5.2.3. tos veislės pavadinimo negalima sumaišyti su konkretaus regiono arba geografinės vietos pavadinimu, taikomu kitam Europos Sąjungoje gaminamam arba į ją importuojamam vynui apibūdinti;
\n5.2.4. tos veislės pavadinimas nėra kartojamas toje pačioje nuorodoje, nebent egzistuoja nė viena tokį pavadinimą turinti veislė, ir tas pavadinimas yra įrašytas į gaminančios Europos Sąjungos valstybės nustatytą sąrašą;
\n5.2.5. produktas buvo gautas tik iš šios veislės, išskyrus produktus, esančius tirage liqueur arba expedition liqueur sudėtyje, ir jei toji veislė turi vyraujančią įtaką produkto pobūdžiui;
\n5.2.6. gamybos proceso trukmė, įskaitant brandinimą gamybos įmonėje, skaičiuojant nuo fermentavimo, skirto cuvée paversti putojančiu produktu, pradžios yra ne trumpesnė kaip 90 dienų, su sąlyga, kad fermentavimo, skirto cuvée paversti putojančiu produktu, ir cuvée buvimas ant nuosėdų truko:
\n5.2.6.1. mažiausiai 60 dienų;
\n5.2.6.2. mažiausiai 30 dienų, jei fermentavimas vyksta talpyklose su maišikliais.
\nTačiau ši nuostata netaikoma aromatiniams putojantiems vynams, nurodytiems 10 priedo 9.3 p. ir 11 priedo 11.10 p.
\nNepaisant šio priedo 5.2.1.–5.2.6 p., galima:
\n5.2.7. leisti vartoti vienos vynuogių veislės pavadinimą, jei bent 85 proc. vynuogių, iš kurių yra gautas produktas, yra būtent tos veislės, išskyrus produktus, kurie yra tirage liqueur ir expedition liqueur sudėtyje, ir jei toji veislė turi svarbiausią įtaką produkto pobūdžiui;
\n5.2.8. leisti vartoti dviejų vynuogių veislių pavadinimą, kai taip yra numatyta gaminančios valstybės nuostatose, su sąlyga, kad visos vynuogės, iš kurių buvo gautas produktas, priklauso būtent šioms trims veislėms, išskyrus produktus, kurie yra tirage liqueur ir expedition liqueur sudėtyje, ir jei tų dviejų ar trijų veislių mišinys nulemia išskirtines produktų savybes;
\n5.2.9. apriboti tam tikrų vynuogių veislių, minimų šio priedo 5.2.1.-5.2.6. p., pavadinimų vartojimą.
\n5.3. Terminas „fermentuota butelyje“ gali būti vartojamas apibūdinant tik:
\n5.3.1. rūšinį putojantį vyną pkr;
\n5.3.2. rūšinį putojantį vyną arba 5.3.3. putojantį vyną, kurio kilmė – trečioji šalis ir kurio gamybos sąlygos pripažįstamos tolygiomis 10 priedo 9 p. arba 11 priedo 11 p. nustatytoms sąlygoms.
\nTerminą „fermentuota butelyje“ leidžiama vartoti tik tuo atveju, kai:
\n5.3.4. produktas buvo paverstas putojančiu antrinio fermentavimo būdu butelyje;
\n5.3.5. gamybos proceso trukmė, įskaitant brandinimą gamybos įmonėje, skaičiuojant nuo fermentavimo, skirto cuvée paversti putojančiu produktu, pradžios yra ne trumpesnė kaip 9 mėn.;
\n5.3.6. fermentavimo trukmė, skirta paversti cuvée putojančiu produktu, ir cuvée buvimas ant nuosėdų truko 90 dienų;
\n5.3.7. produktas nuo nuosėdų buvo atskirtas filtravimo būdu nukošiant arba nupilant.
\n5.4. Terminai „fermentuota butelyje tradiciniu metodu“, „tradicinis metodas“, „klasikinis metodas“ arba „klasikinis tradicinis metodas“ ir vertimas gali būti vartojami tik apibūdinant:
\n5.4.1. rūšinį putojantį vyną pkr;
\n5.4.2. rūšinį putojantį vyną arba 5.4.3. putojantį vyną, kurio kilmė – trečioji šalis ir kurio gamybos sąlygos pripažįstamos tolygiomis 10 priedo 9 p. arba 11 priedo 11 p. nustatytoms sąlygoms.
\nŠiuos terminus leidžiama vartoti tik tuo atveju, jei produktas:
\n5.4.4. buvo paverstas putojančiu antrinio alkoholinio fermentavimo būdu butelyje;
\n5.4.5. susidaręs cuvée be pertrūkių lietėsi su nuosėdomis bent 9 mėn. toje pačioje įmonėje;
\n5.4.6. cuvée buvo atskirtas nuo nuosėdų nupilant.
\n5.5. Terminas, nusakantis gamybos būdą, kuriame yra pavartotas konkretaus regiono ar kitokios geografinės vietos pavadinimas, ar iš jų išvestinis terminas, gali būti vartojamas apibūdinti tik:
\n5.5.1. rūšinį putojantį vyną pkr;
\n5.5.2. rūšinį putojantį vyną arba 5.5.3. putojantį vyną, kurio kilmė – trečioji šalis ir kurio gamybos sąlygos yra pripažįstamos tolygiomis 10 priedo 9 p. arba 11 priedo 11 p. nustatytoms sąlygoms.
\nTokie terminai gali būti vartojami apibūdinti tik tokį produktą, kuris pagal šio priedo 5.5 p. priskiriamas minimam geografiniam vienetui.
\n5.6. Specialių terminų vartojimas rūšiniams putojantiems vynams pkr, kurie tenkina šio priedo 5.4.4–5.4.6 p. nustatytas sąlygas.
\n5.6.1. Terminas „Winzersekt“ taikomas tik rūšiniams putojantiems vynams pkr, pagamintiems Vokietijoje, o terminas „Hauersekt“ vartojamas tik rūšiniams putojantiems vynams, pagamintiems Austrijoje, kai:
\n5.6.1.1. abi šios vynų grupės yra pagamintos iš tame pačiame vynuogyne, įskaitant ir augintojų grupes, išaugintų vynuogių, ir gamintojas, kaip nurodyta šio priedo 4.4 p., į vyną perdirba vynuoges, skirtas rūšiniams putojantiems vynams pkr gauti;
\n5.6.1.2. abiejų šių grupių vyną šio priedo 5.6.1.1 p. minimas augintojas parduoda su etiketėmis, kuriose nurodytas vynuogynas, vynuogių veislė ir metai.
\nPagal galiojančias taisykles termino „Winzersekt“ ir jo ekvivalentų lietuvių ar kitomis Europos Sąjungos kalbomis vartojimui galima taikyti papildomus reikalavimus. Pagal tas pačias taisykles gali būti leidžiama nustatyti specialias ir ypač griežtesnes taisykles.
\nNurodytus terminus galima vartoti tik kilmės kalba.
\n5.6.2. Terminas „crémant“ vartojamas tik rūšiniams putojantiems vynams pkr:
\n5.6.2.1. kuriems Europos Sąjungos valstybė, kurioje jie yra pagaminti, juos taiko kartu su konkretaus regiono pavadinimu;
\n5.6.2.2. baltiesiems rūšiniams putojantiems vynams pkr, pagamintiems iš misos, gautos spaudžiant netraiškytas vynuoges, kai iš 150 kg vynuogių gaunama ne daugiau kaip 100 dm3 misos;
\n5.6.2.3. kuriuose sieros dioksido yra ne daugiau kaip 150 mg/dm3;
\n5.6.2.4. kuriuose cukraus yra mažiau kaip 50 g/dm3 ir 5.6.2.5. pagamintiems pagal papildomas specialias taisykles, reglamentuojančias jų gamybą ir apibūdinimą, kurias yra nustačiusi valstybė, kurioje jie yra pagaminti.
\nŠio priedo 5.6.2.1 p. išimties tvarka rūšinių putojančių vynų pkr, kuriems atitinkama valstybė termino „crémant“ netaikė, gamintojai šį terminą vartoti gali su sąlyga, kad jie tradiciškai jį vartojo bent 10 metų iki 1996 m. liepos 1 d.
\n5.7. Vyno pagaminimo metai gali būti naudojami apibūdinant tik:
\n5.7.1. rūšinį putojantį vyną pkr;
\n5.7.2. rūšinį putojantį vyną arba 5.7.3. putojantį vyną, kurio kilmė – trečioji šalis ir kurio gamybos sąlygos yra pripažįstamos tolygiomis 10 priedo 9 p. arba 11 priedo 11 p. nustatytoms sąlygoms.
\nNuoroda į pagaminimo metus leidžiama tik tuo atveju, kai bent 85 proc. produkto, išskyrus produktus, esančius tirage liqeuer ir expedition liqueur sudėtyje, yra gauta iš vynuogių, išaugintų nurodytais metais.
\nTačiau Europos Sąjungos valstybės gali nustatyti, kad pagaminimo metus galima nurodyti jų teritorijoje pagamintiems rūšiniams putojantiems vynams pkr tik tuo atveju, jei visas produktas, išskyrus produktus, esančius tirage liqeuer ir expedition liqueur sudėtyje, yra gautas iš tais metais išaugintų vynuogių.
\n5.8. Nuoroda į aukštesnę kokybę leidžiama tik:
\n5.8.1. rūšiniam putojančiam vynui pkr;
\n5.8.2. rūšiniam putojančiam vynui ir 5.8.3. putojančiam vynui, kurio kilmė – trečioji šalis ir kurio gamybos sąlygos yra pripažįstamos tolygiomis 10 priedo 9 p. arba 11 priedo 11 p. nustatytoms sąlygoms.
\n5.9. Europos Sąjungos valstybės ir trečiosios šalies pavadinimo bei iš jų sudaryto būdvardžio negalima vartoti kartu su šio priedo 4.2 p. minimu prekiniu apibūdinimu, jei produktas nėra pagamintas tos Europos Sąjungos valstybės ar trečiosios šalies teritorijoje vien tik iš toje pačioje teritorijoje išaugintų ir į vyną perdirbtų vynuogių.
\n5.10. Produkto apibūdinimo, paminėto šio priedo 1.1 p., negalima papildyti nuoroda apie konkurse laimėtą medalį, prizą ar kitą apdovanojimą ar tokio apdovanojimo simboliu, išskyrus atvejus, kai oficiali institucija ar tam tikslui oficialiai pripažinta institucija yra apdovanojusi atitinkamo produkto tam tikrą kiekį.
\n5.11. Terminus „Premium“ arba „Reserve“ galima vartoti tik papildant:
\n5.11.1. terminą „rūšinis putojantis vynas“ arba 5.11.2. vieną iš terminų, minimų šio priedo 4.2.3 p.
\nTerminą „Reserve“ galima prireikus papildyti apibūdinimu, laikantis gaminančios Europos Sąjungos valstybės nustatytų sąlygų.
\n5.12. Prireikus gali būti sudarytos įgyvendinimo nuostatos, kuriose būtų:
\n5.12.1. numatytos sąlygos, kaip vartoti:
\n5.12.1.1. šio priedo 5.8. p. nurodytus terminus;
\n5.12.1.2. terminus, susijusius su gamybos metodu, išskyrus nurodytus šio priedo 5.3-5.6 p.;
\n5.12.1.3. terminus, apibūdinančius vynuogių veislių, iš kurių yra pagamintas atitinkamas produktas, ypatybes;
\n5.12.2. sudarytas šio priedo 5.12.1 p. minimų terminų sąrašas.
\n5.13. Frazę „pagamintas pridėjus anglies dioksido“ privaloma pridėti prie šių produktų pavadinimų: „vins mousseux gazéifiés“, „vino spumante gassificato“, „aerated sparkling wine“, „αεριουχων αρωδων οινων“, „vino espumoso gasificado“, „vinho espumoso gaseificado“, „gazuotas putojantis vynas“;
\n5.13.1. ši papildoma frazė rašoma toje pačioje eilutėje kaip produkto pavadinimas arba iš karto po jos, ženklais kurie ne mažesni kaip pusė tų, kurie nurodo prekės pavadinimą.
\n6.1. Šio priedo 2 p. nurodyta informacija pateikiama lietuvių ar viena ar keliomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis taip, kad galutinis vartotojas galėtų lengvai suprasti visą informaciją.
\n6.2. Šio priedo 3 p. nurodyta informacija pateikiama lietuvių arba viena ar keliomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis.
\n6.3. Teikiant produktus rinkai konkrečių Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, jei leidžiama, informacija gali būti pateikiama ir kuria nors neoficialia Europos Sąjungos kalba, jei tokios kalbos vartojimas atitinkamoje valstybėje ar kurioje nors jos teritorijos dalyje yra tradicinis ir įprastas.
\nTačiau:
\n6.3.1. rūšinių putojančių vynų pkr ir rūšinių putojančių vynų ženklinime vartojama tik lietuvių ar oficiali Europos Sąjungos valstybės, kurios teritorijoje produktas buvo pagamintas, kalba:
\n6.3.1.1. nurodant konkretaus regiono, kaip apibrėžta šio priedo 2.4.2 p., pavadinimą;
\n6.3.1.2. nurodant kitos geografinės vietos, kaip apibrėžta šio priedo 5.1 p., pavadinimą (jei minėtieji produktai yra pagaminti Graikijoje, tokią informaciją galima pakartoti viena ar keliomis kitomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis);
\n6.3.2. produktų, kurių kilmė – trečiosios šalys, ženklinime:
\n6.3.2.1. vartoti trečiosios šalies, kurioje produktas buvo pagamintas, oficialią kalbą leidžiama su sąlyga, kad šio priedo 2.1 p. nurodyta informacija yra pateikiama ir lietuvių kalba;
\n6.3.3. produktų, kurių kilmė – Europos Sąjunga ir kurie yra skirti parduoti Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje, ženklinime, šio priedo 2.1 p. minima informacija, pateikta kuria nors Europos Sąjungos oficialia kalba, turi būti pakartota lietuvių kalba pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.
