Gaminio su kitu gaminiu trinties koeficientas 303. Pagal LST EN ISO 12957-1 standartą atliekamas tiesioginio kirpimo bandymas, mažiausias kirpimo plotas – 300 × 300 mm.
\nAtsparumas ištraukimui iš grunto 304. Bandymas atliekamas pagal LST EN 13738 standartą.
\nIlgalaikio tempimo apkrova 307. Bandymas atliekamas pagal LST EN ISO 13431 standartą.
\nValkšnumas veikiant slėgiui 314. Bandymas atliekamas pagal LST EN ISO 25619-1 standartą.
\nStatybvietės imitavimas (žr. IX skyriaus V skirsnį) 318. Bandomasis gaminys paklojamas tam tikrame plote. Ant bandomojo gaminio įrengiamas konstrukcijos sluoksnis. Sluoksnis įrengimas naudojant natūralias pagal projektą numatytas medžiagas, įrengtas sluoksnis sutankinamas iki projektinių verčių.
\nRodiklinis bandymas 322. Bandymas atliekamas pagal LST EN ISO 10722 standartą (žr. TRA GEOSINT ŽD VI skyriaus IX skirsnį „Rodiklinis bandymas“).
\nGeotekstilė 330. Pralaidumo vandeniui statmena plokštumai kryptimi koeficientas nustatomas pagal LST EN ISO 11058 standartą.
\nGeosintetinės užtvaros 334. Bandymas atliekamas pagal LST EN 14150 standartą. Dėl ilgos bandymo trukmės, jis nėra tinkamas gamybos kontrolei vykdyti. Šis bandymo metodas netinka molio geosintetinėms užtvaroms.
\nPoliesterio ar poliamido atsparumas hidrolizei 344. Bandymas atliekamas pagal LST EN 12447 standartą.
\nAtsparumas oksidacijai 345. Bandymas atliekamas pagal LST EN 14575 standartą. Taikomas tik geosintetinėms užtvaroms. Bandinius reikia laikyti laboratorinėje džiovinimo spintoje, kurioje palaikoma labai aukšta temperatūra.
\nAtsparumas rūgštims ir šarmams 347. Pagal LST EN 14030 standarto A metodo aprašymą nustatomas gaminių iš poliamido, poliesterio arba plovinilalkoholio atsparumas rūgštims, o pagal LST EN 14030 standarto B metodo aprašymą – atsparumas šarmams.
\nAtsparumas mikrobiologinei taršai 348. Geosintetikos mikrobiologinis atsparumas nustatomas pagal LST EN 12225 standartą (bandinius laikant durpingame grunte). HDPE geosintetinės užtvaros yra atsparios mikroorganizmų poveikiui, tad jų mikrobiologinio atsparumo tikrinti nereikia.
\nVidinės šlyties stipris 359. Molio geosintetinės užtvaros kirpimo bandyme laikančioji ir dengiančioji geotekstilės stumiamos lygiagrečiai viena kitos atžvilgiu priešingomis kryptimis.
\nPlėšimo stipris 360. Pagal ISO 34-1 arba ASTM D 6496 standartus nustatomas geosintetinių užtvarų plėšimo stipris.
\nMontmorilonito kiekis molio geosintetinių užtvarų užpilde 363. Bandymas atliekamas pagal standarto LST EN 13925-1 ir -3 dalis. Nurodomi sudėtyje esantys molio mineralai ir jų kiekio dalys.
\nPolimerinių geosintetinių užtvarų atsparumas įtrūkimams 365. Pagal LST ISO34-1 standartą nustatomas geomambranų atsparumas įtrūkimams.
\nGeosintetinių medžiagų atsparumas statiniam pradūrimui 367. Bandymas atliekamas pagal LST EN ISO 12236 standartą.
\nGeosintetinių medžiagų atsparumas dinaminiam prakirtimui 369. Atsparumas dinaminiam prakirtimui nustatomas pagal LST EN ISO 13433 standartą.
\n1 lentelė. Gaminio savybės, svarbios pasirenkant ir teikiant pasiūlymą Funkcijos Savybės Atskyrimas Filtravimas Drenažas Armavimas Apsauga nuo erozijos Geosintetinių užtvarų apsauga Polimerinė geosintetinė užtvara Molio geosintetinė užtvara Plotinis tankis GRK GRK – – * KLAS KLAS KLAS Storis – * BEM – * KLAS KLAS KLAS Atsparumas statiniam pradūrimui GRK GRK – – * KLAS KLAS KLAS Stipris tempiant GRK GRK – BEM * KLAS KLAS KLAS Pailgėjimas esant didžiausiai apkrovai KLAS KLAS – KLAS – KLAS KLAS KLAS Valkšnumas – – BEM KLAS – – KLAS
\n4)
\nKLAS klasifikavimas arba mažiausios/didžiausios vertės;
\nGRK neaustos geotekstilės tvirtumo klasės;
\nA-F saugos koeficientai;
\nB-V statybvietės bandymai; * poveikis yra, bet nenustatomas – neatsižvelgiama;
\nPloto vieneto masė 372. Kontroliniame bandyme ploto vieneto masė gali būti naudojama kaip gaminio identifikavimo kriterijus. Neaustinės geotekstilės ploto vienetui taikoma masė įtraukiama į stiprio klasę.
\nStoris 373. Drenažo elementuose ir apsauginiuose sluoksniuose medžiagos efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su storiu veikiant tam tikrai apkrovai, net jeigu jis nėra vienintelis kriterijus. Veikiant ilgalaikei apkrovai, dėl valkšnumo procesų, geosintetinių medžiagų storis kinta, į tai atsižvelgiama nustatant drenažo elementų parametrus. Apsauginių sluoksnių atveju negalima remtis efektyvumo sumažėjimu dėl valkšnumo.
\nStipris tempiant ir pailgėjimas esant didžiausiai apkrovai 374. Medžiagos stipris tempiant ir pailgėjimas, veikiant apkrovoms, yra visoms funkcijoms svarbūs parametrai. Tačiau parametrų nustatymo metodai yra taikomi naudojant medžiagą tik kaip armatūrą. Kitoms taikymo sritims stiprio reikalavimai nurodomi kartu su kitais reikalavimais pvz.: neaustinės geotekstilės stiprio klasėmis.
\nGeotekstilės ir geotinklo valkšnumas tempiant 377. Visi gaminiai, priklausomai nuo žaliavos ir gamybos būdo, pasižymi didesniu ar mažesniu valkšnumu (deformacija veikiant ilgalaikei apkrovai), kuris ypatingai priklauso nuo apkrovos dydžio ir trumpalaikio stiprio santykio, esant tam tikrai temperatūrai. Nustatant parametrus atsižvelgiama į valkšnumo savybes ir ilgalaikį atsparumą, kuris apima numatomą statinio eksploatacijos laikotarpį arba gaminio naudojimo trukmę. Į valkšnumą atsižvelgiama taikant saugos koeficientą (žr. VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui).
\nGaminio trintis su gruntu ir su kitu gaminiu 379. Trintis tarp gaminio ir jį supančio grunto armuotoje grunto konstrukcijoje nulemia tempimo jėgų perdavimo galimybę. Ji nustatoma atliekant kirpimo arba ištraukimo bandymus (žr. VIII skyriaus VI skirsnį) ir įeina į parametrų nustatymą.
\nSugadinimas instaliuojant 382. Atskiriamųjų, filtracinių ir apsauginių sluoksnių atsparumą mechaninei apkrovai dėl užpilo grunto ir statybos transporto nurodo geotekstilės stiprio klasė.
\nGeotekstilės tvirtumo klasės atskyrimo, filtravimo ir apsaugos funkcijoms 385. Svarbiausio mechaninio įtempio, t. y. pažeidimo dėl atskirų grunto grūdelių ar akmenų ir dėl nuosėdžių po užpilu ant silpnos žemės sankasos nustatyti negalima. Todėl remiantis empiriniu būdu gautomis žiniomis atlikta klasifikacija, visiems gaminiams numatanti vienodo stiprio klases tokio įtempio atžvilgiu.
\nToks klasifikavimas taikomas ne armatūrai, o tik tokiems taikymo atvejams, kai mechaniniai parametrai nėra įvertinami (atskiriantieji sluoksniai, apsauginiai sluoksniai, filtrai).
\nGeostekstilės tvirtumo klasės austoms ir pintoms geotekstilėms 388. Austų ar pintų juostelių gaminiai ir daugiagijų siūlų gaminiai vertinami atskirai, nes tyrimai parodė nevienodą šio tipo gaminių darbą lyginant su neaustinėmis geotekstilėmis.
\nGeokompozitų tvirtumo klasės 390. Geokompozitų, naudojamų kaip apsauginis sluoksnis ar filtras, tvirtumo klasę turi nustatyti projektuotojas nurodydamas konkrečias gaminio arba kiekvienos gaminio (geokompozito) sudėtinės dalies charakteristikas.
\n2 lentelė. Neaustų geotekstilių tvirtumo klasės Geotekstilės tvirtumo klasė (GRK) Atsparumas statiniam pradūrimui Plotinis tankis 1 ≥ 0,5 kN ≥ 80 g/m² 2 ≥ 1,0 kN ≥ 100 g/m² 3 ≥ 1,5 kN ≥ 150 g/m² 4 ≥ 2,5 kN ≥ 250 g/m² 5 ≥ 3,5 kN ≥ 300 g/m² Klasė nustatoma pagal: 5 % apatinį gamintojo deklaruotą atsparumo statiniam pradūrimui ir ploto vieneto masei kvantilius.
