{"html": "
182.Skolos finansinių priemonių, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos ir biržos prekių, išskyrus atpirkimo ir atvirkštinius atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimą bei skolinimąsi, sandoriams, už kuriuos neatsiskaitoma po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos, įmonė privalo apskaičiuoti sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą ar biržos prekes kainos ir jų rinkos vertės skirtumą, kuris parodo galimą įmonės nuostolį, jei įmonė negautų atitinkamos sumos.
\n
183.Atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas įsipareigojimo sumos ir atitinkamos finansinės priemonės rinkos vertės skirtumą, t. y. galimą nuostolį, padauginus iš Taisyklių 12 lentelėje pateikto atitinkamo koeficiento.
\n

12 lentelė Darbo dienų skaičius po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos Koeficientas, proc.

\n

5–15 8 16–30 50 31–45 75 46 ir daugiau 100 Pristatymai be atsiskaitymo (nebaigti sandoriai) 184. Jeigu įmonė sumokėjo už finansines priemones, užsienio valiutą arba biržos prekes (išskyrus atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius bei finansinių priemonių ar biržos prekių skolinimo bei skolinimosi sandorius), bet jos dar negautos, arba pristatė finansines priemones, užsienio valiutą arba biržos prekes anksčiau, negu gautas užmokestis už juos, arba sudarė tarptautinius sandorius ir po numatyto atsiskaitymo ar pristatymo termino praėjo viena arba daugiau dienų, įmonė privalo apskaičiuoti rizikos kapitalo poreikį.

\n

13 lentelė Sandorių rūšis Iki pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo Nuo pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki keturių dienų po antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo 5 darbo dienos nuo antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki sandorio įvykdymo Nebaigti sandoriai Be kapitalo mokesčio Vertinama kaip pozicija Perkelta vertė ir esama pozityvi sandorio šalių rizika atimama iš kapitalo 185. Jei dėl nebaigtų sandorių susidaro įmonės teigiama pozicija, visoms šioms pozicijoms įmonė turi taikyti 100 proc. rizikos koeficientą.

\n

Sandorio šalies kredito rizika 186. Sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas prekybos knygos pozicijoms, susijusioms su:

\n

186.1. išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, ir kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

\n

186.2. atpirkimo sandoriais, atvirkštinio atpirkimo sandoriais, finansinių priemonių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriais, jeigu finansinės priemonės ar biržos prekės įtrauktos į prekybos knygą;

\n

186.3. ilgalaikiais mokėjimų sandoriais;

\n

186.4. garantinės įmokos skolinimo sandoriais, kurių pagrindą sudaro finansinės priemonės arba biržos prekės.

\n
187.Galima būsima kredito pozicija, sudarius apsikeitimo grąžomis sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, apskaičiuojama nominaliąją kredito išvestinės finansinės priemonės vertę padauginus iš šių procentų:
\n

187.1. kai orientacinė (referencinė) pozicija pagal Taisyklių VII dalį būtų laikoma pripažinta pozicija ir jei dėl jos įmonei grėstų tiesioginė rizika, – 5 proc.;

\n

187.2. kai orientacinė pozicija pagal Taisyklių VII dalį nebūtų laikoma pripažinta pozicija ir jei dėl jos įmonei grėstų tiesioginė rizika, – 10 proc.

\n
188.Jei sudarius kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį orientacinė pozicija, atsiradusi dėl apsikeitimo sandorio, yra ilgoji pozicija, skaičiuojant galimą būsimą kredito poziciją taikomas 0 proc. koeficientas, išskyrus atvejus, kai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris buvo sudarytas dėl subjekto, kurio pozicija, susijusi su apsikeitimo sandoriu, yra trumpoji pozicija, nemokumo, net ir tada, kai įsipareigojimai buvo įvykdyti. Tokiu atveju koeficientas apskaičiuojant galimą būsimą kredito riziką bus apribotas įmokų, kurių subjektas įmonei dar nesumokėjo, suma.
\n
189.Kai kredito išvestinė finansinė priemonė apsaugo nuo n-ojo įsipareigojimo neįvykdymo tarp kelių pagrindinių pozicijų, taikomas koeficientas (pagal Taisyklių 187 punktą) pozicijos, kurios kredito kokybė yra mažiausia ir kuri, jei įmonė tiesiogiai prisiimtų jos riziką, taikant Taisyklių VII dalį, būtų laikoma pripažįstama pozicija.
\n
190.Atsižvelgiant į užskaitymo sandorius, apimančius atpirkimo, finansinių priemonių ar biržos prekių skolinimo ir skolinimosi bei kitus sandorius kapitalo rinkoje, prekybos knygos pozicijų ir kitų pozicijų užskaita nepripažįstama.
\n
191.Taisyklių 186 punkte išvardytų pozicijų vertei nustatyti įmonė pasirenka rinkos vertės metodą.
\n
192.Jeigu kredito išvestinė finansinė priemonė, įskaičiuota į prekybos knygą, vidaus apsidraudimo pozicijos dalis, o kredito užtikrinimas yra pripažįstamas, laikoma, kad sandorio šalies kredito rizikos, susijusios su kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija, nėra. Taip pat įmonės, skaičiuodamos sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikį, gali nuosekliai įtraukti visas kredito išvestines finansines priemones, priskirtas prekybos knygai ir sudarančias vidaus apsidraudimo pozicijos dalį arba įgytas kaip sandorio šalies kredito rizikos pozicijos užtikrinimas, jeigu kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal šias nuostatas.
\n
193.Sandorio šalies pozicijos vertė už parduotus kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius ne prekybos knygoje skaičiuojant kredito rizikos kapitalo poreikį prilyginama nuliui.
\n
194.Taikant rinkos vertės metodą konkrečios sandorio šalies pozicijos vertė yra lygi pozicijų verčių sumai, apskaičiuotai pagal kiekvieną užskaitą, taikomą šiai sandorio šaliai.
\n
195.Nulinė sandorio šalies pozicijos vertė gali būti priskiriama su pagrindine sandorio šalimi sudarytiems dar neapmokėtiems išvestinių finansinių priemonių, arba atpirkimo, finansinių priemonių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių mokėjimų ir garantinės įmokos skolinimo sandoriams, kurių pagrindinė sandorio šalis neatmetė. Be to, nulinė pozicijos vertė gali būti priskiriama pagrindinės šalies kredito rizikos pozicijai, atsiradusiai dėl išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo, finansinių priemonių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių mokėjimų ir garantinės įmokos skolinimo sandorių, arba kitų pozicijų, už kurias įmonė nesumokėjo pagrindinei sandorio šaliai. Pagrindinės sandorio šalies kredito rizikos pozicijos ir visi šios pozicijos sandorio dalyviai turi būti kiekvieną dieną visiškai apdraudžiami užstatu.
\n
196.Ilgalaikių mokėjimų pozicijos gali būti apskaičiuotos taikant rinkos vertės metodą. Apskaičiuodama kapitalo poreikį ilgalaikių mokėjimų sandoriams, įmonė turi šioms pozicijoms taikyti rizikos koeficientus pagal Taisyklių VI dalį.
\n
197.Taikant rinkos vertės metodą turi būti užtikrinama, kad nominalioji pozicijos vertė, į kurią atsižvelgiama, būtų tinkamas kriterijus vertinant sandoriui būdingą riziką. Pavyzdžiui, jeigu sandoryje numatomas grynųjų pinigų srautų padidinimas, nominalioji pozicijos vertė turi būti pakoreguota taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo įtaką sandorio rizikos struktūrai.
\n
198.Pagal rinkos vertės metodą įmonė apskaičiuoja visų sandorių, kurių vertė teigiama, pakeitimo išlaidas (įvertina pagal rinkos vertę). Vertybinių popierių ar biržos prekių atpirkimo bei skolinimo sandorių atveju pakeitimo išlaidos apskaičiuojamos iš perduotų vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertės atėmus gautos užtikrinimo priemonės rinkos vertę. Atvirkštinio atpirkimo ir skolinimosi sandorių atveju pakeitimo išlaidos apskaičiuojamos iš duotos užtikrinimo priemonės rinkos vertės atėmus gautų vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertę. Sukauptos palūkanos įtraukiamos apskaičiuojant paskolintų ar pasiskolintų sumų ir užtikrinimo priemonės rinkos vertę.
\n
199.Galima būsima kredito rizika, išskyrus kintamosios palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kai skaičiuojamos tik sandorių pakeitimo išlaidos, apskaičiuojama tariamąsias sumas arba pagrindines vertes (atpirkimo bei skolinimo sandorių atveju – perduotų vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertė arba atvirkštinio atpirkimo ir skolinimosi sandorių atveju – duotos užtikrinimo priemonės rinkos vertė) dauginant iš Taisyklių 14 lentelėje pateiktų sandorio šalies kredito rizikos koeficientų.
\n

14 lentelė Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos Koeficientas, taikomas palūkanų normos sandoriams, proc.

\n

Koeficientas, taikomas užsienio valiutos keitimo sandoriams ir sandoriams auksu, proc.

\n

Koeficientas, taikomas nuosavybės vertybinių popierių sandoriams, proc.

\n

Koeficientas, taikomas brangiųjų metalų, išskyrus auksą, sandoriams, proc.

\n

Koeficientas, taikomas biržos prekių, išskyrus brangiuosius metalus, sandoriams, proc.

\n

Iki 1 metų 0 1 6 7 10 Nuo 1 iki 5 metų 0,5 5 8 7 12 Daugiau kaip 5 metai 1,5 7,5 10 8 15 200. Sandoriai, kurie nepriklauso nė vienai iš penkių Taisyklių 14 lentelėje nurodytų kategorijų, laikomi biržos prekių sandoriais (išskyrus brangiųjų metalų sandorius).

\n
201.Esant sandoriui su daugkartiniais pagrindinės sumos keitimais, procentai dauginami iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sandorį, skaičiaus.
\n
202.Sandorių pakeitimo išlaidos ir galimos būsimos kredito pozicijos suma yra pozicijos vertė.
\n
203.Sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas visų pagal riziką įvertintų pozicijų sumą dauginant iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.
\n

Sutartinė užskaita (novacijų ir kitos užskaitos sutartys) 204. Šioje dalyje „sandorio šalis“ reiškia kiekvieną sandorio šalį (įtraukiant ir fizinius asmenis), kuri turi įgaliojimus sudaryti sutartį dėl užskaitos, o „įsipareigojantis susitarimas dėl užskaitos“ reiškia abipusį įmonės ir kitos sandorio šalies susitarimą, kuriuo sukuriamas bendras įsipareigojimas, apimantis visus abipusius pagrindinius susitarimus ir sandorius.

