▪ išsaugoti ir stiprinti energetikos specialistus rengiančias bei energetikos srityje dirbančias mokslo tiriamąsias institucijas; ▪ toliau gerinti visų energijos rūšių vartojimo efektyvumą taip, kad 2025 m. lyginamosios energijos sąnaudos pastatuose, įvairiuose įrenginiuose ir prietaisuose, technologiniuose procesuose ir transporto sistemose būtų artimos išsivysčiusių ES valstybių rodikliams 2007–2025 m.
\n2008–2016 m. sutaupyti 9% galutinės energijos, palyginti su 2005 m. galutinio energijos suvartojimo lygiu 2.
\nNacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programa Tikslas – didinti energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą visose šalies ūkio srityse.
\nUždaviniai: ▪ vykdyti su darnaus vystymosi tikslais suderintą energetikos politiką įtraukti energetikos efektyvumą į šalies bendrąją politiką derinant sektorių veiksmus, sukuriant ir taikant atitinkamą reguliavimą ▪ vykdyti taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus, informavimo ir šviečiamąją veiklą efektyvaus energijos vartojimo, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo klausimais. Šios Programos tikslai ir uždaviniai nustatomi atskirai pastatų ir jų inžinerinių sistemų, kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių, įstaigų ir namų ūkio energijos vartojimo įrenginių transporto, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių sektoriams. Programos tikslas pastatų ir jų inžinerinių sistemų sektoriui – atnaujinti esamus pastatus, modernizuoti jų energetikos sistemas. Uždaviniai: ▪ užtikrinti efektyvų esamų pastatų naudojimą atnaujinimą ir modernizavimą ▪ sustiprinti pastatų savininkų, valdytojų ir kitų rinkos dalyvių gebėjimą prižiūrėti, atnaujinti ir modernizuoti pastatus, gerinti jų energetines charakteristikas.
\nProgramos tikslas įrenginių ir technologinių procesų srityje: didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą kogeneracijos, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, įmonių technologiniuose procesuose, įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginiuose, transporte. Uždaviniai: ▪ sudaryti sąlygas, kad kogeneracijos būdu iki 2020 metų būtų gaminama ne mažiau kaip 35 procentai visos elektros energijos; padidinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų efektyvumą ▪ didinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų efektyvumą ▪ orientuoti pramonės sektoriaus plėtrą į naujausias ir aplinkai palankias technologijas; ▪ didinti įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginių energetinį efektyvumą; ▪ suderinti visų transporto rūšių plėtrą teikiant pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui 2006–2010 m.
\nStatybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ Reglamentas sugriežtina šiluminius techninius reikalavimus (šilumos perdavimo koeficientai ir kt.) gyvenamųjų ir negyvenamųjų (viešosios paskirties ir pramonės) pastatų atitvaroms projektuoti. Reglamentas taikomas projektuojant naujus ir rekonstruojamus pastatus Nuo 2005 m.
\n830 4.
\nStatybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (ankstyvieji veiksmai) Reglamentas sugriežtino šiluminius techninius reikalavimus (šilumos perdavimo koeficientai ir kt.) gyvenamųjų ir negyvenamųjų (viešosios paskirties ir pramonės) pastatų atitvaroms projektuoti. Reglamentas taikomas projektuojant naujus ir rekonstruojamus pastatus 1999–2005 m.
\n290 5.
\nStatybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas. vėdinimas, oro kondicionavimas“ Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms projektuoti ir įrengti. Šis reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, išskyrus mažos (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir inžinerinių statinių patalpas, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus. Pastato ir inžinerinio statinio rekonstravimo atveju reikalavimai privalomi tik rekonstruojamoms pastato dalims ar inžinerinio statinio patalpoms Nuo 2005 m. n/a 6.
\nStatybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ Reglamento tikslai: ▪ nustatyti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus ir parengti pastatų sertifikavimo tvarką ir metodiką ▪ racionaliai ir ekonomiškai naudoti energijos šaltinius (naftos produktus, gamtines dujas, kietąjį kurą ir kt.), kurie yra ir pagrindiniai anglies dvideginio išskyrimo šaltiniai; ▪ sudaryti prielaidas efektyvesniam energijos vartojimui; ▪ sudaryti prielaidas energijos poreikio valdymui; ▪ mažinti gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriaus energijos suvartojimą kuris sudaro daugiau kaip 40% bendro energijos suvartojimo ES ir vis plečiasi; ▪ mažinti ir apriboti anglies dvideginio išskyrimą į aplinką ▪ kad pastatų energinis naudingumas būtų apskaičiuojamas pagal vieningą metodiką paremtą Europos standartais ir užtikrinančią vienodas sąlygas ES valstybėms narėms imantis energijos taupymo priemonių pastatų sektoriuje ir leidžiančią būsimiems savininkams ar naudotojams sužinoti tikslų energinį naudingumą Bendrijos nekilnojamojo turto rinkoje; ▪ siekiama, kad nauji pastatai atitiktų minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kad pastatų energinį naudingumą didinantys veiksniai būtų išnaudojami optimaliai; ▪ siekiama, kad kapitalinė esamų didelių pastatų renovacija turėtų būti laikoma proga imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant šių pastatų energinį naudingumą Nuo 2005 m.
\n11 7.
\nSavanoriški susitarimai su energetikos įmonėmis dėl galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo (projektas) Tikslas – paskatinti energetikos įmones mažinti energijos suvartojimą pas galutinius energijos vartotojus Nuo 2009 m.
\n740 8.
\nKvalifikavimo ir sertifikavimo schemos Tikslas – užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimo paslaugas teiktų aukšto lygio techninės kompetencijos, objektyvumo ir patikimumo specialistai Nuo 2005 m. n/a 9.
\nReikalavimai galutiniams vartotojams pateikti individualius skaitiklius, kurie tiksliai atspindi galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą ir fiksuoja tikslų laiką, kada ji buvo suvartota Tikslas – sudaryti galutiniams energijos vartotojams galimybes sekti energijos vartojimą ir taip skatinti didinti energijos vartojimo efektyvumą Nuo 2008 m. n/a 10.
\nEnergijos apskaitos ir matavimo priemonių šiai apskaitai vykdyti įdiegimo reikalavimai Tikslas – užtikrinti, kad energijos vartotojai turėtų individualias energijos apskaitos ir matavimo priemones Nuo 2002 m. n/a 11.
\nLengvatinis 9% PVM tarifas Tikslas – sudaryti palankesnes investicines sąlygas gyvenamųjų namų statybai, renovacijai ir apšiltinimui Nuo 2002 m. n/a 12.
\nPelno mokesčio lengvata (projektas) Tikslas – skatinti įmones investuoti į naująsias technologijas, tuo maksimaliai padidinant jų konkurencingumą ir energinį efektyvumą n/a n/a 13.
\nMokesčio už aplinkos teršimą lengvata Tikslas – skatinti juridinius asmenis diegti aplinkos taršos (taip pat ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo) priemones Nuo 2005 m. n/a 14.
\nInformacinė, švietėjiška, mokomoji veikla Tikslas – informuoti, šviesti ir mokyti energijos vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais Neribota n/a Iš viso 1871 Horizontalių ir tarpsektorinių priemonių dėka iki 2016 m. planuojama sutaupyti 1871 GWh galutinės energijos, arba 40% nustatyto energijos taupymo rodiklio. Į šį skaičių patenka tik tos priemonės, kurių sutaupytą energijos kiekį buvo galima kiekybiškai įvertinti. Papildomą indėlį prie numatytų sutaupymų įneš 41 lentelės 1, 2, 5, 8–14 priemonės.
\nĮgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos plano priemones, pradedant 2008 m. sausio 1 d., per 9 metus bus sutaupyta 9% galutinės energijos, palyginti su 2005 m. galutinio energijos suvartojimo lygiu Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Įgyvendinama priemonė.
\nĮgyvendinimo pradžia – 2007 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – 2025 m.
\n43 lentelė. Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programos aprašymas Priemonės pavadinimas 2. NACIONALINE ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO 2006–2010 METŲ PROGRAMA Kategorija Programinis dokumentas Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Visi galutinio energijos vartojimo sektoriai Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Įgyvendinus šios programos tikslus, bus gauti tokie kokybiniai rodikliai: pagerintos gyvenimo sąlygos – atnaujinti pastatai ir jų energetikos sistemos, jie tinkamai naudojami ir prižiūrimi; atliekama ir apibendrinama energijos vartojimo efektyvumo ir energijos poreikių geros vadybos projektų stebėsena; parengti teisiniai ir metodiniai dokumentai energijos vartojimo efektyvumui ir aplinkos taršai pozityviai reguliuoti transporto ir pramonės sektoriuose; tobulinami ir plėtojami teisimai ir normatyviniai dokumentai, skirti Lietuvos tarptautiniams ir ES įsipareigojimams, susijusiems su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančių bei atliekinių energijos išteklių naudojimu; atliekami moksliniai tyrimai, visuomenė informuojama ir šviečiama efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančių bei atliekinių energijos išteklių naudojimo klausimais. Šilumos vartojimas esamuose pastatuose sumažės 7% Efektyvumas Programoje yra numatytos organizacinės, teisinės, ekonominės, technologijų tobulinimo ir diegimo, taikomųjų mokslinių tyrimų, visuomenės švietimo ir informavimo priemonės energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumui didinimo, taip pat jų įgyvendinimo stebėsenos, pastatų ir jų inžinerinių sistemų, kogeneracijos, centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginių, transporto, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių sektoriuose Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m.