\n7.1. Šio priedo 1.1 p. nurodytus produktus galima laikyti pardavimui ir išleisti į rinką tik stikliniuose buteliuose, kurie:
\n7.1.1. yra užkimšti:
\n7.1.1.1. iš kamštinės medžiagos padarytu grybo formos kamščiu, kuris gali liestis su maisto produktais, įtvirtintu tam tikru įtaisu, apdengtu, jei reikia, kepurėle ar apvyniotu folija, kuri visiškai dengia kamštį ir visą ar dalį butelio kaklelio;
\n7.1.1.2. bet kuriuo kitu tinkamu kamščiu, jei tai yra buteliai, kurių nominali talpa neviršija 0,20 dm3;
\n7.1.1.3. Lietuvos Respublikoje parduodami produktai, apibrėžti šiame priede, gali būti užkimšti ir maistinio polietileno kamščiu iki 2003 01 01;
\n7.1.2. paženklinti pagal šio teisės akto nuostatas.
\nŠio priedo 7.1.1 p. nurodyti kamščiai negali būti uždengti kapsule ar folija, kuri yra pagaminta švino pagrindu;
\n7.1.3. tačiau produktams, kuriems taikomas šio priedo 1.1 p. ir kurie yra pagaminti antrinio alkoholinio fermentavimo būdu butelyje, kaip minima šio priedo 5.3 ir 5.4 p., ir putojantiems vynams, kurių gamybos procesas tebevyksta užkimšus laikinu kamščiu ir kurie yra dar be etiketės, Lietuvos Respublika ar gaminanti Europos Sąjungos valstybė gali nustatyti išimtis su sąlyga, kad tokie vynai:
\n7.1.3.1. yra skirti rūšiniams putojantiems vynams pkr gauti;
\n7.1.3.2. yra apyvartoje tik tarp gamintojų konkrečiame regione;
\n7.1.3.3. gabenami su lydraščiais ir 7.1.3.4. yra ypač kruopščiai tikrinami;
\n7.1.3.5. tokios išimtys gali būti taikomos iki 2001 m. gruodžio 31 d. rūšinių putojančių vynų gamintojams, kuriems Lietuvos Respublika ar atitinkama Europos Sąjungos valstybė aiškiai jas suteikė ir kurie laikosi Lietuvos Respublikos ar tos Europos Sąjungos valstybės narės nustatytų sąlygų, svarbiausia susijusių su priežiūra.
\n7.2. Laikantis nustatytų taisyklių, į putojančiam vynui skirtus butelius ar panašius butelius su kamščiu, nurodytu šio priedo 7.1.1 p., pardavimui, išleidimui į rinką ar eksportui galima supilstyti tik:
\n7.2.1. produktus, paminėtus šio priedo 1.1 p.;
\n7.2.2. gėrimus, kurie tradiciškai yra pilstomi į tokius butelius ir:
\n7.2.2.1. kurie atitinka pusiau putojančio vyno ar gazuoto pusiau putojančio vyno apibrėžimą arba 7.2.2.2. yra gauti iš vaisių ar kitos žemės ūkio žaliavos, alkoholinio fermentavimo būdu (pirmiausia – tai 7 priedo 4.2 p. ir šio teisės akto V dalyje nurodyti produktai), arba 7.2.2.3. kuriuose faktinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 1,2 tūrio proc.;
\n7.2.3. produktus, kurie ir supilstyti į tokius butelius neklaidina vartotojų dėl jų tikrosios prigimties.
\n7.3. Ženklinimas gali būti atliekamas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles, ypač dėl:
\n7.3.1. etikečių vietos ant talpyklų;
\n7.3.2. etikečių minimalaus dydžio;
\n7.3.3. nuorodų išdėstymo etiketėse;
\n7.3.4. ženklų dydžio etiketėse;
\n7.3.5. simbolių, iliustracijų ir firminių pavadinimų vartojimo.
\n7.4. Kai ant produktų, nurodytų šio priedo 1.1 p., pakuotės yra nurodyta informacija apie joje esantį produktą, nurodant šią informaciją, reikia laikytis šio teisės akto nuostatų, nepažeidžiant šio priedo 7.5 p.
\n7.5. Kai talpyklos, kuriose yra šio priedo 1.1 p. išvardyti produktai, pardavimui galutiniam vartotojui yra pateikiamos pakuotėje, ji turi būti paženklinta pagal šio reglamento reikalavimus.
\nGali būti priimtos paprastesnės taisyklės, taikomos, kai specialiose pakuotėse yra maži šio priedo 1.1 p. išvardytų produktų kiekiai, sudėti vieni ar su kitais produktais.
\n8.1. Kai šio priedo 1.1 p. išvardytų produktų apibūdinimai papildomi bendrovės prekiniais ženklais, juose negali būti jokių žodžių, ženklų ar iliustracijų, kurie:
\n8.1.1. galėtų būti neaiškūs vartotojams ar juos suklaidinti, arba 8.1.2. galėtų būti sumaišyti su stalo vyno, rūšinio vyno, pagaminto konkrečiame regione, įskaitant rūšinį putojantį vyną pkr ir importuotą vyną, kurio apibūdinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos nuostatos, apibūdinimu arba su bet kurio kito šio priedo 1.1 p. produkto apibūdinimu, arba yra tapatūs tokių produktų apibūdinimui, išskyrus produktus, naudojamus atitinkamo putojančio vyno cuvée sudarymui, kuris turi teisę būti taip apibūdintas.
\n8.2. Nepaisant šio priedo 8.1.2 p., gerai žinomo įregistruoto šio priedo 1.1 p. produkto bendrovės prekinio ženklo, kuris yra tapatus konkretaus regiono ar geografinės vietos, mažesnės už konkretų regioną, pavadinimui, savininkas gali, net jei jis ir neturi teisės pagal šio priedo 8.1 p. ir toliau tą ženklą vartoti, jei ženklas buvo įregistruotas bent 25 metus prieš tai, kai rūšinius vynus pkr gaminanti Europos Sąjungos valstybė oficialiai pripažino atitinkamą geografinį pavadinimą, ir tas bendrovės prekinis ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas be pertrūkių.
\nBendrovės prekiniais ženklais, kurie atitinka šio priedo 8.1 p. sąlygas, negalima remtis norint uždrausti vartoti geografinių vietų pavadinimą rūšiniam vynui pkr apibūdinti.
\n9.1. Nepažeidžiant šio priedo 6.1 p., Lietuvos Respublika pripažįsta šio priedo 1.1 p. išvardytų produktų, kurių kilmė – Europos Sąjunga ir kurie yra išleidžiami į rinką Lietuvos Respublikos teritorijoje, apibūdinimą ir pateikimą su sąlyga, kad toks apibūdinimas ir pateikimas atitinka šio teisės akto reikalavimus.
\n9.2. Kitų produktų, kuriems netaikomas šio priedo 1.1 p. apibūdinimas, pateikimas ir reklama neturi kelti užuominą, kad atitinkamas produktas yra putojantis vynas.
\n9.3. Prekiniai apibūdinimai, nurodyti šio priedo 4.2 p., naudojami tik produktams, išvardytiems šio priedo 1.1 p.
\nTačiau gali būti leidžiama kaip sudėtinio žodžio dalį vartoti terminą „putojantis vynas“ gėrimui, priskiriamam KPN kodui 2206 00 91 ir gautam vaisių ar kitų žemės ūkio žaliavų alkoholinio fermentavimo būdu, apibūdinti, jei tokių sudėtinių pavadinimų vartojimas buvo tradicinis pagal galiojusius įstatymus.
\nTokie sudėtiniai pavadinimai ženklinant nurodomi vienodo tipo, spalvos ir aukščio ženklais, kurie ryškiai išsiskiria iš kitos informacijos.
\n9.4. Rūšinius putojančius vynus pkr galima išleisti į rinką tik su sąlyga, kad konkretaus regiono pavadinimas, kurį jie turi teisę turėti, yra pažymėtas ant kamščio, o ant butelio yra etiketė nuo pat produkto išgabenimo iš jo gamybos vietos. ______________ 7 PRIEDAS NATŪRALIOS ETILO ALKOHOLIO KONCENTRACIJOS PADIDINIMO APRIBOJIMAI 1. Atsižvelgiant į klimato sąlygas tam tikrose Europos Sąjungos vynuogių auginimo zonose, suinteresuotos valstybės gali leisti padidinti natūralią etilo alkoholio koncentraciją tūrio proc. šviežiose vynuogėse, vynuogių misoje, rauginamoje (fermentuojamoje) vynuogių misoje ir rauginamame (fermentuojamame) jauname vyne, kuris gaunamas iš leidžiamų naudoti vynuogių rūšių, kaip ir vyne, tinkamame stalo vyno gavybai, bei stalo vyne.
\n2.1. vyndarystės zonoje A – 5 tūrio proc.;
\n2.2. vyndarystės zonoje B – 6 tūrio proc.;
\n2.3. vyndarystės zonoje C I (a) – 7,5 tūrio proc.;
\n2.4. vyndarystės zonoje C I (b) – 8 tūrio proc.;
\n2.5. vyndarystės zonoje C II – 8,5 tūrio proc.;
\n2.6. vyndarystės zonoje C III – 9 tūrio proc.
\n3.1. vyndarystės zonoje A – 3,5 tūrio proc.;
\n3.2. vyndarystės zonoje B – 2,5 tūrio proc.;
\n3.3. vyndarystės zonoje C – 2 tūrio proc.
\n4.1. vyndarystės zonoje A – 4,5 tūrio proc.
\n4.2. vyndarystės zonoje B – 3,5 tūrio proc. ______________ 8 PRIEDAS IŠSAMIOS TAM TIKRŲ VYNO PRODUKTŲ, IŠSKYRUS PUTOJANČIUS VYNUS, APIBRĖŽIMO, PREKINIO PATEIKIMO, ŽENKLINIMO IR APSAUGOS TAISYKLĖS 1. Bendrosios sąvokos:
\nBendrosios sąvokos „ženklinimas“ ir „pakuotė“ yra apibrėžtos 6 priedo 1.3.1 ir 1.3.2 p.
\n2.1. Ženklinimas:
\n2.1.1. stalo vynų, stalo vynų su geografine nuoroda ir rūšinių vynų pkr;
\n2.1.2. vynų, kurių kilmė – trečiosios šalys, išskyrus vynus, nurodytus šio priedo 2.1.3 p.;
\n2.1.3. pateikiama likerinių vynų, pusiau putojančių vynų, gazuotų pusiau putojančių vynų, ir tokių vynų, kurių kilmė – trečiosios šalys, informacija:
\n2.1.3.1. produkto pavadinimas;
\n2.1.3.2. nominalus tūris;
\n2.1.3.3. Lietuvos Respublikoje parduodamiems produktams, kuriems skirtas šis priedas, iki 2003 01 01 nurodoma tik faktinė etilo alkoholio koncentracija tūrio proc.;
\n2.1.3.4. partijos numeris.
\n2.2. Prekinio apibūdinimo sudėtis:
\n2.2.1. Stalo vyno apibūdinimas susideda iš žodžių „stalo vynas“ ir:
\n2.2.1.1. Europos Sąjungos valstybės pavadinimo, jei vynuogės yra išaugintos ir perdirbtos į vyną toje valstybėje (taikoma siunčiant į kitą valstybę narę ar eksportuojančią valstybę narę);
\n2.2.1.2. žodžių „vynų iš įvairių Europos Bendrijos šalių mišinys“, jei vynai yra pagaminti iš produktų, kurių kilmė – įvairios Europos Sąjungos valstybės, mišinio;
\n2.2.1.3. žodžių „vynas, pagamintas …(kur) iš vynuogių, išaugintų …(kur)“, papildant atitinkamų valstybių pavadinimais, jei vynai yra pagaminti vienoje valstybėje iš kitoje valstybėje išaugintų vynuogių;
\n2.2.1.4. žodžių „retsina“ ir „vino tinto de mezcla“ tam tikriems stalo vynams.
\n2.2.2. Stalo vynų su geografine nuoroda apibūdinimas susideda iš:
\n2.2.2.1. žodžių „stalo vynas“;
\n2.2.2.2. geografinės vietos pavadinimo;
\n2.2.2.3. vieno iš šių terminų nustatytomis sąlygomis: „Landwein“, „vin de pays“, „indicazione geografica tipica“, „ονομασια κατα παραδοζη“, „οινοζ τοπικοζ“ „vino de la tierra“, „vinho regional“ arba „regional wine“; kai vartojamas toks terminas, žodžiai „stalo vynas“ nebūtini;
\n2.2.3. Rūšinių vynų pkr apibūdinamas susideda iš:
\n2.2.3.1. gamybos regiono pavadinimo;
\n2.2.3.2. kitos informacijos, kuri gali būti nustatyta išimties tvarka;
\n2.2.3.3. žodžių „rūšinis vynas, pagamintas konkrečiame regione“ arba „rūšinis vynas pkr“:
\n2.2.3.3.1. žodžių „rūšinis likerinis vynas, pagamintas konkrečiame regione“ arba „rūšinis likerinis vynas pkr“, 2.2.3.3.2. „rūšinis pusiau putojantis vynas, pagamintas konkrečiame regione“ arba „rūšinis pusiau putojantis vynas pkr“, arba 2.2.3.3.3. konkrečios tradicinės detalės, kurios įtrauktos į patvirtintą sąrašą, arba kelių tokių detalių, kai jas numato suinteresuotos valstybės nuostatos;
\n2.2.4. Importuotų iš trečiųjų šalių vynų apibūdinamas susideda iš žodžio „vynas“, papildant kilmės šalies pavadinimu ir, jei yra pateikiama geografinė nuoroda, atitinkamos geografinės teritorijos pavadinimu.
\n2.2.5. Likerinių vynų apibūdinamas susideda iš žodžių „likerinis vynas“.
\n2.2.6. Pusiau putojančių vynų apibūdinamas susideda iš žodžių „pusiau putojantis vynas“.
\n2.2.7. Gazuotų pusiau putojančių vynų apibūdinamas susideda iš žodžių „gazuotas pusiau putojantis vynas“.
