LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL GEOSINTETIKOS NAUDOJIMO ŽEMĖS DARBAMS KELIUOSE METODINIŲ NURODYMŲ MN GEOSINT ŽD 13 PATVIRTINIMO 2013 m. kovo 20 d. Nr. V-122 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041; 2012, Nr. 32-1519), 20.7 punktu: 1. T v i r t i n u Geosintetikos naudojimo žemės darbams keliuose metodinius nurodymus MN GEOSINT ŽD 13 (pridedama)*. 2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2013 m. liepos 1 d. Direktorius Skirmantas Skrinskas __________________ * Geosintetikos naudojimo žemės darbams keliuose metodiniai nurodymai MN GEOSINT ŽD 13 skelbiami „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt. PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-122 GEOSINTETIKOS NAUDOJIMO ŽEMĖS DARBAMS KELIUOSE METODINIAI NURODYMAI MN GEOSINT ŽD 13 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Geosintetikos, naudojamos žemės darbams keliuose, metodiniuose nurodymuose MN GEOSINT ŽD 13 (toliau – metodiniai nurodymai) išdėstyti reikalavimai geosintetikai, naudojamai žemės darbuose, tiesiant valstybinės reikšmės kelius bei įrengiant drenažo sistemas. Šis dokumentas taip pat gali būti taikomas vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms. 2. Su metodiniais nurodymais kartu taikomas Geosintetikos, naudojamos žemės darbams keliuose, techninių reikalavimų aprašas TRA GEOSINT ŽD 13. 3. Plieniniai armatūros elementai neaptariami. 4. Šiuose metodiniuose nurodymuose atsižvelgiama į Vokietijos, Europos ir tarptautinius standartus ir atitinkamas jų redakcijas. 5. Gaminiai iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, neatitinkantys šiuose nurodymuose išvardintų sąlygų, kartu su gamintojo šalyje atliktais bandymais ir stebėjimais, vertinami kaip lygiaverčiai šiems reikalavimams, jeigu jie taip pat ilgai užtikrina reikalingą saugumo lygį: darbui, sveikatai ir tinkamumui naudoti. 6. Metodiniai nurodymai, pagal pirminę jų paskirtį, nėra tinkami naudoti nei kaip sutarties pagrindas, nei kaip direktyva. Pagal jų antrinę paskirtį šie nurodymai, dalimis arba pertvarkyti, gali būti taikomi kaip statybos, tiekimo ir inžinerinės sutarties dalis. II SKYRIUS. NUORODOS 7. Metodiniuose nurodymuose pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 7.1. statybos taisykles ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-303 (Žin., 2004, Nr. 185-6885); 7.2. techninių reikalavimų aprašą TRA GEOSINT ŽD 13, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr.V-121 (Žin., 2013, Nr._____); 7.3. DIN V 1054-100 „Soil – Verification of the safety of earthworks and foundations – part 100. Analysis in accordance with the partial safety factor concept“; 7.4. DIN 1072 “Load Acceptance for Roads and Road Bridges”; 7.5. DIN 4019 „Soil - Analysis of settlement“; 7.6. DIN 4084 „Soil - Calculation of embankment failure and overall stability of retaining structures“; 7.7. DIN 4085 „Subsoil - Calculation of earth-pressure“; 7.8. LST ISO 34-1 „Guma ir termoplastinis kaučiukas. Stiprio plėšiant nustatymas. 1 dalis. Dvišakiai, kampiniai ir įlankiniai bandiniai“; 7.9. LST EN 495-5 „Lanksčiosios hidroizoliacinės juostos. Sulenkiamumo žemoje temperatūroje nustatymas. 5 dalis. Plastikinės ir guminės hidroizoliacinės stogų juostos“; 7.10. LST EN ISO 527-1 „Plastikai. Tempiamųjų savybių nustatymas. 1 dalis. Bendrieji principai“; 7.11. LST EN ISO 527-3 „Plastikai. Tempiamųjų savybių nustatymas. 3 dalis. Plėvelių ir lakštų bandymų sąlygos“; 7.12. LST EN 933-9 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 9 dalis. Smulkiausiųjų dalelių įvertinimas. Metilenmėlynojo metodas“; 7.13. LST EN 1849-2 „Lankstieji hidroizoliaciniai lakštai. Storio ir plotinio tankio nustatymas. 2 dalis. Plastikiniai ir elastomeriniai lakštai“; 7.14. LST EN 1997-2 „Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 2 dalis. Pagrindo tyrinėjimai ir bandymai“; 7.15. LST EN ISO 9862 „Geosintetika. Bandinių ėmimas ir paruošimas“; 7.16. LST EN ISO 9863-1 „Geosintetika. Storio nustatymas esant apibrėžtiems slėgiams. 1 dalis. Vienasluoksniai gaminiai“; 7.17. LST EN ISO 9863-2 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Storio nustatymas esant nurodytiems slėgiams. 2 dalis. Daugiasluoksnių produktų atskirų sluoksnių storio nustatymo procedūra“; 7.18. LST EN ISO 9864 „Geosintetika. Geotekstilė ir su geotekstile susijusių gaminių plotinio tankio nustatymo metodas“; 7.19. LST EN ISO 10318 „Geosintetika. Terminai ir apibrėžtys“; 7.20. LST EN ISO 10319 „Geosintetika. Tempimo, naudojant plačią juostą, bandymas“; 7.21. LST EN 10320 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Identifikavimas naudojimo vietoje“; 7.22. LST EN ISO 10321 „Geosintetika. Sujungimų arba siūlių tempimo bandymas plačios juostos metodu“; 7.23. LST EN ISO 10722 „Geosintetika. Mechaninių pažaidų įvertinimo procedūros, bandant kartotine apkrova. Pažaidos, kurias sukelia granuliuotosios medžiagos“; 7.24. LST EN ISO 11058 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Bandinio plokštumai statmena kryptimi pralaidumo vandeniui charakteristikų nustatymas be apkrovos“; 7.25. LST EN 12224 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Atsparumo atmosferos poveikiui nustatymas“; 7.26. LST EN 12225 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Mikrobiologinio atsparumo nustatymo metodas, užkasant dirvožemyje“; 7.27. LST EN ISO 12236 „Geosintetika. Statinis pradūrimo bandymas (CBR bandymas)“; 7.28. LST EN 12447 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Ekraninis bandymo metodas nustatyti atsparumą hidrolizei vandenyje“; 7.29. LST EN ISO 12956 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Būdingojo kiaurymės matmens nustatymas“; 7.30. LST EN ISO 12957-1 „Geosintetika. Trinties charakteristikų nustatymas. 1 dalis. Tiesioginės šlyties bandymas“; 7.31. LST EN ISO 12957-2 „Geosintetika. Trinties charakteristikų nustatymas. 2 dalis. Bandymas ant nuožulnios plokštumos“; 7.32. LST EN ISO 12958 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Pralaidumo vandeniui jų plokštumoje nustatymas“; 7.33. LST EN 13249 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant keliams tiesti ir kitų transporto sričių statiniams (išskyrus geležinkelius ir asfaltavimą)“; 7.34. LST EN 13251 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant žemės darbuose, pamatams ir atraminiams statiniams“; 7.35. LST EN 13252 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant drenažo sistemose“; 7.36. LST EN 13253 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant apsaugos nuo erozijos darbuose (pakrančių apsaugai, krantų tvirtinimui)“; 7.37. LST EN 13254 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant rezervuarų ir užtvankų statyboje“; 7.38. LST EN 13255 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant kanalų statyboje“; 7.39. LST EN 13256 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant tuneliams tiesti ir požeminiams statiniams“; 7.40. LST EN 13361 „Geosintetinės užtvaros. Būtinosios savybės naudojant rezervuarų ir užtvankų statyboje“; 7.41. LST EN 13362 „Geosintetinės užtvaros. Būtinosios savybės naudojant kanalų statyboje“; 7.42. LST EN 13383-1 „Aptaiso akmuo. 1 dalis. Techniniai reikalavimai“; 7.43. LST EN ISO 13431 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Tempimo deformacijos ir trūkimo veikiant ilgalaikėms apkrovoms elgsenos nustatymas“; 7.44. LST EN ISO 13433 „Geosintetika. Dinaminis prakirtimo bandymas (kūgio kritimo bandymas)“; 7.45. LST EN ISO 13438 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Paieškos metodas nustatyti atsparumą oksidacijai“; 7.46. LST EN 13491 „Geosintetinės užtvaros. Būtinosios savybės naudojant kaip skysčių užtvarą tiesiant tunelius ir statant požeminius statinius“; 7.47. LST EN 13719 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Geotekstilės, susiliečiančios su geosintetinėmis užtvaromis, ilgalaikės apsaugos efektyvumo nustatymas“; 7.48. LST EN 13738 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Atsparumo ištraukimui iš grunto nustatymas“; 7.49. LST EN 13925-1 „Neardomieji bandymai. Rentgeno spinduliuotės difrakcija nuo polikristalinių ir amorfinių medžiagų. 1 dalis. Bendrieji principai“; 7.50. LST EN 13925-3 „Neardomieji bandymai. Rentgeno spinduliuotės difrakcija nuo polikristalinių ir amorfinių medžiagų. 3 dalis. Aparatūra“; 7.51. LST EN ISO 13934-1 „Tekstilė. Tekstilės medžiagų tempimo savybės. 1 dalis. Didžiausios jėgos ir pailgėjimo esant šiai jėgai nustatymas juostelės metodu“; 7.52. LST EN ISO 14030 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Ekraninis bandymo metodas nustatyti atsparumą rūgštims ir šarmams“; 7.53. LST EN 14150 „Geosintetinės užtvaros. Pralaidumo skysčiams nustatymas“; 7.54. LST EN 14151 „Geosintetika. Duobimo stiprio nustatymas“; 7.55. LST EN 14196 „Geosintetiniai gaminiai. Molinių geosintetinių užtvarų vienetinio ploto masės matavimo metodai“; 7.56. LST EN 14415 „Geosintetinės užtvaros. Atsparumo išplovimui nustatymo metodas“; 7.57. LST CEN/TS 14416 „Geosintetinės užtvaros. Bandymo metodas nustatyti atsparumą šaknims“; 7.58. LST EN 14417 „Geosintetinės užtvaros. Bandymo metodas nustatyti drėkimo ir džiūvimo poveikį keraminių geosintetinių užtvarų pralaidumui“; 7.59. LST EN 14418 „Geosintetinės užtvaros. Bandymo metodas nustatyti šaldymo ir šildymo poveikį keraminių geosintetinių užtvarų pralaidumui“; 7.60. LST EN 14575 „Geosintetinės užtvaros. Atrankinis bandymo metodas nustatyti atsparumą oksidacijai“; 7.61. LST EN 14576 „Geosintetika. Bandymo metodas, nustatyti polimerinių geosintetinių užtvarų pleišėjamąjį atsparumą veikiant aplinkai“; 7.62. LST EN 14688-1 „Geotechniniai tyrinėjimai ir bandymai. Gruntų atpažintis ir klasifikavimas. 1 dalis. Atpažintis ir aprašymas“; 7.63. LST EN 14688-2 „Geotechniniai tyrinėjimai ir bandymai. Gruntų atpažintis ir klasifikavimas. 2 dalis. Klasifikavimo principai“; 7.64. LST EN ISO 25619-1 „Geosintetika. Elgsenos gniuždant nustatymas. 1 dalis. Gniuždomasis valkšnumas“; 7.65. LST EN 29073-3 “Tekstilė. Neaustinių medžiagų bandymo metodai. 3 dalis. Tempimo jėgos ir pailgėjimo nustatymas”; 7.66. ASTM D 5887 „Standard Test Method for Measurement of Index Flux Through Saturated Geosynthetic Clay Liner Specimens Using a Flexible Wall Permeameter“; 7.67. ASTM D 5890 „Standard Test Method for Swell Index of Clay Mineral Component of Geosynthetic Clay Liners“; 7.68. ASTM D 6496 „Standard Test Method for Determining Average Bonding Peel Strength Between the Top and Bottom Layers of Needle-Punched Geosynthetic Clay Liners“; 7.69. ASTM D 696-08 „Standard Test Method for Coefficient of Linear Thermal Expansion of Plastics Between -30 Degrees C and 30 Degrees C with a Vitreous Silica Dilatometer“. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 8. Geosintetika (GSY) – bendrinis terminas apibūdinantis lakšto, juostos arba trimatės formos statybos produktą, kurio bent vienas komponentas yra sintetinis arba natūralus polimeras, naudojamąkontakte su gruntu ar kitomis medžiagomis, vykdant žemės darbus. 9. Geotekstilė (GTX) – plokščia laidi neausta, austa ar pinta geosintetika, naudojama kontakte su gruntu ar kitomis medžiagomis, vykdant žemės darbus. 9.1. Neausta geotekstilė (GTX-N) – geotekstilė, pagaminta iš kryptingai arba atsitiktinai orientuoto pluošto, gijų ar kitų elementų, kurie yra mechaniškai, termiškai ar chemiškai sujungti. 9.2. Austa geotekstilė (GTX-W) – geotekstilė, pagaminta įprastai stačiu kampu audžiant siūlus, gijas, juosteles ar kitus elementus. 9.3. Pinta geotekstilė (GTX-K) – geotekstilė, pagaminta pinant vieną ar daugiau siūlų, gijų ar kitų elementų. 10. Geotinklas (GGR) – plokščia geosintetika, sudaryta iš taisyklingų ertmių tinklo, kurių dydis ne mažiau kaip 10 mm ir kurias riboja tempimo elementai. Tempimo elementai, kurių plotas mažesnis negu ertmių, gali būti sujungti pradūrimo-tempimo, terminiu, pynimo būdais. Geotinklai skirstomi į: 10.1. austuosius; 10.2. ištemptuosius; 10.3. virintinius; 10.4. vienkrypčius; 10.5. dvikrypčius. 11. Geosintetinė užtvara (GBR) – mažo pralaidumo geosintetika, skirta riboti skysčių patekimą į konstrukciją, naudojama kontakte su gruntu ar kitomis medžiagomis, vykdant žemės darbus. 11.1. Polimerinė geosintetinė užtvara (GBR-P) – gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina polimerai. 11.2. Molio geosintetinė užtvara (GBR-C) – gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina molis. 11.3. Bituminė geosintetinė užtvara (GBR-B) – gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina bitumas. 1 pav. Geosintetinių medžiagų schema 12. Žaliavos geosintetinėms užtvaroms – didelio ar mažo tankio polietilenas (HDPE ir LDPE) ir lankstusis polipropilenas (FPP). 13. Bentonitas – tai natūralūs ar aktyvuoti natrio bentonitai bei natūralūs kalcio bentonitai, kurie granulių ar miltelių pavidalu naudojami molio geosintetinių užtvarų gamybai. 14. Polimerai – tai aramidas (AR), poliamidas (PA), polietilenas (PE), poliesteris (PET), polipropilenas (PP) ir polivinilalkoholis (PVA). Siekiant užtikrinti tam tikram gaminiui būdingas savybes, į gaminio sudėtį gali būti įdėta kitų gaminių (t. y. priedų, pvz. stabilizatorių). Be to naudojamos polivilchlorido (PVC) ar bitumo dangos. 15. Geokompozitas (GCO) – bent vienos geosintetikos derinys su kitomis (geosintetika arba

