LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 16:2003 „MEDŽIAGOS IR GAMINIAI, BESILIEČIANTYS SU MAISTU“ PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. V-771 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei vykdydamas Teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.1.6-T31 priemonę: 1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 16:2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 680 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ tvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 28-1010). 3. Pavedu ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui įsakymo vykdymo kontrolę. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-771 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 16:2003 „MEDŽIAGOS IR GAMINIAI, BESILIEČIANTYS SU MAISTU“ I. TAIKYMO SRITIS 1. Ši higienos norma privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, taip pat juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų filialams, gaminantiems, perdirbantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems į Lietuvos Respubliką, prekiaujantiems, taip pat pakuojantiems maisto produktus ar kitaip tiekiantiems vartotojams medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu. 2. Ši higienos norma taikoma medžiagoms, kurias leidžiama naudoti gaminiams, besiliečiantiems su maistu, gaminti, medžiagoms, kurių gali būti tokių gaminių sudėtyje, taip pat gaminiams, skirtiems liestis su maistu (toliau – medžiagos ir gaminiai). 3. Ši higienos norma netaikoma: 3.1. stacionariai vandens tiekimo įrangai; 3.2. dengiančioms arba gaubiančioms medžiagoms, kuriomis dengiamas sūrių paviršius, gatavi mėsos produktai ar vaisiai, ir kurios sudaro maisto produktų dalį ir gali būti vartojamos su šiais maisto produktais. 3.3. antikvariniams daiktams. 4. Medžiagų, migruojančių iš medžiagų ir gaminių, koncentracijos nustatomos Lietuvoje įteisintais laboratoriniais metodais. 5. Ši higienos norma nereglamentuoja medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, kitų parametrų (neturinčių įtakos gyventojų sveikatai), pateikiamų gaminių techninėse specifikacijose. 6. Į šią higienos normą perkeltos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos (15 priedas). II. NUORODOS 7. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos 7.1. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32- 893). 7.2. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324) 7.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 745 „Dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 53-1538). 7.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 1150 „Dėl Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83- 2888). 7.5. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. B1 – 166 „Dėl Medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, kontrolės programos“ (Žin., 2003, Nr. 19-848). 7.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 357 „Dėl įmonių standartų projektų“ (Žin., 2001, Nr. 58-2096). 7.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 685 „Dėl geriamajam vandeniui ruošti ir tiekti skirtų gaminių bei procesų saugos sveikatai įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 9-325). 7.8. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 170 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 50-1927). 7.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 476/442 „Dėl informacijos apie geriamojo vandens saugą teikimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 98-4379). 7.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V – 455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 793606). 7.11. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 10-76 „Dėl Skubaus keitimosi informacija apie nesaugius ir pavojingus vartotojų sveikatai gaminius tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 85-3898). III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI 8. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai 8.1. medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu – medžiagos ir gaminiai, galintys liestis su maistu, besiliečiantys su juo ir pagaminti tam tikslui [7.1]. 8.2. regeneruotos celiuliozės plėvelė – plona lakštinė medžiaga, gauta iš išgrynintos celiuliozės, pagamintos iš neperdirbtos medienos ar medvilnės. Į celiuliozės masę arba ant regeneruotos celiuliozės plėvelės paviršiaus gali būti pridėta atitinkamų medžiagų. Regeneruotos celiuliozės plėvelė gali būti padengta iš vienos arba abiejų pusių tam tikslui skirtomis medžiagomis. 8.3. modelinis tirpalas – tirpalas, kurio sudėtis imituoja maisto produkto sudėtį. 8.4. keramikos gaminys – gaminys, pagamintas iš neorganinių medžiagų mišinio su dideliu kiekiu molio ar silikatų, į kuriuos gali būti pridedami nedideli kiekiai organinių medžiagų. Šie gaminiai yra pirmiausia formuojami ir gauta forma fiksuojama kaitinant. Jie gali būti glazūruojami, emaliuojami ir/ar dekoruojami. 8.5. elastomeras – labai tamprus, panašus į kaučiuką, lengvai vulkanizuojamas polimeras. 8.6. poliadicija – polimerinis jungimasis. 8.7. polikondensacija – kelių vienodos ar skirtingos struktūros molekulių susijungimo procesas, kurio metu greta stambiamolekulinių junginių išsiskiria mažos molekulinės masės medžiagos. 8.8. jonitinė derva – sintetinė klampi medžiaga, turinti savo sudėtyje jonogeninių grupių, kurios gali disocijuoti. 8.9. silikoninis polimeras – polimeras, kurio makromolekulės grandinėje yra silicio atomų. 8.10. tekstilė – verpimo ir audimo pramonės gaminiai, verpalai ir audiniai. 8.11. gaminio kokybė – gaminio savybių visuma, įgalinanti tenkinti išreikštus ir numatomus poreikius. 8.12. funkcinis barjeras – medžiagos sluoksnis, kuris sumažina medžiagų migraciją iš po juo esančių sluoksnių į maisto produktus iki toksikologiškai ir jusliškai nereikšmingų lygių. 8.13. viršerdvė – pusiausvyrinė dujinė fazė, esanti virš patalpinto inde mėginio. 8.14. polimerai – organiniai stambiamolekuliniai junginiai, gaunami polimerizacijos, polikondensacijos, poliadicijos ar kt. panašiais būdais iš mažesnės molekulinės masės molekulių ar kitais cheminiais būdais iš natūralių stambiamolekulinių organinių junginių. Į stambiamolekulinius organinius junginius gali būti pridedama kitų leistų ir tam tikslui skirtų cheminių junginių ar medžiagų. 8.15. gera gamybos praktika – gamybos proceso organizavimo ir technologinio proceso kontrolės reikalavimų, kurių laikantis yra užtikrinama gaminių sauga ir kokybė, visuma. IV. BESILIEČIANČIŲ SU MAISTU MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ SAUGOS PRIEŽIŪRA 9. Medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, saugos privalomuosius reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija [7.1]. 10. Medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, Valstybinę produktų saugos ekspertizę atlieka Respublikinis mitybos centras [7.4, 7.7]. 11. Medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, kontrolė 11.1. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos vykdo rinkos priežiūrą [7.3], užtikrindama saugių ir teisingai paženklintų medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, teikimą į rinką. 11.2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo įmonėse kontroliuoja medžiagų ir gaminių naudojimą, maisto produktų tvarkymo etapus, kuriuose naudojami medžiagos ir gaminiai, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo priemones bei procesus [7.5, 7.7]. 