Kitoks Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies aiškinimas reikštų, kad ta pati veikla, kuri yra Lietuvos Respublikos piliečio nuopelnai Lietuvos valstybei ir už kurią Lietuvos Respublikos piliečiui gali būti skiriami valstybės apdovanojimai, kartu yra ir užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės nuopelnai Lietuvos valstybei, už kurią – jeigu Lietuvos Respublikos pilietis netektų Lietuvos Respublikos pilietybės ir taptų užsienio valstybės piliečiu ar asmeniu be pilietybės – jam gali būti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka. Akivaizdu, kad toks Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies aiškinimas būtų teisiškai visiškai nepagrįstas vien dėl to, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka užsienio piliečiui ar asmeniui be pilietybės nėra ir negali būti valstybės apdovanojimas.
\n
10.Minėta, kad pilietybė yra asmens ir valstybės nuolatinis teisinis ryšys, kad pilietybė gali būti suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.
\n
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo bendros sąlygos yra nustatytos Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas: 1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą; 2) nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų; 3) turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje; 4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą; 5) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
\n
11.Viena iš Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygų yra reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje pastaruosius dešimt metų. Nors Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka yra netaikomos Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatytos sąlygos (viena iš tokių sąlygų, kaip minėta, yra reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje pastaruosius dešimt metų), tačiau Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies negalima aiškinti kaip leidžiančios suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka tokiam užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kuris turi nuopelnų Lietuvos Respublikai, tačiau nėra susijęs su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, nėra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
\n
Kitoks Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies aiškinimas paneigtų pačią Lietuvos Respublikos pilietybės prigimtį ir esmę: užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos valstybe gali atsirasti tik iš prieš tai atitinkamą įstatymo nustatytą laiką buvusio ir tebesitęsiančio užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės nuolatinio faktinio ryšio su Lietuvos valstybe. Užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie yra nusipelnę Lietuvos Respublikai, bet nėra susiję su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, nėra integravęsi į Lietuvos visuomenę, gali būti skiriami Lietuvos valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai, kiti pasižymėjimo ženklai).
\n
Minėta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė nėra ir negali būti valstybės apdovanojimas. Todėl jeigu užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, nusipelnęs Lietuvos valstybei, nėra susijęs su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, nėra integravęsis į Lietuvos visuomenę, tarp tokio asmens ir Lietuvos valstybės negali atsirasti ir ypatingas – nuolatinis teisinis – ryšys, kurį išreiškia pilietybė.
\n
12.Minėta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo tvarką nustato Pilietybės įstatymas. Šiame įstatyme nustatyta ir tai, kuriems asmenims Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama.
\n
Pagal Pilietybės įstatymo 13 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie: 1) padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai; 2) dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę; 3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė.
\n
13.Pilietybės įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad dar iki Respublikos Prezidentui išleidžiant dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo visais atvejais, taip pat ir tais, kai Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama užsienio valstybės piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems nuopelnų Lietuvos Respublikai, turi būti patikrinta ir įsitikinta, kad nėra Pilietybės įstatymo 13 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė asmenims neteikiama. Konstatuoti faktą, kad tokių aplinkybių nėra, – tai iš Pilietybės įstatymo 13 straipsnio kylanti pareiga, kuri tenka pilietybės suteikimo dokumentus rengiančioms institucijoms. Tačiau, nors minėta pareiga tenka pilietybės suteikimo dokumentus rengiančioms institucijoms, tai nereiškia, kad Respublikos Prezidentas neturi pareigos pareikalauti iš pilietybės dokumentus rengiančių institucijų (jų pareigūnų) patvirtinimo, kad nėra tokių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama, – tuo Respublikos Prezidentas turi įsitikinti dar prieš išleisdamas dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, taip pat ir dėl jos suteikimo užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, turinčiam nuopelnų Lietuvos Respublikai.
\n
14.Pažymėtina ir tai, kad teikiant Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka nepakanka įvertinti vien tai, ar asmuo turi nuopelnų Lietuvos Respublikai ir ar nėra Pilietybės įstatymo 13 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė asmeniui neteikiama. Pilietybės suteikimas reiškia, jog yra konstatuojama, kad tarp asmens ir valstybės atsirado nuolatinis teisinis ryšys, kad toks asmuo tampa valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos nariu. Valstybei, kaip visos visuomenės organizacijai, negali nerūpėti, kokie asmenys tampa jos piliečiais. Todėl net ir tais atvejais, kai užsienio valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės turi nuopelnų Lietuvos Respublikai ir yra susijęs su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, integravęsis į Lietuvos visuomenę, sprendžiant, ar tokiam asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, turi būti įvertinamos visos tokį asmenį apibūdinančios aplinkybės, turi būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
\n
15.Atskleidžiant Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka, būtina atsižvelgti ir į kitus Pilietybės įstatymo straipsnius, inter alia į tuos, kurie reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą ir jos grąžinimą.
\n
16.Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindai yra įtvirtinti Pilietybės įstatymo 18 straipsnyje, kuriame nustatyta: „1. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
\n
1)atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
\n
2)įgijus kitos valstybės pilietybę;
\n
3)Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas:
\n
1)asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
\n
2)lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
\n
3.Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.“ 17. Vienas iš pagrindų, kada yra netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės, yra kitos valstybės pilietybės įgijimas (Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
\n
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietis kitos valstybės pilietybę paprastai gali įgyti tokiu atveju, kai jis pats prašo suteikti tos kitos valstybės pilietybę arba pats atlieka tokius veiksmus, kuriems esant jam yra suteikiama tos kitos valstybės pilietybė, t. y. kai Lietuvos Respublikos pilietis pats kokiu nors būdu išreiškia savo valią įgyti kitos valstybės pilietybę, taigi kartu netekti Lietuvos Respublikos pilietybės.
\n
Pilietybės įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta: „Jeigu paaiškėja, jog asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks asmuo laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.“ 18. Pagal Pilietybės įstatymą asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta.
\n
Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagrindai yra įtvirtinti Pilietybės įstatymo 20 straipsnyje, kuriame nustatyta: „1. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
\n
2.Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinama pagal tokio asmens prašymą, netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų.“ 19. Iš Pilietybės įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo sąlygos priklauso nuo to, kaip asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, kurios vėliau neteko.
\n
Asmenims, nurodytiems Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinama pagal tokio asmens prašymą, netaikant jam Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų. Taip Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta: 1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo); 2) asmenims, 1919 m. sausio 9 d.–1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenusiems dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, jeigu jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nėra kitos valstybės piliečiai; 3) lietuvių kilmės asmenims, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai.
\n
Taigi, netaikant Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nurodytų natūralizacijos sąlygų, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta jos netekusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie arba buvo Lietuvos Respublikos piliečiai pagal kilmę, arba dar iki 1940 m. birželio 15 d. buvo nuolatiniais faktiniais ryšiais susiję su Lietuva (yra tokių asmenų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai), arba yra lietuvių kilmės.
\n
Kitiems asmenims, Lietuvos Respublikos pilietybės netekusiems Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytais pagrindais, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal jo prašymą, jeigu prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šias Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies sąlygas: 1) nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų (12 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje (12 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 3) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė (12 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
\n
20.Sistemiškai aiškinant Pilietybės įstatymo 18 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatas konstatuotina, kad Pilietybės įstatyme yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenys, Lietuvos Respublikos pilietybės netekę Pilietybės įstatymo 18 straipsnyje nustatytais pagrindais, vėl gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę tik tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos pilietybė jiems yra grąžinama, t. y. taikant pilietybės grąžinimo institutą.
\n
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas ir į tai, kokiu būdu asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, kurios vėliau neteko, turi diskreciją nustatyti nevienodas Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo sąlygas. Nustatant šias sąlygas būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia nepažeisti konstitucinio asmenų lygybės įstatymui, valstybės institucijoms ar pareigūnams principo, kuris reiškia ir tai, kad tam tikra grupė asmenų, pasižyminčių vienodais požymiais, teisės normose gali būti kitaip, palyginti su kitais tos teisės normos adresatais, traktuojama tik tuo atveju, jeigu tarp tų grupių yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas).
\n
21.Sistemiškai aiškinant Pilietybės įstatymo 20 straipsnio, įtvirtinančio Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimą, ir 16 straipsnio, įtvirtinančio Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą išimties tvarka, nuostatas darytina išvada, kad kiekviename iš šių straipsnių yra įtvirtinti skirtingi teisiniai institutai, susiję su nevienodomis teisinėmis situacijomis ir skirtingomis asmenų kategorijomis, sukeliantys nevienodus teisinius padarinius.
\n
Pilietybės įstatymo 20 straipsnyje yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo institutas. Šis institutas taikomas visiems asmenims, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikos pilietybės neteko Pilietybės įstatymo 18 straipsnio nustatytais pagrindais ir kurie siekia vėl įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.
\n
Pilietybės įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka institutas yra susijęs su kitokia teisine situacija ir taikytinas kitiems asmenims. Šį institutą sudarančios teisės normos nustato palankesnes sąlygas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikai nusipelniusiems užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, kurie niekada nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai.
\n
22.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo institutas ir Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka institutas siejami su skirtingais teisiniais padariniais. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams (Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas savaime sukelia teisines pasekmes šių asmenų vaikams, nesukakusiems 14 metų: jeigu Lietuvos Respublikos pilietybė grąžinta abiem tėvams, 14 metų nesukakę vaikai taip pat tampa Lietuvos Respublikos piliečiais (Pilietybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis); jeigu Lietuvos Respublikos pilietybė grąžinama vienam iš tėvų, tuomet, esant atitinkamai abiejų tėvų ar vieno iš tėvų prašymui, pasikeičia ir vaiko pilietybė (Pilietybės įstatymo 23 straipsnis).
\n
Pilietybės įstatymo 16 straipsnis negali būti aiškinamas taip, kad jame nurodytiems subjektams – užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka, galėtų būti priskiriami ir tie užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai ir yra Lietuvos Respublikos pilietybės netekę Pilietybės įstatymo 18 straipsnio nustatytais pagrindais.
