Trumpai
Šis Protokolas yra 1988 m. priimtas papildymas 1966 m. Tarptautinei konvencijai dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, siekiant patobulinti jos technines nuostatas ir įtraukti laivų apžiūrų bei liudijimų išdavimo taisykles.
Ką jis reguliuoja
- Laivų krovininės vaterlinijos nustatymo technines nuostatas.
- Laivų apžiūras ir liudijimų išdavimą.
- Informacijos teikimą Tarptautinei jūrų organizacijai.
- Protokolo pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ir prisijungimo tvarką.
Kam jis rūpi
- Valstybėms, kurios yra 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo Šalys.
- Laivams, turintiems teisę plaukioti su valstybių, kurios yra šio Protokolo Šalys, vėliava.
Pagrindiniai punktai
- Protokolo Šalys įsipareigoja įgyvendinti Protokolo ir jo Priedo nuostatas.
- 1966 m. Konvencijos nuostatos taikomos su šiame Protokole nurodytais pakeitimais ir papildymais.
- Valstybės, kurios nėra nei Konvencijos, nei Protokolo Šalys, laivams taikomi Konvencijos ir Protokolo reikalavimai, kad nebūtų taikomas palankesnis režimas.
- Protokolas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai ne mažiau kaip penkiolika valstybių, kurių prekybos laivynai sudaro ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų pasaulio prekybos laivynų bendrosios talpos, išreiškia sutikimą būti juo saistomos, ir bus įvykdytos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje 1988 m. Protokolo įsigaliojimo sąlygos, bet ne anksčiau kaip 1992 m. vasario 1 d.
Įstatymo tekstas
1966 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL LAIVŲ KROVININĖS VATERLINIJOS NUSTATYMO 1988 M. PROTOKOLAS ŠIO PROTOKOLO ŠALYS, KURIOS YRA ir 1966 m. balandžio 5 d. Londone pasirašytos Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo Šalys, PRIPAŽINDAMOS šios Konvencijos svarbų įnašą užtikrinant laivų ir turto saugumą jūroje ir šiuose laivuose esančių žmonių gyvybės apsaugą, TAIP PAT PRIPAŽINDAMOS, kad reikia toliau tobulinti šios Konvencijos technines nuostatas, IR PRIPAŽINDAMOS, kad reikia minimą Konvenciją papildyti nuostatomis dėl laivų apžiūrų ir liudijimų jiems išdavimo, suderintomis su atitinkamomis kitų tarptautinės teisės aktų nuostatomis, MANYDAMOS, kad geriausiai šio tikslo galima pasiekti priimant 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo Protokolą, SUSITARĖ: I straipsnis Bendrieji įsipareigojimai 1. Šio Protokolo Šalys įsipareigoja įgyvendinti šio Protokolo ir jo Priedo, kuris yra neatskiriama šio Protokolo dalis, nuostatas. Bet kuri nuoroda į šį Protokolą kartu yra ir nuoroda į jo Priedą. 2. Šio Protokolo Šalims 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (toliau – Konvencijos) nuostatos, išskyrus jos 29 straipsnį, taikomos atsižvelgiant į šiame Protokole nurodytus šių nuostatų pakeitimus ir papildymus. 3. Laivams, turintiems teisę plaukioti su valstybės, kuri nėra nei Konvencijos, nei šio Protokolo Šalis, vėliava, šio Protokolo Šalys taiko Konvencijos ir šio Protokolo reikalavimus tiek, kiek tai yra būtina užtikrinti, kad šiems laivams nebūtų taikomas palankesnis negu šio Protokolo Šalių laivams režimas. II straipsnis Galiojantys liudijimai 1. Neatsižvelgiant į bet kurias kitas šio Protokolo nuostatas, bet kuris Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas, galiojantis šiam Protokolui įsigaliojant valstybei, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, lieka galioti tol, kol nepasibaigia jo galiojimo laikas. 2. Šio Protokolo Šalis negali išduoti liudijimų pagal 1966 m. balandžio 5 d. priimtos Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas. III straipsnis Informacijos teikimas Šio Protokolo Šalys įsipareigoja Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – Organizacijos) generaliniam sekretoriui pranešti ir jam deponuoti:
- a)jų skelbiamų įstatymų, potvarkių, įsakymų, taisyklių ir kitų teisės aktų tais klausimais, kuriuos apima šis Protokolas, tekstus;
- b)jų paskirtų apžiūros ekspertų arba jų pripažintų organizacijų, įgaliotų Šalių vardu įgyvendinti su krovinine vaterlinija susijusias priemones, sąrašus, tam, kad jie būtų perduoti kitų Šalių pareigūnams susipažinti kartu su informacija apie tokiems paskirtiems apžiūros ekspertams ir tokioms pripažintoms organizacijoms nustatytą ypatingą atsakomybę ir jiems suteiktų įgaliojimų mastą;
- c)pakankamą pagal šio Protokolo nuostatas išduodamų liudijimų pavyzdžių skaičių. IV straipsnis Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas 1. Šis Protokolas pateikiamas pasirašyti Organizacijos būstinėje nuo 1989 m. kovo 1 d. iki 1990 m. vasario 28 d.; o vėliau prie jo bus galima prisijungti. Atsižvelgiant į 3 dalies nuostatas, valstybės gali išreikšti sutikimą būti saistomos šio Protokolo bet kuriuo iš šių būdų:
- a)jį pasirašydamos be išlygų dėl ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo;
- b)jį pasirašydamos su išlygomis dėl ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo, o vėliau ratifikuodamos, jam pritardamos arba jį patvirtindamos;
- c)priėjo prisijungdamos. 2. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Organizacijos generaliniam sekretoriui. 3. Šį Protokolą be išlygų pasirašyti, ratifikuoti, priimti, patvirtinti arba prie jo prisijungti gali tik valstybės, be išlygų pasirašiusios Konvenciją, ją ratifikavusios, priėmusios, patvirtinusios arba prie jos prisijungusios. V straipsnis Įsigaliojimas 1. Šis Protokolas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai įvykdomos abi šios sąlygos:
- a)ne mažiau kaip penkiolika valstybių, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų pasaulio prekybos laivynų bendrosios talpos, išreiškia sutikimą būti Protokolo saistomos pagal jo IV straipsnio nuostatas;
- b)bus įvykdomos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje 1988 m. Protokolo įsigaliojimo sąlygos; tačiau šis Protokolas neturi įsigalioti anksčiau kaip 1992 m. vasario 1 d. 2. Valstybėms, deponavusioms šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą po to, kai abi sąlygos Protokolui įsigalioti jau įvykdytos, tačiau Protokolas dar neįsigaliojo, toks ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas arba prisijungimas įsigalioja šio Protokolo įsigaliojimo dieną arba praėjus trims mėnesiams nuo atitinkamo dokumento deponavimo, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių dviejų datų yra vėlesnė. 3. Kiekvienas po šio Protokolo įsigaliojimo dienos deponuotas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jo dokumentas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo jo deponavimo dienos. 4. Bet kuris deponuotas Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jos dokumentas nuo dienos, laikomos pritarimo šio Protokolo pakeitimui pagal VI straipsnio sąlygas data, yra taikomas iš dalies pakeistam Protokolui. VI straipsnis Pakeitimai 1. Šį Protokolą ir Konvenciją šio Protokolo Šalims galima keisti pagal bet kurią iš šiuose punktuose nurodytų procedūrų. 2. Pakeitimas, apsvarsčius pačioje Organizacijoje:
- a)Bet kuris šio Protokolo Šalies pasiūlytas šio Protokolo pakeitimas pateikiamas Organizacijos generaliniam sekretoriui, kuris ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki jo svarstymo jį išplatina visoms valstybėms, Organizacijos narėms ir visoms Konvencijos Šalims.
- b)Bet kuris taip pasiūlytas ir išplatintas pakeitimas perduodamas svarstyti Organizacijos Jūrų saugumo komitetui.
- c)Šio Protokolo Šalys, nesvarbu, ar jos yra Organizacijos narės ar ne, turi teisę dalyvauti Jūrų saugumo komiteto darbe svarstant ir priimant dalinius pakeitimus.
- d)Pakeitimus priima išplėstas, kaip nurodyta c papunktyje, Jūrų saugumo komitetas (toliau – Jūrų saugumo išplėstinis komitetas) dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių šio Protokolo Šalių balsų dauguma, su sąlyga, kad balsavimo metu komiteto darbe dalyvauja bent vienas trečdalis Šalių.
- e)Apie pagal d papunkčio nuostatas priimtus pakeitimus Organizacijos generalinis sekretorius praneša visoms šio Protokolo Šalims, kad jos pritartų pakeitimui.
- f)
- i)Šio Protokolo straipsnio arba jo A priedo dalinis pakeitimas arba šio Protokolo Šalims Konvencijos straipsnio pakeitimas laikomi įsigaliojusiais tą dieną, kai tam pritaria du trečdaliai šio Protokolo Šalių,
- ii)Šio Protokolo B priedo dalinis pakeitimas arba šio Protokolo Šalims Konvencijos Priedo pakeitimas laikomas įsigaliojusiu:
- aa)praėjus dvejiems metams nuo dienos, kai apie jį buvo pranešta Šalims, kad jos pritartų;
- bb)praėjus kitam laikotarpiui, kuris neturi būti trumpesnis kaip vieni metai, jei taip būtų nuspręsta jį priimant išplėstiniame Jūrų saugumo komitete dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dviejų trečdalių balsų dauguma. Tačiau jei per nurodytą laiką daugiau kaip vienas trečdalis Šalių arba Šalys, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų pasaulio prekinės laivybos bendrosios talpos, praneša Organizacijos generaliniam sekretoriui, kad jos prieštarauja šiam pakeitimui, jis laikomas neįsigaliojusiu.
- g)
- i)Pakeitimas, nurodytas f papunkčio i dalyje, jam pritarusioms šio Protokolo Šalims įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kuri laikoma pritarimo jam data, o kiekvienai iš nuo šios dienos jam pritarusių Šalių -praėjus šešiems mėnesiams nuo tos Šalies pritarimo jam dienos.
- ii)Pakeitimas, nurodytas f papunkčio ii dalyje, visoms šio Protokolo Šalims, išskyrus pagal šio papunkčio sąlygas pakeitimui prieštaravusias ir savo prieštaravimo neatšaukusias Šalis, įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, laikomos pritarimo jam diena. Tačiau iki nustatytos įsigaliojimo dienos bet kuri Šalis gali pranešti Organizacijos generaliniam sekretoriui, kad ji sau netaikys šio pakeitimo ne ilgesnį kaip vienų metų nuo jo įsigaliojimo dienos laikotarpį arba tokį ilgesnį laikotarpį, kuris būtų nustatytas šį pakeitimą priimant Jūrų saugumo išplėstiniame komitete dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dviejų trečdalių balsų dauguma. 3. Pakeitimas konferencijoje
- a)Šalies, kurią paremia bent vienas trečdalis Šalių, pageidavimu Organizacija sušaukia konferenciją šio Protokolo ir Konvencijos pakeitimams apsvarstyti.
- b)Apie bet kurį pakeitimą, priimtą šioje konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dviejų trečdalių balsų dauguma, Organizacijos generalinis sekretorius praneša visoms šio Protokolo Šalims, kad jos pritartų.
- c)Jei konferencija nenutaria kitaip, laikoma, kad pakeitimui pritarta ir jis įsigalioja pagal 2 punkto atitinkamai f ir g papunkčiuose nurodytas procedūras, su sąlyga, kad šių papunkčių nuorodos į Jūrų saugumo išplėstinį komitetą – tai nuoroda į konferenciją. 4.
- a)Įsigaliojusiam 2 punkto f papunkčio ii dalyje nurodytam pakeitimui pritarusi šio Protokolo Šalis neprivalo taikyti šio Protokolo teikiamų privilegijų liudijimams, išduotiems laivui, turinčiam teisę plaukioti su valstybės, šiam daliniam pakeitimui prieštaravusios ir savo prieštaravimo neatšaukusios Šalies, vėliava tiek, kiek šie liudijimai susiję su minimo dalinio pakeitimo aprėpties dalykais.
- b)Įsigaliojusiam 2 punkto f papunkčio ii dalyje nurodytam daliniam pakeitimui pritarusi šio Protokolo Šalis turi taikyti šio Protokolo teikiamas privilegijas liudijimams, išduotiems laivui, turinčiam teisę plaukioti su valstybės, šio Protokolo Šalies, vėliava, kuri pagal 2 punkto g papunkčio ii dalies nuostatų sąlygas yra pranešusi Organizacijos generaliniam sekretoriui, kad ji netaikys sau šio dalinio pakeitimo. 5. Jei specialiai nenurodyta kitaip, bet kuris su laivo konstrukcija susijęs pagal šio straipsnio nuostatas padarytas dalinis pakeitimas taikomas tik laivams, kurių kilis buvo padėtas arba kurių panašus statybos etapas buvo šio dalinio pakeitimo įsigaliojimo dieną. 6. Bet koks pareiškimas apie pritarimą daliniam pakeitimui arba prieštaravimą jam arba pagal 2 punkto g papunkčio ii dalies nuostatų sąlygas perduodamas pranešimas raštu įteikiami Organizacijos generaliniam sekretoriui, kuris praneša visoms šio Protokolo Šalims apie bet kurį taip įteiktą dokumentą ir jo gavimo datą. 7. Organizacijos generalinis sekretorius praneša visoms šio Protokolo šalims apie bet kuriuos pagal šio straipsnio nuostatas įsigaliojančius dalinius pakeitimus, kartu pranešdamas kiekvieno iš šių dalinių pakeitimų įsigaliojimo datą. VII straipsnis Denonsavimas 1. Bet kuri Šalis gali denonsuoti šį Protokolą bet kada praėjus penkeriems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo tai Šaliai. 2. Denonsavimas atliekamas deponuojant denonsavimo dokumentą Organizacijos generaliniam sekretoriui. 3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams arba ilgesniam denonsavimo dokumente nurodytam laikotarpiui, po to, kai jį gauna Organizacijos generalinis sekretorius. 4. Jei Šalis denonsuoja Konvenciją, laikoma, kad ji denonsuoja ir šį Protokolą. Toks Protokolo denonsavimas įsigalioja tą pačią dieną, kai pagal Konvencijos 30 straipsnio 3 punkte nurodytas sąlygas įsigalioja Konvencijos denonsavimas. VIII straipsnis Depozitaras 1. Šis Protokolas deponuojamas Organizacijos generaliniam sekretoriui (toliau – depozitaras). 2. Depozitaras:
- a)visų šį Protokolą pasirašiusių arba prie jo prisijungusių valstybių vyriausybėms praneša:
- i)apie kiekvieną naują pasirašymą arba ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą ir pasirašymo arba deponavimo datą;
- ii)šio Protokolo įsigaliojimo datą; iii) apie bet kurio šio Protokolo denonsavimo dokumento deponavimą ir jo gavimo bei denonsavimo įsigaliojimo datas;
- b)perduoda patvirtintas šio Protokolo kopijas šį Protokolą pasirašiusių arba prie jo prisijungusių valstybių vyriausybėms. 3. Tuoj pat po šio Protokolo įsigaliojimo depozitaras perduoda patvirtintą jo kopiją Jungtinių Tautų Sekretoriatui įregistruoti ir paskelbti pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį. IX straipsnis Kalbos Šis Protokolas sudarytas vienu egzemplioriumi anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis; visi šie tekstai yra vienodai autentiški. PRIIMTA tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuntų metų lapkričio vienuoliktą dieną Londone. TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai savo Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą. (Parašai praleidžiami) ______________ A PRIEDAS 1966 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL LAIVŲ KROVININĖS VATERLINIJOS NUSTATYMO PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI 2 straipsnis Apibrėžtys Esamas 8 punkto tekstas keičiamas šiuo: „8. Ilgis – 96 proc. bendro ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio, arba ilgį toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei šis būtų didesnis. Jei forštevenio kontūras virš vaterlinijos, atitinkančios 85 proc. mažiausio teorinio borto aukščio, yra įgaubtos formos, atitinkamai ir priekinė bendro ilgio matavimo riba, ir forštevenio priekis laikomi sutampančiais su arčiausiai laivagalio virš šios vaterlinijos esančio forštevenio kontūro taško projekcija šioje vaterlinijoje. Laivuose, suprojektuotuose plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas vaterlinijoje, lygiagrečioje su projektine vaterlinija.“ Pridedamas naujas 9 punktas, kurio tekstas toks: „9. Metinė data – kiekvienų metų mėnuo ir diena, atitinkantys tam tikro liudijimo galiojimo termino baigimosi laiką.“ 3, 12, 16 ir 21 straipsniai Šių straipsnių tekste išbraukiamos visos nuorodos į su Tarptautiniu krovininės vaterlinijos liudijimu susijusią datą „(1966 m.)“. 4 straipsnis Taikymas Esamas 3 punkto tekstas keičiamas šiuo: „3) I priedo taisyklės, jei specialiai nenurodyta kitaip, taikomos naujiems laivams.“ 5 straipsnis Išimtys 2 punkto c papunktyje žodžiai „Punta Norte“ keičiami žodžiais „Punta Rasa (Cabo San Antonio)“. 13 straipsnis Apžiūra, patikrinimas ir žymėjimas Esama antraštė keičiama šia: „Apžiūra ir žymėjimas“ 1, 4 ir 7 eilutėse žodžiai „apžiūra, patikrinimas ir žymėjimas“ keičiami žodžiais „apžiūra ir žymėjimas“. 14 straipsnis Pirminės ir periodiškos apžiūros ir patikrinimai Esama antraštė keičiama šia: „Pirminės apžiūros, apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo ir kasmetinės apžiūros“ Esamas tekstas keičiamas šiuo: „1. Atliekamos šios laivo apžiūros:
- a)Prieš pradedant laivą eksploatuoti atliekama pirminė apžiūra turi apimti išsamų jo konstrukcijos ir įrangos patikrinimą tiek, kiek laivui taikoma ši Konvencija. Pirminė apžiūra atliekama taip, kad užtikrintų, jog išdėstymas, pagaminimo medžiagos ir struktūros elementų standartiniai matmenys visiškai atitiktų šios Konvencijos reikalavimus.