\n2.3. Papildomos ženklinimo nuostatos:
\n2.3.1. stalo vynams, stalo vynams su geografine nuoroda ir rūšiniams vynams pkr;
\n2.3.2. vynams, kurių kilmė – trečiosios šalys, be šio priedo 2.1 ir 2.2 p. nurodytos informacijos, turi būti nurodyta: pilstytojo pavardė ar įmonės pavadinimas, vietinio administracinio teritorinio padalinio ir valstybės narės pavadinimas ir, jei vynas supilstytas į didesnes kaip 60 dm3 talpyklas, siuntos gavėjas; importuotiems vynams – importuotojas, o kai vynas supilstytas Europos Sąjungoje – išpilstytojas.
\n2.4. Ženklinant likerinius vynus, pusiau putojančius vynus, gazuotus pusiau putojančius vynus ir šių rūšių vynus, kilusius iš trečiųjų šalių, informacija papildoma detalėmis, nurodytomis šio priedo 2.2 ir 2.3 p.
\n3.1. Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje pagamintų produktų ženklinimo pagal nustatytas sąlygas informacija gali būti papildyta:
\n3.1.1. stalo vynų, stalo vynų su geografine nuoroda ir rūšinių vynų pkr:
\n3.1.1.1. asmenų, dalyvavusių parduodant, pavardėmis, pareigomis ir adresais;
\n3.1.1.2. produkto rūšimis;
\n3.1.1.3. spalvos apibūdinimais, laikantis vyną pagaminusios valstybės nustatytų taisyklių;
\n3.1.2. stalo vynų su geografine nuoroda ir rūšinių vynų pkr:
\n3.1.2.1. vyno pagaminimo metais;
\n3.1.2.2. vienos ar kelių vynuogių veislių pavadinimu;
\n3.1.2.3. prizų, medalių ir laimėtų konkursų žymomis;
\n3.1.2.4. būdais, taikytais produktui gauti, ar metodais, taikytais jam pagaminti;
\n3.1.2.5. kitais tradiciniais terminais pagal gaminančios valstybės nustatytas taisykles;
\n3.1.2.6. vynuogyno pavadinimu;
\n3.1.2.7. nuorodą, kad vynas buvo išpilstytas valdoje, arba vynuogių grupės, arba vynuogyne, esančiame gamybos regione, arba rūšinių vynų pkr atveju – esančiame visiškai šalia tokio regiono;
\n3.1.3. rūšinių vynų pkr:
\n3.1.3.1. nuoroda į geografinę vietovę, mažesnę už konkretų regioną pagal vyną pagaminusios Europos Sąjungos valstybės patvirtintas nuostatas;
\n3.1.3.2. nuoroda į geografinę vietovę, didesnę už apibrėžtą regioną, siekiant nurodyti rūšinio vyno pkr kilmę;
\n3.1.3.3. regiono pavadinimu, kuriame vynas buvo išpilstytas, su sąlyga, kad tokia informacija yra tradicinė ir įprasta atitinkamame konkrečiame regione.
\n3.2. Papildomą informaciją, atitinkančią šio priedo 3.1 p. nurodytą informaciją, reikia nustatyti likeriniams vynams, pusiau putojantiems vynams, gazuotiems pusiau putojantiems vynams ir vynams, kurių kilmė – trečiosios šalys.
\nŠis punktas neapriboja Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių galimybių priimti šių produktų apibūdinimo taisykles, iki bus įgyvendintos atitinkamos Europos Sąjungos taisyklės.
\n3.3. Šio priedo 2.1 p. nurodytų produktų ženklinimą galima papildyti ir kitomis žymomis.
\n3.4. Lietuvos Respublika ar Europos Sąjungos gaminančios valstybės kai kurias šio priedo 3.1 ir 3.2 p. nuorodas savo teritorijoje gali laikyti privalomomis, drausti jas arba apriboti jų taikymą pagal galiojančius teisės aktus.
\n4.1. Bendrieji pavadinimai „vynas“ ir „stalo vynas“ vartojami tik produktams, kurie atitinka šiame reglamente nurodytus apibrėžimus.
\n4.2. Tačiau šio priedo 4.1 p. neapriboja galimybių:
\n4.2.1. sudėtiniame pavadinime vartoti žodį „vynas“ kartu su vaisiaus pavadinimu produktams, gautiems fermentuojant ne vynuoges, o kitus vaisius;
\n4.2.2. vartoti kitus sudėtinius pavadinimus, kuriuose yra žodis „vynas“.
\n4.3. Specialieji pavadinimai:
\n4.3.1. terminas „likerinis vynas“ taikomas tik produktams, atitinkantiems šiame reglamente nurodytą apibrėžimą;
\n4.3.2. terminai „rūšinis likerinis vynas, pagamintas konkrečiame regione“ arba „rūšinis likerinis vynas pkr“ taikomi tik produktams, atitinkantiems šiame reglamente nurodytą apibrėžimą ir šio reglamento specifinius reikalavimus;
\n4.3.3. terminas „pusiau putojantis vynas“ taikomas tik produktams, atitinkantiems šiame reglamente nurodytą apibrėžimą;
\n4.3.4. terminai „rūšinis pusiau putojantis vynas, pagamintas konkrečiame regione“ arba „rūšinis pusiau putojantis vynas pkr“ taikomi tik produktams, atitinkantiems šiame reglamente nurodytą apibrėžimą ir šio reglamento specifinius reikalavimus;
\n4.3.5. terminas „gazuotas pusiau putojantis vynas“ taikomas tik produktams, atitinkantiems šiame reglamente nurodytą apibrėžimą.
\n4.4. Jei yra vartojami šio priedo 4.2 p. nurodyti sudėtiniai pavadinimai, svarbu, kad dėl to nebūtų painiojami šio priedo 4.1 p. išvardyti produktai.
\n5.1. Ženklinimo informacija turi būti pateikiama lietuvių ar viena ar keliomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis taip, kad galutinis vartotojas galėtų lengvai suprasti kiekvieną informacijos nuorodą.
\nNepaisant šios nuostatos, konkretaus regiono pavadinimas, kitokio geografinio vieneto pavadinimas, tradiciniai specifiniai terminai ir papildoma tradicinė informacija, vynuogių ir jų asociacijų pavadinimai ir informacija apie išpilstymą pateikiami tik lietuvių ar viena iš Europos Sąjungos valstybės, kurios teritorijoje produktas buvo pagamintas, oficialių kalbų.
\nInformacija apie produktus, kurių kilmė – Graikija, gali būti pakartota lietuvių ir viena ar keliomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis.
\nKonkretaus regiono pavadinimą bei kitokio geografinio vieneto pavadinimą galima pateikti vien tik kita oficialia Europos Sąjungos kalba, kai toje valstybės teritorijos dalyje, kurioje yra minimas konkretus regionas, tokia kalba yra prilyginama oficialiai kalbai, jei toje produktų kilmės valstybėje tokios kalbos vartojimas yra tradicinis ir įprastas.
\nJei produktai yra įsigyti ir išleisti į rinką Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, jos gali leisti, kad antroje pastraipoje minėta informacija būtų pateikiama kalba, kuri nėra oficiali Europos Sąjungos kalba, jei tokios kalbos vartojimas toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje yra tradicinis ir įprastas dalykas.
\nGaminančios Europos Sąjungos valstybės gali leisti, kad antroje pastraipoje minėta informacija būtų pateikiama ir kita kalba, jei tokios kalbos vartojimas atitinkamai informacijai pateikti yra tradiciškai priimtas dalykas.
\n5.2. Šio priedo 5.1 p. nuostatoms galima taikyti ir kitas išimtis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką.
\n6.1. Kai šiame reglamente išdėstytų produktų apibūdinimas papildomas bendrovės prekiniais ženklais, juose negali būti žodžių, ženklų ir iliustracijų:
\n6.1.1. kurie gali klaidinti vartotojus;
\n6.1.2. kuriuos vartotojai gali supainioti su stalo vyno, likerinio vyno, pusiau putojančio vyno, gazuoto pusiau putojančio vyno, rūšinio vyno pkr ar importuoto vyno, kurio apibūdinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos nuostatos, apibūdinimu arba su bet kurio kito šiame priede nurodyto produkto apibūdinimu; arba kurie yra identiški tokių produktų apibūdinimui, nebent produktai, naudojami minėtiems galutiniams produktams pagaminti, turi teisę būti taip apibūdinami.
\nBe to, stalo vyno, likerinio vyno, pusiau putojančio vyno, gazuoto pusiau putojančio vyno, rūšinio vyno pkr arba importuoto vyno ženklinime negali būti bendrovės prekinių ženklų su žodžiais, ženklais ar iliustracijomis, kuriose:
\n6.1.3. jei tai - 6.1.3.1. stalo vyno, likerinio vyno, pusiau putojančio vyno ir pusiau putojančio gazuoto vyno bendrovės prekiniai ženklai, yra pavartotas rūšinio vyno pkr pavadinimas;
\n6.1.3.2. rūšinių vynų pkr etiketės, yra pavartotas stalo vyno pavadinimas;
\n6.1.3.3. importuotų vynų bendrovės prekiniai ženklai, yra pavartotas stalo vyno arba rūšinio vyno pkr pavadinimas;
\n6.1.4. jei tai – stalo vynų su geografine nuoroda, rūšinių vynų pkr ar importuotų vynų bendrovės prekiniai ženklai, yra nurodyta klaidinga informacija, ypač apie geografinę kilmę, vyninių vynuogių veislę, vyno pagaminimo metus ar aukštą kokybę;
\n6.1.5. jei tai – stalo vynų, išskyrus nurodytuosius šio priedo 6.1.4 p., likerinių vynų, pusiau putojančių vynų ir gazuotų pusiau putojančių vynų pavadinimai, yra nurodyta informacija apie geografinę kilmę, vyninių vynuogių veislę, pagaminimo metus ar aukštą kokybę;
\n6.1.6. jei tai – importuotų vynų pavadinimai, tokia iliustracija gali kelti sunkumų, atskiriant stalo vyną, likerinį vyną, pusiau putojantį vyną, gazuotą pusiau putojantį vyną, rūšinį vyną pkr ar importuotą vyną, kurie yra apibūdinami pateikiant geografinę nuorodą.
\n6.2. Nesilaikant šio priedo 6.1.2 p., iš vynuogių misos pagaminto vyno registruoto prekinio ženklo, kuris identiškas:
\n6.2.1. geografinio vieneto, mažesnio už konkretų regioną, pavadinimui, vartojamam rūšiniam vynui pkr apibūdinti, arba 6.2.2. geografinio vieneto pavadinimui, kuris yra vartojamas stalo vynui apibūdinti darant geografinę nuorodą, arba 6.2.3. importuoto vyno, apibūdinamo geografine nuoroda, pavadinimui, savininkas, netgi jei jis pagal šio priedo 6.1.1 p. neturi teisės vartoti tokį ženklą, gali ir toliau šį prekinį ženklą vartoti iki 2002 m. gruodžio 31 d. su sąlyga, jei:
\n6.2.3.1. šį prekinį ženklą Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės kompetentinga institucija įregistravo ne vėliau kaip 1985 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusius įstatymus;
\n6.2.3.2. jis faktiškai buvo vartojamas be pertrūkių nuo įregistravimo datos iki 1986 m. gruodžio 31 d. arba ženklas buvo įregistruotas iki 1984 m. sausio 1 d., arba bent tą dieną.
\nBe to, gerai žinomo įregistruoto vyno ar vynuogių misos bendrovės prekinio ženklo, kuriame yra žodžiai, sutampantys su konkretaus regiono pavadinimu ar geografinio vieneto, mažesnio už konkretų regioną, pavadinimu, savininkas gali ir toliau jį vartoti (netgi tuo atveju, jei jis neturi teisės vartoti tokio pavadinimo pagal šio priedo 6.1 p.), pagal atitinkamas Europos Sąjungos rūšinių vynų nuostatas, jei jis tapatus pradinio savininko ar pradinio pavadinimo pateikėjo pateiktam pavadinimui, su sąlyga, kad bendrovės prekinis ženklas buvo įregistruotas bent 25 metus prieš tai, kai atitinkamą geografinį pavadinimą oficialiai pripažino gaminanti Europos Sąjungos valstybė, ir kad toks bendrovės prekinis ženklas buvo faktiškai vartojamas be pertrūkių.
\nBendrovės prekiniais ženklais, kurie atitinka šio priedo 6.2 p. sąlygas, negalima remtis, norint neleisti naudoti geografinių vienetų pavadinimų rūšiniam vynui pkr ar stalo vynui apibūdinti.
\n7.1. Nuo to momento, kai produktas pateikiamas į rinką ne didesnės kaip 60 dm3 talpyklose, ji turi būti su paženklinta. Ženklinimas turi atitikti šio reglamento reikalavimus; tai taikoma ir didesnių kaip 60 dm3 talpyklų ženklinimui.
\n7.2. Galima numatyti šio priedo 7.1 p. išimtis.
\n7.3. Lietuvos Respublika ir kiekviena Europos Sąjungos valstybė yra atsakinga už rūšinių vynų pkr ir stalo vynų su geografine nuoroda, kuriais prekiaujama pagal šį reglamentą, kontrolę ir apsaugą.
