Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymas dėl geosintetikos naudo

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL GEOSINTETIKOS NAUDOJIMO ŽEMĖS DARBAMS KELIUOSE METODINIŲ NURODYMŲ MN GEOSINT ŽD 13 PATVIRTINIMO 2013 m. kovo 20 d. Nr. V-122 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041; 2012, Nr. 32-1519), 20.7 punktu:

Direktorius Skirmantas Skrinskas __________________ * Geosintetikos naudojimo žemės darbams keliuose metodiniai nurodymai MN GEOSINT ŽD 13 skelbiami „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.

PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-122 GEOSINTETIKOS NAUDOJIMO ŽEMĖS DARBAMS KELIUOSE METODINIAI NURODYMAI MN GEOSINT ŽD 13

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

II SKYRIUS. NUORODOS

7.1. statybos taisykles ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-303 (Žin., 2004, Nr. 185-6885);

7.2. techninių reikalavimų aprašą TRA GEOSINT ŽD 13, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr.V-121 (Žin., 2013, Nr._____);

7.3. DIN V 1054-100 „Soil – Verification of the safety of earthworks and foundations – part 100. Analysis in accordance with the partial safety factor concept“;

7.4. DIN 1072 “Load Acceptance for Roads and Road Bridges”;

7.5. DIN 4019 „Soil - Analysis of settlement“;

7.6. DIN 4084 „Soil - Calculation of embankment failure and overall stability of retaining structures“;

7.7. DIN 4085 „Subsoil - Calculation of earth-pressure“;

7.8. LST ISO 34-1 „Guma ir termoplastinis kaučiukas. Stiprio plėšiant nustatymas. 1 dalis. Dvišakiai, kampiniai ir įlankiniai bandiniai“;

7.9. LST EN 495-5 „Lanksčiosios hidroizoliacinės juostos. Sulenkiamumo žemoje temperatūroje nustatymas. 5 dalis. Plastikinės ir guminės hidroizoliacinės stogų juostos“;

7.10. LST EN ISO 527-1 „Plastikai. Tempiamųjų savybių nustatymas. 1 dalis. Bendrieji principai“;

7.11. LST EN ISO 527-3 „Plastikai. Tempiamųjų savybių nustatymas. 3 dalis. Plėvelių ir lakštų bandymų sąlygos“;

7.12. LST EN 933-9 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 9 dalis. Smulkiausiųjų dalelių įvertinimas. Metilenmėlynojo metodas“;

7.13. LST EN 1849-2 „Lankstieji hidroizoliaciniai lakštai. Storio ir plotinio tankio nustatymas. 2 dalis. Plastikiniai ir elastomeriniai lakštai“;

7.14. LST EN 1997-2 „Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 2 dalis. Pagrindo tyrinėjimai ir bandymai“;

7.15. LST EN ISO 9862 „Geosintetika. Bandinių ėmimas ir paruošimas“;

7.16. LST EN ISO 9863-1 „Geosintetika. Storio nustatymas esant apibrėžtiems slėgiams. 1 dalis. Vienasluoksniai gaminiai“;

7.17. LST EN ISO 9863-2 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Storio nustatymas esant nurodytiems slėgiams. 2 dalis. Daugiasluoksnių produktų atskirų sluoksnių storio nustatymo procedūra“;

7.18. LST EN ISO 9864 „Geosintetika. Geotekstilė ir su geotekstile susijusių gaminių plotinio tankio nustatymo metodas“;

7.19. LST EN ISO 10318 „Geosintetika. Terminai ir apibrėžtys“;

7.20. LST EN ISO 10319 „Geosintetika. Tempimo, naudojant plačią juostą, bandymas“;

7.21. LST EN 10320 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Identifikavimas naudojimo vietoje“;

7.22. LST EN ISO 10321 „Geosintetika. Sujungimų arba siūlių tempimo bandymas plačios juostos metodu“;

7.23. LST EN ISO 10722 „Geosintetika. Mechaninių pažaidų įvertinimo procedūros, bandant kartotine apkrova. Pažaidos, kurias sukelia granuliuotosios medžiagos“;

7.24. LST EN ISO 11058 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Bandinio plokštumai statmena kryptimi pralaidumo vandeniui charakteristikų nustatymas be apkrovos“;

7.25. LST EN 12224 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Atsparumo atmosferos poveikiui nustatymas“;

7.26. LST EN 12225 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Mikrobiologinio atsparumo nustatymo metodas, užkasant dirvožemyje“;

7.27. LST EN ISO 12236 „Geosintetika. Statinis pradūrimo bandymas (CBR bandymas)“;

7.28. LST EN 12447 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Ekraninis bandymo metodas nustatyti atsparumą hidrolizei vandenyje“;

7.29. LST EN ISO 12956 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Būdingojo kiaurymės matmens nustatymas“;

7.30. LST EN ISO 12957-1 „Geosintetika. Trinties charakteristikų nustatymas. 1 dalis. Tiesioginės šlyties bandymas“;

7.31. LST EN ISO 12957-2 „Geosintetika. Trinties charakteristikų nustatymas. 2 dalis. Bandymas ant nuožulnios plokštumos“;

7.32. LST EN ISO 12958 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Pralaidumo vandeniui jų plokštumoje nustatymas“;

7.33. LST EN 13249 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant keliams tiesti ir kitų transporto sričių statiniams (išskyrus geležinkelius ir asfaltavimą)“;

7.34. LST EN 13251 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant žemės darbuose, pamatams ir atraminiams statiniams“;

7.35. LST EN 13252 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant drenažo sistemose“;

7.36. LST EN 13253 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant apsaugos nuo erozijos darbuose (pakrančių apsaugai, krantų tvirtinimui)“;

7.37. LST EN 13254 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant rezervuarų ir užtvankų statyboje“;

7.38. LST EN 13255 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant kanalų statyboje“;

7.39. LST EN 13256 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant tuneliams tiesti ir požeminiams statiniams“;

7.40. LST EN 13361 „Geosintetinės užtvaros. Būtinosios savybės naudojant rezervuarų ir užtvankų statyboje“;

7.41. LST EN 13362 „Geosintetinės užtvaros. Būtinosios savybės naudojant kanalų statyboje“;

7.42. LST EN 13383-1 „Aptaiso akmuo. 1 dalis. Techniniai reikalavimai“;

7.43. LST EN ISO 13431 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Tempimo deformacijos ir trūkimo veikiant ilgalaikėms apkrovoms elgsenos nustatymas“;

7.44. LST EN ISO 13433 „Geosintetika. Dinaminis prakirtimo bandymas (kūgio kritimo bandymas)“;

7.45. LST EN ISO 13438 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Paieškos metodas nustatyti atsparumą oksidacijai“;

7.46. LST EN 13491 „Geosintetinės užtvaros. Būtinosios savybės naudojant kaip skysčių užtvarą tiesiant tunelius ir statant požeminius statinius“;

7.47. LST EN 13719 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Geotekstilės, susiliečiančios su geosintetinėmis užtvaromis, ilgalaikės apsaugos efektyvumo nustatymas“;

7.48. LST EN 13738 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Atsparumo ištraukimui iš grunto nustatymas“;

7.49. LST EN 13925-1 „Neardomieji bandymai. Rentgeno spinduliuotės difrakcija nuo polikristalinių ir amorfinių medžiagų. 1 dalis. Bendrieji principai“;

7.50. LST EN 13925-3 „Neardomieji bandymai. Rentgeno spinduliuotės difrakcija nuo polikristalinių ir amorfinių medžiagų. 3 dalis. Aparatūra“;

7.51. LST EN ISO 13934-1 „Tekstilė. Tekstilės medžiagų tempimo savybės. 1 dalis. Didžiausios jėgos ir pailgėjimo esant šiai jėgai nustatymas juostelės metodu“;

7.52. LST EN ISO 14030 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Ekraninis bandymo metodas nustatyti atsparumą rūgštims ir šarmams“;

7.53. LST EN 14150 „Geosintetinės užtvaros. Pralaidumo skysčiams nustatymas“;

7.54. LST EN 14151 „Geosintetika. Duobimo stiprio nustatymas“;

7.55. LST EN 14196 „Geosintetiniai gaminiai. Molinių geosintetinių užtvarų vienetinio ploto masės matavimo metodai“;

7.56. LST EN 14415 „Geosintetinės užtvaros. Atsparumo išplovimui nustatymo metodas“;

7.57. LST CEN/TS 14416 „Geosintetinės užtvaros. Bandymo metodas nustatyti atsparumą šaknims“;

7.58. LST EN 14417 „Geosintetinės užtvaros. Bandymo metodas nustatyti drėkimo ir džiūvimo poveikį keraminių geosintetinių užtvarų pralaidumui“;

7.59. LST EN 14418 „Geosintetinės užtvaros. Bandymo metodas nustatyti šaldymo ir šildymo poveikį keraminių geosintetinių užtvarų pralaidumui“;

7.60. LST EN 14575 „Geosintetinės užtvaros. Atrankinis bandymo metodas nustatyti atsparumą oksidacijai“;

7.61. LST EN 14576 „Geosintetika. Bandymo metodas, nustatyti polimerinių geosintetinių užtvarų pleišėjamąjį atsparumą veikiant aplinkai“;

7.62. LST EN 14688-1 „Geotechniniai tyrinėjimai ir bandymai. Gruntų atpažintis ir klasifikavimas. 1 dalis. Atpažintis ir aprašymas“;

7.63. LST EN 14688-2 „Geotechniniai tyrinėjimai ir bandymai. Gruntų atpažintis ir klasifikavimas. 2 dalis. Klasifikavimo principai“;

7.64. LST EN ISO 25619-1 „Geosintetika. Elgsenos gniuždant nustatymas. 1 dalis. Gniuždomasis valkšnumas“;

7.65. LST EN 29073-3 “Tekstilė. Neaustinių medžiagų bandymo metodai. 3 dalis. Tempimo jėgos ir pailgėjimo nustatymas”;

7.66. ASTM D 5887 „Standard Test Method for Measurement of Index Flux Through Saturated Geosynthetic Clay Liner Specimens Using a Flexible Wall Permeameter“;

7.67. ASTM D 5890 „Standard Test Method for Swell Index of Clay Mineral Component of Geosynthetic Clay Liners“;

7.68. ASTM D 6496 „Standard Test Method for Determining Average Bonding Peel Strength Between the Top and Bottom Layers of Needle-Punched Geosynthetic Clay Liners“;

7.69. ASTM D 696-08 „Standard Test Method for Coefficient of Linear Thermal Expansion of Plastics Between -30 Degrees C and 30 Degrees C with a Vitreous Silica Dilatometer“.

