LIETUVOS IR ELPA JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2001* (priimtas 2001 m. lapkričio 30 d. penktame posėdyje) B PROTOKOLO PAKEITIMAI Jungtinis komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ir ELPA valstybių sutarties, pasirašytos 1995 m. gruodžio 7 d. (toliau – Sutartis), B protokolą dėl sąvokos „prekių kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų, pakeistą 1997 m. Lietuvos ir ELPA Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 1, 1999 m. sprendimais Nr. 1 ir Nr. 4 ir 2000 m. sprendimu Nr. 2, naudodamasis proga, kad 2002 m. pakartotinai svarstoma Suderinta sistema siekiant formaliai apibendrinti ir pertvarkyti prekių kilmės protokolus paneuropiniame kontekste, pažymėdamas, kad prekių kilmės specialistai iš visų paneuropinės erdvės Šalių patvirtino pataisymus techniniu atžvilgiu, atsižvelgdamas į Sutarties 32 straipsnį, NUSPRENDĖ: 1. B protokolą pakeisti tokiu tekstu, kaip nurodyta šio Sprendimo priede. 2. Šis Sprendimas įsigalioja 2002 m. sausio 1 d., jei Lietuva praneša depozitarui, kad vidaus teisės reikalavimai Sprendimui įsigalioti yra įvykdyti. Jei iki tos dienos toks pranešimas negaunamas, Sprendimas taikomas laikinai nuo 2002 m. sausio 1 d. iki bus pranešta apie vidaus teisės reikalavimų įvykdymą. 3. Europos laisvosios prekybos asociacijos generalinis sekretorius deponuoja šio Sprendimo tekstą depozitarui. TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Jungtinio komiteto sprendimą. PASIRAŠYTAS 2001 m. lapkričio 30 d. Vilniuje dviem autentiškais egzemplioriais lietuvių ir anglų kalbomis. Kilus nesutarimų, vadovaujamasi Jungtinio komiteto sprendimo tekstu anglų kalba. Lietuvos Respublikos vardu Islandijos Respublikos vardu Lichtenšteino Kunigaikštystės vardu Norvegijos Karalystės vardu Šveicarijos Konfederacijos vardu ______________ B PROTOKOLAS1 DĖL SĄVOKOS „PREKIŲ KILMĖ“APIBRĖŽIMO IR ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO METODŲ Turinys I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Sąvokos II DALIS SĄVOKOS „PREKIŲ KILMĖ“ APIBRĖŽIMAS 2 straipsnis Bendrieji reikalavimai 3 straipsnis Kumuliacija ELPA valstybėje 4 straipsnis Kumuliacija Lietuvoje 5 straipsnis Visiškai gautos prekės 6 straipsnis Pakankamai apdirbtos ir perdirbtos prekės 7 straipsnis Nepakankamo apdirbimo arba perdirbimo operacijos 8 straipsnis Kvalifikavimo vienetas 9 straipsnis Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai 10 straipsnis Komplektai 11 straipsnis Neutralūs elementai III DALIS TERITORINIAI REIKALAVIMAI 12 straipsnis Teritoriškumo principas 13 straipsnis Tiesioginis transportavimas 14 straipsnis Parodos IV DALIS MUITO MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESČIŲ 15 straipsnis Draudimas grąžinti muito mokesčius arba atleisti nuo muito mokesčių V DALIS KILMĖS ĮRODYMAS 16 straipsnis Bendrieji reikalavimai 17 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo tvarka 18 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas po eksportavimo 19 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato išdavimas 20 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas pagal anksčiau išduotą kilmės įrodymą 20a straipsnis Apskaitos atskyrimas 21 straipsnis Deklaracijos įrašymo sąskaitoje-faktūroje sąlygos 22 straipsnis Patikimas eksportuotojas 23 straipsnis Kilmės įrodymo galiojimas 24 straipsnis Kilmės įrodymo pateikimas 25 straipsnis Importavimas dalimis 26 straipsnis Atleidimas nuo kilmės įrodymo pateikimo 27 straipsnis Papildomi dokumentai 28 straipsnis Kilmės įrodymo ir papildomų dokumentų saugojimas 29 straipsnis Neatitikimai ir formalios klaidos 30 straipsnis Sumos, išreikštos eurais VI DALIS SUSITARIMAI DĖL ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO 31 straipsnis Tarpusavio pagalba 32 straipsnis Kilmės įrodymų patikrinimas 33 straipsnis Ginčų sprendimas 34 straipsnis Baudos 35 straipsnis Laisvosios zonos VII DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 36 straipsnis Muitinės ir prekių kilmės klausimų pakomitetis PRIEDŲ SĄRAŠAS I priedas: II priedo sąrašo įvadinės pastabos II priedas: Apdirbimo ar perdirbimo procesų, kuriuos reikia atlikti su kilmės neturinčiomis medžiagomis, norint, kad pagaminta prekė įgytų kilmės statusą, sąrašas III priedas: Judėjimo sertifikato EUR.1 ir prašymo judėjimo sertifikatui EUR.1 gauti pavyzdžiai IV priedas: Deklaracijos sąskaitoje-faktūroje tekstas Bendri pareiškimai Bendras pareiškimas dėl HS pakeitimų, sąlygotų pasikeitusių prekių kilmės taisyklių ______________ I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Sąvokos Šiame Protokole: a) „gamyba“ – bet koks apdirbimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą ar būdingas operacijas; b) „medžiaga“ – bet kokia prekės gamybai panaudota sudedamoji dalis, žaliava, komponentas arba detalė ir t. t.; c) „produktas“ – gaminamas produktas, netgi jei jis skirtas naudoti vėliau kitoje gamybinėje operacijoje; d) „prekės“ – medžiagos ir produktai; e) „muitinė vertė“ – pagal 1994 m. Sutartį dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl muitinio įvertinimo) nustatyta vertė; f) „ex-works kaina“ – kaina, sumokėta už prekę (ex-works) gamintojui Lietuvoje arba ELPA valstybėje, kurio įmonėje atliktas galutinis apdirbimas ar perdirbimas, jei į kainą įeina visų panaudotų medžiagų vertė, atskaičiavus bet kokius vidaus mokesčius, kurie eksportuojant gautą prekę yra ar gali būti grąžinami; g) „medžiagų vertė“ – panaudotų kilmės neturinčių medžiagų muitinė vertė importavimo metu arba, jei ji nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už medžiagas Lietuvoje arba ELPA valstybėje; h) „kilmę turinčių medžiagų vertė“ – šių medžiagų vertė pagal g punktą, taikomą su atitinkamais pakeitimais; i) „pridėtinė vertė“ – ex-works kaina, atėmus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 3 ir 4 straipsniuose, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už medžiagas Lietuvoje arba konkrečioje ELPA valstybėje; j) „skirsniai“ ir „pozicijos“ – skirsniai ir pozicijos (keturženkliai kodai), vartojami nomenklatūroje, sudarančioje Suderintą prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemą, šiame Protokole vadinamą „suderinta sistema“ arba „HS“; k) „klasifikuotas“ – tam tikrai pozicijai priskirta prekė ar medžiaga; l) „siunta“ – vieno eksportuotojo vienam gavėjui tuo pat metu siunčiamos prekės, arba prekės, siunčiamos su vienu transportavimo dokumentu, kuriame nurodytas maršrutas nuo eksportuotojo iki gavėjo, arba, jei tokio dokumento nėra, naudojant vieną sąskaitą-faktūrą; m) „teritorijos“ apima teritorinius vandenis; n) „EUR“ – euras, Europos monetarinės sąjungos bendroji valiuta. II DALIS SĄVOKOS „PREKIŲ KILMĖ“ APIBRĖŽIMAS 2 straipsnis Bendrieji reikalavimai 1. Įgyvendinant šią Sutartį, šios prekės laikomos turinčiomis ELPA valstybės kilmę: a) visiškai gautos ELPA valstybėje prekės, kaip apibrėžta 5 straipsnyje; b) ELPA valstybėje gautos prekės, savo sudėtyje turinčios medžiagų, kurios joje nėra visiškai gautos, jei tokios medžiagos ELPA valstybėje pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, kaip apibrėžta 6 straipsnyje; c) Europos ekonominės erdvės (EEE) kilmę turinčios prekės, kaip apibrėžta Europos ekonominės erdvės sutarties 4 protokole. 2. Įgyvendinant šią Sutartį, šios prekės laikomos turinčiomis Lietuvos kilmę: a) visiškai gautos Lietuvoje prekės, kaip apibrėžta 5 straipsnyje; b) Lietuvoje gautos prekės, savo sudėtyje turinčios medžiagų, kurios joje nėra visiškai gautos, jei tokios medžiagos Lietuvoje pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, kaip apibrėžta 6 straipsnyje. 