\nĮgyvendinimo pradžia – 2006 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – 2010 m.
\n44 lentelė. Statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ aprašymas Priemonės pavadinimas 3. STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.01:2005 „PASTATŲ ATITVARŲ ŠILUMINĖ TECHNIKA „ Kategorija Reglamentavimas (pastatų normos) Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Gyvenamieji pastatai Viešosios paskirties pastatai Pramonės pastatai Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Projektuojamų naujų ir rekonstruojamų esamų pastatų atitvaros turi atitikti nustatytus minimalias šilumines charakteristikas (žr. 2 priedo 2.1 lentelę) Efektyvumas Reglamentas nustato šiluminius techninius reikalavimus gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms projektuoti. Reglamentas taikomas projektuojant naujus ir rekonstruojamus pastatus Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m.
\nPlanuojami energijos sutaupymai 2010 m. – 350 GWh, 2016 m. – 830 GWh Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Įgyvendinama priemonė.
\nĮgyvendinimo pradžia – 2005 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – neribota 45 lentelė. Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ aprašymas Priemonės pavadinimas 4. STATYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTAS STR 2.05.01:1999 „PASTATŲ ATITVARŲ ŠILUMINĖ TECHNIKA“ Kategorija Reglamentavimas (pastatų normos) Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Gyvenamieji pastatai Viešosios paskirties pastatai Pramonės pastatai Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Projektuojamų naujų ir rekonstruojamų esamų pastatų atitvaros turėjo atitikti nustatytus minimalias šilumines charakteristikas (žr. 2 priedo 2.2 lentelę) Efektyvumas Reglamentas nustatė šiluminius techninius reikalavimus gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms projektuoti. Reglamentas buvo taikomas projektuojant naujus ir rekonstruojamus pastatus Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m.
\nPlanuojami energijos sutaupymai 2010 m. – 290 GWh, 2016 m. – 290 GWh Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Įgyvendinta priemonė.
\nĮgyvendinimo pradžia – 1999 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – 2005 m.
\n46 lentelė. Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ aprašymas Priemonės pavadinimas 5. STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.09.02:2005 „ŠILDYMAS, VĖDINIMAS, ORO KONDICIONAVIMAS“ Kategorija Reglamentavimas (pastatų normos) Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Statiniai ir jų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Statiniuose turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus Efektyvumas Reglamentas nustato, kad: ▪ šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi turėti galimybę jas reguliuoti taip, kad patalpos oro ar jos veiklos zonos juntamosios temperatūros svyravimai neturėtų neigiamos įtakos žmogaus komfortui ar jo darbo produktyvumui; ▪ viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5°C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės. Gyvenamuosiuose pastatuose turi būti numatyta galimybė reguliuoti tiek visos šildymo sistemos, tiek atskirų šildymo prietaisų šilumos srautus. Pastatų, gaunančių šilumą iš šilumos tiekimo tinklų, šilumos punktuose turi būti įrengti suvartojamos šilumos kiekio apskaitos prietaisai, tinkantys komerciniam atsiskaitymui; ▪ daugiabučių gyvenamųjų pastatų šildymo sistemos projektuojamos taip, kad galima būtų įvertinti šilumos suvartojimą kiekviename bute, nepatenkant į jį; ▪ kiekvieno šildymo prietaiso arba prietaisų grupių šilumos atidavimas turi būti reguliuojamas pagal kintamus šilumos išskyrimus šildomoje patalpoje arba patalpos naudotojų poreikius; ▪ šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynų šilumos izoliacija turi atitikti nustatytus reikalavimus; ▪ vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir jo naudojimo ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis jų naudojimo ir lauko oro sąlygomis;
\n▪ patalpos turi būti vėdinamos ir šildomos taip, kad norminė oro kokybė būtų palaikoma taupiai naudojant energiją; ▪ šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų automatizavimas turi užtikrinti patikimą ir energetiškai efektyvų sistemų veikimą Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m. n/a Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Įgyvendinama priemonė.
\nĮgyvendinimo pradžia – 2005 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – neribota 47 lentelė. Statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ aprašymas Priemonės pavadinimas 6. STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.01.09:2005 „PASTATŲ ENERGINIS NAUDINGUMAS. ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMAS“ Kategorija Reglamentavimas (pastatų normos) Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Pastatų sektorius Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Projektuojant naujus ir didesnius kaip 1000 m2 naudingo ploto kapitaliai renovuojamus pastatus, jų planuojamas energinis naudingumas turi atitikti reikalavimus: ▪ naujai pastatytų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Šis reikalavimas galioja naujiems pastatams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas išduotas po šio reglamento įsigaliojimo; ▪ didesnių kaip 1000 kvadratinių metrų naudingo ploto kapitaliai renovuojamų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D. Šis reikalavimas galioja kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas išduotas po šio reglamento įsigaliojimo Efektyvumas Pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi: ▪ naujai statomiems pastatams; ▪ kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių naudingas plotas didesnis kaip 1000 m2. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.
\nProjektuojant naujus ir didesnius kaip 1000 m2 naudingo ploto kapitaliai renovuojamus pastatus, jų planuojamas energinis naudingumas turi atitikti nustatytus energinio naudingumo reikalavimus. Pastatų sertifikavimas privalomas: ▪ statant, parduodant ar išnuomojant pastatus; ▪ didesniems kaip 1000 m2 naudingo ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatams Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m. n/a Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Įgyvendinama priemonė.
\nĮgyvendinimo pradžia – 2006 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – neribota 48 lentelė. Savanoriškų susitarimų su energetikos įmonėmis dėl galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo aprašymas Priemonės pavadinimas 7. SAVANORIŠKI SUSITARIMAI SU ENERGETIKOS ĮMONĖMIS DĖL GALUTINIO ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO Kategorija Energijos vartojimo efektyvumo didinimo mechanizmai ir kitos priemonių kombinacijos (savanoriški susitarimai su energetikos įmonėmis) Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Namų ūkiai Prekybos ir paslaugų sektorius Pramonės įmonės Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimas namų ūkių, prekybos ir paslaugų bei pramonės sektoriaus vartotojų pastatuose, technologiniuose procesuose, įrenginiuose Efektyvumas Bus pasirašyti susitarimai tarp atsakingos valstybės institucijos ir energetikos įmonių, kuriuose bus iškelti tam tikri energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai, sudarytas tų tikslų pasiekimo grafikas, nustatyti susitarimo vykdymo stebėsenos ir atskaitomybės reikalavimai Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m.
\nPlanuojami energijos sutaupymai 2010 m. – 110 GWh, 2016 m. – 740 GWh Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Įgyvendinama priemonė.
\nĮgyvendinimo pradžia – 2009 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – 2016 m.
\n49 lentelė. Kvalifikavimo ir sertifikavimo schemų aprašymas Priemonės pavadinimas 8. KVALIFIKAVIMO IR SERTIFIKAVIMO SCHEMOS Kategorija Informavimas (mokymai ir švietimas) Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Visi galutiniai energijos vartotojai Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Sudaromos sąlygos vartotojams pasinaudoti atitinkamos kvalifikacijos specialistų paslaugomis, užtikrinančiomis paslaugų kokybę Efektyvumas Kvalifikavimo ir sertifikavimo schemos reglamentuotos teisės aktais: Energijos vartojimo audito atlikimo ir auditorių atestavimo tvarka (projektas);
\nStatybos techninis reglamentas STR 1.02.06:2006 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-321 (Žin., 2005, Nr. 80-2914; 2007, Nr. 8-339). Šį reglamentą pakeitė statybos techninis reglamentas STR 1.02.06:2007 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601 (Žin., 2007, Nr. 120-4945);
\nStatybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-641 (Žin., 2006, Nr. 2-19);
\nEnergetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-122 (Žin., 2005, Nr. 41-1321; 2006, Nr. 112-4288);
\nLietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-73 (Žin., 2006, Nr. 27-902) patvirtinti Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kW, bei šildymo sistemų ne senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kW vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą efektyvumo tikrinimo reglamentas ir Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo reglamentas. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V(6)-193 patvirtintos Šildymo katilų ir šildymo sistemų tikrintojo mokymo programa ir Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrintojo mokymo programa Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m. n/a Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Įgyvendinama priemonė.
