ATVIROS ORO ERDVĖS SUTARTIS Sudarydamos šią Sutartį valstybės, toliau – valstybės, šios Sutarties Šalys, arba valstybė, šios Sutarties Šalis, prisimindamos Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje prisiimtus įsipareigojimus skatinti didesnį jų karinės veiklos atvirumą bei skaidrumą ir didinti saugumą, įgyvendinant pasitikėjimo ir saugumo plėtros priemones; sveikindamos Europoje vykstančius istorinius įvykius, kurie pakeitė saugumo padėtį nuo Vankuverio iki Vladivostoko, norėdamos prisidėti prie tolesnio taikos, stabilumo ir bendradarbiavimu pagrįsto saugumo stiprinimo ir plėtros toje teritorijoje, nustatant atviros oro erdvės režimą stebėjimams iš oro; pripažindamos potencialų tokio pobūdžio stebėjimų iš oro režimo indėlį didinant saugumą bei stabilumą ir kituose regionuose; pažymėdamos galimybę panaudoti tokį režimą didinant atvirumą ir skaidrumą, palengvinant stebėjimą, kaip laikomasi galiojančių ar būsimų ginkluotės kontrolės sutarčių nuostatų, bei stiprinant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos ir kitų atitinkamų tarptautinių institucijų konfliktų prevencijos ir krizių valdymo gebėjimus; numatydamos galimybę išplėsti atviros oro erdvės režimo galiojimą kitoms sritims, tokioms kaip aplinkosauga; siekdamos nustatyti bendrą visų valstybių, šios Sutarties Šalių, teritorijų stebėjimo iš oro tvarką, pagal kurią bus atliekamas vienos valstybės, šios Sutarties Šalies, ar valstybių, šios Sutarties Šalių, grupių stebėjimas, vadovaujantis lygybės ir efektyvumo principais, kartu užtikrinant skrydžių saugą; pažymėdamos, kad atviros oro erdvės režimo įgyvendinimas nepažeidžia prie jo neprisidedančių valstybių teisių, susitarė: 1 straipsnis BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši Sutartis nustato valstybių, šios Sutarties Šalių, orlaivių žvalgomųjų skrydžių virš kitų valstybių, šios Sutarties Šalių, teritorijų režimą, kuris vadinamas atviros oro erdvės režimu, ir numato su juo susijusių valstybių, šios Sutarties Šalių, teises ir pareigas. 2. Visi Sutarties priedai ir jų papildymai yra sudedamoji šios Sutarties dalis. 2 straipsnis SĄVOKOS Šioje Sutartyje: 1. „Stebimoji šalis“ – valstybė, šios Sutarties Šalis, ar valstybių, šios Sutarties Šalių, grupė, virš kurios teritorijos atliekamas ar yra numatytas atlikti žvalgomasis skrydis, nuo to laiko, kai ji gauna atitinkamą stebinčiosios šalies pranešimą, iki tol, kol baigiamos visos procedūros, susijusios su tuo skrydžiu ar su tos valstybės, šios Sutarties Šalies, ar valstybių, šios Sutarties Šalių, grupės vardu veikiančiu personalu. 2. „Stebinčioji šalis“ – valstybė, šios Sutarties Šalis, ar valstybių, šios Sutarties Šalių, grupė, ketinanti atlikti ar atliekanti žvalgomąjį skrydį virš kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, ar valstybių, šios Sutarties Šalių, grupės teritorijos, nuo to laiko, kai ji pateikia pranešimą apie ketinimą atlikti žvalgomąjį skrydį, iki tol, kol baigiamos visos procedūros, susijusios su tuo skrydžiu ar su tos valstybės, šios Sutarties Šalies, ar valstybių, šios Sutarties Šalių, grupės vardu veikiančiu personalu. 3. „valstybių, šios Sutarties Šalių, grupė“ – dvi ar daugiau valstybių, šios Sutarties Šalių, kurios šios Sutarties tikslu susitarė sudaryti grupę. 4. „Žvalgybinis orlaivis“ – neginkluotas žvalgomiesiems skrydžiams atlikti skirtas orlaivis su fiksuotais sparnais, registruotas valstybės, šios Sutarties Šalies, kompetentingų institucijų ir turintis šioje Sutartyje numatytus jutiklius. „Neginkluotas“ reiškia, kad šis Sutarties tikslams naudojamas orlaivis neturi įrangos ginklams gabenti ir naudoti. 5. „Žvalgomasis skrydis“ – stebinčiosios šalies pagal skrydžio planą žvalgybinio orlaivio atliekamas skrydis virš stebimosios šalies teritorijos nuo atvykimo punkto arba atviros oro erdvės aerodromo iki išvykimo punkto arba atviros oro erdvės aerodromo. 6. „Tranzitinis skrydis“ – stebinčiosios šalies ar jos vardu žvalgybinio orlaivio ar transporto orlaivio atliekamas skrydis virš trečiosios valstybės, šios Sutarties Šalies, teritorijos pakeliui į stebimosios šalies teritoriją arba iš jos. 7. „Transporto orlaivis“ – nežvalgybinis orlaivis, kuris stebinčiosios šalies vardu skrenda į stebimosios šalies teritoriją arba iš jos ir kurio skrydis yra susijęs vien tik su šioje Sutartyje numatytais tikslais. 8. „Teritorija“ – sausuma, įskaitant salas, bei vidaus ir teritoriniai vandenys, virš kurių valstybė, šios Sutarties Šalis, naudojasi suverenitetu. 9. „Pasyvioji kvota“ – žvalgomųjų skrydžių skaičius, kurį kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, privalo leisti atlikti kaip stebimoji šalis. 10. „Aktyvioji kvota“ – žvalgomųjų skrydžių skaičius, kurį kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, turi teisę atlikti kaip stebinčioji šalis. 11. „Maksimalus skrydžio atstumas“ – maksimalus atstumas virš stebimosios šalies teritorijos nuo to punkto, nuo kurio gali prasidėti žvalgomasis skrydis, iki punkto, nuo kurio tas skrydis gali būti baigtas, kaip nurodyta šios Sutarties A priede. 12. „Jutiklis“ – žvalgybiniame orlaivyje sumontuota 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos kategorijos aparatūra, skirta naudoti žvalgomųjų skrydžių metu. 13. „Skiriamoji geba žemėje“ – minimalus atstumas tarp dviejų arti vienas kito ant žemės esančių objektų, kuriuos galima identifikuoti kaip atskirus objektus. 14. „Infraraudonųjų spindulių linijinio skenavimo prietaisas“ – jutiklis, kuris be dirbtinio apšvietimo gali priimti ir vizualizuoti šiluminį elektromagnetinį spinduliavimą, kurį dėl savo temperatūros nematomais optinio spektro infraraudonosios dalies spinduliais skleidžia objektai. 15. „Stebėjimo laikotarpis“ – žvalgomojo skrydžio metu nustatytas laikotarpis, kai žvalgybiniame orlaivyje veikia įrengtas konkretus jutiklis. 16. „Skrydžio įgula“ – bet kurios valstybės, šios Sutarties Šalies, asmenys, kuriems valstybės, šios Sutarties Šalies, sprendimu gali priklausyti ir vertėjai, atliekantys su žvalgybinio orlaivio ar transporto orlaivio eksploatavimu ar technine priežiūra susijusias pareigas. 17. „Orlaivio vadas“ – žvalgybinio orlaivio pilotas, atsakingas už žvalgybinio orlaivio valdymą, skrydžio plano vykdymą ir žvalgybinio orlaivio saugumą. 18. „Skrydžio prižiūrėtojas“ – asmuo, žvalgomojo skrydžio metu atstovaujantis stebimajai šaliai žvalgybiniame orlaivyje, kurį pateikė stebinčioji šalis, ir atliekantis savo pareigas pagal šios Sutarties G priedo nuostatas. 19. „Skrydžio atstovas“ – asmuo, žvalgomojo skrydžio metu atstovaujantis stebinčiajai šaliai žvalgybiniame orlaivyje, kurį pateikė stebimoji šalis, ir atliekantis savo pareigas pagal šios Sutarties G priedo nuostatas. 20. „Atstovas“ – stebinčiosios šalies paskirtas asmuo, pagal G priedo nuostatas veikiantis stebinčiosios šalies vardu žvalgybiniame orlaivyje, pateiktame valstybės, šios Sutarties Šalies, kuri nėra stebinčioji šalis arba stebimoji šalis. 21. „Jutiklių operatorius“ – bet kurios valstybės, šios Sutarties Šalies, asmuo, atliekantis pareigas, susijusias su žvalgybinio orlaivio jutiklių funkcionavimu, eksploatavimu ir priežiūra. 22. „Inspektorius“ – bet kurios valstybės, šios Sutarties Šalies, asmuo, tikrinantis kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, žvalgybiniuose orlaiviuose įrengtus jutiklius ar žvalgybinį orlaivį. 23. „Palydovas“ – bet kurios valstybės, šios Sutarties Šalies, asmuo, lydintis kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, inspektorius. 