3 straipsnis Kumuliacija ELPA valstybėje 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, prekės laikomos turinčiomis ELPA valstybės kilmę, jei jos yra ten gautos, panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Lietuva, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1, Vengrija, Lenkija, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija, Estija, Latvija, Turkija ar Europos Bendrija, pagal Protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp ELPA valstybių ir Europos Bendrijos arba kiekvienos iš minėtų valstybių, nuostatas, jei konkrečioje ELPA valstybėje atliktas apdirbimas ar perdirbimas yra didesnio masto nei šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos. Nebūtina, kad šios medžiagos būtų pakankamai apdirbtos ar perdirbtos. 2. Jeigu ELPA valstybėje atliktas apdirbimas ar perdirbimas nėra didesnio masto nei 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos, gauta prekė laikoma kilusia ELPA valstybėje tik tuo atveju, jeigu čia sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių arba Europos Bendrijos ar bet kurios atskiros šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš Europos Bendrijos arba tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią konkrečioje ELPA valstybėje pagamintos prekės vertės dalį. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra Europos Bendrija arba viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šalių ir kurios nėra apdirbamos ar perdirbamos konkrečioje ELPA valstybėje, jas eksportavus į Europos Bendriją arba vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, kurios kilmę įgijo pagal kilmės taisykles, tapačias nurodytoms šiame Protokole. 4 straipsnis Kumuliacija Lietuvoje 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, prekės laikomos turinčiomis Lietuvos kilmę, jei jos yra joje gautos, panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija, Estija, Latvija, Turkija ar Europos Bendrija, pagal Protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos arba kiekvienos iš minėtų valstybių, nuostatas, jei Lietuvoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas yra didesnio masto nei šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos. Nebūtina, kad šios medžiagos būtų pakankamai apdirbtos ar perdirbtos. 2. Jeigu Lietuvoje atliktas apdirbimas ar perdirbimas nėra didesnio masto nei 7 straipsnyje apibrėžtos operacijos, gauta prekė laikoma kilusia Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu čia sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių arba Europos Bendrijos, arba bet kurios atskiros 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš Europos Bendrijos arba tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią Lietuvoje pagamintos prekės vertės dalį. 3. Prekės, kurių kilmės šalis yra Europos Bendrija arba viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šalių ir kurios nėra apdirbamos ar perdirbamos Lietuvoje, eksportavus į Europos Bendriją arba vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę. 4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, kurios kilmę įgijo pagal kilmės taisykles, tapačias nurodytoms šiame Protokole. 5 straipsnis Visiškai gautos prekės 1. Visiškai gautomis ELPA valstybėje ar Lietuvoje laikomi: a) mineraliniai produktai, išgauti iš jų žemės gelmių ar iš jų jūros dugno; b) jose išauginti augaliniai produktai; c) jose gimę ir užauginti gyvūnai; d) prekės, pagamintos iš jose užaugintų gyvūnų; e) prekės, gautos iš jose vykdomos medžioklės ar žvejybos; f) jūrų žvejybos ir kiti jūros produktai ne iš jų teritorinių vandenų, gauti naudojantis jų laivais; g) jų plaukiojančiose įmonėse pagamintos prekės tik iš produktų, nurodytų f punkte; h) jose surinkti naudoti daiktai, tinkami naudoti tik žaliavų regeneravimui, įskaitant naudotas padangas, tinkamas tik restauruoti arba panaudoti kaip atliekas; i) jose vykdomų gamybos procesų atliekos ir laužas; j) produktai, išgauti iš jūros dugno ar iš žemės gelmių už jų teritorinių vandenų, jei jos turi išskirtines teises naudotis šių vandenų dugnu ar žemės gelmėmis; k) jose pagamintos prekės tik iš a–j punktuose išvardytų produktų. 2. 1 dalies f ir g punktuose minimi terminai „jų laivai“ ir „jų plaukiojančios įmonės“ taikomi tik laivams ir plaukiojančioms įmonėms: a) kurie yra registruoti arba įrašyti ELPA valstybėje arba Lietuvoje; b) kurie plaukioja su tos ELPA valstybės arba Lietuvos vėliava; c) kurių bent 50 proc. nuosavybės priklauso ELPA valstybių arba Lietuvos piliečiams ar kompanijai, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje iš šių valstybių ir kurios vadovas ar vadovai, direktorių tarybos ar stebėtojų tarybos pirmininkas ir dauguma tokių tarybų narių yra ELPA valstybės arba Lietuvos piliečiai ir kurios, be to, jei tai yra ūkinė bendrija arba ribotos atsakomybės bendrovė, bent pusė kapitalo priklauso toms valstybėms, jų valstybinėms institucijoms arba piliečiams; d) kurių kapitonas ir laivo komanda yra ELPA valstybės arba Lietuvos piliečiai; ir e) kurių bent 75 proc. laivo įgulos narių yra ELPA valstybės arba Lietuvos piliečiai. 6 straipsnis Pakankamai apdirbtos ir perdirbtos prekės 1. Kaip apibrėžta 2 straipsnyje, prekės, kurios nėra visiškai gautos, vadinamos pakankamai apdirbtomis ar perdirbtomis, jei atitinka II priedo sąraše nurodytas sąlygas. Aukščiau nurodytos sąlygos numato, kad visos šioje Sutartyje numatytos prekės turi būti apdirbtos ar perdirbtos panaudojant kilmės neturinčias medžiagas ir taikomos tik tokioms medžiagoms. Atitinkamai, jei prekė, įgijusi kilmę įvykdžius sąraše nurodytas sąlygas, yra naudojama kitos prekės gamyboje, tai sąlygos, kurios taikomos gaminamai prekei, nėra taikomos ankstesnei prekei ir nėra įvertinamos neturinčios kilmės medžiagos, kurios galėjo būti panaudotos ją gaminant. 2. Nepaisant 1 dalies nuostatų, neturinčios kilmės medžiagos, kurios pagal sąraše nurodytas sąlygas neturėtų būti naudojamos šios prekės gamybai, vis dėlto gali būti naudojamos, jei: a) jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. prekės ex-works kainos; b) taikant šią dalį, sąraše nurodyta neturinčių kilmės statuso medžiagų didžiausios vertės procentinė išraiška neviršijama. Ši straipsnio dalis netaikoma prekėms, klasifikuojamoms Suderintos sistemos 50–63 skirsniuose. 3. 1 ir 2 dalys taikomos pagal 7 straipsnio nuostatas. 7 straipsnis Nepakankamo apdirbimo arba perdirbimo operacijos 1. Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų ir nepriklausomai nuo to, įvykdyti ar neįvykdyti 6 straipsnio reikalavimai, kilmės nesuteikia šios nepakankamo apdirbimo ar perdirbimo operacijos: a) operacijos, užtikrinančios, kad prekės bus išsaugotos sandėliuojant bei transportuojant; b) prekių pakuočių išardymas ir surinkimas; c) plovimas, valymas; dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių apvalkalų nuvalymas; d) tekstilės lyginimas ar spaudimas; e) paprastos dažymo ir poliravimo operacijos; f) grūdų ar ryžių lukštenimas, dalinis ar visiškas balinimas, poliravimas ir glazūravimas; g) cukraus dažymo ar gabalinio cukraus formavimo operacijos; h) vaisių, riešutų ir daržovių lupimas, kauliukų išėmimas, išlukštenimas; i) galandimas, paprastas tekinimas ar paprastas pjaustymas; j) sijojimas, pirminė atranka, rūšiavimas, klasifikavimas, įvertinimas, suderinimas (įskaitant komplektų sudarymą); k) paprastas išpilstymas į butelius, skardines ar kitas talpyklas, dėjimas į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimas, kitos paprastos pakavimo operacijos; l) ženklų, etikečių, lipdukų ar kitų panašių atpažinimo ženklų tvirtinimas ar spausdinimas ant prekių ar jų pakuočių; m) paprastas vienos ar kelių rūšių prekių sumaišymas; n) paprastas prekės surinkimas iš dalių sudarant užbaigtą gaminį arba prekės išardymas į dalis; o) dviejų ar kelių operacijų, išvardytų a – n punktuose, atlikimas; p) gyvulių skerdimas. 