\n7.4. Prekiaujant Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje ir laikantis abipusiško principo, importuotiems vynams, skirtiems tiesiogiai žmonėms vartoti ir turintiems geografinę nuorodą, gali būti taikoma apsaugos ir kontrolės sistema, nurodyta šio priedo 7.3 p. ______________ 9 PRIEDAS LEISTINŲ VYNININKYSTĖS METODŲ IR PROCESŲ SĄRAŠAS 1. Vynininkystės metodai ir procesai, kuriuos galima taikyti šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, rauginamai vynuogių misai, rauginamai misai, išskirtai iš padžiovintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai ir dar besifermentuojančiam jaunam vynui, yra šie:
\n1.1. aeracija arba papildymas deguonimi;
\n1.2. apdorojimas šiluma;
\n1.3. centrifugavimas ir filtravimas su inertiniu filtravimo reagentu ar be jo su sąlyga, kad taip apdorotame produkte nelieka jokių nepageidaujamų likučių;
\n1.4. anglies dioksido, argono arba azoto panaudojimas atskirai arba kartu inertinei atmosferai sukurti, produktui nuo oro apsaugoti;
\n1.5. mielių panaudojimas vyno gamyboje;
\n1.6. vieno ar kelių toliau išvardytų metodų taikymas mielių augimui skatinti:
\n1.6.1. pridedant diamonio fosfato arba amonio sulfato;
\n1.6.2. pridedant amonio sulfito ar amonio rūgščiojo sulfito;
\n1.6.3. pridedant tiamino hidrochlorido;
\n1.7. sieros dioksido, kalio rūgščiojo sulfito arba kalio rūgščiojo meta sulfito, kitaip vadinamo kalio disulfitu ar kalio pirosulfitu, panaudojimas;
\n1.8. sieros dioksido pašalinimas fiziniais procesais;
\n1.9. baltos misos ir jauno dar besifermentuojančio baltojo vyno apdorojimas vynininkystėje naudojama medžio anglimi;
\n1.10. nuskaidrinimas, panaudojant vieną ar kelias toliau išvardytas vynininkystei skirtas medžiagas:
\n1.10.1. valgomąją želatiną;
\n1.10.2. žuvų klijus;
\n1.10.3. kazeiną ir kalio kazeinatą;
\n1.10.4. kiaušinių baltymą ir/arba laktoalbuminą;
\n1.10.5. bentonitą;
\n1.10.6. želė arba silicio dioksido koloidinį tirpalą;
\n1.10.7. kaoliną;
\n1.10.8. taniną;
\n1.10.9. pektinolitinius fermentus;
\n1.10.10. betagliukanazės fermentinį preparatą nustatytomis sąlygomis;
\n1.11. sorbo rūgšties arba kalio sorbato panaudojimas;
\n1.12. vyno rūgšties panaudojimas, 10 priedo 5 ir 7 punktuose nustatytomis sąlygomis;
\n1.13. vienos ar kelių toliau nurodytų medžiagų panaudojimas rūgštingumui sumažinti 10 priedo 5 ir 7 punktuose nustatytomis sąlygomis:
\n1.13.1. neutralus kalio tartratas;
\n1.13.2. kalio rūgštusis karbonatas;
\n1.13.3. kalcio karbonatas, kuriame gali būti nedideli kiekiai L (+) vyno ir L (-) obuolių rūgščių dvigubos kalcio druskos;
\n1.13.4. kalcio tartratas;
\n1.13.5. vyno rūgštis;
\n1.13.6. smulkių miltelių pavidalo homogeniškas preparatas, susidedantis iš vienodų vyno rūgšties ir kalcio karbonato dalių;
\n1.14. Aleppo pušies sakų panaudojimas;
\n1.15. preparato iš mielių ląstelių sienelių panaudojimas;
\n1.16. polivinilpolipirolidono panaudojimas;
\n1.17. pieno rūgšties bakterijų vyno suspensijoje panaudojimas;
\n1.18. tam tikro kiekio lizocimo pridėjimas nustatytomis sąlygomis.
\n2.1. aeracija;
\n2.2. apdorojimas šiluma;
\n2.3. centrifugavimas ir filtravimas su inertiniu filtravimo reagentu ar be jo su sąlyga, kad taip apdorotame produkte nelieka jokių nepageidaujamų likučių;
\n2.4. sieros dioksido, kalio rūgščiojo sulfato ar kalio rūgščiojo meta sulfato, kitaip vadinamo kalio disulfitu arba kalio pirosulfitu, panaudojimas;
\n2.5. sieros dioksido pašalinimas fiziniais procesais;
\n2.6. apdorojimas vynininkystėje naudojama medžio anglimi;
\n2.7. kalcio karbonato, kuriame gali būti nedideli kiekiai L (+) vyno ir L (-) maleino obuolių rūgšties dvigubos kalcio druskos, panaudojimas;
\n2.8. jonų mainų dervų panaudojimas.
\n3.1. ne daugiau kaip 5 proc. šviežių nuosėdų, kurios yra tinkamos kokybės, nepraskiestos ir kuriose yra nuo sausų vynų fermentavimosi likusių mielių, panaudojimas sausuose vynuose;
\n3.2. aeracija ir oro burbuliukų sudarymas panaudojant argoną arba azotą;
\n3.3. apdorojimas šiluma;
\n3.4. centrifugavimas ir filtravimas su inertiniu filtravimo reagentu ar be jo su sąlyga, kad taip apdorotame produkte nelieka jokių nepageidaujamų likučių;
\n3.5. anglies dioksido, argono arba azoto panaudojimas atskirai arba kartu inertinei atmosferai sukurti ir apsaugoti nuo oro produktą;
\n3.6. anglies dioksido pridėjimas;
\n3.7. sieros dioksido, kalio rūgščiojo sulfito arba kalio rūgščiojo meta sulfito, kuris gali būti vadinamas kalio disulfitu arba kalio pirosulfitu, panaudojimas;
\n3.8. sorbo rūgšties arba kalio sorbato pridėjimas, su sąlyga, kad galutinis sorbo rūgšties kiekis apdorotame produkte, jį išleidžiant į rinką tiesioginiai žmonėms vartoti, ne didesnis kaip 200 mg/l;
\n3.9. L-askorbo rūgšties pridėjimas;
\n3.10. citrinų rūgšties pridėjimas vynui stabilizuoti;
\n3.11. vyno rūgšties panaudojimas vynui parūgštinti 10 priedo 5 ir 7 punktuose nustatytomis sąlygomis;
\n3.12. vienos ar kelių toliau išvardytų medžiagų panaudojimas rūgštingumui sumažinti 10 priedo 5 ir 7 punktuose nustatytomis sąlygomis:
\n3.12.1. neutralus kalio tartratas;
\n3.12.2. kalio rūgštusis karbonatas;
\n3.12.3. kalcio karbonatas, kuriame yra nedideli kiekiai L (+) vyno ir L (-) obuolių rūgšties dvigubos kalcio druskos;
\n3.12.4. kalcio tartratas;
\n3.12.5. vyno rūgštis;
\n3.12.6. smulkių miltelių pavidalo homogeniškas preparatas, susidedantis iš vienodų vyno rūgšties ir kalcio karbonato dalių;
\n3.13. nuskaidrinimas viena ar keliomis vynininkystėje naudojamomis medžiagomis:
\n3.13.1. valgomąja želatina;
\n3.13.2. žuvų klijais;
\n3.13.3. kazeinu ir kalio kazeinatu;
\n3.13.4. kiaušinių baltymu ir/arba laktoalbuminu;
\n3.13.5. bentonitu;
\n3.13.6. želė arba silicio dioksido koloidiniu tirpalu;
\n3.13.7. kaolinu;
\n3.13.8. betagliukanazės fermentiniu preparatu nustatytomis sąlygomis;
\n3.14. tanino pridėjimas;
\n3.15. baltųjų vynų apdorojimas vynininkystėje naudojama medžio anglimi;
\n3.16. besifermentuojančios, tiesioginiam žmonių vartojimui skirtos vynuogių misos, baltųjų ir rožinių vynų apdorojimas kalio ferocianidu;
\n3.17. raudonųjų vynų apdorojimas kalio ferocianidu arba kalcio fitatu;
\n3.18. meta-vyno rūgšties pridėjimas;
\n3.19. akacijų gumos panaudojimas;
\n3.20. D, L-vyno rūgšties, kitaip vadinama racemine vyno rūgštimi, arba kalio neutralios druskos pridėjimas kalcio pertekliui nusėsdinti;
\n3.21. kalcio alginato arba kalio alginato panaudojimas putojančių vynų, gautų fermentuojant buteliuose ir nupylus nuosėdas, gamyboje;
\n3.22. vyno gamyboje naudojamų mielių (sausų arba vyno suspensijoje) panaudojimas gaminant putojančius vynus;
\n3.23. tiamino ir amonio druskų pridėjimas į bazinius vynus, kad geriau augtų mielės, gaminant putojantį vyną:
\n3.23.1. mielių mitybai naudojamoms diamonio fosfato arba amonio sulfato druskoms;
\n3.23.2. tiamino augimui skatinti tiamino hidrochlorido pavidalu;
\n3.24. alilo izotiocianatu impregnuotų gryno parafino diskų panaudojimas atmosferos sterilumui – tik tose valstybėse, kuriose tokie diskai naudojami tradiciškai ir jei to nedraudžia nacionaliniai įstatymai, su sąlyga, kad jie naudojami tik didesnėse kaip 20 l talpose ir alilo izotiocianato pėdsakų nelieka vyne;
\n3.25. tartrato nusėsdinimui:
\n3.25.1. kalio rūgščiojo tartrato pridėjimas;
\n3.25.2. kalcio tartrato pridėjimas;
\n3.26. vario sulfato panaudojimas skonio ir kvapo defektams vyne panaikinti;
\n3.27. preparatų iš mielių ląstelių sienelių panaudojimas;
\n3.28. polivinilpolipirolidono panaudojimas;
\n3.29. pieno rūgšties bakterijų vyno suspensijoje panaudojimas;
\n3.30. karamelės, kaip nurodyta Lietuvos higienos normoje HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, pridėjimas likerinių vynų ir likerinių vynų, pagamintų konkrečiame regione, spalvai sustiprinti;
\n3.31. lizocimų pridėjimas.
\n4.1. deguonies pridėjimas;
\n4.2. elektrodializės taikymas vyno rūgščiai stabilizuoti vyne;
\n4.3. ureazės panaudojimas karbamido kiekiui vyne sumažinti. ______________ 10 PRIEDAS TAM TIKRŲ VYNININKYSTĖS METODŲ TAIKYMO SĄLYGOS IR KOKYBĖS RODIKLIAI 1. Sieros dioksido kiekis 1.1. Bendrasis sieros dioksido kiekis vynuose, išskyrus putojančius ir likerinius vynus, juos išleidžiant į rinką, negali būti didesnis kaip:
\n1.1.1. 160 mg/dm3 raudonojo vyno;
\n1.1.2. 210 mg/dm3 baltojo ir rožinio vyno.
\n1.2. Nepaisant šio priedo 1.1 p., didžiausias leidžiamas sieros dioksido kiekis padidinamas vynuose, kuriuose likutinis cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, yra ne mažesnis kaip 5 g/dm3, iki:
\n1.2.1. 210 mg/dm3 raudono vyno ir 260 mg/dm3 balto ir rožinio vyno;
\n1.2.2. 300 mg/dm3:
\n1.2.2.1. vynų, kurie pagal Europos Sąjungos nuostatas turi teisę būti apibūdinami pavadinimu „Spätlese“;
\n1.2.2.2. rūšinių baltųjų vynų pkr, kurie turi teisę į registruotą kilmės nurodymą „Bordeaux supérieur“, „Graves de Vayres“, „Cōtes de Bordeaux“, „St Macaire“, „Premičre Cōtes de Bordeaux“, „Ste-Foy Bordeaux“, „Cōtes de Bergerac“ (su apibūdinimu „Cōtes de Saussignac“ ir be jo), „Haut Montrave“, „Cōtes de Montravel“ ir „Rosette“;
\n1.2.2.3. rūšinių baltųjų vynų pkr, turinčių teisę į kilmės nurodymą „Allela“, „La Mancha“, „Navarra“, „Penedés“, „Rioja“, „Rueda“, „Tarragona“ ir „Valencia“;
\n1.2.2.4. rūšinių vynų pkr, kurių kilmė – Didžioji Britanija, apibūdinamų ir pateikimų pagal Didžiosios Britanijos įstatymus terminu „botrytis“ ar kitu lygiaverčiu terminu, tokiu kaip „tauraus derliaus“ („noble harvest“), „tauraus vėlyvo derliaus“ („noble late harvested“) arba „specialaus vėlyvo derliaus“ („special late harvested“).
\n1.2.3. 350 mg/dm3 vynų, kurie pagal Europos Sąjungos nuostatas turi teisę būti apibūdinami „Auslese“, ir baltųjų vynų, apibūdinamų kaip „rūšiniai konkrečios kilmės vynai“ („superior wine of designated origin“) pagal Rumunijos įstatymus, ir turintys teisę būti pavadinti vienu iš šių pavadinimų: „Murfatlar“, „Cotnari“, „Tirnave“, „Pietroasele“, „Valea Calugareasca“;
\n1.2.4. 400 mg/dm3 vynų, turinčių teisę būti apibūdinami pagal Europos Sąjungos nuostatas kaip „Beerenauslese“, „Ausbruch“, „Ausbruchwein“ ir „Trockenbeerenauslese“ ir „Eiswein“, ir rūšinių baltųjų vynų pkr, turinčių teisę į registruotą kilmės pavadinimą „Sauternes“, „Barsac“, „Cadillac“, „Cérons“, „Loupiac“, „Sainte-Croix-du Mont“, „Monbazillac“, „Bonnezeaux“, „Quarts de Chaume“, „Coteaux du Layon“, „Coteux de l’Aubance“, „Graves Supérieures“ ir „Juranēon“.
\n1.3. Atsižvelgiant į klimato sąlygas, suinteresuotos valstybės gali priimti sprendimą, leidžiantį, kad tam tikrose Europos Sąjungos vyninių vynuogių auginimo zonose gaminamuose vynuose didžiausias šio priedo 1.2.2 p. nustatytas bendrasis sieros dioksido kiekis (ne daugiau kaip 300 mg/dm3) būtų padidinamas daugiausia 40-čia mg/dm3;
\n1.4. Lietuvos Respublika savo teritorijoje gaminamiems vynams gali taikyti griežtesnes taisykles.
\n2.1. Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis negali viršyti:
\n2.1.1. 18 mekv/dm3 rauginamos vynuogių misos;
\n2.1.2. 18 mekv/dm3 baltųjų ir rožinių vynų ir 2.1.3. 20 mekv/dm3 raudonųjų vynų.
\n2.2. Šio priedo 2.1 p. minėti kiekiai taikomi:
\n2.2.1. iš Europos Sąungoje išaugintų vynuogių pagamintiems produktams jų gamybos ir visų prekybos etapų metu;
\n2.2.2. rauginamai vynuogių misai ir trečiųjų šalių kilmės vynams visų etapų metu, juos įvežus į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungos teritoriją.
