2.Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai nesusitaria kitaip.
\n
3.Asmenys, tiesiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems asmenims bendrai statyti tinklus. Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį, tiesiantį elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems asmenims bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.
\n
4.Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės ir kiti teisės aktai.
\n
38 straipsnisElektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas, apsauga, bendras naudojimas ir priežiūra kelio komplekse
\n
1.Asmenys, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis, aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais, tuneliais, kitais statiniais.
\n
2.Baigęs elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus, asmuo teisės aktų nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.
\n
39 straipsnisBendras elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimas
\n
1.Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jei tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų esminių darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
\n
2.Naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar elektroninių ryšių infrastruktūros statybos tvarka ir sąlygos nustatomos sutartimi. Asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, šio Įstatymo nustatytais atvejais negali atsisakyti sudaryti su viešųjų ryšių tinklų teikėju tokią sutartį, reikalauti ją pakeisti, nutraukti, jei yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas tuo, kad nėra elektroninių ryšių infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų.
\n
3.Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.
\n
4.Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.
\n
40 straipsnisServitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą
\n
1.Jei viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės statyti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai statydamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat, kai nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešųjų ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jei yra galimybė ir tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.
\n
2.Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
\n
3.Informacija apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
\n
41 straipsnisViešųjų ryšių tinklų apsauga
\n
1.Viešųjų ryšių tinklų apsaugos zoną sudaro žemės ruožas, esantis išilgai viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų ir aplink elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, su jame esančia augmenija ir statiniais. Šioje zonoje draudžiama keisti žemės paskirtį, statyti kitus pastatus ar statinius, laikyti įrenginius ir medžiagas, kasinėti, daryti gręžinius, sprogdinti ir daryti kitus darbus, kurių metu ar dėl jų gali būti pažeista elektroninių ryšių infrastruktūra, be išankstinio elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų sutikimo.
\n
2.Apsaugos zonų matmenis, jų žymėjimo būdus, darbų apsaugos zonoje tvarką nustato Vyriausybė.
\n
3.Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą eksploatuojančio asmens įgalioti darbuotojai ar kiti atstovai turi teisę prižiūrėti elektroninių ryšių infrastruktūrą pagal Vyriausybės nustatytas taisykles.
\n
42 straipsnisPrisijungimas prie elektroninių ryšių tinklų
\n
Prisijungti prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama.
\n
SEPTINTASIS SKIRSNIS Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai. Elektromagnetinis suderinamumas
\n
43 straipsnisRadijo ryšio įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai
\n
Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygas, esminius reikalavimus, įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų specifikacijas teikimu bei radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių prijungimu, taip pat jų teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams ir telekomunikacijų galiniams įrenginiams, jų atitikties vertinimo, patvirtinimo bei priežiūros tvarką ir sąlygas bei susijusius reikalavimus nustato Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
\n
44 straipsnisElektromagnetinis suderinamumas
\n
Elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių teikimo į rinką ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui ir susijusius reikalavimus, elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei priežiūros tvarką ir sąlygas nustato elektromagnetinio suderinamumo techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
\n
45 straipsnisAparatūros ir įrenginių naudojimas
\n
1.Pramonės, medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
\n
2.Aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.
\n
3.Šio Įstatymo 78 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.
\n
46 straipsnisRadijo stebėsena
\n
1.Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
\n
2.Ryšių reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo siųstuvai, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
\n
3.Radijo stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.
\n
47 straipsnisRadijo trukdžių pašalinimas
\n
1.Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar) įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
\n
2.Vykdant radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.
\n
AŠTUNTASIS SKIRSNIS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS
\n
48 straipsnisElektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai
\n
1.Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius. Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.
\n
2.Radijo dažniai (kanalai) valdomi pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros planus.
\n
3.Telefono ryšio numeriai, naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano diegimo tvarką ir sąlygas.
\n
4.Kitų elektroninių ryšių išteklių valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
\n
5.Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Bendrijoje.
