5.1. Bendrasis kursas supažindina su darbine veikla verslo struktūrose, mokiniai atlieka praktinius bei projektinius darbus. Antraisiais metais mokiniai gali rinktis kitą bendrojo kurso programą arba tęsti tos pačios programos bendrojo kurso modulius. Jeigu mokinys pirmais metais mokėsi, tarkime, pagal lengvosios pramonės ūkio šakos programą, antrais metais, pasirinkęs verslo ir vadybos ūkio šakos programą, jis gali kurti projektinius tekstilės ir aprangos verslo modelius.
\n5.2. Išplėstinis kursas skirtas išsamiau gilintis į verslo ir vadybos ūkio šakos aplinką, struktūras, išteklių valdymą ir panaudojimą, verslo modernizavimo aspektus, darbo saugos užtikrinimą ir t. t..
\n5.3. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus metus:
\nVidurinis ugdymas Bendrasis kursas (B. K.) 2 val.
\nIšplėstinis kursas 3 val., t. y. 2 val. (B. K.) +1 val.
\nPirmi mokslo metai 1 modulis – Vadyba 34 val.
\nVeiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.
\n17 val.
\nMokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas.
\nDirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
\n2 modulis – Projektinis darbas Nr. 1 34 val.
\nVeiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.
\n17 val.
\nMokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas.
\nDirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
\nAntri mokslo metai 3 modulis – Verslas 34 val.
\nVeiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.
\n17 val.
\nMokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas.
\nDirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
\n4 modulis – Projektinis darbas Nr. 2 34 val.
\nVeiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.
\n17 val.
\nMokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas.
\nDirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
\nIII. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA 6. Mokinių pasiekimų lentelė Veiklos sritis Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465) Mokinių pasiekimai pagal verslo ir vadybos ūkio šakos technologijų programą Bendrasis kursas Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Išplėstinis kursas 1. Projektavimas 1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus.
\n1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu.
\n1.1. Pateikia klausimų ir formuluoja vadybos ar verslo projekto idėjas: gaminiai ar paslaugos, pagrindiniai vartotojai, poreikių tenkinimas, nauda vartotojui, kur ir kada bus gaminama (regione); ieško informacijos apie verslo ir vadybos ūkio šaką bei joje vykstančius procesus, struktūras, jų skirtumus, pateikia grafinį kuriamo projekto vaizdą (schemos, lentelės, simboliai ir t. t.), apibrėžia naujus terminus, numato projekto apribojimus.
\n1.1. Numato, kokios papildomos informacijos reikia tobulinant projektą, tikslina jį įvertindamas socialinius, ekonominius, kultūrinius aspektus, papildo grafinį sprendimą, vartoja grafinę kalbą, t. y. simbolius, šalia nurodo specialius terminus, argumentuoja numatomus sprendimus ekonominiu, socialiniu aspektu.
\n1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą.
\n1.2. Kuria gaminių ir procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus.
\n1.2. Nurodo pasirinktos projektinės idėjos įgyvendinimo etapus, pateikia vadybos ar verslo planą, žmonių išteklių planą, finansinį planą, rizikos įvertinimą, numato reklamą, sunkumus, jų šalinimo galimybes.
\n1.2. Pateikia pasirinkto projekto įgyvendinimo planą, atsižvelgia į gaminamų gaminių ar teikiamų paslaugų specifiką, darbo saugumo aspektus, tikslina numatytas darbų sekas, parengia trumpą aiškinamąjį sprendimo aprašą.
\n1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai.
\n1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai.
\n1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame trumpai ir aiškiai nusako organizuojamo gaminių gamybos arba paslaugų teikimo verslo ar vadybos modelius, numato sprendimo vertinimo kriterijus, išryškina teigiamas ir neigiamas jo ypatybes, nurodo poveikį gamtai ir žmonėms.
\n1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame įvertina kitų mokomųjų dalykų (fizikos, chemijos, biologijos) indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai (socialiniai, ekonominiai, ekologiniai aspektai).
\n1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka projekto funkcinius, estetinius ir technologinius reikalavimus.
\n1.4. Įvertina, ar numatomi atlikti darbai atitinka numatytus socialinius, ekonominius, kultūrinius, darbų saugumo vertinimo kriterijus, ieško papildomos informacijos, pateikia klausimų, koreguoja projektą.
\n2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus.
\n2.1. Ieško informacijos apie verslo ir vadybos ūkio šakoje vykstančius procesus, valdymo struktūras, jų skirtumus, gamyboje taikomas technologijas ar paslaugų organizavimą ir pobūdį, analizuoja, kokios įtakos verslui ir vadybai turi socialiniai, ekonominiai, kultūriniai, darbų saugumo aspektai, technikos ir mokslo naujovės.
\n2.1. Nurodo, kokią įtaką numatyto projekto idėjos, jų įgyvendinimo reikalavimai turi renkant informaciją apie verslo ir vadybos ūkio šaką.
\n2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; naudojimo apribojimus; pateikimo variantus.
\n2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte.
\n2.2. Analizuoja numatyto projekto idėjas, pirminius grafinius jų vaizdus bei aprašus ir konkrečiai nustato: kokios reikia informacijos apie verslo ir vadybos ūkio šaką, jos gaminius ar teikiamas paslaugas, naudojamas medžiagas, technologinius procesus, darbo organizavimo ir valdymo modelius; kokie yra alternatyvūs informacijos šaltiniai, apribojimai renkant informaciją, kaip informaciją kaupti ir atrinkti, kokie galimi atrinktos informacijos naudojimo ir pateikimo projekte variantai.
\n2.2. Numato, kaip grupuoti, racionaliai kaupti kuriamam projektui informaciją apie verslo ir vadybos ypatumus įvairaus dydžio įmonėse, apie šiuolaikinių technologijų diegimą versle, technologinius, organizacinius, valdymo procesus. Palygina pirminę, grafiniame projekte pateiktą informaciją su patikslinta ir nustato, kaip ji pakito.
\n2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti.
\n2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti.
\n2.3. Naudoja informacines priemones techniniams skaičiavimams atlikti, duomenims užrašyti ir grafiškai vaizduoti, informacijai apie vadybos ir verslo ypatumus didelėse ir mažose įmonėse, organizuojančiose gaminių gamybą ar paslaugas, fiksuoti, pateikti, papildyti, perduoti.
\n2.3. Naudodamasis informacinėmis technologijomis kuria informacijos produktus apie: regione gaminamus gaminius ar teikiamas paslaugas, šiuolaikines medžiagas, technologijas prekių ar paslaugų rinką Lietuvoje ir pasaulyje.
\n2.4. Paaiškina, kokiomis formomis informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams.
\n2.4. Paaiškina, kokiomis formomis (lankstinukai, skaidrės, skelbimai) gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams, informacija apie prekės ar paslaugos naudą, kokybę, vartojimo ypatumus ir garantijas.
\n3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais.
\n3.1. Atpažįsta stambiajame ir smulkiajame gaminių gamybos ar paslaugų teikimo versle naudojamas medžiagas, apibūdina jų ypatybes, pritaikymo galimybes kuriant naują produkciją ar teikiant paslaugas.
\n3.1. Ieško informacijos ir apibūdina šiuolaikines medžiagas, jų savybes, struktūrą ir ypatybes bei susieja su ekonominiais kuriamų projektų, rinkos paklausos ir pasiūlos reikalavimais.
\n3.2. Parenka tam tikrų savybių medžiagas, tinkamas projektui įgyvendinti.
\n3.2. Parenka tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus.
\n3.2. Parenka medžiagas pagal projekto apraše pateiktą reikiamų medžiagų savybių ir struktūros apibūdinimą.
\n3.2. Pagal projekto apraše pateiktą reikiamų medžiagų savybių ir struktūros apibūdinimą parenka ir pritaiko šiuolaikines tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus.
\n3.3. Parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo.
\n3.3. Analizuoja, parenka ir naudoja projektiniame verslo modelyje įrangą, tinkamą dirbti su pasirinktomis šiuolaikinėmis medžiagomis, pritaiko ją gamybai.
\n4.1. Nustato sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas (pavyzdžiui, suknelę, stalą ir kt.). Nurodo galimų kuriamos sistemos technologinių procesų variantų.
\n4.1. Suskaido projekto grafiniame sprendime ir apraše pateiktas verslo organizavimo sąlygas į atskirus elementus, nurodo naujausių technologijų taikymo galimybes.
\n4.1. Naudodamasis grafiniu projekto sprendimu ir aprašu, kuriame nurodytos verslo organizavimo sąlygos, kuria modernias verslo struktūras, pateikia alternatyvių variantų, pasirenka patį racionaliausią.
\n4.2. Parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, montuojant ir derinant sistemą.
\n4.2. Parenka ir naudoja techniką sistemai montuoti ar išmontuoti, elementams sujungti ar atskirti.
\n4.2. Naudodamasis grafiniu projekto vaizdu, aprašu, kuriame nurodytos verslo ir vadybos organizavimo sąlygos, sudaro racionalų verslo planą, jį detalizuoja: ekonominė verslo aplinka, atsiskaitymas ir finansai, žmonių ištekliai, valdymo struktūra ir principai, rinkodara, pasirinktos produkcijos gamybos ar paslaugų teikimo organizavimas.
\n4.2. Naudodamasis grafiniu projekto vaizdu, aprašu, tikslina ir detalizuoja verslo planą, savarankiškai pasirenka bei naudoja įrangą, darbo priemones pasirinktiems gaminiams gaminti ar paslaugoms teikti.
\n4.3. Paaiškina kuriamos sistemos elementų dermę.
\n4.3. Įvertina atliktų darbų kokybę, nustato ir šalina trūkumus.
\n4.3. Atsižvelgdamas į projekto užduotį paaiškina, kaip kuriamame versle, kurio tikslas – organizuoti gaminių gamybą ar paslaugų teikimą, racionaliai naudojami ištekliai, atsižvelgiama į rinkos poreikius, kuriama ir taikoma lanksti valdymo struktūra.
\n4.3. Analizuoja ir vertina pagrindinius kuriamo verslo elementus (išteklius, vadybą, rinkodarą, verslo aplinką), numato galimus nesklandumus šiose grandyse arba tarp grandžių ir nusako, kaip juos pašalinti.
\n4.4. Apibūdina technologinių procesų įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai.
\n4.4. Paaiškina, kokios galimos kompleksinių sistemų struktūros, jų valdymas atsižvelgiant į jų rezultatus, poveikį bendruomenei ir aplinkai.
\n4.4. Atsižvelgdamas į projekto užduotį apibūdina gamybos ar paslaugos teikimo stambiajame ir smulkiajame versle skirtumus, efektyvumą ekonominiu, ekologiniu bei poveikio žmogui, gamtai aspektais.
\n4.4. Paaiškina, kokios galimos stambaus ir smulkaus verslo gamybos ar paslaugų teikimo struktūros, koks jų valdymas ir gamybos pobūdis, atsižvelgiant į jų rezultatus ir kontrolę.