\n
205.Rizikos mažinimo sutartimis gali būti pripažįstamos šios užskaitos sutartys:
\n

205.1. įmonės ir kitos sandorio šalies dvišalės novacijos sutartys, pagal kurias priešpriešinės pretenzijos ir įsipareigojimai automatiškai sujungiami taip, kad pagal šią sutartį viena gryna pretenzijų ir įsipareigojimų suma fiksuojama kiekvieną kartą, kai yra taikoma novacija, ir taip sudaroma abi šalis įpareigojanti viena nauja sutartis, panaikinanti visas ankstesniąsias;

\n

205.2. kitos įmonės ir kitos sandorio šalies dvišalės užskaitos sutartys.

\n
206.Užskaitos sutartys gali būti pripažįstamos rizikos mažinimo sutartimis tik šioms sąlygomis:
\n

206.1. įmonė su kita sandorio šalimi turi būti sudariusi įpareigojančią užskaitos sutartį, sukuriančią vieną visus sandorius apimantį teisinį įsipareigojimą, pagal kurį, jei viena sandorio šalis nevykdo savo įsipareigojimų dėl neatsiskaitymo, bankroto, likvidavimo ar kitų panašių aplinkybių, įmonė gali pateikti savo pretenziją gauti iš kitos sandorio šalies arba įvykdyti savo įsipareigojimą sumokėti kitai sandorio šaliai tik grynąją visų atskirų sandorių teigiamų ir neigiamų verčių pagal rinkos kainą sumą;

\n

206.2. įmonė raštu turi pateikti Lietuvos bankui motyvuotą teisinę išvadą, kad teisinio ginčijimo atveju atitinkami teismai ir administracinės institucijos Taisyklių 206.1 papunktyje nurodytu atveju nuspręstų, jog įmonės pretenzijos ir įsipareigojimai gali būti tik dėl grynosios sumos, kaip nurodyta Taisyklių 186.1 papunktyje, pagal:

\n

206.2.1. šalies, kurioje įsteigta sandorio šalis, įstatymus, o jeigu tai susiję su įmonės užsienio filialu, – ir pagal šalies, kurioje veikia filialas, įstatymus;

\n

206.2.2. įstatymus, reglamentuojančius atskirus aptariamus sandorius;

\n

206.2.3. įstatymus, reglamentuojančius kiekvieną sutartį ar susitarimą, būtinus, kad sutartinė užskaita galiotų;

\n

206.3. įmonė privalo nustatyti procedūras, garantuojančias teisinio įpareigojančio užskaitos galiojimo kontroliavimą, atsižvelgdama į galimus atitinkamų įstatymų pakeitimus;

\n

206.4. įmonė turi laikyti ir saugoti visus reikalingus dokumentus;

\n

206.5. apskaičiuodama kiekvieną sandorio šalies bendros kredito pozicijos riziką, įmonė turi įtraukti užskaitos efektą ir remdamasi šiuo skaičiavimu turi valdyti prisiimamą papildomą sandorio šalies kredito riziką;

\n

206.6. kiekvienos sandorio šalies visų sandorių kredito rizika sudaro vieną bendrą poziciją. Į šią poziciją turi būti atsižvelgiama nustatant vidaus kapitalą.

\n
207.Rizikos mažinimo sutartimi negali būti pripažinta sutartis, kurioje yra nuostata, leidžianti sutartį vykdančiai šaliai mokėti tik dalį sumos arba iš viso jos nemokėti sutarties nevykdančiai šaliai, net jeigu nevykdanti šalis yra pirminis kreditorius.
\n
208.Taikant rinkos vertės metodą vietoj bendrų sumų galima įvertinti vieną grynąją sumą, nustatytą novacijos sutartyje. Pakeitimo išlaidos ir tariamosios pagrindinės sumos arba pagrindinės vertės gali būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į novacijos sutartį.
\n
3.Didelių pozicijų rizika 209. Įmonės pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei laikoma didele, kai jos vertė yra lygi arba viršija 10 proc. įmonės kapitalo. Įmonė privalo turėti patikimas valdymo ir apskaitos procedūras bei tinkamus vidinius kontrolės mechanizmus, kad galėtų nustatyti ir kontroliuoti visas savo turimas dideles pozicijas bei vėlesnius jų pokyčius, gebėti nustatyti susijusius klientus (jų grupes), sudarančius vieną poziciją. Siekdama nustatyti, ar kolektyvinių investavimo subjektų arba kitų sudėtinių sandorių pozicijoje yra susijusių klientų grupė, įmonė turi įvertinti subjekto sistemą, jo pagrindines pozicijas bei sandorio ekonominį turinį ir jo struktūrai būdingą riziką.
\n
210.Apskaičiuojant vieno kliento ar susijusių klientų grupės didelės pozicijos vertę, sumuojamos balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos (finansinių priemonių, paskolų vertės ir pan.), įtrauktos tiek į prekybos knygą, tiek į ne prekybos knygą.
\n
211.Didelei pozicijai nepriskiriamos:
\n

211.1. pozicijos, kurių vertė atskaitoma iš įmonės kapitalo (Taisyklių 7.15 ir 16.2 papunkčiai);

\n

211.2. pozicijos, atsirandančios dėl finansinių priemonių pirkimo ar pardavimo sandorių, kai atsiskaitymas įvyksta per penkias darbo dienas po apmokėjimo arba finansinių priemonių perdavimo – priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau;

\n

211.3. pozicijos, susidarančios dėl pavėluotų finansinių įplaukų ir kitos klientų veiklos, trunkančios ne ilgiau kaip dar vieną prekybos dieną, kai teikiamos finansinių priemonių atsiskaitymo ir saugojimo paslaugos (šis papunktis taikomas atsižvelgiant į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto 2010 m. liepos 28 d. 2006/48/EB direktyvos 106 straipsnio 2 dalies c ir d punktų (su vėlesniais pakeitimais) įgyvendinimo gaires (angl. CEBS Guidelines on Article 106(2) (c) and (d) of Directive 2006/48/EC Recast);

\n

211.4. pinigų pervedimo, mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo kiekviena valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugas suteikusių institucijų vienos dienos pozicijos.

\n
212.Didelių pozicijų ribos:
\n

212.1. nė viena individuali įmonės vieno kliento ar susijusių klientų grupės pozicija negali viršyti 25 proc. įmonės kapitalo;

\n

212.2. kai klientas yra institucija arba susijusių klientų grupėje yra institucija, pozicijos vertė negali viršyti 25 proc. įmonės kapitalo arba 150 mln. eurų (imamas didesnis dydis) su sąlyga, kad ne institucijų pozicijos dalies verčių suma neviršija 25 proc. įmonės kapitalo. Kai 150 mln. eurų suma sudaro daugiau nei 25 proc. įmonės kapitalo, pozicijos vertė negali viršyti pagrįstos ribos, kurią įmonė nustato laikydamasi politikos ir procedūrų, skirtų kontroliuoti koncentracijos riziką pagal įmonės vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą, tačiau ši riba negali būti didesnė nei 100 proc. įmonės kapitalo.

\n
213.Lietuvos bankas, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, įmonei gali leisti viršyti 100 proc. įmonės kapitalo ribą, nurodytą Taisyklių 212.2 papunktyje.
\n
214.Įmonė visada turi laikytis Taisyklių 212 punkto reikalavimų. Jei ypatingu atveju pozicijos viršija minėtas ribas, įmonė privalo nedelsdama informuoti Lietuvos banką ir, jei aplinkybės leidžia, nustatomas laikotarpis, per kurį įmonė privalo ištaisyti padėtį.
\n
215.Taisyklių 212 punkte nurodytos didelių pozicijų ribos netaikomos:
\n

215.1. centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų pozicijoms, kurioms pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas;

\n

215.2. centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų garantijomis ir laidavimais užtikrintoms pozicijoms, kai pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas. Jei pozicija yra tik iš dalies užtikrinama garantija, neužtikrintoji pozicijos vertės dalis turi būti įtraukiama apskaičiuojant pozicijos vertę;

\n

215.3. pozicijoms, užtikrintoms įkeitus centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kai šiems emitentams pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas. Jei pozicija yra tik iš dalies užtikrinama skolos vertybiniais popieriais, neužtikrintoji pozicijos vertės dalis turi būti įtraukiama apskaičiuojant pozicijos vertę;

\n

215.4. valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijų pozicijoms, jei šioms pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas, ir kitoms pozicijoms, kurios priskiriamos šioms regioninės ar vietos valdžios institucijoms arba kurios yra jų garantuojamos, jei šioms pozicijoms pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas;

\n

215.5. sandorio šalių pozicijoms, kurias sudaro patronuojančioji įmonė, patronuojamoji (dukterinė) įmonė ar patronuojančiosios įmonės patronuojamoji (dukterinė) įmonė ir joms pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą yra priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas;

\n

215.6. pozicijoms, priskiriamoms mažos rizikos nebalansiniams straipsniams (apibrėžiami Taisyklių 111.1 ir 111.2 papunkčiuose) ir atsirandančioms dėl nepanaudotų kredito galimybių, jei su klientu arba susijusių klientų grupe sudarytas susitarimas, pagal kurį ši galimybė gali būti panaudota tik tada, jei nustatoma, kad dėl to nebus viršytos Taisyklių 212 punkte nurodytos ribos.

\n
216.Prekybos knygos pozicija atskiriems klientams apskaičiuojama sumuojant toliau išvardytus papunkčius:
\n

216.1. įmonės kliento išleistų visų finansinių priemonių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų, įvertintų rinkos verte, perviršį, jeigu jis teigiamas (t. y. visų atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija);

\n

216.2. finansinių priemonių grynąją poziciją, kai įmonė organizuoja finansinių priemonių emisijos platinimą. Grynoji pozicija apskaičiuojama atimant tas platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių pirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir sumažinama Taisyklių 11 lentelėje nurodytais koeficientais. Įmonė turi sukurti sistemas, padedančias stebėti ir kontroliuoti pozicijas, susijusias su garantavimu išplatinti finansines priemones laikotarpiu nuo pradinio įsipareigojimo ir pirmosios darbo dienos, atsižvelgiant į prisiimamos rinkos rizikos pobūdį;

\n

216.3. poziciją, atsirandančią po su atitinkamu klientu sudarytų skyriuje „Atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika“ nurodytų sandorių ir apskaičiuojamą pagal šiame skyriuje nurodytą metodą.