12. Tais atvejais, kai atsakingos institucijos [7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.7, 7.9, 7.10], gavusios naujos informacijos ar peržiūrėjusios esamą, turi pagrįstų priežasčių manyti, kad medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, naudojimas kelia pavojų žmonių sveikatai, jos turi teisę kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad šios laikinai sustabdytų minėtų produktų teikimą į rinką ir naudojimą maisto tvarkymo įmonėse. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka [7.11] apie šį sprendimą, jį motyvuodama, tuoj pat informuoja Komisiją ir valstybes nares. 13. Įmonių, gaminančių medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, standartus derina Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos [7.6]. V. BENDROSIOS NUOSTATOS 14. Medžiagos ir gaminiai turi būti gaminami taip, kad naudojant juos normaliomis arba numatytomis sąlygomis, į maisto produktus nepatektų jų sudedamųjų dalių kiekis, kuris galėtų: 14.1. pakenkti žmonių sveikatai; 14.2. sukelti nepageidaujamų maisto produktų sudėties ar juslinių savybių pokyčių. 15. Medžiagų ir gaminių, skirtų parduoti vartotojui vidaus rinkoje, ženklinimas turi atitikti Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles [7.8]. Jei reikia, turi būti nurodyti papildomi reikalavimai, kurių būtina laikytis šiuos gaminius ir medžiagas naudojant. 16. Medžiagos ir gaminiai, pateikti į rinką kitais nei mažmeninei prekybai tikslais, turi turėti raštišką gamintojo deklaraciją, kurioje būtų nurodyta, kad jie atitinka jiems keliamus reikalavimus. Šis reikalavimas netaikomas polimerinėms medžiagoms ir gaminiams bei jų dalims, kurie aiškiai skirti liestis su maistu. 17. Lietuvos įmonės, gaminančios medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, privalo būti įdiegę geros gamybos praktiką. VI. ŽENKLINIMAS 18. Medžiagos ir gaminiai turi būti ženklinami: 18.1. užrašu „Tinka maisto produktams laikyti“ ar simboliu, nurodytu šios higienos normos 1 priede, ar konkrečia nuoroda apie jų naudojimą, pvz., „Kavos virimo aparatas“, „Butelis vynui“; 18.2. užrašomas gamintojo (ar perdirbėjo, ar importuotojo) įmonės pavadinimas ir adresas arba registruotas prekės ženklas; 18.3. užrašomi ypatingi reikalavimai, jei tokie yra, kurių būtina laikytis naudojant medžiagas ir gaminius. 19. Duomenys, nurodyti šios higienos normos 18 punkte, turi būti pateikti: 19.1. teikiant mažmeninei prekybai: 19.1. 1. ant medžiagų ir gaminių ar jų pakuočių, ar 19.1.2. medžiagų ir gaminių ar jų pakuočių etiketėse, ar 19.1.3. kortelėje, esančioje greta medžiagų ir gaminių, ir aiškiai matomoje pirkėjams, tačiau 18.2 punkte minimu atveju pastarasis variantas taikomas tik tada, kai šios detalės ar etiketė su jomis dėl techninių priežasčių negali būti pritvirtinti prie minėtų medžiagų ir gaminių tiek gaminimo, tiek pardavimo etape; 19.2. teikiant kitais nei mažmeninei prekybai tikslais: 19.2. 1. lydinčiuose dokumentuose ar 19.2.2. etiketėse arba ant pakuotės, ar 19.2.3. ant medžiagų ir gaminių. 20. Ženklinimas, numatytas šios higienos normos 18.1 punkte, nėra privalomas toms medžiagoms ir gaminiams, kurie yra aiškiai skirti liestis su maistu. 21. Užrašai, ženklinimas turi būti aiškiai matomi, lengvai įskaitomi ir neištrinami. 22. Užrašai, simbolis gali būti tik ant tų medžiagų ir gaminių, kurie atitinka šios higienos normos reikalavimus. VII. POLIMERINĖS MEDŽIAGOS IR GAMINIAI 23. Šio skyriaus reikalavimai taikomi polimerinėms medžiagoms ir gaminiams bei jų dalims, kurie susideda tik iš polimerų arba iš dviejų ar daugiau medžiagų sluoksnių, kurių kiekvienas susideda tiktai iš polimerų, ir sluoksniai yra sujungti sulipimo būdu arba kitais būdais ir skirti liestis su maisto produktais. 24. Polimeriniais gaminiais negali būti laikomos šios medžiagos: 24.1. dengta arba nedengta regeneruota celiuliozės plėvelė; 24.2. elastomerai ir natūrali ir sintetinė guma; 24.3. popierius ir kartonas, su polimerais ar be jų; 24.4. paviršiaus danga, gauta naudojant parafino vaškus, įskaitant sintetinius parafino vaškus ir/arba mikrokristalinius vaškus, šių vaškų mišinius ir mišinius su polimerais; 24.5. jonitinės dervos; 24.6. silikonai. 25. Šio skyriaus reikalavimai netaikomi medžiagoms ir gaminiams, susidedantiems iš dviejų ar daugiau sluoksnių, jeigu vienas ar daugiau iš jų nesusideda tik iš polimerinių medžiagų, net jeigu sluoksnis, turėsiantis tiesioginį sąlytį su maistu, susideda tik iš polimerinių medžiagų. 26. Iš polimerinių medžiagų ir gaminių į maisto produktus bendras migruojančių medžiagų lygis neturi būti didesnis kaip 10 mg/dm2 arba neturi būti didesnis kaip 60 mg/kg. Specifinis migruojančių medžiagų lygis neturi būti didesnis už nurodytą šios higienos normos 7 priede. Specifinės migracijos lygių nustatymas nėra būtinas, jeigu paaiškėja, kad bendros migracijos lygis, pateiktas šios higienos normos 27 punkte, neviršija specifinės migracijos lygio ar, darant prielaidą apie visišką cheminės medžiagos likučio išsiskyrimą į medžiagą ar gaminį, negali viršyti specifinės migracijos lygio. Specifinės migracijos lygių nustatymas gali būti užtikrintas, nustatant cheminės medžiagos kiekį gatavoje medžiagoje arba gaminyje, jei darant atitinkamus eksperimentinius bandymus arba taikant visuotinai pripažintą ir mokslo duomenimis pagrįstą difuzijos modelį, būtų nustatytas santykis tarp šio kiekio ir cheminės medžiagos specifinės migracijos lygio. Jei reikia parodyti medžiagos arba gaminio neatitikimą, privaloma eksperimentiniu bandymu patvirtinti įvertintą migracijos lygį. 27. Bendro migruojančių medžiagų lygio apribojimas 60 mg/kg taikomas: 27.1. talpykloms, kurių talpa ne mažesnė kaip 500 ml ir ne didesnė kaip 10 l; 27.2. gaminiams, kurie gali būti pripildyti, bet neįmanoma apskaičiuoti besiliečiančio su maistu gaminio paviršiaus ploto; 27.3. dangteliams, tarpikliams, kamščiams ir panašiems uždangalams. 28. Šios higienos normos 7 ir 8 prieduose išvardyti monomerai ir kitos pradinės medžiagos bei kitos cheminės medžiagos gali būti naudojamos polimerinių medžiagų ir gaminių gamyboje, atsižvelgiant į šiuose prieduose nurodytus apribojimus. 29. Į lentelę, pateiktas šios higienos normos 7 priede, neįtraukti monomerai ir kitos pradinės medžiagos, naudojami šių gaminių gamyboje: 29.1. paviršiaus dangų, gaunamų iš dervingų ar polimerizuotų skystų, miltelių ar dispersijos pavidalo produktų (glazūrų, lakų, dažų ir pan.); 29.2. epoksidinių dervų; 29.3. lipnių, rišamųjų medžiagų ir sulipimo aktyviklių; 29.4. spaustuvinių dažų. 30. Specifinės migracijos lygiai, nurodyti šios higienos normos 7 priede, išreikšti miligramais kilogramui. Išraiška miligramais kvadratiniam decimetrui taikoma šiais atvejais: 30.1. talpykloms, kurios gali būti pripildytos, kurių talpa mažesnė kaip 500 ml arba didesnė kaip 10 l. Šiuo atveju šios higienos normos 7 priede nurodyti lygiai, išreikšti mg/kg, turi būti padalyti iš 6 (sutartinio koeficiento), norint juos išreikšti mg/dm2; 30.2. lakštams, plėvelėms ar kitiems gaminiams, kurie negali būti pripildyti arba neįmanoma išmatuoti santykio tarp tokių medžiagų paviršiaus ploto ir su juo besiliečiančio maisto produkto kiekio. Šiuo atveju šios higienos normos 7 priede nurodyti lygiai, išreikšti mg/kg, turi būti padalyti iš 6 (sutartinio koeficiento), norint juos išreikšti mg/dm2. 