\n7.1. Modulis – Vadyba:
\n7.1.1. Verslo administravimas Mokinių veiklos sritys Informacija. Išteklių planavimas ir valdymas Veiksmai, darbo operacijos Renka, kaupia, apibendrina, pristato informaciją, organizuoja, įvertina, koreguoja.
\n7.1.2. Verslo administravimo organizavimas, kontrolė, bendradarbiavimas, atsakomybė Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Medžiagos. Informacija.
\nVeiksmai, darbo operacijos Renka, kaupia, analizuoja ir vertina, piešia, braižo, rašo, dirba kompiuteriu, atrenka, pritaiko, planuoja, tobulina.
\n7.1.3. Darbo rezultatai ir perspektyvinis planavimas Mokinių veiklos sritys Informacija. Technologiniai procesai.
\nVeiksmai, darbo operacijos Renka, kaupia, analizuoja ir įvertina, organizuoja darbą, sudaro technologines schemas, parengia, tikslina, užtikrina darbų saugą, įvertina, atrenka.
\n7.2. Modulis – Vadybos projektinis darbas Mokiniai gali rinktis įvairius projektuojamus vadybos organizavimo modelius ir juos taikyti, derinti prie jau esamų verslo struktūrų, todėl programų turinys nedetalizuojamas.
\n7.3. Modulis – Verslas:
\n7.3.1. Prekės ir paslaugos, asortimentas, pagrindinės savybės ir techninės ypatybės, pritaikymas Mokinių veiklos sritys Informacija. Medžiagos.
\nVeiksmai, darbo operacijos Renka, kaupia, apibūdina gaminius, jų savybes ir technines ypatybes, įvertina, analizuoja analogus, nustato analogų savybes.
\n7.3.2. Prekės ar paslaugos projektavimas Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Medžiagos. Informacija.
\nVeiksmai, darbo operacijos Renka, kaupia, piešia, braižo, rašo, dirba kompiuteriu, atrenka, pritaiko, planuoja.
\n7.3.3. Prekės ar paslaugos gamybos technologijos Mokinių veiklos sritys Sistemų konstravimas ir technologiniai procesai. Informacija.
\nVeiksmai, darbo operacijos Renka, kaupia, analizuoja, organizuoja darbą, sudaro technologines schemas, tikslina, saugiai dirba, įvertina, atrenka.
\n7.4. Modulis – Verslo projektinis darbas Mokiniai gali rinktis projektuojamus gaminius bei darbo operacijas, todėl programų turinys nedetalizuojamas. Patartina pritaikyti pirmaisiais metais įgytą vadybos modulių patirtį ir kurti įvairius projektinius verslo modelius.
\nTechnologijų kabinetas.
\nKompiuteriai su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
\nInternetas.
\nMokomoji literatūra. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 FOTOGRAFIJOS BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Fotografijos bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Siūloma programa yra taikomojo pobūdžio, tad įgytą patirtį mokiniai galės lengvai pritaikyti kasdieniame gyvenime bei rinkdamiesi profesiją.
\nFotografija – meninio ugdymo dalis. Fotografijos programa skiriama mokiniams, besidomintiems aplinkiniu pasauliu, norintiems juos sudominusius siužetus užfiksuoti tradiciniu ir skaitmeniniu fotoaparatu, perkelti į kompiuterines laikmenas ir tobulinti kompiuterinėmis programomis.
\nProgramos paskirtis – suteikti mokiniams pagrindines fotografijos žinias, ugdyti bendrą kultūrinį, meninį išprusimą bei informacinių technologijų taikymo patirtį, plėtoti meninę ir estetinę kompetenciją, būtiną tenkinant praktinio gyvenimo poreikius.
\nPasirinkę mokytis fotografijos dalyką, mokiniai įgis pagrindinių fotografavimo įgūdžių, todėl galės juos praktiškai pritaikyti fotografuodami savo šeimos, klasės ar kitus aktualius įvykius.
\nIšmokę fotografuoti, mokiniai gebės tvarkyti nuotraukas kompiuteriu, sukurti nuotraukomis iliustruotą savo puslapį interneto svetainėje, išmoks demonstruoti nuotraukas projekcinėmis priemonėmis, rengti meniškai įtaigius savo darbų pristatymus, perteikti aplinkinio pasaulio grožį ir įvairovę, įgis praktinių fotografavimo ir nuotraukų darymo žinių, taip pat fotografiją galės pritaikyti įvairiose savo darbo ir veiklos srityse: puošdami interjerą, reklamuodami savo įmonę, rengdami reklaminius lankstinukus, apipavidalindami vizualinę informaciją.
\nMokiniai, pasirinkę pagrindinį ar išplėstinį kursą, įgis galimybę rinktis mokyklinį menų egzaminą. Baigus mokyklą, išeito kurso patirtį bus galima pritaikyti ir tobulinti Vilniaus dailės akademijoje, Šiaulių universiteto dailės fakultete, Kauno technologijos universiteto Dizaino ir technologijų fakultete, Vilniaus kolegijos Dizaino technologijų fakultete, Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete, Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre.
\nUgdytinos šios vertybinės nuostatos: pagarba meninei kultūrai ugdoma analizuojant meno pasaulio reiškinius ir kūrinius; atvirumas naujovėms ugdomas kūrybine veikla, naujausių komponavimo technikų bei technologijų taikymu; pagarba kartu dirbančiajam ir tolerancija kitokiai nuomonei ugdoma organizuojant grupinius darbus, parodas, stebint ir analizuojant skirtingą kiekvieno saviraišką; savo individualumo ir išskirtinumo supratimas ugdomas kuriant, reiškiantis tik sau būdingu, unikaliu stiliumi.
\nPagrindiniai ugdytini bendrieji mokinių gebėjimai yra šie: asmeniniai gebėjimai – per meninę kūrybinę veiklą mokiniai ugdosi pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, atsakingumą, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus; pilietinis sąmoningumas – analizuodami Lietuvos meninę kultūrą mokosi vertinti savo tautos laimėjimus; mokymasis mokytis – aukštesniųjų klasių mokiniai pajėgūs dirbti savarankiškai, todėl mokytojas tik pateikia nuorodų, kur galima rasti vienokios ar kitokios reikiamos informacijos, išteklių. Kūrybinio proceso metu ugdomas mokėjimas mokytis. Pristatydami ir analizuodami savo kūrinius mokiniai ugdosi gebėjimą reflektuoti; verslumas – kūrybinė veikla glaudžiai siejasi su išradingumu, planavimu, numatymu, reagavimu į nenumatytas situacijas, komandiniu darbu ir kitomis verslumą ugdančiomis veiklomis; komunikavimas – įvaldydami meninės kalbos simbolius ir išreikšdami jais savo sumanymus, skleisdami savo meninę patirtį bei kūrybos produktus mokiniai bendrauja tarpusavyje, diskutuoja; kultūrinis sąmoningumas – motyvuotai dalyvaudami kūrybos bei meno vertinimo veiklose mokiniai ugdosi teigiamas nuostatas į meninio ugdymo dalykus, aiškinasi meno svarbą asmenybės tobulėjimui, individualumo skleidimuisi, įgyja meniniam komunikavimui reikiamų žinių, specifinių ir bendrųjų gebėjimų, pažįsta ir mokosi gerbti bei vertinti kitų tautų ir kultūrų meninę raišką.
\nII. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA, VERTINIMAS 2. Fotografijos programos tikslas – puoselėjant kūrybinį mąstymą ir individualumą, aktyvinant vaizduotę ir pastabumą plėtoti mokinių meninės raiškos priemonių pažinimą bei gebėjimą jomis komunikuoti, skatinant kūrybingumą ir profesijos paieškas analizuoti ir vertinti fotografijos pritaikomumą įvairiose gyvenimo srityse.
\n4.1. Programos veiklos sritys yra šios: kūryba ir informacinių kompiuterinių technologijų įvaldymas; fotografijos supratimas ir vertinimas; kūrybos sklaida.
\n4.2. Mokinys gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį programos kursą. Bendrajam kursui skiriama 4 val. per dvejus mokslo metus, išplėstiniam – 6 valandos per dvejus mokslo metus. Turinio požiūriu kursai skiriasi ne apimtimi, bet pažinimo gyliu. Išplėstinį kursą pasirinkę mokiniai atliks daugiau praktinių kūrybinių darbų, geriau pažins meninę kalbą bei raiškos būdus.
\n5.1. Meninio ugdymo veiklos ir kūrinių vertinimo paskirtis yra: padėti mokiniams mokytis ir koreguoti mokymąsi; padėti mokiniams įsivertinti bendruosius ir meninius pasiekimus; nustatyti ugdymo sėkmę ir numatyti tolesnę jo eigą, išsikelti mokymosi tikslus; apibendrinti mokymosi rezultatus, siekiant nustatyti meninį mokinių raštingumą.
\n5.2. Vertinami mokinių kūriniai. Kūrinys gali būti vertinamas tik tada, kai mokinys pateikia baigtą darbą. Kūriniai vertinami pagal iš anksto sutartus kriterijus. Pažymiu vertinami tik didesnės apimties, ilgesnės trukmės ar specialios paskirties kūriniai, pateikiami vieną du kartus per semestrą. Per semestrą taikomas kaupiamasis vertinimas – kaupiamas mokinių darbų aplankas, kurį analizuodamas mokinys galėtų matyti savo raidą, sėkmes ir spragas. Mokytojas inicijuoja mokinių diskusijas apie jų darbų privalumus ir trūkumus, savijautą kūrybinės veiklos metu. Tai skatina mokinių savistabos, refleksijos, mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymąsi.
\nIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, TECHNINĖ BAZĖ 6. Mokinių pasiekimų lentelė Dalyko sritis Esminiai gebėjimai Pasiekimai Pagrindinis kursas Išplėstinis kursas 1. Kūryba ir technologinių priemonių įvaldymas Atrasti ir iškelti kūrybinę idėją 1.1.1. Mokytojo padedamas pasirenka idėją, fiksuoja aplinkoje pastebėtas estetines vizualines objektų ar reiškinių ypatybes, patirtus įspūdžius. Kūrybiškai interpretuoja aplinkos įkvėptas idėjas, o emocinius išgyvenimus išreiškia kūryboje.
\n1.1.1. Savarankiškai iškelia kūrybinę idėją ir įgyvendina panaudodamas IKT teikiamas galimybes. Tikslingai atrenka ir fiksuoja aplinkoje pastebėtas menines ir estetines objektų ar reiškinių ypatybes, patirtus įspūdžius.
\n1.1.2. Savarankiškai renka kūrybinę medžiagą, pastebi subtilius aplinkos pokyčius, grupuoja kilusias idėjas ir pagrindžia kūrybinį sumanymą.
\n1.1.2. Savarankiškai analizuoja, interpretuoja ir transformuoja aplinkos reiškinių sukeltas idėjas, taiko kūryboje, tikslingai taiko informacines technologijas.
\n1.2. Įsivaizduoti ir numatyti kūrybinės idėjos įgyvendinimą 1.2.1 Mokytojo padedamas ir savarankiškai numato loginę idėjos įgyvendinimo seką: nusako galimas idėjos realizavimo priemones, vaizdavimo būdus, menines išraiškos priemones.