\n
Taigi pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti išimties tvarka suteikta tik tiems užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie niekada nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai.
\n
23.Pagal Pilietybės įstatymo 28 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas. Pilietybės įstatymo 20 straipsnyje vartojama formuluotė „Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta“ reiškia, kad Respublikos Prezidentas turi teisę spręsti, ar grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, ar jos negrąžinti. Sprendžiant, ar asmeniui grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi būti įvertinama ne tik tai, kokiais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, bet ir visos pilietybę grąžinti prašantį asmenį apibūdinančios aplinkybės. Sprendžiant, ar asmeniui grąžinti pilietybę, turi būti vadovaujamasi tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
\n
VI 1. Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas (Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktas, 85 straipsnis).
\n
2.Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatavo, kad „valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso“. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas).
\n
Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime konstatuota ir tai, kad Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, individualų, išskirtinį teisinį statusą atskleidžia įvairios Konstitucijos nuostatos, kurios įtvirtina: Respublikos Prezidento neliečiamybę; negalimumą Respublikos Prezidentui būti Seimo nariu, užimti kitas pareigas, gauti kitokį atlyginimą, išskyrus Respublikos Prezidentui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą; asmens, išrinkto Respublikos Prezidentu, pareigą sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose; reikalavimus kandidatams į Respublikos Prezidentus ir Respublikos Prezidento rinkimų pagrindus bei tvarką; Respublikos Prezidento priesaiką; Respublikos Prezidento įgaliojimus, jų pradžią ir pabaigą ir kt.
\n
3.Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei.
\n
Pažymėtina, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai (Konstitucijos 2 straipsnis). Konstitucijos 4 straipsnyje nustatyta, kad „aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Tautos atstovai yra Seimo nariai. Taigi tik Seimas yra Tautos atstovybė.
\n
Respublikos Prezidentas, kaip minėta, yra valstybės vadovas ir atstovauja Lietuvos valstybei. Nors atstovavimo Tautai ir atstovavimo Lietuvos valstybei negalima priešpriešinti, tačiau atstovavimas Tautai ir atstovavimas Lietuvos valstybei nėra tapačios teisinės kategorijos, kiekviena iš jų turi ir tik jai vienai būdingą teisinį turinį.
\n
4.Minėta, kad pareiškėjas – Seimas prašo ištirti, ar Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ dalis, kuria Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama J. Borisov'ui, neprieštarauja Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nors pareiškėjas prašo ištirti ginčijamos dekreto dalies atitiktį visoms Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tačiau iš pareiškėjo – Seimo atstovų paaiškinimų matyti, jog prašoma ištirti, ar nurodyto Respublikos Prezidento dekreto ginčijama dalis neprieštarauja Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatai „išrinktas Respublikos Prezidentas <...> prisiekia <...> būti visiems lygiai teisingas“.
\n
5.Konstitucijos 82 straipsnyje nustatyta: „Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
\n
Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas.
\n
Respublikos Prezidento priesaikos aktą pasirašo jis pats ir Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant – vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų.“ 6. Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti tik po to, kai prisiekia Tautai.
\n
Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies formuluotė „prisiekia Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams“, atsižvelgiant į tai, kad Seimo nariai – Tautos atstovai posėdžiauja Seimo rūmuose, suponuoja tai, kad išrinktas Respublikos Prezidentas turi prisiekti ne bet kur, o būtent Seimo rūmuose, kurie pagal Konstituciją gali būti tik Vilniuje – Lietuvos Respublikos sostinėje.
\n
7.Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos Tautai turinys: išrinktas Respublikos Prezidentas turi prisiekti būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
\n
Pabrėžtina, kad išrinkto Respublikos Prezidento priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės, kurias Tauta sieja su Respublikos Prezidento pareigybe.
\n
8.Konstitucijoje nustatyta, kad prieš pradėdami eiti savo pareigas prisiekti turi Seimo nariai (Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos 5 straipsnis), Ministras Pirmininkas ir ministrai (Konstitucijos 93 straipsnis), Konstitucinio Teismo teisėjai (Konstitucijos 104 straipsnio 2 dalis), kitų teismų teisėjai (Konstitucijos 112 straipsnio 6 dalis).
\n
Pažymėtina, kad išrinkto Respublikos Prezidento priesaika skiriasi nuo Seimo nario, Ministro Pirmininko ir ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjo, kitų teismų teisėjų duodamos priesaikos. Išrinktas Respublikos Prezidentas yra vienintelis Konstitucijoje nurodytas asmuo, prisiekiantis ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas, – išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai. Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos skirtybė yra ir ta, kad priesaikoje Tautai atsispindi pačios svarbiausios, universalios konstitucinės vertybės, nuo kurių eidamas savo pareigas Respublikos Prezidentas negali nukrypti; šios konstitucinės vertybės yra neatsiejamos viena nuo kitos, šių vertybių turinys yra labai talpus, apimantis daugybę kitų ne mažiau reikšmingų konstitucinių įpareigojimų.
\n
9.Išrinkto Respublikos Prezidento priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos institutas ir priesaikos turinys yra įtvirtinti Konstitucijoje, išrinkto Respublikos Prezidento priesaika turi konstitucinę reikšmę ir sukelia konstitucines teisines pasekmes.
\n
Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai prisiekia Tautai, reiškia, kad tol, kol išrinktas Respublikos Prezidentas nėra prisiekęs Tautai, jis negali pradėti eiti savo pareigų. Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti būtent tada, kai prisiekia Tautai.
\n
Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos aktas yra teisiškai reikšmingas ir dėl to, kad nuo to momento, kai prisiekia išrinktas Respublikos Prezidentas, nutrūksta iki tol buvusio Respublikos Prezidento įgaliojimai.
\n
Pažymėtina, kad išrinkto Respublikos Prezidento atsisakymas Konstitucijoje nurodytu laiku prisiekti Tautai Seime, priesaikos davimas su išlyga arba priesaikos teksto pakeitimas, kaip ir atsisakymas pasirašyti priesaikos tekstą, pagal Konstituciją reiškia, kad išrinktas Respublikos Prezidentas negali pradėti eiti savo pareigų ir kad turi būti skelbiami nauji Respublikos Prezidento rinkimai.
\n
Respublikos Prezidento priesaikos aktas yra teisiškai reikšmingas ir dėl to, kad nuo priesaikos davimo Respublikos Prezidentui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja Tautai duota priesaika. Priesaikos sulaužymas yra vienas iš pagrindų, kuriam esant Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 74 straipsnis). Pažymėtina, kad priesaikos sulaužymas kartu yra ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
\n
10.Minėta, kad išrinktas Respublikos Prezidentas pagal Konstitucijos 82 straipsnį prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
\n
Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, yra aiškintinas atsižvelgiant į Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
\n
11.Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad tai yra formalios asmenų lygybės principas. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio turinį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai.
\n
Visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas. Vienodai turi būti taikomos tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos.
\n
Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas).
\n
12.Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, atsižvelgiant į Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, reiškia, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti, kad Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam nustatytus įgaliojimus, negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais. Konstitucinis reikalavimas būti visiems lygiai teisingam įpareigoja Respublikos Prezidentą veikti taip, kad nekiltų konfliktas tarp Respublikos Prezidento, kaip asmens, privačių interesų ir jo, kaip valstybės vadovo, konstitucinės pareigos atstovauti Lietuvos valstybei, vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
\n
13.Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, kartu su Konstitucijos 29 straipsnio nuostata, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, reiškia ne tik tai, kad Respublikos Prezidentas turi pareigą lygiai traktuoti visus asmenis, kuriems yra skirta teisės norma, bet ir tai, kad Respublikos Prezidentas turi pareigą visiems asmenims tą teisės normą taikyti lygiai teisingai. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, negali būti aiškinamos kaip reiškiančios, esą pagal šias nuostatas Respublikos Prezidentas visiems lygiai teisingas būtų ir tuo atveju, jeigu teisės norma būtų visiems asmenims taikoma vienodai neteisingai. Toks Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje ir 82 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų aiškinimas nesiderintų su konstituciniais teisinės valstybės ir teisingumo principais, kuriais yra grindžiama ir pati Konstitucija, ir visa Lietuvos teisės sistema.
\n
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog vien tai, kad Respublikos Prezidento dekretas yra pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymui, savaime nereiškia, kad išleisdamas dekretą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymui, Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką, arba padarė nusikaltimą, ir kad sprendžiant, ar išleisdamas Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujantį dekretą Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką, arba padarė nusikaltimą, būtina įvertinti ne tik Respublikos Prezidento dekreto turinį, bet ir tai, ar išleidžiant šį Respublikos Prezidento dekretą buvo įvykdyti Konstitucijoje ir atitinkamuose įstatymuose nustatyti reikalavimai, ar buvo laikomasi nustatytos tvarkos, taip pat būtina įvertinti kitas faktines tokio dekreto išleidimo aplinkybes.
\n
Pažymėtina, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas visais atvejais yra formalios asmenų lygybės principo pažeidimas. Tuo tarpu Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, įtvirtinta ne tik Respublikos Prezidento pareiga nepažeisti formalios asmenų lygybės principo, bet ir jo pareiga įgyvendinant jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus neveikti taip, kad asmenys (jų grupės), kurių atžvilgiu Respublikos Prezidentas priima sprendimus, sąmoningai būtų traktuojami ne lygiai teisingai. Taigi Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, būtų pažeista ne visais atvejais, kai yra pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis (formalios asmenų lygybės principas), bet tik tada, kai Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, sąmoningai veikia taip, kad asmenys (jų grupės), kurių atžvilgiu jis priima sprendimus, būtų traktuojami ne lygiai teisingai.