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

9.1. Neausta geotekstilė (GTX-N) – geotekstilė, pagaminta iš kryptingai arba atsitiktinai orientuoto pluošto, gijų ar kitų elementų, kurie yra mechaniškai, termiškai ar chemiškai sujungti.

9.2. Austa geotekstilė (GTX-W) – geotekstilė, pagaminta įprastai stačiu kampu audžiant siūlus, gijas, juosteles ar kitus elementus.

9.3. Pinta geotekstilė (GTX-K) – geotekstilė, pagaminta pinant vieną ar daugiau siūlų, gijų ar kitų elementų.

10.1. austuosius;

10.2. ištemptuosius;

10.3. virintinius;

10.4. vienkrypčius;

10.5. dvikrypčius.

11.1. Polimerinė geosintetinė užtvara (GBR-P) – gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina polimerai.

11.2. Molio geosintetinė užtvara (GBR-C) – gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina molis.

11.3. Bituminė geosintetinė užtvara (GBR-B) – gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina bitumas.

1 pav. Geosintetinių medžiagų schema 12. Žaliavos geosintetinėms užtvaroms – didelio ar mažo tankio polietilenas (HDPE ir LDPE) ir lankstusis polipropilenas (FPP).

II SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ

Neaustos geotekstilės 19. Neausta geotekstilė (GTX-N) – pagaminta iš kryptingai arba atsitiktinai orientuoto pluošto, gijų ar kitų elementų, kurie yra mechaniškai, termiškai ar chemiškai sujungti.

Austos geotekstilės 21. Geotekstilė, pagaminta įprastai stačiu kampu audžiant siūlus, gijas, juosteles ar kitus elementus. Jos skiriasi:

21.1. siūlų rūšimi (verpalai, daugiagijai siūlai, susukti siūlai, vienagijai siūlai, juostelės ir rezgalo siūlai);

21.2. savo suaudimu – dar vadinamu supynimu – pvz., drobinis (paprastasis), panamos ir ruoželiais;

21.3. siūlų skaičiumi, taikomu ilgio vienetui.

Pintos geotekstilės 23. Geotekstilė, pagaminta pinant vieną ar daugiau siūlų, gijų ar kitų elementų.

III SKIRSNIS. GEOTINKLAS

Austieji geotinklai 24. Austi geotinklai yra pagaminti suaudžiant gijas mazguose. Dažniausiai šie gaminiai yra su didesnėmis nei 10 mm kiaurymėmis; dažniausiai jie papildomai turi polimerinį padengimą.

Ištemptieji geotinklai 25. Ištemptieji geotinklai yra pagaminti ištemptoje membranoje išspaudžiant kiaurymes. Dažniausiai šių gaminių mazgas yra žymiai storesnis už juostą, kurios plotis yra nevienodas (prie mazgų plačiausias).

Virintiniai geotinklai 26. Virintiniai geotinklai yra pagaminti suvirinant geotinklo juostas mazguose (juostos mazge yra sudėtos viena ant kitos). Dažniausiai šių gaminių juostos yra plokščios, geotinklai yra standūs ir nepadengti jokia papildoma danga.

IV SKIRSNIS. GEOSINTETINĖS UŽTVAROS

Polimerinė geosintetinė užtvara / geomembrana 27. Polimerinė geosintetinė užtvara − gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina polimerai.

Molio geosintetinė užtvara 28. Gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina molis. Ji susideda iš laikančių austų ir neaustų geotekstilių ir užvaros funkciją atliekančio geosintetinio molio.

V SKIRSNIS. GEOKOMPOZITAI

IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

31.1. Geosintetikos gaminiai:

31.2. Žaliavos, naudojamos geosintetikos gamybai:

31.3. Geosintetikos panaudojimo sritys:

31.4. Kiti žymėjimai:

V SKYRIUS. TECHNINĖS SAVYBĖS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

II SKIRSNIS. ŽALIAVOS

34.1. AR – aramidas;

34.2. PA – poliamidas;

34.3. PE – polietilenas;

34.4. PET – polietileno tertraftalatas (poliesteris);

34.5. PP – polipropilenas;

34.6. PVC – polivinilchloridas;

34.7. PVA – polivinilalkoholis.

37.1. HDPE – didelio tankio polietilenas;

37.2. LDPE – mažo tankio polietilenas;

37.3. FPP – lankstusis polipropilenas.

III SKIRSNIS. GAMINIŲ RŪŠYS

Geotekstilės 41. Neaustos geotekstilės daugiausia naudojamos kaip gruntų atskyrimo ir filtravimo sluoksnis bei geosintetinių užvarų apsaugai. Dėl savo porėtos struktūros jos yra gerai laidžios vandeniui visomis kryptimis.

Geotinklai 43. Geotinklai daugiausia naudojami kaip armatūra grunte. Jėgos pernešimas tarp grunto ir geotinklo vyksta dėl geotinklo ir grunto susikabinimo ir trinties. Geotinklo ir grunto susikabinimui ir trinčiai įtaką daro šie veiksniai: geotinklo juostų šiurkštumas, akių dydis, geotinklo tipas, grunto dalelių dydis ir forma, taip pat laikinoji apkrova.

Geosintetinės užtvaros 44. Geosintetinės užtvaros yra nelaidžios vandeniui, bet dėl difuzijos procesų tam tikri angliavandeniliai labai nedideliais kiekiais gali prasisunkti.

Geokompozitai 47. Geokompozitai naudojami ten, kur vienu metu yra reikalingos šių medžiagų atskirų komponentų savybės. Atskirų komponentų sąveika sąlygoja (nulemia) technines kompozicinių medžiagų savybes.

IV SKIRSNIS. ATSPARUMAS SENĖJIMUI

50.1. Visi gaminiai dėl oksidacijos (erozijos);

50.2. PA gaminiai (įskaitant aramidą), PET ir PVA dėl vidinės ir išorinės hidrolizės (pvz., prieš stiprias rūgštis ir šarmus);

50.3. PA gaminiai (įskaitant aramidą), PE, PP, PVA ir elastomerai (įskaitant kaučiuką) dėl oksidacinio pažeidimo arba stabilizatorių hidrolizės ar oksidacijos;

50.4. PVC minkštieji gaminiai, be kita ko, ir dėl minkštiklių netekties;

50.5. Geosintetinės užtvaros ir ekstruduoti geotinklai dėl įtrūkimų;

50.6. Geosintetinės užtvaros dėl mikrobiologinės taršos, išskyrus PE (HDPE, LDPE) ir PP, kurios apskritai laikomos atspariomis mikroorganizmams;

50.7. Geosintetinės užtvaros dėl atsparumo šaknims, išskyrus geosintetines užtvaras iš PE kurios apskritai laikomos atspariomis šaknims;

50.8. Molio geosintetinės užtvaros dėl išdžiūvimo ir šalčio poveikio.

VI SKYRIUS. NAUDOJIMO SRITYS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

53.1. atskyrimui:

53.2. filtravimui:

53.3. vandens pašalinimui:

53.4. armavimui:

53.5. apsaugai:

53.6. hidroizoliavimui:

II SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ KAIP ATSKIRIAMASIS SLUOKSNIS

54.1. Stabdyti stambiagrūdžio užpildo susimaišymą su smulkiagrūdžiu besiribojančiu gruntu;

54.2. Neleidžia atsirasti lokaliniams grunto praspaudimams esant silpniems žemės sankasos pagrindams;

54.3. Negausaus, laikino vandens proveržio atveju, sudaro pakankamą filtravimo efektyvumą tarp vienas virš kito įrengtų gruntų sluoksnių.

2 pav. Geotekstilė po pylimu 3 pav. Geotekstilė dalinio grunto pakeitimo atveju 4 pav. Geotekstilė kaip užpilo apvalkalas, kai nėra filtracinio stabilumo tarp vienas virš kito esančių užpilo sluoksnių ir viršutinio grunto. Visiško apgaubimo variantas 5 pav. Geotekstilė kaip užpilo apvalkalas, kai nėra filtracinio stabilumo tarp vienas virš kito esančių užpilo sluoksnių ir viršutinio grunto. Užpilo sluoksnio apdengimo variantas 6 pav. Geotekstilė duobių ir griovių užpildymo atveju (jei duobė užpildoma filtravimui stabilia medžiaga, geotekstilė gali būti įrengiama virš duobės) 7 pav. Geotekstilė po keliu su danga ir be dangos (pvz., statybos kelias, miško kelias, žemės ūkio kelias, taip pat šalutinis kelio plotas) 8 pav. Geotekstilė tarp grindinio pakloto ir pagrindo, taip pat tarp pagrindo ir smulkiagrūdės žemės sankasos Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui daryti Nurodymai medžiagoms parinkti 56. Lemiamą reikšmę pasirenkant neaustinę geotekstilę turi jos atsparumas mechaninėms apkrovoms, atsirandančioms dėl užpilo grunto bei dėl papildomų apkrovų statybų metu. Tarpsluoksnis, taip pat ir sąlyčio su gruntu atveju, turi būti laidus vandeniui ir pasižymėti mechaniniu filtraciniu stabilumu žemės sankasos atžvilgiu.

