9.3.1. Cheminės medžiagos (kietos ir skystos) turi būti laikomos taroje, uždarose, sausose patalpose arba po stoginėmis.
\n9.3.2. Po stoginėmis leidžiama laikyti tik tokias chemines medžiagas, kurios nuo drėgmės neirsta, nekaista ir neužsiliepsnoja (pvz., chloro natris, sieringas varis, sieringas natris, sieringas kalcis ir kt.).
\n9.3.3. Cheminių medžiagų, savaime užsidegančių ore ir užsiliepsnojančių veikiant oksidatoriams, reaguojančių arba kaistančių nuo vandens poveikio, užsiliepsnojančių pakilus temperatūrai, taip pat medžiagų, kurios sąveikaudamos tarpusavyje užsiliepsnoja arba išskiria degias dujas, grupes reikia laikyti sausose patalpose atskirai viena nuo kitos ir nuo kitų degių medžiagų aklinomis nedegiomis sienomis atskirtuose sandėlio skyriuose.
\n9.3.4. Atskirai viena nuo kitos turi būti laikomos cheminės medžiagos:
\n9.3.4.1. kurios degdamos ir irdamos išskiria toksiškus garus ir dujas (pvz., ciano vandenilis, azoto, fosfogeno oksidai, chloro vandenilis ir t. t.) arba kurios apsunkina gesinimo procesą ir daiktų evakavimą iš patalpos;
\n9.3.4.2. kurias gesinant negalima panaudoti vienodų gaisro gesinimo priemonių.
\n9.3.5. Sandėlio skyriuose laikomų cheminių medžiagų kiekis turi būti suderintas su priešgaisrine apsauga ir įrašytas cecho instrukcijoje.
\n9.3.6. Į sandėlį priimama tara su cheminėmis medžiagomis turi būti sandari, be skysčio, apsaugančio cheminę medžiagą nuo savaiminio užsidegimo arba suirimo, nuotėkio ir kitų pažeidimų. Pažeistą tarą būtina nedelsiant pašalinti iš sandėlio.
\n9.3.7. Sandėlyje, kuriame laikomos reaguojančios su vandeniu arba nuo jo kaistančios medžiagos, draudžiama įrengti vandentiekį, šildymą vandeniu arba garu. Patalpos turi būti apsaugotos nuo atmosferinio ir gruntinio vandens.
\n9.3.8. Personalui draudžiama įeiti su drėgnais arba šlapiais drabužiais ir avalyne į patalpas, kuriose laikomi šarminiai metalai ir kitos su vandeniu reaguojančios medžiagos.
\n9.3.9. Ant taros su cheminėmis medžiagomis turi būti užrašas arba etiketė su medžiagos pavadinimu, nurodytomis charakteristikomis, medžiagos savybėmis (oksidatorius, degi ar lengvai užsiliepsnojanti ir kt.), gaisro gesinimo priemonėmis ir priėmimo į sandėlį data.
\n9.3.10. Priimti į sandėlį maišai, būgnai, statinės ir kita tara su cheminėmis medžiagomis turi būti laikomi ant stelažų arba rietuvėse.
\n9.3.11. Stelažai turi būti nedegūs, tvarkingi ir neperkrauti. Praėjimai tarp stelažų, rietuvių ir tarpai nuo jų iki sienų turi būti ne siauresni kaip 0,8 m ir neužkrauti.
\n9.3.12. Pakraunant ir iškraunant chemines medžiagas draudžiama pažeisti tarą, ją trankyti ir mėtyti, skystis neturi nutekėti, išbyrėti medžiagos ir pan.
\n9.3.13. Pervežti chemines medžiagas taroje galima tik tvarkingu transportu, aprūpintu priešgaisriniu inventoriumi ir neutralizuojančiomis priemonėmis, atsižvelgiant į pervežamos medžiagos savybes.
\n9.3.14. Laikyti chemines medžiagas arti šildymo prietaisų draudžiama. Atstumas nuo stelažų, ant kurių laikomos cheminės medžiagos, ir rietuvių iki šildymo prietaisų turi būti ne mažesnis kaip l m.
\n9.3.15. Išfasuoti ir išduoti chemines medžiagas jų laikymo vietose draudžiama. Tam tikslui turi būti numatytos specialios patalpos. Pakavimo medžiagas (popierių, drožles, vatą ir t. t.) būtina laikyti atskiroje patalpoje.
\n9.3.16. Šarminius metalus reikia laikyti sandėlio gale, izoliuotuose skyriuose. Į juos neturi patekti vanduo. Gretimuose skyriuose turi būti laikomos tik nedegios cheminės medžiagos.
\n9.3.17. Butelius su skystomis medžiagomis leidžiama laikyti tik krepšiuose arba medinėse dėžėse.
\n9.3.18. Grindys cheminių medžiagų laikymo patalpose turi būti atsparios cheminiam poveikiui, turėti lygų paviršių bei nuolydį medžiagoms nuplauti. Nutekėjimo vietose būtina įrengti rezervuarą vandeniui neutralizuoti.
\n9.3.19. Degazuoti metalinę, stiklinę ir kitą tarą medžiagų laikymo vietose draudžiama. Tam turi būti numatytos specialios patalpos arba aikštelės.
\n9.3.20. Baigus darbą, visus elektros prietaisus sandėliuose būtina išjungti. Įvadinis kirtiklis turi būti įrengtas sandėlio išorėje, spintoje arba uždaroje nišoje.
\n9.3.21. Cheminių medžiagų laikymo patalpos turi būti aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis pagal galiojančias normas. Draudžiama gesinti vandeniu chemines medžiagas, kurios reaguoja su vandeniu arba yra. Esant stacionarioms gaisro gesinimo sistemoms, būtina nuolat tikrinti jų būklę.
\n9.3.22. Sandėliuose turi būti neutralizuojančių medžiagų (sodos ir kalkių tirpalų) atsarga.
\n9.3.23. Medžiagas ir žaliavas privaloma laikyti grupėmis pagal joms gesinti naudojamas priemones (vanduo, putos, dujos ir t. t.), taip pat pagal jų fizines ir chemines bei pavojingumo gaisro atžvilgiu savybes. Medžiagų ir žaliavų laikymo vienoje patalpoje reikalavimai nurodyti 4 priede.
\n9.3.24. Laikymo vietose turi būti medžiagų išdėstymo planas, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės pakabinami ženklai, apibūdinantys laikomų medžiagų ir prekių pavojingumą gaisro atžvilgiu.
\n9.3.25. Rūgščių laikymo vietos pažymimos. Sandėliuojant azoto ir sieros rūgštis reikia vengti jų sąlyčio su organinės kilmės medžiagomis (mediena, šiaudais ir t. t.).
\n9.3.26. Medžiagos, aktyviai reaguojančios su vandeniu (karbidai, šarminiai metalai, bario peroksidas, natrio hidratas ir kt.), laikomos atskiroje patalpoje, hermetiškoje taroje, ne žemiau kaip 15 cm virš grindų.
\n9.3.27. Išsiliejusius ar išbirusius chemikalus būtina nedelsiant išvalyti ir nukenksminti.
\n9.3.28. Amonio salietra laikoma nuo kitų mineralinių medžiagų atskirta nedegiomis pertvaromis. Grindys turi būti nedegios. Sukietėjusią amonio salietrą draudžiama trupinti naudojant sprogstamąsias medžiagas arba kibirkštį skeliančius įrankius.
\n9.3.29. Prieš kraunant mineralines trąšas, patalpas būtina išvalyti, kad neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno ir t. t.) likučių.
\n9.3.30. Buitinės ir pagalbinės patalpos sandėliuose įrengiamos pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus.
\n9.3.31. Sandėlių patalpose draudžiama laikyti elektros ir autokrautuvus bei įkrauti jų akumuliatorius. Pakrovimo ir iškrovimo mechanizmai turi būti techniškai sutvarkyti. Savaeigiai mechanizmai ne darbo metu laikomi jiems skirtose patalpose.
\n9.3.32. Sandėliuose draudžiama užkrauti duris ir vartus.
\n9.3.33. Rūkyti ir naudoti atvirą ugnį sandėlių patalpose draudžiama.
\n9.3.34. Draudžiama įrengti sandėlius patalpose, per kurias nutiesti tranzitiniai elektros kabeliai bei dujų ir degių skysčių vamzdynai.
\n9.3.35. Medžiagos, laikomos ne lentynose, turi būti sudėtos į rietuves. Šios sandėliavimo vietos pažymimos juostomis ant grindų. Kitose vietose sandėliuoti medžiagas draudžiama.
\n9.3.36. Ne darbo metu ant rampų draudžiama laikyti degias medžiagas.
\n9.3.37. Atvirose aikštelėse įvairios talpos indus su reaktyvais, LU ir DS reikia sustatyti grupėmis, ne didesnėmis kaip po 100 vienetų vienoje. Aplink kiekvieną aikštelę reikia įrengti užtvaras, kad nenutekėtų išsilieję skysčiai.
\n9.3.38. Sandėliuose draudžiama naudoti šildytuvus bei kitus elektrinius buitinius prietaisus.
\n9.3.39. Lakų ir dažų sandėliuose draudžiama:
\n9.3.39.1. laikyti dažų, lakų bei tirpiklių atsargas pažeistoje ar atviroje taroje;
\n9.3.39.2. laikyti kitos paskirties medžiagas;
\n9.3.39.3. perpilti lakus ir dažus iš vienos taros į kitą arba į darbo indus be metalinių padėklų su borteliais.
\n9.3.40. Ruošiamus išvežti pjautinės medienos ryšulius galima krauti tik vienoje darbo linijos pusėje.
\n9.3.41. Medienos ir rąstų rietuvės turi būti lengvai prieinamos ir privažiuojamos iš visų pusių.
\n9.3.42. Vasaros metu miško bei pjautinės miško medžiagos sandėlių teritorija privalo būti drėkinama.
\n9.3.43. Miško medžiaga turi būti kraunama į rietuves pagal iš anksto sudarytą technologinę schemą. Draudžiama užkrauti tarpus tarp rietuvių.
\n9.3.44. Sandėliuojamų anglių aikštelėse turi būti švaru. Jų neturi plauti grunto ir poplūdžio vandenys, galintys nutekėti už sandėlio teritorijos ribų. Aikštelę draudžiama kloti asfaltu ar medžio danga.
\n9.3.45. Anglių sandėlių negalima rengti ant šilumos šaltinių (garotiekių, karšto vandens vamzdžių ir kt.), virš elektros kabelių tunelių, taip pat po elektros perdavimo linijomis.
\n9.3.46. Skirtingų rūšių anglis reikia krauti į atskiras krūvas. Atvežtas anglis draudžiama krauti ant senų, jeigu jos laikomos ilgiau kaip 1 mėnesį.
\n9.3.47. Kai anglių krūvos ne aukštesnės kaip 3 m, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 1 m, kai krūvos aukštesnės – ne mažesni kaip 2 m.
\n9.3.48. Anglims laikyti patalpos, įrengtos rūsiuose ir pirmuose aukštuose (jeigu virš jų yra kitos patalpos), atskiriamos nedegiomis sienomis, perdangomis ir durimis.
\n9.3.49. Kraunant anglis reikia atidžiai stebėti, kad į jų rietuves nepatektų medienos atliekų, popieriaus, šieno, skudurų ir kitų organinių medžiagų.
\n9.3.50. Anglių krūvų temperatūrą būtina nuolat kontroliuoti. Pakilus temperatūrai aukščiau kaip 60o C, susidariusią savaiminio užsidegimo židinio vietą reikia suplūkti arba pašalinti įkaitusias anglis. Būtina nedelsiant užpilti tą vietą šviežiomis anglimis ir kruopščiai jas suplūkti.
\n9.3.51. Išimtas iš krūvos įkaitusias anglis reikia išskleisti atsarginėje aikštelėje ne storesniu kaip 0,5 m sluoksniu ir atvėsinti. Atvėsusias anglis draudžiama krauti į tas pačias krūvas. Draudžiama anglis aušinti vandeniu pačiose rietuvėse.
\n9.3.52. Draudžiama gabenti bei priimti į sandėlį anglis pastebėjus savaiminio įkaitimo židinius.
