LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TECHNINIO REGLAMENTO DĖL ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ TERMINŲ, APIBRĖŽIMŲ BEI PROCESŲ APIBŪDINIMO IR PREKINIO PATEIKIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2001 m. birželio 29 d. Nr. 222 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 192 (Žin., 2001, Nr. 18-554) patvirtintą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 2001 metų planą (3.4.2.12-T-B1): 1. Tvirtinu Techninį reglamentą dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų (pridedama). 2. Nustatau, kad: 2.1. Techninis reglamentas dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų įsigalioja nuo 2002 01 01; 2.2. alkoholiniai gėrimai, pagaminti iki 2001 12 31 ir atitinkantys tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, gali būti laikomi, parduodami ir eksportuojami, kol pasibaigs jų atsargos. L. E. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS                                      KĘSTUTIS KRISTINAITIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 06 29 įsakymu Nr. 222 TECHNINIS REGLAMENTAS DĖL ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ TERMINŲ, APIBRĖŽIMŲ BEI PROCESŲ APIBŪDINIMO IR PREKINIO PATEIKIMO NUOSTATŲ Šis reglamentas nustato bendrąsias alkoholinių gėrimų terminų bei apibrėžimų, procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo taisykles bei jų taikymo nuostatas. Bendrosios alkoholinių gėrimų terminų bei apibrėžimų, procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo taisyklės bei jų taikymo nuostatos yra parengtos remiantis šiais dokumentais: 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1576/89, nustatančiu bendrąsias alkoholinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir prekinio pateikimo taisykles; 1994 m. gruodžio 22 d. Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3378/94, iš dalies pakeičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 ir Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalėmis prekybos derybomis; 1990 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1014/90/EEC, nustatančiu išsamias alkoholinių gėrimų apibrėžimo, aprašymo ir prekinio pateikimo įgyvendinimo taisykles; 1991 m. gegužės 6 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1180/91, iš dalies pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/1990; 1991 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1781/91, iš dalies pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1992 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 3458/92, iš dalies pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1994 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2675/94, papildančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1995 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1712/95, iš dalies pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1995 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2626/95, iš dalies pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1997 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2523/97, papildančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1998 m. spalio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2140/98, papildančiu Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1014/90; 1992 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2009/92, nustatančiu Bendrijos maistinio rektifikuoto etilo alkoholio, naudojamo alkoholinių gėrimų, aromatizuotų vynų, aromatizuotų vyno gėrimų ir aromatizuotų vyno kokteilių, analizės metodus; 1991m. birželio 10 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1601/91/EEC, nustatantis bendrąsias aromatizuotų vynų, aromatizuotų vyno gėrimų ir aromatizuotų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir prekinio pateikimo taisykles; 1994 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 122/94, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1601/91 dėl Bendrijoje gaminamų aromatizuotų vynų, aromatizuotų vyno gėrimų ir aromatizuotų vyno kokteilių apibrėžimo, apibūdinimo ir prekinio pateikimo taikymo taisykles; 1996 m. spalio 8 d. Parlamento ir Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2061/96, papildančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91; 1996 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2215/96, nustatančiu išlygas vynui „Glühwein“; 1991 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 3901/91, nustatančiu išsamias specialiųjų vynų apibūdinimo ir pateikimo taisykles; 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1493/1999 dėl vyno rinkos bendro organizavimo; 1995 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 554/95, nustatančiu išsamias putojančių ir gazuotų putojančių vynų apibūdinimo bei pateikimo taisykles; 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva (EEB) Nr. 88/388 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jiems gaminti naudojamomis žaliavomis. I. TAIKYMO SRITIS 1. Šis reglamentas nustato bendrąsias alkoholinių gėrimų ir kai kurių jiems naudojamų žaliavų bei pusfabrikačių terminų, apibrėžimų, procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo taisykles bei jų taikymo nuostatas. Šiame dokumente reglamentuojami alkoholiniai gėrimai yra skirstomi į tris pagrindines grupes: 1.1. spiritinius gėrimus, pagamintus iš distiliuoto ar rektifikuoto maistinio žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ar kitos rūšies žemės ūkio kilmės spiritų. Gėrimai, kurių KPN kodai yra 2203 00, 2204, 2205, 2206 00 ir 2207, nepriskiriami spiritiniams gėrimams; 1.2. ramius ir putojančius vynuogių vynus; 1.3. aromatizuotus vynus, aromatizuotus vyno gėrimus ir aromatizuotus vyno kokteilius. II. BENDROSIOS ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ BEI KAI KURIŲ JŲ GAMYBOS PROCESŲ SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI 2. Saldinimas – vieno ar kelių toliau išvardytų produktų panaudojimas ruošiant alkoholinius gėrimus, išskyrus 1.2 p. apibrėžtus vynus: pusiau baltasis cukrus, baltasis cukrus, rafinuotas baltasis cukrus, dekstrozė, fruktozė, gliukozės sirupas, skystas cukrus, invertuotas skystas cukrus, invertuoto cukraus sirupas, rektifikuota koncentruota vynuogių misa, koncentruota vynuogių misa, šviežia vynuogių misa, karamelizuotas cukrus, medus, saldžiavaisio pupmedžio (Ceratonia siliqua) sirupas arba kitos natūralios angliavandenių medžiagos, turinčios panašų poveikį kaip ir išvardyti produktai. Karamelizuotas cukrus – tai produktas, gautas reguliuojamu būdu kaitinant vien tik sacharozę (be šarmų, mineralinių rūgščių ar kitokių cheminių priedų). Vynų saldinimo taisyklės ir leidžiamos naudoti medžiagos yra apibrėžtos šio reglamento atitinkamuose vynams skirtuose skyriuose ir prieduose. 3. Sumaišymas – dviejų ar daugiau skirtingų gėrimų sumaišymas, siekiant gauti naują gėrimą. 4. Alkoholio pridėjimas – maistinio etilo alkoholio pridėjimas į 1.1 p. nurodytus spiritinius gėrimus ir: vieno ar daugiau toliau išvardytų produktų panaudojimas ruošiant aromatizuotus vynus ir, jei leidžiama (80.4 p.), aromatizuotus vyno gėrimus: vynuogių kilmės etilo alkoholio, vyno arba džiovintų vynuogių (razinų) kilmės etilo alkoholio, maistinio rektifikuoto etilo alkoholio, vyno arba džiovintų vynuogių (razinų) distiliato, vyno spirito arba vynuogių išspaudų spirito, džiovintų vynuogių (razinų) spirito. Šių produktų kokybės rodikliai turi atitikti šio reglamento reikalavimus, maistinio rektifikuoto etilo alkoholio rodikliai privalo atitikti 1 priede nurodytus reikalavimus. Alkoholio pridėjimo į vynus taisyklės yra apibrėžtos šio reglamento atitinkamuose vynams skirtuose skyriuose ir prieduose. 