Nurodymai darbams atlikti 58. Geotekstilės klojamos skersai išilginės ašies, užlaidą formuojant užpilo įrengimo kryptimi. Atskirų rulonų užlaida ir šoninis išsikišimas šlaito papėdėje turi būti mažiausiai 50 cm. Naudojant geotekstiles iki dviejų rulonų pločio, galimas išilginis klojimas. Nelygaus posluoksnio atveju užlaida padidinama tiek, kad po užpilo įrengimo būtų užtikrinta minimalioji užlaida. Rulonai gali būti sujungiami ir kitaip, pvz., susiuvant. Jeigu geotekstilės yra klojamos po vandeniu, rulonai turi būti tvirtai sujungiami vienas su kitu. Šių taisyklių nesilaikymas galimas tik tada, jeigu atitinkamomis priemonėmis, rulonų sujungimu, sutvirtinimu (pvz., segtukais, grunto vinimis) arba specialia užpilo forma užtikrinama, kad po užliejimo bus išsaugota minimalioji užlaida.

Nurodymai darbų aprašui sudaryti 61. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį. Atskyrimas visuomet susijęs su filtravimu arba armavimu, todėl nustatant reikalavimus niekada neturėtų būti traktuojamas atskirai.

62.1. numatoma eksploatavimo trukmė;

62.2. aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz.:

64.1. Reikia nurodyti reikalingą geotekstilės tipą (pvz., neaustinė geotekstilė, austinė geotekstilė, pinta geotekstilė, geokompozitas su neaustine geotekstile), tačiau taip pat galima pateikti laisvos formos tekstą, kuriame pasirinkimo teisę numatyti rangovui.

64.2. Reikia nustatyti būtiną geotekstilės stiprio klasę remiantis numatoma naudoti užpilo medžiaga ir numatoma įrengiamąja ir statybos darbų apkrova (žr. IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms).

64.3. Dėl atsparumo atmosferos poveikiui: žinant numatomą laiko tarpą nuo geotekstilės įrengimo iki jos apsaugojimo nuo atmosferos poveikio užpilant grunto sluoksniu, nustatomas reikalavimas geotekstilės atsparumui atmosferos poveikiui. Tai gali būti palikta rangovo nuožiūrai, jeigu statybos darbų eiga yra jo žinioje, arba nurodymai dėl statybos darbų pateikiami laisvos formos tekstu. Kai geotekstilės užpylimas vykdomas praeinant iki vieno mėnesio nuo jos paklojimo, reikalingas didelis jos atsparumas atmosferos poveikiui, praeinant iki 2 savaičių – vidutinis atsparumas: duomenys pateikiami CE lydimajame dokumente (žr. IX skyriaus III skirsnį ir TRA GEOSINT ŽD).

64.4. Klojimas skersai kelio ašies yra standartinis, tačiau laisvos formos tekste galima numatyti ir kitokį būdą, pvz., išilginis klojimas iki 2 rulonų pločio arba kai rulonų persidengimai nuo išslydimo yra stabilizuojami taikant specialias priemones (pvz., susiuvimą, susegimą, terminį suvirinimą).

64.5. Rangovui atsiskaitant su užsakovu, galimi trys variantai: a) pagal įrengtą gaminio plotą; b) padengtą plotą pagal išmatavimus vietoje; c) padengtą plotą pagal užsakovo reikalavimus.

III SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ KAIP FILTRAS SAUSINIMO ĮRENGINIUOSE

65.1. Užtikrinti drenuojamo grunto filtracinį stabilumą naudojant atviras filtracines medžiagas ir drenavimo elementus.

Pavyzdžiai 66. Visi kelių statybos drenavimo įrenginiai, kuriuose reikalingi filtrai, gali būti sukonstruoti su geotekstilės filtrais. Čia pateikiami tik atrinkti pavyzdžiai.

Filtras sausinimo įrenginiuose 9 pav. Drenažo prizmė 10 pav. Prizmės užpildymas filtracine medžiaga, kuri turi filtracinį stabilumą drenažinio vamzdžio, bet ne nusausinamo grunto atžvilgiu 11 pav. Filtravimo įrenginys. Geotekstilės filtras aplink drenažinį vamzdį 12 pav. Šlaito drenavimo sluoksnis 13 pav. Dauba šlaito viršutiniame krašte, kombinuojama su apačioje užsandarinta drenažo prizme; geotekstilė viršuje atlieka filtro funkciją, apačioje – sandarinimo funkciją atlieka geosintetinė užtvara 14 pav. Dėl išplovimo nuslinkusio šlaito atstatymas panaudojant geotekstilę kaip filtrą, apdengiantį atraminį užpilo gruntą iš filtravimui nestabilaus, laidaus vandeniui, stambiagrūdžio grunto 15 pav. Dėl šlaite esančio gruntinio vandens nuslinkimui neatsparaus šlaito stabilizavimas atraminėmis drenavimo prizmėmis su geotekstilės apvalkalu kaip filtro sluoksniu naudojant filtravimui nestabilų, nesankabų užpilo gruntą Atsikriamieji sluoksniai ir filtras žemės statiniuose 16 pav. Tarpsluoksnis ir filtracinis sluoksnis, kai žemės sankasos atžvilgiu yra nestabilus filtravimui nelaidus šalčiui sluoksnis (žemės sankasos drenavimo sluoksnis), kuris gruntinį vandenį turi nuleisti žemiau apatinio nelaidaus šalčiui sluoksnio krašto 17 pav. Atraminis elementas iš gabionų su geotekstilės filtru užpilo grunto ir gabiono atskyrimui Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 69. Reikalingas geotekstilės filtravimo efektyvumo drenuojamo grunto atžvilgiu patvirtinimas (žr. VII skyriaus II skirsnį ir IX skyriaus III skirsnį, Filtravimo parametrai).

Nurodymai darbams atlikti 72. Drenažo prizmės visiškai apdengiamos geotekstilės filtru tam, kad būtų išvengiama smulkių grunto dalelių patekimo į drenažo sistemą. Užlaida turėtų būti mažiausiai 50 cm (9–11 pav.). Jeigu neaustine geotekstile apsupamos tranšėjos ar vamzdžio plotis mažesnis negu 50 cm, užlaida suformuojama tokia, kiek maksimaliai persidengti leidžia konstrukcijos matmenys.

Nurodymai darbų aprašui sudaryti 77. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį.

78.1. numatoma eksploatavimo trukmė;

78.2. nustatoma aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz.:

79.1. Nurodyti drenažinio įrenginio tipą (drenažo prizmė, šlaitinis drenažas arba plokštuminis drenažas).

79.2. Nurodyti geotekstilės stiprio klasę: parinkimas pagal apkrovą dėl numatytos filtracinės medžiagos (žr. IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms).

79.3. Nurodyti filtro būdingąjį kiaurymės dydį O90 ir, remiantis skaičiavimu, būtiną vandens laidumo koeficientą kv(žr. VII skyriaus II skirsnį).

79.4. Nebūtina įrengimo proceso aprašui pateikti brėžinį arba laisvos formos tekstą.

79.5. Pageidaujama atsiskaitymo rūšis: įrengtas geotekstilės plotas pagal matmenis vietoje, filtro padengtas plotas pagal matmenis vietoje arba pagal užsakovo dokumentus.

IV SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ IR KOMBINUOTOSIOS MEDŽIAGOS (GEOKOMPOZITAI) DRENAVIMUI

Pavyzdžiai Žemės drenavimas 80. Funkcija:

80.1. filtracinio vandens surinkimas ir nuvedimas.

18 pav. Šlaito nuolydyje paklotas drenažinis kilimas kaip šlaito drenavimo sluoksnis su vandens nuvedimu drenažiniame kilime 19 pav. Statmenai įrengtas drenažinis kilimas kaip plokštumos drenavimo sluoksnis su vandens nuleidimu drenažiniame kilime 20 pav. Drenažinis elementas kaip išilginis drenažinis elementas, skirtas užtikrinti drenavimą vietoj drenažinio griovio su stambiagrūde medžiaga, tinka kaip papildoma įranga, kai nėra išilginio drenavimo 21 pav. Vertikalios drenos po pylimu ant silpnos žemės sankasos norint greičiau sumažinti porinio vandens viršslėgį ir paspartinti grunto konsolidavimą 22 pav. Drenavimas, filtracinio vandens nuleidimas iš šlaito, esančio už hidroizoliacijos Statinio drenavimas 84. Funkcija:

84.1. filtracinio vandens surinkimas ir išvedimas.

23 pav. Statinio užpilo drenavimas: drenažinis kilimas statinio užpakalinėje pusėje prasisunkiančio vandens išvedimui (kairioji dalis), drenažinis demblis tarp užpilo ir gretimo grunto prasisunkiančio vandens išvedimui (dešinioji dalis); geosintetinės užtvaros nuolydis ≥ 10 % Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 85. Geokompozitai, naudojami kaip drenažiniai kilimai, pvz., neaustinė geotekstilė su atstumą išlaikančiais sintetiniais elementais (koriu) lemia gerą vandens nuvedimą sluoksnyje. Jose derinamos neaustinės geotekstilės filtracinės savybės su drenavimo sluoksnio drenuojamąja geba. Tokie geokompozitai naudojami kaip plokštuminiai drenažo sluoksniai. Dėl galimos ilgos trukmės iki užkasimo pabaigos statinių drenažui gali būti naudojami tik atmosferos poveikiui atsparūs gaminiai.

