{"html": "

135.1. atnaujinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo nacionalinę strategiją, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1236 (Žin., 1996, Nr. 105-2409);

\n

135.2. nustatyti konkrečias aplinkosaugos užduotis dideliems deginimo įrenginiams ir suderinti jų įvykdymo priemones ir terminus, diegti šiluminėse elektrinėse naujausias technologijas, degimo produktų valymo įrenginius;

\n

135.3. įgyvendinti teisės aktuose nustatytu laiku lakiųjų organinių junginių mažinimo saugant, perkraunant ir transportuojant benziną planą ir reikalavimus;

\n

135.4. sukurti transporto priemonių keliamos taršos kontrolės sistemą, laikantis atsakomybės (teršėjas moka) principo, įteisinti ekonomines ir administracines transporto keliamos taršos reguliavimo priemones;

\n

135.5. pradėti taikyti apyvartinių taršos leidimų sistemą ir prekiauti šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis;

\n

135.6. įdiegti aplinkos oro kokybės monitoringo modeliavimo būdų sistemą.

\n
136.Trumpalaikiai tikslai – baigti kurti teisinę ir informacinę bazę, sustiprinti institucinius gebėjimus, kurių reikia šios Strategijos tikslams, susijusiems su aplinkos oro kokybe, pasiekti.
\n
137.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

137.1. tobulinti įmonių išmetamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką;

\n

137.2. parengti ir patvirtinti teisės aktus, kurių reikia ES direktyvų dėl aplinkos oro apsaugos reikalavimams įgyvendinti;

\n

137.3. siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. IX-1203 ratifikuoto Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo (Žin., 2002, Nr. 126-5735) reikalavimus, parengti teisines ir ekonomines priemones, užtikrinančias bendro įgyvendinimo ir prekybos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mechanizmų taikymą Lietuvoje;

\n

137.4. tobulinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo tvarką;

\n

137.5. tobulinti aplinkos oro kokybės monitoringą.

\n
138.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

138.1. pradėti taikyti naują šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo metodologiją, atlikti jų inventorizaciją, parengti registro projektą, įvertinti galimą šių dujų kiekio kitimą;

\n

138.2. parengti ir patvirtinti įmonių išmetamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką, atitinkančią ES reikalavimus;

\n

138.3. papildyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo tvarką šiltnamio efektą sukeliančių dujų normavimo reikalavimais;

\n

138.4. parengti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokole numatyto bendro įgyvendinimo mechanizmo taikymo Lietuvoje strategiją;

\n

138.5. parengti atmosferos taršos mažinimo programą, siekiant laikytis nacionalinių taršos limitų.

\n

Vanduo 139. Ilgalaikiai tikslai – sukurti šiuolaikišką, upių baseinų principu pagrįstą decentralizuotą vandens išteklių valdymo sistemą, leidžiančią visiems šalies gyventojams tiekti sveiką, atitinkantį ES reikalavimus geriamąjį vandenį, užtikrinančią patikimą atvirų vandens telkinių ir vandens ekosistemų apsaugą, racionalų vandens išteklių naudojimą, didelį rekreacijos potencialą, vandens ekosistemų įvairovę ir biologinį produktyvumą.

\n
140.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

140.1. atsieti vandens naudojimo gamybai didėjimą nuo gamybos augimo, diegiant naujausias technologijas ir švaresnės gamybos metodus pasiekti, kad vandens naudojimas didėtų apie 2 kartus lėčiau negu gamyba ir gamybinės vandens sąnaudos BVP vienetui neviršytų esamo atitinkamų gamybos šakų ES vidurkio;

\n

140.2. užtikrinti, kad visos užteršto vandens nuotekos būtų išvalomos iki ES normatyvų, dar neišleistos į paviršinius vandens telkinius;

\n

140.3. pasiekti, kad atvirų telkinių vandens kokybė atitiktų ES direktyvų reikalavimus;

\n

140.4. sumažinti 20 procentų, palyginti su 2000 metais, organinių ir biogeninių (azoto ir fosforo junginių) medžiagų prietaką į Kuršių marias ir Baltijos jūrą;

\n

140.5. gerinti vertingų gėlavandenių žuvų neršto sąlygas ir skatinti lašišinių vandens telkinių atkūrimą ir apsaugą.

\n
141.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

141.1. diegti įvairiose gamybos šakose aplinkos vadybos sistemas, naujausias daugkartinio naudojimo arba uždarojo vandens ciklo technologijas, švaresnės gamybos ir taršos prevencijos metodus, leidžiančius taupiau naudoti vandens išteklius ir mažinti jų taršą;

\n

141.2. modernizuoti ir išplėsti esamus ir pastatyti naujus ES reikalavimus atitinkančius užteršto vandens nuotekų valymo įrenginius, įrengti juose azoto ir fosforo šalinimo įrenginius, renovuoti ir išplėsti nuotekų surinkimo sistemą;

\n

141.3. įgyvendinti Taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programą – organizuoti pasklidąją vandens telkinių taršą mažinantį šiuolaikišką ūkininkavimą;

\n

141.4. parengti ir įgyvendinti Organinių ir biogeninių medžiagų prietakos į Kuršių marias ir Baltijos jūrą mažinimo programą;

\n

141.5. sudaryti tinkamas žuvų praeivių migracijos sąlygas, įrengti užtvankose žuvų perėjimo takus, gilinti Nemuno atšakas.

\n
142.Vidutinės trukmės tikslai – tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių, privačias ir ES struktūrinių fondų lėšas, pasiekti, kad Lietuva vykdytų ES direktyvose nustatytus vandens naudojimo ir apsaugos reikalavimus, o vandens ūkis būtų ekonomiškai efektyvus.
\n
143.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

143.1. įdiegti integruoto upių baseinų valdymo sistemą visais lygiais pagal ES bendrosios vandens politikos direktyvą;

\n

143.2. užtikrinti, kad į paviršinius ir požeminius vandens telkinius nepatektų pavojingų aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagų;

\n

143.3. pasiekti, kad visų miesto ir kaimo gyventojų naudojamo geriamojo vandens kokybė atitiktų ES reikalavimus;

\n

143.4. išplėsti geriamojo vandens viešojo tiekimo tinklą, kad jis apimtų ne mažiau kaip 95 procentus miestų ir miestelių gyventojų, užtikrinti tinkamą naudojamų kastinių (šachtinių) šulinių vandens kokybės kontrolę;

\n

143.5. sumažinti perpus, palyginti su 2000 metais, ne visai išvalytų nuotekų;

\n

143.6. pasiekti, kad atvirų vandens telkinių būklė atitiktų ES maudyklų direktyvos reikalavimus;

\n

143.7. sukurti ir įgyvendinti atsipirkimo ir prieinamumo principais pagrįstą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainų politiką.

\n
144.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

144.1. sukurti upių baseinų vandens išteklių ir jų kokybės valdymo infrastruktūrą, reikiamą informacinę sistemą, parengti specialistus, sudaryti reikiamas tarptautines upių baseinų valdymo sutartis, sudaryti bendras tarptautinių upių baseinų valdymo komisijas;

\n

144.2. įgyvendinti vandens taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programas, taikyti jų vykdymo kontrolės sistemą;

\n

144.3. modernizuoti ir išplėsti geriamojo vandens viešojo tiekimo tinklo infrastruktūrą, išplėsti ir renovuoti vandens tiekimo tinklus, 64 miestuose instaliuoti geležies šalinimo įrenginius;

\n

144.4. įgyvendinti technines ir organizacines priemones, leidžiančias aprūpinti kaimo gyventojus geros kokybės geriamuoju vandeniu;

\n

144.5. parengti ir įgyvendinti ES maudyklų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo veiksmų programą;

\n

144.6. modernizuoti atvirų vandens telkinių, požeminio ir geriamojo vandens monitoringo, laboratorinės analizės, monitoringo duomenų kaupimo ir analizės sistemą.

\n
145.Trumpalaikiai tikslai – sukurti teisinę ir institucinę aplinką, išugdyti institucinius gebėjimus taikyti bendrą upių baseinų principu pagrįstą vandens išteklių valdymo sistemą.
\n
146.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

146.1. tobulinti vandens išteklių valdymo sistemą ir sukurti upių baseinų valdymo infrastruktūrą;

\n

146.2. sukurti informacinę vandens išteklių naudojimo ir kokybės vertinimo sistemą, nustatyti ir teisiškai apibrėžti centrinių valstybės institucijų ir pavienių baseinų valdymo centrų kompetenciją;

\n

146.3. užtikrinti geros kokybės geriamojo vandens tiekimą šiaurės vakarų Lietuvos rajonų, kurių geriamajame vandenyje fluoridų koncentracija viršija nustatytąsias normas, gyventojams;

\n

146.4. ugdyti specialistų ir visuomenės kompetenciją, sudaryti galimybes platesniam mokslo institucijoms ir visuomenei plačiau dalyvauti kuriant baseininiu principu pagrįstą vandens išteklių valdymo sistemą;

\n

146.5. skatinti visuomenę dalyvauti įgyvendinant upių baseinų valdymo programas.

\n
147.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

147.1. parengti vandens išteklių naudojimo ir apsaugos priemones;

\n

147.2. sukurti kompetencijos ugdymo ir informacijos apie baseininį vandens išteklių valdymą skleidimo sistemą;

\n

147.3. perkelti į Lietuvos nacionalinį teisyną likusius ES vandens sektoriaus direktyvų reikalavimus;

\n

147.4. juridiškai įteisinti pagrindines visuomeninės paskirties maudyklas, nustatyti ir kontroliuoti naudojimosi jomis tvarką, vykdyti maudyklų monitoringo programą;

\n

147.5. sukurti visuomenės informavimo ir dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant upių baseinų valdymo programas skatinimo sistemą;

\n

147.6. sukurti rodiklių, kurių reikia upių baseinų vandens būklei kompleksiškai vertinti, sistemą.

\n

Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė 148. Ilgalaikiai tikslai – išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, skatinti atkurti pažeistus gamtinius elementus, užtikrinti racionalų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės naudojimą.

\n
149.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

149.1. išsaugoti valstybės ir jos etnografinių regionų kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę ir savitumą, užtikrinti racionalų jų naudojimą;

\n

149.2. plėtoti saugomų teritorijų tinklą ir gamtinį karkasą, derinti juos prie Europos ekologinių tinklų, padidinti Lietuvos saugomų teritorijų plotą iki 14-18 procentų krašto teritorijos;

\n

149.3. didinti saugomų teritorijų atvirumą visuomenei, skleisti informaciją apie saugomų teritorijų svarbą ir tikslus;

\n

149.4. padidinti 3-5 procentais Lietuvos miškingumą, plėsti kitos natūralios daugiametės augmenijos plotus;

\n

149.5. didinti agrarinio kraštovaizdžio ekologinį stabilumą, mažinti neigiamą žemės ūkio veiklos poveikį biologinei įvairovei;

\n

149.6. gerinti kultūros vertybių apsaugą, racionaliau jas naudoti;

\n

149.7. stiprinti jūros kranto zonos kraštovaizdžio ir jūros ekosistemų biologinės įvairovės apsaugą, derinti apsaugą su racionaliu jų naudojimu visuomenės reikmėms;

\n

149.8. užtikrinti natūralaus hidrografinio tinklo ir vandens ekosistemų apsaugą;

\n

149.9. užtikrinti karstinio regiono ir kitų jautrių teritorijų ekologinį stabilumą;

\n

149.10. užtikrinti rekreacinių išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą;

\n

149.11. skatinti sparčiau atkurti pažeistas teritorijas;

\n

149.12. saugoti ir gausinti natūralias urbanizuoto kraštovaizdžio teritorijas ir istorinius želdynus.

\n
150.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

150.1. įtraukti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, kultūros paveldo apsaugos priemones į visų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas;

\n

150.2. sujungti Lietuvos saugomas teritorijas su Europos ekologiniais tinklais, lokalizuoti ekologinį tinklą gamtinio karkaso schemose nacionaliniu ir regioniniu lygiais;

\n

150.3. lokalizuoti gamtinį karkasą savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose;

\n

150.4. įrengti valstybiniuose parkuose pažintinio turizmo (pėsčiųjų, dviračių, vandens, automobilių, žirginio ir kitokio) takus ir trasas, sukurti pažintinio turizmo takų sistemą, organizuoti ekologinio švietimo kampanijas;

\n

150.5. įgyvendinti Lietuvos miškingumo didinimo programoje numatytas neproduktyvios žemės apželdinimo mišku priemones, teikti prioritetą gamtinio karkaso teritorijoms;

\n

150.6. diegti šiuolaikišką ūkininkavimą, įgyvendinti agrarinėse teritorijose kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės ir kultūros paveldo vertybių apsaugos priemones;

\n

150.7. kompensuoti žemės saugomose teritorijose savininkams už ūkinės veiklos apribojimus ar realų gautos naudos sumažėjimą;

\n

150.8. įgyvendinti ES nustatytus krantų apsaugos, integruoto kranto zonos vystymo reikalavimus, nuolat vykdyti Baltijos jūros krantų apsaugos ir tvarkymo priemones, parinkti tinkamiausią pajūrio žemėnaudos struktūrą;

\n

150.9. įgyvendinti natūralaus hidrografinio tinklo ir vandens ekosistemų apsaugos priemones, sureguliuoti upių renatūralizavimo projektus;

\n

150.10. įgyvendinti Karstinio regiono apsaugos programoje numatytas priemones;

\n

150.11. įgyvendinti pelkių ir natūralių pievų apsaugos, baigtų eksploatuoti ir nenaudojamų durpynų tvarkymo priemones;

\n

150.12. parengti ir įgyvendinti urbanizuotų teritorijų ekologines ir rekreacines funkcijas atliekančių natūralių ir subnatūralių teritorijų gausinimo ir tvarkymo projektus.

\n
151.Vidutinės trukmės tikslai – sukurti šiuolaikišką, Lietuvos nacionalinius interesus ir ES reikalavimus atitinkančią kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo sistemą.
\n
152.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

152.1. plėsti ir tobulinti Lietuvos saugomų teritorijų sistemą ir gamtinį karkasą, užtikrinti kertinių miško buveinių apsaugą;

\n

152.2. sudaryti visuomenei platesnes galimybes susipažinti su saugomomis gamtos ir kultūros vertybėmis, prisidėti prie jų apsaugos;

\n

152.3. atkurti labiausiai pažeistus kraštovaizdžio elementus, saugoti ir gausinti estetines kraštovaizdžio vertybes, stiprinti tradicinio kaimo kraštovaizdžio apsaugą, sumažinti jo vizualinę taršą;

\n

152.4. tobulinti biologinės įvairovės apsaugos metodus, plėtoti biologinės įvairovės, ūkinės veiklos poveikio ir saugomų teritorijų režimo veiksmingumo tyrimus.

