{"html": "
280.Visos suinteresuotos ES valstybės narės turi pripažinti pagal Reikalavimų 277–279 punktus atliktų tyrimų rezultatus.
\n
281.VMVT turi teisę reikalauti, kad Laboratorija pakartotų tyrimus per 60 dienų nuo mėginių gavimo, nebent EK yra informuota, kad tyrimams atlikti reikia daugiau laiko.
\n
282.VMVT apie šių tyrimų rezultatus turi vienu metu pranešti kitoms suinteresuotoms ES valstybėms narėms, Europos vaistų kokybės direktoratui, veterinarinio vaisto tiekimo rinkai teisės turėtojui ir prireikus gamintojui.
\n
283.Jei VMVT nusprendžia, kad veterinarinio vaisto serija neatitinka gamintojo kokybės kontrolės dokumentų arba registruojant nustatytų specifikacijų, ji turi imtis visų būtinų priemonių veterinarinio vaisto tiekimo rinkai teisės turėtojo ir, jei reikia, gamintojo atžvilgiu ir turi informuoti kitas ES valstybes nares, kuriose veterinarinis vaistas yra registruotas.
\n
284.VMVT turi sustabdyti, panaikinti arba pakeisti veterinarinio vaisto registracijos liudijimo galiojimą, jei paaiškėja, kad:
\n

284.1. veterinarinio vaisto naudos ir naudojimo rizikos santykis leistinomis naudojimo sąlygomis yra nepalankus, ypač atsižvelgiant į naudą gyvūnų sveikatai ir gerovei bei saugumą naudotojui veterinarinį vaistą naudojant zootechniniais tikslais;

\n

284.2. veterinarinis vaistas neturi jokio terapinio efekto gyvūnų rūšiai, kuriai jis yra skirtas;

\n

284.3. veterinarinis vaistas neatitinka deklaruotos kokybinės ir kiekybinės sudėties;

\n

284.4. rekomenduotoji išlauka yra nepakankama, kad maisto produktuose iš gydyto gyvūno nebūtų liekanų, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai;

\n

284.5. veterinarinis vaistas tiekiamas rinkai prieštaraujant kitiems EB teisės aktams;

\n

284.6. informacija, pateikta paraiškos dokumentuose pagal Reikalavimų 33–56 ir 76–82 punktus, yra neteisinga;

\n

284.7. Reikalavimų 270–272 punktuose numatyta kokybės kontrolė nėra atliekama.

\n
285.Kol EB teisės aktas yra priimamas, VMVT gali sustabdyti veterinarinio vaisto registravimą, kai tokie veiksmai būtini visuomenės sveikatos, vartotojų ir gyvūnų sveikatos apsaugai.
\n
286.Veterinarinio vaisto registracijos liudijimo galiojimas gali būti sustabdytas, panaikintas arba pakeistas, kai nustatoma, kad:
\n

286.1. duomenys, pateikti veterinarinio vaisto sąrankoje pagal Reikalavimų 33–56 punktų nuostatas, nebuvo pakeisti, remiantis Reikalavimų 76 ir 82 punktų nuostatomis;

\n

286.2. bet kokie nauji duomenys, nurodyti Reikalavimų 79 punkte, nebuvo pateikti Institutui.

\n
287.VMVT turi uždrausti tiekti rinkai ir įpareigoti pašalinti iš rinkos veterinarinį vaistą, jei paaiškėja, kad:
\n

287.1. veterinarinio vaisto naudos ir naudojimo rizikos santykis leistinomis naudojimo sąlygomis yra nepalankus, ypač atsižvelgiant į naudą gyvūnų sveikatai ir gerovei bei saugumą naudotojui veterinarinį vaistą naudojant zootechniniais tikslais;

\n

287.2. veterinarinis vaistas neturi jokio terapinio efekto gyvūnų rūšiai, kuriai jis yra skirtas;

\n

287.3. veterinarinis vaistas neatitinka deklaruotos kokybinės ir kiekybinės sudėties;

\n

287.4. nurodyta išlauka yra nepakankama, kad maisto produktuose iš gydyto gyvūno nebūtų liekanų, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai;

\n

287.5. Reikalavimų 270–272 punktuose numatyta kokybės kontrolė nėra atliekama arba nesilaikoma reikalavimų, iškeltų veterinarinio vaisto registravimo metu.

\n
288.VMVT priemones, numatytas Reikalavimų 287 punkte, gali taikyti ir vien tik keliančiai abejonių veterinarinio vaisto serijai.
\n
289.Licenciją išdavusi apskrities, miesto ar rajono VMVT turi sustabdyti ar panaikinti visą licenciją ar jos dalį (teisę gaminti tam tikros kategorijos veterinarinius vaistus), jei nesilaikoma nuostatų, numatytų Reikalavimų 164–165 punktuose.
\n
290.VMVT gali sustabdyti veterinarinių vaistų gamybą ar importą iš trečiųjų šalių, o licenciją išdavusi apskrities, miesto ar rajono VMVT gali sustabdyti ar panaikinti licenciją ar jos dalį (teisę gaminti tam tikros kategorijos veterinarinius vaistus), kai nesilaikoma gamybos ar importo reikalavimų.
\n
291.Lietuvos Respublikoje draudžiama neprofesionaliems veterinarinių vaistų naudotojams reklamuoti veterinarinius vaistus, kurie:
\n

291.1. išduodami, tik pateikus veterinarinį receptą;

\n

291.2. turi psichotropinių ar narkotinių medžiagų, nurodytų Jungtinių Tautų 1961 m. ir 1971 m. konvencijose.

\n
292.Šio skyriaus nuostatos taikomos ir homeopatiniams veterinariniams vaistams.
\n
293.VMVT imasi visų reikalingų priemonių skatinti veterinarijos gydytojus ar kitus asmenis pateikti duomenis VMVT apie bet kokias neigiamas reakcijas.
\n
294.VMVT turi keistis atitinkama informacija, ypač apie Reikalavimų 157 punkte nurodytų licencijų, Reikalavimų 266–267 punktuose nurodytų pažymėjimų arba registravimo atitiktį.
\n
295.Esant pagrįstam reikalavimui, VMVT turi nedelsdama perduoti Reikalavimų 266–267 punktuose nurodytus dokumentus kitos ES valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
\n
296.Išvados, padarytos suinteresuotos ES valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnams atlikus patikrinimą, kaip nurodyta Reikalavimų 270–272 punktuose, galioja visoje ES.
\n
297.Išimties atvejais, jei dėl rimtų priežasčių, susijusių su žmonių ar gyvūnų sveikata, ES valstybė narė negali pritarti patikrinimo pagal Reikalavimų 270–272 punktų nuostatas išvadoms, ta ES valstybė narė apie tai turi nedelsdama pranešti EK ir EVA. EVA apie tai praneša suinteresuotoms ES valstybėms narėms.
\n
298.Kai EK yra informuojama apie šias rimtas priežastis, ji, pasikonsultavusi su suinteresuotomis ES valstybėmis narėmis, gali paprašyti, kad kompetentingos institucijos pareigūnas atliktų naują patikrinimą. Pareigūną gali lydėti du kiti pareigūnai iš ES valstybių narių, kurios nėra šio nesutarimo šalys.
\n
299.VMVT turi nedelsdama pranešti EVA apie veterinarinio vaisto registravimą, registravimo atsisakymą, registravimo panaikinimą, tiekimo rinkai draudimą ar veterinarinio vaisto pašalinimą iš rinkos ir tų sprendimų motyvus.
\n
300.Veterinarinio vaisto tiekimo rinkai teisės turėtojas turi pranešti VMVT ir kitų susijusių šalių kompetentingoms institucijoms apie tai, kad jis nusprendė sustabdyti pardavimą ar pašalinti veterinarinį vaistą iš rinkos, nurodydama tokio sprendimo priežastis, jei tai susiję su efektyvumu ar žmonių sveikatos apsauga. VMVT turi užtikrinti, kad ši informacija pasiektų EVA.
\n
301.VMVT turi teikti informaciją, nurodytą Reikalavimų 299–300 punktuose, kuri gali turėti įtakos trečiųjų šalių žmonių sveikatai, tarptautinėms kompetentingoms institucijoms, o kopiją – EVA.
\n
302.VMVT turi keistis būtina informacija su kitomis ES valstybių narių kompetentingomis institucijomis, siekdama užtikrinti ES gaminamų ir platinamų homeopatinių veterinarinių vaistų kokybę ir nekenksmingumą.
\n
303.Prašant veterinarinio vaisto gamintojui, eksportuotojui ar importuojančios trečiosios šalies kompetentingai institucijai, VMVT turi išduoti patvirtinimą, kad gamintojui yra išduota atitinkama licencija. Išduodama tokį patvirtinimą, VMVT turi:
\n

303.1. laikytis galiojančių Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) administracinių nuostatų;

\n

303.2. išduoti eksportuojamiems registruotiems Lietuvos Respublikoje veterinariniams vaistams suderintą veterinarinio vaisto aprašą.

\n
304.Kai gamintojas Lietuvos Respublikoje neturi veterinarinio vaisto registracijos liudijimo, prašydamas VMVT patvirtinimo, nurodyto Reikalavimų 303 punkte, turi pateikti priežastis, kodėl šis veterinarinis vaistas Lietuvos Respublikoje nėra registruotas.
\n
305.Lietuvos Respublikoje tiriamų gyvūnų ir jų produktų negalima naudoti maistui, nebent VMVT Instituto teikimu nustatė pakankamą išlauką. Išlauka turi:
\n

305.1. būti ne trumpesnė, kaip nustatyta Reikalavimų 28–29 punktuose, tam tikrais atvejais pridedant saugumo veiksnį, atsižvelgus į tiriamosios medžiagos prigimtį;

\n

305.2. garantuoti, kad didžiausia tiriamosios medžiagos liekanų koncentracija maisto produktuose neviršys reglamente (EB) Nr. 2377/90 nurodytos didžiausios liekanų koncentracijos.

\n
306.Apskričių ir miestų VMVT kontroliuoja, ar taikomos atitinkamos nesunaudotų ar pasibaigusio tinkamumo naudoti laiko veterinarinių vaistų surinkimo sistemos.
\n

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 307. VMVT sprendimus dėl veterinarinių vaistų gali priimti, tik remdamasi Reikalavimais ir detaliai nurodydama priežastis.

\n
308.VMVT sprendimai dėl veterinarinių vaistų turi būti pranešti suinteresuotajai šaliai ir prireikus nurodant teisės aktuose numatomus jos teisių gynimo būdus ir laiką, per kurį tas teises galima apginti.
\n
309.Informacija apie Lietuvos Respublikoje registruotus veterinarinius vaistus yra Veterinarinių vaistų registre, įsteigtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1673 „Dėl Veterinarinių vaistų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 188-7013).
\n
310.VMVT sprendimai dėl veterinarinių vaistų gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. _________________ Veterinarinių vaistų registravimo, gamybos ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimų 1 priedas VETERINARINIŲ VAISTŲ ANALITINIŲ, SAUGUMO, IKIKLINIKINIŲ, KLINIKINIŲ TYRIMŲ IR SĄRANKOS RENGIMO PRINCIPAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiame priede pateikiami veterinarinio vaisto kiekybinės ir kokybinės sudėties, žaliavų ir galutinio produkto kontrolės, stabilumo, liekanų kiekių tyrimų, saugumo, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų duomenų ir dokumentų, kuriuos privalu pateikti Institutui kartu su paraiška registruoti veterinarinį vaistą, reikalavimai.
\n
2.Duomenys ir dokumentai, kurie turi būti pateikiami kartu su paraiška registruoti veterinarinį vaistą, turi būti parengti remiantis Reikalavimais, šiais principais ir EK publikuojamomis taisyklėmis.
\n
3.Pareiškėjas turi parengti veterinarinio vaisto dokumentų ir duomenų sąranką kurios kokybės, saugumo ir efektyvumo dalys ruošiamos remiantis EVA reglamentuojančiais dokumentais.
\n
4.Prie paraiškos registruoti veterinarinį vaistą turi būti pateikta visa reikalinga informacija, būtina įvertinti veterinarinį vaistą, nežiūrint, ar ji yra palanki ar nepalanki. Būtina pateikti esminius duomenis apie veterinarinio vaisto nevisiškai atliktus ar nutrauktus tyrimus. Be to, įregistravus veterinarinį vaistą, nedelsiant Institutui reikia pateikti visą reikalingą informaciją, būtiną vertinant veterinarinio vaisto riziką ar naudą.
\n
5.Veterinarinio vaisto registracijai teikiama sąranka turi būti sudaryta iš 4 pagrindinių dalių:
\n

5.1. santraukos (administraciniai duomenys, veterinarinio vaisto aprašas ir ekspertų ataskaitos);

\n

5.2. veterinarinio vaisto analitinių (kokybės) tyrimų (fizinių-cheminių, biologinių ar mikrobiologinių);

\n

5.3. saugumo ir liekanų kiekių (saugumo) tyrimų;

\n

5.4. ikiklinikinių ir klinikinių (efektyvumo) tyrimų.

\n
6.VMVT kontroliuoja, kad visi tyrimai su gyvūnais būtų atliekami pagal Laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams metodinius nurodymus, patvirtintus Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-16 (Žin., 1999, Nr. 49-1591).
\n

II. REIKALAVIMAI VETERINARINIAMS VAISTAMS, IŠSKYRUS IMUNOLOGINIUS, IR SĄRANKOS RENGIMAS

\n

I SKIRSNIS

\n

SĄRANKOS SANTRAUKA 7. Administracinių duomenų dalyje pateikiami:

\n

7.1. norimo registruoti veterinarinio vaisto pavadinimas arba į jį įeinančios vienos ar kelių veikliųjų medžiagų pavadinimai, taip pat kiekis (dozė), veterinarinio vaisto forma, skyrimo būdas ir galutinio produkto, skirto parduoti, išvaizdos aprašymas;

\n

7.2. pareiškėjo duomenys (pavadinimas), adresas ir vieno ar kelių gamintojų ar vietų, susijusių su įvairiomis gaminimo stadijomis (įskaitant galutinio produkto ir žaliavos (-ų) gamintoją), adresai; prireikus nurodomas importuotojo pavadinimas ir adresas;

\n

7.3. sąrankos tomų skaičius, tomų pavadinimai;

\n

7.4. dokumentas, liudijantis, kad gamintojui yra leista gaminti šį veterinarinį vaistą; sąrašas šalių, kuriose šiam veterinariniam vaistui yra išduotas registracijos liudijimas, veterinarinio vaisto aprašas ir sąrašas šalių, kurioms pateiktas prašymas registruoti.

\n
8.Veterinarinio vaisto aprašas rengiamas remiantis Reikalavimų 57 punkto nuostatomis.
\n
9.Turi būti pateikti du veterinarinio vaisto pavyzdžiai ar prekybiniai modeliai.
\n
10.Turi būti pateiktos ekspertų ataskaitos apie pateiktą analitinę, toksikologinę, farmakologinę, liekanų kiekių ir klinikinių tyrimų dokumentaciją:
\n

10.1. kiekvienoje ataskaitoje turi būti pateikiamas atliktų pagal šį priedą įvairių tyrimų ir patikrinimų kritinis įvertinimas; ekspertas turi pateikti savo nuomonę apie pateikto veterinarinio vaisto kokybės, nekenksmingumo ir efektyvumo garantijų pakankamumą; paprasto faktų sąvado nepakanka;

\n

10.2. visi svarbūs duomenys turi būti surašyti ataskaitos prieduose ir, jei galima, pateikti lentelių ir grafikų forma; ekspertų ataskaitoje turi būti tiksliai pateikiamos nuorodos į pagrindinę dokumentaciją;

\n

10.3. kiekvieną ataskaitą turi rašyti kvalifikuotas ir patyręs asmuo; ataskaitos pabaigoje ekspertas nurodo surašymo datą ir pasirašo, o prie ataskaitos prideda gyvenimo aprašymą, kuriame trumpai aprašo išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, darbo patirtį, taip pat nurodo ryšius su pareiškėju.

\n

II SKIRSNIS

\n

VETERINARINIŲ VAISTŲ ANALITINIAI (FIZINIAI-CHEMINIAI, BIOLOGINIAI AR MIKROBIOLOGINIAI) TYRIMAI 11. Visų tyrimų metodai turi atitikti mokslo pažinimo lygį, esantį sąrankos pateikimo metu, ir turi būti validuoti. Privalo būti pateikti validavimo rezultatai.

