LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 16:2003 „MEDŽIAGOS IR GAMINIAI, BESILIEČIANTYS SU MAISTU“ PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. V-771 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei vykdydamas Teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.1.6-T31 priemonę: 1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 16:2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 680 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ tvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 28-1010). 3. Pavedu ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui įsakymo vykdymo kontrolę. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-771 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 16:2003 „MEDŽIAGOS IR GAMINIAI, BESILIEČIANTYS SU MAISTU“ I. TAIKYMO SRITIS 1. Ši higienos norma privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, taip pat juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų filialams, gaminantiems, perdirbantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems į Lietuvos Respubliką, prekiaujantiems, taip pat pakuojantiems maisto produktus ar kitaip tiekiantiems vartotojams medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu. 2. Ši higienos norma taikoma medžiagoms, kurias leidžiama naudoti gaminiams, besiliečiantiems su maistu, gaminti, medžiagoms, kurių gali būti tokių gaminių sudėtyje, taip pat gaminiams, skirtiems liestis su maistu (toliau – medžiagos ir gaminiai). 3. Ši higienos norma netaikoma: 3.1. stacionariai vandens tiekimo įrangai; 3.2. dengiančioms arba gaubiančioms medžiagoms, kuriomis dengiamas sūrių paviršius, gatavi mėsos produktai ar vaisiai, ir kurios sudaro maisto produktų dalį ir gali būti vartojamos su šiais maisto produktais. 3.3. antikvariniams daiktams. 4. Medžiagų, migruojančių iš medžiagų ir gaminių, koncentracijos nustatomos Lietuvoje įteisintais laboratoriniais metodais. 5. Ši higienos norma nereglamentuoja medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, kitų parametrų (neturinčių įtakos gyventojų sveikatai), pateikiamų gaminių techninėse specifikacijose. 6. Į šią higienos normą perkeltos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos (15 priedas). II. NUORODOS 7. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos 7.1. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32- 893). 7.2. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324) 7.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 745 „Dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 53-1538). 7.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 1150 „Dėl Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83- 2888). 7.5. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. B1 – 166 „Dėl Medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, kontrolės programos“ (Žin., 2003, Nr. 19-848). 7.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 357 „Dėl įmonių standartų projektų“ (Žin., 2001, Nr. 58-2096). 7.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 685 „Dėl geriamajam vandeniui ruošti ir tiekti skirtų gaminių bei procesų saugos sveikatai įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 9-325). 7.8. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 170 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 50-1927). 7.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 476/442 „Dėl informacijos apie geriamojo vandens saugą teikimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 98-4379). 7.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V – 455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 793606). 7.11. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 10-76 „Dėl Skubaus keitimosi informacija apie nesaugius ir pavojingus vartotojų sveikatai gaminius tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 85-3898). III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI 8. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai 8.1. medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu – medžiagos ir gaminiai, galintys liestis su maistu, besiliečiantys su juo ir pagaminti tam tikslui [7.1]. 8.2. regeneruotos celiuliozės plėvelė – plona lakštinė medžiaga, gauta iš išgrynintos celiuliozės, pagamintos iš neperdirbtos medienos ar medvilnės. Į celiuliozės masę arba ant regeneruotos celiuliozės plėvelės paviršiaus gali būti pridėta atitinkamų medžiagų. Regeneruotos celiuliozės plėvelė gali būti padengta iš vienos arba abiejų pusių tam tikslui skirtomis medžiagomis. 8.3. modelinis tirpalas – tirpalas, kurio sudėtis imituoja maisto produkto sudėtį. 8.4. keramikos gaminys – gaminys, pagamintas iš neorganinių medžiagų mišinio su dideliu kiekiu molio ar silikatų, į kuriuos gali būti pridedami nedideli kiekiai organinių medžiagų. Šie gaminiai yra pirmiausia formuojami ir gauta forma fiksuojama kaitinant. Jie gali būti glazūruojami, emaliuojami ir/ar dekoruojami. 8.5. elastomeras – labai tamprus, panašus į kaučiuką, lengvai vulkanizuojamas polimeras. 8.6. poliadicija – polimerinis jungimasis. 8.7. polikondensacija – kelių vienodos ar skirtingos struktūros molekulių susijungimo procesas, kurio metu greta stambiamolekulinių junginių išsiskiria mažos molekulinės masės medžiagos. 8.8. jonitinė derva – sintetinė klampi medžiaga, turinti savo sudėtyje jonogeninių grupių, kurios gali disocijuoti. 8.9. silikoninis polimeras – polimeras, kurio makromolekulės grandinėje yra silicio atomų. 8.10. tekstilė – verpimo ir audimo pramonės gaminiai, verpalai ir audiniai. 8.11. gaminio kokybė – gaminio savybių visuma, įgalinanti tenkinti išreikštus ir numatomus poreikius. 8.12. funkcinis barjeras – medžiagos sluoksnis, kuris sumažina medžiagų migraciją iš po juo esančių sluoksnių į maisto produktus iki toksikologiškai ir jusliškai nereikšmingų lygių. 8.13. viršerdvė – pusiausvyrinė dujinė fazė, esanti virš patalpinto inde mėginio. 8.14. polimerai – organiniai stambiamolekuliniai junginiai, gaunami polimerizacijos, polikondensacijos, poliadicijos ar kt. panašiais būdais iš mažesnės molekulinės masės molekulių ar kitais cheminiais būdais iš natūralių stambiamolekulinių organinių junginių. Į stambiamolekulinius organinius junginius gali būti pridedama kitų leistų ir tam tikslui skirtų cheminių junginių ar medžiagų. 8.15. gera gamybos praktika – gamybos proceso organizavimo ir technologinio proceso kontrolės reikalavimų, kurių laikantis yra užtikrinama gaminių sauga ir kokybė, visuma. IV. BESILIEČIANČIŲ SU MAISTU MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ SAUGOS PRIEŽIŪRA 9. Medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, saugos privalomuosius reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija [7.1]. 10. Medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, Valstybinę produktų saugos ekspertizę atlieka Respublikinis mitybos centras [7.4, 7.7]. 11. Medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, kontrolė 11.1. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos vykdo rinkos priežiūrą [7.3], užtikrindama saugių ir teisingai paženklintų medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, teikimą į rinką. 11.2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo įmonėse kontroliuoja medžiagų ir gaminių naudojimą, maisto produktų tvarkymo etapus, kuriuose naudojami medžiagos ir gaminiai, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo priemones bei procesus [7.5, 7.7]. 12. Tais atvejais, kai atsakingos institucijos [7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.7, 7.9, 7.10], gavusios naujos informacijos ar peržiūrėjusios esamą, turi pagrįstų priežasčių manyti, kad medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, naudojimas kelia pavojų žmonių sveikatai, jos turi teisę kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad šios laikinai sustabdytų minėtų produktų teikimą į rinką ir naudojimą maisto tvarkymo įmonėse. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka [7.11] apie šį sprendimą, jį motyvuodama, tuoj pat informuoja Komisiją ir valstybes nares. 13. Įmonių, gaminančių medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, standartus derina Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos [7.6]. V. BENDROSIOS NUOSTATOS 14. Medžiagos ir gaminiai turi būti gaminami taip, kad naudojant juos normaliomis arba numatytomis sąlygomis, į maisto produktus nepatektų jų sudedamųjų dalių kiekis, kuris galėtų: 14.1. pakenkti žmonių sveikatai; 14.2. sukelti nepageidaujamų maisto produktų sudėties ar juslinių savybių pokyčių. 15. Medžiagų ir gaminių, skirtų parduoti vartotojui vidaus rinkoje, ženklinimas turi atitikti Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles [7.8]. Jei reikia, turi būti nurodyti papildomi reikalavimai, kurių būtina laikytis šiuos gaminius ir medžiagas naudojant. 16. Medžiagos ir gaminiai, pateikti į rinką kitais nei mažmeninei prekybai tikslais, turi turėti raštišką gamintojo deklaraciją, kurioje būtų nurodyta, kad jie atitinka jiems keliamus reikalavimus. Šis reikalavimas netaikomas polimerinėms medžiagoms ir gaminiams bei jų dalims, kurie aiškiai skirti liestis su maistu. 17. Lietuvos įmonės, gaminančios medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, privalo būti įdiegę geros gamybos praktiką. VI. ŽENKLINIMAS 18. Medžiagos ir gaminiai turi būti ženklinami: 18.1. užrašu „Tinka maisto produktams laikyti“ ar simboliu, nurodytu šios higienos normos 1 priede, ar konkrečia nuoroda apie jų naudojimą, pvz., „Kavos virimo aparatas“, „Butelis vynui“; 18.2. užrašomas gamintojo (ar perdirbėjo, ar importuotojo) įmonės pavadinimas ir adresas arba registruotas prekės ženklas; 18.3. užrašomi ypatingi reikalavimai, jei tokie yra, kurių būtina laikytis naudojant medžiagas ir gaminius. 19. Duomenys, nurodyti šios higienos normos 18 punkte, turi būti pateikti: 19.1. teikiant mažmeninei prekybai: 19.1. 1. ant medžiagų ir gaminių ar jų pakuočių, ar 19.1.2. medžiagų ir gaminių ar jų pakuočių etiketėse, ar 19.1.3. kortelėje, esančioje greta medžiagų ir gaminių, ir aiškiai matomoje pirkėjams, tačiau 18.2 punkte minimu atveju pastarasis variantas taikomas tik tada, kai šios detalės ar etiketė su jomis dėl techninių priežasčių negali būti pritvirtinti prie minėtų medžiagų ir gaminių tiek gaminimo, tiek pardavimo etape; 19.2. teikiant kitais nei mažmeninei prekybai tikslais: 19.2. 1. lydinčiuose dokumentuose ar 19.2.2. etiketėse arba ant pakuotės, ar 19.2.3. ant medžiagų ir gaminių. 20. Ženklinimas, numatytas šios higienos normos 18.1 punkte, nėra privalomas toms medžiagoms ir gaminiams, kurie yra aiškiai skirti liestis su maistu. 21. Užrašai, ženklinimas turi būti aiškiai matomi, lengvai įskaitomi ir neištrinami. 22. Užrašai, simbolis gali būti tik ant tų medžiagų ir gaminių, kurie atitinka šios higienos normos reikalavimus. VII. POLIMERINĖS MEDŽIAGOS IR GAMINIAI 23. Šio skyriaus reikalavimai taikomi polimerinėms medžiagoms ir gaminiams bei jų dalims, kurie susideda tik iš polimerų arba iš dviejų ar daugiau medžiagų sluoksnių, kurių kiekvienas susideda tiktai iš polimerų, ir sluoksniai yra sujungti sulipimo būdu arba kitais būdais ir skirti liestis su maisto produktais. 24. Polimeriniais gaminiais negali būti laikomos šios medžiagos: 24.1. dengta arba nedengta regeneruota celiuliozės plėvelė; 24.2. elastomerai ir natūrali ir sintetinė guma; 24.3. popierius ir kartonas, su polimerais ar be jų; 24.4. paviršiaus danga, gauta naudojant parafino vaškus, įskaitant sintetinius parafino vaškus ir/arba mikrokristalinius vaškus, šių vaškų mišinius ir mišinius su polimerais; 24.5. jonitinės dervos; 24.6. silikonai. 25. Šio skyriaus reikalavimai netaikomi medžiagoms ir gaminiams, susidedantiems iš dviejų ar daugiau sluoksnių, jeigu vienas ar daugiau iš jų nesusideda tik iš polimerinių medžiagų, net jeigu sluoksnis, turėsiantis tiesioginį sąlytį su maistu, susideda tik iš polimerinių medžiagų. 26. Iš polimerinių medžiagų ir gaminių į maisto produktus bendras migruojančių medžiagų lygis neturi būti didesnis kaip 10 mg/dm2 arba neturi būti didesnis kaip 60 mg/kg. Specifinis migruojančių medžiagų lygis neturi būti didesnis už nurodytą šios higienos normos 7 priede. Specifinės migracijos lygių nustatymas nėra būtinas, jeigu paaiškėja, kad bendros migracijos lygis, pateiktas šios higienos normos 27 punkte, neviršija specifinės migracijos lygio ar, darant prielaidą apie visišką cheminės medžiagos likučio išsiskyrimą į medžiagą ar gaminį, negali viršyti specifinės migracijos lygio. Specifinės migracijos lygių nustatymas gali būti užtikrintas, nustatant cheminės medžiagos kiekį gatavoje medžiagoje arba gaminyje, jei darant atitinkamus eksperimentinius bandymus arba taikant visuotinai pripažintą ir mokslo duomenimis pagrįstą difuzijos modelį, būtų nustatytas santykis tarp šio kiekio ir cheminės medžiagos specifinės migracijos lygio. Jei reikia parodyti medžiagos arba gaminio neatitikimą, privaloma eksperimentiniu bandymu patvirtinti įvertintą migracijos lygį. 27. Bendro migruojančių medžiagų lygio apribojimas 60 mg/kg taikomas: 27.1. talpykloms, kurių talpa ne mažesnė kaip 500 ml ir ne didesnė kaip 10 l; 27.2. gaminiams, kurie gali būti pripildyti, bet neįmanoma apskaičiuoti besiliečiančio su maistu gaminio paviršiaus ploto; 27.3. dangteliams, tarpikliams, kamščiams ir panašiems uždangalams. 28. Šios higienos normos 7 ir 8 prieduose išvardyti monomerai ir kitos pradinės medžiagos bei kitos cheminės medžiagos gali būti naudojamos polimerinių medžiagų ir gaminių gamyboje, atsižvelgiant į šiuose prieduose nurodytus apribojimus. 29. Į lentelę, pateiktas šios higienos normos 7 priede, neįtraukti monomerai ir kitos pradinės medžiagos, naudojami šių gaminių gamyboje: 29.1. paviršiaus dangų, gaunamų iš dervingų ar polimerizuotų skystų, miltelių ar dispersijos pavidalo produktų (glazūrų, lakų, dažų ir pan.); 29.2. epoksidinių dervų; 29.3. lipnių, rišamųjų medžiagų ir sulipimo aktyviklių; 29.4. spaustuvinių dažų. 30. Specifinės migracijos lygiai, nurodyti šios higienos normos 7 priede, išreikšti miligramais kilogramui. Išraiška miligramais kvadratiniam decimetrui taikoma šiais atvejais: 30.1. talpykloms, kurios gali būti pripildytos, kurių talpa mažesnė kaip 500 ml arba didesnė kaip 10 l. Šiuo atveju šios higienos normos 7 priede nurodyti lygiai, išreikšti mg/kg, turi būti padalyti iš 6 (sutartinio koeficiento), norint juos išreikšti mg/dm2; 30.2. lakštams, plėvelėms ar kitiems gaminiams, kurie negali būti pripildyti arba neįmanoma išmatuoti santykio tarp tokių medžiagų paviršiaus ploto ir su juo besiliečiančio maisto produkto kiekio. Šiuo atveju šios higienos normos 7 priede nurodyti lygiai, išreikšti mg/kg, turi būti padalyti iš 6 (sutartinio koeficiento), norint juos išreikšti mg/dm2. 