\n
Taigi vien tai, kad Respublikos Prezidento dekretas yra pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, savaime nereiškia, jog išleisdamas tokį dekretą Respublikos Prezidentas pažeidė Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas. Sprendžiant, ar išleisdamas Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai prieštaraujantį dekretą Respublikos Prezidentas kartu nepažeidė ir Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, būtina įvertinti ne tik Respublikos Prezidento dekreto turinį, bet ir faktines tokio dekreto išleidimo aplinkybes.
\n
14.Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies formuluotė „visi asmenys lygūs“ reiškia, kad Konstitucijoje įtvirtinto lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principo turi būti laikomasi ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės atžvilgiu.
\n
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostata, jog Respublikos Prezidentas turi būti lygiai teisingas visiems, reiškia, kad Respublikos Prezidentas turi būti lygiai teisingas ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, sudarantiems valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą, bet ir visiems kitiems asmenims, t. y. ir užsienio valstybių piliečiams, ir asmenims be pilietybės, dėl kurių Respublikos Prezidentas priima sprendimus.
\n
15.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad jeigu įstatymu yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, turinčiam nuopelnų Lietuvos Respublikai, tai reiškia, kad šis reikalavimas turi būti taikomas visiems užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, prašantiems suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka suteikus tokiam užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kuris neturi nuopelnų Lietuvos Respublikai, būtų nepaisoma Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų lygybės principo, apimančio ir asmenų lygybę valstybės institucijoms ar pareigūnams, taip pat būtų nepaisoma Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas.
\n
Jeigu įstatymu būtų nustatyti pagrindai, kuriems esant Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama, visų asmenų lygybės principas, taip pat konstitucinis imperatyvas, jog Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, reikalautų prieš išleidžiant Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (taip pat ir pilietybės suteikimo išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems nuopelnų Lietuvos Respublikai) visais atvejais įsitikinti, ar nėra įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama. Priešingu atveju būtų nepaisoma ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo, taip pat ir Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas.
\n
Konstitucijos 29 straipsnyje ir 82 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų būtų nepaisoma ir tuo atveju, kai Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus teikti Lietuvos Respublikos pilietybę, visiems asmenims (ar atskiroms jų grupėms bei atskiriems asmenims) vienodai neteisingai taikytų šiems asmenims adresuotą teisės normą.
\n
16.Pažymėtina, kad iš Konstitucijos kylanti Respublikos Prezidento pareiga būti visiems lygiai teisingam įgyvendinant jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus spręsti pilietybės klausimus turi tam tikrų ypatumų. Šiuos ypatumus lemia tai, kad pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnį Respublikos Prezidentas turi teisę, bet ne pareigą teikti pilietybę išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems nuopelnų Lietuvos Respublikai – net jeigu užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės turi nuopelnų Lietuvos Respublikai, jam Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka gali būti neteikiama. Tai sprendžiama Respublikos Prezidento nuožiūra.
\n
Tačiau ta aplinkybė, kad tik Respublikos Prezidentas turi teisę spręsti, ar užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Respublikos Prezidentas, spręsdamas, ar suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kuris turi nuopelnų Lietuvos Respublikai, gali nepaisyti Konstitucijos ir Pilietybės įstatyme nustatytų reikalavimų, gali būti akivaizdžiai šališkas ir neobjektyvus. Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimus pagal Pilietybės įstatymą Respublikos Prezidentas sprendžia savo nuožiūra, negali būti aiškinama ir kaip reiškianti, kad prieš Respublikos Prezidentui išleidžiant dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės gali būti nevienodai taikomos įstatyme nustatytos visiems asmenims vienodos teisinės procedūros, kad prieš išleisdamas dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo Respublikos Prezidentas neturi pareigos iš pilietybės dokumentus rengiančių institucijų (jų pareigūnų) gauti patvirtinimą, kad yra įvykdyti visi Pilietybės įstatyme nustatyti reikalavimai (įvykdytos visos Pilietybės įstatyme nustatytos procedūros) ir kad teisinių kliūčių išleisti atitinkamą Respublikos Prezidento dekretą nėra.
\n
Įstatyme nustatytų visiems asmenims vienodų teisinių procedūrų nevienodas taikymas ne tik pastato Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka siekiančius užsienio valstybių piliečius ar asmenis be pilietybės į nevienodą padėtį, bet ir reiškia tai, kad valstybės institucijoms ar jų pareigūnams, nevienodai taikantiems įstatyme nustatytas visiems asmenims vienodas teisines procedūras, visi asmenys nėra lygūs, o jeigu tai daro Respublikos Prezidentas, jis nukrypsta nuo konstitucinio reikalavimo būti visiems lygiai teisingam.
\n
VII 1. Pareiškėjas – Seimas prašo ištirti, ar Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ dalis, kuria Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama J. Borisov'ui, neprieštarauja inter alia konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
2.Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – tai universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucija yra vientisas aktas, tad teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, paisoma prigimtinio teisingumo, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią ir kad visi teisės aktai turi atitikti Konstituciją.
\n
Pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo.
\n
3.Respublikos Prezidento leidžiami teisės aktai yra poįstatyminiai teisės aktai, todėl jie, kaip ir visi kiti poįstatyminiai teisės aktai, negali prieštarauti Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams.
\n
VIII Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:
\n
1.Jurij Aleksandrovič Borisov gimė 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, Primorės krašte. 1962 m. perkėlus tėvą – Sovietų Sąjungos kariškį tarnauti į naują tarnybos vietą Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos teritorijoje, šeima persikėlė gyventi į Lietuvą.
\n
1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę J. Borisov buvo okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės, neteisėtai esančios Lietuvos teritorijoje, kadrinis karininkas. 1991 m. gegužės 27 d. Sovietų Sąjungos gynybos ministro įsakymu Nr. 0886 J. Borisov atleistas iš tikrosios karinės tarnybos į atsargą (Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. kovo 28 d. pažyma Nr. (15/2-2)-6K-147). J. Borisov tarnybą Sovietų Sąjungos kariuomenėje baigė turėdamas majoro laipsnį.
\n
2.Pagal 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymą asmenims, kurie gyveno Lietuvoje šio įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. 1989 m. lapkričio 3 d., bet gimusiems ne Lietuvoje (išskyrus atvejus, kai bent vienas iš jų tėvų ar seneliai buvo gimę Lietuvos teritorijoje arba buvo Lietuvos piliečiai), būtina sąlyga Lietuvos pilietybei įgyti buvo jų nuolatinis gyvenimas Lietuvos teritorijoje ir nuolatinės darbo vietos arba nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas Lietuvoje (1 straipsnio 3 punktas). Tik tokiems asmenims pagal Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 punktą buvo suteikta teisė per dvejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. lapkričio 4 d., laisvai apsispręsti dėl pilietybės.
\n
Minėta, kad J. Borisov šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo Lietuvos teritorijoje neteisėtai esančios okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės kadrinis karininkas.
\n
3.J. Borisov 1991 m. lapkričio 1 d. pasirašė pasižadėjimą Lietuvos Respublikai ir jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimas (Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. lapkričio 28 d. raštas 15-1-10K-44356, J. Borisov'o pasižadėjimo Lietuvos Respublikai kopija). 1992 m. spalio 20 d. J. Borisov'ui buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas (Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. kovo 28 d. pažyma Nr. (15/2-2)-6K-147).
\n
4.Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 13 d. nutarime konstatavo, kad Sovietų Sąjungos kariškiai, tarnavę neteisėtai Lietuvoje buvusiose okupacinėse Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose, negalėjo būti laikomi nuolat gyvenančiais ar dirbančiais Lietuvoje.
\n
Tuo metu, kai buvo priimtas 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymas, J. Borisov buvo Sovietų Sąjungos kariuomenės karininkas, todėl jam negalėjo būti taikomas 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 punktas, t. y. J. Borisov negalėjo būti laikomas nuolat gyvenančiu ar dirbančiu Lietuvoje. Taigi J. Borisov'ui negalėjo būti išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimas ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas. J. Borisov'ui jie buvo išduoti neteisėtai.
\n
5.Respublikos Prezidento 1998 m. balandžio 15 d. dekretu Nr. 41 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudaryta Pilietybės reikalų komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. spalio 19 d. priimto įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 4 straipsniu, 1999 m. lapkričio 4 d. svarstė Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ir Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo J. Borisov'ui teisėtumo klausimą. Komisija pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas J. Borisov'ui išduotas neteisėtai, tačiau ji priėmė rekomendacinio pobūdžio išvadą J. Borisov'ą laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą (Pilietybės reikalų komisijos 1999 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokolas Nr. 16; Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojo 1999 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 113 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo Jurijui Borisovui pagrįstumo“).
\n
1999 m. lapkričio 11 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, remdamasis 1995 m. spalio 19 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 4 straipsniu ir įvertinęs Pilietybės reikalų komisijos 1999 m. lapkričio 4 d. rekomendacinio pobūdžio išvadą, nusprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas J. Borisov'ui buvo išduotas neteisėtai, tačiau nusprendė J. Borisov'ą laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą (Pilietybės reikalų komisijos 1999 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokolas Nr. 16, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1999 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 113 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo Jurijui Borisovui pagrįstumo“, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. kovo 28 d. pažyma Nr. (15/2-2)-6K-147).
\n
6.J. Borisov'o teigimu, jis 2000 m. pabaigoje kreipėsi į Rusijos Federacijos Prezidentą prašydamas suteikti jam Rusijos Federacijos pilietybę. J. Borisov nurodė, kad jo prašymą suteikti jam Rusijos Federacijos pilietybę nulėmė tai, kad jis turi verslą ir Lietuvos Respublikoje, ir Rusijos Federacijoje. J. Borisov teigė supratęs, kad gavęs Rusijos Federacijos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neteks Lietuvos Respublikos pilietybės (liudytojo J. Borisov'o parodymai).
\n
7.Respublikos Prezidento 2001 m. birželio 14 d. dekretu Nr. 1373 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ J. Borisov už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio valstybių bendriją apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu. Apdovanojimui J. Borisov'ą pristatė Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Rimas Kurtinaitis (Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. birželio 4 d. raštas Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui).
