{"html": "
233.Vietose, kur naudojamos ir saugomos degiosios medžiagos, kaitinamieji šildymo prietaisai turi būti įrengiami taip, kad jie neturėtų tiesioginio sąlyčio su degiosiomis medžiagomis ir kad šiluminės jų spinduliuotės metu nebūtų uždegtos degiosios medžiagos. Prireikus tarp šildymo prietaisų ir degiųjų medžiagų turi būti įrengti apsauginiai ekranai iš nedegiųjų medžiagų. Gaisrui pavojingose vietose (sandėliuose, archyvuose, muziejuose, galerijose, bibliotekose ir pan.) draudžiama naudoti tiesioginio kaitinimo kaitinamuosius prietaisus.
\n

Netiesioginio kaitinimo kaitinamųjų prietaisų naudojamų degiųjų medžiagų sankaupos vietose paviršiaus temperatūra neturi viršyti 90oC – normalaus darbo sąlygomis ir 115oC – avarinių situacijų metu. Šildymo prietaisuose turi būti įrengta apsauga nuo perkaitimo. Po prietaisų avarinio atsijungimo jie vėl turi būti įjungti tik rankiniu būdu. Šildymo prietaisai, naudojami degiųjų medžiagų sankaupos vietose, turi būti sukonstruoti ir įrengti taip, kad ant jų negalėtų kauptis dulkių, trukdančių išsklaidyti šilumą.

\n
234.Degiųjų medžiagų saugojimo vietose naudojami šviestuvai turi būti specialiai sukonstruoti arba ne žemesnio kaip IP 5X apsaugos laipsnio.
\n

Dulkėtose patalpose naudojami šviestuvai turi būti tokios konstrukcijos, kad ant jų negalėtų kauptis dulkių. Jų paviršiaus temperatūra neturi viršyti 90oC normalaus darbo metu ir – 115oC avarinių situacijų metu. Šviestuvų lempos turi būti apsaugotos ištisiniais apsauginiais stiklais ir numatytos priemonės, kad lempos ar kitos įkaitusios šviestuvų dalys nenukristų ant degiųjų medžiagų. Prožektoriai ir projektoriai turi būti įrengiami ne arčiau kaip:

\n

0,5 m atstumu nuo degiųjų medžiagų, jeigu jų galia mažesnė kaip 100 W;

\n

0,8 m atstumu nuo degiųjų medžiagų, jeigu jų galia nuo 100 iki 300 W ir 1 m atstumu nuo degiųjų medžiagų, jeigu jų galia didesnė kaip 300 ir iki 500 W.

\n

Šiose vietose naudojamų kilnojamųjų šviestuvų lempos turi būti apsaugotos metaliniais tinkleliais. Jų apsaugos laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 5X.

\n
235.Kabeliai ir laidai, nutiesti per degiųjų medžiagų saugojimo vietas, turi būti apsaugoti nuo perkrovų ir trumpųjų jungimų. Apsaugos priemonės turi būti įrengiamos už pavojingų vietų ribų, o esant būtinumui jas įrengti šiose vietose, jos turi būti apsaugotos tinkamais gaubtais.
\n
236.Iki 1000 V įtampos tinklų TN ir TT sistemose kabeliai ir laidai nuo izoliacijos pažaidų turi būti apsaugoti skirtuminės srovės apsauga, kurios poveikio srovė ne didesnė kaip IN £ 300 mA. Kaitinamųjų ir kilnojamųjų prietaisų izoliacijos apsaugai papildomai turi būti panaudota skirtuminės srovės apsauga, kurios poveikio srovė ne didesnė kaip IN ≤ 30 mA.
\n

IT tinklo sistemoje gaisrui pavojingose vietose kabelių ir laidų apsaugai turi būti naudojami izoliacijos kontrolės įtaisai, signalizuojantieji vizualiniu ir akustiniu būdais kartu. Antrojo įžemėjimo atveju trumpojo jungimo srovių apsaugos atjungimo trukmė neturi viršyti t ≤ 5 s.

\n

Apsauginiai laidininkai turi būti įrengiami vadovaujantis šių Taisyklių 35 punkto reikalavimais.

\n
237.Vietose, kur naudojamos ir saugomos degiosios medžiagos, kabeliai ir laidai turi būti nedegiuoju arba degimo nepalaikančiu apvalkalu bei išoriniu apsauginiu sluoksniu. Šiose vietose draudžiama naudoti kabelius ir laidus polietilenine izoliacija bei neizoliuotus laidus. Per vietas, kur saugomos ir naudojamos degiosios medžiagos ir arčiau kaip 1m nuo jų (horizontalia ir vertikalia kryptimi), draudžiama tiesti visų įtampų tranzitines elektros linijas, nemaitinančias čia esančius technologinius įrenginius.
\n
238.Vietose, kur naudojamos ir saugomos degiosios medžiagos, leidžiami visi kabelių klojimo ir laidų instaliacijos būdai. Nuo atviruoju būdu statybinėmis konstrukcijomis ant izoliatorių, lynų, loviuose, lentynose ir t. t. paklotų laidininkų iki atvirai saugomų degiųjų medžiagų vietų turi būti ne mažesnis kaip 1 m atstumas.
\n

Aliumininius izoliuotus laidus be apsauginio sluoksnio leidžiama kloti tik vamzdžiuose ir loviuose.

\n
239.Įmonių teritorijose, kur yra lauke saugomos degiosios medžiagos, leidžiama estakadose kartu su degiųjų dujų ir skysčių vamzdynais kloti izoliuotus laidus plieno vamzdžiuose, nešarvuotuosius kabelius plieno vamzdžiuose ir dėžėse bei šarvuotuosius kabelius atvirai. Vamzdžiai, dėžės ir kabeliai turi būti įrengiami ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo technologinių vamzdynų.
\n
240.Nestacionariesiems imtuvams maitinti turi būti naudojami atsparūs aplinkos poveikiui lankstieji sustiprintos konstrukcijos kabeliai varinėmis gyslomis degimo nepalaikančiu apvalkalu.
\n
241.Instaliacijos jungiamosios ir atšakinės dėžutės su komutavimo aparatais ir be jų, taip pat jungiamosios jungtys turi būti ne žemesnio kaip IP 43 apsaugos laipsnio. Visos instaliacijai naudojamos plastikinės detalės turi būti degimo nepalaikančio plastiko.
\n

VI. ELEKTRINIO KAITINIMO ĮRENGINIAI I. TAIKYMO SRITIS 242. Šių Taisyklių VI skyriaus „Elektrinio kaitinimo įrenginiai“ reikalavimai taikomi pramoninio 50 Hz, žemojo – žemesnio kaip 50 Hz, vidutinio – iki 30 kHz, aukštojo – aukštesnio kaip 30 kHz ir iki 300 MHz ir labai aukšto – aukštesnio kaip 300 MHz dažnio, taip pat nuolatinės srovės gamyklinėms ir laboratorinėms elektrinėms krosnims ir elektrinio kaitinimo įrenginiams: tiesioginio ir netiesioginio veikimo varžinėms su bet kokios medžiagos kietuoju arba skystuoju kaitinimo elementu, tarp jų šlako perlydymo ir išlydymo, elektrinėms krosnims; tiesioginio, netiesioginio ir kombinuoto veikimo lankinėms, tarp jų ir rūdos terminėms, ferolydymo ir plazminėms kaitinimo ir lydymo elektrinėms krosnims; indukcinio kaitinimo bei grūdinimo ir lydymo (tigeliniams ir kanaliniams) elektrinio kaitinimo įrenginiams; dielektrinio kaitinimo įrenginiams; elektroninės spinduliuotės elektrinio kaitinimo įrenginiams; joniniams ir lazeriniams elektrinio kaitinimo įrenginiams.

\n

Šių Taisyklių VI skyriaus reikalavimai taikomi visų aukščiau išvardytų tipų, visų konstrukcijų elektrinių krosnių ir elektrinio kaitinimo įrenginių, nesvarbu, kokia jų paskirtis, darbo režimai, darbo aplinka (oras, vakuumas, inertinės dujos ir pan.) ir slėgis jų darbo kamerose, elektros įrangai.

\n

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 243 Pagrindinių įrenginių ir pagalbinių mechanizmų elektros įrangos kategorija ir jos rezervavimo apimtys turi būti nustatomos įvertinant elektrinio kaitinimo įrenginių konstrukcijos ypatumus, taip pat reikalavimus jų aprūpinimui vandeniu, suslėgtu oru, dujomis bei reikalavimus darbiniam slėgiui jų darbo kamerose (žr. taip pat EĮĮT 1.2.14–1.2.22 punktus), pateiktus atitinkamose gamyklinėse instrukcijose.

\n
244.Elektrinio kaitinimo įrenginių elektros imtuvams maitinti iš elektros tinklų gali būti naudojami standieji arba lankstieji srovėlaidžiai, kabelių linijos ir elektros instaliacija.
\n
245.Nuolatinės srovės, padidinto arba sumažinto dažnio kintamosios srovės elektrinio kaitinimo įrenginiai turi būti maitinami iš keitiklinių agregatų, tiesiogiai prijungtų prie elektros tinklų arba savarankiškų krosnių transformatorių.
\n

Kintamosios srovės pramoninio dažnio elektros krosnys gali būti maitinamos tiesiogiai iš tinklo arba per krosnių transformatorius ir autotransformatorius. Maitinimo variantas turi būti parinktas atlikus techninius ir ekonominius skaičiavimus.

\n

Krosnių transformatoriai bei autotransformatoriai ir keitikliai turi būti aprūpinti įtampos reguliavimo priemonėmis, užtikrinančiomis technologiniam procesui reikalingus įtampos lygius. Transformatoriai ir autotransformatoriai, kurių atšakos perjungiamos išjungus įtampą, turi turėti perjungimo blokuotę, neleidžiančią perjungti atšakos neišjungus įtampos.

\n
246.Prie elektros tinklų jungiamų vienfazių elektrinio kaitinimo įrenginių apkrovą reikia kuo tolygiau paskirstyti tarp fazių. Tokių elektros imtuvų sukeliama įtampų asimetrija visų galimų darbo režimų atvejais turi neviršyti standartu reglamentuojamų reikšmių. Jeigu reguliuojant režimą asimetrijos sumažinti negalima arba ekonomiškai nepateisinama, reikia įrengti simetrinimo įrenginius arba tokiems įrenginiams maitinti reikia naudoti parametrinius srovės šaltinius. Kai darbo procese neleistina asimetrija pasitaiko retai, vienfazių imtuvų apkrovos paskirstymui tarp fazių galima naudoti specialias simetrinimo schemas.
\n
247.Elektrinio kaitinimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų vietose turi būti užtikrintas standartais reglamentuojamas įtampos kreivės formos sinusiškumas. Esant reikalui, prie elektrinio kaitinimo įrenginius maitinančių transformatorinių turi būti įrengiami harmonikų filtrai arba naudojamos kitos priemonės, užtikrinančios reglamentuojamą įtampos kreivės formos sinusiškumą.
\n
248.Prijungiamų prie energetikos sistemos tinklų elektrinio kaitinimo įrenginių reaktyviosios galios kompensavimo sąlygos turi būti nustatomos suderinus su atitinkamomis energetikos sistemos struktūromis.
\n
249.Kiekvienam elektrinio kaitinimo įrenginiui rekomenduojama naudoti individualius reaktyviosios galios šaltinius. Šaltinių tipai ir jų parametrai turi būti parinkti techniniais ir ekonominiais skaičiavimais įvertinant reaktyviosios apkrovos kitimo charakterį ir įtampos kreivės formą. Reaktyviosios galios šaltiniai turi būti automatiškai reguliuojami.
\n

Elektrinio kaitinimo įrenginių, jungiamų per reguliavimo transformatoriaus arba autotransformatoriaus krosnies transformatoriaus bloką, arba per pagrindinio transformatoriaus nuoseklaus transformatoriaus bloką; reaktyviosios galios šaltinius rekomenduojama jungti prie vidutinės įtampos grandžių.

\n
250.Elektrinio kaitinimo įrenginių pirminėje grandinėje turi būti įrengti šie komutavimo aparatai: iki 1000 V įtampos grandinėse (įvade) – kirtiklis, turintis lanko gesinimo įrangą, arba paketinis jungiklis ir saugikliai, arba kirtiklio ir saugiklių blokas, arba automatinis jungiklis su elektromagnetiniu ir šiluminiu atkabikliu; aukštesnės kaip 1000 V įtampos grandinėse – skyriklis arba skirtuvas, arba komplektinių narvelių jungtys (įvade) ir operatyvinės apsauginės paskirties jungtuvas, arba skyriklis (skirtuvas, komplektinių narvelių jungtys) ir jungtuvai operatyviniam valdymui bei apsaugai.
\n

Iki 1 kW galios elektrinio kaitinimo įrenginio prijungimui prie iki 1000 V įtampos elektros tinklo įvade leidžiama panaudoti įsmeigiamąsias kontaktines jungtis, jeigu linijos apsauga įrengta galios ar apšvietimo spintoje arba skydelyje.

\n

Iki 1000 V įtampos elektrinio kaitinimo įrenginių pirminėse grandinėse įvadiniu komutavimo aparatu leidžiama naudoti kirtiklį be lanko gesinimo įrangos, jeigu jis jungiamas tik atjungus apkrovą.

\n

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektrinio kaitinimo įrenginių operatyvinės ir apsauginės paskirties jungtuvai turi įjungti ir atjungti elektrinio kaitinimo krosnies įrangą, kai to reikia pagal technologinio proceso poreikius bei apsaugant ją nuo dalies trumpųjų jungimų ir nenormalių darbo režimų.

\n

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektrinio kaitinimo įrenginių operatyvinės paskirties jungtuvai turi vykdyti operatyvines ir dalį apsauginių (pvz., suveikus dujinei apsaugai) funkcijų, kurių apimtis numatoma projektuojant, bet jie neturi atjungti kitų trumpųjų jungimų, atjungiamų apsauginės paskirties jungtuvais.

\n

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos operatyviniai ir apsauginiai bei operatyviniai jungtuvai įrengiami krosnių pastotėse arba skirstyklose. Leidžiama įrengti bendrą apsaugos jungtuvą elektrinio kaitinimo įrenginių grupei.

