukiamo veikimo sumuojančiosios svarstyklės – automatinės svarstyklės, kuriomis nepertraukiamai matuojama nefasuoto produkto ant konvejerio juostos masė, sistemingai nedalijant produkto į mažesnes dalis ir nestabdant konvejerio juostos judėjimo.

\n

Geležinkelio vagonų svarstyklės – automatinės svarstyklės, turinčios apkrovos platformą, įskaitant bėgius, kuriais juda geležinkelio vagonai.

\n

II. ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRŲ MODULIAI 3. Automatinių svarstyklių atitiktis atitinkamiems esminiams reikalavimams, pateiktiems Reglamento 1 priede, ir šio priedo savitiesiems reikalavimams įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties įvertinimo procedūrų modulių:

\n

3.1. Mechaninėms sistemoms:

\n

B + D arba B + E arba B + F arba D1 arba F1 arba G arba H1.

\n

3.2. Elektromechaninėms svarstyklėms:

\n

B + D arba B + E arba B + F arba G arba H1.

\n

3.3. Elektroninėms sistemoms arba sistemoms su programine įranga: B + D arba B + F arba G arba H1.

\n

3.4. Išsamūs šių modulių aprašymai pateikti atitinkamai Reglamento B, D, D1, E, F, F1 G ir H1 prieduose.

\n

III. AUTOMATINIŲ SVARSTYKLIŲ TIEKĖJAI 4. Automatinių svarstyklių, nurodytų šio priedo 1 punkte, gamintojai, importuotojai ir prekiautojai negali tiekti ir parduoti automatinių svarstyklių, jei jos netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

IV. AUTOMATINIŲ SVARSTYKLIŲ SAVININKAI 5. Automatinių svarstyklių savininkai negali naudoti automatinių svarstyklių, kurios netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

V. AUTOMATINIŲ SVARSTYKLIŲ NAUDOTOJAI 6. Draudžiama automatinių svarstyklių, nurodytų šio priedo 1 punkte, naudotojui sąmoningai keisti jų rodmenis arba daryti įtaką teisingam jų veikimui.

\n

VI. ŽENKLINIMAS 7. Automatinių svarstyklių atitiktis Reglamento esminiams ir savitiesiems reikalavimams privalo būti pažymėta „CE“ ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip nurodyta Reglamento VIII skirsnyje.

\n

VII. AUTOMATINIŲ SVARSTYKLIŲ SAVITIEJI REIKALAVIMAI 8. Bendrieji reikalavimai visų tipų automatinėms svarstyklėms 8.1. Norminės veikimo sąlygos Gamintojas turi nurodyti svarstyklių normines veikimo sąlygas:

\n

8.1.1. Matuojamajam dydžiui:

\n
–matavimo sritį, išreiškiamą mažiausia ir didžiausia ribinėmis masėmis.
\n

8.1.2. Elektros maitinimo paveikiesiems dydžiams:

\n
–kintamosios įtampos maitinimo atveju: vardinę maitinimo įtampą arba jos ribines vertes;
\n
–nuolatinės srovės maitinimo atveju: vardinę ir mažiausią maitinimo įtampą arba įtampos ribines vertes.
\n

8.1.3. Mechaniniams ir klimatiniams paveikiesiems dydžiams:

\n
–mažiausia temperatūros sritis yra 30 °C, išskyrus kai kituose šio priedo skyriuose nurodyta kitaip;
\n
–mechaninės aplinkos klasės pagal šio Reglamento 1 priedo 1.3.2 punktą netaikomos;
\n
–svarstyklėms, kurios naudojamos ypatingomis mechaninio poveikio sąlygomis, pvz., automobiliuose įrengtoms svarstyklėms, gamintojas nurodo mechanines naudojimo sąlygas.
\n

8.1.4. Kitiems paveikiesiems dydžiams (jei tinka):

\n
–veikimo greitį (-čius);
\n
–sveriamo (-ų) produkto (-ų) charakteristikas.
\n

8.2. Leidžiamasis trikdžių poveikis. Elektromagnetinė aplinka Reikalaujamos veikimo charakteristikos ir ribinė pokyčio vertė pateikta kiekvienam svarstyklių tipui atitinkamame šio priedo skyriuje.

\n

8.3. Tinkamumas 8.3.1. Turi būti numatytos priemonės pasvirimo, apkrovos ir veikimo greičio poveikiams riboti, kad įprasto veikimo sąlygomis nebūtų viršytos didžiausios leidžiamosios paklaidos.

\n

8.3.2. Turi būti numatytos atitinkamos medžiagų krovimo priemonės, kad įprasto veikimo sąlygomis svarstyklės galėtų atitikti DLP reikalavimus.

\n

8.3.3. Visos valdymo priemonės turi būti aiškios ir veiksmingos.

\n

8.3.4. Operatorius turi turėti galimybę patikrinti rodmenų įtaiso (jei yra) vientisumą.

\n

8.3.5. Turi būti numatyta atitinkama nulio nustatymo galimybė, kad įprasto veikimo sąlygomis svarstyklės galėtų atitikti DLP reikalavimus.

\n

8.3.6. Visi rezultatai už matavimo srities turi būti pažymėti kaip tokie, jei yra spausdinimo galimybė.

\n
9.Savitieji reikalavimai automatinėms pavienių produktų svarstyklėms 9.1. Tikslumo klasės 9.1.1. Svarstyklės skirstomos į pagrindines kategorijas, žymimas:
\n
–X arba Y;
\n
–pagal gamintojo nurodymą.
\n

9.1.2. Šios pagrindinės kategorijos toliau skirstomos į keturias tikslumo klases:

\n
–XI, XII, XIII ir XIV ir
\n
–Y(I), Y(II), Y(a) ir Y(b), kurios yra gamintojo apibrėžiamos.
\n

9.2. X kategorijos svarstyklės 9.2.1. Kategorija X taikoma svarstyklėms, naudojamoms tikrinti fasuotus produktus, paruoštus pagal 1974 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 75/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kai kurių skystųjų produktų fasavimu pagal tūrį, suderinimo ir 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyvos 76/21 l/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų fasuotų produktų komplektavimu pagal masę arba tūrį, suderinimo reikalavimus, taikytinus fasuotiems produktams.

\n

9.2.2. Tikslumo klasės papildomos faktoriumi (x), kuris kiekybiškai įvertina didžiausią leidžiamąjį standartinį nuokrypį, apibrėžtą 9.4.2 punkte.

\n

Gamintojas nurodo faktorių (x), kuris turi būti < 2, o jo išraiška 1 × 10k, 2 × 10k arba 5 × 10k, kurioje k yra neigiamas sveikas skaičius arba nulis.

\n

9.3. Y kategorijos svarstyklės Kategorija Y taikoma visoms kitoms automatinėms pavienių produktų svarstyklėms.

\n

9.4. Didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) 9.4.1. X kategorijos svarstyklių vidutinė paklaida / Y kategorijos svarstyklių DLP yra tokios, kaip 1 lentelėje.

\n

1 lentelė. X kategorijos svarstyklių vidutinės paklaidos ir Y kategorijos svarstyklių DLP vertės Svėrimo masėms (m), išreikštoms patikros padalos vertėmis (e) Didžiausia leidžiamoji vidutinė paklaida Didžiausia leidžiamoji paklaida XI Y(I) XII Y(II) XIII Y(a) XIV Y(b) X Y 0 < m ≤ 50 000 0 < m ≤ 5 000 0 < m ≤ 500 0 < m ≤ 50 ± 0,5 e ± 1 e 50 000 < m ≤ 200 000 5 000 < m ≤ 20 000 500 < m ≤ 2 000 50 < m ≤ 200 ± 1,0 e ± 1,5 e 200 000 < m 20 000 < m ≤ 100 000 2 000 < m ≤ 10 000 200 < m ≤ 1 000 ± 1,5 e ± 2 e 9.4.2. Standartinis nuokrypis Didžiausia leidžiamoji standartinio nuokrypio vertė X(x) klasės svarstyklėms yra faktoriaus (x) ir 2 lentelėje nurodytos vertės sandauga.

\n

2 lentelė. Standartinio nuokrypio vertės X(x) klasės svarstyklėms Svėrimo masės (m) Didžiausias leidžiamasis standartinis nuokrypis X(I) klasei 1 2 m ≤ 50 g 0,48 % 50 g < m ≤ 100 g 0,24 g 100 g < m ≤ 200 g 0,24 % 200 g < m ≤ 300 g 0,48 g 300 g < m ≤ 500 g 0,16 % 500 g < m ≤ 1 000 g 0,8 g 1 000 g < m ≤ 10 000 g 0,08 % 10 000 g < m ≤ 15 000 g 8g 15 000 g < m 0,053 % XI ir XII klasėms (x) turi būti mažesnis kaip 1.

\n

XIII klasei (x) turi būti ne didesnis kaip 1.

\n

XIV klasei (x) turi būti didesnis kaip 1.

