5.Reguliuojamos rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma jai privalo pateikti kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie per prekybos sesiją sudarytus sandorius, prekybos sesijai pateiktus pavedimus, prekybos sesijų statistiką, finansines priemones, įtrauktas į reguliuojamą rinką, emitentus, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į reguliuojamą rinką, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir reguliuojamos rinkos narius.
\n
6.Priežiūros institucija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo pateikti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
\n
48 straipsnisReguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas
\n
1.Reguliuojamos rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.
\n
2.Priežiūros institucijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymo organų posėdžiuose patariamojo balso teise ir gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.
\n
49 straipsnisReguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai
\n
1.Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos rinkos valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros institucijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.
\n
2.Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovų kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai.
\n
3.Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
\n
50 straipsnisReikalavimai asmenims, darantiems didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui
\n
1.Asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, turi būti tinkami einamoms pareigoms ir priskirtoms funkcijoms atlikti, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį ir kitas reikšmingas savybes, taip pat galimą įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.
\n
2.Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:
\n
1)pateikti priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos rinkos ir rinkos operatoriaus akcininkus, taip pat informaciją apie kitus asmenis, darančius didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, įskaitant asmenų tapatybės ir suinteresuotumo daryti įtaką atskleidimą;
\n
2)pateikti priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos rinkos akcininkų nuosavybės pasikeitimus, dėl kurių pasikeičia asmenys, darantys didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.
\n
3.Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti planuojamiems asmenų, darančių didelę įtaką reguliuojamos rinkos ir (arba) rinkos operatoriaus valdymui, pasikeitimams, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokie pasikeitimai kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui.
\n
51 straipsnisReguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas
\n
1.Reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketas įsigyjamas ir perleidžiamas tokia pačia tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta finansų maklerio įmonės akcijų paketui įsigyti ar perleisti.
\n
2.Priežiūros institucija vertina asmens, ketinančio įsigyti reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą, tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus.
\n
52 straipsnisReguliuojamos rinkos operatoriui taikomi organizaciniai reikalavimai
\n
Reguliuojamos rinkos operatorius privalo turėti:
\n
1)tinkamų priemonių ir procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, galinčias sukelti neigiamų padarinių reguliuojamos rinkos veikimui ar jos dalyviams, taip pat interesų konfliktus tarp reguliuojamos rinkos, jos akcininkų ar rinkos operatoriaus ir patikimo reguliuojamos rinkos veikimo, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų sukelti neigiamų pasekmių reguliuojamai rinkai atliekant savo funkcijas;
\n
2)tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių potencialiai rizikai sumažinti;
\n
3)priemonių, užtikrinančių sklandų sistemos techninių operacijų valdymą, įskaitant turėjimą efektyvių priemonių, skirtų iš anksto nenumatytiems sistemos funkcionavimo sutrikimams šalinti;
\n
4)skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, skirtas užtikrinti sąžiningą ir nuolatinę prekybą bei nustatyti objektyvius veiksmingo pavedimų vykdymo kriterijus;
\n
5)veiksmingų priemonių arba reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą ir laiku atliekamą atsiskaitymą už sandorius, sudarytus reguliuojamos rinkos sistemose;
\n
6)pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šioje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir apimtį, taip pat rizikos, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, pobūdį ir laipsnį.
\n
ANTRASIS SKIRSNIS PREKYBA REGULIUOJAMOJE RINKOJE. SKAIDRUMO REIKALAVIMAI
\n
53 straipsnisReguliuojamos rinkos taisyklės ir jų bei kitų teisės aktuose nustatytų pareigų laikymosi užtikrinimas
\n
1.Reguliuojama rinka privalo turėti objektyviais kriterijais pagrįstas aiškias, skaidrias ir nediskriminacines taisykles. Jas rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas šias taisykles, reguliuojamos rinkos operatorius privalo jas suderinti su priežiūros institucija. Reguliuojamos rinkos taisykles gali sudaryti vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų.
\n
2.Reguliuojama rinka privalo priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones ir procedūras, skirtas nuolat stebėti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi reguliuojamos rinkos taisyklių. Reguliuojama rinka privalo stebėti savo narių sudaromus sandorius reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje, siekiant nustatyti galimus reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį.
\n
3.Reguliuojamos rinkos operatorius privalo pranešti apie šiurkščius reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį priežiūros institucijai. Be to, reguliuojamos rinkos operatorius privalo nedelsdamas perduoti priežiūros institucijai visą turimą informaciją, susijusią su galimais reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimais, taip pat bendradarbiauti tiriant piktnaudžiavimo rinka atvejus ir persekiojant dėl jų.
\n
54 straipsnisFinansinių priemonių įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje
\n
1.Finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal taisykles, reglamentuojančias finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
\n
2.Šios taisyklės turi užtikrinti, kad į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami perleidžiamieji vertybiniai popieriai būtų be perleidimo apribojimų, ir nustatyti:
\n
1)finansinių priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir išbraukimo iš jos sąlygas, tvarką ir terminus;
\n
2)finansinių priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir metinės kotiravimo įmokos dydžius.
\n
3.Emitentas, kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jam šiame ir kituose įstatymuose nurodytą informaciją.
\n
4.Reguliuojama rinka privalo nustatyti ir taikyti veiksmingas priemones, leidžiančias patikrinti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų perleidžiamųjų vertybinių popierių emitentai laikosi Vertybinių popierių įstatyme nustatytų pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimų.