\n10.1.2. Išorinis balionų paviršius turi būti nudažytas nustatyta dujų rūšiai skirta spalva.
\n10.1.3. Gamybinėse ir sandėlių patalpose, kuriose gali išsiskirti sprogių dujų ar garų, įrengiami oro aplinkos dujų signalizatoriai, turintys šviesos ir garso signalų įrenginius. Neturint nurodytų prietaisų, būtina ne rečiau kaip kartą per pamainą atlikti sprogių dujų ar garų ore koncentracijos analizę. Nustačius pavojingą dujų koncentraciją, reikia išvėdinti patalpas, surasti dujų nutekėjimo priežastį ir ją pašalinti.
\n10.1.4. Į sandėlius, kuriuose laikomi balionai su degiomis dujomis, draudžiama įeiti asmenims, dėvintiems avalynę arba rūbus, galinčius sukelti kibirkščiavimą.
\n10.1.5. Grupėmis laikyti balionus vartotojai gali nedegiose vėdinamose spintose ir prie pastatų nedegių aklinų sienų (sienų be langų ir durų).
\n10.1.6. Pripildyti degių dujų balionai laikomi vertikaliai. Aplink degių dujų balionų sandėliavimo vietas mažesniu kaip 10 m atstumu draudžiama laikyti degias medžiagas, dirbti su atvira ugnimi arba rūkyti.
\n10.1.7. Degių dujų balionai laikomi vienaaukščiuose sandėliuose, neturinčiuose palėpių, su lengvai numetamomis konstrukcijomis.
\n10.1.8. Į sandėlį priimami dujų balionai, kurių periodinio patikrinimo terminas nepasibaigė.
\n10.1.9. Degių dujų balionų sandėlių grindys turi būti lygios, neslidžios, iš medžiagų, kurios smūgio metu neskelia kibirkšties.
\n10.1.10. Draudžiama liesti deguonies balionų ventilius tepaluotomis rankomis ir skudurais.
\n10.1.11. Nuodingų dujų balionus reikia laikyti specialiose uždarose patalpose, o kitų dujų balionus – tiek specialiose patalpose, tiek atvirose aikštelėse, apsaugotose nuo kritulių ir tiesioginių saulės spindulių poveikio.
\n10.1.12. Degių dujų (vandenilio, acetileno, propano, etileno ir kt.) balionai turi būti laikomi atskirai nuo deguonies, suslėgtojo oro, chloro, ftoro ir kitų oksidatorių balionų.
\n10.1.13. Draudžiama laikyti balionus su netvarkingais ventiliais, pažeistu korpusu (su įtrūkimais, įlenkimais, stipriai aprūdijusius).
\n10.1.14. Pakraunant, iškraunant ir laikant balionus, draudžiama juos daužyti vienas į kitą, mėtyti balionus ir jų gaubtus ant grindų.
\n10.1.15. Jei pastebimas dujų nuotėkis iš balionų, būtina nedelsiant juos pašalinti iš sandėlio.
\n10.1.16. Sandėliuose, kuriuose laikomi dujų balionai, turi būti nuolat veikiantis vėdinimas. Eksploatuoti sandėlius neveikiant vėdinimo įrenginiams draudžiama.
\n10.1.17. Atstumas nuo balionų iki šildymo vandeniu arba žemo slėgio garais radiatorių turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
\n10.1.18. Siekiant apsaugoti balionus nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, langus ir duris reikia įstiklinti matiniais arba balta spalva nudažytais stiklais.
\n10.1.19. Dujų balionų sandėliuose draudžiama laikyti kitas medžiagas ir daiktus (LU ir DS, rūgštis, pakulas, skudurus ir t. t.) 10.1.20. Balionus, neturinčius įdėklų, galima laikyti horizontaliai ant medinių rėmų arba stelažų. Kraunant balionus į rietuves, rietuvių aukštis neturi viršyti l,5 m, visi ventiliai turi būti uždengti apsauginiais gaubteliais ir nukreipti į vieną pusę.
\n10.1.21. Tušti balionai, kuriuose nėra likutinio dujų slėgio, siunčiami prapūsti ir praplauti.
\n10.1.22. Draudžiama 5 m ir mažesniu atstumu nuo degių dujų sandėlių laikyti degias medžiagas (kietas ir skystas), atlikti ugnies darbus.
\n10.1.23. Kiekviename izoliuotame sandėlio skyriuje galima laikyti ne daugiau kaip 500 degių ir nenuodingų dujų balionų, o bendra sandėlio talpa – ne daugiau kaip 3000 balionų.
\n10.1.24. Balionai, pripildyti dujų ir turintys įdėklus, laikomi vertikaliai viena eile. Kad balionai nevirstų, jie statomi į specialius lizdus, narvelius arba aptveriami barjeru.
\n10.1.25. Kilus sandėlyje gaisrui, būtina gesinant ugnį kartu intensyviai aušinti dujų balionus ir pašalinti juos iš pavojingos zonos. Jei balionai stipriai įkaitę arba yra gaisro židinyje, vanduo aušinti tiekiamas iš už priedangos.
\n10.1.26. Balionus draudžiama statyti prie evakuacinių išėjimų ir patalpų, pastatų pagrindinių fasadų pusės, prie įvažiavimų.
\n10.1.27. Dujotiekių vamzdynus draudžiama panaudoti įžeminimui.
\n10.1.28. Techniniai koridoriai, pastatų rūsiai ir kitos patalpos, per kurias nutiesti dujotiekio vamzdynai, turi būti prieinamos aptarnaujančiam personalui bet kuriuo paros metu. Šiose patalpose sandėliuoti medžiagas, organizuoti gamybą ir pan. draudžiama.
\n10.1.29. Draudžiama palikti be priežiūros įjungtus dujinius prietaisus.
\n10.1.30. Patalpose pajutus dujų kvapą būtina nedelsiant užsukti dujotiekio čiaupą, išvėdinti visas patalpas ir iškviesti avarinę dujų tarnybą. Kol nebus pašalintas gedimas, patalpose draudžiama degti degtukus, rūkyti, naudotis atvira ugnimi, įjungti ir išjungti elektros prietaisus.
\n10.2. Suskystintų degių dujų laikymas 10.2.1. Eksploatuojant suskystintų dujų sandėlius, būtina, be šių taisyklių, laikytis „Slėgiminių indų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių“, „Dujų ūkio saugumo laikinųjų taisyklių“ reikalavimų.
\n10.2.2. Suskystintų dujų sandėlius aptarnauti leidžiama tik specialiai tam tikslui apmokytam personalui.
\n10.2.3. Eksploatuojant rezervuarus saugyklas, cisternas, būtina stebėti talpyklų sienelių, uždarymo, apsauginių ir matavimo įrenginių, šiluminės izoliacijos ar apsauginio dažų sluoksnio, pažymėto balta spalva, būklę. Pastebėtus gedimus reikia nedelsiant pašalinti.
\n10.2.4. Draudžiama eksploatuoti rezervuarus, cisternas su netvarkingais nuvedimo vamzdžiais, atjungtais apsauginiais vožtuvais.
\n10.2.5. Izoterminio tipo ir apšildomose saugyklose žiemos metu būtina kontroliuoti suskystintų dujų temperatūrą, kuri neturi būti didesnė nei nurodyta instrukcijoje. Įpilamo produkto temperatūra turi būti ne didesnė už tą, kuriai esant prisotintų produkto garų slėgis viršija leistiną rezervuaro slėgį.
\n10.2.6. Žiemos metu reikia nuolat nuleisti vandenį, susikaupusį talpyklose su anglies vandenilio arba kitomis netoksiškomis dujomis. Išpilant vandenį, reikia stebėti, kad kartu neištekėtų suskystintos dujos.
\n10.2.7. Būtina stebėti rezervuarų ar cisternų su suskystintomis dujomis aptvarų būklę, nepažeisti pylimo ir sienelės, laiku sutvarkyti pažeistas vietas, įrengti perėjimus per aptvaras.
\n10.2.8. Aikštelės, kuriose įrengti rezervuarai ir talpyklos su suskystintomis dujomis, turi būti tarp duobių bei prastai prapučiamų vietų, kuriose gali kauptis sunkesnės už orą dujos.
\n10.2.9. Cisternų, privažiuojančių į estakadą pripildyti arba išpilti suskystintas dujas, skaičius neturi viršyti nurodyto instrukcijoje. Pripylimui ir išpylimui leidžiama naudoti tik tvarkingus rezervuarus cisternas, gerai įžemintas, turinčias lygio matuoklius, ribinio lygio signalizatorius, manometrus, apsauginius vožtuvus, termometrus ir kitus apsauginius įrenginius.
\n10.2.10. Draudžiama pilti suskystintas dujas į cisternas, balionus, kurių išbandymo galiojimo laikas baigėsi, kurie neturi žymų, nenudažytos reikiama spalva.
\n10.2.11. Draudžiama pilti suskystintas dujas „krentančia čiurkšle“. Suskystintos dujos pilamos po skysčio, esančio rezervuare, cisternoje sluoksniu.
\n10.2.12. Rezervuarus, cisternas reikia pripildyti suskystintų dujų iki leistino lygio, kuris turi būti nurodytas cecho instrukcijoje. Suskystintų dujų lygio kontrolės įrenginiai turi būti nesugedę. Sugedus vietinio ar nuotolinio veikimo lygio matuokliams, eksploatuoti talpas draudžiama.
\n10.2.13. Dujoms išsiveržus iš rezervuarų, cisternų, vamzdynų, būtina nedelsiant jas atjungti instrukcijoje numatyta tvarka.
\n10.2.14. Draudžiama atlikti suskystintų dujų pripylimo ir išpylimo operacijas perkūnijos metu.
\n10.2.15. Siekiant išvengti oro į cisternos, rezervuaro vidų įsiurbimo ir sprogimo atžvilgiu pavojingo dujų ir oro mišinio susidarymo, po išpylimo talpykloje turi būti ne mažesnis kaip 50 kPa perteklinis slėgis.
\n10.2.16. Siekiant išvengti suskystintų dujų išsiveržimo į išorę per pažeistas pripildymo linijas, būtina stebėti jose įrengtų atbulinių vožtuvų būklę.
\n10.2.17. Suskystintų dujų sandėliai turi būti aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis pagal nustatytas normas. Stacionarių rezervuarų aušinimo ir gaisrų gesinimo sistemų būklę būtina nuolat tikrinti.
\n10.3. Degių dujų laikymas dujų rezervuaruose 10.3.1. Eksploatuojant šlapius dujų rezervuarus, be šių taisyklių, būtina laikytis visų normatyvinių ir jų saugą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų.
\n10.3.2. Būtina tikrinti, ar visos dujų rezervuarų dalys (korpusų, varpų užraktai ir t. t.) yra sandarios, mechaniškai nepažeistas varpas ar jo atskiros grandys. Nukreipiamieji ritinėliai turi būti reguliariai sutepami. Aikštelėje, kurioje įrengti dujų rezervuarai, neturi būti nelygumų ir blogai prapučiamų vietų, kuriose gali susikaupti sunkesnės už orą dujos.
\n10.3.3. Būtina nuolat kontroliuoti uždaromosios, reguliavimo ir apsauginės dujų rezervuaro arba jų grupės armatūros būklę.
\n10.3.4. Vanduo dujų rezervuaruose neturi užšalti. Šaltu metų laiku hidrauliniai užraktai ir lauke esantys dujų rezervuarų baseinai turi būti šildomi. Užraktus, taip pat apledėjusį dujų rezervuaro korpusą šildyti galima tik vandens garais.
\n10.3.5. Būtina nuolat stebėti signalizacijos įrenginius, signalizuojančius apie dujų rezervuaro darbo eigos pažeidimus (varpo persikreipimas, minimalus dujų kiekis, vakuumo nebuvimas ir pan.) ir automatinius įrenginius, nutraukiančius dujų tiekimą į dujų rezervuarą jį užpildžius iki leistinos ribos arba nutraukiančius dujų tekėjimą varpui nusileidus iki leistinos apatinės ribos.
\n10.3.6. Vandens kiekis hidrauliniuose varpo užraktuose ir baseine neturi sumažėti žemiau leistinos ribos. Būtina nuolat tikrinti vandens tiekimo linijų būklę.
