LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL GEOSINTETIKOS NAUDOJIMO ŽEMĖS DARBAMS KELIUOSE METODINIŲ NURODYMŲ MN GEOSINT ŽD 13 PATVIRTINIMO 2013 m. kovo 20 d. Nr. V-122 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041; 2012, Nr. 32-1519), 20.7 punktu: 1. T v i r t i n u Geosintetikos naudojimo žemės darbams keliuose metodinius nurodymus MN GEOSINT ŽD 13 (pridedama)*. 2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2013 m. liepos 1 d. Direktorius                                                                                       Skirmantas Skrinskas __________________ * Geosintetikos naudojimo žemės darbams keliuose metodiniai nurodymai MN GEOSINT ŽD 13 skelbiami „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt. PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-122 GEOSINTETIKOS NAUDOJIMO ŽEMĖS DARBAMS KELIUOSE METODINIAI NURODYMAI MN GEOSINT ŽD 13 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.       Geosintetikos, naudojamos žemės darbams keliuose, metodiniuose nurodymuose MN GEOSINT ŽD 13 (toliau – metodiniai nurodymai) išdėstyti reikalavimai geosintetikai, naudojamai žemės darbuose, tiesiant valstybinės reikšmės kelius bei įrengiant drenažo sistemas. Šis dokumentas taip pat gali būti taikomas vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms. 2.       Su metodiniais nurodymais kartu taikomas Geosintetikos, naudojamos žemės darbams keliuose, techninių reikalavimų aprašas TRA GEOSINT ŽD 13. 3.       Plieniniai armatūros elementai neaptariami. 4.       Šiuose metodiniuose nurodymuose atsižvelgiama į Vokietijos, Europos ir tarptautinius standartus ir atitinkamas jų redakcijas. 5.       Gaminiai iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, neatitinkantys šiuose nurodymuose išvardintų sąlygų, kartu su gamintojo šalyje atliktais bandymais ir stebėjimais, vertinami kaip lygiaverčiai šiems reikalavimams, jeigu jie taip pat ilgai užtikrina reikalingą saugumo lygį: darbui, sveikatai ir tinkamumui naudoti. 6.       Metodiniai nurodymai, pagal pirminę jų paskirtį, nėra tinkami naudoti nei kaip sutarties pagrindas, nei kaip direktyva. Pagal jų antrinę paskirtį šie nurodymai, dalimis arba pertvarkyti, gali būti taikomi kaip statybos, tiekimo ir inžinerinės sutarties dalis. II SKYRIUS. NUORODOS 7.       Metodiniuose nurodymuose pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 7.1.    statybos taisykles ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-303 (Žin., 2004, Nr. 185-6885); 7.2.    techninių reikalavimų aprašą TRA GEOSINT ŽD 13, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr.V-121 (Žin., 2013, Nr._____); 7.3.    DIN V 1054-100 „Soil – Verification of the safety of earthworks and foundations – part 100. Analysis in accordance with the partial safety factor concept“; 7.4.    DIN 1072 “Load Acceptance for Roads and Road Bridges”; 7.5.    DIN 4019 „Soil - Analysis of settlement“; 7.6.    DIN 4084 „Soil - Calculation of embankment failure and overall stability of retaining structures“; 7.7.    DIN 4085 „Subsoil - Calculation of earth-pressure“; 7.8.    LST ISO 34-1 „Guma ir termoplastinis kaučiukas. Stiprio plėšiant nustatymas. 1 dalis. Dvišakiai, kampiniai ir įlankiniai bandiniai“; 7.9.    LST EN 495-5 „Lanksčiosios hidroizoliacinės juostos. Sulenkiamumo žemoje temperatūroje nustatymas. 5 dalis. Plastikinės ir guminės hidroizoliacinės stogų juostos“; 7.10.  LST EN ISO 527-1 „Plastikai. Tempiamųjų savybių nustatymas. 1 dalis. Bendrieji principai“; 7.11.  LST EN ISO 527-3 „Plastikai. Tempiamųjų savybių nustatymas. 3 dalis. Plėvelių ir lakštų bandymų sąlygos“; 7.12.  LST EN 933-9 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 9 dalis. Smulkiausiųjų dalelių įvertinimas. Metilenmėlynojo metodas“; 7.13.  LST EN 1849-2 „Lankstieji hidroizoliaciniai lakštai. Storio ir plotinio tankio nustatymas. 2 dalis. Plastikiniai ir elastomeriniai lakštai“; 7.14.  LST EN 1997-2 „Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 2 dalis. Pagrindo tyrinėjimai ir bandymai“; 7.15.  LST EN ISO 9862 „Geosintetika. Bandinių ėmimas ir paruošimas“; 7.16.  LST EN ISO 9863-1 „Geosintetika. Storio nustatymas esant apibrėžtiems slėgiams. 1 dalis. Vienasluoksniai gaminiai“; 7.17.  LST EN ISO 9863-2 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Storio nustatymas esant nurodytiems slėgiams. 2 dalis. Daugiasluoksnių produktų atskirų sluoksnių storio nustatymo procedūra“; 7.18.  LST EN ISO 9864 „Geosintetika. Geotekstilė ir su geotekstile susijusių gaminių plotinio tankio nustatymo metodas“; 7.19.  LST EN ISO 10318 „Geosintetika. Terminai ir apibrėžtys“; 7.20.  LST EN ISO 10319 „Geosintetika. Tempimo, naudojant plačią juostą, bandymas“; 7.21.  LST EN 10320 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Identifikavimas naudojimo vietoje“; 7.22.  LST EN ISO 10321 „Geosintetika. Sujungimų arba siūlių tempimo bandymas plačios juostos metodu“; 7.23.  LST EN ISO 10722 „Geosintetika. Mechaninių pažaidų įvertinimo procedūros, bandant kartotine apkrova. Pažaidos, kurias sukelia granuliuotosios medžiagos“; 7.24.  LST EN ISO 11058 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Bandinio plokštumai statmena kryptimi pralaidumo vandeniui charakteristikų nustatymas be apkrovos“; 7.25.  LST EN 12224 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Atsparumo atmosferos poveikiui nustatymas“; 7.26.  LST EN 12225 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Mikrobiologinio atsparumo nustatymo metodas, užkasant dirvožemyje“; 7.27.  LST EN ISO 12236 „Geosintetika. Statinis pradūrimo bandymas (CBR bandymas)“; 7.28.  LST EN 12447 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Ekraninis bandymo metodas nustatyti atsparumą hidrolizei vandenyje“; 7.29.  LST EN ISO 12956 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Būdingojo kiaurymės matmens nustatymas“; 7.30.  LST EN ISO 12957-1 „Geosintetika. Trinties charakteristikų nustatymas. 1 dalis. Tiesioginės šlyties bandymas“; 7.31.  LST EN ISO 12957-2 „Geosintetika. Trinties charakteristikų nustatymas. 2 dalis. Bandymas ant nuožulnios plokštumos“; 7.32.  LST EN ISO 12958 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Pralaidumo vandeniui jų plokštumoje nustatymas“; 7.33.  LST EN 13249 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant keliams tiesti ir kitų transporto sričių statiniams (išskyrus geležinkelius ir asfaltavimą)“; 7.34.  LST EN 13251 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant žemės darbuose, pamatams ir atraminiams statiniams“; 7.35.  LST EN 13252 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant drenažo sistemose“; 7.36.  LST EN 13253 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant apsaugos nuo erozijos darbuose (pakrančių apsaugai, krantų tvirtinimui)“; 7.37.  LST EN 13254 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant rezervuarų ir užtvankų statyboje“; 7.38.  LST EN 13255 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant kanalų statyboje“; 7.39.  LST EN 13256 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant tuneliams tiesti ir požeminiams statiniams“; 7.40.  LST EN 13361 „Geosintetinės užtvaros. Būtinosios savybės naudojant rezervuarų ir užtvankų statyboje“; 7.41.  LST EN 13362 „Geosintetinės užtvaros. Būtinosios savybės naudojant kanalų statyboje“; 7.42.  