\n
49 straipsnisRadijo dažnių (kanalų) skyrimas ir naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
\n
1.Radijo dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patvirtintą Strateginį planą. Radijo dažniai (kanalai), Strateginiame plane numatyti antžeminiam analoginiam radijui ir (ar) televizijai, skiriami transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, bei siuntėjams. Kiti radijo dažniai (kanalai), Strateginiame plane numatyti radijui ir (ar) televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame Įstatyme nustatytos bendrosios radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių (kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
\n
2.Informaciją apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios būtinos išduodant transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms išduoti, pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda licencijas transliuoti ir (ar) retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programas.
\n
3.Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis siuntėjo paslaugomis, papildomai įrašomas konkretus siuntėjas. Jei pakeičiamas radijo dažnis (kanalas) kitu ar pakeičiamos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (t. y. pakeičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir televizijos komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijos sąlygas.
\n
4.Radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems transliuotojams ir (ar) retransliuotojams skiria netaikydama šio Įstatymo 51–56 straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių radijo dažnių (kanalų) skyrimo taisykles.
\n
5.Transliuotojas ir (ar) retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam išduota licencija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos panaikinimą praneša Ryšių reguliavimo tarnybai.
\n
6.Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
\n
7.Ryšių reguliavimo tarnyba radijo dažniams (kanalams), skirtiems radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), netaiko šio Įstatymo 58 straipsnio 5 dalies nuostatų.
\n
8.Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:
\n
1)to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;
\n
2)keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant rekomendacijas. Jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas ar naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija;
\n
3)radijo dažnis (kanalas) pagal Strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas neveiksmingai ar neefektyviai;
\n
4)keičiamas Strateginis planas.
\n
9.Ryšių reguliavimo tarnyba, šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kad ši sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali panaikinti licencijos galiojimą.
\n
10.Ryšių reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), vadovaudamasi Strateginiu planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) ir technologiją bei atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje taikomus techninius standartus, nustato minimalų radijo ir (ar) televizijos programų kiekį, kurį privalo perduoti siuntėjas. Siuntėjai privalo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (ar) televizijos programų kiekį siųsdami transliuotojų ir (ar) retransliuotojų, turinčių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose licencijose bei susitarimuose su transliuotojais ir (ar) retransliuotojais nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir (arba) patys transliuodami ir (ar) retransliuodami radijo ir (ar) televizijos programas, Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas.
\n
Siuntėjai, nepažeisdami radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms (įskaitant ir didesniam radijo ir (ar) televizijos programų kiekiui pagal atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas siųsti, transliuoti ar retransliuoti) teikti, bet tik tiek ir tokia apimtimi, kiek tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (ar) televizijos programų kiekį.
\n
11.Lietuvos radijo ir televizijos komisija, išduodama šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų kiekį. Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ar 10 dalyse nurodytas teises.
\n
50 straipsnisElektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai
\n
1.Elektroninių ryšių ištekliai naudojami ir skiriami šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
\n
2.Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:
\n
1)be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;
\n
2)gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.
\n
3.Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių (kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius (kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų nekomercinėmis funkcijomis.
\n
4.Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio Įstatymo 51-56 straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo taisykles.
\n
5.Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.
\n
6.Kai radijo dažnių (kanalų) naudojimas yra suderintas, dėl galimybės naudotis sąlygų ir tvarkos yra susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus ir Europos Bendrijos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus) pagal atitinkamas taisykles. Jeigu visos Lietuvos Respublikoje nustatytos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos yra įvykdomos bendro parinkimo procedūros metu, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos jokios papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar uždelstų teisingą bendro radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros įgyvendinimą.
\n
7.Asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių išteklius, ir (ar) asmenys, kuriems jie yra skiriami, bei asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių reguliavimo tarnybai užmokesčius už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, nustatytus šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, įskaitant užmokesčius už paraiškų nagrinėjimą, leidimų išdavimą ir išteklių naudojimo priežiūrą.
\n
51 straipsnisElektroninių ryšių išteklių skyrimas
\n
1.Kai Ryšių reguliavimo tarnybos nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius, privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
\n
2.Ūkio subjektas, kuris paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius pateikia po to, kai jo pranešimas apie veiklos pradžią buvo pateiktas Ryšių reguliavimo tarnybai, teikdamas šią paraišką gali tik patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę, ir atskirai tos pačios informacijos ir dokumentų teikti neprivalo. Jei nuo pranešimo apie veiklos pradžią pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti dokumentus ir informaciją, pateikdamas paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius.