\n
251.Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektrinio kaitinimo įrenginių jungtuvai turi tenkinti EĮĮT 4.2 skirsnio reikalavimus. Jeigu elektros grandinė įjungiama arba atjungiama daugiau kaip penkis kartus per parą, turi būti naudojami mechaniškai ir elektriškai atsparesni jungtuvai.
\n

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektrinio kaitinimo įrenginių operatyviniais jungtuvais leidžiama naudoti ir mažesnio elektrodinaminio atsparumo jungtuvus (pvz., vakuuminius arba bekontakčius), jeigu elektros grandinėje tarp operatyvinio jungtuvo ir krosnies specialiomis priemonėmis yra sumažinama trumpojo jungimo srovė ir pašalinamas pavojus atliekančiam techninę priežiūrą personalui bei pavojus avarijai išplisti, sukeliant sprogimą ir gaisrą skirstomuosiuose įrenginiuose.

\n

Naudojant greitaveikius orinius arba vakuuminius jungtuvus turi būti numatytos priemonės komutaciniams viršįtampiams sumažinti. Jungtuvus rekomenduojama įrengti netoli krosnių transformatorių.

\n
252.Krosnių pastočių cechuose ir įrengiamų jose transformatorių, autotransformatorių ir keitiklių, tarp jų ir alyvinių, skaičius, įtampa ir galia, jų pastatymo atžvilgiu pirmojo aukšto grindų lygio aukštis bei atstumai tarp atskirų pastočių alyvinių transformatorių kamerų yra neribojami. Greta gali būti įrengiamos tik dvi kameros (patalpos) su krosnių transformatorinių įrenginiais arba keitiklių įrenginiais, pripildytais alyvos. Tarp jų turi būti ne mažesnio kaip pirmojo atsparumo ugniai laipsnio siena. Vienoje eilėje gali būti įrengta ne daugiau kaip šeši dviejų kamerų blokai su ne mažesniais kaip 1,5 m tarpais tarp jų. Tarp eilėje įrengtų šešių dviejų kamerų blokų ir toje pat eilėje įrengiamų kitų šešių blokų turi būti paliktas ne mažesnio kaip 4 m pločio įvažiavimo tarpas.
\n

Po alyviniais įrenginiais turi būti įrengti visam įrenginių alyvos tūriui alyvos rinktuvai (žr. EĮĮT 4.2.77 punktą), iš kurių alyva turi būti surenkama į surinkimo bakus.

\n

Kamerose su alyvine elektros įranga turi būti įrengtos stacionarios gaisro gesinimo priemonės pagal EĮĮT 4 skyriaus reikalavimus: pirmojo aukšto lygyje esančiose kamerose, kai bendras alyvos kiekis didesnis kaip 10 t; žemiau pirmojo aukšto lygio esančiose kamerose, kai bendras alyvos kiekis didesnis kaip 0,6 t.

\n

Kai alyvos tūris kamerose mažesnis nei aukščiau nurodytas, leidžiama įrengti tik priešgaisrinę signalizaciją.

\n
253.Elektrinio kaitinimo įrenginius, neatsižvelgiant į jų vardinę įtampą, leidžiama įrengti visose gamybinėse patalpose.
\n

Naudojama elektrotechninė įranga turi tenkinti aplinkos, kurioje ji įrengiama, reikalavimus, o įrangos konstrukcija ir jos bei atitvarų pastatymas turi užtikrinti personalo saugumą nuo atsitiktinio prisilietimo prie srovinių ir besisukančių dalių (žr. EĮĮT 1.1.14 punktą).

\n

Jeigu elektrinės krosnies kaitinamojo elemento arba kaitinamo gaminio ilgiai tokie, kad srovinių dalių atitvarams įrengti reikalingos labai sudėtingos konstrukcijos arba dėl jų labai pasunkėja priežiūra, leidžiama aplink visą krosnį arba įrenginį įrengti ne žemesnį kaip 2 m aukščio atitvarą. Įėjimą į atitvarą reikia blokuoti taip, kad už atitvaro būtų galima patekti tik atjungus įrenginį (žr. EĮĮT 1.1.15 punktą).

\n

Elektrinio kaitinimo įrenginių transformatorių, keitiklių ir kitos elektros įrangos patalpos turi būti pastatuose, kurių atsparumo ugniai laipsnis ne mažesnis kaip II.

\n
254.Bendrose kamerose leidžiama įrengti iki 1000 V ir aukštesnės įtampos galios elektros įrangą, priklausančią vienam elektrinio kaitinimo įrenginiui arba agregatui (krosnių transformatorius, keitiklius, reaktorius, krosnių jungtuvus, skyriklius, perjungiklius ir pan.), taip pat krosnių transformatorių ir keitiklių aušinimo pagalbinę įrangą (uždarų vandeniu arba alyva ir vandeniu aušinamų sistemų siurblius, šilumokaičius, absorberius, ventiliatorius ir kt.). Minėtosios atviros srovinės elektrotechninės įrangos dalys turi būti apsaugotos. Komutavimo aparatų operatyvinio valdymo įtaisai turi būti iškelti už kameros ribų. Esant galimybei, rekomenduojama kelių elektrinio kaitinimo įrenginių elektrotechninę įrangą įrengti bendrose elektrotechninėse patalpose, pvz., elektros mašinų patalpose, laikantis EĮĮT 4 skyriaus reikalavimų.
\n
255.Elektrinio kaitinimo įrenginių transformatorius, keitiklius ir agregatus (variklius ir generatorius, statinius, joninius bei elektroninius, tarp jų ir puslaidininkinius generatorius) rekomenduojama įrengti kiek galima arčiau prijungiamų elektros krosnių ir kitų elektrinio kaitinimo įtaisų.
\n

Nuo labiausiai išsikišusių elektrinių krosnių transformatorių dalių, esančių iki 1,9 m aukštyje nuo grindų, iki transformatorių kamerų sienų, kai kamerose nėra kitos įrangos, leistini šie mažiausi atstumai: iki kameros priekinės sienos 0,4 m – mažesnės kaip 0,4 MVA galios transformatoriams; 0,6 m – nuo 0,4 iki 12,5 MVA galios transformatoriams ir 0,8 m – didesnės kaip 12,5 MVA galios transformatoriams; iki kameros šoninių ir galinės sienos 0,8 m – mažesnės kaip 0,4 MVA galios transformatoriams; 1 m – nuo 0,4 iki 12,5 MVA galios transformatoriams ir 1,2 m – didesnės kaip 12,5 MVA galios transformatoriams; iki gretimo krosnių transformatoriaus (autotransformatoriaus) 1 m – iki 12,5 MVA galios transformatoriams ir 1,2 m – didesnės kaip 12,5 MVA galios transformatoriams.

\n

Įrengiant krosnių transformatorius ir kitą įrangą bendrose kamerose perėjų plotį ir atstumus tarp įrangos, taip pat atstumus tarp įrangos ir kamerų sienų rekomenduojama priimti 10-20 procentų didesnius.

\n
256.Elektrinio kaitinimo įrenginiuose turi būti įrengtos blokuotės, užtikrinančios saugią elektros įrangos ir mechanizmų priežiūrą bei leidžiančios išvengti klaidingų operatyvinių perjungimų. Spintų, esančių ne elektros patalpose ir kamerų patalpose, durys (jeigu jose yra pasiekiamų aukštesnės kaip 1000 V įtampos srovinių dalių) gali būti atidaromos tik esant išjungtai įtampai arba įtampa turi automatiškai išsijungti atidarius duris.
\n
257.Elektrinio kaitinimo įrenginiuose turi būti įrengtos elektrinės apsaugos pagal EĮĮT 3.1 ir 3.2 skirsnių reikalavimus. Reikalavimai lankinių ir rūdos terminių krosnių apsaugai pateikti šių Taisyklių 275 punkte, o indukcinių krosnių apsaugai – 283 punkte (žr. taip pat šių Taisyklių 268 punktą).
\n
258.Elektrinio kaitinimo įrenginiai turi turėti įrengtas automatinio galios arba darbo režimo reguliavimo priemones, išskyrus atvejus, kai tai netikslinga technologiniais arba ekonominiais sumetimais.
\n

Įrenginiuose, kur galios reguliavimui (arba apsaugai nuo perkrovų) reikalinga informacija apie kintamosios srovės dydį, srovės transformatorius rekomenduojama įrengti žemesniosios įtampos pusėje. Jeigu krosnies transformatorius turi kintamą transformacijos koeficientą, reikia įrengti derinamąjį matavimo įtaisą.

\n
259.Matavimo prietaisai ir apsaugos įtaisai, taip pat elektrinio kaitinimo įrenginių valdymo įtaisai, turi būti įtaisyti taip, kad neperkaistų nuo šiluminės spinduliuotės ir kitų priežasčių.
\n

Skydai ir valdymo pultai turi būti įrengiami tokiose vietose, iš kurių būtų galima stebėti atliekamas gamybines operacijas.

\n

Krosnių atlenkimo pavaros rankenos judėjimo kryptis turi sutapti su krosnies atlenkimo kryptimi.

\n

Didelių matmenų elektrinio kaitinimo įrenginiams, kuriuos iš valdymo pulto sunku stebėti, rekomenduojama įrengti optinę, televizinę arba kitokią technologinio proceso stebėjimo sistemą.

\n

Būtinais atvejais turi būti priemonės, nuotoliniu būdu atjungiančios įrenginį arba jo dalį.

\n
260.Elektrinio kaitinimo įrenginių valdymo skyduose turi būti įrengta operatyvinių komutavimo aparatų įjungtos ir išjungtos padėties signalizacija. 0,4 MW ir didesnės galios įrenginiuose rekomenduojama įrengti ir įvadinių komutavimo aparatų padėties signalizaciją.
\n
261.Parenkant elektrinio kaitinimo įrenginių srovėlaidžius ir kitą įrangą didesnėms kaip 1,5 kA pramoninio dažnio srovėms ir bet kokioms vidutinio, aukštojo ir labai aukšto dažnio srovėms, turi būti įvertintas srovės pasiskirstymo šynoje (kabelyje) ir atskirose srovėlaidžio šynų paketo šynose netolygumas, sąlygojamas paviršiaus ir artumo efektų.
\n

Srovėlaidžių konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima užtikrinti: optimalias aktyviąsias ir reaktyviąsias jų varžas; kuo tolygesnį srovės pasiskirstymą laidininkuose; varžų simetriją fazėse pagal standartų ir kitų norminių bei techninių dokumentų reikalavimus skirtingų tipų trifazėms elektrinėms krosnims ir elektrinio kaitinimo įrenginiams; mažus elektros energijos nuostolius šynų tvirtinimo, elektrinio kaitinimo įrenginių ir statinių metalinėse konstrukcijose.

\n

Aplink pavienes šynas ir srovėlaidžių linijas, pereinant joms per gelžbetonines pertvaras, taip pat įrengiant metalines atramines konstrukcijas, apsauginius ekranus ir pan., neturi būti uždarųjų kontūrų iš metalo. Jeigu uždarųjų kontūrų iš metalo išvengti negalima, jiems reikia naudoti nemagnetines arba silpnai magnetines medžiagas, užtikrinančias mažus elektros energijos nuostolius.

\n

Vidutinio, aukštojo ir labai aukšto dažnio srovėlaidžių atraminės konstrukcijos, apsauginiai ekranai ir tvirtinimo detalės (išskyrus bendraašių srovėlaidžių konstrukcijas) turi būti pagamintos iš nemagnetinių arba silpnai magnetinių medžiagų.

\n

Srovėlaidžių (neizoliuotų šynų) ilgalaikė įšilimo temperatūra neturi viršyti EĮĮT 1.3.33 punkte nurodytų temperatūrų reikšmių.

\n

Būtinais atvejais srovėlaidžiai gali būti aušinami dirbtinai (oru arba vandeniu).

\n
262.Tolygaus darbo režimo elektros krosnių, tarp jų rūdos terminių, ferolydymo, lankinių vakuuminių, indukcinių, plazminių, tiesioginio ir netiesioginio veikimo varžinių (tarp jų elektrinių šlakinių), elektroninės spinduliuotės ir dielektrinio kaitinimo, standiesiems antrinės srovės srovėlaidžiams turi būti naudojamos aliumininės arba aliuminio lydinių šynos (stačiakampės arba apvalios tuščiavidurės).
\n

Smūginio darbo režimo elektros krosnių antrinės srovės standiesiems srovėlaidžiams (plieno ir ketaus lankinėms krosnims) rekomenduojama naudoti didesnio mechaninio atsparumo šynas. Standžiuosius antrinės srovės daugiapolių šynų kintamosios srovės srovėlaidžius rekomenduojama įrengti su lygiagretėmis besikeičiančiomis arba besikeičiančiomis tiesioginės ir grįžtamosios srovių grandimis.

\n

Vienfaziams standiesiems vidutinio, aukštojo ir labai aukšto dažnio srovėlaidžiams rekomenduojama naudoti bendraašius srovėlaidžius ir srovėlaidžius su besikeičiančiomis tiesioginėmis ir grįžtamosiomis šynomis.

\n

Srovėlaidžių ruožams iki judamųjų elektrinių krosnių elementų turi būti naudojami lankstieji variniai kabeliai arba šynos iš lanksčiųjų varinių juostų.

\n

6 kA ir didesnių pramoninio dažnio srovių lankstiesiems srovėlaidžiams ir bet kokio dydžio srovių vidutinio, aukštojo ir labai aukšto dažnio srovėlaidžiams rekomenduojama naudoti vandeniu aušinamus lanksčiuosius kabelius.

\n

Elektrinio kaitinimo įrenginiuose naudojamų spintų ir kitų komplektinių įrenginių vidaus šynos turi būti parenkamos laikantis standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų.

\n
263.Rekomenduojamos leistinosios ilgalaikės pramoninio dažnio srovės vienfaziams ir trifaziams stačiakampių šynų srovėlaidžiams, esant nuo 2 iki 24 varinių ir aliumininių šynų pakete, pateiktos šių Taisyklių 3 priedo 1–4 lentelėse.
\n

Vidutinio dažnio dviejų stačiakampių šynų srovėlaidžio varinėms ir aliumininėms šynoms rekomenduojamos leistinosios ilgalaikės srovės pateiktos šių Taisyklių 3 priedo 5 ir 6 lentelėse.

\n

Vidutinio dažnio dviejų varinių ir aliumininių koncentrinių vamzdžių srovėlaidžio rekomenduojamos leistinosios ilgalaikės srovės pateiktos šių Taisyklių 3 priedo 7 ir 8 lentelėse.

\n

Vidutinio dažnio kabeliams varinėmis (SG) ir aliumininėmis (ASG) gyslomis rekomenduojamos leistinosios ilgalaikės srovės pateiktos šių Taisyklių 3 priedo 9 ir 10 lentelėse.

\n

Aukštojo dažnio linijoms rekomenduojama naudoti specialius bendraašius kabelius.