31. Iš medžiagų ir gaminių migruojančių medžiagų lygiai nustatomi pagal šios higienos normos 3, 4, 5 prieduose nurodytus reikalavimus. 32. Bakterinės fermentacijos būdu gautos medžiagos, kurios gali būti naudojamos sąlyčiui su maisto produktais, pateiktos šios higienos normos 10 priede. Medžiagų, išvardytų šios higienos normos 7, 8, 10 prieduose, specifikacijos pateiktos šios higienos normos 11 priede. Skaičių, nurodytų šios higienos normos 7, 8 priedų lentelių skiltyje „Apribojimai ir specifikacijos/ar specifikacijos“, reikšmės pateiktos šios higienos normos 12 priede. VIII. MEDŽIAGOS IR GAMINIAI, TURINTYS VINILCHLORIDO MONOMERŲ 33. Šio higienos normos skyriaus reikalavimai nustato vinilchlorido monomerų buvimą ir jų galimą migraciją iš medžiagų ir gaminių, kurie gali liestis su maistu arba kurie liečiasi su juo ir yra skirti tam tikslui. 34. Maksimali vinilchlorido monomero koncentracija medžiagose ir gaminiuose neturi būti didesnė kaip 1 mg/kg. 35. Iš medžiagų ir gaminių į maistą neturi migruoti vinilchloridas, nustatomas metodu pagal šios higienos normos 36 punkte nurodytus reikalavimus, kai metodo nustatymo riba 0,01 mg/kg. 36. Tyrimai (šios higienos normos 2 priedas), būtini vinilchlorido monomero lygiui nustatyti medžiagose, gaminiuose, maisto produktuose, turi būti atliekami laikantis šių reikalavimų: 36.1. vinilchlorido koncentracijos vertė medžiagose ir gaminiuose, taip pat lygis vinilchlorido, migravusio iš medžiagų ir gaminių į maisto produktus, yra nustatomi dujų chromatografija taikant viršerdvės metodą; 36.2. vinilchlorido, migravusio iš medžiagų ir gaminių į maistą, lygis turi būti nustatomas maisto produktuose. Jeigu nustatymas kai kuriuose maisto produktuose dėl techninių priežasčių yra neįmanomas, vinilchlorido nustatymą galima atlikti šios higienos normos 5 priede nurodytuose modeliniuose tirpaluose. IX. REGENERUOTOS CELIULIOZĖS PLĖVELĖ 37. Šio higienos normos skyriaus reikalavimai taikomi regeneruotos celiuliozės plėvelei, kuri: 37.1. pati yra gatavas gaminys ir skirta liestis su maistu, arba dėl savo paskirties su jais liečiasi; 37.2. arba yra gatavo gaminio, kurio sudėtyje yra ir kitų medžiagų, dalis, ir skirta liestis su maistu, arba, dėl savo paskirties su jais liečiasi. 38. Šio higienos normos skyriaus reikalavimai netaikomi: 38.1. regeneruotai celiuliozės plėvelei, kurios dangos masė yra didesnė kaip 50 mg/dm2 toje pusėje, kuri susiliečia su maistu; 38.2. sintetiniams regeneruotos celiuliozės apvalkalams. 39. Tik šios higienos normos 9 priede nurodytos medžiagos ar medžiagų grupės gali būti naudojamos gaminant regeneruotos celiuliozės plėvelę nurodytomis sąlygomis. 40. Regeneruotos celiuliozės plėvelės gamybai gali būti naudojamos ir kitos medžiagos, nenurodytos šios higienos normos 9 priede: dažomosios (dažai ir pigmentai), sulipimo medžiagos, jeigu jos nemigruoja į maistą, migraciją nustatant Lietuvoje įteisintais laboratoriniais metodais. 41. Regeneruotos celiuliozės plėvelės paviršius su spaudais ir tekstu neturi liestis su maistu. X. KERAMIKOS GAMINIAI 42. Šiame higienos normos skyriuje nustatyti reikalavimai galimai švino ir kadmio migracijai iš keramikos gaminių, kurie gali liestis su maistu, liečiasi su juo ir yra skirti tam tikslui. 43. Švino ir kadmio kiekiai, išsiskiriantys iš keramikos gaminių, neturi būti didesni kaip nurodyti šios higienos normos 47 punkte. 44. Švino ir kadmio kiekiai, išsiskiriantys iš keramikos gaminių, turi būti nustatomi pagal taisykles, nurodytas šios higienos normos 6 priede. 45. Kai keramikos gaminys susideda iš indo (II ir III kategorija), uždengto keraminiu dangčiu (I kategorija), švino ir/ar kadmio kiekis (mg/dm2 ar mg/

1. l)neturi būti didesnis už taikomą tik indui. 46. Indas ir vidinis dangčio paviršius turi būti tiriami atskirai ir tomis pačiomis sąlygomis. Taip gautų dviejų švino ar kadmio verčių suma turi būti taikoma tik indo tūriui ar paviršiaus plotui. 47. Keramikos gaminiai atitinka šios higienos normos reikalavimus, jei švino ir/ar kadmio kiekiai, nustatyti atliekant tyrimą pagal taisykles, nurodytas šios higienos normos 6 priede, ne didesni kaip: 47.1. I kategorijos gaminiuose, t. y. gaminiuose, kurie negali būti pripildomi, ir gaminiuose, kurie gali būti pripildomi ir jų vidinis gylis, matuojant nuo žemiausio paviršiaus taško iki viršutinės horizontalios ribos (viršutinio krašto), ne didesnis kaip 25 mm – 0,8 mg/dm2 švino ir 0,07 mg/dm2 kadmio; 47.2. II kategorijos gaminiuose, t. y. visuose kituose gaminiuose, kurie gali būti pripildomi, – 4,0 mg/l švino ir 0,3 mg/l kadmio; 47.3. III kategorijos gaminiuose, t. y. induose, skirtuose maisto produktams kepti, pakuoti, laikyti, ir kurių tūris didesnis kaip 3 litrai – 1,5 mg/l švino ir 0,1 mg/l kadmio. 48. Kai keramikos gaminio tyrimų rezultatai neviršija nustatytų švino ir/ar kadmio kiekių daugiau kaip 50 %, toks gaminys turi būti pripažįstamas kaip atitinkantis šios higienos normos reikalavimus tuo atveju, kai mažiausiai trys kiti gaminiai (vienodos formos, dydžio, dekoracijos ir glazūros) yra tiriami sąlygomis, nurodytomis šios higienos normos 6 priede, nustatyti vidutiniai švino ir/ar kadmio kiekiai nei viename iš jų neviršija šioje higienos normoje nustatytų kiekių daugiau kaip 50 %. XI. POPIERIUS IR KARTONAS 49. Šioje higienos normoje popierius ir kartonas (toliau – popierius) – tai medžiaga, susidedanti iš vieno ar daugiau sluoksnių, kur mažiausiai vienas sluoksnis turi celiuliozės skaidulų. Popieriaus sudėtyje gali būti ne celiuliozinės kilmės skaidulų, polimerinių medžiagų, klijų, užpildų, pigmentų, dažų ir kitų priedų. Popierius gali būti impregnuojamas, padengiamas ar apruošiamas bet kokiu būdu gamybos metu, ar naudojamas gatavas. 50. Jeigu medžiaga ar gaminys, besiliečiantis su maistu, turi du ar daugiau sluoksnių, šios higienos normos reikalavimai taikomi popieriaus sluoksniams, kurie neatskirti nuo maisto produkto funkciniu barjeru. 51. Tik medžiagos, skirtos tam tikslui, gali būti naudojamos popieriaus, skirto liestis su maistu, gamyboje. Perdirbtas pluoštas gali būti naudojamas tik netiesiogiai liestis su maistu. 52. Didžiausi leidžiami iš popieriaus į maistą migruojančių medžiagų lygiai nurodyti šios higienos normos 1 lentelėje. 53. Popieriaus su spaudais pusė neturi liestis su maistu. 54. Popieriaus, kuris skirtas liestis su maistu, paviršiuje neturi būti patogeninių mikroorganizmų. Atsižvelgiant į popieriaus naudojimo sąlygas, jam gali būti keliami specialūs, mikrobinę taršą ribojantys reikalavimai. 55. Kai popierius skirtas virimui ir karštų vandeningų maisto produktų filtravimui, migruojančių medžiagų, ištirpstančių vandenyje, ekstrahuojant karštu vandeniu, lygis neturi būti didesnis kaip 10 mg/dm2. Jeigu popieriaus masė didesnė kaip 500 g/m2, maksimalus migruojančių medžiagų lygis yra 10 mg/g. Bendras azoto kiekis (pagal Kjeldahl) karšto vandens tirpale neturi būti didesnis kaip 0,1 mg/dm2, išskyrus popierių, kurio masė didesnė kaip 500 g/m2, ir tokiame popieriuje šis kiekis yra 0,1 mg/g. 56. Migravusių medžiagų kiekis, kai popierius skirtas šaltų vandeningų maisto produktų filtravimui, ekstrahuojant šaltu vandeniu filtravimo popierių, kai popieriaus masė ne didesnė kaip 500 g/m-2, neturi būti didesnis kaip 5 mg/g, kur neorganinių medžiagų gali būti 3 mg/g. Bendras azoto kiekis (pagal Kjeldahl) šiame tirpale neturi būti didesnis kaip 3 mg/g. 1 lentelė. Medžiagų, išsiskiriančių iš popieriaus, skirto liestis su maistu, didžiausi leidžiami lygiai Medžiagos pavadinimas Medžiagų, migruojančių iš popieriaus, skirto liestis su sausais maisto produktais, kiekis, ne daugiau kaip (mg/kg popieriaus) Medžiagų, migruojančių iš popieriaus, skirto liestis su drėgnais, riebalų turinčiais maisto produktais, kiekis, ne daugiau kaip (mg/kg popieriaus) Medžiagų, migruojančių iš popieriaus, skirto filtravimui ir virimui, kiekis, ne daugiau kaip (mg/kg popieriaus) Gyvsidabris - 0,3 0,3 Kadmis - 0,5 0,5 Chromas (šešiavalentis) - 0,1 0,1 Švinas - 3 3 Pentachlorfenolis 0,05 0,05 0,05 Polichloruoti bifenilai 2 2 0,5 XII. ELASTOMERAI, GUMA 57. Šio higienos normos skyriaus reikalavimai taikomi N- nitrozaminams ir junginiams, galintiems pavirsti N-nitrozaminais, išsiskirti iš žindukų ir čiulptukų, pagamintų iš elastomerų ir gumos. 58. Iš žindukų ir čiulptukų į migracijos tyrimo tirpalą (seilių tirpalą) neturi migruoti N-nitrozaminai ir N-nitrojunginiai. N- nitrozaminai ir N-nitrojunginiai tiriami metodu, kuris atliekamas pagal taisykles ir kriterijus, nurodytus šios higienos normos 59 punkte ir kuriuo nustatomi tokie kiekiai: 58.1. 0,01 mg/kg N-nitrozaminų (žindukų ar čiulptukų dalims, padarytoms iš elastomerų ar gumos); 58.2. 0,1 mg/kg N-nitrojunginių (žindukų ar čiulptukų dalims, padarytoms iš elastomerų ar gumos). 59. Pagrindinės N-nitrozaminų ir N- nitrojunginių migracijos nustatymo taisyklės 59.1. Migracijos tyrimui turi būti naudojamas seilių tirpalas, kuris gaminamas pagal šiuos reikalavimus: 1 litre distiliuoto ar dejonizuoto vandens ištirpinama 4,2 g natrio hidrokarbonato (NaHCO3), 0,5 g natrio chlorido (NaCl), 0,2 g kalio karbonato (K2CO3) ir 30 mg natrio nitrito (NaNO2). Tirpalo pH turi būti 9. 59.2. Tiriant turi būti laikomasi šios sąlygos: bandiniai, paimti iš nustatyto kiekio žindukų ar čiulptukų, įmerkiami į migracijos tyrimo tirpalą 24 valandoms 40+-2°C temperatūroje. 59.3. Metodas, kuris taikomas nustatant išsiskiriančius N- nitrozaminus ir N-nitrojunginius, turi atitikti šiuos kriterijus: 59.3.1. išsiskiriantys N-nitrozaminai turi būti nustatomi kiekvieno tirpalo, pagaminto pagal šios higienos normos 59.1 punktą, kiekio dalyje. N-nitrozaminai turi būti išskiriami iš mėginio dichlormetanu, neturinčiu nitrozaminų, ir nustatomi dujų chromatografija; 59.3.2. išsiskiriantys N-nitrojunginiai turi būti nustatomi kiekvieno tirpalo, pagaminto pagal šios higienos normos 59.1 punktą, likusioje kiekio dalyje. N-nitrojunginiai paverčiami į nitrozaminus, rūgštinant mėginį druskos rūgštimi. Po to nitrozaminai ekstrahuojami iš tirpalo dichlormetanu ir nustatomi dujų chromatografija. XIII. EPOKSIDINIAI DARINIAI 60. Šio higienos normos skyriaus reikalavimai taikomi medžiagoms ir gaminiams, besiliečiantiems su maisto produktais ir turintiems savo sudėtyje arba pagamintiems, naudojant vieną ar daugiau šių medžiagų: 60.1. 2,2-bis(4-hidroksifenil)propan-bis(2,3-epoksipropil) eterio (toliau – BADGE) ir kai kurių jo darinių; 60.2. bis(hidroksifenil)metan-bis(2,3- epoksipropil)eterių (toliau – BFDGE) ir kai kurių jų darinių; 60.3. kitų polikondensacijos būdu pagamintų fenolinių dervų (novolac)glicidileterių (toliau – NOGE) ir kai kurių jų darinių. 61. Šiame skyriuje „medžiagos ir gaminiai“ yra: 61.1. medžiagos ir gaminiai, pagaminti iš bet kurio plastiko tipo; 61.2. medžiagos ir gaminiai, kurių paviršius padengtas dangomis; 61.3. rišikliai. 62. Šis higienos normos skyrius netaikomas rezervuarams arba talpykloms, kurių tūris didesnis nei 10 000 litrų, arba jiems priklausantiems ar prie jų prijungtiems vamzdynams, padengtiems specialiomis dangomis, vadinamomis „labai atspariomis dangomis“. 63. Iš medžiagų ir gaminių, nurodytų šios higienos normos 60 punkte, neturi išsiskirti junginių, išvardytų šios higienos normos 13 priede, kurių kiekis viršija ribą, numatytą tame priede. 64. Iš medžiagų ir gaminių, nurodytų šios higienos normos 60 punkte, neturi išsiskirti junginių, išvardytų šios higienos normos 14 priede, kurių kiekis, kai pridedama junginių, neviršytų šios higienos normos 13 priede išvardytų BADGE ir jo darinių kiekio ribos, numatytos šios higienos normos 14 priede. 65. Medžiagose ir gaminiuose, nurodytuose šios higienos normos 60 punkte, neturi būti aptinkama NOGE komponentų, turinčių daugiau kaip du aromatinius žiedus ir bent vieną epoksigrupę, taip pat jų darinių, turinčių chlorhidrino funkcinių grupių ir mažesnę kaip 1 000 daltonų molekulinę masę, kai nustatymo riba siekia 0,2 mg/6 dm2, įskaitant analitinę paklaidą. 66. Nustatymo riba, nurodyta šios higienos normos 65 punkte, patvirtinama įteisintu analizės metodu. Jeigu tokio metodo nėra, tai iki tol, kol bus sukurtas ir įteisintas metodas, galima taikyti analizės metodą, pasižymintį atitinkamomis atlikimo ypatybėmis. XIV. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, MIGRUOJANČIŲ Į MAISTO PRODUKTUS IR GERIAMĄJĮ VANDENĮ, DIDŽIAUSI LEIDŽIAMI LYGIAI 67. Cheminės medžiagos, migruojančios į maistą, neturi viršyti lygių, nurodytų šios higienos normos 2 lentelėje. 2 lentelė. Cheminių medžiagų, migruojančių į maistą, didžiausi leidžiami lygiai Medžiagos pavadinimas Leidžiamas lygis mg/l, ne daugiau kaip Aliuminis 0,5 Boras 0,5 Cinkas 5,0 Chromas 0,1 Geležis 0,3 Gyvsidabris 0,005 Kadmis 0,001 Nikelis 0,1 Švinas 0,03 Varis 1,0 Fluoras 1,0 Arsenas 0,05 68. Cheminės medžiagos, nenurodytos šios higienos normos 2 lentelėje, neturi migruoti į maistą. ___________ Lietuvos higienos normos HN 16: 2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ 1 priedas MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ, BESILIEČIANČIŲ SU MAISTU, SIMBOLIS ______________ Lietuvos higienos normos HN 16: 2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ 2 priedas VINILCHLORIDO NUSTATYMO TAISYKLĖS I. VINILCHLORIDO MONOMERŲ KIEKIO POLIMERINĖSE MEDŽIAGOSE IR GAMINIUOSE NUSTATYMAS 1. Taikymo sritis Šiuo metodu nustatomas vinilchlorido monomerų kiekis medžiagose ir gaminiuose. 2. Metodo esmė Vinilchlorido monomerų (VC) kiekis medžiagose ir gaminiuose po mėginio ištirpinimo arba suspendavimo N, N-dimetilacetamide nustatomas dujų chromatografijos būdu, taikant „viršerdvės“ metodą. 3. Reagentai 3.1. Vinilchloridas (VC), kurio grynumas ne mažesnis kaip 99,5 %. 3.2. N, N-dimetilacetamidas (DMA) be jokių priemaišų su tokiu pačiu sulaikymo laiku kaip VC arba vidinio etalono (šio priedo I skyriaus 3.3 punktas) bandymo sąlygomis. 3.3. Dietileterio arba cis-2-buteno tirpalas, esantis DMA (šio priedo I skyriaus 3.2 punktas), kaip vidinio etalono tirpalas. Šiuose vidiniuose etalonuose neturi būti jokių priemaišų su tokiu pačiu sulaikymo laiku kaip ir VC bandymo sąlygoms. 4. Įranga (prietaisai arba įrangos dalys minimi tik tuo atveju, kai jie yra specialūs arba pagaminti pagal konkrečias specifikacijas. Laikoma, kad įprastą įrangą laboratorija turi) 4.1. Dujų chromatografas su automatiniu „viršerdvės“ mėginių ėmikliu arba su rankiniu mėginio įpurškimo įrenginiu. 4.2. Liepsnos jonizacijos detektorius arba kiti šio priedo I skyriaus 7 punkte minimi detektoriai. 4.3. Dujų chromatografinė kolonėlė Kolonėlėje turi atsiskirti oro, VC ir vidinio etalono, jeigu toks naudojamas, smailės. Be to, sujungtoje pagal šio priedo I skyriaus 4.2 ir 4.3 punktus sistemoje 0,02 mg VC/l DMA arba 0,02 mg VC/kg DMA tirpalui gautas signalas turi būti mažiausiai 5 kartus stipresnis už foninį triukšmą. 4.4. Indai mėginiui su silikono ar butilo gumos pertvara Naudojant rankinius mėginių ėmimo metodus, švirkštu imant mėginį iš „viršerdvės“, inde gali susidaryti dalinis vakuumas. Todėl taikant naudojant tokius metodus, kai prieš paimant mėginį nepadidinamas slėgis, patartina naudoti didelius indus. 4.5. Mikrošvirkštai. 4.6. Hermetiški švirkštai rankiniam mėginių iš „viršerdvės“ ėmimui. 4.7. 0, l mg tikslumo analizinės svarstyklės. 5. Darbo eiga PERSPĖJIMAS. Kambario temperatūroje VC yra pavojinga laki medžiaga, todėl tirpalai turi būti ruošiami gerai vėdinamoje traukos spintoje. Imamasi visų būtinų atsargumo priemonių, kad nei VC, nei DMA nepatektų į aplinką. Mėginius imant rankomis, naudojamas vidinis etalonas (šio priedo I skyriaus 3.3 punktas). Naudojant vidinį etaloną, tas pats tirpalas privalo būti naudojamas visos analizės metu. 5.1. Etaloninio VC tirpalo, kurio koncentracija yra apytiksliai 2000 mg/kg, paruošimas Tinkamas stiklinis indas pasveriamas 0,1 mg tikslumu ir į jį pilama tam tikras kiekis (pvz., 50