LST EN 13383-1 „Aptaiso akmuo. 1 dalis. Techniniai reikalavimai“; 7.43.  LST EN ISO 13431 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Tempimo deformacijos ir trūkimo veikiant ilgalaikėms apkrovoms elgsenos nustatymas“; 7.44.  LST EN ISO 13433 „Geosintetika. Dinaminis prakirtimo bandymas (kūgio kritimo bandymas)“; 7.45.  LST EN ISO 13438 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Paieškos metodas nustatyti atsparumą oksidacijai“; 7.46.  LST EN 13491 „Geosintetinės užtvaros. Būtinosios savybės naudojant kaip skysčių užtvarą tiesiant tunelius ir statant požeminius statinius“; 7.47.  LST EN 13719 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Geotekstilės, susiliečiančios su geosintetinėmis užtvaromis, ilgalaikės apsaugos efektyvumo nustatymas“; 7.48.  LST EN 13738 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Atsparumo ištraukimui iš grunto nustatymas“; 7.49.  LST EN 13925-1 „Neardomieji bandymai. Rentgeno spinduliuotės difrakcija nuo polikristalinių ir amorfinių medžiagų. 1 dalis. Bendrieji principai“; 7.50.  LST EN 13925-3 „Neardomieji bandymai. Rentgeno spinduliuotės difrakcija nuo polikristalinių ir amorfinių medžiagų. 3 dalis. Aparatūra“; 7.51.  LST EN ISO 13934-1 „Tekstilė. Tekstilės medžiagų tempimo savybės. 1 dalis. Didžiausios jėgos ir pailgėjimo esant šiai jėgai nustatymas juostelės metodu“; 7.52.  LST EN ISO 14030 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Ekraninis bandymo metodas nustatyti atsparumą rūgštims ir šarmams“; 7.53.  LST EN 14150 „Geosintetinės užtvaros. Pralaidumo skysčiams nustatymas“; 7.54.  LST EN 14151 „Geosintetika. Duobimo stiprio nustatymas“; 7.55.  LST EN 14196 „Geosintetiniai gaminiai. Molinių geosintetinių užtvarų vienetinio ploto masės matavimo metodai“; 7.56.  LST EN 14415 „Geosintetinės užtvaros. Atsparumo išplovimui nustatymo metodas“; 7.57.  LST CEN/TS 14416 „Geosintetinės užtvaros. Bandymo metodas nustatyti atsparumą šaknims“; 7.58.  LST EN 14417 „Geosintetinės užtvaros. Bandymo metodas nustatyti drėkimo ir džiūvimo poveikį keraminių geosintetinių užtvarų pralaidumui“; 7.59.  LST EN 14418 „Geosintetinės užtvaros. Bandymo metodas nustatyti šaldymo ir šildymo poveikį keraminių geosintetinių užtvarų pralaidumui“; 7.60.  LST EN 14575 „Geosintetinės užtvaros. Atrankinis bandymo metodas nustatyti atsparumą oksidacijai“; 7.61.  LST EN 14576 „Geosintetika. Bandymo metodas, nustatyti polimerinių geosintetinių užtvarų pleišėjamąjį atsparumą veikiant aplinkai“; 7.62.  LST EN 14688-1 „Geotechniniai tyrinėjimai ir bandymai. Gruntų atpažintis ir klasifikavimas. 1 dalis. Atpažintis ir aprašymas“; 7.63.  LST EN 14688-2 „Geotechniniai tyrinėjimai ir bandymai. Gruntų atpažintis ir klasifikavimas. 2 dalis. Klasifikavimo principai“; 7.64.  LST EN ISO 25619-1 „Geosintetika. Elgsenos gniuždant nustatymas. 1 dalis. Gniuždomasis valkšnumas“; 7.65.  LST EN 29073-3 “Tekstilė. Neaustinių medžiagų bandymo metodai. 3 dalis. Tempimo jėgos ir pailgėjimo nustatymas”; 7.66.  ASTM D 5887 „Standard Test Method for Measurement of Index Flux Through Saturated Geosynthetic Clay Liner Specimens Using a Flexible Wall Permeameter“; 7.67.  ASTM D 5890 „Standard Test Method for Swell Index of Clay Mineral Component of Geosynthetic Clay Liners“; 7.68.  ASTM D 6496 „Standard Test Method for Determining Average Bonding Peel Strength Between the Top and Bottom Layers of Needle-Punched Geosynthetic Clay Liners“; 7.69.  ASTM D 696-08 „Standard Test Method for Coefficient of Linear Thermal Expansion of Plastics Between -30 Degrees C and 30 Degrees C with a Vitreous Silica Dilatometer“. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 8.       Geosintetika (GSY) – bendrinis terminas apibūdinantis lakšto, juostos arba trimatės formos statybos produktą, kurio bent vienas komponentas yra sintetinis arba natūralus polimeras, naudojamąkontakte su gruntu ar kitomis medžiagomis, vykdant žemės darbus.               9.       Geotekstilė (GTX) – plokščia laidi neausta, austa ar pinta geosintetika, naudojama kontakte su gruntu ar kitomis medžiagomis, vykdant žemės darbus. 9.1.    Neausta geotekstilė (GTX-N) – geotekstilė, pagaminta iš kryptingai arba atsitiktinai orientuoto pluošto, gijų ar kitų elementų, kurie yra mechaniškai, termiškai ar chemiškai sujungti. 9.2.    Austa geotekstilė (GTX-W) – geotekstilė, pagaminta įprastai stačiu kampu audžiant siūlus, gijas, juosteles ar kitus elementus. 9.3.    Pinta geotekstilė (GTX-K) – geotekstilė, pagaminta pinant vieną ar daugiau siūlų, gijų ar kitų elementų. 10.     Geotinklas (GGR) – plokščia geosintetika, sudaryta iš taisyklingų ertmių tinklo, kurių dydis ne mažiau kaip 10 mm ir kurias riboja tempimo elementai. Tempimo elementai, kurių plotas mažesnis negu ertmių, gali būti sujungti pradūrimo-tempimo, terminiu, pynimo būdais. Geotinklai skirstomi į: 10.1.  austuosius; 10.2.  ištemptuosius; 10.3.  virintinius; 10.4.  vienkrypčius; 10.5.  dvikrypčius. 11.   Geosintetinė užtvara (GBR) – mažo pralaidumo geosintetika, skirta riboti skysčių patekimą į konstrukciją, naudojama kontakte su gruntu ar kitomis medžiagomis, vykdant žemės darbus. 11.1.  Polimerinė geosintetinė užtvara (GBR-P) – gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina polimerai. 11.2.  Molio geosintetinė užtvara (GBR-C) – gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina molis. 11.3.  Bituminė geosintetinė užtvara (GBR-B) – gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina bitumas. 1 pav. Geosintetinių medžiagų schema 12.     Žaliavos geosintetinėms užtvaroms – didelio ar mažo tankio polietilenas (HDPE ir LDPE) ir lankstusis polipropilenas (FPP). 13.     Bentonitas – tai natūralūs ar aktyvuoti natrio bentonitai bei natūralūs kalcio bentonitai, kurie granulių ar miltelių pavidalu naudojami molio geosintetinių užtvarų gamybai. 14.     Polimerai – tai aramidas (AR), poliamidas (PA), polietilenas (PE), poliesteris (PET), polipropilenas (PP) ir polivinilalkoholis (PVA). Siekiant užtikrinti tam tikram gaminiui būdingas savybes, į gaminio sudėtį gali būti įdėta kitų gaminių (t. y. priedų, pvz. stabilizatorių). Be to naudojamos polivilchlorido (PVC) ar bitumo dangos. 15.     Geokompozitas (GCO) – bent vienos geosintetikos derinys su kitomis (geosintetika arba ne) medžiagomis. 16.     Suyrantys gamtiniai produktai – tai linai, kanapės, džiutas ir koiras (kokoso palmės pluoštas). Jie naudojami produktų, kuriais siekiama apsaugoti šlaitus nuo erozijos, gamyboje. 17.     Gaminys – tai bendras terminas, kuriuo šiame apraše apibūdinamos visos medžiagos. 18.     Kitos sąvokos ir apibrėžimai pateikti LST EN ISO 10318 standarte. II SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ Neaustos geotekstilės 19.     Neausta geotekstilė (GTX-N) – pagaminta iš kryptingai arba atsitiktinai orientuoto pluošto, gijų ar kitų elementų, kurie yra mechaniškai, termiškai ar chemiškai sujungti. 20.     Geotekstilių gamybos būdai: - mechaninis (pvz., smaigstant adatomis arba susiuvant); - sukibimo būdu, t. y. kohezyviai (pvz., terminiu poveikiu); - sulipimo būdu, t. y. adhezyviai (pvz., naudojant rišiklius). Austos geotekstilės 21.     Geotekstilė, pagaminta įprastai stačiu kampu audžiant siūlus, gijas, juosteles ar kitus elementus. Jos skiriasi: 21.1.  siūlų rūšimi (verpalai, daugiagijai siūlai, susukti siūlai, vienagijai siūlai, juostelės ir rezgalo siūlai); 21.2.  