\n
217.Prekybos knygos susijusių klientų grupių pozicija apskaičiuojama sumuojant grupės individualių klientų pozicijas.
\n
218.Bendroji kiekvieno kliento ir susijusių klientų grupių pozicija apskaičiuojama sumuojant prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų vertes.
\n
219.Įmonė gali viršyti Taisyklių 212 punkte nurodytas ribas, jeigu:
\n

219.1. vieno kliento individuali ar susijusių klientų grupės pozicija ne prekybos knygoje neviršija Taisyklių 212 punkte nustatytų ribų ir perviršis yra tik prekybos knygoje;

\n

219.2. skaičiuoja didelių pozicijų riziką (papildomo kapitalo poreikį) Taisyklių 212 punkte nustatytų ribų perviršiui.

\n
220.Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis kiekvienam perviršiui apskaičiuojamas taip:
\n

220.1. prekybos knygos didelė pozicija išskaidoma į atskiras individualių klientų pozicijas. Kiekvienai tokiai pozicijai, vadovaujantis Taisyklių skirsniuose „Pozicijų rizika“ ir (arba) „Atsiskaitymų bei sandorio šalies kredito rizika“ išdėstyta tvarka, nustatomas specifinės rizikos koeficientas ir (arba) koeficientas, taikomas apskaičiuojant atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikį (toliau šiame skirsnyje – rizikos koeficientas);

\n

220.2. iš Taisyklių 220.1 papunktyje nurodytų pozicijų atrenkamos pozicijos su nustatytais mažiausiais rizikos koeficientais ir pridedamos prie ne prekybos knygos pozicijos, kol ji tampa lygi Taisyklių 212 punkte nustatytoms riboms;

\n

220.3. likusios pozicijos sudaro pozicijos perviršį, kuriam skaičiuojamas didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis;

\n

220.4. jeigu pozicijos perviršis laikosi 10 ar mažiau dienų, papildomo kapitalo poreikis apskaičiuojamas kaip atskirų pozicijų, padaugintų iš atitinkamo rizikos koeficiento ir 200 procentų, suma;

\n

220.5. jeigu pozicijos perviršis laikosi daugiau kaip 10 dienų, dideles pozicijas reikia išdėstyti didėjančia tvarka pagal rizikos koeficientus taip, kad jas būtų galima sugrupuoti pagal Taisyklių 15 lentelės pirmą skiltį. Papildomo kapitalo poreikis apskaičiuojamas kaip atskirų pozicijų, padaugintų iš atitinkamo rizikos koeficiento ir iš 15 lentelėje nurodyto koeficiento, suma.

\n

15 lentelė Perviršio dydis, kuris sudaro:

\n

Koeficientas, proc.

\n

Iki 40 % įmonės kapitalo 200 Nuo 40 % iki 60 % įmonės kapitalo 300 Nuo 60 % iki 80 % įmonės kapitalo 400 Nuo 80 % iki 100 % įmonės kapitalo 500 Nuo 100 % iki 250 % įmonės kapitalo 600 Daugiau kaip 250 % įmonės kapitalo 900 221. Jeigu nuo perviršio atsiradimo praėjo 10 ar mažiau dienų, atitinkamo kliento ar susijusių klientų grupės prekybos knygos pozicija negali būti didesnė kaip 500 proc. įmonės kapitalo.

\n
222.Perviršių, nuo kurių atsiradimo praėjo daugiau kaip 10 dienų, suma negali būti didesnė kaip 600 proc. įmonės kapitalo.
\n
223.Įmonės neturi teisės grupuoti didelių pozicijų į atitinkamas grupes arba sudaryti dirbtinių sandorių, kuriais siekiama panaikinti 10 dienų esančią didelę poziciją ir sukurti naują poziciją. Jei vis dėlto šie sandoriai vykdomi, apie tai nedelsiant turi būti informuojamas Lietuvos bankas. Lietuvos bankas praneša Europos bankininkystės institucijai, Europos Komisijai bei Tarybai, kokios procedūros nustatytos siekiant užkirsti kelią sąmoningam įmonių mėginimui išvengti papildomo kapitalo reikalavimų.
\n
224.Įmonės, pateikdamos Lietuvos bankui kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, privalo pateikti duomenis apie kiekvieną atskiro kliento arba tarpusavyje susijusių klientų grupės didelę poziciją (įskaitant ir tas, kurioms pagal Taisyklių 215 punktą didelių pozicijų ribos netaikomos), identifikuoti klientus, priklausančius tarpusavyje susijusių klientų grupei, ir nurodyti pozicijų vertes bei jų perviršių sumas.
\n
225.Ataskaitų sudarymo tikslais, skaičiuojant atskirų klientų ir susijusių klientų grupių dideles pozicijas, išskyrus atpirkimo sandorius ir finansinių priemonių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, neatsižvelgiama į kredito rizikos mažinimo pripažinimą.
\n
4.Užsienio valiutos kurso rizika 226. Įmonės privalo kontroliuoti savo turimų prekybos, ne prekybos knygų pozicijų, turto ar įsipareigojimų, įvertintų (denominuotų) užsienio valiuta, vertės pokyčius. Užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas tiek tada, kai užsienio valiutų kursai kinta įmonei palankia linkme, tiek tada, kai kitimas nepalankus.
\n
227.Jeigu įmonės bendros atvirosios užsienio valiutų pozicijos ir bendros atvirosios aukso pozicijos suma viršija 2 proc. įmonės kapitalo, užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendros atvirosios užsienio valiutos pozicijos ir aukso pozicijos sumą dauginant iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.
\n
228.Pirmiausia apskaičiuojama kiekvienos valiutos (įskaitant ir nacionalinę) ir aukso atviroji pozicija. Jei turto straipsniai konkrečia valiuta didesni už įsipareigojimus, laikoma, kad įmonė turi grynąją ilgąją poziciją šia valiuta, jei įsipareigojimai didesni už turtą, – grynąją trumpąją poziciją šia valiuta. Analogiškai apskaičiuojama grynoji aukso pozicija. Valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją sudaro toliau išvardytų elementų (teigiamų arba neigiamų) suma:
\n

228.1. grynoji valiutos neatidėliotino keitimo sandorių pozicija. Tai visų turto straipsnių ir visų įsipareigojimų straipsnių, įskaitant ir atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, skirtumas, arba – aukso atveju – grynoji aukso neatidėliotino keitimo sandorių pozicija;

\n

228.2. grynoji išankstinių sandorių pozicija. Tai skirtumas tarp visų gautinų sumų ir visų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo sandorius, įskaitant valiutos ir aukso ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino keitimo sandorių poziciją;

\n

228.3. neatšaukiamos garantijos ir panašios finansinės priemonės, kurios bus įvykdytos;

\n

228.4. grynosios būsimosios pajamos (išlaidos), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos;

\n

228.5. užsienio valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių pozicijos, įvertintos pagal delta koeficiento (ar pagrįsto delta koeficientu) ekvivalentą;

\n

228.6. kitų išvestinių finansinių priemonių pozicijos.

\n
229.Pozicijų, kurias įmonė sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo valiutos kurso poveikio jos kapitalo pakankamumui, galima neįtraukti į atviros valiutų pozicijos skaičiavimą. Šios pozicijos turėtų būti neprekybinio pobūdžio, o jų neįtraukimui arba bet kuriam tokio neįtraukimo sąlygų pakeitimui turi pritarti Lietuvos bankas.
\n
230.Skaičiuodama užsienio valiutos atvirąsias pozicijas, įmonė turi atsižvelgti į faktines kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas. Įmonė gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas, kai tinkamai užtikrinamas skelbiamų duomenų tikslumas. Jeigu įmonė neturi duomenų apie kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas, skaičiuodama kapitalo poreikį įmonė turi atsižvelgti į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria gali susidurti per kolektyvinio investavimo subjekto investicijas į užsienio valiutą. Tai daroma proporcingai padidinant kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investicinis įgaliojimas, pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariamoji kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutos pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investicijoms į auksą taikomą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atvirosios užsienio valiutos pozicijos, o trumpoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie trumposios atvirosios užsienio valiutos pozicijos. Prieš atliekant skaičiavimą tokių pozicijų tarpusavyje užskaityti neleidžiama.
\n
231.Įmonės, skaičiuodamos kiekvienos valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją, gali remtis esamąja valiutos ar aukso verte (būsimuosius pinigų srautus įvertinant dabartine kaina). Kiekvienos užsienio valiutos ir aukso grynosios trumposios ar grynosios ilgosios pozicijos į nacionalinę valiutą konvertuojamos pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko skelbiamus užsienio valiutų ir lito santykius. Esamosios vertės apskaičiavimo procedūros turi būti aiškiai apibrėžtos įmonės prekybinės veiklos politikoje.
\n
232.Įmonės turimos užsienio valiutų (išskyrus nacionalinę valiutą) grynosios trumposios ir grynosios ilgosios atvirosios pozicijos susumuojamos atskirai. Jeigu gautos sumos nelygios, įmonės bendra atvirąja užsienio valiutos pozicija laikoma didesnė pozicija iš šių dviejų gautų sumų.
\n
233.Sudėtinių valiutų grynosios pozicijos gali būti suskirstytos į jas sudarančias valiutas pagal dalis, kurios joms tenka sudėtinėje valiutoje.
\n
5.Biržos prekių kainos rizika 234. Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas atskirai kiekvienai biržos prekių arba biržos prekių išvestinių vertybinių popierių pozicijai, išreikštai standartiniu matavimo vienetu (bareliais, kilogramais ar kt.). Kiekvienos biržos prekės pozicijos vertinamos rinkos verte, išreikšta nacionaline valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius.
\n
235.Aukso ir aukso išvestinių finansinių priemonių pozicijos susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl jų rinkos rizikos kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas taip, kaip nurodyta Taisyklių skyriuje „Užsienio valiutos kurso rizika“.
\n
236.Palūkanų normos rizika ir užsienio valiutos kurso rizika, kurių neapima šis Taisyklių skyrius, įtraukiamos į skolos finansinių priemonių rizikos ir užsienio valiutos kurso rizikos skaičiavimus.
\n
237.Kai trumposios pozicijos turi būti įvykdytos prieš įvykdant ilgąsias pozicijas, įmonė privalo įvertinti tam tikrų rinkų likvidumą.
\n
238.Išvestinėms finansinėms priemonėms taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir pagrindinėms biržos prekės pozicijoms.
\n
239.Toliau išvardytos pozicijos gali būti laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis:
\n

239.1. skirtingų subkategorijų biržos prekių pozicijos, jei minėtos subkategorijos biržos prekės gali pakeisti vienos kitas;

\n

239.2. panašių biržos prekių pozicijos, jeigu šios biržos prekės gali būti artimas viena kitos pakaitalas ir jeigu biržos prekių kainos pasikeitimo koreliacijos koeficientas, skaičiuojamas ne trumpiau kaip 1 metus, yra 0,9 arba daugiau.