\n
5.Reguliuojama rinka privalo turėti priemonių, palengvinančių galimybę reguliuojamos rinkos nariams gauti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus viešai skelbiamą informaciją.
\n
6.Reguliuojama rinka privalo turėti priemonių, leidžiančių nuolat stebėti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukta finansinė priemonė atitinka konkrečiam finansinių priemonių tipui nustatytus įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje reikalavimus.
\n
7.Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, gali būti papildomai įtraukiami į prekybą kitose reguliuojamose rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar yra šių vertybinių popierių emitento sutikimas dėl tokio įtraukimo, jeigu laikomasi kituose teisės aktuose nustatytų perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje reikalavimų. Reguliuojama rinka privalo informuoti vertybinių popierių emitentą, kad jo išleistais vertybiniais popieriais prekiaujama šioje reguliuojamoje rinkoje. Emitentas neturi pareigos tiesiogiai pateikti reguliuojamai rinkai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją, jeigu vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje be jų emitento sutikimo.
\n
8.Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
\n
55 straipsnisPrekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymas ir nutraukimas
\n
1.Nepažeidžiant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos priežiūros institucijos teisės reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone, reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone jo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu finansinė priemonė nebetenkina reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai prekybos sustabdymas arba nutraukimas galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.
\n
2.Reguliuojamos rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone toje reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, privalo šį sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su šiuo sprendimu susijusią informaciją priežiūros institucijai. Apie finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, prekybos sustabdymą ar nutraukimą priežiūros institucija praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.
\n
3.Šio straipsnio 2 dalis neužkerta kelio reguliuojamos rinkos operatoriui tiesiogiai pranešti kitų reguliuojamų rinkų operatoriams apie prekybos finansine priemone sustabdymą ar nutraukimą.
\n
4.Jeigu priežiūros institucija reikalauja sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine priemone vienoje ar keliose reguliuojamose rinkose ir daugiašalėse prekybos sistemose, toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti nedelsiant viešai paskelbtas. Apie sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine priemone, kuria leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, priežiūros institucija praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.
\n
5.Priežiūros institucija, gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie prekybos finansine priemone tos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje sustabdymą ar nutraukimą, priima sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą šia finansine priemone Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir priežiūros institucijos prižiūrimoje daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus atvejus, kai tai galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.
\n
56 straipsnisNarystė reguliuojamoje rinkoje
\n
1.Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.
\n
2.Šios taisyklės turi nustatyti:
\n
1)reikalavimus reguliuojamos rinkos nariams;
\n
2)teisės dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas;
\n
3)reguliuojamos rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo, rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų, taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje reguliuojamoje rinkoje;
\n
4)atsakomybę už pareigų neatlikimą;
\n
5)reguliuojamos rinkos narių teises;
\n
6)metinės nario įmokos dydį.
\n
3.Reguliuojamos rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir kiti asmenys, kurie:
\n
1)yra tinkami ir pasirengę;
\n
2)turi pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;
\n
3)turi tinkamą organizacinę struktūrą;
\n
4)turi pakankamus išteklius savo atliekamoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;
\n
5)turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.
\n
4.Reguliuojamos rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.
\n
5.Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančiose taisyklėse turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.
\n
6.Kitoje valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje.
\n
7.Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.
\n
8.Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir (arba) prekybą joje.
\n
9.Norėdama pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje nurodyta teise, reguliuojama rinka turi perduoti priežiūros institucijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę, kurioje ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį pranešimą, priežiūros institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį perduoda pranešime pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis atitinkamų priemonių, priežiūros institucijai. Kai yra gautas kitos valstybės narės priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija perduoda jai informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.
\n
10.Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų reikalavimų, ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
\n
11.Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo administruojamos reguliuojamos rinkos narius.
\n
57 straipsnisPrekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje
\n
1.Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.
\n
2.Šios taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:
\n
1)prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;
\n
2)reguliuojamos rinkos prekybos organizavimo laiką;
\n
3)finansinių priemonių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;
\n
4)atsiskaitymo sąlygas;
\n
5)reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;
\n
6)skelbimo apie kainas ir prekybos mastą tvarką;
\n
7)ginčų, kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;
\n
8)įmokų už reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.
\n
58 straipsnisIkiprekybinės informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms
\n
1.Reguliuojama rinka privalo viešai skelbti apie joje teikiamus siūlymus sudaryti sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. Reguliuojama rinka privalo nuolat per visą prekybos valandų laiką įprastomis komercinėmis sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių akcijų skaičių pagal kiekvieną kainos lygį, nurodydama penkis geriausius paklausos ir pasiūlos kainos lygius.
\n
2.Reguliuojama rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka privalo skelbti kotiruotes, galimybę naudotis priemonėmis, kurias reguliuojama rinka naudoja viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai.
\n
3.Priežiūros institucija, atsižvelgdama į reguliuojamos rinkos modelį ir (arba) teikiamų pavedimų rūšį ir dydį, turi teisę atleisti reguliuojamą rinką nuo pareigos viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Priežiūros institucija turi teisę atleisti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ir tada, kai pavedimai, palyginti su tai akcijai ar tam akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.