\nĮgyvendinimo pradžia – 2005 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – neribota 50 lentelė. Reikalavimų galutiniams vartotojams pateikti individualius skaitiklius, kurie tiksliai atspindi galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą ir fiksuoja tikslų laiką, kada ji buvo suvartota, aprašymas Priemonės pavadinimas 9. REIKALAVIMAI GALUTINIAMS VARTOTOJAMS PATEIKTI INDIVIDUALIUS SKAITIKLIUS, KURIE TIKSLIAI ATSPINDI GALUTINIO VARTOTOJO FAKTINĮ ENERGIJOS SUVARTOJIMĄ IR FIKSUOJA TIKSLŲ LAIKĄ KADA JI BUVO SUVARTOTA Kategorija Informavimas, reglamentavimas (taisyklės) Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Šilumos energijos, elektros energijos ir gamtinių dujų vartotojai Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Šilumos energijos, elektros energijos ir gamtinių dujų vartotojams sudarytos galimybės sekti energijos suvartojimą tam tikru laiko momentu, sužinoti suvartotą energijos kiekį už tam tikrą laikotarpį bei nuskaityti duomenis nuotoliniu būdu, kas sudaro jam sąlygas mažinti energijos vartojimą Efektyvumas Yra nustatyti reikalavimai šilumos, elektros ir gamtinių dujų vartotojams diegti pažangius skaitliukus, kurie tiksliai atspindi galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą ir fiksuoja tikslų laiką, kada ji buvo suvartota.
\nŠilumos skaitikliai turi matuoti ir rodyti šiuos parametrus:
\nŠilumos šaltiniams ir pirmos apskaitos grupės vartotojams (pirmai apskaitos grupei priskiriami visi, išskyrus gyvenamuosius namus, šilumos vartotojai, kurių bendra sutartinė šilumos galia viršija 1 MW, ir vartotojai, turintys požeminius tinklus už apskaitos mazgo arba atvirą šilumos tiekimo sistemą) skirti šilumos skaitikliai turi apskaičiuoti vidutines temperatūras per valandą ir patiekto bei grąžinto šilumnešio kiekį per valandą ne trumpesniu kaip vieno mėnesio laikotarpiu arba turėti kompiuterinę sąsają šiems duomenims išvesti. Turi būti numatyta galimybė peržiūrėti sukauptus duomenis šilumos skaitiklio indikatoriuje ir nuskaityti juos portatyviniu duomenų kaupikliu ar kitomis priemonėmis. Elektros vartotojams, kuriems leistinoji naudoti galia yra didesnė už 50 kW, įrengiami elektros skaitikliai, fiksuojantys integravimo periodo (valandos) vidutinę faktinę galią ne trumpesniu kaip vieno mėnesio laikotarpiu ir suteikiantys galimybę vartotojui peržiūrėti sukauptus duomenis elektros apskaitos prietaiso indikatoriuje ir (arba) nuskaityti juos nuotoliniu būdu ar kitomis priemonėmis, visuomet: ▪ prijungiant naujų vartotojų elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų; ▪ keičiant esamus skaitiklius naujais, išskyrus atvejus, kai tokių skaitiklių įrengimas įmanomas tik rekonstravus vidaus tinklą arba kai tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai nenaudingas; ▪ atliekant vartotojui priklausančio pastato, kurio bendrasis plotas yra didesnis kaip 1000 m2, rekonstrukciją arba kapitalinį remontą, kai išorinių atitvarų ir inžinerinių sistemų (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, karšto vandens ir apšvietimo) rekonstravimo arba kapitalinio remonto kaina sudaro daugiau kaip 25% pastato likutinės vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, arba kai rekonstruojama daugiau kaip 25% pastato išorinių atitvarų ploto, jas apšiltinant. Šis punktas taikomas, kai vartotojas pateikia operatoriui dokumentus, patvirtinančiusnurodytas aplinkybes.
\nGamtinių dujų vartotojams, kurie dujų pristatymo vietoje per metus suvartoja daugiau kaip 100 tūkst. m3 dujų, įrengiamos dujų apskaitos sistemų dujų kiekio matavimo priemonės, fiksuojančios integravimo periodo (valandos) vidutinę faktinę galią ne trumpesniu kaip vieno mėnesio laikotarpiu ir suteikiančios galimybę vartotojui peržiūrėti sukauptus duomenis matavimo priemonės indikatoriuje ir (arba) nuskaityti juos nuotoliniu būdu ar kitomis priemonėmis, visuomet: ▪ prijungiant naujų vartotojų dujų sistemas; ▪ keičiant vartotojų esamas įrengtas dujų apskaitos sistemų dujų kiekio matavimo priemones, joms susidėvėjus, išskyrus atvejus, kai tokių dujų apskaitos sistemų įrengimas įmanomas tik rekonstravus vartotojo dujų sistemą arba kai tokių dujų apskaitos sistemų įrengimas yra ekonomiškai nenaudingas; ▪ atliekant pastato, kurio bendrasis plotas yra didesnis kaip 1000 m2, rekonstrukciją arba kapitalinį remontą kai išorinių atitvarų ir inžinerinių sistemų (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, karšto vandentiekio ir apšvietimo) rekonstravimo arba kapitalinio remonto kaina sudaro daugiau kaip 25% pastato likutinės vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, arba kai rekonstruojama daugiau kaip 25% pastato išorinių atitvarų ploto, jas apšiltinant. Šis punktas taikomas, kai vartotojas pateikia dujų įmonei dokumentus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m. n/a Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Priemonė yra įgyvendinama Įgyvendinimo pradžia – 2008 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – neribota 51 lentelė. Energijos apskaitos ir matavimo priemonių šiai apskaitai vykdyti įdiegimo reikalavimų aprašymas Priemonės pavadinimas 10. ENERGIJOS APSKAITOS IR MATAVIMO PRIEMONIŲ ŠIAI APSKAITAI VYKDYTI ĮDIEGIMO REIKALAVIMAI Kategorija Informavimas Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Visi galutinės energijos vartotojai Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Kiekvienas vartotojas, turėdamas individualią energijos apskaitą gali sekti energijos vartojimą bei jį mažinti. Vartotojas, turintis individualią apskaitą yra suinteresuotas taupyti energiją Efektyvumas Energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224) nustatyta, kad perduodama, paskirstoma ir parduodama energija turi būti apskaičiuojama Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis energijos matavimo priemonėmis. Naujai įrengiamos energijos matavimo priemonės turi atitikti ES valstybėse naudojamų matavimo priemonių specifikacijas. Energijos matavimo priemones savo lėšomis įrengia energetikos įmonės.
\nValstybės meteorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-31 patvirtintame Matavimo priemonių reglamente (Žin., 2006, Nr. 40-1451) nustatyti privalomi esminiai ir savitieji reikalavimai matavimo priemonėms. Bendrieji elektros apskaitos principai yra nurodyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964), kuriame nurodoma, kad skirstomųjų tinklų operatoriai yra atsakingi už jiems priklausančios skirstomaisiais tinklais persiųstos elektros energijos matavimo ir apskaitos organizavimą. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles (Žin., 2005, Nr. 120-4328) operatorius yra atsakingas už apskaitos prietaisų įrengimą ir priežiūrą. Daugiabučiuose namuose elektros apskaitos prietaisai turi būti įrengiami kiekvienam butui. Vartotojams elektros apskaitos prietaisai įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936) ir Elektros tinklų kodeksu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 (Žin., 2005, Nr. 120-4328).
\nCentralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens suvartojimo apskaitos principai yra nustatyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259), kuriame nustatyta, kad atsiskaitomieji apskaitos prietaisai už patiektą šilumą įrengiami šilumos pirkimo–pardavimo vietoje. Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus bei rūpinasi jų eksploatavimu. Daugiabučiuose namuose atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo–pardavimo vietoje. Daugiabučiuose namuose, jeigu yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. Šilumos energijos iš šilumnešio kiekio apskaitos prietaisų įrengimas ir tvarka, reikalavimai apskaitos mazge bei gyventojų butuose įrengtiems apskaitos prietaisams yra nustatyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 patvirtintose Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 112-3270). Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nurodo reikalavimus dėl apskaitos prietaisų įrengimo vietos pas vartotojus.
\nGamtinių dujų suvartojimo apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės (Žin., 2002, Nr. 15-598; 2008, Nr. 58-2189). Jose nustatyta, kad gamtinių dujų tiekėjas savo lėšomis privalo įrengti ir eksploatuoti dujų apskaitos sistemas vartotojo valdose arba prie jo valdos ribų Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m. n/a Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Priemonė yra įgyvendinama.