Nurodymai darbams atlikti 87. Paviršius, ant kurio klojamas drenažinis kilimas, turi būti lygus. Filtravimo funkcijai palaikyti taip pat taikomi VI skyriaus III skirsnyje pateikti nurodymai. Įrengiant ant nuožulnių paviršių pakloti lakštai apsaugomi nuo išslydimo. Jeigu to negalima užtikrinti atitinkamo pajėgumo pirminiu užpildu (18 pav.), juos galima pritvirtinti vinimis arba įtvirtinti į inkaravimo tranšėją.

Nurodymai darbų aprašui sudaryti 93. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą geotekstilės taikymo sritį. Tam tikslui reikia pateikti duomenis dėl užpilo aukščio, užpilo medžiagos ir numatomo vandens kiekio.

94.1. numatoma eksploatavimo trukmė;

94.2. aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz.:

95.1. Pageidaujamą drenažinio kilimo tipą (abiejose pusėse filtras ar iš vienos pusės filtras, o iš kitos geosintetinė užtvara).

95.2. Klojamąjį plotą ir tvirtinimo rūšį.

95.3. Atsparumą atmosferos poveikiui: drenažinio kilimo atsparumo atmosferos poveikiui reikalavimas formuojamas pagal numatomą laiko tarpą tarp jo paklojimo ir užpilo grunto užpylimo. Tai gali būti palikta rangovo nuožiūrai, jeigu tai yra jo žinioje, arba nurodoma laisvos formos tekstu.

95.4. Numatyti grunto vinių kiekį drenažinio kilimo tvirtinimui šlaite.

95.5. Numatyti šlaito plokštumos, ant kurios klojamas drenažinis kilimas, nuolydį.

95.6. Drenažinių kilimų rulonų sujungimo vietose reikia numatyti jų sujungimo būdą; laisvos formos tekstu galima nurodyti atitinkamo gamintojo įrengimo instrukciją.

95.7. Drenažinio vamzdžio, prie kurio prijungiamas drenažinis kilimas, skersmenį;

95.8. Atsiskaitymo rūšį: pagal įrengto drenažinio demblio plotą arba pagal brėžinį.

96.1. Vertikalios drenos pločio nurodymas gali būti paliktas rangovo nuožiūrai (laisvos formos tekstas), esant specialios paskirties atvejui − nurodymas būtinas;

96.2. Drenos ilgis nurodomas pakopomis arba aprašomas laisvos formos tekstu. Apskaitomas ilgis yra ilgis tarp įtvirtinimo ir darbinės platformos.

97.1. didelis atsparumas atmosferos poveikiui;

97.2. storis ≥ 5 mm (išmatuotas, kai laikinoji apkrova = 2 kPa);

97.3. būdingasis filtro kiaurymės dydis 0,06 mm ≤ O90 ≤ 0,2 mm;

97.4. filtro vandens laidumas ;

97.5. vandens išvedimo pajėgumas q ≥ 0,3 [l/s · m] (pagal VII skyriaus II skirsnį Geotekstilės drenažo sistemos projektavimas) taikoma ≥ 0,1 [ l/s m].

V SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ IR GEOTINKLAS KAIP ŽEMĖS STATINIŲ ARMATŪRA

Pavyzdžiai Stiprinimas po pylimais 99. Taip pat žr. ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ 100. Priemonės nekeičiant grunto (konsolidavimas).

100.1. Funkcija: žemės sankasos paviršiaus stabilumo padidinimas, kai žemės sankasos pagrindų laikomoji galia nėra pakankama.

100.2. Žemės sankasos stabilumo padidinimas praplatinant pylimo atramą armuotu grunto sluoksniu.

24 pav. Armatūros sluoksnis po pylimu (užlenkimo ilgis 1 ≥ 1–2 m); Austinės geotekstilės pagrindui reikėtų suformuoti darbinę platformą iš smėlio 25 pav. Keletas armatūros sluoksnių 26 pav. Pylimas ant praplatinto armuoto pamatinio sluoksnio žemės paviršiaus reljefo ir šlaito stabilumui padidinti 101. Grunto pakeitimo metodas.

101.1. Žemės sankasos paviršiaus stabilumo padidinimas, pakeičiant dalį grunto ir panaudojant armavimą.

27 pav. Armuotasis keičiamasis grunto sluoksnis 102. Konstrukcinių pamatų metodas.

102.1. Funkcija: apkrovos tolygus paskirstymas į polius ar į polius panašias atramines konstrukcijas ir grunto skėtimo jėgų perėmimas pylimo papėdėje.

28 pav. Pylimas virš polių su armatūra atramoje, kairėje polių su viršutiniu elementu pavyzdys, dešinėje – be viršutinio elemento; galima vieno arba kelių sluoksnių armatūra 103. Geosintetiniai grunto poliai su tempimo įtempimus radialine kryptimi perimančiu geosintetiniu apvalkalu.

103.1. I sistema: tiesioginis apkrovos perėmimas ir grunto sutvirtinimas geosintetiniais grunto poliais. Poliai drenuoja vandenį (vertikalusis drenažas), sutankina gretimą gruntą, vibracinio sutankinimo metu išstumdami vandenį (galioja tik spraustiniams poliams) ir susitankinę įtempia geosintetinį apvalkalą (taip pat ir gręžtinių polių atveju). Dėl poliaus įspraudimo atsirandantis „pleištinis efektas“ padidina žemės sankasos paviršiaus stabilumą ir geriau perima vertikalias apkrovas (29 pav.).

103.2. II sistema: statybinio grunto sutvirtinimas: geosintetiniai žvyro poliai drenuoja vandenį (vertikalusis drenažas), po įspraudimo atsirandantis „pleištinis efektas“ padidina žemės sankasos paviršiaus stabilumą (29 pav.).

29 pav. Pylimas ant polių su austine geotekstile, geotinklu ar geokompozitu apgaubtų smėlio, žvyro ar akmens skaldos polių su armatūra. Galima vieno arba kelių sluoksnių armatūra 104. Stiprinimas virš žemės nuošliaužų ir kasybos zonų.

105.1. Funkcija: neleisti kelio statiniui prasmegti atsiradus žemės sankasos pažeidimams (dėl įgriuvų, smegduobių, šachtų paviršiaus nusėdimo).

30 pav. Kelias virš įgriuvos 106. Kelių be asfalto dangos stiprinimas ir stiprinimas keičiant gruntus. Funkcija:

106.1. viršutinių sluoksnių laikomosios gebos padidinimas arba jų storio sumažinimas;

106.2. deformacijų ir provėžų susidarymo sumažinimas eismo užtikrinimui.

31 pav. Armatūros sluoksnis po keliu be asfalto ar trinkelių dangos (statybinis kelias, žemės ūkio kelias) 32 pav. Pakeičiamo grunto sluoksnio žemės sankasos laikomosios gebos pagerinimui ir eismo užtikrinimui statybos laikotarpiu atskyrimas ir armavimas Šlaitų ir pylimų stiprinimas 107. Funkcija: žemės reljefo paviršiaus ir šlaitų stabilumo padidinimas, kai gruntinio statinio stabilumas yra nepakankamas (šlaito nuolydis maždaug iki 60°).

33 pav. Armatūra šlaite 34 pav. Armuoto šlaito konstrukcija su laikinais klojiniais 35 pav. Armuoto šlaito konstrukcija naudojant drenuojančiu gruntu pripildytus maišus kaip stacionarųjį klojinį (trečiojo sluoksnio pavyzdys) 36 pav. Armuoto šlaito su plieninėmis grotelėmis konstrukcija kaip stacionarusis/liekamasis klojinys 37 pav. Vandens ir erozijos pažeisto šlaito atstatymas ir apsauga sluoksniais iš stambiagrūdžio grunto su austinės geotekstilės arba geotinklo ir neaustinės geotekstilės užlenkimais. Įterpti gluosnių krūmai paspartina apželdinimą ir dėl drenuojamojo poveikio padidina stabilumą 38 pav. Kirpimo stiprio atraminiame užpilde padidinimas sutvarkant šlaito išslydimą (kairėje − pažaida, dešinėje − atstatymas) Atraminių konstrukcijų stiprinimas 108. Funkcija: žemės reljefo paviršiaus ir šlaitų stabilumo padidinimas, kai gruntinio statinio stabilumas yra nepakankamas (priekinės plokštumos nuolydis didesnis nei 60°).

39 pav. Armuotas gruntinis statinys su apželdinimui tinkamais surenkamaisiais elementais fasadui įrengti 40 pav. Armuotas gruntinis statinys su skaldos gabionais iš vielos tinklo arba grotelių fasadui įrengti (nenaudojama jeigu yra silpni pagrindai) 41 pav. Armuotas gruntinis statinys su betoninių plokščių fasadu 42 pav. Armuota konstrukcija slėgiui į save laikančią sienutę sieną nuimti (pvz., spraustasienė arba esama mūro siena) 43 pav. Armuotas gruntinis statinys su sausojo mūro fasadu 44 pav. Armuotas gruntinis statinys kaip tilto atrama 45 pav. Armuotas gruntinis statinys kaip tilto atrama su išankstiniu vertikaliu įtempimu Vamzdžių pagrindo gruntų armavimas 109. Funkcija: vamzdžio pagrindo gruntų laikomosios galios padidinimas esant silpniems gruntams arba vamzdžio pagrindo gruntų laikomosios galios pagerinimas ir suvienodinimas esant skirtingos laikomosios galios gruntams numatomame vamzdžio ilgyje.