5. Derinimas – dviejų ar daugiau 1.1 p. apibrėžtų spiritinių gėrimų, kurie priklauso tai pačiai kategorijai ir skiriasi vienas nuo kito tiktai nereikšmingais sudėties ypatumais, kuriuos nulemia vienas ar daugiau iš šių veiksnių: gėrimo paruošimo būdai, naudoti distiliatorių tipai, brandinimo ar išlaikymo laikotarpis, geografinis gamybos regionas, sumaišymas. Taip pagamintas spiritinis gėrimas priklauso tai pačiai kategorijai, kaip jam pagaminti panaudoti pradiniai spiritiniai gėrimai prieš derinimą. 6. Brandinimas arba išlaikymas – procesas, kurio metu leidžiama vykti natūralioms tam tikroms reakcijoms, laikant spiritinį gėrimą atitinkamose talpyklose ir tokiu būdu siekiant suteikti jam naujų juslinių savybių. 7. Aromatizavimas – vieno ar kelių kvapiųjų medžiagų panaudojimas gaminant alkoholinius gėrimus. Aromatizuojant vyną, vyno gėrimus ir vyno produktų kokteilius, tokių medžiagų priedai galutiniam produktui suteikia skirtingų juslinių savybių, negu paties vyno juslinės savybės: 7.1. Kvapiosios medžiagos – skonio ir aromato preparatai, skonio ir aromato medžiagos, gautos perdirbimo metu ar rūkinimo būdu, arba šių medžiagų mišiniai; 7.2. Skonio ir aromato medžiagos – tam tikros cheminės medžiagos, pasižyminčios būdingomis skonio ir kvapo juslinėmis savybėmis, ir gaunamos: 7.2.1. iš augalinės ar gyvūninės kilmės žaliavų fiziniais (tarp jų distiliavimo ir ekstrahavimo tirpikliais), fermentiniais arba mikrobiologiniais būdais; jos gali būti naudojamos neperdirbtos arba perdirbtos, taikant tradicinius maisto paruošimo būdus (tarp jų džiovinimą, pakepinimą ir fermentavimą); 7.2.2. cheminės sintezės būdu arba išskiriamos cheminiais metodais, tačiau yra chemiškai identiškos natūraliai skonio ir aromato medžiagai, apibrėžtai 7.2.1 p.; 7.2.3. cheminės sintezės būdu, tačiau yra chemiškai neidentiškos augalinės ar gyvūninės kilmės skonio ir aromato medžiagai, apibrėžtai 7.2.1 p. Skonio ir aromato medžiagos, apibrėžtos 7.2.1 p., priskiriamos natūralioms, 7.2.2 p. – identiškoms natūralioms, 7.2.3 p. – neidentiškoms natūralioms; 7.3. Skonio ir aromato preparatai – produktai, nepriskiriami 7.2 p. apibrėžtoms medžiagoms, koncentruoti arba ne, kuriems būdingos tam tikros skonio bei kvapo juslinės savybės ir kurie yra gaunami iš augalinės ar gyvūninės kilmės žaliavų fiziniais (tarp jų distiliavimo ir ekstrahavimo tirpikliais), fermentiniais arba mikrobiologiniais būdais ir gali būti naudojami neperdirbti arba perdirbti, taikant tradicinius maisto paruošimo būdus (tarp jų džiovinimą, pakepinimą ir fermentavimą). 8. Dažymas – vieno ar kelių maisto dažiklių panaudojimas gaminant alkoholinius gėrimus. Vynų dažymo taisyklės ir leidžiamos naudoti medžiagos apibrėžtos šio reglamento atitinkamuose vynams skirtuose skyriuose bei prieduose. 9. Maistinis rektifikuotas etilo alkoholis – etilo alkoholis, atitinkantis šio reglamento 1 priede nurodytus rodiklius, ir pagamintas rektifikuojant distiliuotą etilo alkoholį, gautą iš alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotų žemės ūkio kilmės žaliavų, išskyrus spiritinius gėrimus, nurodytus III skyriuje. Jei panaudotos žaliavos yra nurodomos, etilo alkoholis turi būti pagamintas vien tik iš tų žaliavų. Maistinio rektifikuoto etilo alkoholio analizė ir rezultatų palyginimas turi būti atliekami oficialiais Lietuvos Respublikoje įteisintais metodais. 10. Maistinis distiliuotas etilo alkoholis – alkoholinis skystis, gautas distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotas žemės ūkio kilmės žaliavas ir primenantis jų kvapą bei skonį, tačiau neatitinkantis 9 p. apibrėžto maistinio rektifikuoto etilo alkoholio ar spiritinio gėrimo rodiklių. Jei panaudotos žaliavos yra nurodomos, distiliuotas etilo alkoholis turi būti pagamintas vien tik iš tų žaliavų. 11. Lakiųjų medžiagų kiekis – lakiųjų medžiagų koncentracija alkoholiniame gėrime, pagamintame vien tik distiliavimo būdu. Lakiosioms medžiagoms priskiriamos tik iš panaudotų žaliavų distiliavimo arba perdistiliavimo metu į produktą patenkančios medžiagos, išskyrus etilo ir metilo alkoholius. 12. Pagaminimo vieta – vieta arba regionas, kuriame įvyko galutinio produkto gamybos proceso etapas, suteikiantis alkoholiniam gėrimui jo pobūdį ir pagrindines galutines savybes. 13. Alkoholinių gėrimų kategorija – visi alkoholiniai gėrimai, turintys tą patį apibrėžimą. 14. Kupažavimas – tai sumaišymas: 14.1. vynų ar misų, gautų iš skirtingų valstybių, skirtingų Europos Sąjungos vynuogių auginimo zonų arba skirtingų trečiosios šalies gamybos zonų, kurios nurodytos 3 priede; 14.2. tos pačios Europos Sąjungos vynuogių auginimo zonos arba tos pačios trečiosios šalies gamybos zonos, tačiau skirtingų geografinių kilmių, vynuogių veislių arba derliaus metų, jei yra arba turi būti paminėta geografinė kilmė, vynuogių veislė ar derliaus metai minimo produkto apibūdinime; 14.3. skirtingų kategorijų vynų ar misų. Toliau išvardyti produktai turi būti laikomi skirtingų kategorijų vynais ar misomis: raudonasis vynas, baltasis vynas ir misos bei vynai, tinkami vienam iš tų kategorijų vynui pagaminti; stalo vynas arba rūšinis vynas, pagamintas konkrečiame regione (toliau – rūšinis vynas pkr) ir misos bei vynai, tinkami vienam iš šių kategorijų vynui pagaminti. Taikant šį punktą, rausvas vynas turi būti priskiriamas raudonajam vynui. Toliau išvardyti procesai nėra vadinami kupažu: koncentruotos vynuogių misos pridėjimas, siekiant padidinti natūralųjį alkoholio kiekį; stalo vyno saldinimas ir rūšinio vyno pkr saldinimas, jei saldiklis yra gautas iš konkretaus rajono ir turi to rajono pavadinimą; rūšinio vyno pkr gamyba pagal tradicines technologijas. 15. Virsmas vynu – šviežių traiškytų ar netraiškytų vynuogių, koncentruotos ar nekoncentruotos vynuogių misos, nevisiškai suraugintos vynuogių misos, koncentruotų ar nekoncentruotų vynuogių sulčių, ar jaunų rauginamų vynų pavertimas vynu visiško ar dalinio alkoholinio fermentavimo būdu. 16. Išpilstytojas – fizinis ar juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė, savo sąskaita vykdantis ar užsakantis išpilstymą. 17. Išpilstymas – konkrečių gaminių supylimas komerciniais tikslais į ne didesnes kaip 60 dm3 talpyklas. 18. Faktinė alkoholio koncentracija, tūrio proc. – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20ºC temperatūroje, tenkantis 100 tūrio dalių produkto toje pačioje temperatūroje. 19. Potencinė alkoholio koncentracija, tūrio proc. – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20ºC temperatūroje, kuris gali susidaryti visiškai susifermentavus visiems cukrums, esantiems 100 tūrio dalių produkto toje pačioje temperatūroje. 20. Visuminė alkoholio koncentracija, tūrio proc. – faktinės ir potencinės alkoholio koncentracijų tūrio proc. suma. 21. Natūrali alkoholio koncentracija, tūrio proc. – visuminė alkoholio koncentracija tūrio proc. prieš bet kurį įsodrinimą. 22. Faktinė alkoholio koncentracija, masės vnt. – gryno alkoholio koncentracija kg, esanti 100 kg produkto. 23. Potencinė alkoholio koncentracija, masės vnt. – gryno alkoholio koncentracija kg, kuri gali susidaryti visiškai susifermentavus visiems cukrums, esantiems 100 kg produkto. 24. Visuminė alkoholio koncentracija, masės vnt. – faktinės ir potencinės alkoholio koncentracijos masės vnt. suma. 25. Jeigu etilo alkoholio koncentracija neįvardyta, šiame reglamente laikoma, kad tai yra faktinė etilo alkoholio koncentracija. 26. Geografinė nuoroda – bet kokia nuoroda apie produkto kilmę iš šalies, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, teritorijos arba iš tos teritorijos regiono ar vietovės, jeigu to produkto kokybė, reputacija ar kiti ypatumai iš esmės yra priskirtini jos geografinės kilmės vietovei. 