\n10.3.7. Pastebėjus dujų nuotėkį iš dujų rezervuaro, būtina nedelsiant išsiaiškinti nuotėkio priežastį ir ją pašalinti. Jei greitai likviduoti dujų nuotėkį neįmanoma, būtina sustabdyti jų tiekimą į dujų rezervuarą, likusias dujas persiurbti į kitą saugyklą, o po to imtis priemonių dujų nuotėkio priežastims pašalinti.
\n10.3.8. Dujų rezervuarai su acetilenu ir kitomis dujomis, galinčiomis nuo įkaitimo ir suslėgimo užsiliepsnoti, turi būti eksploatuojami tik su ugnies užtvaromis dujų linijose prieš dujų rezervuarus ir už jų.
\n10.3.9. Jei ant vidinių dujų rezervuaro arba dujotiekio sienelių susikaupia sieros nuosėdos (geležies sulfidai), tai juos valant būtina sieneles nuolat drėkinti, kad būtų išvengta savaiminio geležies sulfido užsidegimo. Nuimtos nuo įrenginių sienelių nuosėdos dedamos į metalinę tarą ir pašalinamos sunaikinti.
\n10.3.10. Kilus gaisrui, būtina nutraukti dujų tiekimą į dujų rezervuarą (sustabdyti dujų tekėjimą, aplieti hidraulinius užraktus vandeniu ir pan.), iškviesti priešgaisrinę apsaugą, intensyviai aušinti dujų rezervuaro sieneles ir laikančiąsias konstrukcijas nuo perkaitimo. Prireikus išleisti dujų likučius ir pripildyti dujų rezervuarą inertinių dujų, taip pat, atsižvelgus į avarijos pobūdį, imtis kitų reikalingų priemonių.
\n10.3.11. Dujų rezervuarų parkas ir atskirai stovintys dujų rezervuarai turi būti aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis pagal galiojančias normas.
\n11.2. Laikini pastatai ir statiniai (buitinės patalpos, sandėliai ir t. t.) statybos aikštelėje turi būti įrengiami pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus ir laikantis įmonės vidaus nustatytos tvarkos.
\n11.3. Už statomo ar remontuojamo (rekonstruojamo) objekto, statybininkų buitinių ir pagalbinių patalpų ir teritorijos priešgaisrinę saugą, priešgaisrinių priemonių įgyvendinimą atsako statybos vadovas (rangovas).
\n11.4. Statomuose pastatuose draudžiama įrengti laikinus LU, DS ir dujų balionų sandėlius. Buitines patalpas leidžiama įrengti pastatų dalyse, atskirtose priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis.
\n11.5. Pastatuose, statomuose iš neapsaugotų laikančiųjų metalinių konstrukcijų, plokščių su degia šilumine izoliacija, draudžiama įrengti laikinus sandėlius, dirbtuves ir buitines patalpas.
\n11.6. Negesintas kalkes būtina laikyti vietose, į kurias nepatenka drėgmė.
\n11.7. Naudotis mediniais laikinais laiptais galima tik ne aukštesniuose kaip dviejų aukštų pastatuose.
\n11.8. Projekte numatytos išorinės gaisrinės kopėčios ir apsauginės tvorelės ant statomo pastato stogo turi būti įrengiamos tuoj pat po laikančiųjų konstrukcijų sumontavimo.
\n11.9. Statant ar remontuojant trijų ir daugiau aukštų pastatus, turi būti naudojami metaliniai pastoliai arba mediniai, apdoroti ugniai atspariomis medžiagomis (skiediniais).
\n11.10. Statybiniuose pastoliuose kas 40 m jų perimetro būtina įrengti vienus laiptus arba kopėčias, bet ne mažiau kaip dvejus laiptus (kopėčias) visam pastatui. Nuo pastolių, denginių ir pakylų reikia nuolat valyti statybines šiukšles.
\n11.11. Žmonėms evakuoti iš daugiaaukščių pastatų ir statinių būtina įrengti ne mažiau kaip dvejas kopėčias visam statybos laikotarpiui. Statant aukštesnius kaip 10 m pastatus, laiptus reikia montuoti tuo pačiu metu kaip ir laiptinių aikšteles.
\n11.12. Degių ir sunkiai degių medžiagų klojinius vienu metu leidžiama įrengti ne daugiau kaip per tris aukštus. Betonui sustingus, mediniai klojiniai nuimami.
\n11.13. Statant pastatą, kartu turi būti atliekami konstrukcijų atsparinimo ugniai darbai, numatyti projekte.
\n11.14. Atliekant darbus, neapsaugotas šiluminės izoliacijos ir hidroizoliacijos plotas neturi būti didesnis kaip 500 m2, kai izoliacinė medžiaga degi, ir 1000 m2, kai izoliacinė medžiaga sunkiai degi.
\n11.15. Darbų atlikimo vietoje degių medžiagų kiekis neturi būti didesnis, negu reikia vienai darbo pamainai.
\n11.16. Draudžiama priešgaisrinėse juostose ir zonose palikti neužtaisytas angas (ertmes). Kitoje dalyje pradėti rengti šiluminę izoliaciją galima tik užbaigus ankstesnės dalies priešgaisrinių juostų, zonų įrengimą.
\n11.17. Naudoti agregatus, šildančius rulonines medžiagas, galima tik dengiant stogo dangą ant gelžbetoninių plokščių ir naudojant nedegią šiluminę izoliaciją. Degalus ir tuščią jų tarą laikyti ant stogo dangos draudžiama.
\n11.18. Laikyti ir ruošti degius skysčius reikia atskirose vėdinamose patalpose, taip pat specialiai tam skirtuose konteineriuose iš nedegių medžiagų.
\n11.19. Draudžiama naudoti atvirą ugnį 10 m spinduliu nuo bitumo ir skiediklio (benzino, terpentino ir kt.) maišymo vietos. Karštas bitumas turi būti pilamas į skiediklį ir maišomas mediniais įrankiais.
\n11.20. Katilus bitumams ir dervoms lydyti būtina įrengti tam skirtose aikštelėse, bet ne arčiau kaip per 10 m nuo I, II atsparumo ugniai pastatų ir 20 m nuo III -V atsparumo ugniai pastatų. Draudžiama katilus įrengti ant pastato stogo.
\n11.21. Stogo remonto metu naudojant atvirą ugnį, darbo vieta turi būti aprūpinta dviem ne mažesnės kaip 10 l talpos gesintuvais ir nedegiu audeklu.
\n11.22. Kiekvienas katilas turi būti techniškai sutvarkytas, su sandariu nedegiu dangčiu ir su nukreipimo stogeliu, kad užviręs bitumas nepatektų į kūryklą. Katilo priekis (kur yra pakura) pakeliamas 0,1 m aukščiau negu likusi katilo dalis.
\n11.23. Baigus kūrenti, katilų kūryklos turi būti užgesintos.
\n11.24. Izoliacinės ir bituminės mastikos į katilus dedama ne daugiau kaip 3/4 jų talpos. Katilas ir į jį dedama medžiaga turi būti sausi.
\n11.25. Bitumo mišinius kaitinti patalpose galima tik statinėse su elektriniu šildytuvu. Šildyti ugnimi draudžiama.
\n11.26. Bitumo virimo atliekų utilizavimo vietose, prie laužų būtina turėti 0,5 m3 talpos dėžes su sausu smėliu, kastuvus ir gesintuvus gaisrui gesinti.
\n11.27. Draudžiama vienu metu toje pačioje patalpoje atlikti suvirinimo ir kitus ugnies bei apdailos darbus naudojant klijus, dažus, dervas ir kitas degias medžiagas.
\n11.28. Baigus darbą, deguonies ir degiųjų dujų balionus reikia nugabenti į nuolatinę jų laikymo vietą.
\n11.29. Patalpa, kurioje dirbama naudojant klijus, mastiką, lakus ar dažus, turi būti vėdinama.
\n11.30. Degias statybines atliekas, šiukšles darbų atlikimo vietose ir teritorijoje reikia nuolat valyti ir šalinti į specialiai tam skirtas ir įrengtas vietas.
\n11.31. Baigus degių grindų ir kitų konstrukcijų šlifavimo darbus, nuo agregatų turi būti nuimami ir valomi dulkių surinkimo maišai.
\n11.32. Prieš darbų pradžią statybos aikštelėje būtina įrengti priešgaisrinį vandentiekį arba vandens rezervuarus, turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės, sutvarkyti keliai ir prieigos, įrengtas ryšys.
\n11.33. Pastato vidaus priešgaisrinis vandentiekis turi būti sumontuotas, išbandytas ir pradėtas eksploatuoti iki apdailos darbų pradžios.
\n12.2. Už saugų ugnies darbų atlikimo organizavimą atsako objekto (darbų baro) vadovas.
\n12.3. Objekte turi būti sudaryta instrukcija, nustatanti konkrečią ugnies darbų atlikimo tvarką ir patvirtinta vadovo.
\n12.4. Darbuotojas, atliekantis ugnies darbus, privalo turėti suvirintojo kvalifikacijos pažymėjimą.
\n12.5. Ugnies darbų vietos gali būti nuolatinės ir laikinos.
\n12.6. Nuolatinė ugnies darbų vieta, jei patalpose yra degių medžiagų, turi būti atskirta vientisine nedegia pertvara, ne žemesne kaip 2,5 m. Grindys turi būti nedegios.
\n12.7. Laikinas ugnies darbų atlikimo vietas nustato objekto (darbo baro) vadovas ir išduoda leidimą (5 priedas). Įmonėje galima parengti atskiras suvirinimo taisykles ir kitokios griežtesnės formos leidimą, suderintą su vietiniais valstybinės priešgaisrinės priežiūros organais.
\n12.8. Be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, stebint objekto (darbo baro) vadovui, arba aukštos kvalifikacijos suvirintojai, kurių sąrašą sudaro ir tvirtina objekto vadovas.
\n12.9. Leidimas atlikti ugnies darbus surašomas dviem egzemplioriais konkrečiam laikotarpiui. Pirmas egzempliorius perduodamas atsakingam už darbų atlikimą asmeniui, o antras egzempliorius lieka pas objekto (darbo baro) vadovą ir saugomas 3 dienas po darbų užbaigimo.
\n12.10. Objekto (darbo baro) vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus už parengiamųjų bei ugnies darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų apimtį bei turinį, jų atlikimo seką, saugos priemones atliekant šiuos darbus, aplinkos oro kontrolės tvarką.
\n12.11. Įvykdžius visus leidime numatytus reikalavimus, asmenys, atsakingi už pasiruošimą ir ugnies darbų atlikimą, pasirašo. Po to darbo baro viršininkas patikrina reikalavimų įvykdymą, pasirašo leidimą ir jį perduoda vykdytojams.
\n12.12. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas arba dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.).
\n12.13. Jei atliekant ugnies darbus 5 m spinduliu yra degių konstrukcijų ir medžiagų, jas privalu pašalinti arba, kad neužsidegtų, patikimai apsaugoti metaliniais skydais, sudrėkinti vandeniu. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų, aikštelių ir aukštų.
\n12.14. Atsakingas už kontrolę asmuo, baigus ugnies darbus, turi tikrinti laikiną darbo vietą ne mažiau kaip 4 val. po jų baigimo.
\n12.15. Atliekant ugnies darbus draudžiama:
\n12.15.1. dirbti netvarkinga įranga ir aparatūra;
\n12.15.2. suvirinti, pjauti ar lituoti neseniai nudažytas ir neišdžiūvusias konstrukcijas bei gaminius;
\n12.15.3. naudotis tepalais, riebalais, benzinu ar kitais degiais skysčiais suteptais drabužiais, pirštinėmis;
\n12.15.4. remontuoti komunikacijas, aparatus, turinčius slėgį ar elektros įtampą, pripildytus LU ir DS bei toksiškų medžiagų.
\n12.16. Atliekant ugnies, darbus laidai ir kabeliai neturi liestis su dujų balionais bei kita įranga.
\n12.17. Ugnies darbų atlikimo vietoje nuo aikštelės, metalo konstrukcijų ir įrengimų turi būti nuvalytos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, dervos, dulkės ir t. t.