1. ne)medžiagomis. 16. Suyrantys gamtiniai produktai – tai linai, kanapės, džiutas ir koiras (kokoso palmės pluoštas). Jie naudojami produktų, kuriais siekiama apsaugoti šlaitus nuo erozijos, gamyboje. 17. Gaminys – tai bendras terminas, kuriuo šiame apraše apibūdinamos visos medžiagos. 18. Kitos sąvokos ir apibrėžimai pateikti LST EN ISO 10318 standarte. II SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ Neaustos geotekstilės 19. Neausta geotekstilė (GTX-N) – pagaminta iš kryptingai arba atsitiktinai orientuoto pluošto, gijų ar kitų elementų, kurie yra mechaniškai, termiškai ar chemiškai sujungti. 20. Geotekstilių gamybos būdai: - mechaninis (pvz., smaigstant adatomis arba susiuvant); - sukibimo būdu, t. y. kohezyviai (pvz., terminiu poveikiu); - sulipimo būdu, t. y. adhezyviai (pvz., naudojant rišiklius). Austos geotekstilės 21. Geotekstilė, pagaminta įprastai stačiu kampu audžiant siūlus, gijas, juosteles ar kitus elementus. Jos skiriasi: 21.1. siūlų rūšimi (verpalai, daugiagijai siūlai, susukti siūlai, vienagijai siūlai, juostelės ir rezgalo siūlai); 21.2. savo suaudimu – dar vadinamu supynimu – pvz., drobinis (paprastasis), panamos ir ruoželiais; 21.3. siūlų skaičiumi, taikomu ilgio vienetui. 22. Esant poreikiui sankirtos taškai papildomai sutvirtinami. Pintos geotekstilės 23. Geotekstilė, pagaminta pinant vieną ar daugiau siūlų, gijų ar kitų elementų. III SKIRSNIS. GEOTINKLAS Austieji geotinklai 24. Austi geotinklai yra pagaminti suaudžiant gijas mazguose. Dažniausiai šie gaminiai yra su didesnėmis nei 10 mm kiaurymėmis; dažniausiai jie papildomai turi polimerinį padengimą. Ištemptieji geotinklai 25. Ištemptieji geotinklai yra pagaminti ištemptoje membranoje išspaudžiant kiaurymes. Dažniausiai šių gaminių mazgas yra žymiai storesnis už juostą, kurios plotis yra nevienodas (prie mazgų plačiausias). Virintiniai geotinklai 26. Virintiniai geotinklai yra pagaminti suvirinant geotinklo juostas mazguose (juostos mazge yra sudėtos viena ant kitos). Dažniausiai šių gaminių juostos yra plokščios, geotinklai yra standūs ir nepadengti jokia papildoma danga. IV SKIRSNIS. GEOSINTETINĖS UŽTVAROS Polimerinė geosintetinė užtvara / geomembrana 27. Polimerinė geosintetinė užtvara − gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina polimerai. Molio geosintetinė užtvara 28. Gamykloje pagaminta lakšto formos geosintetinė struktūra, kurios užtvaros funkciją visiškai užtikrina molis. Ji susideda iš laikančių austų ir neaustų geotekstilių ir užvaros funkciją atliekančio geosintetinio molio. V SKIRSNIS. GEOKOMPOZITAI 29. Geokompozitus sudaro vienas su kita surištos: neaustos arba austos geotekstilės, geotinklai, užtvaros arba kiti plokštuminiai dariniai. 30. Tipiniai geokompozitai yra drenažiniai dembliai, kuriuos sudaro vandenį filtruojantis branduolys (filtracinis sluoksnis) ir vienoje arba abiejose pusėse išdėstyti geotekstilės filtrai. Vietoje filtro galima naudoti geosintetinę užtvarą. IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI 31. Šiuose metodiniuose nurodymuose naudojami žemiau nurodyti žymenys ir sutrumpinimai: 31.1. Geosintetikos gaminiai: - GSY – geosintetika; - GTX – geotekstilė; · GTX-N – neausta geotekstilė; · GTX-W – austa geotekstilė; · GTX-K – pinta geotekstilė; - GGR – geotinklas; - GBR – geosintetinė užtvara; · GBR-P – polimerinė geosintetinė užtvara; · GBR-C – molio geosintetinė užtvara; · GBR-B – bituminė geosintetinė užtvara; - GCO – geokompozitas. 31.2. Žaliavos, naudojamos geosintetikos gamybai: - AR – aramidas; - PA – poliamidas; - PE – polietilenas; - PET – polietileno tertraftalatas (poliesteris); - PP – polipropilenas; - PVC – polivinilchloridas; - PVA – polivinilalkoholis; - HDPE – didelio tankio polietilenas; - LDPE– mažo tankio polietilenas; - FPP – lankstusis polipropilenas. 31.3. Geosintetikos panaudojimo sritys: - S – atskyrimas; - F – filtravimas; - R – armavimas; - D – drenavimas; - P – apsauga. 31.4. Kiti žymėjimai: - – projektinis stipris tempiant; - – pailgėjimas dėl tempimo; - – apatinio arba viršutinio kvantilio dydžio indeksas; - – būdingas stipris tempiant trumpalaikio bandymo metu; - – gaminio saugos koeficientai; - – saugos koeficientas; - – dalinis saugos koeficientas; - – dalinis saugos koeficientas, kuriuo įvertinamos vandens kiekio apskaičiavimo paklaidos; - GRK – geotekstilės tvirtumo klasė; - – stipris tempiant; - – reikalaujamas 5 % apatinis stiprio tempiant kvantilis; - – atsparumas pradūrimui; - – reikalaujamas 5 % apatinis atsparumo pradūrimui kvantilis; - – plotinis tankis; - – reikalaujamas 5 % apatinis plotinio tankio kvantilis; - A – plotas; - O90– būdingasis kiaurymės matmuo; - – bandinio plokštumai statmena kryptimi pralaidumo vandeniui koeficientas; - – geotekstilės pralaidumo vandeniui koeficientas statmena plokštumai kryptimi; - – geotekstilės pralaidumo vandeniui statmena plokštumai kryptimi koeficiento 5 % apatinis kvantilis; - – grunto pralaidumo vandeniui koeficientas; - – projektinė pralaidumo vandeniui gaminio plokštumoje geba; - – projektinės pralaidumo vandeniui gaminio plokštumoje gebos vertės 5 % apatinis kvantilis; - – deklaruotas pralaidumo vandeniui gaminio plokštumoje gebos 5 % apatinis kvantilis; - – charakteringasis drenažo debito dydis; - – drenažo plokščių sumažinimo koeficientas; - – geosintetikos storis; - – būdingas geotekstilės storis, išmatuotas taikant 20 kN/m2 apkrovą; - – 5 % apatinis geosintetikos storio kvantilis, išmatuotas taikant 20 kN/m2 apkrovą; - – geosintetinės molio užtvaros skvarba; - – pralaidumo vandeniui indeksas, kai vandens slėgis lygus 50 mm; - – hidraulinis gradientas ; - – hidraulinis lygių skirtumas. V SKYRIUS. TECHNINĖS SAVYBĖS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 32. Reikalaujamos vertės, taikomos geosintetikai, apima verčių sklaidą, susidarančią iš bandinio ėmimo, bandymo paklaidų ir darbo sąlygotų nuokrypių nuo normos. Jos pagrįstos charakteringu dydžiu (5 % viršutinio arba apatinio kvantilio), kuris atitinka iš gamintojo CE atitikties sertifikate nurodytos vidutinės vertės atėmus arba prie jos pridėjus leidžiamą nuokrypą. Reikalavimas būdingajam kiaurymės matmeniui O90, dėl didelės bandymo palyginamųjų verčių sklaidos, taikomas nurodytam verčių vidurkiui. 33. Gaminių savybes nulemia (sąlygoja) jų komponentai, šių išsidėstymas ir naudotos žaliavos. Taip pat svarbi yra juostų, plaušų ir siūlų rūšis ir jų sujungimas arba supynimas, mazgų suformavimas ir paviršiaus struktūra. II SKIRSNIS. ŽALIAVOS 34. Šiuo metu naudojamos tokios plaušų, siūlų ir tinklų žaliavos: 34.1. AR – aramidas; 34.2. PA – poliamidas; 34.3. PE – polietilenas; 34.4. PET – polietileno tertraftalatas (poliesteris); 34.5. PP – polipropilenas; 34.6. PVC – polivinilchloridas; 34.7. PVA – polivinilalkoholis. 35. Polietilenas ir polipropilenas vadinami poliolefinais. 36. Specifinėms gaminio savybėms užtikrinti arba palaikyti, gamyboje gali būti taikomi kiti priedai (priemaišos ir agregatai, pvz., stabilizatoriai, gerintojai). Taip pat naudojami apvalkalai iš polivinilchlorido (PVC), polietileno (PE) arba bitumo. 37. Kaip polimerinių sandarinimo juostų žaliavos šiuo metu pirmiausia naudojama: 37.1. HDPE – didelio tankio polietilenas; 37.2. LDPE – mažo tankio polietilenas; 37.3. FPP – lankstusis polipropilenas. 38. Kitos žaliavos yra pūvantys natūralūs produktai, pvz., linai, kanapės, džiutas arba kokosas, kurie gaminiuose naudojami apželdinamų paviršių apsaugai. 39. Molio geosintetinių užtvarų plėtrusis molis smulkinamas kaip natūralus ar aktyvintas natrio bentonitas arba kaip natūralus kalcio bentonitas, arba jis naudojamas miltelių forma 2–12 kg/m2 kiekiu. 40. Galima teigti, kad aukščiau išvardytos žaliavos neteršia grunto ir vandens kenksmingomis medžiagomis. Tirpūs vandenyje arba vandens išplaunami priedai, naudojami gamyboje (pvz., gerintojai, stabilizatoriai ir konservavimo medžiagos gerintojams, užpildams, minkštikliams, akrilato priedams bentonituose) turi būti pateikiami produkto apraše nurodant jų rūšį ir kiekį (žr. IX skyriaus II skirsnį, Mechaninės savybės). Taip pat turi būti gaminio saugos duomenų lapas, kuriame yra nurodyti minėti priedai. Toks medžiagų aprašas gali būti neprivalomas, pateikus valstybės pripažinto arba akredituoto higienos instituto arba aplinkos kontrolės laboratorijos išduotą gaminio patikimumo pažymą (žr. VIII skyriaus XXV skirsnį ir IX skyriaus VII skirsnį, Poveikis aplinkai). III SKIRSNIS. GAMINIŲ RŪŠYS Geotekstilės 41. Neaustos geotekstilės daugiausia naudojamos kaip gruntų atskyrimo ir filtravimo sluoksnis bei geosintetinių užvarų apsaugai. Dėl savo porėtos struktūros jos yra gerai laidžios vandeniui visomis kryptimis. 42. Austos geotekstilės daugiausia naudojamos kaip armatūra ir atskiriamasis sluoksnis grunte. Jėgos pernešimas tarp grunto ir geotekstilės vyksta tik dėl geotekstilės ir grunto trinties. Taip pat tinka naudoti kaip filtrą tarp smėlinių gruntų. Geotinklai 43. Geotinklai daugiausia naudojami kaip armatūra grunte. Jėgos pernešimas tarp grunto ir geotinklo vyksta dėl geotinklo ir grunto susikabinimo ir trinties. Geotinklo ir grunto susikabinimui ir trinčiai įtaką daro šie veiksniai: geotinklo juostų šiurkštumas, akių dydis, geotinklo tipas, grunto dalelių dydis ir forma, taip pat laikinoji apkrova. Geosintetinės užtvaros 44. Geosintetinės užtvaros yra nelaidžios vandeniui, bet dėl difuzijos procesų tam tikri angliavandeniliai labai nedideliais kiekiais gali prasisunkti. 45. Molio geosintetinės užtvaros, priklausomai nuo molingojo užpildo rūšies, storio ir jų konstrukcijos, yra labai menko vandens pralaidumo. Prasisunkus vandeniui bentonitas reaguodamas su juo brinksta, taip sudarydamas hidroizoliacinį sluoksnį. Gebėjimą brinkti veikia jonų kaitos procesai. Dėl išdžiūvimo ar ledo kepurių susidarymo atsiranda plyšių, kurie gavę drėgmės ar atitinkamai ištirpus ledui vėl užsitraukia. 46. Molio geosintetinės užtvaros su bentonito užpildu dėl didelio jonų kaitos pajėgumo pasižymi tam tikra sunkiesiems metalams būdinga sulaikomąja geba. Geokompozitai 47. Geokompozitai naudojami ten, kur vienu metu yra reikalingos šių medžiagų atskirų komponentų savybės. Atskirų komponentų sąveika sąlygoja (nulemia) technines kompozicinių medžiagų savybes. 48. Tam tikri geokompozitai (drenažiniai dembliai) gali būti naudojami vandens išvedimui šių medžiagų lygmenyje (žr. VII skyrių II skirsnį, Geotekstilės drenažo sistemos projektavimas). IV SKIRSNIS. ATSPARUMAS SENĖJIMUI 49. Kalbant apie iki šiol naudotus gaminius iš sintetinių žaliavų, galima teigti, kad joms būdingas didelis atsparumas senėjimui, jeigu įrengiamojoje fazėje nebuvo reikšmingai pažeista šių gaminių funkcija. 50. Priklausomai nuo žaliavos, tiriama dėl šių jautrio atvejų (žr. IX skyriaus IV skirsnį, Atsparumas senėjimui): 50.1. Visi gaminiai dėl oksidacijos (erozijos); 50.2. PA gaminiai (įskaitant aramidą), PET ir PVA dėl vidinės ir išorinės hidrolizės (pvz., prieš stiprias rūgštis ir šarmus); 50.3. PA gaminiai (įskaitant aramidą), PE, PP, PVA ir elastomerai (įskaitant kaučiuką) dėl oksidacinio pažeidimo arba stabilizatorių hidrolizės ar oksidacijos; 50.4. PVC minkštieji gaminiai, be kita ko, ir dėl minkštiklių netekties; 50.5. Geosintetinės užtvaros ir ekstruduoti geotinklai dėl įtrūkimų; 50.6. Geosintetinės užtvaros dėl mikrobiologinės taršos, išskyrus PE (HDPE, LDPE) ir PP, kurios apskritai laikomos atspariomis mikroorganizmams; 50.7. Geosintetinės užtvaros dėl atsparumo šaknims, išskyrus geosintetines užtvaras iš PE kurios apskritai laikomos atspariomis šaknims; 50.8. Molio geosintetinės užtvaros dėl išdžiūvimo ir šalčio poveikio. 51. Stabilumo užtikrinimas, t. y. ilgalaikio stiprio tempiant nustatymas, žr. VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui, VIII skyriaus VII skirsnį ir IX skyriaus II skirsnį, Geotekstilės ir geotinklo atsparumas ilgalaikiams įtempiams (valkšnumas tempiant ir ilgalaikis stabilumas). 52. Neigiamo hidraulinių ir filtravimo techninių savybių pokyčio galima išvengti, jeigu naudojamos geotekstilės filtravimo savybės yra parinktos pagal besiribojantį gruntą (žr. VII skyriaus II skirsnį, Geotekstilės filtrų ir drenažo sistemų projektavimas). VI SKYRIUS. NAUDOJIMO SRITYS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 53. Geosintetinės medžiagos žemės darbuose naudojamos šiais atvejais: 53.1. atskyrimui: - tarpsluoksnis po smėlio, žvyro ar skaldos sluoksniu (žr. VI skyriaus II skirsnį, Geotekstilė kaip atskiriamasis sluoksnis); 53.2. filtravimui: - filtras nusausinimo funkcijoms (žr. VI skyriaus III skirsnį, Geotekstilė kaip filtras sausinimo įrenginiuose ir VII skyriaus II skirsnį, Geotekstilės filtrų ir drenažo sistemų projektavimas); 53.3. vandens pašalinimui: - drenos nusausinimo funkcijoms (žr. VI skyriaus IV skirsnį, Geotekstilė ir kombinuotosios medžiagos (geokompozitai) drenavimui ir VII skyriaus II skirsnį, Geotekstilės filtrų ir drenažo sistemų projektavimas); 53.4. armavimui: - gruntinių statinių armavimas (žr. VI skyriaus V skirsnį, Geotekstilė ir geotinklas kaip žemės statinių armatūra ir VII skyriaus I skirsnį, Armuotos gruntų sistemos projektavimas); 53.5. apsaugai: - šlaitų ir augalija užsėjamų gruntų apsauga nuo galimos erozijos (žr. VI skyriaus VI skirsnį, Geotekstilė ir kombinuotosios medžiagos (geokompozitai) apsaugai nuo erozijos); - geosintetinių užtvarų apsauga nuo pažeidimo (žr. VI skyriaus VII skirsnį, Geosintetinių užtvarų apsauga); 53.6. hidroizoliavimui: - vandens rezervuarų ir griovių hidroizoliavimas (žr. VI skyriaus VIII skirsnį, Geosintetinės užtvaros). II SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ KAIP ATSKIRIAMASIS SLUOKSNIS 54. Funkcijos: 54.1. Stabdyti stambiagrūdžio užpildo susimaišymą su smulkiagrūdžiu besiribojančiu gruntu; 54.2. Neleidžia atsirasti lokaliniams grunto praspaudimams esant silpniems žemės sankasos pagrindams; 54.3. Negausaus, laikino vandens proveržio atveju, sudaro pakankamą filtravimo efektyvumą tarp vienas virš kito įrengtų gruntų sluoksnių. 55. Atskyrimas visuomet susijęs su filtravimu arba armavimu, todėl apibrėžiant reikalavimus medžiagai jie neturėtų būti traktuojami atskirai. Toliau pateikti geotekstilės panaudojimo pavyzdžiai. 2 pav. Geotekstilė po pylimu 3 pav. Geotekstilė dalinio grunto pakeitimo atveju 4 pav. Geotekstilė kaip užpilo apvalkalas, kai nėra filtracinio stabilumo tarp vienas virš kito esančių užpilo sluoksnių ir viršutinio grunto. Visiško apgaubimo variantas 5 pav. Geotekstilė kaip užpilo apvalkalas, kai nėra filtracinio stabilumo tarp vienas virš kito esančių užpilo sluoksnių ir viršutinio grunto. Užpilo sluoksnio apdengimo variantas 6 pav. Geotekstilė duobių ir griovių užpildymo atveju (jei duobė užpildoma filtravimui stabilia medžiaga, geotekstilė gali būti įrengiama virš duobės) 7 pav. Geotekstilė po keliu su danga ir be dangos (pvz., statybos kelias, miško kelias, žemės ūkio kelias, taip pat šalutinis kelio plotas) 8 pav. Geotekstilė tarp grindinio pakloto ir pagrindo, taip pat tarp pagrindo ir smulkiagrūdės žemės sankasos Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui daryti Nurodymai medžiagoms parinkti 56. Lemiamą reikšmę pasirenkant neaustinę geotekstilę turi jos atsparumas mechaninėms apkrovoms, atsirandančioms dėl užpilo grunto bei dėl papildomų apkrovų statybų metu. Tarpsluoksnis, taip pat ir sąlyčio su gruntu atveju, turi būti laidus vandeniui ir pasižymėti mechaniniu filtraciniu stabilumu žemės sankasos atžvilgiu. 