\n
8.Rusijos Federacijos Prezidento 2002 m. birželio 18 d. įsaku Nr. 616 „Dėl Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo“ Borisov'ui Jurij'ui Aleksandrovič'iui, gim. 1956 m. Rusijoje, Primorės krašte, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, buvo suteikta Rusijos Federacijos pilietybė. Minėtas Rusijos Federacijos Prezidento 2002 m. birželio 18 d. įsakas Nr. 616 „Dėl Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo“ oficialiai paskelbtas Rusijos Federacijos teisės aktų rinkinyje Sobranije zakonodatelstva Rossijskoj Federacii, Nr. 25 (2002 m. birželio 24 d.).
\n
Pagal Rusijos Federacijos teisės aktus Rusijos Federacijos Prezidento įsakai, kuriais asmenims suteikiama Rusijos Federacijos pilietybė, įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos.
\n
Rusijos Federacijos Prezidento 2002 m. birželio 18 d. įsakas Nr. 616 „Dėl Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo“, kuriuo J. Borisov'ui buvo suteikta Rusijos Federacijos pilietybė, įsigaliojo 2002 m. birželio 18 d. Taigi pagal Rusijos Federacijos teisės aktus J. Borisov nuo 2002 m. birželio 18 d. yra Rusijos Federacijos pilietis.
\n
9.J. Borisov nuo 2002 m. birželio mėn., t. y. jau būdamas Rusijos Federacijos pilietis, dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. rinkimų kampanijoje, finansiškai ir kitaip itin svariai paremdamas kandidatą į Respublikos Prezidentus R. Paksą (liudytojo J. Borisov'o parodymai). Kandidatas į Respublikos Prezidentus R. Paksas Vyriausiajai rinkimų komisijai oficialiai deklaravo, kad uždaroji akcinė bendrovė aviacijos kompanija „Avia Baltika“ (vadovaujama J. Borisov'o) jo rinkimų kampanijai paaukojo 1 mln. 205 tūkst. litų (Respublikos Prezidento rinkimai 2002 m. gruodžio 22 d., 2003 m. sausio 5 d. Rezultatai. Kandidatų į Respublikos Prezidentus biografijos. Rinkimų programos. Finansinės ataskaitos. – V.: Vyriausioji rinkimų komisija, 2003, p. 514-516).
\n
Kandidatas į Respublikos Prezidentus R. Paksas 2002 m. vasarą J. Borisov'ui pažadėjo, kad, jeigu bus išrinktas Respublikos Prezidentu, paskirti jį Respublikos Prezidento patarėju (liudytojo J. Borisov'o parodymai).
\n
10.Seimas 2002 m. gruodžio 10 d. nutarimu „Dėl Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti sudarymo“ sudarė Seimo laikinąją komisiją kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ veiklai ištirti.
\n
11.2003 m. sausio 5 d. R. Paksas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu.
\n
12.Iki 2003 m. balandžio 11 d., kai buvo išleistas Respublikos Prezidento dekretas, kurio nuostata yra ginčijama šioje byloje, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M. Laurinkus Respublikos Prezidentą R. Paksą ne kartą informavo, kad J. Borisov'o ir jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ atžvilgiu yra atliekamas operatyvinis tyrimas. 2003 m. kovo 17 d. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M. Laurinkus Respublikos Prezidentą R. Paksą informavo, kad, J. Borisov'o teigimu, jeigu R. Paksas nevykdys J. Borisov'ui duotų pažadų, J. Borisov paskleis R. Paksui nepalankią, jį kompromituojančią informaciją (liudytojo M. Laurinkaus parodymai).
\n
13.Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje 2003 m. kovo 18 d. J. Borisov'o prašymu išdavė jam Rusijos Federacijos piliečio pasą (J. Borisov'o Rusijos Federacijos piliečio paso kopija).
\n
14.Seimo laikinoji komisija kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti, ištyrusi uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ veiklą, nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė aviacijos kompanija „Avia Baltika“ (vadovaujama J. Borisov'o) 2001 m. išvežė į Sudaną be licencijos sraigtasparnį „Mi-8T“. Komisija konstatavo, kad „veiksmai, kai 2001 m. į Sudaną buvo išvežtas sraigtasparnis Mi-8T, nepažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau neatitiko Europos Sąjungos embargo nuostatų ir JTO taikomų sankcijų“ (Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti apibendrinti tyrimo duomenys ir išvados).
\n
Seimas 2003 m. kovo 20 d. nutarimu „Dėl Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti“ pritarė Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti išvadoms ir šios komisijos veiklą nutraukė.
\n
15.J. Borisov 2003 m. kovo 24 d. raštu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pranešė, kad 2003 m. kovo 18 d. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę ir gavo Rusijos Federacijos piliečio pasą, bei pateikė Rusijos Federacijos piliečio paso 51 Nr. 1696062 ir Lietuvos Respublikos piliečio paso LJ 598788 kopijas (J. Borisov'o 2003 m. kovo 24 d. raštas vidaus reikalų ministrui).
\n
16.Tą pačią dieną, t. y. 2003 m. kovo 24 d., J. Borisov kreipėsi į Respublikos Prezidentą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka.
\n
J. Borisov'o 2003 m. kovo 24 d. prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka nurodyta, kad jis 2003 m. kovo 18 d. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę ir gavo Rusijos Federacijos piliečio pasą, kad nuo 1991 m. užsiima verslu, sukūrė daugiau nei 200 darbo vietų, kad dar apie 600 žmonių dirba įmonėse, aptarnaujančiose jo vadovaujamą įmonę ar kitaip su ja susijusiose, kad nuo 1991 m. jo vadovaujamos įmonės sumokėjo per 17 mln. litų mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą, dar apie 6 mln. litų skyrė labdarai. Prie šio J. Borisov'o prašymo buvo pridėta tik J. Borisov'o Lietuvos Respublikos piliečio ir Rusijos Federacijos piliečio pasų kopijos, J. Borisov'o šeimos narių Lietuvos Respublikos piliečių pasų kopijos. Dokumentų, patvirtinančių J. Borisov'o nuopelnus Lietuvos Respublikai, jo valstybinius apdovanojimus, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, žymių Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijų J. Borisov nepateikė (J. Borisov'o 2003 m. kovo 24 d. prašymas Respublikos Prezidentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka).
\n
17.Respublikos Prezidento kanceliarijoje gavus J. Borisov'o 2003 m. kovo 24 d. prašymą išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, Pilietybės grupė, remdamasi vien paties J. Borisov'o 2003 m. kovo 24 d. prašymu, pradėjo rengti medžiagą dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka J. Borisov'ui (liudytojų D. Jankauskienės, A. Meškausko parodymai).
\n
18.Pagal susiklosčiusią praktiką, rengiant medžiagą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka, Respublikos Prezidento kanceliarija kreipdavosi į Valstybės saugumo departamentą prašydama pateikti informaciją apie asmenis, siekiančius įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Toks prašymas paprastai būdavo pateikiamas Valstybės saugumo departamento pareigūnui, atsakingam už bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos Prezidentūra pilietybės suteikimo klausimais, nusiunčiant jam Respublikos Prezidento dekreto dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka atitinkamam asmeniui (asmenims) projektą. Valstybės saugumo departamento informacija apie asmenis, siekiančius įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, Respublikos Prezidento kanceliarijai, Pilietybės reikalų komisijai yra rekomendacinio pobūdžio. Kai prieš asmenį, kuris siekia įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, yra atliekamas operatyvinis tyrimas, Valstybės saugumo departamentas nerekomenduoja suteikti tokiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybės. Sprendžiant pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimą į šią rekomendaciją visada būdavo atsižvelgiama, t. y. jeigu Valstybės saugumo departamentas nerekomenduodavo asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo tokiam asmeniui klausimas toliau nebūdavo svarstomas ir jam Lietuvos Respublikos pilietybė nebūdavo suteikiama (liudytojo M. Laurinkaus parodymai).
\n
19.Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės vyr. specialistė D. Jankauskienė 2003 m. kovo 28 d. elektroniniu paštu Valstybės saugumo departamento pareigūnui, atsakingam už bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos Prezidentūra pilietybės suteikimo klausimais, nusiuntė Respublikos Prezidento dekreto dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka trims asmenims, tarp kurių buvo nurodytas ir J. Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, projektą. Po kelių valandų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovo A. Meškausko nurodymu D. Jankauskienė paskambino tam pačiam Valstybės saugumo departamento pareigūnui ir atšaukė prašymą pateikti Respublikos Prezidento kanceliarijai turimą informaciją apie J. Borisov'ą. Valstybės saugumo departamento pareigūnui paprašius pasikeitusią Respublikos Prezidento kanceliarijos poziciją patvirtinti raštu, tą pačią dieną, t. y. 2003 m. kovo 28 d., Valstybės saugumo departamente buvo gautas Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovo A. Meškausko raštas dėl informacijos pateikimo apie asmenis, pretenduojančius įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, kuriame J. Borisov'o pavardė nebuvo nurodyta (liudytojų M. Laurinkaus, D. Jankauskienės, A. Meškausko parodymai).
\n
20.Konstitucinio Teismo posėdyje Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas A. Meškauskas aiškino, kad prašymą Valstybės saugumo departamentui pateikti Respublikos Prezidento kanceliarijai turimą informaciją apie J. Borisov'ą atšaukė remdamasis kažkurio Respublikos Prezidento patarėjo teigimu, esą Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J. Borisov'ui klausimas nebus svarstomas, todėl jo tikrinti nereikia.
\n
21.Konstitucinio Teismo posėdyje Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M. Laurinkus nurodė, kad pagal susiklosčiusią praktiką minėti prašymai pateikti informaciją apie asmenis, siekiančius įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, nebūdavo atšaukiami. Toks atvejis, kai Respublikos Prezidento kanceliarija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama informacijos apie asmenį, kuriam numatoma suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, o vėliau tokį prašymą atšaukia, nors pilietybės suteikimo tokiam asmeniui klausimas svarstomas toliau ir jam išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, yra pirmas ir vienintelis.