\n
4.Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
\n
59 straipsnisPoprekybinės informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms
\n
1.Reguliuojama rinka privalo viešai skelbti joje sudarytų sandorių dėl akcijų, įtrauktų į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, kainą, sandorio dydį ir sandorio sudarymo laiką. Duomenys apie sudarytus sandorius turi būti viešai skelbiami įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nuo realaus laiko nutolusiu laiku.
\n
2.Reguliuojama rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka privalo skelbti įsipareigojimą sudaryti sandorį sukeliančias kotiruotes, galimybę naudotis priemonėmis, kurias reguliuojama rinka naudoja viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai.
\n
3.Priežiūros institucija, atsižvelgdama į reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšį ir dydį, turi teisę leisti atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą. Priežiūros institucija turi teisę leisti atidėti informacijos paskelbimą bent jau dėl sandorių, kurie yra dideli, palyginti su konkrečiai akcijai ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu. Reguliuojama rinka turi gauti išankstinį priežiūros institucijos sutikimą dėl priemonių, kurias ketinama naudoti atidedant informacijos paskelbimą, o informacija apie šias priemones turi būti iš anksto atskleista rinkos dalyviams ir kitiems investuotojams.
\n
4.Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
\n
60 straipsnisReguliuojamos rinkos susitarimai su pagrindine sutarties šalimi ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų sistemomis
\n
1.Reguliuojama rinka turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine sutarties šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymų sistema, kai tokio susitarimo tikslas yra sudaryti sąlygas tarpuskaitai ir atsiskaitymams dėl kai kurių ar visų sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje.
\n
2.Priežiūros institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatas.
\n
3.Siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka valstybių narių centriniai bankai ar kitos priežiūros institucijos, atliekančios tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą.
\n
61 straipsnisReguliuojamų rinkų sąrašas
\n
Priežiūros institucija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Apie visus šio sąrašo pasikeitimus priežiūros institucija praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Visų Europos Sąjungos reguliuojamų rinkų sąrašą sudaro, atnaujina ir ne rečiau kaip kartą per metus skelbia Europos Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Europos Sąjungos reguliuojamų rinkų sąrašas taip pat skelbiamas Europos Komisijos interneto svetainėje, kuri atnaujinama kiekvieną kartą po to, kai valstybė narė praneša apie savo reguliuojamų rinkų sąrašo pasikeitimus.
\n
IV SKYRIUS
\n
DRAUDIMAS PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA
\n
62 straipsnisDraudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis
\n
1.Asmenims, kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims, dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat draudžiama:
\n
1)tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas;
\n
2)remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai neatskleista informacija yra susijusi.
\n
3.Draudimai, nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai neatskleistą informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta informacija nėra viešai atskleista. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sandorių, sudarytų iki viešai neatskleistos informacijos sužinojimo, vykdymui.
\n
4.Emitento vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato priežiūros institucija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius, kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis, skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir skaičius, sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti priežiūros institucijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visuomenei priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
\n
5.Emitento vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims draudžiama sudaryti sandorius, išskyrus dovanojimo ir paveldėjimo sandorius, dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo dieną, išskyrus atvejus, kai vykdomi išankstiniai įsipareigojimai, dėl kurių buvo sutarta anksčiau negu baigėsi ataskaitinis laikotarpis ar kai yra kitų išskirtinių aplinkybių. Šioje dalyje vartojama sąvoka „ataskaitinis laikotarpis“ suprantama kaip laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.
\n
6.Emitentas ar emitento vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines tarnybines, profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją atskleidžia bet kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jeigu atskleidimas iš anksto neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai paskelbti visą šią informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu informaciją sužinojęs asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos, atsirandančios iš teisės aktų, įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar asmenys, veikiantys emitentų vardu ar jų sąskaita, priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją darbo sutarčių ar kitokiais pagrindais.
\n
7.Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje arba 63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.
\n
8.Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos centrinių bankų sistemos ar kitos panašias funkcijas atliekančios institucijos, ar pagal jų pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje.
\n
9.Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi savų akcijų supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka.
\n
10.Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar veikiančiose reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi tiek veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama valstybių narių reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jeigu atitinkamas sandoris yra sudarytas už tokios rinkos ar sistemos ribų.
\n
11.Šiame straipsnyje nurodyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms, kuriomis nėra prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje nurodytose rinkose, jeigu šių priemonių vertė yra susieta su 9 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis.
\n
63 straipsnisDraudimas manipuliuoti rinka
\n
1.Visiems asmenims draudžiama:
\n
1)sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jeigu tai sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jeigu taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą. Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jeigu sandorį sudaręs ar pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos;
\n
2)sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar kitokios apgaulės ar gudravimo būdu;
\n
3)skleisti per visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais būdais informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų skleidimą), kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansines priemones, jeigu tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią informaciją atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika turi būti vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančias teisės normas, išskyrus atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar pajamų iš tokios informacijos atskleidimo.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai reiškiasi tokiomis formomis:
\n
1)asmens ar kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti formuojant finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar netiesiogiai užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas nesąžiningas prekybos sąlygas;
\n
2)finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą, taip klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos pabaigos kainą;
\n
3)naudojimasis galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės informavimo priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar netiesiogiai apie jų emitentą), jeigu anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar pateikęs pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš savo nuomonės dėl kainos pareiškimo, jeigu tuo pačiu metu nėra tinkamai ir veiksmingai atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;
\n
4)kitomis formomis, kurių tipinį sąrašą nustato priežiūros institucija.