\n
240.Biržos prekių ateities, pasirinkimo sandorių, kuriais prekiaujama biržoje, kapitalo poreikis gali būti lygus biržos nustatytai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi sandorio riziką.
\n
241.Biržos prekių ateities, išankstinių įsipareigojimų pirkti arba parduoti prekes, prekių apsikeitimo, pasirinkimo sandorių rizikos kapitalo poreikis gali būti skaičiuojamas pagal terminų atitikimo metodą. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos turi būti keičiamos tariamomis sumomis ir joms turi būti nustatomi atitinkami galiojimo terminai, kaip nurodyta šiuose papunkčiuose:
\n

241.1. biržos prekių ateities ir išankstinių sandorių pozicijos turi būti įtraukiamos kaip tariamos sumos, išreikštos standartiniais matavimo vienetais (bareliais, kilogramais ar kt.), nustatant jų terminą pagal galutinę galiojimo datą;

\n

241.2. biržos prekių apsikeitimo sandorių, kai iš vienos pusės operacija atliekama nustatyta kaina, o iš kitos pusės yra dabartinė rinkos kaina, pozicijos pagal terminų atitikimo metodą turi būti įtraukiamos kaip pozicijų, lygių tariamam sandorio dydžiui, serija, kai viena pozicija atitinka kiekvieną mokėjimą pagal apsikeitimo sandorį ir yra priskiriama prie atitinkamos terminų grupės. Įmonės pozicijos yra ilgosios, jeigu ji moka fiksuotą kainą, o gauna kintamą kainą, ir trumposios, jeigu ji gauna fiksuotą kainą, o moka kintamą kainą. (Kai įmonės pinigų srautai yra teigiami, pozicijos laikomos ilgosiomis, kai įmonės pinigų srautai neigiami, – trumposiomis.);

\n

241.3. kai biržos prekių apsikeitimo sandorio sudedamosios dalys yra skirtingos biržos prekės, kiekviena biržos prekės pozicija turi būti priskiriama prie atitinkamos biržos prekės terminų grupės, išskyrus pozicijas, kurios laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis;

\n

241.4. biržos prekių arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pasirinkimo sandoriai laikomi pozicijomis, kurių vertė lygi atitinkamo pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės vertei, padaugintai iš jo delta koeficiento;

\n

241.5. su biržos prekėmis susijusiems varantams taikomos biržos prekių pasirinkimo sandoriams nustatytos sąlygos.

\n
242.Biržos prekių arba garantuotų nuosavybės teisių į biržos prekes perdavėjas pagal atpirkimo sandorį ir biržos prekių skolintojas pagal biržos prekių skolinimo sutartį šias prekes įtraukia kapitalo poreikį skaičiuodami Taisyklių skyriuje „Biržos prekių kainos rizika“ nustatyta tvarka.
\n
243.Pagal terminų atitikimo metodą kiekviena standartiniu matavimo vienetu (bareliais, kilogramais ar kt.) išreikšta biržos prekių pozicija turi būti priskirta prie atitinkamos terminų grupės pagal toliau pateiktą 16 lentelę. Atsargos priskiriamos prie pirmos terminų grupės.
\n
244.Terminų grupės ir pirkimo–pardavimo kainų skirtumo koeficientas nurodytas Taisyklių 16 lentelėje.
\n

16 lentelė Terminų grupės Pirkimo–pardavimo kainų skirtumo koeficientas, procentais 0–1 mėnuo 1,5 1–3 mėnesiai 1,5 3–6 mėnesiai 1,5 6–12 mėnesių 1,5 1–2 metai 1,5 2–3 metai 1,5 Daugiau kaip 3 metai 1,5 245. Įmonė gali sumuoti (tarpusavyje užskaityti) pozicijas, kurios pagal Taisyklių 239 punktą laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis, ir priskirti jas prie atitinkamų terminų grupių grynųjų pozicijų pagrindu, jeigu jos yra:

\n

245.1. sandorių, kurie turi būti įvykdyti tuo pačiu metu, pozicijos; ir 245.2. sandorių, kurių įvykdymo datos skiriasi 10 dienų ar mažiau, pozicijos, jeigu sandoriais prekiaujama rinkose, kuriose yra nustatytos kiekvienos dienos pristatymo datos.

\n
246.Tada įmonė skaičiuoja kiekvienos terminų grupės ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumas ir suderina kiekvienos terminų grupės ilgąsias ir trumpąsias biržos prekių pozicijas. Kiekvienoje terminų grupėje suderinta dalis yra šios terminų grupės suderinta pozicija, o likusi ilgosios arba trumposios pozicijos dalis yra tos pačios terminų grupės nesuderinta pozicija.
\n
247.Atitinkamos terminų grupės nesuderintos ilgosios (trumposios) pozicijos dalis, kuri suderinta su nesuderinta trumpąja (ilgąja) kitos terminų grupės pozicija, yra suderinta dviejų terminų grupių pozicija. Nesuderintos ilgosios arba nesuderintos trumposios pozicijos dalis, kuri negali būti taip suderinta, yra nesuderinta pozicija.
\n
248.Įmonės kapitalo poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas taip:
\n

248.1. kiekvienoje terminų grupėje suderintų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš atitinkamos terminų grupės pirkimo–pardavimo kainų skirtumo koeficiento, nurodyto Taisyklių 16 lentelėje (1,5 proc.);

\n

248.2. dviejų terminų grupių tarpusavyje suderinta pozicija kiekvienai terminų grupei, į kurią perkeliama nesuderinta pozicija, dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš 0,6 proc.;

\n

248.3. likusios nesuderintos pozicijos dauginamos iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš 15 proc.

\n
249.Įmonės bendras biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis pagal terminų atitikimo metodą apskaičiuojamas sudedant kiekvienos biržos prekės kainos rizikos kapitalo poreikius, apskaičiuotus pagal Taisyklių 248 punktą.
\n
250.Įmonė biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikį gali skaičiuoti supaprastintu metodu. Kapitalo poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas taip:
\n

250.1. biržos prekės bendra grynoji pozicija (ilgųjų ir trumpųjų biržos prekių ir tapačių prekių ateities, pasirinkimo sandorių ir ilgalaikių pirkimo teisių pozicijų sumų skirtumas) dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos vertės ir iš 15 proc.;

\n

250.2. biržos prekės bendroji ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos vertės ir iš 3 proc.

\n
251.Įmonės bendras biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis supaprastintu metodu apskaičiuojamas sudedant kiekvienos biržos prekės kainos rizikos kapitalo poreikius, apskaičiuotus pagal Taisyklių 250 punktą.
\n

VIII. OPERACINĖS RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS 252. Operacinės rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas taikant vieną iš pasirinktų metodų – bazinio indikatoriaus arba standartizuotą metodą.

\n
253.Įmonė, pasirinkusi standartizuotą operacinės rizikos kapitalo poreikio skaičiavimo metodą, nebegali grįžti prie bazinio indikatoriaus metodo.
\n

Bazinio indikatoriaus metodas 254. Taikant bazinio indikatoriaus metodą, įmonės operacinės rizikos kapitalo poreikis sudaro 15 proc. atitinkamo indikatoriaus dydžio, kuris apskaičiuojamas Taisyklių 255–260 punktuose nurodyta tvarka.

\n
255.Indikatorius – įmonės trejų metų grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų sumos vidurkis. Trejų metų vidurkis apskaičiuojamas imant paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei įmonė neturi nepriklausomo audito patvirtintų duomenų, tai galima naudoti neaudituotus duomenis. Pvz., skaičiuojant operacinės rizikos kapitalo poreikį pagal 2007 m. birželio 30 d. būklę, turi būti imami 2006-12-31, 2005-12-31 ir 2004-12-31 duomenys.
\n
256.Jeigu bet kurio iš nurodytų stebėjimų įmonės grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų suma yra neigiama arba lygi nuliui, ji skaičiuojant trejų metų vidurkį neįtraukiama. Indikatorius skaičiuojamas sudedant tik teigiamas sumas ir padalijant iš teigiamų stebėjimų skaičiaus.
\n
257.Grynąsias palūkanų pajamas ir grynąsias ne palūkanų pajamas sudaro šios įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos pozicijos1: _______________ 1 Jei įmonių, tvarkančių apskaitą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, pajamų ir išlaidų struktūra skiriasi nuo nurodytos Taisyklių 257 punkte, indikatoriui apskaičiuoti turi būti imami duomenys, kurie geriausiai atspindi Taisyklių 255–260 punktuose apibrėžtas kategorijas.
\n

257.1. gautinos palūkanos ir panašios pajamos;

\n

257.2. mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos;

\n

257.3. pajamos už akcijas ir kitas finansines priemones, duodančias pastovias palūkanas arba neduodančių pastovių palūkanų;

\n

257.4. paslaugų ir komisinių pajamos;

\n

257.5. paslaugų ir komisinių išlaidos;

\n

257.6. grynasis pelnas (nuostoliai) už finansines operacijas;

\n

257.7. kitos veiklos pajamos.

\n
258.Indikatorius skaičiuojamas sumuojant Taisyklių 257 punkte išvardytas pozicijas. Kiekviena pozicija į sumą įtraukiama su savo teigiamu arba neigiamu ženklu. Šios pozicijos gali būti tikslinamos atsižvelgiant į Taisyklių 259 ir 260 punktų reikalavimus.
\n
259.Indikatorius turi būti skaičiuojamas imant nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitos pozicijas prieš atimant operacines ir vertės koregavimo išlaidas. Operacinėms išlaidoms priskiriami ir įmonės sumokėti mokesčiai už įmonės veiklą papildančių paslaugų pirkimą iš trečiųjų šalių, t. y. tokių, kurios nėra nei įmonės patronuojančioji įmonė, nei įmonės patronuojamoji (dukterinė) įmonė ar įmonės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji (dukterinė) įmonė.
\n
260.Skaičiuojant indikatorių, neįtraukiamos šios pelno (nuostolių) ataskaitos pozicijos:
\n

260.1. ne prekybos knygos operacijų realizuotas pelnas (nuostoliai);

\n

260.2. neįprastų ir nebūdingų straipsnių pajamos;

\n

260.3. draudimo pajamos.

\n

Standartizuotas metodas 261. Taikant standartizuotą metodą įmonės operacinės rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas kaip šių Taisyklių 17 lentelėje nurodytoms verslo linijoms apskaičiuoto bendro metinio kapitalo poreikio trejų metų vidurkis. Bet kuriais iš šių trejų metų gautas neigiamas kurios nors verslo linijos kapitalo poreikis (dėl šioje verslo linijoje gautų neigiamų bendrųjų pajamų) gali be apribojimų padengti teigiamą kapitalo poreikį kitose verslo linijose. Tačiau jei nustatytais metais, susumavus visų verslo linijų kapitalo poreikį, bendras metinis operacinės rizikos kapitalo poreikis gaunamas neigiamas, skaičiuojant vidurkį tiems metams priskiriama nulinė reikšmė.