46 pav. Armuotas vamzdžio pagrindo gruntas Lygiagretaus šlaitui slenkančio paviršiaus stirpinimas 110. Funkcija: viršutinio grunto sluoksnio slydimo stabdymas, pvz., geosintetinių užtvarų arba drenažinių kilimų užpylimas gruntu.

47 pav. Armatūros sluoksnis (pvz., geotinklas) ant šlaitui lygiagrečios slydimo plokštumos 111. Jeigu šlaito konstrukcija nėra pakankamai stabili, panaudojamas armatūros sluoksnis, kuris perima tempimo apkrovą susikabindamas su užpilo gruntu ir paviršiaus trintimi.

Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 112. Reikalingas armuoto gruntinio statinio armatūros efektyvumo ir jo stabilumo parinkimas (žr. VII skyriaus I skirsnį, Armuotos gruntų sistemos projektavimas). Parenkant armatūrą turi būti įvertinami galimi jos pažeidimai nuo užpilo grunto įrengimo metu (žr. VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui ir IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms, Atsargos koeficientai armuojant). Neaustinės geotekstilės parenkamos pagal jų stiprio klases, todėl šis reikalavimas taikomas geotinklams ir austinėms geotekstilėms, taigi atitinkami atsargos koeficientai nustatomi atliekant įrengimą imituojančius bandymus (žr. IX skyriaus V skirsnį, Statybos mašinų ir statybinių medžiagų mechaninių apkrovų nustatymas).

121.1. Šlaito plokštumoje turi būti numatytos geosintetinės medžiagos, kurios yra atsparios augalų šaknims;

121.2. Geotinklais armuotą konstrukciją reikia apsaugoti geosintetine medžiaga, kuri stabdo paviršiaus eroziją ir leidžia augalams įsišaknyti;

121.3. Viršutinis sluoksnis užpilamas žemėms taip, kad būtų užpildomi kampai ir išsikišimai pasidengtų bent plonu žemių sluoksniu (taikoma tada, kai šlaitų nuolydžiai leidžia atlikti tokio tipo darbus);

121.4. Viršutiniam grunto sluoksniui, galima naudoti apželdinimą užpurškiant augalinį sluoksnį su sėklomis, taikoma bet kokio nuolydžio šlaitams;

121.5. Sėklos parenkamos pagal vietovės sąlygas;

121.6. Turi būti numatomas drėkinimas, kai matomo paviršiaus nuolydis vakarų ir pietų pusėse yra didesnis nei maždaug 60°;

121.7. Geresnis želdinių aprūpinimas vandeniu galimas įrengiant sluoksnius pakopomis (laiptuotas šlaito fasadas).

Nurodymai darbams atlikti Armatūros klojimas 122. Armatūros elementai klojami tikėtinos tempiamosios apkrovos veikimo kryptimi. Persidengimas šia kryptimi yra draudžiamas, armatūros prijungimas šia kryptimi yra leistinas tik tada, kai yra patvirtinamas pakankamas jungties tempiamasis stipris (žr. VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui ir VIII skyriaus V skirsnį, Siūlių ir jungčių stipris tempiant). Be to, jeigu veikia ir vertikalioji tempimo apkrova, tokiu atveju turi būti atitinkamai užtikrinamas jėgos atlaikymas.

Užpilo medžiagos įrengimas ir armuoto statinio struktūra 129. Tiesiogiai ant armuotų sluoksnių važiuoti negalima. Užpilas atsargiai užpilamas nuo viršaus, paskleidžiamas ir sutankinamas.

133.1. kilnojamos klojinių atramos su lentjuoste;

133.2. viršutinio grunto pripilti maišai;

133.3. atraminiai elementai iš plieninių grotelių, lenkti arba kabliu užfiksuoti pagal šlaito nuolydį.

Nurodymai darbų aprašui sudaryti 134. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį.

135.1. numatoma eksploatavimo trukmė;

135.2. aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz., taikant:

137.1. Nurodyti naudojimo paskirtį:

137.2. Dėl medžiagų parinkimo: siūlomos austos, pintos geotekstilės ar geotinklai, arba armatūra apibrėžiama laisvos formos tekstu (pvz., geotinklas arba austinė geotekstilė).

137.3. Armatūros projektinį stiprį tempiant Fd būtina nurodyti, jeigu užsakovas pateikia armuotos sistemos projektavimo užduotį ir parametrų nustatymą (pirma galimybė) arba rangovas atlieka projekto patvirtinimą, remdamasis atliktais parametrų nustatymais (antra galimybė). Bet kokiu atveju rangovas siūlydamas gaminį armavimui turi remtis VII skyriaus I skirsniu, „Reikalavimai stiprinimui“ ir nurodyti reikiamą projektinį armatūros stiprį tempiant .

137.4. Atsparumas aplinkos poveikiui: šlaito plokštumoje esantys produktai turi būti didelio atsparumo aplinkos poveikiui. Kitiems elementams taikoma: remiantis numatomu laikotarpiu nuo armatūros įrengimo iki jos apsaugos nuo šviesos įrengiant užpildą, formuluojamas reikalavimas aplinkos poveikio atsparumui. Kai neuždengta medžiaga laikoma iki vieno mėnesio, reikalaujamas aukštas atsparumas aplinkos poveikiui, įrengiant užpildą per 2 savaites – vidutinis atsparumas.

137.5. Pateikti duomenis dėl armatūros paklojimo: klojimas vykdomas didesnį tempimo stiprį turinčia medžiagos kryptimi, ypatingais atvejais klojimo būdas nurodomas darbų apraše.

137.6. Laisvos formos tekstu pasirinktas punktas: jeigu pagal 2 punktą pasirenkamas geotinklas, šlaito plokštumoje turi būti numatyta geosintetinė medžiaga, kuri yra palanki apželdinimui ir apsaugo nuo grunto erozijos.

137.7. Laisvos formos tekstu pasirinktas punktas: jeigu pagal 2 punktą pasirenkamas geotinklas, o armatūra tuo pačiu metu turi atlikti ir atskyrimo funkciją, pvz., armuojant keičiamą grunto sluoksnį.

137.8. Atsiskaitymas: pagal atliktą armatūros plotą arba pagal užsakovo dokumentus.

VI SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ IR KOMBINUOTOSIOS MEDŽIAGOS (GEOKOMPOZITAI) APSAUGAI NUO EROZIJOS

Pavyzdžiai Šlaito paviršiaus apsauga 138. Funkcija: šlaitų apsauga nuo vandens ar vėjo sukeliamos erozijos. Tai reikia padaryti, kol nesuvešėjo žolė.

48 pav. Priešerozinio tinklo klojimas: demblis arba erdvinis tinklas, ar grubaus audimo audinys iš natūralaus pluošto, kurie užpildomi viršutiniu grunto sluoksniu arba klojami ant šlaito paviršiaus 49 pav. Geokorys, kuris užpildomas viršutiniu grunto sluoksniu ir apsaugo jį nuo nuslinkimo. Šlaito plokštumos vaizdas 50 pav. Geokorys, kuris užpildomas viršutiniu grunto sluoksniu. Skersinis profilis Vandens telkinių šlaitų apsauga nuo erozijos panaudojant geotektilės apsauginius sluoksnius ir filtruojančius sluoksnius 139. Funkcija:

139.1. laikinai apsemtų pylimų šlaitų apsauga (pvz., potvynio zonose arba dambose);

139.2. šlaito ir pado apsauga nuo srūvančio vandens sukeliamos erozijos ir grunto išplovimo.

51 pav. Šlaito apsauga supilant akmenis ant apsauginio filtruojančio neaustinės geotekstilės sluoksnio 52 pav. Apsauga supilant akmenis: geotekstilė įterpta į užpilo sluoksnius 53 pav. Šlaito apsauga įrengiant skaldos gabionus ant apsauginio filtruojančio neaustinės geotekstilės sluoksnio 54 pav. Apsauga įrengiant skaldos gabionus 55 pav. Įdubos pado ir paplauto šlaito stabilizavimas supilant akmenis 56 pav. Įdubos pado ir paplauto šlaito stabilizavimas geotekstilės maišais (užpildyti smėliu) Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Šlaito paviršiaus apsauga Nurodymai medžiagoms parinkti 140. Pasirenkant priešerozinį tinklą atsižvelgiama į apsaugomo grunto atsparumą erozijai ir jo apželdinimo galimybes bei sezoniškumą.

Nurodymai darbams atlikti 144. Tinklai ant apsaugomos plokštumos klojami ištisai nepaliekant jokio tarpo. Per visą plotą ir išoriniuose kraštuose jie užfiksuojami taip, kad jų nepakeltų vėjas ir nepaplautų vanduo. Labai svarbu atkreipti dėmesį į persidengimus, minimalus persidengimas – ne mažiau kaip 20 cm. Pritvirtinimas turi būti patikimas ir turi neleisti nuslysti dangai ar jo laikomam viršutiniam grunto sluoksniui. Išoriniuose kraštuose ir persidengimuose įkalama mažiausiai po vieną smeigę kas 1 metrą, o visoje plokštumoje – po 4 smeiges į kvadratinį metrą. Ilgis parenkamas atsižvelgiant į žemės sankasos stiprį.

Nurodymai darbų aprašui sudaryti 146. Darbų apraše nurodoma taikymo sritis ir ribinės sąlygos. Kadangi čia kalbama apie maksimalią 5 metų gaminių eksploatavimo trukmę, labai atsižvelgti į atsparumą senėjimui nereikia.