savo suaudimu – dar vadinamu supynimu – pvz., drobinis (paprastasis), panamos ir ruoželiais; 21.3.  siūlų skaičiumi, taikomu ilgio vienetui. 22.     Esant poreikiui sankirtos taškai papildomai sutvirtinami. Pintos geotekstilės 23.     Geotekstilė, pagaminta pinant vieną ar daugiau siūlų, gijų ar kitų elementų. III SKIRSNIS. GEOTINKLAS Austieji geotinklai 24.     Austi geotinklai yra pagaminti suaudžiant gijas mazguose. Dažniausiai šie gaminiai yra su didesnėmis nei 10 mm kiaurymėmis; dažniausiai jie papildomai turi polimerinį padengimą. Ištemptieji geotinklai 25.     Ištemptieji geotinklai yra pagaminti ištemptoje membranoje išspaudžiant kiaurymes. Dažniausiai šių gaminių mazgas yra žymiai storesnis už juostą, kurios plotis yra nevienodas (prie mazgų plačiausias). Virintiniai geotinklai 26.     Virintiniai geotinklai yra pagaminti suvirinant geotinklo juostas mazguose (juostos mazge yra sudėtos viena ant kitos). Dažniausiai šių gaminių juostos yra plokščios, geotinklai yra standūs ir nepadengti jokia papildoma danga. IV SKIRSNIS. GEOSINTETINĖS UŽTVAROS Polimerinė geosintetinė užtvara / geomembrana 27.     Polimerinė geosintetinė užtvara − gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina polimerai. Molio geosintetinė užtvara 28.     Gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina molis. Ji susideda iš laikančių austų ir neaustų geotekstilių ir užvaros funkciją atliekančio geosintetinio molio. V SKIRSNIS. GEOKOMPOZITAI 29.     Geokompozitus sudaro vienas su kita surištos: neaustos arba austos geotekstilės, geotinklai, užtvaros arba kiti plokštuminiai dariniai. 30.     Tipiniai geokompozitai yra drenažiniai dembliai, kuriuos sudaro vandenį filtruojantis branduolys (filtracinis sluoksnis) ir vienoje arba abiejose pusėse išdėstyti geotekstilės filtrai. Vietoje filtro galima naudoti geosintetinę užtvarą. IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI 31.     Šiuose metodiniuose nurodymuose naudojami žemiau nurodyti žymenys ir sutrumpinimai: 31.1.  Geosintetikos gaminiai: - GSY – geosintetika; - GTX – geotekstilė; ·   GTX-N – neausta geotekstilė; ·   GTX-W – austa geotekstilė; ·   GTX-K – pinta geotekstilė; - GGR – geotinklas; - GBR – geosintetinė užtvara; ·   GBR-P – polimerinė geosintetinė užtvara; ·   GBR-C – molio geosintetinė užtvara; ·   GBR-B – bituminė geosintetinė užtvara; - GCO – geokompozitas. 31.2.  Žaliavos, naudojamos geosintetikos gamybai: - AR – aramidas; - PA – poliamidas; - PE – polietilenas; - PET – polietileno tertraftalatas (poliesteris); - PP – polipropilenas; - PVC – polivinilchloridas; - PVA – polivinilalkoholis; - HDPE – didelio tankio polietilenas; - LDPE– mažo tankio polietilenas; - FPP – lankstusis polipropilenas. 31.3.  Geosintetikos panaudojimo sritys: - S – atskyrimas; - F – filtravimas; - R – armavimas; - D – drenavimas; - P – apsauga. 31.4.  Kiti žymėjimai: -  – projektinis stipris tempiant; -  – pailgėjimas dėl tempimo; -  – apatinio arba viršutinio kvantilio dydžio indeksas; -  – būdingas stipris tempiant trumpalaikio bandymo metu; - – gaminio saugos koeficientai; -  – saugos koeficientas; -  – dalinis saugos koeficientas; -  – dalinis saugos koeficientas, kuriuo įvertinamos vandens kiekio apskaičiavimo paklaidos; - GRK – geotekstilės tvirtumo klasė; -  – stipris tempiant; -  – reikalaujamas 5 % apatinis stiprio tempiant kvantilis; -  – atsparumas pradūrimui; - – reikalaujamas 5 % apatinis atsparumo pradūrimui kvantilis; -  – plotinis tankis; -  – reikalaujamas 5 % apatinis plotinio tankio kvantilis; - A – plotas; - O90– būdingasis kiaurymės matmuo; - – bandinio plokštumai statmena kryptimi pralaidumo vandeniui koeficientas; -  – geotekstilės pralaidumo vandeniui koeficientas statmena plokštumai kryptimi; -  – geotekstilės pralaidumo vandeniui statmena plokštumai kryptimi koeficiento 5 % apatinis kvantilis; -  – grunto pralaidumo vandeniui koeficientas; - – projektinė pralaidumo vandeniui gaminio plokštumoje geba; - – projektinės pralaidumo vandeniui gaminio plokštumoje gebos vertės 5 % apatinis kvantilis; - – deklaruotas pralaidumo vandeniui gaminio plokštumoje gebos 5 % apatinis kvantilis; - – charakteringasis drenažo debito dydis; - – drenažo plokščių sumažinimo koeficientas; - – geosintetikos storis; - – būdingas geotekstilės storis, išmatuotas taikant 20 kN/m2 apkrovą; - – 5 % apatinis geosintetikos storio kvantilis, išmatuotas taikant 20 kN/m2 apkrovą; -  – geosintetinės molio užtvaros skvarba; - – pralaidumo vandeniui indeksas, kai vandens slėgis lygus 50 mm; - – hidraulinis gradientas ; -  – hidraulinis lygių skirtumas. V SKYRIUS. TECHNINĖS SAVYBĖS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 32.     Reikalaujamos vertės, taikomos geosintetikai, apima verčių sklaidą, susidarančią iš bandinio ėmimo, bandymo paklaidų ir darbo sąlygotų nuokrypių nuo normos. Jos pagrįstos charakteringu dydžiu (5 % viršutinio arba apatinio kvantilio), kuris atitinka iš gamintojo CE atitikties sertifikate nurodytos vidutinės vertės atėmus arba prie jos pridėjus leidžiamą nuokrypą. Reikalavimas būdingajam kiaurymės matmeniui O90, dėl didelės bandymo palyginamųjų verčių sklaidos, taikomas nurodytam verčių vidurkiui. 33.     Gaminių savybes nulemia (sąlygoja) jų komponentai, šių išsidėstymas ir naudotos žaliavos. Taip pat svarbi yra juostų, plaušų ir siūlų rūšis ir jų sujungimas arba supynimas, mazgų suformavimas ir paviršiaus struktūra. II SKIRSNIS. ŽALIAVOS 34.     Šiuo metu naudojamos tokios plaušų, siūlų ir tinklų žaliavos: 34.1.  AR – aramidas; 34.2.  PA – poliamidas; 34.3.  PE – polietilenas; 34.4.  PET – polietileno tertraftalatas (poliesteris); 34.5.  PP – polipropilenas; 34.6.  PVC – polivinilchloridas; 34.7.  PVA – polivinilalkoholis. 35.     Polietilenas ir polipropilenas vadinami poliolefinais. 36.     Specifinėms gaminio savybėms užtikrinti arba palaikyti, gamyboje gali būti taikomi kiti priedai (priemaišos ir agregatai, pvz., stabilizatoriai, gerintojai). Taip pat naudojami apvalkalai iš polivinilchlorido (PVC), polietileno (PE) arba bitumo. 37.     Kaip polimerinių sandarinimo juostų žaliavos šiuo metu pirmiausia naudojama: 37.1.  HDPE – didelio tankio polietilenas; 37.2.  LDPE – mažo tankio polietilenas; 37.3.  FPP – lankstusis polipropilenas. 38.     Kitos žaliavos yra pūvantys natūralūs produktai, pvz., linai, kanapės, džiutas arba kokosas, kurie gaminiuose naudojami apželdinamų paviršių apsaugai. 39.     Molio geosintetinių užtvarų plėtrusis molis smulkinamas kaip natūralus ar aktyvintas natrio bentonitas arba kaip natūralus kalcio bentonitas, arba jis naudojamas miltelių forma 2–12 kg/m2 kiekiu. 40.     Galima teigti, kad aukščiau išvardytos žaliavos neteršia grunto ir vandens kenksmingomis medžiagomis. Tirpūs vandenyje arba vandens išplaunami priedai, naudojami gamyboje (pvz., gerintojai, stabilizatoriai ir konservavimo medžiagos gerintojams, užpildams, minkštikliams, akrilato priedams bentonituose) turi būti pateikiami produkto apraše nurodant jų rūšį ir kiekį (žr. IX skyriaus II skirsnį, Mechaninės savybės). Taip pat turi būti gaminio saugos duomenų lapas, kuriame yra nurodyti minėti priedai. Toks medžiagų aprašas gali būti neprivalomas, pateikus valstybės pripažinto arba akredituoto higienos instituto arba aplinkos kontrolės laboratorijos išduotą gaminio patikimumo pažymą (žr. VIII skyriaus XXV skirsnį ir IX skyriaus VII skirsnį, Poveikis aplinkai). III SKIRSNIS. GAMINIŲ RŪŠYS Geotekstilės 41.     