27. Trečioji šalis – valstybė, esanti už Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų. III. SPIRITINIŲ GĖRIMŲ TERMINAI BEI APIBRĖŽIMAI 28. Spiritiniai gėrimai – tai alkoholiniai gėrimai, kuriems yra būdingos šios bendrosios savybės: 28.1. yra skirti žmonėms vartoti; 28.2. pasižymi tam tikromis juslinėmis savybėmis; 28.3. etilo alkoholio koncentracija juose yra ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., išskyrus kiaušinių likerį; 28.4. gaminami šiais būdais: 28.4.1. tiesiogiai distiliuojant natūralias sufermentuotas medžiagas, kurios gali būti su kvapiosiomis medžiagomis arba be jų; maceruojant augalines medžiagas; pridedant į maistinį rektifikuotą ar distiliuotą etilo alkoholį, ar kitos rūšies šiame reglamente apibrėžtą spiritą kvapiųjų medžiagų, cukraus ar kitokių 2 p. išvardytų saldinimo medžiagų bei kitų žemės ūkio kilmės produktų; 28.4.2. sumaišant spiritinį gėrimą su vienu ar keliais alkoholiniais gėrimais; maistiniu rektifikuotu ar distiliuotu etilo alkoholiu, ar kitu žemės ūkio kilmės spiritu; vienu ar keliais spiritiniais gėrimais; vienu ar keliais gėrimais. 29. Romas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotus melasą ar sirupą, gautus cukranendrių cukraus gamybos metu, arba pačius cukranendrių syvus. Alkoholio koncentracija išdistiliuotame skystyje neturi viršyti 96 tūrio proc., o distiliatas turi pasižymėti išskirtinėmis būdingomis romui juslinėmis savybėmis. Etilo alkoholis, pagamintas distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotus cukranendrių syvus ir pasižymintis romui būdingomis skonio ir aromato savybėmis, kuriame lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 2,25 g/dm3 absoliutaus alkoholio (toliau a. a.). Šis produktas gali būti parduodamas kaip maistinis etilo alkoholis, pažymint jo paskirtį žodžiu „romas“, taip pat įrašant Prancūzijos užsienio skyriaus geografines nuorodas, išvardytas 2 priede. 30. Viskis („whisky“,“whiskey“) – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 40 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gaunamas distiliuojant grūdų mentalą, apcukrintą salykle esančia amilaze ir kitais natūraliais fermentais arba be jų, suraugintą mielėmis ir išdistiliuotą iki ne didesnės kaip 94,8 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos; distiliatui turi būti būdingas naudotų žaliavų aromatas ir skonis, jis turi būti brandinamas ne mažiau kaip 3 metus medinėse statinėse, kurių talpa neviršija 700 dm3. 31. Grūdų spiritas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 35 tūrio proc. etilo alkoholio, pagamintas distiliuojant suraugintą javų mentalą, ir kuriam yra būdingos naudotų žaliavų suteiktos juslinės savybės. Terminas „Grūdų spiritas“ gali būti pakeistas žodžiais „Grain spirit“, jei jis yra pagamintas Europos Sąjungos šalyse, „Korn“ arba „Kornbrand“, jei jis yra pagamintas Vokietijoje arba tuose Europos Sąjungos regionuose, kuriuose vokiečių kalba yra viena iš oficialiųjų kalbų, jei jis yra tradicinis šių regionų produktas ir gaunamas nenaudojant jokių priedų, t. y. arba vien tik distiliuojant suraugintą neskaldytų kviečių, miežių, avižų, rugių ar grikių grūdų mentalą su visomis grūdų sudedamosiomis dalimis, arba perdistiliuojant tokiu būdu gautą distiliatą. Lietuvos Respublikoje „Grūdų spiritas“ gali būti vadinamas „Stipriu grūdų gėrimu“ iki 2003 01 01. Etilo alkoholio koncentracija grūdų spirite „Korn“ turi būti ne mažesnė kaip 32 tūrio proc., o grūdų spirite „Kornbrand“ – ne mažesnė kaip 37,5 tūrio proc. Grūdų spiritas, kuris žymimas terminu „grūdų brendis“, turi būti pagamintas distiliuojant suraugintą javų mentalą iki ne didesnės kaip 95 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos ir pasižymėti panaudotų žaliavų suteiktomis juslinėmis savybėmis. 32. Vyno spiritas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gaminamas distiliuojant vyną ar vyną, kuris distiliavimo tikslu buvo spirituotas, kaip nurodyta 76 p., iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos, arba perdistiliuojant vyno distiliatą iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos. Vyno spirite lakiųjų medžiagų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1,25 g/dm3 a. a., o metilo alkoholio kiekis ne didesnis kaip 2,00 g/dm3 a. a. Ten, kur šis gėrimas buvo brandintas, jis ir toliau gali būti parduodamas kaip „vyno spiritas“, jei brandinimo laikotarpis buvo ne trumpesnis už nustatytą 33 p. 33. Vyno brendis – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 36 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas iš gryno vyno spirito ar jo mišinio su išdistiliuotu iki ne didesnės kaip 94,8 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos vyno distiliatu, su sąlyga, kad distiliato kiekis galutiniame produkte neviršija 50 tūrio proc.; kuris yra brandintas ne mažiau kaip vienus metus ąžuolinėse talpyklose arba ne mažiau kaip šešis mėnesius ąžuolinėse statinėse, kurių talpa mažesnė kaip 1000 dm3. Vyno brendyje lakiųjų medžiagų, gautų vien tiktai distiliuojant ar perdistiliuojant naudotas žaliavas, kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1,25 g/dm3 a. a.; metilo alkoholio kiekis neturi viršyti 2 g/dm3 a. a. 34. Vynuogių išspaudų spiritas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas tiesiogiai distiliuojant suraugintas vynuogių išspaudas vandens garais arba prieš tai pridėjus vandens; į išspaudas leidžiama pridėti vyno nuosėdų ir distiliuoti kartu su išspaudomis iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos; produktą leidžiama perdistiliuoti iki to paties etilo alkoholio kiekio. Vynuogių išspaudų spirite lakiųjų medžiagų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1,40 g/dm3 a. a., o metilo alkoholio kiekis ne didesnis kaip 10 g/dm3 a. a. Vyno nuosėdų kiekis, kurį galima pridėti prie vynuogių išspaudų, gaminant vynuogių išspaudų spiritą, negali viršyti 0,25 kg/kg panaudotų vynuogių išspaudų. Iš vyno nuosėdų gautas etilo alkoholio kiekis negali viršyti 35 proc. nuo bendrojo alkoholio kiekio gatavame produkte. Pavadinimas „vynuogių išspaudų spiritas“ gali būti pakeistas pavadinimu „grappa“ tik spiritiniam gėrimui, kuris yra pagamintas Italijoje. 35. Vaisių išspaudų spiritas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas rauginant ir distiliuojant vaisių (išskyrus vynuogių) išspaudas iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos; leidžiama to paties alkoholio pakartotinė distiliacija. Vaisių išspaudų spirite lakiųjų medžiagų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2 g/dm3 a. a.; metilo alkoholio kiekis ne didesnis kaip 15 g/dm3 a. a., o vandenilio cianido kiekis ne didesnis kaip 0,10 g/dm3 a. a. (kaulavaisių išspaudų spiritui). Parduodant produktą, ženklinime nurodomas vaisių pavadinimas, po kurio rašomi žodžiai „išspaudų spiritas“. Jei naudojamos kelių skirtingų vaisių išspaudos, rašoma „vaisių išspaudų spiritas“. 36. Razinų spiritas arba razinų brendis – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gautas distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotą „Korinto juodųjų“ arba „Malagos muskatinių“ veislių džiovintų vynuogių ekstraktą iki ne didesnės kaip 94,5 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos, ir pasižymintis naudotų žaliavų aromatu bei skoniu. 