LIETUVOS RESPUBLIKOS IR ELPA JUNGTINIO KOMITETO NUTARIMAS NR

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR ELPA JUNGTINIO KOMITETO NUTARIMAS NR Lietuvos Respublikos ir ELPA Jungtinio komiteto nutarimas NR. 1/1997 „B protokolo pakeitimas“* LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL KILMĖS TAISYKLIŲ LAISVOSIOS PREKYBOS SUTARTYSE PAKEITIMŲ Nuo š.m. balandžio 1 d. Laisvosios prekybos sutartyse su Europos Sąjunga, ELPA valstybėmis ir Baltijos šalimis įsigalios naujosios prekių kilmės taisyklės. Pakeitus kilmės taisykles, įsigalios diagonalinė („paneuropinė“) prekių kilmės kumuliacija tarp Europos Sąjungos, ELPA valstybių, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, o nuo š.m. liepos 1 d. – ir su Lenkija. Kilmės taisyklių pakeitimai, paneuropinės kumuliacijos įvedimas turės teigiamą įtaką įmonių, prekiaujančių su šio regiono šalimis, veiklai. Šiuo metu Europoje galioja dvi laisvosios prekybos sutarčių prekių kilmės taisyklės: Europos Sąjungos ir ELPA šalių. Pagal šias kilmės taisykles prekės laikomos turinčiomis šalies kilmę, jeigu jos pilnai gautos (wholly obtained) toje šalyje arba jeigu jos nėra pilnai gautos šalyje, bet yra pakankamai perdirbto arba apdorotos iki tam tikro šiose taisyklėse numatyto lygio. Skirtumai tarp šių kilmės taisyklių nėra labai dideli, skiriasi tik kai kurie apdorojimo reikalavimai Kombinuotosios nomenklatūros 84 ir 85 skirsniuose klasifikuojamoms prekėms, taip pat skirtingai traktuojamas :draw back“, t.y. muitų grąžinimo (nemokėjimo) už importuotas žaliavas klausimas. 1994 – 1995 m. Europos Sąjungos ir ELPA šalių iniciatyva buvo paruoštos naujos prekių kilmės taisyklės. Šiomis taisyklėmis buvo sujungtos atskiros ES ir ELPA šalių taisyklės, taip pat decentralizuotos atskiros pozicijos, nustatyti pakankamo perdirbimo, reikalingo kilmei įsigyti, reikalavimai. Manytume, kad šis reikalavimų tam tikroms Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoms suvienodinimas ir papildymas neturės esminės įtakos įmonių veiklai. Viena pagrindinių naujųjų prekių kilmės taisyklių nuostatų – diagonalinės prekių kilmės kumuliacijos tarp Europos Sąjungos ir ELPA valstybių, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos įvedimas. Diagonalinė kumuliacija reiškia, kad prekė įgyja kilmę, jeigu jai gaminti panaudotos medžiagos turi atitinkamų šalių, diagonalinės kumuliacijos subjektų, kilmę. Lietuvos sudarytų laisvosios prekybos sutarčių atžvilgiu tai reiškia, kad prekė, pradėta gaminti, pavyzdžiui, Čekijoje, o toliau perdirbama Lietuvoje, įgis lietuvišką kilmę eksportui į Europos Sąjungą, nebūtinai laikantis sąlygos, kad ji turi būti pakankamai perdirbta ar apdoroti. Todėl kilmės įgijimo sąlygos prekyboje tarp atitinkamų šalių žymiai pagerėja, skatinamas ekonominis, ypač pramoninis bendradarbiavimas. Tam, kad būtų išvengta importo muitų „apėjimo“ , esant skirtingoms atitinkamų sutarčių sąlygoms, kai importuojama į perdirbimo šalį tik tam, kad, atlikus neesminę operaciją, eksportuotų į trečiąją šalį, numatomas reikalavimas, kad pridėtinė vertė prekės kilmės šalyje turi viršyti kumuliacijos šalių kilmę turinčių medžiagų vertę. Todėl dėl diagonalinės kumuliacijos sušvelnės kilmės įgijimo sąlygos tik toms prekėms, kurių atžvilgiu prekių kilmės taisyklių reikalavimai pakankamam perdirbimui arba apdorojimui yra griežtesni nei 50  procentų pridėtosios vertės. Diagonalinė kumuliacija iš pirmo žvilgsnio yra palankesnė ES ir ELPA šalims, kadangi ekonominis bendradarbiavimas tarp jų intensyvesnis nei tarp Vidurio Europos šalių. Tačiau Lietuvos sutarčių su ES ir ELPA valstybėmis sąlygos šiuo metu yra panašios, todėl žalos neturėtų būti padaryta. Manytume, kad paneuropinės kumuliacijos taikymas bus naudingas Lietuvos pusei, nes padidėja skaičius valstybių, iš kurių importuojant medžiagas, jas perdirbant ir po to gautas prekes eksportuojant į kumuliacijos šalis, lietuviškos prekės turėtų nuolaidas. Šiuo metu tokia prekių kilmės kumuliacija taikoma tik tarp Europos Sąjungos ir Baltijos šalių bei ELPA ir Baltijos šalių, kai kurios Lietuvos įmonės eksportuoja į Europos Sąjungą savo produkciją, kuri pagaminta iš žaliavų, turinčių latvišką arba estišką kilmę. Diagonalinę prekių kilmės kumuliaciją skirti nuo dvišalės prekių kilmės kumuliacijos. Pastaroji taikoma tarp konkrečios Laisvosios prekybos sutarties šalių. Pavyzdžiui, prekės gaminamos Lietuvoje iš medžiagų, turinčių Europos Sąjungos šalių kilmę, eksportuojamos į Europos Sąjungą, įgyja lietuvišką kilmę. Dvišalėje kumuliacijoje diagonalinės kumuliacijos reikalavimas, kad pridėtoji vertė viršytų panaudotų kito kumuliacijos subjekto kilmę turinčių medžiagų vertę, netaikoma. Nemažai Lietuvos įmonių pasinaudojo šiomis taisyklėmis, eksportuodamos savo produkciją į Europos Sąjungos arba ELPA šalis. Naudodamosi dvišale kumuliacija, Lietuvos lengvosios pramonės įmonės, vykdė Vakarų Europos šalių užsakymus, gamindamos prekes iš užsakovo žaliavų. Ši kilmės kumuliacijos forma liks ir naujosiose prekių kilmės taisyklėse. Kitas esminis naujųjų prekių kilmės taisyklių bruožas – muitų už importuotas medžiagas grąžinimo („draw back“) arba lygiaverčių priemonių (atleidimo nuo muito mokesčių su sąlyga, kad prekės, kuriose panaudotos importuotos žaliavos, bus eksportuojamos) uždraudimas. Tiesa, paskutiniu metu buvo nuspręsta netaikyti muitų grąžinimo draudimo medžiagoms ir žaliavoms, importuotoms iš šalių, diagonalinės kumuliacijos subjektų. Europos Sąjungos prekių kilmės taisyklės „draw back“ leido taikyti. Pagal ELPA sutartį „draw back“ buvo draudžiamas, nors Baltijos ir kai kurių kitų Vidurio Europos šalių atžvilgiu „draw back“ uždraudimas buvo atidėtas. Atleidimas nuo muito prekių kilmės taisyklių pakeitimo iniciatorių buvo traktuotas kaip subsidija, todėl buvo sutarta uždrausti „draw back“, taikant laisvosios prekybos sutarčių nuostatas. „Draw back“ uždraudimas gali turėti tam tikros neigiamos įtakos Lietuvos įmonių veiklai. Šiuo metu „draw back“ faktiškai taikomas naudojant laikinojo įvežimo procedūrą. Kaip tik tokią procedūrą naudoja daugelis lengvosios pramonės įmonių. Įsigaliojus naujosioms kilmės taisyklėms, jeigu įmonė už importuotas medžiagas (neturinčias diagonalinės kumuliacijos subjektų kilmės), iš kurių pagamintos eksportuojamos prekės, nėra sumokėjusi muito mokesčių, jai EUR.1 sertifikatai nebus išduodami. Tačiau Užsienio reikalų ministerijos turimais duomenimis laikinojo įvežimo perdirbti procedūra dažniausiai naudojama žaliavoms ir medžiagoms, turinčioms šalių, diagonalinės kumuliacijos subjektų, kilmę. Dėl kilmės taisyklių pakeitimo derėjosi Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento, Ūkio ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos darbuotojai. UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS                                              ALGIRDAS SAUDARGAS ______________ Lietuvos – ELPA Jungtinio Komiteto n u t a r i m a s Nr. 1/1997 B PROTOKOLO PAKEITIMAS Jungtinis Komitetas, Atsižvelgdamas į B protokolą, kuriame apibrėžiama sąvoka „prekės, turinčios kilmę“ bei aptariami administracinio bendradarbiavimo būdai, Atsižvelgdamas į Sutarties tarp Lietuvos ir ELPA valstybių Tarpusavio supratimo protokolo 1 punktą, pagal kurį Sutarties Šalys paskelbia apie savo pasiruošimą, atitinkamoms institucijoms priėmus sprendimą dėl Europos kumuliacijos taikymo, atitinkamai pritaikyti B protokolą, Pažymėdamas, kad išplėsta kumuliacijos sistema yra labai pageidautina, suteikianti galimybę naudoti medžiagas, turinčias ELPA valstybių, t. y. Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos, arba Lietuvos kilmę, taip pat Europos Bendrijos, Europos Ekonominės Erdvės, Vengrijos, Lenkijos, Čekijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Rumunijos, Bulgarijos, Slovėnijos, Estijos ar Latvijos kilmę, tam, kad padidintų šios Sutarties efektyvumą, Pažymėdamas, kad Lichtenšteino Kunigaikštystė, Valstybė, šios Sutarties Šalis, yra susieta muitų sąjunga su Šveicarija, toliau pažymint, kad Lichtenšteino Kunigaikštystė yra Sutarties dėl Europos Ekonominės Erdvės Šalis, iš Lichtenšteino eskportuojamos prekės, turinčios kilmę, pilnai gautos ar pakankamai perdirbtos ar apdorotos, sutinkamai su taikomų kilmės taisyklių nuostatomis, yra dėl to pažymėtos kaip turinčios arba „Šveicarijos“, arba „Europos Ekonominės Erdvės“ kilmę, Pažymėdamas, kad dėl aukščiau minėtų priežasčių, yra reikalingi sąvokos „prekės, turinčios kilmę“, apibrėžimo pakeitimai, Pažymėdamas, kad tam tikrus perdirbimo reikalavimus, kad medžiagos, neturinčios kilmės, įgytų kilmę turinčių statusą, reikia pakeisti, atsižvelgiant į perdirbimo technikos vystymąsi, Pažymėdamas, kad atsižvelgiant į patirtį, perdirbimo taisyklių sąrašo pateikimas galėtų būti patobulintas išplečiant jį taip, kad apimtų visas Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (HS) pozicijas, Atsižvelgdamas į HS peržiūrėjimą, kuris įsigaliojo 1996 m. sausio 1 d., Pažymėdamas, kad tinkamam šios Sutarties funkcionavimui yra reikalinga į vieną tekstą įtraukti visas nuorodas, norint, kad tai palengvintų ūkio subjektų ir muitinės institucijų darbą, Pažymėdamas Lichtenšteino ir Šveicarijos ketinimą paskelbti, patvirtinant šį nutarimą, pakeistosios Sutarties laikiną taikymą, kol bus įvykdytos šios Sutarties 39 straipsnio sąlygos, Atsižvelgdamas į šios Sutarties 32 straipsnį, įgalinantį Jungtinį Komitetą pakeisti šios Sutarties priedus ir protokolus, NUTARIA: 1. B protokolas pakeičiamas redakcija, pateikta šio nutarimo priede. 2. Šis nutarimas įsigalioja 1997 m. balandžio 1 d., su sąlyga, kad Lietuva praneš kitoms Valstybėms, šios Sutarties šalims, kad yra įvykdyti konstituciniai reikalavimai šio nutarimo įsigaliojimui. Tuo atveju, jeigu toks pranešimas nebus gautas iki nurodytos datos, nutarimas įsigalios pirmąją kito mėnesio dieną po to, kai bus pateiktas minėtas pranešimas. 3. Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos Generalinis sekretorius deponuos šio nutarimo tekstą pas Depozitarą. TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašę įgalioti asmenys pasirašė šį Jungtinio komiteto nutarimą. SUDARYTA Ženevoje šią 1997 m. kovo 6 dieną vienu egzemplioriumi lietuvių ir anglų kalbomis. Lietuvos Respublikos vardU           Islandijos Respublikos vardu Lichtenšteino Kunigaikštystės vardu Norvegijos Karalystės vardu Šveicarijos Konfederacijos vardu ______________ B PROTOKOLAS dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų TURINYS I SKYRIUS              BENDROSIOS PASTABOS 1 straipsnis                 Apibrėžimai II skyrius             Prekių kilmės koncepcijos apibrėžimas 2 straipsnis                 Kilmės kriterijai 3 straipsnis                 Dvišalė kumuliacija 4 straipsnis                 Diagonalinė kilmės kumuliacija 5 straipsnis                 Pilnai gautos prekės 6 straipsnis                 Pakankamai perdirbtos arba apdorotos prekės 7 straipsnis                 Nepakankamas perdirbimas ar apdorojimas 8 straipsnis                 Kvalifikavimo vienetas 9 straipsnis                 Reikmenys, atskiros dalys ir įrankiai 10 straipsnis               Rinkiniai 11 straipsnis               Neutralūs elementai III SKYRIUS           TERITORINIAI REIKALAVIMAI 12 straipsnis               Teritoriškumo principas 13 straipsnis               Tiesioginis transportavimas 14 straipsnis               Parodos IV SKYRIUS           GRĄŽINIMAS ARBA ATLEIDIMAS 15 straipsnis               Draudimas grąžinti arba atleisti nuo muito mokesčio V SKYRIUS             KILMĖS ĮRODYMAS 16 straipsnis               Bendrieji reikalavimai 17 straipsnis               Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo procedūra 18 straipsnis               Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas po eksportavimo 19 straipsnis               Judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato išdavimas 20 straipsnis               Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas pagal anksčiau išduotą kilmės įrodymą 21 straipsnis               Deklaracijos įrašymo sąskaitoje sąlygos 22 straipsnis               Patikimas eksportuotojas 23 straipsnis               Kilmės įrodymo galiojimas 24 straipsnis               Kilmės įrodymo pateikimas 25 straipsnis               Importavimas dalimis 26 straipsnis               Atleidimas nuo formalaus kilmės įrodymo 27 straipsnis               Papildomi dokumentai 28 straipsnis               Kilmės įrodymo ir papildomų dokumentų saugojimas 29 straipsnis               Neatitikimai ir formalios klaidos 30 straipsnis               Sumos, išreikštos atsiskaitymo vienetais VI SKYRIUS           SUSITARIMAS DĖL ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO 31 straipsnis               Tarpusavio bendradarbiavimas 32 straipsnis               Kilmės įrodymų patikrinimas 33 straipsnis               Ginčų sprendimas 34 straipsnis               Baudos 35 straipsnis               Laisvosios zonos VII SKYRIUS          Baigiamosios PASTABOS 36 straipsnis               Muitinių ir kilmės reikalų pakomitetis I SKYRIUs BENDROSIOs pastabos 1 straipsnis Apibrėžimai Šiame protokole: (a) „gamyba“ reiškia bet kokį apdirbimą ar perdirbimą, įskaitant surinkimą ar specifines operacijas; (b) „medžiaga“ reiškia bet kokią prekės gamybai panaudotą sudėtinę dalį, žaliavą, komponentą arba detalę ir t. t.; (c) „prekė“ reiškia pagamintą prekę, nors ji gali būti skirta vėlesniam panaudojimui kitoje gamybinėje operacijoje; (d) „prekės“ reiškia ir medžiagas, ir prekes; (e) „muitinė vertė“ reiškia vertę, nustatytą pagal 1994 m. Sutartį dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio taikymo (Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl muitinio įvertinimo); (f) „ex-works kaina“ reiškia kainą, sumokėtą už prekės pagaminimą gamintojui ELPA valstybėje arba Lietuvoje, kurio įmonėje yra atliktas galutinis apdorojimas ar perdirbimas, su sąlyga, kad į kainą įeina visų panaudotų medžiagų vertė, atskaičiavus visus vidinius mokesčius, kurie yra ar gali būti grąžinami, eksportuojant gautą prekę; (g) „medžiagų vertė“ reiškia panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų muitinę vertę importavimo metu arba, jei tai nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmąją nustatytą kainą, sumokėtą už medžiagas ELPA valstybėje arba Lietuvoje; (h) „kilmės statusą turinčių medžiagų vertė“ reiškia (g) punkte apibrėžtų medžiagų vertę, taikomą mutatis mutandis; (i) „pridėtoji vertė“ reiškia prekės ex-works kainą, atmetus visų panaudotų prekių, kilusių ne valstybėje, kurioje prekė buvo pilnai gauta, muitinę vertę; (j) „skirsniai“ ir „pozicijos“ reiškia skirsnius ir pozicijas (keturženkliai kodai), naudojamus nomenklatūroje, kuri sudaro Harmonizuotą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą, šiame Protokole vadinamą „Harmonizuota Sistema“ arba „HS“; (k) „klasifikuotas“ reiškia prekės arba medžiagos priskyrimą tam tikrai pozicijai; (l) „siunta“ reiškia prekes, kurias vienu metu vienas eksportuotojas siunčia vienam gavėjui arba siunčiamas naudojant vieną transporto dokumentą arba, jei toks dokumentas nenaudojamas, naudojant atskirą sąskaitą; (m) „teritorijos“ apima ir teritorinius vandenis. (u) „atsiskaitymo vienetai“ turi būti ECU ekvivalentai. II SKYRIUS PREKIŲ KILMĖS KONCEPCIJOS APIBRĖŽIMAS 2 straipsnis Kilmės kriterijai 1. Įgyvendinant šią Sutartį, šios prekės laikomos turinčiomis ELPA valstybės kilmę: (a) prekės, pilnai gautos ELPA valstybėje šio Protokolo 5 straipsnio prasme; (b) prekės, gautos ELPA valstybėje, bet savo sudėtyje turinčios medžiagų, kurios nėra čia pilnai gautos, su sąlyga, kad tokios medžiagos yra pakankamai perdirbtos ar apdorotos ELPA valstybėje šio Protokolo 6 straipsnio prasme; (c) prekės, kilusios Europos Ekonominėje Erdvėje, Susitarimo dėl Europos Ekonominės Erdvės 4 protokolo prasme. 