\n
12.Analizės metodas ar metodai turi būti detalizuoti, kad juos būtų galima pakartoti, reikalaujant kompetentingoms institucijoms. Turi būti pakankamai tiksliai aprašyta speciali įranga, kuri galėjo būti naudojama, ir pateikta jos schema. Jei būtina, pateikiama laboratorinių reagentų sudėtis, papildyta jų paruošimo metodais. Analizės metodų, kurie aprašyti Ph. Eur. ar kitoje galiojančioje farmakopėjoje, aprašymas gali būti nepateiktas, bet turi būti pateiktos atitinkamo farmakopėjos straipsnio nuorodos.
\n
13.Pateikiant veterinarinio vaisto kokybinę sudėtį, išvardijama ar aprašoma:
\n

13.1. veiklioji ar veikliosios medžiagos;

\n

13.2. pagalbinės medžiagos, nepaisant jų kilmės ir naudojamo kiekio, įskaitant dažus, konservantus, adjuvantus, stabilizatorius, skonį ir kvapą suteikiančias medžiagas, emulsiklius, tirštiklius ir pan.;

\n

13.3. veterinarinio vaisto formą suteikiantys elementai: kapsulės, rutulėliai ir pan., kurie skirti gyvūnui praryti ar jam įvesti;

\n

13.4. duomenys apie pirminę pakuotę, taip pat jos uždarymo būdą, priedus (aksesuarus), su kuriais veterinarinis vaistas bus naudojamas ir kurie bus pateikiami su juo.

\n
14.Terminai, vartojami aprašant sudėtines veterinarinio vaisto dalis:
\n

14.1. aprašant produktus, nurodytus Ph. Eur. ar galiojančioje farmakopėjoje, vartojamas pagrindinis monografijos pavadinimas ir pateikiamos farmakopėjos nuorodos;

\n

14.2. aprašant kitus produktus – vartojamas bendrinis tarptautinis pavadinimas, rekomenduotas PSO, prie kurio gali būti pridėtas kitas bendrinis pavadinimas arba tikslus mokslinis pavadinimas; produktai, kurie neturi bendrinio tarptautinio ar tikslaus mokslinio pavadinimo, apibūdinami pagal kilmę ir gavimo būdą, papildomi kitais galinčiais būti naudingais duomenimis;

\n

14.3. dažai nusakomi „E“ numeriu pagal ES teisės aktų nuostatas.

\n
15.Pateikiant visų veterinarinio vaisto veikliųjų sudedamųjų dalių kiekybinę sudėtį, nurodoma masė arba biologinių veikimo vienetų skaičius matavimo vienete arba masės ar tūrio vienete pagal kiekvienos veikliosios medžiagos formą.
\n
16.Nurodomi produktų, kurie negali būti apibrėžti chemiškai, biologiniai veikimo vienetai. Reikia naudoti PSO nustatytą tarptautinį biologinį veikimo vienetą. Jei jo nėra, biologinio veikimo vienetai išreiškiami tokiu būdu, kad nekiltų abejonės dėl medžiagos veiklumo.
\n
17.Kai įmanoma, biologinis veiklumas nurodomas masės vienete. Papildomai:
\n

17.1. nurodomi visi pirminėje pakuotėje esančios veikliosios medžiagos injekcinių tirpalų masės ar biologinio veikimo vienetai, remiantis pirminės pakuotės tūriu, ar, jei reikia, po rekonstitucijos (skiedimo);

\n

17.2. nurodomi lašų formos veterinarinio vaisto kiekvienos veikliosios medžiagos masės vienetai ar biologinio veikimo vienetai tokiame lašų skaičiuje, kuris atitiktų 1 ml ar 1 g preparato;

\n

17.3. nurodomi sirupų, emulsijų, granulių ir kitais matais (pvz., šaukštais) skiriamų veterinarinio vaisto formų kiekvienos veikliosios medžiagos masės ar biologinio veikimo vienetai viename mate.

\n
18.Veikliosios medžiagos, esančios dar dariniuose ar derivatuose, kiekybiškai išreiškiamos jų bendra mase, o jei būtina ir patikima – veikliosios ar veikliųjų molekulių mase.
\n
19.Veterinarinių vaistų, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga, registruojamų pirmą kartą Lietuvos Respublikoje ir esančių druskos ar hidrato pavidalu, kiekybinė sudėtis visuomet išreiškiama juose esančios visos ar veikliosios molekulės masės vienetais.
\n
20.Būtina pateikti ir pateisinti moksliniais duomenimis, kodėl pasirinktos būtent tokios sudedamosios dalys, veterinarinio vaisto forma, pakuotė, taip pat ir pagalbinių medžiagų funkcijos.
\n
21.Gamybos būdo aprašymas, pridėtas prie paraiškos registruoti veterinarinį vaistą, turi suteikti pakankamai informacijos apie atliktas operacijas. Jame turi būti pateikta:
\n

21.1. įvairių gamybos etapų nurodymas, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti, ar priemonės veterinarinio vaisto formos gamybos metu negali pakenkti sudedamosioms dalims;

\n

21.2. gaminant nenutrūkstančiu procesu – visa informacija, iš kurios galima spręsti apie galutinio produkto homogeniškumą;

\n

21.3. realus gamybos receptas (sudėtis), nurodant visų naudojamų medžiagų kiekius; pagalbinių medžiagų kiekiai kartais gali būti nurodyti apytikriai, jei tai būtina, gaminant veterinarinio vaisto formą; būtina nurodyti produktus, kurių naudojimas nutrūksta gamybos metu;

\n

21.4. gamybos stadijos, kurių metu atliekamas kontrolinių mėginių paėmimas ir tyrimas, būtinas galutiniam produktui kontroliuoti, nurodytas kitose pateikiamos sąrankos vietose;

\n

21.5. gamybos proceso patikimumo tyrimo duomenys, jei kalbama apie retai taikomą gamybos metodą ar jei jis iš esmės turi įtakos galutiniam produktui;

\n

21.6. sterilaus veterinarinio vaisto informacija apie sterilizaciją ir (ar) aseptines operacijas.

\n
22.Žaliavomis pagal šio priedo 13 punktą laikomos visos veterinarinio vaisto sudedamosios dalys, o jei yra būtina – ir pirminė pakuotė.
\n
23.Jei veiklioji medžiaga neaprašyta Ph. Eur. ar kitoje galiojančioje farmakopėjoje arba aprašyta Ph. Eur. ar kitoje galiojančioje farmakopėjoje, bet pagaminta metodu, dėl kurio gali atsirasti pašalinių priemaišų, kurios nėra nurodytos minėtose farmakopėjose, ir negalima adekvačiai kontroliuoti jų kokybės, ir jei veikliosios medžiagos pagamintos kito asmens nei pareiškėjas, jis turi pareikalauti, kad būtų detaliai aprašyta gamyba, kokybės kontrolė gamybos metu ir proceso patikimumas, kad būtų galima prisiimti atsakomybę dėl veterinarinio vaisto. Gamintojas turi raštu įsipareigoti garantuoti ir išlaikyti gaminamų partijų vienodumą ir nekeisti gamybos būdo ar specifikacijų, neinformuodamas pareiškėjo. Tokiai modifikacijai pagrįsti Institutui pateikiami atitinkami dokumentai ir paaiškinimai.
\n
24.Duomenys ir dokumentai, kurie turi būti pridėti prie paraiškos registruoti veterinarinį vaistą, remiantis Reikalavimų 39.9–39.10 punktais, apima visų žaliavų, naudojamų veterinarinio vaisto gamybai, kontrolę.
\n
25.Į farmakopėjas įrašytų žaliavų paaiškinimai ir dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie paraiškos registruoti veterinarinį vaistą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
\n

25.1. turi būti taikomi visų produktų straipsniai, esantys Ph. Eur.;

\n

25.2. jeigu nėra Ph. Eur., gali būti reikalaujama laikytis Lietuvos Respublikos arba kitos pripažintos farmakopėjos reikalavimų;

\n

25.3. sudedamųjų dalių atitikimo Ph. Eur. ar kitą galiojančią farmakopėją pakanka; šiuo atveju nereikia aprašyti analizės metodo, o pakanka pateikti farmakopėjos straipsnio nuorodą;

\n

25.4. kai žaliava, aprašyta Ph. Eur. ar kitoje galiojančioje farmakopėjoje, yra pagaminta metodu, dėl kurio gali atsirasti pašalinių priemaišų, nenurodytų minėtose farmakopėjose, turi būti pateikiami leistini maksimalūs priemaišų kiekiai ir metodo joms nustatyti aprašymas;

\n

25.5. dažančios medžiagos turi atitikti joms keliamus reikalavimus;

\n

25.6. turi būti pateikti rutininiai tyrimai, kurie bus taikomi kiekvienai žaliavos partijai; jei atliekami kiti tyrimai, nenurodyti farmakopėjoje, reikia pateikti įrodymus, kad žaliavos atitinka farmakopėjoje nurodytus reikalavimus;

\n

25.7. jei Ph. Eur. ar kitos galiojančios farmakopėjos straipsnio duomenų nepakanka, kad būtų garantuota produkto kokybė, Institutas gali reikalauti pateikti detalesnius duomenis; VMVT apie tokį atvejį informuoja Lietuvos farmakopėjos komisiją, o pareiškėjas pateikia informaciją apie farmakopėjos straipsnį, kuris yra nepakankamas.

\n
26.Jei žaliava neaprašyta nei Ph. Eur., nei Lietuvos Respublikoje galiojančioje farmakopėjoje, gali būti priimamas straipsnis iš kitos šalies farmakopėjos, jei pareiškėjas pristato tos farmakopėjos straipsnio kopiją, kurioje nurodomos patikimos analizės procedūros, o jei reikia – ir vertimą.
\n
27.Žaliavos, neaprašytos nė vienoje iš farmakopėjų, aprašomos straipsniuose, kuriuose turi būti:
\n

27.1. nurodytas medžiagos pavadinimas, atitinkantis šio priedo 14 punkto reikalavimus, papildytas komerciniais ar moksliniais sinonimais;

\n

27.2. pateiktas medžiagos aprašymas, atitinkantis Ph. Eur. reikalavimus, ir pridėtas molekulinės sandaros aprašymas, o jei reikia – pateiktas sintezės metodas; jei tai produktai, kuriuos galima apibrėžti tik jų paruošimo būdu, būdas turi būti kiek galima daugiau detalizuotas, kad apibūdintų nekintančio produkto sudėtį ir jo efektus;

\n

27.3. aprašyti tikslūs identifikavimo metodai, pateikiama taikyta metodika, kuria buvo vadovaujamasi ruošiant produktą ir kuri turės būti taikoma atliekant rutininius tyrimus;

\n

27.4. aprašyti švarumo tyrimai ir visos numanomos priemaišos, ypač tos, kurios gali turėti nuodingą poveikį ar galinčios neigiamai paveikti galutinio produkto stabilumą, pakeisti analitinius rezultatus;

\n

27.5. išskirti kompleksinių gyvūninių ar augalinių produktų atvejai, kai nustatant farmakologinius efektus reikia atlikti cheminę, fizinę ir biologinę pagrindinių sudedamųjų dalių kontrolę, ir tie atvejai, kai produktuose yra viena ar kelios aktyvių medžiagų grupės, kurioms gali būti taikomas bendras dozavimo metodas;

\n

27.6. pateiktos garantijos, kad gyvūninėse žaliavose nėra patogeniškų agentų;

\n

27.7. nurodytos galimos specialios laikymo sąlygos, jei būtina – maksimalus laikymo laikas, kuriam pasibaigus, žaliava turi būti pertikrinama.

\n
28.Aprašytų ir neaprašytų farmakopėjose žaliavų duomenys turi būti pateikti kaip bendras pagrindinių veikliųjų medžiagų aprašymas, jei nuo jų priklauso veterinarinio vaisto biologinis įsisavinamumas:
\n

28.1. kristalinė forma ir tirpumo koeficientas;

\n

28.2. jei reikia, dalelių dydis po pulverizacijos;

\n

28.3. hidratacija (jonizacija);

\n

28.4. pasiskirstymo vandenyje arba riebaluose koeficientas (gali būti reikalaujamos pK/pH reikšmės, nutarus, kad šie duomenys yra būtini).

\n
29.Šio priedo 28.1–28.3 punktai netaikomi medžiagoms, naudojamoms tirpalo pavidalu.
\n
30.Kai veterinariniam vaistui gaminti naudojamos žaliavos, gautos iš mikroorganizmų, augalų ar gyvūnų audinių, žmonių ar gyvūnų ląstelių ar biologinių skysčių (įskaitant kraują), biotechnologinių produktų, turi būti pateikti tų medžiagų kilmės aprašymai ir dokumentai, kuriuose turi būti nurodyta gamybos strategija, valymo arba inaktyvavimo priemonės, jų patikrinimo duomenys ir visos gamybos proceso metu taikytos kontrolės procedūros gaminamos žaliavų partijos kokybei, saugumui ir reikalavimų atitikimui užtikrinti.
\n
31.Žaliavų aprašymas turi apimti gamybos strategiją, valymo arba inaktyvavimo priemones su jų patikrinimo duomenimis ir visas gamybos proceso metu taikytas kontrolės procedūras, skirtas užtikrinti gaminamos žaliavų partijos kokybę, saugumą ir atitiktį reikalavimams.
\n
32.Kai naudojami ląstelių bankai, turi būti įrodyta, kad ląstelių charakteristikos lieka nepakitusios pasažavimų metu ir po jų.
\n
33.Norint nustatyti ląstelių bankų, serumų mišinių nepageidaujamus faktorius, kiekvieną kartą, kai įmanoma, turi būti tikrinamas jų kilmės šaltinis. Jei potencialiai patogeniškų nepageidaujamų faktorių buvimas yra neišvengiamas, tokios žaliavos naudotinos tik atitinkamai apdorotos, kad būtų garantuota tų faktorių eliminacija ir (arba) inaktyvacija. Šie duomenys turi būti validuoti.
\n
34.Pareiškėjas turi įrodyti, kad veterinarinis vaistas yra pagamintas laikantis gyvūnų spongiforminės encefalopatijos perdavimo rizikos mažinimo per vaistus nuostatų.
\n
35.Registruojant būtina pateikti duomenis ir dokumentus, susijusius su atliekama tarpinių gamybos produktų kontrole, norint įsitikinti technologinių charakteristikų nekintamumu ir gamybos vienodumu, nustatyti, ar veterinarinis vaistas atitinka receptą (sudėtį), kai pareiškėjas pateikia galutinio produkto analizės procedūrą, apimančią ne visų veikliųjų medžiagų kiekius produkte (ar užpildų, kuriems taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir veikliosioms medžiagoms), kai tyrimas, atliekamas gamybos metu, lemia galutinio produkto kokybę, ypač kai veterinarinis vaistas yra apibūdinamas pagal kilmę ir gamybos būdą.
\n
36.Turi būti išvardyti galutinio produkto kokybės tyrimai, atlikti kiekvienai serijai. Taip pat nurodytas dažnumas tyrimų, kurie nėra atliekami kiekvienai serijai.
\n
37.Duomenys ir dokumentai, pridėti prie paraiškos registruoti veterinarinį vaistą ir susiję su atliekama kontrole išleidžiant galutinį produktą, turi būti pateikti pagal žemiau nurodytas nuostatas:
\n

37.1. Ph. Eur. ar išimties atveju galiojančios farmakopėjos straipsnių nuostatos taikomos visiems jose aprašytiems produktams;

\n

37.2. jei taikomų metodų ir tyrimų rezultatų ribos neatitinka Ph. Eur. ar išimties atveju galiojančios farmakopėjos, reikia pateikti įrodymus, kad galutinis produktas atitinka farmakopėjos kokybės reikalavimus, jei jis bus kontroliuojamas atitinkamai pagal farmakopėjos straipsnius.