\n1.2.1. Savarankiškai planuoja savo kūrybinės idėjos įgyvendinimo būdus, tikslingai pasirenka tinkamus įrankius, medžiagas, technikas, kūrybiškai transformuoja kilusias idėjas.
\n1.2.2. Žino ir taiko pagrindines dailės raiškos priemones ir vaizdavimo būdus, kurdamas fotografinius vaizdus. Dailės raiškos priemones sieja su fotografija: taiko realistinį, sąlygiškąjį ir abstraktųjį vaizdavimo būdus.
\n1.2.2. Kūrybiškai pasirenka ir taiko pagrindines dailės raiškos priemones ir vaizdavimo būdus kurdamas fotografinius vaizdus. Fotografuoja natūralią tikrovę, taikydamas įvairias technines išraiškos priemones, geba stilizuoti, abstrahuoti ir transformuoti vaizdą.
\n1.3. Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, būdus, kompiuterines programas ir procesus 1.3.1 Idėjų raiškai pasirenka ir pritaiko įvairias medžiagas bei technikas, fotografavimo priemones, žino dažniausiai naudojamų ir mokiniui prieinamų medžiagų savybes, išmano darbo su šiomis medžiagomis būdus ir gali taikyti keletą technikų siekdamas perteikti idėją fotografijos srityje.
\n1.3.1. Vizualinėje raiškoje tikslingai derina ir naudoja medžiagas bei technikas, eksperimentuoja ir išradingai naudoja technines jų galimybes siekdamas meniškumo.
\n1.3.2 Žino ir taiko fotografijose meninius vizualinės informacijos perteikimo būdus ir priemones (dydžių, erdvių, ritminių struktūrų santykius, spalvos, formos, medžiagos ir vizualinių objektų sąveiką). Remdamasis kompozicijos dėsningumais ir principais sukurtas fotografijas panaudoja vizualinės informacijos objektams (lankstinukai, plakatai, stendai, svetainės ir t. t.) kurti.
\n1.3.2. Kurdamas informacinės paskirties vizualinį objektą prasmingai taiko išraiškos elementus, stiprinančius komunikacines kūrinio savybes, siekia originalumo ir įtaigumo, tikslingai taiko kompiuterines technologijas.
\n1.3.3. Žino vizualinės išraiškos elementus (spalva, atspalvis, tonas, koloritas, taškas, linija, dėmė, tekstūra, faktūra, šviesa, šešėlis, tūris, forma, tektonika, ažūras ir kt.), panaudoja juos kurdamas kompozicines struktūras. Remiasi kompozicijos dėsningumais ir principais (simetrija, asimetrija, statika, dinamika, kontrastas, niuansas, proporcija, ritmas, akcentas ir kt.), kuria, atsižvelgdamas į savo estetinius išgyvenimus, harmoningus, estetiškus vaizdus. Moka taikyti kompozicijos dėsnius, kompozicijos priemones.
\n1.3.3. Prasmingai pasirinktomis vizualinės išraiškos priemonėmis komponuoja meninį vaizdą, perteikdamas idėją ir savo estetinius išgyvenimus. Apdoroja skaitmeniniais fotoaparatais gautą vaizdą, naudoja nuotraukas iliustracijoms, interneto puslapiams. Analizuoja masinės kultūros reiškinius, spaudą, internetą ir kaupia vizualinę patirtį.
\nSavarankiškai analizuoja pasirinktą meninę problemą, suranda informaciją, sistemina ir pateikia ją bendraamžiams.
\n2.1.1. Vertina savo ir draugų dailės kūrinius: nusako pagrindines kompozicines dalis, jų santykius, įvertina meninės idėjos perteikimo ypatybes. Savarankiškai analizuoja pasirinktą meninę problemą, suranda informaciją, sistemina ir pateikia ją bendraamžiams.
\nOrientuojasi šiuolaikinio meno kontekste: žino XX a. meno tendencijas.
\n2.1.2. Žino ne tik vertingus artimiausios aplinkos meno objektus, bet ir keletą žymiausių pasaulio ir Lietuvos meno muziejų bei meno šedevrų, apibūdina jų meninę reikšmę, domisi kūrėjais ir jų kūryba. Tinkamai vartoja terminus.
\n2.1.2. Žino žymiausius pasaulio ir Lietuvos meno muziejus, galerijas, atpažįsta pagrindinius pasaulinio meno šedevrus, orientuojasi nuolatinėse Lietuvos dailės muziejų ekspozicijose.
\n2.1.3. Žino keletą žymiausių Lietuvos ir pasaulio fotografų, suvokia vizualinių menų reikšmę kasdieniame gyvenime, kritiškai vertina masinės kultūros reiškinius, domisi kultūros procesais. Žino skiriamuosius pagrindinių epochų ir stilių, meno krypčių bruožus ir ypatybes.
\n3.1.1. Savo fotografijas eksponuoja parodose. Rengia personalines fotografijos parodas: savarankiškai apipavidalina ir eksponuoja savo ar draugų kūrybą. Padeda organizuoti ir apipavidalinti dailės parodas, menų šventes, kultūrinius projektus, menines akcijas.
\n3.1.2. Lanko bendraamžių ir profesionalų fotografijos ir kitų menų parodas už mokyklos ribų. Pristato pasirinktą ekspoziciją, parodą, įvykį, išsako savo požiūrį ir estetinius vertinimus.
\n3.1.2. Stebi kultūros ir meno įvykius, analizuoja juos. Kūrybiškai interpretuoja ir cituoja idėjas savo raiškoje, nurodo idėjų šaltinius.
\n3.1.3. Mokytojo vadovaujamas dalyvauja mokyklos kūrybiniuose konkursuose, kultūriniuose projektuose, įgyvendina kūrybinius sumanymus.
\n3.1.3. Aktyviai dalyvauja kolektyvinės meninės kūrybos projektuose, apipavidalina ir atnaujina mokyklos interneto svetainę, eksponuoja joje savo ir draugų kūrybą, kuria vizualinę parodų informaciją.
\n7.1. Mokytojas, dirbantis pagal šią programą, turėtų padėti mokiniams suvokti fotografijos prigimtį per praktišką meninės raiškos priemonių ir technikos pažinimą, pasiūlydamas mokiniams prieinamas ir meninę problemą padedančias spręsti raiškos priemones.
\n7.2. Fotografijos turinys apima šias sritis:
\nKūryba ir informacinių techninių priemonių pažinimas.
\nFotografijos supratimas ir vertinimas (menotyra).
\nKūrybos sklaida socialinėje kultūrinėje aplinkoje (nuotraukų ir meninių idėjų pritaikymas kasdienėje praktinėje veikloje: šeimos, klasės, mokyklos gyvenimo įvykiams fiksuoti).
\n7.2.1. Kūryba ir informacinių technologinių priemonių pažinimas apima šias sritis:
\nSusipažinimas su fotografinio vaizdo gavimo principais. Juostinių ir skaitmeninių fotoaparatų analizė.
\nAplinkos reiškinių ir įvykių stebėjimas ir fotografavimas.
\nFotografijos išraiškos ir kompozicijos priemonių taikymas fotografuojant portretus, peizažus, natiurmortus, įvykio bei kelionių reportažus.
\nFotografijos kalbos raiškos priemonių visuma: šviesa, šešėlis, tonai ir pustoniai, spalva, atspalvis, koloritas, linija, ritmas, faktūra, rakursas, tūris, forma ir kt.
\nFotografijos meninės išraiškos priemonės: fotografinės kalbos elementai – pozityvas, negatyvas, linija, dėmė; dvimatės kompozicijos dėsniai, kompozicijos vienovė: simetrija, asimetrija, statika, dinamika, kontrastas, proporcija, niuansas; erdvės perteikimas kadre: erdvinės perspektyvos dėsniai, planų ir formų kaita, tonų kaita; fotografijos technikos: rastras, reljefas, soliarizacija ir kt.
\nFotografinės raiškos darbo priemonės: įvairių tipų fotoaparatai, kiti reikmenys. Įvairiais būdais užfiksuoto vaizdo atgaminimas ir dauginimas, nuotraukų gavimo technologijų apžvalga. Fotografinio vaizdo kūrimo būdai: fotografika, spalvotoji ir nespalvotoji fotografija, kompiuterinis fotografijų apdorojimas, kompiuterinių vaizdo formavimo ir koregavimo programų taikymas. Estetiniai ir emociniai idėjos ir vaizdo formavimo kriterijai, informatyvumo reikšmė.
\n7.2.2. Suprasdami ir vertindami (menotyra) fotografiją mokiniai susipažins su: fotografijos terminais; pasaulinės ir Lietuvos fotografijos raida ir šiuolaikinės fotografijos tendencijomis, žymiausių fotografų kūryba; kūrėjo santykių su pasauliu išraiška kūrinyje; fotografijų analize: fotomenininkų darbų, savo ir draugų sukurtų, taip pat esančių kitose vizualinėse aplinkose, komponavimo būdų, idėjų perteikimo ypatybėmis; pagrindinių epochų stilių ir skiriamųjų bruožų išraiška fotografijoje; vizualiniu menu, susijusiu su fotografija; žymiausiais pasaulio ir Lietuvos fotografijos ir vaizduojamojo meno muziejais, fotografijos meno galerijomis ir jų veikla; vizualine informacija, susijusia su fotografija. masinės kultūros reiškinių vertinimu; kultūrine, moksline ir socialine XIX a. aplinka, fotografijos atsiradimo prielaidomis; fotografijos raida, kultūros raidos, meninių stilių atspindžiais fotografijoje, skiriamaisiais bruožais ir ypatybėmis; stiliaus samprata, Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjais, Lietuvos fotografijos meno laimėjimais, Lietuvos fotografijos meno vieta pasaulio kultūroje. Žymiausių Lietuvos fotografijos meno meistrų kūryba, fotografijos meno vieta tarp kitų vaizduojamųjų menų.
\nMokytojas, parinkdamas demonstruoti meno kūrinius, pirmiausia atsižvelgia į aktualijas, į tai, kas vyksta meno pasaulyje šiomis dienomis, ir, pristatydamas vieną ar kitą žanrą, jei įmanoma, pateikia Lietuvoje ar pasaulyje šiomis dienomis sukurtų kūrinių.
\n7.2.3. Kūrybos sklaida mokiniams teiks galimybių sužinoti apie ir išbandyti: fotografijų meninį apipavidalinimą, parodų organizavimą, meno švenčių fotografavimą, projektų apipavidalinimą; mokyklinę periodiką: laikraščiai, vizualinė informacija interneto puslapiuose; dalyvavimą meninės kūrybos projektuose, kūrybiniuose konkursuose, savo draugų, žymių fotografų ir kitų dailės kūrėjų ekspozicijų pristatymą, estetinį vertinimą; mokyklos renginių ir kitų įvykių, vykstančių gyvenamojoje aplinkoje, fotografavimą.