57. Tai nekeičia užpilo gruntui taikomų reikalavimų pagal statybos taisykles ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, t. y. sutankinamumo, atsparumo šalčiui ir vandens nuvedimo gebos taip pat profilio suformavimo pagal statybos projektą. Nurodymai darbams atlikti 58. Geotekstilės klojamos skersai išilginės ašies, užlaidą formuojant užpilo įrengimo kryptimi. Atskirų rulonų užlaida ir šoninis išsikišimas šlaito papėdėje turi būti mažiausiai 50 cm. Naudojant geotekstiles iki dviejų rulonų pločio, galimas išilginis klojimas. Nelygaus posluoksnio atveju užlaida padidinama tiek, kad po užpilo įrengimo būtų užtikrinta minimalioji užlaida. Rulonai gali būti sujungiami ir kitaip, pvz., susiuvant. Jeigu geotekstilės yra klojamos po vandeniu, rulonai turi būti tvirtai sujungiami vienas su kitu. Šių taisyklių nesilaikymas galimas tik tada, jeigu atitinkamomis priemonėmis, rulonų sujungimu, sutvirtinimu (pvz., segtukais, grunto vinimis) arba specialia užpilo forma užtikrinama, kad po užliejimo bus išsaugota minimalioji užlaida. 59. Važiuoti su statybine technika tiesiai ant geotekstilės yra griežtai draudžiama. Apatinis pylimo sluoksnis (2 pav.) turi būti užpilamas atspariu atmosferos poveikiui ir vandeniui laidžiu gruntu, kuris turi gebėti bet kuriuo metu surinkti ir nukreipti kylantį vandenį. Tas pats taikoma ir grunto pakeitimui (3 pav.). Pirmas užpilo sluoksnis ant geotekstilės pilamas nuo viršaus, atsargiai paskleidžiamas ir sutankinamas. Jo storį lemia žemės sankasos laikomoji geba ir užpilo medžiagos sutankinamumas. Statybinis transportas turėtų būti leidžiamas tik po grunto sutankinimo. Pirmo užpilo sluoksnio storis silpnos žemės sankasos atveju – mažiausiai 50 cm. 60. Jeigu tarp medžiagos paklojimo ir jos užpylimo gruntu susidaro daugiau negu viena para, turi būti atsižvelgiama į gaminio atsparumą atmosferos poveikiui(žr. IX skyriaus IV skirsnį, Atsparumas atmosferos poveikiui). Nurodymai darbų aprašui sudaryti 61. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį. Atskyrimas visuomet susijęs su filtravimu arba armavimu, todėl nustatant reikalavimus niekada neturėtų būti traktuojamas atskirai. 62. Cheminio ir mikrobiologinio atsparumo reikalavimai nustatomi pagal: (žr. IX skyriaus IV skirsnį, Geotekstilės atsparumas cheminiam poveikiui): 62.1. numatoma eksploatavimo trukmė; 62.2. aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz.: - taikymas sąlytyje su pagerintais arba statybinėmis kalkėmis ar cementu sustiprintais gruntais; - taikymas sąlytyje su cementbetoniu arba betono trupėjimu; - taikymas sąlytyje su pramonės šalutiniais produktais, pvz.. šlakais. 63. Pagal TRA GEOSINT ŽD V skyriaus V skirsnį reikalaujama laikytis supaprastintų sąlygų filtrui, kiaurymės dydis O90 neaustai geotekstilei turi būti 0,06 mm ≤ pasirinktas O90 ≤ 0,2 mm, austai ir pintai geotekstilei − 0,06 mm ≤ pasirinktas O90 ≤ 0,4mm (žr. VIII skyriaus X skirsnį ir IX skyriaus III skirsnį, Filtravimo parametrai). 64. Parenkant geotekstilę žemės darbams: 64.1. Reikia nurodyti reikalingą geotekstilės tipą (pvz., neaustinė geotekstilė, austinė geotekstilė, pinta geotekstilė, geokompozitas su neaustine geotekstile), tačiau taip pat galima pateikti laisvos formos tekstą, kuriame pasirinkimo teisę numatyti rangovui. 64.2. Reikia nustatyti būtiną geotekstilės stiprio klasę remiantis numatoma naudoti užpilo medžiaga ir numatoma įrengiamąja ir statybos darbų apkrova (žr. IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms). 64.3. Dėl atsparumo atmosferos poveikiui: žinant numatomą laiko tarpą nuo geotekstilės įrengimo iki jos apsaugojimo nuo atmosferos poveikio užpilant grunto sluoksniu, nustatomas reikalavimas geotekstilės atsparumui atmosferos poveikiui. Tai gali būti palikta rangovo nuožiūrai, jeigu statybos darbų eiga yra jo žinioje, arba nurodymai dėl statybos darbų pateikiami laisvos formos tekstu. Kai geotekstilės užpylimas vykdomas praeinant iki vieno mėnesio nuo jos paklojimo, reikalingas didelis jos atsparumas atmosferos poveikiui, praeinant iki 2 savaičių – vidutinis atsparumas: duomenys pateikiami CE lydimajame dokumente (žr. IX skyriaus III skirsnį ir TRA GEOSINT ŽD). 64.4. Klojimas skersai kelio ašies yra standartinis, tačiau laisvos formos tekste galima numatyti ir kitokį būdą, pvz., išilginis klojimas iki 2 rulonų pločio arba kai rulonų persidengimai nuo išslydimo yra stabilizuojami taikant specialias priemones (pvz., susiuvimą, susegimą, terminį suvirinimą). 64.5. Rangovui atsiskaitant su užsakovu, galimi trys variantai:
2. a)pagal įrengtą gaminio plotą;
3. b)padengtą plotą pagal išmatavimus vietoje;
4. c)padengtą plotą pagal užsakovo reikalavimus. III SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ KAIP FILTRAS SAUSINIMO ĮRENGINIUOSE 65. Funkcija: 65.1. Užtikrinti drenuojamo grunto filtracinį stabilumą naudojant atviras filtracines medžiagas ir drenavimo elementus. Pavyzdžiai 66. Visi kelių statybos drenavimo įrenginiai, kuriuose reikalingi filtrai, gali būti sukonstruoti su geotekstilės filtrais. Čia pateikiami tik atrinkti pavyzdžiai. 67. Geotekstilei atliekant filtro funkciją, stambiagrūdė užpildo medžiaga gali panaudojama filtravimo įrenginiams, kurių privalumas yra didelis vandens laidumas taip pat aukštas porinis tūris ir didelė sulaikomoji geba. 68. Projektuojant ir gaminant drenavimo įrenginius laikomasi statybos taisyklių ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ reikalavimų. Filtras sausinimo įrenginiuose 9 pav. Drenažo prizmė 10 pav. Prizmės užpildymas filtracine medžiaga, kuri turi filtracinį stabilumą drenažinio vamzdžio, bet ne nusausinamo grunto atžvilgiu 11 pav. Filtravimo įrenginys. Geotekstilės filtras aplink drenažinį vamzdį 12 pav. Šlaito drenavimo sluoksnis 13 pav. Dauba šlaito viršutiniame krašte, kombinuojama su apačioje užsandarinta drenažo prizme; geotekstilė viršuje atlieka filtro funkciją, apačioje – sandarinimo funkciją atlieka geosintetinė užtvara 14 pav. Dėl išplovimo nuslinkusio šlaito atstatymas panaudojant geotekstilę kaip filtrą, apdengiantį atraminį užpilo gruntą iš filtravimui nestabilaus, laidaus vandeniui, stambiagrūdžio grunto 15 pav. Dėl šlaite esančio gruntinio vandens nuslinkimui neatsparaus šlaito stabilizavimas atraminėmis drenavimo prizmėmis su geotekstilės apvalkalu kaip filtro sluoksniu naudojant filtravimui nestabilų, nesankabų užpilo gruntą Atsikriamieji sluoksniai ir filtras žemės statiniuose 16 pav. Tarpsluoksnis ir filtracinis sluoksnis, kai žemės sankasos atžvilgiu yra nestabilus filtravimui nelaidus šalčiui sluoksnis (žemės sankasos drenavimo sluoksnis), kuris gruntinį vandenį turi nuleisti žemiau apatinio nelaidaus šalčiui sluoksnio krašto 17 pav. Atraminis elementas iš gabionų su geotekstilės filtru užpilo grunto ir gabiono atskyrimui Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 69. Reikalingas geotekstilės filtravimo efektyvumo drenuojamo grunto atžvilgiu patvirtinimas (žr. VII skyriaus II skirsnį ir IX skyriaus III skirsnį, Filtravimo parametrai). 70. Parenkant atkreipiamas dėmesys į pakankamą geotekstilės stiprį gretimų gruntų atžvilgiu ir į įrengiamąją apkrovą (žr. IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms). 71. Naudojant nuožulniose plokštumose atsižvelgiama į trintį tarp grunto ir gaminio (žr. IX skyriaus II skirsnį, Gaminio trintis su gruntu ir kitu gaminiu). Nurodymai darbams atlikti 72. Drenažo prizmės visiškai apdengiamos geotekstilės filtru tam, kad būtų išvengiama smulkių grunto dalelių patekimo į drenažo sistemą. Užlaida turėtų būti mažiausiai 50 cm (9–11 pav.). Jeigu neaustine geotekstile apsupamos tranšėjos ar vamzdžio plotis mažesnis negu 50 cm, užlaida suformuojama tokia, kiek maksimaliai persidengti leidžia konstrukcijos matmenys. 73. Stabilios grunto ir filtro sistemos su pakankamu vandens laidumu sukūrimui reikalingas vidinis, betuštumis filtro sąlytis su gruntu. Į tai reikia atsižvelgti atliekant įrengimą ir grunto užpylimą. Klojant nuolaidžiose plokštumose į tai turi būti ypač atsižvelgta. 74. Dėl plokštuminio klojimo atitinkamai taikomas VI skyriaus II skirsnis, Geotekstilė kaip atskiriamasis sluoksnis. 75. Paviršius, ant kurio klojamas drenažinis kilimas, turi būti lygus. Įrengiant ant nuolaidžių paviršių pakloti lakštai apsaugomi nuo išslydimo. 76. Įrengiant reikia vengti bet kokio pažeidimo, kuris silpnina grunto sulaikomąją gebą. Nurodymai darbų aprašui sudaryti 77. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį. 78. Cheminio ir mikrobiologinio atsparumo reikalavimai nustatomi pagal IX skyriaus IV skirsnį, Geotekstilės atsparumas cheminiam poveikiui: 78.1. numatoma eksploatavimo trukmė; 78.2. nustatoma aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz.: - taikymas sąlytyje su pagerintais arba statybinėmis kalkėmis ar cementu sustiprintais gruntais; - taikymas sąlytyje su cementbetoniu arba betono trupėjimu; - taikymas sąlytyje su pramonės šalutiniais produktais, pvz. šlakais. 79. Parenkant filtrą žemės darbams reikia: 79.1. Nurodyti drenažinio įrenginio tipą (drenažo prizmė, šlaitinis drenažas arba plokštuminis drenažas). 79.2. Nurodyti geotekstilės stiprio klasę: parinkimas pagal apkrovą dėl numatytos filtracinės medžiagos (žr. IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms). 79.3. Nurodyti filtro būdingąjį kiaurymės dydį O90 ir, remiantis skaičiavimu, būtiną vandens laidumo koeficientą kv(žr. VII skyriaus II skirsnį). 79.4. Nebūtina įrengimo proceso aprašui pateikti brėžinį arba laisvos formos tekstą. 79.5. Pageidaujama atsiskaitymo rūšis: įrengtas geotekstilės plotas pagal matmenis vietoje, filtro padengtas plotas pagal matmenis vietoje arba pagal užsakovo dokumentus. IV SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ IR KOMBINUOTOSIOS MEDŽIAGOS (GEOKOMPOZITAI) DRENAVIMUI Pavyzdžiai Žemės drenavimas 80. Funkcija: 80.1. filtracinio vandens surinkimas ir nuvedimas. 81. Vietoj grūdėtų filtracinių medžiagų vandeniui surinkti ir išvesti gali būti naudojamos drenavimo kombinacinės medžiagos (drenažiniai kilimai). 82. Projektuojant ir gaminant drenavimo įrenginius laikomasi statybos taisyklių ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ reikalavimų. 83. Numatomas užpilo grunto sutankinimas virš geotekstilės gali turėti neigiamą poveikį drenavimo funkcijai t. y. sutankinto grunto dalelės gali sumažinti geotekstilės laidumą vandeniui. Reikalingas šlaito stabilumo patikrinimas (žr. VII skyriaus I skirsnį, Armuotos gruntų sistemos projektavimas). 18 pav. Šlaito nuolydyje paklotas drenažinis kilimas kaip šlaito drenavimo sluoksnis su vandens nuvedimu drenažiniame kilime 19 pav. Statmenai įrengtas drenažinis kilimas kaip plokštumos drenavimo sluoksnis su vandens nuleidimu drenažiniame kilime 20 pav. Drenažinis elementas kaip išilginis drenažinis elementas, skirtas užtikrinti drenavimą vietoj drenažinio griovio su stambiagrūde medžiaga, tinka kaip papildoma įranga, kai nėra išilginio drenavimo 21 pav. Vertikalios drenos po pylimu ant silpnos žemės sankasos norint greičiau sumažinti porinio vandens viršslėgį ir paspartinti grunto konsolidavimą 22 pav. Drenavimas, filtracinio vandens nuleidimas iš šlaito, esančio už hidroizoliacijos Statinio drenavimas 84. Funkcija: 84.1. filtracinio vandens surinkimas ir išvedimas. 23 pav. Statinio užpilo drenavimas: drenažinis kilimas statinio užpakalinėje pusėje prasisunkiančio vandens išvedimui (kairioji dalis), drenažinis demblis tarp užpilo ir gretimo grunto prasisunkiančio vandens išvedimui (dešinioji dalis); geosintetinės užtvaros nuolydis ≥ 10 % Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 85. Geokompozitai, naudojami kaip drenažiniai kilimai, pvz., neaustinė geotekstilė su atstumą išlaikančiais sintetiniais elementais (koriu) lemia gerą vandens nuvedimą sluoksnyje. Jose derinamos neaustinės geotekstilės filtracinės savybės su drenavimo sluoksnio drenuojamąja geba. Tokie geokompozitai naudojami kaip plokštuminiai drenažo sluoksniai. Dėl galimos ilgos trukmės iki užkasimo pabaigos statinių drenažui gali būti naudojami tik atmosferos poveikiui atsparūs gaminiai. 86. Reikalingas filtro efektyvumo drenuojamo grunto atžvilgiu patvirtinimas (žr. VII skyriaus II skirsnį ir IX skyriaus III skirsnį, Filtravimo parametrai). Nurodymai darbams atlikti 87. Paviršius, ant kurio klojamas drenažinis kilimas, turi būti lygus. Filtravimo funkcijai palaikyti taip pat taikomi VI skyriaus III skirsnyje pateikti nurodymai. Įrengiant ant nuožulnių paviršių pakloti lakštai apsaugomi nuo išslydimo. Jeigu to negalima užtikrinti atitinkamo pajėgumo pirminiu užpildu (18 pav.), juos galima pritvirtinti vinimis arba įtvirtinti į inkaravimo tranšėją. 88. Medžiagos lakštai prie statinių tvirtinami tinkamais klijais taškiniu būdu arba palaipsniui nuo apatinės dalies prispaudžiami užpilo grunto, laikant viršutinę dalį pakabintą, kad netrukdytų užpylimo darbams. 89. Medžiagos lakštų sujungimas vykdomas taip, kad nebūtų trukdomas vandens prasisukimas, o grunto dalelės negalėtų įsiskverbti į geokompozitą. Geriausias metodas yra nestipriai stumtelėjus drenos šerdį leisti neaustinės geotekstilės filtrui abiejose plokštumose persidengti mažiausiai 10 cm. 90. Geokompozito įvedimas į drenažo vamzdį atliekamas taip, kad vanduo saugiai išsilietų. Visiško drenavimo vamzdį galima apvynioti geokompozitu. Kita galimybė yra neaustinės geotekstilės filtrą abiejose pusėse maždaug per vamzdžio apimties ilgį atskirti nuo drenos šerdies ir ją atitinkamai nupjauti. Drenos šerdis tada atsiranda tiesiog prieš drenažinį vamzdį ir filtro juostos apdedamos aplink vamzdį. Šis metodas ypač tinkamas naudojant dalinio drenavimo vamzdžius. 91. Drenažiniai kilimai per numatomą eksploatacijos trukmę, veikiant numatomai apkrovai, turi gebėti nuleisti atsirandantį vandens kiekį. 92. 20 pav. pateiktame pavyzdyje norint užtikrinti vandens nudrenavimą, neaustinės geotekstilės ir ant jų esantys užpilo grunto sluoksniai turi liestis. Nurodymai darbų aprašui sudaryti 93. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą geotekstilės taikymo sritį. Tam tikslui reikia pateikti duomenis dėl užpilo aukščio, užpilo medžiagos ir numatomo vandens kiekio. 94. Cheminio ir mikrobiologinio atsparumo reikalavimai nustatomi pagal: (žr. IX skyriaus IV skirsnį, Geotekstilės atsparumas cheminiam poveikiui): 94.1. numatoma eksploatavimo trukmė; 94.2. aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz.: - taikymas sąlytyje su pagerintais arba statybinėmis kalkėmis ar cementu sustiprintais gruntais; - taikymas sąlytyje su cementbetoniu arba betono trupėjimu; - taikymas sąlytyje su pramonės šalutiniais produktais, pvz., šlakais. 95. Drenažinio kilimo panaudojimui žemės darbuose reikia nurodyti: 95.1. Pageidaujamą drenažinio kilimo tipą (abiejose pusėse filtras ar iš vienos pusės filtras, o iš kitos geosintetinė užtvara). 