\n
38.Būtinai turi būti nustatytos galutinio produkto kai kurios bendrosios charakteristikos. Šie tyrimai turi apimti vidutinę masę ir maksimalius nuokrypius, farmakotechnines, fizines ar mikrobiologines charakteristikas, juslinius ir fizikinius duomenis, pvz.: tankį, pH, refrakcijos indeksą ir t. t. Ypatingu atveju pareiškėjas kiekvienai iš šių charakteristikų nustato normas ir ribas.
\n
39.Kai naudojami tyrimo metodai neaprašyti Ph. Eur. ar galiojančioje farmakopėjoje arba juose pateikti metodai nėra pritaikomi, turi būti pateikiamos aprašytos tikslios tyrimo sąlygos ir, jei reikia, naudota aparatūra ir medžiagos.
\n
40.Kietoms veterinarinių vaistų formoms, skiriamoms į vidų, pateikiami in vitro duomenys apie vienos ar kelių veikliųjų medžiagų išsiskyrimą, tirpumo greitį. Gali būti reikalaujama pateikti panašius duomenis, jei veterinarinis vaistas naudojamas kitu būdu.
\n
41.Veikliosios medžiagos identifikavimas ir kiekio nustatymas atliekamas sudarant gamybos serijos vidutinį mėginį ar paėmus atitinkamą skaičių individualių mėginių:
\n

41.1. išskyrus pagrįstus atvejus, maksimalūs toleruojami veikliosios medžiagos nuokrypiai negali viršyti ± 5% galutiniame produkte gamybos metu;

\n

41.2. remdamasis stabilumo duomenimis, gamintojas turi pasiūlyti ir pagrįsti toleruotinas veikliosios medžiagos kiekio maksimalias ribas galutiniame produkte, kurios atitiktų siūlomą tinkamumo laiką;

\n

41.3. kai kuriais išskirtiniais sudėtinių veterinarinių vaistų atvejais, esant daug veikliųjų medžiagų ar labai mažais kiekiais, kai reikėtų atlikti kiekvienos gaminamos serijos sunkiai pritaikomus itin subtilius tyrimus, leidžiama, kad vienos ar kelių veikliųjų medžiagų kiekiai būtų nustatomi ne „ekspres“ būdu galutiniame produkte, bet su tarpiniais gamybos produktais; ši supaprastinta metodika turi būti papildyta kiekybinės analizės metodika, kad Institutas galėtų patikrinti, ar produktas atitinka nustatytus parametrus;

\n

41.4. biologinis tyrimas in vitro ar in vivo yra būtinas, kai fizinių-cheminių metodų nepakanka, norint įsitikinti produkto kokybe; kiekvieną kartą, jei įmanoma, toks tyrimas turi apimti referentines medžiagas ir statistinės analizės metodus, kad būtų nustatytos patikimumo ribos; kai tokie galutinio produkto tyrimai negali būti atlikti, jie gali būti atliekami tarpinės gamybos metu kiek įmanoma vėlesnėse gamybos stadijose;

\n

41.5. galutiniame produkte esant didesniam veikliųjų medžiagų kiekiui, nei nurodyta sudėtyje, galutinio produkto kontrolės metodų aprašyme turi būti, jei reikia, cheminio, netgi toksikofarmakologinio tyrimo duomenys, kuriuose būtina nurodyti medžiagos perdozavimo pažeidimo laipsnį.

\n
42.Pagalbinių medžiagų identifikavimas ir kiekio nustatymas:
\n

42.1. jei nenumatyta kitaip, pateikiami bent pagalbinių medžiagų identifikavimo tyrimai;

\n

42.2. dažančioms medžiagoms nustatyti reikia pateikti metodiką, pagal kurią būtų galima patikrinti jų buvimą;

\n

42.3. būtina pateikti maksimalių ir minimalių konservantų kiekio ribų nustatymo tyrimų duomenis, kitų pagalbinių medžiagų, kurios gali nepalankiai veikti fiziologines funkcijas, maksimalių kiekių nustatymo tyrimų duomenis; būtina pateikti pagalbinių medžiagų tyrimų duomenis apie maksimalias ir minimalias kiekių ribas, jei jos gali veikti veikliosios medžiagos biologinį įsisavinamumą, išskyrus tuos atvejus, kai tai garantuoja kiti tyrimų duomenys.

\n
43.Nepriklausomai nuo toksikologinių-farmakologinių duomenų, pridedamų prie paraiškos registruoti veterinarinį vaistą, analizės duomenų skyriuje turi būti pridėti saugumo duomenys: sterilumo, bakterinio endotoksino, pirogeniškumo ir gyvūno vietinės tolerancijos, jei šie duomenys yra tikrinami, norint nustatyti produkto kokybę.
\n
44.Pareiškėjas turi aprašyti stabilumo tyrimus, kuriais nustatė siūlomą tinkamumo laiką, rekomenduojamas laikymo sąlygas ir nuorodas baigiantis tinkamumo laikui.
\n
45.Būtina pateikti vaistinių premiksų, skirtų vaistiniams pašarams gaminti, duomenis apie vaistinio pašaro, pagaminto su vaistiniu premiksu, tinkamumo laiką.
\n
46.Jei prieš skiriant galutinį produktą jį reikia rekonstituoti, būtina pateikti rekonstituoto produkto tinkamumo laiką ir atitinkamus stabilumo tyrimo duomenis.
\n
47.Jei pirminėse pakuotėse yra daug vienkartinių dozių, turi būti pateikti produkto stabilumo duomenys po pirmo pakuotės atidarymo.
\n
48.Jei galutinis produktas gali gesti, pareiškėjas turi tai nurodyti, pateikti gedimo produktų apibūdinimą ir analizės metodus.
\n
49.Stabilumo tyrimo apibendrinime turi būti pateikti analizės duomenys, kuriais patvirtinamas siūlomas tinkamumo laikas laikant rekomenduojamomis sąlygomis, ir galutinio produkto papildomos nuorodos tinkamumo laiko pabaigoje laikant tomis pačiomis sąlygomis.
\n
50.Turi būti pateiktas galutinio produkto didžiausias leistinas suirimo laipsnis tinkamumo laiko pabaigoje.
\n
51.Turi būti pateikti tyrimai apie produkto ir pirminės pakuotės sąveiką visais atvejais, kai tokio pobūdžio riziką galima numatyti, ypač jei kalbama apie injekcinius produktus ar aerozolius, naudojamus į vidų.
\n

III SKIRSNIS

\n

SAUGUMO IR LIEKANŲ KIEKIŲ TYRIMAI 52. Saugumo ir liekanų kiekių tyrimai turi būti atliekami pagal Geros laboratorinės praktikos principus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrų 2001 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 612/564/411 „Dėl Geros laboratorinės praktikos principų bei Geros laboratorinės praktikos principų laikymosi kontrolės ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 102-3643).

\n
53.Saugumo dokumentuose reikia nurodyti:
\n

53.1. galimą veterinarinio vaisto toksiškumą ir jo pavojingus efektus gyvūnui, naudojant veterinarinį vaistą numatytomis sąlygomis, atsižvelgus į patologijos sunkumą;

\n

53.2. galimus nepageidaujamus efektus žmogui, susijusius su veterinarinio vaisto liekanų kiekiais ar medžiagomis, esančiomis maisto produktuose, gautuose iš gydytų gyvūnų; taip pat šių liekanų įtaką perdirbant maisto produktus pramoniniu būdu;

\n

53.3. pavojų žmogui, kuris gali kilti dėl sąlyčio su veterinariniu vaistu, pvz., naudojant veterinarinį vaistą gyvūnui;

\n

53.4. galimą neigiamą poveikį aplinkai, susijusį su veterinarinio vaisto naudojimu.

\n
54.Visi pateikti rezultatai turi būti patikimi ir apibendrinti. Duomenims pagrįsti taikomi matematiniai ir statistiniai skaičiavimai nustatant tinkamus eksperimentinius metodus ir rezultatų įvertinimą.
\n
55.Atskirais atvejais reikia nustatyti „motininio“ darinio metabolitus, jei jis palieka liekanų.
\n
56.Jei pagalbinė medžiaga naudojama pirmą kartą farmacijos praktikoje, ji yra laikoma veikliąja medžiaga ir jai keliami tie patys reikalavimai, kaip ir veikliajai medžiagai.
\n
57.Farmakologinių tyrimų duomenys su laboratoriniais gyvūnais ir gyvūnais, kuriems veterinarinis vaistas bus skiriamas, turi būti pateikti ketvirtojoje sąrankos dalyje.
\n
58.Farmakologiniai duomenys gali būti naudojami apibūdinant toksikologinius efektus. Farmakologiniai efektai, nesant veterinarinio vaisto toksinio poveikio ar skiriant jį dozėmis, mažesnėmis nei toksinė, turi būti nurodyti pateikiant veterinarinio vaisto saugumo duomenis.
\n
59.Toksiškumo tyrimai skiriant vieną dozę gali būti panaudoti numatant:
\n

59.1. galimus perdozavimo efektus gyvūnams, kuriems veterinarinis vaistas skiriamas;

\n

59.2. galimus efektus atsitiktinai skyrus žmogui;

\n

59.3. dozes, kurios gali būti skirtos tiriant pakartotinės dozės toksiškumą.

\n
60.Toksiškumo tyrimų duomenys skiriant vieną dozę turi paaiškinti medžiagos ūmų toksiškumą ir laiko trukmę iki toksiškumo požymių pasirodymo, ir remisiją.
\n
61.Toksiškumo tyrimai turi būti atliekami mažiausiai su dviem žinduolių rūšimis. Viena žinduolių rūšis gali būti, jei įmanoma, keičiama ta gyvūnų rūšimi, kuriai veterinarinis vaistas bus naudojamas. Turi būti taikomi du skirtingi skyrimo būdai, vienas iš jų turi būti identiškas ar panašus į numatomą taikyti gyvūnams, kuriems veterinarinis vaistas skirtas. Jei numatoma, kad žmogus gali gauti pakankamą veterinarinio vaisto kiekį, pvz., įkvėpti ar per odą, tokie patekimo būdai taip pat turi būti ištirti.
\n
62.Norint sumažinti naudojamų gyvūnų skaičių ir jų kančias nustatant vienos dozės toksiškumą, stengiamasi kurti naujus tyrimo metodus. Atlikti pagal šiuos naujus metodus tyrimai yra priimtini, jei nauji metodai yra tinkamai pagrįsti, o tyrimai atlikti pagal tarptautiniu mastu pripažintas taisykles.
\n
63.Toksiškumo tyrimų naudojant pakartotines dozes tikslas – paaiškinti aktyvios medžiagos poveikį funkciniams ir / ar anatominiams-patologiniams pakitimams, atsiradusiems dėl aktyvios ar aktyvių medžiagų veikimo, ir nustatyti šių pažeidimų pobūdį, priklausantį nuo dozavimo.
\n
64.Tais atvejais, kai medžiaga ar veterinarinis vaistas išimtinai skirti ne produkcijos gyvūnams, pakanka atlikti daugkartinės dozės toksiškumo tyrimus su laboratoriniais gyvūnais. Šis tyrimas gali būti pakeistas tyrimais su gyvūnais, kuriems veterinarinis vaistas skirtas. Dažnumo ir aplikacijos būdo parinkimas, taip pat trukmė turi atitikti veterinariniam vaistui siūlomas klinikinio naudojimo sąlygas. Tyrėjas turi motyvuoti laukiamus rezultatus, tyrimo trukmę ir pasirinktas dozes.
\n
65.Tais atvejais, kai medžiaga ar veterinarinis vaistas skirti tik produkcijos gyvūnams, reikia atlikti daugkartinės dozės toksiškumo tyrimus mažiausiai su dviem gyvūnų rūšimis, iš kurių viena neturi būti graužikai. Tyrėjas turi motyvuoti rūšių pasirinkimą, remdamasis mokslinėmis žiniomis apie produkto metabolizmą gyvūno ir žmogaus organizme. Tirti skirtos medžiagos turi būti suduodamos į vidų. Tyrimo trukmė – ne mažiau kaip 90 dienų. Tyrėjas turi aiškiai pagrįsti naudojimo būdo, trukmės ir dažnumo pasirinkimą.
\n
66.Maksimali pasirinkta dozė turėtų sukelti kenksmingą poveikį. Minimali pasirinkta dozė neturi sukelti jokių toksiškumo požymių.
\n
67.Toksiniai reiškiniai įvertinami tiriant gyvūnų elgseną, augimą, kraujo sudėtį ir atliekant funkcinius tyrimus, ypač susijusius su ekskrecijos organais, taip pat remiantis skrodimo duomenimis, papildytais histologiniais tyrimais. Kiekvieno pobūdžio tyrimai yra pasirenkami, atsižvelgus į naudojamų gyvūnų rūšį ir mokslo žinias.
\n
68.Tais atvejais, kai derinamos kelios jau žinomos medžiagos, tirtos pagal šį priedą, pakartotinių dozių tyrimas, tyrėjui pagrindus, gali būti adekvačiai supaprastintas, išskyrus tuos atvejus, kai ūmaus ar poūmio tyrimų duomenys parodė sustiprėjusių ar naujų toksikologinių efektų pasireiškimo faktus.
\n
69.Reikia pateikti gyvūnų, kuriems buvo skirtas veterinarinis vaistas, visų stebėtų netoleravimo reiškinių detalų aprašymą pagal liekanų kiekių reikalavimus. Atlikti tyrimai, naudotos dozės, dėl kurių pasireiškė netolerancija, gyvūnų rūšys ir linijos (variantai, padermės) turi būti identifikuoti. Bet koks nenumatytas fiziologinis pažeidimas turi būti detaliai aprašytas.
\n
70.Įtakos reprodukcijai tyrimų tikslas – nustatyti galimus patino ar patelės reprodukcijos funkcijos pažeidimus ar nepageidaujamus reiškinius, kilusius dėl tiriamo veterinarinio vaisto ar medžiagos:
\n

70.1. tiriant veterinarinio vaisto ar medžiagos poveikį produkcijos gyvūnams, įtakos reprodukcijai tyrimai turi būti atliekami mažiausiai su viena graužikų rūšimi ir apimti mažiausiai dvi kartas (generacijas); medžiaga ar veterinarinis vaistas turi būti aplikuojamas patinams ir patelėms nustatytais laiko tarpais prieš apsivaisinimą; skiriama iki F2 kartos nujunkymo; reikėtų skirti mažiausiai 3 skirtingas dozes: didžiausia dozė turėtų sukelti nepageidautinų reiškinių, mažiausia dozė neturi sukelti jokių toksiškumo požymių;

\n

70.2. įtaka reprodukcijai įvertinama remiantis vaisingumo, nėštumo ir patelės elgsenos duomenimis; reikia stebėti F1 kartos nuo gimimo iki subrendimo žindymą, augimą ir vystymąsi; F2 kartos vystymasis stebimas iki nujunkymo.

\n
71.Tiriant veterinarinio vaisto ar medžiagos poveikį produkcijos gyvūnams, turi būti nustatomas embriotoksinis / fetotoksinis, įskaitant teratogenį, poveikis. Tyrimai turi būti atliekami mažiausiai su dviem žinduolių rūšimis: graužikais ir triušiais. Tyrimų detalės (gyvūnų skaičius, dozės, skyrimo dažnumas ir rezultatų vertinimo kriterijai) priklauso nuo registravimo metu esančių mokslo pasiekimų ir statistinio pateiktų duomenų patikimumo. Tiriant graužikus galima kartu tirti poveikį reprodukcijai.
\n
72.Tiriant veterinarinio vaisto ar medžiagos poveikį ne produkcijos gyvūnams, turi būti nustatomas embriotoksinis / fetotoksinis, įskaitant teratogenį, poveikis mažiausiai vienai gyvūnų rūšiai, kuria gali būti gyvūnai, kuriems skirtas veterinarinis vaistas.
\n
73.Mutageniškumo tyrimas skirtas įvertinti, ar produktas sukelia pažeidimų, kurie gali būti perduoti ląstelių genetinėmis medžiagomis:
\n

73.1. reikia įvertinti visų naujų medžiagų, kurios bus naudojamos veterinariniams vaistams, galimas mutageniškas savybes;

\n

73.2. tyrimų skaičius ir tipas, taip pat taikomi rezultatų vertinimo kriterijai priklauso nuo paraiškos pateikimo metu esančio mokslo pažinimo lygio.