24. „Užduoties planas“ – stebinčiosios šalies pateikiamas Atviros oro erdvės konsultavimo komisijos patvirtintos formos dokumentas, kuriame nurodytas žvalgomojo skrydžio maršrutas, trumpas aprašymas, tvarka ir skrydžio metu reikalinga parama; šiam dokumentui turi pritarti stebimoji šalis ir jis taps pagrindu skrydžio planui parengti. 25. „Skrydžio planas“ – skrydžių kontrolės institucijoms pateikiamas suderinto užduoties plano pagrindu parengtas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – TCAO) nustatytos formos ir turinio dokumentas, pagal kurį bus atliekamas žvalgomasis skrydis. 26. „Užduoties ataskaita“ – po žvalgomojo skrydžio Atviros oro erdvės konsultavimo komisijos parengtas patvirtintos formos dokumentas, kuriame aprašomas žvalgomasis skrydis. Dokumentą rengia stebinčioji šalis, jį pasirašo stebimoji ir stebinčioji šalys. 27. „Atviros oro erdvės aerodromas“ – aerodromas, kurį stebimoji šalis nurodo kaip punktą, kuriame gali prasidėti ar baigtis žvalgomasis skrydis. 28. „Atvykimo punktas“ – stebimosios šalies nurodytas punktas, per kurį stebinčiosios šalies personalas gali atvykti į stebimosios šalies teritoriją. 29. „Išvykimo punktas“ – stebimosios šalies nurodytas punktas, per kurį stebinčiosios šalies personalas gali išvykti iš stebimosios šalies teritorijos. 30. „Degalų papildymo aerodromas“ – stebimosios šalies nurodytas aerodromas, kuriame žvalgybiniai orlaiviai ir transporto orlaiviai pasipildo degalų ir kuriame atliekama jų techninė priežiūra. 31. „Atsarginis aerodromas“ – skrydžio plane nurodytas aerodromas, į kurį gali skristi žvalgybinis orlaivis ar transporto orlaivis, jei numatytame nusileidimo aerodrome leistis nebepatartina. 32. „Pavojinga oro erdvė“ – pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 2 priede pateiktą apibrėžimą draudžiamos zonos, ribojimų zonos ir pavojingos zonos, kurios nustatomos pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 15 priedą, siekiant užtikrinti skrydžių saugą, visuomenės saugumą ir aplinkos apsaugą, ir apie kurias pateikiama informacija pagal TCAO nuostatas. 33. „Draudžiama zona“ – virš valstybės, šios Sutarties Šalies, teritorijos esanti nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje orlaivių skrydžiai yra uždrausti. 34. „Ribojimų zona“ – virš valstybės, šios Sutarties Šalies, teritorijos esanti nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje orlaivių skrydžiai yra ribojami pagal nustatytas sąlygas. 35. „Pavojinga zona“ – nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje nustatytu laiku galima skrydžiui ar orlaiviui pavojinga veikla. 3 straipsnis KVOTOS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, turi teisę pagal šios Sutarties nuostatas rengti žvalgomuosius skrydžius. 2. Kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, įsipareigoja leisti atlikti virš savo teritorijos pagal šios Sutarties nuostatas rengiamus žvalgomuosius skrydžius. 3. Kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, turi teisę surengti tiek žvalgomųjų skrydžių virš bet kurios kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, teritorijos, kiek jų turi teisę virš jos surengti ta kita valstybė, šios Sutarties Šalis. 4. Bendras žvalgomųjų skrydžių, kuriuos kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, įsipareigoja leisti atlikti virš savo teritorijos, skaičius sudaro tos valstybės, šios Sutarties Šalies, bendrą pasyviąją kvotą. valstybėms, šios Sutarties Šalims, nustatytos bendros pasyviosios kvotos pateiktos šios Sutarties A priedo I skirsnyje. 5. Žvalgomųjų skrydžių, kuriuos valstybė, šios Sutarties Šalis, turi teisę surengti virš kiekvienos kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, teritorijos per vienerius metus, skaičius sudaro tos valstybės, šios Sutarties Šalies, individualią aktyviąją kvotą tos kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, atžvilgiu. Pavienių aktyviųjų kvotų suma sudaro tos valstybės, šios Sutarties Šalies, bendrą aktyviąją kvotą. Valstybės, šios Sutarties Šalies, aktyvioji kvota negali būti didesnė už jos pasyviąją kvotą. 6. Pirmasis aktyviųjų kvotų paskirstymas pateikiamas šios Sutarties A priedo II skirsnyje. 7. Įsigaliojus šiai Sutarčiai, kiekvienais metais bus peržiūrimos ir iš naujo nustatomos kitų kalendorinių metų aktyviosios kvotos pagal Atviros oro erdvės konsultavimo komisijos siūlomą schemą. Jei kasmetinio kvotų peržiūrėjimo metu per tris savaites nepavyksta susitarti dėl kokios nors konkrečios valstybės, šios Sutarties Šalies, aktyviųjų kvotų paskirstymo, lieka galioti ankstesniais metais tai valstybei, šios Sutarties Šaliai, nustatytas aktyviųjų kvotų paskirstymas. 8. Išskyrus 8 straipsnyje numatytus atvejus, kiekvienas valstybės, šios Sutarties Šalies, surengtas žvalgomasis skrydis mažina tos valstybės, šios Sutarties Šalies, pavienių aktyviųjų kvotų ir bendros aktyviosios kvotos likusių žvalgomųjų skrydžių skaičių. 9. Nepaisant šio skirsnio 3 ir 5 dalių nuostatų, valstybė, šios Sutarties Šalis, kurios kvotos buvo paskirstytos, gavusi valstybės, šios Sutarties Šalies, virš kurios bus rengiami skrydžiai, sutikimą, gali perduoti kitoms valstybėms, šios Sutarties Šalims, visą ar dalį savo aktyviosios kvotos skubiai informuodama apie tai visas kitas valstybes, šios Sutarties Šalis, ir Atviros oro erdvės konsultavimo komisiją. Taip pat galioja šio skirsnio 10 dalies nuostatos. 10. Nė vienai valstybei, šios Sutarties Šaliai, neleidžiama virš kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, teritorijos surengti 50 proc. daugiau žvalgomųjų skrydžių (suapvalinus iki artimiausio sveiko skaičiaus), negu jos aktyviosios kvotos leidžia arba negu yra visas jos pasyviosios kvotos skrydžių skaičius, atsižvelgiant į tai, kuris skaičius yra mažesnis. 11. Žvalgomųjų skrydžių virš valstybių, šios Sutarties Šalių, teritorijų maksimalūs atstumai nustatyti šios Sutarties A priedo III skirsnyje. II SKIRSNIS. NUOSTATOS DĖL VALSTYBIŲ, ŠIOS SUTARTIES ŠALIŲ, GRUPĖS 1. a) Nepažeidžiant šioje Sutartyje numatytų teisių ir įsipareigojimų, šios Sutarties sudarymo metu ar vėliau dvi arba daugiau valstybių, šios Sutarties Šalių, kurios turi kvotas, gali sudaryti valstybių, šios Sutarties Šalių, grupę. Po šios Sutarties pasirašymo sudarytoms grupėms šio skirsnio nuostatos įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo tada, kai jos apie tai praneša visoms kitoms valstybėms, šios Sutarties Šalims, ir kai yra šio skirsnio 6 dalyje nurodytos sąlygos. b) Valstybių, šios Sutarties Šalių, grupė bendradarbiauja tvarkydama aktyviąsias ir pasyviąsias kvotas pagal šio skirsnio 2 ar 3 dalies nuostatas. 2. a) Valstybių, šios Sutarties Šalių, grupės narės turi teisę iš naujo paskirstyti tarpusavyje savo einamųjų metų aktyviąsias kvotas, išlaikydamos savo individualias pasyviąsias kvotas. Perskirsčius kvotas, nedelsiant informuojamos suinteresuotos trečiosios valstybės, šios Sutarties Šalys. b) Fiksuojant stebėjimą vykdančių šalių surengtų žvalgomųjų skrydžių skaičių pagal individualias ir bendras aktyviąsias kvotas, vienas žvalgomasis skrydis įskaitomas tiek kartų, kiek kartų jis surengiamas virš į grupę įeinančių stebimųjų šalių. Į kiekvienos stebimosios šalies bendrą pasyviąją kvotą jis įskaitomas kaip vienas žvalgomasis skrydis. c) Kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, kurios atžvilgiu viena ar daugiau valstybių, šios Sutarties Šalių, grupės narių turi aktyviųjų kvotų, turi teisę virš bet kurios grupės narės surengti 50 proc. daugiau žvalgomųjų skrydžių (suapvalinus iki artimiausio sveiko skaičiaus), negu jos individuali aktyvioji kvota leidžia surengti virš tos grupės narės, o jei aktyvioji kvota rengti skrydžius virš tos grupės narės nenumatyta, ji įgyja teisę surengti du tokius skrydžius. d) Jei valstybė, šios Sutarties Šalis, pasinaudoja šia jai suteikta teise, savo aktyviąsias kvotas kitų tos grupės narių atžvilgiu ji sumažina taip, kad bendra jos rengiamų žvalgomųjų skrydžių virš jų teritorijų suma neviršytų bendro skaičiaus skrydžių pagal tos valstybės, šios Sutarties Šalies, einamųjų metų skrydžių virš visų grupei priklausančių narių individualias kvotas. e) Turi būti laikomasi virš kiekvienos grupės narės teritorijos rengiamų žvalgomųjų skrydžių maksimalių skrydžių atstumų. Jei žvalgomasis skrydis rengiamas virš kelių narių, nuskridus maksimalų skrydžio atstumą virš vienos narės, visi jutikliai išjungiami, kol žvalgybinis orlaivis pasiekia punktą virš kitos valstybių, šios Sutarties Šalių, grupės narės teritorijos, nuo kurio numatyta pradėti žvalgomąjį skrydį. Atliekant tokį žvalgomąjį skrydį su stebėjimo pertraukomis, galioja maksimalus skrydžio atstumas nuo arčiausiai to punkto esančio atviros oro erdvės aerodromo. 