\n

9.4.3. Patikros padalos vertė vienos svėrimo srities svarstyklėms yra tokia, kaip 3 lentelėje.

\n

3 lentelė. Patikros padalos vertės Tikslumo klasės Patikros padalos vertė Patikros padalų skaičius n = Max/e Mažiausias didžiausias 1 2 3 4 5 XI Y(I) 0,001 g ≤ e 50 000 – XII Y(II) 0,001 g ≤ e ≤ 0,05 g 100 100 000 0,1 g ≤ e 5 000 100 000 XIII Y(a) 0,1 g ≤ e ≤ 2 g 100 10 000 5g ≤ e 500 10 000 1 2 3 4 5 XIV Y(b) 5g ≤ e 100 1000 9.4.4. Patikros padalos vertė kelių svėrimo sričių svarstyklėms yra tokia, kaip 4 lentelėje.

\n

4 lentelė. Patikros padalos vertės kelių svėrimo sričių svarstyklėms Tikslumo klasės Patikros padalos vertė Patikros padalų skaičius n = Max/e mažiausia vertė(1) n = Maxi/e(i+1) didžiausia vertė n = Maxi/ei XI Y(I) 0,001 g ≤ ei 50 000 – XII Y(II) 0,001 g ≤ ei ≤ 0,05 g 5 000 100 000 0,1 g ≤ ei 5 000 100 000 XIII Y(a) 0,1 g ≤ ei 500 10 000 XIV Y(b) 5 g ≤ ei 50 1 000 Čia: i = 1, 2,... r i = dalinė svėrimo sritis, r = suminis svėrimo sričių skaičius,

\n
(1)kai i = r, taikoma atitinkama 3 lentelės skiltis, e pakeičiant er.
\n

9.5. Matavimo sritis Apibrėždamas matavimo sritį Y klasės svarstyklėms, gamintojas turi atsižvelgti į tai, kad mažiausia ribinė masė turi būti ne mažesnė kaip:

\n

Y(I) klasė: 100 e Y(II) klasė: 20 e, kai 0,001 g ≤ e ≤ 0,05 g, ir 50 e, kai 0,1 g ≤ e Y(a) klasė: 20 e Y(b) klasė: 10 e Svarstyklės, naudojamos rūšiavimui, pvz., 5 e pašto svarstyklės ir atliekų svarstyklės:

\n

9.6. Dinaminis reguliavimas 9.6.1. Dinaminio reguliavimo įtaisas turi veikti gamintojo nustatytoje tam tikroje svėrimo srityje.

\n

9.6.2. Jei svarstyklėse įrengtas dinaminio reguliavimo įtaisas, kuris kompensuoja dinaminius judančio svėrimo sukeltus reiškinius, joms turi būti neleidžiama veikti už šios svėrimo srities ribų ir jas turi būti įmanoma apsaugoti.

\n

9.7. Paveikiųjų veiksnių ir elektromagnetinių trikdžių įtaka 9.7.1. DLP dėl paveikiųjų veiksnių yra:

\n

X kategorijos svarstyklėms:

\n
–sveriant automatiniame režime: kaip apibrėžta 1 ir 2 lentelėse;
\n
–sveriant statiniame neautomatiniame režime: kaip apibrėžta 1 lentelėje.
\n

Y kategorijos svarstyklėms:

\n
–kiekvienam svėriniui, kai svarstyklės veikia automatiniame režime: kaip apibrėžta 1 lentelėje;
\n
–sveriant statiniame neautomatiniame režime: kaip apibrėžta kategorijai X 1 lentelėje.
\n

9.7.2. Ribinė pokyčio dėl trikdžio vertė yra viena patikros padalos vertė.

\n

9.7.3. Temperatūros sritis:

\n
–XI ir Y(I) klasei mažiausia sritis yra 5 °C;
\n
–XII ir Y(II) klasei mažiausia sritis yra 15 °C.
\n
10.Savitieji reikalavimai automatinėms fasavimo pagal masę svarstyklėms 10.1. Tikslumo klasės 10.1.1. Gamintojas turi nurodyti bazinę tikslumo klasę Ref(x) ir darbinę tikslumo klasę (-es) X(x).
\n

10.1.2. Svarstyklių tipas priskiriamas bazinei tikslumo klasei Ref(x), atitinkančiai geriausią įmanomą šio tipo svarstyklių tikslumą. Po įrengimo atskiroms svarstyklėms priskiriamos viena arba daugiau darbinių tikslumo klasių X(x), atsižvelgiant į sveriamus specifinius produktus. Klasės žymėjimo faktorius (x) turi būti ≤ 2, o jo išraiška 1 × 10k, 2 × 10k arba 5 × 10k, kurioje k yra neigiamas sveikas skaičius arba nulis.

\n

10.1.3. Bazinė tikslumo klasė Ref(x) taikoma statinėms apkrovoms.

\n

10.1.4. Darbinei X(x) tikslumo klasei X yra sritis, kurioje tikslumas susietas su svėrimo mase, o (x) yra paklaidos ribinių verčių daugiklis, X(1) klasei apibrėžtas 10.2.2 punkte.

\n

10.2. Didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) 10.2.1. Statinio svėrimo paklaida Esant norminėms veikimo sąlygoms, statinių svėrinių DLP pagal bazinę tikslumo klasę Ref(x) turi būti lygi 0,312 kiekvienos fasuotės masės didžiausio leidžiamojo nuokrypio nuo vidutinės vertės, apibrėžto 5 lentelėje, padauginto iš klasės žymėjimo faktoriaus (x).

\n

Svarstyklių, kurioms bendrąjį svėrinį sudaro daugiau kaip vienas svėrinys (pvz., kaupiamojo svėrimo arba dalines apkrovas jungiančioms svarstyklėms), statinei apkrovai DLP turi atitikti reikalaujamą bendrojo svėrimo tikslumą, apibrėžtą 10.2.2 punkte (t. y. ne atskirų apkrovų didžiausių leidžiamųjų nuokrypių suma).

\n

10.2.2. Nuokrypis nuo vidutinės vertės yra toks, kaip 5 lentelėje.

\n

5 lentelė. Leidžiamosios nuokrypio vertės Fasuotės masės vertė, m (g) Didžiausias leidžiamasis kiekvienos fasuotės nuokrypis nuo vidutinės vertės X(1) klasei 1 2 m ≤ 50 7,2 % 50 < m ≤ 100 3,6 g 100 < m ≤ 200 3,6 % 200 < m ≤ 300 7,2 g 300 < m ≤ 500 2,4 % 500 < m ≤1 000 12 g 1 000 < m ≤ 10 000 1,2% 10 000 < m ≤ 15 000 120 g 15 000 < m 0,8 % Pastaba. Apskaičiuotas kiekvienos fasuotės nuokrypis nuo vidutinės vertės gali būti reguliuojamas siekiant atsižvelgti į medžiagos dalelių dydžio įtaką.

\n

10.2.3. Paklaida dėl iš anksto nustatomos vertės (nustatymo paklaida) Svarstyklėms, kuriose galima iš anksto nustatyti fasuotės masę, didžiausias iš anksto nustatytos vertės ir vidutinės fasuotės masės skirtumas neturi būti didesnis kaip 0,312 kiekvienos fasuotės didžiausio leidžiamojo nuokrypio nuo vidutinės vertės, apibrėžto 5 lentelėje.

\n

10.3. Paveikiųjų veiksnių ir elektromagnetinių trikdžių įtaka 10.3.1. DLP dėl paveikiųjų veiksnių turi atitikti apibrėžtą 10.2.1 punkte.

\n

10.3.2. Ribinė pokyčio vertė dėl trikdžių yra statinio svėrimo rodmens pokytis, lygus DLP, kaip ji apibrėžta 10.2.1 punkte ir apskaičiuota vardinei mažiausios fasuotės masės vertei, arba pokytis, kuris daro lygiavertį poveikį fasuotei, kai svarstyklės naudojamos iš skirtingų svėrinių masių sudarytai fasuotei sverti. Apskaičiuota ribinė pokyčio vertė turi būti suapvalinta iki artimiausios didesnės skalės padalos vertės (d).

\n

10.3.3. Gamintojas nurodo vardinę mažiausios fasuotės masės vertę.

\n
11.Savitieji reikalavimai pertraukiamo veikimo sumuojančiosioms svarstyklėms 11.1. Tikslumo klasės Svarstyklės skirstomos į šias keturias tikslumo klases: 0,2; 0,5; 1; 2.
\n

11.2. Didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) yra tokios, kaip 6 lentelėje.

\n

6 lentelė. DLP vertės Tikslumo klasė Sumuojamos apkrovos DLP 0,2 ± 0,10% 0,5 ± 0,25 % 1 ± 0,50 % 2 ± 1,00% 11.3. Sumavimo skalės padalos vertė Sumavimo skalės padalos vertė (dt) turi būti tokia:

\n

0,01 % Max ≤ dt ≤ 0,2 % Max.

\n

11.4. Mažiausia sumuojamoji apkrova (Σmin) Mažiausia sumuojamoji apkrova (Σmin) turi būti ne mažesnė už masę, kuriai DLP yra lygi sumavimo skalės padalos vertei (dt), ir ne mažesnė kaip gamintojo apibrėžta mažiausioji apkrova.