\n
262.Trejų metų vidurkis skaičiuojamas imant paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei įmonė neturi nepriklausomo audito patvirtintų duomenų, reikalingų apskaičiuoti operacinės rizikos kapitalo poreikiui, tam tikslui galima naudoti neaudituotus duomenis.
\n
263.Kiekvienos verslo linijos kapitalo poreikis apskaičiuojamas dauginant šios verslo linijos indikatorių iš šiai verslo linijai suteikto rizikos koeficiento, kuris nurodytas Taisyklių 17 lentelėje.
\n
264.Kiekvienos verslo linijos indikatorius – tam tikrų metų įmonės grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų suma, apskaičiuojama Taisyklių 257 ir 258 punktuose nustatyta tvarka.
\n

17 lentelė Verslo linijos pavadinimas Veiklos rūšių sąrašas Procentai 1. Įmonių finansai Finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas ir (arba) jų platinimas rinkoje, kai yra emisiją organizuojančios įmonės įsipareigojimas tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją;

\n

Paslaugos, susijusios su finansinių priemonių emisijos organizavimu ir vykdymu;

\n

Konsultavimas investavimo klausimais;

\n

Įmonių konsultavimas dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių susijungimu ir pirkimu;

\n

Investavimo tyrimai ir finansų analizė ir kitų bendro pobūdžio rekomendacijų teikimas dėl finansinių priemonių sandorių.

\n

18 proc.

\n
2.Prekybinė veikla Pirkimas (pardavimas) savo sąskaita;
\n

Tarpininkavimas pinigų rinkoje;

\n

Pavedimų dėl vienos ar daugiau negu vienos finansinės priemonės priėmimas ir perdavimas;

\n

Pavedimų vykdymas klientų vardu;

\n

Finansinių priemonių platinimas rinkoje be įmonės įsipareigojimo tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją;

\n

Daugiašalių prekybos priemonių operacijos 18 proc.

\n
3.Tarpininkavimo paslaugos mažmeniniams klientams (paslaugos individualiems fiziniams asmenims arba mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios atitinka mažmeninių pozicijų klasėms nustatytus kriterijus) Pavedimų dėl vienos ar daugiau negu vienos finansinės priemonės priėmimas ir perdavimas;
\n

Pavedimų vykdymas klientų vardu;

\n

Finansinių priemonių platinimas rinkoje be įmonės įsipareigojimo tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją 12 proc.

\n
4.Kitos tarpininkavimo paslaugos Finansinių priemonių saugojimas ir tvarkymas klientų sąskaita, įskaitant šių finansinių priemonių pirkimą, pardavimą ir gavimą pagal kliento pateiktus pavedimus bei su tuo susijusią veiklą 15 proc.
\n
5.Turto valdymas Portfelių valdymas;
\n

KIS valdymas;

\n

Kitos turto valdymo formos 12 proc.

\n
265.Įmonė turi parengti bei dokumentuoti politiką ir kriterijus, pagal kuriuos atliekamas atitinkamo indikatoriaus iš savo aktualių verslo linijų priskyrimas prie standartinių verslo linijų. Kriterijai turi būti patikrinti ir tikslinami atsižvelgiant į atsiradusias naujas ar pasikeitusias veiklos rūšis bei riziką.
\n
266.Veiklos suskirstymas pagal verslo linijas turi būti atliekamas vadovaujantis šiais principais:
\n

266.1. visa veikla privalo būti priskirta verslo linijoms taip, kad būtų išvengta tarpusavio dubliavimo priskiriant tam tikrą veiklos rūšį verslo linijai ir kartu būtų apimtos visos veiklos rūšys;

\n

266.2. bet kokia veikla, kurios negalima tiesiogiai priskirti tam tikrai verslo linijai, bet kuri yra pagalbinė veikla tam tikros standartinės verslo linijos atžvilgiu turi būti priskirta tai verslo linijai, kurią ji remia. Jei ši pagalbinė veikla remia daugiau negu vieną verslo liniją, turi būti naudojami objektyvūs priskyrimo kriterijai;

\n

266.3. jeigu veikla negali būti priskirta jokiai konkrečiai verslo linijai, turi būti naudojama ta verslo linija, kurios rizikos koeficientas yra didžiausias. Tai pačiai verslo linijai turėtų būti priskiriama ir pagalbinė veikla, susijusi su minėta veikla;

\n

266.4. įmonės gali taikyti vidaus kainodaros metodus, siekdamos paskirstyti indikatorių tarp verslo linijų. Tam tikroje verslo linijoje generuojamos sąnaudos, kurios gali būti priskiriamos kitai verslo linijai, gali būti perkeltos į šią kitą verslo liniją, pavyzdžiui, remiantis vidaus pervedimo sąnaudomis tarp dviejų verslo linijų;

\n

266.5. veiklos rūšių priskyrimas verslo linijoms, atliekamas skaičiuojant kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, turi būti, kiek įmanoma, suderinamas su kategorijomis, naudojamomis skaičiuojant kapitalo poreikį kredito ir rinkos rizikai padengti;

\n

266.6. administracijos vadovas yra atsakingas už priskyrimo politiką, kurią kontroliuoja įmonės valdymo organai;

\n

266.7. turi būti atliekamas nepriklausomas priskyrimo verslo linijoms proceso patikrinimas.

\n
267.Jei įmonės prekybinės veiklos verslo linijos indikatorius sudaro mažiau kaip 50 proc. bendro indikatoriaus, iki 2012 m. gruodžio 31 d. šiai verslo linijai gali būti taikomas 15 proc. rizikos koeficientas.
\n
268.Įmonės, siekiančios taikyti standartizuotą metodą skaičiuojant kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, turi atitikti bendrus rizikos valdymo standartus, taip pat ir toliau nurodytus kokybinius kriterijus:
\n

268.1. įmonė privalo turėti tinkamai dokumentais pagrįstą operacinės rizikos vertinimo ir valdymo sistemą su aiškiai šiai sistemai priskirta atsakomybe. Sistema privalo turėti galimybę identifikuoti su operacine rizika susijusius įvykius ir fiksuoti atitinkamus operacinės rizikos duomenis, įskaitant reikšmingus duomenis apie patirtus nuostolius. Taip pat turi būti atliekama reguliari nepriklausoma sistemos peržiūra;

\n

268.2. operacinės rizikos vertinimo sistema turi būti glaudžiai integruota į įmonės rizikos valdymo procesus. Šioje sistemoje generuoti duomenys turi būti panaudojami kaip neatsiejama įmonės operacinės rizikos stebėjimo ir kontrolės proceso dalis;

\n

268.3. įmonė turi įdiegti atskaitomybės teikimo vadovybei sistemą, pagal kurią rengiamos atitinkamų funkcijų operacinės rizikos ataskaitos. Įmonė privalo turėti procedūras, nustatančias, kaip imtis atitinkamų priemonių atsižvelgiant į vadovybei pateiktose ataskaitose esančią informaciją apie operacinės rizikos duomenis.

\n

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 269. Įmonė privalo Lietuvos bankui pateikti visą informaciją, kuri reikalinga vertinant, kaip įmonė laikosi Taisyklių.

\n
270.Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, įmonė privalo per 15 darbo dienų pateikti Lietuvos bankui šias įmonės vadovo ir atsakingų darbuotojų pasirašytas ataskaitas:
\n

270.1. A kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės:

\n

270.1.1. tarpines finansines ataskaitas, parengtas pagal atitinkamo mėnesio paskutinės dienos duomenis;

\n

270.1.2. kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, parengtą pagal atitinkamo mėnesio paskutinės dienos duomenis (Taisyklių 3 priedas);

\n

270.2. B ar C kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės bei valdymo įmonės, turinčios licenciją valdyti finansinių priemonių portfelius:

\n

270.2.1. tarpines finansines ataskaitas, parengtas pagal atitinkamo ketvirčio paskutinės dienos duomenis;

\n

270.2.2. kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, parengtą pagal atitinkamo ketvirčio paskutinės dienos duomenis (Taisyklių 3 priedas);

\n

270.3. valdymo įmonės, neturinčios teisės valdyti finansinių priemonių portfelius:

\n

270.3.1. tarpines finansines ataskaitas, parengtas pagal atitinkamo ketvirčio paskutinės dienos duomenis;

\n

270.3.2. kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, parengtą pagal atitinkamo ketvirčio paskutinės dienos duomenis (šių Taisyklių 3 priedo 1 ir 9 lentelės).

\n
271.B ar C kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonės, teikdamos ketvirtines ataskaitas, privalo Lietuvos banką informuoti apie kiekvieną per ketvirtį savo sąskaita sudarytą sandorį dėl finansinių priemonių ar biržos prekių ir nurodyti finansinių priemonių ar biržos prekių pavadinimą, sandorio turinį, jo sudarymo datą bei finansinių priemonių ar biržos prekių vieneto kainą, kiekį ir sumą.
\n
272.Įmonė privalo nedelsdama informuoti Lietuvos banką, kai atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
\n

272.1. įmonės pradinis kapitalas yra mažesnis už Taisyklių 11, 12, 15 ir 16 punktuose nustatytą minimalų pradinio kapitalo dydį;

\n

272.2. įmonės kapitalas yra mažesnis už Taisyklių V skyriuje nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus;

\n

272.3. įmonės bent viena individuali vieno kliento ar susijusių klientų grupės ne prekybos knygos pozicija viršija Taisyklių 212 punkte nurodytas ribas;

\n

272.4. sandorio šalis, su kuria pasirašyta finansinių priemonių ar biržos prekių atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo, skolinimo ar skolinimosi sutartys, nevykdo savo įsipareigojimų;

\n

272.5. įmonės suteiktos paskolos be užstato yra didesnės už pradinį kapitalą;

\n

272.6. įmonės gautos paskolos didesnės už pradinį kapitalą. Į gautas paskolas neįtraukiamos klientų lėšos ir subordinuotosios paskolos;

\n

272.7. įmonėje įvyksta kokie nors ekstremalūs atvejai (pvz., sugenda kompiuterinė apskaitos sistema), dėl kurių įmonėje gali sutrikti normalus kasdieninis darbas, taip pat jei įmonė negali apskaičiuoti kapitalo poreikio rizikai padengti.