2. ml)DMA (šio priedo I skyriaus 3.2 punktas). Pasveriama dar kartą. Į DMA lėtai įšvirkščiama tam tikras kiekis (pvz., 0,1g) skysto ar dujinio VC (šio priedo I skyriaus 3.1 punktas). VC taip pat gali būti įpurškiamas į DMA, jei naudojamas prietaisas, apsaugantis DMA patekimą į aplinką. Pasveriama dar kartą 0,1 mg tikslumu. Laukiama dvi valandas, kol nusistovės pusiausvyra. Etaloninis tirpalas laikomas šaldytuve. 5.2. Praskiesto standartinio VC tirpalo paruošimas Pasveriamas tam tikras kiekis koncentruoto etaloninio VC tirpalo (šio priedo I skyriaus 5.1 punktas), kuris praskiedžiamas DMA (šio priedo I skyriaus 3.2 punktas) arba vidinio etalono tirpalu (šio priedo I skyriaus 3.3 punktas) iki reikiamo tūrio arba masės. Gauto praskiesto etaloninio tirpalo koncentracija išreiškiama atitinkamai mg/l arba mg/kg. 5.3. Kalibravimo kreivės paruošimas Kreivė turi būti sudaryta per mažiausiai septynias poras taškų. Smailės plotų pakartojamumas turi būti mažesnis nei 0,02 mg VC/l arba kg DMA. Kreivė per šiuos taškus turi būti apskaičiuota mažiausių kvadratų metodu, t. y. regresijos tiesė turi būti skaičiuojama pagal šią lygtį: čia: ; ; y – smailės aukštis arba plotas kiekviename atskirame nustatyme; x – atitinkama koncentracija regresijos tiesėje; n – atliktų nustatymų skaičius (n314). Tai turi būti tiesė, t. y. išmatuotų smailės plotų (aukščių) verčių (
3. yi)standartinio nuokrypio (
4. s)nustatymo lyginant su atitinkamomis smailės plotų (aukščių) vertėmis, paskaičiuotomis iš regresijos kreivės (zi), santykis su vidutine išmatuotų smailės plotų (aukščių) verte (y), neturi viršyti 0,07. Tai turi būti apskaičiuota pagal formulę: čia: ; yi – kiekvienas atskirai išmatuotas smailės plotas (aukštis); zi – atitinkamo smailės ploto (aukščio) (
5. yi)gautoje regresijos tiesėje vertė; n ≥14. Paruošiami du mažiausiai po septynis stiklinius indus turintys rinkiniai (šio priedo I skyriaus 4.4 punktas). Į kiekvieną indą įpilama praskiesto etaloninio VC tirpalo (šio priedo I skyriaus 5.2 punktas) ir DMA (šio priedo I skyriaus 3.2 punktas) arba vidinio etalono tirpalo DMA (šio priedo I skyriaus 3.3 punktas) tiek, kad galutinė lygiagrečiai pagamintų tirpalų VC koncentracija būtų apytiksliai lygi 0, 0,050, 0,075, 0,100, 0, 125, 0,150, 0,200 ir t. t. mg/l arba mg/kg DMA ir kad visuose induose būtų toks pat DMA kiekis, kuris reikalingas, remiantis šio priedo I skyriaus 5.5 punktu. Indai užkemšami ir procedūra tęsiama pagal šio priedo I skyriaus 5.6 punktą. Nubraižomas grafikas, kurio ordinatėje atidėtos VC lygiagrečiai pagamintų tirpalų smailių plotų (arba aukščių) vertės, arba šių plotų (ar aukščių) santykis su atitinkamomis vidinio etalono vertėmis, o abscisių ašyje – lygiagrečiai pagamintų tirpalų VC koncentracijų vertės. 5.4. Etaloninių tirpalų, gautų pagal šio priedo I skyriaus 5.1 ir 5.2 punktus, paruošimo tinkamumo patvirtinimas Pakartojama šio priedo I skyriaus 5.1 ir 5.2 punktuose aprašyta procedūra, kad būtų gautas antras praskiestas etaloninis tirpalas, kurio koncentracija lygi 0,1 mg VC/l arba 0,1 mg/kg DMA arba vidinio etaloninio tirpalo. Šio tirpalo dviejų nustatymų vidurkis negali skirtis daugiau nei 5 % nuo atitinkamo kalibravimo kreivės taško. Jeigu skirtumas didesnis kaip 5 %, visi tirpalai, gauti pagal šio priedo I skyriaus 5.1, 5.2, 5.3 ir 5.4 punktus, atmetami ir visa procedūra kartojama iš pradžių. 5.5. Medžiagų ir gaminių mėginių paruošimas Paruošiami du indai (šio priedo I skyriaus 4.4 punktas). Į kiekvieną indą 0,1 mg tikslumu pasveriama ne mažiau kaip 200 mg mėginio, gauto iš vienos tiriamosios medžiagos ar susmulkinto gaminio. Stengiamasi, kad į kiekvieną indą būtų įdėtas vienodas mėginio kiekis. Stiklinis indas nedelsiant uždengiamas. Į kiekvieną indą vienam mėginio gramui įpilama 10 ml arba 10 g DMA (šio priedo I skyriaus 3.2 punktas) arba 10 ml, arba 10 g vidinio etaloninio tirpalo (šio priedo I skyriaus 3.3 punktas). Indai uždaromi ir procedūra tęsiama pagal šio priedo I skyriaus 5.6 punktą. 5.6. Dujų chromatografinė analizė 5.6.1. Skystis induose plakamas stengiantis nesušlapinti pertvaros (šio priedo I skyriaus 4.4 punktas), kol gaunamas kiek galima vienalytiškesnis medžiagos ar gaminio (šio priedo I skyriaus 5.5 punktas) mėginių tirpalas arba suspensija. 5.6.2. Visi uždaryti indai (šio priedo I skyriaus 5.3, 5.4 ir 5.5 punktai) dviem valandoms įdedami į 60+-1-0C vandens vonią, kad nusistovėtų pusiausvyra. Jeigu būtina, suplakama dar kartą. 5.6.3. Iš indo „viršerdvės“ paimamas mėginys. Naudojant rankinius mėginių ėmimo metodus, užtikrinamas imamų mėginių atkuriamumas (šio priedo I skyriaus punktas 4.4.). Švirkštai, prieš juos naudojant, pašildomi iki mėginio temperatūros. Išmatuojamas VC ir vidinio etalono, jeigu toks naudojamas, smailės plotas (ar aukštis). 5.6.4. DMA smailėms atsiradus chromatogramoje, DMA perteklius, taikant tinkamą metodą, pašalinamas iš kolonėlės (šio priedo I skyriaus punktas 4.3). 6. Rezultatų apskaičiavimas 6.1. Interpoliacijos būdu kreivėje randama nežinoma kiekvieno iš dviejų mėginių tirpalų koncentracija, atsižvelgiant į vidinį etaloninį tirpalą, jeigu toks naudojamas. VC kiekis kiekviename iš dviejų tiriamų medžiagų ar gaminių mėginių apskaičiuojamas pagal tokią formulę: ; čia: X – VC, esančio medžiagos ar gaminio mėginyje, koncentracija, išreikšta mg/kg; C – koncentracija VC, gauto iš inde esančios medžiagos ar gaminio (šio priedo I skyriaus 5.5 punktas), išreikšta mg/l arba mg/kg; V – koncentracija DMA, gauto iš inde esančios medžiagos ar gaminio (šio priedo I skyriaus 5.5 punktas), išreikšta litrais arba kilogramais; M – medžiagos arba gaminio mėginio masė, išreikšta gramais. 6.2. Tiriamose medžiagose ar gaminiuose VC koncentracija, išreikšta mg/kg, lygi dviejų VC koncentracijų, nustatytų šio priedo I skyriaus 6.1 punkte, vidurkiui, jei gaunamas šio priedo I skyriaus 8 punkte nurodytas pakartojamumas. 7. VC kiekio patvirtinimas Jei medžiagose ir gaminiuose esančio VC kiekis, apskaičiuotas pagal šio priedo I skyriaus 6.2 punktą, viršija didžiausią leidžiamą kiekį, kiekvieno iš dviejų mėginių analizės metu (šio priedo I skyriaus 5.6 ir 6.1) gauti rezultatai privalo būti patvirtinti vienu iš šių trijų būdų: 7.1. naudojant mažiausiai vieną kitokią kolonėlę (šio priedo I skyriaus 4.3 punktas), turinčią skirtingo poliškumo nejudriąją fazę. Ši procedūra turi būti tęsiama tol, kol gautoje chromatogramoje nebus jokio VC ir/ar vidinio standarto smailių persidengimo su medžiagų ar gaminių mėginių sudedamųjų dalių smailėmis; 7.2. naudojant kitokius detektorius, pvz., mikroelektrolitinį laidumo detektorių; 7.3. naudojant masių spektroskopiją. Jei molekuliniai jonai su santykinėmis masėmis (m/
6. e)62 ir 64 randami santykiu 3:1, tai gali būti vertinama kaip didelė VC patvirtinimo tikimybė. Jei abejojama, būtina patikrinti bendrą masių spektrą. 8. Pakartojamumas Skirtumas tarp dviejų nustatytų rezultatų (šio priedo I skyriaus 6.1 punktas), gautų vienu metu arba tuoj pat, naudojant tą patį mėginį, dirbant tam pačiam laborantui chemikui, esant vienodoms sąlygoms, negali viršyti 0,2 mg/VC medžiagos ar gaminio kilogramui. II. VINILCHLORIDO MONOMERŲ MIGRACIJOS IŠ POLIMERINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ Į MAISTO PRODUKTUS NUSTATYMAS 1. Taikymo sritis ir tikslas Šiuo metodu nustatomas vinilchlorido kiekis maisto produktuose. 2. Metodo esmė Vinilchlorido (VC) kiekis maisto produktuose nustatomas dujų chromatografijos būdu, taikant „viršerdvės“ metodą. 3. Reagentai 3.1. Vinilchloridas (VC), kurio grynumas ne mažesnis kaip 99,5 %. 3.2. Grynas N, N-dimetilacetamidas (DMA), neturintis priemaišų, turintis tokį patį sulaikymo laiką kaip ir VC arba kaip vidinis standartas (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas), esant tokioms pat tyrimo sąlygoms. 3.3. Dietileterio arba cis-2-buteno tirpalas DMA (šio priedo II skyriaus 3.2 punktas), kaip vidinio standarto tirpalas. Šie vidiniai standartai neturi turėti jokių priemaišų ir turėti tokį patį sulaikymo laiką kaip ir VC, esant tokioms pat tyrimo sąlygoms. 3.4. Distiliuotas arba atitinkamo grynumo demineralizuotas vanduo. 4. Aparatūra (prietaisai arba jų dalys šio priedo II skyriuje minimi tik tuo atveju, kai jie yra specialūs arba pagaminti pagal specialius užsakymus. Įprasti laboratorijos prietaisai laikomi visiems prieinamais) 4.1. Dujų chromatografas, turintis automatinį mėginio iš „viršerdvės“ paėmimo įtaisą arba rankinį mėginio įpurškimo įrenginį. 4.2. Liepsnos jonizavimo detektorius arba kitokie detektoriai, paminėti šio priedo II skyriaus 7 punkte. 4.3. Dujų chromatografinė kolonėlė. Kolonėlėje turi atsiskirti oro, VC ir vidinio standarto, jeigu toks naudojamas, smailės. Be to, sujungtoje pagal šio priedo II skyriaus 4.2 ir 4.3 punktus sistemoje 0,005 mg VC/l DMA arba 0,005 mg VC/kg DMA tirpalui gautas signalas turi būti ne mažiau kaip 5 kartus stipresnis už foninį triukšmą. 4.4. Indai mėginiui su silikono ar butilo gumos pertvara. Naudojant rankinę mėginių ėmimo įrangą, švirkštu imant mėginį iš „viršerdvės“, inde gali susidaryti dalinis vakuumas. Todėl naudojant tokią įrangą, kai prieš paimant mėginį nepadidinamas slėgis, patartina naudoti didelius indus. 4.5. Mikrošvirkštai. 4.6. Hermetiški švirkštai mėginių ėmimui iš „viršerdvės“ rankomis. 4.7. Analizinės 0, l mg tikslumo svarstyklės. 5. Darbo eiga PERSPĖJIMAS. Kambario temperatūroje VC yra pavojinga laki medžiaga, todėl tirpalai turi būti ruošiami gerai vėdinamoje traukos spintoje. Imamasi visų reikalingų saugumo priemonių, kad nei VC, nei DMA nepatektų į aplinką. Mėginius imant rankomis, turi būti naudojamas vidinis standartas (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas). Naudojant vidinį standartą, tas pats tirpalas turi būti naudojamas viso tyrimo metu. 5.1. Etaloninio VC tirpalo (tirpalo A) paruošimas. 5.1.1. Etaloninio VC tirpalo, kurio koncentracija yra apytiksliai 2000 mg/kg, paruošimas 0,1 mg tikslumu pasveriamas tinkamas stiklinis indas ir į jį įpilama tam tikras kiekis (pvz., 50
7. ml)DMA (šio priedo II skyriaus 3.2 punktas). Pasveriama dar kartą. Lėtai įšvirkščiama į DMA tam tikras kiekis (pvz., 0,1
8. g)skysto ar dujinio VC (šio priedo II skyriaus 3.1 punktas). VC taip pat gali būti įpurškiamas į DMA, jei naudojamas įtaisas, apsaugantis nuo DMA patekimo į aplinką. Pasveriama dar kartą 0,1 mg tikslumu. Laukiama 2 valandas, kol nusistovės pusiausvyra. Jeigu reikia naudoti vidinį standartą, pridedama jo tiek, kad jo koncentracija koncentruotame standartiniame VC tirpale būtų tokia pat kaip vidinio standarto tirpale, paruoštame, kaip nurodyta šio priedo II skyriaus 3.3 punkte. Etaloninis tirpalas laikomas šaldytuve. 5.1.2. Praskiesto etaloninio VC tirpalo paruošimas Pasveriamas koncentruoto etaloninio VC tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.1.1 punktas) tam tikras kiekis ir praskiedžiamas DMA (šio priedo II skyriaus 3.2 punktas) arba vidinio standarto tirpalu (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas) iki reikiamo tūrio arba masės. Gauto praskiesto etaloninio tirpalo (tirpalo A) koncentracija išreiškiama atitinkamai mg/l arba mg/kg. 5.1.3 Kalibracinės kreivės paruošimas naudojant A tirpalą Kreivė turi būti sudaryta pagal ne mažiau kaip septynias poras taškų. Smailės plotų (aukščių) pakartojamumas turi būti mažesnis nei 0,002 mg VC litrui ar kg DMA. Kreivė per šiuos taškus turi būti apskaičiuota mažiausių kvadratų metodu, t. y. regresijos tiesė turi būti skaičiuojama pagal šią lygtį: čia: ; ; y – smailės aukštis arba plotas kiekviename atskirame nustatyme; x – atitinkama koncentracija regresijos tiesėje; n – atliktų nustatymų skaičius (n ≥14). Tai turi būti tiesė, t. y. išmatuotų smailės plotų (aukščių) verčių (
9. yi)standartinio nuokrypio (s), nustatymo lyginant su atitinkamomis smailės plotų (aukščių) vertėmis, paskaičiuotomis iš regresijos kreivės (zi), santykis su vidutine išmatuotų smailės plotų (aukščių) verte (y), neturi viršyti 0,07. Tai turi būti apskaičiuota pagal formulę: čia: ; yi – kiekvienas atskirai išmatuotas smailės plotas (aukštis); zi – atitinkama smailės ploto (aukščio) (
10. yi)gautoje regresijos tiesėje vertė; n = ≥14. Paruošiamos dvi ne mažiau nei septynių stiklinių indų eilės (šio priedo II skyriaus 4.4 punktas). Į kiekvieną indą įpilama praskiesto etaloninio VC tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.1.2 punktas) ir DMA (šio priedo II skyriaus 3.2 punktas) arba vidinio standarto tirpalo DMA (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas) tiek, kad galutinė lygiagrečiai pagamintų tirpalų VC koncentracija būtų apytiksliai lygi 0, 0,005, 0,010, 0,020, 0,030, 0,040, 0,050 ir t. t. mg/l arba mg/kg DMA ir kad kiekviename stikliniame inde būtų toks pat tirpalo tūris. Praskiesto etaloninio VC tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.1.2 punktas) kiekis turi būti toks, kad santykis tarp pridėto VC tirpalo bendro tūrio (miul) ir DMA (g arba