\n

11.5. Nulio nustatymas Svarstyklėse, kurios po kiekvieno nukrovimo neatlieka taros įvertinimo, turi būti nulio nustatymo įtaisas. Automatinis veikimas turi būti nutraukiamas, jei nulio rodmuo skiriasi:

\n
–1 dt svarstyklėse su automatiniu nulio nustatymo įtaisu;
\n
–0,5 dt svarstyklėse su pusiau automatiniu arba neautomatiniu nulio nustatymo įtaisu.
\n

11.6. Valdymo įrenginys Vykstant automatiniam svėrimui, operatorius neturi turėti galimybės reguliuoti ir stabdyti atliekamą funkciją.

\n

11.7. Spausdinimas Svarstyklėse su spausdinimo įrenginiu turi būti neįmanoma suminę vertę grąžinti į nulį tol, kol neatspausdinta suminės masės vertė. Nutrūkus automatiniam svėrimui, turi būti spausdinama suminės masės vertė.

\n

11.8. Paveikiųjų veiksnių ir elektromagnetinių trikdžių įtaka 11.8.1. DLP dėl paveikiųjų veiksnių turi atitikti apibrėžtą 7 lentelėje.

\n

7 lentelė. DLP vertės dėl paveikiųjų veiksnių Apkrova (m), išreikšta sumavimo skalės padalomis (dt) DLP 0 < m ≤ 500 ± 0,5 dt 500 < m ≤ 2 000 ± 1,0 dt 2 000 < m ≤ 10 000 ± 1,5 dt 11.8.2. Ribinė pokyčio vertė dėl trikdžių, esant bet kokiai rodomai ar susumuotai masei, yra lygi vienai sumavimo skalės padalos vertei.

\n
12.Savitieji reikalavimai nepertraukiamojo veikimo sumuojančiosioms svarstyklėms 12.1. Tikslumo klasės Svarstyklės skirstomos į šias tris tikslumo klases: 0,5; 1; 2.
\n

12.2. Matavimo sritis Gamintojas apibrėžia matavimo sritį, svėrimo įtaisą veikiančios mažiausios neto apkrovos ir didžiausios apkrovos santykį bei mažiausią sumuojamąją apkrovą.

\n

12.2.2. Mažiausia sumuojamoji apkrova Σmin turi būti ne mažesnė kaip:

\n
–800 d 0,5 klasei;
\n
–400 d 1 klasei;
\n
–200 d 2 klasei, kai d yra bendrojo sumavimo įtaiso sumavimo skalės padalos vertė.
\n

12.3. Didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) yra tokios, kaip 8 lentelėje.

\n

8 lentelė. DLP vertės Tikslumo klasė Sumuojamosios apkrovos DLP 0,5 ± 0,25 % 1 ± 0,5 % 2 ± 1,0% 12.4. Juostos greitis Juostos greitį nurodo gamintojas. Vieno greičio ir kintamojo greičio konvejerinėms svarstyklėms su rankiniu greičio nustatymu, greitis neturi nukrypti daugiau kaip 5 % nuo vardinės vertės. Produkto ir juostos greičiai turi nesiskirti.

\n

12.5. Bendrojo sumavimo įtaisas Turi būti neįmanoma bendrojo sumavimo įtaisą grąžinti į nulį.

\n

12.6. Paveikiųjų veiksnių ir elektromagnetinių trikdžių įtaka 12.6.1. DLP dėl paveikiojo veiksnio, kai apkrova yra ne mažesnė kaip Σmin, turi būti 0,7 atitinkamos vertės, apibrėžtos 8 lentelėje, suapvalinta sumavimo skalės padalos (d) tikslumu.

\n

12.6.2. Ribinė pokyčio vertė dėl trikdžių turi būti 0,7 atitinkamos vertės, apibrėžtos 8 lentelėje šiai konvejerinių svarstyklių klasei, suapvalinta iki artimiausios didesnės sumavimo skalės padalos vertės (d).

\n
13.Savitieji reikalavimai automatinėms geležinkelio vagonų svarstyklėms 13.1. Tikslumo klasės Svarstyklės skirstomos į šias keturias tikslumo klases: 0,2; 0,5; 1; 2.
\n

13.2. Didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) yra tokios:

\n

13.2.1. Judėjimo metu sveriant atskirą vagoną arba visą traukinį, svėrimo DLP pateiktos 9 lentelėje.

\n

9 lentelė. DLP vertės Tikslumo klasė DLP 0,2 ± 0,1 % 0,5 ± 0,25 % 1 ± 0,5 % 2 ± 1,0% 13.2.2. Judėjimo metu sveriant sukabintus arba nesukabintus vagonus, svėrimo DLP turi būti viena iš šių verčių pagal tai, kuri didžiausia:

\n
–vertė, apskaičiuota pagal 9 lentelę, suapvalinta padalos tikslumu;
\n
–padalos tikslumu suapvalinta vertė, apskaičiuota pagal 14 lentelę masei, kuri sudaro 35 % didžiausios vagono masės (pagal ženklinimo užrašą);
\n
–viena skalės padala (d).
\n

13.2.3. Judėjimo metu sveriant traukinį, svėrimo DLP turi būti viena iš šių verčių pagal tai, kuri didžiausia:

\n
–vertė, apskaičiuota pagal 9 lentelę, suapvalinta padalos tikslumu;
\n
–vertė, apskaičiuota pagal 9 lentelę masei, kuri sudaro 35 % didžiausios atskiro vagono masės (pagal ženklinimo užrašą), padauginta iš traukinio kontrolinių vagonų skaičiaus (ne daugiau 10) ir suapvalinta skalės padalos vertės tikslumu;
\n
–viena skalės padala (d) kiekvienam traukinio vagonui, bet ne didesnė kaip 10 d.
\n

13.2.4. Sveriant sukabintus vagonus iki 10 % svėrimo rezultatų, gautų traukiniui pravažiavus vieną kartą arba daugiau, nuokrypiai gali būti didesni už atitinkamą DLP, pateiktą 13.2.2 punkte, tačiau negali viršyti dvigubos DLP vertės.

\n

13.3. Padalos vertė (d) Tikslumo klasės ir padalos vertės turi atitikti vertes, apibrėžtas 10 lentelėje.

\n

10 lentelė. Skalės padalos vertės ir tikslumo klasės Tikslumo klasė Skalės padala (d) 0,2 d ≤ 50 kg 0,5 d ≤ 100 kg 1 d ≤ 200 kg 2 d ≤ 500 kg 13.4. Matavimo sritis 13.4.1. Mažiausia sveriama masė neturi būti mažesnė kaip 1 t, bet ne didesnė kaip mažiausios vagono masės ir dalinių svėrimų skaičiaus dalmens vertė.

\n

13.4.2. Mažiausia vagono masė turi būti ne mažesnė kaip 50 d.

\n

13.5. Paveikiųjų veiksnių ir elektromagnetinių trikdžių įtaka 13.5.1. DLP dėl paveikioj o veiksnio turi atitikti apibrėžtą 11 lentelėje.

\n

11 lentelė. DLP vertės dėl paveikiųjų veiksnių Apkrova (m), išreikšta patikros padalų vertėmis (d) DLP 0 < m ≤ 500 ± 0,5 d 500 < m ≤ 2 000 ± 1,0 d 2 000 < m ≤ 10 000 ± 1,5 d 13.5.2. Ribinė pokyčio vertė dėl trikdžių yra lygi vienai skalės padalos vertei.

\n

VIII. NAUDOJIMO PRADŽIA 14. Turi būti užtikrinta, kad automatinių svarstyklių savininkas arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis įgaliojimus svarstyklėms įrengti, įvykdytų šio priedo reikalavimus taip, kad svarstyklės galėtų tiksliai matuoti numatytą ar numatomą masę.

\n
15.Vadovaujantis šio priedo nuostatomis, privalu parengti naujas arba suderinti su Reglamento reikalavimais anksčiau parengtas automatinių svarstyklių transportavimo, įrengimo, naudojimo ir priežiūros taisykles.
\n

IX. NAUDOJAMŲ AUTOMATINIŲ SVARSTYKLIŲ METROLOGINIS PATVIRTINIMAS IR PRIEŽIŪRA 16. Naudojamų automatinių svarstyklių teisinis metrologinis patvirtinimas ir priežiūra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

\n
17.Valstybinė metrologijos tarnyba užtikrina automatinių svarstyklių metrologinių charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams patvirtinimą ir nustato jų patikros tvarką bei periodiškumą.
\n
18.Lietuvos metrologijos inspekcija vykdo automatinių svarstyklių teisinę metrologinę priežiūrą.
\n
19.Automatinių svarstyklių savininkas yra atsakingi už tinkamą automatinių svarstyklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. ______________ Matavimo priemonių techninio reglamento MP-007 priedas TAKSOMETRAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamento atitinkami 1 priedo esminiai reikalavimai, šio priedo savitieji reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros taikomos taksometrams.
\n
2.Šiame priede vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
\n

Taksometras – įtaisas, kuris veikdamas kartu su signalo generatorium(1) sudaro matavimo priemonę.