2. Įgyvendinant šią Sutartį, šios prekės laikomos turinčiomis Lietuvos kilmę: (a) prekės, pilnai gautos Lietuvoje šio Protokolo 5 straipsnio prasme; (b) prekės, gautos Lietuvoje, bet savo sudėtyje turinčios medžiagų, kurios nėra čia pilnai gautos, su sąlyga, kad tokios medžiagos yra pakankamai perdirbtos ar apdorotos Lietuvoje šio Protokolo 6 straipsnio prasme. 3 straipsnis Dvišalė kilmės kumuliacija 1. Medžiagos, turinčios ELPA valstybės kilmę, yra laikomos turinčiomis Lietuvos kilmę, jeigu jos panaudotos ten gautos prekės gamyboje. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos, su sąlyga, kad jos turi būti apdorotos ar perdirbtos daugiau, negu nurodyta šio Protokolo 7 straipsnio 1 punkte. 2. Medžiagos, turinčios Lietuvos kilmę, yra laikomos turinčiomis ELPA valstybės kilmę, jeigu jos panaudotos ten gautos prekės gamyboje. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos, su sąlyga, kad jos turi būti apdorotos ar perdirbtos daugiau, negu nurodyta šio Protokolo 7 straipsnio 1 punkte. 4 straipsnis Diagonalinė kilmės kumuliacija 1. Įvykdant 2 bei 3 punktų sąlygas, medžiagos, turinčios Lenkijos, Čekijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Bulgarijos, Rumunijos, Latvijos, Vengrijos, Estijos, Slovėnijos arba ES kilmę, sutarčių tarp ELPA valstybių ir Lietuvos ir šių valstybių arba ES prasme, yra laikomos turinčiomis ELPA valstybių ir Lietuvos kilmę, jeigu jos yra panaudojamos ten gautos prekės gamyboje. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 2. Prekė, įgijusi kilmę remiantis 1 punkto nuostatomis, toliau laikoma turinčia ELPA valstybės ar Lietuvos kilmę, jeigu jos pridėtinė vertė yra didesnė nei naudojamų medžiagų, turinčių bet kurios iš kitų valstybių ar ES kilmę, kaip nurodyta 1 punkte. Jeigu taip nėra, ta prekė yra laikoma turinčia 1 punkte nurodytų valstybės arba ES kilmę, kurios kilmę turinčios medžiagos sudaro didžiausią medžiagų vertę. Nustatant kilmę, nebus atsižvelgiama į medžiagas, turinčias 1 punkte nurodytų, kitų valstybių ar ES kilmę, kurios buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos ELPA valstybėje ar Lietuvoje. 3. Kumuliacija, numatyta šiame straipsnyje, gali būti taikoma tik tada, kai naudojamos medžiagos yra įgavusios turinčios kilmę prekės statusą, taikant identiškas šiame Protokole nurodytoms kilmės taisykles. ELPA valstybės ir Lietuva suteiks viena kitai informaciją apie sutartis ir jose nustatytas kilmės taisykles, sudarytas su 1 punkte nurodytomis kitomis valstybėmis ar ES. 5 straipsnis Pilnai gautos prekės 1. Pilnai ELPA valstybėje ar Lietuvoje gautomis prekėmis yra laikomos: (a) mineraliniai produktai, išgauti iš jų žemės gelmių ar jūros dugno; (b) čia išauginti augaliniai produktai; (c) čia gimę ir užauginti naminiai gyvuliai; (d) prekės, pagamintos iš čia užaugintų naminių gyvulių; (e) čia gautos medžioklės ar žvejybos prekės; (f) jūrų žvejybos ir kitos prekės, gautos neteritoriniuose šios Sutarties Šalies vandenyse jos laivais; (g) jų plaukiojančiose įmonėse tik iš (f) papunktyje nurodytų prekių pagamintos prekės; (h) čia surinkti naudoti daiktai, naudojami tik kaip antrinės žaliavos, įskaitant naudotas padangas, tinkančias tik restauruoti arba panaudoti kaip atliekas; (i) antrinės žaliavos ir atliekos, atsirandančios čia vykstančiuose gamybos procesuose; (j) prekės, gautos iš jūros dugno ar podugnio už jų teritorinių vandenų su sąlyga, kad jų turi išskirtines teises naudotis šiuo dugnu ar podugniu; (k) prekės, pagamintos čia tik iš prekių, išvardintų (a) – (j) papunkčiuose. 2. Terminai „jų laivai“ ir „jų plaukiojančios įmonės“, vartoti 1 punkto (f) ir (g) papunkčiuose, taikomi tik laivams ir plaukiojančioms įmonėms: (a) kurie yra registruoti ELPA valstybėje ar Lietuvoje; (b) kurie plaukioja su ELPA valstybės ar Lietuvos vėliava; (c) kurių bent 50% priklauso ELPA valstybės ar Lietuvos piliečiams ar kompanijai, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje iš šių Valstybių ir kurios vadybininkas ar vadybininkai, valdybos arba tarybos pirmininkas ir dauguma tokių valdybų narių yra ELPA valstybės ar Lietuvos piliečiai, ir kurioje, be to, jei tai yra ūkinė bendrija arba ribotos atsakomybės bendrovė, bent pusė kapitalo priklauso šioms valstybėms, jų institucijoms arba piliečiams; (d) kurių kapitonas ir laivo vadovaujanti įgulos sudėtis yra ELPA valstybės ar Lietuvos piliečiai; (e) kurių bent 75% laivo įgulos narių yra ELPA valstybės ar Lietuvos piliečiai. 6 straipsnis Pakankamai apdorotos ar perdirbtos prekės 1. Išaiškinant 2 straipsnį, prekės, kurios nėra pilnai gautos, vadinamos pakankamai apdorotomis ar perdirbtomis, kai įvykdytos II Priedo sąraše nurodytos sąlygos. Aukščiau nurodytos sąlygos visoms šioje Sutartyje numatytoms prekėms nustato apdorojimą ar perdirbimą, kuris turi būti atliktas, jei panaudotos neturinčios Šalių kilmės medžiagos, ir taikomas tik tokioms medžiagoms. Atitinkamai, jei prekė įgijo kilmę, įvykdžius sąraše nurodytas sąlygas ir po to ji yra naudojama kitos prekės gamyboje, tai sąlygos, kurios taikomos pastarajai prekei, nėra taikomos pirmajai prekei, ir nėra įvertinamos neturinčios kilmės medžiagos, kurios galėjo būti panaudotos ją gaminant. 2. Neprieštaraujant 1 punktui, neturinčios kilmės medžiagos, kurios pagal sąraše nurodytas sąlygas neturėtų būti naudojamos šios prekės gamybai, vis dėlto gali būti panaudojamos su sąlyga, kad: (a) jų bendra vertė neviršija 10% prekės ex-works kainos; (b) sąraše nurodytos neturinčių kilmės medžiagų maksimalios vertės procentinės išraiškos neviršijamos daugiau, negu nurodyta šiame punkte. Šis punktas netaikomos prekėms, klasifikuojamoms Harmonizuotos Sistemos 50–63 skyriuose. 3. 1 ir 2 punktai yra taikomi, išskyrus atvejus, nurodytus 7 straipsnyje. 7 straipsnis Nepakankamo apdorojimo ar perdirbimo operacijos 1. Nepriklausomai nuo to, ar įvykdyti 6 straipsnio reikalavimai, kilmės statuso nesuteikia šios nepakankamo apdorojimo ar perdirbimo operacijos: (a) operacijos, kurios užtikrina prekės išsaugojimą sandėliuojant bei transportuojant (ventiliacija, džiovinimas, šaldymas, dėjimas į druskos, sieros dioksido ar kitus tirpalus, pažeistų dalių pašalinimas ir panašios operacijos); (b) paprastos operacijos: dulkių nuvalymas, persijojimas, rūšiavimas, klasifikavimas, surinkimas (įskaitant komplektų sudarymą), perplovimas, dažymas, pjaustymas); (c) (i) perpakavimas, prekių įpakavimų išardymas ir surinkimas; (ii) išpilstymas į butelius ar kitas talpas, sudėjimas į dėžes, pritvirtinimas prie lentų ir pan. ir kitos paprastos įpakavimo operacijos; (d) etikečių, lipdukų ar kitų atpažinimo ženklų pritvirtinimas ant prekių ar jų įpakavimo; (e) paprastas vienos ar daugiau rūšių prekių sumaišymas, kai vienas ar keli mišinio komponentai netenkina šiame Protokole išdėstytų sąlygų, įgalinančių prekes vadinti kilusiomis ELPA valstybėje ar Lietuvoje; (f) paprastas detalių surinkimas, sudarant vieną prekę; (g) kelių ar daugiau operacijų, išvardytų (a) – (f) papunkčiuose, atlikimas; (h) gyvulių skerdimas. 