Neaustos geotekstilės daugiausia naudojamos kaip gruntų atskyrimo ir filtravimo sluoksnis bei geosintetinių užvarų apsaugai. Dėl savo porėtos struktūros jos yra gerai laidžios vandeniui visomis kryptimis. 42.     Austos geotekstilės daugiausia naudojamos kaip armatūra ir atskiriamasis sluoksnis grunte. Jėgos pernešimas tarp grunto ir geotekstilės vyksta tik dėl geotekstilės ir grunto trinties. Taip pat tinka naudoti kaip filtrą tarp smėlinių gruntų. Geotinklai 43.     Geotinklai daugiausia naudojami kaip armatūra grunte. Jėgos pernešimas tarp grunto ir geotinklo vyksta dėl geotinklo ir grunto susikabinimo ir trinties. Geotinklo ir grunto susikabinimui ir trinčiai įtaką daro šie veiksniai: geotinklo juostų šiurkštumas, akių dydis, geotinklo tipas, grunto dalelių dydis ir forma, taip pat laikinoji apkrova. Geosintetinės užtvaros 44.     Geosintetinės užtvaros yra nelaidžios vandeniui, bet dėl difuzijos procesų tam tikri angliavandeniliai labai nedideliais kiekiais gali prasisunkti. 45.     Molio geosintetinės užtvaros, priklausomai nuo molingojo užpildo rūšies, storio ir jų konstrukcijos, yra labai menko vandens pralaidumo. Prasisunkus vandeniui bentonitas reaguodamas su juo brinksta, taip sudarydamas hidroizoliacinį sluoksnį. Gebėjimą brinkti veikia jonų kaitos procesai. Dėl išdžiūvimo ar ledo kepurių susidarymo atsiranda plyšių, kurie gavę drėgmės ar atitinkamai ištirpus ledui vėl užsitraukia. 46.     Molio geosintetinės užtvaros su bentonito užpildu dėl didelio jonų kaitos pajėgumo pasižymi tam tikra sunkiesiems metalams būdinga sulaikomąja geba. Geokompozitai 47.     Geokompozitai naudojami ten, kur vienu metu yra reikalingos šių medžiagų atskirų komponentų savybės. Atskirų komponentų sąveika sąlygoja (nulemia) technines kompozicinių medžiagų savybes. 48.     Tam tikri geokompozitai (drenažiniai dembliai) gali būti naudojami vandens išvedimui šių medžiagų lygmenyje (žr. VII skyrių II skirsnį, Geotekstilės drenažo sistemos projektavimas). IV SKIRSNIS. ATSPARUMAS SENĖJIMUI 49.     Kalbant apie iki šiol naudotus gaminius iš sintetinių žaliavų, galima teigti, kad joms būdingas didelis atsparumas senėjimui, jeigu įrengiamojoje fazėje nebuvo reikšmingai pažeista šių gaminių funkcija. 50.     Priklausomai nuo žaliavos, tiriama dėl šių jautrio atvejų (žr. IX skyriaus IV skirsnį, Atsparumas senėjimui): 50.1.  Visi gaminiai dėl oksidacijos (erozijos); 50.2.     PA gaminiai (įskaitant aramidą), PET ir PVA dėl vidinės ir išorinės hidrolizės (pvz., prieš stiprias rūgštis ir šarmus); 50.3.     PA gaminiai (įskaitant aramidą), PE, PP, PVA ir elastomerai (įskaitant kaučiuką) dėl oksidacinio pažeidimo arba stabilizatorių hidrolizės ar oksidacijos; 50.4.     PVC minkštieji gaminiai, be kita ko, ir dėl minkštiklių netekties; 50.5.     Geosintetinės užtvaros ir ekstruduoti geotinklai dėl įtrūkimų; 50.6.     Geosintetinės užtvaros dėl mikrobiologinės taršos, išskyrus PE (HDPE, LDPE) ir PP, kurios apskritai laikomos atspariomis mikroorganizmams; 50.7.  Geosintetinės užtvaros dėl atsparumo šaknims, išskyrus geosintetines užtvaras iš PE kurios apskritai laikomos atspariomis šaknims; 50.8.  Molio geosintetinės užtvaros dėl išdžiūvimo ir šalčio poveikio. 51.     Stabilumo užtikrinimas, t. y. ilgalaikio stiprio tempiant nustatymas, žr. VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui, VIII skyriaus VII skirsnį ir IX skyriaus II skirsnį, Geotekstilės ir geotinklo atsparumas ilgalaikiams įtempiams (valkšnumas tempiant ir ilgalaikis stabilumas). 52.     Neigiamo hidraulinių ir filtravimo techninių savybių pokyčio galima išvengti, jeigu naudojamos geotekstilės filtravimo savybės yra parinktos pagal besiribojantį gruntą (žr. VII skyriaus II skirsnį, Geotekstilės filtrų ir drenažo sistemų projektavimas). VI SKYRIUS. NAUDOJIMO SRITYS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 53.     Geosintetinės medžiagos žemės darbuose naudojamos šiais atvejais: 53.1.  atskyrimui: - tarpsluoksnis po smėlio, žvyro ar skaldos sluoksniu (žr. VI skyriaus II skirsnį, Geotekstilė kaip atskiriamasis sluoksnis); 53.2.  filtravimui: - filtras nusausinimo funkcijoms (žr. VI skyriaus III skirsnį, Geotekstilė kaip filtras sausinimo įrenginiuose ir VII skyriaus II skirsnį, Geotekstilės filtrų ir drenažo sistemų projektavimas); 53.3.  vandens pašalinimui: - drenos nusausinimo funkcijoms (žr. VI skyriaus IV skirsnį, Geotekstilė ir kombinuotosios medžiagos (geokompozitai) drenavimui ir VII skyriaus II skirsnį, Geotekstilės filtrų ir drenažo sistemų projektavimas); 53.4.  armavimui: - gruntinių statinių armavimas (žr. VI skyriaus V skirsnį, Geotekstilė ir geotinklas kaip žemės statinių armatūra ir VII skyriaus I skirsnį, Armuotos gruntų sistemos projektavimas); 53.5.  apsaugai: - šlaitų ir augalija užsėjamų gruntų apsauga nuo galimos erozijos (žr. VI skyriaus VI skirsnį, Geotekstilė ir kombinuotosios medžiagos (geokompozitai) apsaugai nuo erozijos); - geosintetinių užtvarų apsauga nuo pažeidimo (žr. VI skyriaus VII skirsnį, Geosintetinių užtvarų apsauga); 53.6.  hidroizoliavimui: - vandens rezervuarų ir griovių hidroizoliavimas (žr. VI skyriaus VIII skirsnį, Geosintetinės užtvaros). II SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ KAIP ATSKIRIAMASIS SLUOKSNIS 54.     Funkcijos: 54.1.  Stabdyti stambiagrūdžio užpildo susimaišymą su smulkiagrūdžiu besiribojančiu gruntu; 54.2.  Neleidžia atsirasti lokaliniams grunto praspaudimams esant silpniems žemės sankasos pagrindams; 54.3.  Negausaus, laikino vandens proveržio atveju, sudaro pakankamą filtravimo efektyvumą tarp vienas virš kito įrengtų gruntų sluoksnių. 55.     Atskyrimas visuomet susijęs su filtravimu arba armavimu, todėl apibrėžiant reikalavimus medžiagai jie neturėtų būti traktuojami atskirai. Toliau pateikti geotekstilės panaudojimo pavyzdžiai. 2 pav. Geotekstilė po pylimu 3 pav. Geotekstilė dalinio grunto pakeitimo atveju 4 pav. Geotekstilė kaip užpilo apvalkalas, kai nėra filtracinio stabilumo tarp vienas virš kito esančių užpilo sluoksnių ir viršutinio grunto. Visiško apgaubimo variantas 5 pav. Geotekstilė kaip užpilo apvalkalas, kai nėra filtracinio stabilumo tarp vienas virš kito esančių užpilo sluoksnių ir viršutinio grunto. Užpilo sluoksnio apdengimo variantas 6 pav. Geotekstilė duobių ir griovių užpildymo atveju (jei duobė užpildoma filtravimui stabilia medžiaga, geotekstilė gali būti įrengiama virš duobės) 7 pav. Geotekstilė po keliu su danga ir be dangos (pvz., statybos kelias, miško kelias, žemės ūkio kelias, taip pat šalutinis kelio plotas) 8 pav. Geotekstilė tarp grindinio pakloto ir pagrindo, taip pat tarp pagrindo ir smulkiagrūdės žemės sankasos Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui daryti Nurodymai medžiagoms parinkti 56.     Lemiamą reikšmę pasirenkant neaustinę geotekstilę turi jos atsparumas mechaninėms apkrovoms, atsirandančioms dėl užpilo grunto bei dėl papildomų apkrovų statybų metu. Tarpsluoksnis, taip pat ir sąlyčio su gruntu atveju, turi būti laidus vandeniui ir pasižymėti mechaniniu filtraciniu stabilumu žemės sankasos atžvilgiu. 57.     