31. Iš medžiagų ir gaminių migruojančių medžiagų lygiai nustatomi pagal šios higienos normos 3, 4, 5 prieduose nurodytus reikalavimus. 32. Bakterinės fermentacijos būdu gautos medžiagos, kurios gali būti naudojamos sąlyčiui su maisto produktais, pateiktos šios higienos normos 10 priede. Medžiagų, išvardytų šios higienos normos 7, 8, 10 prieduose, specifikacijos pateiktos šios higienos normos 11 priede. Skaičių, nurodytų šios higienos normos 7, 8 priedų lentelių skiltyje „Apribojimai ir specifikacijos/ar specifikacijos“, reikšmės pateiktos šios higienos normos 12 priede. VIII. MEDŽIAGOS IR GAMINIAI, TURINTYS VINILCHLORIDO MONOMERŲ 33. Šio higienos normos skyriaus reikalavimai nustato vinilchlorido monomerų buvimą ir jų galimą migraciją iš medžiagų ir gaminių, kurie gali liestis su maistu arba kurie liečiasi su juo ir yra skirti tam tikslui. 34. Maksimali vinilchlorido monomero koncentracija medžiagose ir gaminiuose neturi būti didesnė kaip 1 mg/kg. 35. Iš medžiagų ir gaminių į maistą neturi migruoti vinilchloridas, nustatomas metodu pagal šios higienos normos 36 punkte nurodytus reikalavimus, kai metodo nustatymo riba 0,01 mg/kg. 36. Tyrimai (šios higienos normos 2 priedas), būtini vinilchlorido monomero lygiui nustatyti medžiagose, gaminiuose, maisto produktuose, turi būti atliekami laikantis šių reikalavimų: 36.1. vinilchlorido koncentracijos vertė medžiagose ir gaminiuose, taip pat lygis vinilchlorido, migravusio iš medžiagų ir gaminių į maisto produktus, yra nustatomi dujų chromatografija taikant viršerdvės metodą; 36.2. vinilchlorido, migravusio iš medžiagų ir gaminių į maistą, lygis turi būti nustatomas maisto produktuose. Jeigu nustatymas kai kuriuose maisto produktuose dėl techninių priežasčių yra neįmanomas, vinilchlorido nustatymą galima atlikti šios higienos normos 5 priede nurodytuose modeliniuose tirpaluose. IX. REGENERUOTOS CELIULIOZĖS PLĖVELĖ 37. Šio higienos normos skyriaus reikalavimai taikomi regeneruotos celiuliozės plėvelei, kuri: 37.1. pati yra gatavas gaminys ir skirta liestis su maistu, arba dėl savo paskirties su jais liečiasi; 37.2. arba yra gatavo gaminio, kurio sudėtyje yra ir kitų medžiagų, dalis, ir skirta liestis su maistu, arba, dėl savo paskirties su jais liečiasi. 38. Šio higienos normos skyriaus reikalavimai netaikomi: 38.1. regeneruotai celiuliozės plėvelei, kurios dangos masė yra didesnė kaip 50 mg/dm2 toje pusėje, kuri susiliečia su maistu; 38.2. sintetiniams regeneruotos celiuliozės apvalkalams. 39. Tik šios higienos normos 9 priede nurodytos medžiagos ar medžiagų grupės gali būti naudojamos gaminant regeneruotos celiuliozės plėvelę nurodytomis sąlygomis. 40. Regeneruotos celiuliozės plėvelės gamybai gali būti naudojamos ir kitos medžiagos, nenurodytos šios higienos normos 9 priede: dažomosios (dažai ir pigmentai), sulipimo medžiagos, jeigu jos nemigruoja į maistą, migraciją nustatant Lietuvoje įteisintais laboratoriniais metodais. 41. Regeneruotos celiuliozės plėvelės paviršius su spaudais ir tekstu neturi liestis su maistu. X. KERAMIKOS GAMINIAI 42. Šiame higienos normos skyriuje nustatyti reikalavimai galimai švino ir kadmio migracijai iš keramikos gaminių, kurie gali liestis su maistu, liečiasi su juo ir yra skirti tam tikslui. 43. Švino ir kadmio kiekiai, išsiskiriantys iš keramikos gaminių, neturi būti didesni kaip nurodyti šios higienos normos 47 punkte. 44. Švino ir kadmio kiekiai, išsiskiriantys iš keramikos gaminių, turi būti nustatomi pagal taisykles, nurodytas šios higienos normos 6 priede. 45. Kai keramikos gaminys susideda iš indo (II ir III kategorija), uždengto keraminiu dangčiu (I kategorija), švino ir/ar kadmio kiekis (mg/dm2 ar mg/l) neturi būti didesnis už taikomą tik indui. 46. Indas ir vidinis dangčio paviršius turi būti tiriami atskirai ir tomis pačiomis sąlygomis. Taip gautų dviejų švino ar kadmio verčių suma turi būti taikoma tik indo tūriui ar paviršiaus plotui. 47. Keramikos gaminiai atitinka šios higienos normos reikalavimus, jei švino ir/ar kadmio kiekiai, nustatyti atliekant tyrimą pagal taisykles, nurodytas šios higienos normos 6 priede, ne didesni kaip: 47.1. I kategorijos gaminiuose, t. y. gaminiuose, kurie negali būti pripildomi, ir gaminiuose, kurie gali būti pripildomi ir jų vidinis gylis, matuojant nuo žemiausio paviršiaus taško iki viršutinės horizontalios ribos (viršutinio krašto), ne didesnis kaip 25 mm – 0,8 mg/dm2 švino ir 0,07 mg/dm2 kadmio; 47.2. II kategorijos gaminiuose, t. y. visuose kituose gaminiuose, kurie gali būti pripildomi, – 4,0 mg/l švino ir 0,3 mg/l kadmio; 47.3. III kategorijos gaminiuose, t. y. induose, skirtuose maisto produktams kepti, pakuoti, laikyti, ir kurių tūris didesnis kaip 3 litrai – 1,5 mg/l švino ir 0,1 mg/l kadmio. 48. Kai keramikos gaminio tyrimų rezultatai neviršija nustatytų švino ir/ar kadmio kiekių daugiau kaip 50 %, toks gaminys turi būti pripažįstamas kaip atitinkantis šios higienos normos reikalavimus tuo atveju, kai mažiausiai trys kiti gaminiai (vienodos formos, dydžio, dekoracijos ir glazūros) yra tiriami sąlygomis, nurodytomis šios higienos normos 6 priede, nustatyti vidutiniai švino ir/ar kadmio kiekiai nei viename iš jų neviršija šioje higienos normoje nustatytų kiekių daugiau kaip 50 %. XI. POPIERIUS IR KARTONAS 49. Šioje higienos normoje popierius ir kartonas (toliau – popierius) – tai medžiaga, susidedanti iš vieno ar daugiau sluoksnių, kur mažiausiai vienas sluoksnis turi celiuliozės skaidulų. Popieriaus sudėtyje gali būti ne celiuliozinės kilmės skaidulų, polimerinių medžiagų, klijų, užpildų, pigmentų, dažų ir kitų priedų. Popierius gali būti impregnuojamas, padengiamas ar apruošiamas bet kokiu būdu gamybos metu, ar naudojamas gatavas. 50. Jeigu medžiaga ar gaminys, besiliečiantis su maistu, turi du ar daugiau sluoksnių, šios higienos normos reikalavimai taikomi popieriaus sluoksniams, kurie neatskirti nuo maisto produkto funkciniu barjeru. 51. Tik medžiagos, skirtos tam tikslui, gali būti naudojamos popieriaus, skirto liestis su maistu, gamyboje. Perdirbtas pluoštas gali būti naudojamas tik netiesiogiai liestis su maistu. 52. Didžiausi leidžiami iš popieriaus į maistą migruojančių medžiagų lygiai nurodyti šios higienos normos 1 lentelėje. 53. Popieriaus su spaudais pusė neturi liestis su maistu. 54. Popieriaus, kuris skirtas liestis su maistu, paviršiuje neturi būti patogeninių mikroorganizmų. Atsižvelgiant į popieriaus naudojimo sąlygas, jam gali būti keliami specialūs, mikrobinę taršą ribojantys reikalavimai. 55. Kai popierius skirtas virimui ir karštų vandeningų maisto produktų filtravimui, migruojančių medžiagų, ištirpstančių vandenyje, ekstrahuojant karštu vandeniu, lygis neturi būti didesnis kaip 10 mg/dm2. Jeigu popieriaus masė didesnė kaip 500 g/m2, maksimalus migruojančių medžiagų lygis yra 10 mg/g. Bendras azoto kiekis (pagal Kjeldahl) karšto vandens tirpale neturi būti didesnis kaip 0,1 mg/dm2, išskyrus popierių, kurio masė didesnė kaip 500 g/m2, ir tokiame popieriuje šis kiekis yra 0,1 mg/g. 56. Migravusių medžiagų kiekis, kai popierius skirtas šaltų vandeningų maisto produktų filtravimui, ekstrahuojant šaltu vandeniu filtravimo popierių, kai popieriaus masė ne didesnė kaip 500 g/m-2, neturi būti didesnis kaip 5 mg/g, kur neorganinių medžiagų gali būti 3 mg/g. Bendras azoto kiekis (pagal Kjeldahl) šiame tirpale neturi būti didesnis kaip 3 mg/g. 1 lentelė. Medžiagų, išsiskiriančių iš popieriaus, skirto liestis su maistu, didžiausi leidžiami lygiai Medžiagos pavadinimas Medžiagų, migruojančių iš popieriaus, skirto liestis su sausais maisto produktais, kiekis, ne daugiau kaip (mg/kg popieriaus) Medžiagų, migruojančių iš popieriaus, skirto liestis su drėgnais, riebalų turinčiais maisto produktais, kiekis, ne daugiau kaip (mg/kg popieriaus) Medžiagų, migruojančių iš popieriaus, skirto filtravimui ir virimui, kiekis, ne daugiau kaip (mg/kg popieriaus) Gyvsidabris - 0,3 0,3 Kadmis - 0,5 0,5 Chromas (šešiavalentis) - 0,1 0,1 Švinas - 3 3 Pentachlorfenolis 0,05 0,05 0,05 Polichloruoti bifenilai 2 2 0,5 XII. ELASTOMERAI, GUMA 57. Šio higienos normos skyriaus reikalavimai taikomi N- nitrozaminams ir junginiams, galintiems pavirsti N-nitrozaminais, išsiskirti iš žindukų ir čiulptukų, pagamintų iš elastomerų ir gumos. 