\n

Šis įtaisas matuoja trukmę, apskaičiuoja nuotolį pagal signalą, gaunamą iš nuotolio signalo generatoriaus. Be to, jis apskaičiuoja ir rodo už kelionę mokamą mokestį pagal apskaičiuotą nuotolį ir (arba) išmatuotą kelionės trukmę.

\n

Mokestis už važiavimą – visa pinigų suma už kelionę, apskaičiuota pagal fiksuotą pradinį nuomos mokestį ir (arba) kelionės ilgį, ir (arba) trukmę. Į mokestį už važiavimą neįeina papildomas mokestis už papildomas paslaugas.

\n

Persijungimo greitis – greičio vertė, nustatoma kaip trukmės tarifo ir nuotolio tarifo dalmuo.

\n

Normalusis apskaičiavimo būdas S (paprastas tarifo taikymas) – mokestis už važiavimą, apskaičiuojamas pagal trukmės tarifą, kai greitis mažesnis už persijungimo greitį, ir pagal nuotolio tarifą, kai greitis didesnis už persijungimo greitį.

\n

Normalusis apskaičiavimo būdas D (dvigubasis tarifo taikymas) – mokestis už važiavimą, apskaičiuojamas vienu metu taikant visos kelionės trukmės tarifą ir nuotolio tarifą.

\n

Veikimo padėtis – skirtingi režimai, atitinkantys skirtingus taksometro veikimo tarpsnius. Veikimo padėtys skiriamos pagal šiuos ženklus: „Laisva“ – veikimo padėtis, kurioje mokesčio už važiavimą skaičiavimas yra išjungtas; „Užimta“ – veikimo padėtis, kurioje vyksta mokesčio už važiavimą skaičiavimas pagal galimą pradinį mokestį ir nuvažiuoto kelio tarifą ir (arba) kelionės trukmę; „Mokėti“ – veikimo padėtis, kurioje rodomas mokestis už kelionę ir yra išjungtas mokesčio skaičiavimas bent pagal trukmę.

\n

II. ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪRŲ MODULIAI 3. Taksometrų atitiktis tinkamiems esminiams reikalavimams, pateiktiems Reglamento 1 priede, ir šio priedo savitiesiems reikalavimams įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties įvertinimo procedūrų modulių: B + F arba B + D arba H1.

\n

Išsamūs šių modulių aprašymai pateikti atitinkamai Reglamento B, F, D ir H1 prieduose.

\n

III. TAKSOMETRŲ TIEKĖJAI 4. Taksometrų, nurodytų šio priedo 1 punkte, gamintojai, importuotojai ir prekiautojai negali tiekti ir parduoti taksometrų, jei jie netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

IV. TAKSOMETRŲ SAVININKAI 5. Taksometrų savininkai negali naudoti taksometrų, kurie netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų. ____________________

\n
(1)Nuotolio signalo generatoriui ši direktyva netaikoma.
\n

V. TAKSOMETRŲ NAUDOTOJAI 6. Draudžiama taksometrų, nurodytų šio priedo 1 punkte, naudotojui sąmoningai keisti jų rodmenis arba daryti įtaką teisingam jų veikimui.

\n

VI. ŽENKLINIMAS 7. Taksometrų atitiktis Reglamento esminiams ir savitiesiems reikalavimams privalo būti pažymėta „CE“ ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip nurodyta Reglamento VIII skirsnyje.

\n

VII. SAVITIEJI TAKSOMETRŲ REIKALAVIMAI 8. Projekto reikalavimai 8.1. Taksometras turi būti suprojektuotas apskaičiuoti nuotolį ir matuoti kelionės trukmę.

\n

8.2. Taksometras turi būti suprojektuotas skaičiuoti ir rodyti mokestį už važiavimą, kurio pokyčio žingsnis atitinka Lietuvoje nustatytą skyrą veikimo padėtyje „Užimta“. Be to, taksometras turi būti suprojektuotas rodyti galutinę kelionės kainą veikimo padėtyje „Mokėti“.

\n

8.3. Taksometru turi būti įmanoma taikyti normaliuosius apskaičiavimo būdus S ir D. Turi būti galima pasirinkti vieną iš šių apskaičiavimo būdų naudojant patikimą nustatymą.

\n

8.4. Taksometru turi būti įmanoma gauti šiuos duomenis per atitinkamą (-as) apsaugotą (-as) sąsają (-as):

\n

8.4.1. veikimo padėtį: „Laisva“, „Užimta“ arba „Mokėti“;

\n

8.4.2. sumatoriaus duomenis pagal 12.8 punktą;

\n

8.4.3. bendrąją informaciją: nuotolio signalo generatoriaus konstantą, plombavimo datą, taksi identifikavimą, tikrąjį laiką, tarifo identifikavimą;

\n

8.4.4. mokestį už kelionę: visą sumą, mokestį už važiavimą, mokesčio už važiavimą skaičiavimą, papildomą mokestį, datą, kelionės pradžios laiką, kelionės pabaigos laiką, nuvažiuotą nuotolį;

\n

8.4.5. informaciją apie tarifą (-us): tarifo (-ų) parametrus.

\n

Lietuvos Respublikos teisės aktuose gali būti reikalaujama prie taksometro sąsajos (-ų) prijungti tam tikrus įtaisus. Jei reikalaujama tokį įtaisą prijungti, naudojant apsaugos priemonę turi būti įmanoma automatiškai neleisti taksometrui veikti, jei reikalaujamo įtaiso nėra arba jis netinkamai veikia.

\n

8.5. Jei tinka, turi būti įmanoma reguliuoti taksometrą pagal nuotolio signalo generatoriaus, prie kurio taksometrą reikia jungti, konstantą ir apsaugoti nustatymą.

\n
9.Norminės veikimo sąlygos 9.1. Mechaninės aplinkos taikoma klasė: M3.
\n

9.2. Gamintojas apibrėžia taksometro normines veikimo sąlygas, visų pirma:

\n

9.2.1. ne mažesnį kaip 80 °C klimatinės aplinkos temperatūros intervalą;

\n

9.2.2. nuolatinės maitinimo srovės ribines vertes, kurioms taksometras buvo suprojektuotas.

\n
10.Didžiausia leidžiamoji paklaida (DLP) 10.1. DLP, išskyrus visas paklaidas dėl taksometro naudojimo taksi, yra:
\n

10.1.1. išmatuoto laiko: ± 0,1 %, mažiausia DLP vertė: 0,2s;

\n

10.1.2. nuvažiuoto nuotolio: ± 0,2 %, mažiausia DLP vertė: 4 m;

\n

10.1.3. mokesčio už važiavimą skaičiavimo: ± 0,1 %, mažiausia paklaida, įskaitant apvalinimą: atitinkanti mokesčio už važiavimą rodmens mažiausią reikšminį skaitmenį.

\n
11.Leidžiamasis trikdžių poveikis 11.1. Taksometrams taikoma elektromagnetinė klasė: E3.
\n

11.2. DLP, nustatytos 10.1 punkte, turi būti paisoma esant elektromagnetiniams trikdžiams.

\n

11.3. Sumažėjus maitinimo įtampai iki vertės, mažesnės už gamintojo apibrėžtą apatinę veikimo ribinę vertę, taksometras turi:

\n

11.3.1. toliau tiksliai veikti arba vėl pradėti tiksliai veikti, neprarasdamas duomenų, turėtų prieš įtampos sumažėjimą, jei jis yra laikinas, t. y. dėl variklio paleidimo iš naujo;

\n

11.3.2. baigti vykdomą matavimą ir grįžti į padėtį „Laisva“, jei įtampos sumažėjimas tęsiasi ilgesnį laiką.

\n
12.Kiti reikalavimai 12.1. Taksometro ir nuotolio signalo generatoriaus suderinamumo sąlygas turi apibrėžti taksometro gamintojas.
\n

12.2. Jei yra papildomas mokestis už papildomas paslaugas, įvedamas vairuotojo rankiniu būdu, jis neturi būti įtraukiamas į rodomą mokestį už važiavimą. Tačiau tokiu atveju taksometras gali laikinai rodyti mokesčio už važiavimą kainą, įskaitant papildomą mokestį.

\n

12.3. Jei mokestis už važiavimą apskaičiuojamas pagal skaičiavimo būdą D, taksometre gali būti papildomas rodymo režimas, kai rodomas tik visas kelionės nuotolis ir trukmė tikruoju laiku.

\n

12.4. Visos vartotojui rodomos vertės turi būti tinkamai identifikuotos. Šios vertės ir jų identifikavimas turi būti aiškiai įskaitomos dienos ir nakties sąlygomis.

\n

12.5. Jei mokėtinas mokestis už važiavimą arba priemonės, kurių reikia imtis prieš apgaulingą naudojimą, gali būti paveiktos vykdomų funkcijų pasirinkimu pagal iš anksto užprogramuotą nustatymą arba laisvą duomenų nustatymą, turi būti įmanoma apsaugoti taksometro nustatymus ir įvestus duomenis.

\n

12.6. Taksometre esančios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad būtų įmanomas atskiras nustatymų apsaugojimas.