2. Nustatant, ar pagal 1 dalies sąlygas tam tikros prekės apdirbimas ar perdirbimas yra nepakankamas, kartu vertinamos visos ELPA valstybėje arba Lietuvoje atliktos operacijos. 8 straipsnis Kvalifikavimo vienetas 1. Pagal šį Protokolą kvalifikavimo vienetas yra tam tikra prekė, vertinama kaip bazinis vienetas, apibrėžiant klasifikavimą pagal Suderintos sistemos nomenklatūrą. Laikoma, kad: a) kai prekė, sudaryta iš gaminių grupės arba rinkinio, klasifikuojama pagal Suderintos sistemos sąlygas vienoje pozicijoje, toji visuma sudaro kvalifikavimo vienetą; b) kai siuntą sudaro daug tapačių prekių, klasifikuojamų toje pačioje Suderintos sistemos pozicijoje, šio Protokolo nuostatos taikomos kiekvienai prekei atskirai. 2. Jei pagal Suderintos sistemos 5 bendrąją taisyklę įpakavimas klasifikuojamas kartu su preke, nustatant kilmę ji vertinama kartu su preke. 9 straipsnis Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai, siunčiami kartu su įrenginiu, mašina, aparatu ar transporto priemone, jei jie yra įrenginio dalis ir įtraukti į jo kainą, ar nėra atskirai įrašyti į važtaraštį, laikomi viena preke kartu su tuo įrenginiu, mašina, aparatu ar transporto priemone. 10 straipsnis Komplektai Komplektai, apibrėžti pagal Suderintos sistemos 3 bendrąją taisyklę, turi kilmę, jei ją turi visos juos sudarančios prekės. Tačiau, jei komplektas sudarytas iš kilmę turinčių ir jos neturinčių prekių, komplektas, kaip visuma, laikomas turinčiu kilmę tuo atveju, kai kilmės neturinčių prekių vertė sudaro ne daugiau kaip 15 proc. komplekto ex-works kainos. 11 straipsnis Neutralūs elementai Siekiant nustatyti, ar prekė turi kilmę, nebūtina nustatyti jos gamybai naudojamų žemiau nurodomų elementų kilmę: a) energijos ir kuro; b) įrengimų ir įrenginių; c) mašinų ir įrankių; d) produktų, kurie neįeina ar neįeis į galutinę prekės sudėtį. III DALIS TERITORINIAI REIKALAVIMAI 12 straipsnis Teritoriškumo principas 1. ELPA valstybėje arba Lietuvoje visada laikomasi II dalyje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 2 straipsnio 1 dalies c punkte, 3 ir 4 straipsniuose bei šio straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas. 2. Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose numatytas sąlygas, tais atvejais, kai iš ELPA valstybės arba Lietuvos kilmę turinčios prekės eksportuotos į kitą šalį yra grąžinamos atgal, tos prekės turi būti laikomos kilmės neturinčiomis prekėmis, jei muitinei nepateikiami pakankami įrodymai, kad: a) grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir b) jos nebuvo perdirbtos, išskyrus operacijas, būtinas jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksportavimo metu. 3. Iš ELPA valstybės arba Lietuvos eksportuotų medžiagų apdirbimas ar perdirbimas ne ELPA valstybėje arba Lietuvoje ir vėlesnis jų reimportavimas neturi įtakos kilmės statusui įgyti pagal II dalyje išdėstytas sąlygas, jei: a) minėtos medžiagos yra visiškai gautos ELPA valstybėje arba Lietuvoje, arba prieš eksportuojant jos buvo apdirbtos ar perdirbtos neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje nurodytomis operacijomis; ir b) jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad: i) reimportuotos prekės buvo gautos apdirbant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir ii) bendra pridėtinė vertė, gauta ne konkrečioje ELPA valstybėje arba Lietuvoje, pagal šio straipsnio nuostatas sudaro ne daugiau kaip 10 proc. galutinės prekės, kuriai prašoma suteikti kilmės statusą, ex-works kainos. 4. Pagal 3 dalies nuostatas, II dalyje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdirbimo ar perdirbimo už ELPA valstybės arba Lietuvos ribų atžvilgiu. Tačiau kai pagal II priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, nustatanti maksimalią visų kilmės neturinčių sudedamųjų medžiagų vertę nustatant galutinės prekės kilmės statusą, bendra atitinkamos Šalies teritorijoje panaudotų kilmės neturinčių sudedamųjų medžiagų vertė kartu su bendra pridėtine verte, įgyta už konkrečios ELPA valstybės arba Lietuvos ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, negali būti didesnė nei nurodytas procentinis dydis. 5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, „bendra pridėtinė vertė“ – tai visi ne ELPA valstybėje arba Lietuvoje turėti kaštai, įskaitant ir sudedamųjų medžiagų vertę. 6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II priedo sąraše nurodytų sąlygų arba kurios gali būti laikomos pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, tik jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendrosios leistinos vertės. 7. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos Suderintos sistemos 50–63 skirsnių prekėms. 8. Bet koks apdirbimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos ir kuris atliekamas ne ELPA valstybėje arba Lietuvoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus. 13 straipsnis Tiesioginis transportavimas 1. Preferencinis režimas pagal šią Sutartį taikomas tik šio Protokolo reikalavimus atitinkančioms prekėms, kurios tiesiogiai transportuojamos tarp Šalių arba per Europos bendrijos ar kitų valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, teritorijas. Tačiau, jei susidaro tokia situacija, vieną atskirą siuntą sudarančios prekės gali būti transportuojamos, perkraunamos ar laikinai sandėliuojamos kitose teritorijose, tuo atveju, jei prekės yra tranzito ar sandėliavimo šalių muitinių priežiūroje, su jomis neatliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar operacijas, reikalingas jų gerai būklei išsaugoti. Kilmę turinčios prekės gali būti transportuojamos vamzdynais per kitas nei Šalių teritorijas. 2. Kad būtų įrodyta, jog įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, importuojančios šalies muitinei pateikiama: a) bendrasis transportavimo dokumentas, kuriame nurodytas maršrutas iš eksportuojančios šalies per tranzito šalį; arba b) tranzito šalies muitinės išduotas sertifikatas, kuriame yra: i) tikslus prekių apibūdinimas; ii) prekių iškrovimo ir pakartotinio pakrovimo datos ir atitinkamais atvejais, laivų ar kitų transporto priemonių pavadinimai; ir iii) sąlygų, kuriomis prekės buvo laikomos tranzito šalyje, patvirtinimas; arba c) jei šių nėra, kiti patvirtinantys dokumentai. 14 straipsnis Parodos 1. Kilmę turinčioms prekėms, nusiųstoms į parodą į kitą valstybę, nei nurodytos 3 ir 4 straipsniuose, ir po parodos parduotoms importuoti į ELPA valstybę arba Lietuvą, taikomos šioje Sutartyje numatytos lengvatos, jei muitinei įtikinamai įrodoma, kad: a) eksportuotojas atsiuntė šias prekes iš ELPA valstybės arba Lietuvos į valstybę, kurioje vyko paroda, ir ten jas eksponavo; b) šis eksportuotojas pardavė ar kitaip perdavė prekes asmeniui ELPA valstybėje arba Lietuvoje; c) prekės buvo perduotos parodos metu ar netrukus po jos; perduodant jos buvo tos pačios būklės, kaip ir atsiųstos į parodą; ir ir d) kadangi prekės buvo gabenamos į parodą, jos nebuvo naudojamos jokiais kitais tikslais, išskyrus demonstravimą parodoje. 2. Kilmės įrodymas turi būti išduotas arba parengtas pagal V dalies nuostatas ir pateiktas importuojančios šalies muitinei įprasta tvarka. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Jei būtina, gali būti reikalaujama papildomų dokumentinių įrodymų apie prekių eksponavimo sąlygas. 3. 1 dalis taikoma bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam demonstravimui, kuris nėra organizuojamas privačiais tikslais parduotuvėse ar verslo patalpose norint parduoti užsienines prekes ir kurių metu prekės yra muitinės prižiūrimos. IV DALIS MUITO MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESČIŲ 15 straipsnis Draudimas grąžinti muito mokesčius arba atleisti nuo muito mokesčių 1. Susitariančiojoje Šalyje neturi būti taikomas muito mokesčio grąžinimas ar atleidimas nuo bet kokios rūšies muito mokesčių už neturinčias kilmės statuso medžiagas, panaudotas gaminant Susitariančiojoje Šalyje ar vienoje iš 3 ir 4 straipsniuose nurodytų valstybių kilusias prekes, kurioms pagal V dalies nuostatas išduotas ar parengtas kilmės statuso įrodymas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas taikomas bet kokiam muito mokesčių ar rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, taikomų ELPA valstybėje arba Lietuvoje medžiagoms, panaudotoms gamyboje, daliniam ar visiškam grąžinimui, atleidimui nuo mokesčių ar jų nemokėjimui, kur toks grąžinimas, atleidimas ar nemokėjimas yra taikomi, aiškiai ir veiksmingai, kai iš nurodytų medžiagų pagamintos prekės yra eksportuojamos, bet ne tuomet, kai jos lieka vidaus vartojimui. 3. Prekių, kurioms išduodamas kilmės įrodymas, eksportuotojas turi būti pasirengęs bet kuriuo metu, muitinei reikalaujant, pateikti visus reikalingus dokumentus, įrodančius, kad prekių gamybai naudotoms kilmės neturinčioms medžiagoms nebuvo taikytas muito grąžinimas ir kad visi šioms medžiagoms taikomi muito mokesčiai ar lygiavertės rinkliavos iš tikrųjų buvo sumokėtos. 4. Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos taip pat taikomos įpakavimui, kaip apibrėžta 8 straipsnio 2 dalyje, priedams, atsarginėms dalims ir įrankiams – kaip apibrėžta 9 straipsnyje, ir komplektams – kaip apibrėžta 10 straipsnyje, jei jie neturi kilmės. 5. Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos taikomos tik tokioms medžiagoms, kurioms taikoma ši Sutartis. Be to, jos netrukdo taikyti eksporto kompensavimo sistemos žemės ūkio prekėms, taikomos eksportui pagal šios Sutarties nuostatas. V DALIS KILMĖS ĮRODYMAS 16 straipsnis Bendrieji reikalavimai 1. Turinčioms ELPA valstybės kilmę prekėms, importuojamoms į Lietuvą, ir turinčioms Lietuvos kilmę prekėms, importuojamoms į ELPA valstybę, Sutartyje numatytos lengvatos suteikiamos pateikus vieną iš nurodytų dokumentų: a) judėjimo sertifikatą EUR.1, kurio pavyzdys pateikiamas III priede; arba b) 21 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais deklaraciją, kurios tekstas pateikiamas IV priede, eksportuotojo įrašytą sąskaitoje-faktūroje, važtaraštyje ar kitame komerciniame dokumente, kuriame prekės apibūdinamos pakankamai išsamiai, kad būtų galima jas identifikuoti (toliau vadinama „deklaracija sąskaitoje-faktūroje“). 2. Nepaisant 1 dalies, 26 straipsnyje nurodytais atvejais prekėms, turinčioms kilmę pagal šio Protokolo sąlygas, šios Sutarties lengvatos taikomos nepateikiant aukščiau išvardytų dokumentų. 17 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo tvarka 1. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduoda eksportuojančios šalies muitinė eksportuotojui arba eksportuotojo atsakomybe jo įgaliotam atstovui, pateikus paraišką raštu. 2. Eksportuotojas arba jo įgaliotas atstovas užpildo judėjimo sertifikatą EUR.1 ir prašymo formą, kurių pavyzdžiai pateikiami III priede. Šios formos pildomos viena iš valstybinių šios Sutarties Šalių kalbų arba angliškai pagal galiojančius eksportuojančios šalies teisės aktus. Jei pildoma ranka, tai rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis. Prekių apibūdinimas tam skirtame langelyje turi būti rašomas nepaliekant tuščių eilučių. Jei langelis prirašytas ne iki galo, po paskutine parašyta eilute braukiama horizontali linija, o tuščia erdvė perbraukiama. 3. Kreipdamasis dėl EUR.1 sertifikato išdavimo eksportuotojas turi būti pasirengęs, judėjimo sertifikatą EUR.1 išduodančios eksportuojančios šalies muitinės pareigūnams reikalaujant, bet kuriuo metu pateikti visus reikalingus dokumentus, įrodančius atitinkamų prekių kilmės statusą, taip pat kitų šio Protokolo reikalavimų įvykdymą. 4. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduoda ELPA valstybės arba Lietuvos muitinė, jei prekės gali būti laikomos kilusiomis ELPA valstybėje, Lietuvoje, Europos Bendrijoje arba vienoje iš 3 ir 4 straipsniuose minimų šalių ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. 5. Sertifikatus išduodančios muitinės pareigūnai imasi visų būtinų priemonių prekių kilmei ir kitų šio Protokolo reikalavimų įvykdymui patikrinti. Ji turi teisę pareikalauti bet kurių įrodymų ir atlikti bet kurį eksportuotojo sąskaitų patikrinimą ar bet kurį kitą, jos manymu, būtiną patikrinimą. Sertifikatus išduodančios muitinės pareigūnai taip pat turi užtikrinti, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos formos būtų užpildytos teisingai. Svarbiausia jie tikrina, ar prekių apibūdinimui skirta erdvė užpildyta taip, kad neliktų vietos apgaulingiems papildomiems įrašams. 6. Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo data nurodoma sertifikato 11 langelyje. 7. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduoda muitinės pareigūnai ir perduoda eksportuotojui, kai eksportavimas faktiškai yra įvykdytas arba garantuotas. 18 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas po eksportavimo 1. Nepaisant 17 straipsnio 7 dalies, išskirtiniais atvejais judėjimo sertifikatas EUR.1 gali būti išduotas jau eksportavus jame nurodytas prekes, jei: a) jis nebuvo išduotas eksportavimo metu dėl klaidų, netyčinio aplaidumo ar esant ypatingoms aplinkybėms; arba b) muitinės pareigūnams įtikinamai įrodoma, kad judėjimo sertifikatas EUR.1 buvo išduotas, bet dėl techninių priežasčių importuojant nepripažintas. 2. Vykdydamas 1 dalies sąlygas, eksportuotojas savo paraiškoje turi nurodyti prekių, kurioms išduodamas judėjimo sertifikatas EUR.1, eksportavimo vietą, datą ir prašymo priežastis. 3. Muitinės pareigūnai gali išduoti judėjimo sertifikatą EUR.1 po eksportavimo, tik patikrinę, ar eksportuotojo paraiškoje pateikti duomenys atitinka duomenis kituose atitinkamuose dokumentuose. 4. Po eksportavimo išduodami judėjimo sertifikatai EUR.1 turi būti patvirtinti viena iš šių frazių: DE „NACHTRÄGLICH AUSGESTELLT“ EN „ISSUED RETROSPECTIVELY“ FR „DÉLIVRÉ A POSTERIORI“ IS „ŁTGEFIŠ EFTIR Ą“ IT „RILASCIATO A POSTERIORI“ LT „IŠDUOTAS PO EKSPORTAVIMO“ NO „UTSTEDT SENERE“. 5. 4 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas judėjimo sertifikato EUR.1 langelyje „Pastabos“. 19 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato išdavimas 1. Judėjimo sertifikato EUR.1 vagystės, pametimo ar sunaikinimo atveju eksportuotojas gali kreiptis į jį išdavusią muitinę, kad pagal joje saugomus eksporto dokumentus būtų išduotas dublikatas. 2. Taip išduotas dublikatas turi būti patvirtintas vienu iš šių žodžių: DE „DUPLIKAT“ EN „DUPLICATE“ FR „DUPLICATA“ IS „EFTIRRIT“ IT „DUPLICATO“ LT „DUBLIKATAS“ NO „DUPLIKAT“. 3. 2 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato langelyje „Pastabos“. 4. Dublikatas, kuriame turi būti nurodyta judėjimo sertifikato EUR.1 originalo išdavimo data, įsigalioja nuo tos datos. 