11. ml)arba vidinio standarto tirpalo (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas) kiekio neviršytų penkių. Indai uždaromi ir tęsiama toliau, kaip nurodyta šio priedo II skyriaus 5.4.2., 5.4.3 ir 5. 4.5 punktuose. Nubraižomas grafikas, kurio ordinatėje atidėtos VC lygiagrečių tirpalų smailių plotų (arba aukščių) vertės arba šių plotų (ar aukščių) santykio su atitinkamomis vidinio standarto smailių vertėmis, o abscisių ašyje – lygiagrečiai pagamintų tirpalų VC koncentracijų vertės. 5.2. Etaloninių tirpalų, gautų pagal šio priedo II skyriaus 5.1 punktą, paruošimo patikrinimas 5.2.1. Antro etaloninio VC tirpalo (tirpalo B) paruošimas Pakartojama šio priedo II skyriaus 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose aprašyta procedūra, kad būtų gautas antras praskiestas etaloninis tirpalas, kurio koncentracija apytiksliai lygi 0,02 mg/l VC arba 0,02 mg VC /kg DMA, arba vidinio standarto tirpalo. Paruošto tirpalo įpilama į du stiklinius indus (šio priedo II skyriaus 4.4 punktas). Indai sandariai užkemšami ir tęsiama toliau, kaip nurodyta šio priedo II skyriaus 5.4.2, 5.4.3 ir 5.4.5 punktuose. 5.2.2. Tirpalo A tinkamumo patvirtinimas Jeigu dviejų B tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.2.1 punktas) nustatymų vidurkiai nesiskiria daugiau kaip 5 % nuo atitinkamos kalibracinės kreivės, gautos pagal šio priedo II skyriaus 5.1.3 punktą, taško, A tirpalas yra patvirtintas. Jeigu skirtumas didesnis negu 5 %, atmetami visi tirpalai, gauti pagal šio priedo II skyriaus 5.1 ir 5.2 punktus, ir procedūra pakartojama nuo pradžios. 5.3 „Papildomos“ tiesės paruošimas Tiesė turi būti gauta pagal ne mažiau kaip septynias poras taškų. Tiesė per šiuos taškus turi būti apskaičiuota mažiausių kvadratų metodu (šio priedo II skyriaus 5.1.3 punktas, trečioji pastraipa). Tai turi būti tiesė, t. y. išmatuotų smailės plotų (aukščių) verčių (
12. yi)standartinio nuokrypio (
13. s)nustatymo lyginant su atitinkamomis smailės plotų (aukščių) vertėmis, paskaičiuotomis iš regresijos kreivės (zi), santykis su vidutine išmatuotų smailės plotų (aukščių) verte (y), neturi viršyti 0,07 (šio priedo II skyriaus 5.1.3 punktas, ketvirta pastraipa). 5.3.1. Mėginio paruošimas Tiriamo maisto produkto mėginys turi reprezentuoti tiriamąjį maisto produktą. Todėl prieš imant mėginį, maisto produktas turi būti sumaišytas arba susmulkintas ir sumaišytas. 5.3.2. Darbo eiga Paruošiamos dvi ne mažiau kaip septynių stiklinių indų eilės (šio priedo II skyriaus 4.4 p.). Į kiekvieną indą įdedama ne mažiau kaip 5 g tiriamosios medžiagos mėginio (šio priedo II skyriaus 5.3.1 punktas). Stengiamasi į kiekvieną indą įdėti vienodą kiekį. Indai tuoj pat užkemšami. Į kiekvieną indą kiekvienam mėginio gramui įpilama 1 ml distiliuoto vandens arba bent jau tokios pat kokybės demineralizuoto vandens, arba, jei reikalinga, atitinkamo tirpiklio (dirbant su homogeniškais maisto produktais, distiliuoto ar demineralizuoto vandens pilti nebūtina). Į kiekvieną indą įpilama praskiesto etaloninio VC tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.1.2 punktas), turinčio, jei manoma, kad to reikia, vidinio standarto (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas), kad induose VC koncentracija būtų lygi 0, 0,005, 0,010, 0,020, 0,030, 0,040 ir 0,050 ir t. t. mg/kg maisto produkto. Bendras DMA arba DMA su vidiniu standartu (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas) tūris kiekviename inde turi būti vienodas. Praskiesto etaloninio VC tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.1.2 punktas) ir papildomo DMA, kur jis buvo naudojamas, kiekis turi būti toks, kad santykis tarp bendro tirpalų tūrio (miul) ir maisto produktų, esančių induose, kiekio (
14. g)būtų kiek įmanoma mažesnis, bet ne didesnis kaip penki, ir būtų vienodas visuose induose. Indai sandariai užkemšami ir tęsiama toliau, kaip nurodyta 5.4 punkte. 5.4. Dujų chromatografinė analizė 5.4.1. Skystis induose suplakamas, stengiantis nesušlapinti pertvaros (šio priedo II skyriaus 4.4 punktas) tol, kol gaunamas kiek įmanoma vienalytiškesnis maisto produktų mėginių tirpalas arba suspensija. 5.4.2. Visi užkimšti indai (šio priedo II skyriaus 5.2 ir 5.3 punktas) 2 valandoms įdedami į 60+-1oC vandens vonią, kad nusistovėtų pusiausvyra. Jeigu būtina, suplakama dar kartą. 5.4.3. Paimamas mėginys iš indo „viršerdvės“. Naudojant mėginių ėmimo rankomis metodą, turi būti užtikrinamas imamų mėginių atkuriamumas (šio priedo II skyriaus 4.4 punktas), ypač svarbu prieš naudojimą pašildyti švirkštus iki mėginio temperatūros. Išmatuojama VC ir vidinio standarto, jeigu toks naudojamas, smailės plotas (ar aukštis). 5.4.4. Nubraižomas grafikas, kuriame ordinačių ašyje būtų atidėti VC smailių ploto (ar aukščio) arba VC smailių plotų (ar aukščių) santykio su vidinio standarto smailės plotu (ar aukščiu) vertės, o abscisėje – pridėto VC kiekio (mg), tenkančio maisto produkto mėginio kiekiui kiekviename inde (
15. kg)vertės. Iš grafiko nustatomas atkarpos abscisėje dydis. Taip gaunama vertė, rodanti VC koncentraciją tiriamo maisto produkto mėginyje. 5.4.5. Kai tiktai DMA smailės pasirodys chromatogramoje, taikant atitinkamą metodą, reikia pašalinti iš kolonėlės (šio priedo II skyriaus 4.3 punktas) DMA perteklių. 6. Rezultatai VC kiekis, kurį medžiagos ir gaminiai išskiria į tiriamuosius maisto produktus, išreikštas mg/kg, turi būti apibrėžiamas kaip dviejų nustatymų vidurkis (šio priedo II skyriaus 5.4 punktas), jei jis atitinka šio priedo II skyriaus 8 punkte nurodytus pakartojamumo kriterijus. 7. VC patvirtinimas Jei VC kiekis, išsiskyręs iš medžiagų ir gaminių į maisto produktus taip, kaip numatyta 6 punkte, neatitinka šios higienos normos 35 ir 36 punktuose nurodytų kriterijų, rezultatai, gauti kiekviename iš dviejų tyrimo pakartojimų (šio priedo II skyriaus 5.4 punktas), turi būti patvirtinti vienu iš trijų būdų: 7.1. naudojant bent vieną kitokią kolonėlę (šio priedo II skyriaus 4.3 punktas), turinčią skirtingo poliškumo nejudrią fazę. Ši procedūra turi būti tęsiama tol, kol chromatogramoje nebepersidengs VC ir (arba) vidinio standarto smailės ir maisto produktų mėginių sudedamųjų dalių smailės; 7.2. naudojant kitus detektorius, pvz., mikroelektrolitinį laidumo detektorių; 7.3. naudojant masių spektroskopiją: kai molekulių jonai, kurių santykinė masė (m/
16. e)yra 62 ir 64, randami santykiu 3:1, tai gali būti vertinama kaip didelė VC buvimo patvirtinimo tikimybė. Suabejojus, turi būti patikrintas bendras masių spektras. 8. Pakartojamumas Skirtumas tarp dviejų rezultatų (šio priedo II skyriaus 5.4 punktas), gautų tuo pačiu metu arba tuoj pat vienas po kito, naudojant tą patį mėginį, dirbant tam pačiam laborantui chemikui vienodomis sąlygomis, neturi viršyti 0,003 mg VC/kg maisto produkto. ______________ Lietuvos higienos normos HN 16: 2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ 3 priedas PAGRINDINĖS BENDROSIOS IR SPECIFINĖS MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ MIGRACIJOS NUSTATYMO TAISYKLĖS 1. Specifinės ir bendrosios migracijos nustatymo tyrimus būtina atlikti taikant modelinius tirpalus, nurodytus šio priedo 5 punkte, esant migracijos tyrimų sąlygoms, apibūdintoms šio priedo 6 punkte. 2. Pakaitinius tyrimus nurodytomis šio priedo 4 lentelėje sąlygomis būtina atlikti tuomet, kai migracijos tyrimai panaudojant modelinius tirpalus negalimi dėl techninių priežasčių, susijusių su tyrimo metodu. 3. Vietoj migracijos tyrimų su riebaliniais modeliniais tirpalais gali būti atliekami alternatyvūs tyrimai, laikantis šio priedo 8 punkte nurodytų sąlygų. 4. Esant šio priedo 1, 2, 3 punktuose nurodytiems atvejams, leidžiama: 4.1. sumažinti būtinų atlikti tyrimų skaičių iki tokio, kuris kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis moksliniais įrodymais, yra pripažintas griežčiausiu; 4.2. neatlikti migracijos ar pakaitinių, ar alternatyvių tyrimų tuomet, kai įrodyta, kad migracijos ribos nebus viršytos jokiomis iš anksto numatytomis medžiagos ar gaminio naudojimo sąlygomis. 5. Modeliniai tirpalai ir jų parinkimas 5.1. Kadangi ne visais atvejais įmanoma tiriant besiliečiančias su maistu medžiagas naudoti maisto produktus, tam gali būti naudojami modeliniai tirpalai. Maisto produktų rūšis atitinkantys modeliniai tirpalai pateikti šio priedo 1 lentelėje. Specialius atvejus, t. y. įvairius maisto produktų mišinius (pvz., riebaliniai ir vandeningi maisto produktai), atitinkantys modeliniai tirpalai pateikti šio priedo 2 lentelėje. 1 lentelė. Maisto produktai ir modeliniai tirpalai Maisto produkto rūšis Klasifikacija Modeliniai tirpalai Sutrumpinimai Vandeningi maisto produktai (t. y. kurių pH > 4,5) Maisto produktai, kurie pagal šios higienos normos 5 priedą turi būti tiriami modeliniu tirpalu A Analizės vanduo (distiliuotas vanduo ar ekvivalenčios kokybės vanduo) Modelinis tirpalas A Rūgštiniai maisto produktai (t. y. vandeningi maisto produktai, kurių pH≤ 4,5) Maisto produktai, kurie pagal šios higienos normos 5 priedą turi būti tiriami modeliniu tirpalu B Acto rūgštis, 3 % (v/
17. v)Modelinis tirpalas B Alkoholio turintys maisto produktai Maisto produktai, kurie pagal šios higienos normos 5 priedą turi būti tiriami modeliniu tirpalu C Etanolis, 10 % (v/v). Etanolio koncentracija turi būti naudojama tokia, kiek jo yra maisto produkte, jei ne didesnė kaip 10 % (v/
18. v)Modelinis tirpalas C Riebaliniai maisto produktai Maisto produktai, kurie pagal šios higienos normos 5 priedą turi būti tiriami modeliniu tirpalu D Rektifikuotas alyvų aliejus ar kiti riebaliniai modeliniai tirpalai Modelinis tirpalas D Sausi maisto produktai Neklasifikuojami Nėra Nėra 5.2. Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su visų rūšių maisto produktais, tyrimus, kurie laikomi griežčiausiais, būtina atlikti esant šio priedo 6 punkte nurodytoms sąlygoms, imant naują plastikinės medžiagos ar gaminio mėginį kiekvienam modeliniam tirpalui, naudojant šiuos modelinius tirpalus: 5.2.1. 3 % acto rūgšties (v/
19. v)vandeninis tirpalas, 5.2.2. 10 % etanolio (v/
20. v)vandeninis tirpalas, 5.2.3. rektifikuotas alyvų aliejus (pamatinis modelinis tirpalas D). Pamatinį modelinį tirpalą D galima keisti standartinės sudėties sintetiniu trigliceridų mišiniu, saulėgrąžų ar kukurūzų aliejumi. Jei naudojant kurį nors šių riebalinių modelinių tirpalų, viršijami migracijos apribojimai, sprendimui dėl neatitikimo patvirtinti privaloma taikyti rezultatus, gautus naudojant alyvų aliejų, kur tai techniškai įmanoma. Jei tai techniškai neįmanoma, ir migracija iš medžiagos ar gaminio viršija apribojimus, gaminys laikomas neatitinkančiu šios higienos normos reikalavimų. 5.3. Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su konkrečiomis maisto produktų rūšimis, tyrimai atliekami šiais atvejais: 5.3.1. kai medžiaga ar gaminys jau liečiasi su žinomu maisto produktu; 5.3.2. kai pagal šios higienos normos V skyriaus reikalavimus medžiaga ar gaminys turi specifinę nuorodą, kokioms maisto produktų rūšims, nurodytoms šio priedo 1 lentelėje, jį galima naudoti, pvz., „tik vandeningiems maisto produktams“; 5.3.3. kai pagal šios higienos normos V skyriaus reikalavimus medžiaga ar gaminys turi specifinę nuorodą, kuriam iš šios higienos normos 5 priede nurodytų maisto produktų ar jų grupių medžiagą arba gaminį galima naudoti. Šią nuorodą privalu pateikti: 5.3.3.1. ne mažmeninėje prekyboje nurodant šios higienos normos 5 priedo 1 lentelėje pateiktą maisto produkto pavadinimą ar numerį; 5.3.3.2. mažmeninėje prekyboje nurodant keletą maisto produktų ar maisto produktų grupių, pageidautina su pavyzdžiais, kurie būtų nesunkiai suprantami. 5.4. Šio priedo 5.3 punkte nurodytais atvejais tyrimus būtina atlikti taikant šio priedo 5.3.2 atveju – modelinius tirpalus, nurodytus šio priedo 2 lentelėje, o šio priedo 5.3.1 bei 5.3.3 punktuose nurodytais atvejais – modelinius tirpalus, nurodytus šios higienos normos 5 priede. Kai maisto produktas arba maisto produktų grupė neįtraukti į šios higienos normos 5 priede pateiktą sąrašą, reikia iš šio priedo 2 lentelės parinkti modelinius tirpalus, kurie labiausiai atitinka maisto produktus arba maisto produktų grupes. Jei medžiaga ar gaminys skirti liestis su daugiau kaip vienu maisto produktu ar maisto produktų grupe, pasižyminčiais skirtingais redukciniais faktoriais, kiekvieno maisto produkto tyrimo rezultatams taikomi atitinkami redukciniai faktoriai. Jei vienas ar daugiau tokio skaičiavimo rezultatų viršija apribojimus, medžiaga laikoma netinkama šiam konkrečiam maisto produktui ar maisto produktų grupei. Tyrimus būtina atlikti esant šio priedo 5 punkte nurodytoms tyrimo sąlygoms, kiekvienam modeliniam tirpalui imant naują tyrimo mėginį. 2 lentelė. Maisto modeliniai tirpalai, naudojami tiriant besiliečiančias su maistu medžiagas specialiais atvejais Maisto produktas Modelinis tirpalas Tik vandeningi maisto produktai Modelinis tirpalas A Tik rūgštiniai maisto produktai Modelinis tirpalas B Tik alkoholio turintys maisto produktai Modelinis tirpalas C Tik riebaliniai maisto produktai Modelinis tirpalas D Visi vandeningi ir rūgštiniai maisto produktai Modelinis tirpalas B Visi alkoholio turintys ir vandeningi maisto produktai Modelinis tirpalas C Visi alkoholio turintys ir rūgštiniai maisto produktai Modeliniai tirpalai C ir B Visi riebaliniai ir vandeningi maisto produktai Modeliniai tirpalai D ir A Visi riebaliniai ir rūgštiniai maisto produktai Modeliniai tirpalai D ir B Visi riebaliniai, alkoholio turintys ir vandeningi maisto produktai Modeliniai tirpalai D ir C Visi riebaliniai, alkoholio turintys ir rūgštiniai maisto produktai Modeliniai tirpalai D, C ir B 6. Migracijos tyrimų sąlygos 6.1. Migracijos tyrimai turi būti atliekami pasirenkant šio priedo 3 lentelėje pateiktą trukmę ir temperatūrą atitinkančias griežčiausias iš anksto numatomas tiriamos plastikinės medžiagos ar gaminio sąlyčio sąlygas, remiantis ženklinimo informacija apie maksimalias naudojimo temperatūras. Jei plastikinei medžiagai ar gaminiui, skirtam liestis su maistu, taikomas dviejų ar daugiau pasirinktų pagal lentelę trukmės ir temperatūros derinys, migracijos tyrimas atliekamas paeiliui, taikant griežčiausias sąlygas, naudojant tą patį modelinį tirpalą. 6.2. Migracijos tyrimai turi būti atliekami esant tyrimo sąlygoms, kurios konkretaus tyrimo atveju, remiantis moksliniais įrodymais, pripažintos griežčiausiomis šiais atvejais: 6.2.1. kai plastikinė medžiaga ir gaminys, skirtas liestis su maistu bet kokiomis trukmės ir temperatūros sąlygomis, nepaženklintas ar nėra nuorodų dėl temperatūros ir trukmės, atitinkančių faktišką taikymą, priklausomai nuo maisto produktų tipo (-ų), būtina tyrimui naudoti modelinį tirpalą (-