\n
153.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

153.1. atnaujinti Lietuvos biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją ir veiksmų planą;

\n

153.2. parengti kertinėms miško buveinėms saugoti reikalingų saugomų teritorijų ribų planus ir apsaugos reglamentus, įteisinti šias teritorijas, lokalizuoti gamtinį karkasą apskričių teritorijų bendruosiuose planuose;

\n

153.3. įsteigti saugomas teritorijas, būtinas Europos Bendrijos ekologiniam tinklui „Natura 2000“ įgyvendinti, parengti visų Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų sąrašą ir patvirtinti jų ribas;

\n

153.4. parengti ir patvirtinti valstybinių parkų tvarkymo planus, kitų saugomų teritorijų gamtotvarkos projektus;

\n

153.5. baigti kurti Lietuvos saugomų teritorijų valstybės kadastrą, papildyti jį duomenimis apie Europos svarbos saugomas teritorijas, sukurti saugomų teritorijų informacinę sistemą;

\n

153.6. įsteigti visuose valstybiniuose parkuose informacijos ir ekologinio švietimo centrus, atsižvelgiant į ekologinį jų talpumą, plėtoti pažintinę rekreaciją ir turizmą;

\n

153.7. parengti ir įgyvendinti veiksmingą kompensacinių išmokų privačios žemės savininkams už biologinės, kraštovaizdžio įvairovės ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą sistemą;

\n

153.8. papildyti bendrojo lavinimo, studijų programas ir suaugusiųjų švietimo modulius žiniomis apie gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, tvarkymą ir racionalų naudojimą;

\n

153.9. parengti ir vykdyti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės tyrimų programas;

\n

153.10. vykdyti ES reikalavimus atitinkantį kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės monitoringą;

\n

153.11. parengti ir įgyvendinti jūros krantų dinamikos monitoringo programą;

\n

153.12. parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų ir apleistų karjerų rekultivavimo projektus, išardyti arba pritaikyti kitoms reikmėms apleistus ūkinius pastatus.

\n
154.Trumpalaikiai tikslai – nustatyti pagrindines kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės kitimo tendencijas, sudaryti teisines, ekonomines ir institucines sąlygas išsaugoti ir naudoti šią įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes pagal darnaus vystymosi principus.
\n
155.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

155.1. įvertinti šiuolaikiškais metodais Lietuvos kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, pagrindines jų kitimo tendencijas;

\n

155.2. sudaryti juridines ir institucines integralios gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir racionalaus naudojimo sąlygas;

\n

155.3. sudaryti sąlygas išsaugoti kertines miško buveines;

\n

155.4. įsteigti Europos Bendrijos svarbos paukščių apsaugos teritorijas;

\n

155.5. informuoti visuomenę apie kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, kultūros paveldo išsaugojimo svarbą ir racionalų naudojimą, rūpintis, kad visuomenė, savivaldybės, regionų valdžios institucijos ir kiti socialiniai partneriai aktyviau dalyvautų šioje veikloje;

\n

155.6. užtikrinti urbanizuotų teritorijų želdynų ir kitų natūralių teritorijų apsaugą.

\n
156.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

156.1. parengti nacionalinę kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės studiją;

\n

156.2. parengti saugomų teritorijų vystymo programą, atsižvelgiant į Europos ekologinių tinklų reikalavimus ir Lietuvos saugomų teritorijų sistemos savitumą;

\n

156.3. parengti įsteigtų ir potencialių Europos Bendrijos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų gamtotvarkos planus;

\n

156.4. sukurti bendrą gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, tvarkymo ir naudojimo institucinę sistemą;

\n

156.5. patvirtinti regionų architektūrinius saugomų teritorijų reglamentus, parengti ir išleisti etninių regionų tradicinės architektūros katalogus;

\n

156.6. nustatyti kertinių miško buveinių apsaugos statusą;

\n

156.7. papildyti Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatus, patvirtintus aplinkos ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 106 (Žin., 2002, Nr. 28-1008), – įteisinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės rodiklių sistemą, nustatyti informacijos rinkimo būdus;

\n

156.8. inventorizuoti ir įteisinti urbanizuotų teritorijų želdynus, kitas ekologinę ir rekreacinę vertę turinčias teritorijas, įtraukti į šių teritorijų apsaugą ir tvarkymą visuomenę, savivaldybių ir regionų valdžios institucijas;

\n

156.9. parengti pajūrio juostos žemyninės dalies specialųjį planą ir Baltijos krantų apsaugos ir tvarkymo programą.

\n

Atliekų tvarkymas 157. Ilgalaikiai tikslai – sukurti aplinkos ir ekonominiu požiūriais tinkamiausią nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti atliekų srautus ir neigiamą atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, užtikrinti racionalų atliekų naudojimą antriniam perdirbimui ir energetikai.

\n
158.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

158.1. pasiekti, kad atliekų daugėtų žymiai lėčiau negu auga gamyba, o atliekų, susidarančių gaminant BVP vienetą, kiekis neviršytų atitinkamų gamybos šakų ES vidurkio;

\n

158.2. pasiekti, kad buitinių atliekų daugėtų žymiai lėčiau, negu didėja naudojimo išlaidos;

\n

158.3. pasiekti, kad dauguma gamybinių ir buitinių atliekų būtų rūšiuojamos jų susidarymo vietose, o antrinių žaliavų perdirbimas ir naudojimas energetikai pasiektų ES valstybių vidurkį;

\n

158.4. sumažinti atliekų sąvartynuose susidarančių pasaulio klimato atšilimą skatinančių dujų, daugiau jų naudoti energetikai, 65 procentais sumažinti biodegraduojamųjų atliekų srautus į sąvartynus (palyginti su 2000 metais);

\n

158.5. sumažinti radioaktyviųjų atliekų keliamą pavojų aplinkai ir žmogui.

\n
159.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

159.1. diegti įvairiose gamybos šakose naujausias technologijas, švaresnės gamybos ir taršos prevencijos metodus, leidžiančius taupiau naudoti gamtos išteklius ir stabdyti atliekų susidarymą, daugiau perdirbti antrinių žaliavų;

\n

159.2. bendradarbiaujant su visuomene, skatinti gaminti ir naudoti daugiau aplinkai nepavojingų ir ilgaamžiškesnių gaminių, kuo plačiau diegti gaminių aplinkosauginį ženklinimą ir pirminį buitinių atliekų rūšiavimą;

\n

159.3. šiuolaikiškai tvarkyti biodegraduojamąsias atliekas (kompostavimo, biologinių dujų gamybos ir naudojimo energetikai metodai);

\n

159.4. įrengti šiuolaikiškus radioaktyviųjų atliekų kapinynus.

\n
160.Vidutinės trukmės tikslai – sukurti visose Lietuvos apskrityse šiuolaikišką buitinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, o šalies mastu – pavojingų atliekų tvarkymo sistemą ir išplėsti viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimą.
\n
161.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

161.1. užtikrinti atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikimą visiems fiziniams ir juridiniams asmenims;

\n

161.2. sudaryti organizacines ir technines sąlygas surinkti ir naudoti ne mažiau kaip 50 procentų pakuočių atliekų, iš jų popieriaus ir kartono – ne mažiau kaip 55 procentus, stiklo – 60 procentų, plastikų – 25 procentus, metalo – 40 procentų;

\n

161.3. skatinti vietinių antrinių žaliavų perdirbimą ir privataus kapitalo investicijas į atliekų tvarkymą ir perdirbimą;

\n

161.4. užtikrinti saugų pavojingų atliekų tvarkymą, sutvarkyti susikaupusias pavojingas atliekas;

\n

161.5. pasirengti įgyvendinti energijos gamybos iš atliekų projektus;

\n

161.6. sumažinti 25 procentais, palyginti su 2000 metais, biodegraduojamųjų atliekų patekimą į sąvartynus;

\n

161.7. pasirengti tvarkyti Ignalinos AE demontavimo atliekas.

\n
162.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

162.1. uždaryti ES reikalavimų neatitinkančius sąvartynus ir sukurti modernias regionines buitinių atliekų tvarkymo sistemas;

\n

162.2. sukurti pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo (deginimas, stabilizavimas, deponavimas) sistemą, užtikrinančią nepavojingą aplinkai ir žmonių sveikatai visų pavojingų atliekų sutvarkymą;

\n

162.3. parengti biodegraduojamųjų atliekų tvarkymo galimybių studiją ir programą, pradėti šią programą įgyvendinti;

\n

162.4. parengti energijos gamybos iš atliekų galimybių studiją ir programą, pradėti šią programą įgyvendinti;

\n

162.5. išplėsti esamą radioaktyviųjų atliekų saugyklą.

\n
163.Trumpalaikiai tikslai – sudaryti organizacines, teisines ir ekonomines aplinkos ir ekonominiu požiūriu efektyvaus atliekų tvarkymo sąlygas.
\n
164.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

164.1. visiškai suderinti Lietuvos atliekų tvarkymo teisinę bazę su ES reikalavimais;

\n

164.2. tobulinti atliekų apskaitos ir kontrolės sistemą, plėsti buitinių atliekų rūšiavimą;

\n

164.3. sukurti palankias ekonomines antrinių žaliavų, įskaitant pakuotes, perdirbimo plėtros ir atliekų naudojimo energetikai sąlygas;

\n

164.4. informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimo ir tvarkymo svarbą, plėsti visuomenės, savivaldybių, regionų institucijų ir privataus kapitalo bendradarbiavimą tvarkant atliekas;

\n

164.5. stiprinti atliekų tvarkymo specialistų gebėjimus;

\n

164.6. pasirengti tinkamai naudoti ES struktūrinių fondų lėšas šiuolaikiškų buitinių ir pavojingų atliekų tvarkymo sistemų diegimo projektams rengti ir įgyvendinti.

\n
165.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

165.1. parengti ir pradėti įgyvendinti regioninių buitinių atliekų tvarkymo sistemų projektus;

\n

165.2. parengti ir pradėti įgyvendinti pavojingų atliekų deginimo įmonės ir ilgalaikio saugaus pavojingų atliekų sąvartyno projektus;

\n

165.3. tobulinti teisinę ir institucinę bazę, kurios reikia apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo ir pakuočių užstato-grąžos sistemoms įdiegti;

\n

165.4. atestuoti pavojingų atliekų tvarkytojus, tobulinti atliekų tvarkymo specialistų mokymo sistemą;

\n

165.5. teisiškai ir ekonomiškai sureguliuoti atliekų importą – skatinti vietinių antrinių žaliavų perdirbimą;

\n

165.6. tobulinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo teisinę bazę.

\n

Ekonomikos vystymasis 166. Vienas iš šios Strategijos prioritetų – pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimas įtraukiant aplinkos interesus į jų vystymosi strategijas ir didinant jų ekologinį poveikį. Tai leidžia užtikrinti aplinkos taršos ir kitokio neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, užuot didžiausias pastangas skyrus kovai su neigiamais ūkinės veiklos padariniais. Laikantis apdairumo principo, ūkinė veikla turi daryti kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai (neviršytų leistinų poveikio normų). Svarbų vaidmenį čia turi vaidinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Artimiausiu metu Lietuvoje turi būti įgyvendinta 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB, reglamentuojanti ūkio vystymo programų ir bendrųjų planų poveikio aplinkai vertinimą.

\n

Transportas 167. Ilgalaikiai tikslai – kuriant ekonomiškai efektyvią transporto sistemą, suderinti visų rūšių transporto vystymąsi, teikti pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui, didinti energetinį transporto sektoriaus efektyvumą, daugiau naudoti alternatyvių ir aplinką mažiau teršiančių degalų, mažinti aplinkos taršą, mažiau veikti pasaulio klimatą, didinti eismo saugumą.

\n
168.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

168.1. didinti transporto sektoriaus ekonominį ir ekologinį efektyvumą, pasiekti, kad degalų sąnaudos, teršiančių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija į orą didėtų daug lėčiau nei krovinių ir keleivių pervežimo apimtis;

\n

168.2. daugiau naudoti mažiau aplinką teršiančių (suskystintos naftos dujos ir suslėgtos gamtinės dujos, mažai sieringas laivų mazutas) ir alternatyvių degalų, pasiekti, kad iki 2020 metų biokuras (biodyzelinas, bioetanolis) sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų visų kelių transporto naudojamų degalų;

\n

168.3. plėtoti aplinką mažiau teršiantį transportą, ypač geležinkelius ir multimodalines transporto sistemas.

\n
169.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

169.1. skatinti ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis modernizuoti transporto priemonių parką, teikti pirmenybę mažiau degalų naudojančioms ir ne tokioms taršioms transporto priemonėms;

\n

169.2. ekonomiškai skatinti degalinių, realizuojančių mažiau aplinką teršiančius ir biologinius degalus, tinklo plėtrą;

\n

169.3. įgyvendinti Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje numatytas įvairių rūšių transporto infrastruktūros vystymo ir tarpusavio sąveikos gerinimo priemones, dviračių takų tinklo plėtros programas.

\n
170.Vidutinės trukmės tikslai – geriau organizuoti ir reguliuoti transporto eismą, kad būtų mažesnė oro tarša ir triukšmas, pasiekti, kad oro tarša ir triukšmas miestuose neviršytų leistinų normatyvų.
\n
171.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

171.1. sumažinti tranzitinio transporto srautus per miestus ir ypač centrines jų dalis;

\n

171.2. plėtoti visuomeninį transportą, teikti pirmenybę ne tokioms taršioms ir mažesnį triukšmą keliančioms transporto priemonėms;

\n

171.3. sugriežtinti autotransporto keliamos taršos ir triukšmo kontrolę;

\n

171.4. plačiau naudoti bevariklį transportą (dviračius, riedučius);

\n

171.5. sureguliuoti miestų transporto srautus taip, kad jo būtų mažiau miestų centruose, sumažėtų transporto grūstys;

\n

171.6. padidinti eismo saugumą, kad aukų keliuose skaičius neviršytų esamo ES vidurkio – iki 2010 metų transporto aukų sumažinti apie 2 kartus.