\n2.3. Galima numatyti šio priedo 2.1 p. išimtis:
\n2.3.1. tam tikriems rūšiniams vynams pkr ir tam tikriems stalo vynams, turintiems geografinę nuorodą, kai jie:
\n2.3.1.1. yra išlaikyti bent dvejus metus arba 2.3.1.2. yra pagaminti tam tikrais ypatingais būdais;
\n2.3.2. vynams, kuriuose visuminė alkoholio koncentracija yra mažiausiai 13 tūrio proc.
\nEtilo alkoholio koncentracijos padidinimo apribojimai pateikti 7 priede.
\n4.1. Natūralią etilo alkoholio koncentraciją tūrio proc., kaip numatyta 7 priede, galima padidinti tik:
\n4.1.1. šviežiose vynuogėse, rauginamoje vynuogių misoje ir rauginamame jauname vyne – pridedant sacharozės, koncentruotos vynuogių misos arba rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos;
\n4.1.2. vynuogių misoje – pridedant sacharozės, koncentruotos vynuogių misos, rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos arba iš dalies sukoncentruotos, taikant ir atvirkštinės osmozės būdą;
\n4.1.3. vyne, tinkamame stalo vynui gauti, ir stalo vyne – kuris buvo iš dalies sukoncentruotas šaldant.
\n4.2. Šio priedo 4.1 p. nurodyti procesai negali būti taikomi kartu.
\n4.3. Taikant šio priedo 4.1.1 ir 4.1.2 p. nuostatas, pridėti sacharozės galima tik sauso cukraus pavidalu ir tik tose vyninių vynuogių auginimo zonose, kuriose taip daroma tradiciškai arba tik išimtiniais atvejais, jei įstatymai, kurie galiojo 1970 m. gegužės 8 d., tai leidžia.
\n4.4. Pridėjus koncentruotos vynuogių misos arba rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos, sutraiškytų šviežių vynuogių, rauginamos vynuogių misos arba rauginamo jauno vyno, tūris neturi padidėti daugiau nei 11 proc. vyninių vynuogių auginimo zonoje A, 8 proc. vyninių vynuogių auginimo zonoje B ir 6,5 proc. vyninių vynuogių auginimo zonose C.
\n4.5. Jei taikomas 7 priedo 4 p., tūrio padidėjimo ribos gali būti padidintos iki 15 proc. vyninių vynuogių auginimo zonoje A ir iki 11 proc. vyninių vynuogių auginimo zonoje B.
\n4.6. Koncentruojant šiuo būdu vynuogių misą, vyną, tinkamą stalo vynui gauti, arba stalo vyną, pradinis šių produktų tūris neturi sumažėti daugiau kaip 20 proc., o natūrali alkoholio koncentracija juose jokiu būdu negali padidėti daugiau kaip 2 tūrio proc.
\n4.7. Taikant šio priedo 4.6 p. nurodytą procesą, šviežių vynuogių, vynuogių misos, rauginamos vynuogių misos, rauginamo jauno vyno, vyno, tinkamo stalo vynui gaminti, ar stalo vyno visuminė alkoholio koncentracija neturi padidėti per 11,5 tūrio proc. vyninių vynuogių auginimo zonoje A, 12 tūrio proc. vyninių vynuogių auginimo zonoje B, 12,5 tūrio proc. vyninių vynuogių auginimo zonoje C I a ir C I b, 13 tūrio proc. vyninių vynuogių auginimo zonoje C II ir 13,5 tūrio proc. vyninių vynuogių auginimo zonoje C III.
\n4.8. Tačiau raudonajame vyne šio priedo 4.7 p. nurodytų produktų visuminė alkoholio koncentracija gali būti padidinta iki 12 tūrio proc. vyninių vynuogių auginimo zonoje A ir iki 12,5 tūrio proc. vyninių vynuogių auginimo zonoje B.
\n4.9. Vyno, tinkamo stalo vynui gaminti, ir stalo vyno negalima koncentruoti, jei produktams, iš kurių jie padaryti, buvo taikomi šio priedo 4.1.1 ir 4.1.2 p. minėti procesai.
\n5.1. Šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, rauginamai vynuogių misai, rauginamam jaunam vynui ir vynui galima taikyti:
\n5.1.1. dalinį rūgštingumo sumažinimą vyninių vynuogių auginimo zonose A, B, C I a ir C I b;
\n5.1.2. parūgštinimą ir rūgštingumo sumažinimą vyninių vynuogių auginimo zonose C II ir C III a, nepažeidžiant šio priedo 5.3 p.;
\n5.1.3. parūgštinimą vyninių vynuogių auginimo zonoje C III b.
\n5.2. Šio priedo 5.1 p. minėtus produktus, išskyrus vyną, parūgštinti galima tik iki 1,50 g/dm3, išreiškiant vyno rūgštimi, arba iki 20 mekv/dm3.
\n5.3. Vynus galima parūgštinti tik iki 2,50 g/dm3, išreiškiant vyno rūgštimi, arba iki 33,3 mekv/dm3.
\n5.4. Vynų rūgštingumą galima sumažinti tik iki 1 g/dm3, išreiškiant vyno rūgštimi, arba iki 13,3 mekv/dm3.
\n5.5. Be to, koncentravimui skirtos vynuogių misos rūgštingumas gali būti sumažintas iš dalies.
\n5.6. Ypač nepalankaus klimato metais Europos Sąjungos valstybės gali leisti šio priedo 5.1 p. minėtus produktus parūgštinti vyninių vynuogių auginimo zonose C I a ir C I b, taikant šio priedo 5.1 p išdėstytas vyninių vynuogių auginimo zonų C II, C III a ir C III b sąlygas.
\n5.7. Vieno ir to paties produkto parūgštinimas ir etilo alkoholio kiekio padidinimas, išskyrus išimtis, taikomas kiekvienam konkrečiam atvejui, ir jo parūgštinimas bei rūgštingumo sumažinimas negali būti taikomi kartu.
\n6.1. Stalo vyną saldinti leidžiama tik:
\n6.1.1. vynuogių misa, kurioje didžiausia visuminė alkoholio koncentracija yra tokia pat, kaip saldinamo vyno, jei šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, rauginamai vynuogių misai, rauginamam jaunam vynui, vynui, tinkamam stalo vynui gaminti, ir pačiam stalo vynui buvo taikyti šio priedo 4.1 p. procesai;
\n6.1.2. koncentruota vynuogių misa, rektifikuota koncentruota vynuogių misa arba vynuogių misa su sąlyga, kad visuminė alkoholio koncentracija saldinamame vyne nėra padidinama daugiau kaip 2 tūrio proc., jei šio priedo 6.1.1 p. minėtiems produktams buvo taikomas vienas iš šio priedo 4.1 p. minėtų procesų.
\n6.2. Saldinti tiesioginiai žmonių vartojimui skirtus importuotus vynus su geografiniu apibūdinimu Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama.
\n6.3. Stalo vynai, pasaldinti sacharoze, Lietuvos Respublikoje gali būti parduodami iki 2003 01 01.
\n7.1. Šio priedo 4 ir 5 p. nurodytus procesus, išskyrus vynų parūgštinimą ir rūgštingumo sumažinimą, leidžiama taikyti nustatytomis sąlygomis tuo momentu, kai šviežios vynuogės, vynuogių misa, rauginama vynuogių misa arba rauginamas jaunas vynas virsta vynu, tinkamu stalo vynui gaminti, stalo vynu arba bet kuriuo kitu gėrimu, skirtu tiesioginiai žmonėms vartoti, išskyrus putojantį vyną arba gazuotą putojantį vyną vyninių vynuogių auginimo zonoje, kurioje buvo išaugintos šviežios vynuogės.
\n7.2. Šio priedo 7.1 p. taikomas vyno, tinkamo stalo vynui gauti, koncentravimui, parūgštinimui ir rūgštingumo sumažinimui.
\n7.3. Stalo vynus galima koncentruoti tik vyninių vynuogių auginimo zonoje, kurioje buvo išaugintos jų gamybai panaudotos šviežios vynuogės.
\n7.4. Vynus parūgštinti ir sumažinti jų rūgštingumą galima tik vyno gamybos įmonėje ir vyninių vynuogių auginimo zonoje, kur buvo išaugintos vyno gamybai panaudotos vynuogės.
\n7.5. Apie kiekvieną šio priedo 7.1-7.4 p. minimą procesą būtina pranešti kompetentingoms institucijoms. Taip pat reikia pranešti apie sacharozės, koncentruotos vynuogių misos ir rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos kiekius, kuriuos laiko šiuo verslu užsiiminėjantys fiziniai ar juridiniai asmenys arba tokių asmenų grupės, ypač gamintojai, pilstytojai, perdirbėjai ir prekybininkai, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip ir šviežias vynuoges, vynuogių misą, rauginamą vynuogių misą arba neišpilstytą vyną. Tačiau apie šiuos kiekius galima nepranešti, jei jie yra užregistruoti perdirbimui įvežamų prekių ir atsargų panaudojimo žurnale.
\n7.6. Šio priedo 5 p. minėtus procesus būtina nurodyti lydraščiuose, su kuriais tokie atitinkamu procesu apdoroti produktai yra išleidžiami į apyvartą.
\n7.7. Išskyrus nepalankiomis klimato sąlygomis pateisinamas išimtis, tokius procesus galima taikyti tik:
\n7.7.1. prieš sausio 1 d. vyninių vynuogių auginimo zonoje C;
\n7.7.2. prieš kovo 16 d. vyninių vynuogių auginimo zonose A ir B ir tik produktams, pagamintiems iš paskutinio vynuogių derliaus, surinkto prieš šią datą.
\n7.8. Vynus koncentruoti šaldant, parūgštinti ir sumažinti rūgštingumą galima visu metus.
\n8.1. Šiame punkte, šio priedo 9 p. ir 11 priedo 11 p.:
\n8.1.1. „cuvée“ reiškia vynuogių misą, vyną, įvairių savybių vynuogių misų ir vynų mišinį, skirtus specialiųjų rūšių putojančių vynų gamybai;
\n8.1.2. „tirage liqueur“ reiškia į cuvée dedamą produktą antriniam fermentavimui skatinti;
\n8.1.3. „expedition liqueur“ reiškia į putojančius vynus dedamą produktą, norint jiems suteikti tam tikras skonio ypatybes.
\n8.2. „Expedition liqueur“ sudėtyje gali būti tik:
\n8.2.1. sacharozės;
\n8.2.2. vynuogių misos;
\n8.2.3. rauginamos vynuogių misos;
\n8.2.4. koncentruotos vynuogių misos;
\n8.2.5. rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos;
\n8.2.6. vyno, arba 8.2.7. šių produktų mišinio;
\n8.2.8. gali būti pridėta vyno distiliato.
\n8.3. Nepažeidžiant šiuo reglamentu numatyto leidimo padidinti alkoholio koncentraciją cuvée sudedamosiose dalyse, alkoholio koncentraciją pačiame cuvée didinti draudžiama.
\n8.4. Tačiau, atsižvelgiant į regionus ir naudojamų vynuogių rūšis, kai tai yra techniškai pagrįsta, Europos Sąjungos valstybės ir Lietuvos Respublika pagal nustatytas sąlygas gali leisti padidinti alkoholio koncentraciją cuvée putojančio vyno gamybos vietoje. Alkoholio koncentraciją galima padidinti pridedant sacharozės, koncentruotos vynuogių misos arba rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos. Padidinti alkoholio koncentraciją pridedant sacharozės arba koncentruotos vynuogių misos galima Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos valstybėse, kur toks metodas pagal galiojusius 1974 m. lapkričio 24 d. nuostatus buvo taikomas tradiciškai arba buvo leidžiamas išimties tvarka. Nežiūrint į tai, Lietuvos Respublika ir Europos Sąjungos valstybės gali neleisti naudoti koncentruotos vynuogių misos.
\n8.5. „Tirage liqueur“ ir „expedition liqueur“ pridėjimas nelaikomas nei alkoholio koncentracijos padidinimu, nei saldinimu. Pridedant „tirage liqueur“, visuminė alkoholio koncentracija cuvée neturi padidėti daugiau kaip 1,5 tūrio proc. Toks padidėjimas nustatomas apskaičiuojant cuvée ir putojančio vyno visuminės alkoholio koncentracijos skirtumą prieš pridedant „expedition liqueur“.
\n8.6. „Expedition liqueur“ turi būti pridedamas taip, kad faktinė alkoholio koncentracija putojančiame vyne padidėtų ne daugiau kaip 0,5 tūrio proc.
\n8.7. Cuvée ir jo sudedamąsias dalis saldinti draudžiama.
\n8.8. Jei cuvée sudedamosios dalys buvo parūgštintos ar jų rūgštingumas sumažintas pagal kitas šio priedo nuostatas, patį cuvée taip pat galima parūgštinti arba sumažinti jo rūgštingumą. Tačiau negalima šių apdorojimo būdų taikyti kartu. Parūgštinti galima daugiausia tik iki 1,5 g/dm3, išreiškiant vyno rūgštimi, t. y. iki 20 mekv/dm3.
\n8.9. Ypač nepalankaus klimato metais didžiausią leistiną 1,5 g/dm3 arba 20 mekv/dm3 reikšmę galima padidinti iki 2,5 g/dm3 arba 34 mekv/dm3 su sąlyga, kad produkto natūralusis rūgštingumas yra ne mažesnis kaip 3 g/dm3, išreiškiant vyno rūgštimi, arba 40 mekv/dm3.
\n8.10. Anglies dioksidas, esantis putojančiame vyne, gali susidaryti tik alkoholinio cuvée, iš kurio gaminamas tas vynas, fermentavimo būdu.
\nToks fermentavimas, išskyrus tuos atvejus, kai tokiu būdu vynuogės, vynuogių misa arba rauginama vynuogių misa tiesiogiai perdirbama į putojantį vyną, pradedamas tik pridedant „tirage liqueur“. Jis gali vykti tik buteliuose arba uždaroje taroje.
\n8.11. Visuminė alkoholio koncentracija putojantiems vynams, išskyrus rūšinius putojančius vynus ir rūšinius putojančius vynus pkr, gaminti:
\n8.11.1. skirtame cuvée turi būti ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc.;
\n8.11.2. skirtame „tirage liqueur“ gali būti tik:
\n8.11.2.1. vynuogių misa;
\n8.11.2.2. rauginama vynuogių misa;
\n8.11.2.3. koncentruota vynuogių misa;
\n8.11.2.4. rektifikuota koncentruota vynuogių misa arba 8.11.2.5. sacharozė ir vynas.