21. us)A ir /ar B, ir/ar C, laikyti 4 valandas esant 100 °C arba 4 valandas esant atoslūgio temperatūrai ir/ar taikyti modelinį tirpalą D tik 2 valandas esant 175 °C temperatūrai; 6.2.2. kai plastikinė medžiaga ir gaminys, skirtas liestis su maistu neapibrėžtą laiko trukmę, paženklintas nurodant vartoti kambario ar žemesnėje temperatūroje arba kai medžiaga ar gaminys savo pobūdžiu aiškiai priskirtas taikyti kambario ar žemesnėje temperatūroje, tirti būtina 10 dienų esant 40 °C temperatūrai. 6.3. Lakiosios migruojančios medžiagos 6.3.1. Atliekant specifinės lakiųjų medžiagų migracijos tyrimą, naudojant modelinius tirpalus, būtina pasirinkti tokį būdą, kuriuo būtų nustatomas lakiųjų migruojančių medžiagų praradimas, galintis atsirasti esant griežčiausioms iš anksto numatytoms naudojimo sąlygoms. 6.4. Specifiniai atvejai 6.4.1. Medžiagų ar gaminių, skirtų naudoti mikrobangų krosnelėse, migracijos tyrimai gali būti atliekami įprastinėje arba mikrobangų krosnelėje, laikantis atitinkamų laiko ir temperatūros sąlygų, parinktų pagal šio priedo 3 lentelę. 6.4.2. Jei tiriant pagal šio priedo 3 lentelėje nurodytas sąlygas tiriamame mėginyje atsiranda fizinių ar kitų pakitimų, kurių nebūna tiriant gaminį griežčiausiomis sąlygomis iš galimų numatyti naudojimo sąlygų, tuomet migracijos tyrimus būtina atlikti esant griežčiausioms naudojimo sąlygoms, kuriomis šių fizinių ar kitų pokyčių neatsiranda. 6.4.3. Jei plastikinė medžiaga ar gaminys gali būti naudojamas trumpiau kaip 15 minučių esant 70 °C-100 °C temperatūrai ir tai yra pažymėta atitinkamu ženklinimu ar nuorodomis, tyrimą būtina atlikti tik 2 valandas esant 70 °C temperatūrai. Jei medžiaga ar gaminys numatytas laikyti jame maisto produktą kambario temperatūroje, šio priedo 6.4.2 punkte nurodytas tyrimas keičiamas tyrimu, trunkančiu 10 dienų esant 40 °C temperatūrai. 6.4.4. Tais atvejais, kai tikslios migracijos tyrimo sąlygos nenurodytos šio priedo 3 lentelėje pateiktose tyrimo sąlygose (pvz., sąlyčio temperatūra aukštesnė kaip 175 °C ar sąlyčio trukmė trumpesnė kaip 5 minutės), gali būti taikomos kitos sąlyčio sąlygos, tinkamesnės tiriamajam atvejui, su sąlyga, kad pasirinktos sąlygos bus vienomis iš griežčiausių galimų numatyti tiriamų plastikinių medžiagų ar gaminių sąlyčio sąlygų. 3 lentelė. Migracijos tyrimų sąlygos Griežčiausios numatomo sąlyčio sąlygos Tyrimo sąlygos Sąlyčio trukmė (
22. t)Tyrimo trukmė t≤5 min. Žr. sąlygas, nurodytas šio priedo 6.4.4 punkte 5 min. < t ≤val. 0,5 val. 0,5 val. < t ≤1 val. 1 val. 1 val. < t ≤2 val. 2 val. 2 val. < t ≤4 val. 4 val. 4 val. < t ≤24 val. 24 val. t > 24 val. 10 dienų Sąlyčio temperatūra (T) Tyrimo temperatūra T ≤5 °C 5 °C 5 -0C < T ≤20 °C 20 °C 20 -0C < T ≤ 40 °C 40 °C 40 -0C < T ≤ 70 °C 70 °C 70 -0C < T ≤100 °C 100 °C ar atoslūgio temperatūra 100 -0C < T ≤ 121 °C 121 °C (*) 121 -0C < T ≤130 °C 130 °C (*) 130 -0C < T ≤ 150 °C 150 °C (*) T > 150 °C 175 °C (*) (*) Ši temperatūra turi būti taikoma tik modeliniam tirpalui D. Tiriant modeliniais tirpalais A, B ir C, sąlygos gali būti pakeistos tyrimui esant 100 °C ar atoslūgio temperatūrai, kartojant keturis kartus, trukmę pasirenkant pagal taisykles, nurodytas šio priedo 6 punkte. 7. Pakaitiniai riebalinių modelinių tirpalų tyrimai bendrajai ir specifinei migracijai nustatyti 7.1. Jei riebalinių modelinių tirpalų negalima taikyti dėl techninių, su tyrimo metodu susijusių priežasčių, vietoj jų taikomi visi šio priedo 4 lentelėje nurodyti modeliniai tirpalai, esant tokioms tyrimų sąlygoms, kurios atitinka tyrimų sąlygas modeliniam tirpalui D. Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamas naujas mėginys. Kiekvienam tyrimų būdui turi būti taikomos vienodos taisyklės, nurodytos šio priedo 5 ir 6 punktuose (modeliniam tirpalui D). Turi būti taikomi redukcijos faktoriai, pateikti 5 priede. Vertinant migracijos lygių atitiktį, turi būti pasirinktos didžiausios tyrimo metu gautos vertės. Jei paaiškėja, kad tyrimas sukelia fizinių ar kitų tiriamojo mėginio pakitimų, kurių neatsiranda jį naudojant griežčiausiomis numatytomis naudojimo sąlygomis, šių tyrimų rezultatus būtina atmesti ir pasirinkti didžiausią iš likusių verčių. 7.2. Galima neatlikti vieno ar dviejų pakaitinių tyrimų, kurių sąlygos nurodytos šio priedo 4 lentelėje, jei remiantis moksliniais įrodymais šie tyrimai yra pripažinti kaip netinkami tirti tiriamą mėginį. 4 lentelė. Pakaitinių tyrimų sąlygos Tyrimo sąlygos tiriant modeliniu tirpalu D (trukmė ir temperatūra) Tyrimo sąlygos tiriant izooktanu (trukmė ir temperatūra) Tyrimo sąlygos tiriant 95 % etilo alkoholiu (trukmė ir temperatūra) Tyrimo sąlygos tiriant MPPO(*) (trukmė ir temperatūra) 10 d., 5 °C 0,5 d., 5 °C 10 d., 5 °C - 10 d., 20 °C 1 d., 20 °C 10 d., 20 °C - 10 d., 40 °C 2 d., 20 °C 10 d., 40 °C - 2 val., 70 °C 0,5 val., 40 °C 2 val., 60 °C - 0,5 val., 100 °C 0,5 val., 60 °C (**) 2,5 val., 60 °C 0,5 val., 100 °C 1 val., 100 °C 1 val., 60 °C (**) 3 val., 60 °C (**) 1 val., 100 °C 2 val., 100 °C 1,5 val., 60 °C (**) 3,5 val., 60 °C (**) 2 val., 100 °C 0,5 val., 121 °C 1,5 val., 60 °C (**) 3,5 val., 60 °C (**) 0,5 val., 121 °C 1 val., 121 °C 2 val., 60 °C (**) 4 val., 60 °C (**) 1 val., 121 °C 2 val., 121 °C 2,5 val., 60 °C (**) 4,5 val., 60 °C (**) 2 val., 121 °C 0,5 val., 130 °C 2 val., 60 °C (**) 4 val., 60 °C (**) 0,5 val., 130 °C 1 val., 130 °C 2,5 val., 60 °C (**) 4,5 val., 60 °C (**) 1 val., 130 °C 2 val., 150 °C 3 val., 60 °C (**) 5 val., 60 °C (**) 2 val., 150 °C 2 val., 175 °C 4 val., 60 °C (**) 6 val., 60 °C (**) 2 val., 175 °C (*) MPPO modifikuotas polifenileno oksidas (**) kintama tyrimo terpė yra naudojama esant maksimaliai 60 °C temperatūrai. Būtina pakaitinių tyrimų sąlyga medžiaga ar gaminys turi išlaikyti tyrimo sąlygas, priešingai negu kad būna naudojant modelinį tirpalą D. Tam tiriamasis pavyzdys panardinamas į alyvų aliejų esant konkrečioms tyrimo sąlygoms. Jeigu kuri nors fizinė gaminio savybė pasikeitė, medžiaga ar gaminys laikomi netinkami naudoti toje temperatūroje. Jei fizinės savybės nepasikeičia, tada tęsiamas pakaitinis tyrimas, naudojant naujus pavyzdžius. 8. Alternatyvūs riebalinių modelinių tirpalų tyrimai 8.1. Alternatyvūs tyrimai gali būti atliekami šiais atvejais: 8.1.1. palyginamojo tyrimo rezultatai rodo, kad vertės yra lygios arba didesnės už gautas tiriant modeliniu tirpalu D; 8.1.2. atliekant alternatyvius tyrimus migracija neviršija nustatytų migracijos apribojimų, pritaikius atitinkamus redukcijos faktorius, pateiktus šios higienos normos 5 priede. 8.2. Jei kuri nors viena sąlygų nebus įvykdoma, tuomet privaloma atlikti migracijos tyrimus. 8.3. Galima neatlikti šio priedo 8.1.1 punkte nurodyto palyginamojo tyrimo, jei remiantis mokslinių tyrimų rezultatais yra įrodyta, kad alternatyvaus tyrimo metu gautos vertės yra lygios arba didesnės už vertes, gautas migracijos tyrimo metu. 8.4. Alternatyvūs tyrimai 8.4.1. Alternatyvūs tyrimai su lakiosiomis medžiagomis. Šiems tyrimams turi būti naudojamos lakiosios medžiagos: izooktanas, 95 % etanolis, kiti lakieji tirpikliai ar jų mišiniai. Juos būtina atlikti tokiomis sąlyčio sąlygomis, kad būtų įvykdyta šio priedo 8.1.1 punkte nurodyta sąlyga. 8.4.2. Ekstrakcijos tyrimai tai kiti tyrimai, kuriems naudojami labai stiprūs ekstrahentai, esant labai griežtoms tyrimų sąlygoms. Jie gali būti atliekami, jei, remiantis moksliniais tyrimais, pripažinta, kad šių tyrimų rezultatai yra tokie pat ar mažesni už tuos, kurie gauti tiriant modeliniu tirpalu D. ______________ Lietuvos higienos normos HN 16: 2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ 4 priedas MIGRACIJOS LYGIŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS 1. Migruojančių medžiagų kiekiai nustatomi maisto produktuose, o kai tai yra neįmanoma – modeliniuose tirpaluose. 2. Vertinant migracijos tyrimų, atliktų pagal šios higienos normos 3 priede nurodytas taisykles, rezultatus, specifinį visų modelinių tirpalų lyginamąjį svorį priimta laikyti lygų 1. Tokiu būdu miligramai medžiagos, migravusios į litrą modelinio tirpalo, skaitmeniškai atitiks miligramus medžiagos, migravusios į kilogramą modelinio tirpalo, ar miligramus medžiagos, migravusios į kilogramą maisto produkto. 3. Jei atliekant tyrimą, maisto produkto ar modelinio tirpalo, besiliečiančio su medžiaga ar gaminiu, kiekiai skiriasi nuo esančių naudojant medžiagą ar gaminį realiomis naudojimo sąlygomis, tuomet gauti rezultatai turi būti pakoreguoti pagal formulę: ; Čia: M – migruojančių medžiagų kiekis miligramais kilograme; m – iš gaminio migravusios medžiagos masė, miligramais, nustatyta migracijos tyrimo metodu; a1 – bandinio, besiliečiančio su maisto produktu ar modeliniu tirpalu, paviršiaus plotas, kvadratiniais decimetrais, migruojančių medžiagų tyrimo metu; a2 – medžiagos ar gaminio paviršiaus plotas, kvadratiniais decimetrais, realiomis naudojimo sąlygomis; q – maisto produkto, besiliečiančio su medžiagomis ar gaminiais, masė, gramais, realiomis naudojimo sąlygomis. 4. Migracijos nustatymas atliekamas su medžiagomis ar gaminiais, o jeigu to padaryti neįmanoma, tuomet naudojami medžiagų ir gaminių bandiniai arba, kai tai yra tinkama, bandiniai, būdingi toms medžiagoms ir gaminiams. Bandinys turi liestis su maisto produktais arba modeliniais tirpalais taip, kaip realiomis naudojimo sąlygomis. Tyrimas turi būti atliktas taip, kad su maisto produktais arba su modeliniais tirpalais liestųsi tik tos pavyzdžio dalys, kurios liečiasi realiomis naudojimo sąlygomis. Ši sąlyga yra ypač svarbi, kada medžiagą ar gaminį sudaro keletas sluoksnių ir kai ji skirta dangai, pertvarai ar pan. Dangtelių, tarpiklių, kamščių ar panašių uždengimo priemonių migracijos tyrimai turi būti atliekami su gaminiais, juos taikant tokioms talpykloms, kurioms jie yra skirti, bei tokiu būdu, kuris atitinka uždengimo sąlygas, esant normaliam ar planuojamam naudojimui. Leidžiama atlikti migracijos bandymus naudojant griežtesnes tyrimo sąlygas bandymo atlikėjo nuožiūra. 5. Medžiagos ar gaminio bandinys turi liestis su maisto produktu arba atitinkamu modeliniu tirpalu tiek laiko ir esant tokiai temperatūrai, kurios parenkamos atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas ir pagal reikalavimus, išdėstytus šios higienos normos 3 priede. Praėjus nurodytam laikui turi būti nustatomas iš bandinio į maisto produktą migravusių medžiagų bendras lygis (bendra migracija) ir/arba vienos ar daugiau medžiagų specifinis lygis (specifinė migracija). 6. Kai medžiagos ar gaminiai yra skirti pakartotinai liestis su maisto produktais, tuomet migracijos tyrimas atliekamas tris kartus su tuo pačiu bandiniu, bet kiekvienu atveju naudojant kitą maisto produkto ar modelinio tirpalo pavyzdį. Migruojančių medžiagų lygis turi būti nustatomas atsižvelgiant į trečiojo tyrimo migracijos lygį. Kai yra aiškūs įrodymai, kad migracijos lygis antrame ir trečiame bandyme nepadidės, ir jeigu pirmas bandymas parodė, kad migracijos lygis neviršytas, tuomet tolesni bandymai nebūtini. 7. Jeigu naudojami šios higienos normos 5 priede nurodyti vandeniniai modeliniai tirpalai, tada analizinis bendro migravusios medžiagos lygio nustatymas gali būti atliktas išgarinant modelinį tirpalą ir pasveriant liekanas. 8. Jeigu naudojamas rektifikuotas alyvų aliejus arba jo pakaitalai, tuomet medžiagos ar gaminio bandinys pasveriamas prieš ir po sąlyčio su modeliniu tirpalu. Modelinis tirpalas, absorbuotas bandinio, yra išskiriamas ekstrahuojant ir nustatomas kiekybiškai. Nustatyta modelinio tirpalo masė atimama iš bandinio masės, nustatytos po sąlyčio su modeliniu tirpalu. Skirtumas tarp pradinės ir nustatytos galutinės bandinio masės parodo bendrą migraciją. 9. Kai medžiaga ar gaminys yra skirti pakartotinai liestis su maisto produktais ir tyrimo techniškai neįmanoma atlikti taip, kaip nurodyta šio priedo 6 punkte, galima pakeisti tyrimus su sąlyga, kad jie leis nustatyti trečio tyrimo metu atsiradusį migracijos lygį. Vienas iš pakeitimų: tyrimas atliekamas su trimis tapačiais medžiagos ar gaminio bandiniais. Vienas iš jų skirtas atitinkamam tyrimui ir bendros migracijos nustatymui (M1). Antras ir trečias bandiniai skirti tyrimams, esant tokioms pačioms temperatūrų sąlygoms, bet liestis turi du ir tris kartus ir kiekvienu atveju turi būti nustatoma bendra migracija (M2 ir M3). Medžiaga ar gaminys yra laikomi atitinkantys reikalavimus, tik jeigu nei M1, nei M3 – M2 neviršija bendro migracijos lygio. 10. Medžiagos ir gaminiai laikomi kaip atitinkantys reikalavimus, jei bendra migracija viršija leidžiamą lygį ne daugiau kaip šios analitinės paklaidos: 10.1. 20 mg/kg arba 3 mg/dm2 migracijos tyrimuose, jei naudojamas rektifikuotas alyvų aliejus arba pakaitalai; 10.2. 12 mg/kg arba 2 mg/dm2 migracijos tyrimuose, jei naudojami kiti šios higienos normos 5 priede nurodyti modeliniai tirpalai. 11. Migracijos tyrimai, naudojant rektifikuotą alyvų aliejų arba pakaitalus, gali būti neatliekami nustatant bendrą migracijos lygį tais atvejais, kai yra aišku, kad nurodytas tyrimo metodas dėl techninių kliūčių yra netinkamas. 12. Medžiagoms, kurioms nenurodyti specifinės migracijos lygiai ar šios higienos normos 7 ir 8 prieduose nurodyti apribojimai, taikomi bendros migracijos lygiai yra 60 mg/kg arba 10 mg/dm2. Specifinių migracijų lygių suma neturi viršyti bendros migracijos lygio. ______________ Lietuvos higienos normos HN 16: 2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ 5 priedas MODELINIAI TIRPALAI I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 1. Modeliniai tirpalai, naudojami polimerinių medžiagų ir gaminių, kurie yra numatyti liestis su vienu maisto produktu arba maisto produktų grupe, sudedamųjų dalių migracijos tyrime ir šių modelinių tirpalų koncentracija turi būti tokia, kaip nurodyta šios higienos normos 3 priedo 1 lentelėje. 2. Šis priedas taikomas polimerinėms medžiagoms, pateiktoms šios higienos normos VII skyriuje, tirti. 3. Maisto produktų ir modelinių tirpalų sąrašas pateiktas priedo 1 lentelė 3.1. Šio priedo 1 lentelėje pateikti modeliniai tirpalai, imituojantys tam tikrą maisto produktą ar maisto produktų grupę. Modeliniai tirpalai yra identifikuoti raidėmis, kaip nurodyta šios higienos normos 3 priedo 1 lentelėje. 3.2. Modelinis tirpalas, pažymėtas X, gali būti naudojamas atitinkamame lentelės punkte nurodytam maisto produktui ar maisto produktų grupei tirti. Kiekvienam modeliniam tirpalui naudojamas naujas tiriamos medžiagos ar gaminio pavyzdys. Kai X nepažymėta, tiriamoms grupėms ar pogrupiams migracijos tyrimas nėra reikalingas. 3.3. Kai X yra parašytas kartu su pakrypusiu brūkšniu ir skaičiumi, tuomet migracijos tyrimo rezultatas turi būti padalytas iš nurodyto skaičiaus. Naudojant tam tikrus riebalų turinčius maisto produktus, šis skaičius vadinamas redukcijos faktoriumi ir yra sutartinai naudojamas, atsižvelgiant į didesnę modelinių tirpalų ekstraktinę gebą. 3.4. Jei prie X skliaustuose nurodyta raidė (a), tada naudojamas tik vienas iš dviejų modelinių tirpalų: 3.4.1. jeigu maisto produkto pH didesnis negu 4,5, turi būti naudojamas modelinis tirpalas A; 3.4.2. jeigu maisto produkto pH yra 4,5 arba mažiau, tuomet turi būti naudojamas modelinis tirpalas B. 3.5. Kai maisto produktas priskirtas bendrai grupei ir pogrupiui, tada naudojami tik pogrupiui nurodyti modeliniai tirpalai. 1 lentelė. Maisto produktų, atitinkančių tam tikrus modelinius tirpalus, sąrašas Maisto produkto pavadinimas Modeliniai tirpalai A B C D 01. Gėrimai 01.01. Nealkoholiniai gėrimai ar alkoholiniai gėrimai, kurių stiprumas iki 5 % tūrio: vanduo, sidrai, vaisių ar daržovių sultys (natūralios ar koncentruotos), vynuogių misos, vaisių nektarai, limonadai ir mineralinis vanduo, sirupai, trauktinės, ekstraktai, kava, arbata, skystas šokoladas, alus ir kita X(