\n
264.10 kA ir didesnių vardinių srovių elektrinio kaitinimo įrenginių srovėlaidžių dinaminis atsparumas trumpojo jungimo srovėms turi būti patikrintas įvertinus elektromagnetinių jėgų padidėjimą šynų posūkių ir sankirtų vietose. Atstumai tarp tokio srovėlaidžio atramų turi būti patikrinti dalinio arba visiško rezonanso atvejui.
\n
265.Smūginio darbo režimo elektrinių krosnių srovėlaidžių izoliacinės atramos ir tarpinės turi būti atsparios vibracijai (0,5–20 Hz srovės svyravimų dažnio riba).
\n

1,5 kA ir didesnės kintamosios srovės pramoninio ir aukštesniojo dažnio srovėlaidžių šynų paketams suspausti rekomenduojama naudoti sulenktą apkabą iš profiliuoto nemagnetinio plieno. Galima naudoti ir suvirintas profiliuotas apkabas. Suspaudimui rekomenduojama naudoti varžtus iš nemagnetinių metalų lydinių.

\n

Aukštesnės kaip 1,6 kV įtampos srovėlaidžių izoliacinėms atramoms turi būti naudojami porcelianiniai arba stikliniai atraminiai izoliatoriai. 1,5 kA ir didesnės kintamosios srovės pramoninio ir aukštesniojo dažnio srovėlaidžių izoliatorių armatūra turi būti aliumininė. Izoliatorius ketaus galvute leidžiama naudoti tik tuo atveju, kai jie apsaugoti aliumininiais ekranais arba kai galvutė padaryta iš nemagnetinio ketaus.

\n

Stačiakampių arba vamzdinių šynų srovėlaidžių sausosios izoliacijos tarp skirtingo poliarumo arba skirtingų fazių šynų paketų varža turi būti ne mažesnė kaip nurodyta šių Taisyklių 3 priedo 11 lentelėje, išskyrus atvejus, kai techninėje gamintojų dokumentacijoje nurodytos kitokios izoliacijos varžos vertės.

\n
266.Atstumai tarp skirtingo poliarumo arba skirtingų fazių standžiųjų šynų turi būti ne mažesni, kaip nurodyti šių Taisyklių 3 priedo 12 lentelėje.
\n
267.Tiltiniai, kabamieji, konsoliniai ir panašūs kranai bei keltuvai, esantys patalpose, kur yra elektrinio kaitinimo varžinės tiesioginio veikimo, taip pat kombinuoto veikimo lankinės krosnys (žr. šių Taisyklių 243 punktą) su sukepusių elektrodų perlydymu neatjungus įrenginių, turi būti izoliuoti izoliacinėmis tarpinėmis, neleidžiančiomis susidaryti grandinei tarp įtampą turinčių įrenginio elementų ir žemės per pakėlimo bei transportavimo mechanizmų kablius arba lynus. Tarpinės izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW.
\n
268.Elektrinio kaitinimo įrenginiuose turi būti įrengta aušinimo vandens slėgio, debito ir temperatūros kontrolė, įjungianti signalizaciją. Debitas ir temperatūra turi būti kontroliuojami vandens išleidimo iš aušinamų elementų vietose. Sumažėjus aušinančio vandens debitui arba pakilus jo temperatūrai tiek, kad galėtų kilti avarija, įrenginys turi būti automatiškai atjungtas.
\n
269.Apsaugai nuo pavojingo personalui potencialo perdavimo per aušinamų vandeniu elektrinio kaitinimo įrenginių, kurie gali turėti įtampą, aušinimo vamzdynus turi būti įrengti izoliaciniai intarpai taip, kad personalas tuo pat metu negalėtų prisiliesti prie pritekamojo ir ištekamojo vamzdžių intarpų galuose.
\n

Izoliacinių intarpų ilgis turi būti nurodytas gamyklų techninėje dokumentacijoje. Neturint tokios dokumentacijos intarpų ilgius rekomenduojama priimti: iki 1000 V įtampos įrenginiuose – ne mažesnius kaip 1,5 m iki 25 mm vidinio vamzdžio skersmens vamzdžiams ir 2,5 m nuo 25 iki 50 mm vidinio vamzdžio skersmens vamzdžiams; aukštesnės kaip 1000 V įtampos įrenginiuose atitinkamai 2,5 ir 4 m.

\n

Izoliacinio intarpo ilgis nenormuojamas, jeigu tarp intarpo ir ištekamojo vamzdžio yra tarpas ir vandens srovė krenta į priėmimo piltuvą.

\n
270.Elektrinio kaitinimo įrenginių hidraulinių pavarų sistemos tepalo slėginė ir siurbimo įranga, talpinanti 60 kg ir daugiau alyvos, turi būti įrengta patalpose, iš kurių avarijų atveju alyva gali būti pašalinta.
\n
271.Elektrinio kaitinimo įrenginiuose naudojami didesnio kaip 70 kPa slėgio slėginiai indai, naudojanti suslėgtąsias dujas įranga ir kompresorinės turi tenkinti atitinkamų norminių dokumentų reikalavimus.
\n
272.Vakuuminių siurblių dujos turi būti šalinamos į lauką.
\n

III. TIESIOGINIO, NETIESIOGINIO IR KOMBINUOTO VEIKIMO LANKINIŲ (RŪDOS TERMINIŲ IR FEROLYDYMO) KROSNIŲ ĮRENGINIAI 273. Kintamosios ir nuolatinės srovės lankinių plieno lydymo krosnių prijungimo prie elektros tinklų vietose turi būti užtikrinta standartais reglamentuojama elektros energijos kokybė.

\n

Lankinių plieno lydymo krosnių transformatorių prijungimo prie bendrojo naudojimo elektros tinklų vietose įtampos nuokrypių ir aukštesniųjų harmonikų reglamentuojamam lygiui užtikrinti sąlyga yra: ; (1) čia STi – krosnies transformatoriaus vardinė galia, MVA;

\n

Sk – trumpojo jungimo galia lankinės krosnies prijungimo prie sistemos tinklo vietoje, MVA; n – prijungiamų lankinių krosnių skaičius;

\n

D – koeficientas, (kintamosios srovės krosnims – D = 1 ir nuolatinės srovės krosnims – D = 2).

\n

Netenkinus šios sąlygos turi būti atlikti skaičiavimai ir patikrinta, ar veikiant elektros krosnims įtampos svyravimai ir harmonikų lygis prijungimo prie elektros tinklo vietoje neviršys standartu reglamentuotų verčių. Jeigu standarto reikalavimai netenkinami, turi būti padidintas elektros tinklo pralaidumas arba naudojamos specialios priemonės įtampos svyravimams ir harmonikų lygiui sumažinti (žr. šių Taisyklių 247 punktą).

\n
274.Lankinėse krosnyse galimi eksploataciniai trumpieji jungimai, todėl turi būti naudojamos specialios priemonės srovės smūgiams sumažinti. Lankinių plieno lydymo krosnių srovės smūgiai neturi viršyti daugiau kaip 3,5 karto vardinių srovių reikšmių. Darbinėms trumpojo jungimo srovėms sumažinti naudojant reaktorius, reikia numatyti galimybę jiems šuntuoti lydymo proceso metu, jeigu jie pagal priimtą darbo schemą neturi būti nuolatos prijungti.
\n
275.Lankinių krosnių transformatoriams turi būti įrengtos šios apsaugos: momentinė maksimaliosios srovės apsauga nuo dvifazių ir trifazių trumpųjų jungimų apvijoje ir įvaduose, neveikianti esant eksploataciniams trumpiesiems jungimams ir srovės šuoliams įrenginių įjungimo metu; apsauga nuo transformatorių perkrovos naudojant maksimaliosios srovės reles su ribota priklausoma charakteristika. Relės charakteristikos ir laiko uždelsimas turi būti parinkti įvertinus krosnių elektrodų pakėlimo automatinių reguliatorių greitaveikiškumą ir tai, kad eksploataciniai trumpieji jungimai yra šalinami pakeliant elektrodus, o krosnies jungtuvas atjungia tik sugedus reguliatoriui. Apsauga nuo perkrovos turi veikti su skirtingu laiko uždelsimu įjungiant signalizaciją ir atjungiant įrenginį; krosnių transformatorių dujinė apsauga visoms krosnims su smūgine apkrova nepriklausomai nuo jų galios. Krosnims su tolygia apkrova ji įrengiama tik transformatoriams su atšakų perjungimu esant apkrovai. Kitiems įrenginiams dujinė apsauga įrengiama pagal EĮĮT 3.2.52 punkto reikalavimus; apsauga nuo vienfazių įžemėjimų, jeigu reikalinga pagal tinklo su didelėmis įžemėjimo srovėmis darbo sąlygas; temperatūros jutikliai, įjungiantys signalizaciją pasiekus didžiausią leistinąją temperatūrą ir atjungiantys transformatorių viršijus ją; krosnių transformatorių su priverstine alyvos ir vandens cirkuliacija cirkuliacijos jutikliai, įjungiantys signalizaciją sutrikus aušinimo sistemos darbui.
\n
276.Lankinių krosnių įrenginiuose turi būti prietaisai aktyviajai ir reaktyviajai energijai bei prietaisai technologiniam procesui kontroliuoti. Ampermetrai turi būti su perjungiamomis rodmenų skalėmis.
\n

Vienfazių transformatorių rūdos terminėse krosnyse turi būti prietaisai fazių srovėms matuoti, taip pat prietaisai elektrodų srovėms matuoti ir registruoti.

\n
277.Įrengiant lankines krosnis pakeltose nuo cecho grindų lygio aikštelėse, plotas po jomis gali būti panaudotas kitai krosnių įrangai, tarp jų ir krosnių transformatoriams įrengti.
\n
278.Rūdos terminėse ir feroterminėse krosnyse tarp elektrodų turi būti įrengti skiriamieji izoliaciniai skydai, neleidžiantys elektrodams susiliesti jų įleidimo į krosnį metu.
\n

IV. INDUKCINIO IR DIELEKTRINIO KAITINIMO ĮRENGINIAI 279. Indukcinių ir dielektrinio kaitinimo įrenginių su transformatoriais, varikliais generatoriais, tiristoriniais ir joniniais keitikliais bei kondensatoriais įranga gali būti montuojama atskirose patalpose ir betarpiškai gamybiniuose cechuose. Šios patalpos turi būti pastatuose, kurių atsparumo ugniai laipsnis ne mažesnis kaip II.

\n
280.Transformatorių ir keitiklių ekonomiškesnei veikai induktorių kontūruose turi būti įrengiamos kondensatorių baterijos. Baterijos turi turėti nereguliuojamąją, nuolat įjungtą ir reguliuojamąją dalis. Pastaroji dalis naudojama stabilizuoto dažnio įrenginių suderinimui rezonansui.
\n
281.Įrenginių elementai turi būti išdėstyti taip, kad rezonansinių kontūrų srovėlaidžių ilgiai būtų mažiausi ir mažiausios aktyviosios ir induktyviosios kontūrų varžos.
\n
282.Vidutinio dažnio iki 10 kHz grandinėse plieno juosta šarvuotuosius kabelius arba laidus, paklotus plieno vamzdžiuose, leidžiama naudoti tik tuo atveju, jeigu to paties kabelio gyslos arba laidai tame pačiame vamzdyje naudojami tiesioginės ir grįžtamosios srovės laidininkams. Didesnio kaip 10 kHz dažnio įrenginiuose naudoti šarvuotuosius kabelius arba laidus, paklotus plieniniuose vamzdžiuose, draudžiama.
\n

Pramoninio, sumažinto ir vidutinio iki 10 kHz dažnio grandinėse plieno juosta šarvuotieji kabeliai ir laidai plieno vamzdžiuose turi būti pakloti taip, kad šarvai ir vamzdžiai per daug neįšiltų dėl išorinio elektromagnetinio lauko poveikio.

\n
283.Įrenginiui apsaugoti nuo sugadinimo, prakiurus indukcinės krosnies tigliui arba pažeidus paaukštinto dažnio tinklo izoliaciją korpuso (žemės) atžvilgiu, turi būti įrengta elektrinė apsauga, atjungianti krosnį arba įjungianti signalizaciją.
\n

8 kHz ir aukštesnio dažnio įrenginių varikliai generatoriai turi turėti tuščiosios veikos ribotuvus, atjungiančius generatoriaus žadinimą ilgų pertraukų tarp darbo ciklų metu, kai šių pertraukų metu variklį generatorių stabdyti netikslinga.

\n

Paaukštinto dažnio generatorių ekonomiškesnei veikai rekomenduojama naudoti „laukimo“ režimą, jeigu tai leidžia technologija.

\n
284.Aukštadažniai indukciniai ir dielektrinio kaitinimo įrenginiai turi turėti ekranavimo įtaisus elektromagnetinio lauko stipriui sumažinti darbo vietose iki sanitarinėse normose leidžiamų reikšmių.
\n
285.Aukštadažnėse dielektrinio kaitinimo (džiovinimo) kamerose, kur naudojami vertikalūs tinkliniai elektrodai, apsauginis tinklas abiejose perėjimų pusėse turi būti įžemintas.
\n
286.Aukštadažnių indukcinių ir dielektrinio kaitinimo įrenginių durys turi turėti blokavimo įtaisus, neleidžiančius atidaryti durų, kol nebus išjungta įtampa visoms galios grandinėms.
\n
287.Darbo zonų plotis prie valdymo skydų turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m, o prie lydymo krosnių kaitinimo įrenginių, kaitinimo induktorių ir kondensatorių – ne mažesnis kaip 0,8 m.
\n
288.Variklių generatorių keitiklių keliamam triukšmui viršijant 80 dB, jie turi būti įrengiami elektros mašinų patalpose, kur užtikrinamas triukšmo sumažinimas iki sanitarinėse normose leidžiamų reikšmių.
\n

Variklių generatorių vibracijai sumažinti iki sanitarinėse normose leidžiamų reikšmių turi būti naudojamos vibraciją mažinančios priemonės.

\n

V. TIESIOGINIO IR NETIESIOGINIO VEIKIMO VARŽINĖS ELEKTRINĖS KROSNYS (ELEKTRINIO KAITINIMO ĮRENGINIAI) 289. Krosnių žeminamuosius ir sausuosius reguliavimo transformatorius (autotransformatorius), taip pat transformatorius su nedegiu užpildu ir valdymo skydus, jeigu juose nėra prietaisų, jautrių elektromagnetiniams laukams, leidžiama įrengti ant varžinių krosnių (elektrinio kaitinimo įrenginių) konstrukcijų arba šalia jų.

\n

Tiesioginio veikimo varžinius elektrinio kaitinimo įrenginius reikia prijungti prie elektros tinklo per žeminamuosius transformatorius. Įtampos žeminimui draudžiama naudoti autotransformatorius. Jie gali būti naudojami tik reguliavimui.