37. Vaisių spiritai – spiritiniai gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurie yra pagaminti distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu sufermentuotą sultingų vaisių masę arba jų misą, su kauliukais arba be jų; kurie yra išdistiliuoti iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos ir pasižymintys distiliuojamų vaisių aromatu ir skoniu: 37.1. Vaisių spirituose lakiųjų medžiagų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2 g/dm3 a. a.; metilo alkoholio kiekis ne didesnis kaip 10 g/dm3 a. a.; vandenilio cianido kiekis ne didesnis kaip 0,10 g/dm3 a. a., jeigu spiritai pagaminti iš kaulavaisių; 37.2. Slyvų (Prunus domestica L. veislių), sirijietiškų slyvų „mirabelle“ (Prunus domestica L. var. syriaca), obuolių (Malus domestica Borkh.), kriaušių (Pyrus communis L.), aviečių (Rubus idaeus L.) ir gervuogių (Rubus fruticosus L.) spirite metilo alkoholio kiekis neturi viršyti 12,00 g/dm3 a. a.; juodųjų serbentų (Ribes rūšių), sodinių šermukšnių uogų (Sorbus aucuparia), šeivamedžių uogų (Sambucus nigra) ir „Williams“ kriaušių (Pyrus communis Williams) spirite metilo alkoholio kiekis neturi viršyti 13,50 g/dm3 a. a. Juodųjų serbentų (Ribes rūšių), sodinių šermukšnių uogų (Sorbus aucuparia), šeivamedžių uogų (Sambucus nigra), aviečių (Rubus idaeus L.) ir gervuogių (Rubus fruticosus L.) spiritai, kurie buvo pagaminti Austrijoje ir laikomi, kad būtų parduoti vartotojui iki 1997 m. gruodžio 31 d., pagal Austrijoje tuo metu galiojančias metanolio kiekį reglamentuojančias normas, gali būti pateikti rinkai ir eksportuojami, kol baigsis jų atsargos; 37.3. Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos valstybėse narėse pagaminti ir įvežti produktai, nurodyti 37.2 p. ir supilstyti į butelius iki 1998 m. sausio 1 d. arba iki 2000 m. sausio 1 d. ir atitinkantys iki to laiko galiojusias metilo alkoholio kiekį reglamentuojančias taisykles, gali būti laikomi parduoti, išleisti į apyvartą ir eksportuoti; 37.4. Gėrimai, apibūdinti 37 p., turi būti vadinami „spiritais“, o prieš šį žodį turi būti nurodomas vaisių pavadinimas, pavyzdžiui, vyšnių spiritas („cherry spirit“ arba „Kirsch“), slyvų spiritas („plum spirit“ arba „Slivovitz“), sirijietiškų slyvų („mirabelle“), persikų, obuolių, kriaušių, abrikosų, figų, citrusinių vaisių, vynuogių spiritas arba kitokių vaisių spiritai. Jie taip pat gali būti vadinami vokišku terminu „Wasser“ kartu su vaisiaus pavadinimu. Pavadinimas „Williams“ gali būti vartojamas kriaušių spiritui apibūdinti, jei jo gamybai yra naudojamos tik „Williams“ veislės kriaušės. Jei kartu distiliuojami dviejų ar daugiau rūšių vaisiai, gaminys turi būti vadinamas vaisių spiritu. Papildomai prie pavadinimo gali būti nurodyti vaisiai, surašyti pagal jų sunaudotą kiekį mažėjančia tvarka; 37.5. Vaisių pavadinimas gali pakeisti žodį „spiritas“, prieš kurį rašomas vaisių pavadinimas, tiktai šių vaisių gėrimams: sirijietiškų slyvų (Prunus domestica L. var. syriaca), slyvų (Prunus domestica L. veislių), žemuoginio arbuto (Arbutus unedo L.) ir obuolių „Golden Delicious“. Jei tikėtina, kad galutinis produkto vartotojas gali nevisiškai suprasti vieną iš šių pavadinimų, ženklinime vartojamas žodis „spiritas“ gali būti papildomai paaiškintas; 37.6. Panaudotų vaisių kiekis, siekiant pagaminti vaisių spiritą, kuriame yra 20 dm3 a. a., turi būti ne mažesnis kaip 5 kg; 37.7. Pavadinimą „spiritas“, prieš kurį yra nurodytas vaisiaus pavadinimas, galima taikyti spiritiniams gėrimams, gaminamiems maceruojant iš dalies fermentuotas ar nefermentuotas tam tikras uogas ar kitus vaisius (pvz., avietes, gervuoges, mėlynes ir kitas) maistiniame rektifikuotame ar distiliuotame etilo alkoholyje arba kitos rūšies spirite, apibrėžtame šiame reglamente, ir po to distiliuojant. Maceravimui turi būti sunaudojama ne mažiau kaip 100 kg vaisių 20 dm3 a. a.; 37.8. Spiritiniai gėrimai, nurodyti 37.5 p., gali būti žymimi žodžiu „spiritas“, prieš kurį rašomas vaisių pavadinimas, jei etiketėje taip pat yra žodžiai „pagamintas maceruojant ir distiliuojant“. Ši nuostata taikoma spiritiniams gėrimams, gautiems iš šių vaisių: gervuogių (Rubus fruticosus L.), žemuogių (Fragaria L.), mėlynių (Vaccinium myrtillus L.), aviečių (Rubus idaeus L.), raudonųjų serbentų (Ribes vulgare Lam.), dygiųjų slyvų (Prunus spinosa L.), naminių šermukšnių (Sorbus domestica L.), sodinių šermukšnių (Sorbus domestica L.), bugienio uogų (Ilex cassine L.), glauterijų (Sorbus turminalis L.), šeivamedžio uogų (Sambucus nigra L.), erškėtuogių (Rosa canina L.) ir juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.). Ši nuostata taip pat taikoma produktams, pagamintiems Prancūzijos užjūrio teritorijose ir departamentuose iš šių vaisių: bananų (Musa paradisiaca), pasijos vaisių (Passiflora edulis), ambarelų (Spondias dulcis) ir Spondias mombin rūšies slyvų. Tačiau jeigu tokie produktai buvo pagaminti pagal norminius dokumentus, kurie galiojo iki šio teisės akto įsigaliojimo datos, ši nuostata jiems netaikoma; 37.9. Spiritiniai gėrimai, gaunami maceruojant 37.7 p. nurodytus neraugintus sveikus vaisius maistiniame rektifikuotame etilo alkoholyje ir po to distiliuojant, gali būti vadinami „geist“, nurodant vaisiaus pavadinimą. 38. Obuolių sidro spiritas, obuolių sidro brendis arba kriaušių sidro spiritas – spiritiniai gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurie yra gaminami distiliuojant obuolių ar kriaušių sidrą ir atitinka 37 ir 37.1 p. vaisių spiritams nurodytus reikalavimus. 39. Gencijonų spiritas – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gaunamas iš gencijonų distiliato, pagaminto iš suraugintų gencijonų šaknų su maistinio rektifikuoto etilo alkoholio priedu arba be jo. 40. Vaisių spirito gėrimai – spiritiniai gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 25 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurie yra gaunami maceruojant vaisius maistiniame rektifikuotame ar distiliuotame etilo alkoholyje arba kitos rūšies spirite, apibrėžtame šiame skyriuje; šie alkoholiniai gėrimai gali būti aromatizuojami natūraliomis skonio bei aromato medžiagomis ir kitokiais skonio bei aromato preparatais, nei esantys naudojamuose vaisiuose, tačiau gėrimui būdingą skonį ir spalvą turi suteikti vaisiai. Šiame punkte apibrėžti gėrimai turi būti vadinami „spirito gėrimais“ arba „spiritais“, prieš tai nurodant vaisiaus pavadinimą. Pavadinimas „Pacharan“ gali būti vartojamas tik vaisių spiritiniam gėrimui, kuris yra pagamintas Ispanijoje ir gaunamas maceruojant dygiąsias slyvas (Prunus espinoza) etilo alkoholyje santykiu mažiausiai 250 g vaisių 1 dm3 a. a. 41. Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai – gėrimai, gaminami aromatizuojant maistinį rektifikuotą etilo alkoholį, grūdų spiritą arba grūdų distiliatą kadagio (Juniperus communis) uogomis. Kitos natūralios ar identiškos natūralioms skonio ir aromato medžiagos, skonio ir aromato preparatai bei aromatiniai augalai arba jų dalys taip pat gali būti naudojami, tačiau kadagio juslinės savybės turi vyrauti, net jei jos kartais yra slopinamos. Gėrimai gali būti vadinami „Wacholder“ (vok. kadagys), „ginebra“ arba „genebra“. Etilo alkoholio rūšių, naudojamų spiritiniams gėrimams, vadinamiems „genivre“, „jenever“ „genever“ ir „peket“, juslinės savybės turi būti tinkamos tų produktų gamybai, metilo alkoholio kiekis neturi viršyti 0,05 g/dm3 a. a., aldehidų kiekis, išreikštas acetaldehidu, neturi viršyti 0,002 g/dm3 a. a. Šiuose gaminiuose kadagio uogų skonis nebūtinai turi būti vyraujantis; 41.1. Gėrimas gali būti vadinamas „džinu“, jei jame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir jei jis gaminamas aromatizuojant tinkamų juslinių savybių maistinį rektifikuotą etilo alkoholį natūraliomis ar joms identiškomis skonio ir aromato medžiagomis ar skonio ir aromato preparatais taip, kad kadagių skonis būtų vyraujantis; 41.2. Gėrimas gali būti vadinamas „distiliuotu džinu“, jei jame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir jei jis yra pagamintas perdistiliuojant tinkamų juslinių savybių ir kitų rodiklių maistinį rektifikuotą etilo alkoholį, kuriame etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc. Procesas atliekamas tradiciškai naudojamuose džino gamybai distiliatoriuose, pridėjus kadagio uogų ir kitokių natūralių augalų, tačiau turi vyrauti kadagių skonis. Terminas „distiliuotas džinas“ gali būti taikomas ir čia aprašytam distiliavimo produkto mišiniui su tokios pat sudėties, grynumo ir etilo alkoholio koncentracijos maistiniu rektifikuotu etilo alkoholiu. Natūralios bei joms identiškos skonio ir aromato medžiagos arba skonio ir aromato preparatai taip pat gali būti naudojami distiliuotam džinui aromatizuoti. „Londono džinas“ yra vienas iš distiliuotų džinų. Džinas, kuris yra gaunamas paprasčiausiai pridedant esencijų ar kvapiųjų medžiagų į maistinį rektifikuotą etilo alkoholį, negali būti priskiriamas distiliuotam džinui. 