\nFotografijos žanrų įvaldymas: portretų fotografavimas įvairiomis sąlygomis, peizažo fotografavimas, natiurmorto ir daiktų fotografavimas, įvykio ir kelionių reportažai, švenčių ir kitų renginių fotografavimo ypatumai.
\nSkaitmeninis ir juostinis fotoaparatai, kompiuteris, spausdintuvas, vaizdo skaitytuvas. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 GRAFINIO DIZAINO BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Grafinio dizaino bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.
\nGrafinis dizainas – meninio ugdymo dalis. Programa skiriama tiems mokiniams, kuriems patinka vizualiai reikšti savo mintis ir idėjas, kuriems svarbu, kad įvairūs tekstai ir jų teikiama informacija būtų gyva, judri, patraukli, įgytų spalvą ir vaizdą. Kuriant tokią informacijos grafinę aplinką, reikalinga estetinė nuovoka, elementarus dailės kalbos suvokimas, kompozicinių principų pažinimas ir informacinių komunikacinių technologijų valdymas.
\nProgramos paskirtis – suteikti mokiniams dailės suvokimo ir informacinės kultūros pagrindus per siauresnę dailės pažinimo sritį – grafinį dizainą – ir laiduoti bendrą kultūrinį mokinių išprusimą bei komunikacinių technologijų taikymo patirtį, ugdyti meninę bei estetinę kompetenciją, būtiną tenkinant praktines gyvenimo reikmes.
\nPasirinkę tokią dailės studijų sritį, mokiniai galės įgyti spaudos šrifto ir kaligrafijos meno suvokimo pagrindus, įgis patirties kurdami leidinių ir reklaminės spaudos dizainą, vizualizuodami informaciją tradicinėmis ir šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis, išmoks naudotis programine bei technine grafinio dizaino įranga – mokysis kurti vaizdą skaitmeninėmis technologijomis ir apdoroti kompiuterių programomis, bus sudarytos galimybės mokytis maketuoti spaudinius ir interneto svetaines.
\nMokydamiesi grafinio dizaino mokiniai įgis universalios patirties, kuri padės lengviau ir geriau veikti ateityje, pasiekti aukštesnę grafinę kultūrą, gebės orientuotis, kaip grafinis dizainas naudojamas reklamoje, kuriant firminį stilių, mokės nustatyti knygų, prekinių ženklų, pakuočių ir t. t. grafinio dizaino vertingumą.
\nĮgyta meninė patirtis jaunuoliams padės pritaikyti savo įgūdžius studijuojant aukštojoje mokykloje.
\nUgdytinos šios vertybinės nuostatos: pagarba meninei kultūrai ugdoma analizuojant meno pasaulio reiškinius ir kūrinius; atvirumas naujovėms ugdomas kūrybine veikla, naujausių komponavimo technikų bei technologijų taikymu; pagarba kartu dirbančiajam ir tolerancija kitokiai nuomonei ugdoma organizuojant grupinius darbus, parodas, stebint ir analizuojant skirtingą kiekvieno saviraišką; savo individualumo ir išskirtinumo supratimas ugdomas kuriant, reiškiantis tik sau būdingu, unikaliu stiliumi.
\nPagrindiniai ugdytini bendrieji mokinių gebėjimai yra šie: asmeniniai gebėjimai – per meninę kūrybinę veiklą mokiniai ugdosi pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, atsakingumą, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus; pilietinis sąmoningumas – analizuodami Lietuvos meninę kultūrą mokosi vertinti savo tautos laimėjimus; mokymasis mokytis – aukštesniųjų klasių mokiniai pajėgūs dirbti savarankiškai, todėl mokytojas tik pateikia nuorodų, kur galima rasti vienokios ar kitokios reikiamos informacijos, išteklių. Kūrybinio proceso metu ugdomas mokėjimas mokytis. Pristatydami ir analizuodami savo kūrinius mokiniai ugdosi gebėjimą reflektuoti; verslumas – kūrybinė veikla glaudžiai siejasi su išradingumu, planavimu, numatymu, reagavimu į nenumatytas situacijas, komandiniu darbu ir kitomis verslumą ugdančiomis veiklomis; komunikavimas – įvaldydami meninės kalbos simbolius ir išreikšdami jais savo sumanymus, skleisdami savo meninę patirtį bei kūrybos produktus mokiniai bendrauja tarpusavyje, diskutuoja; kultūrinis sąmoningumas – motyvuotai dalyvaudami kūrybos bei meno vertinimo veiklose mokiniai ugdosi teigiamas nuostatas į meninio ugdymo dalykus, aiškinasi meno svarbą asmenybės tobulėjimui, individualumo skleidimuisi, įgyja meniniam komunikavimui reikiamų žinių, specifinių ir bendrųjų gebėjimų, pažįsta ir mokosi gerbti bei vertinti kitų tautų ir kultūrų meninę raišką II. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA, VERTINIMAS 2. Programos tikslas – puoselėjant mokinių kūrybinį mąstymą ir jo individualumą, plėtoti meninės išraiškos priemonių pažinimą bei gebėjimą taikyti jas savo kūryboje, komunikuoti meno priemonėmis, pasitelkiant informacines komunikacines technologijas, ugdyti gebėjimą analizuoti bei vertinti grafinio dizaino apraiškas meniniame ir kasdieniame gyvenime.
\n4.1. Programos veiklos sritys yra šios: kūryba ir IKT įrankių valdymas; grafinio dizaino kūrybos analizavimas ir vertinimas (dailėtyra); kūrybos sklaida.
\n4.2. Mokinys gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį programos kursą. Bendrajam kursui skiriama 4 val. per dvejus mokslo metus, išplėstiniam – 6 valandos per dvejus mokslo metus. Turinio požiūriu kursai skiriasi ne apimtimi, bet pažinimo gyliu. Išplėstinį kursą pasirinkę mokiniai atliks daugiau praktinių kūrybinių darbų, geriau pažins meninę kalbą bei raiškos būdus.
\n5.1. Meninio ugdymo veiklos ir kūrinių vertinimo paskirtis yra: padėti mokiniams mokytis ir koreguoti mokymąsi; padėti mokiniams įsivertinti bendruosius ir meninius pasiekimus; nustatyti ugdymo sėkmę ir numatyti tolesnę jo eigą, išsikelti mokymosi tikslus; apibendrinti mokymosi rezultatus, siekiant nustatyti meninį mokinių raštingumą.
\n5.2. Vertinami mokinių kūriniai. Kūrinys gali būti vertinamas tik tada, kai mokinys pateikia baigtą darbą. Kūriniai vertinami pagal iš anksto sutartus kriterijus. Pažymiu vertinami tik didesnės apimties, ilgesnės trukmės ar specialios paskirties kūriniai, pateikiami vieną du kartus per semestrą. Per semestrą taikomas kaupiamasis vertinimas – kaupiamas mokinių darbų aplankas, kurį analizuodamas mokinys galėtų matyti savo raidą, sėkmes ir spragas. Mokytojas inicijuoja mokinių diskusijas apie jų darbų privalumus ir trūkumus, savijautą kūrybinės veiklos metu. Tai skatina mokinių savistabos, refleksijos, mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymąsi.
\nIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, TECHNINĖ BAZĖ 6. Mokinių pasiekimų lentelė Dalyko sritis Esminiai gebėjimai Pasiekimai Bendrasis kursas Išplėstinis kursas 1. Kūrybinė meninė raiška ir IKT įrankių valdymas 1.1. Rasti ir iškelti kūrybinę idėją 1.1.1. Stebi, analizuoja, atsirenka ir mokytojo pasiūlytomis priemonėmis fiksuoja vizualiojoje aplinkoje pastebėtas menines ir estetines objektų ar reiškinių ypatybes, patirtus įspūdžius, grupuoja artimiausios aplinkos, kitų kūrybos, asmeninės patirties teikiamas idėjas ir pagrindžia kūrybinį sumanymą.
\n1.1.1. Stebi, analizuoja, atsirenka ir savo kūryboje įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis bei įrankiais fiksuoja aplinkoje pastebėtas menines ir estetines objektų ar reiškinių ypatybes, patirtus įspūdžius, pastebi socialinės ir vizualinės aplinkos pokyčius, grupuoja ir kataloguoja kilusias idėjas, pagrindžia kūrybinį sumanymą.
\n1.2. Įsivaizduoti ir numatyti kūrybinės idėjos įgyvendinimą 1.2.1. Žino dailės kalbos raiškos priemones ir, remdamasis kompozicijos dėsningumais bei principais, nusako galimas idėjos realizavimo ir interpretavimo priemones, vaizdavimo būdus, įrankius, programas, pasirenka tinkamiausias meninės raiškos priemones.
\n1.2.1. Tikslingai derina ir naudoja pasirinktos dailės srities medžiagas bei technikas, eksperimentuoja, išradingai naudojasi techninėmis jų galimybėmis, tikslingai pasirenka realistinį, sąlygiškąjį ar abstraktųjį vaizdavimo būdą ir, siekdamas meniškumo, kūrybingai reiškia kilusias idėjas.
\n1.2.2. Vienas ar su grupe planuoja veiklos etapus, kuria eskizus.
\n1.2.2. Numato savo kūrybinių idėjų įgyvendinimo būdus ir pritaikymo galimybes, pasirinktomis kompiuterinėmis priemonėmis vienas ar su grupe kuria eskizus.
\n1.3. Įgyvendinti idėją, panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, būdus, kompiuterių programas ir procesus 1.3.1. Kurdamas grafinėmis raiškos priemonėmis, atsižvelgia į spalvos ir erdvinių struktūrų sąveiką, pritaiko tradicines ir netradicines priemones bei raiškos būdus idėjai perteikti, fotografuoja, kuria kompozicijas įvairiomis šiuolaikinėmis dailės technikomis.
\n1.3.1. Kurdamas grafinėmis raiškos priemonėmis, atsižvelgia į spalvos ir erdvinių struktūrų sąveiką, žino dažniausiai naudojamų ir lengviausiai prieinamų medžiagų bei programinės įrangos savybes, išmano darbo jomis būdus ir gali panaudoti keletą technikų ar vaizdo kūrimo įrankių, siekdamas perteikti idėją grafinio dizaino kūriniais.
\n1.3.2. Perteikia pagrindinius natūros ar reiškinio bruožus, stilizuoja, abstrahuoja vaizdą ir pritaiko jį, kurdamas vizualinės informacijos kūrinius.
\n1.3.2. Įvairiais raiškos būdais ir informacinių technologijų priemonėmis perteikia pagrindinius natūros ar kultūrinio gyvenimo bruožus, įžvelgia būdingiausias vaizduojamų objektų ar idėjų savybes ir bruožus, apibendrina, stilizuoja, abstrahuoja vaizdą ir taiko vizualinės informacijos perteikimo būdus bei priemones kurdamas grafinio dizaino kūrinius, nurodo idėjų šaltinius.
\n1.3.3. Kurdamas spaudinių maketų projektus, interneto svetaines, naudoja ranka rašytus ir kompiuteriu sukurtus šriftus, derina vaizdą ir tekstą, remiasi formos, funkcijos ir medžiagos sąveika.