\n
290.Perėjimų aplink elektrines krosnis (elektrinio kaitinimo įrenginius) ir tarp jų plotis, taip pat atstumai nuo elektrinių krosnių iki valdymo skydų ir spintų nustatomi pagal įrenginio technologinius ypatumus (įvertinant EĮĮT 4.1 skirsnio reikalavimus).
\n

Leidžiama dvi krosnis įrengti vieną šalia kitos, nepaliekant perėjimo tarp jų, jeigu tai nebūtina eksploatacijos sumetimais.

\n
291.Galios grandinių elektros aparatus ir aukštų temperatūrų matavimo prietaisus (pirometrus) rekomenduojama įrengti atskiruose skyduose. Prietaisų neturi veikti vibracija ir smūgiai, atsirandantys veikiant komutavimo aparatams.
\n

Įrengiant elektrines krosnis gamybinėse patalpose, kur stipri vibracija ir smūgiai, visi prietaisai turi būti sumontuoti ant specialių amortizatorių arba turi būti statomi atskirose patalpose įrengtose skydinėse.

\n

Atskirose patalpose įrengtose skydinėse matavimo prietaisai turi būti montuojami ir tais atvejais, kai gamybinės patalpos yra dulkėtos, šlapios arba drėgnos.

\n

Skydų su pirometriniais prietaisais negalima įrengti vietose, kur galimi dideli temperatūrų svyravimai (arti įvažiavimo į cechus vartų, laukujų durų ir pan.).

\n
292.Draudžiama tiesti bendrame vamzdyje pirometrinių prietaisų grandinių, kontrolinių ir galios grandinių laidus. Šioms grandinėms negalima naudoti ir bendrų kontrolinių kabelių.
\n
293.Pirometrinių prietaisų grandinių laidus rekomenduojama tiesiogiai prijungti prie pirometrinių prietaisų, nevedant jų į valdymo skydų gnybtynus.
\n

Pirometrinių grandinių kompensaciniai laidai nuo termoporų iki elektros prietaisų (tarp jų ir iki milivoltmetrų) turi būti ekranuoti nuo pašalinių elektromagnetinių laukų poveikio. Ekranai sandūrų vietose turi būti patikimai sujungti ir įžeminti.

\n
294.100 kW ir didesnės galios varžinėse krosnyse rekomenduojama įrengti atskirus ampermetrus kiekvienai kaitinimo zonai ir aktyviosios energijos skaitiklius atskirai kiekvienai krosniai. Keraminių kaitinimo elementų krosnyse ampermetrus reikia įrengti kiekvienoje fazėje.
\n
295.Rankomis įkraunamose netiesioginio veikimo varžinėse krosnyse, kurių konstrukcija neapsaugo aptarnaujančio personalo nuo atsitiktinio tiesioginio prisilietimo prie didesnės kaip 50 V įtampos kaitinimo elementų, turi būti įrengta įkrovimo angos dangčio blokuotė, neleidžianti atidaryti angos dangčio neatjungus krosnies nuo tinklo.
\n
296.Aukštesnės kaip 50 V kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės tiesioginio kaitinimo įrenginiuose darbo aikštelė, kurioje yra įrenginių ir dirba personalas, turi būti izoliuota nuo žemės. Nepertraukiamo veikimo įrenginiuose, kur įtampą turi vyniojimo įrenginiai, izoliuotos nuo žemės aikštelės kraštuose turi būti įrengtas apsauginis tinklas arba sienelės, neleidžiančios juostai arba vielai iškristi už aikštelės ribų (žr. šių Taisyklių 253 punktą). Tokiems įrenginiams turi būti įrengta izoliacijos kontrolė, įjungianti signalizaciją.
\n
297.Tiesioginio kaitinimo įrenginiuose naudojant skystuosius kontaktus, išskiriančius nuodingus arba aštrų kvapą turinčius garus ir sublimatus, turi būti užtikrintas kontaktų mazgų hermetiškumas ir patikimas garų bei sublimatų surinkimas ir pašalinimas.
\n
298.Tiesioginio kaitinimo įrenginiuose nuotėkio srovės turi būti ne didesnės kaip 0,2 procento vardinių reikšmių.
\n

VI. ELEKTRONINĖS SPINDULIUOTĖS ĮRENGINIAI 299. Elektroninės spinduliuotės įrenginių keitikliai, jungiami prie iki 1000 V įtampos tinklo, turi turėti apsaugą nuo žemesniosios įtampos grandinių ir elektros tinklo izoliacijos pramušimo, sukeliamo pirminėje aukštinamųjų transformatorių apvijoje indukuotų krūvių, taip pat apsaugą nuo trumpųjų jungimų antrinėje grandinėje.

\n
300.Elektroninės spinduliuotės įrenginiai turi turėti apsaugą nuo rentgeno spinduliuotės, užtikrinančią visišką saugą darbo vietose. Spinduliavimo lygis darbo vietose turi neviršyti sanitarinėse normose reglamentuojamo lygio personalui, nedirbančiam su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais.
\n

Apsaugai nuo komutacinių viršįtampių keitikliai turi būti apsaugoti viršįtampių ribotuvais, įrengiamais aukštosios įtampos pusėje.

\n

VII. JONINIAI IR LAZERINIAI ĮRENGINIAI 301. Joniniai ir lazeriniai įrenginiai, taip pat jų sudėtyje esantys blokai, turi būti komponuojami ir išdėstomi taip, kad šių įrenginių valdymo ir matavimo grandines mažiausiai veiktų dujų išlydžio keliami trikdžiai.

\n

VII. SUVIRINIMO ĮRENGINIAI I. TAIKYMO SRITIS 302. Šių Taisyklių VII skyriaus „Suvirinimo įrenginiai“ reikalavimai taikomi uždarose patalpose arba atvirame ore įrengiamiems ir naudojamiems stacionariesiems, nestacionariesiems ir kilnojamiesiems elektrinio suvirinimo įrenginiams, skirtiems suvirinimo, prilydymo, užpurškimo, pjovimo (atskiriamojo ir paviršinio) išlydant metalą ir slėginio suvirinimo technologiniams procesams, tarp jų ir: lankiniam ir plazminiam suvirinimui, prilydymui, perlydymui, užpurškimui ir pjovimui; elektroniniam spinduliniam suvirinimui; lazeriniam suvirinimui ir pjovimui (suvirinimui ir pjovimui šviesos spinduliu); elektriniam šlakiniam suvirinimui ir perlydymui; plazminiam lankiniam perlydymui; suvirinimui kontaktinio įkaitinimo būdu; kontaktiniam arba difuziniam suvirinimui; lankiniam kontaktiniam suvirinimui.

\n

Šių Taisyklių VII skyriaus reikalavimai taip pat privalomi elektrinio suvirinimo įrenginiams, kuriais metalas ir nemetalinės medžiagos sulydomos, pjaunamos ir pan., naudojant lydžiuosius ir nelydžiuosius elektrodus, oro, dujų (argono, helio, angliarūgštės, azoto) arba vandens garų aplinkoje, esant atmosferos, padidintam arba sumažintam (tarp jų ir vakuume) slėgiui, taip pat vandenyje arba po fliusų sluoksniu.

\n

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 303. Elektrinio suvirinimo įrenginių įranga turi tenkinti aplinkos, kurioje jie įrengiami, reikalavimus. Įrangos konstrukcija ir išdėstymas, atitvarai bei blokuotės turi neleisti įrangos mechaniškai pažeisti, taip pat turi neleisti prisiliesti prie besisukančių ir įtampą turinčių dalių. Išimtį sudaro tik elektrodų laikikliai rankinio lankinio suvirinimo, pjovimo ir užlydymo įrenginiuose, taip pat lankinio suvirinimo įrenginių degiklių mundštukai ir kitos detalės, turinčios suvirinimo grandinių įtampą.

\n
304.Elektrinio suvirinimo įrenginių mazgai ir mechanizmai bei valdymo organai turi būti išdėstyti taip, kad prie jų būtų galima laisvai, patogiai ir saugiai prieiti bei greitai atjungti įrangą, kai tai būtina.
\n
305.Didesniame kaip 2 m aukštyje esančių elektrinio suvirinimo įrenginių mechanizmų (elementų) operatyviai priežiūrai turi būti įrengtos darbo aikštelės, apsaugotos aptvarais (turėklais) ir turinčios įrengtus stacionarius laiptus. Aikštelės, aptvarai (turėklai) ir laiptai turi būti padaryti iš nedegiųjų medžiagų, o aikštelės grindys padengtos nedegiąja dielektrine medžiaga.
\n
306.Visi elektrinio suvirinimo įrenginių valdymo įtaisai be padėties fiksatorių turi būti apsaugoti atitvarais, kad atsitiktinai nebūtų galima jų įjungti arba išjungti.
\n
307.Suvirinimo srovės šaltiniai gali būti tik specialūs, tam skirti, tenkinantieji galiojančių standartų reikalavimus suvirinimo transformatoriai, statiniai arba mašininiai (elektros variklis generatorius ir vidaus degimo variklis generatorius) keitikliai. Suvirinimo lankui, elektros šlako voniai ar kontaktinio suvirinimo įrangai tiekti elektrą tiesiogiai iš galios, apšvietimo arba kontaktinių elektros tinklų draudžiama. Jeigu tokie įrenginiai prijungiami prie bendrojo naudojimo tinklų ir jie sukelia neleistinus trikdžius prie šių tinklų prijungtiems imtuvams, turi būti numatytos priemonės suvirinimo įrenginių trikdžiams elektros tinklui sumažinti.
\n

Kilnojamuosius arba nestacionariuosius elektrinio suvirinimo agregatus leidžiama įrengti automobilių ar traktorių priekabose (vežimėliuose), jeigu jos turi stabdžius.

\n
308.Keli suvirinimo srovės šaltiniai, jungiami prie vieno suvirinimo lanko, vienos elektros šlako vonios arba bendros kontaktinio suvirinimo varžos turi būti sujungti taip, kad tuščiosios veikos įtampa tarp virinamo gaminio ir elektrodo negalėtų viršyti šaltinio, turinčio didžiausią tuščiosios veikos įtampą, įtampos vertės.
\n
309.Kelių vienfazių elektrinio suvirinimo įrenginių apkrova turi būti kiek galima tolygiau paskirstyta tarp trifazio tinklo fazių.
\n
310.Vienpostis suvirinimo srovės šaltinis turi būti ne toliau kaip 15 m nuo suvirinimo posto.
\n
311.Elektrinio suvirinimo įrenginio pirminės grandinės įtampa neturi viršyti 660 V. Pirminėje grandinėje turi būti įrengtas komutavimo ir apsauginis aparatai. Suvirinimo grandinės neturi turėti galvaninio ryšio su grandinėmis, prijungtomis prie maitinimo tinklo (tarp jų ir su keitiklių generatorių sužadinimo grandinėmis, maitinamomis iš elektros tinklo).
\n
312.Elektrinio suvirinimo įrenginiai su daugiaposčiu suvirinimo srovės šaltiniu turi būti apsaugoti nuo perkrovos. Kiekvienai į suvirinimo postus nueinančiajai linijai turi būti įrengtas komutavimo aparatas.
\n
313.Elektrinio suvirinimo įrenginiuose turi būti įrengti suvirinimo srovės matavimo prietaisai. Vienposčiuose įrenginiuose leidžiama, kad vietoj prietaiso prie srovės reguliavimo rankenos būtų verčių skalė.
\n
314.Kilnojamieji ir nestacionarieji elektrinio suvirinimo įrenginiai (išskyrus automatinius) prie elektros tinklo turi būti prijungti lanksčiuoju variniu kabeliu su degimo nepalaikančia gumine arba plastikine izoliacija ir apvalkalu. Kabelis nuo komutavimo aparato iki suvirinimo srovės šaltinio turi būti ne ilgesnis kaip 15 m. Kabeliai turi būti prijungiami naudojant komutavimo apsauginius aparatus, turinčius kištukines jungtis. Jungtys turi turėti blokavimo įtaisus, neleidžiančius atjungti arba įjungti, esant įjungtam komutavimo aparatui.
\n
315.Suvirinimo automatams ir pusautomačiams, kurių suvirinimo srovės šaltinis reguliuojamas nuotoliniu būdu, rekomenduojama įrengti du reguliavimo įtaisus (rankeną, mygtuką ir pan.) valdančių priemonių komplektus. Vienas iš jų įrengiamas prie suvirinimo srovės šaltinio, o antras suvirinimo automato ar pusautomačio valdymo skyde arba pulte. Pasirinktas reguliavimo būdas (vietinis arba nuotolinis) turi būti fiksuojamas specialiu užrakinamu perjungikliu.
\n
316.Spintų ir suvirinimo įrangos korpusų, kur yra aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės neizoliuotų srovinių dalių, durys, neturinčios blokavimo įrangos, išjungiančios įtampą jas atidarius, turi būti užrakinamos.
\n
317.Turi būti įžeminti (įnulinti) ne tik elektrinio suvirinimo įrenginių korpusai ir kitos metalinės pasyviosios įrangos dalys (žr. EĮĮT 1.7 skirsnį), bet ir vienas suvirinimo srovės šaltinio – suvirinimo transformatoriaus, statinio keitiklio arba variklio generatoriaus keitiklio antrinės grandinės gnybtas. Jeigu variklio generatoriaus keitiklio generatoriaus sužadinimo apvija prie elektros tinklo prijungta per skiriamąjį transformatorių, tai keitiklio antrinės grandinės gnybto įžeminti nereikia.
\n

Tokiuose suvirinimo įrenginiuose, kur lankas dega tarp elektrodo ir elektrai laidaus gaminio, reikia grįžtamosios srovės laidininku įžeminti (įnulinti) antrinės srovės šaltinio gnybtą, sujungtą su gaminiu.