Tai nekeičia užpilo gruntui taikomų reikalavimų pagal statybos taisykles ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, t. y. sutankinamumo, atsparumo šalčiui ir vandens nuvedimo gebos taip pat profilio suformavimo pagal statybos projektą. Nurodymai darbams atlikti 58.     Geotekstilės klojamos skersai išilginės ašies, užlaidą formuojant užpilo įrengimo kryptimi. Atskirų rulonų užlaida ir šoninis išsikišimas šlaito papėdėje turi būti mažiausiai 50 cm. Naudojant geotekstiles iki dviejų rulonų pločio, galimas išilginis klojimas. Nelygaus posluoksnio atveju užlaida padidinama tiek, kad po užpilo įrengimo būtų užtikrinta minimalioji užlaida. Rulonai gali būti sujungiami ir kitaip, pvz., susiuvant. Jeigu geotekstilės yra klojamos po vandeniu, rulonai turi būti tvirtai sujungiami vienas su kitu. Šių taisyklių nesilaikymas galimas tik tada, jeigu atitinkamomis priemonėmis, rulonų sujungimu, sutvirtinimu (pvz., segtukais, grunto vinimis) arba specialia užpilo forma užtikrinama, kad po užliejimo bus išsaugota minimalioji užlaida. 59.     Važiuoti su statybine technika tiesiai ant geotekstilės yra griežtai draudžiama. Apatinis pylimo sluoksnis (2 pav.) turi būti užpilamas atspariu atmosferos poveikiui ir vandeniui laidžiu gruntu, kuris turi gebėti bet kuriuo metu surinkti ir nukreipti kylantį vandenį. Tas pats taikoma ir grunto pakeitimui (3 pav.). Pirmas užpilo sluoksnis ant geotekstilės pilamas nuo viršaus, atsargiai paskleidžiamas ir sutankinamas. Jo storį lemia žemės sankasos laikomoji geba ir užpilo medžiagos sutankinamumas. Statybinis transportas turėtų būti leidžiamas tik po grunto sutankinimo. Pirmo užpilo sluoksnio storis silpnos žemės sankasos atveju – mažiausiai 50 cm. 60.     Jeigu tarp medžiagos paklojimo ir jos užpylimo gruntu susidaro daugiau negu viena para, turi būti atsižvelgiama į gaminio atsparumą atmosferos poveikiui(žr. IX skyriaus IV skirsnį, Atsparumas atmosferos poveikiui). Nurodymai darbų aprašui sudaryti 61.     Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį. Atskyrimas visuomet susijęs su filtravimu arba armavimu, todėl nustatant reikalavimus niekada neturėtų būti traktuojamas atskirai. 62.     Cheminio ir mikrobiologinio atsparumo reikalavimai nustatomi pagal: (žr. IX skyriaus IV skirsnį, Geotekstilės atsparumas cheminiam poveikiui): 62.1.  numatoma eksploatavimo trukmė; 62.2.  aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz.: - taikymas sąlytyje su pagerintais arba statybinėmis kalkėmis ar cementu sustiprintais gruntais; - taikymas sąlytyje su cementbetoniu arba betono trupėjimu; - taikymas sąlytyje su pramonės šalutiniais produktais, pvz.. šlakais. 63.     Pagal TRA GEOSINT ŽD V skyriaus V skirsnį reikalaujama laikytis supaprastintų sąlygų filtrui, kiaurymės dydis O90 neaustai geotekstilei turi būti 0,06 mm ≤ pasirinktas O90 ≤ 0,2 mm, austai ir pintai geotekstilei − 0,06 mm ≤ pasirinktas O90 ≤ 0,4mm (žr. VIII skyriaus X skirsnį ir IX skyriaus III skirsnį, Filtravimo parametrai). 64.     Parenkant geotekstilę žemės darbams: 64.1.  Reikia nurodyti reikalingą geotekstilės tipą (pvz., neaustinė geotekstilė, austinė geotekstilė, pinta geotekstilė, geokompozitas su neaustine geotekstile), tačiau taip pat galima pateikti laisvos formos tekstą, kuriame pasirinkimo teisę numatyti rangovui. 64.2.  Reikia nustatyti būtiną geotekstilės stiprio klasę remiantis numatoma naudoti užpilo medžiaga ir numatoma įrengiamąja ir statybos darbų apkrova (žr. IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms). 64.3.  Dėl atsparumo atmosferos poveikiui: žinant numatomą laiko tarpą nuo geotekstilės įrengimo iki jos apsaugojimo nuo atmosferos poveikio užpilant grunto sluoksniu, nustatomas reikalavimas geotekstilės atsparumui atmosferos poveikiui. Tai gali būti palikta rangovo nuožiūrai, jeigu statybos darbų eiga yra jo žinioje, arba nurodymai dėl statybos darbų pateikiami laisvos formos tekstu. Kai geotekstilės užpylimas vykdomas praeinant iki vieno mėnesio nuo jos paklojimo, reikalingas didelis jos atsparumas atmosferos poveikiui, praeinant iki 2 savaičių – vidutinis atsparumas: duomenys pateikiami CE lydimajame dokumente (žr. IX skyriaus III skirsnį ir TRA GEOSINT ŽD). 64.4.  Klojimas skersai kelio ašies yra standartinis, tačiau laisvos formos tekste galima numatyti ir kitokį būdą, pvz., išilginis klojimas iki 2 rulonų pločio arba kai rulonų persidengimai nuo išslydimo yra stabilizuojami taikant specialias priemones (pvz., susiuvimą, susegimą, terminį suvirinimą). 64.5.  Rangovui atsiskaitant su užsakovu, galimi trys variantai: a) pagal įrengtą gaminio plotą; b) padengtą plotą pagal išmatavimus vietoje; c) padengtą plotą pagal užsakovo reikalavimus. III SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ KAIP FILTRAS SAUSINIMO ĮRENGINIUOSE 65.     Funkcija: 65.1.  Užtikrinti drenuojamo grunto filtracinį stabilumą naudojant atviras filtracines medžiagas ir drenavimo elementus. Pavyzdžiai 66.     Visi kelių statybos drenavimo įrenginiai, kuriuose reikalingi filtrai, gali būti sukonstruoti su geotekstilės filtrais. Čia pateikiami tik atrinkti pavyzdžiai. 67.     Geotekstilei atliekant filtro funkciją, stambiagrūdė užpildo medžiaga gali panaudojama filtravimo įrenginiams, kurių privalumas yra didelis vandens laidumas taip pat aukštas porinis tūris ir didelė sulaikomoji geba. 68.     Projektuojant ir gaminant drenavimo įrenginius laikomasi statybos taisyklių ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ reikalavimų. Filtras sausinimo įrenginiuose 9 pav. Drenažo prizmė 10 pav. Prizmės užpildymas filtracine medžiaga, kuri turi filtracinį stabilumą drenažinio vamzdžio, bet ne nusausinamo grunto atžvilgiu 11 pav. Filtravimo įrenginys. Geotekstilės filtras aplink drenažinį vamzdį 12 pav. Šlaito drenavimo sluoksnis 13 pav. Dauba šlaito viršutiniame krašte, kombinuojama su apačioje užsandarinta drenažo prizme; geotekstilė viršuje atlieka filtro funkciją, apačioje – sandarinimo funkciją atlieka geosintetinė užtvara 14 pav. Dėl išplovimo nuslinkusio šlaito atstatymas panaudojant geotekstilę kaip filtrą, apdengiantį atraminį užpilo gruntą iš filtravimui nestabilaus, laidaus vandeniui, stambiagrūdžio grunto 15 pav. Dėl šlaite esančio gruntinio vandens nuslinkimui neatsparaus šlaito stabilizavimas atraminėmis drenavimo prizmėmis su geotekstilės apvalkalu kaip filtro sluoksniu naudojant filtravimui nestabilų, nesankabų užpilo gruntą Atsikriamieji sluoksniai ir filtras žemės statiniuose 16 pav. Tarpsluoksnis ir filtracinis sluoksnis, kai žemės sankasos atžvilgiu yra nestabilus filtravimui nelaidus šalčiui sluoksnis (žemės sankasos drenavimo sluoksnis), kuris gruntinį vandenį turi nuleisti žemiau apatinio nelaidaus šalčiui sluoksnio krašto 17 pav. Atraminis elementas iš gabionų su geotekstilės filtru užpilo grunto ir gabiono atskyrimui Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 69.     Reikalingas geotekstilės filtravimo efektyvumo drenuojamo grunto atžvilgiu patvirtinimas (žr. VII skyriaus II skirsnį ir IX skyriaus III skirsnį, Filtravimo parametrai). 70.     Parenkant atkreipiamas dėmesys į pakankamą geotekstilės stiprį gretimų gruntų atžvilgiu ir į įrengiamąją apkrovą (žr. IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms). 71.     Naudojant nuožulniose plokštumose atsižvelgiama į trintį tarp grunto ir gaminio (žr. IX skyriaus II skirsnį, Gaminio trintis su gruntu ir kitu gaminiu). Nurodymai darbams atlikti 72.     