\n
22.Rengiant medžiagą Pilietybės reikalų komisijos posėdžiui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka J. Borisov'ui nebuvo tikrinta ar kitaip aiškintasi, ar J. Borisov'o atžvilgiu nėra Pilietybės įstatymo 13 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė jam negali būti teikiama.
\n
23.Respublikos Prezidentas 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudarė tokią Pilietybės reikalų komisiją: Respublikos Prezidento patarėjas teisės klausimais – Teisės departamento vadovas (komisijos pirmininkas), Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas, Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius, Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės vyr. specialistas (komisijos sekretorius). Minėtu Respublikos Prezidento dekretu taip pat buvo patvirtintos Pilietybės klausimų nagrinėjimo Pilietybės reikalų komisijoje taisyklės.
\n
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidento dekretai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose dekretuose nenustatyta kita jų įsigaliojimo data. Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekrete Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ nėra nurodyta jo įsigaliojimo data. Šis Respublikos Prezidento dekretas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2003 m. balandžio 9 d. Taigi šis Respublikos Prezidento dekretas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalį įsigaliojo 2003 m. balandžio 10 d. Kartu neteko galios Respublikos Prezidento 1998 m. balandžio 15 d. dekretas Nr. 41 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“.
\n
Taigi Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudaryta Pilietybės reikalų komisija įgaliojimus veikti įgijo 2003 m. balandžio 10 d.
\n
24.J. Borisov 2003 m. balandžio 3 d. raštu Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pranešė, kad 2003 m. kovo 18 d. gavo Rusijos Federacijos piliečio pasą ir grąžino turėtą Lietuvos Respublikos piliečio pasą (J. Borisov'o 2003 m. balandžio 3 d. raštas Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos).
\n
25.Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo – Respublikos Prezidentas paaiškino, kad jis sudarė naują Pilietybės reikalų komisiją ir kad būtent ši komisija jam rekomendavo suteikti J. Borisov'ui Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka.
\n
26.Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudaryta Pilietybės reikalų komisija Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J. Borisov'ui klausimą svarstė 2003 m. balandžio 9 d. posėdžiuose. Tą dieną įvyko du Pilietybės reikalų komisijos posėdžiai: pirmasis – apie 13 val., antrasis – apie 15 val.; antrasis iš minėtų posėdžių vyko pas Respublikos Prezidentą.
\n
2003 m. balandžio 9 d. įvykusiame Pilietybės reikalų komisijos pirmajame posėdyje dalyvavo ir jam pirmininkavo Prezidento patarėja teisės klausimais – Teisės departamento vadovė O. Buišienė (komisijos pirmininkė). Atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. balandžio 9 d. įvykusiame Pilietybės reikalų komisijos pirmajame posėdyje dalyvavo, jam pirmininkavo ir posėdžio protokolą kaip šios komisijos pirmininkė pasirašė Prezidento patarėja teisės klausimais – Teisės departamento vadovė O. Buišienė, kuri nebuvo ankstesnės, Respublikos Prezidento 1998 m. balandžio 15 d. dekretu Nr. 41 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudarytos komisijos narė, taip pat į tai, kad šio Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdžio protokolo numeris yra 1, darytina išvada, kad 2003 m. balandžio 9 d. posėdžiavo Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudaryta Pilietybės reikalų komisija, kuri, kaip minėta, įgaliojimus veikti įgijo 2003 m. balandžio 10 d., tad 2003 m. balandžio 9 d. dar neturėjo įgaliojimų veikti.
\n
2003 m. balandžio 9 d. pas Respublikos Prezidentą įvykusio Pilietybės reikalų komisijos posėdžio protokolo numeris taip pat yra 1. Taigi 2003 m. balandžio 9 d. ir pas Respublikos Prezidentą posėdžiavo Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudaryta Pilietybės reikalų komisija, kuri, kaip minėta, tą dieną dar neturėjo įgaliojimų veikti.
\n
27.Iki Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdžių nebuvo įstatymo nustatyta tvarka išleistas Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsakymas, kuriuo būtų konstatuota, kad J. Borisov yra netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.
\n
28.Minėta, kad prie J. Borisov'o 2003 m. kovo 24 d. prašymo Respublikos Prezidentui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka nebuvo pridėta dokumentų, patvirtinančių jo nuopelnus Lietuvos Respublikai.
\n
Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas A. Meškauskas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę aviacijos kompaniją „Avia Baltika“ su prašymu pateikti informaciją apie J. Borisov'o teiktą labdarą.
\n
Prieš pat Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdį (iki jo likus maždaug vienai valandai) Respublikos Prezidento kanceliarijoje buvo gauta uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ pažyma, kurioje inter alia nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė aviacijos kompanija „Avia Baltika“, vadovaujama bendrovės prezidento J. Borisov'o, nuo 1991 m. nuolat skyrė lėšų labdarai ir paramai, padėjo organizuoti įvairius renginius. Šioje pažymoje taip pat nurodyti uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ suteiktos labdaros ir paramos gavėjai per pastaruosius penkerius metus (uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ 2003 m. balandžio 9 d. pažyma Nr. 30/2003).
\n
Minėtoje uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ pažymoje nėra konkrečiai nurodyta, kada ir kiek lėšų uždaroji akcinė bendrovė aviacijos kompanija „Avia Baltika“ skyrė pažymoje nurodytiems renginiams, organizacijoms, įstaigoms.
\n
29.Apie 2003 m. balandžio 9 d. įvyksiantį Pilietybės reikalų komisijos posėdį šios komisijos nariams buvo pranešta likus kelioms valandoms iki posėdžio pradžios. Komisijos nariai iš anksto nebuvo informuoti, kokius klausimus numatoma svarstyti posėdyje, jiems iš anksto nebuvo pateikta medžiaga apie posėdyje numatomus svarstyti klausimus. Ši medžiaga komisijos nariams buvo įteikta tik atvykus į posėdį (liudytojų V. Barkausko, J. Vidicko parodymai).
\n
30.2003 m. balandžio 9 d. apie 13 val. įvykusio Pilietybės reikalų komisijos posėdžio protokole Nr. 1 nurodyta, kad šiame posėdyje buvo svarstyti tokie klausimai: 1) dėl prašymų, gautų Migracijos departamente (207 prašymai); 2) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka (8 prašymai); 3) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (117 prašymų); 4) dėl papildomai pateiktų prašymų suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę (25 prašymai); 5) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (21 prašymas); 6) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės palikimo (21 prašymas). Taigi šiame posėdyje, trukusiame ne ilgiau kaip dvi valandas, buvo apsvarstyta ir išspręsta apie 400 klausimų.
\n
31.Minėtame (pirmajame) Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdyje inter alia buvo svarstytas ir Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J. Borisov'ui klausimas.
\n
Svarstant šį klausimą Pilietybės reikalų komisijos nariams buvo pateikta tik paties J. Borisov'o 2003 m. kovo 24 d. prašyme Respublikos Prezidentui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka nurodyta informacija bei šios informacijos pagrindu Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės parengta pažyma, kurioje nurodyta: „Jurij BORISOV, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje. Rusijos pilietis. Rusas. Lietuvoje su nedidelėmis pertraukomis gyvena nuo 1962 m. Nuo 1999 m. užsiima verslu, sukūrė daugiau nei 200 darbo vietų, dar apie 600 dirba įmonėse, aptarnaujančiose ar glaudžiai susijusiose su jo įmone. Jo vadovaujamos įmonės sumokėjo virš 17 mln. litų mokesčių į Lietuvos biudžetą, apie 6 mln. litų skyrė labdarai. Apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu už nuopelnus Lietuvos aviacijos sportui (2001-06-14 Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1373).“ Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. pirmojo posėdžio medžiagoje taip pat buvo ir prieš pat posėdį gauta uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ pažyma apie uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“, vadovaujamos J. Borisov'o, teiktą labdarą ir paramą.
\n
Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės parengtoje pažymoje bei uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ rašte nurodytą informaciją patvirtinantys dokumentai Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. pirmajame posėdyje komisijos nariams nebuvo pateikti.
\n
Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. pirmajame posėdyje nagrinėjant Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J. Borisov'ui klausimą nebuvo svarstyta ta aplinkybė, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 1999 m. lapkričio 11 d. nusprendė, jog Lietuvos Respublikos piliečio pasas J. Borisov'ui buvo išduotas neteisėtai, tačiau nusprendė J. Borisov'ą laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą; nebuvo aiškintasi, kada J. Borisov įgijo Rusijos Federacijos pilietybę; nebuvo atsižvelgta į tai, jog dar nėra įstatymo nustatyta tvarka konstatuota, kad J. Borisov neteko Lietuvos Respublikos pilietybės; nebuvo aiškintasi, ar J. Borisov'o atžvilgiu nėra Pilietybės įstatymo 13 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama (liudytojų J. Vidicko, D. Jankauskienės, A. Meškausko, V. Barkausko parodymai).
\n
32.Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. pirmajame posėdyje bendru komisijos narių sutarimu (nė vienam komisijos nariui nepareiškus kitokios nuomonės) buvo nutarta Respublikos Prezidentui rekomenduoti suteikti J. Borisov'ui Lietuvos Respublikos pilietybę.
\n
33.Minėta, kad tą pačią dieną, t. y. 2003 m. balandžio 9 d., apie 15 val. įvyko dar vienas Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudarytos Pilietybės reikalų komisijos posėdis; jis vyko pas Respublikos Prezidentą. Minėta ir tai, kad 2003 m. balandžio 9 d. ši komisija dar neturėjo įgaliojimų veikti.
\n
Šiame posėdyje buvo svarstomi tik Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimai.
\n
34.Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdyje pas Respublikos Prezidentą inter alia buvo svarstytas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J. Borisov'ui klausimas.