\n1.3.3. Kurdamas spaudinių maketų projektus, interneto svetainės puslapius, naudoja ranka rašytus ir kompiuteriu sukurtus šriftus, derina vaizdą ir tekstą, kuria vizualinius efektus, taiko animacijos elementus, išradingai remiasi formos, funkcijos ir medžiagos sąveika.
\n2.1.1. Vertindamas dailininkų, savo ir draugų kūrinius, kuria vaizdines priemones, daugialypės terpės darbus įvairiems dalykams mokytis, aptaria meninės raiškos priemones, vertina ir analizuoja spaudinių, reklaminės spaudos, pakuočių, firminio stiliaus ar internetinės terpės dizainą, komponavimo būdus, menines ypatybes, nusako pagrindines kompozicines dalis, jų santykius, išmano pagrindines grafinio dizaino rūšis ir pritaikymo galimybes, nusako meninę jų vertę. Tolerantiškai išsako savo nuomonę.
\n2.1.2. Žino keletą žymiausių lietuvių grafinio dizaino dailininkų, įžvelgia praeities stilių ir masinės kultūros įtaką vizualiajai informacijai bei kultūrinei aplinkai, vertina vizualiosios komunikacijos įtaką aplinkai. Išsako savo įspūdžius ir nuomonę, remdamasis sutartais kriterijais ir vartodamas tinkamą žodyną.
\n2.1.2. Žino keletą žymiausių lietuvių ir pasaulio grafinio dizaino dailininkų, išmano, kaip surasti apie juos informacijos internete, nusimano apie knygos meno raidą, įžvelgia praeities stilių ir masinės kultūros įtaką vizualiajai informacijai ir kultūrinei aplinkai, vertina vizualiosios komunikacijos įtaką, nusako bent keletą skiriamųjų kūrinio bruožų ir meninių ypatybių, atspindinčių epochos stilių ar meno kryptį.
\n2.1.3. Žino keletą žymiausių pasaulio ir Lietuvos meno muziejų bei meno šedevrų, žino vertingus artimiausios aplinkos meno objektus, jų kilmę ir reikšmę, domisi savo aplinkos kūrėjais ir jų kūryba. Moka surasti virtualiąsias meno galerijas, muziejus, parodas, aukcionus. Nurodo surastos informacijos šaltinius.
\n2.1.3. Žino žymiausius pasaulio ir Lietuvos meno muziejus, galerijas, atpažįsta pagrindinius pasaulinio meno šedevrus, orientuojasi nuolatinėse Lietuvos dailės muziejų ekspozicijose, moka surasti virtualiąsias meno galerijas, muziejus, parodas, aukcionus, panaudoja informaciją, kurdamas savo grafinio dizaino objektus. Žino apie intelektualinės nuosavybės autorines teises, nurodo surastos informacijos šaltinius.
\n3.1.1. Kurdamas vizualiąją mokyklos informaciją naudoja kompiuterinę grafiką, skaitmenines technologijas, imituoja jomis įvairias dailės technikas.
\n3.1.2. Padeda organizuoti ir apipavidalinti dailės parodas, menų šventes, kultūrinius projektus, menines akcijas.
\n3.1.2. Dalyvauja kolektyvinėje meninėje kūryboje, išmano darbų eksponavimo būdus, padeda rengti ir apipavidalinti parodų ekspozicijas, kuria vizualiąją parodų informaciją.
\n3.1.3. Bendradarbiauja su kitomis grupėmis bei mokytojais, kuria vaizdines priemones, daugialypės terpės darbus įvairiems dalykams mokytis.
\n3.1.4. Apipavidalina savo dailės darbus ir eksponuoja parodose.
\n3.1.4. Randa informacijos apie vykstančius šalies ir tarptautinius meninius projektus bei konkursus, dalyvauja juose, surasta informacija dalinasi su kitais.
\n3.1.5. Dalyvauja projektinių grupių veikloje, pristato savo veiklos rezultatą.
\n3.1.5. Iniciatyviai ir kūrybingai dalyvauja projektinėje veikloje, siūlo ir kuria individualius projektus. .
\n7.1. Mokytojas, dirbantis pagal šią programą, padeda mokiniams susisteminti pagrindinėje mokykloje įgytą dailės raiškos patirtį ir susieti ją su meninių ir kompozicinių dailės raiškos priemonių pažinimu, pasiūlydamas mokiniams prieinamas ir meninei problemai spręsti tinkamas grafinės raiškos priemones bei reikmenis, pasitelkdamas kompiuterines ir kitas skaitmenines technologijas.
\n7.2. Grafinio dizaino ugdymo turinį sudaro:
\nDailės kalbos raiškos priemonių visuma: spalva (atspalvis, tonas, koloritas), taškas, linija, dėmė, tekstūra, faktūra, šviesa, šešėlis, tūris (forma, tektonika, ažūras) ir kt.
\nGrafinio dizaino meninės raiškos priemonės: grafinės kalbos elementai – taškas, linija, dėmė; tekstūra, pozityvas, negatyvas; dvimatės kompozicijos dėsningumai ir principinės struktūros – simetrija, asimetrija, statika, dinamika, kontrastas, niuansas, akcentas, proporcija, ritmas, modulis, stilizacija, šriftas; optinės iliuzijos – kintančios formos, spalvos ir dydžiai, erdvinės perspektyvos dėsniai ir pan.
\nGrafinės raiškos įrankiai, reikmenys, technikos. Skaitmeninės spaudos ir technologijų apžvalga.
\nVizualioji informacija (komunikacija) – „gatvės dailės kūriniai“ – gaminių vartojimo ir kokybės informacija, kelio ženklai, viešosios nukreipiamosios piktogramos ir simboliai; reklaminiai tekstai.
\nVizualiosios informacijos (komunikacijos) formavimo būdai: grafiniai ženklai, šrifto pobūdis – rankraštiniai, kaligrafiniai, kompiuteriniai, individualieji šriftai; šriftų transformacijos – pozityvieji, negatyvieji, kontūriniai, pasvirieji, perspektyviniai ir kt. šrifto vaizdai; fono, teksto ir vaizdo derinimas – dydžių, formų, šviesos ir spalvų santykio kaita; informaciniai, emociniai ir estetiniai idėjos ir vaizdo formavimo kriterijai. Vaizdo kūrimo būdai – piešiniai, juodos ir baltos spalvos bei spalvota grafika, kompiuterinis piešto, tapyto, fotografuoto vaizdo apdorojimas, trijų matavimų (3d) grafika.
\nGrafinio dizaino objektai: knyga, žurnalinė spauda, plakatas, reklama, afiša, lankstinukas, skrajutė, bukletas, katalogas, kalendorius, etiketė, pakuotė, internetinės terpės dizainas, firminis stilius – firmos ženklas, logotipas, firminė spalva, šrifto garnitūra.
\nKoliažinis ar kompiuterinis spaudinių projektų maketavimas, vizualiųjų efektų ir animacijos elementų pritaikymas.
\nKompiuterinės maketavimo ir vaizdo formavimo programos.
\nKnygos meno raida, šriftų stilistika. Epochos stiliaus atspindžiai knygų grafikoje. Stiliaus samprata. Dizaino atsiradimas. Technologiniai, estetiniai ir ekonominiai pramoninės dailės reikalavimai. Estetinio funkcionalumo principai. Firminio stiliaus atsiradimas. Žymiausios pasaulio dizaino mokyklos (Bauhauzo, skandinavų, japonų, italų dizaino kūriniai). Pasirinkti Lietuvos dizainerių darbai. Žymiausi lietuvių plakato ir knygų grafikos meistrai. Lietuvių grafinio dizaino ištakos. Masinė kultūra ir grafinis dizainas. Informacijos paieška internetinėje terpėje ir kituose šaltiniuose, virtualiosiose galerijose.
\nGrafinio dizaino raiška apima šias veiklos sritis ir jų pritaikymą mokinių kūryboje:
\nAplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir stilizavimas.
\nGrafinės raiškos meninių priemonių pažinimas ir tikslingas taikymas kūryboje.
\nTikslingas kompozicinių dėsningumų ir struktūrų pasirinkimas siekiant kūrybos savitumo.
\nGrafinės raiškos medžiagų, reikmenų, technikų bei technologinių įrankių pažinimas ir praktinis taikymas.
\nVizualiosios informacijos formavimo būdų pažinimas ir praktinis taikymas.
\nKuriamo grafinio objekto idėjos ir informacinių, emocinių bei estetinių vaizdo formavimo kriterijų derinimas.
\nKūrybinių ieškojimų individualumas ir originalumas.
\nGrafinio dizaino pamokoms reikalingas dailės kabinetas, grafinės raiškos reikmenys ir galimybė naudotis informacinių technologijų įranga. Grafinio dizaino programa gali būti įgyvendinama laisvai pasirenkant legalią programinę įrangą ir mokyklai prieinamas teksto bei grafikos rengykles. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 KINO IR VAIZDUOJAMOJO MENO BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kino ir vaizduojamojo meno (filmų kūrimo) bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.
\nFilmų kūrimas – meninio ugdymo dalis. Ši meninio ugdymo forma yra aktuali, paveiki ir nesudėtinga. Siūloma programa yra taikomojo pobūdžio, tad įgytą patirtį mokiniai galės lengvai pritaikyti kasdieniame gyvenime bei rinkdamiesi profesiją.
\nPrograma skiriama mokiniams, kurie labai domisi informacinėmis technologijomis bei šiuolaikinėmis meno formomis, nori užsiimti aktyvia menine veikla bei patirti kūrybinio proceso džiaugsmą. Kurdami kino ir videomeno produktus mokiniai galėtų išsakyti savo požiūrius, jausmus, svajones, įsitikinimus ir t. t.
\nPasirinkę tokią meninės saviraiškos sritį, mokiniai išmoks naudotis technine bei programine įranga, t. y. kurti vaizdą skaitmeninėmis technologijomis ir apdoroti kompiuterių programomis susipažins su pasaulinės kino ir vaizdo kultūros paveldu, žanrais, jų kūrimo ypatybėmis bei populiarinimo metodais.
\nMokydamiesi pagal šią programą mokiniai įgis gebėjimų orientuotis pasauliniame kino ir videomeno produktų lobyne, skirti komercinę produkciją nuo nekomercinės, atsakingai vykdyti savo pareigas, pasidalinti darbus, prisitaikyti prie aplinkybių, nekonfliktiškai spręsti problemines situacijas, strategiškai mąstyti dirbdami, ugdysis atsakingumą, gebėjimą įvertinti savo veiklą, nes tokia ugdymo priemonė teikia išskirtinių galimybių stebėti save iš šalies.
\nĮgyta meninė patirtis padės jaunuoliams pritaikyti savo įgūdžius kasdieniame gyvenime ir renkantis profesiją. Mokinys pasitelkdamas menines ir technines priemones, mokės kokybiškai užfiksuoti buitinius įvykius raiškiai kalbės, mokės kurti tekstą reikiama tematika, galės rinktis vadybininko specialybę ir dirbti reklamos kūrimo srityje, rinktis kino ar televizijos operatoriaus, režisieriaus ar kitas su kinu susijusias profesijas.