\nĮgyvendinimo pradžia – 2002 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – neribota 52 lentelė. Lengvatinio 9 proc. PVM tarifo aprašymas Priemonės pavadinimas 11. LENGVATINIS 9% PVM TARIFAS Kategorija Finansinis instrumentas (mokesčio lengvata) Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Gyvenamųjų pastatų sektorius Namų ūkiuose suvartojama 27% galutinės energijos (2007 m.) Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Gyvenamųjų namų renovacija ir apšiltinimas Efektyvumas Lengvatinis tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias mokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m. n/a Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Priemonė yra įgyvendinama.
\nĮgyvendinimo pradžia – 2004 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – nenustatyta 53 lentelė. Pelno mokesčio lengvatos aprašymas Priemonės pavadinimas 12. PELNO MOKESČIO LENGVA TA Kategorija Finansinis instrumentas (mokesčiai) Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Įmonės Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Investicijos į ilgalaikį turtą skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujos gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, susijusiam su pažangių technologijų diegimu, didinant energijos vartojimo efektyvumą Efektyvumas Siekiant paskatinti įmones investuoti į naująsias technologijas, tuo maksimaliai padidinant jų konkurencingumą ir energinį efektyvumą sudaroma galimybė sumažinti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną investicijoms patirtomis išlaidomis – iki 35% per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos Jei žinoma: n/a planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m.
\nĮgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Nauja priemonė (projektas).
\nĮgyvendinimo pradžia – 2009 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – 2013 m.
\n54 lentelė. Mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos aprašymas Priemonės pavadinimas 13. MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ LENGVATA Kategorija Finansinis instrumentas (mokesčio lengvata) Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Energijos vartotojai Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimas stacionariuose taršos šaltiniuose Efektyvumas Fiziniai ir juridiniai asmenys, įgyvendinantys aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 5%, skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5%, išskyrus atvejus, kai priemonei įgyvendinti yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkosaugos priemonės yra skirtos biokurui naudoti Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m. n/a Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Įgyvendinama priemonė.
\nĮgyvendinimo pradžia – 2004 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – nenustatyta 55 lentelė. Informacinės, švietėjiškos, mokomosios veiklos aprašymas Priemonės pavadinimas 14. INFORMACINE, ŠVIETĖJIŠKA, MOKOMOJI VEIKLA Kategorija Informavimas Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Energijos vartotojai Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai ▪ Energetikos įmonės privalo teikti informaciją energijos vartotojams apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių naudojimą statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, energijos kainas bei energijos vartotojams teikiamas paslaugas. ▪ Teikiama informacinė, metodinė, organizacinė parama bendradarbiaujantiems Lietuvos ir ES verslo subjektams bei mokslo ir konsultacinėms institucijoms, dalyvaujantiems energijos vartojimo ir energijos išteklių vartojimo efektyvumui didinti skirtose ES programose. ▪ Konsultuojami, informuojami galutiniai energijos vartotojai, organizuojami jų mokymai energijos vartojimo efektyvumo didinimo temomis. ▪ Skelbiama informacija apie vykdomas programas, teikiamos konsultacijos ir rengiami mokymai, kaip pasinaudoti programų nustatytomis priemonėmis. ▪ Organizuojamas informacinės medžiagos apie energijos išteklių ir energijos taupymą rengimas ir spausdinimas. ▪ Per televiziją ir radiją skleidžiamos energijos taupymo idėjos. ▪ Rengiamos konferencijos, seminarai, konkursai, parodos, kurie stiprina šalies specialistų ir visuomenės gebėjimą efektyviau vartoti energijos išteklius ir energiją. ▪ Rekomendacijos dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo kriterijaus naudojimo, vykdant viešuosius pirkimus (projektas). ▪ Keitimasis energijos ir energijos išteklių efektyvaus vartojimo gerosios praktikos pavyzdžiais tarp valstybės sektoriaus įstaigų. ▪ Valstybės sektoriaus energijos ir energijos išteklių efektyvaus vartojimo gerosios praktikos pavyzdžių skelbimas visuomenės informavimo priemonėse. ▪ Energijos vartojimo audito visuomeniniuose pastatuose organizavimas ir atlikimas bei audito ataskaitoje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimas. ▪ Energijos vartojimo vadybos organizavimas ir vykdymas viešosios paskirties pastatuose ir pramonėje. ▪ Finansinių priemonių sutarčių tarp potencialių energetinių paslaugų ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo pastatuose pirkėjų ir šių paslaugų teikėjų pavyzdys.
\nDetaliau žr. 3 priedą Efektyvumas Informacijos teikimas reglamentuotas šiais teisės aktais: ▪ Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2007, Nr. 55-2124; 2008, Nr. 135-5228); ▪ Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964); ▪ Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626); ▪ Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259); ▪ Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); ▪ Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430); ▪ Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443 (Žin., 2006, Nr. 54-1956); ▪ Lietuvos būsto strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387); ▪ Daugiabučių namų modernizavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839; 2008, Nr. 36-1282); ▪ Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 4-136 (Žin., 2004, Nr. 75-2598; 2008, Nr. 72-2777) Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m.
\nĮgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Įgyvendinama priemonė.
\nĮgyvendinimo pradžia – 1996 m.
\nĮgyvendinimo pabaiga – neribota VI. PRIEMONĖS, APIE KURIAS REIKALAUJAMA PATEIKTI ATASKAITĄ DIREKTYVOJE Direktyvos 14 straipsnyje reikalaujama, kad energijos efektyvumo veiksmų planuose būtų aprašytos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, kurių planuojama imtis siekiant įgyvendinti Direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas dėl išskirtinio valstybės sektoriaus vaidmens ir informacijos bei patarimų galutiniams vartotojams teikimo.
\nVykdant Direktyvos nuostatas, numatoma eilė priemonių energijos vartojimo efektyvumui viešajame sektoriuje didinti. Įgyvendinamos ir planuojamos įgyvendinti priemonės išdėstytos 56–68 lentelėse. Detalesni priemonių aprašymai išdėstyti Veiksmų plano 5.2.2 skyriuje ir 3 priede.
\nI. DIREKTYVOS 5 STRAIPSNIS DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS Direktyvos 5 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų kad viešasis sektorius šios direktyvos kontekste vaidintų pavyzdinį vaidmenį. Tuo tikslu jos turi rodyti pavyzdį ir prireikus apie viešojo sektoriaus veiksmus tinkamai pranešti piliečiams ir (arba) įmonėms.
\nValstybės narės turi užtikrinti, kad viešasis sektorius imtųsi energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, svarbiausią dėmesį skirdamas ekonomiškai efektyvioms priemonėms, leidžiančioms sutaupyti didžiausią kiekį energijos per trumpiausią laiko tarpą. Tų priemonių imamasi atitinkamu nacionaliniu, regioniniu ir (arba) vietos lygiu, ir tai gali būti teisėkūros iniciatyvos ir (arba) savanoriški susitarimai ar kitos lygiaverčio poveikio schemos. Nepažeidžiant nacionalinių ir Bendrijos viešųjų pirkimų teisės aktų:
\nValstybės narės turi palengvinti ir įgalinti keitimąsi geriausia praktika tarp valstybės sektoriaus įstaigų, pavyzdžiui dėl viešųjų pirkimų praktikos, nukreiptos į efektyvų energijos vartoj imą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
\nLietuvoje įgyvendinamos programos ir fondai, susiję su energijos vartojimo efektyvumo didinimu viešojo sektoriaus pastatuose, išvardinti 56 lentelėje. Šios programos numatytos vykdyti 2003–2020 metų laikotarpyje ir skirtos atnaujinti mokslo, studijų institucijų kultūros centrų, bibliotekų, muziejų įkalinimo įstaigų ir kitų viešosios paskirties įstaigų kurių steigėjai yra valstybė arba savivaldybės, pastatams. Atnaujinus pastatus užtikrinamas efektyvus energijos vartojimas, įvykdomi esminiai statinio reikalavimai, sumažinamos pastatų eksploatavimo išlaidos.
\nĮgyvendinant šias programas rekomenduojama bei siekiant gauti paramą iš ES struktūrinės paramos strategijos 2007–20013 m. laikotarpiu pagal Sanglaudos veiksmų programos priemones „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ ir „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“ – privaloma atlikti pastato energijos vartojimo auditą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-184 patvirtinto Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodika. Energijos vartojimo auditas įvertina energijos nuostolius pastatuose, pateikia pagrįstą energijos taupymo priemonių planą energijos nuostoliams sumažinti bei reikalingas investicijas tų priemonių įgyvendinimui.