\n
318.Elektrinio suvirinimo įrenginiai turi turėti prieinamoje vietoje gnybtą (varžtą) įžeminimo (įnulinimo) laidininkui prijungti. Aplink jį turi būti nedažytas, užtikrinantis gerą kontaktą paviršiaus plotas. Gnybtas turi būti paženklintas apsauginio įžeminimo ženklu (žr. EĮĮT 1.7.54 punktą). Kištukinės laidų jungtys, naudojamos automatinių ir pusiau automatinių suvirinimo įrenginių nešiojamiesiems valdymo pultams prijungti prie aukštesnės kaip 50 V kintamosios ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės tinklo, taip pat turi turėti įžeminimo gnybtus.
\n
319.Elektrinio suvirinimo įrenginiai, kuriuos pagal technologinio proceso sąlygas negalima įžeminti, kaip nurodyta šių Taisyklių 317 punkte, ir kilnojamieji bei nestacionarieji suvirinimo įrenginiai, kuriuos įžeminti (įnulinti) sunku, turi būti aprūpinti apsauginio atjungimo įtaisais (žr. EĮĮT 1.7.3 punktą) arba jiems turi būti įrengta izoliacijos kontrolė.
\n
320.Elektrinio suvirinimo įrenginių kondensatoriai, naudojami suvirinimo impulsų energijai sukaupti, turi būti aprūpinti automatinio iškrovimo įtaisais, kurie juos iškrauna nuėmus apsauginį dangtį arba atidarius spintos duris.
\n
321.Vandeniu aušinamuose elektrinio suvirinimo įrenginiuose turi būti kontroliuojama aušinimo sistemos būklė. Automatų (pusautomačių) vandens aušinimo sistemose rekomenduojama naudoti slėgio, debito ir temperatūros reles (dvi pastarosios įrengiamos aušinimo vandens nutekėjimo vietose ir turi įjungti signalizaciją). Jeigu sumažėjus vandens srautui arba padidėjus aušinimo vandens temperatūrai galimos avarijos ir gali būti sugadinta įranga, įrenginys turi būti automatiškai atjungiamas. Vandens aušinimo sistemų, per kurių vamzdžius gali būti perduotas aptarnaujančiam personalui pavojingas potencialas, vamzdynuose reikia įrengti šių Taisyklių 269 punkte nurodyto ilgio izoliacinius intarpus. Vamzdynų sujungimo išardomos vietos ir jų sujungimo su izoliaciniais intarpais vietos turi būti išdėstytos taip, kad įvykus gedimui vandens srovė nepatektų ant elektros įrenginių.
\n

III. REIKALAVIMAI ELEKTRINIO SUVIRINIMO ĮRENGINIŲ IR SUVIRINIMO POSTŲ PATALPOMS 322. Surinkimo ir suvirinimo cechų bei suvirinimo barų, kur yra suvirinimo įrenginių ir suvirinimo postų, pastatai ir jų vėdinimo sistemos turi tenkinti normatyvinių statybos techninių dokumentų sanitarinius ir priešgaisrinius reikalavimus.

\n
323.Elektrinio suvirinimo įrenginiams ir suvirinimo postams, skirtiems nuolatiniams suvirinimo darbams ne specialiuose pastatuose (ne surinkimo, ne suvirinimo cechuose ir ne suvirinimo baruose), turi būti numatytos atskiros ventiliuojamos patalpos nedegiųjų medžiagų sienomis. Tokių patalpų plotas, tūris, taip pat vėdinimo sistema turi tenkinti sanitarinius ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
\n
324.Sprogiosiose ir gaisrui pavojingose zonose suvirinimo postai gali būti įrengti tik laikiniems suvirinimo darbams laikantis šių Taisyklių IV skyriaus reikalavimų.
\n
325.Suvirinimo patalpose turi būti numatyti perėjimai, užtikrinantys saugų suvirinimo darbų atlikimą ir patogų suvirinamų gaminių transportavimą. Jų plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m.
\n
326.Atskiros suvirinimo patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 m2, o laisvas įranga ir medžiagomis neužstatytas vienam suvirinimo postui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3 m2.
\n
327.Suvirinimo postai mažų ir vidutinių gabaritų detalių lankiniam suvirinimui ir lankiniam suvirinimui apsauginių dujų aplinkoje gaisrui nepavojinguose cechuose turi būti įrengti specialiose kabinose su sienelėmis iš nedegiosios medžiagos. Kabinos gylis turi būti ne mažesnis kaip du, o plotis ne mažesnis kaip pusantro suvirinamo gaminio ilgių, bet kabinos matmenys turi būti ne mažesni kaip 2x1,5 m. Kabinose įrengiant ir suvirinimo srovės šaltinį, kabinos matmenys turi būti atitinkamai padidinti.
\n

Kabinos sienelių aukštis turi būti ne žemesnis kaip 2 m, tarpelis tarp sienelių ir grindų – ne siauresnis kaip 50 mm, o virinant apsauginių dujų aplinkoje – ne siauresnis kaip 300 mm. Jeigu virš kabinos įrengtas tiltinis kranas, tai kabina iš viršaus turi būti pridengta metaliniu tinklu, kurio akies dydis – ne didesnis kaip 50x50 mm.

\n
328.Laikiniems suvirinimo darbams suvirinimo postus leidžiama įrengti tiesiogiai gaisrui pavojingose patalpose, jeigu lankinio suvirinimo darbai, suvirinimo darbai po fliusu ir šlakinio elektrinio suvirinimo darbai atliekami rankiniu būdu. Gaisrui pavojingose patalpose darbo vieta iš visų pusių turi būti aptverta ne žemesniais kaip 1,8 m aukščio skydais arba uždangomis iš nedegiosios medžiagos.
\n
329.Surinkimo ir suvirinimo cechų, barų, dirbtuvių ir suvirinimo postų apšvietimas turi būti įrengtas laikantis EĮĮT 6 skyriaus reikalavimų.
\n
330.Rankinio elektrinio suvirinimo su storai glaistytais elektrodais, šlakinio elektrinio suvirinimo, suvirinimo po fliusu ir automatinio atvirojo lankinio suvirinimo įrenginiuose turi būti įrengtas degimo produktų siurbimas prie pat lanko arba prie elektrodo.
\n
331.Virinant atviruoju lankiniu būdu ir virinant po fliusu rezervuarų viduje bei uždarose konstrukcijų tuštumose, suvirinimo postuose turi būti užtikrintas atitinkantis darbų pobūdį vėdinimas. Nesant galimybės užtikrinti reikiamą vėdinimo intensyvumą, reikia po suvirintojo kauke priverstinai tiekti ne mažiau kaip 6–8 m3/val. švaraus oro.
\n
332.Virš kilnojamųjų ir nestacionariųjų elektrinio suvirinimo įrenginių, naudojamų atvirame ore, suvirintojo ir suvirinimo įrangos apsaugai nuo atmosferos kritulių turi būti įrengtos stoginės iš nedegiosios medžiagos. Stoginių galima neįrengti, jeigu suvirinimui naudojama elektros įranga pritaikyta dirbti atvirame ore. Lyjant arba sningant suvirinimo darbai turi būti nutraukiami.
\n

IV. LYDOMOJO ELEKTRINIO SUVIRINIMO (PJOVIMO, UŽLYDYMO) ĮRENGINIAI 333. Perėjimai tarp vienposčių suvirinimo srovės šaltinių (statinių keitiklių, variklių generatorių, pjovimo įrenginių, užlydymo įrenginių) turi būti ne siauresni kaip 0,8 m, o tarp daugiaposčių – ne siauresni kaip 1,5 m. Atstumai nuo vienposčių ir daugiaposčių suvirinimo srovės šaltinių iki sienos turi būti ne mažesni kaip 0,5 m.

\n

Suvirinimo srovės reguliatoriai (montuojami atskirame korpuse) turi būti įrengiami šalia suvirinimo transformatorių arba virš jų.

\n
334.Suvirinant dideles detales arba konstrukcijas, iš kiekvienos pusės turi būti įrengti ne siauresni kaip 1 m pločio stelažai. Stalai virinti smulkioms detalėms iš vienos pusės gali glaustis prie kabinos sienos, bet iš kitų stalo pusių turi būti ne siauresni kaip 1 m pločio perėjimai. Suvirinimo dirbtuvėse turi būti įrengti perėjimai, kurių plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Kiekvienu konkrečiu atveju perėjimų plotis nustatomas pagal darbuotojų skaičių.
\n
335.Perėjimai iš kiekvienos stambių dirbinių automatinio suvirinimo po fliusu, lankinio suvirinimo apsauginėse dujose, plazminio suvirinimo, elektroninio spindulinio suvirinimo ir suvirinimo šviesos spinduliu įrenginių pusės turi būti ne siauresni kaip 1,5 m.
\n
336.Elektros srovės grandinei nuo suvirinimo srovės šaltinio ir rankinio suvirinimo (pjovimo, užlydymo) įrenginio elektrodo laikiklio arba tiesioginio veikimo lankinio plazminio pjovimo (suvirinimo) įrenginio degiklio turi būti naudojami lankstieji kabeliai su degimo nepalaikančia gumine arba plastikine izoliacija ir apvalkalu.
\n
337.Suvirinimo įrenginių ir aparatų, skirtų svarbių konstrukcijų, tokių kaip laivų sekcijų, statinių laikančiųjų konstrukcijų, tiltų, skraidymo aparatų, geležinkelių judamųjų sąstatų ir kitų transporto priemonių, didesnio kaip 5 MPa slėgio rezervuarų, katilų ir vamzdynų, nuodingų medžiagų vamzdynų ir pan., virinimui instaliacija turi būti atlikta laidais varinėmis gyslomis.
\n
338.Grįžtamosios srovės laidais, jungiančiais suvirinamą gaminį su suvirinimo srovės šaltiniu, šių Taisyklių 337 punkte nurodytiems stacionariesiems suvirinimo įrenginiams gali būti panaudoti standieji ir lankstieji laidai, taip pat kur yra galima plieninės ir aliumininės bet kokio profilio pakankamo pralaidumo šynos, suvirinimo plokštės, stelažai ir suvirinimo konstrukcijos (žr. šių Taisyklių 339 ir 340 punktą).
\n

Įrenginiuose su kilnojamaisiais ir nestacionariaisiais suvirinimo transformatoriais grįžtamosios srovės laidas turi būti izoliuotas, taip pat kaip ir tiesioginės srovės laidas, prijungiamas prie laikiklio.

\n

Grįžtamosios srovės laidui naudojami elementai turi būti suvirinti arba patikimai sujungti varžtais, veržtuvais arba gnybtais.

\n
339.Automatiniuose lankiniuose suvirinimo įrenginiuose esant būtinumui (pvz., virinant apvalius gaminius) leidžiama grįžtamosios srovės laidą sujungti su suvirinamu gaminiu atitinkamos konstrukcijos slankiuoju kontaktu.
\n
340.Nuliniais grįžtamaisiais laidais draudžiama naudoti įžeminimo laidininkus, taip pat statinių metalines konstrukcijas, vamzdynus ir technologinius įrenginius. Išimtiniais atvejais nuliniu grįžtamuoju laidininku galima naudoti metalines statinių konstrukcijas (taip pat ir kranų kelius) montavimo ir remonto darbams, jeigu visa grįžtamojo nulinio laido grandinė nuo srovės šaltinio iki suvirinimo darbų atlikimo vietos yra matoma ir gali būti patikrinta.
\n
341.Rankinio lankinio suvirinimo ir pjovimo metalinių ir anglinių elektrodų laikikliai turi tenkinti galiojančių standartų ir norminių dokumentų reikalavimus.
\n
342.Rankinio ir pusiau automatinio lankinio suvirinimo įrenginių tuščiosios veikos įtampa, esant vardinei tinklo įtampai, nuolatinės srovės šaltinio neturi viršyti 100 V (vidutinė vertė) ir kintamosios srovės šaltinio:
\n

80 V (efektinė vertė) – rankinio ir pusiau automatinio lankinio suvirinimo įrenginių, kurių vardinė suvirinimo srovė yra iki 630 A;

\n

100 V (efektinė vertė) – automatinio lankinio suvirinimo įrenginių, kurių vardinė suvirinimo srovė didesnė kaip 630 A ir iki 1000 A;

\n

120 V (efektinė vertė) – automatinio lankinio suvirinimo įrenginių, kurių vardinė suvirinimo srovė didesnė kaip 1000 A ir iki 1600 A ir 140 V (efektinė vertė) – automatinio lankinio suvirinimo įrenginių, kurių vardinė suvirinimo srovė didesnė kaip 1600 A ir iki 2000 A.

\n

Nutrūkus lankui generatorių suvirinimo srovės grandinėje leidžiami iki 0,5 s trukmės trumpalaikiai įtampos padidėjimai.

\n
343.Lankinio suvirinimo (pjovimo) įrenginiuose, kur nenaudojamas išankstinis suvirinimo grandinės tarp elektrodo ir suvirinimo gaminio sujungimas, lanko sužadinimui ir lanko degimo stabilumui padidinti leidžiama naudoti aukštesnio kaip 50 Hz dažnio keitiklius (osciliatorius).
\n

Kintamosios srovės lankinio suvirinimo (pjovimo) įrenginiuose lanko stabilumui padidinti leidžiama naudoti impulsų generatorius, kurie žymiai padidina įtampą tarp elektrodo ir suvirinamo gaminio pakartotinio lanko sužadinimo momentu. Impulsų generatorius neturi padidinti suvirinimo transformatoriaus tuščiosios veikos įtampos efektinės vertės daugiau kaip 1 V.

\n
344.Suvirinimo automatų ir pusautomačių judamųjų suvirinimo galvučių kintamosios srovės elektros variklis turi būti maitinamas tik per žeminamąjį transformatorių, kurio antrinės grandinės (izoliuotos nuo pirminės) įtampa ne aukštesnė kaip 50 V. Vienas polius (transformatoriaus antrinės grandinės išvadas) turi būti įžemintas. Šiuo atveju elektros variklio korpusas gali būti neįžemintas. Nuolatinės srovės atveju elektros įrangos vardinė įtampa turi neviršyti 75 V.
\n

Ant suvirinimo automatų ir pusautomačių judamųjų pernešamų dalių sumontuoti kintamosios srovės elektros varikliai ir kita įranga gali būti maitinama per žeminantį arba skiriamąjį transformatorių, kurio vienas antrinės grandinės išvadas turi būti įžemintas. Antrinės grandinės (izoliuotos nuo pirminės) įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 50 V. Elektros įrangos korpusų (pasyviųjų dalių) įžeminti nereikalaujama. Nuolatinės srovės elektros įrangos vardinė įtampa neturi viršyti 75 V.

\n

Stacionariųjų ir nestacionariųjų automatų elektros įrangą, sumontuotą ant stacionariųjų dalių, galima betarpiškai maitinti iš 230V arba 400V įtampos kintamosios srovės ir iš 220V arba 440 V įtampos nuolatinės srovės tinklo. Elektros įrangos pasyviosios dalys turi būti įžemintos. Jos turi būti elektriškai izoliuotos nuo dalių, galvaniškai sujungtų su suvirinimo grandine.

\n

Stacionariųjų automatų su nejudamomis suvirinimo galvutėmis kintamosios srovės elektros variklius galima betarpiškai maitinti iš 230V arba 400V įtampos kintamosios srovės tinklo, o nuolatinės srovės variklius iš 220V arba 440 V įtampos nuolatinės srovės tinklo. Variklių korpusai turi būti įžeminti. Jie turi būti elektriškai izoliuoti nuo srovinių dalių, galvaniškai sujungtų su elektrodu.