\n
3.Viešam platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus, nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su kuriomis susijusi ta informacija.
\n
4.Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija imasi priemonių, leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet kurios žinomos informacijos viešą paskelbimą).
\n
5.Informaciją, kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios informacijos platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo principų.
\n
V SKYRIUS
\n
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITA
\n
64 straipsnisFinansinių priemonių apskaitos pagrindai
\n
1.Finansinės priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose, tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina priežiūros institucija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių priemonių savininkų vardu.
\n
2.Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų perdavimu įkaito turėtojui.
\n
3.Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, tvarkantys valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų sąskaitų, atidarytų tų sąskaitų tvarkytojų klientų naudai, apskaitą, turi užtikrinti, kad priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu būtų nurodomi klientai, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.
\n
4.Lietuvos Respublikoje registruotų sąskaitų tvarkytojų bendrosios klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą Lietuvos Respublikoje registruotą sąskaitų tvarkytoją, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos tokios sąskaitos, priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.
\n
5.Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos valstybės narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.
\n
6.Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.
\n
65 straipsnisFinansinių priemonių sąskaitų tvarkymas
\n
1.Finansinių priemonių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansų maklerio įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir Centrinis depozitoriumas.
\n
2.Atidarydamas savo išleistų finansinių priemonių sąskaitą, keisdamas ar papildymas įrašus, emitentas privalo pateikti dokumentus Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.
\n
3.Prieš pradedant pirminę finansinių priemonių apyvartą, emitentas privalo su sąskaitų tvarkytoju sudaryti sutartį dėl finansinių priemonių asmeninių sąskaitų tvarkymo. Centrinis depozitoriumas praneša priežiūros institucijai šios nustatyta tvarka apie emitentų įgaliotus sąskaitų tvarkytojus. Emitento įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento išleistų finansinių priemonių asmenines sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris nėra raštu pareiškęs emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų tvarkytojui.
\n
4.Emitentas turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų sąrašą. Prieš kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento prašymu pateikiamas nemokamai. Finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos sąskaitų tvarkytojų apskaitoje, sąrašus sąskaitų tvarkytojai Centriniam depozitoriumui pateikia jo nustatyta tvarka.
\n
5.Sąskaitų tvarkytojo vardu tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas ir keisti jų turinį turi teisę tik raštu įgalioti jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas sąskaitų tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų tvarkytojas privalo nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti finansinėmis priemonėmis.
\n
6.Sąskaitų tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie sužinojo tvarkydami sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią informaciją.
\n
66 straipsnisPranešimai apie sąskaitos būklę
\n
Sąskaitų tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje.
\n
67 straipsnisCentrinis depozitoriumas
\n
1.Centrinis depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir savo įstatus.
\n
2.Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų ir joms prilygintose institucijose.
\n
3.Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, rinkos operatoriai, centriniai depozitoriumai ir pagrindinės sutarties šalys. Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.
\n
4.Centrinio depozitoriumo akcijų paketu laikoma jo įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką Centrinio depozitoriumo valdymui.
\n
5.Juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, siekiantys įsigyti Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinti turimą akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo) tiek, kad būtų peržengtos šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau juridinių asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, kurias suteikia jų turimas Centrinio depozitoriumo akcijų paketas.
\n
6.Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir jame nurodyti ketinamo įsigyti akcijų paketo dydį. Kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikia pateikti dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti.
\n
7.Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi, pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui ir būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.
\n
8.Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir duomenis:
\n
1)per 20 darbo dienų atlieka įsigyjančio asmens vertinimą (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis);
\n
2)vertinimo laikotarpiu prireikus gali raštu paprašyti papildomos vertinimui užbaigti reikalingos informacijos. Šiuo atveju vertinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos;
\n
3)vertinimo laikotarpiu turi teisę konsultuotis su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota ir (arba) prižiūrima įmonė.
\n
9.Priežiūros institucija, atlikusi įsigyjančio asmens vertinimą, priima vieną iš šių sprendimų:
\n
1)neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Apie šį sprendimą priežiūros institucija per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui;
\n
2)prieštarauti siūlomam įsigijimui, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytais kriterijais arba tais atvejais, kai įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir duomenis ar nepateikė šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos papildomos informacijos arba kai yra pagrindas manyti, kad siūlomas įsigijimas turės neigiamą įtaką saugiam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkų veikimui. Apie šį sprendimą priežiūros institucija per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.
\n
10.Jeigu priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja.
\n
11.Asmens, įsigijusio Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą daugiau negu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus siūlomo įsigijimo vertinimui, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui, arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo dėl įsigijimo.
\n
68 straipsnisCentrinio depozitoriumo teisės ir pareigos
\n
1.Centrinis depozitoriumas privalo:
\n
1)rengti ir teikti priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisykles;
\n
2)rengti ir tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus, išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
\n
3)atidaryti sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;
\n
4)užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;
\n
5)kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių skaičių;
\n
6)rengti ir diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;
\n
7)kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
\n
8)kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;
\n
9)išduoti sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;
\n
10)užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
\n
11)teikti priežiūros institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;
\n
12)nemokamai teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;
\n
13)turėti tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių potencialiai rizikai sumažinti;
\n
14)turėti pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio depozitoriumo veikimą;
\n
15)turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų, atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo sistemų veikimui;
\n
16)teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų sistemos funkcijoms atlikti.