\n

12.7. Reglamento 1 priedo 8.3 punkto nuostatos taikomos ir tarifams.

\n

12.8. Taksometre turi būti įtaisyti visų šių verčių sumatoriai be grįžties į nulį:

\n

12.8.1. viso taksi nuvažiuoto nuotolio;

\n

12.8.2. viso nuvažiuoto nuotolio padėtyje „Užimta“;

\n

12.8.3. viso apmokėtų kelionių skaičiaus;

\n

12.8.4. visos pinigų sumos, gautos už papildomas paslaugas;

\n

12.8.5. visos pinigų sumos, gautos kaip mokestis už važiavimą.

\n

Į sumuojamas vertes turi būti įtrauktos vertės, išsaugotos pagal 12.3 punktą esant maitinimo nutraukimo sąlygoms.

\n

12.9. Atjungtame nuo maitinimo taksometre turi būti įmanoma sumuojamas vertes saugoti vienerius metus duomenims nuskaityti iš taksometro į kitą laikmeną.

\n

12.10. Turi būti imtasi priemonių siekiant išvengti, kad sumuojamų verčių rodmuo būtų naudojamas keleiviams apgauti.

\n

12.11. Automatinis tarifų keitimas leidžiamas dėl:

\n

12.11.1. kelionės nuotolio;

\n

12.11.2. kelionės trukmės;

\n

12.11.3. paros laiko;

\n

12.11.4. datos;

\n

12.11.5. savaitės dienos.

\n

12.12. Jei taksi savybės yra svarbios taksometro tikslumui, taksometre turi būti priemonė, apsauganti taksometro ir taksi, kuriame jis yra įrengtas, jungtį.

\n

12.13. Bandymui po įrengimo taksometre turi būti galimybė atskirai tikrinti trukmės ir nuotolio tikslumą bei apskaičiavimo tikslumą.

\n

12.14. Gamintojo apibrėžtos taksometro ir jo įrengimo instrukcijos turi būti tokios, kad, įrengus pagal gamintojo instrukcijas, būtų pašalinta galimybė sukčiavimo tikslais pakeisti matavimo signalą, atitinkantį nuvažiuotą nuotolį.

\n

12.15. Bendrasis esminis reikalavimas dėl nesąžiningo naudojimo turi būti įvykdomas taip, kad būtų apsaugoti vartotojo, vairuotojo, vairuotojo darbdavio ir mokesčius renkančių institucijų interesai.

\n

12.16. Taksometras turi būti suprojektuotas taip, kad jis atitiktų DLP vertes, nereguliuojant vienerius įprasto naudojimo metus.

\n

12.17. Taksometre turi būti įtaisytas tikrojo laiko laikrodis, kuris atsimintų dienos laiką ir datą, ir vienas arba abu galėtų būti naudojami tarifams keisti automatiniu būdu. Tikrojo laiko laikrodžiui taikomi šie reikalavimai:

\n

12.17.1. atsiminti laiką 0,02 %tikslumu;

\n

12.17.2. ne didesnė kaip 2 minučių per savaitę laikrodžio pataisos galimybė. Pataisa vasaros ir žiemos laikui turi būti daroma automatiškai;

\n

12.17.3. turi būti neįmanoma daryti automatinę arba rankinę pataisą kelionės metu.

\n

12.18. Nuvažiuoto nuotolio ir kelionės trukmės vertėms, rodomoms arba spausdinamoms pagal ši Reglamentą, turi būti naudojami šie vienetai:

\n

12.18.1. nuvažiuoto nuotolio:kilometrai;

\n

12.18.2. kelionės trukmės: sekundės, minutės arba valandos, kaip tinka; turint omenyje būtinąją skyrą ir būtinumą išvengti nesusipratimų.

\n

VIII. NAUDOJIMO PRADŽIA 13. Turi būti užtikrinta, kad taksometro savininkas arba fizinis ar juridinis asmuo, turintys įgaliojimus taksometrams įrengti, įvykdytų šio priedo reikalavimus taip, kad taksometras galėtų tiksliai matuoti numatytą ar numatomą kelionės trukmę, apskaičiuoti nuotolį pagal signalą, gaunamą iš nuotolio signalo generatoriaus, ir apskaičiuoti bei rodyti už kelionę mokamą mokestį pagal apskaičiuotą nuotolį ir (arba) išmatuotą kelionės trukmę.

\n
14.Pradedami naudoti taksometrai turi tenkinti:
\n

14.1. klimatinės aplinkos temperatūrų ribas nuo –40 °C iki +40 °C;

\n

14.2. mechaninės aplinkos M3 klasės sąlygas;

\n

14.3. elektromagnetinės aplinkos E3 klasės sąlygas;

\n

14.4. reikalavimus dėl DLP ir kitus reikalavimus pagal šio priedo 10 ir 12 punktus.

\n
15.Vadovaujantis šio priedo nuostatomis, privalu parengti naujas arba suderinti su Reglamento reikalavimais anksčiau parengtas taksometrų įrengimo, naudojimo ir priežiūros taisykles.
\n

IX. NAUDOJAMŲ TAKSOMETRŲ METROLOGINIS PATVIRTINIMAS IR PRIEŽIŪRA 16. Naudojamų taksometrų teisinis metrologinis patvirtinimas ir priežiūra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

\n
17.Valstybinė metrologijos tarnyba užtikrina taksometrų metrologinių charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams patvirtinimą ir nustato jų patikros tvarką bei periodiškumą.
\n
18.Lietuvos metrologijos inspekcija vykdo taksometrų teisinę metrologinę priežiūrą.
\n
19.Taksometro savininkas yra atsakingas už tinkamą taksometro techninę priežiūrą ir savalaikę patikrą. ______________ Matavimo priemonių techninio reglamento MP-008 priedas MATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamento atitinkami 1 priedo esminiai reikalavimai, šio priedo savitieji reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros taikomos 3 punkte apibrėžtiems ilgio ir tūrio dozavimo matams.
\n
2.Reikalavimą pridėti atitikties deklaracijų kopiją galima interpretuoti kaip reikalavimą, taikomą siuntai arba kroviniui, o ne kiekvienai atskirai matavimo priemonei.
\n

Tūrio dozavimo matams netaikomas reikalavimas rašyti ant jų informaciją apie jos tikslumą.

\n
3.Šiame priede vartojamos sąvokos ir jų neapibrėžtys:
\n

Ilgio matas – matavimo priemonė, turinti skalės žymes, atstumai tarp kurių nurodyti įteisintais ilgio vienetais.

\n

Tūrio dozavimo matas – matavimo priemonė (pvz., gėrimų stiklinė, ąsotis arba matavimo taurelė), skirta dozuoti nustatytą tūrį skysčio, parduodamo iškart suvartoti (išskyrus farmacijos produktus).

\n

Matas su žyme – tūrio dozavimo matas su brūkšnio formos žyme, žyminčia vardinę talpą.

\n

Ribinis matas – tūrio dozavimo matas, kurio vidinis tūris yra lygus vardinei talpai.

\n

Perpylimo matas – tūrio dozavimo matas, iš kurio skystį numatoma perpilti prieš suvartojimą.

\n

Talpa – ribinio matavimo indo vidinis tūris arba matavimo indo su žyme vidinis tūris iki žymės.

\n

II. ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRŲ MODULIAI 4. Matų atitiktis tinkamiems esminiams reikalavimams, pateiktiems Reglamento 1 priede, ir šio priedo savitiesiems reikalavimams įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties įvertinimo procedūrų modulių:

\n

4.1. ilgio matams – F1 arba D1 arba B + D arba H arba G;

\n

4.2. tūrio dozavimo matams – A1 arba F1 arba D1 arba E1 arba B + E arba B + D arba H.

\n

4.3. pilnieji šių modulių aprašymai pateikti atitinkamai Reglamento A1, B, D, D1, E, E1, F1, G ir H prieduose.

\n

III. MATŲ TIEKĖJAI 5. Matų, nurodytų šio priedo 1 punkte, gamintojai, importuotojai ir prekiautojai negali tiekti ir parduoti matų, jei jie netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

IV. MATŲ SAVININKAI 6. Matų savininkai negali naudoti matų, kurie netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

V. MATŲ NAUDOTOJAI 7. Draudžiama matų, nurodytų šio priedo 1 punkte, naudotojui sąmoningai keisti matų rodmenis (žymes) arba daryti įtaką teisingam matavimui.

\n

VI. ŽENKLINIMAS 8. Matų atitiktis Reglamento esminiams ir savitiesiems reikalavimams privalo būti pažymėta „CE“ ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip nurodyta Reglamento VIII skirsnyje.

\n

VII. SAVITIEJI ILGIO MATŲ REIKALAVIMAI 9. Pamatinės sąlygos 9.1. Penkių metrų ilgio arba ilgesnėms matavimo juostoms didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) reikalavimai turi būti vykdomi veikiant penkiasdešimties niutonų arba gamintojo nurodytoms ir ant matavimo juostos atitinkamai pažymėtoms kitos vertės tempimo jėgoms, arba standžių ar pusiau standžių matų atveju be tempimo jėgos.