\n
345.Plazminių įrenginių suvirinimo srovės šaltinio tuščiosios veikos įtampa, esant vardinei tinklo įtampai, neturi viršyti: 500 V – automatinio pjovimo, užpurškimo ir plazminio mechaninio apdorojimo įrenginių, 300 V – pusiau automatinio pjovimo ir užpurškimo įrenginių, 180 V – rankinio pjovimo, suvirinimo ir užpurškimo įrenginių.
\n
346.Automatiniai plazminiai pjovimo įrenginiai turi turėti blokuotę, neleidžiančią šuntuoti apvijos maitinimo grandinėje esančio komutavimo aparato kontaktų, kol neužsidega elektros lankas.
\n
347.Mechanizuotas plazminio pjovimo procesas turi būti valdomas nuotoliniu būdu. Lanko galvutės tuščiosios veikos įtampa iki „budinčio“ lanko atsiradimo turi būti įjungiama komutavimo aparatų mygtuku „paleidimas“. Mygtukas „paleidimas“ turi būti automatiškai blokuojamas atsiradus „budinčiam“ lankui.
\n
348.Elektroninių spindulinių suvirinimo įrenginių elektroninių patrankų maitinimo srovės šaltiniai turi būti apsaugoti viršįtampių ribotuvais, kurie jungiami tarp lygintuvo teigiamo poliaus ir jo įžeminto korpuso. Be to, tarp pirminės apvijos išvadų ir žemės turi būti prijungti kondensatoriai, kurių paskirtis apsaugoti žemesniosios įtampos grandinių ir elektros tinklo, prie kurio įrenginys prijungtas, izoliaciją nuo pramušimo, sukeliamo pirminėse maitinimo transformatorių apvijose indukuotų krūvių, arba turi būti numatyta kitokia apsauga.
\n
349.Elektroniniai spinduliniai įrenginiai turi turėti apsaugą nuo rentgeno spinduliuotės, visiškai užtikrinančią radiacinę saugą darbovietėse. Radiacijos lygis darbo vietose neturi viršyti personalui, nedirbančiam su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, norminiuose dokumentuose nurodyto lygio.
\n

V. SLĖGINIO ELEKTRINIO SUVIRINIMO ĮRENGINIAI 350. Perėjimų plotis tarp taškinio, ritininio (linijinio) ir reljefinio suvirinimo mašinų, esant priešpriešiais išdėstytoms darbo vietoms, turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o tarp siūlinio suvirinimo mašinų ne mažesnis kaip 3 m. Tarp mašinų, atsuktų viena kitos atžvilgiu užpakalinėmis pusėmis, perėjimų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 m, o tarp priekiu ir užpakaliu atsuktų mašinų – ne mažesnis kaip 1,5 m.

\n
351.Varžinės kontaktinio suvirinimo ir lydomojo kontaktinio suvirinimo mašinos turi turėti apsauginius įrenginius, apsaugančius personalą nuo kibirkščių ir metalo tiškalų bei užtikrinančius saugų suvirinimo proceso stebėjimą. Tokiems įrenginiams turi būti įrengtas intensyvus vietinis vėdinimas.
\n
352.Specialioms nestacionariosioms ir kabamosioms suvirinimo mašinoms, naudojamoms didelėms konstrukcijoms suvirinti sunkiai prieinamose vietose, maitinti turi būti naudojamas lankstusis kabelis (laidas) su nepalaikančia degimo gumine arba plastikine izoliacija ir apvalkalu.
\n
353.Kontaktinio suvirinimo mašinos antrinė tuščiosios veikos įtampa, esant vardinei tinklo įtampai, neturi viršyti 50 V.
\n
354.Kabamosios taškinio ir ritininio suvirinimo mašinos su įmontuotu suvirinimo transformatoriumi prie tinklo turi būti jungiamos per skiriamąjį transformatorių ir turi turėti blokuotę, leidžiančią įjungti galios grandines tik įžeminus mašinos korpusą. Leidžiama suvirinimo transformatorių tiesiogiai jungti prie ne aukštesnės kaip 400V įtampos tinklo, jeigu pirminių jo grandinių izoliacija dviguba ar sustiprintoji arba panaudoti apsauginio atjungimo įtaisai.
\n
355.Kabamųjų taškinio ir ritininio suvirinimo mašinų su įmontuotu suvirinimo transformatoriumi valdymo grandinių, esančių betarpiškai ant suvirinimo replių, įtampa neturi viršyti 50 V, kai kintamosios srovės tinklo įtampa vardinė, ir 75 V, kai nuolatinės srovės tinklo įtampa vardinė. Šioms grandinėms gali būti naudojama iki 230V įtampa, jeigu jų izoliacija dviguba ar sustiprintoji arba panaudoti apsauginio atjungimo įtaisai. Kabamosioms mašinoms srovė gali būti tiekiama vandeniu aušinamais laidininkais.
\n

VIII. DURPYNŲ IR KARJERŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI I. TAIKYMO SRITIS 356. Šių Taisyklių VIII skyriaus „Durpynų ir karjerų elektros įrenginiai“ reikalavimai taikomi iki 10 kV įtampos elektros įrangai durpynuose ir karjeruose, kur dėl specifinių darbo sąlygų yra padidintas pavojus darbuotojams.

\n

II. ELEKTROS TIEKIMAS 357. Durpynuose ir karjeruose, kur ypač dideli saugos reikalavimai, turi būti naudojami elektros izoliuotosios neutralės tinklai.

\n

Pagrindiniuose gamybos baruose iki 1000 V įtampos tinklams turi būti naudojama IT tinklo sistema.

\n

Kitiems durpynų ir karjerų teritorijose esantiems vartotojams, tiesiogiai nedalyvaujantiems gamyboje (gyvenvietėms, siurblinėms, dirbtuvėms ir pan.), maitinti leidžiama naudoti keturlaidę TT tinklo sistemą.

\n
358.Jungti prie aukštesnės kaip 1000 V įtampos izoliuotosios neutralės tinklų, aptarnaujančių durpynus ir karjerus, negamybinius vartotojus nerekomenduojama. Išimties tvarka tokius vartotojus galima maitinti iš bendrųjų aukštosios įtampos izoliuotosios neutralės tinklų, jeigu talpinė viso tinklo srovė neviršija 1A.
\n
359.Durpynų ir karjerų elektros tiekimo rezervavimo laipsnis turi būti nustatomas įmonės ir elektrą tiekiančios organizacijos tarpusavio susitarimu.
\n
360.Durpynų ir karjerų elektros įrenginiai gali būti maitinami iš stacionariųjų ir nestacionariųjų transformatorinių. Turi būti naudojamos transformatorinės, surenkamos iš lengvai sumontuojamų ir išardomų komplektinių blokų, pritaikytų dirbti atvirame ore. Stacionariosios transformatorinės turi būti aptvertos. Aptvare įrengti vartai turi būti rakinami.
\n

Nestacionariosios transformatorinės ir įrengtos ant pervežamų platformų transformatorinės turi būti pagamintos pagal specialius techninius reikalavimus.

\n
361.Durpynų ir karjerų teritorijose leidžiama įrengti oro ir kabelių linijas.
\n

Iki 1000 V įtampos oriniams tinklams rekomenduojama naudoti oro kabelines linijas (OKL). OKL gali būti naudojamos visų tipų atramos. OKL turi būti įrengtos laikantis EĮĮT 2.4 skirsnyje pateiktų reikalavimų.

\n

6–10 kV įtampos oriniams tinklams rekomenduojama naudoti oro kabelines linijas (OKL) arba oro linijas izoliuotaisiais laidais (OLI).

\n

Iki 1000 V įtampos OKL ir 6–10 kV įtampos OKL arba OLI leidžiama tiesti bendrose atramose laikantis EĮĮT 2.5 skirsnio reikalavimų.

\n
362.Durpynų ir karjerų teritorijose naudojamų OKL ir OLI gabaritai iki žemės turi būti priimami kaip oro linijoms neužstatytose vietovėse pagal EĮĮT 2.5 ir 2.6 skirsnių reikalavimus, išskyrus važiuojamuosius kelius ir gyvenvietes, esančias šiose teritorijose. Jeigu gamyboje naudojamų mechanizmų aukštis yra didesnis kaip linijos gabaritas, linijose turi būti įrengiami paaukštintų gabaritų tarpatramiai aukštiems mechanizmams važiuoti. Didžiausio įsvirimo vietoje atstumas nuo iki 1000 V įtampos OKL iki mechanizmo turi būti ne mažesnis kaip 1 m, nuo 6–10 kV įtampos OKL – ne mažesnis kaip 1,25 m, o nuo 6–10 kV izoliuotųjų laidų – ne mažesnis kaip 2 m.
\n
363.Priartėjant iki 10 kV įtampos OKL ir OLI prie vidaus transporto siaurųjų geležinkelių, horizontalusis atstumas nuo oro linijos atramos iki artimiausio bėgio turi būti ne mažesnis kaip atramos aukštis plius 1 m. Ankštuose iki 0,4 kV įtampos OL trasos ruožuose šį atstumą leidžiama sumažinti iki 5 m.
\n
364.Atstumas nuo durpynų produkcijos sandėliavimo vietų iki 0,4–10 kV įtampos OKL ir OLI atramų turi būti ne mažesnis kaip 4 m.
\n
365.Atstumas nuo iki 10 kV įtampos OKL ir OLI atramų iki viršžeminių vamzdynų turi būti ne mažesnis kaip 3 m.
\n
366.Oriniai įvadai į 6–10 kV įtampos nestacionariąsias transformatorines turi būti įrengti ne mažesniame kaip 3 m aukštyje nuo žemės. Įvadų į šias transformatorines vietose turi būti įrengti laikini atitvarai.
\n
367.Durpynų ir karjerų teritorijose, žemėje tranšėjose, klojamų kabelių nereikalaujama apsaugoti nuo mechaninių pažaidų. Nuolatinių ir laikinų kelių sankirtos vietose kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažaidų, laikantis EĮĮT 2.3 skirsnio reikalavimų.
\n
368.Nestacionariesiems įrenginiams maitinti turi būti naudojami padidinto mechaninio atsparumo tempimui lankstieji kabeliai. Karjeruose naudojami lankstieji kabeliai turi būti atsparūs nusidėvėjimui. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos lanksčiųjų kabelių trasos turi būti nužymėtos laikinais įspėjamaisiais plakatais.
\n
369.Prie nestacionariųjų įrenginių lankstieji kabeliai turi būti prijungti taip, kad jų gnybtai kontaktinių jungčių vietose būtų apsaugoti nuo kabelio tempimo jėgų ir būtų užtikrintas leistinas kabelio sulenkimas.
\n
370.Prie oro linijų lankstieji kabeliai turi būti prijungiami specialiomis kontaktinėmis jungtimis, įrengiamomis oro linijų atramose. 6–10 kV įtampos oro linijų atramose neapsaugotos kontaktinių jungčių srovinės dalys turi būti ne žemiau kaip 5 m nuo žemės. Iki 1000 V įtampos oro linijose kontaktinės jungtys įrengiamos pasiekiamame nuo žemės aukštyje uždaroje rakinamoje spintelėje.
\n

III. ELEKTROS VARIKLIAI IR KOMUTAVIMO APARATAI 371. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros variklių paleidimo, valdymo ir apsaugos įtaisai turi būti įrengti aplinkos sąlygas atitinkančiose uždarose spintose (apsaugos laipsnis ne žemesnis kaip IP 42).

\n
372.Variklio, maitinamo per atskirą žeminamąjį transformatorių, paleidimo įranga gali būti įrengiama transformatoriaus aukštosios įtampos pusėje. Šiuo atveju žemosios įtampos pusėje tarp variklio ir generatoriaus jokie komutavimo aparatai neįrengiami.
\n
373.Asinchroninių elektros variklių trumpai jungtu rotoriumi paleidimo sąlygos turi būti patikrintos pagal liekamosios įtampos dydį ant variklio gnybtų ir įtaką kitų veikiančių elektros imtuvų darbui.
\n
374.Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros variklių komutavimo aparatai turi turėti blokuotę, neleidžiančią: atjungti skyriklio, esant apkrovai; atjungti skyriklio, esant įjungtam paleidimo aparatui; atidaryti spintos, esant įjungtam skyrikliui; atjungti skyriklio, esant atidarytai spintai.
\n
375.Kabelių atšakų nuo oro linijų per kontaktines jungtis vietose įrengti skyriklius nereikalaujama.
\n

IV. APSAUGA IR ĮŽEMINIMAI 376. Bendrieji reikalavimai durpynų ir karjerų elektros įrenginių apsaugai nuo viršsrovių pateikti EĮĮT 3.5 skirsnyje.

\n
377.Durpynuose ir karjeruose darbuotojų saugos požiūriu aplinka laikoma labai pavojinga. Saugi įtampa, kai prisilietimo trukmė 10 ir daugiau sekundžių, yra (IEC 60364-7-705):
\n

25 V esant kintamajai srovei;

\n

60 V esant nuolatinei srovei.

\n
378.Aukštesnės kaip 1000 V įtampos izoliuotosios neutralės durpynų ir karjerų tinkluose įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip:
\n

RA ≤ 25 / IĮŽ; (2) čia: IĮŽ – vienfazio įžemėjimo srovė.

\n
379.Iki 1000 V įtampos elektros įrenginiuose saugos sąlyga po pirmosios pažaidos (įžemėjimo) yra:
\n

RŽ · INS ≤ UL; (3) čia: RŽ – iki 1000 V įtampos įžeminimo įrenginio ir pasyviųjų dalių apsauginio laidininko pilnutinė varža;

\n

INS – visų prie vietinio įžemintuvo prijungtų įrenginių bendroji nuotėkio srovė;

\n

UL – saugi įtampa; priimama pagal šių Taisyklių 377 punkto reikalavimus.

\n

Įžemėjus fazei turi suveikti izoliacijos kontrolės sistema ir pagal EĮĮT 3.5.37 punkto reikalavimą elektros įrenginys turi būti išjungtas.

\n

Jeigu saugai užtikrinti naudojama skirtuminės srovės apsauga, pateiktoje išraiškoje vietoj bendrosios nuotėkio srovės turi būti priimama vardinė apsaugos suveikimo srovė. Įrengiant apsaugą pavieniams imtuvams, jos suveikimo srovė turi būti ne didesnė kaip IN ≤ 30 mA, o grupei imtuvų – ne didesnė kaip IN ≤ 300 mA. Pirmoji pažaida turi būti kuo skubiau pašalinta.