58. Iš žindukų ir čiulptukų į migracijos tyrimo tirpalą (seilių tirpalą) neturi migruoti N-nitrozaminai ir N-nitrojunginiai. N- nitrozaminai ir N-nitrojunginiai tiriami metodu, kuris atliekamas pagal taisykles ir kriterijus, nurodytus šios higienos normos 59 punkte ir kuriuo nustatomi tokie kiekiai: 58.1. 0,01 mg/kg N-nitrozaminų (žindukų ar čiulptukų dalims, padarytoms iš elastomerų ar gumos); 58.2. 0,1 mg/kg N-nitrojunginių (žindukų ar čiulptukų dalims, padarytoms iš elastomerų ar gumos). 59. Pagrindinės N-nitrozaminų ir N- nitrojunginių migracijos nustatymo taisyklės 59.1. Migracijos tyrimui turi būti naudojamas seilių tirpalas, kuris gaminamas pagal šiuos reikalavimus: 1 litre distiliuoto ar dejonizuoto vandens ištirpinama 4,2 g natrio hidrokarbonato (NaHCO3), 0,5 g natrio chlorido (NaCl), 0,2 g kalio karbonato (K2CO3) ir 30 mg natrio nitrito (NaNO2). Tirpalo pH turi būti 9. 59.2. Tiriant turi būti laikomasi šios sąlygos: bandiniai, paimti iš nustatyto kiekio žindukų ar čiulptukų, įmerkiami į migracijos tyrimo tirpalą 24 valandoms 40+-2°C temperatūroje. 59.3. Metodas, kuris taikomas nustatant išsiskiriančius N- nitrozaminus ir N-nitrojunginius, turi atitikti šiuos kriterijus: 59.3.1. išsiskiriantys N-nitrozaminai turi būti nustatomi kiekvieno tirpalo, pagaminto pagal šios higienos normos 59.1 punktą, kiekio dalyje. N-nitrozaminai turi būti išskiriami iš mėginio dichlormetanu, neturinčiu nitrozaminų, ir nustatomi dujų chromatografija; 59.3.2. išsiskiriantys N-nitrojunginiai turi būti nustatomi kiekvieno tirpalo, pagaminto pagal šios higienos normos 59.1 punktą, likusioje kiekio dalyje. N-nitrojunginiai paverčiami į nitrozaminus, rūgštinant mėginį druskos rūgštimi. Po to nitrozaminai ekstrahuojami iš tirpalo dichlormetanu ir nustatomi dujų chromatografija. XIII. EPOKSIDINIAI DARINIAI 60. Šio higienos normos skyriaus reikalavimai taikomi medžiagoms ir gaminiams, besiliečiantiems su maisto produktais ir turintiems savo sudėtyje arba pagamintiems, naudojant vieną ar daugiau šių medžiagų: 60.1. 2,2-bis(4-hidroksifenil)propan-bis(2,3-epoksipropil) eterio (toliau – BADGE) ir kai kurių jo darinių; 60.2. bis(hidroksifenil)metan-bis(2,3- epoksipropil)eterių (toliau – BFDGE) ir kai kurių jų darinių; 60.3. kitų polikondensacijos būdu pagamintų fenolinių dervų (novolac)glicidileterių (toliau – NOGE) ir kai kurių jų darinių. 61. Šiame skyriuje „medžiagos ir gaminiai“ yra: 61.1. medžiagos ir gaminiai, pagaminti iš bet kurio plastiko tipo; 61.2. medžiagos ir gaminiai, kurių paviršius padengtas dangomis; 61.3. rišikliai. 62. Šis higienos normos skyrius netaikomas rezervuarams arba talpykloms, kurių tūris didesnis nei 10 000 litrų, arba jiems priklausantiems ar prie jų prijungtiems vamzdynams, padengtiems specialiomis dangomis, vadinamomis „labai atspariomis dangomis“. 63. Iš medžiagų ir gaminių, nurodytų šios higienos normos 60 punkte, neturi išsiskirti junginių, išvardytų šios higienos normos 13 priede, kurių kiekis viršija ribą, numatytą tame priede. 64. Iš medžiagų ir gaminių, nurodytų šios higienos normos 60 punkte, neturi išsiskirti junginių, išvardytų šios higienos normos 14 priede, kurių kiekis, kai pridedama junginių, neviršytų šios higienos normos 13 priede išvardytų BADGE ir jo darinių kiekio ribos, numatytos šios higienos normos 14 priede. 65. Medžiagose ir gaminiuose, nurodytuose šios higienos normos 60 punkte, neturi būti aptinkama NOGE komponentų, turinčių daugiau kaip du aromatinius žiedus ir bent vieną epoksigrupę, taip pat jų darinių, turinčių chlorhidrino funkcinių grupių ir mažesnę kaip 1 000 daltonų molekulinę masę, kai nustatymo riba siekia 0,2 mg/6 dm2, įskaitant analitinę paklaidą. 66. Nustatymo riba, nurodyta šios higienos normos 65 punkte, patvirtinama įteisintu analizės metodu. Jeigu tokio metodo nėra, tai iki tol, kol bus sukurtas ir įteisintas metodas, galima taikyti analizės metodą, pasižymintį atitinkamomis atlikimo ypatybėmis. XIV. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, MIGRUOJANČIŲ Į MAISTO PRODUKTUS IR GERIAMĄJĮ VANDENĮ, DIDŽIAUSI LEIDŽIAMI LYGIAI 67. Cheminės medžiagos, migruojančios į maistą, neturi viršyti lygių, nurodytų šios higienos normos 2 lentelėje. 2 lentelė. Cheminių medžiagų, migruojančių į maistą, didžiausi leidžiami lygiai Medžiagos pavadinimas Leidžiamas lygis mg/l, ne daugiau kaip Aliuminis 0,5 Boras 0,5 Cinkas 5,0 Chromas 0,1 Geležis 0,3 Gyvsidabris 0,005 Kadmis 0,001 Nikelis 0,1 Švinas 0,03 Varis 1,0 Fluoras 1,0 Arsenas 0,05 68. Cheminės medžiagos, nenurodytos šios higienos normos 2 lentelėje, neturi migruoti į maistą. ___________ Lietuvos higienos normos HN 16: 2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ 1 priedas MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ, BESILIEČIANČIŲ SU MAISTU, SIMBOLIS ______________ Lietuvos higienos normos HN 16: 2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ 2 priedas VINILCHLORIDO NUSTATYMO TAISYKLĖS I. VINILCHLORIDO MONOMERŲ KIEKIO POLIMERINĖSE MEDŽIAGOSE IR GAMINIUOSE NUSTATYMAS 1. Taikymo sritis Šiuo metodu nustatomas vinilchlorido monomerų kiekis medžiagose ir gaminiuose. 2. Metodo esmė Vinilchlorido monomerų (VC) kiekis medžiagose ir gaminiuose po mėginio ištirpinimo arba suspendavimo N, N-dimetilacetamide nustatomas dujų chromatografijos būdu, taikant „viršerdvės“ metodą. 3. Reagentai 3.1. Vinilchloridas (VC), kurio grynumas ne mažesnis kaip 99,5 %. 3.2. N, N-dimetilacetamidas (DMA) be jokių priemaišų su tokiu pačiu sulaikymo laiku kaip VC arba vidinio etalono (šio priedo I skyriaus 3.3 punktas) bandymo sąlygomis. 3.3. Dietileterio arba cis-2-buteno tirpalas, esantis DMA (šio priedo I skyriaus 3.2 punktas), kaip vidinio etalono tirpalas. Šiuose vidiniuose etalonuose neturi būti jokių priemaišų su tokiu pačiu sulaikymo laiku kaip ir VC bandymo sąlygoms. 4. Įranga (prietaisai arba įrangos dalys minimi tik tuo atveju, kai jie yra specialūs arba pagaminti pagal konkrečias specifikacijas. Laikoma, kad įprastą įrangą laboratorija turi) 4.1. Dujų chromatografas su automatiniu „viršerdvės“ mėginių ėmikliu arba su rankiniu mėginio įpurškimo įrenginiu. 4.2. Liepsnos jonizacijos detektorius arba kiti šio priedo I skyriaus 7 punkte minimi detektoriai. 4.3. Dujų chromatografinė kolonėlė Kolonėlėje turi atsiskirti oro, VC ir vidinio etalono, jeigu toks naudojamas, smailės. Be to, sujungtoje pagal šio priedo I skyriaus 4.2 ir 4.3 punktus sistemoje 0,02 mg VC/l DMA arba 0,02 mg VC/kg DMA tirpalui gautas signalas turi būti mažiausiai 5 kartus stipresnis už foninį triukšmą. 