\n12.18. Aparatai, mašinos ir kiti įrengimai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi būti sustabdyti ar išjungti, iš jų bei vamzdynų pašalintos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, atjungti aklėmis nuo veikiančių aparatų ir komunikacijų, išgarinti kaitriuoju garu arba išplauti vandeniu, išvėdinti, iš aparatų ir vamzdynų paimti oro mėginiai.
\n12.19. Ugnies darbai turi būti atliekami tik prie atvirų landų, angų, liukų ir veikiant kilnojamajai vėdinimo sistemai.
\n12.20. Ugnies darbų zonoje aparato arba vamzdyno viduje atsiradus degiosioms dujoms ar skysčiams, šie darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Jie gali būti atliekami toliau tik išsiaiškinus bei pašalinus degiųjų dujų ar skysčių atsiradimo priežastis.
\n12.21. Kilnojamaisiais acetileno generatoriais leidžiama dirbti tik gerai vėdinamose patalpose. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki generatoriaus turi būti ne mažesnis kaip 10 m.
\n12.22. Baigus darbus, generatoriuje turi būti sunaudotas visas kalcio karbidas. Kalkių dumblas, šalinamas iš generatorių, turi būti iškraunamas į šiam tikslui skirtą vietą, esančią ne arčiau kaip 10 m nuo pastatų.
\n12.23. Atviros kalkių dumblo duobės turi būti aptvertos, o uždaros – turėti nedegias perdangas ir vėdinimo sistemą bei angas dumblui pašalinti.
\n12.24. Į ugnies darbų vietą dujų balionai pristatomi specialiomis priemonėmis.
\n12.25. Atstumas nuo degiklių (pagal horizontalę) iki degiųjų dujų ir deguonies balionų turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
\n12.26. Atidarytus būgnus su kalcio karbidu reikia sandariai uždengti vandens nepraleidžiančiais dangčiais su užlenktais kraštais. Dangčio kraštelis turi būti ne žemesnis kaip 50 mm.
\n12.27. Acetileno įrenginių patalpose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 200 kg kalcio karbido. Atidarytas gali būti tik vienas būgnas.
\n12.28. Atliekant ugnies darbus naudojant dujas, draudžiama:
\n12.28.1. užlaužti, persukti, tarpusavyje keisti ir naudoti ilgesnes kaip 30 m žarnas;
\n12.28.2. didinti kalcio karbido kiekį, norint pakelti acetileno generatoriaus dujų slėgį;
\n12.28.3. naudotis netvarkingais suvirinimo aparatų matavimo prietaisais;
\n12.28.4. naudoti nesandarias ir nepatikimai pritvirtintas prie aparatų ir dujų balionų žarnas.
\n12.29. Elektros suvirinimo aparatų kabeliai turi būti tvarkingi ir patikimai sujungti, pažeistos elektros kabelių vietos patikimai izoliuotos.
\n12.30. Atliekant ugnies darbus naftos ir jos produktų rezervuare, būtina:
\n12.30.1. rezervuarą, kuriame bus atliekami ugnies darbai, ištuštinti ir aklėmis atjungti nuo visų vamzdynų;
\n12.30.2. išvalyti naftos produktų atliekas ir nuosėdas;
\n12.32.3. rezervuarą išplauti, išgarinti kaitriuoju garu ir išvėdinti;
\n12.30.4. iš rezervuaro paimti oro mėginius;
\n12.30.5. pylimo viduje sandariai uždaryti kanalizacijos (nuotėkių) šulinius, jų dangčius užpilti ne plonesniu kaip 10 cm smėlio sluoksniu.
\n12.30.6. nutraukti pripylimo (išpylimo) operacijas rezervuarų grupėje, esančioje viename pylime.
\n12.31. Atliekant ugnies darbus perpylimo estakadose, būtina:
\n12.31.1. nutraukti visas perpylimo operacijas ir sandariai uždaryti visas sklendes;
\n12.31.2. iš perpylimo aikštelių arba geležinkelio estakadų pašalinti cisternas;
\n12.31.3. pašalinti LU ir DS nuotėkas, nuvalyti perpylimo aikšteles, geležinkelio estakadas, vamzdynų paviršių, kanalizacijos (nuotėkų) latakų ir įlajų paviršių;
\n12.31.4. sandariai uždaryti pramoninės, lietaus kanalizacijos šulinius, įlajas, esančias 20 m spinduliu nuo darbų vietos, o jų dangčius užpilti ne plonesniu kaip 10 cm smėlio sluoksniu;
\n12.31.5. nutraukti LU, DS ir dujų pripylimo (išpylimo) operacijas.
\n12.32. Suvirinimo darbų dirbtuvės įrengiamos atskiruose pastatuose arba nuo gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingų patalpų atskirtose remonto dirbtuvėse. Dirbtuvės patalpos turi būti iš nedegių statybinių konstrukcijų.
\n12.33. Suvirinimo postai turi būti sutvarkyti. Degios medžiagos ir atliekos nedelsiant šalinamos.
\n12.34. Suvirintojų vietos atskiriamos nedegiomis apsauginėmis sienelėmis arba ugniai atspariomis brezentinėmis užuolaidomis.
\n12.35. Suvirinimo dirbtuvėje esant ne daugiau kaip 10 suvirinimo dujomis postų, kiekvienam darbo postui leidžiama turėti po vieną atsarginį deguonies ir acetileno balioną, bet bendras atsarginių balionų skaičius neturi būti didesnis kaip po 5 kiekvienos rūšies balionų.
\n12.36. Jei įrengta daugiau kaip 10 suvirinimo postų, deguonies ir acetileno balionai įrengiami izoliuotoje patalpoje, atskirtoje nuo kitų ugniasiene ir turinčioje atskirą išėjimą į lauką. Balionai su degiosiomis dujomis, esantys patalpoje, turi būti ne arčiau kaip l m nuo šildymo prietaisų ir 5 m nuo suvirinimo degiklio ir kitų šilumos šaltinių su atvira ugnimi.
\n12.37. Draudžiama vienoje patalpoje laikyti balionus su deguonimi ir degiosiomis dujomis, taip pat kalcio karbidą, dažus, tepalus, riebalus.
\n12.38. Kiekvienoje acetileno dujotiekio atšakoje į suvirinimo postą turi būti įrengta pripildyta vandens hidraulinė užtvara. Vandens lygis joje tikrinamas tik atjungus dujas. Neveikiant užtvarai, draudžiama atlikti suvirinimo darbus.
\n12.39. Nuo vienos hidraulinės užtvaros gali dirbti tik vienas suvirintojas.
\n12.40. Degiklius periodiškai reikia atšaldyti. Tam tikslui naudojamos vandens talpyklos. Prieš atšaldant, degikliai užgesinami.
\n12.41. Dujų nutekėjimas vamzdynuose, žarnose ir kituose paskirstymo įrenginiuose nustatomas naudojant muilo tirpalą. Šiam tikslui naudoti ugnį draudžiama.
\n12.42. Suvirinimo elektra aparatų laidai ir kabeliai turi būti patikimai izoliuoti, apsaugoti nuo aukštų temperatūrų poveikio ir mechaninių pažeidimų. Atskiros aparato dalys neturi įkaisti daugiau nei yra numatyta EĮĮT reikalavimuose. Suvirinimo elektra įrenginys darbo metu turi būti įžemintas. Draudžiama vieno aparato įžeminimą naudoti kitam aparatui.
\n12.43. Išgaunant acetileną generatoriuose, pastarieji įrengiami izoliuotose, nedegiose, specialiai įrengtose patalpose. Prieš pradedant darbą su acetileno generatoriumi, turi būti patikrinta hidraulinė užtvara, apsauginis vožtuvas, sujungimo vietų ir žarnų sandarumas. Acetileno generatoriai ir dujų vamzdžiai baigus darbą išvalomi ir išplaunami.
\n12.44. Kalcio karbidas saugomas sausose, gerai vėdinamose patalpose, sandarioje taroje. Draudžiama sandėliuoti kalcio karbidą rūsiuose ir nešildomose, drėgnose, nevėdinamose patalpose.
\n12.45. Tarai su kalcio karbidu atidaryti draudžiama naudoti litavimo lempas ir instrumentus, galinčius išskelti kibirkštis.
\n12.46. Draudžiama dirbti, jei suvirinimo aparatūra neatitinka jai keliamų reikalavimų, atlikti bakų, taros, kurioje buvo laikomi LU ir DS, suvirinimo, pjaustymo darbus, jei ji neišplauta ir neišgarinta, suvirinti gaminius, aparatus, prietaisus, veikiamus slėgio ar turinčius degių skysčių, virinti konstrukcijas ir mazgus, jei dar nenudžiūvę dažai, remontuoti dujų balionų sklendes, jei iš balionų neišleistos dujos. Būtina stebėti, kad deguonies balionai, žarnos nesiliestų su augaliniais ir mineraliniais tepalais, tepaluotais drabužiais. Suvirinimo kabinose draudžiama laikyti drabužius ir kitus pašalinius daiktus.
\n12.47. Draudžiama šildyti atvira ugnimi užšalusius acetileno generatorius ir jų dalis, dujų balionų reduktorius, sklendes, vamzdynus ir kitas suvirinimo įrenginių dalis. Tai atliekama tik karštu vandeniu arba garais.
\n12.48. Dėl dujų armatūros, žarnų sujungimų nesandarumo išsiveržus dujoms, būtina nedelsiant užsukti dujų čiaupą arba sklendę ir užgesinti degančias dujas.
\n12.49. Litavimo lempos turi būti tvarkingos. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį būtina tikrinti jų tvirtumą ir sandarumą, o patikrinimo datą ir rezultatus įrašyti į specialų žurnalą. Be to, ne rečiau kaip vieną kartą per metus reikia atlikti lempų hidraulinius bandymus.
\n12.50. Kiekviena litavimo lempa turi turėti pasą, kuriame nurodyti gamyklinio hidraulinio bandymo ir leidžiamo darbinio slėgio rezultatai.
\n12.51. Lempos turi būti su spyruokliniais apsauginiais vožtuvais, sureguliuotais reikiamam slėgimui, o trijų litrų ir didesnės talpos lempos – su manometrais.
\n12.52. Pilti degalus į litavimo lempas ir jas uždegti reikia specialiai tam tikslui skirtose vietose.
\n12.53. Tam, kad iš litavimo lempos neišsiveržtų liepsna, iš pilamų į lempą degalų būtina pašalinti priemaišas ir vandenį.
\n12.54. Dirbant su litavimo lempa draudžiama:
\n12.54.1. naudoti benzino ir žibalo mišinį toms lempoms, kurios dirba naudojant žibalą;
\n12.54.2. padidinti slėgį lempos bakelyje pumpuojant orą, daugiau nei yra leistina pase;
\n12.54.3. pripilti į lempą žibalo daugiau negu 3/4 jos bakelio talpos;
\n12.54.4. kaitinti degiklį skysčiu iš lempos, kuri veikia pumpuojant siurbliu;
\n12.54.5. atsukti oro išleistuvo ir pripildymo kamštį, kai lempa dega arba yra neataušusi;
\n12.54.6. ardyti ar remontuoti lempą, pilti iš jos arba į ją degalus arti atviros ugnies, tuo metu rūkyti;
\n12.54.7. naudoti litavimo lempas užšalusiems vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo garais bei vandeniu vamzdžiams atšildyti.
\n13.2. Autotransporto įmonėse, saugojimo aikštelėse, turinčiose daugiau kaip 25 automobilius, turi būti parengtas ir įmonės vadovo patvirtintas automobilių sustatymo planas bei jų evakavimo tvarka kilus gaisrui.
\n13.3. Garažuose draudžiama laikyti krovininius automobilius, pakrautus degiomis medžiagomis.
\n13.4. Mašinos, vežiojančios LU ir DS bei degias dujas, statomos atskirose aikštelėse arba boksuose, įrengtuose pagal galiojančių statybos normų reikalavimus.
\n13.5. Transporto stovėjimo vietose turi būti lynai arba vilktys (viena – keturiasdešimčiai automobilių) automobiliams evakuoti, bet ne mažiau kaip dvi, neatsižvelgiant į vietų skaičių.