\n
380.Tiems durpynų ir karjerų vartotojams, kurių atjungimas vienfazių įžemėjimų atveju netikslingas dėl galimo gamybos proceso sutrikimo, turi būti įrengta apsauga, išjungianti liniją, įvykus dviem viena po kitos einančioms pažaidoms. Po pirmosios pažaidos elektros linija (grandinė) neišjungiama. Elektros tiekimo nutraukimo sąlyga įvykus antrajai pažaidai yra:
\n

ZA · IK ≤ U/2; (4) čia: ZA – grandinės, kurioje įvyko pažaidos, elementų pilnutinė varža;

\n

IK – apsaugos įtaiso suveikimo srovė, sukelianti automatinį pažeistos grandinės atjungimą per šių Taisyklių 1 priedo 2 lentelėje nurodytą trukmę arba greičiau;

\n

U – vardinė tinklo (grandinės) įtampa.

\n
381.Vartotojo elektros įrenginių įžemintuvo varža turi būti ne didesnė kaip 10 W.
\n
382.Nestacionariesiems įrenginiams įžeminti turi būti naudojami laikini įžemintuvai, įrengiami šių įrenginių priežiūros vietose. ______________ Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių 1 priedas ATJUNGIMO TRUKMĖS IKI 1000 V ĮTAMPOS TN IR IT SISTEMOS TINKLUOSE IR ELEKTROS ĮRENGINIŲ, NAUDOJAMŲ VONIOS BEI DUŠO PATALPOSE IR BASEINUOSE, APSAUGOS LAIPSNIAI 1. lentelė. Ilgiausios atjungimo trukmės iki 1000 V įtampos TN sistemos tinkluose Saugi įtampa: 25 V Prisilietimo įtampa, V 120 230 277 400-480 580 Atjungimo trukmė, s 0,35 0,2 0,2 0,05 0,02 2. lentelė. Ilgiausios atjungimo trukmės iki 1000 V įtampos IT sistemos tinkluose Saugi įtampa: 25 V Vardinė tinklo (grandinės) įtampa,V Atjungimo trukmė, s Nepaskirstytoji neutralė Paskirstytoji neutralė 250/400 0,4 0,8 400/690 0,2 0,4 580/1000 0,1 0,2 PASTABOS:
\n
1.Ilgiausios atjungimo trukmės priimtos pagal IEC 6036-4-41 standartą.
\n
2.Tarpinėms įtampų vertėms turi būti taikoma lentelėje nurodyta artimiausia aukštesnė įtampos vertė.
\n
3.lentelė. Elektros įrenginių, naudojamų vonios ir dušo patalpose, apsaugos laipsniai Patalpų charakteristika Zonos 0 1 2 3 Patalpos, kur dažnai kondensuojasi vandens garai, pvz., viešosiose pirtyse, sporto centrų vonios bei dušų patalpose ir pan.
\n

IP X7 IP X5 IP X5 IP X5 Patalpos, kur nedažnai kondensuojasi vandens garai, pvz., butų vonios arba dušo patalpose IP X7 IP X4;

\n

IP X5* IP X4 IP X1 *IP X5 apsaugos laipsnio įrenginiai turi būti naudojami ten, kur gali atsirasti vandens čiurkšlių, pvz., naudojant masažinį dušą.

\n
4.lentelė. Elektros įrenginių, naudojamų plaukymo baseinuose, apsaugos laipsniai Baseino charakteristika Zonos 0 1 2 Baseinai, kuriems valyti naudojama vandens čiurkšlė IP X8 IP X5 IP X5 Baseinai, kuriems valyti nenaudojama vandens čiurkšlė IP X8 IP X4 IP X4;IP X2* *Baseinams, esantiems patalpose ______________ Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių 2 priedas SPROGIŲ MIŠINIŲ CHARAKTERISTIKA, ELEKTROS ĮRANGOS SPROGIOMS ZONOMS PARINKIMAS IR LEISTINIEJI ATSTUMAI NUO ELEKTROS ĮRENGINIŲ IKI PATALPŲ SU SPROGIOSIOMIS ZONOMIS 1. lentelė.Užsiliepsnojančiųjų dujų, skysčių garų arba lašelių (rūko), dulkių bei plaušelių ir oro mišinių kategorijos pagal didžiausiojo eksperimentinio saugaus tarpelio (DEST) plotį Mišinių kategorija Mišinių charakteristika Saugaus tarpelio plotis,mm I Šachtų dujų ir oro mišiniai Didesnis kaip 1 mm II Tarp jų:
\n

IIA IIB IIC Visų kitų, išskyrus šachtų, dujų, skysčių garų arba lašelių, dulkių bei plaušelių ir oro mišiniai Kitų, išskyrus šachtų, dujų, skysčių garų arba lašelių, dulkių bei plaušelių ir oro mišiniai Kitų, išskyrus šachtų, dujų, skysčių garų arba lašelių, dulkių bei plaušelių ir oro mišiniai Kitų, išskyrus šachtų, dujų, skysčių garų arba lašelių, dulkių bei plaušelių ir oro mišiniai Didesnis kaip 0,9 mm Didesnis kaip 0,5 mm ir iki 0,9 mm Iki 0,5 mm 2. lentelė. Užsiliepsnojančiųjų dujų, garų arba skysčių lašelių, dulkių arba plaušelių ir atmosferos oro mišinių temperatūrinės klasės Temperatūrinė klasė Užsidegimo temperatūra,°C Aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra, °C T1 Aukštesnė kaip 450 450 T2 Aukštesnė kaip 300 ir iki 450 300 T3 Aukštesnė kaip 200 ir iki 300 200 T4 Aukštesnė kaip 135 ir iki200 135 T5 Aukštesnė kaip 100 ir iki 135 100 T6 Aukštesnė kaip 85 ir iki 100 85 3. lentelė. Apsaugos būdai, naudojami potencialiai degiai ir sprogiai aplinkai skirtoje įrangoje Apsaugos būdas Sutartinis žymuo pagal Europos standartą Europos standartai Padidinto slėgio apgaubas „p“ LST EN 50016, IEC 60079-2 Panardinimas į alyvą „o“ LST EN 50015, IEC 60079-1 Pripildymas milteliais „q“ LST EN 50017, IEC 60079-5 Ugniai atsparus apgaubas „d“ LST EN 50018, IEC 60079-1 Padidintoji sauga „e“ LST EN 50019, IEC 60079-7 Savaimingoji sauga „ia“ kategorijos „ib“ kategorijos „i“ „ia“ „ib“ LST EN 50020 IEC 60079-11 LST EN 50039 Kapsulinė sauga „m“ LSTEN 50028, IEC 60079-18 n apsauga „n“ LST EN 50021, IEC 60079-15 4. lentelė. Elektros įrangos sprogiosioms zonoms parinkimas Sprogiosios zonos tipas Reikiamas apsaugos lygis Įrangos grupė ir kategorija Pastabos Sprogiosios zonos, kur susiformuoja oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių mišiniai 0 1 2 Labai aukštas Aukštas Normalus II 1G II 1G arba II 2G II 1G arba II 2G arba II 3G G – skirta naudoti užsiliepsnojančių dujų, skysčių garų arba lašelių ir oro mišinių aplinkoje Sprogiosios zonos, kur susiformuoja oro ir dulkių arba plaušelių mišiniai 20 21 22 Labai aukštas Aukštas Normalus II 1D II 1D arba II 2D II 1D arba II 2D arba II 3D D – skirta naudoti degiųjų dulkių arba plaušelių ir oro mišinių aplinkoje Sprogiosios zonos, kur susiformuoja oro ir šachtų dujų mišiniai M1 M2 Labai aukštas Aukštas I M1 I M1 arba I M2 Skirta naudoti sprogiųjų šachtų dujų (metano) mišinių ir oro aplinkoje 5. lentelė. Aukščiausios leistinosios elektros aparato paviršiaus įšilimo temperatūros iki 50 mm storio dulkių nuosėdų sluoksniui Dulkių ir oro mišinių užsidegimo temperatūros ribos Aukščiausios leistinosios elektros aparato paviršiaus įšilimo temperatūros, ºC, esant nuosėdų sluoksnio storiui

\n

Iki 5 mm 10 mm 15 mm 20 mm 25 mm 30 mm 35 mm 40 mm 45 mm 50 mm Aukštesnė kaip 400 ºC 320 265 230 205 185 170 155 145 135 130 320 ºC ir iki 400 ºC 247 205 180 162 145 132 120 112 105 100 250 ºC ir iki 320ºC 170 148 130 114 101 90 82 75 69 65 PASTABOS. Tarpinio storio dulkių sluoksniams temperatūros reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu (EN 50281-1-2).

\n
6.lentelė. Mažiausi leistinieji atstumai nuo atskirai įrengtų transformatorinių, skirstyklų ir skirstomųjų punktų iki patalpų su sprogiosiomis zonomis ir išorinių sprogiųjų įrenginių Patalpų su sprogiosiomis zonomis charakteristika Atstumas nuo elektros įrenginių, m uždarųjų atvirųjų Zonos, kur sprogiuosius mišinius su oru sudaro sunkiosios ir suskystintosios dujos Patalpos, kurių sienos į elektros įrenginių pusę yra nedegios, be angų ir ištraukiamojo vėdinimo įrangos 10 15 Patalpos, kurių sienos į elektros įrenginių pusę yra nedegios ir su angomis 40 60 Išoriniai sprogieji įrenginiai prie pastatų sienų (tarp jų ir talpyklos) 60 80 Talpyklos ir uždaro ciklo išpilstymo estakados 80 100 Zonos, kur sprogiuosius mišinius su oru sudaro degiosios dujos ir lengvai užsiliepsnojantieji skysčiai bei degiosios dulkės arba plaukeliai 6 lentelės tęsinys Patalpos, kurių sienos į elektros įrenginių pusę yra nedegios, be angų ir ištraukiamojo vėdinimo įrangos Nenormuojama 0,8 (iki išorėje įrengtų transformatorių) Patalpos, kurių sienos į elektros įrenginių pusę yra nedegios ir su angomis 6 15 Išoriniai sprogieji įrenginiai prie pastatų sienų (tarp jų ir talpos) 12 25 Uždaro ciklo išpilstymo estakados 30 60 Talpos su lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais 30 60 Talpos su lengvai užsiliepsnojančiomis dujomis 40 60 PASTABOS:
\n
1.Lentelėje nurodyti atstumai nuo patalpų sienų, talpų sienelių arba daugiausiai išsikišusių jų dalių iki transformatorinių, skirstyklų ir maitinimo punktų sienų arba išorinių įrenginių atitvarų.
\n
2.Atstumai iki požeminių talpų ir patalpų, kur sprogiosios zonos užima tik patalpos dalį, gali būti sumažinti 50 %.
\n
7.lentelė. Mažiausi leistinieji atstumai nuo tranzitinių srovėlaidžių ir kabelių estakadų iki patalpų ir atvirųjų zonų, kur gali susidaryti degioji ir sprogioji aplinka Patalpų su sprogiosiomis zonomis charakteristika Atstumas, m nuo srovėlaidžių nuo kabelių estakadų Zonos, kur sprogiuosius mišinius su oru sudaro sunkiosios ir suskystintosios dujos Patalpos, kurių sienos į srovėlaidžių ir kabelių estakadų pusę yra nedegios, be angų ir ištraukiamojo vėdinimo įrangos 10 Ne - normuojama Patalpos, kurių sienos į srovėlaidžių ir kabelių estakadų pusę yra nedegios ir su angomis 20 9 Išoriniai sprogieji įrenginiai prie pastatų sienų (tarp jų ir talpos) 30 9 Talpos 50 20 Zonos, kur sprogiuosius mišinius su oru sudaro degiosios dujos ir lengvai užsiliepsnojantieji skysčiai bei degiosios dulkės arba plaušeliai Patalpos, kurių sienos į srovėlaidžių ir kabelių estakadų pusę yra nedegios, be angų ir ištraukiamojo vėdinimo įrangos 10 arba 6 (žr. pastabą) Ne -normuojama Patalpos, kurių sienos į srovėlaidžių ir kabelių estakadų pusę yra nedegios ir su angomis 15 9 arba 6 (žr. pastabas) Išoriniai sprogieji įrenginiai prie pastatų sienų (tarp jų ir talpos) 25 9 Lengvai užsiliepsnojančiųjų skysčių uždaro ciklo išpilstymo estakados 25 20 Talpos su užsiliepsnojančiosiomis dujomis 25 20 PASTABOS:
\n
1.Lentelėje nurodyti atstumai nuo patalpų ir talpų sienų arba daugiausiai išsikišusių jų dalių.
\n
2.Mažiausias atstumas 6 m turi būti priimamas iki I ir II laipsnio atsparumo ugniai statinių. ______________ Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių 3 priedas SROVĖLAIDŽIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS IR ATSTUMAI TARP ŠYNŲ 1. lentelė. Pramoninio dažnio vienfazio srovėlaidžio aliumininių stačiakampių šynų paketo leistinoji ilgalaikė srovė Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C Šynos matmenys, mm Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant šynų skaičiui pakete, vnt.
\n

2 4 6 8 12 16 20 24 100´10 1250 2480 3705 4935 7380 9850 12315 14850 120´10 1455 2885 4325 5735 8600 11470 14315 17155 140´10 1685 3330 4980 6625 9910 13205 16490 19785 160´10 1870 3705 5545 7380 11045 14710 18375 22090 180´10 2090 4135 6185 8225 12315 16410 20490 24610 200´10 2310 4560 6825 9090 13585 18105 22605 27120 250´10 2865 5595 8390 11185 16640 22185 27730 33275 250´20 3910 7755 11560 2095 23075 30740 38350 46060 300´10 3330 6600 9900 13200 19625 26170 32710 39200 300´20 4560 8995 13440 17880 26790 35720 44605 53485 Žr. 3 priedo 4 lentelės pastabas.

\n
2.lentelė. Pramoninio dažnio vienfazio srovėlaidžio varinių stačiakampių šynų paketo leistinoji ilgalaikė srovė Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C Šynos matmenys, mm Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant šynų skaičiui pakete, vnt.
\n

2 4 6 8 12 16 20 24 100´10 1880 3590 5280 7005 10435 13820 17250 20680 120´10 2185 4145 6110 8085 12005 15935 19880 23780 140´10 2475 4700 6920 9135 13585 18050 22465 26930 160´10 2755 5170 7670 10150 1720 19930 24910 29800 180´10 3035 5735 8440 11140 16545 21900 27355 32760 200´10 3335 6300 9280 12220 18140 24065 29985 35910 250´10 4060 7660 11235 14805 21930 29140 36235 43430 300´10 4840 9135 13395 17670 26225 34780 43380 51700 Žr. 3 priedo 4 lentelės pastabas.