\n
172.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

172.1. nutiesti pagrindinius Lietuvos Respublikos bendrajame plane numatytus aplinkkelius;

\n

172.2. skatinti privataus kapitalo investicijas į miestų visuomeninio transporto sistemų modernizavimą;

\n

172.3. plačiau taikyti ekonomines ir administracines priemones, ribojančias autotransporto priemonių keliamą oro taršą ir triukšmą;

\n

172.4. modernizuoti ir išplėsti miestų oro taršos monitoringo, sukurti triukšmo monitoringo sistemas;

\n

172.5. modernizuoti tarptautinius oro uostus, naudoti triukšmo mažinimo priemones, sukurti triukšmo monitoringo sistemas;

\n

172.6. sukurti gerai veikiančią eismo saugumo kontrolės sistemą, atitinkančią ES reikalavimus.

\n
173.Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonomines ir teisines sąlygas plėtoti mažiau aplinką teršiantį ir saugesnį transportą, daugiau naudoti aplinkai ne tokių kenksmingų (suskystintos ir gamtinės dujos, mažai sieringas mazutas) ir alternatyvių (biodyzelinas, bioetanolis) degalų.
\n
174.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

174.1. pasirengti transporto srautų intensyvumo didėjimui įstojus į ES;

\n

174.2. padidinti mažiau aplinką teršiančio transporto (geležinkelio, vidaus vandenų transporto), mažiau aplinką teršiančių ir alternatyvių degalų konkurencingumą;

\n

174.3. ekonomiškai pagrįsti ir pradėti laikytis teršėjo atsakomybės (teršėjas moka) principo transporto sektoriuje.

\n
175.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

175.1. parengti kompleksinę eismo saugumo didinimo programą (atsižvelgiant į ES planus iki 2010 metų perpus sumažinti transporto aukų);

\n

175.2. sukurti ekonominę ir teisinę bazę, kurios reikia mažiau aplinką teršiančio transporto, taip pat mažiau aplinką teršiančių ir alternatyvių degalų konkurencingumui didinti;

\n

175.3. parengti miestų visuomeninio transporto modernizavimo ir dviračių takų tinklo plėtros programas;

\n

175.4. parengti ir įgyvendinti visuomenės ekologinio švietimo programas, skatinančias važiuoti visuomeniniu ir bevarikliu transportu;

\n

175.5. įteisinti mokesčius ir administracines priemones, kontroliuojančias ir ribojančias transporto priemonių keliamą taršą ir triukšmą.

\n

Pramonė 176. Ilgalaikiai tikslai – pramonės vystymąsi grįsti naujausių, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančių technologijų diegimu, didinti ne tik ekonominį, bet ir ekologinį įmonių efektyvumą, taupiau naudoti išteklius ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

\n
177.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

177.1. didinti gamybos ekonominį ir ekologinį efektyvumą, pasiekti, kad BVP vienetui pagaminti pramonei energijos ir vandens reikėtų beveik perpus mažiau, pasiekti pagal šiuos rodiklius esamą ES valstybių vidurkį;

\n

177.2. padidinti aukštosiomis technologijomis pagrįstą gamybą iki 20-25 procentų visos gamybos, pasiekti pagal šį rodiklį esamą ES valstybių vidurkį;

\n

177.3. pakeisti nekenksmingomis medžiagomis gamybai naudojamas kenksmingas aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagas.

\n
178.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

178.1. ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinti pramonės, reikalingos ne gamtos išteklių, o mokslo ir žinių, vystymąsi, modernizuoti gamybą, kuo daugiau diegti naujausių technologijų, švaresnių gamybos metodų;

\n

178.2. plėtoti mokslinius tyrimus ir konsultacinę veiklą, skatinančius kurti ir diegti naujas, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančias gamybos technologijas, jas tobulinti, taupiau naudoti energiją ir kitus gamtos išteklius;

\n

178.3. ekonomiškai skatinti žiniomis ir aukštosiomis technologijomis pagrįstas pramonės šakas;

\n

178.4. įgyvendinti gamybai naudojamų pavojingų aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagų pakeitimo nepavojingomis medžiagomis programą.

\n
179.Vidutinės trukmės tikslai – didinti vietinių atsikuriančiųjų išteklių ir antrinių žaliavų perdirbimą, plėsti poveikį aplinkai mažinančios technikos, įrenginių ir daugkartinio naudojimo pakuočių gamybą, plačiau diegti švaresnės gamybos metodus.
\n
180.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

180.1. plėsti biologinio kuro ir biologinių tepalų gamybą – perdirbti energetikai skirtą rapsų ir grūdų produkciją;

\n

180.2. didinti vietinių antrinių žaliavų perdirbimą ir pasiekti, kad Lietuvos įmonės pajėgtų perdirbti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytą antrinių žaliavų, įskaitant pakuotes, kiekį;

\n

180.3. plėsti poveikį aplinkai mažinančios technikos, įrenginių ir daugkartinio naudojimo pakuočių gamybą;

\n

180.4. mažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai ir pasiekti, kad ne mažiau kaip trečdalyje Lietuvos pramonės įmonių būtų taikomi švaresnės gamybos metodai.

\n
181.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

181.1. teikti investicinę paramą biologinio kuro ir biologinių tepalų gamybos ir antrinių žaliavų perdirbimo įmonėms steigti ir plėsti;

\n

181.2. sukurti palankias ekonomines sąlygas investuoti privatų kapitalą į geros kokybės vietinių antrinių žaliavų tiekimo jų perdirbimo įmonėms infrastruktūros kūrimą;

\n

181.3. ekonomiškai skatinti poveikį aplinkai mažinančių įrenginių ir daugkartinio naudojimo pakuočių kūrimą ir gamybą;

\n

181.4. teikti investicinę paramą švaresnės gamybos metodams diegti Lietuvos pramonės įmonėse;

\n

181.5. parengti pavojingų aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagų naudojimo gamybai reglamentą ir šių medžiagų pakeitimo nepavojingomis medžiagomis programą.

\n
182.Trumpalaikiai tikslai – sukurti teisinę, ekonominę ir institucinę aplinką, skatinančią diegti naujausias mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančias technologijas ir techniką, taupiai naudoti energijos ir kitus gamtos išteklius, perdirbti vietinius atsikuriančiuosius išteklius ir antrines žaliavas, kenksmingas medžiagas, naudojamas gamybai, keisti nepavojingomis medžiagomis.
\n
183.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

183.1. didinti aplinkai nepavojingų gaminių konkurencingumą, plėsti jų gamybą;

\n

183.2. sustiprinti skatinamąjį ekonominių priemonių, reguliuojančių išteklių naudojimą ir aplinkos taršą, pobūdį;

\n

183.3. sukurti ekonomines ir teisines sąlygas plėtoti biologinį kurą ir biologinius tepalus gaminančias ir antrines žaliavas perdirbančias įmones;

\n

183.4. teisiškai sureguliuoti pavojingų aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagų naudojimą gamybai.

\n
184.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

184.1. parengti ir įgyvendinti visuomenės švietimo programas, skatinančias naudoti daugiau iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintų degalų, gaminių, pagamintų iš vietinių antrinių žaliavų, įteisinti specialų šių gaminių ženklinimą;

\n

184.2. sukurti ekonominius mechanizmus, skatinančius Lietuvos įmones taupiau naudoti energiją ir žaliavas, gaminti ir ženklinti patvirtintu ženklu (lelija po stogu) aplinkai nepavojingus gaminius, skatinti visuomenę naudoti šiuos gaminius;

\n

184.3. parengti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms, kaip nustatyti optimalius aplinkosaugos reikalavimus, atliekant viešuosius pirkimus;

\n

184.4. parengti Lietuvos įmonėms metodikas, leidžiančias įvertinti produktų poveikį aplinkai per visą būvio ciklą;

\n

184.5. sukurti darnaus vystymosi veiksmingumo ataskaitų rengimo reglamentą, ekonominius ir teisinius šių ataskaitų diegimo Lietuvos įmonėse skatinimo mechanizmus.

\n

Energetika 185. Ilgalaikiai tikslai – formuoti darnų energetikos sektorių, sugebantį konkuruoti atviroje tarptautinėje energetikos rinkoje, patikimai ir saugiai aprūpinantį energija visas Lietuvos ūkio šakas, didinti energijos gamybos ir paskirstymo efektyvumą, plėsti vietinių atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių ir ekologiškai švaresnio organinio kuro naudojimą, neviršyti tarptautiniuose įsipareigojimuose numatytų teršiančių ir šiltnamio efektą sukeliančių medžiagų emisijos į orą limitų.

\n
186.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

186.1. didinti elektros energijos, šilumos gamybos ir paskirstymo efektyvumą, mažinti energijos nuostolius skirstomuosiuose tinkluose, teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją pagamintos energijos vienetui;

\n

186.2. mažinti šalies priklausomybę nuo kuro importo, pasiekti, kad energijos gamyba iš vietinių atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių nuolat didėtų ir 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų pirminės energijos balanso, racionaliai naudoti atliekas energijai gaminti;

\n

186.3. pasiekti, kad 2020 metais kombinuotu režimu būtų gaminama apie 35 procentai elektros energijos;

\n

186.4. daugiau naudoti ekologiškai švaresnio organinio kuro.

\n
187.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

187.1. nutraukti Ignalinos AE eksploatavimą, išmontuoti reaktorius ir sutvarkyti susidarysiančias atliekas;

\n

187.2. ekonominėmis ir organizacinėmis priemonėmis skatinti energijos gamybą iš vietinių atsinaujinančiųjų (vėjo, saulės, geoterminė energija, mažoji hidroenergetika, biomasė) ir atliekinių išteklių, diegti šiuolaikiškus alternatyvius energijos gamybos metodus;

\n

187.3. remti mokslinius atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, energetikos sistemų optimizavimo tyrimus, skatinti kurti, tobulinti ir diegti šiuolaikiškas energetikos technologijas;

\n

187.4. modernizuoti ir plėtoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, renovuoti šilumos tiekimo tinklus, sudaryti sąlygas šilumos gamintojams konkuruoti, o vartotojams – galimybę reguliuoti šilumos vartojimą;

\n

187.5. atnaujinti elektros energijos tiekimo infrastruktūrą (modernizuoti elektros pastotes, iš dalies renovuoti elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus);

\n

187.6. plėsti gamtinių dujų skirstomuosius tinklus.

\n
188.Vidutinės trukmės tikslai – tinkamai naudojant ES paramą, valstybės ir privačias lėšas, užtikrinti patikimą ir saugų, neviršijantį numatytų taršos limitų, energijos tiekimą visoms Lietuvos ūkio šakoms po to, kai bus nutrauktas Ignalinos AE eksploatavimas.
\n
189.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

189.1. pasirengti saugiai nutraukti Ignalinos AE eksploatavimą, palaidoti radioaktyviąsias atliekas, ilgai saugoti panaudotą branduolinį kurą;

\n

189.2. modernizuoti šilumines elektrines, užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą po to, kai bus nutrauktas Ignalinos AE eksploatavimas, neviršijant nustatytųjų taršos limitų;

\n

189.3. pasiekti, kad vietiniai atsinaujinantieji ir atliekiniai energijos ištekliai 2010 metais sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų bendro pirminės energijos balanso;

\n

189.4. padidinti pirminės energijos transformavimo efektyvumą elektros energetikos ir ypač centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, mažinti šilumos perdavimo nuostolius;

\n

189.5. sumažinti ūkio pažeidžiamumą nutrūkus ar sumažėjus energijos išteklių tiekimui iš Rusijos.

\n
190.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

190.1. parengti ir įgyvendinti šiluminėse elektrinėse kompleksą aplinkosaugos priemonių, įrengti elektrinėse naujus degiklius, degimo produktų valymo įrenginius ir kitką;

\n

190.2. plėsti kombinuotąją elektros energijos ir šilumos energijos gamybą, kur ekonomiškai tikslinga;

\n

190.3. prijungti Lietuvos energetikos sistemą prie ES energetikos sistemos;

\n

190.4. sukurti reikiamą infrastruktūrą, parengti specialistus Ignalinos AE eksploatavimui nutraukti ir elektrinei uždaryti;

\n

190.5. parengti ir pradėti įgyvendinti ilgalaikius specialiuosius savivaldybių šilumos ūkio planus.

\n
191.Trumpalaikiai tikslai – sukurti organizacines, teisines ir ekonomines sąlygas gerai veikti energetikos sektoriui, neviršijant leistinų poveikio aplinkai normų.
\n
192.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

192.1. skatinti vartoti ekologiškai švaresnį organinį kurą – gamtines dujas, mažai sieringą mazutą ir kitokį, šiuo tikslu tobulinti mokesčius už gamtos išteklius ir aplinkos taršą;

\n

192.2. ekonominėmis priemonėmis didinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių (vėjo, saulės, geoterminės energijos, mažosios hidroenergetikos ir kitokių) konkurencingumą, skatinti kuo daugiau jų naudoti;

\n

192.3. liberalizuoti elektros energetikos ir gamtinių dujų sektorius – sukurti sąlygas didinti energetikos sektoriaus efektyvumą;

\n

192.4. įgyvendinti ES aplinkosaugos direktyvas energetikos sektoriuje.

\n
193.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

193.1. patikslinti ir papildyti esamus, parengti naujus teisės aktus, užtikrinančius vietinių atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių gamybos ir naudojimo plėtrą;

\n

193.2. parengti teisės aktus, normatyvinius ir techninius dokumentus, būtinus energijos vartojimo efektyvumui didinti;

\n

193.3. nustatyti šilumos ūkio plėtros pagrindines kryptis;

\n

193.4. įdiegti teršalų išmetimų monitoringą didžiausiose šiluminėse elektrinėse ir katilinėse.

\n

Žemės ūkis 194. Ilgalaikiai tikslai – kuriant ekonomiškai efektyvų ir konkurencingą žemės ūkį, diegti mažiau aplinką veikiantį ūkininkavimą ne tik ekologiniuose, bet ir tradiciniuose ūkiuose, intensyviai plėtoti ekologinius ūkius, tiekti vidaus ir užsienio rinkoms aukštos kokybės, sveikus maisto produktus ir žaliavas biologiniam kurui gaminti, saugoti ir racionaliai naudoti materialųjį ir dvasinį kaimo paveldą.