20 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas pagal anksčiau išduotą kilmės įrodymą Kai kilmės statusą turinčios prekės yra ELPA valstybės arba Lietuvos muitinės priežiūroje, norint persiųsti visas ar dalį šių prekių kitur ELPA valstybės arba Lietuvos teritorijoje, kilmės įrodymo dokumento originalą galima pakeisti vienu ar keliais judėjimo sertifikatais EUR.1. Pakeičiantis judėjimo sertifikatas (-ai) EUR.1 išduodamas muitinės įstaigoje, kuri prekes prižiūri. 20a straipsnis Apskaitos atskyrimas 1. Jei kyla didelių sunkumų dėl kaštų ar materialinių sunkumų atskirai sandėliuojant kilmę turinčias ir jos neturinčias medžiagas, kurios yra tapačios ir gali būti pakeistos viena kita, muitinė, gavusi įmonės raštišką prašymą, gali leisti naudoti vadinamąjį „apskaitos atskyrimo“ metodą tvarkant tokias atsargas. 2. Šis metodas turi užtikrinti, kad tam tikru ataskaitiniu laikotarpiu gautų prekių, kurias būtų galima laikyti turinčiomis kilmę, yra tiek, kiek jų būtų gauta, jeigu atsargos būtų fiziškai atskirtos. 3. Muitinė tokį leidimą gali suteikti pagal sąlygas, kurias ji laiko tinkamomis. 4. Šis metodas taikomas pagal bendruosius šalies, kurioje prekė buvo pagaminta, apskaitos principus. 5. Šio leidimo gavėjas gali išduoti kilmę įrodantį dokumentą arba kreiptis dėl jo išdavimo tokiam kiekiui prekių, kurios gali būti laikomos turinčiomis kilmės statusą. Muitinei pareikalavus, leidimo gavėjas turi pateikti tų prekių tvarkymo ataskaitą. 6. Muitinė stebi, kaip naudojamasi suteiktu leidimu ir gali jį atšaukti bet kuriuo metu, jeigu jo gavėjas kokiu nors būdu leidimu naudojasi netinkamai arba nevykdo kitų šiuo Protokolu nustatytų sąlygų. 21 straipsnis Deklaracijos įrašymo sąskaitoje-faktūroje sąlygos 1. 16 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą deklaraciją sąskaitoje-faktūroje gali įrašyti: a) patikimas eksportuotojas, kaip apibrėžta 22 straipsnyje, arba b) bet kuris eksportuotojas kiekvienai siuntai, sudarytai iš vieno ar daugiau paketų, kuriuose supakuotos kilmės statusą turinčios prekės, jei jų bendra vertė yra ne didesnė kaip 6000 eurų. 2. Deklaracija sąskaitoje-faktūroje gali būti įrašoma, jei sąskaitoje-faktūroje išvardytos prekės gali būti laikomos kilusiomis ELPA valstybėje, Lietuvoje, Europos Bendrijoje arba vienoje iš valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. 3. Įrašantis deklaraciją sąskaitoje-faktūroje eksportuotojas, eksportuojančios Šalies muitinės pareigūnams reikalaujant, bet kuriuo metu turi būti pasirengęs pateikti visus reikiamus dokumentus, įrodančius prekių kilmės statusą ir kitų šio Protokolo reikalavimų įvykdymą. 4. Eksportuotojas deklaraciją, kurios tekstas pateiktas IV priede, gali spausdinti mašinėle ar kompiuteriu, atspausti ar spausdinti spaustuvėje sąskaitoje-faktūroje, važtaraštyje ar kitame komerciniame dokumente viena iš šiame priede nurodytų kalbų, laikantis eksportuojančios šalies įstatymų. Jei deklaracija pildoma ranka, turi būti rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis. 5. Deklaraciją sąskaitoje-faktūroje turi pasirašyti pats eksportuotojas. Tačiau patikimo eksportuotojo, kaip apibrėžta 22 straipsnyje, galima ir nereikalauti, kad jis pats pasirašytų deklaracijas, jei jis eksportuojančios valstybės muitinei pateikia raštišką įsipareigojimą dėl visiškos atsakomybės už visas jo vardu įrašytas deklaracijas sąskaitose-faktūrose. 6. Eksportuotojas gali įrašyti deklaraciją sąskaitoje-faktūroje, kai joje nurodytos prekės yra eksportuojamos arba jau eksportuotos, tuo atveju, kai deklaracija pateikiama importuojančioje valstybėje ne vėliau kaip per dvejus metus po prekių, kurioms ji skirta, importavimo. 22 straipsnis Patikimas eksportuotojas 1. Eksportuojančios šalies muitinė gali suteikti teisę bet kuriam eksportuotojui, toliau vadinamam „patikimu eksportuotoju“, dažnai pagal šią Sutartį siunčiančiam prekes, įrašyti deklaraciją sąskaitoje-faktūroje nepriklausomai nuo siunčiamų prekių vertės. Šių teisių siekiantis eksportuotojas privalo pateikti muitinei visas būtinas garantijas, patvirtinančias prekių kilmės statusą, taip pat kitų šio Protokolo reikalavimų įvykdymą. 2. Muitinė gali suteikti patikimo eksportuotojo statusą vadovaudamasi sąlygomis, kurias ji mano esant būtinas. 3. Muitinė suteikia patikimam eksportuotojui muitinės įgaliojimo numerį, kuris nurodomas deklaracijoje, įrašytoje sąskaitoje-faktūroje. 4. Muitinė stebi, kaip patikimas eksportuotojas naudojasi įgaliojimais. 5. Muitinė gali nutraukti įgaliojimus bet kuriuo metu. Ji tai padaro, jei patikimas eksportuotojas nebeteikia 1 dalyje nurodytų garantijų, nevykdo 2 dalyje nurodytų sąlygų ar kitaip netinkamai naudojasi įgaliojimais. 23 straipsnis Kilmės įrodymo galiojimas 1. Kilmės įrodymas galioja keturis mėnesius nuo išdavimo datos eksporto šalyje ir per nurodytą laikotarpį turi būti pateiktas importo šalies muitinei. 2. Kilmės įrodymai, pateikiami importuojančios šalies muitinei po 1 dalyje nurodytos galutinės pateikimo datos, gali būti priimti norint taikyti preferencinį režimą, jei kilmės įrodymai nebuvo pateikti iki nustatytos galutinės datos tik dėl išskirtinių aplinkybių. 3. Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios šalies muitinė gali pripažinti kilmės įrodymus, jei prekės buvo pateiktos iki nurodytos galutinės datos. 24 straipsnis Kilmės įrodymo pateikimas Kilmės įrodymai pateikiami importuojančios šalies muitinei toje šalyje nustatyta tvarka. Nurodyta muitinė gali reikalauti kilmės įrodymų vertimo, taip pat gali reikalauti, kad importuotojas kartu su importo deklaracija patvirtintų, kad prekės atitinka šios Sutarties sąlygas. 25 straipsnis Importavimas dalimis Kai importuotojo prašymu ir pagal importuojančios šalies muitinės nurodytas sąlygas išmontuoti ar nesurinkti gaminiai, kurie pagal Suderintos sistemos 2(a) bendrąją taisyklę klasifikuojami Suderintos sistemos XVI ir XVII skyriuose arba 7308 ir 9406 pozicijose, yra importuojami dalimis, importuojant pirmąją dalį, muitinei pateikiamas bendras tokių prekių kilmės įrodymas. 26 straipsnis Atleidimas nuo kilmės įrodymo pateikimo 1. Prekės, kurias mažais paketais fiziniai asmenys siunčia kitiems fiziniams asmenims, arba kurios sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį, laikomos turinčiomis kilmę, ir nereikalaujama pateikti kilmės įrodymą tuo atveju, kai šios prekės nėra importuojamos prekybos tikslais ir buvo deklaruotos kaip atitinkančios šio Protokolo reikalavimus, ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. Kai prekės siunčiamos paštu, ši deklaracija gali būti įrašyta muitinės deklaracijoje CN22/CN23 arba popieriaus lape, pridedamame prie šio dokumento. 2. Atsitiktinis importas, kurį sudaro tik asmeniniam gavėjų ar keleivių, ar jų šeimų naudojimui skirtos prekės, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš prekių rūšies ir kiekio akivaizdu, kad jos nėra importuojamos komerciniais tikslais. 