\n
2.Centrinis depozitoriumas turi teisę:
\n
1)tvarkyti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už finansinių priemonių sandorius;
\n
2)iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla, perimti finansinių priemonių apskaitos tvarkymą;
\n
3)teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas;
\n
4)sudaryti sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja priežiūros institucija.
\n
3.Priežiūros institucijos atstovas, turintis patariamojo balso teisę, turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams teikiamą medžiagą.
\n
4.Centrinio depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams.
\n
5.Centrinio depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su priežiūros institucija.
\n
6.Priežiūros institucija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
\n
VI SKYRIUS
\n
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA PIRMASIS SKIRSNIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
\n
69 straipsnisFinansinių priemonių rinkos priežiūros tikslai
\n
Finansinių priemonių rinkos priežiūros tikslai:
\n
1)užtikrinti sąžiningą, skaidrų ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą;
\n
2)užtikrinti investuotojų interesų apsaugą;
\n
3)mažinti sisteminę riziką finansinių priemonių rinkose.
\n
70 straipsnisPriežiūros institucijos uždaviniai ir funkcijos
\n
1.Priežiūros institucijos uždaviniai yra:
\n
1)prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje;
\n
2)imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą;
\n
3)teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių priemonių rinkų plėtrą, formavimo;
\n
4)skleisti informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;
\n
5)imtis kitų priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių priemonių rinka, įgyvendinti.
\n
2.Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:
\n
1)rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias reguliuojamų rinkų, finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių ir maklerių licencijavimą ir veiklą, finansinių priemonių apyvartą;
\n
2)teikia išaiškinimus ir rekomendacijas finansinių priemonių apyvartos klausimais;
\n
3)reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms, makleriams išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;
\n
4)stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojų veiklą;
\n
5)atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1060/2009;
\n
6)taiko šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir priežiūros institucijos nutarimus;
\n
7)rengia ar dalyvauja rengiant leidinius apie finansinių priemonių rinkų veikimą ir reguliavimą;
\n
8)rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir kompetencijai įvertinti;
\n
9)bendradarbiauja su finansų maklerio įmonių asociacijomis;
\n
10)sudaro susitarimus su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;
\n
11)bendradarbiauja ir keičiasi reikalinga informacija su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;
\n
12)atlieka jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;
\n
13)atlieka kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.
\n
3.Nepažeisdama šio ir kitų įstatymų nuostatų, priežiūros institucija, įgyvendindama jai nustatytus uždavinius ir pavestas funkcijas, atsižvelgia į priežiūros priemonių ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, konvergenciją.
\n
4.Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
\n
71 straipsnisPriežiūros institucijos teisės atliekant jai pavestas funkcijas
\n
1.Priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
\n
1)nemokamai gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis bei informaciją iš tikrinamų subjektų, taip pat valstybės institucijų bei registrų ar analogiškas funkcijas atliekančių subjektų;
\n
2)reikalauti, kad asmenys pateiktų bet kokią kitą turimą informaciją, o esant poreikiui gauti papildomą informaciją – tokius asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;
\n
3)atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje, jų metu pasitelkti auditorius ir ekspertus;
\n
4)samdyti atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius, teisininkus, informacinių technologijų specialistus ir kt.) pateikti nuomonę, išvadą, įvertinimą ar atlikti atitinkamos kvalifikacijos, žinių ar patirties reikalaujančius veiksmus;
\n
5)gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;
\n
6)reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jį detalizuojančių teisės aktų nuostatas;
\n
7)kreiptis į teismą dėl uždraudimo atlikti operacijas su turtu arba dėl arešto turtui uždėjimo;
\n
8)reikalauti, kad asmenys laikinai nutrauktų vertimąsi profesine veikla;
\n
9)reikalauti, kad finansų maklerio įmonių ir reguliuojamų rinkų operatorių auditoriai pateiktų informaciją dėl šių subjektų audito;
\n
10)imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, Centrinis depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
\n
11)reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečia finansine priemone reguliuojamoje rinkoje arba kitose prekybos vietose;
\n
12)perduoti tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;
\n
13)kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams;
\n
14)viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;
\n
15)įpareigoti asmenis atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
\n
3.Šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi:
\n
1)tiesiogiai;
\n
2)bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis;
\n
3)pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;
\n
4)pasitelkdama teisėsaugos institucijas.
\n
4.Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
\n
72 straipsnisApribojimai prekiauti finansinėmis priemonėmis priežiūros institucijos valdybos nariams ir tarnautojams
\n
1.Siekiant išvengti interesų konfliktų, priežiūros institucijos valdybos nariams, tarnautojams bei jų sutuoktiniams ir sugyventiniams draudžiama finansines priemones, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, perleisti anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo jų įsigijimo.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas:
\n
1)paveldėtoms finansinėms priemonėms;
\n
2)finansinėms priemonėms, dėl kurių yra pateiktas oficialus pasiūlymas;
\n
3)finansinėms priemonėms, perduotoms valdyti finansinių priemonių portfelio valdytojui;
\n
4)Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansinėms priemonėms.