\n
195.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

195.1. intensyviai plėtoti ekologinių augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą, pasiekti, kad ekologinių ūkių pagaminta produkcija sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų visos pagaminamos žemės ūkio produkcijos, o realizuojami sertifikuoti ekologiniai produktai vidaus rinkoje sudarytų ne mažiau kaip 7 procentus visų maisto produktų;

\n

195.2. plėsti rapsų ir javų, skirtų biologiniam kurui (biodyzelinui, bioetanoliui) ir biologiniams tepalams gaminti, plotus, pasiekti, kad viso jų derliaus pakanktų ne mažiau kaip 15 procentų transportui reikalingų degalų pagaminti;

\n

195.3. užtikrinti aukštą žemės ūkio produktų kokybę ir saugumą, teikti pirmenybę ekologiškiems produktams;

\n

195.4. didinti žemės ūkio teritorijų ekologinį stabilumą, mažinti erozijos poveikį ir pavojų biologinei įvairovei;

\n

195.5. saugoti ir racionaliai naudoti materialųjį ir dvasinį kaimo paveldą.

\n
196.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

196.1. teikti ekonominę paramą ekologiniams ūkiams plėtoti, skatinti mokslinius ekologinės žemdirbystės efektyvumo didinimo tyrimus ir konsultavimo įstaigų veiklą, raginti daugiau naudoti ekologiniuose ūkiuose užaugintų produktų;

\n

196.2. rūpintis, kad tradiciniuose ūkiuose būtų ūkininkaujama šiuolaikiškai, ekonominėmis priemonėmis skatinti naudoti kuo mažiau mineralinių trąšų ir pesticidų, daugiau auginti žaliavų biologiniam kurui gaminti, plėsti alternatyvią augalininkystę;

\n

196.3. želdinti laukų ir vandens apsaugines juostas, padidinti Lietuvos miškingumą 3 procentais – apsodinti mišku neproduktyvią žemę;

\n

196.4. parengti ir įgyvendinti Kaimo kultūros paveldo apsaugos ir tausojamojo naudojimo programą.

\n
197.Vidutinės trukmės tikslai – sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, ypač ekologiškai jautriose teritorijose, padidinti vidutinių ir smulkių ūkių konkurencingumą, aprūpinti Lietuvą aukštos kokybės sveikais maisto produktais.
\n
198.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

198.1. sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį ekologiškai jautrioms teritorijoms, padidinti jų stabilumą;

\n

198.2. didinti ekologinių produktų realizavimo šalyje ir užsienyje galimybes, pasiekti, kad visa ekologinė žemės ūkio produkcija būtų realizuojama tikrąją jos vertę atitinkančiomis kainomis;

\n

198.3. didinti vidutinių ir mažų ūkių konkurencingumą, užtikrinti, kad juose būtų ūkininkaujama mažiau veikiant aplinką;

\n

198.4. mažinti neigiamą organinių ir mineralinių trąšų, pesticidų poveikį aplinkai ir žemės ūkio produkcijos kokybei, užtikrinti vietinių ir įvežamų žemės ūkio produktų kokybės kontrolę.

\n
199.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

199.1. ekologiškai jautriose teritorijose (karstinis regionas, kalvoti regionai) ūkininkauti ekologiniais ir aplinkai nekenkiančiais tradiciniais metodais, plėtoti priešerozines žemdirbystės priemones, veisti priešerozinius želdinius;

\n

199.2. sukurti bendrą, patikimai veikiančią ekologinių žemės ūkio produktų tiekimo, kokybės kontrolės ir realizavimo sistemą;

\n

199.3. skatinti vidutinius ir mažus ūkius imtis netradicinės alternatyvios augalininkystės ir gyvulininkystės, ūkininkauti pagal rentabilesnius ir mažiau aplinką veikiančius metodus;

\n

199.4. parengti ir įgyvendinti programą, ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinančią naudoti mažiau mineralinių trąšų ir pesticidų, griežčiau kontroliuoti jų kokybę, tobulinti maisto produktų ir žaliavų kokybės kontrolės infrastruktūrą;

\n

199.5. ekonominėmis priemonėmis skatinti statyti ES reikalavimus atitinkančias mėšlides, rekonstruoti esamas.

\n
200.Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonominę ir teisinę aplinką, tinkamą plėtoti ekologinius ūkius, saugoti biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, kultūros paveldą, gaminti ir realizuoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, geros kokybės ir saugius žemės ūkio produktus, ugdyti gebėjimą konkuruoti atviros rinkos sąlygomis.
\n
201.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

201.1. didinti ekologinių ūkių konkurencingumą, skatinti intensyvesnę jų plėtrą;

\n

201.2. skatinti auginti rapsus ir javus, skirtus biologiniam kurui gaminti, plėtoti alternatyvias augalininkystės ir gyvulininkystės šakas;

\n

201.3. sukurti sąlygas geriau saugoti ir gausinti biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, kultūros paveldą;

\n

201.4. didinti ūkių gebėjimą gaminti geros kokybės, sveiką produkciją, prisitaikyti dirbti atviros rinkos sąlygomis.

\n
202.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

202.1. rengti ekologinių ūkių plėtros programas ir projektus, sukurti jų rėmimo valstybės ir ES fondų lėšomis mechanizmus;

\n

202.2. rengti biologiniam kurui gaminti skirtų pasėlių plėtros, ūkių perėjimo prie alternatyvaus ūkininkavimo programas, parengti ir įteisinti ekonomines jų plėtros skatinimo priemones;

\n

202.3. rengti ekologinės žemdirbystės, alternatyvios augalininkystės ir gyvulininkystės specialistus, plėsti konsultavimo paslaugas ir institucijas, aktyvinti jų veiklą;

\n

202.4. įgyvendinant Lietuvos miškingumo didinimo programą, inventorizuoti menkavertę ir dirvonuojančią žemę, rengti lauko ir vandens apsauginių želdinių projektus.

\n

Būstas 203. Ilgalaikiai tikslai – kurti šiuolaikišką būsto infrastruktūrą, geras, higieniškas buities sąlygas, taip didinti būsto energetinį efektyvumą, užtikrinti šiuolaikiškas, geros kokybės visiems prieinamas viešąsias paslaugas, mažinti neigiamą būsto poveikį aplinkai.

\n
204.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

204.1. padidinti apie 2 kartus būstų energetinį efektyvumą ir pagal šį rodiklį pasiekti esamą ES valstybių vidurkį;

\n

204.2. padidinti šilumos tiekimo ir paskirstymo efektyvumą, mažinti nuostolius šilumos tinkluose;

\n

204.3. pasiekti, kad buitinių atliekų didėtų žymiai lėčiau negu gyventojų naudojimo išlaidos;

\n

204.4. sudaryti galimybes surūšiuoti ir atiduoti antriniam naudojimui ne mažiau kaip 65 procentus buitinių atliekų.

\n
205.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

205.1. atnaujinti pastatus – gerinti jų šilumines savybes (šiltinti sienas, keisti langus);

\n

205.2. modernizuoti namų šiluminius mazgus, butuose įrengti šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisus, atnaujinti šilumos tiekimo tinklus;

\n

205.3. skatinti visuomenę naudoti kuo daugiau ilgaamžiškų ir aplinkai nepavojingų gaminių ir daugkartinio naudojimo taros, rūšiuoti buitines atliekas, tobulinti jų surinkimo infrastruktūrą.

\n
206.Vidutinės trukmės tikslai – sukurti gerai veikiančią būsto modernizavimo ir priežiūros sistemą, racionaliai naudoti valstybės, savivaldybių, ES paramos fondų ir privačias lėšas namų ūkiui plėtoti ir kokybei palaikyti.
\n
207.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

207.1. sukurti bendrą būsto modernizavimo ir priežiūros sistemą, apimančią valstybės, savivaldybių ir privačių institucijų koordinavimo veiklą;

\n

207.2. skatinti visuomenę aktyviai prisidėti prie būsto valdymo;

\n

207.3. užtikrinti tinkamą valstybės, savivaldybių ir privačių lėšų naudojimą būstui plėtoti, lėšų naudojimo kontrolę;

\n

207.4. pasiekti, kad 80 procentų Lietuvos gyventojų prisijungtų prie viešųjų geros kokybės vandens tiekimo tinklų, užtikrinti galimybę kaimo gyventojams naudoti geros kokybės geriamąjį vandenį;

\n

207.5. užtikrinti, kad ES parama būtų naudojama laiku ir eitų būsto infrastruktūrai plėtoti.

\n
208.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

208.1. sukurti tinkamai valdomas regionines vandens ir šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo ir atliekų tvarkymo sistemas, vieną tarifų politiką;

\n

208.2. pritraukus privatų kapitalą, įdiegti tinkamiausią tarptautinę vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir atliekų tvarkymo sistemų valdymo patirtį, taip pat centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse;

\n

208.3. sukurti techninio energetinio gyvenamųjų namų sertifikavimo institucijų tinklą;

\n

208.4. įgyvendinti visoje Lietuvoje neatidėliotinas energijos taupymo būste priemones (modernizuoti šilumos punktus pastatuose, suremontuoti sienas ir stogo siūles, sandarinti langus);

\n

208.5. rengti ir pradėti įgyvendinti investicinius būstų infrastruktūros atnaujinimo projektus;

\n

208.6. išplėsti ir atnaujinti vandens tiekimo tinklus, įgyvendinti technines ir organizacines priemones, leisiančias aprūpinti kaimo gyventojus sveiku geriamuoju vandeniu.

\n
209.Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonomines ir teisines sąlygas atnaujinti būstą ir taupyti energiją, skatinti atnaujinti ir geriau prižiūrėti būstų infrastruktūrą.
\n
210.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

210.1. sukurti teisines ir ekonomines sąlygas renovuoti būstus ir taupyti energiją;

\n

210.2. laikytis atsakomybės (teršėjas moka) principo teikiant viešąsias paslaugas;

\n

210.3. sukurti ekonominius mechanizmus, didinančius viešųjų paslaugų ekonominį ir ekologinį efektyvumą, užtikrinančius jų prieinamumą;

\n

210.4. tobulinti būstų priežiūros teisinį reglamentavimą;

\n

210.5. sukurti teisines sąlygas visuomenei aktyviai dalyvauti sprendžiant būstų tvarkymo problemas.

\n
211.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

211.1. parengti ir įteisinti vartotojams teikiamų šilumos ir vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, atliekų tvarkymo ir būstų priežiūros paslaugų kokybės normatyvus;

\n

211.2. sukurti ekonominius ir teisinius mechanizmus, skatinančius steigti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijas, visuomenei aktyviau dalyvauti sprendžiant namų ūkio problemas;

\n

211.3. sukurti tam tikroms gyventojų socialinėms grupėms skirtą finansinės paramos, skatinančios įgyvendinti energijos taupymo būste investicijų projektus, sistemą;

\n

211.4. parengti ir įteisinti privalomus ekonominius gyventojų lėšų kaupimo daugiabučių namų butams prižiūrėti mechanizmus;

\n

211.5. ugdyti specialistų gebėjimą administruoti būsto priežiūrą.

\n

Turizmas 212. Ilgalaikiai tikslai – plėtoti turizmą ir rekreaciją, drauge užtikrinti gamtinių ir kultūrinių Lietuvos regionų savitumo išsaugojimą, kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, teigiamus ekonominius ir socialinius pokyčius kaimiškose teritorijose, sudaryti sąlygas kuo geriau pažinti kraštą, formuoti teigiamą jo įvaizdį.

\n
213.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

213.1. sieti turizmo plėtrą su Lietuvos valstybingumo istorijos, etnokultūros, gamtos ir kultūros vertybių pažinimu ir teigiamo valstybės įvaizdžio formavimu;

\n

213.2. išplėsti specializuotų rekreacinių teritorijų gamtinėje aplinkoje tinklą, tobulinti paslaugų teikimo poilsiautojams ir turistams infrastruktūrą, suteikti kaimo gyventojams didesnę darbo pasirinkimo ir nuolatinių pajamų galimybę;

\n

213.3. stiprinti valstybinę rekreacijos ir turizmo rėmimo sistemą, teikti pirmenybę ekologiniam, pažintiniam ir gydomajam turizmui, skatinti šį verslą, atsižvelgiant į skirtingą regionų rekreacinį potencialą, visų pirma remti projektus, sudarančius sąlygas racionaliai naudoti gamtinius ir kultūrinius rekreacinius išteklius;

\n

213.4. visokeriopai skatinant turizmo plėtrą, paslaugų įvairovę ir asmenų, dirbančių turizmo sektoriuje, daugėjimą, pasiekti, kad turizmas sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų BVP, o rekreacinių teritorijų apkrova neviršytų jų talpumo.

\n
214.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

214.1. sukurti bendrą rekreacijos ir turizmo paslaugų infrastruktūrą, visiškai tenkinančią didėjančius vietinio ir atvykstamojo turizmo poreikius, neviršijant teritorijų ekologinio talpumo;

\n

214.2. įrengti nacionalinio reprezentacinio kultūrinio turizmo maršrutą, skatinti steigti šiame maršrute naujas darbo vietas, įgyvendinti gamtosaugos projektus;

\n

214.3. įgyvendinti regioninių valstybinių parkų žiedų Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje ir pajūryje projektus;

\n

214.4. įsteigti turizmo ir rekreacijos centrus tinkamas sąlygas turinčiuose nedideliuose miestuose;

\n

214.5. sukurti finansinių svertų sistemą, skatinančią plėtoti turizmo verslą ir jo infrastruktūrą.

\n
215.Vidutinės trukmės tikslai – plėtoti kaimo turizmą, skatinti poilsio ir turizmo kaimo aplinkoje infrastruktūros plėtrą, užtikrinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ir racionalų naudojimą.
\n
216.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

216.1. tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES paramą, didinti poilsio ir turizmo kaimo aplinkoje potencialą;

\n

216.2. užtikrinti tolygesnę turizmo infrastruktūros plėtrą šalies teritorijoje, siekti geriau saugoti gamtinius ir kultūrinius rekreacinius arealus, optimaliai juos naudoti atsižvelgiant į ekologinį jų talpumą;

\n

216.3. plačiau naudotis ekologiniam švietimui, gamtos ir kultūros vertybėms propaguoti saugomų teritorijų, visų pirma – nacionalinių ir regioninių parkų galimybėmis;

\n

216.4. skleisti informaciją šalyje ir užsienyje apie Lietuvos rekreacinius išteklius ir turizmo galimybes, gerinti informaciją apie šalies gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos būdus;

\n

216.5. visokeriopai skatinti naudotis dviračiais ir vandens transportu, ypač rekreacinėse ir saugomose teritorijose.