\n13.6. Garažų teritorijoje gali būti atvirų aikštelių nedideliam autotransporto remontui ir techninei priežiūrai. Jose turi būti nedegios dėžės su dangčiais naudotiems kuro ir degalų filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti naftos produktai išpilami į metalinius indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose. Išlietus LU ir DS reikia užpilti smėliu ar pjuvenomis ir pašalinti į tam skirtą vietą.
\n13.7. Draudžiama atlikti ugnies darbus remontuojant transporto priemones, kai jų bakuose yra degalų, karteriuose – tepalų, balionuose – dujų.
\n13.8. Kiekvienoje automobilių remonto ir techninio aptarnavimo zonoje turi būti įrengtas skydas su priešgaisriniu inventoriumi.
\n13.9. Atliekant dujų įrangos remonto darbus, būtina nutraukti visas dujų pildymo operacijas, veikiančią įrangą išjungti, išskyrus siurblių ir kompresorių skyriaus ventiliatorius, kurie turi veikti visą remonto darbų laiką.
\n13.10. Garažuose bei autotransporto stovėjimo aikštelėse draudžiama:
\n13.10.1. dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales LU ir DS. Šie darbai turi būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose arba atvirose aikštelėse;
\n13.10.2. laikyti automobilius be degalų bakų dangtelių;
\n13.10.3. užkrauti vartus ir įvažiavimo (išvažiavimo) kelius arba juos užstatyti automobiliais;
\n13.10.4. pilti degalus į automobilių kuro bakus;
\n13.10.5. laikyti ir eksploatuoti automobilius esant netvarkingai kuro ir elektros sistemai;
\n13.10.6. įkrauti akumuliatorius;
\n13.10.7. šildyti variklius atvira ugnimi (deglais, litavimo lempomis), pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais atliekant remonto ir kitus darbus;
\n13.10.8. baigus darbą, palikti tepaluotas medžiagas bei išsiliejusius skysčius;
\n13.10.9. sandėliuoti degias medžiagas ir degių dujų balionus.
\n13.11. Automobilių aptarnavimo įmonėse apžiūros duobėje turi būti ne mažiau kaip dvi išlipimo vietos.
\n13.12. Garažuose ir remonto boksuose, kuriuose yra apžiūrų duobės ir rūsiai, draudžiama laikyti automobilius su dujine įranga.
\n13.13. Visi automobiliai privalo turėti gesintuvus: lengvieji – 1 gesintuvą, ne mažesnį kaip 2 l talpos, krovininiai, kurių bendroji masė iki 3,5 t, – 1 gesintuvą, ne mažesnį kaip 5 l talpos, o kurių masė didesnė nei 3,5 t ir autobusai – 2 gesintuvus, kurių kiekvieno talpa ne mažesnė kaip 5 litrai.
\n13.14. Įrengti vienoje patalpoje agregatų remonto ir akumuliatorių įkrovimo barus draudžiama.
\n13.15. Autotransporto įmonėse akumuliatorinės baterijos įkraunamos tam tikslui skirtose vietose.
\n13.16. Įrengimų, įkraunančių baterijas elektros srove, blokatoriai, sugedus vėdinimo sistemai, turi garantuoti įkrovimo srovės išjungimą.
\n13.17. Atskirose natūraliai vėdinamose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip penkių krovininių vežimėlių jėgos baterijas. Bendrose sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip dviejų krovininių vežimėlių jėgos baterijas ir tik esant vėdinimo sistemai, įrengtai virš vežimėlių. Baterijos įkraunamos tam skirtose ir atitvertose vietose, prie išorinių sienų langų. Ruošti ir laikyti elektrolitą galima tik atskirose patalpose.
\n13.18. Ant baterijų įkrovimo stočių durų turi būti užrašas „Įkrovimo stotis“ bei ženklai, draudžiantys naudoti atvirą ugnį.
\n13.19. Įkrovimo patalpose draudžiama:
\n13.19.1. taisyti akumuliatorius ir kitus įrenginius;
\n13.19.2. lituoti, pjaustyti, suvirinti bei dirbti kitus darbus, kurių metu susidaro kibirkštys ar naudojama ugnis;
\n13.19.3. įkrauti baterijas ir akumuliatorius be aptarnaujančio personalo priežiūros ir esant išjungtai vėdinimo sistemai;
\n13.19.4. laikyti sugedusius krovininius vežimėlius.
\n13.20. Jungikliai ir saugikliai įrengiami akumuliatorinės patalpos išorėje. Pakrovimo srovė įjungiama ir išjungiama specialiai tam skirtomis linijomis.
\n13.21. Rūgštis laikoma atskiroje patalpoje, kurioje galima laikyti ir distiliuotą vandenį.
\n13.22. Akumuliatorių laidininkai turi būti tvarkingi.
\n13.23. Akumuliatorinė eksploatuojama nuolat veikiant atskiram ištraukiamajam vėdinimui. Ventiliatoriaus sparnai turi būti iš spalvoto, atsparaus rūgščiai ir šarmams metalo. Baigus pakrauti, srovė nedelsiant išjungiama.
\n13.24. Akumuliatorinėje draudžiama vienoje patalpoje laikyti rūgštinius ir šarminius akumuliatorius, taip pat krauti neveikiančius akumuliatorius. Pakrovimo patalpoje gali būti tik tie elektrokarai, kurių akumuliatoriai kraunami. Jų skaičius nustatomas instrukcijoje.
\n13.25. Elektrokarai ir autokrautuvai laikomi garažuose arba specialiose aikštelėse. Prieš pradedant elektrokaru ar autokrautuvu dirbti, reikia įsitikinti, ar kuro sistemos, duslintuvo, variklio tepimo sistemos, elektros įranga yra nesugedusi. Draudžiama dirbti su netvarkingomis transporto priemonėmis.
\n13.26. Patalpoje turi būti elektrokarų ir autokrautuvų stovėjimo schema, paruošta taip, kad technika neužstatytų praėjimų, privažiavimų, išėjimų ir priėjimų prie gaisro gesinimo priemonių.
\n13.27. Transporto priemonės, aptarnaujančios sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas patalpas, turi būti saugios.
\n13.28. Autotransporto degalinėse išpylimo bei lygio matavimo vamzdžių, apžiūros bei išpylimo šulinių liukų dangčiai turi būti uždaryti. Atidaryti šiuos dangčius galima tik naftos produktų pylimo į rezervuarus arba jo lygio matavimo metu. Rezervuarų kvėpavimo įrenginiai turi būti techniškai sutvarkyti.
\n13.29. Naftos produktai į požeminius rezervuarus turi būti pilami uždaru būdu (vamzdžiais arba žarnomis), autocisterna – įžeminta, o automobilio variklis – išjungtas.
\n13.30. Rezervuaro pildymo metu pilti naftos produktus iš kolonėlių, prijungtų prie to rezervuaro, draudžiama.
\n13.31. Pilant degalus į autotransporto priemones, būtina laikytis šių reikalavimų:
\n13.31.1. visos pylimo operacijos turi būti atliekamos stebint vairuotojams;
\n13.31.2. degalai pilami tiesiai į kuro bakus. Kurą taip pat galima pilti į metalinius indus su sandariais kamščiais;
\n13.31.3. atstumas tarp aptarnaujamo ir už jo stovinčio automobilio turi būti ne mažesnis kaip 3 m;
\n13.31.4. transporto priemonių varikliai turi būti išjungti.
\n13.32. Draudžiama pilti degalus į automobilius, pakrautus degiais arba sprogimo atžvilgiu pavojingais kroviniais.
\n13.33. Autotransporto degalinių teritorijoje draudžiama naudoti atvirą ugnį ir rūkyti.
\n13.34. Degalinės teritorijoje, atliekant ugnies darbus, turi būti pastatyti ženklai, draudžiantys įvažiuoti transportui. Taip pat draudžiama atlikti degalų pylimo operacijas.
\n14.2. Baldai ir įrengimai laboratorijose turi būti sustatyti taip, kad netrukdytų evakuoti žmones. Minimalus praėjimų tarp įrengimų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
\n14.3. Stalų, stelažų, traukos spintų paviršiai, skirti darbui su gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingais skysčiais ir medžiagomis, turi būti padengti nedegia medžiaga, o dirbant su chemiškai aktyviomis medžiagomis – medžiagomis, atspariomis jų poveikiui, ir turėti bortelius.
\n14.4. Laboratorijose visi darbai, kurių metu gali išsiskirti kenksmingų, gaisro arba sprogimo atžvilgiu pavojingų dujų bei garų, turi būti atliekami techniškai tvarkingose traukos spintose, veikiant vėdinimo sistemai. Jeigu eksperimento sąlygomis darbą su LU ir DS reikia atlikti ne traukos spintoje, tokiems darbams atlikti surašoma instrukcija.
\n14.5. Traukos spintose turi būti įrengtas sprogimo atžvilgiu nepavojingas apšvietimas, kurio įjungimas įrengiamas spintos išorėje.
\n14.6. LU ir DS turi būti laikoma taroje, kuri nurodyta instrukcijoje. Stikliniai indai turi būti laikomi specialioje sandarioje metalinėje dėžėje, išklotoje asbestu. Vidinėje dangčio pusėje turi būti užrašas, nurodantis LU ar DS pavadinimą ir bendrą kiekį, leidžiamą laikyti patalpoje.
\n14.7. Draudžiama laikyti LU ir DS polietileninėje, taip pat ir plonasienėje tam tikslui nepritaikytoje stiklo taroje.
\n14.8. Draudžiama šildyti stikliniuose induose daugiau kaip 0,5 l LUS. Dirbti su LUS, kurių kiekis didesnis kaip 0,5 l, galima laboratorijos vedėjo leidimu.
\n14.9. Nešti didelės talpos stiklinius indus su rūgštimis, šarmais ir kitais gailiais skysčiais galima tik specialiose metalinėse arba medinėse dėžėse.
\n14.10. Šarminius metalus reikia laikyti vandens neturinčiame žibale arba tepaluose, sandariai uždarytame (kad nepatektų oras), storomis sienelėmis inde. Stiklainius su šarminiais metalais būtina dėti į sandariai uždaromas metalines dėžes. Draudžiama laikyti šarminių metalų kiekį, viršijantį pamainos normą.
\n14.11. Draudžiama naudotis atvira ugnimi dujų nuotėkiui nustatyti vamzdynuose ir prietaisuose.
\n14.12. Suslėgtų, suskystintų ir ištirpintų dujų balionus būtina laikyti metalinėse spintose, ne laboratorijose. Spintose turi būti prapjovos arba vėdinimo įrenginiai.
\n14.13. Galeninių preparatų ruošimo dirbtuvėse, laboratorijose bei patalpose būtina:
\n14.13.1. spirito virimo bei rektifikavimo aparatus, taip pat kompresorius ir karbiuratorinius įrengimus laikyti atskirose patalpose;
\n14.13.2. spiritą, benziną ir kitus LUS laikyti izoliuotose nedegiomis konstrukcijomis sandėlių patalpose;
\n14.13.3. LUS darbo reikalams tiekti vamzdžiais arba specialia sandaria tara. Laboratorijoje jų neturi būti daugiau, negu reikia vienai darbo pamainai;
\n14.13.4. nenaudoti stiklinių indų benzininiams ir karbiuratoriniams įrengimams ir guminių žarnelių dujoms tiekti į degiklius.
\n14.14. Koncentruotų mineralinių rūgščių stiklinėje taroje su pritrintiniais kamščiais leidžiama laikyti ne daugiau kaip 3 kg. Bromas ir chromo anhidridas laikomi traukos spintose, stikliniuose induose, įstatytuose į metalinius arba fajansinius įdėklus.
\n14.15. Raudonasis fosforas laikomas sandariai uždarytuose stikliniuose arba metaliniuose induose, vandenilio peroksidas (30% perhidrolis) – metaliniame konteineryje, tamsiame stikliniame inde su medžio kamščiu. Šios medžiagos laikomos spintoje su neutraliomis druskomis (karbonatais bei sulfatais), atokiau nuo lentynų su oksidatoriais, metalų milteliais bei šarminiais metalais.
\n14.16. Reagentai (oksidatoriai) – bertoleto druska, bario ir amonio perchloratai, natrio ir bromo hipochloratai, natrio ir kalio nitratai, kalcis ir baris, amonio salietra – laikomi stikliniuose induose su pritrintiniais arba plastmasiniais užsukamais kamščiais. Šie indai statomi spintose ant atskirų (viršutinių) lentynų.