\n
73 straipsnisPriežiūros institucijos valdybos narių ir tarnautojų bei kitų asmenų pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos
\n
1.Esami ir buvę priežiūros institucijos valdybos nariai ir tarnautojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia informacija, įgyta jų darbo priežiūros institucijoje metu, ar skleisti ją kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir auditoriams, ekspertams bei kitiems asmenims, atlikusiems priežiūros institucijos pavedimus, ir asmenims, įstatymų nustatytais atvejais turintiems teisę gauti iš priežiūros institucijos konfidencialią informaciją.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios informacijos atskleidimu nėra laikomas:
\n
1)informacijos apie finansų maklerio įmones ir licencijuotas kredito įstaigas pateikimas tokia apibendrinta forma, kad negali būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė;
\n
2)informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;
\n
3)informacijos perdavimas civilinėse bylose finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos bankroto ar priverstinio likvidavimo atveju;
\n
4)informacijos perdavimas šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka.
\n
ANTRASIS SKIRSNIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS
\n
74 straipsnisPriežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis
\n
1.Priežiūros institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant tyrimus ar patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios iš priežiūros institucijų iniciatyva.
\n
2.Jeigu kitoje valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka Lietuvos Respublikoje imasi priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, dėl kurių tos reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant sklandų Lietuvos finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą, priežiūros institucija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.
\n
3.Jeigu Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka kitoje valstybėje narėje imasi priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą šios reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.
\n
4.Priežiūros institucija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių narių priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra laikomas teisės aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.
\n
5.Jeigu yra pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija apie tai praneša atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai.
\n
6.Jeigu kitos valstybės narės priežiūros institucija informuoja priežiūros instituciją apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai priežiūros institucijai.
\n
7.Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
\n
75 straipsnisBendradarbiavimas atliekant priežiūrą, tyrimus ir patikrinimus vietoje
\n
1.Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas ir tyrimus bei patikrinimus vietoje, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą.
\n
2.Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, priežiūros institucija turi teisę atlikti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai kreipdamasi į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros institucija turi būti informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl nutolusio reguliuojamos rinkos nario.
\n
3.Kitos valstybės narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti tyrimą ar patikrinimą, taip pat prašyti, kad tyrimą ar patikrinimą atliktų priežiūros institucija arba jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams. Tyrimai ir patikrinimai atliekami šiame įstatyme nustatyta tvarka.
\n
4.Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
\n
76 straipsnisKeitimasis informacija
\n
1.Priežiūros institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
\n
2.Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.
\n
3.Priežiūros institucija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik turėdama išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais negu nurodyti tikslais būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes – pastaruoju atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai informuoja pranešimą pateikusią kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros instituciją.
\n
4.Priežiūros institucija ir kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi teisę naudoti šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik jų priežiūros funkcijoms atlikti, tai yra:
\n
1)tikrinti, ar prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas licencijai gauti, ir stebėti, kaip laikomasi organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypač daug dėmesio skiriant kapitalo pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus kontrolės vykdymo priežiūrai;
\n
2)stebėti, ar prekybos vietos veikia tinkamai;
\n
3)taikyti poveikio priemones;
\n
4)Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
\n
5)teisme nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
\n
6)nagrinėjant investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo institucijose.
\n
5.Šio įstatymo 73 ir 78 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio priežiūros institucijai perduoti konfidencialią informaciją Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms analogiškas funkcijas atliekančioms institucijoms, kai ši informacija reikalinga teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms (įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą) atlikti, taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir kitų valstybių narių centrinės valdžios institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra, jeigu konfidenciali informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti.
\n
6.Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią informaciją priežiūros institucijai, jeigu informacija reikalinga šiame įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti.
\n
7.Jeigu priežiūros institucija turi duomenų, kad šio įstatymo 62 ar 63 straipsniuose uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje rinkoje, ji apie tai praneša atitinkamai valstybės narės priežiūros institucijai.
\n
77 straipsnisAtsisakymas bendradarbiauti
\n
1.Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant tyrimą, patikrinimą vietoje ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:
\n
1)toks tyrimas, patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų atlikimas ar informacijos perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;
\n
2)dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;
\n
3)dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos Respublikoje.
\n
2.Jeigu priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.
\n
78 straipsnisKeitimasis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis
\n
1.Priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, jeigu perduodamai informacijai trečiojoje šalyje yra taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, negu numatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Asmens duomenys gali būti perduodami trečiosios šalies priežiūros institucijai tik laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
\n
2.Priežiūros institucija taip pat turi teisę priežiūros funkcijoms atlikti sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais iš trečiųjų šalių, jeigu perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, negu nustatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis, atsakingais už:
\n
1)kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;
\n
2)finansų maklerio įmonių likvidavimo ir bankroto bei kitų panašių procedūrų vykdymą;
\n
3)teisės aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems atliekant priežiūros funkcijas arba investicijų draudimo sistemų administravimą jiems atliekant priežiūros funkcijas;
\n
4)asmenų, dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose procedūrose, priežiūrą;
\n
5)asmenų, atliekančių teisės aktuose nustatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą.
\n
3.Jeigu trečiosios šalies priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais informacijos naudojimo tikslais.
\n
4.Šio straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai, gautai iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų.
\n
79 straipsnisSantykiai su auditoriais
\n
1.Auditorius, atlikdamas finansų maklerio įmonės auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:
\n
1)iš esmės pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja finansų maklerio įmonių veiklą, arba
\n
2)pakenkti finansų maklerio įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba
\n
3)sudaryti pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti sąlyginę nuomonę.
\n
2.Auditorius taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai apie šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus faktus ir aplinkybes, kurie paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.