\n

9.2. Pamatinė temperatūra lygi 20°C, jei kitaip gamintojas nenurodė ir ant mato atitinkamai pažymėjo.

\n
10.Didžiausia leidžiamoji paklaida (DLP) 10.1. DLP (teigiama arba neigiama, mm) tarp dviejų negretimų skalės žymių yra lygi (a + bL); čia L – ilgio vertė metrais, suapvalinta iki artimiausio didesnio sveiko skaičiaus; a ir b vertės pateiktos toliau 1 lentelėje.
\n

10.2. Kai kraštinis intervalas yra ribojamas paviršiaus, bet kurio atstumo, matuojamo nuo šio taško, DLP yra padidinama c verte, pateikta 1 lentelėje.

\n

1 lentelė. DLP vertės Tikslumo klasė a (mm) b c (mm) I 0,1 0,1 0,1 II 0,3 0,2 0,2 III 0,6 0,4 0,3 D – specialioji klasė juostinėms gylio matavimo priemonėms (1), kurių ilgis 30 m ir mažiau (2) 1,5 nulis nulis S – specialioji klasė talpyklų matavimo juostoms.

\n

Kas 30 m ilgio, kai juosta padėta ant plokščio paviršiaus 1,5 nulis nulis

\n
(1)Taikoma juostos ir grimzdiklio sąrankoms.
\n
(2)Jei vardinis matavimo juostos ilgis yra didesnis kaip 30 m, kas 30 m juostos ilgio turi būti leidžiamas DLP padidėjimas 0,75 mm.
\n

10.3. Juostinės gylio matavimo priemonės gali būti I arba II klasės, tokiu atveju bet kuriam atstumui tarp dviejų skalės žymių, viena iš kurių yra ant grimzdiklio, kita – ant matavimo juostos, DLP yra ± 0,6 mm, jei taikant formulę gauta vertė yra mažesnė kaip 0,6 mm.

\n

10.4. Dviejų gretimų skalės žymių ilgių didžiausias leidžiamas skirtumas ir atstumo tarp gretimų skalės žymių DLP pateikta 2 lentelėje.

\n

2 lentelė. DLP arba žymių ilgių skirtumo vertės Atstumas tarp žymių i DLP arba žymių ilgių skirtumas mm pagal tikslumo klasę I II III i ≤ 1 mm 0,1 0,2 0,3 1 mm < i ≤ 1 cm 0,2 0,4 0,6 10.5. Kai liniuotė yra lankstomojo tipo, jungtis turi būti tokia, kad ji nebūtų priežastimi jokių paklaidų, kurios padidintų pirmiau nurodytas daugiau kaip: 0,3 mm II klasei ir 0,5 mm III klasei.

\n
11.Medžiagos 11.1. Matams naudojamos medžiagos turi būti tokios, kad ilgio pokytis dėl mažesnių kaip ± 8 °C temperatūros svyravimų apie pamatinę temperatūrą nebūtų didesnis kaip DLP. Tai netaikoma S klasės ir D klasės ilgio matams, jei gamintojas numato, kad prireikus stebimiems rodmenims taikomos pataisos dėl šiluminio plėtimosi.
\n

11.2. Matai, pagaminti iš medžiagų, kurių matmenys gali gerokai keistis, kai keičiasi aplinkos santykinė drėgmė, gali būti priskirti tik II arba III klasėms.

\n
12.Žymėjimas Ant mato turi būti pažymėta vardinė vertė. Milimetrų žymės turi būti pažymėtos skaitmenimis kas centimetrą, o matų, kurių skalės padala yra didesnė kaip 2 cm, visos skalės žymės turi būti pažymėtos skaičiais.
\n

VIII. SAVITIEJI TŪRIO DOZAVIMO MATŲ REIKALAVIMAI 13. Pamatinės sąlygos 13.1. Temperatūra: tūrio matavimo pamatinė temperatūra yra 20 °C.

\n

13.2. Teisingo rodmens padėtis: laisvai statomas ant horizontalaus paviršiaus.

\n
14.Didžiausia leidžiamoji paklaida (DLP) 3 lentelė. DLP vertės Su žyme Ribiniai Perpylimo matai < 100 ml ± 2ml –0 / + 4 ml ≥ 100 ml ± 3% –0 / + 6 % Dozavimo matai < 200 ml ± 5% –0 / + 10% ≥ 200 ml ± 5 ml + 2,5 % –0 / + 10 ml + 5 % 15. Medžiagos Tūrio dozavimo matas turi būti pagamintas iš medžiagų, kurios būtų pakankamai standžios ir turėtų pastovius matmenis, kad užtikrintų talpą DLP ribose.
\n
16.Forma 16.1. Perpylimo matai turi būti projektuojami taip, kad turinio tūrio pokytis, atitinkantis DLP, iššauktų bent 2 mm užpildymo lygio pokytį nuo mato krašto arba žymės.
\n

16.2. Perpylimo matai turi būti projektuojami taip, kad nebūtų kliūčių išmatuotam skysčiui visiškai išpilti.

\n
17.Žymėjimas 17.1. Deklaruojama vardinė talpa turi būti aiškiai ir neištrinamai pažymėta ant mato.
\n

17.2. Be to, dozių tūrio matai gali būti pažymėti ne daugiau kaip trimis aiškiai atskiriamomis talpų žymėmis, kurių negalima būtų tarpusavyje supainioti.

\n

17.3. Visos pripildymo žymės turi būti pakankamai aiškios ir patvarios, siekiant užtikrinti, kad naudojant nebūtų viršytos DLP vertės.

\n

IX. NAUDOJIMO PRADŽIA 18. Turi būti užtikrinta, kad ilgio ir tūrio dozavimo matų savininkas arba naudotojas įvykdytų šio priedo reikalavimus taip, kad šie matai galėtų tiksliai matuoti numatytą ar numatomą ilgį ar tūrį.

\n

X. NAUDOJAMŲ MATŲ METROLOGINIS PATVIRTINIMAS IR PRIEŽIŪRA 19. Naudojamų matų teisinis metrologinis patvirtinimas ir priežiūra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

\n
20.Valstybinė metrologijos tarnyba užtikrina matų metrologinių charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams patvirtinimą ir nustato jų patikros tvarką bei periodiškumą.
\n
21.Lietuvos metrologijos inspekcija vykdo matų teisinės metrologijos priežiūrą.
\n
22.Matų savininkai yra atsakingi už tinkamą matų priežiūrą ir savalaikę patikrą. ______________ Matavimo priemonių techninio reglamento MP-009 priedas MATMENŲ MATAVIMO PRIEMONĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamento atitinkami 1 priedo esminiai reikalavimai, šio priedo savitieji reikalavimai ir šiame priede išvardintos atitikties įvertinimo procedūros taikomos ilgio, ploto ir kelių matmenų matavimo priemonėms (toliau – Matmenų matavimo priemonė).
\n
2.Šiame priede vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
\n

Ilgio matavimo priemonė – matavimo priemonė, skirta ilgų gaminių (pvz., audinių, juostų, kabelių) ilgiui įvertinti, kai matuojamas gaminys tiekiamas juda.

\n

Ploto matavimo priemonė – matavimo priemonė, skirta netaisyklingos formos daiktų, pvz., odos, plotui įvertinti.

\n

Kelių matmenų matavimo priemonė – matavimo priemonė, skirta įvertinti mažiausio produktą gaubiančio stačiakampio gretasienio briaunų ilgį (ilgį, aukštį, plotį).

\n

II. ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRŲ MODULIAI 3. Matmenų matavimo priemonių atitiktis tinkamiems esminiams reikalavimams, pateiktiems Reglamento 1 priede, ir šio priedo savitiesiems reikalavimams įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties įvertinimo procedūrų modulių:

\n

3.1. mechaninių arba elektromechaninių matavimo priemonių:

\n

F1 arba E1 arba D1 arba B + F arba B + E arba B + D arba H arba H1 arba G;

\n

3.2. elektroninių matavimo priemonių arba matavimo priemonių su programine įranga:

\n

B + F arba B + D arba H1 arba G;

\n

3.3. išsamūs šių modulių aprašymai pateikti atitinkamai Reglamento B, D, G, E, F, H, D1, H1, E1 ir F1 prieduose.

\n

III. MATMENŲ MATAVIMO PRIEMONIŲ TIEKĖJAI 4. Matmenų matavimo priemonių, nurodytų šio priedo 1 punkte, gamintojai, importuotojai ir prekiautojai negali tiekti ir parduoti Matmenų matavimo priemonių, jei jos netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

IV. MATMENŲ MATAVIMO PRIEMONIŲ SAVININKAI 5. Matmenų matavimo priemonių savininkai negali naudoti matavimams Matmenų matavimo priemonių, kurios netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

V. MATMENŲ MATAVIMO PRIEMONIŲ NAUDOTOJAI 6. Draudžiama Matmenų matavimo priemonių, nurodytų šio priedo 1 punkte, naudotojui sąmoningai keisti jų rodmenis arba daryti įtaką teisingam jų veikimui.

\n

VI. ŽENKLINIMAS 7. Matmenų matavimo priemonių atitiktis Reglamento esminiams ir savitiesiems reikalavimams privalo būti pažymėta „CE“ ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip nurodyta Reglamento VIII skirsnyje.