42. Kmynais aromatizuoti spiritiniai gėrimai – spiritiniai gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 30 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurie gaminami aromatizuojant maistinį rektifikuotą etilo alkoholį kmynais (Carum carvi L.). Gali būti naudojamos ir kitos natūralios ar joms identiškos skonio ir aromato medžiagos arba skonio ir aromato preparatai, tačiau turi vyrauti kmynų skonis ir kvapas. Šiame punkte apibrėžti gėrimai taip pat gali būti vadinami „akvavit“ arba „aquavit“, jei jie yra aromatizuoti augalų ar prieskonių distiliatais. Etilo alkoholio koncentracija „akvavit“ ir „aquavit“ turi būti ne mažesnė kaip 37,5 tūrio proc. Gali būti naudojamos ir kitos šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytos skonio ir aromato medžiagos, tačiau šių gėrimų skonis ir kvapas turi labai priklausyti nuo kmynų arba krapų (Anethum graveolens L.) sėklų distiliatų. Eterinius aliejus naudoti yra draudžiama, karčiosios medžiagos neturi labai nustelbti skonio, o sausojo ekstrakto medžiagų kiekis neturi viršyti 1,5 g 100 cm3. 43. Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai – gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 15 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurie yra gaminami aromatizuojant maistinį rektifikuotą etilo alkoholį natūraliais tikrųjų anyžių (Illicium verum), paprastųjų anyžių (Pimpinella anisum), pankolių (Foeniculum vulgare) ar kitokių augalų, kurių sudėtyje yra ta pati pagrindinė skonio ir aromato medžiaga, ekstraktais, naudojant vieną iš šių procesų: maceravimą arba distiliavimą, alkoholio perdistiliavimą su sėklomis ir kitomis aukščiau nurodytų augalų dalimis, anyžių sėklų skonį turinčių augalų natūralių distiliuotų ekstraktų pridėjimą, visų prieš tai nurodytų trijų būdų derinį. Gali būti naudojami ir kiti natūralūs augalų ekstraktai bei aromatinės sėklos, tačiau anyžių sėklų skonis ir kvapas turi vyrauti; 43.1. Kad anyžių sėklomis aromatizuotas spiritinis gėrimas būtų vadinamas „pastis“, jame turi būti natūralių saldymedžio šaknų (Glycyrrhiza glabra) ekstraktų, su kuriais į gėrimą patenka chalkonais vadinamų pigmentų ir glicirizo rūgšties, kurių mažiausias ir didžiausias kiekis turi būti atitinkamai 0,05 ir 0,5 g/dm3. Spiritiniame gėrime „pastis“ etilo alkoholio koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 40 tūrio proc., cukraus kiekis – mažesnis kaip 100 g/dm3, o anetolio kiekis turi būti 1,5–2,0 g/dm3. Spiritiniame gėrime „Pastis de Marseille“ anetolio kiekis turi būti 2 g/dm3, o etilo alkoholio koncentracija turi būti 54 tūrio proc.; 43.2. Kad anyžiais aromatizuotas spiritinis gėrimas būtų vadinamas „ouzo“, jis turi būti pagamintas Graikijoje, komponuojant distiliavimo ar maceravimo būdu aromatizuotus alkoholius, naudojant anyžių sėklas (leidžiama naudoti ir pankolio sėklas), dervą iš pistacinio mastikmedžio, augančio Chios saloje (Pistacia lentiscus chia ar latifolia) ir kitas aromatines sėklas, augalus bei vaisius; distiliavimo būdu aromatizuoto etilo alkoholio turi būti ne mažiau kaip 20 tūrio proc. nuo visuminės „ouzo“ etilo alkoholio koncentracijos, kuri turi būti ne mažesnė kaip 37,5 tūrio proc. Distiliatas turi būti pagamintas distiliuojant tradiciniuose periodinio veikimo variniuose distiliatoriuose, kurių talpa yra ne didesnė kaip 1000 dm3; etilo alkoholio koncentracija jame turi būti 55–80 tūrio proc. „Ouzo“ turi būti bespalvis skystis, o cukraus kiekis jame turi būti ne didesnis kaip 50 g/dm3; 43.3. Kad anyžiais aromatizuotas spiritinis gėrimas būtų vadinamas „anis“, jam būdingą skonį ir aromatą turi suteikti paprastieji anyžiai (Pimpinella vulgare), tikrieji anyžiai (Illicium verum) arba pankoliai (Foeniculum vulgare). Galima vartoti pavadinimą „distiliuotas anis“, jei gėrime yra su tokiomis sėklomis išdistiliuoto alkoholio, su sąlyga, kad tokio alkoholio koncentracija sudarytų ne mažiau kaip 20 tūrio proc. nuo visuminės alkoholio koncentracijos gėrime, kuri turi būti ne mažesnė kaip 35 tūrio proc. 44. Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba karčiosios – spiritiniai gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 15 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuriuose vyrauja kartus skonis, susidarantis aromatizuojant maistinį rektifikuotą etilo alkoholį natūraliomis, joms identiškomis skonio ir aromato medžiagomis arba skonio ir aromato preparatais. Tokie gėrimai taip pat gali būti parduodami pavadinimu „amer“ arba „bitter“ (karčioji) su greta esančiu kitu terminu arba be jo. Ši nuostata netaikoma galimam termino „amer“ vartojimui kartiesiems gėrimams, kurie nėra įtraukti į šį skyrių. Lietuvos Respublikoje gėrimai, kurie tradiciškai buvo vadinami „trauktinėmis“ ir kurių rodikliai atitinka šiame skyriuje apibrėžtus reikalavimus, gali būti vadinami „trauktinėmis“ iki 2003 01 01. 45. Vodka – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gaminamas rektifikuojant maistinį distiliuotą etilo alkoholį arba filtruojant jį per aktyvintas medžio anglis; po to toks gėrimas gali dar būti tiesiogiai distiliuojamas ar apdorojamas panašiu būdu, siekiant pasirinktinai sumažinti naudotų žaliavų juslines savybes. Produktui galima suteikti specialias juslines savybes, pvz., švelnesnį skonį, jį papildomai aromatizavus. Gėrimai, atitinkantys šiame punkte apibrėžtus reikalavimus, Lietuvos Respublikoje gali būti vadinamai „degtine“ iki 2003 01 01, jeigu jie pagaminti iš rektifikuoto maistinio etilo alkoholio jį filtruojant per aktyvintą medžio anglį. 