\n
3.Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti radijo dažnius (kanalus).
\n
4.Asmuo gali pradėti naudoti elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jei leidime nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
\n
5.Leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar) yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama proporcingumo principu.
\n
6.Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:
\n
1)tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;
\n
2)visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams, suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir sąlygomis;
\n
3)skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;
\n
4)nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius;
\n
5)periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri ribojimus.
\n
7.Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas, paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.
\n
8.Ryšių reguliavimo tarnyba viešai skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius. Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
\n
9.Ryšių reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius, siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą bei technologijų vystymąsi.
\n
10.Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir dokumentus) – per 21 dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju. Pastarasis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
\n
11.Jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
\n
12.Už suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą. Jei konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius, sprendimas pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir ši jį vykdo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
\n
52 straipsnisElektroninių ryšių išteklių skyrimo būdas
\n
Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:
\n
1)tiesiogiai jų prašančiam asmeniui;
\n
2)konkurso tvarka;
\n
3)aukciono būdu.
\n
53 straipsnisElektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
\n
1.Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
\n
1)Ryšių reguliavimo tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius skaičiaus;
\n
2)per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro naudoti tuos pačius išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos naudoti, išteklių galima skirti pakankamai.
\n
2.Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdą ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas nuo paskelbimo pateikti paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.
\n
54 straipsnisElektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka
\n
Konkursas dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių skyrimo taisyklių bei Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų viešojo konkurso sąlygų nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygos turi nustatyti konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, apibrėžti rinką, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygas. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, teiksimų paslaugų kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu. Jei konkurso būdu yra skiriamas radijo dažnis (kanalas), pirmenybė turi būti teikiama tiems konkurso dalyviams, kurie gali užtikrinti didesnę teritorijos aprėptį teikiamomis paslaugomis per trumpesnį laiką suteikiamu naudotis radijo dažniu (kanalu).
\n
55 straipsnisElektroninių ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu
\n
1.Aukciono taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
\n
2.Aukciono taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.
\n
56 straipsnisAtsisakymas skirti elektroninių ryšių išteklius
\n
1.Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:
\n
1)nėra laisvų elektroninių ryšių išteklių. Šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai pageidaujamų elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau naudojamus elektroninių ryšių išteklius;
\n
2)pareiškėjo veikla neatitinka šio Įstatymo, konkurso arba aukciono reikalavimų, elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus elektroninių ryšių išteklius naudoja neveiksmingai ar neefektyviai;
\n
3)pareiškėjas nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;
\n
4)paraiška neatitinka teisės aktų reikalavimų;
\n
5)pareiškėjo pateikta informacija ar dokumentai neteisingi ar yra netikslūs;
\n
6)pareiškėjas nelaimėjo konkurso ar aukciono, jei šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimo;
\n
7)pareiškėjas per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio ar įmokų.
\n
2.Prieš priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jei dėl teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta konkurso ar aukciono procedūra.
\n
57 straipsnisTeisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas
\n
Asmuo neturi teisės kitam asmeniui perleisti teisės naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais atvejais. Tokiais atvejais teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidžiama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
\n
58 straipsnisElektroninių ryšių išteklių naudojimas
\n
1.Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nustatytos sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pateisinamos, nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nekartojamos teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nustatytos sąlygos.
\n
2.Radijo dažnių (kanalų) naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
\n
1)paskirties (paslaugos, tarnybos, tinklo arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami, nurodymu;
\n
2)veiksmingu ir efektyviu radijo dažnių (kanalų) naudojimu;
\n
3)techninėmis ir veiklos sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų trikdžių ir apriboti viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų;
\n
4)maksimaliu teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminu;
\n
5)teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus);
\n
6)užmokesčiais už radijo dažnių (kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
\n
7)bet kuriais asmens įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
\n
8)įpareigojimais pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu.