\n3 lentelė. Geotekstilių, gaminamų iš juostelių arba sujungtų siūlų (polipropileno arba polietileno), tvirtumo klasės Geotekstilės tvirtumo klasė (GRK) Stipris tempiant(1) Plotinis tankis 1 ≥ 20 kN/m ≥ 100 g/m² 2 ≥ 30 kN/m ≥ 160 g/m² 3 ≥ 35 kN/m ≥ 180 g/m² 4 ≥ 45 kN/m ≥ 220 g/m² 5 ≥ 50 kN/m ≥ 250 g/m²
\n4 lentelė. Geotekstilių, gaminamų iš daugiagijų siūlų (dažniausiai poliesterio), tvirtumo klasės Geotekstilės tvirtumo klasė (GRK) Stipris tempiant Plotinis tankis 1 ≥ 60 kN/m ≥ 230 g/m² 2 ≥ 90 kN/m ≥ 280 g/m² 3 ≥ 150 kN/m ≥ 320 g/m² 4 ≥ 180 kN/m ≥ 400 g/m² 5 ≥ 250 kN/m ≥ 550 g/m² Klasė nustatoma pagal: 5 % apatinį gamintojo deklaruotą stiprio tempiant ir ploto vieneto masei kvantilius.
\nAtsargos koeficientai armuojant 391. Armuojant konstrukcijas atsižvelgiama į tikėtiną mechaninį pažeidimą, taikant saugos koeficientą, remiantis sugadinimo įrengiant bandymais (žr. VII skyriaus I skirsnį Reikalavimai stiprinimui, VIII skyriaus VIII skirsnį, Statybvietės imitavimas ir IX skyriaus V skirsnį, Statybos mašinų ir statybinių medžiagų mechaninių apkrovų nustatymas). Geotekstilės tvirtumo klasės tam tikslui netaikomos.
\nGeosintetinių užtvarų apsauga 392. Geosintetinių užtvarų apsauga nuo gretimų gruntų pažeidimų užtikrinama apsauginiais geotekstilės sluoksniais. Jų efektyvumas išbandomas apkraunant standartiniais gruntais arba konkrečiu atveju naudojamu gruntu (žr. VIII skyriaus IX skirsnį, Ilgalaikės apsaugos efektyvumas). Galimas geotekstilės storio parinkimas pateikiamas 5 lentelėje.
\n5 lentelė. Rekomenduojamas geotekstilės apsauginio sluoksnio storis priklausomai nuo grunto apkrovos, taikomas geosintetinėms užtvaroms, kurių storis ne mažesnis nei 2 mm Apkrovos veikiamas gruntas (LST EN ISO 14688:2007) Apsauginio sluoksnio storis, mm Apvalios grunto dalelės Skaldytos grunto dalelės1)
\nFiltravimo parametrai 396. Mechaninį filtravimo veiksmingumą (grunto dalelių sulaikymo gebą) nurodo būdingasis kiaurymės skersmuo O90 (žr. VIII skyriaus X skirsnį, Būdingasis kiaurymės matmuo), o hidraulinio filtravimo veiksmingumą (pralaidumą vandeniui plokštumai statmena kryptimi) – geotekstilės pralaidumo vandeniui statmena plokštumai kryptimi koeficientas (žr. VIII skyriaus XI skirsnį, Pralaidumas vandeniui plokštumai statmena kryptimi). Parametrų nustatymo eiga aprašyta VII skyriaus II skirsnyje.
\nDrenažo veiksmingumas 400. Projektinė pralaidumo vandeniui gaminio plokštumoje geba , išreiškiama deklaruota pralaidumo vandeniui plokštumoje geba ploto vienetui, esant nustatytam hidrauliniam gradientui ir įtempiui (gaminio apkrovimui) , bei naudojant saugos koeficientus (žr. VII skyriaus II skirsnį,Geotekstilės drenažo sistemos projektavimas).
\nCheminis atsparumas Bendrosios nuostatos 402. Šio atsparumo patvirtinimą atlieka gamintojas.
\nStatinio eksploatavimo trukmė Geosintetinės medžiagos naudojimo patvirtinimas Patvirtinimas pagal Iki 5 metų 5 metams LST EN 13249 standarto B 2 priedas Nuo 5 iki 25 metų 25 metams LST EN 13249 standarto B 3 priedas Ilgalaikis naudojimas 100 metų LST EN 13249 standarto B 4 priedas ir taip pat TRA GEOSINT ŽD Cheminio senėjimo atsparumas, kai reikiamas eksploatacijos laikas yra iki 5 metų 404. Gaminių vertinimas grindžiamas LST EN 13249 standarto B 2 priedo nuostatomis.
\nCheminio senėjimo atsparumas, kai reikiamas eksploatacijos laikas yra nuo 5 iki 25 metų 407. Gaminių vertinimas grindžiamas LST EN 13249 standarto B 3 priedo nuostatomis.
\nCheminio senėjimo atsparumas, kai reikiamas eksploatacijos laikas yra nuo 25 iki 100 metų 412. Kadangi CE ženklinimo standartuose nėra reikiamos informacijos, reikia laikytis šių nuostatų:
\nKiti uždaviniai 419. Ilgalaikiu medžiagos taikymo atveju, kai gaminys turi lemiamą reikšmę armuotos konstrukcijos stabilumui, bandiniai turi būti įstatomi į geosintetinių medžiagų ir grunto sistemą taip, kad jų kontrolinius bandymus būtų galima imti po ilgesnių laiko tarpų. Bandiniai ir armatūra turi būti veikiami kiek įmanoma vienodų sąlygų, taip pat veikiant atitinkamam tempimo įtempiui. Orientaciniam pokyčio dydžio nustatymui yra reikalingas ne tik su medžiagomis gautas bandinys, bet ir bandinys, kuriam buvo taikomas įrengimo įtempis (žr. VIII skyriaus VIII skirsnį, Sugadinimas instaliuojant).
\nGeosintetinių užtvarų atsparumas cheminiam poveikiui 422. Geosintetinių užtvarų ilgalaikis atsparumas iki 5 ar 25 metų nustatomas ir nurodomas CE lydraštyje pagal LST EN 13361 standarto B priedą (normatyvinis), o ilgalaikiam taikymui reikia remiantis šiais tyrimais:
\nMikrobiologinis atsparumas LST EN 12225 standartas Atsparumas šaknims LST EN 14416 standartas Atsparumas pleišėjimui LST EN 14576 standartas Atsparumas išplovimui LST EN 14415 standartas Atsparumas oksidacijai LST EN 14575 standartas Atsparumas sąvartyno filtratui LST EN 14414 standartas Molio geosintetinėms užtvaroms papildomai:
\nAtsparumas drėkimo ir džiūvimo kaitai LST EN 14417 standartas Atsparumas šaldymo ir šildymo kaitai LST EN 14418 standartas Atsparumas atmosferos poveikiui 423. Jeigu nebus įmanomas skubus gaminių užpylimas, turi būti atsižvelgiama į jų atsparumą atmosferos poveikiui. Geomembrana, kurios anglies kiekis > 1,8 %, laikoma atspari atmosferos poveikiui.
\n6 lentelė. Ilgiausias geosintetikos neuždengimo laikas įrengus (pagal LST EN 13249 standarto B.1 priedo, B.1 lentelę)ir liekamasis stipris remiantis pagal LST EN 12224 standartą Taikymas Armavimas, kai ilgalaikis stipris svarbus rodiklis Kita paskirtis: filtravimas, atskyrimas, apsauga, užtvara, apsauga nuo erozijos Liekamasis stipris > 80 % nuo 60 % iki < 80 % < 60 % > 60 % nuo 60 % iki < 80 % < 20 % Ilgiausias neuždengimo laikas įrengus 1 mėnuo* 2 savaitės 1 diena 1 mėnuo* 2 savaitės 1 diena *Gali būti leidžiama neuždengti iki 4 mėnesių, tai priklauso nuo sezono ir nuo to, kurioje Europos vietoje vykdomi darbai.
\nMikrobiologinis atsparumas 426. Geosintetinių medžiagų atsparumas mikrobiologinei taršai išbandomas pagal LST EN 12225 standartą laikant dirvožemyje. HDPE geomembrana be patvirtinimo laikoma atspari mikrobiologinei taršai.
\nAtskiriamieji sluoksniai, filtrai ir apsauginiai sluoksniai 427. Pagal įtempius dėl užpilo grunto, taip pat pagal įrengimo ir statybos transporto apkrovas nustatomos reikalingos geotekstilės tvirtumo klasės, atsižvelgiant į tai, kad pasirinkus aukštesnę geotekstilės tvirtumo klasę provėžos beveik nesumažėja, o padidinus užpilo sluoksnio storį arba pasirinkus užpilo gruntą turintį didelį vidinės trinties kampą – gerokai sumažėja. Aukštesnė geotekstilės tvirtumo klasė tik pailgina geotekstilės naudojimo trukmę veikiant leistinam įtempiui. Naudojant armatūrą galima apriboti provėžų gylį (žr. VI skyriaus V skirsnį, Pavyzdžiai). Tam tikru atveju nustatomas ekonomiškiausias sprendimas.
\nĮtempis dėl užpilo medžiagos 429. 7 lentelė taikoma kaip geotekstilės pagrindo gruntas yra iš smulkiagrūdžių arba smėlingų gruntų (FSi, MSi, CSi, Si, FSa, Sa).
\n7 lentelė. Geotekstilės įtempis dėl užpilo grunto1) Taikymo variantas Apvalus užpilo gruntas Aštriabriaunis užpilo gruntas AS 1 Sritis, kai mechaninis įtempis dėl užpilo grunto neturi įtakos pasirinkimui AS 2 stambiagrūdis arba mišrus gruntas pagal LST EN (FSa, Sa, MSa, CSa, FGr, Gr, MGr, CGr) AS3 stambiagrūdis arba mišrus gruntas su iki 40 % akmenų ir blokų priemaišų stambiagrūdis arba mišrus gruntas pagal LST EN (FSa, Sa, MSa, CSa, FGr, Gr, MGr, CGr) AS 4 stambiagrūdis arba mišrus gruntas su daugiau kaip 40 % akmenų ir blokų priemaišų stambiagrūdis arba mišrus gruntas su iki 40 % akmenų ir blokų priemaišų AS 5 stambiagrūdis arba mišrus gruntas su daugiau kaip 40 % akmenų ir blokų priemaišų
\nĮtempis dėl įrengimo ir statybos transporto 431. Provėžų ant važiuojamosios užpilo dalies atsiranda dėl statybinio transporto apkrovos ir jai besipriešinančios užpilo ir žemės sankasos sistemos.