- b)Apžiūra dėl liudijimo atnaujinimo atliekama Administracijos nustatomais laikotarpiais, bet ne rečiau kaip kas 5 metai – išskyrus atvejus, kai taikomos 19 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 punktų nuostatos; ji atliekama taip, kad būtų užtikrinta, jog konstrukcija, įranga, išdėstymas, pagaminimo medžiagos ir struktūros elementų standartiniai matmenys visiškai atitinka šios Konvencijos reikalavimus.
- c)Kasmetinė apžiūra atliekama per tris mėnesius prieš arba po kiekvienos liudijimo metinės datos tam, kad būtų užtikrinta, jog:
- i)nebuvo padaryta laivo korpuso arba antstatų pakeitimų, kurie turėtų įtakos skaičiavimais nustatytai krovininės vaterlinijos vietai;
- ii)angų apsaugos detalės ir įtaisai, apsauginiai turėklai, išmetamosios angos ir priemonės patekti į įgulos patalpas laikomos tinkamos būklės; iii) antvandeninio borto aukščio ženklai pažymėti taisyklingai ir patvariai;
- iv)laive yra 10 taisyklėje nurodyta informacija. 2. Šio straipsnio 1 punkto c papunktyje nurodytos apžiūros patvirtinamos Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime arba Tarptautiniame krovininės vaterlinijos išimties liudijime, išduotame laivui, kuriam pagal šios Konvencijos 6 straipsnio 2 punkto nuostatas taikoma išimtis. 16 straipsnis Liudijimų išdavimas Išbraukiamas 4 punktas. 17 straipsnis Kitos Vyriausybės išduodami liudijimai Esama antraštė keičiama šia: „Kitos Vyriausybės išduodami arba patvirtinami liudijimai“ Esamas 1 punkto tekstas keičiamas šiuo: „1. Kitos Susitariančiosios Vyriausybės prašymu Susitariančioji Vyriausybė gali įsakyti atlikti laivo apžiūrą ir, jei bus įsitikinta, jog yra laikomasi šios Konvencijos nuostatų, turi šiam laivui išduoti arba įgalioti jam išduoti Tarptautinį laivo krovininės vaterlinijos liudijimą, taip pat, jei reikia, liudijimą laive patvirtinti arba įgalioti jį patvirtinti taip, kaip nurodyta šioje Konvencijoje.“ 4 punkte išbraukiama nuoroda į datą „(1966 m.)“. 18 straipsnis Liudijimų forma Esamas tekstas keičiamas šiuo: „Liudijimai užpildomi pagal šios Konvencijos III priede pateiktus pavyzdžius. Jei pildoma ne anglų arba prancūzų kalba, su liudijimu pateikiamas ir jo teksto vertimas į vieną iš šių kalbų.“ 19 straipsnis Liudijimų galiojimo trukmė Esama antraštė keičiama šia: „Liudijimo galiojimo trukmė ir teisėtumas“ Esamas tekstas keičiamas šiuo: „1. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas išduodamas Administracijos nustatytam laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai. 2.
- a)Nepaisant 1 punkto reikalavimų, jei apžiūra dėl liudijimo atnaujinimo užbaigiama per 3 mėnesių laikotarpį iki laivo turimo liudijimo galiojimo termino datos, naujasis liudijimas įsigalioja apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo užbaigimo dieną ir galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo turimo liudijimo galiojimo termino datos.
- b)Jei apžiūra dėl liudijimo atnaujinimo užbaigiama po laivo turimo liudijimo galiojimo termino datos, naujasis liudijimas įsigalioja apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo užbaigimo dieną ir galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo turimo liudijimo galiojimo termino datos.
- c)Jei apžiūra dėl liudijimo atnaujinimo užbaigiama anksčiau kaip per 3 mėnesius iki laivo turimo liudijimo galiojimo termino datos, naujasis liudijimas įsigalioja apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo užbaigimo dieną ir galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo užbaigimo dienos. 3. Jei liudijimas yra išduotas trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimą po jo galiojimo termino datos ne ilgesniam kaip 1 punkte nurodytam ilgiausiam laikotarpiui, su sąlyga, kad atliekamos atitinkamos 14 straipsnyje nurodytos kasmetinės apžiūros, taikomos laivui, kai liudijimas jam išduodamas 5 metams. 4. Jei atlikus 14 straipsnio 1 punkto b papunktyje nurodytą apžiūrą dėl liudijimo atnaujinimo neįmanoma laivui išduoti naują liudijimą prieš jo turimo liudijimo galiojimo termino datą, apžiūrą atliekantis asmuo arba organizacija gali ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui pratęsti turimo liudijimo galiojimą. Šis pratęsimas patvirtinamas įrašu liudijime ir leidžiamas tik tada, jei nebuvo padarytų laivo konstrukcijos, įrangos, išdėstymo, pagaminimo medžiagų arba struktūros elementų standartinių matmenų pakeitimų, turinčių įtakos laivo antvandeninio borto aukščiui. 5. Jei pasibaigiant liudijimo galiojimui laivas nestovi uoste, kuriame jis turi būti apžiūrėtas, Administracija gali pratęsti šio liudijimo galiojimo laiką, tačiau toks pratęsimas leidžiamas tik tam, kad laivas galėtų užbaigti savo reisą iki uosto, kuriame jis turi būti apžiūrėtas, ir tik tais atvejais, kai akivaizdu, jog toks pratęsimas tikrai reikalingas ir pagrįstas. Jokio liudijimo galiojimas negali būti pratęstas ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, o laivas, kuriam buvo leista pratęsti liudijimo galiojimo laiką, atplaukęs į uostą, kuriame jis turi būti apžiūrėtas, neturi teisės remdamasis šiuo pratęsimu iš jo išplaukti negavęs naujo liudijimo. Atlikus apžiūrą dėl liudijimo atnaujinimo, naujasis liudijimas galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo turėto liudijimo galiojimo termino datos, jame nurodytos prieš leidžiant pratęsti jo galiojimą. 6. Liudijimas, išduotas trumpais reisais plaukiojančiam laivui ir nepratęstas pagal pirmiau nurodytas šio straipsnio nuostatas, gali būti Administracijos pratęstas lengvatinėmis sąlygomis ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo jame nurodytos jo galiojimo termino datos. Atlikus apžiūrą dėl liudijimo atnaujinimo, naujasis liudijimas galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo turėto liudijimo galiojimo termino datos, jame nurodytos prieš leidžiant pratęsti jo galiojimą. 7. Ypatingomis Administracijos nustatytomis aplinkybėmis naujojo liudijimo galiojimo laikas neprivalo būti skaičiuojamas nuo turėto liudijimo galiojimo termino datos, kaip nurodyta 2, 5 ir 6 punktų nuostatose. Šiomis ypatingomis aplinkybėmis naujasis liudijimas galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo užbaigimo dienos. 8. Jei kasmetinė apžiūra užbaigiama anksčiau negu 14 straipsnyje nurodytas laikas, tai:
- a)liudijime nurodyta metinė data pakeičiama, tai patvirtinant įrašu, į datą, kuri negali būti daugiau kaip 3 mėnesiais vėlesnė už apžiūros užbaigimo datą;
- b)vėlesnės kasmetinės apžiūros pagal 14 straipsnio nuostatas atliekamos tame straipsnyje nurodytais laikotarpiais atsižvelgiant į naująją metinę datą;
- c)galiojimo termino data gali likti nepakeista, jei viena ar daugiau kasmetinių apžiūrų atliekamos neviršijant 14 straipsnyje nurodytų maksimalių intervalų tarp šių apžiūrų. 9. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas netenka galios esant bet kuriai iš šių aplinkybių:
- a)jei padaryta laivo korpuso arba antstatų pakeitimų, dėl kurių reikėtų nustatyti didesnį laivo antvandeninio borto aukštį;
- b)jei 14 straipsnio 1 punkto c papunktyje nurodytos detalės ir įtaisai nėra tinkamos būklės;
- c)jei liudijime nėra patvirtinimo, įrodančio, jog laivas buvo apžiūrėtas taip, kaip nustatyta 14 straipsnio 1 punkto c papunktyje;
- d)jei laivo konstrukcinis atsparumas sumažėjęs tiek, kad jis yra nesaugus. 10.
- a)Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo, Administracijos išduoto laivui, kuriam taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 2 punkto sąlygas, galiojimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai. Šis liudijimas atnaujinamas, patvirtinamas, jo galiojimas pratęsiamas ir nutraukiamas pagal procedūras, atitinkančias šio straipsnio nuostatose nurodytas procedūras dėl Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo.
- b)Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo, išduoto laivui, kuriam taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 4 punkto sąlygas, galiojimo trukmė apribojama to vieno reiso, kuriam jis išduotas, trukme. 11. Laivui Administracijos išduotas liudijimas netenka galios, kai laivui suteikiama teisė plaukioti su kitos valstybės vėliava.“ 21 straipsnis Kontrolė 1 punkto c papunktyje nuoroda į „3 punktą“ keičiama nuoroda į „9 punktą“. ______________ B PRIEDAS 1966 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL LAIVŲ KROVININĖS VATERLINIJOS NUSTATYMO PRIEDŲ PAKEITIMAI IR PAPILDYMAS I PRIEDAS TAISYKLĖS KROVININĖMS VATERLINIJOMS NUSTATYTI I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1 taisyklė Korpuso atsparumas Antraštėje žodžiai „Korpuso atsparumas“ keičiami žodžiais „Laivo atsparumas“. Pirmame taisyklės sakinyje žodis „korpuso“ keičiamas žodžiu „laivo“. 2 taisyklė Taikymas Pridėti naujus 6 ir 7 straipsnius, kurių tekstas yra toks: „6. 22 taisyklės 2 straipsnis ir 27 taisyklė taikoma tik laivams, kurių kilis yra padėtas arba kurių statybos etapas 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo 1988 m. Protokolo įsigaliojimo dieną arba vėliau yra panašus. 7. Nauji laivai, išskyrus nurodytus 6 punkte, Administracijos nuožiūra turi atitikti arba šios (iš dalies pakeistos) Konvencijos 27 taisyklės nuostatas, arba 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (pagal 1966 m. balandžio 5 d. priimtą tekstą) 27 taisyklės nuostatas.“ 3 taisyklė Prieduose vartojamų sąvokų apibrėžtys Esamas 1 punkto tekstas keičiamas šiuo: „1. Ilgis. Ilgiu (L) laikoma 96 proc. bendro ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio, arba ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei šis būtų didesnis. Jei forštevenio kontūras virš vaterlinijos, 85 proc. atitinkančios mažiausio teorinio borto aukščio, yra įgaubtos formos, atitinkamai ir priekinė bendro ilgio matavimo riba, ir forštevenio priekis laikomi sutampančiais su arčiausiai laivagalio virš šios vaterlinijos esančio forštevenio kontūro taško projekcija šioje vaterlinijoje. Laivuose, suprojektuotuose plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas vaterlinijoje, lygiagrečioje su projektine vaterlinija.“ 5 punkto b papunktyje žodžiai „denio ir borto apkalos teorinės linijos“ keičiami žodžiais „denio ir bortų teorinės linijos“. 5 taisyklė Krovininės vaterlinijos ženklas Paskutiniame taisyklės sakinyje išbraukiami žodžiai „(kaip parodyta 2 pav.)“. 9 taisyklė Ženklų patikrinimas Nuoroda į datą „(1966 m.)“, susijusią su Tarptautiniu krovininės linijos liudijimu, išbraukiama. II SKYRIUS. ANTVANDENINIO BORTO AUKŠČIO NUSTATYMO SĄLYGOS 10 taisyklė Kapitonui skirta informacija Esamas 2 punkto tekstas keičiamas šiuo: „2. Kiekvienas laivas, kuris pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatas pabaigus jį statyti neprivalo būti išbandytas krenavimu:
- a)yra krenuojamas ir jo vandentalpa ir svorio centras nustatomi pagal tuščio laivo būklę;
- b)laive turi būti kapitonui skirta tokia nustatyta tvarka patvirtinta informacija, kuri jam leistų greitais ir nesudėtingais būdais gauti tikslias rekomendacijas dėl laivo stovumo visomis sąlygomis, kurios gali susidaryti įprastos jo eksploatacijos metu;
- c)privalo visada turėti patvirtintą laivo stovumo informaciją ir įrodymą, jog ji Administracijos patvirtinta;
- d)Administracijai sutikus, laivas neišbandomas krenavimu pabaigus jį statyti, su sąlyga, kad pagrindinius stovumo duomenis būtų įmanoma gauti iš tos pačios statybos serijos laivo išbandymo krenavimu ir Administracijai būtų įrodyta, jog iš šių pagrindinių duomenų galima gauti ir patikimą to laivo stovumo informaciją.“ 15 taisyklė Liukai, uždaromi surenkamaisiais dangčiais ir užsandarinami nepralaidžiu vandeniui brezentu ir priemonėmis jam sutvirtinti. Paskutiniame 5 punkto sakinyje prieš žodį „interpoliacija“ įrašomas žodis „linijine“. 22 taisyklė Špigatai, įleidimo ir išmetamosios angos Pirmame 1 punkto sakinyje tarp žodžių „privalo“ ir „būti“ įrašomi žodžiai „išskyrus 2 punkte nurodytą atvejį,“. Esamas tekstas papildomas šiuo punktu: „2. Išvesti per borto apkalą špigatus iš atitvertų antstatų, kuriuose vežami kroviniai, leidžiama tik tada, jei antvandeninio borto denio kraštas nepanyra po vandeniu laivui pasvirus į bet kurį šoną 5 laipsniais. Kitais atvejais nusausinamas vanduo nuleidžiamas į laivo vidų taip, kaip nurodyta galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatose.“ Esami 2 ir 5 punktai pernumeruojami į 3 ir 6. Pernumeruoto 4 punkto nuoroda į 1 punktą keičiama nuoroda į 2 punktą. Pernumeruoto 6 punkto pirmame sakinyje žodžiai „visos sklendės ir įtaisai borto apkaloje“ keičiami žodžiais „visi įtaisai borto apkaloje ir sklendės“. 23 taisyklė Borto iliuminatoriai Taisyklės 2 punkte žodžiai „krovininės vaterlinijos“ keičiami žodžiais „vasaros krovininės vaterlinijos (arba medienos krovinių vasaros krovininės vaterlinijos, jei ji laivui nustatyta)“. 24 taisyklė Nutekinamosios angos Pirmame 2 punkto sakinyje žodžiai „apskaičiuotas plotas“ keičiami žodžiais „pagal 1 punkto nuostatas apskaičiuotas plotas“. Antrame 2 punkto sakinyje prieš žodį „interpoliacija“ įrašomas žodis „linijine“. 3 punkte žodžiai „laivas, kuriame įrengta šachta, kuri“ keičiami žodžiais „laivas, kuriame įrengta šachta“. III SKYRIUS. ANTVANDENINIO BORTO AUKŠTIS 27 taisyklė Laivų tipai Esamas tekstas keičiamas šiuo: „1. Antvandeninio borto aukščiui apskaičiuoti laivai skirstomi į „A“ tipo ir „B“ tipo laivus. „A“ tipo laivai 2. „A“ tipo laivas – tai laivas, kuris:
- a)skirtas tik skystiems kroviniams krovinių tankuose vežti;
- b)turi didžiausio konstrukcinio vientisumo neapsaugotą denį, kuriame įrengtos tik nedidelės angos patekti į krovinių skyrius, uždaromos vandeniui nepralaidžiais plieniniais arba iš kitokios lygiavertės medžiagos pagamintais dangčiais su tarpikliais;
- c)turi nedidelę pakrautų krovinių skyrių skvarbą. 3. Jei „A“ tipo laivas yra ilgesnis kaip 150 m ir jam nustatytas žemesnis negu „B“ tipo laivams antvandeninis bortas, būdamas pakrautas taip, kaip nurodyta 11 punkto nuostatose, jis turi atlaikyti bet kurio jo skyriaus ar skyrių (laikant, kad jų skvarba yra 0,95) užtvindymą pagal 12 punkte nurodytas apgadinimo prielaidas ir išlikti vandens paviršiuje patenkinamos, kaip nurodyta 13 punkte, pusiausvyros būklės. Tokio laivo mechanizmų patalpa laikoma užtvindomu skyriumi, kai skvarba yra 0,85. 4. „A“ tipo laivui nustatomas ne mažesnis negu pagal 28 taisyklės A lentelę nustatytas antvandeninio borto aukštis. „B“ tipo laivai 5. Visi laivai, kurių neapima „A“ tipo laivams skirtos 2 ir 3 punktų nuostatos dėl „A“ tipo laivų, laikomi „B“ tipo laivais. 6. „B“ tipo laivams, kurie 1 padėtyje turi liukus su 15 taisyklės, išskyrus jos 7 punktą, nuostatas atitinkančiais dangčiais, antvandeninio borto aukštis nustatomas remiantis 28 taisyklės B lentelėje nurodytais dydžiais, padidinus juos dydžiais, nurodytais šioje lentelėje: „B“ tipo laivu, kurių liukų dangčiai neatitinka 15 taisyklės 7 punkto arba 16 taisyklės nuostatų, antvandeninio borto aukščio didinimas Laivo ilgis (
- m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
- mm)Laivo ilgis (
- m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
- mm)Laivo ilgis (
- m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
- mm)108 ir mažiau 50 139 175 170 290 109 52 140 181 171 292 110 55 141 186 172 294 111 57 142 191 173 279 112 59 143 196 174 299 113 62 144 201 175 301 114 64 145 206 176 304 115 68 146 210 177 306 116 70 147 215 178 308 117 73 148 219 179 311 118 76 149 224 180 313 119 80 150 228 181 315 120 84 151 232 182 318 121 87 152 236 183 320 122 91 153 240 184 322 123 95 154 244 185 325 124 99 155 247 186 327 125 103 156 251 187 329 126 108 157 254 188 332 127 112 158 258 189 334 128 116 159 261 190 336 129 121 160 264 191 339 130 126 161 267 192 341 131 131 162 270 193 343 132 136 163 273 194 346 133 142 164 275 195 348 134 147 165 278 196 350 135 153 166 280 197 353 136 159 167 283 198 355 137 164 168 285 199 357 138 170 169 287 200 358 Antvandeninio borto aukštis tarpiniams laivo ilgiams apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 200 m laivų sprendžia Administracija. 7. „B“ tipo laivams, kurie 1 padėtyje turi liukus su 15 taisyklės 7 punkto arba 16 taisyklės nuostatas atitinkančiais dangčiais, antvandeninio borto aukštis nustatomas, išskyrus atvejus, kuriuos apima šios taisyklės 8–13 punktai imtinai, 28 taisyklės B lentelėje nurodytais dydžiais pagrįstas antvandeninio borto aukštis. 8. Bet kuriam ilgesniam kaip 100 m „B“ tipo laivui leidžiama nustatyti mažesnį antvandeninio borto aukštį, negu pagal 7 punkto nuostatas nustatomas antvandeninio borto aukštis, jei, atsižvelgiant į leidžiamą sumažinimo dydį, Administracija sutinka, kad:
- a)priemonės įgulai apsaugoti yra pakankamos;
- b)priemonės vandeniui nuo denio nutekinti yra pakankamos;
- c)1 ir 2 padėtyse įrengti dangčiai atitinka 16 taisyklės nuostatas ir yra pakankamai atsparūs, ypatingą dėmesį skiriant jų užsandarinimo ir sutvirtinimo priemonėms;
- d)laivas, būdamas pakrautas taip, kaip nurodyta 11 punkto nuostatose, turi atlaikyti bet kurio skyriaus arba skyrių (laikant, kad jų skvarba yra 0,95) užtvindymą pagal 12 punkte nurodytas tariamo apgadinimo prielaidas ir išlikti vandens paviršiuje patenkinamos, kaip nurodyta 13 punkte, pusiausvyros būklės. Jei toks laivas ilgesnis kaip 150 m, jo mechanizmų patalpa laikoma užtvindomu skyriumi, kai skvarba yra 0,85. 9. Apskaičiuojant antvandeninio borto aukštį „B“ tipo laivams, atitinkantiems 8, 11, 12 ir 13 punktų nuostatas, iš 28 taisyklės B lentelės paimti dydžiai neturi būti sumažinami daugiau kaip 60 proc. skirtumo tarp 28 taisyklės A ir B lentelėse atitinkamiems laivų ilgiams nurodytų dydžių. 10.