\n
3.Telefono ryšio numerių naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
\n
1)paskirties (paslaugos), kuriai telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų teikimo reikalavimus;
\n
2)veiksmingu ir efektyviu telefono ryšio numerių naudojimu;
\n
3)abonento teise išlaikyti telefono ryšio numerį;
\n
4)įpareigojimais teikti informaciją apie abonentus;
\n
5)maksimaliu teisės naudoti telefono ryšio numerius terminu;
\n
6)teisės naudoti telefono ryšio numerius perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti telefono ryšio numerius;
\n
7)užmokesčiais už telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
\n
8)bet kuriais asmens įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
\n
9)įpareigojimais pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su telefono ryšio numerių naudojimu.
\n
4.Asmenys privalo naudoti elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus nustato elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklės ir leidimai naudoti elektroninių ryšių išteklius.
\n
5.Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš šešis mėnesius įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius, jeigu to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai arba keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę panaikinti leidimą nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 59 straipsnio nuostatomis.
\n
6.Ūkio subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.
\n
59 straipsnisNaudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas
\n
Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal Strateginiame plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (ar) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
\n
60 straipsnisRadijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla
\n
Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
\n
DEVINTASIS skirsnis ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS IR PRIVATUMO APSAUGA
\n
61 straipsnisTaikymo sritis
\n
1.Šiame Įstatymo skirsnyje abonentams nustatytas teises turi abonentai fiziniai asmenys, išskyrus šio Įstatymo 67 ir 68 straipsniuose nustatytas teises.
\n
2.Šio Įstatymo skirsnio nuostatos taikomos informacijai, kuria apsikeičiama ar kuri perduodama tarp baigtinio šalių skaičiaus, naudojant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šios nuostatos netaikomos informacijai, perduodamai kaip viešojo transliavimo paslaugos dalis, naudojant elektroninių ryšių tinklus, išskyrus, kiek tokia informacija gali būti susijusi su informaciją gaunančiu nustatomu abonentu arba faktiniu elektroninių ryšių paslaugų naudotoju.
\n
3.Šio Įstatymo 69 ir 70 straipsnių nuostatos taikomos abonentinėms linijoms, prijungtoms prie skaitmeninių telefono stočių, ir, kiek tai techniškai įmanoma ir jei nereikia siekiamam tikslui neproporcingų investicijų, abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių telefono stočių.
\n
4.Asmens duomenų tvarkymo priežiūra elektroninių ryšių srityje atliekama vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Šiame skirsnyje taikomos sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.
\n
62 straipsnisViešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų saugumas
\n
1.Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų ryšių tinklų teikėjais imtis tokių pat priemonių viešųjų ryšių tinklų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi užtikrinti iškilusią grėsmę atitinkantį saugumo lygį.
\n
2.Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo ar jo dalies saugumo pažeidimo grėsmei, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo informuoti abonentus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai paslaugų teikėjo taikomos priemonės nepanaikina grėsmės kilmės priežasčių, taip pat informuoti abonentus apie visas įmanomas gelbėjimo priemones ir nurodyti tikėtinas jų kainas.
\n
63 straipsnisRyšio slaptumas
\n
1.Asmenims, kurie nėra faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, be suinteresuotų faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis. Ne faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams draudžiama be atitinkamų faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti informaciją ar susijusius srauto duomenis ar su tokia informacija bei susijusiais srauto duomenimis slapta susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 77 straipsnį. Šios nuostatos nedraudžia techninio informacijos saugojimo, būtino informacijai perduoti, nepažeidžiant konfidencialumo principo.
\n
2.Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo imtis organizacinių ir techninių priemonių įgyvendindami šio straipsnio 1 dalį. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio slaptumo užtikrinimo. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Vyriausybės nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę.
\n
3.Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos teisėtam informacijos ir susijusių srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kad būtų galima pateikti komercinio sandorio ar kitokios verslo komunikacijos įrodymus.
\n
4.Draudžiama naudoti elektroninių ryšių tinklus tokiu būdu, kad būtų išsaugota informacija abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galiniame įrenginyje ar gautas priėjimas prie tokios informacijos, išskyrus atvejus, kai atitinkamam abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui yra pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokį elektroninių ryšių tinklų naudojimą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įskaitant informaciją apie informacijos tvarkymo tikslus, ir jam pasiūlyta nesutikti su tokiu asmens duomenų valdytojo vykdomu tvarkymu. Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar priėjimo prie informacijos, kurio vienintelis tikslas yra vykdyti informacijos perdavimą elektroninių ryšių tinklu ar jį palengvinti, taip pat būtinais atvejais, kad būtų pateikta abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo užsakyta informacinės visuomenės paslauga.