95.2. Klojamąjį plotą ir tvirtinimo rūšį. 95.3. Atsparumą atmosferos poveikiui: drenažinio kilimo atsparumo atmosferos poveikiui reikalavimas formuojamas pagal numatomą laiko tarpą tarp jo paklojimo ir užpilo grunto užpylimo. Tai gali būti palikta rangovo nuožiūrai, jeigu tai yra jo žinioje, arba nurodoma laisvos formos tekstu. 95.4. Numatyti grunto vinių kiekį drenažinio kilimo tvirtinimui šlaite. 95.5. Numatyti šlaito plokštumos, ant kurios klojamas drenažinis kilimas, nuolydį. 95.6. Drenažinių kilimų rulonų sujungimo vietose reikia numatyti jų sujungimo būdą; laisvos formos tekstu galima nurodyti atitinkamo gamintojo įrengimo instrukciją. 95.7. Drenažinio vamzdžio, prie kurio prijungiamas drenažinis kilimas, skersmenį; 95.8. Atsiskaitymo rūšį: pagal įrengto drenažinio demblio plotą arba pagal brėžinį. 96. Drenažinio kilimo panaudojimui kaip vertikalių drenų, taikomų konsolidavimui pagreitinti kelių statyboje ant silpnos žemės sankasos, reikalinga nurodyti: grunto rodiklius, būtinasis drenos hidraulinis pajėgumas ir drenų atstumas nurodomas darbų apraše atlikus statybinio grunto ekspertizę: 96.1. Vertikalios drenos pločio nurodymas gali būti paliktas rangovo nuožiūrai (laisvos formos tekstas), esant specialios paskirties atvejui − nurodymas būtinas; 96.2. Drenos ilgis nurodomas pakopomis arba aprašomas laisvos formos tekstu. Apskaitomas ilgis yra ilgis tarp įtvirtinimo ir darbinės platformos. 97. Drenažiniams kilimams, taikomiems statiniams drenuoti, būtinas: 97.1. didelis atsparumas atmosferos poveikiui; 97.2. storis ≥ 5 mm (išmatuotas, kai laikinoji apkrova = 2 kPa); 97.3. būdingasis filtro kiaurymės dydis 0,06 mm ≤ O90 ≤ 0,2 mm; 97.4. filtro vandens laidumas ; 97.5. vandens išvedimo pajėgumas q ≥ 0,3 [l/s · m] (pagal VII skyriaus II skirsnį Geotekstilės drenažo sistemos projektavimas) taikoma ≥ 0,1 [ l/s m]. V SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ IR GEOTINKLAS KAIP ŽEMĖS STATINIŲ ARMATŪRA 98. Geotinklas ir austinė geotekstilė gali perimti grunte atsirandančias tempimo jėgas. Sumažina grunto deformacijas ir deformacijų nevienodumą armuotuose statiniuose (žr. VII skyriaus I skirsnį, Armuotos gruntų sistemos projektavimas). Pavyzdžiai Stiprinimas po pylimais 99. Taip pat žr. ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ 100. Priemonės nekeičiant grunto (konsolidavimas). 100.1. Funkcija: žemės sankasos paviršiaus stabilumo padidinimas, kai žemės sankasos pagrindų laikomoji galia nėra pakankama. 100.2. Žemės sankasos stabilumo padidinimas praplatinant pylimo atramą armuotu grunto sluoksniu. 24 pav. Armatūros sluoksnis po pylimu (užlenkimo ilgis 1 ≥ 1–2 m); Austinės geotekstilės pagrindui reikėtų suformuoti darbinę platformą iš smėlio 25 pav. Keletas armatūros sluoksnių 26 pav. Pylimas ant praplatinto armuoto pamatinio sluoksnio žemės paviršiaus reljefo ir šlaito stabilumui padidinti 101. Grunto pakeitimo metodas. 101.1. Žemės sankasos paviršiaus stabilumo padidinimas, pakeičiant dalį grunto ir panaudojant armavimą. 27 pav. Armuotasis keičiamasis grunto sluoksnis 102. Konstrukcinių pamatų metodas. 102.1. Funkcija: apkrovos tolygus paskirstymas į polius ar į polius panašias atramines konstrukcijas ir grunto skėtimo jėgų perėmimas pylimo papėdėje. 28 pav. Pylimas virš polių su armatūra atramoje, kairėje polių su viršutiniu elementu pavyzdys, dešinėje – be viršutinio elemento; galima vieno arba kelių sluoksnių armatūra 103. Geosintetiniai grunto poliai su tempimo įtempimus radialine kryptimi perimančiu geosintetiniu apvalkalu. 103.1. I sistema: tiesioginis apkrovos perėmimas ir grunto sutvirtinimas geosintetiniais grunto poliais. Poliai drenuoja vandenį (vertikalusis drenažas), sutankina gretimą gruntą, vibracinio sutankinimo metu išstumdami vandenį (galioja tik spraustiniams poliams) ir susitankinę įtempia geosintetinį apvalkalą (taip pat ir gręžtinių polių atveju). Dėl poliaus įspraudimo atsirandantis „pleištinis efektas“ padidina žemės sankasos paviršiaus stabilumą ir geriau perima vertikalias apkrovas (29 pav.). 103.2. II sistema: statybinio grunto sutvirtinimas: geosintetiniai žvyro poliai drenuoja vandenį (vertikalusis drenažas), po įspraudimo atsirandantis „pleištinis efektas“ padidina žemės sankasos paviršiaus stabilumą (29 pav.). 29 pav. Pylimas ant polių su austine geotekstile, geotinklu ar geokompozitu apgaubtų smėlio, žvyro ar akmens skaldos polių su armatūra. Galima vieno arba kelių sluoksnių armatūra 104. Stiprinimas virš žemės nuošliaužų ir kasybos zonų. 105.1. Funkcija: neleisti kelio statiniui prasmegti atsiradus žemės sankasos pažeidimams (dėl įgriuvų, smegduobių, šachtų paviršiaus nusėdimo). 105. Armuojant kelią virš įgriuvos reikalingas nedidelis važiuojamosios dalies įlinkis, kad įgriuvą būtų galima pastebėti laiku, kol dar neiškilo pavojus eismui, ir pažeistą vietą stabilizuoti, o paskui sutvarkyti. 30 pav. Kelias virš įgriuvos 106. Kelių be asfalto dangos stiprinimas ir stiprinimas keičiant gruntus. Funkcija: 106.1. viršutinių sluoksnių laikomosios gebos padidinimas arba jų storio sumažinimas; 106.2. deformacijų ir provėžų susidarymo sumažinimas eismo užtikrinimui. 31 pav. Armatūros sluoksnis po keliu be asfalto ar trinkelių dangos (statybinis kelias, žemės ūkio kelias) 32 pav. Pakeičiamo grunto sluoksnio žemės sankasos laikomosios gebos pagerinimui ir eismo užtikrinimui statybos laikotarpiu atskyrimas ir armavimas Šlaitų ir pylimų stiprinimas 107. Funkcija: žemės reljefo paviršiaus ir šlaitų stabilumo padidinimas, kai gruntinio statinio stabilumas yra nepakankamas (šlaito nuolydis maždaug iki 60°). 33 pav. Armatūra šlaite 34 pav. Armuoto šlaito konstrukcija su laikinais klojiniais 35 pav. Armuoto šlaito konstrukcija naudojant drenuojančiu gruntu pripildytus maišus kaip stacionarųjį klojinį (trečiojo sluoksnio pavyzdys) 36 pav. Armuoto šlaito su plieninėmis grotelėmis konstrukcija kaip stacionarusis/liekamasis klojinys 37 pav. Vandens ir erozijos pažeisto šlaito atstatymas ir apsauga sluoksniais iš stambiagrūdžio grunto su austinės geotekstilės arba geotinklo ir neaustinės geotekstilės užlenkimais. Įterpti gluosnių krūmai paspartina apželdinimą ir dėl drenuojamojo poveikio padidina stabilumą 38 pav. Kirpimo stiprio atraminiame užpilde padidinimas sutvarkant šlaito išslydimą (kairėje − pažaida, dešinėje − atstatymas) Atraminių konstrukcijų stiprinimas 108. Funkcija: žemės reljefo paviršiaus ir šlaitų stabilumo padidinimas, kai gruntinio statinio stabilumas yra nepakankamas (priekinės plokštumos nuolydis didesnis nei 60°). 39 pav. Armuotas gruntinis statinys su apželdinimui tinkamais surenkamaisiais elementais fasadui įrengti 40 pav. Armuotas gruntinis statinys su skaldos gabionais iš vielos tinklo arba grotelių fasadui įrengti (nenaudojama jeigu yra silpni pagrindai) 41 pav. Armuotas gruntinis statinys su betoninių plokščių fasadu 42 pav. Armuota konstrukcija slėgiui į save laikančią sienutę sieną nuimti (pvz., spraustasienė arba esama mūro siena) 43 pav. Armuotas gruntinis statinys su sausojo mūro fasadu 44 pav. Armuotas gruntinis statinys kaip tilto atrama 45 pav. Armuotas gruntinis statinys kaip tilto atrama su išankstiniu vertikaliu įtempimu Vamzdžių pagrindo gruntų armavimas 109. Funkcija: vamzdžio pagrindo gruntų laikomosios galios padidinimas esant silpniems gruntams arba vamzdžio pagrindo gruntų laikomosios galios pagerinimas ir suvienodinimas esant skirtingos laikomosios galios gruntams numatomame vamzdžio ilgyje. 46 pav. Armuotas vamzdžio pagrindo gruntas Lygiagretaus šlaitui slenkančio paviršiaus stirpinimas 110. Funkcija: viršutinio grunto sluoksnio slydimo stabdymas, pvz., geosintetinių užtvarų arba drenažinių kilimų užpylimas gruntu. 47 pav. Armatūros sluoksnis (pvz., geotinklas) ant šlaitui lygiagrečios slydimo plokštumos 111. Jeigu šlaito konstrukcija nėra pakankamai stabili, panaudojamas armatūros sluoksnis, kuris perima tempimo apkrovą susikabindamas su užpilo gruntu ir paviršiaus trintimi. Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 112. Reikalingas armuoto gruntinio statinio armatūros efektyvumo ir jo stabilumo parinkimas (žr. VII skyriaus I skirsnį, Armuotos gruntų sistemos projektavimas). Parenkant armatūrą turi būti įvertinami galimi jos pažeidimai nuo užpilo grunto įrengimo metu (žr. VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui ir IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms, Atsargos koeficientai armuojant). Neaustinės geotekstilės parenkamos pagal jų stiprio klases, todėl šis reikalavimas taikomas geotinklams ir austinėms geotekstilėms, taigi atitinkami atsargos koeficientai nustatomi atliekant įrengimą imituojančius bandymus (žr. IX skyriaus V skirsnį, Statybos mašinų ir statybinių medžiagų mechaninių apkrovų nustatymas). 113. Kiekviename statybos objekte iš pradžių turi būti įrengiamas bandomasis ruožas, kuriuo patikrinamas pasirinktos medžiagos atsparumas pažeidimams esant konkrečiam gruntui ir jo sutankinimo laipsniui. 114. Šlaituose naudojami tik didelio atsparumo atmosferos poveikiui gaminiai (žr. IX skyriaus IV skirsnį, Atsparumas atmosferos poveikiui), nes statybos darbų fazėje ir eksploatavimo laikotarpiu reikia tikėtis ilgesnio medžiagų neuždengimo laiko. Nepaisant to, medžiagų neuždengimas turi būti kuo trumpesnis. Gali būti reikalinga apsauga nuo išorinių mechaninių pažeidimų (vandalizmas, gaisras, eismo avarijos). 115. Armuotose kelių konstrukcijose ypač turi būti atsižvelgta į tai, kad armatūros sluoksniai negali būti apstatomi statiniais be specialaus patvirtinimo ar leidimo (pvz., apsauginių barjerų stovais, vamzdynais, garsą izoliuojančių sienelių įtvirtinimais ir iškabų karkasais). 116. Geotekstilė, kuri bus augalų šaknų augimo zonoje, turi būti atspari augalų šaknims, t. y., kilpos ir kiaurymės turi būti pakankamai didelės šaknims išleisti, o plaušai ar siūlai – pakankamai paslankūs, kad netrukdytų šaknų stambėjimui. 117. Šlaito plokštuma apsaugoma nuo erozijos ir grunto išbyrėjimo. Jei tai neužtikrinama, pvz., tinklelio formos gaminiais arba, kai yra nepakankama armatūros sluoksnių užlaida, apsauga gali būti užtikrinama įterpiant atitinkamas geotekstiles. 118. Jeigu armuotas grunto sluoksnis tuo pačiu turi būti ir atskiriamas nuo nepakankamo filtracinio stabilumo grunto, įrengimo ir eksploatavimo metu, reikia svarstyti, ar šią funkciją galėtų atlikti armatūros sluoksnis, ar turėtų būti papildomai įvedamas neaustinės geotekstilės sluoksnis. 119. Vandens laidumas visada turi būti pakankamas, kad būtų išvengta vandens slėgio didėjimo (žr. VII skyriaus II skirsnį, Geotekstilės filtrų ir drenažo sistemų projektavimas). Armuotame šlaite pirmiausia turi būti užtikrinamas efektyvus drenavimas. 120. Dėl atsparumo senėjimui (žr. VII skyriaus I skirsnį, „Reikalavimai stiprinimui“ ir IX skyriaus IV skirsnį, Atsparumas senėjimui). 121. Stačių šlaitų apželdinimas yra ypač svarbus, jeigu jų negalima apsaugoti kitais būdais. Apželdinimui palankios priemonės: 121.1. Šlaito plokštumoje turi būti numatytos geosintetinės medžiagos, kurios yra atsparios augalų šaknims; 121.2. Geotinklais armuotą konstrukciją reikia apsaugoti geosintetine medžiaga, kuri stabdo paviršiaus eroziją ir leidžia augalams įsišaknyti; 121.3. Viršutinis sluoksnis užpilamas žemėms taip, kad būtų užpildomi kampai ir išsikišimai pasidengtų bent plonu žemių sluoksniu (taikoma tada, kai šlaitų nuolydžiai leidžia atlikti tokio tipo darbus); 121.4. Viršutiniam grunto sluoksniui, galima naudoti apželdinimą užpurškiant augalinį sluoksnį su sėklomis, taikoma bet kokio nuolydžio šlaitams; 121.5. Sėklos parenkamos pagal vietovės sąlygas; 121.6. Turi būti numatomas drėkinimas, kai matomo paviršiaus nuolydis vakarų ir pietų pusėse yra didesnis nei maždaug 60°; 121.7. Geresnis želdinių aprūpinimas vandeniu galimas įrengiant sluoksnius pakopomis (laiptuotas šlaito fasadas). Nurodymai darbams atlikti Armatūros klojimas 122. Armatūros elementai klojami tikėtinos tempiamosios apkrovos veikimo kryptimi. Persidengimas šia kryptimi yra draudžiamas, armatūros prijungimas šia kryptimi yra leistinas tik tada, kai yra patvirtinamas pakankamas jungties tempiamasis stipris (žr. VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui ir VIII skyriaus V skirsnį, Siūlių ir jungčių stipris tempiant). Be to, jeigu veikia ir vertikalioji tempimo apkrova, tokiu atveju turi būti atitinkamai užtikrinamas jėgos atlaikymas. 123. Skersinė užlaida klojant ant silpnos žemės sankasos turi būti mažiausiai 50 cm. Ją galima sumažinti, jeigu medžiagos lakštai yra sujungiami (pvz., susiuvant, susegant). 124. Armatūros sluoksnį, esantį pylimo apačioje, galima kloti tiesiai ant esamo grunto prieš tai išlyginus ryškius nelygumus. Reikia atkreipti dėmesį, kad klojama armatūra nesusiraukšlėtų ir nesusibanguotų. 125. Ant silpnos žemės sankasos įrengus pirmąjį užpilo sluoksnį kaip darbinę platformą yra palengvinamas armatūros klojimas. Rekomenduojama armatūros sluoksnį įrengti gilesniuose sluoksniuose. 126. Išdėstant vertikalias drenas armatūra klojama įrengus drenas. 127. Klojant armatūrą pylimo pade virš polių ar į polius panašių atraminių sijų, paviršius turi būti lygus. 128. Įrengiant armuotus šlaitus ir atramines konstrukcijas, užpilo paviršiaus sutankinimas vykdomas naudojant laikiną atramą (klojinį). Armatūra paklojama lygiai, be raukšlių ir jeigu reikia įtempiama. Užlenkiama trumpuoju galu apačioje arba viršuje. Apatinis ir viršutinis armatūros sluoksnis klojamas per visą ilgį. Matomi paviršiai apsaugomi per kuo trumpesnį laiką nuo įrengimo (pvz., apželdinimu, apdailos elementais). Užpilo medžiagos įrengimas ir armuoto statinio struktūra 129. Tiesiogiai ant armuotų sluoksnių važiuoti negalima. Užpilas atsargiai užpilamas nuo viršaus, paskleidžiamas ir sutankinamas. 130. Pirmą užpilo sluoksnį, pylimo ant silpnos žemės sankasos atveju, turi sudaryti atmosferos poveikiui atsparus ir tinkamo vandens laidumo gruntas. Šis sluoksnis turi gebėti surinkti ir nuleisti sumažinti) kylantį vandenį. Jo storį nulemia žemės sankasos laikomoji galia ir užpilo sutankinamumas bei statybinio transporto apkrova. Užpilo sluoksnio galuose turi būti daromas armatūros užlenkimas. Reikalingas užlenkimo ilgis 1–2 m. 131. Vandenį nukreipiantis sluoksnis turi būti tokio storio, kad ir atsiradus nuosėdžiui būtų užtikrinamas vandens nukreipimas į šoną. 132. Dėl užpilo medžiagos rūšies armuotuose šlaituose arba atraminėse konstrukcijose nekeliami jokie ypatingi reikalavimai, jos parametrai nustatomi (žr. VII skyriaus I skirsnį, Armuotos gruntų sistemos projektavimas). Gali būti naudojamas mišrios ir smulkios granuliometrinės sudėties gruntas, jeigu jį galima pakankamai sutankinti. Užpilas sluoksniuose įrengiamas ir sutankinamas taip, kad atitiktų ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ bendriems gruntiniams statiniams taikomus reikalavimus. Mažiausiai 1 m pločio dalis iškart už išorinės sienos ar šlaito fasado sutankinama atskirai naudojant nesunkų įrenginį. 