\n8 lentelė. Geotekstilės įtempis dėl įrengimo ir statybos transporto Įtempio variantas Užpilo įrengimas Sutankinimas Įtempis dėl statybos transporto (užpilo sluoksnis virš geotekstilės) AB 1 Rankiniu būdu Neturi poveikio Nėra statybos transporto AB 2 Mechanizuotu būdu Mechanizuotu būdu Tikėtinas provėžų gylis < 5 cm AB 3 Mechanizuotu būdu Mechanizuotu būdu Tikėtinas provėžų gylis 5–15 cm AB 4 Mechanizuotu būdu Mechanizuotu būdu Tikėtinas provėžų gylis 15–30 cm AB 5 Mechanizuotu būdu Mechanizuotu būdu Tikėtinas provėžų gylis > 30 cm Būtinosios geotekstilės stiprio klasės nustatymas 433. 9 lentelėje pateiktas bendrasis geotekstilės tvirtumo klasės nustatymas pagal užpilo grunto tipą ir įtempius nuo įrengimo ir statybos transporto.
\n9 lentelė. Geotekstilės tvirtumo klasės nustatymas remiantis įtempiu dėl užpilo ir statybos transporto bei užpilo grunto tipu Taikymo sritis Užpilo gruntas Įtempio variantas dėl statybos transporto AB 1 AB 2 AB 3 AB 4 AB5 AS 1 GRK 3 AS 2 GRK 3 GRK 3 GRK 3 GRK 4 GRK 5 AS 3 GRK 3 GRK 3 GRK 4 GRK 5
\n1)
\n1)
\n1)
\n1)
\nArmatūros sugadinimas instaliuojant 434. Armatūrai geotekstilės tvirtumo klasių naudojimas netaikomas.
\nIII SKIRSNĮ. KOKYBĖS UŽTIKRINIMO BANDYMAI Atitikties deklaracija 443. Pagal statybos sutarties reikalavimus, rangovas pateikdamas CE lydimąjį dokumentą pagal LST EN 13249 standartą ir gamintojo gaminio aprašą pagal TRA GEOSINT ŽD, deklaruoja įrengimui numatyto gaminio atitiktį paskirčiai.
\nVidinė gamybos kontrolė 444. Rangovas statybvietėje turi patikrinti pristatytus gaminius (žr. TRA GEOSINT ŽD VII skyriaus VII skirsnį, Vidinė gamybos kontrolė).
\nKontroliniai bandymai 445. Gaminiui taikomi kokybės kontrolės reikalavimai statybvietėje:
\nĮprastiems stabilumo reikalavimams taikoma:
\nSupaprastinto identifikavimo statybvietėje galimybė 455. Greitas identifikavimas statybvietėje, jei yra X skyriaus II skirsnyje minimi dokumentai, gali būti vykdomas paprastu masės ploto vienetui nustatymu (žr. VIII skyriaus II skirsnį, Ploto vieneto masė, geosintetinio gaminio matmenys). Atsiradus abejonėms dėl siuntos, derinama, ar jos galima atsisakyti iš karto, ar rezultatą reikia patvirtinti laboratoriniais tyrimais.
\nVeiksmų eiga atsisakant siuntos 456. Jeigu remiantis kontrolinio bandymo rezultatais siuntos reikia atsisakyti, ji grąžinama ir pakeičiama sutartyje nurodyta medžiaga. Jeigu gaminiai jau yra įrengti, rangovo sąskaita nepriklausomas ekspertas tikrina, ar dėl to nepažeidžiamas statinio stabilumas ir tinkamumas naudoti. Stabilumo arba tinkamumo naudoti pažeidimo atveju rangovo sąskaita atliekamas medžiagų keitimas arba panaudojamos papildomos priemonės, kurios užtikrintų reikiamą stabilumą ir tinkamumą naudoti.
\nPapildomi kontroliniai bandymai 459. Jeigu manoma, kad kontrolinio bandymo išvada nėra informatyvi visai siuntai, rangovas savo sąskaita, dalyvaujant užsakovo atstovams, gali atlikti papildomus bandinių ėmimus ir pateikti ištirti nepriklausomam institutui. Iš esmės rekomenduojama, kad dar imant bandinius kontroliniam bandymui, būtų imami bandiniai ir galimam papildomam kontroliniam bandymui, jeigu rangovas to pageidauja. Šių bandymų rezultatas įvertinamas įtraukiant kontrolinių bandymų rezultatus taikant toliau pateiktą prielaidos taisyklę su sąlyga, kad bus tiriami mažiausiai 5 bandiniai. Toks rezultatas pakeičia kontrolinį bandymą.
\nPoveikis laikomajai galiai Apskritai laikomąją galią lemia pamatinio grunto sluoksnio tvirtumas, taip pat pagrindo ir pamatinio sluoksnio kerpamasis stipris, o šis priklauso nuo pasiekto sutankinimo lygio (68 pav.).
\nGeoarmatūra padidina sistemos laikomąją galią, nes perima veikiančias tempimo jėgas, taip pat, pasiekus geresnį apkrovos paskirstymą į didesnį silpno grunto plotą, sumažina vertikalius, jį veikiančius įtempius. Abi šios sąlygos galioja tada, kai vyksta ganėtinai didelės deformacijos, sukeliančios geoarmatūros pailgėjimą ir kartu mobilizuojančios tempimo jėgas.
\n68 pav. Poveikis laikomajai galiai Nedidelio kerpamojo stiprio gruntas dažniausiai yra smulkiagrūdis, prisotintas vandens ir jo reakcija į trumpalaikę apkrovą, kuri atsiranda važinėjant mašinomis, naudojant statybinę techniką ar volus, yra nedrenuota. Todėl dažnai pagrindo trumpalaikį kerpamąjį stiprį galima išreikšti nedrenuotu stipriu kerpant .
\nKvadratinės plokštės šoninio ilgio a vertikalus ardantysis įtempis , tiesiogiai veikiantis pagrindą, apskaičiuojamas kaip: ardantysis įtempis: , , kai 0º.
\nArdančioji jėga: laikomoji galia, formos koeficientas.
\nTaigi laikomoji galia (ardančioji jėga) proporcingai priklauso nuo pagrindo kerpamojo stiprio ir gniuždomo ploto .
\nJei gerokai supaprastinus laikoma, kad pamatiniame grunto sluoksnyje vyksta apkrovos pasklidimas , o atskyrimo nuo pagrindo plokštumoje susiformuoja fiktyvi pakaitinė pločio gniuždymo plokštuma, priklausomai nuo sluoksnio storio t, galima apskaičiuoti tokią laikomąją galią: ardantysis įtempis: , ardančioji jėga: , čia: –laikomosios galios koeficientas;
\nPriimama, kad dėl geoarmatūros, padidėja apkrovos pasklidimas dėl tempimo įtempių perėmimo, galiausiai padidėja ardančioji jėga. Apkrovos pasklidimo kampui , kaip apatinė riba, gali būti pasirenkamas pamatinio sluoksnio vidinės trinties kampas , o kaip viršutinė riba – .
\nTaip pat, turi būti užtikrinta ir pamatinio sluoksnio laikomoji galia. Ji negali būti viršyta. Įrodyme taikant klasikinį laikomosios galios apskaičiavimą gaunamos bendrosios vertės, žemesnės nei nustatomos praktikoje (statinės sijos bandymai, krovininių automobilių rato apkrova). Tai galima paaiškinti tuo, kad paprastai įrengiamas stambiagrūdis žvyras ar žvirgždas, o paskui jis sutankinamas. Dėl didelio tankio ir tempimo įtempio poveikio atsiranda labai didelis trinties kampas, kuris sumažėja tik po suirimo, ženkliai išplėsdamas įprastai „nuosaikiu“ laikomą trinties kampą (liekamasis stipris kerpant).
\nStambaus, aštriabriaunio žvyro, įprastas (liekamasis) vidinės trinties kampas 38º ... 42º, dėl tankios jo sudėties iki suirimo momento gali susidaryti > 50º trinties kampas.
\nPavyzdys Jeigu pamatiniam gruntui iš skaldos su pradine verte 40º imamas suirimo vidinės trinties kampas 50º, gniuždomai plokštumai 0,3 m · 0,3 m, kai tūrinisjo svoris 16 kN/m3, o nuosėdis (=susispaudimas) 0,07 m, susidaro matematiškai vertikali ardančioji jėga ~ 150 kN (atitinkamai pagal ardantįjį įtempį po gniuždymo plokštuma ~1700 kN/m2). Ši ardančioji jėga negali būti viršyta. Taigi ribinė jėga priklauso tik nuo pamatinio grunto savybių.
\n69 pav. pateikiama laikomoji galia (ardančioji jėga) su fiktyviu pakaitiniu gniuždymo plokštumos ilgiu , kai:
\n15 MN/m2 (CBR = ~ 0,5 %), 60 MN/m2 (CBR = ~ 2,0 %), 100 MN/m2 (CBR = ~ 3,5 %).
\nHorizontali linija atitinka ribinę pamatinio grunto sluoksnio laikomąją galią 150 kN.