4.4. Indai mėginiui su silikono ar butilo gumos pertvara Naudojant rankinius mėginių ėmimo metodus, švirkštu imant mėginį iš „viršerdvės“, inde gali susidaryti dalinis vakuumas. Todėl taikant naudojant tokius metodus, kai prieš paimant mėginį nepadidinamas slėgis, patartina naudoti didelius indus. 4.5. Mikrošvirkštai. 4.6. Hermetiški švirkštai rankiniam mėginių iš „viršerdvės“ ėmimui. 4.7. 0, l mg tikslumo analizinės svarstyklės. 5. Darbo eiga PERSPĖJIMAS. Kambario temperatūroje VC yra pavojinga laki medžiaga, todėl tirpalai turi būti ruošiami gerai vėdinamoje traukos spintoje. Imamasi visų būtinų atsargumo priemonių, kad nei VC, nei DMA nepatektų į aplinką. Mėginius imant rankomis, naudojamas vidinis etalonas (šio priedo I skyriaus 3.3 punktas). Naudojant vidinį etaloną, tas pats tirpalas privalo būti naudojamas visos analizės metu. 5.1. Etaloninio VC tirpalo, kurio koncentracija yra apytiksliai 2000 mg/kg, paruošimas Tinkamas stiklinis indas pasveriamas 0,1 mg tikslumu ir į jį pilama tam tikras kiekis (pvz., 50 ml) DMA (šio priedo I skyriaus 3.2 punktas). Pasveriama dar kartą. Į DMA lėtai įšvirkščiama tam tikras kiekis (pvz., 0,1g) skysto ar dujinio VC (šio priedo I skyriaus 3.1 punktas). VC taip pat gali būti įpurškiamas į DMA, jei naudojamas prietaisas, apsaugantis DMA patekimą į aplinką. Pasveriama dar kartą 0,1 mg tikslumu. Laukiama dvi valandas, kol nusistovės pusiausvyra. Etaloninis tirpalas laikomas šaldytuve. 5.2. Praskiesto standartinio VC tirpalo paruošimas Pasveriamas tam tikras kiekis koncentruoto etaloninio VC tirpalo (šio priedo I skyriaus 5.1 punktas), kuris praskiedžiamas DMA (šio priedo I skyriaus 3.2 punktas) arba vidinio etalono tirpalu (šio priedo I skyriaus 3.3 punktas) iki reikiamo tūrio arba masės. Gauto praskiesto etaloninio tirpalo koncentracija išreiškiama atitinkamai mg/l arba mg/kg. 5.3. Kalibravimo kreivės paruošimas Kreivė turi būti sudaryta per mažiausiai septynias poras taškų. Smailės plotų pakartojamumas turi būti mažesnis nei 0,02 mg VC/l arba kg DMA. Kreivė per šiuos taškus turi būti apskaičiuota mažiausių kvadratų metodu, t. y. regresijos tiesė turi būti skaičiuojama pagal šią lygtį: čia: ; ; y – smailės aukštis arba plotas kiekviename atskirame nustatyme; x – atitinkama koncentracija regresijos tiesėje; n – atliktų nustatymų skaičius (n314). Tai turi būti tiesė, t. y. išmatuotų smailės plotų (aukščių) verčių (yi) standartinio nuokrypio (s) nustatymo lyginant su atitinkamomis smailės plotų (aukščių) vertėmis, paskaičiuotomis iš regresijos kreivės (zi), santykis su vidutine išmatuotų smailės plotų (aukščių) verte (y), neturi viršyti 0,07. Tai turi būti apskaičiuota pagal formulę: čia: ; yi – kiekvienas atskirai išmatuotas smailės plotas (aukštis); zi – atitinkamo smailės ploto (aukščio) (yi) gautoje regresijos tiesėje vertė; n ≥14. Paruošiami du mažiausiai po septynis stiklinius indus turintys rinkiniai (šio priedo I skyriaus 4.4 punktas). Į kiekvieną indą įpilama praskiesto etaloninio VC tirpalo (šio priedo I skyriaus 5.2 punktas) ir DMA (šio priedo I skyriaus 3.2 punktas) arba vidinio etalono tirpalo DMA (šio priedo I skyriaus 3.3 punktas) tiek, kad galutinė lygiagrečiai pagamintų tirpalų VC koncentracija būtų apytiksliai lygi 0, 0,050, 0,075, 0,100, 0, 125, 0,150, 0,200 ir t. t. mg/l arba mg/kg DMA ir kad visuose induose būtų toks pat DMA kiekis, kuris reikalingas, remiantis šio priedo I skyriaus 5.5 punktu. Indai užkemšami ir procedūra tęsiama pagal šio priedo I skyriaus 5.6 punktą. Nubraižomas grafikas, kurio ordinatėje atidėtos VC lygiagrečiai pagamintų tirpalų smailių plotų (arba aukščių) vertės, arba šių plotų (ar aukščių) santykis su atitinkamomis vidinio etalono vertėmis, o abscisių ašyje – lygiagrečiai pagamintų tirpalų VC koncentracijų vertės. 5.4. Etaloninių tirpalų, gautų pagal šio priedo I skyriaus 5.1 ir 5.2 punktus, paruošimo tinkamumo patvirtinimas Pakartojama šio priedo I skyriaus 5.1 ir 5.2 punktuose aprašyta procedūra, kad būtų gautas antras praskiestas etaloninis tirpalas, kurio koncentracija lygi 0,1 mg VC/l arba 0,1 mg/kg DMA arba vidinio etaloninio tirpalo. Šio tirpalo dviejų nustatymų vidurkis negali skirtis daugiau nei 5 % nuo atitinkamo kalibravimo kreivės taško. Jeigu skirtumas didesnis kaip 5 %, visi tirpalai, gauti pagal šio priedo I skyriaus 5.1, 5.2, 5.3 ir 5.4 punktus, atmetami ir visa procedūra kartojama iš pradžių. 5.5. Medžiagų ir gaminių mėginių paruošimas Paruošiami du indai (šio priedo I skyriaus 4.4 punktas). Į kiekvieną indą 0,1 mg tikslumu pasveriama ne mažiau kaip 200 mg mėginio, gauto iš vienos tiriamosios medžiagos ar susmulkinto gaminio. Stengiamasi, kad į kiekvieną indą būtų įdėtas vienodas mėginio kiekis. Stiklinis indas nedelsiant uždengiamas. Į kiekvieną indą vienam mėginio gramui įpilama 10 ml arba 10 g DMA (šio priedo I skyriaus 3.2 punktas) arba 10 ml, arba 10 g vidinio etaloninio tirpalo (šio priedo I skyriaus 3.3 punktas). Indai uždaromi ir procedūra tęsiama pagal šio priedo I skyriaus 5.6 punktą. 5.6. Dujų chromatografinė analizė 5.6.1. Skystis induose plakamas stengiantis nesušlapinti pertvaros (šio priedo I skyriaus 4.4 punktas), kol gaunamas kiek galima vienalytiškesnis medžiagos ar gaminio (šio priedo I skyriaus 5.5 punktas) mėginių tirpalas arba suspensija. 5.6.2. Visi uždaryti indai (šio priedo I skyriaus 5.3, 5.4 ir 5.5 punktai) dviem valandoms įdedami į 60+-1-0C vandens vonią, kad nusistovėtų pusiausvyra. Jeigu būtina, suplakama dar kartą. 5.6.3. Iš indo „viršerdvės“ paimamas mėginys. Naudojant rankinius mėginių ėmimo metodus, užtikrinamas imamų mėginių atkuriamumas (šio priedo I skyriaus punktas 4.4.). Švirkštai, prieš juos naudojant, pašildomi iki mėginio temperatūros. Išmatuojamas VC ir vidinio etalono, jeigu toks naudojamas, smailės plotas (ar aukštis). 5.6.4. DMA smailėms atsiradus chromatogramoje, DMA perteklius, taikant tinkamą metodą, pašalinamas iš kolonėlės (šio priedo I skyriaus punktas 4.3). 6. Rezultatų apskaičiavimas 6.1. Interpoliacijos būdu kreivėje randama nežinoma kiekvieno iš dviejų mėginių tirpalų koncentracija, atsižvelgiant į vidinį etaloninį tirpalą, jeigu toks naudojamas. VC kiekis kiekviename iš dviejų tiriamų medžiagų ar gaminių mėginių apskaičiuojamas pagal tokią formulę: ; čia: X – VC, esančio medžiagos ar gaminio mėginyje, koncentracija, išreikšta mg/kg; C – koncentracija VC, gauto iš inde esančios medžiagos ar gaminio (šio priedo I skyriaus 5.5 punktas), išreikšta mg/l arba mg/kg; V – koncentracija DMA, gauto iš inde esančios medžiagos ar gaminio (šio priedo I skyriaus 5.5 punktas), išreikšta litrais arba kilogramais; M – medžiagos arba gaminio mėginio masė, išreikšta gramais. 6.2. Tiriamose medžiagose ar gaminiuose VC koncentracija, išreikšta mg/kg, lygi dviejų VC koncentracijų, nustatytų šio priedo I skyriaus 6.1 punkte, vidurkiui, jei gaunamas šio priedo I skyriaus 8 punkte nurodytas pakartojamumas. 7. VC kiekio patvirtinimas Jei medžiagose ir gaminiuose esančio VC kiekis, apskaičiuotas pagal šio priedo I skyriaus 6.2 punktą, viršija didžiausią leidžiamą kiekį, kiekvieno iš dviejų mėginių analizės metu (šio priedo I skyriaus 5.6 ir 6.1) gauti rezultatai privalo būti patvirtinti vienu iš šių trijų būdų: 7.1. naudojant mažiausiai vieną kitokią kolonėlę (šio priedo I skyriaus 4.3 punktas), turinčią skirtingo poliškumo nejudriąją fazę. Ši procedūra turi būti tęsiama tol, kol gautoje chromatogramoje nebus jokio VC ir/ar vidinio standarto smailių persidengimo su medžiagų ar gaminių mėginių sudedamųjų dalių smailėmis; 7.2. naudojant kitokius detektorius, pvz., mikroelektrolitinį laidumo detektorių; 7.3. naudojant masių spektroskopiją. Jei molekuliniai jonai su santykinėmis masėmis (m/e) 62 ir 64 randami santykiu 3:1, tai gali būti vertinama kaip didelė VC patvirtinimo tikimybė. Jei abejojama, būtina patikrinti bendrą masių spektrą. 