- a)Pagal 9 punktą leidžiamą lentelėje nustatytą antvandeninio borto aukščio mažinimą leidžiama padidinti iki viso skirtumo tarp A ir B lentelėse nurodytų dydžių, jei laivas atitinka:
- i)26 taisyklės, išskyrus jos 4 punktą, nuostatas taip, kaip jas turėtų atitikti „A“ tipo laivas;
- ii)šios taisyklės 8, 11 ir 13 punktų nuostatas; iii) šios taisyklės 12 punkto nuostatas, darant prielaidą, kad gali būti apgadinta bet kuri viena iš per visą laivo ilgį išdėstytų jo skersinių pertvarų, ir dėl to tuo pat metu būtų užtvindyti du abipus jos laivapriekio ir laivagalio link išdėstyti skyriai, išskyrus mechanizmų patalpos ribines pertvaras, kurioms tokio apgadinimo prielaida negali būti taikoma.
- b)Jei toks laivas ilgesnis kaip 150 m, jo mechanizmų patalpa laikoma užtvindomu skyriumi, kai skvarba yra 0,85. Pradinės krovimo sąlygos 11. Nustatomos šios pagrindinės laivo prieš tariamą jo užtvindymą pakrovimo sąlygos:
- a)Laikoma, kad laivas pakrautas iki vasaros krovininės vaterlinijos ir be diferento.
- b)Apskaičiuojant vertikalųjį svorio centrą, taikomos šios prielaidos:
- i)Laikoma, kad vežamas vienarūšis krovinys.
- ii)Visi krovinių skyriai, išskyrus nurodytus iii dalyje, bet įskaitant skyrius, kuriuos numatoma pripildyti iš dalies, laikomi visiškai pakrautais; tačiau vežant skystus krovinius laikoma, kad kiekvienas skyrius pripildytas iki 98 proc. jo tūrio. iii) Jei numatoma laivą eksploatuoti su jo vasaros krovinine vaterlinija ir tuščiais krovinių skyriais, šie skyriai laikomi tuščiais; tačiau šioms sąlygoms apskaičiuotas svorio centro aukštis turi būti ne mažesnis, negu apskaičiuotas ii dalyje nurodytoms sąlygoms.
- iv)Laikoma, kad kiekvienas atskiras vartojamiems skysčiams ir jų atsargoms saugoti įrengtas tankas yra pripildytas 50 proc. jo bendro tūrio. Iš kiekvienos rūšies skysčiams skirtų tankų bent vienoje skersai laivo simetriškai įrengtoje tankų poroje arba bent viename per vidurį įrengtame tanke yra maksimalus laisvas skysčio paviršius, o apskaičiuojant remiamasi tuo tanku arba tankų kombinacija, kurių laisvo skysčių paviršiaus poveikis didžiausias; laikoma, kad kiekvieno tanko turinio svorio centras sutampa su šio tanko geometriniu centru. Visi kiti tankai laikomi arba visiškai tuščiais, arba visiškai pripildytais, o vartojami skysčiai paskirstomi tarp šių tankų taip, kad svorio centras būtų kaip galima aukščiau kilio.
- v)Laikoma, kad esant ne didesniam kaip 5 laipsnių krenui kiekviename iš krovinių skyrių su skysčiais, pripildytame, kaip nurodyta ii dalyje (išskyrus skyrius su vartojamais skysčiais, nurodytus iv dalyje), susidaro maksimalus laisvo paviršiaus poveikis. Arba kitaip, apskaičiuojant leidžiama remtis faktiniu šio laisvo paviršiaus poveikiu, jei jo apskaičiavimo būdai yra priimtini Administracijai.
- vi)Skysčių masė apskaičiuojama remiantis šiais jų lyginamojo svorio dydžiais: jūros vandens 1,025; gėlo vandens 1,000; naftos degalų 0,950; dyzelinių degalų 0,900; naftos tepalų (alyvos) 0,900. Apgadinimų prielaidos 12. Dėl tariamų apgadinimų pobūdžio laikomasi šių principų:
- a)Laikoma, kad vertikaliai apgadinimas visais atvejais tęsiasi nuo bazinės linijos neribotą atstumą į viršų.
- b)Laikoma, kad skersinio apgadinimo ilgis lygus B:5 arba 11,5 m, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dydžių yra mažesnis; matuojama vasaros krovininės vaterlinijos lygyje nuo laivo borto išorės į laivo vidų statmenai išilginei vidurio linijai.
- c)Jei mažesnio ilgio negu nurodytas a ir b papunkčiuose apgadinimas sukeltų sunkesnius padarinius, laikoma, kad padarytas toks mažesnio ilgio apgadinimas.
- d)Išskyrus atvejus, dėl kurių 10 punkto a papunktyje nurodyta kitaip, laikoma, kad užtvindomas tiktai vienas skyrius tarp dviejų skersinių pertvarų; tačiau tokiu atveju vidinė išilginė šio skyriaus pertvara neturi patekti į tariamojo skersinio apgadinimo ribas. Ne per visą laivo plotį įrengtus borto tankus skersai apribojančios pertvaros laikomos neapgadintomis, jei šie tankai yra toliau už b papunktyje nurodytą skersinio apgadinimo atstumą. Jei kurioje nors skersinėje pertvaroje yra ne ilgesnių kaip 3 m pakopų arba nišų, išdėstytų neviršijant b papunktyje apibrėžto tariamo skersinio apgadinimo ilgio, galima laikyti, kad ši pertvara neapgadinta ir užtvindomas tik vienas iš gretimų skyrių. Tačiau jei neviršijant šio tariamo skersinio apgadinimo ilgio pertvara turi ilgesnę kaip 3 m pakopą arba nišą, laikoma, kad užtvindomi abu šiai pertvarai gretimi skyriai. Pakopa, kurią achterpiko pertvara sudaro su achterpiko tanko viršumi, pagal šią taisyklę pakopa nelaikoma.
- e)Jei kuri nors pagrindinė skersinė pertvara yra išdėstyta neviršijant tariamo skersinio apgadinimo ilgio ir prie dvigubo dugno arba borto tanko turi ilgesnę kaip 3 m pakopą, laikoma, kad šiai pagrindinės skersinės pertvaros laiptuotajai daliai gretimi dvigubo dugno arba borto tankai užtvindomi tuo pačiu metu. Jei šis borto tankas turi angų, atsiveriančių į vieną ar daugiau triumų, pvz., išpjovų grūdų kroviniui triume papildyti, laikoma, kad tuo pat metu užtvindomi ir šis triumas arba triumai. Taip pat jei skystus krovinius vežti skirtame laive borto tankas turi angų, atsiveriančių į gretimus skyrius, šie gretimi skyriai laikomi tuščiais ir užtvindomais tuo pat metu. Ši nuostata taikoma net ir tada, jei tokios angos turi įtaisus joms uždaryti, nebent pertvarose tarp tankų būtų įrengtos klinketinės sklendės ir šios sklendės būtų valdomos iš denio. Landų dangčiai, sutvirtinti arti išdėstytais varžtais, laikomi tvirtumu prilygstančiais pertvarai be angos, išskyrus angas viršutiniuose bortų tankuose, kurios sujungia šiuos viršutinius bortų tankus su triumais.
- f)Tariant, kad gali būti užtvindomi bet kurie du greta vienas kito laivapriekio ir laivagalio link išdėstyti skyriai, pagrindinės skersinės vandeniui nepralaidžios pertvaros tam, kad jas būtų galima laikyti pakankamai atspariomis, turi būti išdėstytos viena nuo kitos bent per 1/3 L2/3 arba per 14,5 m (atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dydžių mažesnis). Jei skersinės pertvaros išdėstytos mažesniais atstumais, tam, kad būtų pasiekta šio minimalaus atstumo tarp jų, laikoma, kad viena ar daugiau šių pertvarų neegzistuoja. Pusiausvyros sąlygos 13. Pusiausvyros sąlygos po užtvindymo laikomos patenkinamomis, jei:
- a)Galutinė vaterlinija po užtvindymo, atsižvelgiant į grimzlės padidėjimą, kreną ir diferentą yra žemiau bet kurios angos, per kurią laivas galėtų būti ir toliau laipsniškai užtvindomas, žemutinio krašto. Tokioms angoms priskiriami ortakiai, vėdintuvų angos ir angos, uždaromos vandeniui nepralaidžiomis durimis (net jei jos atitinka 12 taisyklės nuostatas), arba liukų dangčiai (net jei jie atitinka 16 taisyklės arba 19 taisyklės 4 punkto nuostatas); joms galima nepriskirti 18 taisyklės nuostatas atitinkančių angų, uždaromų landų dangčiais, ir denio iliuminatorių, 27 taisyklės 2 punkte apibūdinto tipo krovinių liukų dangčių, nuotoliniu būdu valdomų slankiųjų vandeniui nepralaidžių durų ir nedarinėjamo tipo borto iliuminatorių (atitinkančių 23 taisyklės nuostatas). Tačiau durys, skiriančios pagrindinę mechanizmų patalpą nuo vairavimo įrenginio skyriaus, gali būti vandeniui nepralaidžių užveriamų durų tipo, greitai uždaromos ir laivui plaukiant jūra laikomos uždarytos, kai jomis nesinaudojama; be to, tokių durų slenkstis turi būti aukščiau vasaros krovininės vaterlinijos.
- b)Jei per 12 punkto b papunktyje apibrėžtą tariamą apgadinimo ilgį yra vamzdžių, kanalų arba tunelių, imamasi priemonių, kad užtvindymas per juos palaipsniui neplistų toliau į skyrius, kurie nelaikomi užtvindomais apskaičiuojant kiekvieną iš apgadinimo atvejų.
- c)Dėl nesimetriško užtvindymo atsirandančio kreno kampas nėra didesnis kaip 15 laipsnių. Jei jokia denio dalis nepanyra po vandeniu, galima laikyti priimtinu iki 17 laipsnių dydžio kreną.
- d)Esant užtvindymo būsenai, laivas turi teigiamą metacentrinį aukštį.
- e)Jei bet kuri denio dalis prie skyriaus kuriuo nors užtvindymo atveju laikomo užtvindytu, panyra po vandeniu, arba bet kuriuo atveju, kai galima suabejoti dėl laivo stovumo atsargos pakankamumo, atliekamas tyrimas dėl laivo liekamojo stovumo. Jį galima laikyti pakankamu, jei atstatomojo peties kreivės minimumas yra 20 laipsnių toliau nuo pusiausvyros taško, o didžiausias atstatomasis petys šioje atkarpoje yra bent 0,1 m. Plotas po atstatomojo peties kreive šioje atkarpoje turi būti ne mažesnis kaip 0,0175 m. rad. Administracija turi atsižvelgti į pavojų dėl apsaugotų arba neapsaugotų angų, kurios galėtų laikinai panirti po vandeniu šio liekamojo stovumo sąlygomis.
- f)Administracija yra įsitikinusi, kad tarpinių užtvindymo etapų stovumas yra patenkinamas. Laivai, neturintys varymo priemonių 14. Lichteriui, baržai arba kitokiam savarankiškų priemonių jam varyti neturinčiam laivui antvandeninio borto aukštis nustatomas pagal šių taisyklų nuostatas. 2 ir 3 punktų nuostatas atitinkančioms baržoms leidžiama nustatyti „A“ tipo laivų antvandeninio borto aukštį.
- a)Administracija ypatingą dėmesį turi skirti baržų, vežančių krovinius ant orų poveikiui atvirų denių, stovumui. Denio krovinius galima vežti tiktai baržomis, kurioms nustatytas paprasto „B“ tipo antvandeninio borto aukštis.
- b)Tačiau baržoms, kurios eksploatuojamos be įgulos, 25 taisyklės, 26 taisyklės 2 ir 3 punktų ir 39 taisyklės nuostatos netaikomos.