\n
74.Reikia atlikti medžiagų, su kuriomis kontaktuoja žmogus, kancerogeniškumo tyrimus, jeigu:
\n

74.1. šios medžiagos yra chemiškai panašios į medžiagas, jau pripažintas kancerogeniškomis;

\n

74.2. mutageniškumo tyrimo metu nustatyta, kad galimas kancerogeninis poveikis;

\n

74.3. medžiagos sukėlė įtartinų požymių nustatant jų toksiškumą;

\n

74.4. tyrimų koncepcija ir rezultatų vertinimas susijęs su paraiškos pateikimo metu esančiu mokslo pažinimo lygiu.

\n
75.Tais atvejais, kai veterinarinis vaistas skirtas išoriniam (vietiniam) naudojimui, jo rezorbcija turi būti tiriama su gyvūnais, kuriems veterinarinis vaistas skirtas. Jei įrodoma, kad rezorbcija yra nežymi, pakartotinių dozių toksiškumo, toksiškumo reprodukcijos funkcijoms ir kancerogeniškumo tyrimai gali būti neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai:
\n

75.1. naudojimo sąlygose numatyta, kad veterinarinis vaistas gali patekti į vidų (pvz., gali būti nulaižytas);

\n

75.2. veterinarinis vaistas iš gydomo gyvūno gali patekti į maisto produktus (pvz., tešmens preparatai).

\n
76.Jei atliekant pakartotinės dozės toksiškumo tyrimus su gyvūnais rezultatai rodo svorio ir / ar limfinių organų histologinių ir limfinių ląstelių (kaulų čiulpų ar periferinio kraujo leukocitų) pakitimų, tyrėjas būtinai turi atlikti papildomus tyrimus dėl produkto įtakos imuninei sistemai (imunotoksiškumas).
\n
77.Imunotoksiškumo tyrimai ir rezultatų vertinimas turi atitikti registravimo metu esantį mokslo pažinimo lygį.
\n
78.Reikia ištirti antimikrobinį produktą, kurio liekanos gali turėti sąlytį ir veikti žmogaus žarnyno mikroflorą, remiantis registravimo metu esančiu mokslo pažinimo lygiu.
\n
79.Atskirais atvejais būtina atlikti tyrimus, kuriais nustatoma, ar veterinarinio vaisto liekanos nekenkia pramoniniu būdu perdirbamoms maisto žaliavoms.
\n
80.Pateiktuose duomenyse turi būti nurodyta, ar veterinarinio vaisto sudedamosios dalys nevartojamos kaip vaistai medicinoje. Jei vartojamos – visi nustatyti efektai (įskaitant šalutinius poveikius) žmogui ir jų priežastys turi būti nurodyti, jei šie duomenys gali būti svarbūs vertinant veterinarinį vaistą, prireikus remiamasi tyrimais ar bibliografiniais duomenimis. Jei medžiagos nevartojamos kaip vaistai medicinoje, reikia nurodyti, dėl kokių priežasčių.
\n
81.Teikiant paraišką registruoti veterinarinį vaistą, būtina atlikti visų veterinarinių vaistų ekotoksiškumo (poveikio aplinkai) tyrimus.
\n
82.Ekotoksiškumas vertinamas dviem etapais:
\n

82.1. pirmojo etapo metu tyrėjas turi įvertinti galimą produkto, jo veikliųjų medžiagų ar metabolitų sąlytį (galimą ekspoziciją) su aplinka, remdamasis:

\n

82.1.1. gyvūnų rūšimi, kuriai veterinarinis vaistas skirtas, ir naudojimo sąlygomis (pvz., individualus ar grupinis gydymas), 82.1.2. naudojimo būdu, ypač esant galimybei, kad produktas pateks tiesiai į ekosistemas, 82.1.3. numatoma produkto, jo veikliųjų medžiagų ar metabolitų ekskrecija iš gydytų gyvūnų į aplinką, jų išlikimu išskyrose, 82.1.4. nesunaudoto produkto ar pakuotės sunaikinimo reikalavimais;

\n

82.2. antrojo etapo metu tyrėjas turi, jei būtina, atlikti papildomus specifinius tyrimus dėl produkto poveikio ypatingoms (išskirtinėms) ekosistemoms, remdamasis produkto pasiskirstymu (pasklidimu) ir ekspozicijos trukme aplinkoje, taip pat pateikti duomenis apie produkto fizines, chemines, farmakologines ir / ar toksikologines savybes, nustatytas kitais tyrimais;

\n

82.3. jei reikia, atliekami papildomi tyrimai dėl:

\n

82.3.1. produkto likimo ir kitimų žemėje, 82.3.2. produkto likimo ir kitimų vandenyje ir ore, 82.3.3. produkto įtakos vandens organizmams, 82.3.4. produkto įtakos kitiems organizmams, kuriems veterinarinis vaistas nėra skirtas, 82.3.5. papildomi veterinarinio vaisto ir / ar veikliųjų medžiagų ir / ar išskirtų metabolitų tyrimai atliekami prireikus ir metodais, pripažintais tarptautiniu mastu.

\n
83.Atliktų tyrimų skaičius, tipas ir vertinimo kriterijai priklauso nuo dokumentacijos pateikimo metu esančio mokslo pažinimo lygio.
\n
84.Sąrankos dalyje apie saugumą turi būti:
\n

84.1. įvadas, kuriame apibrėžiamas objektas, pateikiami reikalingi bibliografiniai duomenys;

\n

84.2. detalus tiriamosios medžiagos aprašymas, kuriame turi būti pateikta:

\n

84.2.1. bendrinis tarptautinis pavadinimas (INN – International non-proprietary name), 84.2.2. tarptautinės Grynosios ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) pavadinimas, 84.2.3. Chemical Abstract Services (CAS) numeris, 84.2.4. terapinė ir farmakologinė klasifikacija, 84.2.5. sinonimai ir santrumpos, 84.2.6. struktūrinė formulė, 84.2.7. molekulinė formulė, 84.2.8. molekulinis svoris, 84.2.9. švarumo laipsnis, 84.2.10. priemaišų (nešvarumų) kokybinė ir kiekybinė sudėtis, 84.2.11. fizinių savybių aprašymas, 84.2.12. lydymosi temperatūra, 84.2.13. virimo temperatūra, 84.2.14. garų slėgis, 84.2.15. tirpumas vandenyje ir organiniuose tirpikliuose, išreikštas g/l, nurodant temperatūrą, 84.2.16. tankis, 84.2.17. refrakcijos spektras, rotacija ir kt.;

\n

84.3. detalus tyrimų planas, pateisinantis galimus kai kuriuos neatliktus anksčiau numatytus tyrimus, taikytų metodų, naudotos įrangos ir priemonių aprašymas, kuriame detaliai nurodyta gyvūnų rūšis, veislė ir linija, jei įmanoma, skaičius, laikymo ir šėrimo sąlygos, ar juose nėra specifinių patogeninių mikroorganizmų (SPF);

\n

84.4. visi gauti palankūs ar nepalankūs rezultatai; detalūs originalūs duomenys pateikiami tokiu būdu, kad būtų galima kritiškai įvertinti rezultatus nepriklausomai nuo autoriaus pateiktų interpretacijų; aiškinant rezultatus galima pateikti iliustracijas;

\n

84.5. statistinė rezultatų analizė ir gauti nuokrypiai;

\n

84.6. objektyvus rezultatų aptarimas, kuriame turi būti apibendrintas veterinarinio vaisto saugumas, remiantis saugumo ribomis, nustatytomis su tiriamais ir paskirties gyvūnais, taip pat galimas šalutinis poveikis, naudojimo platuma, veikliosios dozės ir galimi nesuderinamumai;

\n

84.7. detalus aprašymas ir išsamus rezultatų aptarimas apie liekanų kiekių maisto produktuose tyrimų rezultatus ir jų svarbą įvertinant galimą pavojingumą žmogui; šis aptarimas turi būti papildytas garantija, kad nėra jokio pavojaus žmogui, taikant tarptautinius pripažintus duomenis, pvz., efekto (poveikio) gyvūnui nesukelianti dozė ir pasiūlymai dėl saugumo faktorių, priimtinos paros dozės;

\n

84.8. detalus aptarimas visų galimų pavojų, kurie gali kilti žmonėms, ruošiantiems ir skiriantiems veterinarinį vaistą gyvūnams, pateikti pripažinti siūlymai, kaip šiuos pavojus sumažinti;

\n

84.9. detalus aptarimas visų galimų pavojų, kurie gali kilti aplinkai, naudojant veterinarinį vaistą nustatytomis sąlygomis, ir pateikti pripažinti siūlymai, kaip šiuos pavojus sumažinti;

\n

84.10. visi būtini duomenys, kad veterinarijos gydytojai įvertintų produkto naudingumą; aptarimas papildomas numatant šalutinius poveikius ir paskirties gyvūnų įmanomų ūmių intoksikacijų gydymo galimybes;

\n

84.11. eksperto apibendrinamoji kritinės analizės detali ataskaita apie aukščiau išvardytą informaciją turi būti pateikta remiantis duomenų pateikimo metu esančiu mokslo pažinimo lygiu ir papildyta detaliu atliktų esminių saugumo tyrimų apibendrinimu ir išsamiais bibliografiniais duomenimis.

\n
85.Liekanų tyrimo tikslas – nustatyti, ar liekanos lieka maiste, kilusiame iš gydytų gyvūnų, o esant teigiamam atsakymui – kokiais kiekiais ir kokiomis sąlygomis; nustatyti išlauką, kurios būtina laikytis norint išvengti bet kokios rizikos žmonių sveikatai ir / ar trukdymų (technologinio proceso pažeidimų) perdirbant maisto produktus.
\n
86.Norint įvertinti liekanų keliamą pavojų, reikia ištirti, ar jų yra naudojant pagal numatytas rekomenduotas sąlygas gydytuose gyvūnuose, ir nustatyti jų poveikį.
\n
87.Veterinarinių vaistų, skirtų produkcijos gyvūnams, dokumentacijoje apie liekanas turi būti tokie duomenys:
\n

87.1. kokiais kiekiais ir kiek laiko veterinarinio vaisto liekanos išlieka gydytų gyvūnų audiniuose ar iš jų gautuose gyvūniniuose produktuose;

\n

87.2. reali išlauka, kurios turi būti laikomasi ūkio sąlygomis, kad būtų išvengta rizikos gyvūninį maistą vartojančių žmonių sveikatai ar trukdymų (technologinio proceso pažeidimų) perdirbant maisto produktus;

\n

87.3. apie praktinius rutininius kontrolės metodus, kuriais būtų galima patikrinti išlaukos laikymąsi.

\n
88.Veterinarinio vaisto liekanų farmakokinetikos (absorbcijos, pasiskirstymo, biotransformacijos, išskyrimo) nustatymo tikslas – įvertinti veterinarinio vaisto absorbciją, pasiskirstymą, biotransformaciją ir išskyrimą iš paskirties gyvūno organizmo:
\n

88.1. galutinis produktas ar ekvivalentiškas biologiniu požiūriu preparatas turi būti naudojamas paskirties gyvūnui maksimalia rekomenduojama doze;

\n

88.2. detaliai aprašoma veterinarinio vaisto absorbcija, atsižvelgus į naudojimo būdą; jei buvo įrodyta, kad vietiniam naudojimui skirtų produktų rezorbcija yra nežymi, papildomų liekanų tyrimų nereikalaujama;

\n

88.3. turi būti detaliai aprašytas veterinarinio vaisto pasiskirstymas paskirties gyvūno organizme, galimybė jungtis su plazmos proteinais, perėjimas į pieną ar kiaušinius, taip pat ištirtas lipofilinių medžiagų kaupimasis;

\n

88.4. turi būti aprašyti veterinarinio vaisto išsiskyrimo iš paskirties gyvūno organizmo būdai; pagrindiniai apykaitos produktai turi būti identifikuoti ir charakterizuoti (apibūdinti).

\n
89.Tiriant liekanų išnykimą, nustatomas liekanų išsiskyrimo iš paskirties gyvūno greitis po paskutinės veterinarinio vaisto dozės, kuriuo remiantis nustatoma išlauka. Liekanų kiekis turi būti nustatinėjamas įvairiais laiko intervalais po paskutinio veterinarinio vaisto skyrimo tiriamam gyvūnui, taikant atitinkamus fizinius, cheminius ar biologinius metodus. Turi būti nurodoma tyrimo eiga, taip pat atliktas tyrimo patikimumas ir jautrumas.
\n
90.Reikia aprašyti tyrimo procedūras, kurias būtų galima taikyti atliekant rutininius tyrimus, o nustačius jautrumo laipsnį būtų galima aptikti leistų liekanų kiekio viršijimą.
\n
91.Siūlomas analizės metodas turi būti detaliai aprašytas, patikrintas ir pakankamai paprastas, kad būtų galima taikyti kasdieninėje praktikoje. Turi būti pateiktos tokios metodo charakteristikos:
\n

91.1. specifiškumas;

\n

91.2. tikrumas, įskaitant jautrumą;

\n

91.3. tikslumas;

\n

91.4. aptikimo ribos;

\n

91.5. kiekybinio nustatymo ribos;

\n

91.6. taikymo laboratorijoje normaliomis sąlygomis galimybė;

\n

91.7. jautrumas interferencijai.

\n
92.Gerai pagrįstas siūlomas analizės metodas turi būti įvertintas remiantis dokumentacijos pateikimo metu esančiu mokslo pažinimo lygiu.
\n
93.Sąrankoje ir dokumentacijoje apie liekanas turi būti:
\n

93.1. įvadas, apibrėžiantis objektą, papildytas reikalingais bibliografiniais duomenimis;

\n

93.2. detalus veterinarinio vaisto aprašymas, kuriame nurodyta:

\n

93.2.1. sudėtis, 93.2.2. švarumo laipsnis, 93.2.3. serijos identifikacija, 93.2.4. ryšys su galutiniu produktu, 93.2.5. žymėtų medžiagų specifinis aktyvumas ir izotopinis grynumas, 93.2.6. žymėtų atomų pozicija molekulėje;

\n

93.3. detalus tyrimų protokolas, kuriame grindžiamas bet koks anksčiau numatyto tyrimo neatlikimas, pateikiamas metodų, aparatūros ir įrangos aprašymas, detaliai aprašoma gyvūnų rūšis, veislė ir padermė, jei įmanoma, skaičius, laikymo ir šėrimo sąlygos;

\n

93.4. bet kokie gauti teigiami ar neigiami rezultatai; detalūs originalūs duomenys pateikiami tokiu būdu, kad būtų galima kritiškai įvertinti rezultatus, nepaisant autoriaus pateiktų interpretacijų; rezultatai gali būti papildyti iliustracijomis;

\n

93.5. statistinė rezultatų analizė ir gauti nuokrypiai;

\n

93.6. objektyvus gautų rezultatų aptarimas, pasiūlymai dėl veikliosios medžiagos, esančios produkte, liekanų, patikslinant liekaną žymiklį („marker“) ir audinius, kuriuose jie kaupiasi; kituose pasiūlymuose turi būti nurodyta išlauka garantuojant, kad gyvūniniuose produktuose, gautuose iš gydytų gyvūnų, nėra liekanų, galinčių kelti pavojų žmonių sveikatai;

\n

93.7. eksperto apibendrinanti kritinės analizės detali ataskaita apie aukščiau išvardytą informaciją, pateikta remiantis duomenų teikimo metu esančiu mokslo pažinimo lygiu ir papildyta detaliu liekanų tyrimo apibendrinimu ir tiksliais bibliografiniais duomenimis.

\n

IV SKIRSNIS

\n

IKIKLINIKINIAI IR KLINIKINIAI TYRIMAI 94. Ikiklinikinių tyrimų tikslas – nustatyti farmakologinį aktyvumą ir veterinarinio vaisto toleranciją.

\n
95.Ikiklinikinis farmakodinamikos tyrimas turi būti atliekamas pagal du skirtingus principus:
\n

95.1. būtina pateikti adekvatų veikimo mechanizmą ir farmakologinius efektus, rezultatus išreiškiant kiekybine forma (dozės-efekto, laiko-efekto kreivės ar kita), ir kiek įmanoma palyginti su veikliąja medžiaga, kurios aktyvumas yra gerai žinomas; nustačius, kad veiklioji medžiaga yra efektyvesnė, turi būti įrodytas skirtumas ir pateiktas statistinis patikimumas;

\n

95.2. tyrėjas turi pateikti bendrą veikliosios medžiagos įvertinimą, pabrėždamas nepageidautinų reakcijų galimybę, ištirti pagrindines funkcijas.