2. Nustatant, ar tam tikros prekės apdorojimas ar perdirbimas yra nepakankamas pagal 1 punkto sąlygas, kartu įvertinamos visos ELPA valstybėje ar Lietuvoje atliktos operacijos. 8 straipsnis Kvalifikavimo vienetas 1. Kvalifikavimo vienetu, taikant šio Protokolo nuostatas, yra tam tikra prekė, kuri yra vadinama baziniu vienetu, apibrėžiant klasifikavimą pagal Harmonizuotos Sistemos nomenklatūrą. Iš to išeina, kad: (a) kai prekė, sudaryta iš grupės arba rinkinio gaminių, klasifikuojama vienoje Harmonizuotos Sistemos pozicijoje, ta visuma sudaro kvalifikavimo vienetą; (b) kai siuntą sudaro daug identiškų prekių, klasifikuojamų tą pačią Harmonizuotos Sistemos poziciją, šio Protokolo nuostatos taikomos individualiai kiekviena prekei. 2. Jeigu pagal Harmonizuotos Sistemos 5 bendrąją taisyklę įpakavimas klasifikuojamas kartu su preke, jis taip pat nagrinėjamas kartu su preke, nustatant kilmę. 9 straipsnis Reikmenys, atskiros dalys ir įrankiai Reikmenys, atskiros dalys ir įrankiai, siunčiami kartu su įrenginiu, mašina, aparatu ar transporto priemone, jei jie yra įrenginio dalis ir įskaityti į jo kainą arba neįvertinti atskirai, yra laikomi viena preke su įrenginiu, mašina, aparatu ar transporto priemone. 10 straipsnis Rinkiniai Rinkiniai, kurie apibrėžiami pagal 3 bendrąją Harmonizuotos Sistemos taisyklę, turi kilmės statusą, jei visos juos sudarančios prekės turi kilmės statusą. Tačiau jei rinkinys sudarytas iš kilmės statusą turinčių ir neturinčių prekių, rinkinys kaip visuma laikomas turinčiu kilmės statusą su sąlyga, kad kilmės statuso neturinčių prekių vertė neviršija 15 procentų rinkinio ex-works kainos. 11 straipsnis Neutralūs elementai Kad būtų nustatyta, kur prekės yra kilusios, nebūtina nustatyti kilmę jos gamyboje naudojamų: (a) energijos ir kuro; (b) pastatų ir įrengimų; (c) mašinų ir įrankių; (d) prekių, kurios neįeina ar neįeis į galutinę prekės sudėtį. III SKYRIUS TERITORINIAI REIKALAVIMAI 12 straipsnis Teritoriškumo principas 1. II Skyriuje išdėstytos kilmės statuso įgijimo sąlygos turi būti įvykdytos be pertrūkių ELPA valstybėje ar Lietuvoje, išskyrus atvejus, nurodytus 4 ir 2.1(c) straipsniuose. 2. Jei kilmės statusą turinčios prekės, eksportuotos iš ELPA valstybės ar Lietuvos į trečiąją šalį, vėliau grąžinamos, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jei muitinei neįrodoma, kad: (a) grąžintos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir (b) jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus operacijas, būtinas jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba kol buvo eksportuotos. 13 straipsnis Tiesioginis transportavimas 1. Preferencinis režimas pagal šią Sutartį taikomas tik šio Protokolo reikalavimus atitinkančioms prekėms, kurios yra tiesiogiai transportuojamos tarp Sutarties Šalių, arba per teritorijas 4 straipsnyje nurodytų kitų valstybių ar ES. Tačiau, jei būtina, vieną atskirą siuntą sudarančios prekės gali būti transportuojamos per kitas teritorijas, perkraunamos arba sandėliuojamos jose su sąlyga, kad prekės yra tranzito ar sandėliavimo šalių muitinių prižiūrimos ir kad jų atžvilgiu neatliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar jų būklės išsaugojimo operacijas. Kilmės statusą turinčios prekės gali būti transportuojamos vamzdynais per kitas nei Sutarties Šalių teritorijas. 2. 1 punkte pateiktų sąlygų įvykdymą įrodo importuojančios šalies muitinei pateikiami: (a) atskiras transporto dokumentas, kuriame nurodytas kelias iš eksportuojančios šalies per tranzito šalį; arba (b) tranzito šalies muitinės pareigūnų išduotas sertifikatas, kuriame yra: (i) tikslus prekių aprašymas; (ii) prekių iškrovimo ir perkrovimo datos ir, kai žinoma, tų transporto priemonių pavadinimai; ir (iii) sąlygų, kuriose prekės buvo laikomos tranzito šalyje, aprašymas; arba (c) jei šių nėra, kiti patvirtinantys dokumentai. 14 straipsnis Parodos 1. Kilmės statusą turinčioms prekėms, nusiųstoms į parodą 4 straipsnyje nenurodytoje šalyje ar ES, po parodos parduotoms importuoti į ELPA valstybę ar Lietuvą, taikomos šioje Sutartyje numatytos lengvatos, jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad: (a) eksportuotojas atsiuntė šias prekes iš ELPA valstybės ar Lietuvos į valstybę, kurioje vyko paroda, ir ten jas eksponavo; (b) prekės šio eksportuotojo buvo parduotos ar kitaip perduotos asmeniui ELPA valstybėje ar Lietuvoje; (c) prekės buvo persiųstos parodos metu ar netrukus po jos tos pačios būsenos kaip buvo atsiųstos į parodą; ir (d) nuo to laiko, kai jos buvo išsiųstos į parodą, prekės nebuvo naudojamos jokiais kitais tikslais, išskyrus demonstravimą parodoje. 2. Kilmės įrodymas turi būti išduotas arba paruoštas pagal IV skyriaus nuostatas ir pateiktas importuojančios valstybės muitinei įprastu būdu. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Kai būtina, gali būti reikalaujama papildomų dokumentinių įrodymų apie jų eksponavimo sąlygas. 3. 1 punkto sąlygos taikomos bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešajam parodymui, kuris nėra organizuojamas privačiais tikslais parduotuvėse ar komercinės veiklos patalpose, turint tikslą parduoti užsienietiškas prekes, ir kurių metu prekės yra muitinės prižiūrimos. IV SKYRIUS GRĄŽINIMAS ARBA ATLEIDIMAS 15 straipsnis Draudimas grąžinti arba atleisti nuo muito mokesčio 1. Pagal šio Protokolo sąlygas ELPA valstybėje ar Lietuvoje neturi būti taikomas muito grąžinimas ar atleidimas nuo bet kokios rūšies muito mokesčių už neturinčias kilmės medžiagas, kurios yra panaudotos gaminant ELPA valstybėje ar Lietuvoje ar 4 straipsnyje minimų vienoje iš valstybių ar ES kilusias prekes, jei jiems pagal V skyriaus nuostatas yra išduodamas kilmės įrodymas. 2. 1 punkto draudimas taikomas bet kokiam muito mokesčių ar lygiavertį poveikį turinčių rinkliavų, taikomų ELPA valstybėje ar Lietuvoje, panaudotoms gamybai medžiagoms, daliniam ar visiškam grąžinimui, atleidimui nuo mokesčių ar jų nemokėjimui, kur toks grąžinimas, atleidimas ar nemokėjimas yra taikomi, kai iš nurodytų medžiagų pagamintos prekės yra eksportuojamos, bet ne tada, kai jos lieka vidaus vartojimui. 3. Prekių, kurioms išduodamas kilmės įrodymas, eksportuotojas turi būti pasiruošęs bet kuriuo metu, muitinei reikalaujant, pateikti visus reikalingus dokumentus, įrodančius, kad prekių gamybai panaudotoms kilmės statuso neturinčioms medžiagoms nebuvo pritaikytas muito grąžinimas ir kad visi šioms medžiagoms taikomi muito mokesčiai ar lygiavertį poveikį turinčios rinkliavos iš tikrųjų yra sumokėti. 4. 1 – 3 punktų nuostatos taip pat taikomos įpakavimui pagal 8 straipsnio 2 punkto nuostatą, reikmenims, atskiroms dalims ir įrankiams pagal 9 straipsnio nuostatą, rinkiniams pagal 10 straipsnio nuostatą, jei jie neturi kilmės statuso. 5. 1 – 4 punktų nuostatos taikomos tik tokioms medžiagoms, kurioms taikoma ši Sutartis. Be to, jos neturi trukdyti taikyti kainų kompensavimo priemonių eksportuojamiems žemės ūkio produktams, taikomas eksportui pagal šios Sutarties nuostatas. 