3. a) Valstybių, šios Sutarties Šalių, grupės prašymu gali būti suteikta teisė turėti jai skirtą vienodą bendrą pasyviąją kvotą, o vienoda individuali kvota ir bendra aktyvioji kvota yra joms paskirstomos. b) Šiuo atveju bendra pasyvioji kvota yra bendras žvalgomųjų skrydžių, kuriuos valstybių, šios Sutarties Šalių, grupė įsipareigoja leisti atlikti kiekvienais metais, skaičius. Bendra aktyvioji kvota yra žvalgomųjų skrydžių, kuriuos per metus turi teisę surengti valstybių, šios Sutarties Šalių, grupė, suma. Jos bendra aktyvioji kvota negali būti didesnė už bendrą pasyviąją kvotą. c) Žvalgomasis skrydis pagal valstybių, šios Sutarties Šalių, grupės bendrą aktyviąją kvotą atliekamas grupės vardu. d) Žvalgomieji skrydžiai, kuriuos valstybių, šios Sutarties Šalių, grupė įsipareigoja priimti, gali būti rengiami virš vienos ar daugiau jos narių teritorijų. e) Kiekvienos valstybių, šios Sutarties Šalių, grupės maksimalūs skrydžių atstumai nustatomi pagal A priedo III skirsnio nuostatas, o atviros oro erdvės aerodromai nurodomi pagal šios Sutarties E priedo nuostatas. 4. Remiantis 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytais bendraisiais principais, bet kuri trečioji valstybė, šios Sutarties Šalis, kuri mano, kad valstybių, šios Sutarties Šalių, grupės veikla apriboja šio straipsnio I skirsnio 3 dalyje numatytas jos teises, gali kreiptis į Atviros oro erdvės konsultavimo komisiją. 5. Valstybių, šios Sutarties Šalių, grupė užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, pagal kurią virš jos narių teritorijų galima rengti žvalgomuosius skrydžius be nusileidimo arba pririekus su nusileidimu pasipildyti degalų. Jei valstybių, šios Sutarties Šalių, grupė sudaryta pagal šio skirsnio 3 dalies nuostatas, tokių žvalgomųjų skrydžių maksimalus skrydžio atstumas neturi viršyti nurodyto atstumo iki atviros oro erdvės oro aerodromų, iš kurių prasideda žvalgomieji skrydžiai. 6. Ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo pranešimo pateikimo visoms kitoms valstybėms, šios Sutarties Šalims: a) pagal šio skirsnio 2 dalies nuostatas sudarytą valstybių, šios Sutarties Šalių, grupę galima pertvarkyti į valstybių, šios Sutarties Šalių, grupę pagal šio skirsnio 3 dalies nuostatas; b) pagal šio skirsnio 3 dalies nuostatas sudarytą valstybių, šios Sutarties Šalių, grupę galima pertvarkyti į valstybių, šios Sutarties Šalių, grupę pagal šio skirsnio 2 dalies nuostatas; c) valstybė, šios Sutarties Šalis, gali išstoti iš valstybių, šios Sutarties Šalių, grupės arba d) valstybių, šios Sutarties Šalių, grupė gali priimti į grupę kitų valstybių, šios Sutarties Šalių, kurios turi kvotas. 7. Įsigaliojus šiai Sutarčiai, kvotų nustatymo ar perskirstymo pagal šio skirsnio 3 dalies nuostatas pasikeitimai, kurie atsiranda sudarius valstybių, šios Sutarties Šalių, grupę, priėmus į ją naujų narių arba narėms išstojus iš grupės, įsigalioja sausio 1 d. po pirmo metinio persvarstymo, kurį, pasibaigus šešių mėnesių išankstinio pranešimo terminui, rengia Atviros oro erdvės konsultavimo komisija. Prireikus nurodomi atviros oro erdvės aerodromai ir atitinkamai nustatomi maksimalūs skrydžių atstumai. 4 straipsnis JUTIKLIAI 1. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, žvalgybiniame orlaivyje gali būti įrengti tik šių rūšių jutikliai: a) optinės panoraminės ir kadravimo kameros; b) vaizdo kameros su tikrojo laiko displėjumi; c) infraraudonųjų spindulių skenavimo prietaisai ir d) šoninės apžvalgos sintezuotosios apertūros radaras. 2. Rengdama žvalgomuosius skrydžius, valstybė, šios Sutarties Šalis, gali naudoti bet kuriuos iš 1 dalyje išvardytų jutiklių, jei jų gali įsigyti visos valstybės, šios Sutarties Šalys, tuo atveju, jei tie jutikliai atitinka šiuos reikalavimus: a) optinių panoraminių ir kadravimo kamerų skiriamoji geba žemėje negali būti geresnė negu 30 centimetrų pagal D priedo 1 priedėlio nuostatas nustatytame minimaliame aukštyje virš žemės lygio, stebint ne daugiau kaip viena panoramine kamera, viena vertikaliai nukreipta kadravimo kamera ir dviem įžambiai nukreiptomis kadravimo kameromis (po vieną abiejuose orlaivio šonuose), per kurias skrydžio metu galima nuolat stebėti žemę iki 50 kilometrų atstumu nuo abiejų orlaivio šonų; b) vaizdo kamerų skiriamoji geba žemėje negali būti geresnė negu 30 centimetrų, ji nustatoma pagal D priedo 1 priedėlio nuostatas; c) vieno infraraudonųjų spindulių skenavimo prietaiso skiriamoji geba žemėje negali būti geresnė negu 50 centimetrų pagal D priedo 1 priedėlio nuostatas nustatytame minimaliame aukštyje virš žemės lygio ir d) šoninės apžvalgos sintezuotosios apertūros radaro skiriamoji geba žemėje negali būti geresnė negu trys metrai, skaičiuojant impulso atspindėjimo metodu, kuris, naudojant objektų atskyrimo metodą, atitinka galimybę radaro perduodame vaizde atskirti dvi kampines atšvaitas, kai atstumas tarp jų centrų yra ne mažesnis kaip penki metrai, o žemės ruožo plotis yra ne didesnis kaip 25 kilometrai, kai vaizdas gautas iš vieno radaro, galinčio stebėti žemę iš abiejų orlaivio šonų, bet ne iš abiejų šonų vienu metu. 3. Sprendimą dėl kitų rūšių jutiklių įrengimo bei dėl šiame straipsnyje nustatytų esamų jutiklių rūšių techninių galimybių padidinimo priima Atviros oro erdvės konsultavimo komisija vadovaudamasi šios Sutarties 10 straipsnio nuostatomis. 4. Visi jutikliai turi turėti apertūros dangčius ar kitus prietaisus, kurie neleidžia naudoti jutiklių, kad nebūtų renkami duomenys tranzitinių skrydžių virš stebimosios šalies teritorijos ar virš jos teritorijos atliekamų skrydžių iki įvažiavimo punktų arba nuo išvykimo punktų metu. Nuimti tokius dangčius ar prietaisus arba juos aktyvuoti turi būti galima tik iš žvalgybinio orlaivio išorės. 5. Žvalgybiniame orlaivyje gali būti įrangos, skirtos anotuoti jutiklių surinktus duomenis pagal B priedo II skirsnio nuostatas. Anotuodama jutiklių surinktus duomenis, žvalgomajam skrydžiui surengti skirtą žvalgybinį orlaivį pateikusi valstybė, šios Sutarties Šalis, naudoja šios Sutarties B priedo II skirsnyje nurodytą informaciją. 6. Žvalgybiniame orlaivyje leidžiama įrengti prietaisus, kurie gali tuojau pat rodyti jutiklių surinktus duomenis, kad atliekant žvalgomąjį skrydį būtų galima prižiūrėti, kaip jutikliai veikia. 7. Žvalgybiniame orlaivyje draudžiama rinkti, apdoroti, perduoti ar įrašyti elektromagnetinių bangų elektroninius signalus ir žvalgybiniame orlaivyje neturi būti šioms operacijoms atlikti skirtos įrangos. Išimtį sudaro įranga ir veiksmai, reikalingi užtikrinti minėtų jutiklių veikimą ir žvalgybinio orlaivio valdymą, taip pat šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti atvejai. 