46. Likeris – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 15 tūrio proc. etilo alkoholio, kuriame invertuotu cukrumi išreikštas cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 100 g/dm3 ir kuris yra pagamintas aromatizuojant maistinį rektifikuotą ar distiliuotą etilo alkoholį, vieną ar kelis šiame reglamente nurodytus spiritinius gėrimus arba išvardytų produktų mišinį, pridedant saldinimo medžiagų; galima pridėti tokių žemės ūkio kilmės produktų, kaip grietinėlė, pienas ar kiti pieno produktai, vaisiai, vynas ar aromatizuotas vynas. Išimties tvarka gencijonų likeriuose, kuriuose gencijonai yra vienintelė skonio ir aromato medžiaga, cukraus kiekis gali būti sumažintas iki 80 g/dm3; vyšnių likeriuose, kuriuose etilo alkoholį sudaro tik vyšnių spiritas, iki 70 g/dm3. Pavadinimas „créme de“, po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas, išskyrus pieno produktus, turi būti taikomas likeriams, kuriuose cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, yra ne mažesnis kaip 250 g/dm3. Tačiau pavadinimas „créme de cassis“ turi būti vartojamas juodųjų serbentų likeriams, kuriuose yra ne mažiau kaip 400 g/dm3 cukraus, išreikšto invertuotu cukrumi. Likeris gali būti vadinamas „Guignolet“, jei jis gautas maceruojant vyšnias maistiniame etilo alkoholyje. Likeris gali būti vadinamas „Punch au rhum“, jeigu visas jame esantis etilo alkoholis yra gautas iš romo. Likeris gali būti vadinamas „Sloe gin“, jeigu jame yra ne mažiau kaip 25 tūrio proc. etilo alkoholio, jis yra pagamintas džine maceruojant dygiąsias slyvas (taip pat galima pridėti dygiųjų slyvų sulčių), ir jeigu jo gamyboje yra panaudotos tik natūralios skonio ir aromato medžiagos. „Sambuca“ yra bespalvis anyžių skonio likeris, kuriame yra ne mažiau kaip 38 tūrio proc. etilo alkoholio; kuriame yra paprastųjų anyžių (Pimpinella anisum L.), tikrųjų anyžių (Illicium verum L.) arba kitų aromatinių augalų distiliato, kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 350 g/dm3, natūralaus anetolio kiekis yra 1–2 g/dm3. „Mistra“ yra bespalvis anyžių sėklų arba natūralaus anetolio skonio likeris be cukraus, kuriame etilo alkoholio kiekis yra 40-47 tūrio proc., anetolio kiekis yra 1–2 g/dm3, taip pat gali būti aromatinių augalų distiliato. „Maraschino“ arba „Marrasquino“ yra bespalvis likeris, kuriame yra ne mažiau kaip 24 tūrio proc. etilo alkoholio, o pagrindines skonio ir aromato juslines savybes suteikia pridedamas marasca vyšnių distiliatas arba produkto, gauto iš etilo alkoholyje maceruotų vyšnių ar jų dalių, distiliatas; kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 250 g/dm3. „Nocino“ yra likeris, kuriame yra ne mažiau kaip 30 tūrio proc. etilo alkoholio; kuriam pagrindines skonio ir aromato juslines savybes suteikia pridedami maceruoti ir (arba) distiliuoti neprinokusių graikinių riešutų (Jugians regid L.) branduoliai, o invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 100 g/dm3. Lietuvos Respublikoje gėrimai, kurie tradiciškai buvo vadinami „saldžiosiomis trauktinėmis“ ir kurių rodikliai atitinka šiame skyriuje apibrėžtus reikalavimus, gali būti vadinami „saldžiosiomis trauktinėmis“ iki 2003 01 01. 47. Likeriai, kuriems gaminti naudojami kiaušiniai: 47.1. Kiaušinių likeris (advocaat/avocat/Advokat) – iš maistinio rektifikuoto etilo alkoholio gaminamas aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 14 tūrio proc. etilo alkoholio ir kurio sudėtyje yra geros kokybės kiaušinių trynių, kiaušinių baltymų ir cukraus arba medaus. Cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 g/dm3. Kiaušinių trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 140 g/dm3 galutinio produkto; 47.2. Likeris su kiaušiniais – iš maistinio rektifikuoto etilo alkoholio gaminamas aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, kurio sudėtyje yra geros kokybės kiaušinių trynių, kiaušinių baltymų ir cukraus arba medaus. Cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 g/dm3. Kiaušinių trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 70 g/dm3 galutinio produkto. 48. Vruchtenjenever arba Jenever met vruchten – likeris arba kitas spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 20 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra paskanintas kadagių vaisiais, augalais ar jų dalimis arba vaisių sultimis, koncentruotomis aromato medžiagomis, ekstrahuotais iš vaisių arba augalų distiliatais arba kitais distiliatais; kurį galima papildomai aromatizuoti, panaudojant natūralias arba joms identiškas skonio ir aromato medžiagas, ir jam būdingos šiame punkte nurodytų vaisių juslinės savybės. Minėtų vaisių pavadinimas gali būti pakeistas žodžiu „vruchten“. 49. Berrenburg arba Beerenbur – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 30 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris pagamintas maceruojant vaisius arba augalus arba jų dalis maistiniame etilo alkoholyje, kuriame yra aromato medžiagų, išdistiliuotų iš gencijono (Gentiana Intea L.), kadagio uogų (Juniperus communis L.) ir lauro lapų (Laurus nobilis L.); kuris gali būti nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos ir kuris gali būti pasaldintas ne didesniu kaip 20 g/dm3 invertuoto cukraus kiekiu. 50. Topinambur – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 38 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas vien iš fermentuotų Jeruzalės artišoko šakniagumbių (Helianthus tuberosus L.). 51. Hefebrand – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 38 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris yra pagamintas vien tik iš vyno arba fermentuotų vaisių nuosėdų. Pavadinimą „Hefebrand“ gali papildyti pagrindinės naudojamos medžiagos pavadinimas. 52. Bierbrand arba eau de vie de bičre – spiritinis gėrimas, pagamintas tiesiogiai distiliuojant šviežią alų, kuriame etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 86 tūrio proc., kuriam yra būdingos alaus juslinės savybės ir kuriame yra ne mažiau kaip 38 tūrio proc. etilo alkoholio, jeigu jis yra skirtas vartojimui Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. 53. Šiame skyriuje reglamentuojamuose spiritiniuose gėrimuose cukraus kiekis gali būti išreiškiamas sacharozės kiekiu iki 2003 01 01. IV. VYNO ŽALIAVŲ IR VYNO PRODUKTŲ TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI 54. Šviežios vynuogės – vynuogių vaisiai, naudojami vynui gaminti, prinokę arba netgi truputį padžiovinti, kurie gali būti sutraiškyti arba suspausti įprastomis vyno gamybos priemonėmis ir galintys savaime fermentuotis į alkoholį. 55. Vynuogių misa – skystas produktas, gaunamas iš šviežių vynuogių natūraliai arba taikant fizinius procesus. Faktinė etilo alkoholio koncentracija vynuogių misoje neturi būti didesnė kaip 1 tūrio proc. 56. Rauginama vynuogių misa – produktas, gautas fermentuojant vynuogių misą, kurioje faktinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1 tūrio proc., tačiau mažesnė kaip 3/5 jos visuminės etilo alkoholio koncentracijos; tačiau tam tikri rūšiniai vynai pkr, kuriuose faktinė etilo alkoholio koncentracija yra mažesnė kaip 3/5 jų visuminės etilo alkoholio koncentracijos, bet didesnė kaip 4,5 tūrio proc., nelaikomi rauginama vynuogių misa. 57. Rauginama vynuogių misa iš vytintų vynuogių – produktas, gautas nevisiškai sufermentavus iš vytintų vynuogių gautą vynuogių misą, kuriame bendrasis cukraus kiekis prieš fermentaciją yra mažiausiai 272 g/dm3, o natūrali ir faktinė etilo alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip 8 tūrio proc. Tačiau tam tikri vynai, kurie atitinka šiuos reikalavimus, nėra laikomi rauginama vynuogių misa, išskirta iš vytintų vynuogių. Tokių vynų sąrašus tvirtina Europos Sąjungos valstybės pagal galiojančią tvarką. 