\n
273.Įmonė, informuodama Lietuvos banką, privalo nurodyti priežastis, dėl kurių susidarė Taisyklių 272.1–272.7 papunkčiuose nurodyta padėtis, taip pat nurodyti priemones, kurių bus imtasi padėčiai ištaisyti, ir nurodyti laikotarpį, per kurį padėtis bus ištaisyta.
\n
274.Įmonė, skaičiuodama sandorio šalies kredito rizikos bei kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikį, trečiųjų šalių investicinių įmonių ir pripažintų tarpuskaitos namų bei biržų pozicijas vertina taip, kaip numatyta Taisyklių skyriaus „Įmonių pozicijos“ 92 ir 93 punktuose.
\n
275.Jeigu įmonė prekybos ar ne prekybos knygoje turi finansinių priemonių ar kitų pozicijų, kurių rizikos įvertinimas ir kapitalo poreikio skaičiavimas rizikai padengti Taisyklėse nenumatytas, ji turi kreiptis į Lietuvos banką.
\n
276.Įmonė, turinti pozicijų, užtikrintų kredito rizikos mažinimo užtikrinimo priemonėmis, apie tai iš anksto informavusi Lietuvos banką, gali mutatis mutandis vadovautis Lietuvos banko teisės aktais, reglamentuojančiais šių pozicijų vertinimą bei kapitalo poreikio apskaičiavimą.
\n
277.Įmonė, kuri pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose dalyvauja kaip investuotojas ar veikia kitu būdu, privalo mutatis mutandis vadovautis Lietuvos banko teisės aktais, reglamentuojančiais šių pozicijų vertinimą bei kapitalo poreikio apskaičiavimą.
\n
278.Įmonė kapitalo poreikiui apskaičiuoti gali taikyti šiose Taisyklėse nenumatytus metodus (modelius) tik gavusi išankstinį Lietuvos banko leidimą. Įmonė, siekdama pasinaudoti šia teise, privalo mutatis mutandis vadovautis Lietuvos banko teisės aktais, reglamentuojančiais šių metodų (modelių) taikymą. Įmonė, kreipdamasi į Lietuvos banką dėl šių metodų (modelių) taikymo, privalo pateikti informaciją, leidžiančią įvertinti įmonės pasirengimą taikyti Taisyklėse nenumatytus metodus (modelius).
\n
279.Lietuvos bankas gali pareikalauti, kad įmonė kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitas pateiktų dažniau, negu nurodyta Taisyklių 270 punkte, ir pateiktų papildomą informaciją.
\n
280.Jeigu įmonė negali laiku pateikti Taisyklėse nustatytų ataskaitų, apie tai ji privalo iš anksto raštu informuoti Lietuvos banką ir nurodyti nepateikimo priežastis.
\n
281.Jei ankstesnėse Lietuvos bankui pateiktose ataskaitose yra netikslumų, įmonė Lietuvos bankui turi pristatyti pataisytas (perskaičiuotas) ataskaitas ir aiškinamąjį raštą, taip pat nurodyti atsiradusių netikslumų priežastis.
\n
282.Pasibaigus finansiniams metams, įmonė per 3 dienas po to, kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą patvirtinti metines finansines ataskaitas, privalo pateikti Lietuvos bankui šiuos įmonės vadovo ir atsakingų darbuotojų pasirašytus dokumentus:
\n

282.1. patvirtintas metines finansines ataskaitas, sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo ir metinį pranešimą kartu su auditoriaus išvada;

\n

282.2. kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, parengtą pagal audito įmonės patikrintų metinių finansinių ataskaitų duomenis (Taisyklių 3 priedas).

\n
283.Priežiūrai skirtos finansinės ataskaitos (metinės ir tarpinės) ir kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaita nustatytais terminais taip pat turi būti pateiktos elektroniniu formatu. _________________ Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 1 priedas Išvestinių finansinių priemonių rūšys 1. Palūkanų normų sandoriai:
\n

1.1. vienos valiutos palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;

\n

1.2. baziniai valiutos apsikeitimo sandoriai;

\n

1.3. išankstiniai palūkanų normų sandoriai;

\n

1.4. ateities palūkanų normų sandoriai;

\n

1.5. įsigyti palūkanų normų pasirinkimo sandoriai;

\n

1.6. kiti panašaus pobūdžio sandoriai.

\n
2.Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso:
\n

2.1. vienos valiutos palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;

\n

2.2. išankstiniai valiutos keitimo sandoriai;

\n

2.3. valiutos ateities sandoriai;

\n

2.4. įsigyti valiutos pasirinkimo sandoriai;

\n

2.5. kiti panašaus pobūdžio sandoriai;

\n

2.6. sandoriai dėl aukso, panašūs į šio priedo 2.1–2.5 papunkčiuose numatytus sandorius.

\n
3.Sandoriai, panašūs į šio priedo 1.1–1.5 papunkčiuose ir 2.1–2.4 papunkčiuose nurodytus sandorius dėl kitų orientacinių pozicijų ar indeksų. Jiems priklauso visos priemonės, apibūdintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB, I priedo C dalies 4–7, 9 ir 10 punktuose, kurie neįtraukti į šio priedo 1 ir 2 punktus. _________________ Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 2 priedas Lietuvos banko pripažintų IKVI ilgalaikių ir trumpalaikių kredito rizikos vertinimų (reitingų) priskyrimo lentelė KKŽ Standard & Poor’s Moody’s Investors Service Fitch Ratings Ilgalaikiai reitingai Trumpalaikiai reitingai Ilgalaikiai reitingai Trumpalaikiai reitingai Ilgalaikiai reitingai Trumpalaikiai reitingai 1 Nuo AAA iki AA- A-1+, A-1 Nuo Aaa iki Aa3 P-1 Nuo AAA iki AA- F1+, F1 2 Nuo A+ iki A- A-2 Nuo A1 iki A3 P-2 Nuo A+ iki A- F2 3 Nuo BBB+ iki BBB- A-3 Nuo Baa1 iki Baa3 P-3 Nuo BBB+ iki BBB- F3 4 Nuo BB+ iki BB- B-1, B-2, B-3, C Nuo Ba1 iki Ba3 NP Nuo BB+ iki BB- Mažiau nei F3 5 Nuo B+ iki B- Nuo B1 iki B3 Nuo B+ iki B- 6 Mažiau nei B- Mažiau nei B3 Mažiau nei B- _________________ 3 priedas (Įmonės pavadinimas) (Įmonės kodas, adresas, telefono numeris) Vadovas - Vykdytojas - KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO ATASKAITA Ataskaitinio laikotarpio pabaiga - 1 lentelė. KAPITALO SUVESTINĖ Eil.Nr.
\n

EILUTĖS PAVADINIMAS SUMA, LT 1.

\n

ĮMONĖS KAPITALAS C+D+E+F C.

\n

PIRMO LYGIO (PIRMINIS) KAPITALAS A+a+B A.

\n

Pradinis kapitalas A1+A2+A3+A4+A5 A1.

\n

Apmokėtas įstatinis kapitalas A2.

\n

Akcijų priedai A3.

\n

Rezervai (išskyrus perkainojimo rezervą) A4.

\n

Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, likęs po galutinio pelno paskirstymo, arba praėjusių metų nuostoliai A5.

\n

Einamųjų metų tarpinis arba paskutiniųjų praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas a.

\n

Kitos kapitalo priemonės (KKP) a1+a2+a3 a1.

\n

KKP1, kurių emisijos dokumentuose numatyta konvertuoti jas į įmonės įstatinį kapitalą (ne daugiau nei 50 proc. pirminio kapitalo) a2.

\n

KKP2, kurių emisijos dokumentuose įmonei numatyta paskata jas išpirkti (ne daugiau kaip 15 proc. pirminio kapitalo) a3.

\n

KKP3, visos kitos kapitalo priemonės, neįskaičiuotos į a1 ir a2 eilutes (ne daugiau kaip 35 proc. pirminio kapitalo) B. (-) Atskaitymai B1+B2+B3+B4+B5 B1. (-) Supirktos nuosavos akcijos B2. (-) Einamųjų metų nuostoliai B3. (-) Nematerialusis turtas B4. (-) Išankstiniai apmokėjimai ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos, išskyrus išankstinius apmokėjimus už gautiną finansinį turtą B5. (-) Kiti atskaitymai D.

\n

ANTRO LYGIO KAPITALAS D1+D2+D3+D4 D1.

\n

Ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezervai D2.

\n

Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu nominali vertė D3.

\n

Subordinuotos paskolos D4.

\n

Kitos kapitalo priemonės (KKP4) E.

\n

TREČIO LYGIO KAPITALAS E1+E2 E1.

\n

Grynasis einamojo laikotarpio prekybos knygos pelnas E2.

\n

Trumpalaikės subordinuotos paskolos F. (-) NELIKVIDUSIS TURTAS F1+F2+F3+F4+F5+F6+F7 F1. (-) Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus kaip užstatas perduotų žemės ar pastatų dalį, kurios vertė atitinka gautos paskolos vertę F2. (-) Atsargos F3. (-) Investicijos į įmonių, išskyrus kredito ir finansų įstaigų, nuosavybės vertybinius popierius ir kitos investicijos į šias įmones, jei tos investicijos negali būti iš karto realizuojamos F4. (-) Investicijos į kitų finansų ir kredito įstaigų nuosavybės vertybinius popierius ir toms įstaigoms suteiktos subordinuotos paskolos, išskyrus pozicijas, kurios įtrauktos į prekybos knygą F5. (-) Paskolos ir kitos gautinos sumos, kurias numatoma gauti vėliau kaip po 90 dienų (įskaitant trumpesnio laikotarpio paskolas, kurios negrąžinamos suėjus terminui ar jų grąžinimo laikotarpis pratęsiamas), taip pat atidėtojo mokesčio turtas ir įmokos į biržos garantinį fondą F6. (-) Indėliai, kurių atsiėmimo laikotarpis yra ilgesnis kaip 90 dienų (įskaitant trumpesnio laikotarpio indėlius, kurie pagal sutartis gali būti automatiškai pratęsiami), išskyrus mokėjimus, susijusius su ateities arba pasirinkimo sandoriais, kuriems nustatytas privalomas įnašas F7. (-) Dukterinių įmonių nuostoliai 2.

\n

KAPITALO POREIKIS 2.1+2.2 2.1.

\n

KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKOS KAPITALO POREIKIS suma iš 2 lentelės 19 stulpelio 2.2.

\n

POZICIJŲ, ATSISKAITYMŲ IR SANDORIO ŠALIES, DIDELIŲ POZICIJŲ, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO, BIRŽOS PREKIŲ KAINOS, OPERACINĖS RIZIKOS KAPITALO POREIKIS 2.2.1+2.2.2+2.2.3+2.2.4+2.2.5+2.2.6* 2.2.1.

\n

Pozicijų rizikos kapitalo poreikis 2.2.1.1.+2.2.1.2 2.2.1.1.

\n

Skolos finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikis suma iš 3 lentelės 10 stulpelio 2.2.1.2.

\n

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kapitalo poreikis suma iš 4 lentelės 8 stulpelio 2.2.2.