\n69 pav. Ardančioji jėgaVard priklausomai nuo sluoksnio storio t, nedrenuoto stiprio kerpant cu ir apkrovos pasklidimo kampo δ Įrodyta, kad:
\nPastaba: CBR vertės ir nedrenuoto stiprio kerpant koreliacija priklauso nuo grunto ir nėra nurodoma konkrečiai.
\nPerskaičiavimo koeficientas yra šiose ribose: [kN/m2] = (20...30) · CBR [%].
\nŠis teoriškai išvestas teiginys, taikant nesudėtinį modelį, grindžiamas lauko bandymuose gautais rezultatais.
\nPraktinė išvada Ryškus suarmavimo poveikis, įrengus geoarmatūrą, atsiskleidė tik naudojant ant labai minkšto ar minkšto, pagrindo, kai CBR vertė yra mažesnė nei 3 % arba nedrenuotasis stipris kerpant cu mažesnis nei 60...90 kN/m2.
\nJėgos ir deformacijos Kelio žemės sankasa apskritai yra riboto pločio ir jais važiuojama iki mažiausio atstumo nuo krašto. Taigi šoninio sutvirtinimo galimybės naudojant geoarmatūrą yra ribotos (70 pav.).
\n70 pav. Šoninis sutvirtinimas armuojant Priimant, kad geoarmatūra suvaržo gruntą, galimos tikėtinos šios šoninės sutvirtinimo jėgos: ; čia:
\nPavyzdys: = tūrinis pamatinio grunto sluoksnio svoris 16 kNm-3 (šoninis 45º šlaitas) t [m] = užpilo plotis apačioje = sutvirtinimo ilgis 1,35 m = pamatinio grunto sluoksnio vidinės trinties kampas 45º = pagrindo gruntovidinės trinties kampas 25º t = pamatinio sluoksnio storis kintamas [m] 71 paveiksle pateikiama šiam pavyzdžiui taikoma didžiausia galima ištraukimo jėga (nepaisant stabilumo ir trinties koeficientų). Kreivės pateiktos darant prielaidas, kad:
\n71 pav. Galimos ištraukimo jėgos kaip pamatinio grunto sluoksnio storio ir armatūros funkcija Remiantis šiuo požiūriu gaunami veikiau atsargiai vertinami rezultatai, kai, pvz., nepaisoma šoninio apkrovos pasklidimo.
\nNaudojant gerai su stambiu pamatiniu gruntu susikabinančius geotinklus sutvirtinamasis poveikis atsiranda perimant tempimo jėgas horizontalia kryptimi. Tada šoninio sutvirtinimo poveikis yra antraeilis.
\nDeformacijos Minkštame pagrinde įsispaudusios provėžos yra tokios geometrijos kaip pavaizduota 72 pav.
\n72 pav. Provėža pagrindo grunte Provėžos susidarymas ir su tuo susijęs įtempis armatūroje, pirmiausia atsiranda važiuojant pirmuoju,vos 0,2 m storio, sluoksniu.
\n73 pav. Pavaizduota provėžų gylio priklausomybė nuo geosintetikos pailgėjimo (taikant: 0,6 m, 60º).
\n73 pav. Pailgėjimo ε priklausomybė nuo pagrinde susidariusių provėžų gylio s Skaičiavimuose daroma prielaida, kad geoarmatūra yra tvirtai ištempta iš abiejų susidariusios provėžos pusių. Sutvirtinimo jėgų mobilizavimui geoarmatūra ištempiama dar toliau už griovelio, taip, kad faktiniai pailgėjimai veikiau yra mažesni nei teoriškai apskaičiuotieji.
\nĮrodyta, kad:
\nSantykis: F (kN/m) = S (kN/m) · ε (%) / 100 arba S (kN/m) = F (kN/m) / ε (%) · 100;
\nPraktinė išvada Idealus geoarmatūros, pamatinių sluoksnių armavimui, pailgėjimo intervalas turi būti 1...3 %, standumas – mažiausiai 400...600 kN/m arba, esant 2 % pailgėjimui, jėgos perėmimas – mažiausiai 8...12 kN/m.
\nGeoarmatūros poveikis sutankinimui Išvados apie deformacijas. Atskiriamosios geotekstilės poveikis statinės sijos bandymais (d= 300 mm) išmatuotiems deformacijų moduliams (pirminė ir antrinė apkrovos) yra labai menkas, nes deformacijos, reikalingos jėgos mobilizavimui su ryškia vertikalia komponente, yra per mažos.
\nŠtampo bandymas Projekto pav.
\nTiriamasis projektas „Skaičiavimo pagrindai, taikomi armavimui naudojant geosintetines medžiagas“ Vieta:
\nBandomasis kelias sąvartyne Profilis:
\nV 2-1 Laukas:
\nV 2 Data:
\n2002 08 20 Sluoksnis:
\n1 Medžiaga:
\nAntrinio naudojimo Oro sąlygos:
\nSaulėta, sausa Geosintetika: – Pastaba:
\nLaborantai:
\nR. Rene, M. Iten,R. Banjac Įtempis [MN/m2] Nuosėdis [mm] 0,01 0,05 0,10 0,15 0,20 0,25 0,30 0,35 0,00 0,54 3,42 7,30 12,90 20,96 31,20 55,06 Pirminė apkrova 0,20 0,10 54,88 53,48 iškrova 0,01 0,10 0,20 0,30 48,62 50,22 52,72 56,66 Antrinė apkrova 74 pav. Statinės sijos bandymas ant pamatinio sluoksnio, kai t = 0,2 m, ant labai minkšto pagrindo (CBR < 1 %),tik su atskiriamąja neaustine geotekstile, kurios standumas ~ 0,2 kN/m, o pailgėjimas 2 % Štampo bandymas Projekto pav.
\nTiriamasis projektas„Skaičiavimo pagrindai, taikomi armavimui naudojant geosintetines medžiagas“ Vieta:
\nBandomasis kelias sąvartyne Profilis:
\n6-2 Laukas:
\n6 Data:
\n2002 08 21 Sluoksnis:
\n1 Medžiaga:
\nAntrinio naudojimo Oro sąlygos:
\nSaulėta, sausa Geotsintetika:
\nPastaba:
\nLaborantai:
\nR. Rene, M. Iten,R. Banjac Įtempis [MN/m2] Nuosėdis [mm] 0,01 0,05 0,10 0,15 0,20 0,25 0,30 0,35 0,40 0,45 0,50 0,00 0,08 0,82 3,02 5,56 8,38 11,94 15,48 21,94 26,26 37,76 Pirminė apkrova 0,30 0,20 0,10 32,18 30,92 28,30 iškrova 0,01 0,07 0,14 0,21 0,28 0,35 0,40 0,45 23,94 24,82 26,38 27,96 29,54 31,14 32,60 34,58 Antrinė apkrova 75 pav. Statinės sijos bandymas ant pamatinio sluoksnio, kai t= 0,2 m, ant labai minkšto pagrindo (CBR < 1 %), su armuojančiu geotinklu, kurio standumas ~ 500 kN/m Išimtis yra matavimai ant labai plonų pamatinių sluoksnių (~ 0,2 m), kai gniuždymo įtempiai po statine sija aiškiai pasiekia ir pagrindą, ir didesnių sijos nuosėdžių (30...50 mm) atveju pradeda veikti laikomojoje galioje apibūdintas geresnis apkrovos pasklidimas. Tada statinės sijos bandymas virsta laikomosios galios bandymu, kaip tai rodo pavyzdžiai, pateikti 74 pav. (be geoarmatūros) ir 75 pav. (su geoarmatūra).
\nKai nėra geoarmatūros, esant gniuždymo įtempiui 350 kN/m2, pasiekiamas suirimas (atitinka 25 kN gniuždymo jėgą 0,07 m2 gniuždymo plotui), o su geoarmatūra pasiekiamas ženkliai per 500 kN/m2 gniuždymo įtempis, tai atitinka > 35 kN ardančiąją jėgą. Šie rodikliai gana gerai sutampa su teoriškai paskaičiuotomis ir bendrojoje dalyje pateikiamomis vertėmis.
\nApskritai geoarmatūra turi teigiamą poveikį sutankinimui ir pirmiausia prisideda prie homogeniškumo, taip pat šiek tiek pagerina sutankinimo rodiklius. Tačiau ryškus siekiamų sutankinimo rodiklių atitinkamam sluoksnio storiui pagerinimas nėra galimas arba nebuvo nustatytas atliekant įvairius bandymus.
\nPraktinis pavyzdys. Kelio žemės sankasos statyba ant labai minkšto pagrindo Jeigu ant labai minkšto pagrindo (pvz., CBR ~ 1 %) reikia įrengti tvirtą sankasą, kuri tenkintų reikalavimus, taikomai viršutinei kelio konstrukcijai, kai ME1 = 15 MN/m2 arba EV1 = 11,5 MN/m2 ME2 = 60 MN/m2 arba EV2 = 45 MN/m2, Neįrengiant geoarmatūros, gali būti reikalingas grunto pakeitimas naudojant žvyrą ~ 0,80 m ir žvirgždą (skaldytą) ~ 0,65 m. Įrengiant armatūrą, sluoksnio storis gali būti sumažintas iki ~ 0,60 m ar 0,45 m, o palankiomis sąlygomis galimai iki 0,50 m ar 0,30 m (atliekant pirminius bandymus).
\n76-81 pav. Pateiktos nomogramos yra rekomendacinio pobūdžio ir galioja bendrai visai geoarmatūrai. Kiekvienas gamintojas gali pateikti bandymais patvirtintas nomogramas. Bandymai turi būti atlikti naudojant nurodyto gamintojo geotinklus ar austinę geotekstilę.