\n
5.Radijo ryšio slaptumas nėra pažeistas, jei pranešimas priimtas kaip radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo tapatybę, apie tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio slaptumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.
\n
64 straipsnisSrauto duomenų tvarkymas
\n
1.Viešųjų ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo tvarkomi ir saugomi su abonentu ir (ar) faktiniu elektroninių ryšių paslaugų naudotoju susiję srauto duomenys turi būti sunaikinti arba pakeisti taip, kad pagal juos nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo tapatybę, kai šie duomenys nebėra reikalingi informacijai perduoti, išskyrus šiame ir šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatytas išimtis.
\n
2.Gali būti tvarkomi tik tokie srauto duomenys, kurie būtini abonento naudojamų paslaugų apskaitai ir atsiskaitymui už elektroninių ryšių tinklų sujungimą atlikti. Šie duomenys gali būti tvarkomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sąskaitos išrašymo dienos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti.
\n
3.Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslais gali tvarkyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis tokia apimtimi ir tiek laiko, kiek būtina tokioms paslaugoms teikti ar rinkodarai, jei abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas, su kuriuo duomenys yra susiję, sutinka. Tokį sutikimą pareiškęs abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas bet kada gali jį pakeisti ar atšaukti.
\n
4.Paslaugų teikėjas, tvarkydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytus srauto duomenis ir (ar) prieš gaudamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sutikimą, turi pranešti abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui apie tai, kokie srauto duomenys yra tvarkomi ir kokia tvarkymo trukmė.
\n
5.Tvarkyti srauto duomenis turi teisę tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys, tvarkantys apskaitą, valdantys srautą, teikiantys informaciją abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams, kovojantys su pažeidimais bei apgavystėmis, vykdantys elektroninių ryšių paslaugų teikėjo elektroninių ryšių paslaugų rinkodarą ar teikiantys pridėtinės vertės paslaugas. Tvarkomų duomenų turi būti tiek, kiek jų reikia nurodytai veiklai.
\n
6.Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie srauto duomenis ginčams spręsti.
\n
7.Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie visų jų fiksuojamų ir saugomų su viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentu ir faktiniu elektroninių ryšių paslaugų naudotoju susijusių srauto duomenų pobūdį.
\n
65 straipsnisSrauto duomenų nesudarantys vietos nustatymo duomenys
\n
1.Kai srauto duomenų nesudarantys vietos nustatymo duomenys, susiję su viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentais ar faktiniais elektroninių ryšių paslaugų naudotojais, techniškai gali būti tvarkomi, juos galima tvarkyti tik tuo atveju, kai jie yra pakeisti taip, kad pagal juos nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo tapatybės, arba kai abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas sutinka su tokiu tvarkymu, tokia apimtimi ir tiek laiko, kiek būtina teikti pridėtinės vertės paslaugai. Paslaugų teikėjas, prieš gaudamas abonentų ar faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimą, privalo juos informuoti apie planuojamus tvarkyti duomenis, tvarkymo tikslus ir terminus ir ar šie duomenys bus perduoti trečiajai šaliai pridėtinės vertės paslaugos gavimo tikslu. Abonentai ir (ar) faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai turi teisę bet kada panaikinti savo sutikimą tvarkyti srauto duomenų nesudarančius vietos nustatymo duomenis.
\n
2.Abonentai ir (ar) faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, sutikę, kad srauto duomenų nesudarantys vietos nustatymo duomenys būtų tvarkomi, turi teisę paprastomis priemonėmis ir nemokamai laikinai sustabdyti tokių duomenų tvarkymą kiekvienam prisijungimui prie tinklo ir (arba) kiekvienam informacijos perdavimui. Abonentai ir (ar) faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai bet kada gali pakeisti ar atšaukti duotą sutikimą.
\n
3.Tvarkyti srauto duomenų nesudarančius vietos nustatymo duomenis turi teisę tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų arba trečiųjų pridėtinės vertės paslaugas teikiančių šalių įgalioti asmenys. Tvarkomų duomenų turi būti tiek, kiek jų reikia pridėtinės vertės paslaugoms teikti.