- c)Tokioms be įgulos baržoms, kurių antvandeninio borto denyje įrengtos tiktai nedidelės įeinamosios angos, uždaromos plieniniais arba iš lygiaverčių medžiagų pagamintais vandeniui nepralaidžiais dangčiais su tarpikliais, leidžiama nustatyti 25 proc. mažesnį negu pagal šias taisykles apskaičiuotas antvandeninio borto aukštį.“ 37 taisyklė Sumažinimas dėl antstatų ir denio talpyklų 2 punkto lentelių ir „A“, ir „B“ tipo laivams išnašose po žodžio „antstatų“ įrašomi žodžiai „ir denio talpyklų“. 38 taisyklė Išilginis denio įlinkis 12 punkte „γgama“ dydžio apibrėžtyje žodžiai „išilginio denio įlinkio pabaigoje“ keičiami žodžiais „laivagalio arba laivapriekio statmenyje“. 40 taisyklė Minimalus antvandeninio borto aukštis Pirmame 4 punkto sakinyje žodžiai „1 punkto“ keičiami žodžiais „3 punkto“. IV SKYRIUS. SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL LAIVŲ, KURIEMS NUSTATYTAS MEDIENOS KROVINIŲ ANTVANDENINIO BORTO AUKŠTIS 44 taisyklė Krovinių sukrovimas Esamas tekstas keičiamas šiuo: „Bendrosios nuostatos 1. Orų poveikiui atviros denio angos, virš kurių sukraunami kroviniai, patikimai uždaromos ir užsandarinamos. Vėdintuvų ir ortakių konstrukcijos patikimai apsaugomos. 2. Denyje vežami medienos kroviniai sukraunami ištisai bent per visą tam prieinamą denio ilgį, kuris lygus bendram šulinio arba šulinių tarp antstatų ilgiui. Jei laivagalyje denį ribojančio antstato nėra, mediena sukraunama bent iki pat galinio liuko užpakalinio krašto. Denyje vežami medienos kroviniai skersai laivo sukraunami per visą jo plotį ir kaip galima arčiau laivo borto, paliekant pakankamą tarpą tam kliudantiems apsauginiams turėklams, falšborto stovams, statramsčiams, locmanų priėmimo įrangai ir t. t.; tačiau bet koks dėl to prie laivo borto susidarantis tarpas vidutiniškai neturi viršyti 4 proc. laivo pločio. Mediena sukraunama kaip galima glaudžiau ir bent iki antstato, išskyrus paaukštintą laivagalį, standartinio aukščio. 3. Laive, kuris žiemą plaukioja sezoninės žiemos zonoje, denio krovinių aukštis virš orų poveikiui atviro denio neturi būti didesnis kaip vienas trečdalis didžiausio šio laivo pločio. 4. Denyje vežami medienos kroviniai sukraunami glaustai, pririšami ir sutvirtinami. Jie niekaip neturi trukdyti vesti laivą ir vykdyti būtiną laivo veiklą. Statramsčiai 5. Jei dėl medienos pobūdžio reikalingi statramsčiai, jie, atsižvelgiant į laivo plotį, turi būti pakankamai tvirti; šių statramsčių atsparumas neturi būti didesnis už falšborto atsparumą, jie išdėstomi vežamos medienos ilgį bei pobūdį atitinkančiais tarpais, kurie vis dėlto neturi viršyti 3 m. Statramsčiams pritvirtinti įtaisomi tvirti kampainiai arba metaliniai lizdai ar kitokios lygiaverčio poveikio priemonės. Sutvirtinimo lynai 6. Denyje vežamas medienos krovinys per visą jo ilgį patikimai sutvirtinamas lynų sistema, priimtina Administracijai, atsižvelgiant į vežamos medienos pobūdį.* Stovumas 7. Privaloma imtis priemonių tam, kad visuose reiso etapuose laivas turėtų jo saugumą užtikrinančią stovumo atsargą, atsižvelgiant į masės padidėjimą, pvz., dėl vandens absorbavimo arba apledėjimo, jei pritaikoma, taip pat į masės sumažėjimą, pvz., dėl degalų ir atsargų sunaudojimo.* Įgulos apsauga, galimybė patekti į mechanizmų patalpas ir t. t. 8. Papildant priemones, nurodytas 25 taisyklės 5 punkto nuostatose, pagal abu krovinių denio kraštus bent per 1 m aukščiau krovinio nutiesiami apsauginiai turėklai arba gelbėjimo lejeriai su ne didesniais kaip 350 mm vertikaliais tarpais. Be to, kaip praktiškai įmanoma arčiau išilginės vidurio linijos įtaisomas srieginiu veržikliu įtempiamas gelbėjimo lejeris, geriausiai iš plieninio lyno. Stovai, kurie laiko visus apsauginius turėklus ir gelbėjimo lejerius, išdėstomi tokiu nuotoliu, kad neleistų jiems pernelyg nukarti. Jei krovinio paviršius nelygus, ant jo nutiesiamas saugus ne siauresnis kaip 600 mm vaikščiojimo takas, patikimai pritvirtintas po gelbėjimo lejeriu arba greta jo. 9. Jei praktiškai neįmanoma laikytis 8 punkto nuostatų, naudojamasi kitokiomis Administracijos reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis. Vairavimo įrenginiai 10. Vairavimo įrenginiai turi būti patikimai apsaugoti, kad jų neapgadintų krovinys, ir jie turi būti, kiek tai praktiškai įmanoma, prieinami. Privaloma turėti veiksmingų priemonių, leisiančių vairuoti laivą sugedus jo pagrindiniams vairavimo įrenginiams.“ 45 taisyklė Antvandeninio borto aukščio apskaičiavimas 5 punkte po žodžio „vaterlinija“ įrašomi žodžiai „arba pagal 40 taisyklės 8 punkto nuostatas, remiantis vasaros grimzle medienos kroviniams, išmatuota nuo kilio viršaus iki medienos krovinių vasaros vaterlinijos.“ ______________ II PRIEDAS ZONOS, RAJONAI IR SEZONINIAI PERIODAI 46 taisyklė Šiaurės pusrutulio žiemos sezoninės zonos ir sezoninis rajonas Paskutinis 1 punkto b papunkčio sakinys keičiamas šiuo tekstu: „Į šią zoną neįeina I Šiaurės Atlanto žiemos sezoninė zona, Šiaurės Atlanto žiemos sezoninis rajonas ir Baltijos jūra, apribota Skagerako sąsiauryje Skageno iškyšulio platumos lygiagrete. Šetlandų salos laikomos esančiomis ant I ir II Šiaurės Atlanto žiemos sezoninių zonų ribos. Sezoniniai periodai: ŽIEMA: nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. VASARA: nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.“ 47 taisyklė Pietų pusrutulio žiemos sezoninė zona Žodžiai taisyklės pabaigoje „iki Amerikos žemyno vakarinio kranto“ keičiami tokiu tekstu: „iki taško su koordinatėmis 33° pietų platumos ir 79° vakarų ilgumos, nuo jo loksodroma iki taško su koordinatėmis 41° pietų platumos ir 75° vakarų ilgumos, nuo jo loksodroma iki Punta Corona švyturio Chiloe saloje (41° 47' pietų platumos, 73° 53' vakarų ilgumos), nuo ten Chiloe salos šiauriniu, rytiniu ir pietiniu krantu iki taško su koordinatėmis 43° 20' pietų platumos ir 74° 20' vakarų ilgumos, toliau 74° 20' vakarų ilgumos meridianu iki 45° 45' pietų platumos lygiagretės, apimant ir Chiloe kanalų vidinę zoną į rytus nuo 74° 20' vakarų ilgumos meridiano“. 48 taisyklė Atogrąžų zona 2 punkto pirmojo papunkčio pabaigoje žodžiai „ir nuo ten loksodroma iki Amerikos žemyno vakarinio kranto 30° pietų platumoje“ keičiami žodžiais „nuo ten loksodroma iki taško su koordinatėmis 32° 47' pietų platumos ir 72° vakarų ilgumos, toliau 32° 47' pietų platumos lygiagrete iki Pietų Amerikos vakarinio kranto“. 2 punkto antrajame papunktyje žodis „Coquimbo“ keičiamas žodžiu „Valparaiso“. 49 taisyklė Sezoniniai atogrąžų rajonai 4 punkto b papunktyje žodžiai „iki 120° rytų ilgumos ir toliau 120° rytų ilgumos meridianu iki Australijos kranto“ keičiami žodžiais „iki 114° rytų ilgumos ir toliau 114° rytų ilgumos meridianu iki Australijos kranto“. Zonų ir sezoninių rajonų schema Žodžiai „SEZONINĖ ŽIEMOS ZONA“, kuriais pažymėtas rajonas išilgai Jungtinių Amerikos Valstijų rytinės pakrantės, keičiami žodžiais „ŽIEMOS SEZONINIS RAJONAS“. Žodžiai „SEZONINĖ ŽIEMOS ZONA“ visur schemoje (išskyrus pirmiau nurodytą atvejį) keičiami žodžiais „ŽIEMOS SEZONINĖ ZONA“, o žodžiai „SEZONINIS ATOGRĄŽŲ“ keičiami žodžiais „SEZONINIS ATOGRĄŽŲ RAJONAS“. Pastaboje žodis „vakarinio“ keičiamas žodžiu „rytinio“. Sezoninio atogrąžų rajono prie Australijos krantų sienos linija perkeliama iš 120° rytų ilgumos į 114° rytų ilgumą. Panaikinama pietų pusrutulio vasaros zonos, pažymėtos į rytus nuo linijos, jungiančios tašką su koordinatėmis 33° pietų platumos ir 79° vakarų ilgumos su Amerikos žemynu, pietinė sienos linija. Naujai nubrėžiama loksodromos linija nuo taško su koordinatėmis 33° pietų platumos ir 79° vakarų ilgumos iki taško su koordinatėmis 41° pietų platumos ir 75° vakarų ilgumos. Nuo čia naujai nubrėžiama loksodromos linija iki Punta Corona švyturio Chiloe saloje (41° 47' pietų platumos, 73° 53' vakarų ilgumos). Kaip zonos siena paženklinami 74° 20' vakarų ilgumos meridianas iki 45° 45' pietų platumos lygiagretės, taip pat ši lygiagretė iki Pietų Amerikos vakarinio kranto. Atogrąžų zonos pietinėje sienos linijoje panaikinama jos atkarpa loksodromos linija nuo taško su koordinatėmis 26° pietų platumos ir 75° vakarų ilgumos iki jos kirtimosi su Pietų Amerikos vakariniu krantu 30° pietų platumoje. Naujai nubrėžiama loksodroma nuo taško su koordinatėmis 26° pietų platumos ir 75° vakarų ilgumos iki taško su koordinatėmis 32° 47' pietų platumos ir 72° vakarų ilgumos ir linija 32° 47' pietų platumos lygiagrete iki Pietų Amerikos vakarinio kranto. ______________ III PRIEDAS LIUDIJIMAI Galiojančios 1966 m. Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo ir Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo formos keičiamos šiomis formomis: „Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo forma“ TARPTAUTINIS KROVININĖS VATERLINIJOS LIUDIJIMAS (Oficialus antspaudas) (Valstybė) Išduotas pagal 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos nustatymo, pakeistos jos 1988 m. Protokolu, nuostatas, Įgaliojus.................................................................................................................. Vyriausybei, (valstybės pavadinimas) .................................................................................. (įgaliotas asmuo arba organizacija) Informacija apie laivą1 Laivo pavadinimas....................................................................................................... Skiriamasis numeris arba raidės.................................................................................... Registracijos uostas...................................................................................................... Ilgis (L) pagal 2 straipsnio 8 punkto apibrėžtį (metrais)............................................... TJO numeris2................................................................................................................ Antvandeninio borto aukštis, nustatytas kaip:3 Laivo tipas3 Naujam laivui „A“ tipas Esamam laivui „B“ tipas „B“ tipas su sumažintu antvandeninio borto aukščiu „B“ tipas su padidintu antvandeninio borto aukščiu Antvandeninio borto aukštis nuo denio linijos4 Krovininė vaterlinija4 Atogrąžose ................. mm (A) .............. mm aukščiau (V) Vasarą ................. mm (V) Viršutinis žiedą kertančios linijos kraštas Žiemą ................. mm (Ž) .............. mm žemiau (V) Žiemą Šiaurės Atlante ................. mm (ŽŠA) .............. mm žemiau (V) Su medienos kroviniais atogrąžose ................. mm (MA) .............. mm aukščiau (MV) Su medienos kroviniais vasarą ................. mm (MV) .............. mm aukščiau (V) Su medienos kroviniais žiemą ................. mm (MŽ) .............. mm žemiau (MV) Su medienos kroviniais žiemą Šiaurės Atlante ................. mm (MŽŠA) .............. mm žemiau (MV) Gėlame vandenyje bet kurį antvandeninio borto aukštį, išskyrus nustatytą medienos kroviniams, leidžiama sumažinti.............. mm; medienos kroviniams............ mm. Viršutinis denio linijos kraštas, nuo kurio matuojamas bet kuris pirmiau nurodytas antvandeninio borto aukštis, yra...................... mm..................... denio prie borto. ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, KAD: 1. Laivas apžiūrėtas taip, kaip nurodyta Konvencijos 14 straipsnio nuostatose. 2. Šis apžiūrėjimas parodė, jog antvandeninio borto aukštis visiems atvejams nustatytas ir čia parodytos krovininės vaterlinijos paženklintos taip, kaip nurodyta Konvencijos nuostatose. Šis liudijimas galioja iki.......................5, su sąlyga, kad atliekamos kasmetinės apžiūros, nurodytos Konvencijos 14 straipsnio 1 punkto c papunktyje. Išduotas .............................................................................................................................. (Liudijimo išdavimo vieta) ................................................................................................................................................ (Išdavimo data) (Liudijimą išduodančio įgalioto pareigūno parašas) (Institucijos antspaudas arba spaudas) Pastabos: 1. Jei laivas išplaukia iš uosto, įrengto prie upės arba vidaus vandenyse, leidžiama jį pakrauti giliau, atsižvelgiant į apskaičiuotą masę degalų ir kitų medžiagų, kurias laivui teks sunaudoti plaukiant nuo išplaukimo vietos iki jūros. 2. Laivui esant gėlame vandenyje, kurio tankis lygus vienetui, leidžiama, kad atitinkama krovininė vaterlinija būtų nugrimzdusi po vandeniu per pirmiau nurodytą antvandeninio borto aukščio sumažinimo gėlame vandenyje dydį. Jei vandens tankis nėra lygus vienetui, antvandeninio borto aukštį leidžiama sumažinti proporcingai skirtumui tarp 1,025 ir faktinio vandens tankio. Kasmetinių apžiūrų patvirtinimas ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, kad per pagal Konvencijos 14 straipsnio 1 punkto c papunkčio nuostatas atliktą apžiūrą buvo nustatyta, jog laivas atitinka su šia apžiūra susijusias Konvencijos nuostatas. Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:................................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:................................. Data:.................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:................................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:................................. Data:.................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:................................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:................................. Data:.................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:................................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:................................. Data:.................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Kasmetinė apžiūra pagal 19 straipsnio 8 punkto c papunkčio nuostatas ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, kad per pagal Konvencijos 19 straipsnio 8 punkto c papunkčio nuostatas atliktą apžiūrą buvo nustatyta, jog laivas atitinka su šia apžiūra susijusias Konvencijos nuostatas. Pasirašė:................................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:................................. Data:.................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Trumpiau negu 5 metus galiojančio liudijimo galiojimo pratęsimo patvirtinimas, jei taikomos 19 straipsnio 3 punkto nuostatos Laivas atitinka jam taikomas Konvencijos nuostatas ir pagal Konvencijos 19 straipsnio 3 punkto nuostatas šis liudijimas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki....................... Pasirašė:................................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:................................. Data:.................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Apžiūros atlikimo patvirtinimas dėl liudijimo galiojimo atnaujinimo, kai taikomos 19 straipsnio 4 punkto nuostatos Laivas atitinka jam taikomas Konvencijos nuostatas ir pagal Konvencijos 19 straipsnio 4 punkto nuostatas šis liudijimas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki................... Pasirašė:................................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:................................. Data:.................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Liudijimo galiojimo pratęsimo, kol laivas pasieks apžiūros uostą arba lengvatiniam laikui, kai taikomos 19 straipsnio 5 arba 6 punkto nuostatos, patvirtinimas Šis liudijimas pagal Konvencijos 19 straipsnio 5 punkto/6 punkto3 nuostatas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki.................................... Pasirašė:................................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:................................. Data:.................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Metinės datos perkėlimo patvirtinimas, jei taikomos 19 straipsnio 8 punkto nuostatos Pagal Konvencijos 19 straipsnio 8 punkto nuostatas, nauja metinė data yra .......................................... Pasirašė:................................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:................................. Data:.................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Pagal Konvencijos 19 straipsnio 8 punkto nuostatas nauja metinė data yra ............................................ Pasirašė:................................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:................................. Data:.................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) ______________ Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo forma TARPTAUTINIS KROVININĖS VATERLINIJOS IŠIMTIES LIUDIJIMAS (Oficialus antspaudas) (Valstybė) Išduotas pagal 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, pakeistos jos 1988 m. Protokolu, nuostatas, įgaliojus......................................................... Vyriausybei, (valstybės pavadinimas) ................................................................................ (pripažintas asmuo arba organizacija) Informacija apie laivą1 Laivo pavadinimas....................................................................................................... Skiriamasis numeris arba raidės.................................................................................... Registracijos uostas...................................................................................................... Ilgis (L) pagal apibrėžtį 2 straipsnio 8 punkte (metrais)............................................... TJO numeris2................................................................................................................ ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, kad laivui, remiantis Konvencijos 6 straipsnio 2 punktu/4 punktu3, išimties tvarka leidžiama nesilaikyti šios Konvencijos nuostatų. Konvencijos nuostatos, dėl kurių laivui taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 2 punktą: ...................................................................................................... ...................................................................................................... Reisas, kuriam leidžiama taikyti išimtį pagal 6 straipsnio 4 punktą: Iš: ..................................................... Iki: .................................................... Sąlygos (jei jų esama), kuriomis leidžiama taikyti išimtį pagal 6 straipsnio 2 arba 4 punktą: ...................................................................................................... ...................................................................................................... Šis liudijimas galioja iki...................... 4, su sąlyga, kad bus atliekamos kasmetinės apžiūros, nurodytos Konvencijos 14 straipsnio 1 punkto c papunktyje. Išduotas........................................................................................ (Liudijimo išdavimo vieta) ...................................................................................................... (Išdavimo data) (Liudijimą išduodančio įgalioto pareigūno parašas) (Institucijos antspaudas arba spaudas) Kasmetinių apžiūrų patvirtinimas ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, kad per pagal Konvencijos 14 straipsnio 1 punkto c papunkčio nuostatas atliktą apžiūrą buvo nustatyta, jog laivas atitinka su šia apžiūra susijusias Konvencijos nuostatas. Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:............................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:............................................... Data................................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:....................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta................................................ Data................................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:....................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta................................................ Data................................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:....................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta................................................ Data................................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Kasmetinė apžiūra pagal 19 straipsnio 8 punkto c papunkčio nuostatas ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, kad per pagal Konvencijos 19 straipsnio 8 punkto c papunkčio nuostatas atliktą apžiūrą buvo nustatyta, jog laivas atitinka su šia apžiūra susijusias Konvencijos nuostatas. Pasirašė:....................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta................................................ Data................................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Trumpiau negu 5 metus galiojančio liudijimo galiojimo pratęsimo patvirtinimas, jei taikomos 19 straipsnio 3 punkto nuostatos Laivas atitinka jam taikomas Konvencijos nuostatas ir pagal Konvencijos 19 straipsnio 3 punkto nuostatas šis liudijimas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki.................... Pasirašė:....................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta................................................ Data................................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo atlikimo patvirtinimas, kai taikomos 19 straipsnio 4 punkto nuostatos Laivas atitinka jam taikomas Konvencijos nuostatas ir pagal Konvencijos 19 straipsnio 4 punkto nuostatas šis liudijimas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki................. Pasirašė:....................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta................................................ Data................................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Liudijimo galiojimo pratęsimo, kol laivas pasieks apžiūros uostą arba lengvatiniam laikui, kai taikomos 19 straipsnio 5 arba 6 punkto nuostatos, patvirtinimas Šis liudijimas pagal Konvencijos 19 straipsnio 5 punkto/6 punkto3 nuostatas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki........................................... Pasirašė:....................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta:. ............................................. Data................................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Metinės datos perkėlimo patvirtinimas, jei taikomos 19 straipsnio 8 punkto nuostatos Pagal Konvencijos 19 straipsnio 8 punkto nuostatas nauja metinė data yra.............. Pasirašė:....................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta................................................ Data................................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) Pagal Konvencijos 19 straipsnio 8 punkto nuostatas nauja metinė data yra Pasirašė:....................................... (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta................................................ Data................................................. (Institucijos antspaudas arba spaudas) ______________ REZOLIUCIJA MSC.143
- PRIIMA, remdamasis 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo VI straipsnio 2 punkto d papunkčio nuostatomis, 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo „B“ priedo dalinius pakeitimus, kurių tekstas išdėstytas šios rezoliucijos priede;
- NUSTATO, remdamasis 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo VI straipsnio 2 punkto f papunkčio ii dalies bb skyriaus nuostatomis, kad bus laikoma, jog šiems daliniams pakeitimams pritarta 2004 m. liepos 1 d., jei iki tos dienos daugiau kaip trečdalis 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo Šalių arba Šalys, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip 50 proc. pasaulio prekybos laivyno bendrosios talpos, nepareiškė savo nepritarimo šiems daliniams pakeitimams;
- ATKREIPIA Šalių dėmesį į tai, kad pagal 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo VI straipsnio 2 punkto g papunkčio ii dalies nuostatas šie daliniai pakeitimai, jei jiems bus pritarta taip, kaip pirmiau nurodyta 2 punkte, įsigalios 2005 m. sausio 1 d.;
- PRAŠO, remdamasis 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo VI straipsnio 2 punkto e papunkčio nuostatomis, generalinį sekretorių perduoti patvirtintas autentiškas šios rezoliucijos kopijas ir jos priede išdėstytų dalinių pakeitimų tekstą visoms 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo Šalims;
- TAIP PAT PRAŠO generalinį sekretorių perduoti šios rezoliucijos ir jos priedo kopijas visoms valstybėms – Organizacijos narėms, kurios nėra 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo Šalys. ______________ PRIEDAS 1966 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL LAIVŲ KROVININĖS VATERLINIJOS NUSTATYMO 1988 M. PROTOKOLO B PRIEDO PAKEITIMAI
- Esamas B priedo I priedo tekstas keičiamas šiuo: „I PRIEDAS TAISYKLĖS DĖL KROVININIŲ VATERLINIJŲ NUSTATYMO I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS Pagal šias taisykles laikoma, kad krovinio, balasto ir kt. sukrovimo pobūdis užtikrina pakankamą laivo stovumą ir leidžia išvengti jo konstrukcijų perkrovimo. Taip pat pagal šias taisykles laikoma, kad, jei esama tarptautinių reikalavimų dėl stovumo arba dalijimo skyriais, šių reikalavimų yra laikomasi. 1 taisyklė Laivo atsparumas ir neapgadinto laivo stovumas
- Administracija privalo įsitikinti, jog bendras laivo konstrukcinis atsparumas yra pakankamas atsižvelgiant į grimzlę, atitinkančią jam nustatytą antvandeninio borto aukštį.
- Laivas, sukonstruotas, pastatytas ir prižiūrimas pagal atitinkamus Administracijos pripažintos organizacijos, įskaitant klasifikacinę bendrovę, reikalavimus arba pagal jam pritaikomus Administracijos nacionalinius normatyvus laikantis 2-1 taisyklės nuostatų, gali būti laikomas priimtinai atspariu. Šios pirmiau nurodytos nuostatos taikomos visoms konstrukcijoms, įrangai ir detalėms, kurias šis priedas apima ir dėl kurių specialiai nustatyti atsparumo ir gamybos normatyvai.
- Laivai turi atitikti Administracijai priimtiną neapgadinto laivo stovumo normatyvą. 2 taisyklė Taikymas
- Laivams su mechaninėmis varymo priemonėmis arba lichteriams, baržoms ar kitiems laivams be savarankiškų varymo priemonių antvandeninio borto aukštis visiems atvejams nustatomas taip, kaip nurodyta 1-40 taisyklių nuostatose.
- Laivams, denyje vežantiems medienos krovinius, leidžiama, papildant 1 punkto sąlygas, visiems atvejams nustatyti medienos krovinių antvandeninio borto aukštį taip, kaip nurodyta 41–45 taisyklių nuostatose.
- Laivams, sukonstruotiems plaukti su burėmis, nesvarbu, ar jos būtų vienintelė jų varymo priemonė, ar tik pagalbinė, antvandeninio borto aukštis nustatomas taip, kaip nurodyta 1–40 taisyklių nuostatose. Gali būti pareikalauta, kad jie turėtų ir aukštesnį, Administracijos nustatytą antvandeninį bortą.
- Mediniams ar medžio ir plieno konstrukcijos arba pastatytiems iš kitokių Administracijos leidžiamų naudoti medžiagų laivams, arba laivams, kuriems dėl jų konstrukcinių savybių taikyti šio priedo nuostatas būtų nepagrįsta arba praktiškai neįgyvendinama, antvandeninio borto aukštį nustato Administracija.
- 10-26 taisyklės taikomos kiekvienam iš laivų, kuriems nustatytas minimalus antvandeninio borto aukštis. Šiuos reikalavimus gali būti leidžiama sumažinti laivui, kuriam nustatytas aukštesnis už minimalų antvandeninis bortas, jei Administraciją patenkina laive užtikrinamos saugumo sąlygos.
- Jei laivui nustatytas vasaros antvandeninio borto aukštis padidinamas tiek, kad grimzlė dėl to lieka ne didesnė negu grimzlė, atitinkanti to paties laivo minimalų vasaros antvandeninio borto aukštį, tačiau priimtasis antvandeninio borto denis yra žemiau faktinio antvandeninio borto denio bent per dydį, lygų standartiniam antstato aukščiui, faktiniam antvandeninio borto deniui dėl faktinio antvandeninio borto aukščio nustatymo pagal 12, 14-1–20, 23, 24 ir 25 taisyklių nuostatas taikomos (kur jos pritaikomos) sąlygos gali būti tos pačios, kaip ir sąlygos, taikomos antstato deniui.
- Jei specialiai nenurodyta kitaip, šio priedo taisyklės taikomos laivams, kurių kiliai padėti arba kurių statybos etapas yra panašus 2005 m. sausio 1 d. arba vėliau.
- Administracija turi užtikrinti, kad laivai, kurių kiliai padėti arba kurių statybos etapas iki 2005 m. sausio 1 d. yra panašus, atitiktų 1988 m. Konferencijos dėl suderintos apžiūrų ir liudijimų išdavimo sistemos priimtus reikalavimus, pritaikomus 1966 m. Tarptautinei konvencijai dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, pakeistai jos 1988 m. protokolu.
- Greitaeigiai laivai, atitinkantys Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.97
- a)Ilgiu (L) laikoma 96 proc. bendro ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio, arba ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei šis būtų didesnis.
- b)Vairo balerio neturinčių laivų ilgiu (L) laikoma 96 proc. vaterlinijos, atitinkančios 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio.
- c)Jei forštevenio kontūras virš vaterlinijos, atitinkančios 85 proc. mažiausio teorinio borto aukščio, yra įgaubtos formos, atitinkamai ir priekinė bendro ilgio matavimo riba, ir forštevenio priekis laikomi sutampančiais su arčiausiai laivagalio virš šios vaterlinijos esančio forštevenio kontūro taško projekcija šioje vaterlinijoje (žr. 3.1 pav.).
- d)Laivuose, suprojektuotuose plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas vaterlinijoje, lygiagrečioje su projektine vaterlinija 85 proc. mažiausio teorinio borto aukščio Dmin lygyje; Dmin nustatomas lygiagrečiai su kilio (ir jo kulno) linija nubrėžiant liestinę antvandeninio borto denio išlinkio liniją. Mažiausias teorinis borto aukštis yra atstumas, vertikaliai išmatuotas laivo borte nuo kilio viršaus iki antvandeninio borto denio krašto viršaus liestinės lietimosi taške (žr. 3.2 pav.). 3.1 pav. 3.2 pav. 2. Statmenys. Laikoma, kad laivapriekio ir laivagalio statmenys yra ilgio (L) laivapriekio ir laivagalio galuose. Laivapriekio statmuo sutampa su forštevenio priekiu toje vaterlinijoje, kurioje šis ilgis matuojamas. 3. Midelyje. Midelis yra per ilgio (L) vidurį. 4. Plotis. Jei specialiai nenurodyta kitaip, plotis (B) yra didžiausias midelyje išmatuotas laivo plotis tarp teorinio španto linijų, jei laivas turi metalo apkalą, ir tarp laivo korpuso išorės paviršių, jei šis korpusas pagamintas iš bet kokios kitokios medžiagos. 5. Teorinis borto aukštis
- a)Teorinis borto aukštis yra atstumas, vertikaliai išmatuotas laivo borte nuo kilio viršaus iki antvandeninio borto denio krašto viršaus. Mediniuose bei medžio ir plieno konstrukcijos laivuose šis atstumas matuojamas nuo kilio išdrožos apkalai įleisti apatinio krašto. Jei midelio pjūvyje laivo korpuso apačia įdubusi arba jei joje pritvirtintos storos apkalos juostos, šis atstumas matuojamas nuo tos vietos, kurioje laivo dugno plokštuma, pratęsta korpuso vidurio link, kertasi su kilio šonu.
- b)Laivuose, kurių viršutinės borto briaunos suapvalintos, teorinis borto aukštis matuojamas iki teorinių denio ir bortų linijų kirtimosi taško, jas pratęsus taip, tartum viršutinė borto briauna būtų suprojektuota be suapvalinimo.
- c)Jei antvandeninio borto denis yra laiptuotas ir paaukštintoji denio dalis nusitęsusi virš taško, kuriame laivui turi būti nustatytas teorinis borto aukštis, šis aukštis matuojamas iki santykinės linijos, kuri nuo žemesnės denio dalies tęsiasi linija, lygiagrečia su paaukštintąja denio dalimi. 6. Borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti (D)
- a)Borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti (D) yra teorinis borto aukštis midelyje plius antvandeninio borto denio storis prie borto.
- b)Laive, kurio viršutinės borto briaunos suapvalintos didesniu negu 4 proc. pločio (B) spinduliu, arba kurio viršvandeninė korpuso dalis yra neįprastos formos, borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti yra lygus laivo, kuris midelio pjūvyje turi viršvandeninę korpuso dalį su vertikaliais bortais ir kurio kontūras plačiausioje vietoje atitinka faktinį kontūrą, o viršvandeninės dalies pjūvio plotas yra lygus faktiniam plotui. 7. Vandentalpos koeficientas
- a)Vandentalpos koeficientas (Cb) apskaičiuojamas pagal formulę: Cb = Delta/(L x B x d1); čia: Delta Ñ laivui su metaliniu korpusu – jo teorinės vandentalpos tūris be priedėlių, o laivui su iš kitokių medžiagų pagamintu korpusu – jo vandentalpos tūris iki jo korpuso išorės paviršiaus, abiem atvejais skaičiuojant pagal teorinę grimzlę d1; d1 čia lygi 85 proc. mažiausios teorinės grimzlės. 8. Antvandeninio borto aukštis. Laivui nustatytas antvandeninio borto aukštis yra midelyje vertikaliai išmatuotas atstumas nuo denio linijos ženklo viršutinio krašto iki atitinkamos krovininės vaterlinijos ženklo viršutinio krašto. 9. Antvandeninio borto denis.
- a)Paprastai antvandeninio borto denis yra pats aukščiausias vientisas ir atmosferos sąlygų poveikiui bei bangavimui atviras denis, turintis nuolatines priemones uždaryti visoms atmosferai atviroje jo dalyje įrengtoms angoms, žemiau kurio visos laivo bortuose įrengtos angos turi nuolatines priemones joms uždaryti taip, kad būtų nepralaidžios vandeniui.
- b)Žemesnis denis, laivui nustatomas kaip antvandeninio borto denis. Laivo savininkui pageidaujant ir Administracijai sutikus, kaip antvandeninio borto denis laivui gali būti nustatytas kuris nors žemesnis denis, jei jis yra vientisas, laivapriekio ir laivagalio kryptimis nepertraukiamai įrengtas bent tarp mechanizmų patalpos ir laivo galinių skyrių pertvarų ir nepertraukiamai įrengtas skersai laivo.
- i)Jei šis žemesnis denis laiptuotas, antvandeninio borto deniu laikoma šio denio žemiausia linija ir su jo viršutine dalimi lygiagretus šios linijos tęsinys.
- ii)Jei kuris nors žemesnis laivo denis jam nustatomas kaip antvandeninio borto denis, virš antvandeninio borto denio iškilusi korpuso dalis dalykuose, susijusiuose su antvandeninio borto aukščio nustatymo sąlygų taikymu ir jo apskaičiavimu, laikoma antstatu. Antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas atsižvelgiant būtent į šį denį. iii) Jei kuris nors žemesnis laivo denis jam nustatomas kaip antvandeninio borto denis, šio denio konstrukcija krovinių patalpose turi susidėti bent jau iš stringerių, tinkamai įrengtų prie laivo bortų bei skersai laivo prie kiekvienos iš vandeniui nepralaidžių viršutinį denį pasiekiančių pertvarų. Šie stringeriai neturi būti mažesnio negu leidžiančio juos patogiai įrengti pločio, atsižvelgiant į laivo konstrukciją ir jo eksploatacijos pobūdį. Bet koks stringerių išdėstymas ir montažas turi atitikti ir konstrukcines sąlygas.