\n
96.Tyrėjui reikia ištirti naudojimo būdo, sudėties įtaką veikliosios medžiagos farmakologiniam efektyvumui.
\n
97.Tyrimai turi būti detalesni, jei rekomenduojama dozė yra artima tokiai dozei, kuri gali sukelti šalutinių poveikių.
\n
98.Tyrimų technika, jei ji yra neįprasta, turi būti aprašyta taip, kad ją būtų galima pakartoti, o tyrėjas turi įrodyti jos patikimumą. Tyrimo duomenis reikia pateikti aiškiai, o kai kuriems tyrimams pateikti ir statistinio patikimumo duomenis.
\n
99.Bet koks kiekybinis efektų pasikeitimas dėl pakartotinio veterinarinio vaisto skyrimo turi būti aprašytas.
\n
100.Veterinarinių vaistų deriniai ruošiami dėl farmakologinių ar klinikinių priežasčių. Ruošiant tokius derinius dėl farmakologinių priežasčių, farmakodinaminiais ir / ar farmakokinetiniais tyrimais turi būti paaiškinta paties derinio sąveika ir kodėl ji rekomenduojama klinikiniam naudojimui. Ruošiant derinius dėl klinikinių priežasčių, derinimas turi būti moksliškai patvirtintas, nustačius, ar derinio poveikis gali būti nustatomas gyvūnui ir ar galima minimaliai kontroliuoti nepageidaujamų reiškinių įtaką. Jei derinyje yra visiškai nauja aktyvioji medžiaga, ji turi būti preliminariai detaliai ištirta.
\n
101.Naujoms veikliosioms medžiagoms reikia nustatyti fundamentalius farmakokinetikos parametrus.
\n
102.Farmakokinetiniais tyrimais įvertinami fundamentalūs parametrai, pvz.: organizmo išsivalymas, pasiskirstymo tūris ar tūriai, vidutinis išlikimo laikas ir pan.; šie parametrai naudojami tiriant ryšį tarp veterinarinio vaisto skyrimo, koncentracijos plazmoje, audiniuose ir farmakologinių, terapinių ar toksinių efektų.
\n
103.Farmakokinetinius tyrimus būtina atlikti su gyvūnų rūšimi, kuriai veterinarinis vaistas skirtas. Šie tyrimų duomenys turi padėti nustatyti veterinarinio vaisto skyrimo režimą (skyrimo vietą ir būdą, dozavimą, dažnumą, skyrimų skaičių ir pan.) ir jį pritaikyti pagal tam tikrus populiacijos parametrus (pvz.: amžių, ligą).
\n
104.Naujų veikliųjų medžiagų derinių atvejais, kai veikliosios medžiagos yra žinomos ir ištirtos pagal šiuos reikalavimus, farmakokinetinių tyrimų nereikalaujama, jei veikliųjų medžiagų skyrimas kartu nekeičia jų farmakokinetinių savybių ir yra įrodytas.
\n
105.Reikia įvertinti biologinį prieinamumą, norint nustatyti biologinį ekvivalentiškumą:
\n

105.1. kai lyginama nauja veterinarinio vaisto sudėtis su jau esančia sudėtimi;

\n

105.2. kai lyginamas naujas metodas ar skyrimo būdas su jau nustatytu;

\n

105.3. visais atvejais, nurodytais Reikalavimų 43–46 punktuose.

\n
106.Veterinarinio vaisto tolerancijos tyrimas turi būti atliekamas su visomis gyvūnų rūšimis, kurioms jis skirtas. Tyrimo tikslas – nustatyti pakankamai plačią toleruojamą dozę, adekvataus saugumo ribas ir klinikinius netoleravimo požymius, skiriant rekomenduojamu būdu, stengiantis, kai yra įmanoma, didinti terapinę dozę ir / ar gydymo trukmę. Tyrimų protokole turi būti kuo daugiau duomenų apie laukiamus farmakologinius efektus ir nepageidaujamus šalutinius poveikius, kurie vertinami atsižvelgus į tiriamųjų gyvūnų vertę, kuri gali būti labai didelė. Tolerancijos tyrimų metu veterinarinis vaistas turi būti skiriamas mažiausiai vienu iš rekomenduojamų skyrimo būdų.
\n
107.Reikia pateikti duomenis apie atsparių (rezistentiškų) organizmų atsiradimą gydant gyvūnus, sergančius infekcinėmis ar parazitinėmis ligomis, ir profilaktiškai.
\n
108.Klinikiniais tyrimais turi būti patvirtintas (ar įrodytas) veterinarinio vaisto terapinis efektas, patikslintos jo indikacijos ir kontraindikacijos, priklausančios nuo rūšies, amžiaus, naudojimo ypatumų, patikslintas galimas šalutinis poveikis ir veterinarinio vaisto nepavojingumas naudojant normaliomis sąlygomis.
\n
109.Klinikiniai tyrimai turi būti atliekami naudojant kontrolinius gyvūnus (kontroliniai klinikiniai tyrimai). Reikia palyginti terapinį efektą, gautą naudojant placebo, ar gyvūnus be gydymo ir / ar su jau naudojamu veterinariniu vaistu, kurio terapinis efektyvumas yra žinomas. Turi būti pateikti visi gauti teigiami ar neigiami rezultatai.
\n
110.Turi būti pateikti metodai, taikyti nustatant diagnozę. Rezultatai turi būti pateikti kiekybiniais ar konvenciniais (sutartiniais) klinikiniais rodikliais. Turi būti taikomi tinkami statistinio apdorojimo metodai, kurie turi būti patvirtinti.
\n
111.Analizuojant veterinarinį vaistą, skirtą zootechniniams rezultatams gerinti, ypatingas dėmesys turi būti skirtas:
\n

111.1. gyvūninio produkto rentabilumui;

\n

111.2. gyvūninio produkto kokybei (organoleptinei (juslinei), maistinei, higieninei ir technologinei kokybei);

\n

111.3. maistinei vertei ir gyvūno augimui;

\n

111.4. bendrai gyvūno sveikatos būklei.

\n
112.Tyrimo duomenys turi būti patvirtinti natūraliomis (gamybinėmis) sąlygomis.
\n
113.Kai kurioms terapinėms indikacijoms pareiškėjas gali nepateikti papildomų duomenų apie terapinį efektą, nes:
\n

113.1. veterinarinio vaisto indikacijos pasitaiko taip retai, kad pareiškėjas negali tinkamai pateikti išsamių duomenų;

\n

113.2. dėl mokslo žinių lygio neįmanoma pateikti išsamių duomenų, todėl veterinarinis vaistas gali būti registruojamas tik tokiomis sąlygomis:

\n

113.2.1. turi būti išduodamas tik su veterinarijos gydytojo receptu ir tam tikrais atvejais jis naudojamas esant griežtai veterinarinei kontrolei, 113.2.2. instrukcijoje ir informacijoje veterinarijos gydytojui būtina nurodyti, kad tam tikrais atvejais pateikti veterinarinio vaisto duomenys kol kas nėra išsamūs.

\n
114.Visi klinikiniai tyrimai turi būti atlikti laikantis detalios (-aus) tyrimo programos (plano). Ši (šis) programa (planas) turi būti pateikta (-as) Institutui raštu prieš pradedant tyrimus. Gyvūnų, naudojamų tyrimams, gerovė turi būti veterinarinės kontrolės objektas, į kurį būtina atsižvelgti ruošiant tyrimo programą (planą), taip pat ją (jį) vykdant.
\n
115.Būtina iš anksto raštu pateikti tyrimo programą (planą) ir ją (jį) sistemingai taikyti organizuojant, atliekant tyrimus, renkant duomenis, apibendrinant klinikinius tyrimus.
\n
116.Prieš tyrimų pradžią turi būti gautas naudojamų gyvūnų savininko nustatytos formos rašytinis sutikimas. Gyvūno savininkas turi gauti raštu informaciją apie galimas pasekmes, atliekant tyrimą su gyvūnu, ypač apie galimybę vėliau gyvūną eliminuoti ar imti iš gyvūno gyvūninius produktus. Šio dokumento kopija su gyvūno savininko parašu ir data turi būti pridėta prie tyrimo dokumentų.
\n
117.Jei tyrimas atliekamas ne „akluoju“ būdu, reikalavimai dėl veterinarinių vaistų ženklinimo taikomi ir tiriamiems preparatams. Visais atvejais etiketėje turi būti aiškiai, įskaitomai ir nenutrinamai nurodyta „Tik klinikiniams tyrimams“.
\n
118.Duomenys apie veterinarinio vaisto efektyvumą (ikiklinikiniai ir klinikiniai) turi būti įvardyti įvade, kuriame būtų galima susipažinti su objektu (tema) ir visais naudingais bibliografiniais duomenimis.
\n
119.Visi ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų dokumentai turi būti pakankamai detalūs, kad būtų galima objektyviai įvertinti paraišką registruoti veterinarinį vaistą. Privalo būti pateikti visi tyrimai – palankūs ir nepalankūs.
\n
120.Pagal galimybes reikia pateikti duomenis apie tokių ikiklinikinių tyrimų rezultatus:
\n

120.1. įrodančius farmakologinį veikimą;

\n

120.2. įrodančius farmakologinius mechanizmus, sukeliančius terapinį efektą;

\n

120.3. įrodančius pagrindinius farmakokinetinius procesus; bet koks gautas netikėtas tyrimų rezultatas turi būti detaliai aprašytas.

\n
121.Ikiklinikinius tyrimus turi sudaryti tokios dalys:
\n

121.1. santrauka;

\n

121.2. detali tyrimo programa (planas), kurioje (-iame) būtų aprašyti taikyti metodai, naudota aparatūra ir priemonės, nurodyta gyvūnų rūšis, amžius, svoris, lytis, veislė ar padermė, identifikavimas (numeracija), dozė, skyrimo būdas ir režimas;

\n

121.3. jei reikia, statistinių skaičiavimų duomenys;

\n

121.4. objektyvus duomenų aptarimas, kuris turi baigtis išvadomis apie veterinarinio vaisto nekenksmingumą ir efektyvumą;

\n

121.5. nepateikus dalies ar visų duomenų, būtinas pateisinimas.

\n
122.Kiekvieno tyrėjo klinikiniai duomenys turi būti įforminti klinikinių stebėjimų blankuose: individualiuose, atliekant individualų gydymą, ir bendro pobūdžio, atliekant grupinį gydymą.
\n
123.Pateikiami klinikinio tyrimo duomenys išdėstomi taip:
\n

123.1. atsakingo tyrėjo vardas, pavardė, adresas, pareigos ir mokslo vardai;

\n

123.2. atlikto gydymo data ir vieta; gyvūnų savininko vardas, pavardė ir adresas;

\n

123.3. tyrimų protokolo detalus aprašymas, kuriame turi būti aprašyti taikyti metodai, taip pat atsitiktiniai ir „aklieji“ metodai, nurodant skyrimo būdą, skyrimo planą, dozavimą, naudotų gyvūnų identifikavimą, rūšį, veislę ar liniją, amžių, svorį, lytį ir fiziologinę būklę;

\n

123.4. auginimo būdas ir šėrimas, nurodant pašarų kilmę ir sudėtį, taip pat visų pašarinių priedų kiekį;

\n

123.5. kiek įmanoma išsamesnė anamnezė, bet kokios gretutinės ligos pasireiškimas;

\n

123.6. diagnozė ir taikytos priemonės jai nustatyti;

\n

123.7. ligos požymiai ir ligos sunkumas, jei įmanoma, sąlyginiais kriterijais (kryžiaus sistema ir t. t.);

\n

123.8. klinikinių tyrimų preparato tikslus identifikavimas;

\n

123.9. veterinarinio vaisto dozavimas, skyrimo būdas ir dažnumas, jei reikia, saugumo priemonės, kurių buvo imtasi jį skiriant (švirkštimo trukmė ir t. t.);

\n

123.10. gydymo trukmė ir stebėjimo periodas;

\n

123.11. bet kokie duomenys apie kitus vaistus, kurie galėjo būti skiriami tyrimo periodo pradžioje kartu su tiriamuoju veterinariniu vaistu, ir nustatytas sąveikas;

\n

123.12. visi klinikinių tyrimų rezultatai (įskaitant nepalankius ir neigiamus) pateikiant išsamų klinikinių stebėjimų aprašymą ir objektyvių testų rezultatus (laboratoriniai tyrimai, funkciniai tyrimai), kurie yra būtini įvertinant preparatą, nurodyti taikyti metodai, taip pat stebėtų nuokrypių patikimumas (pvz.: metodo įvairavimas, individualus įvairavimas, medikacijos įtaka); neužtenka pateikti tik farmakodinaminio efekto darant išvadas apie galimą terapinį efektą;

\n

123.13. visus duomenis apie konstatuotus nelauktus (netikėtus) efektus, jiems pašalinti taikytas priemones; jei įmanoma, turi būti ištirtas priežasties ir efekto ryšys;

\n

123.14. įtaka gyvūnų zootechniniams rezultatams (pvz.: dėslumui, laktacijai, vaisingumui);

\n

123.15. įtaka gyvūniniams produktams, gautiems iš gydytų gyvūnų, ypač tuo atveju, jei veterinarinis vaistas skirtas zootechniniams rezultatams gerinti;

\n

123.16. išvada apie kiekvieną individualų atvejį, o taikius grupinį gydymą – apie kiekvieną kolektyvinį atvejį;

\n

123.17. nepateikus vieno ar daugumos duomenų, nurodytų šio priedo 123.1–123.16 punktuose, reikia tai pagrįsti.

\n
124.Registruotojas turi imtis visų būtinų priemonių, kad originalūs pirminiai dokumentai, kuriuose yra pateikti duomenys, būtų saugomi mažiausiai 5 metus po veterinarinio vaisto registracijos pabaigos.
\n
125.Klinikinių tyrimų santraukoje ir išvadose turi būti apibendrinti tyrimai ir jų rezultatai, nurodyta:
\n

125.1. kontrolinių gyvūnų skaičius, individualiai ar grupėmis gydytų gyvūnų skaičius, pasiskirstymas pagal rūšį, veislę ar liniją, amžių ir lytį;

\n

125.2. gyvūnų skaičius, su kuriais tyrimas buvo nutrauktas prieš laiką, taip pat šio nutraukimo priežastys;

\n

125.3. patikslinimas, ar kontroliniai gyvūnai:

\n

125.3.1. nebuvo gydomi, 125.3.2. gavo placebo, 125.3.3. gavo kitą registruotą veterinarinį vaistą, kurio poveikis žinomas, 125.3.4. gavo tirtą veikliąją medžiagą skirtingo recepto sudėtyje ar skirtingu būdu;

\n

125.4. nustatytų šalutinių poveikių dažnumas;

\n

125.5. stebėjimo rezultatai dėl įtakos zootechniniams rezultatams (pvz.: dėslumui, laktacijai, vaisingumui ir pašarų kokybei);

\n

125.6. duomenys apie individus, kuriems dėl amžiaus, auginimo ar šėrimo metodo, jų paskirties, fiziologinės būklės ar patologijos gali padidėti rizika;

\n

125.7. rezultatų statistiniai duomenys.

\n
126.Pabaigoje tyrėjas turi pateikti bendras išvadas, apibūdinti nustatytą veterinarinio vaisto nekenksmingumą numatytomis naudojimo sąlygomis, terapinį efektyvumą, nurodyti naudingus patikslinimus indikacijose ir kontraindikacijose, dozavimą, vidutinį gydymo laiką, taip pat ginčytinu atveju nustatytas sąveikas su kitais vaistais ar pašarų priedais, saugumo priemones naudojimo metu ir perdozavimo klinikinius požymius.
\n
127.Tyrėjas turi pateikti išvadas apie specializuotų veterinarinių vaistų derinių nekenksmingumą ir efektyvumą, palyginti duomenis skiriant veikliąsias medžiagas atskirai.
\n
128.Galutinėje eksperto ataskaitoje turi būti detali kritinė visų ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų duomenų analizė, atlikta remiantis dokumentų pateikimo metu esančiu mokslo pažinimo lygiu, ir pridėtas detalus visų kontrolinių rezultatų ir tyrimų apibendrinimas bei išsamūs bibliografiniai duomenys.
\n

III. REIKALAVIMAI VETERINARINIAMS IMUNOLOGINIAMS VAISTAMS IR SĄRANKOS RENGIMAS 129. Šio skyriaus reikalavimai turi būti taikomi nepažeidžiant ES teisės aktų dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės ir likvidavimo nurodymų.