\n
3.Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų pasekmių.
\n
80 straipsnisInvestuotojų ginčų alternatyvus (neteisminis) sprendimas
\n
1.Priežiūros institucija skatina alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines paslaugas teikiančių įmonių ginčų veiksmingą sprendimą užtikrinančių subjektų steigimą ir veiklą.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso kelių valstybių narių jurisdikcijoms.
\n
TREČIASIS SKIRSNIS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
\n
81 straipsnisPriežiūros institucijos teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus
\n
1.Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų.
\n
2.Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi teisę:
\n
1)gauti žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais, paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;
\n
2)pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos ar jos įgalioto tarnautojo motyvuotą sprendimą, atlikti patikrinimą (reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų, valdymo įmonių, finansų patarėjų įmonių, investicinių bendrovių patalpas, tikrinti dokumentus, darbuotojų užrašus, apskaitos registrus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
\n
3)įeiti ir atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais, taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpas, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
\n
4)išreikalauti, kad būtų padarytos apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų ir kitų dokumentų, kuriuos priežiūros institucija laiko svarbiais tyrimui, kopijos;
\n
5)laikinai paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių, finansų patarėjo įmonių, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;
\n
6)pateikę priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu objektu, kopijas;
\n
7)gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.
\n
3.Patikrinimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą.
\n
4.Priežiūros institucijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, numatytų 71 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 81 straipsnio 6 dalies 1 punkte, jos įgaliotas tarnautojas pateikia teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus. Prašymas pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą dėl teismo leidimo išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
\n
5.Šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.
\n
6.Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų priežiūros institucijos nutarimų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę:
\n
1)įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo;
\n
2)uždrausti arba laikinai sustabdyti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;
\n
3)viešai paskelbti apie tai, kad emitentas nevykdo savo įsipareigojimų;
\n
4)laikinai uždrausti asmenims vykdyti profesinę veiklą, susijusią su investicinių paslaugų teikimu;
\n
5)prašyti teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
\n
7.Šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
\n
8.Šio straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodyti priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo dėl šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyto priežiūros institucijos sprendimo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.
\n
9.Jeigu priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu įmonės veikla kelia grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę finansų maklerio įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui, Centriniam depozitoriumui nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.
\n
10.Šio straipsnio 9 dalyje nustatyti nurodymai neatima teisės priežiūros institucijai taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.
\n
11.Priežiūros institucija gali prašyti, kad valstybės narės priežiūros institucijos atliktų reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams. Jeigu valstybės narės priežiūros institucija laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti informaciją, priežiūros institucija gali apie tai pranešti Europos vertybinių popierių reguliavimo institucijų komitetui.
\n
82 straipsnisPriežiūros institucijos tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas
\n
Finansų maklerio įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su priežiūros institucijos atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
\n
83 straipsnisPriežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės
\n
1.Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
\n
1)įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
\n
2)skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
\n
3)paskirti laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;
\n
4)įpareigoti finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;
\n
5)sustabdyti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą tol, kol yra pagrindas sustabdyti licenciją; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;
\n
6)panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą.
\n
2.Priežiūros institucija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos rinkos operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas poveikio priemones.
\n
3.Priežiūros institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas fiziniams asmenims.
\n
4.Priežiūros institucijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims.
\n
84 straipsnisPoveikio priemonių taikymo pagrindai
\n
1.Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
\n
1)finansų maklerio įmonė pateikė priežiūros institucijai neteisingą informaciją;
\n
2)priežiūros institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;
\n
3)nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;
\n
4)pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;
\n
5)finansų maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.
\n
2.Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
\n
3.Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
\n
85 straipsnisLaikinasis atstovas veiklai prižiūrėti
\n
1.Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei, priežiūros institucija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklai prižiūrėti.
\n
2.Finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio sprendimo.
\n
3.Laikinasis atstovas atšaukiamas, kai:
\n
1)nustatoma, kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;
\n
2)finansų maklerio įmonei iškeliama bankroto byla.
\n
86 straipsnisFinansų maklerio įmonės reorganizavimas
\n
Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį priežiūros institucijos pritarimą. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų grėsmę finansų maklerio įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar lėšoms.
\n
87 straipsnisFinansų maklerio įmonės bankrotas
\n
1.Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama tik teismo tvarka.
\n
2.Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.
\n
3.Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir finansinėmis priemonėmis.
\n
4.Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
\n
5.Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų tvarkytojui.
\n
88 straipsnisJungtinė (konsoliduota) priežiūra
\n
1.Priežiūros institucija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu:
\n
1)finansinės grupės patronuojanti įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją;
\n
2)finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.
\n
2.Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija.
\n
89 straipsnisPriežiūros institucijos įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje
\n
1.Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų statistinius duomenis apie filialo veiklą Lietuvos Respublikoje.
\n
2.Atlikdama šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, priežiūros institucija turi teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu nustatytų filialų veiklos reikalavimų.
\n
3.Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti priežiūros institucijos nurodymai negali būti griežtesni negu tie, kurie taikomi atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių priežiūrą.
\n
4.Priežiūros institucija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus, siekdama nustatyti, ar laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.
\n
5.Kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi priežiūros institucijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, patikrinimus.
\n
6.Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
\n
90 straipsnisAtsargumo priemonės, kurių gali imtis priežiūros institucija dėl kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių
\n
1.Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jeigu:
\n
1)investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;
\n
2)investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų.