8. Pakartojamumas Skirtumas tarp dviejų nustatytų rezultatų (šio priedo I skyriaus 6.1 punktas), gautų vienu metu arba tuoj pat, naudojant tą patį mėginį, dirbant tam pačiam laborantui chemikui, esant vienodoms sąlygoms, negali viršyti 0,2 mg/VC medžiagos ar gaminio kilogramui. II. VINILCHLORIDO MONOMERŲ MIGRACIJOS IŠ POLIMERINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ Į MAISTO PRODUKTUS NUSTATYMAS 1. Taikymo sritis ir tikslas Šiuo metodu nustatomas vinilchlorido kiekis maisto produktuose. 2. Metodo esmė Vinilchlorido (VC) kiekis maisto produktuose nustatomas dujų chromatografijos būdu, taikant „viršerdvės“ metodą. 3. Reagentai 3.1. Vinilchloridas (VC), kurio grynumas ne mažesnis kaip 99,5 %. 3.2. Grynas N, N-dimetilacetamidas (DMA), neturintis priemaišų, turintis tokį patį sulaikymo laiką kaip ir VC arba kaip vidinis standartas (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas), esant tokioms pat tyrimo sąlygoms. 3.3. Dietileterio arba cis-2-buteno tirpalas DMA (šio priedo II skyriaus 3.2 punktas), kaip vidinio standarto tirpalas. Šie vidiniai standartai neturi turėti jokių priemaišų ir turėti tokį patį sulaikymo laiką kaip ir VC, esant tokioms pat tyrimo sąlygoms. 3.4. Distiliuotas arba atitinkamo grynumo demineralizuotas vanduo. 4. Aparatūra (prietaisai arba jų dalys šio priedo II skyriuje minimi tik tuo atveju, kai jie yra specialūs arba pagaminti pagal specialius užsakymus. Įprasti laboratorijos prietaisai laikomi visiems prieinamais) 4.1. Dujų chromatografas, turintis automatinį mėginio iš „viršerdvės“ paėmimo įtaisą arba rankinį mėginio įpurškimo įrenginį. 4.2. Liepsnos jonizavimo detektorius arba kitokie detektoriai, paminėti šio priedo II skyriaus 7 punkte. 4.3. Dujų chromatografinė kolonėlė. Kolonėlėje turi atsiskirti oro, VC ir vidinio standarto, jeigu toks naudojamas, smailės. Be to, sujungtoje pagal šio priedo II skyriaus 4.2 ir 4.3 punktus sistemoje 0,005 mg VC/l DMA arba 0,005 mg VC/kg DMA tirpalui gautas signalas turi būti ne mažiau kaip 5 kartus stipresnis už foninį triukšmą. 4.4. Indai mėginiui su silikono ar butilo gumos pertvara. Naudojant rankinę mėginių ėmimo įrangą, švirkštu imant mėginį iš „viršerdvės“, inde gali susidaryti dalinis vakuumas. Todėl naudojant tokią įrangą, kai prieš paimant mėginį nepadidinamas slėgis, patartina naudoti didelius indus. 4.5. Mikrošvirkštai. 4.6. Hermetiški švirkštai mėginių ėmimui iš „viršerdvės“ rankomis. 4.7. Analizinės 0, l mg tikslumo svarstyklės. 5. Darbo eiga PERSPĖJIMAS. Kambario temperatūroje VC yra pavojinga laki medžiaga, todėl tirpalai turi būti ruošiami gerai vėdinamoje traukos spintoje. Imamasi visų reikalingų saugumo priemonių, kad nei VC, nei DMA nepatektų į aplinką. Mėginius imant rankomis, turi būti naudojamas vidinis standartas (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas). Naudojant vidinį standartą, tas pats tirpalas turi būti naudojamas viso tyrimo metu. 5.1. Etaloninio VC tirpalo (tirpalo A) paruošimas. 5.1.1. Etaloninio VC tirpalo, kurio koncentracija yra apytiksliai 2000 mg/kg, paruošimas 0,1 mg tikslumu pasveriamas tinkamas stiklinis indas ir į jį įpilama tam tikras kiekis (pvz., 50 ml) DMA (šio priedo II skyriaus 3.2 punktas). Pasveriama dar kartą. Lėtai įšvirkščiama į DMA tam tikras kiekis (pvz., 0,1 g) skysto ar dujinio VC (šio priedo II skyriaus 3.1 punktas). VC taip pat gali būti įpurškiamas į DMA, jei naudojamas įtaisas, apsaugantis nuo DMA patekimo į aplinką. Pasveriama dar kartą 0,1 mg tikslumu. Laukiama 2 valandas, kol nusistovės pusiausvyra. Jeigu reikia naudoti vidinį standartą, pridedama jo tiek, kad jo koncentracija koncentruotame standartiniame VC tirpale būtų tokia pat kaip vidinio standarto tirpale, paruoštame, kaip nurodyta šio priedo II skyriaus 3.3 punkte. Etaloninis tirpalas laikomas šaldytuve. 5.1.2. Praskiesto etaloninio VC tirpalo paruošimas Pasveriamas koncentruoto etaloninio VC tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.1.1 punktas) tam tikras kiekis ir praskiedžiamas DMA (šio priedo II skyriaus 3.2 punktas) arba vidinio standarto tirpalu (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas) iki reikiamo tūrio arba masės. Gauto praskiesto etaloninio tirpalo (tirpalo A) koncentracija išreiškiama atitinkamai mg/l arba mg/kg. 5.1.3 Kalibracinės kreivės paruošimas naudojant A tirpalą Kreivė turi būti sudaryta pagal ne mažiau kaip septynias poras taškų. Smailės plotų (aukščių) pakartojamumas turi būti mažesnis nei 0,002 mg VC litrui ar kg DMA. Kreivė per šiuos taškus turi būti apskaičiuota mažiausių kvadratų metodu, t. y. regresijos tiesė turi būti skaičiuojama pagal šią lygtį: čia: ; ; y – smailės aukštis arba plotas kiekviename atskirame nustatyme; x – atitinkama koncentracija regresijos tiesėje; n – atliktų nustatymų skaičius (n ≥14). Tai turi būti tiesė, t. y. išmatuotų smailės plotų (aukščių) verčių (yi) standartinio nuokrypio (s), nustatymo lyginant su atitinkamomis smailės plotų (aukščių) vertėmis, paskaičiuotomis iš regresijos kreivės (zi), santykis su vidutine išmatuotų smailės plotų (aukščių) verte (y), neturi viršyti 0,07. Tai turi būti apskaičiuota pagal formulę: čia: ; yi – kiekvienas atskirai išmatuotas smailės plotas (aukštis); zi – atitinkama smailės ploto (aukščio) (yi) gautoje regresijos tiesėje vertė; n = ≥14. Paruošiamos dvi ne mažiau nei septynių stiklinių indų eilės (šio priedo II skyriaus 4.4 punktas). Į kiekvieną indą įpilama praskiesto etaloninio VC tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.1.2 punktas) ir DMA (šio priedo II skyriaus 3.2 punktas) arba vidinio standarto tirpalo DMA (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas) tiek, kad galutinė lygiagrečiai pagamintų tirpalų VC koncentracija būtų apytiksliai lygi 0, 0,005, 0,010, 0,020, 0,030, 0,040, 0,050 ir t. t. mg/l arba mg/kg DMA ir kad kiekviename stikliniame inde būtų toks pat tirpalo tūris. Praskiesto etaloninio VC tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.1.2 punktas) kiekis turi būti toks, kad santykis tarp pridėto VC tirpalo bendro tūrio (miul) ir DMA (g arba ml) arba vidinio standarto tirpalo (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas) kiekio neviršytų penkių. Indai uždaromi ir tęsiama toliau, kaip nurodyta šio priedo II skyriaus 5.4.2., 5.4.3 ir 5. 4.5 punktuose. Nubraižomas grafikas, kurio ordinatėje atidėtos VC lygiagrečių tirpalų smailių plotų (arba aukščių) vertės arba šių plotų (ar aukščių) santykio su atitinkamomis vidinio standarto smailių vertėmis, o abscisių ašyje – lygiagrečiai pagamintų tirpalų VC koncentracijų vertės. 5.2. Etaloninių tirpalų, gautų pagal šio priedo II skyriaus 5.1 punktą, paruošimo patikrinimas 5.2.1. Antro etaloninio VC tirpalo (tirpalo B) paruošimas Pakartojama šio priedo II skyriaus 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose aprašyta procedūra, kad būtų gautas antras praskiestas etaloninis tirpalas, kurio koncentracija apytiksliai lygi 0,02 mg/l VC arba 0,02 mg VC /kg DMA, arba vidinio standarto tirpalo. Paruošto tirpalo įpilama į du stiklinius indus (šio priedo II skyriaus 4.4 punktas). Indai sandariai užkemšami ir tęsiama toliau, kaip nurodyta šio priedo II skyriaus 5.4.2, 5.4.3 ir 5.4.5 punktuose. 