6. Neprieštaraujant 1 punktui, Lietuva gali vykdyti susitarimus dėl muito mokesčių grąžinimo ar atleidimo nuo muito mokesčių ar rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, taikomus kilmę turinčių prekių gamyboje naudojamoms medžiagoms, laikantis tokių reikalavimų: (a) produktams, kurie yra nurodyti Harmonizuotos Sistemos 25 – 49 ir 64 – 97 skirsniuose, turi būti taikomas 5% arba mažesnis, Lietuvoje galiojantis muito mokestis; (b) produktams, kurie yra nurodyti Harmonizuotos Sistemos 50 – 63 skirsniuose, turi būti taikomas 10% arba mažesnis, Lietuvoje galiojantis muito mokestis. Šio punkto nuostatos taikomos iki 1998 m. gruodžio 31 d. ir bendru sutarimu gali būti peržiūrėtos. V SKYRIUS KILMĖS ĮRODYMAS 16 straipsnis Bendrieji reikalavimai 1. ELPA valstybėje kilusioms prekėms, importuojamoms į Lietuvą bei Lietuvoje kilusioms prekėms, importuojamoms į ELPA valstybę, Sutartyje numatytos lengvatos suteikiamos pateikus vieną iš nurodytų dokumentų: (a) EUR.1 judėjimo sertifikatą, kurio pavyzdys pateikiamas III Priede; arba (b) 21 straipsnio 1 punkte nurodytais atvejais deklaraciją, kurios tekstas pateiktas IV Priede, eksportuotojo įrašytą sąskaitoje, važtaraštyje ar kitame komerciniame dokumente, kuriame prekės išvardytos pakankamai išsamiai, kad būtų galima jas identifikuoti (toliau – „deklaracija sąskaitoje“). 2. Neprieštaraujant 1 punkto nuostatai, 26 straipsnyje nurodytais atvejais šio Protokolo sąlygas atitinkančioms prekėms šios Sutarties lengvatos taikomos nepateikiant prieš tai išvardytų dokumentų. 17 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo procedūra 1. Judėjimo sertifikatas EUR.1 išduodamas eksportuojančios šalies muitinėje eksportuotojui arba eksportuotojo atsakomybe jo įgaliotam asmeniui, pateikus paraišką raštu. 2. Šiuo tikslu eksportuotojas arba jo įgaliotas asmuo užpildo judėjimo sertifikatą EUR.1 ir judėjimo sertifikato anketą, kurių pavyzdžiai pateikiami III Priede. Šios formos užpildomos pagal eksportuojančios šalies įstatymus viena iš Sutarties Šalių oficialių kalbų arba anglų kalba. Jei pildoma ranka, tai užpildoma rašalu spausdintinėmis raidėmis. Prekių aprašymas tam skirtame langelyje turi būti rašomas nepaliekant tuščių eilučių. Jei langelis nepilnai prirašytas, po paskutine aprašymo eilute braukiama horizontali linija, tuščia erdvė perbraukiama. 3. Kreipdamasis EUR.1 sertifikato, eksportuotojas turi būti pasiruošęs judėjimo sertifikatą EUR.1 išduodančios eksporto šalies muitinės pareigūnams reikalaujant bet kuriuo metu pateikti visus reikalingus atitinkamų prekių kilmę įrodančius dokumentus, taip pat įvykdyti kitus šio Protokolo reikalavimus. 4. ELPA valstybės ar Lietuvos muitinėje judėjimo sertifikatas EUR.1 išduodamas, jei prekės yra kilusios iš ELPA valstybės ar Lietuvos arba 4 straipsnyje minimos vienos iš valstybių ar ES ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. 5. Sertifikatus išduodančios muitinės pareigūnai imasi visų būtinų priemonių, kad patikrintų prekės kilmės statusą ir įvykdytų kitus šio Protokolo reikalavimus. Šiuo tikslu jie turi teisę reikalauti bet kokių įrodymų, atlikti eksportuotojo sąskaitų tikrinimą ar bet kokį kitą reikalingą patikrinimą. Sertifikatus išduodantys pareigūnai taip pat turi užtikrinti, kad 2 punkte nurodytos formos yra teisingai užpildytos. Jie tikrina, ar prekių aprašymui skirta erdvė yra užpildyta taip, kad neliktų vietos apgaulingiems įrašams. 6. Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo data nurodoma sertifikato 11 langelyje. 7. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduoda eksportuojančios šalies muitinės pareigūnai ir perduoda eksportuotojui, kai faktiškai eksportavimas yra vykdomas arba garantuotas. 18 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas po eksportavimo 1. Neprieštaraujant 17 straipsnio 7 punktui, išskirtiniais atvejais judėjimo sertifikatas EUR.1 gali būti išduotas po jame nurodytų prekių eksportavimo, jei: (a) jis nebuvo išduotas eksportavimo metu dėl klaidų, netyčinio aplaidumo ar esant nepaprastoms aplinkybėms; arba (b) muitinei įrodoma, kad judėjimo sertifikatas EUR.1 buvo išduotas, bet dėl techninių priežasčių nepripažintas importavimo metu. 2. Vykdydamas 1 punkto sąlygas, eksportuotojas paraiškoje (anketoje) turi nurodyti prekių, kurioms išduodamas sertifikatas, eksportavimo vietą bei datą ir nurodyti prašymo priežastis. 3. Muitinės pareigūnai gali išduoti EUR.1 sertifikatą retrospektyviai tik patikrinę, ar visi eksportuotojo paraiškoje (anketoje) pateikti duomenys atitinka duomenis kituose atitinkamuose eksporto dokumentuose. 4. Retrospektyviai išduodami EUR.1 sertifikatai turi būti patvirtinti viena iš šių frazių: „NACHTRÄGLICH AUSGESTELLT“, „DELIVRE A POSTERIORI“, „RILASCIATO A POSTERIORI“, „ISSUED RETROSPECTIVELY“, „UTGEFID EFTIR A“, „UTSTEDT SENERE“, „IŠDUOTAS PO EKSPORTAVIMO“. 5. 4 punkte nurodytas patvirtinimas įrašomas judėjimo sertifikato EUR.1 langelyje „Pastabos“. 19 straipsnis Judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato išdavimas 1. Judėjimo sertifikato EUR.1 vagystės, pametimo ar sunaikinimo atveju eksportuotojas gali kreiptis į jį išdavusios muitinės pareigūnus, kad muitinėje saugomų eksporto dokumentų pagrindu jie išduotų dublikatą. 2. Taip išduotas dublikatas turi būti patvirtintas vienu iš šių žodžių: „DUPLIKAT“, „DUPLICATA“, „DUPLICATO“, „DUPLICATE“, „EFTIRRIT“, „DUBLIKATAS“. 3. 2 punkte nurodytas patvirtinimas įrašomas judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato langelyje „Pastabos“. 4. Dublikatas, kuriame turi būti nurodyta judėjimo sertifikato EUR.1 originalo išdavimo data, galioja nuo tos datos. 20 straipsnis Judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas pagal anksčiau išduotą kilmės įrodymą Kai kilmės statusą turinčios prekės yra ELPA valstybės ar Lietuvos muitinės priežiūroje, galima pakeisti pirminį kilmės įrodymą vienu ar keliais judėjimo sertifikatais EUR.1, norint persiųsti visus ar dalį šių prekių į kitas muitinės įstaigas ELPA valstybėje ar Lietuvoje. Pakeitimo judėjimo sertifikatas(-ai) EUR.1 išduodami muitinės įstaigoje, kurios priežiūroje yra prekės. 21 straipsnis Deklaracijos įrašymo sąskaitoje sąlygos 1. 16 straipsnio 1 punkto (b) papunktyje nurodytą deklaraciją sąskaitoje gali įrašyti: (a) patikimas eksportuotojas pagal 22 straipsnio sąlygas; (b) bet kuris eksportuotojas kiekvienai siuntai, kurią sudaro viename ar keliuose paketuose supakuotos kilmę turinčios prekės, kurių bendra vertė neviršija 6000 atsiskaitymo vienetų. 2. Deklaracija sąskaitoje gali būti įrašoma, jei sąskaitoje išvardytos prekės vadinamos kilusiomis ELPA valstybėje, Lietuvoje ar 4 straipsnyje nurodytose valstybėse bei ES ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. 3. Įrašantis deklaraciją sąskaitoje eksportuotojas, eksportuojančios šalies muitinės pareigūnams reikalaujant, bet kuriuo metu privalo pateikti prekių kilmę ir kitų šio Protokolo reikalavimų įvykdymą įrodančius dokumentus. 4. Eksportuotojas deklaraciją, kurios tekstas pateiktas IV Priede, gali atspausdinti, atspausti sąskaitoje, važtaraštyje ar kitame komerciniame dokumente, naudodamas vieną iš nurodytų lingvistinių versijų, pagal eksportuojančios šalies įstatymų nuostatas. Deklaracija taip pat gali būti įrašyta ranka, šiuo atveju ji rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis. 5. Eksportuotojas turi pats pasirašyti deklaraciją sąskaitoje. Tačiau patikimas eksportuotojas 22 straipsnio prasme gali nepasirašyti deklaracijos su sąlyga, jei jis raštu pateikia įsipareigojimą eksporto šalies muitinei dėl visiškos atsakomybės už deklaracijas sąskaitose. 6. Eksportuotojas gali įrašyti deklaraciją sąskaitoje, kai prekės, kurioms ji yra skirta, eksportuojamos arba po eksportavimo su sąlyga, kad ji yra pateikiama ne vėliau kaip per dvejus metus po prekių, kurioms ji skirta, importavimo. 22 straipsnis Patikimas eksportuotojas 1. Eksportuojančios šalies atsakingi muitinės pareigūnai gali įgalioti bet kurį eksportuotoją, dažnai siunčiantį prekes pagal šią Sutartį, įrašyti deklaraciją sąskaitoje nepriklausomai nuo prekių vertės. Šių įgaliojimų siekiantis eksportuotojas privalo pateikti muitinei pakankamus prekių kilmės statuso įrodymus, taip pat įsipareigoti vykdyti kitus šio Protokolo reikalavimus. 