\n
4.Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip antai: teisėsaugos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos, institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms pagalbos institucijoms, kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies įgyvendinimo sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
\n
66 straipsnisDetali sąskaita
\n
1.Detali sąskaita už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas pateikiama tik esant abonento sutikimui ar prašymui.
\n
2.Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal savo kompetenciją nustato detalių sąskaitų reikalavimus, kiek tai susiję su šio skirsnio reguliavimo dalyku.
\n
67 straipsnisAbonentų sąrašai
\n
1.Prieš įtraukiant abonentų asmens duomenis į spausdintus ar elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus, prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai informuojami apie tai, kokiais tikslais rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos numatoma įtraukti jų asmens duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie tolesnes šių duomenų panaudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų sąrašų paieškos funkcijomis.
\n
2.Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo asmens duomenys bus įtraukti į viešai prieinamus abonentų sąrašus ir, jei sutinka, kad jie būtų įtraukti, kokie asmens duomenys bus įtraukti, kiek šie duomenys bus tinkami, atsižvelgiant į tokio abonentų sąrašo teikėjo nustatytą abonentų sąrašo tikslą, taip pat turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti. Asmens duomenų neįtraukimas į viešus abonentų sąrašus, asmens duomenų tikrinimas, taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.
\n
3.Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama daugiau negu tik suteikti galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus (pavardes), kad asmens duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi būti gautas atitinkamo abonento sutikimas.
\n
68 straipsnisTiesioginė rinkodara
\n
1.Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui.
\n
2.Asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
\n
3.Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę arba nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą.
\n
69 straipsnisAutomatinis skambučių persiuntimas
\n
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį persiuntimą į abonento galinį įrenginį.
\n
70 straipsnisRyšio linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
\n
1.Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę bet kurio skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai linijai.
\n
2.Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
\n
3.Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.
\n
4.Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų gavėjui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
\n
5.Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
\n
6.Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų ryšių tinklų teikėjai netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo. Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius skambučius.
\n
7.Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo dėl konkrečios linijos institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip antai: teisėsaugos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos, institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms institucijoms, kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies įgyvendinimo sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
\n
DEŠIMTASIS SKIRSNIS INFORMACIJOS GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
\n
71 straipsnisInformacijos gavimas
\n
1.Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijų bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat asmenų visą jai, taip pat Europos Bendrijų Komisijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę, nepaisant jos konfidencialumo. Elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat asmenys privalo pateikti informaciją pareikalavus Ryšių reguliavimo tarnybai pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingus terminus ir prašomos informacijos detalumo lygį.
\n
2.Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
\n
3.Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):
\n
1)sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius, taip pat, kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas;
\n
2)konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, atveju;
\n
3)elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų prašymų vertinimu;
\n
4)palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų naudai;
\n
5)aiškiai apibrėžtais statistiniais tikslais;
\n
6)rinkos tyrimo tikslais.
\n
4.Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio verstis elektroninių ryšių veikla, prieš ūkio subjektui įgyjant teisę ar pradedant faktiškai verstis (atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė) elektroninių ryšių veikla, arba nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą tokiai teisei įgyti.
\n
5.Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
\n
6.Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio Įstatymo devintojo skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra.
\n
72 straipsnisĮstatymo laikymosi priežiūros procedūra
\n
1.Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus per:
\n
1)1 mėnesį po pranešimo išsiuntimo dienos;
\n
2)trumpesnį laiką, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;
\n
3)Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.
\n
2.Jei ūkio subjektas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nepašalina pažeidimų (vien tik pažeidimo nutraukimas nelaikomas jo pašalinimu), Ryšių reguliavimo tarnyba imasi tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti priemones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.
\n
3.Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.
\n
4.Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį, nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius.
\n
5.Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų kitiems teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir (ar) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai situacijai išspręsti.
\n
6.Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio Įstatymo 71 straipsnį, nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir (ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus šio Įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.
\n
7.Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus.
\n
73 straipsnisRyšių reguliavimo tarnybos pareigūnai
\n
1.Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, prižiūrėdami, kaip vykdomas šis Įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos vardu:
\n
1)pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
\n
2)pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;
\n
3)gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
\n
4)gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei asmenų;
\n
5)patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio subjekto sąnaudų ir (ar) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
\n
6)laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (ar) daiktų apyrašą; išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;
\n
7)tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;
\n
8)laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones;
\n
9)patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius;
\n
10)kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.