58. Šviežia vynuogių misa, kurios fermentavimasis sustabdytas pridėjus alkoholio, – produktas, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 12–15 tūrio proc., gaunamas į nefermentuotą vynuogių misą, kurioje natūrali etilo alkoholio koncentracija, ją sufermentavus, būtų ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc. ir kuri yra gauta tik iš leidžiamų naudojimui vynuogių rūšių, pridėjus: vyno kilmės rektifikuoto etilo alkoholio, kuris taip pat gali būti gautas distiliuojant džiovintas vynuoges ir kuriame faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 95 tūrio proc., arba nerektifikuoto produkto, gauto distiliuojant vyną, kuriame faktinė alkoholio koncentracija yra 52–80 tūrio proc. 59. Koncentruota vynuogių misa – vynuogių misa, iš kurios pašalinti karamelizacijos produktai ir kuri gaunama nevisiškai išdžiovinus vynuogių misą bet kuriuo leidžiamu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, taip, kad refraktometro, naudojamo taikant oficialųjį metodą, reikšmė 20ºC temperatūroje būtų ne mažesnė kaip 50,9 proc.; tik iš leidžiamų vynuogių veislių; iš vynuogių misos, kurioje yra bent minimali maistinio etilo alkoholio koncentracija, nustatyta tai auginimo zonai, kurioje vynuogės yra išaugintos. Faktinė etilo alkoholio koncentracija koncentruotoje vynuogių misoje neturi būti didesnė kaip 1 tūrio proc. 60. Rektifikuota koncentruota vynuogių misa – skystas produktas, iš kurio pašalinti karamelizacijos produktai: 60.1. kuris yra gaunamas nevisiškai išdžiovinus vynuogių misą bet kuriuo leidžiamu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, taip, kad refraktometro, naudojamo taikant patvirtintą metodą, vertė 20ºC temperatūroje būtų ne mažesnė kaip 61,7 proc.; 60.2. iš kurio patvirtintu metodu yra pašalintos rūgštys ir kitos sudedamosios dalys, išskyrus cukrų; 60.3. kuriam būdingi šie rodikliai: 60.3.1. pH ne didesnis kaip 5, esant 25°Brix; 60.3.2. 1 cm sluoksnio storio optinis tankis, esant 425 nm bangos ilgiui, ne didesnis kaip 0,100 vynuogių misoje, sukoncentruotoje iki 25°Brix; 60.3.3. sacharozės kiekis neaptinkamas oficialiuoju analizės metodu; 60.3.4. Folin-Ciocalteau rodiklis ne didesnis kaip 6,00 esant 25°Brix; 60.3.5. titruojamasis rūgštingumas ne didesnis kaip 15 mekv/kg bendrojo cukraus; 60.3.6. sieros dioksido kiekis ne didesnis kaip 25 mg/kg bendrojo cukraus; 60.3.7. bendrasis katijonų kiekis ne didesnis kaip 8 mekv/kg bendrojo cukraus; 60.3.8. laidumas 20ºC temperatūroje ir esant 25°Brix ne didesnis kaip 120 µS/cm; 60.3.9. hidroksimetilfurfurolo kiekis ne didesnis kaip 25 mg/kg bendrojo cukraus kiekio; 60.3.10. sudėtyje yra mezoinozitolio. 60.4. kuris yra gaunamas tik iš Europos Sąjungoje patvirtintų vynuogių veislių; 60.5. kuris yra gaunamas iš vynuogių misos, kurioje natūralusis alkoholio kiekis tūrio proc. nustatytas tai vynuogių auginimo zonai yra bent minimalus. Faktinė alkoholio koncentracija rektifikuotoje koncentruotoje vynuogių misoje neturi viršyti 1 tūrio proc. 61. Vynuogių sultys – nefermentuotas, tačiau tinkamas fermentuoti skystas produktas, gaunamas tokiu būdu, kad būtų tinkamas vartoti be papildomo apdorojimo: iš šviežių vynuogių ar vynuogių misos arba praskiedus koncentruotą vynuogių misą, arba koncentruotas vynuogių sultis. Vynuogių sultyse leidžiama ne didesnė kaip 1 tūrio proc. faktinė alkoholio koncentracija. 62. Koncentruotos vynuogių sultys – vynuogių sultys, iš kurių pašalinti karamelizacijos produktai ir kurios gaunamos nevisiškai išdžiovinus vynuogių sultis bet kuriuo leidžiamu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, taip, kad refraktometro, naudojamo taikant oficialųjį metodą, reikšmė 20ºC temperatūroje būtų ne mažesnė kaip 50,9 proc. Koncentruotose vynuogių sultyse leidžiama ne didesnė kaip 1 tūrio proc. faktinė etilo alkoholio koncentracija. 63. Vynas – produktas, gaunamas tik visiško ar dalinio sutraiškytų ar nesutraiškytų šviežių vynuogių, arba vynuogių misos sufermentavimo būdu. 64. Jaunas rauginamas vynas – vynas, kurio alkoholinė fermentacija dar nepasibaigusi ir jis neatskirtas nuo nuosėdų. 65. Vynas, tinkamas stalo vynui gaminti – vynas, kuris gaunamas tik iš patvirtintų vynui gaminti vynuogių rūšių, pagamintas Europos Sąjungoje ar Lietuvos Respublikoje, ir kuriame natūrali etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė už minimalią, nustatytą tai vyndarystės zonai, kurioje jis pagamintas. Lietuvos Respublikoje iki 2003 01 01 vynas, tinkamas stalo vynui gauti, gali būti pagamintas ir trečiosiose šalyse. 66. Stalo vynas – vynas, išskyrus rūšinį vyną pkr: 66.1. kuris gaunamas tik iš patvirtintų vynui gaminti vynuogių rūšių; 66.2. kuris pagamintas Europos Sąjungoje ar Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje iki 2003 01 01 stalo vynu leidžiama vadinti vyną, pagamintą ir trečiosiose šalyse; 66.3. kuriame, prieš pritaikius 9 priedo 4 p. nurodytus procesus, faktinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc., jei vynas gautas tik iš A ir B auginimo zonose surinktų vynuogių, ir ne mažesnė kaip 9 tūrio proc., jei vynas gautas iš kitose auginimo zonose surinktų vynuogių, o visuminė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 15 tūrio proc.; 66.4. kuriame bendrasis rūgščių kiekis, išreikštas vyno rūgštimi, yra ne mažesnis kaip 3,5 g/dm3 arba 46,6 mekv/dm3; tačiau gali būti nustatytas ir mažesnis rūgščių kiekis. Tačiau vynams, pagamintiems tam tikrose nustatytose vyndarystės zonose ir kurie nebuvo sodrinami, visuminės etilo alkoholio koncentracijos viršutinė riba gali būti padidinta iki 20 tūrio proc. Stalo vynas „Retsina“ yra toks stalo vynas, kuris pagamintas vien tik Graikijos geografinėje teritorijoje, naudojant „Aleppo“ rūšies pušų sakais apdorotą vynuogių misą. „Aleppo“ rūšies pušų sakus galima naudoti tik „Retsina“ vyno gamybai, laikantis Graikijoje galiojančių taisyklių. 67. Likerinis vynas – produktas, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 15–22 tūrio proc., visuminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 17,5 tūrio proc., išskyrus rūšinius likerinius vynus, pagamintus konkrečiuose regionuose (toliau – rūšiniai likeriniai vynai pkr), įtrauktuose į oficialius Europos Sąjungos sąrašus: 67.1. Likerinis vynas gaunamas: 67.1.1 iš rauginamos vynuogių misos, vyno, abiejų produktų mišinio, vynuogių misos ar jos mišinio su vynu (gaminant oficialiai patvirtintus rūšinius likerinius vynus pkr), su sąlyga, kad šiame punkte išvardyti produktai, skirti likerinių vynų ir rūšinių likerinių vynų pkr gamybai, būtų gauti iš atrinktos vynuogių rūšies, kuri yra įtraukta į patvirtintą sąrašą (tokius sąrašus sudaro ir papildo Europos Komisija), ir kurių natūrali etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 12 tūrio proc.; pastarasis reikalavimas netaikomas Europos Komisijos oficialiai patvirtintų rūšinių likerinių vynų pkr gamyboje; 67.1.2. pridedant: 67.1.2.1. atskirai ar kartu rektifikuoto vyno kilmės alkoholio, įskaitant alkoholį, gautą distiliuojant džiovintas vynuoges, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc.; vyno ar džiovintų vynuogių distiliato, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 52–86 tūrio proc.; 67.1.2.2. jei tinka, kartu su vienu ar daugiau šių produktų: koncentruota vynuogių misa, vieno iš 67.1.2.1 p. nurodyto produkto deriniu su rauginama vynuogių misa ir vynuogių misa ar jos mišiniu su vynu (67.1.1.); 67.1.2.3. į rūšinius likerinius vynus pkr, kurie yra įtraukiami į oficialųjį Europos Sąjungos sudarytą sąrašą: bet kurio iš 67.1.1 p. nurodyto produkto atskirai ar jų derinio; vieno ar daugiau iš šių produktų: vyno ar džiovintų vynuogių alkoholio, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 95–96 tūrio proc.; iš vyno ar vyno išspaudų išdistiliuoto spirito, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 52–86 tūrio proc.; iš džiovintų vynuogių išdistiliuoto spirito, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 52–94,6 tūrio proc.; jei tinka, kartu su vienu ar daugiau šių produktų: iš dalies sufermentuota vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių; koncentruota vynuogių misa, gaunama tiesioginio kaitinimo būdu ir, išskyrus šią procedūrą, atitinkančia koncentruotos vynuogių misos apibrėžimą; koncentruota vynuogių misa; vieno iš šių produktų: vyno ar džiovintų vynuogių alkoholio, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 95–96 tūrio proc.; iš vyno ar vyno išspaudų išdistiliuoto spirito, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 52–86 tūrio proc.; iš džiovintų vynuogių išdistiliuoto spirito, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 52–94,6 tūrio proc. deriniu su rauginama vynuogių misa ir vynuogių misa ar jos mišiniu su vynu (67.1.1.). Etilo alkoholio koncentracijos likeriniame vyne nurodymo nuostatos yra pateiktos 5 priede. Lietuvos Respublikoje parduodami likeriniai vynai iki 2003 01 01. gali būti vadinami specialiaisiais vynais ir jų gamybai gali būti naudojamas rektifikuotas maistinis etilo alkoholis (alkoholio koncentracijai vyne padidinti) pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius dokumentus. 