\nUgdytinos šios vertybinės nuostatos: pagarba meninei kultūrai ugdoma analizuojant meno pasaulio reiškinius ir kūrinius; atvirumas naujovėms ugdomas kūrybine veikla, naujausių komponavimo technikų bei technologijų taikymu; pagarba kartu dirbančiajam ir tolerancija kitokiai nuomonei ugdoma organizuojant grupinius darbus, parodas, stebint ir analizuojant skirtingą kiekvieno saviraišką; savo individualumo ir išskirtinumo supratimas ugdomas kuriant, reiškiantis tik sau būdingu, unikaliu stiliumi.
\nPagrindiniai ugdytini bendrieji mokinių gebėjimai yra šie: asmeniniai gebėjimai – per meninę kūrybinę veiklą mokiniai ugdosi pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, atsakingumą, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus; pilietinis sąmoningumas – analizuodami Lietuvos meninę kultūrą mokosi vertinti savo tautos laimėjimus; mokymasis mokytis – aukštesniųjų klasių mokiniai pajėgūs dirbti savarankiškai, todėl mokytojas tik pateikia nuorodų, kur galima rasti vienokios ar kitokios reikiamos informacijos, išteklių. Kūrybinio proceso metu ugdomas mokėjimas mokytis. Pristatydami ir analizuodami savo kūrinius mokiniai ugdosi gebėjimą reflektuoti; verslumas – kūrybinė veikla glaudžiai siejasi su išradingumu, planavimu, numatymu, reagavimu į nenumatytas situacijas, komandiniu darbu ir kitomis verslumą ugdančiomis veiklomis; komunikavimas – įvaldydami meninės kalbos simbolius ir išreikšdami jais savo sumanymus, skleisdami savo meninę patirtį bei kūrybos produktus mokiniai bendrauja tarpusavyje, diskutuoja; kultūrinis sąmoningumas – motyvuotai dalyvaudami kūrybos bei meno vertinimo veiklose mokiniai ugdosi teigiamas nuostatas į meninio ugdymo dalykus, aiškinasi meno svarbą asmenybės tobulėjimui, individualumo skleidimuisi, įgyja meniniam komunikavimui reikiamų žinių, specifinių ir bendrųjų gebėjimų, pažįsta ir mokosi gerbti bei vertinti kitų tautų ir kultūrų meninę raišką.
\nII. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA, VERTINIMAS 2. Programos tikslas – puoselėjant mokinių kūrybinį mąstymą ir individualumą, plėtoti meninės raiškos priemonių pažinimą bei gebėjimą taikyti jas kūryboje pasitelkiant informacines komunikacines technologijas; analizuoti ir vertinti videomeno apraiškas meniniame ir kasdieniame gyvenime.
\n4.1. Filmų kūrimo programa apima tris veiklos sritis: kūryba ir IKT įrankių įvaldymas; videoprodukcijos supratimas ir vertinimas; kūrybos sklaida.
\n4.2. Mokinys gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį programos kursą. Bendrajam kursui skiriama 4 val. per dvejus mokslo metus, išplėstiniam – 6 valandos per dvejus mokslo metus. Turinio požiūriu kursai skiriasi ne apimtimi, bet pažinimo gyliu. Išplėstinį kursą pasirinkę mokiniai atliks daugiau praktinių kūrybinių darbų, geriau pažins meninę kalbą bei raiškos būdus.
\n5.1. Meninio ugdymo veiklos ir kūrinių vertinimo paskirtis yra: padėti mokiniams mokytis ir koreguoti mokymąsi; padėti mokiniams įsivertinti bendruosius ir meninius pasiekimus; nustatyti ugdymo sėkmę ir numatyti tolesnę jo eigą, išsikelti mokymosi tikslus; apibendrinti mokymosi rezultatus, siekiant nustatyti meninį mokinių raštingumą.
\n5.2. Vertinami mokinių kūriniai. Kūrinys gali būti vertinamas tik tada, kai mokinys pateikia baigtą darbą. Kūriniai vertinami pagal iš anksto sutartus kriterijus. Pažymiu vertinami tik didesnės apimties, ilgesnės trukmės ar specialios paskirties kūriniai, pateikiami vieną du kartus per semestrą. Per semestrą taikomas kaupiamasis vertinimas – kaupiamas mokinių darbų aplankas, kurį analizuodamas mokinys galėtų matyti savo raidą, sėkmes ir spragas. Mokytojas inicijuoja mokinių diskusijas apie jų darbų privalumus ir trūkumus, savijautą kūrybinės veiklos metu. Tai skatina mokinių savistabos, refleksijos, mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymąsi.
\nIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, TECHNINĖ BAZĖ 6. Mokinių pasiekimų lentelė Sritis Esminiai gebėjimai Pasiekimai Bendrasis kursas Išplėstinis kursas 1. Kūrybinė meninė raiška ir IKT įrankių valdymas 1.1. Rasti ir iškelti kūrybinę idėją 1.1.1. Mokytojo padedamas pasirenka idėją kūrybai.
\n1.1.2. Mokytojo padedamas vysto idėją ir sukuria videožanrą (televizijos laidos, reportažai, muzikiniai filmukai, reklamos, videoprojekcija, animacija) atitinkančią istoriją.
\n1.1.3. Savarankiškai išdėsto idėją žodžiu.
\n1.1.4. Savarankiškai išdėsto idėją raštu, numatydamas, kaip ją pritaikyti scenarijui.
\n1.1.5. Suvokia ir išmano scenarijaus struktūrą.
\n1.2. Tinkamai pasirinkti priemones 1.2.1. Mokytojo padedamas suformuoja tinkamą komandą filmavimui organizuoti.
\n1.2.2. Mokytojo padedamas idėją išreiškia scenarijumi ir pristato jį žodžiu.
\n1.2.3. Tinkamai pasirenka priemones (aktorius, techniką, filmavimo lokacijas, muziką, kostiumus ir kt.) idėjai įgyvendinti.
\n1.2.4. Išmano kūrybinės komandos formavimo galimybes, jos narių pareigas ir jų darbo specifiką.
\n1.2.5. Savarankiškai pritaiko literatūrinę istoriją scenarijui raštu ir žodžiu.
\n1.2.6. Numato reikiamus filmui kostiumus, garso takelį, lokacijas.
\n1.2.7. Įvertina sumanymo įgyvendinimo galimybes.
\n1.2.8. Tinkamai paišo kadruočių lentelę.
\n1.2.9. Suvokia įvykių sekos dinamiką, dinamiškai išdėsto įvykius scenarijuje.
\n1.3. Įgyvendinti idėją, panaudojant tinkamas priemones, būdus, kompiuterių programas ir procesus 1.3.1. Racionaliai naudoja filmavimo techniką.
\n1.3.2. Mokytojo padedamas geba pradėti (nebūtinai pabaigti) televizijos laidų, reportažų, muzikovaizdžių, reklamų, videoprojekcijų filmavimą.
\n1.3.3. Pasirengia filmavimui kaip kūrybinės komandos narys.
\n1.3.4. Dirba komandoje: atsakingai atlieka savo pareigas, pasidalina darbus, nekonfliktiškai sprendžia problemines situacijas, prisitaiko prie aplinkybių filmuojant.
\n1.3.5. Tinkamai parenka garso takelį, kostiumus, vietą.
\n1.3.6. Savarankiškai pradeda filmavimą, istoriją filmuoja nuosekliai ir iki galo.
\n1.3.7. Perkelia nufilmuotą medžiagą į montažinę.
\n1.3.8. Valdo vaizdo montavimo programą.
\n1.3.9. Parenka estetiškus montavimo efektus.
\n2.1.2. Geba išsakyti savo nuomonę ir įspūdžius, vadovaudamasis sutartais kriterijais, vartoja tinkamą meninės kalbos žodyną.
\n2.1.3. Apibūdina videomeno rūšis.
\n2.1.4. Vartoja tinkamą meninę kalbą, geba išskirti keletą ryškiausių Lietuvos ir užsienio kino ir videomeno kūrėjų.
\n2.1.5. Geba įžvelgti praeities stilių ir masinės kultūros įtaką Lietuvos ir užsienio šalių šiuolaikinio videomeno produkcijai.
\n3.1.2. Savarankiškai organizuoja savo sukurtos kino ir vaizdo produkcijos premjerą: pasirenka reklamos koncepciją, populiarinimo metodus.
\n3.1.3. Savarankiškai pristato savo sukurtą produkciją mokyklos (miesto, Respublikos, užsienio, interneto) bendruomenei.
\n3.1.4. Populiarindamas savo sukurtą produkciją, tinkamai vadovauja bei į veiklą įtraukia draugus.
\n7.1. Mokytojas, dirbantis pagal šią programą, turėtų padėti mokiniams suvokti kino ir videomeno prigimtį per praktišką meninės raiškos priemonių ir technikos pažinimą, pasiūlydamas mokiniams prieinamas ir meninę problemą padedančias spręsti raiškos priemones.
\n7.2. Filmų kūrimo turinį sudaro:
\n7.2.1. Rekomenduojamas peržiūrų repertuaras, žanrai ir rūšys: (Pastaba. Nurodyti pavyzdžiai nėra privalomi. Mokytojas turėtų domėtis meniniu vyksmu ir, atsižvelgdamas į kultūrines aktualijas, gali parinkti kitus pavyzdžius.) Žanrai, rūšys Repertuaras Vaidybinis kinas: istorinis epas R. Skoto „Gladiatorius“, P. Džeksono „Žiedų valdovas“, L. Besono „Žana d’Ark“; trileris K. Tarantino „Bulvarinis skaitalas“, G. Ričio „Revolveris“, M. Skorsezės „Infiltruotieji“; kostiuminė drama K. Šekaro „Elžbieta“; komedija G. Pireso „Taksi“, E. Kusturicos „Pogrindis“; drama P. Almodovaro „Sugrįžimas“, M. Poloneno „Šuns nagų kirpėjas“, N. Michalkovo „Sibiro kirpėjas“, K. Kešlovskio „Mėlyna“; melodrama E. Rezanovo „Tarnybinis romanas“, Dž. Kamerono „Titanikas“, A. Mingelos „Anglas ligonis“, V. Vordo „Kur nuneša sapnai“; fantastinis kinas A. ir L. Vačovskių „Matrica“, R. Hovardo „Apolonas 13“; trumpametražis kinas „Visi nepastebėti vaikai“; televizijos filmas T. Huperio „Elžbieta I“; muzikinis filmas B. Luhrmano „Mulen Ružas“, R. Maršalo „Čikaga“, A. Govarikerio „Lagaan“;
\nDokumentinis kinas M. Spurloko „Super didelis aš“, A. Matelio „Prieš parskrendant į žemę“.