23. a)X(
24. a)01.02. Alkoholiniai gėrimai, kurių stiprumas yra 5 % tūrio ar didesnis: gėrimai, išvardyti 01.01 pozicijoje, bet kurių stiprumas lygus ar didesnis kaip 5 % tūrio: vynai, spiritai ir likeriai X1 X2 01.03. Įvairūs: nedenatūruotas etanolis X1 X2 02. Grūdai, grūdų produktai, biskvitai, pyragaičiai ir kiti kepiniai 02.01. Krakmolas 02.02. Grūdai, neapdoroti, pūsti, dribsniai (taip pat kukurūzų spragėsiai, dribsniai ir panašūs) 02.03. Grūdų miltai 02.04. Makaronai ir panašūs gaminiai 02.05. Saldumynai, biskvitai, pyragaičiai ir kiti kepiniai, sausi: A. Su riebaliniu glajumi B. Kiti X/5 02.06. Saldumynai, biskvitai, pyragaičiai ir kiti kepiniai, švieži: A. Su riebaliniu glajumi B. Kiti X X/5 03. Šokoladas, cukrus ir jų gaminiai. Konditerijos gaminiai 03.01. Šokoladas, šokoladu dengti gaminiai, šokolado pakaitalai ir gaminiai, dengti šokolado pakaitalais X/5 03.02. Konditerijos gaminiai: A. Kieti I. Su riebaliniu glajumi II. Kiti B. Minkšti I. Su riebaliniu glajumi II. Drėgni X X/5 X/3 03.03. Cukrus ir cukraus gaminiai: A. Kieti B. Medus ir pakaitalai C. Melasa ir cukraus sirupai X X 04. Vaisiai, daržovės ir jų produktai 04.01. Švieži neapdoroti vaisiai, šaldyti neapdoroti vaisiai 04.02. Apdoroti vaisiai: A. Džiovinti ar vytinti (dehidratuoti), įskaitant miltų ar miltelių pavidalo B. Vaisių tyrės, pastos, gabalėliai C. Konservuoti vaisiai (džemai ir panašūs produktai – vientisi vaisiai ar jų gabalėliai arba miltai, milteliai, paruošti skystoje terpėje): I. Vandeninėje terpėje II. Aliejinėje terpėje III. Alkoholinėje terpėje (≥5 % tūrio) X(
25. a)X(
26. a)X(
27. a)X(
28. a)X(
29. a)X(
30. a)X3 X X 04.03. Riešutai (žemės riešutai, kaštonai, migdolai, lazdynų riešutai, graikiniai riešutai, kedrų riešutai ir kiti): A. Lukštenti, džiovinti B. Lukštenti ir skrudinti C. Pastos ar kremo pavidalo X X/53 X/33 04.04. Šviežios neapdorotos daržovės, šaldytos neapdorotos daržovės 04.05. Apdorotos daržovės: A. Džiovintos ar dehidratuotos (vytintos), natūralaus pavidalo arba miltų ar miltelių pavidalo B. Daržovės: pjaustytos, tyrės C. Konservuotos daržovės: I. Vandeninėje terpėje II. Aliejinėje terpėje III. Alkoholinėje terpėje (≥ 5 % stiprumo) X(
31. a)X(
32. a)X(
33. a)X(
34. a)X(
35. a)X(
36. a)X1 X X 05. Riebalai ir aliejai 05.01. Augaliniai ir gyvuliniai riebalai ir aliejai, natūralūs ar apdoroti (įskaitant kakavos sviestą, kiaulienos taukus, lydytą sviestą) X 05.02. Margarinas, sviestas ir kiti riebalai bei aliejai, pagaminti iš aliejinės vandens emulsijos X/2 06. Gyvuliniai produktai ir kiaušiniai 06.01. Žuvys: A. Šviežios, šaldytos, sūdytos,rūkytos B. Pastos pavidalo X X X/33 X/33 06.02. Vėžiagyviai ir moliuskai (įskaitant austres, dvigeldžius moliuskus, sraiges, begeldžius moliuskus) X 06.03. Gyvūnų mėsa (įskaitant paukštieną, žvėrieną): A. Šviežia, šaldyta, rūkyta, sūdyta B. Pastos pavidalo X X X/4 X/4 06.04. Perdirbtos mėsos gaminiai (kumpis, dešros ir kt.) X X/4 06.05. Perdirbta ir iš dalies perdirbta mėsa ir žuvys: A. Vandeninėje terpėje B. Aliejinėje terpėje X(
37. a)X(
38. a)X(
39. a)X(
40. a)X 06.06. Kiaušiniai be lukšto: A. Miltelių pavidalo ar džiovinti B. Kiti X 06.07. Kiaušinių tryniai: A. Skysti B. Miltelių pavidalo ar šaldyti X 06.08. Kiaušinių baltymai, džiovinti 07. Pieno produktai 07.01. Pienas: A. Natūralus B. Sutirštintas C. Pusiau nugriebtas, nugriebtas D. Pieno milteliai X X X 07.02. Fermentuotas pienas (jogurtas), pasukos ir panašūs produktai su vaisiais ir vaisių produktais X 07.03. Grietinėlė ir grietinė X(
41. a)X(
42. a)07.04. Sūriai: A. Natūralūs B. Lydyti (perdirbti) C. Visi kiti X(
43. a)X(
44. a)X(
45. a)X(
46. a)X/33 07.05. Šliuželiai (skrandžio): A. Skystos ar tirštos formos B. Miltelių pavidalo ar džiovinti X(
47. a)X(
48. a)08. Įvairūs produktai 08.01. Actas X 08.02. Džiovinti ar skrudinti maisto produktai: A. Džiovintos bulvės, bulvių lazdelės ir panašios B. Gyvuliniai X/5 X/4 08.03. Ekstraktai, koncentratai, homogenizuoti, sudėtiniai maisto gaminiai, paruošti patiekalai (sriubos, sultiniai ir kt.): A. Miltelių pavidalo ar džiovinti: I. Su riebaline danga II. Kiti B. Skysti ar pastos: I. Su riebaline danga II. Kiti X(
49. a)X(
50. a)X(
51. a)X(
52. a)X/5 X/3 08.04. Mielės ir kiti tešlos kėlimo priedai: A. Pastos pavidalo B. Sausi X(
53. a)X(
54. a)08.05. Druska 08.06. Padažai: A. Be riebių medžiagų paviršiuje B. Majonezas, padažai, pagaminti iš majonezo, salotų padažai ir kitos aliejinės vandens emulsijos C. Padažai, susidedantys iš vandens ir aliejaus, kurie sudaro du atskirus sluoksnius X(
55. a)X(
56. a)X(
57. a)X(
58. a)X(
59. a)X(
60. a)X/3 X 08.07. Garstyčios (išskyrus garstyčias, nurodytas 08.17 pozicijoje) X(
61. a)X(
62. a)X/33 08.08. Sumuštiniai, duonos skrebučiai ir panašūs, susidedantys iš bet kokių produktų: A. Su riebaline danga B. Kiti X/5 08.09. Ledai X 08.10. Džiovinti produktai: A. Su riebaline danga B. Kiti X/5 08.11. Šaldyti ar sušaldyti produktai 08.12. Koncentruoti ekstraktai, kurių alkoholinis stiprumas 5 % ar mažesnis X1 X 08.13. Kakava: A. Kakavos milteliai B. Kakavos pasta X/53 X/33 08.14. Kava, skrudinta ar ne, be kofeino ar tirpi, kavos pakaitalai granulėmis ar milteliais 08.15. Skystos kavos ištraukos X 08.16. Aromatinės ir kitos žolės: ramunėlės, dedešvos, mėtos, arbatžolės, liepžiedžiai ir kitos 08.17. Prieskoniai ir uždarai natūralaus pavidalo: cinamonas, gvazdikėliai, sausos garstyčios, pipirai, vanilė, šafranas ir kiti 1 Šis tyrimas atliekamas, jei pH 4,5 ir mažiau. 2 Šis tyrimas atliekamas, jei skysčių ar gėrimų alkoholio stiprumas didesnis kaip 15 % tūrio. 3 Jeigu tai gali būti atliekama įprastu tyrimu, kur nėra riebalų sąlyčio su plastiku, tyrimas su D modeliniu tirpalu gali būti neatliekamas. II. MODELINIŲ TIRPALŲ CHARAKTERISTIKOS 4. Rektifikuoto alyvų aliejaus charakteristika 4.1. Jodo skaičius, g/100 mg – 80 – 88; 4.2. Refrakcijos indeksas, kai temperatūra 25 °C, 1,4665 – 1, 4679; 4.3. Rūgštingumas (išreikštas oleino rūgšties %), ne daugiau kaip 0,5 %; 4.4. Peroksidų skaičius (išreikštas aktyviojo deguonies miliekvivalentais kilogramui aliejaus), ne daugiau kaip 10. 5. Sintetinio triglicerido mišinio charakteristika 5.1. Riebiųjų rūgščių dalis mišinyje: 5.1.1. C atomų, esančių riebiosios 6 rūgšties liekanoje, skaičius, (%) 8 0 12 14 6 18 kiti 5.1.2. Dujų chromatogramos ~ 1 smailių plotas, % 6-9 8-11 45-52 12-15 8-10 8-12 ≤1 5.2. Grynumas 5.2.1. Monoglicerido kiekis (fermentiškai), – ≤ 0,2; 5.2.2. Diglicerido kiekis (fermentiškai), – ≤ 2,0; 5.2.3. Nesuhidrolizinta medžiaga, – ≤ 0,2; 5.2.4. Jodo skaičius, – ≤ 0,1; 5.2.5. Rūgšties kiekis, – ≤ 0,1; 5.2.6. Vandens kiekis, – ≤ 0,2. 6. Lydymosi temperatūra, °C – 28±2. 7. Būdingas absorbcijos spektras (sluoksnio storis: d =1 cm; vandens temperatūra 35 °C) 7.1. Bangos ilgis, 290 nm - 310 330 350 370 390 430 470 510 7.2. Pralaidumas, % ~2 - ~15 ~37 ~64 ~80 ~88 ~95 ~97 ~98 7.3. Esant 310 nm bangos ilgiui, šviesos pralaidumas turi būti ne mažesnis kaip 10 % (1 cm kiuvetė, vandens temperatūra 35 °C). 8. Saulėgrąžų aliejaus charakteristika 8.1. Jodo skaičius, mg /100 g, 120 – 145 8.2. Refrakcijos indeksas, kai temperatūra 20 °C, 1,474 – 1,476 8.3. Hidrolizės skaičius, mg KOH/100g, 188 – 193 8.4. Tankis, kai temperatūra 20 °C, 0,918 – 0,925 8.5. Nesuhidrolizinta medžiaga, %, 0,5 – l,5 8.6. Vandens kiekis nustatomas pagal K. Fisher. ______________ Lietuvos higienos normos HN 16: 2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ 6 priedas KADMIO IR ŠVINO MIGRACIJOS IŠ KERAMIKOS GAMINIŲ NUSTATYMO PAGRINDINĖS TAISYKLĖS 1. Modelinis tirpalas – 4 % (v/
63. v)acto rūgštis šviežiai paruoštame vandeniniame tirpale. 2. Nustatymo sąlygos 2.1. Tyrimas atliekamas 22±2 oC temperatūroje per 24,0 ± 0,5 val. 2.2. Nustatant švino migraciją bandinys laikomas uždengtas normaliomis laboratorijos sąlygomis. Kai nustatoma kadmio ar švino ir kadmio migracija, bandinys uždengiamas taip, kad paviršius, kuris bus tiriamas, būtų visiškoje tamsoje. 3. Bandiniai, kuriuos galima pripildyti. Į gaminį įpilama 4 % (v/
64. v)acto rūgšties tirpalo ne daugiau kaip 1 mm iki viršutinio išsiliejimo taško. Atstumas yra matuojamas nuo viršutinio bandinio krašto. Bandiniai su plokščiu ar nuožulniu kraštu pripilami taip, kad atstumas tarp skysčio paviršiaus ir išsiliejimo taško nebūtų didesnis kaip 6 mm, matuojant pagal išsiliejimo (viršutinį) kraštą. 4. Bandiniai, kurie negali būti pripildyti. Bandinio paviršius, kuris nesilies su maisto produktu, pirmiausia padengiamas reikiamu sluoksniu medžiagos, kuri gali apsaugoti nuo 4 % (v/
65. v)acto rūgšties poveikio. Po to bandinys yra pamerkiamas į modelinį tirpalą taip, kad paviršius, kuris liečiasi su maisto produktais, būtų visiškai apsemtas. 5. Paviršiaus ploto nustatymas. I kategorijos (šios higienos normos 47.1 punktas) gaminių paviršiaus plotas yra lygus laisvo skysčio paviršiaus menisko plotui, gautam užpilant gaminį pagal šio priedo 3 ir 4 punktuose nurodytas taisykles. 6. Specifinės švino ir kadmio migracijos nustatymo reikalavimai 6.1. Specifinė švino ir/ar kadmio migracija nustatoma atominės absorbcijos spektrofotometru. 6.2. Visi reagentai turi būti analiziškai gryni, naudojamas analizės ar tolygios kokybės vanduo. 6.3. Įpilama 40 ml (v/
66. v)ledinės acto rūgšties į vandenį ir pripilama vandens iki 1000 ml. 6.4. Paruošiami kontroliniai tirpalai, turintys 1000 mg/l švino ir mažiausiai 500 mg/l kadmio 4 % acto rūgšties tirpale. 6.5. Naudojamas prietaisas – atominės absorbcijos spektrofotometras. Prietaiso nustatymo ribos švinui ir kadmiui turi būti lygios ar mažesnės, kaip: 6.5.1. 0,1 mg/l – švinui; 6.5.2. 0,01 mg/l – kadmiui. 6.6. Nustatymo riba rodo elemento koncentraciją 4 % acto rūgšties tirpale (šio priedo 3 punktas) ir sukelia prietaiso signalą, lygų dvigubam prietaiso fono signalui. 6.7. Bandinio paruošimas. Bandinio paviršius turi būti švarus, be riebalinių ar kitų medžiagų, kurios gali paveikti tyrimą. Bandinio paviršius nuplaunamas detergentu (indų plovikliu), kurio temperatūra 40,0 ± 0,5 °C. Bandinys skalaujamas pirmiausia vandentiekio vandeniu ir po to distiliuotu vandeniu. Nuplauto tiriamo paviršiaus negalima liesti rankomis. 6.8. Tyrimas: 6.8.1. paruoštas bandinys yra tiriamas pagal šiame priede nurodytas sąlygas; 6.8.2. prieš nustatant šviną ir/ar kadmį, tirpalas homogenizuojamas atitinkamu metodu, kuris apsaugo nuo jo nuostolių ar paviršiaus, kuris tiriamas, nubrozdinimo; 6.8.3. ant reagentų talpyklų, naudojamų kiekvienai nustatymo serijai, užrašomos etiketės; 6.8.4. švino ir kadmio nustatymas atliekamas pagal nustatytas atominės absorbcijos spektrometrijos sąlygas. ______________ Lietuvos higienos normos HN 16: 2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ 7 priedas MONOMERAI IR KITOS PRADINĖS MEDŽIAGOS, KURIOS GALI BŪTI NAUDOJAMOS POLIMERINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ GAMYBOJE 1. Šiame priede pateiktas monomerų ir kitų pradinių medžiagų sąrašas (šio priedo 1 lentelė). Sąraše nurodyta: 1.1. medžiagos, naudojamos polimerizacijai, kuri apima polikondensaciją, poliadiciją ar kitas polimerizacijos rūšis, gaunant stambiamolekulinius organinius junginius; 1.2. natūralios ar sintetinės stambiamolekulinės organinės medžiagos, naudojamos stambiamolekulinių organinių junginių gamybai, jeigu monomerai ar kitos pradinės medžiagos, reikalingos jų sintezei, neįtrauktos į sąrašą; 1.3. medžiagos, naudojamos natūralių ar sintetinių stambiamolekulinių junginių modifikacijai. 2. Į sąrašą neįtrauktos medžiagos, turinčios tiesioginės įtakos polimerų susidarymui (katalizatoriai). 3. Į sąrašą neįtrauktos rūgštys, fenolių ar alkoholių – aliuminio, amonio, kalcio, geležies, magnio, kalio, natrio, cinko druskos (įskaitant dvigubąsias druskas ir rūgščių druskas), kurias leidžiama naudoti medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, gamybai. Terminas rūgšties (-ių) druskos sąraše yra vartojamas tais atvejais, jei atitinkama laisvoji rūgštis (-
67. ys)neminima (-os), o kai rašoma druska, turima omenyje aliuminio, amonio, kalcio, geležies, magnio, kalio, natrio, cinko druskos. 4. Į sąrašą neįtraukta: 4.1. medžiagos, kurios galutinėje polimerinėje medžiagoje ar gaminyje gali būti kaip naudotų medžiagų priemaišos, tarpiniai reakcijų produktai, skilimo produktai; 4.2. leidžiamų pradinių medžiagų mišiniai. 5. Medžiagos ir gaminiai, į kurių sudėtį įeina medžiagos, nurodytos šio priedo 4 punkte, turi atitikti šios higienos normos 14 punkto reikalavimus. 6. Medžiagos turi būti geros techninės kokybės, kaip reikalauja grynumo kriterijai. 7. Sąraše pateikiama tokia informacija: 7.1. 1 skiltis (Ref. Nr.): sąraše nurodytų medžiagų EEC pakavimo medžiagų numeris; 7.2. 2 skiltis (CAS Nr.): CAS (Chemical Abstracts Service) Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos suteiktas registracijos numeris; 7.3. 3 skiltis: cheminės medžiagos pavadinimas lietuvių kalba; 7.4. 4 skiltis: cheminės medžiagos pavadinimas anglų kalba; 7.5. 5 skiltis: apribojimas ir / ar specifikacijos. Šioje skiltyje gali būti įrašyta: 7.5.1. SML – specifinis migracijos lygis; 7.5.2. QM – maksimalus leidžiamas medžiagos kiekis galutinėje medžiagoje ar gaminyje; 7.5.3. QMA – maksimalus leidžiamas medžiagos kiekis galutinėje medžiagoje ar gaminyje, išreikštas mg/6 dm2 paviršiaus, besiliečiančio su maisto produktu; 7.5.4. specifikacija, susijusi su medžiaga ar polimeru; 7.5.5. kiti apribojimai. 8. Jei atskirai į sąrašą įtrauktos medžiagos individualus pavadinimas sutampa su bendrąjį pavadinimą turinčios medžiagų grupės pavadinimu, šiai medžiagai taikomi apribojimai, nurodyti kaip individualiam junginiui. 9. Jeigu atsiranda prieštaravimų tarp CAS numerio ir cheminio pavadinimo, cheminis pavadinimas yra laikomas viršesniu už CAS numerį. Jeigu atsiranda prieštaravimų tarp CAS numerio, nurodyto EINECS ir CAS registre, tuomet turi būti taikomas toks CAS numeris, koks nurodytas CAS registre. 10. Lentelės 5 skiltyje vartojamų santrumpų išaiškinimas 10.1. DL – analizės metodo aptikimo riba. 10.2. FP – gatava medžiaga arba gaminys. 10.3. ND – neaptinkama. T. y. žymi, kad medžiaga neturėtų būti aptikta taikant patvirtintą analizės metodą, kuriuo ją būtų galima aptikti, jei jos koncentracija atitiktų nurodytą aptikimo ribą (DL). Jei tokio metodo nėra, laukiant patvirtinto metodo sukūrimo, galima taikyti analizės metodą, turintį nurodytą aptikimo ribą atitinkančias charakteristikas. 10.4. QM – didžiausia leidžiama cheminės medžiagos likučio medžiagoje arba gaminyje koncentracija. 10.5. QM(T) – didžiausia leidžiama cheminės medžiagos likučio medžiagoje arba gaminyje koncentracija, išreikšta sumine nurodytų funkcinių grupių ar cheminės (-ių) medžiagos (-ų) koncentracija. Medžiagoje arba gaminyje esančios cheminės medžiagos koncentracija turėtų būti nustatyta taikant patvirtintą analizės metodą. Jei tokio metodo nėra, laukiant patvirtinto metodo sukūrimo, galima taikyti analizės metodą, turintį charakteristikas, tinkamas nurodytai ribinei koncentracijos vertei nustatyti. 