\nBe išvardintų finansinių instrumentų energijos vartojimo efektyvumo didinimui viešajame sektoriuje yra numatytos savanoriškų susitarimų ir jungtinių instrumentų kategorijos priemonės. Viena iš tokių priemonių – Nacionalinė žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programa (Veiksmų plano 12 ir 58 lentelės), kurioje apibrėžiama Žaliojo pirkimo sąvoka, kai atlikdama viešuosius pirkimus, perkančioji organizacija įtraukia vieną ar kelis aplinkosaugos kriterijus į viešojo pirkimo sąlygas, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse. Šia priemone skatinamas energetiškai efektyvesnių prekių pirkimas. Siekiant tinkamai įgyvendinti Nacionalinę žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programą Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. D1-122 patvirtino Žaliųjų pirkimų mokymo programą kurios tikslas suteikti valstybės tarnautojams, atsakingiems už viešųjų pirkimų vykdymą žinias ir gebėjimus, reikalingus tinkamai atlikti žaliuosius pirkimus. Žaliųjų pirkimų mokymo programoje išdėstomas mokymo planas, numatomi mokymo dalykai, kurie leis susipažinti su Žaliųjų pirkimų politika, organizavimo teisiniais klausimais, produktų grupėmis, aplinkos apsaugos kriterijų sąrašu.
\nBe to, viešajam sektoriui nustatytas reikalavimas pirkti energetiškai efektyvias prekes (Veiksmų plano 57 lentelė). Atliekant prekių, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše, viešuosius pirkimus, šių prekių specifikacijose privaloma nustatyti energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus. Viena iš sąraše numatytų prekių – energetiškai efektyvios fluorescencinės lempos, kurios turėtų pakeisti neefektyvias kaitrines lemputes ir apie 5 kartus sumažinti elektros energijos sąnaudas apšvietimui.
\nĮgyvendinant Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programą vykdoma informavimo, švietimo ir konsultavimo veiklą rengiami ir išleidžiami leidiniai energijos išteklių ir energijos efektyvaus naudojimo bei vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių platesnio naudojimo klausimais, rengiami seminarai, konferencijos, konkursai, dalyvaujama televizijos ir radijo laidose.
\nSėkmingesniam ir spartesniam projektų įgyvendinimui, skatinant naujų projektų atsiradimą priimtas Energetikos įstatymo 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymas (Žin., 2008, Nr. 135-5228), kuriame numatytos tokios priemonės, kaip keitimasis patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo srityje tarp valstybės institucijų įstaigų įmonių organizacijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
\n56 lentelė. Programų ir fondų susijusių su energijos vartojimo efektyvumo didinimu viešojo sektoriaus pastatuose, aprašymas Pavadinimas 1. PROGRAMOS IR FONDAI, SUSIJĘ SU ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMU VIEŠOJO SEKTORIAUS PASTATUOSE Tinkamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės Nurodyta Veiksmų plano 13–25 lentelėse Teisės akto pavadinimas 1. Priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, Priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, Priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai, atitinkantys Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1.2 priemonės „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ naudos ir kokybės vertinimo kriterijus“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-265;
\nNuoroda į oficialų paskelbimą „Valstybės žinios“, 2006-05-16, Nr. 54-1956 Įsigaliojimo data 2006-05-17 63 lentelė. Viešojo sektoriaus darbuotojų konsultavimo, informavimo ir mokymo energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais aprašymas Pavadinimas 8. VIEŠOJO SEKTORIAUS DARBUOTOJŲ KONSULTAVIMAS, INFORMAVIMAS IR MOKYMAS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO KLAUSIMAIS Tinkamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės Nurodyta Veiksmų plano 3 priedo 4 punkte Teisės akto pavadinimas 1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas;
\nValstybės narės turi užtikrinti, kad bus imtasi aktyvesnių priemonių skatinti energijos galutinio vartojimo efektyvumą. Jos turi sudaryti tinkamas sąlygas ir skatinti rinkos operatorius teikti galutiniams vartotojams daugiau informacijos ir patarimų apie energijos galutinio vartojimo efektyvumą.
\nĮgyvendinant šią Direktyvos nuostatą, nustatyti reikalavimai energetikos įmonėms teikti informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą energijos vartotojams ir savivaldybių institucijoms, taip pat konsultuoti galutinius energijos vartotojus, organizuoti jų mokymus energijos vartojimo efektyvumo didinimo temomis.
\nSiekiant įgyvendinti įvairias programas, susijusias su energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimu viešajame sektoriuje, programų nuostatose įpareigojama skelbti informaciją apie vykdomas programas ir teikti konsultacijas bei rengti mokymus, kaip pasinaudoti programų nustatytomis priemonėmis, teikti informacinę metodinę organizacinę paramą bendradarbiaujantiems Lietuvos ir ES verslo subjektams bei mokslo ir konsultaciniams subjektams, organizuoti informacinės medžiagos apie energijos ir energijos išteklių taupymą rengimą ir leidybą, per televiziją ir radiją skleisti taupymo idėjas, skleisti informaciją apie projektų, didinančių energijos vartojimo efektyvumą, finansavimo galimybes.
\n64 lentelė. Reikalavimo energetikos įmonėms teikti informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą energijos vartotojams ir savivaldybių institucijoms aprašymas Pavadinimas 1. REIKALAVIMAS ENERGETIKOS ĮMONĖMS TEIKTI INFORMACIJĄ APIE EFEKTYVŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ IR ENERGIJOS VARTOJIMĄ ENERGIJOS VARTOTOJAMS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMS Tinkamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės Nurodyta Veiksmų plano 3 priedo 1 punkte Teisės akto pavadinimas 1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas;
\nLietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatytos institucijų atsakomybės ribos energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje.
\nLietuvos Respublikos ūkio ministerija pagal kompetenciją rengia ir tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energetikos objektų ir įrenginių efektyvaus naudojimo klausimus. Taip pat ši ministerija turi teisę nustatyti efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką: o karšto vandens katilams; o katilams ir kitiems energijos išteklius vartojantiems įrenginiams, kurių nominali šilumos galia didesnė kaip 0,4 MW; o buitiniams prietaisams, kurie vartoja energiją o pastatuose įrengtiems šildymo katilams, kurių vardinė atiduodamoji galia yra ne mažesnė kaip 20 kW, ir šildymo sistemoms, kuriose tokie katilai įrengti, bei oro kondicionavimo sistemoms, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė už 12 kW.
\nBe to, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atlieka ir kitas įstatymais nustatytas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavestas funkcijas, kurios yra susijusios su energijos vartojimo efektyvumo didinimu.
\nEnergetikos įstatymo 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatyme (Žin., 2008, Nr. 135-5228) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija taip pat nustato energijos vartojimo pastatuose, technologiniuose procesuose ir įrenginiuose audito atlikimo tvarką ir sąlygas, tvirtina šio audito atlikimo metodikas ir savanoriškų susitarimų sudarymo tvarką ir sudaro su energetikos įmonėmis savanoriškus susitarimus. Nustato energijos vartojimo pastatuose, technologiniuose procesuose ir įrenginiuose auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarką. Taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministerija įpareigota organizuoti keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
\nĮgyvendinant Direktyvos 5 straipsnį, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 1023 „Dėl Prekių, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir šių prekių energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų sąrašo patvirtinimo“. Šiame nutarime Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pavesta kas trejus metus peržiūrėti prekių, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų šioms prekėms sąrašą ir prireikus pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei projektą dėl jo pakeitimo.
\nLietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija rengia ir teikia rekomendacijas dėl energijos išteklių vartojimo.
\nTaip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija siekia sudaryti palankias sąlygas šalies gyventojams būstui modernizuoti, mažinant energijos sąnaudas, reglamentuoja pastatų atitvarų šilumines charakteristikas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimą ir rengia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl paramos būstui modernizuoti, mažinant energijos sąnaudas.
\nMinėtame Energetikos įstatymo 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija: o rengia energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto objektuose programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą; o teikia rekomendacijas ir įgyvendina priemones, didinančias energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą transporto objektuose; o nustato energijos vartojimo transporto objektuose (išskyrus statinius) audito atlikimo tvarką ir sąlygas, tvirtina šio audito atlikimo metodikas; o nustato energijos vartojimo transporto objektuose (išskyrus statinius) auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarką; o vykdo informavimo ir švietėjišką veiklą, skatinančią transporto objektuose efektyviai naudoti energijos išteklius ir energiją.
\nValstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, būtina numatyti energijos efektyvumą, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą, viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymą.
\nMinėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl Prekių, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir šių prekių energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų sąrašo patvirtinimo“ Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavesta papildyti galiojančias Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijas, vienu iš viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatant energijos vartojimo efektyvumą; vykdyti minėto nutarimo įgyvendinimo stebėseną kaupiant statistikos duomenis apie atliktus prekių, nurodytų nutarimu patvirtintame sąraše, pirkimus stebėsenos informacinėje sistemoje; suvestinius statistikos duomenis pateikti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai.
\nValstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų ir įrenginių energijos ir energijos išteklių vartojimo efektyvumą.
\nValstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos vykdo rinkos priežiūrą siekiant, kad visi juridiniai asmenys ir (ar) filialai (tarp jų užsienio valstybių) ir visi fiziniai asmenys (tarp jų užsienio valstybių) laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų reglamentuojamų produktų ženklinimo reikalavimų.