\n
217.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

217.1. parengti kaimo turizmo plėtros rėmimo valstybinę programą ir investicijų skatinimo sistemą;

\n

217.2. parengti didžiausios nacionalinės ir regioninės svarbos rekreacinių arealų (Pajūrio, Vilniaus-Trakų, Kauno- Jurbarko, Ignalinos-Molėtų ir kitų) specialiuosius planus ir jų plėtros programas, numatyti jose gamtos ir kultūros paveldo apsaugos priemones;

\n

217.3. parengti Nemuno trasos vandens turizmo projektą ir šios trasos atgaivinimo programą, organizuoti Baltijos jūros pakrančių kruizinį maršrutą, šiuo tikslu įrengti Palangoje ir Šventojoje jachtų prieplaukas;

\n

217.4. steigti saugomose teritorijose, visų pirma – nacionaliniuose parkuose informacijos ir ekologinio švietimo centrus, plėtoti atsižvelgiant į ekologinį jų talpumą pažintinę rekreaciją ir turizmą;

\n

217.5. sukurti regionines turizmo organizacijas ir informacijos centrus, teikiančius išsamesnę informaciją apie Lietuvos istoriją, gamtos ir kultūros vertybes;

\n

217.6. baigti įrengti Eurovelo sistemos dviračių trasas – Baltijos taką ir Rytų Europos taką, plėsti nacionalinių ir regioninių parkų dviračių takų tinklą.

\n
218.Trumpalaikiai tikslai – tobulinti teisės aktus, užtikrinančius tinkamą rekreacijos ir turizmo verslui plėtoti aplinką, užtikrinti, kad šis verslas būtų plėtojamas atsižvelgiant į teritorijų talpumą ir nekenktų aplinkai.
\n
219.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

219.1. plėsti rekreacinių ir saugomų teritorijų naudojimo poilsiui ir turizmui galimybes, atsižvelgiant į ekologinį jų jautrumą ir rekreacinį talpumą;

\n

219.2. plėsti rekreacinių regionų planavimo ir projektavimo darbus – parengti kompleksinius pagrindinių potencialių rekreacinių regionų projektus, nustatyti rekreacinį jų talpumą;

\n

219.3. didinti rekreacijos ir turizmo verslo gebėjimus;

\n

219.4. gerinti ir propaguoti kurortinį gydymą – perspektyvią turizmo plėtros ir gyventojų sveikatingumo gerinimo galimybę, tai leistų padidinti kurortinių vietovių gyventojų užimtumą ir pajamas;

\n

219.5. mažinti motorinio transporto eismą rekreacinėse teritorijose, plėsti dviračių, arklių ir vandens transporto naudojimą.

\n
220.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

220.1. parengti Lietuvos Respublikos rekreacinių teritorijų įstatymą ir atitinkamus kitų įstatymų papildymus ir pakeitimus, įteisinančius būtinumą derinti turizmo plėtrą ir aplinkos naudojimą;

\n

220.2. parengti Rekreacinių teritorijų specialiojo planavimo dokumentų rengimo taisykles, nustatyti jose aiškius teritorijų naudojimo reglamentus;

\n

220.3. parengti bemotorio transporto kelių ir takų tinklo plėtimo priemiestinėse zonose, rekreacinėse ir saugomose teritorijose programas;

\n

220.4. parengti ir įteisinti regioninius rekreacinių išteklių naudojimo reglamentus ir rekreacinio potencialo nustatymo metodiką;

\n

220.5. rengti pažintines keliones po Lietuvą užsienio turizmo agentūrų ir visuomenės informavimo priemonių atstovams, supažindinti juos su vertingiausiais gamtos ir kultūros ištekliais, jų apsaugos laimėjimais;

\n

220.6. numatyti turizmo vadovų ir ekskursijų gidų mokymo programose ciklą apie aplinkosaugos ir darnaus vystymosi svarbą, būdus ir priemones.

\n

Socialinis vystymasis 221. Daugiausia dėmesio šioje Strategijoje skirta užimtumo, skurdo ir socialinės atskirties problemoms. Kadangi šios Strategijos įgyvendinti neįmanoma be aktyvios visuomenės paramos ir dalyvavimo, joje daug šnekama apie visuomenės švietimą, įskaitant aplinkosauginį švietimą ir aplinkai mažiau kenkiančio gyvenimo būdo propagavimą. Prie socialinės srities priskirtas ir mokslinių tyrimų vaidmens didinimas, efektyvesnis tyrimų rezultatų naudojimas pagrindinėms darnaus vystymosi nuostatoms įgyvendinti.

\n

Užimtumas 222. Ilgalaikiai tikslai – plėtojant šalies ekonomiką, vykdant ūkio reformą ir restruktūrizaciją, kuo sparčiau plėtoti ekonominius veiksnius, skatinančius užimtumo didinimą ir mažinančius regioninius užimtumo skirtumus, didinti darbo rinkos lankstumą, mažinti nedarbą, užtikrinti darbo jėgos konkurencingumą ir mobilumą, sukurti sąlygas didinti užimtumą.

\n
223.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

223.1. nuosekliai įgyvendinti aktyvią užimtumo ir žmogiškųjų išteklių plėtros politiką, pasiekti, kad užimtumo lygis būtų 70 procentų, o nedarbas neviršytų 6-7 procentų, t. y. kad pagal šiuos rodiklius Lietuva prilygtų esamam ES valstybių vidurkiui;

\n

223.2. užtikrinti darbo rinkos poreikius atitinkančią darbo jėgos kvalifikaciją ir sudaryti sąlygas didinti užimtumo gebėjimus;

\n

223.3. didinti užimtumo galimybes probleminiuose regionuose ir sumažinti regioninius užimtumo ir nedarbo lygio skirtumus.

\n
224.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

224.1. įgyvendinti aktyvią tikslinę darbo rinkos politiką, gerinti darbo rinkos institucijų veiklą, plėsti socialinių partnerių dalyvavimą;

\n

224.2. rengti kvalifikuotą, gebančią prisitaikyti prie rinkos pokyčių darbo jėgą, tobulinti profesinio švietimo ir mokymo, mokymosi visą gyvenimą sistemą;

\n

224.3. rengti ir įgyvendinti nacionalinius užimtumo didinimo planus ir regionines užimtumo didinimo programas;

\n

224.4. tobulinti užimtumo ir darbo rinkos valdymo sistemą.

\n
225.Vidutinės trukmės tikslai – nuosekliai didinti užimtumą ir taip siekti sudaryti sąlygas užtikrinti visišką užimtumą, gerinti užimtumo kokybę ir darbo našumą, įtraukti į darbo rinką kuo daugiau asmenų, kurie turi integravimosi į darbo rinką problemų arba kuriems trukdo dirbti įvairios socialinės kliūtys.
\n
226.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

226.1. siekiant vykdyti nedarbo prevenciją, tobulinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kad mažėtų ilgalaikis ir jaunimo nedarbas;

\n

226.2. sudaryti sąlygas pereiti iš nelegalaus darbo į legalų;

\n

226.3. sudaryti tinkamas sąlygas pradėti verslą, skatinti verslininkus kurti daugiau ir geresnių darbo vietų (konkurencingos, tinkamos sąlygos kelti kvalifikaciją, geras darbo užmokestis ir kita);

\n

226.4. sudaryti tinkamas sąlygas vyresnio amžiaus asmenims išlikti aktyviems darbo rinkoje;

\n

226.5. didinti darbo jėgos gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių;

\n

226.6. sudaryti tinkamas mokymosi visą gyvenimą sąlygas;

\n

226.7. įtraukti į darbo rinką kuo daugiau asmenų, esančių socialinėje atskirtyje, turinčių įvairių integravimosi į darbo rinką problemų;

\n

226.8. užtikrinti geras ir saugias, beveik atitinkančias ES standartus darbo sąlygas, įdarbinant ir atlyginant už darbą nuosekliai laikytis lygių galimybių principo;

\n

226.9. skatinti socialinės atskirties grupių integravimąsi į darbo rinką;

\n

226.10. sumažinti nelegalų darbą;

\n

226.11. užtikrinti užimtumo skatinimo priemonių tikslingumą ir dydį, leidžiantį gauti žmogaus orumo nežeminančias darbo pajamas.

\n
227.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

227.1. sukurti darbo rinkos politikos monitoringo sistemą, tobulinti duomenų bazes, informacijos apdorojimo ir analizės sistemas;

\n

227.2. sukurti geras ir saugias, beveik atitinkančias ES standartus darbo sąlygas;

\n

227.3. sukurti stabilią ir patikimą draudimo nuo nedarbo sistemą;

\n

227.4. formuoti visiems prieinamą darbo rinką, užtikrinti lygias moterų ir vyrų įsidarbinimo galimybes, kurti darbo vietas asmenims su negalia ir buvusiems kaliniams;

\n

227.5. mokesčių politikos ir socialinės paramos senatvėje priemonėmis mažinti paskatas dirbti nelegaliai;

\n

227.6. sudaryti palankesnes privačių įdarbinimo tarpininkavimo įstaigų veiklos sąlygas.

\n
228.Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonomines, teisines ir institucines sąlygas skatinti užimtumą, kurti naujas darbo vietas, perkvalifikuoti darbo jėgą, palaikyti darbuotojų kvalifikaciją, užtikrinti minimalią socialinę apsaugą nedarbo atveju.
\n
229.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

229.1. padaryti darbo rinką lankstesnę ir mobilesnę;

\n

229.2. formuoti palankias ekonomines sąlygas kurti naujas darbo vietas, plėtoti lanksčias darbo organizavimo ir apmokėjimo formas (nuotolinis, namudinis, agentūrinis darbas ir panašiai);

\n

229.3. didinti darbo jėgos persikvalifikavimo galimybes, skatinti mokymąsi visą gyvenimą;

\n

229.4. mažinti darbuotojams tiesioginių ir netiesioginių mokesčių naštą, darbo jėgos sąnaudas darbdaviams, paskatas dirbti nelegaliai;

\n

229.5. skubiai spręsti ilgalaikio nedarbo ir jaunimo užimtumo problemas;

\n

229.6. mažinti regionų užimtumo skirtumus.

\n
230.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

230.1. plėtoti lanksčias darbo organizavimo ir apmokėjimo formas (nuotolinis, namudinis, agentūrinis darbas ir panašiai);

\n

230.2. geriau visuomenę informuoti apie užimtumo didinimo priemonių įgyvendinimo galimybes;

\n

230.3. rengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes valstybės ir regionų prognozes, kaip bus plėtojama darbo rinka, kokie bus jos poreikiai;

\n

230.4. skatinti darbo rinkos partnerius (darbdavius, profesines sąjungas, savivaldos institucijas, nevyriausybines organizacijas) aktyviau didinti užimtumą vietiniu lygiu;

\n

230.5. geriau koordinuoti valstybės ir regionų institucijų veiklą įgyvendinant užimtumo didinimo politiką;

\n

230.6. tobulinti darbo rinkos institucijų valdymą, kad jų veikla skatintų užimtumo didinimą, jos glaudžiau bendradarbiautų su socialiniais partneriais.

\n

Skurdas ir socialinė atskirtis 231. Ilgalaikiai tikslai – užtikrinti neturtingiems, socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims ne tik visas galimas materialines gėrybes ar socialines paslaugas, bet ir galimybes įgyti tinkamą išsilavinimą, gauti geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, turėti visuomeninius standartus atitinkantį būstą, sveikas darbo sąlygas, galimybę rinktis ir daryti įtaką svarbiausiems gyvenimo sprendimams.

\n
232.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

232.1. formuoti ir įgyvendinti socialinio teisingumo ir solidarumo principais pagrįstą socialinę politiką;

\n

232.2. mažinti visuomenės diferenciaciją ir skurdą, miesto ir kaimo skurdo lygių skirtumus;

\n

232.3. įveikti visus regioninius socialinio vystymosi skirtumus;

\n

232.4. padidinti apie 2 kartus socialinei apsaugai skiriamą BVP dalį ir pagal šį rodiklį pasiekti esamą ES valstybių vidurkį.

\n
233.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

233.1. įgyvendinti valstybės socialinės apsaugos politiką, užtikrinančią visų šalies gyventojų socialinę aprėptį ir tikslinę socialinę apsaugą nuo svarbiausių socialinės rizikos veiksnių;

\n

233.2. parengti ir įgyvendinti skurdo ir socialinės atskirties prevencijos priemones;

\n

233.3. įgyvendinti ir nuolat tobulinti Lietuvos Respublikos skurdo mažinimo strategiją, kurios įgyvendinimo 2002-2004 metais programai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1753 (Žin., 2002, Nr. 109-4825).

\n
234.Vidutinės trukmės tikslai – gerinti pensijų sistemos teikiamas garantijas, socialinę paramą skirti tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, užtikrinti kiekvienam socialinės atskirties grupėms priklausiančiam asmeniui bent minimalų ekonominį saugumą, įveikti ypač gilų skurdą.
\n
235.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

235.1. tobulinti pensinį draudimą – derinti einamąjį (valstybinio socialinio draudimo) ir kaupiamąjį (pensijų fondų) finansavimą;

\n

235.2. užtikrinti socialinės paramos priemonių tikslingumą ir dydį, leidžiantį pagrįstai šią paramą gaunantiems asmenims turėti jų orumo nežeminančias pajamas;

\n

235.3. didėjant gyventojų pajamoms, siekti visuotinai pripažintos progresyvios vartojimo struktūros;

\n

235.4. sukurti sąlygas socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims apsirūpinti būstu, šiuo tikslu tobulinti atitinkamas teisines, ekonomines ir administracines priemones.

\n
236.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

236.1. sukurti skurdo ir socialinės atskirties monitoringo sistemą, reikiamas duomenų bazes, informacijos apdorojimo ir analizės sistemas;

\n

236.2. atlikti piniginės socialinės paramos reformą, siekiant, kad paramą pirmiausia gautų tie, kuriems jos labiausiai reikia;

\n

236.3. reformuoti pensijų sistemą – optimaliai derinti einamąjį (valstybinio socialinio draudimo) ir kaupiamąjį (pensijų fondo) finansavimą;

\n

236.4. sukurti socialinės atskirties grupėms priklausančių asmenų lengvatinio aprūpinimo būstais mechanizmus;

\n

236.5. plėsti socialinių institucijų tinklą, ugdyti socialinių darbuotojų gebėjimus.