133. Kad stačiuose šlaituose ir atraminėse konstrukcijose būtų galima įrengti profilį atitinkančius atskirus užpilo sluoksnius, reikalingi klojiniai, kurie gali būti laikini arba ilgalaikiai, pvz.: 133.1. kilnojamos klojinių atramos su lentjuoste; 133.2. viršutinio grunto pripilti maišai; 133.3. atraminiai elementai iš plieninių grotelių, lenkti arba kabliu užfiksuoti pagal šlaito nuolydį. Nurodymai darbų aprašui sudaryti 134. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį. 135. Nustatant cheminio ir mikrobiologinio atsparumo reikalavimus taip pat reikalingi šie duomenys: (žr. IX skyriaus IV skirsnis, Geotekstilės atsparumas cheminiam poveikiui): 135.1. numatoma eksploatavimo trukmė; 135.2. aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz., taikant: - sąlytyje su pagerintais arba statybinėmis kalkėmis sustiprintais gruntais arba cementu; - sąlytyje su cementbetoniu arba betono trupėjimu; - sąlytyje su pramonės šalutiniais produktais, pvz., šlakais. 136. Svarbiausias reikalavimas, taikomas šlaituose naudojamiems gaminiams – didelis atsparumas aplinkos poveikiui ir gera jų apsauga. 137. Tolesniuose nurodymuose svarbu: 137.1. Nurodyti naudojimo paskirtį: – pylimų armatūra, apsauganti nuo žemės paviršiaus reljefo suirimo; – armatūra šlaite ar atraminėje konstrukcijoje; – armatūra inkaravimo tranšėjoje; – kaip alternatyva pateikiamas laisvos formos tekstas dėl armatūros, turinčios kitą paskirtį. 137.2. Dėl medžiagų parinkimo: siūlomos austos, pintos geotekstilės ar geotinklai, arba armatūra apibrėžiama laisvos formos tekstu (pvz., geotinklas arba austinė geotekstilė). 137.3. Armatūros projektinį stiprį tempiant Fd būtina nurodyti, jeigu užsakovas pateikia armuotos sistemos projektavimo užduotį ir parametrų nustatymą (pirma galimybė) arba rangovas atlieka projekto patvirtinimą, remdamasis atliktais parametrų nustatymais (antra galimybė). Bet kokiu atveju rangovas siūlydamas gaminį armavimui turi remtis VII skyriaus I skirsniu, „Reikalavimai stiprinimui“ ir nurodyti reikiamą projektinį armatūros stiprį tempiant . 137.4. Atsparumas aplinkos poveikiui: šlaito plokštumoje esantys produktai turi būti didelio atsparumo aplinkos poveikiui. Kitiems elementams taikoma: remiantis numatomu laikotarpiu nuo armatūros įrengimo iki jos apsaugos nuo šviesos įrengiant užpildą, formuluojamas reikalavimas aplinkos poveikio atsparumui. Kai neuždengta medžiaga laikoma iki vieno mėnesio, reikalaujamas aukštas atsparumas aplinkos poveikiui, įrengiant užpildą per 2 savaites – vidutinis atsparumas. 137.5. Pateikti duomenis dėl armatūros paklojimo: klojimas vykdomas didesnį tempimo stiprį turinčia medžiagos kryptimi, ypatingais atvejais klojimo būdas nurodomas darbų apraše. 137.6. Laisvos formos tekstu pasirinktas punktas: jeigu pagal 2 punktą pasirenkamas geotinklas, šlaito plokštumoje turi būti numatyta geosintetinė medžiaga, kuri yra palanki apželdinimui ir apsaugo nuo grunto erozijos. 137.7. Laisvos formos tekstu pasirinktas punktas: jeigu pagal 2 punktą pasirenkamas geotinklas, o armatūra tuo pačiu metu turi atlikti ir atskyrimo funkciją, pvz., armuojant keičiamą grunto sluoksnį. 137.8. Atsiskaitymas: pagal atliktą armatūros plotą arba pagal užsakovo dokumentus. VI SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖ IR KOMBINUOTOSIOS MEDŽIAGOS (GEOKOMPOZITAI) APSAUGAI NUO EROZIJOS Pavyzdžiai Šlaito paviršiaus apsauga 138. Funkcija: šlaitų apsauga nuo vandens ar vėjo sukeliamos erozijos. Tai reikia padaryti, kol nesuvešėjo žolė. 48 pav. Priešerozinio tinklo klojimas: demblis arba erdvinis tinklas, ar grubaus audimo audinys iš natūralaus pluošto, kurie užpildomi viršutiniu grunto sluoksniu arba klojami ant šlaito paviršiaus 49 pav. Geokorys, kuris užpildomas viršutiniu grunto sluoksniu ir apsaugo jį nuo nuslinkimo. Šlaito plokštumos vaizdas 50 pav. Geokorys, kuris užpildomas viršutiniu grunto sluoksniu. Skersinis profilis Vandens telkinių šlaitų apsauga nuo erozijos panaudojant geotektilės apsauginius sluoksnius ir filtruojančius sluoksnius 139. Funkcija: 139.1. laikinai apsemtų pylimų šlaitų apsauga (pvz., potvynio zonose arba dambose); 139.2. šlaito ir pado apsauga nuo srūvančio vandens sukeliamos erozijos ir grunto išplovimo. 51 pav. Šlaito apsauga supilant akmenis ant apsauginio filtruojančio neaustinės geotekstilės sluoksnio 52 pav. Apsauga supilant akmenis: geotekstilė įterpta į užpilo sluoksnius 53 pav. Šlaito apsauga įrengiant skaldos gabionus ant apsauginio filtruojančio neaustinės geotekstilės sluoksnio 54 pav. Apsauga įrengiant skaldos gabionus 55 pav. Įdubos pado ir paplauto šlaito stabilizavimas supilant akmenis 56 pav. Įdubos pado ir paplauto šlaito stabilizavimas geotekstilės maišais (užpildyti smėliu) Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Šlaito paviršiaus apsauga Nurodymai medžiagoms parinkti 140. Pasirenkant priešerozinį tinklą atsižvelgiama į apsaugomo grunto atsparumą erozijai ir jo apželdinimo galimybes bei sezoniškumą. 141. Geokoriai paprastai yra tinkami, kuomet gruntas yra ypač neatsparus erozijai arba, nepriklausomai nuo grunto jautrio, kai šlaitas įrengiamas ne vegetacijos periodu. Konstrukcijos, išlaikančios storesnius viršutinio grunto sluoksnius (geokoriai), pirmiausia pasirenkamos plokštiems šlaitams arba dėl tokių gruntų, kurie neleidžia augalams įsišaknyti. Plonesni priešeroziniai tinklai tokie kaip grubaus audimo tinklai, erdviniai tinklai ar dembliai skatina augalų įsišaknijimą neapdirbtame grunte. Jie pirmiausia tinka probleminėms vietovėms, pvz., statūs šlaitai, erozijai ir slinkimui jautrūs gruntai. 142. Tose vietose, kur galima tikėtis greito augalų įsišaknijimo, reiktų teikti pirmenybę tinklams iš supūvančių pluoštų, pvz., linų, kokoso ar džiuto. Jei reikalingas ilgalaikis sutvirtinimas, geriau pasirinkti sintetinius tinklus, pvz., erdvinius tinklus, geokorius. 143. Apželdinimą tikslingiausia daryti užpurškiant, ypač tada, jei pirmieji daigai sudygsta ne visame plote arba apželdinimas dėl nepalankių oro sąlygų yra nepakankamas. Jei tinklai yra klojami vegetacijos periodu, tikslinga naudoti tinklus, kuriuose yra ne tik mitybinis substratas, bet taip pat yra integruotos sėklos. Renkantis sėklas atsižvelgiama į vietos sąlygas. Ypač tai svarbu statiems šlaitams, ant kurių dėl nuolydžio nepatenka pakankamai kritulių. Nurodymai darbams atlikti 144. Tinklai ant apsaugomos plokštumos klojami ištisai nepaliekant jokio tarpo. Per visą plotą ir išoriniuose kraštuose jie užfiksuojami taip, kad jų nepakeltų vėjas ir nepaplautų vanduo. Labai svarbu atkreipti dėmesį į persidengimus, minimalus persidengimas – ne mažiau kaip 20 cm. Pritvirtinimas turi būti patikimas ir turi neleisti nuslysti dangai ar jo laikomam viršutiniam grunto sluoksniui. Išoriniuose kraštuose ir persidengimuose įkalama mažiausiai po vieną smeigę kas 1 metrą, o visoje plokštumoje – po 4 smeiges į kvadratinį metrą. Ilgis parenkamas atsižvelgiant į žemės sankasos stiprį. 145. Apželdinimą galima atlikti purškimu. Šis būdas taikomas ir todėl, kad nesužėlus daigams, būtų galima atlikti pakartotinį apželdinimą. Dygimo metu sausuoju periodu plotai drėkinami. Nurodymai darbų aprašui sudaryti 146. Darbų apraše nurodoma taikymo sritis ir ribinės sąlygos. Kadangi čia kalbama apie maksimalią 5 metų gaminių eksploatavimo trukmę, labai atsižvelgti į atsparumą senėjimui nereikia. 147. Pasiūlymo teikimas, kiek tai įmanoma, atliekamas pagal esantį kraštovaizdį. Pirmiausia tai taikoma apželdinimo darbams. Vandens telkinių apsauga nuo erozijos Nurodymai medžiagoms parinkti 148. Gaminių atsparumas apkrovai dėl užpilo medžiagos ir statybos transporto nustatomas remiantis geotekstilės stiprio klasėmis. Kranto apsaugai supilant akmenis visada reikalinga 5 neaustinės geotekstilės tvirtumo klasė (GRK 5), dengiant galionais – 4 neaustinės geotekstilės tvirtumo klasė. 149. Jeigu gaminiai išdėstyti ant žemės paviršiaus, naudojamos tik atmosferos poveikiui atsparios medžiagos (žr. IX skyriaus IV skirsnį, Atsparumas atmosferos poveikiui). 150. Geotekstilė, kuri bus augalų šaknų augimo zonoje, turi būti atspari augalų šaknims, vadinasi, akys ar kiaurymės turi būti pakankamai didelės, kad augalai galėtų leisti šaknis, o plaušai ar siūlai – pakankamai paslankūs, kad netrukdytų šaknų stambėjimui. 151. Gaminių filtravimo savybės parenkamos pagal gretimus gruntus (žr. VII skyriaus II skirsnį ir IX skyriaus III skirsnį, Filtravimo parametrai). Nurodymai darbams atlikti 152. Neaustinė geotekstilė klojama taip, kad projektinėje padėtyje išliktų 50 cm užlaida. Dėl plokštuminio dangos klojimo atitinkamai taikomas VI skyriaus II skirsnis. 153. Neaustinė geotekstilė ant tvirtinamo paviršiaus klojama ištisai nepaliekant jokio tarpo, o visame plote ir išoriniuose kraštuose užfiksuojama taip, kad jos nepaplautų vanduo. Labai svarbu atkreipti dėmesį į užlaidas. Pritvirtinimas turi būti patikimas ir neleisti nuslysti tekstilei ar ją laikančiam viršutiniam grunto sluoksniui. Išoriniuose kraštuose įsmeigiama ne mažiau kaip po vieną smeigę kas 1 metrą, o plokštumoje – po 1 smeigę į kvadratinį metrą. Jei užlaidos užfiksuojamos smeigėmis (ne mažiau kaip po 1 smeigę kas 1 metrą), persidengimo plotį galima sumažinti iki 20 cm. Pritvirtinimo plokštumoje ir išoriniuose kraštuose galima netaikyti, jeigu tekstilę visiškai prispaudžia užpilas ar viršutinis apslėgimas. 154. Užpylimui skirtų akmenų dydis priklauso nuo vandens velkamosios jėgos. Prie nevaržomos tėkmės upių, galinčių patvinti, naudojami krantinių apsaugos akmenys, kurių didžiausias briaunų ilgis yra 20–60 cm (LST EN 13383-1 standartas). Alternatyviai galima naudoti gabionus ar skaldos paklotus, kurie gali būti pripildyti taip pat ir stambia skalda. 155. Geotekstilė klojama taip, kad smulkios dalelės nepatektų į užpilą. Ribinių plokštumų nuolydis pasirenkamas taip, kad vyktų drenavimas ir nesusidarytų slydimo paviršius, t. y. pado paviršius turi būti plokštesnis nei maždaug 15 %, o užpakalinis atribojimas – kiek galima statesnis. Įrengiant geotekstilę kaip atskiriamąjį sluoksnį tarp skirtingų užpilo medžiagų šlaito nuolydyje, stambia ir šiurkščia paviršiaus struktūra, atskiriamojo sluoksnio suformavimu pakopomis ar viršutinio užpilo atraminiu slėgiu, užtikrinamas šlaito stabilumas. Nurodymai darbų aprašui sudaryti 156. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį. 157. Nustatant reikalavimą cheminiam ir mikrobiologiniam atsparumui taip pat reikalingi šie duomenys: (žr. IX skyriaus IV skirsnį, Geotekstilės atsparumas cheminiam poveikiui): 157.1. numatoma eksploatavimo trukmė; 157.2. aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz., taikant: - sąlytyje su pagerintais arba statybinėmis kalkėmis sustiprintais gruntais arba cementu; - sąlytyje su cementbetoniu arba betono trupėjimu; - sąlytyje su pramonės šalutiniais produktais, pvz., šlakais. 158. Filtraciniam sluoksniui gali būti taikomas supaprastintas reikalavimas nustatant filtro kiaurymės dydį, t. y., 0,06 mm ≤ pasirinktas O90 ≤ 0,2 mm. 159. Dėl tolesnių punktų: 159.1. Reikia nurodyti apsauginio ir filtruojamojo sluoksnio pageidaujamą medžiagos tipą (neaustinė geotekstilė, austinė geotekstilė, geokompozitas), taip pat galima pateikti laisvos formos tekstą, kur pasirinkimo teisė paliekama rangovui. 159.2. Reikalinga geotekstilės stiprio klasė nustatoma remiantis numatoma užpilo medžiaga ir tikėtina apkrova dėl statybos darbų (žr. IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms). 159.3. Atsparumas atmosferos poveikiui: pagal numatomą atskiriamojo filtracinio sluoksnio užpylimo laiką suformuojamas atsparumo atmosferos poveikiui reikalavimas. Šiuo požiūriu šis reikalavimas gali būti perleidžiamas rangovo nuožiūrai, jei jis vykdys statybos darbus, arba tai pateikiama statybos darbų eigos nurodymuose laisvos formos tekstu. Medžiagos neuždengimo laikotarpiu iki vieno mėnesio reikalaujamas aukštas atsparumas atmosferos poveikiui, įrengiant užpilo sluoksnį per 2 savaites – vidutinis atsparumas, per vieną dieną – žemas atsparumas atmosferos poveikiui. 159.4. Standartiškai geosintetinė medžiaga klojama skersai šlaitui, bet laisvos formos tekstu galima numatyti kitokį klojimo būdą: pvz., išilginį klojimą, kai paviršius, ant kurio klojamos medžiagos, yra siauresnis nei 2 rulonų plotis arba kai medžiagos lakštai nuo išslydimo yra apsaugomi specialiomis priemonėmis (susiuvant, sukabinant, termiškai suvirinant). 159.5. Dėl atsiskaitymo pateikiami trys variantai: pagal įrengtą gaminio plotą, padengtą plotą pagal išmatavimus vietoje arba padengtą plotą pagal užsakovo dokumentus. VII SKIRSNIS. Geosintetinių užtvarų APSAUGA Pavyzdžiai Geomembranų apsauga 160. Funkcija: geomembranų apsauga nuo grunto svorio ir mechaninių apkrovų. 57 pav. Vandens rezervuaro (pvz., vandens sulaikymo rezervuaro) hidroizoliavimas 58 pav. Grunto filtravimo rezervuaro konstrukcija paviršiniam vandeniui valyti su esamo grunto hidroizoliacija (akmenys saugo rezervuaro konstrukciją ir palengvina važiavimą techninės priežiūros mašinomis) Statinio hidroizoliacijos apsauga 161. Funkcija: hidroizoliacinio sluoksnio apsauga statiniuose nuo mechaninių pažeidimų dėl užpilo grunto ar jo įrengimo. 59 pav. Pamato, atraminės konstrukcijos apsauga Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 162. Geomembranų apsaugai naudojama neaustinė geotekstilė taip pat specialūs gaminiai. 163. Geotekstilės apsauginiais sluoksniais nereikia užtikrinti geosintetinio molio užtvarų apsaugos (žr. IX skyriaus, II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms, Sandarinimo medžiagų apsauga). 164. Statinių hidroizoliacinio sluoksnio apsaugai nuo pažeidimų, kurias gali sukelti drenažinio sluoksnio medžiaga, pasiteisino drenažinių kilimų ir neaustinės geotekstilės naudojimas. Drenažiniai kilimai iš abiejų pusių turi būti padengti geotekstilės filtru. Nurodymai darbams atlikti 165. Apsauginių sluoksnių, skirtų geomembranoms, klojimui taikomi VI skyriaus II skirsnyje, Nurodymai darbams atlikti pateikti reikalavimai. Ant šlaitų jie klojami šlaito nuolydžio kryptimi. Šlaito konstrukcija turi būti kiek galima patvaresnė. 