\nValstybės įmonė Energetikos agentūra pagal kompetenciją įgyvendina Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą. Ši įmonė taip pat atlieka efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo propagavimo ir informacinį darbą bei vykdo įstatymų nustatytas arba Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pavestas funkcijas, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu.
\nŠalies energetikos įmonės, kaip numatyta minėtame Energetikos įstatyme, dalyvauja rengiant ir plėtojant efektyvaus energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo planus. Jos vykdo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų efektyvią energijos gamybą tiekimą perdavimą ir skirstymą. Energetikos įmonės taip pat energijos vartotojams ir savivaldybių institucijoms teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą.
\nLietuvos savivaldybės dalyvauja rengiant švietėjiškas visuomenės informavimo priemones, padedančias efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius. Be to, savivaldybės įgyvendina energijos vartojimo efektyvumo didinimo programas.
\nŠalies mokymo įstaigų kompetencijai priklauso tai, kad į energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų mokymosi programas būtų įtraukti efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo klausimai.
\nII. ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO STEBĖSENA Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatytą kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, vykdydamos valstybinį energetikos valdymą nustato energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką.
\nVadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, įgyvendindama Nacionalinę energetikos strategiją ir Direktyvos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2008, Nr. 83-3296) patvirtino Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklės nustato pastatų technologinių procesų įrenginių ar transporto objektų, kuriuose įdiegtos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės ir kurioms įdiegti skirta finansinė parama iš valstybės institucijų įgyvendinamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo programų stebėsenos atlikimo reikalavimus. Nutarimu pavesta Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai parengti ir patvirtinti valstybės mastu sutaupyto energijos kiekio skaičiavimo taisykles bei rekomenduota savivaldybėms dalyvauti efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenoje.
\nStebėsenos procese dalyvauja programų finansinę paramą gaunantys asmenys (dalyviai fiksuoja rodiklius ir sukaupia duomenis), valstybės institucijos ar įstaigos, administruojančios valstybės institucijų įgyvendinamas programas (programų administratoriai surenka informaciją ir ją įtraukia į stebėsenos valstybės mastu ataskaitą) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (atlieka rodiklių vertinimą stebėsenos valstybės mastu apibendrinimą prognozavimą ataskaitos parengimo organizavimą ir parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybei programų apžvalgą).
\n2008 m. atliekamas taikomasis mokslinis tyrimas ir rengiami teisės aktų (metodikų) projektai, skirti valstybės mastu įvertinti energijos vartojimo efektyvumo didėjimą ir sutaupytą energijos kiekį dėl atskiruose šalies ūkio sektoriuose ir atskirose energetikos veiklos srityse (gamyba, transportavimas, galutinis suvartojimas) įgyvendinamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių. _________________ Energijos efektyvumo veiksmų plano 1 priedas KURO DEGIMO ŠILUMOS VERTĖS Lentelė. Energijos išteklių žemutinės kuro degimo šilumos vertės Eil. Nr.
\nEnergijos išteklius Žemutinė kuro degimo šiluma, tne/kg 1.
\nAkmens anglys 0,60 2.
\nRusvosios anglys 0,35 3.
\nDurpės 0,28 4.
\nDurpių briketai 0,36 5.
\nKoksas ir puskoksis 0,70 6.
\nMalkos ir medienos atliekos 0,342 7.
\nŽemės ūkio atliekos 0,35 8.
\nMedžio anglys 0,651 9.
\nBioetanolis 0,884 10.
\nBiodyzelinas 0,884 11.
\nBiodujos 0,48 12.
\nGamtinės dujos 1,176 13.
\nSkalūnų alyva 0,932 14.
\nMazutas 0,955 15.
\nDyzelinas 1,022 16.
\nAutomobilių benzinas 1,05 17.
\nSuskystintos naftos dujos 1,11 18.
\nNaftos koksas 0,73 19.
\nGazoliai 1,022 _________________ Energijos efektyvumo veiksmų plano 2 priedas ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTŲ VERTĖS IR ŠILUMINĖS ENERGIJOS SUVARTOJIMO NORMOS 2.1 lentelė. Pastatų atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficiento UN, W/(m2K), ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento YN, W/(m K), vertės pagal statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. D1-156 (Žin., 2005, Nr. 100-3733) Atitvaros rūšis Gyvenamieji pastatai Negyvenamieji pastatai viešosios paskirties pramonės Stogai UN = 0,16 x k* UN = 0,20 x k UN = 0,25 x k Perdangos, kurios ribojasi su išore Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu UN = 0,25 x k UN = 0,30 x k UN = 0,40 x k Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių Sienos UN = 0,20 x k UN = 0,25 x k UN = 0,30 x k Langai ir kitos skaidrios atitvaros UN = l,6 x k UN = l,6 x k UN = l,9 x k Durys, vartai UN = l,6 x k UN = l,6 x k UN = l,9 x k Ilginiai šiluminiai tilteliai YN = 0,18 x k YN = 0,20 x k YN = 0,25 x k *k=20/(qi-qe) – temperatūros pataisa, qi – patalpų vidaus oro temperatūra, °C; qe – šildymo sezono vidutinė išorės oro temperatūra arba gretimos patalpos projektinė vidaus oro temperatūra, °C. Kai patalpos vidaus oro projektinė temperatūra qi = 20°C, o išorės – qe = 0°C, tada k = 1.
\n2.2 lentelė. Norminės atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U, W/(m2xK), ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Y, W/(mxK), vertės pagal statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 1999, Nr. 41-1297) Atitvaros Gyvenamųjų namų Viešosios paskirties pastatų Pramonės pastatų Un norminė vertė, W/m2K Stogai 0,18xk 0,2xk 0,25xk Perdangos, besiribojančios su išore 0,18xk 0,2xk 0,25xk Perdangos ir grindys 0,26xk 0,3xk 0,4xk Sienos 0,26xk 0,3xk 0,4xk Langai ir durys l,9xk l,9xk l,9xk Ilginiai šiluminiai tilteliai YN ≤ 0,18xk YN ≤ 0,2xk YN ≤0,25xk 2.3 lentelė. Gyvenamųjų visuomeninių ir pramonės pastatų sienų norminės šilumos perdavimo koeficiento k, W/(m2K), vertės pagal respublikines statybos normas RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 97 (Žin., 1994, Nr. 22-367; 1995, Nr. 95-2143) Sienos konstrukcijos tipas k, W/(m2K) Vidaus patalpų temperatūra, °C tv ≥ 18 10–17 5–9 Vienasluoksnės 0,5 0,6 0,7 Palengvinto mūro 0,6 0,7 0,8 Daugiasluoksnės (svoris daugiau kaip 200 kg/m2) 0,3 0,42 0,5 Lengvos karkasinės ir „sendvič“ tipo (svoris iki 200 kg/m2) ir kt.