\n8.11.3. faktinė alkoholio koncentracija, įskaitant pridedamame „expedition liqueur“ esantį alkoholį, turi būti ne mažesnė kaip 9,5 tūrio proc.;
\n8.11.4. nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias Lietuvos Respublika ir Europos Sąjungos valstybės gali taikyti savo teritorijoje pagamintiems putojantiems vynams, bendrasis sieros dioksido kiekis juose negali būti didesnis kaip 235 mg/dm3;
\n8.11.5. atsižvelgiant į tam tikrų Europos Sąjungos vyninių vynuogių auginimo zonų klimato sąlygas, suinteresuotos Europos Sąjungos valstybės gali savo teritorijoje leisti, kad bendras didžiausias sieros dioksido kiekis šio priedo 8.1 p nurodytuose vynuose būtų padidintas 40-čia mg/dm3 su sąlyga, kad vynas, kuriam taikomas toks leidimas, nebus išsiųstas iš atitinkamos Europos Sąjungos valstybės.
\n9.1. Šių vynų gamybai skirtuose cuvée visuminė alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip 9 tūrio proc.
\n9.2. Rūšinio putojančio vyno gamybai skirtame „tirage liqueur“ gali būti tik:
\n9.2.1. sacharozės;
\n9.2.2. koncentruotos vynuogių misos;
\n9.2.3. rektifikuotos vynuogių misos;
\n9.2.4. vynuogių misos arba rauginamos vynuogių misos, iš kurios gali būti gaminamas vynas, tinkamas stalo vynui gaminti;
\n9.2.5. vyno, tinkamo gaminti stalo vyną;
\n9.2.6. stalo vyno arba 9.2.7. rūšinio vyno pkr.
\n9.3. Aromatiniai putojantys vynai:
\n9.3.1. Jei į šių vynų sudėtį įeina cuvée, jiems gaminti išimties atveju galima naudoti vynuogių misą arba rauginamą vynuogių misą, kuri yra gauta iš patvirtinto vynuogių veislių sąrašo. Tokie atvejai turi būti oficialiai patvirtinti.
\nTačiau gaminant aromatinius rūšinius putojančius vynus, cuvée sudedamosiomis dalimis galima naudoti vynus, gautus iš „Prosecco“ veislės vynuogių, išaugintų Trentino-Alto Adige, Veneto ir Friuli-Venezia Giulia regionuose;
\n9.3.2. kad cuvée taptų putojančiu, fermentavimo procesą valdyti prieš ir po cuvée sudarymo galima tik šaldant arba kitais fiziniais procesais;
\n9.3.3. „expedition liqueur“ pridėti draudžiama;
\n9.3.4. išimties iš 11 priedo 11.4 p. tvarka visuminė alkoholio koncentracija rūšiniuose aromatiniuose putojančiuose vynuose negali būti mažesnė kaip 6 tūrio proc.;
\n9.3.5. visuminė alkoholio koncentracija rūšiniuose aromatiniuose putojančiuose vynuose negali būti mažesnė kaip 10 tūrio proc.;
\n9.3.6. išimties iš 11 priedo 11.6 p. tvarka, rūšinius aromatinius putojančius vynus laikant uždarytoje taroje 20ºC temperatūroje, jų perteklinis slėgis turi būti ne mažesnis kaip 300 kPa.;
\n9.3.7. išimties iš 11 priedo 11.8 p. tvarka rūšinių aromatinių putojančių vynų gamybos procesas negali trukti mažiau kaip vieną mėnesį.
\n9.4. Savo teritorijoje gaminamų rūšinių putojančių vynų, kuriems taikomos šio priedo 9 p. nuostatos, gamybai ir apyvartai Lietuvos Respublika ir Europos Sąjungos valstybės gali nustatyti papildomus ir griežtesnius rodiklius bei sąlygas.
\n9.5. Rūšinių putojančių vynų gamybai taip pat taikomos taisyklės, nurodytos:
\n9.5.1. šio priedo 8.1–8.10 p.;
\n9.5.2. 11 priedo 11.4, 11.6–11.9 p, nepažeidžiant šio priedo 9.3.4–9.3.6 p.
\n10.1. Likerinių vynų gamybai naudojami šie produktai:
\n10.1.1. rauginama vynuogių misa;
\n10.1.2. vynas;
\n10.1.3. išvardytų produktų mišiniai;
\n10.1.4. vynuogių misa arba jos mišinys su vynu (tam tikrų rūšinių likerinių vynų pkr, įtrauktų į nustatytą sąrašą, gamybai).
\n10.2. Be to, gali būti pridedama:
\n10.2.1. gaminant likerinius vynus ir rūšinius likerinius vynus pkr, išskyrus nurodytus šio priedo 10.2.2 p.:
\n10.2.1.1. toliau nurodytų produktų kiekvieno atskirai arba jų mišinių: rektifikuoto etilo alkoholio atitinkančio 1 priedo reikalavimus, kuriame alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc. ir kuris gaunamas distiliuojant vyno sektoriaus produktus, įskaitant džiovintas vynuoges; tam tikromis savybėmis pasižyminčio vyno distiliato arba džiovintų vynuogių distiliato, kuriame etilo alkoholio koncentracija yra 52–86 tūrio proc.;
\n10.2.1.2. jei tinka, kartu su vienu ar keliais toliau nurodytais produktais: koncentruota vynuogių misa; produktu, gautu sumaišius vieną iš šio priedo 10.2.1.1 p. išvardytų produktų su vynuogių misa, nurodyta šio priedo 10.1.1–10.1.4 p.
\n10.2.2. gaminant tam tikrus rūšinius likerinius vynus pkr, įrašytus į specialiai sudarytą sąrašą:
\n10.2.2.1. produktų, išvardytų šio priedo 10.2.1.1 p., kiekvieno atskirai ar jų mišinių;
\n10.2.2.2. vienas ar keli šie produktai:
\n95–96 tūrio proc. vyno alkoholio arba džiovintų vynuogių alkoholio, atitinkančio Lietuvos Respublikoje nustatytus reikalavimus; iš vyno arba iš vynuogių išspaudų išdistiliuoto 52–86 tūrio proc. spirito, kuriam būdingos Europos Sąjungos arba tokių nesant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos savybės; iš džiovintų vynuogių išdistiliuoto 52–94,5 tūrio proc. spirito, kuriam būdingos Europos Sąjungos arba tokioms nesant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos savybės;
\n10.2.2.3. jei tinka, kartu su vienu ar keliais toliau išvardytais produktais: nevisiškai sufermentuota vynuogių misa, gauta iš padžiovintų vynuogių; koncentruota vynuogių misa, gauta tiesioginio kaitinimo būdu ir, išskyrus šią procedūrą panaudojimą, atitinkančia koncentruotos vynuogių misos apibrėžimo nuostatas; koncentruota vynuogių misa; produktu, gautu sumaišius vieną iš šio priedo 10.2.2.2 p. produktų su vynuogių misa, nurodytų šio priedo 10.1.1.–10.1.4 p.
\nLietuvos Respublikoje parduodami likeriniai vynai iki 2003 01 01 gali būti vadinami specialiaisiais vynais ir jų gamybai gali būti naudojamas rektifikuotas maistinis etilo alkoholis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius dokumentus.
\n10.3. Šio priedo 10.1 p. nurodytiems ir likerinių vynų bei rūšinių likerinių vynų pkr gamybai naudojamiems produktams galima taikyti tik šiame reglamente minimus vynininkystės metodus ir procesus.
\n10.4. Padidinti natūralią alkoholio koncentraciją galima tik naudojant šio priedo 10.2 p. nurodytus produktus ir, atsižvelgiant į tradiciškai naudojamus procesus, Lietuvos Respublika ir suinteresuotos Europos Sąjungos valstybės gali nustatyti išimtis, leidžiančias panaudoti kalcio sulfatą su sąlyga, kad jo kiekis būtų ne didesnis kaip 2,5 g/dm3, išreiškiant kalcio sulfatu. Be to, šie produktai gali būti papildomai parūgštinti vyno rūgštimi, bet ne daugiau kaip 1,5g/dm3.
\n10.5. Nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias Lietuvos Respublika ar Europos Sąjungos valstybės gali taikyti jų teritorijoje gamintiems likeriniams vynams ir rūšiniams likeriniams vynams pkr, tokiems produktams galima taikyti šiame reglamente nurodytus vynininkystės metodus ir procesus.
\n10.6. Taip pat yra leidžiama:
\n10.6.1. saldinti, laikantis deklaravimo ir registravimo reikalavimų, toliau išvardytais produktais (su sąlyga, jei naudojami produktai nebuvo sodrinti koncentruota vynuogių misa):
\n10.6.1.1. koncentruota vynuogių misa arba rektifikuota koncentruota vynuogių misa su sąlyga, kad visuminė alkoholio koncentracija vyne padidinama ne daugiau kaip 3 tūrio proc.;
\n10.6.1.2. koncentruota vynuogių misa arba rektifikuota vynuogių misa, arba nevisiškai sufermentuota vynuogių misa, gauta iš padžiovintų vynuogių (tik specialiame sąraše nurodytus produktus su sąlyga, kad bendrasis alkoholio kiekis vyne padidinamas ne daugiau kaip 8 tūrio proc.);
\n10.6.1.3. koncentruota vynuogių misa arba rektifikuota koncentruota vynuogių misa (tik specialiame sąraše nurodytus vynus su sąlyga, kad visuminė alkoholio koncentracija vyne padidinama ne daugiau kaip 8 tūrio proc.);
\n10.6.2. pridėti alkoholio, distiliato arba spirito, kaip nurodyta šio priedo 10.1 ir 10.2 p., kad būtų kompensuoti brandinimo metu susidarantys nugaravimo nuostoliai;
\n10.6.3. brandinti induose ne didesnėje kaip 50°C temperatūroje.
\n10.7. Nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias Lietuvos Respublika ar Europos Sąjungos valstybės gali taikyti jų teritorijoje gamintiems likeriniams vynams ir rūšiniams likeriniams vynams pkr, bendrasis sieros dioksido kiekis tokiuose vynuose juos, pateikiant į rinką tiesioginiai žmonėms vartoti, negali būti didesnis kaip:
\n10.7.1. 150 mg/dm3, kai likutinio cukraus kiekis yra mažesnis kaip 5 g/dm3;
\n10.7.2. 200 mg/dm3, kai likutinio cukraus kiekis yra didesnis kaip 5 g/dm3.
\n10.8. Vynuogių veislės, iš kurių gaminami šiame priede 10.1 p. nurodyti produktai, naudojami likeriniams vynams ir rūšiniams likeriniams vynams pkr gaminti, turi būti parenkamos iš nustatytų veislių sąrašo.
\n10.9. Šio priedo 10.1 p. nurodytų produktų, kurie yra naudojami likerinių vynų, išskyrus rūšinius likerinius vynus pkr, gamyboje, natūrali alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip 12 tūrio proc. ______________ 11 PRIEDAS RŪŠINIS VYNAS PKR 1. Konkretūs regionai:
\n1.1. „Konkretus regionas“ – tai vynui tinkamų vynuogių auginimo teritorija arba tokių teritorijų derinys, kur gaminami tam tikromis kokybės savybėmis pasižymintys vynai, ir kurių pavadinimai yra vartojami rūšiniams vynams pkr pavadinti.
\n1.2. Kiekvieno konkretaus regiono ribos turi būti tiksliai nustatytos, kiek galima tiksliau remiantis atskirais vynuogynais ar jų sklypais. Tokias ribas nustato kiekviena atitinkama Europos Sąjungos valstybė, atsižvelgdama į veiksnius, kurie turi įtakos tuose regionuose gaminamų vynų kokybei: dirvos ar podirvio rūšį, klimatą ir vynuogyno vietą.
\n1.3. Konkretus regionas vadinamas jo geografiniu vardu. Tačiau pavadinimai „Muscadet“, „Blanquette“, „Vinho Verde“, „Cava“ (taikomi rūšiniams putojantiems vynams pkr) ir „Manzanilla“ yra pripažįstami atitinkamų konkrečių regionų, kurių ribas nustatė ir reglamentavo atitinkamos Europos Sąjungos valstybės iki 1986 m. kovo 1 d., pavadinimais.
\nRamių vynų nuorodos „Καβα“ arba „Cava“ gali būti vartojamos graikiškiems stalo vynams pavadinti, kadangi jos susijusios su tokių vynų brandinimu.
\n1.4. Geografinis vardas, skirtas konkrečiam regionui, turi būti pakankamai tikslus ir pakankamai aiškiai susietas su gamybos rajonu, kad, įvertinant esamą padėtį, būtų išvengiama netikslumų.
\n2.1. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė sudaro vynuogių veislių, tinkamų kiekvienoje jos teritorijoje gaminamų rūšinių vynų pkr rūšių, sąrašą. Šios veislės turi priklausyti Vitis vinifera rūšiai.
\n2.2. Vynuogių veislės, kurios nėra įrašytos į šio priedo 2.1 p. nurodytą sąrašą, turi būti išnaikintos tuose vynuogynuose ir vynuogynų plotuose, kurių derlius skirtas rūšiniams vynams pkr gaminti.
\n2.3. Tačiau nepaisant šio priedo 2.2 p., Europos Sąjungos valstybės gali leisti palikti į sąrašą neįtrauktą vynuogių veislę trejus metus, skaičiuojant nuo tos dienos, kai įsigalioja konkretaus regiono nustatytos ribos, jei tos ribos buvo nustatytos po 1979 m. gruodžio 31 d., su sąlyga, kad tokia vynuogių veislė priklauso Vitis vinifera rūšiai ir kad atitinkamame vynuogyne ar vynuogyno sklype ji nesudaro daugiau kaip 20 proc. visų ten esančių vynuogių veislių.