\n76 pav. Pakeičiamas gruntasant minkšto pagrindo taikant sąlygas, kai ME2= 60 MN/m2 arba EV2= 45 MN/m2, be armatūros 77 pav.Pakeičiamas gruntas ant minkšto pagrindo taikant sąlygas, kai ME2= 60 MN/m2 arba EV2= 45 MN/m2, su armatūra (standumas ~ 400 kN/m arba tempimo stipris 8 kN/m, esant 2 % pailgėjimui) Reikalingų sluoksnių storių,naudojant armatūrą ir nenaudojant jos, įvertinimą galima atlikti pagal 76 pav. ir 77 pav.
\nArmatūros poveikis laikomajai galiai Pirmiausia kalbama apie nesankabaus pamatinio grunto sluoksnio be dangos, kaip laikino statybos kelio su vėlesniu išmontavimu arba integravimu į būsimas kelio konstrukcijas, armatūros poveikį laikomajai galiai.
\nApskritai, nesankabaus pagrindo sluoksnio be dangos laikomoji geba, įvertinama pagal provėžų susidarymą (gylį) sunkiojo transporto apkrovos funkcijoje (norminių ašių skaičius N su 80 kN).
\nReikalingo sluoksnio su armatūra ir be jos, storio įvertinimui apvaliam užpilo gruntui galima taikyti 78 pav. ir 79 pav., o skaldytam žvirgždui – 80 pav. ir 81 pav. Šios nomogramos taikomos provėžų gyliui 75...100 mm.
\n78 pav. Nesankabaus pamatinio grunto sluoksnio parametrų nustatymas, taikomas apvaliam žvyrui,grunto dalelių dydis ~ 0...64 mm, be armatūros 79 pav. Nesankabaus pamatinio grunto sluoksnio parametrų nustatymas, taikomas apvaliam žvyrui, grunto dalelių dydis ~ 0...64 mm, su armatūra (standumas ~ 400 kN/m arba tempimo stipris 8 kN/m, esant 2 % pailgėjimui) 80 pav. Nesankabaus pamatinio grunto sluoksnio parametrų nustatymas, taikomas skaldytam žvirgždui, grunto dalelių dydis ~ 0...64 mm, be armatūros 81 pav. Nesankabaus pamatinio grunto sluoksnio parametrų nustatymas, taikomas skaldytam žvirgždui, grunto dalelių dydis ~ 0...64 mm, su armatūra (standumas ~ 400 kN/m arba tempimo stipris 8 kN/m, esant 2 % pailgėjimui) Šios nomogramos turi būti taikomos atsargiai kai yra naudojamas vienas armatūros sluoksnis. Jeigu, remiantis vietoje atliktais bandymais arba patirtimi, panašiomis ribinėmis sąlygomis galima pasiekti patvirtinamą geresnį poveikį, yra leistini nuokrypiai ir tolesnis sluoksnio storio sumažinimas.
\nBet kokiu atveju reikia išlaikyti mažiausią sluoksnio storį, apvaliam gruntui 0,3 m, o žvirgždui 0,25 m, net jeigu parametrų nustatymo nomogramose teoriškai būtų leidžiami plonesni sluoksniai.
\nŠios nomogramos sudarytos N važiavimų skaičiui standartinei ašies apkrovai 80 kN. Kitoms apkrovoms lemiamas skaičius gali būti apskaičiuojamas šia formule: .
\nPavyzdys: kiek apkrovos ciklų su 80 kN apkrova į ašį atitinka 1000 apkrovos ciklų su 120 kN apkrova į ašį? .
\nApkrovos ciklų su 80 kN apkrova į ašį.
\nKeliais leistinų važiuoti krovininių automobilių įvertinimas:
\n280 kN (28 t), 3/4 apkrovos į ašį atitinka maždaug 3 apkrovos ciklus su 80 kN apkrova į ašį;
\n400 kN (40 t), apkrovą į ašį atitinka maždaug 4 apkrovos ciklus su120 kN apkrova į ašį; (apie 20 apkrovos ciklų su 80 kN apkrova į ašį).
\nGeoarmatūrai taikomi reikalavimai Bendrieji reikalavimai taikomi geoarmatūrai aprašyti TRA GEOSINT ŽD.
\nPagrindinis reikalavimas, taikomas pamatinių sluoksnių armavimui Nesudėtinei, vieno sluoksnio geoarmatūrai, įrengtai pamatinio sluoksnio nesankabaus žvyro ar skaldyto žvirgždo apatinėje pusėje, taikomi toliau nurodyti reikalavimai, čia formuluojami kaip vadinamosios bendrosios skaičiuotinės vertės.
\nMinimalaus standumo skaičiuotinė vertė pailgėjimo srityje 1...3 %: naudojant ant grunto, kai CBR = 0,5...3 % 400 kN/m.
\nGruntuose su CBR > 3 % parastai geoarmatūra nėra reikalinga arba tokio poveikio nepaisoma.
\nKadangi standumas gali būti apibūdinamas įvairiai ir atskiriems gaminiams nėra tiesinis, praktikoje pakanka taikyti reikalavimą, kad esant 2 % pailgėjimui siekiama šios skaičiuotinės tempimo stiprio vertės: naudojant ant grunto, kai CBR = 0,5...3 % 8 kN/m.
\nTai pasiekiama naudojant gaminį turintį šį stiprį tempiant abiem kryptimis (išilgai ir skersai). Anizotropinių, viena ašimi nukreiptų gaminių su skirtingu stipriu tempiant išilgine ir skersine kryptimis atveju šis reikalavimas atitinkamai galioja silpnesnei krypčiai.
\nPapildomi reikalavimai Skaičiuotinė ilgalaikio stiprio tempiant vertė :
\nSkaičiuotinė ilgalaikio stiprio tempiant vertė turi būti didesnė nei pirmiau nurodyta skaičiuotinė trumpalaikio tempimo stiprio vertė esant 2 % pailgėjimui .
\nIlgalaikio tempimo stipris apskaičiuojamas šia formule: ; čia:
\nMinimalus reikalavimas, taikomas trumpalaikiam geoarmatūros tempimo stipriui :
\n20 kN/m.
\nSpecifiniai taikymo reikalavimai Įvairios gaminių grupės dėl savo sandaros, struktūros ir naudotos žaliavos yra skirtingų savybių, kurias veikia grunto ir geosintetikos sąveika ir pažeidimai įrengiant.
\nNėra pakankamai sukaupta įrodymų dėl sukabinimo poveikio geotinklų su didelėmis akutėmis atveju, kai migruoja stambios pamatinio sluoksnio dalelės, arba mazgų standumo poveikis ištemptų ir virintinių geotinklų atveju.
\nOptimalus grunto dalelių susikabinimas su geotinklu yra įmanomas, kai yra laikomasi šio santykio tarp efektyvaus geotinklo akučių dydžio ir pamatinio grunto stambių dalelių (): ir ,
\nKai akučių dydis yra mažesnis nei 2,0 mm, būdingasis akučių dydis O nustatomas sijojimo bandymu pagal LST EN ISO 12956 standartą.
\nPažeidimai įrengiant Taip pat reikia atsižvelgti į geoarmatūros saugos koeficientą dėl gaminio pažeidimo įrengiant, naudojant tam tikrą užpildą.
\nNaudojant saugos koeficientą galima nustatyti skaičiuotinį trumpalaikį stiprį tempiant esant 2 % pailgėjimui. , kN/m arba , kN/m, kai:
\nPavyzdys: reikalavimai, taikomi armavimui skirtam geotinklui:
\nBet kokiu atveju turi būti išlaikytas 20 kN/m minimalus trumpalaikis stipris tempiant.
\nSvarbi pastaba naudotojui:
\nSkaičiavimo pavyzdys. Kelio žemės sankasos armavimas Ant labai minkšto, smulkiagrūdžio pagrindo įrengiama kelio žemės sankasa sunkiajam transportui (82 pav.). Užpilui naudojama mišrios frakcijos skalda, kurios didžiausios grunto dalelės diametras Ø = 64 mm.
\n82 pav. Kelio sankasa ant minkšto smulkiagrūdžio pagrindo Įvesties parametrai Pagrindas labai minkštas durpingas molis (priemolis, dulkis).
\nGrunto dalelių pasiskirstymą pagal dydį žr. 83 pav.
\nCBR vertė (nustatoma geotechniniais tyrinėjimais) 1 %. vertė (kirpimo testas) 30 kN/m2 m/s 0,11 mm Užpilas žvyras, skaldytas Ø ≤ 64 mm 30 mm Eismo apkrova 400 krovininių automobilių su 400 kN ≈120 MN apkrova ≈ 9500 m3 palaido žvyro atitinka:
\n84 pav. Įvertinimas. Nesankabus pamatinio grunto sluoksnis skaldytas žvirgždas, grunto dalelių dydis ~ 0...64 mm, su armatūra (standumas ~ 400 kN/m arba tempimo stipris 8 kN/m, esant 2 % pailgėjimui) Atvejui be armatūros, kai CBR = 1%, o N = 8000, įrengiamas t= 0,70 m storio sluoksnis (85 pav.).
\n85 pav. Įvertinimas. Nesankabus pamatinio grunto sluoksnis skaldytas žvirgždas, grunto dalelių dydis ~ 0...64 mm, be armatūros Svarbu: Bet kokiu atveju net ant labai gero pagrindo reikia išlaikyti minimalų 0,25 m užpilo sluoksnio storį.
\nArmuojančio geotinklo stiprio tempiant nustatymas Pagrindinis mechaninis reikalavimas Minimalaus tempimo stiprio esant 2 % pailgėjimui skaičiuotinė vertė: naudojant ant grunto su CBR = 0,5...3 % 8 kN/m.
\nMinimalus tempimo stipris esant 2 % pailgėjimui: .
\nSaugos koeficientas priklauso nuo gaminio, todėl bendras visiems nenurodomas.
\nPapildomi mechaniniai reikalavimai Ilgalaikio stiprio tempiant vertė:
\n8 kN/m, tada: ilgalaikis stipris tempiant , kai 1,15: kN/m, 9,2 kN/m.