\n
237.Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonomines ir institucines sąlygas efektyviai spręsti skurdo ir socialinės atskirties problemas, daugiausia dėmesio skirti pažeidžiamiausių socialinių grupių integravimui į visuomenę, ugdyti socialinių darbuotojų kompetenciją.
\n
238.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

238.1. padėti darbingiems socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims sugrįžti į ekonomiškai aktyvią veiklą;

\n

238.2. itin daug dėmesio skirti asmenų su negalia, senyvo amžiaus asmenų ir buvusių kalinių integravimui į visuomenę;

\n

238.3. geriau koordinuoti valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas mažinti skurdą ir socialinę atskirtį;

\n

238.4. teikti išsamesnę informaciją apie socialinės paramos gavimo galimybes ir apribojimus, ugdyti socialinių įstaigų darbuotojų kompetenciją.

\n
239.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

239.1. tobulinti socialinės apsaugos teisinę bazę;

\n

239.2. geriau informuoti socialinės atskirties grupėms priklausančius asmenis apie socialines jų teises ir naudojimosi jomis galimybes;

\n

239.3. tinkamiau naudoti nevyriausybinių organizacijų išteklius ir gebėjimus socialinei paramai tobulinti, sukurti palankias šių nevalstybinių socialinės paramos sistemų funkcionavimo sąlygas;

\n

239.4. sukurti ūkininkams ir savarankiškai dirbantiems asmenims palankesnes socialinio draudimo sąlygas;

\n

239.5. tirti ypač gilaus skurdo priežastis ir įgyvendinti priemones skubiau joms panaikinti.

\n

Visuomenės sveikata 240. Ilgalaikiai tikslai – mažinti pavojų žmonių sveikatai, saugoti ir gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, teikti geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti sveikatos santykių teisumą ir gyvenimo kokybės gerinimą.

\n
241.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

241.1. mažinti aplinkos keliamą pavojų sveikatai;

\n

241.2. ilginti vidutinę gyvenimo trukmę;

\n

241.3. vykdyti aktyvią užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų profilaktiką;

\n

241.4. užkirsti kelią priklausomybės ligoms;

\n

241.5. užtikrinti saugias, geros kokybės, veiksmingas, atitinkančias ES reikalavimus asmens ir visuomenės sveikatos paslaugas;

\n

241.6. suformuoti aktyvią, už savo sveikatą atsakingą visuomenę.

\n
242.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

242.1. diegti aplinkos taršą mažinančias priemones, gamybai ir buityje naudojamas kenksmingas žmonių sveikatai medžiagas pakeisti nekenksmingomis;

\n

242.2. vertinti gyvenamosios ir darbo aplinkos riziką sveikatai;

\n

242.3. ugdyti socialinės ir sveikatos rizikos grupių gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, mokyti šiuos asmenis savarankiškai įveikti visuomenės sveikatos problemas;

\n

242.4. tobulinti neužkrečiamųjų ligų ir jų rizikos veiksnių ankstyvo nustatymo ir kontrolės sistemą;

\n

242.5. rengti ir įgyvendinti kompleksines neužkrečiamųjų ligų ir traumų prevencijos programas;

\n

242.6. rengti ir nuolat vykdyti užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės programas;

\n

242.7. rengti narkomanijos prevencijos mokyklose programas, plėsti narkomanų ir užsikrėtusių ŽIV asmenų ilgalaikę socialinę ir medicininę reabilitaciją, dalyvauti įgyvendinant ES tarptautines narkomanijos prevencijos programas.

\n
243.Vidutinės trukmės tikslai – sukurti modernią ir gerai veikiančią visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, pagrįstą socialinių partnerių bendradarbiavimu ir užtikrinančią sveiką gyvenseną, sveiką aplinką, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą.
\n
244.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

244.1. išplėsti visuomenės sveikatos sampratą, integruojant asmens ir visuomenės sveikatos sistemas;

\n

244.2. gerinti sveikatos rizikos veiksnių prevenciją;

\n

244.3. kurti darniai veikiančią sveikatai nekenkiančios gyvenamosios aplinkos, įskaitant būstą, palaikymo ir gerinimo sistemą;

\n

244.4. formuoti sveikatos tyrimų duomenimis pagrįstą politikų, įvairių sričių specialistų ir visuomenės supratimą apie galimą aplinkos ir ekonominės veiklos poveikį sveikatai;

\n

244.5. skatinti visuomenę aktyviai prisidėti prie aplinkos sveikatinimo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo.

\n
245.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

245.1. diegti ekonomines ligų profilaktikos priemones;

\n

245.2. įgyvendinti Valstybinę traumatizmo profilaktikos 2000-2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423 (Žin., 2000, Nr. 32-903);

\n

245.3. įgyvendinti Valstybės tabako kontrolės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 954 (Žin., 1998, Nr. 69-2010), ir Valstybės alkoholio kontrolės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603);

\n

245.4. parengti ir įgyvendinti Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą, AIDS profilaktikos ir kontrolės programą;

\n

245.5. įgyvendinti Valstybinę psichikos ligų profilaktikos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1441 (Žin., 1999, Nr. 109-3186);

\n

245.6. ugdyti sveiką gyvenseną, didinti vaikų, jaunimo ir kitų amžiaus grupių asmenų fizinį aktyvumą;

\n

245.7. parengti ir įgyvendinti atnaujintą Nacionalinę aplinkos sveikatinimo veiksmų programą;

\n

245.8. populiarinti visuomenės sveikatos politiką, jos tikslus ir priemones;

\n

245.9. informuoti visuomenę ir politikus apie aplinkos poveikį sveikatai ir rizikos veiksnius;

\n

245.10. skatinti ir remti visuomenės (bendruomenės) iniciatyvas, skirtas visuomenės sveikatai stiprinti.

\n
246.Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonomines, teisines ir organizacines sąlygas stiprinti visuomenės sveikatą.
\n
247.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

247.1. suformuoti visuomenės sveikatos priežiūros teisinę sistemą;

\n

247.2. tobulinti visuomenės sveikatos priežiūros vadybą, pagrįstą sveikatos informacija ir žiniomis;

\n

247.3. užtikrinti greitą reagavimą į pavojus visuomenės sveikatai;

\n

247.4. stiprinti sveikatą ir vykdyti ligų prevenciją, visų pirma gerinti vaikų sveikatą;

\n

247.5. tobulinti valstybės tarnautojų ir specialistų profesinį pasirengimą.

\n
248.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

248.1. parengti ES nuostatas atitinkančią visuomenės sveikatos priežiūros teisinę bazę;

\n

248.2. sukurti sąlygas veikti integraliai aplinkos ir sveikatos informacinei sistemai;

\n

248.3. plėtoti gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros sistemos veiklos monitoringo informacinę sistemą;

\n

248.4. tirti gyventojų sveikatos stiprinimo efektyvumą;

\n

248.5. vykdyti mokslinius tyrimus, nustatančius fizinės, socialinės ir ekonominės aplinkos poveikį gyventojų sveikatai;

\n

248.6. įdiegti kompiuterizuotą užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų registravimo ir stebėjimo sistemą;

\n

248.7. įgyvendinti Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės programą 2003-2006 metams, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V- 65;

\n

248.8. įgyvendinti Nacionalinę aplinkos sveikatinimo 2003- 2006 metų veiksmų programą;

\n

248.9. parengti valstybinę maisto saugos, kokybės, gyventojų mitybos gerinimo veiksmų strategiją ir jos įgyvendinimo priemones;

\n

248.10. reguliariai informuoti visuomenę apie visuomenės sveikatos problemas, sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos būdus, propaguoti sveiką gyvenseną ir ligų prevencijos būdus;

\n

248.11. sukurti visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemą;

\n

248.12. įtraukti į vykdomas visuomenės sveikatos programas vaikų sveikatos stiprinimo priemones, rengti ir vykdyti specialiąsias vaikų sveikatos gerinimo programas.

\n

Švietimas ir mokslas 249. Ilgalaikiai tikslai – ugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, plėtoti intelektualinį visuomenės potencialą, kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos siekių įgyvendinimą.

\n
250.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

250.1. užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą ir pasiekti, kad 95 procentai Lietuvos vaikų įgytų geros kokybės pagrindinį išsilavinimą, 95 procentai baigusiųjų pagrindinę mokyklą įgytų vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausą turinčią profesinę kvalifikaciją, 60 procentų Lietuvos jaunuolių įgytų aukštąjį išsilavinimą;

\n

250.2. sukurti nuolat besimokančią visuomenę, sudaryti sąlygas asmenims, norintiems keisti ar kelti kvalifikaciją, mokytis visą gyvenimą;

\n

250.3. rengti aukštos kvalifikacijos įvairių sričių specialistus, gerai išmanančius Lietuvos, ES ir pasaulio raidos tendencijas, pasiekti, kad jie pajėgtų konkuruoti šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje, prisidėti prie socialinės kaitos;

\n

250.4. skatinti skleisti darnaus vystymosi idėjas visais švietimo lygmenimis;

\n

250.5. užtikrinti sistemingą mokslo ir technologijų plėtrą, leidžiančią kurti mokslu, naujausiomis, aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darančiomis technologijomis ir inovacijomis pagrįstą žinių visuomenę.

\n
251.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

251.1. įteisinti ugdymo darnaus vystymosi reikmėms principus ir siekius įvairių lygmenų švietimo veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, siekti, kad švietimas skatintų kurti žinių visuomenę;

\n

251.2. prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius;

\n

251.3. rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas, į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos;

\n

251.4. kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(-si) ir tarpdalykines studijas;

\n

251.5. vykdyti mokslinius ugdymo turinio ir metodikos tyrimus, švietimo orientavimo į darnų vystymąsi stebėseną;

\n

251.6. plėsti lanksčias mokymosi ir studijų formas ir būdus, sudarančius galimybę dirbantiems asmenims įsigyti ir tęsti visų lygmenų išsilavinimą (vakarinis mokymas ir studijos, nuotolinis mokymas ir studijos, nenuoseklios studijos, intensyvios studijos, neakivaizdinė doktorantūra ir kita);

\n

251.7. suteikti visiems bendruomenės nariams prieinamas formalaus ir neformalaus tęstinio mokymosi visą gyvenimą galimybes;

\n

251.8. reguliariai kontroliuoti studijų kokybę, atsižvelgiant į darnaus visuomenės vystymosi poreikius ir darbo rinkos pokyčius, tobulinti studijų kokybės vertinimo tvarką;

\n

251.9. plėtoti mokslinius tyrimus ir konsultacinę veiklą, skatinančius naujausių, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančių technologijų kūrimą ir diegimą, efektyvesnį energijos ir kitų gamtos išteklių naudojimą;

\n

251.10. vykdyti strateginius šalies vystymosi tyrimus, analizuoti vykstančius pokyčius, numatyti perspektyvias darnaus vystymosi kryptis.

\n
252.Vidutinės trukmės tikslai – užtikrinti spartų švietimo, mokslo ir technologijų vystymąsi, pasiekti, kad švietimas, mokslas ir naujausios technologijos didintų tarptautinį Lietuvos konkurencingumą visose gyvenimo srityse ir skatintų darnų Lietuvos vystymąsi.
\n
253.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

253.1. optimizuoti vidurinių ir racionaliai plėsti aukštųjų mokyklų tinklą, stiprinti vidurinių ir aukštųjų mokyklų sanglaudą;

\n

253.2. pasiekti, kad visose švietimo įstaigose dirbantys pedagogai turėtų užtektinai žinių darnaus vystymosi klausimais;

\n

253.3. skatinti mokslo, technologijų kūrimo ir verslo institucijų sąveiką kuriant naujausias ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančias technologijas;

\n

253.4. užtikrinti Lietuvos aukštųjų mokyklų integraciją į bendrąją ES aukštojo mokslo sistemą;

\n

253.5. siekti, kad žinios ir mokslas taptų svarbiu veiksniu, užtikrinančiu spartų ekonominį ir socialinį vystymąsi, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, švarią ir sveiką aplinką, spartinti žinių visuomenės kūrimą;

\n

253.6. spartinti Lietuvos mokslo ir technologijų kūrimo institucijų integraciją į ES mokslinių tyrimų ir technologijų kūrimo erdvę;

\n

253.7. didinti mokslinių tyrimų efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą;

\n

253.8. tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondų lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą, padidinti pastatų energetinį efektyvumą.

\n
254.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

254.1. parengti patikslintas Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216);

\n

254.2. įvykdyti švietimo įstaigų tinklo reformą;

\n

254.3. pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais;

\n

245.4. ekonominėmis ir organizacinėmis priemonėmis aktyvinti dalyvavimą tarptautiniuose mokslo ir studijų mainuose, tarptautinėse mokslinių tyrimų ir naujausių technologijų kūrimo programose;

\n

254.5. kurti ir įgyvendinti mokslinių tyrimų materialinės bazės atnaujinimo ir stiprinimo investicijų projektus;

\n

254.6. plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus;

\n

254.7. kurti verslo inkubatorius, technologijų centrus ir parkus;

\n

254.8. vykdyti darniam vystymuisi skirtus mokslinius tyrimus;

\n

254.9. atnaujinti ir rekonstruoti vidurinių ir aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų pastatus.

\n
255.Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonomines ir teisines sąlygas sparčiai vykdyti švietimo ir mokslo sistemos reformą, plėtoti šią sistemą, stiprinti švietimo ir mokslo poveikį darniam visuomenės vystymuisi, tobulinti visuomenės aplinkosauginį švietimą.
\n
256.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

256.1. parengti Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700, įgyvendinimo programą;

\n

256.2. tobulinti aukštųjų mokyklų studijų programas ir jų akreditavimo tvarką;

\n

256.3. skatinti studijų ir mokslo integraciją;

\n

256.4. sukurti ir įdiegti mokslinės veiklos rezultatų vertinimo ir skatinimo sistemą;

\n

256.5. glaudžiau susieti ugdymo ir studijų turinį su darnaus visuomenės vystymosi idėjomis, tobulinti visuomenės aplinkosauginį švietimą;

\n

256.6. sudaryti ekonomines ir technines sąlygas steigti technologijų centrus ir parkus;

\n

256.7. sudaryti sąlygas skatinti nebiudžetinį mokslo ir technologijų plėtros finansavimą.