Drenažo prizmės visiškai apdengiamos geotekstilės filtru tam, kad būtų išvengiama smulkių grunto dalelių patekimo į drenažo sistemą. Užlaida turėtų būti mažiausiai 50 cm (9–11 pav.). Jeigu neaustine geotekstile apsupamos tranšėjos ar vamzdžio plotis mažesnis negu 50 cm, užlaida suformuojama tokia, kiek maksimaliai persidengti leidžia konstrukcijos matmenys. 73.     Stabilios grunto ir filtro sistemos su pakankamu vandens laidumu sukūrimui reikalingas vidinis, betuštumis filtro sąlytis su gruntu. Į tai reikia atsižvelgti atliekant įrengimą ir grunto užpylimą. Klojant nuolaidžiose plokštumose į tai turi būti ypač atsižvelgta. 74.     Dėl plokštuminio klojimo atitinkamai taikomas VI skyriaus II skirsnis, Geotekstilė kaip atskiriamasis sluoksnis. 75.     Paviršius, ant kurio klojamas drenažinis kilimas, turi būti lygus. Įrengiant ant nuolaidžių paviršių pakloti lakštai apsaugomi nuo išslydimo. 76.     Įrengiant reikia vengti bet kokio pažeidimo, kuris silpnina grunto sulaikomąją gebą. Nurodymai darbų aprašui sudaryti 77.     Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį. 78.     Cheminio ir mikrobiologinio atsparumo reikalavimai nustatomi pagal IX skyriaus IV skirsnį, Geotekstilės atsparumas cheminiam poveikiui: 78.1.  numatoma eksploatavimo trukmė; 78.2.  nustatoma aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz.: - taikymas sąlytyje su pagerintais arba statybinėmis kalkėmis ar cementu sustiprintais gruntais; - taikymas sąlytyje su cementbetoniu arba betono trupėjimu; - taikymas sąlytyje su pramonės šalutiniais produktais, pvz. šlakais. 79.     Parenkant filtrą žemės darbams reikia: 79.1.  Nurodyti drenažinio įrenginio tipą (drenažo prizmė, šlaitinis drenažas arba plokštuminis drenažas). 79.2.  Nurodyti geotekstilės stiprio klasę: parinkimas pagal apkrovą dėl numatytos filtracinės medžiagos (žr. IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms). 79.3.  Nurodyti filtro būdingąjį kiaurymės dydį O90 ir, remiantis skaičiavimu, būtiną vandens laidumo koeficientą kv(žr. VII skyriaus II skirsnį). 79.4.  Nebūtina įrengimo proceso aprašui pateikti brėžinį arba laisvos formos tekstą. 79.5.  Pageidaujama atsiskaitymo rūšis: įrengtas geotekstilės plotas pagal matmenis vietoje, filtro padengtas plotas pagal matmenis vietoje arba pagal užsakovo dokumentus. IV SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ IR KOMBINUOTOSIOS MEDŽIAGOS (GEOKOMPOZITAI) DRENAVIMUI Pavyzdžiai Žemės drenavimas 80.     Funkcija: 80.1.  filtracinio vandens surinkimas ir nuvedimas. 81.     Vietoj grūdėtų filtracinių medžiagų vandeniui surinkti ir išvesti gali būti naudojamos drenavimo kombinacinės medžiagos (drenažiniai kilimai). 82.     Projektuojant ir gaminant drenavimo įrenginius laikomasi statybos taisyklių ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ reikalavimų. 83.     Numatomas užpilo grunto sutankinimas virš geotekstilės gali turėti neigiamą poveikį drenavimo funkcijai t. y. sutankinto grunto dalelės gali sumažinti geotekstilės laidumą vandeniui. Reikalingas šlaito stabilumo patikrinimas (žr. VII skyriaus I skirsnį, Armuotos gruntų sistemos projektavimas). 18 pav. Šlaito nuolydyje paklotas drenažinis kilimas kaip šlaito drenavimo sluoksnis su vandens nuvedimu drenažiniame kilime 19 pav. Statmenai įrengtas drenažinis kilimas kaip plokštumos drenavimo sluoksnis su vandens nuleidimu drenažiniame kilime 20 pav. Drenažinis elementas kaip išilginis drenažinis elementas, skirtas užtikrinti drenavimą vietoj drenažinio griovio su stambiagrūde medžiaga, tinka kaip papildoma įranga, kai nėra išilginio drenavimo 21 pav. Vertikalios drenos po pylimu ant silpnos žemės sankasos norint greičiau sumažinti porinio vandens viršslėgį ir paspartinti grunto konsolidavimą 22 pav. Drenavimas, filtracinio vandens nuleidimas iš šlaito, esančio už hidroizoliacijos Statinio drenavimas 84.     Funkcija: 84.1.  filtracinio vandens surinkimas ir išvedimas. 23 pav. Statinio užpilo drenavimas: drenažinis kilimas statinio užpakalinėje pusėje prasisunkiančio vandens išvedimui (kairioji dalis), drenažinis demblis tarp užpilo ir gretimo grunto prasisunkiančio vandens išvedimui (dešinioji dalis); geosintetinės užtvaros nuolydis ≥ 10 % Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 85.     Geokompozitai, naudojami kaip drenažiniai kilimai, pvz., neaustinė geotekstilė su atstumą išlaikančiais sintetiniais elementais (koriu) lemia gerą vandens nuvedimą sluoksnyje. Jose derinamos neaustinės geotekstilės filtracinės savybės su drenavimo sluoksnio drenuojamąja geba. Tokie geokompozitai naudojami kaip plokštuminiai drenažo sluoksniai. Dėl galimos ilgos trukmės iki užkasimo pabaigos statinių drenažui gali būti naudojami tik atmosferos poveikiui atsparūs gaminiai. 86.     Reikalingas filtro efektyvumo drenuojamo grunto atžvilgiu patvirtinimas (žr. VII skyriaus II skirsnį ir IX skyriaus III skirsnį, Filtravimo parametrai). Nurodymai darbams atlikti 87.     Paviršius, ant kurio klojamas drenažinis kilimas, turi būti lygus. Filtravimo funkcijai palaikyti taip pat taikomi VI skyriaus III skirsnyje pateikti nurodymai. Įrengiant ant nuožulnių paviršių pakloti lakštai apsaugomi nuo išslydimo. Jeigu to negalima užtikrinti atitinkamo pajėgumo pirminiu užpildu (18 pav.), juos galima pritvirtinti vinimis arba įtvirtinti į inkaravimo tranšėją. 88.     Medžiagos lakštai prie statinių tvirtinami tinkamais klijais taškiniu būdu arba palaipsniui nuo apatinės dalies prispaudžiami užpilo grunto, laikant viršutinę dalį pakabintą, kad netrukdytų užpylimo darbams. 89.     Medžiagos lakštų sujungimas vykdomas taip, kad nebūtų trukdomas vandens prasisukimas, o grunto dalelės negalėtų įsiskverbti į geokompozitą. Geriausias metodas yra nestipriai stumtelėjus drenos šerdį leisti neaustinės geotekstilės filtrui abiejose plokštumose persidengti mažiausiai 10 cm. 90.     Geokompozito įvedimas į drenažo vamzdį atliekamas taip, kad vanduo saugiai išsilietų. Visiško drenavimo vamzdį galima apvynioti geokompozitu. Kita galimybė yra neaustinės geotekstilės filtrą abiejose pusėse maždaug per vamzdžio apimties ilgį atskirti nuo drenos šerdies ir ją atitinkamai nupjauti. Drenos šerdis tada atsiranda tiesiog prieš drenažinį vamzdį ir filtro juostos apdedamos aplink vamzdį. Šis metodas ypač tinkamas naudojant dalinio drenavimo vamzdžius. 91.     Drenažiniai kilimai per numatomą eksploatacijos trukmę, veikiant numatomai apkrovai, turi gebėti nuleisti atsirandantį vandens kiekį. 92.     20 pav. pateiktame pavyzdyje norint užtikrinti vandens nudrenavimą, neaustinės geotekstilės ir ant jų esantys užpilo grunto sluoksniai turi liestis. Nurodymai darbų aprašui sudaryti 93.     Darbų apraše reikia nurodyti numatomą geotekstilės taikymo sritį. Tam tikslui reikia pateikti duomenis dėl užpilo aukščio, užpilo medžiagos ir numatomo vandens kiekio. 94.     Cheminio ir mikrobiologinio atsparumo reikalavimai nustatomi pagal: (žr. IX skyriaus IV skirsnį, Geotekstilės atsparumas cheminiam poveikiui): 94.1.  numatoma eksploatavimo trukmė; 94.2.  aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz.: - taikymas sąlytyje su pagerintais arba statybinėmis kalkėmis ar cementu sustiprintais gruntais; - taikymas sąlytyje su cementbetoniu arba betono trupėjimu; - taikymas sąlytyje su pramonės šalutiniais produktais, pvz., šlakais. 