\nTrumpalaikis stipris tempiant: 20,0 kN/m.
\nAkučių dydis optimaliam sukabinimui Sąlyga: 0,5 · akučių dydis ir 3 · akučių dydis (< akučių dydis < 2 · ) kai 30 mm: 10 mm < akučių dydis < 60 mm.
\nHidrauliniai reikalavimai Nėra (atviras tinklas).
\nTokie reikalavimai taikomi tik tada, kai yra reikalinga papildoma atskyrimo ar filtravimo funkcija.
\nRezultatai Minimalūs reikalavimai dvikryptei geoarmatūrai, taikomi skaičiavimo pavyzdžiui.
\nPagrindiniai duomenys:
\nFunkcija armavimas Pagrindinė apkrova abiejų ašių arba izotropinė (abiem kryptimis vienoda) Maks. vidutinė grunto temperatūra 20º C Pagrindas labai minkštas durpingas molis, (priemolis, dulkis).
\nUžpilas žvyras, skaldytas, dmaks.= 64 mm pH sritis gruntas/ vanduo 4 ... 9 Mechaninės savybės:
\nMinimalus užtikrintas ilgalaikis stipris tempiant išilgai/skersai 9,2 kN/m Minimalus stipris tempiant išilgai/skersai 20,0 kN/m Minimalaus stiprio tempiant išilgai/skersai Skaičiuotinė vertė, esant 2 % pailgėjimui 8,0 kN/m Saugos koeficientas (įrengiant) atsižvelgiama į tiekėjo nurodytą savo gaminiui Minimalus stipris tempiant išilgai/skersai esant 2 % pailgėjimui 8,0 kN/m Hidraulinės savybės arba efektyvus kiaurymės dydis optimaliam sukabinimui:
\nMinimali efektyvios akutės dydžio vertė 10 mm Maksimali efektyvaus akutės dydžio vertė 60 mm Reikalavimai atsparumui:
\nAtmosferos poveikio atsparumas TRA GEOSINT ŽD VI skyrius XV skirsnis Cheminio senėjimo ir mikrobiologinis atsparumas TRA GEOSINT ŽD VI skyrius XIV skirsnis 2 SKAIČIAVIMO PAVYZDYS Atsparumo nuslydimui skaičiavimas Geosintetinių užtvarų šlaituose matematiniai skaičiavimai atliekami pagal GDA E2-7 (žr. 3 priedo [3]). Jeigu nepasiekiamas reikiamas saugos koeficientas, o šlaito nuolydis negali būti sulėkštintas iki reikiamo dydžio, gali būti įrengiamas armatūros sluoksnis, iš anksto įvertinant jo stiprį tempiant. Tada stabilumo įrodymas yra ribinė pusiausvyra, nepalankiausioje slydimo plokštumoje (86 pav.). .
\nNepalankiausia slydimo plokštuma nustatoma lyginamaisiais tyrimais. Ši plokštuma gali susiformuoti po geosintetine užtvara arba molio geosintetinės užtvaros sluoksnyje, pirmiausia, jei molio geosintetinė užtvara yra prisotinta vandens, o nedrenuotasis grunto stipris kerpant yra mažas. Nepalankiausia slydimo plokštuma gali būti geotekstilės apsauginio sluoksnio ir geomembranos kontakto plokštumoje, jeigu tarp abiejų sluoksnių veikia tik nedidelės trinties jėgos. Ši plokštuma taip pat gali būti armatūros sluoksnio ir grunto sluoksnio, esančio virš jo arba po juo, kontakto plokštumoje.
\nKai į lygtį įstačius ,armatūros sluoksnis nukerpamas, atliekamas ribinio būvio skaičiavimas, t. y. poveikių skaičiuotinės vertės gaunamos iš charakteringųjų verčių ir jų sandaugos su saugos koeficientais, pateiktais DIN V 1054-100 standarto 2 lentelėje. Atsparumai gaunami iš charakteringųjų kirpimo parametrų verčių, vėliau įvertinami daliniais saugos koeficientais pagal metodinių nurodymų VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui (pvz., Projektuojant pagal dalinę saugos koncepciją 1 apkrovos atvejui 1,40).
\nDalinai apsemiamų šlaitų, skaičiuotinei grunto sluoksnių virš geosintetinės užtvaros svorio jėgos vertei, vertinama vertikali jėga; slydimo plokštumoms po geosintetine užtvara vertinamas vandens svoris virš geosintetinės užtvaros. Dėl 86 pav. pavaizduotos depresijos kreivės slydimo paviršiui virš geosintetinės užtvaros taikoma: ; kai ir .
\nPalankiems nuolatiniams poveikiams su saugos koeficientu 1,0 ir ir .
\n86 pav. Armuoto drenuojamojo sluoksnio šlaite pjūvis d– drenuojamojo sluoksnio virš tiriamojo slydimo paviršiaus storis;
\nNepalankiems nuolatiniams poveikiams su daliniu saugos koeficientu pagal DIN V 1054-100 standarto 2 lentelę.
\nCharakteringosioms kirpimo parametrų arba ir arba vertėms atitinkamai pagal tiriamos slydimo plokštumos padėtį, alternatyviai taikomi šie parametrai:
\nTada skaičiuotinė atsparumo slydimui vertė: .
\nPasyvus grunto slėgis šlaito papėdėje ilgų šlaitų ir nedidelių sluoksnių storių atveju yra mažai reikšmingas. Taikant jį skaičiavimuose, galioja įprastos taisyklės pagal DIN V 4085-100 standartą.
\n1B ribiniam būviui skaičiuotinė pasyvaus grunto slėgio vertė nustatoma iš charakteringųjų kirpimo parametrų ir sienos trinties parametrų verčių vėliau pagal DIN V 1054-100 standarto 3 lentelę atliekant sumažinimą taikant saugos koeficientą .
\nBe to, tikrinama, ar kiti atramos jėgos šlaito papėdėje ar prie bermos suirimo paviršiai yra pavojingi pvz., slydimo prizmės kirpimas apatiniame šlaito krašte.
\nPrie poveikių priskiriama skaičiuotinė, virš pavojingiausios slydimo plokštumos esančių sluoksnių šlaitui lygiagrečios komponentės svorio jėgos vertė, skaičiuotinė šlaitui lygiagrečios komponentės galimos išorinės vertikalios apkrovos vertė ir skaičiuotinė filtracinio srauto jėgos vertė.
\nTada skaičiuotinė poveikių vertė: ; čia:
\nKintamieji, nepalankūs poveikiai su dalinės saugos koeficientu γQsub vertinami pagal DIN V 1054-100 standarto 2 lentelę;
\n86 pav. pavaizduotai depresijos kreivei taikoma: ; čia:
\nJeigu pagal GDA E 2-20 (žr. 3 priedo [4])nėra atlikta tikslesnių hidrologinių tyrimų, taikoma: ; čia:
\nPastaba:kiekvienos tiriamos vietovės rT,nvertėpateikiama specialiose gyvenvietės vandens ūkio lentelėse. Neatliekant tikslesnio tyrimo dėl lemiamo lietaus vandens kiekio, rekomenduojama taikyti kasmetinį pasikartojantį 15 min trukmės lietų r15(l).
\nAtsparumas armatūros suirimui Skaičiuotinei armatūros sluoksnių stiprio tempiant vertei reikalingi šie tipiniai apkrovos variantai:
\nSkaičiuotinis geotinklo stipris tempiant pagal VII skyriaus I skirsnį, Reikalavimai stiprinimui, mažinamas atsižvelgiant į cheminius ir biologinius koeficientus, taip pat laikinąją ar nuolatinę armatūros funkciją. Nuolatinės funkcijos lankstiems armatūros elementams esantiems geosintetinių užtvarų sistemose, atsižvelgiant į aplinkybes, taikomas didesnis nei nurodyta DIN V 1054-100 standarte dalinės saugos koeficientas.
\nInkaravimas
\nArmatūros atsparumui ištraukimui iš inkaravimo tranšėjos nustatyti atliekami šie skaičiavimai (87 pav.):
\n87 pav. Atsparumo armatūros ištraukimui skaičiavimas ; kai ; ; ; čia:
\nPastaba: galimo pasyvaus grunto slėgio nuo šlaito viršūnės dėl saugumo priežasčių nepaisoma. Santykinai lygių inkaravimo tranšėjų atveju pagal aplinkybes turi būti tiriamas grunto iškėlimas iš inkaravimo griovio.
\n88 pav. Šlaito viršūnės nukirpimo skaičiavimas
\nAtsparumas šlaito viršūnės reljefo suirimui skaičiuojamas pagal DIN V 4084-100 standartą.
\nŠlyties jėgų perėmimas geosintetinės užtvaros papėdėje Tiesaus slydimo paviršiaus, esančio geosintetinės užtvaros kontakto su šlaitu plokštumoje, atveju reikalingas atsparumo slydimui įrodymas. Pagal GDA E2-21 (žr. 3 priedo [5]) reikia įrodyti, jog dėl grunto slėgio jėgų kontaktinėje plokštumoje atsirandančių ir į išorę nukreiptų šlyties įtempių perėmimas yra stabilus. Atsparumui pažeidimams dėl šlyties jėgų apskaičiuoti taikoma: ; (14) Įrodymas atliekamas pagal DIN V 1054-100 1 C (RB 1C) ribinį būvį.
\nJeigu ši ribinė sąlyga nėra įvykdyta, naudojamas armatūros sluoksnis. Tada skaičiavimas turi būti atliekamas pagal EBGEO 6.1 dalį (žr. 3 priedo [2]) ir DIN V 1054-100 standartą taikant 1 B (RB 1B) ribinį būvį: ; čia:
\nPastaba: poveikiai Td yra šlyties jėgos, jos skaičiuojamos pagal GDA E 2-21 (žr. 3 priedo [5]).