\n
Kaip ir Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. pirmajame posėdyje, taip ir tą pačią dieną vykusiame šios komisijos posėdyje pas Respublikos Prezidentą nagrinėjant Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J. Borisov'ui klausimą nebuvo svarstyta ta aplinkybė, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 1999 m. lapkričio 11 d. nusprendė, jog Lietuvos Respublikos piliečio pasas J. Borisov'ui buvo išduotas neteisėtai, tačiau nusprendė J. Borisov'ą laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą; nebuvo aiškintasi, kada J. Borisov įgijo Rusijos Federacijos pilietybę; nebuvo atsižvelgta į tai, jog dar nėra įstatymo nustatyta tvarka konstatuota, kad J.
\n
Borisov neteko Lietuvos Respublikos pilietybės; nebuvo aiškintasi, ar J. Borisov'o atžvilgiu nėra Pilietybės įstatymo 13 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama. Išskyrus paties J. Borisov'o 2003 m. kovo 24 d. prašyme Respublikos Prezidentui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka nurodytą informaciją bei šios informacijos pagrindu Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės parengtą pažymą, taip pat uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ pažymą apie uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“, vadovaujamos J. Borisov'o, teiktą labdarą ir paramą, jokios kitos medžiagos šiuo svarstomu klausimu nebuvo pateikta (liudytojų J.
\n
Vidicko, D. Jankauskienės, A. Meškausko, V. Barkausko parodymai).
\n
35.Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdyje pas Respublikos Prezidentą be diskusijų (nė vienam komisijos nariui nepareiškus prieštaravimų ar abejonių) buvo nutarta „suteikti išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę <...> Jurij BORISOV“.
\n
36.Konstitucinio Teismo posėdyje Respublikos Prezidentas teigė, kad jis J. Borisov'ą pažįsta seniai, „iš savo skraidymo praktikos“. Respublikos Prezidentas tvirtino, kad jo sprendimo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka J. Borisov'ui nelėmė tai, kad J. Borisov jam suteikė paramą per Respublikos Prezidento rinkimų kampaniją. Respublikos Prezidentas pareiškė, kad „ar būtų suteikta parama, ar nebūtų, sprendimas būtų buvęs toks pats“, o visus klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimu išimties tvarka J. Borisov'ui, turėjo išsiaiškinti Pilietybės reikalų komisija.
\n
Konstitucinio Teismo posėdyje Respublikos Prezidentas taip pat tvirtino, kad iki Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ pasirašymo nebuvo gavęs jokios oficialios medžiagos, kuri kliudytų suteikti J. Borisov'ui Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, o ta medžiaga, kuri Respublikos Prezidentui buvo pateikta, nebuvo tokia, dėl kurios galėtų būti priimtas kitoks sprendimas.
\n
37.Respublikos Prezidento kanceliarijos prašymu Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, l. e. p. direktorius J. Vidickas 2003 m. balandžio 10 d. išleido įsakymą Nr. MD-3K-32 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“, kuriuo inter alia konstatavo, kad J. Borisov neteko Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 21 straipsnio 3 dalį. Apie šiame Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos l. e. p. direktoriaus 2003 m. balandžio 10 d. įsakyme konstatuotą J. Borisov'o Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą tą pačią dieną faksu buvo informuotos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Pilietybės reikalų komisija (liudytojo J. Vidicko parodymai).
\n
38.2003 m. balandžio 10 d., t. y. tada, kai Respublikos Prezidentas dar nebuvo išleidęs dekreto, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama J. Borisov'ui, J. Borisov'o atstovė telefonu tarėsi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilietybės reikalų komisijos pavaduotoja, Pilietybės poskyrio vedėja V. V. Rinkevičiene, kad kitą dieną, t. y. 2003 m. balandžio 11 d., J. Borisov galėtų prisiekti Lietuvos Respublikai. V. V. Rinkevičienė apie tai informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilietybės reikalų komisijos narius ir paprašė jų 2003 m. balandžio 11 d. iš pat ryto būti savo darbo vietose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilietybės reikalų komisijos nariai 2003 m. balandžio 11 d. ryte susirinkę apsvarstė J. Borisov'o priesaikos klausimą ir laukė jo atvykstant, kad jis galėtų prisiekti Lietuvos Respublikai (liudytojų Ž. Terebeizos, E. Šimanausko, D. Gintautienės, V. V. Rinkevičienės parodymai).
\n
39.J. Borisov per A. Drakšą (jo ir Respublikos Prezidento R. Pakso bendrą pažįstamą) iki pat 2003 m. balandžio 11 d. ne kartą bandė paskubinti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą jam išimties tvarka – prašė A. Drakšo perduoti Respublikos Prezidentui R. Paksui prašymą Lietuvos Respublikos pilietybę suteikti kaip galima greičiau. A. Drakšas perdavė Respublikos Prezidentui R. Paksui minėtą J. Borisov'o prašymą Lietuvos Respublikos pilietybę jam suteikti kaip galima greičiau, idant J. Borisov galėtų su Lietuvos Respublikos piliečio pasu vykti į užsienį (liudytojų J. Borisov'o ir A. Drakšo parodymai).
\n
40.Respublikos Prezidentas dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę suteikė Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, pasirašė 2003 m. balandžio 11 d., prieš tai šį dekretą pasirašius vidaus reikalų ministrui (liudytojų J. Bernatonio, D. Jankauskienės parodymai).
\n
41.Tą pačią dieną, t. y. 2003 m. balandžio 11 d., pirmoje dienos pusėje Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas A. Meškauskas pasirašė Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ išrašą, kuriame nurodyta, kad šiuo dekretu išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, ir šis išrašas per trečiąjį asmenį buvo perduotas J. Borisov'ui (Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ išrašo kopija; liudytojo A. Meškausko parodymai).
\n
42.Tą pačią dieną, t. y. 2003 m. balandžio 11 d., pirmoje dienos pusėje J. Borisov, minėtą Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ išrašą pateikęs jo laukiantiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilietybės reikalų komisijos nariams, prisiekė Lietuvos Respublikai (liudytojų J. Borisov'o, Ž. Terebeizos, E. Šimanausko, D. Gintautienės, V. V. Rinkevičienės parodymai).
\n
43.Tą pačią dieną, t. y. 2003 m. balandžio 11 d., pirmoje dienos pusėje J. Borisov kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Pasų poskyrį dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo ir tą pačią dieną gavo Lietuvos Respublikos piliečio pasą (liudytojų J. Borisov'o, S. Balčiūnienės parodymai).
\n
44.Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka buvo suteikta J. Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2003 m. balandžio 16 d.
\n
IX Dėl Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, atitikties Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai.
\n
1.Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka netaikant jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.“ 2. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Pilietybės įstatyme yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenys, Lietuvos Respublikos pilietybės netekę Pilietybės įstatymo 18 straipsnyje nustatytais pagrindais, vėl gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę tik tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos pilietybė jiems yra grąžinama, t. y. taikant pilietybės grąžinimo institutą (Pilietybės įstatymo 20 straipsnis). Taip pat konstatuota, kad pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka tik tiems užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės (nusipelniusiems Lietuvos Respublikai), kurie niekada nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai.
\n
3.Šioje byloje nustatyta, kad J. Borisov'ui 1991 m. lapkričio 1 d. buvo neteisėtai išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimas, o 1992 m. spalio 20 d. jam buvo neteisėtai išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Taigi J. Borisov Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo neteisėtai. Tačiau 1999 m. lapkričio 11 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nusprendė J. Borisov'ą laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą.
\n
Byloje taip pat nustatyta, kad Rusijos Federacijos Prezidento 2002 m. birželio 18 d. įsaku J. Borisov'ui buvo suteikta Rusijos Federacijos pilietybė; kad 2003 m. kovo 18 d. jam buvo išduotas Rusijos Federacijos piliečio pasas; kad Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos l. e. p. direktorius 2003 m. balandžio 10 d. išleido įsakymą, kuriuo inter alia konstatavo, jog J. Borisov neteko Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 21 straipsnio 3 dalį.
\n
Nustatyta ir tai, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ J. Borisov'ui buvo išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnį.
\n
4.Suteikiant išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov'ui, kuris anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir jos neteko dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę (Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu), buvo nepaisoma Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, pagal kurią Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka tik tiems užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės (nusipelniusiems Lietuvos Respublikai), kurie niekada nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai.
\n
5.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieštarauja Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai.
\n
X Dėl Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, atitikties Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
1.Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktą Lietuvos Respublikos pilietybę įstatymo nustatyta tvarka teikia Respublikos Prezidentas.
\n
2.Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktas reiškia, jog Respublikos Prezidentas, spręsdamas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo klausimą, turi laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų, taip pat jog Respublikos Prezidentui draudžiama suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų ir nustatytos tvarkos.
\n
3.Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieštarauja Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai.
\n
4.Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktui.
\n
5.Minėta, kad konstitucinis teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, reiškia ir tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią ir kad visi teisės aktai turi atitikti Konstituciją, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais.
\n
Respublikos Prezidento dekretai yra poįstatyminiai teisės aktai.
\n
6.Konstatavus, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktui ir Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai, konstatuotina ir tai, kad šis dekretas nurodyta apimtimi prieštarauja ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
XI Dėl Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 82 straipsnio 1 dalies nuostatai „išrinktas Respublikos Prezidentas <...> prisiekia <...> būti visiems lygiai teisingas“.
\n
1.Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“ Minėta, kad Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant.
\n
Minėta ir tai, kad visų asmenų lygybės principas reiškia, jog atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas, kad vienodai turi būti taikomos tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos.
\n
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, jog Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies formuluotė „visi asmenys lygūs“ reiškia, kad Konstitucijoje įtvirtinto lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principo turi būti laikomasi ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės atžvilgiu.