95.     Drenažinio kilimo panaudojimui žemės darbuose reikia nurodyti: 95.1.  Pageidaujamą drenažinio kilimo tipą (abiejose pusėse filtras ar iš vienos pusės filtras, o iš kitos geosintetinė užtvara). 95.2.  Klojamąjį plotą ir tvirtinimo rūšį. 95.3.  Atsparumą atmosferos poveikiui: drenažinio kilimo atsparumo atmosferos poveikiui reikalavimas formuojamas pagal numatomą laiko tarpą tarp jo paklojimo ir užpilo grunto užpylimo. Tai gali būti palikta rangovo nuožiūrai, jeigu tai yra jo žinioje, arba nurodoma laisvos formos tekstu. 95.4.  Numatyti grunto vinių kiekį drenažinio kilimo tvirtinimui šlaite. 95.5.  Numatyti šlaito plokštumos, ant kurios klojamas drenažinis kilimas, nuolydį. 95.6.  Drenažinių kilimų rulonų sujungimo vietose reikia numatyti jų sujungimo būdą; laisvos formos tekstu galima nurodyti atitinkamo gamintojo įrengimo instrukciją. 95.7.  Drenažinio vamzdžio, prie kurio prijungiamas drenažinis kilimas, skersmenį; 95.8.  Atsiskaitymo rūšį: pagal įrengto drenažinio demblio plotą arba pagal brėžinį. 96.    Drenažinio kilimo panaudojimui kaip vertikalių drenų, taikomų konsolidavimui pagreitinti kelių statyboje ant silpnos žemės sankasos, reikalinga nurodyti: grunto rodiklius, būtinasis drenos hidraulinis pajėgumas ir drenų atstumas nurodomas darbų apraše atlikus statybinio grunto ekspertizę: 96.1.  Vertikalios drenos pločio nurodymas gali būti paliktas rangovo nuožiūrai (laisvos formos tekstas), esant specialios paskirties atvejui − nurodymas būtinas; 96.2.  Drenos ilgis nurodomas pakopomis arba aprašomas laisvos formos tekstu. Apskaitomas ilgis yra ilgis tarp įtvirtinimo ir darbinės platformos. 97.     Drenažiniams kilimams, taikomiems statiniams drenuoti, būtinas: 97.1.  didelis atsparumas atmosferos poveikiui; 97.2.  storis ≥ 5 mm (išmatuotas, kai laikinoji apkrova = 2 kPa); 97.3.  būdingasis filtro kiaurymės dydis 0,06 mm ≤ O90 ≤ 0,2 mm; 97.4.  filtro vandens laidumas ; 97.5.  vandens išvedimo pajėgumas q ≥ 0,3 [l/s · m] (pagal VII skyriaus II skirsnį Geotekstilės drenažo sistemos projektavimas) taikoma ≥ 0,1 [ l/s m]. V SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ IR GEOTINKLAS KAIP ŽEMĖS STATINIŲ ARMATŪRA 98.     Geotinklas ir austinė geotekstilė gali perimti grunte atsirandančias tempimo jėgas. Sumažina grunto deformacijas ir deformacijų nevienodumą armuotuose statiniuose (žr. VII skyriaus I skirsnį, Armuotos gruntų sistemos projektavimas). Pavyzdžiai Stiprinimas po pylimais 99.       Taip pat žr. ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ 100.     Priemonės nekeičiant grunto (konsolidavimas). 100.1.  Funkcija: žemės sankasos paviršiaus stabilumo padidinimas, kai žemės sankasos pagrindų laikomoji galia nėra pakankama. 100.2.  Žemės sankasos stabilumo padidinimas praplatinant pylimo atramą armuotu grunto sluoksniu. 24 pav. Armatūros sluoksnis po pylimu (užlenkimo ilgis 1 ≥ 1–2 m); Austinės geotekstilės pagrindui reikėtų suformuoti darbinę platformą iš smėlio 25 pav. Keletas armatūros sluoksnių 26 pav. Pylimas ant praplatinto armuoto pamatinio sluoksnio žemės paviršiaus reljefo ir šlaito stabilumui padidinti 101.     Grunto pakeitimo metodas. 101.1.  Žemės sankasos paviršiaus stabilumo padidinimas, pakeičiant dalį grunto ir panaudojant armavimą. 27 pav. Armuotasis keičiamasis grunto sluoksnis 102.     Konstrukcinių pamatų metodas. 102.1.  Funkcija: apkrovos tolygus paskirstymas į polius ar į polius panašias atramines konstrukcijas ir grunto skėtimo jėgų perėmimas pylimo papėdėje. 28 pav. Pylimas virš polių su armatūra atramoje, kairėje polių su viršutiniu elementu pavyzdys, dešinėje – be viršutinio elemento; galima vieno arba kelių sluoksnių armatūra 103.     Geosintetiniai grunto poliai su tempimo įtempimus radialine kryptimi perimančiu geosintetiniu apvalkalu. 103.1.  I sistema: tiesioginis apkrovos perėmimas ir grunto sutvirtinimas geosintetiniais grunto poliais. Poliai drenuoja vandenį (vertikalusis drenažas), sutankina gretimą gruntą, vibracinio sutankinimo metu išstumdami vandenį (galioja tik spraustiniams poliams) ir susitankinę įtempia geosintetinį apvalkalą (taip pat ir gręžtinių polių atveju). Dėl poliaus įspraudimo atsirandantis „pleištinis efektas“ padidina žemės sankasos paviršiaus stabilumą ir geriau perima vertikalias apkrovas (29 pav.). 103.2.  II sistema: statybinio grunto sutvirtinimas: geosintetiniai žvyro poliai drenuoja vandenį (vertikalusis drenažas), po įspraudimo atsirandantis „pleištinis efektas“ padidina žemės sankasos paviršiaus stabilumą (29 pav.). 29 pav. Pylimas ant polių su austine geotekstile, geotinklu ar geokompozitu apgaubtų smėlio, žvyro ar akmens skaldos polių su armatūra. Galima vieno arba kelių sluoksnių armatūra 104.     Stiprinimas virš žemės nuošliaužų ir kasybos zonų. 105.1. Funkcija: neleisti kelio statiniui prasmegti atsiradus žemės sankasos pažeidimams (dėl įgriuvų, smegduobių, šachtų paviršiaus nusėdimo). 105.     Armuojant kelią virš įgriuvos reikalingas nedidelis važiuojamosios dalies įlinkis, kad įgriuvą būtų galima pastebėti laiku, kol dar neiškilo pavojus eismui, ir pažeistą vietą stabilizuoti, o paskui sutvarkyti. 30 pav. Kelias virš įgriuvos 106.     Kelių be asfalto dangos stiprinimas ir stiprinimas keičiant gruntus. Funkcija: 106.1.  viršutinių sluoksnių laikomosios gebos padidinimas arba jų storio sumažinimas; 106.2.  deformacijų ir provėžų susidarymo sumažinimas eismo užtikrinimui. 31 pav. Armatūros sluoksnis po keliu be asfalto ar trinkelių dangos (statybinis kelias, žemės ūkio kelias) 32 pav. Pakeičiamo grunto sluoksnio žemės sankasos laikomosios gebos pagerinimui ir eismo užtikrinimui statybos laikotarpiu atskyrimas ir armavimas Šlaitų ir pylimų stiprinimas 107.     Funkcija: žemės reljefo paviršiaus ir šlaitų stabilumo padidinimas, kai gruntinio statinio stabilumas yra nepakankamas (šlaito nuolydis maždaug iki 60°). 33 pav. Armatūra šlaite 34 pav. Armuoto šlaito konstrukcija su laikinais klojiniais 35 pav. Armuoto šlaito konstrukcija naudojant drenuojančiu gruntu pripildytus maišus kaip stacionarųjį klojinį (trečiojo sluoksnio pavyzdys) 36 pav. Armuoto šlaito su plieninėmis grotelėmis konstrukcija kaip stacionarusis/liekamasis klojinys 37 pav. Vandens ir erozijos pažeisto šlaito atstatymas ir apsauga sluoksniais iš stambiagrūdžio grunto su austinės geotekstilės arba geotinklo ir neaustinės geotekstilės užlenkimais. Įterpti gluosnių krūmai paspartina apželdinimą ir dėl drenuojamojo poveikio padidina stabilumą 38 pav. Kirpimo stiprio atraminiame užpilde padidinimas sutvarkant šlaito išslydimą (kairėje − pažaida, dešinėje − atstatymas) Atraminių konstrukcijų stiprinimas 108.     Funkcija: žemės reljefo paviršiaus ir šlaitų stabilumo padidinimas, kai gruntinio statinio stabilumas yra nepakankamas (priekinės plokštumos nuolydis didesnis nei 60°). 39 pav. Armuotas gruntinis statinys su apželdinimui tinkamais surenkamaisiais elementais fasadui įrengti 40 pav. Armuotas gruntinis statinys su skaldos gabionais iš vielos tinklo arba grotelių fasadui įrengti (nenaudojama jeigu yra silpni pagrindai) 41 pav. Armuotas gruntinis statinys su betoninių plokščių fasadu 42 pav. Armuota konstrukcija slėgiui į save laikančią sienutę sieną nuimti (pvz., spraustasienė arba esama mūro siena) 43 pav. Armuotas gruntinis statinys su sausojo mūro fasadu 44 pav. Armuotas gruntinis statinys kaip tilto atrama 45 pav. Armuotas gruntinis statinys kaip tilto atrama su išankstiniu vertikaliu įtempimu Vamzdžių pagrindo gruntų armavimas 109.     