Vandens telkinių apsauga nuo erozijos Nurodymai medžiagoms parinkti 148. Gaminių atsparumas apkrovai dėl užpilo medžiagos ir statybos transporto nustatomas remiantis geotekstilės stiprio klasėmis. Kranto apsaugai supilant akmenis visada reikalinga 5 neaustinės geotekstilės tvirtumo klasė (GRK 5), dengiant galionais – 4 neaustinės geotekstilės tvirtumo klasė.

Nurodymai darbams atlikti 152. Neaustinė geotekstilė klojama taip, kad projektinėje padėtyje išliktų 50 cm užlaida. Dėl plokštuminio dangos klojimo atitinkamai taikomas VI skyriaus II skirsnis.

Nurodymai darbų aprašui sudaryti 156. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį.

157.1. numatoma eksploatavimo trukmė;

157.2. aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz., taikant:

159.1. Reikia nurodyti apsauginio ir filtruojamojo sluoksnio pageidaujamą medžiagos tipą (neaustinė geotekstilė, austinė geotekstilė, geokompozitas), taip pat galima pateikti laisvos formos tekstą, kur pasirinkimo teisė paliekama rangovui.

159.2. Reikalinga geotekstilės stiprio klasė nustatoma remiantis numatoma užpilo medžiaga ir tikėtina apkrova dėl statybos darbų (žr. IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms).

159.3. Atsparumas atmosferos poveikiui: pagal numatomą atskiriamojo filtracinio sluoksnio užpylimo laiką suformuojamas atsparumo atmosferos poveikiui reikalavimas. Šiuo požiūriu šis reikalavimas gali būti perleidžiamas rangovo nuožiūrai, jei jis vykdys statybos darbus, arba tai pateikiama statybos darbų eigos nurodymuose laisvos formos tekstu. Medžiagos neuždengimo laikotarpiu iki vieno mėnesio reikalaujamas aukštas atsparumas atmosferos poveikiui, įrengiant užpilo sluoksnį per 2 savaites – vidutinis atsparumas, per vieną dieną – žemas atsparumas atmosferos poveikiui.

159.4. Standartiškai geosintetinė medžiaga klojama skersai šlaitui, bet laisvos formos tekstu galima numatyti kitokį klojimo būdą: pvz., išilginį klojimą, kai paviršius, ant kurio klojamos medžiagos, yra siauresnis nei 2 rulonų plotis arba kai medžiagos lakštai nuo išslydimo yra apsaugomi specialiomis priemonėmis (susiuvant, sukabinant, termiškai suvirinant).

159.5. Dėl atsiskaitymo pateikiami trys variantai: pagal įrengtą gaminio plotą, padengtą plotą pagal išmatavimus vietoje arba padengtą plotą pagal užsakovo dokumentus.

VII SKIRSNIS. Geosintetinių užtvarų APSAUGA

Pavyzdžiai Geomembranų apsauga 160. Funkcija: geomembranų apsauga nuo grunto svorio ir mechaninių apkrovų.

57 pav. Vandens rezervuaro (pvz., vandens sulaikymo rezervuaro) hidroizoliavimas 58 pav. Grunto filtravimo rezervuaro konstrukcija paviršiniam vandeniui valyti su esamo grunto hidroizoliacija (akmenys saugo rezervuaro konstrukciją ir palengvina važiavimą techninės priežiūros mašinomis) Statinio hidroizoliacijos apsauga 161. Funkcija: hidroizoliacinio sluoksnio apsauga statiniuose nuo mechaninių pažeidimų dėl užpilo grunto ar jo įrengimo.

59 pav. Pamato, atraminės konstrukcijos apsauga Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 162. Geomembranų apsaugai naudojama neaustinė geotekstilė taip pat specialūs gaminiai.

Nurodymai darbams atlikti 165. Apsauginių sluoksnių, skirtų geomembranoms, klojimui taikomi VI skyriaus II skirsnyje, Nurodymai darbams atlikti pateikti reikalavimai. Ant šlaitų jie klojami šlaito nuolydžio kryptimi. Šlaito konstrukcija turi būti kiek galima patvaresnė.

Nurodymai darbų aprašui sudaryti 167. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį.

170.1. Apsaugos tikslas: pasirenkama geosintetinių užtvarų apsauga hidrogeologinių draustinių teritorijose arba geosintetinės užtvaros apsauga vandens sulaikymo rezervuare. Laisvos formos tekstu galima pateikti kitas taikymo galimybes.

170.2. Apsaugos efektyvumas: vadovaujamasi IX skyriaus II skirsnio, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms, Geosintetinių užtvarų apsauga. Jeigu paviršiumi virš geosintetinės užtvaros bus važinėjama, apsauginių sluoksnių storiai dvigubinami. Draudžiama naudoti akmeningą gruntą.

170.3. Apsauginio sluoksnio vieta: ant geosintetinės užtvaros, po ja arba iš abiejų pusių, arba tai nurodoma laisvos formos tekstu.

170.4. Nurodamas pritvirtinimo būdas ir lygmuo.

170.5. Tvirtinimas vinimis per sandarinimo sluoksnį yra draudžiamas.

170.6. Atsiskaitymas pagal įrengtą plotą arba tai pateikiama laisvos formos tekstu.

VIII SKIRSNIS. GEOSINTETINĖS UŽTVAROS

Pavyzdžiai 172. Gesintetinių užtvarų funkcijos:

172.1. geosintetinės užtvaros vandens skverbimuisi sustabdyti, t. y., geosintetinė užtvara, kad nepraleistų vandens į žemės sankasą, pvz., lietaus vandens sulaikymo rezervuarų ir gaisro gesinimo vandens telkinių hidroizoliavimas;

172.2. apsaugoti gruntą ir gruntinį vandenį nuo kenksmingų medžiagų patekimo iš eismo zonų (pvz., kelių, degalinių, poilsio aikštelių);

172.3. užpilo sluoksnių iš užteršto grunto ir pramonės šalutinių produktų hidroizoliacija.

60 pav. Vandens rezervuaro (pvz., vandens sulaikymo rezervuaro) hidroizoliavimas 61 pav. Vandens griovių hidroizoliavimas: geosintetinė užtvara su grunto uždengimu, kuris sutvirtinamas apsauginiu kilimu nuo erozijos 62 pav. Vandens griovių sandarinimas geosintetine užtvara, apsaugota grunto pripildytu, eroziją stabdančiu kilimu Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 173. Geosintetinės užtvaros gali būti naudojamos drenažo prizmės apatinės dalies hidroizoliavimui, po vamzdžiais ir vamzdynų trasomis keliuose. Hidroizoliacinė funkcija vykdoma kartu su vandens surinkimo ir nuleidimo funkcija.

Polimerinės geosintetinės užtvaros 176. Geomembranos yra techniškai sandarios skysčiams ir dujoms ir nelaidžios vandeniui medžiagos. Reikalaujamas minimalus jų storis d ≥ 2,0 mm.

Molio geosintetinės užtvaros 178. Pagrindinis molio geosintetinių užtvarų efektyvumo parametras yra skvarba. Skvarba – vandens kiekis, kuris veikiant esamai apkrovai ir esant aukščių skirtumui, per tam tikrą laiko ir ploto vienetą prateka pro molio geosintetines užtvaras. Ilgalaikis geosintetinės užtvaros reikalavimas skvarbai:

Skvarba [ s-1].

180.1. bentonito masė ploto vienetui;

180.2. drėgmės kiekis;

180.3. išbrinkimas;

180.4. skysčio netekimas;

180.5. montmorilonito kiekis.

Nurodymai darbams atlikti 181. Įrengiant geosintetines užtvaras veikia statybinės apkrovos: užpilo įrengimo, užpilo sutankinimo ir statybinio transporto. Mechaninės apkrovos įrengiant geosintetines užtvaras sumažinamos iki leistinų atsižvelgiant į gamintojo įrengimo instrukcijos nurodymus, tai taikoma pasirenkant tinkamas pagrindo ir užpilo medžiagas, tinkamą statybos būdą ir įrankius. Klojant hidroizoliaciją atraminis(pagrindo) paviršius išlyginamas ir sutankinamas, kad nekyšotų pavieniai akmenys. Prireikus, atraminio paviršiaus nelygumai išlyginami užpilant smėlio. Geosintetinių užtvarų apsaugai nuo stambiagrūdžių dalelių gali būti naudojami geotekstiliniai apsauginiai sluoksniai (žr. VI skyriaus VII skirsnį ir IX skyriaus II skirsnį Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms, Geosintetinių užtvarų apsauga).

Polimerinės geosintetinės užtvaros 186. Įrengtos geosintetinės užtvaros juostos turi gebėti prisitaikyti prie apskaičiuotų leistinų žemės sankasos deformacijų. Jų negalima neleistinai ištempti ir paviršius neturi būti pažeidžiamas. Užlaidos ir prijungimai turi nepraleisti vandens.

Molio geosintetinės užtvaros 187. Molio geosintetinių užtvarų apsaugai nuo pažeidimų, išdžiūvimo ir šalčio reikalingas užpilo storis d ≥ 0,80 m (matuojant vertikaliai). Kai yra lietaus vandens sulaikymo rezervuaras ir kitos izoliacinės priemonės, ne hidrogeologinių draustinių teritorijose galimas uždengiamojo sluoksnio sumažinimas (minimalus dydis vertikaliai matuojant: 30 cm grunto + ne mažiau kaip 10 cm augalinio grunto sluoksnio). Klojimo darbai vykdomi naudojant tinkamą įrenginį. Į drėgmę, atmosferos sąlygas ir kritulius atsižvelgiama tiek, kad užpilas nebūtų įrengiamas ant išbrinkusių geosintetinio molio užtvarų. Todėl organizuojant statybos darbus turi būti paklojama tiek geosintetinio molio užtvarų, kiek per tą pačią dieną galima įrengti užpilo. Galima kloti sausomis oro sąlygomis esant minusinei temperatūrai, atsižvelgiant į kitų statybos darbų vykdymo galimybę.