\n14.17. Reagentus laboratorijose ir jų sandėliuose būtina laikyti rakinamose spintose. Šių spintų raktus privalo turėti laborantas arba kitas atsakingas darbuotojas.
\n14.18. Prieigose prie cheminių medžiagų laikymo vietų turi būti aiškūs užrašai, nurodantys cheminės medžiagos charakteringiausią savybę: „Ugnis pavojinga“, „Nuodinga“ ir t. t.
\n14.19. Visose laboratorijų patalpose vėdinimo sistema turi būti įjungta 5 min. prieš darbą ir išjungta darbą baigus. Draudžiama dirbti laboratorijoje esant netvarkingai vėdinimo sistemai.
\n14.20. Draudžiama palikti be priežiūros į elektros tinklą įjungtą aparatūrą ir kitus elektros įrenginius.
\n14.21. LU ir DS pilti į kanalizaciją draudžiama. Panaudotus skysčius būtina supilti į sandariai uždaromą indą, o pasibaigus darbo dienai – pašalinti iš laboratorijos ir sunaikinti arba regeneruoti.
\n14.22. Laboratorijos patalpose draudžiama užgriozdinti koridorius, praėjimus, taip pat praėjimus prie gesinimo priemonių, plauti grindis, sienas, įrenginius LU ir DS, valyti išsiliejusius LU ir DS degant degikliams ir elektros šildymo prietaisams.
\n14.23. Laboratorijų patalpos po darbo rakinamos atjungus visus veikiančius prietaisus, surinkus į specialias vietas LU ir DS, išnešus iš patalpų degias šiukšles ir atliekas.
\n14.24. Laboratorijos turi būti aprūpintos gesinimo priemonėmis, atsižvelgiant į naudojamų cheminių medžiagų savybes.
\n14.25. Visiems bandymų įrengimams, nepaisant jų kategorijos (stendiniai, modeliniai, pusiau fabrikiniai, bandomieji gamybiniai), turi būti parengtos gamybinės priešgaisrinės saugos instrukcijos.
\n14.26. Bandymų įrengimų patalpose turi būti gaisro gesinimo ir neutralizuojančios priemonės pagal naudojamų medžiagų savybes bei technologinių procesų ypatybes.
\n15.1.2. Susikaupus medžio atliekoms, jos turi būti pašalintos iš cecho. Medžio apdirbimo staklės turi turėti veikiančius vietinius siurbtuvus. Draudžiama dirbti staklėms esant išjungtai vėdinimo sistemai.
\n15.1.3. Ciklonų ir dulkių surinkimo kameros turi būti nuolat uždarytos. Susikaupusias medienos atliekas būtina laiku šalinti. Perpildyti ciklonų bei dulkių surinkimo kameras ir užteršti aikšteles jų įrengimo vietose draudžiama.
\n15.1.4. Cecho teritorijoje draudžiama sandėliuoti medžio atliekas.
\n15.1.5. Nuo aikštelių, kuriose laikoma mediena, džiovyklų būtina valyti skiedras, šiukšles.
\n15.1.6. Staklių, elektros mašinų guoliai tepami ne rečiau, negu nurodyta cecho instrukcijoje. Būtina stebėti, kad į tepalą nepatektų drožlių ir pjuvenų. Pakilus guolių temperatūrai daugiau kaip 45-50oC, stakles reikia sustabdyti.
\n15.1.7. Klijai šildomi garais arba uždaro tipo elektriniais šildymo prietaisais. Klijus šildyti galima tik izoliuotoje patalpoje arba specialiai tam skirtoje saugioje vietoje. Klijus iš sintetinių dervų reikia saugoti metalinėse dėžėse arba nedegiose saugyklose.
\n15.1.8. Draudžiama ceche sandėliuoti gatavą produkciją.
\n15.1.9. Gaisro atžvilgiu pavojingus gamybos procesus reikia atlikti atskirose patalpose arba vietose. Jose turi būti įrengtas vėdinimas ir apšvietimas.
\n15.1.10. Gamybinėse patalpose draudžiama laikyti degias medžiagas, kurių kiekis viršija pamainos normą.
\n15.1.11. Džiovyklų pastatai turi būti nedegūs. Periodiškai turi būti valomos kameros ir baterijų išdėstymo vietos.
\n15.1.12. Kiekvienai džiovyklai nustatoma leistina prikrovimo norma ir ribinis temperatūrinis darbo režimas. Temperatūra džiovyklose turi būti periodiškai kontroliuojama.
\n15.1.13. Džiovinimui naudojant infraraudonuosius spindulius, kameroje reikia įrengti atskirą vėdinimo sistemą.
\n15.1.14. Džiovyklose, kur nenutrūkstamai juda džiovinami gaminiai, reikia numatyti įrengimus, automatiškai atjungiančius šildymo sistemą sustojus konvejeriui.
\n15.1.15. Džiovinant medieną aukšto dažnio srovėmis, būtina užtikrinti, kad elektrodai prie medienos būtų patikimai prispausti. Medienos rietuvės turi būti sudarytos iš vienodos drėgmės ir vienos rūšies medienos. Džiovyklos durys turi turėti automatinę blokiruotę su elektrogeneratoriumi.
\n15.1.16. Džiovinant medieną petrolatume, vonios išdėstomos izoliuotose patalpose. Vonios turi turėti metalinius dangčius.
\n15.1.17. Kad būtų išvengta petrolatumo pliūpsnio, reikia kontroliuoti, kad jo lygis vonioje, panardinus konteinerį su mediena, būtų ne mažesnis kaip 0,5 m nuo vonios viršaus. Petrolatumu vonia papildoma tik padžiovinus jį specialiuose bakuose. Džiovinimo proceso metu petrolatumo temperatūra neturi sumažėti iki 100oC. Gesinant degantį petrolatumą, reikia naudoti išpurslintas vandens sroves, vandens garus, oro ir mechanines arba chemines putas.
\n15.1.18. Baigus darbą, cecho viršininkas (meistras) privalo patikrinti visas cecho patalpas. Draudžiama palikti darbo vietoje gatavą produkciją, drožles, pjuvenas, tepalus, laką, klijus, kitas degias medžiagas ir skysčius, taip pat neišjungtus elektros prietaisus.
\n15.2. Dažymo, lakavimo cechai ir dirbtuvės 15.2.1. Dirbti dažymo, lakavimo cechuose ir dirbtuvėse galima tik veikiant vėdinimo sistemai.
\n15.2.2. Darbai, susiję su lakų, dažų išpurslinimu, atliekami tik specialiai įrengtose kamerose. Dažymo kameros, vonios, spintos, džiovyklos turi turėti vėdinimo sistemas. Dažymo kamerų ištraukiamasis vėdinimas eksploatuojamas tik su vandens filtrais arba kitais įrenginiais, skirtais dažų dalelėms sulaikyti.
\n15.2.3. Dažymo kamerose su elektrostatiniu lauku, išjungus ištraukiamąjį vėdinimą, automatiškai turi atsijungti elektros įtampa.
\n15.2.4. Lakai, dažai skiedžiami ir maišomi atskiroje patalpoje.
\n15.2.5. Lakai, dažai, skiedikliai išdavimo patalpoje saugomi sandariuose induose arba gamyklos pakuotėje. Jų kiekis neturi viršyti paros normos. Draudžiama dažų, lakų atsargas laikyti darbo vietose.
\n15.2.6. Dažymo voniose, kurių talpa iki 0,5 m3, turi būti įrengti siurbliai ir sandarūs dangčiai. Kai talpa viršija 0,5 m3, vonios įrengiamos specialiose kamerose su vėdinimo sistema. Avarijos atveju turi būti numatytas skysčio išpylimas iš vonių.
\n15.2.7. Dažų slėgio bakus reikia įrengti atskirai nuo dažymo kamerų.
\n15.2.8. Įrenginių, prietaisų, naudojamų dažant purškimo būdu, metalinės dalys turi būti įžemintos.
\n15.2.9. Dažų purkštuvai, žarnos, slėgio bakai, talpyklos, dažymo įranga kiekvienos pamainos pabaigoje išvaloma ir išplaunama, veikiant vėdinimo sistemai. Plovimui reikia naudoti nedegius skysčius.
\n15.2.10. Teptukai, šepečiai, skudurai, purkštuvai po darbo laikomi sandariai uždarytose talpyklose vėdinamose metalinėse spintose.
\n15.2.11. Ištraukiamojo vėdinimo ortakiai, vonių, spintų sienelės džiovinimo kamerose valomos atsižvelgiant į jų būklę, bet ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Surinktas atliekas būtina nedelsiant pašalinti iš cecho.
\n15.2.12. Nuo gaminių ir detalių pašalinami riebalai. Jie plaunami nedegios sudėties skysčiais, pastomis, tirpikliais, emulsijomis, taip pat ultragarsiniu arba kitais gaisro atžvilgiu nepavojingais būdais. Atskirais atvejais, jei tai numatyta pagal technologines sąlygas, leidžiama naudoti ir degius bei lengvai užsiliepsnojančius plovimo skysčius.
\n15.2.13. Išpilti lakai, dažai, skiedikliai pašalinami naudojant pjuvenas ir vandenį. Grindis, sienas, įrangą plauti degiais skiedikliais draudžiama.
\n15.2.14. Dažymo, lakavimo cechuose draudžiama naudoti atvirą ugnį, dažymo, lakavimo darbus atlikti ne kamerose arba kitose tam tikslui nepritaikytose vietose, šalia kameros laikyti didesnį nei nustatyta gaminių kiekį, atlikti darbus neveikiant vėdinimui, po darbo palikti dažymo, lakavimo medžiagas ir jų tarą.
\n15.2.15. Džiovinant nudažytas detales, draudžiama didinti temperatūrą ir džiovinti skirtą laiką daugiau, nei nustatyta reglamente.
\n15.2.16. Termoradiacinėse ir konvekcinėse šildomose elektra džiovinimo kamerose automatiniai reguliatoriai turi būti sublokuoti su vėdinimo įrenginiais.
\n15.2.17. Džiovinimo kamerų šildymo prietaisai turi būti apsaugoti nuo galimo dažų ir lako patekimo ant jų korpusų.
\n15.2.18. Lakų ir dažų laikymo patalpoje draudžiama laikyti atsargas, viršijančias dienos normą, atlikti darbus neveikiant ištraukiamajam vėdinimui, laikyti pluoštines medžiagas, naudoti instrumentus, skeliančius kibirkštis. Lakus ir dažus perpilti iš vienos taros į kitą leidžiama tik ant metalinių padėklų, kurių bortelių aukštis ne mažesnis kaip 5 cm.
\n15.3. Katilinės 15.3.1. Katilinėse draudžiama laikyti LU ir DS. Skysto kuro talpyklos įrengiamos už katilinės ribų. Katilinėje negali būti įrengtas didesnis nei 0,5 m3 talpos skysto kuro bakas. Tuo atveju draudžiama jį įrengti virš katilų, ekonomaizerių arba garų kaitintuvų. Bakai turi būti uždari ir su išore sujungti ne mažesniu kaip 50 mm skersmens vamzdžiu. Kiekvienas kuro bakas turi turėti saugų gaisro atžvilgiu lygio matuoklį, išpylimo ir perpylimo vamzdžius.
\n15.3.2. Katilai, vamzdynai ir kita katilinės įranga turi būti techniškai sutvarkyta ir nuolat stebima aptarnaujančio personalo. Prieš užkurdamas katilą, aptarnaujantis asmuo privalo kruopščiai patikrinti visą katilinės įrangą.
\n15.3.3. Draudžiama ant katilų arba šalia jų sandėliuoti drabužius, degias medžiagas.
\n15.3.4. Jei instrukcijoje numatyta, trumpam išjungus katilus, naftos ir dujų degiklius reikia ištraukti iš pakurų.
\n15.3.5. Jei katilai kūrenami dujomis, aptarnaujantis personalas privalo muilo tirpalu tikrinti vamzdynų sandarumą sujungimo vietose ir čiaupuose.
\n15.3.6. Prieš užkuriant katilus, kūrenamus dujomis, būtina išvėdinti patalpą.