\n

I SKIRSNIS

\n

SĄRANKOS SANTRAUKA 130. Administracinių duomenų dalyje pateikiami:

\n

130.1. norimo registruoti veterinarinio imunologinio vaisto pavadinimas arba į jį įeinančios vienos ar kelių veikliųjų medžiagų pavadinimai, taip pat kiekis (dozė), forma, skyrimo būdas ir galutinio produkto, skirto parduoti, išvaizdos aprašymas;

\n

130.2. pareiškėjo duomenys (pavadinimas), adresas ir vieno ar kelių gamintojų ar vietų, susijusių su įvairiomis gaminimo stadijomis (įskaitant galutinio produkto ir žaliavos (-ų) gamintoją), adresai, prireikus – importuotojo pavadinimas ir adresas;

\n

130.3. prie paraiškos registruoti veterinarinį vaistą pateiktų tomų skaičius, tomų pavadinimai;

\n

130.4. dokumentas, liudijantis, kad gamintojui yra leista gaminti šiuos veterinarinius imunologinius vaistus; taip pat sąrašas šalių, kuriose šiam veterinariniam imunologiniam vaistui yra išduotas registracijos liudijimas, veterinarinio vaisto aprašas ir sąrašas šalių, kurioms pateikta paraiška registruoti veterinarinį vaistą.

\n
131.Veterinarinio vaisto aprašas rengiamas remiantis Reikalavimų 57 punkto nuostatomis.
\n
132.Turi būti pateikti du veterinarinio imunologinio vaisto pavyzdžiai ar prekybiniai modeliai ir informacinis lapelis.
\n
133.Turi būti pateiktos ekspertų ataskaitos apie pateiktą analitinę, toksikologinę, farmakologinę, liekanų kiekių ir klinikinių tyrimų dokumentaciją, kaip nurodyta šio priedo 10 punkte.
\n
134.Kiekvienoje ataskaitoje turi būti pateikiamas atliktų pagal šį priedą įvairių tyrimų kritinis įvertinimas. Ekspertas turi pateikti savo nuomonę apie pateikto veterinarinio imunologinio vaisto kokybės, nekenksmingumo ir efektyvumo garantijų pakankamumą. Paprasto faktų sąvado nepakanka.
\n
135.Visi svarbūs duomenys turi būti surašyti ataskaitos prieduose ir, jei galima, pateikti lentelių ir grafikų forma. Ekspertų ataskaitoje turi būti tiksliai pateikiamos nuorodos į pagrindinę dokumentaciją.
\n
136.Kiekvieną ataskaitą turi rašyti kvalifikuotas ir patyręs asmuo. Ataskaitos pabaigoje ekspertas nurodo surašymo datą ir pasirašo, o prie ataskaitos prideda gyvenimo aprašymą, kuriame trumpai aprašo išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, darbo patirtį, taip pat nurodo ryšius su pareiškėju.
\n

II SKIRSNIS

\n

ANALITINIAI (FIZINIAI-CHEMINIAI, BIOLOGINIAI AR MIKROBIOLOGINIAI) TYRIMAI 137. Visų tyrimų metodai turi atitikti mokslo pažinimo lygį, esantį sąrankos pateikimo metu, ir turi būti validuoti. Privalo būti pateikti validavimo rezultatai.

\n
138.Analizės metodas ar metodai turi būti detalizuoti, kad juos būtų galima pakartoti, reikalaujant kompetentingoms institucijoms. Turi būti pakankamai tiksliai aprašyta speciali įranga, kuri galėjo būti naudojama, ir pateikta jos schema. Jei būtina, pateikiama laboratorinių reagentų sudėtis, papildyta jų paruošimo metodais. Analizės metodų, kurie aprašyti Ph. Eur. ar kitoje galiojančioje farmakopėjoje, aprašymas gali būti praleistas, bet turi būti pateiktos atitinkamo farmakopėjos straipsnio nuorodos.
\n
139.Pateikiant veterinarinio imunologinio vaisto kokybinę sudėtį, išvardijama ar aprašoma:
\n

139.1. veiklioji ar veikliosios medžiagos;

\n

139.2. adjuvantų sudėtis;

\n

139.3. pagalbinės medžiagos, nepaisant jų kilmės ir naudojamo kiekio, įskaitant konservantus, stabilizatorius, emulsiklius, dažus, skonį ir kvapą suteikiančias medžiagas, žymiklius ir pan.;

\n

139.4. veterinarinio imunologinio vaisto formą suteikiantys elementai, skirti duoti gyvūnui.

\n
140.Šio priedo 139 punkto duomenys turi būti papildomi duomenimis apie pirminę pakuotę ir jos uždarymo būdą, priedus, su kuriais veterinarinis imunologinis vaistas bus naudojamas ir kurie bus pateikiami su juo.
\n
141.Terminai, vartojami aprašant sudedamąsias veterinarinio imunologinio vaisto dalis:
\n

141.1. aprašant produktus, nurodytus Ph. Eur. ar galiojančioje farmakopėjoje, nurodomas pagrindinis monografijos pavadinimas ir pateikiamos farmakopėjos nuorodos;

\n

141.2. aprašant kitus produktus – vartojamas bendrinis tarptautinis pavadinimas, rekomenduotas PSO, prie kurio gali būti pridėtas kitas bendrinis pavadinimas arba tikslus mokslinis pavadinimas; produktai, kurie neturi bendrinio tarptautinio ar tikslaus mokslinio pavadinimo, apibūdinami pagal kilmę ir gavimo būdą, papildomi kitais galinčiais būti naudingais duomenimis;

\n

141.3. dažai nusakomi „E“ numeriu pagal ES teisės aktų nuostatas.

\n
142.Pateikiant veterinarinio imunologinio vaisto veikliųjų dalių kiekybinę sudėtį, kiekvienai jų reikia nurodyti, jei įmanoma, organizmų skaičių, specifinių baltymų kiekį ar svorį, tarptautinių ar biologinių vienetų skaičių matavimo vienete arba tūrio vienete, o adjuvantui ir pagalbinėms medžiagoms – kiekvieno svorį ar tūrį.
\n
143.Esant nustatytam tarptautiniam biologiniam vienetui, būtina jį taikyti.
\n
144.Kai tokių vienetų nėra, medžiagos biologinis veikimas turi būti apibrėžtas nedviprasmiškai, pvz., nurodant imunologinį efektą, kuriuo remiasi dozės nustatymo metodas.
\n
145.Būtina pateikti ir pagrįsti moksliniais duomenimis, kodėl parinkta tokia veterinarinio imunologinio vaisto sudėtis, priedai ir pakuotė. Turi būti nurodyti ir pateisinti galimi nuokrypiai gamybos metu. Reikia įrodyti konservantų efektyvumą.
\n
146.Gamybos būdo aprašymas, pridėtas prie paraiškos registruoti veterinarinį vaistą, turi suteikti pakankamai informacijos apie atliktas operacijas. Jame turi būti pateikta:
\n

146.1. įvairių gamybos etapų (įskaitant gryninimą) nurodymas, kad būtų galima spręsti apie galimybę tiksliai pakartoti gamybos procedūrą ir galutinio produkto galimą sukelti riziką ar šalutinį poveikį, pvz., mikrobiologinį užterštumą;

\n

146.2. gaminant nenutrūkstančiu procesu, visa informacija, iš kurios galima spręsti apie galutinio produkto homogeniškumą;

\n

146.3. produktai, kurių naudojimas nutrūksta gamybos metu;

\n

146.4. informacija apie kiekybinį maišomų medžiagų santykį (realus gamybos receptas);

\n

146.5. gamybos stadijos, kurių metu atliekamas kontrolinių mėginių paėmimas ir tyrimas, būtini galutiniam produktui kontroliuoti.

\n
147.Žaliavomis vadinami visi komponentai, naudojami veterinariniam imunologiniam vaistui gaminti. Kultūrų terpės, naudojamos veikliosios medžiagos gamybai, yra laikomos viena žaliava.
\n
148.Jei veiklioji medžiaga neaprašyta Ph. Eur. ar kitoje galiojančioje farmakopėjoje arba veiklioji medžiaga aprašyta Ph. Eur. ar kitoje galiojančioje farmakopėjoje, bet pagaminta metodu, dėl kurio gali atsirasti pašalinių priemaišų, kurios nėra nurodytos minėtose farmakopėjose, ir negalima adekvačiai kontroliuoti jų kokybės, ir jei veiklioji medžiaga pagaminta kito asmens nei pareiškėjas, pareiškėjas turi pareikalauti, kad būtų detaliai aprašyta gamyba, kokybės kontrolė gamybos metu ir proceso patikimumas, kad būtų galima prisiimti atsakomybę dėl veterinarinio imunologinio vaisto. Gamintojas turi raštu įsipareigoti garantuoti ir išlaikyti gaminamų partijų vienodumą ir nekeisti gamybos būdo ar specifikacijų, neinformuodamas pareiškėjo. Tokiai modifikacijai pagrįsti Institutui pateikiami atitinkami dokumentai ir paaiškinimai.
\n
149.Duomenys ir dokumentai, kurie turi būti pridėti prie paraiškos registruoti veterinarinį vaistą, remiantis Reikalavimų 39.9 ir 39.10 punktais, apima visų žaliavų, naudojamų veterinarinio imunologinio vaisto gamybai, kontrolę.
\n
150.Į farmakopėjas įrašytų žaliavų paaiškinimai ir dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie paraiškos registruoti veterinarinį vaistą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
\n

150.1. turi būti taikomi visų produktų straipsniai, esantys Ph. Eur.;

\n

150.2. jeigu žaliavų nėra Ph. Eur., gali būti reikalaujama laikytis Lietuvos Respublikos arba kitos pripažintos farmakopėjos reikalavimų;

\n

150.3. sudėtinių dalių atitikimo Ph. Eur. ar kitą galiojančią farmakopėją; šiuo atveju nereikia aprašyti analizės metodo, o pakanka pateikti farmakopėjos straipsnio nuorodą;

\n

150.4. nuorodos į trečiųjų šalių farmakopėjas galimos tais atvejais, kai medžiaga neaprašyta nė vienoje iš anksčiau išvardytų farmakopėjų; tokiu atveju reikia pateikti naudojamos monografijos kopiją ir pridėti vertimą, už kurį atsako pareiškėjas;

\n

150.5. dažančios medžiagos turi atitikti joms keliamus reikalavimus;

\n

150.6. turi būti pateikti rutininiai tyrimai, kurie bus taikomi kiekvienai žaliavos partijai; jei atliekami kiti tyrimai, nenurodyti farmakopėjoje, reikia pateikti įrodymus, kad žaliavos atitinka farmakopėjoje nurodytus reikalavimus;

\n

150.7. jei Ph. Eur. ar kitos galiojančios farmakopėjos straipsnio duomenų nepakanka, kad būtų garantuota produkto kokybė, Institutas gali reikalauti pateikti detalesnius duomenis ir apie tokį atvejį informuoti Lietuvos farmakopėjos komisiją, o pareiškėjas turi pateikti informaciją apie neišsamų farmakopėjos straipsnį;

\n

150.8. jei žaliava neaprašyta nei Ph. Eur., nei galiojančioje farmakopėjoje, gali būti priimamas straipsnis iš kitos šalies farmakopėjos, jei pareiškėjas pristato tos farmakopėjos straipsnio kopiją, kurioje nurodomos patikimos analizės procedūros, o jei reikia – ir vertimą; reikia įrodyti, kad farmakopėjos straipsnio reikalavimai leidžia pakankamai gerai kontroliuoti veikliųjų medžiagų kokybę.

\n
151.Žaliavos, neaprašytos nė vienoje iš farmakopėjų, aprašomos atskiruose straipsniuose.
\n
152.Biologinės žaliavos aprašomos straipsniuose, kuriuose turi būti:
\n

152.1. nurodyta, kad, kai įmanoma, vakcinos gamyba vykdoma remiantis sėjinių serijų sistema ir nustatytu ląstelių kultūrų padermių banku; gaminant veterinarinių imunologinių vaistų serumus, reikia nurodyti naudojamų gyvūnų kilmę, bendrą sveikatos ir imunologinę būklę, naudotų žaliavų mišinius;

\n

152.2. nurodyta ir dokumentais patvirtinta žaliavų kilmė ir istorija; turi būti pakankamai detaliai aprašytos žaliavų, gautų genų inžinerijos būdu, pradinės ląstelės ar padermės, išraiškos vektoriaus konstrukcija (pavadinimas, kilmė, replikacijos funkcija, skatintojo reguliatorius (-iai) ir kiti reguliavimo elementai), realiai įterptų DNR ar RNR sekų kontrolė, oligonukleotidinės intraląstelinio plazmidžių vektoriaus sekos, plazmidės, naudotos kontransfekcijai, pridėti ar panaikinti genai, galutinės konstrukcijos biologinės savybės ir pasireiškiantys genai, kopijų skaičius ir genetinis stabilumas;

\n

152.3. nurodyta, kad kamieninės medžiagos, ypač ląstelių bankai ir gauti serumai, skirti antiserumams gaminti, tyrimais identifikuoti ir ištirti dėl galimo užsikrėtimo atsitiktiniais agentais;

\n

152.4. pateikti duomenys apie bet kokį biologinės medžiagos naudojimą bet kuriame gamybos proceso etape:

\n

152.4.1. detalus žaliavų aprašymas, 152.4.2. detalus taikyto apdorojimo, gryninimo ir inaktyvavimo bei naudotų validavimo ir gamybos metu naudotų kontrolės priemonių aprašymas, 152.4.3. detalus kiekvienos serijos vykdyto kontaminavimo tyrimo aprašymas;

\n

152.5. patvirtinta, kad, jei nustatomas pašalinių agentų buvimas ar tai įtariama, tokia medžiaga pašalinta ir naudojama tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių metu papildomas medžiagos apdorojimas užtikrina kontaminuojančių agentų eliminavimą ir (ar) inaktyvavimą, – tai turi būti įrodyta;

\n

152.6. įrodyta, jei naudojami ląstelių bankai, kad ląstelių charakteristikos nepakito iki didžiausio persėjimo, naudojamo produkcijai;

\n

152.7. atenuotoms (nusilpnintoms) gyvoms vakcinoms pateikti atenuotos vakcininės padermės stabilumo įrodymai;

\n

152.8. pareikalavus Institutui, pateikti biologinės žaliavos ir reagentų pavyzdžiai, kad būtų galima atlikti kontrolinius tyrimus.

\n
153.Nebiologinės žaliavos aprašomos straipsniuose, kuriuose turi būti:
\n

153.1. nurodytas žaliavos pavadinimas, atitinkantis šio priedo 25 punkto reikalavimus, papildytas moksliniais ar komerciniais sinonimais;

\n

153.2. pateiktas žaliavos aprašymas tokia pat forma, kuri naudojama Ph. Eur.;

\n

153.3. nurodyta žaliavos funkcija;

\n

153.4. nurodyti indentifikavimo metodai;

\n

153.5. pateikti grynumo tyrimai, nurodant galimų priemaišų kiekį, ypač tų, kurios gali būti kenksmingos arba kurios gali pakenkti veterinarinio imunologinio vaisto stabilumui ir iškreipti analizių rezultatus; trumpai reikia aprašyti tyrimo metodus, kuriais nustatomas kiekvienos serijos žaliavos grynumas;

\n

153.6. pateikti įspėjimai apie laikymo sąlygas ir, jei reikia, tinkamumo laikas.