\nSkaičiuotinė pado atsparumo trinčiai vertė gaunama: .
\nArmatūros suirimo stabilumo skaičiavimas atliekamas pagal VII skyriaus I skirsnį „Reikalavimai stiprinimui“ atsižvelgiant į ribines sąlygas.
\nProjektavimo ir statybos nurodymai Pylimas Jeigu būtinas gana stačios formos pylimas, tada stabilumui užtikrinti galima įrengti armatūrą pylimo šlaite. Tuomet armatūros parametrai nustatomi atliekant stabilumo skaičiavimus, pagal VII skyriaus I skirsnį.
\nAtskiri statiniai Atskiruose statiniuose, pvz., šachtose, armatūros funkcija yra išlyginti tokio statinio nuosėdžius, kad būtų galima be pažeidimų perimti atsirandančias deformacijas. Skaičiavimas taikomas kaip ir armuotiems pagrindams.
\nArmatūros pasirinkimas Geotinklo akutės dydis turi būti priderintas prie grunto dalelių dydžio. Dėl statybinių techninių priežasčių reikia planuoti tik vieno sluoksnio armatūrą.
\nDėl dažniausiai pasitaikančios vienos ašies apkrovos reikia naudoti vieaašį geotinklą (išilginė kryptis atitinka pagrindinės apkrovos kryptį). Geotinklai išvyniojami pagal klojimo planą, šonuose įrengimui paliekant mažiausiai 30 cm užlaidą. Reikia vengti persidengimų išilgine kryptimi.
\nArmatūros paklojimas inkaravimo tranšėjoje Paprastai armatūros paklojimas inkaravimo tranšėjoje vykdomas kaip tai pavaizduota 89 pav. Armatūra ir geosintetinė užtvara kartu su apsauginiu sluoksniu tęsiama iki inkaravimo tranšėjos dugno.
\n89 pav. Armatūros paklojimas inkaravimo tranšėjoje Skaičiavimo pavyzdys. Atsparumas nuslydimui Armuotas šlaitas virš geosintetinės užtvaros Šlaitui įrengti virš geosintetinės užtvaros, būtina naudoti armatūrą. Skaičiavimai atliekami pagal anksčiau aprašytą Atsparumas armatūros suirimui dalį b) variantą, t. y. 1 apkrovos variantą, kai taikoma eksploatacinė būsena be laikinosios apkrovos. a) variantui eksploatacinė būsena skaičiuojama atitinkamai pagal 2 apkrovos variantą remiantis DIN V 1054-100 standartu (žr. tekstus ir vertes, pateiktus skliaustuose ir kursyvu).
\nGeometrija, grunto mechaniniai rodikliai ir geosintetinių medžiagų savybės
\nŠlaito ilgis l = 30 m Šlaito nuolydis 1:3 β1 = 18,4º Šlaito dangos sluoksnio storis d = 0,50 m Inkaravimo tranšėjos gylis h = 1,00 m Pasirinktas inkaravimo tranšėjos plotis 1,90 m Pasirinktas šlaito viršūnės plotis 1,00 m Šlaito nuolydis 1:1 inkaravimo tranšėjai 45º
\nŽvyro skalda Trinties kampas: 35º (16/32) Savasis svoris: 18/140 kN/m3 Sankabumas: 0 kN/m2 Laidumas: k= 10-2 m/s Nuotėkio vertė: 0 Inkaravimo tranšėjos užpilo gruntas:
\nSmėlis Trinties kampas: 27,5 º Savasis svoris: 20/10 kN/m3 Sankabumas: 0 kN/m2
\nRūšys: polimerinės bei molio geosintetinės užtvaros, neaustinė geotekstilė kaip apsauginis sluoksnis, geotinklas kaip armatūra.
\nSukibimo savybės:
\nGeosintetinės užtvara / apsauginis sluoksnis pagal trinties bandymus: trinties kampas: 16,2º kibumas: 0 kN/m2
\nSkaičiuotinis lietaus kiekis 119 l / (s ·ha) (0,12 ·10-4 m/s) Buldozerio darbinis svoris 116 kN, ant 2 vikšrų Tipinis vikšro plotis 1,40 m kiekvienam vikšrui Dinaminio smūgio koeficientas (pagal DIN 1072 standartą) Atsparumo nuslydimui skaičiavimas Atsparumas nuslydimui yra skaičiuojamas pagal toliau pateikiamas sąlygas (žr. 90 pav.):
\n90 pav. Atsparumas slydimui .
\nKadangi skaičiuotinio geotinklo stiprio naudojimui skaičiavimuose yra reikalingas pjūvis per jį patį, šis skaičiavimas priskiriamas prie vidinio armuotojo gruntinio kūno stabilumo. Todėl pagal EBGEO 6.1 skirsnį (žr. 3 priedo [2]) šis skaičiavimas atliekamas 1B ribiniam būviui.
\nPastaba:γGsub=1,35vietoj (γGinf, nes poveikio dalis yra nepalanki, o apkrovos pokrypis turi išlikti vienodas! ; .
\nDrenuojamo sluoksniostorio nustatymas pagal: ;
\n30 · cos 18,4º = 28,5 m;
\n0,12 · 10-4 · 28,5 · (1,0–0) / (10-2 · sin 18,4º);
\n0,11 m.
\nSkaičiuotinės nuosavo svorio vertės nustatymas: (18 · 1,35 · (0,5 – ½ · 0,11) + 10 · 1,35 · ½ · 0,11) · 30;
\n346,7 kN/m. (Vertikalios apkrovos Pd stabdomosios dalies, susidarančios nuo statybinių ar darbinių mašinų, skaičiuotinės vertės nustatomos pagal d dalį): a variantas: statybos stadija: kai γQsub = 1,30, 1B ribiniam būviui ir 2 apkrovos variantui: .
\nPastaba:ω = 1,4 – 0,1 · 0,5 = 1,35, nes poveikio dalis yra nepalanki, o apkrovos pokrypis turi išlikti vienodas! (116/(2 · 1,4)) · 1,35 · 1,3 = 72,6 kN/m.
\nPastaba: dėl paprastumo skaičiavime neįvertinamos šlaitui lygiagrečios statybinių ir darbinių mašinų stabdymo jėgos.
\nAtsparumo nuslydimui nustatymas: ; kai γSt = 1,5 1B ribiniam būviui, 1 apkrovos variantui, taip pat kai 0, tada:
\n1/1,5 · (346,7 cos 18,4º · tan 16,2º + 0);
\n95,5 kN/m. (a variantas: statybos stadija, kai γSt = 1,35 1B ribiniam būviui, 2 apkrovos variantui, taip pat kai 72,6 kN/m, tada:
\n1/1,35 · ((346,7 + 72,6) cos 18,4º · tan 16,2º + 0);
\n113,2 kN/m).
\nLemiamą reikšmę turi pasyvaus grunto slėgio viršijimas šlaito papėdėje. Šiuo atveju taikoma stačiakampė grunto prizmė, kai α = 0º, β = 0º, o (žr. taip pat 91 pav.), nes pažeidimai palei horizontalią liniją yra mažai tikėtini. Imama saugioje pusėje esanti vandens stumiamoji jėga drenuojamajame sluoksnyje, šlaito papėdėje.
\n91 pav. Grunto pasipriešinimo viršijimas šlaito papėdėje Kai trinties kampas yra iki 35º, galima taikyti lygius slydimo paviršius, taigi 7,29. ;
\n10,0 · 7,29 · 0,52 = 9,11 kN/m;
\n4,55 kN/m.
\nPastaba: dėl tinkamumo ribinio būvio taikoma tik 50 % grunto pasipriešinimo!
\n4,55/1,14 = 3,25 kN/m. (a variantas: statybos stadija, kai γEp = 1,30 1 B ribiniam būviui, 2 apkrovos variantui, tada:
\n4,55/1,3 = 3,50 kN/m).
\nTada grunto pasipriešinimo komponentė lygiagrečiai šlaito linijai: ;
\n3,25/cos (-18,4) = 3,42 kN/m. (a variantas: statybos stadija, kai γEp = 1,30 1 B ribiniam būviui, 2 apkrovos variantui, tada:
\nEph,d = 3,50/cos (-18,4) = 3,70 kN/m).
\nSvorio jėgos nuo šlaito nuosavo svorio nustatymas pagal (2) lygtį:
\n346,7 kN/m (žr. taip pat a dalį). (a variantas: statybos stadija, kai γGsup = 1,20 1 B ribiniam būviui, 2 apkrovos variantui, tada: (18 · 1,20 · (0,5 – ½ · 0,11) + 10 ·1,20 · ½ · 0,11) · 30;
\n308,2 kN/m.
\nVertikalios apkrovos nuo statybos ir darbo mašinų skaičiuotinės vertės nustatymas: a variantas: statybos stadija, kai γQsup = 1,30 1 B ribiniam būviui, 2 apkrovos variantui, tada: .
\nPastaba: ω= 1,4 – 0,1 · 0,5 = 1,35, čia poveikis nepalankus.
\nPd= (116/(2· 1,4)) ·1,35 · 1,3 = 72,7 kN/m.
\nPoveikių iš šlaitui lygiagrečių stabdymo jėgų nustatymas:
\n0,1 · 72,7 · cos 18,4º / 1,35 = 5,1 kN/m).
\nSkaičiuotinės vandens srauto jėgos vertės nustatymas: ; ½ · 10 · 1,35 · 0,11 · 30 · sin 18,4º = 7,0 kN/m. (a variantas: statybos stadija, kai γF = 1,20 1 B ribiniam būviui, 2 apkrovos variantui, tada:
\nSd =½ · 10 · 1,20 · 0,11 · 30 · sin 18,4º = 6,25 kN/m).