\n

VII. SAVITIEJI MATMENŲ MATAVIMO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI 8. Bendrieji reikalavimai elektromagnetiniam atsparumui 8.1. Elektromagnetinių trikdžių poveikio Matmenų matavimo priemonei padarinys turi būti toks, kad:

\n

8.1.1. matavimo rezultato pokytis būtų ne didesnis kaip ribinė pokyčio vertė, kuri yra apibrėžta šio priedo 9.3, 10.2 ir 11.2 punktuose; arba 8.1.2. būtų neįmanoma atlikti jokio matavimo; arba 8.1.3. trumpalaikiai matavimo rezultato pokyčiai negalėtų būti interpretuojami, registruojami arba perduodami kaip matavimo rezultatas; arba 8.1.4. rezultato pokyčiai būtų pakankamai dideli, kad juos galėtų pastebėti visi tie, kurie suinteresuoti matavimo rezultatu.

\n

8.2. Ribinė pokyčio vertė yra lygi vienai skalės padalai.

\n
9.Savitieji reikalavimai ilgio matavimo priemonėms 9.1. Matuojamo produkto charakteristikos Audinius apibūdina būdingasis faktorius K. Šis faktorius atsižvelgia į produkto tamprumą bei matuojamo produkto ploto vieneto sunkio jėgą ir apibrėžiamas šia formule:
\n

K = ε × (GA + 2,2) N/m2; čia ε – santykinis 1 m pločio audinio bandinio pailgėjimas, veikiant 10 N tempimo jėgai; GA – audinio bandinio ploto vieneto sunkio jėga N/m2.

\n

9.2. Veikimo sąlygos 9.2.1. Sritis Matmenys ir K faktorius, kai taikytina, atitinka sritį, gamintojo apibrėžtą matavimo priemonei. K faktoriaus sritys pateiktos 1 lentelėje.

\n

1 lentelė. K faktoriaus sritys Grupė K sritis Produktas I 0 < K < 2 × 10-2 N/m2 mažas tamprumas II 2 × 10-2 N/m2 < K < 8 × 10-2 N/m2 vidutinis tamprumas III 8 × 10-2 N/m2 < K < 24 × 10-2 N/m2 didelis tamprumas IV 24 × 10-2 N/m2 < K labai didelis tamprumas 9.2.2. Jei matuojamas objektas nėra transportuojamas matavimo priemone, objekto judėjimo greitis turi atitikti sritį, gamintojo apibrėžtą matavimo priemonei.

\n

9.2.3. Jei matavimo rezultatas priklauso nuo storio, paviršiaus būklės ir tiekimo būdo (pvz., iš didelio ritinio arba iš rietuvės), gamintojas apibrėžia atitinkamus apribojimus.

\n

9.3. Didžiausia leidžiamoji paklaida (DLP) Matavimo priemonės DLP nurodyta 2 lentelėje.

\n

2 lentelė. DLP vertės Tikslumo klasė DLP I 0,125 %, bet ne mažesnė kaip 0,005 Lm II 0,25 %, bet ne mažesnė kaip 0,01 Lm III 0,5 %, bet ne mažesnė kaip 0,02 Lm Pastaba. Lm – mažiausias matuojamas ilgis, t. y. mažiausias gamintojo apibrėžtas ilgis, kuriam matuoti matavimo priemonė yra skirta.

\n

Skirtingų tipų medžiagų tikroji ilgio vertė turėtų būti matuojama naudojant tinkamas matavimo priemones (pvz., tieslę). Taigi medžiaga, kurią ruošiamasi matuoti, turėtų būti tiesi ir neįtempta padėta ant tinkamo pagrindo (pvz., ant tinkamo stalo).

\n

9.4. Kiti reikalavimai Matavimo priemonė turi užtikrinti, kad produktas būtų matuojamas neįtemptas atsižvelgiant į numatomą tamprumą, kuriam matavimo priemonė yra projektuota.

\n
10.Savitieji reikalavimai ploto matavimo priemonėms 10.1. Veikimo sąlygos 10.1.1. Sritis Matmenys atitinka sritį, gamintojo apibrėžtą matavimo priemonei.
\n

10.1.2. Produkto būklė Gamintojas apibrėžia matavimo priemonės apribojimus dėl produkto tiekimo greičio, storio ir paviršiaus būklės, jei reikia.

\n

10.2. Didžiausia leidžiamoji paklaida (DLP) Matavimo priemonės DLP lygi 1,0 %, tačiau ne mažesnė kaip 1 dm2.

\n

10.3. Kiti reikalavimai 10.3.1. Produkto tiekimas Produkto traukimo atgal arba stabdymo atveju neturi būti gautos matavimo paklaidos arba rodmenų įtaisas neturi rodyti rodmenų.

\n

10.3.2. Skalės padalos vertė Matavimo priemonės skalės padalos vertė turi būti 1,0 dm2. Be to, bandymo tikslams turi būti įmanoma turėti 0,1 dm2 padalos vertę.

\n
11.Savitieji reikalavimai kelių matmenų matavimo priemonėms 11.1. Veikimo sąlygos 11.1.1. Sritis Matmenys atitinka sritį, gamintojo apibrėžtą matavimo priemonei.
\n

11.1.2. Mažiausias matmuo Visų skalės diapazono verčių mažiausio matmens apatinė ribinė vertė pateikta 3 lentelėje.

\n

3 lentelė. Matmenų apatinės ribinės vertės Padalos vertė (d) Mažiausias matmuo (min) (apatinė ribinė vertė) d ≤ 2 cm 10 d 2 cm< d ≤ 10 cm 20 d 10 cm < d 50 d 11.1.3. Produkto judėjimo greitis Greitis turi atitikti sritį, gamintojo apibrėžtą matavimo priemonei.

\n

11.2. Didžiausia leidžiamoji paklaida (DLP) Matavimo priemonės DLP lygi ± 1,0 d.

\n

VIII. NAUDOJIMO PRADŽIA 12. Turi būti užtikrinta, kad Matmenų matavimo priemonės savininkas arba naudotojas įvykdytų šio priedo reikalavimus taip, kad Matmenų matavimo priemonė galėtų tiksliai matuoti numatytus ar numatomus ilgį, plotą ir kelis matmenis.

\n

IX. NAUDOJAMŲ MATMENŲ MATAVIMO PRIEMONIŲ METROLOGINIS PATVIRTINIMAS IR PRIEŽIŪRA 13. Naudojamų Matmenų matavimo priemonių teisinis metrologinis patvirtinimas ir priežiūra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

\n
14.Valstybinė metrologijos tarnyba užtikrina Matmenų matavimo priemonių metrologinių charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams patvirtinimą ir nustato jų patikros tvarką bei periodiškumą.
\n
15.Lietuvos metrologijos inspekcija vykdo Matmenų matavimo priemonių teisinę metrologinę priežiūrą.
\n
16.Matmenų matavimo priemonių savininkas yra atsakingas už tinkamą Matmenų matavimo priemonių priežiūrą ir savalaikę patikrą. ______________ Matavimo priemonių techninio reglamento MP-010 priedas IŠMETAMŲJŲ DUJŲ ANALIZATORIAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamento atitinkami 1 priedo esminiai reikalavimai, šio priedo savitieji reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros taikomos motorinių transporto priemonių kibirkštinio uždegimo variklių išmetamųjų dujų analizatoriams – (toliau – Analizatorius).
\n
2.Šiame priede vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
\n

Išmetamųjų dujų analizatorius – matavimo priemonė, naudojama motorinių transporto priemonių kibirkštinio uždegimo variklių tam tikrų išmetamųjų dujų komponentų tūrio dalims nustatyti, esant analizuojamo ėminio drėgmės kiekiui.

\n

Šie dujų komponentai yra anglies monoksidas (CO), anglies dioksidas (CO2), deguonis (O2) ir angliavandeniliai (HC).

\n

Angliavandenilių kiekis turi būti išreiškiamas n-heksano (C6H14) koncentracija, išmatuota artimosios infraraudonojo spektro dalies absorbcijos metodu.

\n

Dujinių komponentų CO, CO2 ir O2 tūrio dalys išreiškiamos procentine dalimi (tūrio %) ir milijoninėmis dalimis (tūrio ppm).

\n

Be to, Išmetamųjų dujų analizatorius pagal išmetamųjų dujų komponentų tūrio dalis apskaičiuoja lambda vertę.

\n

Lambda – dimensijos neturintis dydis variklio degimo efektyvumui išreikšti per oro ir degalų santykį išmetamosiose dujose. Jis yra apskaičiuojamas pagal norminiuose dokumentuose nurodytą formulę.

\n

II. ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRŲ MODULIAI 3. Analizatoriams atitiktis esminiams reikalavimams, pateiktiems Reglamento 1 priede, ir šio priedo savitiesiems reikalavimams įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties įvertinimo procedūrų modulių: B + F arba B + D arba H1.

\n

Išsamūs šių modulių aprašymai pateikti atitinkamai Reglamento B, F, D ir H1 prieduose.