68. Putojantis vynas – produktas, gautas pirminio ar antrinio alkoholinio fermentavimo būdu iš šviežių vynuogių, vynuogių misos, vyno, tinkančio stalo vynui gauti, stalo vyno, rūšinio vyno pkr, iš trečiųjų šalių importuotų vynų, įtrauktų į oficialiai sudarytą sąrašą ir pagamintų iš vynuogių rūšių vynuogių auginimo zonose, kurioms būdingi išskirtiniai ypatumai lyginant su Bendrijos vynais, ir kuris, atidarius talpyklą, išskiria anglies dioksidą, susidariusį tik fermentavimo metu, kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 300 kPa laikant 20°C temperatūroje uždarytoje talpykloje. Lietuvos Respublikoje putojantys vynai, atitinkantys šio punkto nuostatas, gali būti vadinami „šampanizuotu vynu“ iki 2003 01 01. Išsamios putojančio vyno apibūdinimo, pavadinimo, prekinio pateikimo ir apsaugos taisyklės yra pateiktos 6 priede. Etilo alkoholio koncentracijos putojančiame vyne nurodymo nuostatos yra pateiktos 4 priede. 69. Gazuotas putojantis vynas – produktas, gaunamas iš stalo vyno, iš kurio, atidarius talpyklą, išsiskiria anglies dioksidas, kuris visas ar jo dalis buvo pridėta, ir kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl esančio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 300 kPa laikant 20°C temperatūroje uždarytoje talpykloje. Etilo alkoholio koncentracijos gazuotame putojančiame vyne nurodymo nuostatos yra pateiktos 4 priede. 70. Pusiau putojantis vynas – produktas, gaunamas iš stalo vyno, rūšinio vyno pkr arba produktų, tinkamų stalo vyno ir rūšinio vyno pkr gamybai, su sąlyga, kad tokiame vyne ar produkte visuminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 9 tūrio proc., o faktinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 7 tūrio proc. ir kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl ištirpusio antrinio fermentavimo kilmės anglies dioksido, yra 100–250 kPa laikant 20°C temperatūroje uždarytose talpyklose, ne didesnėse kaip 60 dm3. Etilo alkoholio koncentracijos pusiau putojančiame vyne nurodymo nuostatos yra pateiktos 5 priede. 71. Gazuotas pusiau putojantis vynas – produktas, gaunamas iš stalo vyno, rūšinio vyno pkr arba iš produktų, tinkamų stalo vyno ar rūšinio vyno pkr gamybai, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 7 tūrio proc., o visuminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 9 tūrio proc. ir kurio perteklinis slėgis dėl esančio anglies dioksido, kuris visas ar jo dalis buvo pridėta, yra 100–250 kPa laikant 20 °C temperatūroje uždarytose talpyklose, ne didesnėse kaip 60 dm3. Etilo alkoholio koncentracijos gazuotame pusiau putojančiame vyne nurodymo nuostatos yra pateiktos 5 priede. 72. Vyno actas – actas, gaunamas tik vyno actarūgščio fermentavimo būdu, kurio bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgštimi, yra ne mažesnis kaip 60 g/dm3. 73. Vyno nuosėdos – likučiai, susikaupiantys vyno laikymo talpyklose po fermentavimo, saugant arba apdorojus vyną leidžiamais būdais, ir likučiai, gauti išfiltravus arba išcentrifugavus šį produktą. Vyno nuosėdomis taip pat laikomi šie produktai: likučiai, susikaupiantys vynuogių misos laikymo talpyklose saugojant arba apdorojus leidžiamais būdais; likučiai, gauti šį produktą išfiltravus arba išcentrifugavus. 74. Vynuogių išspaudos – likučiai, gauti presuojant fermentuotas ar nefermentuotas šviežias vynuoges. 75. Piquette – produktas, gaunamas fermentuojant neapdorotas vandenyje išmirkytas vynuogių išspaudas arba išplaunant vandeniu fermentuotas vynuogių išspaudas. 76. Spirituotas vynas distiliavimui – produktas, kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 18–24 tūrio proc. ir kuris gaunamas pridėjus į vyną, kuriame nėra likusio cukraus, nerektifikuoto produkto, gauto išdistiliavus vyną, o didžiausia faktinė etilo alkoholio koncentracija jame yra 86 tūrio proc. ir kuriame didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis, išreikštas acto rūgštimi, yra 1,5 g/dm3. 77. Vynas iš pernokusių vynuogių – produktas, pagamintas Europos Sąjungoje arba Lietuvos Respublikoje (nesodrintas) iš Europos Sąjungoje išaugintų vynuogių, kurių veislės yra įtrauktos į oficialųjį sąrašą, ir kuriame natūrali etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 tūrio proc., o visuminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 16 tūrio proc., faktinė etilo alkoholio koncentracija – ne mažesnė kaip 12 tūrio proc. Šiam produktui gali būti nustatyta brandinimo trukmė. 78. Išsamios tam tikrų vynų, išskyrus putojančius vynus, apibrėžimo, pateikimo ir apsaugos nuostatos yra pateiktos 8 priede. V. AROMATIZUOTŲ VYNŲ, AROMATIZUOTŲ VYNO GĖRIMŲ IR AROMATIZUOTŲ VYNO KOKTEILIŲ TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI 79. Aromatizuotas vynas – alkoholinis gėrimas: 79.1. pagamintas iš 58 ir 65–71 p. apibūdintų vieno ar daugiau vyno produktų, įskaitant rūšinius vynus, pagamintus tam tikruose oficialiai patvirtintuose regionuose, išskyrus „Retsina“ stalo vynus; 79.2. į kurį gali būti pridėta vynuogių misos ar rauginamos vynuogių misos, taip pat etilo alkoholio, kaip nurodyta 4 p. antroje pastraipoje ir; 79.3. kuris yra aromatizuojamas natūraliomis skonio ir aromato medžiagomis arba natūraliais skonio ir aromato preparatais (nepažeisdamos griežtesnių 82 p. nuostatų, kai kuriais atvejais ir tam tikromis sąlygomis įgaliotos institucijos gali išduoti leidimus pridėti skonio ir aromato medžiagų ir preparatų, identiškų natūraliems), taip pat aromatiniais augalais, prieskoniais arba aromatizuojančiomis maisto medžiagomis, ir; 79.4. kuris dažniausiai yra pasaldinamas, kaip nurodyta 2 p. ir, atsižvelgiant į 82 p. išimtis, gali būti nudažytas karamelizuotu cukrumi ir; 79.5. kuriame faktinė etilo alkoholio koncentracija yra 14,5–22 tūrio proc., o visuminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 17,5 tūrio proc.; tačiau produktuose, kurie 85 p. apibūdinami kaip „sausas“ arba „labai sausas“, visuminė etilo alkoholio koncentracija atitinkamai turi būti ne mažesnė kaip 16 ir 15 tūrio proc. Lietuvos Respublikoje parduodamuose aromatizuotuose vynuose faktinė etilo alkoholio koncentracija iki 2003 01 01 gali būti 9–22 tūrio proc. Aromatizuoto vyno gamyboje naudojamo vyno arba etilo alkoholiu stabilizuotų šviežių vynuogių misų kiekis gatavame produkte turi būti ne mažesnis kaip 75 proc. Mažiausia natūrali panaudotų produktų etilo alkoholio koncentracija turi būti tokia, kaip nurodyta 7 priede. Terminas „aromatizuotas vynas“ gali būti pakeistas terminu „vyno aperityvas“. Termino „aperityvas“ vartojimas šiame kontekste neprieštarauja šio termino vartojimui, apibūdinant produktus, kuriems šis skyrius netaikomas. Gaminant aromatizuotą vyną, leidžiama naudoti identišką natūraliai vanilei. Gaminant aromatizuotus vynus, leidžiama naudoti identiškus natūraliems migdolų, abrikosų ar kiaušinių skonio ir aromato medžiagų mišinius, siekiant sustiprinti šių produktų juslines savybes, su sąlyga, kad tokie mišiniai atitinka šio reglamento nuostatas. …