10.6. QMA – didžiausia leidžiama cheminės medžiagos likučio koncentracija gatavoje medžiagoje arba gaminyje, išreiškiama cheminės medžiagos kiekiu, mg, tenkančiu 6 dm2 sąlyčio su maisto medžiaga paviršiaus. Cheminės medžiagos koncentracija medžiagos arba gaminio paviršiuje turėtų būti nustatyta taikant patvirtintą analizės metodą. Jei tokio metodo nėra, laukiant patvirtinto metodo sukūrimo, galima taikyti analizės metodą, turintį charakteristikas, tinkamas nurodytai ribinei koncentracijos vertei nustatyti. 10.7. QMA(T) – didžiausia leidžiama cheminės medžiagos likučio medžiagoje arba gaminyje koncentracija, išreiškiama suminiu nurodytų funkcinių grupių ar cheminės (-ių) medžiagos (-ų) kiekiu, mg, tenkančiu 6 dm2 sąlyčio su maisto medžiaga paviršiaus. Cheminės medžiagos koncentracija medžiagos arba gaminio paviršiuje turėtų būti nustatyta taikant patvirtintą analizės metodą. Jei tokio metodo nėra, laukiant patvirtinto metodo sukūrimo, galima taikyti analizės metodą, turintį charakteristikas, tinkamas nurodytai ribinei koncentracijos vertei nustatyti. 10.8. SML – konkreti į maistą arba į maisto modeliavimo tirpalą išsiskiriančios medžiagos ribinė koncentracija, jei neapibrėžta kitaip. Cheminės medžiagos konkretaus išsiskyrimo koncentracija turi būti nustatyta taikant patvirtintą analizės metodą. Jei tokio metodo nėra, laukiant patvirtinto metodo sukūrimo, galima taikyti analizės metodą, turintį charakteristikas, tinkamas nurodytai ribinei koncentracijos vertei nustatyti. 10.9. SML(T) – konkreti į maistą arba į maisto modeliavimo tirpalą išsiskiriančios medžiagos ribinė koncentracija, išreikšta suminiu nurodytų funkcinių grupių ar cheminės (-ių) medžiagos (- ų) kiekiu. Cheminių medžiagų konkretaus išsiskyrimo koncentracija turi būti nustatyta taikant patvirtintą analizės metodą. Jei tokio metodo nėra, laukiant patvirtinto metodo sukūrimo, galima taikyti analizės metodą, turintį charakteristikas, tinkamas nurodytai ribinei koncentracijos vertei nustatyti. 1 lentelė. Monomerų ir kitų migruojančių medžiagų sąrašas Ref. Nr. CAS Nr. Pavadinimas (lietuvių kalba) Pavadinimas (anglų kalba) Apribojimai ir/ar specifikacijos 1 2 3 4 5 10030 000514-10-3 Abieto rūgštis Abietic acid 10060 000075-07-0 Acetaldehidas (=etanalis) Acetaldehyde SML(T) = 6 mg/kg (šios higienos normos 12 priedas, 2 p.) 10090 000064-19-7 Acto rūgštis Acetic acid 10120 000108-05-4 Acto rūgšties vinilesteris Acetic acid, vinyl- ester SML=12 mg/kg 10150 000108-24-7 Acto rūgšties anhidridas (acetanhidridas) Acetic anhydride 10210 000074-86-2 Acetilenas Acetylene 10630 000079-06-1 Akrilamidas Acrylamide SML=ND (DL=0,01 mg/
68. kg)10660 015214-89-8 Akrilamid-2- metilpropansulfon rūgštis 2-Acrylamido-2- methylpropanesul- phonic acid SML=0,05 mg/kg 10690 000079-10-7 Akrilo rūgštis Acrylic acid 10750 002495-35-4 Akrilo rūgšties benzilesteris Acrylic acid, benzyl ester 10780 000141-32-2 Akrilo rūgšties n- butilesteris Acrylic acid, n-butyl ester 10810 002998-08-5 Akrilo rūgšties antr. butilesteris Acrylic acid, sec- butyl ester 10840 001663-39-4 Akrilo rūgšties tret. butilesteris Acrylic acid, tert- butyl ester 11000 050976-02-8 Akrilo rūgšties diciklopentadienilo esteris Acrylic acid, dicyclopentadienyl ester QMA=0,05 mg/6 dm2 11245 002156-97-0 Akrilo rūgšties dodecilo esteris Acrylic acid, dodecyl ester SML=0,05 mg/kg (šios higienos normos 12 priedas, 1 p.) 11470 000140-88-5 Akrilo rūgšties etilesteris Acrylic acid, ethyl ester 11510 000818-61-1 Akrilo rūgšties hidroksietilesteris Acrylic, hydroxyethyl ester Žr. akrilo rūgšties etilenglikolmonoesteris 11530 000999-61-1 Akrilo rūgšties hidroksipropilesteris Acrylic acid, 2- Hydroxypropyl ester QMA=0,05 mg/6 dm2 11590 00106-63-8 Akrilo rūgšties 2- metilpropilesteris (akrilo rūgšties izobutil- esteris) Acrylic acid, izobutyl ester 11680 000689-12-3 Akrilo rūgšties izopropilesteris Acrylic acid, isopropyl ester 11710 000096-33-3 Akrilo rūgšties metilesteris (Akrilo rūgšties ir 1,2-etandiolio monoesteris) Acrylic acid, methyl ester 11830 000818-61-1 Akrilo rūgšties etilenglikolmonoesteris Acrylic acid, monoester with ethyleneglycol 11890 002499-59-4 Akrilo rūgšties n- oktilesteris Acrylic acid, n-octyl ester 11980 000925-60-0 Akrilo rūgšties propilesteris Acryic acid, propyl ester 12100 000107-13-1 Akrilnitrilas Acrylonitrile SML=ND (DL=0,020 mg/kg, įtraukiant analitinę paklaidą) 12130 000124-04-9 Adipo rūgštis Adipic acid 12265 004074-90-2 Adipo rūgšties divinilesteris Adipic acid, divinyl- ester QM = 5 mg/kg FP, naudojant tik kaip komonomerą 12280 002035-75-8 Adipo rūgšties anhidridas Adipic anhydride 12310 000124-04-9 Albuminas Albumin 12340 000124-04-9 Formaldehidu koaguliuotas albuminas Albumin, coagulated by formaldehyde 12375 000124-04-9 Alifatiniai monohidroksiliai sotieji linijiniai pirminiai (C4- C22) alkoholiai Alcohols, aliphatic, monohydric, saturated, linear, primary (C4-C22) 12670 002855-13-2 1-amino-3- aminometil- – 3,5,5- trimetilciklohek- sanas 1-amino-3- aminomethyl-3,5,5- tri-methylcyclohexane SML=6 mg/kg 12761 000693-57-2 12-aminododekano rūgštis 12-Aminododecanoic acid SML = 0,05 mg/kg 12763 000141-43-5 2-aminoetanolis 2-Aminoethanol SML = 0,05 mg/kg Netaikoma polimerams, besiliečiantiems su maisto produktais, kurie pagal šios higienos normos 5 priedą tiriami modeliniu tirpalu D, ir skirta tik netiesiogiai liestis su maistu, po PET sluoksniu 12765 084434-12-8 N-(2-aminoetil)-beta- alanino natrio druska N-(2-Aminoethyl)- beta-alanine, sodium salt SML= 0,05 mg/kg 12788 002432-99-7 11-aminoundekano rūgštis 11-aminoundecanoic acid 12789 007664-41-7 Amoniakas Ammonia 12820 000123-99-9 Nonano dirūgštis (azelaino rūgštis) Azelaic acid 12970 004196-95-6 Nonano dirūgšties anhid- ridas (azelaino rūgšties anhidridas) Azelaic anhydride 13000 001477-55-0 1,3- benzendimetan- aminas 1,3-benzenedimethana- mine SML=0,05mg/kg 13060 004422-95-1 1,3,5-benzentrikarbonil- trichloridas (= 1,3,5- benzentrikar- boksirūgšties trichloranhidridas) 1,3,5- Benzenetricarbo- xylic acid trichloride QMA = 0,05 mg/6 dm2 (1,3,5- benzentrikarboksi- rūgšties) 13075 000091-76-9 Benzoguanaminas Benzoguanamine Žr. 2,4-diamino-6- fenil-1,3,5-triazinas 13090 000065-85-0 Benzenkarboksirūgštis (Benzoinė rūgštis) Benzoic acid 13150 000100-51-6 Benzilo alkoholis Benzyl alcohol 13180 000498-66-8 Biciklo 2.2.1-2-heptenas (=norbornenas) Bicyclo[2.2.1] hept- 2-ene (= norbornene) SML = 0,05 mg/kg 13210 001761-71-3 Bis(4-aminocikloheksil) metanas Bis(4-aminocyclo- hexyl) methane SML = 0,05 mg/kg 13326 000111-46-6 Bis(2-hidroksietil) eteris Bis(2-hydroxyethyl) ether Žr. dietilenglikolis 13380 000077-99-6 2,2-bis(hidroksimetil)-1- butanolis 2,2-Bis (hydroxymethyl)-1- butanol Žr. 1,1,1- trimetilolpropanas 13390 000105-08-8 1,4- bis (hidroksimetil)- cikloheksanas 1,4-bis (hydroxy- methyl)-cyclohexane 13395 004767-03-7 2,2-bis (hidroksimetil) propiono rūgštis 2,2-Bis (hydroxymethyl) propionic acid QMA= 0,05 mg/6 dm2 13480 000080-05-7 2,2- bis (4- hidroksifenil) propanas 2,2-bis(4- hydroxyphenyl) propane SML=3mg/kg 13510 001675-54-3 2,2-bis (4-hidroksi-fenil) propano bis(2,3- epoksipropil) eteris (= BADGE) 2,2-Bis(4-hydroxy- phenyl) propane bis (2,3-epoxypropyl) ether (= BADGE) Pagal šios higienos normos XIII skyriaus reikalavimus 13530 038103-06-9 2,2-bis(4-hidroksifenil) propan-bis(ftalio rūgšties anhidridas) 2,2-bis (4- hydroxyphenyl) propane bis (phtalic anhydride) SML=0,05 mg/kg 13550 000110-98-5 Bis(hidroksipropil)eteris Bis(hydroxypropyl) ether Žr. dipropilenglikolis 13560 0005124-30- 1 Bis(4-izocianato- cikloheksil)metanas Bis(4-isocyanato- cyclohexyl) methane Žr. dicikloheksilmetan- 4,4?-diizocianatas 13600 047465-97-4 3,3-bis(3-metil-4- hydroksifenil-2- indolinonas 3,3-bis(3-methyl-4- hydroxyphenyl- 2- indolinone SML=1,8mg/kg 13607 000080-05-7 Bisfenolis A Bisphenol A Žr. 2,2-bis(4- hidroksifenil) propanas 13610 001675-54-3 Bisfenolis A bis(2,3- epoksipropil)eteris Bisphenol A bis (2,3- epoxypropyl) ether Žr. 2,2-bis(4- hidroksifenil)propan- bis(2,3-epoksipropil) eteris 13614 038103-06-9 Bisfenolio A bis (ftalio rūgšties anhidridas) (bisfenolis A) Bisphenol A bis (phtalic anhydride) 13617 000080-09-1 Bisfenolis S Bisphenol S Žr. 4,4'-dihidroksidi- fenilsulfonas 13620 010043-35-3 Boro rūgštis Boric acid SML(T) = 6 mg/kg (šios higienos normos 12 priedas, 23 p.) (išreikšta boro kiekiu), nepažeidžiant geriamajam vandeniui keliamų reikalavimų 13630 000106-99-0 1,3- butadienas Butadiene QM=1mg/kg FP ar SML-ND (DL-0,02 mg/ kg, įtraukiant analitinę paklaidą) 13690 000107-88-0 1,3 – butandiolis 1,3-butanediol 13720 000110-63-4 1,4-butandiolis 1,4-Butanediol SML(T) = 0,05 mg/kg (šios higienos normos 12 priedas, 24 p.) 13780 002425-79-8 1,4-butandiolio bis(2,3- epoksipropil)eteris 1,4-Butanediol bis(2,3- epoxypropyl) ether QM = 1 mg/kg FP (epoksigrupių, M. m. = 43) 13810 000505-65-7 1,4-butandiolformalis 1,4-Butanediol formal QMA= 0,05 mg/6 dm2 13840 000071-36-3 1- butanolis 1-butanol 13870 000106-98-9 1- butenas 1-butene 13900 000107-01-7 2- butenas 2-butene 13932 14020 000098-54-4 4-tert. Butilfenolis 4-tert-Butylphenol SML = 0,05 mg/kg 14110 000123-72-8 Butanalis (butiraldehidas) Butyraldehydre 14140 000107-92-6 Butano rūgštis Butyric acid 14170 000106-31-0 Butano rūgšties anhidri- das (butiranhidridas) Butyric anhydride 14200 000105-60-2 Kaprolaktamas Caprolactam SML(T) =15mg/kg (šios higienos normos 12 priedas, 5 p.) 14230 002123-24-2 Kaprolaktamo natrio druska Caprolactam, sodium salt SML(T)=15mg/kg kaprolaktamo (šios higienos normos 12 priedas, 5 p.) 14320 00024-07-2 Oktano rūgštis Caprylic acid 14350 000630-08-0 Anglies monoksidas Carbon monoxide 14380 000075-44-5 Karbonilchloridas Carbonyl chloride QM=1mg/kg kaip FP 14411 008001-79-4 Ricinos aliejus Castor oil 14500 009004-34-6 Celiuliozė Cellulose 14530 007782-50-5 Chloras Chlorine 14570 000106-89-8 1-chlor-2,3-epoksipropanas 1-Chloro-2,3- epoxypropane Žr. epichlorohidrinas 14650 000079-38-9 Chlortrifluoretilenas Chlorotrifluoro- ethylene QMA = 0,05 mg/6 dm2 14680 000077-92-9 2- hidroksi- 1,2,3- pro- pantrikarboksirūgštis (citrinų rūgštis) Citric acid 14710 000108-39-4 m- krezolis m-cresol 14740 000095-48-7 o- krezolis o-cresol 14770 00106-44-5 000105-08-8 p- krezolis 1,4- cikloheksandimeta- nolis p-cresol 1,4-cyclohexane- dimethanol Žr. 1,4- bis (hidroksimetil)- cikloheksanas 14841 000599-64-4 4-kumilfenolis /=(4- izopropilfenil) fenolis/ 4-Cumylphenol SML = 0,05 mg/kg 14880 000105-08-8 1,4-cikloheksan- dimetanolis 1,4-Cyclohexane- dimethanol Žr. 1,4-bis (hidroksimetil) cikloheksanas 14950 003173-53-3 Cikloheksilizocianatas Cyclohexyl isocyanate QM(T)=1mg/kg FP (išreikšta kaip NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 15030 000931-88-4 Ciklooktenas Cyclooctene SML = 0,05 mg/kg. Taikoma tik tiems su maistu besiliečiantiems polimerams, kurie pagal V priedą tiriami modeliniu tirpalu A 15070 001647-16-1 1,9- dekadienas 1,9-decadiene SML-0,05mg/kg 15095 000334-48-5 Dekano rūgštis Decanoic acid 15100 000112-30-1 1- dekanolis 1-decanol 15130 000872-05-9 1-decenas 1-Decene SML = 0,05 mg/kg 15250 000110-60-1 1,4- diaminobutanas 1,4-diaminobutane 15272 000107-15-3 1,2-diaminoetanas 1,2-Diaminoethane Žr. etilendiaminas 15274 000124-09-4 1,6-diaminoheksanas 1,6-Diaminohexane Žr. heksametilendiaminas 15310 000091-76-9 2,4-diamino-6-fenil-1,3,5- triazinas 2,4-Diamino-6-phenyl- 1,3,5-triazine QMA= 5 mg/6 dm2 15370 003236-53-1 1,6-diamino-2,2,4- trimetilheksanas 1,6-diamino-2,2,4- trimetilheksanas QMA= 5 mg/6 dm2 15400 003236-54-2 1,6-diamino-2,4,4- trimetilheksanas 1,6-Diamino-2,4,4- trimethylhexane QMA= 5 mg/6 dm2 15565 000106-46-7 1,4- dichlorbenzenas 1,4-dichlorobenzene SML=12mg/kg 15610 000080-07-9 4,4'- dichlordifenilsulfonas 4,4 -Dichlorodiphenyl sulphone SML = 0,05 mg/kg 15700 005124-30-1 Dicikloheksilmetan-4,4- diizocianatas Dicychlohexyl- methane-4,4'- diisocyanate QM(T) =1mg/kg kaip FP (išreikšta kaip NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 15760 000111-46-6 Dietilenglikolis Diethyleneglycol SML(T)=30mg/kg (šios higienos normos 12 priedas, 3 p.) 15790 000111-40-0 Bis (2- aminoetil)-aminas Diethylenetriamine SML=5mg/kg 15820 000345-92-6 4,4- difluordifenilketonas 4,4'- difluorobenzophenone SML=0,05mg/kg 15880 000120-80-9 1,2- benzendiolis 1,2-dihydroxybenzene SML=6mg/kg 15910 000108-46-3 1,3- benzendiolis 1,3 dihydroxybenzene SML=2,4mg/kg 15940 000123-31-9 1,4- benzendiolis 1,4- dihydroxybenzene SML=0,6mg/kg 15970 000611-99-4 4,4'- dihidroksidifenil- ketonas 4,4'- dihydroxyben- zophenone SML=6mg/kg (šios higienos normos 12 priedas, 15 p.) 16000 000092-88-6 Bifenil- 4,4'- diolis 4,4'- dihydroxybiphenyl SML=6mg/kg 16090 000126-30-7 2,2'-dimetil-1,3- propandiolis 2,2-Dimethyl-1,3- propanediol SML = 0,05 mg/kg 16150 000108-01-0 Dimetilaminoetanolis Dimethylamino-ethanol SML-18mg/kg 16240 000091-97-4 3,3'- dimetildifenil- 4,4'- diizocianatas 3,3'-dimethyl-4,4'- diisocyanatodiphenyl QM(T)=1mg/kg FP (išreikšta kaip NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 16360 000576-26-1 2,6-dimetilfenolis 2,6-Dimethylphenol SML = 0,05 mg/kg 16390 000126-30-7 2,2-dimetil-1,3- propandiolis 2,2-Dimethyl-1,3- propanediol SML = 0,05 mg/kg 16450 000646-06-0 1,3-dioksolanas 1,3-Dioxolane SML = 0,05 mg/kg 16480 000126-58-9 2,2- bis (hidroksimetil)- 1,3- propandiolis (pentaeritritolis) Dipentaerythritol 16570 004128-73-8 Difenileterio 4,4'- diizo- cianatas Diphenyl ether-4,4'- diisocyanate QM(T) =1mg/kg FP (išreikšta kaip NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 16600 005873-54-1 Difenilmetano 2,4'- diizocianatas Diphenylmethane-2,4'- diisocyanate QM(T)=1mg/kg FP (išreikšta kaip NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 16630 000101-68-8 Difenilmetano 4,4'- diizocianatas Diphenylmethane-4,4'- diisocyanate QM(T)=1mg/kg FP (išreikšta kaip NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 16650 000127-63-9 Difenilsulfonas Diphenyl sulphone SML(T) = 3 mg/kg (šios higienos normos 12 priedas, 25 p.) 16660 000110-98-5 Dipropilenglikolis Dipropyleneglycol 16690 001321-74-0 Divinilbenzenas Divinylbenzene QMA= 0,01 mg/6 dm2 arba SML = NA (AR = 0, 02 mg/kg, įskaitant analizės paklaidą) divinilbenzeno ir etilvinilbenzeno suminiam kiekiui, pagal šios higienos normos 11 priedo specifikacijas 16694 013811-50-2 N, N-1-divinil-2- imidazolidinonas N, N-1-Divinyl-2- imidazolidinone QM = 5 mg/kg FP 16697 16704 000112-41-4 1-dodecenas 1-Dodecene SML = 0,05 mg/kg 16750 000106-89-8 1-chlor- 2,3- epoksipro- panas (epichlorhidrinas) Epichlorohydrin QM=1mg/kg FP 16780 000064-17-5 Etanolis Ethanol 16950 000074-85-1 Etenas (etilenas) Ethylene 16960 000107-21-1 Etilendiaminas Ethylenediamine SML=12mg/kg 16990 000107-21-1 Etilenglikolis (=1,2- etandiolis) Ethyleneglycol SML(T)=30mg/kg (šios higienos normos 12 priedas,3 p.) 17005 000151-56-4 Aziridinas (etileniminas) Ethyleneimine SML=ND (DL=0,01 mg/