\n

Atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis 2.2.2.1+2.2.2.2 2.2.2.1.

\n

Atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikis suma iš 5 lentelės 4 stulpelio 2.2.2.2.

\n

Sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis suma iš 2 lentelės 19 stulpelio 2.2.3.

\n

Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis suma iš 11 lentelės 7 stulpelio 2.2.4.

\n

Užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis suma iš 6 lentelės 10 stulpelio 2.2.5.

\n

Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis suma iš 7 lentelės 7 stulpelio 2.2.6.

\n

Operacinės rizikos kapitalo poreikis 2.2.6.1 arba 2.2.6.2 2.2.6.1.

\n

Operacinė rizika naudojant bazinio indikatoriaus metodą suma iš 8 lentelės 5 stulpelio 2.2.6.2.

\n

Operacinė rizika naudojant standartizuotą metodą suma iš 8 lentelės 5 stulpelio 3.

\n

PAPILDOMA INFORMACIJA 3.1.

\n

Minimalus pradinis kapitalas 3.2.

\n

Vienas ketvirtadalis įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos 3.3.

\n

Kapitalo perviršis (+) arba deficitas (-) 1.-3.1 3.4.

\n

Kapitalo perviršis (+) arba deficitas (-) 1.-3.2 3.5.

\n

Kapitalo perviršis (+) arba deficitas (-) 1.-2 3.6.

\n

Kapitalo perviršis (+) arba deficitas (-) A-3.1 3.7.

\n

Didžiausia kapitalo poreikių suma iš šių dydžių: didžiausia suma iš 3.1, 3.2 ar 2 eilutės 1. minimalaus pradinio kapitalo sumos;

\n
2.vienas ketvirtadalis įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos;
\n
3.kapitalo poreikio sumos 3.8.
\n

KAPITALO PAKANKAMUMO RODIKLIS 1./3.7 Sutartiniai ženklai: *Tik A kategorijos finansų maklerio įmonėms.

\n

Įmonės vadovo parašas Vykdytojo parašas 2 lentelė. KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA IR PREKYBOS KNYGOS SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA POZICIJOS VERTĖ KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS, KURIOMS BŪDINGI PAKEITIMO EFEKTAI GRYNOJI POZICIJOS VERTĖ PRITAIKIUS KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONES KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS, VEIKIANČIOS POZICIJOS VERTĘ: TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS, IŠSAMUSIS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODAS PAKOREGUOTA POZICIJOS VERTĖ PAKOREGUOTŲ NEBALANSINIŲ POZICIJŲ GRUPAVIMAS PRITAIKIUS PERSKAIČIAVIMO VEIKSNĮ POZICIJOS VERTĖ PAGAL IRZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS VERTĖ KAPITALO POREIKIS, LT NETIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS: PAKOREGUOTOS VERTĖS TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS POZICIJOS PAKEITIMAS PRITAIKIUS KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONES Pozicijos nepastovumo korekcija (-) Finansinės kredito užtikrinimo priemonės: pakoreguota vertė 0% 20% 50% 100% Garantijos Kredito išvestinės finansinės priemonės Finansinės kredito užtikrinimo priemonės: paprastasis metodas Kitos tiesioginio kredito užtikrinimo priemonės (-) Srautai (+) Srautai (-) Nepastovumo ir termino nesutapimo korekcija 1 2 3 4 5 6 7 8=1+6+7 9 10 11 12= 8+9+10 13 14 15 16 17=12-13-0,8*14-0,5*15 18 19 VISOS POZICIJOS POZICIJŲ GRUPAVIMAS PAGAL RŪŠIS:

\n

Balansinės pozicijos Nebalansinės pozicijos Finansinių priemonių skolinimo ar skolinimosi sandoriai, atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandoriai ir ilgalaikiai mokėjimų sandoriai Išvestinės finansinės priemonės Kryžminė produktų užskaita POZICIJŲ RIZIKOS KOEFICIENTAI:

\n

0% 10% 20% 35% 50% 75% 100% 150% Pastaba. Balansinių ir nebalansinių pozicijų, o taip pat prekybos knygos pozicijų kredito rizikos kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas atskirai, pozicijos atskirai priskiriamos atitinkamai pozicijų grupei ir rizikos koeficientui. Kiekviena įmonės pozicija (jos pavadinimas) turi būti parodyta prie atitinkamos grupės bei rizikos koeficiento.

\n

3 lentelė. SKOLOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ POZICIJŲ RIZIKA POZICIJOS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC.

\n

KAPITALO POREIKIS, LT VISOS POZICIJOS POZICIJŲ SUMAŽINIMAS DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ PLATINIMO GRYNOSIOS POZICIJOS SUMAŽĖJIMAS DĖL POZICIJŲ APDRAUDIMO KREDITO IŠVESTINĖMIS FINANSINĖMIS PRIEMONĖMIS GRYNOJI POZICIJOS VERTĖ ILGOSIOS TRUMPOSIOS ILGOSIOS TRUMPOSIOS GRYNOSIOMS ILGOSIOMS POZICIJOMS GRYNOSIOMS TRUMPOSIOMS POZICIJOMS 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 SKOLOS FINANSINĖS PRIEMONĖS PREKYBOS KNYGOJE perkelti į 1 lentelę 1. Bendroji palūkanų normos rizika. Terminų atitikimo metodas 1.1. Pirmoji zona 0 ?<= 1 mėnuo > 1 ? <=3 mėnesiai > 3 ? <=6 mėnesiai > 6 ? <=12 mėnesių 1.2. Antroji zona > 1 ? <=2 (1,9 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai > 2 ? <=3 (> 1,9 ? <=2,8 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai > 3 ? <=4 (> 2,8 ? <=3,6 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai 1.3. Trečioji zona > 4 ?<= 5 (> 3,6 ?<= 4,3 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai > 5 ? <=7 (> 4,3 ? <=5,7 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai > 7 ? <=10 (> 5,7 ?<= 7,3 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų > 10 ?<= 15 (> 7,3 ?<= 9,3 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų > 15 ?<= 20 (> 9,3 ?<= 10,6 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų >20 (> 10,6 ? <=12,0 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų (> 12,0 ? <=20,0 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų (> 20 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų 1.4. Visų terminų grupių suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos suma 10,00 1.5. Pirmosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos 40,00 1.6. Antrosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos 30,00 1.7. Trečiosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos 30,00 1.8. Suderintos, pagal riziką įvertintos pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicijos 40,00 1.9. Suderintos, pagal riziką įvertintos antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos 40,00 1.10. Suderintos, pagal riziką įvertintos pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos 150,00 1.11. Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos suma 100,00 2. Specifinė palūkanų normos rizika 2.1. Skolos finansinių priemonių pozicijos, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėje priskirtos pirmajai kategorijai 0,00 2.2. Skolos finansinių priemonių pozicijos, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėje priskirtos antrajai kategorijai 2.2.1. Iki išpirkimo likęs terminas ? <=6 mėnesiai 0,25 2.2.2. Iki išpirkimo likęs terminas > 6 mėnesiai ? <=24 mėnesiai

\n

1,00 2.2.3. Iki išpirkimo likęs terminas > 24 mėnesiai 1,60 2.3. Skolos finansinių priemonių pozicijos, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėje priskirtos trečiajai kategorijai 8,00 2.4. Skolos finansinių priemonių pozicijos, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėje priskirtos ketvirtajai kategorijai 12,00 3. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos 4. Biržos ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai 5. Ne biržos ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai 6. Kitų išvestinių finansinių priemonių sandoriai arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai 4 lentelė. NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJŲ RIZIKA POZICIJOS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC.

\n

KAPITALO POREIKIS, LT VISOS POZICIJOS POZICIJŲ SUMAŽINIMAS DĖL NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PLATINIMO GRYNOSIOS POZICIJOS POZICIJOS VERTĖ ILGOSIOS TRUMPOSIOS ILGOSIOS TRUMPOSIOS 1 2 3 4 5 6 7 8 NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI PREKYBOS KNYGOJE perkelti į 1 lentelę 1. Bendroji nuosavybės vertybinių popierių rizika 8,00 1.1. Ateities akcijų indeksų sandoriai, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, ir jų indeksai yra plačiai diversifikuoti 1.2. Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai 2. Specifinė nuosavybės vertybinių popierių rizika 4,00 3. Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai arba kitokie vertybiniai popieriai, kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai 5 lentelė. PREKYBOS KNYGOS ATSISKAITYMŲ RIZIKA SUTARTYJE NURODYTA ATSISKAITYMO SUMA ATSISKAITYMO SUMOS IR DABARTINĖS RINKOS VERTĖS SKIRTUMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC.

\n

KAPITALO POREIKIS, LT 1 2 3 4 Visi prekybos knygos sandoriai, už kuriuos neatsiskaityta po sutartyje nurodytos atsiskaitymo dienos perkelti į 1 lentelę 1. Sandoriai, neapmokėti iki 4 dienų 2. Sandoriai, neapmokėti nuo 5 iki 15 dienų 3. Sandoriai, neapmokėti nuo 16 iki 30 dienų 4. Sandoriai, neapmokėti nuo 31 iki 45 dienų 5. Sandoriai, neapmokėti 46 dienas ir daugiau 6 lentelė. UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA VISOS POZICIJOS GRYNOSIOS POZICIJOS BENDROJI ATVIROJI POZICIJA ATVIROSIOS POZICIJOS PROCENTINĖ DALIS NUO ĮMONĖS KAPITALO KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC.

\n

KAPITALO POREIKIS, LT ILGOSIOS TRUMPOSIOS PAPILDOMA INFORMACIJA Pozicijos, kurias įmonė prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo užsienio valiutos kurso poveikio kapitalo pakankamumui ILGOSIOS TRUMPOSIOS ILGOSIOS TRUMPOSIOS 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 VISOS VALIUTŲ (IŠSKYRUS LITUS) IR AUKSO POZICIJOS perkelti į 1 lentelę 1. Visos valiutos, išskyrus litus (įtraukiant kolektyvinio investavimo subjektus) 2. Auksas Atskirų valiutų pozicijos Litas Euras Doleris ...

\n

Kolektyvinio investavimo subjektai, traktuojami kaip atskiros valiutos Litas Euras Doleris ...

\n

Kolektyvinio investavimo subjektai, apie kurių užsienio valiutų pozicijas neturima duomenų 7 lentelė. BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA VISOS POZICIJOS GRYNOSIOS POZICIJOS POZICIJOS VERTĖ KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC.