\n2.4. Ne vėliau kaip pasibaigus šio priedo 2.3 p. nurodytam laikotarpiui, visuose vynuogynuose ar jų sklypuose, kuriuose išaugintos vynuogės yra skirtos rūšiniams vynams pkr gaminti, gali būti vien tik į šio priedo 2.1 p. numatytą sąrašą įrašytos vynuogių veislės. Jei šios nuostatos nesilaikoma, vynai, pagaminti iš vynuogyno ar jo sklypo, neturi teisės vadintis „rūšiniu vynu pkr“.
\n3.1. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė nustato vyninių vynuogių auginimo metodus, kurie užtikrina kuo geresnę rūšinių vynų pkr kokybę.
\n3.2. Drėkinti vyninių vynuogių auginimo zoną galima tik tokiu mastu, kokį nustato atitinkama Europos Sąjungos valstybė. Tokį leidimą galima suteikti tik ten, kur drėkinimą pateisina ekologinės sąlygos.
\n4.1. Rūšiniai vynai pkr gali būti gaminami tik:
\n4.1.1. iš vyninių vynuogių veislių, kurios įrašytos į šio priedo 2.1 p. ir išaugintos konkrečiame regione;
\n4.1.2. perdirbant šio priedo 4.1.1 p. nurodytas vynuoges į vynuogių misą, o misą – į vyną ar putojantį vyną, taip pat gaminant tokį vyną konkrečiame regione, kuriame buvo išaugintos panaudotos vynuogės.
\n4.2. Nepaisant šio priedo 4.1.1 p., jei kuris nors gaminančios Europos Sąjungos valstybės specialiomis nuostatomis reglamentuojamas metodas yra taikomas tradiciškai, toji Europos Sąjungos valstybė gali vėliausiai iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. specialiais leidimais ir tinkamai kontroliuodama leisti, kad rūšinis vynas pkr būtų gaminamas pridedant į pagrindinį produktą, iš kurio gaunamas vynas, vieną ar kelis vyno sektoriaus produktus, nors jie nėra kilę iš konkretaus regiono, kurio pavadinimas taikomas vynui su sąlyga, kad:
\n4.2.1. tame regione gaminama pridedamo vyno produkto rūšis neturi tų pačių savybių, kurios yra būdingos kitų regionų kilmės produktams;
\n4.2.2. pridedant produkto nuosekliai laikomasi atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės nuostatose nustatytų vynininkystės metodų ir apibrėžimų;
\n4.2.3. bendras pridedamų ne to regiono kilmės vyno produktų tūris sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų naudojamų konkretaus regiono kilmės produktų tūrio. Tačiau išimtiniais atvejais Europos Komisija gali tai valstybei leisti taikyti 10–15 proc. pridedamų produktų.
\nŠio priedo 4.2.1 p. išimtis gali būti taikoma su sąlyga, kad tokią tvarką atitinkamos Europos Sąjungos valstybės nuostatos leido iki 1995 m. gruodžio 31 d.
\n4.3. Nepaisant šio priedo 4.1.2 p., rūšinį vyną pkr, išskyrus rūšinį putojantį vyną pkr, galima gaminti visiškai šalia atitinkamo konkretaus regiono esančiame rajone, kai atitinkama Europos Sąjungos valstybė leidžia laikantis tam tikrų sąlygų.
\nBe to, Europos Sąjungos valstybės atskiru atitinkamai kontroliuojamu leidimu gali leisti gaminti rūšinį vyną pkr perdirbant vynuoges į misą ir misą į vyną bei tiesiogiai gaminant tokį vyną netgi visiškai šalia atitinkamo konkretaus regiono esančiame regione, jei tai yra tradiciškai priimta, su sąlyga, kad šis metodas:
\n4.3.1. buvo taikomas iki 1970 m. rugsėjo 1 d., o Europos Sąjungos valstybių, kurios į Europos Sąjungą įstojo po šios dienos iki jų stojimo įsigaliojimo dienos;
\n4.3.2. yra be pertrūkių taikomas po šių datų ir 4.3.3. taikomas atitinkamo gamintojo produkcijos kiekiams, kurie nuo to laiko buvo didinami, tačiau ne daugiau kaip pagal bendrąsias rinkos tendencijas.
\n4.4. Nepaisant šio priedo 4.1.2 p., rūšinį putojantį vyną pkr galima gaminti visiškai šalia atitinkamo konkretaus regiono esančiame rajone, kai atitinkama Europos Sąjungos valstybė leidžia, laikantis tam tikrų sąlygų.
\nBe to, Europos Sąjungos valstybės atitinkamai kontroliuojamais atskirais leidimais arba leidimais ne ilgiau kaip penkeriems metams gali leisti gaminti rūšinį putojantį vyną pkr netgi visiškai šalia atitinkamo konkretaus regiono esančiame regione, jei tai yra tradiciškai priimtas metodas, su sąlyga, kad jis buvo taikomas iki 1974 m. lapkričio 24 d., o Europos Sąjungos valstybėse, kurios į Europos Sąjungą įstojo po šios dienos iki jų stojimo įsigaliojimo dienos.
\n4.5. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, turintys vynuogių ir misų, atitinkančių rūšinių vynų pkr gamybai keliamus reikalavimus ir kitų tokių reikalavimų neatitinkančių produktų, privalo užtikrinti, kad vyno gamybos procesai vyks ir pirmosios grupės produktai bus laikomi atskirai; kitokiu atveju pagamintas vynas negali būti laikomas rūšiniu vynu pkr.
\n4.6. Šio priedo 4 p. nuostatos, išskyrus 4.5 p., netaikomos rūšiniams likeriniams vynams pkr.
\n5.1. Tam pačiam rūšiniam vynui pkr gali būti nustatyta įvairaus dydžio mažiausia natūrali etilo alkoholio koncentracija atsižvelgiant į regiono smulkesnio padalinio, vietinės administracinės teritorijos ar jo dalies ir vynuogių veislės ar veislių, iš kurių yra gautos naudojamos vynuogės.
\n5.2. Tik taikant numatytąsias išlygas ir išskyrus rūšinius putojančius vynus pkr ir rūšinius likerinius vynus pkr, etilo alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip:
\n5.2.1. 6,5 tūrio proc. A zonoje, išskyrus konkrečius regionus: Mosel-Saar-Ruwer, Ahr, Mittelrhein, Sachsen, Saale-Unstrut, Moselle luxembourgeoise, Angliją ir Velsą, kuriuose šis alkoholio kiekis turi būti 6 tūrio proc.;
\n5.2.2. vyndarystės zonoje B – 7,5 tūrio proc.;
\n5.2.3. vyndarystės zonoje C I a – 8,5 tūrio proc.;
\n5.2.4. vyndarystės zonoje C I b – 9 tūrio proc.;
\n5.2.5. vyndarystės zonoje C II – 9,5 tūrio proc.;
\n5.2.6. vyndarystės zonoje C III – 10 tūrio proc.
\n6.1. Konkrečius vynininkystės ir gamybos metodus, taikomus kiekvienai rūšinių vynų pkr rūšiai, gauti nustato Europos Sąjungos valstybės.
\n6.2. Atsižvelgiant į klimato sąlygas kurioje nors iš šio priedo 5 p. nurodytų vyninių vynuogių auginimo zonų, atitinkamos Europos Sąjungos valstybės gali leisti padidinti šviežių vynuogių, vynuogių misos, rauginamos vynuogių misos, rauginamo jauno vyno ir vyno, tinkamo rūšiniam vynui pkr gauti, natūralią alkoholio koncentraciją (faktinę ar potencinę), išskyrus produktus, skirtus perdirbti į rūšinį likerinį vyną pkr. Toks padidinimas neturi viršyti 6 priedo 3 p. nustatytų ribų.
\n6.3. Ypač nepalankių oro sąlygų metais galima nuspręsti, kad šio priedo 6.2 p. numatyto alkoholio koncentracijos padidinimo ribos gali siekti 7 priedo 4 p. nustatytas ribas. Toks leidimas neturi pažeisti panašaus leidimo nuostatų stalo vynams, kaip numatyta šiame punkte.
\n6.4. Natūralią alkoholio koncentraciją galima didinti tik taikant 10 priedo 4 p., išskyrus 4.7 p, nurodytus metodus ir reikalavimus. Tačiau Europos Sąjungos valstybės narės gali nenaudoti koncentruotos vynuogių misos.
\n6.5. Visuminė alkoholio koncentracija rūšiniuose vynuose pkr negali būti mažesnė kaip 9 tūrio proc. Tačiau tam tikruose rūšiniuose baltuose vynuose pkr, įrašytuose į nustatytą sąrašą, kurie nėra spirituoti, mažiausia visuminė alkoholio koncentracija gali būti 8,5 tūrio proc. Ši nuostata netaikoma rūšiniams putojantiems vynams pkr ir rūšiniams likeriniams vynams pkr.
\n7.1. Šviežių vynuogių, vynuogių misos, rauginamos vynuogių misos, rauginamo jauno vyno ir vyno, tinkamo rūšiniam vynui pkr gaminti, parūgštinimo ir rūgštingumo sumažinimo sąlygos ir ribos bei leidimų ir išimčių suteikimo tvarka nustatyta 10 priedo 5 p.
\n7.2. Saldinti rūšinį vyną pkr Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėse gali būti leidžiama tik:
\n7.2.1. laikantis 10 priedo 6 p. nustatytų sąlygų ir ribų;
\n7.2.2. konkrečiame regione, kuriame rūšinis vynas pkr buvo pagamintas, arba visiškai šalia jo esančiame plote, išskyrus tam tikrus nustatytus atvejus;
\n7.2.3. naudojant vieną ar kelis šiuos produktus:
\n7.2.3.1. vynuogių misą;
\n7.2.3.2. koncentruotą vynuogių misą;
\n7.2.3.3. rektifikuotą koncentruotą vynuogių misą.
\n7.3. Šio priedo 7.2.3 p. nurodyta vynuogių misa ir koncentruota vynuogių misa turi būti kilusi iš to paties konkretaus regiono kaip ir vynas, kurio pasaldinimui ji naudojama.
\n7.4. Šio priedo 7 p. netaikomas rūšiniams putojantiems vynams pkr ir rūšiniams likeriniams vynams pkr.
\n8.1. Kiekviena alkoholio koncentracijos padidinimo, parūgštinimo ir rūgštingumo sumažinimo procedūra, nurodyta šio priedo 6 ir 7.1 p., leidžiama tik tuo atveju, jei ji vykdoma laikantis 10 priedo 7 p. nustatytų reikalavimų.
\n8.2. Laikantis šio priedo 4.4 p. nuostatų, tokias operacijas galima atlikti tik konkrečiame regione, kuriame buvo išaugintos panaudotos vynuogės.
\n9.1. Vieno hektaro išeigą, išreikštą vynuogių, vynuogių misos ar vyno kiekiais, Europos Sąjungos valstybė nustato kiekvienam rūšiniam vynui pkr.
\n9.2. Nustatant šią išeigą, svarbiausia atsižvelgti į išeigą, gautą per praėjusius dešimt metų. Atsižvelgiama tik į patenkinamos kokybės derlius, išaugintus nurodytųjų regionų tipiškiausiuose dirvožemiuose.
\n9.3. To paties rūšinio vyno pkr išeiga 1 ha gali būti nustatoma įvairaus lygio, atsižvelgiant į:
\n9.3.1. regiono smulkesnį padalinį, vietinę administracinę teritoriją ar jo dalį;
\n9.3.2. vynuogių veisles, iš kurių gautos naudojamos vynuogės.
\n9.4. Nustatytą išeigą Europos Sąjungos valstybė gali koreguoti.
\n9.5. Taikyti atitinkamą pavadinimą visam derliui draudžiama, jei viršijama šio priedo 9.1 p. nurodyta išeiga, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos valstybė, remdamasi savo nustatytais reikalavimais, numato išimtis pagal vyninių vynuogių auginimo plotą; šie reikalavimai pirmiausia turi būti susiję su atitinkamų vynų ar produktų būsimu panaudojimu.
\n10.1. Vynus, kuriuos gamintojai prašo leisti vadinti „rūšiniu vynu pkr“, privaloma pateikti analiziniams ir jusliniams tyrimams, kai:
\n10.1.1. analizės būdu nustatomi bent tie šio priedo 10.3 p. rodikliai, kurie leidžia atskirti atitinkamą rūšinį vyną pkr; mažiausias ir didžiausias šių rodiklių ribas kiekvienam rūšiniam vynui pkr nustato gaminančioji Europos Sąjungos valstybė; ir 10.1.2. juslinė analizė yra susijusi su spalva, skaidrumu, kvapu ir skoniu.
\n10.2. Iki bus priimtos atitinkamos nuostatos dėl sistemingo ir bendro šio priedo 10.1 p. numatytų tyrimų taikymo, juos mėginiuose gali atlikti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės paskirta kompetentinga įstaiga.
\n10.3. Šio priedo 10.1.1 p. rodikliai yra:
\n10.3.1. vyno elgsenos bandymai: ore, šaltyje;
\n10.3.2. mikrobiologinis tyrimas: inkubatoriuje, vyno bei jo nuosėdų išvaizda;
\n10.3.3. fizikinės ir cheminės analizės būdu nustatomi rodikliai: tankis, alkoholio koncentracija, bendrasis sausojo ekstrakto kiekis (nustatytas densimetrijos būdu), redukuojančių cukrų kiekis, sacharozės kiekis, pelenų kiekis, pelenų šarmingumas, bendrasis rūgštingumas, lakiųjų rūgščių kiekis, surištųjų rūgščių kiekis, pH, laisvojo sieros dioksido kiekis, bendrasis sieros dioksido kiekis;
\n10.3.4. papildomas rodiklis anglies dioksido kiekis (taikomas pusiau putojantiems ir putojantiems vynai, nustatant perteklinį slėgį, kPa, 20ºC temperatūroje).
\n11.1. Rūšinių vynų pkr gamybai skirtų cuvée visuminė alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip:
\n11.1.1. 9,5 tūrio proc. – vyninių vynuogių auginimo zonose C III;
\n11.1.2. 9 tūrio proc. – kitose vyninių vynuogių auginimo zonose.