5.2.2. Tirpalo A tinkamumo patvirtinimas Jeigu dviejų B tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.2.1 punktas) nustatymų vidurkiai nesiskiria daugiau kaip 5 % nuo atitinkamos kalibracinės kreivės, gautos pagal šio priedo II skyriaus 5.1.3 punktą, taško, A tirpalas yra patvirtintas. Jeigu skirtumas didesnis negu 5 %, atmetami visi tirpalai, gauti pagal šio priedo II skyriaus 5.1 ir 5.2 punktus, ir procedūra pakartojama nuo pradžios. 5.3 „Papildomos“ tiesės paruošimas Tiesė turi būti gauta pagal ne mažiau kaip septynias poras taškų. Tiesė per šiuos taškus turi būti apskaičiuota mažiausių kvadratų metodu (šio priedo II skyriaus 5.1.3 punktas, trečioji pastraipa). Tai turi būti tiesė, t. y. išmatuotų smailės plotų (aukščių) verčių (yi) standartinio nuokrypio (s) nustatymo lyginant su atitinkamomis smailės plotų (aukščių) vertėmis, paskaičiuotomis iš regresijos kreivės (zi), santykis su vidutine išmatuotų smailės plotų (aukščių) verte (y), neturi viršyti 0,07 (šio priedo II skyriaus 5.1.3 punktas, ketvirta pastraipa). 5.3.1. Mėginio paruošimas Tiriamo maisto produkto mėginys turi reprezentuoti tiriamąjį maisto produktą. Todėl prieš imant mėginį, maisto produktas turi būti sumaišytas arba susmulkintas ir sumaišytas. 5.3.2. Darbo eiga Paruošiamos dvi ne mažiau kaip septynių stiklinių indų eilės (šio priedo II skyriaus 4.4 p.). Į kiekvieną indą įdedama ne mažiau kaip 5 g tiriamosios medžiagos mėginio (šio priedo II skyriaus 5.3.1 punktas). Stengiamasi į kiekvieną indą įdėti vienodą kiekį. Indai tuoj pat užkemšami. Į kiekvieną indą kiekvienam mėginio gramui įpilama 1 ml distiliuoto vandens arba bent jau tokios pat kokybės demineralizuoto vandens, arba, jei reikalinga, atitinkamo tirpiklio (dirbant su homogeniškais maisto produktais, distiliuoto ar demineralizuoto vandens pilti nebūtina). Į kiekvieną indą įpilama praskiesto etaloninio VC tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.1.2 punktas), turinčio, jei manoma, kad to reikia, vidinio standarto (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas), kad induose VC koncentracija būtų lygi 0, 0,005, 0,010, 0,020, 0,030, 0,040 ir 0,050 ir t. t. mg/kg maisto produkto. Bendras DMA arba DMA su vidiniu standartu (šio priedo II skyriaus 3.3 punktas) tūris kiekviename inde turi būti vienodas. Praskiesto etaloninio VC tirpalo (šio priedo II skyriaus 5.1.2 punktas) ir papildomo DMA, kur jis buvo naudojamas, kiekis turi būti toks, kad santykis tarp bendro tirpalų tūrio (miul) ir maisto produktų, esančių induose, kiekio (g) būtų kiek įmanoma mažesnis, bet ne didesnis kaip penki, ir būtų vienodas visuose induose. Indai sandariai užkemšami ir tęsiama toliau, kaip nurodyta 5.4 punkte. 5.4. Dujų chromatografinė analizė 5.4.1. Skystis induose suplakamas, stengiantis nesušlapinti pertvaros (šio priedo II skyriaus 4.4 punktas) tol, kol gaunamas kiek įmanoma vienalytiškesnis maisto produktų mėginių tirpalas arba suspensija. 5.4.2. Visi užkimšti indai (šio priedo II skyriaus 5.2 ir 5.3 punktas) 2 valandoms įdedami į 60+-1oC vandens vonią, kad nusistovėtų pusiausvyra. Jeigu būtina, suplakama dar kartą. 5.4.3. Paimamas mėginys iš indo „viršerdvės“. Naudojant mėginių ėmimo rankomis metodą, turi būti užtikrinamas imamų mėginių atkuriamumas (šio priedo II skyriaus 4.4 punktas), ypač svarbu prieš naudojimą pašildyti švirkštus iki mėginio temperatūros. Išmatuojama VC ir vidinio standarto, jeigu toks naudojamas, smailės plotas (ar aukštis). 5.4.4. Nubraižomas grafikas, kuriame ordinačių ašyje būtų atidėti VC smailių ploto (ar aukščio) arba VC smailių plotų (ar aukščių) santykio su vidinio standarto smailės plotu (ar aukščiu) vertės, o abscisėje – pridėto VC kiekio (mg), tenkančio maisto produkto mėginio kiekiui kiekviename inde (kg) vertės. Iš grafiko nustatomas atkarpos abscisėje dydis. Taip gaunama vertė, rodanti VC koncentraciją tiriamo maisto produkto mėginyje. 5.4.5. Kai tiktai DMA smailės pasirodys chromatogramoje, taikant atitinkamą metodą, reikia pašalinti iš kolonėlės (šio priedo II skyriaus 4.3 punktas) DMA perteklių. 6. Rezultatai VC kiekis, kurį medžiagos ir gaminiai išskiria į tiriamuosius maisto produktus, išreikštas mg/kg, turi būti apibrėžiamas kaip dviejų nustatymų vidurkis (šio priedo II skyriaus 5.4 punktas), jei jis atitinka šio priedo II skyriaus 8 punkte nurodytus pakartojamumo kriterijus. 7. VC patvirtinimas Jei VC kiekis, išsiskyręs iš medžiagų ir gaminių į maisto produktus taip, kaip numatyta 6 punkte, neatitinka šios higienos normos 35 ir 36 punktuose nurodytų kriterijų, rezultatai, gauti kiekviename iš dviejų tyrimo pakartojimų (šio priedo II skyriaus 5.4 punktas), turi būti patvirtinti vienu iš trijų būdų: 7.1. naudojant bent vieną kitokią kolonėlę (šio priedo II skyriaus 4.3 punktas), turinčią skirtingo poliškumo nejudrią fazę. Ši procedūra turi būti tęsiama tol, kol chromatogramoje nebepersidengs VC ir (arba) vidinio standarto smailės ir maisto produktų mėginių sudedamųjų dalių smailės; 7.2. naudojant kitus detektorius, pvz., mikroelektrolitinį laidumo detektorių; 7.3. naudojant masių spektroskopiją: kai molekulių jonai, kurių santykinė masė (m/e) yra 62 ir 64, randami santykiu 3:1, tai gali būti vertinama kaip didelė VC buvimo patvirtinimo tikimybė. Suabejojus, turi būti patikrintas bendras masių spektras. 8. Pakartojamumas Skirtumas tarp dviejų rezultatų (šio priedo II skyriaus 5.4 punktas), gautų tuo pačiu metu arba tuoj pat vienas po kito, naudojant tą patį mėginį, dirbant tam pačiam laborantui chemikui vienodomis sąlygomis, neturi viršyti 0,003 mg VC/kg maisto produkto. ______________ Lietuvos higienos normos HN 16: 2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ 3 priedas PAGRINDINĖS BENDROSIOS IR SPECIFINĖS MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ MIGRACIJOS NUSTATYMO TAISYKLĖS 1. Specifinės ir bendrosios migracijos nustatymo tyrimus būtina atlikti taikant modelinius tirpalus, nurodytus šio priedo 5 punkte, esant migracijos tyrimų sąlygoms, apibūdintoms šio priedo 6 punkte. 2. Pakaitinius tyrimus nurodytomis šio priedo 4 lentelėje sąlygomis būtina atlikti tuomet, kai migracijos tyrimai panaudojant modelinius tirpalus negalimi dėl techninių priežasčių, susijusių su tyrimo metodu. 3. Vietoj migracijos tyrimų su riebaliniais modeliniais tirpalais gali būti atliekami alternatyvūs tyrimai, laikantis šio priedo 8 punkte nurodytų sąlygų. 4. Esant šio priedo 1, 2, 3 punktuose nurodytiems atvejams, leidžiama: 4.1. sumažinti būtinų atlikti tyrimų skaičių iki tokio, kuris kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis moksliniais įrodymais, yra pripažintas griežčiausiu; 4.2. neatlikti migracijos ar pakaitinių, ar alternatyvių tyrimų tuomet, kai įrodyta, kad migracijos ribos nebus viršytos jokiomis iš anksto numatytomis medžiagos ar gaminio naudojimo sąlygomis. 5. Modeliniai tirpalai ir jų parinkimas 5.1. Kadangi ne visais atvejais įmanoma tiriant besiliečiančias su maistu medžiagas naudoti maisto produktus, tam gali būti naudojami modeliniai tirpalai. Maisto produktų rūšis atitinkantys modeliniai tirpalai pateikti šio priedo 1 lentelėje. Specialius atvejus, t. y. įvairius maisto produktų mišinius (pvz., riebaliniai ir vandeningi maisto produktai), atitinkantys modeliniai tirpalai pateikti šio priedo 2 lentelėje. 