\n15.3.7. Kūrenant katilus, būtina atkreipti dėmesį į kuro kokybę, trauką, stebėti santykį tarp į degiklį patenkančio kuro, oro ir garų.
\n15.3.8. Jei kūrenimui naudojamos medžio drožlės ir pjuvenos, jos į katilus turi patekti vamzdynais. Juose turi būti įrengtos užsklandos. Draudžiama katilus drožlėmis ir pjuvenomis pakrauti rankiniu būdu.
\n15.3.9. Katilo darbas nedelsiant turi būti sustabdytas įkaitus iki raudonumo katilo sienelėms arba karkasui, sugriuvus mūrinei katilo apsaugai, padidėjus slėgiui katile daugiau nei nustatyta, sumažėjus vandens lygiui katile, esant vamzdynų, matavimo prietaisų, apsauginių vožtuvų pažeidimams.
\n15.4. Oro kompresoriniai įrenginiai 15.4.1. Kompresorių patalpoje draudžiama laikyti benziną, žibalą bei kitas lengvai užsiliepsnojančias medžiagas, taip pat patalpose draudžiama plauti mašinų detales ir pan.
\n15.4.2. Suslegiant orą, neleistina, kad temperatūra ir slėgis padidėtų aukščiau nustatytos ribos. Draudžiama įjungti kompresorių, jei neveikia apsauginiai vožtuvai arba kontroliniai matavimo prietaisai.
\n15.4.3. Kiekvienas kompresorius turi turėti avarinės apsaugos sistemą, užtikrinančią garso bei šviesos signalizaciją, nutrūkus aušinančio vandens tiekimui, padidėjus suslėgiamo oro temperatūrai ir automatinio sustabdymo sistemai, sumažėjus tepalo slėgiui.
\n15.4.4. Draudžiama tiekti orą į kompresorių iš vietų, kur gali išsiskirti degūs garai ir dujos, taip pat gali atsirasti užsidegimo šaltinis.
\n15.4.5. Nesant automatinio drėgmės iš tepalo atskyrimo, rankiniu būdu tai daroma du kartus per pamainą, jei cecho instrukcijoje nenumatytas kitas terminas. Oro surinktuvai, esantys kompresoriaus sudėtyje, prapučiami ne rečiau kaip vieną kartą per pamainą, jei yra galinis šaldymo įrenginys ir drėgmės atskyriklis, jei jų nėra,- du kartus per pamainą.
\n15.4.6. Ortakiai ir oro surinktuvai turi būti nuolat valomi nuo tepalo ir jo skilimo produktų atliekų.
\n15.4.7. Kompresoriaus dalys, kurias veikia trinties jėgos, turi būti reguliariai tepamos.
\n15.4.8. Išpiltas tepalas, šiukšlės ir degios atliekos turi būti nedelsiant pašalinamos. Kompresorinėje degių ir tepti naudojamų medžiagų leistina laikyti ne daugiau kaip parai skirtą normą. Šios medžiagos laikomos metalinėje spintoje.
\n15.5. Amoniakiniai šaldymo įrenginiai 15.5.1. Būtina užtikrinti, kad skysta šaldymo medžiaga nepatektų į kompresorius.
\n15.5.2. Tepalas iš aparatų išleidžiamas per tepalo surinktuvą, prieš tai išsiurbus iš jo ištirpusį šaldymo agentą. Tepalas iš surinktuvo išleidžiamas į indą su vandeniu veikiant vėdinimo sistemai.
\n15.5.3. Šaldymo medžiagos analizė atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per parą cechuose iš šaltį vartojančių aparatų, o šaldymo ceche – iš garintuvų arba skysčio atskyriklių, tikrinant, ar nėra jame gamybinių produktų.
\n15.5.4. Aptikus dujinėje fazėje šaldymo medžiagos garus arba šaldomų produktų dujų, taip pat atsiradus gamybos produktų kvapui, reikia imtis priemonių gedimams nustatyti ir nuolat tirti šaldymo medžiagos bandinius.
\n15.5.5. Kompresorių ir dujotiekių sandarumas turi būti nuolat kontroliuojamas. Atsiradus dujų nuotėkiui, kompresorius nedelsiant sustabdomas.
\n15.5.6. Visos kompresorių dalys turi būti periodiškai sutepamos.
\n15.6.7. Draudžiama šildyti amoniako balionus, norint pagreitinti sistemos pripildymą.
\n15.5.8. Kompresorinės patalpoje metalinėse spintose leidžiama laikyti tepalo atsargą ne didesnę kaip dviejų pamainų norma.
\n15.5.9. Balionus su šaldymo medžiaga (amoniaku) reikia laikyti specialiuose sandėliuose. Draudžiama juos laikyti mašinų skyriuje.
\n15.5.10. Amoniako šaldymo įrenginio patalpoje turi būti įrengti vandens išpurslinimo švirkštai.
\n15.6. Antikorozinio apdirbimo cechai 15.6.1. Benzinas, skiedikliai, tirpikliai, lakai, dažai, klijai turi būti laikomi specialioje patalpoje, metalinėje taroje arba specialioje pakuotėje. Jų kiekis neturi viršyti dienos normos.
\n15.6.2. Antikoroziniai mišiniai turi būti ruošiami atskiroje nedegioje patalpoje.
\n15.6.3. Lakų, dažų, klijų ir tirpiklių ruošimo, laikymo ir naudojimo patalpose turi būti įrengta ištraukiamoji vėdinimo sistema, išdėstant oro patekimo angas patalpos apatinėje ir viršutinėje zonose.
\n15.6.4. Metalas ruošiamas padengti guma, nuo tepalo, dažų, riebalų ir senos dangos valomas nedegiais mišiniais, aštriais vandens garais, kurių slėgis 250–300 kPa (2,5–3 atm.).
\n15.6.5. Išimtiniais atvejais specialiai tam skirtose vietose įmonės vadovybės leidimu sena danga gali būti šalinama išdeginimo būdu.
\n15.6.6. Prieš deginant klijais, reikia patikrinti, ar teptukas švarus, be metalo dalių. Kol neišgaruos benzinas, draudžiama metalą, išteptą klijais, papildomai valyti instrumentais, galinčiais išskelti kibirkštį.
\n15.6.7. Stalai ir inventorius valomi mechaniniu būdu, po to praplaunant muiluotu sodos ar kitu nedegiu tirpalu. Tirpiklius šiam tikslui naudoti draudžiama.
\n15.6.8. Šlifavimo medžiagas, įmirkusias degiose medžiagose, reikia surinkti į sandariai uždaromas metalines dėžes. Pasibaigus pamainai šios atliekos turi būti pašalinamos.
\n15.6.9. Gumavimo ir bakelizavimo dirbtuvėse, kur dideliais kiekiais naudojami gumos klijai, guma, bakelitiniai lakai, draudžiama atlikti darbus naudojant laką, klijus, neveikiant vėdinimui, po pamainos palikti lako, klijų tarą arba šias medžiagas palikti nesunaudotas, darbo vietose laikyti tuščią LUS tarą, spec. drabužius, dirbti su lakais ir klijais neįžeminus švirkštų, naudoti instrumentus, skeliančius kibirkštis.
\n15.6.10. Litavimo darbams atlikti turi būti skirtos atskiros vietos.
\n16.2. Pramoninė kanalizacija turi užtikrinti normalų ir nepertraukiamą skysčių pašalinimą iš jų susitelkimo vietų.
\n16.3. Draudžiama užterštas gamybines nuotėkas nuleisti į švarių gamybinių vandenų kanalizaciją.
\n16.4. Siekiant išvengti gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingų mišinių susidarymo, prieš juos nuleidžiant į gamybinės kanalizacijos tinklą, būtina išvalyti atskiriant, regeneruojant ir utilizuojant vertingus produktus, sumažinant organinių medžiagų koncentraciją, neutralizuojant rūgštis ir šarmus, atskiriant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, tepalus, smalą, toksiškas ir kitas medžiagas. Draudžiama pastato viduje įrengti LUS gaudykles.
\n16.5. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingus produktus draudžiama nuleisti į kanalizacijos sistemas net avarijų atveju. Tam tikslui būtina numatyti specialias talpyklas.
\n16.6. Draudžiama nuleisti į kanalizaciją nuotėkas, kurios gali sukelti chemines reakcijas išsiskiriant nuodingiems arba sprogimo atžvilgiu pavojingiems garams ir dujoms arba dėl kurių vamzdžiuose gali susikaupti didelis kiekis netirpstančių medžiagų.
\n16.7. Įmonės teritorijoje ūkinių fekalinių vandenų kanalizaciją draudžiama sujungti su pramoninės kanalizacijos sistemomis.
\n16.8. Nutekamųjų vandenų užterštumo laipsnį, valymo įrenginių darbo efektyvumą būtina kiekvieną dieną laboratoriškai ištirti. Užterštų nuotėkų išskiriamų garų ir dujų sudėtis neturi viršyti nustatytų normų.
\n16.9. Vandenį, kuriuo buvo plaunami aparatai ir vamzdynai, galima nuleisti į užterštų nutekamųjų vandenų kanalizaciją tik tokiu atveju, jei jo užterštumas neviršija nustatytų normų. Aparatus ir vamzdynus prieš juos plaunant būtina visiškai ištuštinti. Panaudotą plovimui vandenį nuleisti į švarių gamybinių vandenų kanalizaciją, taip pat į aikštelę draudžiama.
\n16.10. Nuleidžiamų į kanalizaciją gamybinių nutekamųjų vandenų temperatūra neturi viršyti 40oC. Leidžiama nedidelį kiekį aukštesnės temperatūros gamybinius nutekamuosius vandenis nuleisti į kolektorius, turinčius tokią vandens sąnaudą, kad bendra nutekamųjų vandenų temperatūra nepakiltų aukščiau kaip 35oC.
\n16.11. Siekiant išvengti ugnies plitimo gaisro metu pramoninėje kanalizacijoje, turi būti įrengtos tvarkingos hidraulinės užtvaros. Jos statomos visose kanalizacijos vamzdyno išėjimo iš patalpų su technologiniais įrenginiais, atskirai stovinčių aparatų ir rezervuarų bei jų grupių, užsklandų mazgų patalpų, siurblinių, išpylimo ir pripylimo estakadų ir t. t. vietose. Priklausomai nuo gamybinių nutekamųjų vandenų užterštumo pobūdžio leidžiama priėmėjų grupei numatyti vieną bendrą hidraulinę užtvarą.
\n16.12. Eksploatuoti kanalizaciją su netvarkingomis arba neteisingai įrengtomis hidraulinėmis užtvaromis draudžiama. Hidraulinės užtvaros konstrukcija turi būti tokia, kad būtų patogu ją eksploatuoti ir remontuoti (valyti).
\n16.13. Lengviems garams ir dujoms nuleisti kanalizacijoje kas 250 m trasos ilgio įrengiami vėdinimo stovai.
\n16.14. Ištraukiamasis vėdinimo stovas įrengiamas šildomoje pastato dalyje iškart už hidraulinės užtvaros užterštų nuotėkų išleidimo vietoje. Jis iškeliamas ne mažiau kaip 0,7 m virš gamybinio pastato stogo ir nupjaunamas. Sujungti ištraukiamąją kanalizacijos stovų dalį su pastato vėdinimo sistemomis draudžiama.
\n16.15. Esant užterštiems gamybinių bei ūkinių ir fekalinių vandenų valymo įrenginiams, į vandenvietes nuleidžiami nutekamieji vandenys laboratoriškai turi būti tiriami ištisą parą.
\n16.16. Vandenys, turintys šlamų, turi būti nuleidžiami per atskirus kolektorius.
\n16.17. Eksploatuojant gamybinių nutekamųjų vandenų siurblines stotis, draudžiama:
\n16.17.1. perpildyti nutekamųjų vandenų priėmimo rezervuarą ir leisti jiems patekti į siurblinės stoties patalpą;
\n16.17.2. siurblinės stoties pastate įrengti kitos paskirties siurblius;
\n16.17.3. naudoti siurblių pavarai atviros konstrukcijos elektros variklius;
\n16.17.4. leisti siurbliams dirbti esant išjungtam tiekiamajam ištraukiamajam patalpos vėdinimui;
\n16.17.5. virš įgilinto mašinų skyriaus įrengti buitines ir pagalbines patalpas (dirbtuves, elektros pastotes, skydines, dispečerines).