\nAnimaciniai filmai H. Miyazakio „Stebuklingi Šihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“, „Keliaujanti pilis“, V. Popovo „Trise iš Rūgpienių kaimo“, V. Stepancevo „Mažylis ir Karlsonas“, J. Noršteino „Ežiukas rūke“ ir t. t. (Animacinius filmus į šį repertuarą įtraukiame dėl to, kad juose labai lengva pastebėti sudedamąsias scenarijaus dalis – užuomazgą, vystymą, kulminaciją ir atomazgą.).
\nLietuviškasis kinas A. Puipos „Elzė iš Gilijos“, K. Gudavičiaus „Ideali pora“, V. Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“, R. Banionio „Vaikai iš Amerikos viešbučio“.
\nVideomenas Susipažinimas (pasirinktinai) su videomeno atstovų, tokių kaip Nam June Paiko, Jono Meko, Billo Violos, Eglės Rakauskaitės, Gintaro Šepučio, Gedimino ir Nomedos Urbonų, Evaldo Janso ir kt. televizijos laidos, reportažai, muzikiniai filmukai, reklamos, videoprojekcijos.
\n7.2.2. Filmavimo galimybės. Mokiniai turėtų būti išbandę savo kūryboje: 1) kadro kūrimo elementus – apšvietimą, spalvą, kompoziciją; 2) kadro vaizdo kaitą – rakursus, plano stambumą; 3) filmavimo vietos (lokacijos) pasirinkimo reikšmę; 4) scenarijaus rūšis ir kūrimo principus (autorinis, literatūrinis, spontaniškasis scenarijus (filmavimas be išankstinio sumanymo); scenarijaus struktūros elementai: užuomazga, dėstymas, kulminacija, atomazga ir dramaturginiai sprendimai).
\n7.2.3. Montavimo galimybės. Mokiniai turėtų suvokti montavimo elementų (kadrų kaita, trukmė, ritmas, tempas, garso takelis, epizodų ir scenų kaita) reikšmę galutiniam meniniam produktui ir praktiškai juos išbandę dėlioti į meninę kompoziciją.
\n7.2.4. Techninės priemonės. Mokiniai turėtų būti įvaldę kino ir videomeno kūrimo technines priemones: išmanyti kūrybinės komandos vaidmenis (režisierius, aktorius, opertorius, prodiuseris, dailininkas), gebėti valdyti techniką (filmavimo kamera, montavimo programa).
\n7.3. Rekomenduojamas toks kūrybinės produkcijos minimumas: bendrojo kurso mokiniai, laisvai pasirinkę žanrą, kas pusmetį turėtų sukurti po 2 videomeno produktus; išplėstinio kurso mokiniai, laisvai pasirinkę žanrą, kas pusmetį turėtų sukurti po 4 videomeno produktus.
\nProdukcijos žanro neapibrėžiame, nes televizijos kūriniai ir vaidybinių žanrų filmai gali būti lygiai tokios pačios meninės vertės, todėl kokio žanro produktą nori kurti, galėtų nuspręsti pats mokinys. Tai leistų mokiniui laisviau rinktis technologinius sprendimus ir būti imliam naujovėms.
\nSkaitmeninės vaizdo kameros ir fotoaparatai Kompiuteriai, kompiuterių klasė Vaizdo montavimo programos (pavyzdžiui, Windows Movie Maker, Adobe Premiere, Adobe AfterEffect ar kt.) Elektroninio pašto programa (pavyzdžiui, Outlook Express ar kt.) Programa sąmatai skaičiuoti (pavyzdžiui, Exel ar kt.) Programa filmo muzikai pritaikyti (pavyzdžiui, Sound Forge, Wave Lab ar kt.). ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 KOMPIUTERINIŲ MUZIKOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kompiuterinių muzikos technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.
\nKompiuterinės muzikos technologijų programa – meninio ugdymo dalis. Kompiuterinės muzikos technologijų programą gali rinktis mokiniai, mėgstantys muziką ir kompiuterius, norintys plėtoti savo muzikinę patirtį, siedami su turimomis tiksliųjų mokslų (fizikos, matematikos) žiniomis ir pritaikydami informacinių komunikacinių technologijų (IKT) srityje.
\nProgramos paskirtis – pasitelkiant kompiuterines muzikos technologijas ugdyti mokinių muzikos suvokimo, kūrybos ir sklaidos gebėjimus, suteikiant mokiniams žinių apie garsinius fenomenus.
\nKompiuterinės technologijos yra patrauklios jauniems žmonėms, nes išplečia jų kūrybingumo, individualios raiškos galimybes, muzikos pažinimą padaro šiuolaikišką ir modernų. Jos padeda atsiskleisti įvairių polinkių ir gebėjimų mokiniams, leidžia išskaidyti kūrybos procesą į etapus, nuolat stebėti ir koreguoti kūrybos eigą, nedidelėmis pastangomis per trumpą laiką gauti rezultatą.
\nPasirinkę kompiuterinės muzikos technologijų programą, mokiniai išmoks suvokti ir lyginti įvairių stilių muziką, kompiuterinėmis technologijomis įrašyti ir užrašyti garsą, atlikti muziką, kurti įvairaus pobūdžio garsinę medžiagą, analizuoti garsus bei muziką.
\nKompiuterinės muzikos technologijų programa pravarti mokiniui, norinčiam rinktis tas profesijas, kurioms reikia kurti, kaupti, apdoroti garsinę (atskirai ar kartu su vaizdu) bei muzikinę medžiagą. Šių profesijų reikia žiniasklaidos (taip pat ir elektroninės) įmonėse – radijo, televizijos, muzikos leidybos kompanijose, kuriant reklamą, renginių versle. Be to, ši programa gali praplėsti kitas muzikines profesijas besirenkančio mokinio akiratį, nes kompiuterinės technologijos taikomos vis plačiau.
\nMokydamiesi pagal šią programą pasiekę itin gerų rezultatų, mokiniai turės galimybę rinktis muzikos ar daugialypės terpės technologijų studijas.
\nUgdytinos šios vertybinės nuostatos: pagarba meninei kultūrai ugdoma analizuojant meno pasaulio reiškinius ir kūrinius; atvirumas naujovėms ugdomas kūrybine veikla, naujausių komponavimo technikų bei technologijų taikymu; pagarba kartu dirbančiajam ir tolerancija kitokiai nuomonei ugdoma organizuojant grupinius darbus, parodas, stebint ir analizuojant skirtingą kiekvieno saviraišką; savo individualumo ir išskirtinumo supratimas ugdomas kuriant, reiškiantis tik sau būdingu, unikaliu stiliumi.
\nPagrindiniai ugdytini bendrieji mokinių gebėjimai yra šie: asmeniniai gebėjimai – per meninę kūrybinę veiklą mokiniai ugdosi pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, atsakingumą, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus; pilietinis sąmoningumas – analizuodami Lietuvos meninę kultūrą mokosi vertinti savo tautos laimėjimus; mokymasis mokytis – aukštesniųjų klasių mokiniai pajėgūs dirbti savarankiškai, todėl mokytojas tik pateikia nuorodų, kur galima rasti vienokios ar kitokios reikiamos informacijos, išteklių. Kūrybinio proceso metu ugdomas mokėjimas mokytis. Pristatydami ir analizuodami savo kūrinius mokiniai ugdosi gebėjimą reflektuoti; verslumas – kūrybinė veikla glaudžiai siejasi su išradingumu, planavimu, numatymu, reagavimu į nenumatytas situacijas, komandiniu darbu ir kitomis verslumą ugdančiomis veiklomis; komunikavimas – įvaldydami meninės kalbos simbolius ir išreikšdami jais savo sumanymus, skleisdami savo meninę patirtį bei kūrybos produktus mokiniai bendrauja tarpusavyje, diskutuoja; kultūrinis sąmoningumas – motyvuotai dalyvaudami kūrybos bei meno vertinimo veiklose mokiniai ugdosi teigiamas nuostatas į meninio ugdymo dalykus, aiškinasi meno svarbą asmenybės tobulėjimui, individualumo skleidimuisi, įgyja meniniam komunikavimui reikiamų žinių, specifinių ir bendrųjų gebėjimų, pažįsta ir mokosi gerbti bei vertinti kitų tautų ir kultūrų meninę raišką.
\nII. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA, VERTINIMAS 2. Programos tikslas – puoselėjant mokinių kūrybinį mąstymą ir individualumą, plėtoti meninės raiškos priemonių pažinimą bei gebėjimą taikyti jas kūryboje, pasitelkiant IKT; ugdyti gebėjimą analizuoti ir vertinti kompiuterinės muzikos apraiškas meniniame ir kasdieniame gyvenime.
\n4.1. Programa apima tris veiklos sritis: kūryba ir IKT įrankių valdymas; supratimas ir vertinimas; kūrybos sklaida.
\n4.2. Mokinys gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį programos kursą. Bendrajam kursui skiriama 4 val. per dvejus mokslo metus, išplėstiniam – 6 valandos per dvejus mokslo metus. Turinio požiūriu kursai skiriasi ne apimtimi, bet pažinimo gyliu. Išplėstinį kursą pasirinkę mokiniai atliks daugiau praktinių kūrybinių darbų, geriau pažins meninę kalbą bei raiškos būdus.
\n5.1. Meninio ugdymo veiklos ir kūrinių vertinimo paskirtis yra: padėti mokiniams mokytis ir koreguoti mokymąsi; padėti mokiniams įsivertinti bendruosius ir meninius pasiekimus; nustatyti ugdymo sėkmę ir numatyti tolesnę jo eigą, išsikelti mokymosi tikslus; apibendrinti mokymosi rezultatus, siekiant nustatyti meninį mokinių raštingumą.
\n5.2. Vertinami mokinių kūriniai. Kūrinys gali būti vertinamas tik tada, kai mokinys pateikia baigtą darbą. Kūriniai vertinami pagal iš anksto sutartus kriterijus. Pažymiu vertinami tik didesnės apimties, ilgesnės trukmės ar specialios paskirties kūriniai, pateikiami vieną du kartus per semestrą. Per semestrą taikomas kaupiamasis vertinimas – kaupiamas mokinių darbų aplankas, kurį analizuodamas mokinys galėtų matyti savo raidą, sėkmes ir spragas. Mokytojas inicijuoja mokinių diskusijas apie jų darbų privalumus ir trūkumus, savijautą kūrybinės veiklos metu. Tai skatina mokinių savistabos, refleksijos, mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymąsi.
\nIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, TECHNINĖ BAZĖ 6. Mokinių pasiekimų lentelė Sritis Esminiai gebėjimai Pasiekimai Bendrasis kursas Išplėstinis kursas 1. Kūrybinė meninė raiška ir technologinės įrangos valdymas 1.1. Rasti ir iškelti kūrybinę idėją 1.1.1. Pažįsta gamtinės ir kultūrinės aplinkos garsus, jais remdamasis iškelia kūrybines idėjas.
\nStebėdamas aplinkos vyksmus bei objektus randa kūrybinių idėjų, taiko jas savo veikloje.
\n1.2. Įsivaizduoti ir numatyti kūrybinės idėjos įgyvendinimą 1.2.1. Pasirinktais (mokytojo pasiūlytais) simboliais užrašo monodinio kompiuterinio kūrinio planą.