\n
154.Pareiškėjas turi įrodyti, kad veterinarinis imunologinis vaistas yra gaminamas laikantis gyvūnų spongiforminės encefalopatijos infekcinių veiksnių perdavimo per veterinarinius imunologinius vaistus rizikos mažinimo reikalavimų.
\n
155.Registruojant būtina pateikti duomenis ir dokumentus, susijusius su atliekama tarpinių gamybos produktų kontrole, norint įsitikinti technologinių charakteristikų nekintamumu ir galutinio produkto vienodumu.
\n
156.Gaminant negyvas ar detoksikuotas vakcinas, šios savybės turi būti tikrinamos kiekvienoje inaktyvavimo ar detoksikavimo pakopoje.
\n
157.Turi būti pateikiama informacija ir dokumentai apie galutinio produkto kontrolės metodus. Kai naudojami kiti kontrolės metodai nei nurodyti Ph. Eur. ar galiojančioje farmakopėjoje, reikia pateikti įrodymą, kad galutinio produkto kokybė atitinka farmakopėjos reikalavimus. Taip pat reikia pateikti tyrimų, atliktų su reprezentaciniais kiekvienos gamybos serijos mėginiais, sąrašą. Turi būti paaiškinta, kokiu dažnumu nebus tikrinama kiekviena serija, ir pateiktos išleidžiamos serijos ribos.
\n
158.Būtinai turi būti nustatytos galutinio produkto kai kurios bendrosios charakteristikos, nesvarbu, kad jos buvo tirtos gamybos metu.
\n
159.Šie tyrimai turi apimti, kai tai įmanoma, vidutinę masę ir maksimalius nuokrypius, mechaninius tyrimus, fizines ar mikrobiologines charakteristikas, juslinius ir fizikinius duomenis: tankį, pH, refrakcijos indeksą ir t. t. Kiekvienai iš šių charakteristikų pareiškėjas nustato normas ir patikimumo ribas.
\n
160.Tiriant galutinį produktą, visada turi būti nustatoma veikliųjų medžiagų kokybinė ir kiekybinė sudėtis, o tyrimas aprašomas taip, kad jį būtų galima lengvai pakartoti.
\n
161.Biologinė veiklioji medžiaga identifikuojama ir jos kiekis nustatomas sudarant gamybos serijos vidutinį mėginį ar paėmus atitinkamą skaičių individualių mėginių.
\n
162.Kai tai yra būtina, atliekami specifiniai identifikavimo tyrimai.
\n
163.Kai kuriais išskirtiniais sudėtinių veterinarinių imunologinių vaistų atvejais, esant daug veikliųjų medžiagų ar labai mažais kiekiais, kai reikėtų atlikti kiekvienos gaminamos serijos sunkiai pritaikomus itin subtilius tyrimus, leidžiama, kad vienos ar kelių veikliųjų medžiagų kiekiai būtų nustatomi ne „ekspres“ būdu galutiniame produkte, bet su tarpiniais gamybos produktais. Tai netaikoma apibūdinant šias medžiagas. Ši supaprastinta metodika turi būti papildyta kiekybinės analizės metodika, kad Institutas galėtų patikrinti, ar parduodamas veterinarinis imunologinis vaistas atitinka nustatytus parametrus.
\n
164.Naudojant tyrimo metodus turi būti patikrintas adjuvantų pobūdis, kiekis ir jų sudedamosios dalys galutiniame produkte.
\n
165.Turi būti atlikti pagalbinių medžiagų bent kokybinės sudėties tyrimai.
\n
166.Dažančioms medžiagoms nustatyti reikia pateikti metodą, kuriuo būtų galima patikrinti, ar jos atitinka ES teisės aktų reikalavimus.
\n
167.Konservuojančioms medžiagoms turi būti atlikti tyrimai mažiausiam ir didžiausiam kiekiui nustatyti. Turi būti atlikti bet kurios pagalbinės medžiagos, kuri gali sukelti šalutinį poveikį, tyrimai didžiausiam kiekiui nustatyti.
\n
168.Be tyrimų, kurie pateikiami pagal šio priedo III skyriaus III skirsnį, reikia pateikti saugumo tyrimų detales. Šie tyrimai turėtų būti susiję su perdozavimo gaminant veterinarinius imunologinius vaistus rizikos tyrimu bent vienai jautriausiai gyvūnų rūšiai, naudojant jį didžiausią riziką sukeliančiu būdu.
\n
169.Atsižvelgiant į veterinarinio imunologinio vaisto rūšį ir gamybos metodą bei sąlygas, turi būti atliekami tyrimai, įrodantys atsitiktinių agentų ir medžiagų nebuvimą jame.
\n
170.Kai įmanoma, turi būti atliekamas inaktyvacijos efektyvumo galutinio produkto pakuotėje tyrimas.
\n
171.Kiekvienai liofilizuoto produkto serijai turi būti atliekamas drėgmės liekanos tyrimas.
\n
172.Norint įsitikinti serijų vienodumu ir produkto efektyvumu, nurodytu specifikacijoje, kiekvienai galutinio produkto serijai turi būti nustatytas veikliosios medžiagos kiekis, naudojant in vitro ar in vivo metodus, paėmus tinkamus kontrolinius produktų mėginius reikiamu intervalu. Kai kuriais išimties atvejais šis tyrimas gali būti vykdomas su kuo vėlesnės gamybos stadijos produktu.
\n
173.Duomenys ir dokumentai apie veterinarinio imunologinio vaisto stabilumo tyrimus pateikiami laikantis šių reikalavimų:
\n

173.1. pareiškėjas turi aprašyti stabilumo tyrimus, kuriais nustatė siūlomą tinkamumo laiką; šie tyrimai turi būti atlikti realiu (nesutrumpintu būdu) laiku, naudojant pakankamą skaičių produkto serijos mėginių, laikytų galutinėje pakuotėje, ir turi apimti biologinį ir fizinį-cheminį stabilumą;

\n

173.2. apibendrinime turi būti pateikti analizės duomenys, kuriais patvirtinamas siūlomas tinkamumo laikas laikant rekomenduojamomis sąlygomis;

\n

173.3. kai veterinarinis imunologinis vaistas skiriamas su pašaru, reikia pateikti duomenis apie jo stabilumą įvairiuose maišymo etapuose normaliomis naudojimo sąlygomis;

\n

173.4. jei prieš skiriant galutinį produktą jį reikia rekonstituoti, būtina pateikti rekonstituoto produkto tinkamumo laiką ir atitinkamus stabilumo tyrimo duomenis.

\n

III SKIRSNIS

\n

SAUGUMO TYRIMAI 174. Saugumo tyrimai turi parodyti galimą riziką, kuri gali kilti skiriant veterinarinį imunologinį vaistą gyvūnams siūlomomis naudojimo sąlygomis. Ši rizika turi būti įvertinta, lyginant duomenis su produkto teikiama nauda.

\n
175.Kai veterinarinius imunologinius vaistus sudaro gyvi organizmai, kuriuos gali išplatinti vakcinuoti gyvūnai, reikia įvertinti galimą riziką nevakcinuotiems tos pačios ar kitos rūšies gyvūnams.
\n
176.Šio skirsnio duomenys ir dokumentai turi būti parengti pagal šio priedo 178–180 punktų reikalavimus.
\n
177.Visi laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami pagal Geros laboratorinės praktikos principus.
\n
178.Saugumo tyrimai turi būti atliekami su tomis gyvūnų rūšimis, kurioms yra skirti veterinariniai imunologiniai vaistai.
\n
179.Tiriamoji veterinarinio imunologinio vaisto dozė turi atitikti rekomenduojamą instrukcijoje produkto kiekį, o joje turi būti didžiausias (maksimalus) stiprumas, kuris nurodomas teikiant paraišką registruoti veterinarinį vaistą.
\n
180.Mėginys saugumo tyrimui imamas iš serijos ar serijų, pagamintų laikantis gamybos proceso, aprašyto paraiškoje registruoti veterinarinį vaistą.
\n
181.Turi būti atlikti šie laboratoriniai tyrimai:
\n

181.1. vienos dozės saugumo:

\n

181.1.1. veterinarinis imunologinis vaistas turi būti skirtas numatyta doze ir kiekvienu rekomenduojamu įvedimo būdu visoms gyvūnų rūšims ir kategorijoms, kurioms jis yra skirtas. Gyvūnai turi būti stebimi ir tikrinama, ar nėra sisteminės ar vietinės reakcijos požymių. Kai reikia, atliekama detali makroskopinė ir mikroskopinė injekcijos vietos analizė po skerdimo. Turi būti pateikiami kiti objektyvūs kriterijai – rektinė temperatūra, zootechniniai rezultatai, 181.1.2. gyvūnai turi būti stebimi ir tiriami, kol nebesitikima naujos reakcijos. Tačiau bet kuriuo atveju stebėjimas ir tyrimas turi trukti ne trumpiau kaip 14 dienų nuo veterinarinio imunologinio vaisto skyrimo;

\n

181.2. vienkartinio perdozavimo saugumo:

\n

181.2.1. veterinarinis imunologinis vaistas turi būti skirtas per didele doze ir kiekvienu rekomenduojamu įvedimo būdu jautriausioms paskirties gyvūnų rūšims. Gyvūnai turi būti stebimi ir tikrinama, ar nėra sisteminės ar vietinės reakcijos požymių. Turi būti pateikiami kiti objektyvūs kriterijai – rektinė temperatūra, zootechniniai rezultatai, 181.2.2. gyvūnai turi būti stebimi ir tiriami ne trumpiau kaip 14 dienų nuo veterinarinio imunologinio vaisto skyrimo;

\n

181.3. pakartotinio vienos dozės skyrimo saugumo:

\n

181.3.1. pakartotinis vienos dozės skyrimas yra reikalingas nustatyti, ar nekils nepageidautina reakcija. Šie tyrimai turi būti atlikti su jautriausia paskirties gyvūnų rūšimi, skiriant veterinarinį imunologinį vaistą rekomenduojamu būdu, 181.3.2. gyvūnai turi būti stebimi ir tiriami, ar nėra sisteminės ar vietinės reakcijos požymių, ne trumpiau kaip 14 dienų nuo veterinarinio imunologinio vaisto skyrimo. Turi būti pateikiami kiti objektyvūs kriterijai – rektinė temperatūra, zootechniniai rezultatai;

\n

181.4. reprodukcinės funkcijos tyrimas:

\n

181.4.1. reprodukcinės funkcijos tyrimas turi būti atliktas kiekvieną kartą, kai yra duomenų, kad žaliava, iš kurios gautas veterinarinis imunologinis vaistas, gali kelti realią riziką. Reprodukcinė patinų, apvaisintų bei neapvaisintų patelių funkcija tiriama skyrus veterinarinio imunologinio vaisto rekomenduojamą dozę rekomenduotais būdais. Be to, turi būti ištirtas neigiamas poveikis palikuonims, taip pat teratogeninis ir abortą sukeliantis poveikis, 181.4.2. šio tyrimo duomenys gali būti panaudoti kaip šio priedo 181.1 punkto duomenys;

\n

181.5. imunologinių funkcijų tyrimas turi būti atliekamas, kai kyla įtarimų, kad veterinarinis imunologinis vaistas gali neigiamai paveikti vakcinuoto gyvūno arba jo palikuonių imuninį atsaką. Turi būti atliekami atitinkami imunologinių funkcijų tyrimai;

\n

181.6. specialūs gyvųjų vakcinų tyrimai:

\n

181.6.1. reikia ištirti vakcinos padermės perdavimo galimybes nuo vakcinuoto gyvūno nevakcinuotiems paskirties gyvūnams, skiriant tokiu būdu, kuriuo perdavimo rizika yra didžiausia. Be to, reikia ištirti, kaip ta padermė gali būti perduota kitos rūšies gyvūnams, kuriems veterinarinis imunologinis vaistas nėra skirtas, bet kurie gali būti jautrūs gyvajai vakcinai, 181.6.2. reikia ištirti vakcinos agentų išplitimą vakcinuoto gyvūno organizme – nustatyti juos išmatose, šlapime, piene, kiaušiniuose, nosies ir kitose išskyrose. Gali prireikti nustatyti, kaip vakcinos agentai plinta organizme, atkreipiant dėmesį į tuos organus, kur jie gali replikuotis. Šie tyrimai turi būti atlikti, kai gyvosios vakcinos skirtos produkcijos gyvūnams apsaugoti nuo gerai ištirtų zoonozių, 181.6.3. reikia ištirti atenuotų vakcinų virtimą virulentiškomis, tyrimui naudojant gamybos etapo pagrindinės reprodukuojančios kultūros ir galutinio produkto mikroorganizmus, kai jie yra mažiausiai nusilpninti. Pirmą kartą turi būti vakcinuojama tokiu rekomenduotu būdu, kai yra didžiausia tikimybė, kad vakcina virs virulentiška. Po to reikia atlikti ne mažiau kaip 5 persėjimus paskirties gyvūnams; jei agentai organizme dauginasi nepakankamai ir to neįmanoma padaryti, turi būti atlikta kiek galint daugiau persėjimų. Prireikus mikroorganizmai gali būti dauginami in vitro tarp persėjimų in vivo. Persėjimai atliekami tokiu skyrimo būdu, kuriuo virulentiškumo reversijos tikimybė yra didžiausia, 181.6.4. gali būti reikalinga atlikti kitus būtinus tyrimus, kurie leistų kaip galima tiksliau nustatyti vakcinos padermei būdingas biologines savybes (pvz., neurotropizmą), 181.6.5. reikia ištirti genomo rekombinacijos ar pasikeitimo galimybę su „lauko“ ar kitomis mikroorganizmų padermėmis;

\n

181.7. dažniausiai nereikia atlikti veterinarinių imunologinių vaistų liekanų tyrimų. Tačiau jei naudojami adjuvantai ir (ar) konservantai, reikia atsižvelgti į tai, kad maisto produktuose gali būti tų medžiagų liekanų. Jei reikia, tiriamas tokių liekanų poveikis. Jei registruojamos gyvosios vakcinos nuo zoonozių, be tyrimų, numatytų šio priedo 181.6.2 punkte, reikia nustatyti liekanas injekcijos vietoje. Tokiu atveju, remiantis liekanų tyrimais, turi būti siūloma išlauka;

\n

181.8. turi būti pateikiamos visos žinomos sąveikos su kitais produktais.

\n
182.Laboratorinių tyrimų duomenys turi būti papildyti gamybinių tyrimų duomenimis. Jų nepateikus, būtina nurodyti priežastį.
\n
183.Poveikio aplinkai (ekotoksiškumo) tyrimas:
\n

183.1. tyrimų tikslas – nustatyti potencialiai žalingą veterinarinio imunologinio vaisto naudojimo poveikį aplinkai ir priemones, būtinas rizikos faktoriams mažinti;

\n

183.2. turi būti privalomai nustatytas visų prašomų registruoti veterinarinių imunologinių vaistų poveikis aplinkai, išskyrus atvejus, nurodytus Reikalavimų 39.10 ir 43–46 punktuose;

\n

183.3. poveikis aplinkai turi būti nustatytas dviem etapais:

\n

183.3.1. pirmasis etapas yra privalomas visais atvejais; jo metu tyrėjas turi įvertinti veterinarinio imunologinio vaisto, jo veikliosios medžiagos ar jo metabolitų galimo poveikio aplinkai apimtis, atsižvelgęs į:

\n

183.3.1.1. paskirties gyvūnų rūšį ir siūlomą naudojimo būdą, pvz., grupinis ar individualus gydymas, 183.3.1.2. skyrimo būdą, ypač jei yra galimybė veterinariniam imunologiniam vaistui patekti tiesiai į ekosistemas, 183.3.1.3. kokiu būdu veterinarinį imunologinį vaistą, jo veikliąsias medžiagas ar atitinkamus metabolitus gydyti gyvūnai išskiria į aplinką ir kiek laiko tos medžiagos išlieka išskyrose, 183.3.1.4. nepanaudotų produktų ar pakuotės sunaikinimo reikalavimus, 183.3.2. jeigu po pirmo etapo paaiškėja, kad veterinarinis imunologinis vaistas gali patekti į aplinką, būtina atlikti antrąjį etapą – įvertinti potencialų veterinarinio imunologinio vaisto ekotoksiškumą. Reikia įvertinti veterinarinio imunologinio vaisto poveikio aplinkai mastą ir trukmę, taip pat duomenis apie jo fizines ir chemines, farmakologines ir / ar toksikologines savybes, gautas atlikus kitus reikalavimuose nurodytus tyrimus. Prireikus turi būti atlikti kiti veterinarinio imunologinio vaisto poveikio aplinkai tyrimai (dirvožemiui, vandeniui, orui, vandens sistemoms, kitiems organizmams), 183.3.3. papildomi veterinarinių imunologinių vaistų veikliųjų medžiagų ir išskirtų metabolitų tyrimai turi būti atlikti pagal direktyvos 67/548/EEB V priedo reikalavimus, o kai reikalavimai nėra pakankamai išsamiai aprašyti šiuose dokumentuose, reikia remtis kitais tarptautiniu mastu pripažintais tyrimo metodais. Tyrimų skaičius, pobūdis ir jų vertinimo kriterijai priklauso nuo mokslo pasiekimo lygio paraiškos registruoti veterinarinį vaistą pateikimo metu.