\n0,28 0,36 0,43 2.4 lentelė. Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų stogų norminės šilumos perdavimo koeficiento k, W/(m2K), vertės pagal respublikines statybos normas RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 97 (Žin., 1994, Nr. 22-367; 1995, Nr. 95-2143) Stogo konstrukcijos tipas k, W/(m2K) Vidaus patalpų temperatūra, °C tv ≥ 18 10–17 Sutapdintas stogas su gelžbetonio plokščių pagrindu 0,25 0,31 Sutapdintas stogas iš lengvų laikančių konstrukcijų (armocemento, metalo arba kitu paklotu) 0,22 0,27 Pastogės perdenginės (pastogė nešildoma) 0,21 0,26 Šlaitinis stogas (pastogė šildoma) 0,24 0,29 2.5 lentelė. Visų tipų pastatų rūsio ir pogrindžio perdengimų norminės šilumos perdavimo koeficiento k, W/(m2K), vertės pagal respublikines statybos normas RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 97 (Žin., 1994, Nr. 22-367; 1995, Nr. 95-2143) Perdengimo konstrukcijos tipas k, W/(m2K) iki 1995-12-31 nuo 1996-01-01 Nešildomo rūsio, pogrindžio perdenginės, kai temperatūrų skirtumas tarp rūsio ir I aukšto patalpų ∆t÷(5–13°C) 0,75 0,5 ∆t ≥14°C 0,65 0,4 Perdenginys virš pravažiavimo 0,26 0,26 2.6 lentelė. Apšildomų pramonės pastatų stogų norminės šilumos perdavimo koeficiento k, W/(m2K), vertės pagal respublikines statybos normas RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 97 (Žin., 1994, Nr. 22-367; 1995, Nr. 95-2143) Stogo konstrukcijos tipas k, W/(m2K) Vidaus patalpų temperatūra, °C tv ≥ 18 10–17 5≤ tv ≤9 Sutapdintas stogas su gelžbetoninių plokščių pagrindu 0,25 0,31 0,37 Sutapdintas stogas iš lengvų laikančiųjų konstrukcijų (armocemento, metalo, medžio arba kitu paklotu) 0,22 0,27 0,32 Stogai-terasos, kai papildomos apkrovos viršija 300 kg/m2 0,50 0,60 0,65 2.7 lentelė. Grindų norminės šilumos perdavimo koeficiento k, W/(m2K), vertės pagal respublikines statybos normas RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 97 (Žin., 1994, Nr. 22-367; 1995, Nr. 95-2143) Perdengimo konstrukcijos tipas k, W/(m2K) Grindys ant grunto 0,3 Grindys virš grunto su oro sluoksniu, nesusiekiančiu su lauko oru 0,28 2.8 lentelė. Pastatų durų, langų ir vartų norminės šilumos perdavimo koeficiento k, W/(m2/K), vertės pagal respublikines statybos normas RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 97 (Žin., 1994, Nr. 22-367; 1995, Nr. 95-2143)
\nAtitvaros tipas k, W/(m2K) Vidaus patalpų temperatūra, °C tv ≥ 18 tv <18 Langai Gyvenamųjų pastatų ligoninių, klinikų, dispanserių ir kitų gydymo įstaigų vaikų įstaigų pastatų langai 1,90 2,80 Kitų visuomeninių pastatų, pramonės įmonių pagalbinių patalpų langai 1,9 2,95 Gamybinių pastatų langai 1,9 2,95 Durys Išorinės pastatų durys 2,0 3,30 Vidinės pastatų durys, kai temperatūros tarp patalpų skirtumas ∆t ≥10°C 2,0 3,30 Vartai 2,0 3,30 2.9 lentelė. Gyvenamųjų pastatų šildomų patalpų bendro ploto vieneto šiluminės energijos suvartojimo per šildymo sezoną normos (kWh/m2) pagal pagal respublikines statybos normas RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 97 (Žin., 1994, Nr. 22-367; 1995, Nr. 95-2143) Panašaus šiluminio režimo pastatų grupė Bendras šildomas plotas, m2 Šiluminės energijos suvartojimo per šildymo sezoną norma, kWh/m2 Vienbučiai, vienaukščiai namai 60–120 195 Vieno–dviejų aukštų įskaitant mansardas, namai 100–250 170 Vieno–trijų aukštų, įskaitant mansardas, sudėtingos formos ir išvystyto tūrio, vienbučiai namai 180–400 160 Dviejų aukštų blokuoti namai 250–550 150 Daugiabučiai 3–4 aukštų namai 500–1800 135 Daugiabučiai 5 aukštų namai 1500–4000 130 Daugiabučiai 9–12 aukštų bokštiniai namai 2500–5000 125 _________________ Energijos efektyvumo veiksmų plano 3 priedas INFORMACINĖ, ŠVIETĖJIŠKA, MOKOMOJI VEIKLA 1. Reikalavimas energetikos įmonėms teikti informaciją energijos vartotojams ir savivaldybių institucijoms apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą, saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių naudojimą, statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, energijos kainas bei energijos vartotojams teikiamas paslaugas.
\nEnergetikos įstatymo 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatyme (Žin., 2008, Nr. 135-5228) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija organizuoja keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
\nĮgyvendinant 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančios Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64), (toliau – Direktyva) 13 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-263 (Žin., 2008, Nr. 72-2777) buvo pakeistos Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 4-136 (Žin., 2004, Nr. 75-2598), išdėstant jas nauja redakcija. Minėtų taisyklių tikslas – užtikrinti valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims (galutiniai energijos vartotojai, savivaldybės, Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos) teisę gauti iš energetikos įmonių ir energetikos veikla užsiimančių fizinių asmenų su energetikos veikla susijusią informaciją ir nustatyti šios informacijos teikimo tvarką. Taisyklės nustato su energetikos veikla susijusios informacijos teikimo tvarką, kiekį bei sąlygas, klausėjų, teikėjų ir trečiųjų šalių santykius. Taisyklės taikomos energetikos įmonėms, energetikos veikla užsiimantiems fiziniams asmenims, valstybės institucijoms ir įstaigoms bei atitinkamoms trečiosioms šalims.
\nŠilumos, elektros ir dujų įmonės savo veikimo teritorijoje pagal kompetenciją galutiniams energijos vartotojams teikia informaciją apie: o galutiniams energijos vartotojams tiekiamą energiją ir teikiamas paslaugas; o energijos tiekimo sutarčių sudarymo principus ir galutinių energijos vartotojų teises; o energijos kainas ir tarifus; o saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių naudojimą: o statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius: o efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą.
\nŠilumos, elektros ir dujų įmonės viešai paskelbia telefonų numerius ir elektroninio pašto adresus, kuriais galutiniai energijos vartotojai gali kreiptis dėl pirmiau nurodytos informacijos.
\nŠilumos, elektros ir dujų tiekimo įmonės, turinčios valstybės institucijų išduotas licencijas vykdyti atitinkamą veiklą, galutiniam energijos vartotojui ir, jeigu energija teikiama daugiabučiam namui, daugiabučio namo savininkų bendrijai arba jį administruojančiai institucijai aiškia ir suprantama forma kartu su sąskaita, jeigu sutartyje nėra nustatyta kitokios atsiskaitymo (apmokėjimo) tvarkos, arba atskirai raštu ar elektroniniu paštu priklausomai nuo to, kokia forma vartotojas gauna atsiskaitymo dokumentus, arba internetinėse savitarnos svetainėse mažiausia vieną kartą per metus pateikia: o galutinio energijos vartotojo suvartotos energijos palyginimą su tos pačios vartotojų grupės mažiausiu ir vidutiniu galutinio energijos vartotojo energijos suvartojimu. Teikiamo mažiausio ir vidutinio galutinio energijos vartotojo energijos suvartojimas esant galimybei perskaičiuojamas, įvertinant energijos vartojimui įtaką darančius veiksnius, nepriklausančius nuo galutinio energijos vartotojo elgsenos ir veiksmų, pavyzdžiui, klimatines sąlygas, pastatų naudojimo valandas ir pan. Energijos tiekimo įmonė kartu su palyginimu pateikia lyginamų galutinių energijos vartotojų apibūdinimą o galutinio energijos vartotojo už atsiskaitomąjį laikotarpį suvartoto energijos kiekio ir jo per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotų energijos kiekių palyginimą esant galimybei nurodant parametrus, lemiančius energijos suvartojimą. Šio palyginimo teikti neprivalomą jeigu teisės aktai nenustato sąskaitų teikimo.
\nŠilumos, elektros ir dujų įmonės bei mažmeninės prekybos naftos produktais įmonės galutiniams energijos vartotojams kartu su sąskaitą sutartyse, kvituose ar kitokia forma ir, esant galimybei, įmonės interneto svetainėje teikia organizacijų institucijų įstaigų ir įmonių kontaktinę informaciją įskaitant tinklalapių adresus, kuriuose galima rasti informacijos apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, galutinių energijos vartotojų suvartojamos energijos palyginimą ir (arba) energiją naudojančios įrangos technines specifikacijas ir pan.
\nInformaciją galutiniams energijos vartotojams rekomenduojama teikti bet kuriuo iš šių būdų: o rengti, leisti ir platinti brošiūras, lankstinukus, skrajutes, plakatus ir kitus informacinius leidinius; o surengti konferencijų seminarų, paskaitų susitikimų o rengti radijo ir televizijos laidas, diskusijas ir (arba) dalyvaujant jose; o rengti ir teikti straipsnius žiniasklaidos priemonėms; o naudoti elektronines informavimo bei kitas priemones.
\nGalutiniams energijos vartotojams teikiamos informacijos kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos.
\nVykdoma pagal bendradarbiaujančių ar siekiančių bendradarbiauti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos verslo, mokslo, konsultacinių subjektų poreikį nurodytose Europos Sąjungos programose.
\nInformaciją apie šalyje vykdomas su energijos vartojimo efektyvumu susijusias programas, kuriomis siekiama nacionalinio orientacinio energijos sutaupymo tikslo, ir konsultacijas kaip pasinaudoti programų nustatytomis priemonėmis teikia už tų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos:
\nApie Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos 2007–2013 metų laikotarpiu pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ 4 priemonių grupės „Energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didinimas“ priemones: o „Energijos gamybos efektyvumo didinimas“, o „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“, o „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“ ir o „Viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai, atitinkantys BPD 1.2 priemonės naudos ir kokybės vertinimo kriterijus“, teikia ir skelbia savo interneto svetainėje http://www.ukmin.lt Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
\nApie Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), įgyvendinimo programą teikia ir skelbia savo interneto svetainėje http://www.ukmin.lt Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
\nApie Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programą patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443 (Žin., 2006, Nr. 54-1956), ir jos įgyvendinimą teikia ir skelbia savo interneto svetainėje http://www.ukmin.lt Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
\nApie Lietuvos būsto strategiją patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), ir Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo 2004–2006 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1145 (Žin., 2004, Nr. 137-4996), įgyvendinimą teikia ir skelbia savo interneto svetainėje http://www.am.lt Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
\nApie Daugiabučių namų modernizavimo programą patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839; 2008, Nr. 36-1282), ir jos įgyvendinimą teikia ir skelbia savo interneto svetainėse viešoji įstaiga Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra – http://www.bkagentura.lt ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija – http://www.am.lt.