\n
2.Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“ Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, atsižvelgiant į Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, reiškia, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti; kad Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam nustatytus įgaliojimus, negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais. Konstitucinis reikalavimas būti visiems lygiai teisingam įpareigoja Respublikos Prezidentą veikti taip, kad nekiltų konflikto tarp Respublikos Prezidento, kaip asmens, privačių interesų ir jo, kaip valstybės vadovo, konstitucinės pareigos atstovauti Lietuvos valstybei, vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
\n
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, jog Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, yra aiškintinas atsižvelgiant į Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
\n
Taip pat konstatuota, jog Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, kartu su Konstitucijos 29 straipsnio nuostata, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, reiškia ne tik tai, kad Respublikos Prezidentas turi pareigą lygiai traktuoti visus asmenis, kuriems yra skirta teisės norma, bet ir tai, kad Respublikos Prezidentas turi pareigą visiems asmenims tą teisės normą taikyti lygiai teisingai; Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, negali būti aiškinamos kaip reiškiančios, esą pagal šias nuostatas Respublikos Prezidentas visiems lygiai teisingas būtų ir tuo atveju, jeigu teisės norma būtų visiems asmenims taikoma vienodai neteisingai.
\n
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad jeigu įstatymu yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, turinčiam nuopelnų Lietuvos Respublikai, tai reiškia, kad šis reikalavimas turi būti taikomas visiems užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, prašantiems suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, ir kad Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka suteikus tokiam užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kuris neturi nuopelnų Lietuvos Respublikai, būtų nepaisoma Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų lygybės principo, apimančio ir asmenų lygybę valstybės institucijoms ar pareigūnams, taip pat 82 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas.
\n
Minėta, jog ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimus pagal Pilietybės įstatymą Respublikos Prezidentas sprendžia savo nuožiūra, negali būti aiškinama ir kaip reiškianti, kad prieš Respublikos Prezidentui išleidžiant dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės gali būti nevienodai taikomos įstatyme nustatytos visiems asmenims vienodos teisinės procedūros, kad prieš išleisdamas dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo Respublikos Prezidentas neturi pareigos iš pilietybės dokumentus rengiančių institucijų (jų pareigūnų) gauti patvirtinimą, kad yra įvykdyti visi Pilietybės įstatyme nustatyti reikalavimai (įvykdytos visos Pilietybės įstatyme nustatytos procedūros) ir kad teisinių kliūčių išleisti atitinkamą Respublikos Prezidento dekretą nėra. Tai reiškia, kad dėl nevienodo įstatyme nustatytų visiems asmenims vienodų teisinių procedūrų taikymo ne tik įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka siekiančių užsienio valstybių piliečių ar asmenų be pilietybės padėtis tampa nevienoda, bet ir valstybės institucijos ar jų pareigūnai, nevienodai taikydami įstatyme nustatytas visiems asmenims vienodas teisines procedūras, nėra visiems lygiai teisingi.
\n
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostata, jog Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, būtų pažeista ne visais atvejais, kai yra pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis (formalios asmenų lygybės principas), bet tik tada, kai Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, sąmoningai veikia taip, kad asmenys (jų grupės), dėl kurių jis priima sprendimus, būtų traktuojami ne lygiai teisingai.
\n
3.Sprendžiant, ar Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 82 straipsnio 1 dalies nuostatai „išrinktas Respublikos Prezidentas <...> prisiekia <...> būti visiems lygiai teisingas“, būtina nustatyti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimu išimties tvarka J. Borisov'ui, bet ir tai, kaip į šias aplinkybes atsižvelgė Respublikos Prezidentas, priimdamas sprendimą suteikti išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov'ui.
\n
4.Šioje byloje nustatyta, kad:
\n
–J. Borisov 1991 m. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo neteisėtai: 1991 m. lapkričio 1 d. jam neteisėtai buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimas, o 1992 m. spalio 20 d. jam neteisėtai buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas;
\n
–nors Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov įgijo neteisėtai ir jam neteisėtai buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 1999 m. lapkričio 11 d. nusprendė J. Borisov'ą laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą;
\n
–priimdamos sprendimą laikyti J. Borisov'ą Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą, nors J. Borisov 1991 m. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo neteisėtai ir jam neteisėtai buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Lietuvos valstybės institucijos padarė J. Borisov'ui išimtį ir šitaip parodė jam ypatingą palankumą;
\n
–jau 2000 m. pabaigoje, taigi praėjus vos metams, kai Lietuvos valstybės institucijos buvo padariusios J. Borisov'ui minėtą išimtį, J. Borisov kreipėsi į Rusijos Federacijos Prezidentą, prašydamas suteikti jam Rusijos Federacijos pilietybę; kreipdamasis į Rusijos Federacijos Prezidentą, kad šis suteiktų Rusijos Federacijos pilietybę, J. Borisov žinojo, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jis, jeigu jam bus suteikta Rusijos Federacijos pilietybė, neteks Lietuvos Respublikos pilietybės; taigi praėjus vos metams, kai Lietuvos valstybės institucijos, priimdamos sprendimą laikyti J. Borisov'ą Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą, padarė J. Borisov'ui išimtį ir šitaip parodė jam ypatingą palankumą, J. Borisov, nuolat gyvendamas Lietuvoje, sąmoningai ėmė siekti įgyti kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybę ir sąmoningai atliko veiksmus, dėl kurių netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės; tokiais veiksmais J. Borisov akivaizdžiai parodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybė jam yra mažesnė vertybė nei Rusijos Federacijos pilietybė, kad pirmenybę jis teikia būtent Rusijos Federacijos, o ne Lietuvos Respublikos pilietybei;
\n
–Rusijos Federacijos Prezidento 2002 m. birželio 18 d. įsaku J. Borisov'ui buvo suteikta Rusijos Federacijos pilietybė; pagal Rusijos Federacijos teisės aktus J. Borisov Rusijos Federacijos piliečiu tapo 2002 m. birželio 18 d., t. y. atitinkamo Rusijos Federacijos Prezidento įsako išleidimo (pasirašymo) dieną; J. Borisov'o prašymu Rusijos Federacijos ambasada Lietuvos Respublikoje 2003 m. kovo 18 d. išdavė jam Rusijos Federacijos piliečio pasą;
\n
–pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą J. Borisov turėjo netekti Lietuvos Respublikos pilietybės nuo 2002 m. birželio 18 d., t. y. nuo tos dienos, kurią įgijo kitos valstybės pilietybę;
\n
–J. Borisov nuo 2002 m. birželio mėn., t. y. jau būdamas Rusijos Federacijos piliečiu, dalyvavo kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus R. Pakso rinkimų kampanijoje ir šį kandidatą itin svariai finansiškai bei kitaip parėmė: Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, kandidatas į Respublikos Prezidentus R. Paksas oficialiai deklaravo, kad uždaroji akcinė bendrovė aviacijos kompanija „Avia Baltika“ (vadovaujama J. Borisov'o) jo rinkimų kampanijai paaukojo 1 mln. 205 tūkst. litų;
\n
–kandidatas į Respublikos Prezidentus R. Paksas 2002 m. vasarą J. Borisov'ui pažadėjo paskirti jį, jeigu bus išrinktas Respublikos Prezidentu, Respublikos Prezidento patarėju;
\n
–2003 m. sausio 5 d. R. Paksas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu;
\n
–J. Borisov 2003 m. kovo 24 d. Respublikos Prezidentui padavė prašymą suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka; J. Borisov 2003 m. kovo 24 d. prašyme suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka nurodoma, kad jis įvairioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms Lietuvoje yra suteikęs labdaros ir paramos, vertinamos maždaug 6 mln. litų; prie J. Borisov'o 2003 m. kovo 24 d. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka nebuvo pridėta jokių dokumentų, liudijančių apie jo nuopelnus Lietuvos Respublikai, nei jokių asmenų rekomendacijų išimties tvarka suteikti J. Borisov'ui Lietuvos Respublikos pilietybę;
\n
–iki 2003 m. balandžio 11 d., kai buvo išleistas Respublikos Prezidento dekretas, kurio nuostata yra ginčijama šioje byloje, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M. Laurinkus Respublikos Prezidentą R. Paksą ne kartą informavo, kad J. Borisov ir jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ atžvilgiu yra atliekamas operatyvinis tyrimas; 2003 m. kovo 17 d. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M. Laurinkus Respublikos Prezidentą R. Paksą informavo, kad, J. Borisov'o teigimu, jeigu R. Paksas nevykdys J. Borisov'ui duotų pažadų, tai J. Borisov paskleis R. Paksui nepalankią, jį kompromituojančią informaciją;
\n
–2003 m. balandžio 9 d. pas Respublikos Prezidentą R. Paksą posėdžiavo jo sudaryta Pilietybės reikalų komisija, nors ši komisija dar neturėjo įgaliojimų veikti, nes Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekretas Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“, kuriuo ši komisija buvo sudaryta, dar nebuvo įsigaliojęs (šis Respublikos Prezidento dekretas įsigaliojo 2003 m. balandžio 10 d.); šiame Pilietybės reikalų komisijos posėdyje pas Respublikos Prezidentą inter alia buvo svarstytas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J. Borisov'ui klausimas;
\n
–Respublikos Prezidento R. Pakso sudarytos Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdyje pas Respublikos Prezidentą nagrinėjant Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J. Borisov'ui klausimą nebuvo svarstyta ta aplinkybė, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 1999 m. lapkričio 11 d. nusprendė, jog Lietuvos Respublikos piliečio pasas J. Borisov'ui buvo išduotas neteisėtai, tačiau nusprendė J. Borisov'ą laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą; nebuvo aiškintasi, kada J. Borisov įgijo Rusijos Federacijos pilietybę; nebuvo atsižvelgta į tai, jog dar nėra įstatymo nustatyta tvarka konstatuota, kad J. Borisov neteko Lietuvos Respublikos pilietybės; nebuvo aiškintasi, ar J. Borisov'o atžvilgiu nėra Pilietybės įstatymo 13 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama; išskyrus paties J. Borisov'o 2003 m. kovo 24 d. prašyme Respublikos Prezidentui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka nurodytą informaciją bei remiantis šia informacija Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės parengtą pažymą, taip pat uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ pažymą apie uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“, vadovaujamos J. Borisov'o, teiktą labdarą ir paramą, jokios kitos medžiagos šiuo svarstomu klausimu nebuvo pateikta;
\n
–J. Borisov per A. Drakšą (jo ir Respublikos Prezidento R. Pakso bendrą pažįstamą) iki pat 2003 m. balandžio 11 d. ne kartą bandė paskubinti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą jam išimties tvarka – prašė A. Drakšo perduoti Respublikos Prezidentui R. Paksui prašymą Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov'ui suteikti kaip galima greičiau; A. Drakšas perdavė Respublikos Prezidentui R. Paksui minėtą J. Borisov'o prašymą Lietuvos Respublikos pilietybę suteikti kaip galima greičiau, idant J. Borisov galėtų su Lietuvos Respublikos piliečio pasu vykti į užsienį;
\n
–Respublikos Prezidentas 2003 m. balandžio 11 d. išleido dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę suteikė Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje.