2. Muitinės pareigūnai gali suteikti patikimo eksportuotojo statusą pagal muitinės nustatytas sąlygas. 3. Muitinės pareigūnai suteikia patikimam eksportuotojui muitinės įgaliojimo numerį, kuris nurodomas sąskaitoje prie deklaracijos. 4. Muitinės pareigūnai kontroliuoja patikimo eksportuotojo įgaliojimų panaudojimą. 5. Muitinės pareigūnai bet kuriuo metu gali nutraukti įgaliojimus. Jie tai įvykdo, jei patikimas eksportuotojas nebeteikia 1 punkte nurodytų garantijų, nebevykdo 2 punkte nurodytų sąlygų ar kitaip pažeidžia įgaliojimus. 23 straipsnis Kilmės įrodymo galiojimas 1. Kilmės įrodymas galioja keturis mėnesius nuo išdavimo eksportuojančioje šalyje datos ir per nurodytą laikotarpį turi būti pateiktas importuojančios šalies muitinės pareigūnams. 2. Kilmės įrodymai, kurie yra pateikti importuojančios šalies muitinės pareigūnams po 1 punkte nurodytos galutinės pateikimo datos, gali būti priimti preferencinio režimo taikymui, jei jie nebuvo pateikti iki galutinės datos dėl išskirtinių aplinkybių. 3. Kitais vėlesnio pateikimo atvejais importuojančios šalies muitinės pareigūnai gali pripažinti judėjimo sertifikatus EUR.1 arba deklaracijas sąskaitose, jei prekės buvo pateiktos jiems iki nurodytos galutinės datos. 24 straipsnis Kilmės įrodymo pateikimas Kilmės įrodymai turi būti pateikti importuojančios šalies muitinės pareigūnams pagal toje šalyje taikomas procedūras. Nurodyti pareigūnai gali reikalauti kilmės įrodymų vertimo, taip pat gali reikalauti, kad importuotojas kartu su importo deklaracija pateiktų įrodymus, kad prekės atitinka šios Sutarties sąlygas. 25 straipsnis Importavimas dalimis Kai importuotojo prašymu ir pagal importuojančios šalies muitinės nurodytas sąlygas klasifikuojamos Harmonizuotos Sistemos XVI ir XVII skirsniuose arba 7308 ir 9406 pozicijose, išmontuotos ar nesurinktos prekės pagal Harmonizuotos Sistemos bendrąją 2(a) taisyklę yra importuojamos dalimis, bendras tokių prekių kilmės įrodymas muitinės pareigūnams pateikiamas importuojant pirmąją dalį. 26 straipsnis Atleidimas nuo formalaus kilmės įrodymo 1. Prekės, kurias privatus asmuo siunčia mažais paketais privačiam asmeniui arba kurie sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį, vadinami turinčiais kilmės statusą ir nereikalaujama pateikti formalių kilmės įrodymų su sąlyga, kad šios prekės nėra importuojamos prekybos tikslais ir yra deklaruotos kaip atitinkančios šio Protokolo reikalavimus ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. Tuo atveju, kai prekės siunčiamos paštu, ši deklaracija gali būti įrašyta muitinės deklaracijoje C2/CP3 arba popieriaus lape, pridedamame prie šio dokumento. 2. Atsitiktinis importas, susidedantis tik iš asmeniniam gavėjų ar keleivių, ar jų šeimų naudojimui skirtų prekių, nelaikomas prekybiniu importu, jei iš prekių prigimties ir kiekio akivaizdu, kad jie nėra importuojami komerciniais tikslais. 3. Be to, bendra šių prekių vertė, kai jos siunčiamos mažais paketais, neturi viršyti 500 atsiskaitymo vienetų, arba 1200 atsiskaitymo vienetų, kai jie sudaro dalį keleivių asmeninio bagažo. 27 straipsnis Papildomi dokumentai 17 straipsnio 3 punkte ir 21 straipsnio 3 punkte nurodyti dokumentai, naudojami įrodyti, kad prekės, kurioms išduodamas judėjimo sertifikatas EUR.1 arba deklaracija sąskaitoje, yra laikomos kilusiomis ELPA valstybėje ar Lietuvoje ar 4 straipsnyje minimose vienoje iš valstybių ar ES ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus, gali būti šie: (a) akivaizdus eksportuotojo arba tiekėjo įvykdytų veiksmų gaminant nurodytas prekes pagrindimas, kuris, pavyzdžiui, yra buhalterinėse knygose arba sąskaitose; (b) ELPA valstybėje ar Lietuvoje išduoti dokumentai, įrodantys gamyboje panaudotų medžiagų kilmę, jei tokie naudojami pagal šių valstybių įstatymus; (c) dokumentai, įrodantys tam tikros prekės gamyboje naudojamų medžiagų apdirbimą ar perdirbimą, išduoti ELPA valstybėje ar Lietuvoje, jei jie naudojami pagal ELPA valstybės ar Lietuvos įstatymus; (d) Judėjimo sertifikatai EUR.1 arba deklaracijos sąskaitose, įrodantys panaudotų medžiagų kilmę, išduoti ar surašyti ELPA valstybėje ar Lietuvoje, pagal šio Protokolo nuostatas, ar 4 straipsnyje minimų vienoje iš valstybių ar ES, laikantis identiškų šiame Protokole nurodytosioms kilmės taisyklių. 28 straipsnis Kilmės įrodymo ir papildomų dokumentų saugojimas 1. Judėjimo sertifikatus EUR.1 gaunantis eksportuotojas mažiausiai trejus metus turi saugoti 17 straipsnio 3 punkte nurodytus dokumentus. 2. Deklaraciją sąskaitoje pateikiantis eksportuotojas mažiausiai trejus metus turi saugoti jos kopiją ir 21 straipsnio 3 punkte nurodytus dokumentus. 3. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduodantys eksportuojančios šalies muitinės pareigūnai mažiausiai trejus metus turi saugoti judėjimo sertifikato anketą, nurodytą 17 straipsnio 2 punkte. 4. Importuojančios šalies muitinės pareigūnai mažiausiai trejus metus saugo jiems pateiktus judėjimo sertifikatus EUR.1 ir deklaracijas sąskaitose. 29 straipsnis Neatitikimai ir formalios klaidos 1. Nedideli neatitikimai tarp įrašų kilmės įrodymo dokumente ir įrašų muitinei pateiktuose dokumentuose, skirtuose prekių importo formalumams atlikti, neturėtų ipso facto anuliuoti kilmės įrodymo, jei tiksliai nustatoma, kad šis dokumentas tikrai skirtas pateiktoms prekėms. 2. Akivaizdžiai formalios klaidos, pavyzdžiui, spausdinimo klaidos kilmės įrodyme, nesukeliančios abejonių dėl to dokumento įrašų teisingumo, neturėtų būti priežastimi atmesti dokumentą. 30 straipsnis Sumos, išreikštos atsiskaitymo vienetais 1. Eksportuojančios šalies nacionaline valiuta išreikštos sumos, ekvivalenčios atsiskaitymo vienetais išreikštoms sumoms, yra nustatomos eksportuojančioje šalyje ir perduodamos kitai šios Sutarties Šaliai. 2. Kai sumos viršija atitinkamas importuojančioje šalyje nustatytas sumas, pastaroji priima jas, jei prekės yra įvertintos eksportuojančios šalies valiuta. Kai prekės yra įvertintos kitos šios Sutarties Šalies ar 4 straipsnyje minimų vienos iš valstybių ar valstybės ES narės valiuta, importuojanti šalis pripažįsta tos valstybės nurodytas sumas. 3. Sumos bet kokia nacionaline valiuta turi būti ekvivalenčios sumoms, išreikštoms atsiskaitymo vienetais, pirmąją 1996 metų spalio mėnesio darbo dieną. 4. Atsiskaitymo vienetais išreikštos sumos ir jų ekvivalentai ELPA valstybės ar Lietuvos nacionaline valiuta peržiūrimi Jungtiniame komitete bet kurios Sutarties Šalies prašymu. Jungtinis komitetas peržiūrėdamas užtikrins, kad nebūtų bet kuria nacionaline valiuta išreikštų sumų santykinio ar absoliutaus sumažėjimo. Šiuo tikslu jis gali nuspręsti pakeisti sumas, išreikštas atsiskaitymo vienetais. VI SKYRIUS susitarimas dėl administracinio bendradarbiavimo 31 straipsnis Tarpusavio bendradarbiavimas 1. ELPA valstybių ir Lietuvos muitinės pareigūnai per EFTA Sekretoriatą pateikia vieni kitiems judėjimo sertifikatų EUR.1 tvirtinimui naudojamų spaudų pavyzdžius ir perduoda už šių sertifikatų ir deklaracijų sąskaitose patikrinimą atsakingų muitinės įstaigų adresus. 2. Stengdamosi užtikrinti tinkamą šio Protokolo taikymą, ELPA valstybės ir Lietuva padeda viena kitai, įgaliodamos muitines, tikrinti judėjimo sertifikatų EUR.1 ir deklaracijų sąskaitose autentiškumą ir šiuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą. 32 straipsnis Kilmės įrodymų patikrinimas 1. Judėjimo sertifikatų EUR.1 ir deklaracijų sąskaitose vėlesnis patikrinimas atliekamas pasirinktinai arba kai importuojančios šalies muitinės pareigūnai turi rimtų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, juose išvardytų prekių kilmės statuso arba dėl kitų šio Protokolo reikalavimų vykdymo. 