166. Statinių hidroizoliacinių sluoksnių apsauginis sluoksnis tvirtinamas plokštumoje tinkamais klijais taškiniu būdu. Tvirtinimas vinimis per sandarinimo sluoksnį yra draudžiamas. Alternatyviai apsauginiai sluoksniai gali būti tvirtinami prie konstrukcijos viršutinio krašto, tada jie kabo nusvirę žemyn. Prispaudžiama užkasant. Nurodymai darbų aprašui sudaryti 167. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį. 168. Nustatant reikalavimą cheminiam ir mikrobiologiniam atsparumui taip pat reikalingi šie duomenys: (žr. IX skyriaus, IV skirsnį, Geotekstilės atsparumas cheminiam poveikiui): – numatoma eksploatavimo trukmė; – aplinkinė terpė: grunto ir užpildo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz., taikant: · sąlytyje su pagerintais arba statybinėmis kalkėmis sustiprintais gruntais arba cementu; · sąlytyje su cementbetoniu arba betono trupėjimu; · sąlytyje su pramonės šalutiniais produktais, pvz., šlakais. 169. Šlaito srityje esantys gaminiai turi būti didelio atsparumo atmosferos poveikiui arba juos reikia atitinkamai apsaugoti. Neaustinės geotekstilės tvirtumo klasė turi atitikti bent GRK5 klasę, jeigu nėra patvirtinimų dėl specialios apsaugos numatytam taikymui. 170. Tolesni punktai: 170.1. Apsaugos tikslas: pasirenkama geosintetinių užtvarų apsauga hidrogeologinių draustinių teritorijose arba geosintetinės užtvaros apsauga vandens sulaikymo rezervuare. Laisvos formos tekstu galima pateikti kitas taikymo galimybes. 170.2. Apsaugos efektyvumas: vadovaujamasi IX skyriaus II skirsnio, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms, Geosintetinių užtvarų apsauga. Jeigu paviršiumi virš geosintetinės užtvaros bus važinėjama, apsauginių sluoksnių storiai dvigubinami. Draudžiama naudoti akmeningą gruntą. 170.3. Apsauginio sluoksnio vieta: ant geosintetinės užtvaros, po ja arba iš abiejų pusių, arba tai nurodoma laisvos formos tekstu. 170.4. Nurodamas pritvirtinimo būdas ir lygmuo. 170.5. Tvirtinimas vinimis per sandarinimo sluoksnį yra draudžiamas. 170.6. Atsiskaitymas pagal įrengtą plotą arba tai pateikiama laisvos formos tekstu. 171. Apsauginiai sluoksniai skirti statinių hidroizoliacijos sluoksniams apsaugoti. Reikalaujamas minimalus 2,5 mm storis, išmatuotas veikiant 20 kPa apkrovai, ir didelis atsparumas atmosferos poveikiui. VIII SKIRSNIS. GEOSINTETINĖS UŽTVAROS Pavyzdžiai 172. Gesintetinių užtvarų funkcijos: 172.1. geosintetinės užtvaros vandens skverbimuisi sustabdyti, t. y., geosintetinė užtvara, kad nepraleistų vandens į žemės sankasą, pvz., lietaus vandens sulaikymo rezervuarų ir gaisro gesinimo vandens telkinių hidroizoliavimas; 172.2. apsaugoti gruntą ir gruntinį vandenį nuo kenksmingų medžiagų patekimo iš eismo zonų (pvz., kelių, degalinių, poilsio aikštelių); 172.3. užpilo sluoksnių iš užteršto grunto ir pramonės šalutinių produktų hidroizoliacija. 60 pav. Vandens rezervuaro (pvz., vandens sulaikymo rezervuaro) hidroizoliavimas 61 pav. Vandens griovių hidroizoliavimas: geosintetinė užtvara su grunto uždengimu, kuris sutvirtinamas apsauginiu kilimu nuo erozijos 62 pav. Vandens griovių sandarinimas geosintetine užtvara, apsaugota grunto pripildytu, eroziją stabdančiu kilimu Nurodymai medžiagoms parinkti, darbams atlikti ir darbų aprašui sudaryti Nurodymai medžiagoms parinkti 173. Geosintetinės užtvaros gali būti naudojamos drenažo prizmės apatinės dalies hidroizoliavimui, po vamzdžiais ir vamzdynų trasomis keliuose. Hidroizoliacinė funkcija vykdoma kartu su vandens surinkimo ir nuleidimo funkcija. 174. Geosintetinės užtvaros gali būti naudojamos kaip hidroizoliacinis sluoksnis vandens sulaikymo rezervuaruose ilgalaikės patvankos atveju. 175. Taip pat hidroizoliavimas gali būti reikalingas dėl gruntinio vandens apsaugos arba remiantis aplinkosaugos nurodymais. Polimerinės geosintetinės užtvaros 176. Geomembranos yra techniškai sandarios skysčiams ir dujoms ir nelaidžios vandeniui medžiagos. Reikalaujamas minimalus jų storis d ≥ 2,0 mm. 177. Šlaituose geriausia naudoti geomembranas su pašiurkštintu paviršiumi, kad geomembrana perimtų didesnes kirpimo jėgas nuo užpilo grunto. Naudojant pašiurkštintą geomembraną, nustatomas maksimalus galimas šlaito nuolydis esant tam tikram užpilo grunto tipui. Molio geosintetinės užtvaros 178. Pagrindinis molio geosintetinių užtvarų efektyvumo parametras yra skvarba. Skvarba – vandens kiekis, kuris veikiant esamai apkrovai ir esant aukščių skirtumui, per tam tikrą laiko ir ploto vienetą prateka pro molio geosintetines užtvaras. Ilgalaikis geosintetinės užtvaros reikalavimas skvarbai: Skvarba [ s-1]. 179. Skvarba turi būti užtikrinama ir atsižvelgiant į molio kitimą esant cheminiam poveikiui, pvz., katijonų mainai natrio bentonituose esant kalcio prisotintai terpei. Pagal tinkamumo naudoti kontrolę reikalingas drėkimo ir džiūvimo bei šaldymo ir šildymo kaitos patvirtinimas. 180. Molio geosintetinėms užtvaroms, be minimalių reikalavimų, taikomų geotekstiliniams komponentams (masė ploto vienetui, audinių tempimo stipris), atsižvelgiama į šias bentonitų (natrio ir kalcio bentonitų) savybes: 180.1. bentonito masė ploto vienetui; 180.2. drėgmės kiekis; 180.3. išbrinkimas; 180.4. skysčio netekimas; 180.5. montmorilonito kiekis. Nurodymai darbams atlikti 181. Įrengiant geosintetines užtvaras veikia statybinės apkrovos: užpilo įrengimo, užpilo sutankinimo ir statybinio transporto. Mechaninės apkrovos įrengiant geosintetines užtvaras sumažinamos iki leistinų atsižvelgiant į gamintojo įrengimo instrukcijos nurodymus, tai taikoma pasirenkant tinkamas pagrindo ir užpilo medžiagas, tinkamą statybos būdą ir įrankius. Klojant hidroizoliaciją atraminis(pagrindo) paviršius išlyginamas ir sutankinamas, kad nekyšotų pavieniai akmenys. Prireikus, atraminio paviršiaus nelygumai išlyginami užpilant smėlio. Geosintetinių užtvarų apsaugai nuo stambiagrūdžių dalelių gali būti naudojami geotekstiliniai apsauginiai sluoksniai (žr. VI skyriaus VII skirsnį ir IX skyriaus II skirsnį Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms, Geosintetinių užtvarų apsauga). 182. Reikalingas užpilo grunto įrengto ant nuožulnios plokštumos nuslydimo patikrinimas. Taip pat žr. TRA GEOSINT ŽD VI skyriaus VII skirsnį. Atsparumo nuslydimui trūkumą galima kompensuoti armatūros elementu (žr. VII skyriaus I skirsnį, Armuotos gruntų sistemos pavyzdžiai, „Lygiagretaus šlaitui slenkančio paviršiaus stiprinimas“). Geriausia naudoti šlaito konstrukciją kuri būtų savaime atspari nuslydimui. 183. Naudojant geosintetines užtvaras šlaituose, reikia įvertinti jų stiprį tempiant. Į tai būtinai turi būti atsižvelgta įrengiant medžiagas nuožulnioje plokštumoje (pvz. griovyje) ir stačiuose šlaituose. Atsirandančios jėgos trintimi perduodamos į geosintetinės užtvaros atraminį pagrindo gruntą. 184. Geosintetinės užtvaros, patenkančios į gruntinio vandens zoną, turi būti atsparios vertikaliai jėgai. 185. Vamzdynų trasų ar vandens rezervuaro, susisiekiančio su vamzdynu, hidroizoliavimo konstrukcija reikalauja ypatingo kruopštumo. Vamzdžio ir hidroizoliacijos mazgas formuojamas kaip lankstus elementas, kad išvesti vamzdžiai ir prijungimai prie geosintetinės užtvaros neleistinai nesideformuotų, nebūtų judinami ir neužsikimštų. Vamzdžių ir geosintetinių užtvarų sankirtos vietos gali būti suformuotos naudojant iš anksto pagamintas formines detales arba geosintetinio molio kilimus. Polimerinės geosintetinės užtvaros 186. Įrengtos geosintetinės užtvaros juostos turi gebėti prisitaikyti prie apskaičiuotų leistinų žemės sankasos deformacijų. Jų negalima neleistinai ištempti ir paviršius neturi būti pažeidžiamas. Užlaidos ir prijungimai turi nepraleisti vandens. Molio geosintetinės užtvaros 187. Molio geosintetinių užtvarų apsaugai nuo pažeidimų, išdžiūvimo ir šalčio reikalingas užpilo storis d ≥ 0,80 m (matuojant vertikaliai). Kai yra lietaus vandens sulaikymo rezervuaras ir kitos izoliacinės priemonės, ne hidrogeologinių draustinių teritorijose galimas uždengiamojo sluoksnio sumažinimas (minimalus dydis vertikaliai matuojant: 30 cm grunto + ne mažiau kaip 10 cm augalinio grunto sluoksnio). Klojimo darbai vykdomi naudojant tinkamą įrenginį. Į drėgmę, atmosferos sąlygas ir kritulius atsižvelgiama tiek, kad užpilas nebūtų įrengiamas ant išbrinkusių geosintetinio molio užtvarų. Todėl organizuojant statybos darbus turi būti paklojama tiek geosintetinio molio užtvarų, kiek per tą pačią dieną galima įrengti užpilo. Galima kloti sausomis oro sąlygomis esant minusinei temperatūrai, atsižvelgiant į kitų statybos darbų vykdymo galimybę. 188. Klojant neturi susidaryti raukšlės ir bangos. Jeigu geosintetinio molio užtvarų laikančioji ir dengiančioji geotekstilės yra skirtingų tipų, negalima supainioti viršutinės ir apatinės pusių. 189. Ant ką tik paklotų geosintetinio molio užtvarų važiuoti draudžiama. Vaikščioti galima tik ant sausų geosintetinio molio užtvarų. Klojant ir išlyginant geosintetinio molio užtvaras negalima pažeisti atraminio pagrindo grunto paviršiaus. 190. Geosintetinio molio užtvarų užlaidų dydis derinamas pagal gamintojo nurodymus. Užlaidos plotis išilgine ir skersine kryptimis – ne mažiau kaip 30 cm. Tikslinga naudoti geosintetinio molio užtvaros ženklinimą. Užlaida visais atvejais suformuojama be raukšlių ir neišpurvinant perdengiamų sluoksnių bei tarp jų nepaliekant jokių pašalinių objektų. Neišvengiamos skersinės užlaidos turėtų būti mažiausiai 1 m atstumu nuo hidroizoliuojamos sistemos skersinio profilio aukščiausio arba žemiausio taško. 191. Užlaidos formuojamos „čerpių klojimo“ būdu t. y. persidengimas suformuojamas taip, kad vandens tekėjimo arba grunto užpylimo kryptimi aukščiau esantis rulonas uždengtų kito rulono kraštą. Reikia vengti kryžminių sandūrų. 192. Užpilas ant geosintetinio molio užtvarų pilamas taip, kad nebūtų pažeidžiamos užlaidos. Užpilo paskleidimas vykdomas tik pagal suformuotus persidengimus. Negalima užpylinėti grunto prieš persidengimų kryptį, nes tokiu atveju geosintetinio molio užtvara gali būti mechaniškai pažeidžiama arba patraukiama iš projektinės padėties. Užpilo medžiaga turi būti smulkaus skirstymo ir kuo smulkesnės granuliometrinės sudėties (pvz., 0/32 mm, kai U > 15). Naudojant stambesnės frakcijos užpilo gruntą gali būti reikalingas geotekstilės apsauginis sluoksnis. 193. Geosintetinio molio užtvarai tenkančios kirpimo jėgos negali viršyti leistino jos plėšimo stiprio (žr. TRA GEOSINT ŽD VI skyriaus I skirsnio 6 lentelę. Plėšimo stipris). Nurodymai darbų aprašui sudaryti 194. Darbų apraše reikia nurodyti numatomą taikymo sritį. 195. Nustatant reikalavimą cheminiam ir mikrobiologiniam atsparumui taip pat reikalingi šie duomenys: (žr. IX skyriaus IV skirsnį, Geotekstilės atsparumas cheminiam poveikiui): 195.1. numatoma eksploatavimo trukmė; 195.2. aplinkinė terpė: grunto ir užpilo arba gruntinio vandens pH vertė (pH < 4 arba 4 ≤ pH ≤ 9 arba pH > 9), pvz.: - taikymas sąlytyje su pagerintais arba statybinėmis kalkėmis ar cementu sustiprintais gruntais; - taikymas sąlytyje su cementbetoniu arba betono trupėjimu; - taikymas sąlytyje su pramonės šalutiniais produktais, pvz., šlakais. 195.3. Geosintetinėms užtvaroms taikomų reikalavimų (žr. VI skyriaus VIII skirsnį, Nurodymai medžiagoms parinkti, ir IX skyriaus VI skirsnį, Geosintetinės užtvaros); 195.4. Geosintetines užtvaras turi įrengti specializuota įmonė. VII SKYRIUS. NURODYMAI PROJEKTAVIMUI I SKIRSNIS. ARMUOTOS GRUNTŲ SISTEMOS PROJEKTAVIMAS Bendrosios nuostatos 196. Armuotos grunto sistemos, šiuose metodiniuose nurodymuose yra kombinuotos sistemos, kurias sudaro užpilo gruntas ir iš tam tinkamos geotekstilės ar geotinklo pagaminta armatūra. Naudojimo sritys pateikiamos VI skyriaus V skirsnyje, Geotekstilė ir geotinklas kaip žemės statinių armatūra. 197. Armatūra turi suaktyvinti reikiamą tempimo jėgą esant leistinoms statinio deformacijoms, kurios trūksta grunto sistemai, kad būtų užtikrintas reikiamas statinio stabilumas. 198. Jėgos perdavimas iš armatūros į armuotą grunto sistemą vyksta per armatūros ir gretimo grunto susikabinimą ir trintį. Jis apibūdinamas atsižvelgiant į trinties koeficientą ir į trinties bei susikabinimo suaktyvinimui reikalingą poslinkio kelią. 199. Tiesioginio vienas virš kito esančių armuotų sluoksnių sąlyčio atveju jų trinties koeficientas taikomas, kai yra trinties suaktyvinimui reikalingas poslinkio kelias. 200. Reikia patikrinti visus galimus suirimo atvejus. Lemiamą reikšmę turi nepalankiausias suirimo atvejis. Taip pat reikia įvertinti eksploatacinį būvį (Tinkamumo ribinis būvis) (deformacija, stabilumas). Pylimo atsparumo nuošliaužoms padidinimas 201. Įrengiant žemės sankasą ant silpnų pagrindų atsiradęs stabilumo trūkumas, dėl grunto savojo svorio ir eismo apkrovos, gali būti kompensuojamas armatūra. Galutinis statinio stabilumas be armatūros poveikio turi būti didesnis už 1. Jeigu užbaigus konsolidavimą, be armatūros, stabilumas yra pakankamas, konsolidavimo laikas laikomas armatūros eksploatavimo trukme, kitais atvejais armatūra įvertinama visam pylimo eksploatavimo laikui. 202. Paprastai armatūra žemės sankasos nuosėdžių nesustabdo. 203. Reikalingi šie patvirtinimai: 203.1. žemės sankasos (pylimo) stabilumas šlaito nuslydimui (63 pav.), pagal DIN 4084, LST EN 1997-2 standartus arba lygiaverčiu metodu (šiems skaičiavimams turi būti naudojamos tam pritaikytos patvirtintos ir pripažintos skaičiavimo programos); 203.2. armatūros stipris tempiant; 203.3. armatūros ištraukimo jėga; 203.4. žemės sankasos (pylimo) stabilumas horizontaliam šlaito nustūmimui (64 pav.); 203.5. skėtimo jėgos perėmimas pylimo papėdėje (65 pav.); 203.6. žemės sankasos (pylimo) visuminis stabilumas (66 pav.); 203.7. pagrindų nuosėdis neįvertinant armatūros poveikio (67 pav.). 204. Turi būti užtikrinamas laisvas vandens migravimas tarp grunto sluoksnių arba jo nudrenavimas; 205. Tas pats taikoma ir armuotoms vamzdžių atramoms. 63 pav. Žemės sankasos (pylimo) stabilumas šlaito nuslydimui 64 pav. Žemės sankasos (pylimo) stabilumas horizontaliam šlaito nustūmimui 65 pav. Skėtimo jėgos perėmimas pylimo papėdėje 66 pav. Žemės sankasos (pylimo) visuminis stabilumas 67 pav. Pagrindų nuosėdis Pylimo pagrindų laikomosios galios padidinimas 206. Atliekant skaičiavimus atsižvelgiama į šiuos parametrus: reikalingą sluoksnio laikomąją galią, arba leistiną provėžos gylį taikomus armuotoms žemės sankasoms (žr. 1 priedą). 