8. Jei žvalgybinį orlaivį pateikia stebinčioji šalis, stebinčioji šalis turi teisę naudoti žvalgybinį orlaivį, kuriame įrengtų kiekvienos jutiklių rūšies jutiklių techninės galimybės neviršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytų ribų. 9. Jei žvalgomajam skrydžiui surengti skirtą žvalgybinį orlaivį pateikia stebimoji šalis, stebimoji šalis pagal 18 straipsnio II skirsnio reikalavimus turi pateikti žvalgybinį orlaivį, turintį visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių jutiklių, o jutiklių techninės galimybės ir jutiklių skaičius turi atitikti šios straipsnio 2 dalies nuostatas, nebent stebinčioji šalis ir stebimoji šalis susitarė kitaip. Jutiklių rinkinys ir išsidėstymas turi būti tokie, kad užtikrintų galimybę stebėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą teritoriją. Jei žvalgybinį orlaivį pateikia stebimoji šalis, jos pateikto šoninės apžvalgos sintezuotosios apertūros radaro skiriamoji geba žemėje turi būti ne blogesnė kaip šeši metrai, skiriamajai gebai nustatyti naudojant objektų atskyrimo metodą. 10. Pagal šios Sutarties 5 straipsnio nuostatas skirdama žvalgybinį orlaivį, kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, pateikia visoms kitoms valstybėms, šios Sutarties Šalims, kiekvieno šiame orlaivyje įrengto jutiklio techninius duomenis, kaip numatyta šios Sutarties B priede. 11. Kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, turi teisę dalyvauti sertifikuojant žvalgybiniame orlaivyje įrengtus jutiklius pagal šios Sutarties D priedo nuostatas. Konkretaus tipo žvalgybinio orlaivio negalima naudoti žvalgomiesiems skrydžiams, nesertifikavus tokio tipo žvalgybinio orlaivio ir jo jutiklių pagal šios Sutarties D priedo nuostatas. 12. Prieš 90 dienų iš anksto informavusi visas valstybes, šios Sutarties Šalis, ir laikydamasi šios Sutarties D priedo nuostatų, žvalgybinį orlaivį skirianti valstybė, šios Sutarties Šalis, turi teisę nuimti jutiklius, juos pakeisti ar pridėti naujų, arba keisti pagal šio straipsnio 10 dalies ir šios Sutarties B priedo reikalavimus jos pateiktus techninius duomenis. Keičiami ar papildomi jutikliai turi būti atestuoti pagal šios Sutarties D priedo reikalavimus prieš pradedant juos naudoti žvalgomojo skrydžio metu. 13. Jei patirties naudojant konkretų žvalgybinį orlaivį turinti valstybė, šios Sutarties Šalis, ar valstybių, šios Sutarties Šalių, grupė mano, kad koks nors orlaivyje įrengtas jutiklis ar jo pagalbinė įranga neatitinka reikalavimų, kurie pagal D priedo nuostatas keliami sertifikuotiems prietaisams, suinteresuotos valstybės, šios Sutarties Šalys, savo abejones praneša visoms kitoms valstybėms, šios Sutarties Šalims. Tą orlaivį paskyrusi valstybė, šios Sutarties Šalis: a) imasi veiksmų užtikrinti, kad orlaivyje įrengtasis jutiklis ar jo pagalbinė įranga atitiktų reikalavimus, kurie pagal D priedo nuostatas keliami sertifikuotiems prietaisams. Šiems veiksmams priskiriamas konkretaus jutiklio ar jo pagalbinės įrangos remontas, derinimas ar pakeitimas, ir b) suinteresuotos valstybės, šios Sutarties Šalies, prašymu kito eilinio to žvalgybinio orlaivio skrydžio metu pagal F priedo nuostatas surengia bandomąjį skrydį, siekdama įrodyti, kad žvalgybiniame orlaivyje įrengtas jutiklis ir jo pagalbinė įranga atitinka reikalavimus, kurie pagal D priedo nuostatas keliami sertifikuotiems prietaisams. Kitos valstybės, šios Sutarties Šalys, kurios pareiškė susirūpinimą dėl žvalgybiniame orlaivyje įrengto jutiklio ir jo pagalbinės įrangos, turi teisę siųsti savo atstovus dalyvauti tame bandomajame skrydyje. 14. Jei, atlikus šio straipsnio 13 dalyje nurodytus veiksmus, valstybės, šios Sutarties Šalys, ir toliau abejoja, ar žvalgybiniame orlaivyje įrengtas jutiklis ir jo pagalbinė įranga atitinka reikalavimus, kurie pagal D priedo nuostatas keliami sertifikuotiems prietaisams, klausimą galima perduoti nagrinėti Atviros oro erdvės konsultavimo komisijai. 5 straipsnis Orlaivio skyrimas 1. Kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, turi teisę paskirti tos valstybės, šios Sutarties Šalies, kompetentingų valdžios institucijų registruoto tipo ar modelio arba kelių tipų ar modelių orlaivius atlikti žvalgybinio orlaivio funkcijas. 2. Prieš 30 dienų informavusi visas kitas valstybes, šios Sutarties Šalis, kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, turi teisę paskirti tam tikrų tipų ar modelių orlaivius atlikti žvalgybinio orlaivio funkcijas arba nuspręsti įtraukti į tų orlaivių sąrašą naujų tipų ar modelių orlaivius. Pranešime apie orlaivio tipo ar modelio paskyrimą atlikti žvalgybinio orlaivio funkcijas reikia pateikti šios Sutarties C priede nurodytus duomenis. 3. Prieš 90 dienų informavusi visas kitas valstybes, šios Sutarties Šalis, kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, turi teisę išbraukti orlaivių tipus ir modelius iš anksčiau jos paskirtų orlaivių tipų ir modelių sąrašo. 4. Sertifikavimui pagal šios Sutarties D priedo reikalavimus pakanka pateikti vieną konkretaus tipo ir modelio orlaivį su identišku jame įrengtų jutiklių rinkiniu. 5. Kiekvienas žvalgybinis orlaivis turi būti pajėgus gabenti 6 straipsnio III skirsnyje nurodytą įgulą ir personalą. 6 straipsnis ŽVALGYBINIO ORLAIVIO PASIRINKIMAS, BENDROSIOS ŽVALGOMŲJŲ SKRYDŽIŲ ORGANIZAVIMO NUOSTATOS, UŽDUOTIES PLANAVIMO REIKALAVIMAI I SKIRSNIS. ŽVALGYBINIO ORLAIVIO PASIRINKIMAS IR BENDROSIOS ŽVALGOMŲJŲ SKRYDŽIŲ ORGANIZAVIMO NUOSTATOS 1. Žvalgomieji skrydžiai atliekami naudojant 5 straipsnyje nustatyta tvarka valstybės, šios Sutarties Šalies, paskirtus žvalgybinius orlaivius. Stebinčioji šalis turi teisę pateikti žvalgybinį orlaivį, išskyrus atvejus, kai stebimoji šalis pasinaudoja jai suteikta teise pateikti jos pačios paskirtą žvalgybinį orlaivį. Jei žvalgybinį orlaivį pateikia stebinčioji šalis, ji turi teisę pateikti jos pačios paskirtą orlaivį arba orlaivį, kurį paskyrė kita valstybė, šios Sutarties Šalis. Jei žvalgybinį orlaivį pateikia stebimoji šalis, stebinčioji šalis turi teisę reikalauti, kad jai pateiktas orlaivis būtų pajėgus nepasipildydamas degalų nuskristi nustatytą minimalų atstumą bei turėtų tiek degalų, kad jų užtektų atlikti pusę numatyto skrydžio atstumo, kaip nustatyta šio skirsnio 5 dalies g punkte. 2. Pagal šio skirsnio 1 dalies nuostatas kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, turi teisę žvalgomiesiems skrydžiams naudoti kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, paskirtą žvalgybinį orlaivį. Tokio orlaivio naudojimo tvarką parengia suinteresuotos valstybės, šios Sutarties Šalys, aktyviai dalyvaujančios įgyvendinant atviros oro erdvės principus. 3. Valstybės, šios Sutarties Šalys, kurioms suteikta teisė rengti žvalgomuosius skrydžius, gali koordinuoti savo žvalgomųjų skrydžių planus pagal šios Sutarties H priedo nuostatas. Nė viena valstybė, šios Sutarties Šalis, neprivalo per bet kurį šio skirsnio 9 dalyje nustatytą 96 valandų laikotarpį leisti atlikti daugiau kaip vieną žvalgomąjį skrydį, nebent ta valstybė, šios Sutarties Šalis, paprašė surengti bandomąjį skrydį pagal šios Sutarties F priedo nuostatas. Tokiu atveju stebimoji šalis įsipareigoja leisti atlikti žvalgomuosius skrydžius, jei pertrauka tarp skrydžių yra ne mažesnė kaip 24 valandos. Gavusi pranešimą apie žvalgomųjų skrydžių planų koordinavimo rezultatus, kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, virš kurios teritorijos bus rengiami žvalgomieji skrydžiai, pagal H priedo nuostatas praneša kitoms valstybėms, šios Sutarties Šalims, savo ketinimą pasinaudoti teise pateikti savo žvalgybinį orlaivį kiekvienam konkrečiam žvalgomajam skrydžiui surengti. 4. Ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios Sutarties pasirašymo, kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, praneša visoms kitoms valstybėms, šios Sutarties Šalims: a) pastovų diplomatinių leidimų skaičių atviros erdvės žvalgomiesiems skrydžiams, transporto orlaivių skrydžiams ir tranzitiniams skrydžiams surengti ir b) kokią šios Sutarties L priedo I skirsnio 7 dalyje nurodytą Atviros oro erdvės konsultavimo komisijos kalbą ar kalbas vartos personalas bendraudamas visais klausimais, susijusiais su žvalgomaisiais skrydžiais virš tos valstybės teritorijos, bei rengdamas užduoties planą ir užduoties ataskaitą, nebent numatyta vartoti Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 10 priede, II tomo 5.2.1.1.2 punkte nurodytą kalbą. 5. Stebinčioji šalis informuoja stebimąją šalį apie savo ketinimą surengti žvalgomąjį skrydį ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki numatyto stebinčiosios šalies atvykimo prie atvykimo į stebimąją šalį punkto. Pateikdamos tokius pranešimus, valstybės, šios Sutarties Šalys, stengsis užtikrinti, kad minimalus išankstinio pranešimo laikas nesutaptų su savaitgaliu. Pranešime reikia nurodyti: a) pageidaujamą atvykimo punktą ir, atsižvelgiant į aplinkybes, atviros oro erdvės aerodromą, iš kurio prasidės žvalgomasis skrydis; b) stebinčiosios šalies atvykimo prie atvykimo punkto datą ir numatomą laiką bei datą ir numatomą laiką, kada planuojama išvykti iš atvykimo punkto į atviros oro erdvės aerodromą atlikti žvalgomąjį skrydį, prireikus nurodant apgyvendinimo poreikius; c) E priedo 1 priedėlyje nurodytą vietą, kur pageidaujama atlikti patikrinimą prieš skrydį, bei tokio prieš skrydį atliekamo patikrinimo datą ir pradžios laiką pagal F priedo nuostatas; d) jei žvalgomajam skrydžiui naudojamą žvalgybinį orlaivį pateikia stebimoji šalis, pranešime reikia nurodyti transporto priemonės rūšį bei, atsižvelgiant į aplinkybes, transporto orlaivio, kuriuo skrendama iki atvykimo punkto, tipą ir modelį; e) žvalgybinio orlaivio ar transporto orlaivio, kuriuo personalas vežamas į stebimosios šalies teritoriją atlikti žvalgomojo skrydžio ir iš jos, diplomatinio leidimo numerį; f) žvalgybinio orlaivio atpažinimo duomenis pagal C priedo nuostatas; g) apytikrį žvalgomojo skrydžio atstumą ir h) darbuotojų pavardes, lytį, gimimo datas ir vietas, pasų numerius ir juos išdavusių valstybių, šios Sutarties Šalių, pavadinimus bei darbuotojų funkcijas. 6. Stebimoji šalis, gavusi pranešimą su 5 dalyje nurodyta informacija, turi per 24 valandas patvirtinti, kad pranešimą gavo. Jei stebimoji šalis nusprendžia pasinaudoti teise pateikti žvalgybinį orlaivį, siųsdama patvirtinimą ji pateikia šio skirsnio 5 dalies f punkte nurodytus to žvalgybinio orlaivio duomenis. Stebinčiajai šaliai suteikiamas leidimas numatytu laiku, kuris buvo nustatytas pagal šio skirsnio 5 dalies nuostatas, atvykti prie atvykimo punkto. Stebimoji šalis patvirtina datą ir numatomą laiką, kada planuojama išvykti iš atvykimo punkto į atviros oro erdvės aerodromą atlikti žvalgomąjį skrydį, taip pat prieš skrydį atliekamo patikrinimo vietą, datą ir pradžios laiką. 7. Į stebinčiosios šalies personalą gali būti įtraukti kitų valstybių, šios Sutarties Šalių, specialistai, paskirti pagal 13 straipsnio nuostatas. 8. Pateikdama pranešimą stebimajai šaliai pagal šio skirsnio 5 dalies nuostatas, stebinčioji šalis savo ketinimą surengti žvalgomąjį skrydį tuo pačiu metu praneša ir visoms kitoms valstybėms, šios Sutarties Šalims. 9. Jei nesusitarta kitaip, laikotarpis nuo planuojamo atvykimo į atvykimo punktą iki žvalgomojo skrydžio pabaigos neturi būti ilgesnis kaip 96 valandos. Jei stebimoji šalis pagal šios Sutarties F priedą paprašo surengti bandomąjį skrydį ir jei stebinčiajai šaliai reikia daugiau laiko norint nevaržomai įvykdyti užduoties planą, stebimoji šalis pratęsia 96 valandų laikotarpį pagal F priedo III skirsnio 4 dalies nuostatas. 10. Žvalgybiniam orlaiviui atvykus į atvykimo punktą, stebimoji šalis apžiūri jutiklių apertūrų dangčius ir kitus prietaisus, kurie neleidžia naudoti jutiklių, siekdama įsitikinti, ar jų padėtis atitinka E priedo reikalavimus, nebent visos suinteresuotos valstybės, šios Sutarties Šalys, yra susitarusius dėl kitokios tvarkos. 11. Jei žvalgybinį orlaivį pateikia stebinčioji šalis, orlaiviui atvykus į atvykimo punktą arba į atviros oro erdvės aerodromą, iš kurio prasideda žvalgomasis skrydis, stebimoji šalis turi teisę pagal F priedo I skirsnio nuostatas atlikti patikrinimą prieš skrydį. Jei žvalgybinį orlaivį pagal šio skirsnio 1 dalies nuostatas pateikia stebimoji šalis, stebinčioji šalis turi teisę pagal F priedo II skirsnio nuostatas atlikti jutiklių patikrinimą prieš skrydį. Jei nenumatyta kitaip, tokie patikrinimai nutraukiami likus ne mažiau kaip keturioms valandos iki skrydžio plane nustatyto žvalgomojo skrydžio pradžios. 12. Stebinčioji šalis užtikrina, kad į jos skrydžio įgulą būtų įtrauktas bent vienas asmuo, turintis būtinų kalbinių gebėjimų laisvai bendrauti su stebimosios šalies personalu ir jos skrydžių valdymo institucijomis ta kalba ar kalbomis, kurias stebimoji šalis nurodė pagal šio skirsnio 4 dalies reikalavimus. 13. Skrydžio įgulai atvykus į atvykimo punktą arba į atviros oro erdvės aerodromą, iš kurio prasideda žvalgomasis skrydis, stebimoji šalis jai pateikia naujausią orų prognozę ir oro navigacijos informaciją bei skrydžio saugos informaciją, įskaitant pranešimus lakūnams. Naujausi pranešimai, susiję su šia informacija, teikiami pagal atskirą pageidavimą. Prietaisų naudojimo tvarka ir informacija apie skrydžio maršruto atsarginius aerodromus pateikiama pagal šio straipsnio II skirsnio reikalavimus patvirtinus užduoties planą. 14. Žvalgomuosius skrydžius atliekant pagal šią Sutartį, visų žvalgybinių orlaivių valdymas organizuojamas pagal šios Sutarties nuostatas ir pagal patvirtintą skrydžio planą. Nepažeidžiant šio straipsnio II skirsnio 2 dalies nuostatų, rengiant žvalgomuosius skrydžius taip pat būtina laikytis: a) galiojančių TCAO standartų bei rekomenduojamos praktikos ir b) valstybės, šios Sutarties Šalies, virš kurios teritorijos rengiamas skrydis, galiojančių nacionalinių skrydžių valdymo taisyklių ir tvarkos bei skrydžių saugos rekomendacijų. 15. Žvalgomiesiems skrydžiams teikiama pirmenybė prieš visus reguliariuosius skrydžius. Stebimoji šalis užtikrina jos skrydžių valdymo institucijų pagalbą žvalgomiesiems skrydžiams pagal šios Sutarties nuostatas. 16. Orlaivio vadas yra vienintelė orlaivio valdžia, atsakinga už skrydžio saugą ir skrydžio plano įvykdymą. 17. Stebimoji šalis: a) pateikia kalibravimo taikinį kiekvieno jutiklio, kuris bus naudojamas žvalgomojo skrydžio metu, techninėms galimybėms patvirtinti. Techninių galimybių patvirtinimas atliekamas šios Sutarties D priedo III skirsnyje nustatyta tvarka, kai bet kurios šalies prašymu bandomojo skrydžio ar žvalgomojo skrydžio metu žvalgybinis orlaivis skrenda virš tų kalibravimo taikinių. Kalibravimo taikinys turi būti netoli aerodromo, kuriame atliekamas patikrinimas prieš skrydį pagal šios Sutarties F priedo nuostatas; b) atvykimo punkte, atviros oro erdvės aerodrome, bet kuriame aerodrome, kuriame orlaivis papildomas degalų, bei skrydžio plane nurodytame išvykimo punkte užtikrina įprastinį komerciniams orlaiviams žvalgybinio orlaivio ar transporto orlaivio degalų papildymą ir techninę priežiūrą pagal patvirtintas nurodyto aerodromo specifikacijas; c) suteikia stebinčiosios šalies personalui maitinimą ir patalpas ir d) stebinčiosios šalies prašymu teikia kitas paslaugas, kurios gali būti numatytos stebinčiosios ir stebimosios šalių susitarime, siekiant geriau organizuoti žvalgomąjį skrydį. 