\n
2.Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.
\n
3.Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
\n
4.Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo tinkamai bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais pareigūnais. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.
\n
5.Ūkio subjektai turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo.
\n
6.Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė), įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
\n
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl veiksmų leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais atitinkami Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo.
\n
Jeigu teisėjas (teismas) atsisako išduoti leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
\n
7.Žala, padaryta ūkio subjektams neteisėtais elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių institucijų ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
\n
74 straipsnisEkonominės sankcijos
\n
1.Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 litų.
\n
2.Ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 500 000 litų.
\n
3.Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.
\n
4.Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, įskaitant nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 5000 litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
\n
5.Kartu su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 72 straipsnio 4 dalyje nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.
\n
6.Jei ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie grupės nariai, kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.
\n
75 straipsnisEkonominių sankcijų skyrimas ir jų dydžio nustatymas
\n
1.Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.
\n
2.Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio Įstatymo 72 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo pažeidimo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti visus įrodymus, patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties, lengvinančių aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui reikalingus įrodymus iki šio posėdžio.
\n
3.Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti (liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo surengti posėdį. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
\n
4.Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui, pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.
\n
5.Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.
\n
6.Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.
\n
7.Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.
\n
8.Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš naujo.
\n
9.Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:
\n
1)pažeidimu padarytos žalos dydį;
\n
2)pažeidimo trukmę;
\n
3)ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
\n
4)ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
\n
5)kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai.
\n
10.Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
\n
11.Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio Įstatymo nustatytos sankcijos.
\n
12.Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, čia nenurodytas, aplinkybes.
\n
76 straipsnisEkonominių sankcijų vykdymas
\n
1.Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ir (arba) neatlygintinai perduodamas konfiskuotus daiktus, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos.
\n
2.Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki 6 mėnesių.
\n
3.Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
\n
4.Konfiskuoti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka.
\n
5.Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.
\n
6.Jei sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai solidariai, atsižvelgiant į šio Įstatymo 74 straipsnio 6 dalies nuostatas.
\n
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
\n
77 straipsnisElektroninių ryšių srautų priežiūra ir stebėjimas
\n
1.Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę fiksuoti ir saugoti elektroninių ryšių įvykius ir jų dalyvius tik tiek, kiek yra būtina šių ūkio subjektų ūkinei veiklai užtikrinti. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, neatlygintinai teikia operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami. Vyriausybės nurodytos ikiteisminio tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro galimybę gauti šią informaciją savo padaliniams ir (ar) kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Jeigu ikiteisminiame tyrime reikia patvirtinti ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas informacijos tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir gauna atsakymą raštu.
\n
2.Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, elektroninių ryšių metu naudojamą techninę informaciją saugo tiek, kiek reikia jų ūkinei veiklai užtikrinti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus šio Įstatymo 64 straipsnyje nustatytus atvejus, taip pat, jeigu ši informacija reikalinga operatyvinės veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi tokią informaciją saugoti ilgiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos saugojimą apmokama valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
\n
3.Kai yra motyvuota teismo nutartis, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis.
\n
4.Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui, o baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, sudaro technines galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį.
\n
5.Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, apie savo tinkle ar savo ir kitų elektroninių ryšių operatorių sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui, privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui – ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.
\n
6.Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi Vyriausybės įgaliota institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras.
\n
78 straipsnisYpatingos aplinkybės ir specialios ryšio užtikrinimo taisyklės
\n
1.Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina pasirengimo ypatingų aplinkybių atvejams įgyvendinimo programą ir ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant šiuos teisės aktus ir užtikrinti jų efektyvų funkcionavimą.
\n
2.Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.
\n
3.Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų palaikymą tinklo katastrofinio gedimo atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad palaikytų aukščiausią paslaugų lygį, atitinkantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus prioritetus.
\n
4.Elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti absoliučią pirmenybę ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius aptarnaujančiomis institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulinės sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms. Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, jiems būtų teikiama absoliuti pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pat būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų jų atžvilgiu.
\n
5.Lietuvos Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatinių arba konsulinių įgaliotinių, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių institucijų vadovų, Tarptautinio tribunolo vykdomai telekomunikacijai arba telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmumo teisę kitų telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos informacijos siuntėjo specifinį prašymą.