207. Žemės sankasos pagrindų laikomoji galia: 207.1. turi būti atsižvelgiama į žemės sankasos pagrindų laikomosios galios pakitimus dėl eismo apkrovos ir vandens kiekio kaitos (dėl atodrėkio); 207.2. užpilo medžiagos savybės ir užpilo sluoksnio storis; 207.3. armatūros stiprį tempiant; 207.4. armatūros ir užpilo medžiagos trintį; 207.5. tikėtiną transporto apkrovą. Šlaitų ir atraminių konstrukcijų stiprinimas 208. Daroma prielaida, kad esant pusiausvyrai veikia šios jėgos: nuosavas svoris atsižvelgiant į galimą ir konstrukciniu požiūriu neišvengiamą vandens slėgį, galimos laikinosios apkrovos ir grunto slėgį. Jeigu armuota grunto sistema ir jos veikimo zonoje esantys statiniai gali perimti deformacijas, reikalingas grunto slėgio suaktyvinimui neatsirandant pažeidimams, galima taikyti aktyvųjį grunto slėgį. Kitais atvejais remiamasi padidintu grunto slėgiu iki neutralaus grunto slėgio. Jeigu statybos metu (grunto įrengimas ir sutankinimas) padidintas grunto slėgis sukuria kritines apkrovas, atliekami skaičiavimai taikant šiuos grunto slėgio koeficientus. 209. Reikalingas armuotos grunto sistemos išorinio ir vidinio stabilumo patvirtinimas. Atliekant išorinio stabilumo patvirtinimą tiriami irimo procesai, dėl kurių atsiranda sutrikimų už armuoto gruntinio statinio ribų. Vidinį stabilumo patvirtinimą nulemia yrantys elementai, einantys armuoto gruntinio statinio srityje nepriklausomai nuo to, ar armatūra kerpama ar ne. 210. Armuota grunto sistema gali būti suformuota su stačiu šlaito nuolydžiu, jei tai leidžia kirpimo jėgos grunte, nes stabilumo trūkumą kompensuoja tempimo jėgos armatūros sluoksniuose. Galimas toks skirstymas: nustumiančioji „aktyvioji“ sritis (potenciali slydimo zona) ir sulaikančioji, atsparioji „pasyvioji“ dalis (įtvirtinimo zona); 211. Stabilumas standartiniu atveju yra užtikrintas, jei yra atlikti šie bandymai ir tyrimai: 211.1. šlaitų ir žemės reljefo paviršiaus stabilumas (pagal DIN 4084 arba LST EN 1997-2 standartą) su visomis galimomis šliaužimo plokštumomis, taip pat ir esančiomis tarp armavimo sluoksnių; 211.2. silpnos žemės sankasos atveju – nuosėdis neįvertinant armatūros poveikio pagal DIN 4019 standartą; 211.3. armatūros stipris tempiant (žr. VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui); 211.4. armatūros ištraukimo jėga; 211.5. stabilizuojant armuojamo sluoksnio fasadinę dalį užlenkiant armatūrą, reikia atsižvelgti į galimas deformacijas, taip pat reikalingas armatūrą veikiančių jėgų perėmimo ir užlenkimo inkaravimo patvirtinimas; 211.6. stabilizuojant armuojamo sluoksnio fasadinę dalį prie armatūros sluoksnių tvirtinamais elementais (pvz., betoninės surenkamosios plokštės, blokeliai) reikalinga patvirtinti, kad armatūra galės perimti papildomas jai tenkančias tempimo jėgas atsirandančias nuo fasado apdailos; 211.7. reikia patvirtinti, kad fasadui naudojami elementai galės atlaikyti jiems tenkantį grunto slėgį; 211.8. jeigu stabilizuojant armuojamo sluoksnio fasadinę dalį, jos elementai nėra tvirtai sujungiami su armatūra, reikia patvirtinti kiekvieno elemento nuslydimo ir nuvirtimo stabilumą. Polių arba panašių į polius atramų stiprinimas 212. Siekiant sumažinti nuosėdžius dėl silpnos laikomosios galios gruntų, pylimai gali būti išdėstyti ant polių ar į polius panašių laikančiųjų elementų tinklo. Jie perneša pylimo ir eismo apkrovas į giliau esančius, tvirtus grunto sluoksnius. Tam, kad sankasoje virš polių neatsirastų arkos efektas ir būtų perimamos skėtimo jėgos, dažnai tiesiai virš polių vienu ar keletu sluoksnių išdėstoma armatūra. Jie turi užtikrinti dviašį apkrovos perdavimą. 213. Reikalingi šie bandymai ir tyrimai: 213.1. poliams perduodamų apkrovų nuo grunto savojo svorio ir eismo apkrovos bei armatūros stiprio tempiant nustatymas; 213.2. armatūros skaičiuotinio stiprio tempiant nustatymas visam statinio eksploatavimo trukmės laikui; 213.3. galimos papildomos apkrovos, tenkančios geotinklui skersine kryptimi, perėmimo nustatymas dėl pylimo skėtimo jėgų; 213.4. armatūris stipris tempiant ir ištraukimo jėga. Stiprinimas virš žemės įgriuvų ir kasybos zonų 214. Priklausomai nuo antžeminių deformacijų (duobės, grioveliai, prasėdimai ir t. t.) ir jų išmatavimų, atsiranda galimybė, naudojant vienos ar dviejų ašių armatūras, tam tikrą ribotą laiką pakelti kelio statinį ir eismo apkrovas, užkertant kelią eismo sutrikimo grėsmei. Tada pirmiausia analizuojamas tikėtinos įgriuvos dydis ir forma ir tuo remiantis pasirenkamas reikalingos armatūros išdėstymas ir stipris. 215. Armatūros parametrų nustatyti svarbu: 215.1. kertamos tuštymės išmatavimai; 215.2. virš armatūros veikiančios apkrovos; 215.3. užpilo medžiagos virš armatūros trinties kampas; 215.4. galimos inkaravimo sritys ir inkaravimo jėgos; 215.5. leistina kelio paviršiaus deformacija ir ja remiantis galima armatūros paviršiaus deformacija; 215.6. apkrovos trukmė iki kelio važiuojamosios dalies įrengimo. 216. Šis sprendimas reiškia dalinį stabilumą, t. y. remiamasi tuo, kad įvykus įvykiui konstrukcija per nustatytą laikotarpį, kol įvykio vieta bus sutvarkyta, turi funkcionuoti. Lygiagretaus šlaitui slenkančio paviršiaus stiprinimas 217. Hidroizoliacinių sistemų grunte ir geosintetinių medžiagų esančių šlaito plokštumoje kirpimo jėgoms perimti, kai trinties jėgos tarp geosintetinės medžiagos ir pagrindo grunto yra per mažos, šlaito nuolydžio kryptimi galima numatyti armatūrą. Toks armatūros elementas įrengiamas pavojingiausiame slydimo sluoksnyje (žr. 1 priedo 2 skaičiavimo pavyzdį). Kritinei sluoksnių ribai nustatyti reikia žinoti visų sluoksnių trinties savybes. 218. Patvirtinant stabilumą reikia palyginti laikančiąsias jėgas, veikiančias trintimi sluoksnio ribose, su stumiančiosiomis jėgomis veikiančiomis šlaito nuolydžio kryptimi dėl statinės apkrovos ir papildomų statybinių dinaminių apkrovų. 219. Dažniausiai, remiantis papildomomis statinėmis ir dinaminėmis apkrovomis dėl, pvz., statybinės technikos eismo viršutiniu grunto sluoksniu, kritine laikoma ne galutinė, bet įrengiamoji būsena. 220. Reikalingi šie bandymai ir tyrimai: 220.1. dėl slydimo šlaito nuolydžio kryptimi (pagal DIN 4084 arba LST EN 1997-2 standartą); 220.2. dėl armatūros elemento ištraukimo iš inkaravimo tranšėjos (pagal 1 priedo 2 skaičiavimo pavyzdį). 220.3. dėl inkaravimo tranšėjos šlaito viršūnės kirpimo (pagal 1 priedo 2 skaičiavimo pavyzdį). 221. Jeigu laikančiųjų ir stumiančiųjų jėgų santykis reiškia nepakankamą stabilumą, vyksta nustatytų trūkstamų jėgų perdavimas veikiant trinčiai tarp armatūros elemento ir inkaravimo tranšėjos gruntų. Jeigu į inkaravimo tranšėją konstrukciniu būdu įvedamos geosintetinės užtvaros, labai svarbūs tampa trinties tarp geosintetinės užtvaros ir armatūros elemento parametrai. 222. Pakankamo hidroizoliavimo sistemos stabilumo atveju reikia numatyti konstrukcinę apsaugą inkasavimo tranšėjoje (jei stabilumas yra nepakankamas, inkaravimo tranšėjos parametrai įvertinami (pagal 1 priedo 2 skaičiavimo pavyzdį). Reikalavimai stiprinimui 223. Atliekant armuotų gruntinių statinių skaičiavimus gaunamas reikalingas armatūros stipris tempiant, () ir pailgėjimas dėl tempimo , arba stipris tempiant esant tam tikram pailgėjimui. 224. Atliekant didžiausio stiprio tempiant bandymus pagal LST EN ISO 10319 standartą nustatomas trumpalaikis geosintetinio gaminio stipris tempiant . 225. Projektinis stipris tempiant apskaičiuojamas atsižvelgiant ir į gamintojo nurodomus saugos koeficientus A ir į dalinį saugos koeficientą : 226. Jėgos sumažėjimui nustatyti naudojami saugos koeficientai: 226.1. – koeficientas dėl gaminio valkšnumo. Geosintetikos valkšnumas nustatomas ilgalaikiais bandymais. Momentiniai valkšnumo ir nutrūkimo dėl valkšnumo bandymai atliekami pagal LST EN ISO 13431 standartą. „Tempimo deformacijos ir trūkimo veikiant ilgalaikėms apkrovoms elgsenos nustatymas“. Šių bandymų rezultatai leidžia įvertinti gaminio valkšnumo savybes ir palyginti su ilgalaikių bandymų rezultatais (žr. VIII skyriaus VII skirsnį ir IX skyriaus II skirsnį, Geotekstilės ir geotinklo atsparumas ilgalaikiams įtempiams (valkšnumas tempiant ir ilgalaikis stabilumas)). 226.2. – koeficientas dėl gaminio pažeidimų įrengiant (žr. VIII skyriaus VIII skirsnį, IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms, Atsargos koeficientai armuojant); 226.3. – koeficientas dėl gaminio sujungimų ir prijungimų (žr. VIII skyriaus V skirsnį, Siūlių ir jungčių stipris tempiant); 226.4. – koeficientas dėl gaminio ilgaamžiškumo (atsparumas atmosferos veiksniams, cheminiam poveikiui, mikroorganizmams ir gyvūnams) (žr. VIII skyriaus XIII, XIV skirsnius ir IX skyriaus IV skirsnį); 226.5. – tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti ir į papildomus saugos koeficientus, pvz. koeficientą dėl transporto dinaminio poveikio. 227. Dalinis saugos koeficientas, įvertinantis galimą statyboje naudojamų medžiagų rodiklių nuokrypį nuo nominalių dydžių bei galimus nežymius geometrinius statinio nuokrypius nuo projekto, imamas . Projektuojant pagal dalinę saugos koncepciją – pirmam apkrovos atvejui , antram apkrovos atvejui , trečiam apkrovos atvejui . 228. Jėgos sumažėjimui nustatyti naudojamus saugos koeficientus gamintojas turi patvirtinti atitinkamais tyrimais. 229. Geosintetikos pailgėjimas dėl tempimo, t. y. gaminio pailgėjimas konstrukcijos tvirtumo atžvilgiu, turi būti gamintojo nustatytas ir pavaizduotas stiprio tempiant ir pailgėjimo dėl tempimo kreivėje. 230. Iš esmės, be minėto armatūros irties patvirtinimo, atliekamas ir armatūros ištraukimo ir tinkamumo naudoti patvirtinimas (pagal 1 priedo 2 skaičiavimo pavyzdį). II SKIRSNIS. GEOTEKSTILĖS FILTRŲ IR DRENAŽO SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS Bendrosios nuostatos 231. Drenuojant gruntą geotekstilinis filtras yra elementas tarp drenuojamojo grunto ir vandenį nukreipiančio drenavimo įrenginio. Šio elemento funkcija – vandens pratekėjimo užtikrinimas ir stabili grunto apsauga. 232. Filtras turi užtikrinti sąlygas, taikomas grunto sulaikymo gebai (mechaninis filtro efektyvumas) ir vandens laidumui arba hidrauliniam filtraciniam efektyvumui (vandens išvedimas su menkais slėgio nuostoliais). Dėl to svarbiausi geotekstilės parametrai yra: būdingasis kiaurymės dydis, vandens laidumas ir, ypatingais atvejais, filtro storis. 233. Grunto sulaikymo gebą apibūdina būdingasis kiaurymės dydis O90. Būdingasis kiaurymės dydis O90 nustatomas drėgnuoju filtravimo bandymu naudojant tipinį bandomąjį gruntą. (žr. VIII skyriaus X skirsnį, Būdingasis kiaurymės matmuo ir TRA GEOSINT ŽD V skyriaus V skirsnį, Hidraulinės savybės). 234. Geotekstilės vandens laidumas šiuose metodiniuose nurodymuose aptartoms taikymo sritims apibūdinamas pralaidumo vandeniui statmena plokštumai kryptimi koeficientu be sąlyčio su gruntu (žr. VIII skyriaus XI skirsnį, Geotekstilė ir TRA GEOSINT ŽD V skyriaus V skirsnio 29 punktą). 235. Stabiliai grunto ir filtravimo sistemai turinčiai pakankamą laidumą vandeniui užtikrinti reikalingas vidinis tiesioginis geotekstilės sąlytis su gruntu, kad būtų išvengta vandens srauto tarp grunto ir filtro, nes tai gali suformuoti grunto paplovimą. 236. Taikant ilgalaikio laidumo vandeniui užtikrinimo reikalavimus turi būti atsižvelgta, kad vandens laidumas eksploatuojant statinį gali sumažėti dėl šių veiksnių: 236.1. Kontakto su gruntu; 236.2. Užsikimšimo: - išorinis užkimšimas: kiaurymių blokavimas dėl judrių žemės dalelių nusėdimo filtro paviršiuje; - vidinis užkimšimas: grunto dalelių pernešimas ir nusistovėjimas filtre. 237. Geotekstilės, taikomos filtrui, parametrai nustatomi kaip grūdelių filtro taip, kad: 237.1. gruntas būtų apsaugotas nuo erozijos (reikalavimas būdingajam kiaurymės dydžio vidurkiui O90: viršutinė leistinojo O90 riba, „leistinas O90“), t. y. laikančioji grūdelių struktūra vandens prasisunkimo vietoje yra stabili: pasirinktas O90: pasirinktas O90 ≤ 1,0 · leistinas O90. 237.2. smulkiųjų grunto dalelių pernešimas vyktų, kol filtro užsikimšimas ir nuosėdos drenavimo sistemoje yra leistinose ribose (apatinė leistinojo O90 riba): pasirinktas O90: pasirinktas O90 ≥ 0,2 · leistinas O90. 237.3. vanduo per filtrą tekėtų nesusidarant ženklesnei patvankai. 238. Tai užtikrinama pasirenkant geotekstilę su viršutinei ribai artimais kiaurymės dydžiais ir pakankamu vandens laidumu. Taip vandens srauto atveju susidaro stabilus grunto / geotekstilinis filtras su pakankamu vandens laidumu ir dėl santykinai didelių angų pasiekiama, kad užsikimšimas neperžengia leistinų ribų. 239. Vandens tėkmės gebą geotekstilės sluoksnyje apibūdina pralaidumo vandeniui gaminio plokštumoje geba „q“, kuri nustatomas atsižvelgiant į gaminio storį ir hidraulinį gradientą (žr. VII skyriaus II skirsnį, Geotekstilės drenažo sistemos projektavimas ir TRA GEOSINT ŽD V skyriaus V skirsnio 30, 31 ir 32 punktus). Didelė vandens tėkmės geba geotekstilės sluoksnyje reikalinga, jei geotekstilė drenavimo įrenginyje atlieka drenavimo funkciją. Geotekstilės filtro įrengimas (mechaninis filtro efektyvumas – sugebėjimas sulaikyti grunto daleles) 240. Įvertinant ir pasirenkant geotekstilinius filtrus atsižvelgiama į: 240.1. gruntą: - esamo grunto grūdelio dydžio pasiskirstymas ir granuliometrinė struktūra; - dėl rišlių gruntų papildomai plastiškumo ir konsistencijos koeficientai arba, kaip pagalbinis parametras, molio ir dumblo (sąnašų) santykis. 240.2. hidraulinę apkrovą: - pritekėjimas: vienpusis, dvipusis; - hidraulinis gradientas; - kryptis: vertikali / išsišakojanti. 240.3. statinį: - statinio rūšis ir konstrukcija, t. y. geotekstilei priskirtos funkcijos. 240.4. pagal statinį taikomus stabilumo reikalavimus filtrui: - pvz., filtro gedimo poveikis; - techninės priežiūros ir remonto galimybės. 240.5. mechaninę apkrovą: - įrengiamoji apkrova (žr. IX skyriaus II skirsnį, Atsparumas (tvirtumas) mechaninėms apkrovoms įrengiant (statant) ir statybos mašinų apkrovoms); - mechaninė apkrova eksploatacinėje būsenoje. 241. Dėl specifinio statybos projekto ribinių sąlygų galimi pateiktos filtro pasirinkimo eigos nuokrypiai. Vietoj toliau pateikiamų supaprastintų kriterijų, taikomų I ir II stabilumo variantams, filtro pasirinkimas galimas atliekant filtro patvirtinimą. 242. Dažniausiai kelių statyboje pasitaikantys variantai yra nesudėtingos techninės filtravimo sąlygos (nedidelis vandens kiekis, vienpusis pritekėjimas, nedidelis hidraulinis nuolydis). Taikomas I stabilumo variantas. I hidraulinis stabilumo variantas 243. Toliau pateiktos filtravimo taisyklės I stabilumo variantui taikomos nesudėtingoms filtravimo techninėms sąlygoms: nedidelis vandens kiekis, vienpusis pritekėjimas ir nedidelis hidraulinis nuolydis. 