2. Įgyvendinant 1 punkto nuostatas, importuojančios šalies muitinės pareigūnai grąžina judėjimo sertifikatą EUR.1 ir sąskaitą, jei ji buvo pateikta, arba deklaraciją sąskaitoje, arba šių dokumetų kopijas eksportuojančios šalies muitinės pareigūnams, nurodydami, kur reikia, užklausos priežastis. Bet kokie dokumentai ir informacija apie tai, kad informacija judėjimo sertifikate EUR.1 arba sąskaitoje yra neteisinga, persiunčiami kartu su prašymu atlikti patikrinimą. 3. Patikrinimą atlieka eksportuojančios šalies muitinės pareigūnai. Šiuo tikslu jie turi teisę pareikalauti bet kokių duomenų ir atlikti bet kokį eksportuotojo buhalterinių dokumentų patikrinimą ar bet kokį kitą, jų manymu, būtiną patikrinimą. 4. Jei importuojančios šalies muitinės pareigūnai nusprendžia sustabdyti preferencinį režimą prekėms iki to laiko, kol bus gauti patikrinimo rezultatai, prekės perduodamos importuotojui su sąlyga, kad gali būti panaudotos bet kokios reikalingos prevencinės priemonės. 5. Prašantys patikrinimo muitinės pareigūnai apie patikrinimo rezultatus turi būti informuojami kuo greičiau. Šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar dokumentai yra autentiški ir ar juose nurodytos prekės yra kilusios iš ELPA valstybės ar Lietuvos, ar 4 straipsnyje minimų vienos iš valstybių ar ES ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus. 6. Jei rimtų abejonių atvejais per dešimt mėnesių negautas atsakymas arba jei atsakyme nepakanka informacijos nustatyti prekių kilmę arba dokumento autentiškumą, klausiantieji muitinės pareigūnai, išskyrus išskirtines aplinkybes, atšaukia preferencijas. 33 straipsnis Ginčų sprendimas Jei dėl 32 straipsnyje numatytų patikrinimo procedūrų kyla ginčai, kurie negali būti išspręsti tarp prašančių atlikti patikrinimą muitinės pareigūnų ir atsakingų už šio patikrinimo vykdymą muitinės pareigūnų, ar kai atsiranda nesutarimų dėl šio Protokolo interpretavimo, jie pateikiami Jungtiniam komitetui. Visais atvejais ginčai tarp importuotojų ir importuojančios šalies muitinės pareigūnų sprendžiami tos šalies įstatymų nustatyta tvarka. 34 straipsnis Baudos Bet kuriam asmeniui, kuris neteisingai užpildo arba sudaro sąlygas neteisingai užpildyti dokumentą preferencijoms gauti, skiriamos baudos. 35 straipsnis Laisvosios zonos 1. ELPA valstybės ir Lietuva imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad prekės, kurioms išduotas judėjimo sertifikatas EUR.1 arba deklaracija sąskaitoje-faktūroje, transportavimo metu patekę į laisvąja zoną, esančią jų teritorijoje, nepakeičiami kitomis prekėmis ir neapdorojami kitaip, išskyrus apsaugojimą nuo gedimo. 2. Nepriklausomai nuo 1 punkto nuostatų vykdymo, kai iš ELPA valstybės ar Lietuvos kilusios prekės, kurioms išduotas EUR.1 sertifikatas arba deklaracija sąskaitoje-faktūroje, yra importuojamos į laisvąją ekonominę zoną ir apdorojamos ar perdirbamos, atitinkami pareigūnai eksportuotojo prašymu išduoda naują EUR.1 sertifikatą, jei atliktas apdorojimas ar perdirbimas atitinka šio Protokolo nuostatas. VII SKYRIUS Baigiamosios pastabos 36 straipsnis Muitinių ir kilmės reikalų pakomitetis 1. Sutinkamai su šios Sutarties 28 (5) straipsniu prie Jungtinio komiteto įkuriamas Muitinių ir kilmės reikalų pakomitetis, kuriam pavedama padėti vykdyti Jungtinio komiteto pareigas bei užtikrinti pastovias konsultacijas tarp ekspertų ir pasikeitimą informacija. 2. Šis pakomitetis sudaromas iš šios Sutarties Šalių ekspertų, kurie yra atsakingi už klausimus, susijusius su muitinės ir kilmės reikalais. ______________ I PRIEDAS PRIE 4 PROTOKOLO 4 Protokolo II Priedo sąrašo įvadinės pastabos 1 pastaba: Sąraše išdėstytos sąlygos taikomos visoms prekėms, kurias įvykdžius, jos laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos šio Protokolo 6 straipsnio prasme. 2 pastaba: 2.1. Pirmieji du stulpeliai sąraše skirti gautai prekei apibūdinti. Pirmajame stulpelyje nurodoma pozicija arba skirsnis pagal Harmonizuotą Sistemą, o antrasis stulpelis nurodo šioje sistemoje naudojamą prekių pozicijos ar skirsnio aprašymą. 3 ar 4 stulpeliuose nurodyta kiekvienam įrašui pirmuosiuose dviejuose stulpeliuose skirta taisyklė. Kartais pirmajame stulpelyje yra raidės „ex“, jos nurodo, kad 3 ar 4 stulpelio taisyklė taikoma tik tai nurodytos pozicijos ar skirsnio daliai, kuri aprašyta 2 stulpelyje. 2.2. Jei 1 stulpelyje yra sugrupuotos kelios pozicijos arba nurodytas skirsnis ir todėl prekių aprašymas 2 stulpelyje yra pateiktas nedetalizuojant, taisyklės 3 ar 4 stulpelyje taikomos visoms prekėms, klasifikuojamoms tose Harmonizuotos Sistemos pozicijose ar skirsniuose, kurie nurodyti 1 stulpelyje. 2.3. Jei toje pačioje pozicijoje klasifikuojamoms skirtingoms prekėms taikomos skirtingos taisyklės, kiekvienoje pastraipoje aprašoma ta skirsnio dalis, kuriai taikoma atitinkama 3 ar 4 stulpelio taisyklė. 2.4. Jei įrašui pirmuosiuose dviejuose stulpeliuose taisyklė yra nurodyta abiejuose 3 ir 4 stulpeliuose, eksportuotojas gali pasirinkti alternatyvą taikant 3 stulpelyje arba 4 stulpelyje nurodytą taisyklę. Jei 4 stulpelyje nėra kilmės taisyklės, tai taikoma 3 stulpelyje nurodyta taisyklė. 3 pastaba: 3.1. Šio Protokolo 6 straipsnio nuostatos kilmės statusą įgijusioms prekėms, naudojamoms kitų prekių gamyboje, taikomos nepriklausomai nuo to, ar kilmė įgyta toje gamykloje, kurioje šios prekės naudojamos, ar kitoje gamykloje šios Sutarties Šalyje. Pavyzdys: Variklis, klasifikuojamas pozicijoje Nr. 84.07, kuriam taisyklė nurodo, kad neturinčių kilmės statuso medžiagų vertė negali viršyti 40% ex-works kainos, yra pagamintas iš kitų plieno lydinių, kuriems forma suteikiama kalimo būdu, klasifikuojamų pozicijoje Nr. ex 72.24. Jei šis pusfabrikatis buvo nukaltas šios Sutarties Šalyje, iš neturinčio kilmės statuso lydinio, tai kalimas jam suteikė kilmės statusą pagal sąrašo pozicijai Nr. ex72.24 nurodytą taisyklę. Skaičiuojant variklio vertę, šis pusfabrikatis laikomas kilusiu toje šalyje nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pagamintas toje pačioje gamykloje, ar kitoje gamykloje šios Sutarties Šalyje. Tuo būdu, sumuojant neturinčių kilmės medžiagų vertę, neturinčio kilmės lydinio vertė neįskaitoma. 3.2. Sąrašo taisyklė nurodo reikalaujamą minimalų apdirbimą ar perdirbimą, didesnės apimties apdirbimas ir perdirbimas taip pat suteikia kilmės statusą; ir atvirkščiai, mažesnis apdirbimas ir perdirbimas kilmės statuso nesuteikia. Taigi, jei taisyklėje nurodyta, kad tam tikru gamybos etapu gali būti panaudotos kilmės neturinčios medžiagos, tokių medžiagų panaudojimas ankstesniu gamybos etapu yra leistinas, o jų panaudojimas vėlesniu gamybos etapu, negu nurodyta taisyklėje, yra neleistinas. 3.3. Neprieštaraujant 3.2 pastabai, kurioje taisyklė nurodo, kad medžiagos, klasifikuojamos bet kurioje pozicijoje, gali būti panaudotos, ir medžiagos, klasifikuojamos toje pačioje pozicijoje kaip ir prekė, taip pat gali būti panaudotos, tačiau tam naudojimui gali būti taikomi specifiniai apribojimai, kurie taip pat gali būti numatyti taisyklėje. Tačiau toks pasakymas kaip „gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų bet kurioje pozicijoje, įskaitant kitas medžiagas, klasifikuojamas pozicijoje Nr....“, reiškia, kad tiktai medžiagos, klasifikuojamos toje pačioje pozicijoje kaip ir prekė, kurios aprašymas skiriasi nuo prekės, kuri yra pažymėta sąrašo 2 stulpelyje, gali būti panaudotos. 