18. Visos žvalgomojo skrydžio išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su jutiklių surinktos informacijos įrašymo ir apdorojimo priemonėmis, kompensuojamos šios Sutarties L priedo I skirsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. 19. Prieš žvalgybiniam orlaiviui išvykstant iš išvykimo punkto, stebimoji šalis patvirtina, kad jutiklių apertūrų dangčių ir kitų prietaisų, kurie neleidžia naudoti jutiklių, padėtis atitinka šios Sutarties E priedo reikalavimus. 20. Jei nesusitarta kitaip, stebinčioji šalis išvyksta iš išvykimo punkto ne vėliau kaip per 24 valandas po žvalgomojo skrydžio pabaigos, nebent to padaryti neleidžia oro sąlygos arba žvalgybinio orlaivio ar transporto orlaivio tinkamumas saugiai skristi. Tokiu atveju skrydis prasideda, kai tik tai įmanoma. 21. Stebinčioji šalis parengia Atviros oro erdvės konsultavimo komisijos nustatytos formos užduoties ataskaitą. Užduoties ataskaitoje pateikiami žvalgomojo skrydžio data ir laikas, skrydžio maršrutas ir jo aprašymas, kiekvieno jutiklio stebėjimo laikotarpio laiko ir vietos duomenys, apytikris jutiklių surinktų duomenų kiekis ir jutiklių apertūrų dangčių ir kitų prietaisų, kurie neleidžia naudoti jutiklių, padėties patikrinimų rezultatai pagal 7 straipsnio ir E priedo nuostatas. Užduoties ataskaitą išvykimo punkte pasirašo stebinčioji ir stebimoji šalys, per septynias dienas nuo išvykimo iš išvykimo punkto stebinčioji šalis pateikia užduoties ataskaitą visoms kitoms valstybėms, šios Sutarties Šalims. II skirsnis. UŽDUOTIES PLANAVIMO REIKALAVIMAI 1. Jei nesusitarta kitaip, atvykusi į atviros oro erdvės aerodromą, stebinčioji šalis pateikia stebimajai šaliai šio skirsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus atitinkantį siūlomo surengti žvalgomojo skrydžio užduoties planą. 2. Užduoties plane gali būti numatyta surengti žvalgomąjį skrydį, kurio metu galima stebėti bet kurį visos stebimos šalies teritorijos punktą, įskaitant tas zonas, kurias stebimoji šalis I priede paminėtame šaltinyje nurodė kaip pavojingą oro erdvę. Skrydžio metu žvalgybinis orlaivis negali skristi arčiau kaip dešimt kilometrų iki valstybės sienos su kaimynine šalimi, kuri nėra valstybė, šios Sutarties Šalis, bet orlaiviui turi būti leidžiama skristi neviršijant dešimties kilometrų atstumo iki valstybės sienos. 3. Užduoties plane gali būti numatyta, kad atviros oro erdvės aerodromas, kuriame baigiasi žvalgomasis skrydis, bei išvykimo punktas gali būti ne tas pats aerodromas, iš kurio žvalgomasis skrydis prasidėjo, arba ne tas pats punktas, kuris buvo atvykimo punktas. Atsižvelgiant į aplinkybes, užduoties plane nurodoma žvalgomojo skrydžio pradžia, planinių nusileidimų pasipildyti degalų ar pailsėti pageidaujamas laikas ir vieta, taip pat žvalgomojo skrydžio trukmė po nusileidimo pasipildyti degalų ar pailsėti per šio straipsnio I skirsnio 9 dalyje nustatytą 96 valandų laikotarpį. 4. Užduoties plane pateikiama visa informacija, būtina skrydžio planui sudaryti ir nustatanti, kad: a) žvalgomasis skrydis negali būti ilgesnis už atitinkamą maksimalų skrydžio atstumą, kuris nustatytas A priedo I skirsnyje; b) nepažeidžiant šio skirsnio 2 dalies nuostatų, žvalgomojo skrydžio maršrutas ir rūšis atitinka TCAO standartų reikalavimus ir rekomenduojamą praktiką, atsižvelgiant į esamus nacionalinių skrydžių taisyklių skirtumus; c) sudarant užduoties planą, buvo atsižvelgta į informaciją apie pavojingą oro erdvę, kaip I priede nustatyta; d) žvalgybinio orlaivio skrydžio virš žemės paviršiaus aukštis neleidžia stebinčiajai šaliai viršyti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos kiekvieno jutiklio skiriamosios gebos žemėje apribojimų; e) jei šalių susitarimas nenumato kitaip, žvalgomasis skrydis prasideda ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo tos užduoties plano pateikimo; f) žvalgybinis orlaivis skrenda tiesioginiu maršrutu tarp užduoties plane nustatytų koordinačių ar navigacinių padėties nustatymo punktų, laikydamasis plane pateiktos eilės; g) jei šalių susitarimas nenumato kitaip, žvalgomojo skrydžio trajektorija negali daugiau kaip vieną kartą susikirsti tame pačiame taške. Taip pat, jei šalių susitarimas nenumato kitaip, žvalgybinis orlaivis negali suktis aplink vienintelį tašką. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai žvalgybinis orlaivis kyla, skrenda virš kalibravimo taikinių ar leidžiasi. 5. Jei stebinčiosios šalies parengtame užduoties plane numatyta skrydžių virš pavojingos oro erdvės, stebimoji šalis: a) nurodo apie žvalgybiniam orlaiviui gresiantį pavojų; b) teikia pagalbą rengiant žvalgomąjį skrydį, koordinuodama ar nutraukdama šios dalies a punkte nurodytą veiklą, arba c) pasiūlo alternatyvų skrydžio aukštį, kelią ar laiką. 6. Ne vėliau kaip po keturių valandų po užduoties plano pateikimo stebimoji šalis priima užduoties planą arba pasiūlo jo pakeitimų pagal I skirsnio 8 straipsnio ir šio skirsnio 4 bei 5 dalių nuostatas. Pakeitimai negali drausti stebėti kokį nors stebimosios šalies teritorijos punktą, įskaitant ir zonas, kurias stebimoji šalis šios Sutarties I priede paminėtame šaltinyje nurodė kaip pavojingą oro erdvę. Pritarus užduoties planui, jį pasirašo stebinčioji ir stebimoji šalys. Jei per aštuonias valandas nuo pirmo užduoties plano pateikimo šalims nepavyksta susitarti dėl užduoties plano, stebinčioji šalis turi teisę atsisakyti surengti žvalgomąjį skrydį pagal šios Sutarties 8 straipsnio nuostatas. 7. Jei žvalgomojo skrydžio maršrutas priartėja prie kitų valstybių, šios Sutarties Šalių, arba prie kitų valstybių valstybės sienos, stebimoji šalis gali tai valstybei arba toms valstybėms pranešti numatomą žvalgomojo skrydžio maršrutą, datą ir laiką. 8. Vadovaudamasi suderintu užduoties planu, žvalgybinį orlaivį pateikianti valstybė, šios Sutarties Šalis, bendradarbiaudama su kita valstybe, šios Sutarties Šalimi, nedelsdama parengia skrydžio planą, kurio turinys nurodytas Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 2 priede ir kurio forma nustatyta TCAO dokumente Nr. 4444-RAC/501/12 „Skrydžių ir skrydžių priežiūros taisyklės“ su visais jo papildymais ir pakeitimais. III SKIRSNIS. YPATINGOSIOS NUOSTATOS 1. Jei žvalgybinį orlaivį pateikia stebinčioji šalis, stebimoji šalis turi teisę reikalauti, kad žvalgybiniame orlaivyje skristų du skrydžio stebėtojai ir vienas vertėjas, be to, po vieną kiekvieno žvalgybiniame orlaivyje esančio jutiklių valdymo pulto stebėtoją, nebent šalių susitarimas numato kitokią tvarką. Skrydžio stebėtojų ir vertėjų teisės bei pareigos nurodytos šios Sutarties G priede. 2. Nepaisant šio skirsnio 1 dalies nuostatų, jei stebinčioji šalis naudoja žvalgybinį orlaivį, kurio maksimali bendroji kilimo masė yra ne didesnė kaip 35 000 kilogramų ir kurio žvalgomojo skrydžio atstumas, nurodytas šio straipsnio I skirsnio 5 dalies g punkte nustatyta tvarka, yra ne didesnis kaip 1 500 kilometrų, ji turi leisti dalyvauti žvalgybinio orlaivio skrydžio metu tik dviem stebėtojams ir vienam vertėjui, nebent šalių susitarimas numato kitokią tvarką. 3. Jei žvalgybinį orlaivį pateikia stebimoji šalis, stebimoji šalis sudaro sąlygas stebinčiosios šalies personalui greičiausiu būdu pasiekti atvykimo punktą. Stebinčiosios šalies personalas gali pasirinkti keliauti į atvykimo punktą sausumos, jūrų ar oro transportu, įskaitant kelionę bet kuriai valstybei, šios Sutarties Šaliai, priklausančiu orlaiviu. Tokių kelionių tvarka nustatyta šios Sutarties E priede. 