\nTaip skaičiuotinė poveikių vertė pagal 5 lygtį yra:
\n346,7 · sin 18,4º + 7,0 = 116,4 kN/m. a variantas: statybos stadija tada: (308,2 + 72,7) · sin 18,4º + 6,25 + 5,1 = 131,6 kN/m.
\nReikalingas skaičiuotinis armuojančio geotinklo stipris tempiant pagal 1 lygtį:
\n116,4 – 95,5 – 3,42;
\n17,5 kN/m. a variantas: statybos stadija tada:
\n131,6 – 113,2 – 3,7;
\n14,7 kN/m.
\nAtsparumas armatūros suirimui Pagal anksčiau pateiktus skaičiavimus, bazinei geosintetinei užtvarai lemiamą reikšmę turi eksploatacinė būsena be laikinosios apkrovos (b variantas: pagal Atsparumo suirimui dalį), kai maksimalus 17,5 kN/m, o būdingasis trumpalaikis stipris tempiant nustatomas pagal EBGEO 6.1.3 dalį (žr. 3 priedo [2]) su joje nurodytais koeficientais ir armatūrai taikomu dalinės saugos koeficientu 1,4.
\nPasirenkamas geotinklas iš poliesterio su būdinguoju trumpalaikiu stipriu tempiant 80 kN/m.
\nTaikant saugos koeficientus: 1,4, 2,0, 1,0:
\n80 / (1,4 · 2,0 · 1,0 · 1,0 · 1,40) = 20,4 kN/m;
\n20,4 kN/m>17,5 kN/m.
\nInkaravimo tranšėjos skaičiavimas Pagal Inkaravimas a dalį, taikant RB 1B, reikia atlikti armatūros atsparumo ištraukimui iš inkaravimo tranšėjos įrodymą, nes geotinklas yra kerpamas: .
\nLemiamas skaičiavimui yra b variantas: eksploatacinė būsena ir kartu 1 apkrovos variantu. Geosintetinė užtvara ir apsauginis sluoksnis inkaravimo tranšėjos dugne tęsiami iki 1,0 m ( žr. 92 pav.), armatūros sluoksnis įrengiamas per visą inkaravimo dugną. Inkaravimo tranšėja privalo būti nusausinama įrengus funkcionalų drenažą taip, kad skaičiavimuose nereikia taikyti vandens patvankos dydžio.
\nPagal 92 pav.: .
\nPastaba:tik viršuje, kai γGinf = 1,0, poveikis yra palankus! Trinties sąveikai geotekstilė / geotinklas (Geosintetinė užtvara / apsauginis sluoksnis) fgg,k = 0,2 taikoma EBGEO 5.2.3.5 dalis! (žr. 3 priedo [2]). (1/1,5) · (18 · 1,0 · 0,5 + 20 ·1,0 · 1,0) · 0,2·1,0 = 3,87 kN/m; .
\n92 pav.Armatūros atsparumo ištraukimui iš inkaravimo tranšėjos skaičiavimas Pastaba:tik apačioje, kai γGinf= 1,0, poveikis yra palankus! (1/1,5) · (18 ·1,0 · 0,5 + 20 ·1,0 · 1,0) · tan 16,2º + 0) · 1,0;
\n5,62 kN/m;
\n3,87 + 5,62 = 9,49 kN/m .
\nPastaba: viršuje ir apačioje; fsg,k = λ · tanφ'k; λ = 0,5; 27,5º, trinties sąveika tarpgeotekstilės ir grunto pagal EBGEO 5.2.3.5 dalį!(skliaustuose pateiktos vertės taikomos, kai λ = 0,8!) 2 · (1/1,5) · (18 · 1,0 · 0,5 + 20 ·1,0 · 1,0) · 0,5 · tan 27,5º · ;
\n13,54 · L''A,1; (kai λ = 0,8 (vietoj 0,5), tada 21,66 · L''A,1).
\n1,0 / sin 45º = 1,41 m; ;
\n18 · 1,0 · 0,5 + ½ · 20 · 1,0 · 1,0) · 1,41 · cos 45º = 19 kN/m;
\n19 · cos 45º = 13,43 kN/m; (1/1,5) · 13,43 · 0,5 · tan 27,5º;
\n2,33 kN/m; (kai λ = 0,8 (vietoj 0,5), 3,73 kN/m). ;
\n1/1,5 · (13,43 · tan 16,2º + 1,41 · 0) = 2,60 kN/m;
\n4,93 kN/m; (kai λ = 0,8 (vietoj 0,5), 6,33 kN/m). ; (1/1,5) · (0 + 18 · 1,0 · 0,5 · tan 16,2º) · 1,0;
\n1,74 kN/m; ;
\n9,49 + 13,54 · + 4,93 + 1,74 = 16,16 + 13,54 · L''A1; (kai λ = 0,8 (vietoj 0,5), 9,49 + 21,66 · + 6,33 + 1,74 = 17,56 + 21,66 · L''A1).
\nPastaba: 1 apkrovos variantui ir 1 RB taikoma γEg = 1,35.
\n0,27 · 18 · 1,35 · 0,5 = 3,29 kN/m2; ;
\n0,37 · 18 · 1,35 · 0,5 = 4,50 kN/m2; ;
\n0,37 · (18 · 1,35 · 0,5 + 20 · 1,35 · 1,0 = 14,50 kN/m2; ; ½ · 0,5 · 3,29 + ½ · (4,5 + 14,5) · 1,0 = 10,32 kN/m.
\nPasirinkus šlaito viršūnės ilgį 1,0 m, kai maksimalus 17,5 kN/m, perstačius 7 lygtį, nustatomas reikiamas inkaravimo ilgis :
\n16,16 + 13,54 · L''A,1 – 17,5 – 10,32 ≥ 0;
\n13,54 · L''A,1 ≥ 11,66; reik. L''A,1 ≥ 11,66/13,54 = 0,86 m; pasirenkamas LA,1 =0, 90 m. (kai λ = 0,8, galėtų būti nustatomas toks reikiamas inkaravimo ilgis ):
\n17,56 + 21,66 – 17,5 – 10,32 ≥ 0;
\n21,66 · ≥ 10,26; reik. ≥ 10,26/21,66 = 0,47 m; pasirenkamas 0,50 m.
\nPastaba:be atsparumo ištraukimui taip pat turėtų būti tiriamas atsparumas armatūros ištraukimui iš viršutinio grunto ir, pirmiausia negilių inkaravimo griovių atveju, galimas inkaravimo grunto iškilimas iš tranšėjos. Šiuo atveju tyrimas parodė, kad šie abu galimi trūkumai neturi lemiamos reikšmės.
\nŠlaito viršūnės atsparumo kirpimui skaičiavimas Pagal Inkaravimas b dalį, taikant RB 1B, reikia atlikti šlaito viršūnės atsparumo kirpimui skaičiavimą, nes armatūra yra kerpama: .
\nŠiam skaičiavimui taikoma galima kirpimo siūlė (žr. 93 pav.).
\nLemiamas skaičiavimui yra b variantas: eksploatacinė būsena ir kartu 1 apkrovos variantas. Geosintetinė užtvara ir apsauginis sluoksnis inkaravimo tranšėjos dugne tęsiami iki 1,0 m ( žr. 92 pav.), armatūros sluoksnis, taikant 1,90 m, įrengiamas per visą inkaravimo dugną. Inkaravimo tranšėja privalo būti nusausinama įrengus funkcionalų drenažą taip, kad skaičiavimuose nereikia taikyti vandens patvankos dydžio.
\n5,62 + ½ ·13,54 · ;
\n10,32 kN/m; kai esam.= 0,90 m:
\n5,62 + ½ · 13,54 · 0,90 = 11,73 kN/m; ; (18 · 1,0 · 0,5 + 20 · 1,0 · 1,0) ·1,41 · cos 45º;
\n29 kN/m; ; (18 · 1,0 · 0,5 + 20 · 1,0 · 1,0) · .
\n93 pav.Šlaito viršūnės atsparumo kirpimui skaičiavimas 29 · kN/m; ; (18 · 1,0 · 0,5 + ½ · 20 · 1,0 · 1,0) · 1,0/tan 18,4º;
\n57,11 kN/m;
\n29 + 29 · + 57,11 = 86,11 + 29 · ;
\n1/1,5 · (86,11 + 29 · ) · tan 27,5º;
\n29,88 + 10,06 · LA,3.
\n11,73 + 29,88 + 10,06 – 10,32 – 17,5 · cos 18,4º ≥ 0; kai 1,0 m, tada:
\n11,73 + 29,88 + 10,06 – 10,32 – 16,6 ≥ 0;
\n51,59 – 26,66 = 24,93 ≥ 0.
\nŠis rezultatas rodo, kad, kai esamas 1,0 m, šlaito viršūnės kirpimo stabilumas yra pakankamas.
\nPastaba: dėl reikiamo pločio, kai žinomas esamas pločio dydis kirpimo srityje, tuomet reljefo suirimo stabilumo įrodymas nėra reikalingas Geosintetikos naudojimo žemės darbams keliuose metodinių nurodymų MN GEOSINT ŽD 13 2 priedas ĮVAIRIŲ GRUNTŲ STIPRIŲ PRIKLAUSOMYBĖS 94 pav.Preliminarios priklausomybės tarp CBR (Kalifornijos santykinio atsparumo rodiklis), nedrenuoto grunto stiprio kerpant CU ir deformacijų modulio grafikas.
\nGeosintetikos naudojimo žemės darbams keliuose metodinių nurodymų MN GEOSINT ŽD 13 3 priedas LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. „M Geok E - Merkblatt über die Anwendung von Geokunststoffen im Erdbau des Straßenbaues mit den Checklisten für die Anwendung von Geokunststoffen im Erdbau des Straßenbaues (C Geok E)“ (FGSV-Nr. 535. Prieiga internete: http://www.fgsv-verlag.de).
\n