\n
5.Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta J. Borisov'ui, išleidimo faktinių aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, kad Respublikos Prezidentas R. Paksas, priimdamas sprendimą suteikti išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov'ui, ignoravo tai, kad:
\n
–Lietuvos valstybės institucijų sprendimais J. Borisov'ui 1999 m. vieną kartą jau buvo padaryta išimtis ir šitaip jam buvo parodytas ypatingas palankumas – buvo nuspręsta laikyti J. Borisov'ą Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą, nors J. Borisov 1991 m. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo neteisėtai;
\n
–praėjus vos metams, kai Lietuvos valstybės institucijos priėmė sprendimą laikyti J. Borisov'ą Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą, nors J. Borisov 1991 m. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo neteisėtai, J. Borisov, nuolat gyvendamas Lietuvoje, sąmoningai ėmė siekti įgyti kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybę ir sąmoningai atliko veiksmus, dėl kurių netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės;
\n
–tokiais veiksmais J. Borisov akivaizdžiai parodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybė jam yra mažesnė vertybė nei Rusijos Federacijos pilietybė, kad pirmenybę jis teikia būtent Rusijos Federacijos, o ne Lietuvos Respublikos pilietybei;
\n
–Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M. Laurinkus Respublikos Prezidentą R. Paksą ne kartą informavo, kad J. Borisov ir jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ atžvilgiu yra atliekamas operatyvinis tyrimas; 2003 m. kovo 17 d. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M. Laurinkus Respublikos Prezidentą R. Paksą informavo, kad, J. Borisov'o teigimu, jeigu R. Paksas nevykdys J. Borisov'ui duotų pažadų, tai J. Borisov paskleis R. Paksui nepalankią, jį kompromituojančią informaciją.
\n
Tai, kad Respublikos Prezidentas R. Paksas, išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo suteikė išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov'ui, sąmoningai nepaisė nurodytų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant, ar suteikti išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov'ui, ypač atsižvelgiant į tai, kad J. Borisov finansiškai bei kitaip itin svariai parėmė R. Paksą jam dalyvaujant 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, liudija, kad Respublikos Prezidento R. Pakso sprendimą suteikti J. Borisov'ui išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę lėmė ne kokie nors J. Borisov'o nuopelnai Lietuvos valstybei, bet būtent itin svari finansinė ir kitokia parama, jo suteikta R. Paksui 2002 m. Respublikos Prezidento rinkimuose. Taigi Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka J. Borisov'ui buvo ne kas kita, kaip Respublikos Prezidento R. Pakso atsilyginimas J. Borisov'ui už minėtą paramą.
\n
Todėl konstatuotina, kad Respublikos Prezidentas R. Paksas, išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo suteikė išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov'ui, vadovavosi ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, ne įstatymais, ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet asmeniniais interesais.
\n
Taigi Respublikos Prezidentas R. Paksas, 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ suteikdamas išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov'ui, šį asmenį, kaip asmenį, siekiantį įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, traktavo išskirtinai ir sąmoningai nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pat Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas.
\n
6.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 82 straipsnio 1 dalies nuostatai „išrinktas Respublikos Prezidentas <...> prisiekia <...> būti visiems lygiai teisingas“.
\n
XII Konstitucinis Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka (netaikant bendrų natūralizacijos sąlygų) užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės Pilietybės įstatymo normos, įtvirtinančios Respublikos Prezidento įgaliojimus teikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, neretai buvo aiškinamos ir taikomos teisiškai ydingai, neatsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės esmę ir prigimtį.
\n
Minėta, kad pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį (taip pat ir pagal teisinį reguliavimą, buvusį iki įsigaliojant Seimo 2002 m. rugsėjo 17 d. priimtam Pilietybės įstatymui) Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka gali (galėjo) būti suteikta tik tokiam užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kuris yra nusipelnęs ne bet kuriam subjektui, bet Lietuvos valstybei, t. y. valstybinei bendruomenei – pilietinei Tautai, kad nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina tik tokia asmens veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės nuopelnai Lietuvos valstybei negali būti matuojami tuo, kokio dydžio pinigų sumą ar kokio dydžio materialinę bei kitokią paramą užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės skyrė kuriam nors Lietuvos Respublikos piliečiui ar jų grupei, valstybės pareigūnui, kuriai nors įmonei, įstaigai ar organizacijai ar net pačiai Lietuvos valstybei. Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti įgyjama už kam nors suteiktą finansinę, materialią ar kitokią paramą, taigi nusiperkama. Minėta ir tai, kad jeigu užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės ir yra nusipelnęs Lietuvos Respublikai, svarstyti ir spręsti, ar tokiam asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, galima tik tada, kai toks asmuo jau yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
\n
Iš prie bylos pridėtų Respublikos Prezidento dekretų, išleistų 1995–2003 m. (iki Respublikos Prezidento dekreto, kurio nuostata yra ginčijama šioje byloje, išleidimo), matyti, kad nusipelniusiais Lietuvos Respublikai kartais buvo laikomi net nepilnamečiai asmenys, apskritai negalėję turėti nuopelnų Lietuvos Respublikai, kad nusipelniusiais Lietuvos Respublikai atskiri asmenys kartais būdavo laikomi tik dėl to, kad investavo lėšų į Lietuvoje jiems priklausančias įmones arba teikė finansinę ir kitokią paramą atskiroms organizacijoms ir pan.
\n
Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka kartais būdavo suteikiama ir tokiems užsienio valstybių piliečiams, kurie anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir jos neteko dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę.
\n
Tokia Pilietybės įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo samprata iš esmės reiškia, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka (netaikant bendrų natūralizacijos sąlygų) neretai būdavo suprantamas ne kaip faktinio nuolatinio ryšio, jau susiklosčiusio tarp siekiančio įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir Lietuvos valstybės, konstatavimas ir tokio ryšio pavertimas nuolatiniu teisiniu asmens ir Lietuvos valstybės ryšiu, bet kaip būdas sudaryti teisinį pagrindą užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės įgyti Lietuvos Respublikos piliečio pasą tam, kad šiam asmeniui būtų patogiau atvykti į Lietuvą ir būti Lietuvoje, tvarkyti nuosavybės, verslo bei kitus reikalus Lietuvoje, taip pat be vizų vykti į daugelį Europos ir kitų valstybių.
\n
Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad tokia iki šiol susiklosčiusi Pilietybės įstatymo 16 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo samprata iškreipia Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės institutą, iš esmės nuvertina Lietuvos Respublikos pilietybę, paneigia jos prigimtį ir prasmę.
\n
XIII 1. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“ Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.
\n
Taigi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti.
\n
2.Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis), todėl aiškinant Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies turinį atsižvelgtina ir į kitas Konstitucijos nuostatas, inter alia į Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį, į Konstitucijos 110 straipsnį, taip pat į konstitucinį teisinės valstybės principą.
\n
Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta: „Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
\n
Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.“ Taigi Konstitucijos 110 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai, taip pat bylą nagrinėjančio teismo pareiga, kilus abejonėms, ar teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokiu konstituciniu reguliavimu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kurio atžvilgiu būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso.
\n
Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai.
\n
Konstitucinis teisinės valstybės principas, kuris yra universalus principas ir kuriuo yra grindžiama pati Lietuvos Respublikos Konstitucija ir visa Lietuvos teisės sistema, reiškia ir tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad neteisės pagrindu teisė negali atsirasti.
\n
3.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas visais atvejais yra individualus aktas – įstatymo taikymo aktas. Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė yra suteikiama, gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę tik tuo atveju, kai Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (taigi ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka) yra išleistas nepažeidžiant Konstitucijos ir įstatymų. Jeigu Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo yra išleistas pažeidus Konstituciją ar įstatymus, tokio Konstitucijai ar įstatymams prieštaraujančio dekreto pagrindu asmuo negali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Kitoks Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies aiškinimas būtų nesuderinamas su Konstitucijos viršenybės principu, konstituciniu teisinės valstybės principu, su konstitucinio teisingumo užtikrinimu.
\n
4.Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 82 straipsnio 1 dalies nuostatai „išrinktas Respublikos Prezidentas <...> prisiekia <...> būti visiems lygiai teisingas“, 84 straipsnio 21 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai.
\n
Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, yra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir Pilietybės įstatymui, tokio Respublikos Prezidento dekreto pagrindu J. Borisov negali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės.
\n
Taigi nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos Jurij Borisov, turintis Rusijos Federacijos pilietybę, nėra Lietuvos Respublikos pilietis, nes jam Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka minėtu Respublikos Prezidento dekretu buvo suteikta pažeidžiant Konstituciją ir Pilietybės įstatymą.
\n
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria:
\n
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 82 straipsnio 1 dalies nuostatai „išrinktas Respublikos Prezidentas <...> prisiekia <...> būti visiems lygiai teisingas“, 84 straipsnio 21 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai.
\n
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
\n
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
\n
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius Egidijus Jarašiūnas Egidijus Kūris Kęstutis Lapinskas Zenonas Namavičius Augustinas Normantas Jonas Prapiestis Vytautas Sinkevičius Stasys Stačiokas ______________