\n
3.Jeigu nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, užkertančių galimybę finansų maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų reikalavimus, sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
\n
4.Jeigu priežiūros institucija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą atlieka priežiūros institucija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jeigu finansų maklerio įmonė ir toliau pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę imtis visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti. Priežiūros institucija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi.
\n
5.Jeigu, nepaisydama priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių, finansų maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis poveikio priemonių užkirsti kelią daromiems pažeidimams arba taikyti teisės aktuose nustatytą atsakomybę ir, jeigu reikia, užkirsti kelią finansų maklerio įmonei sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
\n
6.Jeigu priežiūros institucija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme nustatytus reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią reguliuojamą rinką ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos operatorius ar finansų maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje, priežiūros institucija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos operatoriaus ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros institucijai. Jeigu, nepaisydamas buveinės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, pranešusi buveinės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti.
\n
Priežiūros institucija turi teisę neleisti reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
\n
7.Visos poveikio priemonės, kurių priežiūros institucija gali imtis šiame straipsnyje nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie pritaikytas poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar reguliuojamos rinkos operatoriui.
\n
8.Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
\n
91 straipsnisLietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos trečiosiose šalyse priežiūra
\n
1.Priežiūros institucija prižiūri, kaip trečiojoje šalyje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu trečiosios šalies priežiūros institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus, priežiūros institucija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti trečiosios šalies priežiūros institucijai.
\n
2.Priežiūros institucija turi teisę paprašyti, kad trečiosios šalies priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto pranešusi trečiosios šalies priežiūros institucijai.
\n
3.Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia investicines paslaugas trečiojoje šalyje, licencijos galiojimą, priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša trečiosios šalies priežiūros institucijai.
\n
KETVIRTASIS SKIRSNIS ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
\n
92 straipsnisĮstatymo pažeidimo pasekmės
\n
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, privalo:
\n
1)vykdyti priežiūros institucijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį, atlikti kitus įpareigojimus;
\n
2)atlyginti padarytą žalą;
\n
3)vykdyti šiame įstatyme nustatytas priežiūros institucijos paskirtas sankcijas.
\n
93 straipsnisPiniginės baudos už šio įstatymo pažeidimus
\n
1.Priežiūros institucija turi teisę skirti pinigines baudas:
\n
1)juridiniams asmenims, teikiantiems investicines paslaugas be šiame įstatyme nustatytos licencijos, kai tokia licencija yra reikalinga, – iki 200 tūkstančių litų;
\n
2)juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų jų veiklai keliamų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;
\n
3)juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 16 straipsniuose nustatytų organizacinių reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
\n
4)juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje ir III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų rinkos skaidrumo reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
\n
5)juridiniams asmenims, kurie verčiasi reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla be šiame įstatyme nustatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;
\n
6)reguliuojamos rinkos operatoriams, nesilaikantiems kitų šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
\n
7)juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;
\n
8)juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 82 straipsnyje nustatyto draudimo, – iki 100 tūkstančių litų;
\n
9)juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
\n
10)juridiniams asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų;
\n
11)juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų.
\n
2.Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
\n
3.Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio priežiūros institucijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.
\n
94 straipsnisPoveikio priemonių skyrimo tvarka
\n
1.Prieš spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, priežiūros institucija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.
\n
2.Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką priežiūros institucija registruotu laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta.
\n
3.Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis.
\n
4.Išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, priežiūros institucija turi teisę:
\n
1)skirti šiame įstatyme nustatytą poveikio priemonę;
\n
2)nutraukti tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;
\n
3)pratęsti tyrimą.
\n
5.Priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:
\n
1)pažeidimu padarytos žalos dydį;
\n
2)pažeidimo trukmę;
\n
3)asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą;
\n
4)atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
\n
6.Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas aplinkybes.
\n
7.Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės.
\n
8.Priežiūros institucijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.
\n
95 straipsnisPriežiūros institucijos teisė neskirti poveikio priemonių
\n
Priežiūros institucija, svarstydama šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 94 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytas aplinkybes ir kai nėra 94 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
\n
1)juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo;
\n
2)juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;
\n
3)pažeidimas yra mažareikšmis.
\n
96 straipsnisPiniginių baudų išieškojimas
\n
Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebuvo savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
\n
VII SKYRIUS
\n
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
\n
97 straipsnisBaigiamosios nuostatos
\n
1.Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
\n
2.Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.
\n
3.Reguliuojamos rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
\n
4.Reguliuojamos rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.
\n
5.Jeigu finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju klientu iki 2007 m. vasario 8 d., ji neprivalo dar kartą atlikti asmens pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.
\n
6.Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
\n
98 straipsnisĮstatymo nuostatų taikymas
\n
Šio įstatymo nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo nustatyti galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo 2007 m. vasario 8 d. nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentuojamą sritį, laikomos nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis laikomos nuorodomis į atitinkamas šiame įstatyme pateiktas apibrėžtis, išskyrus nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą, taip pat nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis, kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą.
\n
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1. 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).
\n
2.2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 367).
\n
3.2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263).
\n
4.2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201).
\n
5.2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).
\n
6.2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
\n
7.2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 513/2011 (OL 2011 L 145, p. 30).“
\n
2 straipsnisĮstatymo įsigaliojimas
\n
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
\n
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
\n
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