4. Jei žvalgybinį orlaivį pateikia stebimoji šalis, stebinčioji šalis turi teisę reikalauti, kad žvalgybiniame orlaivyje skristų du skrydžio atstovai ir vienas vertėjas, be to, po vieną skrydžio atstovą kiekvienam žvalgybiniame orlaivyje esančiam jutiklių valdymo pultui, nebent šalių susitarimas numato kitokią tvarką. Skrydžio atstovų ir vertėjų teisės ir pareigos nurodytos šios Sutarties G priede. 5. Jei stebinčioji šalis pateikia žvalgybinį orlaivį, kurį paskyrė valstybė, šios Sutarties Šalis, kuri nėra stebimoji ar stebinčioji šalis, stebinčioji šalis turi teisę reikalauti, kad žvalgybiniame orlaivyje skristų du skrydžio atstovai ir vienas vertėjas, be to, po vieną skrydžio atstovą kiekvienam žvalgybiniame orlaivyje esančiam jutiklių valdymo pultui, nebent šalių susitarimas numato kitokią tvarką. Šiuo atveju taip pat galioja šio skirsnio 1 dalies nuostatos dėl skrydžių stebėtojų. Skrydžio atstovų ir vertėjų teisės bei pareigos nurodytos šios Sutarties G priede. 7 straipsnis TRANZITINIAI SKRYDŽIAI 1. Stebinčiosios šalies pagal šią Sutartį rengiami tranzitiniai skrydžiai į stebimosios šalies teritoriją ir atgal prasideda tos stebinčios šalies teritorijoje ar kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, teritorijoje. 2. Kiekviena valstybė, šios Sutarties Šalis, turi leisti atlikti tranzitinius skrydžius. Tranzitiniai skrydžiai atliekami tarptautiniais oro eismo valdymo tarnybų nustatytais maršrutais, nebent suinteresuotosios šalys susitarė dėl kitokios tvarkos, bei pagal kiekvienos valstybės, šios Sutarties Šalies, virš kurios teritorijos atliekamas tranzitinis skrydis, skrydžių valdymo nacionalinių institucijų nurodymus. Siųsdama pranešimą stebimajai šaliai pagal 6 straipsnio nuostatas, stebinčioji šalis tuo pačiu metu siunčia pranešimą kiekvienai valstybei, šios Sutarties Šaliai, kurios oro erdvę numatyta kirsti tranzitinio skrydžio metu. 3. Įjungti jutiklius žvalgybinio orlaivio tranzitinio skrydžio metu yra draudžiama. Jei tranzitinio skrydžio metu žvalgybinis orlaivis nusileidžia valstybės, šios Sutarties Šalies, teritorijoje, orlaiviui nusileidus ir prieš jam pakylant, ta valstybė, šios Sutarties Šalis, patikrina jutiklių apertūrų dangčius ir kitus prietaisus, kurie neleidžia naudoti jutiklių, siekdama įsitikinti, ar jų padėtis yra tinkama. 8 straipsnis DRAUDIMAI, NUKRYPIMAI NUO SKRYDŽIO PLANŲ IR AVARINĖS SITUACIJOS I SKIRSNIS. DraudimaS RENGTI ŽVALGOMUOSIUS SKRYDŽIUS IR UŽDUOTIES PLANŲ KEITIMO TVARKA 1. Stebimoji šalis turi teisę uždrausti surengti žvalgomąjį skrydį, jei jis neatitinka šios Sutarties nuostatų. 2. Stebimoji šalis turi teisę uždrausti surengti žvalgomąjį skrydį iki jo pradžios, jei stebinčioji šalis neatvyksta į atvykimo punktą per 24 valandas nuo 6 straipsnio I skirsnio 5 dalyje minimame pranešime nurodyto numatomo atvykimo laiko, nebent suinteresuotosios valstybės, šios Sutarties Šalys, susitarė dėl kitokios tvarkos. 3. Jei stebimoji šalis uždraudžia žvalgomąjį skrydį pagal šio straipsnio ar pagal F priedo nuostatas, užduoties plane ji turi nedelsdama nurodyti faktus, dėl kurių skrydis uždraustas. Per septynias dienas stebimoji šalis diplomatiniais kanalais pateikia visoms valstybėms, šios Sutarties Šalims, 6 straipsnio I skirsnio 21 dalyje nurodytą užduoties ataskaitą, kurioje raštu paaiškina draudimą. Uždraustas žvalgomasis skrydis į abiejų valstybių, šios Sutarties Šalių, kvotas neįskaitomas. 4. Stebimoji šalis turi teisę siūlyti keisti užduoties planą, jei susiklostė bet kurios iš šių aplinkybių: a) oro sąlygos nepalankios atlikti skrydį saugiai; b) numatytas atviros oro erdvės aerodromas, atsarginiai aerodromai ar degalų papildymo aerodromai yra netinkami naudoti arba c) užduoties planas prieštarauja 6 straipsnio II skirsnio 2 ir 4 dalims. 5. Jei stebinčioji šalis nesutinka su pasiūlytais užduoties plano pakeitimais, ji turi teisę pateikti pasiūlytų pakeitimų alternatyvų. Jei per aštuonias valandas nuo pirmo užduoties plano pateikimo šalims nepavyksta susitarti dėl užduoties plano ir jei stebinčioji šalis mano, kad užduoties plano pakeitimai pažeidžia šioje Sutartyje numatytas jos teises, susijusias su žvalgomojo skrydžio organizavimu, tai stebinčioji šalis turi teisę atsisakyti surengti žvalgomąjį skrydį, kuris į abiejų šalių kvotas neįskaitomas. 6. Jei stebinčioji šalis atsisako surengti žvalgomąjį skrydį pagal šio straipsnio arba pagal F priedo nuostatas, prieš išvykdama, užduoties plane ji turi nedelsdama nurodyti faktus, dėl kurių priimtas toks sprendimas. Per septynias dienas po stebinčiosios šalies išvykimo stebinčioji šalis diplomatiniais kanalais pateikia visoms valstybėms, šios Sutarties Šalims, 6 straipsnio I skirsnio 21 dalyje nurodytą užduoties ataskaitą, raštu paaiškindama savo sprendimą. II SKIRSNIS. NUKRYPIMAI NUO SKRYDŽIO PLANO 1. Žvalgomojo skrydžio metu leidžiama nukrypti nuo skrydžio plano, jei tai yra būtina dėl to, kad: a) oro sąlygos nepalankios atlikti skrydį saugiai; b) atsirado techninių nesklandumų, susijusių su žvalgybiniu orlaiviu; c) kuriam nors orlaivyje esančiam asmeniui skubiai reikia medicinos pagalbos arba d) skrydžių valdymo institucijos pateikė nurodymų, susijusių su neįveikiamomis aplinkybėmis. 2. Be to, nukrypimai taip pat leidžiami, jei oro sąlygos trukdo efektyviai naudoti optinius jutiklius ir infraraudonųjų spindulių linijinio skenavimo prietaisus, bet tik tuo atveju, jei: a) laikomasi visų skrydžių saugos reikalavimų; b) gautas skrydžių valdymo institucijų leidimas (jei to reikalauja nacionalinės taisyklės) ir c) jutiklių techninės galimybės neviršija tų, kurios nurodytos 14 straipsnio 2 dalyje, jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios tvarkos. 3. Stebimoji šalis turi teisę uždrausti naudoti konkretų jutiklį, jei žvalgybinis orlaivis nukrypsta nuo skrydžio plano ir skrydžio aukštis tampa mažesnis už tam jutikliui nustatytą minimalų skrydžio virš žemės paviršiaus aukštį pagal 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus skiriamosios gebos žemėje apribojimus. Jei dėl nukrypimo žvalgybinis orlaivis turi pakeisti skrydžio trajektoriją ir skristi toliau kaip 50 kilometrų nuo skrydžio plane nurodyto skrydžio maršruto, nuskridus už tos 50 kilometrų ribos, stebimoji šalis turi teisę uždrausti naudoti visus tame žvalgybiniame orlaivyje įrengtus jutiklius. 4. Sutrikus jutiklių veikimui, stebinčioji šalis turi teisę sutrumpinti žvalgomąjį skrydį. Jei kilo techninių kliūčių, kurios kelia pavojų žvalgybinio orlaivio saugumui, orlaivio vadas turi teisę sutrumpinti žvalgomąjį skrydį. 5. Jei dėl šio skirsnio 1 dalyje minėto nukrypimo nuo skrydžio plano tenka sutrumpinti žvalgomąjį skrydį arba jei skrydis sutrumpinamas dėl šio skirsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, žvalgomasis skrydis įskaitomas į abiejų valstybių, šios Sutarties Šalių, kvotas, nebent skrydis buvo sutrumpintas dėl to, kad: a) sutriko jutiklių veikimas skrendant stebimosios šalies pateiktu žvalgybiniu orlaiviu; b) kilę techniniai nesklandumai yra susiję su stebimosios šalies pateiktu žvalgybiniu orlaiviu; c) stebimosios šalies įgulos nariui ar skrydžio stebėtojams reikia skubios medicinos pagalbos arba d) skrydžių valdymo institucijos pateikė nurodymų, susijusių su neįveikiamomis aplinkybėmis. Šiais atvejais stebinčioji šalis turi teisę nuspręsti, ar įskaityti skrydį į abiejų valstybių, šios Sutarties Šalių, kvotas. 6. Stebinčioji šalis pasilieka jutiklių surinktus duomenis tik tais atvejais, jei skrydis įskaitomas į abiejų valstybių, šios Sutarties Šalių, kvotas. 7. Jei nukrypstama nuo skrydžio plano, orlaivio vadas imasi priemonių pagal stebimosios šalies galiojančias nacionalines skrydžių taisykles. Kai nukrypimą nuo skrydžio sukėlusios aplinkybės nustoja veikusios, gavęs skrydžių valdymo institucijų leidimą, žvalgybinis orlaivis gali tęsti žvalgomąjį skrydį pagal skrydžio planą. Dėl nukrypimo atsiradęs papildomas žvalgybinio orlaivio skrydžio atstumas neįskaitomas į maksimalų skrydžio atstumą. 