1 lentelė. Maisto produktai ir modeliniai tirpalai Maisto produkto rūšis Klasifikacija Modeliniai tirpalai Sutrumpinimai Vandeningi maisto produktai (t. y. kurių pH > 4,5) Maisto produktai, kurie pagal šios higienos normos 5 priedą turi būti tiriami modeliniu tirpalu A Analizės vanduo (distiliuotas vanduo ar ekvivalenčios kokybės vanduo) Modelinis tirpalas A Rūgštiniai maisto produktai (t. y. vandeningi maisto produktai, kurių pH≤ 4,5) Maisto produktai, kurie pagal šios higienos normos 5 priedą turi būti tiriami modeliniu tirpalu B Acto rūgštis, 3 % (v/v) Modelinis tirpalas B Alkoholio turintys maisto produktai Maisto produktai, kurie pagal šios higienos normos 5 priedą turi būti tiriami modeliniu tirpalu C Etanolis, 10 % (v/v). Etanolio koncentracija turi būti naudojama tokia, kiek jo yra maisto produkte, jei ne didesnė kaip 10 % (v/v) Modelinis tirpalas C Riebaliniai maisto produktai Maisto produktai, kurie pagal šios higienos normos 5 priedą turi būti tiriami modeliniu tirpalu D Rektifikuotas alyvų aliejus ar kiti riebaliniai modeliniai tirpalai Modelinis tirpalas D Sausi maisto produktai Neklasifikuojami Nėra Nėra 5.2. Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su visų rūšių maisto produktais, tyrimus, kurie laikomi griežčiausiais, būtina atlikti esant šio priedo 6 punkte nurodytoms sąlygoms, imant naują plastikinės medžiagos ar gaminio mėginį kiekvienam modeliniam tirpalui, naudojant šiuos modelinius tirpalus: 5.2.1. 3 % acto rūgšties (v/v) vandeninis tirpalas, 5.2.2. 10 % etanolio (v/v) vandeninis tirpalas, 5.2.3. rektifikuotas alyvų aliejus (pamatinis modelinis tirpalas D). Pamatinį modelinį tirpalą D galima keisti standartinės sudėties sintetiniu trigliceridų mišiniu, saulėgrąžų ar kukurūzų aliejumi. Jei naudojant kurį nors šių riebalinių modelinių tirpalų, viršijami migracijos apribojimai, sprendimui dėl neatitikimo patvirtinti privaloma taikyti rezultatus, gautus naudojant alyvų aliejų, kur tai techniškai įmanoma. Jei tai techniškai neįmanoma, ir migracija iš medžiagos ar gaminio viršija apribojimus, gaminys laikomas neatitinkančiu šios higienos normos reikalavimų. 5.3. Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su konkrečiomis maisto produktų rūšimis, tyrimai atliekami šiais atvejais: 5.3.1. kai medžiaga ar gaminys jau liečiasi su žinomu maisto produktu; 5.3.2. kai pagal šios higienos normos V skyriaus reikalavimus medžiaga ar gaminys turi specifinę nuorodą, kokioms maisto produktų rūšims, nurodytoms šio priedo 1 lentelėje, jį galima naudoti, pvz., „tik vandeningiems maisto produktams“; 5.3.3. kai pagal šios higienos normos V skyriaus reikalavimus medžiaga ar gaminys turi specifinę nuorodą, kuriam iš šios higienos normos 5 priede nurodytų maisto produktų ar jų grupių medžiagą arba gaminį galima naudoti. Šią nuorodą privalu pateikti: 5.3.3.1. ne mažmeninėje prekyboje nurodant šios higienos normos 5 priedo 1 lentelėje pateiktą maisto produkto pavadinimą ar numerį; 5.3.3.2. mažmeninėje prekyboje nurodant keletą maisto produktų ar maisto produktų grupių, pageidautina su pavyzdžiais, kurie būtų nesunkiai suprantami. 5.4. Šio priedo 5.3 punkte nurodytais atvejais tyrimus būtina atlikti taikant šio priedo 5.3.2 atveju – modelinius tirpalus, nurodytus šio priedo 2 lentelėje, o šio priedo 5.3.1 bei 5.3.3 punktuose nurodytais atvejais – modelinius tirpalus, nurodytus šios higienos normos 5 priede. Kai maisto produktas arba maisto produktų grupė neįtraukti į šios higienos normos 5 priede pateiktą sąrašą, reikia iš šio priedo 2 lentelės parinkti modelinius tirpalus, kurie labiausiai atitinka maisto produktus arba maisto produktų grupes. Jei medžiaga ar gaminys skirti liestis su daugiau kaip vienu maisto produktu ar maisto produktų grupe, pasižyminčiais skirtingais redukciniais faktoriais, kiekvieno maisto produkto tyrimo rezultatams taikomi atitinkami redukciniai faktoriai. Jei vienas ar daugiau tokio skaičiavimo rezultatų viršija apribojimus, medžiaga laikoma netinkama šiam konkrečiam maisto produktui ar maisto produktų grupei. Tyrimus būtina atlikti esant šio priedo 5 punkte nurodytoms tyrimo sąlygoms, kiekvienam modeliniam tirpalui imant naują tyrimo mėginį. 2 lentelė. Maisto modeliniai tirpalai, naudojami tiriant besiliečiančias su maistu medžiagas specialiais atvejais Maisto produktas Modelinis tirpalas Tik vandeningi maisto produktai Modelinis tirpalas A Tik rūgštiniai maisto produktai Modelinis tirpalas B Tik alkoholio turintys maisto produktai Modelinis tirpalas C Tik riebaliniai maisto produktai Modelinis tirpalas D Visi vandeningi ir rūgštiniai maisto produktai Modelinis tirpalas B Visi alkoholio turintys ir vandeningi maisto produktai Modelinis tirpalas C Visi alkoholio turintys ir rūgštiniai maisto produktai Modeliniai tirpalai C ir B Visi riebaliniai ir vandeningi maisto produktai Modeliniai tirpalai D ir A Visi riebaliniai ir rūgštiniai maisto produktai Modeliniai tirpalai D ir B Visi riebaliniai, alkoholio turintys ir vandeningi maisto produktai Modeliniai tirpalai D ir C Visi riebaliniai, alkoholio turintys ir rūgštiniai maisto produktai Modeliniai tirpalai D, C ir B 6. Migracijos tyrimų sąlygos 6.1. Migracijos tyrimai turi būti atliekami pasirenkant šio priedo 3 lentelėje pateiktą trukmę ir temperatūrą atitinkančias griežčiausias iš anksto numatomas tiriamos plastikinės medžiagos ar gaminio sąlyčio sąlygas, remiantis ženklinimo informacija apie maksimalias naudojimo temperatūras. Jei plastikinei medžiagai ar gaminiui, skirtam liestis su maistu, taikomas dviejų ar daugiau pasirinktų pagal lentelę trukmės ir temperatūros derinys, migracijos tyrimas atliekamas paeiliui, taikant griežčiausias sąlygas, naudojant tą patį modelinį tirpalą. 6.2. Migracijos tyrimai turi būti atliekami esant tyrimo sąlygoms, kurios konkretaus tyrimo atveju, remiantis moksliniais įrodymais, pripažintos griežčiausiomis šiais atvejais: 6.2.1. kai plastikinė medžiaga ir gaminys, skirtas liestis su maistu bet kokiomis trukmės ir temperatūros sąlygomis, nepaženklintas ar nėra nuorodų dėl temperatūros ir trukmės, atitinkančių faktišką taikymą, priklausomai nuo maisto produktų tipo (-ų), būtina tyrimui naudoti modelinį tirpalą (-us) A ir /ar B, ir/ar C, laikyti 4 valandas esant 100 °C arba 4 valandas esant atoslūgio temperatūrai ir/ar taikyti modelinį tirpalą D tik 2 valandas esant 175 °C temperatūrai; 6.2.2. kai plastikinė medžiaga ir gaminys, skirtas liestis su maistu neapibrėžtą laiko trukmę, paženklintas nurodant vartoti kambario ar žemesnėje temperatūroje arba kai medžiaga ar gaminys savo pobūdžiu aiškiai priskirtas taikyti kambario ar žemesnėje temperatūroje, tirti būtina 10 dienų esant 40 °C temperatūrai. 6.3. Lakiosios migruojančios medžiagos 6.3.1. Atliekant specifinės lakiųjų medžiagų migracijos tyrimą, naudojant modelinius tirpalus, būtina pasirinkti tokį būdą, kuriuo būtų nustatomas lakiųjų migruojančių medžiagų praradimas, galintis atsirasti esant griežčiausioms iš anksto numatytoms naudojimo sąlygoms. 6.4. Specifiniai atvejai 6.4.1. Medžiagų ar gaminių, skirtų naudoti mikrobangų krosnelėse, migracijos tyrimai gali būti atliekami įprastinėje arba mikrobangų krosnelėje, laikantis atitinkamų laiko ir temperatūros sąlygų, parinktų pagal šio priedo 3 lentelę. 6.4.2. Jei tiriant paga …