3. Be to, bendra šių prekių vertė neturi būti didesnė kaip 500 eurų, kai jos siunčiamos mažais paketais, arba ne didesnė kaip 1200 eurų, kai jos sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį. 27 straipsnis Papildomi dokumentai 17 straipsnio 3 dalyje ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai reikalingi įrodyti, kad prekės, kurioms išduodamas judėjimo sertifikatas EUR.1 arba deklaracija sąskaitoje-faktūroje, yra laikomos kilusiomis ELPA valstybėje, Lietuvoje, Europos Bendrijoje arba vienoje iš 3 ir 4 straipsniuose minimų valstybių ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus, be kita ko, gali būti šie: a) eksportuotojo arba tiekėjo veiklos įsigyjant nurodytas prekes aiškus pagrindimas, kuris, pavyzdžiui, yra jo buhalterinėse knygose arba vidaus sąskaitose; b) ELPA valstybėje arba Lietuvoje išduoti ar parengti dokumentai, įrodantys gamyboje panaudotų medžiagų kilmę, jei pagal šalies įstatymus tokie dokumentai naudojami; c) dokumentai, įrodantys medžiagų apdirbimą ar perdirbimą ELPA valstybėje arba Lietuvoje išduoti ar parengti ELPA valstybėje arba Lietuvoje, jei pagal šalies įstatymus tokie dokumentai naudojami; d) judėjimo sertifikatai EUR.1 arba deklaracijos sąskaitose-faktūrose, įrodančios panaudotų medžiagų kilmę, išduotos ar parengtos ELPA valstybėje arba Lietuvoje pagal šį Protokolą, arba Europos Bendrijoje ar vienoje iš valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, pagal tapačias nurodytoms Protokole kilmės taisykles. 28 straipsnis Kilmės įrodymo ir papildomų dokumentų saugojimas 1. Judėjimo sertifikato EUR.1 prašantis eksportuotojas mažiausiai trejus metus saugo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. 2. Deklaraciją sąskaitoje-faktūroje įrašantis eksportuotojas mažiausiai trejus metus saugo jos kopiją ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. 3. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduodanti eksportuojančios šalies muitinė mažiausiai trejus metus saugo paraiškos formą, nurodytą 17 straipsnio 2 dalyje. 4. Importuojančios šalies muitinė mažiausiai trejus metus saugo jai pateiktus judėjimo sertifikatus EUR.1 ir deklaracijas sąskaitose-faktūrose. 29 straipsnis Neatitikimai ir formalios klaidos 1. Vien nedideli įrašų skirtumai, pastebėti kilmės įrodymo dokumente ir muitinei pateiktuose dokumentuose prekių importo formalumams atlikti, neturėtų savaime paversti kilmės įrodymo niekiniu, jei deramai nustatoma, kad šis dokumentas tikrai atitinka pateiktas prekes. 2. Akivaizdžiai formalios klaidos, pavyzdžiui, spausdinimo klaidos kilmės įrodyme, nekeliančios abejonių dėl dokumento įrašų teisingumo, neturi būti dokumento atmetimo priežastimi. 30 straipsnis Sumos, išreikštos eurais 1. Pagal 21 straipsnio 1 dalies b punktą ir 26 straipsnio 3 dalį, jeigu prekės yra įvertintos ne eurais, o kita valiuta, 3 ir 4 straipsniuose išvardytų šalių nacionaline valiuta išreikštas sumas, lygiavertes eurais išreikštoms sumoms, kasmet nustato kiekviena suinteresuota šalis. 2. Siunčiamoms prekėms taikomos 21 straipsnio 1 dalies b punkto arba 26 straipsnio 3 dalies nuostatos nurodant tą valiutą, kuri nurodyta sąskaitoje-faktūroje, atsižvelgiant į atitinkamos šalies nustatytas sumas. 3. Sumos bet kuria nacionaline valiuta turi būti lygiavertės sumoms, išreikštoms eurais pirmąją spalio mėnesio darbo dieną. Tos sumos taikomos nuo kitų metų sausio 1 dienos. Šalims pranešama apie atitinkamas sumas. 4. Šalis nacionaline valiuta išreikštas sumas, gautas konvertavus eurais išreikštas sumas, gali suapvalinti. Suapvalinta suma negali skirtis daugiau kaip 5 proc. nuo sumos, gautos po konvertavimo. Šalis gali nekeisti sumos, išreikštos eurais, ekvivalento nacionaline valiuta, jeigu 3 dalyje nustatyto kasmetinio tikslinimo metu, konvertavus šią sumą prieš ją suapvalinant, ekvivalentas nacionaline valiuta padidėja mažiau nei 15 procentų. Ekvivalentas nacionaline valiuta gali likti nepakeistas, jeigu po konvertavimo jis sumažėja. 5. Eurais išreikštas sumas Šalių prašymu peržiūri Jungtinis komitetas. Jungtinis komitetas, peržiūrėdamas sumas, užtikrina, kad bet kuria nacionaline valiuta išreikštos sumos santykinai ar absoliučiai nesumažėtų. Šiuo tikslu jis gali nuspręsti pakeisti sumas, išreikštas eurais. VI DALIS SUSITARIMAI DĖL ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO 31 straipsnis Tarpusavio pagalba 1. ELPA valstybių ir Lietuvos muitinės per ELPA sekretoriatą pateikia vienos kitoms judėjimo sertifikatų EUR.1 tvirtinimui jų muitinėse naudojamų spaudų pavyzdžius ir perduoda už šių sertifikatų ir deklaracijų sąskaitose-faktūrose patikrinimą atsakingų muitinės įstaigų adresus. 2. Stengdamosi užtikrinti tinkamą šio Protokolo taikymą, ELPA valstybės ir Lietuva padeda viena kitai įgaliodamos kompetentingas muitinės institucijas tikrinti judėjimo sertifikatų EUR.1 ar deklaracijų sąskaitose-faktūrose autentiškumą ir šiuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą. 32 straipsnis Kilmės įrodymų patikrinimas 1. Kilmės įrodymų patikrinimai vėliau atliekami atsitiktinai arba kai importuojančios šalies muitinės turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, juose išvardytų prekių kilmės statuso arba dėl kitų šio Protokolo reikalavimų vykdymo. 2. Pagal 1 dalies nuostatas importuojančios šalies muitinė eksportuojančios šalies muitinei grąžina judėjimo sertifikatą EUR.1 ir sąskaitą-faktūrą, jei ji buvo pateikta, deklaraciją sąskaitoje-faktūroje, arba šių dokumentų kopijas, prireikus nurodydama užklausos priežastis. Bet kurie gauti dokumentai ir informacija, iškeliantys prielaidą, kad kilmės įrodyme pateikta informacija yra neteisinga, persiunčiami kartu su prašymu atlikti patikrinimą. 3. Patikrinimą atlieka eksportuojančios šalies muitinė. Ji turi teisę pareikalauti bet kurių įrodymų ir atlikti bet kurį eksportuotojo sąskaitų patikrinimą ar bet kurį kitą, jos manymu, būtiną patikrinimą. 4. Jei importuojančios šalies muitinė nusprendžia laikinai sustabdyti preferencinio režimo taikymą atitinkamoms prekėms iki to laiko, kol bus gauti patikrinimo rezultatai, importuotojui pasiūloma išleisti prekes, panaudojant reikiamas atsargos priemones. 5. Patikrinimo prašanti muitinė apie patikrinimo rezultatus informuojama kaip galima greičiau. Šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar dokumentai autentiški ir ar nurodytos prekės yra kilusios iš ELPA valstybės, Lietuvos, Europos Bendrijos ar iš vienos kurios nors 3 ir 4 straipsniuose nurodytos valstybės, taip pat ar atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. 6. Jei, esant pagrįstoms abejonėms per dešimt mėnesių nuo prašymo atlikti patikrinimą atsakymas negaunamas arba, jei atsakyme nepakanka informacijos reikiamo dokumento autentiškumui arba tikrajai prekių kilmei nustatyti, prašymą pateikusi muitinė, išskyrus ypatingus atvejus, atsisako teikti lengvatas. 33 straipsnis Ginčų sprendimas Jei dėl 32 straipsnyje numatytų patikrinimo procedūrų kyla ginčai, kurių negali tarpusavyje išspręsti patikrinimo prašanti muitinė bei atsakinga už šio patikrinimo vykdymą muitinė arba kai jos nesutaria dėl šio Protokolo aiškinimo, ginčai perduodami Jungtiniam komitetui. Visais atvejais ginčai tarp importuotojo ir importuojančios šalies muitinės sprendžiami laikantis minėtos Šalies įstatymų. 34 straipsnis Baudos Baudos skiriamos bet kuriam asmeniui, kuris siekdamas pasinaudoti prekėms suteiktu preferenciniu režimu, neteisingai užpildo dokumentą arba dėl jo kaltės dokumente pateikiama neteisinga informacija. 35 straipsnis Laisvosios zonos 1. ELPA valstybės ir Lietuva imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad kilmės įrodymą turinčios prekės, transportavimo metu padėtos Šalių teritorijoje esančioje laisvojoje zonoje, nebūtų pakeičiamos kitomis ir nebūtų kitaip apdorojamos, išskyrus apsaugą nuo gedimo. 