- c)Pertrauktas antvandeninio borto denis, laiptuotas antvandeninio borto denis.
- i)Jei antvandeninio borto denį pertraukianti išėma tęsiasi iki laivo bortų ir yra ilgesnė kaip vienas metras, antvandeninio borto deniu laikoma žemiausia aplinkos poveikiui atviro denio linija ir su jo viršutine dalimi lygiagretus šios linijos tęsinys (žr. 3.3 pav.). 3.3 pav.
- ii)Jei antvandeninio borto denio išėma nesitęsia iki laivo bortų, antvandeninio borto deniu laikoma aukštesnioji šio denio dalis. iii) Išėmų, padarytų denyje, kuris yra žemiau aplinkos poveikiui atviro denio ir laivui nustatomas kaip antvandeninio borto denis, galima nepaisyti, jei visos orų poveikiui atviro denio angos turi priemones joms uždaryti, kad būtų atsparios orų poveikiui.
- iv)Privaloma skirti reikiamą dėmesį į aplinkai atvirų išėmų nusausinimą ir tinkamai atsižvelgti į laisvo vandens paviršiaus įtaką stovumui.
- v)i–iv papunkčių nuostatos nėra skirtos taikyti žemsemėms, grunto gabenimo baržoms bei panašių tipų laivams su dideliais ir atvirais triumais; dėl šių laivų kiekvienu atveju sprendžiama atskirai. 10. Antstatas
- a)Antstatas yra deniu dengtas statinys, įrengtas antvandeninio borto denyje nuo vieno laivo borto iki kito arba taip, kad jo šono apkala nėra atitraukta nuo laivo borto apkalos laivo vidurio link daugiau kaip per 4 proc. laivo pločio (B).
- b)Atidalytas antstatas yra antstatas, kuriame:
- i)įrengtos patikimos konstrukcijos jį atidalijančios pertvaros;
- ii)šiose pertvarose įrengtos įeinamosios angos (jei tokių yra) ir yra 12 taisyklės nuostatas atitinkančios durys; iii) visos kitos jo šonuose arba galuose įrengtos durys turi patikimas priemones joms uždaryti, kad nepraleistų vandens. Tiltelis arba jutas nelaikomi atidalytais, nebent bet kurioje paties aukščiausio vientiso aplinkai atviro denio vietoje arba dar aukščiau būtų įrengtas alternatyvus įėjimas įgulai pasiekti juose išdėstytas mechanizmų ir kitas tarnybines patalpas, kuris visada prieinamas tada, kai uždarytos pertvarose įrengtos angos.
- c)Antstato aukštis yra mažiausias vertikaliai borte išmatuotas atstumas nuo antstatą dengiančio denio bimsų viršaus iki antvandeninio borto denio bimsų viršaus.
- d)Antstato ilgis (S) yra vidutinis tos jo dalies ilgis, kuri neviršija ilgio (L).
- e)Tiltelis. Tiltelis yra antstatas, kuris nesitęsia nei iki laivapriekio, nei iki laivagalio statmens.
- f)Jutas. Jutas yra antstatas, kuris nuo laivagalio statmens tęsiasi laivapriekio link iki taško, esančio laivagalio link nuo laivapriekio statmens. Jutas gali prasidėti ir nuo taško, esančio už laivagalio statmens.
- g)Bakas. Bakas yra antstatas, kuris nuo laivapriekio statmens tęsiasi laivagalio link iki taško, esančio laivapriekio link nuo laivagalio statmens. Bakas gali prasidėti ir nuo taško, esančio prieš laivapriekio statmenį.
- h)Viso ilgio antstatas. Viso ilgio antstatas yra antstatas, kuris tęsiasi bent jau nuo laivapriekio statmens iki laivagalio statmens.
- i)Paaukštintas laivagalis. Paaukštintas laivagalis yra antstatas, kuris nuo laivagalio statmens tęsiasi link laivapriekio, paprastai yra žemesnis už įprastą antstatą ir turi vientisą priekio pertvarą (jo borto iliuminatoriai yra nedarinėjamo tipo su patikimais vidaus dangčiais, o landos užsandarintos varžtais) (žr. 3.4 pav.). Jei priekio pertvara nėra vientisa dėl joje įrengtų durų ir įeinamųjų angų, šis antstatas laikomas jutu. 3.4 pav. 11. Antstato denis – denis, ribojantis antstatais viršaus. 12. Lygiadenis laivas – laivas, kurio antvandeninio borto denyje nėra jokių antstatų. 13. Atsparus blogam orui -laivas, į kurį, esant bet kokioms jūros sąlygoms, vanduo neprasiskverbia į vidų. 14. Nepralaidus vandeniui – laivas, kuris sukonstruotas taip, kad nepraleistų vandens bet kuria kryptimi, su reikiama atsparumo atsarga atlaikantis patį didžiausią hidrostatinį slėgį, kokį ši konstrukcija galėtų patirti. 15. Šulinys – bet koks orų poveikiui atviras denio plotas, kuriame gali susitelkti vanduo. Šuliniais laikomi denio plotai, iš dviejų ar daugiau pusių apriboti denio konstrukcijų. 4 taisyklė Denio linijos ženklas Denio linijos ženklas – tai 300 mm ilgio ir 25 mm pločio horizontali juosta. Ji turi būti pažymėta laivo midelyje abiejuose jo bortuose, o jos viršutinis kraštas paprastai eina per tašką, kuriame antvandeninio borto denio viršutinio paviršiaus pratęsimas į laivo išorę kertasi su korpuso apkalos išorės paviršiumi (kaip parodyta 4.1 pav.), atsižvelgiant ir į tai, kad denio linija gali būti paženklinama ir jos vietą susiejant su kitu fiksuotu laivo tašku, su sąlyga, kad atitinkamai būtų koreguojamas ir antvandeninio borto aukštis. Visais atvejais taškas, su kuriuo susietas denio linijos ženklas, ir antvandeninio borto identifikavimas nurodomi Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime. 4.1 pav. Denio linijos ženklas 5 taisyklė Krovininės vaterlinijos ženklas Krovininės vaterlinijos ženklas – tai 300 mm išorinio skersmens ir 25 mm pločio žiedas, perkirstas horizontalia 450 mm ilgio ir 25 mm pločio juosta, kurios viršutinis kraštas eina per žiedo centrą. Šis centras turi būti pažymėtas midelyje per atstumą, lygų laivui nustatytam vasaros antvandeninio borto aukščiui, vertikaliai išmatuotą nuo denio linijos ženklo viršutinio krašto (kaip parodyta 6.1 pav.). 6 taisyklė Linijų ženklai, susiję su krovininės linijos ženklu 1. Pagal šias taisykles nustatytas krovinines vaterlinijas žymintys ženklai horizontalios 230 mm ilgio ir 25 mm pločio juostos, stačiu kampu iš laivapriekio pusės, jei specialiai nenurodyta kitaip, sujungtos su vertikalia 25 mm pločio juosta, pažymėta per 540 mm atstumą laivapriekio link nuo žiedo centro (kaip parodyta 6.1 pav.). 2. Taikomos šios krovininės vaterlinijos:
- a)Vasaros krovininė vaterlinija, kurią žymi žiedą per vidurį kertančios juostos, taip pat V raide paženklintos juostos viršutinis kraštas.
- b)Žiemos krovininė vaterlinija, kurią žymi Z raide paženklintos juostos viršutinis kraštas.
- c)Žiemos Šiaurės Atlante krovininė vaterlinija, kurią žymi ŽŠA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.
- d)Atogrąžų krovininė vaterlinija, kurią žymi A raide paženklintos juostos viršutinis kraštas.
- e)Vasaros krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi G raide paženklintos juostos viršutinis kraštas. Vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ženklas su vertikalia juosta jungiasi iš laivagalio pusės. Vertikalus atstumas tarp vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ir vasaros krovininės vaterlinijos yra lygus leidžiamam sumažintam antvandeninio borto aukščiui ir kai laivas kraunamas gėlame vandenyje pagal kitas medienos krovinių krovinines vaterlinijas.
- f)Atogrąžų krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi AG raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas. 3. Jei pagal šias taisykles laivui nustatomas medienos krovinių antvandeninio borto aukštis, paprastąsias krovinines vaterlinijas žymintys ženklai papildomi medienos krovinių krovininių vaterlinijų ženklais. Šie ženklai yra horizontalios 230 mm ilgio ir 25 mm pločio juostos, stačiu kampu iš laivagalio pusės, jei specialiai nenurodyta kitaip, sujungtos su vertikalia 25 mm pločio juosta, pažymėta per 540 mm atstumą laivagalio link nuo žiedo centro (kaip parodyta 6.2 pav.). 4. Taikomos šios medienos krovinių krovininės vaterlinijos:
- a)Medienos krovinių vasaros krovininė vaterlinija, kurią žymi MV raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.
- b)Medienos krovinių žiemos krovininė vaterlinija, kurią žymi MŽ raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.
- c)Medienos krovinių žiemos Šiaurės Atlante krovininė vaterlinija, kurią žymi MŽŠA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.
- d)Medienos krovinių atogrąžų krovininė vaterlinija, kurią žymi MA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.
- e)Medienos krovinių vasaros krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi MG raide paženklintos juostos viršutinis kraštas; ši juosta su vertikalia juosta jungiasi iš laivapriekio pusės. Vertikalus atstumas tarp medienos krovinių vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ir medienos krovinių vasaros krovininės vaterlinijos yra lygus leidžiamam sumažintam antvandeninio borto aukščiui ir kai laivas kraunamas gėlame vandenyje pagal kitas medienos krovinių krovinines vaterlinijas.
- f)Medienos krovinių atogrąžų krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi MAG raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas. 5. Jei dėl laivo savybių arba jo eksploatacijos pobūdžio ar plaukiojimo apribojimų negalima taikyti bet kurios iš sezoninių vaterlinijų, jų ženklų galima nežymėti. 6. Jei laivui nustatomas aukštesnis už minimalų antvandeninio laivo bortas ir dėl to krovininė vaterlinija pažymima ten, kur žymima pati žemiausia pagal 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolą mažiausiam antvandeninio borto aukščiui nustatyta sezoninė vaterlinija arba dar žemiau, privaloma pažymėti tik gėlo vandens krovininę vaterliniją. 7. Jei žiemos Šiaurės Atlante krovininės vaterlinijos ženklas prie tos pačios vertikalios juostos sutampa su žiemos krovininės vaterlinijos ženklu, ši vaterlinija paženklinama Ž raide. 8. Kitos ar papildomos krovininės vaterlinijos, nustatytos pagal kitas galiojančias tarptautines konvencijas, gali būti pažymėtos prie 1 punkte nurodytos vertikalios juostos, statmenai jai ir nukreiptos laivagalio link. 6.1 pav. Krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai 6.2 pav. Medienos krovinių krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai 7 taisyklė Krovinines vaterlinijas nustatančios įstaigos ženklas Krovinines vaterlinijas nustatančios įstaigos ženklas gali būti pažymėtas kartu su krovininės vaterlinijos žiedu virš juostos, kertančios šį žiedą per vidurį, arba aukščiau šio žiedo ar po juo. Šį ženklą turi sudaryti ne daugiau kaip keturios įstaigos pavadinimą identifikuojančios pradinės raidės, kiekviena apytiksliai 115 mm aukščio ir 75 mm pločio. 8 taisyklė Žymėjimo detalės Žiedas, vaterlinijų ženklai ir raidės tamsiame fone nudažomos baltai arba geltonai, arba, šviesiame fone, juodai. Jie taip pat turi būti pažymėti laivo bortuose patvariu, Administracijos reikalavimus atitinkančiu būdu. Šie ženklai turi aiškiai matytis, ir prireikus reikia imtis specialių priemonių tam užtikrinti. 9 taisyklė Ženklų patvirtinimas Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas negali būti laivui išduotas tol, kol pareigūnas arba apžiūros ekspertas, veikiantys pagal Konvencijos 13 straipsnio nuostatas, nepatvirtins, kad ženklai laivo bortuose pažymėti taisyklingai ir patvariu būdu. II SKYRIUS SĄLYGOS ANTVANDENINIO BORTO AUKŠČIUI NUSTATYTI 10 taisyklė Kapitonui skirta informacija 1. Kiekvieno naujo laivo kapitonui pateikiama informacija, leidžianti jam tvarkyti laivo krovimo ir balasto operacijas taip, kad nebūtų leista susidaryti bet kokioms nepriimtinoms laivo konstrukcijos perkrovoms; tačiau neprivaloma šį reikalavimą taikyti bet kokiam konkrečiam laivo ilgiui, konstrukcijai arba tipui, jei Administracija nemano, kad tai būtina. 2. Informacija kapitonui pateikiama Administracijos arba pripažintos organizacijos patvirtinta forma. Stovumo informacija ir pakrovimo informacija, taip pat susijusi su laivo tvirtumu, kai ji reikalinga pagal 1 punkto nuostatas, turi visada būti laive kartu su įrodymais, jog ši informacija yra patvirtinta Administracijos. 3. Jei laivas pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatas pabaigus jį statyti neprivalo būti išbandytas krenavimu:
- a)jis krenuojamas ir jo vandentalpa bei svorio centras nustatomi pagal tuščio laivo būklę;
- b)Administracijai sutikus, jis atleidžiamas nuo išbandymo krenavimu pabaigus statyti, su sąlyga, kad pagrindinius jo stovumo duomenis būtų įmanoma gauti iš tos pačios statybinės serijos laivo išbandymo krenavimu ir Administracijai būtų įrodyta, jog iš šių pagrindinių duomenų galima gauti patikimą jo stovumo informaciją;
- c)Administracijai nusprendus, kad atlikti jo išbandymą krenavimu būtų praktiškai neįmanoma arba nesaugu, arba kad dėl jo išskirtinių proporcijų, montažo, atsparumo ar korpuso formos išbandymo duomenys būtų netikslūs, jo savybės pagal tuščio laivo būklę nustatomos tuščio laivo masės ištyrimu patvirtinto detalaus vidurkinimo būdu;
- d)jame turi būti tokia kapitonui skirta informacija*, kuri jam leistų sparčiais ir nesudėtingais budais gauti tikslias rekomendacijas dėl laivo stovumo visomis sąlygomis, kurios gali susidaryti įprastos jo eksploatacijos metu;
- e)jis privalo visada turėti patvirtintą laivo stovumo informaciją ir įrodymą, jog ji Administracijos patvirtinta. 4. Jei padaroma laivo pakeitimų, kurie iš esmės paveikia laivo pakrovimo arba stovumo informaciją, kurią turi kapitonas, jis turi gauti atitinkamą informaciją apie pakeitimus. Prireikus atliekamas pakartotinis laivo krenavimas. 11 taisyklė Galinės antstato pertvaros Pertvaros neapsaugotuose atidalytų antstatų galuose turi būti priimtino atsparumo. 12 taisyklė Durys 1. Visos atidalytų antstatų galinėse pertvarose įtaisytos įeinamosios angos privalo turėti duris iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos, tvirtai ir patvariai pritvirtintas prie pertvaros, įrėmintas staktose, sustandintas ir įrengtas taip, kad visa ši konstrukcija atsparumu prilygtų pertvarai be angų ir uždarius būtų nepralaidi vandeniui. Priemonės šioms durims užsandarinti, kad nepraleistų vandens, turi susidėti iš tarpiklių ir užveržimo įtaisų arba kitokių lygiaverčio poveikio priemonių; jos turi būti patvariai pritvirtintos prie pertvarų arba prie pačių durų, o durys turi būti įrengtos taip, kad jas būtų galima atidaryti iš abiejų pertvaros pusių. 2. Jei Administracijos neleista įrengti kitaip, durys privalo atsiverti į išorę, kad taip būtų užtikrinta papildoma apsauga nuo bangų smūgių. 3. Jei šiose taisyklėse nenurodyta kitaip, atidalytų antstatų galinėse pertvarose įrengtų įeinamųjų angų slenksčių aukštis turi būti bent 380 mm virš denio. 4. Kilnojamųjų slenksčių reikia vengti. Tačiau tam, kad būtų lengviau įnešti/išnešti sunkias atsargines dalis ar panašius dalykus, leidžiama įrengti kilnojamuosius slenksčius laikantis šių sąlygų:
- a)jie turi būti sumontuoti prieš laivui išplaukiant iš uosto;
- b)jie turi būti priveržti ir sutvirtinti arti išdėstytais varžtais. 13 taisyklė Liukų, tarpdurių ir vėdinimo angų įrengimo padėtys 1 padėtis – ant neapsaugotų antvandeninio borto denio bei paaukštinto laivagalio denio ir ant neapsaugotų antstatų denių, išdėstytų laivapriekio link nuo taško, esančio per vieną ketvirtį laivo ilgio nuo laivapriekio statmens; 2 padėtis – ant neapsaugotų antstatų denių, išdėstytų laivagalio link toliau kaip per vieną ketvirtį laivo ilgio nuo laivapriekio statmens ir įrengtų bent per vieną standartinį antstato aukštį virš antvandeninio borto denio; 3 padėtis – ant neapsaugotų antstatų denių, išdėstytų laivapriekio link nuo taško, esančio per vieną ketvirtį laivo ilgio nuo laivapriekio statmens ir įrengtų bent per du standartinius antstato aukščius virš antvandeninio borto denio. 14 taisyklė Krovinių liukai ir kiti liukai 1. 1 ir 2 padėtyse įrengtų krovinių ir kitų liukų konstrukcija ir nepralaidumą vandeniui užtikrinančios priemonės turi atitikti bent 16 taisyklės nuostatas, nebent Administracija leistų šiems liukams taikyti 15 taisyklės nuostatas. 2. Aukščiau antstatų denio esančiuose deniuose įrengtų neapsaugotų liukų komingsai ir dangčiai turi atitikti Administracijos reikalavimus. 14-1 taisyklė Liukų komingsai 1. Liukų komingsai turi būti tvirtos, jų įrengimo padėtį atitinkančios konstrukcijos, o jų aukštis virš denio turi būti bent:
- a)600 mm, esančių 1 padėtyje;
- b)450 mm, esančių 2 padėtyje. 2. Komingsams, atitinkantiems 16 taisyklės 2–5 punktų nuostatas, nurodytas aukštis gali būti sumažintas arba galima jų visai neįrengti, jei Administracija mano, kad dėl to laivo saugumas bet kokiomis bangavimo sąlygomis nesumažės. 15 taisyklė Liukai, uždaromi kilnojamaisiais dangčiais ir užsandarinami nepralaidžiu vandeniui brezentu ir priemonėmis jam sutvirtinti Liukų dangčiai 1. Bet kuris paviršius, ant kurio laikosi liuko dangčiai, turi būti bent 65 mm pločio. 2. Jei dangčiai pagaminti iš medžio, jų storis tarp apdirbtų paviršių turi būti bent 60 mm, o jais uždaromas plotis neturi būti didesnis kaip 1,5 m. 3. Jei dangčiai pagaminti iš mažaanglio plieno, jų atsparumas apskaičiuojamas pagal 16 taisyklės 2-5 punktų nuostatas, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 1,25 sandauga neturi būti didesnė už atitinkančią medžiagos minimalios viršutinės takumo ribos tašką. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0056 dangčiais uždaromo pločio. Kilnojamieji bimsai 4. Jei liukų dangčius laikantys kilnojamieji bimsai pagaminti iš mažaanglio plieno, jų atsparumas apskaičiuojamas ne mažesnei kaip 3,5 t/kv. m apkrovai 1 padėtyje įrengtiems liukams ir ne mažesnei kaip 2,6 t/kv. m apkrovai 2 padėtyje įrengtiems liukams, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 1,47 sandauga neturi būti didesnė už atitinkančią medžiagos minimalios viršutinės takumo ribos tašką. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0044 bimsais uždaromo pločio. 5. 24 m ilgio laivų 1 padėtyje įrengtiems liukams apskaičiuoti priimtą apkrovos dydį galima sumažinti iki 2 t/kv. m, o 100 m ilgio laivams jis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 t/kv. m. 2 padėtyje įrengtiems liukams ši apkrova gali būti sumažinta atitinkamai iki 1,5 t/kv. m ir 2,6 t/kv. m. Tarpinių ilgių laivams apkrova nustatoma linijine interpoliacija. Pontonų tipo dangčiai 6. Jei vietoj kilnojamųjų bimsų su dangčiais naudojamasi iš mažaanglio plieno pagamintais pontonų tipo dangčiais, jų atsparumas apskaičiuojamas pagal 16 taisyklės 2-4 punktų nuostatas, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 1,47 sandauga neturi būti didesnė už atitinkančią medžiagos minimalios viršutinės takumo ribos tašką. Šie dangčiai turi būti tokios konstrukcijos, kad jų įlinkis būtų ne didesnis kaip 0,0044 jais uždaromo pločio. Mažaanglio plieno plokštės, sudarančios šių dangčių viršų, negali būti plonesnės negu 1 proc. atstumo tarp standumo briaunų arba plonesnės negu 6 mm, jei šis dydis didesnis. 7. Dangčiai, pagaminti ne iš mažaanglio plieno, atsparumu ir standumu turi prilygti dangčiams iš mažaanglio plieno ir atitikti Administracijos reikalavimus. Atramos ir lizdai 8. Kilnojamiesiems bimsams įrengtos atramos ir lizdai turi būti tvirtos konstrukcijos ir leisti bimsus patikimai įdėti ir pritvirtinti. Jei naudojamasi ridinamojo tipo bimsais, turi būti įrengtos priemonės, užtikrinančios, kad uždarius liuką bimsai liktų savo vietose. Laikikliai ir pakalos 9. Brezentą tvirtinančių juostų laikikliai turi atitikti pakalų smailėjimo kampą. Jie turi būti bent 65 mm pločio ir išdėstomi ne didesniu kaip 600 mm atstumu tarp jų centrų; prie kiekvieno liuko šono arba galo šie laikikliai įtaisomi ne toliau kaip per 150 mm nuo liuko kampų. Juostos ir pakalos 10. Brezentą tvirtinančios juostos ir pakalos turi būti patikimos ir geros būklės. Pakalos turi būti iš tvirto medžio arba kitokios lygiavertės medžiagos. Jos turi smailėti ne didesniu kaip 1:6 santykiu ir smaigaliuose būti ne plonesnės kaip 13 mm. Brezento apdangalai 11. Kiekvienam 1 arba 2 padėtyse įrengtam liukui turi būti skirtas bent dviejų sluoksnių geros būklės brezento apdangalas. Šie apdangalai turi būti neperšlampami ir pakankamai tvirti. Medžiaga, iš kurios jie pagaminti, turi būti bent patvirtinto standartinio svorio bei kokybės. Liukų dangčių sutvirtinimas 12. Visi 1 arba 2 padėtyse įrengti liukai aprūpinami iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintomis juostomis, skirtomis patikimai ir savarankiškai iš viršaus priveržti kiekvieną liuko dangčio sekciją, kai brezento apdangalai sutvirtinti. Ilgesni kaip 1,5 m liukų dangčiai sutvirtinami bent dviem tokiais priveržimo įtaisais. 16 taisyklė Liukai, uždaromi vandeniui nepralaidžiais dangčiais, pagamintais iš plieno arba kitokių lygiaverčių medžiagų 1. Visiems 1 ir 2 padėtyse įrengtiems liukams įtaisomi iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagaminti liukų dangčiai. Išskyrus 14 taisyklės 2 punkte nurodytus atvejus, šie dangčiai turi būti nepralaidūs vandeniui ir turėti intarpus bei užveržimo įtaisus. Priemonės dangčiams užsandarinti ir užtikrinti jų nepralaidumą vandeniui turi atitikti Administracijos reikalavimus. Turi būti užtikrinta, kad nepralaidumą įmanoma palaikyti bet kokiomis jūros bangavimo sąlygomis; tam per pirminę apžiūrą privaloma dangčius išbandyti dėl nepralaidumo, taip pat galima pareikalauti atlikti šiuos bandymus ir per apžiūras dėl liudijimų atnaujinimo bei kasmetines apžiūras. Minimali projektinė liuko dangčio apkrova 2. 100 m ilgio ir ilgesniuose laivuose:
- a)Liukų dangčiai, įrengti 1 padėtyje, pirmoje nuo laivapriekio laivo ilgio ketvirtadalio atkarpoje, projektuojami bangų smūgių apkrovai laivapriekio statmenyje, apskaičiuotai pagal šią formulę: apkrova = 5 + (LH – 100) a, tonomis kv. m; čia: LH lygus ne ilgesnių kaip 340 m, bet ne trumpesnių kaip 100 m laivų L, ilgesniems kaip 340 m laivams lygus 340 m; L yra laivo ilgis (metrais) pagal šios sąvokos apibrėžtį 3 taisyklėje; a daugiklis nurodytas 16.1 lentelėje. Ši apkrova iki pirmojo nuo laivapriekio ketvirtadalio laivo ilgio atkarpos galo tiesiogiai proporcingai atstumui sumažinama iki 3,5 t/kv. m, kaip parodyta 16.2 lentelėje. Projektinė apkrova kiekvienai iš liuko dangčio plokščių nustatoma jos ploto vidurio taškui.
- b)Visų kitų 1 padėtyje įrengtų liukų dangčiai projektuojami 3,5 t/kv. m apkrovai.
- c)2 padėtyje įrengtų liukų dangčiai projektuojami 2,6 t/kv. m apkrovai.
- d)Jei 1 padėtyje įrengtas liukas yra bent per vieną standartinį antstato aukštį aukščiau antvandeninio borto denio, jo dangtį leidžiama projektuoti 3,5 t/kv. m apkrovai. a Antvandeninio borto atžvilgiu „B“ tipo laivai 0,0074 Laivai, kuriems pagal 27 taisyklės 9 arba 10 nuostatas nustatytas sumažintas antvandeninio borto aukštis 0,0363 16.1 lentelė 3. 24 m ilgio laivuose:
- a)Liukų dangčiai, įrengti 1 padėtyje pirmoje nuo laivapriekio laivo ilgio ketvirtadalio atkarpoje, projektuojami 2,43 t/kv. m bangų smūgių apkrovai laivapriekio statmenyje ir iki 2 t/kv. m sumažintam linijiškumui pirmojo nuo laivapriekio laivo ilgio ketvirtadalio atkarpos galo, kaip parodyta 16.2 lentelėje. Projektinė apkrova kiekvienai iš liuko dangčio plokščių nustatoma jos ploto vidurio taškui.
- b)Visų kitų 1 padėtyje įrengtų liukų dangčiai projektuojami 2 t/kv. m apkrovai.
- c)2 padėtyje įrengtų liukų dangčiai projektuojami 1,5 t/kv. m apkrovai.
- d)Jei 1 padėtyje įrengtas liukas yra bent per vieną standartinį antstato aukštį aukščiau antvandeninio borto denio, jo dangtį leidžiama projektuoti 2 t/kv. m apkrovai. 4. Nuo 24 m iki 100 m ilgio laivams bei jų padėtims tarp laivapriekio statmens ir 0,25 L bangų smūgių apkrovos apskaičiuojamos linijine interpoliacija tarp 16.2 lentelėje nurodytų dydžių. Išilginė padėtis Laivapriekio statmuo 0,25 L Laivagalio link nuo 0,25 L L > 100 m Antvandeninio borto denis Pagal 16 taisyklės 2 punkto a papunktyje nurodytą formulę 3,5 t/kv. m 3,5 t/kv. m Antstatų denis 3,5 t/kv. m 2,6 t/kv. m L = 100 m Antvandeninio borto denis 5 t/kv. m 3,5 t/kv. m 3,5 t/kv. m Antstatų denis 3,5 t/kv. m 2,6 t/kv. m L = 24 m Antvandeninio borto denis 2,43 t/kv. m 2 t/kv. m 2 t/kv. m Antstatų denis 2 t/kv. m 1,5 t/kv. m 16.2 lentelė 5. Visi liukų dangčiai projektuojami taip, kad:
- a)įrąžos, apskaičiuotos pagal pirmiau nurodytas apkrovas, ir koeficiento 1,25 sandauga nebūtų didesnė už medžiagos minimalios viršutinės takumo ribos tašką tempiant ir kritinį jos atsparumą sulinkimui suspaudžiant;
- b)įlinkis nebūtų didesnis kaip 0,0056 dangčiais uždaromo pločio;
- c)dangčių viršų sudarančios plieno plokštės nebūtų plonesnės negu 1 proc. atstumas tarp standumo briaunų, arba plonesnės negu 6 mm, jei šis dydis didesnis;
- d)būtų taikoma atitinkama atsparumo atsarga atsižvelgiant į korozijos poveikį. Sutvirtinimo priemonės 6. Jei dangčiams sutvirtinti ir vandens nepralaidumui užtikrinti naudojamasi ne tarpikliais ir užveržimo įtaisais, kitos tokios priemonės turi atitikti Administracijos reikalavimus. 7. Į komingsus atsiremiantys liukų dangčiai juos uždarius turi būti fiksuojami priemonėmis, gebančiomis bet kokiomis bangavimo sąlygomis atlaikyti horizontalia kryptimi veikiančias apkrovas. 17 taisyklė Mechanizmų patalpų angos 1. 1 arba 2 padėtyje įrengtos mechanizmų patalpų angos tinkamai įrėminamos ir patikimai įtaisomos plieninėse pakankamo tvirtumo staktose, o jei šios staktos nėra apsaugotos kitų konstrukcijų, jų tvirtumui užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiose staktose įrengtoms įeinamosioms angoms įtaisomos 12 taisyklės 1 punkto nuostatas atitinkančios durys, kurių slenksčiai 1 padėtyje turi būti bent 600 mm aukščio nuo denio, o 2 padėtyje bent 380 mm aukščio nuo denio. Kitokioms šiose staktose įrengiamoms angoms įtaisomi lygiaverčiai ir patvarūs dangčiai, pritvirtinti jiems tinkamose vietose. 2. Jei mechanizmų patalpų angų staktos nėra apsaugotos kitų konstrukcijų, laivuose, kuriems nustatytas mažesnis negu pagrįstas 28 taisyklės 28.2 lentele antvandeninio borto aukštis, privaloma įrengti dvigubas duris (t. y. vidines ir išorines duris, atitinkančias 12 taisyklės 1 punkto nuostatas). Joms įtaisomi vidinis 230 mm aukščio slenkstis kartu su išoriniu 600 mm aukščio slenksčiu. 3. Bet kurių atviroje antvandeninio borto denio arba antstatų denio vietoje įrengtų liukų su vėdinimo grotelėmis kamino gaubto ar mechanizmų patalpų vėdintuvų komingsai turi būti išdėstyti kuo aukščiau virš denio, kiek tai pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama. Apskritai, vėdintuvų, skirtų nuolat tiekti orą mechanizmų patalpoms, komingsai privalo būti tokio pakankamo aukščio, kad 19 taisyklės 3 punkto sąlygas būtų galima įvykdyti neįrengiant priemonių jiems uždaryti taip, kad jie būtų nepralaidūs vandeniui. Vėdintuvų, skirtų nuolat tiekti orą avarinio generatoriaus patalpai komingsai, jei pagal stovumo skaičiavimus laikoma, kad ši patalpa išlieka virš vandens arba jei reikia apsaugoti iš jos į žemesnes patalpas vedančią angą, privalo būti pakankamo aukščio, kad 19 taisyklės 3 punkto sąlygas būtų galima įvykdyti neįrengiant priemonių jiems uždaryti taip, kad nepraleistų vandens. 4. Jei dėl laivo dydžio ir jo įrangos išdėstymo šių reikalavimų praktiškai įvykdyti neįmanoma, Administracija gali leisti įrengti žemesnius mechanizmų patalpų ir avarinio generatoriaus patalpos vėdintuvų komingsus su priemonėmis jiems uždaryti taip, kad nepraleistų vandens, kartu imantis kitų atitinkamų priemonių nenutrūkstamam ir pakankamam šių patalpų vėdinimui užtikrinti. 5. Liukai su vėdinimo grotelėmis turi turėti tvirtus ir patvarius dangčius, pagamintus iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos, pritvirtintus jiems tinkamose vietose ir galinčius uždaryti šiuos liukus, kad jie nepraleistų vandens. 18 taisyklė Įvairios paskirties angos, įrengtos antvandeninio borto denyje ir antstatų deniuose 1. Landos ir denio iliuminatoriai, išdėstyti 1 arba 2 padėtyje arba neatidalytų antstatų viduje, turi būti uždaromi tvirtais dangčiais, kuriuos būtų galima užsandarinti taip, kad jie nepraleistų vandens. Jei šie dangčiai nėra sutvirtinami arti išdėstytais varžtais, jie turi būti pritvirtinti prie angų. 2. Antvandeninio borto deniuose įrengtos angos, išskyrus liukus, mechanizmų patalpų angas, landas ir lygiai sulig deniu įtaisytas angas, turi būti apsaugotos atidalytu antstatu arba tolygiai tvirtais ir vandeniui nepralaidžiais denio kabina ar įėjimo liuko tambūru. Taip pat patikimais denio kabina arba įėjimo liuko tambūru apsaugoma bet kuri tokia anga, įtaisyta neapsaugotame antstatų denyje, antvandeninio borto denyje įrengtos denio kabinos viršuje, per kurias galima patekti į žemiau antvandeninio borto denio išdėstytą patalpą arba į atidalytame antstate įrengtą patalpą. Tokių įėjimo liukų tambūrų arba denio kabinų įėjimams, kurie veda arba leidžia įeiti į laiptines, vedančias į žemesnes patalpas, įrengiamos 12 taisyklės 1 punkto nuostatas atitinkančios durys. Arba kitaip, jei laiptinės denio kabinos viduje yra atidalytos tinkamai pagamintais tambūrais su 12 taisyklės 1 punkto nuostatas atitinkančiomis durimis, išorinės durys nebūtinai turi būti nepralaidžios vandeniui. 