\n16.18. Kanalizacijos vamzdžius, latakus ir šulinius reikia valyti atsižvelgiant į pavojingų darbų su dujomis taisykles ir reikalavimus.
\n16.19. Žmonėms nusileisti į kanalizacijos šulinius reikia naudoti medines nešiojamąsias kopėčias.
\n16.20. Gamybinių nutekamųjų vandenų kanalizacijos tinklams turi būti parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos.
\n17.2. Gaisrui gesinti skirtus vandens rezervuarus būtina nuolat valyti (šalinti šiukšles, dumblą ir kitus pašalinius daiktus).
\n17.3. Gaisrui gesinti naudojamuose vandens telkiniuose turi būti pakankamai vandens, kad jį lengvai galėtų paimti gaisriniai automobiliai.
\n17.4. Gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių vietose, taip pat link jų įrengtos atitinkamos rodyklės, ženklai ir jų apšvietimas turi būti tvarkingi ir atitikti galiojančių standartų reikalavimus.
\n17.5. Gaisriniai hidrantai turi būti tvarkingi, jų šulinių dangčiai turi lengvai atsidaryti bet kuriuo metų laiku. Draudžiama užstatyti privažiavimo kelius prie hidrantų.
\n17.6. Kartą per šešis mėnesius gaisrinius hidrantus, hidrantus kolonėles reikia patikrinti (paleisti vandenį), o rezultatus įrašyti į žurnalą.
\n17.7. Žiemą gaisriniai hidrantai turi būti apšiltinami, nuo šulinių dangčių nuolat valomas ledas ir sniegas.
\n17.8. Prie gaisrinių hidrantų, rezervuarų ir kitų vandens telkinių, skirtų elektros stotims ir pastotėms gesinti, įrengti įžemikliai turi būti tvarkingi ir ne rečiau kaip kartą per dvejus metus turi būti tikrinama jų įžeminimo varža.
\n17.9. Vandentiekio tinkluose, prie kurių jungiama gaisrinė įranga, turi būti garantuotas reikiamas slėgis. Atjungus dalį vandentiekio ar sumažinus vandens slėgį jame, būtina tai pranešti priešgaisrinės apsaugos padaliniams.
\n17.10. Vandentiekio tinklas turi būti tvarkingas. Vidaus priešgaisrinį vandentiekį būtina kartą per metus perplauti – nuleisti vandenį iš kiekvieno čiaupo, įsitikinti, ar jie neužrūdiję, netvarkingus suremontuoti ar pakeisti, gaisrines žarnas perkantuoti.
\n17.11. Nešildomuose pastatuose ar statiniuose šaltu metų laiku vidaus vandentiekio tinklai turi būti be vandens, o prie gaisrinių čiaupų rodykle ar užrašu turi būti nurodyta sklendės, kurią atidarius vanduo bus tiekiamas į tinklą, vieta. Esant elektrifikuotai sklendei, jos distancinis paleidimas turi būti įrengtas prie kiekvieno gaisrinio čiaupo.
\n17.12. Vidaus vandentiekio gaisriniai čiaupai turi turėti žarnas ir švirkštus, kurie laikomi spintelėse. Gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų. Vandentiekio čiaupų spintelės turi būti tvarkingos ir nudažytos pagal standarto reikalavimus, o ant durelių turi būti aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir priešgaisrinės apsaugos telefono numeris. Priėjimai prie gaisrinių čiaupų turi būti laisvi ir neužkrauti.
\n17.13. Vandentiekio bokštas turi būti tvarkingas ir pritaikytas prijungti gaisrinę techniką vandeniui paimti.
\n17.14. Draudžiama pirmines gaisro gesinimo priemones ir inventorių naudoti ūkio ir gamybos reikalams.
\n17.15. Siurblinės patalpose turi kabėti bendra priešgaisrinio vandentiekio ir siurblių prijungimo schema.
\n17.16. Gaisrinė technika (gaisriniai automobiliai, motosiurbliai), pirminės gaisro gesinimo priemonės ir gaisriniai įrengimai turi būti nesugedę ir nuolat parengti darbui.
\n17.17. Gaisrinių čiaupų spintelių durys, gesintuvų ir gaisrinių įrengimų paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti.
\n17.18. Objektuose turi būti įrengti specialūs priešgaisriniai skydai, stendai, spintos pirminėms gaisro gesinimo priemonėms sudėti. Ant skydų ir stendų privalo būti kompaktiškai sukabinami gesintuvai, kastuvai, laužtuvai, kobiniai, kirviai, nedegaus audeklo gabalas, dėžėje supilamas smėlis.
\n17.19. Priešgaisriniai skydai teritorijoje gali turėti dureles, įrengtas taip, kad būtų patogu greitai pasinaudoti gesinimo priemonėmis.
\n17.20. Stendai ir priešgaisriniai skydai statomi matomose ir patogiose prieiti vietose, kuo arčiau išėjimų.
\n17.21. Statinės turi būti nuolat pripildytos vandens ir turėti kibirus (išskyrus žiemos periodą).
\n17.22. Prieš pilant smėlį į dėžę, reikia jį persijoti ir išdžiovinti. Dėžės dangtis neturi praleisti atmosferos kritulių.
\n17.23. Nedegaus audinio gabalai laikomi futliaruose ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį džiovinami.
\n17.24. Gesintuvo tipas parenkamas ir jų skaičius nustatomas pagal 3 priedą.
\n17.25. Kiekviename visuomeninių pastatų ir statinių aukšte turi būti ne mažiau kaip du nešiojamieji gesintuvai.
\n17.26. Patalpose, kuriose yra įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema, gesintuvų skaičių galima sumažinti 50 %.
\n17.27. Objekte turi būti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. Tiek patalpoje, tiek lauke užrašai turi būti gerai matomi, įrengti 2–2,5 m aukštyje nuo grindų ar žemės.
\n17.28. Gesintuvais leidžiama gesinti tas medžiagas ar įrenginius, kurie nurodyti gesintuvus gaminusios įmonės instrukcijose.
\n17.29. Gesintuvo korpusas turi būti nudažytas raudonai, o užraše lietuvių kalba ant gesintuvo turi būti nurodytas jo panaudojimo būdas, užpildymo data ar galiojimo laikas.
\n17.30. Gesintuvus reikia:
\n17.30.1. laikyti lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, ne arčiau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų;
\n17.30.2. kabinti ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir kad atidarytos patalpos durys netrukdytų paimti gesintuvo;
\n17.30.3. statyti gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų, priešgaisriniuose skyduose arba ant grindų, laikyti specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose;
\n17.30.4. laikyti taip, kad matytųsi užrašai;
\n17.30.5. išdėstyti objekte taip, kad netrukdytų evakuoti žmones;
\n17.30.6. išdėstyti taip, kad atstumas nuo galimo gaisro židinio iki gesintuvų laikymo vietos būtų ne didesnis kaip: 20 m – visuomeniniuose pastatuose ir statiniuose; 30 m – A, B, C kategorijos patalpose; 40 m – D kategorijos patalpose.
\n17.31. Gesintuvai, kurie yra lauke arba nešildomoje patalpoje ir nėra skirti eksploatuoti esant žemai temperatūrai, šalčių metu nunešami į šildomas patalpas. Gesintuvų vietoje paliekamas informacinis lapelis apie jų laikymo vietą.
\n18.2. Kiekvienas asmuo, pastebėjęs gaisrą, privalo:
\n18.2.1. nedelsdamas pranešti apie gaisrą priešgaisrinei apsaugai;
\n18.2.2. imtis priemonių informuoti žmones apie gaisrą ir organizuoti jų bei materialinių vertybių evakavimą;
\n18.2.3. gesinti gaisrą turimomis priemonėmis;
\n18.2.4. iškviesti į gaisravietę objekto (darbo baro) vadovaujančius darbuotojus.
\n18.3. Atvykę į gaisravietę objekto vadovai arba kiti atsakingi darbuotojai privalo:
\n18.3.1. įsitikinti, ar iškviesti ugniagesiai;
\n18.3.2. vadovauti žmonių evakavimui ir gaisro gesinimui, kol atvyks ugniagesiai;
\n18.3.3. skirti asmenį, gerai pažįstantį objektą ir žinantį priešgaisrinių vandens telkinių vietas;
\n18.3.4. patikrinti, ar įjungta automatinė (stacionari) gesinimo sistema;
\n18.3.5. prireikus iškviesti dujų ūkio, greitosios pagalbos ir kitas tarnybas;
\n18.3.6. sustabdyti gamybą, kol neužgesintas gaisras;
\n18.3.7. prireikus pasirengti išjungti agregatus, aparatus, transporterius, elektros tiekimą, vėdinimo sistemą. Nutraukti dujų, LU ir DS, garų tiekimą, įjungti dūmų šalinimo ir kitas priemones, neleidžiančias plisti ugniai;
\n18.3.8. imtis priemonių apsaugoti gesinančius gaisrą žmones nuo galinčių griūti konstrukcijų, elektros srovės poveikio, apsinuodijimų ir apdegimų;
\n18.3.9. gesinant gaisrą, aušinti pastatų konstrukcijas ir technologinius įrengimus, kurie gali perkaisti;
\n18.3.10. patikrinti, ar veikia priešgaisrinio vandentiekio įtaisai, kuriais sudaromas darbinis vandens slėgis gaisriniuose hidrantuose.
\n18.4. Atvykus ugniagesiams, objekto atstovas, vadovavęs gaisro gesinimui, privalo informuoti juos apie gaisro aplinkybes.
\n18.5. Objekto atstovas, esantis gaisro gesinimo štabe, privalo:
\n18.5.1. gaisro gesinimo vadovą konsultuoti apie technologinį procesą ir specifines degančio objekto savybes, taip pat informuoti apie sprogstamų, LU ir DS, nuodingų, radioaktyviųjų medžiagų kiekį ir jų laikymo vietą;
\n18.5.2. gaisro gesinimo vadovo prašymu skirti darbuotojus gaisrui gesinti ir materialinėms vertybėms evakuoti;
\n18.5.3. skirti transportą, reikalingą gaisro gesinimo medžiagoms atvežti į gaisravietę;
\n18.5.4. pagal gaisro gesinimo vadovo nurodymus organizuoti įvairių komunikacijų išjungimą ar perjungimą, išpylimą iš rezervuarų ar technologinių aparatų;
\n18.5.5. vadovauti objekto darbuotojams, gesinantiems gaisrą;
\n18.5.6. prireikus priešgaisrinės apsaugos padalinius aprūpinti kuru ir maistu, sudaryti sąlygas jiems pailsėti.
\n18.6. Kiekvienas gaisras objekte turi būti kruopščiai ištirtas ir išnagrinėtas su administracija ir to baro, kuriame kilo gaisras, darbuotojais. Priešgaisrinė apsauga ir objekto administracija turi numatyti prevencinius veiksmus, apsaugančius nuo gaisrų.
\nPRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS, VYRIAUSIASIS VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS INSPEKTORIUS K. ZULONAS ______________ Taisyklių 1 priedas (1.7.2 p.) PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS INSTRUKCIJA Priešgaisrinės saugos instrukciją parengia asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą. Instrukcija derinama su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais ir tvirtinama objekto vadovo (darbdavio). Instrukcijoje turi būti nurodyti šie priešgaisrinės saugos reikalavimai dėl:
\nPASTABA. Jei įmonėje nėra specialių dokumentų bei instrukcijų, reglamentuojančių technologinio proceso (įrengimų) avarinio stabdymo veiksmų eilę, elektros prietaisų bei vėdinimo sistemų išjungimo tvarką, matavimo bei kontroliavimo prietaisų pavojingas ribas, kurias peržengus gali kilti gaisras ar sprogimas, šie reikalavimai numatomi priešgaisrinės saugos instrukcijoje. ______________ Taisyklių 2 priedas (1.7.9 p.) DARBUOTOJŲ VEIKSMŲ KILUS GAISRUI PLANAS Darbuotojų veiksmų planą, kilus gaisrui ar avarijai, parengia asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą. Planas derinamas su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais, tvirtinamas objekto vadovo (darbdavio).
\nPlane būtina numatyti:
\n