Funkcija: vamzdžio pagrindo gruntų laikomosios galios padidinimas esant silpniems gruntams arba vamzdžio pagrindo gruntų laikomosios galios pagerinimas ir suvienodinimas esant skirtingos laikomosios galios gruntams numatomame vamzdžio ilgyje. 46 pav. Armuotas vamzdžio pagrindo gruntas Lygiagretaus šlaitui slenkančio paviršiaus stirpinimas 110.     Funkcija: viršutinio grunto sluoksnio slydimo stabdymas, pvz., geosintetinių užtvarų arba drenažinių kilimų užpylimas gruntu. 47 pav. Armatūros sluoksnis (pvz., geotinklas) ant šlaitui lygiagrečios slydimo plokštumos 111.     Jeigu šlaito konstrukcija nėra pakankamai stabili, panaudojamas armatūros sluoksnis, kuris perima tempimo apkrovą susikabindamas su užpilo gruntu ir paviršiaus trintimi. Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 112.     Reikalingas armuoto gruntinio statinio armatūros efektyvumo ir jo stabilumo parinkimas (žr. VII skyriaus I skirsnį, Armuotos gruntų sistemos projektavimas). Parenkant armatūrą turi būti įvertinami galimi jos pažeidimai nuo užpilo grunto įrengimo metu (žr. VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui ir IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms, Atsargos koeficientai armuojant). Neaustinės geotekstilės parenkamos pagal jų stiprio klases, todėl šis reikalavimas taikomas geotinklams ir austinėms geotekstilėms, taigi atitinkami atsargos koeficientai nustatomi atliekant įrengimą imituojančius bandymus (žr. IX skyriaus V skirsnį, Statybos mašinų ir statybinių medžiagų mechaninių apkrovų nustatymas). 113.     Kiekviename statybos objekte iš pradžių turi būti įrengiamas bandomasis ruožas, kuriuo patikrinamas pasirinktos medžiagos atsparumas pažeidimams esant konkrečiam gruntui ir jo sutankinimo laipsniui. 114.     Šlaituose naudojami tik didelio atsparumo atmosferos poveikiui gaminiai (žr. IX skyriaus IV skirsnį, Atsparumas atmosferos poveikiui), nes statybos darbų fazėje ir eksploatavimo laikotarpiu reikia tikėtis ilgesnio medžiagų neuždengimo laiko. Nepaisant to, medžiagų neuždengimas turi būti kuo trumpesnis. Gali būti reikalinga apsauga nuo išorinių mechaninių pažeidimų (vandalizmas, gaisras, eismo avarijos). 115.     Armuotose kelių konstrukcijose ypač turi būti atsižvelgta į tai, kad armatūros sluoksniai negali būti apstatomi statiniais be specialaus patvirtinimo ar leidimo (pvz., apsauginių barjerų stovais, vamzdynais, garsą izoliuojančių sienelių įtvirtinimais ir iškabų karkasais). 116.     Geotekstilė, kuri bus augalų šaknų augimo zonoje, turi būti atspari augalų šaknims, t. y., kilpos ir kiaurymės turi būti pakankamai didelės šaknims išleisti, o plaušai ar siūlai – pakankamai paslankūs, kad netrukdytų šaknų stambėjimui. 117.     Šlaito plokštuma apsaugoma nuo erozijos ir grunto išbyrėjimo. Jei tai neužtikrinama, pvz., tinklelio formos gaminiais arba, kai yra nepakankama armatūros sluoksnių užlaida, apsauga gali būti užtikrinama įterpiant atitinkamas geotekstiles. 118.     Jeigu armuotas grunto sluoksnis tuo pačiu turi būti ir atskiriamas nuo nepakankamo filtracinio stabilumo grunto, įrengimo ir eksploatavimo metu, reikia svarstyti, ar šią funkciją galėtų atlikti armatūros sluoksnis, ar turėtų būti papildomai įvedamas neaustinės geotekstilės sluoksnis. 119.     Vandens laidumas visada turi būti pakankamas, kad būtų išvengta vandens slėgio didėjimo (žr. VII skyriaus II skirsnį, Geotekstilės filtrų ir drenažo sistemų projektavimas). Armuotame šlaite pirmiausia turi būti užtikrinamas efektyvus drenavimas. 120.     Dėl atsparumo senėjimui (žr. VII skyriaus I skirsnį, „Reikalavimai stiprinimui“ ir IX skyriaus IV skirsnį, Atsparumas senėjimui). 121.     Stačių šlaitų apželdinimas yra ypač svarbus, jeigu jų negalima apsaugoti kitais būdais. Apželdinimui palankios priemonės: 121.1.  Šlaito plokštumoje turi būti numatytos geosintetinės medžiagos, kurios yra atsparios augalų šaknims; 121.2.  Geotinklais armuotą konstrukciją reikia apsaugoti geosintetine medžiaga, kuri stabdo paviršiaus eroziją ir leidžia augalams įsišaknyti; 121.3.  Viršutinis sluoksnis užpilamas žemėms taip, kad būtų užpildomi kampai ir išsikišimai pasidengtų bent plonu žemių sluoksniu (taikoma tada, kai šlaitų nuolydžiai leidžia atlikti tokio tipo darbus); 121.4.  Viršutiniam grunto sluoksniui, galima naudoti apželdinimą užpurškiant augalinį sluoksnį su sėklomis, taikoma bet kokio nuolydžio šlaitams; 121.5.  Sėklos parenkamos pagal vietovės sąlygas; 121.6.  Turi būti numatomas drėkinimas, kai matomo paviršiaus nuolydis vakarų ir pietų pusėse yra didesnis nei maždaug 60°; 121.7.  Geresnis želdinių aprūpinimas vandeniu galimas įrengiant sluoksnius pakopomis (laiptuotas šlaito fasadas). Nurodymai darbams atlikti Armatūros klojimas 122.     Armatūros elementai klojami tikėtinos tempiamosios apkrovos veikimo kryptimi. Persidengimas šia kryptimi yra draudžiamas, armatūros prijungimas šia kryptimi yra leistinas tik tada, kai yra patvirtinamas pakankamas jungties tempiamasis stipris (žr. VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui ir VIII skyriaus V skirsnį, Siūlių ir jungčių stipris tempiant). Be to, jeigu veikia ir vertikalioji tempimo apkrova, tokiu atveju turi būti atitinkamai užtikrinamas jėgos atlaikymas. 123.     Skersinė užlaida klojant ant silpnos žemės sankasos turi būti mažiausiai 50 cm. Ją galima sumažinti, jeigu medžiagos lakštai yra sujungiami (pvz., susiuvant, susegant). 124.     Armatūros sluoksnį, esantį pylimo apačioje, galima kloti tiesiai ant esamo grunto prieš tai išlyginus ryškius nelygumus. Reikia atkreipti dėmesį, kad klojama armatūra nesusiraukšlėtų ir nesusibanguotų. 125.     Ant silpnos žemės sankasos įrengus pirmąjį užpilo sluoksnį kaip darbinę platformą yra palengvinamas armatūros klojimas. Rekomenduojama armatūros sluoksnį įrengti gilesniuose sluoksniuose. 126.     Išdėstant vertikalias drenas armatūra klojama įrengus drenas. 127.     Klojant armatūrą pylimo pade virš polių ar į polius panašių atraminių sijų, paviršius turi būti lygus. 128.     Įrengiant armuotus šlaitus ir atramines konstrukcijas, užpilo paviršiaus sutankinimas vykdomas naudojant laikiną atramą (klojinį). Armatūra paklojama lygiai, be raukšlių ir jeigu reikia įtempiama. Užlenkiama trumpuoju galu apačioje arba viršuje. Apatinis ir viršutinis armatūros sluoksnis klojamas per visą ilgį. Matomi paviršiai apsaugomi per kuo trumpesnį laiką nuo įrengimo (pvz., apželdinimu, apdailos elementais). Užpilo medžiagos įrengimas ir armuoto statinio struktūra 129.     Tiesiogiai ant armuotų sluoksnių važiuoti negalima. Užpilas atsargiai užpilamas nuo viršaus, paskleidžiamas ir sutankinamas. 130.     Pirmą užpilo sluoksnį, pylimo ant silpnos žemės sankasos atveju, turi sudaryti atmosferos poveikiui atsparus ir tinkamo vandens laidumo gruntas. Šis sluoksnis turi gebėti surinkti ir nuleisti sumažinti) kylantį vandenį. Jo storį nulemia žemės sankasos laikomoji galia ir užpilo sutankinamumas bei statybinio transporto apkrova. Užpilo sluoksnio galuose turi būti daromas armatūros užlenkimas. Reikalingas užlenkimo ilgis 1–2 m. 131.     Vandenį nukreipiantis sluoksnis turi būti tokio storio, kad ir atsiradus nuosėdž …