\nPasirinktais (sukurtais) simboliais užrašo daugiabalsio kompiuterinio kūrinio planą.
\n1.2.2. Sudaro 2–3 kūrinio parametrų diagramą.
\nSudaro pagrindinių kūrinio parametrų diagramą.
\n1.2.3. Pasirenka kompiuterines priemones, kuriomis įmanoma įgyvendinti sumanymą.
\nPasirenka alternatyvias kompiuterines priemones kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.
\n1.2.4. Pasirenka kūrinio iškarpas, tinkamas linijinio montažo idėjai įgyvendinti.
\nPasirenka keleto kūrinių iškarpas, tinkamas rekompozicijos idėjai įgyvendinti.
\n1.2.5. Formuluoja idėjas ir pasirenka akustinius bei kompiuterinius instrumentus.
\nFormuluoja idėjas ir pasirenka algoritminės kompozicijos arba gyvosios elektronikos priemones.
\n1.3. Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, būdus, procesus 1.3.1. Keisdamas kūrinio stilių, papildo muzikos įrašą sintetiniais garsais (pavyzdžiui, mušamųjų instrumentų).
\nDaugiasluoksnio montažo, perkūrimo (rekompozicijos) technika sukuria kompiuterinės muzikos kūrinį.
\n1.3.2. Sukuria originalių monodinių kompiuterinių kūrinių arba kūrinių su standartinių stilių pritarimu.
\nSukuria originalių daugiabalsių kompiuterinių kūrinių.
\n1.3.3. Kompiuteriu įrašo aplinkos garsus ir muziką.
\nSavo kūriniuose kūrybiškai derina sintetinius garsus su gyvąja elektronika arba su balsu, akustiniais instrumentais.
\n2.1.1. Analizuoja kompiuterinės muzikos dažnius, garso stiprį ir tembrus, užrašo tai schema.
\nAnalizuoja kompiuterinės muzikos temines ir harmonines struktūras, užrašo jas schema; analizuoja ir vertina techninių priemonių panaudojimą kompiuterinėje muzikoje.
\n2.1.2. Skiria keletą kompiuterinės muzikos stilių.
\nĮvardija muzikos stilių skirtumus, lygina stilistinių priemonių panaudojimą kūriniuose.
\n2.1.3. Tinkamai vartoja pagrindinius kompiuterinės muzikos terminus.
\nNuosekliai vartoja terminus, žino lietuviškus angliškų terminų atitikmenis.
\n2.1.4. Žino keletą lietuvių ir užsienio kompiuterinės muzikos autorių, centrų, festivalių.
\nKompiuterinėmis priemonėmis sukuria muzikinį melodeklamacijos, parodos, šokio, teatro spektaklio ar filmo foną.
\n3.1.2. Surenka bei parengia tekstinę, vaizdinę, garsinę medžiagą apie vieną kompiuterinės muzikos autorių, kryptį, stilių.
\nKomentuoja savo ar kitų autorių kompiuterinės muzikos kūrinius mokyklos leidinyje, radijo laidoje arba organizuoja, veda ir komentuoja kompiuterinės muzikos koncertą.
\n7.1. Mokytojas, dirbantis pagal šią programą, turėtų padėti mokiniams suvokti kompiuterinių muzikos technologijų prigimtį per praktišką meninės raiškos priemonių ir technikos pažinimą, pasiūlydamas mokiniams prieinamas ir meninę problemą padedančias spręsti raiškos priemones.
\n7.2. Programos turinį sudaro trys sritys: muzikos elementai (garsų ir jų šaltinių įvairovė, akustikos dėsniai) bei garso technologijos; muzikos kūrinių pažinimas (kūriniai, jų autoriai, kūrinių rūšys); išraiškos priemonės, kūrybos metodai ir technikos.
\n7.2.1. Muzikos pagrindas yra laiko tėkmė ir garsai. Laiką skaido įvykiai (pokyčiai ir jų atpažinimas).
\nSkirtingo periodiškumo garsinius įvykius žmogus suvokia kaip garso aukštį, tembrą, aidą, ritmą, repriziškumą ir pan. Atskiras garsas turi keturis matmenis: aukštį, tembrą, stiprį, trukmę. Penktuoju matmenimi galime laikyti garso erdviškumą (garso šaltinio padėtį ir judėjimą erdvėje). Muziką sudaro garsų deriniai pagal tam tikrus požymius: pagal aukštį (melika, akordika); pagal tembrą (sonorika); pagal stiprį (dinamika); pagal trukmę (ritmika). Jų svarba skirtingų stilių muzikoje yra nevienoda. Stiliaus normos nulemia, kas yra konsonansas ar disonansas. Kuriant muziką, jos medžiaga gali tapti ne tik toniniai (apibrėžto aukščio) garsai, triukšmai (neapibrėžto aukščio garsai), bet ir jau sukurta muzika (koliažo, rekompozicijos ir pan. atvejais). Kompiuteris muzikoje naudojamas įvairiai. Jis gali atlikti muzikos instrumentų (garso šaltinių) vaidmenį ar palengvinti muzikos kūrimo, atlikimo, įrašymo, analizavimo darbus. Daugeliu atvejų kompiuteris padeda užrašyti muziką: natomis, matrica, sąrašu, įvairiomis schemomis ar garso bangų forma. Pagrindinės kompiuterinės muzikos techninės sąvokos: audiotechnologija, MIDI, analoginis bei skaitmeninis įrašas, garso sintezė, garso apdorojimo priemonės – moduliatoriai, filtrai, efektai.
\n7.2.2. Muzikos kūrinija (įskaitant ir šiuolaikinę muziką) skirstoma pagal naudojamas priemones ir paskirtį. Pagrindiniai žanrai: vokalinė, instrumentinė (akustinė ir sintetinė); daina, šokis, pjesė; grynoji ir taikomoji (literatūrinė, teatro, kino, pramoginė); pagal atlikėjų skaičių – orkestrinė, chorinė, kamerinė, solinė; ir kt. muzika. Sudėtingi išraiškos priemonių deriniai sudaro epochų, kompozicinių mokyklų, geografinius, socialinius, kultūrinius, autoriaus ar atskiro kūrybos laikotarpio stilius. Svarbiausi kompiuterinės muzikos (ir jos pirmtakų) stiliai: briuitizmas, konkrečioji, stochastinė, spektrinė muzika; populiarioji kompiuterinė muzika – ambient, disco, downtempo, electronic art music, electro, hardcore, industrial, drum and bass, techno, trance stiliaus.
\nIliustruoti stilius galima šiais kūriniais:
\nKarlheinz Stockhausen, „Gesang der Jünglinge“ (elektroninė muzika ir berniuko balsas);
\nKaija Saariaho, „Jardin Secret I“ (kompiuterinė muzika su akustiniais instrumentais);
\nJohn Cage, „Fontana mix“ (konkrečioji muzika);
\nGyorgy Ligeti, „Glissandi“ (elektroninė muzika);
\nLuciano Berio, „Visage“ (elektroninė muzika ir sopranas);
\nIannis Xenakis, „Bohor“ (stochastinė muzika);
\nEdgard Varese, „Density“ (konkrečioji muzika);
\nTristan Murail, „Terre d’ombre“ (spektrinė muzika);
\nLouis & Bebe Barron, „The forbidden planet“ (elektroninė muzika kino filmui);
\nPopol Vuh, „Aguirre“ (elektroninė muzika kino filmui);
\nVangelis, „Chariots of fire“ (elektroninė muzika kino filmui);
\nBrian Eno, „Drawn from Life“ (ambient stilius);
\nKraftwerk, „Radio-Activity“ (electro, synth-pop, experimental stiliai);
\nVytautas V. Jurgutis, „Telomeros“ (kompiuterinė algoritminė muzika);
\nPieno lazeriai, „Hero“ (electrofunk stilius).
\nNurodyti muzikos pavyzdžiai nėra privalomi. Mokytojas gali pasirinkti kitus aktualius pavyzdžius.
\n7.2.3. Kūrybos technikos, kuriomis tvarkomi muzikos elementai: visuminė organizacija (algoritminė kompozicija), serijinė, repetityvinė, aleatorinė, modalinė, tonacinė; jos gali būti įvairiai derinamos tarpusavyje. Mokiniams pateikiami supaprastinti kūrybos technikų pavyzdžiai, pabrėžiant principinius dalykus. Technines ir išraiškos priemones muzika paverčia kūrybinė veikla, kurios tipinius elementus galima įvardyti ir paaiškinus rekomenduoti mokiniams. Tai – kartojimas, pasireiškiantis pulsu, ritmu, metru, figūracija (ornamentu); papildomumo (komplementarumo) principas; priešybių poros – kontrastas ir nuoseklumas (staigi ir tolydi kaita), įtampa ir ramybė, figūra ir fonas, pastovumas (inercija, norma) ir pokytis, skaidymas ir sumavimas ir t. t. Tekstūra (faktūra) – tai muzikos audinys, kurio elementai yra melodija, figūracija, akordika ir kt. Iš šių elementų susidaro tekstūros tipai: monodija, heterofonija, homofonija, polifonija, punktualizmas, „garsų debesys“ ir kt. Kūrinio forma: reprizinė ir nereprizinė, kupletinė, rondinė, variantinė, variacinė, konfliktinė (sonatos), „bangos“. Tonacinei muzikai būdinga formos elementų hierarchija: motyvas, frazė, sakinys, periodas. Dinaminiu požiūriu kūrinio formos lūžis gali būti pabaigoje, viduryje ar pradžioje; foninės muzikos formai lūžis nebūdingas.
\n8.1. Dirbant pagal kompiuterinių muzikos technologijų programą, reikalingas kabinetas su kompiuterine įranga: specializuotas muzikos kabinetas, informacinių technologijų kabinetas ar kita analogiška įranga aprūpinta patalpa. Vienas kompiuteris skiriamas vienam arba dviem mokiniams.
\n8.2. Mokinio darbo vietoje reikalingos šios priemonės:
\nAsmeninis kompiuteris, kokybiška garso posistemė ir MIDI sąsaja Ausinės (uždarojo tipo) Mikrofonas MIDI klaviatūra arba sintezatorius su kompiuterine jungtimi Įrenginių sujungimo laidai.
\n8.3. Mokytojo darbo vietoje reikalingos šios priemonės:
\nNešiojamasis skaitmeninio garso įrašymo įrenginys Garso kolonėlės (stereofoninės arba daugiakanalės) Daugiafunkcis pultas Kondensatorinis mikrofonas 8.4. Mokymui naudojama ši programinė įranga (įrankiai gali būti atskiri ar integruoti):
\nGarso sintezatorius Garso analizatorius Garso įrašymo programa Garso apdorojimo programa MIDI apdorojimo programa Algoritminio komponavimo programinė įranga Kompiuteriniai garso efektai Natografijos programa 8.5. Aparatinės įrangos minimalų komplektą sudaro asmeninis kompiuteris, turintis garso posistemę, ir garso išvesties įrenginys (ausinės, garso kolonėlės). Galima naudoti laisvąją (atvirojo kodo) programinę įrangą. ______________