3. Paaukštintame laivagalyje arba ant mažesnio už standartinį aukščio antstato, kurio aukštis lygus standartiniam paaukštinto laivagalio aukščiui arba už jį didesnis, įrengtos denio kabinos viršuje įtaisytos angos turi būti su priimtinomis uždarymo priemonėmis, tačiau neprivaloma šias angas apsaugoti šioje taisyklėje nurodytais patikima kita denio kabina arba įėjimo liuko tambūru, jei ši denio kabina yra bent standartinio antstato aukščio. Tai taikoma ir angoms, įtaisytoms denio kabinos, įrengtos ant žemesnės už standartinį antstato aukštį denio kabinos, viršuje. 4. 1 padėtyje įrengtų įėjimo liukų tambūrų tarpdurių slenksčiai turi būti bent 600 mm aukščio nuo denio, 2 padėtyje jie turi būti bent 380 mm aukščio. 5. Jei įėjimas į tiltelį arba į jutą įrengiamas, kaip leidžia 3 taisyklės 10 punkto b papunkčio nuostatos, ne iš antvandeninio borto denio, o iš aukščiau esančio denio, įėjimo į tiltelį arba jutą slenkstis turi būti 380 mm aukščio. Tai taikoma ir antvandeninio borto denyje įrengtoms denio kabinoms. 6. Tais atvejais, kai į antvandeninio borto denio kabinas patenkama ne iš viršaus, įėjimų į jas iš antvandeninio borto denio tarpdurių slenksčiai turi būti 600 mm aukščio. 7. Jei įėjimų į antstatus ir denio kabinas uždarymo įtaisai neatitinka 12 taisyklės 1 punkto nuostatų, angos, įrengtos vidaus denyje, laikomos neapsaugotomis (t. y. įrengtomis atvirame denyje). 19 taisyklė Vėdintuvai 1. 1 arba 2 padėtyje įrengti vėdintuvai, skirti po antvandeninio borto deniu arba po atidalytų antstatų deniais išdėstytoms patalpoms vėdinti, privalo turėti iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintus tvirtos konstrukcijos ir patikimai su deniu sujungtus komingsus. 1 padėtyje vėdintuvai privalo turėti bent 900 mm aukščio nuo denio komingsus; 2 padėtyje šie komingsai turi būti bent 780 mm aukščio nuo denio. Jei bet kurio vėdintuvo komingsas yra aukštesnis kaip 900 mm, jis privalo turėti specialias atramas. 2. Vėdintuvai, išvesti per antstatus, išskyrus atidalytus antstatus, antvandeninio borto denyje privalo turėti tvirtos konstrukcijos komingsus, pagamintus iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos. 3. 1 padėtyje įrengti vėdintuvai, kurių komingsai aukštesni kaip 4,5 m nuo denio, ir 2 padėtyje įrengti vėdintuvai, kurių komingsai aukštesni kaip 2,3 m nuo denio, neprivalo turėti priemonių jiems uždaryti, nebent to specialiai pareikalautų Administracija. 4. Išskyrus 3 punkte nurodytus atvejus, vėdintuvų angos turi būti uždaromos vandeniui nepralaidžiomis priemonėmis, pagamintomis iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos. Mažesnio kaip 100 m ilgio laivuose šios uždarymo priemonės pritvirtinamos patvariu būdu; jei kituose laivuose jos tokiu būdu nepritvirtintos, jas privaloma sudėti patogioje vietoje šalia vėdintuvų, kuriems uždaryti jos skirtos. 5. Neapsaugotose vietose komingsų aukštis gali būti padidintas tiek, kiek pareikalautų Administracija. 20 taisyklė Ortakiai 1. Jei vandens balasto ir kitų tankų ortakiai yra iškilę virš antvandeninio borto ar antstatų denių, šių vamzdžių neapsaugotos dalys turi būti tvirtos konstrukcijos; antvandeninio borto denyje jų aukštis nuo denio iki lygio, kuriame pro juos vanduo galėtų patekti po deniu, turi būti bent 760 mm, o antstatų denyje – 450 mm. 2. Jei tokio aukščio ortakiai trukdytų laivui funkcionuoti, galima leisti įrengti ir žemesnius ortakius, su sąlyga, kad Administracija sutiktų, jog žemesnį vamzdžių aukštį pateisina jų uždarymo priemonės ir kitos aplinkybės. 3. Ortakiai privalo turėti automatinius uždarymo įtaisus. 4. Tanklaiviuose leidžiama įrengti slėgio-vakuumo vožtuvus (SV vožtuvus). 21 taisyklė Krovinių lacportai ir kitos panašios angos 1. Krovinių lacportams ir kitoms laivų bortuose žemiau antvandeninio borto denio įrengtoms panašioms angoms įrengiamos durys, kurių konstrukcija turi užtikrinti tokį pat nepralaidumą vandeniui bei konstrukcinį vientisumą, kokį turi angą supanti laivo korpuso apkala. Jei Administracijos nėra leista įrengti jas kitaip, šios durys turi atsiverti į išorę. Tokių angų skaičius, derinant jį su laivo konstrukcija ir tinkamu jo funkcionavimu, turi būti minimalus. 2. Jei Administracijos nėra leista kitaip, 1 punkte nurodytų angų apatinis kraštas negali būti žemiau laivo borte lygiagrečiai su antvandeninio borto deniu nubrėžta linija, kuri žemiausioje savo vietoje yra bent 230 mm aukščiau aukščiausio krovininių vaterlinijų ženklo viršutinio krašto. 3. Jei krovinių lacportus ir kitas panašias angas leidžiama įtaisyti taip, kad jų apatinis kraštas būtų žemiau 2 punkte nurodytos linijos, privaloma įrengti papildomas priemones jų nepralaidumui vandeniui užtikrinti. 4. Viena iš priimtinų priemonių – įrengti antras tokias pat tvirtas ir nepralaidžias vandeniui duris. Ertmėje tarp abiejų durų įtaisomas prietaisas prasisunkusiam vandeniui aptikti. Jam iš šios ertmės nuleisti į nuotekų šulinėlius įrengiamos lengvai prieinamos, užsukama sklende valdomos nusausinimo priemonės. Išorinės durys turi atsiverti į išorę. 5. Laivapriekio angos durys su jų vidaus durimis, bortų durys bei laivagalio durys ir priemonės joms sutvirtinti įrengiamos taip, kad atitiktų pripažintos organizacijos reikalavimus arba šiam atvejui pritaikomus tokį pat saugumo lygį užtikrinančius Administracijos normatyvus. 22 taisyklė Špigatai, įleidžiamieji ir išleidžiamieji vamzdžiai 1.
- a)Išleidžiamiesiems vamzdžiams, išvestiems per laivo korpuso apkalą arba iš žemiau antvandeninio borto denio išdėstytų patalpų ar iš antvandeninio borto denyje išdėstytų antstatų ir denio kabinų su 12 taisyklės nuostatas atitinkančiomis durimis, privaloma įrengti, išskyrus 2 punkte nurodytus atvejus, veiksmingas ir prieinamas valdyti priemones, neleidžiančias vandeniui patekti į laivo vidų. Paprastai kiekvienas iš išleidžiamųjų vamzdžių privalo turėti po automatinį atbulinį vožtuvą, tiesioginio valdymo priemonėmis uždaromą iš aukščiau antvandeninio borto denio esančios vietos. Jei išleidžiamojo vamzdžio galas laivo viduje yra bent per 0,01 L aukščiau vasaros krovininės vaterlinijos, jis gali turėti du automatinius atbulinius vožtuvus be tiesioginio valdymo priemonių jiems uždaryti. Jei šis vertikalus atstumas yra didesnis kaip 0,02 L, galima sutikti, kad jis turėtų tiktai vieną automatinį atbulinį vožtuvą be tiesioginio valdymo priemonių jam uždaryti. Priemonės tiesiogiai valdyti vožtuvą įrengiamos taip, kad būtų lengvai prieinamos ir privalo turėti prietaisą, rodantį, ar šis vožtuvas uždarytas, ar atidarytas.
- b)Galima sutikti, kad vietoj vieno automatinio atbulinio vožtuvo su tiesioginio valdymo priemonėmis jam uždaryti iš aukščiau antvandeninio borto denio esančios vietos būtų įrengti vienas automatinis atbulinis vožtuvas ir vienas iš aukščiau antvandeninio borto esančios vietos valdomas sklandis (klinketas).
- c)Jei privaloma įrengti du automatinius atbulinius vožtuvus, vidinis vožtuvas eksploatacijos sąlygomis visada turi būti lengvai patikrinamas (t. y. laivo viduje esantis vožtuvas turi būti įtaisytas aukščiau atogrąžų krovininės vaterlinijos). Jei taip padaryti praktiškai neįmanoma, vidinis vožtuvas neprivalo būti įtaisytas aukščiau atogrąžų krovininės vaterlinijos lygio, tačiau šiuo atveju tarp abiejų automatinių atbulinių vožtuvų įrengiamas vietoje valdomas sklandis.
- d)Jei sanitariniai išleidžiamieji vamzdžiai ir špigatai už laivo borto apkalos išvedami per mechanizmų patalpas, galima sutikti, kad būtų įrengti vietoje valdomas vožtuvas vamzdžiui uždaryti prie apkalos ir atbulinis vožtuvas laivo viduje. Šių vožtuvų valdymo priemonės turi būti išdėstytos lengvai prieinamoje vietoje.
- e)Jei laivui nustatytas medienos krovinių antvandeninio borto aukštis, išleidžiamųjų vamzdžių vidinių galų išdėstymas susiejamas su vasaros krovinine vaterlinija medienos kroviniams.
- f)Reikalavimai dėl atbulinių vožtuvų taikomi tik tiems išleidžiamiesiems vamzdžiams, kurie neuždaromi įprastomis laivo eksploatavimo sąlygomis. Tiems išleidžiamiesiems vamzdžiams, kurie laivui plaukiant jūra privalo visada būti uždaryti, galima leisti įrengti tiktai po vieną iš denio valdomą sklendę, uždaromą užsukant.
- g)22.1 lentelėje nurodyti priimtini būdai špigatams, įleidžiamiesiems ir išleidžiamiesiems vamzdžiams įrengti. 2. Išvesti per borto apkalą špigatus iš atidalytų antstatų, kuriuose vežami kroviniai, leidžiama tiktai jei antvandeninio borto denio kraštas nepanyra po vandeniu laivui pasvirus į bet kurį šoną 5 laipsniais. Kitais atvejais nusausinamas vanduo nuleidžiamas į laivo vidų taip, kaip nurodyta galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatose. 3. Prižiūrimų mechanizmų patalpose pagrindiniams ir pagalbiniams mechanizmams eksploatuoti reikalinga įranga, per kurią įleidžiamas ir išleidžiamas išorės vanduo, gali būti valdoma vietoje. Valdymo priemonės įrengiamos taip, kad būtų lengvai prieinamos ir privalo turėti prietaisus, rodančius, ar vožtuvai atidaryti, ar uždaryti. 4. Špigatai ir išleidžiamieji vamzdžiai, prasidedantys bet kuriame lygyje ir išvesti per borto apkalą arba žemiau kaip per 450 mm nuo antvandeninio borto denio ar ne aukščiau kaip per 600 mm virš vasaros krovininės vaterlinijos, privalo prie borto apkalos turėti atbulinį vožtuvą. Šio vožtuvo galima neįrengti, jei vamzdis yra pakankamo storio (žr. 7 punktą), nebent jis būtų privalomas pagal 2 punkto nuostatas. 22.1 lentelė 5. Iš antstatų arba denio kabinų, kurių durys neatitinka 12 taisyklės nuostatų, špigatai išvedami už laivo borto. 6. Visa įranga borto apkaloje ir šioje taisyklėje nurodytos sklendės (vožtuvai) turi būti iš plieno, bronzos arba kitokios patvirtintos kalios medžiagos. Sklendės (vožtuvai), pagamintos iš paprastojo ketaus ar panašios medžiagos, tam netinka. Visi šioje taisyklėje įvardyti vamzdžiai turi būti iš plieno arba kitokios Administracijos reikalavimus atitinkančios medžiagos. 7. Reikalavimai, taikomi špigatams ir išleidžiamiesiems vamzdžiams:
- a)Špigatų ir išleidžiamųjų vamzdžių sienelės, jei nereikalaujama, kad jos būtų padidinto storio, turi būti:
- i)155 mm arba mažesnio išorinio skersmens vamzdžių- ne plonesnės kaip 4,5 mm;
- ii)230 mm arba didesnio išorinio skersmens vamzdžių – ne plonesnės kaip 6 mm. Tarpiniai dydžiai nustatomi linijine interpoliacija.
- b)Špigatų ir išleidžiamųjų vamzdžių sienelės, jei reikalaujama, kad jos būtų padidinto storio:
- i)80 mm arba mažesnio išorinio skersmens vamzdžių – ne plonesnės kaip 7 mm;
- ii)180 mm išorinio skersmens vamzdžių – ne plonesnės kaip 10 mm; iii) 220 mm arba didesnio išorinio skersmens vamzdžių – ne plonesnės kaip 12,5 mm. Tarpiniai dydžiai nustatomi linijine interpoliacija. 22-1 taisyklė Šiukšliavamzdžiai 1. Vietoj atbulinio vožtuvo su tiesioginio valdymo priemonėmis jam uždaryti iš aukščiau antvandeninio borto denio esančios vietos leidžiama įrengti dvi sklendes, valdomas iš to denio, kuriam skirtas šiukšliavamzdis; šiuo atveju:
- a)apatinė sklendė turi būti valdoma iš aukščiau antvandeninio borto denio esančios vietos. Abi sklendės sujungiamos blokavimo sistema;
- b)šiukšliavamzdžio galas laivo viduje turi būti aukščiau vaterlinijos, susidarančios laivui pakrypus 8,5 laipsnio kampu į kairįjį arba dešinįjį bortą jam plaukiant pagal nustatytąją vasaros antvandeninio borto aukštį atitinkančią grimzlę, bet ne žemiau kaip per 1000 mm virš vasaros krovininės vaterlinijos. Jei vidinis šiukšliavamzdžio galas yra aukščiau kaip per 0,01 L virš vasaros krovininės vaterlinijos, priemonių sklendei valdyti iš antvandeninio borto denio įrengti neprivaloma, tačiau vidinė sklendė eksploatacijos sąlygomis turi būti visada prieinama;
- c)arba kitaip, vietoj viršutinių ir apatinių sklendžių leidžiama įrengti atverčiamą vandeniui nepralaidų dangtį vidiniame šiukšliavamzdžio gale ir atlošiamą išleidžiamąją sklendę. Šie dangtis ir sklendė privalo turėti blokavimo įtaisą, kuris neleistų išleidžiamosios sklendės valdyti tol, kol nebus uždarytas šiukšlių bunkerio dangtis. 2. Visas šiukšliavamzdis, įskaitant jo dangtį, turi būti pagamintas iš padidinto storio medžiagos. 3. Sklendžių ir (arba) atverčiamųjų dangčių valdymo įtaisai aiškiai paženklinami užrašu „Kai nesinaudojama, laikyti uždarytą“. 4. Jei vidinis šiukšliavamzdžio galas yra žemiau keleivinio laivo antvandeninio borto denio arba žemiau krovininio laivo pusiausvyros būsenos vaterlinijų, susietų su reikalavimais dėl apgadinto laivo stovumo:
- a)šio vidinio galo atverčiamasis dangtis (sklendė) turi būti nepralaidus vandeniui;
- b)ši sklendė turi būti atbulinio tipo, uždaroma užsukant ir įtaisyta lengvai prieinamoje vietoje, esančioje aukščiau didžiausią grimzlę atitinkančios krovininės vaterlinijos;
- c)užsukama atbulinė sklendė turi būti valdoma iš aukščiau pertvarų denio esančios vietos ir turėti prietaisus, parodančius, ar ji atidaryta, ar uždaryta. Sklendės valdymo įtaisas aiškiai paženklinamas užrašu „Kai nesinaudojama, laikyti uždarytą“. 22-2 taisyklė Inkaro grandinių kanalai ir grandinių dėžės 1. Inkaro grandinių kanalai ir grandinių dėžės turi būti nepralaidžios vandeniui iki pat neapsaugoto nuo orų poveikio denio. 2. Jei įrengtos angos patekti į šias ertmes, jos turi būti uždaromos tvirtais dangčiais, sutvirtinamais arti išdėstytais varžtais. 3. Kanalai, per kuriuos eina inkaro grandinės, privalo turėti patvarius pritvirtintus uždarymo į