\n
257.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

257.1. patikslinti švietimo, mokslo ir technologijų tobulinimo kryptis, toliau vykdyti švietimo ir mokslo sistemos reformą, parengti ir priimti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius švietimą ir mokslą reglamentuojančius aktus;

\n

257.2. parengti ir pradėti įgyvendinti nacionalinę švietimo darnaus vystymosi reikmėms programą, atitinkančią projekto „Baltija 21“ (Baltijos jūros valstybių tarybos 1998 metais patvirtintas Baltijos jūros regiono valstybių darnaus vystymosi projektas) bendrąsias nuostatas;

\n

257.3. tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais;

\n

257.4. rengti tarptautinius reikalavimus atitinkančias studijų programas, diegti ES studijų kreditų sistemą;

\n

257.5. parengti ir pradėti įgyvendinti Lietuvos verslo inkubatorių, mokslo ir technologijų parkų tinklo plėtros programą, kaupti materialinius išteklius jiems kurti;

\n

257.6. sukurti teisines ir ekonomines sąlygas, skatinančias naudoti privačias lėšas mokslo ir technologijų plėtrai finansuoti;

\n

257.7. parengti ir pradėti vykdyti švietimo, mokslo ir technologijų tobulinimo institucijų veiklos monitoringą, sukurti jų veiklos efektyvumą charakterizuojančių rodiklių sistemą.

\n

Kultūros savitumo išsaugojimas 258. Ilgalaikiai tikslai – išsaugoti ir atgaivinti paveldėtas baltiškąsias ir etninių regionų savitumą ir ypatumus atspindinčias bendrąsias Europos kultūros vertybes jungiantį Lietuvos kultūros tapatumą, užtikrinti jo tęstinumą, sklaidą ir konkurencingumą šiuolaikinėje pasaulio kultūrų terpėje, išsaugoti lietuvių kalbą, lietuvių etninę ir regioninę kultūrą, istorinį Lietuvos kultūros paveldą, Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrinį savitumą.

\n
259.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

259.1. formuoti Lietuvos piliečių vertybinę orientaciją, siejančią juos su Lietuvos kultūra, padėti pažinti ir suvokti Lietuvos kultūros savitumą ir ypatumus;

\n

259.2. kryptingai ugdyti tvarią kaimo bendruomenę, gebančią išsaugoti ir perduoti ateities kartoms pagrįstą nacionalinėmis kultūros vertybėmis Lietuvos kaimo materialinį ir dvasinį paveldą;

\n

259.3. užtikrinti lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą;

\n

259.4. globoti etninę kultūrą, vietos tradicijas, saugoti kultūros paveldą, jo vertę;

\n

259.5. remti užsienio lietuvių bendruomenių pastangas išsaugoti tautinę tapatybę;

\n

259.6. remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą.

\n
260.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

260.1. papildyti lietuvių kalbai saugoti būtiną teisinę bazę, įgyvendinti lietuvių kalbos tyrimų ir išsaugojimo programas;

\n

260.2. parengti ir įgyvendinti ilgalaikes etninės kultūros plėtros programas;

\n

260.3. įgyvendinti vertingiausias kultūros paveldo reikšmės suvokimo didinimo priemones, tobulinti kultūros paveldo vertybių apskaitą ir propagavimą;

\n

260.4. įgyvendinti paramos užsienio lietuvių bendruomenėms ir tautinėms mažumoms Lietuvoje programas;

\n

260.5. organizuoti ir vykdyti kultūros vertybių apsaugos monitoringą;

\n

260.6. pagerinti visuomenės švietimą – įtraukti pagrindines žinias apie kultūros vertybes ir jų apsaugos būdus į mokyklų, kolegijų ir universitetų programas;

\n

260.7. parengti ir įgyvendinti etninių regionų atgaivinimo ir vystymo programas.

\n
261.Vidutinės trukmės tikslai – atgaivinti kultūros paveldą, sustiprinti tiesioginę valstybės institucijų ir visuomenės atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą.
\n
262.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

262.1. pasiekti, kad kultūros vertybių apsauga ir tvarkymas taptų visų valstybės strategijų, programų ir teritorijų planavimo dokumentų sudėtine dalimi;

\n

262.2. skatinti kuo aktyvesnį visuomenės dalyvavimą išsaugant Lietuvos ir jos etninių regionų savitumą;

\n

262.3. siekti, kad kultūros vertybės būtų naudojamos regionų ekonomikai skatinti, užimtumui didinti ir aplinkos kokybei gerinti;

\n

262.4. pagerinti kultūros vertybių sisteminę apskaitą, įtraukti į ją kultūros paveldo vietovių ir teritorijų apskaitą, sukurti vietose saugotinų kultūros vertybių teritorinę ir aksiologinę sistemą;

\n

262.5. atlikti sistemingą kultūros tapatumo būklės analizę ir pagerinti kultūros institucijų sąveiką kultūros savitumo išsaugojimo ir tapatumo stiprinimo srityje;

\n

262.6. plėtoti regioninę kultūros politiką, saugoti regioninius kultūros paveldo skirtumus.

\n
263.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

263.1. įtraukti į teritorijų planavimo dokumentų ir ilgalaikių strategijų rengimo taisykles ir metodikas kultūros savitumo ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą – vieną svarbių darnaus vystymosi sąlygų;

\n

263.2. per šalies ir vietos visuomenės informavimo priemones supažindinti visuomenę su išlikusiomis kultūros vertybėmis, etniniais savitumais, vietos tradicijomis, siekiant plačiau įtraukti visuomenę, ypač jaunimą į jų išsaugojimą ir puoselėjimą;

\n

263.3. priimti teisės aktus, skatinančius kultūros tapatumo išsaugojimo ir stiprinimo investicijas;

\n

263.4. parengti ir įgyvendinti ilgalaikius Lietuvos etnografinių regionų savitumo ir vietos tradicijų tęstinumo projektus, susijusius su turizmo ir rekreacijos vystymo strategija;

\n

263.5. parengti kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo tikslines regionines programas – sudėtinę regionų plėtros programų dalį;

\n

263.6. sutvarkyti kultūros paveldo apskaitą, parengti Lietuvos kultūros vertybių ir vietose saugotinų vertybių registrą.

\n
264.Trumpalaikiai tikslai – teisinėmis ir institucinėmis priemonėmis susieti Lietuvos kultūros tapatumo išsaugojimo ir stiprinimo politiką su informacinės ir žinių visuomenės kūrimu, ūkio plėtros politikos pokyčiais ir eurointegracijos procesais.
\n
265.Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

265.1. susieti kultūros paveldo vertybių apsaugą su gamtos apsaugos interesais bendram kraštovaizdžio įvairovės savitumui ir kokybei palaikyti ir puoselėti;

\n

265.2. siekti, kad būtų nustatyti aksiologiškai pagrįsti paveldosaugos prioritetai ir vertybių sistema;

\n

265.3. plėtoti kultūros paveldo teritorinės apsaugos formas, analogiškas saugomoms gamtinėms vertybėms, užtikrinti kaimo kultūros paveldo apsaugą ir atgaivinimą;

\n

265.4. susieti Lietuvos kultūros tapatumo stiprinimą su informacinės ir žinių visuomenės kūrimu;

\n

265.5. ekonominėmis ir kitomis integravimo į visuomenės gyvenimą priemonėmis glaudžiau susieti kultūros paveldo, tradicijų apsaugą ir eksponavimą su turizmo ir rekreacijos vystymo planais;

\n

265.6. sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas plėtoti tinkamą kultūros įstaigų veiklą, dirbti kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo darbus, suderinti kultūros reformų tikslus, kultūros paveldo apsaugos ir kontrolės sistemą su ES tikslais ir reikalavimais.

\n
266.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

266.1. numatyti aplinkosaugos programose, saugomų teritorijų nuostatuose, teritorijų naudojimo reglamentuose gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos kompleksiškumą ir integralumą;

\n

266.2. įgyvendinti Lietuvių kalbos informacinės sistemos įdiegimo visuomenėje programą;

\n

266.3. parengti metodines nuostatas, padedančias tiksliai nustatyti aksiologiškai pagrįstą kultūros vertybių sistemą ir jų apsaugos prioritetus, įgyvendinti kultūros įstaigų renovavimo, kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo priemones;

\n

266.4. rengti ES reikalavimus atitinkančią paveldo apsaugos teisinę bazę, suderinti kultūros paveldo apsaugą veikiančius įstatymus;

\n

266.5. patikslinti bendrąsias kultūros politikos nuostatas, parengti ilgalaikę kultūros ir gamtos paveldo integruotos apsaugos ir tvarkymo strategiją;

\n

266.6. sukurti kultūros paveldo apsaugos investicinę sistemą;

\n

266.7. rengiant kaimo vystymo programas, numatyti kultūros paveldo ir kaimiškų tradicijų atgaivinimo ir apsaugos priemones.

\n

Regionų vystymasis 267. Ilgalaikiai tikslai – sumažinti gyvenimo kokybės regionines disproporcijas ir užtikrinti teritoriškai diferencijuotą šalies regionų vystymąsi, siekiant visapusiškai naudoti regioninius ypatumus ir išsaugoti jų savitumą.

\n
268.Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

268.1. sumažinti svarbiausiųjų socialinių, ekonominių ir gyvenimo kokybės rodiklių skirtumus šalies regionuose, ypač daug dėmesio skirti probleminių teritorijų vystymuisi;

\n

268.2. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą šalies regionų vystymąsi, atsižvelgiant į gamtinių sąlygų savitumus, esamą regionų ekonominę, socialinę ir aplinkos būklę;

\n

268.3. suformuoti ir įtvirtinti hierarchinį policentrinį Lietuvos gyvenamųjų vietovių tinklą, išsaugoti ir puoselėti gyvenamųjų vietovių tinklo regioninį savitumą, racionaliai reguliuoti gyventojų koncentracijos bei depopuliacijos tendencijas;

\n

268.4. užtikrinti gerą ES reikalavimus atitinkančią regionų aplinkos kokybę;

\n

268.5. sudaryti palankias savivaldos vystymosi ir regionų žmogiškųjų išteklių kompetencijos didėjimo sąlygas;

\n

268.6. skatinti darnų kaimo bendruomenių vystymąsi, ekonominį kaimo augimą, gyventojų užimtumą, kaimo kultūrinių tradicijų išsaugojimą.

\n
269.Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

269.1. įgyvendinti regionų plėtros planus, visų pirma remti probleminių teritorijų vystymąsi;

\n

269.2. rengti ir periodiškai atnaujinti regionų plėtros planus ir savivaldybių strateginius plėtros planus, suderintus su darnaus vystymosi principais;

\n

269.3. rengti ir įgyvendinti regionines užimtumo didinimo ir skurdo mažinimo programas;

\n

269.4. įgyvendinti Lietuvos Respublikos bendrajame plane numatytas regionų teritorinio vystymosi priemones;

\n

269.5. sukurti regionines atliekų tvarkymo sistemas, atsižvelgiant į regionų specifiką ir svarbiausias jų aplinkos problemas, diegti veiksmingas aplinkosaugos priemones;

\n

269.6. suteikti daugiau teisių regionams ir savivaldybėms, parengti ir įgyvendinti apskričių ir savivaldybių darbuotojų kompetencijos ugdymo programas;

\n

269.7. remti kaimiškųjų teritorijų gyventojų perorientavimą į netradicinės veiklos sritis ir ekologinės žemdirbystės plėtrą.

\n
270.Vidutinės trukmės tikslai – vykdyti aktyvią, darnaus vystymosi principais pagrįstą regioninę politiką, optimizuoti šalies regioninį suskirstymą, stiprinti regionines ir savivaldybių institucijas, kuo sparčiau spręsti probleminių teritorijų ekonominio ir socialinio vystymosi problemas, stabdyti jų depopuliacijos procesus.
\n
271.Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie:
\n

271.1. stiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis, plėtoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tinklą, formuoti optimalų gyvenamųjų vietovių ir regionų tinklą;

\n

271.2. sparčiau stiprinti probleminių teritorijų ekonominį ir socialinį potencialą, gerinti jose žmonių gyvenimo kokybę;

\n

271.3. racionaliai naudoti vidinius gyvenamųjų vietovių teritorinius rezervus, tausojant gamtinės ir kultūrinės aplinkos išteklius;

\n

271.4. užtikrinti palankias sąlygas investuoti į atsiliekančių regionų ekonomiką;

\n

271.5. sustiprinti ekonominių ir socialinių procesų valdymo funkcijas apskričių administracijose ir savivaldybėse;

\n

271.6. skatinti visuomenę aktyviau dalyvauti regionų ir savivaldybių valdyme, plėtoti informacinę infrastruktūrą, kurti žinių visuomenę.

\n
272.Vidutinės trukmės tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

272.1. baigti Lietuvos teritorijos administracinę reformą;

\n

272.2. rengti ir įgyvendinti probleminių teritorijų vystymo programas;

\n

272.3. steigti atsiliekančiuose regionuose verslo informacijos centrus, skatinti steigti verslo inkubatorius, mokslo ir technologijų parkus;

\n

272.4. tinkamai administruoti ir naudoti ES fondų paramą;

\n

272.5. sukurti nuolatinę regionų ir savivaldybių specialistų kompetencijos ugdymo sistemą;

\n

272.6. plėtoti regionų mokslo ir mokymo institucijų tinklą, diegti naujausias informacines ir gamybos technologijas.

\n
273.Trumpalaikiai tikslai – sukurti teisinę ir institucinę bazę darnaus regioninio vystymosi uždaviniams spręsti ir teritorijos administracinių vienetų reformai vykdyti, pasirengti racionaliai naudoti ES paramos fondus, plėtoti teritorijų planavimo darbus.
\n
274.Trumpalaikiai uždaviniai yra šie:
\n

274.1. stiprinti regionų institucijų administracinius gebėjimus darnaus vystymosi srityje, didinti jų savarankiškumą;

\n

274.2. skatinti laiku parengti projektus ES fondų paramai prioritetinėms regionų vystymosi kryptims gauti;

\n

274.3. užtikrinti racionalų vietinių gamtos išteklių naudojimą regionuose;

\n

274.4. skatinti atsiliekančių ir specifinių šalies regionų teritorinio planavimo darbus, kompleksiškai sprendžiančius ekonominio, socialinio vystymosi ir aplinkosaugos uždavinius;

\n

274.5. propaguoti vietos darbotvarkių 21 rengimą ir įgyvendinimą savivaldybėse, skatinti jų bendradarbiavimą;

\n

274.6. geriau koordinuoti visų valstybės institucijų, atsakingų už darnų regionų vystymąsi, veiklą.