\n

III. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ ANALIZATORIŲ TIEKĖJAI 4. Analizatorių, nurodytų šio priedo 1 punkte, gamintojai, importuotojai ir prekiautojai negali tiekti rinkai ir parduoti Analizatorius, jei jie netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

IV. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ ANALIZATORIŲ SAVININKAI 5. Analizatorių savininkai negali pradėti naudoti Analizatorių, kurie netenkina Reglamento esminių ir savitųjų reikalavimų.

\n

V. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ ANALIZATORIŲ NAUDOTOJAI 6. Draudžiama Analizatorių, nurodytų šio priedo 2 punkte, naudotojui sąmoningai keisti jų rodmenis arba daryti įtaką teisingam jų veikimui.

\n

VI. ŽENKLINIMAS 7. Analizatorių atitiktis Reglamento esminiams ir savitiesiems reikalavimams privalo būti pažymėta „CE“ ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip nurodyta Reglamento VIII skirsnyje.

\n

VII. SAVITIEJI IŠMETAMŲJŲ DUJŲ ANALIZATORIŲ REIKALAVIMAI 8. Matavimo priemonės klasės 8.1. Analizatoriams yra apibrėžiamos dvi klasės (0 ir I). Šių klasių atitinkami mažiausi matavimo intervalai yra pateikti 1 lentelėje.

\n

1 lentelė. Klasės ir matavimo intervalai Parametras 0 ir I klasės CO dalis nuo 0 iki 5 tūrio % CO2 dalis nuo 0 iki 16 tūrio % HC dalis nuo 0 iki 2 000 tūrio ppm O2 dalis nuo 0 iki 21 tūrio % Lambda (λ) nuo 0,8 iki 1,2 9. Norminės veikimo sąlygos 9.1. Veikimo sąlygų vertes gamintojas turi apibrėžti taip:

\n

9.2. Klimatinius ir mechaninius paveikiuosius dydžius:

\n

9.2.1. klimatinės aplinkos temperatūros intervalas nuo +5°C iki +40°C;

\n

9.2.2. taikoma mechaninės aplinkos klasė yra M1.

\n

9.3. Elektros energijos paveikiuosius dydžius:

\n

9.3.1. maitinimo kintamosios įtampos ir dažnio intervalas;

\n

9.3.2. maitinimo nuolatinės srovės ribinės vertės.

\n

9.4. Aplinkos slėgio:

\n

9.4.1. Aplinkos slėgio mažiausia ir didžiausia vertės abiem klasėms yra: pmin ≤ 860 hPa, pmax ≥ 1060 hPa.

\n
10.Didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) vertės 10.1. DLP vertės yra apibrėžiamos taip:
\n

10.1.1. Kiekvienai matuojamai daliai didžiausios leidžiamosios paklaidos vertė, esant norminėms veikimo sąlygoms pagal I priedo 1.1 punktą, yra didesnioji iš dviejų 2 lentelėje nurodytų verčių. Absoliučiosios vertės yra išreikštos tūrio % arba tūrio ppm, procentinė dalis – tikrosios vertės procentais.

\n

2 lentelė. DLP vertės Parametras 0 klasė I klasė CO dalis ± 0,03 % tūrio ± 5% ± 0,06 % tūrio ± 5% CO2 dalis ± 0,5 % tūrio ± 5% ± 0,5 % tūrio ± 5% HC dalis ± 10 ppm tūrio ± 5% ± 12 ppm tūrio ± 5% O2 dalis ± 0,1 % tūrio ± 5% ± 0,1 % tūrio ± 5% 10.2. Lambdos skaičiavimo DLP lygi 0,3 %. Tipinė tikroji vertė apskaičiuojama pagal formulę, apibrėžtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/69/EB dėl priemonių, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą motorinių transporto priemonių išmetamosiomis dujomis, I priedo 5.3.7.3 punkte. Ši direktyva iš dalies pakeičia Tarybos direktyvą 70/220/EEB.

\n

Šiuo tikslu apskaičiavimui naudojamos matuoklio rodomos vertės.

\n
11.Leidžiamasis trikdžių poveikis 11.1. Kiekvienai analizatoriumi matuojamai tūrio daliai ribinė pokyčio vertė yra lygi nagrinėjamo parametro DLP.
\n

11.2. Elektromagnetinių trikdžių poveikis yra toks, kad:

\n

11.2.1. matavimo rezultato pokytis yra ne didesnis už šio priedo 11.1 punkte nustatytą ribinio pokyčio vertę;

\n

11.2.2. arba matavimo rezultatas rodomas tokiu būdu, kad jo negalima laikyti tikruoju rezultatu.

\n
12.Kiti reikalavimai 12.1. Skyra turi būti lygi 3 lentelėje pateiktoms vertėms arba viena eile geresnė.
\n

3 lentelė. Skyra CO CO2 O2 HC 0 ir I klasė 0,1 % tūrio 0,1% tūrio

\n
(1)1 ppm tūrio
\n
(1)0,01 % tūrio, jei matuojamojo dydžio vertė 4 % tūrio arba mažesnė, kitais atvejais – 0,1 % tūrio.
\n

Lambda vertės rodmens skyra lygi 0,001.

\n

12.2. 20 matavimų standartinis nuokrypis neturi būti didesnis kaip viena trečioji kiekvienos taikomos dujų tūrio dalies DLP modulio.

\n

12.3. Norint matuoti CO, CO2 ir HC, analizatorius, įskaitant apibrėžtą dujų apdorojimo sistemą, turi rodyti 95 % nustatytos galutinės vertės mažiau kaip per 15 s nuo to momento, kai nulinės koncentracijos dujos, pvz., grynas oras, pakeičiamos kalibravimo dujomis. Norint matuoti O2, analizatorius panašiomis sąlygomis, kai grynas oras pakeičiamas deguonies neturinčiomis dujomis, greičiau kaip per 60 s turi rodyti vertę, kuri nuo nulio skirtųsi mažiau kaip 0,1 % tūrio.

\n

12.4. Išmetamųjų dujų komponentų, išskyrus matuojamus komponentus, poveikis matavimo rezultatams neturi būti didesnis kaip viena antroji DLP absoliučiosios vertės, kai šių komponentų tūrio dalis yra ne didesnė kaip:

\n

12.4.1. 6 % tūrio CO;

\n

12.4.2. 16 % tūrio CO2;

\n

12.4.3. 10 % tūrio O2;

\n

12.4.4. 5 % tūrio H2;

\n

12.4.5. 0,3 % tūrio NO;

\n

12.4.6. 2 000 ppm tūrio HC (kaip n-heksano);

\n

12.4.7. vandens garai iki soties.

\n

12.5. Analizatoriuose turi būti reguliavimo priemonė, kuri užtikrintų nulio nustatymo, kalibravimo dujomis ir vidinio reguliavimo galimybę. Nulio nustatymas ir vidinis reguliavimas turi būti automatinis.

\n

12.6. Naudojant automatines arba pusiau automatines reguliavimo priemones, matavimo priemone neturi būti įmanoma matuoti tol, kol reguliavimas nebus baigtas.

\n

12.7. Analizatoriai turi aptikti angliavandenilių likučius dujų apdorojimo sistemoje. Turi būti neįmanoma matuoti, jei prieš bet kurį matavimą angliavandenilių likučiai sudaro daugiau kaip 20 ppm tūrio.

\n

12.8. Analizatoriuose turi būti įtaisas, automatiniu būdu nustatantis bet kokį deguonies kanalo jutiklio sutrikimą dėl susidėvėjimo arba trūkio jungimo grandinėje.

\n

12.9. Jei Analizatorius gali būti naudojamas skirtingoms degalų rūšims (pvz., benzinui arba suskystintosioms dujoms), turi būti galimybė pasirinkti tinkamus koeficientus lambdai apskaičiuoti, nesant atitinkamos formulės dviprasmiškumo.

\n

VIII. NAUDOJIMO PRADŽIA 13. Turi būti užtikrinta, kad Analizatoriaus savininkas arba naudotojas įvykdytų šio priedo reikalavimus taip, kad Analizatorius galėtų tiksliai matuoti numatytas ar numatomas variklių išmetamųjų dujų komponentų tūrio dalis, nurodytas šio priedo 2 punkte.

\n

IX. NAUDOJAMŲ IŠMETAMŲJŲ DUJŲ ANALIZATORIŲ METROLOGINIS PATVIRTINIMAS IR PRIEŽIŪRA 14. Naudojamų Analizatorių teisinis metrologinis patvirtinimas ir priežiūra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.

\n
15.Valstybinė metrologijos tarnyba užtikrina Analizatorių metrologinių charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams patvirtinimą ir nustato jų patikros tvarką bei periodiškumą.
\n
16.Lietuvos metrologijos inspekcija vykdo Analizatorių teisinę metrologinę priežiūrą.
\n
17.Analizatorių savininkas yra atsakingas už tinkamą Analizatorių priežiūrą ir laiku atliktą patikrą.
\n

SUDERINTA Lietuvos metrologijos inspekcijos 2006-03-29 raštu Nr. 13 SR-105 ______________

", "next": 0}