244. I variante taikomas reikalavimas kiaurymės dydžio vidurkiui (pasirinktas O90): neaustinei geotekstilei: 0,06 mm ≤ pasirinktas O90 ≤ 0,2 mm. Austoms ir pintoms geotekstilėms: 0,06 mm ≤ pasirinktas O90 ≤ 0,4 mm. II hidraulinis stabilumo variantas 245. Toliau pateiktos filtravimo taisyklės II stabilumo variantui taikomos negausaus abipusio pritekėjimo ir vidutinio vienpusio pritekėjimo atvejams. Orientacinės vertės dėl kiaurymės dydžio pasirinkimo siekiant užtikrinti mechaninį filtracinį efektyvumą: - Sankabūs gruntai: 0,06 ≤ pasirinktas O90 ≤0,20mm - Nuo stambiagrūdžio klintmolio iki smulkiagrūdžio smėlio: 0,06 ≤ pasirinktas O90 ≤0,11mm - Smulkiagrūdis smėlis: 0,06 ≤ pasirinktas O90 ≤0,13mm - Vidutinio grūdėtumo smėlis: 0,08 ≤ pasirinktas O90 ≤0,30mm - Stambiagrūdis smėlis: 0,12 ≤ pasirinktas O90 ≤0,60mm 246. II hidraulinio stabilumo varianto gruntas tiriamas dėl stabilumo erozijai ir stabilumo sufozijai (filtraciniu techniniu požiūriu sudėtingas gruntas, plg. VII skyriaus II skirsnį, Nusausinto grunto įvertinimas). Jei tai nėra duota, reikalinga taikyti III hidraulinio stabilumo variantą, išskyrus atvejį, kai kritinis gruntas nehomogeninėse sąlygose yra tik tam tikrame ribotame plote ir tai neturi lemiamos reikšmės visai sistemai. III hidraulinis stabilumo variantas 247. III hidraulinio stabilumo variantas reikšmingas, kai geotekstilinio filtro vietinio ar dalinio hidraulinio gedimo poveikis neigiamai veikia statinį. Vienpusiai, sutelkti pritekėjimo srautai ir abipusiai srautai dideliame plote su dideliu vandens kiekiu priskirtini III stabilumo variantui. 248. Dėl filtrų, priskirtų III hidrauliniam stabilumo variantui, taikymo ekspertas turi atlikti hidraulinių sąlygų analizę ir ja remiantis filtro matmenų nustatymą. Toks filtro matmenų nustatymas gali vykti taikant skaičiavimo metodą arba atliekant taikomuosius bandymus. 249. Tas pats taikoma filtro parametrams nustatyti drenuojant sufozijai neatsparius ir techniniu požiūriu sudėtingus gruntus ir II hidraulinio stabilumo variantui, jei toks nustatymas yra svarbus drenavimo sistemai. Nusausinto grunto įvertinimas Erozijai neatsparus gruntas 250. Erozija – visų grunto sistemą sudarančių grunto dalelių nusidėvėjimas, sukeliantis grunto sistemos suirimą taip pat ir gruntinio statinio tūrio pokytį. 251. Į grunto grupes, apibrėžtas standarte LST EN ISO 14688-1:2007, nustatant filtro parametrus atsižvelgiama skirtingai. 252. Gruntas su ženkliu stambiagrūdžio klintmolio ir smulkiagrūdžio smėlio kiekiu ir menkomis sukibimo savybėmis (galimas atskirų grūdelių pernešimas veikiant atitinkamai hidraulinei apkrovai) filtraciniu techniniu požiūriu laikomas sudėtingu gruntu (grunto išplovimo pavojus, filtro užsikimšimas ir drenavimo įrenginių uždumblėjimas). Tai pirmiausia taikoma dėl vienodumo koeficiento . Šiai kategorijai priklauso MSi, CSi, Si grupių gruntai (pagal LST EN ISO 14688 standartą). 253. Esant šiems gruntams, reikalingas filtravimo patvirtinimas pagal II ar III variantą, išskyrus atvejį, kai jie nehomogeninėse grunto sąlygose yra tik labai ribotame plote ir esant deformacijoms nepažeidžia konstrukcijos. Sufozijai neatsparus gruntas 254. Sufozija – gruntų smulkių mineralinių dalelių ir tirpių medžiagų išplovimas filtruojantis vandeniui. Sufozija skirstoma į cheminę (išplaunamos tirpios medžiagos) ir mechaninę (išnešamos mineralinės dalelės). Dėl mechaninės sufozijos suyra gruntų mikroagregatinė struktūra, nuslūgsta sluoksniai, žemės paviršiuje atsiranda įdubimų. 255. Neplastiškas gruntas su nuoseklia granuliometrinės sudėties kreive () gali būti neatsparus sufozijai. 256. Abejotinu atveju reikalinga speciali stabilumo sufozijai analizė. Geotekstilės filtro įrengimas (hidraulinis filtro efektyvumas – vandens laidumas) 257. Įrengtas filtras darbinėje būsenoje ilgainiui turi pasiekti bent jau drenuojamojo grunto vandens laidumą, kad nesusidarytų patvenkimas. Šią sąlygą galima laikyti įvykdyta, jei pačios geotekstilės vandens laidumo koeficientas yra didesnis nei drenuojamojo grunto () ir sudaro ne mažiau kaip [m/s] (žr. VIII skyriaus XI skirsnį, Geotekstilė). 258. Vandens laidumo koeficientas nustatomas veikiant laikinajai apkrovai . Žinant pralaidumo vandeniui indeksą pagal LST EN ISO 11058 standartą (žr. VIII skyriaus XI skirsnį, Geotekstilė) ir produkto storį d5% gamintojas esant reikalavimui gali papildomai nustatyti rodiklį, pagal vandens laidumo koeficiento 5 % minimalų kvantilį ir pateikti produkto apraše pagal TRA GEOSINT ŽD. 259. Pakankamas vandens laidumas ilgainiui užtikrinamas kartu su stabilumo užsikimšimui patvirtinimu. Todėl geotekstilės kiaurymės dydis (pasirinktas O90)tarp apatinės užsikimšimo ribos (minO90) ir viršutinės ribos erozijai (max O90) pasirenkamas taip, kad jis būtų kuo arčiau max O90, bet ne mažesnis nei 0,2 ∙ max O90. 260. Išdėstant filtrus, remiantis minimaliais reikalavimais (I stabilumo variantas), pasirinktas O90 pasirenkamas kuo didesnis leistinos srities ribose. 261. Įvertinant hidraulinį filtro efektyvumą remiamasi bendra grunto sistema ir atsižvelgiama į svarbiausią vandens laidumui sluoksnį. Daugelio laidžių vandeniui grunto sluoksnių atveju sistemą sąlygoja ne didžiausio, bet mažiausio laidumo grunto sluoksnis. Geotekstilės drenažo sistemos projektavimas 262. Geotekstilines drenažo sistemas, dar vadinamas drenažiniais kilimais, sudaro drenažinis sluoksnis, kuris surenka vandenį vertikaliai savo plokštumai ir toliau paskleidžia savo plokštumoje, taip pat veikia kaip filtracinis sluoksnis (parametrų nustatymas žr. VII skyriaus II skirsnį, Geotekstilės filtro įrengimas (mechaninis filtro efektyvumas – sugebėjimas sulaikyti grunto daleles; Nusausinto grunto įvertinimas; Geotekstilės filtro įrengimas (hidraulinis filtro efektyvumas – vandens laidumas)), apsaugantis drenažinį sluoksnį nuo uždumblėjimo. 263. Drenavimo veiksmingumas (vandens pralaidumas gaminio plokštumoje) ir drenažinių kilimų nuolydis pasirenkamas taip, kad drenažiniai kilimai drenuotų vandenį atsižvelgiant į konstrukcijos sąlygotą drenuojamąjį ilgį, drenažinį kilimą veikiantį slėgį ir galimas žemės sankasos deformacijas. Drenažinių kilimų vandens nuleidimo geba mažiausiai turi būti tokia, kad nuleidžiamą vandens kiekį būtų galima kokybiškai nutekinti ir per visą statinio eksploatacijos laikotarpį. 264. Drenažinių kilimų storis, veikiant apkrovai, mažėja, − tai vyksta skirtingai pagal drenažinių kilimų konstrukciją. Todėl turi būti atsižvelgiama į naudojamo drenažinio kilimo storio kitimą veikiant ilgalaikei apkrovai (valkšnumas) (žr. VIII skyriaus VII skirsnį). Drenavimo veiksmingumas nustatomas atsižvelgiant į tikėtiną drenažinio elemento storio pokytį per eksploatacijos laikotarpį, juo remiamasi įvertinant parametrus. 265. Projektinė pralaidumo vandeniui gaminio plokštumoje geba , išreiškiama deklaruota pralaidumo vandeniui plokštumoje geba ploto vienetui, esant nustatytam hidrauliniam gradientui ir įtempiui (gaminio apkrovimui) , bei naudojant saugos koeficientą ir dalinį saugos koeficientą (), kuriuo įvertinamos vandens kiekio apskaičiavimo paklaidos. Nustatant drenažinių kilimų parametrus ištekančio vandens kiekis (drenavimo veiksmingumas) palyginamas su pritekančiu vandens kiekiu (dėl vandens antplūdžio arba lietaus). Taikoma (žr. VIII skyriaus XII skirsnį ir IX skyriaus III skirsnį, Drenavimo elementų funkcinės savybės): , kai , [l/(m∙s)]. 266. Saugos koeficientas (įprastai nustatomas: ) įvertina tokius veiksnius: 266.1. Realias įrengimo darbo sąlygas (grunto posluoksnis ir pan.); 266.2. Gaminio apkrovimą įrengimo metu; 266.3. Gaminio skerspjūvio pokyčius, pvz. užlaidų bei sujungimų vietose. 267. Gaminiui ir jo numatomam eksploatavimui taikomus atsargos koeficientų nuokrypius patvirtina gamintojas. 268. 5 % apatinis projektinės pralaidumo vandeniui gaminio plokštumoje gebos vertės kvantilis turi būti: , [l/(m∙s)]. 269. Nustatant vertikaliai įrengtų drenažinių kilimų parametrus, t. y., apskaičiuojant laikinosios apkrovos įtempius, remiamasi grunto neutraliuoju slėgiu (koeficientas ). Kadangi dažnai didesni vandens kiekiai tikėtini tik statybos laikotarpiu, apskaičiuojant parametrus gali būti leidžiama remtis tik tuo storio pokyčiu, kuris susidaro ilgalaikei apkrovai veikiant trumpą laiką. VIII SKYRIUS. BANDYMŲ METODAI I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 270. Bandiniai paimami ir paruošiami laikantis LST EN ISO 9862 standarto reikalavimų. Kontroliniam bandymui, kuris atliekamas ne pagal LSTEN ISO 9862 standartą, kaip bandinį galima imti gaminio dalį, kurios mažiausias ilgis įrengimo kryptimi yra 1 m. 271. Pagal medžiagos pritaikymą reikalinga bandymų apimtis nurodoma pagal X skyriaus III skirsnį, Hidraulinės savybės. Remiantis jais gali būti taikomi didesni bandinio matmenys. 272. Gaminių parametrus gamintojas pateikia gaminio apraše pagal TRA GEOSINT ŽD VII skyriaus III skirsnį, Atitikties deklaracija. 273. Be galiojančių standartų ir TRA GEOSINT ŽD VI skyriaus, kaip aiškinimai ir papildymai, taikomos tolesniuose skyriuose pateiktos nuostatos. Jos yra svarbios kokybės užtikrinimo kontrolei pagal IX skyriaus III skirsnį, Hidraulinės savybės ir 1 priedą. II SKIRSNIS. PLOTO VIENETO MASĖ, GEOSINTETINIO GAMINIO MATMENYS Geotekstilė ir geotinklas 274. LST EN ISO 9864 standartas nurodo geotekstilės ir su geotekstile susijusių gaminių plotinio tankio nustatymo metodus. 275. Priklausomai nuo gaminio tipo, bandinio matmenys yra skirtingi: geotekstilės matavimo bandinio dydis 100 cm2, geotinklo toks, kad kiekviena kryptimi būtų mažiausiai 2 tinklo elementai, matavimo bandinių skaičius – 10. 276. Geotinklams tinklo juostų skaičius kiekviename etaloniniame plotyje nustatomas taip: atstumas tarp dviejų gretimų tinklo juostų centrų matuojamas imant 10 statiškai per rulono plotį pasiskirsčiusių tinklelio kiaurymių; gautas vidurkis reiškia standartinį atstumą. Aritmetinė tinklo juostų kas 1 m skaičiaus reikšmė gaunama 1 m plotį padalinus iš standartinio atstumo tarp tinklo juostų. Tinklo juostų plotis arba atstumas tarp jų (akies dydis) kaskart matuojamas dviejų tinklo mazgų centre. Matavimai atliekami be deformacinio jėgos poveikio tinklui. Geosintetinės užtvaros 277. LST EN 1849-2 standartas nurodo lanksčiųjų hidroizoliacinių lakštų storio ir plotinio tankio nustatymą plastikiniams ir elastomeriniams lakštams. 278. LST EN 14196 standartas nurodo molinių geosintetinių užtvarų vienetinio ploto masės matavimo metodus. 279. Molio kiekis nustatomas kaip sausoji masė, išdžiūvusi 105 ºC temperatūroje. Juo, kaip etalonine verte, taip pat remiamasi nustatant vandens kiekį. Statybvietėje taikomas metodas 280. Identifikavimo kontrolei statybvietėje tiesiu kirpimu gamybos kryptimi skersai paklojimo krypties atkerpama maždaug 1 m juosta ir statybvietės svarstyklėmis ± 5 g tikslumu pasveriama. Ilgis ir plotis kaskart matuojamas ± 0,5 cm tikslumu bandinio kraštuose ir trijose tolygiai nuo kraštų nutolusiose vietose. 281. Reikia patikrinti geosintetinio molio užtvaro bandinio drėgmės lygį, naudojantis mikrobangų krosnele pagal toliau aprašytą procedūrą. Geosintetinio molio užtvaros bandinys, pasveriamas ir įdedamas į mikrobangų krosnelę, kaitinama 600–800 W galingumu 10 minučių. Po to bandinys sveriamas. Pasvėrus vėl įdedamas į mikrobangų krosnelę dar 5 minutėms ir tada pasveriamas dar kartą. Jei bandinio masė mažėja (t. y. išgaruoja drėgmė) procedūra kartojama tol, kol bandinio masė nekis (daugiau drėgmės neišgaruoja). Šis skaičius naudojamas kaip sauso bandinio masė. Drėgmės kiekis skaičiuojamas pagal formulę: ; čia: – drėgno bandinio masė; – sauso bandinio masė. III SKIRSNIS. GEOSINTETINĖS MEDŽIAGOS STORIS 282. Geosintetinių medžiagų storis nustatomas pagal LST EN ISO 9863-1 standartą. 283. Bandomas plotas: 25 cm2 (skersmuo 56 mm), bandomasis slėgis: 2 kPa, 20 kPa, jei būtina, iki 200 kPa, 10 bandinių. 284. Geokompozitų atskirų sluoksnių storis nustatomas pagal LST EN ISO 9863-2 standartą. 285. Geosintetinių užtvarų storis tikrinamas pagal LST EN ISO 1849-2 ir LST EN ISO 9863-1 standartus. IV SKIRSNIS. STIPRIS TEMPIANT IR PAILGĖJIMAS ESANT DIDŽIAUSIAI APKROVAI Bendrosios nuostatos 286. Visų stiprio tempiant bandymų metu turi būti nustatyta tipinė tempimo jėgos ir pailgėjimo kreivė. 287. Armavimui naudojamų gaminių projektinis stipris nustatomas esant 1 %, 2 %, 5 % ir 10 % pailgėjimui veikiant apkrovai, jei pailgėjimas esant didžiausiai apkrovai yra didesnis nei 10 %. Būtina pateikti tipinę jėgos ir deformacijos kreivę. (TRA GEOSINT ŽD VI skyriaus IV skirsnio 53 punktas). Stipris tempiant naudojant plačias juostas 288. Bandymas atliekamas pagal LST EN ISO 10319 standartą. 289. Taikomi reikalavimai: bandinio plotis: 200 mm, laisvasis įtempimo ilgis: 100 mm, tempimo greitis: 20 %/ 1 min; bandinių skaičius: po 5 skersai ir išilgai. 290. Papildomai visiems geotinklams taikoma: 290.1. Laisvasis įtempimo ilgis turi apimti mažiausiai 2 skersines gijas, o deformacija matuojama tarp jų. Dėl vidinės stebėsenos ir kontrolinių bandymų gali būti atliekami ir atskirų sekcijų ar juostų bandymai, tačiau tada bandinių skaičius padidinamas iki 10. Stipris tempiant ir naudojant siauras juostas 291. Stipris tempiant naudojant siauras juostas nustatomas pagal standartą LST EN ISO 13934-1. Bandymas dėl vidinės stebėsenos ir savanoriškos kokybės priežiūros, taikomas dėl mažesnio skersinio plėtimosi austiems gaminiams. 292. Stipris tempiant neaustinėms medžiagoms nustatomas pagal standartą LST EN ISO 29073-3. Bandymas dėl vidinės stebėsenos ir savanoriškos kokybės priežiūros, taikomas dėl didelio skersinio plėtimosi neaustinei geotekstilei. Geosintetinės užtvaros 293. Geosintetinių užtvarų tempiamosios savybės nustatomos pagal standarto LST EN ISO 527 1 dalį ir 3 dalį. 294. Taip pat stipris tempiant gali būti nustatytas pagal standartą LST EN ISO 10319. V SKIRSNIS. SIŪLIŲ IR JUNGČIŲ STIPRIS TEMPIANT 295. Bandymas atliekamas pagal LST EN ISO 10321 standartą. 296. Sąlygos tokios kaip ir gaminiams, kurių sujungimas turi būti išbandomas. Reikia pateikti sujungimo rūšies aprašą. VI SKIRSNIS. ŠLYTIS Gaminio ir grunto trinties koeficientas 297. Visuose kirpimo bandymuose nustatomos jėgos ir poslinkio kreivės. 298. Tiesioginio kirpimo bandymas atliekamas pagal LST EN ISO 12957-1 standartą. 299. Mažiausias kirpimo plotas – 300 mm / 300 mm; bandymas gali būti atliekamas naudojant standartinį gruntą arba, geriausia, – numatomam taikymui skirtą gruntą numatomo įtempio kryptimi. 300. Nuslydimo kampo nustatymo bandymas atliekamas pagal LST EN ISO 12957-2 standartą. 301. Geriausiai tinka tie gaminiai, kurie yra numatyti statybai šlaite naudojant numatytą gruntą. 302. Reikia nurodyti nuolydžio kampą nuslydimo metu, naudotą gruntą, įskaitant įrengiamąjį tankį ir vandens kiekį,