\n

IV SKIRSNIS

\n

EFEKTYVUMO TYRIMAI 184. Tyrimų, aprašytų šiame skirsnyje, tikslas – įrodyti arba patvirtinti veterinarinio imunologinio vaisto efektyvumą. Visi sąrankoje pateikti duomenys apie veterinarinio imunologinio vaisto savybes, poveikį ir naudojimą turi būti patvirtinti tyrimų rezultatais.

\n
185.Duomenys ir dokumentai, pridedami prie paraiškos registruoti veterinarinį vaistą pagal Reikalavimų 39.10 punktą, turi būti pateikiami laikantis šio skirsnio nuostatų.
\n
186.Visi klinikiniai tyrimai turi būti vykdomi pagal detalią (-ų), gerai apgalvotą ir raštu išdėstytą tyrimo programą (planą). Sudarant tyrimų programą (planą) ir vykdant tyrimus, turi būti užtikrinama tiriamų gyvūnų gerovė.
\n
187.Klinikiniai tyrimai turi būti organizuoti, vykdomi, duomenys renkami, pateikiami ir patvirtinami pagal iš anksto raštu pateiktas metodikas.
\n
188.Prieš atliekant bet kokį tyrimą, turi būti gautas raštiškas gyvūnų savininko sutikimas. Ypač svarbu raštiškai informuoti gyvūnų savininką apie dalyvavimo tyrime pasekmes, jei gali tekti sunaikinti tyrime dalyvavusius gyvūnus ar imti jų produktus. Tokio įspėjimo kopija su gyvūnų savininko parašu ir pasirašymo data pridedama prie tyrimo dokumentacijos.
\n
189.Jei tyrimas atliekamas ne „akluoju“ būdu, reikalavimai dėl veterinarinių vaistų ženklinimo taikomi ir veterinariniams imunologiniams vaistams, skirtiems tyrimams. Visais atvejais etiketėje turi būti aiškiai ir nenutrinamai parašyta „Tik klinikiniams tyrimams“.
\n
190.Vakcinos padermių pasirinkimas turi būti paremtas epizootiniais duomenimis.
\n
191.Laboratoriniai efektyvumo tyrimai turi būti atlikti naudojant ir kontrolinius gyvūnus, kuriems netaikytas gydymas.
\n
192.Klinikiniai gamybiniai tyrimai naudojant kontrolinius negydytus gyvūnus turi papildyti laboratorinių tyrimų duomenis.
\n
193.Visi tyrimai turi būti pakankamai detaliai aprašyti, kad juos būtų galima pakartoti kontroliniais tyrimais, prašant kompetentingai institucijai. Tyrėjas turi įrodyti visų taikytų metodikų pagrįstumą. Visi rezultatai turi būti kuo tikslesni.
\n
194.Turi būti pateikti ne tik teigiami, bet ir neigiami rezultatai.
\n
195.Veterinarinio imunologinio vaisto efektyvumas turi būti įrodytas kiekvienai paskirties gyvūnų kategorijai naudojant kiekvieną numatytą naudojimo būdą. Turi būti tinkamai įvertinta pasyviai įgytų arba kolostrinių antikūnų įtaka vakcinos efektyvumui. Visi teiginiai apie apsauginio poveikio pradžią ir jo trukmę turi būti paremti tyrimų duomenimis.
\n
196.Daugiavalenčių arba daugiakomponenčių veterinarinių imunologinių vaistų atveju reikia ištirti kiekvieno komponento efektyvumą. Jeigu veterinarinį imunologinį vaistą numatyta naudoti su kitu veterinariniu vaistu ar tuo pačiu metu, reikia įrodyti jų suderinamumą.
\n
197.Kai veterinarinis imunologinis vaistas yra dalis rekomenduojamos vakcinacijos schemos, reikia įrodyti, kad jis veikia kaip pirminio imuniteto stimuliatorius, modifikatorius arba daro įtaką visai vakcinacijos schemai.
\n
198.Reikia naudoti dozę, kurios kiekis atitiktų numatytą naudojimo instrukcijoje ir kurios titras ar aktyvumas yra ne mažesnis, nei nurodyta paraiškoje registruoti veterinarinį vaistą.
\n
199.Mėginiai efektyvumo tyrimams turi būti imami iš veterinarinio imunologinio vaisto serijos ar serijų, pagamintų laikantis gamybos proceso aprašymo, kuris pateikiamas sąrankoje.
\n
200.Diagnostinių veterinarinių imunologinių produktų atveju pareiškėjas turi nurodyti, kaip interpretuoti reakcijų rezultatus.
\n
201.Atliekami laboratoriniai tyrimai:
\n

201.1. efektyvumui įrodyti atliekami gerai kontroliuojamomis laboratorinėmis sąlygomis, užkrečiant paskirties gyvūną po to, kai jis gavo veterinarinį imunologinį vaistą rekomenduojamu būdu; nustatant skiriamų mikroorganizmų kiekį ir infekavimo būdą, tyrimo sąlygos turi būti kuo artimesnės natūralioms užsikrėtimo sąlygoms;

\n

201.2. turi būti aprašomi dokumentuose, kuriuose, jeigu įmanoma, reikia nurodyti veterinarinio imunologinio vaisto, panaudoto rekomenduojamu skyrimo būdu, sukeltą paskirties gyvūnui imuninės reakcijos tipą (ląstelinis / humoralinis, vietinis / generalizuotas, imunoglobulinų klasės).

\n
202.Klinikiniai gamybiniai tyrimai:
\n

202.1. turi būti pateikiami, išskyrus pateisinamą priežastį, kaip laboratorinių tyrimų papildymas;

\n

202.2. gali būti pateikiami, kai laboratoriniais tyrimais nepavyksta įrodyti veterinarinio imunologinio vaisto efektyvumo.

\n
203.Veterinarinių imunologinių vaistų saugumo ir efektyvumo tyrimų duomenų ir dokumentų sąranka turi prasidėti įvadu, kuriame apibrėžiamas objektas ir nurodomi kontrolės metodai, atlikti pagal šio priedo III skyriaus III ir IV skirsnių reikalavimus, santrauka ir literatūros nuorodos. Jei vienas ar keli nurodyti tyrimai nebuvo atlikti, būtina pateikti paaiškinimą.
\n
204.Laboratorinių tyrimų dalyje reikia pateikti:
\n

204.1. santrauką;

\n

204.2. įstaigos, atlikusios tyrimą, pavadinimą;

\n

204.3. detalų tyrimo planą, kuriame aprašyti taikyti metodai, naudotos medžiagos ir aparatūra, gyvūnų rūšis ar veislė, kategorija, kilmė, identifikacija ir skaičius, taikytos laikymo ir šėrimo sąlygos (nurodyti, ar gyvūnai buvo be specifinių patogenų (SPF) ir (ar) specifinių antikūnų), kiek ir kokių priedų buvo dedama į pašarą, nurodyta veterinarinio imunologinio vaisto dozė, naudojimo būdas, schema, data ir naudoti statistiniai metodai;

\n

204.4. kontrolinių gyvūnų duomenis, ar jie gavo placebo, ar visai nebuvo gydyti;

\n

204.5. aprašytus visus bendrus ir individualius stebėjimo duomenis, teigiamus ir neigiamus rezultatus, nurodant vidutinius dydžius ir nuokrypius; duomenys turi būti pakankamai detaliai aprašyti, kad būtų galima spręsti apie juos, nepriklausomai nuo autoriaus interpretacijos; pirminiai duomenys turi būti pateikti lentelėmis, o aprašant ir iliustruojant tyrimų duomenis gali būti pridedamos užrašų kopijos, mikrofotografijos ir kt.;

\n

204.6. šalutinių poveikių kilmę, dažnumą ir trukmę;

\n

204.7. gyvūnų skaičių, su kuriais tyrimai buvo nutraukti anksčiau laiko, ir priežastis, kodėl taip įvyko;

\n

204.8. rezultatų statistinę analizę, kai tai buvo numatyta tyrimų programoje, ir rezultatų įvairavimą 204.9. duomenis apie pasirodžiusias galimas gretutines ligas ir jų tolesnę eigą;

\n

204.10. duomenis apie vaistus (kitus nei tiriamieji), naudotus tyrimo metu;

\n

204.11. objektyvų gautų tyrimų rezultatų aptarimą, pagal kurį galima spręsti apie veterinarinio imunologinio vaisto saugumą ir efektyvumą.

\n
205.Duomenys apie klinikinius gamybinius tyrimus turi būti pakankamai detalūs; dalyje apie juos reikia pateikti:
\n

205.1. santrauką;

\n

205.2. atsakingo už tyrimus asmens vardą, pavardę, pareigas ir kvalifikaciją;

\n

205.3. veterinarinio imunologinio vaisto naudojimo vietą, datą ir gyvūnų savininko vardą, pavardę bei adresą;

\n

205.4. tyrimų planą, kuriame aprašyti metodai, naudotos medžiagos ir aparatūra, veterinarinių imunologinių vaistų naudojimo būdas ir schema, dozė, gyvūnų kategorijos, stebėjimų trukmė, serologinės reakcijos ir kitokie gyvūnų tyrimai, atlikti po veterinarinio imunologinio vaisto naudojimo;

\n

205.5. kontrolinių gyvūnų duomenis, ar jie gavo placebo, ar visai nebuvo gydyti;

\n

205.6. identifikacinius duomenis apie kontrolinius ir eksperimentinius gyvūnus (tirtus grupiniu būdu ar individualiai), nurodant rūšį, veislę, amžių, svorį, lytį ir fiziologinę būklę;

\n

205.7. trumpą auginimo būdo ir šėrimo aprašymą, patikslinant pašarų priedus ir kiekius;

\n

205.8. visus klinikinių stebėjimų ir zootechninių rezultatų duomenis, nurodant vidutinius dydžius ir nuokrypius, o kai matavimai buvo atlikti su kiekvienu gyvūnu – ir individualių tyrimų duomenis;

\n

205.9. visus palankius ar nepalankius klinikinių stebėjimų ir tyrimų rezultatų duomenis, nurodant klinikinių stebėjimų ir tyrimų rezultatų objektyvius aktyvumo duomenis, būtinus vertinant veterinarinį imunologinį vaistą, taip pat taikytus metodus ir gautų nuokrypių patikimumą;

\n

205.10. poveikį gyvūnų zootechniniams rezultatams, pvz.: dėslumui, laktacijai, apsivaisinimui;

\n

205.11. gyvūnų skaičių, su kuriais tyrimai buvo nutraukti anksčiau laiko, ir priežastis, kodėl taip įvyko;

\n

205.12. šalutinių poveikių kilmę, dažnumą ir trukmę;

\n

205.13. duomenis apie pasirodžiusias galimas gretutines ligas ir jų tolesnę eigą;

\n

205.14. duomenis apie veterinarinius imunologinius vaistus (kitus nei tiriamieji), naudotus tyrimo metu, ir detalią pastebėtą jų sąveiką;

\n

205.15. objektyvų gautų tyrimų rezultatų aptarimą, pagal kurį galima spręsti apie veterinarinio imunologinio vaisto saugumą ir efektyvumą.

\n
206.Sąrankoje turi būti pateiktos bendros išvados apie tyrimus ir kontrolę, vykdytus pagal šio priedo III skyriaus III ir IV skirsnių reikalavimus. Jose turi būti objektyvus gautų rezultatų aptarimas, kuris leistų spręsti apie veterinarinio imunologinio vaisto saugumą ir efektyvumą.
\n
207.Turi būti pateiktas išsamus cituotos literatūros sąrašas. _________________ Veterinarinių vaistų registravimo, gamybos ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimų 2 priedas PRANEŠIMAS APIE NEIGIAMAS REAKCIJAS VETERINARIJOJE Formą siųsti (kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas) MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA KONFIDENCIALU Tik oficialiam naudojimui Pranešimo Nr.
\n

Adresas Faksas Telefonas El. paštas Tinklalapio adresas IDENTIFIKAVIMAS SIUNTĖJO VARDAS, PAVARDĖ IR ADRESAS GYVŪNO SAVININKO VARDAS, PAVARDĖ IR ADRESAS Saugumo problemų iškilo gyvūnams £[] žmonėms £[] Efektyvumo trūkumas £[] Išlaukos problemos £[] Aplinkosaugos problemos £[] Veterinarijos gydytojas £[] Vaistininkas £[] Kita £[] Telefonas: Faksas:

\n

PACIENTAS (-AI) Gyvūnas (-ai) £[] Žmogus (žmonės) £[] (žmonėms pildyti tik amžių ir lytį) Rūšis Veislė Lytis Būsena Amžius Svoris Gydymo priežastis Patelė (mot.) £[] Patinas (vyr.) £[] Kastruotas (-a) £[] Vaikinga £[] VETERINARINIAI VAISTAI, SKIRTI PRIEŠ PASIREIŠKIANT NEIGIAMAI REAKCIJAI (jei tuo pačiu metu naudojama daugiau vaistu nei yra langeliu, prašome pildyti kelis tokius šios formos lapus) Naudoto veterinarinio vaisto pavadinimas 1 2 3 Vaisto forma ir stiprumas (pvz., 100 mg tabletės) Registracijos liudijimo numeris Serijos numeris Naudojimo būdas ir vieta Dozė ir dažnumas Gydymo trukmė ar ekspozicija Pradėta Baigta Kas naudojo veterinarinį vaistą? (veterinarijos gydytojas, gyvūno savininkas, kitas) Ar manote, kad reakciją sukėlė šis vaistas?

\n

Taip £[] / Ne £[] Taip £[] / Ne £[] Taip £[] / Ne £[] Ar informavote veterinarinio vaisto tiekimo rinkai teisės turėtoją?

\n

Taip £[] / Ne £[] Taip £[] / Ne £[] Taip £[] / Ne £[] NEIGIAMOS REAKCIJOS DATA

\n
–– Laikotarpis tarp vaisto panaudojimo ir reakcijos pasireiškimo minutėmis, valandomis ar dienomis Gydytų skaičius ____ Reagavusių skaičius _____ Nugaišusių (mirusių) skaičius ___ Neigiamos reakcijos trukmė minutėmis, valandomis ar dienomis ATVEJO APRAŠYMAS (Saugumo problemų iškilo gyvūnams ar žmonėms /Laukiamo efektyvumo stoka / Išlaukos problemos / Aplinkosaugos problemos) – Prašome aprašyti:
\n

Taip pat nurodykite, ar buvo imtasi veiksmų, pasireiškus reakcijai, kaip ir kuo buvo gydyta bei koks gydymo rezultatas?

\n

KITI SVARBŪS DUOMENYS (PRIDĖTI KITUS DOKUMENTUS, JEI BŪTINA, pvz., atliekami ar atlikti tyrimai, žmonių atveju – medicininės išvados kopija) NEIGIAMA ŽMOGAUS REAKCIJA Jei įvykis, apie kurį pranešama, susijęs su žmogumi, prašome užpildyti tolesnius duomenis apie poveikį

\n
•Kontaktas su gydomu gyvūnu £[]
\n
•Nurijimas £[]
\n
•Vietinis poveikis £[]
\n
•Poveikis akims £[]
\n
•Poveikis sušvirkštus £[] į pirštą £[] į ranką £[] į sąnarį £[] kitur £[]
\n
•Kita (tyčinis atvejis, ...) £[] Ekspozicijos (poveikio) dozė:
\n

Jei nesutinkate, kad Jūsų vardas ir adresas būtų nusiųsti veterinarinio vaisto tiekimo rinkai teisės turėtojui tuo atveju, jei jam reiktų smulkesnės informacijos, prašome pažymėti langelį £[] Data:

\n

Vieta:

\n

Siuntėjo vardas, pavardė ir parašas:

\n

Kontaktiniai duomenys (telefonas) (jei skiriasi nuo nurodytojo 1 puslapyje) _________________

", "next": 0}