\n

KAPITALO POREIKIS, LT ILGOSIOS TRUMPOSIOS ILGOSIOS TRUMPOSIOS 1 2 3 4 5 6 7 VISOS BIRŽOS PREKIŲ POZICIJOS perkelti į 1 lentelę 1. Terminų atitikimo metodas 1.1. Terminų grupė ? <=1 metai 0 ?<= 1 mėnuo > 1 ?<= 3 mėnesiai > 3 ? <=6 mėnesiai > 6 ? <=12 mėnesių 1.2. Terminų grupė > 1 metai ir ?<= 3 metai > 1 ? <=2 metai > 2 ? <=3 metai 1.3. Terminų grupė > 3 metai 1.4. Kiekvienoje terminų grupėje suderintos ilgosios ir trumposios pozicijos 1,50 1.5. Tarp dviejų terminų grupių suderintos pozicijos 0,60 1.6. Likusios nesuderintos pozicijos 15,00 2. Supaprastintas metodas 2.1. Grynosios pozicijos 15,00 2.2. Bendrosios pozicijos 3,00 3. Biržos prekių ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai 4. Kiti biržos prekių sandoriai arba sandoriai, kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai 8 lentelė. OPERACINĖ RIZIKA VERSLO LINIJOS GRYNOSIOS PAJAMOS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC.

\n

KAPITALO POREIKIS, LT metai-3 metai-2 praėjusieji metai 1 2 3 4 5 1. VISOS VERSLO LINIJOS PAGAL BAZINIO INDIKATORIAUS METODĄ 15,00 perkelti į 1 lentelę 2. VISOS VERSLO LINIJOS PAGAL STANDARTIZUOTĄ METODĄ perkelti į 1 lentelę Įmonių finansai 18,00 Prekybinė veikla 15,00 Tarpininkavimo paslaugos mažmeniniams klientams 12,00 Kitos tarpininkavimo paslaugos 15,00 Turto valdymo paslaugos 12,00 9 lentelė. TAISYKLĖSE NUMATYTŲ APRIBOJIMŲ PATIKRINIMAS EIL. NR.

\n

EILUTĖS PAVADINIMAS SUMA, LT 1 2 3 1.

\n

Ar visų kitų kapitalo priemonių (KKP), įskaičiuotų į įmonės pirminį kapitalą, suma viršija 50 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) 1.1.

\n

50 proc. įmonės pirminio kapitalo 1.2.

\n

Visų KKP suma (1 lentelė, a1, a2 ir a3 eilučių suma) 1.3.

\n

Skirtumas (1.1–1.2) 2.

\n

Ar į įmonės pirminį kapitalą įskaičiuotų KKP, kurių emisijos dokumentuose numatyta konvertuoti jas į įmonės kapitalą, suma viršija 50 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) 2.1.

\n

50 proc. įmonės pirminio kapitalo 2.2.

\n

KKP1 (1 lentelė, a1 eilutė) 2.3.

\n

Skirtumas (2.1–2.2) 3.

\n

Ar į įmonės pirminį kapitalą įskaičiuotų KKP, kurių emisijos dokumentuose įmonei numatyta paskata išpirkti tas priemones, suma viršija 15 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) 3.1.

\n

15 proc. įmonės pirminio kapitalo 3.2.

\n

KKP2 (1 lentelė, a2 eilutė) 3.3.

\n

Skirtumas (3.1–3.2) 4.

\n

Ar visų kitų į įmonės pirminį kapitalą įskaičiuotų KKP (neįskaitant 1 lentelėje a1 ir a2 eilutėse nurodytų dydžių) suma viršija 35 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) 4.1.

\n

35 proc. įmonės pirminio kapitalo 4.2.

\n

KKP3 (1 lentelė, a3 eilutė) 4.3.

\n

Skirtumas (4.1–4.2) 5.

\n

Ar antro lygio kapitalas viršija įmonės pirminį kapitalą (TAIP. NE) 5.1.

\n

Įmonės pirminis kapitalas 5.2.

\n

Įmonės antro lygio kapitalas (1 lentelė, D eilutė) 5.3.

\n

Skirtumas (5.1–5.2) 6.

\n

Ar privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu ir ilgalaikių subordinuotų paskolų suma viršija 50 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) 6.1.

\n

50 proc. įmonės pirminio kapitalo 6.2.

\n

Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu ir ilgalaikių subordinuotų paskolų suma (1 lentelė, D2 ir D3 eilučių suma) 6.3.

\n

Skirtumas (6.1–6.2) 7.

\n

Ar trumpalaikių subordinuotų paskolų suma viršija 150 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) 7.1.

\n

150 proc. įmonės pirminio kapitalo 7.2.

\n

Trumpalaikių subordinuotų paskolų suma (1 lentelė, E2 eilutė) 7.3.

\n

Skirtumas (7.1–7.2) 8.

\n

Ar įmonės suteiktos paskolos be užstato viršija įmonės pradinį kapitalą (TAIP. NE) 8.1.

\n

Įmonės pradinis kapitalas 8.2.

\n

Suteiktos paskolos be užstato 8.3.

\n

Skirtumas (8.1–8.2) 9.

\n

Ar įmonės gautos paskolos viršija įmonės pradinį kapitalą (klientų lėšos ir subordinuotos paskolos neįtraukiamos) (TAIP. NE) 9.1.

\n

Įmonės pradinis kapitalas 9.2.

\n

Gautos paskolos 9.3.

\n

Skirtumas (9.1–9.2) 10 lentelė. PREKYBOS IR NE PREKYBOS KNYGOS DIDELIŲ POZICIJŲ ATASKAITA EIL. NR.

\n

DIDELĖS POZICIJOS IDENTIFIKAVIMAS DIDELĖS POZICIJOS VERTĖ DIDELĖS POZICIJOS SANTYKIS SU ĮMONĖS KAPITALU Pozicijos pavadinimas (atskiro kliento arba tarpusavyje susijusių klientų grupės) Pozicijos sudėtinės dalys (kiekvieno kliento, priklausančio tarpusavyje susijusių klientų grupei, pavadinimai) Bendroji pozicijos vertė (prekybos ir ne prekybos knygos pozicijų verčių suma), Lt Tame tarpe ne prekybos knygos pozicijų vertė, Lt Bendrosios pozicijos vertės (4) ir įmonės kapitalo santykis, % Ne prekybos knygos pozicijų verčių suma (4) ir įmonės kapitalo santykis 1 2 3 4 5 6 7 1.

\n

1.1.

\n

1.2.

\n

1.3.

\n

1.4.

\n

1.5.

\n

2.

\n

2.1.

\n

2.2.

\n

2.3.

\n

2.4.

\n

2.5.

\n

11 lentelė. DIDELIŲ POZICIJŲ RIZIKA EIL. NR.

\n

EILUTĖS PAVADINIMAS POZICIJOS PAVADINIMAS POZICIJOS PERVIRŠIS, LT RIZIKOS KOEFICIENTAS, LT PAPILDOMO KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, % KAPITALO POREIKIS, LT 1.

\n

Kai pozicijos perviršis išlieka iki 10 dienų:

\n

1.1.

\n

Pozicijos perviršis 1.1.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio 200 1.1.2.

\n

2.

\n

Kai pozicijos perviršis išlieka ilgiau kaip 10 dienų:

\n

2.1. pozicijos dalis (nuo 25 % iki 40 % įmonės kapitalo) 2.1.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio 200 2.1.2.

\n

2.2. pozicijos dalis (nuo 40 % iki 60 % įmonės kapitalo) 2.2.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio 300 2.2.2.

\n

2.3. pozicijos dalis (nuo 60 % iki 80 % įmonės kapitalo) 2.3.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio 400 2.3.2.

\n

2.4. pozicijos dalis (perviršis nuo 80 % iki 100 % įmonės kapitalo) 2.4.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio 500 2.4.2.

\n

2.5. pozicijos dalis (perviršis nuo 100 % iki 250 % įmonės kapitalo) 2.5.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio 600 2.5.2.

\n

2.6. pozicijos dalis (daugiau kaip 250 % įmonės kapitalo) 2.6.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio 900 2.6.2.

\n

3.

\n

DIDELIŲ POZICIJŲ KAPITALO POREIKIS perkelti į 1 lentelę 12 lentelė. PREKYBOS KNYGOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ POZICIJOS IR KITOS POZICIJOS EIL. NR.

\n

EILUTĖS PAVADINIMAS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ARBA SANDORIŲ SKAIČIUS, VNT.

\n

ĮSIGIJIMO VERTĖ (SANDORIO VERTĖ, LT RINKOS KAINA (TIKROJI VERTĖ), LT ILGOJI POZICIJA, LT TRUMPOJI POZICIJA, LT 1 2 3 4 5 6 7 1.

\n

Likvidžios finansinės priemonės ir biržos prekės:

\n

1.1. (pavadinimas ir kodas) 1.2. (pavadinimas ir kodas) 1.3. (pavadinimas ir kodas) ir t. t. ...

\n

2.

\n

Likvidžių finansinių priemonių ir biržos prekių verčių suma 3.

\n

Nelikvidžios finansinės priemonės:

\n

3.1. (pavadinimas ir kodas) 3.2. (pavadinimas ir kodas) 3.3. (pavadinimas ir kodas) ir t. t. ...

\n

4.

\n

Nelikvidžių finansinių priemonių verčių suma 5.

\n

Kitos prekybos knygos pozicijos (išvardyti – suderinti, skolinimo, atpirkimo sandoriai, apsidraudimo pozicijos, pozicijos, atsiradusios dėl rinkos formavimo, ir kitos pozicijos) ...

\n

6.

\n

Bendra suma 13 lentelė. NE PREKYBOS KNYGOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ POZICIJOS IR KITOS POZICIJOS EIL. NR.

\n

EILUTĖS PAVADINIMAS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ARBA SANDORIŲ SKAIČIUS, VNT.

\n

ĮSIGIJIMO VERTĖ (SANDORIO VERTĖ), LT RINKOS KAINA (TIKROJI VERTĖ), LT ILGOJI POZICIJA, LT TRUMPOJI POZICIJA, LT 1 2 3 4 5 6 7 1.

\n

Likvidžios finansinės priemonės:

\n

1.1. (pavadinimas ir kodas) 1.2. (pavadinimas ir kodas) 1.3. (pavadinimas ir kodas) ir t. t. ...

\n

2.

\n

Likvidžių finansinių priemonių verčių suma 3.

\n

Nelikvidžios finansinės priemonės:

\n

3.1. (pavadinimas ir kodas) 3.2. (pavadinimas ir kodas) 3.3. (pavadinimas ir kodas) ir t. t. ...

\n

4.

\n

Nelikvidžių finansinių priemonių verčių suma 5.

\n

Kitos neprekybos knygos pozicijos (išvardyti – skolinimo, atpirkimo sandoriai, apsidraudimo pozicijos ir kitos pozicijos) ...

\n

6.

\n

Bendra suma _________________

", "next": 0}