2. Netaikant 1 dalies nuostatų, kai ELPA valstybės arba Lietuvos kilmės prekės su kilmės įrodymu importuojamos į laisvąją zoną ir yra apdirbamos ar perdirbamos, atitinkami pareigūnai eksportuotojo prašymu išduoda naują judėjimo sertifikatą EUR.1, jei atliktas apdirbimas ar perdirbimas atitinka šio Protokolo nuostatas. VII DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 36 straipsnis Muitinės ir prekių kilmės klausimų pakomitetis Siekiant padėti Jungtiniam komitetui vykdyti jo funkcijas ir užtikrinti nuolatinį informacijos pasikeitimo ir konsultacijų tarp ekspertų procesą, pagal šios Sutarties 28 straipsnio 5 dalį įsteigiamas Jungtinio komiteto Muitinės ir prekių kilmės klausimų pakomitetis. Pakomitetis sudaromas iš Šalių muitinės ir prekių kilmės klausimų ekspertų. ______________ B PROTOKOLO I PRIEDAS II priedo sąrašo įvadinės pastabos 1 pastaba: Sąraše išdėstytos sąlygos, kurias įvykdžius visos prekės laikomos pakankamai apdirbtomis ar perdirbtomis vadovaujantis Protokolo 6 straipsniu. 2 pastaba: 2.1. Pirmieji du stulpeliai sąraše skirti gautai prekei apibūdinti. Pirmame stulpelyje nurodoma pozicija arba skirsnis pagal Suderintą sistemą, o antrame stulpelyje pateikiamas prekių, priskiriamų tai pozicijai ar skirsniui, apibūdinimas pagal šią sistemą. 3 ar 4 stulpelyje nurodyta kiekvienam įrašui pirmuose dviejuose stulpeliuose skirta taisyklė. Kartais kai prieš įrašą pirmame stulpelyje yra raidės „ex“, jos rodo, kad 3 ar 4 stulpelio taisyklės taikomos tik tai pozicijos daliai, kuri aprašyta 2 stulpelyje. 2.2. Jei 1 stulpelyje sugrupuotos kelios pozicijos arba nurodytas skirsnio numeris ir todėl 2 stulpelyje prekių apibūdinimas pateiktas nedetalizuojant, tai 3 ar 4 stulpelio taisyklės taikomos visoms prekėms, pagal Suderintą sistemą klasifikuojamoms 1 stulpelyje nurodyto skirsnio pozicijose arba bet kurioje šiame stulpelyje nurodytoje pozicijoje. 2.3. Jei toje pačioje pozicijoje klasifikuojamoms skirtingoms prekėms taikomos skirtingos taisyklės, kiekvienoje įtraukoje aprašoma ta pozicijos dalis, kuriai taikomos gretimos 3 ar 4 stulpelio taisyklės. 2.4. Jei įrašui pirmame ir antrame stulpelyje taisyklė nurodyta ir 3, ir 4 stulpeliuose, eksportuotojas gali pasirinktinai taikyti taisyklę, nurodytą 3 arba 4 stulpelyje. Jei 4 stulpelyje kilmės taisyklė nenurodyta, turi būti taikoma 3 stulpelyje nurodyta taisyklė. 3 pastaba: 3.1. Šio Protokolo 6 straipsnio nuostatos kilmės statusą įgijusioms prekėms, naudojamoms kitų prekių gamyboje, taikomos nepriklausomai nuo to, ar kilmės statusas įgytas toje gamykloje, kurioje šios prekės naudojamos, ar kitoje valstybės, šios sutarties Šalies, įmonėje. Pavyzdys: Variklis, klasifikuojamas 84.07 pozicijoje, kuriam taisyklė nurodo, kad neturinčių kilmės statuso medžiagų vertė negali sudaryti daugiau kaip 40 proc. ex-works kainos, yra pagamintas „iš kitų plieno lydinių, kuriems forma suteikiama kalimo būdu“, klasifikuojamų ex 72.24 pozicijoje. Jei šis kaltinis dirbinys buvo nukaltas valstybėje, šios sutarties Šalyje, iš neturinčio kilmės statuso lydinio, tai jis kilmės statusą įgavo pagal sąrašo ex 72.24 pozicijai skirtą taisyklę. Apskaičiuojant variklio vertę, šis kaltinis dirbinys gali būti laikomas turinčiu tos Šalies kilmės statusą, nesvarbu ar jis buvo pagamintas toje pačioje gamykloje, ar kitoje gamykloje sutarties Šalyje. Taigi sumuojant panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę, neturinčio kilmės statuso lydinio vertė neįskaičiuojama. 3.2. Sąrašo taisyklė apibrėžia būtiną minimalų apdirbimą ar perdirbimą, didesnis apdirbimas ir perdirbimas taip pat suteikia kilmės statusą; ir atvirkščiai, mažesnis apdirbimas ar perdirbimas kilmės statuso nesuteikia. Taigi jei taisyklėje nurodyta, kad tam tikrame gamybos etape gali būti panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga, tokią medžiagą leidžiama naudoti ankstesniame gamybos etape, bet neleidžiama jos naudoti vėlesniame etape. 3.3. Nepažeidžiant 3.2 pastabos, jei taisyklė nurodo, kad gali būti panaudotos „medžiagos, klasifikuojamos bet kurioje pozicijoje“, vadinasi, gali būti panaudotos ir tos medžiagos, kurios klasifikuojamos toje pačioje pozicijoje kaip ir prekė, tačiau tam naudojimui gali būti taikomi konkretūs apribojimai, kurie taip pat gali būti numatyti taisyklėje. Tačiau „gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų bet kurioje pozicijoje, įskaitant ir tas medžiagas, kurios klasifikuojamos toje pačioje pozicijoje kaip ir prekė“ reiškia, kad gali būti naudojamos medžiagos, klasifikuojamos bet kurioje pozicijoje, išskyrus tas, kurios turi tą patį aprašymą, kaip sąrašo 2 stulpelyje nurodytos prekės. 3.4. Kai sąrašo taisyklė nurodo, kad prekė gali būti pagaminta daugiau nei iš vienos medžiagos, tai reiškia, kad gali būti panaudota bet kuri viena ar daugiau medžiagų. Nebūtina, kad būtų panaudotos visos medžiagos. Pavyzdys: Audiniams, klasifikuojamiems HS 52.08–52.12 pozicijose, taisyklė nurodo, kad gali būti panaudoti natūralūs pluoštai ir kad su kitomis medžiagomis gali būti panaudotos ir cheminės medžiagos. Tai nereiškia, kad turi būti panaudotos abi rūšys; galima naudoti vieną ar kitą, arba abi rūšis kartu. 3.5. Jei sąrašo taisyklė nurodo, kad prekė turi būti pagaminta iš tam tikros medžiagos, ši sąlyga, be abejonės, nedraudžia naudoti kitų medžiagų, kurios dėl sau būdingos prigimties negali atitikti taisyklės. (Žr. taip pat 6.2 pastabą, skirtą tekstilei). Pavyzdys: Taisyklė paruoštoms maisto prekėms, klasifikuojamoms 19.04 pozicijoje, tiksliai nurodo nenaudoti grūdų arba jų darinių, bet nedraudžia naudoti mineralinių druskų, cheminių medžiagų ar kitų priedų, kurie nėra grūdų gaminiai. Tačiau tai netaikoma prekėms, kurios, nors ir negali būti pagamintos iš tam tikros sąraše nurodytos medžiagos, gali būti pagamintos iš tos pačios prigimties medžiagos ankstesniame gamybos etape. Pavyzdys: Jei drabužis, klasifikuojamas ex 62 skirsnyje, yra pagamintas iš neaustinių medžiagų ir jei šios rūšies gaminiams leidžiama naudoti tik neturinčius kilmės verpalus, tai negalima pradėti gamybos nuo neturinčios kilmės neaustinės medžiagos, net jei neaustinės medžiagos ir negali būti gaminamos iš verpalų. Tokiu atveju pradinė medžiaga paprastai turėtų būti ankstesnio nei verpalai gamybos etapo gaminys, t. y. pluoštas. 3.6. Jei sąrašo taisyklėje nurodyti du maksimalūs neturinčių kilmės statuso naudotinų medžiagų procentiniai dydžiai, tai tų procentinių dydžių negalima sumuoti. Kitais žodžiais, maksimali visų panaudotų neturinčių kilmės statuso medžiagų vertė niekada negali būti didesnė už didžiausią iš nurodytų procentinių dydžių. Be to, konkrečiai medžiagai taikomi procentiniai dydžiai negali būti viršyti. 4 pastaba: 4.1. Terminas „natūralus pluoštas“ sąraše yra vartojamas kitiems pluoštams, nei dirbtinis arba sintetinis pluoštas, apibūdinti. Terminas, skirtas tik gamybos etapams prieš verpimą, įskaitant atliekas, apibūdinti ir, jei kitaip neapibrėžta, apima sukarštą, šukuotą arba kitaip apdirbtą, bet nesuverptą pluoštą. 4.2. Terminas „natūralus pluoštas“ apima arklių ašutus, klasifikuojamus 05.03 pozicijoje, šilką, klasifikuojamą 50.02 ir 50.03 pozicijose, taip pat vilnos pluoštą, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukus, klasifikuojamus nuo 51.01 iki 51.05 pozicijose, medvilnės pluoštą, klasifikuojamą nuo 52.01 iki 52.03 pozicijose ir kitą augalų pluoštą, klasifikuojamą nuo 53.01 iki 53.05 pozicijos. 4.3. Terminai „tekstilinė masė“, „cheminės medžiagos“ ir „medžiagos popieriui gaminti“ vartojami sąraše apibrėžti 50–63 skirsniuose neklasifikuojamas medžiagas, kurios gali būti naudojamos dirbtiniam, sintetiniam ar popieriaus pluoštui, arba verpalams gaminti. 4.4. Terminas „dirbtinis pluoštas“ sąraše vartojamas sintetinių ar dirbtinių siūlų grįžtėms, pluoštui ar atliekoms, klasifikuojamoms nuo 55.01 iki 55.07 pozicijose, apibūdinti. 