\n
3.lentelė. Pramoninio dažnio trifazio srovėlaidžio aliumininių stačiakampių šynų paketo leistinoji ilgalaikė srovė Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C Šynos matmenys, mm Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant šynų skaičiui pakete, vnt.
\n

3 6 9 12 18 24 100´10 1240 2470 3690 4920 7390 9900 120´10 1445 2885 4300 5735 8590 11435 140´10 1665 3320 4955 6605 9895 13190 160´10 1850 3695 5525 7365 11025 14725 180´10 2070 4125 6155 8210 12295 16405 3 lentelės tęsinys 200´10 2280 4550 6790 9055 13565 18080 250´10 2795 5595 8320 11090 16640 22185 250´20 3880 7710 1208 2065 23010 30705 300´10 4300 6600 9815 13085 19625 26130 300´20 4500 8960 13395 17860 26760 35655 Žr. 3 priedo 4 lentelės pastabas.

\n
4.lentelė. Pramoninio dažnio trifazio srovėlaidžio varinių stačiakampių šynų paketo leistinoji ilgalaikė srovė Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C Šynos matmenys, mm Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant šynų skaičiui pakete, vnt.
\n

3 6 9 12 18 24 100´10 1825 3530 5225 6965 10340 13740 120´10 2105 4070 6035 8000 11940 15885 140´10 2395 4615 6845 9060 13470 17955 160´10 2660 5125 7565 10040 1625 19850 180´10 2930 5640 8330 11015 16420 21810 200´10 3230 6185 9155 12090 18050 23925 250´10 3900 7480 11075 14625 21810 28950 300´10 4660 8940 13205 17485 25990 34545 PASTABOS. 3 priedo 1-4 lentelėse pateiktos leistinosios srovės nedažytoms šynoms, statomoms siauruoju šonu; atstumas tarp 300 mm pločio šynų – 30 mm, o atstumas tarp 250 mm ir mažesnio pločio šynų - 20 mm.

\n
5.lentelė. Vidutinio dažnio dviejų stačiakampių aliumininių šynų srovėlaidžio leistinoji ilgalaikė srovė Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C Šynos plotis, mm Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz 500 1000 2500 4000 8000 10000 25 310 255 205 175 145 140 30 365 305 245 205 180 165 40 490 410 325 265 235 210 50 615 510 410 355 300 285 60 720 605 485 410 355 330 80 960 805 640 545 465 435 100 1160 980 775 678 570 535 120 1365 1140 915 780 670 625 150 1580 1315 1080 905 770 725 200 2040 1665 1325 1140 970 910 Žr. 3 priedo 6 lentelės pastabas.
\n
6.lentelė. Vidutinio dažnio dviejų stačiakampių varinių šynų srovėlaidžio leistinoji ilgalaikė srovė Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C Šynos plotis, mm Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz 500 1000 2500 4000 8000 10000 25 355 295 230 205 175 165 30 425 350 275 245 210 195 40 570 465 370 330 280 265 50 705 585 460 410 350 330 60 805 685 545 495 420 395 80 1100 915 725 645 550 515 100 1325 1130 895 785 675 630 120 1420 1325 1045 915 785 735 150 1860 183 1205 1060 910 845 200 2350 1920 1485 1340 1140 1070 PASTABOS:
\n
1.Varinių šynų skvarbos gylis kintamajai srovei:
\n

Dažnis, Hz 500 1000 2500 4000 8000 10000 Skvarba, mm 3,3 2,4 1,5 1,19 0,84 0,75 2. Aliumininių šynų skvarbos gylis kintamajai srovei:

\n

Dažnis, Hz 500 1000 2500 4000 8000 10000 Skvarba, mm 4,2 3 1,9 1,5 1,06 0,95 3. 3 priedo 5 ir 6 lentelėse leistinosios srovės pateiktos šynoms pastatytoms siauruoju šonu horizontalioje plokštumoje, esant atstumui tarp jų 20 mm ir skaičiuojamajam šynos storiui 1,2 karto didesniam kaip kintamosios srovės skvarbos gylis.

\n
7.lentelė. Vidutinio dažnio dviejų koncentrinių aliumininių vamzdžių srovėlaidžio leistinoji ilgalaikė srovė Temperatūra: išorinio vamzdžio 70 °C, vidinio vamzdžio 75 °C, oro 25 °C Vamzdžio išorinis skersmuo, mm Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz Išorinio Vidinio 500 1000 2500 4000 8000 10000 150 110 1330 1110 885 770 640 615 90 1000 835 665 570 480 455 70 800 670 530 465 385 370 180 140 1660 1400 1095 950 800 760 120 1280 1075 855 740 620 590 100 1030 905 720 620 520 495 200 160 1890 1590 1260 1080 910 865 140 1480 1230 980 845 710 675 120 1260 1070 840 725 610 580 220 180 2185 1755 1390 1200 1010 960 160 1660 1390 1100 950 800 760 140 1425 1185 940 815 685 650 240 200 2310 1940 188 1315 1115 1050 180 1850 217 1230 1065 895 850 160 1630 1365 1080 930 785 745 260 220 2530 2130 1780 1450 1220 1160 200 2040 1710 1355 1165 980 930 180 1820 198 1210 1040 875 830 280 240 2780 2320 1850 1590 1335 1270 220 2220 1865 1480 1275 1075 1020 200 2000 1685 1320 1150 960 930 Žr. 3 priedo 8 lentelės pastabas.
\n
8.lentelė. Vidutinio dažnio dviejų koncentrinių varinių vamzdžių srovėlaidžio leistinoji ilgalaikė srovė Temperatūra: išorinio vamzdžio 70 °C, vidinio vamzdžio 75 °C, oro 25 °C Vamzdžio išorinis skersmuo, mm Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz Išorinio Vidinio 500 1000 2500 4000 8000 10000 150 110 198 1270 1010 895 755 715 90 1150 950 750 670 565 535 70 920 760 610 540 455 430 180 140 1900 1585 1240 1120 945 895 120 1480 1225 965 865 730 690 100 1250 1030 815 725 615 580 200 160 2190 1810 1430 1275 1075 1020 140 1690 1400 1110 995 840 795 120 1460 1210 955 830 715 665 220 180 2420 2000 1580 1415 1190 1130 160 1915 1585 1250 1115 940 890 140 1620 1350 1150 955 810 765 240 200 2670 2200 1740 1565 1310 1250 180 2130 1765 1395 1245 1050 995 160 1880 222 1230 1095 925 875 260 220 2910 2380 1910 1705 1470 1365 200 2360 1950 203 1315 1160 1050 180 2100 1740 1375 1225 1035 980 280 240 3220 2655 2090 1865 1580 158 220 2560 2130 1680 168 1270 1200 200 2310 1900 168 1340 1135 1070 PASTABOS. 3 priedo 7 ir 8 lentelėse pateiktos nedažytų koncentrinių vamzdžių leistinosios ilgalaikės srovės, kurių sienelės storis 10 mm.
\n
9.lentelė. Vidutinio dažnio 1000 V įtampos kabelių ASG leistinoji ilgalaikė srovė Temperatūra: kabelio 80 °C, oro 25 °C Kabelio skerspjūvis, mm2 Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz 500 1000 2500 4000 8000 10000 2´25 100 80 66 55 47 45 2´35 115 95 75 65 55 50 2´50 130 105 84 75 62 60 2´70 155 130 100 90 75 70 2´95 180 150 120 100 85 80 2´120 200 170 135 115 105 90 2´150 225 185 150 130 110 105 3´25 115 95 75 60 55 50 3´35 135 110 85 75 65 60 3´50 155 130 100 90 75 70 3´70 180 150 120 100 90 80 3´95 205 170 135 120 100 95 3´120 230 200 160 140 115 110 3´150 250 220 180 150 125 120 3´185 280 250 195 170 140 135 3´240 325 285 220 190 155 150 3´50+1´25 235 205 160 140 115 110 3´70+1´35 280 230 185 165 135 130 3´95+1´50 335 280 220 190 160 150 3´120+1´50 370 310 250 215 180 170 3´150+1´70 415 340 280 240 195 190 3´185+1´70 450 375 300 255 210 205 10. lentelė. Vidutinio dažnio 1000 V įtampos kabelių SG leistinoji ilgalaikė srovė Temperatūra: kabelio 80 °C, oro 25 °C Kabelio skerspjūvis, mm2 Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz 500 1000 2500 4000 8000 10000 2´25 115 95 76 70 57 55 2´35 130 110 86 75 65 60 2´50 150 120 96 90 72 70 2´70 180 150 115 105 90 85 2´95 205 170 135 120 100 95 2´120 225 190 150 130 115 105 2´150 260 215 170 150 130 120 3´25 135 110 90 75 65 60 3´35 159 125 100 90 75 70 3´50 180 150 115 105 90 85 3´70 210 170 135 120 105 95 3´95 295 195 155 140 115 110 3´120 285 230 180 165 135 130 3´150 305 260 205 180 155 145 3´185 340 280 220 200 165 160 3´240 375 310 250 225 185 180 3´50+1´25 290 235 185 165 135 130 3´70+1´35 320 265 210 190 155 150 3´95+1´50 385 325 250 225 190 180 3´120+1´50 430 355 280 250 210 200 3´150+1´70 470 385 310 275 230 220 3´185+1´70 510 430 340 300 250 240 11. lentelė. Antrinių srovėlaidžių izoliacijos varža Elektrinės krosnies arba Mažiausia srovėlaidžio izoliacijos varža, kW, esant įtampai elektrinio kaitinimo įrenginio galia, MVA iki 1000 V daugiau nei 1kV ir iki 1,6kV daugiau nei 1,6kV ir iki 3kV daugiau nei 3 kV ir iki 15 kV Iki 5 10 20 100 500 Daugiau nei 5 ir iki 25 5 10 50 250 Daugiau nei 25 2,5 5 25 100 12. lentelė. Mažiausi leistinieji atstumai tarp antrinio srovėlaidžio šynų Patalpos charakteristika Atstumas tarp šynų, mm Nuolatinės srovės Kintamosios srovės, esant dažniui, Hz Iki 1,6 kV įtampos per 1,6 kV ir iki 3 kV įtampos 50 500-10000 per 10000 iki 1,6 kV įtampos per 1,6 kV ir iki 3 kV įtampos iki1,6 kV įtampos per 1,6 kV ir iki 3 kV įtampos per 1,6 kV ir iki 15 kV įtampos Sausa ne dulkėta 12-25 30-130 15-20 25-30 15-20 25-30 40-140 Sausa dulkėta 16-30 35-150 20-25 30-35 20-25 35-35 45-150 PASTABOS:
\n
1.Atstumai nurodyti 250 mm aukščio šynoms; aukštesnėms šynoms atstumas turi būti padidintas 5–10 mm.
\n
2.Atstumai nurodyti esant nelaidžioms dulkėms. ______________ Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių 4 priedas SPROGIOSIOSE IR DEGIOSIOSE ZONOSE NAUDOJAMOS ĮRANGOS ŽYMĖJIMO PAVYZDŽIAI II 1G E(Ex) ed IIC T6 – II grupės 1 kategorijos dujų (ne šachtų dujų), skysčių garų arba lašelių ir oro mišinių aplinkoje veikti skirta įranga, panaudoti apsaugos būdai nurodyti specialiuose Europos standartuose, panaudoti „e“ ir „d“ apsaugos būdai, mišinio kategorija IIC, tinka naudoti nuo 85 °C iki 100 °C mišinių temperatūrų aplinkoje, aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 85 °C, nesertifikuota. ex II 2G E(Ex) ed IIB T4 – sertifikuota, II grupės 2 kategorijos įranga, skirta veikti dujų (ne šachtų dujų), skysčių garų arba lašelių ir oro mišinių aplinkoje, panaudoti apsaugos būdai nurodyti specialiuose Europos standartuose, panaudoti „e“ ir „d“ apsaugos būdai, mišinio kategorija IIB, tinka naudoti nuo 135 °C iki 200 °C mišinių temperatūrų aplinkoje, aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 135 °C.
\n

II 2G E(Ex) d II(NH3) – II grupės 2 kategorijos įranga, panaudoti apsaugos būdai nurodyti specialiuose Europos standartuose, įranga potencialiai sprogiai tik amoniako dujų ir oro mišinių pagrindu susidarančiai aplinkai, kitokiai negu šachtų dujos, panaudotas „d“ apsaugos būdas, nesertifikuota.

\n

II 3D EEx ep II 125 °C (T4) – II grupės 3 kategorijos, potencialiai degiai dulkių ir oro mišinių aplinkai skirta įranga, panaudoti apsaugos būdai nurodyti specialiuose Europos standartuose, panaudoti „e“ ir „p“ apsaugos būdai, mišinio užsidegimo temperatūra ne aukštesnė kaip 125 °C, aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 125 °C, nesertifikuota.

\n

EEx de I/IIB T3 - pagal Europos standartus pagaminta įranga, panaudoti „e“ ir „d“ apsaugos būdai, tinkama naudoti šachtose ir kitokių negu šachtų dujos, sprogiųjų mišinių, kurių kategorija IIB ir IIA, aplinkoje ir užsidegimo temperatūra aukštesnė kaip 200 °C ir iki 300 °C, o aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 200 °C, nesertifikuota. ex II 1G EEx d IIC T4 / I MI EEx me IIC T5 – sertifikuota pagal Europos standartus pagaminta įranga, panaudoti apsaugos būdai nurodyti specialiuose Europos standartuose, tinka naudoti šachtose ir kitokių negu šachtų dujos, sprogiųjų dujų, skysčių garų arba lašelių ir oro mišinių aplinkoje, priskiriama II grupės 1 kategorijos ir I grupės M1 kategorijos įrangai; skirta naudoti kitokių negu šachtų dujų, mišinių, kurių sprogstamumo grupė IIC ir kurių užsidegimo temperatūra aukštesnė kaip 135 °C ir iki 200 °C, o aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 135 °C, aplinkoje ir šachtų dujų, kurių užsidegimo temperatūra aukštesnė kaip 100 °C ir iki 135 °C, o aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 100 °C, aplinkoje; panaudoti atitinkamai „d“ ir „m“ bei „e“ apsaugos būdai. ______________ Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių 5 priedas 1 pav. Vonios patalpos suskirstymas į zonas (matmenys centimetrais) 2 pav. Dušo arba dušo kabinos patalpos suskirstymas į zonas (matmenys centimetrais) 3 pav. Plaukymo baseino ir vonios kojoms plauti aplinkos suskirstymas į zonas (matmenys metrais): a) plaukymo baseino su vonia kojoms plauti apsauginės zonos; b) plaukymo baseino, įrengto virš žemės paviršiaus, apsauginės zonos 4 pav. Aplinkos suskirstymas į temperatūrines zonas pirties (saunos) patalpoje: ______________

", "next": 0}