\n
6.Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
\n
7.Draudžiama siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar identifikacijos signalus.
\n
8.Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (ar) tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.
\n
79 straipsnisĮstatymo įsigaliojimas ir taikymas
\n
1.Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus šią dalį, 80 straipsnį ir kitas šio Įstatymo nuostatas, kiek jos yra susijusios su 80 straipsniu.
\n
2.Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892, Nr. 61-1830; 2002, Nr. 75-3215, Nr. 123-5514; 2003, Nr. 38-1718), tačiau ūkio subjektai, iki šio Įstatymo įsigaliojimo Ryšių reguliavimo tarnybos pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti jiems nustatytus įpareigojimus, įskaitant bet kuriuos įpareigojimus, teisės aktų nustatyta tvarka privalomus vykdyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų nustatyta apimtimi ir sąlygomis, kol Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi rinkos tyrimus šio Įstatymo nustatyta tvarka, nusprendžia panaikinti ir (ar) pakeisti šiuos įpareigojimus. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir įsigalioja ne vėliau kaip po 28 dienų nuo paskelbimo. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į rinkos tyrimų rezultatus, gali, priėmusi motyvuotą sprendimą, atskirai nuspręsti dėl atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio subjektams ir nustatyti skirtingą atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio subjektams pabaigos terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 28 dienos nuo informacijos apie sprendimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
\n
3.Asmens duomenys, įtraukti į viešus abonentų sąrašus iki šio Įstatymo įsigaliojimo, gali likti šiuose sąrašuose, kol abonentas nepareikš noro juos panaikinti. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai informuoti abonentus, kurių duomenys įtraukti į atitinkamus sąrašus, apie šio Įstatymo jiems suteikiamas teises.
\n
4.Poįstatyminiai teisės aktai, priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Prieštaravimu šiam Įstatymui nelaikomos nuostatos vien dėl to, kad jos taikomos didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, nustatytiems Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka.
\n
5.Lietuvos Respublikos institucijų sudarytos sutartys, atitinkančios šio Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies reguliavimo dalyką ir sudarytos iki šio Įstatymo įsigaliojimo, pateikiamos skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ iki 2004 m. liepos 1 d.
\n
6.Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Tarybos nariai, paskirti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos, jeigu šio Įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nurodytais pagrindais neatleidžiami anksčiau. Du papildomi Tarybos nariai pirmą kartą skiriami Tarybos narių, paskirtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, likusiam kadencijos laikui.
\n
7.Ginčai tarp ūkio subjektų, spręstini pagal šio Įstatymo 28 straipsnio nuostatas, ir ginčai pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus, spręstini pagal šio Įstatymo 36 straipsnio nuostatas, priimti nagrinėti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir skundžiami pagal atitinkamas teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
\n
8.Procedūros (tarp jų rinkos tyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos pagal Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga laikomas jos rezultatus įtvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimas, o jei pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.
\n
9.Šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
\n
80 straipsnisĮstatymo įgyvendinimas
\n
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti Įstatymą įgyvendinančius norminius teisės aktus taip pat ir iki šio Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.
\n
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
\n
Laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas Artūras Paulauskas ______________ Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2135 priedas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai 1. 1988 m. gegužės 16 d. Komisijos direktyva 88/301/EEB dėl konkurencijos galinės telekomunikacinės įrangos rinkose.
\n
2.1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/336/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo.
\n
3.1997 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas 97/838/EB dėl PPO derybų dėl pagrindinių telekomunikacijų paslaugų rezultatų patvirtinimo Europos Bendrijos vardu, kiek tai susiję su jos kompetencija.
\n
4.1998 m. kovo 30 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl principų, taikomų organizacijoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka.
\n
5.1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.
\n
6.1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo.
\n
7.2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos reguliavimo pagrindų Europos Bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro).
\n
8.2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva).
\n
9.2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų-leidimo (Leidimų direktyva).
\n
10.2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento bei Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva).
\n
11.2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva).
\n
12.2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių).
\n
13.2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje.
\n
14.2003 m. liepos 25 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl vietos nustatymo informacijos elektroninių ryšių tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas pagalbos skambučių paslaugas tvarkymo. ______________