\nApie Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006–2008 metų programą patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1230 (Žin., 2005, Nr. 137-4919), ir jos įgyvendinimą teikia ir skelbia savo interneto svetainėje http://www.smm.lt Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
\nApie Mokyklų tobulinimo programą (C komponentas) ir jos įgyvendinimą teikia ir skelbia savo interneto svetainėse viešoji įstaiga Centrinės projektų valdymo agentūra – http://www.cpva.lt ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija – http://www.mtp.smm.lt.
\nApie Valstybės organizacijų pastatų energijos taupymo programą teikia ir skelbia savo interneto svetainėje http://www.cpva.lt viešoji įstaiga Centrinės projektų valdymo agentūra.
\nApie MATRA ES direktyvų įgyvendinimo programą teikia ir skelbia savo interneto svetainėje http://www.cpva.lt viešoji įstaiga Centrinės projektų valdymo agentūra.
\nApie 2003–2006 metų mokslo ir studijų įstaigų renovavimo, rekonstravimo programą teikia ir skelbia savo interneto svetainėje http://www.cpva.lt viešoji įstaiga Centrinės projektų valdymo agentūra.
\nApie Savivaldybių infrastruktūros plėtros programą (2000–2004 metai) teikia ir skelbia savo interneto svetainėje http://www.cpva.lt viešoji įstaiga Centrinės projektų valdymo agentūra.
\nApie Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programą patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 843 (Žin., 2006, Nr. 94-3699), ir jos įgyvendinimą teikia ir skelbia savo interneto svetainėje http://www.smm.lt Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
\nApie Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 metų programą patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 619 (Žin., 2004, Nr. 85-3081), ir jos įgyvendinimą teikia ir skelbia savo interneto svetainėje http://www.kalejimudepartamentas.lt Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.
\nApie Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programą patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2006, Nr. 88-3470), ir jos įgyvendinimą teikia ir skelbia savo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos kultūros ministerija – http://www.muza.lt.
\nĮgyvendinant Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą vykdoma informavimo, švietimo ir konsultavimo veikla, kurios metu parengta ir išleista daugiau kaip 50 įvairių leidinių energijos išteklių ir energijos efektyvaus naudojimo bei vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių platesnio naudojimo klausimais, surengta daugiau kaip 40 seminarų, konferencijų, konkursų, rengiamos arba dalyvaujama televizijos ir radijo laidose, rengiama informacija spaudai.
\nBuvo pagaminti ir išplatinti suvenyrai su Daugiabučių namų modernizavimo programos simbolika ant kepuraičių, marškinėlių, rašiklių, raktų pakabukų, metrų, gulsčiukų ir pan. Minėta informavimo, švietimo ir konsultavimo veikla skirta šalies gyventojams ir atskiroms jų grupėms: moksleiviams, studentams, specialistams.
\nTaip pat sukurtos integruotos į įvairių mokomųjų dalykų programas moksleivių mokymo programos „Energijos išteklių ir energijos taupymas, šiltas ir ekologiškas būstas“ projektas bei metodinė medžiaga ir rekomendacijos minėtai programai įgyvendinti. Programa įteikta Švietimo ir mokslo ministerijai įteisinimui nustatyta tvarka.
\nParengtos rekomendacijos savivaldybėms, kaip šviesti, informuoti ir agituoti visuomenę, kad būtų efektyviai vartojami energijos ištekliai ir energija. Taip pat parengtos rekomendacijos energetikos įmonėms, kaip pagal kompetenciją teikti informaciją energijos vartotojams apie energetikos veiklą, taip pat efektyvų bei saugų energijos išteklių ir energijos naudojimą energetikos objektuose ir įrenginiuose.
\nViešosios įstaigos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros darbuotojai parengė mokymų programas „Energetinės vadybos įdiegimas daugiabučiuose pastatuose“ ir „Daugiabučių pastatų energinio sertifikavimo įgyvendinimas“, pagal kurias buvo apmokyti gyvenamųjų namų savininkai; daugiabučių namų bendrijos; fiziniai asmenys, įgalioti valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal jungtinės veiklos sutartį; įmonės, įgaliotos administruoti daugiabučių namų bendrąją nuosavybę.
\n2006–2007 metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacija surengė daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymo ir veiklos administravimo darbuotojų mokymus. Apmokyti 886 daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymo ir veiklos administravimo darbuotojai ir suinteresuoti asmenys.
\nĮgyvendinant Direktyvos 5 straipsnį, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Prekių, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir šių prekių energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų sąrašo patvirtinimo“. Šiame nutarime Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavesta papildyti Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 (Žin., 2006, Nr. 113-4329), vienu iš viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo kriterijumi nustatant energijos vartojimo efektyvumą, ir minėtų rekomendacijų pakeitimus suderinti su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
\nEnergetikos įstatymo 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija organizuoja keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
\nĮgyvendinant 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, jos 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-184 patvirtino Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodiką (Žin., 2008, Nr. 55-2097). Ši metodika nustato energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose etapus ir audito ataskaitos parengimą. Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito tikslas – įvertinti esamą pastato atitvarų ir statinio inžinerinių sistemų būklę, nustatyti veiksnius, lemiančius energijos, energijos išteklių ir šalto vandens sąnaudas, parinkti ir rekomenduoti tinkamas priemones, kurių įgyvendinimas leis sumažinti ne tik pastato energijos, energijos išteklių ir šalto vandens sąnaudas, bet ir pagerinti komfortines sąlygas, padidinti pastato arba pastato dalių gyvavimo trukmę.
\nĮgyvendinant įvairias programas, skirtas didinti energijos vartojimo efektyvumą yra atliekami energijos vartojimo auditai. Kaip pavyzdžius galima paminėti Daugiabučių namų modernizavimo programą kurią įgyvendinant buvo atlikta apie 720 auditų, įgyvendinant 2003–2006 metų mokslo ir studijų įstaigų renovavimo, rekonstravimo programą atlikta per 120 auditų.
\nNumatyta, kad pareiškėjai, nurodyti Valstybės projektų siūlomų finansuoti iš Europos Sąjungos fondų lėšų pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-328 (Žin., 2008, Nr. 89-3572), ir gausiantys lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos 2007–2013 metų laikotarpiu pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“, turės atlikti per 130 auditų, o pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai, atitinkantys BPD 1.2 priemonės naudos ir kokybės vertinimo kriterijus“, jau atlikta per 120 auditų.
\nTaip pat auditai bus atliekami siekiant gauti lėšų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“.
\nAtlikti energijos vartojimo auditus reikalaujama, norint gauti finansinę paramą iš energijos vartojimo efektyvumo didinimo programų.
\nĮgyvendinant Direktyvos 9 straipsnio 2 dalį ir siekiant paskatinti energijos vartotojus sudaryti sutartis su energetinių paslaugų teikėjais dėl energijos vartojimo efektyvumo, Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 4-511 (Žin., 2008, Nr. 130-5000) patvirtino sutarties dėl energijos vartojimo efektyvumo pastatuose pavyzdinę formą. Patvirtinta sutarties forma galės būti naudojama sudarant sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo tarp pastatų savininkų (arba jų interesus atstovaujančių įgaliotųjų atstovų) ir energetines paslaugas teiksiančių juridinių asmenų.
\nSutartimi energetines paslaugas teiksiantys juridiniai asmenys garantuos, kad dėl jų įgyvendintų sutartyje numatytų energijos taupymo priemonių pastatuose bus sutaupomas sutartas energijos išteklių ir (arba) energijos kiekis. Paslaugas gausinantys asmenys mokės jų teikėjui už suteiktas energijos taupymo paslaugas, o mokėjimo dydis bus lygus per sutartą praėjusį laikotarpį sutaupyto energijos išteklių ir (arba) energijos kiekio kainai. Jei sutaupytas energijos išteklių ir (arba) energijos kiekis bus mažesnis nei sutartą paslaugas gaunančių asmenų mokamas mokestis už paslaugas bus sumažinamas dydžiu, lygiu paslaugas gausiančių asmenų turėtų išlaidų ir pajamų dėl sutaupyto energijos išteklių ir (arba) energijos kiekio skirtumui. Jei sutaupytas energijos išteklių ir (arba) energijos kiekis bus didesnis nei sutarta, atsiradusios lėšos atiteks paslaugas teikiantiems asmenims. _________________