Nurodymai darbų aprašui sudaryti 194. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį.

195.1. numatoma eksploatavimo trukmė;

195.2. aplinkinė terpė: grunto ir užpilo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz.:

195.3. Geosintetinėms užtvaroms taikomų reikalavimų (žr. VI skyriaus VIII skirsnį, Nurodymai medžiagoms parinkti, ir IX skyriaus VI skirsnį, Geosintetinės užtvaros);

195.4. Geosintetines užtvaras turi įrengti specializuota įmonė.

VII SKYRIUS. NURODYMAI PROJEKTAVIMUI

I SKIRSNIS. ARMUOTOS GRUNTŲ SISTEMOS PROJEKTAVIMAS

Bendrosios nuostatos 196. Armuotos grunto sistemos, šiuose metodiniuose nurodymuose yra kombinuotos sistemos, kurias sudaro užpilo gruntas ir iš tam tinkamos geotekstilės ar geotinklo pagaminta armatūra. Naudojimo sritys pateikiamos VI skyriaus V skirsnyje, Geotekstilė ir geotinklas kaip žemės statinių armatūra.

Pylimo atsparumo nuošliaužoms padidinimas 201. Įrengiant žemės sankasą ant silpnų pagrindų atsiradęs stabilumo trūkumas, dėl grunto savojo svorio ir eismo apkrovos, gali būti kompensuojamas armatūra. Galutinis statinio stabilumas be armatūros poveikio turi būti didesnis už 1. Jeigu užbaigus konsolidavimą, be armatūros, stabilumas yra pakankamas, konsolidavimo laikas laikomas armatūros eksploatavimo trukme, kitais atvejais armatūra įvertinama visam pylimo eksploatavimo laikui.

203.1. žemės sankasos (pylimo) stabilumas šlaito nuslydimui (63 pav.), pagal DIN 4084, LST EN 1997-2 standartus arba lygiaverčiu metodu (šiems skaičiavimams turi būti naudojamos tam pritaikytos patvirtintos ir pripažintos skaičiavimo programos);

203.2. armatūros stipris tempiant;

203.3. armatūros ištraukimo jėga;

203.4. žemės sankasos (pylimo) stabilumas horizontaliam šlaito nustūmimui (64 pav.);

203.5. skėtimo jėgos perėmimas pylimo papėdėje (65 pav.);

203.6. žemės sankasos (pylimo) visuminis stabilumas (66 pav.);

203.7. pagrindų nuosėdis neįvertinant armatūros poveikio (67 pav.).

63 pav. Žemės sankasos (pylimo) stabilumas šlaito nuslydimui 64 pav. Žemės sankasos (pylimo) stabilumas horizontaliam šlaito nustūmimui 65 pav. Skėtimo jėgos perėmimas pylimo papėdėje 66 pav. Žemės sankasos (pylimo) visuminis stabilumas 67 pav. Pagrindų nuosėdis Pylimo pagrindų laikomosios galios padidinimas 206. Atliekant skaičiavimus atsižvelgiama į šiuos parametrus: reikalingą sluoksnio laikomąją galią, arba leistiną provėžos gylį taikomus armuotoms žemės sankasoms (žr. 1 priedą).

207.1. turi būti atsižvelgiama į žemės sankasos pagrindų laikomosios galios pakitimus dėl eismo apkrovos ir vandens kiekio kaitos (dėl atodrėkio);

207.2. užpilo medžiagos savybės ir užpilo sluoksnio storis;

207.3. armatūros stiprį tempiant;

207.4. armatūros ir užpilo medžiagos trintį;

207.5. tikėtiną transporto apkrovą.

Šlaitų ir atraminių konstrukcijų stiprinimas 208. Daroma prielaida, kad esant pusiausvyrai veikia šios jėgos: nuosavas svoris atsižvelgiant į galimą ir konstrukciniu požiūriu neišvengiamą vandens slėgį, galimos laikinosios apkrovos ir grunto slėgį. Jeigu armuota grunto sistema ir jos veikimo zonoje esantys statiniai gali perimti deformacijas, reikalingas grunto slėgio suaktyvinimui neatsirandant pažeidimams, galima taikyti aktyvųjį grunto slėgį. Kitais atvejais remiamasi padidintu grunto slėgiu iki neutralaus grunto slėgio. Jeigu statybos metu (grunto įrengimas ir sutankinimas) padidintas grunto slėgis sukuria kritines apkrovas, atliekami skaičiavimai taikant šiuos grunto slėgio koeficientus.

211.1. šlaitų ir žemės reljefo paviršiaus stabilumas (pagal DIN 4084 arba LST EN 1997-2 standartą) su visomis galimomis šliaužimo plokštumomis, taip pat ir esančiomis tarp armavimo sluoksnių;

211.2. silpnos žemės sankasos atveju – nuosėdis neįvertinant armatūros poveikio pagal DIN 4019 standartą;

211.3. armatūros stipris tempiant (žr. VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui);

211.4. armatūros ištraukimo jėga;

211.5. stabilizuojant armuojamo sluoksnio fasadinę dalį užlenkiant armatūrą, reikia atsižvelgti į galimas deformacijas, taip pat reikalingas armatūrą veikiančių jėgų perėmimo ir užlenkimo inkaravimo patvirtinimas;

211.6. stabilizuojant armuojamo sluoksnio fasadinę dalį prie armatūros sluoksnių tvirtinamais elementais (pvz., betoninės surenkamosios plokštės, blokeliai) reikalinga patvirtinti, kad armatūra galės perimti papildomas jai tenkančias tempimo jėgas atsirandančias nuo fasado apdailos;

211.7. reikia patvirtinti, kad fasadui naudojami elementai galės atlaikyti jiems tenkantį grunto slėgį;

211.8. jeigu stabilizuojant armuojamo sluoksnio fasadinę dalį, jos elementai nėra tvirtai sujungiami su armatūra, reikia patvirtinti kiekvieno elemento nuslydimo ir nuvirtimo stabilumą.

Polių arba panašių į polius atramų stiprinimas 212. Siekiant sumažinti nuosėdžius dėl silpnos laikomosios galios gruntų, pylimai gali būti išdėstyti ant polių ar į polius panašių laikančiųjų elementų tinklo. Jie perneša pylimo ir eismo apkrovas į giliau esančius, tvirtus grunto sluoksnius. Tam, kad sankasoje virš polių neatsirastų arkos efektas ir būtų perimamos skėtimo jėgos, dažnai tiesiai virš polių vienu ar keletu sluoksnių išdėstoma armatūra. Jie turi užtikrinti dviašį apkrovos perdavimą.

213.1. poliams perduodamų apkrovų nuo grunto savojo svorio ir eismo apkrovos bei armatūros stiprio tempiant nustatymas;

213.2. armatūros skaičiuotinio stiprio tempiant nustatymas visam statinio eksploatavimo trukmės laikui;

213.3. galimos papildomos apkrovos, tenkančios geotinklui skersine kryptimi, perėmimo nustatymas dėl pylimo skėtimo jėgų;

213.4. armatūris stipris tempiant ir ištraukimo jėga.

Stiprinimas virš žemės įgriuvų ir kasybos zonų 214. Priklausomai nuo antžeminių deformacijų (duobės, grioveliai, prasėdimai ir t. t.) ir jų išmatavimų, atsiranda galimybė, naudojant vienos ar dviejų ašių armatūras, tam tikrą ribotą laiką pakelti kelio statinį ir eismo apkrovas, užkertant kelią eismo sutrikimo grėsmei. Tada pirmiausia analizuojamas tikėtinos įgriuvos dydis ir forma ir tuo remiantis pasirenkamas reikalingos armatūros išdėstymas ir stipris.

215.1. kertamos tuštymės išmatavimai;

215.2. virš armatūros veikiančios apkrovos;

215.3. užpilo medžiagos virš armatūros trinties kampas;

215.4. galimos inkaravimo sritys ir inkaravimo jėgos;

215.5. leistina kelio paviršiaus deformacija ir ja remiantis galima armatūros paviršiaus deformacija;

215.6. apkrovos trukmė iki kelio važiuojamosios dalies įrengimo.

Lygiagretaus šlaitui slenkančio paviršiaus stiprinimas 217. Hidroizoliacinių sistemų grunte ir geosintetinių medžiagų esančių šlaito plokštumoje kirpimo jėgoms perimti, kai trinties jėgos tarp geosintetinės medžiagos ir pagrindo grunto yra per mažos, šlaito nuolydžio kryptimi galima numatyti armatūrą. Toks armatūros elementas įrengiamas pavojingiausiame slydimo sluoksnyje (žr. 1 priedo 2 skaičiavimo pavyzdį). Kritinei sluoksnių ribai nustatyti reikia žinoti visų sluoksnių trinties savybes.

220.1. dėl slydimo šlaito nuolydžio kryptimi (pagal DIN 4084 arba LST EN 1997-2 standartą);

220.2. dėl armatūros elemento ištraukimo iš inkaravimo tranšėjos (pagal 1 priedo 2 skaičiavimo pavyzdį).

220.3. dėl inkaravimo tranšėjos šlaito viršūnės kirpimo (pagal 1 priedo 2 skaičiavimo pavyzdį).