\n11.2. Tačiau tam tikrų į sudarytą sąrašą įrašytų rūšinių putojančių vynų pkr gamybai skirtų cuvée, pagamintų iš vienos vyninių vynuogių veislės, visuminė alkoholio koncentracija gali būti mažesnė kaip 8,5 tūrio proc.
\n11.3. Turi būti sudarytas šio priedo 11.2 p. nurodytas rūšinių putojančių vynų pkr sąrašas. Toks sąrašas bus sudarytas pagal Europos Sąjungoje galiojančią tvarką.
\n11.4. Rūšinių putojančių vynų pkr faktinė alkoholio koncentracija, įskaitant alkoholį, esantį pridedamame „expedition liqueur“, turi būti ne mažesnė kaip 10 tūrio proc.
\n11.5. „Tirage liqueur“, naudojamame rūšiniams putojantiems vynams, gali būti tik:
\n11.5.1. sacharozė;
\n11.5.2. koncentruota vynuogių misa;
\n11.5.3. rektifikuota koncentruota vynuogių misa;
\n11.5.4. vynuogių misa;
\n11.5.5. rauginama vynuogių misa;
\n11.5.6. vynas;
\n11.5.7. rūšinis vynas pkr, kurie tinka gauti tos pačios kokybės putojantį vyną pkr, kaip ir tas vynas, į kurį yra pridedama „tirage liqueur“.
\n11.6. Nepaisant šio teisės akto IV skirsnio 68 p., rūšiniai putojantys vynai pkr, laikomi uždarytoje talpykloje esant 20°C, turi turėti ne mažesnį kaip 350 kPa perteklinį slėgį.
\nTačiau rūšinių putojančių vynų pkr, laikomų mažesnėse kaip 250 cm3 talpyklose, mažiausias perteklinis slėgis turi būti 300 kPa.
\n11.7. Nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias pagal galiojančią tvarką Lietuvos Respublika ar Europos Sąjungos valstybės gali taikyti savo teritorijoje gaminamiems rūšiniams putojantiems vynams pkr, bendrasis sieros dioksido kiekis šiuose vynuose neturi būti didesnis kaip 185 mg/dm3. Atsižvelgiant į tam tikrose Europos Sąjungos vyninių vynuogių auginimo zonų klimato sąlygas, atitinkamos Europos Sąjungos valstybės gali leisti, kad jų teritorijoje gaminamuose rūšiniuose putojančiuose vynuose bendrasis sieros dioksido kiekis būtų padidinamas ne daugiau kaip 40-čia mg/dm3 su sąlyga, kad produktai, kuriems yra gautas toks leidimas, nėra išvežami už atitinkamos Europos Sąjungos valstybės ribų.
\n11.8. Rūšinių putojančių vynų pkr gamybos proceso trukmė, įskaitant brendimą darykloje, kurioje jie yra pagaminti, nuo vyno putojimą sukeliančios fermentavimo proceso pradžios negali būti trumpesnė, kaip:
\n11.8.1. šeši mėnesiai, kai vyno putojimą sukeliantis fermentavimas vyksta uždarose rezervuaruose;
\n11.8.2. devyni mėnesiai, kai vyno putojimą sukeliantis fermentavimas vyksta buteliuose.
\n11.9. cuvée putojimą sukeliančio fermentavimo trukmė ir cuvée buvimas ant nuosėdų negali būti trumpesnis kaip:
\n11.9.1. 90 dienų;
\n11.9.2. 30 dienų, jei fermentavimas vyksta talpyklose su maišytuvais.
\n11.10. Aromatiniai rūšiniai putojantys vynai pkr:
\n11.10.1. išskyrus numatytas išimtis, šiuos vynus galima gaminti cuvée sudaryti naudojant vynuogių misą arba ne iki galo sufermentuotą vynuogių misą iš vyninių vynuogių veislių, įtrauktų į nustatytą sąrašą, su sąlyga, kad šios veislės konkrečiame regione, kurio vardu yra pavadinti rūšiniai putojantys vynai prk, yra pripažįstamos tinkamomis rūšiniams putojantiems vynams pkr gaminti;
\n11.10.2. cuvée putojimą sukeliančio fermentavimo procesas prieš sudarant cuvée ir po to gali būti kontroliuojamas tik šaldymu ir kitais fiziniais procesais;
\n11.10.3. pridėti „expedition liqueur“ draudžiama;
\n11.10.4. nepaisant šio priedo 11.4 p, aromatinių rūšinių putojančių vynų pkr faktinė alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip 6 tūrio proc.;
\n11.10.5. aromatinių rūšinių putojančių vynų pkr visuminė alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip 10 tūrio proc.;
\n11.10.6. nepaisant šio priedo 11.6. p., aromatinių rūšinių putojančių vynų pkr, laikomų uždarose talpyklose, perteklinis slėgis turi būti ne mažesnis kaip 300 kPa 20ºC temperatūroje;
\n11.10.7. nepaisant šio priedo 11.8 p., aromatinių rūšinių putojančių vynų pkr gamybos proceso trukmė negali būti trumpesnė kaip vienas mėnuo.
\n11.11. 10 priedo 8.1–8.10 p. nurodytos taisyklės taip pat taikomos rūšiniams putojantiems vynams pkr.
\n12.1. Laikantis numatytų išimčių, 10 priedo 10.1 p. produktai ir koncentruota vynuogių misa arba nevisiškai sufermentuota vynuogių misa iš padžiovintų 10 priedo 10.2 p. nurodytų vynuogių, naudojama rūšiniam likeriniam vynui pkr pagaminti, turi būti gauti iš to konkretaus regiono, kurio vardu pavadintas atitinkamas rūšinis likerinis vynas pkr.
\nTačiau rūšinio likerinio vyno pkr „Mįlaga“ ir „Jerez-Xérčs-Sherry“ koncentruota vynuogių misa arba nevisiškai sufermentuota vynuogių misa iš padžiovintų vynuogių, nurodytų 10 priedo 10.2 p., gauta iš „Pedro Ximénez“ vyninių vynuogių veislės, gali būti gauta iš konkretaus Montilla-Moriles regiono.
\n12.2. Laikantis numatytų išimčių, 10 priedo 10.3–10.6 p. nurodytos procedūros gaminant rūšinius likerinius vynus pkr gali būti atliekamos tik nurodytame regione, kaip nurodyta šio priedo 12.1 p.
\nTačiau rūšinio likerinio vyno pkr, kuriam taikomas „Porto“ pavadinimas, kai jis gaminamas iš produkto, paruošto iš Douro regione išaugintų vynuogių, papildomi gamybos ir brandinimo procesai gali vykti arba minėtame regione, arba Vila Nova de Gaia-Porto.
\n12.3. Nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias pagal galiojančią tvarką Lietuvos Respublika ir Europos Sąjungos valstybės gali priimti rūšiniams likeriniams vynams pkr, gaminamiems jų teritorijoje:
\n12.3.1. 10 priedo 10.1 p. nurodytų produktų, naudojamų rūšiniam likeriniam vynui paruošti, natūrali alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip 12 tūrio proc.; tačiau kai kuriuos rūšinius likerinius vynus, įtrauktus į nustatytą sąrašą, galima gauti iš:
\n12.3.1.1. vynuogių misos, kurios natūrali alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 10 tūrio proc., kai rūšiniai likeriniai vynai pkr gaminami pridedant spirito, gauto iš registruoto pavadinimo kilmės, gal netgi toje pačioje valdoje išaugintų vyninių vynuogių ar vynuogių išspaudų;
\n12.3.1.2. rauginamos vynuogių misos, o šio priedo 12.3.1.2.2 p. nurodytu atveju iš vyno, kurio pradinė natūrali alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip:
\n12.3.1.2.1. 11 tūrio proc. – rūšinių likerinių vynų, gautų pridedant rektifikuoto alkoholio arba vyno distiliato, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 70 tūrio proc., arba vyno kilmės spirito;
\n12.3.1.2.2. 10,5 tūrio proc. – vynų iš nustatyto sąrašo, paruošto iš baltųjų vynuogių misos;
\n12.3.1.2.3. 9 tūrio proc. – rūšinio likerinio vyno, kai tokio vyno gamyba yra tradiciška ir įprasta pagal nacionalinius įstatymus;
\n12.3.2. rūšinio likerinio vyno faktinė alkoholio koncentracija turi būti 15-22 tūrio proc.;
\n12.3.3. visuminė alkoholio koncentracija rūšiniame likeriniame vyne pkr negali būti mažesnė kaip 17,5 tūrio proc.
\n12.4. Tačiau tam tikrų į nustatytą sąrašą įrašytų rūšinių vynų pkr visuminė alkoholio koncentracija gali būti 15–17,5 tūrio proc., jei prieš 1985 m. sausio 1 d. taikytuose nacionaliniuose įstatymuose taip buvo aiškiai numatyta.
\n12.5. Specifiniai tradiciniai pavadinimai „οίνος γλυκυς φυσικός“, „vine dulce natural“, „vino dolce naturale“ ir „vinho dolce natural“ gali būti vartojami tik rūšiniams likeriniams vynams pkr:
\n12.5.1. gautiems iš derliaus, kurio bent 85 proc. sudaro vyninių vynuogių veislės iš nustatyto sąrašo;
\n12.5.2. gautiems iš misos, kurioje pradinis natūralaus cukraus kiekis yra bent 212 g/dm3;
\n12.5.3. gautiems pridedant alkoholio, distiliato ar spirito, kaip nurodyta 10 priedo 10.2 p., išskyrus bet kokį kitą spiritavimo būdą.
\n12.6. Jei tai yra būtina ir norint laikytis tradicinių gamybos būdų, Europos Sąjungos valstybės gali numatyti, kad specifinis tradicinis pavadinimas „vin doux naturel“ būtų vartojamas tik rūšiniams likeriniams vynams, pagamintiems jų teritorijoje, kurie:
\n12.6.1. yra pagaminti pačių vynuogių augintojų tik iš savo išaugintų muscat, granache, maccabeo ir malvasia vynuogių; tačiau galima panaudoti ir vynuoges, kurios buvo išaugintos vynuogynuose, kurie yra apsodinti ne vien tik nurodytomis keturiomis vynuogių veislėmis, su sąlyga, kad tokios vynuogės sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų vynuogių;
\n12.6.2. gauta išeiga iš vieno hektaro neviršija 4000 dm3 vynuogių misos, nurodytos 10 priedo 10.1.1 ir 10.1.4 p.; jei išeiga yra didesnė, visas derlius praranda teisę būti apibūdinamas kaip „vin doux naturel“;
\n12.6.3. gauti iš vynuogių misos, kurioje pradinis natūralaus cukraus kiekis yra bent 252 g/dm3;
\n12.6.4. gauti, išskyrus visus kitus alkoholio koncentracijos padidinimo būdus, pridedant vyno kilmės alkoholio, kuriame gryno alkoholio koncentracija sudaro bent 5 proc. panaudotos rauginamos vynuogių misos tūrio, bet ne daugiau kaip žemesnioji šių nurodytų ribų:
\n12.6.4.1. 10 proc. minėtos panaudotos vynuogių misos tūrio;
\n12.6.4.2. galutinio produkto visuminės alkoholio koncentracijos 40 tūrio proc., kuriuos sudaro faktinės alkoholio koncentracijos tūrio proc. ir potencinės alkoholio koncentracijos tūrio proc. ekvivalento, apskaičiuoto imant 1 tūrio proc. arba gryno alkoholio 17,5 gramo likutinio cukraus viename litre, suma.
\n12.7. Šio priedo 12.5 ir 12.6 p. nurodyti pavadinimai neverčiami, tačiau:
\n12.7.1. jie gali būti vartojami kartu su paaiškinamąja nuoroda kalba, kurią supranta galutinis vartotojas;
\n12.7.2. produktų, pagamintų Graikijoje pagal šio priedo 12.6 p., kuriais prekiaujama tos Europos Sąjungos valstybės teritorijoje, jų pavadinimas „vin doux naturel“ gali būti vartojamas kartu su pavadinimu „οίνος γλυκυς φυσικός“.
\n12.8. Specifinis tradicinis pavadinimas „vino generoso“ vartojamas tik sausiems rūšiniams likeriniams vynams pkr, pagamintiems „flor“ procesu ir;
\n12.8.1. tik iš baltųjų vynuogių, gautų iš Palomino de Jerez, Palomino fino, Pedro Ximénex, Verdejo, Zalema ir Garrido Fino vynuogių veislių;
\n12.8.2. išleistiems į rinką tik po to, kai jie ąžuolinėse statinėse buvo brandinti vidutiniškai dvejus metus. „Flor“ procesas – tai biologinis procesas, kuris vyksta, kai pasibaigus misos alkoholio fermentacijai laisvame vyno paviršiuje savaime susidaro tipiškų mielių plėvelė, ir produktui suteikia specifines analizines ir juslines savybes.
\n12.9. Šio priedo 12.8 p. minėtas pavadinimas neverčiamas, tačiau jis gali būti vartojamas kartu su paaiškinamąja pastaba tąja kalba, kurią supranta galutinis vartotojas.
\n12.10. Specifinis tradicinis pavadinimas „vinho generoso“ vartojamas tik rūšiniams likeriniams vynams pkr „Porto“, „Madeira“, „Moscatel de Setśbal“ ir „Carcavelos“ kartu nurodant atitinkamą registruoto pavadinimo kilmę.
\n12.11. Specifinis tradicinis pavadinimas „vino genereso de licor“ vartojamas tik rūšiniam likeriniam vynui:
\n12.11.1. gautam iš „vino generoso“, nurodyto šio priedo 12.8 p., arba iš vyno, gauto „flor“ procesu, iš kurio galima pagaminti tokį „vino genereso“, į kurį yra pridėta arba iš dalies fermentuotos vynuogių misos, gautos iš vytintų vynuogių, arba koncentruotos vynuogių misos;
\n12.11.2. išleistam į rinką po to, kai jis ąžuolinėse statinėse buvo brandintas vidutiniškai dvejus metus.
\n12.12. Šio priedo 12.11 p. nurodytas pavadinimas neverčiamas. Tačiau jis gali būti vartojamas kartu su paaiškinamąja pastaba ta kalba, kurią supranta galutinis vartotojas. ______________