5 pastaba: 5.1. Jei sąraše prie tam tikros prekės yra nuoroda į šią pastabą, sąrašo 3 stulpelyje pateiktos sąlygos netaikomos jokioms pagrindinėms tekstilės medžiagoms, panaudotoms šios prekės gamyboje, jei jos, kartu paėmus, sudaro 10 ar mažiau procentų nuo bendro visų pagrindinių panaudotų tekstilės medžiagų svorio (žr. taip pat 5.3 ir 5.4 pastabas žemiau). 5.2. Tačiau 5.1 pastaboje minimas leistinasis nuokrypis gali būti taikomas tik mišrioms prekėms, pagamintoms iš dviejų ar daugiau pagrindinių tekstilės medžiagų. Pagrindinės tekstilės medžiagos yra šios: - šilkas, - vilna, - šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai, - švelniavilnių gyvūnų plaukai, - arklių ašutai, - medvilnė, - medžiagos popieriui gaminti ir popierius, - linas, - kanapės, - džiutas ir kitoks luobinis tekstilės pluoštas, - sizalis ir kiti Agave genties augalų tekstilės pluoštai, - kokoso, abakos, ramės ir kitų augalų tekstilės pluoštas, - sintetiniai siūlai, - dirbtiniai siūlai, - srovei laidūs siūlai, - sintetinis polipropileno pluoštas, - sintetinis poliesterio pluoštas, - sintetinis poliamido pluoštas, - sintetinis poliakrilnitrilo pluoštas, - sintetinis poliimido pluoštas, - sintetinis politetrafluoretileno pluoštas, - sintetinis polifenileno sulfido pluoštas, - sintetinis polivinilchlorido pluoštas, - kitoks sintetinis pluoštas, - dirbtinis viskozės pluoštas, - kitoks dirbtinis pluoštas, - verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais polieterio segmentais, pozumentiniai arba ne, - verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais polieterio segmentais, pozumentiniai arba ne, - prekės, klasifikuojamos 56.05 pozicijoje (metalizuotieji verpalai) su ne platesne kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostele, įtvirtinta tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių skaidriais arba spalvotais klijais, - kitos prekės, klasifikuojamos 56.05 pozicijoje. Pavyzdys: Verpalai, klasifikuojami 52.05 pozicijoje, pagaminti iš medvilnės pluošto, klasifikuojamo 52.03 pozicijoje, ir iš sintetinio pluošto, klasifikuojamo 55.06 pozicijoje, yra mišrūs verpalai. Todėl neturintis kilmės statuso sintetinis pluoštas, neatitinkantis kilmės taisyklių (taisyklės reikalauja gaminti iš cheminių medžiagų ar tekstilinės masės), gali sudaryti tik iki 10 proc. tų verpalų svorio. Pavyzdys: Vilnonis audinys, klasifikuojamas 51.12 pozicijoje, pagamintas iš vilnonių verpalų, klasifikuojamų 51.07 pozicijoje, ir sintetinių verpalų iš žaliavinio pluošto, klasifikuojamo 55.09 pozicijoje, yra mišrus audinys. Todėl sintetiniai verpalai, neatitinkantys kilmės taisyklių (taisyklės reikalauja gaminti iš cheminių medžiagų arba tekstilinės masės), arba vilnoniai verpalai, neatitinkantys kilmės taisyklių (taisyklės reikalauja gaminti iš nesukaršto, nešukuoto ar kitaip verpimui neparuošto natūralaus pluošto), arba jų mišinys gali būti panaudoti, jei jų bendras svoris audinyje sudaro ne daugiau kaip 10 proc. audinio svorio. Pavyzdys: Kuokštuoti audiniai, klasifikuojami 58.02 pozicijoje, pagaminti iš medvilninių verpalų, klasifikuojamų 52.05 pozicijoje, ir medvilninio audinio, klasifikuojamo 52.10 pozicijoje, yra tik tada mišri prekė, jei pats medvilninis audinys yra mišrus, t. y. pagamintas iš verpalų, klasifikuojamų dviejose skirtingose pozicijose, arba jei panaudoti medvilniniai verpalai yra mišrūs. Pavyzdys: Jei kuokštuotas tekstilės audinys buvo pagamintas iš medvilninių verpalų, klasifikuojamų 52.05 pozicijoje, ir sintetinio audinio, klasifikuojamo 54.07 pozicijoje, tuomet akivaizdu, kad panaudoti verpalai yra dvi skirtingos bazinės tekstilės medžiagos ir atitinkamai kuokštuotas tekstilės audinys yra mišri prekė. 5.3. Kai prekių sudėtyje yra „verpalų, pagamintų iš poliuretano, segmentuotų su elastingais polieterio segmentais, pozumentinių arba ne“ leistinasis nuokrypis šiems verpalams yra 20 procentų. 5.4. Kai prekėse yra „ne platesnė kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostelė, suklijuota tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių“, leistinasis nuokrypis šiai juostelei yra 30 procentų. 6 pastaba: 6.1. Tekstilės prekėms, prie kurių sąraše pažymėta nuoroda į šią pastabą, tekstilės medžiagos (išskyrus pamušalus ir intarpus), neatitinkančios sąrašo 3 stulpelyje nurodytos taisyklės gatavai konkrečiai prekei, gali būti panaudotos su sąlyga, jei jos klasifikuojamos kitoje nei prekė pozicijoje ir jei jų vertė sudaro ne daugiau kaip 8 proc. prekės ex-works kainos. 6.2. Neprieštaraujant 6.3 pastabai, medžiagos, kurios nėra klasifikuojamos 50–63 skirsniuose, gali būti laisvai naudojamos tekstilės prekių gamyboje, nesvarbu, ar jų sudėtyje yra, ar nėra tekstilės. Pavyzdys: Jei sąrašo taisyklė nurodo, kad tam tikram tekstilės gaminiui, pavyzdžiui, kelnėms, turi būti naudojami verpalai, tai nedraudžiama naudoti ir metalo gaminių, pavyzdžiui, sagų, nes sagos nėra klasifikuojamos 50–63 skirsniuose. Dėl tos pačios priežasties taisyklė nedraudžia naudoti užtrauktukų, nors ir užtrauktukų sudėtyje paprastai yra tekstilės. 6.3. Jei apskaičiuojant neturinčių kilmės statuso panaudotų medžiagų vertę taikoma procentinio dydžio taisyklė, tuomet turi būti įskaityta ir medžiagų, kurios nėra klasifikuojamos 50–63 skirsniuose, vertė. 7 pastaba: 7.1. Pozicijoms ex 27.07, 27.13 – 27.15, ex 29.01, ex 29.02 ir ex 34.03 „specifiniai procesai“ yra šie: a) vakuuminė distiliacija; b) redistiliacija labai tobulu frakcionavimo procesu; c) krekingas; d) riformingas; e) ekstrakcija pasirinktais tirpikliais; f) procesas, susidedantis iš visų šių operacijų: apdorojimo koncentruota sieros rūgštimi, oleumu arba sieros anhidridu; neutralizacija šarminiais reagentais; išblukinimas ir valymas natūraliai aktyvia mase, aktyvuota mase, aktyvuota medžio anglimi arba boksitu; g) polimerizacija; h) alkilinimas; i) izomerizacija. 7.2. Pozicijoms 27.10, 27.11 ir 27.12 „specifiniai procesai“ yra šie: a) vakuuminė distiliacija; b) redistiliacija labai tobulu frakcionavimo procesu; c) krekingas; d) riformingas; e) ekstrakcija pasirinktais tirpikliais; f) procesas, susidedantis iš visų šių operacijų: apdorojimo koncentruota sieros rūgštimi, oleumu arba sieros anhidridu; neutralizacija šarminiais reagentais; išblukinimas ir valymas natūraliai aktyvia mase, aktyvuota mase, aktyvuota medžio anglimi arba boksitu; g) polimerizacija; h) alkilinimas; ij) izomerizacija; k) sunkiosioms alyvoms, klasifikuojamoms tik pozicijoje ex 27.10, desulfuracija vandeniliu, sumažinanti sieros kiekį ne mažiau kaip 85 proc. (ASTM D 1266-59 T metodas); l) prekėms, klasifikuojamoms 2710 pozicijoje, deparafinavimas kitu nei filtravimo būdu; m) tik sunkiosioms alyvoms, klasifikuojamoms tik ex 27.10 pozicijoje, apdorojimas vandeniliu didesniame kaip 20 barų slėgyje ir aukštesnėje kaip 250°C temperatūroje, naudojant kitą katalizatorių nei naudojamas desulfuracijai, kai vandenilis yra aktyvusis cheminės reakcijos komponentas. Vėlesnis tepalinių alyvų, klasifikuojamų ex 27.10 pozicijoje, veikimas vandeniliu (pavyzdžiui, vandenilinis valymas arba išblukinimas), siekiant pagerinti spalvą arba patvarumą, neturėtų būti laikomas specifiniu procesu; n) degiosioms alyvoms, klasifikuojamoms tik ex 27.10 pozicijoje, atmosferinė distiliacija su sąlyga, kad 300°C temperatūroje išgaruoja mažiau kaip 30 proc. šių prekių, įskaitant ir atliekas, tūrio (pagal ASTM D 86 metodą); o) sunkiosioms alyvoms, išskyrus dujines ir degiąsias alyvas, klasifikuojamoms tik ex 27.10 pozicijoje, poveikis aukšto dažnumo elektros iškrova; p) neapdorotiems produktams (išskyrus vazeliną, ozokeritą, lignito vašką, durpių vašką, parafiną, kurio sudėtyje alyva sudaro mažiau kaip 0,75 proc. masės), klasifikuo …