3.4. Kai sąrašo taisyklė nurodo, kad prekė gali būti pagaminta iš daugiau nei iš vienos medžiagos, tai reiškia, kad bet kuri viena ar daugiau medžiagų gali būti panaudota. Nebūtina, kad visos medžiagos būtų panaudotos. Pavyzdys: Audiniams, klasifikuojamiems skirsniuose Nr. 5208–5212, taisyklė nurodo, kad gali būti panaudoti natūralūs pluoštai ir kad tarp kitų medžiagų cheminės medžiagos taip pat gali būti panaudotos. Tai nereiškia, kad abi rūšys turi būti panaudotos; gali būti naudojami tik natūralūs pluoštai arba cheminės medžiagos, arba abu kartu. 3.5. Jei sąrašo taisyklė nurodo, kad prekė turi būti pagaminta iš tam tikros medžiagos, ši sąlyga nedraudžia naudoti kitų medžiagų, kurios dėl savo prigimties negali atitikti taisyklės (taip pat žiūrėti 6.2 pastabą, skirtą tekstilei). Pavyzdys: Taisyklė paruoštoms maisto prekėms, klasifikuojamoms pozicijoje Nr. 19.04, neleidžia naudoti grūdų arba jų darinių, tačiau nedraudžia naudoti mineralinių druskų, cheminių medžiagų ar kitų priedų, kurie pagaminti ne iš grūdų. Tačiau tai netaikoma prekėms, kurios nors ir negali būti pagamintos iš tam tikros sąraše nurodytos medžiagos, gali būti pagamintos iš tos pačios rūšies medžiagos ankstesnėje gamybos stadijoje. Pavyzdys: Tuo atveju, kai drabužis, klasifikuojamas ex 62 skirsnyje, yra pagamintas iš neaustinių medžiagų ir šios rūšies gaminiams yra leidžiama naudoti tik neturinčius kilmės verpalus, negalima pradėti gamybos nuo neturinčios kilmės neaustinės medžiagos, netgi jei neaustinė medžiaga faktiškai negali būti gaminama iš verpalų. Tokiais atvejais pradinė medžiaga turi būti ankstesnio gamybos etapo prekė negu verpalai, t. y. pluoštas. 3.6. Jei sąrašo taisyklėje yra nurodytos dvi ar daugiau procentinės maksimalaus neturinčių kilmės medžiagų panaudojimo ribos, tų procentinių išraiškų negalima sumuoti. Kitais žodžiais, maksimali visų panaudotų neturinčių kilmės medžiagų vertė niekada negali viršyti didžiausio iš nurodytų procentų. Be to, konkrečiai medžiagai nurodyti procentai negali būti viršyti. 4 pastaba: 4.1. Terminas „natūralūs pluoštai“ sąraše yra naudojamas apibūdinti pluoštams, kitiems negu dirbtiniai arba sintetiniai pluoštai. Jie, įskaitant atliekas, yra gamybos stadijose prieš verpimą ir, jei kitaip neapibrėžta, terminas „natūralūs pluoštai“ reiškia karštus, šukuotus arba kitaip apdirbtus, bet nesuverptus pluoštus. 4.2. Terminas „natūralūs pluoštai“ apima arklių ašutus, klasifikuojamus pozicijoje Nr. 0503, šilką, klasifikuojamą pozicijose Nr. 5002 ir Nr. 5003, taip pat vilnos pluoštą, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvulių vilną, klasifikuojamus pozicijose nuo Nr. 5101 iki Nr. 5105, medvilnės pluoštus, klasifikuojamus pozicijose nuo Nr. 5201 iki Nr. 5203, ir kitus augalinius pluoštus, klasifikuojamus pozicijose nuo Nr. 5301 iki Nr. 5305. 4.3. Terminai „tekstilinė masė“, „cheminės medžiagos“ ir „medžiagos popieriui gaminti“ yra panaudoti sąraše apibrėžti medžiagas, neklasifikuojamas 50 – 63 skirsniuose ir kurios gali būti panaudotos gaminti dirbtinius, sintetinius arba popieriaus pluoštus, arba verpalus. 4.4. Terminas „dirbtiniai pluoštai“ sąraše yra naudojamas sintetinių ar dirbtinių siūlų grįžtėms, pluoštui ar atliekoms, klasifikuojamiems pozicijose nuo Nr. 5501 iki Nr. 5507, apibūdinti. 5 pastaba: 5.1. Jei tam tikrai prekei sąraše yra nuoroda į šią pastabą, sąlygos, pateiktos sąrašo 3 stulpelyje, neturėtų būti taikomos jokioms pagrindinėms tekstilės medžiagoms, panaudotoms šios prekės gamyboje, jei jos, kartu paėmus, sudaro 10% ar mažiau nuo bendro visų pagrindinių panaudotų tekstilinių medžiagų svorio (taip pat žiūrėti 5.3 ir 5.4 pastabas). 5.2. Tačiau 5.1 straipsnyje minimas leistinas nukrypimas gali būti pritaikytas tik mišrioms prekėms, kurios pagamintos iš dviejų ar daugiau pagrindinių tekstilinių medžiagų. Pagrindinės tekstilinės medžiagos: - šilkas, - vilna, - šiurkščiavilnių gyvulių vilna, - švelniavilnių gyvulių vilna, - arklių ašutai, - medvilnė, - medžiagos popieriui gaminti ir popierius, - linas, - kanapės, - džiutas ir kiti karniniai tekstiliniai pluoštai, - sizalis ir kiti tekstiliniai agavos pluoštai, - kokoso, abakos, dilgėlių ir kitų augalų tekstiliniai pluoštai, - sintetiniai siūlai (filamentai), - dirbtiniai siūlai (filamentai), - sintetiniai polipropileno pluoštai, - sintetiniai poliesterio pluoštai, - sintetiniai poliamido pluoštai, - sintetiniai poliakrilnitrilo pluoštai, - sintetiniai poliimido pluoštai, - sintetiniai politetrafluoretileno pluoštai, - sintetiniai polifenileno sulfido pluoštai, - sintetiniai polivinilchlorido pluoštai, - kiti sintetiniai pluoštai, - dirbtiniai viskozės pluoštai, - kiti dirbtiniai pluoštai, - verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais polieterio segmentais, pozumentiniai arba ne, - verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais poliesterio segmentais, pozumentiniai arba ne, -produktai, klasifikuojami 5605 pozicijoje (metalizuoti verpalai) su ne platesne kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikų plėvelės, padengtos arba ne aliuminio milteliais, šerdimi, įtvirtinta tarp dviejų plastiko plėvelės sluoksnių skaidriais arba spalvotais klijais, - kitos 5605 pozicijoje klasifikuojamos prekės. Pavyzdys: Verpalai, klasifikuojami pozicijoje Nr. 5205, pagaminti iš medvilnės pluoštų, klasifikuojamų pozicijoje Nr. 5203, ir sintetinių pluoštų, klasifikuojamų pozicijoje Nr. 5506, yra mišrūs verpalai. Todėl neturintys kilmės sintetiniai pluoštai, kurie neatitinka kilmės taisyklių (kurios reikalauja gaminti iš cheminių medžiagų ar tekstilinės masės), gali sudaryti tik iki 10% verpalų svorio. Pavyzdys: Vilnonis audinys, klasifikuojamas pozicijoje Nr. 5112, išaustas iš vilnonių verpalų, klasifikuojamų pozicijoje Nr. 5107, ir verpalų iš sintetinių pluoštų, klasifikuojamų pozicijoje Nr. 5509, yra mišrus audinys. Taigi sintetiniai verpalai, neatitinkantys kilmės taisyklės (taisyklė reikalauja gamybos iš cheminių medžiagų arba tekstilinės masės), arba vilnoniai verpalai, neatitinkantys kilmės taisyklės (taisyklė reikalauja gamybos iš nekarštų, nešukuotų ar kitaip neparuoštų verpimui natūralių pluoštų), arba jų mišinys gali būti panaudoti, jei jų dalis audinyje neviršija 10% audinio svorio. Pavyzdys: Kuokštuoti audiniai, klasifikuojami pozicijoje Nr. 5802, pagaminti iš medvilninių verpalų, klasifikuojamų pozicijoje Nr. 5205, ir medvilninio audinio, klasifikuojamo pozicijoje Nr. 5210, yra tik tada mišrus gaminys, jeigu medvilninis audinys yra mišrus, t. y. pagamintas iš verpalų, klasifikuojamų dviejose skirtingose pozicijose arba jei panaudoti mišrūs medvilniniai verpalai. Pavyzdys: Jei kuokštuotas tekstilės audinys buvo pagamintas iš medvilninių verpalų, klasifikuojamų pozicijoje Nr. 5205, ir sintetinio audinio, klasifikuojamo pozicijoje Nr. 5407, tada panaudoti verpalai yra dvi skirtingos bazinės tekstilinės medžiagos ir, atitinkamai, kuokštuotas tekstilės audinys yra mišrus produktas. Pavyzdys: Kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių ir medvilninių verpalų ant džiuto pagrindo yra mišrus gaminys, kadangi yra panaudotos trys pagrindinės tekstilinės medžiagos. Taigi bet kokios neturinčios kilmės medžiagos, kurios yra panaudotos vėlesnėje gamybos stadijoje, negu leidžia taisyklė, gali būti panaudotos tik tuomet, jei bendras neturinčių kilmės tekstilinių medžiagų svoris neviršija 10% visų kilimą sudarančių tekstilinių medžiagų svorio. Taigi ir džiuto pagrindas, ir/ar dirbtiniai verpalai galėtų būti …