8. Žvalgybiniame orlaivyje esantis abiejų valstybių, šios Sutarties Šalių, personalas nedelsiant informuojamas apie nukrypimus nuo skrydžio plano. 9. Su šio straipsnio nuostatomis susijusios papildomos išlaidos kompensuojamos šios Sutarties L priedo I skirsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. III SKIRSNIS. AVARINĖS SITUACIJOS 1. Iškilus avarinei situacijai, orlaivio vadas vadovaujasi TCAO dokumentu Nr. 4444-RAC/501/12 „Oro navigacijos tvarka. Skrydžių ir skrydžių priežiūros taisyklės“ su visais jo papildymais ir pakeitimais, stebimosios šalies nacionalinėmis skrydžių taisyklėmis ir žvalgybinio orlaivio skrydžio valdymo vadovu. 2. Kiekvienam apie avarinę situaciją pranešusiam žvalgybiniam orlaiviui stebimoji šalis suteikia visus nelaimės atveju naudojamus bei navigacinius įrengimus, stengdamasi padėti jam kuo greičiau nusileisti artimiausiame tinkamame aerodrome. 3. Jei stebimosios šalies teritorijoje žvalgybinis orlaivis patenka į avariją, stebimoji šalis organizuoja paieškos ir gelbėjimo darbus pagal jos nustatytas tokių darbų organizavimo taisykles ir tvarką. 4. Tyrimą dėl avarijos ar incidento, į kurį pateko žvalgybinis orlaivis, atlieka stebimoji šalis, dalyvaujant stebinčiajai šaliai. Tyrimas atliekamas pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 13 priedą („Aviacijos avarijų tyrimo tvarka“) su visais pakeitimais ir pataisymais bei pagal stebimosios šalies nacionalines taisykles. 5. Jei stebimoji šalis nėra užregistravusi žvalgybinio orlaivio, baigus tyrimą, orlaivio nuolaužos ir jutikliai, jeigu surandami ir surenkami, grąžinami stebinčiajai šaliai arba tai šaliai, kuriai priklauso tas orlaivis, jei to prašoma. 9 straipsnis ŽVALGOMŲJŲ skrydžių metu jutiklių surinkti duomenys I skirsnis. Bendrosios nuostatos 1. Žvalgomojo skrydžio metu jutiklių surinktiems duomenims įrašyti galima naudoti šias įrašymo priemones: a) nespalvotą fotojuostą – optinių panoraminių ir kadravimo kamerų surinktiems duomenims įrašyti; b) magnetinę juostą – vaizdo kamerų surinktiems duomenims įrašyti; c) nespalvotą fotojuostą arba magnetinę juostą – infraraudonųjų spindulių linijinio skenavimo prietaisų surinktiems duomenims įrašyti ir d) magnetinę juostą – šoninės apžvalgos sintezuotosios apertūros radaro surinktiems duomenims įrašyti. Laikino šios Sutarties taikymo metu Atviros oro erdvės konsultavimo komisija priima sprendimą kokia nustatyta forma bus įrašomi duomenys ir kaip jais bus keičiamasi naudojantis kitomis priemonėmis. 2. Žvalgomojo skrydžio metu jutiklių surinkti duomenys lieka žvalgybiniame orlaivyje iki žvalgomojo skrydžio pabaigos. Jutiklių surinktus duomenis skrydžio metu perduoti iš žvalgybinio orlaivio yra draudžiama. 3. Kiekviena fotojuosta ir magnetinės juostos kasetė ar ritė, kuri naudojama skrydžio metu jutiklio duomenims kaupti, valstybių, šios Sutarties Šalių, atstovams dalyvaujant įdedama į konteinerį ir užantspauduojama. Tai reikia padaryti iš karto kai tik įmanoma, juostą išėmus iš jutiklio. 4. Žvalgomųjų skrydžių metu jutiklių surinkti duomenys pateikiami valstybėms, šios Sutarties Šalims, pagal šio straipsnio nuostatas ir naudojami tik su šia Sutartimi susijusiais tikslais. 5. Jei pagal šios Sutarties B priedo I skirsnio nuostatas pateikti duomenys rodo, kad įrašymo priemonė, kurią žvalgomojo skrydžio metu ketina naudoti valstybė, šios Sutarties Šalis, nesiderina su kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, duomenų įrašymui skirta įranga, suinteresuotos valstybės, šios Sutarties Šalys, nustato tvarką, kuri užtikrina joms galimybę tinkamai apdoroti žvalgomųjų skrydžių metu surinktus visus duomenis, juos kopijuoti ir išsaugoti. II skirsnis. Fotojuostą naudojančių JUTIKLIŲ surinkti duomenys 1. Jei numatyta keistis dubliuotų optinių kamerų surinktais duomenimis, kameros, juostos ir juostų apdorojimas turi būti to paties tipo. 2. Jei numatyta keistis vienos optinės kameros surinktais duomenimis, laikino šios Sutarties taikymo metu valstybės, šios Sutarties Šalys, Atviros oro erdvės konsultavimo komisijoje svarsto klausimą, ar juostos originalo negatyvą turi išryškinti stebinčioji šalis, ar valstybė, šios Sutarties Šalis, kuri pateikė žvalgybinį orlaivį. Juostos originalo negatyvą ryškinanti valstybė, šios Sutarties Šalis, atsako už juostos originalo negatyvo išryškinimo kokybę ir už pozityvo ar negatyvo kopijos gamybą. Jei valstybės, šios Sutarties Šalys, susitaria, kad stebimosios šalies pateiktu žvalgybiniu orlaiviu surengto žvalgomojo skrydžio metu naudotą juostą ryškina stebinčioji šalis, stebimoji šalis neatsako už juostos originalo negatyvo išryškinimo kokybę. 3. Visos žvalgomojo skrydžio metu naudotos juostos ryškinamos tokia tvarka: a) jei juostos originalo negatyvas ryškinamas naudojant stebimosios šalies pateiktą juostų ryškinimo įrangą, juostos turi būti baigtos ryškinti ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai žvalgybinis orlaivis atvyko į išvykimo punktą, nebent buvo susitarta kitaip, arba b) jei juostos originalo negatyvas ryškinamas naudojant stebinčiosios šalies pateiktą juostų ryškinimo įrangą, juostos turi būti baigtos ryškinti ne vėliau kaip per dešimt dienų po to, kai žvalgybinis orlaivis išvyko iš stebimosios šalies teritorijos. 4. Juostos originalo negatyvą ryškinanti valstybė, šios Sutarties Šalis, įsipareigoja įsileisti į juostų ryškinimo vietą ne daugiau kaip du kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, pareigūnus, kurie stebės juostos kasetės ar konteinerio atidarymą ir visus juostos originalo negatyvo išsaugojimo, apdorojimo, kopijavimo ir tvarkymo etapus pagal šios Sutarties K priedo II skirsnio reikalavimus. Juostos apdorojimą ir kopijavimą stebinti valstybė, šios Sutarties Šalis, turi teisę paskirti tokių pareigūnų funkcijas atlikti valstybėje, kurios teritorijoje yra valstybės, šios Sutarties Šalies, naudojama juostų ryškinimo vieta, esančius savo piliečius, su sąlyga, kad tie asmenys įtraukti į paskirtų darbuotojų sąrašą pagal šios Sutarties 13 straipsnio I skirsnio nuostatas. Juostą ryškinanti valstybė, šios Sutarties Šalis, siekia kiek galėdama padėti kitos valstybės, šios Sutarties Šalies, pareigūnams vykdyti šioje dalyje nustatytas funkcijas. 5. Pasibaigus žvalgomajam skrydžiui, valstybė, šios Sutarties Šalis, kuri ryškins juostos originalo negatyvą, prie kiekvienos to žvalgomojo skrydžio metu naudotos juostos originalo ritės pritvirtina tos pačios rūšies juostos 21 padalos sensitometrinę bandymo juostą arba eksponuoja 21 padalos optinį pleištą. Išryškinus ir pagaminus juostos negatyvo ar pozityvo kopiją, valstybės, šios Sutarties Šalys, palygina 21 padalos sensitometrinės bandymo juostos arba 21 padalos optinio pleišto vaizdo kokybę su šios Sutarties K priedo I skirsnyje pateiktomis tokios rūšies juostos originalo negatyvo ar kopijos negatyvo arba pozityvo charakteristikomis. 6. Kai išryškinamas vienintelis juostos originalo negatyvas: a) stebinčioji šalis turi teisę pasilikti arba gauti juostos originalo negatyvą ir b) stebimoji šalis turi teisę pasirinkti ir gauti visą juostos originalo negatyvo pirmą kopiją (negatyvą arba pozityvą) arba jos dalį. Jei nesusitarta kitaip: 1) kopijos formatas ir juostos dydis turi būti toks pat kaip ir juostos originalo negatyvo; 2) kopija turi būti pagaminta iškart po to, kai buvo išryškintas juostos negatyvas, ir 3) kopiją reikia pateikti stebimosios šalies pareigūnams iš karto, kai tik ji pa …