Reikalavimai stiprinimui 223. Atliekant armuotų gruntinių statinių skaičiavimus gaunamas reikalingas armatūros stipris tempiant, () ir pailgėjimas dėl tempimo , arba stipris tempiant esant tam tikram pailgėjimui.

226.1. – koeficientas dėl gaminio valkšnumo. Geosintetikos valkšnumas nustatomas ilgalaikiais bandymais. Momentiniai valkšnumo ir nutrūkimo dėl valkšnumo bandymai atliekami pagal LST EN ISO 13431 standartą. „Tempimo deformacijos ir trūkimo veikiant ilgalaikėms apkrovoms elgsenos nustatymas“. Šių bandymų rezultatai leidžia įvertinti gaminio valkšnumo savybes ir palyginti su ilgalaikių bandymų rezultatais (žr. VIII skyriaus VII skirsnį ir IX skyriaus II skirsnį, Geotekstilės ir geotinklo atsparumas ilgalaikiams įtempiams (valkšnumas tempiant ir ilgalaikis stabilumas)).

226.2. – koeficientas dėl gaminio pažeidimų įrengiant (žr. VIII skyriaus VIII skirsnį, IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms, Atsargos koeficientai armuojant);

226.3. – koeficientas dėl gaminio sujungimų ir prijungimų (žr. VIII skyriaus V skirsnį, Siūlių ir jungčių stipris tempiant);

226.4. – koeficientas dėl gaminio ilgaamžiškumo (atsparumas atmosferos veiksniams, cheminiam poveikiui, mikroorganizmams ir gyvūnams) (žr. VIII skyriaus XIII, XIV skirsnius ir IX skyriaus IV skirsnį);

226.5. – tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti ir į papildomus saugos koeficientus, pvz. koeficientą dėl transporto dinaminio poveikio.

II SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖS FILTRŲ IR DRENAŽO SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS

Bendrosios nuostatos 231. Drenuojant gruntą geotekstilinis filtras yra elementas tarp drenuojamojo grunto ir vandenį nukreipiančio drenavimo įrenginio. Šio elemento funkcija – vandens pratekėjimo užtikrinimas ir stabili grunto apsauga.

236.1. Kontakto su gruntu;

236.2. Užsikimšimo:

237.1. gruntas būtų apsaugotas nuo erozijos (reikalavimas būdingajam kiaurymės dydžio vidurkiui O90: viršutinė leistinojo O90 riba, „leistinas O90“), t. y. laikančioji grūdelių struktūra vandens prasisunkimo vietoje yra stabili: pasirinktas O90: pasirinktas O90 ≤ 1,0 · leistinas O90.

237.2. smulkiųjų grunto dalelių pernešimas vyktų, kol filtro užsikimšimas ir nuosėdos drenavimo sistemoje yra leistinose ribose (apatinė leistinojo O90 riba): pasirinktas O90: pasirinktas O90 ≥ 0,2 · leistinas O90.

237.3. vanduo per filtrą tekėtų nesusidarant ženklesnei patvankai.

Geotekstilės filtro įrengimas (mechaninis filtro efektyvumas – sugebėjimas sulaikyti grunto daleles) 240. Įvertinant ir pasirenkant geotekstilinius filtrus atsižvelgiama į:

240.1. gruntą:

240.2. hidraulinę apkrovą:

240.3. statinį:

240.4. pagal statinį taikomus stabilumo reikalavimus filtrui:

240.5. mechaninę apkrovą:

I hidraulinis stabilumo variantas 243. Toliau pateiktos filtravimo taisyklės I stabilumo variantui taikomos nesudėtingoms filtravimo techninėms sąlygoms: nedidelis vandens kiekis, vienpusis pritekėjimas ir nedidelis hidraulinis nuolydis.

II hidraulinis stabilumo variantas 245. Toliau pateiktos filtravimo taisyklės II stabilumo variantui taikomos negausaus abipusio pritekėjimo ir vidutinio vienpusio pritekėjimo atvejams. Orientacinės vertės dėl kiaurymės dydžio pasirinkimo siekiant užtikrinti mechaninį filtracinį efektyvumą:

III hidraulinis stabilumo variantas 247. III hidraulinio stabilumo variantas reikšmingas, kai geotekstilinio filtro vietinio ar dalinio hidraulinio gedimo poveikis neigiamai veikia statinį. Vienpusiai, sutelkti pritekėjimo srautai ir abipusiai srautai dideliame plote su dideliu vandens kiekiu priskirtini III stabilumo variantui.

Nusausinto grunto įvertinimas Erozijai neatsparus gruntas 250. Erozija – visų grunto sistemą sudarančių grunto dalelių nusidėvėjimas, sukeliantis grunto sistemos suirimą taip pat ir gruntinio statinio tūrio pokytį.

Sufozijai neatsparus gruntas 254. Sufozija – gruntų smulkių mineralinių dalelių ir tirpių medžiagų išplovimas filtruojantis vandeniui. Sufozija skirstoma į cheminę (išplaunamos tirpios medžiagos) ir mechaninę (išnešamos mineralinės dalelės). Dėl mechaninės sufozijos suyra gruntų mikroagregatinė struktūra, nuslūgsta sluoksniai, žemės paviršiuje atsiranda įdubimų.

Geotekstilės filtro įrengimas (hidraulinis filtro efektyvumas – vandens laidumas) 257. Įrengtas filtras darbinėje būsenoje ilgainiui turi pasiekti bent jau drenuojamojo grunto vandens laidumą, kad nesusidarytų patvenkimas. Šią sąlygą galima laikyti įvykdyta, jei pačios geotekstilės vandens laidumo koeficientas yra didesnis nei drenuojamojo grunto () ir sudaro ne mažiau kaip [m/s] (žr. VIII skyriaus XI skirsnį, Geotekstilė).

Geotekstilės drenažo sistemos projektavimas 262. Geotekstilines drenažo sistemas, dar vadinamas drenažiniais kilimais, sudaro drenažinis sluoksnis, kuris surenka vandenį vertikaliai savo plokštumai ir toliau paskleidžia savo plokštumoje, taip pat veikia kaip filtracinis sluoksnis (parametrų nustatymas žr. VII skyriaus II skirsnį, Geotekstilės filtro įrengimas (mechaninis filtro efektyvumas – sugebėjimas sulaikyti grunto daleles; Nusausinto grunto įvertinimas; Geotekstilės filtro įrengimas (hidraulinis filtro efektyvumas – vandens laidumas)), apsaugantis drenažinį sluoksnį nuo uždumblėjimo.

266.1. Realias įrengimo darbo sąlygas (grunto posluoksnis ir pan.);

266.2. Gaminio apkrovimą įrengimo metu;

266.3. Gaminio skerspjūvio pokyčius, pvz. užlaidų bei sujungimų vietose.

VIII SKYRIUS. BANDYMŲ METODAI

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

II SKIRSNIS. PLOTO VIENETO MASĖ, GEOSINTETINIO GAMINIO MATMENYS

Geotekstilė ir geotinklas 274. LST EN ISO 9864 standartas nurodo geotekstilės ir su geotekstile susijusių gaminių plotinio tankio nustatymo metodus.

Geosintetinės užtvaros 277. LST EN 1849-2 standartas nurodo lanksčiųjų hidroizoliacinių lakštų storio ir plotinio tankio nustatymą plastikiniams ir elastomeriniams lakštams.

Statybvietėje taikomas metodas 280. Identifikavimo kontrolei statybvietėje tiesiu kirpimu gamybos kryptimi skersai paklojimo krypties atkerpama maždaug 1 m juosta ir statybvietės svarstyklėmis ± 5 g tikslumu pasveriama. Ilgis ir plotis kaskart matuojamas ± 0,5 cm tikslumu bandinio kraštuose ir trijose tolygiai nuo kraštų nutolusiose vietose.

III SKIRSNIS. GEOSINTETINĖS MEDŽIAGOS STORIS

IV SKIRSNIS. STIPRIS TEMPIANT IR PAILGĖJIMAS ESANT DIDŽIAUSIAI APKROVAI

Bendrosios nuostatos 286. Visų stiprio tempiant bandymų metu turi būti nustatyta tipinė tempimo jėgos ir pailgėjimo kreivė.

Stipris tempiant naudojant plačias juostas 288. Bandymas atliekamas pagal LST EN ISO 10319 standartą.

290.1. Laisvasis įtempimo ilgis turi apimti mažiausiai 2 skersines gijas, o deformacija matuojama tarp jų. Dėl vidinės stebėsenos ir kontrolinių bandymų gali būti atliekami ir atskirų sekcijų ar juostų bandymai, tačiau tada bandinių skaičius padidinamas iki 10.

Stipris tempiant ir naudojant siauras juostas 291. Stipris tempiant naudojant siauras juostas nustatomas pagal standartą LST EN ISO 13934-1.

Bandymas dėl vidinės stebėsenos ir savanoriškos kokybės priežiūros, taikomas dėl mažesnio skersinio plėtimosi austiems gaminiams.

Bandymas dėl vidinės stebėsenos ir savanoriškos kokybės priežiūros, taikomas dėl didelio skersinio plėtimosi neaustinei geotekstilei.

Geosintetinės užtvaros 293. Geosintetinių užtvarų tempiamosios savybės nustatomos pagal standarto LST EN ISO 527 1 dalį ir 3 dalį.

V SKIRSNIS. SIŪLIŲ IR JUNGČIŲ STIPRIS TEMPIANT

VI SKIRSNIS. ŠLYTIS

Gaminio ir grunto trinties koeficientas 297. Visuose kirpimo bandymuose nustatomos jėgos ir poslinkio kreivės.