69. kg)17020 000075-21-8 Oksiranas (etilenoksidas) Ethylene oxide' QM=1mg/kg FP 17050 000104-76-7 2- etil-1-heksanolis 2-ethyl-1-hexanol SML=30mg/kg 17160 000097-53-0 Eugenolis /= 2-metoksi-4- (2-propenil)fenolis/ Eugenol SML=ND (DL=0,02 mg/
70. kg)17170 061788-47-4 Kokosų riebalų rūgštys Fatty acids, coco 17200 068308-53-2 Sojos riebalų rūgštys Fatty acids, soya 17230 061790-12-3 Talo alyvos riebalų rūgštys Fatty acids, tall oil 17260 00050-00-0 Metanalis (formaldehidas Formaldehyde SML=15mg/kg (šios higienos normos 12 priedas, 22 p.) 17290 000110-17-8 Fumaro rūgštis (buteno dirūgštis) Fumaric acid 17530 000050-99-7 Gliukozė Glucose 18010 000110-94-1 Glutaro rūgštis (pentano dirūgštis) Glutaric acid 18070 000108-55-4 Glutaro rūgšties anhidridas Glutaric anhydride 18100 000056-81-5 Glicerolis Glycerol 18220 068564-88-5 N-heptilaminoundekano rūgštis N-Heptylamino- undecanoic acid SML = 0,05 mg/kg (šios higienos normos 12 priedas,1 p.) 18250 000115-28-6 Heksachlorendometilen- tetrahidro-1,4- benzendi- karboksirūgštis Hexachloroendo- methyle-netetrahydro- phthalic acid SML=ND (DL=0,01mg/
71. kg)18280 000115-27-5 Heksachlorendometilen- tetrahidro-1,4- benzendi- karboksirūgšties anhidri- das Hexachloroendo- methylenetetrahy- drophthalic anhydride SML=ND (DL=0,01mg/
72. kg)18310 036653-82-4 1- heksadekanolis 1-hexadecanol 18430 000116-15-4 Heksafluorpropenas Hexafluoro- propylene SML=ND (DL=0,01mg/
73. kg)18460 000124-09-4 Heksametilendiaminas Hexamethyle- nediamine SML=2,4mg/kg 18640 000822-06-0 Heksametilen- diizocianatas Hexamethylene diisocyanate QM(T)=1mg/kg FP (išreikšta kaip NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 18670 000100-97-0 Heksametilen- tetraminas Hexamethylen- tetramine SML(T)=15mg/kg (šios higienos normos 12 priedas, 22 p.) išreikšta, kaip formadehidas) Žr. 1,4-benzendiolis 18820 000592-41-6 1-heksenas 1-Hexene SML = 3 mg/kg 18867 000123-31-9 Hidrokvinonas Hydroquinone Žr. 1,4- dihidroksibenzenas 18880 000099-96-7 4-hidroksibenzoinė rūgštis (4- hidroksiben- zenkarboksirūgštis) p-hydroxybenzonic acid 18897 016712-64-4 6-hidroksi-2- naftalenkarboksirūgštis 6-Hydroxy-2- naphthalene- carboxylic acid SML = 0,05 mg/kg 18898 000103-90-2 N-(4-hidroksifenil) acetamidas N-(4-Hydroxyphenyl) acetamide Galima naudoti tik skystuosiuose kristaluose ir po užtvariniu daugiasluoksnių plastikų sluoksniu 19000 000115-11-7 Metilpropenas Isobutene 19060 000109-53-5 Izobutilvinileteris Isobutyl vinyl ether QM = 5 mg/kg FP 19110 04098-71-9 1-izocianato-3- izocianatometil-3,5,5- trimetilcikloheksanas 1-Isocyanato-3- isocyanatomethyl- 3,5,5- trimethylcyclohexane QM(T) = 1 mg/kg (išreikšta NCO kiekiu) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 19150 000121-91-5 Izoftalio rūgštis (= 1,3-benzendikarboksi- rūgštis) Isophthalic acid SML = 5 mg/kg 19210 001459-93-4 1,3- benzendikarboksi rūgšties dimetilesteris (izoftalio rūgšties dimetilesteris) Isophtalic acid, dimethyl ester SML=0,05mg/kg 19243 000078-79-5 Izoprenas Isoprene Žr. 2-metil-1,3- butadienas 19270 000097-65-4 2-metilenbutano dirūgštis (itakono rūgštis) Itaconic acid 19460 000050-21-5 Pieno rūgštis Lactic acid SML=ND (DL=0,01mg/
74. kg)19470 000143-07-7 Lauro rūgštis Lauric acid 19480 002146-71-6 Lauro rūgšties vinilesteris Lauric acid, vinyl ester SML=0,05mg/kg 19490 000947-04-6 Laurolaktamas Laurolactam SML=5 mg/kg 19510 011132-73-3 Lignoceliuliozė Lignocellulose 19540 000110-16-7 Maleino rūgštis Maleic acid SML(T)=30mg/kg (šios higienos normos 12 priedas, 4 p.) 19960 000108-31-6 Maleino rūgšties anhidridas Maleic anhydride SML(T) =30mg/kg maleino rūgšties (šios higienos normos 12 priedas, 4 p.) 19975 000108-78-1 Melaminas Melamine Žr. 2,4,6-triamino- 1,3,5-triazinas 19990 000079-39-0 Metakrilamidas Methacrylamide SML = ND (DL = 0,02 mg/kg, įskaitant analitiškai toleruojamą) 20020 000079-41-4 Metakrilo rūgšties butilesteris Methacrylic acid, butyl ester 20050 000096-05-9 Metakrilo rūgšties alilesteris Methacrylic acid, allyl ester SML =0,05 mg/kg 20080 002495-37-6 Metakrilo rūgšties benzilesteris Methacrylic acid, benzyl ester 20110 000097-88-1 Metakrilo rūgšties antr. butilesteris Methacrylic acid, sec-butyl ester 20140 002998-18-7 Metakrilo rūgšties tret. butilesteris Methacrylic acid, tert-butyl ester 20170 000585-07-9 Metakrilo rūgšties etilesteris Methacrylic acid, ethyl ester 20260 000101-43-9 Cikloheksilmetakrilatas Methacrylic acid, cyclohexyl ester SML = 0,05 mg/kg 20410 002082-81-7 1,4- butandioldimetakrilatas Methacrylic acid, diester with 1,4- butanediol SML = 0,05 mg/kg 20530 002867-47-2 Metakrilo rūgšties 2- (dimetilamino)etilesteris Methacrylic acid, 2- (dimethylamino) ethyl ester SML = ND (DL = 0,02 mg/kg, įskaitant analitiškai toleruojamą) 20590 000106-91-2 2,3- epoksipropilmetakrilatas Methacrylic acid,2,3- epoxypropyl ester QMA= 0,02 mg/6 dm2 20890 000097-63-2 Metakrilo rūgšties etilesteris Methacrylic acid, ethyl ester 21010 000097-86-9 Metakrilo rūgšties izobutilesteris (metakrilo rūgšties 2- metilpropilesteris) Methacrylic acid, isobutyl ester 21100 004655-34-9 Metakrilo rūgšties izopropilesteris Methacrylic acid, isopropyl ester 21130 000080-62-6 Metakrilo rūgšties metilesteris Methacylic acid, methyl ester 21190 000868-77-9 Metakrilo rūgšties ir etil- englikolio monoesteris Methacrylic acid, monoester with ethyleneglycol 21280 002177-70-0 Metakrilo rūgšties fenilesteris Methacrylic acid, phenyl ester 21340 002210-28-8 Metakrilo rūgšties propilesteris Methacrylic acid, propyl ester 21460 000760-93-0 Metakrilo rūgšties anhidridas Methacrylic anhydride 21490 000126-98-7 Metakrilnitritas Methacrylnitrite SML=ND (DL-0,020 mg/kg, įtraukiant analitinę paklaidą) 21520 001561-92-8 Natrio metalilsulfonatas Methallylsulphonic acid, sodiumsalt SML = 5 mg/kg 21550 000067-56-1 Metanolis Methanol 21640 000078-79-5 2-metil-1,3-butadienas 2-Methyl-1,3- butadiene QM = 1 mg/kg GP arba SML = NA (AR = 0,02 mg/kg, įskaitant analizės paklaidą) 21730 000563-45-1 3-metil-1-butenas 3-Methyl-1-butene QMA = 0,006 mg/6 dm2. Naudotinas tik polipropilenui 21765 106246-33-7 4,4'-metilen-bis(3-chlor- 2,6-dietilanilinas) 4,4 -Methylenebis(3- chloro-2,6- diethylaniline) QMA= 0,05 mg/6 dm2 21821 000505-65-7 1,4-(metilendioksi) butanas 1,4-(Methylenedioxy) butane Žr. 1,4- butandiolformalis 21940 000924-42-5 N-metilolakrilamidas N-methylolacrylamide SML=ND (DL=0,01mg/
75. kg)22150 000691-37-2 4- metil- 1- pentenas 4-Methyl-1-pentene SML=0,02mg/kg 22331 025513-64-8 1,6-diamino-2,2,4- trimetilheksano (40 v/
76. v)ir 1,6-diamino-2,4,4- trimetilheksano (60 v/
77. v)mišinys Mixture of (40 w/
78. w)1,6-diamino-2,2,4- tri- methylhexane and (60 w/
79. w)1,6-diamino- 2,4,4-trimethylhexane QMA = 5 mg/6 dm2 22332 028679-16-5 2,2,4-trimetilheksan-1,6- diizocianato (40 % m/
80. m)ir 2,4,4-trimetilheksan-1,6- diizocianato (60 % m/
81. m)mišinys Mixture of (40 %w/
82. w)2,2,4- trimethylhexane-1,6- diisocyanate and (60 %w/w)2,4,4- trimethylhexane-1,6- diisocyanate QM(T) = 1 mg/kg (išreikšta NCO kiekiu) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 22350 000544-63-8 Miristico rūgštis (3,4- metilendioksi-5- metoksi- benzenkarboksirūgštis) Myristic acid 22360 001141-38-4 2,6- naftalendikarboksirūgštis 2,6-Naphthalenedi- carboxylic acid SML =5 mg/kg 22390 000840-65-3 2,6- naftalendikarboksi- rūgšties dimetilesteris 2,6-naphtalen- edicarboxylic acid, dimethyl ester SML=0,05mg/kg 22420 003173-72-6 1,5- naftalendiizocianatas 1,5-naphtalene diisocyanate QM(T)=1mg/kg FP(išreikšta NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 22437 000126-30-7 Neopentilglikolis Neopentylglycol Žr. 2,2-dimetil-1,3- propandiolis 22450 009004-70-0 Nitroceliuliozė Nitrocellulose 22480 000143-08-8 1- nonanolis 1-nonanol 22550 000498-66-8 Norbornenas (=biciklo2.2. 1-2-heptenas) Norbornene Žr. biciklo2.2.1-2- heptenas 22570 000112-96-9 Oktadecilizocianatas Octadecyl isocyanate QM(T)=1mg/kg FP (išreikšta NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 22600 000111-87-5 1- oktanolis 1-octanol 22660 000111-66-0 1- oktenas 1-octene SML=15mg/kg 22763 000112-80-1 Oleino rūgštis Oleic acid 22778 007456-68-0 4,4'-oksi-bis (benzensulfonilazidas) 4,4 -Oxybis (benzenesulphonyl azide) QMA= 0,05 mg/6 dm2 22780 000057-10-3 Palmitino rūgštis Palmitic acid 22840 000115-775 Pentaeritritolis Pentaerythritol 22870 000071-41-0 1- pentanolis 1-pentanol 22900 000109-67-1 1-pentenas 1-Pentene SML=5 mg/kg 22937 001623-05-8 Perfluorpropilperfluor- vinileteris Perfluoropropyl perfluorovinyl ether SML = 0,05 mg/kg 22960 000108-95-2 Fenolis (benzenolis) Phenol 23050 000108-45-2 1,3- fenilendiaminas 1,3-phenylenediamine QM=1mg/kg FP 23155 000075-44-5 Fosgenas (karbonilchloridas) Phosgene Žr. karbonil- chloridas 23170 007664-38-2 Ortofosfato rūgštis Phosphoric acid 23175 000122-52-1 Fosforo rūgšties trietilesteris Phosphorous acid, triethyl ester QM = ND (DL = 1 mg/kg FP) 23187 Ftalio rūgštis Phthalic acid Žr. tereftalio rūgštis 23200 000088-99-3 1,2- benzendikarboksi- rūgštis (o-ftalio rūgštis) o-phthalic acid 23230 000131-17-9 Ftalio rūgšties dialilesteris Phthalic acid, diallyl ester SML=ND (DL-0,01 mg/
83. kg)23380 000085-44-9 Ftalio rūgšties anhidridas Phthalic anhydride 23470 000080-56-8 α – Pinenas α -Pinene 23500 000127-91-3 β- Pinenas β -Pinene 23547 009016-00-6 063148-62-9 Polidimetilsiloksanas (M. m. > 6800) Polydimethylsiloxa-ne (Mw > 6800) Žr. šios higienos normos 11 priedą 23590 025322-68-3 Polietilenglikolis Polyethyleneglycol 23651 025322-69-4 Polipropilenglikolis Polypropyleneglycol 23740 000057-55-6 1,2- propandiolis 1,2-propandiol 23770 000504-63-2 1,3-propandiolis 1,3-Propanediol SML = 0,05 mg/kg 23800 000071-23-8 1- propanolis 1-propanol 23830 000067-63-0 2- propanolis 2-propanol 23860 000123-38-6 Propionaldehidas Propionaldehyde 23890 000079-09-4 Propiono rūgštis Propionic acid 23920 000105-38-4 Propano rūgšties vinilesteris Propionic acid, vinyl ester SML(T) = 6 mg/kg acetaldehido (šios higienos normos 12 priedas, 2 p.) 23950 000123-62-6 Propiono rūgšties anhidridas Propionic anhydride 23980 000115-07-1 Propilenas Propylene 24010 000075-5-9 000120-80-9 1,2- epoksipropanas 1,2- benzendiolis (pirokatecholis) Propylene oxide Pyrocatechol QM=1mg/kg FP Žr.1,2- benzendiolis 24051 000120-80-9 Pirokatecholis Pyrocatechol Žr. 2- dihidroksibenzenas 24057 000089-32-7 1,2,4,5- benzentetrakar- boksirūgšties anhidridas (piromelito rūgšties anhidridas) Pyromellitic anhydride SML=0,05mg/kg (išreikšta, kaip piromelito rūgštis) 24070 073138-82-6 Kanifolijos rūgštys Resin acids and rosin acids 24072 000108-46-3 1,3- benzendiolis (rezorcinolis) Resorcinol Žr. 1,3-benzendiolis 24073 000101-90-6 Rezorcinoldiglicidileteris Resorcinol diglycidyl ether QMA = 0,005 mg/6 dm2. Netaikoma polimerams, besiliečiantiems su maisto produktais, kurie pagal šios higienos normos 5 priedą tiriami modeliniu tirpalu D, ir skirta tik netiesiogiai liestis su maistu, po PET sluoksniu 24100 008050-09-7 Kanifolija Rosin 24130 008050-09-7 Kanifolijos derva Rosin gum 24160 008052-10-6 Kanifolijos alyva Rosin tall oil 24190 009014-63-5 Medžio kanifolija Rosin wood 24250 009006-04-6 Natūralus kaučiukas Rubber, natural 24270 000069-72-7 Salicilo rūgštis (2- hid- roksibenzenkarboksi- rūgštis) Salicylic acid 24280 000111-20-6 Sebaco rūgštis Sebacic acid 24430 002561-88-8 Sebaco rūgšties anhidridas Sebacic anhydride 24475 001313-82-2 Natrio sulfidas Sodium sulphide 24490 000050-70-4 Gliucitolis (sorbitolis) Sorbitol 24520 008001-22-7 Sojų aliejus Soybean oil 24540 009005-25-8 Krakmolas, maistinis Starch, edible 24550 000057-11-4 Stearino rūgštis (oktadekano rūgštis) Stearic acid 24610 000100-42-5 Stirenas (feniletenas) Styrene 24760 026914-43-2 Stirensulfonrūgštis (= feniletensulfonrūgštis) Styrenesulphonic acid QM = 5 mg/kg FP 24820 000110-15-6 Gintaro rūgštis (butano dirūgštis) Succinic acid 24850 000108-30-5 Gintaro rūgšties anhidridas Succinic anhydride 24880 000057-50-1 Sacharozė Sucrose 24887 006362-79-4 5-sulfoizoftalio rūgšties mononatrio druska 5-sulphoisophtalic acid, monosodium salt SML=0,05mg/kg 24888 003965-55-7 5-sulfoizoftalio rūgšties mononatrio druskos dimetilesteris 5-sulphoisophthalic acid, monosodium salt, dimethyl ester SML=0,05mg/kg 24910 000100-21-0 Tereftalio rūgštis (1,4- benzendikarboksi- rūgštis) Terephthalic acid SML=7mg/kg 24940 000100-20-9 Tereftalio rūgšties dichloridas Terephtalic acid dichloride SML(T)=7,5mg/kg (išreikšta kaip tereftalio rūgštis) 24970 000120-61-6 Tereftalio rūgšties dime- tilesteris Terephthalic acid, dimethyl ester 25080 001120-36-1 1-tetradecenas 1-Tetradecene SML = 0,05 mg/kg 25090 000112-60-7 Tetraetilenglikolis Tetraethyleneglycol 25120 000116-14-3 Tetrafluoretilenas Tetrafluoroethylene SML=0,05mg/kg 25150 000109-99-9 Tetrahidrofuranas (oksolanas) Tetrahydrofuran SML=0,6mg/kg 25180 000102-60-3 N, N, N', N'- tetra- (2- hidroksipropil)- etilendiaminas N, N, N', N',-tetrakis (2-hydroxypro-pyl) ethylendiamine 25210 000584-84-9 2,4- toluendiizocianatas (2,4- metilbenzendiizo- cianatas) 2,4-toluene diisocyanate QM(T)=1mg/kg FP (išreikšta kaip NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 25240 000091-08-7 2,6- toluendiizocianatas 2,6-toluene diisocyanate QM(T)=1mg/kg FP (išreikšta kaip NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 25270 026747-90-0 2,4- toluendiizocianato dimeras 2,4-toluene diisocyanate, dimer QM(T)=1mg/kg FP (išreikšta kaip NCO) (šios higienos normos 12 priedas, 26 p.) 25360 Trialkil (C5-C15) etano rūgšties 2,3- epoksipropilesteris Trialkyl(C5-C15) acetic acid, 2,3- epoxypropyl ester QM = 1 mg/kg FP (epoksigrupių, M. m. = 43) 25380 - Trialkil acto rūgštis (C7- C17), vinilo esteriai (= Vinil versatatas) Trialkyl acetic acid (C7-C17), vinyl esters (=Vinyl versatate) QMA =0,05 mg/6 dm2 25385 000102-70-5 Trialilaminas Triallylamine Žr. šios higienos normos 11 priedą 25420 000108-78-1 2,4,6- triamino- 1,3,5- triazinas 2,4,6-triamino-1,3,5- triazine SML=30mg/kg 25450 25510 00112-27-6 Trietilenglikolis (3,6 – dioksa- 1,8- oktandiolis) Trethyleneglycol 25600 000077-99-6 1,1,1- hidroksimetilpro- panas 1,1,1- trimethyloopropane SML-6mg/kg 25840 003290-92-4 1,1,1-trimetilolpropano trimetakrilatas 1,1,1- Trimethylolpropane trimethacrylate SML =0,05 mg/kg 25900 000110-88-3 Trioksanas Trioxane SML =0,05 mg/kg 25910 024800-44-0 Tripropilenglikolis Tripropyleneglycol 25927 027955-94-8 1,1,1-tris(4- hidroksifenil) etanas 1,1,1-Tris(4-hydroxy- phenyl)ethane QM = 0,5 mg/kg FP. Naudot