\n
275.Trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės yra šios:
\n

275.1. baigti rengti regionų bendruosius planus, nustatyti probleminių teritorijų prioritetines vystymosi kryptis;

\n

275.2. organizuoti apskričių ir savivaldybių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą – stiprinti jų gebėjimą rengti planus, programas ir projektus, skirtus ES struktūrinių fondų lėšoms naudoti;

\n

275.3. teikti metodinę ir materialinę paramą vietos darbotvarkėms 21 rengti ir įgyvendinti.

\n

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS Strategijos įgyvendinimas ir priežiūra 276. Šioje Strategijoje pateikti pagrindiniai įvairios trukmės tikslai ir uždaviniai, numatytos svarbiausios šių tikslų įgyvendinimo įvairiuose sektoriuose (aplinkosauga, ekonomikos vystymasis, socialinis vystymasis) ir jų šakose priemonės. Norint sėkmingai įgyvendinti šią Strategiją, pirmiausia turėtų būti patikslintos nacionalinės programos – į jas įtrauktos šioje Strategijoje numatytos darnaus vystymosi priemonės. Numatytosios regionų darnaus vystymosi priemonės turėtų būti įtrauktos į regionų plėtros planus. Be to, turi būti sukurta šios Strategijos įgyvendinimo monitoringo sistema, sudaranti galimybę reguliariai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti kliūtis ir problemas. Atsižvelgiant į monitoringo rezultatus, turi būti numatytos ir įgyvendintos papildomos priemonės, užtikrinančios strateginių tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į išorės ir vidaus pokyčius, ši Strategija reguliariai gali būti tikslinama.

\n
277.Siekiant užtikrinti darnaus vystymosi koordinavimą aukščiausiu lygmeniu, 2000 metais sudaryta Nacionalinė subalansuotos plėtros komisija, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Į šią komisiją įeina ministerijų, Lietuvos Respublikos prezidentūros, kitų institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1077 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 888 „Dėl Nacionalinės subalansuotos plėtros komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 83-3793) šios komisijos pavadinimas pakeistas – ji pavadinta Nacionaline darnaus vystymosi komisija.
\n
278.Strategijos įgyvendinimo monitoringui vykdyti ir išsamesnei pokyčių ir priežastinių ryšių analizei atlikti daugelyje valstybių veikia specialios mokslinės institucijos ar moksliniai padaliniai, kurie vykdomų tyrimų pagrindu teikia valstybės institucijoms pasiūlymus ir rekomendacijas, kaip tobulinti strategiją ir jos įgyvendinimo mechanizmus, dalyvauja rengiant darnaus vystymosi ataskaitas, kitus oficialius dokumentus. Tokį mokslinį padalinį (mokslininkų grupę) tikslinga sudaryti ir Lietuvoje.
\n
279.Nacionalinė darnaus vystymosi komisija turi svarstyti dvimetes darnaus vystymosi ataskaitas, kurios nustatytąja tvarka pateikiamos Jungtinių Tautų ir ES institucijoms. Su šiomis ataskaitomis turi būti supažindinama visuomenė.
\n
280.Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi pagrindinius darnaus vystymosi rodiklius nustatytąja tvarka kasmet skelbti Lietuvos statistikos metraštyje ir pagal specifiką – kituose leidiniuose.
\n

Darnaus vystymosi rodikliai 281. Šios Strategijos įgyvendinimo monitoringui vykdyti turi būti nustatyti gana paprasti kiekybiniai darnaus vystymosi rodikliai, tiesiogiai susiję su šioje Strategijoje numatytais tikslais, uždaviniais ir leidžiantys reguliariai vertinti padarytą pažangą.

\n
282.Toliau pateikiamas Lietuvos darnaus vystymosi rodiklių sąrašas parengtas atsižvelgiant į ES dokumentuose siūlomus rodiklius ir Lietuvos nacionalinę specifiką.
\n
283.Šiuo metu yra siūlomos įvairios darnaus vystymosi rodiklių klasifikacijos. Šioje Strategijoje jie sugrupuoti pagal 3 pagrindinius darnaus vystymosi sektorius – aplinkos būklė, ekonominis vystymasis ir socialinis vystymasis. Šis sugrupavimas gana sąlyginis, nes didelė dalis pateikiamų rodiklių yra tarpsektoriniai, charakterizuojantys sektorių sąveiką. Atskirai pateikiami regionų vystymosi rodikliai, atspindintys situaciją smulkesniuose teritorijos administraciniuose vienetuose.
\n
284.Aplinkos būklės rodikliai yra šie:
\n

284.1. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija CO2 ekvivalentu – iš viso (mln. tonų), ploto vienetui (kv. kilometrui) ir BVP vienetui (iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis);

\n

284.2. aplinką rūgštinančių junginių (SO2, NOx), pažemio ozono pirmtakų (NO2, nemetaniniai lakieji organiniai junginiai) emisija – iš viso (tūkst. tonų), ploto vienetui (kv. kilometrui) ir BVP vienetui (iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis);

\n

284.3. miestų oro kokybė (dienų skaičius per metus, kai azoto dioksido, kietųjų dalelių ir pažemio ozono koncentracijos viršija leistinus normatyvus);

\n

284.4. užteršto vandens nuotekų kiekis (tūkst. tonų) iki ES normatyvų išvaloma nuotekų (procentais);

\n

284.5. paviršinių vandens telkinių kokybė – organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginių koncentracija upėse, ežeruose, Kuršių mariose, Baltijos jūros priekrantės zonoje;

\n

284.6. požeminio vandens kokybė – nitratų, amonio koncentracija (mg/l);

\n

284.7. organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginių prietaka į Baltijos jūrą (tūkst. tonų);

\n

284.8. saugomų teritorijų plotas (tūkst. hektarų ir viso Lietuvos teritorijos ploto procentais);

\n

284.9. miškų plotas (tūkst. hektarų ir viso Lietuvos teritorijos ploto procentais, hektarais vienam gyventojui);

\n

284.10. rekultivuotų teritorijų plotas (tūkst. hektarų ir viso rekultivuotinos žemės ploto procentais);

\n

284.11. eroduojamos žemės plotas (tūkst. hektarų ir viso žemės ūkio naudmenų ploto procentais);

\n

284.12. komunalinių atliekų kiekis – bendras (tūkst. tonų), kilogramais vienam gyventojui ir santykis su vidutinėmis žmogaus vartojimo išlaidomis;

\n

284.13. pirminio rūšiavimo metu surūšiuotų komunalinių atliekų kiekis (tūkst. tonų ir susidariusio kiekio procentais);

\n

284.14. gamybinių atliekų kiekis – iš viso (tūkst. tonų) ir BVP vienetui (iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis);

\n

284.15. nepavojingų atliekų perdirbimo intensyvumas – perdirbtų popieriaus, stiklo, plastiko ir metalo atliekų kiekis (tūkst. tonų ir susidariusių atliekų kiekio procentais);

\n

284.16. biodegraduojamųjų atliekų patekimas į sąvartynus (tūkst. tonų ir viso biodegraduojamųjų atliekų kiekio procentais);

\n

284.17. pavojingų atliekų kiekis – bendras (tūkst. tonų) ir BVP vienetui (iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis);

\n

284.18. viešosios atliekų tvarkymo paslaugos teikimas (bendro gyventojų skaičiaus procentais).

\n
285.Ekonomikos vystymosi rodikliai yra šie:
\n

285.1. BVP lyginamosiomis kainomis (mln. litų), BVP prieaugis, procentais (bendras ir pagal ekonominės veiklos rūšis);

\n

285.2. BVP vienam gyventojui (litais);

\n

285.3. gamybai sunaudojamas galutinės energijos kiekis – iš viso (tūkst. tonų n. e.) ir BVP vienetui (iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis);

\n

285.4. gamybai sunaudojamas vandens kiekis – iš viso (tūkst. tonų) ir BVP vienetui (iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis);

\n

285.5. krovinių ir keleivių pervežimo pasiskirstymas pagal transporto rūšis (tūkst. tonų kilometrui, tūkst. keleivių kilometrui ir procentais);

\n

285.6. investicijos į skirtingų rūšių transporto plėtrą (mln. tonų ir procentais pagal transporto rūšis);

\n

285.7. biologinių degalų visame transporto sunaudotų degalų kiekyje (tūkst. tonų ir procentais);

\n

285.8. variklinio transporto priemonių tankis (skaičius 1000 gyventojų);

\n

285.9. lengvųjų automobilių tankis (skaičius 1000 gyventojų);

\n

285.10. senesnių kaip 10 metų lengvųjų automobilių skaičius (procentais);

\n

285.11. keliuose įvykusių transporto avarijų skaičius per metus;

\n

285.12. kelių tinklas (kilometrais kelių, tenkančių 100 kv. kilometrų);

\n

285.13. geležinkelių tinklas (kilometrais geležinkelių, tenkančių 100 kv. kilometrų);

\n

285.14. švaresnės gamybos metodus įdiegusių įmonių skaičius (vienetais ir visų įmonių procentais);

\n

285.15. gamyklų, turinčių ISO 9000 sertifikatą, skaičius (vienetais ir visų įmonių procentais);

\n

285.16. gamyklų, turinčių ISO 14001 sertifikatą, skaičius (vienetais ir visų įmonių procentais);

\n

285.17. aukštosiomis technologijomis pagrįstos produkcijos gamyba (pramonės sukuriamo BVP procentais);

\n

285.18. švaresnės gamybos metodus įdiegusių įmonių skaičius (vienetais ir visų įmonių procentais);

\n

285.19. atsinaujinančiųjų energijos išteklių visame sunaudotos pirminės energijos kiekyje (procentais);

\n

285.20. elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių visame sunaudotos elektros energijos kiekyje (procentais);

\n

285.21. kombinuotu režimu pagaminamos elektros energijos kiekis (procentais);

\n

285.22. pasėlių, skirtų biologiniam kurui gaminti, plotas (tūkst. hektarų ir viso naudmenų ploto procentais);

\n

285.23. ekologinių ūkių plotas (tūkst. hektarų ir viso naudmenų ploto procentais);

\n

285.24. pesticidų naudojimas (iš viso pagal veikliąją medžiagą ir kilogramais hektarui);

\n

285.25. mineralinių trąšų naudojimas – iš viso pagal veikliąją medžiagą ir kilogramais hektarui (iš viso ir pagal medžiagas (NPK);

\n

285.26. būstuose sunaudojamo vandens kiekis – iš viso (tūkst. tonų) ir litrais vienam gyventojui per dieną;

\n

285.27. viešojo geriamojo vandens tiekimo tinklo išvystymo lygis – gyventojų, į kurių būstus tiekiamas geriamasis vanduo iš viešojo geriamojo vandens tiekimo tinklo, procentais;

\n

285.28. viešojo nuotekų surinkimo tinklo išvystymo lygis – gyventojų, kurių būstai prijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, procentais;

\n

285.29. būstuose sunaudojamos šilumos energijos kiekis (mln. tonų n. e.);

\n

285.30. namų ūkio vidutinės išlaidos komunaliniams mokesčiams (vidutinių namų ūkio pajamų procentais).

\n
286.Socialinio vystymosi rodikliai yra šie:
\n

286.1. ekonominio aktyvumo ir užimtumo lygis (darbingo amžiaus asmenų procentais);

\n

286.2. nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygis (darbo jėgos procentais);

\n

286.3. socialinės apsaugos išlaidos (BVP procentais);

\n

286.4. skurdo lygis – žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų skaičius (procentais);

\n

286.5. gyventojų pajamų skirtumų rodiklis – pajamų diferenciacijos koeficientas;

\n

286.6. būsima vidutinė gyvenimo trukmė – metai (iš viso ir pagal lytis);

\n

286.7. natūralus gyventojų prieaugis (promilėmis);

\n

286.8. gyventojų mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų 100000 gyventojų;

\n

286.9. gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 100000 gyventojų;

\n

286.10. gyventojų mirtingumas dėl transporto įvykių 100000 gyventojų;

\n

286.11. naujagimių iki vienerių metų mirtingumas (iš 1000 naujagimių atitinkamais metais);

\n

286.12. vidutinis gyvenamasis plotas vienam gyventojui (kv. metrų);

\n

286.13. gyventojų, gyvenančių netinkamos kokybės būste (procentais);

\n

286.14. gyventojų, kuriems nepertraukiamai tiekiamas saugus geriamasis vanduo (procentais);

\n

286.15. gyventojų, geriančių netinkamos kokybės geriamąjį vandenį (procentais);

\n

286.16. dirbančių asmenų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų darbe (žuvusiųjų skaičius per metus);

\n

286.17. švietimui ir mokslui skiriama lėšų (BVP procentais);

\n

286.18. kultūrai skiriama lėšų (BVP procentais);

\n

286.19. investicijos į mokslą ir technologijų plėtrą (mln. litų);

\n

286.20. studentų skaičius (iš viso, tais metais baigusiųjų studijas, to amžiaus jaunuolių procentais);

\n

286.21. vidurinių mokyklų moksleivių skaičius (iš viso, tais metais baigusiųjų mokyklą, to amžiaus jaunuolių procentais);

\n

286.22. profesinių mokyklų moksleivių skaičius (iš viso, tais metais baigusiųjų profesines mokyklas, to amžiaus jaunuolių procentais).

\n
287.Regionų vystymosi rodikliai yra šie:
\n

287.1. regiono BVP, tenkantis vienam gyventojui, ir santykis su šalies rodikliu (procentais);

\n

287.2. užsienio investicijos (mln. litų ir visų užsienio investicijų Lietuvoje procentais);

\n

287.3. darbingo amžiaus gyventojų (procentais ir santykis su šalies vidurkiu);

\n

287.4. nedarbo lygis (procentais ir santykis su šalies rodikliu);

\n

287.5. žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų (procentais ir santykis su šalies vidurkiu);

\n

287.6. regiono teršalų emisija (tonomis kv. kilometrui ir santykis su šalies rodikliu);

\n

287.7. regiono miškingumas (procentais);

\n

287.8. savivaldybių, kuriose pradėta vykdyti Vietos darbotvarkę 21 (vienetais ir visų esamų savivaldybių procentais). ______________

", "next": 0}